Dvidešimt aštuntasis (79) posėdis
2001 m. balandžio 26 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS, A.SKARDŽIUS ir G.STEPONAVIČIUS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. balandžio 26 d. vakarinį posėdį. Prašom registruotis. Mielieji kolegos, viskas savo laiku ir iš eilės. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 44 Seimo nariai.

Opozicinės Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos darbotvarkė

Pradedame opozicinės Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcijos darbotvarkę, kaip ir priklauso pagal Statutą. Žodis kolegai A.Vidžiūnui.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes labai oficialiai, ramiai prašome paaiškinti iš pradžių žodžiu, o po to raštu, kodėl 15 minučių vėluoja posėdis, kuriame svarstomi svarbūs dalykai. Jūs, kaip opozicinės frakcijos atstovas, pone Juršėnai, turėtumėte tokiais atvejais būti ypač dėmesingas. Taigi, kodėl 15 minučių vėluojama? Ar yra Vyriausybės griuvimo priežasčių, ar kiti..?

PIRMININKAS. Labai ačiū už klausimą. Jūs puikiai žinote, kad Seimo vadovybė, t.y. Pirmininkas ir pavaduotojai, atsako į klausimus kartą per mėnesį, kai klausimai pateikiami raštu. (Salėje juokas, plojimai) Kol kas daugiau nieko negaliu pasakyti.

Diskusija “Dėl korupcijos Lietuvoje”

Tai gal pradedame nagrinėti pirmąjį klausimą? Pirmasis klausimas – diskusija “Dėl korupcijos Lietuvoje”. Pranešėjas – kolega Seimo narys A.Kubilius. Prašom. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs galėtumėte pasakyti, kas dar kalbės ir kaip dirbsime – ar iki Vyriausybės valandos, ar šiek tiek vėliau, nes manykime, kad ir dėl mano kaltės mes vėluojame 15 minučių. Prašom, gerbiamasis Kubiliau.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš jau buvau išsigandęs, kad ši tema Seimo vadovybei pasirodė tokia pavojinga, jog nutarė kaip nors dėl šios temos neleisti diskutuoti. Ačiū kolegai Č.Juršėnui, kad jis išgelbėjo situaciją. Manyčiau, būtų gerai, kad mes galėtume vėluoti ir pradėti Vyriausybės valandą, taip pat būtų gerai, jeigu Seimas bendru sutarimu sutiktų leisti kalbėti ir mūsų pakviestiems šios diskusijos dalyviams, atstovaujantiems ne Seimui, o kitoms organizacijoms. Tai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys ponas A.Dapšys, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas ponas V.Junokas ir Lietuvoje įsikūrusios tarptautinės organizacijos, kovojančios su korupcija, “Trasparency International” atstovė ponia L.Žilinskienė. Būtų gerai, jeigu Seimo nariai taip pat dalyvautų šioje diskusijoje. Po to, matyt, mes pratęstume tą diskusiją, svarstydami rezoliuciją.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau tarti kelis įžangos žodžius apie šios diskusijos svarbą ir reikšmę. Mano įsitikinimu, ši diskusija turėtų vengti kokio nors jos politizavimo.

Korupcija Lietuvoje, kaip ir kitose Centrinės Europos valstybės, yra reiškinys, sąlygotas įvairių priežasčių, objektyvių priežasčių. Be abejo, jis kelia daug rūpesčių visoms Centrinės Europos valstybėms, kartu turėtų kelti rūpesčių ir Lietuvai bei Lietuvos politinei bendruomenei.

Mes matome šiandieninės Vyriausybės bei atitinkamų institucijų pastangas kovoti su korupcija ir galime tuo pasidžiaugti, tačiau, mūsų įsitikinimu, problemos yra ir didesnės, ir gilesnės, negu mes iki šiol joms skyrėme dėmesio.

Pradėdamas diskusiją, aš norėčiau parodyti keletą paveiksliukų, kuriuos pasiskolinau, jiems leidus, iš Pasaulio banko atstovo. Jeigu kas nors dalyvavo, tiesą sakant, aš tada mačiau nedaug Seimo narių, dalyvavusių diskusijoje, kurią buvo surengęs Pasaulio banko atstovas, Seime. Tie Pasaulio banko parodyti duomenys ir skaičiai mane kaip tik ir paskatino pasiūlyti šią diskusiją surengti čia, Seime, ir pradėti būtent nuo tų skaičių, kuriuos pateikė Pasaulio banko ekspertai, kalbėdami apie Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių situaciją, kad mes suprastume, kokia mūsų situacija ir ką mums visiems reikia daryti.

Didelė dalis duomenų yra paimta iš pranešimo, kurio pavadinimą jūs dabar matote. Pirmiausia aš noriu priminti, kad Pasaulio banko ekspertai kalba apie dvi korupcijos rūšis. Sąlyginai skirstoma į valstybės užvaldymo korupciją, kuri pasižymi tokiais bruožais kaip parlamento balsų pirkimas, Vyriausybės nutarimų pirkimas, teismo sprendimų pirkimas, neteisėtas politinių partijų finansavimas, kitaip sakant, yra perkama iš karto visa valdančioji dauguma ir nesirūpinama bandymu daryti įtaką atskiriems sprendimams. Ši korupcijos rūšis yra viena rūšis. Kita korupcijos rūšis yra vadinamoji administracinė korupcija. Apie ją kalbėsiu šiek tiek vėliau.

Kaip šiuo požiūriu atrodo, atlikus valstybės užvaldymo išmatavimus? Išmatavimai atlikti remiantis privačių kompanijų apklausa, daryta 1999 m. Noriu pabrėžti, 1999 m. duomenys. Štai kaip atrodo Estijos situacija. Jeigu kas iš toliau nematote, yra rodoma, koks yra valstybės užvaldymo lygis parlamente, Vyriausybėje, centriniame banke, partijų finansavimas. Lietuvos lygis, Latvijos lygis, Rusijos ir Azerbaidžano lygiai. Matome, kad Lietuva korupcijos požiūriu iki 1999 m. atrodė kaip dar visai nebloga valstybė, korupcijos vaidmuo nebuvo labai didelis.

Toliau administracinė korupcija. Kalbama apie konkrečių sprendimų pirkimą: kyšiai valstybės pareigūnams ir kiti panašūs dalykai, licencijų, muitinės procedūrų, viešųjų pirkimų kontraktai gauti valstybės paslaugas ir t.t. Tai yra ta standartinė kyšinė korupcija, kai yra perkami atskiri sprendimai. Kaip atrodo Lietuva? Deja, mes negalime būti tokie ramūs ir savimi patenkinti. Prie Lietuvos yra raudonas stulpelis, yra kur kas didesnė ir už latvių, ir estų. Jeigu atidžiau pasižiūrėtume apskritai į visų Centrinės Europos valstybių, tų, kurios stoja į Europos Sąjungą, lygį, galbūt, jeigu aš gerai prisimenu, tik Bulgarija mus šiek tiek lenkia, taigi iš tikrųjų mes matome, kad situacija yra pakankamai rimta, todėl apie tai reikia kalbėti ir reikia ieškoti būdų, kaip rimčiau kovoti su šiais reiškiniais.

Kartais yra įsivaizduojama, kad kyšininkauti apsimoka. Čia parodoma mažai kyšininkaujančių įmonių realizavimo augimo išraiška procentais. Tai geltoni ir rusvi stulpeliai, mėlynas stulpelis – daug kyšininkaujančios įmonės. Iš tikrųjų pasirodo, kad kyšiai didelio pelno neduoda toms įmonėms, kurios bando tuo užsiimti.

Esminis dalykas, dėl kurio mums reikia labiausiai susirūpinti, kodėl administracinė korupcijos lygis Lietuvoje yra didesnis negu mūsų kaimyninėse valstybėse, Pasaulio banko nuomone, yra tas, kad Lietuvoje yra per daug reguliavimų. Čia yra pavyzdys, kaip atrodo… Klausimas, ar šie dalykai turi didelės neigiamos įtakos jūsų verslui. Pirmas dalykas – licencijos. Estijoje – mažiausia, Latvijoje – vidutinė, Lietuvos verslas mano, kad, palyginti su latviais ir estais, yra didžiausios kliūtys

Darbo įstatymai – lygiai tas pats. Mokesčiai. Na, čia galime šiek tiek pasiguosti, kad yra panašiai kaip ir Latvijoje.

Kaip valstybė teikia gėrybes? Tas gėrybes, už kurias valstybė… kitaip sakant, kaip valstybė teikia paslaugas verslui. Kaip čia atrodo mūsų reikalai? Vidutiniškai Vidurio ir Rytų Europoje yra tokie duomenys. Estijoje 60% verslininkų yra patenkinti Vyriausybės teikiamų paslaugų kokybe, Latvijoje – apie 30%, Lietuvoje – apie 15%.

Kliūtys verslui plėtoti. Be abejo, didelė problema yra teismų darbas. Čia vėlgi padaryta analizė. Yra klausta verslo atstovų, ar jie galėtų teismus pavadinti teisingais, sąžiningais, patikimais, vykdančiais sprendimus? Šitas mėlynas kvadratas rodo idealų variantą, t.y. kai verslininkams viskas gerai, jie patenkinti visais teismų darbo aspektais.

Kaip atrodo situacija Baltijos valstybėse? Štai Estija, Latvija, Lietuva. Lietuva gali pasidžiaugti, kad verslininkai geriau tik vienu balu vertina teismų darbą už latvius, t.y. kad teismai geriau negu Latvijoje priima sprendimus.

Kaip yra ginamos nuosavybės teisės? Vidutiniškai Vidurio ir Rytų Europoje, geltona spalva – užtikrinamas, raudona – neužtikrinamas. Kaip yra Estijoje? Estija atrodo geriau negu Vidurio Europos vidurkis, Latvija šiek tiek blogiau, Lietuva dar blogiau. Kaip atrodo įvairiausios kliūtys laiko požiūriu? Kiek laiko vadovai turi skirti pokalbiams su valstybės pareigūnais tam, kad šie sudarytų jiems reikalingas sąlygas? Estija – panašiai kaip Vidurio Europoje, Latvija – laiko reikia daugiau, o Lietuvoje dar daugiau.

Štai šios problemos lemia, kad Lietuvoje administracinė korupcija yra didesnė negu kitose Vidurio Europos valstybėse. Apie tai diskutuoja ir Europos Sąjunga. Pati Europos Sąjunga mano, kad viena iš jos atsilikimo nuo Jungtinių Amerikos Valstijų priežasčių yra ta, kad verslo sąlygos Europoje yra daug daugiau subiurokratėjusios negu JAV. Čia matome vieną skaidrę, kurioje parodyta, kaip skiriasi leidimų gavimo procedūros Europos Sąjungoje ir JAV. Štai tie du viršuje esantys stulpeliai. Viena dalis rodo, kiek reikia laiko leidimui gauti, ir jeigu Amerikoje tam, kad gautų leidimą benzino kolonėlei pastatyti, reikia 14 savaičių, tai Europoje – net 43 savaičių. Tuo tarpu pati statyba Europoje tęsiasi trumpiau negu JAV.

Europa taip pat yra daug labiau sureguliuota bankroto procedūrų atžvilgiu, ir šiuo požiūriu mes vėl turime kritiškai vertinti situaciją, kuri yra aplink mus, ir galvoti, kaip vengiant korupcijos, vengiant suvaržymų, kurie lemia administracinę korupciją Lietuvoje, rasti pačius geriausius sprendimus.

Štai dar vienas klausimas, kuris taip pat labai aiškiai atspindi šiandieninę Lietuvos situaciją. Buvo užduotas klausimas verslininkams, ar jie mokėtų didesnius mokesčius dėl to, kad būtų sumažinta korupcija? Čia vidutiniškai Europoje, čia Estijoje. Joje mažiau verslininkų galvoja, kad reikėtų didinti mokesčius tam, kad būtų kovojama su korupcija papildomai surandant lėšų, Latvijoje dar mažiau, o Lietuvoje verslininkai linkę skirti papildomų lėšų, kad kova su korupcija būtų efektyvesnė. Na, čia galima pažiūrėti, kaip atrodo Lietuva apskritai Centrinės Europos ir Rytų Europos kontekste. Mes esame per vidurį, bet kai kuriais aspektais esame prie pavojingos ribos. Į šoną nuo mūsų toliau jau yra Kazachstanas, Albanija, Armėnija ir t.t.

Pasaulio bankas labai aiškiai formuluoja, kas yra svarbiausia kovojant su korupcija, ir man atrodo, kad į tai reikėtų atkreipti rimtą dėmesį, nes kartais mes įsivaizduojame, kad kovoti su korupcija visų pirma turi teisėsaugos institucijos, tos, kurios gaudo kyšininkus, kurios juos sodina į kalėjimus ir t.t. Mano įsitikinimu, ir tą patį sako ir Pasaulio bankas savo pranešime, kur kas daugiau dėmesio mums Lietuvoje reikėtų skirti tam, ką galėtume pavadinti korupcijos prevencija. Visų pirma turime susirūpinti verslo sąlygomis, išvaduoti jį nuo per didelio reguliavimo, nuo institucinių apribojimų, tam, kad valdininkai turėtų daug mažiau galimybių, pasinaudodami tais reguliavimais, neteisėtai pasipelnyti. Privataus sektoriaus konkurencingumas yra taip pat aksioma, kuri lemia, kad korupcijai lieka mažiau vietos. Reikia galvoti ir apie kur kas aktyvesnį piliečių visuomenės dalyvavimą, ir tam reikia sudaryti sąlygas, kad pilietinė visuomenė daug labiau kontroliuotų ir reikalautų skaidrumo. Be abejo, reikia apskritai rūpintis valstybės valdymo sektoriaus darbu, nes stipresnė valstybės įtaka gali sumažinti erdvę korupcijai.

Baigdamas aš noriu priminti svarbiausius klausimus, į kuriuos mes turėtume atkreipti dėmesį šiandien. Aš juos suformuluočiau labai paprastai. Ar tikrai Lietuvoje valdininkai ir ar visi valdininkai gyvena iš deklaruojamų pajamų? Ir antras klausimas – iš ko gyvena politinės partijos? Atsakydami į šiuos klausimus, ieškodami atsakymų į šiuos klausimus, arba, kitaip sakant, užtikrindami šios srities skaidrumą, mano įsitikinimu, mes galime pasiekti persilaužimą korupcijos prevencijos srityje. Apie tai mes daugiausiai kalbame ir rezoliucijoje (galėsime ir daugiau pakalbėti), bet klausimas, ką toliau daryti?

Mano atsakymai labai paprasti. Visų pirma kiek galima daugiau dereguliuoti ekonomiką, kad verslui, kaip aš jau minėjau, užkrauti reguliavimai nebūtų priežastis administracinei korupcijai; per interesų konflikto įstatymus, per teisės į informaciją įstatymo daug platesnį taikymą užtikrinti sprendimų skaidrumą. Tai gali padaryti ir pilietinė visuomenė. Per finansinės ir kitokios paramos politikai ir politinėms partijoms skaidrumą, per įtakos skaidrumą, kitaip sakant, tai, kas yra nustatyta Lobistinės veiklos įstatyme, turėtų būti daug plačiau visų suprasta ir taikoma; per asmeninę atsakomybę (apie tai dažnai Seime yra kalbama), atsakomybę už įstatymų įgyvendinimą, taip pat už korupcijos prevencijos įstatymų įgyvendinimą, už tokios atsakomybės sustiprinimą. Tai įgyvendinę mes galime daug pasiekti. Per praėjusio Seimo kadenciją mes esame priėmę klasikinius korupcijos prevencijos įstatymus, t.y. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, Politinių kampanijų finansinės kontrolės įstatymą, Lobistinės veiklos įstatymą, Teisės į informaciją įstatymą, tačiau jų įgyvendinimas, mano įsitikinimu, reikalauja labai stiprios revizijos, labai konkrečių institucijų, atsakingų už šių įstatymų įgyvendinimą, ir tuo keliu eidami mes galime pasiekti daug geresnių rezultatų.

Paskutinis dalykas. Mano manymu, valstybės stiprumas arba valstybės efektyvumas yra ta sąlyga, kad korupcijai liktų daug mažiau erdvės, kad būtų daug efektyviau kovojama su korupcijos apraiškomis. Geras, efektyvus valstybės valdymas gali pasiekti, kad erdvė korupcijai Lietuvoje būtų daug labiau suvaržyta.

Tiek žodžių ir tiek skaičių apie korupcijos situaciją šiandien Lietuvoje, kaip ją mato užsienio ekspertai, kaip mes ją galėtume matyti, kaip atrodo mūsų frakcijai, mūsų partijai. Mes dar sykį norime pakartoti, kad, mūsų įsitikinimu, dėmesio šiai problematikai niekada nebus per daug. Mes turime visi kartu ieškoti būdų, kaip pasiekti esminį persilaužimą korupcijos prevencijoje. Aš, žiūrėdamas į kai kurias rezoliucijų alternatyvas, manyčiau, kad būtų nelabai racionalu, jeigu šiandien diskusijoje mes pradėtume aiškintis, prie kurios valdžios buvo daugiau korupcijos, prie kurios partijos ir t.t., ir t.t. Tai niekur neves. Mano įsitikinimu, mes turime ieškoti sprendimų, rūpindamiesi ir galvodami ne apie savo partijų ateitį, o galvodami apie mūsų valstybės ateitį. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, manau, ne tik mano, bet ir jūsų vardu būtų galima Seimo nariui A.Kubiliui padėkoti už modernų pranešimo aktualiu klausimu pateikimą.

Dabar pagal susitarimą į tribūną kviečiamas A.Dapšys – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys. Prašom. Prašom, ir aš, gerbiamasis Dapšy, norėjau paklausti, kiek minučių jūs nortumėte kalbėti?

A.DAPŠYS. Ne daugiau septynių.

PIRMININKAS. Prašom.

A.DAPŠYS. Ačiū. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Ką tik girdėjome gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus Tarptautinio banko ataskaitos pateikimą. Manyčiau, kad tai yra signalas, orientaciniai skaičiai, kuriuos reikėtų toliau tikrinti. Galbūt tai yra labai puikus pateikimas, aš kalbu apie pačios ataskaitos metodiką. Galbūt galima suabejoti jos patikimumo laipsniu ir t.t. Todėl aš jos pateiktus skaičius ir Lietuvos vietą joje pagal korupcijos lygį laikyčiau ne dogma, o kaip tam tikra orientacine schema, kaip tam tikros problemos iškėlimu – kur mes buvome, kur mes esame, kur mes galėtume būti? Gal man, kaip kriminologui, apie 30 metų dirbančiam šioje srityje, būtų tai ir leista pasakyti. Nors mane čia pristatė kaip Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narį, aš šiandien daugiau kalbėsiu kaip specialistas, kaip kriminologas. Manyčiau, turėtų duoti daugiau naudos ta patirtis, kurios lyg ir esu kažkiek sukaupęs korupcijos srityje, galbūt jos prevencijos.

Kai kalbame apie korupciją Lietuvoje, be abejo, mes turime turėti bent jau jos prevencijos ir atsiradimo ištakas iki 1990 metų, čia nėra abejonių. Turėtume pirmiausia pagalvoti, kokio lygmens mes esame dabar, ir nenusiraminti, kad mes esame suvereni valstybė, bet kartu esame laisvoje erdvėje, dinamiškoje erdvėje. Todėl, kalbėdami apie nacionalinės korupcijos strategiją, turėtume kartu galvoti, kad negalima jos sukurti atsietai nuo tarpregioninės makroaplinkos, tarptautinės transnacionalinės strategijos ir metaaplinkos, globalizacijos proceso, jeigu mes kalbame tikrai apie strategiją, o ne apie kasdieninį darbą kovojant su korupcija. Pastarąjį, iš karto pasakysiu, matyt, visi žino ir jaučia, sėkmingai, mano supratimu, ypač pastaruoju metu atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Pabandysiu, taupydamas laiką, atkreipti dėmesį į keletą, mano nuomone, principinių strateginės reikšmės nuostatų arba aplinkybių, į kurias reikėtų atsižvelgti rengiant ir įgyvendinant nusikalstamumo ir korupcijos strategiją Lietuvoje. Pirmiausia dėl gresiančių pavojų Lietuvai. Kaip ir kitoms panašioms valstybėms, kurios baigia atkurti demokratinę valstybę ir rinkos ekonomiką, labai svarbu parengti ir įgyvendinti priemonių sistemą. Ji padėtų užkirsti kelią pavojams, susijusiems su korupcija ir nusikalstamumu. Pirma, šešėlinės ekonomikos įsigalėjimui šalies viduje. Antra, nusikalstamumo bei korupcijos importui, kuriam palanki socialinė, ekonominė bei geopolitinė situacija, sudaranti galimybę pasidalyti įtakos sritimis teritoriją, materialiniais, intelektiniais bei kitais ištekliais kaip “pigia Lietuvos žaliava”, tai yra patogiu organizuotos nusikalstamos veiklos placdarmu. Trečia, šalies politinės sistemos poveikiui, arba bandymams pavergti šalį, riboti jos suverenitetą. Aš turiu omeny būtent metaaplinką, globalizacijos procesus ir transnacionalinį nusikalstamumą, kai korupcija kaip tik ir yra tas stogas transnacionaliniam nusikalstamumui plėtotis.

Antra aplinkybė. Na, dar prie tos trečios. Minėti pavojai tyko ne vien dėl korupcijos. Tikroji korupcija beveik visada susijusi, kaip sakiau, su organizuotu nusikalstamumu, ekonominiais, finansiniais ir kitais nusikaltimais. Korupcija sudaro vadinamąjį stogą, teisinę priedangą organizuotam ir kitam nusikalstamumui, lemia korumpuotos valdininkijos ir nusikalstamų struktūrų simbiozę. Tai pasireiškia šiose pagrindinėse srityse: pirma, priimami įstatymai, palankūs kriminalinėms struktūroms. Antra, valstybinių institucijų lygiu patronuojami tokie nusikaltimai kaip naftos, alkoholio, tabako, ginklų, narkotikų kontrabanda, prostitucija, prekyba vogtais automobiliais, azartiniai lošimai ir t.t. Trečia, nevykdomas arba nepakankamai vykdomas baudžiamasis persekiojimas organizuotų nusikalstamų lyderių atžvilgiu, savo ruožtu kyšiai, papirkimai lemia nuolatinę valdininko priklausomybę nuo monopolizuoto verslo ir nusikalstamų struktūrų.

Trečia pagrindinė aplinkybė, kuri, aš manyčiau, reikšminga strategijai rengti, – būtina vieną kartą atpainioti korupcijos sąvokas kaip šios strategijos filosofines pozicijas. Šiuo metu beveik bet koks politiko, pareigūno ar kito valstybės tarnautojo piktadariavimas dažnai beveik visada siejamas su korupcija. Tai nėra teisinė, bet buitinė arba operacinė, pagaliau kriminologinė mokslinė sąvoka. Reikia apibendrinti socialinius teisinius reiškinius, apimančius ir baudžiamuosius nusikaltimus, kyšio priėmimą, papirkimą, piktnaudžiavimą tarnyba, ir administracinius drausminius etikos bei civilinės teisės pažeidimus, kuriuos padaro valstybės tarnautojai, o neretai ir šių pažeidimų priežastis ir pasekmes.

Štai pagaliau, dar kartą pabrėžiu, nors labai kvalifikuotai parengta ir įspūdinga Tarptautinio banko ataskaita, kurią man teko išklausyti, ir iš pradžių atrodo, kad strategiškai tai yra iš tiesų teisinga, metodologiškai tai yra teisingos strategijos, tačiau būtent čia nėra sąvokų sampratos, kaip įvertinti valstybės užvaldymą, kokie tai indikatoriai. Tokios korupcijos kaip valstybės užvaldymas niekas nežino.

Tai yra kaip tik, tai yra tipas, tai yra forma. Bet nereikia suprasti, kad tai yra korupcija, korupcijos samprata. Korupcijos samprata yra labai aiškiai apibrėžta, Baudžiamajame kodekse yra išskaičiuotas sąrašas nusikaltimų valstybės tarnybai, tai kyšininkavimas, tai papirkimas, tai piktnaudžiavimas tarnyba, komercinis tarpininkavimas ir neteisėtas atlyginimo paėmimas verslo srityje, kur gali būti ne tik pareigūnai ir valdininkai. Taigi supainiojimas tų sąvokų dažnai mums duoda iškreiptą vaizdą. Ketvirta aplinkybė, jau baigiu, aš atsiprašau, jeigu dar galima…

PIRMININKAS. Prašom, jūs šiek tiek viršijot laiką, bet bendru sutikimu prašom.

