Trisdešimt septintasis (88) posėdis
2001 m. gegužės 22 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS

 

 

2001 m. gegužės 22 d. (antradienio) darbotvarkė

 

PIRMININKAS. Pradedame gegužės 22 d. (antradienio) plenarinį posėdį. Jums yra išdalinta posėdžio darbotvarkė. Ji yra patvirtinta Seniūnų sueigoje. Statuto 93 straipsnis sako, kad jeigu projektui pritarta Seniūnų sueigoje, posėdyje darbotvarkė nesvarstoma, iš karto balsuojama dėl patvirtinimo. Todėl prašau registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Kas už tai, kad patvirtintume gegužės 22 d. plenarinio posėdžio darbotvarkę? Ką jūs norėtumėte pasakyti?

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Praeitą savaitę svarstant buvo sutarta, kad bus svarstoma dėl AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” privatizavimo ekonominio pagrįstumo įvertinimo. Buvo protokolinis nutarimas.

PIRMININKAS. Niekas apie tai Seniūnų sueigoje nesakė, nors buvo klausiama ir taisoma darbotvarkė.

A.SYSAS. Bet buvo atidėta iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Taip, bet Seniūnų sueigoje buvo tvirtinama darbotvarkė ir niekas to nepasakė. Jeigu nepasakė, tada galima perkelti tik į kito antradienio posėdį. Nebalsuosime. Beje, yra ir gerbiamojo A.Sakalo siūlymas įtraukti į darbotvarkę ir mes įtraukėme iš ketvirtadienio į antradienį. Gerai, bet mes arba vykdykime tą Statuto 93 straipsnį, arba jį keiskime, nes nėra kitų galimybių. Pasakyta, kad balsuojama dėl darbotvarkės tvirtinimo. Na, nėra kito varianto. Gerai. Paimsime protokolą, pažiūrėsime, kas ten buvo. Tai kam tada Seniūnų sueiga? Tuščias darbas. Sutariame, patvirtiname, po to vis tiek viską keičiame. Tuoj paimsime protokolą ir išsiaiškinsime, kas ten buvo parašyta.

Gerai, siūlau patvirtinti darbotvarkę, o jeigu tikrai bus parašyta, kad buvo nutarta įtraukti į darbotvarkę, tada įtrauksime į popietinę darbotvarkę rezerviniu klausimu. Sutinkate? Kas už tai, kad patvirtintume šios dienos darbotvarkę su mano pasiūlyta pastaba? (Balsas salėje) Prašom. Dar kartą prašom registruotis.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Kas už tai, kad patvirtintume darbotvarkę su mano pastaba, prašom balsuoti.

85 – už, prieš nėra, susilaikiusiųjų nėra. Darbotvarkė patvirtinta.

 

Draudimo įstatymo 2, 5, 23, 24, 25, 27, 53, 54, 55, 63, 64, 65, 66 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 301, 401, 402, 661, 671 straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-573(2*) ES (sujungtas su Nr.IXP-439) (priėmimas)

 

Pradedame svarstyti 1 darbotvarkės klausimą – Draudimo įstatymo 2, 5, 23, 24 ir t.t. iki 66 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 301, 401, 402, 661 ir 671 straipsniais įstatymo projektą Nr.IXP-573(2). Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną pranešėją Biudžeto ir finansų komiteto narį gerbiamąjį R.Palaitį.

R.PALAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komiteto vardu teikiu priimti Draudimo įstatymo pataisas. Priminsiu, kad šis įstatymas keičiamas siekiant priderinti prie Pasaulio prekybos organizacijos, taip pat prie direktyvos “Laisvas kapitalo judėjimas”. Priminsiu, kad Biudžeto ir finansų komitetas įstatymo projektui pritarė. Iki priėmimo jokių pataisų, pasiūlymų negauta. Taigi kviečiu balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Mes negavome jokių pastabų dėl šio įstatymo, jokių pataisų. Reikėtų pradėti priėmimo stadiją. Pradedame priiminėti kiekvieną straipsnį. Dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. 1 straipsnis priimtas. Dėl 2 straipsnio yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galima bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Ačiū. 2 straipsnis priimtas. Dėl 3 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galima bendru sutarimu priimti? Galima. Ačiū.

4 straipsnis. Dėl jo nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galima priimti 4 straipsnį? Negirdėti prieštaravimų. 4 straipsnis priimtas.

Dėl 5 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galima priimti 5 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. 5 straipsnis priimtas.

Dėl 6 straipsnio taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galima priimti bendru sutarimu 6 straipsnį? Negirdėti prieštaravimų. 6 straipsnis priimtas.

7 straipsnis. Taip pat nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galima bendru sutarimu priimti 7 straipsnį? Ačiū. 7 straipsnis priimtas.

8 straipsnis. Taip pat dėl jo nėra norinčių kalbėti. Ar galima bendru sutarimu jį priimti? Ačiū. Bendru sutarimu 8 straipsnis priimtas.

9 straipsnis. Dėl jo nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti? Dėkui. 9 straipsnis priimtas.

10 straipsnis. Dėl 10 straipsnio taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkui. Bendru sutarimu straipsnis priimtas.

11 straipsnis. Dėl jo taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galima priimti bendru sutarimu? Ačiū. 11 straipsnis priimtas.

12 straipsnis. Dėl jo taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galima priimti bendru sutarimu 12 straipsnį? Ačiū. 12 straipsnis bendru sutarimu priimtas.

13 straipsnis. Dėl jo taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galima bendru sutarimu priimti 13 straipsnį? Dėkui. Dėkui. 13 straipsnis priimtas.

Svarstome 14 straipsnį. Dėl jo taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galima bendru sutarimu? Galima. Dėkui.

15 straipsnis. Dėl jo taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkui. 15 straipsnis priimtas.

16 straipsnis. Dėl jo nėra norinčių kalbėti. Ar galima bendru sutarimu? 16 straipsnis priimtas.

17 straipsnis. Dėl jo taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galima bendru sutarimu? Dėkui. Bendru sutarimu 17 straipsnis priimtas.

18 straipsnis. Dėl jo nėra norinčių kalbėti. Ar galima bendru sutarimu jį priimti? Dėkui. 18 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Ir paskutinis – 19 straipsnis. Dėl jo taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galima bendru sutarimu priimti 19 straipsnį? 19 straipsnis priimtas.

Dabar dėl viso įstatymo. Nematyti norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Tada prieš viso įstatymo priėmimą prašau registruotis. Vyksta registracija. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Prašau atidžiai paklausyti, kad būtų aišku, dėl ko mes dabar balsuosim. Kas už tai, kad priimtume Draudimo įstatymo 2, 5, 23, 24, 25, 27, 53, 54, 55, 63, 64, 65, 66 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 301, 401, 402, 661, 671 straipsniais įstatymą. Prašau balsuoti.

Už – 88, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

 

Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-474* (priėmimas)

 

Pradedame svarstyti darbotvarkės 2 klausimą. Ar gerbiamasis Č.Juršėnas galėtų prieiti, mes pasitartume dėl 2 klausimo. Pradedame svarstyti darbotvarkės 2 klausimą – Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-474. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas gerbiamasis G.Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiam įstatymo projektui pataisymų ir pasiūlymų nėra. Jis yra iš 1 straipsnio. Priminsiu, esmė yra ta, kad turto ir pajamų deklaracijos metodiką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir jos yra saugomos ne nuolatinai, bet po gavimo datos 10 metų. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū pranešėjui. Mes turime labai trumpą įstatymo projektą – iš vieno straipsnio. Dėl jo nėra gauta jokių pataisų, pastabų. Kadangi įstatymas iš vieno straipsnio, mes balsuojam už visą įstatymą iš karto. Prašau registruotis prieš balsavimą.

Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Atsiprašau, pakartokime registraciją. Kompiuteris genda, aš atsiprašau. Kviečiu dar kartą registruotis.

Aš atsiprašau. Kviečiu balsų skaičiavimo komisiją užimti vietas, nes kompiuteris nerodo, kiek yra mūsų salėje. Kviečiu balsų skaičiavimo komisijos narius: J.Budrevičių, A.Klišonį, D.Mikutienę, G.Šileikį ir A.Vidžiūną. Kviečiu registruotis pakeliant rankas, kad balsų skaičiavimo komisija galėtų suskaičiuoti, kiek mūsų yra salėje. (Balsai salėje) Matyti, bet pakelkite, gal sėdi ne Seimo narys. Atsisėskite į vietas, kad būtų galima greičiau suskaičiuoti.

Užsiregistravo 100 Seimo narių. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymą?

Prašom balsuoti. Ačiū. Kas prieš? Susilaikė? (Balsas salėje) Dabar susilaikiusieji kelia rankas. Prieš nebuvo? Nebuvo prieš. Balsavimo rezultatai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 4, įstatymas priimtas.

Gal dar pabandome užsiregistruoti. Gal jau bus pradėjusi veikti kompiuterinė sistema. Dar kartą paspauskime. Vyksta registracija. Ačiū balsų skaičiavimo komisijai. Kompiuteris veikia. Salėje – 92 Seimo nariai. (Triukšmas salėje) Dabar tik patikrinau kompiuterinę sistemą.

 

Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-401* (priėmimas)

 

Pradedame svarstyti darbotvarkės 3 klausimą – Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.IXP-401. Priėmimo stadija. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys R.Sedlickas. Prašom.

R.A.SEDLICKAS. Šiuo įstatymu mėginta griežtinti azartinių lošimo namų atskaitomybę ir užkirsti kelią pinigų plovimo operacijoms. Pagrindas yra Europos Tarybos direktyva dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui. Šiuo tikslu lošimo namų veikla prilyginta finansinių įstaigų veiklai. Tad pagal šį įstatymą jie privalės informuoti mokesčių Policijos departamentą apie įtartinas pinigų operacijas ir apie operacijas, viršijančias 50 tūkst. litų. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritaria šiam projektui.

PIRMININKAS. Dėkui pranešėjui. Papildymų, pasiūlymų keisti šį įstatymą negauta. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Šio įstatymo yra trys straipsniai.

Dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti? Jeigu nėra, ar galima bendru sutarimu jį priimti? Dėkui. 1 straipsnis priimtas.

Dėl 2 straipsnio taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galima bendru sutarimu jį priimti? Dėkui. 2 straipsnis priimtas.

Ir paskutinis 3 straipsnis. Dėl jo taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galima bendru sutarimu priimti? Dėkui. 3 straipsnis priimtas.

Dabar reikėtų balsuoti dėl viso įstatymo projekto. Prieš tai prašom registruotis. Dėl viso įstatymo dėl motyvų taip pat nebuvo norinčių kalbėti. Salėje 99 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, prašom balsuoti. Už – 95, prieš – 1, susilaikiusių nėra, įstatymas priimtas.

 

Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 181 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-432(4*) (priėmimas)

 

Pradedame svarstyti darbotvarkės 4 klausimą – Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 181 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-432. Pranešėja – Seimo narė I.Šiaulienė. Prašom. Priėmimo stadija.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu teikiu Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 181 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir prašau jį priimti.

Pakeitimo esmė yra ta, kad šio teikiamo straipsnio 2 punkte rašoma, kad “kai įmonė yra likviduota ir ar išregistruota, nesant jų teisių ir pareigų perėmėjui, bet žalos atlyginimas nebuvo nei išmokėtas, nei kapitalizuotas, nei perduotas, ši prievolė pereina aukštesnei organizacijai, t.y. valstybei”. Iki šiol buvo tik bankroto atvejis. Šis bankroto atvejis yra išbraukiamas ir papildoma tuo, kad įmonė gali būti likviduota ir ar išregistruota.

