Dvidešimtasis (71) posėdis
2001 m. balandžio 17 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

PIRMININKAS. Pradedame balandžio 17 d., antradienio, vakarinį plenarinį posėdį. Posėdžio pradžioje norėtume pasveikinti mūsų kolegą gerbiamąjį P.Vilką, kuriam sukako apvalus metų skaičius. (Plojimai)

Seimo nutarimo "Dėl valstybės politikų ir tarnautojų etikos principų" projektas Nr.IXP-516 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, nagrinėsime Seimo nutarimo “Dėl valstybės politikų ir tarnautojų etikos principų” projektą Nr.IXP-516. Teikia Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašom.

A.PAULAUSKAS. Dar kartą laba diena. Teikiu jums Seimo nutarimą “Dėl valstybės politikų ir tarnautojų etikos principų”. Noriu pasakyti, kad per pastarąjį dešimtmetį mūsų valstybės politikos ir ekonomikos raidoje būdavo įprasta akcentuoti įstatymų leidybos, vykdomosios valdžios struktūrų reformų būtinumą. Ekonominiai pokyčiai turėjo lemiamos įtakos visuomenės santykiams. Perskirstyta ir sukurta privati nuosavybė iš esmės turėjo keisti ir politikų, suinteresuotų socialinių grupių požiūrį į valstybės vaidmenį, įstatymo galią, pagarbą įstatymams ir netgi viešai duotam žodžiui.

Deja, įstatymai ir kiti teisės aktai dažnai traktuojami kaip skydas vilkinant sprendimus ar juos painiojant. Turime konstatuoti, kad už įstatymų pažeidimus yra nustatyta griežta atsakomybė, bet mūsų visuomenėje tokia atsakomybė, baudimas gali būti vertinami tik kaip tam tikrų neleistinų santykių pasekmė. Tiems veiksmams įvardyti, atkreipiant į juos dėmesį, aiškių teisės apibrėžtų normų nėra. Kitaip tariant, valstybės pareigūnai ir politikai gali savotiškai apsidrausti teigdami, kad iš esmės akivaizdžiai negatyvių korupcinių ryšių, lemiančių veiksmus arba elgesį, už kurį numatoma baudžiamoji atsakomybė, nėra ir to nėra kaip apibūdinti, nes tai nenumatoma jokiame teisės akte. Be abejo, visuomenėje pripažįstamas sąžiningumo, doros, melo sampratas mes galime minėti ir minime, kai kieno nors tarnybinis elgesys prasilenkia su šiomis sampratomis, tačiau nei politikai, nei valdininkai, kaip rodo įvairios situacijos, sudarydami prielaidas neskaidriems interesams, nelinkę pripažinti, kad elgiasi netinkamai.

Teikdamas šį Seimo nutarimo projektą pabrėžiu, kad jis parengtas valstybės politikų ir tarnautojų sąžiningumui, jų veiklos skaidrumui, apibrėžtumui, efektyvumui skatinti. Siūlomi aštuoni svarbiausi valstybės politikų ir tarnautojų etikos principai, kuriais vadovautųsi visi valstybės politikai, eidami pareigas, valstybės tarnautojai, atlikdami tarnybines pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose. Šie principai turėtų tapti pagrindinėmis elgesio normomis.

Projekte siūloma nustatyti, kad valstybės politikų ir tarnautojų etikos principų įgyvendinimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, tarnybinės etikos kodeksai, taip pat kad jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose turi būti įtvirtinti šie principai (aktuose, kuriuose jau veikia). Jums pridėtas aiškinamasis raštas. Aš to rašto neskaitysiu, tik noriu atkreipti dėmesį, kad jokių neigiamų pasekmių nėra ir finansinių lėšų įgyvendinti šiam nutarimo projektui nereikia.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, jūsų norėtų klausti 14 Seimo narių. Primenu kolegoms, kad paklausimams yra skiriama 10 minučių. Prašom, kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, kodėl vis dėlto dingo ir tik preambulėje iš veiklos principų liko sąžiningumas? Kurį jūs principą pritaikytumėte sau, kai jūs Lietuvos pramonininkų konfederacijos suvažiavime viešai pateikėte neteisingą informaciją dėl to, kad Socialdemokratų frakcija nepritarė Europos socialinės chartijos priėmimui Seime, o tuo tarpu mes visi vieningai jai pritarėme?