A.DAPŠYS. Ketvirta, mano supratimu, svarbi aplinkybė, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Korupcijos strategija turi būti skirta ne tiek jos pasekmėms, kiek jas lemiančioms priežastims ir sąlygoms, kaip gerbiamasis A.Kubilius sakė, t.y. strateginiams prevencijos objektams arba prioritetams. Todėl reikia pirmiausia žinoti ir įvertinti realią korupcijos situaciją. Čia tikslinga vadovautis trim požiūriais. Pirma, tai registruota korupcija, kuri patenka į teisėsaugos institucijas, t.y. apie tai, ką mes girdim per žiniasklaidos priemones. Lietuvoje galima kalbėti iš viso apie tūkstantį atvejų per metus, iš jų apie 60 arba 100 kyšininkavimo atvejų. Tai registruota korupcija. Antra, šešėlinė, arba latentinė korupcija, kurios mastai, ekspertų vertinimais, mažiausiai 100 kartų didesni. Trečia, visuomenės korupcinės nuostatos. Apie du trečdalius gyventojų mano, kad mūsų valdininkija korumpuota ir jie šiuo požiūriu nesijaučia saugiai. Jeigu mes strategiją rengsim šiomis trimis kryptimis, o nesiremsim vien registruota korupcija, mes gausim visiškai kitą vaizdą ir visiškai kitą strateginę kryptį, į kurią aš siūlyčiau orientuotis. Aš tik vieną skaičių pasakysiu, kurį parodė mūsų sisteminiai tyrimai ir apklausos – 1500, ką tik pristatėm prieš kurį laiką Teisingumo ministerijai. Ten dalyvavo žmonės nusikaltimų aukos. Žmonės, aš kalbu apie visuomenės nuostatas, ką žmonės mano apie valdininkiją, mano, kad norint susitvarkyti savo reikalus, reikia duoti kyšį. Vidutiniškai apie du trečdaliai atvejų. Apskritai pareigūnams – 62%, Seimo nariams reikia duoti kyšį – 63%, ministerijos pareigūnams – 57%, savivaldybės tarnautojams – 62%, muitinės – 76% ir t.t. Taip žmonės mano. Jeigu nepakeisim sąmonės, tai, mano supratimu, čia yra strategija, iš tų pačių žmonių formuojasi politikai. Čia, žinoma, reikia galvoti.

Visiškai pabaigai. Korupciją, reikia turėti omeny formuojant strategiją, lemia objektyvios, apie du trečdaliai atvejų, ir subjektyvios, apie vieną trečdalį atvejų, socialinės, ekonominės, politinės, teisinės organizacijos, kitos priežastys. Taigi gerai organizavus darbą jau dabar galima būtų užkirsti vienam iš trijų šiandien esamų korupcijos atvejų. Pagaliau korupcijos prevencijos strategija turi būti suderinta su mūsų valstybės ilgalaike strategija. Čia aš siūlyčiau pasinaudoti kriminologijoje žinomu “pagrindinio smūgio” principu. Ačiū už dėmesį, nes laikas baigėsi.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Dapšy. Dabar kviečiu į tribūną V.Junoką, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą. Mielieji kolegos, mes turime susitarti dėl tolesnio darbo. Iki Vyriausybės valandos – 11 minučių. Kai ateis kitas pranešėjas, tuoj išsiaiškinsim, kiek jam minučių reikia. Taigi ar du pakviestieji dar iki Vyriausybės valandos, ar šiek tiek vėliau? Gerbiamasis Junokai, kelių jums minučių reikėtų?

V.JUNOKAS. Gal kokių 7, bent iki 10 minučių.

PIRMININKAS. Tada, mielieji kolegos, aš siūlau tokį variantą. Minutėlę, į Vyriausybės valandą mes labai smarkiai negalim įlįsti. Tai gal gerbiamoji L.Žilinskienė sutiktų savo kalbą pasakyti po Vyriausybės valandos? Ar sutiktumėt?

V.JUNOKAS. Atsiprašau, gal aš sutrumpinsiu savo…

PIRMININKAS. Gerai, prašom.

V.JUNOKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji dalyviai! Pasistengsiu trumpai. Norėčiau akcentuoti, kad aš vis dėlto kritiškai vertinčiau kai kuriuos tyrimus tiek Pasaulio banko, tiek kitų ekspertų, kadangi visuotinai pripažinta antikorupcinių pasaulio Vakarų valstybių ekspertų, kad neginčijamos metodologijos, neginčijamų kriterijų vertinti korupciją kol kas nėra atidirbtų. Iš karto galėčiau atmesti kai kuriuos kaltinimus Lietuvai, kaip labiausiai korumpuotai valstybei, kurie kartais nuskamba iš įvairių lūpų. Vargu ar įmanoma lyginti Lietuvos valstybę, patyrusią 50 metų okupacijos, su Danija, Švedija, Didžiąja Britanija, Suomija ir panašiai, kas dabar yra daroma. Kartais bandoma parodyti, kad prašau pasižiūrėti, Danijoje korupcijos nėra arba kokia ji maža, o Lietuvoje korupcija štai tokio lygmens. Dar galėčiau informuoti gerbiamuosius Seimo narius, kad pagal praėjusių metų “Transference International” tyrimus, lyginant su 1999 metų tyrimais, kai 1999 metais Lietuvai buvo skiriama 50 vieta tarp 100 valstybių, praėjusiais metais buvo skirta 43 vieta. Tai taip pat rodo, kad korupcija mažėja.

Kadangi čia pagrindinis klausimas yra korupcijos prevencijos, tai drįsčiau akcentuoti, kad Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių ėmėsi savo teisinės bazės atitinkamos inventorizacijos ir tobulinimo ir pirmoji iš Baltijos valstybių praėjusių metų gegužės mėnesį Seimo priimtame įstatyme apibrėžė korupcijos sąvoką, įkūrė specializuotą, autonomišką, nepriklausomą, nepolitizuotą Specialiųjų tyrimų tarnybą, kurios pagrindinis uždavinys – ginti visuomenę, piliečius ir valstybę nuo korupcijos ir jos apraiškų. Lietuva pirmoji pradėjo rengti korupcijos prevencijos koncepciją, korupcijos prevencijos strategiją ir korupcijos prevencijos arba kontrolės įstatymų projektus, kurie buvo pateikti taip pat jau praėjusiais metais, kiek pamenu, birželio mėnesį taip pat buvusiai Vyriausybei. Tenka apgailestauti, kad mūsų tarnybos teikiamų įvairiausios korupcijos prevencijos strategijos variantų kol kas nė viena Vyriausybė dar nespėjo priimti. Tikėsimės, kad ši Vyriausybė tai spės padaryti. Šiuo metu galėčiau pasakyti tiek, kad remiantis PHARE programos pagalba, pritraukiant užsienio valstybių specialistus, pritraukiant Lietuvos valstybės specialistus, Teisės universiteto kriminologus, pritraukiant verslininkus, pritraukiant įvairiausias mokslo institucijas jau aktyviai nuo kovo mėnesio rengiama korupcijos prevencijos strategija, kurią numatoma gegužės mėnesį aprobuoti Vyriausybėje. Toliau kaip tęsinys eis korupcijos programa ir veiksmų planas prieš korupciją ir toliau, kaip numatyta ir Vyriausybės programoje, eis korupcijos prevencijos arba korupcijos kontrolės įstatymo projekto parengimas ir pateikimas. Šiuo metu parengtos ir vakar jau buvo įteiktos kancleriui ponui R.Dargiui, kaip koordinavimo grupės korupcijos strategijai rengti vadovui, kovos prieš korupciją politinės nuostatos, kurios įteiktos visiems darbo grupės nariams, bus įteikiamos ir kitoms institucijoms, kurios susijusios su tuo darbu. Dabar atsispindi dauguma tų nuostatų, kurios išdėstytos, sakyčiau, išsamiame gerbiamojo A.Kubiliaus ir gerbiamojo A.Dapšio pranešime.

Nuo pirmųjų įkūrimo dienų tarnyba buvo nukreipta korupcijos baudžiamajam persekiojimui ir prevencijai teisėsaugos institucijose, o šiuo metu tarnybos darbas yra perorientuojamas į korupcijos prevenciją. Kol kas pasaulyje dar nėra nė vienos valstybės, kuri galėtų pasidžiaugti, kad panaikino korupciją. Praėjusių metų lapkričio mėnesį įvykusi tarptautinė konferencija (…), Rytų ir Vidurio Europos prieškorupcinis susitikimas Bukarešte šių metų kovo 28–29 dienomis taip pat konstatavo, kad svarbiausia yra prevencija ir korupcijos mažinimas. Manyčiau, kad Lietuva tikrai daro visus nuoseklius žingsnius šioje srityje ir mes prašysime visų politinių partijų paramos. Taip pat pasinaudodamas proga prašyčiau visų politikų paramos atitinkamai mažinti spekuliaciją Specialiųjų tyrimų tarnybos įvaizdžiu, kad ji yra kaip baubas, kad ji seka kiekvieną Seimo narį ir kiekvieną Lietuvos pilietį. Galiu kategoriškai ir atsakingai pareikšti, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai tikrai be pagrindo neseka nė vieno Lietuvos gyventojo – tik pagal Seimo įstatymą ir esant tam tikram pagrindui bei sankcionavus teismui arba generaliniam prokurorui.

Ačiū visiems už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Junokai. Dabar kviečiu į tribūną L.Žilinskienę – “Transparency International” Lietuvos skyriaus direktorę. Prašom.

Mielieji kolegos, gal sutariam taip: kelias minutes Vyriausybės valandai skirto laiko, manau, mes galime užimti, ir Vyriausybė, kuri taip pat suinteresuota įveikti korupciją, mums atleis. Prašome, gerbiamoji direktore.

L.ŽILINSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pradžioje aš norėčiau pristatyti mūsų organizaciją, nes mes esame jauna organizacija. Mūsų organizacija “Transparency International” Lietuvos skyrius yra tarptautinės organizacijos “Transparency International” padalinys, veikiantis Lietuvoje nuo praeitų metų birželio 6 d. Mūsų organizacijos steigėjas yra Atviros Lietuvos fondas. “Transparency International” Lietuvos skyrius yra nepolitinė organizacija, bendraujanti ir koordinuojanti savo veiklą tiek su vyriausybinėmis, tiek su nevyriausybinėmis organizacijomis. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes esame ta organizacija, kuri neužsiima kova su korupcija, bet esame orientuoti į antikorupcines iniciatyvas.

Nemažai prieš tai kalbėjo apie korupciją, todėl aš norėčiau pasakyti, kad mes šiek tiek plačiau vartojame šią sąvoką ir suprantame korupciją negu, tarkime, baudžiamosios teisės specialistai. Mes remiamės mūsų tarptautinės organizacijos (…), kuri apibūdina korupciją kaip piktnaudžiavimą valdžia siekiant privačios naudos. Kadangi mes įsikūrėme prieš pat Seimo rinkimus, tai mūsų organizacija inicijavo du tyrimus. Vienas tyrimas buvo antikorupcinių programų monitoringas politinių partijų programose ir antras tyrimas buvo skirtas Lietuvos gyventojams. Mes norėjome sužinoti, kaip Lietuvos gyventojai vertina korupciją, kokios, jų nuomone, institucijos efektyviausiai kovoja su korupcija, kokios, jų nuomone, institucijos yra labiausiai korumpuotos ir kokie šaltiniai dažniausiai informuoja Lietuvos žmones apie korupciją Lietuvoje. Kadangi mes greta tų tyrimų dar ir kaupėme duomenų bazę apie korupciją, tai aš šiek tiek paminėdama tam tikrus skaičius naudosiuosi tyrimais, atliktais 1999–2001 metais. Tai yra Lietuvos gyventojų tyrimai, verslo atstovų tyrimai ir elito tyrimai, kartu įtraukiant ir mūsų inicijuotus tyrimus.

Prieš tai dar norėčiau šiek tiek pratęsti tai, ką komentavo ponas A.Kubilius apie valdžios užvaldymą ir administracinę korupciją. Pagal valdžios užvaldymą arba valstybės užvaldymą Lietuva, tarp kitko, ne ką smarkiai atsilieka nuo tokių šalių kaip Lenkija, Slovėnija ir Čekija. Tačiau didžiausia problema Lietuvoje yra administracinė korupcija. Tą pačią problemą patvirtina ne tik Pasaulio banko arba kitų pasaulio institucijų inicijuoti tyrimai, bet ir Lietuvoje atlikti tyrimai. Pavyzdžiui, apklausdami verslininkus mes klausėme, kokios yra didžiausios problemos plėtojant verslą. Pirmoji didžiausia problema yra kyšiai, antroji didžiausia problema, jų nuomone, vis dėlto yra įstatymai, didžiulė įstatymų kaita, kai jie nesugeba po to arba negali organizuoti savo verslą.

Toliau mes domėjomės, kokios priemonės ir verslo atstovams, ir elito, ir Lietuvos gyventojams labiausiai priimtinos organizuojant kovą su korupcija. Pavyzdžiui, Lietuvos gyventojai labiausiai pasisako už nedemokratines kovos priemones, taikant pačias griežčiausias, o tuo tarpu elitas sako, kad korupcija Lietuvoje yra didžiulė problema, su ja reikia kovoti, tačiau reikia taikyti pačias demokratiškiausias priemones.

Kas daro įtaką tokiam požiūriui į korupciją? Lietuvos gyventojams pagrindinis informacijos šaltinis apie tai, kas vyksta Lietuvoje, yra žiniasklaida. Lietuvos gyventojai sako, kad žiniasklaida yra ta institucija, kuri efektyviausiai kovoja su korupcija. Tuo tarpu įdomus ir tas faktas, kad Lietuvos gyventojų buvo klausiama, kiek jie tiesiogiai susidūrė su kyšininkavimu ir ar teko duoti kyšį. Mažiau nei 20%, jeigu tiksliau, 17% Lietuvos gyventojų sakė, kad su tuo susidūrė ir teko duoti kyšį. Tuo tarpu 70% sakė, kad niekada neteko. Todėl daug įdomesni yra verslo atstovų duomenys. Kadangi 60% verslo atstovų teigė, kad jie davė kyšį, 66% verslo atstovų sakė, kad kyšių suma jiems buvo žinoma iš anksto ir 94% verslininkų sakė, kad daugumai iš jų kyšio davimas vis dėlto davė teigiamą rezultatą.

Taip pat atlikdami tą tyrimą, kurį inicijavo mūsų institucija (mes tą tyrimą organizavome jau po rinkimų), mes teiravomės, kiek Lietuvos gyventojams yra svarbu apsisprendžiant, už kurią partiją balsuoti, kad partijos sąraše nėra asmenų, įtariamų korupcija, arba kiek jiems yra svarbu, kiek kiekviena politinė partija skiria dėmesio antikorupcinėms iniciatyvoms. Mūsų nuostabai, galiu pasakyti, tik trečdalis Lietuvos gyventojų sakė: taip, apsisprendžiant, už kurią partiją atiduoti balsą, mums tai buvo svarbu. Likusioji dalis sakė, kad tai nėra taip svarbu.

Mes matome čia kelias problemas. Matome tai, kad vis dėlto yra gyventojų pasyvumo, kai jie atiduoda balsą už vieną ar kitą partiją, bet kartu nesuvokia, kad jie irgi yra dalyviai šioje visuomenėje, kad jiems tai visai nėra svarbu ir įdomu, kad jie nėra atsakingi, nors prieš korupciją jie pasisako, o korupciją kaip fenomeną, kaip reiškinį jie vertina labai kritiškai. Tai gali patvirtinti netgi Lietuvos gyventojų požiūris į partijas. Iš karto po rinkimų mes klausėme, kuri Lietuvos partija efektyviai kovoja su korupcija. 30% Lietuvos gyventojų pasakė, kad nė viena, 9% sakė, kad Lietuvos liberalų sąjunga, 6% – Naujoji sąjunga, 5% – Lietuvos demokratinė darbo partija.

Ką aš norėčiau baigdama pasakyti, ko gi Lietuvai reikia? Aišku, viena pagrindinė problema yra administracinė korupcija, antra, kad mes vis dėlto neturime korupcijos prevencijos strategijos programos, mes tikimės, kad ji greitai bus. O aš manyčiau, kad pats svarbiausias dalykas yra prevencija. Mes manome, kad mūsų organizacija tuo galėtų labai prisidėti organizuojant antikorupcines iniciatyvas, kurios gal sąlygotų tam tikras socialines reformas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dabar darome pertrauką – Vyriausybės valanda. Po Vyriausybės valandos – posėdžio pertrauka, o tada grįžtame prie pirmojo klausimo, t.y. grįžtame prie diskusijos dėl korupcijos Lietuvoje. Ačiū, gerbiamieji svečiai. Prašom, jeigu įdomu, likti ir Vyriausybės valandoje.

Vyriausybės valanda

Mielieji kolegos, pradedame Vyriausybės valandą. Pagal tradiciją ir pagal Statutą pirmasis klausia opozicijos lyderis V.Andriukaitis. Prašom, kolega. Prašom. Įjungta, prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Mano du klausimai gerbiamajam premjerui.

Gerbiamasis premjere, šiandien spaudoje pasirodė publikacija “Kontrolieriai siūlo “Lietuvos energijos” akcininkams balsuoti prieš Baltarusijos skolos sutartį”. Mano rankose yra analitinė pažyma, kurią parengė Valstybės kontrolė, nagrinėdama specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” vykdyto Baltarusijos valstybinio energetikos koncerno “Belenergo” skolos reikalavimo teisės perleidimo konkursą. Jos išvados yra, sakyčiau, rūsčios. Neskaitysiu tų išvadų, nes manau, kad mes paprašysime, jog visą tą medžiagą nagrinėtų Ekonomikos, Biudžeto ir finansų komitetai, galbūt kiti.

Mano klausimai. Pirmasis klausimas būtų toks: prašom pasakyti, kodėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė konkurso nugalėtoja kovo 28 d. pasirinko būtent bendrovę “Vangvard”, nepaisydama to, kad tiek vasario 5 d., tiek vasario 12 d. konkurso komisijai jau buvo žinoma, jog ši bendrovė neatitinka konkurso nuostatų? Tai pirmas klausimas.

PIRMININKAS. Antrą klausimą vėliau?

V.P.ANDRIUKAITIS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis premjere, prašom.

R.PAKSAS. Taip, mielai. Iš tiesų šiandien turėjo būti svarstomas tas dalykas. Ir “Lietuvos energija”. Ryte aš gavau Valstybės kontrolės raštą. Aš paprašiau, kad svarstymas būtų atidėtas, kad jis būtų sustabdytas. Yra pavedimas Ūkio ministerijai dar kartą ištirti visą šią istoriją. Taigi sprendimas šiandien nėra padarytas. Kodėl Vyriausybė pritarė “Lietuvos energijos” pasirinkimui, reaguodama į konkurso rezultatus? Pritarė todėl, kad tai buvo vienintelis atvejis, kai buvo siūloma sugrąžinti visą skolą. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas, yra dar vienas mano pavedimas, padarytas šią savaitę, Ūkio ministerijai įvertinti. Visiškai neseniai spaudoje buvo pasirodęs straipsnis dėl vienos firmos, kuri taip pat teikia savo pasiūlymus. Aš dabar neatsimenu pavadinimo, bet kažkodėl tie pasiūlymai iki konkurso komisijos neatėjo. Taigi yra du pavedimai. Vienu žodžiu, rezultatas yra tas, kad šiandien “Lietuvos energija” nėra tam pritarusi. Antras dalykas, yra du pavedimai dar kartą įvertinti Valstybės kontrolės išvadas ir įvertinti tai, kad viena firma, kuri lyg ir siūlė palankias sąlygas, negalėjo dalyvauti konkurse.

V.P.ANDRIUKAITIS. Galima, posėdžio pirmininke? Aš negavau atsakymo, aš turiu teisę papildyti.

Aš dar kartą klausiu, kodėl Vyriausybė priėmė sprendimą, iš anksto žinodama, kad ši firma neatitinka konkurso sąlygų?

R.PAKSAS. Aš bandau dar kartą, gerbiamasis Andriukaiti, jums atsakyti, kad “Lietuvos energija” vykdė konkursą ir konkurso rezultatus pateikė kabinetui. Kabinetui buvo pateikti tie konkurso rezultatai, kurie atitinka konkurso sąlygas, ir kabinetas pritarė tam rezultatui, kad būtų grąžinta visa skola. Ne 50%, ne 60%, ne 40%, o 100%. Apie konkurso pažeidimus kabinetas nebuvo informuotas.

PIRMININKAS. Ačiū. Antrąjį klausimą, gerbiamasis Vyteni.

V.P.ANDRIUKAITIS. Antrasis klausimas. Tuomet jau skaitysiu išvadas, gerbiamasis premjere: “tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė konkurso nugalėtoją, tuo prisiimdama sau konkurso komisijos funkcijas”. Prašom pasakyti, pagal kokius teisės aktus jūsų Vyriausybė uždarame posėdyje tapo konkurso komisija?

R.PAKSAS. Aš manau, kad tai yra netiksliai suformuluota, visiškai netiksli formuluotė. Aš manau, kad kabinetas turi žinoti, kas dedasi ministerijoms pavaldžiose įmonėse, konkrečiai “Lietuvos energijoje”. Vyriausybė nepaskelbė, arba ne nepaskelbė, o pritarė konkurso rezultatams, kuriuos įvertino “Lietuvos energijos” sudaryta komisija.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, turbūt mes visi žinome, kad ir žmonių reikalai, ir bendrai valstybės reikalai priklauso nuo Vyriausybės efektyvaus darbo, todėl visiems Seimo nariams, nepaisant to, kokioje frakcijoje, kokioje opozicijoje esame, be abejo, rūpi ir bendri politiniai klausimai, ir klausimai, kiek Vyriausybė gali iš tiesų efektyviai spręsti problemas. Ar jūs galėtumėte mums pasakyti keletą žodžių, kokia bendrai koalicijos santykių su Prezidentu politinė situacija, nes mes šiandien turėjome prarasti ir 15 min. posėdžio dėl, man atrodo, tų pačių problemų? Aš tiesiog prašyčiau, gerbiamasis premjere, pateikti mums kiek galima informacijos apie politinę krašto situaciją.

R.PAKSAS. Man atrodo, gerbiamasis Andriau, tą politinę situaciją jūs žinote tiek, kiek žinau ir aš. Jeigu ne tiek pat, tai gal net ir daugiau. Vyriausybė, konkrečiai dabartinė Vyriausybė, mano vadovaujama Vyriausybė, nepraleido arba neatidėjo nė vieno sprendimo dėl politinių susitarimų ir kompromisų ieškojimo. Aišku, užsitęsė kandidato į sveikatos apsaugos ministrus skyrimas. Aš manau, kad šiandiena lyg ir turėtų sudėlioti taškus ir Socialliberalų frakcijoje, ir Liberalų frakcijoje, todėl aš kol kas nematau labai rimto ar didelio pagrindo kalbėti, kad Vyriausybė dirba neefektyviai.

PIRMININKAS. Kolega J.Kraujelis.

J.KRAUJELIS. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas dėl kelių būtų susiekimo ministrui. Nematau, gal kiti padėtų.

Klausimas toks. Trupučiuką pasiklydę kai kurie dalykai. Apskričių viršininkų administracijų žemės ūkio departamentų melioracijos tarnybų balanse yra apie 16 tūkst. km vietinių bendrojo naudojimo kaimo kelių. Tik septyniuose rajonuose šie keliai yra perduoti savivaldybėms ir yra prižiūrimi bei remontuojami Kelių fondo lėšomis. Kiti yra palikti likimo valiai, todėl jų nusidėvėjimas siekia daugiau kaip 90%. Greitai jais nebegalės važiuoti nei greitoji pagalba, nei gaisrinė. Jeigu nebus gerų kelių, kaime nesiplėtos verslai, agroturizmas, lėtės investicijos. Kada visi minėti keliai bus perimti į savivaldybių balansą ir pagerės jų remonto bei priežiūros finansavimas? Ir ar nemanote, kad kaimo keliams būtina skirti ne 20, o 25 ar daugiau procentų Kelių fondo lėšų? Ačiū.

R.PAKSAS. Matyt, man reikėtų apie tai kalbėti, bet jeigu gerbiamasis Seimo narys nesupyktų, aš perduočiau jūsų klausimą susiekimo ministrui. Jis jums raštu atsakytų ir pateiktų skaičius, susijusius su ta problema.

PIRMININKAS. Premjere, jūs turite teisę. Dabar A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Aš norėčiau klausimą vienintelei moteriai Vyriausybėje – poniai V.Blinkevičiūtei.

