Trisdešimt antrasis (83) posėdis
2001 m. gegužės 10 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir R.KARBAUSKIS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. gegužės 10 d. vakarinį plenarinį posėdį. Kviečiu registruotis. (Balsai salėje) Prašom neskubėti, reikia įrodyti tai. Prašom registruotis.

Užsiregistravo net 25 Seimo nariai, kurie susirūpinę korupcija, bet nematau iniciatorių atstovų. Tačiau tai mums netrukdys diskutuoti. (Balsai salėje)

Iš anksto yra užsirašę, t.y. praėjusį kartą užsirašė, diskutuoti dar 11 Seimo narių. Dabar aš iš eilės kviečiu kalbėti K.Prunskienę. Po to kalbės M.Pronckus. Prašom, dėl vedimo tvarkos – A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, tą dokumentą mūsų frakcijos suderino. Aš nežinau, ar mums vertėtų gaišti laiką ir dabar šnekėti. Siūlyčiau nutraukti diskusijas ir pradėti balsuoti.

Diskusija “Dėl korupcijos Lietuvoje” (tęsinys)

PIRMININKAS. Aš turiu tik vieną dalyką, gerbiamasis profesoriau, pasakyti, kad yra du klausimai. Yra klausimas, kuris pavadintas “Diskusija dėl korupcijos”, ir antras klausimas – “Seimo rezoliucija dėl kovos su korupcija”. Taigi mes dabar baigiame nagrinėti pirmąjį klausimą. Jeigu kolegos atsisakys kalbėti arba kalbės labai trumpai, tai mes tikrai galėsime sutaupyti laiko. Ar galime taip sutarti? Tai aš prašyčiau tada potencialius kalbėtojus, pradedant M.Pronckumi, kalbėti trumpai drūtai. Prašom M.Pronckų į tribūną. Ruošiasi J.Veselka. Prašyčiau taip pat trumpai drūtai, juo labiau jeigu nori, kad būtų jo pasiūlymas įgyvendintas.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Aš nežadu atsisakyti savo kalbos. Politikų leksikoje vis dažniau skamba žodis “korupcija”. Kalbėti apie ją, atrodo, darosi madinga, net tai parodo politiką kaip siekiantį kilnių tikslų, nes tai gali atnešti politikui didesnį populiarumą. Tai, žinoma, iš tikrųjų nebūtų blogai, jeigu iš tikro būtų sąžiningai analizuojamos korupcijos atsiradimo ištakos, būtų įvardijami šių ištakų iniciatoriai ir jeigu būtų įvardijami būdai šioms politinėms priežastims šalinti. Deja, pas mus, atrodo, bandoma apsiriboti daugiau technologiniais dalykais nekalbant apie esmines korupcijos atsiradimo priežastis. Kadangi Seimas yra aukščiausia šalies politinė institucija, kurioje priimami svarbiausi politiniai sprendimai, todėl toks politikų nenoras gilintis į esmę rodo, kad šiuo klausimu bandoma sužaisti eilinį seiminį žaidimą.

Taigi apie kai kurias esmines korupcijos ištakas. Daugelis politikų dabar suka nosį nuo kaimo problemų, t.y. nuo kaimo skurdo, nedarbo, plėšimo, prievartavimo, nuo mokyklų, kultūros namų bei kitų aptarnavimo įstaigų naikinimo. Prieš dešimtmetį šių problemų beveik nebuvo. Kas jas sukėlė? Viena iš priežasčių – gražiais žodžiais tada reklamuota ir politiniais sprendimais paremta agrarinė reforma ir ja prisidengus įvykdytas ūkių naikinimas, kuriam pradžią davė ir sąlygas sudarė 1991–1992 metų politiniai sprendimai. Štai ką, beje, rašė savo pažymoje 1995 m. sudaryta šiam klausimui tirti parlamentinė komisija: “Agrarinės reformos tikslų buvo siekiama skubotai, administraciniu priverstiniu būdu, be reikiamo teisinio ekonominio ir organizacinio pasirengimo, be mokslinio ir gamybinio pagrindimo. Žemės ūkio ir perdirbimo pramonės sužlugdymą lėmė dvejus metus vykdyta agrarinė reforma, kurios metu buvo skubotai suardomos buvusios ūkinės struktūros, gamybiniai ir ekonominiai ryšiai. Nušalinus nuo agrarinės reformos didelio ūkinio darbo patirtį turinčius ūkio vadovus ir specialistus bei kolegialius valdymo organus šis darbas vyko chaotiškai, be kvalifikuoto vadovavimo ir kontrolės, todėl susidarė palankios sąlygos įvairiam piktnaudžiavimui. Pasinaudojus ekonomine suirute buvo išgrobstyta nemažai turto, sunaikinta daug statinių, technikos bei kitų materialinių vertybių” ir t.t., ir t.t. Tokios reformos rezultatas – maždaug 35 milijardai nuostolių. Ar tokia nuostolių suma suintrigavo mūsų mieluosius teisininkus? Ne. Perdavus medžiagą Generalinei prokuratūrai iš jos gautas toks atsakymas: “Prokuratūroje atsisakyta kelti baudžiamąją bylą nesant nusikaltimo sudėties”. Pasirašė generalinis prokuroras Nikitinas. Taigi, mielieji teisininkai, už kelias pavogtas vištas žmogus sodinamas į kalėjimą, o padarius milijardinius nuostolius nerandama nusikaltimo sudėties. Tokia teisingumo įgyvendinimo praktika pastaraisiais metais buvo taikoma ne tik naikinant kaimą, bet ir daugelyje kitų ekonominių ir ypač privatizavimo sričių.

Taip atsirado konfliktas tarp teisėtumo ir teisingumo. Teisėtumas, pasirodo, galėjo ir gali pateisinti neteisingumą. Šią naują teisėtumo situaciją greitai suprato žmonės. Matydami, kad pastarąjį dešimtmetį aukščiausieji valdžios valdymo organai sudarė sąlygas praskolinti valstybę, išgrobstyti ir pusvelčiui išparceliuoti šalies, t.y. visos visuomenės, turtą (toks parceliavimas vyksta ir dabar), žmonės atrado paprastą taisyklę – grobk, ką gali, nepaisydamas jokių taisyklių ir moralės normų. Blogėjant socialinei būklei, didėjant nedarbui, valdžiai nuolat kartojant, kad kiekvienas turi pasirūpinti savimi, nusikaltimai, kartu ir korupcija tapo ir tampa įprastu verslu, o šiuo būdu įgyti pinigai ir turtas beveik visais atvejais tampa šventa ir neliečiama nuosavybe.

Taip įsivaizduodamas situaciją aš Seimui teikiau savo rezoliucijos projektą. Šiandien Seime svarstoma nauja rezoliucijos redakcija, iš kurios išnyko politiniai vertinimai ir kuri siūlo gana aptakias ir atsargias korupcijos įveikimo priemones. Suprasdamas problemos svarbą ir manydamas, kad dėl šios situacijos Seimui reikia priimti bet kokį tam tikrą dokumentą, naujos redakcijos rezoliucijos projektui aš pritariu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu J.Veselką. Ruošiasi K.Prunskienė.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kadangi aš jums išdalijau savo kalbą dėl korupcijos Lietuvoje, manau, tie, kurie norėjo perskaitė, o tie, kurie nenorėjo, nieko nesupras ir neišgirs. Todėl aš prašau mano parengtą medžiagą įtraukti į stenogramą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Tikrai labai konstruktyvus pasiūlymas. Dabar kviečiu K.Prunskienę. Ruošiasi, jeigu kalbės ne dėl rezoliucijos, kolega A.Sadeckas, bet galima ir atsisakyti.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tai turbūt viena iš temų, kuria nėra itin malonu kalbėti, ypač tuomet, kai bendraujant su tarptautinėmis institucijomis, Europos Sąjungos atstovais ar kai ką tik įvykusiame susitikime su Tarptautiniu valiutos fondu išgirsti, kad Lietuva vis dėlto pasižymi gana stipriai suvešėjusia korupcija. Tai yra tikrai labai opi problema, kuri susiformavo ne per vienerius metus, turbūt ne per vienerius metus mes sugebėsime ją ir įveikti.

Pačia bendriausia prasme palankios prielaidos korupcijai susiformuoja tokiu laiku, kai vyksta labai ryškūs pokyčiai, kai keičiasi sistemos ir kai nauja besiformuojanti sistema taip greitai netampa brandžia pirmiausia teisiniu požiūriu, maža to, ir tradicijų požiūriu. Turbūt sutikime, kad, priėmę įstatymus ir sukūrę mechanizmą jiems įgyvendinti, tų įstatymų prigijimą mes įtvirtiname ne iš karto tradicijų prasme. O tradicijos kartais esti (ypač, jei jos blogos) stipresnės net už įstatymą.

Šiandieną ieškodami korupcijos šaknų galime matyti politines, teisines, socialines, kultūrines šaknis ir jų pasireiškimo sričių rasti labai įvairiose srityse. Norėčiau paminėti vieną kitą šios rūšies reiškinį. Tai ir vienpartinė sistema, aš turiu minty ne vienpartinę Komunistų partijos prasme, buvusio sovietmečio, bet būtent sistemą, kuomet viena didelė partija, valdydama šalį nuo rinkimų iki rinkimų, turi galimybę pati viena spręsti klausimus taip, kaip jai atrodo naudinga, kaip ji pati nori. Manau, kad šia prasme tokių galimybių panaudojimo, piktnaudžiavimo vienpartine valdžia aukščiausią lygį buvo pasiekę konservatoriai G.Vagnoriaus valdymo laikotarpiu, kad neįsižeistų čia esantys asmenys, bet tą patį pasakyčiau ir ponui G.Vagnoriui čia esant, ką ne kartą esu kalbėjusi. Manau, kad tai susiję su tuo, kad valdžia suprantama kaip nuosavybė (deja, matau ir šiandien tokių apraiškų), kai atsirenkami į valdžios pareigūnų tarpą tik savo partijos ar savo interesų grupės atstovai ir tada pasitvarkyti savo reikalus grupės interesų naudai yra labai labai paprasta. Tokioje vienpartinėje sistemoje beveik neegzistuoja vidinė kontrolė. Tada aiškiai veikia subordinacija, partinė subordinacija, partijos vadų nurodymų davimas ir jų vykdymas valdžios institucijose. Taigi labai norėjosi tikėti, kad naujasis Seimas, kai valdančioji koalicija sudaryta, na, sakykim, formaliai iš didesnio skaičiaus, o iš tikrųjų daugiausia iš dviejų partijų, bent šia prasme bus kiek skaidresnė. Aš negaliu tvirtinti, kad nematau šiek tiek pokyčių šia prasme, nėra to kategoriškumo izoliuojantis vienos partijos ribose, aš tai esu gerai patyrusi ir ankstesnėse kadencijose, bet dar to tokio atviro požiūrio, atviro svarstymo, atviro sprendimų priėmimo mes gerokai pasigendam. O iš to uždarumo kyla daug negerų dalykų, žinoma, kaip stovinčiam vandeny atsiranda ir blogų kvapų.

Jeigu mes kalbam apie štai šiandien išplatintą nutarimą, kurį svarstysime, aš ten pasigendu kelių tokių sričių, kuriose, mano manymu, yra terpė korupcijai plėtotis. Pavyzdžiui, jau netgi planuojant biudžetą, jį “prastumiant” yra pakankamai daug tokių galimybių vieniems tendencingai padėti, kitus tendencingai žlugdyti. Ar tai susiję su kokia nors tiesiogine nauda politikams, ar tiktai su atstovaujamų sričių rėmimu – kitas klausimas. Aš manau, vėlgi čia gal galima būtų ir diferencijuoti, kada žmogus natūraliai atstovauja savo sričiai, sakysim, ar tai būtų kaimo, ar tai būtų smulkaus verslo interesai, bet tai nėra vienos smulkios žmonių grupės, o plačios srities interesai. Tai yra vienas atvejis. Kitas atvejis, kai viena ar kita asociacija ar tiesiog stambios finansinės pramoninės grupės susitaria su valdžia ir, žinoma, daro įtaką ir biudžeto priėmimui, bet čia daugiau norėčiau kalbėti apie atskirus sektorius. Pavyzdžiui, kodėl tradiciškai mėgstama ne vien tik dėl NATO, ne vien tiktai dėl svarbos fantastiškais tempais ugdyti krašto apsaugą. Aš prieš dvi savaites buvau Potsdame, trijų dienų konferencijoje “Europa kaip bendra saugumo terpė” ir matau, kad ten yra daugiau galimybių kokiam nors lėšų ne išplovimui, o išplukdymui. Tai skirtingi dalykai, mes painiojam juos. Pasinaudoti valstybės, sakykime, interesų priedanga – tai yra neabejotinai žymus reiškinys pasaulio mastu, ir, matyt, Lietuvoje tokių užuomazgų ar reiškinių esama.

Viešųjų pirkimų reikalas. Ar jie visada korektiškai vyksta? Mes smulkų dalyką turim tvarkyti per viešuosius pirkimus. Ar viešai perkama, parduodama stambiu mastu? Pavyzdžiui, ar “Mažeikių nafta”, ar kiti stambūs objektai parduoti skaidriu, viešu būdu? Ar čia net be konkrečių įrodymų mes nematom bent jau terpės ir prielaidų korupcijai atsirasti?

Taigi yra labai daug klausimų, kurie susiję su mūsų įstatymais, su mūsų bendru darbu, su mūsų darbo viešumu, kurie galėtų reikšti korupcijos prevenciją pačiose valdžios institucijose. Jeigu net čia yra tokių reiškinių, tai tokiu būdu paskatinami visuomenėje net ir tiesioginio nusikalstamumo dalykai – grobstymas, žudymas ir panašiai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kolega A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, jūs nesureagavote į mano prašymą nutraukti diskusiją, todėl aš kreipiuosi dar kartą ir prašau balsuoti.

PIRMININKAS. Yra suteiktas žodis, arba bent pranešta apie tai, suteiktas žodis kolegai A.Sadeckui. Ir dar iš viso turėtų kalbėti kolega G.Jakavonis, K.Rimšelio nematau, R.Vaštakas, R.A.Sedlickas, Z.Balčytis (nematau) ir V.Rinkevičius. Atsisako. Taigi keturi kolegos. Jeigu jie sutiktų, tai mes čia gražiuoju ir be balsavimo susitartume. Gerbiamasis Aloyzai Sakalai…

A.SAKALAS. Na, gerbiamasis pirmininke, aš vis dėlto savo pasiūlymo neatsiimu.

PIRMININKAS. Gerai, tai po kolegos komiteto pirmininko kalbos. Prašom. A.Sadeckas.

A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, korupcija išsikerojo ir įsitvirtino ne po šio Seimo rinkimų. Ir šios diskusijos organizatoriai…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, gal garsėliau.

A.SADECKAS. …ir šios diskusijos organizatoriai, matyt, jaučia tam tikrą atsakomybę už tai. Tai jau gerai. Bet reikalo labui dabar manyčiau, kad nereikėtų taip politizuoti šios diskusijos. Aš noriu pabrėžti, kad korupcija yra visose valstybėse. Skiriasi jos mastai, bet svarbiausias skirtumas – kaip kovojama su ja, kokie rezultatai. Tai yra ir tikslas, ir priemonė. Apie tai ir turėtume kalbėti. Kategoriškai teigiu, kad rezultatais mūsų šalyje šiandien džiaugtis dar negalim. Kovojant su korupcija, svarbus prevencijos ir baudžiamojo persekiojimo santykis. Kam turi būti teikiamas prioritetas? Pagal kriminologijos teoriją, aišku, geriausia, kad korupcinių nusikaltimų visai nebūtų. Čia reikia plėtoti teisinę kovos su korupcija bazę. Tobuli tiksliniai įstatymai, skirti kovai su korupcija, neatidėliotinai reikalingi. Galimų korupcijos sąlygų pašalinimas iš visų kitų įstatymų irgi ypatingai reikšmingas darbas, ir tai turėtų būti, mano manymu, kasdieninė Seimo duona. Tačiau neužmirškime, kad ne tiktai nuo įstatymo kiekio ir jų kokybės priklauso sėkmė. Ji priklauso nuo įstatymų vykdymo. Vis kalbėdami apie prevenciją neužmirškime, kad kai nepadeda kalbos, kyšininkams ir kitiems naudojantis valstybine tarnyba savanaudiškiems interesams, grubiai kalbant, reikia duoti per rankas, t.y. neišvengiamai turi suveikti baudžiamasis mechanizmas. Taigi prevencijos ir baudžiamosios atsakomybės turėtų veikti optimalus derinys griežtai įgyvendinant įstatymus pagal reikalingumą, tikslingumą, teisingumą.

Dabar daug triukšmo dėl etikos principų pažeidimo, kokių gal ir nelabai reikšmingų ar įvairiai traktuotinų privačių ir viešų interesų konfliktų. Dėl švarumo to reikia. Bet man kelia nerimą tai, jog triukšmingai įsiveliama į kovą su purvo ar purvelio dėmėmis bei dėmelėmis, o dideli pūliniai ir baisios metastazės nepajudinamos lieka ten, kur eina dideli pinigai ir dideli interesai. Čia kur kas tyliau, o dažniausiai visai tylu. Visa ne tik teisinė, bet ir politinė jėga turėtų būti nukreipta, kaip aš vadinu, į juoduosius mazgus, kur susipina trys elementai – organizuotas nusikalstamas pasaulis, šešėlinė ekonomika, susikompromitavę valdininkai ir nešvarūs politikai. Matyt, ir tyčia, ir natūraliai senokai susiformavo ir veikia tokios korupcijos sistemos, darančios įtaką socialiniams ekonominiams bei kriminogeniniams procesams. Čia būtų galima kalbėti ir apie privatizavimo, ir kontrabandos, ir kitus procesus.

Reikia dėti maksimalias pastangas efektyviai kovojant su šiais juodaisiais mazgais. Čia matoma teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo ir jų veiklos koordinavimo svarba, čia būtinas politinis palaikymas. Čia reikia spręsti kaip rimtas prevencines, taip ir baudžiamojo persekiojimo problemas. Panašiai ir visai pagrįstai tą pastebėjo ir Prezidentas, kuris savo metiniame pranešime pasakė, kad mūsų valstybei ypatingai pavojingas būtų ekonominių nusikaltimų ir politinės galios susijungimas, ir pabrėžė, kad turime būti jautrūs visiems be išimties nusikalstamos ir politinės veiklos vienijimosi ženklams.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas savo sprendime dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos 2000 metais ataskaitos akcentavo, jog būtina išnagrinėti finansinių, ekonominių bylų tyrimo ir nagrinėjimo vilkinimo priežastis galimų korupcijos požymių prasme. Nepalikti be tyrimo ir savo išvadų tų sričių ir objektų, procesų ir įvykių, kuriuos visuomenės nuomonė vertina kaip itin korumpuotus. Vėl galime kalbėti apie privatizavimą, galime kalbėti apie viešuosius pirkimus ir kitus dalykus. Čia likę tiek intriguojančių paslapčių, jas būtina atskleisti. Galvotume, kad tuo tiktų užsiimti ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai. Tai būtų darbai, o ne kalbos. Tada būtų galima įvertinti, kas yra kas.

Manau, jog kovojant su korupcija per ilgai veikia trijų ne principas: nenoriu, negaliu, nesugebu. Nors tai taikoma teisėsaugos veiklai, turint galvoje neveiklumą ar bejėgiškumą demaskuojant korupcijos faktus, bet prie to tam tikra prasme yra politika. Šį neveiklumo principą reikia išgyvendinti, čia turi pakakti mūsų politinės valios ir ryžto, reiklumo sau ir teisėsaugos bei teisėtvarkos institucijoms. Parodykime vieningą ir Seimo poziciją. Svarbiausia, gal negražiai skambės, nenuplepėkime šios problemos, nenušnekėkime. Valykimės savo viduje, valykimės aplink save, valykime valstybę.

Sukūrus Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip kovos su korupcija tarnybą, nuo šios problemos lyg ir nusišalina kitos teisėsaugos institucijos, operatyvinės tarnybos. Tai nėra gerai. Savo veiklos srityje jos privalėtų aktyviai veikti šia linkme, tą reikėtų pabrėžti ir atitinkamuose įstatymuose. Mūsų komitete sudaryta darbo grupė, kuri aktyviai dirba šia linkme. STT pakankamai sparčiai plėtojasi. Aišku, norisi iš tos tarnybos kvalifikuotų ir rezultatyvių operacijų, nukreiptų į korupcinius mazgus, į korupcijos ištakas, į korupcinę aplinką, veiksmų, orientuotų į reiškinių ir problemų gilumą, daugiau solidžių prevencinių akcijų. Demokratijos, žmogaus teisių teisingumo prasme nebus gerai, jei bus kuriamas STT pažymų baubas, jos žodžio, nuomonės, visagalybės sindromas. Ne kažkokios informacijos turėjimas ir jos paviešinimas turėtų būti tikslas, o patikimos, teisingos, objektyviai įvertintos informacijos profesionalus realizavimas procesine ar prevencine tvarka. Tai iš dalies ir informacijos užsakovų, vartotojų, jos gavėjų rūpestis.

Nekyla abejonių dėl įstatymų projektų antikorupcinių ekspertizių reikalingumo. Ekspertizės reikalingos. Bet dalykinės, konkrečios, tikslios, o ne bendro pobūdžio, akivaizdžiai deklaratyvios, be specialių išvadų. Tuo turėtų rūpintis Vyriausybė, Specialiųjų tyrimų tarnyba, manyčiau, kad ir Seimo Teisės departamentas. Aš esu įsitikinęs, kad korupcija yra viena didžiausių ir pavojingiausių grėsmių valstybei. Tai yra nacionalinio saugumo problema ir nuo jos sprendimo labai, jeigu ne daugiausia, priklausys valstybės reformos, jos progresas ir ateitis. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, mielieji kolegos, ir pirmiausia, kolega Sakalai, situacija yra tokia: dalies norinčių kalbėti nėra, dalis atsisakė ir liko vienas kolega G.Jakavonis, kuriam pagal tą patį Statuto straipsnį, pagal kurį galima nutraukti diskusiją, priklauso žodis bet kuriuo atveju, jeigu jis pageidauja kaip frakcijos atstovas. Aš dabar kreipiuosi į gerbiamąją Gediminą, jeigu jis pageidauja į tribūną, jis turi teisę netgi nutraukus diskusiją. Faktiškai diskusijos baigtos. Kolegos G.Jakavonio kalba, nebent dar pageidaus žodį tarti A.Kubilius. (Balsas salėje) Jam priklauso kaip pranešėjui.

G.JAKAVONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, nors, įvairių tyrimų duomenimis, Lietuva nėra tarp pirmaujančių korupcijos srityje, tačiau mes negalime toliau delsti arba taikytis su esama padėtimi. Nuo korupcijos ypač nukenčia visuomenė. Korupcija stabdo reformų įgyvendinimą, stumia šešėlinės ekonomikos link, kenkia valstybinių institucijų autoritetui. Korupcija jau akivaizdi ne tik administraciniame sektoriuje, bet pereina valstybės užvaldymo link. Kokios korupcijos apraiškos? Pirma, administracinė korupcija, pasireiškianti per kyšius visų lygių valdininkams, kurie gauna privačią naudą ir veikia per tyčinį esančių įstatymų, nutarimų, nuostatų bei taisyklių nepaisymą arba iškraipymą.

Antra, valstybės užvaldymo korupcija pasireiškia per asmenis, veikiančius privačiame ir viešame sektoriuose ir siekiančius pakreipti savo interesų pusėn įstatymus, nutarimus, valstybės politikos formavimą, darant įtaką įstatymų leidybai, vykdomajai valdžiai, teismams, kontrolės bei priežiūros tarnyboms.

Socialliberalai turi savo požiūrį į korupciją ir kovos priemones su ja. Išskirčiau svarbiausias priemones. Pirma. Būtina pabrėžti ir įteisinti visų lygių valdininkų asmeninę atsakomybę už priimtus sprendimus ir jų padarinius, numatant atitinkamas sankcijas už padarytas pražangas, pažeidimus ar nusikaltimus. Tai smarkiai sumažintų administracinės korupcijos mastus ir galimybes plėstis.

Antra. Atėjo laikas keisti nusistovėjusią įstatymų kūrimo tvarką, leidžiančią kaitalioti įstatymus nesibaigiančiomis smulkiomis pataisomis. Tai apsunkina visuomenės gyvenimą, įstatymų vykdymo kontrolę, išbalansuoja įstatymų sistemą, Seimo narius paverčia mechaninėm balsavimo mašinom. Mūsų supratimu, įstatymų kūrimo centras turi būti perkeltas į Seimą, nustatant naują, apgalvotą, griežtą ir racionalią įstatymų kūrimo ir įstatymų svarstymų tvarką. Tik tokiu atveju įstatymų kūrimas bus vykdomas taikant sisteminį požiūrį, pagerės įstatymų kokybė. Tokia tvarka užkirstų kelią korumpuotiems asmenims ir grupuotėms daryti įtaką per įstatymus valstybės ir atskiros ūkio šakos valdymui ir politikai.

Trečia. Be abejonės, reikia stiprinti teisėsaugos ir teisėtvarkos sistemas ir aktyvinti jų antikorupcinę veiklą.

