Trisdešimtasis (81) posėdis
2001 m. gegužės 8 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir R.KARBAUSKIS

 

 

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1811 straipsniu ir 224, 2591 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-579 (pateikimas). Baudžiamojo kodekso papildymo 1251 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-580 (pateikimas)

 

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. gegužės 8 d. vakarinį plenarinį posėdį. Pagal rytinį susitarimą mes pirmiausia turime baigti tuos klausimus, kurie nebuvo baigti nagrinėti ar kaip kitaip rytiniame posėdyje. Todėl imamės 14a rytinio klausimo Nr.IXP-579 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo atitinkamais straipsniais ir atitinkamų straipsnių papildymo įstatymo projekto. Pranešėjas – G.Dalinkevičius. Pateikimo stadija. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos Seimo nariai, pateikus Prezidentui įstatymo projektą apie tai, kad reikia kuo skubiau pažvelgti į vaikus, kurie kartais yra aukos ir juos gelbėti atskiriant nuo šeimos, atskiriant nuo tos agresijos, buvo prieita prie išvados, kad būtent atskyrimas yra vienas svarbiausių žingsnių. Mes, svarstydami komitete, priėjome prie nuomonės, kad šis žingsnis vis dėlto šiek tiek traumuoja vaiką ir kad nėra išnaudotos visos mūsų Administracinio ir Baudžiamojo kodeksų galimybės siekiant apsaugoti vaiką. Blogiausia, kas gali atsitikti vaikui, yra jo atskyrimas nuo šeimos. Nes visada toje šeimoje vienaip ar kitaip dar yra galimybių, kad kažkas rūpinasi šiuo mažu, tačiau globos reikalingu žmogeliu. Todėl mes ir pasiūlėme, kad…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau, tai gal jūs abu klausimus iš karto – 14a, 14b, ir tada bus patogiau.

G.DALINKEVIČIUS. Aš supratau. Labai ačiū. Aš jų neatskiriu ir tai yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių papildymas. Aš prašau Seimą leisti pateikti šiuos abu įstatymus, t.y. tiek Administracinį, tiek Baudžiamąjį kodeksus. Svarstymo metu galbūt ir atsiras (…), tačiau diskusijose išaiškėjo, kad vienaip ar kitaip spragų čia yra. Štai Administraciniame kodekse mes siūlome įrašyti sąvoką “tėvų piktnaudžiavimas”. Pastaruoju metu mūsų šalyje asocialios šeimos ypač dažnai išnaudoja vaikus. Šiandien tas brūkšnys tarp grėsmės jo sveikatai ir gyvybei ir piktnaudžiavimo tuo, kad tas vaikas yra namuose, darosi nepaprastai subtilus, todėl mes siūlytume (aš taip kalbu ir komiteto vardu) bausti tėvus, o ne iš karto izoliuoti vaiką, kaip buvo siūlyta Prezidento pateiktame projekte. Dėl Prezidento projekto turi būti sukurta darbo grupė ir ji Teisės ir teisėtvarkos komitete turbūt jau sukurta. Mes tiesiog siūlome šiuo metu žengti tą žingsnį, kad ir auka būtų apsaugota, ir agresorius nubaustas.

Turime Teisės departamento išvadas, tačiau dėl to, kad piktybinis ir prižiūrėti… yra jau atitikmuo Administracinių teisės pažeidimų kodekse, man regis, truputėlį galima būtų diskutuoti, nes mes kalbame apie piktnaudžiavimą, kuris yra, kaip jau šiandien minėjau, gyvenant tokiomis socialinėmis sąlygomis pakankamai subtilus, ir dažnai ši riba yra labai sunkiai nustatoma. Ji ne tik keltų grėsmę sveikatai, tačiau vaikas kartais yra tėvų išnaudojamas.

Labai ačiū. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis – kolega P. Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, čia buvo Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymas 1811 straipsniu. Yra Teisės departamento pastaba, kad tai yra baudžiamosios teisės objektas. Tai vienas dalykas. Kitas dalykas, ar jūs nemanote, kad bausti tėvus pinigine bausme, reiškia bausti ir vaikus? Čia teisingai pažymima, kad daugiausia nukenčia vaikai iš asocialių šeimų, o tokiose šeimose pinigų nėra. Tėvas turi sumokėti 1000 Lt baudą ir vaikas lieka gal mėnesį nevalgęs. Tai kas čia dabar geriau?

G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Aš dar kartą norėjau pasakyti, kad Administraciniame kodekse mes ir teikiame. Projekte yra pasakyta, kad ši problema yra iki Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo. O Baudžiamajame kodekse yra iki 5 metų. Tai yra dar liūdniau, kaip jūs suprantate. Mes tiesiog galvojame, kaip padaryti, kad vis dėlto tas vaikas turėtų tą tėvą.

Dabar dėl tos piniginės bausmės. Galbūt būtų galima ieškoti kokių nors kitų formų toje bendruomenėje, kur gyvena, toje savivaldybės teritorijoje ar panašiai. Šiandien asocialios šeimos iš viso yra sudėtingas klausimas, ta riba, kaip minėjau, tarp piktnaudžiavimo ir tų vaikų. Reikia ieškoti atsakymų. Užtat ir norisi pateikti, kad būtų galima svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, visiems mums skaudu, kad dvyliktais nepriklausomybės metais reikia grįžti prie tokių įstatymų, kai tėvai ar globėjai vartoja smurtą prieš vaikus, arba, kaip jūs šiandien teigiate, piktnaudžiauja arba viršija savo pareigas ir jomis pasinaudoja. Aš manau, kad nebėra kito kelio, kaip siūlyti tokias įstatymo pataisas. Aš tik norėčiau pasitikslinti dėl to elgesio gradacijos. Vienu atveju yra piniginė bausmė iki 1000 Lt arba areštas 30 parų, o toliau yra baudžiamoji atsakomybė. Ar nereikėtų kokios nors pakartotinės bausmės, ar teismas kiekvieną kartą turės nuspręsti ir skirs 50 Lt ar 100 Lt, tiesiog dar kartą tėvus perspėdamas, o kitą kartą jau skirdamas didesnę piniginę baudą ir toliau jau yra baudžiamoji atsakomybė? Kituose savo įstatymuose mes bandome kuo mažiau izoliuoti ir taikyti pinigines bausmes. Ar tos gradacijos čia nereikės?

G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū. Aš manau, kad iš tikrųjų galima diskutuoti ta tema ir tos bausmės ir nusikaltimo klasifikacijas daryti kur kas subtilesnes. Reikia sėsti ir apie tai pašnekėti. Svarbiausias dalykas, kurio mes siekiame, yra tas, kad tas agresorius, kuris tuo metu siautėja namuose… kad neįvyktų taip, kad mes paimame vaiką iš namų, o tą agresorių paliekame siautėti. Štai čia ar areštas, ar paros, ar dar kažkas, dėl ko reikėtų nuspręsti ir priimti. Dabar to neįmanoma padaryti pagal šiandieninius įstatymus.

PIRMININKAS. Klausia G.Purvaneckienė.

G.PURVANECKIENĖ. Mano klausimas panašus į kolegų. Daugiausia tai yra asocialūs asmenys, ir mano nuomone, ta 1000 Lt bauda yra visiškai neįmanomas dalykas. Tokios sumos jie negalėtų sumokėti ir tai galėtų būti daugiau orientuota į Baudžiamąjį kodeksą, o ne administracinių baudų, nebent areštą. Man atrodo, kad reikėtų orientuotis pirmiausia į vaiko paėmimą, siekti sustabdyti tą, o paskui spręsti pagal Baudžiamąjį kodeksą. Ar jūs manote, kad iš tiesų teigiamai veiks būtent piniginės baudos?

G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū. Norėčiau pasakyti, kad tikrai esu tikras, jog jūs teisi, jeigu tai vien tik asociali šeima ir mūsų subjektas yra tik asociali šeima. Bet man regis, kad yra įvairių niuansų mūsų visuomenėje, ir ne vien tik. Pagaliau toje šeimoje vienas yra agresyvus, kitas ne. Tučtuojau paėmus vaiką yra didesnė trauma. Mes komitete tai svarstėme. Aš pateikiu šiandien kolektyvinę mintį, kad reikia ieškoti galimybių, kaip užlopyti šias spragas. Tai yra, be jokios abejonės, diskusijų kelias, tačiau viena aišku – jeigu mes taip skubiai paimsime vaikus, mes neišspręsime to nei globos namais, nei kuo nors. Mes, valstybė, sau užsikrauname tokią naštą, kurios nepajėgsime pavežti taip greitai kaip mums kartais norisi.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė J.Narvilienė. Prašom.

J.NARVILIENĖ. Mes, parlamentinė moterų grupė, neseniai turėjome susitikimą su šeimynų atstovais. Su tais žmonėmis, kurie iš tiesų ganėtinai seniai globoja našlaičius vaikus. Teko girdėti, kad iš tiesų jie turi labai daug problemų iš vaikų teisių tarnybų. Mes kalbame ir, sakykime, skirsime dideles baudas, kurių, be abejo, asocialių šeimų tėvai neturės iš ko sumokėti, ir vėl tai liks tik žodžiai, kad mes kažką padarėme. Bet ar nemanote, kad reikėtų kažkaip galvoti, išmąstyti suderinant su tomis šeimynomis, kurios augina vaikus, nes rajonų vaikų šeimynos nesulaukia gerų patarimų iš rajonų vaikų teisių tarnybų, o atvirkščiai, ateina į mokyklas, duoda telefonus ir sako, kad jeigu globėjai bus blogi, jūs skambinkite, štai telefonai, ir mes juos nubausime. Ar mes taip skatiname šeimynas, kad jie galėtų globoti našlaičius vaikus, kurių šiandien Lietuvoje daug daugiau negu pokario metais?

G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū, gerbiamoji kolege. Tik čia yra dvi problemos pusės. Viena, be jokios abejonės, yra tai, ką mes turime savivaldybėse, ir tai, kas yra institucijose. Tačiau šiandien čia kalbama apie tai, kad šiuo metu, man regis (ir mūsų komitete svarstyta nuomonė), yra spraga, jog pareigūnas negali įsikišti, kalbėti su agresoriumi, o ieškome atsakymo, kad būtinai iš karto reikia paimti vaiką. Reikia, kad būtų galima įsikišti, kalbėti su agresoriumi, jį nuraminti tą minutę, gal rytoj bus truputį geriau. Čia kalbama ir apie siautėjantį tėvą, bet tėvas, kuris verčia tą vaiką… kaip panaudą kažkokią daryti… Yra labai daug kitų niuansų. Todėl mums reikia tas spragas užlopyti, kad galėtų pareigūnai tai padaryti. O tai, ką jūs sakote, be abejo, yra tolesnis kelias. Tikrai pritariu šiai idėjai.

PIRMININKAS. Kolegė D.Mikutienė. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Dėkoju, pirmininke. Aš suprantu, kad ši pataisa yra tikrai labai reikalinga ir kad turbūt mes dar grįšime, galbūt ir tobulinsime. Į šią problemą turėtų būti kompleksinis požiūris dėl to, kad tam vaikui, kurio globėjas arba tėvas, jį nuskriaudęs, sumokėjo tą tūkstantį litų, juk nuo to niekas nepasikeis. Juk jis patyrė traumą. Ši pataisa, aš suprantu, turėtų apginti vaiko teises. O kas gi tam vaikui iš to? Juk jis tą skriaudą patyrė. Gerai, sumokėjo vieną tūkstantį, po kiek laiko kitą ir toliau taip tęsiasi. Suprantu, kokia yra problema su vaikų teisių tarnybomis. Jau daromi žingsniai, kad būtų sprendžiamas, galima sakyti, problemų paketas. Tačiau siūlyčiau komitetui taip pat pagalvoti, kaip su tomis vaikų teisėmis, kas jiems kompensuos tą patirtą žalą.

Kitas klausimas būtų dėl vaikų paėmimo. Vis dėlto nereikėtų nubrėžti tokios griežtos ribos, kad mes atsisakome tokio veiksmo. Vis dėlto yra tokių situacijų. Pati buvau susidūrusi, jūs žinote Šalčininkų įvykį, kai sušalo vaikai, o vaikų teisių tarnyba ateidavo, perspėdavo ir vėl išeidavo, ir vėl palikdavo vaikus tokioje pačioje situacijoje. Todėl toks siūlymas dėl asocialių šeimų… Gerai, trumpiau tada. Norėčiau jūsų paklausti, kokias jūs matote priemones dėl vaikų žalos atlyginimo, dėl moralinės žalos, kurią jie patys patiria iš savo tėvų?

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Manau, gerbiamoji kolege, jūs pati galbūt radote atsakymą. Nes iš tiesų žalos atlyginimas turi būti institucijų įsikišimas, tada mes matytume visą procesą. Gink Dieve, neatsisakoma jokios idėjos ir buvo pritarta Prezidento teikiamam projektui, kad iš tiesų jį reikia taip patobulinti, kad būtų aišku, kad vaikas gali būti paimtas operatyviai ir greitai. Tačiau čia yra bandoma užlopyti spragą, kuri yra, kad šiuo operatyviu veiksmu greičiau galbūt galima sustabdyti agresorių ir paimti vaiką negu turėti galimybę. Svarstant buvo pastebėtas vienas dalykas, kad taip greitai nepadarysi, nes reikalingos tam tikros išvados, mero potvarkiai ir visi kiti dalykai. Štai todėl reikia išplėsti galimybę pareigūnams veikti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, ar galime apsispręsti iš karto dėl abiejų projektų, ar dėl kiekvieno atskirai? Dėl abiejų? Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad pradedame svarstymo procedūras? Ar reikalauja kas balsuoti? Ačiū. Taigi bendru sutarimu pradedame svarstymo procedūras. Dabar komitetai. Seniūnų sueiga siūlo, kad, kaip ir dera kodeksų atvejais, pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Pirmininkas neprieštarauja. Ačiū. Siūlymas, kad papildomas komitetas būtų Žmogaus teisių komitetas abiem atvejais? Sutinkame? Ačiū. Paskutinis procedūrinis aspektas, kada toliau nagrinėjame Seime? Seniūnų sueiga siūlo birželio 5 dieną. Ar tinka? Ačiū. Klausimas išspręstas. Prašau, kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Aš dėl kito klausimo dėl vedimo tvarkos. Ar būtų galima teikti siūlymą sukeisti vietomis? Pagrindinis šiame bloke yra Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas, todėl pirmiausia reikėtų pradėti nuo jo svarstyti, o tik paskui Administracinių teisės pažeidimų ir Baudžiamąjį kodeksus, nes jie yra lydintieji. Darbotvarkėje, ryte aš nepastebėjau, yra surašyta ne ta eilės tvarka.

 

Seimo nutarimo "Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Valstybės turto fondo ir Kelių fondo veiklai, valstybės investicijoms iki 2000 11 01, paskoloms, gautoms valstybės vardu ir su valstybės garantija, ištirti ir įvertinti pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo” projektas Nr.IXP-625 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

PIRMININKAS. Gerai, ačiū, kolega, galėsime tai padaryti, bet prieš tai mums kiti klausimai turi rūpėti. Aš siūlau, kad mes operatyviai dabar apsispręstume dėl antrojo rezervinio klausimo, kurio projekto Nr.IXP-625, t.y. sutartume dėl laikinosios tyrimo komisijos vadovybės. Aš manau, kad čia didelių ginčų neturėtų būti. Kviečiu į tribūną kolegą G.Šivicką.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, yra Seimo patvirtintas Seimo nutarimas dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Valstybės turto fondo veiklai, Kelių fondo veiklai, valstybės investicijoms, padarytoms iki 2000 11 01, paskoloms, gautoms su valstybės garantija, ištirti ir įvertinti. Kad sudaryta komisija pradėtų darbą, reikia išrinkti pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Tad vadovaujantis Seimo statuto 74 straipsnio… Seimo nutarimo 1 straipsniu teikiu pirmininku V.Uspaskichą ir pirmininko pavaduotoju J.Budrevičių.

2 straipsnis – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Siūlau priimti šį nutarimą.

PIRMININKAS. Minutėlę. Jūsų vis dėlto norėtų paklausti. Ar galima būtų apsieiti be klausimų? J.Olekas atsisako. Kolega J.Razma. Norite paklausti? Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų siūlomas kandidatas į pirmininkus “Respublikos” laikraštyje interviu pasakė, kalbėdamas apie ekonominius nusikaltimus, štai ką: “Mūsų duomenimis, kai kurie generaliniai prokurorai tokių nusikaltimų slėpdavo ne mažiau, nei bandė ištirti”. Kaip žinom, buvo Lietuvoje iš viso trys generaliniai prokurorai, čia kalbama daugiskaita, gal jūs galit tada pasakyti, kurie iš tų generalinių prokurorų slėpdavo tuos nusikaltimus. O jeigu vienas yra kuris neslėpdavo, kas jis toks?

G.ŠIVICKAS. Ačiū, kolega. Tikrai negalėčiau pasakyti, neskaičiau nei to straipsnio, nei aš tų prokurorų žinau. Galima būtų paklausti pirmininką V.Uspaskichą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Bet, gerbiamasis pranešėjau, čia yra Teisės departamento išvados, aš manau, jūs sutiksit, kad reikėtų patikslinti taip, kaip yra surašyta Teisės departamento išvadoje, t.y. dėl datos ir dėl patvirtinimo ar skyrimo. Tvarka. Patikslinam šias datas ir dėl patvirtinimo ar skyrimo, aš manau, kad čia redagavimo klausimas, jūs sutiksit. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galim sutikti, kad čia yra iš tikro procedūrinis-organizacinis dalykas ir mes galėtume spręsti iš karto, t.y. patvirtinti pritariant po pateikimo. Niekas neprieštarauja? Galim iš karto priimti, ar dar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? J.Razma. Prašau.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, perskaitęs minėtą “Respublikos” interviu, aš beveik buvau nusiteikęs eiti ir agituoti už siūlomą pirmininko kandidatūrą, nes matyti, kad žmogus dar net nepaskirtas į pareigas jau pradėjo tyrimą ir nustatė daug naudingų faktų. Taigi kartoju vieną iš nustatytų faktų: “Mūsų duomenimis, kai kurie generaliniai prokurorai tokių nusikaltimų slėpdavo ne mažiau, nei bandė ištirti”. Ir kitoje vietoje, kai kalbama, kam teks atsakyti už lėšų švaistymą, pasakoma taip: “Bus toks J.Razma ir jam gali tekti atsakyti”. Taigi man išties įdomu, su kuriais iš generalinių prokurorų reikia kartu tartis ruošti džiūvėsius, žodžiu, ta kompanija man labai rūpėtų. Bet kodėl aš staiga nusprendžiau vis dėlto kalbėti prieš? Vėlgi perskaičiau vakar dienos “Kauno dieną” ir jums pacituosiu: “Prisipažinęs suprantąs tik 20% Seime pateikiamų įstatymų projektų bei pataisų V.Uspaskich siūlė įsivaizduoti, kokie sprendimai priimami parlamente. Jau po 2–3 mėnesių Seimo nariai, tarp jų ir aš, pradeda painioti balsavimo mygtukus. Štai dėl ko patekom į tokią ekonominę padėtį”. Taigi aš vis dėlto manau, kad komisijos pirmininko pareigos šiek tiek sudėtingesnės negu mygtukų spaudymas, ir nelabai drįsčiau agituoti jus už siūlomą kandidatūrą.