Po Naujųjų metų buvo pakeista tvarka dėl biuletenių, dėl kitų pašalpų mokėjimo. Dabar kiekvienas žmogus turi pats eiti į “Sodros” skyrius ir tvarkyti tuos popierius, kuriuos anksčiau tvarkė įmonių vyriausieji finansininkai. Kokia yra tvarka, koks pasikeitimas ir dėl ko taip buvo padaryta?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums už klausimą. Iš tiesų, aš manau, kad kiekvienu atveju mes žiūrime, kaip būtų patogiau ir geriau žmonėms. Klausiate dėl nedarbingumo pažymų arba, kaip jūs sakote liaudiškai, dėl biuletenių tvarkymo. Aš manau, kad tai susiję ir su tom lėšom, ir su tom galimybėm, ir su ta informacija, kurią turi darbovietės, ir tos darbovietės, kaip jūs sakote, jų administracija kaip tik gali teisingiau ir tikslingiau pateikti duomenis “Sodros” teritoriniams skyriams. “Sodros” teritoriniai skyriai privalo apskaičiuoti, kokio dydžio nedarbingumo pašalpą priklauso išmokėti tiems darbuotojams, kurie dėl ligos nebuvo darbe ir kurie yra apdrausti socialiniu draudimu, šiuo atveju dėl nedarbingumo, ir aš negalvoju, kad tai yra kokia nors papildoma našta. Tai buvo racionalesnio sprendimo ieškojimas. Bet kokiu atveju šitą jūsų klausimą, jeigu jūs manote, kad čia yra problemų, mes dar kartą grįžę (aš asmeniškai) apsvarstysime. Aš jokių nusiskundimų bent jau iki šiol neturėjau, kad tai sukelia kažkokių papildomų nepatogumų, pirmiausia darbuotojų atžvilgiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega S.Buškevičius. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis Vyriausybės vadove, Lietuvos valdžia teigia, kad Baltarusija Lietuvai už elektros energijos eksportą skolinga 56 mln. Neseniai atliktas Baltarusijos kontrolės tyrimas rodo, kad Baltarusija mums skolinga 58,6 mln. Gal žinote, kur dingo 2,6 mln.?

E.GENTVILAS. Jeigu galima, aš pabandysiu atsakyti. Visų pirma, kaip mes žinome, nebuvo pasirašyta sutartis, kad už elektrą bus apmokėta grynais pinigais. Sutartyje buvo numatyta, kad bus mokama prekėmis. Tų prekių vertė yra vertinama taip, kaip vertinama Baltarusijoje, t.y. skaičiuojamosios kainos, keitimo kursai ir t.t. Mes žinome, kad faktiškai skaičiuojant prekėmis ir pervedant į gryną tvirtą valiutą, susidaro 1,5:1 santykis. Kitaip sakant, prekių vertė yra maždaug 50 ar net 60% didesnė negu būtų mokama grynais pinigais. Tai štai dėl šių skaičiuojamųjų kainų, Baltarusijoje taikomos tokios metodikos susidaro tas skirtumas – 56 ir 58 mln. dolerių. Beje, reikia priminti, kad bet kuriuo atveju yra grąžinta dalis skolos, ir šiandien skolos dydis yra 50 mln. dolerių. Dėl to šiuo metu nekyla jokių nesusipratimų arba skirtingų traktavimų.

PIRMININKAS. Kolega A.Butkevičius. Ruošiasi J.Narvilienė.

A.BUTKEVIČIUS. Mano klausimas būtų žemės ūkio ministrui. Tik, aišku, šį kartą klausiu ne apie cukrų. Norėčiau jūsų paklausti, ar iš tikrųjų žemėtvarkos skyriai gavo Žemės ūkio ministerijos nurodymą neatlikti asmeninių valdų matavimų ir netvarkyti trijų hektarų savininkų pateiktų dokumentų, kad būtų galima įgyti nuosavybės teisę? Nes važinėjant po rajonus ir susitinkant su gyventojais žmonės nuolat užduoda tuos pačius klausimus, o kai paklausiam žemėtvarkos skyrių specialistų, jie motyvuoja, kad tokius nurodymus gavo iš Žemės ūkio ministerijos. Ar tai tiesa, ar ne? Ačiū.

K.KRISTINAITIS. Ačiū už klausimą. Na, iš tikro atsižvelgiant į šių metų biudžetą, kuris yra skirtas žemės reformos darbams vykdyti, t.y. 15 mln. vietoj reikiamų 55 mln., ministerijoje metų pradžioje buvo suplanuoti darbų prioritetai. Atsižvelgiant į Vyriausybės programą, buvo nustatytas nuosavybės teisių atkūrimo prioritetas. Tuo tarpu 2–3 hektarų žemės išpirkimas, jeigu prioritetų prasme šnekėtume, yra antroje vietoje. Tos lėšos, t.y. 15 milijonų, pirmiausia ir skiriamos nuosavybės teisių atkūrimui. Aišku, didžioji dalis 2–3 hektarų irgi patenka į nuosavybės atkūrimo procesą, nes daugelis kaime gyvenančių žmonių nori tose vadinamosiose žaliosiose zonose atkurti savo nuosavybės teisę. Taigi tokių, kur pažeidžia 2–3 hektarų savininkų, kurie išsiperka iš valstybės žemę, interesus yra palyginti nedidelis procentas. Jie patenka į 2002 m. ar 2002 metų antrojo pusmečio darbo programas. Tai tiek.

PIRMININKAS. J.Narvilienė. Prašom.

J.NARVILIENĖ. Ačiū. Aš norėčiau užduoti klausimą gerbiamajam premjerui. Kadangi jūs ilgą laiką buvote Vilniaus miesto meras ir, be abejo, geras meras, nes Vilniaus miestas turėjo labai neblogą biudžetą gerbiamajam G.Vagnoriui padedant, jūs labai gerai šiandien žinote savivaldybių padėtį. Susitikus su rajonų merais, konkrečiai su mūsų rajono meru ponu Kubilium (teko kalbėti ir su kitų rajonų merais) paaiškėjo, kad šiandien daugelis merų yra labai nepatekinti, nes savivaldybių biudžetai formuojami pagal kažkokią neaiškią formulę. Jūs tą formulę žinote geriau už mane ir už merus. Aš norėčiau paklausti, ką planuojate šitoje srityje padaryti kaip geras premjeras?

R.PAKSAS. Na, nėra dar tokios metodikos, kuri tiktų visoms savivaldybėms, jeigu trūksta pinigų. Matyt, ne metodika yra kalta, bet kaltas pinigų stygius, susidaręs ne tiktai šiais metais, bet ateinantis iš kur kas ankstesnių laikų. Tai ir kreditoriniai įsiskolinimai, skolos, įsipareigojimai ir panašiai. Aš įsivaizduoju, kad čia yra pagrindinė problema. Ką mes dabar darom? Vienas iš problemos (bet tik vienas) sprendimo elementų yra tai, kad tas dokumentas, tas teisės aktas, kuris buvo patekęs į Seimą… kad per daugelį metų susikaupę įsipareigojimai, t.y. funkcijos, kurias valstybė delegavo savivaldybėms, nebuvo padengtos pinigais. Ir tai sudaro, mūsų skaičiavimais, 334 mln. Lt. Jeigu tai būtų galima išdėstyti per trejus metus ir padalinti savivaldybėms, savivaldybės galėtų planuoti savo biudžetus.

Antras dalykas, ką mes dabar darom. Mes iš tikrųjų labai intensyviai ieškom, ir aš manau, kad mes užčiuopėm priežastis, kodėl savivaldybių biudžetai kol kas nėra surenkami šimtu procentų. Yra du elementai. Pirmasis yra nedarbas, antrasis elementas yra nelegalus darbas. Vyriausybė ir čia imasi priemonių. Norėčiau pasakyti, kad nelegalus darbas iš tikrųjų įgauna pas mus labai didelį mastą. Aš tikiuosi, kad antrasis šių metų ketvirtis savivaldybėms bus geresnis negu pirmasis.

PIRMININKAS. E.Šablinskas. Ruošiasi kolegė R.Juknevičienė.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamasis premjere, norėčiau iš karto du klausimėlius, tik vieną priminimui. Praeitą kartą prašiau dėl patalpų Juozapavičiaus gatvėje. Kaip dabar? Jeigu jau pasirašyta sutartis, tai nebetekom to pastato? Bet man svarbiausia dėl patentų nutarimo, kurį jūs turite. Smulkieji verslininkai labai nori, kad būtų liberalizuotas verslas ir kuo greičiau priimtas naujas nutarimas. Taip paklausčiau: ar galėtų jis kitą mėnesį išvysti dienos šviesą, nes iš esmės naujų klasių, dėl kurių sutiko darbo komisija, reikalauja smulkieji, kurie negali pradėti veiklos pagal naują patentą, numatytą tame nutarime.

R.PAKSAS. Gerbiamasis Šablinskai, iš tiesų nutarimas dėl patentų bus svarstomas kitą mėnesį. Aš tik norėčiau pasakyti, kad tik šį pirmadienį jūs man priminėte, kad jis turėtų labai greit patekti… Šiandien ketvirtadienis. Deja, taip nebūna, kad nutarimas per tris dienas pasiektų Vyriausybės posėdį. Yra nustatyta darbo tvarka. O dėl patalpų Juozapavičiaus gatvėje aš turėčiau dar pasidomėti.

PIRMININKAS. Klausia kolegė R.Juknevičienė. Ruošiasi G.Mikolaitis.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone premjere, aš norėčiau pratęsti A.Kubiliaus užduotą klausimą. Iš tiesų pastaruoju metu mes matėme labai daug pozityvių ženklų.

Vyriausybė parodė pakankamai daug ryžto dėl svarbių strateginių mūsų valstybės klausimų, todėl būtų apmaudu, jeigu vėl koks didesnis ar mažesnis akmenukas pabandytų išjudinti tą tokį jau besiformuojantį stabilumą. Jūs taip nutylėjote atsakymą į klausimą, tada vis dėlto pabandysiu suformuluoti konkrečiau. Ar ponas G.Jakavonis atsiėmė savo tokį šiurkštų spaudimą Prezidentui, netgi su kai kuriais šantažo elementais, dėl sveikatos apsaugos ministro, ar ne?

R.PAKSAS. Ačiū už Vyriausybės palaikymą. Kaip aš supratau, jūs esate patenkinti Vyriausybės darbu. Norėčiau pasakyti ir liberalų valdybos poziciją, kuri buvo pareikšta šiandien, ir vėl kalbu apie tą patį kandidatą į sveikatos apsaugos ministro postą, kad Liberalų sąjungos valdyba rekomenduoja Ministrui Pirmininkui teikti Naujosios sąjungos pretendentą, kurio kandidatūra bus suderinta su Prezidentu.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ar galima patikslinti?

PIRMININKAS. Prašom patikslinti.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ar G.Jakavonis atsiėmė, ar ne savo šantažą?

R.PAKSAS. Aš manau, kad galėtumėte paklausti kolegos Seimo nario G.Jakavonio.

PIRMININKAS. Klausia G.Mikolaitis, ruošiasi S.Lapėnas.

G.MIKOLAITIS. Ačiū. Aš norėčiau paklausti premjero. Ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas ir patvirtintas konkursas (premjeras sakė, kad dar lyg ir nepatvirtintas) dėl skolos ,,Belenergo (…)”, pasiūlymas skolą grąžinti per 10 metų atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trejų metų senaties terminą? Sunku pasakyti, ką per 10 metų galės ta laimėtoja padaryti ir ar iš viso ji egzistuos 10 metų?

R.PAKSAS. Turėčiau dar kartą pakartoti tai, ką sakiau gerbiamajam V.Andriukaičiui. Vyriausybė išėjo remdama tokį sprendimą, kad skola būtų grąžinta šimtu procentų. Kitokiu atveju mes prasilenkiame su Valstybės kontrolės išvadomis, kad dalis skolos dingsta. Tą galėtų priimti Seimas. Jeigu Seimas pritartų sprendimui nutarimu ar kitu dokumentu, kad iš karto, bet grąžinant 50% ar 70% skolos, prašau, mes pasiryžę tą dokumentą pateikti Seimui. Mes negalime palikti dalies skolos, nes tai yra valstybės pinigai kur nors pakelyje. Tuo vadovaujantis buvo priimtas sprendimas, kuris parėmė “Lietuvos energijos” konkurso komisijos sprendimą. Bet dar kartą kartoju, šiandien šis nutarimas yra sustabdytas, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės išvadas. Be to, yra dar vienas mano pavedimas Ūkio ministerijai dėl firmos, kuri atseit sako, kad jos sąlygos yra geriausios, bet kažkodėl negalėjo dalyvauti konkurse. Vyksta tarnybinis patikrinimas.

E.Gentvilas. Gal galėčiau dėl to senaties termino patikslinti?

PIRMININKAS. Prašome, ministre.

E.Gentvilas. Senaties terminas faktiškai negalėtų atsirasti, kadangi, pasirašant su konkurso nugalėtoju sutartį, sutartyje numatytais terminais turėtų vykti atsiskaitymas. Čia senaties terminas negali atsirasti.

Kitas dalykas dėl tos firmos, kadangi ji čia dabar taip minima, dėl “Kovis”, ar kaip ji vadinasi. Aš tik žinau apytikslę informaciją, nes dabar pradėjome daryti tarnybinį patikrinimą, kad apie 20, ne mažiau kaip 20, įvairių firmų yra atnešusios savo raštus į Ūkio ministeriją arba į “Lietuvos energiją” ir sakiusios: mes jums padėsime susigrąžinti skolą, priimkite mūsų pasiūlymą. Kai buvo nuspręsta paskelbti konkursą, atsirado tik 4 įmonės, kurios pateikė konkurso dokumentus. O prieš tai pateikti lapeliai negali būti traktuojami kaip konkurso dokumentai. Kita vertus, sausio 15 d. data Ūkio ministerijoje tokio dokumento nėra užregistruota. Šios firmos pirmas dokumentas Ūkio ministerijoje atsirado, berods, balandžio 5 dieną, jau pasibaigus konkursui.

PIRMININKAS. Klausia kolega S.Lapėnas, ruošiasi Seimo narys A.Vidžiūnas.

S.LAPĖNAS. Finansų ministrui norėčiau pateikti klausimą. Seime buvo pateikta mokesčių reformos koncepcija. Kokie artimiausiu metu numatomi pateikti įstatymų projektai, kurie atspindėtų šios reformos tolesnę eigą, įgyvendinimą? Ačiū.

J.LIONGINAS. Kaip tik rytoj Vyriausybėje susitinka ekspertai, kurie išreiškė vieną ar kitą nuomonę dėl mokesčių koncepcijos, Finansų ministerijos darbuotojai, kiti suinteresuotų asocijuotų struktūrų nariai. Bus priimtas vienas ar kitas pasiūlymas, ieškant bendrų sutarimo taškų, kadangi mes manoma, kad greičiausiai kitą savaitę Vyriausybė dėl šios koncepcijos apsispręs. Buvo gerai padaryta, kad buvo pateikta svarstyti Seimui ir visuomenei pati mokesčių koncepcija. Dėl jos savo nuomonę galėjo pasakyti kiekvienas norintis. Vyriausybei pritarus faktiškai yra numatyti darbai pagal Vyriausybės darbų programą. Artimiausiu metu, per porą mėnesių, turėtų patekti į Seimą Gyventojų pajamų ir turto deklaravimo įstatymas, PVM įstatymas, visai nauja jo redakcija, ir jeigu spėsime, dar šią kadenciją, tiksliau, šios sesijos metu pateiksime naują Akcizų įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Klausia A.Vidžiūnas, ruošiasi A.Macaitis. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, pone premjere, mano klausimas apie kažkokias ypatingas Vyriausybės planuojamas taupymo programas. Mūsų žiniomis, apskritis pasiekė jūsų nurodymas, verčiantis iki gegužės 1 d. mažinti kai kurių sričių finansavimą iki 10%. Ypač kelia nerimą planai atimti 10% finansavimo iš socialinės rūpybos įstaigų. Man labai kelia nerimą, sakysim, Marijampolės apskrities Ilguvos pensionatas, turintis iš kažkur rasti ir atiduoti 110 tūkst., Didvyžių pensionatas – 400 tūkst., Suvalkijos pensionatas – 250 tūkst. ir Gelgaudiškio specialioji internatinė mokykla, taip pat gavusi nurodymą dalį pinigų iš kur nors paimti. Be to, kiekviena šių institucijų turi pasakyti, kokius 7 ar 8 , ar 9 etatus naikina. Buvo pensininkai, dabar yra neįgalieji ir našlaičiai, pone premjere. Kodėl atimami 10% pensionatų pinigų? Ar jūs esate buvęs nors viename pensionate, ar jūs įsivaizduojate, kad ten dar ką galima taupyti?

R.PAKSAS. Na, aš nežinau, mielasis Arvydai, kuris iš mūsų daugiau yra buvęs tuose pensionatuose, jūs ar aš, bet galbūt tai yra net ne ta tema. Yra mano pavedimas ministerijoms ir vyriausybinėms įstaigoms iki gegužės 1 dienos pateikti pasiūlymus, kaip sumažinti 10% biurokratų skaičių. Taškas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Macaitis, ruošiasi kolega R.Vaštakas.

A.MACAITIS. Dėkoju, pirmininke.

PIRMININKAS. Prašom.

A.MACAITIS. Klausimas būtų vidaus reikalų ministrui. Aš čia prieš keletą dienų susidūriau su labai įspūdinga situacija ir norėjau paklausti ministro, ar jis žino tokį atvejį. Nidos pasienio postas, naktis, atvažiuoja mūsų svečiai iš Rusijos, įvažiuoja į pasienio posto zoną ir jiems yra pranešama, kad pasienio muitinės tarpininkas yra už trijų kilometrų Lietuvos teritorijoje. Naktį žmonės, visai be juoko, lipa iš mašinų, eina pėsti tris kilometrus, lydimi žymiųjų Nidos šernų, kad sumokėtų ten kelis litus ir galėtų grįžti naktį ir tada važiuoti, keliauti toliau Lietuvos teritorija. Tai tęsiasi jau ne vienas mėnuo, kaip aš supratau. Ar ministras žino situaciją? Kodėl jis nesiima jokių priemonių, esant laisviems plotams, patalpoms, kad tie muitinės tarpininkai galėtų ten dirbti, normaliai vykdyti savo pareigas ir negąsdinti žmonių? Tai buvo tiesiog siaubingi dalykai. Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Jeigu kolega finansų ministras padės atsakyti, tai būsiu dėkingas, nes aš šios situacijos nežinau.

Muitinės tarpininkai į Vidaus reikalų ministerijos sistemą neįeina. Be jokios abejonės, aš, kaip Vyriausybės narys, ir žinodamas, kad ten iš tikrųjų yra pasienio postas, nes Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, pasidomėsiu ir jums atsakysiu apie tą situaciją. Bet iš tikrųjų nenormalu ir neturėtų taip būti. Jeigu iš tikrųjų taip yra, tada mes su finansų ministru tą klausimą išspręsime.

R.PAKSAS. Aš papildyčiau, jeigu galima, ministrą. Mes iš tikrųjų paveldėjome tokią situaciją, kad muitininko tarpininko patalpos negalėjo vienu iš Vyriausybės nutarimu būti pasienio kontrolės postuose. Šis nutarimas yra visiškai neseniai atkeistas sužinojus tą problemą ir muitinės tarpininkai dabar galės normaliai nuomotis patalpas, esančias tuose pastatuose. Ši problema yra išspręsta.

PIRMININKAS. Kolega R.Vaštakas. Ruošiasi I.Šiaulienė.

R.VAŠTAKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Klausimas gerbiamajam žemės ūkio ministrui. “Respublikoje” pateikta informacija atspindi situaciją lėšų, išmokėtų žemės ūkio darbuotojams su jūsų komentarais šiais metais. Tai yra per 120 mln. litų ir tai trim ketvirčiais daugiau negu praeitais arba bet kuriais kitais praeitais metais išmokėta žemės ūkio darbuotojams prieš žemės ūkio darbus. Sukurta sistema, vadinkime, kuro kompensavimo ir taip pat išmokėtos lėšos. Šie jūsų priimti sprendimai, atrodo, gerina padėtį žemės ūkyje, tačiau kritikos lavina nė kiek nemažėja. Gal galėtumėte pasakyti, kokios yra pagrindinės to priežastys, gal skiriama šiek tiek per daug pinigų?

K.KRISTINAITIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų yra taip, kaip yra. Šiais metais pavyko suformuoti pinigų srautą prieš pavasario darbus ir čia ne vien Žemės ūkio ministerijos laimėjimas. Geranoriškai šį klausimą sprendė ir Finansų ministerija. O kad pinigų nepakankamas kiekis, tą irgi visi suprantame. Šiandien mes buvome susitikę su žemdirbių suvažiavimo atstovais, kitą savaitę yra numatoma Strateginio planavimo komitete svarstyti kai kurias problemas, kurios šiandien yra aktualios žemės ūkiui. Aš manau, kad tikslinant biudžetą bandysime šnekėti apie dar geresnę situaciją. Tačiau šiuo atveju leiskite mums Vyriausybėje, Strateginio planavimo komitete, šiais klausimais padiskutuoti ir spręsti. Aš manau, kad po šių sprendimų ta kaltinimo ar nepasitenkinimo lavina turėtų šiek tiek mažėti, nes ieškome kompromisų ir, kaip matote, juos randame. Iš tos informacijos, kurią jūs šiandien “Respublikoje” skaitėte, yra kompromisinis išėjimas iš esamos situacijos, nors visi suprantame, kad nepakanka lėšų, bet šiandien yra tokios valstybės galimybės.

PIRMININKAS. Klausia I.Šiaulienė. Ruošiasi kolega J.Razma.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu paklausti užsienio reikalų ministrą. Nenumaldomai artėja turizmo ir kurortinis sezonas. Vakarų Lietuvos regione Palanga yra vienintelis tarptautinis oro uostas, turintis reguliarius skrydžius, ypač vasarą, ne tik su Vakarų Europos šalimis, bet ir su Rusijos miestais. Norėčiau žinoti, ar yra kas nors padaryta, kad atvykę į Palangos kurortą, sanatorijas žmonės iš Rusijos miestų, Sankt Peterburgo, kitų galėtų oro uoste gauti vizą? Ačiū.

A.VALIONIS. Ačiū už klausimą. Pagal Europos Sąjungos nuostatas ir mūsų politiką vizos pasieny, o oro uostas yra siena, neišduodamos. Visuose pagrindiniuose miestuose, kaip Maskva, Sankt Peterburgas, vizas mes išduodame. Vizų išdavimas gali būti organizuotas kituose miestuose, jeigu būtų didesnis judėjimas, konkrečiai turiu omeny Gardiną. Kaip jūs žinote, vizų kaina sumažinta dvigubai. Mes tik įdėmiai stebime situaciją ir matome, kad vis dėlto nedidėja atvykstančių poilsiauti skaičius, bet labai pastebimai didėja perkančių automobilius skaičius. O jeigu tiksliai atsakyčiau į jūsų klausimą, tai Palangoje išduoti vizas nenumatoma.

PIRMININKAS. Klausia J.Razma. Ruošiasi kolega V.Saulis.

J.RAZMA. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, manau, kad užsitęsusi sveikatos apsaugos ministro skyrimo istorija privertė jus apmąstyti įvairias šio proceso detales. Kaip žinome, tame dalyvauja bene trys subjektai: valdančiąją koaliciją sudarančios partijos vadovybė, jūs, kaip Ministras Pirmininkas, Respublikos Prezidentas. Kokį vaidmenį procentais jūs skirtumėte šiame procese dalyvaujantiems subjektams pagal jų įtaką, kas turėtų teisę tarti paskutinį žodį, jeigu yra trys skirtingi požiūriai? Ar turėtų teisę Respublikos Prezidentas, sakykime, paprašyti keletą kandidatų ir ar tinkamas dalykas kandidatą paskelbti spaudoje? Kokį vaidmenį tokiose procesuose galėtų vaidinti, sakykime, įtakingas valdančiosios koalicijos frakcijos vadovas, kurio nuotrauka puikuojasi dienraščiuose kartu su nusikalstamo pasaulio lyderiais ir t.t.?

R.PAKSAS. Aš supratau, pone Jurgi, kad jūs man uždavėte ne vieną klausimą. Jų buvo iš tikrųjų pakankamai daug ir dabar, į kurį reikėtų atsakyti…

PIRMININKAS. Premjere, savo nuožiūra.

