Dvidešimt septintasis (78) posėdis
2001 m. balandžio 26 d.

Pirmininkauja Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai G.STEPONAVIČIUS ir A.SKARDŽIUS

Černobylio AE avarijos 15-ųjų metinių paminėjimas

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai, Seimo svečiai! Noriu paskelbti, kad balandžio 26 d., ketvirtadienio, plenarinis posėdis pradėtas. Jūs turite darbotvarkę, tik priminsiu, kad šiandien Seime minime Černobylio branduolinės elektrinės avarijos 15-ąsias metines. Plenariniame posėdyje pakviesti dalyvauti Černobylio judėjimo dalyviai, jų šeimų nariai . Į posėdį pakviestas Ukrainos ambasadorius ponas V.Zaičiuk, kuris šiandien dalyvavo atidarant fotografijų parodą, yra įteikęs Seimui Ukrainos Vyriausybės kreipimąsi Pasaulio šalių vyriausybėms ir tarptautinėms organizacijoms. Laiške yra informuojama apie Tarptautinio Černobylio branduolinės saugos, radioaktyvių atliekų ir radiacinės ekologijos centro, įkurto prieš 5 metus tarptautinį bendradarbiavimą, apie centro įgyvendintus branduolinės ir radiacinės saugos, informacinių technologijų, personalo rengimo, duomenų bazės kūrimo bei kitus įgyvendintus projektus. Ukrainos Vyriausybė kreipėsi ragindama stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą su šiuo centru.

Kaip jūs žinote, nelaimė, įvykusi Ukrainoje, nulėmė skaudžias pasekmes, nepaisant teritorinių sienų. Jos mastai nebuvo prognozuojami ir iki šios dienos dėl slėptos informacijos apie katastrofos aplinkybes, deja, neturime visiškai tikslių duomenų ir jų negali pateikti nei visuomeninės, nei valstybinės institucijos. Todėl buvo nutarta paminėti šios katastrofos sukaktį Seime, prisiimant atsakomybę ir už valstybės rūpestį likusiais gyvais nukentėjusiaisiais.

Nuo šio momento aš norėčiau perduoti pirmininkavimą pavaduotojui G.Steponavičiui, jis pratęs posėdį.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo vardu parlamento atstovai pagerbė Černobylio avarijos aukų atminimą, padėdami vainiką prie paminklinio akmens Domeikavoje, prie Lietuvos kankinių bažnyčios. Šiandien vidudienį Vilniuje, Sapiegos ligoninės parke, kur yra paminklas Černobylio aukoms, taip pat pagerbsime aukas, padėdami vainiką.

Dabar kalbės Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, brangūs Černobylio judėjimo dalyviai ir jų šeimos, dabar dauguma Lietuvos ir kaimyninių valstybių gyventojų tik iš nuotraukų ir kino juostų gali susidaryti įspūdį apie tragediją, prasidėjusią prieš penkiolika metų, kai įvyko avarija Černobylio branduolinėje jėgainėje Ukrainoje, ir tebetrunkančią iki šiol.

Tragedija dėl jos padarinių viskam, kas gyva, pasidalijo į aibes mažesnių tragedijų, o kalbant apie žmonių gyvybes, – jos skaičiuotinos šimtais tūkstančių: kai iškrito radioaktyvieji nuklidai, penki milijonai liko apšvitinti juonizuojančiosios spinduliuotės. Per 15 metų yra ne tik įvertintas branduolinio reaktoriaus pavojus ir tarptautiniu mastu sugriežtinti reikalavimai stiprinti tokių jėgainių saugumą ar apskritai jas uždaryti. Yra įvardyta ir sovietinio totalitarinio režimo atsakomybė, kai valdžia slapstė žinias apie avariją Černobylyje ir tuo pat metu nepasirengusius žmones iš esmės prievarta siuntė darbams į Černobylį. Apytikriais duomenimis, daugiau kaip 70 procentų buvo išsiųsta likviduoti avarijos padarinių per karinių komisariatų struktūras, kiti – per kitas sukarintas sovietinės valdžios struktūras. Apytikriai nustatyta, kad tarp likviduotojų buvo daugiau kaip 7 tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Tie žmonės, tarp jų ir Lietuvos gyventojai, iš tikrųjų buvo siunčiami mirti tam tikrais etapais tiek tiesiogine prasme, tiek perkeltine prasme: pasmerkti neturėti palikuonių, žūti iš karto, sutrikus kraujodarai, arba mirti nuo radiacijos nulemtų širdies ir kraujagyslių, psichikos ir elgesio sutrikimo ar kitų ligų.

Maloniai prašau susirinkusius šioje salėje susikaupti: pagerbkime ne savo valia žuvusius ir mirusius įvairių tautų ir valstybių gyventojus, pagerbkime aukas, pagerbkime ir už tai, kad tie žmonės vis dėlto sukūrė sarkofagą mirties spinduliams, – tylos minute. Ačiū.

Nutylėjimas be aiškios informacijos, kaip veikti krizės atveju, atrodo tuo labiau baisus, nes nepasirengusi visuomenės dauguma negalėjo įvertinti radiacijos – tiesiogiai nejuntamo, neapčiuopiamo reiškinio. Dabar turime progą priminti tiems, kurie apgaulingai ilgisi tokios valstybės ir tokios valdžios “globėjiškumo”, kad ant totalitarinio režimo aukuro sudegė daug gyvybių, o Černobylis buvo tik dalelė. Ką Lietuva paveldėjo?

Į šį klausimą tebėra atsakoma, minint įvairius skaičius. Skelbiama, kad penkiasdešimt keturiose šeimose auga po vieną, po du ir po tris nesveikus vaikus. Tokius asmenis galima laikyti socialiai remtinais. Privalome rūpintis pasiligojusiais ir pasmerktaisiais nuo gimimo. Kita vertus, turime nuosekliai elgtis po katastrofos sužinoję daugiau ir galime dirbti geriau, kad galėtume išvengti bet kokių krizių. Mes buvome ir esame išskirtini tuo, kad patys esame turtingi branduolinės energijos. Žinoma, kad čia slypi atsakymas, kodėl Lietuvos valstybei, jos Vyriausybei tenka prisiimti ir atitinkamus tarptautinius įsipareigojimus. Tokia tragedija kaip Černobylio parodė, jog gyvename ypatingame civilizacijos tarpsnyje, kad pasaulis nelaimių atvejais jau nebūna didelis, kad katastrofa nejučiomis pasiekia bet kuriuos namus, kad ir kaip toli jie būtų, nulemdama fizinius arba ekonominius padarinius, arba ir viena, ir kita.

Saugos reikalavimai, saugos pareigūnai, lėšos saugai užtikrinti – tai prilygintina rimtai ateities investicijai kiekviename šalies regione. Noriu pabrėžti, kad ši pastaba svarbi kiekvienai įstaigai, kiekvienai savivaldybei ir įmonei, kad ji nebūtų suprasta kaip susijusi tik su Ignalinos jėgainės darbu, bet apskritai su pavojingų atliekų ar degalų laikymu, transportavimu, su gamyba.

Žinodami daugiau apie pagalbos procedūras ir susisiekimą, sveikatos būklės stebėjimą ir gydymą, galimus ekologinius padarinius, kiekvienas Lietuvoje galime prisiimti ir daugiau atsakomybės, ką ir kaip padarome pagal savo kompetenciją savo darbo vietose.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko skelbiamoje ataskaitoje rodoma, kad Lietuvai gali būti skirta įspūdinga finansinė pagalba, kai Ignalinos jėgainė bus uždaryta. Manau, kad tai verčia prisiimti atsakomybę ne tik Lietuvos valdžią, bet ir kitų Europos valstybių vyriausybes, kuriamų tarptautinių fondų ar organizacijų valdybas, nes joks pareigūnas ar juolab politikas, įsigilinęs į Černobylio avarijos mastą, neišdrįs ir negali garantuoti visiško reaktorių saugumo. Turėsime ieškoti optimalių sprendimų, kaip išvengti krizių ir tuo pat metu išlaikyti ūkio stabilumą.

Tarptautinis bendradarbiavimas derinant pagalbos teikimo atvejus, koordinuojant apsaugos veiksmus, plečiant švietimą ir mokantis, kaip valdyti krizes, kaip informuoti visuomenę, stiprins keliašalį pasitikėjimą. Siekdami dalyvauti tarptautinėse demokratinėse politinio, ekonominio saugumo struktūrose, turime žinoti, kad taip pat rūpinamės ir mūsų visuomenės, ir regiono, kuriame gyvename, saugumu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo Pirmininkui A.Paulauskui. Taip pat dabar kviečiu, minint Černobylio atominės elektrinės avarijos 15-jų metinių datą, kalbėti Seimo plenariniame posėdyje poną A.Zarovskį – Vilniaus krašto černobyliečių sąjungos pirmininką. Prašom.

A.ZAROVSKIS. Pone Seimo Pirmininke, gerbiamasis Lietuvos Respublikos Seime, gerbiamasis Ukrainos ambasadoriau, gerbiamosios ponios ir gerbiamieji ponai! Šiandien taip įvyko, kad mes susitikome čia, Lietuvos Respublikos Seime, paminėti Černobylio atominės jėgainės avarijos 15-ąsias metines. Šis minėjimas išskirtinis. Pirmą kartą per 15 metų, pirmą kartą per Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gyvavimo metus įvyko toks stambus, tokio aukšto lygio renginys – Černobylio avarijos minėjimas. Šis minėjimas, mano manymu, gali būti pavadintas civilizacijos dialogu, valdžios ir jau beveik pamirštos kartos žmonių – černobyliečių dialogu.

Branduolinis sprogimas palietė daugumą valstybių, palietė ir Lietuvą. Konkrečiai mes negalime pasakyti, kiek ir kaip buvo tirta, tačiau patyliukais (anais laikais patyliukais), bet pagrįstai buvo kalbama apie priverstinius abortus. Dėl to sprogimo labiausiai nukentėjo Ukraina, Baltarusija ir Rusija, tačiau ir Lietuva, jos piliečiai neliko nuošalyje. Šios avarijos padariniams likviduoti iš Lietuvos jėga buvo išvežta per 8 tūkst. gyventojų. Maždaug 8 tūkst. 500. Tačiau ir tie tyrimai, kuriuos atliko Lietuvos judėjimas “Černobylis” ir Lietuvos onkologijos centras, taip pat Sapiegos ligoninės pateikta informacija nurodo daug mažesnį skaičių ne dėl to, kad jie arba mes nesugebame ką nors padaryti. Tai yra dalykai, susiję ir su finansais, ir su žmogaus abejingumu, galima net ir taip pasakyti, arba nenoru prisipažinti, kad jis ten buvo. Galbūt taip daroma dėl psichologinių, galbūt dėl kitų sumetimų, tačiau mums nėra žinomas maždaug 1500 černobyliečių likimas.

Nuo to laiko, kai jie buvo išvežti į avarijos pasekmių likvidavimo zoną (ji apėmė 30 km), jie buvo pavadinti černobyliečiais ir iki šiol taip vadinami. Nors jie važiavo ten ne savo noru, tačiau aukodami savo sveikatą, savo gyvybę gelbėjo ir pasaulį, ir Europą, ir savo šalį. Ten dirbo visų respublikų atstovai – lietuviai, latviai, estai, rusai, ukrainiečiai, azerbaidžaniečiai. Visų neišvardysi, jų buvo daug. Labiausiai per tuos įvykius nukentėjo tie, kurie buvo išsiųsti 1986 metais. Pagal tada galiojančią tvarką žmonės buvo išvežami dažniausiai pusei metų. Ką reiškė pusė metų juodojoje zonoje, sunku papasakoti žodžiais, nes sąlygos ten buvo tragiškos. Tais pačiais rūbais į darbą, tais pačiais rūbais – į lovą. Maitinimas vietos, vanduo irgi vietos.

Šiek tiek labiau pasisekė tiems, kurie dirbo iškeldinimo zonoje. Ta iškeldinimo zona prasidėdavo 4 km nuo juodosios zonos, ėjusios aplink sarkofagą. Radiacijos lygis ten buvo daug mažesnis, gyvenimo sąlygos šiek tiek geresnės, tačiau tik šiek tiek, nes maitinimas irgi buvo vietos – vietos pienas, vietos duona, vietos vanduo. Tomis atsargomis, kurias turėjome, pasinaudoti negalėjome, nes pirmiausia reikėjo padaryti taip, kad technika dirbtų, kad keliai būtų pravažiuojami. Taigi mainėme savo konservus į techniką. Tik pora konservų dėžučių kainavo priekinį UAZ tiltą. Bet transportas ir žmonės dirbo.

Grįžę čia, mes ir patys nesupratome, kas iš tikrųjų atsitiko. Nei mes patys, nei mūsų artimieji, iš esmės ir medicina nelabai galėjo mus nuraminti ir paguosti ar ką nors konkretaus patarti, nes patarimai buvo visiškai prieštaringi. Vieni siūlydavo vos ne stiklinėmis gerti jodo tinktūrą, kiti – užsiimti sportu, teigdami, kad viskas praeis.

Tačiau taip nėra, taip neatsitiko. Dabar iš mums žinomų 7015 Lietuvos černobyliečių 564 jau mirę, t.y. kas dvyliktas černobylietis jau miręs. Statistika tokia, kad beveik kas penktas černobylietis yra invalidas, beveik kas antram nustatyta ligos sąsaja su buvimu zonoje.

Mes negalime pasakyti, ar yra Lietuvoje nors viena socialinė grupė, kuri turėtų tokią kraupią statistiką. Tačiau yra taip, kaip yra. Nepaisant to viso skausmo, černobyliečiai nepamiršta, kad valstybė rūpinasi jais ir jų šeimomis. Visi černobyliečiai puikiai atsimena 1990 m. ponios K.Prunskienės Vyriausybės nutarimą, kuris suteikė černobyliečiams daug pagrįstų garantijų. Mes atsimename 1997 m. ir 1998 m. pono G.Vagnoriaus Vyriausybės priimtus nutarimus, kurie irgi numatė mums tam tikras kompensacijas ir lengvatas.

Tačiau praėjus porai metų mes iš esmės atsidūrėme aklavietėje. Galima sakyti, mus pamiršo. Nežinau, kiek tęsis tas visuotinis vakuumas, sunku prognozuoti, tačiau jau dabar galiu tiesiai pasakyti (turiu tam pagrindą), kad radome bendrą kalbą su valdžios atstovais, su valstybinėmis institucijomis. To pavyzdys, mano manymu, yra šios dienos minėjimas Seime. Tokio dalyko niekada nebuvo, ir jūs galite suprasti mūsų jausmus ir mūsų padėką Seimui ir kiekvienam Seimo nariui atskirai, taip pat Seimo vadovybei už galimybę, kuri suteikta mums šiandien, už galimybę išpasakoti savo bėdas ir savo planus.

Mes norime padėkoti jums už tai, kas padaryta, ir pasakyti porą žodžių dėl mūsų planų ir bendradarbiavimo. Aš manau, kad šis akivaizdus žingsnis, kuris jau žengtas, suteikia mums teisę galvoti apie tai, kad černobyliečiai Lietuvoje nebus pamiršti ir galbūt šiek tiek iškelti, turiu omenyje ne virš kitų socialinių grupių, bet maždaug kaip mūsų kaimyninių valstybių černobyliečiai, sakykim, latviai. 1999 m. rugsėjo mėn. Latvijoje priimtas įstatymas dėl černobyliečių. Jis nedaug kuo įpareigojo valstybę, tačiau suteikė patiems černobyliečiams ir jų šeimoms drąsos ir šanso tikėtis dar geresnių sąlygų. Man atrodo, kad vis dėlto Latvijos Seimas, šalies ministerijos, kurios svarstė tą projektą, pademonstravo kitokį požiūrį ir į pačius černobyliečius, kitokį požiūrį galbūt ir į aplinką, kitokį požiūrį į ekologiją, kitokį požiūrį į visuomenės gyvenimą ir į visuomenės auklėjimą. Šis įstatymas priimtas Lietuvoje. Aš manau, jis turėtų atspindėti daugiaplanį požiūrį, o ne vien tai, kad mes černobyliečiai, mums to reikia ir jisai mums morališkai būtų malonus. Be to, jisai turi turėti dar ir jam privalomų kitų galių. Galią paveikti visuomenę – įspėti vienus, kurie neigia radiaciją kaip tokį faktorių, ir kitus, kurie paniškai bijo šių dalykų. Gyvenimas yra gyvenimas. Branduolys yra branduolys, niekur nepasidėsi. Priimam tokį, koks yra, tuo labiau kad jau yra sugalvotos tos saugos priemonės.

Sprendžiant klausimą dėl černobyliečių įstatymo kartu bus galima spręsti ir kitas mūsų problemas. Viena iš jų, galbūt sąlyginai pavadinsim, yra černobyliečių registras. Tos institucijos, kurios užsiima černobyliečiais, neturi galutinių duomenų. Mes kreipėmės ir į Vyriausybę, ir į keletą ministerijų dėl černobyliečių klausimo įtraukimo į klausimyną, ar buvo, nebuvo. Iš esmės yra vienas klausimas, kad būtų galima nustatyti, kiek iš tikrųjų Lietuvos gyventojų buvo ten ir kiek jų dar liko čia, kiek jų dar yra gyvų. Tačiau tas žingsnis buvo pavėluotas ir pagrįstai mums buvo pasakyta ne.

Manau, išsprendus tą klausimą dėl černobyliečių registro, būtų galima spręsti šį klausimą kur kas geriau, kur kas greičiau. Tuo labiau būtų galima spręsti tuos visus finansinius reikalus, nes kiekvienais metais černobyliečių socialinėms ir medicininėms reikmėms, medicininiam aptarnavimui skiriama po milijoną litų. Tas milijonas litų ne iki galo išnaudojamas. Panaudojama maždaug 600 tūkstančių, o 400–450 tūkst. lieka. Galbūt šiuos pinigus bus galima panaudoti šiek tiek kitaip. Mes turime savo sumanymų dėl šių pinigų panaudojimo, kad šis dalykas, šie pinigai, būtų naudingi ir naudingai suteikti černobyliečiams ir jų šeimoms. Be to, ir pati valstybė neturėtų dėl to nuostolių. Reikia, kad tie pinigai ne plaukiotų nežinia kur, o realiai arba tarnautų žmonėms, arba uždirbtų pinigus.

Norėdamas dar kartą padėkoti visiems susirinkusiems, aš noriu asmeniškai padėkoti Seimo Pirmininkui A.Paulauskui už mums suteiktas galimybes, padėkosi Seimo nariams, kurie išklausė mus, padėkoti svečiams, kurie atvyko paminėti mūsų, jeigu galima taip pasakyti, juodojo jubiliejaus. Aš manau, kad šis susitikimas pirmas, bet, duok Dieve, ne paskutinis. Mes, keletas černobyliečių, šiandien eisime į Ukrainos ambasadą, kur penki mūsų žmonės, kaip jau girdėjote, Lietuvos černobyliečiai, gaus valstybinius Ukrainos Respublikos apdovanojimus. Tą didelį darbą padarė ambasadoriaus pono V.Zaičiuko komanda per trumpą laiką, labai greitai. Sudėtingomis sąlygomis jie padarė tokį dalyką. Ačiū jums visiems. Gerų dienų! (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame kalbėtojui ponui A.Zarovskiui. Ačiū visiems svečiams, atvykusiems į šį minėjimą. Norėčiau skelbti šio minėjimo Seimo plenariniame posėdyje pabaigą.

2001 m. balandžio 26 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Gerbiamieji kolegos, vis dėlto turėtume judėti su darbais į priekį. To mums linki ir černobyliečiai. Siūlyčiau tęsti mūsų posėdį, ir pirmasis mūsų klausimas, kurį turėtume išspręsti, yra šios dienos rytinio ir popietinio plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas.

Trumpai norėčiau pakomentuoti kolegoms Seimo nariams, kad, vakar padarius neeilinio Seimo posėdžio pertrauką iki eilinio posėdžio, dabar posėdžio pradžioje siūloma svarstyti Švenčių dienų ir Atmintinų dienų įstatymų pakeitimo įstatymus. Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad iniciatorius siūlo išbraukti rezervinius r-2a ir r-2b bei perkelti juos į vėlesnį laiką. Visa kita, tai, tas yra išdalytose darbotvarkėse, liktų. Aš klausčiau, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ar mes galėtume pritarti šios dienos Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkei? Ar būtų bendras sutarimas? Dėkoju. Prieštaravimų nėra. Darbotvarkė patvirtinta. Prieš pereinant prie klausimo kviečiu kolegas registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai.