Pradėjus taip dėlioti argumentus, kyla abejonių štai dar dėl ko. Ar siūlomas komisijos pirmininkas sugebės objektyviai įvertinti vadinamąjį konservatorių valdymo 1996–2000 metais laikotarpį, per kurį, mes visi gerai žinom, labai suklestėjo “Vikondos” koncernas, buvo sėkmingos investicijos į dujų verslą, pagaliau koncernas sustiprino savo politinę galią deleguodamas savo atstovus ne tik į Kėdainių savivaldybės mero pareigas, bet taip pat į Panevėžio rajono bei Kauno rajono. Taigi aš nuogąstauju, kad gali būti jaučiama daug dėkingumo tuo metu valdžiusiems konservatoriams ir gali kilti problemų kritiškai įvertinti kai kuriuos sprendimus, jeigu tokių blogų būtų. Kokie dar veiksniai gali trukdyti komisijos pirmininkui priimti objektyvius sprendimus? Na, vienas iš tokių dalykų, kad šiek tiek paskolų yra gavusios ir “Vikondos” koncerno įmonės. Pavyzdžiui, akcinė bendrovė “Kėdainių grūdai” 1996 metais yra gavusi du lengvatinius kreditus – 545 ir 885 tūkst. Lt, o Krekenavos agrofirma taip pat yra gavusi du lengvatinius kreditus sojos pirkimui – 2,3 mln. Lt ir 1,3 mln. Lt. Taigi aš manau, tas faktas gali trukdyti, sakykim, kritiškai įvertinti paskolas, skirtas dėl sojos.

Man šiek tiek gaila dar ir kito dalyko, būtent, kad minėti šiai komisijai skiriami klausimai dėl Valstybės turto fondo, dėl Kelių fondo atimami iš N.Steiblienės vadovaujamos Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos. Aš, būdamas šios komisijos nariu, tikrai, jau visiškai nešmaikštaudamas, noriu nuoširdžiai pasidžiaugti komisijos pirmininkės tikrai objektyviu darbu, tiesiog nuoširdžiu noru išsiaiškinti reikalus ir pirmaisiais rezultatais nustatant, sakykim, Turto fondo veiklos problemas, susijusias su per dideliu konfidencialumu ar nekontroliavimu privatizavimo programose numatytų sąlygų. Taigi aš nesu tikras, kad šios komisijos pirmininkas išlaikys tokį pat objektyvų darbo stilių, tuo labiau, kaip matyti iš tų interviu, ta komisija gali būti tiktai priemonė tam tikrai erdvei pigiam politikavimui, populizmui, kaltinimams politiniams oponentams ir t.t. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Salamakinas. Prašau.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš vis dėlto norėčiau išsiaiškinti dėl to pirmininko skyrimo. Statuto 46 straipsnio 5 dalis sako, kad komiteto pirmininkas, jo pavaduotojas negali būti valdybos narys ir t.t., ir t.t., Seimo komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas. Mes komiteto pirmininką skiriam Seimo komisijos pirmininku. Kaip tai suderinti su Statuto norma?

PIRMININKAS. Ačiū. Tas dalykas buvo nagrinėtas ir pranešu tamstai ir kitiems, kad čia kalba apie laikinąsias komisijas, o ne apie nuolatines. Laikinosioms komisijoms ši taisyklė negalioja. O žinoma, jinai negali dirbti ilgiau kaip metus. Tai, mielieji kolegos, dar kai kas nori kalbėti, nors aš siūlyčiau trumpinti diskusijas, nes mums lieka kiti klausimai. Bet jeigu kolegos vis tiek pageidauja, tai prašom. A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Aš būčiau nekalbėjęs ir maniau, kad tai formalus klausimas. Bet aš labai noriu palaikyti, t.y. paguosti, poną J.Razmą, kad jis tikrai nesijaudintų. Komisijos pirmininkas dar nieko nereiškia. Yra komisijos nariai. Aš tikrai jums galiu pasakyti, kad labai atidžiai domėsimės, o kas gi nuskriaudė Konservatorių partiją, kas gi buvo premjeras. Aš, kiek žinau, ponas J.Razma, atrodo, kreditų nedalijo, tai tikrai nesijaudinkite, bus labai objektyvus komisijos darbas. Tvirtinkime pirmininkus ir toliau dirbkime.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis kolega Matulevičiau, noriu tamstai pasakyti ir kitiems priminti, kad komisijoje yra ir pats J.Razma. Kolega E.Šablinskas.

E.ŠABLINSKAS. Balsuojam.

PIRMININKAS. Ačiū. Labai aiški kalba. Mielieji kolegos, ar galim tada baigti šitas procedūras ir imtis pačios baigiamosios, t.y. priimti? Tada prašom registruotis.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai.

Ar kas nors reikalauja balsuoti dėl kiekvieno straipsnio, nes čia yra du straipsniai? Ne. Tada, mielieji kolegos, dėl tų patikslinimų, apie kuriuos aš kalbėjau remdamasis Teisės departamento išvada. Data turi būti pagal nutarimą, kurį mes priėmėme balandžio 19 d., atitinkamai patikslintas ir pavadinimas. Pranešėjas sutiko. Aš manau, kad ir kolegos Seimo nariai su tuo sutiks. Taip pat 1 straipsnyje ne “patvirtinti”, bet “skirti”. Taip bus tiksliau. Jeigu niekas nereikalauja balsuoti dėl kiekvieno straipsnio, tai prašyčiau balsuoti už visą nutarimą dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo skyrimo. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Motyvai jau buvo, kas norėjo.

Už – 66, prieš – 7, susilaikė 8. Nutarimas “Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Valstybės turto fondo ir Kelių fondo veiklai, valstybės investicijoms iki 2001 metų balandžio 1 d., paskoloms, gautoms valstybės vardu ir su valstybės garantija ištirti ir įvertinti pirmininko ir jo pavaduotojo skyrimo” priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

 

1996 metų Europos socialinės chartijos (pataisytos) ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-538 (svarstymo tęsinys)

 

Dabar dar vienas rytinio posėdžio klausimas – 1996 m. Europos socialinės chartijos (pataisytos) ratifikavimo įstatymo projektas. Mums liko, berods, kolegos A.Syso pataisa. Pirmas dalykas, ar atsiras 29 Seimo nariai, kurie pritaria, kad ši pataisa būtų svarstoma? (Balsai salėje) Pritariam ar ne? Tada prašom dar kartą registruotis. Registracija.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai.

Kas už tai, kad būtų pritarta tam, kad svarstytume kolegos A.Syso pataisą, prašom balsuoti. Vieną minutę! Aš nematau vieno kolegos, kuris registravosi. Yra. Viskas gerai.

Už – 41, taigi pataisa gali būti pateikiama. Prašom. Pataisos autorius – A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Procesas palengvėjo, kadangi rytiniame posėdyje vienai iš mano pataisų yra pritarta. Liko viena pataisa, kuria siūlau papildomai ratifikuoti 4 straipsnio 1 punktą “Pripažinti darbuotojų teisę į tokį atlyginimą, kuris garantuotų jiems ir jų šeimoms normalų gyvenimo lygį”. Aš manau, pasikartosiu pasakydamas, jog tai nėra imperatyvinė nuostata, kad valstybė turi daryti viską, kad darbuotojai gautų didesnį atlyginimą. Manau, kad valstybė turėtų sudaryti prielaidas tiek darbdavių, tiek profesinių sąjungų organizacijoms skatinti per kolektyvines derybas kalbėti apie atlyginimą. Kita vertus, valstybė neturi būti nuošaly, kai mes kalbame apie atlyginimo dydį, kuris lieka darbuotojams. Aš kalbu apie mokesčių sistemą, kuri galėtų per neapmokestinamą minimumą arba per sumažintą fizinių asmenų mokestį tam tikroms žmonių kategorijoms padidinti jų gyvenimo lygį. Manau, kad toks punktas tikrai skatintų socialinę partnerystę, socialinį dialogą ir parodytų mūsų rinkėjams, kad valstybė tikrai darys žingsnius ta linkme, kad mažėtų atlyginimų diferenciacija, kuri šiandien egzistuoja, kad valstybė pasiruošusi tvarkyti darbo apmokėjimą biudžetinėje srityje. Todėl kviečiu kolegas pritarti 4 straipsnio 1 punkto ratifikavimui. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas – už, vienas – prieš. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandieną mes jau papildėme, dviem straipsniais išplėtėme Europos socialinę chartiją. Manau, šio 4 straipsnio papildymas iš tikrųjų būtų labai efektyvus ir prisidėtų kaip mūsų įsipareigojimas Lietuvos piliečiams, kad valstybė vis dėlto stengiasi, kad būstas būtų prieinamas kiekvienam gyventojui. Mūsų didžioji problema tiek socialiniu, tiek ekonominiu požiūriu, tiek sveikatos prasme labai svarbi, kad kiekvienas gyventojas turėtų savo būstą, kuris suteiktų ir garantuotų normalias gyvenimo sąlygas. Todėl aš kviesčiau, kad šiandieną balsuodami dėl chartijos išplėstume straipsnių apimtį ir pritartume A.Syso teikiamam pasiūlymui dėl 4 straipsnio 1 dalies priėmimo. Todėl siūlau balsuoti už šią pataisą.

PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys prieš. G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tikrai turiu viešai padėkoti už pakankamą aktyvumą ir kolegų socialdemokratų nuolatinį gilinimąsi į socialinių teisių apsaugą. Aš turėčiau tikrai labai nuoširdžiai kreiptis į kolegas socialdemokratus ir prašyti, kad vis dėlto siūlymai, kurie kyla iš jų noro daryti pakeitimus ratifikuojant konkretų tarptautinį susitarimą, būtų daromi atliekant konkrečius skaičiavimus. Klausimas yra tas, ar pusantrų metų dirbusi Socialinių reikalų ir darbo ministerija neturėjo progos paskaičiuoti ir realiai pažiūrėti kaštus bei kitus dalykus ir jais remdamasi pateikti pasiūlymus? Manau, būtent tuo remiantis ir buvo pateiktas įstatymo projektas, kuris, noriu dar kartą akcentuoti, numato labai, mano vertinimu, aukštą įsipareigojimų kartelę.

Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad kyla klausimas, ar mes visada ir ateityje turėsim orientuotis į globėjišką valstybės funkciją, kuri siektų užtikrinti žmonėms ir darbdaviams visus socialinius standartus, įskaitant ir tam tikrą uždarbį? Todėl, gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau šiandien remtis tuo, kas yra rimtai parengta, pirmiausia Vyriausybės teikiamu projektu, ir šiai nuostatai nepritarti, ateityje, žinoma, pripažįstant, kad pasiekę atitinkamą ekonomikos augimo tempą mes galėtume prisiimti ir papildomus įsipareigojimus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, prašom registruotis. Registracija.

Mielieji kolegos, užsiregistravo 91 Seimo narys. Mes dabar su jumis turime apsispręsti dėl kolegos A.Syso teikiamos ratifikavimo įstatymo 2 straipsnio pataisos. Mygtukas “už” tai yra balsavimas už kolegos siūlomą ratifikavimo įstatymo 2 straipsnio pataisą. Ar aišku? Mygtukas “prieš” arba susilaikymas reiškia kitokį balsavimą. Ar visiems aišku? Dar… Aš labai prašyčiau, kompiuteris kažką rodo ne taip arba kažkas ne taip darė negu kompiuteris rodo. Pašyčiau dar kartą registruotis. (Balsai salėje) Prašom registruotis. Prašom registruotis. Paskui matysim, kas ko neima… Kolega E.Masiulis yra.

95 Seimo nariai. Taigi dar sykį kartoju, kas už tai, kad būtų pritarta A.Syso teikiamai ratifikavimo įstatymo 2 straipsnio pataisai – mygtukas “už”. Kas mano, kad tokia pataisa nereikalinga, balsuoja prieš arba kaip nors kitaip. Balsavimas pradedamas.

Už – 50, prieš – 34, susilaikė 7. Pataisai pritarta. Dabar, mielieji kolegos, dėl visos svarstymo procedūros pabaigos. Ar nori dar kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. J.Olekas. Vienas už, vienas prieš.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu visus Seimo narius pritarti Europos socialinės chartijos ratifikavimui, nes labai reikia, kad europinė tradicija plėtoti socialinę partnerystę ir garantuoti tam tikras socialines sąlygas savo šalių piliečiams būtų įgyvendinama ir Lietuvoje. Šiandien, išplėtę tą straipsnių ratą, kurį ratifikuojame, mes iš tikrųjų žengiame pozityvų žingsnį, kad Lietuvos piliečiai tikrai atsidurtų Europos centre. Todėl kviečiu pritarti Europos socialinės chartijos ratifikavimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi prieš kalbančių nematau, tai dabar, mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo? Prašom balsuoti.

Už – 92 ir tiktai 1 balsas prieš. Kolega A.Medalinskas. Prašom.

A.MEDALINSKAS. Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Tikrai norėčiau pasakyti tam tikrą repliką po balsavimo, nes…

PIRMININKAS. Prašom, minutėlę…

A.MEDALINSKAS. … tie pasiūlymai, kurie buvo pateikti čia paskutinę minutę, kad vienas ar kitas straipsnis būtų dar papildomai įtrauktas į ratifikavimo dokumentą… aš norėčiau pasakyti, kad mes, būdami dori savo valstybės piliečiai ir gerbdami savo žmones, galėtume iš principo pasisakyti už tai, kad visi straipsniai būtų ratifikuoti. Bet tada kiltų klausimas, kodėl kitų valstybių parlamentarai yra nedoresni savo valstybių piliečių atžvilgiu ir yra ratifikavę daug mažiau šitos pačios Socialinės chartijos straipsnių. Atsakymas paprastas: kiekvienas parlamentas ratifikuoja, bent jau pradinėje stadijoje, Socialinę chartiją su tiek straipsnių, kiek mano galės įgyvendinti dabartiniu metu.

Taigi aš sakau – balsuodamas už Socialinę chartiją, aš balsuoju už dokumentą, bet, kita vertus, man atrodė nevisiškai priimtinas kai kurių kolegų bandymas paskutinę minutę įpiršti dar vieną ar kitą straipsnį. Tokių straipsnių būtų galima surasti labai daug ir buvo galima ratifikuoti, aišku, visą chartiją.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dabar vienas esminis procedūrinis klausimas. Kadangi tai yra įstatymas, ir jeigu mes jį norime šiandien priimti, turi būti ypatinga skuba. Ypatingą skubą gali pasiūlyti tiktai įgaliotas asmuo. Šiuo atveju pavaduojantis Seimo Pirmininką Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Siūlo. Nesiūlo? Nesiūlo, tuomet nieko negaliu padaryti. Tada klausimas baigtas ir priėmimas galėtų būti ketvirtadienį.

 

Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo Nr.IXP-401* (svarstymas)

 

Mielieji kolegos, mums liko 10 minučių iki ministrės kalbos ir atsakymų į Seimo narių klausimus. Mes turime dar likusį vieną klausimą, t.y. tai, kas buvo vakarinėje darbotvarkėje, paskui buvo perkelta į rytinę darbotvarkę. Pagal registracijos eilę tai projektas Nr.IXP-401 – Pinigų plovimo prevencijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjai kolega R.Sedlickas ir kolega R.Palaitis. Kolega R.Palaitis. Prašom.

R.PALAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komiteto esu įpareigotas pranešti komiteto išvadas dėl Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Komitetas svarstė šį įstatymą ir bendru sutarimu nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną kolegą R.Sedlicką. Prašom.

R.A.SEDLICKAS. Teisės komiteto vardu mes siūlome pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, kaip matau, niekas diskusijose dalyvauti nebenori. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Galim? Ačiū. Klausimas išspręstas. Ir gal išties galima būtų pradėti tą kompleksinį klausimą, apie kurį kalbėjo kolega R.Šukys, t.y. Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas ir kartu su juo teikiami kai kurių kodeksų ir kitų įstatymų pakeitimų projektai. Tokiu atveju į tribūną kviesčiau gerbiamąjį V.Baravyką. V.Baravykas. Prašom.

 

Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 1, 2, 5, 7 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-343(2*). Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 110, 241 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-341(2*). Baudžiamojo kodekso papildymo 2502 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-342(2*) (svarstymas)

 

V.BARAVYKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 1, 2, 5, 7 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-343 buvo parengtas Teisės ir teisėtvarkos komiteto iniciatyva, vykdant Seimo pirmininko pavedimą. Seimo plenariniame posėdyje projektas buvo pateiktas kovo 23 dieną. Aplinkos apsaugos komitetas buvo paskirtas pagrindiniu svarstant šį įstatymo projektą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas – papildomu. Pastabų ir pasiūlymų buvo gauta iš Teisės departamento, Gyvūnų mylėtojų asociacijos, Kauno miesto savivaldybės, Seimo nario R.Šukio, atskirų piliečių. Svarstant įstatymo projektą Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje balandžio 25 dieną Teisės departamento ir Seimo nario R.Šukio pasiūlymams buvo pritarta. Kiti pasiūlymai buvo dėl gyvūnų laikymo taisyklių ir jie bus įvertinti rengiant gyvūnų įvežimo į Lietuvos Respubliką, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisykles bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietose taisykles.

Keletą žodžių pasakysiu apie Aplinkos apsaugos komiteto patobulinto Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 1, 2, 5, 7 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo esmę.

1 straipsnio 1 dalyje įstatymas nustato fizinių ir juridinių asmenų elgesio su naminiais, ūkinės paskirties, nelaisvėje laikomais ir laukiniais gyvūnais bendruosius principus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo kančių, žiauraus elgesio ir kitų neigiamų poveikių. Tačiau įstatymas yra ne tik dėl gyvūnų globos, laikymo, bet ir naudojimo, todėl ir siūlome, kad neiškiltų pavojus žmogui, 1 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiais: “būtų užtikrintas žmonių saugumas”.

2 straipsnį, kuriame kalbama apie gyvūnų rūšis, t.y. laukinius gyvūnus, naminius, ūkinės paskirties, dekoratyvinius, benamius, pavojingus gyvūnus, papildėme nauja sąvoka “agresyvūs šunys, kovos, išvestų veislių šunys bei mišrūnai”, nes šiandien realijos rodo, kad namuose laikomi agresyvių veislių šunys ir jų sukeliamos problemos reikalauja keisti požiūrį į šią gyvūnų grupę. Iki šiol nebuvo reglamentuota, kas yra agresyvūs šunys.

5 straipsnio 1 dalies pakeitimą sąlygojo tai, kad savivaldybių patvirtintos gyvūnų laikymo taisyklės dažnai nusako skirtingus reikalavimus. Dalis savivaldybių tokių taisyklių apskritai nėra patvirtinusios. Tokia situacija užkerta kelią teisės pažeidėjams taikyti administracinę atsakomybę. Todėl siūlome, kad gyvūnų įvežimo į Lietuvos Respubliką, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos taisykles bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisykles tvirtintų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šias taisykles įgyvendintų ir jų laikymosi priežiūrą vykdytų savivaldybės.

Komiteto patobulintame projekte atsisakyta 22 straipsnio, kuriame Vyriausybė iki 2002 m. sausio 1 dienos pateikia Seimui įstatymą, draudžiantį ar ribojantį kovinių ir pavojingų bei agresyvių šunų įvežimą į Respubliką, prekybą jais, jų veisimą, bei laikymą, nes tai numatyta papildant įstatymą 61 straipsniu. Įstatyme nustatyta, kad Vyriausybė turės parengti ir patvirtinti daug įstatymą lydinčių aktų, todėl įstatymo įsigaliojimas numatytas 2001 m. birželio 1 dieną. Iki šios datos Vyriausybė turi parengti visas taisykles ir reikiamus aktus. Siūlau pritarti įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dar šiuo klausimu turėtų kalbėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas gerbiamasis R.Šukys. Ar gerbiamasis R.Sedlickas? Kuris? Gerai. Kolega R.Sedlickas. Prašom.

