Trisdešimt šeštasis (87) posėdis
2001 m. gegužės 17 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir A.SKARDŽIUS

Opozicinės Socialdemokratinės koalicijos frakcijos darbotvarkė. Vyriausybės įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-104* (priėmimas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. gegužės 17 d. vakarinį plenarinį posėdį.

Mielieji kolegos, pagal mūsų Statutą – opozicinės Socialdemokratinės koalicijos frakcijos darbotvarkė. Noriu iš karto pasakyti, kadangi rytinėje darbotvarkėje maloningai buvo spręsti kai kurie popietinės darbotvarkės klausimai, tai dabar mums reikės žengti atsakomąjį žingsnį ir kai ką iš rytinės darbotvarkės perkelti į vakarinio posėdžio darbotvarkę ir išspręsti. Pirmiausia – Vyriausybės įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-104. Teikėjas – kolega P.Papovas, o pranešėjas – A.Indriūnas. Priėmimo stadija. Gerbiamąjį A.Indriūną kviečiu į tribūną. Kai reikės balsuoti, registruosimės.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimas kovo 2 dieną po svarstymo pritarė Vyriausybės įstatymo 45 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektui. Vėliau buvo gauta Seimo nario J.Razmos pataisa. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar buvo pritarta?

A.V.INDRIŪNAS. Taip. Dėl pataisos galima pasakyti tiek. Mūsų nuomone, ji yra perteklinė. Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnyje pasakyta: tinkamai ir laiku atlikti tarnybos vadovų užduotis ir pavedimus. J.Razma siūlo įrašyti, kad Vyriausybės kancleris pagal savo kompetenciją gali duoti pavedimus, rezoliucijas Ministro Pirmininko aparato tarnautojams. Mūsų nuomone, tai nereikalinga. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar kolega J.Razma, kaip pataisos teikėjas.

J.RAZMA. Nemanyčiau, kad ta norma yra perteklinė, nes jeigu mes nepasakome, kam kancleris gali duoti nurodymus, t.y. leisti rezoliucijas ir pavedimus, tai jis įsismaginęs pradeda nurodinėti jeigu ne ministrams, nors yra pasakyta, kad to jis negali daryti, tai ministerijų sekretoriams, viceministrams, ir jau pats ministras nesupranta, kam jo visa ministerija pavaldi – ar ministrui, ar Vyriausybės kancleriui. Tada atrodo, kad Vyriausybės kancleris elgiasi kaip vicepremjeras, nors tokios pareigybės pas mus nėra, gal ji turėtų būti. Aš ir mėginu sukonkretinti, kad pagal tą sampratą kancleris yra to Ministro Pirmininko aparato vadovas – dešinioji premjero ranka. Dėl to jis ir turėtų tvarkyti premjero aparatą, duoti nurodymus. Toks tikslus įrašymas, manau, apsaugo nuo visokių neteisėtų nurodymų, rezoliucijų departamento vadovams, kaip minėjau, ministerijų aparatams ir t.t.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, gal šiek tiek ankstokai kolegai J.Razmai suteikiau žodį, nes mums iš principo reikia apsispręsti, ar remiame šios pataisos teikimą. Tam reikia 29 Seimo narių paramos. Taigi pirmiausia siūlau registruotis. Registracija. Mielieji kolegos, prašom dar kartą registruotis. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Dabar, kolegos, yra balsavimas tik dėl to, ar teikiama kolegos J.Razmos pataisa. Ar atsiras 29 Seimo nariai, kurie tam pritartų, t.y. ne mažiau kaip 29? Prašom balsuoti. Parėmė 39, taigi grįžtame prie atitinkamų procedūrų. Ar yra norinčių kalbėti? Prašom. P.Papovas. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Petrai. Čia yra už pataisą. Prašom.

P.PAPOVAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas sakė, kad šis kolegos J.Razmos siūlymas gali būti perteklinis, bet jis nepagadintų Vyriausybės įstatymo. Kad jis perteklinis, akivaizdžiai pasako Vyriausybės įstatymo 44 straipsnio 6 dalis, kurioje parašyta: “Ministro Pirmininko aparato valstybės tarnautojai yra tiesiogiai pavaldūs Vyriausybės kancleriui”. Todėl įrašymas, kad Vyriausybės kancleris turi teisę duoti pavedimus, rezoliucijas Ministro Pirmininko aparato valstybės tarnautojams, yra akivaizdus. Bet sviestu košės galima nepagadinti ir galima pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegė D.Kutraitė. Prašom.

D.KUTRAITĖ GIEDRAITIENĖ. Čia ne už visą? Atsiimu.

PIRMININKAS. Prašom. Mielieji kolegos, prašom dar kartą registruotis, tada balsuosime dėl J.Razmos pataisos. Kolegos, registracija. Užsiregistravo jau 93 Seimo nariai. Kolegos, dėmesio! Dabar mes balsuosime už J.Razmos pataisą. Kas mano, kad ji tinkama, ar perteklinė, ar ne, neturi reikšmės… (Balsas salėje) Aš labai atsiprašau. Čia yra aiškiai suformuluota: 45 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas. Minutėlę. Taigi mes balsuojame taip, kaip įstatyme parašyta, t.y. dėl 45 straipsnio 2 dalies, bet jeigu paskui bus priimta, tai bus ir 2, ir 3 dalis, kad būtų aiškiau. Taigi mes balsuojame už J.Razmos pataisą 45 straipsnio 2 daliai. Kas ją remia, tas balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 48, prieš – 32, susilaikė 5. Pataisa priimta. Dabar yra 3 dalis. Prašom. Kolega J.Razma.

J.RAZMA. 3 dalis yra visiškai triviali. Tai faktiškai yra daroma. Tai yra, kad Vyriausybės posėdžių protokolai, kaip gana svarbūs teisės aktai, būtų skelbiami ir internato tinklapyje, nes ne visi sprendimai patenka į Vyriausybės nutarimus ar potvarkius. Protokolai taip pat yra svarbūs dalykai ir, aš manau, visuomenė gali žinoti. Čia būtų Vyriausybės darbo skaidrumo palaikymas.

PIRMININKAS. Kolega A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, vadinasi, iš tikrųjų tai yra techninio pobūdžio pataisa, ji gali būti. Bet J.Razma tą pačią dieną pateikė įstatymą, kuris užregistruotas Nr.IXP-405, ten yra išsamiau sprendžiamas tas klausimas. Be to, įstatymas susijęs tik su 2 straipsnio pakeitimu. 3 straipsnio… įstatymas nebuvo numatytas. Pagal Statutą aš siūlau šią pataisą atmesti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, vienas – už, vienas – prieš. Už aš nematau, yra tiktai prieš. Prašome dar kartą registruotis ir balsuosime. Prašome registruotis.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimta J.Razmos pataisa 45 straipsnio 3 daliai, prašome balsuoti. Kas – prieš, prašome balsuoti prieš arba susilaikyti.

Už – 4, prieš – 78, susilaikė 5. Pataisa nepriimta. Bet dabar, mielieji kolegos, mes turime šiokią tokią problemą. Kadangi priimta įstatymo 45 straipsnio 2 dalies pataisa, tai įstatymas turi būti sudarytas iš tos vienos pataisos arba vienos dalies. Tada 2 dalis yra nereikalinga ir dėl jos nereikia balsuoti, t.y. pateikto įstatymo. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl viso įstatymo? Galime be balsavimo motyvų? Ne. Kolega R. Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, mano požiūriu, šis įstatymas ir 2 dalies išbraukimas, kuris buvo siūlytas ir kurį dabar priėmėme, kolegos J.Razmos pataisą, yra visiškai nereikalinga, nes buvusi redakcija, tai, kas buvo 2 dalyje, – Vyriausybės kancleris pagal savo kompetenciją, būtent pagal savo kompetenciją, pasakyta, ką jis gali daryti. Jeigu, kaip sakoma, piktnaudžiauja ar viršija kompetenciją, tai yra ministrų ir ministerijų problema, jeigu jie nesugeba atsirinkti, kas yra Vyriausybės kanclerio kompetencija. Čia buvo pakankamai aišku, kancleris be Ministro Pirmininko pavedimo jokių kompetenciją viršijančių rezoliucijų ar pavedimų niekam nedavė ir neduodavo, ir negali duoti. Todėl aš iš viso balsuosiu prieš ir siūlau balsuoti prieš visą įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Man sunku suvokti, kaip galima balsuoti prieš tokį teiginį, kuris skamba trivialiai. Vyriausybės kancleris pagal savo kompetenciją gali (…) pavedimus Ministro Pirmininko aparato tarnautojams. Kas prieš tai gali protestuoti? Man sunku suvokti. Žinoma, gaila, kad nebuvo pritarta antram mano siūlymui. Jeigu būtų pritarta, Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas, kuris yra atsakingas už Vyriausybės darbo kontrolę, būtų turėjęs daug geresnes darbo sąlygas, nes internete būtų galėjęs matyti visus Vyriausybės posėdžių protokolus. Dabar jis turės vargti, ieškoti, kur tuos protokolus gauti, kad galėtų deramai Vyriausybę prižiūrėti. Aš čia iš tikrųjų daugiausiai rūpinausi jo darbo sąlygomis, bet jis nepakankamai įvertino.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tokiu atveju sakoma: “Bijokite danajiečių, nešančių dovanas”. Ačiū. Prašom, P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų dabartiniu metu kanclerio kompetencija yra patikslinta ir kancleris jau negalės duoti pavedimų ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms ir t.t. Buvusi formuluotė jam leido tą daryti, buvo parašyta: “Išskyrus Vyriausybės nariams ir Vyriausybės įstaigų vadovams”. Tačiau jeigu neparašo, kad ministrui, o parašo Finansų ministerijai, kaip dėl vieno šiandien ką tik jums išdalinto Seimo nario A.Lydekos pasiūlymo, mūsų komitetas kreipėsi, tačiau Vyriausybė to kreipimosi į Vyriausybę nematė, o kancleris dviem ministerijoms ir dar Turto fondui adresavo tai svarstyti. Kur matyta, kad kancleris galėtų dirbti už Vyriausybę. Todėl dabartinė formuluotė yra visiškai konkreti ir kancleris galės duoti pavedimus pavaldiems sau asmenims. Aš kviečiu palaikyti 100 procentų.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom dar kartą registruotis. Balsuosime dėl viso įstatymo.

Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Dabar mes su jumis turime balsuoti (Dėmesio!) dėl Vyriausybės įstatymo 45 straipsnio pakeitimo. Bet tas straipsnis pakeistas pagal kolegos J.Razmos redakciją, t.y. mes balsuosime tiktai dėl 45 straipsnio 2 dalies pakeitimo. Ar viskas aišku? Galime pradėti balsuoti? (Balsai salėje) Pradedame.

Už – 64, prieš – 25, susilaikė 4, Vyriausybės įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. Ačiū, kolegos.

Imamės antrojo darbotvarkės punkto. Gyventojų santaupų atkūrimo 6 straipsnio 4 dalies pakeitimo ir papildymo…

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-540(2) (pateikimas)

Aš labai atsiprašau. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – kolega A.Butkevičius. Pateikimo stadija. Projekto Nr.IXP-540(2). Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jums yra teikiamas Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Šio įstatymo projekto tikslas yra tas, kad šiuo metu esantį 214 Lt neapmokestinamąjį minimumą padidintume iki 250 litų. Taip pat norima pakeisti fizinių asmenų pajamų mokesčių tarifų dydžius, juos padaryti diferencijuotus, kad tie, kurie gauna pajamas iki 1000 Lt, būtų apmokestinami 28% tarifo dydžiu, kurie uždirba nuo 1001 Lt iki 2000 Lt, – 31% tarifu ir tie, kurie gauna per 2000 Lt, būtų apmokestinami 33%.

Kodėl teikiamas šis įstatymo projektas? Iš esmės dėl to, kad atsižvelgus į daugelio ekspertų siūlymus, taip pat išklausius diskusiją dėl mokesčių sistemos koncepcijos, vis dėlto šiandien niekas negali paneigti, kad Lietuvoje darbo mokesčiai, palyginti su kapitalu, yra per dideli. Tai vienas toks tikslas. Taip pat, jeigu mes atliksime analizę, dėl ko mūsų vidaus rinkoje egzistuoja sąstingis, pamatysime, kad 2000 metais nepaprastai stipriai sumažėjo Lietuvos gyventojų pajamos. Vien per 2000 m. realios gyventojų pajamos sumažėjo net 5,2%, jeigu palygintume su 1999 metais.

Manome, kad priėmus šias įstatymo pataisas tikrai pagerėtų gyventojų mokioji paklausa, dėl to pagerėtų apyvarta. Be to, pagerintume įmonių, kurios orientuotųsi į vidaus rinką, finansinę padėtį, tai teigiamai atsilieptų nedarbo mažinimui. Trumpai aš tiek. Jeigu kas turi klausimų, esu pasirengęs į juos atsakyti.

PIRMININKAS. Kolega, pirmasis jūsų norėtų paklausti E.Masiulis. Prašom. Kolegos, dėmesio.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Aš pirmiausia norėčiau pasveikinti kolegas socialdemokratus, kad pagaliau šis įstatymo projektas yra teikiamas Seime, gal tik gaila, matau, jis registruotas tik gegužės mėnesį. Vadinasi, prireikė pusės metų, kad iš tikrųjų vieną pagrindinių savo nuostatų pateiktume įstatymo forma Seime. Kitas aspektas yra tas, kad iš tikrųjų jūs siūlote diferencijuoti mažėjančia tvarka fizinių asmenų pajamų mokestį, įvertinus šios dienos 33% tarifą. Tai, aišku, irgi yra susiję su biudžeto pajamų praradimu, todėl kartais atrodo nesuderinamos kitų jūsų kolegų iniciatyvos teikiant įstatymo projektus, kurie didina biudžeto išlaidas. Bet klausimas yra labai konkretus. Ar jūs nemanote, kad toks nustatymas priverstų daugelį darbdavių su darbuotojais susitarti ir padaryti atlyginimą iki 1000, t.y. mokėti oficialiai mažesnį atlyginimą? Taip apeinant šį įstatymą būtų geriau darbuotojams ir darbdaviui.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Aš, kolega, norėčiau patikslinti, kad mes vieną panašų įstatymo projektą teikėme jau rudenį, bet tuo metu siūlėme, kad neapmokestinamasis minimumas būtų padidintas iki 320 litų. Tam įstatymo projektui buvo nepritarta. Dabar, jeigu kalbėtume apie tai, kad biudžetas gali negauti dalies pinigų, tai yra tiesa. Vykdant bet kokią mokesčių reformą tam tikru laikotarpiu pajamos sumažėja, bet po tam tikro laiko dėl tam tikro vidaus rinkos suaktyvinimo, sakysim, gal po pusės metų, gal po metų, gali labai padidėti pajamų surinkimas per fizinių asmenų pajamų mokestį. Jeigu didės vidaus rinkos paklausa, aišku, mažės ir nedarbas, vadinasi, mažės ir išlaidos socialinei sričiai, nes kalbėdami vien apie tai, kad biudžetas neteks pajamų, mes turime kalbėti ir apie savotišką išlaidų mažinimą. Manau, kad per daug tai nenukentės. O dėl atlyginimui skiriamų lėšų slėpimo, tai bėgant laikui tam tikrų pajamų slėpimas nuolat mažėja, nes mokesčių inspekcijos darbuotojai nuolat gerina savo darbą ir tikriausiai juos apgauti darosi vis sunkiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš, kiek man žinoma, matau, kad valstybėje turi egzistuoti tam tikra bendra mokesčių sistema. Vien tik fizinių asmenų pajamų mokesčio arba neapmokestinamosios ribos keitimas neturėtų būti pagrindinis Vyriausybės politikos įgyvendinamas tikslas, nes pirmiausia yra akcizai, yra PVM, yra kiti papildomi mokesčiai, dabar mes vėl tą privalomąjį draudimą įvedame ir t.t. Ar jums neatrodo, kad jūsų siūlymas nagrinėti tik šią dalelę yra atsietas, nes mes puikiai žinome, kad šį mėnesį Seime bus didelė diskusija. Bus kalbama apie bendrą mokesčių sistemos reformą, apie kurią mes turėtume iš anksto žmonėms pranešti, ir visa kita. Toks jūsų teikimas ne visai logiškas, nes, man atrodo, plačiau diskutuodami mes galėtume tuos visus klausimus išnagrinėti? Ačiū.

