Dvidešimt devintasis (80) posėdis
2001 m. gegužės 8 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir G.STEPONAVIČIUS

Europos dienos paminėjimas

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, gerbiamieji svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. gegužės 8 d. rytinį plenarinį posėdį. Mielieji kolegos, gerbiamieji čia esantys užsienio šalių atstovai, Ekscelencijos, kaip tikri europiečiai, šiandien turėtume paminėti Europos dieną. Pagal susitarimą Seniūnų sueigoje ir gerbiamiesiems Seimo nariams neprieštaraujant, pirmasis kalbėtų profesorius A.Bumblauskas. Prašom.

A.BUMBLAUSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, svečiai, Ekscelencijos. Man suteikta garbė trumpai pakalbėti apie Europos dieną ir taip pat norėčiau pakalbėti apie Europos idėją. 1985 m. Milane Europos viršūnių taryba – Council of Europe nutarė gegužės 9 d. minėti kaip Europos dieną. Nuo to laiko Europos diena minima visose Europos Sąjungos valstybėse. Kuo dėta gegužės 9-oji?

Mes dar iš tarybinių laikų prisimename, kad gegužės 9 d. buvo pergalės diena. Visai Vakarų Europai pergalės diena buvo gegužės 8 d., kai Vokietija pasirašė besąlyginės kapituliacijos aktą. Atrodo, kad gegužės 9-oji vis dėlto buvo pasirinkta neatsitiktinai. 1950 m. Prancūzijos užsienio reikalų ministras R.Šumanas būtent gegužės 9 d. paskelbė deklaraciją, kurios pačioje pradžioje buvo sakoma: “Mums reikia taikos, taikai reikia Europos”. Ir (…) kalbama: “Penkeri metai, kurie praėjo nuo besąlyginės Vokietijos kapituliacijos…” Vadinasi, ši deklaracijos paskelbimo diena nebuvo pasirinkta atsitiktinai. Ji buvo apmąstymų, kaip Europa pragyveno tuos penkerius metus po karo, rezultatas. R.Šumano deklaracijoje buvo pasiūlyta Prancūzijai, Vokietijai ir kitoms Vakarų Europos valstybėms įsteigti viršvalstybinę instituciją, kuri kuruotų, prižiūrėtų tų valstybių anglies ir plieno pramonę. Anglis ir plienas tuo metu buvo suvokiama kaip pagrindinės strateginės priemonės, kurios reikalingos karo pramonei. Jeigu bus sukurta tokia institucija, kuri kontroliuos, bendra institucija, ypač tarp karo židinio – tarp Prancūzijos ir Vokietijos, vadinasi, bus užkirstas kelias karams ateityje. Taip buvo suvokiama ši idėja.

R.Šumanui atrodė, kad tuo ne tik užkertamas kelias karui, jam atrodė, kad nuo dabar gimsta Europa, tik nuo dabar, nes iki tol Europa tarpusavyje kariavo. R.Šumano manymu, nuo šio momento europiečiai neturėtų skirstyti savęs į Vakarų ir Rytų europiečius. Kai 1951m. Paryžiuje šešios valstybės pasirašė Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sukaktį, galima manyti, kad R.Šumano idėja buvo realizuota. Galėtume sakyti, kad gegužės 9 d. yra Europos Sąjungos įkūrimo diena. Jeigu Lietuva nori eiti į Europą, Europos Sąjungos įkurtuvės yra ir Lietuvos šventė, ne tik Europos šventė.

R.Šumanas buvo politikas, diplomatas. Už jo aiškiai stovėjo vienas svarbiausių Europos integracijos idėjos autorių, šalininkų Ž.Monė. Ž.Monė 1952–1955 m. buvo Europos anglių ir plieno bendrijos vyriausiosios valdybos pirmininkas. Iš esmės Ž.Monė – tai Europos Komisijos prototipo pirmininkas. Ž.Monė, kaip ir V.Čerčiliui, pagrindinis autoritetas buvo ideologas, pats pirmasis iškėlęs Europos vienijimosi idėją… Aš atsinešiau knygą, kurią radau mūsų universiteto bibliotekoje, su S.Batoro universiteto antspaudu. Ant viršelio yra užrašyta: “Antitarybinė knyga”. Dar visai neseniai ji buvo specialiajame fonde. 1926 m., R.Kudenhovė-Kalergis, “Paneuropa”. Nuo šios idėjos, nuo Paneuropos idėjos, prasideda Europos integracijos idėja. Kodėl šiandien verta prisiminti R.Kudenhovę-Kalergį – Austrijos diplomato ir japonės sūnų, 1894 m. gimusį Tokijuje? Man atrodo, kad R.Kudenhovės-Kalergio idėjos aiškiai rodo, kaip istorinė mintis formuoja konkrečią politinę praktiką. Be istorikų, pasirodo, neįmanoma politika. Tai šiek tiek paguodžia mano profesijos žmones. Štai mes labai paprastai galėtume atsakyti. Kai V.Čerčilis 1946 m. Fultone pareiškė, kad geležinė uždanga suskaldė Europą, tarp Rytų ir Vakarų Europos atgimė ta idėja, kurią Europa žinojo nuo švietimo laikų. Švietėjams Europa baigdavosi ties Prūsijos ir Lenkijos riba. Didžiausia simboliška akcija turbūt buvo, kai Anglijos ambasadorius Viljamsas iš Varšuvos atvyko į Dancigą ir čia nerado naktipuodžių. Jam pasirodė, kad tai ženklas, jog pasibaigė Europa. Lai tai būna dar vienas ženklas, apie ką reikėtų mąstyti. Bet svarbiausia. Svarbiausia yra tai, kad ši idėja ilgam suskaidė Europą, ir šiandien daug kur mes esame tik Rytų Europa, labai abstrakčiai vertinant visus mus nuo Budapešto iki Vladivostoko. Tai yra, atrodo, visiems istoriosofams neteisingas teiginys.

Kitas teiginys yra – mes esame Rytų Europa, užgrobta Rusijos. Aišku, kad ši idėja remiasi įžymaus anglų istoriosofo (…) idėja, kad Rusija yra atskira civilizacija. Šią idėją vėliau praplėtė O.Chaleckis. Mes esame Rytų Europa, Rusija nėra Europa. Šios idėjos nepakako sovietinės epochos, ar komunizmo epochos, disidentams. Čekų disidentas M.Kundera suformulavo kitą idėją, kad mes esame Vakarai, tik atplėšti Vakarai, ir kartu mes esame Vidurio Europa. Vėliau šią idėją performulavo politologas S.Chantingtonas pareikšdamas, kad civilizacijos kariaus. Rytų Europa yra kita civilizacija. Atrodo, kad jis atspėjo Balkanų konfliktą. Pagal (…) karas Balkanuose įvyko vos ne pagal S.Chantingtono liniją.

Šiandien mes, atrodo, esame pasitenkinę idėja, kad esame Lietuva, Vidurio Europa arba Vidurio Rytų Europa. Kitaip tariant, Vidurio Europos rytinė dalis. Tai jau tapo tvirtu moksliniu teiginiu. Politikams nereikėtų tuo abejoti, jau net virsta esė, kad Vidurio Europa yra ten, kur yra barokinės bažnyčios, kur ant durų rašomas trejybės ženklas – “Trys Karaliai”, kur moterims teikiamas lyginis skaičius rožių, kur miegama po pūkinėmis antklodėmis, kur rytais geriama kava. Visa tai yra Vidurio Europa. Tačiau ši idėja nesprendžia, kas yra Rusija. Štai kodėl R.Kudenhovės-Kalergio idėjos yra be galo svarbios šiandien. O R.Kudenhovė-Kalergis labai paprastai nustato Europos rytines ribas. Jis sako: “Šiaurėje, pietuose ir vakaruose Europos ribų problema neegzistuoja. Čia pati geografija apriboja Europą. Rytuose Europos ribos slankioja”. Ir kaip slankioja? Pirmoji Europa – Graikija, tačiau A.Makedonietis sukuria eurazinę imperiją, kuri yra ne Europa, ji yra tarp Europos ir Azijos. Antroji Europa yra Roma, tačiau tuojau pat atsiranda Bizantija, kuri taip pat yra eurazinė valstybė, tarp Europos ir Azijos, ir t.t. Rusija yra eurazinė valstybė, tačiau prie Petro I ji tampa Europa ir Europos riba yra iki Uralo. R.Kudenhovė-Kalergis neaiškina plačiau, bet aišku, gali suprasti, kad Sibiras jam yra Rusijos kolonija, dėl to negali būti Europa. Bet kas įdomiausia? 1917 m., kai bolševikų revoliucija atjungė Rusiją nuo demokratinės Europos, R.Kudenhovei-Kalergiui yra aišku, kad Rusija yra vėl eurazinė valstybė.

Jis pranašavo, jeigu Rusija (tai yra 1926 metai), veršis į Vakarus, Europos ribos vėl eis Alpėmis ir Reinu, arba Elbe. R.Kudenhovė-Kalgeris yra pranašas. Po to 50 metų Europos riba ir ėjo Alpėmis, Reinu, arba Elbe. Toliau, R.Kudenhovė-Kalgeris sako, bet jeigu Rusija apsispręs eiti su demokratiniais Vakarais, Europos ribos pirmą sykį persikels per Uralą ir jos eis Altajumi arba dar toliau. Štai šie pamąstymai yra be galo svarbūs šiandien, kai visas pasaulis mąsto, kas yra Rusija. Kartu aktualus tampa klausimas, kas yra Europa, koks yra Lietuvos vaidmuo. Svarbiausia, kad ir Lietuvoje tas klausimas gali būti aktualus, nes mes turime, man regis, unikalią istorinę patirtį – esame vėlyviausia lotyniška valstybė ir katalikiška valstybė, ryčiausia lotyniška ir katalikiška valstybė. Mes esame valstybė, per kurią ilgą laiką ėjo Europos ir Eurazijos riba. Vilnius yra vienintelė sostinė Europoje, kurioje yra riba tarp bizantinės ir lotyniškos civilizacijos. Pagaliau Lietuva pirmoji išstojo iš Tarybų Sąjungos. Vadinasi, Lietuvoje galima kelti šiuos klausimus. Aš manau, visiškai dėsninga, kad būtent ši Lietuvos aukščiausia tribūna suteikia teisę svarstyti ne tik labai konkrečius politinius klausimus, o būtent paversti Seimą šiek tiek primenančiu universiteto auditoriją. Ačiū jums už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju, profesoriau. Dabar kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pavaduotoją ir Seimo Europos reikalų komiteto pirmininką kolegą G.Steponavičių. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ponas posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jūsų ekscelencijos ambasadoriai, svečiai! 1950 m. gegužės 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras R.Šumanas paskelbė deklaraciją, kuria pakvietė Vokietiją kartu prisidėti prie Europos ateities kūrimo. Deklaracijoje, be kito ko, buvo sakoma, jog Europa nebus sukurta iš naujo pagal kokį nors vieną planą. Kad tai tiesa, įrodo visa penkių dešimčių metų istorija. Tai, ką matome šiandien ir kartais vadiname net ne Europos Sąjunga, o Europos projektu, prasidėjo nuo plano sujungti Prancūzijos ir Vokietijos anglies ir plieno pramonę. Beveik prieš penkerius metus buvo pasibaigęs Antrasis pasaulinis karas. R.Šumano planas radosi iš skaudžios Europos valstybių kelių dešimčių patirties bei supratimo, jog iki tol įprasta laikyta valstybių bendravimo tvarką reikia keisti iš esmės. Tai buvo neįprastas ir netikėtas to meto sprendimas. Ką tik tarpusavyje kariavusios valstybės sujungė savo vienas svarbiausių ekonomikos šakų, kad būtų įmanoma pradėti iš pagrindų kurti naują Europą. Manau, kad tokia patirtis Lietuvai yra naudinga ir turėtų būti minima.

Mes šiandien galime daug diskutuoti ir ginčytis dėl Europos Sąjungos, dėl pačios Lietuvos artimiausios ir tolimiausios ateities. Tačiau galime matyti, kad 1950 m. gegužės 9 d. buvo žengtas vienas svarbiausių žingsnių naujausioje Europos istorijoje. Tai puikus valstybinio mąstymo ir sprendimo pavyzdys ne tik naujai atsikūrusioms demokratinėms valstybėms, bet ir senosioms Vakarų Europos šalims. Todėl pažymint R.Šumano plano metines, 1985 m. Milane Europos Sąjungos valstybių vadovai nusprendė šią dieną minėti kaip Europos dieną. Paprastai ši diena skiriama vieningos Europos idėjai propaguoti.

Gegužės 9-osios iniciatyva svarbi visai Europai, ne tik Europos Sąjungai. Mes ne taip seniai galėjome pažvelgti į šią dieną iš kito taško, nes beveik 50 metų apie tokią gegužės 9 d. nežinojome nei iš mokyklinių vadovėlių, nei iš savo kasdienio gyvenimo. Turėčiau pasakyti, kad išties ilgą metą Lietuvoje buvo minima pergalės diena. Pergalės diena ir Antrojo pasaulinio karo pabaigos diena, manau, natūraliai gali būti sietina ir su Europos dienos minėjimu. Nes ji Europai reiškia taiką, ji Europai reiškia ir atsiveriančias naujas perspektyvas. Jau to laikmečio diplomatai suprato, kad Europos vienijimasis bus svarbus tik tuo atveju, jeigu pokyčių naudą pajus piliečiai. Manau, mes dabar lengvai galėtume su tuo sutikti. Ypač planuodami ir vertindami Seime reikalingus padaryti darbus. Dabartinė Europa nėra vien ekonominė nauda, nors apie tai mes dažniausiai kalbame minėdami Europos Sąjungą. Šių dienų Europa – tai bendros vertybės, tai ir neabejotina pagarba žmogaus pagrindinėms teisėms ir laisvėms.

Gerbiamieji kolegos, šiandien linkėčiau prisiminti rytoj minimą Europos dieną, kad spręstume įvairias problemas ir klausimus, susijusius su mūsų politikos prioritetais, su artėjimu į Europos Sąjungą, kad savo sprendimus pasvertume ne tik ekonomiškai, bet ir bendrai valstybiškai. Ačiū. (Plojimai)

2001 m. gegužės 8 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai G.Steponavičiui. Dabar imamės mūsų tradicinių arba rutininių Seimo darbo klausimų. Pirma, mielieji kolegos, dėl šios dienos darbotvarkės. Jūs turite Seniūnų sueigos patikslintą darbotvarkės variantą. Siūloma išbraukti porą klausimų, t.y. 2-3, 2-7, ir atitinkamai papildomai įrašyti kai kuriuos klausimus į darbotvarkę. Sakyčiau, simboliška, kad Seniūnų sueiga vienbalsiai pritarė į popietinę darbotvarkę 10 punktu įrašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Tarybos savitarpio supratimo memorandumo dėl Europos Tarybos informacijos biuro Vilniuje statuso ratifikavimo įstatymo projektą. Taip pat ir dar kai kuriuos, sakyčiau, procedūrinius organizacinius klausimus. Atkreipiu dėmesį – Žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, svarstymo stadija. Dar pats paskutinis patikslinimas iš popietinės darbotvarkės, 2-5 pažymėtas projektas Nr.401, arba Pinigų plovimo prevencijos įstatymo projektas.

Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu, kadangi Seniūnų sueiga tam pritarė, tai aprobuoti. A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau paklausti dėl klausimo 1-13 – “Lietuvos energijos” reorganizavimo. Šis projektas buvo teikiamas Nr.85 ir buvo atmestas. Pagal Seimo statuto 161 straipsnį negalima teikti jo iš naujo, jeigu nepraėjo pusė metų. Kaip vis dėlto Seniūnų sueiga jį įtraukė į darbotvarkę, nes tai pažeidžia Statutą?

PIRMININKAS. Aš galiu kolegai tik tiek pasakyti, kad buvo traktuojama, jog čia yra surašyti nauji dalykai arba tie patys, bet kitaip. Prašom. Kolega G.Jakavonis.

G.JAKAVONIS. Mūsų frakcija prašo šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės.

PIRMININKAS. Prašom. Būtent 13 darbotvarkės punktą? Gerai. Teks, matyt, atskirai balsuoti. Kolega E.Masiulis. Prašom. Kalbėsite? Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau kalbėti dėl 1-3 darbotvarkės klausimo. Iš tikrųjų Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A.Melianas šiandien negali dalyvauti posėdyje, kitas dalykas tas, kad ponas Seimo narys P.Vilkas šiandien užregistravo dar vieną pasiūlymą, tad ar būtų galimybė vis dėlto pasiderinti ir prašytume, kad šiandien tas klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės ir įdėtas į artimiausią darbotvarkę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, susitarkim iš eilės. Pirma, dėl tų klausimų… Kolegos, dėmesio!

Dėl tų klausimų, kuriuos minėjau pradžioje, t.y. tai, ką Seniūnų sueigoje buvo sutarta išbraukti – darbotvarkės 2-3, 2-7 punktai ir papildomai 2-5. Dėl šitų, matyt, jokių diskusijų nėra. Sutarta?

Taip pat siūloma papildomai įrašyti 2-3 – dėl žemės ūkio bendrovių, 2-10 – dėl europinių reikalų ir du rezervinius organizacinius techninius klausimus. Dėl šitų diskusijų nėra? Sutarta. Vadinasi, lieka du diskusiniai klausimai arba iš dalies diskusiniai klausimai. Pradėsiu nuo 1-3 klausimo.

Pranešėjas yra, visi kiti neprivalo dalyvauti. Taigi motyvas atidėti yra aiškiai nepakankamas. Aš negaliu teikti balsuoti, nes Seniūnų sueigoje tam klausimui nebuvo prieštaravimo.

Prašom. Dar kartą – kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Gal iš tikrųjų ne taip supratote. Tikrai ne tas motyvas, kad serga komiteto pirmininkas. Motyvas būtų kitas. Darbo grupė taip ir nepriėjo bendros pozicijos. Darbo grupėje buvo du variantai. Dabar kartu dirbdamas su Darbo ir socialinių reikalų ministerija Seimo narys P.Vilkas yra užregistravęs dar vieną siūlymą. Ar tikrai mes dabar bėgame nuo tų diskusijų ir būtinai šiandien turime priimti? Pratęskime dar kelioms dienoms šio klausimo svarstymą, kad galėtume rasti bendrą sutarimą ir įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš galiu pasakyti tik savo nuomonę, bet geriau R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Norėčiau visiems, kurie dalyvavo darbo grupėje, priminti, kad iš esmės taip, buvo pateikti du variantai, bet darbo grupė taip ir sutarė. Didžioji dauguma dalyvaujančių darbo grupėje Seimo narių pritarė būtent tam variantui, kurį šiandien svarstysime priėmimo metu. Nėra jokio reikalo, kai yra sutartas tam tikras konsensas dėl dviejų alternatyvių variantų darbo grupės, į kurią įėjo visų Seimo frakcijų atstovai, kad būtų dar kartą atidedamas. Turbūt šis klausimas turėtų būti pateiktas šiandien priėmimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, leiskite apibendrinti. Dėl rytinio posėdžio darbotvarkės 3 punkto motyvai yra aiškiai nepakankami, svarstymo stadijoje buvo apsisprendimas, o po to priimdami pastraipsniui dėl šių dalykų galėsime spręsti.