R.A.SEDLICKAS. Atvažiavau iš Amerikos rengti šunims įstatymus.

PIRMININKAS. Tai irgi darbas.

R.A.SEDLICKAS. Taip. Šis įstatymas yra susijęs su sąlyginai pavojingų gyvūnų laikymu, priežiūra bei savininkų atsakomybe už gyvūnų padarytą žalą kitiems žmonėms. Yra labai platu ir paskirstyta į tris dalis: yra administracinis, baudžiamasis ir pats šunų globos įstatymas. Turbūt reikėtų pažymėti tik porą dalykų. Vienas, kad jis apima visus gyvūnus, ne tik šunis. Čia yra problema, kad mes galime dalimis daryti, bet reikia padaryti daug daugiau negu mes galime. Visuose šiuose įstatymuose yra mėginta sustiprinti savininkų teisinę atsakomybę. Dabar įstatymuose tai yra labai silpni dalykai. Reikia rasti optimalų santykį tarp žmogaus teisių į nuosavybę ir pasekmių dėl tos nuosavybės (šuns, krokodilo ar kas ten būtų) padarytos žalos kitiems. Tai yra tas uždavinys. Dabar pirmas pasiūlymas yra pats Gyvūnų globos įstatymas. Tam mes pasiūlėme Seimui pritarti. Tačiau aš norėčiau pabrėžti tik porą dalykų.

Šis įstatymas, užuot išvardinęs, kas galima, ko ne, paveda Vyriausybei parengti išsamų įstatymą. Kodėl? Nors tai prasidėjo nuo šunų ir piktų šunų, turėtų apimti visus gyvūnus. Mes padarėme tai, kas yra bendra tam visam, tačiau specifika turėtų būti kitokia. Labai specifinė. Per tą laikotarpį mes buvome sušaukę visas suinteresuotas institucijas, su visais kalbėjome, buvo atlikta labai daug darbo. Dėl paties Globos įstatymo mes nutarėme pasiūlyti, kad Vyriausybė parengtų išsamų įstatymą.

Vienas dalykas, čia buvo daug kalbų dėl to, kad tą reikia pavesti savivaldybėms. Problema yra ta, kad tuomet kiekvienoje savivaldybėje taisyklės keisis. Norėtųsi, kad visos būtų tokios pat. Savivaldybės vėliau galės administruoti, bet sąvokas, kas yra piktas šuo ir kas atsitiks, jei jis sukandžios kokį vaiką, turėtų būti tokios pačios visoje Lietuvoje. Todėl mes atmetėme pono J.Raistenskio pasiūlymą, nes ten yra ne taip, kaip turėtų būti (Juokas).

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dabar mes turime pasitarti. Dar turėtų kalbėti trys Seimo nariai: R.Šukys, P.Papovas, K.Rimšelis. Bet jau 16 val. ir Vyriausybės pusvalandis. (Balsas salėje: gerai, po to.) Po to, gerai. Tada kviečiu ministrę V.Blinkevičiūtę į tribūną. Mielieji kolegos, taip ir sutariame, kad po ministrės atsakymų į Seimo narių klausimus grįšime prie popietinės darbotvarkės 1c ir a, b bei d klausimų. Prašom, ministre, jūsų įžanginis žodis.

 

Vyriausybės pusvalandis

 

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Labai dėkoju jums už suteiktą galimybę trumpai pateikti, ką gi mūsų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vyriausybė ir aš, kaip ministrė, veikėme arba nuveikėme per šį pusmetį, kai aš vadovauju socialinės apsaugos ir darbo sričiai Lietuvoje.

Pirmiausia noriu jums trumpai pristatyti tas reformas, kurias mes pradėjome ir kurias mes žadame ir toliau vykdyti. Be abejo, toms reformoms įgyvendinti bus reikalingas ir jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, pritarimas, nes mes dėl tų reformų įgyvendinimo teiksime tam tikrus įstatymus. Iš tiesų…

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, čia tas pats sąrašas, kuris buvo. Jeigu kas norite dar paklausti, prašom. Aš atsiprašau, ministre. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Iš tiesų, kad ir kaip keistųsi mūsų gyvenimas, socialinės apsaugos politikos svarbiausias tikslas visuomet lieka tas pats. Suteikti reikiamą pagalbą tiems, kurie dėl senatvės, negalios, ligos ar motinystės, nedarbo, mažų pajamų ar panašių priežasčių negali patys savimi pasirūpinti. Socialinės apsaugos politika ne veltui yra siejama su darbo ir užimtumo politika, nes minėta pagalba darbingiems žmonėms turi būti tik laikina priemonė, padedanti jiems išgyventi kritišką laikotarpį, susirasti tinkamą veiklą ir padėti jiems patiems užsidirbti savo pragyvenimui. Nors socialinės apsaugos ir darbo politikos tikslai iš tikrųjų yra universalūs, jų įgyvendinimo priemonės gali būti ir labai nevienodos. Jos priklauso nuo konkrečios šalies socialinės ir ekonominės situacijos, taip pat ir nuo politinio pasirinkimo. Viena iš galimų politikos dilemų – kiek pats žmogus turi atsakyti už savo gerovę ir kiek tai yra visuomenės socialinio solidarumo reikalas. Mes pasisakome už tai, neneigdami visuomeninio solidarumo, vis dėlto linkę žingsnį žengti link asmeninės žmogaus atsakomybės už savo gerovę, nes mūsų šalies pažangą tegali užtikrinti tik savarankiški, patys aktyviai veikiantys, o ne visuomet paramos iš šalies laukiantys žmonės.

Padarius tokią įžangą, čia tiktų paminėti 5-6 galbūt svarbiausias mūsų reformas, kurias mes pradėjome. Pirmiausia, jūs jau turbūt žinote, tai yra pensijų reforma. Kaip tik buvo Pensijų reformos įstatymo projekto pateikimas Seime. Jūs, gerbiamieji Seimo nariai, pritarėte, aš kreipiausi į frakcijas prašydama sudaryti galimybę išsamiau frakcijose pristatyti šį įstatymo projektą ir aš tikiuosi, kad atsakymas iš jūsų bus gautas, nes maloniai buvo patikinta, kad iš tiesų klausimų yra. Mes rengiamės atsakymams. Tik noriu paminėti, kad ir kokie būtų galutiniai sprendimai dėl pensijų reformos, jos tikslas pirmiausia yra sudaryti galimybes žmonėms sukaupti lėšas savo senatvės, negalios ar našlystės atvejams. Ir padaryti taip, kad tos išmokos, kurios būtų mokamos sukaupus senatvės lėšas iš tikrųjų būtų didesnės, negu kad dabartiniai pensininkai gauna pensijas. Mes modeliuojame, kad pradėjus pensijų reformą, tos išmokos, mano paminėtos, galėtų padidėti apie 20%, palyginti su dabartinėmis gaunamomis išmokomis. Žinoma, tai bus prilyginta prie to laikotarpio, kai prasidės tos išmokos. Jos prasidės ne už metų ir ne už dvejų. Tai yra labai svarbus darbas, tai iš tiesų yra prioritetas ir aš būčiau labai laiminga, jeigu dabartinis Seimas priimtų tokį sprendimą. Be abejo, laukiame frakcijų pasiūlymų per svarstymą šio įstatymo.

Antra labai svarbi reforma, kuriai mes irgi esame pasirengę ir žadam tęsti ir vykdyti, tai piniginės socialinės paramos reforma. Jeigu prisimenate, ne kartą jūs uždavėte man klausimą per Vyriausybės valandą dėl socialinių pašalpų, ypač kai jos skiriamos darbingo amžiaus žmonėms, ir ar tie žmonės negalėtų atlikti visuomenei kokį nors naudingą darbą, ar socialinės pašalpos visą laiką yra skiriamos tiems žmonėms, kuriems jų labiausiai reikia, ar tos lėšos, skiriamos socialinei pašalpai ir paramai, panaudojamos efektyviai. Taigi rytoj, aš tikiuosi, Vyriausybė patvirtins Piniginės socialinės paramos įstatymo projektą ir, tikiuosi, Seimas dar šioje pavasario sesijoje pritars šiam projektui. Aš vėl kreipiuosi į jus prašydama sudaryti galimybę ir mano tą minėtą įstatymo projektą galbūt platesniu aspektu aptarti frakcijose, kodėl iškilo tokia būtinybė ir toks reikalas, kad socialinei paramai skiriamos lėšos, piniginei socialinei paramai, būtų panaudojamos efektyviai, kad pasikeistų požiūris, jog Lietuvoje naudingiau yra ne dirbti ir užsidirbti, o gyventi iš pašalpų.

Dar viena labai svarbi reforma, kurią iš tikrųjų reikia pradėti vykdyti ir mes jau šiek tiek pradėjome, tai invalidumo nustatymo ir socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reforma. Noriu pasakyti ir jūsų paprašyti, kad bet kokiu atveju nebūtų formuojama tokia nuomonė, kad šia reforma siekiama kaip nors pabloginti neįgaliųjų padėtį. Iš tikrųjų mes parengėme šios mano vadinamos reformos koncepciją, kuriai pritarė Vyriausybė, patvirtinome priemonių planą. Jeigu jums bus įdomu plačiau, mes visąlaik galime susitikti, diskutuoti, mes pasirengę atsakyti į visus jūsų klausimus. Tikiuosi, kad, jūs susitikdami su rinkėjais, galėsite išsamiau ir detaliau išdėstyti, kodėl tokia reforma reikalinga. O jinai reikalinga todėl, kad nustatant invalidumą, pirmiausia darbingo amžiaus žmonėms, vyrautų ne tiek medicininis faktorius, kaip dabar yra, o darbingumo praradimo faktorius. Kad iš tikrųjų neatsitiktų taip, kad žmonės Lietuvoje siekia būti pripažinti invalidais, nes jie neturi kitos išeities. Jie gauna invalidumo pensiją kaip vienintelį pragyvenimo šaltinį. Kitas dalykas, kad nebūtų tokių siekių, kai sulaukus vyresnio amžiaus, jau tikrai pensinio amžiaus, senatvinio pensinio amžiaus, yra siekiama, kad žmogus būtų pripažintas invalidu dėl nelogiškos dabar esamos sistemos, nes tik vienos ar kitos grupės invalidu pripažintas žmogus turi teisę tenkinti tam tikrus specialius poreikius. Aš turiu omeny kompensacinę techniką, ortopedinę techniką, būsto pritaikymą, visokias kitokias lengvatas. Taigi tai yra netikslinga. 9Man jau dega, bet aš vis tiek labai noriu paminėti vieną labai svarbią reformą.)

PIRMININKAS. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Tai yra draudimas nuo nedarbo. Mes jau esam parengę, baigiame rengti draudimo nuo nedarbo koncepciją, teiksime Seimui, jeigu Vyriausybė, žinoma, pritars, pavasario sesijai Draudimo nuo nedarbo įstatymo projektą. Taip būtų padalytos visos socialinio draudimo rūšys, atskirai reglamentuotos ir pirmiausia šiame įstatyme būtų numatyta, kad tos lėšos, dėl kurių žmogus draudžiasi, jeigu jis neteks darbo, jos iš tikrųjų būtų efektyviai panaudotos tam pačiam žmogui tuo tam laikotarpiu, kai jis neteko darbo. Tai iš tiesų būtų labai teisinga, nes dabar tokios atskiros srities mes neturime. Antras dalykas, mes atsižvelgėme ir į tą padėtį, kuri dabar yra darbo rinkoje. Priešpensinio amžiaus žmonėms susirasti darbą yra beveik neįmanoma. Todėl mes siūlome pratęsti bedarbio pašalpos mokėjimą. Mūsų ministerijos siūlymas būtų iki trejų metų. Jeigu žmogui liko iki pensijos ne daugiau kaip 3 metai, nes iš tikrųjų susirasti darbą jiems praktiškai yra neįmanoma. O gyventi žmogui iš kažko reikia ir tai yra valstybės priedermė. Ir daugiau yra siūlymų šiame įstatymo projekte.

Dar viena svarbi reforma yra Darbo santykių teisinio reguliavimo reforma. Kaip jūs žinote, Darbo kodeksas rengiamas ne vienus metus. Šis Seimas, aš nelabai tikiuosi, kad pavasario sesijoje priims. Aš manau, kad Darbo kodekso svarstymui reikėtų platesnių klausymų ir platesnių diskusijų. Vis dėlto tai yra labai svarbus Lietuvos dirbantiems žmonėms, tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, teisės aktas. Reikėtų platesnio svarstymo. Bet kuriuo atveju, jeigu būtų iki šių metų pabaigos priimtas, tai būtų labai didžiulis laimėjimas, nes jau kokie 4 ar 5 metais šis projektas yra rengiamas ir vis pabaigos nematyti.

Kaip jau jums teikta informacija, Vyriausybė patvirtino užimtumo didinimo programą kaip vieną iš prioritetų tam, kad iš tiesų žmonės, kaip aš pradėjau nuo pradžios, užsidirbtų, turėtų darbą. Kokios to matyti tendencijos? (Aš, gerbiamasis pirmininke, dar pateiksiu.)

PIRMININKAS. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Kokia situacija yra darbo rinkoje, kaip ji keitėsi per balandžio mėnesį ir kokią mes ją fiksuojame gegužės 1 dieną. 0,4 punkto sumažėjo registruotas nedarbas. Nuo 13,2% iki 12,8%. 5,8% mažiau užsiregistravo bedarbių. 11,6% padidėjo laisvų darbo vietų. Ir atkreipkite dėmesį į vieną skaičių: 44,6% daugiau įdarbinta bedarbių. 14 200 bedarbių žmonių įdarbinta ir jaučiama bendra tendencija, žinoma, terminuotos sutartys kol kas vyrauja, taip yra ne tik Lietuvoje, taip yra ir kitose valstybėse, taip pat ir Europos Sąjungos valstybės, tačiau iš tų mano minėtų įdarbintų bedarbių 15,4% yra įdarbinta nuolatiniam darbui. Tai rodo tam tikras ekonomikos atsigavimo tendencijas. Per balandžio mėnesį nedarbas sumažėjo 41 rajone ir mieste. Daugiausia Pakruojyje (žinoma, ne dėl to, kad V.Blinkevičiūtė iš ten kilimo), Šilutėje, Akmenėje, Kelmėje, Varėnoje, Alytuje, padidėjo Skuode, Lazdijuose, Mažeikiuose, Šilalėje ir Šakiuose. Bet sumažėjimo procentas yra kur kas didesnis negu padidėjimo. Vis dėlto tendencijos eina šiek tiek į gerąją pusę.

Ir dar džiugus rodiklis – 36,3% daugiau bedarbių įtraukta į aktyvias darbo rinkos priemones, dvigubai daugiau finansuota viešųjų darbų, kas, man atrodo, yra labai svarbu. Ir tai yra išdava ir mūsų užimtumo programos, kuri pradėjo veikti, ir to, kad Socialinio draudimo fondas, “Sodra”, 100% atsiskaito su Užimtumo fondu. Lėšos nemažinamos, perveda, bent šiek tiek sušvelnindami esamas pasekmes darbo rinkoje. Aš gal tokia gaida ir baigsiu. Aš pasiruošusi atsakyti į jūsų klausimus, gali nelikti laiko.

PIRMININKAS. Ačiū. Keli Seimo nariai norėtų jūsų paklausti. Pagal nusistovėjusią tradiciją pirmieji klausia opozicinių frakcijų atstovai. A.Butkevičius, ruošiasi J.Razma.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamoji ministre, turiu klausimą dėl “Sodos” biudžeto. Mano klausimas paprastas. Biudžeto ir finansų komitetas, konkrečiai aš, esu paprašęs, kad pristatytų I ketvirčio finansinės atskaitomybės dokumentus. Vis dėlto ir šiandien nesu dar jų sulaukęs, bet kai šiandien paskambinau, tai pasakė, kad gal po savaitės jau turės sudarę balansą. Anksčiau būdavo taip, kad turėdavo kito mėnesio 20, 25 dieną. Dėl kokių priežasčių taip ilgai daromi finansiniai apyskaitos dokumentai?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū už klausimą. Iš jūsų klausimo susiformuoja nuomonė, kad kas nors ką nors kur nors turi nuskaičiuoti ar paslėpti. Iš tikrųjų taip nėra. Aš manau, kaip tik “Sodra” stengiasi ne prirašyti ar nurašyti ką nors (bent jau mano yra tokie iškelti reikalavimai), o padaryti skaičiavimus tokius tikslius, surinkti iš visų rajonų, kad nebūtų jokių interpretacijų. Tarp kitko, pagal įstatymą yra reikalaujama atsiskaityti mūsų ministerijai ir tokias ataskaitas pateikti. Preliminarią aš ją turiu. Jeigu jus domina, I ketvirčio duomenis aš jums galiu pateikti, kokie jie yra. I ketvirčio įplaukų planas yra įvykdytas (galutinio tvirtinimo dar nėra) 98,3%. Žinoma, tai nėra 100%. Aš pasakiau, kad bet kokiu atveju turi būti kitą ketvirtį. Man “Sodros” darbuotojai aiškina, kad per visą “Sodros” gyvavimo laikotarpį to nėra buvę. Toks I ketvirčio rodiklis yra pats geriausias nuo “Sodros” gyvavimo laikų. O aš sakiau, kad gal dar galima kokį procentą išspausti ir surinkti įmokų. Bėda ta, kad iš tikrųjų savivaldybėse, kaip jūs žinote, yra tokia tendencija. Kiekvieną kartą su savivaldybėmis man tenka derėtis, kad jos mokėtų įmokas į “Sodros” biudžetą taip, kaip to reikalauja įstatymas.

Dabar išlaidos palyginti su I ketvirčiu. Yra 21,5 mln. išlaidų padaryta mažiau negu buvo planuota. Čia į tą 21,5 mln. įeina ir 14 mln. dėl dirbančių pensininkų pensijų apribojimo. Taip pat buvo planuotas šių metų I ketvirčio deficitas. Jis buvo planuotas, kaip žinote, tai yra normalus procesas. Iš karto išlyginti, kad įmokų būtų surinkta daugiau negu padaryta išlaidų per vieną ketvirtį neįmanoma. Buvo planuota, kad I ketvirčio deficitas bus 77,2 mln., na, žinote, deficitas yra, bet aš džiaugiuosi tuo, kad jis yra mažesnis negu buvo planuota – 73,1 mln. Jis yra 4,1 mln. mažesnis už planuotą. Noriu pasakyti, kad jeigu mes lygintume su praeitų metų I ketvirčiu, tai deficitas buvo 132,7 mln. Palyginti su praeitų metų I ketvirčiu jis sumažėjo daugiau kaip per pusę.

Toliau dėl “Sodros”. Aš nežinau, ar dar galiu tęsti apie “Sodrą”, bet, jeigu jus domina, galiu dar kalbėti. Bet kokiu atveju jums bus pateikta.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma. Ruošiasi kolega K.Glaveckas.