Ketvirta. Būtina plėtoti ryšius su visuomene aiškinant įstatymų koncepcijas, aptarti įstatymų projektus, rengiant svarbiausių įstatymų viešus svarstymus ir diskusijas. Įpareigoti visų lygių valdininkus atsiskaityti visuomenei už savo veiklą. Tai pagerintų visuomenės supratimą apie valstybės valdymą, gerintų bendrą politinį klimatą, mažintų priešpriešą su valdžia, padėtų išvengti abipusių klaidų.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, jog gyvenimas pats padiktavo naujas valstybės valdymo sąlygas. Atėjo koalicinė valdžia, valdžia, žengianti pirmuosius žingsnius. Jai tenka nelengvi išbandymai, nėra koalicinio valdymo technologijos. Ji kuriasi, tenka pakelti laviną kritikos. Tačiau visa tai praeis, stabilizuosis. Svarbu tai, jog koalicija gyvena, koalicija suvaidins teigiamą vaidmenį kovoje su korupcija, nes koalicija – ne tik vienminčių sambūris, pirmiausia – tai vidinė kontrolė kiekvienam partnerio žingsniui plius savikontrolė. Ir tai yra teigiama koalicinės valdžios pusė, nors žiniasklaida tai vadina skilimu. Tai darbas koalicijoje. Tikimės, jog mūsų darbas liks kaip pamatas darbui koalicijoje ateityje. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu A.Kubilius pageidauja, jis gali tart baigiamąjį žodį. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau padėkoti diskusijos dalyviams, ypač kalbėjusiems, labai argumentuotai kalbėjusiems. Tą, ką ir šiandien girdėjome, ypač pono A.Sadecko kalboje… Siūlyčiau priimti rezoliuciją, kuri buvo redakcinės komisijos suderinta. Manau, kad tai yra tikrai reikšmingas žingsnis Seimo darbe akcentuojant labai aiškiai, nepaisant politinių pažiūrų, mūsų bendrą rūpestį, tą situaciją, kuri šiandien yra Lietuvoje ir mūsų bendrą norą, kad korupcijos Lietuvoje būtų mažiau ir kad korupcijos prevencija būtų gerokai efektyvesnė.

Seimo rezoliucijos "Dėl kovos su korupcija" projektas Nr.IXP-610(2) (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi imamės vakarinio posėdžio 2-1B punkto – Seimo rezoliucijos dėl kovos su korupcija. Pranešėjas – kolega A.Sadeckas. Kiek žinau, yra suderintas rezoliucijos projektas ir mes galėtume dirbti pagal Statuto 186 straipsnį, t.y. iš karto priimti. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip jūs žinote, Seimo nutarimu buvo sudaryta redakcinė komisija, kuri redagavo kolegos M.Pronckaus pateiktus rezoliucijų projektus, ir galiu pasakyti, kad bendru sutarimu šitos dvi rezoliucijos buvo sujungtos į vieną ir jums pateikiamas projektas, kurį prašytume Seimo priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jokių kitų siūlymų nėra, yra vienas suderintas tekstas, taip?

A.SADECKAS. Taip, bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, pagal kompiuterį nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Tada mes galime iškart balsuoti dėl priėmimo. Prašom registruotis. Registracija. Kolegos, registracija. Po rezoliucijos priėmimo – antrasis popietinės darbotvarkės punktas – Seimo nutarimo pateikimas. Pateikėjas – kolega H.Žukauskas.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Mielieji kolegos, dabar balsuosime dėl to, kad būtų priimta Seimo rezoliucija “Dėl kovos su korupcija”. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

54 – už ir tiktai vienas Seimo narys susilaikė. Taigi Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija “Dėl kovos su korupcija” priimta.

Seimo nutarimo “Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Plungės žydų religinės bendruomenės susitarimui dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Plungėje, J.Tumo-Vaižganto g.3, grąžinimo Plungės žydų religinei bendruomenei natūra" projektas Nr.IXP-562 (pateikimas)

Mielieji kolegos, mes bendromis pastangomis šiek tiek viršijame grafiką. Aš siūlau kol kas iš eilės, o paskui, jeigu spėsim, iki Vyriausybės valandos dar kokį vieną klausimą galėtume išnagrinėti. O dabar antrasis darbotvarkės punktas – Nutarimo dėl pritarimo Vyriausybės ir Plungės žydų religinės bendruomenės susitarimui dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Plungėje, grąžinimo Plungės žydų religinei bendruomenei natūra projektas, registracijos Nr.IXP-562. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Po kelių tokių nesėkmingų pateikimų ar laiko nebuvimo pagaliau aš atsistojau į tą tribūną ir noriu pateikti…

PIRMININKAS. Svarbiausia, ministre, turite 10 minučių.

H.ŽUKAUSKAS. Aš labai trumpai, jeigu galima. Tai yra senas klausimas. Jo esmė – Plungės žydų bendruomenė nori susigrąžinti natūra jai teisėtai priklausančius pastatus, ir jeigu tie pastatai būtų perstatyti mažiau negu 50%, tam nereikėtų ir Seimo pritarimo. Tačiau dabar jie yra perstatyti daugiau nei 50%, t.y. 61,16%, todėl reikalingas Seimo pritarimas. Aš prašau pritarti šiam restitucijos aktui, nes pagal visą procedūrą mes kartu su žydų bendruomene turime pasirašyti perdavimo aktą. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jus nori paklausti du Seimo nariai. E.Klumbys – pirmasis.

E.KLUMBYS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, mano klausimas iš dviejų dalių. Pirmoji. Sakykite, kam šitas pastatas, esantis Tumo-Vaižganto gatvėje, priklausė iki to momento, kai jis buvo nusavintas? Čia turbūt prieškario laikais?

H.ŽUKAUSKAS. Taip.

E.KLUMBYS. Ir antra, kas šiame pastate šiuo metu yra?

H.ŽUKAUSKAS. Jis priklausė žydų religinei bendruomenei. Tai buvo jų maldos namai, o po nusavinimo priklausė Plungės sporto mokyklai. Ten buvo negyvenamos patalpos, buvo įkurta sporto mokyklos… Šiuo metu tai ir yra Plungės miesto sporto mokyklos patalpos.

PIRMININKAS. J.Veselka. Prašom klausti.

J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, vis dėlto yra įstatymai, kurie aiškiai pasako, kad jeigu daugiau kaip 50%, tai ir negrąžinama. Kodėl bandoma atskiroms bendruomenėms taikyti išimtis? Kodėl nesilaikoma įstatymo?

H.ŽUKAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad įstatyme yra taip parašyta, o ne mes specialiai inicijuojame tą dalyką. Jeigu yra pastatyta daugiau ir tą pastatą galima grąžinti natūra, arba, sakysim, prašoma grąžinti natūra, Seimo pritarimu tai galima padaryti. Jeigu jūs šiandien nuspręsite, kad to nereikia daryti, be abejo, mes negrąžinsim.

PIRMININKAS. Dėkoju. Noriu dar priminti, kad yra Teisės departamento išvada, kuri skamba taip: “Projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus”. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar nori dar kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. Ministre, ačiū, jūs galit prisėsti. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Aš galėčiau ramiai balsuoti už tokį nutarimą su viena išlyga: jeigu aš žinočiau, kur bus perkelta Plungės sporto mokykla, kai šitas pastatas bus grąžintas žydų religinei bendruomenei. Nes mes turime tokių atvejų, kai yra iškeliama ir paprastai iškeliama į gatvę.

PIRMININKAS. Tai kaip čia mes turėtume dabar manyti? Ar kolega E.Klumbys už, ar prieš? Ir tada kolega A.Klišonis už ar prieš? A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Aš tikrai be jokių išlygų esu už. Būdamas pats iš Plungės, aš labai puikiai žinau tą situaciją. Ne kartą ta problema yra nagrinėta, dėl to ji ir priėjo iki Seimo, kad vietos savivaldybė negalėjo išspręsti situacijos. Viskas vyksta dėl to, kad buvusios sinagogos, kurios dabar yra grąžinamos žydų religinei bendruomenei, privalo būti grąžintos, tačiau archyviniai duomenys vienu atveju yra vienokie, kitu atveju kitokie. Pati sporto mokyklos problema iš esmės yra visiškai išspręsta, ir tai yra vietos savivaldybės kompetencija. Aš tikrai raginčiau palaikyti šį sprendimą ir balsuoti už. Tas klausimas rajono savivaldybėje sprendžiamas jau dešimt metų, deja, dabar jis pasiekė aukščiausią instanciją. Aš paprašyčiau kolegų Seimo narių palaikyti šį sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš irgi būčiau linkęs balsuoti už, jeigu man ar pateikėjas, ar kas nors kitas atsakytų, kaipgi vis dėlto konkrečiai išspręsta sporto mokyklos problema? Labai konkrečiai, o ne taip, kad savivaldybei pavesta spręsti. Manęs tokie atsakymai netenkina. Aš noriu labai konkretaus atsakymo. Taigi, pirmininke, jeigu jūs paprašytumėte ministro atsakyti, aš tikrai galėčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ar, gerbiamasis Aloyzai, tenkintų kolegos A.Klišonio atsakymas? Jis, kaip matote, pasiryžęs paaiškinti. Prašom.

A.KLIŠONIS. Šiuo metu sporto mokykla yra… muziejaus salėje ir ten yra pakankamai didelė sporto salė. Taip pat yra sprendžiamas klausimas dėl “Minijos” sporto salės perėmimo. Šiuo metu ta problema nekyla, kadangi salė būklė dabar yra tokia, kad jau kažkiek laiko ji nėra naudojama rajono sporto reikalams.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar vis dėlto reikia registruotis ir balsuoti? Minutėlę. Dar E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Aš dėl balsavimo motyvų. Aš čia išgirdau, kad sprendžiama, kad kažkas bus daroma, bet gal mums reikėtų žinoti ir oficialią Plungės savivaldybės nuomonę tuo klausimu?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega ir mielieji kolegos, siūlymas yra paprastas: pritariame po pateikimo, po to bus pakankamai laiko išsiaiškinti, kol priimsime tą nutarimą. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš irgi tą problemą žinau. Jeigu kalbėtume apie sales, tai čia gerbiamasis A.Klišonis minėjo Muziejaus salę, tai ten yra buvęs Oginskių žirgynas. Ten yra didžiulė salė. Būtų labai gerai, kad ji būtų naudojama. Dabar “Minijos” įmonės salė, kurią žada perimti savivaldybė. Ten rengiamos tarptautinės sporto varžybos. Ten irgi puikiausiai galime naudoti sales sportui. O buvusi sinagoga arba “Lino audinių” kultūros namai iš esmės dabar nėra ypatingai naudojami, nelabai reikalingi. Todėl savivaldybė yra už tai, kad ją reikėtų perduoti žydų bendruomenei.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar komiteto pirmininkas kolega G.Dalinkevičius. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Nemanau, kad reikėtų diskutuoti, tačiau norėčiau pasakyti, kad tai, kas yra švietimo reikmės savivaldybės lygiu, neturėtų jaudinti Seimo narių. Tai yra visai kitas reikalas. Tuo tarpu mus tikrai turėtų jaudinti faktas, jog žydų bendruomenė privalo atgauti savo maldos namus. Todėl mums nederėtų čia svarstyti, o visiems kartu pritarti šiam aktui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Tada yra siūlymas, kad pagrindinis komitetas, kuris imtųsi toliau nagrinėti, būtų Žmogaus teisių komitetas. Sutinkame? Ačiū. Ir papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkate? Ačiū. Siūloma nagrinėti birželio 7 dieną. Sutinkame? Ačiū. Klausimas išspręstas.

Dabar pagal eilę turėtų būti 3 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo “Dėl pritarimo Vyriausybės ir Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijos Lietuvos provincijos susitarimui dėl gyvenamojo namo Panevėžyje, Tilvyčio g. 11, grąžinimo Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijos Lietuvos provincijai natūra” projektas. Pranešėjas – kolega A.Monkevičius, bet aš jo lyg ir nematau. Tada, kolegos, kad neprarastume laiko, siūlau imtis 5 darbotvarkės klausimo – Labdaros ir paramos įstatymo papildymo įstatymo projekto. Pranešėjas V.Landsbergis yra įgaliojęs kolegę I.Degutienę pateikti šį projektą. Ar sutinkame? Gerbiamoji kolege, prašyčiau į tribūną.

Labdaros ir paramos įstatymo 1, 7, 10, 12 ir 15 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-430(2) (pateikimas)

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Kaip posėdžio pirmininkas minėjo, esu įgaliota pateikti įstatymą dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 1, 7, 10, 12 ir 15 straipsnių papildymo. Ne vieną kartą buvo kreiptasi iš religinių bendruomenių po to, kai 2000 m. liepos 11 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas, kuriame buvo išdėstyta nauja redakcija. Po priėmimo liko neatkreiptas dėmesys į savitą, iš dalies išskirtinį religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų statusą. Dabartiniame Labdaros ir paramos įstatyme nė viena iš sąvokų netinka ir netaikyta tikinčiųjų aukoms. Iš esmės tikinčiųjų bendruomenės pamaldų metu, kai aukoja bažnyčiai, surinktos pajamos apmokestinamos, nors tai yra tikinčiųjų bendruomenės suteikta labdara bažnyčiai. Todėl šiuo projektu religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir religiniams centrams, veikiantiems pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių, bendrijų įstatymą, siūloma suteikti galimybę gauti paramą nereikalaujant gauti paramos gavėjo statusą.

Įstatymo projekto 3 ir 4 straipsniuose nurodoma, kad religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai, veikiantys pagal minėtą Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, gautą paramą naudoja pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas ir joms netaikomos Labdaros ir paramos įstatyme numatytos labdaros ir paramos apskaitos nuostatos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Kolegė B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamoji pranešėja, man, tiesą sakant, keista, kodėl yra keičiamos Labdaros ir paramos įstatymo nuostatos, nes, kad ir kaip traktuotume, tai yra iš tiesų tikinčiųjų bendruomenės parama savo bažnyčiai. Jūs turbūt žinote, kad labdaros ir paramos būdu gautos lėšos apmokestinamos 5% tada, kai yra koks nors pelnas. O visos kitos lėšos ta prasme nėra apmokestinamos. Manyčiau, kad bažnyčiose gaunamų lėšų apskaita irgi turėtų būti. Manau, kad vienu iš tų teikiamų punktų yra siekiama, kad tos apskaitos nebūtų. Man atrodo, kad pačiai bažnyčiai būtų geriau. Iš tiesų yra iškreipiamas paties Labdaros ir paramos įstatymo principas.

I.DEGUTIENĖ. Taip, kolege, jūs iš dalies esate teisi, jeigu mes žiūrėtume plačiąja prasme sampratą, kas yra labdara ir parama. Tačiau šiandieną, kai mes kalbame apie bendruomenės paramą bažnyčiai, orientuojamės į bažnyčias, kurios yra didžiuosiuose miestuose. Tose bažnyčiose yra pakankamai gera tvarka, jos šiandien vykdo galiojantį Labdaros ir paramos įstatymą ir ta apskaita yra tvarkoma. Tačiau iškyla problemų atokiose bažnyčiose, kurių yra, sakykime, rajone viena, t.y. viena parapija, ir ten dirba garbingo amžiaus klebonas. Jis neturi jokių kitų pagalbininkų arba tie pagalbininkai yra maždaug tokio pat amžiaus tikintieji. Tada iš tiesų yra tam tikrų keblumų religinei bendruomenei ir bažnyčiai turėti tikslią apskaitą, atsiskaityti ir mokėti mokesčius. Kaip jau minėjau pradžioje, buvo kreiptasi į mus. Kreipėsi arkivyskupas S.Tamkevičius ir kiti aukšti bažnyčios hierarchai, kad šiandien išspręstume šią problemą dėl aukų, kurias aukoja religinė bendruomenė bažnyčiai, jų, kaip jūs pasakėte, tikslios apskaitos, o po to atitinkamo apmokestinimo.

PIRMININKAS. Kolega A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamoji kolege, norėjau paklausti, kodėl jūs siūlote tik dalinį problemos sprendimą? Pasakysiu pavyzdį. Jeigu kokia nors bendruomenė, sakykime, Respublikos Seimas, sugalvoja ir suteikia labdarą iš savo kišenių, pavyzdžiui, universitetui, kad jis ką nors įsigytų arba mokėtų kam nors jų nuožiūra stipendiją, tai ši parama būtų taip pat apmokestinta. Kodėl jūs darote išimtį vien tik bažnyčioms, neapimate plačiau? Jeigu jūs apimtumėte plačiau, aš galėčiau pritarti jūsų pozicijai, o dabar aš labai abejoju, ar tos išimties reikia.

I.DEGUTIENĖ. Man atrodo, kad mes visi turėtume sutikti su tuo, kad tai yra išskirtinė bendruomenė, tikinčiųjų bendruomenė, ir tų problemų, kurios šiandien iškilo tikinčiųjų bendruomenei aukojant bažnyčiai, darant auką, turbūt tikrai negalima sutapatinti su tokiu veiksmu, tarkime, kaip jūs palyginote, kai Seimo narys aukoja, teikia labdarą ar paramą studijuojančiam studentui. Tikrai yra kitas santykis negu minėtu atveju, kas vyksta bažnyčioje pamaldų metu renkant aukas. Čia kalbama tik apie aukas, kurios surenkamos pamaldų metu.

PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū. Iš esmės mano klausimas buvo toks, kokį prieš tai pateikė. Aš žinau vaikų namus, kuriems irgi aukoja gyventojai, kaimo bendruomenė. Tai gal jiems irgi reikėtų daryti tokią išimtį?

I.DEGUTIENĖ. Aišku, tai jau šiek tiek panašesnis klausimas kaip ir dėl tikinčiųjų bendruomenės, nes iš tiesų jūs esate teisus. Jų socialinė padėtis yra panaši į bažnyčios bendruomenės.

Kadangi dažniausia tikrai, ypač rajonuose, kur yra bažnyčios, žmonės nėra turtingi, tų aukų yra galbūt litas ar 50 centų. Tie, kurie yra tikintys ir lanko bažnyčią, turbūt žino, kokio dydžio šiandien yra tos aukos. Manyčiau, kad galbūt galima būtų kalbėti ir apie tokias socialinės paskirties įstaigas, kurioms yra duodamos aukos.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pirmininke, kadangi trys klausėjai, klausę prieš mane, kalbėjo labai mandagiai, aš klausimų pranešėjai neturiu.

PIRMININKAS. Ir jis mandagus. Malonu. Mieloji kolege, aš vis tiek privalau paklausti. Čia yra didelė Teisės departamento išvada… (Balsai salėje) Prašom ne man sakyti, o tautai.

I.DEGUTIENĖ. Iš tiesų, aš pasižiūrėjau, čia yra daug Teisės departamento pateiktų pastabų. Be abejo, kadangi tai yra tiktai pateikimas, aš prašyčiau kolegų Seimo narių po pateikimo pritarti, o svarstymo metu, turbūt įpareigodami tam tikrus komitetus, galėsime nagrinėti ir pateiktas Teisės departamento pastabas. Tačiau į kai kurias pastabas, kurias aš dabar esu peržiūrėjusi, tikrai jau galima sakyti, kad bus atsižvelgta.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Dabar dėl balsavimo motyvų vienas kalba už, vienas – prieš. Kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau šiam įstatymo pritarti po pateikimo, kadangi iš tikrųjų įstatymo projektas yra parengtas Vyskupų konferencijos, jeigu kalbėtume tiesiogiai. Jis buvo įteiktas Eminencijos kardinolo A.Bačkio susitikimo su ponu A.Paulausku metu, ir buvo prašoma šį projektą priimti. Tačiau Socialinių reikalų ir darbo komiteto darbo grupė, plačiau nagrinėdama tą klausimą, dėl visų su labdara ir parama susijusių įstatymų šiek tiek uždelsė šio projekto svarstymą. Todėl, matyt, reikėtų iš tikrųjų tą paskubinti, dabar po pateikimo pritarti, o paskui svarstyti, nes tikrai projektas yra reikalingas. Aš noriu tik vieną dalyką pabrėžti. Čia buvo pateikti įvairūs palyginimai. Supraskime vieną dalyką, bažnyčia arba parapija yra labai specifinis juridinis asmuo, neturintis tam tikros organizacinės administracinės struktūros, kurią turi, pavyzdžiui, bet kuri organizacija, kuri gauna paramą arba labdarą. Paprastai yra direktorius, buhalteris ir t.t. Šiuo atveju bažnyčia yra specifinis asmuo.

PIRMININKAS. B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad šių nuostatų priėmimas vis dėlto iškreiptų Labdaros ir paramos įstatymo esmę. Man atrodo, mums reikėtų apskritai apsvarstyti bendrus paramos ir labdaros principus, ir tą jau pasiruošusi daryti Nevyriausybinių organizacijų komisija. Mes artimiausiu metu sėsime prie šio darbo. O dabar noriu pasakyti, atsižvelgdama į Teisės departamento išvadas, kad vis dėlto šias pataisas reikėtų tobulinti. Todėl mano siūlymas – nepritarti ir siūlyti tobulinti.

PIRMININKAS. Gerai. Tada baigiame kalbas dėl motyvų. Prašom registruotis. Registracija.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Taigi yra siūlymų pritarti, yra siūlymų nepritarti. Jeigu bus nepritarta, tada rinksimės kitus variantus. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo ir pradėtos svarstymo procedūros dėl Labdaros ir paramos įstatymo papildymo įstatymo? Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už – 29, prieš – 3, susilaikė 20. Taigi pritarta. Tokiu atveju kitas punktas – komitetai. Pagrindiniu siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ar sutinkame? (Balsai salėje) O papildomas Biudžeto ir finansų komitetas. Tai prašau kolegę I. Degutienę. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Aš labai atsiprašau, bet vis dėlto, kai buvo priimtas Labdaros ir paramos įstatymas, pagrindiniu komitetu buvo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kaip kolegė B.Vėsaitė ir dabar sakė, iš tiesų prie Socialinių reikalų ir darbo komiteto yra Nevyriausybinių organizacijų grupė, kuri būtent prie šių klausimų dirba. Todėl siūlyčiau pagrindiniu komitetu skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, o antras gali būti ir Biudžeto ir finansų komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Minutėlę, dar kolega A.Sakalas. Prašau.

A.SAKALAS. Manyčiau, kad pagrindiniu turėtų būti Biudžeto ir finansų komitetas, o Socialinių reikalų ir darbo komitetas turėtų būti papildomu komitetu.

PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl šito dalyko? (Balsai salėje) Gerai. Tada alternatyviai. Prašome dar kartą registruotis. Balsuosime alternatyviai dėl pagrindinio komiteto. Mygtukas “už” bus Socialinių reikalų ir darbo komitetas, mygtukas “prieš” – Biudžeto ir finansų komitetas. (Balsai salėje) Tuoj paaiškinsiu dar kartą. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Kolegos, balsavimas bus alternatyvus. Mygtukas “už” – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, mygtukas “prieš” – Biudžeto ir finansų komitetas. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? (Balsai salėje) Taigi prašom balsuoti. Už – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, prieš – Biudžeto ir finansų komitetas.

Už – 32, prieš – 25. Taigi pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o tada papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkam? Ačiū. Siūloma nagrinėti toliau birželio 5 dieną. Sutinkam? (Balsai salėje) Ačiū. Klausimas išspręstas. Mielieji kolegos, tuojau turėtų parsidėti Vyriausybės valanda, manau, mes nevaliosim pradėti kurį nors kitą klausimą. Todėl siūlau tyliai ar pusiau tyliai palaukti premjero ir ministrų, kad laiku galėtume pradėti Vyriausybės valandą. Gal galima vieną kartą tyliai pabūti? (Balsai salėje) Tada prašome, kaip norite. Vienos minutės pertrauka.

Pertrauka

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom sėsti. Pradedame Vyriausybės valandą. Opozicijos lyderio nematau, tada Socialdemokratų koalicijos frakcijos vardu Seimo narys A.Butkevičius. Ruošiasi J.Razma.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Aš, aišku, norėjau paklausti premjero, bet dabar savo klausimą adresuoju krašto apsaugos ministrui. Mane pasiekė informacija, aišku, tikriausiai ne vieną Seimo narį yra pasiekusi informacija, kad daugelis biudžetinių organizacijų, kurios vykdo konkursus statybos darbams, paskui tiesiog nurodo toms statybinėms organizacijoms, iš kokių firmų jos turi pirkti dažus. Konkretus pavyzdys: Rukloje, kurioje vykdomos statybos, užsakovai konkrečiai rangovams nurodo, iš kokių firmų pirkti statybines medžiagas. Jeigu jie perka iš kitų firmų, tiesiog statybų darbų vykdytojai susilaukia labai didelio spaudimo, kad pateiktų daugybę dokumentų. Ar, gerbiamieji (čia krašto apsaugos ministras, gal paskui ateis ir premjeras), ne laikas būtų priimti tam tikrus dokumentus arba atlikti tam tikrų objektų patikrinimus, kaip yra iš tiesų darant pirkimus? Ne vien tik su statybos darbais tai yra susiję. Tiesiog tampa tam tikra liga toje srityje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ministre, vieną minutę. Man atrodo, turime susitarti, kad mes čia turime vietoj premjero gerbiamąjį E.Gentvilą. Taip? Taigi yra kam atsakyti. Tai kuris pirmas? Ar ministras L.Linkevičius?

L.LINKEVIČIUS. Gal galiu aš pirmas, nes Rukla buvo paminėta.