Taip pat yra patikslinama, kai nukentėjusieji susirgo profesine liga arba buvo sužaloti dėl nelaimingo atsitikimo darbe dirbdami buvusiose valstybinėse įmonėse iki jų privatizavimo. Patikslinama, kuriuo privatizavimo momentu, – valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių, reorganizuotų į akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves, įregistravimo įmonių registre data. Vadinasi, nuo tos datos įmonė laikoma privatizuota ir nuo tos datos dirbę tose įmonėse nukentėjusieji ar susirgę profesine liga gaus žalos atlyginimą iš valstybės. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Dabar norėtų kalbėti dėl viso įstatymo, nes įstatymas iš vieno straipsnio, Seimo narys A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu pritarti ir kviečiu visus pritarti šiai įstatymo pataisai. Turbūt kiekvienam iš mūsų tenka vienam ar kitam Lietuvos mieste susidurti su tais žmonėmis, kurie dirbo įmonėse ir turi teisę gauti žalos atlyginimą, bet prasidėjo ilgas bankroto procesas. Deja, dėl tam tikrų įstatymo nesklandumų ta teisė atidedama vis tolesniam laikui. Todėl šios pataisos kaip tik sureguliuoja tokią tvarką, kai žalos atlyginimas tampa valstybės pareiga mokėti. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū. Aš taip pat norėčiau pritarti šioms pataisoms, nes, įsigaliojus Žalos atlyginimo įstatymui nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga, iš tiesų gyvenimas parodė, kad yra spragų. Šiandien tie žmonės, kurie dirba arba bankrutavusiose, arba dar nepasibaigusios bankroto procedūros, arba likviduotose įmonėse, negauna žalos atlyginimo. Todėl aš pritariu šiam teiktam naujam projektui. Noriu priminti, kad turbūt reikėtų jo įsigaliojimą rašyti nuo tada, kai bus pasirašytas ir paskelbtas “Valstybės žiniose”, nes jis galios iki tos dienos, kol pradės galioti Civilinis kodeksas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Išklausėme visas nuomonės dėl įstatymo. Prašom registruotis prieš balsavimą dėl viso įstatymo.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 181 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą? Prašau balsuoti.

Už – 85, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

 

Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos  ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-502 ES (svarstymas ir priėmimas)

 

Pradedame svarstyti darbotvarkės 5 klausimą – Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos ratifikavimo įstatymo projektą Nr.IXP-502. Pranešėjas – Seimo narys K.Skamarakas. Prašau.

K.SKAMARAKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aplinkos apsaugos komitetas buvo paskirtas pagrindiniu dėl Lietuvos Respublikos nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos ratifikavimo įstatymo. Papildomu buvo paskirtas Užsienio reikalų komitetas. Svarstymo metu neigiamų atsiliepimų negauta. Siūloma šią konvenciją ratifikavimo įstatymu priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto narį E.Vareikį.

E.VAREIKIS. Laba diena! Užsienio reikalų komitetas svarstė Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos ratifikavimo įstatymo projektą su dideliu susidomėjimu, nes ši konvencija priklauso Europos Sąjungos teisei. Ypač aktyviai svarstyme dalyvavo komiteto narys J.Karosas, jam pritarė E.Vareikis. Komitetas negavo pastabų nei iš savivaldybių, nei iš asmenų, turinčių leidybos teisę. Balsavimo rezultatai buvo tokie, kad vienbalsiai pritarta. Niekas nepasisakė prieš, niekas nesusilaikė. Komitetas paskyrė mane (žinoma, “Ruonio” slapyvardžiu) pristatyti šį projektą, ką aš ir darau. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Diskusijose užsirašiusių nėra. Ar galėtume po svarstymo pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui bendru sutarimu? Ačiū. Po svarstymo projektui pritarta. Ar sutiktumėte priimti šį įstatymą ypatingos skubos tvarka? Galima bendru sutarimu nustatyti skubos tvarką šio įstatymo priėmimui? Dėkui. Pradedam priėmimo stadiją. Įstatymas susideda iš vieno straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Tuomet prašau registruotis prieš balsavimą.

86 Seimo nariai salėje. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos įstatymą dėl nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos ratifikavimo? Prašau balsuoti.

Už – 75, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

 

Migruojančių laukinių gyvūnų išsaugojimo konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-427 (svarstymas ir priėmimas)

 

Svarstome darbotvarkės 6 klausimą – Migruojančių laukinių gyvūnų išsaugojimo konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-427. Kviečiu komiteto pirmininką J.Raistenskį. Svarstymo stadija.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija buvo pasirašyta 1979 m. birželio 23 d. Bonoje. Konvencijos ratifikavimas suteiktų galimybę Lietuvai plačiau bendradarbiauti, laukinių gyvūnų išsaugojimo klausimais prisijungti prie tarptautinių projektų bei gauti tarptautinių organizacijų finansinę paramą sprendžiant šio pobūdžio problemas. Taigi ši konvencija teikiama ratifikuoti Seimui. Mūsų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu, Užsienio reikalų komitetas papildomu. Mūsų komitetas pritarė. Siūlau konvenciją gerbiamajam Seimui ratifikuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomo Užsienio reikalų komiteto atstovas E.Vareikis. Prašom.

E.VAREIKIS. Laba diena dar kartą. Šį kartą kaip papildomas komitetas Užsienio reikalų komitetas pristato Migruojančių laukinių gyvūnų išsaugojimo konvencijos ratifikavimo įstatymo projektą. Projektas buvo svarstomas išties labai dėmesingai, atkreipiant ypatingą dėmesį į tai, kad konvencijos priede yra nurodyta keletas rūšių, ypatingai susijusių su Lietuva. Čia norėčiau ypač paminėti pilkąjį Baltijos ruonį, kuris, kaip migruojantis gyvūnas, išties daug laiko praleidžia Lietuvos pajūryje. Kadangi apie tai buvo kalbėta, komitetas vienbalsiai pritarė įstatymo projektui. Už balsavo 9 komiteto nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Taigi kaip komiteto paskirtas atstovas siūlau ratifikuoti minėtą konvenciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui pranešėjui. Bendroje diskusijoje kalbėti norinčių nėra, dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui? Ačiū. Bendru sutarimu po svarstymo pritarta. Ar sutiktumėte ir šiam įstatymo priėmimui taikyti ypatingą skubą? Pritariat. Galime bendru sutarimu nutarti, kad priėmimas vyktų ypatingos skubos tvarka? Ačiū. Priimtas sprendimas taikyti ypatingą skubą. Šis įstatymas taip pat susideda iš vieno straipsnio. Ir dėl balsavimo motyvų nori kalbėti Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Labai gerą įstatymą priimame, tik gaila, kad ir lietuviai nyksta. Per dešimt metų sunyko beveik 200 tūkstančių. Bet šiaip siūlau pritarti, nes gal po kiek laiko įtrauksim ir lietuvį. Ačiū.

PIRMININKAS. Daugiau kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra norinčių. Prašom registruotis prieš balsavimą dėl viso įstatymo. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 90 Seimo narių. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos įstatymą dėl migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos ratifikavimo, prašom balsuoti.

84 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

 

Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo valdybos” pakeitimo” projektas Nr.IXP-689 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Mes truputį aplenkėme grafiką ir dabar galėtume svarstyti keletą rezervinių klausimų. Pradedame 1 rezervinį klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo valdybos pakeitimo” projektą Nr.IXP-689. Pateikimo stadija. Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Skardžius. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau jums pateikti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo valdybos pakeitimo”. Seimo sprendimu iš Seimo valdybos pasitraukus Seimo Pirmininko pavaduotojui R.Karbauskiui yra tvirtinama nauja Seimo valdybos sudėtis, kurią jūs turite ir matote, todėl siūlyčiau šiam Seimo nutarimui pritarti. Taip pat siūlau pritarti ir 2 straipsniui, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.

PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų nori paklausti Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, jūs pasakėte “pasitraukus R.Karbauskiui”. Aš norėčiau, kad vis dėlto patikslintumėte formuluotę – išgujus, išvarius…

A.SKARDŽIUS. Nenorėčiau aš vartoti šių žodžių, nes tokie žodžiai yra būdingi tik jūsų personai. Šiaip Seimas yra apsisprendęs ir priėmęs nutarimą dėl Seimo Pirmininko pavaduotojo R.Karbauskio atleidimo iš pareigų.

PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausimų nėra. Ar po pateikimo galėtume pritarti šiam projektui ir pradėti jo svarstymo procedūrą? Negalime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Negalime. Tada prašom registruotis. Vyksta registracija. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume Seimo nutarimui “Dėl Seimo valdybos pakeitimo” po pateikimo, prašom balsuoti.

65 – už, prieš – 4, susilaikė 15. Nutarimui pritarta.

Ar galėtume priimti šį nutarimą ypatingos skubos tvarka, nes jis yra tikrai techninio pobūdžio? Bendru sutarimu galime priimti skubos tvarka? Galime, nėra prieštaraujančių. Priėmimo stadija, taikoma skubos tvarka.

Tada prašom dėl balsavimo motyvų. Jūs norėjote kalbėti dėl balsavimo motyvų? Paspauskite mygtuką, mes jus greičiau rasime. Prašom. Įjungta.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, mes jau 10 metų deklaruojame, kad einame demokratijos keliu. Staiga kažkur užkulisiuose, aiškiai nepaaiškinus kodėl, pradedame atsisakyti žmogaus, kuris turi savo nuomonę bei gina žemdirbių interesus, ir jis išvejamas iš Seimo vadovybės gretų. Toks susidorojimas demokratijos požiūriu yra nepriimtinas. Aš siūlau arba susilaikyti, arba balsuoti prieš, kad vis dėlto kiti pajustų, jog reikia galvoti tada, kai sudaromos koalicijos, o ne po to švaistytis žmonėmis, gerai nepaaiškinus, kodėl jie yra išstumiami. Kad jis nesugebėjo vesti posėdžių ar kas – tai buvo paprasčiausias tarybinis melas. Kai norima susidoroti, surandama ir būdų, ir pateisinimo priemonių. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys N.Medvedev. Prašom.

N.MEDVEDEV. Aš tik norėjau pasakyti, kad neteisinga formuluotė: ne pasišalinus, o pašalinus. Jis buvo pašalintas. Lietuviškai, kaip man atrodo, jeigu žmogus pasišalina, tai jis pats, savo noru tai padaro, o šiuo atveju buvo pašalintas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Kolegos, mes, socialdemokratai, kaip žinote, nepritarėme pono R.Karbauskio atstatydinimui, bet dabar kalbama ne apie atstatydinimą, bet apie formalius dalykus. Aš kviesčiau parlamentarus nebegaišinti ir savo ir parlamento laiko. Geriau taupykime tą laiką, kad greičiau baigtume posėdžius ir greičiau priimtume visus įstatymus, kurie reikalingi. Kalbėti reikėjo tada, kai buvo atstatydinamas, o ne dabar.

PIRMININKAS. Prieš balsavimą prašom registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo valdybos pakeitimo”, prašom balsuoti.

66 – už, 3 – prieš, 11 susilaikė. Nutarimas priimtas.

 

Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo” pakeitimo” projektas Nr.IXP-690 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Lygiai tokią pat techninę procedūrą reikėtų atlikti priimant nutarimą dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo pakeitimo. Prašau į tribūną Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Skardžių pateikti nutarimo projektą.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip Pirmininkas minėjo, tai taip pat yra formalumas, nes Seimas priėmė nutarimą atleisti Seimo Pirmininko pavaduotoją R.Karbauskį, todėl keičiama ir Seniūnų sueigos sudėtis. Tame nutarime išdėstyti Seniūnų sueigos nariai, jūs visi turite šį nutarimą, todėl siūlyčiau pritarti naujai Seimo seniūnų sueigos sudėčiai.

PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų niekas nenori paklausti. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti po pateikimo? Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Nutarimui pritarta. Ar ypatingos skubos tvarka galėtume priimti šį nutarimą? Ačiū. Bendru sutarimu šio nutarimo priėmimui taikoma ypatingos skubos tvarka.

Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ačiū. Tada prašom dar kartą registruotis prieš balsavimą.

Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo” pakeitimo”. Prašom balsuoti.

Už – 86, prieš – 1, susilaikė 11. Nutarimas priimtas.

Atsiprašau, už – 68. Ar gerbiamasis V.Nekrašas pasiruošęs pateikti savo rezervinį nutarimą? Taip. Ačiū.

 

Sveikatos sistemos įstatymo 2 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2693. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2694 (svarstymas)

 

Turime dar laiko, kol pradėsime svarstyti pagrindinį klausimą, taigi svarstome rezervinį 3a klausimą – Sveikatos sistemos įstatymo 2 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2693. Pranešėjas – Seimo narys V.Nekrašas. Prašau. (Balsai salėje) Jeigu jie vienas su kitu susiję, prašom. Tada svarstome ir 3b darbotvarkės klausimą – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2694. Prašau pranešėją pateikti. Svarstymo stadija.