Švenčių dienų įstatymo 1 straipsnio  pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-195* (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

Darbotvarkės klausimas 1-2a – Švenčių dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-195. Kalbos ir komitetų išvadų pateikimai yra baigti svarstymo stadijoje, taigi prieš balsavimą yra kalbos dėl balsavimo motyvų. Vienas kalba už, vienas – prieš. Svarstymo stadijoje už – kolega V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Aš manau, kad argumentai buvo pakankamai aiškiai išdėstyti tiek kolegos A.V.Indriūno, tiek kitų kalbėjusiųjų, tiek ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pozicija yra labai aiški. Juo labiau kad ši pasaulinė tradicija Europoje yra plačiai minima. Šiuo atveju aš pritariu abiem įstatymų projektams, tiek Nr.IXP-195, tiek Nr.IXP- 194. Kartu frakcijos vardu kreipiuosi į Seimo Pirmininką, prašydamas, kad, jeigu Seimas apsispręs po svarstymo, šių dviejų įstatymų priėmimas būtų teikiamas ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narė I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū. Iš tiesų, man atrodo, šiandien jau trečią dieną mes diskutuojame, ar Gegužės 1-oji turi būti valstybinė šventė, ar užtenka to, kad Gegužės 1-oji yra atmintinų dienų sąraše. Esant naujiems darbo santykiams ir einant į XXI amžių, turbūt nereikėtų grįžti į XIX amžiaus Čikagą ir nereikėtų kalbėti apie tą supratimą, kas yra darbininkas ir darbdavys. Šiandien turbūt reikėtų imti pavyzdį iš mūsų kaimynų danų, kurie neturi valstybinės Gegužės 1-osios šventės, tačiau darbdavys su savo darbuotoju puikiai sugeba atšvęsti taip, kaip kuris supranta tą dieną, pabūti net alaus bare, prie alaus bokalo, padiskutuoti, pakalbėti. Todėl aš siūlyčiau palikti Gegužės 1-ąją kaip atmintiną dieną, kad mūsų darbdaviai ir dirbantieji partnerystės principais gyvendami galėtų tarpusavyje susiderinti, kaip paminėti šią dieną, bet valstybė į šiuos reikalus neturėtų kištis. Sakyčiau, kad reikia balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Gerbiamieji kolegos, norėčiau prašyti jūsų dėmesį atkreipti į tai, kad Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarka priimti šį klausimą. Iki balsavimo svarstymo stadijoje turėtume apsispręsti, ar būtų pritarta tokiam Seimo Pirmininko siūlymui. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, yra patikinimas. Gerbiamieji kolegos, kviečiu nediskutuoti dėl šio dalyko. Kolega Vidžiūnai, manau, kad… Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Mums, žinoma, miela girdėti Seimo Pirmininko norą patekti į XIX a. vidurio Čikagą. Bet aš noriu klausti, ar jis yra raštu pareiškęs dėl ypatingos skubos? Jeigu ne, tai jis turėtų padaryti žodžiu be tarpininkų.

PIRMININKAS. Dėl tarpininkavimo kalbos negali būti. Aš tik perduodu Seimo Pirmininko valią. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – kolega A.Vazbys. Prašom.

A.VAZBYS. Gerbiamasis pirmininke, norėjau pasiteirauti prieš mums apsisprendžiant dėl ypatingos skubos tvarkos. Kaip šis įstatymo projektas dera su Seimo statuto 145 straipsniu, kuriame yra parašyta, kad ”Jeigu įstatymo įgyvendinimui reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas”. Ar tie dalykai yra padaryti? Ar toks sprendimas neprieštarautų šiam Statuto straipsniui?

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų nuorodą. Galiu teigti, kad iniciatoriai nemano, kad yra sąsaja. O jūs Statuto numatyta tvarka galėtumėte inicijuoti, kad tas būtų padaryta. Kaip suprantu, jūs tik klausiate, bet nesiimate jokios iniciatyvos. Dėl vedimo tvarkos kolega Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, Statutas nereikalauja, kad Seimo Pirmininko valia būtų perduodama būtinai raštu. Tai yra vienas punktas.

O 145 straipsnis kalba apie esamo biudžeto koregavimą. Esamo. O mes kalbame apie ateitį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar kviečiu apsispręsti dėl to, ar būtų pritarta Seimo Pirmininko siūlymui taikyti ypatingos skubos tvarką. Prieš tai kviečiu dar kartą registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Kolega A.Vidžiūnas dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, Statuto 162 straipsnis. Ypatingą skubą gali teikti, žinoma, Seimo Pirmininkas motyvuotu teikimu. Pone Seimo Pirmininko pavaduotojau, kokius motyvus, kokią formą jums nurodė Seimo Pirmininkas dėl ypatingos skubos?

PIRMININKAS. Visų pirma, kolega, norėčiau paklausti, kurį straipsnį jūs minite?

A.VIDŽIŪNAS. 164-ąjį.

PIRMININKAS. Tai būkite tikslus, nes prieš tai jūs kalbėjote apie 162 straipsnį. Ačiū už patikslinimą. Motyvuotas sprendimas yra toks: jis mano, kad dėl šio klausimo galėtų būti apsispręsta dabar, nes dėl to yra prašymas, taip pat ir teikėjų. Jis nemato priežasčių, kodėl nereikėtų priimti kartu.

A.VIDŽIŪNAS. Labai ačiū, kolega.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registravomės. Dabar turime apsispręsti dėl ypatingos skubos taikymo arba ne. Formuluoju balsavimo klausimą. Balsavimas už reiškia pritarimą Seimo Pirmininko siūlymui. Balsavimas prieš reiškia nepritarimą, susilaikymas, žinia, reiškia susilaikymą. Prašom balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 59, prieš – 21, susilaikė 7, nuspręsta taikyti ypatingos skubos tvarką. Drįstu grąžinti mūsų dėmesį į svarstymo stadiją. Esame išklausę kalbas dėl balsavimo motyvų svarstymo stadijoje. Dabar turime balsuoti dėl to, ar būtų pritarta, ar ne įstatymo projektui po svarstymo. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti. Vyksta balsavimas. Balsavimo rezultatai: už – 59, prieš – 18, susilaikė 10, įstatymo projektui pritarta po svarstymo.

Gerbiamieji kolegos, esame apsisprendę, kad yra taikoma ypatingos skubos tvarka. Šioje stadijoje nėra numatytos diskusijos. Todėl turėtume išklausyti kalbas dėl balsavimo motyvų. 4 – už, 4 – prieš. Prieš tai – kolega J.Razma dėl vedimo tvarkos. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mes lengvabūdiškai ignoruojame Seimo nario A.Vazbio priminimą, kad dar vieną dieną paskelbus valstybės švente ir nedirbant iš tiesų biudžete keliasdešimties milijonų litų minusas, be abejo, atsiras. Jūs žinote Statuto straipsnius, kurie reikalauja turėti Vyriausybės išvadą. Jeigu yra abejojančių ir kitaip manančių, tai tas abejones gali išsklaidyti Etikos ir procedūrų komisija, kuri galėtų šiandien per pietų pertrauką apsvarstyti šią problemą. Mūsų frakcija kreipėsi dėl šio klausimo oficialiai ir kartu prašo padaryti priėmimo pertrauką iki kito posėdžio. Jis bus po pietų, niekas čia nepabėgs. Šiandien mes tą klausimą bet kuriuo atveju galėsime išspręsti, bet viskas būtų tvarkingiau.

PIRMININKAS. Norėčiau, gerbiamieji kolegos, nesiveldamas į debatus pacituoti 145 straipsnio formuluotę: “Jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų”. Įgyvendinti reikės lėšų. Taigi, kolegos, norėčiau siūlyti tęsti klausimo svarstymą ir nelaužyti iečių. Nebent Konservatorių frakcijos vardu būtų formuluojamas siūlymas iki artimiausio plenarinio posėdžio. (Balsai salėje)

Mes, svarstydami šį klausimą, darėme ne vieną pauzę. Mano paskaičiavimai ir Sekretoriato aiškūs užfiksuoti rezultatai rodo, kad buvo padarytos dvi pertraukos. Taigi prieš apsisprendžiant, kaip elgsimės toliau, dėl balsavimo motyvų iš pradžių – kolega J.Veselka, po to – kolega V.Andriukaitis. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, dėl to, kad neteks biudžetas pajamų, tai yra absoliutus ekonominis absurdas. Jeigu bus paskelbta gegužės 1-oji, tai, kaip gerbiamoji konservatorė sakė, žmonės gers alų. Jeigu žmonės alų gers, vadinasi, bus papildomos akcizo pajamos ir kita. Todėl šis argumentas, kad reikės papildomų lėšų… Kaip tik biudžetas gaus papildomų lėšų. Šis argumentas yra labai nerimtas ir prašau jokių pertraukų nedaryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš kalbu dėl vedimo tvarkos. Norėčiau pasakyti, kad buvo padarytos dvi pertraukos.

Statuto 109 straipsnis aiškiai nustato, kiek pertraukų galima paimti. Visos pertraukos yra išnaudotos ir primenu, kad dabar Seimas apsisprendęs dėl ypatingos skubos tvarkos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Aš irgi norėčiau paprašyti visų Seimo narių neskelbti daugiau pertraukų (kalbu Liberalų sąjungos frakcijos vardu) ir galų šitą aktualiausią mūsų valstybėje klausimą paimti ir išspręsti.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, aš nedrįstu ir neketinu kelti klausimo balsuoti dėl pertraukos. Apgailestauju, kad ne visi Seimo nariai turėjo progą tiksliai fiksuoti, kiek buvo padaryta pertraukų svarstant šį klausimą.

Taigi pereiname prie kalbų dėl balsavimo motyvų. Pirmasis – kolega A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vienas dalykas, kad klajoja klaidinga informacija. Pirmas dalykas, kad yra daug švenčių. Raskite nors vieną Europos Sąjungos valstybę, kur valstybinių švenčių būtų mažiau negu Lietuvoje. Tokių nerasite, tokių nėra. Visose valstybėse yra kur kas daugiau švenčių – 12, 14 ir net 17.

Kitas dalykas – dėl bendrojo vidaus produkto. Vienas dalykas, pateikiama bendrojo vidaus produkto dalis. Tuo tarpu į bendrąjį vidaus produktą įeina ir tam tikra dalis mokesčių, vadinasi, jau tam tikru procentu mažiau. Kitas dalykas, mūsų vidaus produkto struktūra tokia, kad 60% sudaro paslaugos. O paslaugų sritis dirba ir švenčių metu, prekyba kaip tik vyksta. Paimkite, atverskite internete Trade Economiks, ten galite rasti, kaip vyksta prekyba švenčių metu. Švenčių metu prekybos apimtis padidėja, per Kalėdas 12, 16 kartų valstybėse, per paprastas šventes ir prieš šventines dienas kiekviena diena du ar tris kartus duoda daugiau pajamų. Todėl jokių nuostolių valstybei nebus, biudžetas iš to išlos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, išties nesu nusiteikęs prieš Gegužės 1-ąją, aš manau, kad gali būti vienokia ar kitokia šventė, tačiau man keista, kad nėra atsižvelgiama į tai, kad neišvengiamai valstybė praras ir jos darbdaviai praras tam tikrą lėšų kiekį. Man atrodo, čia yra paprasta, elementari logika ir neturėtų sukelti ginčų. Be jokios abejonės, tie 177 mln. yra suskaičiuoti pakankamai mechaniškai, dalijant mūsų BVP iš darbo dienų skaičiaus. Tačiau bet koks ekonomistas patvirtins, kad iš tikrųjų praradimų bus. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį dar į vieną aspektą. Suprantate, jeigu mes po 4 dienų darom šventę, tuo metu, kai yra jau sudaryti tam tikri gamybiniai arba organizaciniai planai įvairiose įmonėse, įstaigose ir panašiai, ir dabar kaip iš dangaus nukris žinia, kad štai, prašau, darbdaviai, nedirbkite tą dieną, visi turi švęsti, išgerti alaus pagal opozicijos teigimą ir panašiai, tai tokiu atveju kas bus? Visiems bus padovanota labai graži dovanėlė, šiek tiek sutrikdanti normalų darbo ciklą, ir tam prieštarauti niekas negali turbūt. Aš ne prieš šią šventę, tačiau man tikrai keista, kad socialdemokratai nori sau pasidaryti šventę visiškai neatsižvelgdami į finansinius praradimus, į tai, kokie bus sutrikimai gamyboje ir t.t. Manau, kad negalima tai daryti skubos tvarka, aš prašau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys J.Jurkus.

J.JURKUS. Gerbiamieji kolegos (ačiū, posėdžio pirmininke), nedidelei daliai Seimo narių Gegužės 1-oji – neskanus šleifas, nors patys prieš keletą metų aktyviai tose šventėse dalyvavo arba buvo tos dabar labai keikiamos partijos nariai. Tačiau, didelei jūsų nuostabai, ponai, Gegužės 1-oji kaip tik buvo pradėta švęsti taip mūsų giriamoje Amerikoje, “Williams” tėvynėje, kuri tikrai nežinojo, jog greitai atsiras Rusija – socialistinė valstybė, kurioje į nedirbantį žmogų bus žiūrima kaip į nusikaltėlį, juo nuolat domėsis milicija. Nepriklausomoje Lietuvoje Gegužės 1-oji buvo švenčiama nuo 1919 iki 1929 m., ponų konservatorių žiniai. Tik diktatūros metu ji buvo nešvenčiama.

Aš manau, kad šią darbo šventę žmonės nori švęsti. Tai rodo jų domėjimasis šiuo klausimu. Aš kviečiu visus kolegas balsuoti už šio įstatymo priėmimą. Šiandien, esant tokiam dideliam nedarbui, kuris svyruoja nuo 13 iki 25%, turinčiam darbą darbas tikrai šventė. Ir jie nori šią šventę turėti. O bedarbiai laukia darbo ir jie taip pat nori švęsti. Tiems, kurie teigia, kad nukentės verslas, aš, kaip dirbęs privačiame versle 5 metus, galiu drąsiai teigti, jog jeigu reikia, tai verslininkas ir jo darbuotojai dirbs tiek, kiek reikia. Ir čia šiuo klausimu nereikėtų nusišnekėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų kolega A.Vazbys. Prašom.

A.VAZBYS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, visiškai akivaizdu, kad šią šventę galima švęsti ir jai nebūtinai esant valstybine švente. Tiesiog švęsti tiems, kas nori ją švęsti ir rasti laiko ją švęsti. Tuo tarpu darbo dienos geriausias paminėjimas, mano supratimu, yra pats darbas. Darbo dieną yra labai logiška ir nuoseklu dirbti, o laisvalaikiu nuo darbo švęsti tą darbo šventę, o ne prisigeriant nuo ryto socialdemokratinės degtinės ir šokant gegužinėse. Tai galima padaryti ir po pietų. Tai pirmas dalykas.

Antras dalykas. Yra pasakyta labai fantastinių argumentų, susijusių su biudžeto papilnėjimu priėmus šį įstatymą. Tai gal padarykime visas nedarbo šventes, švęskime visus metus, mūsų biudžetas augs kaip ant mielių ir pasieksime Europos Sąjungos ir kitų išsivysčiusių valstybių lygį, jeigu tokiu būdu mes didiname biudžetą.

Trečias dalykas. Yra akivaizdus Seimo statuto pažeidimas, mano nuomone, ir aš tikrai kreipsiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, jeigu šitas įstatymas bus priimtas. Ir manau, kad jo iniciatoriai turės problemų, nes neįvykdė 145 straipsnio reikalavimų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – kolega N.Medvedevas. Prašom.

N.MEDVEDEV. Aš labai įdėmiai stebėjau, kodėl gi taip priešinasi šios šventės paskelbimui. Supratau viena. Suprantat, lietuviai per tuos 10 metų įpratinti gyventi mitologiniame pasaulyje. Sukuriami baubai, jais išgąsdinama, paskui išgąsdintais žmonėmis lengva manipuliuoti. Iš tikrųjų bijoma, kad tai yra kažkokia socializmo, komunizmo šmėkla. Aš kaip tik tikėjausi, kad padedant liberalams (liberalai – tai yra blaiviai mąstantys žmonės) mes įveiksime šitas šmėklas, kad daugiau komunizmo šmėkla po Lietuvą neklaidžiotų, niekada neateitų. O tai yra darbo šventė, nes būtent darbu sukuriame viską – ir liberalų darbu, ir darbdavių darbu, ir darbininkų darbu. Todėl kviečiu nustoti bijoti tų baubų ir balsuoti už. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū ir už padrąsinimus. Dėl balsavimo motyvų prieš – kolega A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamieji kolegos, žiūrint į šitą kelių dienų epopėją dėl Gegužės 1-osios, aiškiai matyti, jog mes politizuojame šitą šventę, politizuojame galbūt iš vienos ir iš kitos pusės. Nelabai suprantu, kodėl to reikia, bet man pats įdomiausias klausimas buvo tas, į kurį socialdemokratai taip ir neatsakė. Niekas iš niekur neatsiranda ir niekas niekur nedingsta. Jeigu siūloma paskelbti Gegužės 1-ąją kaip nedarbo šventę, kuo, be abejo, Lietuvos žmonės džiaugsis, nes atsiranda papildoma švenčių diena, socialdemokratai turėtų pasakyti, kurią dieną jie nupjaus: ar vieną Kalėdų dieną, ar vieną Velykų dieną, ar kokią kitą dieną. Kurią šventės ir nedarbo dieną jūs siūlysite nupjauti? Galbūt, nežinau, Mindaugo karūnavimo dieną? Kurios dienos jūs siūlysite atsisakyti? Aš atsakymo iš tikrųjų neišgirdau. Nors aš labai norėčiau, kad Lietuvos žmonėms gyvenimas būtų kaip nuolatinė šventė, aš suprantu, kad ir žmonės supranta, kad reikia ir dirbti, ir užsidirbti savo gyvenimui ir savo šeimoms, ir visiems artimiesiems.

Kalbant apie politinius aspektus, kas mane stebina, tai yra tai, kad tokia šventė dažniausiai įteisinama socialdemokratų dominuojamuose parlamentuose arba socialistų dominuojamuose parlamentuose. Kaip bus Lietuvoje, aš nežinau. Aš labai norėčiau tikėti, kad liberalios orientacijos politikai… ta prasme, kiekvienas gali turėti šventę. Liberalai gali pasiūlyti laisvės nuo mokesčių dieną, kuri irgi yra gegužės mėnesį, padaryti švente, konservatoriai gali turėti savo, dar kitos partijos gali turėti savo. Kai kurios partijos galbūt nori atšvęsti savo gimtadienį, pavyzdžiui, LDDP įsikūrė gegužės 1 d. Galbūt tai irgi yra gera proga kiekvienais metais švęsti savo gimtadienį. Bet aš iš tikrųjų nelabai norėčiau ironizuoti. Mano klausimas yra kitas. Šitos dienos iš tikrųjų yra švenčiamos kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse, bet jos padarytos kaip šventinės dienos tada, kai parlamentams vadovavo socialistai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už paskutinis kalbės kolega V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbdamas savo – Užsienio reikalų komiteto pirmininką ir buvusį partijos bendražygį, Socialdemokratų partijos atsakingąjį sekretorių A.Medalinską, aš truputį padėsiu jam – pirmiausia apeliuosiu į tarptautinės teisės normas ir priminsiu kolegoms, kad yra tarptautiniai Europos Tarybos aktai, kurie reglamentuoja, kad viso šventės, kuriomis ginamos žmogaus ir piliečio teisės pasaulyje, būtų švenčiamos Europos Tarybai priklausančiose šalyse. Jeigu kolega A.Medalinskas man tai paneigs, aš būsiu jam labai dėkingas.

Antras dalykas, norėčiau priminti kolegai A.Medalinskui, kaip buvusiam savo partijos bendražygiui, kad Socialistų internacionalo rekomendacijos yra ginti žmogaus teises ir būti sąjungininkais visiems, kas tai gina.

Trečias dalykas, šiek tiek priminsiu krikščionims demokratams. Aš beveik tikras, kad ir šių metų gegužės 1-ąją popiežius Jonas Paulius II sveikins pasaulio darbininkus bei visus pasaulio dirbančiuosius ir melsis už darbą. Popiežiaus bulėje yra pripažinta, kad šią šventę reikia palaikyti visame pasaulyje, ypač trečiojo pasaulio šalyse. Taip pat priminsiu kolegoms Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijas ir (…) Europos šalių teisės normas. Danijoje gegužės 1-oji įteisinta kaip šventė kolektyvinių susitarimų įstatymais, kurie šioje šalyje turi įstatymų galią, todėl atskiro įstatymo ten nereikia. Kitose šalyse tai įteisinta įstatymais.

Aš manau, kad argumentų pakanka, jog mes galėtume rimtai apsispręsti. Primenu kolegai A.Medalinskui, kad iš tikrųjų niekas iš niekur neatsiranda ir nedingsta.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš paskutinis kalbėtojas – Seimo narys A.Vidžiūnas. Prašom, kolega.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, Konservatorių frakcija, žinoma, balsuos prieš šią anekdotinę pataisą. Kalbėdamas su Danijos ambasadoriumi aš klausiau, švenčia ar nešvenčia Danija gegužės 1-ąją. Ambasadorius sako: “Žinote, mes nesame tokia turtinga valstybė, kad švęstume gegužės 1-ąją, kartais dar reikia ir dirbti”. Tai V.Andriukaičiui.

Pirmasis momentas, kurį reikia būtinai pabrėžti, tai, kad kairioji pusė ir toliau vartoja vieną labai žymią tezę: “žodžiais, o ne žygiais mes tėvynę ir darbininkus mylim”. Kai reikia stabdyti privatizavimą, jie, žinoma, ir prieš užsienio kapitalą, jie, žinoma, visomis keturiomis; kai reikia balsuoti dėl dirbančių pensininkų, geras tuzinas jau švenčia Kalėdas ir jiems visiškai nusispjauti. Programiniai pažadai – duosime pusę milijardo žemdirbiams ir t.t., ir t.t., o iš viso realiai išspaudžia du svarbius projektus: projektą dėl kovo 8-osios ir projektą dėl gegužės 1-osios. Kas bus, kolegos, jeigu tik tokia mūsų tvirčiausiojo pozicija?

