Dvidešimt šeštasis (77)
neeilinis posėdis
2001 m. balandžio 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. balandžio 25 d. neeilinio, arba nenumatyto, plenarinio posėdžio darbus. Pirmiausia, mielieji kolegos, siūlau visiems pasveikinti Naująją sąjungą, jos pirmininką ir Seimo Pirmininką, visus kolegas su pirmuoju gražiu jubiliejumi. (Balsas salėje: kokiu?) Trejų metų. (Plojimai) Ačiū, kolegos. Organizacinius ne Seimo klausimus spręsime vėliau. O Seimo organizacinis klausimas yra paprastas. Pagal Statuto 99 straipsnį posėdžio darbotvarkė yra tokia, kokią suplanavo nenumatyto posėdžio iniciatoriai. Taigi jūs turite tą darbotvarkę ir pagal ją pradedame darbus. Dabar prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Užsiregistravo 80 Seimo narių. Primenu, kad pirmas kompleksinis darbotvarkės punktas yra dėl Švenčių dienų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo ir dėl Atmintinų dienų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo. Primenu, kad yra svarstymo tęsinys, ir yra likęs vienas kolega, kuris norėjo kalbėti. Tai Seimo narys kolega A.Sysas. Prašom. Dėl vedimo tvarkos – A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, bet kurio posėdžio darbotvarkę, nepaisant to, iš kur kyla iniciatyva: ar iš Seimo valdybos, ar iš Seniūnų sueigos, turi patvirtinti Seimas. Aš siūlau visų pirma patvirtinti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš maniau, kad jūs neprieštaraujate. Jeigu jūs manote, kad vis dėlto dar reikia formalaus tvirtinimo, tai prašom.
A.KUBILIUS. Tai tada tvirtiname, bet prieš tai aš noriu dėl vedimo tvarkos dar sykį kalbėti.
PIRMININKAS. Prašom. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Prieš tvirtinant šį pirmąjį mūsų posėdžio darbotvarkės klausimą, šiuo klausimu frakcijos vardu aš prašau pertraukos. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, matyt, pageidauja dar vieno posėdžio. Tai jokia problema. Prašom dar kartą registruotis. 82 Seimo nariai. Kiek aš supratau, pertraukos prašoma pusei valandos. Prašau, A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Pirmininke, ne, ne. Aš atsiprašau, mes prašome pertraukos iki kito eilinio posėdžio. Nes šiandien yra svarbi data, ir aš siūlau netrukdyti Naujajai sąjungai paminėti šią svarbią dieną. (Juokas)
PIRMININKAS. Gerai. Kadangi suteiktas žodis A.Sysui, aš jį kviečiu į tribūną, o po to balsuosime dėl pertraukos. Žodis buvo suteiktas A.Sysui, prašom nesiginčyti. Prašom į tribūną. Darbotvarkė jau patvirtinta. Prašom. Nesiginčykite.
Švenčių dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-195*. Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-194(2*) (svarstymo tęsinys)
A.SYSAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, ačiū, gerbiamieji kolegos. Aš noriu priminti, kad vakar mes lygiai tokią pat procedūrą darėme. Kalbėjo pagrindinis komitetas, du papildomi komitetai ir tada padarėte pertrauką. Svarstymo metu tai galima bus daryti, pasižiūrėkite į Statutą. O dabar norėčiau išsakyti savo nuomonę dėl svarstomo klausimo.
Aš manau, kad vakarykščiai įvykiai pakoregavo tai, ką norėjau pasakyti vakar, nes tikrai nenorėčiau moralizuoti, bet jeigu liberalai nenori, kad ši šventė būtų švenčiama šiais metais, tai galėjo paprasčiausiai pasakyti: vyrai, Prezidentas vis tiek nespės pasirašyti, neforsuokime to reikalo, priimkime šią šventę ir švęskime nuo kitų metų. Procedūriniai klausimai su pertraukomis, manau, garbės mums nedaro. Kai mes kritikuojame vieni kitus dėl to, kad mes ne dirbame, o “špilkuojame” vienas kitam, tai yra tas pavyzdys, kai svarstymo metu daroma pertrauka visai be reikalo, ir tuo labiau gerai suprantant, kad situacija yra tokia, jog vėliau ar anksčiau šis įstatymas bus priimtas. Bent jau dauguma komitetų pritaria jam. Netgi mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kurio vardu kalbėjo ponas A.Melianas. Jis nepasakė, kad trys žmonės pritaria tam įstatymui ir vieno nebuvo. Paprasčiausiai ta balsų dauguma išėjo tik todėl, kad opozicijos žmonių nebuvo tame posėdyje.
Dabar dėl pragmatiškumo, nes vakar labai daug buvo kalbama apie pragmatiškumą. Man labai keista, kad mes to pragmatiškumo pasigendame, kai svarstome kitus klausimus. Mes vakar kaip tik svarstėme klausimus, kurie pareikalaus iš mokesčių mokėtojų ne vieno milijono litų, bet aš tada pasigedau būtent liberalų tokios drąsios pozicijos aiškiai pasakant, ką gi mes darome, reikia skaičiuoti, nuostolių bus. O švenčiant gegužės 1 d. iššokame kaip pilypai iš kanapių ir prisimename bendrąjį vidaus produktą, mokame dalinti jį ir gauname net 178 milijonus litų. Bet labai keista, kad taip sunkiai nemokama apskaičiuoti, kad Seimo salėje visada galima surasti 48 žmones, kurie sušauks neeilinę sesiją.