V.NEKRAŠAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitete dalyvaujant visiems komiteto nariams, t.y. ponui K.Kuzmickui, J.Olekui, A.Klišoniui, J.Matulevičiui, D.Mikutienei, V.Nekrašui ir V.Šustauskui, buvo nutarta atmesti šį projektą ir prašau Seimo narius palaikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu, kad jūs visi išgirstumėte, jog pranešėjas pasakė, kad projektą siūlo atmesti. Klausimų čia negali būti. Pagrindinio komiteto nuomonė – atmesti. Mes turime iš karto balsuoti dėl tokio pasiūlymo. Ačiū pranešėjui. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Prašom registruotis. Vyksta registracija. Kompiuteris vėl stringa, pašau pakartoti registraciją. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Aš prašau atidžiai paklausyti, dėl ko mes dabar balsuosime. Mes turime balsuoti dėl kiekvieno įstatymo atskirai. Sveikatos sistemos įstatymo 2 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo pagrindinio komiteto siūlymui šį projektą atmesti? Prašom balsuoti.

Už – 69, prieš – 1, susilaikė 2. Po svarstymo projektas atmestas.

Dabar dėl antrojo įstatymo projekto – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Kas už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto siūlymui projektą atmesti? Prašom balsuoti.

Už – 64, prieš nėra, susilaikė 4. Projektas atmestas.

Abu projektai atmesti.

 

Pataisos darbų kodekso 27, 29, 33, 41, 43, 451, 49, 52, 72, 721, 73, 77, 80, 81, 82 straipsnių pakeitimo, 471, 581, 79 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir 831 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-365(2). Kardomojo kalinimo įstatymo 9, 15, 18 straipsnių, 1 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-366(2). Kardomojo kalinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-422 (pateikimas)

 

Ar gerbiamasis A.Sakalas pasirengęs? Pradedame svarstyti 4 rezervinį klausimą – Pataisos darbų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo, 471, 581, 79 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir 831 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-365. Pranešėjas – Seimo narys A.Sakalas. Pateikimo stadija. Ir du lydintys – Kardomojo kalinimo įstatymo projektas Nr.IXP-366 ir Kardomojo kalinimo įstatymo įgyvendinimo projektas Nr.IXP-422. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, 1998 m. Seimas ratifikavo Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį. Ryšium su tuo mums reikėjo pataisyti įstatymus ir Pataisos darbų kodeksą. Daugybė straipsnių, kuriuos išvardijo gerbiamasis Pirmininkas, ir yra suderinami su šia konvencija. Dar vienas straipsnis, t.y., 67 taisomas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymą dėl higienos normų. Taip pat taisomas 49 straipsnis. Jame sakoma, per kiek laiko turi būti įteikti arba paskelbti laiškai nuteistiesiems, visa tai yra griežčiau reglamentuojama. Jokių neigiamų pasekmių priėmus teikiamus pakeitimus nenumatoma. Kadangi mes turime prisiderinti prie Europos Sąjungos reikalavimų ir prie ratifikuotų konvencijų, aš siūlyčiau šiam pateikimui pritarti.

Lygiagrečiai, jeigu galima, Pirmininke, pateiksiu ir kitus du. Galiu pasakyti, kad dėl Kardomojo kalinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo pakeitimo yra numatyti du pataisymai. Anksčiau pagal Kardomojo kalinimo įgyvendinimo įstatymą vidaus tvarkos taisykles nustatydavo ir priimdavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Mano nuomone, tai yra perteklinė norma. Būtų visiškai priimtina, kad šitą teisę turėtų Teisingumo ministerija, o ne visa Vyriausybė svarstytų kardomojo kalinimo taisykles. Todėl vienas iš pateikimų, vienas iš dokumentų ir yra šios teisės perdavimas iš Vyriausybės Teisingumo ministerijai.

Kitas įstatymas taip pat yra suderintas su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Čia kalbama apie cenzūros panaikinimą. Cenzūruojami laiškai gali būti tik tuo atveju, jeigu bylą tiriantis prokuroras, pareigūnas ar teismas duoda sankciją cenzūruoti laiškus. Daugiau pakeitimų nėra, ir aš kviečiu gerbiamuosius kolegas pritarti po pateikimo. Galiu pasakyti, kad šitie dokumentai aptarti su Pataisos reikalų departamento atstovais, ir jie norėtų, jeigu Seimas pritartų po pateikimo, greičiau parengti vidaus tvarkos taisykles, nes be šio įstatymo jie to negali padaryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti dėl 77 straipsnio, t.y. materialinio ir buitinio aprūpinimo. Jūs siūlote didinti gyvenamojo ploto kvadratūrą nuo 2 iki 3 metrų ir nuo 2,5 iki 5 metrų. Ar įmanoma šiuo metu tai įgyvendinti nestatant naujų kalėjimų?

A.SAKALAS. Dėl įgyvendinimo yra visokių dalykų ir, pavyzdžiui, Panevėžio kalėjime tai galima įgyvendinti, kituose kalėjimuose nebūtinai, bet Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas turi galioti ne tik žmonėms, kurie yra ne zonoje, be ir tiems, kurie yra zonoje. Aš manau, turime siekti, kad ta norma būtų taikoma, kad atvažiavę įvairūs inspektuojantys žmonės iš Vakarų mūsų nebadytų pirštais ir nesakytų, kad jūs net neįvedėte tokios normos sau.

PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į klausimą. Dabar mums reikėtų susitarti. Ar galima bendru sutarimu pritarti pateiktiems pirmam, antram, trečiam įstatymų projektams ir perduoti juos svarstyti? (Balsas salėje) Atsiprašau. Dar norėtų kalbėti Seimo narys, komiteto pirmininkas R.Šukys. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai siūlyčiau pritarti šių projektų pateikimui, nes šių projektų pateikimą palaiko ir pageidauja, kad jie būtų kuo skubiau priimti, ir Teisingumo ministerija, nes tai yra susiję su tam tikrais tarptautiniais įsipareigojimais ir su nuteistųjų įkalinimo įstaigoms keliamais reikalavimais, kai atvyksta inspektuotojai. Tai yra problema ir tai reikia sutvarkyti. Todėl siūlyčiau palaikyti.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi yra tik kalbantys už projektus. Ar galima bendru sutarimu šiems trims projektams pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą? Galima? Bendru sutarimu. Pataisos darbų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, Kardomojo kalinimo įstatymo papildymo projektui ir Kardomojo kalinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui po pateikimo pritarta ir pradėtos svarstymo procedūros.

Dabar reikėtų nustatyti komitetus. Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų pagrindinis komitetas dėl visų trijų įstatymų. Ar reikia papildomo komiteto? Žmogaus teisių komitetą siūlote? Ar sutiktumėte Žmogaus teisių komitetą paskirti papildomu? Sutinkate. Svarstymo data – birželio 28 diena? Per vėlai? Aišku. Kaip žinote, kitą savaitę nebus, tai būtų birželio 19 diena. Arčiausia yra tokia data – birželio 19 diena. Ar bendru sutarimu galima priimti tokį sprendimą? Ačiū. Taigi Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis, papildomas – Žmogaus teisių komitetas, o svarstymo data – birželio 19 diena.

 

Tabako kontrolės įstatymo 1, 8, 10, 11, 18, 21, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-494(2*). Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-171(2*) (svarstymo tęsinys)

 

Grįžtame į pagrindinę darbotvarkę. Pradedame svarstyti (čia truputį sumaišyta numeracija) Tabako kontrolės įstatymo 1, 8, 10, 11, 18, 21 ir 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Čia yra parašyta 7a, o turėtų būti 7b – Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją Seimo narį R.Valčiuką pateikti Ekonomikos komiteto nuomonę. Svarstymo tęsinys.

R.VALČIUKAS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstymo metu gavo daug pasiūlymų ir pastabų iš ekspertų, konsultantų, visuomeninių organizacijų. Svarstymo metu buvo išnagrinėti visi siūlymai ir pastabos. Iš dalies buvo atsižvelgta į Teisės departamento siūlymus, į Seimo nario J.Razmos siūlymus. Nagrinėdamas komitetas patobulino projektą. Galutinė komiteto išvada yra pritarti komiteto patobulintam projektui. Už šį projektą balsavo 6 komiteto nariai, prieš – 1, susilaikė 2.

PIRMININKAS. Dėkui. Jūs pateikėte abu projektus? Gal iš karto ir antrą – dėl įgyvendinimo.

R.VALČIUKAS. Šio įstatymo projekto esmė – dabar galiojantį tabako reklamos draudimą siūloma sustabdyti iki 2004 m. sausio 1 dienos. Ekonomikos komitetas svarstydamas išnagrinėjo visų suinteresuotų institucijų pasiūlymus, kai kuriems iš dalies pritarė. Komitetas taip pat šį projektą patobulino. Komiteto išvada – pritarti patobulintam projektui. Balsavimo rezultatai analogiški kaip ir dėl pirmojo.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo – Žmogaus teisių komiteto nuomonę išdėstys komiteto pirmininko pavaduotojas A.Salamakinas. Prašom. Taip pat dėl abiejų projektų.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymo projektą. Mes pateikėme tris pataisas. Pagrindinis komitetas iš esmės atsižvelgė į mūsų pataisas. Žmogaus teisių komitetas pritarė įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė 1.

Dėl antro projekto balsavimo rezultatai komitete tokie patys. Mes pateikėme pataisą, Ekonomikos komitetas taip pat į ją atsižvelgė. Tai tiek.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininką K.Kuzmicką pateikti komiteto nuomonę.

K.KUZMICKAS. Laba diena, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke. Mes, medikai, puikiai žinome apie nikotino daromą žalą sveikatai ir žinome, kad tai yra viena iš priklausomybę sukeliančių medžiagų. Mūsų Vyriausybė daug lėšų skiria gydymui, priklausomybės centrams kurti ir gydyti priklausomybe sergančius žmones, tarp jų ir narkomanus. Yra padaryti tyrimai, kad apie 90% narkomanų pradeda nuo rūkymo. Nenoriu daug kalbėti apie įtaką sveikatai. Jums yra išdalyta medžiaga ir jūs patys galėsite įsitikinti. Yra apskaičiuota, kad apie 200 mln. litų Lietuvoje yra išleidžiama sveikatai gydyti dėl tabako padarytos žalos.

Taigi komitetas apsvarstė. Buvo alternatyvus balsavimas: už pasiūlymą atmesti balsavo 3, už pasiūlymą grąžinti tobulinti – taip pat 3. Kadangi komiteto pirmininkas balsavo už atmetimą, komiteto nuomonė yra atmesti.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme pagrindinio ir papildomų komitetų pranešimus. Bendroje diskusijoje kalbėti yra užsirašę 4 Seimo nariai. Seimo narys J.Veselka. Prašom. Pradedame diskusiją įstatymo esminėms nuostatoms aptarti.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, jau metai, kai buvo uždrausta tabako reklama. Niekam jokių problemų nekilo, išskyrus žiniasklaidą. Tai yra tiems, kurie nori labai pigiai užsidirbti pinigų. Dabar labai keistai atrodo. Leisime, sakykime, nuo 2001 m., 2004 m. vėl uždrausime. Tai yra uždraudžiame, leidžiame ir vėl uždraudžiame. Atvirai pasakius, labai juokingai atrodo. Tai vienas dalykas.

Antra. Nors ir kaip žiūrėtume, gydytojai be jokių išlygų sako, kad rūkyti – nesveika, išgerti per daug – nesveika. Vadinasi, net patys gydytojai natūraliai daro skirtumą.

Trečia. Anksčiau net “Philip Morris”, t.y. pagrindinis tabako gamintojas Lietuvoje, sakė: “Mums nereikia reklamos leidimo, mums užtenka informacijos pardavimo vietose”. Tiesa, dabar jie jau pakeitė savo nuomonę. Vadinasi, labiausiai reklamos reikia tiems kontrabandininkams ir importuotojams, kurie čia dar neturi rinkos, iš to gauna didelius pinigus, o už tuos pinigus nori reklamuoti. Pažiūrėkime, kas realiai daugiausia šiandien rūko? Jau tų žmonių, kuriems 30 ir daugiau, nei reklama plius, nei minus nepaveiks. Jaunimą. O valandos perkėlimas anksčiau ar vėliau yra tik saviapgaulė. Televiziją žiūri maži vaikai dar ilgiau už suaugusiuosius. Atsižvelgiant į tai, kad mes jau draudėm reklamą, neigiamos visuomenės reakcijos nebuvo, išskyrus nedideles grupes. Rūkymas kenkia, be jokios abejonės, niekas netvirtina, kad nekenkia sveikatai.

Ketvirta. Tai vis dėlto labiausiai veikia jauną žmogų. Ir toliau, vis dėlto tai svarbiausia kontrabandininkams ir importuotojams.