Antrasis momentas, Berlyno valdžia nuo šių metų uždraudė kairiųjų eitynes gegužės 1-ąją, nes kairiųjų eitynės nuolat virsdavo pogromais ir panašiai. Mes šiandien norime įteisinti tokią galimybę. Aš prieš, gerbiamieji kolegos.

Trečiasis momentas, svarbiausias, yra tas, kad svarstant dėl šios šventės visiškai ištrinami vertybiniai motyvai. Mums, Lietuvai, buvusiai okupuotai 1940 metais, tai yra visiškai kito pamato šventė negu socialistinio ar socialdemokratinio mąstymo šalims. Na, bet, gerbiamieji kolegos, jeigu socialdemokratai pasiūlytų adekvačias šventimo formas, kokias mes esame matę tarybiniais laikais, pavyzdžiui, su šimtu gramų, su balionėliais K.Prunskienės, prašom atleisti, ar B.Vėsaitės rankose, su sportiškai apsirengusių jaunųjų sakaliukų kolona, konservatoriai tada neprieštarautų šiai šventei.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš turiu konstatuoti, kad Seimo neapleidžia prieššventinės nuotaikos. Siūlyčiau vis dėlto klausimą spręsti balsavimu. Ar yra neaiškumų, kolega Kirkilai, dėl vedimo tvarkos? Aš manau, po balsavimo tikrai suteiksime galimybę išsakyti replikas. Judame į priekį. Registruojamės. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 99 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, formuluoju klausimą balsavimui. Priėmimo stadija, svarstomas Lietuvos Respublikos švenčių dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas. Balsavimas už reiškia pritarimą įstatymui, balsavimas prieš reiškia nepritarimą, susilaikymas, žinia, yra susilaikymas. Kviečiu balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 63, prieš – 24, susilaikė 10 Seimo narių. Įstatymas Nr.IXP-195 priimtas.

Gerbiamieji kolegos, matau šventiškai išsirikiavusius Seimo narius sakyti replikas po balsavimo. Taigi pirmasis yra profesorius, Seimo narys A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai jautriai reagavau į Seimo nario A.Vidžiūno kalbą. Nors jis kartais, man atrodo, be reikalo šokinėja prie mikrofono, bet šį kartą jo kalba buvo labai gera. Aš galėčiau tiesiog pažadėti, galbūt ir frakcijos vardu, jeigu frakcija leistų, kad kai bus leidžiami tie šventiniai balionėliai, kuriuos minėjo gerbiamasis ponas A.Vidžiūnas, ant vieno iš jų bus užrašyta, kad gegužės 1-oji – tai Konservatorių partijos įkūrimo diena.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi, kaip paskelbė gerbiamasis A.Medalinskas, laimėjus šį balsavimą pasikeičia mūsų valstybės politinė konjunktūra, t.y. socialistai, socialdemokratai įgyja daugumą, aš siūlau gerbiamajam A.Medalinskui ir kitiems kolegoms atgal pereiti į šią partiją. Ačiū.

PIRMININKAS. Malonu girdėti šventinius linkėjimus. Kolega G.Kirkilas. Prašom.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš kaip tik norėčiau kreiptis į mūsų kolegas liberalus, kurie dabar yra, kaip žinote, valdžios partija ir turbūt turi didžiausią atsakomybę, esant šiai valdžiai. Aš tiesiog norėčiau jus įspėti: jūs atkreipkite dėmesį, ką daro jūsų kaimynai konservatoriai, – jie šiuo metu yra gana nereikšminga opozicinė partija, tačiau jie visą laiką jus kursto, kad jūs balsuotumėte prieš tokius, na, galbūt ne tiek svarbius sprendimus, tam, kad visą laiką mus pjudytų, tada jie tampa labai reikšmingi. Gerbiamieji kolegos liberalai, jausdami atsakomybę už valdžią, už Vyriausybę, jūs supraskite, kad visos konservatorių insinuacijos būtent tam ir skirtos, todėl jūs skirkite prioritetus, kas šiuo metu valstybei yra svarbiau. Siekiant tikro sutarimo dėl svarbiausių valstybinių reikalų, aš manau, reikėtų atkreipti dėmesį į visą laiką vykstančiais konservatorių provokacijas. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš norėčiau klausti, ar primygtinai visi norėtų tęsti šventines replikas? (Triukšmas salėje) Aš labai prašyčiau kolegas taupyti taip pat ir mokesčių mokėtojų pinigus ir tęsti su tuo susijusio antrojo darbotvarkės klausimo svarstymą. Aš matau, primygtinai norėtų Seimo narė J.Narvilienė. Prašom.

J.NARVILIENĖ. Šiaip aš visada susilaikau nuo replikų, bet šį kartą norėčiau gerbiamuosius Seimo narius pakviesti, kad tada, kai svarstysime labai rimtus klausimus, kaip privatizavimą ir kitus, kad būtent tokį dėmesį skirtume ir pertraukoms, ir iš viso svarstymams, kaip skyrėm šiam, sakykim, ne tokiam reikšmingam reikalui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Martišauskas. Prašom.

V.MARTIŠAUSKAS. Man labai neramu, nes aš balsavau prieš, o išėjo kažkoks geltonas, prašyčiau pataisyti, kad mano balsas būtų prieš.

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-194(2*) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

PIRMININKAS. Rezultatai jau buvo paskelbti. Jūs bent garsiai išsakėte savo nuomonę. Kolegos Seimo nariai, yra antrasis su tuo susijęs įstatymo projektas Nr.IXP-194 – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Svarstymo stadijoje yra likę pasisakymai dėl balsavimo motyvų. Vienas – už, vienas – prieš. Taigi pirmasis kolega V.Andriukaitis už. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Kolegos, aš manau, kad mes galėtume taupyti laiką, nes tai yra lydintis teisės aktas. Jis susijęs su ką tik priimtu teisės aktu, tai šiuo atveju užtenka tik pritarti ir iš karto balsuoti vėl ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų kolega A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog norėjau Konservatorių frakcijos vardu nuoširdžiai padėkoti socialdemokratams už balionus. Aš manau, kad tai labai reikšmingai atspindi tikrą socialdemokratų politikos ir ideologijos veidą. Bet aš negaliu sutikti, kad tokia šventė būtų išbraukta iš atmintinų dienų. Jeigu jau atlaidai, tai atlaidai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prieš apsisprendžiant dėl pritarimo arba ne teikiamam įstatymo projektui per svarstymo stadiją turėtume apsispręsti dėl ypatingos skubos taikymo, kurią siūlo Seimo Pirmininkas motyvuotu sprendimu. Kolegos Seimo nariai, ar bendru sutarimu mes galėtume tam pritarti taupydami laiką? Prieštaravimų negirdžiu. Pritarta, kad yra taikoma ypatingos skubos tvarka bendru sutarimu.

Gerbiamieji Seimo nariai, pereiname prie priėmimo stadijos. Atsiprašau, prieš tai turėtume pritarti arba ne po svarstymo. Kadangi nebuvo bendro sutarimo, kad tam būtų pritarta po svarstymo, kviečiu prieš tai Seimo narius registruotis.

Užsiregistravo 91 Seimo narys. Formuluoju klausimą balsavimui. Per svarstymo stadiją yra svarstomas Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, balsavimas už reiškia pritarimą projektui, balsavimas prieš reiškia nepritarimą, susilaikymas yra susilaikymas. Kviečiu balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 73, prieš – 3, susilaikė 8. Įstatymui pritarta po svarstymo. Pereiname prie priėmimo stadijos. Ir prieš balsavimą pasisakymai dėl balsavimo motyvų. Balsavimo motyvai prieš. Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Pasisakau prieš, nes nepriėmus šio įstatymo atsirastų galimybė grįžti prie anksčiau priimto ir dar kartą apsispręsti, ar ši diena geriau liktų tik atmintina, ar nedarbo diena ir valstybės šventė. Aš tik galėčiau apgailestauti, kad štai tokios pat energijos, kaip svarstant šį klausimą, kai buvo sušauktas net neeilinis posėdis, socialdemokratai neparodė, kai mes svarstėm labai jautrų klausimą prieš Naujuosius metus, būtent dirbančiųjų pensininkų problemas. Jeigu anas klausimas kairiesiems būtų taip pat rūpėjęs, aš manau, jie turėjo galimybę sukviesti visus, sušaukti prireikus ir neeilinį posėdį, bet, deja, tas nebuvo padaryta. Tai štai atsiskleidžia, kas labiausiai rūpi kairiesiems, – dar viena švenčių diena, dar minus keliasdešimt litų valstybės biudžete ir mažesnės galimybės suteikti kokią nors socialinę paramą, negavus tų lėšų bedarbiams, kitiems socialiai remtiniems žmonėms. Štai ta išvada, kurią šiandien turim po šio balsavimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, aš balsavau prieš gegužės 1-ąją kaip šventės dieną, tačiau manyčiau, kad mes turim elgtis garbingai. Jeigu jau toks sprendimas yra priimtas, mes turime iš tikrųjų pritarti ir tam, kad ji būtų išbraukta iš atmintinų dienų sąrašo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, pagal Lietuvos parlamentinės veiklos tradiciją jau taip yra susiklostę, kad tokie klausimai paprastai yra svarstomi arba prieš sesijos pabaigą, arba apskritai prieš Seimo kadencijos pabaigą. Kadangi sesijos pabaigos nematyti, aš suprantu, kad yra kita alternatyva. Matyt.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų aš užsiregistravau pasisakyti už vien dėl to, kad prieš tai vykusi diskusija tarp kairiosios ir dešiniosios opozicijos parodė, kad 10 metų Seime paliko pėdsaką tiek vienų, tiek kitų žmonių sąmonėje. Turint galvoje tą aštrią diskusiją tarp kairiųjų ir dešiniųjų vis dėlto, mano supratimu, galima daryti išvadą, kad ir toliau kairieji su dešiniaisiais, konservatoriai su socialdemokratais diskutuoja emocijomis visiškai nekreipdami dėmesio į tai, kas iš tikrųjų realiai vyksta Seime ir kas turi realią sprendimo priėmimo galią. Aš tikrai kviesčiau kolegas nebediskutuoti šiuo klausimu, o balsuoti už. Ir ateityje siūlyčiau, kad tie sprendimai, kurie yra priimami, būtų kur kas reikšmingesni ir kur kas svarbesni Lietuvos žmonėms negu šis.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už Seimo narys V.Velikonis. Prašom.

V.VELIKONIS. Ačiū. Keturiasdešimt metų man ši šventė buvo, nes tai yra mano dukros gimimo ir žmonos vardo diena. Ačiū, kad man šventę suteikėt. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Bet aš noriu pastebėti, kad dabar mes svarstome Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą.

V.VELIKONIS. Atmintiną išbraukiant…

PIRMININKAS. Taip. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys A.Kunčinas. Prašom, kolega.

A.KUNČINAS. Ačiū. Po tam tikros pertraukos sugrįžus į Seimą… konservatoriai, matyt, buvo truputį aprimę, tačiau šiandien vėl išgirdau jų aistringas kalbas, kurioms, deja, trūksta logikos ir tam tikrų istorinių faktų žinojimo. Mano istorinė asmeninė atmintis nesiekia XIX amžiaus vidurio kaip kai kurių konservatorių, tačiau moksliniai tyrinėjimai rodo, kad tuo metu gegužės 1-oji tikrai nebuvo švenčiama. Kita vertus, labai keistai skamba Danijos pavyzdys. Atleiskite, kada mūsų darbdaviai susitars su dirbančiaisiais ir patys švęs darbo dieną – gegužės 1-ąją, tuomet nereikės ir valstybinės šventės. Tačiau kol kas mūsų darbdaviai nėra tiek sąmoningi ir valstybė, matyt, turi juos paskatinti. Ponui A.Vidžiūnui noriu priminti, kas išprovokuoja visas muštynes ir visus neramumus Berlyne, išprovokuoja neonacistinės grupuotės. Jeigu jums teko lankytis Vokietijoje, ką aš puikiai žinau, žinote, kokį pavojų kelia neonacistinės grupuotės, ir savo energiją ir ryžtą kviesčiau nukreipti prieš juos, o ne prieš visus žmones, kurie dirba ir nori švęsti darbo dieną. Taigi aš pasisakau už šio įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Pasisakymai dėl balsavimo motyvų yra baigti. Seimo narius kviečiu registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Priėmimo stadija. Kviečiu Seimo narius balsuoti. Balsavimas už reiškia pritarimą įstatymo projektui, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Balsavimo rezultatai: už – 78, prieš – 2, susilaikė 9. Įstatymas priimtas.

Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1, 3, 9 ir 13 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-346(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, svarstome 1-3 darbotvarkės klausimą – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų nustatymo kai kurių straipsnių papildymo įstatymo projektą. Prieš tai – kolega V.Nekrašas. Prašom.

V.NEKRAŠAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš, kaip Seimo narys ir kaip gydytojas psichiatras, jau pusę metų stebiu mūsų darbą. Man kelia nuostabą, kad pas mus vyksta būtent toks darbas. Kai nuvažiuoju į provinciją, į kaimą, man sako: mūsų balsų reikėjo tam, kad jus išrinktume, bet kai reikia darbą dirbti, jūsų nėra. Mes tris dienas, tris pusdienius svarstome vieną klausimą, kuris neturi jokios reikšmės, o rimtų klausimų… (Balsas salėje) Palaukite, kolega Vidžiūnai. Kai svarstome labai rimtus klausimus, mes automatiškai juos praleidžiame labai greitai.

Dar noriu pasakyti vieną dalyką. Mažiau užsiimkime demagogija, mažiau eikime prie mikrofono, tada kur kas greičiau padarysime darbą ir kur kas daugiau mūsų pinigų sutaupysime.

Dar noriu pasakyti ponui A.Vidžiūnui, nes jis man replikavo. Mes žinome žodį, bet nebežinome kelio. Linkėčiau jam to. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai, ar jūs nemanote, kad individualūs šios temos pratęsimai yra taip pat mokėtojų pinigų švaistymas? Kolegos, kviečiu svarstyti mano paskelbtą klausimą. (Balsai salėje) Kolegos A.Griciaus pavardė nebuvo minėta. Siūlau judėti į priekį, juo labiau kad mes atsiliekame nuo darbotvarkės numatyto laiko. (Triukšmas salėje)

Taigi svarstome Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo projektą. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką K.Rimšelį trumpai pateikti priimamą įstatymą.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas nėra toks rezonansinis, kaip prieš tai vykę svarstymai, jis yra labai konkretus – įteisinti kurorto statusą gyvenamosioms vietovėms, tradiciškai turinčioms kurortų vardą, ir reglamentuoti kurorto statuso suteikimą kitoms gyvenamosioms vietovėms. Šiuo metu jokiame įstatyme ar kitame teisės akte nėra apibrėžiama, kas yra kurortas ir kiek kurortų turime Lietuvoje.

Tenka pripažinti, kad kurorto specifika skiriasi nuo kitų Lietuvos gyvenamųjų vietovių. Nesant kurortų teisinio statuso pripažinimo nėra galimybės Seimo ar Vyriausybės priimamuose teisės aktuose atsižvelgti į kurortų specifiką.

Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja iš esmės pripažįstami miestai kurortai Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga, bet jokiame įstatyme to nėra apibrėžta, todėl šie miestai prilyginami eiliniams Lietuvos miestams. Pavyzdžiui, savivaldybių biudžetai formuojami pagal nuolatinių gyventojų skaičių, tačiau realus gyventojų skaičius kurortuose yra kur kas didesnis tam tikro sezono metu. Kurortų prilyginimas eiliniams Lietuvos miestams sudaro prielaidą kurortams nykti.

Priimtas įstatymas leistų priimant įvairius teisės aktus atsižvelgti į kurortinių miestų specifiką. Svarstant įstatymo projektą Nr.IXP-346 komitete buvo įvertintos Teisės departamento išvados bei Seimo nario R.Palaičio pateikto įstatymo projekto Nr.IXP-321 nuostatos, komiteto išvadų rengėjų bei komiteto posėdžio metu išsakyti siūlymai. Komitetas pritaria šiam patobulintam įstatymo variantui ir siūlo Seimui apsispręsti ir priimti šią pataisą įteisinant kurortų statusą.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Po svarstymo stadijos nėra gauta ir įregistruota naujų pataisų, todėl galime pereiti prie gana spartaus įstatymo priėmimo pastraipsniui.

Taigi 1 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti 1 straipsniui? Prieštaravimų negirdžiu ir nematau. 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

2 straipsnis. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, klausiu, ar būtų prieštaraujančių dėl 2 straipsnio priėmimo bendru sutarimu? Prieštaraujančių nei girdžiu, nei matau. 2 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

3 straipsnis, susijęs su 9 straipsnio pavadinimu ir straipsnio papildymu. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta 3 straipsniui bendru sutarimu.

4 straipsnis susijęs su 13 straipsnio 1 dalies papildymu. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galima pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.

Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų už ir prieš – kolega J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad mes gana pavėluotai darome šias korekcijas. Mes žinome realią Lietuvos kurortų padėtį. Vis dėlto šis pirmasis žingsnis gana reikšmingas. Aš turiu vilties ir esu tikras, kad po to bus parengtas ir kurortų įstatymas, ir apskritai bendra strategija gelbstint šitą mūsų Lietuvos struktūrą. Todėl palaikau ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų – A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų kurortai miršta ir nyksta. Kviečiu priimti šį įstatymą, nes jis padės truputį atgaivinti, pagyvinti kurortų veiklą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narė I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Dėkui. Iš tiesų šiandien svarstomas labai svarbus klausimas apie Lietuvos kurortų ir juose gyvenančių žmonių padėtį. Miesto kurorto, kuris skirtųsi nuo rajono ar kito miesto, statuso įteisinimas yra labai svarbus. Aš, pritardama šiai pataisai, sutinku su tuo, ką sakė J.Karosas, kad būtų parengtas atskiras kurortų įstatymas, apimantis ne tik teisinį statusą, bet ir kitas socialines pasekmes, su kuriomis šiandien susiduria mūsų kurortai. Pritariu šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis kalbantis dėl balsavimo motyvų – Seimo narys R.Palaitis. Prašom, kolega.

R.PALAITIS. Seimas, balsuodamas už šią įstatymo pataisą, iš principo apsispręs, ar yra Lietuvoje kurortai, ar nėra. Aiškinamajame rašte ir buvo parašyta, kad pagal šios dienos juridinį statusą tokių kurortų Palangoje iš tikrųjų nėra. Jeigu mes pripažįstame, kad jie pas mus yra, tai įteisinkime ir priimkime šią įstatymo pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūs norėjote pasakyti Lietuvoje, ne Palangoje?

R.PALAITIS. Taip.

PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai, kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Kviečiu prieš balsavimą registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Prašau Seimo narius balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 69, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-346, priimtas.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-352(3*) (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas yra 1-4 – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-352. Priėmimo stadija. Aš kviečiu pranešėją – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją kolegą G.Šivicką pateikti klausimą.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo Seime pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Siūlau priimti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi įstatymas iš vieno straipsnio, todėl būtų siūlymas balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo. Klausčiau, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų priimant šį įstatymą? Norinčių kalbėti nėra. Kviečiu Seimo narius registruotis.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 55, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-352, priimtas.

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo projektas Nr.P-1369(6*) ES (svarstymas)

Pereiname prie darbotvarkės klausimo 1-5 – Europos integracinio įstatymo – Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo projekto. Svarstymo stadija. Aš noriu toliau kviesti pirmininkauti Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Skardžių, o į tribūną pateikti pagrindinio komiteto išvadą – kolegą G.Šivicką. Prašom. Ar galim tęsti? Pranešėjas jau yra tribūnoje. Kolega A.Vidžiūnas. Prašom, jeigu trumpai.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, remdamasis Statuto 18 straipsniu, aš informuoju jus ir Etikos ir procedūrų komisiją, kad vengdamas interesų, savo viešųjų ir privačių interesų, konflikto, aš nusišalinu nuo šio klausimo svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi galime tęsti klausimą. Aš perduodu pirmininkavimą savo kolegai A.Skardžiui.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas svarstė šį Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo projektą. Šis įstatymo projektas yra parengtas gana seniai, kaip matome, jau yra 6 variantas.

Gal truputis statistikos. Estijoje šis įstatymas jau yra priimtas 1993 m., Latvijoje – 1997 m., Lietuvoje geriausiu atveju būtų priimtas 2002 m. kovo 1 dieną. Taip pat iš Europos ir kitų šalių esame vieninteliai, nepriėmę šio įstatymo.

Yra pateikta siūlymų, pradėsiu nuo Vyriausybės siūlymų. Kadangi šis įstatymo projektas buvo rengtas ankstesnės Vyriausybės, komitetas paprašė išvadų dėl dabartinės Vyriausybės pozicijų. Jos daugiausia yra redakcinio pobūdžio ir yra derintos su Civiliniu kodeksu. Komitetas pritarė visiems Vyriausybės pasiūlymams.