R.PAKSAS. Savo nuožiūra, taip? Pagal koalicijos sutartį, kurią yra sudariusios partijos, kurios turi valdančią daugumą Seime, yra juodu ant balto parašyta, kad ministrus teikia koalicijos partneriai suderinę tarpusavyje. Ir ne man tikriausiai reikėtų cituoti jums Konstituciją, kad premjeras teikia, o Prezidentas skiria ministrus. Tiek.

PIRMININKAS. Klausia kolega V.Saulis. Ruošiasi V.Landsbergis.

V.SAULIS. Dėkoju. Aš noriu paklausti ūkio ministro žemiško klausimo. Kiek žinau, Ūkio ministerijoje lankėsi Belgijos atstovai, kurie domėjosi galimybėmis Lietuvos Respublikoje rinkti įvairaus talpumo autobusus, siekiant Lietuvoje išspręsti didžiųjų miestų ir savivaldybių autobusų parkų problemas. Jie domėjosi įvairių Respublikos regionų galimybėmis šiuos darbus atlikti ir juos rinkti. Beje, buvo pakviesti ir mano atstovaujamo Rokiškio rajono atstovai, Rokiškio mašinų gamykla, kuri turi patirties šioje srityje. Tačiau, kiek žinau, tie patys belgai lankėsi ir Latvijoje, ir Estijoje. Kokia vis dėlto padėtis šiuo klausimu, kokia konkreti situacija ir ar nereikėtų mums šio biznio iš rankų išleisti? Ačiū.

E.GENTVILAS. Aš negaliu atsakyti tiksliai dėl belgų, tačiau viskas remiasi rinka ir realizavimo galimybėmis. Čekų surinkimo gamyklos patirtis prie Kauno parodė štai tokią situaciją. Kažkada, kai jie pabandė tą surinkimą daryti, jie kreipėsi į Vyriausybę, kad Vyriausybė per Savivaldybių asociaciją padarytų apklausą, kiek Lietuvos savivaldybėms priklausantys autobusų parkai norėtų įsigyti šių autobusų. Gauti atsakymai iš savivaldybių yra tokie: pirmiesiems metams reikėtų 57 autobusų, po to apie 75, trečiaisiais metais vėl mažesnio skaičiaus. Iš esmės tai nepatenkina investuotojo, kuris nori apsiriboti Lietuvos rinka. Panaši situacija, reikia manyti, yra ir su belgais, Beje, kiek žinau, nei Ūkio ministerijoje, nei Lietuvos ekonominės plėtros agentūroje nebuvo užfiksuotas toks dalykas kaip belgų vienoks ar kitoks apsisprendimas. Bendra apžvalginė ekskursija, žinoma, turbūt buvo.

PIRMININKAS. Klausia kolega V.Landsbergis. Ruošiasi R.Ruzas. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau paprašyti dviejų patikslinimų. Gal tai visai paprasta, t.y. man bus leista du dalykus paklausti. Vienas, tai turbūt ponia ministrė gal gali patikslinti, kas yra tie slaugos įstaigų biurokratai, kurių reikia 10% sumažinti? Ar tai slaugė, virėja ar valytoja? Ir kaip jas padalyti procentais? Tiesiog kokia tai kategorija žmonių? Jeigu jie išgirstų tokius debatus, jiems būtų labai turbūt nyku klausyti. O kitą premjeras turbūt galėtų patikslinti, aš taip lyg girdėjau iš kažkur, bet norėčiau žinoti tikrai. Dėl tos “dobilėlio penkialapio” sutarties apie bendrą elektros naudojimo erdvę, kur Lietuva buvo susitarusi, kad papildys specialiu straipsniu dėl galimybės išeiti iš tos sutarties nemokant baudų. Ar tai yra padaryta?

R.PAKSAS. Taip, jeigu aš galėčiau…

PIRMININKAS. Prašom.

R.PAKSAS. Visos išlaidos konkrečiai yra patvirtintos mūsų valstybės biudžete 2001 metams. Visą laiką mes kalbėjom, kad gegužės mėnesį bandysim tikslinti biudžetą atsižvelgę į tai, kad ministrai, valstybinių institucijų vadovai darys struktūrines reformas, taupys lėšas, turėsim tam tikrą ekonomikos kilimą, pagal kurį skaičiuosim mūsų tolesnį gyvenimą šiems likusiems metams. Yra pasirašytas mano pavedimas ministrams ir valstybinėms institucijoms, kad pateiktų kabinetui savo samprotavimus, kaip būtų galima sumažinti 10% valdymo išlaidų.

Kalbant apie tą informaciją, kurią aš išgirdau iš pono A.Vidžiūno, apie slaugos ligonines arba pensionatus, kad ten yra ruošiamasi mažinti ar slaugių etatus, ar kažką panašaus, aš manau, kad tai yra… na, nenorėčiau pavartoti tiksliai tą žodį, kokį aš galvoju, kad tai yra kažkokie galbūt nesusipratimai. Ir aš būtinai išsiaiškinsiu tuos nesusipratimus. Tai yra viena.

Kalbant apie penkiašalę sutartį dėl bendro energetinio ūkio eksploatavimo, elektros ūkio eksploatavimo, priedas prie sutarties (su ta nuostata ir pasirašoma ta sutartis) faktiškai yra parengtas ir, kaip mane informuoja ūkio ministras, artimiausiu metu, matyt, turėtų būti pasirašytas.

PIRMININKAS. Klausia kolega R.Ruzas. Ruošiasi V.Orechovas.

R.RUZAS. Aš norėčiau paklausti krašto apsaugos ministrą poną L.Linkevičių. Gerbiamasis ministre, prašom pasakyti, ar jūs domitės Valstybės rezervo fondo, sakysime, išnaudojimu, iššvaistymu, tiksliau gal taip pasakysime, nes jums pavaldūs departamentai tai lyg ir kuruoja, o visa tai remiasi į atskiras ministerijas. Ar jūs ta problema domėjotės, ar jinai šiandien yra neaktuali būtent jūsų žinyboms ir jūsų ministerijai? Kokia šita bendra situacija? Šiandien jau sklando gandai, kad mes lyg ir parduodam visą konstrukcijų metalą, kurį reikia rezerve turėti, ir kitus dalykus, kad nebūtų taip, kaip anksčiau su mėsos konservais, kuriuos jau seniai išpardavėm per Gariūnus. Tai įdomi jūsų nuomonė, ar tuo klausimu dirbama ir apskritai Vyriausybėje kalbama, nes, manau, jūs turėtumėt tą dalyką šiek tiek kuruoti. Ačiū.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū labai už klausimą. Ne tik man vienam, matyt, klausimas, bet, be abejo, ir man taip pat. Į klausimą, ar rūpi, tai, be abejo, rūpi įvairiais aspektais. Vienas iš tų aspektų yra tiek, kiek tai susiję su mobilizacija. Yra Mobilizacijos, sakysim, departamentas, ir mes neseniai turėjom labai rimtą pokalbį tame departamente su visais darbuotojais, visiškai neseniai, tuo aspektu taip pat. Ir tuo, ką jūs sakote, tik reikėtų gal sukonkretinti, kas konkrečiai turima omeny, be abejo, būtinai bus galima pasidomėti. Aš manyčiau, jeigu jūs ir ateityje pastebėtumėt ką nors tokio… Tai nėra kokia smulkmena, be abejo, ir tai nėra nereikšmingas dalykas, to neturi būti, jeigu yra kokių nors piktnaudžiavimų arba švaistymų arba neatsakingas elgesys su rezervu. Tai tiek galėčiau pasakyti dabar atsakydamas, ar reaguojame ir ar rūpi. O paprašyčiau, jeigu nesunku būtų, ką nors konkrečiau dėl tų konstrukcijų ar ką jūs ten minėjot, ir aš manau, kad mes dėl kiekvieno to jūsų fakto pateiksim labai konkretų komentarą.

PIRMININKAS. Prašom, kolega…

R.RUZAS. Aš norėčiau papildyti. Aš manyčiau, gal jūs galėtumėt tada išsikviesti Civilinės saugos departamento vadovą ir Rezervo fondo vadovą ir pasikalbėti. Jie turbūt jums tikrai daug informacijos pasakytų. Ačiū.

L.LINKEVIČIUS. Be abejonės.

PIRMININKAS. Kolega V.Orechovas. Ruošiasi S.Kružinauskas.

V.ORECHOVAS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, pagal 1998 metų birželio 9 d. dienos Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymą turėjo būti įsteigta Ryšių reguliavimo tarnyba. Kaip žinome, Vyriausybės pateikta šios tarnybos generalinio direktoriaus kandidatūra buvo Respublikos Prezidento patvirtinta tik 2001 metų vasario 26 d. Tačiau iki šios dienos nėra paskirta Ryšių reguliavimo tarnybos taryba, o tai apsunkina priimti telekomunikacijų rinkos reguliavimui reikalingus sprendimus. Taigi mano klausimas būtų toks: kada bus suformuota ir pateikta Prezidentui tvirtinti minėta taryba? Dėkui už atsakymą.

R.PAKSAS. Minėtoji taryba bus suformuota ir jinai faktiškai jau yra suformuota, bus pateikta artimiausiu metu.

PIRMININKAS. Kolega S.Kružinauskas. Ruošiasi G.Kirkilas.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Klausimas ūkio ministrui ir papildyti galėtų vidaus reikalų ministras. Tai dėl elektrifikacijos. Yra pavyzdžių, kai Lietuvoje dvejus metus gyventojai neturi elektros. Pavyzdys – 3 savaites visa gyvenvietė Vilkaviškio rajone neturi vandens, nes nėra elektros vandens bokšte. Priežastis – pavogė laidus. Problema, atrodo, irgi būtų aiški – dėl spalvotųjų metalų supirkimo. Yra draudimas supirkti laidus, tačiau vis tiek kažkokia forma tas spalvotasis metalas yra superkamas. Kad taip yra, aš remiuosi Vilkaviškio elektros tinklų pranešimu, kuriame rašoma, kad praeitais metais buvo pavogta daugiau kaip 2 tonos aliuminio laido. Šiais metais jau 12 kilometrų elektros linijų taip pat yra pavogta. Kaip galvojate spręsti šią problemą ir ką darysite? Ačiū.

E.GENTVILAS. Galvojame spręsti tą problemą įstatymų nustatyta tvarka. Ūkio ministerijai yra suteikta teisė skirti, suteikti licencijas įmonėms, prekiaujančioms spalvotuoju metalu, arba jas panaikinti. Teisėsaugos institucijoms radus netvarkingus arba vogtus produktus, šiuo atveju laidus iš spalvotojo metalo, šita informacija patenka į Ūkio ministeriją ir licencija yra panaikinama. Pastaruoju metu, bent kiek aš dirbu pusantro mėnesio, dviem firmom jau panaikinta tokia licencija. Ir tai yra susiję su neteisėtais veiksmais. Kita vertus, žinoma, firmų baudimas neišsprendžia elektrifikacijos arba vandens tiekimo problemų. “Lietuvos energija” yra parengusi investicinę programą, pagal kurią planuoja tokiose vietose atstatyti elektros tiekimą. Šiais metais yra parengta investicinė programa, pakankamai ambicinga, 550 mln. Lt. Tačiau kadangi šiandien tas klausimas taip pat nebuvo svarstomas, bus svarstomas kitame visuotiniame akcininkų susirinkime gegužės 11 d., mes diskutuojame su “Lietuvos energijos” vadovybe dėl sumažinto kiekio, t.y. 450 mln. Lt paskolos. Tačiau tie darbai turės būti padaryti.

V.MARKEVIČIUS. Kadangi ir man buvo klausimas užduotas, aš labai konkrečiai ir trumpai norėčiau šiek tiek papildyti. Jūsų paminėtu atveju, be jokios abejonės, problema yra konkretaus nusikaltimo atskleidimas. Aš paprasčiausiai nekalbėsiu, jeigu jis neatskleistas, tai labai blogai. Jums turbūt žinoma, kad apie 40% padarytų nusikaltimų tėra atskleidžiama. Šitų, apie kuriuos jūs kalbat, dar mažesnis procentas. Aš prieš mėnesį laiko daugeliui Seimo narių ir gyventojams kreipiantis dėl šitos problemos esu davęs nurodymą Policijos departamentui toje srityje suaktyvinti darbą. Kiek tai pavyko pagal galimybes, sunku dar kol kas spręsti. Be jokios abejonės, kolega E.Gentvilas teisus, kad tai reikia spręsti šiek tiek kitokiais būdais, nes iš tikrųjų prie kiekvieno spalvotojo metalo gabalo nepastatysi policijos pareigūno. Papildomai esu paprašęs parengti priemonių planą, kokiu būdu galės efektyviau tą darbą padaryti, turiu omeny rašytinį dokumentą, kuris turėtų atsidurti ant kiekvieno teritorinio policijos komisaro stalo. Tai būtų prioritetas, nes ši problema iš tiesų yra žinoma, aktuali ir ją reikia spręsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia G.Kirkilas. Ruošiasi V.Einoris.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke.

Gerbiamasis premjere, mes, parlamentarai, apskritai esame nelabai supratingi. Vis dėlto norėčiau grįžti prie to konkurso dėl skolos Baltarusijai pardavimo. Man vis tiek neaišku, kodėl Vyriausybė slaptame posėdyje paskelbė konkurso nugalėtoja firmą, kurios įstatinis kapitalas, atrodo, apie 30 tūkst. litų. Kodėl šiame slaptame Vyriausybės posėdyje nedalyvavo Valstybės kontrolė ir iš karto nepateikė savo išvadų? Kas atsitiktų, jeigu kontrolė Vyriausybės nepatikrintų ir kodėl apskritai tokie sprendimai nepriimami viešai? Vis dėlto ta skola yra labai rezonansinis reikalas, kodėl reikia slėptis? Ir ar neatsitiktų taip, jeigu būtų priimtas šis sprendimas, kad mes, t.y. šiuo atveju Lietuvos Vyriausybė, su visa šia skola atsidurtų aferistų rankose? Kam reikia slapukauti? Kodėl negalima iš anksto atsiklausti kompetentingų organų, o po to priminėti sprendimus? Ačiū.

R.PAKSAS. Pirmininke, jeigu leisite, pasirinktinai.

PIRMININKAS. Prašom, premjere. Jeigu galima, tiksliau, bet jeigu ne, tai pasirinktinai.

R.PAKSAS. Aš bent jau stengiuosi atsakyti pakankamai tiksliai. Ką tik du kartus pakartojau atsakymą į tą patį klausimą, kad Vyriausybė nei patvirtino, nei nepatvirtino, kad Vyriausybė išklausė “Lietuvos energiją”, Ūkio ministeriją ir pritarė konkurso komisijos rezultatams. Ir tai nebūtina daryti vienaip ar kitaip kviečiant Valstybės kontrolę, Saugumo departamentą ar STT. Mes ką tik persimetėme keliais žodžiais su ūkio ministru, nors jau buvome kalbėję ir praeitą savaitę. Mano supratimu, būtų pats protingiausias sprendimas pateikti Seimui – galbūt Ekonomikos komitetui, galbūt Biudžeto ir finansų komitetui, galbūt dar kažkokiam – konkurso eigą, konkurso rezultatus, kad Seimas priimtų sprendimą. Aš būčiau už.

PIRMININKAS. Klausia V.Einoris. Ruošiasi V.Greičiūnas.

V.EINORIS. Aš klausimą gerbiamajam premjerui. Mūsų komitetui išvažiuojamojo posėdžio metu lankantis Alytuje išryškėjo toks labai neigiamas reiškinys. Tų įmonių, kurios yra privatizuojamos ir atskirai parduodami teritorijoje esantys pastatai, visiškai nepadalijama teritorija. Pasidaro taip, kad kiekvienas atskirai įsigijo pastatą, o teritorija liko niekieno. Ją paverčia šiukšlynu ir nėra su kuo kalbėti. Aš manau, kad privatizuojant, restruktūrizuojant šias įmones turėtų būti sprendžiama kompleksiškai. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, sakysime, yra tiek laužo. Parduoda pastatą, o kas atsakys už tą laužą, už tas didžiules šiukšlių krūvas, visai nesprendžiama. Į sąlygas neįrašoma, kas atsakingas. Ar nebūtų galima duoti pavedimo tam tikroms žinyboms, nuo kurių priklauso, kad tai spręstų kompleksiškai?

R.PAKSAS. Man būtų sudėtinga komentuoti konkrečiai Alytaus atvejį. Jeigu jūs man pateiktumėte tikslesnius duomenis, aš būtinai tuo dalyku pasidomėčiau.

Jeigu kalbėtume apskritai apie privatizuojamus pastatus, jie dažnai yra parduodami su tomis sąlygomis, kokias savininkai turi prieš privatizavimą. Jeigu jie yra išsinuomoję, pavyzdžiui, 99 metams, tai paprastai ir parduodama žemės nuoma 99 metams; jeigu jie turi nuosavybės teisę į žemę, irgi taip pat. Kad ir kaip būtų, santykiai, kam koks žemės gabalas priklauso, yra sprendžiami per detalųjį planą, kurį tvirtina savivaldybės taryba, o kitais atvejais savivaldybės valdyba. Mano supratimu, iš tiesų tai turėtų būti savivaldybės reikalas. Ji turėtų teisiškai, įstatymų nustatyta tvarka atskirti, kuri žemė yra vieno savininko, kuri yra kito. Bet aš mielai pasidomėčiau ta problema, jeigu gaučiau konkretesnius duomenis.

PIRMININKAS. Klausia V.Greičiūnas. Ruošiasi kolega S.Lapėnas.

V.GREIČIŪNAS. Pone premjere, neseniai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas išvažiuojamame posėdyje Klaipėdoje nagrinėjo Lietuvos karinio jūrų laivyno problemas. Viena jų yra krantinės laivams dislokuoti. Jūsų, aišku, didele asmenine iniciatyva pasirašyta LISCO pardavimo sutartis. Kaip žinote, LISCO, be tų 38 laivų Klaipėdos uoste, nuomojo apie 4 ha teritorijos ir naudojosi 630 metrų naujų krantinių. Situacija išskirtinė. Iš pradžių tas krantines mes atiduodame užsieniečiams, o po to bandysime derėtis, kaip išeiti iš tos situacijos. Taigi neseniai, po LISCO pardavimo sutarties pasirašymo, jūs pasakėte teiginį “nugalėjo sveikas protas”. Kaip jūs vis dėlto vertinate tokį sprendimą ir kaip jūs manote išspręsti labai svarbų klausimą, kad jis atitiktų Lietuvos nacionalinio saugumo interesus?

R.PAKSAS. Aš supratau klausimą, kad kariniam jūrų laivynui nėra kur bazuotis, supratau problemą. Tik nesuprantu vieno – kodėl ta problema, kai LISCO buvo neprivatizuota, nebuvo išspręsta? (Balsas salėje) Ne, sau užduodu tą klausimą: kodėl ta problema nebuvo išspręsta, kai LISCO nebuvo privatizuota? Matyt, yra ne ta problema. Matyt, problema yra ta, kad iš tiesų reikia rasti vietą, kur turėtų dislokuotis karinis jūrų laivynas. Aš nesu klaipėdietis, net negalėčiau pasakyti, bet jau iki manęs buvo pateikti du variantai, kur karinis jūrų laivynas, ir ne tik karinis jūrų laivynas, bet ir NATO laivai, jeigu mes taptume NATO nare, galėtų rasti vietą bazuotis. Prie to reikia dirbti. Mes dirbame.

PIRMININKAS. Papildomas gerbiamojo V.Greičiūno klausimas.

V.GREIČIŪNAS. Norėčiau patikslinti: tai jūs pritariate, tie 634 metrai, kurie, taip sakant, laivyno kompanijai visiškai nebūtini, o labai svarbūs Lietuvos valstybei… jūs sutinkate, kad pasielgėte teisingai?

R.PAKSAS. Taip, pagal visą informacijos srautą, kokį aš turiu šiandien, aš galvoju, kad mes pasielgėme teisingai. Tai, kad priimti įsipareigojimai, priimtos sutartys, priimtos nuomos sutartys atitenka naujajam investuotojui, naujajam savininkui, yra teisinga.

PIRMININKAS. Priešpaskutinis klausimas – kolega S.Lapėnas, paskutinis – A.Vidžiūnas.

V.LAPĖNAS. Norėčiau užduoti klausimą socialinės apsaugos ir darbo ministrei.

Susitikdamas su rinkėjais labai dažnai gaudavau klausimų, ar gyventojai, gaunantys pašalpas, galėtų dirbti viešuosius darbus. Rajono savivaldybė bandė svarstyti šį klausimą, tačiau, gavusi Vyriausybės atstovo pastabų dėl neteisėtumo siejant pašalpų mokėjimą su galimybe atlikti viešuosius darbus, faktiškai sprendimo nepriėmė. Ar nenumatoma keisti pašalpų mokėjimo tvarką, numatant didesnes teises savivaldybei skirstyti tas visas pašalpas? Ir ar nereikėtų seniūnams suteikti didesnes teises skirstyti, tarkim, dalį socialinių pašalpų, nes jie geriau pažįsta gyventojus ir galėtų geriau paskirstyti?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums už klausimą. Iš tiesų tiek jums, tiek Vyriausybės nariams, susitinkantiems su gyventojais, ne kartą yra kartojamas tas pat klausimas, nes Lietuvoje, deja, taip jau atsitiko, kad daugeliu atveju gauti socialinę pašalpą, kompensaciją už būstą, kai viską supliusuoji į vieną vietą, yra daug naudingiau, nei eiti dirbti ir gauti, pavyzdžiui, minimalią mėnesio algą – 430 Lt. Be abejo, Vyriausybė, tai suvokdama, ir Vyriausybės programoje, ir Vyriausybės priemonių plane numatė šios problemos sprendimo būdus. Vienas iš tos problemos sprendimo būdų yra praeitą savaitę Vyriausybės strateginiame komitete mūsų apsvarstytas parengtas naujas Piniginės socialinės paramos įstatymo projektas, kuriame, kaip jūs minėjote, yra įtvirtinta ir ši nuostata. Nuostata, jog jeigu žmogus, aišku, turėdamas teisę, yra tam tikri reikalavimai, deklaravęs turtą ir pajamas dėl objektyvių priežasčių neturės iki tam tikro lygio pinigų ir turto, be abejo, valstybė turi garantuoti jam sąlygas minimaliai pavalgyti ir turėti pastogę. Tai yra labai elementarūs reikalavimai ir kiekviena valstybė yra atsakinga už savo gyventojus. Kartu šiame įstatymo projekte, kurį, aš tikiuosi, Seimas apsvarstys ir pritars toms nuostatoms, yra numatyti tam tikri papildomi reikalavimai, kurių nebuvo iki šiol. Tai yra kad darbingas, sveikas, jaunas žmogus, bet neturintis pajamų ir neturintis pakankamo turto, galėtų išsilaikyti pats, jam bus keliami tam tikri reikalavimai. Vienas iš tokių reikalavimų bus tas, kad su juo savivaldybė sudarys socialinio darbo sutartį, kurioje bus numatyta, kad jis galėtų atlikti bendruomenei naudingus ir reikalingus darbus: sutvarkyti savo kiemą, sutvarkyti miesto gatvę, atlikti kokius nors lankomuosius gyventojų priežiūros darbus ir t.t. Be abejo, mes į įstatymo projektą įrašėme ir tokią nuostatą, jeigu jaunas ir darbingas žmogus atsisakys dirbti viešuosius darbus (čia pagal Bedarbių rėmimo įstatymo nuostatas), tokiu atveju savivaldybė turi teisę arba neskirti socialinės pašalpos, arba paskirtą socialinę pašalpą nutraukti, kas, mūsų manymu, būtų teisinga.

Dabar dėl jūsų komentaro, ar netikslinga daugiau teisių suteikti savivaldai. Šiuo atveju tai yra įtvirtinta įstatyme, kad būtent savivaldybė patvirtina tvarką, kokia tvarka, tos pašalpos ar kompensacijos (socialinė pašalpa arba kompensacija už būstą yra atskirai numatyta) yra skiriamos tiems gyventojams. Yra dar viena naujovė kaip… Gerai. Aš turiu baigti?

PIRMININKAS. Ne. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dar viena naujovė, kuri yra siūloma. Be abejo, jūs žinote, ir tai yra labai blogai, vadinasi, valstybėje nepakankamai sutvarkyti tie dalykai, kad dalis savivaldybių gyventojų šiuo metu negauna pašalpų. Pavyzdžiui, Anykščiuose, deja, taip neturėtų būti. Lėšų stygiumi to pateisinti negalima. Mes siūlysime, kad būtų skirtingi biudžetai, kad kompensacija už būstą būtų mokama iš savivaldybės biudžeto, o socialinė pašalpa – iš valstybės biudžeto. Tai yra labai rimta reforma ir, aš tikiuosi, jūsų pritarimo.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Gerbiamieji kolegos, baigiamasis dūris, atsiprašau, klausimas. A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, nestatutiniai terminai.