Dabar kalbant apie pačią gegužės 1 d. šventę, aš noriu pasakyti, kad šiandien Lietuvoje yra minimos tik devynios šventės. Iš jų keturios yra bažnytinės, trys valstybinės patriotinės ir viena pasaulietiška. O jei paanalizuosite atmintinų dienų sąrašą, tai pamatysite, kad vaizdelis (ar vaizdas) dar keistesnis. Todėl aš manau, kad nieko keisto, kad įvairiose mūsų apklausose lietuvaičiai pasirodo kaip užsidarę žmonės, nepasitikintys, abejingi tam, kas vyksta už mūsų sienų. Aš nenorėčiau kartoti pono A.Indriūno vakar pasakytų statistinių duomenų apie tai, kur ir kaip švenčiamos šios dienos. Jeigu kas domėjotės, pasakysiu, kad visur švenčiama daug daugiau.
Mums sakoma, kad lietuvaičiai per mažai dirba. Mielieji kolegos, pažiūrėkite į darbo inspekcijų ataskaitas, kiek dirba lietuvaičiai, ir pamatysite, kad jie dirba daug daugiau nei kiti. Tai yra Valstybinės inspekcijos ataskaitose. Apie kokius superšventimus Lietuvoje mes kalbame? Apie kokią poziciją mes kalbame, kad lietuvaičiai labai daug švenčia?
Paskutinis akcentas. Aš noriu priminti, kad gegužės pirmąją iš švenčių dienų sąrašo išbraukė konservatoriai. Noriu pabrėžti, konservatorių Vyriausybė. Ir dalis jų šiandien sėdi čia. Laikas parodė, kad konservatoriai išbraukė ne tik šią šventę, Tarptautinę darbo šventę, bet jie išbraukė darbą iš Lietuvos. Nes kai jie atėjo į valdžią, nedarbas buvo 6%, kai jie baigė darbą, nedarbas buvo 13%. Ir kas man šiandien gali paneigti, kad šie dalykai nesusiję? Mielieji ponai, mes nemokame vertinti darbo. Nemoka vertinti darbo vietos darbininkas, nemoka vertinti darbo valdžia, nes toks požiūris yra į šią šventę. Todėl aš ir mano kolegos palaikome šią šventę.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, buvo formalus siūlymas dėl pertraukos. Pertraukos prašyta opozicinės frakcijos vardu. Dar A.Vidžiūnas. Prašom.
A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iki šiol jūs buvote vertinamas kaip pats nešališkiausias ir taktiškiausias posėdžių vedėjas. Dabar jūs savo elgesiu mėginate eiti tokio anekdotiškumo, koks yra dabar svarstomas klausimas, link. Pone posėdžio pirmininke, dėl pirmojo darbotvarkės klausimo, neeilinio posėdžio darbotvarkės klausimo, buvo pasiūlyta daryti pertrauką. Ir tai, ką dabar darė A.Sysas, yra verta Etikos ir procedūrų komisijos nagrinėjimo. Pone pirmininke, mes frakcijos vardu kreipiamės į Etikos ir procedūrų komisiją klausdami, kodėl opozicinei frakcijai pasiūlius daryti pertrauką pirmuoju klausimu jūs suteikėte žodį propagandinei kalbai A. Sysui? O dabar prašyčiau suteikti teisę balsuoti dėl pertraukos dėl pirmojo klausimo.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dar kartą primenu, kad posėdis yra nenumatytas, ir dirbama pagal tuos klausimus, kuriuos pateikė nenumatyto posėdžio dalyviai. Jeigu jūs manote, kad pasielgta ne pagal Statutą, jūsų teisė skųstis ir įrodinėti. A.Kubilius dar kartą. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš nežinau, kada jūs… Jūs tik ką kalbėjote ir sutikote su mano nuomone, kad posėdžio darbotvarkę reikia patvirtinti. Taip yra pasakyta Statute, kad Seimas dirba pagal Seimo patvirtintą darbotvarkę. Aš pasiūliau daryti šio klausimo svarstymo pertrauką, o jūs turite pasiūlyti, ar darome pertrauką, ar nedarome pertraukos.
PIRMININKAS. Mielieji bičiuliai, aš siūlau nesiginčyti. Jeigu aš ką nors padariau ne taip, jūs turite absoliučią teisę kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, ir tuo klausimu diskusija yra baigta. (Balsai salėje) Ačiū. Taigi dirbame pagal tą darbotvarkę, kurią padiktavo šio posėdžio sumanytojai. Jeigu kas sugalvos kitaip – prašom. Taigi dabar dėl 1a, 1b klausimų iš anksto kalbėti pageidavo tiktai vienas kolega A.Sysas. (Balsai salėje) Minutėlę, čia kiti dėl balsavimo motyvų. (Balsai salėje) Taigi iš anksto buvo užsirašęs tiktai kolega A.Sysas, o visi kiti, prašome neužmiršti, iš ano posėdžio. Taigi, mielieji kolegos, ar reikia dar kartą registruotis? (Balsai salėje) Prašom registruotis.
Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Taigi ar gerbiamieji konservatoriai dar palaiko savo pasiūlymą, kad svarstant pirmąjį klausimą siūloma pertrauka iki kito posėdžio? Taip? (Balsai salėje) Taigi prašome pasiruošti balsuoti. Kas už pertrauką, tas spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad užtenka pertraukų, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašome balsuoti.
Už – 19, prieš – 60, susilaikė 3, bet pagal tam tikrą Statuto straipsnį, kadangi prašė opozicinė frakcija, jai yra mažesnė norma – pertrauka iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Reikia penktadalio balsų. Prašom skaičiuoti nuo dalyvaujančių. Penktadalis nuo dalyvaujančių.
Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 181 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-432(2) (pateikimas)
Taigi imamės antrojo darbotvarkės klausimo – Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 181 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-432. Į tribūną kviečiu gerbiamąjį kolegą J.Sabatauską. Prašau.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jums teikiamas įstatymas dėl Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 181 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo. Susidarė problema, kai įmonių ir savivaldybių atstovai įvairiai traktuoja privatizuotos įmonės sąvokas. Pagal šį įstatymą įmonės turi atlyginti žalą savivaldybėms ir žalos atlyginimas mokamas per savivaldybių biudžetus iš valstybės biudžeto, tačiau dėl šio skirtingo traktavimo susidarė problema, kuri palietė iš esmės visas privatizuotas įmones. Kaip matote, yra ir Teisės departamento, ir Europos departamento išvados. Tiesą sakant, Europos departamento išvados yra pirmajam projektui, o jums jau yra teikiamas pataisytas antrasis variantas.