A.PAULAUSKAS. Tai du klausimus jūs uždavėte. Į pirmąjį klausimą noriu atsakyti, kad sąžiningumas yra iškeltas į preambulę. (Balsas salėje) Tai ne tik, o jau. Tai yra svarbiausia, kad visa principų sistema yra sukurta tam, kad skatintume ir užtikrintume tarnautojų sąžiningumą. Tokio vieno principo suformulavimas būtų neteisingas, nes visi principai yra kuriami tam, arba formuluojami tam, kad įgyvendintume pagrindinį principą – sąžiningumą, arba pagrindinę nuostatą, kurią turi tarnautojai ir politikai įgyvendinti ir taikyti savo veikloje.

Dėl jūsų antrosios pastabos. Aš iš tiesų manau, kad padariau klaidą, patikėdamas savo kolegos komentaru. Ta proga tikrai norėčiau jūsų ir visos Socialdemokratų frakcijos atsiprašyti.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamasis Pirmininke, kodėl tie principai yra aštuoni, o ne dešimt, tai būtų tam tikra analogija su jums žinomais moralinių principų rinkiniais? Dabar pagal kokį principą, pagal kokį kriterijų atrinkote svarbiausius principus? Aš manau, kad galima taip pat dar svarbiausių jų daugiau priskaičiuoti. Kur tas atrankos atskaitos taškas renkant principus?

A.PAULAUSKAS. Aišku, principų galima daug sukurti turbūt ne 10, o gal dar daugiau. Mes iš pradžių turbūt svarstėme apie 12, gal 14 principų. Vadovavomės ir pažiūrėjome, kokie principai yra įtvirtinami kitų šalių politikų ir tarnautojų etikos kodeksuose, nagrinėjome savo patirtį ir atrinkome tuos 8. Kaip pasakyti, kuris svarbiausias, ar kaip mes atrinkome? Tiesiog tai yra kolektyvinė komisijos mintis, beje, komisija buvo sudaryta valdybos nutarimu, joje dirbo etikos žinovai, etikos specialistai, kurie dėsto etiką universitete, ir kiti išmanantys tuos dalykus. Atrinkome 8 ir manome, kad jie yra pagrindiniai. Aišku, galima ir apie daugiau galvoti, bet tai yra pagrindiniai, kurių reikia laikytis. Man atrodo, principų niekada neturėtų būti labai daug, o maždaug 8, 10 yra tas skaičius, kuris paprastai išskiriamas iš kitų. Gal taip atsakyčiau. Jeigu jūs matysite, kad dar kuris nors praleistas arba juo reikia papildyti principų sistemą, tai prašom. Svarstymo metu jūs galite pateikti savo siūlymą. Sąrašas nėra baigtas, čia iš tiesų svarstymui yra daug erdvės.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, sakykite, ar jums kartais neatrodo, kad vis dėlto jūsų siūlymas yra ėjimas, na, tokiu klystkeliu, iš tikrųjų ėjimas gražus, bet nesprendžiantis esminių problemų? Aš gal tiesiog norėčiau priminti, kad yra ne tik Anglijos įstatymuose tokie patys principai išdėstyti (gerai, kad jums teko juos pamatyti), bet yra ir Lietuvos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme išdėstytos taip pat 3 straipsnyje asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolės, kur yra 6 principai. Jūs pažengėte toliau – 8 principai jau parašyti. Aš manyčiau, kad galima parašyti ir 10, bet turbūt ne čia esmė. Mano klausimas būtų toks.

Kad jūs pradėjote šią diskusiją, yra labai gerai, bet gal būtų naudingiau, kad iš šios diskusijos jau iš karto gimtų labai konkretūs pasiūlymai, pavyzdžiui, kokias pataisas padaryti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme, kad šitie principai, kurie išdėstyti minėtame įstatyme ir kuriuos jūs dar sykį kartojate, būtų realiai įgyvendinami, kad būtų priežiūros institucijos, kad būtų atitinkamos bausmės, kad iš tikrųjų valstybės tarnyboje šie principai taptų teisės normomis, o ne tiktai gražiais žodžiais. Tam yra visos galimybės, bet reikia nebediskutuoti dėl gražių deklaracijų, o diskutuoti dėl to, kokias galias suteikti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ar kitoms institucijoms.