PIRMININKAS. Prašom be pastabų arba baigiame Vyriausybės valandą.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Ministre Pirmininke, kodėl į “Lietuvos energijos” valdybos pirmininko postą neteikiate kvalifikuoto, nepriklausomo ir profesionalaus žmogaus – akademiko J.Vilemo? Jis juk nėra niekur pareiškęs, kad nesutinka toliau dirbti. Anaiptol, ne vien mano vertinimu, jūsų proteguojami kandidatai į “Lietuvos energijos” valdybos vadovus ir narius ir strateginiu mąstymu, ir akademiniu pasirengimu akademikui J.Vilemui nelabai galėtų prilygti.

R.PAKSAS. Ačiū už paskutinį klausimą. Nežinau, kaip ten ponas Česlovas jį įvardijo. Kabinetas vakar savo posėdyje patvirtino valdybos narius. Valdybos nariai renka valdybos pirmininką. To dar neįvyko. (Balsai salėje) Prašau?

PIRMININKAS. Klausimas dėl J.Vilemo, gerbiamasis premjere.

R.PAKSAS. J.Vilemas yra įtrauktas į valdybos narius.

PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, gerbiamieji ministrai ir gerbiamieji kolegos, dėkoju. Dabar pertrauka iki 17.20 val. Po pertraukos – Seimo rezoliucijos ir diskusija dėl korupcijos. Ačiū. Pertrauka.

Pertrauka

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Pertraukai skirtas laikas baigėsi, todėl turėtume tęsti mūsų vakarinį plenarinį posėdį. Darbotvarkė yra pasiūlyta opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos konservatorių frakcijos. Taigi po Vyriausybės valandos, jeigu nebūtų prieštaravimų, toliau tęstume mūsų darbą nuo rezoliucijų pateikimo. Šios temos iniciatoriai siūlytų, kad po rezoliucijų pateikimo, jeigu būtų apsispręsta toliau tas rezoliucijas svarstyti, diskusiją padaryti jau grįžtant rezoliucijoms vėl į plenarinį posėdį. Ar tokia judėjimo tvarka į priekį iš principo būtų priimtina, kolegos? Gerai. Viliuosi, kad neprieštaraus tie, kurie yra pareiškę norą dalyvauti diskusijoje. Dėkoju už jūsų supratimą.

Seimo rezoliucijos “Dėl korupcijos Lietuvoje” projektas Nr.IXP-610. Seimo rezoliucijos “Dėl korupcijos Lietuvoje” projektas Nr.IXP-610A (pateikimas)

2-3 darbotvarkės klausimas. Yra įregistruota Seimo rezoliucija dėl korupcijos Lietuvoje. Jos teikėjas yra frakcijos vadovas A.Kubilius. Taip pat yra gauta ir alternatyvinė Seimo nario M.Pronckaus teikiama rezoliucija. Būtų siūlymas pateikti abi rezoliucijas. Kviečiu Tėvynės sąjungos – Lietuvos konservatorių frakcijos vadovą A.Kubilių pateikti savo projektą.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš gal labai trumpai pasakysiu dar keletą žodžių. Ruošdamiesi šiai diskusijai, kuri, mūsų įsitikinimu, tikrai yra svarbi, mes manėme, kad po diskusijos būtų tikslinga priimti rezoliuciją, kurioje būtų nubrėžti tam tikri prioritetai, atsižvelgiant į tuos duomenis, į situaciją, kokia šiandien yra Lietuvoje, kokia situacija yra su korupcijos paplitimu Lietuvoje. Tam tikrus prioritetus, kurių svarbiausias, mūsų įsitikinimu, būtų korupcijos prevencijos darbo skatinant korupcijos prevenciją plėtojimas. Šiuo požiūriu, man atrodo, tikrai yra daug darbų, kuriuos reikėtų stipriau organizuoti ir efektyviau atlikti.

Pirmas dalykas yra tas, kad reikėtų sustiprinti dėmesį tam, kaip įgyvendinami įstatymai, kurie yra skirti korupcijos prevencijai. Tai yra Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymas, Teisės į informaciją ir Lobistinės veiklos įstatymai. Viena iš problemų, kurią mes matome ir mano asmeninė patirtis tą sako, yra ta, kad nė viena vykdomosios valdžios institucija, ministerija ar kokia nors kita institucija nėra tiesiogiai atsakinga už šių įstatymų įgyvendinimą. Tie įstatymai yra šiek tiek našlaičių pavidalo, našlaičių situacijoje ir jų įgyvendinimas galėtų būti kur kas efektyvesnis.

Viena iš labiausiai korupcijai paveikių sričių valstybės gyvenime, mūsų įsitikinimu, yra viešieji pirkimai. Reikėtų atlikti kiek galima išsamesnę situacijos ir susiklosčiusių procedūrų analizę.Tą galėtų padaryti Teisingumo ministerija kartu su STT ir pažiūrėti, ką iš esmės reikėtų pakeisti tose procedūrose, kad galėtume apsaugoti viešųjų pirkimų procedūrą nuo korupcinio poveikio. Mūsų manymu, tai rodo ir Lietuvos patirtis, pastarojo laikotarpio kai kurios atskleistos pakankamai skandalingos istorijos, galbūt teisėsaugos specialistai turi ir kitokią nuomonę, tačiau žvelgiant iš šono atrodo, kad menkai naudojami valstybės tarnautojų, valdininkų, tų, kurie priima sprendimus, gaunamų pajamų netiesioginiai nustatymo metodai. Tik post factum iš spaudos, be abejo, tie dalykai atskleidžiami jau specialiųjų tarnybų ir t.t., bet tik iš spaudos, vėliau mes sužinome, kad iš tikrųjų vienas ar kitas valstybės tarnautojas, kokios nors direkcijos, skirstančios didelius pinigus, vadovas, kuris formaliai turėtų gyventi iš valdiško atlyginimo ir tas atlyginimas turbūt nėra labai didelis, pasirodo, per tą laiką sugebėjo pasistatyti didelius namus ir t.t. Tas paaiškėja tik po ketverių ar penkerių metų. Aš manau, kad tai yra nenormali situacija, kuri rodo, kad čia yra tie instrumentai, kurie plačiai naudojami kitose valstybėse jau post factum aiškinantis korupcinius faktus. Šie instrumentai Lietuvoje yra menkai naudojami. Mūsų įsitikimu, mes ir patys galėtume ir turėtume pasirūpinti, kad visuomenei nekiltų įtarimų, kad Seime yra kokių nors nesąžiningų ir įtakojamų sprendimų. Reikėtų peržiūrėti ir Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymą, ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, ir, svarbiausia, mes turėtume kartu su Etikos ir procedūrų komisija, kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija kiek galima aiškiau susitarti dėl to, ką laikome interesų konfliktu balsuodami Seime, kad galėtume drąsiai pasakyti visuomenei, jog Seime šios procedūros yra visiškai aiškios ir čia tikrai nėra galimybių nesąžiningai pasinaudoti savo pareigomis tam, kad būtų priimami vieni ar kiti įstatymai, palankūs vienam ar kitam privačiam interesui. Aš žinau (apie tai mes pradėjome diskutuoti ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba rengdami projektą), kad kai kurie pasiūlymai, pavesti Teisingumo ministerijai, kertasi su Specialiųjų tyrimų tarnybos įgaliojimais, bet, mano įsitikinimu, mums reikia diskutuoti (ir galbūt tą daryti komitetuose), ar tikrai viena Specialiųjų tyrimų tarnyba, kuri turi savo veiklos specifiką, yra šiuo metu pajėgi užtikrinti tinkamą korupcijos prevencijos programų įgyvendinimą, kur svarbiausias dalykas yra ekonominių procesų dereguliavimas, skaidrumo užtikrinimas ir t.t., kur labiau lemia tam tikri pilietiniai procesai negu nusikaltimų persekiojimo patirtis.

Mano siūlymas būtų, jeigu Seimas pritartų mano teikiamai rezoliucijai ir kolegos M.Pronckaus rezoliucijai, pavesti galbūt ir dviem komitetams, t.y. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir Teisės ir teisėtvarkos komitetui, sudaryti bendrą darbo grupę ir redaguojant parengti tokį variantą, kurį galėtume po savaitės Seime priimti. Aš manau, būtų labai svarbu, kad Seimas priimtų vienokią ar kitokią rezoliuciją, nepolitizuotą rezoliuciją, nubrėždamas gaires, kaip Seimui atrodo, ką reikia daryti, kad korupcijos prevencija Lietuvoje būtų įgyvendinama efektyviau.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjau. Jūsų norėtų klausti 7 Seimo nariai. Pirmasis yra kolega G.Jakavonis. Prašom.

G.JAKAVONIS. Aš nenorėjau klausti.

PIRMININKAS. Kompiuteris rodo, kad norėjote. Ką gi, tada klausia Seimo narys A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs puikiai žinote, kad korupcijos šaltiniai arba dirva korupcijai pirmiausia yra paskolos valstybės vardu. Tai vienas šaltinis. Antras – privatizavimas ir viešieji pirkimai. Sakykite, ar, jūsų nuomone, pakanka tų priemonių, kurias jūs įvardijote, įvairių pavedimų, kurie skirti, be abejo, ateičiai, ir ar nemanote, kad kol egzistuos nebaudžiamumo už atliktus veiksmus atmosfera, arba kol tie asmenys, kurie padarė daugiausia žalos, tarkime, imdami paskolas valstybės vardu arba privatizuodami objektus, ar darydami viešuosius pirkimus nebus įvardinti, tol mes efektyvios kovos su korupcija nepasieksime? Tie, kurie norės ir toliau pasišildyti rankas, jausis taip pat nebaudžiami, kaip ir jų pirmtakai. Ar nemanote, kad reikėtų rezoliucijoje įrašyti griežčiau negu jūs rašote?

A.KUBILIUS. Aš sutinku. Iš tikrųjų efektyvi kova su korupcija reikalauja ir griežtų sankcijų, ir labai aiškaus demonstravimo, kad valstybė yra pasirengusi labai griežtai bausti tuos, kurie yra padarę korupcijos nusikaltimą. Mes galbūt kartais darome klaidą, kai labai daug kalbame, kad ir privatizavimas, ir kitos procedūros yra korumpuotos, ir kalbame apie tai remdamiesi daugiau tam tikrais politiniais motyvais, o ne konkrečiais faktais. Aš manau, kad didžiausia problema, kurią turime šiandien ir kuri bus ateityje, yra viešieji pirkimai. Į tai reikia sukoncentruoti didžiausią dėmesį vien todėl, kad valstybės vardu teikiamos paskolos… šis procesas faktiškai toliau nebetęsiamas, tai buvo ankstesnio periodo, iki 1996, 1997 metų problema. Dabar komerciniams subjektams, komerciniams dariniams, kiek aš suprantu ir kiek iš mano patirties yra žinoma, tokios paskolos suteikiamos labai retai, labai išimtinoms ir kažkokioms specifinėms problemoms spręsti.

Taip pat ir su privatizavimu. Aš manau, kad privatizavimas ir šios liberaliai nusiteikusios Vyriausybės darbų dėka artimiausiu metu iš esmės bus baigtas. Todėl aš ir siūlau susikoncentruoti į tą problemą, kuri turi ilgalaikę perspektyvą. Aišku, aš visiškai sutinku, kad galima kalbėti ir apie privatizavimą. Centrinė Europa žino daug pavyzdžių, kai privatizuojant vienokie ar kitokie korupciniai nusikaltimai tikrai turėdavo didelės įtakos.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų klausti frakcijos kolegė R.Juknevičienė. Prašu.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone Kubiliau, jūs ir savo pranešime, ir rezoliucijos projekte minite tokią korupcijos formą kaip valstybės užvaldymas. Nors šiuo metu, arba, tiksliau, Pasaulio banko 1999 m. pavasario tyrimo rezultatų duomenimis, ši forma nebuvo labai paplitusi Lietuvoje, bet vis dėlto mes negalime turbūt galvoti, kad tai nėra pavojingi dalykai, ypač turint galvoje artėjančius kai kurių labai svarbių objektų privatizavimo reikalus. Turime kai kurių pavyzdžių mūsų centrinėje Lietuvoje, kai valstybės užvaldymas per savivaldybes yra tapęs visiškai realus. Jūs niekur čia neminite dalykų, susijusių su spaudos laisve, su žiniasklaidos reikalais. Turiu omeny, kai viena finansinė grupė vienoje teritorijoje valdo visas žiniasklaidos institucijas, visas žiniasklaidos priemones, ir tai prisideda prie tos formos išsiplėtojimo. Ar jums neatrodo, kad čia reikėtų pagalvoti ir apie tai, kad valstybė turėtų įsikišti, jeigu 60% žiniasklaidos toje teritorijoje yra užimama ir panašiai, kaip yra JAV? Ir apskritai pagalvoti apie žiniasklaidos korupciją, tai taip pat minėjo savo ataskaitoje Pasaulio bankas?

A.KUBILIUS. Pirmiausia dėl valstybės užvaldymo korupcijos, t.y. korupcijos rūšies, kuri taip sąlyginai yra vadinama Pasaulio banko ekspertų. Aš neturiu ką daugiau pasakyti ir negalėčiau geriau pasakyti už Respublikos Prezidento metiniame pranešime pasakytus žodžius. Rūpestis dėl to, kad Lietuvoje gali paplisti ir tokio pobūdžio korupcija, buvo labai aiškiai išreikštas, ir Prezidentas taip pat nurodė tą būdą, kuriuo reikėtų bandyti užkirsti kelią tokiai korupcijai. Tokia korupcija, kaip rodo ir pasaulio patirtis, ateina visų pirma per politinių partijų įsipareigojimus jų rėmėjams. Todėl mes ir šioje rezoliucijoje siūlome atkreipti dėmesį (aš galbūt trumpai dar kalbėsiu apie tai) į Prezidento pasiūlymą grįžti prie dar 1999 m. pateikto įstatymo projekto svarstymo. Šiame projekte siūloma sugriežtinti politinių partijų galimybes gauti finansinę paramą iš privačių rėmėjų. (Balsai salėje) Iš juridinių asmenų.

Dėl žiniasklaidos. Be abejo, nieko nėra švento ir nėra švento nė vieno subjekto. Ši tema taip pat plačiai nagrinėjama korupcijos specialistų, tarptautinių specialistų. Šioje rezoliucijoje, mes galbūt daugiau apie tai kalbame, Seimas bandytų išreikšti tam tikrą poziciją, ką Vyriausybė ar kitos valdžios institucijos turėtų daryti. Jeigu būtų rastos kokios nors formuluotės ir pasiūlymai ir dėl jūsų iškeltos problemos, aš manyčiau, tai tikrai būtų galima įrašyti į rezoliuciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų taip pat norėtų klausti kolega A.Vidžiūnas, bet labai parašyčiau spėti per vieną minutę.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Visi turės progą paklausti eilės tvarka.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pranešime ir deklaracijoje kalbate labai strategiškai, tipologiškai mėginate nagrinėti reiškinius ir siūlyti išeities būdus. Žvelgiant į alternatyvų projektą ir žvelgiant į šios dienos valdžios situaciją, į šios valdžios neskaidros deimančiukus, vis dėlto reikia aiškiai padaryti išvadą, kad šiandien aiški neskaidra, kad šiandien Etikos ir procedūrų komisija Seime visiškai nemato viešųjų ir privačių interesų ten, kur jie aiškiai lenda, nėra jokių perspėjimų Seimo nariams ir panašiai. O alternatyviame projekte, tai, žinoma, Atkuriamasis Seimas ir nepriklausomybės laikai kalčiausi dėl korupcijos. Šitaip mato M.Pronckus. Taigi, nors jūs kvietėte nepolitinti ir aš mėginu tai daryti, aš klausiu jūsų: ar šis Seimas pajėgus tęsti korupcijos esmės įvardijimo ir teisinės prevencijos darbus? Aš esu skeptiškas.

A.KUBILIUS. Manau, kad mes visi turime būti pajėgūs ir susitarti. Taip, kaip mes susitariame dėl integracijos į Europos Sąjungą ir į NATO, taip mes turime susitarti dėl būdų, kaip gydysimės visi kartu, nepaisant mūsų pažiūrų. Kairė, dešinė ar centras, liberalai, konservatoriai ar socdemai turi susitarti, kaip gydysimės nuo šios ligos, kuri yra būdinga visoms pereinamojo laikotarpio valstybėms. Vienur ji yra didesnė, kitur – mažesnė, vienur labiau paplitusi valstybės užvaldymo korupcija, kitur – administracinė korupcija, bet tai yra liga, kurią reikia gydyti. Jeigu mes pasimėtysime kaltinimais, kurie čia yra labiau korumpuoti ar dar kokie nors, tai mes nieko neišgydysim. Ir aš vėlgi nenorėčiau ko nors kaltinti. Mums reikia patiems išmokti tuos vaistus vartoti – ir interesų derinimo vaistus, ir patirtį, kuri sukaupta Jungtinėse Amerikos Valstijoje. Mūsų Seimo bibliotekoje galima rasti “Kongreso vadovą”. Tai yra kelių šimtų puslapių vadovas Kongreso nariams, kaip vengti interesų konflikto. Mes kol kas Statute apie tai turime pusę puslapio. Amerikos Kongresas turi kelių šimtų puslapių knygą, kur detaliai išanalizuotos įvairios situacijos, įvairūs pavyzdžiai, kur gali ir pats pasižiūrėti arba galų gale ateiti į Etikos komisiją ir klausti, ką dabar tau daryti, jeigu esi štai tokioje situacijoje. To reikia mums visiems išmokti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų klausti kolega V.Andriukaitis. Prašau.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, visų pirma aš noriu pasakyti, kad jūsų pranešimas, net ir skaidrės iš esmės buvo Pasaulio banko raporto, na, sakykime taip, paskaitymas Seimo nariams. Tai gerai, bet buvo galima sutrumpinti laiką. Dabar antras… nes mano rankose tas pranešimas yra.

Dabar antras dalykas. Čia kolegos paminėjo M.Pronckaus rezoliuciją, bet ji dar nėra pateikta. Manau, kai bus pateikta, bus galima komentuoti.

Trečias dalykas. Dabar jau konkrečiai norėčiau jūsų paklausti. Mes abudu su jumis 1999 m. gruodžio 3 dieną dalyvavome diskutuojant dėl korupcijos problemų prie apvalaus stalo Prezidentūroje. Mano rankose tas raštas. Jame yra net 9 punktai, kuriuos reikėjo įgyvendinti. Po to jūs… Tuo metu jūs jau buvote premjeras. Mano klausimas toks: kas jūsų Vyriausybei sukliudė įgyvendinti visą šį priemonių kompleksą? Jūsų patirtis būtų labai vertinga, jeigu jūs vis dėlto pasakytumėte, kodėl jūs nesugebėjote viso to padaryti.

PIRMININKAS. Minutė laiko.

A.KUBILIUS. Tai, gerbiamasis kolega, aš nežinau, jūs čia pranešėte lyg ir kaip naujieną, kad aš rodžiau Pasaulio banko skaidres. Aš tą iš pat pradžių pasakiau ir parodžiau, iš kur yra paimtos tos skaidrės. Aš nepretenduoju į tų skaidrių autorystę, bet kadangi mačiau, kad Pasaulio banko konferencijoje, Pasaulio banko seminare, dalyvavusių Seimo narių nebuvo didelis skaičius, todėl, man atrodo, tie skaičiai buvo naudingi, kad mes aiškiai suprastume visi kartu, ne tik tie, kurie dalyvavome konferencijoje, kur yra problemų šaknys. Tai mes tikrai daug ko nesame įgyvendinę Lietuvoje siekiant sumažinti korupcijos mastus ir sustiprinti korupcijos prevenciją.

Aš tikrai dabar negaliu prisiminti, kokį raštą jūs turite omenyje. Yra daug gerų raštų, daug gerų knygų. Atsiverskite tos pačios “Transference Interenational” puslapį internete ir jūs rasite labai daug gerų pasiūlymų. Problema iš tikrųjų yra, kad mes turime susitarti dėl tam tikrų prioritetų, dėl tam tikrų veiksmų. Tie prioritetai, keičiantis laikui, taip pat keisis. Nebus receptų visam laikotarpiui. (Balsai salėje) Mes esame daug padarę, kolega Vyteni, kartu su jumis būdami Seime ir priimdami įstatymus, kurie yra skirti korupcijos prevencijai. Aš jau minėjau Viešųjų ir privačių interesų derinimo ir Lobistinės veiklos įstatymus bei Teisės į informaciją ir Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymus. Pagrindai yra padėti, dabar reikia ieškoti būdų, kaip juos geriau įgyvendinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš, gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad mes laiką, skirtą rezoliucijai pateikti, esame išnaudoję, todėl prašau labai glaustai klausti ir atsakyti. Kolega A.V.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar tiktai kitiems mes duodame užduotis? Ar negali jūsų rezoliucija Seimas sau išsikelti kokias nors užduotis korupcijai likviduoti? Kodėl nieko neminima apie visuotinę pajamų deklaraciją? Ar manote, kad tai neturi įtakos korupcijai, nėra prevencinė priemonė?

A.KUBILIUS. Atsakau į antrą klausimo dalį. Manau, kad tai turėtų, bet mes kartais, man atrodo, kaip priemonę per daug sureikšminame. Ir šiandien, kiek aš žinau, iš įtariamų darant nusikaltimą galima pareikalauti pajamų ir turto deklaracijų pagal mūsų teisės aktus.

Dabar dėl pavedimų Seimui. Tai jeigu jūs pažiūrėsite į rezoliucijos pabaigą, tai čia yra Seimo pavedimas Seimo valdybai. Mes manome, kad iš tikrųjų tam tikri žingsniai turėtų būti padaryti, visų pirma rūpinantis, kad Seime negalėtų būti vietos interesų konfliktui.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis jūsų norėtų klausti kolega Z.Mačernius. Prašom.

Z.MAČERNIUS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų šiandien jūs pateikėte gana svarbų klausimą, tačiau rezoliucija, prisipažinote ir pats, yra labai jau aptaki. Šiandien man tenka dirbti Ekonominių nusikaltimų komisijoje. Ten patenka įvairios medžiagos dėl privatizuoto turo netinkamo naudojimo, dėl investicijų, dėl darbo vietų nesukūrimo. Išklausęs Generalinės prokuratūros, Valstybės kontrolės ir kitų institucijų informaciją, aš, kaip naujas Seimo narys, jaučiu bejėgiškumą. Ar nenumatome mes šia rezoliucija vis dėlto suteikti nors šiek tiek galimybių, kad kiekviena institucija atsakytų už jai pavestą darbą?

A.KUBILIUS. Manau, kad ir taip kiekviena institucija turi atsakyti už jai pavestą darbą. Aš nežinau, ar reikia tai dar sykį kartoti rezoliucijoje. Jeigu mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas matytų dar ką nors, ką galima būtų pasiūlyti, aš mielai sakyčiau, kad tai reikia įrašyti į rezoliuciją, bet dėl to, kad mes dažnai kartosime, kad turi atlikti savo pavestą darbą, tas darbas nebus padarytas geriau. Jeigu stokojama kvalifikacijos ar stokojama finansinių bei kokių nors kitų resursų, tai kažin ar tas darbas bus padarytas dėl paraginimo rezoliucija gerai atlikti savo darbą.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Daugiau klausiančiųjų nėra. Aš siūlyčiau tokią mūsų tolesnio darbo tvarką, jei jums tai būtų priimtina. Dabar, išklausius vieną rezoliucijos pateikimą, kviesčiau išklausyti ir užduoti klausimus dėl alternatyvios rezoliucijos, o po šių rezoliucijų pateikimo mes apsispręstume dėl abiejų rezoliucijų tolesnės eigos. Ar būtų prieštaravimų, kad mes galėtume šitaip dirbti? (Balsai salėje) Dėkoju. Kviečiu alternatyvios rezoliucijos autorių kolegą M.Pronckų į tribūną.

M.PRONCKUS. Pone pirmininke, gerbiamieji kolegos, kiekvienas reiškinys, kaip visi realiai mąstantys žmonės žino, turi priežastį arba priežasčių.

Kaip tik tos priežastys, dėl kurių atsirado korupcija, pirmoje rezoliucijoje bandomos (kai kurios priežastys, dauguma politinės priežastys) lyg ir apeiti, bandoma jų nematyti, nors jos iš tikrųjų turėjo ir turi įtakos mūsų gyvenimui ir apskritai nusikaltimų, tarp jų ir korupcijos plėtimui. Tai pirma, ką aš noriu pasakyti.

