Trisdešimt ketvirtasis (85) posėdis
2001 m. gegužės 15 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir G.STEPONAVIČIUS

Slapto balsavimo dėl Seimo nutarimo "Dėl R.Karbauskio atleidimo iš Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų" priėmimo rezultatai

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. gegužės 15 d. vakarinį plenarinį posėdį.

Pirmiausia slapto balsavimo rezultatai. Slapto balsavimo rezultatai. Po to registruosimės. Mano rankose balsų skaičiavimo protokolas. “Dėl R.Karbauskio atleidimo iš Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų. Iš viso išduota biuletenių – 75, rasta biuletenių balsadėžėje – 75, galiojančiais pripažinti 74, negaliojančiu – 1 biuletenis. Atleisti iš pareigų – 72 balsai, neatleisti iš pareigų – 2.” Pasirašo: balsų skaičiavimo grupės pirmininkas, tiksliau, pirmininkė D.Mikutienė, posėdžio pirmininkas G.Šileikis ir kiti dalyvavę balsų skaičiavimo protokolo surašytojai. Pagal Statutą teks ir man pasirašyti.

Taigi, remiantis slapto balsavimo rezultatais, R.Karbauskis yra atleidžiamas iš Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų. Toks yra Seimo nutarimas ir laikoma, kad nutarimas yra priimtas.

Dabar, mielieji kolegos, siūlau registruotis ir imtis vieno ramesnio įstatymo, kad atsikvėptume. Prašom registruotis. Registracija.

Augalų apsaugos įstatymo 3, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-592(2*) (taikoma skubos tvarka) (priėmimas)

Užsiregistravo 90 Seimo narių. Kaip sakiau, kad šiek tiek atsipūstume ir vėl pereitume prie sudėtingesnių klausimų, siūlau imtis 1 popietinės darbotvarkės punkto – Augalų apsaugos įstatymo 3, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-592. Pranešėjas – A.Macaitis. Po to imsimės kitų klausimų. Prašom. Kolega A.Macaitis. Dėl vedimo tvarkos – kolegė R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone pirmininke, aš norėčiau paklausti, koks likimas laukia tų klausimų, kurių nespėjom išnagrinėti priešpietiniame posėdyje?

PIRMININKAS. Po anemiško klausimo dėl augalų.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom. (Juokas)

A.MACAITIS. Kolegos, Aplinkos apsaugos komiteto vardu teikiu jums priimti Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo 3, 4 ir 11 straipsnio pakeitimo įstatymą. Teikiamo Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo 3, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto tikslas yra patikslinti institucijų, atliekančių Lietuvos Respublikos augalų apsaugos valstybinį valdymą, bei pareigūnų, atliekančių augalų apsaugos valstybinę priežiūrą, pavadinimus ir suderinti šį įstatymą su Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimo įstatymu “Dėl Miškų apsaugos tarnybos finansavimo”. Nenorėčiau kartoti, nes praeitą ketvirtadienį, kai buvo svarstytas šis įstatymas, jau buvo išdėstytos visos sąlygos ir esmė, todėl norėčiau tik dar kartą pabrėžti, kad šį įstatymą reikėtų priimti kuo skubiau, nes Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo iš esmės pakeistas miškų urėdijų finansinės ir ekonominės veiklos reguliavimas, įsigaliojo nuo 2001 m. sausio 1 d. Nebuvo gauta jokių papildomų pasiūlymų, todėl siūlyčiau šį įstatymą priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjau, prašom nepabėgti, kadangi mes turėsim priimti įstatymą              pastraipsniui. Ar dėl 1 straipsnio, arba bazinio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo, norėtų kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu priimti? (Balsai salėje) Galim priimti. 1 straipsnis priimtas.

2 šio įstatymo straipsnis, arba bazinio įstatymo 4 straipsnio pakeitimas. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū. Ar galim bendru sutarimu? Priimta.

3 straipsnis, arba bazinio įstatymo 11 straipsnio pakeitimas. Irgi nėra norinčių kalbėti? Ačiū. Galim priimti? Priimta.

Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar galima kalbėti dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų. 4 – už, 4 – prieš. Nėra. Tada siūlau dar kartą registruotis. Registracija. Balsuosim dėl viso įstatymo.

Užsiregistravo 90 Seimo narių. Mielieji kolegos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Augalų apsaugos įstatymo 3, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas, prašom balsuoti. Prašom balsuoti.

Už – 84, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Taigi įstatymas “Dėl augalų apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo” vienbalsiai priimtas.

Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-590* (priėmimas)

Gerbiamasis… Ar dabar kitas pranešėjas? Tai yra to kompleksinio klausimo antroji dalis. Gerbiamasis R.Palaitis pranešėjas dėl lydinčiojo įstatymo – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo. Prašom.

R.PALAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šis siūlomas įstatymo projektas taip pat yra susijęs su anksčiau minėtu Miškų įstatymu. Esmė yra ta, kad urėdijos nebemokės mokesčio į Miškų fondą, kuris panaikintas, o gaus pajamas ir turės mokėti visus mokesčius, susijusius su tom pajamom. Tokia įstatymo esmė. Noriu pasakyti, kad po svarstymo jokių papildomų pasiūlymų gauta nebuvo, todėl siūlyčiau priimti pateiktą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… Minutėlę, pranešėjau! Vis tiek mes formaliai čia turim būti abu kartu. Gerbiamieji kolegos, čia irgi yra 3 straipsniai. Kaip pranešėjas sakė, jokių pataisų, papildymų nėra.

Dėl 1 straipsnio, arba bazinio įstatymo 3 straipsnio 5 dalies pakeitimo. Ar nori kas kalbėti? Ne. Galim priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis, arba 5 straipsnio 1 dalies papildymas 16 punktu. Ar nori kas kalbėti? (Balsai salėje) Ačiū. Galim priimti? Priimta bendru sutarimu. Ačiū personaliai.

3 straipsnis – “Įstatymo taikymas”. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Niekas. Ačiū. Galim priimti? (Balsai salėje) Priimta. Ačiū.

Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Ačiū. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas? Kas už, prašom balsuoti, kas prieš ar susilaikote, taip pat.

Už – 72, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio, taigi įstatymas dėl juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo priimtas. Ačiū.

Kelių fondo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-591* (priėmimas)

Ir trečias iš to komplekso – Kelių fondo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – kolega E.Savickas. Prašyčiau į tribūną.

E.SAVICKAS. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – naujai reglamentuoti miškų urėdijų ekonominę ir finansinę veiklą.

Lietuvos Respublikos Seimas gruodžio 19 dieną priėmė Miškų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą bei įtvirtino nuostatą, kad miškų fondas nesudaromas. Priėmus šį įstatymą miškų urėdijos turės mokėti mokestį į Kelių fondą. Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu pritarė Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Čia irgi, kaip ir ankstesniais atvejais, jokių pataisų, jokių papildymų, bet šiuo atveju įstatymas yra tik iš vieno straipsnio. Ar nori kas kalbėti kartu ir dėl vieno straipsnio, ir dėl viso įstatymo? Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašom registruotis. Registracija.

Mielieji kolegos, užsiregistravo 89 Seimo nariai. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas? Kas už, prašom balsuoti, kiti – taip pat. Balsavimas pradėtas. Už – 83, nė vieno – prieš, nė vieno – susilaikiusio. Kelių fondo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas vienbalsiai.

Seimo rezoliucijos “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo požiūrio į parlamento rinkimus Baltarusijoje” projektas Nr.IXP-206 (priėmimas)

Mielieji kolegos, prašyčiau tylos. Priešingu atveju skelbsiu pertrauką. Dabar, mielieji kolegos, galėtume grįžti prie vieno iš rytinių klausimų. Tai yra rytinės darbotvarkės 5 punktas – Seimo rezoliucijos “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo požiūrio į parlamento rinkimus Baltarusijoje” projektas Nr.IXP-206. Teikėja – Seimo narė R.Juknevičienė. Primenu, kad praėjusiame posėdyje buvo padaryta tai, kas priklauso, ir iniciatorių dėka paskelbta pertrauka iki kito posėdžio. Kadangi žinote, koks buvo tas kitas posėdis, tai turime apsispręsti šiame posėdyje, t.y. ar priimame be pataisų, ar dar ką nors kita darome.

Gerbiamoji Rasa, prašyčiau į tribūną. Pasakykite trumpai drūtai. Jeigu visiems viskas aišku, tai jūs – dviem trim žodžiais, ir tada imsimės kitų procedūrų. Kolegos, tylos! Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pone pirmininke, kadangi dabar salėje yra kur kas daugiau Seimo narių, negu tada, kai mes svarstėme, tai gal aš labai trumpai, tik keletą minučių…

PIRMININKAS. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. … šiek tiek priminsiu šios rezoliucijos istoriją. Ši rezoliucija, jos projektas buvo užregistruotas praėjusių metų gruodyje. Tada siūliau ją priimti iš karto, nes dalis naujų Seimo narių buvo linkę (priešingai tarptautinių institucijų rekomendacijoms, prie kurių, beje, yra prisijungusi ir Lietuva) užmegzti įvairiai traktuojamus, net oficialius tarpparlamentinius santykius su Baltarusijos parlamentu. Tuo metu Seimo dauguma atsisakė įtraukti į darbotvarkę šį klausimą, t.y. tos rezoliucijos projektą, o dabar pati tai daro priėjus šios rezoliucijos eilės numeriui.

Kadangi aiškumo dėl bendros Lietuvos Seimo pozicijos Baltarusijos režimo atžvilgiu taip ir nėra, mes susidūrėme su labai dviprasmiškomis interpretacijomis. Todėl ir dabar esu įsitikinusi, kad ši rezoliucija yra reikalinga. Nuo gruodžio mėnesio praėjo nemažai laiko, Lietuva per šiuos metus vėl prisijungė prie 7 naujų tarptautinių organizacijų pareiškimų, su kuriais jūs galite susipažinti Užsienio reikalų ministerijoje (jeigu kas norėtų, galėčiau ir aš pateikti šiuos dokumentus), todėl manau, kad tą rezoliuciją, sudarius redakcinę komisiją, kuri atnaujintų tuos faktus naujomis interpretacijomis, mes galėtume po to priimti čia, Seime.

Labai bijau, kad prieš prezidento rinkimus gali vėl atsirasti (turiu omeny šį rudenį Baltarusijoje vyksiančius rinkimus) keistų iniciatyvų čia, Lietuvoje. Todėl esu įsitikinusi, kad rezoliucija, ją papildžius ir pataisius, galėtų būti gera prevencinė priemonė, labai aiškiai išreiškianti ir Lietuvos Seimo poziciją, kad nekiltų noro kaip nors kitaip interpretuoti Lietuvos Seimo (pabrėžiu) poziciją.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Jeigu teisingai supratau, jūs pati siūlote antrąjį variantą, t.y. redaguoti?

R.JUKNEVIČIENĖ. Taip, aš siūlau pritarti po pateikimo, sudaryti redakcinę komisiją ir redaguoti. Būtų gerai, kad rezoliuciją svarstytų ir Užsienio reikalų komitetas, gal savo iniciatyva, gal su redakcine komisija.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Čia keletas Seimo narių nori išdėstyti savo poziciją, ir galutinai susitarsime. A.Gricius.

A.GRICIUS. Aš nežinojau, ką kalbės gerbiamoji R.Juknevičienė, išėjusi į tribūną, ir jau buvau nutaręs paprieštarauti tokiai redakcijai, kokia dabar pateikta. Kadangi pavėlavau atvykti į šį posėdį (praėjusį kartą nedalyvavau pateikiant rezoliuciją), aš visiškai pritarčiau, kad būtų sudaryta kokia nors redakcinė komisija, ir mūsų Seimas konstatuojamojoje dalyje išreikštų savo poziciją tiek Baltarusijos atžvilgiu, tiek dėl artėjančių prezidento rinkimų. Mūsų pareiga būtų jiems palinkėti, kad rinkimai vyktų demokratiškai, laikantis visų taisyklių. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Šiandien, svarstant prieš pietus klausimą, mūsų frakcijos seniūno pavaduotojas gerbiamasis Č.Juršėnas perskaitė valdančiosios koalicijos susitarimą. Aš nenoriu dabar visko kartoti, bet ten vienas iš postulatų buvo toks: geros kaimynystės santykiai su kaimynais. Nemanau, kad baltarusiai nėra mūsų kaimynai. Taigi ir valdančiąją daugumą kviečiu nepalaikyti šios rezoliucijos, nes vien jos redagavimas reiškia, kad mes norime priešpriešos su kaimynais. Tai prieštarauja ir NATO reikalavimams, kurių viena iš sąlygų yra gera draugystė ir geras sugyvenimas su kaimynais, tai prieštarauja bet kokiai logikai – ir ekonominei, ir politinei. Aš nenoriu kartoti to, ką aš kalbėjau pateikiant pirmą kartą šį projektą, bet kadangi daug Seimo narių nebuvo, noriu priminti, kad su Baltarusijos parlamentu ryšius palaiko Italija, Vokietija, Latvija, Bulgarija, Rumunija, jau nekalbant apie Rusiją, Čekija, Slovakija, Prancūzija ir dar galiu išvardinti daug valstybių. Ką tai reiškia? Kad mes būdami kaimynystėje ieškome ne gero sutarimo su kaimynais, bet būtinai kažkur kažką norime padaryti, kad tik būtų priešprieša. Jūs puikiai atsimenate, kaip prieš sienos su Rusija ratifikavimą vėl konservatorių dėka siena nebuvo ratifikuota dėl to, kad “pačiu laiku” pateikėme klausimą dėl skolos ir panašiai. Tokie išpuoliai tęsiasi ne pirmą kartą. Kyla klausimas, kam kas tarnauja? Aš tikrai kviečiu visus Seimo narius nepalaikyti, atmesti šią rezoliuciją, nes tai tikrai yra provokacija geriems kaimynystės ryšiams su mūsų kaimynais.

PIRMININKAS. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad tarptautiniu mastu yra labai svarbu smerkti gerai neįsigilinus į esmę, nepagalvojus apie pasekmes. Bet aš siūlau labai paprastą dalyką. Šaltasis karas nepavirto į karštąjį karą tik todėl, kad vis dėlto sėsdavo už stalo ir kalbėdavosi, kaip geriau spręsti pasaulio problemas. Manau, mums, kaip kaimynams su Baltarusija, siekiant prisidėti prie Baltarusijos demokratizavimo, ne kokio nors chaoso, o prie demokratizavimo, geriausias būdas yra kalbėtis, dalyvauti diskusijoje, įrodinėti argumentų kalba. O šie smerkimai, na, galima bus pliusą prisidėti, kad čia yra kovotojai už Baltarusijos laisvę, bet dėl to tik didės priešprieša. Siūlau nevargti dėl tų kelių žodžių pakeitimo, apskritai imtis intensyvesnės diplomatijos ir diskutuoti apie tai, kas būtų naudinga Baltarusijai, kas būtų naudinga Baltarusijos demokratijai, ekonominei plėtrai, mūsų šalių bendradarbiavimui. Per tai greičiau pasiektume tikslą, bent susikalbėtume, negu per tas tuščias rezoliucijas. Siūlau rezoliuciją atmesti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolega J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pirmiausia norėčiau atkreipti jūsų, posėdžio pirmininke, dėmesį į tą dalyką, kad mes neturėjome svarstymo procedūros po rezoliucijos pateikimo, iš karto perėjome prie balsavimo motyvų už ir prieš. Aš asmeniškai suinteresuotas, nes buvau užsirašęs kalbėti svarstymo metu. Bet dabar pabandysiu labai trumpai pasakyti tai per likusias 40 sekundžių.

Toks tekstas, koks yra čia pateiktas, – tikrai traukinys nuvažiavęs, pasenęs, juo labiau kad Lietuva pernai spalio 18 dieną Užsienio reikalų ministerijos lygiu prisijungė prie Europos pareiškimo dėl parlamento rinkimų Baltarusijoje. Bet žvelgiant į ateitį ir ypač į artėjančius Prezidento rinkimus Baltarusijoje, manau, mūsų geranoriškas palinkėjimas kaimynams, kad artėjantys prezidento rinkimai toje valstybėje vyktų laikantis visų europietiškų standartų ir tradicijų, galėtų būti išreikštas. Todėl aš pritarčiau tai pozicijai, kurią pranešė pateikėja, kad šį rezoliucijos tekstą mes galėtume redaguoti ir būtent iš praeities, nes praeitį Lietuva jau įvertino, kreipti jį į ateitį. Tai tiktai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū, mielas kolega. Aš tik turiu priminti (nors ne aš pirmininkavau), kad rezoliucijoms yra taikoma kita procedūra ir viskas, kaip rodo protokolas, padaryta taip, kaip reikėjo. Priėmimo pertrauka. Dabar mes kalbame šiek tiek viršydami planą, bet atsižvelgiant į tai, kad truputį apsiramintume. Dar kartą primenu, kad tai yra kita procedūra. Prašom, kolega M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, kaip sakoma, Vakarų fronte nieko naujo. Konservatorių politrukai negali būti be intrigų. Šitomis intrigomis nori kiek galima daugiau, nors ir smulkiomis, bet vis dėlto sukiršinti mūsų žmones su kaimyninės šalies žmonėmis. Todėl aš ir praėjusį kartą, ir dabar griežtai pasisakau prieš tokių rezoliucijų priėmimą. Tai yra kenkimas Lietuvos interesams, tiesioginis kenkimas. Baltarusijoje yra žmonės, yra tauta, kuri supranta, ką rinkti, kaip rinkti, kada rinkti. Ir mums absoliučiai nereikia kištis į tuos reikalus. Aš – prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis – J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai. Aš kelsiu retorinį klausimą. Manau, jį visi supras. Kada mes atsisakysime pasaulio tvarkytojų sindromo? Ir kada mes šiuo pagrindu kaupsime rinkėjų balsus iš esmės kenkdami mūsų valstybės interesams? Ačiū.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dar kartą grįžtame prie procedūrų. Išties, pabrėžiu, čia yra kita tvarka. Ir aną kartą, kaip prisimenu, niekas debatuoti nenorėjo, iš karto buvo pasiryžta balsuoti. Kadangi buvo pasiryžta balsuoti, buvo paprašyta daryti pertrauką. Dabar yra aiškūs du siūlymai: vienas siūlymas – redaguoti, kitas siūlymas – atmesti. Prašom, kolega A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų jūs pasakėte vieną esminį dalyką. Mūsų statutas, deja, rezoliucijų atveju leidžia elgtis taip, kad mes galime priimti rezoliucijas pakankamai neapgalvoję visų galimų dalykų. Dėl to iš tikrųjų visą laiką svarstant rezoliucijas pritrūksta informacijos. Tai, ką J.Čekuolis bandė sudėti į vieną minutę, yra labai…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašyčiau kalbėti tiesiai į mikrofoną.

A.MEDALINSKAS. … mažytė dalelė to, ką reikėtų pasakyti šiandien, nes situacija nuo to, kai R.Juknevičienė teikė siūlymą, yra labai stipriai pasikeitusi, ar stipriai keičiasi viena ar kita linkme. Aš norėčiau, jeigu būtų balsavimas, kad Seimo nariai išklausytų informaciją apie politiką Baltarusijos atžvilgiu tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos, tiek kitų, tiek apie artėjančius prezidento rinkimus ir tada priimtų savo sprendimą. Nes aš, peržvelgęs klausimus, kurie buvo pateikti pranešėjai, ir dabar girdėdamas kai kurias kalbas, aiškiai matau, kad trūksta informacijos. Ir problema yra iš tikrųjų, kad pati metodika, Seimo statuto reikalavimai neleidžia jos pateikti svarstymo metu. Čia yra problema.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mums pasirinkimas šiandien yra toks: arba redaguojame, arba atmetame. Kitų siūlymų nebuvo. Todėl prašau registruotis.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Mielieji kolegos, balsavimas bus alternatyvus. Mygtukas “už” – už redagavimą, mygtukas “prieš” – už atmetimą. Susilaikę neskaičiuojami. Bet iš karto noriu pasakyti, kad norint atmesti reikia mažiausiai 36 balsų, bet daugiau negu pusę nuo registruotų, t.y. reikia 49 balsų. Kolegos, dėmesio. Ar visiems aišku? Už redagavimą – mygtukas “už”, už atmetimą – mygtumas “prieš”. Susilaikę šioje situacijoje neskaičiuojami. Prašom. Balsavimas pradėtas.

Už – 35, prieš – 55. Rezoliucija atmesta. (Balsai salėje) Prašom. Kolega V.Nekrašas. Prašom. Dėmesio! Į mikrofoną, būkite malonus.

V.NEKRAŠAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai stebiuosi mūsų parlamento darbu. Aš manau, kad kitą kadenciją reikės mums rinkti daugiau parlamentarų, nes yra daugiau kaip 141 šalis. Jeigu mes per kiekvieną kadenciją susirgsime tai rusafobija, tai baltarusofobija ir panašiai, tai neužteks mums vietų. Ačiū.

Draudimo įstatymo 2, 5, 23, 24, 25, 27, 53, 54, 55, 63, 64, 65, 66 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 30¹, 40¹, 40², 66¹, 67¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-573(2*) ES (sujungtas su Nr.IXP-439) (svarstymas)

PIRMININKAS. Ačiū. Imamės kito klausimo, t.y. popietinės darbotvarkės 2 punktas – Draudimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo įstatymo projektas. Teikėjas – ministras J.Lionginas, pranešėjai – kolegos R.Palaitis, E.Maldeikis ir kas nors turi būti vietoje A.Kubiliaus. Gal kolega R.Palaitis pirmas į tribūną? Prašom. Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Europos reikalų komiteto vardu vietoje A.Kubiliaus kolega E.Vareikis. Prašom. Kokia komiteto išvada? Prašom, gerbiamasis Palaiti.

R.PALAITIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jūsų dėmesiui yra pateiktos Draudimo įstatymo pataisos. Noriu priminti, kad pateikimo stadijoje jos atėjo kaip dvi skirtingos pataisos. Viena iš jų iš esmės susijusi su įstojimu į Pasaulio prekybos organizaciją, antra iš pataisų, t.y. reikalavimai techninių atidėjimų investavimui bei kapitalo investavimui, yra susijusi su Europos Sąjungos direktyvomis.