PIRMININKAS. Prašom. Kolega L.Linkevičius.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Mes ir kitose diskusijose esame kalbėję, jeigu jūs pastebėjote, atlikome savo iniciatyva auditą kai kuriose organizacijose, kurios būtent su statyba susijusios, radome nemažai trūkumų ir nusiteikę labai energingai juos šalinti. Tai, ką jūs paminėjote, bus dar viena proga išsiaiškinti. Aš jus asmeniškai informuosiu, kaip yra Rukloje. Nemanau, kad tai yra teisinės bazės trūkumas, galbūt yra prasižengimų vykdant tuos dalykus, jeigu jie yra. Jeigu jūs informuojate, ateityje irgi prašyčiau tą daryti. O konkrečiai Ruklos atveju aš pasidomėsiu ir jus informuosiu.

PIRMININKAS. Kolega E.Gentvilas, prašom.

E.GENTVILAS. Aš tik tiek galiu poną A.Butkevičių užtikrinti, kad, kol einu premjero pareigas, tikrai nebus jokių tokių triukų. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Labai svarbus pareiškimas. Kolega J.Razma ir ruošiasi D.Mikutienė.

J.RAZMA. Aš žadėjau Ministro Pirmininko klausti tradicinį klausimą, kaip jaučiasi Vyriausybė, nes šiltesnėse vietose šviežių bulvių daigiai jau prasikalė, bet jo nesant aš galbūt sukonkretindamas klausimą adresuosiu ministrui L.Linkevičiui. Mes dabar girdime dar ne visai patikrintų duomenų apie vadinamąjį Berlyno paktą, o jį atskleidus tai reikštų gana tvirtą egzistuojantį susitarimą tarp socialdemokratų ir socialliberalų, kas reiškia naujos koalicijos formavimąsi. Taip pat yra tekę girdėti, kad kai kurie ministrai jau gauna konkrečius pasiūlymus pakeisti partiškumą, jeigu nori išlikti būsimoje koalicinėje Vyriausybėje. Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti tokių kalbų pagrįstumą ar nepagrįstumą? Ačiū.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už tokį įdomų klausimą. Pirmas komentaras, tai aš nesu kokių nors paktų autorius ir man ką nors komentuoti yra sudėtinga. Gal jūs klaustumėte tų, kurie apie tai pasakoja. Tiek galiu pasakyti.

Dabar dėl kai kurių ministrų perspektyvos keisti partiškumą galiu taip pat pafilosofuoti kaip jūs paklausėte. Jeigu jūs konkrečiai norėtumėte paklausti, jūs tą padarykite. O dabar man labai sunku ką nors pridurti prie to klausimo.

PIRMININKAS. Ar nori kolega J.Razma papildyti? Prašom. Ne? D.Minutienė. Ruošiasi A.Matulevičius. Atsiprašau.

D.MIKUTIENĖ. Įjungėte mane, jau neišjunkite. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. D.Mikutienė. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Aš norėčiau užduoti klausimą ponui E.Gentvilui, kodėl Vyriausybė iki šiol nepateikė Seimo nariams jokio plano ir skaičiavimų dėl “Lietuvos energijos” reorganizavimo ir tuo pat metu bando stumti ypatingos skubos tvarka Seime šį įstatymą. Ar jūs nemanote, kad jums tikslinga buvo susitikti su frakcijų nariais, o tik po to teikti šį įstatymą?

E.GENTVILAS. Ačiū. Aš visada manau, kad yra tikslinga susitikti su frakcijų nariais. Tą dalyką darome ir dėl “Lietuvos dujų” artėjančio privatizavimo. Neatrodė, kad tai yra tikslinga daryti dėl “Lietuvos energijos” restruktūrizavimo, nors su Ekonomikos komiteto pirmininku buvome susitikę, su atskirais, pavieniais frakcijų atstovais ar vadovais. Tikiuosi, kad viskas eis gera linkme, nors šiek tiek gal ir lėtesniu tempu nei buvo planuota. Dabar kalbant apie kokius nors skaičiavimus dėl “Lietuvos energijos” restruktūrizavimo ir privatizavimo grafiko. Man sunku įsivaizduoti, kokie tai turėtų ar galėtų būti skaičiavimai. Aš norėčiau, kad jūs gal patikslintumėte, kokio pobūdžio tai skaičiavimai turi būti. Apie ką?

D.MIKUTIENĖ. Mes turėtume žinoti, kas bus po to pagal jūsų tą planą.

E.GENTVILAS. Gerai. Beje, ponia S.Burbienė jau į Socialdemokratų frakciją pakvietė, pats pasisiūliau į Socialliberalų frakciją ir pirmadienį kalbėsiu apie tuos dalykus išsamiau, o šiaip įsivaizdavimas ir projektas yra toks: po restruktūrizavimo, tai reikštų liepos 1 dieną, kaip mes planavome, turėtų būti įregistruotos naujos bendrovės ir jos pradėtų savo veiklą, tarp jų ir dvi naujos bendros, tai yra Rytų ir Vakarų skirstomieji tinklai. Iš tiesų aš sutinku su pono V.Uspaskicho nuomone, kai jis sako, jog reikėtų pasitikrinti, kaip jos dirba savarankiškai, ir po to privatizuoti. Tai štai mūsų ir buvo toks planas, kad jeigu liepos 1 d. atsiranda du savarankiški ūkio subjektai – skirstomųjų tinklų Rytų ir Vakarų bendrovės, – tai yra pakankamai laiko žiūrėti, kaip jos dirba savarankiškai. Kuo mes ilgiau svarstome, arba kuo jūs ilgiau svarstote parlamente restruktūrizavimo įstatymą, tuo mažiau laiko lieka pasitikrinti, kaip veikia dvi šios savarankiškos bendrovės. Privatizavimas yra neišvengiamas ne dėl to, kad mes norime ar nenorime, bet kelkime esminį klausimą – ar mes norime įstoti į Europos Sąjungą? Europos Sąjungos energetikos skyriaus vienas iš reikalavimų yra toks: atverti ir liberalizuoti 33% elektros energijos rinkos. Kaip mes kitaip įsivaizduojame energetikos rinkos atvėrimą, jeigu ne per privatizavimą?

PIRMININKAS. Paskutinis Seimo narės patikslinimas. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Prašau pasakyti, keliose Europos šalyse yra privatizuoti tinklai?

E.GENTVILAS. Atleiskite, mes nekalbame apie perdavimo tinklus, mes kalbame apie paskirstymo tinklų privatizavimą. Yra daugybė šalių, kuriose yra privatus kapitalas atėjęs į paskirstymo tinklų kompanijas. Nepainiokime su perdavimo tinklais.

PIRMININKAS. Matyt, dar reikės papildomai pasiaiškinti, o dabar – kolega Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Mano klausimas ūkio ministrui ponui E.Gentvilui. Kada bus atliktas ir ar planuojamas patikrinimas akcinėje bendrovėje “Mažeikių nafta” dėl šiai bendrovei Lietuvos valstybės perduotų ar paskolintų lėšų panaudojimo efektyvumo ir įvertinta įmonės ūkinė finansinė veikla, turint omenyje, kad valstybė yra pagrindinis šios bendrovės akcininkas?

E.GENTVILAS. Ačiū. Audito kompanija “Arthur Andersen” daro nuolatinį tikrinimą. Mes neatmetame galimybės, kad samdysime specializuotą naftos kompanijų auditą vykdančią audito kompaniją, nes “Arthur Andersan” yra plataus profilio audito kompanija, o yra pasaulyje ir specializuotų naftos kompanijų auditą atliekančių kompanijų. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, kaip aš vakar minėjau žiniasklaidai, mes turime maždaug tuzino priemonių arsenalą, tad jeigu ir toliau bendrovėje bus panaši situacija, tai mes iš to arsenalo turėsime kai kurias priemones pradėti traukti. Aš tikrai nenorėčiau čia įvardyti tų priemonių, bet tarp jų yra ir nuoseklus auditavimas, ir lėšų, finansų kontroliavimas.

PIRMININKAS. K.Prunskienė. Ruošiasi A.Rimas.

K.D.PRUNSKIENĖ. Mano klausimas adresuojamas premjerui ir ūkio ministrui, taigi šiandien būtent ponui E.Gentvilui. Iš spaudos girdėjome komentarų apie derybas ar pasitarimus su “Mažeikių naftos” administracija dėl įmonės perspektyvos, kitaip tariant, dėl finansinio komercinio pobūdžio problemų sprendimo. Šiek tiek norėtųsi išgirsti iš jūsų, ne tik iš spaudos, ką konkrečiai ketinama daryti, kad spręstųsi “Mažeikių naftos” perspektyva įmonės nuostolių mažinimo, veiklos efektyvumo linkme išvengiant produktų kainų didinimo. Ačiū.

E.GENTVILAS. Visų pirma tų derybų, kaip jūs sakote, mes nedrįstume vadinti derybomis. Visų pirma premjero įsakymu yra sudaryta darbo grupė, kuriai aš vadovauju, pasiruošti susitikimui ir deryboms su “Lukoil” vadovu ponu V.Alekperovu. Tai šitoje situacijoje natūralu, kad derybos neturi būti trišalės. Neturėtų būti taip, atvykus ponui Alekperovui, kad sėdi V.Alekperovas, “Williams” atstovai ir Vyriausybės atstovai. “Mažeikių naftos” akcininkai yra “Williams” ir Lietuvos Vyriausybė. Mes esame vienoje pusėje ir deriname, kaip akcininkai, savo veiksmus, kad užtikrintume “Mažeikių naftos” įmonės interesų atstovavimą. Kitoje derybų stalo pusėje turėtų sėdėti ponas V.Alekperovas ir kiti “Lukoil” atstovai. Tai tokiame kontekste mes deriname savo bendras pozicijas su “Williams”. Dar žadame su “Lukoil” paskirtu įgaliotuoju atstovu aptarti poziciją prieš V.Alekperovo vizitą, išdėstyti savo poziciją, “Mažeikių naftos” bendrą akcininkų poziciją su “Lukoil” atstovais, ir tik tada pradėti pačias derybas su Alekperovu. Todėl aš noriu pasakyti ir pabrėžti, kad nevyksta kokios nors derybos tarp “Williams” ir Vyriausybės. Vyksta bendras darbas ir tas bendradarbiavimas jau yra davęs konkrečių vaisių. Kaip konkretų bendradarbiavimo rezultatą galėčiau paminėti Kipre registruotos bendrovės (…) pasirašytą kontraktą su “Mažeikių nafta” dėl vieno milijono tonų TNK bendrovės išgautos naftos atsiuntimo į Mažeikius iki šių metų pabaigos, t.y. per aštuonis mėnesius vienas milijonas tonų, po 125 tūkst. tonų per vieną mėnesį. Ir toliau mes bandydami gerinti įmonės veiklą esame nusiteikę šitaip dirbti kartu su “Williams”, su kitu “Mažeikių naftos” akcininku, kad pritrauktume kuo daugiau alternatyvių naftos tiekėjų. Ir tai yra esmių esmė: jeigu bus pakankamai stabilus žalios naftos srautas, tai gerins įmonės padėtį.

PIRMININKAS. Dar kolegė D.Prunskienė, matyt, norėtų patikslinti. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Taip, aš norėjau išgirsti ir apie tą dvišalį dialogą, nes problemų esama, kaip aš suprantu, tarp valstybės interesams ir valstybės turtui atstovaujančios Vyriausybės iš vienos pusės ir įmonės administracijos iš kitos. Jūsų atsakyme nuskambėjo, tarytum jūs matote tiktai tą trečiąją pusę, o čia yra tokia gan graži darna. Tai būtų malonu pasveikinti. Bet aš manau, kad ir dvišaliuose santykiuose esama įvairių dalykų dėl ilgalaikės perspektyvos. Ir man labiausiai norėjosi būtent tai išgirsti. Ačiū. Galbūt kitą kartą.

E.GENTVILAS. Jeigu galima, aš tik trumpai atskirsiu dvi problemas. Santykiuose su “Lukoil” mes stovime su “Williams” vienoje pusėje, turėdami santykių su “Lukoil”. Tarpusavio santukiuose mes tikrai ne visada esame vieningai nusiteikę. Tai, ką, pavyzdžiui, vakar įvardijo “Williams” atstovai, kad 65 mln. Lt nuostolis planuojamas šiems metams “Mažeikių naftos” bendrovei, yra geras rezultatas, na, žinoma, mes turėjome pasakyti: atleiskite, tai jokiu būdu nėra geras rezultatas. Ir čia vyksta tarp mūsų jau ne tik diskusijos, tačiau ir rimtesni pokalbiai.

PIRMININKAS. Ačiū už paaiškinimą. Dabar klausia A.Rimas. Ruošiasi kolega A.Klišonis.

A.RIMAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš norėjau paklausti ir kartu pasakyti apie duotų pažadų netesėjimą. Ir mano klausimas būtų adresuotas premjerui, bet gal finansų ministras galės pasakyti. Iš valstybės vardu gautų užsienio bankų paskolų, skirtų savivaldybių infrastruktūros plėtrai, konkrečiai švietimo įstaigų pastatų renovacijai, numatytos paskolos. Tai gerai. Premjeras asmeniškai Savivaldybių asociacijai žadėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama sprendimą tuo klausimu, skirs lėšų savivaldybėms paskoloms grąžinti. Balandžio 13 d. sprendimu Nr.415 šio įsipareigojimo neliko. Klausimas – kodėl? Ir kitas netesėtas pažadas. Labai atsakingi Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbuotojai žadėjo, kad iki gegužės vidurio bankrutavusių įmonių atsiskaitymui su dirbančiaisiais bus sukauptos lėšos Garantiniame fonde ir papildytas bus Specializuotas žemės ūkio fondas atsiskaitymui su žemdirbiais. Ar išsipildys viltys laukiančių ir nesulaukiančių šių sunkiai uždirbtų pinigų? Ar eilinį kartą jie vėl bus apvilti?

PIRMININKAS. Prašom.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad jūs disponuojate klaidinga informacija. Taip, buvo panaudota dalis užsienio paskolų, t.y. Šiaurės investicijų banko ir Europos investicijų banko, mokyklų renovacijų projektui. Kaip žinote, yra paskirstyta 80 mln. Yra vienas dalykas, kad šios paskolos gali būti skiriamos, jeigu savivaldybė nors iš dalies prisideda savo lėšomis. Bet yra aiški nuostata, kadangi tai yra ilgalaikės paskolos, kad kiekvienais metais sudarant biudžetą bus skiriama speciali dotacija toms paskoloms dengti. Vadinasi, šiuo atveju, kaip jūs sakote, kad eilinį kartą apgavo, jūs sakote netiesą ir klaidinate visuomenę.

Dėl bankrutuojančių įmonių to fondo, kurį įstatymu neseniai Seimas po ilgų svarstymų ir debatų priėmė, tai žinote, kad ten lėšos kaupiamos būsimiems įvykiams, arba bankrotams. Dabar klausimas, ką daryti su tomis įmonėmis, kurios jau bankrutavo. Kaip žinom, tai yra įsipareigojimai tų įmonių (arba tęsiasi bankroto procedūros) apie 150 mln. Lt. Taip, tas klausimas yra svarstomas tiek dėl bankrutavusių įmonių darbuotojų, tiek dėl žemdirbių, su kuriais nebuvo atsiskaityta už žemės ūkio produkciją. Tas klausimas, kaip sakoma, ne atidėtas, bet svarstomas. Šiuo metu Finansų ministerija rengia šių metų biudžeto patikslinimo projektą, kuris bus svarstomas Vyriausybėje. Šiuo atveju bus nuspręsta ir padarytas vienas ar kitas žingsnis. Tik reikia gerai suprasti, kad pinigai iš niekur neatsiranda, kiek bus galima, tiek bus stengiamasi padėti.

PIRMININKAS. Kolega A.Klišonis. Ruošiasi E.Klumbys.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau užduoti klausimą vidaus reikalų ministrui. Gerbiamasis ministre, praėjusią savaitę jūs kartu su garbiais svečiais – Prezidentu ir premjeru, atsiprašau, ne premjeru, o Seimo Pirmininku – lankėtės Telšių apskrityje, kur daug buvo kalbama apie Žemaitijos, kaip regiono, išlikimą. Aš manau, kad panašios kalbos atsiranda būnant ir kitose apskrityse. Kiek mums visiems yra žinoma, Vyriausybės sprendimas yra mažinti išlaidas kiekvienoje iš ministerijų. Kaip šiuo atveju atrodo Vidaus reikalų ministerija, įvertinant Naujosios sąjungos ir Liberalų sąjungos rinkimines nuostatas mažinti apskričių įtaką ir jų biurokratinį aparatą mūsų šalyje? Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Labai ačiū už klausimą, tiktai nesupratau, kuo jis susijęs su Prezidento vizitu Žemaitijoje. Bet, be jokios abejonės, ir aną savaitę ne vienas iš jūsų klausė apie galimą 10% mažinimą valdymo aparatui. Buvo premjero prašymas pasižiūrėti ir mes ne kartą apie tai kalbėjom nuo pat lapkričio mėnesio, t.y. nuo šios Vyriausybės darbo pradžios, kokiu būdu būtų galima sumažinti valdymo aparatą, bet kad nebūtų prarastas to aparato darbo efektyvumas. Mes galim be galo be krašto mažinti tų valdininkų skaičių, bet galų gale galim prieiti iki to, kad nebus padarytas, sakykim, darbas ir panašiai. Be jokios abejonės, administracinių gebėjimų jūsų paminėtose apskrityse ir turbūt ministerijose daugeliui darbuotojų trūksta, bet yra įvairių problemų, apie kurias nelabai norėčiau plačiau kalbėti – tai yra ir mokymo, ir kvalifikacijos kėlimo, ir tobulinimo, ir panašiai.

Dėl apskričių apsisprendimo aš vėlgi nenorėčiau plačiai komentuoti. Dar praeitą penktadienį “Valstybės žiniose” yra paskelbtos Vyriausybės nuostatos dėl galimų apskričių reformos krypčių ir apskričių reformos koncepcijos. Ir būtent per trejetą mėnesių, mes manome, kad gausime atsiliepimus, tikiuosi, ir Seimo narių nuomonę, kokį variantą galima pasirinkti arba apskritai nepasirinkti nė vieno, ir tada Vyriausybė teiks atitinkamus įstatymų pakeitimus. Tiek galėčiau atsakyti į tą klausimą, jeigu aš teisingai supratau. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys. Ruošiasi V.Popovas.

E.KLUMBYS. Ačiū. Norėčiau paklausti ūkio ministro gerbiamojo E.Gentvilo. Šiandien Seime buvo pateikiamas klausimas dėl “Lietuvos energijos” restruktūrizavimo. Jį pateikė jūsų pavaduotojas N.Eidukevičius ir mes pastebėjome, kad turbūt daugiau kaip į pusę klausimų nebuvo atsakyta, o atsakymai buvo paviršutiniški. Aš norėčiau jūsų paklausti, kodėl pateikiant tokius sudėtingus klausimus Seime Ūkio ministerija nesiunčia kur kas solidesnių, daugiau išmanančių ir pasitikėjimą keliančių atstovų?

E.GENTVILAS. Ačiū. Visų pirma, manau, kad ponas N.Eidukevičius žino ir išmano, kaip ten yra. Aš negirdėjau diskusijos, negirdėjau klausimų ir atsakymų. Kita vertus, aš turiu pripažinti, kad kuo aukštesnį postą vienas ar kitas asmuo užima, tuo mažiaus jis išmano. Geriausiai išmano vidurinio lygio specialistai. Aš bandau įsivaizduoti Seimo narių ir pono E.Klumbio reakciją, jeigu mes atsiųstume poną “n”, kuris jums iki šiol nebuvo girdėtas ir žinomas, tačiau yra tikras profesionalas. Kaip jūs reaguotumėte? Manau, kad jūs man pateiktumėte klausimą, kodėl mes niekiname parlamentą ir nesiunčiame atitinkamo lygio pareigūnų.

Apskritai aš esu įsitikinęs, kad “Lietuvos energijos” reorganizavimo įstatymo pataisos yra pakankamai aiškios. Norėjome, kad Seimas jas svarstytų ankstesnę savaitę, tačiau Seimas tada nedirbo. Aš pats esu kalbėjęs su Seimo Pirmininku ir prašęs paremti šį projektą. Gaila, kad Seimo Pirmininkas šiuo metu yra išvykęs, tačiau bet kuriuo atveju dėkoju Seimui, kad ši problema išjudinta iš mirties taško.

E.KLUMBYS. Galima dar?

PIRMININKAS. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis ministre, aš tikrai nemanau, kad jūs, užimdamas dar aukštesnį postą, išmanote mažiau už poną N.Eidukevičių. Tai vienas dalykas. Antras. Aš noriu atvirai pasakyti, kad man tikrai būtų kur kas maloniau bendrauti su reikalą išmanančiu žmogumi, negu su tokiu, kuris neatsako į klausimus.

E.GENTVILAS. Aišku. Ačiū už pastabą, aš ją įvertinu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. V.Popovas. Ruošiasi P.Jakučionis.

V.POPOVAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Labai gailiuosi, kad nėra užsienio reikalų ministro, bet gal atsakys vidaus reikalų ministras. Klausimas būtų toks. Spauda rašo, kad Ispanijoje paleistas vienas iš Panevėžio “Svainijos” įvykių “herojų” ir tam tikros Lietuvos institucijos kaltos dėl to, kad Ispanijos policijos organai turėjo jį paleisti. Kalbama apie vadinamąjį “Lazerį”. Ar spauda iš tikrųjų rašo netiesą, ar mūsų institucijos, tai, ko gero, Užsienio reikalų ir Vidaus reikalų ministerijos, tuo klausimu ko nors nepadarė? Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Dėl Vidaus reikalų ministerijos. Visiems primenu, kad Vidaus reikalų ministerija nėra teisėsaugos institucija, ji netiria atskirų nusikaltimų ir jų nekontroliuoja. Be abejo, situaciją dėl to nemalonaus įvykio aš žinau ir galiu pasakyti, kad turbūt didžiausia problema… Pradėsiu nuo kito galo. Generalinė prokuratūra savo vidaus tyrimą jau atliko, padarė tai, ką ir privalėjo padaryti, nes dėl ekstradicijos 1957 m. gruodžio 13 d… jie yra įpareigoti vykdyti ir įgyvendinti. Jie tai padarė per 3 dienas ir išsiuntė mūsų Užsienio reikalų ministerijai, kuri kitą dieną gavo. Deja, diplomatinis paštas 17 dienų keliavo iki mūsų ambasados Ispanijos Karalystėje. Tiesa, Užsienio reikalų ministerija tą Ispanijos prašymą perdavė likus vienai dienai, t.y. formaliai laiku, bet Ispanijos užsienio reikalų ministerija savo teisėsaugos institucijoms to prašymo per parą neperdavė ir teismas paleido. Tikslią žinią, kad šis asmuo yra sulaikytas, mes gavome maždaug po 12 dienų, kiek įmanoma greičiau susisiekėme su Interpolu, aš turiu omeny mūsų nacionalinį Interpolo biurą, bet faksas nėra dokumentas, nes privaloma išsiųsti oficialų dokumentų. Aš pasidomėjau ir dar kartą kartoju, kad Generalinė prokuratūra savo pareigą atliko per 3 paras ir tai, su visais vertimai, yra pakankamai greitai.

Tai tikrai nemalonus faktas ir reikėtų siekti, kad ateityje tokių dalykų nepasikartotų, ypač turint omeny, kad Policijos departamentas ne tik daug nuveikė, kol kartu su ispanų teisėsaugos pareigūnais surado tą žmogų, kurio ieškojo vos ne 4 metus, bet buvo įdėta nemažai mūsų lėšų, aš turiu omeny mūsų valstybės skirtas lėšas Policijos departamentui. Dabar vėl iš naujo paskelbta paieška ir tą darbą reikia iš naujo atlikti. Šį kartą nebus taip lengva tai padaryti. Tik taip galiu atsakyti į jūsų klausimą. Ačiū.

PIRMININKAS. P.Jakučionis. Ruošiasi J.Kraujelis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš norėjau paklausti socialinių reikalų ir darbo ministrės, bet, manau, kad galbūt iš dalies galėtų atsakyti ir vidaus reikalų arba finansų ministrai. Darbo biržos suvestinėse mes visada matome labai didelį bedarbių skaičių būtent tose savivaldybėse, kurios yra pasienyje ir per kurių teritoriją eina svarbūs tarptautiniai keliai. Ar kas nors domisi tais bedarbiais, kurių yra 20% ir daugiau, kiek kartų per dieną jie kerta valstybinę sieną, ar tokio reiškinio nėra ir tas nedarbas nėra toks dirbtinis?

V.MARKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Kadangi nėra socialinių reikalų ir darbo ministrės V.Blinkevičiūtės, tai aš turbūt į klausimą dėl darbo biržos tikrai negalėsiu atsakyti. O dėl sienos kirtimo ir tos problemos sprendimo, tai paskutiniame kontrabandos komisijos posėdyje tas klausimas buvo nagrinėjamas ir buvo priimti tam tikri sprendimai ir pasiūlymai. Aš paprasčiausiai noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Žmogaus teisių konvencija ir mūsų žmogaus teisių įstatymai neriboja, kiek kartų galima kirsti sieną. Ribojamas prekių kiekis ir t.t., ir t.t. Tai yra kontroliuojama. Nemanyčiau, kad čia yra kokia nors problema, nes jūs pats pasakėte, kad yra nedarbo problema ir žmonės verčiasi kaip gali, o pasieniečiai ir muitininkai kontroliuoja, kad jie nepažeistų įstatymų. Be abejo, tai yra vienas iš pragyvenimo šaltinių, ir jeigu gretimoje šalyje yra pigesnis produktas arba atvirkščiai, tai jie tokiu būdu uždarbiauja ir to negalima paneigti. Galiu atkreipti dėmesį, kad pasienio policijos duomenimis, tie srautai iš tikrųjų yra pakankamai dideli, bet jie įtakos kontrabandai, jeigu norėjote apie tai paklausti, nedaro. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Kraujelis. Ruošiasi P.Papovas.