Gerbiamasis A.Kubilius aiškino, kad nereikia šio klausimo politizuoti. Deja, visuomenės gyvenimas, visas visuomenės gyvenimas yra politika ir siūlymas nepolitizuoti kurio nors klausimo taip pat yra tam tikra politika. Todėl savo konstatuojamoje dalyje aš bandžiau pažvelgti truputį kitaip į tas priežastis. Beje, visuomenė panašiai kalba apie tai, kaip aš čia rašau. Jeigu kalbėčiau konkrečiai, tai yra dvi, mano supratimu, korupcijos atsiradimo priežastys. Pirma, masinis žmonių nuskurdimas po nepriklausomybės atkūrimo. Deja, gaila taip sakyti, nes žmonės tuo metu buvo maitinami labai gražiomis iliuzijomis. Tas pat E.Grakauskas stovėdamas Aukščiausiosios Tarybos tribūnoje, vienoje iš Aukščiausiosios Tarybos sesijų aiškino, kad sugriausim, bet po dvejų metų ūkininkai gamins tą patį kiekį ir gyvens taip pat, kaip gyveno. Tokių iliuzijų buvo daug, jos, žinoma, negalėjo pasitvirtinti ir negali pasitvirtinti.

Ir antra, tai būtent valdžios veiksmai, kurie, kaip čia pasakius, prieštarauja visuomenės sampratai. Tai masinis mūsų išsiparceliavimas, tai agrarinė reforma, kurios nuostoliai buvo paskaičiuoti ir Seime pateikti, apie 35 mlrd. litų. Apie. Tai masinis valstybės prasiskolinimas ir paskolos su valstybės garantu, kai visiškai neaišku, kaip jos ten bus panaudotos ar kaip buvo panaudotos. Kitaip tariant, visuomenė tai mato ir laukia, ir nori atsakymo iš valdžios, tiesių, aiškių atsakymų. Kol tų atsakymų nėra arba kol valdžia žaidžia tais visais dalykais, gražiais žodžiais prisidengdama, ką gi padarysi, taip visuomenė ir žiūri į tą valdžią. Konstatuojamojoje dalyje maždaug aš apie tai kalbu.

Rezoliucijos kitose dalyse aš siūlau, jeigu būtų tokių galimybių Vyriausybei, mes nieko kito daugiau aukščiau neturim kaip Vyriausybė, Prokuratūrai ir kitoms organizacijoms pabandyti atlikti tyrimą, iš kurio būtų matyti, kokių vis dėlto nuostolių mūsų Lietuva patyrė dėl tų visų, jeigu taip galima sakyti, kaip žmonės sako, nesąmonių, kurias valdžia sugalvojo ir kurias valdžia daro. Būtų labai gerai, kad būtų įvardyti tie žmonės, kurie prisidėjo prie tokių dalykų. Beje, aš noriu priminti, kad Naujoji sąjunga ir gerbiamasis A.Paulauskas eidami į rinkimus kaip tik kažką panašaus ir žadėjo. Žmonės šito laukia. Taip pat siūlau, kadangi mano viena iš konstatuojamųjų dalių yra dėl to, kad pas mus masinis skurdas, kad žmonės neužtikrinti savo gyvenimu, siūlau kol kas tik dvi problemas spręsti. Būtent kiek galima greičiau bandyti spręsti nedarbo problemą ir nors šiek tiek išspręsti kaimo dalykus. Žinoma, čia galima prirašyti ir daugiau spręstinų dalykų, ir švietimas, ir kultūra, ir kai kurie kiti dalykai, labai svarbūs mūsų valstybei. Šioje vietoje galima ir taisyti, ir keisti, ir siūlyti daugiau.

Paskutinėje pastraipoje aš Teisingumo ministerijai siūlau pateikti įstatymo projektus, kurie įteisintų kažkada Sąjūdžio deklaruotą idėją, labai plačiai deklaruotą idėją, kad ekonominiams nusikaltimams nėra senaties, kad už juos žmonės turi pakankamai aiškiai griežtai atsakyti. Deja, šito kol kas nėra padaryta. Aš kreipiuosi į tuos Sąjūdžio iniciatorius, kurie kažkada tai žadėjo savo žmonėms ir kad tai kažkada reikia padaryti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis kolega, man nėra visiškai aišku, kaip su korupcija siejasi nedarbas ir žemės ūkis. Bet aš norėčiau paklausti kito dalyko. Štai jūs rašote pavedimą Teisingumo ministerijai pateikti įstatymus dėl senaties termino ir panašiai. Bet jeigu mes priimsime tokį įstatymą, tokį įstatymą, matyt, reikės priimti, tai jis galios tik nuo priėmimo dienos. Ir tiems, kurie jau padarė daug bėdų, tiems jis negalios. Kitas būtų klausimas toks, ar jums neatrodo, kad kol nebus asmeninės atsakomybės, kol bus galima prisidengti kolektyvine atsakomybe, tai nieko mes nepadarysime.

M.PRONCKUS. Iš esmės du klausimai. Tai, kad įstatymai galios tik nuo tos datos, kai mes priimsime, žinoma, taip, kitaip nelabai išeina teisinėje valstybėje padaryti.

Dėl asmeninės atsakomybės. Aš visiškai pritariu, kad daugelis sprendimų yra kolektyvinė atsakomybė ir tada nelieka kaltų. Šioje vietoje mes taip pat ką nors turėtume daryti, kad būtų asmeninė ministro atsakomybė, asmeninė premjero atsakomybė, kai pasirašo kai kuriuos dokumentus, kad būtų galima kada nors aiškiai paklausti ir įvardyti, ir ne tik įvardinti ir paklausti, taip pat ir padaryti, jeigu iškyla reikalas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega A.Indriūnas.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs manote, kad korektiška rezoliucijoje, sakykim, minėti pavardes, ne kritikuoti pačius reiškinius, o lyg ir pasakyti kaltininkus. Mes iš karto nusprendėme, kad kaltas, be teismo. Ir kitas dalykas dėl šių 45%, kur buvo gauta, kita metodika gauta. Buvo, aišku, tokie duomenys paskelbti, aš to neneigiu, bet jie buvo netikri, neteisingai surinkta informacija. Kas tik tuo metu pateikė informaciją, ta ir buvo surinkta, vėliau buvo padaryta korekcija ir tie procentai visai kitokie. Ačiū.

M.PRONCKUS. Pirma, aš remiuosi statistikos duomenimis, taip ir yra parašyta. Dėl statistikos duomenų galima diskutuoti labai plačiai, kadangi argumentai gali būti pateikiami ir vienokie, ir kitokie. Aiškinimas, kad tai teisinga ar neteisinga taip pat daugeliu atvejų neišlaiko kritikos, jeigu taip jau įsivelsime į didelę ekonominę diskusiją. Bet tiek to. Aš remiuosi oficialiais statistikos duomenimis.

O dėl pavardžių minėjimo. Deja, šią pavardę labai plačiai minėjo Lietuvos visuomenė, ji labai garsi, labai žinoma, ir apie darbus, labai didelius darbus, kuriuos padarė šitas žmogus, aš manau, kad taip pat reikia nebijoti kalbėti ir mums. Ačiū.

PIRMININKAS. Iš tribūnos neišdrįsote paminėti šios pavardės.

M.PRONCKUS. Kodėl? G.Vagnorius.

PIRMININKAS. Todėl norėtų jūsų klausti Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs ryžotės parašyti alternatyvią rezoliuciją, neabejoju, kad jūs gerai išsiaiškinote korupcijos sampratą. Aš būčiau dėkingas, jeigu jūs galėtumėte iš tribūnos pasakyti korupcijos apibrėžimą. Dar norėčiau pasiteirauti, ar jūsų rezoliucija išreiškia visos Socialdemokratų frakcijos poziciją, ar tik jūsų asmeninę?

M.PRONCKUS. Pirma, čia yra mano asmeninė rezoliucija. Mes frakcijoje šio klausimo nesvarstėme ir kol kas neapsisprendėm. O dėl korupcijos sampratos, gerbiamasis Razma, aš manau, jeigu jūs iš tikrųjų gilinotės į tuos dalykus, yra įvairių sampratų ir politologai teikia įvairių sampratų. Įvairių. Todėl ji kartais priklauso nuo požiūrio vienos arba kitos politinės jėgos ir tam tikrų politologų. Manau, kad čia ne teorinė diskusija.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausiantysis yra V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, socialdemokratai būtinai parems jūsų teikiamą rezoliucijos projektą. Aš manau, kad jį parems ir Naujoji sąjunga. Aš beveik tikras, kad ypač svarbi šioje rezoliucijoje yra dalis, kuri vis dėlto reikalauja, kad Generalinė prokuratūra ir STT atliktų tyrimą. Tyrimo medžiagoje turėtų būtų įvardyti politikai ir aukšti valstybės pareigūnai, prisidėję prie tokių nuostolių susidarymo. Kadangi mes visi kalbam apie asmeninę atsakomybę, tas tyrimas padėtų. Prašom pasakyti, ar jums neatrodo, kad priešrinkiminis tyrimas, kurį vykdė Naujoji sąjunga, jau nėra pateikęs tam tikros medžiagos, kad būtų galima lengviau šį darbą padaryti?

M.PRONCKUS. Ta priešrinkiminė medžiaga yra pateikta, ji yra. Matyt, ja reikia naudotis, ja disponuoti, bet ją reikėtų, ko gero, pildyti, kad ji būtų išsamesnė. Aš sutinku, kad kiekviena medžiaga reikia naudotis.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Daugiau norinčių klausti jūsų nebuvo. Gerbiamieji kolegos, turėtume apsispręsti, kaip elgiamės dėl dviejų rezoliucijų projektų, kurie yra vienas kitam alternatyvūs. Todėl aš manau, kad be redagavimo mes negalėtume šiandien priimti nei vienos, nei kitos rezoliucijos. Mano siūlymas būtų ir aš prašyčiau jūsų pritarimo, kad būtų apsispręsta, kad rezoliucijos būdų redaguojamos sudarius redakcines grupes bei paskyrus laiką. Kviesčiau bendru sutarimu pritarti tokiam sprendimui. Ar būtų bendra tokia Seimo valia? Taip. Matau, dėl vedimo tvarkos A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš galėčiau pasiūlyti, kad redakcinę komisiją sudarytų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o valdyba greičiau patvirtintų, suredaguotų tą rezoliuciją ir pateiktų po savaitės svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl datos aš sutinku, tačiau abejoju, ar galėtų komitetai tapti redakcinėmis komisijomis. Aš siūlyčiau rinktis tradiciškai nusistovėjusią tvarką. Tai būtų kelias deleguojant frakcijų, taip pat iniciatorių žmones į tokią redakcinę komisiją. Prašau, kolega V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad būtų tikslinga elgtis pagal proporcingo frakcijų atstovavimo principą, kad visos frakcijos deleguotų savo atstovus, taip pat priimti sprendimą šias dvi rezoliucijas sujungti. Tarkim, kad tai būtų Seimo valia, neatsitiktų taip, kaip mes turėjom pavyzdį su LISCO – dvi rezoliucijos ir po to dvi redakcinės grupės. Viena redakcinė grupė proporcingo frakcijų atstovavimo pagrindu, sujungti šias dvi rezoliucijas ir pateikti Seimui vieną rezoliuciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš iš karto klausčiau, gerbiamieji kolegos, ar mes galim sutarti, kad sudaryta redakcinė komisija turėtų pateikti vieną rezoliucijos projektą? Tikslas būtų būtent dabar suformuoti vieną. Ar dėl to nebūtų prieštaravimų? Ačiū. Prieštaravimų dėl to nėra. Kitas mano siūlymas, dėl ko aš taip pat prašyčiau jūsų pritarimo, – dėl proporcijos arba dėl komisijos sudėties formavimo principo. Taip jau klostosi tradicija, bent jau formuojant nuolatines ar laikinąsias komisijas, tokių proporcijų laikytis: trys nuo didžiausios frakcijos, po du nuo Naujosios sąjungos ir Liberalų, atitinkamai po vieną nuo visų likusių frakcijų. Ar būtų priimtina tokia sudėtis proporcinio atstovavimo prasme? Gerai. Ačiū. Galiu teigti, kad dėl to yra bendras sutarimas.

Gerbiamieji kolegos, jeigu būtų galima prašyti, kad be atidėliojimo frakcijos deleguotų žmones į tokią komisiją, mes galėtume apsispręsti. Dabar būtų mano siūlymas, jeigu būtų pritarimas tam iš jūsų pusės, kolegos Seimo nariai, kad gegužės 10 d., t.y. po dviejų savaičių, ketvirtadienį, plenariniam posėdžiui būtų pateiktas suredaguotas rezoliucijos tekstas. Taip pat būtų mano prašymas, kad būtų surasta laiko pratęsti diskusiją dabar padarant diskusijos pertrauką, nes dalis žmonių yra užsiregistravę ir, manau, būtų teisėta, jeigu jie tą nuomonę galėtų pasakyti. Ar galim dėl to taip pat sutarti bendru sutarimu? Dėkoju. Bendras sutarimas yra ir dėl to.

Taigi aš prie mikrofono matau A.Kubilių, taip pat laukiu kitų frakcijų siūlymų, ką jos deleguotų į šią redakcinę komisiją. Prašom, kolega Audriau.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš kaip tik ir norėjau pasiūlyti, kad šiandien reikėtų sudaryti komisiją ir skelbti pavardes. Mes siūlome J.Razmą.

G.JAKAVONIS. Siūlome G.Dalinkevičių ir A.Sadecką.

R.KARBAUSKIS. Galima? Nuo Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos – G.Didžiokas.

PIRMININKAS. Minutėlę! Aš tiesiog bandau spėti atlikti procedūrinį fiksavimą. V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Socialdemokratinės koalicijos frakcija siūlo M.Pronckų, A.Sakalą ir V.Andriukaitį.

PIRMININKAS. Kolega K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Liberalų frakcija siūlo R.Šukį ir R.Sedlicką.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar Jungtinė frakcija siūlytų į grupę atstovą?

A.VAZBYS. Jungtinės frakcijos atstovas būtų jos seniūnas V.Tomaševski.

PIRMININKAS. Ar būtų deleguojamas žmogus į redakcinę komisiją nuo mišrios grupės? Pageidavimo nėra, taip? Mes taip supratome. Nėra. Gerai. Ačiū. (Balsai salėje) Ar socialdemokratai siūlo J.Veselką, ar kaip čia? Palaikymas šiuo atveju nėra statutinė formuluotė.

Gerbiamieji kolegos, kolega J.Veselka pareiškė nepageidavimą būti toje grupėje. Aš norėčiau baigti redakcinės komisijos formavimą. Jau dabar yra pasiūlyta dešimt pavardžių ir mes esame susidūrę su problema, kad redakcinėje komisijoje negali būti daugiau kaip devyni Seimo nariai. Taigi ar būtų iš kitų frakcijų siūlymas atsisakyti? Dėl vedimo tvarkos kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, aš noriu priminti, kad būtinai į komisiją turėtų įeiti rezoliucijos iniciatorius, taigi A.Kubilius. Jeigu jums būtų kokių problemų dėl skaičiaus, mes geranoriškai J.Razmos geranorišku žvilgsniu užleidžiame savo vietą A.Kubiliui, jeigu būtų kokių problemų formuojant, bet iniciatorius turėtų būti.

PIRMININKAS. Ačiū, tai būtų pakankamai logiška. Tuo labiau kad Socialdemokratinė frakcija siūlo vieną iš iniciatorių – M.Pronckų. Jeigu teisingai suprantu, vietoj J.Razmos būtų A.Kubilius. Tačiau aš klausčiau, galbūt Socialdemokratinė frakcija sutiktų deleguoti vietoj trijų du žmones? Balsuoti? Dabar mes įsivelsim į ilgą personalinį aiškinimąsi. Arba kitos frakcijos, kurios daugiau nei vieną delegavo, galėtų atsisakyti? Aš norėčiau išlaikyti statutinius reikalavimus formuojant tokias redakcines komisijas. 185 straipsnyje numatyta, kad tokioje komisijoje ne daugiau kaip 9 Seimo nariai. Taigi iš frakcijų laukiu geros valios apraiškų. Skaičiuodami plaktuku mes to nefiksuosime. Taip. A.Vazbys. Prašom.

A.VAZBYS. Gerbiamieji kolegos, Jungtinė frakcija, siekdama netrukdyti kovos su korupcija procesui, atsisako savo atstovo V.Tomaševskio kandidatūros į šią komisiją.

PIRMININKAS. Štai kur jungtinė geros valios išraiška. Kolegos, ačiū.

Taigi turime devynis Seimo narius, pasiūlytus frakcijų, į tokią redakcinę komisiją. Aš dar kartą perskaitau. Tai yra Seimo nariai: A.Kubilius, G.Dalinkevičius, A.Sadeckas, G.Didžiokas, M.Pronckus, A.Sakalas, V.Andriukaitis, R.Šukys bei R.Sedlickas. Ar galime bendru sutarimu sudaryti tokią komisiją? Esant bendram sutarimui, atlikime registraciją. Užsiregistravo 49 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, Statutas nenumato tokių redakcinių komisijų vadovybės formavimo. Aš bet kokiu atveju, naudodamasis man suteikta Statuto teise, klausčiau, ar būtų prieštaravimų, kad šią temą inicijavusi politinė jėga galėtų vadovauti šiai redakcinei komisijai (aš kalbu apie A.Kubilių)? Nėra bendro sutarimo. Tada aš atsiimu savo siūlymą. Komisiją mes esame suformavę. Ji, dirbdama bendrai, kolegiškai, turėtų demonstruoti sutarimą ir bendrą valią. Kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš bijau, kad vėl bus susidurta su tokiomis problemomis, kaip buvo prieš savaitę, kai neaišku, kam inicijuoti susirinkimą. Aš vis dėlto tokiu atveju siūlyčiau posėdžio pirmininkui pasinaudoti savo plačiomis galimybės, kartais neribojamomis Statuto, ir pasiūlyti, kad, pavyzdžiui, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, pasitelkęs turimą komitete aparatą, vadovautų tai komisijai. Gal tada niekas neprieštarautų. Mus čia laiko kažkokiais gal labai jau kraštutiniais arba…

PIRMININKAS. Nedrįsčiau imtis tokių vienašalių sprendimų. Kolega V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, yra visiškai logiška, kad darbo grupei dėl šios rezoliucijos vadovautų valdančiosios koalicijos žmogus – valdančioji koalicija vis tiek lemia ir t.t. Mes, opozicinės frakcijos, tikrai turime tas iniciatyvas ir teikiame. Tai bus garantija, kad ir Seimas priims rezoliuciją, todėl pasiūlymas R.Šukio, kuris įeina į darbo grupę, kandidatūros yra visai logiškas. Aš manau, kad mes dėl to neturėtume ginčytis.

PIRMININKAS. Ačiū. Atrodo, kad vis dėlto ginčijamės. Taigi kolega A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, yra statutinė nuostata – visas komisijas pirmą kartą šaukia ir posėdžiui pirmininkauja vyriausias amžiumi narys. Išlaikykime šią nuostatą ir nebus jokių problemų.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratau, kad kolega A.Indriūnas imasi inicijuoti pirmą redakcinės komisijos susitikimą. Atsiprašau. Išties amžiaus cenzo precedento taikymas šiuo atveju galbūt būtų pakankamai protingas ir pagarbus siūlymas. Aš siūlau fiksuoti tokį sprendimą. Tai nereiškia, kad vyriausias amžiumi tampa tos grupės vadovu, bet jis yra iniciatorius, kad ši grupė susirinktų ir atliktų jai pavestą darbą. Gerbiamieji kolegos, negirdžiu prieštaravimų dėl to.

Taigi mes apsisprendėme, kad per dvi savaites, iki gegužės 10 d., yra parengiamas suderintas rezoliucijos projektas, taip pat būtų tęsiama diskusija dėl korupcijos Lietuvoje. Ar būtų bendras pritarimas tokiam sprendimui? Dėkoju. Sutarimas dėl to yra.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko pavaduotojo patvirtinimo" projektas Nr.IXP-604 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau dabar apsvarstyti rezervinius klausimus, susijusius su kelių Seimo komisijų vadovybės formavimu. Pradėtume nuo 4 rezervinio klausimo. Kviečiu į tribūną Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininką E.Masiulį. Išklausykime pranešėją ir tada apsispręsime, kaip mes dirbame toliau. Gerai? Prašau, kolega.

E.MASIULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra išspręstas labai ilgai trukęs klausimas, kuris ir Seniūnų sueigoje buvo gal kokius dešimt kartų aptarinėtas. Komisija ne iš pirmo karto sugebėjo išrinkti. Pagaliau yra išrinktas Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas. Juo tapo A.Vazbys. Balsai pasiskirstė taip: 5 – už A.Vazbį, 2 – už K.Kriščiūną.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausti norinčių nebuvo. Todėl, gerbiamieji kolegos, būtų siūlymas pritarti nutarimo projektui po pateikimo bendru sutarimu. Prieštaravimų negirdžiu. Nutarimo projektui pritarta bendru sutarimu.

Norėčiau klausti, ar būtų prieštaravimų dėl to, kad mes šiandien priimtume šį nutarimą? Prieštaravimų nėra, bet dėl vedimo tvarkos.

A.SAKALAS. Pirmininke, aš norėčiau kitu klausimu. Norėčiau pakviesti redakcinę komisiją, kurią dabar paskyrėte, į šį kampą. Mes išsirinktume pirmininką ir susitartume dėl datos. Sutikite, kad kitą savaitę sugaudyti visus bus labai sunku, o taip būtų padarytas organizacinis darbas.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš, nujausdamas, kad profesorius A.Sakalas yra vyriausias šioje grupėje, pakviesčiau susirinkti ne čia, kampe, bet vestibiulyje, prie plenarinių posėdžių salės, trumpai pasitarti dėl redakcinės komisijos darbo. Kolega V. Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Kartu, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, mes turėtume apsispręsti, nes opozicinės Konservatorių frakcijos pateikti projektai aktualūs, arba pratęsti posėdį, arba susitarti, kad jie bus įtraukti į artimiausių posėdžių darbotvarkę, kad nenukeltume jų.

PIRMININKAS. Kol kas mes judame į priekį. Aš šiek tiek vėliau norėčiau pasitarti ir mes bendrai nuspręstume, kaip elgiamės. Dabar siūlau greitai išspręsti rezervinį klausimą dėl komisijų formavimo dalykų.

Taigi Seimo nutarimas dėl Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko pavaduotojo patvirtinimo. Ar galime šiandien priimti sprendimą ir bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Dėkoju.

Ar galime pereiti prie priėmimo ir, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, priimti sprendimą? Kviečiu kolegas Seimo narius prieš balsavimą registruotis. Vyksta registracija. Taip. Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl rezoliucijos Nr.IXP-604 priėmimo. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: už – 41, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Verslo ir užimtumo komisijos pirmininko patvirtinimo" projektas Nr.IXP-616 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kitas Seimo nutarimas eilės tvarka. 5 rezervinis klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Verslo ir užimtumo komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo”. Prašau kolegą R.Karbauskį pristatyti klausimą.

R.KARBAUSKIS. Šiuo atveju siūloma tvirtinti tik komisijos pirmininkę. Komisija pirmininke išrinko B.Vėsaitę. Kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų norinčių klausti pranešėją? Klausimų nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galim pritarti nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų po pateikimo bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Ar būtų prieštaraujančių, kad mes šiandien priimtume šį Seimo nutarimą? Dėkoju. Prieštaraujančių nėra. Ar svarstymo stadijoje bendru sutarimu galėtume pritarti nutarimui? Dėkoju. Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu. Priėmimas. Priėmimo stadijoje dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nematau, todėl prašau Seimo narius registruotis prieš balsavimą.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Aš prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo nutarimo Nr.IXP-616 priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 25, prieš nėra, susilaikė 9. Seimo nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo" projektas Nr.IXP-612 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kitas Seimo nutarimo projektas Nr.IXP-612. Prašau Seimo Pirmininko pavaduotoją R.Karbauskį pristatyti. Minutėlę. Prašau dėl vedimo tvarkos A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu tik informuoti, kad redakcinė komisija išrinko pirmininku poną A.Sadecką.

PIRMININKAS. Ačiū už informaciją. Gerbiamieji kolegos, išklausykime pranešėją dėl Seimo nutarimo. Prašom.