Aš siūlau atmesti. Manau, kad čia STT taip pat turėtų padirbėti: kodėl atsirado noras ir vėl įteisinti reklamą? kas labiausiai tuo suinteresuotas? ar nėra taip, kaip buvo su lošimo namais? Kai aš stebėjau dėl lošimo namų, tai ten sveikatai absoliučiai niekas nekenkė, galbūt buvo kitų veiksnių, bet sveikatai nekenkė. Todėl siūlau vis dėlto Seimui nepasiduoti tam spaudimui, kuris vyksta jau beveik pusę metų, ir atmesti šį reklamos atnaujinimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu tęsti diskusijas Seimo narį G.Babravičių.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Per pastaruosius 5-6 metus yra išsakyti kalnai argumentų ir išlietos jūros emocijų šiuo klausimu. Iš esmės šiandien, kaip ir tada, kai bus priėmimas, vyksta toks mentaliteto pasirinkimas: ar racionali ir logiška tvarka, kai procesai yra kontroliuojami ir mažėja rūkančių, ar emocinga, bet visiškai nekonstruktyvi netvarka, apgaunant save, kad pareiga atlikta, paukščiukas padėtas taip, kaip buvo penkiasdešimt metų iki Kovo 11-osios, kaip dažniausiai buvo pastaruosius dešimt metų. Alternatyva yra, jeigu pritartumėte pagrindinio Ekonomikos komiteto dabar pateiktoms išvadoms ir iš esmės visų pagalbinių komitetų išvadoms, nes Sveikatos reikalų komiteto, kuris dėl labai objektyvių ir logiškų priežasčių yra aršiausias priešas, balsai pasiskirstė, kaip ir sakė komiteto pirmininkas, po lygiai.

Atsižvelgdamas į šį kontekstą aš visiškai pritarčiau bet kurio iš gydytojų nuomonei, kad rūkymas kenkia sveikatai. Bet nebuvo pateikta nė vieno argumento, norėčiau pabrėžti, nė vieno argumento, kad reklamos įtaka su rūkymo didėjimu yra kaip nors susijusi. Dar daugiau – pavyzdžiai, kurie yra pateikiami dabar jums išplatintuose lapukuose, na, sakykim kukliai, ne visai tikslūs. Suomijoje apribojus ir uždraudus reklamą rūkančiųjų skaičius per periodą ne sumažėjo, o padidėjo. Taip pat jums yra pateikta, nenorėčiau čia vartoti tų argumentų, visa knyga, kurioje išdėstyti tokie patys pagrindiniai mitai, susiję su tabako reklama. Taigi, visiškai pritardamas tiems, kurie mano ir žino, ir teigia, kad rūkymas kenkia sveikatai, norėčiau pasakyti, kad nepritarus pagrindinio komiteto išvadoms ir šį procesą nutraukus mes turėsime tą, ką turėjome, t.y. rūkančiųjų skaičiaus didėjimą. Taip ir atsitiko Lietuvoje praėjusiais metais uždraudus tabako gaminių reklamą. Jeigu jūs pasižiūrėsite į statistiką, kuri vakar internetu buvo pateikta vienos iš visuomeninių organizacijų, akivaizdžiai matyti, kad uždraudus tabako reklamą būtent Lietuvoje neproporcingai padidėjo rūkančiųjų skaičius.

Taigi aš norėčiau dabar tiktai pasiūlyti pritarti pagrindinio komiteto ir pagalbinių komiteto išvadoms. O replikuodamas į prieš tai kalbėjusio pono J.Veselkos argumentus, norėčiau pasakyti, kad Lietuvoje šiuo metu 45% vartojamų rūkalų tai yra prastos ir ypač kenkiančios sveikatai cigaretės be filtro, kad tabako reklamos rinka priskiriama prie brandžių rinkų ir kad tabako reklama visų pirma skiriama… perskirstyti tarp produktų vartotojų, o ne skatinti rūkymą. Šiuo atveju nenorėčiau sutikti su daugeliu stambios ir reikšmingos mūsų ekonomikai “Philip Morris” kompanijos argumentų, nes jai užimant 83% rinkos, akivaizdu, reklamos nereikia. Siūlau balsuojant pasielgti racionaliai ir balsuoti už pateiktus siūlymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį V.P.Andriukaitį. Prašau opozicijos lyderį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš puikiai suprantu kolegą G.Babravičių, daugiau negu suprantu. Jo vietoje aš būčiau nėjęs į tribūną, nes yra viešųjų ir privačių interesų problema. Tai yra visiškai aišku. Ši studija yra labai nerimta. Pažadu pakviesti jus į kabinetą, aš jums įteiksiu Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos studiją, kuri daug storesnė. Taip pat įteiksiu ir epidemiologų studijas apie tai, ką reiškia ne infekcinių ligų, ne infekcinių epidemijų plitimas pasaulyje ir kodėl tarp ne infekcinių ligų pirmasis užkratas, kuris perduodamas per imbridingą, per daugelį kitų dalykų, ir taip, kaip auginama mažoji karta vartotojų, būtent perduodamas psichologiniais audiovizualiniais kanalais. Jeigu jūs nežinote, kas yra stereotipai ir jų perdavimas, taip pat galėsiu pateikti medžiagą, bet aš, kolega, tikrai, manau, kad jūs sutinkate su tuo, apie ką jūs kalbate.

Taip pat labai rimtas argumentas, kodėl “Philip Morris” nenori veltis į reklamą, yra tas, kad”Philip Morris” kompanija buvo išstumta iš Amerikos rinkų, nes, kaip jūs žinote, JAV labai griežtai kovojama su reklamos plitimu ypač per radiją ir televiziją. Čia, aišku, lentelės yra pateiktos į Europos… G.Babravičius yra už integraciją į Europos Sąjungą, man taip atrodo. Todėl aš norėčiau jums pasiūlyti susipažinti su Europos Sąjungos direktyvomis, bent jau skrendant lėktuvu.

Dabar kalbant iš esmės, aš manau, kad mes iš tikrųjų patvirtinome Seime Nacionalinę sveikatos programą. Visi atsimenate, jinai veikia iki šiol. Todėl norint teikti šias pataisas reikėtų tuoj pat pateikti 8 įstatymų pataisas. Pirma – Sveikatos sistemos įstatymo. Antra. Reikėtų būtinai pateikti Nacionalinės sveikatos koncepcijos pataisas, ten yra patvirtinta programa “Sveikata visiems” iki 2015 metų. Taip pat reikėtų pakeisti visą Nacionalinės sveikatos programos Tabako kontrolės politikos dalį. Jeigu jūs šito nedarote, jūs įveliate Seimą į labai sudėtingas teisines kolizijas.

Taigi aš labai puikiai suprantu, kodėl Lietuvos radijo rinkai reikalingi pinigai, man tai visiškai aišku. Iš tikrųjų yra labai sudėtinga ekonominė krizė, tikrai reikia galvoti, kaip padėti žiniasklaidai, kad jinai galėtų atsistoti ant kojų. Žinoma, duomenys rodo, kad reklamos rinka atsigauna. Čia yra pateikta tam tikra argumentacija. Taigi manau, kad mes painiojame du dalykus, t.y. reklamos rinkos atgaivinimą su tabako lobistų ir sveikatos politika. Aš manau, atskirkim tuos dalykus, pamėginkime padėti žiniasklaidai. Yra įvairių būdų. Pamėginkime padėti radijo agentūroms ir taip toliau, kad jie atsigautų, bet ne sveikatos politikos sąskaitą. Todėl, kolegos, siūlyčiau atmesti. Net ir Ekonomikos komitetas padarė tokį žingsnelį – jis labai blogą projektą padarė blogu. Kitaip sakant, iš dviejų blogybių rinkosi mažesnę. Sveikatos reikalų komiteto pozicija yra nuosekli ir teisinga. Šiuo atveju mes įsiveliame į daug sudėtingesnę diskusiją apie apskritai ilgalaikę kovos su tabako reklama politiką ir ilgalaikę prevenciją, kad rūkymas Lietuvoje mažės. Taigi aš siūlau atmesti pataisas, siūlau daug išsamesnę diskusiją. Siūlau pasikviesti Nacionalinės sveikatos tarybos ekspertus, ypač profesorių daktarą V.Grabauską, kad jis galėtų argumentuotai pateikti daugiau medžiagos negu ši rašliava (čia tai tikrai yra rašliava), ir tik tada priimti sprendimą. Siūlyčiau atmesti šias pataisas.

PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį V.Nekrašą.

V.NEKRAŠAS. Gerbiamieji kolegos, dirbdamas pusę metų Seime dar nemačiau šitaip aktyviai vieno Seimo nario agituojančio už reklamos atkūrimą. Aš dar nemačiau šitaip aktyviai ir, pasakyčiau, gal net agresyviai einančio į komitetus, būtent į Sveikatos reikalų komitetą. Nesuprantu, kodėl. Aš palaikau poną V.Andriukaitį sakydamas, kad ponui G.Babravičiui į šią tribūną eiti tikrai nereikėjo ir nederėjo. Čia nonsensas Lietuvoje. Toliau aš noriu pasakyti, kad ponas G.Babravičius kalbėjo, kad nepaisant visų draudimų ar panašiai, reklamos padaugėjo. Tačiau jis nepaminėjo metų. Tai gal aš perskaitysiu jam, taip pat ir kitiems, tai yra nuo 1994 iki 1998 metų. Apie 2000–2001 metus dar kol kas nekalbama. Aš manau, kad skaičiai bus kitokie. Čia yra 2000 metų Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas. Mes kalbame apie tai, kad reklamos rinkoje sumažėjo reklamos. Tačiau kažkodėl duomenys rodo visai ką kita. 2000 metais išaugo 17,46%. O kovo mėnesį, palyginti su balandžiu, – 22%. Vadinasi, skųstis dėl reklamos mažėjimo tikrai nereikia.

Toliau, buvo išdalyta gerbiamojo Sveikatos komiteto pirmininko pono K.Kuzmicko, pasakyčiau, tokia medžiaga susipažinti, kurioje aiškiai parašyti duomenys, kiek mes gausime iš tos reklamos ir kas gaus, ir kiek mes išleisime kovodami su tos reklamos padariniais. Aš galiu pasakyti, dar kartą pasikartodamas, kad vis dėlto iš tos reklamos gaus tik kai kurie pavieniai asmenys, o aš esu įsitikinęs ir kas gaus iš tos reklamos, ir gal kai kurios grupuotės. Tai čia šimtu procentų.

Toliau, ką noriu pasakyti. Gerbiamasis Seime, aš norėčiau atkreipti visų vyrų dėmesį ir moterų, sėdinčių Seime, į vieną tokį dalyką. Nevardysiu, kad tabakas sukelia vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas ir t.t., bet atkreipkite dėmesį – rūkymas mažina ir vyro lytinę potenciją. Mes ir taip čia esame pusiau impotentai. (Triukšmas salėje) O dabar po šito… Ne visi, taip. Ne visi. (Juokas salėje) Jūs galite šaipytis, kiek norite, kolegos. Po šito reklamos priėmimo dauguma tikrai taps šimtu procentų. Kolegos, aš norėčiau atkreipti, kaip sakiau, ir moterų dėmesį. Palaikykime vyrų potenciją. Palaikykim. Nors nedaug moterų tėra Seime, bet palaikykime ją.

Toliau. Mus išrinko tauta. Aš įsivaizduoju, kad tauta mus išrinko tam, kad mes nors kiek pagerintume jos gerovę. Aš dabar esu labai nustebęs. Pažiūrėkime į “Lietuvos telekomą”, pažiūrėkime į “Williams“, pažiūrėkime į šiandienines benzino kainas. Kas krenta? Potencija ar kainos? Prieš tabako reklamą pasisako Sveikatos apsaugos ministerija. Prieš tabako reklamą pasisako Nacionalinė sveikatos taryba. Yra didžiulis pluoštas įvairiausių organizacijų, kurios atsiuntė savo raštus prieš tabako reklamą.

Toliau. Kas labiausiai praturtės? Kaip minėjau, keli žmonės, gal kelios organizacijos, grupuotės. O nukentės mūsų vaikai, nukentės mūsų ateitis. Vadinasi, mes darome dar vieną žingsnį mūsų ateities, mūsų vaikų blogovės gerinimui. Todėl aš kategoriškai prašau jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, atmesti šį ir daugiau negrįžti prie šito net pataisyti.