Toliau Seimo narių siūlymai. Yra M.Pronckaus siūlymai. Pirmas siūlymas – papildyti 2 straipsnį nauja 20 dalimi: “Nuolat šalies kelių esme dalyvaujančios transporto priemonės – tai transporto priemonės, kurias jų savininkas ir valdytojas pagal tiesioginę paskirtį naudoja keliuose”. Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui, nes šis sakinys yra perteklinis ir neįmanoma apibrėžti sąvokos, kas yra transporto priemonės, nuolat dalyvaujančios kelių eisme.

Antras siūlymas yra susijęs su savanorišku draudimu. Šis pasiūlymas nesiderina su paties įstatymo sąvoka, nes šio įstatymo naujovė yra biuras, kuris negali mokėti draudimo išmokų tiems, kuriems žalos padarė apsidraudę savanorišku draudimu. Trečias pasiūlymas taip pat susijęs su savanorišku draudimu. Komitetas nepritarė. Ketvirtas pasiūlymas yra taip pat susijęs su savanorišku draudimu. Paskutinis žodis yra perteklinis, jam komitetas irgi nepritarė. Penktas pasiūlymas analogiškai susijęs su savanorišku draudimu.

Šeštam pasiūlymui iš dalies pritarta. Tai atsispindi mano pasiūlymuose, kai yra daugiau išplėsta sąvoka. Taip pat nepritarta, kad išbrauktume “grupinio draudimo sutartis gali būti sudaroma ne daugiau kaip dėl penkių transporto priemonių, iš kurių tik viena gali būti lengvasis automobilis”, kadangi tokia lengvata yra numatyta. Priminsiu, kad Latvijoje ir Estijoje yra tokia pati lengvata, tik Lietuvoje yra dar ir tai, kad tas penkias transporto priemones galima naudoti vienu metu, o Latvijoje ir Estijoje galima naudotis tik viena. Todėl komitetas nepritarė, kad reikia išbraukti šį sakinį.

Septintas pasiūlymas. Siūloma sudaryti ilgalaikes sutartis. Komitetas nepritarė, nes kiekvienais metais keisis draudimo sąlygos, jos arba gerės, arba blogės. Žodžiu, yra draudžiamasi metams arba pagal išimtis 3 mėnesiams, arba mėnesiams pagal kategorijas.

Aštuntas pasiūlymas yra išbraukti draudimo sumas. Komitetas nepritarė, tačiau dabar yra kitų pasiūlymų, kuriuos priminsiu vėliau. Tuo metu svarstant komitete buvo nuspręsta, kad būtų nustatyta draudimo suma asmeniui ir turtui po 30 tūkst. litų, o, priminsiu, Europos Sąjungos reikalavimai dėl draudimo sumos yra kur kas didesni. Tame pačiame siūlyme yra, kad suma būtų apskaičiuojama imant faktinę transporto priemonės įsigijimo kainą, atmetus kasmetinę nusidėvėjimo dalį. Tam komitetas nepritarė, nes ta pačia transporto priemone… tai yra skirtingomis transporto priemonėmis galima padaryti tą pačią žalą.

3 punkto pasiūlymas yra taip pat susijęs su 2. Draudimo įmoka nustatoma derinant ją su draudėju. Draudimo įmoka negali būti didesnė kaip 5% draudžiamos transporto priemonės faktinės vertės. Tai susiję su praeitu punktu, komitetas tam nepritarė. Taip pat yra problema dėl biuro, nes biuras turės išmokėti tas išmokas, kurios yra, sakykime, kai neapsidraudęs padarė žalą ar kitais atvejais.

Toliau devintas siūlymas. Taip pat nepritarta. Manome, kad priimtos tokios nuostatos sudarytų palankias sąlygas piktnaudžiauti. Taip pat yra mano siūlymai, kuriais yra iš dalies pritarta J.Kraujelio ir M.Pronckaus pasiūlymams. Komitetuose yra pritarta. Vienas iš pagrindinių – išplečiama sąvoka 2 straipsnio 11 dalyje, po žodžių “ūkio ūkininkais” siūloma įrašyti žodžius “žemės ūkio bendrovėmis ir kooperatinėmis bendrovėmis, jei metinės realizavimo pajamos iš prekinės žemės ūkio produkcijos ir gamybos paslaugų žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50% visų realizavimo pajamų”. Kiti siūlymai yra susiję. Komitetas pritaręs. Taip pat pritarta siūlymui, kad draudimo įmokas galima mokėti periodais.

Kaimo reikalų komiteto siūlymai. Pirmas siūlymas taip pat panašus su M.Pronckaus siūlymu – “grupinė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuri sudaroma su žemės ūkio subjektais bei žemės ūkį aptarnaujančiomis įmonėmis ir organizacijomis”. Iš dalies yra pritarta ir atsispindėjo mano siūlymuose. Komitetas pritarė.

Taip pat iš dalies pritarta antram siūlymui, kur keičiama transporto priemonės sąvoka. Kaip minėjau, iš dalies pritarta mano siūlyme, ir komitetas pritarė.

Trečiam siūlymui yra nepritarta. Čia minima, kad draudimo sutartis būtų sudaryta po registracijos. Komitetas nepritarė, nes mano, kad tas pačias žalas galima padaryti ir važinėjant po registracijos kurį laiką ir panašiai. Bent jau reikėtų numatyti laiką, kiek po registracijos, po kurio laiko turėtų draustis. Komitetas nepritarė.

Taip pat nepritarė ketvirtam siūlymui išbraukti 8 straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį, panašus yra M.Pronckaus siūlymas. Taip pat nepritarta penktam siūlymui papildyti projekto 8 straipsnio 5 dalį žodžiais “ir 15% kompensacija nuo sumokėtos draudimo sumos už įsipareigojimų nevykdymą”. Komitetas nepritarė, nes įsipareigojimų nevykdymas yra Civilinio kodekso objektas. Taip pat analogiškas Kaimo reikalų komiteto šeštas siūlymas. Komitetas nepritarė. Nustatant draudimo sumas.

Septintam siūlymui iš dalies pritarta, tai atsispindi mano siūlymuose. Šis apibrėžimas daugiau išplėstas, kad draudimo įmokos gali būti sumokėtos dalimis.

Aštuntam siūlymui taip pat nepritarta, nes tai susiję su prieš tai minėtais siūlymais. Atsiprašau, aštuntam siūlymui nepritarta komitete, nes prieštarautų šio įstatymo 8 straipsniui, kur yra nusakyta, kokiais atvejais yra išmokama.

Taip pat yra nepritarta to paties siūlymo 5 punktui išbraukti “žala turtui yra padaryta nenustatytos transporto priemonės”. Komitetas nepritarė, nes jeigu nėra objekto, padariusio žalą, negalima žalos kompensuoti. Tai sudarytų sąlygas piktnaudžiavimams.

Taip pat yra R.Karbauskio siūlymai. Iš tiesų buvo nemažai siūlymų, bet daugelį atsiėmė. Paminėsiu tuos, kuriems yra pritarta ir nepritarta.

Yra nepritarta (pradėsiu nuo ketvirto siūlymo) “Transporto priemonės vairuotojas, dalyvaujantis kelių eisme, neprivalo būti apsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba būti apdraustas šiuo draudimu ir turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties sudarymą, jeigu dalyvaudamas vietinės reikšmės kelių eisme jis vairuoja vikšrinį traktorių, kombainą ar kitą žemės ūkio techniką, kuri naudojama tik žemės ūkio darbams”. Iš tiesų komitete vyko diskusijos dėl šio siūlymo ir komitetas nepritarė. Kas yra vietinės reikšmės keliai? Tai yra kartu ir savivaldybės keliai, nes gali atsitikti taip, kad išvažiuos į miestus ir panašiai. Pagrindinė esmė ta, kad čia yra prarandama vientisumo sąvoka. Sakykime, jeigu yra privalomas draudimas ir jeigu žmogui, kuris apsidraudęs privalomu draudimu, padaro žalą neapsidraudęs, jis gali tik per teismus išieškoti tą žalą arba geranoriškai. Tačiau jeigu būtų privalomasis draudimas, tokiais atvejais, jei būtų neapsidraudęs, apmokėtų biuras. Taigi pažeidžiama vientisumo sąvoka. Kiti siūlymai yra susiję su pagrindiniu šiuo siūlymu, kurį ką tik minėjau.

Taip pat komitete yra diskutuota dėl pačių įmokų ir maksimalių įmokų dydžių. Pirminiame komiteto variante pritarta penkioliktam siūlymui pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: “Draudikai, nustatydami draudimo įmoką, vadovaujasi Vyriausybės patvirtintais transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ribiniais maksimaliais draudimo įmokų dydžiais”. Komitetas pritarė, tačiau vyko diskusijos dar keliuose komiteto posėdžiuose ir yra daugiau siūlymų, kuriuos aptarsime vėliau.

Taip pat nepritarta septynioliktam siūlymui, nes irgi susijęs su siūlomomis išimtimis. Komiteto išvada yra pritarti Vyriausybės pateiktam komiteto patobulintam įstatymo projektui. Taip pat paprašyti Vyriausybės iki šio įstatymo priėmimo pateikti Seimui Vyriausybės nutarimo, kuriuo bus patvirtinti maksimalūs privalomojo draudimo įmokų dydžiai, projektą. Taip pat pasiūlyti Vyriausybei, tvirtinant maksimalius privalomojo draudimo įmokų dydžius, drausmingumo kategoriją palikti tokią, kokią draudėjas turėjo iki pereinant prie privalomojo draudimo. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 1- prieš, susilaikiusių nebuvo.

Tačiau po pirmo komiteto posėdžio buvo dar keli komiteto posėdžiai, kur gauta nemažai siūlymų. Iš tikrųjų komitetas sprendė pagrindinį dalyką, ar būtų fiksuotos įmokos, ar būtų maksimalūs ribiniai dydžiai. Taigi vėliau yra gauti K.Glavecko ir G.Šivicko siūlymai, kuriuos atsiimame, nes yra kitas, beveik analogiškas siūlymas.

Taip pat šiandien svarstyta komitete darbo grupės, pasirašytos Seimo narių K.Glavecko, A.Butkevičiaus, G.Šivicko ir G.Vagnoriaus, siūlymai. Kaip minėjau, buvo diskutuota, kad pereinamuoju laikotarpiu įmokų dydžius tvirtintų Vyriausybė, nes iš tikrųjų toliau paminėsiu, kad draudimo sumas asmeniui ir turtui taip pat pereinamuoju laikotarpiu nustato Vyriausybė. Ir trečias. Draudikai, nustatydami draudimo įmoką, vadovaujasi Vyriausybės patvirtintu transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimo įmokų dydžiu. Žodžiu, yra dvi alternatyvos, dėl kurių Seimas turės apsispręsti.

Toliau. Gal sustosiu prie šių siūlymų ir pakomentuosiu, kodėl buvo ieškoma kompromisų. Kai pirmame komiteto posėdyje buvo numatyti maksimalūs draudimo įmokų dydžiai, analizuojant darbo grupėje ir su specialistais, buvo nustatyta, kad iš tikrųjų niekur nėra taikomos maksimalios draudimo įmokos. Taip pat nesuteikiamos galimybės išsaugoti draudimo rinką ir jos institucijas, pavyzdžiui, laiku atsiskaityti su biuru, finansinis stabilumas, taip pat panaikintų galimybę žemės ūkio bendrovėms bei ūkininkams sudaryti transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo grupinę sutartį. Taip pat panaikintų įmokos tarifą, skirtą fiziniams asmenims invalidams, ir lengvatinį tarifą senatvės pensininkams, t.y. socialiai jautriausiai visuomenės grupei. Taip pat sukeltų painiavą numatytų nuolaidų, priedų apskaičiavimuose, apsunkintų draudimo įmonėms perdrausti draudimo riziką patikimose užsienio bendrovėse. Todėl komitetas ir pasiūlė šią alternatyvą, nes daugumoje pasaulio šalių pereinamąjį laikotarpį, pradedant šį privalomąjį draudimą, visur reguliuoja vyriausybės. Todėl ir yra šis pasiūlymas. Taip pat komitetas paprašė naujų tarifų, jeigu būtų fiksuoti tarifai. Darbo grupėje tikriausiai jūs turite visus tarifus, kurie yra sumažinti iki 20%. Komitetas šiam pasiūlymui, teiktam darbo grupės, yra pritaręs.

Taip pat yra V.Rinkevičiaus pasiūlymas, kad jeigu transporto priemonių savininkas turi daugiau kaip penkias draudžiamas transporto priemones, jis gali sudaryti kelias grupines draudimo sutartis. Šiam projektui pritarta, nes tai yra dar didesnė lengvata ūkininkams draudžiantis grupinėmis sutartimis.

Taip pat yra A.Ramanausko pasiūlymai, jiems yra nepritarta. Atsiprašau, čia dėl įgyvendinimo įstatymo projekto. Yra J.Kraujelio pasiūlymas. Faktiškai tapatūs siūlymai, kurie buvo minėti (pagal Kaimo reikalų komiteto siūlymus), tačiau jie yra siūlyti penktam projektui, o Kaimo reikalų komiteto buvo siūlymai ketvirtam projektui. Komitetas nepritarė šiems siūlymams.

R.Karbauskio pasiūlymams taip pat nepritarta, jie faktiškai tapatūs ankstesniems siūlymas. Tai tiek.

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Labai ačiū pranešėjui už tokį išsamų pristatymą. Pradėsime bendrąją diskusiją. Diskusijoje norėtų dalyvauti penki Seimo nariai. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto narį A.Butkevičių. Prašom, kolega.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Pirmiausia norėčiau pasidžiaugti, kad vis dėlto toks svarbus įstatymo projektas atkeliavo į Seimą ir prasidėjo jo svarstymas. Aišku, tas svarstymas gal užsitęs gana ilgokai.

Man, kaip dirbusiam praeitoje kadencijoje, tikrai reikia prisipažinti, kad gaila, jog mes nesugebėjom to įstatymo priimti ar 1990, ar 2000 metais. Ir aš prisimenu, kai vyko diskusijos dėl šio įstatymo projekto Biudžeto ir finansų komitete, daugiausia buvo akcentuojamas tik vienas įstatymo straipsnis – kokios turi būti draudimo įmokos, arba kokie draudimo įmokų dydžiai turi būti patvirtinti. Biudžeto ir finansų komitetas šiam įstatymo projektui nepritardavo dėl to, būdavo išsakomi motyvai, kad tie tarifai yra per dideli.

Aišku, aš manau, kad šiandien diskusija bus nukreipta ta pačia kryptimi, nes jau praktika parodė, kad ir Biudžeto ir finansų komitete buvo gana sunku rasti tam tikrą nuomonę, ar įstatyme turi būti numatyti ribiniai įmokų dydžiai, ar bruto įmokų dydžiai, ar tiesiog pavadinsim tuos dydžius kitokiais pavadinimais ir jiems pritarsim.

Aš noriu pasakyti, kad Socialdemokratų frakcija vakar šiek tiek svarstė šį įstatymo projektą ir tikrai nebuvo vienos nuomonės, koks tas įstatymas turi būti priimtas. Tik tiek galiu pasakyti, kad dauguma iš mūsų frakcijos narių buvo už tai, kad šis įstatymas turi būti priimtas. Pabrėšiu tai, kad turi būti taikomos lengvatos pensininkams ir invalidams, taip pat turi būti sudarytos lengvatos ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms ir kooperatinėms bendrovėms, kad galėtų penkias transporto priemones, įskaitant ir vieną automobilį, drausti vienu polisu.

Dabar aš norėčiau pasakyti keletą minčių kaip ekonomistas, kaip aš įsivaizduoju, koks turėtų būti tas įstatymas. Aš vis dėlto pasisakau prieš ribinių įmokų dydžių nustatymą vien dėl to, kad aš esu prieš tiek minimalių, tiek viršutinių ribų nustatymą, nes rinkos ekonomika, man atrodo, niekur nepripažįsta lubų arba tam tikrų grindų. Reikia pripažinti tai, kad draudimo rinkoje dominuoja gana daug kompanijų ir jos yra gana stiprios. Jeigu mes nustatysim ribinių įmokų dydžius, tai tiesiog tam tikros kompanijos, kurios pirmiausia yra įsitvirtinusios toje rinkoje, gali pradėti taikyti dempingines kainas. Ir gali būti antras momentas – tos kompanijos, kurios veržiasi šiandien į Lietuvos draudimo rinką, turėdamos daug pinigų irgi gali pasinaudoti dempingu. Galėčiau pateikti pavyzdį. Pavyzdžiui, jums draudžiu tam tikrą transporto priemonę ir kartu pasakau, kad jūsų turtą apdrausiu vienu litu, joks įstatymas to nedraudžia.

Taip pat norėdami nustatyti ribinius dydžius turime padaryti savotišką balansą žinodami tai, ar draudimo kompanijos turės lėšų kompensuoti tam tikras lengvatas. Tai reiškia, kad politikai prisiima savotišką atsakomybė už tam tikrų įmonių veiklą. Galima dar būtų pasakyti, kad politikai prisiima reguliuoti tam tikrų kompanijų pelno normą, nes vis dėlto draudimo rinkoje dominuoja gana stiprus rizikos faktorius. Juk puikiai suprantant, kad jeigu apdrausi (laivas, nežinau, ar transporto priemonė, ar ne) brangią transporto priemonę ir jeigu atsitinka kokia nelaimė, tai kompanijai gali būti ir didelių nuostolių.

Daugelis ekonomistų dėl to, aš manau, irgi nesutaria ir neranda bendros nuomonės, bet mano siūlymas būtų toks. Vis dėlto Vyriausybė turi specialistų, jie gauna atlyginimus ir jie turi Seimui pateikti išsamią, pagrįstą analizę su tam tikrais skaičiavimais. Jie turi prisiimti atsakomybę, kad tie skaičiavimai yra tikri, įvertinti ir kitų valstybių patirtį draudimo srityje. Aš manau, kad reikėtų nustatyti tam tikrus dydžius (kaip juos pavadinsim, bruto ar kaip nors kitaip) ir sudaryti sąlygas toms kompanijoms, kad jos galėtų taikyti premijavimo arba nuolaidų sistemą. Tai reiškia, kad jeigu vairuotojas daugelį metų neturėjo jokios avarijos, jam taikoma tam tikra nuolaida, bet jeigu jis yra kitoks, dažnai jam nesiseka ir daro avarijų, tai jam taikomas kitas mechanizmas.

Taip pat jei mes numatysime tam tikrą ribą, tiesiog tos kompanijos bus nesuinteresuotos drausti labai didelės vertės transporto priemones. Nustatant tam tikrą ribą, transporto priemonės savininkas, turintis brangų automobilį, sakys: aš noriu apsidrausti visiškai kita suma, aš sutinku mokėti didesnę įmoką. O kompaniją to daryti negali. Matau, dega jau lemputė.

Po didelių diskusijų Socialdemokratų frakcija siūlo, kad šiandien svarstymas tuo nesibaigtų, tas svarstymas būtų pratęstas ir būtų priimtas šis įstatymas šiais metais, o įsigaliotų nuo kitų metų, kaip yra numatyta, lyg ir nuo kovo 1 dienos. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Toliau diskusijoje dalyvauti kviečiu kolegą B.Bradauską. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Iš tikrųjų sveikintina tai, kad įstatymo rengėjai padirbėjo prie šio projekto ir dabartinis pateiktas projektas labai daug skiriasi nuo pirminio, kuris buvo sukėlęs nemažą pasipiktinimo bangą tarp paprastų žmonių, ypač žemdirbių, kai buvo numatyta drausti kiekvieną priekabą, kiekvieną padargą ir taip toliau. Tai čia, aišku, didelis žingsnis žengtas pirmyn. Bet ar mes viską padarėme, kad jau šiandien galėtume priimti šį įstatymą? Manau, kad dar ne. Visų pirma, sakyčiau, šiuo įstatymu reikėtų atsižvelgti į daugelį šiuo metu esančių veiksnių, į bendrą ekonominę situaciją, taip pat į tą labai ginčytiną klausimą, būtent ribinį ar bruto tarifą, kad ir kaip mes jį vadintume, aš labai didelio skirtumo tarp jų nematau. Paskui pasakysiu, kodėl esu už ribinį tarifą. Taip būtų pašalintas negatyvus požiūris į šį įstatymą. Kad šis įstatymas reikalingas, manau, dėl to visi bendrai sutariame.

Palyginimui noriu pateikti kai kuriuos duomenis. Pavyzdžiui, Estijoje šiuo metu draudimo suma yra 3,5 mln. litų – 2,7 mln. gyvybės ir 800 mln. turto. Ten įmoka yra 336 litai. Estijos rinka yra beveik 3 kartus mažesnė negu mūsų. Transporto parkas: jų – 0,5 mln., mūsų – 1,3. Jūs žinote, kad kuo didesnė rinkos apimtis, tuo turėtų mažėti tarifai, nes surenkamų pajamų masė būtų didesnė. Specialistai teigia, kad pas mus yra didesnis avaringumo koeficientas. Aš nelabai norėčiau tikėti, kad pas mus padaroma 4 kartus daugiau avarijų negu Estijoje. Nelabai įtikinami šie skaičiai.