Dabar mūsų komiteto išvados. Mūsų komiteto išvados abiem atvejais buvo priimtos bendru sutarimu… Meluoju. Pirmuoju atveju buvo priimtas toks sprendimas: pritarti pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui. Antruoju atveju taip pat buvo tokia išvada, t.y. pritarti pateiktam komiteto patobulintam įstatymo projektui. Komiteto pasiūlymas buvo šiuos du projektus sujungti į vieną ir svarstyti kaip vientisą pataisą, tas šiuo metu ir yra daroma. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar E.Maldeikis Ekonomikos komiteto vardu. Prašom.

E.MALDEIKIS. Gerbiamieji, Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, išnagrinėjo Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu projektui pritarė. Taip pat Ekonomikos komitetas siūlo Seimo Biudžeto ir finansų komitetui papildyti šio įstatymo projekto 16 straipsnio 5 dalį nauju antru sakiniu, kad Priežiūros tarnybos valdyba turėtų teisę pratęsti revizijos atlikimo terminus.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Tada Europos reikalų komiteto vardu – kolega E.Vareikis. Prašom. Prašom, kolega.

E.VAREIKIS. Papildomas komitetas, Europos reikalų komitetas, svarstė šį projektą. Jokių pastabų ir pasiūlymų nebuvo, nieko keisti nesiūlyta, balsavimo metu pritarta bendru sutarimu. Taigi siūlome šį projektą remti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, diskusijoms niekas neužsirašė. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, kad pritartume ar nepritartume po svarstymo? Kaip girdėjote, ir pagrindinis, ir papildomi komitetai yra už ir pataisų neturi. Minutėlę. Kolega P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Iš tikro aš turiu tam tikrų abejonių dėl vieno šio įstatymo teiginio. Kadangi projekte yra siūloma atsisakyti išankstinio leidimo investuoti užsienyje, tai reiškia ne ką kita kaip kapitalo išvežimą iš Lietuvos, kai jo taip trūksta Lietuvoje investicijoms. Jeigu kas nors sugebėtų pasakyti, kad to nebus, tai tada galbūt ir kitas klausimas, bet matyt, kad taip atsitiks. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, gal registruojamės dėl viso pikto. Ar tikrai kas nors reikalauja balsuoti, ar galime bendru sutarimu? (Balsas salėje) Labai ačiū, bet kitų balsų aš negirdžiu. (Balsai salėje) Labai ačiū už kalbėjimą visų vardu. Ačiū. Dar viena pastaba ir aš būsiu priverstas įspėti. Ačiū.

Kolegos, užsiregistravo 40 Seimo narių. Jeigu aš teisingai supratau, tai ir pagal vieną balsą, ir pagal kitus niekas nereikalauja formaliai balsuoti. Taigi galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsas salėje: pritariame.) Pritariame. Ačiū. Pritarta.

Investicijų įstatymo 2, 3 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-632 (pateikimas)

Mielieji kolegos, tada imamės tolesnių popietinės darbotvarkės punktų. Trečiasis – Investicijų įstatymo 2, 3 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-632. Pranešėjas, arba teikėjas, – finansų viceministras M.Jonikas. Prašom.

M.JONIKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia svarstyti Investicijų įstatymo 2, 3 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šio projekto tikslas yra patikslinti Investicijų įstatymo nuostatas, atsižvelgiant į Civilinio kodekso Antrosios knygos 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias sąvoką “juridinis asmuo”. Pagal Civilinio kodekso 233 straipsnį savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri savo vardu gali įgyti ir turėti teises bei pareigas būti ieškovu ir atsakovu teisme, šiuo metu yra juridinis asmuo. Todėl iš Investicijų įstatymo 2 ir 3 straipsnių siūlome išbraukti sąvoką “juridinio asmens teisių neturinčios įmonės”. Be to, atsižvelgdami į tai, kad Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 51 straipsnio 3 punkte nustatyta, jog įsigaliojus Civiliniam kodeksui netenka galios Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymas, tiksliname Investicijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalį. Neigiamų pasekmių nenumatome, todėl prašome svarstyti tą įstatymą ir jam pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Turiu jums, mielieji kolegos, pasakyti, kad Teisės departamento išvada yra labai trumpa – projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus. Niekas nenori klausti.

Gal galime bendru sutarimu pradėti svarstymo procedūras? Galime. Ačiū. Koks tokiu atveju pagrindinis komitetas? Seniūnų sueiga siūlo Biudžeto ir finansų komitetą. Sutinkame? Ačiū. Ir kaip papildomas komitetas – Ekonomikos komitetas. Sutariame. Ačiū. Siūloma toliau nagrinėti birželio 7 dieną. Ačiū.

Komercinių bankų įstatymo 44, 46, 47, 53 ir 53¹ straipsnių pakeitimo ir 50, 52 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-644. Akcinės bendrovės Turto bankas įstatų patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-645 (pateikimas)

Kadangi dabar gerbiamasis viceministras tribūnoje, yra dar keli įstatymų projektai, t.y. Komercinių bankų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-644 ir Akcinės bendrovės Turto bankas įstatų patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-645. Gerbiamasis pranešėjau, ar abu kartu, ar po vieną? Abu kartu. Prašom.

M.JONIKAS. Teikiame Komercinių bankų įstatymo 44, 46, 47, 53, 53¹ straipsnių pakeitimo ir 50, 51 ir 52 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą. Šio projekto tikslas yra paspartinti užsitęsusias bankų, kuriems jau šiuo metu jau yra iškeltos bankroto bylos, likvidavimo procedūras. Įstatymo projekte siūlome nustatyti terminus, per kuriuos turėtų būti priimta teismo nutartis likviduoti banką dėl bankroto. Tas terminas turėtų būti 3 mėnesiai nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Taip pat siūlome nustatyti galimybę varžytinėse parduoti ne tik banko turtą, bet ir reikalavimo teises, o nepardavus turto pakartotinėse varžytinėse perduoti jį kreditoriams jų reikalavimams tenkinti. Siūlome taip pat nustatyti maksimalius terminus likvidavimo procedūrai užbaigti, t.y. 24 mėnesiai, ir reglamentuoti likusio turto panaudojimo klausimus. Įstatymo projektu taip pat siekiama Komercinių bankų įstatymo normas suderinti su kovo 20 d. priimtu Įmonių bankroto įstatymu. Be to, įstatymo projekte siūlome nustatyti, kad bankų, kuriems bankroto bylos buvo iškeltos iki 1997 m. gruodžio 31 d. ir yra teismo šiuo metu priimti sprendimai šiuos bankus pripažinti bankrutavusiais ir pradėti jų likvidavimo procedūrą, siūlome, kad likvidatoriumi būtų skiriama akcinė bendrovė Turto bankas. Atsižvelgiant į šią nuostatą, kartu teikiame ir akcinės bendrovės Turto bankas įstatų patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurio tikslas ir yra papildyti Turto banko atliekamų operacijų sąrašą nauja banko likvidatoriaus funkcija. Todėl prašome svarstyti abu šių įstatymų projektus ir jiems pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Šį sykį jus norėtų paklausti vienas Seimo narys. Tai J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis viceministre, kiek laiko, jūs prognozuojate, tas Turto fondas turės egzistuoti? Nes jis užsiima, kaip žinote, iš esmės blogomis paskolomis.

M.JONIKAS. Na, visų pirma, Turto bankas, kaip mes ir siūlom, turėtų vis dėlto gauti ir naujų funkcijų. Visai neseniai, kaip jūs žinot, Turto bankas taip pat pradėjo administruoti ir tas paskolas, blogas paskolas, kurias yra suteikusi Finansų ministerija ūkio subjektams. Taigi darbo šioje srityje yra pakankamai daug. Aš manau, kad šitas likvidatoriaus funkcijų perėmimas taip pat, aišku, dar labiau išplės Turto banko funkcijas. Bet pasakyti tiksliai, kokia data bus teisinga, pasakyti, kad va tą dieną jau Turto banko funkcijos pasibaigs, aš manau, kad šiandien pakankamai sudėtinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galim bendru sutarimu abiem projektams pritarti po pateikimo ir pradėti atitinkamas procedūras? Galim? Ačiū. Taip, pranešėjau, jūs nepabėkit, dar vienas klausimas yra. O dabar mes dar turim susitarti dėl pagrindinio komiteto. Abiem atvejais – tiek dėl Komercinių bankų įstatymo, tiek dėl Akcinės bendrovės Turto bankas įstatų patvirtinimo įstatymo – pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų. Sutinkam? Ačiū. Sutarta. O antrajam įstatymui, t.y. Akcinės bendrovės Turto bankas įstatų patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, siūlomas dar ir papildomas komitetas, t.y. Ekonomikos komitetas. Sutinkam? Ačiū, pritarta. Siūloma abu šiuos projektus toliau nagrinėti birželio 12 d. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Klausimas išspręstas.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-646 (pateikimas)

Mielieji kolegos, siūlau imtis rezervinio klausimo, kadangi pranešėjas tas pats. Tai yra antrasis rezervinis klausimas, registracijos Nr.IXP-646 – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17, 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašom, gerbiamasis viceministre.

M.JONIKAS. Ačiū. Vyriausybė siūlo svarstyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymą. Šiame projekte siūloma atsisakyti įmonių, kurios turi teisę susigrąžinti per mėnesį susidariusio PVM skirtumo likutį sąrašų sudarymo. Šiuo metu į tokius sąrašus įtraukiamos įmonės, kurios daugumą pajamų gauna iš Vyriausybės nustatytų rūšių veiklos ir kartu tinkamai vykdo mokestines prievoles. Į sąrašus įtraukiamos tokios įmonės, kurių rūšys yra nustatytos Vyriausybės. Mūsų nuomone, tokiu sąrašu sudaromos nevienodos sąlygos ūkio subjektams susigrąžinti PVM skirtumą, susidariusį dėl tų pačių priežasčių. Objektyviai atrinkti ar įtraukti į šį sąrašą veiklos rūšis yra pakankamai sudėtinga. Todėl, mūsų nuomone, kriterijus yra pakankamai diskriminacinis ir sunkiai administruojamas. Be to, pagal įstatymą į sąrašus įtraukiamos tik įmonės, bet ne fiziniai asmenys, o tai, pavyzdžiui, yra pakankamai aktualu ūkininkams, kurie yra PVM mokėtojai. Galimybė susigrąžinti PVM skirtumą turi priklausyti tik nuo objektyvių kriterijų, t.y. nuo tinkamo mokesčių mokėtojų prievolių vykdymo, tačiau ne nuo, sakykim, veiklos rūšies. Atsisakius subjektų skirstymo pagal veiklą, nebūtų tikslo sudarinėti sąrašus. Mokesčių administratorius turėtų reikiamą informaciją apie tai, kaip vykdomos ūkio subjekto mokestinės prievolės. Projektas pačios PVM skirtumo grąžinimo ir išskaitymo tvarkos nekeičia, t.y. PVM skirtumu ir toliau bus pirmiausia dengiamos nepriemokos, kaip nustatyta šiuo metu Mokesčių administravimo įstatyme. Visų PVM mokėtojų, tinkamai vykdančių prievoles, veiklos sąlygos būtų vienodos. Būtų suteikta teisė susigrąžinti PVM skirtumo likutį, atitinkantį eksporto ir ilgalaikio turto įsigijimo apimtis. Kaip ir šiuo metu, per kalendorinį pusmetį neatskaitytas PVM skirtumas būtų grąžinamas tam pusmečiui pasibaigus ir taip pat tik tuo atveju, jeigu tinkamai vykdomos mokestinės prievolės. Siūlome svarstyti šį projektą ir jam pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jus vienas kolega Seimo narys nori paklausti. P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikro gera tokia nuostata visiems PVM mokėtojams sudaryti vienodas sąlygas. Tačiau mes žinome, kad ne visi mokesčių mokėtojai yra vienodai sąžiningi. Nemažai turime ir faktų, kai piktnaudžiaujama PVM sugrąžinimu ir nemažai milijonų tokiu būdu yra neteisėtai pasisavinta. Sakykit, kaip jūsų nuomone, ar čia ne plačiau atveriamos durys ar vartai tokioms, sakysim, valstybės iždo apvogimo galimybėms? Kur čia būtų toks saugiklis, kuris neleistų pasinaudoti neteisėtai šia PVM sugrąžinimo teise?

M.JONIKAS. Ačiū už klausimą. Visų pirma, šio įstatymo projekto tikslas yra panaikinti, mūsų nuomone, diskriminacinį požiūrį į įmones, t.y. pagal tai, kokią veiklą jos vykdo. O dėl galimybių neteisėtais būdais susigrąžinti PVM, mūsų manymu, šis įstatymas pakankamai efektyviai tą užkerta, kadangi mokesčių administratorius sprendimą dėl PVM sugrąžinimo priima atsižvelgdamas į tai, kaip tas ūkio subjektas tinkamai vykdė savo ankstesnes mokestines prievoles. Be šito, mes šiame projekte taip pat siūlome įtraukti nuostatą, kad pats PVM skirtumo likutis būtų grąžinamas tik tiems PVM mokėtojams, kurie užsiregistravo PVM mokėtojais tris mėnesius prieš pusmečio pabaigą. Tai, mūsų nuomone, taip pat užkirs kelią tokiems atvejams, kai, sakysim, ūkio subjektai įsiregistruoja PVM mokėtojais vieną mėnesį prieš pusmečio pabaigą ir po to iš karto pasibaigus pusmečiui reikalauja grąžinti PVM skirtumą. Taigi šita nuostata dar labiau, mūsų nuomone, iš tikrųjų sumažins įvairių piktnaudžiavimų galimybes šioje srityje.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, ar norit kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas. Galim bendru sutarimu pritarti? Pradedam svarstymo procedūras. Šiuo atveju siūlomas pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkam? Ačiū. Papildomas komitetas – Ekonomikos komitetas. Niekas neprieštarauja? Ačiū, mielieji kolegos. Siūloma šį klausimą toliau nagrinėti Seimo posėdyje birželio 12 d. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Mielieji kolegos, mes labai rimtai padirbėjom. Kadangi dabar nematau pranešėjų, kurie turėtų eiti į tribūną, tokiu atveju mes galime pasirinkti iš dviejų variantų vieną: ar 5 minučių pertrauką, o tada, kaip numatyta pagal darbotvarkę, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metinė ataskaita, arba iš karto pradedame. Aš siūlyčiau daryti trumpą pertrauką, kad šiek tiek atsikvėptume po visų įvykių. Pertrauka. 16 val. – gerbiamojo V.Jankausko žodis. Ačiū.

Pertrauka

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2000 metų veiklos ataskaita

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Dabar pagal darbotvarkę Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2000 metų veiklos ataskaita. Pranešėjas – komisijos pirmininkas V.Jankauskas. Prašom. Kiek jums reikėtų minutėlių? Prašom, bet ne ilgiau. Prašom.

V.JANKAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, žinau, kad bus daug klausimų, tai pasistengsiu per 15 minučių pasakyti pagrindines mintis, o likusį laiką paliksiu klausimams.

Pagal Energetikos įstatymą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato energetikos kainodaros principus, tvirtina elektros energijos, gamtinių dujų, centralizuotos šilumos kainų skaičiavimo metodikas bei derina su tiekėjais elektros energijos, gamtinių dujų, centralizuotos šilumos ir karšto vandens kainas. Pagal Lietuvos Respublikos kainų įstatymą komisija dar nustato ir šalto vandens kainų bei keleivių vežimo kelių transporto reguliariaisiais reisais, tolimojo susiekimo traukiniais transporto tarifų maksimalių dydžių skaičiavimo metodikas bei derina atitinkamas kainas ir tarifus.

Dabar trumpai apžvelgsiu kiekvieną iš šių minėtų sektorių, kas buvo atlikta 200 metais.

2000 m., galima sakyti, nedidėjo nei elektros, nei gamtinių dujų kainos. Jeigu žiūrėtume į elektros energetikos sektorių, Ignalinos atominė elektrinė jau 2000 m. rugsėjo mėnesį pateikė prašymą padidinti jų tiekiamos “Lietuvos energijai” elektros kainą nuo 7 ct iki 8,55 ct, motyvuodama tuo, kad “Lietuvos energija” iš jų ruošiasi pirkti kur kas mažiau elektros energijos, kad nesiseka eksportas ir kad jie dėl to 2000 metais negavo daugiau kaip 100 mln. planuotų pajamų.

Atlikus visų išlaidų analizę… čia, aišku, reikėtų atskirai kalbėti apie jų išlaidas. Iki šiol Ignalinos atominė elektrinė yra neskaidri, iki šiol dar pynėsi kitos veiklos: ir vandens tiekimas, ir šilumos tiekimas, ir įvairios kitos. Įvertinus sąnaudas ir įvertinus tai, kad “Lietuvos energija” numatė dar sumažinti perkamos energijos kiekį, matyti, kad kainą reikėtų didinti iki 9,2 ct, t.y. esamą kainą didinti daugiau negu 2 ct.

Komisija, matydama tokią situaciją ir atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos rinkoje yra didelis elektrą generuojančių galių perteklius, o Lietuvos vartotojai turbūt neturėtų mokėti už visas perteklines galias, už viso elektros energetikos sektoriaus išlaikymą, nes mes neišlaikome visų gamyklų, jos stengiasi pačios išsilaikyti, taigi pagal tą pačią logiką pasiūlėme, kad Lietuvos vartotojai, vidaus vartotojai, dengtų tik pusę pastoviųjų atominės elektrinės sąnaudų, nes Lietuvos vartotojams tiek daug tikrai nereikia. Viešame posėdyje 2000 m. pabaigoje komisija pasiūlė nedidinti esamos elektros, perkamos iš Ignalinos atominės elektrinės, kainos. Tokia kaina – 7,04 ct padengia tik tris ketvirtadalius įmonės pastoviųjų sąnaudų. Tada lieka problema, kaip dengti likusias sąnaudas.

Aišku, galimi įvairūs variantai. Iki šiol visą laiką buvo orientuojamasi į eksportą, bet eksportas duoda nedideles pajamas ir ne visada padengia visas išlaidas, todėl būtų galima priimti ir kitokius sprendimus. Gal būtų galima įvesti kokį nors mokestį ir išlaikyti nenaudojamas perteklines galias. Mes manome, kad šiais strateginiais klausimais sprendimą turėtų priimti Lietuvos Vyriausybė, bet ne komisija.

Taigi nepakeitus Ignalinos atominės elektrinės parduodamos elektros energijos kainos taip pat nebuvo pakeisti ir “Lietuvos energijos” vartotojams tiekiamos elektros energijos tarifai. 2000 metais jie liko tokie patys, kokie buvo anksčiau.

Dėl gamtinių dujų sektoriaus. 2000 m. gamtinių dujų suvartojimas didėjo, nes pasaulio rinkose labai išaugo naftos kainos, taigi gamtinės dujos tapo konkurencingos ir netgi santykinai pigesnės už mazutą. Nors Lietuvoje šių gamtinių dujų tarifai ir nesikeitė, bet “Lietuvos dujos” iš “Gazpromo” pirko brangiau. Iš “Gazpromo” dujas pirko ne tik “Lietuvos dujos”, bet dar pirko ir kitos įmonės: “Stella Vitae”, “Iterra Lietuva”, “Achema”, kuri perka dujas tiesiogiai savo poreikiams. Dabar dujų pirkimo iš Rusijos struktūra tokia, kad “Lietuvos dujos” nusiperka tik 11% vartotojams reikalingų dujų, o kitas dujas perka kiti dujų tiekėjai, kurie arba patys parduoda vartotojams, arba iš jų perperka “Lietuvos dujos”.

2000 metais gamtinių dujų kainos, Rusijos parduodamų dujų kainos, tiekėjams didėjo, nes “Gazpromas” su “Lietuvos dujomis” taip pat pasirašė ilgalaikę 6 metų sutartį, pagal kurią gamtinių dujų kainos yra indeksuojamos, t.y. kiekvienais metais (netgi kas pusę metų) jos perskaičiuojamos atsižvelgiant į tai, didėja ar mažėja naftos kainos. Kadangi pernai naftos kainos didėjo, tai atitinkamai buvo didinamos ir parduodamų gamtinių dujų kainos.

Įvertinus tai, kad gamtinių dujų, perkamų iš Rusijos, kainos visą laiką didėjo, “Lietuvos dujos” kreipėsi į komisiją, prašydamos padidinti vartotojams tiekiamų gamtinių dujų kainas. Komisija negavo stebėtojų tarybos išvadų dėl to, ar reikia didinti, todėl pasiūlė Ūkio ministerijai įvertinti “Lietuvos dujų” veiklą ir pažiūrėti, kiek tas kainas reikėtų didinti. 2000 m. gamtinių dujų kainos taip ir nebuvo padidintos, nes stebėtojų taryba nedavė tokio sutikimo. Jos buvo peržiūrėtos ir padidintos tik šių metų pavasarį.

Toliau vyko regionų centralizuotos šilumos tiekimo įmonių skaidymas į rajonines. Praėjusiais metais buvo išskaidytos Vilniaus ir Alytaus regionų įmonės. Toks skaidymasis, kaip mūsų komisijos ne kartą komentuota, nepalankus smulkiosioms įmonėms, rajonams. Mūsų nuomone, jis nepagrįstas ekonomiškai, jis atitinka tik didžiųjų miestų interesus. Dėl to didėja kainos rajonuose, kur ir taip yra didesnis nedarbas ir mažesnės gyventojų pajamos. Atskirtuose rajonuose centralizuotos šilumos kainos auga, didėja vartotojų skolos. Šios įmonės turi mažesnes galimybes skolintis, daryti pertvarkymus. Didėja skolinto kapitalo kaina, vartotojai atsijungia nuo centralizuoto šildymo. Pavyzdžiui, išsiskaidžius Vilniaus šilumos tinklų regioninei įmonei, šilumos kainos susikūrusiose naujose rajonų įmonėse padidėjo net iki 40%. Tai Trakų, Širvintų, Švenčionių ir kituose rajonuose, kurie anksčiau priklausė Vilniaus regiono šilumos įmonei.