Dar noriu paklausti. Ar šie komitetai, kurie kažkada priėmė atmesti arba kaip nors kitaip ne tą patį įstatymą, bet panašų įstatymą, ar šie žmonės, kurie dirba komitetuose, turi stuburą ar neturi stuburo? Vieną kartą jie siūlo vienaip, o kitą kartą apsisukę siūlo kitaip. Ačiū, kolegos.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas. Prašom. (Balsai salėje) Ne, mes truputį anksčiau pradėjome ir buvo pastaba, kad nespėjo užsirašyti diskusijoms.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, medicininiai argumentai buvo išsakyti labai aiškiai, todėl aš iš tikrųjų nebegrįšiu, paneigti jų negaliu, todėl norėčiau argumentuoti kitais dalykais, kuriais kolega A.Babravičius bandė įtikinti, ir manau, kad ne visai tiksliai. Sutinku, kad suaugę žmonės turi pasirinkimo teisę ir turi teisę į informaciją. Kai kurie pasirinko tabako dūmą ir rūkymą, manau, būtų geriau, kad jie pasirinktų lengvesnes, mažiau veikiančias, nors šiandieninės medicinos tyrimais įrodyta, kad ir mažesnio nikotino kiekio poveikis darbams, kitiems dalykams pasidaro toks pat.

Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į tą, ką minėjo kolega V.Andriukaitis. Į psichologinį poveikį jaunimui. Iš tikrųjų mes turime vieną labai aiškų visuomenės sluoksnį, jaunimą, kurį reklama veikia. Jeigu jūs prisimenate reklamą, kuri buvo Lietuvoje iki uždraudžiant ją, tai niekur didžiausia reklamos dalis nebuvo informacija apie vienokį arba kitokį nikotino kiekį ar dervų kiekį. Iš esmės informacija rėmėsi psichologiniu poveikiu, gražaus gyvenimo demonstravimu. Pavyzdžiui, tas “Marlboro” raitelis, kuris mirė nuo plaučių vėžio. Tačiau ten tebuvo tik mažytės eilutės, palyginti su tuo, ką matėme reklamos ekrane, – gražų Marlboro kraštą, žirgą ar puikų raitelį. Lygiai taip pat kitose reklamose, kur puikavosi automobilio vairuotojas ar paežerėje graži dama, kalbanti apie kiaušinienę. Visi šie faktai rodo, kad tabako reklamoje nėra didesnės informacijos. Aš manau, kad mes turėtume atlikti savo pareigą: vieną kartą apsisprendę negrįžti prie šio klausimo ir neatnaujinti reklamos, nes tai, kas mums siūloma tarsi reklamos atidėjimas, taip nėra. Lietuvoje reklamos jau nėra ir galime pasidžiaugti, kad yra sričių, kur mes, norėdami integruotis į Europos Sąjungą, jau esame atlikę kai kuriuos veiksmus, kai kur galbūt net pirmaujame, o kai kur dar reikia pasitempti. Yra tokia sritis kaip rūpinimasis žmonių sveikata ir tabako reklamos uždraudimas yra vienas iš elementų, ir nors jokiu būdu neišsprendžia visų problemų, bet vienas iš elementų jau yra įgyvendintas. Tai negi mums reikia dėl sveikatos reikalų vilktis pabaigoje, o bandyti pritraukti kitus dalykus. Aš labai kviesčiau, kad mes atsižvelgtume į šį aspektą.

Antras dalykas. Nors, atrodo, vienos firmos mes gavome duomenis, kad jiems sumažėjo įplaukų dėl tabako reklamos sumažėjimo, bet jeigu jūs pažiūrėtumėte į bendrą reklamos biznio augimą šių metų pirmąjį ketvirtį, tai jis yra didesnis, negu buvo praeitais metais, kai tabako reklama galiojo. Vadinasi, iš tikrųjų lemiamos įtakos tabako reklamos uždraudimas tabako reklamos bizniui nepadarė. Todėl mes turime atsižvelgti į tuos faktus, kuriuos mes aiškiai turime. Aiškiai prieš reklamos atnaujinimą pasisako ir tie stambūs gamintojai arba gamintojos, kurie gamina Lietuvoje. Jie sako, kad jiems nereikia, jie gamina produkciją. Iš tikrųjų kyla tam tikrų abejonių, ar nereikia tiems, kuriuos šiandien ar užvakar sulaikė Kalvarijų muitinė, kurie nelegaliai įveža į Lietuvą, išgarsinti būtent šios markės tabako gaminius.

Ir galbūt trečias, bet nepaskutinis argumentas. Mes iš tikrųjų turėsime pažiūrėti taip, kad mūsų tikslas būtų sumažinti rūkymą ir padidinti žmonių sveikatingumą. Ir viena iš priemonių – tabako reklamos uždraudimas. Tą mes sėkmingai įgyvendiname, galbūt turime spragų įgyvendinimo procese, bet juo mes didžiavomės, daug kartų Pasaulinės sveikatos organizacija buvo pagyrusi Lietuvą už žengimą teisingu keliu. Mūsų ministrai, kurie lankėsi Europoje Kopenhagos biure, ir mūsų ekspertai, kurie vyko į Pasaulinės sveikatos organizacijos renginius Ženevoje, iš tikrųjų buvo pagirti ir rodomi kitoms šalims kaip pavyzdys. Todėl aš kviečiu šiandien galutinai pabaigti su ta problema, kurią mes jau buvome išsprendę, ir nepritarti teikiamoms pataisoms po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Baigėme diskusijas. Dabar mums reikėtų po diskusijų priimti vieną sprendimą. Buvo keletas sprendimų, keletas siūlytų sprendimų – pritarti, tobulinti, atmesti, bet prieš tai mes turim išklausyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Kviečiu kalbėti Seimo narį A.Sakalą. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, sutikime, kad mus išrinko, kad rūpintumėmės žmonių sveikata, o ne tam, kad kitų sveikatos sąskaita darytume savo biznį. Jeigu man kas nors įrodys, kad šimtai milijonų litų, kuriuos skyrė tabako pramonė reklamai, yra ne tam, kad plėstų rinką ir gautų didesnius pelnus, o tam, kad rūpintųsi mūsų žmonėmis, aš prisipažinsiu, kad klydau. Bet jūs apsilankykite, gerbiamieji kolegos (aš ne medikas) onkologinėje ligoninėje. Jūs ten pamatysite nemažai plaučių ligonių, beviltiškų, kurie baigia paskutines dienas ir žiūri su siaubu į ateitį. Jeigu to nepakanka, apsilankykite Kardiologiniame skyriuje, pamatysite infarktus gavusius žmones, kurie taip pat rūkė, kurie gavo infarktus ir nežinia, kiek laiko jie dar gyvens. Jeigu dar nepakanka, apsilankykite Kardiochirurgijos skyriuje, kur pamatysite, kaip šuntuojamos širdys tų žmonių, kurie rūkė pakankamai daug. Jeigu dar neužtenka, apsilankykite Kraujagyslių chirurgijos skyriuje, pamatysite, kaip pjaunamos kojos užkietėjusiems rūkaliams, kurių kraujagyslės beviltiškai sugadintos. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs norite daryti biznį sveikatos sąskaita, vaikų sveikatos, mūsų ateities sąskaita, darykite tą biznį, bet nevelkite Seimo į tai.

PIRMININKAS. Už projektą nori kalbėti Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, Pirmininke. Atvirai sakant, pastarąsias 15 minučių, kolegos Seimo nariai, jaučiausi ne Seime, o ligoninėje, palatoje kaip pacientas, kuriuo čia ypatingai rūpinasi keletas ne šiaip Seimo narių, bet Seimo narių medikų. Aš tikrai turėčiau apgailestauti dėl tokio siauro problemos suvokimo ir iš esmės šiandien kviesčiau Seimo narius medikus imtis įstatymų leidybos iniciatyvų kitoje srityje, ne tabako draudimo ar nedraudimo, o tabako gamybos uždraudimo Lietuvoje klausimo arba įvežimo į Lietuvą. Būkite nuoseklūs nuo pat pradžių ir iš esmės tada jūs galėsite sakyti, kad atliekate savo misiją kaip Seimo nariai. Tuo tarpu aš norėčiau pasakyti, kad man tai nėra vien sveikatos klausimas, visų pirma man tai yra vertybinis dalykas, žmogaus teisių problema. Ir aš manau, kad žmonės nėra tokie buki ir kvaili, kad jais tokiu būdu reikėtų rūpintis. Dar daugiau, aš manau, nereikėtų nusipiginti iki tokio lygio, kaip daro kolega V.Nekrašas, ir, manau, mums nereikėtų pasiduoti tokioms provokacijoms skundžiant jį Etikos ir procedūrų komisijai. Manau, mes kiekvienas savo būsenas patys geriausiai žinome. O Eurointegracijos ekspertams aš turėčiau pasakyti: atsiverskite interneto puslapį, Europos teisingumo teismą, ir jūs pamatysite, kad ne taip seniai Europos teisingumo teismas priėmė sprendimą, panaikinantį tabako reklamos draudimą. Manau, kad čia yra pagrindinis atsakymas, ir nesidangstykime figos lapais. Kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Išklausėme dvi nuomones. Dabar prašau registruotis prieš balsavimą.

Užsiregistravo 100 Seimo narių. Kas už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui po svarstymo? Prašom balsuoti.

Už – 43, prieš – 44, susilaikė 13. Pagrindinio komiteto pateiktam projektui nepritarta. Dabar mes turim pasirinkti kitus sprendimus: arba grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti, arba grąžinti iniciatoriams iš esmės tobulinti, arba atmesti. Yra trys variantai. Buvo vienas tobulinti, kitas atmesti, buvo du pasiūlymai. (Balsai salėje) Palaukite. Aš siūlau balsuoti alternatyviai. Kas balsuotų už, balsuotų už tobulinimą, o kas balsuotų prieš, tas balsuotų už atmetimą. Ar galime taip balsuoti? Gerai. Ar reikia dar kartą registruotis? Nereikia. Tada prašau registruotis. (Balsai salėje) Aš paklausiau, ar reikia registruotis, sako, nereikia. Dar kartą. Nereikia. Tai tada kas balsuoja už, tai yra už projekto tobulinimą, kas prieš – už projekto atmetimą. Prašom balsuoti. Susilaikiusieji neskaičiuojami, kažkas balsavo susilaikydamas.

Už – 49, prieš – 47. Vadinasi, daugiau balsų už tobulinimą, todėl projektas grąžinamas pagrindiniam komitetui tobulinti. Tuo svarstymo procedūrą ir baigiame. Dėl Tabako kontrolės įstatymo. (Balsai salėje) Palaukite. Dėl Tabako kontrolės įstatymo. Bet mes turime dar antrą tokį pat įstatymą dėl įgyvendinimo. Reikėtų taip pat dėl jo atlikti visas procedūras. Dėl vedimo tvarkos P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad čia turėtų būti pagrindinis komitetas ne Ekonomikos komitetas, o Sveikatos reikalų komitetas. Ir prašyčiau, kad būtų pakeistas komitetas.

PIRMININKAS. Mes grąžinom pagrindiniam. (Balsai salėje) Pagal 153 straipsnio 1 dalies 3 punktą toks ir yra: grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti. Tai mes padarėm. Kai Statutą pakeisim, galėsim kitaip spręsti. Nėra parašyta, kad galime keisti. Aš noriu dar kviesti ir dėl 2 įstatymo – Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekto. Nėra ką įgyvendinti. Jis yra lydintis, jį palydi tokie pat sprendimai. Tada likimas toks pat. Gal mes padarytume pertrauką? Mes truputį viršijam grafiką. Ar padaryti pertrauką, ar greičiau pietų pertrauką? (Balsai salėje) Greičiau pietų. Tai dirbam tada. Yra pasiūlymas dirbti.