Dėl darbotvarkės 13 punkto. Kadangi tai yra 13 valanda, gerbiamasis kolega Salamakinai, manyčiau, kad iki to laiko kai kuriuos procedūrinius klausimus būtų galima pasitikslinti ir tada daryti pateikimą ar nedaryti.

Prašom. Dar kartą A.Salamakinas. Kol kas siūlau palikti darbotvarkėje.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmiausia ten įrašyta net ypatinga skuba. Manau, tai visai negali būti svarstoma.

Antras dalykas. Prašau apsispręsti balsuojant, ar jį išbraukti, ar ne. Jeigu neišbrauksime, tada prašau, kad iki 13 valandos Etikos komisija pateiktų išvadą. Vieno žodžio pakeitimas nekeičia esmės, esmė lieka ta pati. Vis dėlto turime laikytis Statuto reikalavimų. Pačiam Seimui nederėtų pažeidinėti įstatymų. Todėl prašau dabar balsuoti, o jeigu jis liks, iki 13 valandos prašau Etikos komisijos išvados.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, noriu pranešti pirmiausia dėl ypatingos skubos tvarkos. Seniūnų sueiga tam nepritarė. Seniūnų sueiga rekomendavo, kad būtų skubos tvarka ir kad kitas etapas būtų kitą savaitę. Taigi ypatingos skubos tvarkos nebus, prašome nesijaudinti. O iki 13 valandos tikrai spėsime kartu su teisininkais pasitikslinti, ar viskas yra pagal Statutą.

Kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, pirmininke. Aš taip pat norėčiau pritarti tam, kad būtų išspręsta balsuojant dėl darbotvarkės 1-3 klausimo, atsiprašau, dėl darbotvarkės 1-13 klausimo. Ir norėčiau patikslinti. Buvo pasiūlymas darbotvarkės 2-5 klausimą išbraukti iš vakarinio posėdžio. Jeigu būtų nuspręsta, kad šis 1-13 klausimas balsavimu yra neįtraukiamas į darbotvarkę, tada yra siūlymas darbotvarkės 2-5 vietoj išbraukto klausimo, nes…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Steponavičiau, jūs irgi siūlote, kad dėl 1-13 klausimo reikėtų balsuoti? Kolega A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, mes išklausėme ir socialliberalų atstovą, ir liberalų atstovą, kurie taip pat mano, kad šis klausimas galėtų būti įrašytas į darbotvarkę. Aš nežinau, yra problema, mes galėtume padaryti tai bendru sutarimu. Jeigu nėra bendro sutarimo ir kuri nors frakcija priešinasi, tada balsuokime.

PIRMININKAS. Dar kartą noriu klausti. Jeigu iš tikro yra bendras sutarimas ir juo labiau G.Jakavonis kalbėjo frakcijos vardu, tai galime išbraukti bendru sutarimu. Ar galime išbraukti 1-13 klausimą bendru sutarimu? Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Gerai. 1-13 punktas išbraukiamas. Tada kolegos G.Steponavičiaus siūlymas, kad 2-5 klausimą svarstytume 1-13 klausimo laiku. Ar su tuo galime sutikti? Iš vakarinio – į rytinį posėdį. Mielieji kolegos, lyg ir visi klausimai išspręsti, ar reikia formaliai balsuoti už patikslintą darbotvarkę? Nereikia? Ačiū. Klausimas išspręstas.

Dabar siūlau, kad mūsų darbas būtų šią nelengvą dieną lengvesnis, imtis 1 rezervinio klausimo. Bet dar kolega E.Šablinskas. Prašom.

E.ŠABLINSKAS. Naujosios sąjungos frakcijos vardu norėčiau, kad būtų išbrauktas 1-4 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymas 124⁵ straipsniu ir kitas blokas, nes praeito svarstymo metu buvo tartasi, kad komitete jis bus dar kartą peržiūrėtas. Tai kol kas nebuvo padaryta, todėl siūlyčiau ji išbraukti iš darbotvarkės. Dėkui.

PIRMININKAS. 1-4 klausimą? Prašom. Kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, arba jūs skelbkite posėdžio pertrauką ir tegul Seniūnų sueiga normaliai susirenka, arba dirbkime pagal darbotvarkę. Vakar seniūnai bendru sutarimu pritarė darbotvarkei. Dabar individualūs Seimo nariai siūlo išbraukyt, nesiremdami jokiais Statuto straipsniais, ir jūs, pone pirmininke, toleruojate tokius siūlymus. Prašyčiau būti griežtesniam.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš atsižvelgsiu. Manau, kad pačiu artimiausiu momentu bus galimybė. Kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Norėčiau dėl 1-4 klausimo.

PIRMININKAS. Taip, būtent.

R.ŠUKYS. Kolega E.Šablinskas kalbėjo, bet nežinau, kokiu pagrindu yra siūloma išbraukti. Komitete nebuvo jokio sprendimo naujai šį klausimą svarstyti. Komitete buvo pritarta patobulintam įstatymo projektui. Seimas po svarstymo pritarė ir dabar turi vykti priėmimas. Jokio pagrindo grąžinti jį į komitetą nėra. Aš kalbu komiteto vardu.

PIRMININKAS. Dabar, abu kolegos, prašyčiau, kad neitumėte nuo mikrofono.

R.ŠUKYS. 1-4 turi būti…

PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis Šuky ir gerbiamasis Šablinskai, siūlau kompromisą: palikime ir galime nebaigti priėmimo, jeigu iš tikrųjų yra kokie nors ginčijami dalykai, kad negriautume bendros tvarkos. Kai prieisime prie priėmimo dėl vieno ar kito straipsnio, tada galutinai apsispręsime. Kol kas paliekame darbotvarkėje. Sutinkame? Dar kartą klausiu, ar tvirtinam patikslintą darbotvarkę? Ačiū.

Gerbiamasis Kraujeli, irgi dėl darbotvarkės?

J.KRAUJELIS. Ne, gerbiamasis pirmininke, jūs paminėjote dėl žemės ūkio bendrovių, aš taip ir nesupratau.

PIRMININKAS. Seimas pritarė, ir jokių problemų. Darbotvarkės 2-3 punktas. Ačiū.

Mielieji kolegos, dabar siūlyčiau registruotis. Imsime spręsti 1 rezervinį klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo” projektą Nr.IXP-637. Prašom registruotis.

Mielieji kolegos, užsiregistravo 107 Seimo nariai. Dabar dar viena procedūra, kad iš karto padarytume svarbų darbą ir apsispręstume dėl kitų posėdžių. Pagal Seimo statuto 165 straipsnį turiu garbės jums pranešti, kad Prezidentas vetavo net penkis mūsų priimtus įstatymus.

Tai Azartinių lošimų įstatymas, Azartinių lošimų mokesčio įstatymas, Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas, Švenčių dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas. Ir penktasis vetuotasis įstatymas – tai Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3, 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas. Pagal Statutą ir pagal Seimo seniūnų sueigos sprendimą apie šiuos grąžintus įstatymus kalbėsimės kitą posėdžių dieną, tai yra ketvirtadienį.

Toliau pirmininkaus kolega G.Steponavičius.

Seimo nutarimo “Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo” projektas Nr.IXP-637 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Kolegos Seimo nariai, būtų siūlymas apsvarstyti pirmąjį rezervinį klausimą, susijusį su Seimo Pirmininko, kuris yra išvykęs oficialaus vizito į Vokietiją, pavadavimu. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pavaduotoją Č.Juršėną pristatyti Seimo nutarimą. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, nutarimas yra trumpas ir aiškus. Vadovaujantis Seimo statuto 30 straipsniu, pavesti Seimo Pirmininko pavaduotojui G.Steponavičiui pavaduoti Seimo Pirmininką minėtos komandiruotės metu. Vienas patikslinimas – nuo 8 iki 10 dienos. Ne nuo 7 dienos, o nuo šios dienos. Prašau patvirtinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti penki Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau nereplikuoti iš vietų. Pirmasis klausia kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Ko gero, čia įmetė sąrašiuką iš 1-2 klausimo, aš tikrai neužsirašęs šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega J.Veselka norėtų klausti dėl šio nutarimo? Kolega A.Vidžiūnas, prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs vertinate tokią praktiką, kai nutarimo projektai, reglamentuojantys vadovavimą Seimui, Seimo Pirmininko pavadavimą, priimami po kurio laiko, kai Seimo Pirmininkas būna jau išvykęs. Antrasis klausimas. Anksčiau Seimo Pirmininką pavaduodavo ponas A.Skardžius. Ar jūs, pone Česlovai Juršėnai, matydamas tą situaciją, kad dabar Pirmininką siūloma pavaduoti G.Steponavičiui, neįžiūrite kokių politinių slinksčių valdančiojoje daugumoje?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš daug ką įžiūriu, bet nebūtinai turiu visiems sakyti. (Balsai salėje, juokas) Dėl pirmo klausimo, kuris išties, man atrodo, procedūriniu ir konstituciniu požiūriu yra svarbus. Be abejo, būtų buvę geriau prieš kelias dienas priimti atitinkamą sprendimą. Bet noriu priminti, kad pagal mūsų Statutą, kuriame yra 30 straipsnis, Seimo Pirmininkui numatyta teisė ir galimybė duoti tam tikrus konkrečius pavedimus savo pavaduotojams. Tai dėl vakar dienos, kiek aš žinau, buvo kai kurių pavedimų, kolegai G.Steponavičiui Seimo Pirmininko duotų tam tikrų dokumentu, tai yra Seimo Pirmininko potvarkiu. Taigi viskas legalu.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat norėtų klausti Seimo narys J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, mano klausimas labai panašus į pono A.Vidžiūno. Iš tikrųjų mes dabar turime koliziją, kai vieną dieną ponas G.Steponavičius pavaduoja pagal potvarkį, o kitą – pagal Seimo sprendimą. Ar čia nėra įstatymų kolizijos, kad įgaliojimai vieną dieną buvo vienoki, kitą dieną kitokie?

Č.JURŠĖNAS. Mielasis kolega, klausimas tikrai įdomus. Bet aš siūlyčiau šiuo atveju neplėsti diskusijos. Mes turime organizacinį techninį klausimą, kurį siūlau bendram labui – ir kairei, ir dešinei, ir centrui taip pat – spręsti iš karto. Toks mano, kaip pranešėjo, prašymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Nepaisant raginimo, dėl vedimo tvarkos norėtų kolega A.Sakalas ir dar būtų vienas klausiantysis. Prašom.

A.SAKALAS. Aš labai trumpai. Gerbiamieji kolegos, ar tikrai mes neturime ką veikti ir ar tikrai nebranginame mokesčių mokėtojų pinigų, kad svarstome tokius elementarius dalykus ir gaištame laiką. Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausiantysis yra Seimo narys A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojai, pirmiausia aš nenorėčiau sutikti su kolega A.Sakalu, kad tai yra smulkmenos. Iš smulkmenų susideda visuma ir turime laikytis drausmės. Mano klausimas toks. Ar bus atšauktas A.Paulauskas iš komandiruotės, jeigu Seimas nepritars komandiruotei? (Balsai salėje, juokas)

Č.JURŠĖNAS. Aš čia sakydamas savo nuomonę, o ne Seimo vadovybės, galiu tamstai ir kolegoms pranešti, kad jeigu tokia nelaimė atsitiktų, yra pakankamai galimybių Seime dirbti normaliai. Yra galimybių, užtikrinu jus. Bet vis dėlto siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Daugiau klausiančių nėra. Turėtume apsispręsti dėl pritarimo šiam Seimo nutarimo projektui po pateikimo. Vienas – už, vienas – prieš. Kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš manau, ar nereikėtų vieną kartą Seimui savotiškai pamokyti Seimo Pirmininką. Jeigu jis tiek ilgai nesugeba paskirti pirmojo pavaduotojo, tai gal mes vieną sykį balsuokime prieš tokį potvarkį, tada gal susimąstys ir išspręs tą problemą. Išties Seimo istorijoje turbūt nėra buvę tokių dalykų, kad tiek ilgai negalėtume paskirti svarbaus Seimo pareigūno. Taip pat labai ilgą laiką neskelbiamas konkursas Seimo kanclerio pareigoms eiti. Visiška netvarka. Kita vertus, ponas G.Steponavičius neturėtų dabar pirmininkauti, nes svarstomas klausimas liečia jo personaliją, tai taip pat yra rimta problema. (Šurmulys, juokas salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu jūs manote, kad tai yra rimta problema, aš pasiruošęs nusišalinti nuo pirmininkavimo. Bet manau, tikrai yra sprendžiamas formalus, procedūrinis klausimas ir dėl jo siūlau netęsti ginčų. Dėl balsavimo motyvų kolega V.Kvietkauskas. Prašom.

V.KVIETKAUSKAS. Siūlau pritarti nutarimui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, nesant bendro sutarimo dėl pritarimo Seimo nutarimo projektui po pateikimo kviečiu Seimo narius registruotis. Suteikęs galimybę pranešėjui pristatyti klausimą, norėčiaus pakviesti pirmininkauti Seimo Pirmininko pavaduotoją Č.Juršėną.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, tai vadinasi dėl šventos ramybės.

Užsiregistravo 102 Seimo nariai. Taigi ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nereikia balsuoti? Ar galim tada iškart imtis ir priimti tą nutarimą? (Balsai salėje) Nesutinka. Prašom, tuomet balsuokim irgi dėl šventos ramybės. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, prašom balsuoti. Kas prieš, taip pat.

Už – 86, prieš – 1, susilaikė 11. Po pateikimo pritarta.

Dabar, ar galim iškart balsuoti dėl priėmimo, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ačiū. Tada prašom dar kartą registruotis.

Užsiregistravo 104 Seimo nariai. Balsuosime dėl nutarimo dėl Seimo Pirmininko pavadavimo. Primenu, kad yra du straipsniai. Ar reikalauja kas dėl kiekvieno straipsnio balsuoti? Ačiū. Tada antras priminimas, kad 1 straipsnyje patikslinama – nuo gegužės 8 d. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas dėl Seimo Pirmininko pavadavimo? Prašom balsuoti.

Už – 87, prieš – 2, susilaikė 11. Seimo nutarimas dėl Seimo Pirmininko pavadavimo priimtas. Ačiū.

1996 metų Europos socialinės chartijos (pataisytos) ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-538 (svarstymas)

Mielieji kolegos, dabar 1-2 darbotvarkės punktas – 1996 m. Europos socialinės chartijos (pataisytos) ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-538. Pranešėjų labai daug ir pirmoji I.Degutienė. Prašom. Svarstymo stadija, vėliau priėmimas.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų komitete buvo svarstomas 1996 m. Europos socialinės chartijos (pataisytos) ratifikavimo projektas. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė Sveikatos reikalų komiteto siūlymui patikslinti Chartijos 11 ir kitų straipsnių lietuviško vertimo redakciją. 11 straipsnio 1 punkte, kuriame parašyta “kiek įmanoma šalinti prastos sveikatos priežastims”, padaryta redakcinė pataisa: “kiek įmanoma prastos sveikatos priežastims šalinti”. Tam yra pritarta.

Ypač daug pastabų sulaukėme iš Šeimos ir vaikų reikalų komisijos. Komisija iš esmės pritaria pateiktam Lietuvos Respublikos įstatymo dėl 1996 m. Europos socialinės chartijos ratifikavimo projektui, tik abejoja, ar bus lengva įvykdyti 7 straipsnio 10 punkto reikalavimus. Komisija taip pat siūlo, kad svarstymo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateiktų informaciją apie narkomanijos, alkoholizmo ir nusikalstamumo prevencijų programų įgyvendinimą. Komitetas tam nepritarė, nes iš esmės iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra gauta informacija dėl narkomanijos, alkoholio kontrolės programų įgyvendinimo, ir ji bus pateikta raštu ir Šeimos reikalų komisijai. Ši programa pradėta įgyvendinti 1999 m. ir už atskirų jos punktų vykdymą yra atsakingos Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos, Švietimo ir Vidaus reikalų ministerijos. Ataskaita bus išsiųsta ir Šeimos reikalų komisijai.

Komisijos nuomone, reikia stengtis, kad socialinės apsaugos sistema nuolat tobulėtų, pasiektų aukštesnį lygį, todėl siūloma ratifikuoti 12 straipsnio 3 punktą, nors projekto rengėjai siūlo jį ratifikuoti vėliau. Socialinių reikalų ir darbo komitetas šitam pasiūlymui nepritarė. Svarstymo metu komitete buvo išsakyta nuomonė, kad pasiekus 12 straipsnio 2 punkte numatytą lygį ir siekiant aukštesnio lygio, galėtų būti ratifikuotas 12 straipsnio 3 punktas, tačiau šiandien yra ratifikuojamas 2 punktas, nes tie reikalavimai atitinka realų šiandieninį gyvenimą.

Ir dar vienas komisijos siūlymas – ratifikuoti 31 straipsnio 2 punktą, kuriame iš esmės kalbama apie benamystę, t.y. siūloma plisti benamystei ir ją mažinti, kol palaipsniui ji bus panaikinta. Svarstant komitete buvo ilgai diskutuota šiuo klausimu, tačiau ratifikavus po dvejų metų reikės teikti ataskaitas būtent apie ratifikuotų straipsnių vykdymą, ir mes abejojame, kad per porą metų Lietuvoje benamystė bus sumažinta arba iš viso panaikinta. Tam reikia pakankamai daug lėšų iš valstybės biudžeto. Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė šiam siūlymui.

Šeimos reikalų komisija taip pat siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad Europos socialinės chartijos 8 straipsnio 1 punkto komentare neatsižvelgta į 2000 m. gruodžio 21 d. Seime priimto Lietuvos Respublikos ligos, motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisą. Iš dalies šiam punktui yra pritarta, ir 17 straipsnio 1 punkto c papunkčio komentare minimas Civilinio kodekso 3 knygos “Šeimos teisė” projektas, nors jis yra priimtas 2000 m. liepos 18 d. Į Šeimos komisijos išreikštas pastabas iš dalies atsižvelgta derinant ratifikavimo procedūrą.