Latvijos pavyzdys. Latvijoje vidutinė įmoka yra 296 litai, draudimo suma yra 75 tūkst. litų, o parkas ir rinka yra maždaug perpus mažesni – 0,7 mln. transporto priemonių, pas mus, kaip sakiau, 1,3. Paskutinis mūsų skaičiavimas yra 304 litai. Aš labai abejočiau dėl tarifo, nes vis dėlto mūsų rinka 3 kartus didesnė už Estijos rinką ir 2 kartus už Latvijos, taigi atitinkamai turėtų mažėti ir tarifas. Juo labiau mūsų draudimo suma įstatymo projekte yra numatyta 60 tūkst. litų. Tai ne ką mažiau negu Latvijos.

Aš siūlyčiau pasiklausyti žemdirbių ir dėl lengvatų, taikomų Latvijoje bei Estijoje. Pavyzdžiui, aš turiu Latvijos ir Lietuvos skaičius: kombaino Latvijoje kainuotų 88 litus, Lietuvoje – 58 litus; Latvijoje traktoriaus – 150 litų, Lietuvoje – 77 litai. Taigi žemdirbiams pas mus yra padarytos didelės nuolaidos. Gal nereikėtų laužyti iečių, juo labiau kad yra numatytos ir kitos lengvatos – grupiniai draudimai, draudimai per metus ir panašiai.

Kokios taikomos lengvatos? Lietuvoje pensininkams numatytos 45% lengvatos, Latvijoje ir Estijoje tokios lengvatos nėra taikomos. Taigi mūsų įstatymo rengėjai irgi žengė žingsnį link socialiai remtinų žmonių, kuriems yra taikomos lengvatos. Taip pat pas mus yra numatytos lengvatos I, II, III grupių invalidams.

Norėčiau atkreipti dėmesį į štai kokį faktą. Nepaisant didelės Estijos draudimo sumos, išmokos sudaro 48 mln. litų, o įmokos – 84 mln. litų. Taigi įmokos beveik dvigubai viršija išmokas. Aišku, čia negalima sakyti, kad tai grynas pelnas. Tai susiję su įvairių išlaidų aptarnavimu, o šios srities pelningumas pagal statistiką neviršija 10%. Tas faktas, kad išmokos daug mažesnės negu įmokos, rodo, kad mums irgi reikėtų svarstyti tarifų klausimą. Pavyzdžiui, Latvijoje įmokos yra 147 mln., išmokos – 40 mln. 107 mln. lieka. Pas mus pagal ankstesnį tarifą (dabar aš tarifo skaičiavimų nuo 304 litų neturiu, bet nuo 352) būtų 275, o išmokų – 168.

Baigdamas noriu (matau, mirksi lemputė) pasakyti, kodėl esu už ribinį tarifą. Todėl, kad įvedus ribinį tarifą vienintelis klausimas, ką minėjo ir gerbiamasis A.Butkevičius, kuris gali iškilti, tai dempingo klausimas, bet tai mažai tikėtina. Bet esant ribiniam tarifui, protingam ribiniam tarifui, mes suteikiame galimybę konkuruoti draudimo kompanijoms ir konkuruojant dar sumažinti tą tarifą. Dabar, kai yra savanoriškas draudimas, tarifas yra apie 200–230 litų, todėl padidinti jį iki 300 gal mūsų žmonėms būtų per daug skausminga.

Dar norėčiau pasiūlyti – gal mes pradėkime nuo mažesnės draudimo sumos. Estai pradėjo nuo 17 tūkst. draudimo sumos. O mes pradėkime ne nuo 60, o nuo 30 arba 20. Pirmaisiais metais nustatykime minimalus tarifus, kad žmonės nepajustų to šoko. Aš nenorėčiau, kad Vyriausybė nustatinėtų visus tarifus. Galbūt bent jau pirminį tarifą turėtume nustatyti čia, Seime, įstatymu, o paskui Vyriausybei suteikti ar indeksavimo, ar kitą būdą. Diskutuotinų klausimų yra nemažai. Aš būčiau už tai, kad mes, dar prieš priimdami šį įstatymą, turėtume galimybę daugiau padiskutuoti, daugiau supažindinti mūsų visuomenę su šiuo įstatymo projektu ir jį padaryti tokį, kad jis būtų kuo palankesnis mūsų žmonėms. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam B.Bradauskui. Prašyčiau kitų pranešėjų laikytis laiko limito. Pranešimui skiriamos 5 minutės. Kviečiu kitą pranešėją – M.Pronckų. Prašom, kolega.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstant Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo projektą noriu pasakyti šias pastabas.

Pirma. Vadovaujantis svarstomo įstatymo nuostatomis, priverstine tvarka, aš dar kartą kartoju – priverstine tvarka, paėmus iš žmonių maždaug 400 mln. litų, o po kelerių metų apie 1 mlrd. litų, būtų dirbtinai išplečiamos finansinio tarpininkavimo paslaugos. Tai reikštų, kad prievarta paimant iš piliečių pinigus būtų auginamas bendrasis vidaus produktas ir valstybė daroma tariamai turtingesnė. Propagandos požiūriu tai naudinga bet kokiai valdžiai.

Antra. Dar vienai valstybės kontorai sudaromos garantuotos ilgalaikės ir gana neblogos egzistavimo sąlygos. Įteisinamas šios srities paslaugų monopolis.

Trečia. Pradėjus galioti įstatymui atsiras didelių pinigų fondas, kuris daug ką vilios, ir kai kas iš šio fondo stengsis pasipelnyti. Kai kam, matyt, tai pavyks.

Ketvirta. Įstatymas tarnaus daugiausia turtingų žmonių (jie važinėja brangiausiomis mašinomis), transporto chuliganų, taip pat euristų interesams. Jų interesai bus apmokami kitų, tarp jų neturtingų žmonių, pinigais.

Penkta. Keista, kad dabartinė liberali valdžia, kiekvienu atveju propaguojanti asmenybės pasirinkimo laisvę, pamynusi šiuos savo principus, vietoje pasirinkimo siūlo įteisinti prievartą. Beje, įstatymo lobistai aiškina, kad panašūs įstatymai galioja beveik visose Rytų valstybėse, net ir kaimyninėje Baltarusijoje.

Prieš porą metų man teko pabūti Baltarusijos kaime. Savo akimis mačiau, kad visuose aplankytuose ūkiuose veikia vaikų darželiai, mokyklos, kultūros namai, sporto kompleksai, kai kur net plaukimo baseinai. Visi kaimiečiai turi darbą, visa pagaminta žemės ūkio produkcija superkama, ūkiai stato gyvenamuosius namus, savo žmonėms, įsigyjama naši ir naudinga technika. Taigi kol kas mūsų kaimui toli iki Baltarusijos lygio, todėl mūsų valdžiai reikėtų rimtai pagalvoti, kaip pagausinti kaimiečių pinigines, o ne jas tuštinti.

Siekdamas nors iš dalies sušvelninti būsimo įstatymo pasekmes eiliniams transporto vartotojams, penktam projektui teikiau keletą pataisų. Pagrindinis komitetas, kaip ir reikėjo tikėtis, joms nepritarė. Todėl šiam, t.y. šeštam 6, projektui kokių nors pataisų teikimas neturi prasmės.

Pabaigoje apie vieną pokalbį svarstomu klausimu su Plungės rajono Gintališkės kaimo gyventoju. Jis taip man sakė. Esu II grupės invalidas, kiekvieną mėnesį privalau važiuoti pasirodyti daktarui į miestą. Iš savo pajamų kiekvieną mėnesį galiu sau leisti nusipirkti 10 litrų benzino. Taigi, priėmę šį mūsų svarstomą įstatymą, mes iš šio žmogaus, kuris gali sau leisti nusipirkti per mėnesį 10 litrų benzino ir kuris paprastai važinėja ypač taisyklingai ir atsargiai, atimam maždaug mėnesio pensijos dydžio pinigus. Tokių žmonių kaip šis gintališkėnas yra ne vienas ir ne du. Jų daug. Į jų elementarius interesus įstatymo leidėjas neatsižvelgia. Dėl šios priežasties, taip pat dėl to, kad prievartos tvarka tuštinamos mūsų piliečių piniginės, įstatymo projektui nepritariu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kviečiu kitą pranešėją – Seimo narį J.Veselką.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, čia išgirdau vieną iš socialdemokratų, kuris pasakė, kad nereikia nustatyti jokių ribinių draudimo kainų, nes rinka pati sureguliuos. Tai jeigu mes tokia pozicija vadovaujamės, tai kam reikalingas šis privalomas draudimas. Jeigu jau mes orientuojamės vien į rinką, šiandien gali įvairiom formom, tarp jų ir privalomąja, tik laisva, civilinės atsakomybės forma draustis. Vadinasi, kaip dauguma ir akcentuoja, mes įvedam šį įstatymą ne dėl to, kad to reikia Lietuvos žmonėms, o tai mūsų valdžiai neva padės integruotis į Europos Sąjungą. Šito įstatymo priėmimas ar nepriėmimas visiškai neišspręs mūsų integracijos, tiksliau, vasalizacijos Europos Sąjungoje. Todėl šis argumentas dėl Europos Sąjungos yra visiškai nerimtas.

Bet antras dalykas. Labai paprasta, čia yra daug prirašyta, įvairiai galima vertinti, bet aš žiūriu paprastai. Sakysim, grįžtu šiandien aš pas savo rinkėjus. Ateina pas mane žmogus, kuris turi automobilį, ir sako, pasakyk, kiek aš po jūsų įstatymo turėsiu mokėti? Ką aš jam galiu pasakyti? Nežinau. Yra tam tikra… 30 tūkst. nuosavybė, 30 tūkst. Gyvybei… Kiek tau reikės mokėti, aš nežinau. Tai tada, jeigu jis būtų nekvailas, paklaustų. Tai ką tu ten balsuoja ir ką tu ten svarstai, jeigu tu nežinai? Vadinasi, yra paprastas dalykas, aš manau, kad šis privalomas draudimas, nors jis vadinasi draudimas, bet tai yra mokestis, kaip PVM, kaip akcizas, kaip visi kiti, kaip nekilnojamojo turto mokestis. Todėl mes turime šį konkretų dydį arba ribinį, arba ribinį diferencijuotą nustatyti, jį Vyriausybės teikimu patvirtina Seimas. Kodėl? Viena, tai yra mokestis, tai nėra kažkoks savanoriškas… draudimo.

Antra. Vis dėlto čia yra Seimas, kuriame vyksta aštrios diskusijos ir ne taip lengva prastumti tam tikrus interesus. Ten susirenka 16, 18 žmonių, ir prastumti privačius interesus yra kur kas lengviau. Todėl viena, ką turime įteisinti ir dėl ko susitarti, kad jeigu jau priimsime šitą įstatymą, ribiniai tarifai ar diferencijuoti ribiniai tarifai turi būti tvirtinami Seime.

Toliau, kitas klausimas. Kadangi yra grupinis įteisintas draudimas, bet jeigu turi įvairios technikos… Sakysim, gerai, pilietis turi 5 lengvuosius automobilius. Aišku viena, kad jis su 5 iš karto negali važiuoti. Tai kodėl jis privalės drausti penkis? Teises apdraudžiu ir tada su kuriuo noriu, tuo važiuoju. Vadinasi, ir tai reikia įteisinti šiame įstatyme.

Dėl tarifų. Štai dabar aiškina, kad maždaug vidutinis draudimo tarifas Lietuvoje rinkoje susiklostė 200–300 litų. Jeigu aš tuo apsidraudžiu, tai nesvarbu, kaltas ar nekaltas būsiu, man draudimo kompanija apmokės. Pagal šį įstatymą mokės tik vienai pusei, kita pusė pati sau remontuos. Vadinasi, šitas tarifas, logika sako, turėtų būti dvigubai pigesnis negu dabar susiklostęs vidutinis laisvas tarifas.

Toliau. O kokią teisę mes norim įteisinti, kad kelių policija mus gaudytų – ar mes apsidraudėme, ar neapsidraudėm. Ir dar sugavusi iš manęs reketuotų 500 litų. Žinoma, galima bus su polininku susitarti: 200 tau, tu mane paleidi. Pažiūrėkim, ką reiškia šios policijos įteisinimas. Svarstome šį Draudimo įstatymą ir sėdi šeši, kurie nė velnio neveikia, o laukia čia, kad mes priimsime ir jiems prievarta plauks pinigai. Tai šie šeši turėtų ir susirūpinti, kad žmonės draustų.

Aš čia prisimenu ypač konservatorių, labai peikiamus tarybinius laikus. Nuvažiuodavai į techninę apžiūrą, prie tavęs iš karto prilipdavo draudikas ir sakydavo: nuolaidos, visa kita… Po to baigdavosi mano terminas, jis į namus ateidavo ir mes pratęsdavome sutartį arba nepratęsdavome jos. Dabar jie sėdi prie kompiuterių, žaidžia kortomis ir galvoja, kaip čia apmauti tuos Seimo narius, kad apskritai – sėdim savo kabinetuose ir mums plaukia pinigai, o mes tuos pinigus dalinamės. Ačiū už tokį. Todėl jokiu būdu čia policija neturi kontroliuoti, sugalvokim, kaip jie patys dirbtų ir žiūrėtų, ar apsidraudė. O labai paprastas dalykas, kam kontrolė… avarija ir moka tas visas baudas ir t.t.

Dabar, jeigu mes kalbam ir įvaizduojam rinką, tai kodėl žmogus, kuris važinėja 20 ar 25, ar 30, ar 15 metų ir nėra padaręs jokių avarijų, kodėl jis turi mokėti tokią pat baudą arba tokį patį mokestį kaip ir tas, kuris važiuoja penkerius metus ir laksto, sukelia avarijas, ir t.t. Todėl man atrodo, šiame įstatyme reikia numatyti ir privalomas lengvatas pagal vairuotojo stažą, kaip kultūringai jis važinėja, nepadarė avarijų ir t.t. Jeigu jau priimam, tai turi būti.

Taigi kas yra toks įstatymas? Tai tėra tuščia paistalynė, surašyti beprasmiai žodžiai, be jokio ekonominio pagrindimo, kai pilietis negali žinoti, ir aš grįžęs negaliu pasakyti, kiek jis, turėdamas “Moskvičių”, privalės mokėti, tai, gerbiamieji liberalai, yra jūsų įvairių machinacijų tolesnė tąsa. Jūs… priimsime taip įstatymą, ir prašau, gerbiamasis Steponavičiau, nesišypsokite kaip gudruolis, kad ir jūs galėtumėte, gal jums nereikia, jūs už pinigus atsiskaitote, bet kad kiekvienas iš mūsų žinotume ir galėtume pasakyti automobilio turėtojui, kiek jis mokės po šio įstatymo. Ačiū. Kitaip reikia balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū kolegai J.Veselkai. Kviečiu paskutinį pranešėją, dalyvaujantį diskusijoje, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką K.Glavecką.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis svarstymas yra gana linksmas ir, aš manau, įdėmūs klausytojai ar kas nors, pasiklausę mūsų diskusijos, iš tikrųjų būtų ganėtinai pasimetę dėl mūsų kalbų ir ypač tų kalbų tikslų. Pirma. Noriu gal nuraminti, nes vis dėlto, aš manau, kad tai buvo juokas, jog Baltarusija yra mūsų gerovės simbolis. Matyt, taip nėra. Ponas J.Veselka kalbėjo, kad šis draudimas numato tik vieną pusę, tai yra kad tik tam, kam sumušė, atlygina žalą, o tam, kas susimušė, reikės pačiam mokėti. Iš tikrųjų taip nėra. Abipusiai aprūpinama.

Būtinumas šio įstatymo atsirado ne tiek iš Europos Sąjungos reikalavimų, nors tokie iš tikrųjų yra, bet iš tų realijų, kurios yra Lietuvoje. Praeitais metais Lietuvoje, galiu pasakyti, buvo 35 tūkst. autoįvykių, kuriuose buvo padaryta milžiniška žala. Daugeliu atvejų, ta žala nebuvo kompensuota. Lietuvos teismuose yra tūkstančiai bylų, kuriose viena pusė teisiasi iš kitos, kad atlygintų nuostolius ir jokių šansų nėra jų išspręsti teigiamai. Daugelis žmonių patyrė didelę bėdą, nes jų turtas yra konfiskuotas, užstatytas, aprašytas ir t.t. Be to, praeitais metais 69 užsieniečiai pateko į autoįvykius Lietuvoje, iš jų 13 žuvo. Patirti nuostoliai, tačiau nė vienas negali gauti jokių draudimo išmokų iš niekur, nes visa tai yra reguliuojama abipuse teismine byla, o teisminės bylos, kaip žinote, užsienietis Lietuvoje iš esmės laimėti negali, nes nėra nei to turto, nieko nėra. Tai, aišku, turi įtakos visam mūsų krašto įvaizdžiui ir sudaro tarsi baltą dėmę visoje Europoje.

Tai, kad Rytų kraštuose, tarp jų ir Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldavijoje ir Baltijos šalyse buvo priimtas šis įstatymas, visų pirma rodo tai, kad tuose kraštuose tokiais atvejais vadovaujamasi priimta pasauline tvarka. Aš manau, tas argumentas, kad visose Europos šalyse yra tokia transporto draudimo rūšis, yra vienas iš pagrindinių argumentų ir būdų, leidžiančių išspręsti ir Lietuvoje šituos visus skaudžius klausimus.

Noriu pasakyti, kad šis įstatymas tai nėra įmokų ir dydžių nustatymo įstatymas. Iš esmės tai yra įstatymas, kuris reguliuoja mechanizmus, kaip turi funkcionuoti ši sistema. Tai yra principinis dalykas. Visose valstybėse ši rinka formavimosi, paskui funkcionavimo metu vienaip ar kitaip yra prižiūrima valstybės. Vienais atvejais valstybė kišasi į įmokas ir išmokas, kitais atvejais, kaip Vokietijoje, ji kišasi tik į išmokas. Kitaip tariant, nustato maksimalius dydžius, kurie turėtų būti išmokėti turto arba asmeninės žalos, žmogaus žuvimo ar sužeidimo atveju. Visais kitais atvejais valstybės reguliuoja rinką ir šiuo atveju kišasi nustatydamos, kaip aš minėjau, bruto įmokų dydžius. Taip daro visos Europos Sąjungos valstybės, tarp jų ir mūsų kaimynės Latvija ir Estija.

Čia buvo pasakyta, kad skirtumas tarp įmokų ir išmokų šioje rinkoje yra milžiniškas. Buvo pateikti skaičiai (jie iš tikrųjų yra teisingi), kad, pavyzdžiui, Estijoje, Lietuvoje arba Latvijoje išmokos sudaro maždaug trečdalį visų įmokų. Tačiau reikia pasakyti kai kuriuos dalykus, kurie labai svarbūs norint suprasti šį skirtumą. Visų pirma tai, kad draudėjai, kaip žinote, visas tas draudimo įmokas dalija į tris dalis. Pirmiausia jos yra privalomos biurui. Biuras pagal šią sistemą draudžia, kaip žinote… numatytus septynis atvejus, kada nebuvo… viskas išvardyta šioje medžiagoje, taip pat biuras apmoka kaštus, kurie yra susiję su šių draudimų mokesčiais. Tai yra moka mokesčius, kurie yra fizinių asmenų PVM ir kt., nuostolių išlyginimo priedus ir kt. Tas argumentas, kad Estijos rinka yra mažesnė, o mokesčiai yra didesni, ir kad Lietuvoje turėtų būti atvirkščiai – rinka didesnė, o mokesčiai mažesni, nevisiškai atitinka rinkos ekonomiką. Jeigu paimtume Estijos mažmenines kainas, pavyzdžiui, maisto produktų, tai jos visos be išimties yra mažesnės negu Lietuvoje, nors Lietuvoje rinka yra trigubai didesnė. Rinkos dydis ir kainų mastai priklauso nuo kitų dalykų, visų pirma nuo kaštų, nuo našumo, nuo efektyvumo ir nuo mokesčių naštos. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie visą šitą draudimo sistemą.

Mūsų pateiktame įstatyme yra numatyta, kad draudimo rinkos įvedimas bus kontroliuojamas Vyriausybės. Vyriausybė nustatys ir įmokas, ir išmokas. Tas nustatymas truks visą pereinamąjį laikotarpį. Vadinasi, pirmajame etape, kuriantis šiai rinkai, valstybė turės visus įrankius nustatyti bruto įmokas ir išmokų dydį. Tai atitinka visus pagrindinius principus, kurie buvo naudojami įkuriant, pradedant šią rinką, t.y. privalomąjį transporto savininkų draudimą visuose kituose kraštuose.

Ačiū. Kadangi problema yra sudėtinga ir reikalauja tolesnio aiškinimosi, be to, akivaizdžiai matyti, kad skiriasi pažiūros ne tiek dėl turinio, kiek dėl tam tikrų teorinių ir kitų dalykų, be to, kadangi čia kalbama apie kainas, kurios turi visiškai kitą prigimtį ir kitą struktūrą, komiteto vardu prašau padaryti svarstymo pertrauką.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Klausčiau kolegų, ar bendru sutarimu galėtume padaryti šio įstatymo svarstymo pertrauką? Negirdėti prieštaraujančių, taigi daroma svarstymo pertrauka.

Kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis Biudžeto komiteto pirmininkas, kuris vadovavo šio įstatymo svarstymui, išėjęs į tribūną sako netiesą, girdi, avarijos metu abiem pusėms atlygina šiuos civilinius draudimus. Ką sako įstatymas? “Draudimo išmokos. Pinigų suma, kurią draudikas ar biuras privalo išmokėti tretiesiems asmenims tam, kad būtų atlyginta autoavarijos metu padaryta žala”. Toliau…

PIRMININKAS. Ačiū, kolega, aš siūlyčiau pratęsti diskusiją, bet niekas nesiūlo priimti. Yra paskelbta svarstymo pertrauka ir jūs savo nuomonę galėsite išsakyti dalyvaudamas tolesnėse diskusijose nagrinėjant šiuos įstatymus komitetuose. (Balsas salėje) Kolegoms pageidaujant, skelbiu 10 minučių pertrauką. Renkamės 12.30 val.

Pertrauka

Seimo nutarimo “Dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamento" projektas Nr.IXP-389(4*) (svarstymas)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Prašau Seimo narius sėstis į savo vietas. Televizijos darbuotojų paprašysime nebefilmuoti salėje. Pradėsime svarstyti pirmąjį rezervinį klausimą, nes sutaupėme laiko. Turėtume svarstyti 6 darbotvarkės klausimą, bet dar yra laiko. Pirmasis rezervinis klausimas yra Seimo nutarimo “Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamento patvirtinimo” projektas Nr.IXP-389(4). Svarstymo stadija.

Kviečiu į tribūną pranešėją Seimo narį A.Sakalą. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke, mes patvirtinome etikos inspektorių, tokia pareigybė egzistuoja, ir mums reikėtų patvirtinti taip pat etikos inspektoriaus veiklos reglamentą. Dėl reglamento projekto yra gautos Teisės departamento pataisos, su kai kuriomis reikia sutikti. Jie patys reglamentui pastabų neturi, tik mano, kadangi tai yra juridinis asmuo, kad reikės prieš galutinį svarstymą mums pateikti lygiagrečiai ir Seimo nutarimą iš dviejų punktų, kurio pirmasis punktas skelbtų, kad Seimas kaip steigėjas steigia tokią Etikos inspektoriaus instituciją, ir antrasis punktas – patvirtina šios institucijos nuostatus. Nuostatai yra parengti, nutarimo projektas taip pat parengtas, o reglamentą aš kviesčiau patvirtinti.

Dar yra gautos Seimo nario J.Razmos pataisos, bet jas turbūt nagrinėsime, Pirmininke, po to, kai bus pritarta po svarstymo. Aš taip įsivaizduoju.

PIRMININKAS. Taip, nes joms dar reikės 10 Seimo narių pritarimo.

Dabar mes dar turėtume išklausyti ir kito komiteto – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Ar yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovų? Čia numatytas R.Sedlickas. Išvada yra išdalyta. Gal aš tik paskelbsiu šio komiteto išvadą. Ji yra tokia: “Komitetas, išnagrinėjęs visus pasiūlymus, nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą atsižvelgiant į pateiktas pastabas, kurioms komitetas pritarė”. Štai tokia Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.

Gal pagrindinis komitetas galėtų pakomentuoti šias papildomo komiteto išvadas?

A.SAKALAS. Aš manyčiau, kad dalis tų išvadų yra priimtinos, bet mes galutiniam variantui galėtume patobulinti pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto reikalavimus. Aš nesiūlyčiau dabar grąžinti, stabdyti šio proceso. Reikia pritarti po svarstymo, o komitetas patobulins ir pateiks pataisas galutiniam variantui. Nemanau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme pagrindinio ir mano paskelbtas papildomo komitetų išvadas. Galėtume pradėti ir bendrąją diskusiją. Nėra norinčių kalbėti dėl šio projekto. Tiems, kurie atvyko į salę šiek tiek pavėlavę, pasakysiu, kad mes svarstome rezervinį klausimą “Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamento patvirtinimo”. Diskusijose norinčių dalyvauti nėra. Prašau registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 27 Seimo nariai. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti po svarstymo pagrindiniam komiteto pateiktam projektui? Galima. Ačiū. Bendru sutarimu po pateikimo, nes diskusijos nebuvo, pritarta pagrindinio komiteto patvirtinam įstatymo projektui.

Dabar yra gautos Seimo nario J.Razmos pastabos dėl šio įstatymo projekto. Galbūt taip padarysim: Seimo narys pateiks šių pataisų turinį, po to mes spręsim, ar jas paremia dešimt Seimo narių, dėl jų kalbėsim ir balsuosim. Žodį dėl pataisų norėčiau suteikti Seimo nariui J.Razmai. Prašom.

J.RAZMA. Mano dvi pataisos labai paprastos. Jos numato kiek kitas žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų ir analitinės medžiagos skelbimo vietas, būtent kad analitinė apžvalga būtų skelbiama ne “Valstybės žiniose”, o jų priede “Informaciniai pranešimai”. Aš manau, kad “Valstybės žinių” redakcija tai galėtų išleisti kaip atskirą priedą, nes “Valstybės žiniose” skelbiami norminio pobūdžio teisės aktai ir nelabai ten tiktų skelbti analitines apžvalgas. Manau svarbiausia, kad šios apžvalgos būtų paskelbtos per visuomenės informavimo priemones. Tam, žinoma, reikėtų numatyti lėšų, kad būtų už ką užsakyti tokias publikacijas.

Dėl sprendimų. Siūlau, kad jie būtų būtinai skelbiami internete ir taip pat ne “Valstybės žiniose”, o “Informaciniuose pranešimuose”.

Trečia pataisa yra dėl mažesnio etatų skaičiaus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje. Siūlau sujungti sekretoriaus ir finansininko pareigybes ir atsisakyti konsultanto teisės klausimais, manydamas, kad galima rasti patarėją, kuris turėtų teisinių žinių. Taip pat siūlau sudaryti galimybę žurnalistų etikos inspektoriui prireikus sudaryti sutartį su reikiamais ekspertais, nes sunku bus rasti universalius žmones, kurie turėtų nuolatinį darbo krūvį. Daug geriau, kad prireikus būtų pasitelkiami vieni ar kiti ekspertai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dešimt Seimo narių paremtų Seimo nario J.Razmos reglamento pataisas? (Balsai salėje) Prieš parėmimą? Jeigu paremsim, tuomet jas pradėsim svarstyti, jeigu neparemsim, tuomet… Ar dešimt rankų pakiltų? Yra dešimt.

Mes pradedam svarstyti šias pataisas. Dabar noriu, kad jūs atsiverstumėte reglamentą. Pradedame svarstyti pirmąją pataisą dėl 6.5 punkto. Siūloma išbraukti “kas dveji metai” ir “Žinių” priede “Informaciniai pranešimai”. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Manau, kad daliai pataisos, mano nuomone, būtų galima pritarti, bet aš negaliu komiteto nuomonės sakyti, nes komitete pataisos nebuvo svarstytos, būtent kad būtų skelbiama “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai”. Tačiau, jeigu mes norėtume įrašyti, kad “kasmet rengia ir skelbia”, tuomet mums reikėtų taisyti ir Visuomenės informavimo priemonių įstatymą. Aš siūlyčiau palikti taip, kaip buvo “kas dveji metai”, taip yra tekste, bet pritarti pataisos daliai, kad “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai”.

PIRMININKAS. Supratote, yra du siūlymai: kasmet ir… Jūs atsiimate dėl kasmet? Ačiū. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu, kad 6.5 punktas būtų papildytas – “priede “Informaciniai pranešimai”? Bendru sutarimu pritarta.

Toliau svarstykim 11 punktą. Čia siūloma skelbti ne tik “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai”, bet ir interneto tinklalapyje bei išplatinti per visuomenės informavimo priemones. Seimo narys A.Sakalas –dėl balsavimo motyvų. Prašau.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kviesčiau pritarti šiai pataisai. Iš tiesų blogiau nebus, jeigu mes gausime informaciją ir per internato tinklalapį, ir ta informacija bus išplatinta per visuomenės informavimo priemones. Siūlyčiau pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Gal daugiau nekalbėkim, nes pritariančių užtenka. Ar galime bendru sutarimu šia pastaba papildyti 11 punktą? Pritariat. Ačiū. 11 punktas papildytas.

Dabar 14 punktas, turbūt pats sudėtingiausias. Yra pasiūlymas sumažinti žurnalistų etikos inspektoriaus aptarnaujantįjį personalą: palikti patarėją, bet sekretorių padaryti ir finansininku, per brūkšnelį siūloma, o čia atskiros dvi pareigybės. Prašau, A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš galiu tik pasakyti paties etikos inspektoriaus poziciją. Jo nuomone, jis turėtų turėti tiek patarėją teisės klausimais, turėtų turėti sekretorių arba sekretorę, kuri tvarko eilinius popierius ir viską registruoja, ir turėtų turėti finansininką, nes tai yra valstybinė įstaiga. Dabar padaryti vieną sekretoriaus-finansininko etatą, aš nežinau, nematau čia didelės racijos, bet jeigu Seimas nuspręst būtent taip, taip ir bus. Bet aš asmeniškai negalėčiau pritarti dėl šito.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Šukys prieš. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau nepritarti, nes yra išbraukiamas patarėjo ar konsultanto teisės klausimas etatas, arba pareigybė. Šiuo atveju žurnalistų etikos inspektoriui teisinės problemos bus vienos iš pagrindinių nagrinėjant skundus, tai tik todėl pasisakau prieš, būtent konkrečiai prieš šią pirmą pataisą. Turiu omeny 14 punktą.

PIRMININKAS. Dėl sekretoriaus, taip?

R.ŠUKYS. Konsultanto…

PIRMININKAS. Aišku, konsultanto teisės klausimais. G.Babravičius taip pat norėtų išsakyti savo nuomonę. Prašau.

G.BABRAVIČIUS. Aš atsiprašau, bet niekaip nepersijungė į raudoną spalvą mano pavardė. Tai bandžiau tai padaryti.

PIRMININKAS. Tai supratęs, aš jums ir suteikiu žodį.

G.BABRAVIČIUS. Aišku. Aš tik norėčiau pasakyti, kad nepritarčiau šiai pastabai, nes ši institucija yra pradėjusi realiai mūsų Seime veikti. Ją reikėtų sustiprinti tiek, kiek leidžia galimybės. Taigi nepritarčiau šiai daliai pono J.Razmos…

PIRMININKAS. Ačiū. Mes išgirdome visas nuomones. Prašau prieš balsavimą registruotis. Negirdėti.

Salėje 52 Seimo nariai. Prašau atidžiai pasiklausyti, dėl ko dabar balsuosime. Nagrinėjame Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamentą. 14 punktą siūlo papildyti Seimo narys J.Razma – mažinti aptarnaujantį personalą ir kad žurnalistų etikos inspektorius rengia inspektoriaus sprendimus. Kas už tai, kad pritartume šiai pataisai, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Pataisai.

Už – 17, prieš – 25, susilaikė 7, pataisai nepritarta. Paskutinė dėl 1.17 punkto. Čia grynai techninė pataisa. Siūloma išbraukti 7.1 – tvirtina darbuotojų skaičių. Tai yra tuos žodžius, o 7.2, 7.3, 7.4 padaryti viena eilute aukščiau. Tai būtų techninė pataisa. Ar pritartumėte šiam siūlymui? J.Razma norėtų komentuoti? Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, kadangi mes darbuotojų skaičių patvirtinome štai išvardydami visus etatus, tai kaip čia dar tvirtins pats inspektorius. Tiesiog nereikalingas įrašas, manyčiau.

PIRMININKAS. Taip, supratome. Ar bendru sutarimu galėtumėte pritarti šiam siūlymui? Pritariame. Ačiū. Pataisa priimta. Trys pataisos. Daugiau dėl šio reglamento pataisų nėra.

Dabar prašom registruotis. Vyksta registracija. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti projektui po svarstymo su J.Razmos pataisomis? Galima. Ačiū. Vienai nepritarėm, o trims pritarėm. Tai su tomis trim, kurioms pritarėm. Ačiū. Įstatymo projektui pritarta su pataisomis po svarstymo.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-380 (pateikimas)

Dabar svarstome kitą rezervinį 1-b klausimą – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-380. (Balsas salėje) Ne ne, mes bendru sutarimu, mes nebalsavome, nes kompiuteris sugedo, nerodė, kiek mūsų užsiregistravo, aš paprašiau bendru sutarimu ir tam pritarta. Čia lydintis įstatymas? Keletą minučių. Įstatymo projektas Nr.IXP-380. Pranešėjas – Seimo narys A.Sakalas. Prašom. Pateikimas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mes, įvedę etikos inspektoriaus pareigybę, kuri yra valstybinė, tarnautojas, turime automatiškai pataisyti Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnį, kuriame numatyta ir ta pareigybė, ir jo atlyginimas. Pataisymai yra labai paprasti. 2 straipsnyje numatytas žurnalistų etikos inspektorius šalia visų kitų pareigybių. 9 straipsnyje yra numatyta, atsiprašau, 8 straipsnyje numatytas taip pat žurnalistų etikos inspektoriaus apmokėjimo koeficientas 12. Tai viskas, visos pataisos.

PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų niekas nenori klausti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti projektui po pateikimo? Ačiū. Projektui pritarta po pateikimo. Dabar mums reikėtų nustatyti komitetus. Siūlomas pagrindinis Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Planuojama svarstymo diena – birželio 5 diena. Per vėlu? Kokią siūlote? Sako, anksčiau. Prašom.

A.SAKALAS. Galima? Pirmininke, inspektorius jau dirba, bet jis turi turėti reglamentą ir turi viską turėti, kad galiotų įstatymas. Dabar iki birželio mėnesio negalės galioti. Siūlyčiau datą padaryti kiek galima anksčiau. Pavyzdžiui, gegužės vidury.

PIRMININKAS. Ar sutinkate gegužės vidury? Gegužės 14 dieną? Gerai. Ar bendru sutarimu galėtume patvirtinti komitetus ir gegužės 14 dieną preliminarią svarstymo datą? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 7, 16 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-583 (pateikimas)

Norėčiau skelbti rezervinį 3 klausimą – Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 7, 16 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-583. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Skardžius. Pateikimo stadija. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis ir 16 straipsnio 2 dalis įtvirtina teisę kiekvienam Seimo nariui kadencijos laikotarpiu naudotis tarnybiniu automobiliu be vairuotojo. 1996-2000 metais Seimo kadencijos metu 121 Seimo narys naudojosi jam pagal siūlomą keisti įstatymą priklausančiu tarnybiniu automobiliu. Šiuo metu tarnybiniais automobiliais naudojasi 20 Seimo narių. Kaip žinote, praėjusios kadencijos pabaigoje buvo pataisa, kuri vietoj automobilio leido gauti piniginę kompensacija – 0,8 VDU vietoj automobilio kiekvieną mėnesį. Daugelis Seimo narių pradėjo naudotis šia teikiama alternatyva. Šiuo metu nenaudojamų 39 automobilių negalima parduoti, nes nėra žinoma, kiek automobilių gali prireikti įstatymo numatytai teisei realizuoti. Tai nėra toleruotina situacija, kai valstybės turtas be tikslo nuvertėja.

Be to, galima atkreipti dėmesį į išlaidas, kurių reikėtų Seimo narių naudojamiems “Volkswagen Golf” automobiliams aptarnauti. 1999 m. prireikė daugiau kaip 238 tūkst. litų. 2000 metais – daugiau kaip 234 tūkst. litų. Dar vienas aspektas – šiuo metu naudojami automobiliai iš esmės nusidėvėję. Jų vidutinė rida netoli 200 tūkst. kilometrų. Automobiliai neturi elementarių keleivių saugos priemonių. Taigi jeigu nebūtų pritarta mano siūlomai įstatymo pataisai, norint toliau realizuoti siūlomą panaikinti teisę, reikėtų pirkti naujus automobilius. Tai, suprantama, pareikalautų nemažai biudžeto lėšų, nes vidutinė tokios klasės automobilio kaina yra apie 35 tūkst. litų.

Be to, norėčiau paminėti, kad ne visai yra išnaudojamas garažas, yra aptarnaujantis personalas, kuris buvo skirtas 121 automobiliui aptarnauti. Eksploatacinės išlaidos, dabar tenkančios vienam automobiliui, labai padidėjo. Todėl siūlau taupyti valstybės lėšas ir pritarti mano teikiamam siūlymui dėl šios pataisos.

Taip pat šiame įstatyme siūloma keisti Lietuvos Respublikos Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 20 straipsnio 3 dalį. Joje minima, kad nutrūkus Seimo nario įgaliojimams buvęs Seimo narys ir su juo gyvenantys šeimos nariai privalo per 30 dienų išsikelti iš užimamų patalpų ir visiškai atsiskaityti už gyvenimą Seimo viešbutyje. Akivaizdu, kad nustatytas terminas yra per ilgas, nes naujai išrinkti Seimo nariai kadencijos pradžioje neturi kur apsigyventi, nes jiems priklausančiose patalpose dar gyvena kadenciją baigę Seimo nariai.

Teikiamam įstatymo projektui poįstatyminių aktų parengti nereikia, todėl siūlau pritarti mano teikiamiems siūlymams.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, norėjau paklausti. Koks vis dėlto bus garažo likimas įvykdžius šitą procesą – privatizuotas ar paliktas Seimo toliau funkcionuoti?

A.SKARDŽIUS. Siūlymų yra įvairių. Bandoma pritraukti kitų biudžetinių organizacijų transporto ūkius, kad jie naudotųsi mūsų garažu, nes mes iš biudžeto išlaikome ir Vyriausybės, ir Prezidentūros atskirus garažus. Būtų racionalu pritraukti juos ir išnaudoti. Yra pateikti siūlymai, šiuo metu vyksta derybos. O Seimas negalėtų, aš manau, Seimo garažai negalėtų užsiimti kokia nors komercine veikla, Seimui nederėtų taip elgtis.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Pavilionis. Prašom.

R.PAVILIONIS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad tai liečia visus Seimo narius – ir eilinius, ir vadovus, tarp jų ir Pirmininko pavaduotojus. Aš norėčiau, trumpai kalbant, paklausti, ar tokiu atveju ir vadovai atsisako tarnybinių mašinų ir vairuotojų, ar atsisako ir Seimo vadovybė visų mašinų ir vairuotojų? Ar aš teisingai supratau jūsų teikiamą siūlymą? Ar tai liečia tik dalį Seimo narių?

A.SKARDŽIUS. Aš nelabai supratau jūsų klausimą, nes nuolat veikia jūsų mobilusis telefonas. Jei galima, suformuluokite.

R.PAVILIONIS. Seime yra 141 Seimo narys. Kalbama apie Seimo narį apskritai, tarp jų, vadinasi, ir Seimo vadovai. Ar tas įstatymas, pasiūlymas taikomas visiems Seimo nariams vienodai, ar atsisakoma šia pataisa visų tarnybinių automobilių ir vairuotojų, ar tik dalies?

A.SKARDŽIUS. Ačiū už klausimą. Galėčiau atsakyti labai trumpai. Seimo reikmių yra tikrai nemažai. Viena iš tų reikmių taip pat yra Seimo vadovybės, tai yra Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pavaduotojų, ir automobilių, skirtų įvairioms kitoms reikmėms, frakcijoms. Yra mikroautobusai, yra autobusai, yra automobiliai aptarnauti delegacijoms. Šitas ūkis išlieka, atsisakoma būtent Seimo nariams skirtų automobilių, nes dauguma jų naudojasi alternatyva, kaip žinote, iš jų likę tik 20 Seimo narių, kurie nesinaudoja, tai yra 0,8 vadovų, būtent šia alternatyva. O esant alternatyvai ir tai ankstesnei reglamentacijai dėl automobilio, mes turime laikyti garažą, turime laikyti automobilius ir nežinome, kuris Seimo narys pageidaus naudotis arba viena, arba kita siūloma alternatyva. Tai yra tikrai neūkiška, yra didelis nuotolis. Tad jeigu tenkina toks atsakymas…

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Į mano klausimą jau atsakė.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė J.Narvilienė.

J.NARVILIENĖ. Aš norėčiau paklausti, ar bus organizuojamas aukcionas parduodant šiuos automobilius?

A.SKARDŽIUS. Taip, nes kitos alternatyvos nėra. Valstybės turtas tik per aukcionus gali būti parduodamas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gal pirmiausia aš ne visai norėčiau sutikti su pranešėju, kad nėra kitos alternatyvos dėl tų automobilių panaudojimo. Galima ir be aukciono perduoti kitoms biudžetinėms institucijoms. Mano klausimas būtų štai koks. Vis dėlto šios kadencijos metu kad ir 20 Seimo narių pasirinko egzistuojančią kitą alternatyvą – kol kas naudotis tarnybiniu automobiliu. Ar negalima būtų gerbti šitą jų pasirinkimą, kuris turbūt yra visos kadencijos laikotarpiui numatytas, ir nustatyti, kad jūsų sprendimas įsigaliotų tik nuo kitos kadencijos pradžios. Šiuo atveju reikmė (…) naujus automobilius neiškiltų. Tie Seimo nariai, kurie pasirinko tuos senus, dabar turbūt yra patenkinti tokiais, kokie jie yra.

