LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 8, 9, 13, 14, 15, 21, 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

 

 

1.Projekto tikslai ir uždaviniai

Pagrindinis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 8, 9, 13, 14, 15, 21,  54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (toliau vadinama – įstatymo projektas) tikslas - suderinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau vadinama – Pensijų įstatymas) nuostatas su pastaruoju metu priimtų kitų įstatymų - Valstybės tarnybos įstatymo pataisų, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo – nuostatomis (keičiamo Pensijų įstatymo 2, 8, 9, 13 straipsniai).

Taip pat įstatymo projektu siūloma pakeisti ketvirčio vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų tvirtinimo terminą. Nuo praėjusiųjų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos nustatytas ketvirčio vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Jos turi būti patvirtintos ne vėliau kaip per mėnesį prasidėjus naujam ketvirčiui. Tačiau iš tikrųjų, dėl techninių priežasčių, tik prasidėjus naujam ketvirčiui per vieną mėnesį patvirtinti ketvirčio vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų dydį neįmanoma. Todėl siūloma nustatyti dviejų mėnesių terminą, per kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų realias galimybes patvirtinti pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką apskaičiuotas ketvirčio vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas (keičiamo Pensijų įstatymo 14 straipsnis ir su juo susiję keičiamo Pensijų įstatymo 15 ir 21 straipsniai).

               

2. Dabartinės teisinio reglamentavimo nuostatos

            2.1. Pensijų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu visai valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti draudžiami asmenys, dirbantys pagal diplomato tarnybos ar terminuotas diplomato tarnybos sutartis, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, individualių (personalinių) įmonių savininkai bei jiems prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys (išskyrus patentus įsigijusius asmenis) ir kt. Tarp asmenų, privalomai draudžiamų valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, nepaminėti valstybės institucijose (įstaigose) dirbantys valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai ir kiti asmenys, kurie nėra viešojo administravimo valstybės tarnautojai ir kuriems pagal įsigaliojusias Valstybės tarnybos įstatymo pataisas šio įstatymo nuostatos netaikomos. Šios Pensijų įstatymo nuostatos neatitinka Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatų;

2.2. Pensijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad individualių (personalinių) įmonių savininkų bei jiems prilygintų savarankiškai dirbančių asmenų (išskyrus patentus įsigijusius asmenis) draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiai yra prilyginami asmens stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Ši Pensijų įstatymo nuostata taip pat neatitinka Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatų;

2.3. Pensijų įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas pagal ketvirčio duomenis Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi patvirtinti prasidėjus naujam ketvirčiui ne vėliau kaip per mėnesį.

3. Siūlomos teisinio sureguliavimo nuostatos

            3.1. kaip atskiros valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiamų asmenų kategorijos nevardyti asmenų, dirbančių pagal diplomato tarnybos ar terminuotas diplomato tarnybos sutartis. Šios sąvokos siūloma atsisakyti kaip perteklinės, nes pagal Valstybės tarnybos įstatymą šie asmenys yra valstybės tarnautojai. Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas privalomai draudžiamų valstybiniu socialiniu pensijų draudimu asmenų kategorijas suderinti su Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytomis valstybiniu socialiniu draudimu privalomai draudžiamų asmenų kategorijomis;

3.2. nustatyti, kad individualių (personalinių) įmonių savininkai bei jiems prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įgyja dirbdami savarankiškai; 

3.3. nustatyti dviejų mėnesių terminą, per kurį Vyriausybė turėtų tvirtinti pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką apskaičiuotas ketvirčio vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas. Keičiamo Pensijų įstatymo 15 ir 21 straipsniuose esančias sąvokas “vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos pagal ketvirčio duomenis” pakeisti į sąvoką “ketvirčio vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos”;

Kitos siūlomos Pensijų įstatymo pataisos yra techninio pobūdžio (keičiamo Pensijų įstatymo 54 straipsnis). Siekiant išvengti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatų skirtingų interpretacijų, įstatymo projektu siūloma aiškiau ir detaliau suformuluoti šių dalių nuostatas bei patikslinti šių dalių formuluotes.

 

4. Teigiami rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus įstatymo projektą

 4.1. Pensijų įstatymo sąvokos būtų suderintos su Valstybės tarnybos, Valstybinio socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymų sąvokomis;

4.2. Pensijų įstatyme būtų nustatytas realesnis terminas, per kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė galėtų  patvirtinti ketvirčio vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas.

 

5. Galimi neigiami priimto įstatymo padariniai ir priemonės, kurių reikėtų imtis jiems išvengti

            Neigiamų padarinių nenumatoma.  

 

6. Įstatymo projekto reikšmė pildant valstybinių socialinio draudimo pensijų teisės aktų sistemą

            Projektu valstybinių socialinio draudimo pensijų teisės aktų sistema tik modifikuojama.

 

7. Galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti

            Būtina pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr.1156 patvirtintus Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus.

           

            8. Ar priėmus įstatymą būtina jį skelbti rusų ar anglų kalbomis

            Nebūtina.

 

            9. Teisės aktai, kuriuos reikia parengti

            Naujų teisės aktų rengti nereikia.

 

           

 

10. Projekto rengėjai

            Įstatymo projekto rengimą koordinavo Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audronė Morkūnienė (tel. 603829). Tiesioginė rengėja - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento (direktorius – Alfredas Nazarovas, tel. 650932) Pensijų skyriaus viršininkė Svetlana Černuševič (tel. 603383).

           

11. Projekto įgyvendinimo išlaidos

            Šiam projektui įgyvendinti papildomos išlaidos nereikalingos.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Finansų ministras, pavaduojantis Socialinės apsaugos

ir darbo ministrą                                                                                                 Jonas Lionginas                              

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

S. Černuševič, 603383