Didelės vartotojų skolos taip pat buvo viena iš blogų įmonių ekonominių rodiklių priežasčių, tačiau 2000 m. šios skolos iš esmės nedidėjo. Nagrinėjant jų struktūrą reikėtų atkreipti dėmesį, kad ne gyventojai yra pagrindiniai skolininkai, nors dažnai pabrėžiama, kad gyventojai nemoka. Iš tikrųjų gyventojų skolos sudaro tiktai apie trečdalį visų skolų. Santykinai yra didelės biudžetinių organizacijų skolos, o tai yra greičiau politinė problema, kad šios institucijos arba negauna pakankamai lėšų sumokėti už šilumą, arba mano, kad mokėjimai už šilumą nėra prioritetiniai.

Dėl minėtų padidėjusių kuro kainų ir šiltos žiemos, aišku, padidėjo šilumos tiekimo sąnaudos ir įmonės, ne viena įmonė, prašė padidinti šilumos kainas. Iš didžiųjų įmonių tik vienai “Kauno energijai” šilumos kainos buvo padidintos. Komisija gavo net 104 prašymus suderinti naujas šilumos ir karšto vandens kainas. Vidutiniškai buvo prašoma kainą padidinti nuo 10,1 cento už kilovatvalandę iki 11,65 už kilovatvalandę. Komisija, išnagrinėjusi šilumos tiekimo įmonių sąnaudas, išnagrinėjusi, kiek jos yra pagrįstos, pasiūlė sumažinti apie 38 mln. Lt. Ir todėl kainos padidėjimas buvo vietoj 11,65 tiktai iki 11,1 cento.

Komisija gavo nemažai vartotojų įvairių laiškų, klausimų, skundų. Vien tiktai šilumos klausimais gavome 94 skundus: dėl karšto vandens, dėl šilumos, dėl eksploatavimo, dėl patikimumo ir t.t. Kai prašymai buvo tikrai pagrįsti, tiekėjai vienaip ar kitaip pažeidė kainų taikymo tvarką, jie buvo įpareigoti perskaičiuoti mokėjimus.

Komisija taip pat derina šalto vandens kainas. 2000 metais visos vandens bendrovės, išskyrus tiktai didžiuosius miestus, dirbo nuostolingai. Pagrindinės nepelningos veiklos priežastys buvo tos pačios: nepagrįstai didelės investicijos, nesudarytos arba nevykdomos ilgalaikės veiklos sąnaudų mažinimo programos, mažėjančios pardavimo apimtys. Komisija 2000 metais gavo 36 prašymus peržiūrėti šalto vandens tiekimo ir nuotėkio tvarkymo kainas. Daugeliu atvejų komisija atitinkamai sumažino sąnaudas ir tas kainas derino. Tačiau atskirais atvejais prašymai nebuvo nagrinėti, nes nebuvo pakankamai duomenų. O, pavyzdžiui, “Anykščių vandenų” atveju prašymo nagrinėjimas buvo atidėtas, kol įmonė parengs veiksmų planą finansinei įmonės būklei pagerinti. Dėl per didelių investicijų, sumažėjusių pardavimo apimčių, nepakankamų mokėjimų surinkimo Anykščių bendrovė visiškai nepajėgi vykdyti finansinių įsipareigojimų. Vien tiktai kainų didinimas šios problemos neišspręs. Ir čia problema yra labai didelio masto.

Vandens sektoriaus investiciniai poreikiai, numatomi 15 artimiausių metų, siekia net 4 mlrd. Lt. Įvertinus pastarųjų metų patirtį, galima teigti, kad nepertvarkius ūkio valdymo, neperžiūrėjus investicijų nustatymo bei patvirtinimo tvarkos, vandens ūkio bendrovės negalės pritraukti pakankamai lėšų ir įgyvendinti tokios apimties investicinių projektų. Komisija atkreipė Vyriausybės dėmesį į nepatenkinamą investavimo politiką. Šiais metais, susipažinus su Varėnos, Druskininkų, Trakų vandentvarkos investiciniais projektais, nepastebėta jokių pozityvių žingsnių. Patvirtintos investicijos parengtos ne pagal ūkio poreikius, o pagal finansuotojų nustatytas apimtis ir sąlygas. Todėl projektai parengti be esminio alternatyvių sprendimo būdų nagrinėjimo ir remiantis teoriniais maksimaliais suvartojimo, bet ne pardavimo kiekiais. Todėl mes siūlome ir prašome, kad būtų neatidėliojant peržiūrėti investicijų prioritetai, jų nustatymo, patvirtinimo ir Vyriausybės garantijos (…) tvarka ir kad iš viso būtų sutvarkytas vandens ūkis, parengtas Vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo įstatymas, kad pagaliau šis ūkis būtų tvarkomas valstybiškai.

Komisija savo veiklą grindžia tokiais principais, kad visi priimami sprendimai turi būti iš anksto viešai ir plačiai aptarti, stengiamės išklausyti visų suinteresuotų pusių argumentus. 2000 metais komisija nuolat teikė žiniasklaidai informaciją apie šilumos, karšto, šalto vandens, elektros energijos, gamtinių dujų kainas, atsiskaitymo tvarką. Pateikta medžiaga yra atvira, ir suinteresuotieji komisijoje gali susipažinti su visa tiekėjui pateikiama medžiaga.

2000 metais Seimas padėjo teisinius pagrindus būsimai liberaliai gamtinių dujų ir elektros energetikos rinkai. Seimas priėmė šiuolaikinius Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymus, iš esmės atitinkančius Europos Sąjungos direktyvų nuostatas, pagal kurias elektros ir gamtinių dujų rinkos turi būti palaipsniui liberalizuojamos, įteisinami laisvieji vartotojai, nediskriminacinis priėjimas prie monopolinių tinklų ir nustatomi pasinaudojimo tinklais tarifai. Pagal šiuos įstatymus, kurie turėtų įsigalioti nuo liepos 1 d., nauja komisijos veikla – licencijavimas, licencijuotų įmonių veiklos kontrolė. Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymuose pabrėžta, kad visoms pagrindinėms veikloms šiuose sektoriuose reikalingos licencijos, kurios tampa ne tik leidimais dalyvauti rinkoje, tačiau ir paslaugų kokybės, tiekimo patikimumo, aplinkosaugos, kitų standartų laikymosi kontrolės instrumentu. Todėl komisija jau yra įkūrusi Licencijavimo skyrių šiems darbams vykdyti. Gaila, kad naujoms funkcijoms vykdyti komisija negavo papildomų asignavimų.

2001 metais komisijos biudžetas liko toks pat kaip ir 2000 metų. Todėl negalėsime skirti lėšų būtinam darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, komandiruotėms, leidiniui “Energijos kainos”, kuriame mes supažindiname su mūsų veikla. Lieka tik tikėtis, kad Seimas pakoreguos biudžetą.

Susirūpinimą kelia ir Ūkio ministerijos parengtas Energetikos įstatymo pataisų projektas, kuriame numatyta, kad komisija tampa pavaldi Ūkio ministerijai. Nepriklausomo reguliuotojo reikalauja ne tik galimi investuotojai, bet ir parengta nauja Europos Sąjungos energetikos direktyva. Todėl tikėsimės, kad Seimas ir šiuo klausimu priims sprendimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus norėtų paklausti 10 Seimo narių. Pirmasis – kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs šiek tiek minėjote susidariusias kainas. Bet aš norėčiau vis dėlto patikslinti ir išsiaiškinti jūsų poziciją. Nuo sausio 1 d. įsigaliojo mažesnis pridėtinės vertės mokestis už šilumą Seimui priėmus įstatymą. Mes tikėjomės, kad tokiu būdu sumažės kainos tiems vartotojams, kurie mokėjo iki Naujųjų metų 18% ir 9% tiktai po Naujųjų metų. Bet to, deja, neatsitiko. Tai būtų viena klausimo dalis. Antras dalykas. Mums atrodo, kad be pagrindo padidėjo nuo balandžio 1 d. vadinamasis “gyvatuko” mokestis, kuris išaugo beveik trečdaliu. Kokios jūsų komisijos galimybės, kaip apsaugoti vartotoją nuo tokių kainų šuolio, sakyčiau, kai jų pajamos ne didėja, bet irgi mažėja taip, kaip ir jūsų komisijos.

V.JANKAUSKAS. Ačiū. Į šį klausimą nėra taip paprasta atsakyti. Iš tikrųjų juk nuo Naujųjų metų 9% šiluma atpigo, nes sumažėjo pridėtinės vertės mokestis. Tačiau juk ta šiluma, kurią suvartoja vartotojas, priklauso nuo to, kiek parodė jo skaitiklis. Jeigu jis gruodžio mėnesį parodė mažiau, jeigu gruodžio mėnesį, prieš Kalėdas, užrašė parodymus, o sausio mėnuo buvo ilgesnis ir, be to, šaltesnis, tai atitinkamai tie skaičiai pasikeitė. Aišku, čia buvo visokių priežasčių. Turbūt ir spaudoje matėt ne vieną aiškinimą. Vieni aiškino, kad vartotojai, žinodami, kad nuo sausio mėnesio atpigs šiluma, turbūt gruodžio mėnesį mažiau parodė, o sausio daugiau, ir t.t. Buvo įvairių aiškinimų. Mes taip pat gavome ne vieną paaiškinimą ne iš vienos šilumos tinklų įmonės, kaip ten buvo. Tačiau iš tikrųjų tas sumažėjimas tokiu procentu taip ir turėjo būti.

Dabar dėl to, kad Vilniuje iš tikrųjų pasikeitė vadinamasis “gyvatuko” mokestis. Čia buvo Vilniaus šilumos tinklų, sakykim, toks strateginis projektas. Jie atliko detalią analizę, su švedų kompanija kartu dirbo, atliko analizę, ką reikėtų daryti, kaip pertvarkyti, kaip modernizuoti Vilniaus šilumos tinklus. Ir vienas iš tokių siūlymų buvo palaipsniui pereiti, atsisakyti grupinių karšto vandens paruošimo punktų, t.y. kada karštas vanduo ruošiamas keletui namų viename punkte, ir pereiti prie to, kad jis būtų ruošiamas kiekvieno namo rūsyje, t.y. įgyvendinant, paruošiant, įrengiant individualius šilumokaičius. Kad tai paskatintų, Vilniaus šilumos tinklai pasiūlė diferencijuoti šitą mokestį. Ir tiems, kuriems jau pastatytas tas naujasis šilumokaitis, gyvatukas nepabrango, o tiems, kuriems dar senąja sistema, ta kaina yra didesnė. Kad būtų skatinama ta naujovė, tai čia buvo pagrindinė priežastis.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolega P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau tokį konkretų klausimą dėl dujų kainos. Ir būtent pirmosios B kategorijos naudotojams. Jie dabar moka du kartus brangiau nei iki šiol, nors jūs skelbėte, kad dujos brangsta keliais procentais. Bet ir mokestis už…

V.JANKAUSKAS. Atleiskit, čia tie, kurie…

P.JAKUČIONIS. Aš iki galo pasakysiu…

V.JANKAUSKAS. …nesupratau tos grupės. Ar tai ta grupė, kuri naudoja valgiui gaminti…

P.JAKUČIONIS. Tai yra ta grupė, kuri naudoja maistui. Maistui. Tai daugiausia gyventojai, kurie gyvena daugiabučiuose gyvenamuose namuose. Ir įskaitant pastovią dalį, jie dabar mokės du kartus brangiau. Tai kodėl taip atsitiko? Ir kodėl “Lietuvos dujos” reikalauja to mokesčio jau už balandžio mėnesį? Juk kainos pakeltos tai nuo gegužės 1 d. Ar čia jie teisėtai elgiasi, ar neteisėtai?

V.JANKAUSKAS. Į antrąją dalį iš karto atsakau – be abejo, neteisėtai. Nauja kaina įsigaliojo nuo gegužės 1 d. ir negalime taikyti atbuline tvarka. Ir jie jau paskelbė (buvo laikraštyje skelbimai), kad pagal senąją tvarką visi atsiskaito iki 20 d., o tiems, kuriems galioja lengvatos, iki 30 d. Laikraščiuose buvo. Dėl pirmosios klausimo dalies, tai aš nesupratau, kaip galėjo būti dvigubas padidėjimas. Jau anksčiau pastovioji dalis buvo 3,22 Lt, o dabar pasidarė 3 Lt, ir jeigu kintamoji dalis buvo 78, dabar pasidarė 85. Pats mažiausias padidėjimas yra būtent šiai grupei. Nežinau, kur jūs tokį vartotoją rasite, kad tiek padidėjo? Ten tikrai padidėjimas yra… (Balsas salėje) Ne. Suskaičiuokime, tikrai negali būti tokio padidėjimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas nėra tiesiogiai susijęs su jūsų praeitų metų veiklos ataskaita, jis yra daugiau principinio pobūdžio. Kalbant apie šilumos kainos nustatymo principus, jūs puikiai žinote, kad šiame procese dalyvauja savivaldybių tarybos, tačiau Kainų kontrolės komisija, jūsų komisija taria galutinį žodį, ir iš tikrųjų yra pasitaikę tokių atvejų, kai savivaldybių tarybos, stengdamosi, kad toje savivaldybėje dirbanti šilumos įmonė nustatytų optimalią kainą, kurios pagrindu būtų galima ne tik padengti visas įmonės sąnaudas, bet ir kaupti tam tikras lėšas įmonės tinklų renovacijai, vis dėlto kartais įsikiša ir neleidžia nustatyti tos kainos motyvuodama, kad tai yra per didelė kaina, ir ją sumažina. Tada atsiranda problema, kai įmonės nebegali kaupti lėšų investuojant į savo tinklus. Ar tokia komisijos politika iš tikrųjų neveda tų įmonių prie prastesnės padėties?

V.JANKAUSKAS. Čia būtų esminis klausimas – ar iš tikrųjų reikalingas reguliuotojas, jeigu yra savivaldybės įmonė? Mes manome, kad savivaldybės valdymas yra ne pats geriausias. Ir aš galiu pasakyti jums priešingų pavyzdžių, kai praėjusiais metais prieš savivaldybių rinkimus vienoje savivaldybėje buvo sumažinta kaina. Po to, kai meras pralaimėjo rinkimus, tą kainą vėl reikėjo gerokai padidinti. Jūs turbūt žinote tą atvejį.

Komisija vadovaujasi ekonominiais, investiciniais kriterijais, bet ne politiniais. O politikai išrinkti trejų metų laikotarpiui. Gerai, kad jie turi savo tvirtą nuomonę, bet išrinkti trejų metų laikotarpiui jie gali vadovautis politiniais sprendimais ir priimti arba labai aukštus, arba labai žemus tarifus. Manau, kad komisija taiko visoms įmonėms panašų principą, t.y. kad ir vartotojams nebūtų didelio kainos padidėjimo, ir kad įmonė nebankrutuotų. Būtų, aišku, negerai, kaip mes turėjome pavyzdį gal 1997 ar 1998 metais, kai viena didelė įmonė paprašė 12% pelno normos. Mes manome, kad tai tikrai per didelis procentas ir to neturėtų būti.

PIRMININKAS. Kolega R.Vaštakas. Prašom.

R.VAŠTAKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų pateiktoje informacijoje raštu yra pažymėta, kad vieno didžiausių elektros energijos tiekėjų pardavimo kaina buvo nustatyta 6,6 ct kilovatvalandei. Tuo tarpu “Lietuvos energijos” kaina – jau 15,58, o vartotojui – 27 ct. Ar galėtumėte paaiškinti, kokiu pagrindu gali 400 ir 500 procentų nuo pradinės pardavimo kainos išaugti galutinė kaina vartotojui? Ačiū.

V.JANKAUSKAS. Šis atsakymas labai paprastas. Jūs žinote, kiek kainuoja pienas, kurį parduoda močiutė kaime, ir kiek kainuoja tas, kurį perkame parduotuvėje. Taip ir čia. Ten tik perdirbimas, tik supilstymas, o čia dar juk yra tiekimo tinklai. Jeigu pažiūrėtume į visus sąnaudų elementus, tai iš bendros kainos, kuri vidutiniškai Lietuvoje yra 18,7 ct, beveik 60% sudaro gamybos kaina. Bet jūs sakote, tik 7 ct kainuoja… atominė elektrinė, tai iš kur daugiau? Iš kur ten elektros kaina susidaro daugiau kaip 9? Todėl, kad stovi kitos elektrinės, beveik nedirba, bet jas reikia išlaikyti. Juk Elektrėnai stovi, Mažeikiai stovi, juos vis tiek reikia išlaikyti, todėl ir reikalingas tas Lietuvos energijos reorganizavimo įstatymas, kuris įstrigęs ir nejuda nė iš vietos. Tol, kol nebus atskirta, tol mes mokėsime už viską. Taip ir čia. Mes sumokame už visą gamybą, paskui kainuoja perdavimas aukštos ir žemos įtampos tinklais. Jeigu skaičiuotume iš eilės, jeigu galėtume pereiti prie reorganizuotos “Lietuvos energijos” struktūros ir įgyvendintume Lietuvos Seimo praėjusiais metais priimtą Elektros energetikos įstatymą, tada stambieji vartotojai galėtų pirkti iš to, kas gamina už 6 ct, mokėti už aukštos įtampos tinklus 3 ct ir dar 3 ct už žemos įtampos, ir jis gautų elektros energiją daug mažesne kaina.

PIRMININKAS. S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis Jankauskai, aš šiek tiek norėčiau grįžti prie kolegos J.Oleko klausimo. Dėl vienos dalies tik pastaba, kad lyginant su praėjusių metų sausio mėnesiu taip pat kaina išaugo, ne su gruodžiu, o su praėjusių metų sausiu. Bet aš dėl to vadinamojo gyvatuko mokesčio. Gyvatuko mokestis vis tiek yra ir šilumos kaina, kuri yra naudojama tam gyvatukui šildyti. Iš jūsų paaiškinimo aš supratau, kad jūsų neprašė, jūsų leidimo nereikėjo ir Vilniaus šilumos tinklai tai padarė visiškai savavališkai. Ar jūs negalėjote niekaip tam padaryti įtakos, ar jie jūsų neklausė, koks čia buvo procesas, nes apskritai tai skatinama keistu būdu, t.y. užuot sumažinus tiems, kurie gerai daro, padidinama tiems, kurie dar nesuspėjo taip gerai padaryti. Tas sprendimas keistokas. Ar jūs neturėjote tam jokios įtakos?

V.JANKAUSKAS. Turėjome. Dėl to gyvatuko jau buvo ne vieną kartą aiškinama. Kodėl jis iš viso buvo įvestas? Dėl to, kad mes turėjome daugybę skundų ir gyventojai patys pageidavo. Tačiau Vilniaus miesto taryba svarstė variantus, kaip įgyvendinti tuos savo projektus, kaip įgyvendinti tai, kas yra parengta, ir modernizuoti šilumos tinklus. Štai ir dabar rengiamas didelis Pasaulio banko investicinis projektas, kuris ateis į šilumos tinklus, ir jie parengė programą trejiems metams. Toje programoje vienas iš elementų ir buvo paskatinti, kad greičiau būtų pereita prie tos naujosios sistemos, t.y. nuo grupinių šilumokaičių pereita prie individualių. Tada Vilniaus taryba pritarė šiam projektui ir kartu su kaina, kurią mes tvirtinome, pateikė ir šitą. Mes apskaičiavome ir pasiūlėme kainos nuolaidą, t.y. tie naujieji vartotojai, kurie jau dabar modernesniu būdu gauna šilumą, jie gauna 5% nuolaidą ir už šilumą, t.y., kaip jūs ir sakėte, jiems taikoma šilumos nuolaida. Na, o tas gyvatuko mokestis, kadangi specialistai apskaičiavo, kad jis iš tikrųjų turėtų būti didesnis, ten daugiau prarandama šilumos, galbūt turėjo būti didesnis visiems. Tačiau išėjo taip, kad užuot visiems padidinus jis tiems buvo nedidinamas, o padidinamas tik tiems, kurių kiekis palaipsniui turėtų mažėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis komisijos pirmininke, mano klausimas gal nėra tiesiogiai susijęs su jūsų ataskaita, tačiau vis dėlto naudodamasis proga norėčiau paklausti, ką jūs galėtumėte patarti Vyriausybei ir Seimui, kad būtų galima pažaboti “Lietuvos telekomo” vadinamąjį kainų nustatymo mechanizmą? Tiesiog klausiu patyrusio žmogaus patarimo. Gal galėtumėte atsakyti? Ačiū.

V.JANKAUSKAS. Aš bijau, kad visi leidimai buvo įrašyta licencijoje parduodant “Telekomą”. Todėl dabar “Lietuvos telekomo” vadovybė daro tai, kas jiems yra garantuota licencijoje, ir dabar ką nors pakeisti yra labai sunku. Gerai, kad jūs to paklausėte, nes mes matome, kad taip yra, todėl galvojant apie “Lietuvos energijos”, “Lietuvos dujų” privatizavimą reikia apsidrausti, kad tokių dalykų nebūtų. Kad būtų aiškiai pasakyta, kokiomis sąlygomis galima kelti kainas, kas jas reguliuoja, kad neturėtume daugiau tokių pavyzdžių.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, mane domina toks dalykas. Jūs pats patvirtinote, kad skaidantis šilumos tinklams beveik visur kainos išaugo. Tai logiška. Bet, sakykim, modernizavus tuos šiluminius centrus kainos dar labiau išaugo. Pavyzdžiui, Šventupėje aš žinau, kad kainos išaugo nežmoniškai. Ir dar antras momentas, aš jau ištyriau, kad iš tų lėšų, kurios buvo skirtos modernizuoti, 300 tūkst. iš esmės pavogė. Po to inicijavo gaisrą. Labai įdomu: apdegė užuolaidos, apdegė stalai, o dokumentai sudegė. Ir tvirtina, viskas gerai. Tai ar gali jūsų komisija imtis tokių dalykų, kad būtent po modernizavimo vėliava nebūtų taip, kad tai bus nešvarios investicijos ir po to vartotojai mokės už kreditus, nors kreditai turi atsipirkti iš gaunamo efekto. Ką komisija žada šioje srityje?..