A.BUTKEVIČIUS. Pirmiausia pasakysiu kaip ekonomistas ir jaučiantis savotišką atsakomybę žmonėms, kad mes kai kada per ilgai diskutuojame tam tikrais klausimais. O tam tikri įstatymų projektai tiesiog pagreitina tas diskusijas ir tiesiog priverčia priimti greičiau tam tikrus sprendimus. Nes tikrai gyvenimo praktika rodo, ypač šio Seimo, kad mes per ilgai diskutuojame ir nepriimame tam tikrų sprendimų. Manau, nepakenks ta diskusija ir dėl to tik bus geriau.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Nedrįstu siūlyti bendru sutarimu, nes matau norinčius kalbėti prieš. Taigi vienas kalba už, vienas – prieš. Kolega A.Sysas – už. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šio įstatymo pataisa tikrai padidintų mūsų gyventojų realiąsias pajamas ir suvartojimą. Dėl vartojimo išaugtų gamyba. Manau, mūsų visi Lietuvos ekspertai pasisako už tai, kad reikėtų mažinti mokesčių naštą darbo jėgai. Tokios pat nuomonės tik neseniai baigęs misiją Tarptautinis valiutos fondas. Todėl aš kviečiu visus kolegas pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui, diskutuoti komitetuose ir kuo greičiau jį priimti. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Aš gal iš dalies pakartosiu, bet aš nesutinku su tokiu (…) ir tokiu pataisų svarstymu, nes yra rengiamas kitų metų biudžeto projektas. Taigi Vyriausybė, Finansų ministerija turi viską suskaičiuoti, kiek padidės įplaukos, kiek ir ko sumažės. Aišku, jūsų, siūlymas, kad mažiausia 300–500 milijonų bus mažiau surenkama į biudžetą. Kaip pasikeis kiti rodikliai? Man atrodo, toks atskiras šio, neatsižvelgiant į kitus pakitimus, kuriuos mes numatome atlikti mokesčių politikoje… Aš tik visą sumą (…) daugiau nieko. Todėl aš tikrai pasisakau prieš, aš nieko prieš, kad tą klausimą galima svarstyti. Tikrai tai mes savo rinkimų programoje irgi buvome įsipareigoję, kad mažintume žmonių mokesčių naštą (tikiuosi, Vyriausybė tai ir siūlys savo kompleksinėje mokesčių programoje), bet nenorėčiau, kad dabar atskirai būtų svarstomas šis klausimas. Aš siūlau tikrai jį atidėti ir neatsietai nuo bendro šios visos mokesčių sistemos konteksto svarstyti. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom registruotis.

Registracija. Balsuosime, ar pritariame po pateikimo ir pradedam atitinkamas procedūras. Kolegos, tylos! Registracija, ir tada balsuosime.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui būtų pritarta po pateikimo, prašom balsuoti. Kas už, kas prieš ir kas susilaikot.

Už – 48, prieš – 35, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta. Mielieji kolegos, Seniūnų sueiga siūlė, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų. Sutinkam? Ačiū. Papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas (Balsai salėje) Prašau, kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Iš tiesų frakcijos vardu būtų toks prašymas. Kadangi ne visi buvę salėje frakcijos nariai užsiregistravo, pakartoti registraciją ir balsuoti dar kartą.

PIRMININKAS. Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Aš manau, kad tai nėra motyvacija, nes apie tai vyko diskusija, buvo kalbos už ir prieš ir balsavimo skirtumas yra labai didelis. Tai ne vieno balso skirtumas.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, užsiregistruokim dėl šventos ramybės. Kolegos, prašom registruotis.

99 Seimo nariai. 99. Taigi dar kartą balsuojam. Kas už tai, kad būtų pritarta projektui po pateikimo, prašom balsuoti. Prašom neagituoti balsavimo metu.

49 – už, 41 – prieš, 6 susilaikė. Pritarta. Taigi pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo. Sutinkam. Pagal Statuto 145 straipsnį prašom Vyriausybės išvados. Sutinkam? Ačiū. Klausimas baigtas. Svarstymas numatytas birželio 28 d. Vyriausybė iš tikro turės laiko pateikti savo pastabas.

Gyventojų santaupų atkūrimo 6 straipsnio 4 dalies pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-438 (pateikimas)

Mielieji kolegos, Gyventojų santaupų atkūrimo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Prašom, kolegė B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, sustabdžius Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą, indėliai grąžinami indėlininkams tiktai mirties atveju, gaisro arba stichinės nelaimės atveju. Tačiau atsitinka taip, kad indėlininkas tampa visiškos negalios invalidu, I grupės invalidu arba suserga nepagydoma liga. Todėl šios pataisos esmė yra ta, kad būtent tiems žmonėms, kurie pateko į šią kategoriją, indėliai būtų grąžinami bent jau iki jų mirties, kad žmonės galėtų nusipirkti brangių vaistų, kad galėtų gauti atitinkamą slaugą. Todėl mes su kolega A.Salamakinu ir teikiame šią pataisą. Prašyčiau jai pritarti, nes ji iš tikrųjų būtų labai humaniška šiems žmonėms, nes, šiaip ar taip, jiems jau būna paskelbtas mirties nuosprendis. Viskas.

PIRMININKAS. Jus nori paklausti du Seimo nariai. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamoji kolege…

PIRMININKAS. Kolegos!

J.VESELKA. Gerbiamoji kolege, mano taip pat yra parengtas panašus projektas. Ar nesutiktumėt sujungti juos, atsižvelgti į tai, kas mano parašyta, sujungti ir kartu po to svarstyti?

B.VĖSAITĖ. Aš manau, kad būtų galima.

PIRMININKAS. Ir V.Saulis. Prašom.

V.SAULIS. Aš labai trumpą klausimą. Kolege, ar nesutiktumėt šioje paskutinėje pastraipoje įrašyti ne tiktai “nepagydomos ligos”, bet ir “sunkios ligos”? Aš turiu omenyje klubo, kelio sąnarių. Tokių ligų dar yra.

B.VĖSAITĖ. Na, jeigu mes rengsime bendrą pataisą su J.Veselka, bus galima atsižvelgti ir į jūsų siūlymus.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi, norintys klausti, paklausė. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galim. Ačiū. Ačiū, gerbiamoji pranešėja (Balsai salėje) Ne? Tai ar nori dar kas kalbėti, ar iškart balsuojam? Ačiū. Prašom registruotis. (Balsai salėje) Tai kad lyg ir nesutinka kolegos. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pradėtos svarstymo procedūros dėl Gyventojų santaupų atkūrimo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Kas už, prašom balsuoti, kas prieš – taip pat, kas susilaikė – irgi. Prašom, balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Už – 64, prieš – 14, 5 susilaikė. Projektui pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų. Sutinkam? Ačiū. Papildomi du komitetai – Socialinių reikalų ir Ekonomikos. Ačiū, sutarta. Toliau nagrinėti birželio 28 d. Ačiū, klausimas baigtas.

Dabar, mielieji kolegos, pagal generalinį susitarimą, kadangi per rytinį posėdį buvo kai kurie popietiniai klausimai, tai dabar turim užbaigti Akcizų įstatymą. Akcizų įstatymas.

Toliau pirmininkauja kolega A.Skardžius.

Akcizų įstatymo 5¹ ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo  papildymo 5² straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-650* (taikoma ypatingos skubos svarstymo tvarka) (priėmimas)

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Gerbiamieji kolegos, kadangi rytiniame posėdyje buvo pritarta šio įstatymo Nr.IXP-650 tolesnio nagrinėjimo ypatingai skubai, dabar yra priėmimo stadija. Priėmimui vėl pateikta J.Sabatausko pataisa. Kad ją svarstytume, turėsime paremti 29 Seimo narių balsais. Kviečiu kolegą J.Sabatauską pateikti šią pataisą.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Mano pataisa šį kartą yra kur kas kuklesnė negu prieš tai. Aš siūlau nustatyti išimtį mažoms alaus darykloms, kurios pagamina per metus 135 tūkst. dekalitrų. Argumentacija būtų ta pati, tai yra šiandien aštuoniose alaus daryklose, kurias tai paliestų, yra 2000 vietų. Be to, regionine prasme taip pat labai svarbu, pavyzdžiui, “Mažeikių lokys” – vėl nedarbo klausimo sprendimas, “Alytaus daiga” – Pietų Lietuvoje vienintelė tokia darykla ir t.t. Kaip minėjau, šiose daryklose dirba apie 2 tūkst. žmonių, t.y. 2 tūkst. šeimų turi pragyvenimo šaltinį. Kodėl mes turėtume jas žlugdyti? Tos ribos sumažinimas reikštų, kad dominuotų didelės įmonės, t.y. tos įmonės, kurios pačios nieko nestatė, priešingai negu šios, kur buvo investuotas lietuviškas kapitalas. Jos pastatytos nuo nulio, nebuvo privatizuotos, dirba ir gamina kokybišką, gerą alų. Prašom palaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū kolegai. Prašom kolegų apsispręsti, ar mes paremtume šią pataisą 29 balsais, kad ji būtų pradėta svarstyti priėmimo stadijoje? (Balsai salėje) Prašom registruotis.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Kolegos, prašom dėmesio! Kas už tai, kad būtų paremta ir pradėta svarstyti ši kolegos J.Sabatausko teikiama pataisa, prašom balsuoti už. Kas mano, kad ji neturėtų būti svarstoma, balsuoja prieš arba susilaiko. Ši pataisa paremta tik 13 balsų, jos nesvarstysime. Kitų pataisų priėmimo stadijoj nebuvo teikta. Kolegos, pradėsime priėmimo procedūrą pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio pataisų nėra. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Negirdėti prieštaraujančių. Priimta.

Dėl 2 straipsnio. Dėl balsavimo motyvų nėra, pataisų taip pat nėra gauta. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Ačiū. Priimta.

Dėl 3 straipsnio. Dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Ačiū. Priimta.

Dėl 4 straipsnio. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasakyti nuomonę. Ar bendru sutarimu galime priimti 4 straipsnį? Ačiū. Priimta.

Dėl 5 straipsnio. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių pasakyti nuomonę. Ar galime bendru sutarimu priimti 5 straipsnį? Ačiū, priimta.

Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių pasakyti nuomonę? (Balsai salėje) Taip, yra kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, pirmininke. Aš noriu pasveikinti Seimą radus bendrą sutarimą tokiu aštriu ir jautriu klausimu, kuriuo dažnai buvo stokojama sveikos logikos. Šiandien mes pasiekėme kompromisą, kad nuo 2004 m. pradžios turėsime vienodas konkurencijos sąlygas visiems ūkio subjektams. Pirmiausia kalbu apie tuos ūkio subjektus, kurie gamina produkciją iš tarpinių produktų.

Norėčiau apgailestauti, kad dar daugiau nei 2,5 metų Lietuvoje bus taikomos išskirtinės sąlygos. Paprastai tos išskirtinės sąlygos bus taikomos valstybiniams ūkio subjektams. Manau, tai nepasitarnaus mūsų ūkio konkurencingumo kėlimui. Net nekalbu apie tai, kad tai yra Europos Sąjungos reikalavimų nuostatos. Aš tik džiaugiuosi, kad mes nuo 2004 metų pradžios sugebėsime užtikrinti tas sąlygas, kurių taip pat reikalauja Europos Sąjungos teisė. Kviečiu kolegas pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū kolegai G.Steponavičiui. Nesant galimybės kolegai J.Veselkai užsiregistruoti, suteiksime jam žodį. Jis norėtų kalbėti prieš ar už?

J.VESELKA. Prieš.

PIRMININKAS. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, praeitą kartą taip pat buvo surastas kompromisas. Buvo sutarta, kad tiems smulkiems ir vidutiniams alaus gamintojams taikysime 150 tūkst. nuolaidą. Bet per tą laiką ypač vyno importuotojai padarė taip, kad ir alui taikom tik 100 tūkst. dekalitrų nuolaidą. Ir tie aiškinimai, kad mes padedame patiems smulkiausiems, yra visiška nesąmonė, jiems taikoma tas pat. Kad 150 praradome, man labai gaila. Man labai gaila, kad nacionalinio vyno gamintojams padarė nuolaidą tik 20 litų, ir jie labai džiaugiasi. 20 litų vargu ar tuos nacionalinius vyno gamintojus išgelbės. Jeigu nacionalinio vyno gamintojai sutiko su tokia menka nuolaida, kai galėjo iš tikrųjų išsiderėti aukštesnę, siūlau vis dėlto palaikyti, o prie alaus dar sugrįšime. Kas ateis į valdžią ir atpigins alų, tas ilgai joje ir išbus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Prašom registruotis prieš atsakingą sprendimą. Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Kolegos, prašom dėmesio! Balsavimu turėsime apsispręsti dėl įstatymo projekto Nr.IXP-650. Kas už tai, kad Akcizų įstatymo 5¹ ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 5² straipsniu įstatymas būtų priimtas, balsuojate už. Kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas.

Už balsavo 92 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas Nr.IXP-650 priimtas.

Kviečiu pirmininkauti Seimo Pirmininko pavaduotoją Č.Juršėną.

Bedarbių rėmimo įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-409 (pateikimas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, šiandien, man atrodo, iš tikrųjų ypatinga diena – beveik kiekvienu klausimu visuotinis sutarimas. Dabar kviesčiau kolegę B.Vėsaitę toliau teikti savo klausimus. Prašom. Iš eilės tai būtų, matyt, aštuntasis. Rėmimo įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymas. Prašyčiau labai trumpai, nes artėja Vyriausybės valanda.

B.VĖSAITĖ. Mielieji kolegos, šio įstatymo pakeitimo esmė yra ta, kad į pagal Bedarbių rėmimo įstatymą remiamas grupes yra įrašomas jaunimas nuo 18 iki 25 metų, kurie yra ilgą laiką bedarbiai. Manome, kad bedarbių, kurie ilgą laiką neturi darbo, ypač tarp jaunimo, problema paaštrėjo nuo 1999 metų, nes jų 2001 metais padvigubėjo. Tai gresia rimtomis socialinėmis pasekmėmis, nes jaunas žmogus, jeigu ilgai nedirba, tai vėliau ir visiškai nenorės dirbti. O kita vertus, ir darbdaviai nelabai nori priimti jaunų žmonių be patirties. Todėl siūlyčiau palaikyti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Jus nori paklausti kolega A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamoji kolege, norėjau pasiteirauti. Išties toje socialinėje, galima pasakyti, grupėje yra pakankamai daug problemų dėl nedarbo. Tačiau aš noriu paklausti, ką jūs galvotumėte apie tą patį jauną bedarbį, kuriam yra 17 arba 26 metai, vienas dalykas, ir ką jūs atsakytumėte dėl tų žmonių, kurie yra priešpensinio amžiaus, kurių nedarbo problema yra dar didesnė. Ar neatrodytų, kad šią įstatymo pataisą reikėtų gerokai pasvarstyti? Ačiū.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis kolega, 17 metų bedarbių grupė patenka į tą nuo 16 iki 18 metų remiamų. Taigi jie yra remiami. Aišku, problema yra su 26 metų, sutinku, ir su priešpensinio amžiaus, bet jūs sutikite taip pat, kad šiai jaunimo grupei… Vyresni žmonės, jeigu jie gautų darbą, toliau mielai dirbtų, o ta jaunimo grupė, nė karto nedirbusi, manyčiau, gali išsiugdyti socialinį nenorą nedirbti visą gyvenimą. Taip yra JAV. Tačiau sutinku, kad reikėtų tobulinti. Esame numatę ir kitų šaltinių, kaip galima būtų paremti šiuos žmones.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Kadangi bendro sutarimo nematyti, vienas – už, vienas – prieš. J. Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau paremti B.Vėsaitės teikiamą įstatymo projektą, nes iš tikrųjų mes užpildome dalį spragos, kuri buvo ankstesnėse mūsų bedarbių rėmimo programose. Tai leistų padėti bent tai jaunesniųjų bedarbių daliai, kuri atsiduria pačioj sudėtingiausioj situacijoj.