Su minėtomis išvadomis bendru sutarimu Socialinių reikalų ir darbo komitetas yra už Lietuvos Respublikos įstatymo dėl 1996 m. Europos socialinės chartijos (pataisytos) ratifikavimo projektą.

Vakar buvo gautos Socialinių reikalų ir darbo komiteto nario A.Syso pataisos dėl 1996 m. Socialinės chartijos (pataisytos) ratifikavimo 4 straipsnio 1 ir 31 straipsnio 2 punktų. Manau, svarstymo metu pats ponas A.Sysas jas pateiks, tuomet aš galėsiu pakomentuoti atskirą komiteto išvadą dėl pono A.Syso siūlymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Dabar kito komiteto atstovas, o tiksliau, pirmininkas G.Steponavičius. Europos reikalų komitetas. Ruošiasi kolega G.Dalinkevičius.

G.STEPONAVIČIUS. Pone pirmininke, kolegos Seimo nariai, Europos reikalų komitetas svarstė šios chartijos ratifikavimo įstatymą jai rūpimu aspektu. Tai yra vienas iš svarbių Lietuvos deryboms ir integracijai į Europos Sąjungą dokumentų, nors Europos socialinė chartija ir nėra Europos Sąjungos dokumentas. Tai yra Europos Tarybos organizacijos susitarimas. Pagal Amsterdamo sutartį chartija yra Europos Bendrijos steigimo sutarties dalis ir visos Europos Sąjungos valstybės yra chartijos narės.

Iš karto galiu pastebėti, kad komitete bendru sutarimu pritarta šios chartijos ratifikavimui, tačiau norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į keletą momentų. Vyriausybės teikiamas įstatymo projektas siūlo ratifikuoti 83 pozicijas iš 98 punktų, ir tai yra viena iš aukščiausių kartelių, kurias valstybės, siekiančios tapti Europos Sąjungos narėmis, numato ratifikuodamos pataisytą Europos socialinę chartiją. Tenka pasakyti, kad tai yra tikrai ambicingas ratifikavimas, daugeliu atvejų susijęs su mūsų ateities orientyrais. Kita vertus, taip pat tenka atkreipti dėmesį į kitų valstybių praktiką, kad tiek papildomų įsipareigojimų prisiėmimas, tiek ir atsisakymas tam tikrų įsipareigojimų yra ganėtinai dažnas net ir Europos valstybių narių atveju, jų praktikoje. Todėl manau, kad abejonės dėl atskirų nuostatų, siejant su mūsų ekonominio augimo tempais, išsivystymu ir realiomis valstybės galimybėmis, galėtų būti užtikrintos prisiimant naujus įsipareigojimus. Šiandien rizikuoti ir žengti dar toliau, taip pat ir dėl pagrindinio komiteto minėtų nuostatų, būtų pakankamai rizikinga. Taip pat yra labai svarbus dalykas tai, kad šis ratifikavimas tiesiogiai nesuponuoja (ir tai yra taip pat Vyriausybės nuostata) jokių naujų įstatymo pakeitimų. Lygiai taip pat tai nėra šiandien susiję su papildomais finansiniais įsipareigojimais. Išdėstydamas šiuos motyvus, kviesčiau Seimo narius pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Dabar kviečiu kolegą G.Dalinkevičių, kaip Žmogaus teisių komiteto pirmininką. Ruošiasi kolegė G.Purvaneckienė.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas svarstė šį projektą ir bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui. Nenorėdamas trukdyti jūsų laiko nekomentuosiu, turiu kalbėti apie vieną ar kitą svarstymą. Be jokios abejonės, esant šiandieninei mūsų ekonomikos situacijai šis projektas iš tiesų, kaip minėjo kolega G.Steponavičius, pakankamai ambicingas. Tačiau galima matyti pastabas, sakykim, pateiktas Darbininkų sąjungos pirmininkės Balsienės, kad galima bus kelti kartelę ir galvoti apie naujus įsipareigojimus, jeigu leis mūsų ekonominė situacija. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už trumpą, aiškią kalbą. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto vardu kalbėti kolegę G.Purvaneckienę. Ruošiasi J.Olekas. Toliau pirmininkaus G.Steponavičius.

G.PURVANECKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas svarstė Europos socialinės chartijos ratifikavimo įstatymo projektą ir vienbalsiai pritarė šio projekto ratifikavimui. Pagrindiniai argumentai buvo labai panašūs į Europos komiteto argumentus, tai yra kad tai politiškai labai svarbus dokumentas, integruojantis į Europos Sąjungą. Dėl 83 punktų ir ambicingumo komiteto buvo tokia nuomonė, kad vis dėlto Vyriausybė turi prisiimti tam tikrus įsipareigojimus, dėl kurių reikės truputį pasistengti ir pasispausti norint įgyvendinti visus punktus. Taigi tiek.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Ačiū. Išklausėme komitetų išvadas. Dabar svarstymo stadijoje turėtume… Atsiprašau. Gerbiamasis kolega, išties matau, kad dar turime išklausyti Sveikatos reikalų komiteto išvadą. Kviečiu kolegą J.Oleką pristatyti.

J.OLEKAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kaip visada, Sveikatos reikalų komitetas ypač atidžiai išnagrinėjo Chartiją ir pastebėjo tam tikrus trūkumus. Kaip girdėjome, Socialinių reikalų ir darbo komitetas atsižvelgė į ypač 11 straipsnio vertimo ne visai tikslią redakciją ir pažadėjo ją pataisyti. Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė su pastaba, kad reikėtų tikslinti lietuvišką tekstą, nes jau ne pirmą kartą yra taip atsitikę ratifikuojant tarptautinius dokumentus, lietuviškas vertimas nėra pakankamai tikslus. Mes turėtume pasirūpinti, kad vertimas nebūtų toks techniškas, jis turi atitikti lietuvių kalbos normas. Sveikatos reikalų komitetas siūlo pritarti Chartijai.

Gal dar leistumėte 1 min. kalbėti, kad nereikėtų sugrįžti man antrą kartą į tribūną. Aš savo vardu kolegas Seimo narius norėčiau pakviesti pritarti A.Syso teikiamoms pataisoms ratifikuoti dar ir 4 straipsnio 1 punktą bei 31 straipsnio 1 dalį. Nes iš tikrųjų ir sveikatos požiūriu šių papildomų straipsnių dalių ratifikavimas būtų pozityvus dalykas, nes didžioji dalis sveikatos nepriteklių ir sveikatos problemų kyla (ypač jeigu prisimintume Nacionalinės sveikatos tarybos pirmąjį pranešimą) dėl gyvenimo nepriteklių, tai yra dėl skurdžiai gyvenančių šeimų. Todėl siūlyčiau, kad taip pat būtų pritarta šiai A.Syso teikiamai pataisai. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Taigi dabar tikrai esame išklausę komitetų išvadas ir eilės tvarka turėtume pereiti prie diskusijų svarstymo stadijoje. Du Seimo nariai yra užsiregistravę dalyvauti diskusijoje. Pirmasis yra kolega A.Sysas. Kviečiu jus į tribūną.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pabrėžta aiškinamajame rašte, kad ratifikuojama Europos sąjungos chartija tampa pasirengimo Lietuvos narystei Europos Sąjungoje sudėtine dalimi. Europos Sąjungos chartija nėra vien teisinis dokumentas, turintis kažkokią imperatyvią galią, kaip yra su Europos Sąjungos direktyvomis. Tai daugiau politinis dokumentas, kuris pagal Amsterdamo sutartį tampa Europos Bendrijos steigimo sutarties neatskiriama dalimi. Ko gero, tai nėra nieko keisto, nes Europa kuria socialinį Europos modelį.

Dėl laiko trūkumo aš nekalbėsiu apie visus Socialinės chartijos straipsnius, norėčiau pakalbėti apie keletą. Dėl dviejų aš teikiu net pasiūlymus. Tai būtent tie straipsniai, kurių kol kas Lietuvos Respublikos Vyriausybė nesiūlo ratifikuoti. Pirmiausia turiu omeny 4 straipsnio 1 dalį, kuri skamba taip: “Pripažinti darbuotojų teisę į tokį atlyginimą, kuris garantuotų jiems ir jų šeimoms normalų gyvenimo lygį”. Aš suprantu, kad Seimas ir Vyriausybė neturi rūpintis tik valstybės tarnautojų pajamomis ir gyvenimo lygiu. Ir tai ne vien darbdavių ir darbuotojų reikalas. Normalų gyvenimo lygį lemia ne tik atlyginimas arba pajamos, kurias gauna darbuotojai, bet ir mokesčių sistema, kuri leidžia daugiau ar mažiau pinigų pasilikti tam pačiam darbuotojui ir pagerinti savo gyvenimą. Tą patvirtino ir vakar susitikime Tarptautinio valiutos fondo atstovai, kurių misija šiandien Lietuvoje yra, kad mokesčių sistema, kuri turėtų užtikrinti pragyvenimo lygį, nėra pati geriausia, ir bent jau tendencijomis, kuriomis norima keisti mokesčių sistemą, tikrai neskatins pragyvenimo lygio kilimo.

Formaliai Vyriausybė siūlo neratifikuoti šio straipsnio arba ratifikuoti jį vėliau dėl to, kad mažai apmokamų darbuotojų neto atlyginimas siekia 60% vidutinio šalies neto atlyginimo. Bet žinant, kad lietuvaičiai kuria stebuklus, tikrai šį procentą galima laikyti tik grynai subjektyviu skaičiumi. Jeigu žiūrėtume statistiką, tokių darbuotojų atlyginimas nesiekia 60%. Bet aš norėčiau paklausti, o ką gi mes patys čia Seime darome, kad ši diferenciacija mažėtų? Visai neseniai mes atidėjome Aukštų pareigūnų darbo užmokesčio mažinimo įstatymą. Jeigu mes pažiūrėsime į statistiką, koks vidutinis atlyginimas valstybės tarnautojų, matysime, kad jų yra didesnis negu privačiame sektoriuje dirbančių darbuotojų atlyginimas. Aš manau, kad mes, kaip Seimo nariai, Vyriausybė, galime prisidėti. Kartoju, šio punkto ratifikavimas nėra kažkokia imperatyvi nuostata, kuri privalomai turėtų būti vykdoma.

Antras straipsnis, kurį, mano nuomone, būtina ratifikuoti, tai yra 31 straipsnio 2 dalis. Ji skamba taip: “Neleisti plisti benamystei ir ją mažinti, kol palaipsniui ji bus panaikinta”. Jeigu mes pasižadame vykdyti 1 punktą, t.y. remti galimybę turėti tam tikro standarto butą, tai, ko gero, mes turime daryti viską, kad benamystės fenomenas netaptų masiniu reiškiniu.

Aš įsitikinęs, kad neratifikavus šio straipsnio, vaizdelis po dvejų metų raporte tikrai nebus geresnis, negu ratifikavus ir parodžius, kad valstybė daro viską, kad benamystė tikrai mažėtų. Manau, kad mums, kaip Seimo nariams, nedaro garbės reportažai iš Bukčių neoficialių gyvenamųjų rajonų arba Kariotiškių sąvartyno ir iš kitur. Tai yra mūsų, kaip valstybės piliečių išrinktų atstovų, pareiga, kad tie žmonės turėtų būstą. Tas būstas nebūtinai turi būti privatūs namai arba kotedžai. Tai gali būti socialinis būstas, apie kurį mes kažkodėl Lietuvoje labai retai kalbame. Tai problema ne tik valstybės plačiu mastu, tai yra ir savivaldos problema.

Dar yra svarbus faktas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, ir du straipsniai, kurie sukels ne patį geriausią rezonansą visuomenėje, nes jų mes neratifikuojame. Noriu pabrėžti, tai yra 30 straipsnis, atkreipkite dėmesį, ir 23 straipsnis. Suprantu, kad teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties yra labai sunkiai įgyvendinama. Neužtenka vien Prezidentui sukurti dvi komisijas ir parašyti konceptualų veikalą apie tai, kaip mes mažinsime skurdą. Turi būti labai konkretūs veiksmai. Su tuo reiškiniu, aišku, labai sunku kovoti. Bet man nesuprantama, kodėl mes neratifikuojame nė vieno 23 straipsnio punkto, t.y. pagyvenusių žmonių teisės į socialinę apsaugą. Mano mielieji kolegos, tai yra vienas trečdalis Lietuvos piliečių ir daugiau kaip pusė mūsų aktyvių rinkėjų. Jeigu mes parodome jiems nugarą (jau dega lemputė), tai kituose rinkimuose mes galime turėti ne patį geriausią palaikymą. Apskritai pritariu socialinės chartijos ratifikavimui. Labai kreipiuosi į kolegas palaikyti mano siūlymą ratifikuoti šiuos du straipsnius, t.y. 4 straipsnio 1 dalį ir 31 straipsnio 2 dalį. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat noriu priminti, kad kalbos savo vardu yra ne ilgesnės kaip 5 minutės. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Veselką. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, šios chartijos pateikimas ratifikuoti iš tikrųjų mane labai nudžiugino, nes tai tik parodė, kad mano rinkos ekonomikos suvokimas ir Europos Sąjungos sutampa. Iki šiol kas mums buvo aiškinama apie rinkos ekonomiką ir apie Europos Sąjungą, tai iš esmės buvo aiškinama XIX a. ir XX a. pradžios laukinio kapitalizmo kūrimo sistema. O štai kas yra, jeigu žiūrėtume iš dviejų pusių: pirmas, rinkos ekonomika – tai laisvė kapitalui, kur nori, ką nori pasirinkti. Tai – viena laisvė. Antra, tai ir valstybės, ir visuomenės įsipareigojimai konkrečiam žmogui. Štai dvi sistemos: laisvė kapitalui pasirinkti ir visuomenės, valstybės įsipareigojimai konkrečiam žmogui. Ne valstybei, ne kažkam, o konkrečiam žmogui.

Tie įsipareigojimai yra stiprinti profsąjungas, siekti visuotinio užimtumo, užtikrinti pakankamas pajamas žmogui į visavertį gyvenimą, prieinamą aprūpinimą būstu, švietimu, medicina. Aš tai pavadinčiau – socialinės partnerystės ir abipusės atsakomybės sistema. O štai pažiūrėkime, kokių straipsnių mes nenorime priimti? Nenorime priimti tų straipsnių, kurie iš esmės yra reikalingiausi socialinei partnerystei ir socialinei atsakomybei kurti.

Pavyzdžiui, mes nenorime priimti 4 straipsnio 2 dalies, kuri garantuoja darbuotojų teisę į tokį atlyginimą, kuris garantuotų jiems ir jų šeimoms normalų gyvenimo lygį. 23 straipsnio, kuris reguliuoja pagyvenusių žmonių teisę į socialinę apsaugą. Jau gerbiamasis A.Sysas sakė: ko verta tauta, kuri bijo imtis atsakomybės už savo tėvus ir senelius, kuri juos išstumia iš visuomenės. Jaunesni galvoja: mes šiek tiek turime kapitalo, o tais, kurie kūrė šį kapitalą, absoliučiai nesvarbu rūpintis. Atsiprašau, gerbiamieji, jauni žmonės, kurie to nenori, tai jūs savo tėvams ir seneliams sakote: jūs mums nereikalingai. Balsavimui už tokią chartiją tikrai negalima pritarti.

Taip pat 30 straipsnio, kuris reguliuoja teisių apsaugą nuo skurdo ir socialinės apskrities, 30 straipsnio tų dalių, kurios sako: neleisti plisti benamystei ir ją palaipsniui mažinti, kol bus panaikinta. Padaryti būsto kainą prieinamą tiems, kurie neturi pakankamai lėšų. Aš nelabai suprantu Prezidento, kuris yra Vakarų vertybių lyg ir atstovas, bet nesiūlo šių chartijos straipsnių ratifikuoti. Ši chartija nėra privalomas direktyvinis dokumentas. Tai yra politinis valstybės įsipareigojimas siekti šių socialinių garantijų žmogui. Geriau priimti visus tuos straipsnius (galbūt dėl kai kurių straipsnių ir atrodysime gėdingai, pripažinsime tą savo gėdą), bet turėti orientaciją, kad mes tai priimsime ir to sieksime.

Jeigu pasižiūrėtume ir kartais atsisakytume didžios valstybės ambicingų tikslų, o juos pakeistume konkrečiu žmogumi, atsirastų nemažai milijonų, šimtai milijonų, kai būtų galima operatyviau spręsti būsto problemas, benamystės, socialines, skurdo, pagyvenusių žmonių. Siūlau labai paprastą sprendimą. Būkime ryžtingi ir ratifikuokime visus šios chartijos straipsnius, išskyrus tam tikrus įsipareigojimus užsieniečiams. Užsieniečiams mes negalime, bet savo žmonėms siūlau ratifikuoti visus straipsnius, o kai po dvejų metų rašysime raportus, tegul mums bus gėda, bet iš čia bus galima parodyti ir visą laiką valdžios reikalauti tam tikrų pastangų spręsti žmonių problemas. Taip, pritariu, bet prašau visų ryžtingo žingsnio ratifikuoti visus chartijos straipsnius, išskyrus tuos įsipareigojimus dėl užsieniečių statuso Lietuvoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijos yra baigtos svarstant šį klausimą. Gerbiamieji kolegos, turėtume pereiti prie pataisų, kurios yra svarstytos pirmiausia pagrindiniame komitete ir kurioms nebuvo pritarta. Norėčiau klausti, ar būtų būtina pirmiausia pateikti komisijos, Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pataisas, kurios yra visiems išdalintos ir kurioms pagrindinio komiteto nėra pritarta – 12 straipsnio 3 punkto ratifikavimui. Tai siūlė komisija. Kas norėtų šią pataisą pateikti? Ar komisijos pirmininkė kolegė J.Narvilienė? Atsiprašau. Suklydau. Ar komisijos pirmininkė Seimo narė G.Purvaneckienė norėtų pateikti? Tuoj įjungsiu mikrofoną. Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Komisija buvo įpareigojusi gerbiamąją I.Degutienę kalbėti tuo klausimu, nes ji buvo komisijos pranešėja. Jeigu ji negali, tai tada aš.

PIRMININKAS. Gal jūs galėtumėte taupant laiką. Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Komisija siūlo ratifikuoti 12 straipsnio 3 punktą, kuris skamba taip: “Stengtis, kad socialinės apsaugos sistema nuolat tobulėtų, pasiektų aukštesnį lygį”. Komisijos nuomone, tai atspindi pastangas, o rašydama ataskaitą Vyriausybė galėtų šiuo punktu parodyti, kokios dedamos pastangos. Jeigu neprisiimtume tokio įsipareigojimo, vadinasi, manome, kad socialinės apsaugos sistema netobulės. Toks buvo pagrindinis motyvas, kodėl mes siūlome ratifikuoti šį punktą.