V.Jankauskas. Ačiū. Jūsų klausimas yra labai svarbus ir labai rimtas. Mes iš tikrųjų turime ne vieną pavyzdį, kai ateina su investiciniu projektu, po kurio neatsiperka ir kainos didėja, po to ateina mūsų prašyti, kad padidintume kainas, nes nėra ką daryti. Energetikos įstatyme nieko aiškaus nepasakyta, bet mes prieš pusantrų metų priėmėme tokį nutarimą, kad visi didesnieji investiciniai projektai per milijoną litų turėtų būti atnešti į komisiją analizei ir pritarimui, pasižiūrėti, ar jie atsipirks. Bet žmonės yra gudrūs, tada jie rengia investicinius projektus po 800 tūkst. ir mes vėl liekame toje pačioje vietoje. (Balsai salėje) Manau, kad tai turėtų būti sugriežtinta.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar mes turėtume pasitarti. Laikas, kuris buvo skirtas gerbiamojo V.Jankausko pranešimui ir jo atsakymams į Seimo narių klausimus, baigėsi, bet liko nepaklausę tik 3 Seimo nariai. Tai gal nesismulkinkime ir leiskime jiems paklausti, o po to jau gerbiamosios K.Prunskienės pranešimas. Jeigu sutinkate, kolega A.Indriūnas.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, būkite malonus, pasakykite, koks jūsų komisijos vaidmuo, kompetencija ir veiksmai tais atvejais, kai šilumos tiekėjai šilumos vartotojams nustato nepagrįstus tarifus? Ačiū.

V.Jankauskas. Aš manau, kad jie negali nustatyti nepagrįstų, nes nė vienas tarifas, nesuderintas su komisija, neturi teisės galioti. Jūs tiktai galbūt galite kalbėti apie tai, kad kai kur iš tikrųjų yra labai dideli tarifai. Tai šiuo atveju yra taikomas Kompensavimo įstatymas, priimtas 1999 m., mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Bet jeigu būtų nustatyti tarifai, kurie su mumis nesuderinti, nepagrįsti, jie negalėtų būti taikomi.

A.V.INDRIŪNAS. Bet jeigu taip būtų?

V.Jankauskas. Mes turime teisę kontroliuoti, kaip taikomos kainos. Jeigu gauname skundą, kad taikomi ne tokie tarifai, kokie nustatyti, mes turime bandyti kažkokią procedūrą. Aišku, (…) procedūrą, bandyti sulaikyti ar nubausti, nors tokio precedento neturime. Neturime tokių galių.

PIRMININKAS. Priešpaskutinis klausia R.Palaitis.

R.PALAITIS. Pone Jankauskai, naudodamasis proga norėčiau jūsų paklausti dėl kompensacijų mažai pajamų gaunantiems piliečiams už šildymą ir konkrečiai už šildymą elektra. Tai gal ne visai tiesiogiai jus liečia, bet vis tiktai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad jokie įstatymai nedraudžia kompensuoti besišildantiems elektra. Yra 1999 m. birželio 25 dienos jūsų komisijos nutarimas, kuriame jūs numatote, kad nustatomas buto normatyvinis 34 kilovatvalandžių energijos kiekis per mėnesį vienam m². Lyg ir nebūtų kalbama apie jokią energijos rūšį ir tai būtų pritaikoma elektros energijai. Gi savivaldybė, taip pat jūsų komisija teigia, kad šis nutarimas vis dėlto buvo išleistas šiluminei energijai. Tai vis dėlto kaip yra iš tikrųjų: ar jūs keisite šį nutarimą ir kaip orientuotis dabar?

V.Jankauskas. Matot, tai yra ne mūsų kompetencija ir ne mūsų nutarimas. Įstatymas buvo rengtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ir jie įrašė. Jie vienoje eilutėje parašė energija, kitoje parašė gamtinės dujos, paskui parašė kuras. Jie turėjo omeny šiluminę. Mūsų paklausė tiktai, kiek turėtų būti, kokia norma. 34 kilovatvalandes, tą normą, mes apskaičiavome ir pateikėme, ko jie prašė. Bet kad jie neįrašė, pamiršo įrašyti šiluminę energiją, tai čia jau ne mūsų problema. Kaip prašė, taip mes pasakėme. Jeigu jie pakeis įstatymą, prašys apskaičiuoti, pavyzdžiui, elektros, mes tada bandysime skaičiuoti.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis – kolega V.Fiodorov. Prašom.

V.FIODOROV. Prašom pasakyti, tokia situacija: žmogus už savo lėšas įvedė dujas į namus ir mokėjo pagal skaitiklį. Dabar jisai turi mokėti pagal tarifą ir skaitiklį. Kokiu pagrindu yra mokamas tas tarifas?

V.Jankauskas. Jūs turite omeny, kad jeigu žmogus pats įsivedė dujas, tai jis neturėtų mokėti pastoviosios mokesčio dalies? Ar taip?

V.FIODOROV. Kokiu pagrindu jis turi mokėti?

V.Jankauskas. Jeigu pasakyčiau visiškai paprastai, pastovioji dalis atspindi pastoviąsias įmonės sąnaudas. O pastoviosios yra visos eksploatacinės sąnaudos visiems tinklams prižiūrėti, plėtoti ir t.t. Ne tiktai tam jūsų gabaliukui, į kurį jūs dujas atvedėte. Juk reikia ir dujų punktų, reikia priežiūros, reikia remontuoti ir t.t. Ne tiktai jūsų tam mažam gabaliukui.

Yra kitas klausimas, bet jūs turbūt ne to klausėte. Ten, kur yra įvesta vartotojų lėšomis visame kvartale, arba privatiems vartotojams priklauso gabalas skirstomųjų tinklų, jau tada kyla kita problema, kaip apmokėti už juos. Bet konkrečiam žmogui, manau, nesutampa pastovioji dalis su ta jūsų investicija.

Seimo nutarimo "Dėl valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2000 metų veiklos ataskaitos" projektas Nr.IXP-641 (pateikimas ir svarstymas)

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Jankauskai. Ačiū už pranešimą, ačiū už atsakymus į Seimo narių klausimus. Dabar kompleksinio klausimo dalis. Seimo nutarimo “Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2000 metų veiklos ataskaitos” projekto pateikimas. Seimo narė K.Prunskienė. Toliau pirmininkaus kolega G.Steponavičius. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jūs turbūt visi turite Seimo nutarimo projektą “Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2000 metų veiklos ataskaitos”, kuriame pirmiausia yra konstatuojama, jog ši ataskaita atspindi Energetikos įstatymo 15 straipsnyje apibrėžtas komisijos funkcijas, jog ataskaita aptaria veiklą nustatant tarifus, metodiką ir atkreipia dėmesį į naują veiklą, kuri yra naujai priskirta, kuri yra numatyta Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymuose. Kartu yra konstatuojama, kad šios komisijos veikla pasižymi aukštos kvalifikacijos darbu, ji daro įtaką valstybės energetikos ir komunalinio ūkio strategijai. Taip pat akcentuojama, kad komisijai turėtų būti išlaikytas statusas, kurį ji dabar turi, t.y. jos savarankiškumas ir atskaitomybė Seimui. Šis straipsnis yra taip suformuluotas turint mintyje vienur ar kitur svarstomus variantus galbūt komisiją prijungti, padaryti atskaitingą Vyriausybei, jos statusą šiek tiek pažeminti arba suteikti kitokį statusą. Atsižvelgiant į tuos pirmuosius straipsnius yra pritariama šios komisijos veiklos ataskaitai, siūloma Vyriausybei įvertinti naujas funkcijas ir planuojant biudžetus, koreguojant šių metų antrojo pusmečio biudžetą ir planuojant kitų metų biudžetą, numatyti finansavimą šioms funkcijoms atlikti.

Dėl nutarimo projekto buvo diskutuojama Ekonomikos komitete, kaip pagrindiniame komitete. Komitetas konstatavo panašius punktus, pritarė tai ataskaitai ir rekomenduoja tai padaryti kolegoms Seime. Kartu norėčiau pridurti ir tai, jog svarstant, žinoma, buvo kalbama ir apie funkcijų gilinimą, jei ne plėtojimą, tai gilinimą ta prasme, kad komisija labiau gilintųsi į energetikos objektų veiklos kaštus, į tarifų, ypač į jų didinimo, pagrįstumą. Nors suprantame, kad tai nėra taip paprasta, turint galvoje vykstančius restruktūrizacijos ir procesus, atsiskiriant anksčiau buvusioms didesnėms įmonėms, kaip įvyko šiluminės energetikos sektoriuje. Teisingai buvo minėjęs gerbiamasis V.Jankauskas apie tai, kad daugelyje rajonų staigiai šoktelėjo tie tarifai. Reikėtų galvoti apie tai, kaip valstybė galėtų sušvelninti šiuos labai ryškius pokyčius neigiama kryptimi, nes vien tik savaiminiai rinkos procesai (žinoma, jie gal gražiai skamba rinkos liberalizavimo prasme) socialine prasme kartais sukelia labai skaudžių padarinių. Labai norėtųsi atkreipti dėmesį į tai ir dar kartą, nes šiandien yra pateikimas ir kartu pradedamas svarstymas. Norėčiau į tai atkreipti dėmesį gerbiamojo komisijos pirmininko ir jo kolegų. Jeigu yra man klausimų?..

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Ačiū pranešėjai. Jūsų norėtų klausti du Seimo nariai. Pirmoji klausia Seimo narė S.Burbienė. Prašom, kolege.

S.BURBIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, kaip supratau, šiandien darbotvarkėje įrašytas ir nutarimo priėmimas. Tai kaip jūs galėtumėte reaguoti į Teisės departamento išvadas, nors kai kurios iš jų yra redakcinės, bet yra ir rimtesnių? Jeigu mes šiandien darome priėmimą, iš esmės nelieka laiko, kada tai daryti, o, ko gero, jos patobulintų nutarimą?

K.D.PRUNSKIENĖ. Tiesą sakant, yra išvadų, kurios yra grynai redakcinio pobūdžio, bet kolegės S.Burbienės klausimas turi pagrindo. Kadangi tai yra nutarimas, kur yra konstatuojamoji ir pat sprendžiamoji dalys, tai nėra įstatymas, kurio veikimas būtų labai ilgas, nes šiame nutarime kalbama tik apie šių metų ataskaitos tvirtinimą, gal būtų galima pažiūrėti šiek tiek atlaidžiau į tas pastabas ir nestabdyti to proceso, t.y. šiandien nutarimą ir priimti. Iš principo svarbu tai, kad mes pritariame tai ataskaitai ir dar konstatuojame pora svarbių dalykų, susijusių su komisijos veiklos perspektyva. Atkreipiame dėmesį į tai, kad rengdami tokį nutarimą rengėjai turi būti atidesni.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Norėčiau pasakyti, kad daugiau norinčių jūsų klausti nėra. Remdamasis Teisės departamento išvadomis aš klausčiau, gerbiamojo kolegos, ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ar galėtume, kad neliktų jokių redakcinių ar kitų abejonių, siūlyti kitą antradienį paredaguotą, komitete nušlifuotą nutarimo tekstą pateikti, nes, manau, be problemų jį galėsime patvirtinti?

K.D.PRUNSKIENĖ. Galima ir taip. Manau, kad didelės skubos nėra šiandien jį priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Gerbiamieji kolegos, nesant prieštaravimų ir negirdint prieštaravimų, konstatuoju, kad bendru sutarimu pritarta Seimo nutarimo projektui po pateikimo ir prašoma, kad komitetas, kuruojantis šį klausimą, atsižvelgtų į Teisės departamento išdėstytas išvadas. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.

Aš suprantu, kad mes šiandien šiek tiek nesistemingai dirbame pagal darbotvarkę: laukia nebaigtas klausimas dėl transporto priemonių savininkų – Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas bei lydintys aktai, nes buvo padaryta pertrauka.

Seimo nutarimo "Dėl I.Stankevičienės ir A.Juknos atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų pareigų" projektas Nr.IXP-667 (pateikimas)

Matau, kad yra atvykęs Respublikos Prezidento patarėjas Teisės departamento vadovas A.Abramavičius. Jeigu Seimo nariai neprieštarautų, dabar svarstytume rezervinį 3 klausimą, tai ilgai neužtruktų. Kviečiu į tribūną poną A.Abramavičių. Seimo nutarimo “Dėl I.Stankevičienės ir A.Juknos atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų pareigų” projektas. Pateikimo stadija.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš labai trumpai. Yra tokia situacija, kurią jūs puikiai žinote, kad pagal mūsų įstatymus Aukščiausiojo Teismo teisėjai yra skiriami iki 65 metų amžiaus. Gegužės 20 dieną Aukščiausiojo Teismo teisėjams poniai I.Stankevičienei ir ponui A.Juknai sukanka 65 metai, todėl pagal įstatymą reikia juos atleisti iš pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Pagal Konstituciją tokį sprendimą priima Seimas Prezidento teikimu. Daugiau neturiu ką pasakyti. Gerbiamieji teisėjai yra salėje. Norėčiau jiems padėkoti už jų darbą, palinkėti laimės, sveikatos. Prašyčiau gerbiamojo Seimo priimti nutarimą, jeigu būtų galima ir šiandien, ir nustatyti įsigaliojimo datą sekmadienį, t.y. gegužės 20 dieną.

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjau, jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai, nepaisydami gana paprasto Seimo nutarimo. Pirmasis yra Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Čia nelabai kuklus mano klausimas, bet jūs jau padėkojote už darbą tarsi atleidome. Gal mes dar jų neatleisime, tai yra vienas reikalas. Čia reikėtų pagirti. Vienu žodžiu, bėgame priekyje traukinio – dar nesuėjo laikas, o šį veiksmą atliekame.

PIRMININKAS. Jūsų klausimas? Prašom.

V.EINORIS. Dabar klausimas. Jeigu tai būtų buvę rudenį, po bulviakasio, ar tai būtų nuodėmė? Pasibaigė, taip, metai suėjo, bet turbūt priešais nepasidarė, kad suėjo nustatytas terminas, t.y. amžiaus riba, todėl galėjo dar dirbti. Kodėl taip skubama?

A.ABRAMAVIČIUS. Ne mes skubame. Taip numato įstatymas. Mes remiamės įstatymu, kad sukakus 65 metams teisėjai turi būti atleidžiami. Čia yra įstatymas, mes neskubame. Būtų mano valia, tai būtų galima kitaip, bet, deja, toks yra įstatymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų klausti Seimo narys V.Kvietkauskas.

V.KVIETKAUSKAS. Kaip ir kolega V.Einoris norėjau paklausti. Ar mes galime balsuoti, kad šie teisėjai nebūtų atleisti? Jeigu negalima, tai siūlykite įstatymo pakeitimą. Sakote, būčiau irgi ne prieš, tai siūlykite pakeitimus.

A.ABRAMAVIČIUS. Yra toks įstatymas, yra Konstitucija, o mes turime laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Aš neturiu įstatymų teikimo iniciatyvos teisės.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis klausia Seimo narys Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, jeigu iš tikrųjų toks įstatymas, jeigu teisėjai sutinka, tai, man atrodo, – gerbiamasis Steponavičiau! – man atrodo, mes galime iš karto spręsti ir padėkoti garbingiems teisėjams už jų darbą, o ne vilkinti laiko. Mes galime ir šiandien spręsti, jeigu tikrai jie patvirtino, kad atėjo laikas ir toks įstatymas. Siūlau spręsti tai šiandien ir padėkoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, aš galėtume pritarti nutarimo projektui po pateikimo bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu ir nematau. Pritarta bendru sutarimu.

 Seimo Pirmininkas siūlo klausimą spręsti šiandien ypatingos skubos tvarka. Ar būtų prieštaravimų, kad taip pasielgtume pritardami Seimo Pirmininko teikimui? Prieštaravimų nėra. Pritarta. Norėčiau paklausti, ar Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ponas V.Greičius norėtų pasakyti žodį iš tribūnos, svarstant šį Seimo nutarimą? Prašom jus užimti garbingą vietą tribūnoje.

V.GREIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, ačiū už suteiktą galimybę man tarti porą žodžių. Aš nepiktnaudžiausiu jūsų laiku. Noriu tiktai dar kartą iš šios tribūnos šiems garbingiems teisėjams, girdint Seimo nariams, padėkoti už gerą darbą. Pirmiausia, tai puikūs žmonės, labai profesionalūs teisėjai, tenka tiktai apgailestauti, kad šie teisėjai vis dėlto turi baigti teisėjo karjerą. Kilo diskusija, ar reikia balsuoti, ar galima tą klausimą atidėti rudeniui, panašiai. Deja, šitoje vietoje, Seimo nariai, pasirinkimo jūs neturit. Įstatyme pasakyta, taip pat ir Konstitucija apie tai kalba: sukakus 65 metams, toks teisėjas baigia savo kadenciją. Ir šioje vietoje jokie kitokie svarstymai yra negalimi. Išeina taip, kad šiandien jūsų balsavimas yra tiktai formalus įstatymo vykdymas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų kalbą. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje pageidaujančių dalyvauti nėra. Todėl aš klausčiau, ar po svarstymo nutarimo projektui galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pereiname be delsimo prie nutarimo projekto priėmimo. Ar būtų prieštaraujančių, kad mes priimtume visą nutarimą iš karto? Prieštaravimų negirdžiu. Gerbiamieji kolegos, klausčiau, ar dėl balsavimo motyvų prieš priimant nutarimą būtų norinčių kalbėti? Nei girdžiu, nei matau. Gerbiamieji kolegos, nesant norinčių kalbėti, kviečiu Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Prašau Seimo narius pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo, registracijos Nr.IXP-667, priėmimo. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: 54 – už, prieš nėra, susilaikė 4. Seimo nutarimas, registracijos Nr.IXP-667, priimtas. Aš manau, dabar galime pasinaudoti proga ir padėkoti teisėjams už jų darbą, poniai I.Stankevičienei ir ponui A.Juknai. (Plojimai) Dar kartą ačiū.

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo projektas Nr.P-1369(6*) ES (svarstymo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasitarti dėl mūsų tolesnio darbo. Būtų vienas siūlymas – pereiti prie rytiniame posėdyje nebaigto svarstyti klausimo – Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo projekto. Statutas nenumato mums galimybės nesvarstyti šio klausimo. Manau, kad, tiek kartų svarsčius ir radus kompromisą, mes turėtume svarstyti šį klausimą, juolab kad jis brandintas, kompromisai siekti pakankamai ilgai. Aš noriu atsiprašyti atvykusio ir ministro, ir kitų dalyvaujančių dėl vėluojančių kitų klausimų, numatytų pagal darbotvarkę. Bet pereiname prie rytiniame posėdyje svarstyto klausimo, dėl kurio buvo padaryta pertrauka, – Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo projektas. Aš kviečiu į tribūną Seimo narį G.Šivicką, kaip pagrindinį Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją. Primenu, tai yra svarstymo tęsinys.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis Seime, šio įstatymo projekto svarstymo pertraukos tikslas buvo abejonė dėl 12 straipsnio ir mano siūlymu teikiamų skaičių. Aš tiesiog paprašysiu pirmininko, kad suteiktų galimybę pakomentuoti draudimo priežiūros tarnybai šiuos skaičius. Tiktai norėčiau priminti, kad yra Seimo nario K.Glavecko teikiamas pasiūlymas sudaryti darbo grupę įtraukiant į ją visų frakcijų atstovus dėl Seimo nario G.Šivicko pateiktuose siūlymuose minėtam įstatymo projektui bazinių draudimo įmokų ir draudimo įmokų dydžio apsvarstymo. Darbo grupė apsvarsto šiuos dydžius ir pateikia savo pasiūlymus priimant šį įstatymą. Tikriausiai nesuklysiu pasakydamas, kad šį įstatymą tikrai reikia priimti ir kokį nors bendrą siūlymą reikėtų parengti. Aš tikrai nenorėčiau vienas būti atsakingas už šiuos minimus mokesčių dydžius. Todėl, manau, darbo grupė tik paprasčiausiai apsvarstytų ir įsitikintų šių dydžių tikslingumu. Tačiau norint sudaryti šią grupę, reikia pritarti šiam siūlymui, todėl siūlau jam pritarti. O prieš tai pakomentuoti šių draudimo įmokų dydžius.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad protokolinį nutarimą mes galėtume priimti po klausimo svarstymo. O dabar aš prašyčiau pakomentuoti klausimą svečius.

E.VASILIS-VASILIAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pirmininke…

PIRMININKAS. Prašom arčiau mikrofono…

E.VASILIS-VASILIAUSKAS. Norėčiau trumpai papasakoti apie tuos skaičius, kurie dabar paskutiniai yra pateikti jums. Daug diskusijų sukėlė tas klausimas. Iš tikrųjų daug išgirdom kaltinimų, kad atstovaujam vienai ar kitai pusei. Kad to nebūtų, rėmėmės latvių variantu. Ten įstatymas yra priimtas 1997 metais. Padėtis yra panaši. Paėmėm latvių skaičius ir pridėjom tam tikrus koeficientus. Pirmas koeficientas buvo dėl nuolaidų pensininkams, nes didelė dalis pas mus transporto priemonių yra registruota pensininkų vardu. Latvijoje lengvatos pensininkams netaikomos, o pagal mūsų įstatymą yra numatyta 40% lengvata pensininkams. Taip pat paėmėm draudimo koeficientą dėl didesnių draudimo sumų įvedimo momentu, t.y. Latvijoje įvedant žala dėl turto buvo atlyginama beveik 17 tūkst. 200 Lt, pas mus žala dėl turto yra 30 tūkst., koeficientas nebuvo skaičiuotas dėl asmens nuostolių, nes Latvijoje šie nuostoliai iš tikrųjų yra maži. Todėl Lietuvai mes taip pat jų neskaičiavom. Gavom, kad įmoką, atsižvelgiant į draudimo sumų koeficientus, reikėtų padidinti taip pat 1,099 koeficientu. Štai mes gavom bazines įmokas, kurios yra paskaičiuotos taip pat kaip Latvijoje, lygiai taip pat yra didinimo ir mažinimo koeficientai paskaičiuoti kaip Latvijoje. Tik norėčiau priminti, kad iš tikrųjų šis įstatymas jau tapo socialiniu, kadangi daug yra norinčių padėti socialiai remtiniems žmonėms. Manau, kad to neturėtų būti. Taip pat galime pasakyti, kad ūkininkams yra sudarytos lengvatos vienu draudimo polisu apdrausti iki 5 transporto priemonių – už vieną sumokėti įmoką, o važinėti iš karto su 5 transporto priemonėm, to Latvijoje ir Estijoje nėra. Ten ūkininkas, apdraudęs penkias transporto priemones, gali su viena važiuoti, jį sustabdęs kelių policininkas ir pamatęs, kad jis turi poliso dublikatą, o ne originalą, gali bausti. Pas mus to nėra. Manau, kad iš tikrųjų šis įstatymas labai ilgai svarstomas, labai daug padaryta nuolaidų. Todėl siūlyčiau atsižvelgti ir kuo skubiau priimti, nes esam paskutiniai Europoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos Seimo nariai, aš manau, mes visi suprantam, kad šiuo metu svarstome 12 straipsnį bei tris straipsnius su ženkleliais 12¹, 12² ir 12³. Dabar turėtume pereiti prie balsavimo motyvų.