PIRMININKAS. Kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Iš tiesų gerbiamosios Seimo narės, kolegės B.Vėsaitės teikiamas įstatymo projektas žavus. Ir aš, kaip Jaunimo ir sporto komisijos pirmininkas, lyg ir turėčiau pritarti, bet su įstatymo projektais turi būti ir tam tikra atsakomybė. Ar iš tikrųjų šios dienos valstybė, jos resursai leidžia mums priimti mums tokius įstatymus? Kitas dalykas, metų išskyrimas yra dar vienas žingsnis supriešinant tam tikras socialines grupes. Ir trečias dalykas, kad ta socialinė išimtis, ar ši socialinė garantija iš tikrųjų gali sumažinti ir sulėtinti jaunimo iniciatyvą ieškotis darbo, jaunimo iniciatyvą verstis. Taigi, manau, kad nereikėtų pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. (Balsai salėje) Vienas – už, vienas – prieš. Kolegos, registruojamės

Užsiregistravo – 81 Seimo narys. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo ir pradėtume svarstymo procedūras dėl Bedarbių rėmimo įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projekto, prašome balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už – 42, prieš – 18, susilaikė 15. Pritarta po pateikimo. Kolega A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Aš pirmiausia norėčiau kreiptis į įstatymo iniciatorę gerbiamąją B.Vėsaitę. Kaip žinome, Vyriausybės programoje yra numatomi Bedarbių rėmimo įstatymo pakeitimai, ten bus daugiau įvairių dalykų. Tai galbūt jūs, svarstydami įvairiuose komitetuose, dėl kurių bus apsispręsta, turėtumėte tai omenyje, kad galima būtų tą procesą daryti kartu ir priimti tobulesnį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Manau, siūlymas priimtinas. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar sutinkame? Ačiū. Ir papildomas – Ekonomikos komitetas. Ačiū. Siūloma toliau nagrinėti birželio 7 dieną. Ačiū. Mielieji kolegos, kadangi mes čia šiek tiek susipainiojome su darbotvarke, aš dabar labai prašyčiau trumpai į tribūną kolegą V. Einorį. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio 4 punkto papildymo įstatymo projektas. Pateikimas. Projekto Nr.IXP-517. Prašome, gerbiamasis kolega.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio 4 punkto papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-517 (pateikimas)

V.EINORIS. Kodėl Seimo narių grupė ryžosi pateikti šio įstatymo pataisą, t.y. pridėtinės vertės mokesčio sumažinimą žemės ūkio produkcijai ir maisto prekėms vietoje galiojančių 18%–9%. Ši lengvata buvo taikoma iki 1997 metų pradžios ir ji galiojo tada, kai kaimas buvo beišeinąs iš krizinės situacijos.Iš biudžeto buvo daug didesnis rėmimas, nors biudžetas buvo pusiau mažesnis, ir, žinoma, buvo pakenčiamos supirkimo kainos už parduodamą žemės ūkio produkciją. To rezultatas – 1996 metus žemės ūkis užbaigė su 13% pliusiniu rentabilumu. Dabar treji metai iš eilės kaimas ūkininkauja nuostolingai. Nenustebkite, kad 2000 metais į pieno šaką investuotas 1 litas davė 27 centus nuostolio. O galvijiena – 55 centus nuostolio. Ties nuostolingumo riba grūdai, kiauliena, rapsas ir kita produkcija. Pridėtinės vertės mokesčio pavidalu per paskutinius ketverius metus žemės ūkio bendrovės neatsiėmė 0,5 mlrd. litų, nes veikla nuostolinga veikla neleido ūkiams pirkti prekių dėl lėšų stokos. 1995 metais, kai galiojo 9%, neatsiėmė 5 mln., 1997 m. – 206 mln., 1998 m. – 170 mln. ir t.t. Per šiuos ketverius metus apie 3 mlrd. Lt žemės ūkis gavo mažiau pajamų negu būtų gavęs ūkininkaudamas 1996 metų sąlygomis. Matydami šią kritinę padėtį kaime, valdantieji žmonės nesigėdija kartais teigti, kad žemės ūkis yra išlaikytinis. Tai yra visiškai nepagrįsta. 1997, 1998, 1999 metais bendrovės iš valstybės gavo 196 mln. Lt, sumokėjo mokesčių įvairiu pavidalu 936 mln. Lt. Žvirblonių žemės ūkio bendrovė pereitais metais gavo iš biudžeto 30 tūkst., mokesčių sumokėjo per 800 tūkst. Lt.

Ką daryti? Pirmiausia mes, ši Seimo narių grupė, išanalizavome, ką kalbėjo partijos, eidamos į rinkimus. Čia, šiame mano segtuve, yra visų partijų programos, ir reikia pasakyti, kad Socialdemokratų koalicija, į kurią įėjo 4 partijos, sakė, kad tai bus daroma, socialliberalai sakė, kad bus daroma, Valstiečių partija pasakė, kad bus net nulinis variantas, ne 9%, krikščionys demokratai taip pat šitą pasakė, Centro sąjunga taip pat užrašė savo programoje. Kadangi visos partijos užrašė, kad bus taikoma lengvata, todėl mes, nepaisant to, kad biudžeto padėtis yra nelengva, drįsome pateikti šią pataisą. Mes, žinoma, manome, kad tam tikrų nuostolių biudžete bus, bet mes taip pat manome, kad 9% atpigs maisto produktai (o jie turi atpigti), tuomet bus daugiau išperkama maisto produktų, daugiau per mokesčius ir kitais kanalais ateis į biudžetą, ir, manau, čia didelių nuostolių neturėtų būti. Todėl aš labai prašau bendru sutarimu pritarti šiam projektui po pateikimo, o svarstymo metu galėsime nutarti, ką galima geriau ar blogiau padaryti.

PIRMININKAS. Vieną minutę, vis tiek reikia atsakyti į klausimus, nors trumpai. J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mielasis kolega, prieš kurį laiką mes nagrinėjome analogišką ir tiesiog identišką kolegos P.Gražulio projektą dėl PVM žemės ūkio produktams, maisto produktams, ir tuomet pakankamai argumentuotai tas klausimas buvo atmestas ir jam nebuvo pritarta. Sakykite, kuo jūsų projektas skiriasi nuo P.Gražulio projekto? Gal tai yra tiesiog tas pats klausimas, dar kartą keliamas čia, plenariniame posėdyje?

V.EINORIS. Skiriasi tuo, kad kai projektą teikė P.Gražulis, jis nežinojo praeitų metų rezultatų. O mes dabar juos turime ir yra baisi padėtis. Žinoma, liberalai turi moralinę teisę prieštarauti, nes jie neužrašė šito savo rinkiminėje programoje ir nepasirašė su Žemės ūkio rūmais priešrinkiminio susitarimo. Visos kitos partijos be išimties pasirašė ir šitą nuostatą įrašė, todėl dabar aš manau, kad kas ne kas, o mes, t.y. tie, kurie įsipareigojome prieš rinkėjus, jeigu mes matome tikrąją kaimo padėtį ir įsivaizduojame, kas dedasi, prieštarauti neturėtume.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Pirmiausia tai ne partijų programos turėtų lemti, o Vyriausybės programa. O ten to dalyko nėra. Aš turiu kitą klausimą. Čia pasakyta “žemės ūkio produkcija”. Ar čia susiję ir su perdirbta žemės ūkio produkcija, t.y. ir perdirbėjai bus atleisti nuo tam tikros PVM dalies, ar čia tik pagaminta, neperdirbta žaliava?

V.EINORIS. Žemės ūkio produkcija, t.y. ką parduoda žemės ūkis.

R.ŠUKYS. Žemės ūkis ar taip pat ir parduotuvėje?

V.EINORIS. Ką parduoda žemės ūkis. O maisto produktai toliau eina pagal maisto produktus.

PIRMININKAS. Kolega A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamasis pranešėjau, ne vieną kartą jau buvo užduotas panašus klausimas. Statutas aiškiai reikalauja įvertinti, kiek įstatymo įgyvendinimas pareikalaus biudžeto lėšų ir ar leis sutaupyti. Aš manau, kad jūsų teikiamas įstatymo projektas aiškiai pažeidžia Statutą, nes jūs nieko nerašote, kiek sumažės įplaukos į biudžetą. Mes visi puikiai suprantame, kad būtent taip ir atsitiks. Ačiū.

V.EINORIS. Mes turime tuos skaičius, kai buvo šita lengvata panaikinta ir kiek biudžetas padidėjo, kokia suma. Šitą mes turime ir žinome. Be to, Vyriausybėje dabar yra parengtas nutarimo projektas, kuriame numatyta patenkinti žemdirbių reikalavimus, Vyriausybės parengtame projekte tos priemonės jau yra numatytos. Gerbiamasis K.Kristinaitis, Žemės ūkio ministerija, pateikė šitą žemdirbių reikalavimų įgyvendinimo planą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar galime bendru sutarimu? Ne? Tada prašom registruotis. Registracija. Minutėlę. Mielieji kolegos, prieš tai nebuvo kalbama dėl balsavimo motyvų. Ar galime sutrumpintai? Galime. Taigi prašome dar kartą registruotis. Kažkodėl technika nenori veikti. Dar sykį registruojamės. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio 4 punkto papildymo įstatymo projekto. Prašom balsuoti.

Už – 51, 19 – prieš, 6 susilaikė. Pritarta. Siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Ačiū. Papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kaimo reikalų? Prašom. Kaimo reikalų ir Socialinių reikalų ir darbo komitetai. (Balsai salėje) Tada du papildomi komitetai – Kaimo reikalų ir Socialinių reikalų ir darbo komitetai, taip pat paprašome Vyriausybės išvados, nes tai susiję su biudžetu. Svarstome birželio 28 d. Sutinkame? Ačiū.

Vyriausybės valanda

Aš dabar frakcijos vardu turiu atsiprašyti Vyriausybės, nes šiek tiek vėliau pradedame Vyriausybės valandą. Bet, manau, kad visi klausimai, kurie reikalingi, bus pateikti ir atsakymai išgirsti. Pirmasis pagal tradiciją ir Statutą klausia opozicijos lyderis V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano būtų du klausimai. Pirmasis klausimas gerbiamajam premjerui. Finansų ministro patarėjas ponas P.Tamulionis išplatino pareiškimą, kad mokesčių įplaukos šiemet į biudžetą yra gausesnės. Finansų ministro patarėjas pranešė, kad per 4 mėnesius į valstybės biudžetą įplaukė 46,5 mln. litų daugiau, negu buvo planuota. Tačiau finansų patarėjas nepasakė, kad šiandien naudojama nauja biudžeto skaičiavimo metodika. Iki 2001 metų į biudžeto pajamas yra įskaitomi biudžetiniai ir nebiudžetiniai fondai. Dėl metodikos skirtumo negalima daryti palyginamosios 2000–2001 metų analizės. Gerbiamasis premjere, kaip suprasti, ar Vyriausybė neskaičiuoja pagal naują metodiką, ar Vyriausybė leidžia patarėjams improvizuoti šia labai svarbia tema? Norėčiau jūsų paaiškinimo.

R.PAKSAS. Paaiškinimas yra labai paprastas. Jeigu kam nors blogai, kad valstybėje yra daugiau pinigų ir reikia surasti to paaiškinimą, tai yra sudėtingiau. Aš galėčiau palyginti absoliučiais skaičiais. Absoliučiais skaičiais šiandien per 300 mln. litų daugiau įplaukia į biudžetą, negu yra įplaukę praeitais metais. Procentais už pirmąjį ketvirtį mes gavome per 20% daugiau. Tiesa, kalbant apie savivaldybių biudžetą, mes kol kas atsiliekame nuo plano pagal savivaldybių biudžeto surinkimą. Bet jeigu pažiūrėtume į pačią kreivę, jeigu per šių metų pirmą ir antrą mėnesius savivaldybių biudžetai, šiurkščiai kalbant, negavo 70–80 mln., tai dabar jau atsilikimas yra daug mažesnis, jis siekia tik 34 mln. Ir aš manau, kad birželio ir liepos mėnesiais ir savivaldybių biudžetai bus vykdomi pagal planą. Kaip ministro patarėjas aiškina, man neteko girdėti, bet aš galiu pasidomėti, jeigu tai neatitinka jūsų matymo.

PIRMININKAS. Antras klausimas. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, ne antras, bet pirmas. Norėčiau patikslinimo.

PIRMININKAS. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Vis dėlto jūs patvirtinkite, kad nacionalinis biudžetas yra… Nacionalinio biudžeto planas šiuo metu yra nevykdomas.

R.PAKSAS. Pirmojo ketvirčio valstybės biudžeto planas yra vykdomas daugiau kaip 20%, absoliučiais skaičiais tai yra per 300 mln. litų daugiau. Į savivaldybių biudžetus mes neturime surinkę nuo metų pradžios apie 30 mln. litų.

Nacionalinis biudžetas, t.y. savivaldybių plius valstybės biudžetai, sudėti kartu.

PIRMININKAS. Antras klausimas, prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Antras klausimas gerbiamajam premjerui, galbūt ir ūkio ministrui, bet aš ūkio ministro nematau. Gerbiamasis premjere, dėl mano klausimo prieš keletą savaičių dėl Valstybės kontrolės išvadų, kai Vyriausybė priėmė sprendimą dėl to, kad “Belenergo” skolos perdavimo konkurso nugalėtoju būtų paskelbta Rusijos ribotos atsakomybės bendrovė (…), jūs davėte pažadą, kad išsiaiškinsite ir pateiksite informaciją Seimui. Mes, nesulaukę jūsų informacijos, kreipėmės į komitetus. Komitetai: tiek Biudžeto ir finansų komitetas, tiek Ekonomikos komitetas, svarstė, ten buvo Vyriausybės atstovų, ir komitetuose buvo vienareikšmiškai pasakyta, kad reikia pritarti Valstybės kontrolės nuomonei dėl to, kad šis konkurso nugalėtojas negali būti patvirtintas, nes tai prieštarautų valstybės interesams. Tačiau Vyriausybė nesugebėjo apginti savo sprendimo, ir šiuo atveju Valstybės kontrolės išvada vienareikšmiška – valstybės interesai buvo pažeisti. Kaip jūs galėtumėte paaiškinti tokią Vyriausybės poziciją ir dabar susidariusią situaciją?

R.PAKSAS. Valstybės interesai būtų pažeisti, jeigu jie iš tikrųjų būtų pažeisti. Aktas nėra įsiteisėjęs, jis nėra veikiantis. Jums tikriausiai labiausiai tas dalykas yra suprantamas. Kalbant apie informaciją, kai aš gavau klausimą prieš dvi savaites, aš nekalbėjau, kad aš pateiksiu informaciją. Aš kalbėjau, kad Vyriausybė geriausiai pasielgtų, jeigu pateiktų šį sprendimą Seimui. Visiškai neseniai, prieš savaitę, įvyko Vyriausybės posėdis, jame Vyriausybė nutarė pateikti konkurso rezultatus Seimui ir gauti galutinį sprendimą. Tai yra kad tie konkurso rezultatai, kurie buvo po Ūkio ministerijos vykdyto konkurso, būtų pateikti Seimui, vienam kitam komitetui, ir kad mes pabandytume gauti Seimo pritarimą, koks geriausias variantas yra atiduodant Baltarusijos skolą. Taip yra pasielgusi Vyriausybė. Aš nežinau, šis dokumentas dar nėra, matyt, į Seimą atėjęs.

PIRMININKAS. Kolega Andriukaiti, patikslinkite ir eisime toliau.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis premjere, jūs turite stebėtiną savybę neatsakyti į klausimus. Šiuo atveju Biudžeto ir finansų komitetas ir Ekonomikos komitetas jau pateikė išvadas – pritarti Valstybės kontrolės nuomonei. O Valstybės kontrolės išvada labai aiški: paskelbta, kad tai, ką jūs nusprendėte, prieštarauja valstybės interesams. Tai kaip dabar jūs galite vertinti savo poziciją, juo labiau dar kreiptis į Seimą, kai jau žinote profilinių komitetų nuomonę?

R.PAKSAS. Aš manau, kad jums irgi turėtų būti stebėtinai aišku, kad komiteto nuostatos Vyriausybei yra rekomenduojamojo pobūdžio. Tai vienas dalykas. Valstybės kontrolė… kai Vyriausybė gavo raštą, šis sprendimas iškart buvo sustabdytas. Ir remiantis tuo, kad sprendimas buvo sustabdytas, ir Ūkio ministerijos, konkrečiai ir ta informacija, kuri buvo išklausyta Vyriausybėje, buvo priimtas naujas sprendimas – pateikti Seimui spręsti šią problemą. Aš, man atrodo, pakankamai aiškiai pasakiau.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš visų pirma noriu pasakyti pastabą, kad socialdemokratai sunaudojo 20 minučių Vyriausybės valandos laiko. Tai aš tikiu, kad socialdemokratai šiandien jau bus kuklesni. O mano klausimas premjerui. Jis susijęs su vakardienos ūkio ministro ir “Lukoil” kompanijos atstovų derybomis. Ar jūs galėtumėte keliais žodžiais plačiau pasakyti. Aš suformuluočiau klausimą taip: spaudoje iki galo nėra aišku, ar siūlymas “Lukoil” įsigyti iki trečdalio “Mažeikių naftos” akcijų yra siejamas su sąlyga, kad “Lukoil” atskira sutartimi garantuotų ilgalaikį naftos tiekimą? Ir antras dalykas, ar jūs galėtumėte pasakyti, ar šie pasiūlymai yra suderinti su šiandienine “Mažeikių naftos” operatoriaus teises turinčia “Williams” kompanija?