Galiu pacituoti Teisingumo ministerijos išvadą. “Jeigu įmonė valstybinio turto pirminio privatizavimo ir Valstybinių įmonių įstatymo … galėjo būti reorganizuota į akcinę bendrovę, tai nuo jos įregistravimo momento įmonių rejestre ji tampa privačia įmone”. Pažymėtina, kad akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės yra laikytinos privačios nuosavybės teisės subjektais net ir tuo atveju, jeigu visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei. Nes ir tokiu atveju įmonės veiks ne pagal Įmonių įstatymą, o pagal Akcinių bendrovių įstatymą.
Todėl teikiama pataisa, susijusi su šio įstatymo 3 punktu, kur įrašoma sąvoka, nuo kada laikytina privatizuota įmone. Taip pat 2 punkte papildoma, kaip įmonė yra likviduojama ir išregistruojama dėl bankroto. Išbraukiami žodžiai “dėl bankroto”, nes tik nuo išregistravimo momento jau nebėra įmonės.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Šukys norėtų paklausti. Prašom.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti dėl 2 punkto. Jūs išbraukėte žodžius “dėl bankroto” ir įrašėte “ir išregistruota”. Čia tas “išregistruota” yra formalumas, bet kokia žodžių “dėl bankroto” išbraukimo esmė? Ankstesnė redakcija numatė, kad valstybė žalos atlyginimo prievolę perima tiktai tada, kai įmonė yra bankrutavusi, ir nėra kam atlyginti žalą darbuotojams. Tik tokiu atveju būdavo perimama žala. Jeigu mes jūsų redakcijai pritartume, tai išeitų, kad visais atvejais, kai likviduojama ir išregistruojama, jeigu kreditoriai neperima tų prievolių dėl kokių nors priežasčių… nesvarbu dėl kokios priežasties yra likviduojama, tai gali būti ir nesusiję su bankrotu likvidavimo atvejai. Pavyzdžiui, teismo sprendimu ar panašiai. Jeigu kreditoriai, tarkim, atsisakytų perimti tą prievolę, ar tai reiškia, kad iš principo siūloma keisti nuostatą, kad valstybė ne tik bankroto atveju perima, bet visais atvejais, kai negalima perimti tos prievolės, tie, kas išsidalina turtą arba kas perima teises?.. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Ačiū už klausimą. Taip, iš tikrųjų siūloma tais atvejais, kai iš esmės nebėra subjekto (aš turiu omeny įmonės atvejį), kuris galėtų atlyginti tą žalą. Tiek bankroto, tiek ne bankroto atveju. Tai yra tuo atveju, jeigu nėra teisių ir pareigų perėmėjo. Iš tiesų tai yra taisytinas dalykas, bet aš manau, kad čia svarstymo stadijoje galima būtų… Tarp kitko, atkreipiant dėmesį į Teisės departamento išvadas (aš jau esu parengęs ir trečiąjį variantą, kurio tiesiog nespėjau užregistruoti)… kad būtų atitinkamai suderinta su naujojo Civilinio kodekso nuostatomis dėl žalos atlyginimo perėmimo pareigos.
Kaip matote, Teisės departamentas pasakė, kad pereina valstybei ir savivaldybei tik po valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos likvidavimo. Šiame įstatyme dabar yra šiek tiek kitaip, kaip matote, iš dalies tiek valstybei, tiek tai įmonei. Bet visas šias nuostatas, manau, bus galima suderinti svarstymo stadijoje, kaip ir kitas redakcines pastabas dėl juridinės technikos.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Niekas daugiau nenori klausti. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu? Taigi bendru sutarimu nutarta pradėti svarstymo procedūras. Dabar dėl pagrindinio komiteto. Siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkate, nereikia balsuoti? Ačiū. Nagrinėti klausimą siūloma gegužės 24 dieną. Galima su tuo sutikti? Ačiū. Klausimas išspręstas.
Imamės darbotvarkės 3 klausimo – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.P-2571(3). Ekonomikos komiteto vardu – kolega R.Sinkevičius. Prašom. Minutėlę. Kolega R.Šukys.
R.ŠUKYS. Aš labai atsiprašau. Dėl buvusio klausimo gal būtų galima skirti papildomą komitetą, nes čia yra žalos atlyginimo prievolių perėmimo klausimai? Siūlau papildomu komitetu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
PIRMININKAS. Ar sutiktume su komiteto pirmininko nuomone, kad papildomas komitetas ką tik aptartu klausimu būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Sutinkame. Ačiū, be balsavimo. Taigi pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo, o papildomas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Ačiū.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2571(3*) (svarstymas)
Dar kartą darbotvarkės 3 punktas ir Ekonomikos komiteto pozicija, kurią išdėstys kolega R.Sinkevičius.
R.SINKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien mums svarstyti yra pateikiamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymas. Jo tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas Lietuvoje gaminti ir naudoti ekologiškai švaresnį kurą, t.y. biokurą. Norėčiau jums priminti, kad Lietuva šalia kitų didžiųjų valstybių yra pasirašiusi Kioto protokolą. Jame įsipareigojo mažinti teršalus, kurie didina šiltnamio efektą ir griauna ozono sluoksnį, saugojantį žemę nuo radiacijos. Būtent viena iš priemonių – platesnis biokuro panaudojimas leistų šiek tiek įgyvendinti Kioto protokolo nuostatas.