A.PAULAUSKAS. Ačiū už klausimą. Išties jūs palietėte visą etikos sistemą, kokia turėtų būti sukurta norminė bazė mūsų krašte. Ir tas įstatymas, kurį jūs paminėjote, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, yra vienas šiek tiek laužiantis ledus ta kryptimi. Ten tie principai (jūs paminėjoje 3 straipsnį) yra išdėstyti, bet jie labai neaiškiai, labai nekonkrečiai ir galbūt nepakankamai dėstomi, kai kurių svarbių principų trūksta. Dėl to, kad reikia nustatyti atsakomybę, kitus dalykus, su jumis visiškai sutinku. Manau, kad kitas žingsnis būtų tokio etikos kodekso sukūrimas. Aš įsitikinęs, kad jeigu mes patvirtinę šiuos principus toliau dirbsime tą darbą, gal net šiais metais sukursime etikos kodekso projektą, kurį yra, beje, Lietuvoje jau bandyta kurti, mes turime ir projektą, ir gal pasistūmėsime toliau į priekį. Ir bus atsakomybė už tų norminių aktų nevykdymą – ar administracinė, ar kita, drausminė. Visos atsakomybės rūšys gali būti čia įvardytos. Aš sutinku su daugeliu jūsų teiginių ir nemanau, kad prie tų principų reikėtų sustoti. Atvirkščiai, tai turėtų būtų tik paskata toliau dirbti ta linkme.

PIRMININKAS. Seimo narys A. Vidžiūnas. Prašau.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pranešėjau, mūsų frakcijos, žinoma, netenkina tokie jūsų atsakymai A.Kubiliui. Mūsų pastangos tvarkytis su pareigūnų etika buvo vainikuotos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu. Nežinau, kokią formą įgaus jūsų mėginimas romantiškai kalbėti, bet mano klausimas būtų kitas. Aš jį pateikiau per užpraeitą posėdį, kai buvo svarstoma šios dienos darbotvarkė, ponui A.Skardžiui, jūsų pavaduotojui, bet jis mane žadėjo nusiųsti į Etikos komisiją. Todėl aš neabejodamas jūsų etiškumu pakartoju šį klausimą, gal jūs mane apginsite nuo Etikos komisijos. Tokį nutarimo projektą pateikiantis pats žmogus turėtų būti labai skaidrus, gerbiantis teisės aktus, pagarbus ir panašiai. Ir socialdemokratų komentaras, kad jūs sakęs netiesą, jų požiūriu, apie Europos socialinę chartiją, ir jūsų kalbos prieš rinkimus, ir netiesa apie krašto apsaugos finansavimo reikalus, ir visokie tvoros reikalai mums kelia tam tikrų problemų. Todėl mūsų frakcijos klausimas: ar šį dokumentą negalėtų pateikti koks nepriekaištingesnės reputacijos žmogus, pavyzdžiui, Socialliberalų frakcijos seniūnas G.Jakavonis?

A.PAULAUSKAS. Turbūt visi galėtų pateikti. Ir jūs galėtumėte pateikti. Tiktai iniciatyvos reikėtų parodyti, ir pasidalinsime turbūt ta pateikimo garbe.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Popovas. Prašau.

V.POPOVAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamas Seimo Pirmininke, mano klausimas šiek tiek koreliuosis su pono A.Vidžiūno. Aš iš principo pritariu tam, kas čia pateikta, tačiau man labai imponuoja nesavanaudiškumas. Sakykime taip. Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Naujosios sąjungos siūlytas kandidatu į ministrus, pusę metų pabuvo, išsisprendė ligoninės klausimus ir išėjo iš pareigų. Kaip jūs vertintumėte jūsų teikiamų taisyklių aspektu? Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad mes priimame teisinį aktą, kuris bus visuotinai privalomas, visiems jis bus privalomas. Tų etikos principų ir dabar turbūt visi privalo laikytis, tiktai čia bus normine prasme įteisinti dalykai. O nagrinėti konkrečią situaciją, kurią jūs teikiate nagrinėti, galima, be abejo, bet tai yra visiškai ne pateikimo dalykas. Jūsų sakinyje yra paminėti teisingi duomenys, kad pasigerino, tikrai pasigerino, ir daug dalykų reikėtų tikrinti, kad tiksliai atsakyčiau. Todėl, aš manau, apsiribokime šio norminio akto svarstymu, tada mes nepadarysim klaidų vertindami kitų veiksmus.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma. Tai paskutinis paklausėjas, nes 10 minučių jau išseko.