Prieš apsisprendžiant dėl šių straipsnių noriu priminti, kad buvo išsakyti motyvai ir ketinamas priimti protokolinis nutarimas dėl galimybės dar patikslinti iki priėmimo, o dėl balsavimo motyvų iš savo tradicinės vietos per mikrofoną kviečiu kalbėti profesorių K.Glavecką. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi 12 straipsnis iš tikro yra vienas iš lemiamų straipsnių, nes ten kalbama apie bazinius draudimo įmokų dydžius, todėl reikalingas politinis sutarimas, kurio mes niekaip negalėjome pasiekti komitete, nors peržiūrėjome dešimtis variantų, todėl komiteto vardu, savo vardu siūlau sudaryti darbo grupę ir įtraukti į ją visų frakcijų atstovus. Darbo grupę dėl Seimo nario pono G.Šivicko pateiktų siūlymų dėl minėto įstatymo projekto – dėl bazinių draudimo įmokų ir draudimo įmokų dydžių apsvarstymo. Darbo grupė apsvarstytų tuos dydžius ir pateiktų iki šio įstatymo priėmimo. Tokia grupė iš tikro galėtų nuodugniau susipažinti su visa informacija, išklausytų specialistus ir pasakytų savo nuomonę dėl šitų dydžių. Ačiū. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū už dar kartą perskaitytą protokolinio nutarimo projektą. Dėl balsavimo motyvų Seimo narė B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tas 12 straipsnis ir bazinės draudimo įmokos, kokios dabar yra, vis dėlto nėra tie dydžiai, kuriuos mes galėtume siūlyti mūsų žmonėms. Aš manyčiau, kad, gerai padirbėję prie jų, mes galėtume juos sumažinti bent jau dvigubai. Tai vienas dalykas.

Mane dar labai glumina 12³ straipsnis – “Draudimo įmokų padidinimas”. Aš manyčiau, kad iš tikrųjų prie jo reikia gerokai padirbėti. Tačiau pats bazinių draudimo įmokų tvirtinimo Seime principas, sakyčiau, yra teisingas. Aš manyčiau, kad pirmiausia galbūt priimkime protokolinį sprendimą dėl šio straipsnio, paskui dėl … tada priimkime patį straipsnį, kad nebūtume apgauti. Viena vertus, bus pasižadėta, kad visos frakcijos deleguos ir dirbs, o paskui pasirodys, kad priėmėme ir traukinys nuvažiavo. Taigi aš norėčiau išsiaiškinti, kuri procedūra turėtų būti pirmesnė, kad protokole būtų užfiksuota, jog iš tikrųjų buvo toks siūlymas, ir kad prie to dar bus sugrįžta.

PIRMININKAS. Manau, Seimas yra rimta institucija ir turime pasitikėti vieni kitais. Aš neabejoju, kad dėl šio įstatymo visi esame tiek siekę kompromiso, kad dabar kaišioti pagalius į ratus ties šia vieta tikrai nereikėtų. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, kad neklimptume į begalines diskusijas, aš siūlau dar iki balsavimo dėl 12 straipsnio priimti tokį protokolinį sprendimą: sudaryti darbo grupę, įtraukiant į ją visų frakcijų atstovus, dėl Seimo nario G.Šivicko pateiktų pasiūlymų dėl minėto įstatymo projekto – dėl bazinių draudimo įmokų ir draudimo įmokų dydžių apsvarstymo. Darbo grupė apsvarsto šiuos dydžius ir pateikia savo siūlymus iki šio įstatymo priėmimo. Ar galime pritarti bendru sutarimu tokiam protokoliniam nutarimui? Negirdžiu prieštaravimų. Aš taip pat prašyčiau, kad Seimo narys G.Šivickas inicijuotų ir kreiptųsi į visas frakcijas dėl neatidėliotino kiekvienos politinės jėgos atstovų delegavimo į tokią darbo grupę.

G.ŠIVICKAS. Aš siūlau po vieną frakcijos atstovą. Po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prieš apsispręsdami dėl 12 straipsnio, pereiname prie registracijos. Vyksta registracija. Dėl vedimo tvarkos S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal galėtumėte pasakyti, kaip bus balsuojama už šiuos straipsnius, nes, mano įsitikinimu, 12 nėra 12¹, o 12.2¹ nėra… ta prasme, kad čia yra trys straipsniai. Taigi, matyt, reikėtų dėl trijų ir balsuoti atskirai, o ne dėti į vieną komplektą.

PIRMININKAS. Dar daugiau – tai yra keturi straipsniai. Jeigu norime būti preciziški, manau, kad, norėdami išvengti procedūrinių nesusipratimų, mes dėl kiekvieno iš jų ir balsuosime.

Užsiregistravus 65 Seimo nariams, pereiname prie 12 straipsnio. Balsavimas “už” reiškia pritarimą Seimo nario G.Šivicko siūlomai 12 straipsnio redakcijai, balsavimas “prieš” reiškia nepritarimą, susilaikymas, žinia, reiškia susilaikymą. Prašom balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 38 – už, 5 – prieš, susilaikė 15. Seimo nario G.Šivicko siūlomai 12 straipsnio redakcijai pritarta.

12¹ straipsnis. Dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš. Norinčių nėra. Ar galime pritarti 12¹ straipsniui bendru sutarimu? Bendro sutarimo nėra. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti dėl Seimo nario G.Šivicko siūlomos 12¹ straipsnio redakcijos. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: 37 – už, 2 – prieš, susilaikė 19. 12¹ straipsniui pritarta.

12² straipsnis – “Draudimo įmokos sumažinimas”. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra, todėl prašau Seimo narius balsuoti dėl šio straipsnio redakcijos, kurios teikėjas yra Seimo narys G.Šivickas. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: 43 – už, 1 – prieš, susilaikė 15 Seimo narių. 12² straipsniui pritarta pagal tą redakciją, kurią siūlo Seimo narys G.Šivickas.

12³. Dėl balsavimo motyvų Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į šį straipsnį, kuriame labai aiškiai pasakyta, kad jei per metus jums atsitiks tokia nelaimė, kad draudimas jums sumokės kokią nors sumą, tai jis kitais metais, ne per kelerius metus, nesumuodamas tam tikrų pliusų, aišku, ta prasme, kad žmogui minusų, bet draudimui pliusų, nes išmokos yra didesnės, bet jau kitais metais galės 200% padidinti įmokas. Kitaip tariant, draudimas paprasčiausiai iš jūsų galės atsiimti tą sumą, kuri bus išmokėta, neskaičiuodamas tų apsidraudusių, kurie tais metais visai negaus jokių draudimo išmokų. Mano įsitikinimu, tokia didelė galimybė kelti iki 200%, vėliau net iki 300%, yra neteisinga, nes tada visiškai išnyksta draudimo esmė. Draudimas turi padėti žmogui. Aš suprantu, kad kitais metais turi būti didesnė įmoka, bet, atsiprašau, ne 200%. Pagalvokite kiekvienas apie save ir įsivaizduokite, kokia suma gali būti kitais metais.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėjau poniai S.Burbienei truputį patikslinti. Iš tikro apie save reikia galvoti, jeigu tu negeri alkoholio ar nevartoji narkotikų. Taigi 12³ straipsnyje konkrečiai sakoma, kad įmoka yra didinama iki 200%, jeigu ją perskaitysite įdėmiai, tuo atveju, jeigu žmogus vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų arba psichotropinių medžiagų. Labai aiškiai ir šviesiai parašyta. 12³ parašyta. Taigi prašom balsuoti už jį.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar pataisos autorius norėtų patikslinti informaciją.

G.ŠIVICKAS. Truputėlį patikslinsiu. Yra parašyta ne konkrečiai 200%, yra iki 200%. Tai yra manevro laisvė… konkurencingumui paprasčiausiai. (Balsai salėje) Įsivaizduokite, jeigu veiks 15 draudimo kampanijų, jeigu man ten siūlo 200 brangesnį, tai aš nueisiu ten, kur pigesnis draudimo polisas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Turėtume pereiti prie straipsnio redakcijos, kurią siūlo Seimo narys G.Šivickas. Prieš tai prašau Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Dėl vedimo tvarkos kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš noriu, kad tiksliai būtų užfiksuota, jog mes dabar dydžių netvirtinam. Dydžius patvirtinsim tiktai po komisijos susitarimo. Todėl tik pačią formuluotę be dydžių. Reikėtų tą gerai žinoti. Aš bijau, kad mes… Mes dydžių netvirtinam.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes tvirtinam tai, kas yra teikiama Seimo nario, ir tai, kas yra prieš mūsų visų akis. Bet mes turėsime progą (ir aš patikslinau, ką mes sutarėme bendru sutarimu) tikslinti šiuos skaičius. Dar daugiau. Aš labai noriu prašyti jūsų atidumo: kitą savaitę nebus skubama teikti priimti šį įstatymą. Ar galim judėti į priekį? Prašau Seimo narius balsuoti dėl 12³ straipsnio redakcijos, kurios teikėjas yra Seimo narys G.Šivickas. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: 32 – už, 20 – prieš, 6 susilaikė. Pataisai pritarta. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasitarti su jumis tolesnio svarstymo, susijusio su 12 straipsniu. Yra gauti bent kelių Seimo narių pasiūlymai, kurie buvo svarstyti komitete. Jiems nebuvo pritarta. Po to, kai buvo pritarta Seimo nario G.Šivicko teikiamai 12 straipsnio redakcijai bei šalia esantiems trim straipsniams, ar galėtume sutarti, kad kiti straipsniai nėra svarstomi? Tai yra kitos pataisos, susijusios su 12 straipsniu, nėra svarstomos. Ar bent čia, salėje, esantys autoriai neprieštarautų, kad elgtumės taip? Taip. Gal vis dėlto, kad nekiltų klaustukų… pradedame nuo Seimo nario R.Karbauskio, jo salėje nėra, komitetas nepritaria jo siūlymams. Ar Seimas neprieštarautų, kad šis pasiūlymas, kurį teikia Seimo narys R.Karbauskis, nebūtų svarstomas? Negirdžiu prieštaravimų. Seimo nario K.Glavecko siūlymai. Atsiimat. Ačiū. Taip pat, manau, atsiima…

PIRMININKAS. … Seimo nariai teikiantys… Seimo narys J.Veselka. Minutėlę, tuoj pat bus įjungtas mikrofonas. Prašom kalbėti.

J.VESELKA. Kadangi bandoma surasti kompromisą dėl dydžių, o iš principo ir mano buvo ten dėl psichotropinių, dėl alkoholinių, tai aš galėsiu… Dabar atsiimu, žiūrėsim, kokį surasim kompromisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Jakučionis. Prašau, kolega. Ar norėtumėt, kad būtų jūsų pataisa svarstoma?

P.JAKUČIONIS. Mano pataisa iš esmės sutampa su kolegos G.Šivicko pasiūlymais. Yra tiktai vienas toks, sakyčiau, esminis skirtumas, kad aš siūlau, jog būtų nustatyti ribiniai maksimalūs draudimo įmokų dydžiai, o čia yra siūloma toks lyg ir tikras, kurį reikėtų mokėti. Mano nuomone, reikėtų nustatyti tuos dydžius kaip ribinius didžiausius ir paskui jau draudikai patys žiūrės, jeigu gali ir už mažesnes įmokas drausti. Tai būtų lyg ir toks konkurencijos paskatinimas. O iš principo tai, kad nustato Seimas, kaip aš siūliau, tai yra jau ir gerbiamojo G.Šivicko.

PIRMININKAS. Tai ar jūs galėtumėt patvirtinti, kad jūs nereikalaujate, kad jūsų pataisa būtų svarstoma?

P.JAKUČIONIS. Nereikalauju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat girdėjau ir Seimo narės B.Vėsaitės sutikimą, kad jos pataisos, susijusios su 12 straipsniu, nebūtų svarstomos. Kitų pataisų autorių mes esame jau klausę. Taigi 12 straipsnio ir susijusių straipsnių 12¹, 12², 12³ svarstymas yra baigtas. Yra pritarta G.Šivicko siūlytai redakcijai po svarstymo. Turėtume grįžti prie kitų pataisų ir svarstyti visas pataisas eilės tvarka. Yra Seimo nario S.Kružinausko siūloma 2 straipsnio 8 ir 9 punktų pakeitimo redakcija. Ar kolega S.Kružinauskas norėtų, kad jos būtų svarstomos? Norėčiau pasakyti, kad joms nepritarė pagrindinis komitetas, todėl reikia 10 Seimo narių pritarimo, kad tokia pataisa būtų svarstoma. Ar būtų 10 Seimo narių antrinančių? Ar galėtų pakelti 10 Seimo narių rankas? Dėkoju. Yra pakankamai. Prašau kolega S.Kružinauską pateikti savo teikiamas 2 straipsnio dviejų punktų pataisas.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Šio pasiūlymo esmė yra ta, kad draudiminiu įvykiu būtų pripažintas įvykis, kai transporto priemonei atsitiko tas įvykis ne tik kelyje. Taigi aš siūlau 8 ir 9 punktuose išbraukti žodį “kelių”. Tai reikštų, kad draudimo sutartis sudaroma su Lietuvos Respublikoje registruotų ir šalies eisme dalyvaujančių transporto priemonių savininkais.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar pagrindinio komiteto pranešėjas norėtų komentuoti trumpai?

G.ŠIVICKAS. Komitetas nepritaria šiam pasiūlymui, nes šio įstatymo projektas numato pačias kelių transporto priemones. Išbraukus šitą, galėtų būti lėktuvai, traukiniai ir kitos transporto priemonės … tai reglamentuoja kiti įstatymai, papildomi įstatymai. Tai prieštarauja įstatymo projekto esmei.

S.KRUŽINAUSKAS. O kombainas?

G.ŠIVICKAS. Tai jeigu jis kelyje, jis – transporto priemonė.

PIRMININKAS. Ačiū. Pereiname prie kalbų svarstant šią pataisą dėl balsavimo motyvų. Vienas – už, vienas – prieš. Kolega V.Einoris – pirmasis. Prašom.

V.EINORIS. Žinoma, aš palaikau, labai racionalus pasiūlymas ir siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Gerbiamieji kolegos, prašau prieš balsuojant dėl šios pataisos registruotis.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Formuluoju klausimą balsavimui. Svarstoma Seimo nario S.Kružinausko 2 straipsnio pataisa. Balsavimas už reiškia pritarimą teikiamai pataisai, balavimas prieš reiškia nepritarimą. Susilaikymas reiškia susilaikymą. Prašom balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 30, prieš – 28, susilaikė 6, pataisai nepritarta.

Dėl 2 straipsnio taip pat gauta Seimo nario J.Kraujelio pataisa, susijusi su 2 straipsnio 16 dalimi. Komitetas jai nepritarė. Ar būtų 10 Seimo narių, pritariančių, kad būtų svarstoma ši pataisa? Prašom pakelti rankas. Taip, manau, kad yra pakankamai. Gerbiamieji kolegos, nesant autoriaus, prašau pažvelgti į jo siūlomą pataisą. Prašau pakomentuoti pagrindinio komiteto pranešėją.

G.ŠIVICKAS. Komitetas iš dalies yra pritaręs, bet ne visam straipsniui, nes yra mano pataisa, kuri jau yra įstatyme.

PIRMININKAS. Nesant autoriaus mes negalime paklausti, ar jis neatsiima savo pasiūlymo, todėl turėsime balsuoti. Prieš tai kalbos dėl balsavimo motyvų. Pirmasis dėl balsavimo motyvų – kolega V.Einoris.

V.EINORIS. Aš siūlau balsuoti už, nes tai labai geras pasiūlymas.

PIRMININKAS. Ačiū už gerą kalbą dėl motyvų. Kolegos Seimo nariai, prašom balsuoti dėl Seimo nario J.Kraujelio 2 straipsnio 16 punkto siūlomos redakcijos. Balsavimo rezultatai: už – 31, prieš – 18, susilaikė 12 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, pataisai yra pritarta. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamieji, tradiciškai šiame Seime susiklostė tokia situacija, kad jeigu skirtumas yra labai nedidelis, mums reikia priimti įstatymą arba pataisą. Liberalų frakcijos vardu prašau perbalsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat turėčiau pripažinti, kad dalis Seimo narių neužsiregistravo, o svarstant šią pataisą tai nebuvo padaryta. Prašau Seimo narius prieš balsavimą registruotis. Užsiregistravo 68 Seimo nariai.

Dėl vedimo tvarkos – kolega V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Aš nesu šalininkas būtinai palaikyti pasiūlymą iš dešinės. Jeigu gerai pasiūlo, tai mes esame už tai, kad būtų racionalu. Mes balsuosime už. Kviečiu balsuoti kolegas iš anos pusės, nes pasiūlymas yra tikrai geras.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau paprašyti dar kartą registruotis, nes mūsų su K.Glavecku neužregistravo, nors mes ir registravomės. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Paskutinį kartą vyksta registracija prieš balsavimą dėl šio klausimo. Užsiregistravo 71 Seimo narys. Taigi formuluoju klausimą balsavimui. Balsavimas už reiškia pritarimą Seimo nario J.Kraujelio teikiamai 2 straipsnio 16 dalies redakcijai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Prašom Seimo narius balsuoti. Balsavimo rezultatai: už – 40, prieš – 25, susilaikė 6, pataisai pritarta. (Balsai salėje)

Pereiname prie kitos pataisos. Jos autorius yra Seimo narys R.Karbauskis. Pataisa susijusi su 4 straipsnio 2 dalies siūloma pataisa. Ar būtų 10 Seimo narių, antrinančių, kad ši pataisa būtų svarstoma plenariniame posėdyje, nes pagrindinis komitetas šiai pataisai nepritarė? Nematau pakeltų rankų. Kad nekiltų abejonių, prašom Seimo narius elektroniniu būdu pasakyti savo nuomonę dėl to, kad Seimo nario R.Karbauskio pataisa dėl 4 straipsnio būtų svarstoma Seimo plenariniame posėdyje. 19 Seimo narių pritarė tam, kad būtų svarstoma. Prašom Seimo narius (nesant paties autoriaus) atkreipti dėmesį į jo teikiamą 4 straipsnio pasiūlymą. Taip pat prašom pagrindinio komiteto pranešėją pakomentuoti šią pataisą.

G.ŠIVICKAS. Šis pasiūlymas susijęs su tuo, kad transporto priemonės vairuotojas, dalyvaujantis kelių eisme, turėtų turėti galiojantį draudimo polisą. Ne, nebūtina turėti… Iš esmės komitetas nepritarė J.Kraujelio pataisai, nes šis transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimas turėtų būti visuomenės. Pagalvokime, jeigu nedraus traktorių, kombainų keliuose ir jeigu jie padarys žalą, tai kas atsakys nukentėjusiems? Pagal Europos Sąjungos direktyvas kažkas turėtų atsakyti už tuos žmones. Tam ir buvo daroma, kad biuras atsakytų ir atlygintų už tą žalą tiems, kurie neapsidraudę. Dabar, kai nebus visuotinumo, nebus ir žalos atlyginimo. Siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti R.Karbauskio siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Svarstome 4 straipsnio 2 dalį, dėl kurios yra gauta Seimo nario R.Karbauskio pataisa. Prašau Seimo narius balsuoti dėl šios teikiamos pataisos.

Balsavimo rezultatai: už – 25, prieš – 33, susilaikė 9. 4 straipsnio 2 dalies pataisai nepritarta. Tai pat yra gauta Seimo nario R.Karbauskio pataisa dėl 4 straipsnio 3 dalies, bet manau, kad (Balsai salėje) išties netikslinga balsuoti dėl jos, nes mes nepritarėme 2 dalies pataisai, kuri buvo nuoroda į šią 3 dalį. Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad netikslinga tai daryti? (Balsai salėje) Dėkoju už supratimą. Kita pataisa yra susijusi su 7 straipsnio nauja redakcija. Pataisos autorė yra Seimo narė B.Vėsaitė. Noriu paklausti, ar jūs neatsisakote šios pataisos? Taip pat klausčiau, nesant pritarimo pagrindiniame komitete, ar būtų 10 Seimo narių, pakeliančių ranką? (Balsai salėje) Dėkoju. Manau, akivaizdu. Prašau autorę trumpai pristatyti savo pataisą.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, mano pataisos esmė – kad būtų draudžiamos ne atskiros transporto priemonės, bet vairuotojo pažymėjimas ir draudimas galiotų visoms jo teisėtai valdomoms transporto priemonėms. Tiesą sakant, įstatyme nepaliekama alternatyvos žmogui pasirinkti, ar jis norėtų drausti transporto priemonę, ar savo teises. Aš manyčiau, kad tai paremta draudikų noru, kad kuo daugiau transporto priemonių būtų draudžiama. Visai suprantama, nes kuo daugiau transporto priemonių, tuo daugiau po 300 Lt pateks į jų sąskaitas. Todėl siūlyčiau pritarti šiai nuostatai. O jeigu nepritartumėte, vis dėlto dar yra laiko pataisyti, kad žmogus turėtų pasirinkimo teisę: ar jis gali drausti teises, ar savo transporto priemonę.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti Seimo narė K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš manau, kad kolegės B.Vėsaitės pataisa yra logiška. Iš tikrųjų atsakomybę turi ne transporto priemonė, o vairuotojas. Pats įvykis yra susijęs su važiuojančia, kitaip tariant, vairuojama transporto priemone, o ne tokia, kurios yra pasyvi būsena. Todėl tokia pataisa, manau, tikrai padidins ir draudėjų skaičių, ir iš tikrųjų padės ypač pereinamuoju laikotarpiu spręsti šį klausimą ne taip skausmingai socialine prasme. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys R.Palaitis. Prašau.