 

Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo projektas Nr.IXP-537 ES (svarstymas)

 

Nagrinėjam 8 darbotvarkės klausimą – Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo projektas Nr.IXP-537. Pranešėjas – komiteto pirmininkas J.Raistenskis. Prašom.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas yra pagrindinis teisės aktas, kuriuo bus reglamentuojama genetiškai modifikuotų organizmų į… genetiškai modifikuotų produktų rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai įvertinimas, pranešimų teikimas, leidimų išdavimas, išleidimas į aplinką, teikimas į rinką, naudojimo reikalavimai, naudotojų teisės, pareigos ir atsakomybė, genetiškai modifikuotų organizmų duomenų bazės sudarymo ir naudojimo principai. Mūsų Aplinkos apsaugos komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Papildomais komitetais buvo paskirti Kaimo reikalų komitetas ir Sveikatos reikalų komitetas. Svarstydami Kaimo reikalų ir Sveikatos reikalų komitetai priėjo prie nuomonės, kad reikėtų įstatymą grąžinti autoriams tobulinti. Tai nuostatai buvo pritaręs ir mūsų komitetas kaip pagrindinis. Bet, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, šįryt buvo surengtas Aplinkos apsaugos komiteto posėdis. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis Seime, kreipiuosi į jus, vadovaudamasis Statuto 150 straipsnio 4 dalimi. 4 dalis skamba taip: “daryti projekto svarstymo pertrauką, jeigu svarstyti nebaigiama tame pačiame posėdyje arba jeigu paaiškėja, kad Seimo nariams reikia papildomos informacijos įstatymui svarstyti”. Taigi, gerbiamieji kolegos, paaiškėjo naujos aplinkybės, o mūsų komitetui, kaip pagrindiniam komitetui (esu suderinęs ir su papildomų komitetų pirmininkais), reikia papildomos informacijos, jiems taip pat reikia. Prašyčiau daryti svarstymo pertrauką. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar galėtumėte dar pasakyti, iki kada ta pertrauka gali trukti?

J.RAISTENSKIS. Vieną savaitę.

PIRMININKAS. Ačiū. Vieną savaitę. Ar bendru sutarimu pritartume komiteto pirmininko siūlymui daryti pertrauką? (Balsai salėje) Pritaria. Ačiū. Ačiū pranešėjui. Daroma šio įstatymo svarstymo pertrauka.

 

Geodezijos ir kartografijos įstatymo projektas Nr.P-2996(2*) (svarstymas)

 

Nagrinėjame darbotvarkės 9 klausimą – Geodezijos ir kartografijos įstatymo projektą Nr.P-2996. Pranešėjas – Seimo narys A.Macaitis. Prašom.

A.MACAITIS. Dėkoju Pirmininkui.

Gerbiamieji kolegos, dabar yra šio įstatymo projekto svarstymo stadija. Aplinkos apsaugos komitetas buvo paskirtas kaip pagrindinis, o papildomas buvo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Šiam įstatymo projektui buvo gauta Teisės departamento, kai kurių institucijų, atskirų institutų, taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabų.

Į Teisės departamento pateiktas pastabas buvo atsižvelgta. Joms iš esmės pritarta. Tiesa, štai dabar jūs dar turite tris pastabas, kurias mums pateikė Teisės departamentas. Tai yra daugiau redakcinio pobūdžio pastabos, kurioms taip pat būtų galima pritarti. Manau, jos iš esmės nekeičia pačio įstatymo projekto.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pateiktas pastabas. Joms buvo arba pritarta, arba iš dalies pritarta. Yra viena pastaba, kuriai nebuvo pritarta, bet ji buvo patikslinta (tai dėl projekto 22 straipsnio 3 dalies), tiksliau nurodant, iš kur finansuojami apskrities viršininko vykdomi darbai.

Mūsų komitetas siūlo pritarti šiam įstatymo projektui bendru sutarimu. Kitų nuomonių nebuvo. Siūlau šiam įstatymo projektui pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkui pranešėjui. Norėčiau pakviesti papildomo – Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto narį, Seimo narį G.Didžioką. Prašom.

G.DIDŽIOKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė teikiamą projektą, žiūrėdamas į jį daugiau per Vietos savivaldos įstatymo prizmę, jo santykį su Vietos savivaldos ir Apskrities įstatymais. Kaip minėjo pagrindinio komiteto pranešėjas, buvo pateikta keletas pastabų ir pasiūlymų, kaip šiame įstatyme būtų galima išvengti neaiškumų ar dviprasmybių dėl minėtų darbų finansavimo ir apskrities viršininko administracijos bei savivaldos kompetencijos. Siūlomam įstatymo projektui su pataisomis, pasiūlytomis komiteto, pritarta. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikė 2.

PIRMININKAS. Norėčiau jūsų tik paklausti dėl to jūsų siūlymo dėl 22 straipsnio 3 dalies, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė ir prašė tiksliau suformuluoti. Šį prašymą tiksliau suformuluoti galima įvykdyti?

G.DIDŽIOKAS. Manytume, kad reikėtų tiksliau suformuluoti.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Diskusijoje dalyvauti užsirašė Seimo narys, komiteto pirmininkas… Diskusijoje nebuvo užsirašiusių. Jūs norėjote kalbėti tik dėl balsavimo motyvų? Ar diskusijoje? Dėl balsavimo motyvų. Gerai. Taigi diskusijoje kalbėti užsirašiusių nebuvo. Dėl balsavimo motyvų kalbėti nori komiteto pirmininkas J.Kraujelis. Prašom.

J.KRAUJELIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mūsų, Kaimo reikalų, komitetas nebuvo svarstęs, bet mes prieš tai nagrinėjome dėl žemės administravimo ir tvarkymo sistemos. Mūsų komitetas yra pateikęs Vyriausybės išvadą su prašymu, kad daugelis dalykų, tarp jų ir geodezijos bei kartografijos problemos, būtų sprendžiami nuosekliai, taip, kaip yra numatyta Vyriausybės veiksmų plane. Ten yra numatyti keli įstatymai. Mūsų tokia nuomonė. Nors šiame pateiktame įstatyme principinės nuostatos, atrodo, suformuluotos gerai, bet yra nurodyta daugelyje vietų, kad Vyriausybės įgaliota institucija. Kas ta institucija? Vakar ir prieš kelias dienas spaudoje paskelbta, kad Žemės ūkio ministerija inicijavo Nacionalinės žemės tarnybos steigimą. Projektuose yra nustatyta vieta ir geodezijos ir kartografijos institucijai, tai įgaliotai institucijai. Taigi pritardamas norėčiau Seimo paklausti, ar nereikės vėliau grįžti ir patikslinti šiuos klausimus, jeigu bus apsispręsta Lietuvoje įsteigti Nacionalinę žemės tarnybą? Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kaip kalbėjo pranešėjai, yra gauta keletas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabų, pataisų, kai kurioms pritarta. Vienai – išbraukti iš projekto 24 straipsnio 4 dalį – pagrindinis komitetas buvo nepritaręs. Gal gerbiamasis G.Didžiokas galėtų paaiškinti, ar komitetas laikosi tos nuostatos, kad reikia išbraukti, ar, atsižvelgdamas į tai, kad buvo priimtas Teisės departamento siūlymas ir kitaip suformuluota ta nuostata… kitaip tariant, aš noriu jūsų paklausti, ar reikėtų balsuoti dėl to? Prašom.

G.DIDŽIOKAS. Mūsų komitetas mano, kad straipsnio 4 dalis yra perteklinė, nes 3 dalis tai numato. Yra blogesnė nuoroda į Žemės įstatymą. Jeigu teisės ir teisėtvarkos specialistai mano, kad sutvirtintų tą nuostatą, mes neprieštarautume.

PIRMININKAS. Ar norėtumėte dar ką paaiškinti? Ne. Tada nebalsuojame dėl jos? Aišku. Jeigu visos kitos pastabos priimtos, o dėl šios sutinka, kad būtų nebalsuojama, tada mums reikėtų balsuoti dėl pagrindinio komiteto pateikto įstatymo projekto patvirtinimo po svarstymo. Ar bendru sutarimu galėtume patvirtinti? Nėra prieštaraujančių. Taigi po svarstymo pritarta komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Tuo baigiame šio įstatymo svarstymo stadiją.

Buvo sakyta, kad gal pietūs anksčiau. Vieną kartą jau lyg ir nusprendėme. Dabar mes peršoksim 10, 11 ir nagrinėsime 12 klausimą, nes pranešėjai truputį vėluoja, tiksliau, ne vėluoja, o mes skubame.

 

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1721 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-496(2*) (svarstymas)

 

Nagrinėjame darbotvarkės 12 klausimą – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1721 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-496.

Pranešėjas – komiteto pirmininkas R.Šukys. Svarstymo stadija. Prašau.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1721 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-496(2). Iš esmės po pateikimo projektas yra labai nedaug patobulintas. Jokių pasiūlymų dėl šio projekto nebuvo gauta, todėl siūlyčiau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Čia yra viena Seimo nario E.Šablinsko pastaba. Jis vietoj 200 siūlė įrašyti 20.

R.ŠUKYS. Komitetas šiam pasiūlymui nepritaria. Bet aš nematau, bent jau aš neturiu oficialiai įregistruotos ir gautos atskirai pastabos Ar…

PIRMININKAS. Bet komiteto išvada yra.

R.ŠUKYS. Taip, komiteto išvada yra, ir komitetas nepritarė. Bet atskirai Seimo narys neregistravo kaip pasiūlymo projektui, todėl mes…

PIRMININKAS. …čia tik komiteto posėdyje svarstėte…

R.ŠUKYS. Komitetas nepritarė. Ten argumentai buvo tokie: padidinti sankcijų žirkles sumažinant apatinę ribą. Jeigu kalbėsime apie tai, koks buvo motyvas, sakykim, kovos su korupcija arba galimais piktnaudžiavimais, tai paprastai tai duoda atvirkštinį rezultatą. Komitetas nesutiko mažinti tos žemutinės sankcijos ribos ir liko taip, kaip buvo pateikta iniciatorių.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dabar kviečiu papildomo komiteto atstovą, tai yra Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką K.Glavecką.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Leiskite pateikti papildomo komiteto, tai yra Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1721 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šitą projektą ir pritarė pagrindinio komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Du komitetai pritarė šio įstatymo projektui. Diskusijose neužsiregistravo niekas. Dabar dėl balsavimo motyvų kalbės Seimo narė B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau palaikyti šitą siūlymą dėl nuobaudų mažinimo, tiktai aš norėčiau pasakyti, kad, pavyzdžiui, tos įmonės, kurios nevykdo veiklos ir kartais pražiopso ir laiku nepateikia tų deklaracijų… mums reikėtų iš esmės spręsti šitą klausimą turbūt suteikiant joms miegančių įmonių statutą, kad nereikėtų žmonėms vargintis. Manyčiau, kad reikėtų prie šio klausimo dar grįžti, o administracinių baudų sumažinimui labai pritariu.

PIRMININKAS. Kitos nuomonės dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto pateiktam įstatymo projektui? Ačiū. Taigi po svarstymo projektui pritarta. Tuo ir baigiame svarstymo stadiją.

 

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272, 273, 275, 280 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-368(2*) (svarstymas)

 

Dabar svarstome darbotvarkės 13 klausimą – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272, 273, 275, 280 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-368. Pranešėjas – Seimo narys R.Sedlickas. Svarstymo stadija. Prašom.

R.A.SEDLICKAS. Šiuo įstatymu mėginta daugiau reguliuoti, kam bus leista atstovauti žmogui administracinio teismo metu. Projekto tikslas yra užtikrinti privataus asmens teisę ir laisvę pasirinkti savo atstovą. Lietuvoje teisines paslaugas teikia ir advokatai, ir teisininkai. Pagal įprastą tvarką bei Konstitucijos nuostatas advokatai turi išskirtinę teisę dalyvauti baudžiamosiose bylose, tačiau civilinėse bylose ne tik advokatai, bet ir kiti teisininkai taip pat turėtų turėti lygias teises atstovauti klientams. Jie baigia tas pačias mokyklas ir turi panašų pasirengimą.

Pastaruoju metu vis dažniau ši atstovavimo teisė buvo plečiama advokatų naudai, ir nepagrįstai, ypač administraciniuose teismuose. Iš ne mažiau kvalifikuotų teisininkų buvo atimta teisė atstovauti klientams šiuose teismuose. Kad tai buvo dirbtinis monopolis, rodo taisyklės, kurios leido advokatų padėjėjams atstovauti klientams administraciniame teisme, jei jie pasirūpina advokato… orderiais. Todėl šis projektas mėgina ištaisyti šią padėtį pakeičiant Administracinių teisės pažeidimų kodekso 275 straipsnį ir suteikiant žmogui teisę naudotis advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį arba jam prilygstantį išsilavinimą, pagalba. Vertėtų pabrėžti, kad teisininkai yra apsidraudę ir veikia pagal savo profesinį etikos kodeksą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritaria šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Nėra papildomo komiteto dėl šio įstatymo projekto. Diskusijose nėra užsirašiusių dalyvauti, tačiau dėl balsavimo motyvų nori kalbėti Seimo narys B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Man kelia abejonių nuostata, ką tik išdėstyta pranešėjo. Ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą. Jeigu mes liberalizuojame teisę žmogui pasirinkti savo atstovą, tai kodėl tik šį išsilavinimą turintis žmogus gali atstovauti? Yra, pavyzdžiui, praktikų, dirbančių vienoje ar kitoje srityje, kurie reikalo esmę gali žinoti kur kas geriau, negu turintys tą teisinį aukštąjį išsilavinimą. Todėl, manyčiau, įsprausti į rėmus, kad atstovautų turinys teisinį išsilavinimą, netinka. Jeigu jau liberalizuojame, tai suteikime laisvę pasirinkti žmogui, kad jam atstovautų tas, kuris tikrai susigaudo ir gali ginti jo interesus.