R.PAKSAS. Dėkui už klausimą. Mano potvarkiu yra sudaryta darbo grupė spręsti ilgalaikio, stabilaus, nenutrūkstamo, o ne trumpalaikio naftos tiekimo klausimą. Į tą darbo grupę yra pakviestas “Lukoil” atstovas, kuris turėtų būti deleguotas, ir, kiek aš supratau, “Lukoil” vadovybė delegavo viceprezidentą J.Storoževą. Tai buvo pirmasis susitikimas su darbo grupe. Be abejo, mes keliame klausimą, kad būtų stabilus ir ilgalaikis žaliavos tiekimas. Tie klausimai yra derinami su kompanija “Williams” ir su “Mažeikių nafta”.

PIRMININKAS. Kolega S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Grynai lietuvišką klausimą norėčiau užduoti. Taip jau yra įprasta, kad svetimas kišenes pamatuoti yra įdomiausia. Ar galėtumėte pakomentuoti Vyriausybės iniciatyvą siekiant įvesti griežtesnę ir skaidresnę darbo užmokesčio tvarką valstybinėse įmonėse, užkertant kelią įvairiems piktnaudžiavimams? Taip pat sprendimą dėl valstybės pareigūnų ir teisėjų atlyginimo viešumo? Tai premjerui arba socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Prašau.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū jums už klausimą. Iš tiesų pirmiausia galėčiau pakomentuoti šitą dalyką taip, kad tiek Darbo apmokėjimo įstatyme, kuris reglamentuoja darbo apmokėjimą asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, tiek Valstybės tarnybos įstatyme yra numatyta tokia nuostata, kad žinios apie tų darbuotojų darbo užmokestį yra viešos. Vyriausybės nuomone, būtų tikslinga, jog žinios apie valstybės politikų, teisėjų bei valstybės pareigūnų darbo užmokestį būtų viešos, nes turbūt būtų absoliučiai neteisinga. Kadangi, sakykim, žinios apie tų darbuotojų, valstybės valdininkų, kurie užima mažesnio lygio ir mažesnės atsakomybės pareigas (mes jau priėmėme tokią nuostatą Seimas), darbo užmokestį viešos, aš nelabai suprantu, kodėl žinios apie Seimo nario darbo atlyginimą arba apie ministrų darbo atlyginimą turėtų būti slaptos. Aš manau, kad tai yra teisinga, juolab kad tai mokama iš to fondo, kuris yra surenkamas iš visų mokesčių mokėtojų, ir jie turi teisę tai žinoti. Tvarką, kaip tai bus daroma, jeigu Seimas priims tokį sprendimą, nustatys Vyriausybė, be abejo, iš tikrųjų stengiantis nepažeisti tarptautinių dokumentų, kalbančių apie žmogaus teises.

Dėl atlyginimų valstybinėse įmonėse. Iš tiesų iki šiol kai kuriais atvejais yra nusistovėjusi ne visai gera praktika, kurią ir jūs puikiai žinote, kad kai kurių valstybinių įmonių, tų, kuriose valstybė turi sprendžiamąjį balsą ir valdo kontrolinį akcijų paketą, vadovų atlyginimai, neatsižvelgiant į tai, kaip ta įmonė dirba, ar pelningai jinai dirba, neatsižvelgiant į tai, kiek ten yra darbuotojų, kokio sudėtingumo darbo mastai… vis tiktai yra pakankamai nevienodas atlyginimas. Vyriausybė mano, ir mes iš tikrųjų esame įsitikinę, kad turime svarstyti ir žiūrėti, kaip reglamentuoti atlyginimą atsižvelgiant į įmonės pelningumą, į įmonės veiklą, į darbuotojų skaičių, į vidutinį uždarbį, kurį gauna įmonės darbuotojai, ir kaip jis, sakykim, santykiautų su vadovo uždarbiu. Tai, kiek man yra žinoma, kitą savaitę Vyriausybėje turėtume svarstyti ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Tačiau bet kuriuo atveju manome, kad reglamentuota turėtų būti teisingiau.

PIRMININKAS. K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas gerbiamajam premjerui. Aš norėčiau paklausti, kokiu pagrindu ir kieno sprendimu suformuota derybininkų nuostata, susijusi su Konstitucijos 47 straipsniu, atsisakant pereinamojo laikotarpio dėl žemės įtraukimo į rinką, turint mintyje ir žemės pardavimą užsieniečiams, apie tai pirmiausia yra diskutuojama, taip pat ir Konstitucinių pataisų komisijoje. Komisijoje, kurioje atstovaujamos visos Seimo frakcijos, yra labai skirtingos nuomonės. Kiek mes išgirdome šiandien ryte, tik Liberalų frakcija aiškiai palaiko visišką žemės įtraukimą į rinką ir pereinamojo laikotarpio atsisakymą.

Ar tai yra partinis sprendimas, ar užbėgimas už akių tam, kad svarstytume konstitucines pataisas ir apsispręstume Seime? Jeigu bus tos pataisos, apie kurias kalbu, kaip tada elgsis Vyriausybė, padėjusi apsispręsti derybininkui? Turbūt niekas kitas, o Vyriausybė padėjo apsispręsti derybininkui, ne pats derybininkas apsisprendė? Norėčiau aiškaus atsakymo. Ačiū.

R.PAKSAS. Kiek sugebėsiu, pabandysiu aiškiai atsakyti. Jeigu pritrūktų argumentų, gal žemės ūkio ministras mane papildytų. Sprendimo projektas buvo pateiktas. Be abejo, mes neturime to sprendimo priėmimo galios, tik galime siūlyti. Sprendimo projektas buvo svarstomas Vyriausybėje. Kaip jūs ir sakėte, kartu su Konstitucijos 47 straipsnio keitimu yra du variantai. Vienas variantas – pereinamasis laikotarpis, kitas variantas yra konstitucinis įstatymas, įvedantis įvairius saugiklius dėl žemės pardavimo nustatytose vietose ar pagal darbo stažą, ar pagal atvykimo stažą, yra ir kitų įvairių dalykų, kuriuos mes patys galėtume nustatyti. Kabinetas pasirinko antrąjį variantą, kad keičiant Konstitucijos 47 straipsnį kartu būtų galima priimti ir konstitucinį įstatymą, apribojantį, įvedantį įvairius saugiklius dėl žemės pardavimo. Tai tiek trumpai. (Balsai salėje)

K.KRISTINAITIS. Aš, šiek tiek papildydamas premjerą, norėčiau pasakyti, kad Vyriausybės nuostatą, kuri yra, manau, galima traktuoti kaip pereinamąjį laikotarpį. Tai yra nuostata, kad tiek fiziniams, tiek juridiniams užsienio asmenims žemės ūkio paskirties žemė gali būti parduodama tiktai įstojus į Europos Sąjungą, t.y. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Tai traktuojant kaip pereinamąjį laikotarpį, tarkime, jeigu šiais metais bus priimta Konstitucijos pataisa, manyčiau, to pakanka.

Kitas dalykas. Visiškai neatsisakoma ir tokių nuostatų, kad gali būti įvestas pereinamasis laikotarpis. Kita vertus, atsižvelgus į tai, kad dvi Baltijos šalys, t.y. Lietuva ir Estija, jokių papildomų pereinamųjų laikotarpių neprašo, Vyriausybė apsistojo prie nuostatos, kad iki įstojimo į Europą Sąjungą šis laikotarpis galiotų. O šiaip iš tikro per konstitucinį įstatymą. Kaip mes jau esame sutarę su Socialdemokratų frakcija, pirmadienį tuo klausimu turėsime platesnę diskusiją, kur argumentus ir kokie saugikliai galėtų visa tai garantuoti bei kitus jūsų keliamus klausimus galėsime išsamiau aptarti.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas. Ruošiasi A.Gricius.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pirmiausia norėčiau pasveikinti premjerą – pagaliau, po kelių mėnesių, turintį visą komandą. Trūko sveikatos ministro, o dabar mes matome ir sveikatos ministrą. Taip pat noriu padėkoti poniai V.Blinkevičiūtei už tą vargą, kuris jai teko, nors prie kai kurių įstatymų, man atrodo, reikės dar sugrįžti.

Noriu paklausti, premjere, labai konkrečiu aspektu, kokia jūsų pozicija dėl valstybės lėšų taupymo? Naujai įkurtos savivaldybės, man labai gerai žinomi Kazlų Rūdos, Kalvarijos atvejai, iš tikrųjų dirba nuoširdžiai ir gana neblogai. Jos tenkina arba rūpinasi vietos žmonių interesais, bet susiduria su savo įsikūrimo problema. Štai Kazlų Rūdos savivaldybė ir šiandien nuomoja iš privačių asmenų patalpas, o tuo tarpu jau yra sutarta ir yra patalpos, kurias būtų galima perduoti iš apskrities balanso į savivaldybės balansą. Deja, kiek žinau, dėl apskrities tarnautojų nepakankamo darbo Vyriausybės nutarimas dėl to, kad patalpos būtų perduotos, nepriimamas. Gal jūs galėtumėte pasidomėti, nes tam tikra prasme būtų sutaupyta valstybės lėšų ir būtų geresnis prieinamumas gyventojams, kad galėtų dirbti savivalda?

R.PAKSAS. Labai ačiū. Aš būtinai pasidomėsiu, tik norėčiau pasakyti tai, kad esu to paprašęs. Konkrečiai, yra išleistas Ministro Pirmininko potvarkis, apimantis visas 5 naujas savivaldybes, kurios turi panašių problemų. Tos valstybės institucijos, kurios turėtų aptarnauti gyventojus tose naujai įsteigtose savivaldybėse, funkcionuoja nelabai gerai. Šis procesas vyksta ne tik Kazlų Rūdoje.

PIRMININKAS. Kolega A.Gricius.

A.GRICIUS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Aš turiu klausimą, tiksliau, galbūt pusantro gerbiamajam premjerui. Jūs dalyvavote Bratislavoje, kur buvo susitikę šalių kandidačių valstybių vadovai, premjerai. Ten vykusių diskusijų metu, kaip skelbė mūsų spauda, Čekijos prezidentas V.Havelas ir žinomas Amerikos politologas Z.Bzežinskis pasisakė už Baltijos valstybių priėmimą į NATO bei už pačią NATO plėtrą. Bet man prieš porą valandų teko susitikti su Amerikos mokslo sluoksnių atstovais, tokių stambių institutų kaip “Houdson institut”, Strateginių tyrimų instituto, kurio direktorius yra Z.Bžezinskis, taip pat “Karnegy (…) institut” atstovais. Tos diskusijos metu mums išaiškėjo toks dalykas, kad Amerikoje yra nuomonių, kad dėl Baltijos valstybių yra gana sudėtingas klausimas. Kuo jos prisidės prie NATO ir t.t.? Yra įvairių nuomonių. Ar jūs galėtumėte pasakyti, kokių papildomų priemonių Vyriausybė galėtų dar imtis, kad mes galėtume pasistūmėti arčiau NATO? O gal jūs asmeniškai per savo vizitus, susitikimus ir panašiai?

Pusė papildomas klausimo. Kaip sekasi įveikti Parkinsono dėsnį? Ar yra vilčių tautai pareikšti, kad valdymo išlaidos bus 10% sumažintos? Mes čia peržiūrime mokesčių sistemą ir kita, bet būtų gerai, kad ir Vyriausybė šiuo požiūriu kažką darytų ta linkme ir mažintų išlaidas. Ačiū.

R.PAKSAS. Dėkui už klausimą. Dėl 10% Vyriausybė vakar priėmė sprendimą. Finansų ministerija, tikslinant šių metų biudžetą, yra įpareigota peržiūrėti valdymo išlaidas valstybės institucijoms ir joms pavaldžioms įmonėms, bet su ta intencija, kad būtų nenusileista iki pirminių įstaigų, kaip vieną kartą buvo kalbama per Vyriausybės valandą. Užduodamas teisingas klausimas, kad tai mechaniškai būtų iki slaugių etatų mažinimo, iki seselių etatų mažinimo. Yra padaryta, kad taip neįvyktų. Tai viena. Aš kalbu, kad vakar buvo priimtas toks sprendimas.

Dėl Bratislavos. Iš tikrųjų devynių šalių, devynių kandidačių į NATO, premjerai ar jiems atstovaujantys asmenys buvo susitikę, buvo visas elitas ne tik iš šių šalių, bet ir iš kitos pasaulio dalies. Ir Z.Bzežinskio, ir V.Havelo kalbose be kompromisų nuskambėjo frazės, kad Baltijos šalys turi būti priimtos į NATO, ir ne kada nors, o 2002 metais.

Kad Amerikoje ar kitose šalyse yra skirtingų nuomonių, matyt, natūralu. Aš nežinau tokios problemos, dėl kurios nebūtų skirtingų nuomonių. Tuo labiau kad NATO yra tokia svarbi problema. Manau, kad konferencija, kuri vyks po kelių dienų Vilniuje, ir galbūt kitą savaitę vyksiantis pareigūnų susitikimas Ministro Pirmininko kvietimu, ir suaktyvėję mūsų ambasadoriaus Amerikoje veiksmai turėtų duoti tą rezultatą, kurio mes visi siekiame. Gal keletą žodžių galėtų pasakyti ta pačia tema L.Linkevičius, tuo labiau kad vakar mes su juo kalbėjome.

PIRMININKAS. Prašom.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už galimybę. Aš tiesiog pratęsiu tai, ką sakė premjeras. Iš tiesų mes į visus tuos signalus pirmiausia reaguojame. Ir reaguojame nebūtinai kokius nors pareiškimus darydami, bet juos fiksuojame ir aptarinėjame. Labai atidžiai stebime, kai atsiranda kokių nors negatyvių komentarų. Mūsų tikslas yra ne kažką užgožti savo negatyviomis emocijomis dėl tų neigiamų kalbų, bet suteikti daugiau informacijos. Manau, ši taktika pasiteisina. Iš tų signalų, kurie ateina iš Amerikos, galima jausti, kad dabar yra dirbamas daugiau analitinis darbas, t.y. bandoma pasverti argumentus už ir prieš, netgi ir pasekmes, jeigu sprendimai būtų ne tokie, kokių mes tikėtumės. Manyčiau, kad šiame darbe aktyviai dalyvaudami, pateikdami informaciją, o būsima Asamblėja yra labai puiki proga, mes parodysime tiesiogiai, kaip Lietuvoje viskas vyksta.

Beje, tai pataria ir šio renginio organizatoriai. Manau, tai prisidės prie informavimo ir prisidės prie daugiau pozityvesnių nuomonių.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Ruošiasi D.Mikutienė.

A.VALIONIS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, norėčiau ir aš porą žodžių šia tema pasakyti.

PIRMININKAS. Taip, aš labai atsiprašau, gerbiamasis kolega. Dabar dar užsienio reikalų ministras.

A.VALIONIS. Aišku, klausimas labai laiku ir labai reikalingas. Be ateinančių pozityvių signalų, kurie ragina mus priimti į NATO, yra ir labai negatyvių tendencijų. Mes sekame visą informacijos kontekstą, koks dabar yra ne tik Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet ir kitose Europos valstybėse NATO narėse, ir prognozuojame, kad reikia tikėtis labai rimto priešininkų susivienijimo ir labai aršios kovos. Diskusija dėl NATO iš esmės dar šiomis dienomis tik prasideda. Mes pasirengę, ir Krašto apsaugos, ir Užsienio reikalų ministerija, labai rimtam darbui, nes tie pirmi pozityvūs signalai absoliučiai nieko nelemia. Viskas dar prieš akis. O prieš akis labai sunkus darbas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dabar jau J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Ačiū. Pirmiausia noriu visus nuraminti: būkit ramūs, į NATO nepriims artimiausiu metu. Todėl dėl šito nesijaudinkit.

Aš tik klausimą premjerui. Iš Valstybės kontrolės išvados aišku, kad kovo 23 d. buvo parengtas projektas dėl “Belenergo” konkurso nugalėtojo. Po to kovo 27 d. jis buvo pakeistas. Gerbiamasis premjere, aš negalite jūs ar man, ar komitetui pateikti, koks buvo projektas kovo 23 d., koks buvo priimtas sprendimas pateikti, ir koks buvo 27 d., ir kodėl buvo pakeistas kovo 23 d. uždarame posėdyje? Ar negaliu aš gauti tos medžiagos ir tų sprendimų – 23 d., 27 d.?

R.PAKSAS. Jūs ne tiktai galit gauti, bet galit gauti normalų mano paaiškinimą. Jeigu jums tik tai yra įdomu.

J.VESELKA. Aš noriu medžiagos, paaiškinimo nereikia.

R.PAKSAS. Nereikia? Medžiagos reikia? Gerai.