R.PALAITIS. Aš manau, kad pirmiausia mums reikia perskaityti įstatymo pavadinimą, t.y. transporto priemonių draudimas. Mano supratimu, mišri sistema šioje vietoje nelabai galėtų būti. Arba mes visi draudžiame teises, arba mes visi draudžiame transporto priemones. Aš nelabai įsivaizduoju, koks gali būti mišrus variantas, ir kaip mes paskui surasime galus, kai įvyks draudiminis įvykis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar pranešėjas trumpai norėtų komentuoti klausimą.

G.ŠIVICKAS. Paprasčiausiai noriu vieną pavyzdį pasakyti. Įsivaizduokime, kad turime vieną mašiną, o šeimoje keturi asmenys turi teises. Negi ketverias teises turėtų drausti? Paprasčiausiai šiame pasiūlyme konkrečiai yra nurodytas tik vairuotojo pažymėjimas, dar, be to, automobilio perdavimo teises reikėtų apriboti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – kolegė B.Vėsaitė. Prašom. Bet turėkite minty – tik dėl vedimo tvarkos.

B.VĖSAITĖ. Aš norėčiau pasakyti R.Palaičiui. Žiūrėkite, kaip vadinasi įstatymas – “Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės…”

PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Gerbiamieji kolegos, matau tam tikrą judėjimą salėje, todėl prašau prieš balsuojant dėl šios pataisos registruotis.

Atsiprašau, ar kolega P.Jakučionis norėtų pasakyti, kad kolega A.Stasiškis šiuo metu yra salėje? (Balsai salėje) Apgailestauju, bet, man regis, kolega P.Jakučionis pats nesiregistravo, bet registravo kolegą A.Stasiškį. Ar tai yra tiesa? (Balsai salėje) Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti dėl pataisos, kurios teikėja yra Seimo narė B.Vėsaitė, susijusios su nauja 7 straipsnio redakcija. Rezultatas (…). Balsai iš vietos remiantis Procedūrų ir etikos komisijos rekomendacija nėra skaičiuojami. Būsime priversti pakartoti balsavimą. Dar sykį, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, prašau registruotis.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Pakartotinai skelbiu klausimą balsavimui svarstant pataisą, kurios autorė yra Seimo narė B.Vėsaitė, – 7 straipsnio redakcija. Prašau Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 31, prieš – 34, susilaikė 6. Pataisai nepritarta. Svarstome 8 straipsnį. Dėl jo yra gauta pakankamai nemažai Seimo narių įregistruotų pataisų, kurioms pagrindinis komitetas nepritarė. Pradedame svarstyti Seimo nario R.Karbauskio 8 straipsnio 2 dalies pataisą. Ši pataisa yra susijusi su jau anksčiau svarstyta 4 straipsnio pataisa, kuriai nebuvo pritarta, todėl 8 straipsnio 2 dalies pataisa neturėtų būti svarstoma. Manau, tai pakankamai logiška.

Kitas pataisos autorius yra Seimo narys J.Kraujelis. Dėl projekto 8 straipsnio 2 dalies trumpos redakcijos – vietoje žodžio “iki” įrašyti žodį “po”. Pagrindinis komitetas nepritarė. Ar autorius lieka prie savo teikiamo siūlymo? (Balsai salėje) Mes svarstome, kolega Kraujeli, jūsų įregistruotą pataisą, susijusią su 8 straipsnio 2 dalimi, kur siūlote vietoje žodžio “iki” įrašyti žodį “po”. Ar jūs manote ir norite, kad ši pataisa būtų svarstoma?

J.KRAUJELIS. Yra savotiškų problemų. Transporto priemonių įsigijimo procedūros, ypač kaimo vietovėse, ir taip yra pasunkinamos, todėl manau, kad nieko baisaus neatsitiktų, jeigu šis draudimas įvyktų po įregistravimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų 10 Seimo narių, antrinančių, kad ši pataisa galėtų būti svarstoma? Matau pakankamą balsų skaičių. Ačiū. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašom Seimo narius balsuoti dėl šios 8 straipsnio 2 dalies pataisos, kurios teikėjas yra Seimo narys J.Kraujelis. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: 40 – už, 22 – prieš, susilaikė 5. Pataisai pritarta.

Toliau yra Seimo nario S.Kružinausko pataisa, kuri jau buvo svarstyta ir jai nebuvo pritarta, todėl ji nebus svarstoma. Pagrindinis komitetas Seimo nario V.Rinkevičiaus pataisai, susijusiai su 8 straipsnio 4 dalimi, pritarė. Toliau yra to paties Seimo nario S.Kružinausko pataisa dėl 8 straipsnio 4 dalies. Ar jūs liekate prie savo siūlymo, nes pagrindinis komitetas nepritarė jūsų pataisai? Minutėlę, tuoj pat įjungsime mikrofoną. Prašom. Ar jūs liekate prie savo nuomonės?

S.KRUŽINAUSKAS. Taip. Dėl 2 punkto sutinku, nes dėl to jau apsisprendėme balsuodami dėl 2 straipsnio, o 4 punkte kalbama visiškai apie kitą dalyką. Kalbama apie tai, ar tik nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės bus draudžiamos, ar ir valdymo teise. Todėl ir siūlymas yra, kad ne tik nuosavybės, bet ir valdymo teise, turint transporto priemonę, būtų galima drausti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų 10 Seimo narių, pritariančių, kad ši pataisa būtų svarstoma? Ačiū. Pakankamai. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar pranešėjas norėtų komentuoti šią pataisą?

G.ŠIVICKAS. Komitetas nepritarė, nes iš tikrųjų sudarant grupinę sutartį būtų galimybė, kad padidėtų piktnaudžiavimo dėl valdymo perdavimo. Paprasčiausiai siūlau nepritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom Seimo narius balsuoti dėl Seimo nario S.Kružinausko teikiamos 8 straipsnio 4 dalies pataisos. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: 31 – už, 32 – prieš, susilaikė 9. Pataisai nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, registracija prieš kiekvienos pataisos svarstymą nėra privalomai daroma. Tai darysime, kai matysime, kad yra tikrai daug pasikeitusių ir atėjusių naujų Seimo narių.

Yra paskutinė dėl 8 straipsnio įregistruota pataisa. Jos autorė yra B.Vėsaitė. Ši pataisa susijusi su 8 straipsnio 6 dalimi. Ar jūs neatsisakote savo siūlymo? Ar būtų pritariančių 10 Seimo narių, kad ši pataisa būtų svarstoma? Manau, pakankamai daug. Ačiū. Prašau, kolege, trupai pateikti savo pataisą.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, čia kalbama, kada paprastoji ir grupinė draudimo sutartys draudiko iniciatyva gali būti nutraukiamos. Iš esmės mes paliekame tik draudikui spręsti, kada ji gali būti nutraukiama. Mano pataisos esmė – sprendimą dėl draudimo įmokos draudėjui negrąžinimo priima teismas, tai nepaliekama vien tik draudikui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar pagrindinio komiteto pranešėjas norėtų komentuoti klausimą?

G.ŠIVICKAS. Taip. Komitetas nepritarė, nes iš karto perkelti viską į teismus tikriausiai įstatymu nereikėtų. Tai nustato Civilinis kodeksas. Be to, įstatymo 22 straipsnyje reglamentuotos sutarties sąlygos, kai jos yra nevykdomos. Tikrai nereikia šio papildymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų vienas kalba už, vienas – prieš. Pirmasis – V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Tik teismas turi nuspręsti. Siūlau balsuoti už pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad mūsų Biudžeto ir finansų komitetas, jeigu ką nors siūlo ne komiteto narys, nepaisydamas, ar racionalu, ar neracionalu, viską siūlo atmesti. Nežinau dėl to komiteto. Siūlau pritarti B.Vėsaitės siūlymui.

PIRMININKAS. Kolega, jūs užsiregistravote raudonai, o kalbate žaliai. Aš turiu pasakyti jums pastabą. Gerbiamieji kolegos, prašom prieš balsavimą registruotis.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Svarstoma Seimo narės B.Vėsaitės 8 straipsnio 6 dalies pataisa. Balsavimas už – pritarimas, balsavimas prieš – nepritarimas, susilaikymas dėl pataisos, žinia, yra susilaikymas. Prašom balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 30 – už, 35 – prieš, susilaikė 2. Seimo narės pataisai nepritarta.

Judame toliau. Įstatymo 17 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gautos dvi pataisos. Pirmosios pataisos autorius – Seimo narys J.Veselka. Ar liekate prie savo teikiamo siūlymo? Taip. Ar būtų 10 Seimo narių, pritariančių, kad ši pataisa būtų svarstoma? Matau ne mažiau kaip 10 Seimo narių rankų. Prašau, kolega, trumai pateikti pataisą.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, siūlau labai paprastą pataisą. Pagal dabartinę formuluotę, jeigu iš Klaipėdos ar iš kur stuktels į mašiną, kuri yra apdrausta Vilniuje, tai pagal dabartinę pataisą išmokų gauti reikės važiuoti į Klaipėdą. O aš siūlau, kad jeigu pilietis apsidraudė Vilniuje, tai nepaisant to, iš kurios parapijos apsidraudusysis bus padaręs avariją ir bus kaltas, jis gautų išmoką ten, kur apsidraudė, o ne ieškotų to kito, kur nors kitur apsidraudusio. Labai paprasta. Reikia, kad kuo mažiau piliečiui reikėtų lakstyti, o draudikai atliktų už jį visą darbą, kad ten, kur jis apsidraudė, jis ir gautų išmoką, nepaisant to, kur yra apsidraudęs kaltininkas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Logiškas siūlymas. Reikia balsuoti už.

PIRMININKAS. Prašom pakomentuoti pranešėją kolegą G.Šivicką.

G.ŠIVICKAS. Tokių rimtų siūlymų buvo ir daugiau, jau vieną ir priėmėme.

Komitetas siūlo tam nepritarti, nes čia paprasčiausiai painiojamos draudimo sąvokos. Paprasčiausiai išmokos yra išieškomos iš to žmogaus, iš to draudiko, kuris padarė žalą. Čia nereikia painioti. Čia yra visai atvirkščiai. Tai prieštarauja draudimo principams. Ir kitas papildomas dalykas, kad draudikai tokias išmokas perveda vienas kitam per tris paras nuo dokumentų gavimo dienos. Iš esmės čia yra draudimo taisyklių papildymas. Siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau Seimo narius balsuoti dėl 17 straipsnio pataisos, kurios teikėjas yra kolega J.Veselka. Vyksta balsavimas. Balsavimo rezultatai: už – 28, prieš – 34, susilaikė 3. Pataisai nepritarta.

17 straipsniui taip pat yra įregistruota ir kolegos S.Kružinausko pataisa. Ar, kolega, jūs liekate prie šios teikiamos pataisos? Taip. Klausčiau, ar būtų 10 Seimo narių, antrinančių, kad ji būtų svarstoma? Ačiū. Prašau autorių trumpai pristatyti.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Čia pasiūlymo esmė yra ta, kad šiuo atveju, kaip parašyta, nukentėjęs avarijoje asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką dėl likusios žalos dalies atlyginimo. Bet iš tikrųjų, jeigu jis sužalotas, o dar smulkesnis, tai jis gali ir neišprašyti tos žalos atlyginti. Todėl pasiūlymo esmė yra tokia, kad jis turėtų kreiptis į teismą dėl likusios žalos dalies atlyginimo iš kaltininko. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau pranešėją pakomentuoti klausimą.

G.ŠIVICKAS. Čia lygiai panašiai kaip B. Vėsaitės siūlymas, kad iš karto kreiptis į teismą. Bet komitetas nepritarė, nes Civilinis kodeksas numato, kad galima pirma kreiptis į kaltininką, o tik po to į teismą. Iš esmės tai pertekliniai žodžiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegas Seimo narius prašau balsuoti dėl Seimo nario S.Kružinausko teikiamos 17 straipsnio pataisos. Balsavimo rezultatai: už – 27, prieš – 32, susilaikė 4. Įstatymo pataisai nepritarta.

Pereiname prie 18 straipsnio. Dėl šio straipsnio Seimo narys J.Veselka teikia savo pataisą. Ar jūs liekate prie savo nuomonės? Kolega Veselka, ar galėtumėte linktelti galva? Prašau. Ar jūs liekate prie savo teikimo?

J.VESELKA. Lieku.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar būtų 10 Seimo narių, antrinančių, kad ši pataisa būtų svarstoma? Ačiū. Prašau trumpai pristatyti pataisą.

J.VESELKA. Tos pataisos esmė ta pati. Manau, liberalai ir socialliberalai keistai elgiasi, nes eidami sakė, kad žmogus turi kuo mažiau lakstyti po biurokratines įstaigas. Siūlymas yra paprastas, kad žalą apmoka draudikas. Nereikėtų lakstyti aiškintis, kur tas apsidraudęs, kuris buvo kaltas. Klaipėdoj, Maskvoj ar kur. Apsidraudžiau savo kompanijoj ir tų draudikų kompanijų reikalas, kaip jos išsiaiškins viena su kita. O aš nuėjau į savo kompaniją ir su manim turi būti atsiskaitoma. Labai paprastas elementarus dalykas. Kuo daugiau patogumo pačiam vairuotojui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega V.Einoris.

V.EINORIS. Aš tik noriu pratęsti tai, ką pasakė gerbiamasis J.Veselka. Pinigus po to tegul varinėja draudimo kompanijos tarpusavy, o ne žmogus laksto ir teisėtų savo išmokų negauna. Balsuoti už šitą pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar norėtumėte pakomentuoti pataisą?

G.ŠIVICKAS. Taip. Čia yra susiję su prieš tai svarstyta J.Veselkos pataisa. Išbraukus šį sakinį būtų neaišku, koks draudikas turi išmokėti. Siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų. Prieš – Seimo narys R.Sedlickas, ir pereisime prie balsavimo. Prašau.

R.A.SEDLICKAS. Reikėtų balsuoti prieš, nes čia painioja sąvokas. Žmogus eis prieš tą, kuris yra kaltas. Nieko daugiau. Čia mes įveliame draudimo kompaniją, kuri tampa mūsų agente. Kai kada ir nėra tos kompanijos, iš kur tą gauti. Yra tik tas, kuris kaltas. Nepainiokim.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau Seimo narius registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl 18 straipsnio pataisos, kurios teikėjas yra Seimo narys J.Veselka. Balsavimas už – pritarimas, balsavimas prieš – nepritarimas, susilaikymas, žinia, susilaikymas. Vyksta balsavimas. Balsavimo rezultatai: už – 34, prieš – 27, susilaikė 10. Pataisai nepritarta.

19 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gautos trys Seimo narių pataisos. Pirmasis teikėjas yra Seimo narys J.Kraujelis. 19 straipsnio 1 dalis. Ar liekate prie savo siūlymo? Minutėlę, tuoj įjungsiu mikrofoną. Prašau.

J.KRAUJELIS. Kadangi buvo atsižvelgta, pritarta 16 straipsnyje, išskyrus laukuose, aš šį savo pasiūlymą atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Sutaupėme laiko. 19 straipsnio 1 punktas. Pataisos teikėjas S.Kružinauskas. Ar atsisakote? Dėkoju. Taip pat yra 19 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Pataisos autorė B.Vėsaitė. Liekate prie savo nuomonės? Ar būtų 10 Seimo narių, antrinančių, kad… Manau, pakankamai. Ačiū. Veikiau tai ne antrinančių, o 10 ginančių. Prašau kolegę B.Vėsaitę trumpai pristatyti savo pataisą.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, mano pataisa yra 19 straipsniui. O jis skelbia, kada draudimo išmokos nemokamos. Ir štai pažiūrėkite, kada draudimo išmoka nemokama – kai žala turtui yra padaryta nenustatytos transporto priemonės. Tai jūs įsivaizduokite. Pasistatėte nakčiai savo automobilį gatvėje, atvažiavo girtas E.Bičkauskas, jį sudaužė, niekas nematė, jis nuvažiavo ir jūsų automobilis nedraudžiamas. Na, klausykite, čia logiška ar ne? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Neminėsime pavardžių, bet taip gali atsitikti. Tai, gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų. Prieš apsisprendžiant dėl pataisos Seimo narys J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamieji kolegos, mano kolegės Birutės išdėstyta situacija iš tiesų gali įvykti ir, ko gero, tokių precedentų iš tiesų gali būti, bet apverskime lazdą kitu galu. Ar nebūtų garantijų, kad priešingu atveju gali būti nemažai piktnaudžiavimo faktų? Tarkime, paprašai, kad kas nors stuktelėtų tavo automobilį, kurį gal ir taip reikia paremontuoti, tas stuktelėjęs nuvažiuoja, po to tu teigi, kad jis yra apgadintas nenustatytos transporto priemonės, nors aš priimu, kad atvejai, kuriuos minėjo kolegė Birutė, yra visai galimi. Taigi manau, jog vien dėl apsidraudimo nuo galimų piktnaudžiavimų, ko gero, gal ir nereikėtų pritarti šiai pataisai, nors… Sakau, lazda turi du galus, deja.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų kolega V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Padarykim, kad lazda būtų su vienu galu – vienas galas būtų apgniaužtas, kad niekas negalėtų suduoti. Ir čia aš pasakysiu: labai nepavienis atvejis, kad taip pasitaiko. Nemanau, kad žmogus specialiai darytų sau bėdą, o po to vaikščiotų, kad gautų kelis centus, kad stuktelėtų ir po to tuo naudotųsi. Aš manau, tai visiškai nepagrįstas motyvas. Dėl to reikia labai rimtai pagalvoti. Aš siūlau balsuoti už šitą pataisą.

PIRMININKAS. Prašau pranešėją pakomentuoti.

G.ŠIVICKAS. Labai ačiū. Taip pat galiu pacituoti Civilinį kodeksą, kad jeigu nėra kaltininko, nėra žalos transporto priemonės draudimo objekto. Bet lygiai tokią pačią istoriją galėčiau papasakoti ir aš: užsidedu didesnį šalmą, nereikia net kviestis draugo, kad man stukteltų, įvažiuoju į medį ir pasakau draudikams, kad mane apakino ar panašiai, man pamaišė kita transporto priemonė. Tokiems piktnaudžiautojams tikrai atsiras daug galimybių.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau Seimo narius registruotis prieš balsavimą. Replikos po balsavimo. Prašau registruotis.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Prašau Seimo narius balsuoti dėl 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto, kurio redakciją siūlo Seimo narė B.Vėsaitė.

Balsavimo rezultatai: už – 33, prieš – 32, susilaikė 4. Pataisai nepritarta.

20 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gauta Seimo narės B.Vėsaitės pataisa. Aš klausiu, ar jūs norite teikti šią pataisą? Jų dar liko 8. Ar kolegė B.Vėsaitė lieka prie šios pataisos?

B.VĖSAITĖ. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Ar būtų 10 antrinančių Seimo narių? Taip, pakankamai. Prašau trumpai ją pristatyti.

B.VĖSAITĖ. Ši pataisa vėl apie… (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Dėmesio!

B.VĖSAITĖ. Ši pataisa apie draudimo nemokėjimą. Vėl priima sprendimą teismas. Žodžiu, pataisos esmė yra tokia.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narė S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, čia yra siūlymas tiesiog tarp nukentėjusiojo, t.y. tarp draudėjo ir draudiko, įterpti kaip nepriklausomą ekspertą teismą, nes jeigu mes paliekam juos vieną prieš kitą, iš esmės visada žmogus pralaimi.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Klausiu, ar pranešėjas trumpai pakomentuotų pataisą?

G.ŠIVICKAS. Čia lygiai taip pat norime, kad viską, visus teisminius dalykus perimtų teismas, ir nepaliekame galimybės pačiam susitarti. Kai kyla ginčas, tada sprendžia teismas, tai yra pagal Civilinį kodeksą, o čia iš karto teismas – nepaliekama galimybė susitarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau Seimo narius balsuoti dėl 20 straipsniui Seimo narės B.Vėsaitės teikiamos pataisos.

Balsavimo rezultatai: už – 28, prieš – 37, susilaikė 2. Pataisai nepritarta.

27 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gautas Seimo narės B.Vėsaitės siūlymas. Ar jūs liekate prie savo teikiamo siūlymo? Ar būtų 10 Seimo narių, pritariančių, kad jis būtų svarstomas? Ačiū. Pakankamai. Prašau trumpai pristatyti pataisą.

B.VĖSAITĖ. Ši pataisa skamba taip: “biuro narių, vykdančių šiame įstatyme nustatytas draudiko funkcijas…”

PIRMININKAS. Atsiprašau, mes visi pataisą turime prieš akis. Prašau trumpai pristatyti jos esmę.

B.VĖSAITĖ. Noriu pasakyti, kad tų draudikų, kurie dalyvauja biuro veikloje, lėšos turėtų būti apskaitomos atskiroje sąskaitoje, o biuro narės pelnas vykdant šitą veiklą, t.y. transporto draudimą, neturėtų viršyti 4%. Iš esmės mes įvedame naują mokestį. Aš visiškai nenoriu, kad draudimo bendrovės lobtų mūsų vargšų žmonių, kurie suneš į jas privaloma tvarka, kaip suvarytos avys, draudimo įmokas, todėl siūlau nustatyti pelno normą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys N.Medvedev. Prašom.

N.MEDVEDEV. Aš noriu pasakyti, ar nebus taip, kad iš to mūsų įstatymo tyčiosis tie žmonės, kurie atvažiuoja į Lietuvą ir dirba čia, t.y. užsienio biznieriai, kiti. Kaip yra Europoje? Ne veltui, be visa ko, Teisės departamento pasiūlymuose buvo beveik visi siūlymai, kuriuos teikė B.Vėsaitė. Pasakykite, kad mes neišradinėtume dviračio, iš kurio visi paskui juoksis.

PIRMININKAS. Jūs kalbate dėl balsavimo motyvų.

N.MEDVEDEV. Taip, už, nes tai atitinka tuos nurodymus, kuriuos teikė Teisės departamentas.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Ar pranešėjas norėtų pakomentuoti pataisą?