J.RAZMA. Be visų kitų jau minėtų aplinkybių, tam, kad visuomenė patikėtų šio teikimo nuoširdumu ir priimtų dėmesingai, aš manau, labai svarbu, kad partija, kuriai jūs atstovaujate, savo vidinėje veikloje taikytų tuos principus ir kad visuomenė tai matytų. Prisiminęs per trumpą laiką ne vieną nuskambėjusį skandalą, susijusį su jūsų ministrais, merais, apskričių viršininkais, norėjau paklausti, kodėl tų principų jūs netaikote naudodami vidinius partinius svertus? Kodėl nebūnate griežti reikalaudami taikyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą be išlygų savo pareigūnams net kol ir nėra štai šio projekto? Gal galite pakomentuoti tuos dalykus?

A.PAULAUSKAS. Noriu pasakyti priešingai, kad aš visą laiką kalbu apie tai, kad reikia derinti, kad reikia laikytis tų principų. Ir manau, kad niekada jūs nerasite mano pasisakymuose, kad aš kalbėčiau priešingai. Manau, kad ne tik mūsų partija, visos partijos turi stengtis, kad jų nariai arba jų atstovai šiuos principus įgyvendintų. Nematau čia jokios kolizijos. Tiesiog čia dar kartą mes įteisiname, bet galima daug kalbėti, turbūt ir sutiksite, kad visose partijose galima rasti įvairiausių atstovų, kurie ne visada elgiasi pagal tuos principus. Aš noriu pabrėžti, kad tai nėra konkrečių atvejų svarstymas, o yra norminio dokumento pateikimas ir svarstymas.

PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkui.

A.PAULAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų. Kadangi nematau prieštaraujančių, dėl balsavimo motyvų už – Seimo narys A.Sakalas. Prašau.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų komisija, kurią paskyrė Seimo valdyba, buvo sudaryta iš universiteto specialistų, kitų specialistų ir iš mūsų frakcijų atstovų, ir man teko dalyvauti tame darbe. Aš tik noriu jus patikinti, kad komisija visus sprendimus priėmė bendru sutarimu. Nebuvo jokių balsavimų, kur balsuotų 4 už, 3 prieš, arba atvirkščiai. Aš sakyčiau, kad tai yra variantas, kuris buvo priimtas bendru komisijos sutarimu. Aš suprantu, kad gali būti kita komisija, galbūt ji priimtų ir kitokį išdėstymą, kitaip performuluotų tas normas, kurios ten surašytos, bet aš manau, kad tai yra padarytas geras darbas ir kviesčiau Seimo narius jam pritarti. Šie principai – tai dar nėra pats etikos kodeksas. Etikos kodeksas yra sudėtingas ir gana painus dokumentas, kaip aš mačiau iš apžvalgų, kurias visi mes gavome iš užsienio valstybių. Tą dokumentą turėtų rengti rimta ir atsakinga komisija, turėtų rengti ne vieną mėnesį ir ne du. Taigi dar kartą kviečiu pritarti šiems principams, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija bent turėtų kuo vadovautis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitokią nuomonę norėtų pasakyti Seimo narys V.Landsbergis. Prašau.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš vieno dalyko labai nenorėčiau, kad šio nutarimo svarstymas ir priėmimas kam nors sudarytų įspūdį, jog esami įstatymai nevykdomi arba nepakankami. Kaip tik tai, kad mes tuos įstatymus turime ir kad jie yra vykdomi, ir kad tenka skaitytis su Tarnybinės etikos komisijos nutarimais kai kada net labai žymiems politikams, yra labai didelis žingsnis pirmyn. O dabar tartum jie nemoka elgtis, jie neturi kuo remtis, jiems reikia sustatyti gaireles, kaip spręsti visokias problemas. Tai nėra toks jau labai rimtas aspektas. Aš suprantu, kad to galbūt reikia tam tikrai propagandai, štai atėjo nauja valdžia, ji irgi tuo rūpinasi. Bet kad neišeitų toks lyg ir akcentas, kad iki šiol niekas nesirūpino, nieko nepadaryta, arba komisija nemoka veikti, jai reikia tokių gairelių.