PIRMININKAS. Manau, sutarėm. Dabar dar D.Mikutienė. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Aš norėčiau kreiptis į gerbiamąjį premjerą. Kada Seimas sulauks dovanėlės – naujo biudžeto projekto?

R.PAKSAS. Seimas turėtų sulaukti naujo biudžeto projekto, jeigu viskas vyks taip, kaip mes planuojam, neiškils nenumatytų kliūčių, manau, po dviejų savaičių. Patikslinimas, šių metų biudžeto patikslinimas.

PIRMININKAS. A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau paklausti dėl Vyriausybės nutarimų vykdymo tęstinumo. Praeitų metų rudenį dar pono A.Kubiliaus Vyriausybė priėmė nutarimą dėl vidaus audito tarnybų stiprinimo. Kiek man žinoma, Finansų ministerija šių metų biudžete net yra paskyrusi papildomus etatus į tam tikras ministerijas. Aš turiu dviejų ministerijų medžiagą, kur šios tarnybos mažinamos. Aš noriu žinoti, ar yra tokia praktika, nepanaikinus senų Vyriausybės nutarimų, nevykdyti jų, ar ministrai vis dėlto turėtų tą tęstinumą vykdyti, nes aš turiu raštišką atsakymą, kad maždaug nieko mes neprašėm ir ne jūsų reikalas kištis į mūsų vidaus reikalus. Ačiū.

R.PAKSAS. Ne, aš manau, kad Seimo nariui taip negalėtų atsakyti ministras, nes ne taip yra pagal mūsų sanklodą. Iš tikrųjų bent jau šioje vietoje aš visiškai palaikau, ir kabinetas visiškai palaiko, ir tęstinumas yra. Audito struktūros ministerijose formuojamos. Jeigu ministrai laisvai interpretuoja, tai norėčiau gauti tas ministerijas ir pasižiūrėti, kur ten klausimas.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis pirmininke.

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Turbūt jūs galvoj turėjot Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją? Ne? Bet vis dėlto aš norėčiau papildyti, kad nebūtų kokių nors interpretacijų. Iš tikrųjų prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra įsteigtas Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamentas, tame departamente yra 26 etatai. Buvo pasiūlyta sumažinti 10%, tačiau ne auditorių, o kitos srities, kurie užsiima socialinėm įstaigom, o jos perduotos į apskritis. Aš manau, tai teigiamas sprendimas. Bet galbūt jūs ne tą turėjot omeny.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausia A.Klišonis. Ruošiasi R.Juknevičienė.

A.KLIŠONIS. Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau klausimą užduoti ūkio ministrui, kadangi jo nėra, tai turbūt klausimas būtų premjerui. Liberalų frakcija buvo kreipusis į jus ir į ūkio ministrą dėl “Lietuvos energijos” praeitų metų gegužės mėnesio valdybos nutarimo patvirtinus senųjų elektros vartotojų prijungimo prie tinklų tarifus. Liberalų frakcijos nuomonė tada buvo pasakyta gana aiškiai, kad tai yra vienas iš stabdžių pritraukiant investicijas į Lietuvos ūkį. Koks sprendimas tuo klausimu priimamas ir kada jis bus priimtas?

R.PAKSAS. Manau, kad sprendimas turėtų būti priimtas artimiausiu metu, kadangi potvarkis pasirašytas, darbo grupė dirba, konkrečiai už tai atsakinga Ūkio ministerija. Gaila, kad nėra ūkio ministro, gal jis pasakytų, kada bus baigtas darbas.

PIRMININKAS. Kolegė R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš taip pat noriu nuraminti Vyriausybę dėl pono J.Veselkos replikos ir pasakyti, kad Rusijos specialiosios tarnybos irgi kartais klysta. Mano klausimas būtų krašto apsaugos ministrui. Pone ministre, praėjusią savaitę baigė darbą Jungtinių Amerikos Valstijų ekspertų grupė, kuri labai palankiai įvertino lėšų, skiriamų krašto apsaugai, naudojimą Lietuvoje. Susitikime su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu ekspertai sakė, kad padėtis yra geriausia iš visų NATO kandidačių. Tačiau nepraėjo nė savaitė po to, kai ši žinia buvo išplatinta Lietuvoje, viename iš bulvarinių laikraščių, kurį ir pati žiniasklaida buvo paskelbusi už bet kokių etikos ribų, du mūsų Seimo nariai pareiškė girdėję kalbas apie neva nešvarius dalykus Rukloje. Suprantama, reikia “taisyti” gerą žinią, be to, artėja NATO parlamentinė asamblėja, todėl suprantu, kodėl randasi tokie straipsniai. Tačiau laikraščio pirmasis puslapis su skambia antrašte “Krašto apsaugos ministerija kaltinama pinigų plovimu” puikuojasi visose parduotuvių vitrinose. Žmonės eina, skaito tą pirmą puslapį ir kalamos niekuo nepagrįstos nuostatos, tuo labiau kad pačių tekstų niekas neskaito. Gal jūs, pasinaudodamas Vyriausybės valanda, atsakytumėt gerbiamiesiems Seimo nariams A.Butkevičiui ir poniai K.Prunskienei, girdėjusiems apie nešvarius dalykus Rukloje, ir gal artimiausiu metu galėtumėte kreiptis į Seimo vadovybę, kad Seimo posėdžio metu būtų skirta valanda ar pusantros išsamiai informacijai visiems Seimo nariams, ypač tiems, kurie nedirba Nacionalinio saugumo komitete, apie lėšų panaudojimą KAM. Vis dėlto lėšos didelės, o spekuliacijų daug. Manau, kad tai būtų gera proga teisingai informuoti visus.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už jūsų klausimą. Galiu tiek pasakyti. Mes jau kalbamės su ponu A.Butkevičium ir norim tą jo informaciją, kurią jis turėjo, nuodugniai patikrinti. Buvo kalbų jau anksčiau. Su ponia K.Prunskiene šiandien kalbėjau telefonu ir jai tiesiog pasiūliau, jeigu yra toks interesas, apsilankyti Rukloje ir pakviesti galbūt daugiau žmonių pamatyti vietoje, kaip yra. Vadovautis reikėtų gal ne nuomonėmis, ne kokiomis nuogirdomis, o būtent, kaip jūs paminėjot, viena iš tų analizių. Tikrai buvo labai gerai įvertinta resursų planavimo veikla, panaudojimas. Tačiau aš jokiu būdu nenoriu manyti, kad mes jau esam pasiekę tokį labai gerą lygį ir kad neturim jokių trūkumų. Mes patys juos žinom, mes esam atlikę auditą kai kuriose jautriose, sakysim, tarnybose ir pamatėm, kad yra rezervų, yra kai kurių trūkumų. Nėra kažkokių ypatingų nusižengimų, ir apie tai ekspertai mini.

Komentuojant tai, ką jūs pasakėte, iš tikrųjų nėra malonu matyti laikraščius su tokiom antraštėm, ypač kai, aš manyčiau, jos nėra pelnytos. Dabar polemizuoti su šiuo leidiniu, manau, mes nepradėsime dėl jūsų minėtų priežasčių. O kaip išvengti tokių atvejų, tai, sakau, esame pasirengę bendradarbiauti, nepradėsim čia be perstojo paneiginėti kažkokius dalykus. Kviečiu tuos, kurie abejoja tų lėšų panaudojimu konkrečiuose objektuose, mes sudarysim tokią galimybę, aplankyti tuos dalinius, pamatyti vietoje. Labai įdėmiai išklausysim pastabas. Juo labiau kad, dar kartą kartoju, mes ir patys jų pakankamai sau darome. Tačiau tai, kad ekspertai, atvykę ne vienai dienai, o per labai ilgą laiką atlikę labai didžiulį darbą ir tikrai žiūrėdami ne abstrakčiai į šį resursų panaudojimo procesą, bet labai detaliai kiekvienoje srityje, visuose padaliniuose, padarė išvadas, tai gal vis dėlto reikėtų bent jau į tą darbą atsižvelgti. Dėkodamas jums už klausimą kartu kviečiu abejojančius arba manančius, kad yra problemų, lankytis pas mus galbūt dažniau ir mes stengsimės tuos trūkumus, kurie yra, šalinti.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš norėčiau…

PIRMININKAS. Šoninis mikrofonas. Dar R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Atsiprašau, pone ministre, dar antra mano siūlymo dalis dėl to, kad būtų labai naudinga Seime išsami informacija, jeigu leistų Seimo vadovybė, Vyriausybei pateikti lėšų panaudojimo tikslingumą Krašto apsaugos ministerijoje.

L.LINKEVIČIUS. Be abejo, mes visada pasirengę tą daryti ir jau esame darę. Jeigu jūs pamenate, tikrai ne kartą buvo pateikta gana išsami informacija, galima tą padaryti tiek kartų, kiek bus norinčių tą informaciją išklausyti. Be jokios abejonės, tai galima padaryti bet kuriuo tinkamu metu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega Z.Mačernius. Ruošiasi D.Kutraitė.

Z.MAČERNIUS. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas, be abejo, būtų labiau skirtas finansų arba ūkio ministrams, tačiau jų nesant greičiausiai atsakys premjeras. Darbo birža prognozuoja, kad šių metų pabaigoje nedarbas vėl išaugs ir gali pasiekti 13,2%. Nors šiuo metu jis yra šiek tiek sumažėjęs, tačiau tai laikinas dalykas, o svarbiausia, kad daugėja ilgalaikių bedarbių. Kur priežastis? Aš sakyčiau, viena iš priežasčių, kad kaimiškuose rajonuose suvienodinus rinkliavos kainas užsidaro mažos prekybinės organizacijos. Stambios monopolinės prekybos organizacijos “Iki”, “Maxima” iš smulkių gamintojų perka labai žemomis kainomis, o parduoda uždėjusios 30 ir daugiau procentų. Atsiskaito už dviejų trijų ir netgi daugiau mėnesių. Klausimas būtų toks. Ar įmanoma įvesti kokią nors tvarką, kad prekybininkai galų gale užbaigtų šantažą mažų gamintojų atžvilgiu? Ačiū.

R.PAKSAS. Dėkui už klausimą. Šiek tiek drįsčiau nesutikti su jumis. Jūs pasakėte, kad užimtumo sumažėjimas yra laikinas dalykas, jis vėl paskui kils į viršų. Aš manyčiau, kad jis ir toliau kris, kad bedarbių pas mus mažės. Kas man duoda pagrindo manyti, kad šitaip bus? Tai yra tai, kad Vyriausybės yra priimta išsami užimtumo programa, kuri apima ir trumpalaikes, pakankamai radikalias priemones, ir visą programą trejiems ketveriems metams; tai, kad Vyriausybė visiškai neseniai papildė bene 18 rūšių patentų ir kad žmonės gali išsipirkti patentus ir užsiimti tokiomis veiklos rūšimis, kurios anksčiau buvo neleidžiamos, yra antras dalykas; ir tai, kad Darbo birža gali nemokamai išduoti patentus verstis kokia nors veikla žmonėms, kurie neturi kuo užsimokėti už patentą, man leidžia manyti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija labai stipriai ėmėsi nelegalaus darbo problemų sprendimo. Pirmieji rezultatai jau matyti ir netrukus ateis Vyriausybės sprendimas, aš tikiuosi, per porą savaičių. Galų gale, manau, problema spręsis, mūsų ekonomika po truputį kyla. Mes planavome 3,2 bendrojo vidaus produkto šiais metais, o pagal Tarptautinio valiutos fondo ir kitų finansininkų skaičiavimus mes turėsime iki 4,5%. Tai leidžia galvoti apie tai, kad mūsų palūkanos dabar yra daug pigesnės ir tarptautinės mūsų šalies įvertinimo agentūros mums pakelia reitingus. Visa tai man leidžia manyti, kad ir užimtumo problema po truputį spręsis. Bet tai, ką jūs sakote, iki šiol yra problema, kad perdirbėjai neatsiskaito nei su žemdirbiais, nei su kitais žmonėmis, kurie pateikia produkciją. Aš manau, kad reikia ieškoti sprendimo, manau, kad reikia galvoti apie vos ne tipines sutartis ar kažką panašaus.

Z.MAČERNIUS. Gerbiamasis Pirmininke, galų gale ne perdirbėjai neatsiskaito, o prekybininkai su perdirbėjais. Prekybininkai.

PIRMININKAS. Ar premjeras nori dar papildyti? Ačiū. Kolegė D.Kutraitė. Prašom.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Jeigu leisite, aš norėčiau pateikti du trumpus klausimus. Vienas jų turėtų būti adresuotas švietimo ministrui, bet, matyt, teks premjerui. Vyriausybė buvo skyrusi 80 mln. litų mokyklų renovacijai. Ateina vasara, atrodytų, pats tinkamiausias laikas remontuoti mokyklas. Norėtųsi sužinoti, kaip sekasi, kaip vykdoma mokyklų renovacijos programa?

R.PAKSAS. Iš tikrųjų sekasi visai neblogai. Yra institucijos, kurioms pavestas šis darbas, ir, vaikams išėjus iš mokyklų, į 120 mokyklų ateis statybininkai. Čia yra paskola, reikėjo bendro finansavimo, bendra suma yra 118 mln. Lt, tai apima 120 mokyklų ir tai apima visas 60 savivaldybių. Šie pinigai yra paskirstyti pagal susitarimą tarp Švietimo ministerijos ir Savivaldybių asociacijos pagal keletą kriterijų – pagal vaikų skaičių ir mokyklų nusidėvėjimą. Taigi aš tikiuosi, kad rudenį vaikai galės įeiti į šias sutvarkytas 120 mokyklų, o likusieji darbai, kurie nebus pabaigti šiais metais, bus pabaigti iki metų galo. Aš turiu omenyje pastatų išorę. Viskas labiausiai yra nukreipta į tai, kad būtų taupomi energiniai resursai, apšiltintos mokyklos, padarytos jos jaukios, patogios ir šiltos vaikams.

PIRMININKAS. Papildomai D.Kutraitė. Prašom.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Labai ačiū už galimybę pateikti antrą klausimą, bet jis tikrai yra aktualus visiems mums, nes dažnai susitinkame su bankrutuojančių įmonių darbuotojais. Neseniai čia lankėsi “Oruvos” darbuotojai. Tikrai norėtųsi žinoti, kaip Vyriausybė ketina spręsti bankrutuojančių ir mokumo problemų turinčių įmonių įsiskolinimų darbininkams klausimą?

R.PAKSAS. Atsakymas būtų labai trumpas. Mes esame peržiūrėję investicines programas, mes esame peržiūrėję kitas programas, galų gale mažiname valdymo išlaidas, kaip ką tik nuskambėjo, iki 10%. Tikslindami biudžetą mes siūlysime atitinkamą sumą (man dabar sudėtinga pasakyti, kokia bus ta suma, bet ji bus iš tikrųjų svari), kurią būtų galima skirti bankrutuojančių įmonių darbuotojams, tarp jų ir žemdirbiams, su kuriais neatsiskaityta už pateiktą produkciją, kad būtų galima išmokėti iki trijų vidutinių atlyginimų. Tai tokiu vienkartiniu aktu bus sprendžiamos dabar problemos žmonių, kurie negauna kartais atlyginimo metus, dvejus ar trejus. Ką daryti toliau? Seimas yra priėmęs ir Darbo santykių liberalizavimo įstatymą, Seimas yra priėmęs ir Bankroto ir restruktūrizavimo įstatymą. Aš manau, kad šie įstatymai suaktyvins tokių įmonių bankrotą, pasikeis savininkai, kurie galbūt sugebės efektyviau toliau dirbti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Butkevičius. Ruošiasi A.Melianas.

A.BUTKEVIČIUS. Mano klausimas būtų premjerui, bet aš norėčiau truputį grįžti prie Seimo nario V.Andriukaičio pasakytų minčių. Mes tikrai nesame prieš, kad biudžeto pajamos didėtų, bet mes norėjome pasakyti, kad Biudžetinės sandaros įstatymas nuo 2001 metų yra pakeistas ir apskaita yra pasikeitusi. Ir jokiu būdu negalima lyginti šiais metais per keturis mėnesius gautų valstybės biudžeto pajamų su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, nes praeitais metais nebiudžetiniai fondai ir biudžetiniai fondai nebuvo apskaitomi valstybės biudžeto pajamose. Jeigu minusuosime nebiudžetinius fondus, tai pamatysime, kad šiais metais per tą patį laikotarpį gauta 30 mln. Lt mažiau. Ir antras dalykas yra tas, kad savivaldybės pajamų negavo gegužės 1 d. ne trisdešimt kelis milijonus, kaip jūs sakėte, bet 80 mln., nes čia yra pateiktos apyskaitos.