PIRMININKAS. Čia galime toli nuvažiuoti, nes jeigu pradės ginti bet kas, kas tiktai turi išsilavinimą… tai jis kaip specialistas gali dalyvauti. Gerai. Seimo narys E.Šablinkas dar norėjo pareikšti nuomonę.

E.ŠABLINSKAS. Aš tik pritariu. Esmė ta, kad svarbiausia yra proceso žinojimas. Tas pasiūlymas mano projekte ir buvo, kad administracinio teismo vyriausiajam teisėjui pritarus teisėjas galėtų proceso metu lengvai ir aiškiai formuluoti klausimus ir išgirsti atsakymus iš advokato arba atstovaujančio asmens, todėl ir reikalingas teisinis išsilavinimas.

PIRMININKAS. Gerai, išgirdome dvi nuomones. Galėtume jau ir apsispręsti, ar reikia balsuoti, ar bendru sutarimu? Bendru sutarimu po svarstymo šiam projektui pritarta. Ačiū. Po svarstymo šiam projektui pritarta. Tuo svarstymą baigiame.

Dabar padėtis šiek tiek komplikuojasi, nes turėtume svarstyti darbotvarkės 10 klausimą, bet nėra pranešėjos Seimo narės K.Prunskienės, ir mums pranešė, kad ji negali atvykti anksčiau kaip 12.30 val., kaip ir parašyta darbotvarkėje. Daugiau… antrojo posėdžio 12 klausimą, taip? Ar ponas A.Klišonis pasirengęs? Pasirengęs? Ar Seimo nariai sutiktų svarstyti popietinės darbotvarkės 12 klausimą? Pritariate. Ačiū.

 

Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr.IXP-597 (pateikimas)

 

Tada pradedame svarstyti popietinės darbotvarkės 12 klausimą – Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) Nr.IXP-597. Pranešėjas – Seimo narys A.Klišonis. Pateikimo stadija. Prašom.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, noriu pateikti pakeistą Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymą. Šis įstatymas buvo pirmas įstatymas, kurį Prezidentas vetavo, teikdamas įvairius siūlymus. Mes, sudarę darbo grupę prie Sveikatos reikalų komiteto Seime, stengėmės siūlymus, kurie mums buvo pateikti, įvertinti.

Parengto projekto pagrindinis tikslas – įstatyme numatyti sutarčių tarp teritorinių ligonių kasų, sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių sudarymo tvarką, pakeisti Teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių reglamentavimą numatant konkurencinio paslaugų pirkimo galimybę, įvesti daugiau vaistų įsigijimo išlaidų kompensavimo lygių, patikslinti Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų funkcijas ir teises didinant teritorinių ligonių kasų savarankiškumą. Taip pat patikslinti privalomojo sveikatos draudimo tarybos ir teritorinių ligonių kasų stebėtojų tarybos funkcijas bei sudaryti tvarką, reglamentuoti papildomą savanoriško sveikatos draudimo objektą. Galimus lėšų šaltinius patikslinti… kai kurias kitas įstatymo nuostatas.

Noriu pasakyti tai, kad, be abejo, gerbiamieji Seimo nariai, kurie susipažino su Teisės departamento išvadomis, matė, kad yra pakankamai daug siūlymų. Noriu pažymėti tai, kad Teisės departamento išvados, į daugumą kurių mes jau atsižvelgėme, tiesiog neperregistravome naujo projekto, kad nebūtų sumaišties pateikimo stadijoje, dauguma jų yra redakcinio pobūdžio ir į jas tikrai Seimo Sveikatos reikalų komitete, be abejo, atsižvelgsime. Kita vertus, noriu pasakyti, kad pakeitimas yra daromas gerokai platesnės apimties negu buvo anksčiau, yra keičiami 24 straipsniai, todėl pasiūlymų ir pakeitimų yra daug. Darbo grupė, kuri dirbo tvarkydama Sveikatos draudimo įstatymą, buvo sudaryta didelė, į ją įėjo visų suinteresuotų šalių atstovai. Manau, kad tas produktas, kuris yra padarytas dabar, bus gerokai palankesnis, taip pat palankesnis ne tik apskritai sveikatos sistemai, bet palankesnis ir tiems, dėl ko tai yra daroma, tai yra vartotojams. Siūlyčiau Seimo nariams pritarti po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, nagrinėjant šį siūlymą atrodo, kad yra nesuderintos kai kurios formuluotės. Būtent 5 straipsnio 11 papunktis.

A.KLIŠONIS. Taip. 5 straipsnio 11 papunktyje. Jūs turite omenyje pasipriešinimo okupacijoms dalyvius, taip?

P.JAKUČIONIS. Taip. Ir paskui įstatymo 9… 7 papunktis. Čia tarpusavyje nesiderina.

A.KLIŠONIS. Kurį jūs turite omenyje? 5 straipsnio 7 papunktį ir 11 papunktį?

P.JAKUČIONIS. 5 straipsnio 11 papunktis.

A.KLIŠONIS. Taip. Ir kurį dar?

P.JAKUČIONIS. Ir 9 straipsnio 7 papunktis. Formuluotės neatitinka viena kitos. Čia galbūt kokia nors klaida. Reikėtų jas tiesiog pažiūrėti. Aš neprašau dabar atsakymo, tiesiog reikėtų pažiūrėti.

A.KLIŠONIS. Man atrodo, dėl šito taip pat buvo gautas Teisės departamento siūlymas ir į tą dalyką, be abejo, bus atsižvelgta.

P.JAKUČIONIS. Bet aš norėčiau dėl 10 straipsnio paklausti. Čia išbrauktos 3 ir 4 dalys. Ar reikia manyti, kad pensininkams jau nebus jokio kompensavimo už sanatoriją ar reabilitaciją, jeigu tai nebus po sunkios ligos ir panašiai? Ar jums neatrodo, kad dėl to galėtų labai nukentėti ir sanatorijos, jos gali žlugti, netekusios didelės dalies savo klientų. Čia, atrodo, be apeliacijų išbraukta viskas. Visos kompensacijos už sanatorinį gydymą.

A.KLIŠONIS. Be abejo, dėkoju jums visų pirma už klausimą. Malonu, kad jūs tai pastebėjote. Paliekamas yra visas sanatorinis gydymas, kuris buvo, vaikams. Toliau, atskirkime sveikatą grąžinantį gydymą nuo reabilitacinio. Reabilitacinis yra visiškai paliekamas. Klausimas dėl sveikatą grąžinančio gydymo taip pat darbo grupėje buvo aptartas ir prieita prie vieningos nuomonės, kad tai yra tos lėšos, kurių galbūt būtų galima atsisakyti. Kita vertus, galima pasakyti ir tai, kad kai kurios garantijos yra padidinamos, taip pat, pavyzdžiui, vaikams amžiaus kartelė yra pakeliama nuo 16 metų iki 18 metų. Taigi šiuo atveju įstatymas ne labai sumažintų tas išlaidas, kurios daromos, bet jas dar gerokai padidintų. Kita vertus, dar papildomai pereinama prie dviejų kompensavimo lygių vaistams. Dėl to taip pat pradžioje buvo nevienareikšmiška nuomonė, tačiau turint galimybę balansuoti su sveikatos draudimo biudžeto lėšomis įvertintas teigiamas poslinkis. Kad nebūtų tokių drastiškų lūžių, kokius mes turime dabar.

PIRMININKAS. Dėkui už atsakymą. Jūsų daugiau niekas nenori klausti. Jeigu yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, kviečiu kalbėti. Nėra norinčių. Taigi jeigu nėra norinčių kalbėti, gal galėtume bendru sutarimu pritarti projektui po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą? Nėra prieštaraujančių. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.

Dabar reikėtų nustatyti komitetus. Pagrindiniu yra siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas – papildomu. Preliminari svarstymo diena – birželio 21 diena. Ar šiems siūlymams galėtume pritarti? Ačiū. Pritarta ir komitetams, ir dienai.

 

Konsulinio statuto 51 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-531* (svarstymas)

 

Aš dabar žiūriu į darbotvarkę. Kadangi mes skubame, ar Seimo narys J.Čekuolis pasiruošęs? Mums reikėtų atsiversti popietinės darbotvarkės 6 klausimą – Konsulinio statuto 51 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-531. Pranešėjas – Seimo narys J.Čekuolis, Užsienio reikalų komiteto atstovas. Svarstymo stadija. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Mielieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė šiam Konsulinio statuto 51 straipsnio papildymui. Galiu tik priminti esmę. Mes suderinome statutą su nauju Civiliniu kodeksu ir nuo šiol, jeigu pritarsime ir po priėmimo, Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai greta kitų notarinių veiksmų turės teisę priimti saugoti asmeninius žmonių testamentus, kaip yra numatyta Civiliniame kodekse. Bendru sutarimu komitetas už.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką R.Šukį dėl šio įstatymo projekto pareikšti papildomo komiteto nuomonę.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, papildomas komitetas svarstė Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 51 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-531 ir bendru sutarimu pritarė šiam projektui. Siūlytų Seimui po svarstymo pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijose nėra norinčių kalbėti. Ar yra norinčių kalbėti dėl šio įstatymo dėl balsavimo motyvų? Nematyti. Ar bendru sutarimu po svarstymo galėtume pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui? Pritarėte. Ačiū. Taigi tuo šio įstatymo svarstymo stadija baigta.

 

Gamtinių dujų įstatymo 2, 5, 8, 12, 15, 20, 21, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-626 (pateikimas)

 

Ar Seimo narys P.Vilkas galėtų pateikti Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą? Galėtumėte. Tada aš prašau pradėti svarstyti popietinio posėdžio 4 klausimą, tai yra Gamtinių dujų įstatymo 2, 5, 8, 12, 15, 20, 21, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-626. Pateikimo stadija. Pranešėjas – Seimo narys P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo dalinis pakeitimas ir papildymas įvertina dujų vartotojų pageidavimus ir pasiūlymus siekiant efektyviau nustatyti dujų sektoriaus organizavimo principus, gamtinių dujų įmonių veiklą, jų santykius su vartotojais tiekiant, paskirstant perduodant bei laikant gamtines dujas. Įstatymo straipsnių pakeitimai ir papildymai sukonkretintų funkcijų ir atsakomybės paskirstymą tarp Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų bei Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įgyvendinant ir kontroliuojant šio įstatymo nuostatas. Tai labiau liberalizuotų rinkos santykius ir juos padarytų skaidresniais, sudarytų palankesnes sąlygas parengti naują gamtinių dujų kainų skaičiavimo metodiką perdavimui, skirstymui ir reguliuojamiesiems vartotojams, patikslintų licencijų išdavimo tvarką, reglamentuotų dujų tiekimo apribojimo laisvųjų vartotojų sutarčių sudarymo tvarką, nustatytų dujų sistemos įrengimų, skundų nagrinėjimo tvarką ir atsakomybę, įstatymo įgyvendinimo tvarką bei įsigaliojimo laiką.

Atsižvelgiant į tai, mano siūlomi pakeitimai yra šie: 2 straipsnyje patikslinama sąvoka “dujų tranzitas per Lietuvos teritoriją”. 5 straipsnyje licencijas tiekimui numatoma išduoti tik reguliuojamiesiems vartotojams, neturintiems teisės pasirinkti tiekėjo. Visa tai leistų nustatyti papildomus įsipareigojimus dėl komunalinių paslaugų užtikrinant saugų dujų tiekimą ir vartotojų aplinkos apsaugą.

8 straipsnyje papildomai nurodoma, kad remonto darbų vykdymas turi būti suderintas su įmonėmis ir įspėjus vartotojams. 12 ir 15 straipsniai yra redakcinio pobūdžio. 20 straipsnyje patikslinama skundų nagrinėjimo tvarka. 21 straipsnis taip pat yra redakcinio pobūdžio. 22 straipsnio 5 ir 2 punktuose siūlome laisvais vartotojais pripažinti tas įmones, kurios per metus suvartoja daugiau kaip 15 mln. m3 gamtinių dujų. Dabartiniame įstatyme buvo numatyta 25 mln. m3 gamtinių dujų. Tai sumažintų produkcijos savikainą. Lietuvoje šiuo metu yra 14 bendrovių, suvartojančių per metus daugiau negu 15 mln. m3 gamtinių dujų ir turinčių laisvojo vartotojo statusą.