Štai dėl ko man tai atrodo abejotina, ir aš paspaudžiau atitinkamą mygtuką. Žinoma, aš nebalsuosiu prieš, bet tas aspektas, žaidimo aspektas čia yra nelabai rimtas.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kadangi jūs palaikote šį Seimo nutarimą, tad klausčiau, ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam Seimo nutarimui? Kolega išsakė nuomonę, kad jis palaiko ir balsuos už. (Balsai salėje) Matydamas nuomonių išsiskyrimą, prašau registruotis.

Užsiregistravo 121 Seimo narys. Formuluoju klausimą balsavimui. Kas už tai, kad pritartume Seimo nutarimui Nr.IXP-516 po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, išreiškiate ją pasirinkdami kitus sprendimus.

Už balsavo 96 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 10 Seimo narių. Tad Seimo nutarimo “Dėl valstybės politikų ir tarnautojų etikos principų” projektui po pateikimo pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomi komitetai – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Ar būtų manančių kitaip? Nėra. Ačiū, pritarta. Siūloma nagrinėti gegužės 15 d. Kitų siūlymų nėra. Tad pritarta šiai datai bendru sutarimu.

Seimo nutarimo "Dėl moratoriumo paskelbimo AB “Lietuvos jūrų laivininkystė" (LISCO) privatizavimo procesui“ projektas Nr.IXP-570 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, nagrinėsime kitą šios dienos darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo “Dėl moratoriumo paskelbimo AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” (LISCO) privatizavimo procesui” projektą. Kadangi buvo sudaryta derybų grupė, kviesčiau pranešėją V.P.Andriukaitį pateikti naujus faktus. Prašau, kolega.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mes baigėme pateikimo procedūrą, klausimai ir atsakymai baigti, belieka tiktai balsuoti. Aš nežinau, pagal kokią teisę V.Andriukaitis stovi dabar tribūnoje. Aš siūlau kalbėti dėl balsavimo motyvų ir apsispręsti. Kas čia su kuo derėjosi, aš nelabai supratau…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, kadangi Statutas neužkerta man teisės suteikti žodžio pranešėjui, kad jis pateiktų papildomus faktus, manau, jūsų replika yra paprasčiausiai nereikšminga. Prašau, kolega. Trumpai pateikite tos derybų grupės…

V.P.ANDRIUKAITIS. Ar galima? Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad kolega A.Kubilius neabejotinai turi viešųjų ir privačių interesų konflikto situaciją. Todėl aš jam siūlyčiau nedalyvauti posėdyje.

PIRMININKAS. Prašyčiau pranešėją kalbėti iš esmės.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dabar pereinu iš esmės. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kaip jūs žinote, Socialdemokratinės koalicijos frakcija pradėjo šio nutarimo, kurio tekstas jums yra išdalintas, pateikimą. Jame mes pakeitimų nedarome ir štai dėl ko. Po to, kai įvyko pasitarimas pas premjerą, buvo sutarta, jog visos suinteresuotos pusės susės prie stalo Turto fonde, derins interesus, ieškos sprendimų ir pasieks kompromisų, dėl kurių buvo tartasi. Šiuo atveju socialdemokratų pozicija šio sandorio atžvilgiu yra negatyvi dėl to, kad tai prieštarauja Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymui, tai prieštarauja pozicijai išlaikyti valdymo kontrolę strateginiuose objektuose ir priimti sprendimus, kurie atitiktų Lietuvos ilgalaikius nacionalinius interesus. Pasitarime pas premjerą mes aiškiai išdėstėme, kad sutartis turi būti papildyta mažųjų akcininkų teisių gynimu, taip pat turi būti labai aiškiai išspręsta valstybės dalyvavimo valdant problema, turi būti subalansuoti Lietuvos vežėjų interesai ir atsakyta į klausimus dėl Lietuvos tranzito politikos.

Mes taip pat kėlėme klausimą, ar Vyriausybė yra parengusi nacionalinę laivybos strategiją ir nacionalinę tranzito strategiją. Deja, turime konstatuoti, kad Vyriausybė neišlaikė susitarimo ir neįgyvendino visko, kas buvo numatyta.

Galima sugalvoti įvairių kliūčių, kad, tarkime, suinteresuotos šalys nebūtų supažindintos. Mums nėra suprantama, kodėl nebuvo įleistas susipažinti su sutartimi kvalifikuotas teisininkas, buvęs ministras ponas G.Balčiūnas, kuris A.Kubiliaus Vyriausybėje kaip tik ir balsavo už šio sandorio projektą. Mums nesuprantami kiti motyvai.