J.RAZMA. Gerbiamoji ministre, norėjau jūsų paklausti dėl savivaldybių neišmokamų ir kartais labai vėluojančių socialinių pašalpų. Žinau, kad jūs galite atsakyti, kad tai ne jūsų kompetencija, kad tai sprendžia savivaldybės, jos yra savarankiškos. Pagaliau gal jūs pasakysite, kad rengiate įstatymą ir kad tai atsiras jūsų kompetencijoje. Bet yra ši diena ir turbūt nereikia aiškinti, ką reiškia žmogui sulaukti mėnesio pabaigos ir sužinoti, kad negaus tų 150 ar 200 litų pašalpos kaip pagrindinio pragyvenimo šaltinio. Mes girdime, kad tuo ypač pasižymėjo žymaus socialdemokrato vadovauta Anykščių savivaldybė, taip pat ne mažiau žymaus socialliberalo Balčyčio – Šilutės savivaldybė ir t.t. Vis dėlto ar šioje vietoje jūs nematote neformalių galimybių? Pavyzdžiui, jūs su finansų ministru susėdate ir sutariate, kad toms savivaldybėms, kurios taip elgiasi, jis sulaiko finansavimą, neduoda dotacijų. Manau, kad jos greitai ateitų į protą ir atsiskaitytų su gavėjais.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis Razma. Aš noriu pasakyti, kad per pusę metų, kai aš esu ministrė, nė karto nesu pasakiusi, kad tai nėra mano kompetencija – socialinė parama savivaldybėse. Atvirkščiai, aš reikalauju iš mūsų ministerijos darbuotojų nepamiršti ir rūpintis ne vien tik ministerijos reguliavimo srityje esamais biudžetu ir programomis, bet nusileisti ir iki apskričių, ir iki savivaldybių lygio. Aš tik taip suprantu socialinės apsaugos ir darbo politikos įgyvendinimą visos valstybės požiūriu.

Jūsų pasiūlymas imtis tokių priemonių gali būti vienas iš pasiūlymų. Aš noriu paminėti tokį dalyką. Šiandien buvome susitikę su Vyriausybės atstovais apskrityse ir aš uždaviau tą klausimą ir dėl Anykščių. Aš tikrai nesuprantu tokio dalyko, kaip galima teisintis ir keturis mėnesius nemokėti pašalpų. Labai drąsiai ir atsakingai apie tai šneku. Aš paprašiau Vyriausybės atstovo, kuris kuruoja Anykščių savivaldybę, kad vis dėlto dar kartą būtų imtasi priemonių. Jis mane informavo, kad vakar buvo susitikęs su naujuoju meru ir gavo pažadą, jog stengsis, kad tos pašalpos būtų išmokėtos ir nebūtų vėluojama jas išmokėti. Kitas dalykas, yra priemonių, kurių man dar tenka imtis, nors aš nemanau, kad tai yra lengvas sprendimas, nes savivaldybėms “Sodra” užblokuoja sąskaitas. Be abejo, aš sakau, kad atblokuosime sąskaitas tada, kai sumokėsite pašalpas. Taip buvo pasielgta kai kuriose savivaldybėse ir tai gali būti vienas iš sprendimo būtų, tačiau, žinoma, geriau, kad taip nebūtų. Todėl mes, kaip jūs minėjote, siūlysime sprendimą, kad dalis pašalpų, pirmiausia socialinės pašalpos, šeimos pašalpos, ir tam yra svarių argumentų, kad be Seimo pritarimo tokio galutinio sprendimo nebus, kad tai neturi būti mokama iš savivaldybės biudžeto lėšų. Mokėjimas iš valstybės iždo lėšų leistų mums išlyginti tą skurdą, kuris yra atskiruose regionuose.

PIRMININKAS. Klausia K.Glaveckas. Ruošiasi G.Steponavičius.

K.GLAVECKAS. Gerbiamoji ministre, iš tikro mes puikiai suprantame, kad Socialinių reikalų ir darbo ministerija neturi mašinėlės pinigams spausdinti, todėl finansuoti pensijų reformą bus gana sudėtinga. Visai reformai įgyvendinti reikės 6–7 milijardų litų. Sakykite, jūsų nuomone, kaip ir iš kur reikės gauti tuos pinigus, kurių reikia šiai reformai? Tai vienas klausimas. Kitas klausimas – bedarbių pašalpos, kurios dabar yra atsietos nuo kokio nors viešojo ar kito darbo. Ar ministerija dabar ką nors daro, ar ruošiasi daryti, kad susietų bedarbio pašalpą su kokiu nors viešuoju darbu? Nes vieni gauna minimalią algą dirbdami darbą, o dalis žmonių neturėdami darbo gauna pašalpą neatlikdami jokio darbo. Kokia jūsų pozicija?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums už klausimą. Aš sakiau, kad tikiuosi, jog šitas Seimas bus pensijų reformos krikštatėvis, o ponas K.Glaveckas yra Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, tai aš neabejoju, kad jau bent šio Seimo kadencijoje lėšų reformai atsiras. Tai gana rimtas pasakymas. Mes ne kartą Vyriausybėje svarstėme šį dalyką, nes tai buvo pati rimčiausia priežastis, dėl ko reforma Lietuvoje nepradėta vykdyti anksčiau. Paprasčiausiai nebuvo pinigų, kad padengtume susidariusį dėl kelių procentų (kokį Seimas priims galutinį sprendimą)… pervedimui iš “Sodros” biudžeto į kaupiamuosius fondus ir susidarančio deficito atstatymui. Kaip jūs sakėte, sudarys per metus po pusę milijardų, po 600 mln. litų. Žinoma, mūsų priedermė yra, kad dabartiniu metu pensininkams pensijos nesumažėtų, nes kitaip net negalime pradėti vykdyti reformos.

Mes matome tris šaltinius, kurie galėtų būti. Pirmiausia – Stabilizavimo fondo lėšos. Esu giliai įsitikinusi, kad jeigu tam būtų panaudotos Privatizavimo fondo lėšos, manau, kad taip būtų pasidalinta atsakomybė už pensijos reformą tarp kartų, nes tas turtas, kuris dabar privatizuojamas, yra sukurtas dabartinių arba greitai būsiančių pensininkų. Antras šaltinis gali būti paskola. Pasaulio bankas skolina pensijų reformai labai palankiomis sąlygomis ir palūkanomis ir tas palūkanas jau turės grąžinti naujoji karta, atiduodama duoklę tam, kad nesumažėtų dabartiniams pensininkams pensijos. Ir trečias šaltinis yra valstybės iždo lėšos. Mes manom, kad tą, žinoma, svarstant kartu su jumis ne kartą diskutuosim ir surasim normalų sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega G.Steponavičius. Ruošiasi G.Kniukšta.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš neatsakiau dėl bedarbių pašalpų.

PIRMININKAS. Prašom. Minutėlę, ministre, aš turiu paaiškinti kolegoms, kad iš visų frakcijų, po to vėl antra eilė. Prašau.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš labai atsiprašau, pirmininke, neatsakiau dėl bedarbių pašalpų. Na, iš tiesų, aš manau, kad mes dar kartą įvertinsim ir jūsų pasakymą, ir teiginį rengdami, dabar jau jis į pabaigą eina, Draudimo nuo nedarbo įstatymą, kuriame būtent kalbama apie bedarbio pašalpas. Vis dėlto reikia atsižvelgti į pačią prigimtį, kas tai yra bedarbio pašalpa, kam ji yra skiriama. Jos prigimtis šiek tiek skiriasi nuo socialinės pašalpos ir nuo pašalpos šeimoms, auginančioms vaikus. Tačiau bet kokiu atveju bandysim panagrinėti, juo labiau Seimas irgi svarstys, ir aš manau, bus atvira diskusija.

PIRMININKAS. Dar kartą dėkoju. Klausia G.Steponavičius. Ruošiasi G.Kniukšta. Prašau.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, norėčiau sužinoti tokį dalyką. Remiantis Lietuvos Respublikos šalpos socialinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 7 punktu, galimybė gauti šalpą už invalidų globą turi tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai, nepaisant amžiaus ir darbingumo, slaugantys namuose vaikus, įvaikius, invalidus arba I grupės invalidus nuo vaikystės, arba tapusius I grupės invalidais iki 18 metų amžiaus. Prašom pasakyti, ar jūs nemanytumėte, kad būtų tikslinga gauti šalpą ir globėjams tų invalidų, kurie įgijo invalidumą ne tik nuo vaikystės ar iki 18 metų?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Na, pirmiausia tai buvo padaryta todėl, kad tie asmenys, kurie yra įgiję invalidumą iš vaikystės, paprastai neturi draudiminio stažo, negalėjo mokėti įmokų ir dažniausiai negauna tokios kaip savo pačių užsidirbtos pensijos. Sakykim, I grupei yra įkalkuliuotas priedas ir už jų priežiūrą. Jeigu jis yra visiškos negalės žmogus, dar papildomai yra mokami pinigai. Todėl buvo priimtas toks sprendimas. Bet aš užsirašiau tą jūsų pasakymą. Mes galbūt galim pasižiūrėti, gal aš ne viską iki galo žinau, bet jeigu atsirastų bent menka galimybė, aš visada už tai, kadangi esu mačiusi ne vieną ir esu aplankiusi ne vieną tokią šeimą, kuri slaugo ir prižiūri neįgalius žmones ypatingai sunkios būklės, tai iš tiesų manau, kad jiems pagalba reikalinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G.Kniukšta. Ruošiasi B.Bradauskas.

G.KNIUKŠTA. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš norėčiau jūsų paklausti, kada Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengs pasiūlymus dėl kaimo gyventojų socialinio rėmimo tvarkos nustatymo? Atskirti socialinę paramą nuo gamybos rėmimo, tiksliau reglamentuoti kaimo gyventojų socialinio rėmimo principus ir tvarką savo programoje įsipareigojo ir Vyriausybė. Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Taip, žinote, iš tikrųjų geras klausimas. Tačiau ten turbūt mes nesam pirmieji įrašyti. Man rodos, ten yra kartu su Žemės ūkio ministerija, žmonės dirbs ir spręs tą problemą. Tik aš noriu pasakyti, kad jeigu mes imsim socialinės paramos bendruosius principus, jie galioja vienodai tiek kaimo, tiek miesto gyventojams. Visa parama, kuri yra skiriama, socialinė parama, apie kurią aš kalbėjau, t.y. socialinė pašalpa, kompensacija už būstą, tai yra pašalpos šeimoms, auginančioms vaikus, tai yra socialinės paslaugos, kadangi įeina į paramos sistemą, tai yra, jeigu mes toliau išsiplėsim į Bedarbių rėmimo įstatymą, bedarbių pašalpos. Visas šitas išmokas gauna taip pat ir kaimo žmonės, ir kaimo gyventojai. Kitas dalykas, su kuriuo aš sutinku, ko trūksta kai kuriems kaimo gyventojams iš socialinės paramos srities? Pirmiausia yra nepakankamai išvystyta socialinių paslaugų infrastruktūra. Aš turiu omeny tiek, pavyzdžiui, neįgaliems žmonėms, tiek pagyvenusiems žmonėms. Tai yra viena iš priežasčių, dėl kurios mes sakom, kad negalim ratifikuoti ir chartijos to straipsnio dėl socialinės apsaugos pagyvenusiems žmonėms, nes iš tikrųjų šiame etape dar nėra galimybių išplėtoti kitokio lygio socialinės apsaugos sistemos. Bet mes galėsim dar kartą grįžti prie tos diskusijos ir žiūrėti, kokia gali būti atskira parama kaimo gyventojams. Tačiau ta parama bet kokiu atveju visada yra siejama su piniginėm lėšom. Ir jeigu kaimo gyventojas turi ne mažiau piniginių lėšų negu miesto ar rajono centro gyventojas, tai aš nelabai suprantu per socialinės paramos prizmę tokio rėmimo. Bet mes galime bet kokiu atveju sėsti ir diskutuoti, kaip jūs sakėt, iš tikrųjų Vyriausybės programoje tai yra įrašyta. Vis tiek mes surasim kokį nors sprendimo būdą.

PIRMININKAS. Klausia B.Bradauskas. Ruošiasi J.Čekuolis.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, mane pasiekė nerimas keleto mokslininkų, kurie sunerimę dėl valstybinių mokslininkų pensijų mokėjimo, vadinamosios mokslininkų rentos. Eina kalbos, kad ji bus naikinama. Ar tai tiesa, ar ne, jeigu taip, tai kada, ar jūs teiksite įstatymo pataisas šiais metais, ar iš viso neteiksite? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai jums ačiū už klausimą. Iš tiesų Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane yra numatyta parengti pasiūlymus, parengti koncepciją dėl valstybinių pensijų sistemos. Kaip jūs žinot, mokslininkų pensijos tai yra viena pensijų rūšis iš bendros valstybinių pensijų sistemos, kurią sudaro nukentėjusių asmenų pensijos, Prezidento pensija, I, II laipsnio pensijos, mokslininkų pensijos. Viena grupė – tai yra keturios grupės asmenų. Ir kita atskira grupė, ji irgi apjungia, kaip aš sutrumpintai vadinu, jėgos struktūrų pensijas. Mes tuos įvairius pasiūlymus teiksim Vyriausybei, be Seimo pritarimo nieko nebus, bet aš noriu iš anksto nuraminti: tiems žmonėms, kuriems yra paskirtos pensijos, niekas jų neatims. Tokios koncepcijos niekur nėra, kad, sakykim, paskirtos mokslininkų pensijos būtų atimtos. Taip pat aš noriu pasakyti, kad ne kartą buvo susitikta ir diskutuota ir su mokslininkų atstovais. Aš manau, kad be reikalo yra pasklidęs kažkoks nerimas. Geriau būtų, kad to nerimo būtų kaip galima mažiau, juo labiau kad mokslininkai yra garbingesnio amžiaus žmonės. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pono R.Pavilionio iniciatyva buvo organizuotas susitikimas ir pas Seimo Pirmininką, mūsų ministerijos atstovai atskirai buvo susitikę ir Švietimo ir mokslo komitete aiškinosi tas visas aplinkybes. Taigi, aš manau, to nerimo lieka vis mažiau, jo tikrai neturėtų būti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausėjas – J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Ačiū. Gerbiamoji ministre, dirbančių pensininkų pensijų klausimas čia, Seimo rūmuose, jau keli mėnesiai yra viena pagrindinių aktualijų. Prieš Kalėdas mes priėmėme vieną sprendimą, šiandien, kaip žinote, padarėme kitą, galbūt savotiškai žengėme žingsnį atgal. Mano klausimas susidėtų iš dviejų dalių. Viena dalis. Ar tvarka, galiojusi nuo Kalėdų iki šios dienos, pateisino jūsų lūkesčius? Gal turite po ranka kokius ar skaičiavimus, ar faktus? Ir antras dalykas, su tuo pačiu susijęs. Dabar nauja tvarka, kurią Seimas įveda, ta vadinamoji kompromisinė, nors žodį “kompromisas” šiek tiek kvestionuočiau, bet jau tiek to. Ta vadinamoji kompromisinė tvarka, ar ji apsunkins tolesnį pensinės sistemos reformavimą, palengvins ar apsunkins “Sodros” biudžeto subalansavimo galimybes, ir kaip matote tolesnes perspektyvas? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums už klausimą. Na, iš tiesų rezultatus matau. Tie rezultatai yra išanalizuoti ir pateikti taip, kaip ir tikėjomės, tą, ką šnekėjau pateikdama I ketvirčio rezultatus, iš 21,5 mln. mažesnių išlaidų negu buvo planuota I ketvirtį 14 mln. sudaro išlaidos, sutaupytos dėl dirbančių pensininkų pensijų apribojimo. Ta nauja tvarka, kuri bus nuo liepos 1 d., kurią šiandien, gerbiamieji Seimo nariai, priėmėte, kainuos nei daug, nei mažai. Nežinau, kaip tai vertinti. “Sodros” biudžeto prasme aš vertinu, kad tai yra daug. Tai bus apie 20 mln. Lt, bet tai gali būti, žinoma, ir dar daugiau. Aš pasistengsiu paaiškinti, kodėl ir kaip aš tą suprantu. Nes yra einama prie vieno MMA nuo pusantro MMA. Patikėkit, aš labai abejoju, ar aš daug klystu, aš manau, kad bus padaryta šitaip. Tie žmonės, kurie dirbo už pusė MMA, pavyzdžiui, už 530, pereis į 430. Darbdaviai su malonumu plos rankom ir sakys: kokie jūs šaunuoliai, kaip jūs gerai padarėte. Aš dabar mokėsiu mažiau ir valstybės mokesčių, ir “Sodros” įmokų, ir visi bus patenkinti, o mes, aš atsiprašau, taip ir liksime prie suskilusios geldos. Be to, dar bus tam tikras neigiamas poveikis apskritai darbo rinkai, nes jeigu šalia atsistos žmogus, kuris yra pensinio amžiaus, ir žmogus, kuris yra ikipensinio amžiaus… aš apvažiavau per pusę metų labai daug miestų ir rajonų ir turėjau tikrai daug susitikimų, daug žmonių ateidavo ir sakydavo, kad buvo priimtas gal skausmingas, bet normalus Seimo sprendimas. Aš manau, kad dabar nuvažiavusi aš sulauksiu tokių klausimų: kodėl jūs nesprendžiate ikipensinio amžiaus asmenų problemų, kodėl jūs nesprendžiate bedarbių problemų, kodėl jūs nesprendžiate šeimų, auginančių vaikus ir gaunančių MMA, problemų, kai yra vyras, žmona ir du vaikai, ir abu jie gauna apie 700 Lt ir iš to turi gyventi keturi žmonės.

Jums, gerbiamieji Seimo nariai, spręsti, jūs padarėte verdiktą, jis, tikiuosi, gyvuos. Mes jį, kaip vykdomoji valdžia, įgyvendinsime. Man labai gaila dėl vieno dalyko – mano siekis buvo padidinti visiems dirbantiems pensininkams pensijas ir pirmiausia bazinę pensiją. Aš maniau, kad tuos 20 mln., kurių gal būtų buvę ir daugiau, mes būtume galėję panaudoti, nes bazinei pensijai padidinti reikėtų apie 60 mln. Dabar nežinau kitų lėšų, gal kas iš Seimo narių pasiūlys, kur galima rasti kitų lėšų.

Taigi tokia situacija. Antras dalykas, apie 16 tūkst. žmonių išėjo iš darbo. Dar nepriėmus Seimui sprendimo jau gaudavau tokių laiškų, kuriuose buvo klausiama (geranoriškai, piktumo tuose žmonių laiškuose nebuvo, pagaliau jeigu koks ir piktesnis, aš suprantu, nes žmonėms šiuo metu Lietuvoje gyventi nėra lengva), ar jie galės sugrįžti atgal į darbą, ar juos priims atgal į darbą. Aš atsakymo neturiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ministre, dar J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėjau dėl vedimo tvarkos. Labai įdomūs ministrės atsakymai, gal mes galėtume pratęsti atsakymų laiką, nes liko keletas paklausėjų, kurie nespėjo paklausti…

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Galite ateiti asmeniškai.