Atskirai ar apie kiekvieną?

PIRMININKAS. Dabar šis punktas yra svarstomas, nes dėl kiekvienos jūsų teiktos pataisos turėtų būti apsisprendžiama atskirai. Gerbiamieji kolegos, svarstant šią pataisą, prieš pritariant ar nepritariant jai, vienas už, vienas prieš. Taigi dėl balsavimo motyvų kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų atrodo nelabai logiškas atsisakymas pritarti 12 straipsnio 3 daliai, nes tai, kas numatyta ir Vyriausybės programoje, ir Seimo darbe svarstyti įstatymus, gerinančius socialinės apsaugos sistemą, tai yra įrašyta būtent šio straipsnio 3 dalyje, todėl atsisakyti tobulinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos sistemą, kad jinai siektų aukštesnio lygio, na, man atrodo, yra alogiška. Aš siūlyčiau komisijos nuomonei pritarti, nes socialinės problemos šalyje įgauna ypatingą skaudų mastą ir dydį. Mes turime patobulinti socialinės apsaugos sistemą, kad jinai geriau reaguotų į tas problemas, į tuos sunkumus, kurie iškyla Lietuvos gyventojams. Todėl siūlau komisijos nuomonei pritarti ir balsuoti už, kad chartija būtų ratifikuota su 12 straipsnio 3 dalimi.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Kviečiu Seimo narius, prieš balsuojant dėl šios pataisos, registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 104 Seimo nariai. Formuluoju klausimą balsavimui. Balsavimas už reiškia pritarimą Šeimos ir vaiko reikalų komisijos siūlymui dėl 12 straipsnio 3 dalies ratifikavimo, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Susilaikymas reiškia susilaikymą. Prašau Seimo narius balsuoti.

Už – 68, prieš – 16, susilaikė 15. Pritarta, kad būtų ratifikuojamas ir 12 straipsnio 3 punktas. Aš prašau pristatyti kitą Šeimos ir vaiko reikalų komisijos siūlymą, susijusį su 31 straipsnio 2 punkto ratifikavimu. Ar jį pristatytų komisijos pirmininkė? Prašau ponią G.Purvaneckienę.

G.PURVANECKIENĖ. Šeimos ir vaiko reikalų komisija taip pat siūlo ratifikuoti 31 straipsnio 2 punktą, kuris skamba taip: “Neleisti plisti benamystei ir ją mažinti, kol palaipsniui ji bus panaikinta”. Visų pirma, komisijos nuomone, šį punktą įvykdyti yra lengviau negu to paties straipsnio 1 punktą, kuris skamba: “Remti galimybes turėti atitinkamo standarto būstą”, kuris yra ratifikuojamas. Antras dalykas, jeigu mes neratifikuojam to punkto, tai faktiškai reikštų, kad mes leisim plisti benamystei. Argi mes galim taip deklaruoti? Todėl tokį punktą kaip neleisti plisti benamystei kviečiu visus vis dėlto ratifikuoti. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Vienas – už, vienas – prieš dėl balsavimo motyvų svarstant šią pataisą. Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš džiaugiuosi, kad mano nuomonė sutampa su komisijos nuomone ir aš pateikiau tokią pataisą. Aš manau, kad mes privalom šitą punktą ratifikuoti, nes, kaip aš sakiau svarstymo metu, tai yra esminis dalykas, kad valstybė siekia kovoti su ta yda, kuri yra šiandien Lietuvoje. Ir tie reportažai, kurie buvo praeitą savaitę apie tai, kad tuose “architektūriniuose” statiniuose iš polietileno ir skardų gyvena ir mažamečiai vaikai, tikrai nepuošia valstybės, kuri ruošiasi eiti į Europos Sąjungą. Suprantu, kad mes su šiuo blogiu nesusidorosim rytoj ar poryt, bet tai nuostata, kuri būtų įpareigojimas visoms vyriausybėms, nepaisant to, kokios pakraipos ji būtų – kairioji, dešinioji, centristinė. Siekis suteikti Lietuvos piliečiams galimybę turėti stogą – tai mūsų priedermė, todėl aš remiu šį siūlymą ir siūlau visiems balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau Seimo narius registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 104 Seimo nariai. Formuluoju klausimą balsavimui. Balsavimas už reiškia pritarimą teikiamai komisijos pataisai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Prašau Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 70, prieš – 17, susilaikė 17. Pataisai pritarta.

Gerbiamieji kolegos, pataisų svarstymas yra baigtas. Turėtume pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Gerbiamieji kolegos, aš matau tai, ką jūs visi matote, Statutas numato, kad pataisos turi būti pagal keliamus reikalavimus. Šitos pataisos nėra išlaikančios Statuto reikalavimų laiko prasme. Jos yra įregistruotos per vėlai, todėl siūlau pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Gerbiamieji kolegos, aš manau, dabar mes turėtume pereiti prie įstatymo priėmimo po svarstymo su priimtomis pataisomis.

Dėl vedimo tvarkos kolega J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Posėdžio pirmininkui aš norėčiau pateikti du pasiūlymus, kuris jums labiau patinka, tą pasirinkit. Kadangi komitetas svarstė Seimo nario kolegos A.Syso pataisas, tai gal reikėtų jas apsvarstyti ir Seime, nes tiesiog paprasčiausiai gali ratifikavimui pritrūkti mūsų balsų, jeigu mes dėl jūsų tokio pirmininkavimo nutarsim nepalaikyti. Kitas siūlymas, jeigu jums būtų patogesnis, galim frakcijos vardu pasiūlyti pertrauką, kol jūs apsispręsit.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Bernatoni, aš šį jūsų pirmą pasiūlymą negaliu vertinti kitaip kaip šantažą ir turėčiau pasakyti, kad jūs man neturite siūlyti laužyti Statutą. Prašome Seimo narius laikytis Statuto reikalavimų, o ne siūlyti man elgtis neteisėtai. Ir jeigu jūs pasiūlytumėte padaryti pertrauką, mes galėtume spręsti tokiu būdu. Ir prašau tokių klausimų nekelti taip, kad priimant įstatymo projektus staiga gali pritrūkti balsų. Aš matau, dėl vedimo tvarkos kolega J.Olekas. Prašau.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kaip gydytojas turėčiau padėti jums abiem. Siūlau Socialdemokratinės koalicinės frakcijos vardu padaryti svarstymo pertrauką iki artimiausio posėdžio ir taip mes išspręsim laiko deficito klausimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš, kaip teisininkas, linkęs pritarti tokiam jūsų siūlymui, bet tai nėra mano sprendimas, jeigu taip nuspręs Seimas. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsavimu apsispręsti, ar yra pritariama Socialdemokratinės koalicijos frakcijos siūlymui padaryti pertrauką. Prašau prieš tai Seimo narius registruotis.

Vyksta registracija.

Užsiregistravo 105 Seimo nariai. Dabar balsavimu turėtume apsispręsti, ar iki artimiausio posėdžio yra padaroma, jeigu taip buvo suformuluota frakcijos vardu, pertrauka svarstant šį klausimą, kad būtų išlaikyti Statuto reikalavimai. Prašom Seimo narius balsuoti.

59 – už, 32 – prieš, 11 susilaikė. Šio klausimo svarstymo pertrauka iki artimiausio plenarinio posėdžio.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-423(3*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, turėtume pereiti prie darbotvarkės klausimo 1-3 – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-423(3). Priėmimo stadija. Aš kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto vardu pateikti klausimą Seimo narę I.Degutienę.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šiandien mes vėl grįžtame prie Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Kolegoms norėčiau priminti, kad Seimo valdyba šių metų kovo 28 d. sprendimu buvo sudariusi darbo grupę, kad darbo grupės nariai pateiktų kompromisinius siūlymus, kaip keisti arba kaip tobulinti priimtą ir pradėjusį galioti nuo š.m. sausio 1 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymą.

Seimo narys V.Andriukaitis prašė ir teikė pasiūlymą grįžti į praeitį, t.y. į 2000 m. pabaigą, kuomet galiojo įstatymas, reglamentuojantis dirbantiems pensininkams gaunamą atlyginimą. Jei viršija pusantros minimalios mėnesinės algos, gauti tik bazinės pensijos dalį, o iki pusantros minimalios mėnesinės algos – gauti visą atlyginimą ir visą pensiją. Atitinkamai reglamentuojant ir dėl dirbančių invalidų. Apie tai kalbama 32 straipsnyje. Sudaryta darbo grupė tuomet pateikė du pasiūlymus. Tai skiriasi tik tuo, kad 23 straipsnyje buvo vienas siūlymas, dėl kurio darbo grupės dauguma buvo už , t.y. jeigu dirbantis pensininkas gauna iki vienos minimalios mėnesinės algos, gauna visą algą ir visą pensiją, daugiau – gauna atitinkamai pagal įstatymą 50% papildomos dalies, neviršijančios 100 Lt, 20% papildomos dalies, neviršijant nuo 100 iki 200 Lt ir 10% – nuo 200 iki 300 Lt. Taigi už tai buvo didžioji dauguma. Antrasis variantas buvo, kad jeigu dirbantis pensininkas gauna atlyginimą iki pusantros minimalios mėnesinės algos, tik tuomet jis gali gauti visą pensiją ir visą atlyginimą. Norėčiau priminti, kad būtent šiam variantui po svarstymo nebuvo pritarta, todėl dabar yra kalbama tik apie tą variantą, kuriame yra reglamentuota (23 straipsnyje), jeigu dirbantis pensininkas gauna iki vienos minimalios mėnesinės algos, tai tuomet jis gauna visą pensiją ir visą atlyginimą, daugiau to – jau pagal mano nurodytą schemą.

Po svarstymo buvo gauta siūlymų iš Teisės departamento. Socialinių reikalų ir darbo komitetas į tas pastabas atsižvelgė, jos yra pateiktos. Šiandien yra išdalyti ir Seimo nario P.Vilko pasiūlymai dėl pensijų mokėjimo tvarkos pakeitimų dirbantiems pensininkams, tačiau šis variantas Socialinių reikalų ir darbo komitete nebuvo aptartas ir svarstytas. Todėl manau, mes turėtume apsispręsti, ar darome pertrauką priėmimo metu, nes gavus naują siūlymą ir jo neišanalizavus, turbūt tikrai Seimo nariams salėje būtų sunku apsispręsti, ar šis pateiktas variantas yra teigiamas, ar mes galėtume už jį balsuoti ir kokios būtų to pono P.Vilko teikiamo varianto socialinės pasekmės. Todėl aš, kaip pranešėja, siūlau priėmimo metu daryti pertrauką ir siūlyti Socialinių reikalų ir darbo komitetui apsvarstyti pono P.Vilko teikiamą naują įstatymo pataisą.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Ar išklausę pranešėjos, kalbėjusios pagrindinio komiteto vardu ir pristačiusios klausimą bei siūlymą, kad remiantis jai Statuto suteikta teise ji prašo pertraukos, ar bendru sutarimu galėtume taip pasielgti? Bendro sutarimo nėra. Gerbiamieji kolegos, mes … turėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad tai yra 158 straipsnio norma ir bet kokiu atveju yra prašoma papildomos informacijos, susijusios su šio įstatymo svarstymu, todėl mes turėtume apsispręsti, ar pertrauka būtų padaryta. Aš dėkoju pranešėjai. Gerbiamieji kolegos, turėtume apsispręsti, pritariame ar nepritariame siūlymui padaryti pertrauką svarstant šį klausimą. Taigi vienas – už, vienas – prieš. Dėl balsavimo motyvų kolega A.Sysas. Ar jūs registravotės būtent tuo klausimu? Galbūt iš naujo. Taip. Kolega A.Sysas, prašom.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu informuoti, o koks gi yra iš esmės pono P.Vilko siūlymas ir kodėl … ar verta dėl to vėl daryti pertrauką? Esminis dalykas, dėl ko diskutavo Seimo sudaryta komisija, tai buvo du alternatyvūs siūlymai. Vienas buvo, kad visa pensija mokama tiems, kurie gauna iki 215 Lt, antrasis siūlymas – iki 430 Lt. Pono P.Vilko siūlymas yra ne 215 Lt, o 218 Lt. Tai esminio papildymo… daryti pertrauką ir svarstyti šį variantą… dėl to jau ne vienas posėdis buvo rengtas. Trys litai iš esmės nekeičia to siūlymo ir svarstymo, kuris buvo specialioje komisijoje. Todėl aš nepritariu siūlymui daryti pertrauką ir siūlau svarstyti tai, ką pateikė komisija.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų norėčiau pasakyti, kad pasisakymas už reiškia pritarimą pertraukai, pasisakymas prieš reiškia prieš pertrauką. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų aš būčiau už pertrauką priimant šį klausimą, tai siūliau daryti ir prieš tvirtinant mūsų darbotvarkę. Tikrai labai dėkingas, kad kai kurie Seimo nariai įsiklausė į šį siūlymą. Aš nenorėčiau dabar nuodugniai analizuoti pono P.Vilko pasiūlymo. Tam ir yra komitetas, kad jis galėtų labai detaliai kartu su ministerijos specialistais jį išanalizuoti ir pateikti išvadą. Kita vertus, taip primityviai nepasakyčiau, kad pono P.Vilko pasiūlymas tik 3 Lt yra vertesnis už pono A.Meliano. Jo siūlymų esmė yra kur kas platesnė, ten kalbama… Yra skaičiai ir 220, ir 230, ponas Sysai. Tikrai kviečiu padaryti pertrauką, tuo labiau kad šituo klausimu mes jau gana ilgai diskutuojame, taigi neprailgtų dar keletas dienų, ir tada galėtų Seimas apsispręsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Ačiū. Aš norėčiau, kad nebūtų klaidinamas Seimas. 215 tai nėra pensija, tai yra dabartinis atlyginimas. Aš siūlau 218 Lt pensiją mokėti. Čia yra didelis skirtumas. 215, tai kai gaunamas ir atlyginimas, tuomet mokėti visą pensiją. Tai yra didelis skirtumas, taigi prašom…

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tik norėčiau priminti, kad dėl šio įstatymo pataisų buvo sudaryta jungtinė Seimo darbo grupė. Ši darbo grupė apsvarstė ir priėmė, todėl aš siūlyčiau… ten mes suradome kompromisą, nors buvo įvairūs siūlymų variantai, net ir kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Aš manau, kad mes jau suradome kompromisą ir dalinį sprendimą, kuris galbūt visiškai nepatenkina vienų ir kitų, bet tai yra mūsų bendro darbo rezultatas. Todėl aš kviečiu tokį variantą ir svarstyti. Kiekvienas Seimo narys turi teisę pateikti tas pastabas. Jeigu jis teikia savo siūlymą, tai mes apsispręskim balsuodami, ar pritariam, ar nepritariam teikiamoms pataisoms, ir tada priimkime savo variantą. Aš siūlau šiandien nedaryti pertraukos, nes mes vis tempiame ir tempiame, ir sukeliame tam tikrą įtampą tarp tų žmonių, kurie girdėjo, kad Seimas jau galų gale susitarė ir pasiekė bendrą darbo rezultatą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos J.Čekuolis, paskutinis kalbėtojas, ir judam į priekį. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Kiek atsimenu, darbo grupėje kompromisas pasiektas nebuvo, ir čia, Seime, buvo balsuojama dėl alternatyvų, kurias darbo grupė buvo pasiūliusi. Vadinasi, bendro sutarimo nebuvo. Klausimas yra labai atsakingas ir labai svarbus. Mes puikiai tai suprantame, todėl skubėti čia tikrai nereikia. Gautus siūlymus, manau, komitete mes galėtume dar sykį apsvarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau… (Balsas salėje) Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal jūs mums paaiškintumėte, kokiu pagrindu šita pataisa dabar priimama svarstyti, tuomet mums visiems būtų kur kas ramiau, nes aš noriu pastebėti, kad ji yra registruota 10.05 val. Šiandien yra priėmimo stadija ir pataisos turi būti registruojamos 24 val. iki priėmimo.

Antras dalykas, aš noriu sužinoti, kam bus deleguojama dabar svarstyti šitą pataisą? Ar darbo grupei, kuri buvo sudaryta valdybos, ar Socialinių reikalų ir darbo komitetui? Ir trečias dalykas, ar tai, kad šiandien priimama svarstyti pataisa, kuri registruota 10.05 val., reiškia, kad vėl pradėjus priėmimo procedūrą bus taip pat galima pateikinėti pataisas ir mes šitą procesą tęsime iki sesijos pertraukos?

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nesiūlo nepaisyti Statuto nustatytos įstatymų projektų ir pataisų registravimo tvarkos, todėl aš dabar, gerbiamieji kolegos, norėčiau jums perskaityti 158 straipsnio 1 dalį ir ja remiantis pasiūlyti tolesnį klausimo sprendimą. “Pranešėjo reikalavimu, jeigu jis mano, kad priimtiems pasiūlymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų straipsnių gali būti padaryta priėmimo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausios Seimo posėdžių dienos”. Dabar mes turėtume balsavimu apsispręsti dėl visų pateiktų pataisų ir paskui, jeigu pranešėjo lūpomis būtų pakartotas siūlymas padaryti priėmimo pertrauką, po visų straipsnių apsvarstymo ir priėmimo, prieš galutinį balsavimą mes galėtume apsispręsti, ar darome pertrauką. Gerbiamieji kolegos, remiuosi Statutu ir siūlau judėti būtent tokia procedūra į priekį.

Gerbiamieji kolegos, pereiname prie… (Balsas salėje) Kolega Razma, aš noriu pasiūlyti mums judėti į priekį ta tvarka, kurią numato Statutas, ir čia nėra kitų variantų. Dėl vedimo tvarkos. Prašom.

J.RAZMA. Aš vis dėlto prašyčiau Etikos ir procedūrų komisijos (aš frakcijos vardu to paprašysiu), kad išnagrinėtų šią situaciją. Mano supratimu, jūs siūlymą teikėte visiškai nesiremdamas jokiu Statuto straipsniu, tiksliau, jį pažeisdamas. Jūs tiksliai citavote straipsnį, t.y. priimtiems pasiūlymams suderinti, tačiau puikiai matote, kad jokių pasiūlymų mes šiandien priėmimo metu nepriėmėme, taigi nėra ką derinti. Papildomų pataisų, jeigu jos užregistruotos vėliau negu 24 val. iki priėmimo pradžios, nėra jokių galimybių nagrinėti. Aš nežinau, mes galime, aišku, padaryti pertrauką, bet nematau galimybės …

PIRMININKAS. Kolega, aš siūlau klausyti vieni kitų. Niekas nesako, kad pažeisdami Statutą mes dabar svarstysime Seimo nario P.Vilko teikiamą pasiūlymą. To mes daryti negalime, ir niekas to daryti nesiūlo. Aš taip pat jums siūlau pažiūrėti medžiagą, yra oficialiai įregistruota Seimo nario A.Meliano pataisa, data – gegužės 2 d. Šitas pataisas mes turėsime taip pat svarstyti ir dėl jų mes taip pat balsuosime.

Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad po balsavimo mes turėsime apsispręsti, kaip elgiamės prieš priimdami įstatymą. Gerbiamieji kolegos, judame į priekį ir pereiname prie 1 straipsnio. Primenu, tai yra priėmimo stadija. Gerbiamieji kolegos, dėl 1 straipsnio pataisų nėra gauta ir klausčiau, ar būtų norinčių… Matau, yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų svarstant 1 straipsnį. Ar kolega A.Sysas nori kalbėti dėl 1 straipsnio? Kviečiu jus į savo vietą. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš pritariu tam kompromisiniam variantui, ir tikrai tai yra kompromisinis variantas, dėl kurio buvo sutarta darbo grupėje. Nors tai buvo tam tikra alternatyva, bet po ilgų diskusijų… todėl siūlau pritarti šitam variantui, kad visi dirbantys pensininkai, gaunantys mažesnį nei minimalų mėnesinį atlyginimą, turėtų teisę į visą pensiją. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. … kurie gauna iki minimalaus atlyginimo… mokėti visą pensiją, mes tikrai pažeistume tų žmonių, kurie jau nedirba, teises. Kaip tai atrodytų? Anksčiau priimtas įstatymas, kurie gauna… Dirbantys pensininkai gavo 138 Lt pensijos ir tiems, kurie uždirbdavo daugiau, neapsimokėjo dirbti, kurie gauna iki 430 Lt… turėjo išeiti iš darbo ir dabar jie nuskriausti. Todėl, sakyčiau, priimti tokią įstatymo pataisą tikrai būtų neteisinga, nes pažeistume tų žmonių, kurie jau išėjo iš darbo, teises.

Antra. Reikia ieškoti kompromiso. Mano pasiūlytas variantas siūlo kaip tik atvirkščiai – kad tie, kurie gauna mažas pensijas, gautų tą patį arba net padidėtų. Todėl aš siūlyčiau balsuoti prieš dabartinį pasiūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš norėčiau priminti, kad mes dabar svarstome 1 straipsnį, tai yra susijusį su 23 straipsnio pakeitimu. Dėl jo pataisų nebuvo gauta.

Gerbiamieji kolegos, dėl to turėtume apsispręsti balsuodami. Prašau registruotis prieš balsavimą.

Užsiregistravo 108 Seimo nariai. Formuluoju klausimą, dėl kurio balsuosime. Svarstomas įstatymas pastraipsniui. Dabar balsuojama dėl 1 straipsnio, susijusio su 23 straipsnio pakeitimu. Balsavimas už reiškia pritarimą. Balsavimas prieš – nepritarimą. Prašau balsuoti.

Už – 62, prieš – 41, sulaikė 4. 1 straipsniui pritarta. Pereiname prie 2 straipsnio, susijusio su 32 straipsnio pakeitimu. Dėl šio straipsnio Statuto numatyta tvarka yra įregistruotos dvi pataisos. Pataisų autoriai yra Seimo narys A.Melianas ir Seimo narė I.Degutienė. Abi yra susijusios su to paties straipsnio nuostatų patikslinimu. Būtų siūlymas svarstyti pataisas pagal siūlomų skaičių didėjimo tvarką. Todėl pirmoji svarstoma pataisa būtų Seimo nario A.Meliano teikiama pataisa, susijusi su 32 straipsnio nauja redakcija, numatančia, kad mokama visa paskirta valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensija, kai jų draudžiamos pajamos neviršija 0,5 minimalios mėnesinės algos. Kad ši pataisa būtų svarstoma Seimo plenariniame posėdyje, reikia bent jau 29 Seimo narių pritarimo. Aš prašau Seimo narius balsuoti elektroniniu būdu.

41 Seimo narys pritarė, kad ši pataisa būtų svarstoma Seimo plenariniame posėdyje. Gerbiamieji kolegos, nesant pataisos autoriaus, ar kas nors vietoj jo norėtų pristatyti pataisą? Taip, visi turime prieš akis pataisą. Jos esmė taip pat, manau, yra pakankamai aiški. Prieš balsuojant ir apsisprendžiant dėl šios pataisos dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš. Kolega J.Olekas – prieš.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ši pataisa buvo pateikta svarstymo metu. Seimas savo nuomonę dėl šios pataisos yra išreiškęs, tai yra jai buvo nepritarta. Todėl aš siūlau, kad šiandien priėmimo metu taip pat šiai pataisai nepritartume. Yra priimtas kompromisinis sprendimas Seimo narių ir susitarta. Mes svarstymo metu esame pritarę variantui be šios pataisos ir, manau, šiuo metu mes turėtume nepritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų už kalbės kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų šis A.Meliano pateiktas variantas yra tas, kuris buvo svarstomas darbo grupėje. Labai daug šiandien kalbama apie pasiektą kompromisą. Aš dar kartą akcentuoju, kad kompromiso nėra pasiekta. Pasižiūrėkime ir į balsavimo rezultatus komitete. Nėra konsenso balsuojant už vieną ar kitą variantą. Tai tikrai, kolegos, nevadinkim tai kompromisu.

Antras momentas, kad A.Meliano siūloma pataisa, sakykim, šiek tiek mažiau skiriasi nuo dabar galiojančios tvarkos ir nesukeltų tiek daug suirutės, kiek tai, jeigu mes priimtume Seimo nario V.Andriukaičio teikiamos pataisos variantą. Taigi kviesčiau palaikyti A.Meliano projektą, nes tai kartu leistų balansuoti “Sodros” biudžetą. Toks vienas iš tikslų ir buvo priimant ankstesnius įstatymų projektus, kurie buvo atnešti į Seimą iš Socialinių reikalų ir darbo ministerijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, turėtume balsuoti dėl šios pataisos. Primenu, svarstome Seimo nario A.Meliano teikiamą pataisą. Dėl vedimo tvarkos. Ar primygtinai kolega A.Sysas norėtų? Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau pasitikslinti. Iš principo Statuto 156 straipsnio, kuriame kalbama apie įstatymo projekto priėmimo tvarką, 5 dalis kalba apie naujas pataisas. Pono A.Meliano pataisa nėra nauja. Mes svarstymo metu ją svarstėme ir atmetėme. Tai kaip traktuoti šią dalį? Nes lyg ir dėl tų pataisų, kurios svarstymo metu būna atmestos, priėmimo metu antrą kartą nebalsuojama. Ar aš neteisingai suprantu Statuto 156 straipsnio 5 dalį?

PIRMININKAS. Ačiū. Toks jausmas, kad kolega A.Sysas nedalyvavo pastarųjų dviejų mėnesių Seimo posėdžiuose, kuriuose mes jau ne sykį turėjome tokių precedentų. Aš, remdamasis jais, galiu konstatuoti, kad Seimo nario A.Meliano po svarstymo stadijos įregistruota Seimo įstatymo pataisa nėra laikoma nauja. Ne sykį mes esame elgęsi taip, kaip elgiamės dabar. Kviečiu Seimo narius prieš balsavimą registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 107 Seimo nariai. Formuluoju klausimą balsavimui. Balsavimas už reiškia pritarimą Seimo nario A.Meliano teikiamai pataisai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą, susilaikymas, žinoma, reiškia susilaikymą. Prašau balsuoti. Balsavimo metu kolegą A.Salamakiną prašau būti savo vietoje.

Balsavimo rezultatai: už – 42, prieš – 62, susilaikė 2. Įstatymo pataisai nepritarta.

Dėl 32 straipsnio pakeitimo yra gauta Seimo narės I.Degutienės pataisa. Kad ji būtų svarstoma posėdyje, reikalingas ne mažiau kaip 29 Seimo narių pritarimas. Prašau Seimo narius išreikšti savo nuomonę elektroniniu būdu.

Seimas pritaria tam, kad kolegės I.Degutienės pataisa būtų svarstoma čia, plenariniame posėdyje. Aš prašau autorę trumpai pristatyti pataisą.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šios pataisos 32 straipsniui yra teikiamos atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Dėl nuostatos “iki minimalios mėnesinės algos”, kad dirbantys invalidai gauna pensiją, gauna ir visą atlyginimą, tai dėl šios nuostatos mes balsavome per svarstymą. Ta nuostata jau nebesikeičia. Bet yra kitas pataisymas, kuris šiuo metu yra pateikiamas, t.y. konkrečiai nurodant ne 23 straipsnio 1 ir 2 dalių nustatyto dydžio išraiškas, bet jas išvardijant papildomojoje dalyje taip, kaip jau buvo nurodyta ir 23 straipsnyje. Tai daugiau korektūros pataisos, o ne kokios nors esminės pataisos. Jos atitinka 23 straipsnį, tik yra kitaip išdėstytos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai yra iš esmės patikslinantis ir aiškumo daugiau suteikiantis redakcinis variantas. Gerbiamieji kolegos, norėčiau klausti, ar galėtume pritarti pataisai bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu ir nematau. Pataisai pritarta bendru sutarimu.

Dabar turime balsuoti dėl viso 2 straipsnio, susijusio su 32 straipsnio pakeitimu. Balsuojant dėl šio straipsnio galimybę kalbėti dėl balsavimo motyvų turi vienas – už, vienas – prieš. Kolega J.Olekas – už. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau pritarti 2 straipsniui, nes, kaip jau esame ne kartą kalbėję, tai yra bendro mūsų darbo rezultatas. Todėl, manau, turime pritarti 2 straipsniui ir visam šiam teikiamam įstatymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimo narius registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija. Užsiregistravo 107 Seimo nariai. Balsuojame dėl viso 32 straipsnio su Seimo narės I.Degutienės pataisa. Balsavimas už reiškia pritarimą visam straipsniui, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Balsavimo rezultatai: už – 65, prieš – 32, susilaikė 5 Seimo nariai, 2 straipsniui, susijusiam su 32 straipsnio pakeitimu, pritarta.

3 straipsnis, susijęs su įstatymo įsigaliojimu. Yra gauta ir įregistruota Statuto numatyta tvarka Seimo nario A.Meliano pataisa, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2002 m. sausio 1 dienos. Kad ši pataisa būtų svarstoma Seimo plenariniame posėdyje, reikia ne mažiau kaip 29 Seimo narių pritarimo. Prašau Seimo narius elektroniniu būdu pasakyti savo nuomonę. Seimas pritaria tam, kad Seimo nario A.Meliano pataisa, susijusi su 3 straipsniu, būtų svarstoma. Manau, šios pataisos esmė gana aiški. Dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš. Pirmasis kolega J.Olekas – prieš.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, grįždami prie viso Pensijų įstatymo svarstymo, iš tikrųjų pripažinome sau, kad mūsų priimto įstatymo pataisymai pablogino daugelio žmonių gyvenimo sąlygas. Todėl grįžome prie šio įstatymo svarstymo Seime ir bandome koreguoti jau mūsų priimtas įstatymo pataisas. Jeigu mes šiandien randame galimybę patikslinti mūsų priimtą įstatymą ir galbūt pagerinti bent dalies žmonių sunkias kasdienines sąlygas, tai siūlyčiau neatidėti mūsų sprendimo įgyvendinimo. Esmė yra tokia: mes sutariame ir šiandien priimame įstatymą, o jo įsigaliojimą nukeliame dar pusei metų. Manau, toks nukėlimas yra skaudus daliai žmonių. Todėl siūlyčiau nepritarti teikiamai kolegos pataisai. Šio įstatymo įgyvendinimo data turėtų būti nuo liepos 1 dienos taip, kaip mes jau esame pritarę po svarstymo priimant šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – Seimo narys E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Iš tiesų A.Meliano siūlomą pataisą vertinčiau kaip norą visus įstatymus priimti planingai ir jų įsigaliojimą nukelti nuo kitų metų pradžios tam, kad būtų galima deramai pasiruošti įstatymo įgyvendinimui ir kad kartu būtų labai aiškūs planuojami valstybės resursai. Jeigu šiandien priimtume šią pataisą, tiksliau, jeigu ši pataisa nebūtų priimta, tai netrukus turėtų būti atneštas į Seimą ir šių metų “Sodros” pakoreguotas biudžetas. Manau, tas padarytų tik daugiau sujudimo, sujaukimo, jeigu priimtume nuo liepos 1 dienos. Jeigu Seimas apsisprendžia keisti, tai tikrai būtų prasminga tai daryti nuo kitų metų sausio 1 dienos. Kviečiu palaikyti A.Meliano pataisą, kad šis įstatymo projektas įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti dėl šios Seimo nario A.Meliano teikiamos pataisos. Balsavimas už reiškia pritarimą, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Vyksta balsavimas. Balsavimo rezultatai: už – 42, prieš – 61, susilaikė 1 Seimo narys.

Gerbiamieji kolegos, turėtume balsuoti dėl 3 straipsnio teikiamos redakcijos, nes nebuvo pritarta A.Meliano teikiamai pataisai. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti 3 straipsniui? Prieštaravimų nėra. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarta bendru sutarimu. Gerbiamieji kolegos, visi pasiūlymai, pataisos. Įstatymo priėmimas pastraipsniui baigtas.

Norėčiau grįžti prie Seimo narės I.Degutienės siūlymo, nes yra baigtos svarstyti visos pataisos ir pasiūlymai. 158 straipsnis numato tokią galimybę. Ar jūs liekate prie to siūlymo?

I.DEGUTIENĖ. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, nes Seimas savo balsavimu turbūt parodo poziciją dėl esamos situacijos. Aš buvau komiteto pirmininko įpareigota ir įpareigota kaip pranešėja teikti priėmimo stadijoje 23 ir 32 straipsnių įstatymų projektus, bet po šiandieninio balsavimo ir Seimo narių apsisprendimo aiškiai matome, kad vis dėlto dauguma laikosi tos nuostatos, kad būtų pritarta būtent darbo grupės siūlymams dėl 23 ir 32 straipsnių. Tai yra didžioji dauguma. Dėl to siūlymo, kurį šiandien teikė Seimo narys P.Vilkas, iš tiesų turbūt nė vienas šiandien negalime konkrečiai pasakyti, ar tai yra teigiamos socialinės pasekmės, ar tai yra neigiamos socialinės pasekmės.

Turbūt daryti pertraukos, įvertinant šiandieninio balsavimo rezultatus, nėra prasmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Turėtume pereiti prie viso įstatymo priėmimo. Prieš balsavimą – kalbos dėl balsavimo motyvų, 4 – už, 4 – prieš. Pirmas dėl balsavimo motyvų – kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes praeitų metų pabaigoje gana skubiai priėmėme Pensijų įstatymo pataisas. Tai, kad šiandieną galima didžiąja balsų dauguma pataisyti tai, ką mes praeitą kartą priėmėm, nuskriausdami dalį mūsų dirbančių pensininkų, aš manau, yra labai pozityvus dalykas, todėl siūlau pritarti įstatymui šiandien.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamieji kolegos, nemažai yra kalbama apie skriaudas. Vis dėlto prisiminkime motyvus, kodėl tie apribojimai praėjusiais metais prieš Kalėdas buvo daromi, koks gi buvo jų tikslas. Iš dalies tas tikslas pasiteisino, bet per mažai yra laiko, kad mes tai galėtume pamatyti realiai. Tačiau subalansuoti “Sodros” biudžetą, taip pat spręsti nedarbo klausimą šie projektai tada padėjo. Aš noriu paklausti. Mes visi turim susitikimus su rinkėjai, mes visi bendraujame su žmonėmis. Prašom pasakyti, ar aktualus ir ar labai aktualus klausimas jūsų susitikimuose su rinkėjais būna pensijų įstatymai? Man atrodo, kad yra pakankamai daug pozityvių atsiliepimų apie juos. Todėl aš būčiau linkęs laikytis nuoseklios pozicijos ir anksčiau priimtų sprendimų nekoreguoti, todėl balsuočiau prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narė K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, labai gaila, kad mums teko vietoj vieno prasmingo žingsnio daryti du. Aš turiu galvoje, kad pernai galėjome šiek tiek pakoreguoti veikusį įstatymą, ypač tą keistą amžiaus nustatymą, kai atėjus pensiniam amžiui pensija mažinama, paskui nuo 65 m. vėl šokteli, bet tai jau praeitas etapas. Manau, kad bendros grupės sudarymas iš visų frakcijų tikrai pasiteisino, mums pavyko bent jau konsoliduoti nuomones dėl dviejų alternatyvių variantų ir džiaugiuosi, kad šiandien priimant straipsnius laimėjo pagrindinis variantas, už kurį balsavo dauguma Seimo narių. Nemanau, kad įstatymas yra idealus ta prasme, kad pensijų mažinimas dirbantiems pensininkams yra diferencijuotas tik pagal algos dydį, o ne pagal visas jų pajamas, taip pat neįvertinat bendrų šeimos pajamų. Paskutinysis momentas šiandien, žinoma, neturint visuotinio pajamų deklaravimo būtų sudėtingas dalykas. Nepaisant to, kad įstatymas ir pati sistema nėra tobula, atsižvelgiant į valstybės finansinius sunkumus, į “Sodros” finansinius sunkumus, siūlau šį įstatymą palaikyti ir taip pat pati balsuosiu už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tiesiog norėčiau kolegoms priminti tai, ką kalbėjo Socialdemokratų lyderis V.Andriukaitis, kad svarbu įstatymo priėmimo mašinoje, kurios darbuotojai mes dabar esam, svarbu yra stabilumas ir svarbu neišbalansuoti tos sistemos, kuri yra. Nors ir būdamas kitoj pusėj, dešinėje pusėje, liberalas, aš negaliu nepritarti šiai socialdemokratų lyderio V.Andriukaičio minčiai. Ir tas įstatymų kaitaliojimas, kurį šiuo metu siūlo Socialdemokratinė koalicija, ta pusė, tikrai neatneš naudos, neatneš pasitikėjimo – to, ko žmonės iš mūsų reikalauja. Ir tikrai siūlyčiau pamąstyti prieš priimant įstatymą. Aš pasakyčiau, kad įstatymo priėmimas, jo įsigaliojimas nuo liepos 1 d., ne nuo sausio 1 d., tikrai būtų netinkamas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narė R.Dovydėnienė. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju. Aš norėčiau pritarti kolegai A.Klišoniui, kad iš tikrųjų nereikia išbalansuoti tos sistemos, kuri yra, ir šios įstatymo pataisos grąžinamos į maždaug subalansuotą sistemą. Jeigu keisdami įstatymo normas tomis, kurios iki šiandien galioja, būtume atsižvelgę į tas organizacijas, kurios iš esmės atstovauja pensininkams, jų norams ir jų siūlymams, tai būtume priėmę tokias pataisas, kurioms šiandien dauguma Seime pritaria. Todėl reikia pasidžiaugti, kad tarp pritariančiųjų yra tie Seimo nariai, kurie išgirsta rinkėjų valią ir jų norą atitaisyti tą išbalansuotą sistemą. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu visus kolegas balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimo motyvai prieš – E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų matyti, kaip šiandien balsuoja Seimas, ir tie argumentai už ar prieš faktiškai netenka prasmės, nes turbūt tuoj pat po minutės šitas įstatymas bus priimtas. Tačiau tikrai norisi pasakyti keletą pastabų, susijusių su šiuo įstatymu. Mes puikiai pamename, kiek daug diskusijų Seime vyko prieš Naujuosius metus, prieš Kalėdas, diskutuojant dėl įstatymo pakeitimo. Tada Seimas priėmė tuos pakeitimus. Darbo grupė kokius 3 ar 4 savo posėdžius organizavo tam, kad svarstytų ir ieškotų kompromisų, galima konstatuoti (pagal balsavimą matyti), kad kompromisas tikrai yra nepasiektas ir tikrai nėra surasta to bendro optimalaus varianto. Nors šiandien pono P.Vilko užregistruota pataisa, žiūrint formaliai, statutiškai negalima jos svarstyti. Tačiau tikrai būtų galima, jeigu opozicijos – tiek socialdemokratinė, tiek Tėvynės sąjungos – būtų pažiūrėjusios jautriau į šitą klausimą. Tikrai būtų galima svarstyti ir kitam posėdyje priimti šitą įstatymo projektą, įsiklausyti į visų Seimo narių, taip pat ir pono P.Vilko argumentus. Baigdamas noriu pasakyti, kad priėmus šitą įstatymą, be jokios abejonės, padidėja “Sodros” biudžeto išlaidos, “Sodros” deficitas – pusė milijardo litų, jis gali ir toliau didėti. Tai iš tikrųjų gresia “Sodros”, socialinio draudimo sistemos sugriovimu. Ir tada iš tikrųjų, mielieji, tie, kurie balsavome už šį įstatymo projektą, turėsim prisiimti atsakomybę, jeigu sutriks pensijų mokėjimas Lietuvoje apskritai.