Šiandien išdalintoje pažymoje mes galime tik dar kartą konstatuoti, kad Lietuvos, kaip jūrų valstybės, koncepcijos čia nematyti. Taip pat nematyti ir to, kaip yra suderinta ilgalaikė Lietuvos strategija tranzito ir laivybos plėtros atžvilgiu. Mes galime pasakyti, kad Vyriausybė nesilaiko Lietuvos įstatymų. Šiandien mes pakvietėme į Socialdemokratų frakciją Generalinės prokuratūros atstovą ir jis dar kartą argumentuotai įrodė, jog dėl tų pažeidimų, kurie buvo iškelti Generalinės prokuratūros dar iki spalio mėnesio sutarties pasirašymo, negauta atsakymo. Ir nors Vyriausybė, vėliau pažeisdama Lietuvos įstatymus, vis dėlto priėmė sprendimą pasirašyti sutartį, tai neleidžia teigti, kad taip galima elgtis. Mes manome, kad šis Vyriausybės sprendimas nėra geras, ir mes teikiame šį nutarimą Seimui svarstyti.

Mes galime pasakyti, kad antrasis nutarimas, kurį teikia Ekonomikos komitetas ir jo vardu Seimo narė K.Prunskienė, iš tikrųjų yra susijęs su pirmuoju, tačiau mūsų pasiūlymuose yra aiškiau išsakytas valdymo kontrolės reikalavimas, aiškiau išsakytas reikalavimas derinti privatizavimą ir strategiją su laivybos ir tranzito koncepcijomis, taip pat subalansuoti Lietuvos vežėjų interesus.

Pateikta pažyma nustebino dar ir tuo, kad joje kažkodėl parašyta: “Derybų metu pagal galimybes atsižvelgta į Seimo Naujosios Sąjungos frakcijos pasiūlymus”. Bet kodėl pagal galimybes neatsižvelgta į kitų frakcijų pasiūlymus? Kodėl neatsižvelgta į Ekonomikos komiteto pasiūlymą, kuris yra panašus, toks pat, kad reikėtų dabar priimti moratoriumą, reikėtų stabdyti šį sandorį ir dar kartą detaliai ir kruopščiai apgalvoti visus aspektus.

Taigi Socialdemokratų frakcija, nuosekliai laikydamasi savo pozicijos, siūlo šį Seimo nutarimą priimti šiandien ir galbūt, tarkime, priimant vieną kitą mintį iš kolegės K.Prunskienės teikiamo nutarimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui už suteiktą papildomą informaciją. Kadangi tai buvo tik papildoma informacija, nesuteiksiu galimybės klausti Seimo nariams. Norėčiau, kad pasakytumėte nuomonę dėl balsavimo motyvų. Dėl vedimo tvarkos. Prašom, kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, yra atvykęs Generalinės prokuratūros atstovas ponas L.Miežėnas, kuris galėtų, jeigu mus domina, pareikšti ir Generalinės prokuratūros nuomonę. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. G.Jakavonis. Prašom.

G.JAKAVONIS. Naujosios sąjungos vardu siūlau atidėti svarstymą.

PIRMININKAS. Jūs siūlote padaryti pertrauką?

G.JAKAVONIS. Ne, svarstymą atidėti iki ketvirtadienio.

PIRMININKAS. Yra siūlymas frakcijos vardu pagal Seimo statuto 109 straipsnį, kadangi buvo daryta tik viena pertrauka, daryti pertrauką iki kito Seimo posėdžio. Tą siūlymą turėtų paremti vienas trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. (Šurmulys salėje) V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš remiu šį siūlymą padaryti pertrauką. Aš siūlau taip pat kairiajam sparnui kai ką išsiaiškinti per tą pertrauką. Ponas V.Andriukaitis ir kai kurie kiti praėjusią savaitę buvome pasitarime pas premjerą. Ten visos Socialdemokratinės koalicijos vadas Prezidentas A.Brazauskas vienareikšmiškai kalbėjo, kad reikia užbaigti ir reikia sudaryti šią sutartį. Tai jūs apsispręskite. Ar jūs jau nušalinote savo vadą?

PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū. Pirmiausia norėčiau, kad būtų įvykdyta opozicinės frakcijos valia ir būtų suteiktas žodis Generalinės prokuratūros atstovui. Tai viena.