J.KRAUJELIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimas finansų ministrui. Vakar Vyriausybė nepritarė Kaimo reikalų komiteto siūlymui neapmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu žemės ūkio paslaugų, t.y. žemės dirbimo, pasėlių priežiūros, derliaus nuėmimo ir kitų, kai šias paslaugas žemės ūkio bendrovės teikia savo nariams, fiziniams asmenims. Nuo 1999 metų birželio mėnesio kooperatinėse bendrovėse kooperatyvų minėtos paslaugos PVM neapmokestinamos. Mano klausimas būtų toks. Kuo skiriasi kaimo žmonėms gyvybiškai būtinos paslaugos dviejų trijų hektarų sklype, kai suaria, pasėja, nupjauna žemės ūkio bendrovė, nuo tų pačių darbų, atliktų kooperatinių bendrovių?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Aš manau, Seimui gal jau išsiųstas Vyriausybės protokolinis sprendimas, kuriame konstatuota, kad šiuo metu yra baigiamas rengti naujas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, kuriame bus pasirinkti prioritetai, kam pirma eile, kur leidžia Europos Sąjungos direktyvos taikyti sumažintą PVM tarifą. Jūsų pasiūlymo esmė yra, jeigu kalbėtume paprastai, tai yra pabloginti žemės ūkio bendrovių padėtį, nes jūs siūlėte apskritai neapmokestinti PVM, vadinasi, jos nebus PVM mokėtojos ir neteks teisės į atskaitą. Tai yra, kai žemės ūkio bendrovės įsigis techniką ar panašiai, ją įsigis su 18% PVM. Šiuo atveju, kaip sakoma, lazda turi du galus. Mano ir specialistų buvo tokia nuomonė, kad gal buvo neišsamiai išanalizuota ta problema Kaimo reikalų komitete. Kitas klausimas, jeigu būtų buvęs siūlomas nulinis PVM tarifas, tada lyg ir tvarka, tai yra normali PVM mokėjimo praktika, tai yra mokamas mokestis ir gaunama atskaita iš biudžeto. Todėl aš sakau, pagrindinė priežastis buvo dėl to, kad apskritai mes manėme, kad naujų pataisų dėl PVM įstatymo nereikia teikti, o į Seimą ateis šis naujas Mokesčių įstatymas, tada bus galima diskutuoti ir dėl jūsų klausimo, pavyzdžiui, dėl žemės ūkio bendrovių ir panašiai. Bet Seimas turės nustatyti prioritetus, ką mes pasirinksime, kur galima taikyti sumažintą PVM tarifą. Tokia buvo Vyriausybės nuostata.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Papovas. Ruošiasi A.Kubilius.

P.PAPOVAS. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų socialinio teisinio pobūdžio. Į socialinę klausimo dalį turbūt galėtų atsakyti pavaduojantis Ministrą Pirmininką ir kaip buvęs meras, o į teisinį galbūt teisingumo ministras. Ne kartą buvo pateikta įvairioms vyriausybėms klausimų dėl to, kad yra žmonių, kurie negali atsiskaityti už komunalines paslaugas, ir priimami sprendimai juos iškeldinti, po to teismo antstoliai vykdo. Buvo teisingumo ministro atsakymas, kad yra lyg ir įsakymas ar kitokia praktika nustatyta, kad jeigu yra su vaikais, nereikia iškeldinti. Tačiau Marijampolės rajone, mes turėjome medžiagą, dešimties vaikų šeima buvo iškeldinta kažkur į buvusį darželį ir t.t. Vis dėlto kaip yra teisiškai, ar iškeldinamos šeimos su vaikais, jeigu neatsiskaito už komunalines paslaugas, ir kaip tą socialinę problemą reikėtų spręsti, nes komunalines paslaugas teikia įmonės, joms dideli įsiskolinimai, jų taip pat padėtis yra bloga? Ačiū.

G.BARTKUS. Ačiū už klausimą. Čia yra svarbūs du dalykai. Visų pirma, kad įstatymai šios problemos dabar tiksliai nereguliuoja. Pagrindinis principas, sprendžiant klausimą dėl išieškojimų nukreipimo į butą ar į kitą turtą, yra toks, kad sprendžiama atsižvelgiant į šeimos interesus ir į vaiko interesus. Be abejonės, atsižvelgiant į vaiko interesus, tokių iškeldinimų nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos neturėtų būti. Jeigu jūs turite tokios informacijos, prašom Teisingumo ministerijai persiųsti. Teisingumo ministerijoje yra Antstolių priežiūros skyrius ir, be abejonės, mes tą atvejį ištirtume.

Kitas dalykas, į kurį tikrai norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra parengtas ir priimtas naujas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kuris šią problemą sprendžia kompleksiškai ir, sakyčiau, šiuolaikiškai. Tikiuosi, kad kodeksas sėkmingai įsigalios nuo liepos 1 dienos. Jame numatytas toks naujas teisės institutas, kuris dabar yra paplitęs visose išsivysčiusiose šalyse, turinčiose išsivysčiusią teisinę sistemą, jis vadinasi šeimos turtas. Tai yra toks turtas, kurį naudoja šeima bendrai ir į tokį turtą, pagal Civilinio kodekso nuostatas, negali būti nukreiptas joks kreditorių išieškojimas. Šeimos turtu pagal naująjį Civilinį kodeksą pripažįstamas ir butas arba kita gyvenamoji patalpa, bet tik ta, kurioje gyvena šeima, vaikas, nepilnamečiai ir kiti. Jeigu asmuo turi keletą butų, tai šeimos turtu laikomas tik tas, kuriame gyvena. Todėl, sakyčiau, kompleksiškai ši problema bus išspręsta nuo liepos 1 dienos ir, kaip paminėjau, ne tik dėl komunalinių, bet ir dėl kitų reikalavimų į šeimos turtą išieškojimų nebus galima nukreipti. Tai, manau, labai teisinga. Nes, tarkime, jeigu kas nors praloš turtą azartinius žaidimus žaisdamas ar įsiskolinimas atsiras, į tą šeimos turtą išieškojimai negalės būti nukreipiami.

PIRMININKAS. P.Papovas norėtų patikslinti.

E.GENTVILAS. Jis turbūt nori, kad aš pasakyčiau, bet, manau, mano kolega ponas G.Bartkus tikrai kvalifikuotai atsakė. Beje, jeigu jūs klausiate manęs kaip buvusio mero, aš galiu pasakyti. Tikrai teismai labai atsargiai vykdė iškeldinimą iš buto. O tokių atvejų, kad iškeldintų iš buto asmenis su nepilnamečiais vaikais, aš bent savame mieste neprisimenu. Deja, kartais tai suteikdavo pagrindą tikram piktnaudžiavimui. Pavyzdžiui, įsiskolinimai už butą pasiekia 20 tūkst. litų. Žinoma, čia kyla kitokio pobūdžio problemų, bet iki šiol tai nebuvo kaip nors reglamentuota. Bet tikrai teismų praktika buvo labai humaniška žmonių atžvilgiu.

PIRMININKAS. Seimo narys nori patikslinti. Prašom.

P.PAPOVAS. Aš tikrai turiu. Praeitos savaitės pabaigoje Visagine buvo atėjusi lankytoja. Visai kita situacija. Teismas yra priėmęs sprendimą iškeldinti ir teismo antstoliai jau tris kartus iš varžytinių pardavinėjo tą butą. Toje šeimoje yra vienas nepilnametis vaikas. Aš kalbėjau su teismo pirmininke, motyvas toks, kad atseit žmogus raštiškai neprašė atidėti sprendimo vykdymo ar atidėti iškeldinimo. O tas žmogus ministro įsakymų ar kitų dalykų tikrai nežino. Matyt, žodžiu prašė, o tų dalykų jis nežino. Todėl čia yra problemų.

G.BARTKUS. Gal galėčiau papildomai. Tokiu atveju reikėtų, kad jūs mums perduotumėte medžiagą. Mes, be abejonės, atliksime tyrimą ir, aš manau, išspręsime tą klausimą. Kita vertus, dabar dėl Civilinio kodekso įsigaliojimo Teisingumo ministerija parengė tokius specialius lankstinukus, kuriuose populiariai kalbama apie tą šeimos turtą. Juos Teisingumo ministerijoje, kitose savivaldybėse bus galima gauti. Bus informuojama visuomenė tokiu būdu.

PIRMININKAS. R.Juknevičienė. Ruošiasi A.Baura.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ačiū. Bus vienas klausimas dviem ministrams: krašto apsaugos ir vidaus reikalų. Klausimas apie jūros sienos stebėjimą. Prieš keletą metų buvo sutarta ir priimtas sprendimas Valstybės gynimo taryboje dėl to, kad dvi institucijos – pasienio tarnybos ir krašto apsaugos tarnybos stebėtų jūros sieną kartu. Šiandien mane pasiekė žinios, kad iš Vidaus reikalų ministerijos sistemos, iš pasienio tarnybos pusės atsirado bandymų vėl grįžti prie tos situacijos, kai dvi sistemos bando konkuruoti arba turėti iš esmės tas pačias… Bandoma įsigyti įrengimus, brangiai kainuojančius, kad de facto be jokio aukštesnių institucijų sprendimo įtvirtintų šią situaciją, ir kad dvi tarnybos vėl konkuruotų. Jeigu taip yra iš tikrųjų, tai turbūt nereikalingai būtų išleisti pinigai ir mažai valstybei būtų per didelė prabanga. Norėčiau paklausti jūsų: ar galite patvirtinti, ar paneigti tokias tendencijas? Ir labai smalsu būtų paklausti vidaus reikalų ministro. Buvo A.Burneikienės sprendimas dėl pono R.Darulio, nes buvo įžeistos Šalčininkų rajono moterys. Koks buvo jūsų sprendimas po to? Atsiprašau, kad du klausimai.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą, už pirmąją dalį. Pirmiausiai ačiū už tą komentarą, aš jam pritariu. Iš tiesų ta sistema yra. Tiesa, kviečiu Seimo narius, kam įdomu, aplankyti mūsų karinių jūrų pajėgų štabą, kuris yra Klaipėdoje. Tenai yra įrengtas tas stebėjimo centras, šiuolaikiškai įrengtas, jis efektyviai dirba, yra darbo vietos ir pasienio policijai, būtent tam, kad kartu galėtų stebėti. Manau, kad ta sistema tikrai efektyvi. Apie kokius nors ketinimus ką nors keisti aš nesu girdėjęs. Nemanau, kad tai būtų tikslinga. O mano kolega turbūt pakomentuos savo ruožtu.

PIRMININKAS. Prašom.

V.MARKEVIČIUS. Į kurį klausimą atsakyti, kadangi turėčiau į vieną atsakyti? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėl R.Darulio.

V.MARKEVIČIUS. Bet pirmas, berods, buvo dėl sienos.

PIRMININKAS. Prašom į abu.

V.MARKEVIČIUS. Gerai. Ačiū. Tai vis tiek pradėsiu nuo R.Darulio. Atsakymą gausit raštu, kadangi yra pateikta raštu, taigi aš tada nebekomentuoju. Šiandien pasirašiau atsakymą, o kitą savaitę, jeigu nepatiks, galėsite paklausti. (Balsai salėje)

Dėl valstybės sienos apsaugos. Iš tikrųjų tai, ką jūs dabar pasakėte, man naujiena. Jeigu bus ta naujiena patvirtinta, tai labai blogai, nes neinformuoja, vis dėlto apie tokius galimus strateginius sprendimus turėtų informuoti. Manau, žinotų ir krašto apsaugos ministras. Taigi manau, kad tai yra nepagrįsti gandai. Sienos apsauga jums puikiai žinoma, kadangi toje srityje visą laiką dirbote anos kadencijos Seime. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas reglamentuoja tą dalyką pakankamai aiškiai, kas ir ką daro, pakankamai reglamentuoja naujas, t.y. parėjusiais metais maždaug tokiu laiku ar kovo mėnesį priimtas, Valstybės sienos apsaugos įstatymas. O tai, kad kažkokią papildomą kontrolę Valstybės sienos apsaugos tarnyba norėtų įsigyti, sakykime, įrangą kontrolei, nebūtų normalu, nes tai dubliuotų Krašto apsaugos ministerijos funkcijas. Tai, be jokios abejonės, dėkui už tą arba žinią, arba gandus, nenoriu įvardyti nei taip, bei taip, bet pasidomėsim. To tikrai neturėtų būti ir negali būti, nes visa valstybė ir visos institucijos yra suinteresuotos, kad tos lėšos būtų panaudojamos pakankamai efektyviai. Šiandien galiu tik patvirtinti, kad nei tarp ministerijų, nei tarp tarnybų, aš turiu omeny pasienio, tikrai nėra kokios konkurencijos, bent jau nesveikos. Mes su kolega tikrai to nepastebime. Labai ačiū.

PIRMININKAS. A.Baura. Ruošiasi J.Korenka.

A.BAURA. Ačiū. Noriu paklausti žemės ūkio ministrą. Šiandien grupė Aukštaitijos krašto Seimo narių buvome susitikę su to paties krašto savivaldybių merais, kurie greta kitų svarbių klausimų išreiškė nuogąstavimus, kad apskričių viršininkų administracijos, vykdydamos premjero pavedimą taupyti lėšas, rengiasi tai daryti daugiausia rajonų žemės ūkio ir žemėtvarkos skyrių specialistų atleidimo sąskaita. Dabartiniu momentu, kai žemės ir žemėtvarkos skyriai yra pavaldūs apskritims, lyg savivaldybėms tai turėtų rūpėti ir mažiau. Tačiau vėliau ar anksčiau tos funkcijos bus perduotos savivaldybėms, tad merų susirūpinimas yra pagrįstas. Gerbiamasis ministre, kokia būtų jūsų nuomonė šiuo klausimu? Ar nevertėtų Žemės ūkio ministerijai turėti aiškesnę poziciją bei kartu su apskričių viršininkais būti tam tikru koordinatoriumi? Ačiū.

K.KRISTINAITIS. Ačiū už klausimą. Iš tikro problema yra žinoma. Jeigu pradėčiau nuo paskutinės jūsų klausimo dalies, tai koordinavimas vyksta, ir pakankamai geras, mano galva. Kaip tik vakar turėjau susitikimą su visais apskričių viršininkais, mes kartu apie šias dvi jūsų iškeltas problemas dėl etatų mažinimo žemės ūkio skyriuose ir žemėtvarkos departamentuose šnekėjomės. Aišku, kai kur reikia tuos etatus mažinti. Buvo taip pat aptartos funkcijos, kurios numatytos žiūrint į ateitį ir kurios dar ypač turės būti stiprinamos. Buvo šnekama jiems patiems pateikiant pasiūlymus, kaip tai reikėtų bandyti spręsti, bet tik ne etatų mažinimo principu. Taigi koordinavimas vyksta. Aš jau nekalbu, kad mes prieš tai, prieš keletą savaičių, esame visoms apskritims išsiuntinėję raštus su ministerijos rekomendacijomis tiek žemėtvarkos, tiek žemės ūkio skyriams. Atsižvelgėme į apskričių reformos koncepciją ir į darbų mažėjimą (aš turiu galvoje ir nuosavybės atkūrino darbų mažėjimo tendencijas po 2002 metų vidurio), kaip ir kiek etatų nuo pat seniūnijos, rajono savivaldybės iki apskrities, kiek ir kokiose vietose kokių specialistų turėtų dirbti, nurodant konkrečius specialistus ir konkrečias funkcijas. Visa tai yra raštu pateikta visoms apskritims. Tačiau išlieka ir ta bėda, kad ministerija nėra ta institucija, kuri gali, tarkim, įsakyti apskritims, kad būtų taip ir ne kitaip. Mes tik geranoriškai konsultuodamiesi, bendraudami, šnekėdamiesi tuos klausimus sprendžiame.

Ypač sudėtinga situacija šiandien yra susiklosčiusi Vilniaus apskrityje, iš dalies Panevėžio apskrityje. Dėl to kitą savaitę, vakar buvo sutarta, papildomai susitiksim su šių apskričių specialistais ir vadovais. Tuomet atskirai šiuose susitikimuose mes dar ir šiuos jūsų šiandien keliamus klausimus bandysime aptarti, būtent atsižvelgdami į tų apskričių specifiką. Sakykim, vienoje iš apskričių, Vilniaus apskrityje, nuosavybės atkūrimo klausimai smarkiai atsilieka nuo bendro Lietuvos vidurkio ir procento. Na, Panevėžyje atvirkščias procesas – vienas iš geriausių rezultatų, nuosavybės atkūrimas artėja į pabaigą. Ten vėlgi yra sava specifika. Taigi yra šnekamasi, yra derinamasi yra deramasi. Kitaip tariant, aš manau, kas galima šiandien, atsižvelgiant į mūsų galimybes, yra iš tikro daroma. Ačiū. (Balsai salėje) Na, bet daroma nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio.

PIRMININKAS. Kolega J.Korenka. Ruošiasi E.Šablinskas.

J.KORENKA. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gaila, nematau kultūros ministro, bet tiek to. Gal, gerbiamasis ministre, pavaduojantis premjerą. Tuo labiau kad klausimas tinka ir jam, ir jums. Jūs žinote, kad šiandien Lietuvoje meno, kultūros darbuotojų labai jau nedideli atlyginimai, jie dažniausiai siekia tik minimumą. Yra nelabai jau geras įstaigų finansavimas, bet sveikintinas reiškinys, kad nacionalinės premijos kasmet teikiamos, kad neseniai priimtas Vyriausybės nutarimas dėl stipendijų menininkams, tačiau aš vis dėlto norėčiau jūsų paklausti. Spaudoje paminėtas toks įvykis, kad E.Nekrošiui, garsiam režisieriui, paskirta 32 tūkst. Lt premija iš Rezervo fondo. Klausimas būtų trijų dalių. Kieno iniciatyva paskirta premija, ar Kultūros ministerijos, ar Vyriausybės? Kam dar iš garsių menininkų paskirta tokia premija? Ir ar toliau bus tęsiama tokia praktika, nes Lietuvoje yra dar daug garsių menininkų, sakykim, gerbiamasis V.Noreika, S.Sondeckis ir kiti? Ačiū.

E.Gentvilas. Dėl pirmos klausimo dalies, t.y. kieno iniciatyva paskirta, – nežinau, dėl į antros klausimo dalies, t.y. kam dar bus paskirta, – nežinau ir dėl trečios klausimo dalies, nepamenu, koks buvo klausimas, bet irgi nežinau. (Juokas) Atsiprašau, bet tikrai nežinau.

J.KORENKA. Papildomas klausimas. Gerbiamas premjere, o ką jūs žinote? (Juokas)

E.Gentvilas. Žinau, kaip atsakyti į klausimus, į kuriuos nežinau atsakymo.

PIRMININKAS. Kol kas pakanka, bet paskui reikės daugiau. E.Šablinskas. Ruošiasi E. Kaniava.

E.ŠABLINSKAS. Dėkui. Pirma norėčiau prašyti. Gerbiamasis krašto apsaugos ministre, mes pirmadienį šnektelėjome dėl mano nuotraukos ir antpečių. Dėkui už pulkininko laipsnį, bet prašymas yra toks: norėčiau, kad jūs nusiųstumėte ,,Lietuvos aidui” tikrojo pulkininko nuotrauką, nes aš neapsiginu nuo skambučių tiek iš civilių, tiek iš karinių struktūrų. Tai vienas prašymas. O toliau – dėl vakarykščio patento. Gerbiamasis pavaduojantysis Ministrą Pirmininką labai gerai pasakė, savikritika naudinga, kad žemesnieji specialistai yra išties puikūs, bet kuo aukščiau, tuo silpniau – taip gal pasakyčiau. Vakar priėmėte patentų nutarimą, kuriame išbraukėte kai kurias EVRK klases, dėl to darbo grupėje ietis laužė išties specialistai, ir pusę metų. Tai yra išbraukta santechnikos ir elektros darbai. Supraskite, kad tokiu būdu mes juos vėl stumiame į neteisėtą darbą. Jie vis tiek tai dirbs. O palikome (svarbiausia, nepastebėjome) esamų statinių restauravimą, konservavimą, kur viskas sukrenta, bei betono gipso ir cemento dirbinių gamybą. Prašymas toks. Ar negalėtume susitikti ministerijų aukščiausiu lygiu, t.y. Ūkio, Finansų ir galbūt Socialinės apsaugos, ir sudarytume tokį strateginį planą. Taip būtų lengviau dirbti darbo grupėje jūsų specialistams, nes jie, sako, nežino, kaip po to priims Vyriausybė. Ar sutiktumėte padėti, kad dar šį mėnesį susitiktume numatyti strategiją dėl patentų?

E.Gentvilas. Gerai, tikrai nematyčiau problemų. Suprantate, kai kyla diskusijos, vieni už vienus, kiti už kitus variantus, lygiai taip pat kaip ir parlamente būna. Sutikite, būna, kad nuomonės išsiskiria. Aš manau, kad tikrai vertingas jūsų pasiūlymas. Ačiū.

Ponas finansų ministras dar nori papildyti.

PIRMININKAS. Prašom.

J.LIONGINAS. Aš tik norėčiau papildyti E.Gentvilą. Neišbraukėme mes santechnikos ir elektros montavimo darbų, bet buvo priimtas Vyriausybės sprendimas, kad asmenys, įsigiję patentus, gali šias paslaugas teikti tik gyventojams, t.y. kad prisidengus firmos nesamdytų, pirktų patentus ir atliktų jų sąskaita… Suprantate situaciją, kokia buvo. Dėl to, manau, teisingai padaryta ir viskas bus gerai.

PIRMININKAS. E.Kaniava, ruošiasi A.Vidžiūnas.

E.KANIAVA. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas aplinkos ministrui gerbiamajam H.Žukauskui. Į mane kreipėsi Vilniaus miesto Paco gatvės 13, 15 namų gyventojai dėl 7 aukštų namo su mansardomis statybos Šv.Petro ir Povilo bažnyčios pašonėje. Ten yra naikinami klevai, pušys, griaunama kalno papėdė, gadinamas barokinės bažnyčios fonas. Ypač jis gerai atrodo iš tolesnių Vilniaus miesto taškų. Vilniečiai kreipėsi į Vilniaus miesto plėtros departamentą prašydami uždrausti šias statybas. Pasak jų, net tarybiniais metais bažnyčių kaimynystėje nebuvo leidžiama statyti aukštesnių nei ketverių aukštų namų. Norėčiau gerbiamojo ministro paklausti, ar jūs žinote apie tas statybas? Be to, koks jūsų požiūris į tai? Buvo parašyta “Respublikoje”, man regis, gegužės 5 d. straipsnyje “Baroko šedevro pašonėje – monstras”. Teigiama, kad sklypo detalusis planas jau suderintas ir patvirtintas. Ačiū.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Aš matęs tą raštą, matęs skundą, bet aš matęs ir kitą skundą, kurį pasirašė 4 ar 5 to sklypo bendrasavininkiai ir namo statytojai, ir namų bendrijos pirmininkas su prašymu leisti jį statyti. Tai aš galiu tik atsakyti, kad šiaip šitas klausimas turėtų būti adresuotas galbūt ne tiek man, kiek Vilniaus miesto merui, bet kuriuo atveju šitie dalykai yra savivaldos prerogatyva. Mūsų ministerijos funkcija ir mes šiuo metu tai darome, nagrinėjame, ar nebuvo pažeistos procedūros rengiant detalųjį planą, ar nebuvo pažeistos reglamentavimo procedūros, t.y. pastato aukščio. Ir aš manau, kad mes tą klausimą išsiaiškinę parengsime atsakymą. Yra dvi nuomonės: vieni nori, kiti nenori. Lietuvoje visada taip būna. O kai mes turėsime atsakymą, tai aš jus informuosiu.