Ir dar viena sumaištis – tai yra darbo rinkos pasikeitimai. 16 tūkst. pensininkų išėjo iš darbo po įstatymo pakeitimų, priimtų prieš Kalėdas. Kaip mes turėsime šiems žmonėms pasiteisinti ir kokios pasekmės bus priėmus šitą įstatymą? Kolegos, tikrai kviečiu įsiklausyti į visa tai ir nepalaikyti šito įstatymo projekto.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų paskutinis už – J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, manau, kad ir dalis socialliberalų, ir liberalai suprato, kad gruodžio mėnesį priimtas įstatymas iš esmės buvo neteisingas, nes jis ribojo žmonių, kurie sukūrė, atgyveno savo darbingą amžių… ir jiems dabar padarome tai, kad jie galėtų minimaliai normalias pajamas gauti. Bet aš noriu dar pamatyti šių įstatymo pataisų antrą pusę.

Gerai, kad Seimas pripažino savo klaidą, bet antra demokratijos pusė – ta, kad už klaidas reikia ir sumokėti. Todėl tie visi pensininkai, kurie buvo atleisti, arba išėjo iš darbo pagal aną įstatymą, kuris mažino jiems galimybes gauti algą ir pensiją, dabar, man atrodo, jeigu jie pasielgtų principingai, turėtų pareikalauti iš valdžios ir atsakomybės, tai yra, kad išsireikalautų tuos pinigus, kurių neteko dėl to, kad buvo priimtas anas trumpalaikis įstatymas, kad jie išsireikalautų tuos pinigus per teismus. Tada vis dėlto valdžia galų gale išmoktų jausti visišką atsakomybę prieš priimdama įstatymus, kad nereiktų po mėnesio ar po dviejų juos kaitalioti. Pritariu šitam įstatymui ir kviečiu pensininkus užimti aktyvią poziciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis kalbės dėl balsavimo motyvų Seimo narys P.Vilkas. Prašom rimties, kolegos!

P.VILKAS. Pateiksiu keletą skaičių. Šiuo metu (vasario mėnesio duomenimis) pas mus dirba pensininkų…

PIRMININKAS. Arčiau mikrofono!

P.VILKAS. Dirbančių pensininkų šiuo metu, vasario mėnesio duomenimis, yra 73 tūkstančiai. Iš jų pensininkų, kurie gauna nuo vieno minimalaus atlyginimo iki pusantro, yra apie 20 tūkstančių. Įsivaizduokim taip, kad tie žmonės, kurie gauna ir daugiau kaip minimumą, apie 1000 litų ir pensijos gauna 400 litų, jiems dirbti neapsimokės. Aišku, jie eis dirbti už minimalų atlyginimą ir gauti visą pensiją, tai daugiau gaus, negu dabar gaunantys 1000 litų. Tai bus didelis nuostolis “Sodrai”. Jeigu taip pasielgtų apie 20% , tai “Sodros” išlaidos padidėtų 15 mln. litų už pusę metų. Jeigu būtų priimtas mano siūlymas, aišku, jis buvo vėlai pateiktas, tai išlaidos būtų tik 2,7 mln. Tai yra didelis skirtumas. Aš siūlyčiau balsuoti prieš šias įstatymo pataisas. Jeigu svarstytumėte mano pataisas, tai būčiau labai dėkingas. Nauda būtų ir “Sodrai”, ir tiems žmonėms, kurie dabar gauna pensijas ir nedirba, nes būtų mažesnės išlaidos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Prašom registruotis. Užsiregistravo 111 Seimo narių. Balsuojame dėl viso įstatymo Nr.IXP-423(3) priėmimo. Balsavimas už reiškia pritarimą, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Prašom Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 67, prieš – 35, susilaikė 8, įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau paskelbti 10 minučių pertrauką. Replika po balsavimo. Kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, norėjau kreiptis į socialdemokratus, kurie inicijavo pasirašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Ten ir aš pasirašiau, bet šiandien priimtas įstatymas neišsprendė tos problemos. Šioje situacijoje iš principo, atvirai galiu pasakyti, tam tikra prasme esu apgautas, nes klausimas, ar teisėtai mes nemokam dirbantiems pensininkams pensijos, taip ir liko neišspręstas.

PIRMININKAS. Ačiū. 10 minučių pertrauka iki 12.25 valandos.

Pertrauka

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 124⁵ straipsniu, 262, 264, 269 ir 271 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-259(3*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Siūlyčiau tęsti rytinį plenarinį posėdį. Prašau jūsų atkreipti dėmesį į darbotvarkės 1-4 klausimą – ATPK kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-259(3). Priėmimo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką R.Šukį į tribūną.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, teikiamas priimti Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 124⁵ straipsniu, 262, 264, 269 ir 271 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-259(3). Iki priėmimo stadijos gautas siūlymas Seimo nario P.Jakučionio, kuris siūlo įstatymo projekto 1 straipsnyje keisti sankciją. Projekto 1 straipsnyje, kur yra įvedamas naujas straipsnis į Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, t.y. 124⁵, “Kelių eismo taisyklėse nustatytos transporto priemonių stovėjimo trukmės bei tvarkos tose vietose, kur yra stovėjimo automatai arba tam tikri mokomo stovėjimo ženklai, nesilaikymas”, yra siūloma keisti sankciją. Pagal projektą, kurį teikė komitetas, yra numatyta bauda nuo 40 iki 60 litų. Kolega Seimo narys P.Jakučionis siūlo numatyti sankciją nuo 20 iki 50 litų. Kadangi pataisa teikiama priėmimo metu, matyt, pirmiausia reikėtų apsispręsti, posėdžio pirmininke, dėl to, ar gali būti svarstoma.

PIRMININKAS. Taip, gali būti svarstoma, jeigu tam pritars 29 arba daugiau Seimo narių. Salėje tiek, galiu patikinti, jų yra. Bet, gerbiamieji kolegos, jeigu pranešėjas baigė pateikimą, turėtume pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.

1 straipsnis, susijęs su kodekso 124⁵ straipsnio pakeitimu. Statuto numatyta tvarka yra įregistruotas pasiūlymas. Autorius – Seimo narys P.Jakučionis. Ar galima bendru sutarimu nuspręsti, kad ši pataisa yra svarstoma plenariniame posėdyje? Prieštaravimų negirdžiu. Prašau, kolega Jakučioni, pateikti savo teikiamą pataisą.

P.JAKUČIONIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mums reikėtų iš esmės peržiūrėti mūsų baudų skyrimo dydžių politiką, nes baudos dabar tapo tokios didelės, kad žmonės tiesiog nemokūs jas apmokėti ir geriau linkę su baudėju-pareigūnu pasidalyti tą sumą per pusę. Taigi ji nepatenka į valstybės biudžetą. Dėl to aš ir siūlyčiau skirti mažesnes baudas. Kitaip sakant, čia yra apatinė dalis mažesnė, kad baudos būtų sumokamos ir patektų į biudžetą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Šukys norėtų dėl balsavimo motyvų. Prašom.

R.ŠUKYS. Aš siūlyčiau komiteto vardu šiai pataisai nepritarti. Nors komitetas jos nesvarstė, bet išdėstysiu motyvus, kodėl nereikėtų pataisai pritarti. Noriu atkreipti dėmesį, kad 124⁵ straipsnis yra visiškai speciali norma, nustatanti atsakomybę už eismo taisyklių 15.6 punkto pažeidimą. Dabar šio pažeidimo sankciją nustato galiojantis 124¹ straipsnis, kuriame yra sankcija nuo 20 iki 50 litų arba net įspėjimas. Komitete buvo prieita prie nuomonės, kad reikia išskirti specialiai šią veiką ir sugriežtinti sankciją, nes už šio pažeidimo padarymą tam, kad būtų išieškota bauda, atsiranda viena problema: reikia taikyti administracinės atsakomybės užtikrinimo priemonę, t.y. transporto važiuoklės blokavimą. Nes paprastai pilietis, pastatęs automobilį, nestovi prie to automobilio ir dažnai tenka užblokuoti važiuoklę, tai yra susiję su tam tikrais kaštais. Tie kaštai negali būti, kaip komitetas nusprendė ir Vyriausybė savo tvarkoje (…), priverstinai išieškomi iš piliečio tarsi už paslaugą. Tai yra savaime aišku, tai jokia paslauga, tai yra užtikrinimo priemonė, priešingu atveju mes turėtume imti pinigus ir už greičio matuoklio eksploatavimą, kaip už tokią paslaugą užtikrinančią priemonę. Esmė yra ta, kad nuo 40 iki 60 Lt yra minimali sankcija, priešingu atveju tikrai apsimokės, iš ryto pastačius automobilį ir nesusimokėjus, ateiti vakare ir susimokėti tą 20 Lt baudą, nes realiai po tuos 2 Lt už valandą mokant tas pats išeina. Jeigu mes sankcijas sušvelnintume, tada 124⁵ straipsnio apskritai nereikia, nes ir šiandien sankcija už tokį pažeidimą pagal 134¹ straipsnį yra nuo 20 iki 50 Lt arba įspėjimas. Tokiu atveju, atsiprašau, policija visiškai nekompensuos ir biudžetas turės skirti lėšų, kad užtikrintų eismo saugumą ir tų baudų surinkimą. Taigi visiškai nekompensuos jokių kaštų ir čia yra, jau, sakykim, neadekvatumas. Šiandien galiojantis 124¹ straipsnis numato atsakomybę dėl transporto priemonės stovėjimo, sustojimo nesilaikant kelio ženklų ar ženklinimo, taip pat sustojimo, stovėjimo ant šaligatvių, kai nėra leidžiamų kelio ženklų, užvažiavus ant vejos, šaligatvio, pėsčiųjų zonos ir taip toliau. Tikrai nėra jokio reikalo priiminėti šią pataisą, kitaip netenka prasmės ir pats straipsnis, dėl kurio komitetas buvo apsisprendęs, ir sankcija yra tikrai šiek tie padidinta. Tai matyti iš pažeidimų kiekio, iš tų pažeidimų pobūdžio ir netgi pasitaikančio piktybinio šitų ženklų nesilaikymo. Tai jau tapo tam tikra praktika. Todėl siūlyčiau Seimui nepritarti kolegos P.Jakučionio pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš iš principo pritariu gerbiamojo P.Jakučionio siūlymui, kad reikėtų peržiūrėti baudų skyrimo dydžius ir tvarką. Štai du įstatymų projektai, vienas šalia kito sudėti. Vienas yra už šunų taisyklių pažeidimus, čia numatoma bauda iki 2000 Lt, ir kitas įstatymo projektas, aš jį perskaitysiu: “ Tėvų ar jiems atstovaujančių asmenų piktnaudžiavimas savo teisėmis ir pareigomis, sukėlęs grėsmę vaiko gyvybei ir sveikatai – iki 1000 Lt”. Vadinasi, šunys yra brangesni už vaikus, pagal šią logiką taip išeitų, ir aš dabar įsivaizduoju, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas tiesiog štampuoja tas baudas, šiek tiek pasvarsto, pasišneka ir baigia tuo klausimu.

Todėl aš, pritardamas P.Jakučionio minčiai, siūlyčiau atsiimti šitą projektėlį, dar kartą jį apsvarstyti ir pasižiūrėti, kaip dera visos baudos. Aš pritariu tai minčiai, kad žmonės nemoka tų baudų, jie dalijasi su tais, kurie baudžia, ir viskas tuo pasibaigia. Bandydami padaryti kažką rimto ir griežto, mes apskritai išbalansuojame šitą sistemą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad svarstome Seimo nario P.Jakučionio 1 straipsnio pataisą. Prašau prieš balsavimą registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Formuluoju klausimą balsavimui. Balsavimas už reiškia pritarimą Seimo nario P.Jakučionio teikiamai pataisai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Prašau Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 19, prieš – 32, susilaikė 6. Pataisai nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Turėtume apsispręsti dėl 1 straipsnio redakcijos. Prieš balsuojant dėl balsavimo motyvų vienas už, vienas prieš. Prieš – Seimo narys E.Šablinskas. Prašom.

E.ŠABLINSKAS. Pirmiausia gerbiamasis komiteto pirmininkas pats pasakė, kad yra 124¹ straipsnis, kuriame viskas numatyta. Kas kada gali nuvežti ir blokuoti ir kokia bauda. Dabar neaišku iš kur ištraukiamas tas su ženkleliu 1 straipsnis – “Kelių eismo taisyklės” ir numatyta tik už stovėjimo automatų arba atitinkamai mokamo stovėjimo ženklų nesilaikymą… stabdymas. Toks dalykas, kai pastatai mašiną, netrukdai nei eismui, nei praeiviams, tai jau sudaro civilinius santykius dėl mokėjimo automatų… Mes jau kišamės į verslą ir šiuo atveju net ir noras tą baudą padidinti… o kur dar ratų blokavimas, kur dabar jau esantys nuvežimai?

Manau, kad šitas straipsnis šiuo metu tikrai nereikalingas ir siūlyčiau balsuoti prieš. Pirmiausia tai susiję su prievartos priemonių taikymu ir žmogaus teisių ir laisvių apribojimu. Tai niekam netrukdo… Tai neužvažiavimas ar žolės minimas, ar eismo ir panašiai… o tik tam, jeigu netyčia Seimo narys ar kitas žmogus palieka automobilį, nėra kam paimti pinigų arba aparatas sugedęs, po to tokios žiaurios sankcijos. Siūlau tai atmesti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Aš norėčiau pasakyti keltą žodžių. Pirmiausia norėčiau prašyti kolegų nežiūrėti į įstatymo priėmimą per Seimo nario, kaip pažeidėjo, prizmę. Mes priimame įstatymus tam, kad jų būtų laikomasi. Jeigu mes iš karto pasakome, kad mes jų nesilaikysime ir, neduok Dieve, mus nubaus, šitaip, manau, yra negerai.

Konkrečiai 124⁵ straipsnis atsirado svarstant komitete ir tai yra komiteto sprendimas. Nutempimas pagal šitą straipsnį negali būti taikomas. Pasižiūrėkite į 4 straipsnio… 269 straipsnio 7 dalies pakeitimą. Čia yra 2 dalis, kur įrašomas 124⁵ straipsnis, čia kalbama tik apie priverstinį važiuoklės blokavimą ir tikrai nėra jokio nutempimo. Kolega E.Šablinskas pats sau prieštarauja sakydamas, kad dabar reguliuoja 124¹ straipsnis, taisyklės draudžia nesusimokėjus stovėti ir nereikia, girdi, to reguliuoti. Tai yra speciali norma tam, kad skirtume didesnę sankciją. Tai susiję su tam tikrais kaštais, su rinkliavų surinkimu, o to šiandien nenumato kiti įstatymai. Iš esmės tai yra tik laikina priemonė, nes šiandien tiktai tokiu būdu galima garantuoti eismo taisyklių laikymąsi, tam tikra prasme rinkliavų surinkimą ir tvarką miestų gatvėse. Aš vis dėlto siūlyčiau balsuoti už, kadangi ta 40 Lt ar 60 Lt bauda, kai piktybiškai pastatoma ir pasakoma, kad neveiks automatai ar panašiai, kai neveikia automatai arba nėra žmogaus, yra visai kita situacija, bet transporto priemonės nuvežimo šiuo atveju nėra. Todėl siūlyčiau balsuoti už ir pritarti šiam straipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis prieš balsavimą dėl šio straipsnio. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl 124⁵ straipsnio priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 26 – už, 30 – prieš, 7 susilaikė. Straipsnis nepriimtas. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paklausti pranešėjo, ar tikslingas tolesnis įstatymo svarstymas?

R.ŠUKYS. Tolesnis įstatymo svarstymas, aš manyčiau, tikslingas. Tačiau prašyčiau priėmimo pertraukos tam, kad kitus straipsnius… Aš turiu omenyje 269 straipsnio pakeitimo 7 dalį, kurioje yra minimas tas straipsnis, kuriam šiandien nepritarta. Jį reikia suredaguoti komitete iš naujo ir priėmimas galėtų būti iš esmės tęsiamas, nes vis tiek liks galioti 124¹ straipsnis, čia tik yra nepritarta naujo straipsnio įrašymui. Tačiau kitus straipsnius dabar reikia atitinkamai koreguoti pagal tai. Todėl prašyčiau daryti priėmimo pertrauką, vadovaujantis Statuto 158 straipsniu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, atsižvelgiant į tai, kad viena iš pataisų nebuvo priimta ir kad mes nepadarytume klaidų, ar galėtume pritarti bendru sutarimu, kad svarstant šį klausimą būtų padaryta pertrauka? Matau, dėl vedimo tvarkos kolega K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Aš Liberalų frakcijos vardu prašyčiau perbalsuoti šį klausimą, nes ne visi suprato, ir dėl to būtų tikslinga perbalsuoti. Būtent tą klausimą, dėl kurio mes ką tik balsavome. Liberalų frakcijos vardu prašau perbalsuoti. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turiu apgailestauti, bet aš nematau motyvų, dėl ko turėtų būti perbalsuojama. Ar yra prieštaravimų, kad būtų padaryta pertrauka? Gerbiamieji kolegos, pertrauka šiuo klausimu iki artimiausios posėdžių dienos. Bendru sutarimu yra nuspręsta, kad yra padaroma pertrauka.