R.KARBAUSKIS. Dėl Seimo nutarimo “Dėl Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo”. Pirmininku komisija siūlo patvirtinti A.Stasiškį, pirmininko pavaduotoju – R.A.Sedlicką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimas, kurį pristatė Seimo Pirmininko pavaduotojas. Aš klausiu, ar būtų norinčių paklausti pranešėją? Norinčių klausti nėra. Gerbiamieji kolegos, norėčiau paklausti, ar galėtume pritarti klausimui po pateikimo bendru sutarimu? Dėkoju. Yra bendras sutarimas pritarti nutarimo projektui po pateikimo bendru sutarimu. Ar būtų prieštaraujančių, kad šiandien išspręstume šį klausimą? Gerbiamieji kolegos, prieštaravimų nėra. Aš klausčiau, ar svarstymo stadijoje, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galėtume pritarti šiam nutarimui bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Priėmimo stadija. Gerbiamieji kolegos, prieš balsavimą, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, kviečiu registruotis.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti dėl šio Seimo nutarimo priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 46, prieš – 1, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo Subalansuotos aplinkos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo" projektas Nr.IXP-613 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Paskutinis rezervinis klausimas, registracijos Nr.IXP-613. Prašau Seimo Pirmininko pavaduotoją R.Karbauskį pristatyti klausimą.

R.KARBAUSKIS. Ačiū. “Dėl Seimo Subalansuotos aplinkos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo” . Komisija išrinko pirmininke – J.Juozaitienę, pirmininkės pavaduotoju – A.Macaitį. Prašau pritarti.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Seimo Pirmininko pavaduotojau, kas iš esmės pasikeitė, ar jūsų tokia stipri įtaka, kaip Seimo Pirmininko pavaduotojo, ar kokie pasikeitimai valdančiojoje koalicijoje, kad vietoj iš pradžių planuotų 6, 7, 8 komisijų dabar atsirado apie 20. Čia taupymo politika, ar aš ko nesuprantu?

R.KARBAUSKIS. Po to, kai buvo sutarta dėl 8, buvo jūsų pasiūlymas įsteigti komisiją dėl okupacinių režimų. Ši komisija – Subalansuotos aplinkos plėtros yra pasiūlyta liberalų, socialliberalai siūlė Verslo ir užimtumo. Daug kitų pasiūlymų buvo frakcijų pateikti Seniūnių sueigoje, jiems Seniūnų sueigoje yra pritarta. Tai yra jūsų pačių siūlymai ir dėl to nereikėtų abejoti. Aš tai siūlymais neabejoju, mes patvirtinome Seniūnių sueigoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau jūsų klausti pageidaujančių nėra. Gerbiamieji kolegos, pateikimo stadijoje norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Prieštaraujančių nėra. Pritarta bendru sutarimu. Ar būtų prieštaravimų, kad šiandien priimtume šį Seimo nutarimą. Nėra tam prieštaraujančių. Gerbiamieji kolegos, ar po svarstymo galėtume, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Bendru sutarimu pritarta. Priėmimas. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra, todėl aš kviečiu Seimo narius registruotis.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl šio nutarimo Nr.IXP-613 priėmimo.

Gerbiamieji kolegos, balsavimo rezultatai: už – 48, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas.

Replika po balsavimo. Seimo narė K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, sukurta nemažai naujų komisijų. Sveikinu kolegas pirmininkus, pavaduotojus ir narius ir linkiu visiems kuo geriausių darbo rezultatų.

Replikuodama norėčiau pastebėti, kad visa tai neturėtų būti jau pradėjusių dirbti komisijų sąskaita. Kai paaiškėja, jog konsultantui, kuris ateina dirbti pagal konkrečią funkciją, talkinti konkrečiai sričiai, gali būti pridėta dar viena sritis, dar viena komisija, tai gerokai pablogina ne tik jo darbo sąlygas, bet ir komisijos darbo galimybes. Turiu minty tas komisijas, kurios jau anksčiau sukurtos pagal Statutą, kurios pradėjo dirbti ir suplanavo savo veiksmų programą.

Labai prašau valdybą surasti galimybių padėti naujoms komisijos ne veikiančių komisijų sąskaita, jų darbo sąlygų bloginimo sąskaita. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, gerbiamieji kolegos, turėtume pasitarti, kaip mes dirbsime toliau. Buvo nuskambėjęs kolegos V.Andriukaičio siūlymas dėl posėdžio pratęsimo. Bet matau kolegą A.Kubilių, norinti kalbėti dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, iki 19 val. yra numatyta opozicinė darbotvarkė. Dabar jau 15 minučių praėjo dėl to, kad nebuvo posėdžio pirmininko, 15 minučių dėl to, kad svarstėme rezervą. Mes siūlome tęsti posėdį pagal numatytą darbotvarkę ir apsvarstyti bent jau klausimus 2-4 ir 2-5. Kitus, jeigu Seimas jau šiandien neturi galimybių toliau dirbti, perkelti į kitų posėdžių darbotvarkę, bet 2-4 ir 2-5 klausimus mes siūlome aptarti dabar.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tikrai neprieštaraučiau. Siūlyčiau tęsti mūsų darbą iki 19.20 val. Jeigu matytume, kad tikrai nespėsime apsvarstyti visų numatytų klausimų, tada galėtume apsispręsti, kaip mes elgsimės su tais klausimais, pripažįstant, kad dalis jų nebuvo apsvarstyti pagal opozicinės frakcijos darbotvarkę dėl to, kad buvo svarstomi ne tie klausimai. Taigi, gerbiamieji kolegos ir kolega Andriukaiti, ar galiu pasiūlyti judėti į priekį? Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl vedimo tvarkos. Mes, remdami vakarykštę konservatorių iniciatyvą, siūlome pratęsti posėdį ir baigti klausimus. Vakar konservatoriai nesuprato, kaip reikia elgtis posėdžio metu. Siūlau pratęsti, nes yra logiška neapsunkinti kitų darbotvarkių. Tik yra prašymas – 19 val., kaip numatyta, skirti Seimo narių pareiškimams.

PIRMININKAS. Kai baigsis numatytas Seimo posėdžio laikas, mes apsispręsime, ar pratęsiame, ar ne. Dabar turėtume dirbti toliau. Aš norėčiau perduoti pirmininkavimą Seimo Pirmininko pavaduotojui A.Skardžiui. Prašom.

Savaitės (nuo 2001 05 07) – 2001 m. gegužės 8 d. (antradienio) ir 10 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame vakarinį šios dienos posėdį. Kviečiu Seimo Pirmininko pavaduotoją G.Steponavičių pateikti gegužės 8 ir 10 dienų darbotvarkes. (Balsai salėje)

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, pirmininke. Aš neabejoju, kad tie klausimai turėtų būti apsvarstyti. Kol Seimo nariai nėra išsiskirstę, manau, gana svarbu pateikti klausimus, kurie būtų svarstomi gegužės 8 ir 10 d. plenariniuose posėdžiuose. Turėdamas minty, kad yra gana ilgas laiko tarpas iki tos dienos, norėčiau trumpai apžvelgti, kas yra jums išdalyta, kad būtų galima nedelsiant pereiti prie opozicinės frakcijos darbotvarkės klausimų svarstymo.

Taip pat noriu pastebėti, kad antradienį iki pietų yra numatyta priimti nemažai klausimų, tarp jų Europos socialinę chartiją. Ketvirtadienį yra numatyta Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo svarstymo tąsa. Buvo padaryta pertrauka, siūloma tęsti gegužės 10 dieną. Toks būtų mano trumpas pateikimas kalbant apie preliminarią gegužės 7–11 d. darbo savaitę.

PIRMININKAS. Ačiū kolegai G.Steponavičiui. Jūsų norėtų klausti kolega R.Karbauskis. Prašom.

R.KARBAUSKIS. Ačiū pirmininkui. Norėjau paklausti. Antradienį jūs pateikėte 42 Seimo narių pareiškimą dėl mano atstatydinimo. Aš pasigendu darbotvarkėje šio klausimo. Yra surinkti Seimo narių parašai, ir tas klausimas turi būti įtrauktas į darbotvarkę.

G.STEPONAVIČIUS. Taip. Manau, kad Seniūnų sueiga apsispręs, nes iš dalies reikia pasitarti su šio klausimo teikėjais. Dabar negalėčiau atsakyti į šį klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam G.Steponavičiui. Jūsų paklausė visi norintys. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti gegužės 7–11 d. savaitės darbotvarkei? Ačiū už supratimą. Pritarta.

Politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatymo 8, 12, 15, 16, 17, 18, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo 21 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-614. Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymo 4, 5, 6, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir papildymo 10¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-615 (pateikimas)

Nagrinėjame opozicinės darbotvarkės klausimus. Politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatymo 8, 12, 15, 16, 17, 18, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo 21 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-614. Pranešėjas A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai norėjau pasakyti dėl šių įstatymų projektų. Mes gana daug diskutavome šiomis dienomis su Seimo sekretoriatu, kaip čia reikėtų elgtis. Šių įstatymų projektų autorius yra Respublikos Prezidentas V.Adamkus. Jie buvo pateikti 1999 metais, tada Seimas juos svarstė. Buvo apsispręsta, kad juos reikėtų grąžinti tobulinti. Kitaip sakant, Seimas tuo metu manė, kad jie nėra tokios kondicijos, kad juos reikėtų priimti. Manau, būtų labai gerai, atsižvelgiant į Prezidento metiniame pranešime išsakytą nuomonę, grįžti prie šių įstatymų svarstymo ir išspręsti visas mūsų procedūrines problemas.

Noriu priminti, kad šie įstatymai numato keletą principinių dalykų, t.y. griežtesnius apribojimus partijoms gauti finansinę paramą politinėms kampanijoms ir svarbiausias apribojimas, kad partijų negalėtų remti juridiniai asmenys.

Noriu pasakyti, kad analogiška diskusija ir, kiek žinau, analogiškas sprendimas šiuo metu yra priimtas kaimyninėje Lenkijoje, ruošiantis būsimiesiems Seimo rinkimams. Aš nesakau, kad būtinai tokį sprendimą galėtų ir mūsų Seimas priimti, bet manau, kad mes turime grįžti prie šios temos ir svarstyti Prezidento pasiūlymus iš naujo, galbūt atsižvelgdami į naują mūsų patirtį.

Todėl siūlau, jeigu Seimas pritartų, iš naujo pritarti po pateikimo tokiam pat įstatymo projektui, kokį prieš dvejus metus pateikė Respublikos Prezidentas, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetui svarstyti kaip pagrindiniam komitetui. Rodos, mes Seniūnų sueigoje sutarėme, kurie komitetai turėtų būti pagrindiniai ir papildomi. Tai tiek mano pateikimo.

PIRMININKAS. Gerbiamąjį pranešėją prašyčiau pateikti taip pat lydintįjį projektą – Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymo 4, 5, 6, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir papildymo 10¹ straipsniu įstatymo projektą Nr.IXP-615.

A.KUBILIUS. Dar kartą noriu pakartoti, kad šie įstatymai yra tarpusavyje susiję ir sprendžia tą pačią problemą, t.y. finansinės paramos apribojimą. Taip pat siūloma pačių partijų viduje papildomai sugriežtinti atsakomybę už finansinės atskaitomybės tvarkymą įvedant tam tikras pareigybes, kurios būtų atsakingos už tai, kad Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatyme numatyti apribojimai partijų būtų griežtai vykdomi.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Jūsų norėtų klausti 4 Seimo nariai. A.Vazbys. Prašom.

A.VAZBYS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau jūsų klausti dėl projektų, kuriuose siūloma atsisakyti partijų finansavimo galimybės per juridinius asmenis. Jūs, kaip politikas, aktyviai ir gana plačiai ir giliai besidomintis politinių procesų raida, manau, suvokiate, jog politinės partijos šiandien Lietuvoje yra gan silpnos. Atsisakius šios finansavimo grandies reikėtų galvoti apie alternatyvius finansavimo šaltinius. Ką jūs manytumėte apie susitarimą ar specialųjį įstatymą, kuriuo bent jau iki tos ribos, kuri yra numatyta Partijų finansavimo įstatyme, tai yra 0,1% BVP, realiai būtų skirta ta suma iš biudžeto partijoms finansuoti. Nes kitu atveju, mano supratimu, labai rimtai sukomplikuotume partinės sistemos raidą Lietuvoje.

A.KUBILIUS. Aš manau, kad reikia svarstyti visus variantus. Bet jūs teisingai pasakėte vieną dalyką – partijos iš tikrųjų yra silpnos ir jas labai nesunku finansiškai parėmus paimti savo globon. Todėl iš tikrųjų apie tai turim galvoti.

Antras dalykas. Manyčiau, galima būtų panagrinėti ir patirtį kai kurių Vakarų demokratinių valstybių, kurios sprendžia šią problemą labai griežtai apribodamos partijų išlaidas per rinkimų kampanijas ir uždrausdamos, pavyzdžiui, partijoms rinkimų kampanijos metu pirkti laidas komercinėse televizijose ir panašiai. Tokiu būdu, šitaip apribojant, gana žiauriai ir negailestingai apribojant išlaidas, išsprendžiama partijų problema, nes joms nereikia ir tokių didelių pajamų.

PIRMININKAS. Kolega J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, mane labai žavi, kad jūs dabar teikiant tuos projektus, bet iš tikrųjų kyla klausimas: kodėl, kai jūs turėjote daugumą, negalėjote jų priimti, tarkim, patobulinę, o nuėjote lengviausiu keliu, t.y. grąžinot iniciatoriams? Ar ne todėl, kad 2000 m. buvo savivaldybių rinkimai, o po to ėjo Seimo rinkimai? Dabar, būnant opozicijoje, žinoma, lengviau teikti.

A.KUBILIUS. Matot, iš tikrųjų galiu pasakyti, kad mums neatrodė, kad Lietuvoje tai būtų problema. Manau, mes galim svarstyti, ar yra problema, ar ne finansinės paramos dalykai, niuansai, kai finansinę paramą gauna partijos. Aš manau, kad tai darosi vis aiškiau matoma problema. Per paskutinius rinkimus tas aiškėjo galbūt dar daugiau. Taigi aš pripažįstu mūsų klaidą ir mūsų atsakomybę, kad prieš dvejus metus mes į šią Prezidento iniciatyvą pažiūrėjom pro pirštus. Tai aš daugiau neturiu ką pasakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Greičiūnas. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Aš atsiprašau, aš dėl Nr.IXP-615.

A.KUBILIUS. Čia kartu abu projektai.

PIRMININKAS. Kartu. Prašom, kolega.

V.GREIČIŪNAS. Mano klausimas būtų dėl projekto Nr.IXP-615. Yra palikta “Lietuvos įmonės”. Projekto Nr.IXP-615 2 straipsnio 2 dalis: “draudžia priimti aukas ir dovanas iš valstybės ir savivaldybių įstaigų ir organizacijų bei iš Lietuvos įmonių”. O kur yra bendros Lietuvos ir užsienio, ar kaip čia?..

A.KUBILIUS. Aš manau, kad čia yra Lietuvoje registruotos įmonės. Taip suprantu.

V.GREIČIŪNAS. Matot, čia tuoj komentaras prasideda, labai sunkiu suvokti.

A.KUBILIUS. “Lietuvos įmonės” yra juridinis terminas, bet galbūt reikia tikslinti. Aš dar kartą kartoju, aš negaliu prisiimti autorystės.

V.GREIČIŪNAS. Labai daug painiavos. Ačiū.

A.KUBILIUS. Manau, Prezidento patarėjai diskusijų metų komitete galėtų aiškiau pasakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys N.Medvedev. Prašom, kolega, klauskit.

N.MEDVEDEV. Ar ne geriau būtų, jeigu partijos būtų finansuojamos tik iš biudžeto, kad nebūtų nei juridiniams, nei fiziniams, nes tai tikrai sietųsi su ta rezoliucija, apie kurią mes kalbėjome anksčiau, dėl korupcijos?

A.KUBILIUS. Idealiu atveju, be abejo, tai būtų pats geriausias dalykas. Bet aš bijau, kad visuomenė… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų paklausė visi norintys. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių išsakyti nuomonę. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiems įstatymų projektams po pateikimo? Prieštaraujančių nėra. Pritarta po pateikimo. Pradedam nagrinėjimo procedūrą.

Gerbiamojo A.Kubiliaus klausčiau, kokį komitetą siūlytumėte pagrindiniu? Kadangi Seniūnų sueigoje nebuvo tartasi dėl šio…

A.KUBILIUS. Mes tarėmės, bet man atrodo, kad čia tai nėra užfiksuota. Mes Seniūnų sueigoje siūlėm, jeigu aš neklystu, pagrindiniu Teisės ir teisėtvarkos komitetą.

PIRMININKAS. Ar būtų manančių kitaip? Nėra. Pritarta. Dėl papildomų komitetų kokie būtų siūlymai?

A.KUBILIUS. Jeigu aš atsimenu, siūlėsi Biudžeto ir finansų komitetas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

PIRMININKAS. Yra du siūlymai – Biudžeto ir finansų komitetas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Nėra kitaip manančių. Pritarta. Svarstymo data.

A.KUBILIUS. Manau, pagal eilę. Dabar, man atrodo, eilė jau yra birželio mėnesį numatytiems svarstymams. Tai bus birželio pradžioje.

PIRMININKAS. Būtų siūloma birželio 5 diena. Pritarta ir šiai datai.

Seimo rezoliucijos "Dėl žinių visuomenės ir žinių ekonomikos plėtros Lietuvoje prioritetinių darbų" projektas Nr.IXP-602 (pateikimas)

Nagrinėjame Seimo rezoliucijos “Dėl žinių visuomenės ir žinių ekonomikos plėtros Lietuvos prioritetinių darbų” projektą Nr.IXP-602. Pranešėjas – Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, pateikdamas šią rezoliuciją visų pirma noriu pasakyti, kad šios rezoliucijos autorius yra kolektyvinis, t.y. Žinių ekonomikos forumas. Šioje rezoliucijoje bandoma paliesti labai aktualius klausimus. Visų pirma, manau, visi mes gerai suprantam ir čia man nėra reikalo aiškinti, kas yra žinių visuomenė, kas yra žinių ekonomika, kodėl šiandien tie reikalai Lietuvai yra tokie svarbūs ir kodėl kalbant apie šiuos reikalus reikia kalbėti ir apie švietimo, ir apie mokslo reikalus, ir apie elektroninės vyriausybės, ir apie elektroninės komercijos reikalus. Manau, kad tikrai man šių dalykų jau nereikia čia aiškinti. Jeigu kas nors būtų daugiau tuo susidomėjęs, tai aš siūlyčiau 19 val. apsilankyti III rūmų posėdžių salėje, kur yra rengiamas specialus forumas apie būtent tokios ekonomikos perspektyvas.

Norėčiau pabrėžti tiktai vieną dalyką, kad šia rezoliucija bandoma pasiūlyti galbūt šiek tiek skirtingą būdą, negu buvo šios problemos svarstomos iki šiol. Žinių ekonomikos forumas mano, kad neužtenka vien tiktai svarstyti strategijas ir programas, kurios taip pat yra svarbios šioje srityje, bet nieko nelaukiant reikia imtis labai konkrečių žingsnių. Taip būtų galima, nelaukiant tų strategijų patvirtinimo ir programų patvirtinimo, jau šiandien, jau rytoj žengti labai konkrečius žingsnius, kurie yra reikalingi tam, kad Lietuva neatsiliktų nuo globalinių naujosios ekonomikos, žinių ekonomikos plėtros perspektyvų. Aš tikrai nenoriu jums vardyti visų šių pasiūlymų, man atrodo, jie visi yra labai aiškūs ir racionalūs. Šie pasiūlymai yra parengti verslo bendruomenės, kuri jungiasi į Žinių ekonomikos forumą, kuri jungiasi į bendruomenę, kuriai ši neišvengiama visų mūsų perspektyva atrodo labai svarbus dalykas.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti penki Seimo nariai. G.Babravičius. Prašom.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, visų pirma džiaugiuosi, kad toks dokumentas pasiekė Seimą. Tai vienas iš tų atvejų, kai iš opozicijos pusės yra siūlomi racionalūs, nepolitizuoti rezoliucijų projektai. Norėčiau tik pasakyti, kad rezoliucijoje nurodyti gana konkretūs siūlymai, kurie neabejotinai rodo aukštą kompetenciją žmonių, rengusių šį projektą. Ar savo ruožtu jūs susipažinę ir įvertinote pakankamai konkrečius ir jau dabar taip pat Vyriausybės veiklos programoje nurodytus tam tikrus punktus, taip pat svarstomą strategijos planą, kuris parengtas vadovaujant ponui Telksniui, taip pat e-valdžios koncepcijas? Ar ši rezoliucija ne per konkreti?

A.KUBILIUS. Iš tikrųjų daugelis tų dalykų… Mes kartu su ponu G.Babravičiumi priklausom daugeliui organizacijų, kurios dirba ta pačia kryptim, ir Seimo Informacinės visuomenės plėtros komisijai. Iš tikrųjų tie dokumentai mums yra gerai žinomi ir daugelis čia šių konkrečių dalykų iš tikrųjų visiškai sutampa su tuose platesnės apimties dokumentuose nurodytais planais ir perspektyvom, bet mums atrodo, kad kaip tik šia rezoliucija tam tikras Seimo politinės valios parodymas, švietimo prioritetų, švietimo sistemos pritaikymo šiems naujiems poreikiams prioriteto pabrėžimas, mokslo reikalų tam tikras supratimas ir tvarkymas būtų tikrai svarbus dalykas, ir būtų svarbu, kad nieko nelaukiant šie žingsniai būtų pradėti daryti.

PIRMININKAS. Kolega R.Pavilionis. Prašom.

R.PAVILIONIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, žinoma, aš labai pritariu tokios rezoliucijos svarstymui.

Kartu noriu jūsų paklausti dviejų dalykų. Kalbėdami apie švietimą jūs vieną iš teikiamų siūlymų formuluojate gana radikaliai, kad reikėtų padidinti net 100% priėmimą į informacinių technologijų specialybes, į tas programas, kuriose rengiami tokie specialistai. Ar jūs sietumėte šį kontingento didinimą su atitinkamu finansavimu, nes šių metų biudžetas jau yra patvirtintas. Vienas klausimas.

O kitas dalykas dėl naujos struktūros, naujo darinio kūrimo, kuris vadintųsi Mokslo technologijų ir informatikos komitetas prie Vyriausybės. Mes turime ir Švietimo ir mokslo ministeriją, ir Mokslo studijų departamentą, turime Mokslo tarybą. Ar ta nauja institucija iš esmės reikštų ką nors iš principo nauja būtent mokslo strategijos kryptyje, ar jūs nepatenkinti esamų institucijų darbu ir veikla?

A.KUBILIUS. Aš gal nuo antro pradėsiu ir labai trumpai atsakysiu. Iš tiesų ši idėja ateina iš mokslų ir technologijų Baltosios knygos projekto. Bent jau iš verslo bendruomenės, nes yra gana daug iš tiesų tokio visiškai suprantamo nepasitenkinimo šiandienine sąveika tarp mokslo ir tarp to, kiek valstybė duoda pinigų, jų visada galbūt neužtenka, bet ir tų pinigų, kurie duodami mokslui, kaip po to mokslo žinias galima paimti į verslą. Šios sąveikos Lietuvoje tikrai nėra, tas gana aiškiai matoma. Bent jau ta sąveika yra per maža, todėl sekant, kiek aš suprantu, kitų Europos valstybių patirtimi yra manoma, kad tokio darinio, tai yra mokslo ir technologijų komiteto ar kaip kitaip pavadinto darinio, buvimas leistų šią sąveiką padaryti gerokai efektyvesnę. Kiek suprantu iš mūsų Informacinės visuomenės plėtros komisijos svarstymo, Vyriausybė rengiasi steigti informacinės visuomenės plėtros komitetą ar kažkaip panašiai pavadintą. Mūsų manymu, šią progą reikėtų išnaudoti ir šiek tiek išplėsti to komiteto veikimo sritis, nes viskas yra susiję: mokslas, naujos technologijos, informacinė plėtra arba, taip sakant, informacinių technologijų plėtra. Šie dalykai darosi tarpusavyje visiškai neatskiriami ir jeigu jau galvojama steigti informacinės plėtros ar informacinės visuomenės plėtros komitetą, tai man atrodo visiškai nesunku būtų jo veiklos sritį šiek tiek praplėsti.