PIRMININKAS. Kolega A.Stasiškis priešpaskutinis, o paskutinis klausia J.Jurkus.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš norėčiau paklausti finansų ir vidaus reikalų ministrus. Štai kokia yra dabar situacija. Paskutiniu metu aš gavau keletą skundų raštu, taip pat buvo keletas skambučių dėl buvusių tremtinių kompensacijų už konfiskuotą turtą. Praėjusių metų spalio 17 d. Vyriausybės nutarimu buvo nurodyta data – gegužės 1 d., iki kurios turėjo priimti pareiškimus, prašymus išmokėti kompensacijas. Skundžiamasi, kad daugelis savivaldybių (čia yra įvairių vietų – ir iš rajonų, ir iš Kauno) tiesiog atsisakydavo ir šių metų pradžioje priimti pareiškimus motyvuodamos, kad nenumatyta lėšų, neturi iš ko mokėti, ir jie nežino, kas bus. Dabar tas terminas praėjo, pasibaigė. Ką darysim? Aš šiandien parašiau, pasiunčiau abiejų jūsų vardu vieną prareiškimą prašydamas jus išnagrinėti. Aš ir viso manyčiau, kad tokio pobūdžio kompensacijoms neturi būti ribojamas pareiškimų padavimo terminas, nes žmonės tik dabar įsiteisina, atranda dokumentus, įrodančius, kad turtas konfiskuotas, kad tėvai buvo ištremti. Tiesiog jūsų nuomonė. Tokia yra situacija. Nemanau, kad tai yra didelės sumos, bet tai yra moraline prasme svarbūs dalykai.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Žinoma, liko labai nedidelis asmenų skaičius. Dar 1989 metais mes priėmėme tą nutarimą, man pačiam jį teko rašyti, buvau vienas iš autorių. Suprantama, kad šiuo atveju, jeigu jūs parašėte laišką man, tai labai gerai, mes išsiaiškinsime, tuos pinigus mes kompensuojame iš valstybės biudžeto. Jie yra numatyti. Ir savivaldybės neturėjo moralinės teisės nepriimti tokių pareiškimų ir prašymų. Žinoma, jeigu yra tokių faktų, kad nepriėmė žmonių pareiškimų, jų neužregistravo, o terminas praėjo, tai reikės spręsti klausimą, terminą reikės pratęsti. Bet aš tai pavadinčiau savivaldos darbo aplaidumu.

V.MARKEVIČIUS. Kadangi ir man buvo adresuotas klausimas, tai aš tik papildysiu kolegą. Ne tik moralinės, bet ir jokios teisės neturėjo, be jokios abejonės. Galbūt paprasčiausiai žmonės nežinojo, kad galima išsiųsti paštu, tada būtų gavę. Bet kadangi terminas baigėsi, nebegalim patarinėti atgalinėm datom, tai aš pritarčiau dviem galimiems variantams. Jeigu labai nedaug, tai žmogus gali kreiptis į teismą dėl termino, arba dar paprasčiau, jeigu jūs iš tikrųjų pateiksite tų faktų, ką kolega pasakė, tai kreiptis į finansų ministrą, kuris pateiktų nutarimo projektą. Aš manau, mes visi pritartume, kad terminas būtų pratęstas. Tas variantas paprastesnis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia J.Jurkus.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų gerbiamajam premjerui. Aš negavau atsakymo iš jūsų atstovo, mykė, mykė ir nieko neatsakė. Todėl aš, nematydamas skaidrumo šiuo klausimu, norėčiau paklausti jūsų. Reorganizuojant “Lietuvos energiją” Mažeikų elektrinei ypatingai aktuali tampa atskyrimo riba tarp perdavimo tinklo ir elektrinės. Pagal reorganizavimo nuostatas numatyta, kad atskyrimo riba yra 110 kilovatų transformatorių aukštos įtampos gnybtai. Tai reiškia, kad 110 kilovatų skirstykla, esanti Mažeikių elektrinės teritorijoje, kuri buvo pastatyta kartu su elektrine kaip sudėtinė jos dalis, atitenka perdavimo tinklui. Ją atėmus įmonė, kuri tiekia elektros energiją ir šilumos energiją tiktai “Naftai”, pati turės už savo pagamintą elektrą ir vartojamą savo tikslams mokėti po 2, 3 centus papildomai. Per metus įmonė praras apie 10 mln. Lt. Ar netikslinga ją perduoti įmonei įpareigojant per vienerius metus pertvarkyti taip, kad atitiktų kitus energetikų keliamas reikalavimus. Ačiū. Aš turiu omeny, jie persitvarkytų (…), tada nekiltų neaiškumų tarp vienos ir kitos įmonės.

E.GENTVILAS. Ačiū už klausimą. Aš tikrai negaliu atsakyti, kaip Mažeikiuose termofikacinėje elektrinėje eina riba ir kokios ten problemos iškilo. Tikrai negaliu pasakyti. O šiaip pabandysiu išsiaiškinti tą dalyką. Aš tikrai žinau, kas įstatymo projekte parašyta, bet kaip tas fiziškai egzistuoja Mažeikiuose, aš negaliu pasakyti. Pasiaiškinsiu ir iš karto bandysiu atsakyti iki svarstymo, kol bus jis pratęstas parlamente. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, gerbiamieji ministrai, Vyriausybės valanda yra baigta. Kadangi mums liko tik keletas klausimų, siūlau be pertraukos ramiai tęsti darbą. Ministrus prašau ramiai išsiskirstyti, o į tribūną kviečiu G.Steponavičių, kad pateiktų kitos savaitės darbotvarkės projektą. Prašom.

Savaitės (nuo 2001 05 14) – 2001 m. gegužės 15 d. (antradienio) ir 17 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, ponas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kitos savaitės darbotvarkė yra jums išdalinta. Keletas akcentų. Kalbant apie antradienį, gegužės 15 d., Europos socialinės chartijos priėmimas bei Transporto priemonių privalomojo draudimo įstatymas, svarstymo stadija, integraciniai įstatymai bei keletas taip pat svarbių įstatymų, susijusių su Europos integracija, svarstymo ir pateikimo stadija. Antradienio posėdyje yra numatyta daug įstatymų, teikiamų Vyriausybės. Aš taip pat, kalbant apie antradienį, noriu pasakyti, kad yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymas dėl Pataisos darbų kodekso ir kardomojo kalinimo įstatymo, kurio teikėjas yra A.Sakalas, prašant įtraukti į darbotvarkę. Aš siūlyčiau ir neprieštaraučiau, kad jie būtų taip pat įtraukti į rezervinius klausimus antradienio plenariniuose posėdžiuose.

Ketvirtadienį iki pietų didesnė dėmesio dalis būtų skirta svarstymui ir priėmimui Prezidento vetuotų ir grąžintų iš naujo svarstyti, kaip šiandien mes apsisprendėme, įstatymų. Taip pat keli Seimo Pirmininko teikiami įstatymai, o vakarinis posėdis būtų skirtas opozicinės Socialdemokratinės koalicijos frakcijos darbotvarkei.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti tik vienas Seimo narys J.Olekas. Irgi jau nenori. Ir jis sutinka. Mielieji kolegos, kadangi Seniūnų sueiga pritarė, ar galime bendru sutarimu aprobuoti darbotvarkę? Ačiū. Ačiū, gerbiamasis Steponavičiau. (Balsai salėje) Ačiū. Bus visi darbai atlikti, bet viskas iš eilės.

Seimo nutarimo "Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijos Lietuvos provincijos susitarimui dėl gyvenamojo namo Panevėžyje, Tilvyčio g.11, grąžinimo Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijos Lietuvos provincijai natūra" projektas Nr.IXP-30 (pateikimas)

Dabar yra vienas klausimas, kuris turėjo būti nagrinėjamas iki Vyriausybės valandos, tai 3 popietinis darbotvarkės klausimas. Pagal registraciją 30 projektas – Seimo nutarimas “Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švenčiausiosios Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijos Lietuvos provincijos susitarimui dėl gyvenamojo namo Panevėžyje, Tilvyčio g. 11, grąžinimo natūra” projektas. Į tribūną kviečiamas pranešėjas kolega ir ministras A.Monkevičius. O toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas R.Karbauskis. Prašom.

A.MONKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavestas pristatau Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl nuosavybės teisės atkūrimo Švenčiausiosios Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijos Lietuvos provincijos į gyvenamąjį namą Panevėžyje, Tilvyčio g. 11, projektą. Teikiamo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projekto tikslas – nuosavybės teisių atkūrimas Švenčiausiosios Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijos Lietuvos provincijai ir turto grąžinimas natūra. Nutarimo projektas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 15 straipsniu. Iki 1940 m. įvykdytos nacionalizacijos gyvenamasis namas Panevėžyje, Tilvyčio gatvėje 11, priklausė Lietuvos švietimo draugijai. Panevėžio katalikiškosios mergaičių žemės ūkio mokyklos vadovybė sutinka, o Švietimo ir mokslo ministerija neprieštarauja, kad minėtas gyvenamasis namas būtų grąžintas kongregacijai, nes namas neapgyvendintas, mokymo reikmėms šiuo metu nenaudojamas ir ateityje nenumatoma jo panaudoti. Vyriausybės ir Švenčiausiosios Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijos Lietuvos provincijos susitarimui dėl Panevėžio katalikiškos mergaičių žemės ūkio mokyklos patikėjimo teise valdomo gyvenamojo namo Panevėžyje, Tilvyčio g. 11, grąžinimo natūra pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė praėjusių metų spalio 18 d. posėdyje. Prašau gerbiamuosius Seimo narius šiam nutarimo projektui pritarti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS (R.KARBAUSKIS). Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Žodis suteikiamas S.Burbienei.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, man kyla klausimas. Kaip čia yra, jūsų aiškiai parašyta ir jūs ką tik ir žodžiu patvirtinote, kad iki nacionalizacijos namas priklausė Lietuvos švietimo draugijai, o po to sakote, kad tai yra ta pati vienuolių bendruomenė. Švietimo draugija ir vienuolių bendruomenė – tai, ko gero, skirtingi dalykai. Kokia tai švietimo draugija, kad ji staiga tampa bendruomene, vienuolių bendruomene, ką jos bendro turėjo? Kaip čia iš tos Švietimo draugijos staiga pavirto Švenčiausios Nekalčiausios Mergelės Marijos bendruomene?

A.MONKEVIČIUS. Tai mes gavom paaiškinamuosius raštus pačios kongregacijos…

S.BURBIENĖ. Švietimo draugijos negavote?

A.MONKEVIČIUS. Švietimo draugijos mes negavom, kadangi ji nėra išlikusi. Tačiau pagal tuos dokumentus iš tikrųjų matome, kad mes galėtume tokį sprendimą teisiškai priimti ir tai būtų pagrįsta. Aš galiu tuos dokumentus jums parodyti, jeigu jūs pageidaujate, galite pažiūrėti. Yra jie.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Žodis suteikiamas Seimo nariui J.Olekui.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau vis dėlto patikslinti kolegės S.Burbienės klausimą. Tai ar mes dovanojame šiai kongregacijai namą, kuris anksčiau priklausė Švietimo draugijai, ar kaip čia yra? Nes ta organizacija, kuriai mes dabar tiesiog dovanojame, nėra Švietimo draugijos teisių perėmėja. Tokių tarptautinių organizacijų… pavyzdžiui, Raudonojo kryžiaus organizacija Lietuvoje turėjo bent 3 ligonines: Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Tai jeigu mes pradedame grąžinti visuomeninėms organizacijoms, grąžinti, ne dovanoti, o šiuo atveju mes kalbame apie dovanojimą, kadangi minėta organizacija nėra Švietimo organizacijos teisių perėmėja…

A.MONKEVIČIUS. Aš dar kartą turėčiau jums pateikti šitą dokumentą, pagal kurį iš tikrųjų 1932 m. Lietuvaičių švietimo draugija ir Švenčiausios Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacija, kaip rodo šitie dokumentai, yra ta pati bendruomenė. Remiantis šiais mūsų dokumentais iš tikrųjų buvo padarytas šitas sprendimas. Aš šitą raštą turiu ir galiu jums pateikti. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Atsiprašau, jeigu galima, užduosite klausimą kai suteiksiu žodį. Klausia Seimo narys E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Ačiū. Kadangi kilo neaiškumų, manau, būtų gerai, kad su tais dokumentais, kuriuos jūs turite, mes galėtume susipažinti. Klausimas yra toks. Sakykite, mes prieš tai, kai nagrinėjome klausimą, girdėjome, kad Sinagoga, kuri grąžinama, yra perstatyta 61%. Kiek yra šitame pastate pakeitimų, koks procentas?

A.MONKEVIČIUS. Šiame pastate?

E.KLUMBYS. Taip. Nes jeigu yra daugiau kaip 50%, tada sprendimą turi priimti Seimas. Aš matau čia analogiją, taigi norėčiau žinoti, kiek ten yra perstatyta?

A.MONKEVIČIUS. Yra išduotos visos pažymos (aš negaliu pasakyti visų detalių), tačiau teisininkai, kurie vizavo Vyriausybės sprendimą, nerado jokių teisinių pažeidimų. Aš dar kartą kartoju, kad remiantis turimais dokumentais yra akivaizdu, kad Lietuvaičių švietimo draugija nuo pat jos įsikūrimo Lietuvoje pradžios buvo ir yra ta pati vienuolių bendruomenė ir yra dokumentai, kurie tą patvirtino. Yra nuosavybės dokumentai, kurie patvirtina, kad 1932 m. buvo įsigyta teisėtai ir buvo nacionalizuota kaip jų nuosavybė. Remdamasi turimais dokumentais, Vyriausybė buvo priėmusi tą sprendimą. Tie dokumentai bus pateikti ir galima svarstymo metu, su jais susipažinus, priimti sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų paklausė visi norėję Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prieš ir už norinčių kalbėti nėra. Prieš apsispręsdami dėl pateikto Seimo nutarimo projekto, galbūt užsiregistruokime. Registracija prasidėjo. Labai atsiprašau, mes turėsime pakartoti registraciją. Gerbiamieji kolegos, dar sykį registruojamės. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 41 Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, gal mes galėtume pritarti pateiktam Seimo nutarimo projektui bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Taigi Seimo nutarimo “Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijos Lietuvos provincijos susitarimui dėl gyvenamojo namo Panevėžyje, Tilvyčio g. 11, grąžinimo Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijos Lietuvos provincijai natūra” projektui Nr.IXP-30 pritarta po pateikimo ir pradedama svarstymo procedūra. Dabar mes turėtume patvirtinti pagrindinį ir papildomą komitetus. Seniūnų sueiga pagrindiniu siūlo Žmogaus teisių komitetą, o papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Ar yra prieštaraujančių? (Balsai salėje) Yra. Siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Mes galime teikti dar vieną papildomą? Galime. (Balsai salėje) Yra siūlymas įtraukti dar vieną papildomą – Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Aš manau, kad tai nėra problema. Jeigu yra siūlymas, tebūnie ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taigi pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas, papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių, Teisės ir teisėtvarkos ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetai. Svarstymo data. Seniūnų sueiga siūlo birželio 7 d. Ar yra prieštaraujančių? Nėra. Labai ačiū.

Seimo rezoliucijos “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo požiūrio į parlamento rinkimus Baltarusijoje" projektas Nr.IXP-206 (pateikimas)

Tęsiame darbą ir pradedame nagrinėti 2-6 darbotvarkės klausimą – Seimo rezoliucijos “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo požiūrio į parlamento rinkimus Baltarusijoje” projektą Nr.IXP-206. Pranešėja – Seimo narė R.Juknevičienė. Kviečiu į tribūną.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jums yra pateikta labai trumpa rezoliucija. Šis projektas buvo užregistruotas prieš keletą mėnesių, tačiau manau, kad jo aktualumas išliko, nes iki šiol yra kai kurių dviprasmybių po to, kai buvo kilę kai kurių iniciatyvų iš mūsų parlamentarų bendrauti su Baltarusijos demokratinių kraštų nepripažįstamu parlamentu. Klausimas dėl oficialios mūsų, kaip viso parlamento, pozicijos dažnai iškyla bendraujant su užsienio šalių diplomatais, su svečiais, kurie yra labiau įsigilinę į Lietuvos gyvenimą. Priėmus šią rezoliuciją, kuri iš esmės tik pritaria, arba parlamentas pritaria toms nuostatoms, kurios yra išsakytos tiek Europos Tarybos, tiek Europos Sąjungos, teik Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pareiškimuose, neliktų priežasčių kilti kokioms nors abejonėms ir užsienyje, ir pačioje mūsų visuomenėje. Jūs turbūt patys skaitėte, kad visiškai neseniai, prieš keletą savaičių, ir mūsų spaudoje vėl buvo kilę rimtų abejonių dėl Seimo pozicijos šiuo klausimu. Manau, kad ši rezoliucija yra santūri, aš kviečiu nedaryti iš to kokios nors didelės, ypatingos politikos ir, manau, kad neturėtų kilti didesnių abejonių dėl to, kad Lietuva jau dabar parlamentiniu lygiu patvirtina, paaiškina, sustiprina savo poziciją.

Taigi kviečiu po pateikimo šiai rezoliucijai pritarti, o komitetuose bus galimybė svarstyti. Jeigu nereikės komitetuose, tai galbūt sudarysime komisiją ir komisija galės išsakyti savo poziciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Ponia pranešėja, mes neseniai svarstėme labai rimtus klausimus, susijusius su ekonominiais dalykais ir su mūsų kaimynine šalimi Baltarusija, sakykim, skolos grąžinimo klausimus, tranzito klausimus. Aš noriu pasakyti, kad šiandien dėl mūsų netobulos arba, sakyčiau, nevisiškai subalansuotos užsienio politikos visi kroviniai, kurie galėtų eiti per Lietuvą, nukeliauja per Latviją ir mes prarandame nemažai biudžeto pajamų. Kaip jums atrodo, ar ne provokacinis šitas jūsų pateikimas, t.y. šį klausimą svarstyti dabar, ir ar jums neatrodo, kad mes didiname įtampą tarp dviejų kaimyninių šalių? Antra, ar jūs gerai pagalvojote, teikdama šitą klausimą? Dėkoju.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš norėčiau patikslinti klausimą, gal nevisiškai tiksliai supratau. Ar jūs prieštaraujate toms nuostatoms, kurios yra pateiktos šioje rezoliucijoje? Lietuva vyriausybiniu lygmeniu jau yra pareiškusi apie tai, kad ji prisijungia prie tų nuostatų. Mano siūlymas yra tai patvirtinti parlamento rezoliucija, kad būtų aišku, kokia yra parlamento pozicija. Aš nemanau, kad Europos Sąjungos, Europos Tarybos ir ESBO nuostatos kaip nors gali pakenkti mūsų ekonominiams tarpusavio santykiams, nes latvių parlamentas taip pat yra pareiškęs tokią pačią nuostatą. Tai nereiškia, kad Lietuva atsiriboja nuo Baltarusijos visuomenės. Man pačiai teko lankytis praeitais metais Minske, susitikti su visuomenės atstovais, bendrauti ir iš tiesų tai neturėtų sudaryti… Bet aš nežinau, kur jūs konkrečiai matote provokavimą, nes čia yra ne tarptautinės nuostatos išdėstytos.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausia Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau paklausti tokio dalyko. Jūsų paskutinis sakinys yra, kad Lietuva jungiasi prie demokratinių valstybių laikysenos Baltarusijos parlamento atžvilgiu, tarp jų prie Europos Tarybos valstybių. Tačiau man dalyvaujant Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijoje, noriu pasakyti, kad tuo metu sesijoje buvo pakviesti dalyvauti ir Baltarusijos parlamentarai. Baltarusija dabar nėra Europos Tarybos narė, ji negali nei balsuoti, nei būti. Tačiau parlamentarai buvo pakviesti, jie dalyvavo susitikimuose su frakcijomis, jie dalyvavo Ekonomikos komiteto posėdyje ir netgi jų atstovas kalbėjo plenariniame posėdyje. Aišku, ta tema baltarusiams labai aktuali, tai buvo apie Černobylio atominės elektrinės tolesnį uždarymą ir finansavimą. Tačiau yra oficialus dalykas kalbėjimas plenariniame posėdyje. Ar nebus taip, kad mes bėgame iš paskos traukinio, nes Europos valstybės jau pradėjo ieškoti kažkokio spendimo, kontakto, bandymo bendrauti su Baltarusijos parlamentarais, ne su Vyriausybe.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš niekada nesu girdėjusi, kad Europos Taryba būtų kaip nors oficialiai pakeitusi savo nuostatą arba kad Europos Taryba būtų atsisakiusi vadinamosios trojkos išsakytų nuostatų, kurias mes šioje rezoliucijoje minime. O Černobylio katastrofa, Černobylio atvejis yra iš tiesų išimtinis labai tragiškas įvykis, bet aš nemanau, kad tai būtų galima vertinti kaip pasikeitusią Europos Tarybos nuostatą. To niekur nebuvo pabrėžta.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Kaip jums atrodo, ar su kaimynu geriau gražiuoju sugyvent, nors ir koks jis būtų, ar geriau su juo pyktis ir mėtytis akmenimis? Kokia būtų jūsų nuomonė?

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš vėl, kaip ir ponui Brazauskui, noriu perklausti. Ar jūs siūlote užmegzti oficialius santykius su Baltarusijos parlamentu? Nes čia, jeigu skaitėte rezoliuciją, nėra jokio akmens ir jokio akmenėlio iš mūsų pusės. Čia yra…

V.RINKEVIČIUS. Mes labai jautriai reaguojame, jeigu kitos valstybės pasako kokią nuomonę apie vienus ar kitus įvykius Lietuvoje, labai piktinamės tuo, tuo tarpu patys tą patį darome kitų valstybių atžvilgiu.

PIRMININKAS. Kolegos, dabar ne diskusija, o atsakymai į klausimus.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš manau, kad tai yra paaiškinanti mūsų parlamento nuostata. Aš jau kalbėjau pateikdama rezoliuciją. Kaip tik ji išvengs daugelio dviprasmybių, kurios kyla ir čia, mūsų visuomenėje, ir taip pat Lietuvai, kaip tarptautiniam subjektui, dažnai atsiranda tam tikrų problemų, paaiškinant savo poziciją po kai kurių, aš jau neminėsiu, įvykių ir čia, parlamente. O bendradarbiavimas su kaimynine valstybe vyksta, jis buvo ir praeitos kadencijos metu, jis vyksta šiandien. Aš esu tikra, jis vyks ir toliau, kaip priklauso kaimynams, atitinkamai išlaikant savo stuburą, savo nuostatas.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų nori paklausti Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamoji miela kolege, aš skaičiau kai kuriuos dokumentus, kai vyko tos tarybos sprendimų priėmimas, ir jis buvo labai kritikuotinas, ir dabar jį kai kas kritikuoja, ypač tie, kurie lankėsi ir matė, kaip Baltarusijoje vyko rinkimai. Deja, Seimas kažkodėl nerado reikalo pasiųsti savo oficialių atstovų ten daugiau. Man teko matyti rinkimų sistemą, kuri dabar ten yra. Man ji pasirodė gerokai demokratiškesnė nei mūsų. Demokratiškesnė todėl, kad renka tik vienmandatėse apygardose, kad nėra daugiamandačių. Kad renka tik žmonės, o ne partijos. Tai kodėl jūs nelyginat tų tikrųjų demokratiškumo požiūrių? Ar kai žmonės pasirenka, ar kai pasirenka kas nors kitas? Kodėl jūs stengiatės pritempti viską prie abejotinų tam tikros tarptautinės organizacijos sprendimų?Ačiū.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš nesiryžčiau komentuoti jūsų kalbos. Turbūt todėl, kad ji yra kitokia negu oficiali Socialdemokratų partijos nuostata. Todėl man būtų keblu kaip nors daugiau gilintis į jūsų kalbą. Nenorėčiau ginčytis, nes iš tiesų daugelis turime visai kitokią nuomonę.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų klausia Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, štai prieš porą savaičių aš dalyvavau Potsdame vykusioje konferencijoje “Europa – kaip bendra saugumo erdvė”. Konferencijoje dalyvavo įvairių Europos institucijų, tarp jų ir minėtos Europos Tarybos atstovai, bene Tarptautinių ryšių skyriaus vadovas, ir daug kitų asmenų. Pusė dienos buvo skirta Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos situacijai (temos kontekste) nagrinėti. Aš, beje, kalbėjau ir dėl Baltarusijos ir informavau, kad Seime yra susikūrusi geros kaimynystės su Baltarusijos Respublika grupė. Nepainiokime su tradicine tarpparlamentinių ryšių grupe. Paaiškinau, kokios misijos ta grupė imasi. Nors ir kaip jūs nustebtumėte, galbūt dėl to ir sakau, kaip tik Europos institucijos labai palankiai vertina nusiteikimą palaikyti geros kaimynystės ryšius krizių vadybos, konfliktų prevencijos regionuose prasme. Mes, kaip kaimynai, turbūt turėdami savo nuomonę (aš nesiryžčiau tvirtinti, kad viskas gerai tuose rinkimuose), kartais turėtume santūriai susilaikyti ir leisti sau šiek tiek daugiau. Juo labiau kad gal tylomis toleruoja panašią laikyseną ne vien tik tie, apie kuriuos kalbu, turėdami omeny, kad šiuo atveju mūsų pagrindinė misija, galvojant apie mūsų pačių ir Europos saugumą, yra geros kaimynystės santykių saugojimas išvengiant panašaus pobūdžio pareiškimų. Jų dažnai esti ir kitais adresais ir iš kitų asmenų, kaip šį kartą bandoma daryti. Todėl aš, žinoma, daugiau komentuoju nei klausiu, bet ar jums neatrodo, kad čia einama netgi prieš Europos liniją, taip pat prieš mūsų oficialią užsienio politiką – geros kaimynystės santykiai, kurie reikalauja kartais ir nutylėti? Ačiū.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ne, aš taip nemanau, nes mes tiesiog prisijungiame prie mano išvardytų institucijų nuostatos. Nes mes, kaip ir mūsų vyriausybinės struktūros, pakartojame, kad Seimas taip pat laikosi tos pačios pozicijos. Čia iš esmės nėra nieko tokio, kas keistų mūsų poziciją. Kiek žinau, mūsų užsienio politika vykdoma bendru konsenso principu ir tiek pačių aukščiausių institucijų, tiek politinių partijų bendru sutarimu. Aš negirdėjau, kad kuri nors iš politinių partijų ar kokia nors parlamentarų grupė būtų prieštaravusi, kai mūsų Užsienio reikalų ministerija prisijungė prie šių dokumentų, kuriuos aš išvardijau. O prie jų buvo prisijungta po parlamento rinkimų Baltarusijoje. Be to, yra kalbama apie Baltarusijos parlamentą. Aš dabar nevardysiu pasaulio šalių, kurios pripažino parlamento rinkimus. Jeigu mes jas išvardytume, turbūt mums nebūtų labai jauku taip pat prisijungti prie tų šalių ir pripažinti šio parlamento rinkimus. Aš nenorėčiau, kad Lietuva atsidurtų tokių šalių sąraše atmetusi šią rezoliuciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dešimt minučių baigėsi, tačiau yra du klausiantys. Aš manau, kad suteikime jiems galimybę paklausti. Dar noriu įspėti, kad klausimams yra skiriama viena minutė. Žodis klausti suteikiamas Seimo nariui V.Einoriui.