Lobistinės veiklos įstatymo 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-106* (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-5 klausimas – Lobistinės veiklos įstatymo 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-106. Taip pat priėmimo stadija. Aš kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį R.Sedlicką.

R.A.SEDLICKAS. Ši pataisa yra grynai techninė. Žodžiai “žyminis mokestis” pakeisti žodžiais “valstybės rinkliava”. Tik tiek.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai yra priėmimo stadija. Turėtume svarstyti ir priimti įstatymą pastraipsniui. 1 straipsnis, susijęs su 8 straipsnio 6 dalies pakeitimu. Svarstant šį straipsnį norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Todėl klausiu, ar galime pritarti straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. Pritarta bendru sutarimu.

2 straipsnis, susijęs su 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto pakeitimu. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime priimti straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu, pritarta. Turėtume pereiti prie viso įstatymo priėmimo, todėl klausiu, ar dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti būtų? Matau, Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Kadangi neretai būna, kad Seimo nariai nesupranta, už ką balsuoja, aš manau, šį kartą supras, nes tik keičiami žodžiai: vietoje “žyminis mokestis” – “rinkliava”. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū už supratimą. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis prieš balsavimą.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Prašom Seimo narius balsuoti dėl viso įstatymo, kurio projekto Nr.IXP-106, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 79 – už, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-106, priimtas.

Akcizų įstatymo 5¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-560(2*) ES (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas 1-6, susijęs su integracija į Europos Sąjungą. Tai Akcizų įstatymo 5¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-560. Prašau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją pateikti klausimą. Priėmimo stadija.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl šio įstatymo projekto, kurio tikslas yra padidinti akcizą cigaretėms su filtru ir be filtro 2 centais už 1000 cigarečių, pasiūlymų nėra gauta. Tad siūlau priimti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Priėmimo stadijoje yra numatytas įstatymo priėmimas pastraipsniui. Tačiau iš esmės 2 straipsnis yra susijęs tik su įsigaliojimu. Ar galime iš karto pereiti prie viso įstatymo priėmimo? Dėkoju. Prieštaravimų negirdžiu. Taigi dėl akcizų tabakui nustatymo Akcizų įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 8 punkto pakeitimas numatant, kad įstatymas įsigalioja nuo šių metų birželio 1 dienos. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra, todėl prieš balsavimą prašom registruotis.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Prašom balsuoti dėl įstatymo,kurio projekto Nr.IXP-560, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 54 – už, 5 – prieš, susilaikė 10. Įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-560, priimtas.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 25 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 38² straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-475(3*)

Kitas darbotvarkės klausimas, eilės numeris 1-7, registracijos Nr.IXP-475, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 25 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 38² straipsniu įstatymo projektas. Kolegą G.Šivicką prašau pristatyti klausimą.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, šiuo įstatymo projektu nustatoma speciali schema turizmo paslaugoms dėl apskaičiavimo pradinės vertės mokesčio. Gauta viena Teisės departamento pastaba, pagal kurią yra pateiktas mano pasiūlymas išbraukti paskutinį straipsnio sakinį kaip perteklinį. Komitetas pritarė šiam pasiūlymui, tad siūlau priimti įstatymą su pataisa.

PIRMININKAS. Ačiū. Turėtume pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Taigi iš viso trys straipsniai. 1 straipsnis susijęs su 25 straipsnio 1 dalies papildymu. Klausčiau, ar būtų galima priimti bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pritarta 1 straipsniui bendru sutarimu.

Taip pat 2 straipsnis. Dėl šio straipsnio po svarstymo komitete įregistruota Seimo nario G.Šivicko pataisa išbraukti paskutinį sakinį iš 38² straipsnio. Ar būtų prieštaraujančių, kad ši pataisa būtų svarstoma plenariniame posėdyje? Prieštaravimų negirdžiu. Ar galėtume, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, kuria remiantis ir yra teikiama ši pataisa? Dėkoju. Prieštaravimų nėra. Pritarta Seimo nario G.Šivicko teikiamai pataisai. Dabar turėtume balsuoti dėl viso 2 straipsnio, susijusio su 38² straipsniu, priėmimo su ką tik priimta pataisa. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Todėl klausiu, ar galėtume pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. Straipsniui pritarta bendru sutarimu.

3 straipsnis susijęs su įstatymo įsigaliojimu. Taip pat yra įregistruota Seimo nario G.Šivicko logiška pataisa dėl įsigaliojimo datos ne nuo gegužės 1 d., o nuo birželio 1 d. Ar galėtume bendru sutarimu nutarti, kad tokia pataisa yra svarstoma plenariniame posėdyje? Prieštaravimų nėra. Gerbiamieji kolegos, nesančių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti dėl Seimo nario G.Šivicko teikiamos pataisos, susijusios su 3 straipsniu? Prieštaravimų nėra. Pritarta Seimo nario G.Šivicko pataisai bendru sutarimu. Turėtume apsispręsti dėl viso 3 straipsnio priėmimo. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Taigi aš klausiu, ar bendru sutarimu galime pritarti 3 straipsniui? Dėkoju. Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. Pritarta 3 straipsniui bendru sutarimu. Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Todėl turėtume pereiti prie viso įstatymo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų proga kalbėti keturiems už, keturiems prieš. Klausiu, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis prieš priimant visą įstatymą. Atsiprašau. Prašau dar kartą registruotis, nebuvo išsaugoti registracijos rezultatai.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.IXP-475, priėmimo. Prašau įjungti mobiliųjų telefonų begarsį režimą.

Balsavimo rezultatai: 70 – už, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas, kurio registracijos Nr.IXP-475, priimtas.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2571(3*) (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas eilės tvarka, eilės Nr.1-8, registracijos Nr.P-2571(3), Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto narį, Seimo narį R.Sinkevičių. Prašom.

R.SINKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Pridėtinės vertės mokesčio 13 straipsnio papildymo įstatymas numato nežymią lengvatą – 2% PVM lengvatą biokurui, pagamintam iš Lietuvos Respublikos kilmės biomasės. Svarstant buvo aptarta šio įstatymo teikiami privalumai ir nauda. Ekonomikos komitete klausimas svarstytas. 8 nariams balsavus už, 3 susilaikius įstatymo projektui yra pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi yra vienintelis straipsnis, turėtume pereiti prie viso įstatymo priėmimo. Prieš tai proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. Keturi – už, keturi – prieš. Pirmasis dėl balsavimo motyvų už Seimo narys V.Rinkevičius. Prašau.

V.RINKEVIČIUS. Reikia pritarti šiam projektui, nes tai viena iš Lietuvos žaliavų, kurios nereikia importuoti ir t.t., taip būtų pagelbėta ir žemdirbiams, ir būtų visapusiška nauda mūsų ūkiui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gal ir nebūčiau kategoriškai prieš, jeigu čia būtų parašyta 9% tiesiog biokurui. Dabar ką reiškia “biokurui, pagamintam iš Lietuvos Respublikos kilmės biomasės”? Na, sakykim, o jeigu bus kokie nors grūdai atvežti iš Olandijos, o pati žaliava išauginta Lietuvoje, ar čia bus Lietuvos kilmės pagal gimimo vietą, ar pagal motiną laikysim olandiškos kilmės tą biokurą? Nežinau, kaip tokie pasiūlymai atrodo kontekste Pasaulinės prekybos organizacijos, į kurią mes neseniai įstojom. Man atrodo, tam, kad nepatektų ir neapsimokėtų čia atvežti kitos šalies kilmės biokuro, reikia reguliuoti kitom priemonėm, o ne mokesčių įstatymuose numatyti išimtis lietuviškos kilmės žaliavai. Man atrodo, kad čia nėra deramai įvertintos visos aplinkybės, tiesiog norima paskatinti šią verslo rūšį, biokuro gamybą ir einama primityviausiu, greičiausiu keliu.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys V.Einoris. Prašom, kolega.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, turbūt man nereikia aiškinti, kokia padėtis yra žemės ūkyje, sunki ekonominė padėtis ir koks nedarbas. Jeigu mes išplėtosime, kas yra numatyta, biokuro gamybą, mes didele dalimi išspręsime darbo vietų sukūrimo, perteklinės produkcijos perdirbimo vietoje ir jos panaudojimo klausimus. Kadangi turime didelį grūdų perteklių, galima daugiau gaminti biokuro iš rapsų, o kitą problemą, be to, išspręsime – mes mažiau teršime gamtą, nes didžiąją taršos dalį sudaro autotransportas. Jeigu būtų mano valia, aš daryčiau ir priimčiau sprendimą – nulinį variantą, ne 9%, bet kadangi dar yra nuomonių, kad ir 9% nereikia, tai tiek to. Aš kviečiu visus labai rimtai balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys K.Glaveckas. Prašau.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį klausimą. Komiteto išvada buvo nepritarti. Aš tiktai pakartosiu tuos motyvus. Visų pirma 9% akcizo taikymas iš esmės prieštarauja Europos Sąjungos nuostatoms ir prieštarauja tuo aspektu, kad vienodos paskirties produktai turi būti vienodai apmokestinami. Dabar išeina, kad, pavyzdžiui, benzinas, (…) apmokestinamas 18%, o čia 9%. Antra, išskyrimas, kad biokurui, pagamintam iš Lietuvos Respublikos kilmės produktų, iš tikro prieštarauja PPO mūsų pasirašytiems visiems dokumentams. Tai sudarytų tam tikrą objektą ir sąlygas kontrabandai plisti, nes paprasčiausiai iš Lenkijos būtų galima įvežti ir parduoti čia – rapsas auga geriau Vakarų Europos kraštuose, Lenkijoje ir Vokietijoje. Akivaizdu, kad daug kas būtų suinteresuotas jį įvežti ir tuo deformuoti visą rinkos situaciją. Todėl siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis biokuras Lietuvoje dar beveik nevartojamas. Jeigu mes norime turėti alternatyvų kurą naftos produktams (dėl ekologijos jau yra pasakyta), tai ribos ir Lietuvos pinigų išvežimą į užsienį naftai pirkti, aišku, jeigu mes reikiamu lygiu išplėtosime biokuro gamybą. O iš tikrųjų biokuro gamyba, be šių aspektų, kurie jau buvo pasakyti, tikrai daug naudos gali duoti mūsų kaimo gyventojams. Žiūrėkite, kiek yra neapsėtų laukų, kiek auga usnių ir kiek mūsų kraštovaizdžio sudaro ta vizualinė tarša. Mes galėtume bent kiek apsivalyti ir padaryti labai naudingą dalyką iš to, ką mes dabar tiesiog vadiname šiukšlėmis ir panašiai. Taigi aš kviesčiau balsuoti už tą nors menkutį palengvinimą, kad kas nors pradėtų šiuo reikalu užsiimti Lietuvoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys G.Šivickas. Prašau, kolega.

G.ŠIVICKAS. Ačiū. Iš tikrųjų biokuro sąvoka yra gana plati. Ir pagal Biokuro įstatymą yra ne tik etanolio mišinys su benzinu, rapsų aliejaus mišinys su dyzeliu, taip pat ir miško, medienos atliekos, šiaudai, durpės bei kitas biologinės kilmės kuras. Ar šiems produktams irgi siekiama nustatyti lengvatas? Be to, kaip žinote, nėra akcizo šiam kurui, tai yra jau viena lengvata, ir 9% – tai būtų papildoma valstybės subsidija tiems gamintojams įrengimų pajėgumams finansuoti. Iš tikro ar išspręs visas problemas kaime? Visos šios programos tikslais gali pasinaudoti ir tokios įmonės kaip “Stumbras”, kitos įmonės, kurios gamina ne patį biokurą, o tarpines žaliavas – etanolį ir rapsų aliejų. Jų panaudojimo problemos yra gana aktualios. Tad siūlyčiau nepriimti šio įstatymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – paskutinis pasisakymas. Kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, pirma, noriu patikslinti, kad visi neabejotume, šis įstatymas priimamas iki 2003 metų. Mes iki to laiko į Europos Sąjungą dar nebūsime įstoję ir jis visiškai netrukdo. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, mes neseniai priėmėme, ir tame pačiame įstatyme, kad šildymui akcizas – 9%. Toliau, neseniai priėmėme, kad turizmui – nulinis akcizas. Tai čia visam tam iš biokuro, kuris gaminamas, pasakyčiau dar tik kaip eksperimentinis kuras, mes taikome tik 9% akcizą. Ir kaip tik atsiras didesnės galimybės biokurą panaudoti šitiems tikslams, todėl bus tam tikras postūmis ekonominiam augimui, iš čia padidės ir biudžeto pajamos. Todėl siūlau nesiklausyti tų grynų biudžetininkų, kurie mato tik atimti šiam kartui, o nemato, kaip tikslingai didinti biudžeto pajamas, ir balsuoti už šį įstatymą. Ir dar reikia atsižvelgti, ką vakar Amerikoj pasakė mūsų vadas V.Landsbergis: reikia atsiriboti nuo rusiškos naftos importo. Čia tokių galimybių atsiranda. Ačiū. Prašau palaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū ir už nuorodas į vadus. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų paskutinis kalbantysis yra Seimo narys V.Žalnerauskas. Prašau.

V.ŽALNERAUSKAS. Iš principo, be abejo, reikia visokeriopai skatinti biokuro gamybą, tačiau, deja, šiame projekte nėra išskirtos atskiros biokuro rūšys, viskas suplakta į viena. Ir tas faktas, jog panašu, kad daugiausia galimybių Lietuvoje yra gaminti biodyzeliną, o dyzelinis kuras yra daugiausiai naudojamas įmonių transportui, tai toks įstatymo pakeitimas gali padaryti meškos paslaugą, nes visi ūkio subjektai pirkdami kurą žiūri į kainą be PVM, nes PVM grąžinamas. Todėl aš manau, kad šis įstatymo projektas nėra pakankamai gerai parengtas ir siūlyčiau už jį nebalsuoti tikėdamasis, kad jis bus dar tobulinamas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Norėčiau priminti, kad yra gauta Vyriausybės išvada, taip pat ir Europos teisės departamento išvada. Abi jos yra neigiamos. Ir yra nuoroda į tai, kad lengvatų taikymas kurui pagal Europos Sąjungos reikalavimus nėra numatytas. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Formuluoju klausimą balsavimui. Balsavimas už reiškia pritarimą įstatymo projektui priėmimo stadijoje, balsavimas prieš reiškia nepritarimą, susilaikymas reiškia susilaikymą. Prašau balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 45, prieš – 25, susilaikė 15. Įstatymui Nr.P-2571 pritarta. Įstatymas priimtas.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir įstatymo priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-436(3*) (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas eilės numeris 1-9, Nr.IXP-436, trečia redakcija. Priėmimo stadija. Į tribūną kviečiu pateikti išvadą Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narį E.Masiulį. Prašom.

E.MASIULIS. Iš tiesų praeitą posėdį vyko šio įstatymo projekto svarstymas ir noriu priminti, kad šiam įstatymo projektui yra pritarta. Po to pasiūlymų ir pastabų negauta, todėl kviečiu šiandieną šį įstatymo projektą priimti.

PIRMININKAS. Noriu paklausti, ar komitetas turėjo progos svarstyti Seimo nario J.Razmos teikiamus pasiūlymus?

E.MASIULIS. Dėl Seimo nario J.Razmos siūlymų mes diskutavome Seime svarstymo metu ir dėl jų buvo apsispręsta. Taip pat diskutavome ir dėl J.Narvilienės pasiūlymų.

PIRMININKAS. Ar galėtų Seimo narys J.Razma patvirtinti, kad jis atsiima savo pataisas? Ačiū. Taigi pataisų po svarstymo Seimo plenariniame posėdyje negauta. Dėkoju pranešėjui. Turėtume pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Įstatymą sudaro du straipsniai. 1 straipsnis susijęs su 2 straipsnio 3 dalies 4 punkto pripažinimu netekusiu galios ir 9 punkto pakeitimu. Dėl balsavimo motyvų prieš kalbės Seimo narys P.Gražulis. Prašom, kolega.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manyčiau, kad 2 straipsnio 2 dalyje, kur numatyti kiti Lietuvos Respublikos Prezidento paskirti iš valstybės biudžeto finansuojamų institucijų ir įstaigų vadovai ir pareigūnai, koeficientai 7 ir 8 yra per dideli. Aš manau, kad daugiausia galėtų būti 5 ir 4. Manau, kad reikėtų į tai…

PIRMININKAS. Kalbėkite arčiau mikrofono, nes nelabai girdime.

P.GRAŽULIS. Aš manau, kad šiame įstatyme yra numatyti per dideli pareigūnų atlyginimai. 8 ir 7. Aš manau, kad turėtų būti daugiausia 5 ir 4. Todėl nelabai galėčiau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį ir prašyti, kad vis dėlto klausytume, kas yra sakoma. Dabar yra svarstomas 1 straipsnis ir įstatymas yra priimamas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti daugiau nėra. Tiksliau, kalbėjo vienas prieš, už norinčių kalbėti nebuvo. Kolegos Seimo nariai, neesant bendro sutarimo priimant 1 straipsnį, prašau prieš balsavimą registruotis.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai.

Prašau Seimo narius balsuoti dėl 1 straipsnio priėmimo.

Už – 58, prieš – 2, susilaikė 12. 1 straipsniui pritarta.

2 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Balsavimo motyvai už. Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labai atsiprašau, mane įrašė ne į tą grafą ir aš turėčiau paraudonuoti.

PIRMININKAS. Prašom paraudonuoti.