Antra. Socialliberalų frakcijos seniūnas prašė atidėti projekto pateikimo procedūrą. Vadinasi, mes turime vadovautis Statuto 143 straipsnio 2 dalimi, bet prieš tai turime balsuoti, nes jis neprašė pertraukos.

(Balsas salėje: kaip neprašė?) Po pateikimo…

PIRMININKAS. Kviečiu G.Jakavonį dar kartą patikslinti savo frakcijos reikalavimą. (Triukšmas salėje)

G.JAKAVONIS. Pertrauka iki ketvirtadienio.

PIRMININKAS. Taip. Kolega, manau, aš teisingai supratau. O kolegos A.Salamakino klausiu, kokiu Statuto straipsniu remiatės, kad opozicijos frakcijos reikalavimu turėtų kalbėti Generalinės prokuratūros atstovas? Kolegos iš Prokuratūros kalba nebuvo numatyta šiandien. A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mes turėtume gerbti ir kitų institucijų darbą. Jeigu šiandien atvyko Generalinės prokuratūros atstovas, mes neturime dar kartą reikalauti, kad jis atvyktų. Jis turi ir kitų darbų. Išklausykime jo nuomonę, ir jis bus ramus, o toliau galėsime patys bet kada spręsti.

PIRMININKAS. Kolega K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Naujosios sąjungos frakcijos seniūnas G.Jakavonis paprašė pertraukos. Liberalų sąjungos frakcija taip pat prašo pertraukos pagal Statuto 109 straipsnį. Viena trečioji Seimo narių turi paremti, ir viskas. Frakcijos vardu, vadovaudamiesi šiuo straipsniu, prašome atidėti klausimą iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Kolega P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Dėl vedimo tvarkos. 14 val. turėjo vykti Vyriausybės neeilinis posėdis, kuriame buvo numatyta pritarti sutarties pasirašymui dėl LISCO privatizavimo. Jeigu tai įvyko, ar mes ne veltui gaištame laiką? Būtų labai svarbu turėti tą informaciją ir gal nereikėtų gaišinti laiko.

PIRMININKAS. Mano žiniomis, kolega, galiu jus patikinti, kad neįvyko. Vyriausybėje nebuvo priimtas sprendimas. Kolegos, būkime demokratiški ir bendru sutarimu sutikime, kad kalbėtų Prokuratūros atstovas. Manau, prieštaraujančių nebus. Siūlyčiau nustatyti laiką – 5 minutes. (Šurmulys salėje) Matydamas nuomonių išsiskyrimą, siūlau apsispręsti balsuojant: ar suteikti žodį, ar nesuteikti žodžio Prokuratūros atstovui. (Triukšmas salėje) Prašau kolegas registruotis ir labai prašau rimties!

Dėl vedimo tvarkos – K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji, man labai keistai skamba reikalavimas būtent dabar, esant dviem nutarimo projektų variantams, suteikti žodį tebūnie ir generaliniam prokurorui ar kam nors kitam. Išklausykime abu variantus, tada bus laikas suteikti kažkam žodį. Jūs antrą kartą neleidžiate pateikti antrąjį variantą, kurį teikia Ekonomikos komitetas.

PIRMININKAS. Gerbiamajai kolegei priminčiau, kad komitetas negali teikti. Šiuo atveju gali teikti tik Seimo narys. Noriu priminti kolegoms, kad pirmiausia reikia apsispręsti dėl pirmojo projekto, o nuo apsisprendimo priklausys, ar bus pateiktas alternatyvus projektas, ar ne. Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, jūs norėjote dėl vedimo tvarkos?

A.KUBILIUS. Ačiū, pirmininke. Jeigu būtų galima, reikia kiek galima tiksliau laikytis Statuto. Statutas numato labai aiškią tvarką, kad procedūriniai siūlymai, ar jie būtų dėl pertraukos, ar dėl klausimo atidėjimo, ar dėl kokio nors kito dalyko, turi pirmenybę prieš visus kitus siūlymus. Pirmas siūlymas buvo daryti pertrauką. Jeigu Seimas nepritars šiam siūlymui, tada bus galima svartyti visus kitus pasiūlymus: išklausyti prokurorą, dar ką nors, dar ką nors ir dar ką nors. Pirmiausia mums reikia apsispręsti dėl to, ar darome pertrauką. Jeigu darome pertrauką, tada per kitą posėdį, ketvirtadienį, bus galima nutarti, ką mes dar kviesime į svarstymus. Baigdamas noriu paprašyti kolegą V.Andriukaitį Etikos ir procedūrų komisijai labai aiškiai nurodyti, kokius privačius interesus mano jis žino šiuo klausimu, kad aš galėčiau gauti iš Etikos ir procedūrų komisijos aiškų nurodymą, kaip turiu elgtis artimiausią balsavimo dieną.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, ačiū. Aš norėčiau apeliuoti į Seimo Pirmininką. Ką tik mes priėmėme nutarimą dėl valstybės politikų etikos principų. Visi vieningai balsavome, visi pasiryžome, kad viską darysime sąžiningai, atvirai, viešai. Dabar darbotvarkės programa yra patvirtinta, ir mes pažeidžiame ankstesnį nutarimą. Manau, kad mes turime rimtai susimąstyti, kur mes einame ir ko mes siekiame.