Kitas dalykas yra tai, kad Europos Sąjungos valstybės taip pat skatina atsinaujinančių energijos šaltinių ir biokuro naudojimą. Netgi įvardijamas konkretus skaičius, kad būtų gerai, jog Europos Sąjungos valstybėse būtų naudojama iki 20% ekologiškai švaresnio kuro, pagaminto iš biomasės arba kitų atsinaujinančių šaltinių.
Antras šio dalyko aspektas yra sudaryti palankesnes sąlygas mūsų Lietuvos žemės ūkiui ir žemės ūkio produkcijos augintojams. Tokiu būdu atsirastų papildoma rinka tiek aliejinėms, tiek grūdinėms kultūroms jas perdirbant į kurą. Kita vertus, taip pat atsirastų galimybė žemės ūkyje naudoti šiek tiek pigesnį vietinį kurą. Visa ši veikla, be abejo, sukurtų naujų darbo vietų kaimuose, miesteliuose, galbūt ir didžiuosiuose miestuose.
Kai kas abejoja, ar šis įstatymo projektas kaip nors neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. Norėčiau pasakyti, kad užbėgčiau klausimams už akių, keletą aspektų. Pirmiausia, kaip žinote, šis siūlomas įstatymo projekto punktas galioja jau esančiame projekte iki 2003 m. gruodžio 31 dienos. Man atrodo, kad salėje būtų mažai optimistų, kurie manytų, kad Lietuva į Europos Sąjungą įstos anksčiau, negu yra nurodyta ši data. Kita vertus, Europos Sąjungos direktyvos leidžia taikyti mokesčių lengvatas eksperimento tikslais gaminant ir naudojant kurą, ypač iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Norėčiau pabrėžti komiteto poziciją. Komitetas svarstė šį klausimą ir balsavo taip: už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 3. Prašyčiau kolegų Seimo narių pritarti klausimui po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimai čia nenumatyti, gerbiamasis kolega. Dabar žodis V.Sauliui, nes jis kol kas vienintelis užsirašė kalbėti diskusijoje iš anksto. Paskui, jeigu kas pageidaus, kalbėsime dėl balsavimo motyvų. Prašom. Kolega V.Saulis.
V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš iš karto noriu pasakyti, kad savo kalbos pabaigoje prašysiu visų pritarti šiam projektui. Kadangi man gamybiniame ir praktiniame gyvenime teko susidurti su šia problema, tai aš noriu trumpai jus supažindinti su šia problema ir atlikti tokį šviečiamąjį darbą. Kadangi praeitos kadencijos Seimas labai intensyviai svarstė šį klausimą, o šis Seimas labai smarkiai pasikeitė, palyginti su anuo, tai norėčiau padaryti trumpą įžangą.
Šių dienų dyzeliniams varikliams naudojamas švariai sudegantis stabilus dyzelinis kuras, kuris išlieka geros kokybės kintant darbo aplinkos sąlygoms. Tačiau biodyzelis yra vienintelis alternatyvus kuras, kuris gali būti naudojamas tiesiogiai nemodifikuotame dyzeliniame variklyje. Kadangi jo savybės panašios į naftos dyzelinį kurą, biodyzelis gali būti maišomas su pastaruoju bet kokiu santykiu. Biodyzelio mišinys su mineraliniu dyzeliniu kuru jau dabar naudojamas daugelyje šalių, mažas teršalų kiekis daro biodyzelį idealiu kuru laivynui, nacionaliniuose parkuose ir miestuose bei tankiai apgyvendintose vietovėse.
Biodyzelio kuras transportui turi daug pranašumų. Vienas iš jų yra tas, kad biodyzelis gali būti pagaminamas iš vietinės kilmės žaliavų, kurias mes savo šalyje sugebame išsiauginti, būtent rapso sėklų. Biodyzelio gamyba iš nuosavų žaliavų sumažintų šalies priklausomybę nuo įvežtinės naftos ir padidintų žemės ūkio pajamas. Pranašumai yra tie, kad biodyzelis yra vienintelis kuras, kuris atitinka švaraus oro reikalavimus, yra vienintelis alternatyvus kuras, kuris naudojamas įprastuose varikliuose, jis gali būti saugomas tokiose pat talpose kaip ir dyzelinis kuras. Kaip jau minėjau, jis gali būti naudojamas grynas arba sumaišytas bet kokiu santykiu su jau dabar naudojamu dyzeliniu kuru, yra saugus naudojant ir transportuojant. Jis yra augalinės kilmės kaip ir cukrus ir dešimt kartų mažiau toksiškas negu valgomoji druska. Biodyzelis gali būti gaminamas, kaip minėjau, iš vietinių žaliavų. Jungtinėse Amerikos Valstijose jis visiškai pasiteisino, nuvažiuota daugiau kaip 10 milijardų mylių, be to, jis daugiau kaip 20 metų naudojamas Europoje.
Daugelio šalių vyriausybės patvirtino, kad biokuras yra mažiausiai kainuojantis alternatyvus kuras. Tai yra galimybė transporto srityje įgyvendinti pasaulinės aplinkos apsaugos reikalavimus. Reikšmingas faktorius, į kurį įskaičiuojant biokuro kainą ir naudą mažai kreipiamas dėmesys, yra makroekonominis efektas, susijęs su vietine gamyba ir atsinaujinančiais vietiniais šaltiniais. Biokuras turėtų pozityvią įtaką mūsų šalies ekonomikai. Pirmiausia suteiktų galimybę sumažinti naftos poreikį, jis suteiktų galimybę pakeisti importinės žaliavos pirkimo išlaidas į investicijas šiai pramonei plėtoti, turėtų pozityvią reikšmę šalies prekybos balansui ir žemės ūkio produktų realizavimui. Be to, pašarų gamybai būtų galima sunaudoti visas rapso išspaudas, kuriose yra baltymų ir riebalų, ir jomis būtų galima pakeisti visus rupinius, naudojamus pašarams gaminti.