A.SYSAS. Aš kalbėsiu prieš dėl 1 straipsnio. Norėčiau Seimo nariams priminti, kad mes pirmiausia priėmėme Banko įstatymą, kuriame įteisinome banko pirmininko, jo pavaduotojo, valdybos narių atlyginimus, kurie iškrenta iš bendros sistemos. Noriu priminti, kad beveik ketverius metus anoje kadencijoje buvo rengiamas Valstybės tarnybos įstatymas ir Valstybės pareigūnų, politikų atlyginimų įstatymas. Juose visi Lietuvos pareigūnai ir politikai buvo surašyti pagal tam tikrą hierarchiją pradedant Prezidentu ir baigiant ministrais bei departamentų vadovais. Labai gaila, kad mes, net nepradėjus veikti šiai sistemai, pradedame ją griauti ir pradedame nuo Lietuvos banko. Manyčiau, kad pirmiausia reikia konceptualiai apsispręsti, ar mes tą sistemą, kuri buvo kuriama, siekiame išsaugoti ir ką nors panašaus Lietuvoje sukurti, ar ją iš principo keičiame. Todėl aš esu prieš 2 straipsnį, iš kurio išbraukiama Lietuvos banko valdyba, jos pirmininkas, pirmininko pavaduotojai ir nariai. Išbraukus tai iš šio įstatymo, jie turės teisę atlyginimą nusistatyti patys visai pagal kitas taisykles ir bus nonsensas, kai mūsų Prezidentas vėl gaus mažesnį atlyginimą už Lietuvos banko valdytoją.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys J.Razma. Prašom. Atsiprašau, aš neturėčiau suteikti jums žodžio, bet dėl balsavimo motyvų už norėtų kalbėti Seimo narys A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto tam tikrus dalykus Seimo nariams reikėtų žinoti. Kitose valstybėse tokių specialistų, kaip Lietuvos banko, atlyginimai yra panašūs kaip ir specialistų, dirbančių komerciniuose bankuose. Jūs įsivaizduokite, kas pasidarytų bankų sistemoje, jeigu Lietuvos banko valdybos nariai gautų tokius atlyginimus, kokius gauna, pavyzdžiui, departamentų direktoriai, dirbantys tam tikrose ministerijose. Pasaulyje visur yra priimta tokia nuostata, kad valstybės bankų specialistų atlyginimai turi būti panašūs kaip ir komerciniuose bankuose dirbančių specialistų. Lietuvos banke dirbančių darbuotojų atsakomybė yra labai didelė, be to, reikia suprasti, kad jeigu Lietuvos banke dirbantys darbuotojai gaus mažus atlyginimus, jie tikrai išeis į komercinius bankus ir vėl turėsime tam tikrą problemą, kurią reikės spręsti vėliau. Manau, kad šis įstatymas yra tikslingas ir jam reikia pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą noriu priminti, kad mes svarstome 2 straipsnį, o ne visą įstatymą. Gerbiamieji kolegos, nesant bendro sutarimo dėl 2 straipsnio, prašau prieš balsavimą registruotis.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai.

Prašau Seimo narius balsuoti dėl 2 straipsnio priėmimo.

Už – 53, prieš – 3, susilaikė 11. 2 straipsniui pritarta.

Gerbiamieji kolegos, turėtume pereiti prie viso įstatymo priėmimo. Prieš tai yra proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prieš – Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš manau, kad be reikalo svarstymo stadijoje kolegos neatkreipė dėmesio į mano kuklią pataisą, kuria aš siūliau Seimo ar Prezidento paskirtų pareigūnų atlyginimams nustatyti tam tikrą intervalą. Dabar visiems, neatsižvelgiant į tų pareigūnų pareigybes, kietai “įkalamas” koeficientas 7 ir viskas. Mes suprantame, kad tų pareigūnų turbūt bus įvairaus rango. Vadinasi, nebus galimybės rinktis nustatant atlyginimą. Visiems reikės duoti apie 3 tūkst. litų. Aš dar suprantu dėl institucijų vadovų, nors tos institucijos irgi turbūt nevienareikšmės. Manau, kad būtų buvę kur kas geriau palikti tam tikrą intervalą, skiriant tuos pareigūnus visiškai nesunkiai iš to intervalo būtų buvę galima parinkti konkretų atlyginimą, atsižvelgiant į institucijos svarbą, į pareigybės laipsnį ir t.t. Arba tiesiog kalbant apie pareigūnus parašyti, kad jų atlyginimai yra analogiški, kaip, sakykime, Vyriausybės struktūrų pareigūnų.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys B.Bradauskas. Prašom, kolega.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man labai nuostabu girdėti šiandien iš konservatorių pusės, kad jie balsuoja ir siūlo balsuoti prieš visą šią netvarką atlyginimų reikaluose, kuri buvo sukurta jiems vadovaujant. Todėl aš nekartosiu tų motyvų, kurie buvo išsakyti ne kartą, ir kviečiu gerbiamuosius kolegas balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kalbės Seimo narys A.Sysas, kuris šiuo metu kalba telefonu.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Atsiprašau. Mielieji kolegos, aš norėčiau galbūt pasikartoti, kad šis įstatymas atsirado kaip pataisa mūsų priimtam Lietuvos banko įstatymui, kuriame atsirado išlyga vienai kategorijai Lietuvos pareigūnų, kuriems atlyginimą nustatys atskiras įstatymas. Mes kol kas konceptualiai nepakeitėme nuostatos, kad Darbo apmokėjimo įstatymas… tam tikrą tvarką turėtų Lietuvoje. Aš manau, kad šis precedentas, kai mes leidžiame banko valdytojui ir jo pavaduotojams nusistatyti pagal kitus įstatymus, pagal kitas taisykles atlyginimus, bus precedentas kitoms tarnyboms. Aš nenustebsiu, jeigu ateis Prezidentūra su savo visomis tarnybomis ir nuspręs, kad reikia turėti atskirą įstatymą, ateis įvairūs departamentai, kurie turės išskirtinį reikalą ir išskirtinę teisę.

Konceptualiai mums reikia pasakyti, kad mes paleidžiame šį procesą vykti laisvai. Kas turi daugiau draugų ir užtarėjų Seime, tas ir turės teisę gauti didesnius atlyginimus. Nors mus daugiausia ir kritikuoja dėl to, kad per nepriklausomos Lietuvos dešimtį metų mes niekaip negalime sutvarkyti valstybinio sektoriaus, ar biudžetinių darbuotojų, darbo apmokėjimo tvarkos. Po to labai stebimės, kai spaudoje pamatome išeitinių pašalpų dydį arba valstybinių įstaigų vadovų atlyginimus, kurie gerokai viršija čia sėdinčių Seimo narių, Vyriausybės narių atlyginimus. Aš manau, kad šioje srityje yra netvarka ir šis įstatymas skatina tą netvarką tęsti toliau. Todėl aš pasisakau prieš šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų A.Sakalas. Už.

A.SAKALAS. Iš tiesų gerbiamojo kolegos A.Syso argumentai yra labai svarbūs ir iš tiesų mes neturime šiandien geros atlyginimų sistemos, iš tiesų mokame priedus prie atlyginimų ir įvairias pašalpas. Tas dar nesutvarkyta ir, matyt, valdančioji dauguma turėtų greičiau sutvarkyti tą dalyką. Bet aš negalėčiau sutikti su tuo, kad Lietuvos banko institucija turėtų gauti gerokai mažesnį atlyginimą, nei gauna komercinių bankų vadovai. Jeigu mes norime išsaugoti banką kaip instituciją, kaip svarbiausią Lietuvos finansinę instituciją, mes turime išsaugoti ir jo darbuotojus. Aš nebijau, kad ateis Prezidentūra su pasiūlymais, ateis kitos žinybos su pasiūlymais, mes jiems galėsime parodyti duris, jeigu ateis su tokiais pasiūlymais. Bet aš nemanau, kad mes turėtume nereaguoti arba turėtume nesiskaityti su banku. Vis dėlto nuo banko labai daug priklauso, gerokai daugiau priklauso negu nuo Prezidento. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų paskutinė kalba prieš. Kolega P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Daugelis motyvų buvo išsakyta. Aš manau, kad turėtų būti vieninga sistema ir negalima daryti kažkokių privilegijų ir išimčių. Aš pritarčiau ponui A.Sysui, kad greitai mes matysime, kad atsiras dar keletas žinybų, kurios bandys daryti įtaką įstatymo pataisoms, kad jie patys galėtų nusistatyti atlyginimus. Nežinau, žinoma, kas atsitiktų, jeigu banko valdytojai arba tarnautojai gautų atlyginimus, tokie… kaip gauna Seimo nariai, nemanau, kad tai būtų didelė problema. Kitas momentas, kuris susijęs su Prezidentūros tarnautojais. Aš manau, kad koeficientai yra gana dideli, mažai diferencijuoti. Todėl taip pat negalėčiau pritarti šiam įstatymui, jo pataisoms.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinė kalba dėl balsavimo motyvų už. Kolega J.Jurkus. Prašom.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau palaikyti šį įstatymą. Jeigu norime, kad iš bankų išeitų geri specialistai ir bankas juos prarastų, mes jiems mokėkime mažas algas. Komerciniai bankai bus suinteresuoti pasiimti iš mūsų Lietuvos banko gerus specialistus su turima informacija. Todėl aš manyčiau, kad banko valdytojas ir jo tarnautojai turi gauti tokius pat atlyginimus, kokius gauna komerciniuose bankuose. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Turime pereiti prie viso įstatymo priėmimo. Prieš tai raginu Seimo narius registruotis. Vyksta registracija. Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo, kurio projekto Nr.IXP-436, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 61 – už, 3 – prieš, susilaikė 12. Įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-436, priimtas.

Specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-480* (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas eilės tvarka 1-10. Tai įstatymo projektas Nr.IXP-480. Taip pat priėmimo stadija. Aš kviečiu Ekonomikos komiteto narį V.Greičiūną į tribūną.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Vyriausybės pavedimu susisiekimo ministras pateikė šio įstatymo pakeitimo projektą, kurį mes dalykiškai aptarėme svarstymo stadijoje. Esminių pakeitimų ar pasiūlymų nėra, todėl siūloma šį įstatymą priimti nediskutuojant, nes mes pakankamai daug diskutavome svarstymo stadijoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš norėčiau pasitikslinti, ar kolega J.Razma patvirtintų, kad jis atsiima savo pataisą? Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, įstatymas susideda tik iš vieno straipsnio, todėl iš karto turėtume pereiti prie viso įstatymo priėmimo. Šioje svarstymo stadijoje kalbos dėl balsavimo motyvų keturi – už, keturi – prieš. Pirmasis dėl balsavimo motyvų už

A.Butkevičius. Prašom, kolega.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto reikia pritarti šiam įstatymui dėl tam tikrų priežasčių. Reikėtų kai kuriems kolegoms, ypač praeitos kadencijos, įvertinti tai, kad vis dėlto “Lietuvos geležinkelių” bendrovėje yra pripirkta nepaprastai daug turto už dideles pinigų sumas, ir jis šiandien sukauptas sandėliuose ir visiškai netinkamas naudoti Lietuvos geležinkelių sistemoje. Galima daryti tam tikrą išvadą, kad buvo perkama dėl to, kad kažkas galėjo tuo laikotarpiu praplauti pinigus.

Antras dalykas yra tai, reikia suprasti, kad vis dėlto esant specialios paskirties bendrovės statusui negalima tos įmonės reorganizuoti, pertvarkyti. O šiandien turime ir tai reikia žinoti, kad yra pristeigta tam tikrų papildomų filialų, kurie neturi nieko bendra su “Lietuvos geležinkelių” veikla. Aš manau, kad šis įstatymas tikrai yra reikalingas ir jis turi būti kuo skubiau priimtas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Na, man tikrai svarstant šį klausimą gaila Seimo. Vien dėl to, kad kažkokiems “Lietuvos geležinkelių” teisininkams prisisapnavo, jog nebeegzistuojantis sąrašas jiems kažkaip trukdo panaikinti šios įmonės specialią paskirtį, mes turim rimtais veidais čia ginčytis, ar išbraukti iš to sąrašo “Lietuvos geležinkelius”, ar ne, nors tas sąrašas, matom iš pavadinimo, galiojo tik iki 2000 metų. Labai nuvertinamas Seimas, kai neturi valios pasipriešinti tokiems keistiems siūlymams. Aš manau, kad Seimas, gavęs tokį siūlymą, turėjo pasielgti ryžtingiau ir išvis pripažinti netekusiu galios šį įstatymą, kur kalbama apie specialios paskirties akcines bendroves, nes nuo liepos 1 d. įsigalioja naujas Civilinis kodeksas, tokio subjekto kaip specialios paskirties akcinės bendrovės ten išvis nebelieka. Bet štai pataikaudami vienam ar keliems “Lietuvos geležinkelių” teisininkams išbraukinėjam vaizduodami, kad atliekam kažkokį rimtą reikalą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys B.Bradauskas. Prašau.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš iš pradžių abejojau, ar verta išbraukti iš specialios paskirties įmonių sąrašo. Bet kai sužinojau tuos faktus, kad iš tikrųjų ten yra pripirkta tiek to turto, kuris yra balastas, už 7 mln. stovi keli lokomotyvai neaiškios paskirties, jie niekam nenaudojami, matyt, reikėtų grįžti ir šį klausimą pasvarstyti Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai dėl turto tikslingumo ir jo pirkimo. Plius yra filialai – poilsio namai, valgyklos ir panašiai, kurie neturi nieko bendra su geležinkelių įmone. Todėl tas ir trukdo tolesnei šios įmonės restruktūrizacijai ir jos prikėlimui iš merdėjimo. Įvertindamas visus už ir prieš, aš esu už, kad šita įmonė būtų išbraukta iš specialios paskirties įmonių sąrašo ir pradėtas rimtas “Lietuvos geležinkelių” gydymas, nes jie taip pat kaip ir dauguma kitų greitai nueis į bankrotą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – Seimo narys A.Indriūnas. Prašau.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš ne prieš, kad geležinkeliai nebūtų šiame sąraše, bet pagalvokit, ką mes darom. Mes veikiam į praeitį. Sąrašas galiojo iki 2000 metų, mes išbraukiam iš to sąrašo, kuris dabartiniu metu jau negaliojantis. Šiuo atveju, man atrodo, mes darom klaidą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, reikėtų įvertinti tai, kad šis įstatymas ne visas galiojo iki 2000 m. Tik tas priedas. O tas įstatymas įteisina kai kurias užduotis, kurias gali duoti Vyriausybė specialios paskirties akcinėms bendrovėms. Yra tas dalykas, kad Vyriausybė dabar rengia naują įstatymą, kuris kompleksiškai peržiūrės, kaip suformuoti kituose įstatymuose, ką pakeisti, ką šis įstatymas iki šiol rekomendavo. Ir šitą įstatymą Vyriausybė yra pažadėjusi pateikti birželio mėnesį. O akcinei bendrovei “Lietuvos geležinkeliai” jau šiandien reikia pradėti reorganizavimą, kaip čia jau daugelis minėjo, atskirti, ko ten reikia, ko nereikia, ir priimti sprendimus. Žinodami, kad Vyriausybė pateiks atskirą įstatymą, šiandien tik paskubintume “Lietuvos geležinkelių” reorganizavimą. Manau, kad reikėtų pritarti, o ne šiaip panaikinti visą įstatymą, neįtraukiant tų įstatymo normų į kitus įstatymus arba į atskirą įstatymą. Todėl logiška šiandien spręsti tiktai geležinkelių problemą, o Vyriausybė pateiks naują įstatymą, kuris spręs kompleksiškai šio įstatymo problemas. Todėl siūlau palaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys J.Jurkus.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, “Lietuvos geležinkeliai”, kaip mes visą laiką vadindavom, buvo valstybė valstybėje. Laikas pribrendo jai daryti reformas. Aš manyčiau, kad mes, priimdami šį įstatymą, jai kartu ir padėsim. Aš siūlyčiau palaikyti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau Seimo narius, baigus kalbas dėl balsavimo motyvų, registruotis.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.IXP-480 priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 64 – už, prieš nėra, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas, registracijos Nr.IXP-480, priimtas.

Kolegos Seimo nariai, norėčiau pasitarti dėl tolesnio mūsų darbo. Būtų siūlymas apsvarstyti 1-11 ir 1-12 įstatymus, o likusius klausimus iš rytinio plenarinio posėdžio perkelti į vakarinį. Ar būtų prieštaravimų, kad taip? Gerai. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad taip pat vėlavome pradėti posėdį ir dėl to, kad laiku nesusirinko Seimo nariai, nes daugelis jų pietavo per trumpąją pertraukėlę.

Įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-509* (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, taigi dar svarstome 1-11 ir 1-12 klausimus. Svarstome įstatymą Nr.IXP-509. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto narį J.Palionį.

J.PALIONIS. Įmonėms ir fiziniams asmenims, dirbantiems įvairius žemėtvarkos darbus, kvalifikaciniai reikalavimai taikomi vadovaujantis Žemės reformos, Teritorijų planavimo įstatymų nuostatomis. Todėl siūloma atsisakyti reikalavimo licencijuoti valstybinės žemėtvarkos darbus. Siūlau pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Įstatymas susideda tiktai iš vieno straipsnio, todėl kviečiu Seimo narius registruotis prieš balsavimą.

Ar Seimo narys V.Saulis yra salėje? Gerbiamieji kolegos, aš apgailestauju, bet noriu paprašyti, kad registruotumėmės iš naujo. Kompiuteris rodo, kad yra registruojamasi už tuos Seimo narius, kurių nėra salėje. Taigi dar kartą prašau registruotis. Vyksta pakartotinė registracija.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai.

Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-509 priėmimo.

Už – 66, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas Nr.IXP-509 priimtas.

Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-474* (svarstymas)

Paskutinis rytinio posėdžio darbotvarkės klausimas 1-12, registracijos Nr.IXP-474. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto išvadą pateikti Biudžeto ir finansų komiteto narį G.Šivicką. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo projekto tikslas yra tas, kad užpildytos turto ir pajamų deklaracijos bus saugomos 10 metų nuo jų gavimo datos. Šiuo metu jos yra saugomos nuolat. Komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu. Teisės departamentas pastabų neturi, daugiau pastabų taip pat negauta, todėl siūlau pritarti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto išvadą išklausėme. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Klausiu, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Tokių nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. Įstatymui po svarstymo pritarta bendru sutarimu.

Gerbiamieji kolegos, prieš pertrauką norėčiau atlikti du dalykus. Pirmas dalykas, norėčiau paskelbti, kad yra gautas pareiškimas, kurį pasirašo 19 Seimo narių. Jis skamba taip: “Mes, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, prašome įregistruoti Lietuvos Respublikos Seimo parlamentinę ryšių su Kirgizijos Respublika grupę”. Po posėdžio grupės nariai kviečiami rinktis I rūmų 209 kabinete (Veidrodinėje salėje).

Taip pat posėdžio pabaigoje norėčiau mūsų visų vardu pasveikinti kolegą Seimo narį V.Žalnerauską, kuriam sukako 60 metų. (Plojimai)