Mano klausimas būtų toks. Vis dėlto kaimo apygardose žmonės neduoda ramybės, kodėl patiems kaimo žmonėms neleidžiama sumokėti, kad jiems bus atlikti asmeninės valdos nuosavybės matavimai. Kai kurie žmonės nori parduoti savo namus, nori paimti paskolas, nori padovanoti, kai kurie yra padarę inventorizacijas, bet kol kas nepriimtas Vyriausybės nutarimas, kuris buvo žadėtas, kad bus priimtas ir bus suteikta teisė patiems žmonėms sumokėti už šias paslaugas. Tikrai kaimo žmonės nerimsta dėl šitų dalykų. Ačiū.

R.PAKSAS. Jeigu nepyktumėte, aš paprašyčiau, kad žemės ūkio ministras išsamiau atsakytų.

PIRMININKAS. Prašom.

K.KRISTINAITIS. Kalbant apie namų valdas iš tikro tai netiesa, nes lig šiol ir dabar namų valdų kadastriniai matavimai yra atliekami pačių savininkų lėšomis. Tuo tarpu galbūt Seimo narys turėjo omenyje du tris ha, t.y. asmeninio ūkio žemę, galbūt Seimo narys turėjo galvoje tuos matavimus, kurie yra atliekami atkuriant nuosavybės teisę į žemę, tai iš tikro tais dviem atvejais kol kas įstatymai nenumato galimybės apmokėti patiems už šiuos atliekamus darbus ir lig šiol tai buvo dengiama iš valstybės biudžeto lėšų. Šiuo metu Vyriausybėje yra pateiktas ir, mano žiniomis, ateinantį trečiadienį Vyriausybės posėdyje bus svarstomas Žemės reformos ir žemės įstatymo pakeitimo projektas, kuriame mes siūlome, kad būtų suteikta galimybė (aišku, pačiam savininkui pageidaujant ir sutikus) tiems darbams panaudoti ir pačių savininkų lėšas. Tačiau namų valdų matavimas, aš dar kartą akcentuoju, ir dabar yra atliekamas pačių savininkų lėšomis. O dviejų trijų hektarų, t.y. asmeninio ūkio žemės ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimas iki šiol vykdomas biudžeto lėšomis, o jų, kaip žinote, šiandien nėra. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. A. Melianas. Ruošiasi P.Jakučionis.

A.MELIANAS. Norėčiau užduoti, ko gero, pirmąjį klausimą šiandien patvirtintam gerbiamajam sveikatos apsaugos ministrui. Klausimas būtų toks. Vienas iš būdų efektyviai panaudoti sveikatos apsaugos ir iš viso socialinės srities lėšas tai yra didinti reabilitaciją. Šiuo metu Lietuvoje yra tokia proporcija: tik 9% visų lėšų, skiriamų ligonių reabilitacijai, yra skiriama vaikams, visa kita suaugusiems. Bendra praktika, bent jau Europoje, skirti apie 20% vaikų reabilitacijai. Aš norėčiau išgirsti jūsų nuomonę tuo klausimu. Ačiū.

K.R.DOBROVOLSKIS. Reabilitacijos problema yra šiuo metu gana aktuali ir ji įvairiai sprendžiama pagal tam tikrus susirgimus. Tai priklauso ir nuo atskirų specialistų aktyvumo, ir nuo galimybių. Bet vaikų reabilitacijai, matyt, ateityje bus skiriama daugiau dėmesio, nes vaikų problema lieka viena iš aktualiausių sveikatos apsaugos problemų. O kiek procentų, kaip pagerinti, šiandien tikrai dar negaliu atsakyti, nes tik 2 val. ir 15 min. sėdžiu toje kėdėje.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. P.Jakučionis, ruošiasi V.Popovas.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Norėčiau kreiptis į gerbiamąjį premjerą. Jūs žinote, kad šiais metais sukanka 60 metų nuo pirmųjų represijų, trėmimų ir areštų. Jūs esate gavęs Kauno apskrities viršininko ir Raseinių mero prašymą paremti “Laisvės ugnis – ateities kartoms” sąskrydžio organizavimą Ariogaloje. Tas sąskrydis ten kas metai vyksta ir kas metai jis yra paremiamas. Aš norėčiau jūsų trumpo atsakymo. Ar paremsite, ar ne, nes organizacinė komisija nežino, kaip elgtis toliau?

R.PAKSAS. Taip, aš esu gavęs šį laišką, šį prašymą ir, aišku, mes ieškome galimybių paremti ir norėčiau tikėti, kad taip ir bus.

PIRMININKAS. V.Popovas. Ruošiasi R.Vaštakas.

V.POPOVAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš norėčiau klausti finansų ministro. Tačiau jo nėra, tai gal gerbiamasis premjeras atsakys. Vakar Vyriausybės posėdyje buvo priimtas nutarimas dėl įsiskolinimų savivaldybėms kompensavimo. Ministro J.Liongino aiškinamajame rašte rašoma, kad “Kauno energijos” vadinamoji skola, kurią kažkada “Lietuvos energija” jai perdavė, nepripažįstama kaip įsiskolinimas. Norėčiau sužinoti motyvus kodėl. Tuo labiau, kad vakar kitu sprendimu Vyriausybė Vilniaus šilumos tinklus atleido nuo delspinigių. Gal galėtumėte pakomentuoti? Ačiū.

R.PAKSAS. Aš manau, kad atleidimas nuo delspinigių ir “Kauno energijos” skolos pripažinimas tai yra du skirtingi dalykai. Jūs pats tai puikiai suprantate. Mes rengiame ir daugiau nutarimų, kurie apima bendrą šalies situaciją. Aš kalbu apie tai, kad valstybė turi atsiskaityti su verslu, su verslininkais, kuriems biudžetas dar yra skolingas. Vienas iš paprasčiausių būdų tai yra delspinigių nubraukimas.

Antras dalykas, kurį aš norėčiau pasakyti, tai yra daugiau kaip 400 mln., kurie yra siūlomi Seimui, ir kabinetas vakar priėmė sprendimą pripažinti valstybės skola ir išdalinti per 3 metus. Tai yra funkcijos, kurios buvo deleguotos savivaldybėms nuo 1997 metų ir nebuvo deleguoti pinigai. Tą patikrino kiekvienos savivaldybės kontrolierius. Tai antra.

Trečias dalykas, jeigu pasižiūrėsime apskritai kokia suma galėtų susidaryti nuo 1994 metų, tai tokios sumos mūsų valstybės biudžetas negalėtų patempti. Galbūt kalbant apie “Kauno energiją” vienas iš pagrindinių motyvų ir buvo tas.

PIRMININKAS. Kolega R.Vaštakas. Ruošiasi J.Jurkus.

R.VAŠTAKAS. Ačiū. Gerbiamasis premjere, “Mažeikių naftos” finansinė situacija šiemet gerokai pablogėjo lyginant su pernai metais. Tai, kiek žinoma, gali šiek tiek įtakoti ir Lietuvos Respublikos finansinę būklę. Norėjau jūsų paklausti, ar dabartinės derybos su Rusijos naftos koncernu “Lukoil” ir galimybė jiems parduoti 33% akcijų galėtų pagerinti šios įmonės finansinę būklę? Ačiū.

R.PAKSAS. Be abejo, 33% pardavimas pagerintų įmonės būklę, bet aš manau, kad svarbiausia yra nustatyti priežastis, kodėl nėra pelno, kodėl didėja nuostoliai. Toks pardavimas būtų laikinas. Visiškai neseniai mums teko susitikti su “Mažeikių naftos” vadovybe Ministro Pirmininko kabinete dalyvaujant ir ūkio ministrui ir mes pabandėme paanalizuoti finansinius rodiklius, kokie yra dabar. Mes paprašėme, kad “Mažeikių nafta” pateiktų duomenis, kaip jai sekasi tvarkytis antrąjį ketvirtį, ir kokių priemonių imsis, kad situacija gerėtų. Aišku, turėdami 58% akcijų, pasiliekame teisę daryti įtaką tiems procesams.

PIRMININKAS. J.Jurkus. Ruošiasi P.Papovas.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Savo klausimą norėjau deleguoti ministrei V.Blinkevičiūtei, bet, manau, jis bus įdomus ir gerbiamajam premjerui. Kiekvienam gyventojui būtų patogu visas išmokas gauti vienoje vietoje. “Sodros” duomenų bazė yra kasdien kintanti ir tiksli, todėl “Sodros” skyriai tomis pačiomis sąnaudomis galėtų mokėti bedarbio pašalpas, socialines pensijas (iki 1997 m. ir mokėjo), laidojimo pašalpas (dabar mokėjo savivaldybė ir “Sodra”), kūdikio gimimo pašalpas. Ar tai nenumatoma padaryti? Būtų sutaupytos lėšos bei etatai, kartu tas jūsų planuojamas 10% mažinimas būtų efektyvesnis.

R.PAKSAS. Ačiū už klausimą. Aš būtinai perduosiu jūsų, man atrodo, vertingą pasiūlymą ministrei V.Blinkevičiūtei.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia P.Papovas.

P.PAPOVAS. Ačiū, pirmininke. Apgailestauju, kad čia nėra finansų ministro. Matyt, teks atsakyti premjerui. Aš nesivelsiu į tuos ginčus dėl valstybės biudžeto vykdymo, tačiau į mūsų komitetą kreipėsi nemažai savivaldybių, kurios galbūt daugiau negu kitos nevykdo savo suplanuotų pajamų ir negauna neprocentinių paskolų. Kai kurios gauna, kai kurios negauna. Yra kažkokia diferenciacija. Ar jums neteko girdėti, kad yra tokia situacija?

R.PAKSAS. Atvirai sakant, neteko. Jeigu konkrečiai duotumėte vieną kitą pavyzdį, aš būtinai pasidomėčiau. Kiek aš turiu informacijos, kiek kreipėsi savivaldybės, tiek gauna beprocentes paskolas. Be to, mes didiname skolos limitus, kurie dar neviršijo normos, suteikiame galimybę savivaldybėms skolintis atsižvelgdami į metinį biudžetą. Trečias dalykas, aš įsivaizduoju, jeigu valstybės biudžetas yra perteklinis, tai metų gale mes vis vien turėsime kompensuoti savivaldybėms negautas pajamas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, gerbiamasis premjere, ministrai ir mielieji kolegos Seimo nariai. Vyriausybės valanda baigta. Prieš skelbdamas pertrauką, noriu perduoti kolegos A.Kunčino prašymą.

Jis prašo per pertrauką salėje pasilikti parlamentinių ryšių su Latvija grupės narius. Pertrauka iki 17.10 val., kaip numatyta darbotvarkėje. Ačiū. Iki 17.10 valandos.

Pertrauka

Sveikatos draudimo įstatymo 5, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-410 (pateikimas)

PIRMININKAS. Kolegos, tęsiame posėdį. Dabar prašyčiau į tribūną dar sykį kolegę B.Vėsaitę. Darbotvarkės 9 punktas. Tai yra Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-410. Pateikimo stadija. Prašom trumpai.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo projekto tikslas – suvienodinti Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo įstatymų nuostatas, pagal kurias nustatomos lengvatos labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams, t.y. pensininkams, I ir II grupių invalidams. Jeigu šie žmonės nusprendžia dirbti pagal patentą, pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą jie yra visiškai draudžiami, bet pagal Sveikatos įstatymą jie turi sumokėti sveikatos draudimo mokestį. Įsivaizduokite, jeigu kuri nors močiutė numezgė pirštines ar kojines ir nori jas parduoti, tai šalia savo patento mokesčio dar ji moka sveikatos draudimo mokestį. Manyčiau, šios normos turėtų būti suvienodintos. Prašyčiau šią nuostatą paremti, nes šie žmonės prisiduria po kelis litus prie savo skurdžių pensijų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Šukys norėtų paklausti. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamoji pranešėja, norėjau paklausti. Kaip suprantu, jūs įvedate… Čia yra nuoroda: išskyrus 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti asmenys. Ten nurodyti I ir II grupių invalidai. Tai I grupės invalidai ir II grupės invalidai yra pripažįstami invalidais todėl, kad jie yra nedarbingi, ir mokama invalidumo pensija todėl, kad nedarbingi. O štai čia I grupės invalidas, jūsų požiūriu, dar pagal patentą gali megzti kojines. Atsiprašau, tada klausimas, ar I grupės invalidumas suteiktas teisėtai?

B.VĖSAITĖ. Manyčiau, gerbiamasis kolega, kad ir I grupės invalidai turi teisę drožinėti ar megzti. Jeigu valdo kojas ar rankas, jie gali tą darbą dirbti ir teisėtai prisidurti prie savo varganų pensijų.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau niekas nenori klausti, niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gal galime bendru sutarimu? Kolega A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėkui už suteiktą žodį. Aš norėčiau kolegų paprašyti. Kadangi kitą antradienį bus teikiamas visas Sveikatos draudimo įstatymas, Sveikatos reikalų komitetas galėtų peržiūrėti viską kaip vieną visumą, tada būtų galima daryti ne kažkokias papildomas ”injekcijas” vienam ar kitam įstatymo straipsniui, bet viską pažiūrėti bendrame kontekste. Siūlyčiau pritarti po pateikimo, kad komitetas galėtų išsamiau susipažinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gal galime bendru sutarimu? Ačiū. Siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų kaip tik Sveikatos reikalų komitetas, o papildomi – Ekonomikos komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, ir Ekonomikos komitetas bei Biudžeto ir finansų komitetas? (Balsai salėje) Be Ekonomikos komiteto? Kolegos, sutinkate, tik Biudžeto ir finansų komitetas? Ačiū. Siūloma toliau nagrinėti birželio 11 dieną.

Pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo 1 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-431 (pateikimas)

Dabar kviečiu į tribūną P.Papovą. Darbotvarkės 6 punktas – Pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo 1 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-431. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, netrukdydamas jūsų laiko aš labai trumpai noriu pateikti savo siūlymą. Pagal galiojantį Pilietybės įstatymą asmenų, kurie iki 1940 m. birželio 5 dienos turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, vaikai ir vaikaičiai yra laikomi Lietuvos piliečiais. Bet įstatyme yra padaryta išlyga – jeigu šie asmenys, jų vaikai ir vaikaičiai nerepatrijavo iš Lietuvos. Sąvoka “repatrijavimas” įstatyme nėra labai skaidri ir aiški. Pasakoma, kad repatrijavimu laikomas išvykimas į etninę Tėvynę arba apsigyvenimas etninėje Tėvynėje. Išvykimas į etninę Tėvynę yra aišku, bet jeigu kažkada tarybiniais laikais asmuo išvyko į etninę Tėvynę ir dabar jau grįžo į Lietuvą arba į kitą valstybę, pavyzdžiui, į Latviją (labai dažni dalykai), tai jis jau negali išsaugoti Lietuvos pilietybės.

Kita dalis. Apsigyvenimas etninėje Tėvynėje – pagal Pilietybės komisijos išvadas, jeigu jis ten gimė, ten apsigyveno, taip pat jis neišsaugo Lietuvos pilietybės. Aš labai atsargiai siūlau patobulinti šią redakciją, pasakyti, kad jeigu išvyko ir nuolat gyvena. O jeigu grįžo į Lietuvą dabartiniais laikais arba į kitą šalį (į Latviją ar kitur), tai nelaikomas repatrijavusiu. Apsigyvenimą etninėje Tėvynėje aiškinu, jeigu jis gimė ir nuolat gyvena. Jeigu jis gimė ir atvažiavo į Lietuvą arba atvažiavo į kitą valstybę, nelaikomas repatrijavusiu. Štai mano pasiūlymo esmė.