Dabar dėl 100% padidinimo. Aš žinau, čia yra kolega A.Saudargas, aš žinau, kaip mes pernai bandėme skausmingai svarstyti valstybės užsakymų aukštosioms studijoms klausimą. Jūs žinote, kad Vyriausybė kiekvienais metais tvirtina nutarimą, kiek, kokių studentų ji užsako rengti, t.y. kaip paskirsto tuos pinigus. Net ir esant Švietimo ir mokslo ministerijos analizei, kad kai kurių specialistų yra rengiama per daug ir kad tikrai, sakykime, informacinių technologijų specialistų reikėtų rengti ženkliai daugiau, deja, sistema yra tokia biurokratiška ar dėl kokių kitų priežasčių konservatyvi, kad mums nepavyko labai daug pakeisti. Kiek aš žinau, ir žinių ekonomikos forumo dalyviai dabar gana aktyviai bendraudami su Švietimo ministerija mato galimybes, kad šis punktas galėtų būti įgyvendintas net ir nereikalaujant labai didelių papildomų finansinių lėšų iš valstybės biudžeto. Galbūt iš tiesų peržiūrint kai kurių programų ir kai kuriuos priėmimus į kai kurias specialybes dydį.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Saudargas.

A.SAUDARGAS. Gerbiamasis pranešėjau, sveikinu su šios rezoliucijos projekto pateikimu. Iš tiesų tikiuosi, kad ta rezoliucija Seime bus paremta ir bus politinė valia pareikšta. Svarbiausia, kad Seimo politinė valia būtų išreikšta finansais ir skiriama vienai ar kitai prioritetinei krypčiai. Todėl aš ir norėčiau paklausti. Jūs puikiai žinote, primenu, kad yra priimta lietuvių kalbos programa informacinėje visuomenėje ir kad antri metai ji praktiškai yra nefinansuojama. Žinau, kad galima svarstymo metu toliau duoti pataisas, bet vis dėlto norėčiau pateikimo metu jūsų paklausti, ar jūs nematote, kad vis dėlto matoma forma turėtų būti šioj rezoliucijoje atspindėta ši tema, nes kitaip mes tos praktikos ir to pinigų stygiaus šiai nepraprastai temai, kuri yra ir mokslas, ir švietimas, ir kartu kultūra, neperlaušime.

A.KUBILIUS. Aš manau, kolega, kad tikrai šie ir jūsų pasiūlymas yra labai konkretus ir labai aiškus. Aišku, kad mums reikės, nežinau, kokiu būdu ir kada, aišku, ne svarstant šią rezoliuciją, bet iš tiesų reikės rasti politinį konsensą dėl strateginių prioritetų ir dėl dešimtmečio strateginių prioritetų. Aiškiai suvokiant šių strateginių prioritetų įtaką biudžetui. Aš manau, kad mums būtų labai svarbu kada nors taip pat turėti labai paprastą diskusiją, sakysime, apie Airijos patirtį ir ką Airiją nutarė, rodos, 1988 ar 1989 metais. Kaip ji sugebėjo apsispręsti dėl savo strateginių prioritetų, būtent tokių, apie kuriuos mes kalbame šioje rezoliucijoje, kaip ji sugebėjo perorientuoti savo finansus, kaip ji sugebėjo atlaikyti tai, kad finansai buvo paimti iš socialinio sektoriaus ir skirti mokslui, švietimui ir naujų investicijų pritraukimui, sugebėjo susitarti su visuomene ir tokiu būdu padarė iš tiesų stebuklingą šuolį per paskutinį dešimtmetį.

PIRMININKAS. Kolega V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad būtų buvę labai etiška ir korektiška aiškinamajame rašte išvardyti rezoliucijos autorius, nes tai tikrai suteiktų jai didesnio svorio, nes pats pavadinimas “Žinių ekonomikos forumas”, žinoma, tiesiogiai turėtų būti susijęs su tais, kurie teikia tas mintis.

Dabar antras dalykas. Aš manau, kad buvo galima kartu su šia rezoliucija pateikti ir tai, kas buvo pasirašyta visų politinių partijų dėl informacinės visuomenės praeitais metais, ko gero, ten yra ir jūsų parašai, kai mes dalyvavome bendroje konferencijoje dėl informacinės visuomenės. Tai būtų buvę labai svarbu, o gal net svarbu tokią bendrą rezoliuciją priimti Seime. Mano konkretus klausimas. Ar nemanote, kad čia reikėjo akcentuoti ne tik švietimo, bet ir kultūros klausimus ir tas kultūros programas, kurios irgi reikalautų įtraukimo ir finansavimo?

A.KUBILIUS. Aš negaliu pasakyti, ką dar čia reikėtų įtraukti. Čia kalbama tik apie tai, kas šiandien rūpi tai žinių ekonomikos bendruomenei. Autoriai yra žinių ekonomikos forumas, žinių ekonomikos forumo valdyba. Žinių ekonomikos forumui vadovauja A.Sekmokas UAB (…). Tekstą rašė ir G.Babravičiaus ar komisijos patarėjas R.Žilius, taip pat dalyvaujantis forume. Rašė ir mano padėjėjas K.Škiudas, taip pat dalyvaujantis forume. Iš tiesų daug žmonių rašė ir dabar man visus išvardyti… Žinote, šiais laikais tokios rezoliucijos rašomos naudojantis internetu ir man dabar prisiminti ir pasakyti, kas ir kiek iš forumo dalyvių pasiūlė pataisų, būtų ganėtinai sunku. Tačiau, jeigu to būtų norima, mes tikrai tą atrasime.

Dabar dėl partijų pasirašymo. Tai tas buvo, rodos, 1999 metais ir tai buvo svarbus dalykas, bet aš bijau, kad jeigu mes skirsime daug dėmesio paieškai, kur kieno kokie nuopelnai, tai mes užmiršime pagrindinį šios rezoliucijos tikslą, tai yra žengti konkrečius žingsnius į priekį.

PIRMININKAS. Kolega Z.Balčytis.

Z.BALČYTIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš iš tiesų taip pat kaip ir jūs galbūt labiau pritariu tokiems konkretesniems darbams dėl informacinių klausimų diegimo mūsų praktikoje, tačiau man yra vienas toks abejotinas klausimas, nes konkretūs darbai paprastai yra susiję su didesnių pinigų poreikiu negu, sakysime, įvairių strategijų kūrimas. Netgi paprastas dalykas įdiegti principą, kad kiekvienas Lietuvos žmogus galėtų atsiskaityti už komunalines paslaugas, pareikalaus gana nemažų pinigų. Tai yra programos, tai yra žmonių apmokymas tose pačiose valstybinėse įstaigose. Ar neatsitiks toks dalykas, kaip yra atsitikę mūsų visuomeninės plėtros komisijoje, kai mūsų labai geri norai atsitrenkė į tam tikrus povandeninius Vyriausybės rifus, ir kad mes po metų arba po kokio nors termino vis dėlto turėsime konstatuoti, kad mums nepavyko įgyvendinti tam tikrų dalykų, nes tai buvo susiję ir su mūsų mokslo kai kurių žmonių arba kai kurių atstovų nevisiškai teisingu supratimu ir mūsų valstybės biudžetu. Kitaip sakant, ar čia nėra tik rezoliucija, kurią įgyvendinti esant mūsų finansinių resursų stokai yra šiandien tik teorinis dalykas? Ačiū.

A.KUBILIUS. Mes taip pat apie tai galvojame. Man atrodo, kad čia dauguma pasiūlymų nereikalauja didelių finansinių investicijų. Pagrindinis pasiūlymas, reikalaujantis tikrai didelių finansinių investicijų, ir net ne pasiūlymas, kiek žinau, tai yra ir Vyriausybės programoje, galbūt rezoliucijoje mes dar sykį bandome tą pabrėžti, kad aiškiai būtų pareikšta ir Seimo valia, t.y. 1 punktas – įvesti kompiuterinio raštingumo reikalavimo egzaminą nuo 2003 metų. Vadinasi, mokyklos iki to laiko turi būti ne tik aprūpintos kompiuteriais, bet turi būti parengti ir mokytojai, ir mokiniai turi gauti tinkamas žinias. Tai iš mūsų gali reikalauti gana stiprių strateginių apsisprendimų. Man atrodo, turime visi suprasti, kad jeigu mes su šiais sprendimais vėluosime, nepaisant kokios mūsų politinės pažiūros, galime po 10 metų atsirasti labai sudėtingoje situacijoje. O dėl visų kitų dalykų, sakysime, bendrųjų reikalavimų valstybės įstaigų interneto svetainėms ir daugelio kitų dalykų, man atrodo, reikalingi tam tikri valdžios žingsniai, tam tikri sprendimai, kad būtų vienodi standartai, vienodos taisyklės. Didelių pinigų, mano įsitikinimu, daugeliui šių klausimų spręsti tikrai nereikės.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui.

A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos, jeigu galima iš šios vietos. Šią rezoliuciją reikia redaguoti, nes jau yra ir naujų siūlymų iš paties (…) ekonomikos forumo papildomai, ir, be abejo, Seimo nariai turėtų daug pasiūlymų. Man atrodo, mes turime gerą darinį – tai Informacinės visuomenės plėtros komisiją, kuri galėtų imtis šio darbo organizavimo. Man atrodo, būtų gerai, kad ir tie komitetai, kurie mato, kad ši rezoliucija susijusi su jų veikimo sritimi, ar tai būtų Švietimo komitetas, ar Ekonomikos komitetas, taip pat per šią savaitę pasvarstytų ir pateiktų savo siūlymus, kad po to pono G.Babravičiaus vadovaujamoje komisijoje būtų galima apibendrinti, galbūt turėti diskusiją dėl šios rezoliucijos ir ją priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Statutas numato bendrąją diskusiją, kurioje nėra užsirašiusių dalyvauti. Pagal kitą nagrinėjimo tvarką ir gerbiamojo A.Kubiliaus, kaip rezoliucijos autoriaus, buvo siūloma redaguoti šią rezoliuciją. Ir buvo siūlymas, ko nepatarė daryti Teisės departamentas, kad būtų siūlymas pavesti kuriam nors komitetui ar komisijai nagrinėti, bet Seimo valia yra apsispręsti. Jeigu mes galėtume apsispręsti bendru sutarimu, kaip buvo siūlyta, šią rezoliuciją pavesti redaguoti Informacinės visuomenės plėtros komisijai, tai būtų mūsų toks apsisprendimas. Ar bendru sutarimu galėtume pavesti šiai komisijai redaguoti šią rezoliuciją? Prieštaraujančių nėra. Ačiū. Pritarta. Tada ir nesudarinėsime redakcinės komisijos.

Kadangi priartėjo 19 valanda, mes turėtume laiko Seimo narių pareiškimams. Yra tik vienas pareiškimas. Kviečiu pareiškimo autorių. (Balsai salėje) V.P.Andriukaitis. Prašom, kolega, į centrinę tribūną.

V.LANDSBERGIS. Ar negalėtumėte atidėti mano pateikimo iki gegužės 8 dienos? Aš tikrai kantriai laukiau, bet dabar daugiau negaliu būti su visa pagarba Seimui.

PIRMININKAS. Jūsų valia atsisakyti. Mes su mielu noru…

V.LANDSBERGIS. Aš nenoriu atsisakyti. Aš noriu, kad būtų atidedama kitam posėdžiui – gegužės 8 dienai.

PIRMININKAS. Gerai. Sutarta.

V.LANDSBERGIS. Sutarta. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom, Andriukaiti.

Seimo nario pareiškimai

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, leiskite padaryti pareiškimus. Abu trumpi: vienas raštu, kitas bus trumpas žodžiu. Raštu:

Lietuvos Respublikos Seimui. Socialdemokratinės koalicijos frakcijos pareiškimas.

Šiandien spaudoje pasirodė pranešimas, jog Valstybės kontrolė, ištyrusi konkurso sąlygas dėl Baltarusijos skolos perleidimo Rusijos įmonei “Vangvard”, nustatė grubius konkurso sąlygų pažeidimus ir pasiūlė “Lietuvos energijos” akcininkams jų netvirtinti. Valstybės kontrolės nuomone, sutarties su “Vangvard” dėl Baltarusijos energetikos koncerno “Belenergo” skolos reikalavimo teisės perleidimo sudarymas viršytų gamybinę ūkinę riziką ir neatitiktų valstybės interesų. Kitaip sakant, dabartinė Vyriausybė, kuri neteisėtai, anot Valstybės kontrolės išvadų, pasirinko konkurso nugalėtoja minėtą įmonę, įveltų Lietuvą dar į vieną žalingą valstybei aferą.

Socialdemokratinės koalicijos frakcija, remdamasi Statuto 97 straipsnio 3 dalimi, reikalauja, kad šis pareiškimas būtų išnagrinėtas Seimo Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komitetuose, kad būtų išnagrinėtos visos aplinkybės dėl minėtos skolos perleidimo ir Seimo Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komitetai pateiktų Seimui savo išvadas.

Prie šio pareiškimo pridedame Valstybės kontrolės analitinę pažymą, kuri datuota balandžio 24 d. Ją pasirašė Kvotos skyriaus viršininkė B.Puzienė, Įmonių kontrolės skyriaus viršininkė Z.Valatkienė, Įmonių kontrolės skyriaus viršininkės pavaduotoja S.Gorovniova ir Kvotos skyriaus kvotėjas A.Gumuliauskas.”

PIRMININKAS. Ačiū.

V.P.ANDRIUKAITIS. Ir antras mūsų trumpas pareiškimas.

Mes, atsiliepdami į Jo Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidento V.Adamkaus metinį pranešimą, norime pateikti 11 klausimų Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui R.Paksui. Taupydami laiką tuos klausimus perduosime Sekretoriatui. Prašytume šiuos klausimus pridėti prie pareiškimo. Mes norėsime Statuto nustatyta tvarka gauti į juos atsakymus.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Pirmasis pareiškimas. Klausčiau Seimo narių, ar neprieštarautų, kad šis pirmasis pareiškimas (…) koalicija reikalauja, kad visas aplinkybes dėl minėtos skolos perleidimo konkurso apsvarstytų Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetai ir pateiktų savo išvadas Seimui. Ar būtų prieštaraujančių? Bendru sutarimu, nes nėra prieštaraujančių.

Vyriausybės įstatymo 13, 20, 26, 29, 39, 40, 42 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-405(2) (pateikimas)

Toliau nagrinėjame Vyriausybės įstatymo 13, 20, 26, 29, 39, 40, 42 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-405. Pranešėjas – Seimo narys J.Razma. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, matau, kad mes, formuodami opozicinės frakcijos darbotvarkę, padarėme taktinę klaidą. Reikėjo vieną iš klausimų įrašyti, pavyzdžiui, nepasitikėjimą Vyriausybe, tada ši pusė turbūt būtų atrodžiusi kitaip.

Aš jūsų dėmesiui teikiu tik kuklias Vyriausybės įstatymo kelių straipsnių pataisas. Jos yra susijusios su gana įvairiomis problemomis. Turbūt kai kurie siūlymai jums atrodys priimtini, kai kurie nepriimtini. Aš juos trumpai įvardysiu.

Vienu siūlymu siūlau atsisakyti išeitinių pašalpų ministrams, kurie atsistatydina, kurie grįžta į Seimo nario pareigas arba kurie išeina iš tų pareigų, kai jiems pareiškia nepasitikėjimą Ministras Pirmininkas ar Prezidentas. Siūlau, kad Seime teikiant projektus Vyriausybei atstovautų ministrai, o ne kokie nors specialistai, kaip dabar yra, kad tai būtų nustatyta įstatymų lygiu, kad būtų pagerintas Vyriausybės ir ministerijų teisės aktų pateikimas internete.

Yra vienas turbūt labai kontroversiškas pasiūlymas dėl Žemės ūkio ministerijos buveinės. Prašau į tą pasiūlymą kol kas žiūrėti labai rezervuotai. Galbūt jis paskatins mūsų diskusiją apie galimą Vyriausybės institucijų decentralizavimą. Nežiūrėkime į šią idėją taip tiesmukai. Na, siūlau kai kuriuos kitus dalykus, susijusius su per didelėmis Vyriausybės patarėjų teisėmis ir per dideliais Vyriausybės kanclerio galiojimais šokdinti ministrus. Ir kiti panašūs dalykai yra siūlomi šiame projekte.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų norėtų klausti du Seimo nariai. V.Greičiūnas. Kolega, prašom.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis kolega, jūs čia dėl Žemės ūkio ministerijos Kaune. Ar kokį nors…? (Balsai salėje) Taip.

J.RAZMA. Ne. Šiaip aš tikrai nematyčiau, kad ši idėja yra absoliučiai neįmanoma. Vis dėlto Kaunas, aš manau, yra žemės ūkio mokslo ir mokymo centras, o šiais informacinių technologijų laikais, aš manau, mums reikia atprasti nuo to, kad ministerijos pareigūnai, pasiėmę kokį projektą, bėgioja su juo, fiziškai renka parašus, užuot tai atlikę elektroninėmis priemonėmis. Bet aš minėjau, kad aš nesiūlau to priimti taip tiesmukai. Aš manau, kad mes, svarstydami šį punktą, galėtume pagalvoti, ar iš tiesų visos Vyriausybės institucijos turi būti Vilniuje. Gal kokia nors institucija gali būti ir Klaipėdoje, ir Panevėžyje, taip pat ir Kaune. Manau, tai gerai prisidėtų prie tų regionų plėtros, nes paprastai įkūrus rimtą Vyriausybės instituciją paskui ją ateina ir tam tikri pinigai, tam tikros su jos veikla susijusios investicijos. Būtų tolygesnė regionų plėtra.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų klausti kolega J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tiesų neblogi jūsų siūlymai, tačiau turbūt žinote, kad kai kurių straipsnių pakeitimai jau yra svarstomi komitetuose, komitetuose yra jų svarstymo stadija. Teko turbūt girdėti? Dėl Vyriausybės narių atsistatydinimo, išeitinių pašalpų ir t.t.

J.RAZMA. Galbūt. Aš turbūt esu praleidęs, jeigu būta panašių kitų Seimo narių ar Vyriausybės iniciatyvų. Aš galvoju, kad tuos dalykus galima suderinti. Bet kuriuo atveju nesureikšminu savo teikimo. Jeigu kiti spręs tuos klausimus, labai puiku.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Jūsų paklausė visi norintys paklausti. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Negirdėti prieštaraujančių. (Šurmulys salėje) Yra prieštaraujančių. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad kadaise N.Churščiovas Žemės ūkio ministeriją buvo nukėlęs į Dotnuvą. Iš to eksperimento absoliučiai nieko neišėjo, nes negalėjo išeiti. Dabar tokį patį churščiovišką eksperimentą siūlo gerbiamasis J.Razma. Žinoma, aš negaliu pritarti tokiam eksperimentui.

PIRMININKAS. Kitą nuomonę turėtų A.Sakalas.

A.SAKALAS. Aš irgi abejočiau dėl Žemės ūkio ministerijos perkėlimo būtent į Kauną. Man kyla klausimas, kodėl, pavyzdžiui, ne į Didžiasalį? Nedarbas ten dingtų. Bet kiti dalykai, kuriuos siūlo ponas J.Razma, man yra priimtini, todėl aš manyčiau, kad Žemės ūkio ministerijos reikalus bus galima pataisyti svarstymo metu. Kviesčiau pritarti po pateikimo, o komitetas paskui išnagrinės.

PIRMININKAS. Ačiū. Mums reikėtų apsispręsti, ar balsuodami pritariame šiam įstatymo projektui po pateikimo. Kviečiu registruotis, kolegos. Užsiregistravo 12 Seimo narių. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr.IXP-405(2) būtų pritarta po pateikimo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip – prieš arba susilaikote.

Už balsavo 8, prieš – 2, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas komitetas nenumatytas. Kokie būtų siūlymai dėl papildomo komiteto? Prašyčiau kolegas rimtai pažiūrėti į šį įstatymo projektą.(Balsai salėje) Žemės ūkio reikalų komitetas. Kaimo reikalų komitetas, taip? Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Du papildomi komitetai, prašyčiau fiksuoti. Nagrinėjimo data – birželio 5 diena. Ar būtų kitų siūlymų? Pritarta šiai nagrinėjimo datai.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-595 (pateikimas)

Nagrinėjame Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybėje tarnyboje įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-595. Pranešėjas – Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Dėkoju už šio tikrai sudėtingo projekto palaikymą. Iš tiesų aš manau, kad bus galima, jeigu nebus pritarta vienam ar kitam straipsniui, priimti mažesnį straipsnių skaičių.

O dabar dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo. Siūlymas labai trumpas ir paprastas – kad neliktų išimčių advokatams dėl šio įstatymo taikymo. Nežinau, kodėl ta išimtis atsirado, sunku rasti tų argumentų, bet man atrodo, kad tai tikrai nereikalinga. Kaip mes neseniai matėme, jeigu advokatu tampa koks nors buvęs ministras, turintis daug informacijos apie pakankamai konfidencialius dalykus, apie buvusius Vyriausybės sumanymus dėl santykių, sakykim, su privačiais subjektais, toliau vyksta jau kitos Vyriausybės santykiai su tais pačiais privačiais subjektais, advokatas jau atstovauja tiems privatiems subjektams. Aš manau, kad tai nėra gerai. Nebūtinai mums reikėtų žiūrėti į tą praktinį atvejį, kuris buvo, tai jau praeitis. Šio įstatymo, be abejo, atgal jau netaikysi, bet žvelgiant į ateitį, aš manau, ta išimtis yra tiesiog nereikalinga.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūs norėtų klausti Seimo narys A.Sakalas. Jau nebenori. Taigi nėra klausiančių. Dėl balsavimo motyvų. Taip pat nėra norinčių. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Pritarta.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Būtų kitų siūlymų? Nėra. Pritarta. Siūloma svarstyti birželio 5 dieną. Taip pat pritarta.

Kainų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-466 (pateikimas)

Galų gale lieka paskutinis šios dienos įstatymo projektas – Kainų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-466. Pranešėjas – Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, manau, šis projektas yra pakankamai socialiai jautrus. Jeigu paliktume taip, kaip yra dabar… kaip jūs žinote, Energetinių išteklių kainų komisija pati gali spręsti, kaip išdėstyti kokios nors paslaugos kaštus į abonentinį mokestį ir į tarifą. Sakykim, ji gali nuspręsti, kad pagrindinė dalis turi įeiti į abonentinį, ir kokia nors paslauga labai mažai besinaudojantis žmogus vis dėlto turės mokėti pakankamai daug, nes privalės mokėti tą abonentinį mokestį. Ypač mane suneramino atsiradusios kalbos, kad už šaltą vandenį gali atsirasti kone du abonentiniai mokesčiai.

Tokiu būdu taupus žmogus, kuris sunkiau gyvena, vartodamas gana mažai ar vandens, ar kitų paslaugų, yra priverstas brangiai mokėti. Iš esmės taupymas yra neįmanomas. Todėl norėjau paskatinti pasižiūrėti į tą problemą kaip politikams. Kad būtų paprastesnis projektas, parašiau, kad visus paslaugos kaštus išdėstytume pagal tarifus. Žinoma, toks variantas yra patogiausias mažiausiai vartojantiems žmonėms. Aišku, tai nėra patogu daug vartojantiems subjektams ar įmonėms, sakykim, to paties vandens. Diskutuojant, manau, galima šiek tiek tą siūlymą ir modifikuoti. Pavyzdžiui, susitarti, kad būtų koks nors principas, kad niekada abonentinis mokestis neturėtų viršyti 20% bendrųjų vidutinių mokėjimų. Jeigu dabar pasižiūrėsime kad ir į “Telekomo” situaciją, pamatysime, kad nedaug kalbantis žmogus turbūt iš esmės sumoka 20 litų, ir jeigu nedaug kalba, tik kelis litus už patį tarifą. Mes galime, jeigu nieko nedarysime, turėti tokią situaciją ir su kitomis paslaugomis. Tai yra patogiau paslaugų tiekėjui, nes jis per abonentinį mokestį gauna garantuotas ir nuolatines įplaukas. Taigi aš siūlau mums, kaip politikams, prisidėti prie šios problemos nagrinėjimo.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų niekas nenori klausti. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Nesant kitų siūlymų, pritarta šiems komitetams. Siūloma svarstyti birželio 5 dieną. Taip pat pritarta. Iškilmingai skelbiu šios dienos posėdį baigtą.

Atsiprašau, gerbiamasis A.Vidžiūnas norėtų pratęsti posėdį?

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu aš labai norėčiau padėkoti ištvermingiesiems kolegoms kairėje. Mes dabar balsuodami priėmėme keletą tokių smulkių dalykų, jeigu taip sutartinai, kaip iki šiol, dirbsime, galėsime priimti ir rimtesnių. Labai ačiū frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Dėkoju visiems kolegoms už kantrybę. Skelbiu šios dienos posėdį baigtą.