J.OLEKAS. … tada išgirstume atsakymą. O jeigu to nebus, tai aš norėčiau ministrės paklausti. Čia visi klausinėjo tik apie socialinius reikalus, bet jūs jau antras mėnuo esate ir sveikatos ministrė. To dar nebuvo šiais metais, kad gegužę pradėtų vėluoti atlyginimai kai kurių gydymo įstaigų medikams. Gal galėtumėte pakomentuoti šią situaciją ir kas daroma, kad tie atlyginimai nevėluotų?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Žinoma, labai gaila, kad aš antras mėnuo esu sveikatos apsaugos ministrė, nes aš pakankamai daug darbo turiu ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Žinoma, aš pasidomėsiu, ir jeigu konkrečiai dar pasakytumėte, kokioje gydymo įstaigoje vėlavo atlyginimai, tai aš tikrai išsiaiškinsiu, nes pagal tokius duomenis, kokius aš turiu, “Sodra” su sveikatos draudimo fondu yra atsiskaičiusi, kaip ir su užimtumo fondu, šimtu procentų. Jokių vėlavimų nėra. Aš labai džiaugiuosi, kad pirmą kartą tokių vėlavimų nėra ne dėl to, kad aš dabar esu ministrė. Jų nėra nuo Naujųjų metų. Tačiau kai kuriais atvejais aš esu pastebėjusi tam tikrą tendenciją, kuri man visai nepatinka, t.y. kai kurių vadovų piktnaudžiavimą. Užuot išmokėjus atlyginimus, lėšos yra panaudojamos kai kur kitur. Tokį vaizdelį aš pastebėjau kai kuriose sanatorijose Druskininkuose, kreipiausi į Alytaus apskrities viršininką ir prašiau (kadangi steigėjas – apskritis) išsiaiškinti tokius dalykus, kodėl žmonėms neišmokami atlyginimai, nors ligonių kasos, “Sodra” yra atsiskaičiusi 100%, o atlyginimai vėluoja. Aš manyčiau, kad Sveikatos apsaugos ministerija nepakankamai kontroliuoja ir Ligonių kasą, nes iki šiol aš nesupratau, koks tai yra darinys ir kam jis pavaldus. Tokio pavaldumo kaip Vyriausybei aš nelabai suprantu. Aš manau, kad pavaldus turi būti tiesiogiai ministrui, pirmiausia sveikatos apsaugos ministrui. Bet kokiu atveju aš paskambinsiu į ministeriją ir paklausiu, kodėl vėluojama, ir kad būtų rytoj paaiškinta.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kolega A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau kreiptis į jus. Buvo nuskambėję žodžiai, kad paskutinis klausiantis yra J.Čekuolis. Tai viena. Antra, aš tikrai labai vertinu pastabą, kurią pasakė ponas J.Olekas, kad galbūt vertėtų išklausyti visus Seimo narius, kurie užsirašę, tačiau man atrodo, tai jam taip pat nesuteikia progos be eilės paklausti. Kokia jūsų, kaip posėdžio pirmininko, nuomonė apie tai?

PIRMININKAS. Mano nuomonė gera, bet ne tai svarbiausia. Mielieji kolegos, Vyriausybės pusvalandis yra pusvalandis. Mes jį šiek tiek viršijome. Antras dalykas, yra Statuto 209 straipsnis, kuris numato, kad klausimų kiekis, tenkantis frakcijai, priklauso nuo frakcijos dydžio. Trečias dalykas, jeigu mes susitarsime, o ministrė, nors ir dviguba ministrė, neprieštaraus, yra likę vienas, du, trys, penki klausiantys. Pertraukų sąskaita jokių problemų. Aš sutinku, ir jeigu kolegos Seimo nariai sutinka, o ministrė pasakė, kad sutinka, galės paklausti visi, kurie buvo užsiregistravę kompiuteriu. Kaip? (Balsai salėje) Tai baigiame Vyriausybės pusvalandį? Ačiū, ministre.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prieš skelbdamas pertrauką turiu jums pateikti informaciją. Minutėlę, kolegos, dėmesio! Parlamentinės ryšių su Jungtine Karalyste arba, tiksliau, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste grupės nariams. Susitikimas su ambasadoriumi, kuris buvo numatytas trečiadienį 14 val., įvyks ketvirtadienį, 14 val., I rūmų Baltojoje salėje. Pertrauka 10 min. – iki 16.50 val. Po to grįšime prie Nr.IXP-343 klausimo, tai yra dėl gyvūnų globos ir visų kitų įstatymų. Pertrauka iki be dešimt penkios.

 

 

Pertrauka

 

 

Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 1, 2, 5, 7 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-343(2*). Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 110, 241 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-341(2*). Baudžiamojo kodekso papildymo 2502 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-342(2*) (svarstymo tęsinys)

 

PIRMININKAS (R.KARBAUSKIS). Tęsiame vakarinį posėdį. Tęsiame klausimą 2-1c – Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo bei papildymo 22 straipsniu įstatymo projektą Nr.IXP-343. Komitetai kalbėjo, taigi mes pradedame diskusiją. Žodis suteikiamas Seimo nariui R.Šukiui.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Aš iš tikrųjų diskusijai užsirašiau dėl dviejų priežasčių. Kolega R.Sedlickas iš esmės pasakė komiteto poziciją, bet aš buvau kaip ir to įstatymo teikėjas komitete. Komitetas pritarė vienokiam variantui, buvo gautos Teisės departamento pastabos, atlikus didelį darbą buvo gautos pastabos iš kitų institucijų ir mes siūlėme Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą, tačiau tai, kaip Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo projektas atrodo dabar, iš tiesų yra nepriimtina, ir aš siūlyčiau išklausyti, kodėl tai yra nepriimtina.

Pirmiausia Aplinkos apsaugos komitetas, mano požiūriu, ėmėsi visiškai naujai reglamentuoti tuos santykius ir išplėtė reglamentuojamų santykių ratą. Tai padaryta kitaip negu siūlė įstatymo iniciatyvos teikėjas, t.y. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Netgi žiūrint procedūriškai Statuto prasme 61 straipsnis, kuris pakeitė komiteto siūlymą Vyriausybei parengti atskirą įstatymą… šiuo atveju Seimui yra pateiktos svarstyti konkrečios nuostatos, konkretus tam tikrų santykių sureguliavimas, konkrečios normos. To negali būti. Pažiūrėkime, pavyzdžiui, į 61 straipsnio 3 ir 4 dalis. Čia yra pasakyta, kad agresyvių šunų įvežimo į Lietuvos Respubliką įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių laikymąsi pagal savo kompetenciją kontroliuoja muitinės bei Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai ir savivaldybės. 4 dalyje iš karto sakoma: “institucijos, kontroliuojančios šio straipsnio 3 dalyje nurodytų taisyklių laikymąsi, agresyvius šunis gali paimti, o prireikus ar esant teismo sprendimui numarinti”. Aš manau, kad Seimo komitetas, labai gerbiamas Aplinkos apsaugos komitetas, be išsamios šių problemų analizės, neišnagrinėjus šios problemos kad ir Teisės ir teisėtvarkos komitete, nes tai susiję su nuosavybės santykiais, su Konstitucijos 23 straipsniu… ką reiškia paėmimas ir numarinimas… sprendžiami ir tam tikri nuosavybės klausimai. To nebuvo siūloma. Buvo siūloma taip: Vyriausybė, suderinusi su įvairiomis institucijomis, išklausiusi įvairias nuostatas (ir yra sudaryta darbo grupė), turėjo parengti ir pateikti Seimui konkretų įstatymo projektą be jokios skubos. Ir tai turėjo būti padaryta iki 2002 metų sausio 1 dienos. Taip buvo siūloma projekte, kurį aš, kaip komiteto pirmininkas, teikiau. Jeigu mes pažiūrėtume juridinės technikos požiūriu, Aplinkos apsaugos komiteto išvadoje pasiūlymo papildyti įstatymo projektą 61 straipsniu nebuvo gauta. Iš kur jis atsirado, man yra neaišku. Aš suprantu vieną labai praktinį dalyką – kad, matyt, Vyriausybės institucijos, užuot dirbusios savo darbą darbo grupėje (o derinti projektą yra sudėtinga ir atsakinga, gali būti įvairių problemų siekiant suderinti šiuos interesus, nes visuomenei tai yra labai opus klausimas), nuėjo lengviausiu keliu: pasiūlė komitetui šį klausimą išspręsti be pateikimo procedūrų, iš karto nustatant, reglamentuojant, kas yra agresyvūs šunys, pavedant Vyriausybei sudaryti sąrašą ir parengti reikalavimus, kaip su tais agresyviais šunimis ir jų savininkais reikia elgtis. Tai yra visiškai nepriimtina, todėl aš, baigdamas diskusiją, galiu pasakyti, kad atsakomybės reglamentavimo klausimai be šio pagrindinio įstatymo, t.y. Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo, yra neįmanomi. Aš norėčiau pasakyti, kad taisyklės, kurias siūlo komitetas nustatyti, kad Vyriausybė nustatys vieningas… nepaisant to, formalus reikalavimas yra pažeistas dėl to, kad siūlant tas taisykles, jų tvirtinimo kompetenciją išbraukti iš savivaldybių kompetencijos, reikėjo suderinti su Savivaldybių asociacija. Aš su tuo sutinku, tačiau taisyklės vis dėlto turi būti vieningos. Ar jos bus vadinamos tipinėmis, ar pavyzdinėmis, ar panašiai, nesvarbu, tačiau nustatant atsakomybę negali būti žmogus, tarkime, Palangoje ir Vilniuje skirtingai baudžiamas už tą pačią veiką. Arba Palangoje už konkrečią veiką nebaudžiamas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, o Vilniuje baudžiamas. Yra konstitucinės nuostatos – visi asmenys prieš įstatymą yra lygūs. Todėl tos veikos ir taisyklės turėtų būti suvienodintos, ką besakytų kolegos iš Savivaldybių komiteto. Jie, beje, prašo pertraukos, grąžinti projektą svarstyti pagrindiniam komitetui, t.y. Aplinkos apsaugos komitetui. Aš taip pat tam pritariu tam ir siūlyčiau pagrindiniam komitetui grįžti prie to projekto, kuris buvo pateiktas mano, kaip komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, pirmininko, iniciatoriaus, neišeinant už ribų. Nes priešingu atveju šį straipsnį reikėjo teikti Statuto nustatyta tvarka kaip atskirą projektą, kaip atskirą įstatymų leidybos iniciatyvą. Šiandien tokiam projektui, pagrindiniam projektui, aš negaliu pritarti, prašau daryti pertrauką. Ir kartu dėl lydinčiųjų projektų – Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto, taip pat dėl Baudžiamojo kodekso papildymo įstatymo projekto. Taip pat daryti pertrauką kartu ir dėl šių. Ačiū.

PIRMININKAS. Diskusijoje kalbėti kviečiamas Seimo narys P.Papovas. Labai atsiprašau.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi ponas R.Sedlickas, kalbėjęs komiteto vardu, paminėjo mano pavardę, aš turiu teisę kalbėti.

PIRMININKAS. Jūs kalbėti turėsite teisę. Suteiksime pabaigoje.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš mačiau, komiteto pirmininkas lyg ir buvo užsirašęs kalbėti, bet dabar kažkodėl jo nėra, tai aš gal savo vardu, bet kartu paminėsiu, kad mūsų komitetas nebuvo paskirtas papildomu komitetu, t.y. Valstybės valdymo ir savivaldybių, tačiau mes patys, nors pavėluotai, bet pastebėjome, kad pataisomis ir ypač Vietos savivaldos įstatymo pataisa iš savivaldybių kompetencijos yra išbraukiama viena funkcija – nustatyti gyvūnų laikymo taisykles.

Aš visiškai sutinku su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku, kad vieningas taisykles, ar vieningą tvarką, dėl gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo ir t.t., galų gale dėl prekybos turėtų nustatyti Vyriausybė. Vieningą tvarką arba pavyzdines, tipines taisykles. Tačiau gyvūnų laikymo taisyklių, jų vedžiojimo į tam tikras vietas taisyklių turbūt Vyriausybė kiekvienai savivaldybei nenustatys. O kai išbraukiama iš savivaldybių kompetencijos, kad tokias taisykles galėtų nustatyti savivaldybė, tai iš viso ji, vadinasi, negalės savo teritorijoje nustatyti, kaip gyvūnai po tą teritoriją turi vaikščioti arba gyvenamuosiuose namuose turi būti laikomi. Aš pritariu, kad vieninga tvarka, arba pavyzdinės taisyklės, arba tipinės taisyklės, turėtų būti, bet neturėtų būti panaikinama savivaldybių teisė nustatyti laikymo taisykles konkrečioje teritorijoje, žinoma, laikantis tų tipinių vieningų taisyklių. Dėl šios priežasties aš asmeniškai ir (jeigu komiteto pirmininkas nekalbės) komitetas siūlo padaryti pertrauką. Juo labiau ją reikėtų daryti, nes kito klausimo – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo yra tik pateikimas, o svarstymas turėtų vykti kartu su Vietos savivaldos įstatymo pakeitimu. Dėl šios priežasties, manau, būtina daryti. Juo labiau kad Savivaldybių asociacija nesvarstė, o pagal mūsų įstatymus, pagal mūsų Statutą ir pagal Vietos savivaldos įstatymą tuos klausimus, kurie yra susiję su savivaldybėmis, Savivaldybių asociacija privalo svarstyti ir tik tuomet Seimas gali priiminėti įstatymus. Siūlau padaryti pertrauką. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl techninių kliūčių mūsų kompiuteryje nematyti dar dviejų kalbančiųjų. Į tribūną kviečiu K.Rimšelį. Ruošiasi J.Raistenskis. Jūs atsisakote? Atsiprašau, tada kviečiame J.Raistenskį.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Esu dėkingas už galimybę kalbėti. Keletas minčių, kuo vadovavosi komitetas svarstant šį įstatymą.

Taigi, kolegos, 2 straipsnio papildymas 10 dalimi. Kodėl mes įrašėme sąvoką “agresyvūs šunys”? Įrašėme todėl, kad nėra nė savaitės, kad Lietuvoje nenukentėtų piliečiai, ypač vaikai, nuo agresyvių šunų, kitaip sakant, nebūtų apkandžioti šunų. Vienas momentas. Kitas momentas. Mes žinome, kad vyksta nelegalios kautynės, kad įvežami į Lietuvą šunys, kurie ruošiami kovoms. O gerbiamasis R.Sedlickas, atvažiavęs iš Amerikos, ačiū jam, kad prisidėjo rengiant Gyvūnų įstatymą, bet aš nežinau, ar važiuodamas iš Amerikos gerbiamasis kolega galvojo, kad jis rengs ir šunų įstatymą. O šunys kandžioja žmones čia ir dabar. Ir tai yra didžiulė invalidumo problema Lietuvoje. Jeigu šiandien į šį gyvūnų įstatymą įrašytos mūsų komiteto siūlomos sąvokos būtų priimtos, tai niekas nedraudžia toms sąvokoms nustoti galioti parengus šunų įstatymą. Tai vienas momentas.

Aš dėkingas ponui P.Papovui už teikimą, kad taisykles reikėtų suderinti su Savivaldybių asociacija. Dėkingas už tą nuostatą, kad jos Lietuvoje vis dėlto būtų vieningos. Nes kitaip, atvažiavęs iš Vilniaus į Molėtus į sodybą su savo šuniuku, gali netyčia, nenorom, pažeisti taisykles. Mūsų kraštas nėra toks didelis, kad būtų skirtingos taisyklės. O suderinti su Savivaldybių asociacija reikia. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi kalbėjo diskusijoje. Dabar mums reikėtų apsispręsti dėl dviejų alternatyvų. Pirmoji yra patvirtinti pagrindinio komiteto pateiktą įstatymo projektą. Antroji, skambėjo siūlymas atidėti svarstymą, padaryti svarstymo pertrauką. Būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas atidėti trims savaitėms, galbūt kaip alternatyva galėtų būti gegužės 24 diena. Manau, kad ji tenkintų siūlančius atidėti svarstymą, daryti pertrauką.

Taigi aš siūlyčiau balsuoti alternatyviai… (Balsai salėje) Dabar reikėtų… Pirmas klausimas. Ar galima bendru sutarimu daryti svarstymo pertrauką? Galima? (Balsai salėje) Gerai. Tada niekas nekalba nei už, nei prieš ir darome pertrauką. Yra siūlymas daryti pertrauką iki gegužės 24 d. Ar būtų prieštaraujančių? Nėra. Ar mes galėtume daryti svarstymo pertrauką ir lydinčių dviejų projektų Nr.IXP-341 ir Nr.IXP-342?

Dabar galėtume pateikti klausimą 2-1d – Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-617, kad jo stadijos pasivytų kitus tris įstatymus. Ar būtų tam prieštaraujančių? Nėra. Pirmiausia suteikiame žodį kolegai A.Sakalui.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mums nereikėtų lygintis su Amerika, kaip ten yra su šunimis ir kaip Lietuvoje. Kaip žinome, Amerikoje žmonės, tėvai, vaikai, važinėja automobiliais ir beveik pėsčiomis nevaikšto. Lietuvoje yra priešingai ir todėl šunys Amerikoje vaikų nekandžioja, o Lietuvoje priešingai. Aš labai pritarčiau pono J.Raistenskio pozicijai. Noriu priminti, kad Vokietijoje, kai atsitiko tokie atvejai, tai Bundestagas iš karto, per dvi savaites, priėmė sprendimą, draudžiantį kai kurias šunų veisles apskritai įvežti ir laikyti. Aš manau, mes tokį sprendimą taip pat priimsime, bet aš pritariu pertraukai ir manau, kad per ją viskas bus suderinta su Savivaldybių asociacija, kad įsigaliotų bendros taisyklės. Ačiū.

 

Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-617 (pateikimas)

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ačiū. Kviečiu pateikti Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – kolega V.Baravykas.

V.BARAVYKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos. Aplinkos apsaugos komiteto teikiamo Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gyvūnų įvežimo į Lietuvos Respubliką, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos taisykles bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šių taisyklių įgyvendinimo ir laikymosi priežiūrą vykdo savivaldybės. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 28 punktą savivaldybės tarybai suteikta teisė tvirtinti gyvūnų laikymo taisykles. Siekiant išvengti įstatymo prieštaravimo dėl minėtų įstatymų nuostatų, teikiamas Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Tai yra 17 straipsnio 28 punkte išbraukti žodžius “gyvūnų laikymo”, o toliau kaip tekste.

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjau, jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Žodis suteikiamas P.Papovui.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis kolega, aš noriu paklausti truputį juokaudamas kaip buvusį merą. Ar iš tikrųjų įmanoma bendrose taisyklėse numatyti viską, kad po to savivaldybės neturėtų nustatinėti jokių taisyklių, sakykime, ne šunis, o laikant kates arba kitus gyvūnus? Ar įmanoma padaryti, kad išbraukus tokią nuostatą savivaldybės taryba negalėtų dėl gyvūnų nustatyti jokių taisyklių ir mes įvesime tokią vyriausybės tvarką visoje Lietuvoje? Ačiū.

V.BARAVYKAS. Galėtų galioti tos pačios taisyklės, tačiau aš pritariu jūsų minčiai, kaip jūs ir minėjote, dėl pataisos papildymo. Pritariu.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pradėti jo svarstymą? Bendru sutarimu galima? Taigi mums reikia apsispręsti dėl pagrindinio ir papildomo komiteto. Seniūnų sueiga pagrindiniu komitetu siūlo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, o papildomu – Aplinkos apsaugos komitetą. Ar būtų pritarta? Svarstymo data, manau, galėtų būti ta pati kaip ir kitų trijų projektų gegužės 24 d. Ar būtų prieštaraujančių? Labai ačiū. Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta.

 

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2322 ir 2463 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-412(2*) (svarstymas)

 

Pradedame svarstyti 2-2 klausimą – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2322 ir 2463 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-412. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas, Seimo narys V.Saulis. Kviečiu į tribūną. (Balsai salėje: Nėra.) Kas už jį? Kolega E.Šablinskas. Prašom.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiama pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2321 ir 2463 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Komiteto išvada yra pritarti rengėjams, pritarti rengėjų patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už. Jeigu komentuočiau visą, tai čia tik pavadinimo pakeitimai, kuriuos reikėtų įrašyti. Vietoj vieno pavadinimo, kur rašoma “valstybinės reikšmės kelių priežiūros organai”.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovą P.Papovą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Mūsų komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, pateikė pasiūlymus. Pagrindinis komitetas mūsų pasiūlymą įvertino ir mes bendru sutarimu pritarėm įstatymo projektui. Tačiau aš turiu kai kurių abejonių. Parašius, kad valstybinės reikšmės kelių priežiūros organai gali vykdyti tą priežiūrą ir skirti administracines nuobaudas, lieka neaišku dėl vietinės reikšmės kelių, t.y. savivaldybių kelių. Ar dėl šių kelių taip pat galės, sakykime, automobilių kelių direkcijos pareigūnai, vadovas ir pavaduotojai suradę pažeidimus įspėti arba skirti baudas? Man neaišku, nes savivaldybėse tokių specialistų nelabai yra ir ar reikėtų specialiai juos skirti, nes, sakykime, vietiniuose keliuose yra neblogų tiltų, kelių, keliai mažai kuo skiriasi nuo rajoninės reikšmės kelių, todėl lieka neaišku, kai yra tokia formuluotė, kad tik valstybinės reikšmės keliai. Tačiau jeigu bus problema, matyt, bus galima ją ištaisyti. Šiam projektui pritariame.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, mums reikėtų apsispręsti, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Diskusijoje užsirašiusių nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Ačiū.