Aš žinau, kad yra Prezidento sudaryta komisija, kur yra radikalesni pasiūlymai. Repatrijavimo nuostatą išmesti ir tos išlygos nedaryti, sakykim, tiems, kurie buvo išvykę iš Lietuvos, visus piliečius laikyti vienodais neatsižvelgiant į jų tautybę ir kilmę. Jeigu svarstymo stadijoje bus tokių pasiūlymų, arba mano pasiūlymą bus galima įrašyti į kurios nors grupės rengiamą projektą, tai viskas gerai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, jūs nelabai įsivaizduojate, kokias pasekmes gali sukelti jūsų teikiama pataisa. Aš trumpai norėčiau pasakyti, kad tai lies, matyt, dviejų tautybių asmenis. Pirmiausia lies žydų tautybės ir daugelį, kurie repatrijavo po 1991 metų, ypač tai palies lenkų tautybės asmenis, kurie yra repatrijavę iš Lietuvos prieškaryje ar iškart po karo, ar kitu laiku. Dabar bus problema. Ar jūs suvokiate, ar svarstėte tuo aspektu, kad pagrindinė problema bus ne jų santykiai su valstybe, kai jie jau grįžta (aš čia apie formuluotes nekalbėsiu), o santykis su jų ne tik politinėmis pilietinėmis teisėmis, bet su ekonominėmis nuosavybės teisių atkūrimo prasme. Šiuo atveju lenkų atveju ir žydų tautybės asmenų atveju ten buvo padaryta išlyga, kad atkuriama nuosavybės teisė, išskyrus tuos, kurie repatrijavo. Tai lietė šią kategoriją asmenų. Repatrijavimo sąvoka buvo tik šiame įstatyme. Taip, kaip jūs siūlote taisyti, mes pajudiname nuosavybės teisių atkūrimą iš naujo iš pagrindų.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pirmininke, man (jau 10 metų Seime) tie dalykai aiškūs, ir dėl ko repatrijavimas buvo priimtas. Bet šiuo atveju mano ir parašyta – repatrijavimu laikoma, jeigu išvyko ir gyvena. Tokių, kurie išvyko ir grįžo į Lietuvą ar gyvena kitoje valstybėje, nėra daug. Tiems, kurie išvyko ir gyvena, pavyzdžiui, Lenkijoje arba žydai kitur. Norėčiau atkreipti jūsų, kaip teisininko, dėmesį į Europos Teisės departamento išvadą, kurioje sakoma, kad negalima dėl kilmės ir tautybės diskriminuoti. Jeigu yra pilietis, jeigu jis buvo Lietuvos pilietis iki 1940 metų tam tikros datos, tai jis ir laikomas piliečiu. Negali būti kitokių dalykų. Štai dėl ko siūlau.

Aš dar kartą noriu pakartoti. Prezidento sudaryta komisija siūlo apskritai tą sąvoką panaikinti. Aš tik labai atsargiai, žinodamas, ką jūs turite omeny. Dėl nuosavybės. Noriu pasakyti, kad dabar yra pataisa ir siūloma, kad tik iki šių metų pabaigos gali pateikti prašymus. Taigi kadangi buvo, kad prašymus gali pateikti iki begalybės, yra apribojama iki šių metų pabaigos. Taip būtų išspręsta ta problema dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis kolega, norėčiau jūsų paprašyti šiek tiek patikslinti, žodžiu paaiškinti jūsų siūlomą formuluotę. Gal ir naiviai čia nuskambės tas mano klausimas, bet vis dėlto skaitykime: “Asmuo laikomas repatrijavusiu, jeigu…” Ir 2 dalis: “…jeigu jis (tas asmuo) gimė ir nuolat gyvena etninėje tėvynėje”. Tai kas turima galvoje? Aš, jūs gimėm Lietuvos Respublikoje, nuolat joje gyvename, tai?.. Ar čia yra tas gyvenimo tarpsnis, kad jis gimė etninėje tėvynėje, po to gyveno kitoje šalyje, o dabar vėl sugrįžo atgal į ją? Tiesiog prašyčiau paaiškinti.

P.PAPOVAS. Taip, jeigu, sakykim, tėvas išvyko į Izraelį arba Rusiją ir ten jam gimė vaikas. Tai štai tas vaikas pagal dabartinį įstatymą laikomas taip pat repatrijavusiu, kadangi išvykimas, tas apsigyvenimas, kai lyg ir laikoma, kad jis ten apsigyveno, reiškia, kad vaikas repatrijavęs, nors jis ten gimė. Bet kuo tas skiriasi nuo dabartinės nuostatos? Kad jeigu jis ten ir gyvena, tai pagal mano nuostatą laikomas repatrijavusiu. Pagal anksčiau galiojusią… Tik gimė, o jeigu jis atvyko vėl į Lietuvą arba į Latviją, arba į kitą šalį, jis vis tiek laikomas repatrijavusiu. Mano nuostata, kad jeigu išvyko arba gimė ten ir nuolat dabartiniu metu ten gyvena, tai tuomet laikomas repatrijavusiu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar galime bendru sutarimu, ar?.. Ačiū. Ne? Tai prašau kolegą R.Šukį. Prašau.

R.ŠUKYS. Aš, gerbiamieji kolegos, vis dėlto turiu labai didelių abejonių dėl šito projekto. Iš tikrųjų nelabai supratau, kokią problemą čia mes norime išspręsti, nes tik tam tikrą sumaištį, kurią aš minėjau, sukelsime nuosavybės santykių atkūrimo klausimais. Ir dar daugiau – ne paslaptis, kad dabartiniu metu yra tam tikra grįžtančių iš Izraelio žydų tautybės asmenų banga, kai vaikams suėjo kaip tik kariuomenės amžius. Todėl, kad jų ten neimtų į kariuomenę, jie nori susigrąžinti Lietuvos pilietybę, tiksliau, įgyti ją, t.y. įgyti teisę gauti Lietuvos pasą ir vėl persikraustyti atgal į Lietuvą. Aš nežinau, kai asmuo nutraukia dėl ekonominių paskatų, dėl pripažinimo kitos savo etninės tėvynės santykius su valstybe ir atsisako savo pilietinių pareigų, ir kartu praranda tam tikras teises, ar čia mes turėtume iš tikrųjų elgtis taip, kad grąžintume juos ir sudarytume visas sąlygas repatriantams sugrįžti? Juos priimtume vėl tomis pačiomis sąlygomis, kad naudotųsi ir socialinėmis garantijomis, ir t.t.? Čia yra visas kompleksas klausimų. Aš vis dėlto prieš.

PIRMININKAS. Aišku. Dabar kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, žinodami, kad beveik 200 tūkst. lietuvių dėl sunkios socialinės ekonominės padėties paliko mūsų kraštą per šį nepriklausomybės dešimtmetį, mes turėtume džiaugtis kiekvienu, kuris grįžta į savo tėvynę, ar tai būtų tėvų… Ir grįžta dažniausiai su tam tikrais finansiniais resursais, su intelektualiniu potencialu. Todėl aš tikrai kviečiu visus kolegas Seimo narius atverti Lietuvos durims jos sūnums ir dukroms, kurie ją dėl vienokių ar kitokių aplinkybių yra palikę, bet šiuo metu yra pasiryžę sugrįžti, ir suteikti jiems tas teises, kurios priklauso Lietuvos Respublikos piliečiams.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, registruojamės. Registracija. Prašom registruotis.

44 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime, ar pritariame pateikimui ir ar pradedame Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projekto svarstymo procedūras. Balsavimas pradėtas. Balsuojame.

Už – 28, prieš – 10, 6 susilaikė. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Žmogaus teisių komitetas, o papildomas būtų kaip tik Teisės ir teisėtvarkos. Ar sutinkam? Ačiū. Toliau siūloma nagrinėti birželio 21 dieną. Ačiū.

Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio pakeitimo ir papildymo Nr.IXP-432(4*) (svarstymas)

Imamės darbotvarkės 7 punkto, t.y. projekto, kurio registracijos Nr.IXP-432(4). Projektas vadinasi “Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio pakeitimo ir papildymo”. Svarstymo stadija, todėl prašau pranešėją I.Šiaulienę į tribūną, po to kalbės kolega E.Šablinskas ar kas kitas Teisės komiteto vardu. Kolegė I.Šiaulienė – Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė J.Sabatausko siūlymus Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinajam įstatymui. Jo siūlymai yra, kad kai įmonė yra likviduota ar išregistruota, kai nėra jų teisių ir pareigų perėmimo, kad tai perimtų valstybė. Siūloma iš galiojančio įstatymo išbraukti tokią priežastį, kuri galiojo iki šio teikiamo pasiūlymo dėl bankroto, nes yra įmonių, kurioms veiklą yra tikslinga nutraukti ir išregistruoti ne tiktai dėl bankroto priežasčių, bet, pavyzdžiui, dėl nesėkmingo verslo ir t.t. Taip pat yra siūloma, iki šiol nebuvo aiškumo, kai valstybinės įmonės yra privatizuotos. Todėl yra siūloma įrašyti į įstatymą, jog privatizavimo momentas yra bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įregistravimo įmonių rejestre data. Tai yra tokie du svarbiausi pakeitimai, kuriems bendru sutarimu Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritaria. Manau, kad tokie įstatymo pakeitimai tikslingi. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kas Teisės komiteto vardu? Aš nematau kolegos E.Šablinsko, gal pats pirmininkas? J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Kolegos E.Šablinsko pageidavimu, noriu pateikti mūsų komiteto poziciją. Kadangi pagrindinis komitetas atsižvelgė į mūsų siūlymus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiam projektui pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar, kolegos, norėtų kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galim bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Galim. Ačiū. Klausimas baigtas.

Savaitės (nuo 2001 05 21) – 2000 m. gegužės 22 d. (antradienio) ir 24 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

Tada aš siūlyčiau imtis kitos savaitės darbotvarkės ir kviesčiau į tribūną Seimo Pirmininko pavaduotoją G.Steponavičių. Prašom. Prašom, kolega.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Gerą popietę visiems, ne tik opoziciškai nusiteikusiems, kitos savaitės darbotvarkę pateikdamas norėčiau sakyti, kad preliminariai Seniūnų sueiga ją jau svarstė. Žvelgiant į kitą savaitę tenka kalbėti pradedant nuo antradienio. Yra keleto integracinių įstatymų svarstymo stadija. Visų pirma Draudimo, Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymų projektų bei keleto kitų. Taip pat yra tarptautiniai susitarimai, kuriuos teikia Vyriausybė. Vakariniame posėdyje yra numatytas ir Prezidento iniciatyva teikiamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo projektas bei keletas kitų. Yra numatyta ir nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 2000 metais ataskaita, ir kiti Vyriausybės teikiami įstatymų projektai. Kalbant apie ketvirtadienį, yra numatyta pensijų sistemos reformos bei keleto kitų įstatymų svarstymo ar pateikimo stadijos ir Seimo narių projektai pagal jų registracijos eilę.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti. Tai gal galime bendru sutarimu pritarti kitos savaitės darbotvarkei? Galima? Ačiū.

Vietos savivaldos įstatymo 8 ir 31 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-370 (pateikimas)

Gerbiamasis pranešėjau, imamės 10 darbotvarkės punkto – Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-370. Pranešėjas – kolega A.Rimas. Prašom.

A.RIMAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu Vietos savivaldos įstatymo 8 ir 31 straipsnių papildymo įstatymo projektą. Jo tikslas – gerinti piliečių, gyvenančių kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra migracijos tarnybų, aptarnavimą dėl nuolatinės gyvenamosios vietos įrašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase ir gyvenamosios vietos duomenų apskaitos dokumentuose. 1994 m. liepos mėnesį priimtame Vietos savivaldos įstatyme seniūno kompetencijai buvo priskirta funkcija įrašyti Lietuvos Respublikos piliečio pase duomenis apie nuolatinę gyvenamąją vietą. Praėjusiais metais, įsigaliojus naujam Vietos savivaldos įstatymui, duomenų apie piliečio nuolatinę gyvenamąją vietą įrašymas nepriskirtas seniūnijų ir seniūnų funkcijoms. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta duomenų apie piliečių nuolatinės gyvenamosios vietos įrašymą tvarka. Šios tvarkos 2 punkte nustatyta, kad duomenys apie piliečio nuolatinę gyvenamąją vietą ir išvykimą iš jos pase, gyvenamosios vietos duomenų apskaitos dokumentuose įrašo policijos komisariato migracijos skyriai, tarnybos ir seniūnijų seniūnai. Dabar kyla nesusipratimų. Seniūnai kartais atsisako arba nenoriai vykdo šį darbą. Įstatymo projektas ir numato seniūnams įstatymu pavesti atlikti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių seniūnijai priskirtoje teritorijoje, kaimų ir miestų gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra migracijos tarnybų, nuolatinės gyvenamosios vietos įrašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase ir gyvenamosios vietos duomenų apskaitos dokumentuose. Papildomų lėšų šio įstatymo įgyvendinimui nereikės, gyvenamosios vietos duomenų apskaitos blankus ir spaudus savivaldybėms kaip ir anksčiau, taip ir dabar, ir ateityje numato pateikti Vidaus reikalų ministerija. Įstatymo projektas derintas. Pritarė Vidaus reikalų ministerijos Migracijos ir Teisės departamentai. Taip pat neprieštarauja ir Europos teisės departamentas. Kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų niekas nenori paklausti. Gal galime bendru sutarimu? Ne. Kolega V.Rinkevičius? Minutėlę. Kolega V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. O su Savivaldybių asociacija šis klausimas derintas ar ne?

A.RIMAS. Yra derintas klausimas. Turime raštišką jų atsiliepimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūras? Minutėlę. Dar kolega R.Šukys. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau. Prašom. Kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti. Sakykite, ar Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme yra numatyta, kad galima seniūnams deklaruoti? Ar čia jūs nežiūrėjote? Ar nereikia kartu keisti ir to įstatymo?

A.RIMAS. Jūs turite omenyje Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą? Jis įsigalios nuo 2003 metų, taip, sausio. Ten keisti nieko nereikia. Taip, su Vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamentu tartasi.

PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu? Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių, o papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Siūloma toliau nagrinėti birželio 19 d. Ačiū. Sutarta.

Referendumo įstatymo papildymo 2¹, 10¹ straipsniais ir 8, 10, 12, 13, 26², 27, 29¹, 32, 32², 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-434(2) (pateikimas)

11 darbotvarkės punktas – Referendumo įstatymo papildymo kai kuriais straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-434(2). Pranešėjas – J.Bernatonis. Pateikimo stadija. Prašom.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo pataisas aš du kartus teikiau prie V.Landsbergio, dabar pirmą kartą teikiu prie A.Paulausko. Tikiuosi, kad galbūt seksis šiek tiek geriau. Na, kodėl taip stengiuosi pakeisti šį įstatymą? Pagrindinės priežastys yra dvi. Pirmiausia iki šiol iki galo neįgyvendintas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuris buvo priimtas prieš šešerius metus, nes likusi tik viena referendumo forma. Antras dalykas. Kadangi šis įstatymas priimtas prieš 12 metų, dar kitos sistemos, tai jame yra likę tam tikrų archajiškų dalykų, galbūt mūsų demokratinėje valstybėje ir nelabai priimtinų.

Dabar apie tai, kas yra siūloma. Tai, kaip minėjau, įvesti referendumų rūšis – sprendžiamąjį ir patariamąjį. Taip pat, siekiant apriboti galimybę naudoti referendumo formą kaip tam tikrą propagandos dalyką ar populistinį dalyką, yra siūloma, kad iniciatyvinė grupė, kuri įsiregistruoja, mokėtų 10 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio užstatą, kuris būtų grąžinamas surinkus parašus. Taip pat siūloma įvesti tarpinį parašų rinkimo patikrinimą praėjus 40 dienų, kad tuo atveju, jeigu nėra surinkta trečdalio parašų, Vyriausioji rinkimų komisija galėtų parašų rinkimą nutraukti, nes mūsų politinė praktika parodė, kad dažnai referendumas tik paskelbiamas, įsiregistruojama, yra tam tikros valstybės išlaidos, o vėliau net iniciatoriai nesiima jokių veiksmų, kad būtų surinkta daugiau nei keletas tūkstančių parašų. Taip pat siūloma parašų rinkimo laiką pratęsti iki 4 mėnesių nuo 3 mėnesių, t.y. suvienodinti su ta norma, kuri yra Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme, kai renkami parašai Konstitucijos pataisoms, taip pat 300 tūkst. parašų.

Turbūt bene vienas svarbiausių dalykų yra referendumo rezultatų nustatymas. Kaip žinote, dabar tam, kad sprendimas būtų priimtas referendumu, reikia daugiau kaip pusės visų piliečių, įrašytų į rinkėjų sąrašus, balsų. Tai iš tiesų norma pasilikusi iš tų laikų, kai referendumai nebūdavo rengiami arba jeigu būdavo rengiami, tai rezultatas būdavo 99,99% balsų. Suprantama, ji nėra reali ir, tarkime, tame pasaulyje, į kurį mes integruojamės, nėra taikoma. Todėl siūloma, kad rezultatai sprendžiamojo referendumo būtų priimti tuomet, kai balsuoja daugiau kaip pusė dalyvavusiųjų, bet ne mažiau kaip trečdalis visų piliečių, įrašytų į rinkėjų sąrašus, o patariamojo daugiau kaip pusės dalyvaujančiųjų. Siūloma neskaičiuoti dalyvaujančiųjų kvorumo, todėl patariamajame referendume įvairiais klausimais galėtų patarti mums, Seimui, jeigu dalyvautų ir nedidelis skaičius žmonių, ir nedidelis skaičius mūsų piliečių. Akcentuojamas būtent žmonių aktyvumas dalyvaujant referendumuose.