Teikiamo įstatymo projekto pataisos atitinka Europos Sąjungos direktyvas. Neigiamų šio įstatymo projekto priėmimo pasekmių nenumatoma. Papildomų lėšų iš biudžeto poreikis nenumatomas. Gautoje Teisės departamento išvadoje esminių pastabų nėra. Dalis jų redakcinio pobūdžio, pavyzdžiui, vietoj sąvokos “kainų taikymas” siūloma vartoti sąvoką “kainų nustatymas”. Kai kurios nuostatos nurodytos kaip perteklinės, jų bus atsisakyta. Nurodyta papildyti projektą nuostata, reglamentuojančia įstatymo įsigaliojimo datą. Į pareikštas pastabas ir pasiūlymus svarstymo metu bus atsižvelgta ir bus atlikti pakeitimai įstatymo pakeitimo projekte.

Gerbiamieji Seimo nariai, įvertinus tai, kad Gamtinių dujų įstatymas turėtų įsigalioti nuo šių metų liepos mėn. 1 d. ir kad turi būti parengti lydimieji teisės aktai, būtina patikslinti kai kurias Gamtinių dujų įstatymo įgyvendinimo nuostatas. Dėl to būtų galima aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoti dujų įmonių veiklą. Todėl prašau jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, pritarti Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Ar jūs susipažinote su Teisės departamento išvada? Čia yra daug pastabų. Jūsų nori paklausti Seimo narys V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, projekto 4 straipsnio, arba bazinio įstatymo 12 straipsnio, 5 dalyje kalbama apie atsisakymą leisti naudotis sistema, kad jis turi būti objektyvus, nediskriminuojantis. Kas turima omeny čia vartojant žodį “nediskriminuojantis”? Kad objektyvus, motyvuotas, tai suprantama, bet kodėl čia yra minėtas žodis parašytas, kokią jis turi prasmę? Ačiū.

P.VILKAS. Kad nediskriminuotų kitų. Tai yra kaip pakartojantis, objektyvus, kad nebūtų diskriminavimo dėl kokių nors motyvų. Galima būtų… kokiais nors motyvais bus diskriminuotas kitų atžvilgiu… Nuostata šita… Įrodyti tai, kad jie yra vienodo… kad nebūtų surasta kokių nors būdų, kad už nutrauktas dujas galima būtų pateikti kokius nors įrodymus, kad tai yra… nebūtų galima pateikti įrodymų, kad jie diskriminuotų vienas kito atžvilgiu.

PIRMININKAS. Jus nori klausti Seimo narys B.Bradauskas. Prašau.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs galėtumėte įvardyti motyvus, kodėl nuo 25 mln. pereinama prie 15 mln.? Kokie tai būtų vartotojai, kuriuos paliestų šios nuostatos pakeitimas? Ačiū.

P.VILKAS. Sumažinimas iki 15 yra sudarymas galimybių, kad laisvieji vartotojai galėtų pasirinkti tiekėjus. Sakiau, kad šiuo metu yra 14 tokių įmonių, kurios suvartoja daugiau negu 15 mln. m3 dujų per metus. Galbūt būtų galima ir mažiau sumažinti tą dujų vartojimo metinę normą. Tai sudarytų dar didesnę galimybę pasirinkti tiekėjus. Be to, taip būtų galima, ypač dėl kainų, sudaryti galimybę, kad monopolija būtų sumažinta ir (…) konkurencija būtų tarp atskirų tiekėjų.

PIRMININKAS. Taip, jūs atsakėt į klausimus. Dėkui. Dėl balsavimo motyvų norėtų (ačiū jums) kalbėti A.Matulevičius. Prašau.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Aš kviesčiau kolegas pritarti šioms įstatymo pataisos po pateikimo, kadangi jos reikalingos. Jos įteisina vieną labai svarbią nuostatą, būtent didesnę konkurenciją, apimančią laisvuosius vartotojus, kai yra sumažinamas vartojimo kiekis nuo 25 iki 15 mln. m3 dujų per metus. Žinoma, galima būtų dar mažinti šį skaičių, bet iš pradžių, matyt, bus ir tai gerai, nes tai, kas skatina konkurenciją, iš tikrųjų yra naudinga vartotojui. Taigi aš siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau nuomonių nėra. Ar galėtume bendru sutarimu po pateikimo šio įstatymo projektui pritarti ir pradėti svarstymo procedūrą? Galima. Ačiū. Taigi po pateikimo įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu.

Dabar reikėtų nustatyti komitetus, kurie svarstys. Pagrindiniu komitetu yra siūlomas Ekonomikos, papildomo nėra. Gal kas norit pasiūlyti? Preliminari svarstymo data – birželio 7 diena. Tinka? Papildomo komiteto nereikia? Nereikia.

Taigi ar galima bendru sutarimu priimti tokį sprendimą? Dėkui. Sprendimas priimtas. Dar vieną klausimą apsvarstėm.

Dabar mums iš tiesų reikėtų daryti pertrauką ir sulaukti pranešėjų 10 ir 11 klausimais, nes kito klausimo, kurį čia galėtume apsvarstyti iš popietinės darbotvarkės, neliko. Mes paskui po pietų tuos du klausimus perduosim. Aš siūlau padaryti 10 min. pertrauką iki 12.30 val., o tada sugrįžti į salę ir pradėti svarstyti 10 klausimą. Pertrauka.

 

 

Pertrauka

 

 

Seimo nutarimo "Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2000 metų veiklos ataskaitos" projektas Nr.IXP-641(2*)(svarstymas ir priėmimas)

 

PIRMININKAS. Pradedame darbotvarkės 10 klausimą. Seimo nutarimo “Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2000 metų veiklos ataskaitos” projektas Nr.IXP-641. Pranešėja – Seimo narė K.Prunskienė, Ekonomikos komitetas. Svarstymo stadija ir priėmimas. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien, kaip matyti, Seimas dirba lenkdamas grafiką, programą. Apgailestauju, kad dėl ankstesnių įsipareigojimų priverčiau atidėti šį klausimą, kai jį buvo galima apsvarstyti ir anksčiau.

Ekonomikos komitetas apsvarstė patobulintą nutarimo projektą. Patobulinimas vyko po pateikimo Seime, atsižvelgiant į Teisės departamento pateiktas išvadas. Didele dalimi jos priimtos arba priimtos iš dalies. Gavus naujas Teisės departamento išvadas, buvo padaryta dar porą redakcinio pobūdžio pataisėlių, kurios nekeičia esmės. Todėl paskutinė redakcija turinio prasme yra adekvati anksčiau pateiktam registruoti antrajam variantui. Aš paaiškinsiu, kokios redakcinės pataisėlės pateiktos ir kodėl nebuvo registruota nauju numeriu. Tai yra 1 straipsnio paskutinėje pastraipoje vietoj “vykdant naują funkciją” įrašyta “pasirengiant vykdyti”. Todėl dar tik priimamos tos funkcijos ir įstatymo pagrindu dar nėra šiandien pradėtos vykdyti. Paskutiniajame projekto sakinyje vietoj “įstatymą” patikslinta “įstatymo projektą”. Taip ir turėtų būti.

Komiteto patobulintas variantas iš esmės suderina tekstą su kitomis įstatymų formuluotėmis. Teisės departamento pastabos iš esmės yra įtrauktos. Beje, Teisės departamentas iškėlė abejonę dėl paskutiniojo varianto 2 straipsnio tikslingumo, kur kalbama apie komisijos darbo vertinimą pabrėžiant įtaką energetikos, komunalinio ūkio politikai per išvadas ir siūlymus, teikiamus Seimui ir Vyriausybei. Taip pat pabrėžiama, kad dabartinis statusas ir šios komisijos savarankiškumas, atskaitomybė Seimui ateityje turi būti išlaikytas.

Šiuo metu Ekonomikos komitetas siūlo pabrėžti šį punktą, nes yra samprotavimų keisti statusą. Taigi šis straipsnis yra daugiau prevencinio pobūdžio, negu šiandien realiai aktualus ar remiantis šį statusą. Teisės departamento nuomone, galima būtų apsieiti ir be jo. Aš negaliu dabar be komiteto valios, negalėjau po mūsų svarstymo gegužės 16 dieną įvertinti šią pastabą ir pateikti kitą variantą, tuo labiau kad, mano nuomone, šis straipsnis tikrai nieko negadina. Jis tik padaro aiškesnę Seimo poziciją, jeigu Seimas palaiko dabartinį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos statusą ir atskaitomybę Lietuvos Respublikos Seimui. Manau, nutarimas gali būti priimamas toks, kokį jūs turite paskutinį variantą. Siūlyčiau palikti 2 straipsnį ir priimti jį bendrame nutarimo tekste. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Pagal svarstymo procedūrą papildomo komiteto nėra. Diskusijose norinčių dalyvauti taip pat nėra. Jeigu nėra diskusijoje, ar dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti nutarimui “Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 200 metų ataskaitos” tokiam, kokį pateikė pagrindinis komitetas? Ar galima? Nėra prieštaraujančių. Po svarstymo pritarta. Ar sutiktumėte ypatingos skubos tvarka priimti šį nutarimą? Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Skubos tvarka pradedame svarstyti šį nutarimą. Prašom registruotis, jeigu nėra norinčių kalbėti. Taip, čia jau registracija. Jeigu nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašom registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 29 Seimo nariai.

Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2000 metų veiklos ataskaitos”, prašom balsuoti.

Už – 28, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.

 

Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-273(2*) (svarstymas)

 

Pradedame svarstyti rytinės darbotvarkės paskutinį 11 klausimą – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-273. Pranešėjas – Seimo narys P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komiteto vardu, nesant komiteto pirmininkui, esu įgaliotas pateikti šį įstatymo projektą. Vyriausybė siūlė panaikinti 5 straipsnį, kuriuo buvo nurodyta Vyriausybei praėjusi data iki 2000 m. birželio 30 d. parengti ir pateikti Seimui įstatymą dėl naujų administracinių vienetų. Komitetas patobulino teikiamą projektą, jums yra pateikta 5 straipsnio nauja redakcija. Vyriausybė apsvarsčiusi pritarė mūsų patobulintam projektui ir atsiima savo siūlytą. Yra pateiktas Vyriausybės protokolas.

Komitetas arba aš, kaip pranešėjas, sutinku su Teisės departamento pastabomis. Mes pritarėme pirmai ir antrai pastabai. Pirmame sakinyje buvo, kad Vyriausybė iki 2003 m. sausio 1 d. parengia ir pateikia Seimui strateginį planą. Teisės departamentas siūlo, kad Seimas ir tvirtintų, kad Vyriausybė parengia ir pateikia Seimui tvirtinti, o ne šiaip sau. Taip pat šiame sakinyje siūloma išbraukti skliaustuose žodžius “apskričių ir savivaldybių bei regionų”. Antrajame sakinyje parašyta “rengiant planą, vertinama gyventojų nuomonė”. Prieš žodį “planą” įrašyti žodelį “šį” – “rengiant šį planą”. Taigi įvertinus Teisės departamento išvadas ir Vyriausybės pritarimą kviečiu pritarti komiteto patobulintam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, čia, kur Vyriausybė siūlo išbraukti tuos žodžius…

P.PAPOVAS. Sutapus su Teisės departamento nuomone, mes pritariame dėl išbraukimo.

PIRMININKAS. Išbraukti.

P.PAPOVAS. Taip, išbraukti. Teisės departamento irgi tokia pati.

PIRMININKAS. Tai nereikia dėl jos balsuoti? Ačiū. Mes išgirdome pranešėjo nuomonę, kitų pranešėjų nėra. Bendroje diskusijoje dalyvauti nėra norinčių. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galima bendru sutarimu po svarstymo pritarti pagrindinio komiteto įstatymo projektui? Galima. Ačiū. Bendru sutarimu projektui po svarstymo pritarta ir svarstymo stadiją baigėme. Taigi baigėme ir šios dienos rytinio posėdžio darbotvarkę. Šiek tiek užgriebėme dar popietinio keletą klausimų ir išnagrinėjome visus rezervinius. Skelbiu pertrauką iki 15 val.