Jeigu žiūrėtume, ar mes sugebėtume išsiauginti šią kultūrą, tai reikia pasakyti, kad 1998-1999 m. Lietuvoje buvo sunaudota maždaug po 750 tūkst. tonų dyzelinio kuro, todėl labai nesunkiai 20% šio kiekio būtų galima pakeisti tuo naujuoju kuru.
Reikia pasakyt, kaip minėjau, kad praeitos kadencijos Seimas buvo gana gerai įsigilinęs į šią problemą. Ne veltui 2000 m. liepos 18 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos biokuro įstatymas, kurio 4 straipsnis – “Biokuro gamyboje naudojimo skatinimas” – nurodo, kad biokuro gamintojams, naudotojams ir investuotojams, kurie gamina biokurą, taikomos mokesčių įstatymų, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatytos lengvatos bei garantijos. Vykdant šio straipsnio nuostatas tą pačią dieną buvo priimtas ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, kurio vienas straipsnis sako, kad rapsų metiloesteris -biokuras, pagamintas iš rapsų aliejaus, pagal technologijas yra visai atleidžiamas nuo akcizo mokesčio. Buvo pateiktas tuo metu ir šiandien svarstomas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo papildymas, kuriame buvo siūloma biokurą, pagamintą iš Lietuvos išaugintos biomasės, apmokestinti nuliniu tarifu arba, sakykim, blogiausiu atveju 9% tarifu, kaip siūloma mūsų šiame projekte.
Taigi, mieli kolegos, mano laikas baigiasi, aš, žiūrėdamas į mūsų Respublikos Vyriausybės sprendimą, kuriuo jie siūlo nesvarstyti šio projekto, nieko daugiau negaliu pridėti ir tik pasakyti, kad tai yra tikrai trumparegiškas požiūris. Juk kaip ir kolega R.Sinkevičius minėjo, kad derybose su Europos Sąjunga Mokesčių skyrius dar neatidarytas, jie įvairiapusiškai skatina visą tokią gamybą, ir jokiu būdu aš nesutikčiau su šia mūsų Vyriausybės pozicija. Taip elgiasi, kaip jau minėjau, visos Europos Sąjungos šalys, ir tos šalys, kurios rengiasi stoti į Europos Sąjungą. Aš labai kruopščiai esu išnagrinėjęs Čekijos pavyzdį, kuri šiandien turi 25 biodyzelio gamyklas ir sugeba visą šį reikalą išspręsti, ten mokesčiai šiam dalykui visai yra panaikinti. Prašau jūsų pritarimo po svarstymo šiam pateiktam įstatymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau niekas neužsirašė kalbėti. Aš galiu tiktai patvirtinti, kad išties yra praėjusių metų gruodžio 27 d. pateikta Vyriausybės išvada, kur siūloma Seimui šio įstatymo projekto nesvarstyti. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galim bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Bendru sutarimu pritariam po svarstymo. Priėmimą tada skiriam po savaitės, nes kitą savaitę posėdžiauti nenumatyta. Tinka? Ačiū. Klausimas irgi išspręstas.
Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-230 (pateikimas)
Tada 4 darbotvarkės punktas – Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Kolega J.Olekas ar kolega A.Sysas? Prašau. Prašau, kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, leiskite pateikti įstatymo pataisą dėl Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio. Aš norėčiau trumpai išdėstyti šiandieninę situaciją.
Lietuvoje veikia ne viena visuomeninė organizacija, bet kažkodėl tik profesinių sąjungų turtui yra uždėtas mokestis. Todėl šios pataisos esmė – sulyginti, suvienodinti teises visoms visuomeninėms organizacijoms, nes Lietuvos profesinių sąjungų įstatymas apibrėžia profesinę organizaciją kaip visuomeninę organizaciją. Juo labiau jeigu kalbėtume turėdami atmintį, būtent šioje salėje, Seime, buvo priimtas ne vienas sprendimas didesnę dalį turto, kurį valdė profesinės sąjungos, perduoti valstybei. Po praeitų metų vasaros paskutinio sprendimo profesinėms sąjungos atiteko tik keturi objektai. Aišku, kad visą tą laiką tie objektai de jure priklausė, de facto jie niekada nepriklausė profesinėms sąjungoms. Visi sprendimai disponuoti šiuo turtu draudžiami. Todėl profesinės sąjungos neturi tiek lėšų, kad galėtų mokėti turto mokestį už šitą turtą. Be to, valstybė savo sprendimais yra priėmusi ne vieną protokolinį nutarimą už perimtą turtą grąžinti profesinėms sąjungoms piniginėm lėšom ir patalpomis kompensacijas. Deja, noriu pasakyti, kad už Seimo trečiuosius rūmus, kurie buvo geranoriškai profesinių sąjungų perduoti Seimui, iki šiol už jų eksploataciją Seimas neatsiskaitė su profesinėm sąjungom. Buvo perimta 8,5 tūkst. kvadratinių metrų. Profesinės sąjungos už tai gavo tik 2 tūkst. kvadratinių metrų. Šitas nutarimas nepanaikintas ir jis iki šiol nevykdomas. Lygiai taip pat galėčiau pasakyti apie perimtas kai kurias įmones tada 77 mln. vertės. Deja, iš tų pinigų irgi profesinėms sąjungoms jokių lengvatų arba pinigų neskirta. Todėl yra profesinių sąjungų prašymas ir kreipimasis į Seimą bent jau suvienodinti. Mes suprantam sunkią valstybės padėtį dėl reikalavimų kompensuoti perimtą turtą, bet prašome paprasčiausiai sudaryti sąlygas, juo labiau ir Vyriausybės programoje aiškiai parašyta – stiprinti socialinius partnerius, tiek darbdavius, tiek profesinių sąjungų organizacijas. Tiktai mažas skirtumas. Darbdavių organizacijai kažkodėl buvo atiduotos Vyriausybės patalpos, buvusios ministerijos patalpos nemokamai naudotis. Profesinėms sąjungoms to nebuvo padaryta. Aš labai prašyčiau Seimo pritarti šiai pataisai, juo labiau kad, jau sakiau, tai yra tik keturi pastatai ir tai nėra tie mokesčiai, kurie gelbėja Respublikos iždą.
Pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega R.Šukys. Prašau.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu atkreiptumėte dėmesį į siūlomo keisti įstatymo 5 straipsnio, pavyzdžiui, 1 dalies 4 punktą, tai lengvatos religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrų pastatams, patalpoms ir statiniams yra tiktai tiems, kurie yra naudojami tik kulto veiklai, socialinei globai bei rūpybai ir kulto reikmenų gamybai. Panašiai yra ir su globos ir socialinės paramos organizacijomis, čia 12 punktas. Sakykit, ar visam profesinių sąjungų nekilnojamajam turtui turi būti ta lengvata taikoma, nesvarbu, kad kuris nors yra ir nenaudojamas tiesiogiai profsąjungų reikmėms, o pavyzdžiui, yra išnuomotas ar naudojamas kitokiai veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su profsąjungos funkcijomis? Ačiū.
A.SYSAS. Pirmiausia kalbama apie tuos pastatus, kur yra įsikūrusios profesinių sąjungų būstinės, t.y. J.Jasinskio 9, V.Mykolaičio-Putino 5, J.Basanavičiaus 29a, plius dar du pastatai, t.y. “Neringos kopos” ir “Anykščių šilelis”, dėl kurio dabar vyksta derybos. Bet tuo atveju ten užregistruotos viešosios įmonės ir jau dalis jų nemoka mokesčių. Kalbama apie turtą, kuris yra Vilniaus mieste, ir naudojamas ne nuomai, ne kažkokiems komerciniams tikslams, o juose įsikūrusios profesinių sąjungų organizacijos. Aš labai norėčiau atkreipti dėmesį į 13 straipsnį, kur pasakyta: “Visuomeninių organizacijų, veikiančių pagal Visuomeninių organizacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas”. Šiuo atveju, sakau, mūsų įstatymas apibrėžia, kad mes esam visuomeninė organizacija. Nesuprantu to išskirtinumo.
O dėl religinių bendruomenių, tai aš manau, kad, kitaip nei profesinėms sąjungoms, mes religinėms bendruomenėms Restitucijos aktą jau pritaikėm ir grąžinom ne vieną tūkstantį, pabrėžiu, ne vieną tūkstantį kvadratinių metrų. Kaip naudojamas turtas, dėl šito, aišku, galima būtų ilgai diskutuoti, nes ne paslaptis, kad Bažnyčia, atgavusi pastatus Senamiestyje, dalį jau jų pardavė būtent komerciniais tikslais. Tai čia vėl, kaip į šį reikalą žiūrėsi.
PIRMININKAS. Kolega A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Aš norėjau paklausti, kodėl taip yra, kad visuomeninės organizacijos iš tikrųjų nėra apmokestintos, bet, matyt, taip yra dėl to, kad jūsų turtas nėra iki galo atskirtas. Kažkada nemažai turto buvo perduota iš senų profsąjungų, užtai čia, matyt, ir kyla tokių dviprasmybių. Man atrodo, jeigu jūs norit, kad Seime tikrai būtų palaikytas šis dalykas, ar nebūtų tikslinga duoti didesnę informaciją Seimo nariams, kai dar paskui svarstysime, ir tikrai pagrįsti. Tai, kad yra visuomeninės organizacijos, tai yra logiška, bet jeigu yra turtas, iš kurio paskui daromas biznis, o nuoma yra biznis, tai jau būtų nelogiška. Ar ne taip?
A.SYSAS. Visiškai sutinku. Turto klausimas profesinių sąjungų sprendžiamas nuo 1993 metų. Labai gaila, kad buvo priimti ne patys geriausi sprendimai, dalis turto jau seniai pražuvo. Na, pavyzdys su Vilniaus sporto ir Ledo rūmais yra atskira epopėja. Ne vieną kartą rašė laikraščiai, kai ten paprasčiausiai vadovaujantis labai gudriais mūsų įstatymais dalis ledo turtų visiškai prarasta, jie oficialiai atiteko “Lietuvos rytui”, perimti įvairiais lizingo būdais. Aš pasiruošęs iki svarstymo dienos pateikti paskutinius Seimo sprendimus, kur buvo visas turtas atiduotas Turto fondui ir Turo fondas turi jį parduoti ir pinigus grąžinti profesinėms sąjungoms. Profesinėms sąjungoms palikta penki objektai. Aš suklydau, ne keturi, o penki, tai yra Basanavičiaus gatvė, Jasinskio, Profesinių sąjungų kultūros rūmai, vienas pastatas Palangoje ir vienas Anykščiuose. Viskas. Taškas.
PIRMININKAS. Kolega A. Sakalas. Prašom.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad šio Seimo III rūmai buvo perduoti pagal Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nutarimą ar įstatymą ir ten buvo įsipareigojimas jums sumokėti deramą kompensaciją arba duoti ekvivalentinį plotą. Ir šis nutarimas, šis dokumentas dar yra galiojantis. Aš teisingai jus supratau? Mano klausimas būtų toks. Kodėl jūs iki šiol nesikreipėte, tarkime, į Administracinį teismą ir neprivertėte Vyriausybės įvykdyti šį, sakyčiau, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimtą įstatymą?