 

Žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-462(4*) (svarstymas)

 

Pradedame svarstyti 2-3 darbotvarkės klausimą – Žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-462. Kviečiu į tribūną Kaimo reikalų komiteto pirmininką Seimo narį J.Kraujelį.

J.KRAUJELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Teikiam Žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-462(4). Po pateikimo, kuriam buvo pritarta Seime (buvo antrasis variantas), gauti papildomi komitetų ir Teisės departamento pasiūlymai. Jie dar kartą buvo įvertinti ir buvo parengtas naujas ketvirtas variantas. Kaimo reikalų komitetas šiam projektui yra pritaręs, komiteto posėdžiuose du kartus svarstyta – balandžio 18 ir balandžio 25 dieną. Dalyvavo visi 12 komiteto narių. Bendru sutarimu visi 12 šiam projektui yra pritarę. Taip pat yra gauti atskiri pasiūlymai – tai Žemės ūkio bendrovių asociacijos, kurie išnagrinėti ir mes atskirai jų neanalizavome, nes prieš rengiant projektą atsižvelgta. Taip pat gautos Žemės ūkio rūmų – žemdirbių savivaldos organizacijos – išvados, kuriam įstatymo projektui visiškai pritaria.

Pateikimo metu buvo akcentuota, kodėl reikia priimti naują Žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo redakciją – siekiant įgyvendinti pagrindines nuostatas: pirma, kad bendrovės nariams suteikiamos didesnės teisės spręsti savo turtinių įnašų disponavimo klausimus. Bendrovės nariams dabar suteikta teisė nutarti ir įstatuose numatyti pajinių įnašų pasikeitimo, pardavimo, perleidimo kitiems asmenims tvarką, atsiskaitymo sąlygas ir pan. Tai yra padaryta ryšium su tuo, kad po mėnesio bus dešimt metų, kai veikia šis įstatymas. Žemės ūkio bendrovių įstatymas yra specifinis įstatymas, reglamentuojantis veiklą žemės ūkio bendrovių, kurios yra susiformavusios pagal tuo metu buvusius specifinius, specialiai priimtus įstatymus – tai Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo ir kitus. Todėl yra specifika ir kartu kaimo visuomenės specifika. Taip pat yra svarbiausia ir pagrindinis tikslas, kad pakeista narių susirinkimuose balsavimo tvarka – ne rankų pakėlimu nepriklausomai nuo to, kiek turima turto, bet priklausomai nuo pajinių įnašų dydžio vertine išraiška. Ir balsavimas atsižvelgiant į turto pajaus dydį leis racionaliau priimti svarbius sprendimus, atidarys pajų rinką bendrovių viduje.

Trečia, tiksliau apibrėžta, kas yra bendrovės narys ir kokios jo teisės ir pareigos. Svarbiausia sąlyga tapti bendrovės nariu yra asmens išreikšta valia, viena, ir antra, turi būti priimtas bendrovės narių susirinkime ir tuomet turėti sprendžiamąjį balsą. Dėl to yra nemažai pastabų, dėl ketvirtojo projekto gavome ir Teisės departamento pakartotines išvadas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje minima, kad tai yra ydinga praktika, tačiau tai yra principinis klausimas, dėl kurio pagrindinis komitetas yra nusistatęs, kad tai turi būti įteisinta, nes, priešingu atveju, ką mes pateikimo metu ir akcentavome, turtingesnės bendrovės… yra didžiulė galimybė pašaliniams asmenims nusipirkus pajų toliau, kaip sakoma, inscenizuoti sprendimus ir priimti tokius sprendimus, kad išparduoda paklausų galimą parduoti turtą ir toliau vietinius senbuvius bendrovės narius palieka beveik tuščiomis. Todėl narys yra vienas klausimas, pajininkas yra kitas klausimas. Tuo labiau dabar nėra didelės problemos. Gal šiek tiek ir esame pavėlavę su tokios nuostatos įteisinimu, aiškios nuostatos įteisinimu, nors ji nėra nauja, yra ir senajame įstatyme, kad nariu tampa tik tada, kai į bendrovę priima narių susirinkimas. Jeigu susirinkimas nepriima į bendrovės narius, pajininkas bendrovės susirinkimuose neturi balsavimo teisės. Tačiau kadangi rankas pakeičiame į tai, kiek tose rankose turi pajų, todėl šių dviejų sąvokų atskyrimas kaimo vietovėse yra neišvengiama būtinybė ir todėl šiame įstatyme tą turime labai aiškiai reglamentuoti ir įteisinti.

Asmenys, nusipirkę arba įsigiję bendrovės pajų dalį, tačiau, kaip minėjau, nepriimti į narius, tampa pajininkais be sprendžiamojo balso teisės. Tokiu atveju mes sudarome užkardą, kad nebūtų piktnaudžiaujama ir skriaudžiami kaimo žmonės.

Toliau. Pajininkai turi teisę parduoti arba kitaip perleisti savo pajų kitiems asmenims. Liberalizuojame šią tvarką ne taip, kaip anksčiau, kai yra būtinybė, per metus išmokėti pinigus ir tokiu atveju, kai dabar ateina SAPARD ar kiti pinigai, svetimus pinigus imame, o savų pinigų neinvestuojame, o, kaip sakoma, išmokame tais pinigais pajus.

Projekte patikslinta pagal veikiančius įstatymus bendrovių reorganizavimo, pertvarkymo, restruktūrizavimo ir likvidavimo tvarka. Įstatymui įgyvendinti nereikės valstybės biudžeto lėšų nė cento, naujos įstatymo redakcijos nuostatos sudarys sąlygas geriau valdyti perspektyvias, į stambų prekinį ūkį orientuotas žemės ūkio bendroves. Bus geriau išsaugomos darbo vietos kaime.

Komiteto vardu siūlome po svarstymo pritarti Žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ketvirtam variantui, o jo priėmimą daryti gegužės 15 dieną. Šios datos prašau dėl artėjančio bendrovių asociacijos atstovų suvažiavimo, kuris numatytas šio mėnesio pabaigoje.

Dabar dėl kai kurių komitetų. Jie pateiks savo pastabas. Dėl Ekonomikos komiteto. Buvo siūlomas toks pasiūlymas pagrindiniam komitetui – kreiptis į Vyriausybę, kad ji įvertintų, ar šis įstatymas atitinka Civilinio kodekso normas. Turiu pasakyti, kad pagrindinis komitetas nepritarė tokiam kreipimuisi, nes mūsų Seimo Teisės departamentas visa tai atliko: pirmą kartą pateikė net 53 pastabas, į kurias mes beveik į visas atsižvelgėme; šiandien turime dar 12 tokių pastabų, iš kurių dešimt yra paprasčiausiai redakcinio pobūdžio, pavyzdžiui, kad vietoje “minimalių” reikėtų įrašyti “minimalaus” ir t.t. Priėmimo metu galima į tai atsižvelgti. Mes su Teisės departamentu nenorėtume sutikti dėl vieno dalyko, kad būtų nustatyta pajaus, tiesiog kaip vertybinio popieriaus, sąvoka. Pajus yra nevertybinis popierius ir su jo vidaus disponavimu yra tvarka. Teisės departamento pasiūlymas švelnus, su žodžiu “manytume”, kad turėtume nustatyti jo išdavimo tvarką ir pan. Pajaus apskaitos dalykai yra numatyti atskiruose straipsniuose. Paskutinis Teisės departamento klausimas, ką aš jau minėjau, kad pajininkai ir bendrovės nariai, pajininkai, turėdami pajų neturės teisės atseit valdyti savo turtą. Deja, dar kartą pabrėžiu – tai yra specifinis įstatymas. Tai tiek dėl šio įstatymo po svarstymo. Prašome pritarimo.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Papildomo Ekonomikos komiteto poziciją pateiks Seimo narys J.Palionis.

J.PALIONIS. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas atsižvelgė į Ekonomikos komiteto pasiūlymus, todėl Ekonomikos komitetas bendru sutarimu nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.IXP-462.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto poziciją pateiks Seimo narys R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstęs Žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui, tačiau pasiūlė tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į komiteto svarstymo metu pateiktas pastabas. Tačiau aš galiu konstatuoti, kad pagrindinis komitetas į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabas arba bent jau į dalį iš jų neatsižvelgė.

Pavyzdžiui, aš galiu pasakyti, dabartinio 23 straipsnio 1 dalis (anksčiau buvo 24 straipsnis 1 dalies) nuostata yra visiškai neaiški ir vargu ar suderinama su Civiliniu kodeksu. Pavyzdžiui, nėra aišku, kodėl reikalaujama, kad įgaliotiniu galėtų būti tik bendrovės narys, nes taip, mūsų nuomone, pažeidžiamos pajaus suteikiamos teisės. Bet kuris asmuo, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, turi teisę, kad jam atstovautų pasirinktas asmuo. Ir kita sunkiai suvokiama nuostata tame pačiame straipsnyje yra ta, kad vienas įgaliotinis gali atstovauti ne daugiau kaip 1/20 bendrovės narių. Kyla klausimas, kaip bus atstovaujama tada, kai bendrovėje bus 3 ar 4 nariai. Šiais atvejais jiems apskritai niekas negalės atstovauti.

Tačiau yra ir daugiau tokių problemų. Žiūrėdamas į pagrindinio komiteto svarstymo metu nagrinėtas pastabas, aš pasigedau Vyriausybės pozicijos dėl šio įstatymo projekto, nes, kiek aš šinau, šį įstatymo projektą teikia ne Vyriausybė. Teisės departamentas turėjo labai daug pastabų, Teisės departamento vertinimo išvados po suderinimo su jų pastabomis aš nematau, bent jau man nepavyko rasti galutinio vertinimo dabar svarstyti pateikto projekto. Todėl galiu konstatuoti, kad komitetas pritaria iš esmės pačiam įstatymo projektui, jo būtinumui, tačiau bent jau aš negalėsiu balsuoti už šį projektą už, kadangi jis nėra pakankamai sutvarkytas, kad galima būtų pritarti tokiam projektui, koks yra. Juo labiau nėra arba man nežinomos Vyriausybės išvados dėl šio projekto. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Diskusijoje dėl šio įstatymo projekto yra užsirašęs vienas Seimo narys kalbėti. Aš kviečiu į tribūną Seimo narį M.Pronckų.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš norėčiau, kad tam projektui po svarstymo būtų vieningai pritarta ir kad jis eitų toliau. Kodėl? Reikia atsiminti, kad tas įstatymas, aš dar kartosiu gerbiamąjį J.Kraujelį, kad tas įstatymas jau galioja 10 metų. Ir tos nuostatos, kurios, kaip sako Teisės ir teisėtvarkos komitetas, yra netinkamos, jau 10 metų veikia. Tai dabar išeitų, kad reikia keisti tas nuostatas po 10 metų, kai tų žemės ūkio bendrovių beveik nebeliko. Tai būtų nelabai rimta.

Antras dalykas. Kad ir kaip svarstytume, bet žemės ūkio bendrovės tai yra, dar kartą kartoju, specifinė organizacija. Tai yra ne akcinė bendrovė, ne UAB koks nors. Tai yra žemės ūkio bendrovė. Ir dėl jos jau 10 metų kaip priimtas tam tikrų organų specialus įstatymas. Jis negali sutapti su tam tikromis nuostatomis, kurios reglamentuoja akcines įmones ir t.t. Ir paskutinis dalykas mūsų teisėsaugininkams. Labai būtų malonu, kad jie būtų arčiau gyvenimo. Šiek tiek užsiminta jau dabar. Atvažiuoja berniukai, kadangi mieste jau beveik nebeliko objektų, kuriuos būtų galima laisvai ir greitai paimti, tai kaimas dar liko kai kur, kur geros bendrovės, atvažiuoja, pusvelčiui superka pajus iš tų vargšų kaimiečių, užvaldo turtą, paskui staigiai prakala gyvulius, prakala vertingiausią turtą, techniką ir tie visi žmonės palieka ant ledo. Tada teisininkai skėsčioja rankomis ir nieko nebegali pasakyti, ką daryti, kaip grįžti vėl į normalią padėtį. Tokių dalykų yra masė mūsų Lietuvoje, kai teisininkai pagal tuos galiojančius įstatymus lyg ir sutinka, kad būtų taip daroma, o paskui, kai padaromi blogi dalykai, nieko nebegali padaryti.

Mes šiandien svarstėme Geležinkelio atskyrimo įstatymą. Naujas dalykas. Žinote, kolegos, neseniai, prieš keletą metų, nupirktos dvi automatricos, jos stovi nenaudojamos. Už tai, kad jos be reikalo nupirktos , niekas nepasodintas, niekas nuostolių nedengia ir niekas nedengs. Tačiau valstybės pinigai iššvaistyti. O mieli teisininkai linkčioja galvomis ir nieko negali padaryti. Todėl tas užkirtimas, kad žemės ūkio bendrovės narys negali būti toks pat kaip pajininkas, kuris lengva ranka sau prisipirko iš kažkokių žmonių pajų ir gali valdyti… Jis pirmiausia turi tapti bendrovės nariu. Kad jis taptų bendrovės narys, vietos žmonės turi matyti, kas jis toks yra. Jie priima. Ir tik tada įgyja visas teises, kad būtų galima spręsti bendrovės reikalus. Todėl aš jokiu būdu negaliu sutikti su šiuo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymu. Jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas reikalaus, kad toks pasiūlymas būtų priimtas, tai tegul galioja senas įstatymas. Ir bus taip, kaip buvo. Ir bus dar blogiau. Aš pritariu tam įstatymui, kuris yra pateiktas, ir komiteto vardu siūlau… kitaip sakant, palaikydamas J.Kraujelio pasiūlymą, siūlau tam įstatymui pritarti.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Diskusijoje kalbėjo visi norėję Seimo nariai. Dabar, gerbiamieji kolegos, prieš pradedant svarstyti įstatymo projekto pataisas mums reiktų apsispręsti dėl pagrindinio komiteto patvirtinto įstatymo projekto. Ar mes galėtume pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Tai tokiu atveju aš kviesčiau, jeigu yra bendras sutarimas, pagrindinio komiteto pirmininką į tribūną. Labai atsiprašau. Kalbėti yra užsirašęs Seimo narys R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto siūlyčiau nepritarti po svarstymo pagrindiniam įstatymo projektui, nepaisant to, kad ten yra kažkokiu pataisų, nes nėra tikslo. Šiandien mes norime padaryti žemės ūkio bendroves kažkokiais rezervatais, uždrausti nariams ar pajininkams perleisti savo nuosavybę, apriboti. Tie visi argumentai, kurie buvo čia išdėstyti, kad atvažiuoja, nuperka ir parduoda tinkamą gerą turtą, atsiprašau, jis nuperka teisę, pajų, nuperka turtą ir disponuoja pagal įstatymą bendrovės turtu. Apie ką mes kalbame 2001 metais? Prievarta išlaikyti kažkokius kolūkius. Aš esu prieš tokį projektą, koks jis yra. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar už nori kalbėti Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, kaip žinome, šis įstatymas neriboja: pajų gali įsigyti, gali nusipirkti. Bet aš labai sutinku su tais argumentais, kuriuos išdėstė agrarininkai, kas darosi, kai miesto berniukai superka ir paskui tą turtą išparceliuoja. Jūs sakote, čia yra laisva rinka ir tegul jie daro ką nori, bet ten lieki žmonės, kurie lieka be nieko. Ir dėl to lieka be nieko, kad ateina kitas, kuris superka. Man nepriimtina ir tokia sąlyga, kai sakoma, kad reikia Vyriausybės išvados. Mūsų Seimo statute yra labai aiškiai pasakyta, kokias atvejais Vyriausybės išvada reikalinga. Šis atvejis kaip tik nėra tas, kai reikia Vyriausybės išvados. Galų gale ne Vyriausybė mums diktuoja, kokius įstatymus mes turime priimti, o Vyriausybė turi dirbti pagal mūsų priimtus įstatymus.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas Seimo narys pasisakė prieš, vienas – už. Taigi, kadangi nėra bendro sutarimo, mes turėsime apsispręsti balsuodami. Kviečiu registruotis. Vyksta registracija. Dėmesio, kolegos! Registracija.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai.

Taigi pradėsim balsavimą dėl to, kas pritarė pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Skelbiu balsavimą. Balsavimas vyksta.

Už – 55, prieš – 8, susilaikė 3. Pagrindinio projekto pateiktam įstatymo projektui yra pritarta. Dabar aš jau kviečiu komiteto pirmininką J.Kraujelį pateikti tas pataisas, kurioms komitetas nepritarė, ir motyvuoti. Ir pradėsime nuo Seimo nario S.Kružinausko pataisų. Antroji 19 straipsnio 12 dalies pataisa. Paskutiniame sakinyje po žodžio “bendrovės” papildyti žodžiais: “o taip pat nustatant jos turtinio įnašo vertę”. Aš pirma paklausčiau, ar neatsiima teikėjas šios pataisos? Nematyti.

Galbūt kolega S.Kružinauskas galėtų pateikti?

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Aš nenorėčiau tos pataisos atsiimti dėl tokios priežasties. Panašiai yra ir Akcinių bendrovių įstatyme – jeigu svarstomas turtinis įnašas, tai narys paprastai dėl to nebalsuoja. Mano pasiūlymo esmė ir yra tokia – kai kalbama apie turtinio įnašo vertę, bendrovės narys neturėtų teisės balsuoti.

PIRMININKAS. Galbūt komiteto pirmininkas galėtų pateikti komiteto poziciją.

J.KRAUJELIS. Šis pasiūlymas iš dalies yra įvertintas ir išnagrinėtas. Nustatant turtinio įnašo vertę, kaip ir viso turto vertę, kituose įstatymuose yra numatyta, kaip tai daroma, ir nebūtinai visuotinis narių susirinkimas tai sprendžia personaliai balsuodamas. Sudaroma atitinkama komisija, inventorizuoja, įkainoja ir t.t., ir tik paskui narių susirinkimas tvirtina sudarytos komisijos įkainojimo rezultatus ir panašiai.

Antras dalykas. Šiuo metu beveik nėra tokių atvejų, kad į bendroves kas nors įneštų turtinį įnašą. Šie momentai yra išspręsti kituose straipsniuose.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų prieš nori kalbėti Seimo narys R.Sedlickas. Suteikiam jam žodį.

R.A.SEDLICKAS. Čia yra daugiau politinis klausimas, mums pagaliau reikia nutarti, ką mes darome. Ar mes vėl kuriame socializmą, ar einame toliau? Klausimas yra toks – ar žmogus turi teisę parduoti? Turi. Kaip galima sudaryti tokias sąlygas, apie kurias jūs dabar kalbate? Viena problema yra ta, kad jūsų pasiūlymas yra gana primityvus. Pajai, kiti dalykai. Reikia parengti įstatymą ir pačioje pradžioje susitarti, kaip daryti. Jeigu to nėra padaryta, tada negalima vėliau jiems diktuoti savo sąlygas. Jūs pavėlavote su tuo visu ir jūs vėl mėginate kurti kokias nors (…). To negalima daryti, reikia nutarti, ką mes darom, kas yra nuosavybė ir ar ji yra gerbiama, ar ne? Tik tiek.