A.SKARDŽIUS. Ačiū kolegai už klausimą. Aš manau, kad Seimo deklaruojama nuostata, kad reikia taupyti biudžeto lėšas, būtent turėtų būti įgyvendinama nuo paties biudžeto, kaip asignavimo valdytojo, ir reikia pirmiausia pradėti taupyti lėšas. Dar kartą kartoju: nėra racionalu naudotis abiem alternatyvomis. Jūs praeitoje kadencijoje priėmėte alternatyvą negalvodami apie pasekmes, apie didžiules išlaidas.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis pranešėjau, nors čia jau buvo toks klausimas nuskambėjęs, bet aš norėčiau jį labiau sukonkretinti. Aš noriu jį iškelti taip. Kodėl negali būti tie automobiliai, kurie liks laisvi, perduoti iš tikrųjų biudžetinėms valstybės institucijoms, kurioms jų trūksta, o turi būti parduoti, jūsų nuomone, kaip sakėte, aukcione? Koks yra šito viso dalyko tikslas? Nes turtas yra valstybės, ne Seimo kanceliarijos ir ne Seimo vadovybės. Kodėl būtent šitas kelias yra nuolat peršamas – parduoti, parduoti, parduoti? Iš tikrųjų buvo komiteto siūlymas. Aš norėčiau žinoti, ar valdyba svarstė (jūs valdybos narys) dėl automobilių perdavimo policijai ir prokuratūrai – ir esančių laisvų, ir kurie dar liks laisvi. Ačiū.

A.SKARDŽIUS. Ačiū už klausimą. Aš siūlyčiau laikytis nuoseklumo. Kaip galėjo valdyba svarstyti, jei tie automobiliai, kaip minėjau savo šio įstatymo pristatyme, dar yra rezerve, dar neapsispręsta, ar pareikalaus jų Seimo nariai, ar ne. O jūsų siūlymas yra svarstytinas, kaip ir kitų komitetų, kurie siūlo. Faktiškai visi komitetai siūlo, kur tuos automobilius panaudoti. Tad, manau, ateis laikas ir jūsų siūlymas bus svarstomas.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi klausimai, jūs atsakėte į juos. Dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Dėkui, gerbiamasis Pirmininke. Jeigu nėra prieštaraujančių, tai nėra ką ir kalbėti. Aš manau, kad pranešėjas teisus sakydamas, kad ši alternatyva – ar pinigai, ar tarnybinis automobilis – buvo klaidinga. Tai iš karto buvo aišku. Aš ir prieš metus ar pusantrų sakiau, kad mes taip nesutaupysime, nes išlieka ir darbuotojai, ir visa kita, ir trečia. Ir manau, kad yra racionalu vis dėlto pasirinkti vieną sistemą – arba tarnybinis automobilis, arba kompensacija. Mane nuramino tai, kad vis dėlto garažas nebus privatizuotas ar dar kur nors padėtas. Manau, po mūsų ateis kiti Seimo nariai, nereikia jo parduoti, tegu jis lieka kaip Seimo vienas iš padalinių.

Ir dėl 2 dalies, tai yra kad per 15 dienų turi išsikraustyti Seimo nariai. Išties galima trumpinti net ir iki 10 dienų. Nemanau, kad mes kažin kokius turtus į tą bendrabutį susinešame, kad reikėtų mėnesį po to automobiliais vežti savo turtus. Manau, ir 10 dienų pakanka palaisvinti Seimo viešbutį.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieštaraujančių nematyti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Ačiū. Prieštaraujančių nėra. Projektui po pateikimo pritarta ir pradedame svarstymo procedūrą. Siūlomas pagrindinis komitetas… Kuris siūlomas? Nėra? Pone Skardžiau, kuris būtų pagrindinis jūsų siūlomas komitetas? Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar sutiktumėte su šiais dviem pasiūlymais? Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – pagrindinis, Biudžeto ir finansų komitetas – papildomas. Pritariate. Ir preliminari svarstymo data – birželio 7 d. Ačiū. Pritarta.

Akcizų įstatymo 5¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-560(2*)  ES (svarstymas)

Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Svarstome 6 klausimą – Akcizų įstatymo 5¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registruotas Nr.IXP-560(2), susijęs su Europos Sąjunga. Svarstymo stadija. Pranešėjas – komiteto pirmininko pavaduotojas G.Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Komitetas yra svarstęs šį Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 5¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuris susijęs su akcizo cigaretėms didinimu 2 centais. Komitetas atsižvelgė į Teisės departamento ir Ekonomikos komiteto pasiūlymus pakeisti įsigaliojimo datą nuo birželio 1 d. ir tam pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė 1. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto atstovą P.Vilką pristatyti komiteto išvadą. Prašau.

P.VILKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 5¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, priėmė sprendimą pritarti iniciatorių teikiamam įstatymo projektui – pasiūlyti Biudžeto ir finansų komitetui pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą nuo birželio 1 d. Tam komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje nori dalyvauti Seimo narys J.Veselka. Prašau. Atsisakote. Ačiū. Ar yra norinčių toliau kalbėti diskusijoje. Nėra. Pataisų… nerandame savo dokumentuose šio įstatymo projekto. Ar yra pataisų dėl šio įstatymo? Pagrindinis komitetas. Ar yra pataisų? (Balsai salėje) Nėra. Ačiū. Jeigu pataisų nėra, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Ačiū. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo įstatymo 2, 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-535* (svarstymas)

Svarstome 7 darbotvarkės klausimą. (Balsai salėje) Prašau. Gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo įstatymo 2, 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-535. Svarstymo stadija. Pranešėjas – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas G.Šivickas.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį įstatymo projektą, kurio tikslas – pakeisti Lietuvos Respublikos įstatyme nurodytą deklaruojamo brangaus turto įsigijimo rinkos kainos dydį bei numatyti nuostatą, kad gyventojai, kurie deklaruoja turtą ir pajamas pagal Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo nuostatas, turto arba lėšų įsigijimo, pajamų pagal šį įstatymą nedeklaruoja. Komitetas pastabų negavo. Komitetas šiam projektui pritarė bendru sutarimu. Siūlau pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Ir pataisų dėl šio įstatymo projekto nėra. Yra norinčių kalbėti dėl motyvų. Seimo narys J.Razma. Prašau.

J.RAZMA. Dėl šio įstatymo projekto man šiek tiek teko diskutuoti su mokesčių policijos pareigūnais. Jie yra kiek susirūpinę dėl tokio didelio brangaus turto viršutinės ribos padidinimo. Vis dėlto per tuos metus infliacija tiek neišaugo, kad brangaus turto riba nuo 30 tūkst. pakiltų iki 120 tūkst. Gal būtų… na, aš nesakau, kad svarstymo stadijos metu reikia ką nors spręsti, galbūt iki priėmimo stadijos galima būtų pagalvoti, gal ta riba galėtų būti kiek mažesnė – 50 tūkst. ar panašiai, nes vis dėlto tos deklaravimo būtinybės egzistavimas turi ir prevencinę reikšmę. Jeigu žmogus turi nuolat mąstyti, jog jeigu jis nemokės mokesčių, o reikės pirkti ką nors brangaus ir jam reikės pagrįsti, iš kur gautos pajamos, gal vis dėlto kai kuriais atvejais jis sumokės tuos mokesčius, kad būtų matomos legalios pajamos. Todėl aš greičiausiai susilaikysiu, nors antroji nuostata, kuri siūloma tame projekte, kad nedeklaruotų tie brangaus turto įgijėjai, kurie deklaruoja pagal kitą įstatymą, be abejo, yra racionali ir palaikytina.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Jurkus – už. Prašau.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad šiam įstatymo projektui reikia pritarti, nes po konservatorių valdymo daugelyje miestų brangus turtas yra likęs menkavertis. Aš nematyčiau čia didelės… dėl ko čia ginčytis, o reikėtų pritarti ir imti svarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš tik norėčiau pasiūlyti, nes nėra tokio didelio išsiskyrimo. Man atrodo, deklaravimas turi baigtis iki švenčių, ką tik paskelbta išeiginė diena, taigi būtų labai malonu šiam įstatymo projektui taikyti skubą ir ji priimti.

PIRMININKAS. Gal tada pirmiausia užbaikime svarstymo stadiją. Kadangi buvo ir priešingų nuomonių, prašau registruotis. Seimo nariai, prašau jus registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui po svarstymo, prašau balsuoti. Vienas, du kelia rankas. Nesiregistravote?

Už – 40, prieš nėra, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta. Ar Seimo nariai pritartų ypatingai skubai? (Balsai salėje) Iš tiesų būtų galima taikyti ypatingą skubą, jeigu 36 Seimo nariai pritartų šiam siūlymui. Arba bendru sutarimu. (Balsai salėje) Girdžiu, nėra bendro sutarimo. Ar visi registravosi? Dar kartą registruojamės, o tada balsuosime.

Kas už tai, kad šio įstatymo priėmimui taikytume ypatingą skubą, prašau balsuoti.

Už – 43, prieš – 1, susilaikė 3. Ypatingai skubai pritarta.

Pardedame priėmimo procedūrą. Dėl 1 straipsnio. Seimo narys J.Razma – prieš. (Balsai salėje) Dėl viso? Gerai. Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Nėra. Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Priimtas.

2 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti? Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdėti. Priimta.

Dabar dėl viso įstatymo kalba Seimo narys J.Razma. Prašau.

J.RAZMA. Aš apgailestauju, kad šiek tiek ilgiau nepadiskutavome, ar tikrai tą sumą, kurios įgijimo teisėtumo pilietis neturi pagrįsti, reikia pakelti nuo 30 iki 120 tūkst. Mes apsunkiname Mokesčių policijos, Ekonominės policijos darbą ir sumažiname tokio prevencinio įstatymo veikimo galimybes. Aš nemanau, kad jau yra tas laikas, kai finansinius nusikaltimus vykdantys asmenys operuoja tik sumomis didesnėmis už 120 tūkst. Aš manau, kad pakankama nusikalstamumo terpė dar yra ir toje mūsų pakeltoje riboje tarp 30 ir 120 tūkst. Tai šioje vietoje mes apsunkiname teisėsaugos darbą.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet diskusija apie korupciją bus po pietų. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes iš tiesų darome sprendimą ne tokį jau paprastą ir gerokai prieštaringą. Nėra abejonės, kad šis sprendimas turėjo būti diskutuojamas visų antikorupcinių priemonių kontekste, taip pat ir visuotinio pajamų deklaravimo įvedimo kontekste. Kita vertus, aišku, kad kartelės pakėlimas dabar neabejotinai palengvina, įsigyjant brangų turtą, atrišti rankas įvairiom manipuliacijom, nes jeigu mes 47 tūkst. turėjome kartelę ir tai darydavo taip, kad išskaidydavo turtą iki 35 ir nedeklaruodavo, o dabar 120 tūkst. Nesuprantama, kodėl 120 tūkst., tada gal kelkite milijonui. Šiuo atveju visiškai aišku, kad šis klausimas turėtų būti kompleksiškai analizuojamas su pajamų deklaravimu, su gyventojų socialine padėtimi, su brangaus turto visais dalykais, bet taip staiga jį priimti, manau, gerokai prieštaringa. Aš susilaikysiu dėl to, kad ši pataisa būtų priimta.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Macaitis. Prašom.

A.MACAITIS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pritarti šiam įstatymui ir būtent šioms pataisoms. Kodėl? Visų pirma tie, kurie deklaruoja atėjus laikui, jie vis tiek per metus turi deklaruoti tą turtą. O tas lakstymas ir rodymas nuolat su pažymomis atima laiko ir žinome, ką tai reiškia. Manyčiau, jog bijoti to, kad tas turtas nebus deklaruotas, nereikia, reikėtų pritarti mažinant biurokratiją. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip. Dėl motyvų visi kalbėjo. Prašau registruotis prieš balsavimą. Diskusija buvo paskelbta, kalbėti niekas nenorėjo. Salėje 51 Seimo narys. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo 2, 3 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymą, prašom balsuoti.

40 – už, prieš – 2, susilaikė 7. Įstatymas priimtas.

Replika po balsavimo – Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš noriu atkreipti Seimo Pirmininko dėmesį, nes man atrodo, jis vėl neįvykdė savo pareigų, kaip buvo ir azartinių lošimų atveju, šiuo atveju, manau, šio įstatymo pakeitimui taip pat reikėjo antikorupcinės ir kriminogeninės ekspertizės. Vis dėlto tai yra susiję su tam tikrais nusikaltimais ir mums būtų buvę naudinga žinoti, ar tai turės įtakos, ar ne. Gal ir visi būtume balsavę už.

PIRMININKAS. Pone Razma, kai jūs kaltinate, visų pirma perskaitykite įstatymą. Seimo Pirmininkas tokių pareigų neturi Tai yra komiteto pareiga tuos visus įstatymus pažiūrėti ir vykdyti. Būkite ateityje tikslesnis.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 124⁵ straipsniu, 262, 264, 269, 271 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-259(3*) (svarstymas)

8 darbotvarkės klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 124⁵ straipsniu, 262, 264, 269 ir 271 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-259(3). Pranešėjas – Seimo narys R.Šukys. Svarstymo stadija.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamas Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 124⁵ straipsniu, 262, 264, 269 ir 271 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-259(3). Šis variantas yra parengtas atsižvelgiant į gautas pastabas iš įvairių institucijų, įvertinus visas pastabas, kurios buvo pareikštos komitete. Tai yra komiteto patobulintas variantas.

Aš norėčiau trumpai priminti kolegoms, kokia dabartinio pataisyto projekto esmė arba kuo jis skiriasi nuo anksčiau teikto Seimui, kuris buvo per pateikimo stadiją. Esmė yra ta ir pagrindinis, sakykime, šio projekto skirtumas yra tas, kad padaryti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 7 dalies pakeitimai ir papildoma nauja 8 dalimi. Tai naujas 124⁵ Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnis, kad galėtų policijos pareigūnai kartu su savivaldybės pareigūnais arba savivaldybės tarybos įgaliotais asmenimis taikyti administracinės atsakomybės už – tikrinimo priemones, kurios yra numatomos 264 straipsnyje, tai būtent: važiuoklės blokavimas specialiu įtaisu arba autotransporto priemonės nutempimas. Jeigu anksčiau tokia teisė buvo suteikta ir kartu su savivaldybe daryti, tai šiuo atveju palikta yra tik policijai. Iš tiesų sulaukta labai prieštaringų vertinimų dėl teisės blokuoti priverstinai transporto priemonės važiuoklę. Pagrindiniai motyvai buvo tokie, kad čia pažeidžiamos žmogaus teisės ir panašiai.

Komitetas išnagrinėjęs nusprendė, kad transporto priemonės važiuoklės priverstinis blokavimas arba transporto priemonės priverstinis nutempimas yra tiktai administracinės atsakomybės arba administracinės bylos išnagrinėjimui prielaidos sudarymas arba užtikrinimo priemonė, bet ne sankcija. Šiandien yra ydinga praktika, kai ir savivaldybės Vyriausybės nustatyta tvarka šiuos veiksmus atlieka iš esmės kaip sankciją. Komitetas į tai atsižvelgė. Yra numatyta, kad Vyriausybė turės patvirtinti naują tvarką ir ten turės būti visos sąlygos. Aš manau, kad Vyriausybė, įvertinusi visus pareikštus pageidavimus ir tam tikrus nuogąstavimus, kad blokavimas tapo sankcija pats savaime, o ne kaip užtikrinimo priemonė, turėtų nustatyti, kad tai nėra jokia paslauga, kaip dabar traktuoja policija ir ima pinigus kaip už suteiktą paslaugą, kurios niekas neprašė. Tai, beje, yra pagrindinė suma šiame nuobaudos bendrame lygyje. To neturėtų būti ir komitetas tai įvertinęs rado kompromisinį sprendimą. Siūlome Seimui pritarti po svarstymo pateiktam patobulintam įstatymo projekto variantui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Ar yra norinčių dalyvauti diskusijose dėl šių Administracinės teisės pažeidimų kodekso straipsnių papildymo?

Pritarti nėra norinčių? Yra. E.Šablinskas, taip? Jūs dėl motyvų ar diskusijoje? Diskusijoje. Prašom.

E.ŠABLINSKAS. Kaip jau minėjo Pirmininkas, dėl šių administracinių pakeitimų buvo nemažai šnekėta ir klausymų metu. Man yra kilę tam tikrų dvejonių. Jų esmė yra ta, kad mūsų pakeitime, kurį mes norime padaryti 124⁵ straipsnyje, taisyklės nustatytos dėl transporto priemonės stovėjimo trukmės bei tvarkos tose vietose. Tačiau tvarkos kaip tokios apskritai nėra. Yra tik kelių eismo taisyklių 16.5 punktas, kuris sako: ten, kur yra stovėjimo automatai, yra atitinkami mokamo stovėjimo ženklai, ir vairuotojai privalo už stovėjimą mokėti atsižvelgiant į stovėjimo trukmę ir laikytis nustatytos tvarkos. Viskas, daugiau nieko nėra.

Mūsų įrašomas straipsnis gali apsunkinti sprendimą, kaip tai bus galima padaryti, ir kiekvienas žmogus, kreipęsis į teismą, laimės bylą, nes nė viena iš tų įstaigų nepateiks tvarkos. Aš neminiu mūsų 6 straipsnio, kur siūloma Vyriausybės institucijoms nustatyti ir reglamentuoti teisės aktus. Tai nesusiję, nes čia pagal mūsų naują siūlomą kodekso papildymo straipsnį apeliuojama į priemonių stovėjimo trukmę bei tvarką.

Toliau. 269 straipsnyje įrašoma “padarius pažeidimus pagal šį straipsnį pareigūnai kartu su savivaldybės tarybos tam įgaliotais asmenimis turi teisę blokuoti”. Aš nežinau, jeigu taip parašysime, vadinasi, kitos įstaigos irgi prašys įrašyti, ir kartu su policijos darbuotojais atsiras ne tik savivaldybės, bet, pavyzdžiui, ir medicinos, ir kitų įstaigų. Policija atlieka grynai savo darbą.

Kita vertus, 132 straipsnis kalba apie stovėjimo tvarką kiemuose. Ten savivaldybė visada dirbo ranka rankon su policija ir tokio įrašo, kad jie baudžia, nereikia. Ekologinė policija tiesiog suranda tuos vairuotojus, kurie palieka automobilius metams, kitiems (arba netvarkingus) ir baudžia. Todėl manyčiau, kad 124⁵ straipsnio nereikia, nes jis atitinka 124¹ straipsnį, kuriame parašyta, kad už kelių eismo ženklų nesilaikymą yra nustatyta bauda. Taip pat reikia ištaisyti 269 straipsnį išbraukiant sakinį “kartu su savivaldybės tarybos tam įgaliotais asmenimis”. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dėl balsavimo motyvų būtų norinčių kalbėti? Seimo narys R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Kadangi buvo išsakyta tam tikrų abejonių ir tai padarė mūsų komiteto narys, aš manau, kad priėmimo stadijai bus pateiktos atitinkamos pataisos. Aš tik norėčiau paraginti kolegas pritarti po svarstymo šiam projektui, o dėl motyvo, kad nėra nustatyta tvarka, kaip transporto priemonė pagal kelių eismo taisykles turi stovėti ir kokia yra nustatyta trukmė, tai siūlyčiau kolegai nueiti į bet kurią vietą, kur tas ženklas stovi, ir jis pamatys, kad yra ir kitas ženklas, kuris nurodo, kaip mašina turi stovėti, kiek laiko ten galima stovėti ir kur reikia susimokėti, o ant automatų yra parašyta, kur turi būti pateiktas talonas. Taigi tvarka yra ir tą nustato eismo taisyklės, ir jokių kitokių papildomų tvarkų čia nereikia. Svarbu, kad eismo taisyklėse yra toks reikalavimas. Už šio reikalavimo nesilaikymą yra numatyta administracinė bauda, ją taiko tik policija. O siūlymas išbraukti savivaldybės pareigūnus… Deja, ši priemonė ten, kur pažeidžiama stovėjimo trukmė, kur yra mokamo stovėjimo ženklai, bus neveiksminga ir bus neįmanoma jos taikyti, jeigu užtikrinimo priemonių kaštų neprisiims savivaldybės. Kadangi rinkliavų surinkimu yra suinteresuotos savivaldybės, jos turi prisiimti ir tam tikrus kaštus, t.y. šiuo atveju padėti policijai palaikyti tą tvarką ir eismo taisyklių 16.5 punkto vykdymą. Tai yra laikina priemonė, kuri galios ne daugiau kaip pusę metų, kol bus sutvarkytas autotransporto priemonių registras. Tada šiuos klausimus bus galima išspręsti išrašant tam tikrą taloną, baudos kvitą ir paliekant jį gražiai už valytuvo, kaip yra daugelyje pasaulio šalių. Kaip pavyzdį noriu pasakyti, kad visose Europos sostinėse transporto priemonių važiuoklės yra blokuojamos, automobiliai nutempiami, jeigu yra pažeidžiamos kelių eismo taisyklės. Tik įvairios šalys skirtingai sprendžia tuos klausimus. Aišku, būtų geriau priimti visiškai atskirą įstatymą, užtikrinantį rinkliavų surinkimą, eismo saugumą bei tam tikras eismo tvarkos palaikymo funkcijas deleguojant savivaldybėms. Šiuo atveju savivaldybės tokių funkcijų lyg ir neturi, bet policija neturi finansinių galimybių užtikrinti elementarios tvarkos palaikymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Jakučionis prieš. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Esu prieš tokią šio įstatymo redakciją. Gerbiamasis kolega R.Šukys aiškina, kad bus pataisyta, sutvarkyta, tai gal tada pratęskime, padarykime svarstymo pertrauką ir pataisykime, ir sutvarkykime. Dabartinei redakcijai, mano nuomone, negalima pritarti, nes lygiai tokį pat siūlymą teikė vidaus reikalų ministras iš šios tribūnos, ir tas siūlymas buvo atmestas. Aš siūlau atmesti ir šį siūlymą todėl, kad čia yra ribojama ir žmogaus judėjimo laisvė, ir disponavimo savo turtu laisvė. Yra kultūringas, civilizuotas būdas, ir jeigu vairuotojas pažeidė taisykles, jis yra baudžiamas, jam išrašomas talonėlis, padedamas už valytuvo ir viskas gerai. Siūlau nebalsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 48 Seimo nariai.