G.ŠIVICKAS. Komitetas nepritarė, nes yra siūloma, kaip balsavome už 12 straipsnį, kitas įmokų nustatymo būdas. Iš tikrųjų tokia pataisa yra Estijos įstatyme, bet pakankamai kitokia, nes iš tikrųjų tuos 4% lengva apeiti per išlaidas, per paslaugas ir pan. Taigi tai papildomas, nereikalingas straipsnis. Be to, iš tikrųjų reikėtų apsispręsti dėl 12 straipsnio įmokų, kada Seimas galėtų peržiūrėti tas įmokas, kokiu momentu. Iš tikrųjų tos darbo grupės darbas būtų numatyti šiuos įmokų perskaičiavimus. O dabar siūlau kol kas nepritarti šiam…

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau Seimo narius balsuoti dėl siūlymo 27 straipsnį papildyti nauja 7 dalimi.

Balsavimo rezultatai: už – 25, prieš – 32, susilaikė 8. Pataisai nepritarta.

30 straipsnis. Dėl šio straipsnio gautos 3 pataisos. Dėl 30 straipsnio 1 dalies yra Seimo narės B.Vėsaitės pataisa. Ar jūs teikiate šią pataisą? Prašom. Ar būtų 10 Seimo narių, antrinančių, kad būtų svarstoma? Taip. Ačiū. Prašom trumpai pristatyti pataisą.

B.VĖSAITĖ. Šios pataisos esmė yra ta, kad paprastai biurų ir biuro valdybą, motorinio biuro valdybą, sudaro draudimo įmonės. Draudimo įmonės toliau mums diktuos taisykles. Jie net įsirašė į savo funkcijas, kaip Lietuvoje toliau turėtų vykti draudimas. Aš nemanau, kad, tarkime, draudimo įmonės turėtų visiems Lietuvos žmonėms, tarp jų ir pramonininkams, diktuoti savo taisykles, todėl siūlau inkorporuoti į biuro valdybą Finansų ministerijos atstovus, taip pat Vartotojų teisių gynimo asociacijos atstovą, Lietuvos pramonininkų konfederaciją ir Lietuvos verslo darbdavių konfederaciją. Motyvai yra tokie, kad, mielieji kolegos, verslui ir autobusų parkams mes padarome tokį dalyką, kad jų draudimai irgi padidins jų verslo kaštus. Žodžiu, aš manau, kad jie turėtų dalyvauti šioje biuro veikloje, todėl siūlau palaikyti šią pataisą.

PIRMININKAS. Prašau pagrindinio komiteto pranešėją trumpai pateikti savo nuomonę.

G.ŠIVICKAS. Komitetas nepritarė, nes 21 straipsnio 2 punkte yra pasakyta: “Biuras savo veikloje vadovaujasi Asociacijų įstatymu, kitais norminiais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.” Iš tikrųjų žodžiams “jeigu šis įstatymas nenustato kitaip” reikėtų nepritarti, nes pagal Asociacijų įstatymą biuro narės deleguoja savo atstovus. Komitetas tam nepritaria, bet galima interpretuoti įvairiai, todėl siūlau balsuoti laisvai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Pirmiausia dėl teiginio “jeigu šis įstatymas nenustato kitaip” logikos. Tame pačiame įstatyme mes aptarinėjame įstatymo galimybę nustatyti kitaip. Jeigu nustatyta kitaip, tai ir bus kitaip. O dabar dėl siūlomos pataisos. Manau, ji logiška, nes įtraukia į biuro valdybą svarbių sričių atstovus, tiek Vyriausybės, tiek ir asocijuotus draudėjų atstovus. Tai yra ir vartotojų asociacijas, ir verslo srities asociacijas. Manau, kad tai yra logiška ir tikrai tuo nepagadintume reikalo. Siūlau palaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Manau, pasiūlymas yra aiškus. Prašau Seimo narius pasiruošti ir balsuoti dėl 30 straipsnio 1 dalies pataisos, kurią siūlo Seimo narė B.Vėsaitė.

Balsavimo rezultatai: už – 23, prieš – 20, susilaikė 5. Pataisai pritarta.

Kita 30 straipsnio pataisa yra Seimo nario J.Veselkos. Ar liekate prie savo siūlymo? Ar būtų pritariančių dešimt Seimo narių? Ačiū. Prašau kolegą ją pateikti.

J.VESELKA. Siūlau labai paprastą dalyką. Kadangi šitam biurui suneša pinigus ir jis užsiima gerokai mažesne veikla nei patys draudikai, t.y. tik išimtiniais atvejais jis išmoka, todėl siūlau administracijos vadovui nustatyti ne didesnį kaip trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių atlyginimą, o jos finansininkui nustatyti 85% vadovo atlyginimo. Nes, kaip matote, dabar Vyriausybė pamatė, kad nustačius labai aukštas algas valstybinėms įmonėms jas tenka mažinti. Todėl reikia iš karto reglamentuoti, nes tai nėra privačiai uždirbti pinigai. Tai yra valstybės įstatymu prievarta iš piliečių atimti pinigai ir jais disponuos be jokių pastangų, nes policija turės užtikrinti tų pajamų gavimą draudikams. Todėl siūlau įstatymu apriboti atlyginimų dydžius.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau pranešėją trumpai pakomentuoti pataisą.

G.ŠIVICKAS. Kadangi biuro valdyboje pagal B.Vėsaitės pateiktą pasiūlymą bus ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos, ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovai, tai tas ribojimas nelabai tikslingas, be to, pagal Asociacijų įstatymą biuro vadovybei atlyginimus nustato biuro narės.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau Seimo narius balsuoti dėl 30 straipsnio 2 dalies 1 punkto pataisos, kurios teikėjas Seimo narys J.Veselka.

Balsavimo rezultatai: už – 30, prieš – 31, susilaikė 2. Pataisai nepritarta.

Dėl 30 straipsnio 2 punkto 2 dalies ar… Atsisakote? Taip. Esmė, manau, yra aiški. Ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų galima balsuoti? Taip. Prašau Seimo narius išsakyti nuomonę dėl 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto pataisos, kurios teikėjas yra Seimo narys J.Veselka.

Balsavimo rezultatai: už – 25, prieš – 33, susilaikė 2. Pataisai nepritarta.

Dėl 32 straipsnio ir toliau kelių straipsnių (iki 41 straipsnio) yra Seimo nario R.Karbauskio pataisos, dėl kurių mums nereikėtų balsuoti, nes buvo apsispręsta dėl kitokio tarifo nustatymo. Tai mes padarėme apsispręsdami dėl 12 straipsnio. Dėl 41 straipsnio klausčiau pranešėjo, ar yra tikslinga balsuoti?

G.ŠIVICKAS. Ne, dėl visų likusių pasiūlymų iš esmės nereikia balsuoti. Yra pritarta 12 straipsniui dėl vidutinių draudimo įmokų ir sudaryta darbo grupė. 41 straipsniui taip pat nereikalingas pritarimas, nes tokios 3 dalies nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi baigiame svarstyti pataisas, susijusias su šio įstatymo priėmimu. Dabar turėtume apsispręsti dėl viso įstatymo su tomis pataisomis, kurioms buvo pritarta po svarstymo. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš. Dėl balsavimo motyvų už kolegė B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasidalinti su jumis savo mintimis. Iš tiesų dabar mes padarėme taip, kad šis įstatymas padėtų ne mūsų draudžiamiesiems, o draudimo kompanijoms. Aš, tiesą sakant, pasiėmiau Teisės departamento siūlymus ir pagal juos pateikiau savo pataisas. Taigi aš darau dvi išvadas – arba Biudžeto ir finansų komitetas dirba labai nekompetentingai ir nemato savo darbo broko ir neatsižvelgia į šitas išvadas, arba jam tiesiog daro įtaką draudikai.

PIRMININKAS. Atsiprašau, jūsų pasisakymas yra už, taip?

B.VĖSAITĖ. Mes priėmėme protokolinį sprendimą… dėl 12 straipsnio aš dar pasilieku teisę teikti ir toliau pataisas, o šiaip iš tiesų reikia tokio įstatymo ir aš pasisakau už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys J.Veselka prieš. Prašom.

J.VESELKA. Apskritai toks įstatymas, kaip ir bet kuris, turėtų iš esmės tarnauti ne kompanijai, kuriai per prievartą skiriame pinigus, o vartotojui. Aš matau, kaip Biudžeto ir finansų komitetas visur, kaip buvo A.Gromyka, kurį vadindavo “mister net”… viską, kas buvo siūloma, kad būtų geriau vartotojui, tai yra vairuotojui, iš kurio bus prievarta (…) atmetė, sudaro išimtines sąlygas draudikams. Ir dar į tai įtrauks policiją, kad jais rūpintųsi, atimtų pinigus, o kai reikės pačiam draudėjui gauti išmokas, jam draudikas pasakys – viso gero, tu man nereikalingas. Pinigus atidavei, aš juos turiu, bendrasis vidaus produktas išaugo, aš dabar finansuosiu politines partijas iš tų milijonų ir ačiū, tu man nereikalingas. Todėl siūlau balsuoti prieš tokį niekšišką įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Diskusija yra baigta. Kviečiu Seimo narius registruotis.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo Nr.P-1369(6), pritarimo jam su pataisomis po svarstymo.

Balsavimo rezultatai: už – 40, prieš – 16, susilaikė 11. Įstatymui pritarta po svarstymo su pataisomis.

Gerbiamieji kolegos, dabar yra 18.27 val. ir norėčiau pasitarti dėl mūsų tolesnio darbo. Būtų siūlymas šiandien baigti svarstyti lydinčius teisės aktus, susijusius su Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu. Taip pat apsvarstyti 2-6a ir 2-6b darbotvarkės klausimus bei 2-7, 2-8 ir 2-9. Liko tikrai nedaug klausimų svarstyti, yra atvykę pranešėjai iš Vyriausybės ir laukia šio klausimo. Siūlyčiau mėginti baigti mūsų posėdį iki 19.15 valandos. Iki 19.00 val. ar tinka? (Triukšmas salėje)

Gerbiamieji kolegos, aš siūlau padirbėti iki 19.00 val. ir dirbti svarstant klausimus eilės tvarka. Gerai? Dėkoju už supratimą.

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-1370(6*) (svarstymas)

Pereiname prie darbotvarkės 1-2b klausimo – projekto registracijos Nr.P-1370. Svarstymo stadija. Minėto įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją G.Šivicką į tribūną.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį įstatymo projektą, susijusį su Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektu. Pateiksiu išvadas. Iš dalies yra pritarta Teisės departamento pastaboms ir pasiūlymams dėl įstatymo projekto. Jos yra redakcinio pobūdžio. Taip pat pritarta Vyriausybės pasiūlymams. Yra logiška, kad reikia pakeisti datas, nes, priminsiu, šis įstatymo projektas yra jau gana seniai užregistruotas.

Toliau. Kaimo reikalų komitetas. Nepritarta visoms pataisoms, kurių esmė – atidėti draudimo terminus žemės ūkio subjektams. Aš tik galiu priminti, kad buvo balsuota dėl įstatymo straipsnio, kad traktorių nereikės drausti ir žemės ūkio subjektams nereikės draustis. Tai prieštarauja visoms Europos Sąjungos direktyvoms. Kreipsimės į Europos komitetą prašydami išnagrinėti, ar nėra prieštaraujančių straipsnių. Todėl mes šiems irgi nepritariame. Nes jeigu yra civilinės atsakomybės draudimas, tai yra vientisumas. Kaip jau minėjau, kas atlygins žalą, jeigu tai padarys nedrausta priemonė, kurią neprivaloma drausti.

PIRMININKAS. Tiek?

G.ŠIVICKAS. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikė 2. Siūlau pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dalyvauti diskusijoje nebuvo pareiškusių noro, taip pat norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Todėl aš klausiu, ar bendru sutarimu galime pritarti pagrindinio komiteto išvadai? Prieštaravimų negirdžiu. Gerai. Yra prieštaraujančių. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis prieš balsavimą.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl pagrindinio komiteto išvados. Už reiškia pritarimą, prieš – nepritarimą, susilaikymas – susilaikymą.

Balsavimo rezultatai: už – 27, prieš – 12, susilaikė 6. Pritarta po svarstymo.

Pereiname prie pataisų, kurioms komitetas nepritarė. Pirmoji pataisa yra Kaimo reikalų komiteto pataisa. Klausčiau, kas galėtų pateikti? Ar kolega A.Ramanauskas pristatytų šią pataisą? Prašom.

A.RAMANAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Šis pasiūlymas atsirado dėl to, kad kaimo žmonės sunkiai gyvena, neturi pajamų, pajamos yra menkos. Dėl to buvo pateiktas siūlymas atidėti įgyvendinimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – kolega V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Aš palaikau, kviečiu kitus palaikyti šį pasiūlymą. Kas neturi ryšio su kaimu ir neįsivaizduoja ekonominės ir finansinės ūkininkų padėties, tai, žinoma, galima nieko nedaryti. Aš siūlau palaikyti. Labai reikalinga pataisa. Vis tiek ateis laikas, kai ūkininkai atsigaus, pradės geriau gyventi, tada bus galima šį įstatymą pradėti įgyvendinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Prašau Seimo narius balsuoti dėl 2 straipsnio 1 dalies pataisos, kurią teikia Kaimo reikalų komitetas. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą.

Balsavimo rezultatai: už – 17, prieš – 23, susilaikė 6. Pataisai nepritarta.

Taip pat yra dar viena 2 straipsnio pataisa, susijusi su 2 dalimi, kurios teikėjas yra Kaimo reikalų komitetas. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė. Aš prašau kolegą A.Ramanauską trumpai pristatyti šią pataisą.

A.RAMANAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Motyvas čia yra analogiškas kaip dėl 2 straipsnio 1 dalies. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Prašau Seimo narius dėl šios aiškios pataisos išreikšti savo nuomonę balsuojant. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: už – 15, prieš – 24, susilaikė 4. Pataisai nepritarta.

Yra gautos Seimo nario A.Ramanausko pataisos, kurios nebuvo svarstytos pagrindiniame komitete. Todėl prieš svarstant jas posėdyje klausiu, ar būtų 10 Seimo narių, pritariančių šioms pataisoms. Ar 10 Seimo narių pakeltų rankas pritardami? Kolegos, elektroniniu būdu pabandykime užfiksuoti, ar yra 10 Seimo narių pritarimas. Balsavimas dėl to, ar yra pritarimas, kad Seimo nario A.Ramanausko pataisa būtų svarstome plenariniame posėdyje. Yra pakankamai Seimo narių. Noriu paklausti autoriaus, ar tai nėra iš tų prieš tai svarstytų pataisų, kurioms dabar nepritarė? Tai yra tos pačios. Ačiū. Jūs atsiimate šias pataisas? Iš esmės tai yra tapačios pataisos, kurioms buvo nepritarta. Dėkoju. Ši pataisa nesvarstomas.

Taip pat yra gauta paskutinė pataisa dėl 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Teikėjas – Seimo narys P.Jakučionis. Ar jūs liekate prie savo teikiamos pataisos, kolega?

P.JAKUČIONIS. Man atrodo, kad dėl 12 straipsnio klausimas buvo išspręstas, ir dabar ši pataisa neturi prasmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Pataisą autorius atsiima. Kadangi nė vienai iš teiktų pataisų nebuvo pritarta, mes šio klausimo svarstymą baigiame. Pagrindinio komiteto išvadai po svarstymo buvo pritarta.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1371(2) (svarstymas)

Kitas lydintysis teisės aktas yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1371. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką R.Šukį.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Norėčiau pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.P-1371(2). Projektą įvertinęs komitetas konstatavo, kad jis yra grąžintinas iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

Projekto esmė arba problema. Mes komitete svarstėme, ar gali komitetas pats jį patobulinti, ar ne. Vis dėlto priėjome prie išvados, kad jeigu tas Transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas bus priimtas ir įsigalios tik po ilgo laiko, tai per tą laiką jis bus suspėtas patobulinti. Pastabos buvo nurodytos tokios, ir aš siūlyčiau pritarti komiteto išvadai. Pateiktame projekte, pirminiame projekte, numatyta 500 litų sankcija yra neadekvati pažeidimui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, taupykime laiką. Mes pamename to klausimo pateikimą ir turim progą matyti jo esmę. Ar jūs neprieštaraujate, kad mes, aiškiai žinodami, apie ką yra klausimas, apsispręstume dėl jūsų teikiamos išvados, ar pritarti jai, ar ne?

R.ŠUKYS. Aš norėjau išdėstyti motyvus, nes Seimo nariams reikės apsispręsti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra dar neaiškių motyvų dėl situacijos, nes, manau, jie buvo išsakyti. Turime didelį atsilikimą nuo darbotvarkės grafiko. Aš labai atsiprašau, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl šios komiteto siūlomos išvados grąžinti iniciatoriams tobulinti turi būti balsuojama iš karto. Gerbiamieji kolegos, ar mes, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galėtume pritarti komiteto siūlomai išvadai bendru sutarimu? Dėkoju. Prieštaravimų nėra. Juo labiau tai tik patvirtina klausimo aiškumą.

Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1372(6*) (svarstymas)

Pereiname prie paskutiniojo lydinčiojo teisės akto, t.y. Juridinių asmenų pelno mokesčio dviejų straipsnių papildymo įstatymo projekto. Svarstymo stadija. Įstatymo projektas Nr.P-1372. Kviečiu į tribūną kolegą G.Šivicką pateikti pagrindinio komiteto išvadą.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Yra gautos Teisės departamento išvados, ir joms iš dalies yra pritarta. Jos iš esmės yra redakcinio pobūdžio. Taip pat yra gautos Vyriausybės pastabos, kurioms taip pat pritarta. Paminėsiu, kad šis įstatymas rengtas senokai ir komiteto išvada yra pritarti Vyriausybės pateiktam komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Diskusijoje pageidavimo dalyvauti taip pat nėra pareiškęs noro nė vienas Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume pritarti įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu ir nematau. Įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu.

Taigi baigtas svarstyti ir po svarstymo pritarta įstatymų paketui, susijusiam su Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu bei jį lydinčiais teisės aktais.

Seimo nutarimo “Dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamento patvirtinimo" projektas Nr.IXP-389(5*) (priėmimas)

Turėtume judėti toliau. Darbotvarkės klausimas 2-6a, registracijos Nr.IXP-389. Kviečiu į tribūną Seimo narį V.Kvietkauską, apgailestaudamas, kad tiek teko lūkuriuoti.

V.KVIETKAUSKAS. Dėkoju posėdžio pirmininkui ir ačiū Seimo nariams, kurie taip drausmingai laukė, taip aš suprantu, kaip tik šio projekto pateikimo. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas teikia jūsų dėmesiui Seimo nutarimą “Dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamento patvirtinimo” ir siūlo jį patvirtinti. Tai yra penktasis variantas, priimtos visos pastabos. Paskutiniame variante priimtos pastabos dėl to, kad žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimus reikia skelbti ne tik “Valstybės žiniose” ir kitur, bet ir interneto tinklalapyje, taip pat kad atskirais klausimais žurnalistų etikos inspektorius gali pasitelkti ekspertus. Daugiau jokių pasiūlymų nėra, su visais viskas suderinta, todėl siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Šioje svarstymo stadijoje klausimai neužduodami. Turėtume pereiti prie viso Seimo nutarimo priėmimo. Dėkoju. Ar nėra prieštaraujančių, kad galėtume iš karto priimti visą Seimo nutarimą? Nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Taigi, kolegos Seimo nariai, prieš balsavimą kviečiu registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 50 Seimo narių.

Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti dėl viso Seimo nutarimo, kurio projekto Nr.IXP-389, priėmimo. Vyksta balsavimas.

Už – 48, prieš nėra, susilaikė vienas. Seimo nutarimas priimtas.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-380* (svarstymas)

Su ką tik priimtuoju yra susijęs įstatymo projektas Nr.IXP-380. Projektas yra svarstymo stadijos. Prašau, kolega Šileiki, pateikti pagrindinio komiteto išvadą.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, komiteto išvada – pritarti bendru sutarimu. Norėčiau tik atkreipti Sekretoriato ir valdybos dėmesį, jog tuo pačiu numeriu yra registruotas dar vienas projektas, kuris nėra susijęs su šiuo įstatymu, konkrečiai dėl Etikos komisijos vadovo, bet jis yra susijęs su Lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymo pakeitimu, todėl kitą kartą sudarant darbotvarkę siūlyčiau taip pat jį įrašyti ir nedelsiant svarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu komiteto pirmininką kolegą K.Rimšelį pateikti papildomo komiteto išvadą.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-380 mūsų komitetas apsvarstė ir mūsų išvada – pasiūlyti pagrindiniam komitetui suderinti įstatymo projekto 1 ir 2 straipsnių ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir 4 priedėlio punktų numeraciją ir t.t., ir t.t. Bendru sutarimu tokiai išvadai pritarta.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Diskusijoje dalyvauti nėra noro pareiškusio nė vieno Seimo nario, todėl klausčiau, ar mes bendru sutarimu galėtume pritarti pagrindinio komiteto išvadai, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gerai. Bendru sutarimu pritarta šiam įstatymo projektui po svarstymo.

Juridinių asmenų registro steigimo įstatymo projektas Nr.IXP-631 ES (pateikimas)

Taigi kitas eilės tvarka įstatymo projektas – Vyriausybės teikiamas integracinis įstatymas, registracijos numeris Nr.IXP-631 – Juridinių asmenų registro steigimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną teisingumo ministrą G.Bartkų. Apgailestaudamas, kad ministras ilgiau nei įprasta praleido laiko šiame pastate, kviečiu jus į tribūną. Prašom.

G.BARTKUS. Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės teikiamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro steigimo įstatymas. Šio įstatymo būtinybė yra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Antrosios knygos 62 straipsnyje. Jame numatyta, kad juridinių asmenų registro tvarkymo įstaiga yra įstatymu numatyta valstybės institucija. Kitaip sakant, pats juridinių asmenų registras yra įsteigtas kodeksu, tačiau, kas yra šio registro tvarkymo įstaiga, turi nustatyti įstatymas, tai yra Seimas. Todėl teikiamas įstatymas yra trumpas, tik šeši straipsniai, kurių pagrindinis yra 2 straipsnis. Jame numatoma, kad juridinis asmenų registras steigiamas sujungiant kitų institucijų vykdomą juridinių asmenų ar įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, registravimą ir registravimo, t.y. tvarkymo, institucija būtų Teisingumo ministerija ar jos įsteigta įstaiga – Juridinių asmenų registravimo departamentas prie Teisingumo ministerijos. Registro steigėja pagal įstatymą yra Vyriausybė, o, kaip minėjau, tvarkymo institucija – Teisingumo ministerija arba jos įsteigta įstaiga. Juridinių asmenų pačią registravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, taip pat pagal Registro įstatymą atskira tvarka bus patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Taip pat dar norėčiau pasiūlyti. Juridinių asmenų registras yra teisinis registras, kuriame registruojami juridiniai asmenys, todėl pagal darbotvarkę pagrindiniu komitetu buvo pasiūlytas Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomu – Ekonomikos komitetas. Čia turbūt, manyčiau, klaida. Pagrindinis komitetas turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes registras yra juridinių asmenų teisinis registras, o papildomu komitetu turėtų būti ar Ekonomikos, ar Valdymo ir savivaldybių komitetas, nes tai susiję su institucija, taip pat su funkcijų perskirstymu tarp savivaldybių.