PIRMININKAS. Ačiū kalbėjusiam. Kalbėjo prieš ir už. Dabar mes diskusiją baigiam ir apsisprendžiam balsuodami. Dėl šios įstatymo pataisos už kalbėti užsirašiusių nebuvo. Pateikėjas kalbėti už negali. Kolegos, skelbiu balsavimą dėl minėtos įstatymo pataisos. Yra reikalavimų registruotis? Yra. Pirma registruojamės.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Kolegos, mes turime apsispręsti dėl Seimo nario S.Kružinausko pataisos 19 straipsnio 12 dalies paskutinį sakinį po žodžio “bendrovės” papildyti žodžiais “o taip pat nustatant jo turtinio įnašo vertę”. Taigi skelbiu balsavimą. Kas už šios pataisos priėmimą?

Už – 2, prieš – 32, susilaikė 18. Siūlomai pataisai nėra pritarta.

Dabar… Atsiprašau.

A.SAKALAS. Aš norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad kalbant apie kito Seimo nario pasiūlymus nederėtų vartoti žodžių “primityvūs pasiūlymai”. Aš tikiu, kad šią mano repliką girdi ir D.Teišerskytė, Etikos komisijos pirmininkė, ir aš manau, kad ji paprasčiausiai draugiškai pakalbės su tais Seimo nariais, kurie taip kalba. Mes turime kalbėti apie reikalą, bet nevartoti tokių epitetų – primityvūs, vaikiški ar kokie nors panašūs pasiūlymai. Gerbkime vienas kitą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar mes nagrinėsime Seimo nario S.Kružinausko pataisą 23 straipsnio 5 dalies paskutiniame sakinyje po žodžių “nutarimas dėl” įterpti žodžius “įstatų pakeitimo”. Komiteto nuomonė yra nepritarti, kolega S.Kružinauskas pateiks savo nuomonę.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Tai taip pat yra paprasta ir galbūt primityvi pataisa, tačiau šiame punkte kalbama apie tai, kad 2/3 balsų daugumos reikia, kai bendrovė yra reorganizuojama, pertvarkoma arba likviduojama. Vienas tokių atvejų, kai įmonė gali pradėti kitaip dirbti, šiuo atveju žemės ūkio bendrovė, yra įstatų pakeitimas. Todėl ir atsirado šis pasiūlymas, kad įstatų pakeitimui taip pat reikia 2/3 balsų.

PIRMININKAS. Ačiū. Galbūt komiteto pirmininkas galėtų pateikti komiteto poziciją?

J.KRAUJELIS. Dabar galiojančiame įstatyme yra parašyta, kad visi sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Kaip matote, mes dėl daugelio dalykų, kur yra principinis reorganizavimas, pertvarkymas, likvidavimas, kartelę vis dėlto pakeliame. Tačiau dėl įstatų pakeitimo, dėl atskiro straipsniuko ar straipsnio, komitetas mano, kad iš tikrųjų gal du trečdalius surinkti yra per daug sudėtinga. Todėl siūlome nepritarti tokiam pasiūlymui. Šiandien galiojančiame įstatyme visi sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.

PIRMININKAS. Kadangi daugiau Seimo narių kalbėti už ir prieš nebuvo užsirašiusių, skelbiu balsavimą. Kas būtų už tai, kad pritartume Seimo nario S.Kružinausko pataisai dėl 23 straipsnio 5 dalies paskutiniame sakinyje po žodžių “nutarimas dėl” įterpti žodžius “įstatų pakeitimo”? Skelbiu balsavimą. Balsavimas pradėtas.

Už – 13, prieš – 29, susilaikė 10. Taigi pataisai nėra pritarta. Aš norėčiau klausti Seimo nario S.Kružinausko, ar jisai sutiktų su komiteto sprendimu iš dalies pritarti penktajai pataisai – pakeisti 34 straipsnio 3 dalies redakciją ir ją išdėstyti taip. Aš galbūt neskaitysiu, nes visi turite. Pritariate? Tokiu atveju mes dėl šito nebalsuosime. Kitoms Seimo nario S.Kružinausko pataisoms yra pritarta.

Tuomet galėtume svarstyti Ekonomikos komiteto pataisas, kurioms pagrindinis komitetas nepritarė. Pirmoji pataisa, kuriai nėra pritarta, yra 2 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius: “privatizavus buvusią žemės ūkio įmonę pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą Vyriausybės nustatyta tvarka pasirašant pajus arba…” Kas norėtų pateikti Ekonomikos komiteto poziciją? Nėra norinčių. Galbūt galėtų Kaimo reikalų komiteto pirmininkas išdėstyti poziciją, kodėl nepritarta.

J.KRAUJELIS. Pagrindinis dalykas tas, kad yra papildomas įrašas, kaip atsirado tos bendrovės. Čia daugiau dėl istorinio palikimo tegul užfiksuoja, nes daugelis iš tikrųjų 10 metų praėjus vėl kažką, kad čia kolūkiai ar panašiai. Tokiu atveju šiandien veikiančios bendrovės, daugelis jų, atsirado privatizavus buvusią žemės ūkio įmonę pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio turto privatizavimo įstatymą Vyriausybės nustatyta tvarka pasirašant pajus. Jokių įnašų iš esmės nebuvo padaryta. Tai toks yra akcentas. Ir toliau tęsinys yra visiškai naujas. Jeigu šiandien jos atsiranda, tai mes jau tada rašome, kad ir fiziniai asmenys, arba fiziniai ir juridiniai asmenys sujungia bendrąją nuosavybę ir gali tą daryti. O šiaip tos bendrovės atsirado privatizavus, tada pritaikius specifinius įstatymus. Čia ypatingos įtakos ar reikšmės neturi, paprasčiausiai, kaip sakoma, sustatome viską į savo vietas, kas buvo ir kas dabar, ateityje, jeigu tęstųsi, kas būtų. Todėl gal ir nekiltų kai kam iš Seimo narių tokių minčių, kurias prieš tai teko išgirsti.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš kolegų norėčiau paklausti, gal mes galėtume bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto nuomonei nepritarti šitai pataisai. Nereikėtų balsuoti tokiu atveju. Galime? Nėra kitų nuomonių. Labai ačiū. Antra pataisa, kuriai nėra pritarta, 2 straipsnio 2 dalį suformuluoti taip: “bendrovės narių skaičius neribojamas”. Vėl prašyčiau komiteto pirmininką pateikti.

J.KRAUJELIS. Iki šiol buvo du. Neribojamas. Tokiu atveju gali būti ir vienas. Tokiu atveju, esant vienam, koks yra žemės ūkio bendrovės statusas ir taip toliau. Yra kita įmonių rūšis – tai individuali įmonė. Tokiu atveju tai visiškai nelogiška. O toliau mes dėl narių skaičiaus rašome, toliau tęsinys, kad yra neribojamas. Bet kad būtų ne mažiau kaip du nariai. Čia yra palikta sena nuostata, kuri visą laiką buvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, galbūt mes galėtume analogiškai pasielgti ir šiuo atveju? Jeigu nebūtų norinčių balsuoti, galbūt mes galėtume pritarti bendru sutarimu? Labai ačiū. Tokiu atveju penkta pataisa – 14 straipsnio 6 dalį išbraukti, nes pajus, kaip akcija, yra pajininko nuosavybė ir jis turi turėti teisę ją parduoti kaip nori.

J.KRAUJELIS. Parduoti kaip nori. Visiškai ne taip tada suprastas tas įstatymas. Tas prieš tai irgi buvo minėta. Kaip tik mes šį kartą visiškai panaikiname bendrovės nario ar kito pajininko reglamentaciją ir suvaržymus. Kaip nori, parduok: Petrui, Jonui, savo nariui, bendrovei ar panašiai. Nereglamentuojame šito dalyko. Tiktai kitas klausimas dėl narystės, tą anksčiau kalbėjome. Šiuo atveju mes nepritariame dėl to, kad čia yra kaip akcija. Akcentuojame, pajus yra ne akcija. Todėl mes negalime įteisinti tokio statuso, kad pajus veiktų kaip akcija.

PIRMININKAS. Ačiū pirmininkui. Vėl norėčiau paklausti, ar nebūtų prieštaraujančių pritarti pagrindinio komiteto nuomonei bendru sutarimu? Nėra. Labai ačiū. Devinta pataisa – 19 straipsnio 6 dalyje po žodžių “numatyta tvarka” įrašyti žodžius “nedidesnėmis palūkanomis nei veikiančios komercinių bankų palūkanos”. Prašom.

J.KRAUJELIS. Mes komitete apsvarstėme. Pagrindinis mūsų motyvas – skolinimosi nereikia tiek reglamentuoti, kokia tvarka skolinamasi, kokios palūkanos turi būti. Tai yra susitarimo principas. Jeigu mes jiems leidžiame patiems tvarkytis, kaip jie susitaria, taip ir būna. Būtų keistas labai smulkus tolesnės veiklos reglamentavimas.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Vėl klausiu ar galėtume pritarti pagrindinio komiteto sprendimui bendru sutarimu? Labai ačiū. Vienuolikta pataisa – 20 straipsnyje po žodžio “dalyvauti” įrašyti žodį “balsuoti”.

J.KRAUJELIS. Čia kalbama dėl pajininkų ir bendrovės narių. Pagrindinis mūsų tikslas buvo, kad bendrovės narys valdyme dalyvauja, tai yra specifinis įstatymas, yra bendrovė ir bendruomenė savotiška toje teritorijoje, todėl balsuoti turi teisę tik narys. Tuo atveju pajininko, kuris atsiranda arba minimalaus dydžio neturėdamas, arba, pavyzdžiui, paveldėtojas ir taip toliau, pajaus niekas nenusavina. Tačiau dabar yra daug mieste gyvenančių vaikų, kurie, kaip sakoma, automatiškai tampa vos ne nariais, ir jie lyg ir turėtų važiuoti balsuoti ir panašiai. Todėl čia yra bendrieji mūsų tikslai ir nuostatos. Todėl komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Vėl klausiu to paties. Ar Seimo nariai pritartų bendru sutarimu pagrindinio komiteto nuomonei? Labai ačiū. Keturiolikta pataisa – 24 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius “iš bendrovės narių”.

J.KRAUJELIS. Iš bendrovės narių. Ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip sakė… iš bendrovės narių. Šiuo metu galiojančiame įstatyme mes buvome dar 1997 m. įteisinę. Prieš tai buvo tik iš bendrovės narių. Vėliau pakeitėme sąvoką, kad gali asmuo, tas narys pasirinkti. Kam jis nori, tam suteikia įgaliojimus. Šiandien turime kai kuriuos rezultatus, kai piktybiškais sumetimais iš močiučių surenka įgaliojimus ir ateina į salę keturi surinkę po 1/20 (tiek ir nereikia) ir tokiu atveju susirinkime padaro tvarką. Todėl mes vėl grįžtame prie senesnės tvarkos, kad bendrovę valdyti įgaliojimus turi perduoti (tas narys, kuris neturi) bendrovės nariui, tam, kuris pasilieka atsakingas už bendrovę, jos veiklą ir taip toliau, yra bendra turtinė ir kita atsakomybė. Todėl mes ir apribojame.

PIRMININKAS. Ačiū. Vėl klausčiau kolegų, ar būtų prieštaraujančių pritarti pagrindinio komiteto nuomonei atmesti šią pataisą? Nėra. Labai ačiū. Ir paskutinė pataisa, dėl kurios mes turime apsispręsti, t.y. devyniolikta pataisa – 34 straipsnio 2 dalyje vietoj “šešis mėnesius” įrašyti “tris mėnesius”.

J.KRAUJELIS. Yra neprincipinis klausimas, nes kai kurių kitų įmonių įstatymuose, ypač akcinių, yra trys mėnesiai. Tačiau šeši mėnesiai buvo mūsų ankstesnėse redakcijose, galiojančiose. Dar atsižvelgdami į tai, kad tai yra kaimo vietovė ir specifika yra žemės ūkio, na, sunkiau nuvažiuoti, susigaudyti, išieškoti tuos, kaip sakoma, skolininkus, šiuo atveju mes duodame ilgesnį laiką. Tai susiję su tų bendrovės narių, kurie yra savininkai, asmeniniais interesais. Žemdirbiškos organizacijos tam absoliučiai… Jų pačių pageidavimu tas yra padaryta.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume pritarti pagrindinio komiteto nuomonei atmesti šią pataisą? Labai ačiū. Ačiū komiteto pirmininkui. Visos pataisos yra išnagrinėtos.

Kitoms Ekonomikos komiteto pataisoms pagrindinis komitetas yra pritaręs. Taigi mes pritariame įstatymo projektui po svarstymo ir tą klausimą galime baigti. Žodis.

A.SAKALAS. Dėl vedimo tvarkos, gerbiamasis pirmininke. Sutikime, gerbiamieji Seimo nariai, kad mes čia dar dirbame ir dirbsime, bet aš matau, kad sėdi keli ministrai, kurie laukia pateikti dokumentus dėl ratifikavimo. Galbūt galėtų sutikti Seimo nariai leisti juos dabar, o mes jau paskui atidirbtume, nes ministrai turi dar ir kitų darbų. Mes juk tik šį darbą dirbame.

PIRMININKAS. Labai ačiū kolegai A.Sakalui. Aš ruošiausi tai pasiūlyti ir pirmiausia turėčiau paklausti Seimo narių, ar mes galėtume pratęsti posėdį, nes pagal patvirtintą darbo programą jau vėluojame. Jeigu galima, aš manau, pusės valandos užteks mums pabaigti posėdį, kiti klausimai turėtų būti paprastesni. Pritariate posėdžio pratęsimui? Labai ačiū.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos sutarties dėl socialinės apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-501 (pateikimas)

 

Tokiu atveju mes galėtume daryti taip, kaip ir siūlė kolega A.Sakalas, pradėti nagrinėti klausimus, kurie yra mūsų darbotvarkėje paskutiniai. Galbūt vis dėlto suteiksime pirmenybę ministrei V.Blinkevičiūtei pateikti klausimą 2-9 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos sutarties dėl socialinės apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-501. Kviečiu ministrę.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamos Suomijos ir Lietuvos sutarties dėl socialinės apsaugos tikslas yra plėtoti Lietuvos ir Suomijos bendradarbiavimą socialinės apsaugos srityje integruojantis į Europos Sąjungą, garantuoti socialinę apsaugą asmenims, kurie iš vienos valstybės išvyksta gyventi ar dirbti į kitą valstybę. Kadangi sutartis remiasi svarbiausiais Europos Sąjungos principais, ji bus taikoma ir Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.

Sutartimi numatoma reglamentuoti ligos ir motinystės pašalpų ir pensijų, senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių, žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, bedarbio pašalpų, išmokų šeimoms skyrimą ir mokėjimą asmenims, kurie iš vienos valstybės persikelia gyventi ir dirbti į kitą valstybę. Sutartis pašalina bet kokią diskriminaciją pagal pilietybę, nes taikant įstatymus abiejų valstybių piliečiai turės vienodas teises į socialinę apsaugą, pavyzdžiui, taikant Lietuvos įstatymus Suomijos piliečių teisės bus prilygintos Lietuvos piliečio teisėms ir atvirkščiai. Garantuojant asmenų, kurie iš vienos valstybės išvyksta gyventi ir dirbti į kitą, valstybės socialinę apsaugą, bus sumuojamas abiejose valstybėse įgytas draudimo stažas tam, kad asmuo išsaugotų teisę į išmokas, kai pagal vienos valstybės įstatymus trūksta stažo ir asmuo negali įgyti teisės į pensiją ir pašalpą, o taikant šią sutartį tokia galimybė atsiranda. Aš labai prašyčiau pritarti šiai sutarčiai ir ją ratifikuoti, nes Suomija ją jau ratifikavo, kiek man yra žinoma.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūsų nori paklausti viena Seimo narė. Žodis suteikiamas Seimo narei S.Burbienei.

S.BURBIENĖ. Gerbiamoji ministre, aš norėčiau pasitikslinti, nes rytoj kaip tik teks bendrauti su suomiais. Ar tai reiškia, kad tų Suomijos piliečių, kurie dabar pas mus gyvena, uždirba ir moka “Sodrai” mokesčius, tas stažas, tos įmokos jiems grįžus į Suomiją turės kokią nors reikšmę?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Be abejo. Jeigu jie dirba pagal darbo sutartį Lietuvos valstybėje, jiems galioja Lietuvos valstybės įstatymai. O jeigu jie yra komandiruoti iš Suomijos, pavyzdžiui, į “Telekomą”, jeigu Suomija bus tik komandiravusi tą žmogų kokiam nors laikinam darbui atlikti, tai viskas vyks pagal Suomijos įstatymus, nes jis ten mokės visas įmokas. Bet bet kokiu atveju susisumuos, ir tai iš tiesų yra labai gerai. Mes tokias sutartis turime su Baltarusija, Latvija, Estija, Čekija, Ukraina. Su Ukraina dar neratifikuota, bet jau esame aptarę. Taigi ši pirma sutartis bus Europos Sąjungos šalims dėl socialinės apsaugos.

PIRMININKAS. Ačiū ministrei. Jūsų paklausė visi norėję Seimo nariai. Aš norėčiau paklausti gerbiamųjų kolegų, ar mes galėtume pateiktam Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos sutarties dėl socialinės apsaugos ratifikavimo įstatymo projektui Nr.IXP-501 pritarti po pateikimo? Ar mes galėtume bendru sutarimu tą padaryti? Labai ačiū. Mums reikėtų apsispręsti dėl pagrindinio ir papildomo komitetų. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu – Socialinių reikalų ir darbo komitetą, o papildomu – Užsienio reikalų komitetą. Ar būtų prieštaraujančių? Ne. Labai ačiū. Siūloma svarstymo data – gegužės 22 diena. Pritariame.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Tarybos savitarpio supratimo memorandumo dėl Europos Tarybos informacijos biuro Vilniuje statuso ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-611 (pateikimas)

 

Taigi galime svarstyti kitą darbotvarkės klausimą. Kol ministras A.Valionis eis į tribūną, kviečiu registruotis. Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Pradedame svarstyti darbotvarkės 2-10 klausimą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Tarybos savitarpio supratimo memorandumo dėl Europos Tarybos informacijos biuro Vilniuje statuso ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-611. Pateikėjas – ministras A.Valionis.