Prašom apsispręsti, ar pritariame pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui po svarstymo. Prašom balsuoti.

Už – 31. Prieš – 10, susilaikė 6. Po svarstymo projektui pritarta.

Specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-480* (svarstymas)

Svarstome 9 darbotvarkės klausimą – Specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-480. Pranešėjas – Seimo narys V.Greičiūnas. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Susisiekimo ministerija ir ministras D.Barakauskas pateikė šio įstatymo pataisą. Ekonomikos komitetas ją išnagrinėjo ir mums iškilo tam tikrų abejonių, nes įstatyme yra parašyta: “išbraukti iš valstybės įmonių, kurios iki 2000 m. turi būti specialios paskirties bendrovės…” atsiprašau, “į priedėlį, pateiktą valstybinių įmonių, kurios iki 2000 m. turi būti specialios paskirties bendrovės”… sąrašo pakeitimas. Kurios turi būti. Mums šiek tiek sukėlė abejonių 2001 metai, tačiau atsižvelgėme į tai, kad Susisiekimo ministerija ir “Lietuvos geležinkeliai” siekia restruktūrizacijos ir to proceso negalima būtų pradėti vykdyti, jeigu tai yra įrašyta į šį dokumentą, kuris sukelia dviprasmybes. Todėl Ekonomikos komitetas pritarė šiai įstatymo pataisai – “išbraukiant valstybinę įmonę “Lietuvos geležinkeliai” iš spec. paskirties įmonių sąrašo”. Taip pat pasiūlėme Vyriausybei parengti akcinės bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” reorganizavimo įstatymo projektą, kuris nustatytų “Lietuvos geležinkelių” reorganizavimo būdą ir tvarką. Taigi už šį mūsų nutarimą balsavo 7, prieš nebuvo ir 2 susilaikė.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką R.Šukį dėl papildomo komiteto išvados.

R.ŠUKYS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstęs Specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, nusprendė siūlyti grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į išvadoje išdėstytas pastabas bei pasiūlymus. Pasiūlymai buvo pateikti tokio pobūdžio, kad reikia parengti naują Specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo redakciją ir jį iš esmės išnagrinėti. Komitete iš tikrųjų nebuvo vienos nuomonės, kaip reikėtų tobulinti šį projektą, taigi reikia šiuo klausimu platesnio specialistų svarstymo. Ten yra daugiau problemų, ne tiktai ta problema, kuri yra pateikta. O dėl specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” reorganizavimo yra siūlymas, kad turėtų būti parengtas atskiras specialus įstatymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Išklausėme abiejų komitetų išvadas. Pirmoji buvo teigiama, antroji – ne. Bendroji diskusija. Nėra norinčių kalbėti bendrojoje diskusijoje. Aš noriu priminti, kad yra Seimo nario J.Razmos siūlomas įstatymo projekto pakeitimas, bet jis gautas tik šiandien ryte, neišlaikomas 24 valandų… Tai gal priėmimo stadijai, taip? Taip, reikia. Statuto 152 straipsnio 1 dalis sako, kad “Visas siūlomas pataisas (…) Seimo narys turi įteikti Posėdžių sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio darbotvarkėje numatyto laiko įstatymo projektą pradėti svarstyti.” Jūs įteikėte pavėluotai, todėl tiesiog priėmimo stadijai iš naujo parenkit savo projektą, ir viskas. Taigi jūs norit kalbėti prieš. Seimo narys J.Razma – prieš. Prašau.

J.RAZMA. Na, manau, Seimas atrodytų nerimtai, jeigu dabar balsuotų taip, kaip pasiūlė mano Ekonomikos komitetas. Kitaip sakant, iš realiai nebeegzistuojančio sąrašo siūlytų išbraukti pirmąją eilutę. Nes 2000 metai jau seniai praėjo, o čia mes iš sąrašo, kuris galiojo iki 2000 metų, išbraukiam pirmąją eilutę. Tai tikrai keistas sprendimas. Kadangi nėra galimybės apsispręsti dėl mano pataisos šiandien, man belieka agituoti balsuoti prieš šį pagrindinio komiteto siūlymą, remtis Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone grąžinti iniciatoriams tobulinti. Jeigu jau kurie norite iš to sąrašo ką nors išbraukti, tai bent jau galėtumėte pasirūpinti ir pakeisti metus, pavyzdžiui, vietoj 2000 metų įrašyti 2002 metus, tada būtų tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Greičiūnas – už projektą. Prašau.

V.GREIČIŪNAS. Mielieji kolegos, aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad įstatyme parašyta “kurios iki 2000 metų turi būti” ir neparašyta, kad jos tik iki… turi. O kas po 2000 metų, tai nepasakyta. Jos gali būti, gali nebūti. Dar kartą noriu atkreipti dėmesį ir į Teisės komiteto pastabą, kad reikia grąžinti iniciatoriams tobulinti. Čia nėra ką grąžinti, reikia arba išbraukti, arba neišbraukti. Čia nieko nepatobulinsi ir jokios kitos redakcijos nesugalvosi. Taigi, kad iš tikrųjų “Lietuvos geležinkeliai” galėtų rengti restruktūrizacijai ir nebūtų dviprasmybių, reikia šį dokumentą priimti, o Vyriausybė turi rengti taip, kaip mes pasiūlėme, Restruktūrizacijos įstatymo projektą, dėl kurio mes paskui diskutuosime. O dėl viso įstatymo, tai, be abejo, kaip ponas J.Razma sakė, galėsim čia diskutuoti kitą kartą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdau vieną nuomonę prieš, vieną už. Prašau prieš balsavimą registruotis. Vyksta registracija.

43 Seimo nariai salėje. Kas už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto patvirtintam projektui po svarstymo? Prašau balsuoti.

31 – už, prieš nėra, susilaikė 10. Po svarstymo projektui pritarta.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir Įstatymo priedėlio IV skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-436(3*) (svarstymas)

Pradedame svarstyti darbotvarkės klausimą 10a – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir įstatymo priedėlio IV skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.IXP-436(3). Pranešėjas – Seimo narys E.Masiulis. Prašau.

E.MASIULIS. Laba diena, gerbiamasis Pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tiesų Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas svarstė šį klausimą, ir pagrindinio komiteto išvada yra pritarti pasiūlymui. Bendru sutarimu šiam pasiūlymui buvo pritarta.

Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad buvo gautos ir kelios pataisos, susijusios su šiuo įstatymo projektu. Pirmiausia buvo gauta gerbiamosios Seimo narės J.Narvilienės pataisa, nagrinėjanti kitą straipsnį ir reglamentuojanti komisijų ir tarybų darbo apmokėjimo tvarką. Jos pataisos esmė tokia: kadangi dabar galiojančiame įstatyme yra įvardyti bazinio pareiginio atlyginimo koeficientai komisijų pirmininkams, pavaduotojams ir nariams, tai ji siūlė papildyti šitą punktą taip: “jeigu komisijos ir tarybos posėdžiauja periodiškai, jų nariams mokamas valandinis atlygis”. Iš tiesų komitetas atsižvelgė į šį siūlymą. Tačiau jos pasiūlymas tam straipsniui prieštarauja juridinės technikos taisyklėms, nes visai ne tam straipsniui reikėjo šį pasiūlymą teikti. Komitetas, įvertindamas šį pasiūlymą, tiesiog priėmė tokį papildymą ir patobulino šį įstatymą projektą. Buvo papildyta įstatymo priedėlio IV skirsnio “Valstybės pareigūnų pareiginės algos” pastaba. Pastaba: ”Komisijų ir tarybų, kurių posėdžiai vyksta periodiškai, nariams pareiginės algos dydis apskaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui”. Iš principo mes išsprendžiam problemą, kurią iškėlė gerbiamoji Seimo narė J.Narvilienė.

Antras pasiūlymas yra gautas iš gerbiamojo Seimo nario J.Razmos. Jis buvo užregistruotas vakar, 11 valandą, tuo metu, kai komitetas posėdžiavo, ir mes vakar nepajėgėme apsvarstyti šios pataisos, tačiau šiandien komitetas buvo susirinkęs. Pataisos esmė yra tokia, kad gerbiamasis J.Razma siūlo papildyti tą priedėlį, susijusį su komisijų ir tarybų darbo apmokėjimo tvarka, siūlo papildyti priedėlį taip: komisijų ir tarybų, kurių posėdžiai vyksta periodiškai, nariams atlyginimo dydis apskaičiuojamas už laiką, sugaištą posėdžiuose pagal valandinį atlygį 15 Lt už valandą. Pirmiausia visai nesuprantama, kodėl būtent 15 Lt. Gal gerbiamasis pataisos teikėjas galės pasakyti. Tačiau, mūsų supratimu, įvedus tą komiteto patobulintą variantą, kur, kaip jau minėjau, yra įrašoma pastaba, kad komisijų ir tarybų, kurių posėdžiai vyksta periodiškai, nariams pareiginės algos dydis apskaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui, tai ir yra paskaičiuojama pagal šią formulę. Nuo pareiginės algos dydžio. Todėl nebūtų prasminga įvesti kokią nors konkrečią sumą už valandą. Komitetas šiandien susirinkęs bendru sutarimu atmetė, nepritarė šiam pasiūlymui. Žodžiu, patobulintam įstatymo projektui komiteto išvada yra pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū E.Masiuliui. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą. Čia yra užrašyta E.Klumbys, bet jo nėra. Jūs? Prašom. Seimo narys V.Saulis.

V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu svarstant Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo mokėjimo įstatymo projektą. Svarstant šį projektą komiteto posėdyje dalyvavo Banko valdybos pirmininkas ponas R.Šarkinas, banko Juridinio skyriaus viršininkė ponia Čeponytė. Komitetas pritarė pateiktoms Seimo Teisės departamento išvadoms ir pastaboms. Kitų išvadų ir pasiūlymų nebuvo gauta ir komitetas bendru sutarimu šiam įstatymo projektui pritarė, todėl prašau gerbiamų kolegų pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto atstovą R.Palaitį pateikti komiteto išvadą. (Balsas salėje) 10a – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Esate nurodytas kaip papildomo komiteto. Ar yra komiteto išvada?

R.PALAITIS. Komiteto nuomonė – pritarti pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Išklausėme trijų komitetų išvadas. Ar yra norinčių dalyvauti diskusijoje? Neįleidote, bet yra norinčių. Sako, reikia iš anksto, bet jeigu yra norinčių. Jūs norite kalbėti? Seimo narys V.Greičiūnas. Prašom. Tuoj, minutę, tik įjungsime. Nuspauskite mygtuką, lengviau bus rasti. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Kadangi svarstymo stadijoje buvo pateiktas Seimo narės J.Narvilienės pasiūlymas ir komitetas svarstydamas atsižvelgė, tai man lieka truputį neaišku, kurių posėdžiai vyksta periodiškai. Ar tas periodiškumas kuo nors apibrėžtas, ar čia galima kartą per metus, ar kartą per savaitę? Kaip tie dalykai? Todėl ir iškilo toks klausimas. Gal čia klausimas neaiškus, bet tas neaiškumas yra. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar dėl balsavimo motyvų. Už kalbėti norėtų Seimo narys E.Masiulis

E.MASIULIS. Taip, iš tiesų ragindamas pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui, kartu gerbiamajam Seimo nariui V.Greičiūnui galėčiau pasakyti, kad iš tiesų tas periodiškumas yra kvestionuojamas ir Teisės departamento išvadose, ką tai reiškia. Noriu pasakyti, kad įvairiuose įstatymuose, teisiniuose aktuose, komisijų veiklos reglamentuose dažniausiai yra numatyta, kiek jos renkasi, ar kartą per mėnesį, vienos renkasi, kitos renkasi du kartus per mėnesį, tiesiog tai yra įrašoma į tuos teisinius aktus ir negalima būtų rasti vienos formulės ir įvardyti. Man atrodo, kad mes visi suprantame, jeigu jos renkasi tam tikru fiksuotu laiku per tam tikrą laiko tarpą, tai ir yra periodiškumas. Toje vietoje, matyt, neturėtų kilti klausimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieštaraujančių nuomonių nesigirdėjo. Ar galėtume po bendros diskusijos ir išklausę kalbas dėl balsavimo motyvų pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui? Galime. Ačiū. Yra dėl šio projekto pataisa. Seimo narys J.Razma teikia pataisą. Galbūt jūs pateikite, o po to reikės dešimties Seimo narių, palaikančių jūsų pataisą.

J.RAZMA. Na, aš pasikliauju komiteto nuomone dėl tos antros pataisos, kur jie atmetė valandinio atlygio nurodymo galimybę. Nors aš rėmiausi vien Teisės departamento pastaba, pats absoliučiai nieko nesugalvojau. Ten buvo nurodyta, kad būtų tikslinga įvardyti valandinį atlygį ir atitinkamai suformuluoti tą tekstą. Aš nereikalausiu dėl tos balsuoti. Tik neišgirdau iš pagrindinio komiteto atstovo, ar jie nematė galimybės tų institucijų pareigūnų atlyginimą apibrėžti tam tikru intervalu. Dabar čia yra nurodyta, kad tik pareigūnai ir tik koeficientas 7. Aš siūliau nurodyti tam tikrą intervalą – nuo 5 iki 7, nes turbūt gali būti įvairių institucijų, įvairių pareigūnų, ar mes, neatsižvelgdami į darbo pobūdį, visiems taikom koeficientą 7, tai yra apie 3000 litų, ir taškas.

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar reikėtų mums apsispręsti, ar dešimt Seimo narių remia šią pataisą. Ar pakeltumėte rankas? Vieną matau. Daugiau nėra. Gaila, bet jūsų pataisų neparėmė daugiau kaip vienas Seimo narys ir mes jų nesvarstome. Taigi pataisų nėra, mes jų nesvarstome. Po svarstymo pagrindinio komiteto išvadai pritarta. Toks ir lieka po svarstymo nutarimas. Ačiū.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 25 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-437* (svarstymas)

Dabar svarstome 10b. Pertrauką darysime. Paskutinis klausimas. 10b – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 25 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-437. Pranešėjas – Seimo narys R.Palaitis. Biudžeto ir finansų komitetas. Prašom.

R.PALAITIS. Minimas įstatymo projektas yra šiek tiek komplikuotas ta prasme, kad papildomi komitetai nepritarė įstatymo projektui, o mūsų Biudžeto ir finansų komitetas pritarė įstatymo projektui bendru sutarimu. Dabar aš pabandysiu išdėstyti argumentus, kuriais remdamasis mūsų komitetas pritarė šiam įstatymo projektui.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme pabrėžiama, kad Lietuvos banko kapitalas, kapitalas, yra finansinis valstybės turtas ir Lietuvos Respublikos Seimas priima įstatymus ar nutarimus dėl banko kapitalo, o ne turto, valdymo. Minėtame įstatyme numatytos galimybės valdyti banko kapitalą visumoje, o ne atskirą turtą banko viduje, pakanka realizuojant Konstitucijos 125 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Lietuvos bankas nuosavybės teise priklauso valstybei, ir 128 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad valstybinio turto valdymą nustato įstatymas. Todėl didinant Lietuvos banko nepriklausomumą nuo valdžios ir valdymo institucijų, apie ką kalbame Europos Sąjungos sutartyje, dėl ko ir buvo keičiamas Lietuvos banko įstatymas, teigiu, kad reikia priimti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 25 straipsnio papildymo įstatymą.

Kviečiu jus, Seimo nariai, pritarti Biudžeto komiteto išvadoms. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu Ekonomikos komiteto atstovą J.Razmą pasakyti Ekonomikos komiteto išvadą.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas turbūt irgi nebūtų labai prieštaravęs pačiam principui, kad sprendimus dėl bankui perduoto valstybės turto priima pati banko valdyba. Bet yra štai kokia problema iš esmės dėl to, kad Lietuvos banko įstatyme visiškai nėra reglamentuota, kaip ta banko valdyba, kokiais principais vadovaudamasi tvarkosi su tuo turtu. Yra tik pasakyta, kad ji turi teisę spręsti kaip nori. Sakykim, jeigu mes paliksime, kaip dabar yra, visiškai lengvai banko valdyba gali nuspręsti, pavyzdžiui, Lietuvos bankui priklausančią poilsinę Molėtų rajone padovanoti už didelius nuopelnus Lietuvos bankininkystei ponui R.Šarkinui, ir bus tvarka pagal mūsų įstatymus.

Aš manau, kad reikėtų vis dėlto Lietuvos banko įstatyme nustatyti bent pagrindinius principus, kaip tas valstybės perduotas turtas turi būti tvarkomas. Jeigu iki šiol tas bankas būtų idealiai tvarkęsis su turtu, gal čia mažiau ir tų problemų kiltų. Dabar visi prisimename garsiąją Lietuvos banko jachtą. Diskusija dėl to, ar reikia, ar nereikia bankui įvairių objektų, nesusijusių su pagrindinėm funkcijom, – poilsio namų, pirčių ir panašių objektų, kurie ir dabar yra… Dėl to mūsų komitetas kol kas nepritarė tokiam labai lengvam pakeitimui ir manytų, kad reikėtų grąžinti tobulinti, žiūrėti kompleksiškai į Lietuvos banko įstatymą ir šitą ir prisiimti Seimo nariams šiek tiek didesnę atsakomybę dėl to, kad su tuo banko turtu bus tvarka. Iš tiesų bankas disponuoja nemažom laisvom lėšom, turi didelį pelną, jis gali labai greit prisipirkti ir turto, kuris nebus reikalingas pagrindinėms funkcijoms, ir labai lengvai, kai tas turtas atsibos, jo atsikratyti. Ir mes ten galim išvysti kiek kitokius principus negu jie būdingi kito valstybės turto tvarkymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kas atstovaus Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui? E.Masiulis. Prašau.

E.MASIULIS. Na, iš tiesų Ekonomikos komiteto atstovas gerbiamasis J.Razma pakankamai daug pasakė argumentų, kurie vyravo ir Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų – papildomojo komiteto posėdyje. Aš tikrai nebenoriu kartotis, todėl tiktai labai trumpai konstatuosiu komiteto išvadą.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos banko turtas priklauso Lietuvos valstybei, o valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo įstatymo nustatyta tvarka, kurios nenustato Lietuvos banko įstatymas, nepritarti pateiktam įstatymo projektui. Penki balsavo už tokią formuluotę, vienas prieš, 3 susilaikė. Papildomojo komiteto išvada yra nepritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar diskusijoje yra norinčių kalbėti? Nėra užsirašiusių. Mes dabar turim tokią situaciją, kad du papildomi komitetai prieštarauja, pagrindinis siūlo patvirtinti. Pagal mūsų Statutą reikia iš pradžių svarstyti, ar pritarti pagrindinio komiteto siūlymui, o jeigu ne, tai tada kitos alternatyvos. Prašau registruotis. (Balsai salėje) Dėl balsavimo motyvų? Gerai, dėl balsavimo motyvų. Mes neįjungėm dar registracijos. (Balsai salėje) Palaukit, po vieną. Tai gal išklausom dar motyvus. Ar jie registravosi? Tai išbraukiam. Ar yra dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti? Nėra. Ačiū. Registruojamės.

38 Seimo nariai salėje. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui? Prašau balsuoti.

14 – už, 8 – prieš, 14 susilaikė. Po svarstymo nepritarta. Tada yra kitos alternatyvos: grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti, grąžinti iš esmės tobulinti arba atmesti. Buvo atmesti ir buvo siūlymas tobulinti. Tai gal už abudu alternatyviai ir balsuokim. Ar galima? Taigi aš dabar sakau: kas balsuos už, t.y. tobulinti, o kas balsuos prieš – atmesti. Suprantama? Gerai, prašau balsuoti.

30 – už, 3 – prieš, projektas atiduodamas tobulinti komitetui. Taigi šiuo sprendimu mes ir baigiame svarstyti šį klausimą.

Prieš paskelbdamas pertrauką noriu jūsų paprašyti protokolinio nutarimo. Yra gauta Nacionalinės sveikatos tarybos veiklos ataskaita. Ar galėtume perduoti Sveikatos komitetui ją svarstyti? Yra pritarimas. Ačiū. Ir du pranešimai. Pirmasis, kad yra Seime sukurta Tarpparlamentinė ryšių su Latvijos Respublika grupė. Ją įkūrė 28 Seimo nariai.

Ir Seimo narys E.Šablinskas primena, kad šalia Baltosios salės vyks komisijos, prižiūrinčios Konstitucijos įstatymo įgyvendinimą, posėdis balandžio 26 d. prie Prezidento kabineto, Baltojoje salėje. Dabar, taip? (Balsas salėje) Dabar. Ačiū. Posėdis baigtas.