A.SYSAS. Mes esame šios respublikos piliečiai ir suprantame, kokia yra valstybės situacija. Mes bandėme geranoriškai visus tuos metus tartis su visom valdžiom. Ir tikrai dalis patalpų buvo suteikta Vilniaus mieste, Kauno mieste, Panevėžyje, Klaipėdoje, bet sakau, tas plotas, kuris suteiktas, yra visiškai neadekvatus tiek kokybe, tiek kiekybe. Kiekybe aš jau minėjau, grąžinta tik 2000 kv. m., o pastatas Gynėjų 3, t.y. III Seimo rūmai, yra 8,5 tūkst. kv. m. patalpų. Todėl mes vėl kreipiamės su tokiais prašymais į naują Seimo daugumą, naują Vyriausybę. Jeigu tai būtų padaryta, tai būtų vienas iš gerų Vyriausybės gestų. Mes ir bandome pirmiausia išspręsti šį klausimą kuo taikiau ir normaliau. O teismas – jau paskutinė riba, jeigu mes nieko neišspręsime.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų, R.Šukys. Prašom.
R.ŠUKYS. Aš siūlyčiau kolegoms pritarti šiam įstatymo projektui. Aišku, jis svarstymo metu gali būti diskutuotinas, tobulinamas dėl to turto konkretizavimo, kaip aš minėjau, atsižvelgiant į tai, kokiai veiklai naudojamas, galbūt netgi taisant ir minėtą 13 punktą, kad ir visuomeninėms organizacijoms reikėtų nubrėžti vis dėlto tam tikrą ribą, ar naudojama konkrečiai visuomeninės organizacijos tikslams, ar komercinei veiklai. Čia irgi yra dar svarstytinas dalykas, o iš principo pritarti reikia, kadangi čia yra, matyt, nelogiškas atsilikimas, kai turtas buvo perduotas profsąjungoms, tačiau nesutvarkytas šis įstatymas. Anksčiau, kai profsąjungos neturėjo savo nuosavybėje turto, kai buvo jis paimtas, aišku, to nereikėjo, bet dabartiniu metu yra būtina priimti šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalba dabar vienas už, vienas prieš. Matyt, prieš kalbėti nėra norinčių? Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūras? Nereikia balsuoti? Ačiū. Klausimas išspręstas. Atsiprašau, dar dėl komiteto. Pagrindinis komitetas siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime su tuo sutikti? Nereikia balsuoti. Ačiū. Siūloma klausimą nagrinėti birželio 14 dieną. Sutinkame? Ačiū.
Seimo narių pareiškimai
Paskutinis darbotvarkės punktas – Seimo narių pareiškimai. Opozicijos lyderis V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, leiskite oficialiai perskaityti pareiškimą-klausimą socialinės apsaugos ir darbo ministrei poniai V.Blinkevičiūtei. Jis susijęs su pristatyta pensijų reformos koncepcija, ir aš Statuto 215 straipsnio nustatyta tvarka prašyčiau gauti atsakymą per dešimt dienų nuo rašytinio klausimo gavimo. Klausimai tokie: ar sumažinus socialinio draudimo lėšas, sumažės lėšos, reikalingos dabartiniams “Sodros” finansiniams įsipareigojimams užtikrinti? Ši finansinė problema pradės silpnėti tik po 15 metų, pradėjus į pensiją išeiti asmenims, apdraustiems kaupiamuoju draudimu. Kaip bus sprendžiamas “Sodros” pajamų sumažėjimo klausimas?
Pirma, ar pensijos mažės? Antra, ar mažės sveikatos draudimo įmokos ligonių kasoms? Trečia, ar mažės draudimo nuo nedarbo išmokos? Ketvirta, jei socialinio draudimo išmokos bus mažinamos, kaip pasiskirstytų šis mažėjimas pagal funkcijas? Penkta, ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra apskaičiavusi šį sumažėjimą? Kokia “Sodros” pajamų sumažėjimo apimtis per 15 metų? Šešta, kokia yra numatoma reali (nesant kainų augimo) vidutinė senatvės pensija po 5, 10 ir 15 metų? Tai vienas blokas.
Antras. Spaudoje ir kaupiamojo draudimo šalininkų yra minima, kad “Sodros” pajamų sumažėjimas bus kompensuojamas naudojant Privatizavimo fondo lėšas bei skolinantis užsienyje, todėl prašau atsakyti. Pirma, kiek lėšų iš Privatizavimo fondo numatoma kasmet skirti tam, kad dabartinės “Sodros” išmokos nesumažėtų? Antra, kaip bus sprendžiami klausimai, susiję su valstybės jau prisiimtais su privatizacijos pajamomis susijusiais įsipareigojimais (indėlių atkūrimas, investicijos ir t.t.)? Trečia, prašau nurodyti tikėtinus skolinimosi šaltinius ir apimtis, jei numatoma skolintis. Ketvirta, iš kokio šaltinio (kaupiamųjų fondo pajamų, “Sodros” biudžeto ar valstybės biudžeto) bus dengiamos paskolų palūkanos?
Toliau. Kaupiamieji pensijų fondai po 15 metų gaus įmokas nedarydami išmokų. Tai kuria prielaidas akumuliuoti investicijoms skirtas lėšas, bet atsiranda ir grėsmių. Todėl prašau atsakyti. Pirma, kaip siekiama užtikrinti efektyvų Pensijų fondo lėšų panaudojimą? Kokios garantijos yra kuriamos tam, kad lėšos nebūtų švaistomos arba išgrobstomos? Antra, kurią Pensijų fondo investicinio portfelio dalį sudarys investicijos Lietuvoje, o kurią investicijos užsienyje?
Norėčiau gauti atsakymą pagal Statuto 215 straipsnį. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu į tribūną G.Kirkilą. Prašom, kolega.
G.KIRKILAS. Lietuvos Respublikos Seimo Socialdemokratinės koalicijos frakcijos pareiškimas “Dėl švietimo reformos problemų”.