A.VALIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, nemanau, kad šioje salėje man reikia įrodinėti Europos Tarybos biuro reikalingumą, kadangi pagal pateiktą informaciją žinau, kad daugelis Seimo narių šio biuro paslaugomis naudojasi. Trumpai kalbant, Europos Tarybos biuras atidarytas Lietuvoje, Vilniuje, 1993 metais ir iki šiol neturi jokio apibrėžto teisinio statuso. 1999 metais susidūrus su kai kuriais teisiniais, juridiniais, taip pat mokesčių nepatogumais, Europos Taryba pasiūlė valstybėms, kuriose šie biurai veikia, atidaryti, pasirašyti ir ratifikuoti savitarpio supratimo memorandumus, kurie aiškiai apibrėžtų šių biurų statusą. Tarp kilusių nepatogumų galima paminėti ir tai, kad dažnai Lietuvai teikiama informacinė pagalba sutrikdavo prie sienos, nes muitininkai bandydavo uždėti muitus. Garsi istorija su Europos Tarybos skėčiais, marškinėliais ir knygomis taip pat gali būti čia paminėta. Todėl mes siūlome Seimui ratifikuoti šį memorandumą, kuris apibrėžtų Europos Tarybos biuro statusą Lietuvoje. Apibrėžiamos jo, kaip juridinio asmens teisės, leidžiama jiems turėti banko sąskaitą užsienio valiuta. Atleidžiami nuo muitų ir mokesčių, susijusių su jo veikla, taip pat pagal Europos Tarybos generalinio sekretoriaus pranešimą pareigūnai, kuriems gali būti taikomos privilegijos ir imunitetai, įgis šias privilegijas ir imunitetus. Tai tiek trumpai. Jeigu galėčiau paraginti, būtų gerai ratifikuoti, nes Lietuva nuo šių metų lapkričio mėnesio pradeda pirmininkavimo Europos Taryboje pusmetį.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Jūsų klaus Seimo narys V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas labai paprastas. Gerbiamasis ministre, ar ne per ilgai mes ratifikuojame tokius svarbius dokumentus. Memorandumas pasirašytas vasario 9 d., šiandien yra gegužės 8 d. Trys mėnesiai, kol atėjo iki Seimo. Kaip jums atrodo?

A.VALIONIS. Aš galiu tik tiek pasakyti – ministerijos interesas, kad tokie dokumentai būtų ratifikuojami kuo greičiau. Yra tam tikras biurokratinis kelias ir aš nenorėčiau šiandien iš šios tribūnos vertinti ar nurodyti kaltus, bet tokia procedūra natūraliai pas mus apie du su puse tris mėnesius beveik visada išeina.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Daugiau klausiančių Seimo narių nėra. Mes turėtume apsispręsti, ar pritariame siūlomam įstatymo projektui po pateikimo. Yra siūlymas pritarti bendru sutarimu. Pritariam. Labai ačiū. Turime apsispręsti dėl pagrindinio ir papildomo komitetų. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu patvirtinti Užsienio reikalų komitetą, papildomo neskirti. Ar būtų abejonių tuo klausimu?

Nėra. Svarstymo data galėtų būti ta pati, kaip ir anksčiau svarstyto įstatyto projekto, gegužės 22 diena. Nėra prieštaraujančių? Labai ačiū. Taigi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Tarybos savitarpio supratimo memorandumo dėl Europos Tarybos informacijos biuro Vilniuje statuso ratifikavimo įstatymo projektui yra pritarta po pateikimo.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl tarpusavio pagalbos muitinių veiklos srityje ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-500 (pateikimas)

 

Pradedame svartyti 2-8 klausimą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl tarpusavio pagalbos muitinių veiklos srityje ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-500. Pateikti jį kviečiu viceministrą A.Bakšinską.

A.BAKŠINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien teikiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl tarpusavio pagalbos muitinių veiklos srityje ratifikavimo įstatymo projektą. Susitarimo pagrindas yra Muitinių bendradarbiavimo tarybos (dabar ji vadinama Pasaulinė muitinių organizacija) 1953 m. gruodžio 5 d. rekomendacija dėl administracinės tarpusavio pagalbos. Susitarimo esminės nuostatos reglamentuoja jo taikymo sritį, informacijos perdavimą, asmenų, prekių bei transporto priemonių kontrolę, kontroliuojamą pristatymą, tyrimus, taip pat informacijos ir dokumentų pateikimą, pareigūnų dalyvavimo tyrimuose tvarką, informacijos ir dokumentų naudojimą, įsipareigojimų teikti pagalbą išimtis, prašymų suteikti pagalbą formą ir turinį, išlaidas, taip pat susitarimų įsigaliojimų nutraukimo tvarką bei ginčytinų klausimų sprendimo būdą.

Taip pat šis susitarimas nustato susitarimą vykdančias institucijas abiejose valstybėse. Lietuvoje – tai Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, o Turkijos Respublikoje – Vyriausybės muitų sekretoriatas. Tokio pobūdžio sutartys yra sudarytos su daugeliu šalių ir jos veikia. 2000 m. Muitinės departamentas išsiuntė 442 paklausimus, taip pat gavo 401 paklausimą iš užsienio šalių. Toks bendradarbiavimas duoda didelę naudą surenkant muitus, taip pat šalinant nusikaltimus kontrabandos ir finansų srityje. Prašom pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū pateikėjui. Jūsų klausti nė vienas Seimo narys nepanoro. Mes turime apsispręsti, ar galime pritarti minėtam įstatymo projektui po pateikimo. Ačiū. Atrodo, bendras sutarimas yra. Mums reikia apsispręsti dėl pagrindinio ir papildomo komitetų. Pagrindiniu yra siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu – Užsienio reikalų komitetas. Pritariate. Labai ačiū. Svarstymo data – gegužės 22 diena. Negirdžiu prieštaravimų. Taigi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl tarpusavio pagalbos muitinių veiklos srityje ratifikavimo įstatymo projektui yra pritarta po pateikimo.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl bendros aukštojo mokslo erdvės sukūrimo Baltijos šalyse ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-539 (pateikimas)

 

Taigi, kolegos, pradedame darbotvarkės 2-7 klausimą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl bendros aukštojo mokslo erdvės sukūrimo Baltijos šalyse ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-539. Prašau įstatymo projektą pateikti ministrą A.Monkevičių.

A.MONKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu turiu garbės jums pateikti Lietuvos, Estijos ir Latvijos vyriausybių sutarties dėl bendros aukštojo mokslo erdvės sukūrimo Baltijos šalyse ratifikavimo įstatymo projektą.

Šio metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 62 straipsniu užsienio valstybių piliečiai moka už studijas valstybinėje aukštojoje mokykloje, jeigu Lietuvos Respublikos tarpvalstybinės sutartys nenumato kitaip.

Praėjusių metų gruodžio 8 d. Kretingoje trijų Baltijos šalių švietimo ministerijų vadovai pasirašė sutartį, akademinės bendruomenės ji vadinama Kretingos sutartimi. Ją ratifikavus Estijos ir Latvijos piliečiams būtų sudarytos sąlygos studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams. Analogiškus veiksmus atlieka Latvija ir Estija.

Įgyvendinę sutartyje numatytus veiksmus sukursime bendrą aukštojo mokslo erdvę Baltijos šalyse, bus sudarytos palankios sąlygos Baltijos šalių asmenims laisvai pasirinkti bet kurią Baltijos šalių aukštojo mokslo instituciją, tomis pat sąlygomis kaip ir priimančios šalies piliečiams įgyti aukštąjį išsilavinimą, išklausyti dalį pasirinktos studijų programos ar atlikti mokslinius tyrimus, taip pat gauti studijų kreditą ar paskolą studijoms kitoje Baltijos šalyje. Atsirastų sąlygos sveikai akademinei konkurencijai ir skatintume studijų kokybės gerinimą. Sukurta bendra aukštojo mokslo erdvė Baltijos šalyse paspartintų Baltijos šalių aukštojo mokslo erdvės integraciją į Baltijos ir Šiaurės šalių bendrą aukštojo mokslo erdvę.

Prašyčiau Seimo narių pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū pateikėjui. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Žodis suteikiamas Seimo nariui J.Čekuoliui.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis ministre, norėčiau pasitikslinti dėl kredito paskolos studijoms gavimo tvarkos. Ar tai reiškia, kad Lietuvos studentas galės pretenduoti ir į Latvijos bei Estijos studijų kreditavimo sistemas gaunant iš ten paskolas savo studijoms, ar čia tik Lietuvos valstybėje, jeigu jis studijuos Latvijos arba Estijos aukštojoje mokykloje, suteiks jam tokį kreditą?

A.MONKEVIČIUS. Galiu pasakyti, kad šių metų kovo 30 d. Tartu (Estijoje) mes, trys Baltijos šalių ministrai, pasirašėme tarp ministerijų sutartį, pagal kurią numatome konkretų mechanizmą, kaip galėtume užtikrinti kreditavimą. Numatėme 5 metams kvotas ir paskolų dydį. Visur vienodomis sąlygomis galėtų gauti stipendijas ir kreditus, kurie dabar galioja tose šalyse. Šis mechanizmas jau yra aptartas. Jis įsigaliotų šių metų birželio mėnesį po šios sutarties ratifikavimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Žodis klausti suteikiamas V. Popovui.

V.POPOVAS. Ačiū gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Mano klausimas tiesiogiai nėra ministrui. Nematau salėje kolegos G.Steponavičiaus, tuo labiau kad Seimo Pirmininko nėra. Jeigu yra, tai tuo labiau jis girdi. Pasižiūrėjau, šis dekretas ir prieš tai teiktas Seime guli daugiau kaip mėnesį. Seime guli. Kodėl tiek ilgai Seime guli tokie svarbūs ir reikalingi dekretai? Gal kas nors galėtų į mano tokį retorinį klausimą atsakyti?

PIRMININKAS. Klausimas, atrodo, buvo ne tuo adresu.

V.POPOVAS. Aš sakiau – netiesiogiai ministrui, bet kaip valdančiosios daugumos…

PIRMININKAS. Ministras gali neatsakinėti, jeigu jis nepageidauja.

A.MONKEVIČIUS. Aš negalėčiau atsakyti, nes nežinau.

PIRMININKAS. Labai ačiū ministrui. Gerbiamieji kolegos, mes turime apsispręsti dėl minėto įstatymo projekto, ar pritarti jam po pateikimo. Ar galėtume pritarti jam bendru sutarimu? Labai ačiū.

Taigi mes turime apsispręsti dėl pagrindinio ir papildomo komitetų. Seniūnų sueiga siūlo pagrindinį komitetą – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, papildomą – Užsienio reikalų komitetą. Ar pritartume? Ačiū. Siūloma svarstymo data – gegužės 22 diena. Pritariame. Labai ačiū. Taigi Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl bendros aukštojo mokslo erdvės sukūrimo Baltijos šalyse ratifikavimo įstatymo projektui yra pritarta po pateikimo.

 

Alkoholio kontrolės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-383. Baudžiamojo kodekso 310 ir 3212 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-384. Baudžiamojo kodekso 310 ir 3212 straipsnių papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-385 (pateikimas)

 

Pradedame nagrinėti darbotvarkės 2-6a, 2-6b, 2-6c klausimus. Manau, mes galėtume išklausyti kartu visų trijų įstatymo projektų pateikimą. Kviečiu pranešėją R.Šukį.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti Seimui Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-383. Taip pat kartu susijusį su juo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 ir 3212 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Trečias projektas, susijęs su šiais abiem, tai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 ir 3212 straipsnių papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas.

Problema yra ta, kad Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje buvo numatyta atsakomybė priskiriant taip pat ir naminį alų prie stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų. Tas priskyrimas vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 10 straipsniu buvo netiesioginis, o buvo palikta teisė alkoholinių gėrimų pripažinimo namų gamybos stipriais alkoholiniais gėrimais kriterijus nustatyti Sveikatos apsaugos ministerijai kartu su Valstybine tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba. Reikia pasakyti, kad įstatymo pakeitimo poreikis atsirado po tam tikrų visuomenės informavimo priemonių publikacijų ir po kai kurių baudžiamųjų bylų bei realių nuosprendžių, kai asmenys už laikymą namų gamybos naminio alaus, kuris viršijo 3,5 tūrinę etilo alkoholio koncentraciją, buvo nuteisti. Aš ir gerbiamasis Seimo narys D.Velička, išnagrinėję visą šią medžiagą, priėjome prie tokios išvados, kad galiojantis Baudžiamojo kodekso 310 straipsnis bei Alkoholio kontrolės įstatymo 10 straipsnis yra ydingas, nes pagal veikos pavojingumą namų gamybos alus, jeigu priskiriamas prie alaus, o ne broga, ne kiti gėrimai, neturėtų apskritai būti baudžiamosios atsakomybės dalyku.

Todėl yra pasiūlyta Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pavadinime įrašyti “išskyrus alų”, taip pat straipsnio dispozicijoje įrašyti “išskyrus alų”, o 3212 straipsnyje, kur yra sąvokų išaiškinimas, šiame skirsnyje išaiškinti, kad stipriu namų gamybos alkoholiniu gėrimu yra laikomi alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 18%. Tai buvo paimta iš naujojo Baudžiamojo kodekso, kuris yra priimtas ir įsigalios 2003 m. sausio 1 dieną. Ten yra toks išaiškinimas ir taip yra reglamentuota. Apie atsakomybę dėl namų gamybos alaus, gamybos, laikymo ir realizavimo naujajame Baudžiamajame kodekse nekalbama.

Baudžiamojo kodekso 310 ir 3212 straipsnių papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas reikalingas tam, kad asmenims, kurie yra jau nuteisti, ar yra apskųsti nuosprendžiai, būtų galimybė sutvarkyti procedūras, kokiu būdu tie asmenys galėtų kreiptis ir būtų atleisti nuo šių nuosprendžių, t.y. nuosprendžiai būtų panaikinti atsiradus normai, kuri švelnina baudžiamąją atsakomybę. Tam reikalingos procedūros, reikia nustatyti, kur kreipiasi, kas priima sprendimus, tam suteikti teisinį pagrindą.

Dėl Alkoholio kontrolės 10 straipsnio pakeitimo, kuris yra bazinis, yra siūloma, kad pačiame įstatyme reikia nustatyti, jog alkoholiniai gėrimai, išskyrus naminę degtinę ir brogą, pripažįstami namų gamybos stipriais alkoholiniais gėrimais, jeigu tūrinė etilo koncentracija juose yra ne mažesnė kaip 18%, aluje – ne mažesnė 9,5%. Teisės departamentas siūlo įvesti, kad viršija 9,5%. Čia techninis siūlymas. Iš esmės jis yra priimtinas, bet komitetai svarstydami tai įvertintų. Esmė yra ta, kad negalėtume suteikti galimybės tam tikrai institucijai nuspręsti atsakomybės laipsnio arba tam tikros veikos, už kurią yra baudžiama, dalyko. Noriu pateikti pavyzdį, jeigu 1995 m. priėmus tam tikrą sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės tabako ir alkoholio tarnybos įsakymą, buvo nustatyta, kad stipriais namų alkoholiniais gėrimais buvo laikoma net iki 19%, o alui – 5,6%, tai 1999 m. atitinkamai pakeitus, tiksliau, 2000 m. kovo mėnesį, buvo įvesta, kad stiprūs namų gamybos alkoholiniai gėrimai yra laikomi 13%, o alus, jeigu tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 3,5%.

Dabar jau įregistravus mūsų įstatymo projektą, Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba faktiškai po 10 dienų priėmė to įsakymo pataisas, kuriose jau alui nustatė taip, kaip yra siūloma projekte, 9,5% tūrinės etilo alkoholio koncentracijos. Žodžiu, lyg ir prisitaikė, ir pripažino, kad vynas, kuris yra 13%, ir alus, kuris yra 3,5%, pagal įstatymą yra laikomi vienodai stipriais alkoholiniais namų gamybos gėrimais. Matyt, ankstesnis sprendimas buvo ne visai pagrįstas. Todėl ta problema jau yra sprendžiama, naujų bylų, matyt, tai padės išvengti. Tačiau, kad sutvarkytume tą sistemą, reikia pritarti pateiktiems įstatymo projektams.

Dar noriu pasakyti vieną pastabėlę. Tai nereiškia, kad stipresnį negu 9,5% naminį alų bus galima gaminti nebaudžiamai. Administraciniame kodekse yra numatyta, kad už tokio alaus gamybą (kad ir savo reikmėms) ir vartojimą bei laikymą bus administracinė atsakomybė. Ten yra iki 2 tūkst. litų. Be licencijos gaminti ir realizuoti kad ir silpnesnį negu 9,5% tūrinės etilo alkoholio koncentracijos naminį alų yra draudžiama. Administracinis kodeksas taip pat numato atsakomybę, už tai ten yra administracinės sankcijos. Todėl tai netaps kažkokia, kaip kas galbūt galėtų pasakyti, indulgencija arba atpalaidavimu, nebus visiškai jokios atsakomybės, tą alų gamins kas nori, realizuos kur nori, be jokios tvarkos ir jokių taisyklių. Tačiau baudžiamosios atsakomybės, kad laiko naminio alaus, nebus, netgi jeigu jis bus ir stipresnis negu 9,5%. Bus tik administracinė, tai yra didelės baudos. Manau, kad to užtenka tai prevencijai ir tai atsakomybei nustatyti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Žodis suteikiamas M.Pronckui.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis kolega, kaip jūs manote, ar naminės įteisinimas greitai atsiras čia, Seime, ar ne, nes kaimo žmonės klausia. Tai būtų viena produkcijos rūšių, kuri eitų be konkurencijos, nes kitkas sunkiai eina.

R.ŠUKYS. Šiandien tokio tikslo, kadangi tai susiję su konkrečiais teismų nuosprendžiais, su konkrečiomis bylomis, šio įstatymo projekto autoriai, tai aš ir ponas D.Velička, nekėlėme, kad būtų įteisinta naminės degtinės gamyba. Dabar siūlomame Baudžiamojo kodekso projekte ir Alkoholio kontrolės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte, kur alkoholiniai gėrimai, yra pasakyta, “išskyrus naminę degtinę ir brogą”. Šiandien šio klausimo nesiūlome. Ir tas, kas buvo naminės degtinės atveju, lieka. Tačiau aš sutinku, kad tai yra, matyt, diskutuotinas dalykas, bet tai yra susiję su ekonominiais dalykais, su valstybės monopolio dalykais, su spirito gamyba, su degtinės gamyba ir panašiai. Čia turėtų būti platesnės diskusijos klausimas, t.y. kokiomis sąlygomis tai būtų galima įteisinti, kaip licencijuoti, kaip užtikrinti higieninių reikalavimų laikymąsi, kaip suderinti tuos ekonominius aspektus ir kai kuriuos sveikatos klausimus. Klausimas gali būti diskutuotinas, tačiau mes šios problemos nekėlėme, nes mus paskatino, aš dar kartą kartoju, labai konkrečios baudžiamosios bylos ir neadekvati padarytai veikai ir jos pavojingumo visuomenei atsakomybė, kuri buvo nustatyta Baudžiamajame kodekse.

PIRMININKAS. Ačiū pateikėjui. Jūsų paklausė visi norėję Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, mums reiktų apsispręsti dėl šio įstatymų paketo, ar mes pritartume jam po pateikimo. Galim pritarti bendru sutarimu? Labai ačiū. Taigi mes turime apsispręsti dėl pagrindinio ir papildomų komitetų. Dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu Ekonomikos komitetą, o papildomu – Sveikatos reikalų komitetą. Pritariam? Ačiū. Dėl Baudžiamojo kodekso 310 ir 3212 straipsnių papildymo įstatymo projekto pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar nebūtų prieštaraujančių? Labai ačiū.

Dėl Baudžiamojo kodekso 310 ir 3212 straipsnių papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekto taip pat pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar nebūtų prieštaraujančių? Labai ačiū. Svarstymo data galėtų būti siūloma birželio 12 d. Ar būtų prieš? Labai ačiū.

 

Seimo nario pareiškimas

 

Taigi mums liko paskutinis darbotvarkės klausimas 2-11 – Seimo narių pareiškimai. Ir vienintelis šiandien kažką pareiškiantis bus Seimo narys E.Skarbalius.

E.SKARBALIUS. Labas vakaras ištvermingiausiems. Noriu pranešti, kad šiandien yra susikūrusi žemaičių parlamentarų grupė, kurios pareiškimą pasirašė 22 asmenys. Ačiū. Antruoju plėtros etapu priimsime visus norinčius.

PIRMININKAS. Ačiū E.Skarbaliui už pareiškimą. Taigi mes baigėme visus darbotvarkės klausimus ir aš skelbiu vakarinį posėdį baigtą.