PIRMININKAS. Ačiū. Ministre, jūsų norėtų klausti trys Seimo nariai. Pirmoji yra Seimo narė S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia tikrai norėčiau sutikti su tuo, kad čia būtinai turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos ir Ekonomikos komitetai, o Biudžeto ir finansų komitetas čia tikrai nėra būtinas. Tačiau mano klausimas būtų kitas. Šiuo metu veikia Įmonių rejestro įstatymas, kuris yra, aišku, ne šešių straipsnių, o kur kas didesnis, kuriame yra apibrėžta ir kaip, ir kada, ir kas ten yra, ir t.t. Jeigu šį įstatymą mes priimame dėl juridinių asmenų registro steigimo, mano supratimu, lieka visiškai neaiškus tolesnis registravimo santykis, juo labiau kad registravimas įmonių rejestre yra vienoks, sakysime, Švietimo ministerijoje ar Teisingumo ministerijoje registruojamų subjektų yra kitoks, o visi kiti įstatymai bus tik rengiami. Tas registras plikas, be jokio pagrindo, be jokio įstatymo, pagal kurį jis galės veikti. Tai ar reikalingas toks įstatymas, jau įsigaliosiantis nuo tada, kai bus priimtas, jeigu jis faktiškai negalės veikti, nes nėra viso kito?

G.BARTKUS. Suprantu. Įmonių rejestro įstatymas, taip pat kiti įstatymai arba tvarka, kurie numato registravimą, yra keičiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, t.y. visi juridiniai asmenys yra registruojami vienodai. Registravimo procedūrai Civiliniame kodekse yra skirtas visas V skyrius, kuriame yra 15 straipsnių, vidutiniškai straipsnyje po keturias dalis, t.y. per 70 normalių įstatymo straipsnių. Taigi registravimo tvarka jau dabar nustatyta Civiliniame kodekse ir tai yra apie 70 straipsnių, kurie gana detaliai nustato, kaip turi būti registruojama. Privalumas yra toks, kad būtent visiems juridiniams asmenims, ar tai būtų biudžetinės įstaigos, ar kultūros įstaigos, ar įmonės (jūs teisingai pastebėjote, kad dabar yra registruojamos pagal skirtingą ir įvairią tvarką), kodeksas numato vienodą tvarką ir vienintelis, kaip minėjau, dalykas yra tas, kad Civilinis kodeksas nustato būtinumą, kad tą įstaigą, kuri atliks naują registraciją, įvardytų įstatymas. Todėl šis įstatymas ir teikiamas.

S.BURBIENĖ. Tai gal reikia, kad nuo liepos 1 d. jis įsigaliotų?

G.BARTKUS. Nuo liepos 1. Kodėl mes norime, kad Seimas kiek galima greičiau įvardytų tą įstaigą? Todėl kad naujame biudžete mes jau norime numatyti tam tikras lėšas šiam steigimui. Kada pradės veikti juridinių asmenų registras, tai yra nustatyta Civilinio kodekso įgyvendinimo įstatyme. Jame numatyta data – kitų metų sausio 1 d.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų taip pat norėtų klausti Seimo narys V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau tokį klausimą. Ar mes dabar deklaruojame priėjimo prie vieno langelio principą? Ar ši nauja tvarka nesukurs žmonėms, kuriantiems įmones, registruojantiems, naujų problemų, nepadidins biurokratijos? Ar bus kiekviename rajone šios įmonės padaliniai, kad žmonės galėtų vietoje tvarkyti reikalus, nereikėtų važinėti į sostinę, į apskritį ar kitur?

G.BARTKUS. Taip, labai geras klausimas. Kaip jau minėjau, pačią registravimo tvarką nustato ne šis įstatymas, o Civilinis kodeksas, kuris jau yra priimtas ir turėtų įsigalioti liepos 1 dieną. Pagrindinis šio registro principas yra kitas. Registras kaupia duomenis, tai yra registravimo duomenis apie įmonę, apie jos valdymo organus, apie kitus dokumentus, tai yra duomenų bazė, o juridinio asmens įsteigimo teisėtumą tvirtina notaras. Kadangi notaras faktiškai yra kiekviename miestelyje, tai mes manome, kad būtent tai palengvins steigimo tvarką, nereikės važiuoti į savivaldybę ar paskui vežti dokumentus į Ūkio ministeriją, ar dar kur nors. Notarui patvirtinus steigimo sutartį, tie dokumentai tiesiog išsiunčiami paštu arba atiduodami atstovui. Mes numatome apie 5 tokius atstovus, kad nereikėtų vežti ar siųsti paštu, ir įregistruojamas juridinis asmuo.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis jūsų klausti nori Seimo narys V.Saulis. Prašom.

V.SAULIS. Gerbiamasis ministre, nagrinėjant šį klausimą užkliuvo 5 straipsnis dėl juridinių asmenų registravimo finansavimo. Aš noriu paklausti, ar tai bus biudžetinė organizacija (jeigu ji bus biudžetinė organizacija, tai bus finansuojama pagal biudžetinių įstaigų finansavimo tvarką), ar ji bus finansuojama kitaip? Kodėl būtinai reikėjo šią finansavimo klausimo situaciją išryškinti?

G.BARTKUS. Būtinai paaiškinsiu kodėl. Šis straipsnis pakartoja Registrų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad bet kokių registrų finansavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Jis atsirado todėl, kad būtų nuraminti žmonės, jog pati registravimo procedūra nebrangs, t.y. Jurinių asmenų registras nebus finansuojamas iš papildomų kokių nors mokėjimų – iš ūkio subjektų ar kitų, jis bus finansuojamas iš biudžeto.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Ačiū pranešėjui.

Gerbiamieji kolegos, pateikimo stadija. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių nėra. Ar galime pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu po pateikimo? Prieštaravimų negirdžiu. Įstatymui po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Turėtume apsispręsti dėl svarstymo procedūros. Išgirdome pasiūlymus. Aš noriu paklausti, ar būtų pritarimas, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Dėkoju. Papildomas, jeigu teisingai supratau, galėtų būti Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Ekonomikos komitetai. Ar priimtina, kad šie du komitetai būtų papildomi? Prieštaravimų negirdžiu. Pritarta. Siūloma svarstymo data – birželio 7 d. Ar tinka? Dėkoju.

Apskrities valdymo įstatymo 4, 5, 10, 13, 16, 18, 19 straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-574 (pateikimas)

Liko dviejų įstatymų pateikimo stadija. Kviečiu Seimo narius dar turėti kantrybės. Į tribūną kviečiams vidaus reikalų viceministras ponas E.Chlivickas. Pateikimas. Apskrities valdymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.IXP-574. Prašom, viceministre.

E.CHLIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Pirmiausia noriu pasakyti, kad, gerbdamas jūsų laiką, žadu kalbėti trumpai. Norėčiau pateikti jums Apskrities valdymo įstatymo kai kurių straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą.

Šio pakeitimo esmė yra ta, kad būtina suderinti sąvokas, kurios yra vartojamos skirtinguose įstatymuose (pirmiausia Savivaldos įstatyme, Apskrities valdymo įstatyme), taip pat siekiama panaikinti neatitikimus tarp Vyriausybės įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo ir Apskrities valdymo įstatymo. Čia yra keletas sąvokų, kurios turėtų būti patikslintos. Keli pavyzdžiai galėtų būti tokie. Apskrities viršininko pavaduotoją skiria ir atleidžia Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu – taip buvo praeitų metų spalio 10 d. priimtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme. Dabar galiojančiame Apskrities valdymo įstatyme yra numatyta, kad apskrities viršininko pavaduotoją skiria ir atleidžia Ministras Pirmininkas apskrities viršininko teikimu.

Kiti klausimai, kurie taip pat turėtų būti patikslinti, pirmiausia yra darbo sutarties galiojimo sritis. Pagal Apskrities valdymo įstatymo 19 straipsnį apskrities viršininkas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka su jam pavaldžių įstaigų vadovais sudaro sutartis, tuo tarpu Valstybės tarnybos įstatymas numato, kad darbo sutartys yra nesudaromos.

Yra gauta Seimo Teisės departamento teigiama išvada, kurioje yra nurodyta viena pastaba, su kuria reikėtų sutikti, – keičiamo įstatymo oficialus paskelbimo šaltinių sąrašas, nurodant “Žinių” 1997 m. Nr.62. Mes su tuo sutinkame.

PIRMININKAS. Ačiū. Viceministre, jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Pirmasis – kolega P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis viceministre, sutinku, kad pataisos yra daugiau techninio pobūdžio. Jūs komentavote Teisės departamento išvadas. Nežinau, ar šioje išvadoje, ar dėl kito įstatymo (dėl administracinės priežiūros), bet yra Teisės departamento išvada ir tokia nuoroda, kad sąvokos keitimas pagal Vietos savivaldos įstatymą prieštarautų Konstitucijos 119 straipsnio 3 daliai. Šiuose įstatymuose – ir šiame, ir kitame – vartojama sąvoka “savivaldos institucijos” (tokia sąvoka vartojama ir Konstitucija 119 straipsnio 3 dalyje), o dabar siūloma, jūs teisingai minėjote, pagal Vietos savivaldos įstatymą – “savivaldybių institucijos”. Tačiau dėl šios sąvokos yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą išsiaiškinti, ar Vietos savivaldos įstatyme vartojama sąvoka atitinka Konstituciją. Tai kaip jūs tai galite pakomentuoti? Ačiū.

E.CHLIVICKAS. Gerbiamajam Seimo nariui atsakyčiau taip: pirmiausia tai yra dėl antrojo įstatymo – dėl Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo pataisų.

P.PAPOVAS. Sąvokos tos pačios.

E.CHLIVICKAS. Taip, sąvokos tos pačios, bet ta Teisės departamento pastaba yra pateikta prie antrojo. Aš manau, kad man bus suteikta teisė pakomentuoti antrąjį, tai gal tada galėsiu atsakyti į tą klausimą, jeigu sutiksite.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti Seimo narys E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas daugiau retorinis ir su palinkėjimais. Kada vis dėlto Vidaus reikalų ministerija nustos nešti į Seimą trečiąja ar ketvirtąja eile turimus priimti įstatymų projektus ir į Seimą pateks tie įstatymų projektai, kurie kaip prioritetiniai buvo išskirti dar šio Seimo kadencijos pradžioje? Turiu omeny naują Valstybės tarnybos įstatymo redakciją, konkrečius įstatymų projektus dėl apskričių reformos. O dėl šio konkretaus įstatymo projekto tikrai neturiu netgi ko ir paklausti.

E.CHLIVICKAS. Aš galėčiau pakomentuoti tik tiek. Nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija yra rengiama. Iš esmės tam tikras variantas jau yra parengtas ir tikrai bus pateiktas.

Dėl apskričių reformos. Jūs turbūt žinote, kad yra Vyriausybės patvirtintas priemonių planas. Nuo rytdienos apskrityse prasideda išvažiuojamųjų pokalbių su tautiečiais, su apskrities žmonėmis, vadovais ciklas. Rytoj 10 val. Kaune įvyks pirmasis toks pasitarimas. Manau, po to, kai mes įvykdysime priemonių planą, iš tikrųjų galėsime referuoti, kaip mums pavyko ir kokios yra mūsų rinkėjų nuomonės.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia Seimo narys V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš irgi norėjau paklausti panašų klausimą, nes ir Vyriausybės, ir liberalų programose buvo rašyta apie apskričių valdymo reformą. Dabar, kiek žinau, rengiama reformos koncepcija (vieną variantą teko matyti). Ten vis dėlto daug punktų palikta apskričiai. Ar neišeis muilo burbulas iš to daug darbo, daug kalbų, ir vėl viskas liks apskričiai, savivaldybės liks be savivaldos, o gyvenimas tekės sena vaga?

E.CHLIVICKAS. Manykime, kad ne. Aš manyčiau, kad tai, kas yra parengta (yra parengti trys variantai), bus pateikta visuomenei. Manau, po aptarimo, sužinoję visuomenės nuomonę, mes galėsime tinkamai parengti vieną ir jį pasiūlyti Seimui. Manau, kad šiuo atveju tai sėkmingiausias būdas. Jūs minėjote vieną variantą, bet aš manau, kad visi trys yra teiktini ir bus aptariami. Kaip minėjau, rytoj 10 val. Kaune mes pradedame aptarimą. Tikiuosi, kad rezultatai bus teigiami.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių jūsų paklausti nėra, kaip ir nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime įstatymo projektui po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. Pritarta bendru sutarimu. Ar būtų prieštaraujančių, kad Seniūnų sueiga siūlytų, o mes pritartume, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o svarstymo data – birželio 21 d.? Prieštaravimų negirdžiu. Pritarta.

Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 3, 4, 5, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-607 (pateikimas)

Prašom, viceministre, pateikti kitą jūs ministerijos ir Vyriausybės teikiamą įstatymo projektą Nr.IXP-607.

E.CHLIVICKAS. Ačiū. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kaip jau buvo minėta, siekia suvienodinti sąvokas ir nuostatas, kurios yra vartojamos skirtinguose įstatymuose, t.y. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme, Valstybės tarnybos įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme, taip pat pakoreguoti įstatymą atsižvelgiant į šiuo metu susiformavusią praktiką. Kaip buvo teisingai paminėta, tokios sąvokos kaip savivaldos institucija ir savivaldybės institucija reikalauja patikslinimo ir suvienodinimo.

Yra ir kitų dalykų. Priėmus šį įstatymo projektą Vyriausybė turėtų parengti Vyriausybės atstovo tarnybos nuostatas. Tai yra naujas dalykas, kuris reikalauja papildomo dėmesio. Buvo pateiktos tam tikros Teisės departamento išvados, kurioms galima pritarti. Jos yra keturios, ne visos turbūt lygiavertės, nes kai kurios yra redakcinio pobūdžio. Ta pastaba, kurią minėjo gerbiamasis Seimo narys P.Papovas, aš manyčiau, yra pati svarbiausia, ir iš tiesų į tą klausimą reikėtų atsižvelgti, nes Seimo Teisės departamentas nurodė, kad siūlomas pataisas (…) reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ši sąvoka yra paminėta Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalyje. Čia turbūt yra rimčiausias klausimas. Su visomis pastabomis, aš manau, mes tikrai galime sutikti, jos nėra esminės, todėl manyčiau, kad toks įstatymo projektas galėtų būti pateiktas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Mano klausimas šį kartą bus truputį kitokio pobūdžio. Jeigu tos sąvokos nekeistume, tai faktiškai nereikėtų ir šiame įstatyme daryti pakeitimų. Suprantu, kad 5 straipsnyje (8 straipsnio pakeitime) yra esminė pataisa, t.y. Vyriausybės atstovu gali būti skiriamas tik turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą. Matyt, šių visų pakeitimų esmė ir buvo nukreipta į tai, o sąvokos yra tik tarp kitko. Nors Teisės departamentas nenurodo, bet aš manyčiau, kad ir ši nuostata prieštarautų Konstitucijai, nes Konstitucijoje yra aiškiai pasakyta, kad Vyriausybės atstovus skiria Vyriausybė ir iš įstatymo leidėjo tik prašo nustatyti įgaliojimus. Nepasakoma, kokį išsilavinimą turėtų turėti Vyriausybės atstovas. Valstybės tarnybos įstatyme yra pareigybių kategorijos ir ten yra išsilavinimo reikalavimai. Todėl aš manyčiau…

PIRMININKAS. Laikas ir klausimas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nemanote, kad ši nuostata prieštarauja Konstitucijai, nes riboja Vyriausybės konstitucinę teisę pagal Valstybės tarnybos įstatymą paskirti tokios specialybės, tokios kvalifikacijos (žinoma, su aukštuoju išsilavinimu) specialistą, Vyriausybės atstovą? Ačiū.

E.CHLIVICKAS. Aš manyčiau, kad reikėtų patikslinti sąvokas, kurios yra vartojamos, atsižvelgti į Konstitucijos nuostatas, bet manau, kad dirbant komitetuose turbūt bus galima tuos klausimus išspręsti. Nenorėčiau kategoriškai teigti, kad mes prieštaraujame Konstitucijai, ir dėl to nereikėtų teikti to įstatymo pataisų. Toks būtų mano komentaras.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia kolega A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, juk jūs puikiai žinote, kad rengiama apskričių reforma ir dėl to reikės daug ką pertvarkyti. Ar dabar yra prasmė forsuoti tokį įstatymą, kai bus galima kompleksiškai pasižiūrėti ir į apskritis, ir į Vyriausybės atstovus apskrityse? Ačiū.

E.CHLIVICKAS. Mūsų siūlymas ir mūsų pagrindinė mintis buvo ta, kad turbūt darbo yra pakankamai daug ir gal būtų sėkmingiau dirbti dirbant lygiagrečiai. Siūlyti pataisymus, siūlyti tautiečiams išreikšti savo nuomonę, ir kai mes juos turėsime… juk čia dirba įvairūs kolektyvai, įvairios darbo grupės, aš manau, tai bus atliekama ir Seime. Manyčiau, siekiant geresnių rezultatų ir dirbant lygiagrečiai nebūtų problemų. Būtų galima tuos klausimus suderinti.

PIRMININKAS. Dėkoju už klausimus, o pranešėjui – už atsakymus. Turėtume pereiti prie apsisprendimo. Dėl balsavimo motyvų prieš norėtų kalbėti Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės departamentas ir pranešėjas pripažino, kad sąvokų keitimas prieštarautų Konstitucijai, o teisinio išsilavinimo nustatymas, aš manau, taip pat prieštarauja Konstitucijai, nes čia yra Vyriausybės reikalas, kokio išsilavinimo, kokios specialybės turėtų būti Vyriausybės atstovai. Juk ir Konstitucija sako: “skiria juos Vyriausybė”. Konstitucija tik reikalauja, kad Seimas nustatytų Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką. Kadangi daugiau kokių nors pakeitimų nėra, išskyrus sąvoką “ir teisinio išsilavinimo”, ir abu šie dalykai prieštarauja Konstitucijai, tai faktiškai šio įstatymo pakeitimas netenka prasmės, ir aš kviesčiau nepalaikyti šio įstatymo pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo metu įstatymo projektas yra tik pateikiamas ir aš galvoju, kad reikėtų jį paremti. Mūsų Valstybės valdymo komitetas yra paskirtas pagrindiniu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas…

PIRMININKAS. Jis dar gali būti paskirtas.

K.RIMŠELIS. Bus paskirtas, ko gero, aš bent jau taip tikiuosi. Tada mes kartu su komiteto pirmininko pavaduotoju gerbiamuoju P.Papovu padiskutuosime ir priimsime, man atrodo, teigiamą sprendimą, kokiu keliu iš tiesų turėtume eiti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi nebuvo bendro sutarimo, todėl mums tenka, ko gero, šiandien paskutinį kartą registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija. Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo (registracijos numeris Nr.IXP-607) pritarimo po pateikimo. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: 20 – už, 23 – prieš, susilaikė 2. Nėra pritarta po pateikimo. Dabar turėtume apsispręsti, kaip mes elgiamės. Tai būtų alternatyvinis balsavimas. Pirmasis alternatyvinis variantas būtų grąžinti iniciatoriams tobulinti, antrasis – atmesti. Taigi, gerbiamieji kolegos, manau, klausimas yra pakankamai aiškus, ar reikia kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega K.Rimšelis. Prašom. Atsiprašau, ar galime bendru sutarimu sutarti, kad grąžiname iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje) Nėra sutarimo. Prašau kolegą K.Rimšelį.

K.RIMŠELIS. Aš siūlyčiau vis dėlto grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant taip pat ir į P.Papovo pateikimo metu pateiktas pastabas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Aš nežinau, gal neįsiklausė Seimo nariai į mano pastabas. Faktiškai, jeigu prieštarauja Konstitucijai dėl sąvokų pakeitimo ir dėl teisinio išsilavinimo, tai nėra ką ten daugiau tobulinti. Daugiau ten nėra kažkokių pasiūlymų. Aš esu tikrai įsitikinęs, jeigu dešimt metų nereikėjo teisinio išsilavinimo ir po dešimt metų darbo čia, Seime, arba po ketverių metų nė vienas Seimo narys, neturintis teisinio išsilavinimo, negalės būti Vyriausybės skiriamu atstovu ir prižiūrėti, ar savivaldybės laikosi įstatymų, tai yra kažkokie neaiškūs dalykai. Todėl aš siūlau atmesti.

PIRMININKAS. Ačiū. Noriu formuluoti klausimą balsavimui. Tai yra alternatyvinis balsavimas, susilaikę nebus skaičiuojami. Balsavimas už reiškia grąžinimą iniciatoriams tobulinti, balsavimas prieš reiškia atmetimą. Prašau Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 22, prieš – 24. Įstatymas atmestas.

Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje) Aš atsiprašau, man sufleruoja, jog Statutas reikalauja, kad tam, kad įstatymas būtų atmestas, reikia 36 balsų. Taigi šiuo atveju mes galime konstatuoti, kad įstatymas bendru sutarimu yra grąžinamas iniciatoriams tobulinti. Dėkoju. Įstatymas yra grąžinamas iniciatoriams tobulinti.

Kaip ir priklauso pagal Statutą, vakarinio plenarinio posėdžio pabaigoje – Seimo narių pareiškimai. Tokių nėra.

Gerbiamieji kolegos, dėkoju už jūsų kantrybę. Noriu paskelbti šios dienos vakarinio posėdžio ir, viliuosi, darbo dienos pabaigą. Geros kloties!