Dėl Teisės departamento pastabų aš norėčiau pasakyti. Kadangi jau trečią kartą įvairiais variantais teikiu tuos projektus, tai visuomet atsižvelgiu į visas Teisės departamento pastabas. Bet kai tik pateikiu naują, gaunu papildomų pastabų. Dabar atsižvelgiau į visas pirmojo projekto pastabas, antrajam vėl yra pastabų, taip pat į jas visas atsižvelgsiu, nes jos visiškai neesminės ir nekeičia reikalo esmės, tik daugiau susijusios su juridinės technikos dalykais. Žinoma, būtų gerai, jeigu Teisės departamentas iš karto pateiktų visas savo galimas pastabas. Aš suprantu, kad galbūt sunku vienam Seimo nariui parengti platesnes tokio įstatymo pataisas. Kaip žinote, šio įstatymo galiojimas baigiasi 2002 metų sausio 1 d., kaip ir kitų įstatymų, kuriems nepadarytos išimtys ir kurie buvo priimti iki kovo 11 d. Todėl, jeigu būtų pritarta šioms pataisoms, aš vis dėlto siūlyčiau sudaryti bendrą darbo grupę iš visų frakcijų atstovų ir kartu su Vyriausiąja rinkimų komisija parengti naują Referendumo įstatymo projektą, kurį reikėtų priimti šį rudenį. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti du Seimo nariai. A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Pirmiausia norėčiau pasveikinti gerbiamąjį kolegą J.Bernatonį su tikrai gera iniciatyva. Man atrodo, šitas klausimas yra mums labai pribrendęs. Su daugeliu čia pateiktų jo teiginių reikėtų sutikti. Man tiktai neaišku dėl to patariamojo referendumo, gal aš neteisingai išgirdau. Aš dabar pamečiau tą vietą teikiamam projekte. Dėl patariamojo referendumo ar yra nustatoma kvota, limitas, kiek turi dalyvauti. Trečdalis ar kiek ten?

J.BERNATONIS. Ne, nėra nustatoma šiame projekte. Ankstesniame, kurį siūliau dar prie V.Landsbergio, buvo nustatyta. Aš manau, kad tai irgi daugiau politinio apsisprendimo reikalas, nes įvairiuose rinkimuose įvairiai į tai žiūrima. Savivaldybėse nereikia kvotos, Seimo rinkimuose reikia. Aš manyčiau, kad tai daugiau mūsų pačių apsisprendimo klausimas. Bet nesant kvotos yra akcentuojamas būtent piliečių aktyvumas. Ateina patarti tie, kurie nori patarti, bet mes netrukdom tiems piliečiams, kurie mums patarti nenori, jie gali tiesiog neateiti.

A.GRICIUS. Aš visiškai irgi pritarčiau šiai nuostatai, kad neturėtų būti kvotos patariamajam referendumui. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš žinau, kad 300 tūkst. yra konstitucinė norma, bet jūsų nuomonę tiesiog noriu išgirsti. Pavyzdžiui, Italijoje, kuri turi 20 kartų daugiau gyventojų negu Lietuva, užtenka pusės milijono, mažiau negu 1%. Tuo tarpu Lietuvoje reikia beveik 10% surinkti parašų, kad įvyktų referendumas. Ar šita 300 norma, jūsų nuomone, ne per didelė? Ačiū.

J.BERNATONIS. Dėkoju už įdomų klausimą. Aš manau, kad į tai galima būtų žiūrėti įvairiai. Mes turime ir kitas piliečių dalyvavimo formas išreiškiant savo įstatymų leidybos iniciatyvą, kai užtenka 50 tūkst. parašų ir atitinkamai tai svarstoma Seime. Aš įsivaizduoju, kad Seimas paprastai atsižvelgia ir į 50 tūkst. piliečių siūlymus, jeigu tie siūlymai yra pakankamai racionalūs ir laiku. Žinoma, realiai surinkti 300 tūkst. parašų reikia įdėti ir daug darbo, ir tam tikrų lėšų, ir laiko. Tačiau tai yra konstitucinė norma. Aš pats laikausi tokio principo, kad Konstitucijos nereikia keisti, jeigu nereikia keisti. Kuo mažiau keisim, tuo stabilesnė bus mūsų teisinė sistema.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi klausimai, visi atsakymai. Gal galim bendru sutarimu? Ačiū, bendru sutarimu. Siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos. Sutinkam? Ačiū. Papildomi – Žmogaus ir teisių ir Valstybės valdymo ir savivaldybių. Ačiū. Ir siūloma nagrinėti birželio 21 d. Dabar dėl autoriaus siūlymo, kad būtų sudaryta darbo grupė. Tai, manau, autorius su frakcijom pasitaręs pateiks Seimo valdybai ir Seimo valdyba galės tai patvirtinti. Tinka? Ačiū, kolegos.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-440 (pateikimas)

12 darbotvarkės punktas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-440. Pranešėjas – kolega J.Olekas. Pateikimo stadija. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, savivaldybėms yra patikėtas pirminės sveikatos priežiūros vykdymas ir priežiūra. Ir šiuo metu daugelis Lietuvos savivaldybių rengia savo restruktūrizacijos planus ir pirminių sveikatos paslaugų įstaigų išdėstymą. Tačiau įstatyme nebuvo numatyta, kad jos turi tokią galią ir pritrūkdavo galios steigiant tokias pirmines įstaigas, ypač kaimo rajonuose arba išdėstant atokesnėse miesto dalyse. Todėl siūloma įstatymo pataisa nurodo, kad savivaldybėje steigiantis naujoms įstaigoms, ar tai būtų savivaldybės, ar tai būtų privačios įstaigos, reikalingas savivaldybės mero ar valdybos išduotas leidimas. Tokiu būdu mes tikimės, kad visas gydymo įstaigų tinklas padengtų visą savivaldybių teritoriją ir paslaugos būtų prieinamos. Todėl aš siūlau, kad būtų priimtas šis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti du Seimo nariai. E.Masiulis pirmas. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Ir Teisės departamento išvadose, ir skaitant šitą įstatymo projektą iš tikrųjų peršasi tokia išvada, ar šito įstatymo pataisa neatsilieps lygioms galimybėms, neprieštaraus lygioms galimybėms steigiant sveikatos priežiūros įstaigas, nes gali iš tikrųjų atsirasti savivaldybėse iniciatyvų, kurios gali stabdyti nevalstybinių medicinos įstaigų kūrimąsi toje teritorijoje.

J.OLEKAS. Ačiū už klausimą. Aš manau, priešingai, gerbiamasis kolega, nes ir savivaldybių arba valstybinėms įstaigoms reikalingas tarybos sprendimas, kad tokia įstaiga būtų steigiama. Neseniai buvom Vilniaus savivaldybėje, svarstėm klausimą. Svarstant sveikatos reikalus buvo kalbama tik apie valstybines ir savivaldybių įstaigas, privačios buvo išvis dingusios. Toks įpareigojimas, kad valdyba ar meras išduotų leidimą, įpareigos visas įstaigas laikyti lygiavertėmis. Aš manau, kad čia iš tikrųjų bus pakėlimas, nes dažnai savivaldybėse dar mes nevienodai vertinam privačią ir valstybinę iniciatyvą.

PIRMININKAS. N.Steiblienė. Prašom.

N.STEIBLIENĖ. Aš norėjau jūsų paklausti, ar tai nebus dar viena landa, sakykim, tokiai nedidelei smulkiai korupcijai? Už kiekvieną leidimą visada kam nors reikia mokėti, jeigu labai nori. Lazda turi du galus.

J.OLEKAS. Be abejo, tikrai negalėčiau padaryti lazdą su vienu galu, nebent sulenkčiau į apskritimą, tada nė vieno galo nebūtų, galima tiktai tokiu būdu panaikinti tuos galus. Bet aš manau, kad čia yra gerąja prasme. Jūsų komitete neseniai man teko dalyvauti komisijoje, kur svarstėte privatų Širdies chirurgijos centrą, ar jis reikalingas, ar ne ir kur jį steigti. Aš tikrai negalvoju. O kad nebūtų mokama, aš manau, kad ar Rinkliavų įstatyme, ar kitur yra numatyta, kad nebūtų jokių kitokių apmokėjimų kaip už tas paslaugas. Aš manau, kad mero išduotas sutikimas tikrai nereikalauja jokio papildomo apmokėjimo. Aš tikiu, kad toks leidimas turėtų būti teikiamas nemokamai. Tai yra tiesiog valdybos arba mero sprendimas ir už jį jau mes užmokam iš savivaldybių biudžeto kaip atlyginimą tiems tarnautojams. Neturėtų būti jokia papildoma rinkliava renkama už šitą leidimą, bent aš taip įsivaizduoju.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo ir teikti jį Sveikatos reikalų komitetui apsvarstyti. Aš nemanau, kad jame yra kokios nors nuostatos, kurios galėtų prieštarauti prieš tai kalbėjusių Seimo narių pasakytoms abejonėms. Siūlyčiau jam pritarti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, kaip supratau iš kolegos Audriaus kalbos, galim pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Seniūnų sueiga išties siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Sveikatos reikalų komitetas. Sutinkam? O papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių. Sutinkam? Ačiū. Ir siūloma toliau nagrinėti birželio 19 dieną.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl valstybių, į kurias draudžiama eksportuoti kontroliuojamąsias prekes, ir valstybių, iš kurių draudžiama importuoti kontroliuojamąsias prekes, sąrašų patvirtinimo" 1 priedėlio papildymo" projektas Nr.IXP-396 (pateikimas)

Mielieji kolegos, drįstu pranešti – priešpaskutinis klausimas. Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl valstybių, į kurias draudžiama eksportuoti kontroliuojamąsias prekes, ir valstybių, iš kurių draudžiama importuoti kontroliuojamąsias prekes, sąrašų patvirtinimo 1 priedėlio papildymo” nutarimo projekto Nr.IXP-396. Pranešėjas – kolega K.Kriščiūnas. Pateikimas. Prašom.

K.KRIŠČIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti keletą žodžių. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija yra pasikeitusi ir yra pasikeitęs sprendimas. Tai daro įtaką mūsų 1998 m. Seimo nutarimui. Tai susiję konkrečiai su Siera Leonės valstybe, t.y. kad su jos Vyriausybe galima prekiauti. Šis nutarimas, pirma, atitiktų pasikeitusią Saugumo Tarybos rezoliuciją, antra, leistų mūsų verslininkams, kurie norėtų prekiauti su šia valstybe, tai daryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę. Kaip matau, niekas nenori klausti. Gal galima bendru sutarimu pritarti? Galima. Ačiū.

K.KRIŠČIŪNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Pagrindiniu komitetu Seniūnų sueiga siūlo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Galime sutikti? Ačiū. O papildomu? Ekonomikos ir Užsienio reikalų komitetai? Ačiū. Sutarta. Siūloma klausimą toliau svarstyti birželio 19 dieną. Ačiū, mielieji kolegos.

Seimo narių pareiškimai

Liko Seimo narių pareiškimai. Prašom. V.Andriukaičio vardu – S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, norėčiau perskaityti Socialdemokratinės koalicijos frakcijos pareiškimą “Dėl akcinės bendrovės “Lietuvos jūrų laivininkystė (LISCO)” privatizavimo ekonominio pagrįstumo įvertinimo.

Socialdemokratinės koalicijos frakcija reiškia susirūpinimą, kad privatizuojant akcinę bendrovę “Lietuvos jūrų laivininkystė (LISCO)” nebuvo atsižvelgta į Seimo, kompetentingų valstybės institucijų, specialistų, politinių partijų ir visuomeninių organizacijų išreikštas pastabas dėl šio privatizavimo sandorio vykdymo skaidrumo bei ekonominio pagrįstumo. Socialdemokratinės koalicijos frakcija siūlo Seimui priimti protokolinį nutarimą, kuriuo valstybės kontrolei būtų pavesta įvertinti ir iki 2001 m. birželio 1 d. pateikti Seimui informaciją apie akcinės bendrovės ”Lietuvos jūrų laivininkystė (LISCO)” privatizavimo ekonominį pagrįstumą. Socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūnas V.P.Andriukaitis”.

 Protokolinio nutarimo projektą, gerbiamieji Seimo nariai, mes išdalinome. Jis yra kiekvienam iš jūsų padėtas, todėl prašom jį priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Seimo valia priimti protokolinį nutarimą. Prašom. Kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju. Pirmiausia mes turėjome nuspręsti, ar įtraukiame į darbotvarkę šį klausimą. Jeigu jūs manote kitaip, pone pirmininke, tai būkite malonus, nurodykite, kokiu pagrindu tai darote. Jeigu jūs manytumėte, kad būtina tokiu būdu spręsti ir rastumėte pagrindą, Liberalų frakcijos vardu prašytume balsuoti dėl to, kad būtų padaryta pertrauka iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Aiškinimas yra paprastas. Jeigu yra nagrinėjamas koks nors klausimas, tai Seimo valia priimti vieną ar kitą protokolinį nutarimą. Seimo valia. Pareiškimas irgi yra klausimas, kuris yra darbotvarkėje. Prašom. Kolega A.Klišonis.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, kad reikėtų visiems pažiūrėti į tekstą, kas ten parašyta, nes tai yra Socialdemokratinės koalicijos pareiškimas. Mes tikrai neprieštaraujame jūsų valiai daryti vienokį arba kitokį pareiškimą, bet neverskite kitiems – liberalams, socialliberalams ar konservatoriams pritarti tam pareiškimui, kurį siūlo jūsų frakcija. Aš manau, tai yra laisvo apsisprendimo teisė.

PIRMININKAS. Gerai. Mielieji kolegos, jeigu pageidaujate pertraukos, pertrauką šiuo klausimu galima padaryti be balsavimo. Ačiū. Tada E.Kaniava. Prašom.

E.KANIAVA. Ačiū, pirmininke. Dėl Lietuvos menininkų rūmų.

“Per porą savo veiklos dešimtmečių Lietuvos menininkų rūmai tapo Vilniaus kultūrinio gyvenimo savastimi, įaugo į mūsų būtį kaip demokratiška kultūros kūrėjų ir jos vartotojų dvasinio bendravimo vieta, o gal net ir centras. Jų nauda ir svarba visuomenei kultūrinės aplinkos erozijos akivaizdoje galėtų suabejoti nebent nenuovokus ar labai sumaterialėjęs žmogus. Kad visuomenei ir menininkams reikalingi šie rūmai, parodė jų solidarus atkaklumas prieš kelerius metus, kai teko apleisti patalpas ir jas atiduoti Prezidentūrai. Šviesuomenės pastangomis Lietuvos menininkų rūmai liko gyvuoti gavę galimybę įsikurti Vilniaus rotušėje.

Dabar valdininkai vėl iškasė karo kirvį ir juo mosuoja Lietuvos menininkų rūmams. Vilniaus miesto meras A.Zuokas inicijavo projektą dėl Lietuvos menininkų rūmų veiklos ir Vilniaus miesto rotušės funkcijų. Norima reorganizuoti šias abi įstaigas ir jas sujungus steigti vieną viešąją įstaigą – Vilniaus rotušę.

Kad ir kokios būtų svarbios miesto tėvų paskatos nevaržomai tvarkytis Vilniaus rotušėje, tai negali tapti pretekstu nutraukti Lietuvos menininkų rūmų veiklą, o mero raštas faktiškai reiškia tokį ketinimą. Jeigu šis ketinimas yra nepakankamai apgalvoto sprendimo pasekmė, būtų galima atleisti reorganizacijų šyšo pagautoms galvoms. Jeigu to siekiama sąmoningai, su komercine ar kitokia “elitine” užmačia, tolima nuo kultūros poreikių suvokimo, negalime būti abejingi. Kultūros, priešingai nei valdininkų, niekada nebus per daug.

Lietuvos menininkų rūmų likimas negali būti atiduotas vien tik į Vilniaus mero rankas. Šie rūmai yra daugiau nei vieno miesto reikalas. Todėl laukiame Lietuvos Ministro Pirmininko R.Pakso, kultūros ministro G.Kėvišo tam tikrų veiksmų, kad Lietuvos menininkų rūmai kaip atskira kultūros institucija būtų išsaugoti ir turėtų normalias sąlygas savo veiklai”. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, noriu pranešti, kad visi klausimai išnagrinėti. Negaliu nepadėkoti kolegoms tiek kairėje, tiek dešinėje už sutartinį darbą ir visų sunkių ir lengvesnių klausimų įveikimą. Taigi, mielieji kolegos, Seimo posėdis baigtas. Iki antradienio! Prašau? (Balsas salėje) Kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, nors ir pavėluotai sveikiname gerbiamąjį Č.Juršėną su rytdienos gimtadieniu, taip pat S.Burbienę su šios dienos gimtadieniu. (Plojimai)