“Lietuvos Respublikos Seimo Socialdemokratinės koalicijos frakcija šių metų balandžio 4 d. surengė diskusiją tema “Švietimo reformos problemos ir perspektyvos”. Joje dalyvavo daug švietimo ir mokslo srities specialistų. Šios diskusijos metu priimta rezoliucija, nukreipta Seimui ir Vyriausybei. Prašome šį rezoliucijos tekstą pagal Seimo statuto 97 straipsnio 3 dalį nagrinėti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje. Primenu, kad pagal Statutą ne vėliau kaip per savaitę. Frakcijos seniūnas – V.Andriukaitis”. Rezoliucijos tekstas pridedamas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pagal Seimo statuto 97 straipsnį išties Seimas gali pavesti tokį klausimą nagrinėti atitinkamam komitetui. Čia pasiūlyta Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Ar reikia balsuoti? Ačiū. Bendru sutarimu. Dar vienas Seimo narys, kuris nori padaryti pareiškimą, – A.Butkevičius. Prašom, kolega.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialdemokratinės koalicijos frakcijos pareiškimas “Dėl Lietuvos taupomojo banko privatizavimo”.
“Pirmadienį pasirašyta Lietuvos taupomojo banko privatizavimo sutartis. Lietuvos taupomąjį banką nusipirko “Hansabank” bankas, kurio akcijas (57,7%) valdo “Swedbank”. Kitam Švedijos bankui “Skandinavska Enskilda Banka”, t.y. SEB, priklauso apie 99% didžiausio Lietuvos komercinio Vilniaus banko akcijų.
Tuo būdu Švedijos bankai pasiekė dominuojančią padėtį šalies bankų rinkoje – jiems priklauso per 70% rinkos. Pranešta, kad Švedijos bankai SEB ir “Swedbank” ruošiasi susijungti, tokiu atveju Lietuvos bankininkystės sektorių realiai valdys vienas bankas.
Socialdemokratų frakcija griežtai pasisako prieš tokią Lietuvos taupomojo banko privatizaciją dėl šių priežasčių. Mes manome, kad buvo tikslinga Lietuvos taupomojo banko valdymą išlaikyti valstybės rankose dėl jo atliekamos socialinės funkcijos, taip pat buvo tikslinga Lietuvos taupomąjį banką sujungti su Žemės ūkio banku.
Antra. Lietuvos bankininkystės sektorius tapo monopolizuotas. Tai neišvengiamai pablogins vartotojų padėtį. Jau dabar akivaizdu, kad net ir nesusijungus SEB ir “Swedbank” Lietuvos finansų rinkoje dominuos tik vienos šalies, šiuo atveju Švedijos, kapitalas.
Trečia. Lietuvos taupomasis bankas privatizuotas su valstybės iždo sąskaita, kuri turėjo būti perduota Lietuvos bankui. Nėra aišku, ar tai bus atlikta šiais metais. Privatizavimo sutartyje yra sąlyga, apsunkinanti Lietuvos Respublikos biudžetinėms įstaigoms laisvai valdyti savo lėšas.
Ketvirta. Banko, taip pat ir šalies biudžetinių įstaigų pinigai bus valdomi centralizuotai iš Švedijos. Tai gali neigiamai paveikti nacionalinę valiutą.
Penkta. Lietuvos taupomasis bankas parduotas už per mažą kainą – 150 mln. Lt, kuri visiškai neatspindi jo realios įtakos rinkai. 2001 m. pradžioje banko kapitalas buvo 221 mln. Lt, šiais metais bankas dirba pelningai.
Šešta. Nėra pakankamai garantijų ir jų įgyvendinimo kontrolės mechanizmų, kurie padėtų prižiūrėti pirkėjų investicinius įsipareigojimus.
Septinta. Mūsų nuomone, toks Lietuvos taupomojo banko privatizavimas akivaizdžiai prieštarauja Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimui, draudžiančiam užsienio kapitalo dominavimą Lietuvos finansų rinkoje.
Lietuvos Respublikos Seimo Socialdemokratinės koalicijos frakcija kreipiasi į Vyriausybę, reikalaudama dar kartą peržiūrėti šią Lietuvai nenaudingą sutartį. Vadovaudamiesi Statuto 97 straipsnio 3 nuostata, mes kreipiamės ir į Seimo Ekonomikos, Biudžeto ir finansų, Nacionalinio saugumo, Socialinių reikalų ir darbo, Teisės ir teisėtvarkos komitetus, kad jie visapusiškai išnagrinėtų šį sandorį ir įvertintų galimas neigiamas pasekmes, atsižvelgdami į Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą.
Mes taip pat kreipiamės į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą, Centrinio banko vadovybę, prašydami užimti principingą poziciją ir neleisti pažeisti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimų.”
Socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūnas V.P.Andriukaitis pasirašo šį pareiškimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Čia irgi, kaip girdėjote, mielieji kolegos, yra frakcijos prašymas, kad klausimas, t.y. šis pareiškimas, būtų išnagrinėtas keliuose komitetuose: Ekonomikos, Biudžeto ir finansų, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Socialinių reikalų ir darbo, Teisės ir teisėtvarkos. Ar galim bendru sutarimu? Ačiū. Sutarta.
Ir dar dėl vieno dalyko turėtume sutarti baigdami šį posėdį. Yra gauta Vertybinių popierių komisijos ataskaita. Siūloma šitą ataskaitą pavesti nagrinėti Biudžeto ir finansų komitetui. Sutinkam? Nereikia balsuoti? Ačiū. Taigi ir dėl šio dalyko sutarėm.
Prieš baigiant posėdį man telieka priminti, kad rytoj, t.y. ketvirtadienio rytiniame posėdyje, bus nagrinėjamas klausimas, kuris perkeltas iš šios dienos į rytdieną, – Švenčių dienų įstatymo ir Atmintinų dienų įstatymo tam tikrų pakeitimų projektai.
Mielieji kolegos, visi klausimai, kaip matot, gražiai išnagrinėti. Ačiū visiems. Posėdis baigtas.