V.EINORIS. Mane tiesiog stebina tokie intrigų mezgimo reikalai. Kam mums to reikia? Kam? Yra baltarusių vidaus reikalas. Jie yra mūsų kaimynai, mes turime didžiausią jungiančią sieną su baltarusiais, yra daug bendrų reikalų. Tai gali daryti pareiškimu, sakysime, prancūzai, esantys toli, vokiečiai, bet turbūt mums reikėtų būti santūresniems. Aš tiesiog stebiuosi tokiais mūsų pareiškimais. Ką jie duos? Kam jie tarnauja? Kam jie tarnauja? Jeigu atvirai, tai aš jums pasakysiu, mes turėtume daryti įtaką ir bendraujant savo pavyzdžiu, savo demokratija jiems rodyti tuos dalykus, o ne daryti atstumiančių nuo mūsų pareiškimų. Mane, kaip nesantį dideliu politiku žmogų, kaip žmogų, stovintį ant žemės, tiesiog stebina, labai stebina jūsų tokios rezoliucijos.

R.JUKNEVIČIENĖ. Atvirai atsakant, tai mane labai nustebino ir pribloškė kai kurių Socialdemokratų frakcijos narių prieš kelis mėnesius pasiūlytos iniciatyvos, nuo kurių atsiribojo net frakcijos vadovybė ir partijos vadovybė. Tos iniciatyvos iš tikrųjų pridarė daug žalos, visai atvirai kalbant, Lietuvos parlamento statusui, Lietuvos parlamento prestižui. Manau, būtent Socialdemokratų frakcija ir turėtų būti iniciatorė pabandyti sugrąžinti šį prestižą šiuo požiūriu.

Lietuvos kelias, žinoma, yra geri kaimynystės santykiai, kaip minėjau, išlaikant savo požiūrį ir savo nuostatas dėl demokratijos. Esu įsitikinusi, tikriausiai kaip ir jūsų partija, kad Lietuvos ateitis, Lietuvos kelias – jungtis į demokratinių valstybių sąjungas ir bendrauti su tomis valstybėmis, kurių demokratijos procesai yra pažengę į priekį. Taigi pasirinkimas čia jau jūsų rankose.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Paskutinis jūsų klausia E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamoji Seimo nare, Baltarusijos parlamento rinkimų traukinys nuvažiavo beveik prieš metus. Ar nejuokingai atrodo nuomonės apie seniai nuvažiavusį traukinį reiškimas šiuo metu?

R.JUKNEVIČIENĖ. Taip, aš taip pat maniau, būtų geriau buvę rezoliuciją priimti tada, kai užregistravau ir kai siūliau Seimui tą padaryti dar šių metų pradžioje, bet Seimas manė kitaip. Dabar pagaliau atėjo eilė pagal mūsų Seimo statutą užregistruotam projektui, todėl čia mano įtaka yra kuo mažiausia. Čia jau buvo tokia Seimo vadovybės valia.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų Statutas numato, kad mes turėtume apsispręsti dėl šios rezoliucijos. Galbūt yra padaryta nedidelė klaida spausdinant darbotvarkę, nes mes turime apsispręsti ne tik po pateikimo, bet apskritai dėl šios rezoliucijos. Norėčiau pasakyti, kad diskutuoti iš anksto užsirašiusių nebuvo. Klausiant buvo išsakyta labai daug minčių, todėl dabar siūlyčiau nebediskutuoti, o iš karto svarstyti tris mums įmanomus sprendimus. Pirmas – priimti rezoliuciją be pataisų. Šis siūlymas negali būti priimtas, jeigu tam prieštarauja daugiau kaip trečdalis visų Seimo narių. Antras variantas – redaguoti rezoliucijos projektą. Trečias variantas – atmesti rezoliucijos projektą arba pavesti parengti naują. Jeigu, kolegos, pritartumėte tokiam variantui, tai mes galėtume dabar pradėti kalbėti už ir prieš tuos variantus, kurie yra išdėstyti. Po to galėtume priimti dėl šios rezoliucijos sprendimą. Ar sutinkate su šiuo siūlymu? Prieštaraujančių nėra.

Siūlyčiau kalbėti dėl šių siūlomų sprendimų. Taigi už nori kalbėti Seimo narys N.A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai siūlyčiau priimti šią rezoliuciją dabar be tolesnio redagavimo, nes tai yra trumpas tekstas, jos turinys yra visiškai aiškus. Aišku, redaguojant gal būtų galima pakeisti vieną kitą sakinį, sukeisti vietomis, bet ji turinio požiūriu yra visiškai aiški. Man buvo labai keista klausytis kairiosios pusės kolegų klausimų, kurie iš esmės buvo ne dėl rezoliucijos turinio. Rezoliucija nieko priešiško neturi Baltarusijai, galų gale net Baltarusijos egzistuojančiam politiniam režimui. Rezoliucija kalba, kad Lietuva prisijungė prie Europos bendrųjų sąjungų organizacijų nuostatų, prisijungė prie bendrų Europos demokratijos principų, ir daugiau nieko. Tai yra paprastas pritarimas egzistuojančiai mūsų Seimo pozicijai de facto, ir viskas. Aš labai kviečiu pagalvoti visus tuos, kurie balsuos prieš šią rezoliuciją, kokią paslaugą jie daro mūsų valstybės įvaizdžiui ir interesams. Ne Baltarusijos interesams, nes Baltarusijos interesams ši rezoliucija nieko blogo neturi ir nieko nekenkia, o tik deklaruoja mūsų požiūrį ir bendrumą su Vakarų Europos demokratijos principais. Todėl kviečiu jai pritarti.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Kalbės Seimo narys B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, aš jau minėjau ir galiu pakartoti, kad Baltarusija yra artimiausia mūsų kaimynė. Aš pritariu mintims, pasakytoms gerbiamojo V.Einorio, kad taip gali kalbėti galbūt Amerika, kurios atstovas buvo specialiai atvykęs iš Vašingtono kalbėti su manimi ir auklėti mane, kaip aš turėčiau elgtis su Baltarusijos parlamentu, bendraudamos su Baltarusija. Galbūt taip galėtų kalbėti Anglija ar dar kas nors, bet kai aš Amerikos atstovui pasakiau: “Ar pirksite iš mūsų produktus?”, jis pasakė, kad ”Mes labai toli esame, ką jūs?” Tai štai tie, kurie toli, gali kalbėti tą, ką nori, o mes esame arti. Šiandien, kai mes kalbame apie ekonominę situaciją, apie tranzitą, apie skolą, noriu pabrėžti viena, kad aukščiausiu lygiu mes skelbiame konkursus, pardavinėjame savo skolą neaiškioms įmonėms už neaiškias sąlygas, o tuo tarpu mūsų premjeras nebuvo nuvykęs ir nepasiderėjo su Baltarusijos premjeru, kaip išspręsti šį klausimą. Mes izoliuojame ir izoliuojamės patys.

Noriu pasakyti, kad su Baltarusijos parlamentu draugauja Italijos parlamentas, Vokietijos Bundestagas, Čekijos parlamentas, Bulgarijos parlamentas, Latvijos parlamentas, Anglijos parlamentas ir daugelis kitų. Mes gi norime save pastatyti į išskirtinę padėtį būdami šalia, o paskui norime spręsti tuos klausimus, kurie mums ekonomiškai gyvybingi. Iš 5 mln. tonų kalio trąšų, kurios galėtų būti vežamos per Lietuvą tranzitu ir už kurias galėtume gauti pajamų, tiktai 400 tūkst. tonų vežama, o visa kita vežama per Latviją. Taigi štai kur yra problema. Mes nematyti to negalime. Mes išlaikome Šareckį, duodame jam mašiną, duodame jam išlaikymą, duodame apsaugą ir panašiai. Kiek mums tai kainuoja materialiai, kiek ir politiškai mums tai kainuoja? Į tai niekas nežiūri. Tai gal, gerbiamoji Rastauskiene, pasidomėtumėte, kiek mes išleidžiame tiems reikalams ir kiek mes prarandame, o paskui teiktumėte rezoliucijas? Aš siūlau atmesti ir iš viso nesvarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Žodis suteikiamas Seimo nariui V.Landsbergiui.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, būtų gerai kalbėti tiksliai, apie ką kalbame. Čia sakoma kaimynai, mums kaimynai, prancūzams ne kaimynai. Jeigu Lietuva priims, tai čia bus kažkokios intrigos, o Prancūzija gali sau leisti intrigas. Tokia painiava nieko neduoda. Be to, mes kalbame ne apie baltarusius kaip kaimynų tautą. Kalbame apie dabartinį Baltarusijos režimą, dėl kurio pobūdžio niekam pasaulyje abejonių nekyla, gal čia pas mus kam nors iš kairės jis yra geras draugauti. Gal tada reikėtų pakviesti generolą Uschopčiką į svečius padraugauti ir pasiaiškinti, kaip čia ir su kuo yra. Mes esame tiesiog nuoseklūs. Pavyzdžiui, šią rezoliuciją pasiūlė, galbūt ją šiek tiek paskatino ir kai kurių kolegų nesusigaudymas pradėjus naują Seimo kadenciją, gal jie buvo kieno nors paveikti ar ką. Lietuva būtų tapusi tokia Baltarusijos demokratijos pripažintoja. Girdėjau, kad ten yra asmenų kairėje pusėje, kurie mano, kad ten yra klestinti demokratija, bet mes nepakeisime pasaulinės nuomonės ir vertinimo tų organizacijų, kuriose mes esame. Tai čia yra tik bendros pozicijos patvirtinimas, kuri būtų tam tikras perspėjimas kolegoms, kad jie nepasikarščiuotų, jeigu kas nors pakviečia į Baltarusiją, pavaišina ar ką pasiūlo. Svarbesni yra valstybinės reikšmės dalykai. Taip pat, kadangi buvo paskleista ir dabartinės Baltarusijos valdžios atstovai labai spekuliavo – štai Lietuva pripažino, kad parlamentas teisėtas, – tai tokia rezoliucija pastatytų viską į savo vietą, nebūtų daugiau jokių kalbų, kad Lietuvoje kas nors buvo netekęs pusiausvyros ar nukrypęs nuo kelio. Aš nemanau, kad jeigu kalio trąšos ne visos eina per Lietuvą, tai todėl, kad mes palaikom V.Šareckį ir kad mums daro nuostolius V.Šareckis, priglaustas Lietuvoje. Kaip jūs žinote, svarbūs opozicijos vadovai Baltarusijoje yra dingę, paprasčiausiai niekas jau jų ir kaulų nesitiki surasti. Taigi supraskim, su kuo turim reikalą. Mes maksimaliai palaikom gerus santykius, bet realybę matyti irgi reikia. Ir todėl toks ramus pasakymas, kad mes neužmirštam realybės. Aš nesiūlau įrašyti į tą rezoliuciją dar ką nors apie Uschopčiko buvimą Baltarusijos Vyriausybėje, užtenka to, kad mes parlamentiniu lygiu, kaip parlamentas pasakom, jog esam išvien su demokratine Europa.

PIRMININKAS. Ačiū. Žodis suteikiamas Seimo nariui M.Pronckui.

M.PRONCKUS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, Seimas ir vyriausybės labiausiai tautos autoritetą nusipelno, man atrodo, tada, kai jų žmonės gerai gyvena, kai vyksta pažanga tautoje, kai matyti vystymosi perspektyva. Dabar pas mus, kai mieli konservatoriai suorganizavo Lietuvoje didžiausią ubagyną, kalbėti apie kokį nors Seimo autoriteto pakilimą dėl to, kad mes priimsime rezoliuciją, priešinančią mus su Baltarusija, tiesiog nepadoru ir juokinga. Todėl aš be ilgų diskusijų siūlau atmesti tokią rezoliuciją ir niekada daugiau panašių nepriiminėti. Baltarusijos reikalas yra, kaip rinkti valdžią, kokią valdžią išsirinkti, kaip jiems gyventi, o ne mums juos mokyti, tuo labiau kad mes patys esam pakankamai sudėtingoje situacijoje – prisivaidinti prisivaidinę ir dabar iš tos duobės labai sunkiai kylam. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis – Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, man tiesiog nemalonu ir nepatogu girdėti, kad mes norim savo intrigėles perkelti ir pas kaimynus. Nereikėtų šito daryti. Dirbkime, pirmiausia savo kamaroje padarykime tvarką. Mes labai mokam mokyti kitus ir galvojam, kad ant mūsų bambos sukasi visa Europa. Taip nebūna. Aš siūlau atmesti ir pritariu tiems, kurie sako, kad panašių pareiškimų, rezoliucijų reikia vengti kaimynų atžvilgiu. Jeigu ten iškiltų rimtas pavojus, mes nebūtume abejingi. Ten yra kam spręsti, yra tauta ir ji sprendžia šituos dalykus.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Taigi mums reikia priimti sprendimą dėl šios rezoliucijos projekto. Skambėjo du pasiūlymai: priimti rezoliuciją ir ją atmesti. Tačiau, mielieji kolegos, mes turėsime balsuoti. Jeigu siūlymas priimti rezoliuciją be pataisų laimėtų, rezoliucija bus priimta, jeigu už pasiūlymą rezoliuciją atmesti nebus surinkta 36 Seimo narių balsų, rezoliucija bus redaguojama. Taigi aš išdėsčiau balsavimo formuluotę ir mes dabar registruojamės. Vyksta registracija. Kolega J.Razma dėl vedimo tvarkos.

J.RAZMA. Aš manau, kad mes turim dar vieną variantą, be jūsų paminėtų, – padaryti pertrauką ir mūsų frakcija tai siūlytų, nes, aš manau, negerai, kai tokias rimtas rezoliucijas mes priimame posėdžio pabaigoje, kai salėje koks ketvirtadalis geriausiu atveju Seimo narių. Paskui tai nuskamba kaip Seimo pozicija. Reikėtų įrašyti balsavimą kada nors į rytinio posėdžio darbotvarkę ir solidžiau balsuoti, didesniu balsų skaičiumi.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Taigi yra pasiūlymas daryti pertrauką. Šitą pasiūlymą turėtų paremti vienas trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Taigi pirmiausia mes turėsim apsispręsti dėl pertraukos, o po to jau balsuoti dėl apsisprendimo dėl rezoliucijos. Skelbiu balsavimą. Tie, kurie balsuos už pasiūlymą skelbti pertrauką, balsuos už, kas nepalaikys šito siūlymo… Atsiprašau, vienas penktadalis. Labai atsiprašau. Ir tie, kurie balsuos prieš, balsuos prieš pertraukos šituo klausimu paskelbimą.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimą. Balsavimas vyksta.

Gerbiamieji kolegos, už pertraukos paskelbimą balsavo 15 Seimo narių, prieš – 28, niekas nesusilaikė. Taigi skelbiama pertrauka iki kito posėdžio. Ačiū. Tuo mes šitą klausimą ir baigiame.

Privatizacijos fondo atskaitymų į SSRS deportuotų asmenų grįžimo į Tėvynę fondą įstatymo projektas Nr.IXP-247 (pateikimas)

Pradedam kitą darbotvarkės klausimą. Darbotvarkės klausimas 2-7 – Privatizacijos fondo atskaitymų į SSRS deportuotų asmenų grįžimo į Tėvynę fondą įstatymo projektas Nr.IXP-247. Pranešėjas – Seimo narys V.Landsbergis. Kviečiu į tribūną.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite man prisiminti kai ką net iš visai neseno laiko. Kai Lietuvoje lankėsi Kazachstano Prezidentas, man teko su juo pasikalbėti ir apie senus laikus, ir apie dabartį, paskui jis ir čia kalbėjo, ir kitom progom. Jis pasakė įdomių dalykų ir šiuo klausimu, būtent apie kazachų sugrąžinimą į Kazachstaną. Jie turi didelę programą. Ta programa nuosekliai vykdoma, ji yra tęstinė, ji progresuoja, valstybė skiria tam lėšų. Grįžta kazachai iš Kinijos ir Rusijos, ir iš kaimyninių Vidurinės Azijos valstybių. Tiesiog nori, kad būtų daugiau kazachų ir daugiau žmonių savo valstybėje. Pas mus irgi nėra taip labai gerai, kad žmonių daugėtų ar būtų perteklius, o mūsų žmonės ištremti prievarta į tolimus regionus. Jų vaikai, net jų anūkai, kai sugrįžta į Lietuvą tie, kurie, pavyzdžiui, mokosi, atskirai nuo tėvų net atvažiuoja, Lietuvių namuose, Vilniuje, internate, auga labai puikus jaunimas, gabus, šviesus, siekiantis mokslo, netinginiaujantis ir panašiai. Pagrindinė idėja yra ta, kad mes neturime palikti savo tautiečių ir jų palikuonių, kurie savo lėšomis, savo iniciatyva daug sunkiau gali grįžti į Lietuvą. Lietuvos valstybė įvairiomis formomis ir įvairiais laikotarpiais padėdavo. Yra Tremtinių grįžimo fondas, kuris kaip ne pelno organizacija visuomeniškai daug ką gero padarė, Vyriausybė skyrė lėšų butams statyti ir panašiai. Man regis, būtų gerai turėti tokį fondą, kuris jau yra numatytas Lietuvos įstatymuose, kaip realiai veikiantį. Jeigu fondas yra įstatyme, jeigu jis yra Vyriausybės sprendime, bet jis neturi kapitalo, tai teko susimąstyti, ar Lietuvos valstybė galėtų padaryti tokių įnašų, kad veiktų toks valstybinis SSRS deportuotų asmenų grįžimo į Tėvynę fondas. Čia labai aiški kryptis, nes iš Vakarų grįžta, kas nori, patys grįžta, įsikuria ir t.t., o iš ten žmonėms yra labai sunku grįžti.

Dar yra vienas atspalvis, aš jį paminėsiu, patiks ar nepatiks čia sėdintiems kai kuriems kolegoms, tai yra Rusijos dabartinio gyvenimo raida ir tam tikra politinė dvasinė kryptis. Ta kryptis yra matoma visur ir daug kur su susirūpinimu yra sekama. Ta kryptis – į nacionalizmą, žinoma, į tokį seno pobūdžio autoritarinį su asmenybės kultu režimą, ten vėl skamba Stalino himnas. Bet dabartinis Rusijos nacionalizmas turi savyje priešiškumo ir net neapykantos kitiems – blogiems: ar tai būtų juodieji kaukaziečiai, ar būtų nedėkingi ir sąjungą išardę pribaltai, kaip žinote, tokie žodžiai vartojami. O baltijiečiai ten atsidūrę, ne vieną dar pavadinus banditu ar kaip nors, taip pat ir jų palikuonys, kylant tokioms nuotaikoms Rusijoje, tikrai gali norėti kuo greičiau grįžti į Lietuvą ir būti čia, savo vietoje. Mes turėtume ir šiuo atžvilgiu tuo pasirūpinti. Štai ir yra šio įstatymo projekto pagrindžiantys momentai.

Aš matau Teisės departamento išvadas, kai kurias pastabas. Čia yra lengva paredaguoti. Aš jau truputį sau pasižymėjau. Aišku, vienas momentas yra tas, kad biudžete nenumatytas toks Privatizavimo fondo dalies lėšų atskyrimas. Be abejo, gali tekti lygiagrečią įstatymo pataisą ir kitur padaryti. Aš norėčiau, kad šis projektas jau būtų svarstomas Seimo komitetuose, frakcijose, tada bus galima apsispręsti, ko dar reikia, kad ta visa sistema būtų sutvarkyta, kad ji veiktų. Ačiū už jūsų dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, turiu jus informuoti, kad klausimams turime 10 minučių. Klausdami stenkitės būti labai konkretūs. Pirmasis klausiantysis – M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis kolega, jūsų idėja būtų kilni, bet mano klausimas dėl pinigų. Jums nereikėtų priminti, kad jūsų valdymo laikais valstybė prisiėmė labai daug įsipareigojimų, kurių nevykdo ir kurių nenumato vykdyti artimiausiu laiku. Štai, pavyzdžiui, indėliai – 2 mlrd. litų. Kada bus grąžinti? Žemės išpirkimas – 1 mlrd. 200 mln. litų. Žemės išpirkimas miestuose – 1 mlrd. litų. Čia milijardinės sumos. Jūsų prisiimti įsipareigojimai tam tikru laiku buvo (…) iš Privatizavimo fondo, tie įsipareigojimai dabar nėra vykdomi. O dabar dar vienas įsipareigojimas. Jūs norite būti labai gražus kažkam, labai kilnus, bet iš kur pinigai? Kaip su tais įsipareigojimais, kurie yra prisiimti? Gerbiamasis J.Razma visada mus agituoja, jeigu reikia lėšų, tai reikia Vyriausybės išvados. Kaip dabar su jūsų tuo sprendimu su Vyriausybės išvada, nėra jos? Kaip?

PIRMININKAS. Laikas.

V.LANDSBERGIS. Ačiū, gerbiamasis Pronckau, už jūsų pastabas. Jūs keliate kitus klausimus, ne šio įstatymo, nors yra tam tikras ryšys dėl anksčiau priimtų įstatymų ir valstybės įsipareigojimų. Aš tik norėčiau pakoreguoti, kad tai nėra įsipareigojimai grąžinti indėlius, nes Lietuva tų indėlių neatėmė, juos atėmė kita valstybė, bet Lietuva kompensuoja kiek išgali. Sutrikus, kaip jūs žinote, finansiniams reikalams po Rusijos krizės, kai teko imtis taupymo programos, Vyriausybė pasiūlė, taip pat ir Seimas, ir jūs šiame Seime priėmėte kartu su visais sprendimą padaryti laikiną pertrauką. Laikiną. Laikiną pertrauką, kol vėl atsiras lėšų ir tame pačiame Privatizavimo fonde. Tarp kitko,praėjusiai Vyriausybei baigiant kadenciją ten jau buvo lėšų. Buvo galima, sakysim, tą įstatymą, kuris laikinai sustabdė, kaip nors traktuoti, kad jau tas laikinas sustabdymas baigėsi, nes jau susikaupė keli šimtai milijonų, ir dalį pinigų vėl pradėti skirstyti tolesniam indėlių kompensavimui. Bet A.Kubilius nenorėjo to daryti prieš kadencijos pabaigą, kad nebūtų visokių spekuliacijų ir t.t., tai yra palikta šiam Seimui ir dabartinei Vyriausybei. Jeigu jūs paskatintumėte ir inicijuotumėte, gal būtų galima ir tęsti indėlių kompensavimą tam tikru mastu. Gal ne visai trečiajai kategorijai. Kaip jūs žinote, dviem kategorijom yra kompensuoti indėliai, o trečiai kategorijai reikia daug, galbūt reikėtų vėl daryti kokią nors selekciją ir būtų galima tęsti. Tai čia šiek tiek dėl to, ką jūs kalbate apie kitus reikalus, kur pinigų klausimas visada yra. Taip pat manau, bus ir Vyriausybės išvada, kurią jūs minėjote, o Seimas turi laiko pamąstyti ir pasvarstyti. Kad jūs atkreipėte dėmesį į tai, labai gerai.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų klausia Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs turbūt žinote, kad yra Europos socialinio banko programa, skirta šiems dalykams. Taigi nereikėtų sakyti, kad visiškai nėra jokios. Mano klausimas būtų kitas. Jūs, kaip patyręs parlamentaras, puikiai žinote, kad yra įstatymų sistema. Ir šį klausimą reikėjo pirmiausia spręsti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme, kuriame yra išvardyta, kam skiriamas Privatizavimo fondas. Šis vienas plikas įstatymas nieko neduos. Gal tada pats pasiūlykite padaryti pateikimo pertrauką, grįžkite atgal ir padarykite siūlymus kituose dviejuose įstatymuose, t.y. Biudžeto bei Valstybės ir savivaldybių privatizavimo įstatymuose, ir kartu su jais būtų galima svarstyti. Dabar rezultatas gali būti visiškai kitoks.

V.LANDSBERGIS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Iš tikrųjų yra Europos socialinės paramos fondas. Aš esu tas, kuris esu pradėjęs šį dalyką būdamas opozicijoje anuometinėje delegacijoje į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją. Yra įvairių pastangų ir tie klausimai neužmiršti. Tačiau yra ir tai, kad mes galime turėti tokią centrinę instituciją, tuo labiau kad ji jau yra įforminta įstatymais ir Vyriausybės nutarimu. Tik reikia leisti pradėti gyventi arba nereikia leisti pradėti gyventi. Vienas būdų, kad ten atsirastų lėšų, tai yra paimti šiek tiek iš Privatizavimo fondo.

Čia jau jūs pakartojote pono M.Pronckaus mintį ir tą patį yra pasakęs Teisės departamentas, kad ten reikia padaryti atitinkamą pataisą. Aš manau, kad būtų gerai, jeigu Seimas apsispręstų. Jeigu darome, tai darome. Tai principinis klausimas, kitaip sakant, jeigu yra politinis sprendimas, tai paskui kitus lengvai… Ponia Burbiene, jūs padarysite, na, jūs padarysite. Jūsų pusėje tiek proto, tiek intelekto, žiūrėkite, ten sėdi aštuoni devyni žmonės, kiek jie daug turi padaryti, jūs padėsite mums.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų klausia Seimo narys A.N.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš, aišku, pritardamas teikiamam įstatymo projektui, galiu tik apgailestauti, kad tai teikiama po dešimt metų ir kad ta valstybė, ta tauta, kuri nesirūpina savo gentainiais, savo piliečių, prievarta iškeltų iš gimtosios šalies, sugrįžimu, yra pasmerkta nebūčiai. Dėl materialiosios pusės, kai čia kai kas labai apgailestauja, aš pasakyčiau, kad tie žmonės paliko didžiulį turtą, ir ne vienas besikuriančio kolūkio pirmininkas ir sveikatą prarado besistengdamas pragerti ir tai nepajėgė iššvaistyti ir išdaužyti.

Bet viskas jau praeitis. Dabartis yra ta, kad tų žmonių palikuonys gyvena svetimuose kraštuose, ir mūsų visų pareiga, būtina valstybės pareiga kiek įmanoma padėti, paskatinti juos sugrįžti į mūsų kraštą, nes mūsų tauta yra per daug menka, kad mes švaistytumės.

Mano klausimas labai paprastas. Iš dalies jūs atsakėte. Jūs, aš manau, sutinkate, kad reikia kitų įstatymų pataisų, taip pat, kadangi praėjo pusė metų, reikia numatyti, kokią sumą turime pervesti pagal šių metų galimybes, kad pradėtų veikti tas fondas, ir atitinkamai, kad tai būtų įrašyta naujajame biudžete. Aš manau, kad jūs neprieštaraujate tokiai nuostatai?

V.LANDSBERGIS. Labai ačiū už pasiūlymus. Aš tikrai jiems neprieštaraučiau. Gali būti, kad svarstant šį įstatymą Seimas pasiūlys tam tikrus terminus. Aš įsivaizduoju, kad gali būti diskusijų komitetuose dėl 5% atskaitymų, gali būti siūlymų dėl mažesnio procento. Svarbu, kad tai pradėtų gyventi. Ačiū už jūsų paramą.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausia Seimo narė R.Juknevičienė. Paskutinis klausiantis bus Seimo narys E.Klumbys.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone pranešėjau, akivaizdu, kad šio ir panašių įstatymų įgyvendinimui bus mažiau kliūčių ir, manau, jie turės žalią gatvę keičiantis į gerąją pusę Lietuvos geopolitinei padėčiai, atsirandant daugiau stabilumo ir nusistovint lygiateisiams bendradarbiavimo su Rusija santykiams. Jūs tik prieš valandą grįžote iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir esate pirmasis Lietuvos politikas, susitikęs su paties aukščiausio rango (iki šiol bent jau kitiems to nepavyko padaryti), su ponia (…), nors kai kas iš valdančiosios daugumos yra jus pavadinę politiku be statuso ir apskritai nurašytu, bet situacija užsienyje rodo ką kita. Sakykite, ar jūs parsivežėte kokių nors optimistiškesnių nuotaikų po tų susitikimų? Aš manau, kad tai susiję ir su šio įstatymo projekto įgyvendinimu.

V.LANDSBERGIS. Jūs čia pasakėte komplimentų, gal nereikėjo, nes kas nors pyksta dėl to. Pasakėte ir šiek tiek platesnių dalykų. Aš galėčiau papasakoti gerų įspūdžių ir aš esu juos surašęs, galbūt ir koks straipsnis pasirodys artimiausiomis dienomis. Mūsų perspektyvos, jeigu mes patys jų nesugadinsime, yra visai neblogos. Ir stabilizuoti padėtį, ir užtikrinti palankią erdvę investicijoms, ir tai, žinoma, pagerins bendrą ūkinę jau dabar kylančios iš duobės Lietuvos ekonomikos padėtį. Būtų lengviau, būtų mažiau abejonių, iš kur mes paimsime lėšų ir pan. Galbūt visai iš kitų šaltinių atsiras lėšos, galbūt iš biudžeto ir planuojant kitų metų biudžetą gal galima bus numatyti dalį jau ir iš biudžeto, ne tik iš Privatizavimo fondo, kaip pasiūlyta pradžioje. Čia, kaip aš jau minėjau, yra erdvė sprendimams. Bet mano noras yra, kad būtų judėjimas ir kad būtų principinis sprendimas, sakyčiau, ir politinis sprendimas. Reikia tiems žmonėms padėti grįžti. Ne tik užsienio pagalba ar privačios aukos, bet ir pati valstybė tai turėtų turėti kaip savo politikos dalį. Sakau, Kazachstanas čia turi labai aiškią, labai tvirtą politiką šioje srityje. Kodėl mes turime būti kitokie?

PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų klausia Seimo narys E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis kolega, pirmiausia aš norėjau pasakyti (nes tai liks stenogramose), kad vis dėlto ne kita valstybė atėmė indėlius, kaip jūs pasakėte. Mano klausimas būtų toks. Kodėl šio pasiūlymo jūs neteikėte klestinčios konservatorių valdžios metais iki Rusijos krizės, kai valstybė turėjo daug daugiau pinigų?

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis kolega, čia toks labai retorinis klausimas. Jeigu aš jį būčiau pateikęs, pavyzdžiui, prieš keletą metų, jūs galėtumėte paklausti, tiesa, jūsų tada, deja, Seime nebuvo, bet galėtumėte paklausti, kodėl aš nepateikiau dar prieš porą metų, kai buvo labai klestinti ekonomika LDDP valdymo laikais? Visada galima pradėti mėtyti sviedinuką, bet jeigu mes suprantame, kad yra reikmė ir yra konkretus siūlymas, aš tikiuosi jūsų palankaus požiūrio.

PIRMININKAS. Labai ačiū pranešėjui. Jūsų paklausė visi to norėję Seimo nariai. Taigi, gerbiamieji kolegos, mums reikės apsispręsti dėl pateikto įstatymo projekto. Už pateiktą įstatymo projektą nori kalbėti Seimo narys J.Korenka.

J.KORENKA. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš nesakysiu ditirambų pranešėjui, bet išdėstytos mintys iš tiesų mane jaudina ir aš pritariu pačiai idėjai, kad Lietuvos žmonėms, kurie buvo ištremti ir kurie neturi galimybių grįžti, mes, valstybė, turime pagal galimybes sudaryti sąlygas grįžti ir gyventi. Todėl aš siūlyčiau pritarti šiam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalbės Seimo narys B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, be abejo, tremtiniai yra nukentėję, be abejo, jiems reikėtų sudaryti sąlygas grįžti, ir aš absoliučiai nesu prieš šį procesą. Bet aš, matydamas šiandieninę mūsų padėtį, noriu paklausti, kuo blogesni tie žmonės, kurie, likę kolūkiuose, parsinešdavo per metus maišą suplėkusių grūdų, kurie lygiai taip pat kentė, kaip ir ten ištremti žmonės? Aišku, buvo didelė moralinė, psichologinė trauma, tą mes turime pripažinti. Bet šiandieną, kai mūsų vaikai čia neturi jokio būsto, kai pilna žmonių, kurie kapstosi šiukšlynuose ir ten gyvena, man nekiltų ranka (aš sakau, šiuo metu, jokiu būdu ne visam laikui) išleisti pinigų tam, kad sugrįžtų tie žmonės, kurie galbūt ten turi būstus, gyvena ir visa kita. Aš labai norėčiau, kad jie grįžtų, labai norėčiau, kad jie čia būtų, bet mes galvokime ir pasirūpinkime tais, kurie yra čia pat, šalia. Šiandien gerbiamojo M.Pronckaus klausimo aš komentuoti negaliu. Jis labai teisingai viską pasakė, nūdienos problemą. Todėl aš, pritardamas tai idėjai, pritardamas visoms šioms nuostatoms, kad reikėtų, kad jie sugrįžtų, noriu dar kartą paklausti, kodėl konservatoriai, priimdami tokius nepamatuotus sprendimus, nenužiūrėjo šito klausimo ir kodėl jie užkrauna naštą būtent šitai Vyriausybei arba kitoms vyriausybėms? Tą galima buvo padaryti jau prieš ketverius metus, tik atėjus konservatoriams į valdžią. Todėl nebūkime geresni už geresnius. Dėl šios priežasties aš balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Vienas Seimo narys kalbėjo už, vienas – prieš. Dabar, gerbiamieji kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo 41 Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, mes turėsime apsispręsti, ar pritarti Privatizacijos fondo atskaitymų į SSRS deportuotų asmenų grįžimo į Tėvynę fondą įstatymo projektui po pateikimo. Ir skelbiu balsavimą. Balsavimas vyksta.

Už – 25, prieš – 3, susilaikė 13. Privatizacijos fondo atskaitymų į SSRS deportuotų asmenų grįžimo į Tėvynę fondą įstatymo projektui yra pritarta po pateikimo. Pradedame jo svarstymo procedūrą. Mums reikia apsispręsti dėl pagrindinio ir papildomų komitetų. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu skirti Biudžeto ir finansų komitetą, o papildomu – Ekonomikos komitetą. Yra siūlymas papildomu skirti ir Žmogaus teisių komitetą. Ar, kolegos, pritartumėte? Labai ačiū. Dabar, remdamasis Seimo statuto 145 straipsniu, turiu pranešti, kad jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant projektą turi būti pateikti projektų iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas Valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Kolegos, mes turime apsispręsti dėl svarstymo datos. Siūlymas yra svarstymo procedūrą atlikti birželio 21 dieną. Pritarti? Labai ačiū. Bendru sutarimu sutariame, kad svarstymas vyks birželio 21 dieną. Šis 2-7 darbotvarkės klausimas yra baigtas.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos banko valdomo turto perdavimo" projektas Nr.IXP-248 (pateikimas)

Pradedame darbotvarkės 2-8 klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos banko valdomo turto perdavimo” projektą Nr.IXP-248. Pranešėjas – Seimo narys J.Razma. Kviečiu į tribūną.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, teikiu ilgokai savo eilės laukusį nutarimo projektą, kuriuo siūloma bankui pagrindinėms funkcijoms vykdyti nereikalingą turtą perduoti Valstybės turto fondui ir siūlyti privatizuoti.

Koks tas turtas? Turbūt jūs anksčiau esate skaitę spaudoje, buvo informacija apie tą turtą. Tai įvairūs poilsio namai, pirtys, katilinės ir t.t. Jos tradiciškai yra išlikusios iš vadinamųjų tarybinių laikų kaip banko darbuotojams poilsio paslaugas teikiančios institucijos. Faktiškai jau visos vyriausybinės institucijos atsisakė tokių objektų, reikėtų teigiamai išspręsti ir šį klausimą dėl Lietuvos banko. Žinoma, kol šis mano projektas buvo užregistruotas, mes spėjome priimti naują Lietuvos banko įstatymą. Pagal jį Seimas taip parengto nutarimo negali priimti. Nes pagal naują įstatymą pati Lietuvos banko valdyba sprendžia, kur kokį turtą padėti ir ką su juo daryti. Vadinasi, dabar reikėtų koreguoti 1 straipsnį ir suformuluoti jį kaip siūlymą Lietuvos banko valdybai. Jeigu būtų tokia Seimo valia, kaip parašyta mano teikiamame projekte, nutarimas galėtų būti kaip siūlymas banko valdybai būtent taip pasielgti su čia išvardintu turtu. Tikimės, kad banko valdyba atkreiptų dėmesį į Seimo pareikštą nuomonę, ir galbūt taip ir būtų pasielgta, kaip čia siūloma. Žinoma, aš turiu pabrėžti, kad Lietuvos banko valdyba gali nuspręsti, kad tą turtą, jos nuomone, tikslingiau padovanoti, pavyzdžiui, šio banko valdybos pirmininkui, ir tam Lietuvos banko valdyba turės visą teisę. Mes iš tiesų esame suteikę labai dideles galias banko valdybai elgtis su turtu kaip norima. Prašydamas paremti mano teikiamą nutarimo projektą, aš iš karto sakau, kad reikėtų taisyti 1 straipsnį, kaip minėjau, formuluojant, kad tai yra pasiūlymas Lietuvos banko valdybai. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis kolega, vis dėlto susipažinus su Teisės departamento išvadomis, man atrodo, būtų tiksliausia, kad jūs šiuo metu atsiimtumėte šį nutarimo projektą. Kaip minėjote, per tą laiką buvo priimtas Lietuvos banko įstatymas. Jeigu turėtumėte tuos pačius norus, parengtumėte kitą dokumentą. Ar jūsų nuomonė tuo klausimu nesikeičia? Ačiū.

J.RAZMA. Aš minėjau, kad Teisės departamento pastabas išsprendžia labai trumpa pataisa. 1 straipsnio pradžioje reikia įrašyti žodžius “pasiūlyti Lietuvos banko valdybai” ir visos problemos dingtų. Aš nemanau, kad dėl to man reikia atsiimti, prašyti atidėti pateikimą, vėl jus gaišinti kitą sykį. Aš pats pasižadu tokią pataisą iki svarstymo komitete įregistruoti. Nėra sudėtinga atsižvelgti į Teisės departamento priekaištus.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausia Seimo narys B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Aš noriu paklausti, man labai įdomu darosi. Sakykite, kada konservatoriai tai užtemsta, tai pragiedrėja? Jūs valdėte kelerius metus, negi jūs nesugebėjote išspręsti tokio menko klausimo? Dabar, kai pasibaigė valdymo kadencija, jūs daug tokių pasiūlymų teikiate, kurie, mano manymu, buvo labai labai nesudėtingi ir juos galėjote išspręsti. Dėl to man kyla abejonių. Sakykime, Čečėnijos klausimas. Kai mes buvome valdžioje, jūs labai mus spyrėte prie sienos, kad pripažintume Čečėniją. Bet kodėl, atėję į valdžią, jūs nepripažinot Čečėnijos, kodėl jūs nesutvarkėte banko reikalų, kodėl nesutvarkėte tų visų dalykų dėl 5% grįžtantiems iš užsienio ir taip toliau? Aš esu labai nustebęs ir noriu paklausti, kada vis dėlto tie užtemimai ir pragiedrėjimai yra?

J.RAZMA. Aš sutinku, kad jūsų priekaištas dėl to, kad mes nepajėgėm priimti štai to projekto, yra visiškai pagrįstas. Aš šį projektą buvau pateikęs ir anos kadencijos Seime. Deja, ir mūsų kadencijos Seime Lietuvos bankas turėjo pakankamai lobistų, ir šis projektas užstrigo svarstant jį komitete. Deja, ir tada Biudžeto ir finansų komitetas turėjo ne mažiau Lietuvos banko mylėtojų ir nenorėjo jo skriausti. Bet jūsų priekaištas yra visiškai pagrįstas, kad iš tikrųjų mūsų kadencijai neužteko reikiamos balsų daugumos, kad štai tokį projektą priimtume. Jūs galėtumėte prisiminti, kad mūsų balsų dauguma prieš kadencijos pabaigą tikrai jau buvo labai sąlyginė, bet priekaištas yra teisingas. Aš neatmetu galimybės, kad šis Seimas gali parodyti ir didesnį ryžtą. Šiuo atveju jokių biudžeto pinigų nereikia. Čia nėra tas atvejis, kaip prieš tai, kad reikės ieškoti pinigų, sakytume, būtų kokių problemų.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų klausia Seimo narė D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite dėl jūsų čia minimų kai kurių pastatų ir patalpų, kurie nesusiję su banko tiesioginių funkcijų vykdymu. Ar dėl šių aštuonių punktų jau atliktas auditas ir yra aišku, kad tik šie aštuoni punktai, kuriuose yra įvardyti pastatai ir poilsio patalpos, nesusiję su tų funkcijų vykdymu? Vadinasi, visi tie, kurie yra banke, yra susiję? Tai toks čia būtų klausimas. Kuo remiantis, pagal kokius kriterijus atrinkti būtent šie punktai?

O antra dalis klausimo tokia. Na, mane stebina, kad jūs taip, kaip (čia toks palyginimas) Alisa iškreiptoje veidrodžių karalystėje, visur matot tiktai bloga ir kaip prielaidą pateikiate, kad banko valdyba galbūt padovanos banko pirmininkui. Na, jūs toks patyręs politikas, tai kodėl jūs negalėjote pasakyti, o gal vaikų globos namams padovanos, o gal jums, tai kodėl čia visada reikėtų taip viską iškreiptai matyti?

J.RAZMA. Aš pateikiau blogiausią galimybę, na, tokią pačią blogiausią, mano įsivaizdavimu, nes aišku, tarp jų yra ir visokių santykiniai gana neblogų galimybių, kurias jūs minėjot, sakykim, galbūt padovanoti ir vaikų namams. Na, be abejo, aš savęs nematau tarp tų gavėjų. Gal jūs ir įsivaizduojate, kad aš ką nors gavęs atsiimčiau projektą, bet aš tikrai to neįsivaizduoju. Čia aš pačiame projekte tokių dalykų nerašau. Mes kalbam gana laisvai apie visas galimybes. O iš kur tie duomenys? Tie duomenys yra iš registro. Na, pats objekto apibūdinimas man bent jau sudaro įspūdį, kad tai neturėtų būti susiję su pagrindinėmis banko funkcijomis, ar poilsio namai, ar pirtis, ar gyvenamasis namas ir pirtis. Man pritrūksta fantazijos įsivaizduoti, kad jie tiktų pagrindinėms banko funkcijoms. Bet svarstant komitete kiekvieną iš tų objektų galima būtų įvertinti, o jeigu būtų įrodyta, kad kuris labai susijęs, žinoma, galima būtų išbraukti. Viskas pataisoma.

D.MIKUTIENĖ. O tai daugiau nėra?..

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamasis kolega, aš dabar paskutiniu metu stebiu jus, jūsų aktyvumą. Vienu žodžiu, negaliu gauti atsakymo, kodėl jūs paskutiniu metu toks aktyvus. Vienu žodžiu, pirmiausia siūlėte iškelti Žemės ūkio ministeriją į Kauną. Aš vis klausiau, kas jums pakišo šį klausimą. Jeigu jūs tai įvardysit, žinosit, kas yra jūsų priešas. Jūs dabar vėl pradedat dėl smulkmenų Seimą gaišinti, dėl kelių objektėlių, o mes manom pagal mūsų tvirtinimus, kad valstybiniame banke nėra žmonių, kurie gali apsispręsti. Yra valdyba kuri nusprendžia, kaip su tais pastatais toliau elgtis. Negi šitaip galima! O dėl klausimo bendrai, tai mano vienas kolega sako, kad pagal budizmo religiją būna nušvitimas. Tai jeigu nušvitimas pasireiškia, nebūtina visą laiką eiti į tribūną. (Juokas)

J.RAZMA. Aš matau į posėdžio pabaigą, apie 18.30 val., mes visi daromės šmaikštesni, todėl aš palieku jums toliau tyrinėti tuos visus nušvitimus. O šis projektas, kaip aš minėjau, labai seniai parengtas ir įregistruotas, nežinau, ar pagal jūsų teoriją tada buvo nušvitimo laikotarpis ar atvirkščiai. Aš palieku jums tuos dalykus išsiaiškinti, kad jūs suformuluotumėte viską pagal savo teoriją.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Visi klausiantys turėjo galimybę tą padaryti. Dabar mes turėsime apsispręsti dėl projekto pateikimo, ar pradėti projekto svarstymo procedūrą. Ir už nori kalbėti Seimo narys K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Aš vis dėlto norėčiau išsakyti Liberalų frakcijos poziciją ir pasiūlyti visiems balsuoti už šį nutarimo projektą, kad vis dėlto būtų pritarta pateikimui ir kad svarstymas prasidėtų. Mes, aišku, galime abejoti, kodėl praėjusios kadencijos valdančioji dauguma to neišsprendė. Bet iš tikrųjų tai, ką mes matome sąraše, yra problema, kuri būdinga ne vien tiktai bankui. O šį nutarimą būtų galima pavadinti ne kitaip kaip Lietuvos banko atsisveikinimu su tarybine praeitimi, kur buvo visos pirtelės, nameliai ir kiti nebūdingi banko funkcijoms statiniai.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Prieš siūlomą įstatymo projektą nori kalbėti Seimo narys A.V.Indriūnas.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, juk pats pranešėjas pasakė, kad šis nutarimas prieštarauja priimtam įstatymui, todėl mes turim jį atmesti. Siūlau visiems balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Vienas Seimo narys pasisakė už, vienas – prieš. Gerbiamieji kolegos, mes turime registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų.

E.KLUMBYS. Dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes turime užregistruotą dokumentą, kuris prieštarauja mūsų pačių priimtam Lietuvos banko įstatymui. Todėl nemanyčiau, kad išvis jį reikėtų teikti balsuoti. Kai bus sutvarkytas, tada ir balsuokim.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, tuos pataisymus bus galima atlikti apsisprendus dėl įstatymo pateikimo procedūros, laikotarpiu iki jo svarstymo Seime arba jisai bus atmestas ir tokiu atveju problema bus išspręsta. Aš siūlau, kolegos, apsispręsti dėl Lietuvos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos banko valdomo turto perdavimo” projekto balsuojant. Skelbiu balsavimą. Balsavimas prasidėjo. Balsuojame, ar reikia pritarti po pateikimo minėtam įstatymo projektui.

Už – 13, prieš – 22, susilaikė 5.

Įstatymo projektui po pateikimo nėra pritarta.

Dabar mums reikėtų apsispręsti, ar atidedame projekto pateikimo procedūrą ir nurodome iniciatoriams, kokius veiksmus jie privalo atlikti iki pakartotinio projekto pateikimo Seime, ar projektą atmetame. Mes turėsime balsuoti alternatyviai. Tie, kurie balsuos už, balsuos, kad atidėtume projekto pateikimo procedūrą. Tie, kurie balsuos prieš, balsuos už projekto atmetimą. Gal galime bendru sutarimu priimti vieną iš sprendimų? Kadangi nėra bendro sutarimo, todėl skelbiu alternatyvų balsavimą. Iš naujo registruojamės. Vyksta registracija. Dar kartą, kolegos. Tie, kurie balsuos už, balsuos už projekto pateikimo procedūros atidėjimą. Tie, kurie balsuos prieš, balsuos, kad atmestume projektą.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Skelbiu balsavimą. Vyksta balsavimas. Už balsavo 15 Seimo narių, prieš – 25, susilaikė 1, pateikimo procedūra yra atidedama, nes pasiūlymas atmesti nesurinko reikiamo Seimo narių balsų skaičiaus. Mes grąžiname įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Labai ačiū. (Balsai salėje) Replika po balsavimo.

R.VAŠTAKAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Norėjau padėkoti kairiajai Seimo pusei už Lietuvos pačių “neturtingiausiųjų”, t.y. bankininkų, interesų gynimą ir suteikimą galimybės jiems ilsėtis tokiomis pat sąlygomis kaip ir eiliniams Lietuvos gyventojams, darbininkams – vargšeliams pirtyse prie ežerų. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Kartais ir socialdemokratai laikosi liberalizmo principo – kuo daugiau Lietuvoje turtingų žmonių, tuo bus geriau vargšams.

Tabako kontrolės įstatymo 7, 8 ir 20 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-280. Alkoholio kontrolės įstatymo 20 ir 43 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-281. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-282. Baudžiamojo proceso kodekso 92 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-283 (pateikimas)

PIRMININKAS. Labai ačiū. Taigi mes galime pradėti svartyti priešpaskutinį mūsų darbotvarkės 2-10a klausimą Nr.IXP-280. Pasakysiu, kad reikėtų kartu pateikti visą bloką. Tai būtų keturių įstatymų projektų blokas. Tai būtų Tabako kontrolės įstatymo 7, 8 ir 20 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-280, Alkoholio kontrolės įstatymo 20 ir 43 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-281, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-282 ir Baudžiamojo proceso kodekso 92 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-283. Visuos šiuos įstatymus pateikti kviečiu pranešėją V.Martišauską.

V.MARTIŠAUSKAS. Dėkoju gerbiamiesiems kantriausiems kolegoms už dėmesį. Aš būsiu santūrus, nes nenoriu gaišinti jūsų, juo labiau atsimenu pono V.Einorio pastabą, kad neužsiiminėtume smulkmenomis. Aš savo “smulkmenas” baigsiu gana greitai.

Mano pasiūlymo esmė yra tokia. Dabartinė padėtis, kai kontrabandiniai alkoholiniai gėrimai ir tabakas yra sunaikinami, mano manymu, yra nenormali padėtis, nes kad ir kaip ten būtų, patinka kam ar nepatinka, tai vis dėlto yra turtas. Mes nesame tokia turtinga valstybė, kad turtą beatodairiškai naikintume. Išeitį siūlau savo projektuose. Išeitis tokia. Vienas iš variantų yra pagal Biokuro įstatymą, priimtą praėjusiais metais, dalį kontrabandinio alkoholio, dabar saugomo pasienio saugyklose arba policijos, perdirbti į biokurą. Be abejo, Vyriausybė galėtų pagalvoti, dar jo didelę dalį būtų galima perdirbti į buitinės chemijos ir kitus produktus, kurios importuojame. Dar yra vienas variantas, ką daro daugelis valstybių, – reeksportuoti. Valstybė perima savo žinion tą turtą, paskui įmonėms, kurios užsiima tuo verslu, leidžia parduoti, sakysime, bet be teisės parduoti Lietuvos teritorijoje.

Dar prieš daugelį metų, žinau, Lietuvos tabako pramonėje buvo daroma taip: tabako atliekos buvo pakuojamos į maišelius ir naudojamos kaip priemonė kovoti su žemės ūkio kenkėjais. Galimybių galima rasti daug, o tos pataisos parodo išeitį, kaip tą padaryti.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Pirmoji klausia Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Pirmiausia norėčiau posėdžio pirmininko paprašyti, kad vienas iš komitetų būtinai būtų Biudžeto ir finansų komitetas, nes tai yra susiję ir su pajamomis, ir su mokesčiais.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, mes spręsime po to.

S.BURBIENĖ. Taip, po to man negali būti žodžio. Dabar… (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Labai atsiprašome, tuoj bus ištaisyta. Mes jus pametėme.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis kolega, jūs minėjote, kad būtų galima realizuoti ne Lietuvoje, o kitur, tai lyg ir palengvintų, bet turbūt jūs įsivaizduojate, kad tai, matyt, galėtų būti kokiose nors trečiosiose šalyse, t.y. Afrikos vidury, kur imtų mūsų konfiskuotas prekes, nes dažniausiai yra problemų ir dėl kokybės. Puikiai žinote, kad falsifikatus naikina visose šalyse, kontrabandinės prekės dažnai taip pat neatitinka kokybės kriterijų. Kaip, jūsų supratimu, būtų įmanoma sukontroliuoti, kad šios prekės nepatektų į Lietuvos rinką? Jeigu tos prekės pateks į Lietuvos rinką, Lietuvos gamintojui, net jeigu jis yra “Philip Morris”, gali tai blogai baigtis.

V.MARTIŠAUSKAS. Dėl reeksporto daug neargumentuosiu, čia yra specialistų reikalas, jie galėtų paanalizuoti tą galimybę. Dėl kokybiškų ar nekokybiškų alkoholinių gaminių. Iš tiesų jokiu būdu jie neturi patekti į rinką, todėl siūloma, kad būtų perdirbta į kitus produktus, ne į maisto. Gali būti išimties tvarka, galbūt medicinai trūksta spirito, jo tikrai trūksta. Aš teiravausi Sveikatos ministerijoje, jo tikrai trūksta. Gal būtų galimybė perdirbti į medicininį spiritą, jokiu būdu ne į maisto produktus.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų nori klausti Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, visais laikais, kiek man teko kur bendrauti ir dirbti, kovojau su barbarizmu. Egzistavo didžiulis barbarizmas. Vertybių naikinimas, manau, niekada neatvedė prie praturtėjimo ir prie praprotėjimo. Todėl sveikinu ir jokio klausimo jums neužduosiu. Sveikinu, kad jūs šį klausimą šiandien pateikėte. Balsuosiu ir kitus agituosiu, kad būtų balsuojama, kad būtų priimta.

PIRMININKAS. Aš priverstas įspėti Seimo narį V.Einorį. Jūs turėtumėte atsakingiau žymėtis klausimams. Dėl balsavimo motyvų jūs galėsite kalbėti, klausimų procedūros metu reikia klausti.

V.MARTIŠAUSKAS. Aš vis tiek atsakysiu jausdamas tam tikrą klausimą. Ponas V.Einoris šiek tiek neteisus, nes dalis žmonių tikrai iš to praturtėjo. Naikinti yra pelninga, nes visas alkoholis – į žemę, į vandenį, kai kas iš to gerokai praturtėjo. Mes žinome keletą tokių bylų.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti Seimo narys B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke.

Aš, pritardamas jūsų teikiamam klausimui, noriu paklausti. Gal jūs kartais nagrinėjote tą klausimą ir žinote, kiek turto mes sunaikinome šiais savo neatsakingais veiksmais? Tiesiog įdomu. Ačiū.

V.MARTIŠAUSKAS. Aš tik porą epizodų pasakysiu. Dabar Varėnos pasienio poste, kuriame mūsų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas lankėsi, vienu metu laikoma 600 tonų. Ten yra didžiulė laikymo, saugojimo problema, ir iš kriminalinės policijos turiu tokius duomenis, kad vien Kaune apie 167 tonas buvo atimta ir laikymas, saugojimas kainuoja didžiulius pinigus.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų paklausė visi to norėję Seimo nariai. Mums reikės apsispręsti dėl keturių pateiktų įstatymų projektų. Gerbiamieji kolegos, galbūt mes galėtume pritarti bendru sutarimu? Labai ačiū. Mes turime apsispręsti dėl to, kurie komitetai bus pagrindiniai ir papildomi. Labai ačiū pateikėjui. Pirmasis Nr.IXP-280 – Tabako kontrolės įstatymo 7, 8 ir 20 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Siūlymas buvo pagrindiniu paskirti Ekonomikos komitetą, papildomais – Teisės ir teisėtvarkos komitetą ir Sveikatos reikalų komitetą, bei nuskambėjo siūlymas papildomu skirti taip pat ir Biudžeto ir finansų komitetą. Ar pritariate? Nesupratau, nepritariate Seniūnų sueigos siūlymui? Pritariate. Labai ačiū. Alkoholio kontrolės įstatymo 20 ir 43 straipsnių papildymo įstatymo projektui siūlymai yra analogiški. Pritariate? Labai ačiū.

Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio papildymo įstatymo projekto pagrindiniu komitetu yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų nėra pasiūlyta. Pritariame šiam Seniūnų sueigos siūlymui? Ačiū.

Baudžiamojo proceso kodekso 92 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų nėra siūloma. Labai ačiū.

Taigi, kolegos, Tabako kontrolės įstatymo 7, 8 ir 20 straipsnių papildymo įstatymo projektui Nr.IXP-280, Alkoholio kontrolės įstatymo 20 ir 43 straipsnių papildymo įstatymo projektui Nr.IXP-281, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.IXP-282 bei Baudžiamojo proceso kodekso 92 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.IXP-283 pritarta po pateikimo. Siūloma svarstymo data – birželio 14 diena. Labai ačiū.

Liko keli formalūs klausimai ir Seimo narių pareiškimai.

Pirmiausia aš noriu pateikti Lietuvos Respublikos Seimo protokolinį nutarimą, kurį teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas. Skaitau tekstą. “Pavesti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui parengti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 3 punkto pataisų projektą pagal Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimą dėl šių įstatymo straipsnių prieštaravimo Konstitucijai.” Ar galime pritarti šiam protokoliniam nutarimui? Kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manyčiau, kad reikėtų nurodyti datą, iki kada parengti.

PIRMININKAS. Jūs turite siūlymą?

E.KLUMBYS. Aš manau, kad autorius turėtų pasiūlyti.

PIRMININKAS. Galbūt kolega K.Rimšelis pakomentuotų šį siūlymą?

K.RIMŠELIS. Būtų galima iki birželio 30 dienos.

PIRMININKAS. Jūs sutinkate su tokiu papildymu? Įrašant į šį protokolinį nutarimą iki birželio 30 d. Visi pritaria? Labai ačiū. Tokiu atveju su šiuo minėtu pataisymu, kad šį įstatymo projektą parengtume iki birželio 30 dienos, Lietuvos Respublikos Seimo protokoliniam nutarimui yra pritarta.

Toliau aš turiu perskaityti… Gerai, gerbiamieji kolegos, registracija ir tuo metu aš perskaitysiu Seimo nario E.Maldeikio kreipimąsi. Jis skambėtų taip: “2001 m. gegužės 10 d. Seimo rytiniame posėdyje balsuojant dėl įstatymo projekto Nr.IXP-606, t.y. Specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymo projekto, savo valią norėjau išreikšti balsuodamas už. Dėl įvykusios techninės klaidos balsas buvo priskirtas prie balsuojančių prieš. Prašau ištaisyti klaidą”.

Užsiregistravo 18 Seimo narių. Taip pat turiu perskaityti protokolo išrašą iš Tarpparlamentinių ryšių su Kirgizijos Respublika grupės susirinkimo. Taigi svarstyta – Tarpparlamentinių ryšių su Kirgizijos Respublika grupės pirmininko rinkimai. Bendru sutarimu Tarpparlamentinių ryšių su Kirgizijos Respublika grupės pirmininku išrinktas K.Skamarakas. Antras svarstytas klausimas – Tarpparlamentinių ryšių su Kirgizijos Respublika grupės pirmininko pavaduotojo rinkimai. Bendru sutarimu Tarpparlamentinių ryšių su Kirgizijos Respublika pirmininko pavaduotoju išrinktas Z.Mačernius. Posėdžio pirmininkas, Seimo narys A.Macaitis.”

Seimo narių pareiškimai

Baigiant mūsų posėdį mes turime išklausyti Seimo narių pareiškimus. Pareiškimui užsirašęs vienas Seimo narys. Kviečiu į tribūną Seimo narį E.Klumbį.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau perskaityti pareiškimą dėl padėties kai kuriuose užsieniečių valdomuose Lietuvos ūkio objektuose.

“Jau vos ne kasdien girdime apie tiesiog tragiško užsienio kapitalistų ūkininkavimo Lietuvos ūkio objektuose rezultatus. Bankrutavo olandams už vieną litą parduotas “Lietuvos kuras”, norvegai nugyveno Klaipėdos Vakarų laivų remonto įmonę, “Drobės” bendrovės pardavimas užsieniečiams sukėlė didžiulę socialinę įtampą Vičiūnų gyvenvietėje, netrukus daug žmonių bus atleista Singapūro valdomoje “Alytaus tekstilėje”. Apie “Mažeikių naftos” koncerną net neverta kalbėti. Juk net pagal JAV visuotinai pripažintos apskaitos principus apskaičiuoti “Mažeikių naftos” koncerno nuostoliai sudaro 84,7 mln. litų, tai yra keturis su puse karto didesni, palyginti su tuo pačiu 2000 metų laikotarpiu.

Antra vertus, tikrai nerimtai atrodo ūkio ministro E.Gentvilo paaiškinimas, jog viena iš tokių milžiniškų nuostolių susidarymo galimybių yra politizuoti “Lukoil” sprendimai. Ankstesnė konservatorių ir krikdemų valdžia Lietuvos piliečiams intensyviai aiškino, kad būtina parduoti 33% “Mažeikių naftos” koncerno akcijų amerikiečių “Williams” ir atiduoti jiems koncerno valdymą, nes lietuviai, anot tuometinių valdančiųjų, nesugeba valdyti tokio giganto. Metų veiklos rezultatai liudija, kad amerikiečiai valdo ir tvarko “Mažeikių naftos” koncerną kur kas prasčiau nei lietuviai, ir jei valdant lietuviams būtų tokie pat liūdni “Mažeikių naftos” valdymo rezultatai, kaip dabar yra valdant amerikiečiams, nedelsiant būtų buvusi pakeista koncerno administracija.

Deja, dabartinė Ūkio ministerijos vadovybė apsiriboja švelniais amerikietiškos administracijos pabarimais. Manau, kad atėjo laikas rimtai permąstyti Lietuvos ūkio neprotingo išpardavinėjimo užsieniečiams politiką bei nedelsiant susigrąžinti “Mažeikių naftos” koncerno valdymą į savo rankas”.

PIRMININKAS. Labai ačiū Seimo nariui E.Klumbiui. Gerbiamieji kolegos, dėkoju už ištvermę ir skelbiu, kad 2001 m. gegužės 10 d. vakarinis posėdis yra baigtas.

J.VESELKA (posėdžio metu nepasakyta kalba). Pirmiausia pasižiūrėkime, po kokio įvykio buvo pradėta diskusija Seime dėl korupcijos Lietuvoje. Atvažiavo Pasaulio banko atstovas ir perskaitė pranešimą apie atliktą tyrimą dėl korupcijos Europos valstybėse, taip pat ir Lietuvoje. Lietuvą išskyrė kaip labiau korumpuotą valstybę nei kitas Europos, išskyrus NVS, valstybes. Štai po šio Pasaulio banko pranešimo mes, kaip kokia laukinė gentis, supratę savo nevisavertiškumą, pradėjome save peikti ir muštis į krūtinę, kokie mes esame blogi ir kaip mes norime su Vakarų labdariška pagalba ateiti į doros kelią. Šiame reikale mane labiausiai netenkina mūsų valdžios vasališkumo sindromas. Bet kokie Vakarų vertinimai mūsų atžvilgiu yra priimami kaip neginčytinos tiesos, kurioms be išlygų reikia pritarti. Labai trumpai pabandysiu įvertinti korupcijos suklestėjimo šaknis, priežastis ir Pasaulio banko atlikto tyrimo patikimumą.

Kiek Pasaulio banko tyrimas yra patikimas ir kvalifikuotas? Jis vykdytas apklausos būdu. Sunku nuginčyti, kad pradiniame etape vykdyta reforma ekonominės teorijos požiūriu buvo antiekonominė ir labai diletantiška. Dėl to buvo sugriautas šalies ekonominis potencialas, didžiausia visuomenės dalis buvo nuskurdinta. Buvo nuskurdinti ne tik darbo žmonės, bet ir smulkus bei vidutinis verslas. Atvirkščiai, labai nedidelė visuomenės dalis labai praturtėjo. Ji praturtėjo ne sukurdama naują, papildomą turtą, o pasisavindama valstybės turtą. Esant tokiai situacijai, į klausimą, ar yra korupcija Lietuvoje, atsakymas bus teigiamas. Sveikas protas negali suvokti, kaip kitaip valstybės turtas gali patekti į privačias rankas, jeigu ne kaip korupcijos rezultatas. O realiai tas valstybinio turto perpumpavimas į privačias rankas vyko teisėtai. Juk visa privatizavimo politika, o tiksliau, ideologija, buvo pagrįsta primityviu principu “privatizuoti reikia kuo greičiau, nes bus geriau”. Tam tikslui visiems ir buvo išdalinti investiciniai čekiai, nuo kurių ir prasidėjo chaosas privatizavime bei ūkio valdyme. Toks privatizavimas buvo teisėtas, bet jis ekonomikos valdymo požiūriu buvo iracionalus, sukėlė chaosą, leido veltui valstybinį kapitalą perpumpuoti į privačias rankas. Todėl sveikas protas sako, kad valstybinis kapitalas į privačias rankas atiteko dėl korupcijos.

O kas įpiršo (ne vykdė, bet įpiršo ir skatino tai daryti) tą šoko terapiją kuo greičiau išdalijant valstybinį turtą? Aišku, kad Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir įvairūs Europos Sąjungos patarėjai bei konsultantai, kurie dabar už savo konsultacijas ir patarimus visiškai neatsako, o tik pasilieka sau teisę mus kritikuoti ir kaltinti. Ta pati šoko terapija kuo greičiau išdalijant valstybinį turtą, ideologija su jos neigiamomis pasekmėmis privedė prie to, kad žmonės pamatė, jog sąžiningas darbas – tai tiesus kelias ne tik į savo skurdą, bet ir tiesiausias kelias į ilgalaikį vaikų ir anūkų skurdą. Piršosi praktinė išvada, kad tik kvailys gali sąžiningai dirbti, nes sąžiningas darbas – tai tik skurdas. Sparčiai plėtojantis ekonominiam nuosmukiui ir mažėjant vidaus rinkos perkamajai galiai, vienintelis šaltinis, iš kurio dar buvo galima praturtėti, buvo valstybė: valstybiniai pirkimai, privatizavimas, muitinė, “Sodra”, mokesčiai ir jų struktūros. Dar prie to reikia pridėti antikomunistinę isteriją. Kadangi valdininkų aparatas buvo susiformavęs komunistiniu laikotarpiu, tai nė vienas iš jų neturėjo garantijų, kad vieną dieną jis nebus išvarytas iš darbo. Taigi, viena vertus, susidariusios beveik vienintelės galimybės praturtėti apvagiant valstybę, o ne dirbant rinkoje ir, kita vertus, nuolatinė valdininkų baimė, kad vien dėl partiškumo gali būti atleistas iš darbo, didino korupcijos mastus. Ir kyšį imti, ir kyšį duoti skatino vykdoma reforma ir politinė isterija. Klausimas, kas kalčiausi: ar tie, kurie ėmė ar davė kyšį, ar tie, kurie sukūrė ekonomines ir politines prielaidas, kad ne darbas ir kūrimas, o korupcija yra geriausia priemonė savo pragyvenimui užtikrinti? Kai ekonominiai ir politiniai sprendimai yra palankesni klestėti korupcijai nei normaliai veiklai, tada ir teisėsaugos veikla yra paralyžiuojama, ji yra bejėgė su korupcija susitvarkyti.

Esant tokiai situacijai, isterija dėl korupcijos yra labai palanki tiems politikams, kurie kūrė ir vykdė iracionalią ekonominę reformą ir vadovavosi politinės isterijos principais. Savo politiniais ir ekonominiais sprendimais kuriant ypač palankią sistemą korupcijai klestėti, yra labai naudinga dėl korupcijos kaltinti žemesnius valdininkus ir skelbti save kovotoju su korupcija. Kadangi valstybinį turtą, finansus realiai tvarko žemesni valdininkai, yra labai lengva įtikinti, kad jie ir yra labiausiai korumpuoti. Tada visa kova su korupcija yra nukreipiama ne į jos priežastis, o tik į pasekmes. Šioje situacijoje tikrieji korupcinės sistemos kūrėjai politiškai atrodo kaip kovotojai su ja, o jų sukurtos korupcinės sistemos aukos – vykdytojai tampa kalti, net neatsižvelgiant į tai, korumpuoti ar nekorumpuoti jie yra iš tikrųjų. Taip politikams “kovojant” su korupcija, ją galima sėkmingai plėtoti. Atrodo, viskas logiška – kuo greičiau, ypač užsienio kompanijoms, privatizuosime valstybinį turtą, tuo greičiau šioje srityje įveiksime korupciją. Realiai privatizavimas tada paverčiamas ne būdu efektyviau valdyti ekonomiką, o pramoninių, finansinių, politinių grupuočių kova už įtakos zonas. O kova visada tik griauna, ne kuria.

Nagrinėjant korupciją ir jos priežastis ne iš Vakarų vasalo pozicijų, o kaip laisvam žmogui, ir tai nagrinėjant ne tik Lietuvos, bet didesnių valstybių pavyzdžiu, logiškai kyla klausimas – o kam yra naudingiausia korupcija reformuojamose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse? Ar korupcija nepadeda realizuoti atskirų valstybių geopolitinių interesų? Panagrinėkime. Štai tezė – kuo greičiau privatizuosime, tuo greičiau šioje srityje įveiksime korupciją. Tiesa. O kokios tos tiesos yra ekonominės pasekmės? Didėja privatizuojamų objektų pasiūla, dėl to krinta jų kainos ir Vakarų kompanijos tuos objektus gali kur kas pigiau įsigyti. Kam tai yra naudingiausia?

Toliau. Kadangi, kaip tvirtinama, valdininkai yra labai korumpuoti, reikia mažinti valstybinį reguliavimą, liberalizuoti prekybą, verslą ir t.t. Teisinga, logiška. Bėda tik ta, kad Vakarų firmos finansiškai, ekonomiškai, technologiškai, valdymo požiūriu yra kelis kartus stipresnės nei Lietuvos firmos. Vadinasi, kuo mažiau reguliavimo, tuo daugiau liberalizmo, tuo pigiau, lengviau ir greičiau stiprios užsienio firmos gali įsitvirtinti naujose rinkose, ypač tose srityse, kuriose lengviausiai galima gauti didžiausią pelną. Pažiūrėkime, ką užsienio kompanijos daugiausia valdo Lietuvoje? Bankus, draudimo kompanijas, “Telekomą”, auditą, konsultacijas, naftos, jūrų verslą. Dar taikosi į dujų ir energetikos sritis.

O paklauskime, kas sukūrė neapmokestinamas kontoras? O kokiam tikslui ir kur jos sukurtos? Juk jos egzistuoja ne Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, o kitur. Per jas plaunami pinigai ir slepiami mokesčiai. Dažniausiai iš korupcijos gauti pinigai nepaliekami Vidurio ar Rytų Europos valstybėse, o per neapmokestinamas ir kitas kontoras išvežami į patikimus Vakarų bankus. Štai paprasta schema. Sakysime, kokiai nors valstybei yra suteikiama 10 mlrd. dolerių paskola. Korupcijos rezultatas – tie pinigai išplaunami į Vakarų bankus. Koks milžiniškas efektas gaunamas. Sakysime, tie 10 mlrd. dolerių su 10 metinėmis palūkanomis buvo paskolinti korumpuotai valstybei. Jie po metų vėl atsidūrė valstybės kreditorės bankuose. Taigi valstybė kredito gavėja tų pinigų neturi, bet privalo skolas grąžinti ir palūkanas mokėti. Ji to daryti negali. Ji priversta vėl skolintis. Ir skolinasi jau iš jos pavogtus pinigus. Taigi paskolinus pinigus ir korupcijos dėka vėl juos susigrąžinus galima be jokios rizikos kelis kartus daugiau užsidirbti pinigų, nei finansuojant normalų verslą. O dabar korupcijos dėka yra sukuriamas savininkų sluoksnis, be galo ištikimas doleriui ir Vakarų demokratijos vertybėms. Taigi korupcija yra labai efektyvi priemonė valstybių interesams realizuoti. Ir tai yra kur kas efektyvesnė priemonė nei teritorijų užkariavimai.

O kas Lietuvos viduje stiprina korupcijos reikšmę? Neretai tam pamatus kloja įstatymų leidėjai, t.y. Seimas. Štai, sakysime, Akcinių bendrovių ir kai kuriose kituose įstatymuose yra įteisinta nuostata, kad už nesumokėtus mokesčius valstybei ar “Sodrai” galima atsiskaityti natūra, t.y. turimu turtu. Kaip šita atsiskaitymo turtu sistema veikia ir ką ji duoda valstybei? Kaip žinome, už veltui išdalytus investicinius čekius, kuriuos supirko pramoninis, finansinis, politinis elitas, jis pirko viską, kas tik buvo parduodama. Taigi pirmuoju žingsniu tos grupuotės teisėtai ir beveik veltui susišlavė nemažai valstybinio turto. Po to jos dėl įvairių priežasčių nemokėjo mokesčių valstybei, “Sodrai”. Taip jos laimėjo pinigus kaip faktiškai beprocentį kreditą. Kitas jų žingsnis – atsikratyti jiems nebūtino turto, kurio kitaip negalima parduoti. Kaip žinome, už nekilnojamąjį turtą yra įvestas mokestis. Jeigu jis neduoda naudos, jis duoda nuostolius. Pelningiausias būdas jo atsikratyti yra jį atiduoti valstybei už nesumokėtus mokesčius. Taip šioje grandinėje valstybė yra kelis kartus apšvarinta. Pirma – pusvelčiui už investicinius čekius pasiėmus valstybinį turtą, antra – nemokant mokesčių, trečia – grąžinant valstybei savo reikmėms nereikalingą turtą, kad nereikėtų mokėti nekilnojamojo turto mokesčio. Mokesčių sistemoje yra dar viena atitinkanti korupcijos interesus nuostata. Ji yra tikras ekonominis paradoksas. Yra įteisinta nuostata, kad įmonė, sutikus valdžiai, gali savo skolas valstybei kapitalizuoti ir už skolas išleistas akcijas perleisti valstybei. Taigi įdomi situacija. Štai vakar įmonė, sakysime, mokesčių inspekcijai buvo skolinga 10 mln. litų ir jai jau grėsė bankrotas. Bet prabudus ryte jau pasirodo, kad įmonė ne tik nebeturi skolų, bet ir jos kapitalas padidėjo 10 mln. litų. Kai kas netiki, kad Jėzus Kristus su trimis duonos kepaliukais pamaitino žmonių. Juk panašūs stebuklai vyksta ir Lietuvos ekonomikoje. Taip pat neretai Lietuvoje yra nurašomi priskaičiuoti delspinigiai. Ir tai daroma ne pagal kokią nors sistemą, o daroma atskiroms įmonėms, atskirais sprendimais. Negali normaliai funkcionuoti finansų sistema, jei mokesčių sistema neveikia visiems vienodai ir yra daug įvairiausių išimčių. Kol Lietuvoje nebus įvesta finansinė drausmė ir mokesčių mokėjimas bus privalomas visiems vienodai be išimčių, tol korupcijos nesumažės.

Šiais vertinimais aš jokiu būdu nenoriu suversti visos kaltės už korupcijos įsigalėjimą Lietuvoje tik Vakarams. Šis straipsnis atsirado kaip atsakas į vienpusį Pasaulio banko įvertinimą, mūsų valstybės, kaip labai korumpuotos valstybės, įvertinimą. Taip, korupcija Lietuvoje yra, bet ją nulėmė ir mums įpiršti šoko terapijos, skubios privatizacijos, liberalizacijos principai. Tik platesniu mastu įvertinus, kaip Lietuvai kenkia korupcija ir kas iš to turi didžiausią naudą, galime surasti bendrą nacionalinį interesą, kad korupciją reikia maksimaliai išgyvendinti.