PIRMININKAS. A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, man kartais keista, kad mes nenorime išklausyti savo institucijos (ne kokio nors eksperto iš užsienio), savo institucijos – Generalinės prokuratūros išvados, jų atstovo. Kolegos, kodėl mes savų institucijų nenorime klausyti?

Noriu jums priminti, kad pirmas siūlymas, kurį teikė V.Andriukaitis, buvo išklausyti Prokuratūros nuomonę, o po to prasidėjo kalbos dėl pertraukos.

PIRMININKAS. Kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviesčiau išklausyti Prokuratūros atstovą, kad nepasikartotų ta prasta tradicija, kuri buvo valdant konservatoriams, kai dabartiniam gerbiamajam Seimo nariui V.Uspaskichui tokiu būdu buvo atimtas žodis kalbėti Seime. Šiuo metu yra Prokuratūros atstovas ir kviečiu, nes tai pirmas pateiktas siūlymas dėl procedūros, leisti kalbėti Prokuratūros atstovui, kad Seimo nariai galėtų priimti teisingesnį sprendimą, tą, ką mes bandėme daryti nagrinėdami etikos principus.

PIRMININKAS. Kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš nežinau, ar jūs skaitote Etikos ir procedūrų komisijos nutartis dėl jūsų pirmininkavimo. Mes visiškai nuoširdžiai prašome nepaversti Seimo salės… netvarkingo sambūrio principais gyvenančio.

Buvo dviejų frakcijų siūlymas skelbti pertrauką. Aš prašyčiau jį balsuoti.

Antras dalykas. Pone posėdžio pirmininke, prašom nurodyti, ar valdyba, ar Seniūnų sueiga, ar Sekretoriatas kokiu dokumentu ar kokiu sprendimu iškvietė Generalinės prokuratūros atstovą į šį posėdį?

PIRMININKAS. V.P.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mums jau reikėtų kalbėti iš esmės. O esmė yra tokia: Vyriausybė šiandien savo neeiliniame posėdyje turėjo svarstyti šį klausimą ir priimti sprendimą. Aš pats kalbėjau su premjeru R.Paksu. Nežinau, kaip baigėsi šis neeilinis Vyriausybės posėdis, tačiau R.Pakso kalboje skambėjo mintis, kad jie turi apsispręsti, nes rytoj įvyks DFDS akcininkų susirinkimas ir jie turi žinoti pozicijas. Taigi jeigu mes, Seimas, šiandien neišreiškiame savo pozicijų, bet elgiamės taip, kaip siūlo kolegos, padarome pertrauką, vadinasi, mes labai aiškiai turime atsakyti, kas po to bus. Šiandien Vyriausybė priims sprendimą, rytoj pasirašys ir ketvirtadienį Seimo pozicijos jau nebereikės. Tai vienas dalykas. Taigi jeigu taip yra, kalbėkime tiesiai ir kalbėkime tiesą. Pasakykime, kad mes ieškome būdų, kaip išsisukti iš padėties ir nesvarstyti klausimo iš esmės.

Dėl tokio aštraus konservatorių angažavimosi. Jis yra akivaizdus, nes tas angažavimasis jau tęsiasi nuo senų laikų, ar dėl “Williams“ situacijos, ar dėl kitos situacijos. Tuo labiau kad A.Kubilius, kaip premjeras, yra atsakingas už tai, kad ta sutartis po to buvo įvertinta, jog ji teisiškai neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymų. Galbūt todėl jis šiandien vengia, kad Generalinės prokuratūros atstovai išdėstytų savo pozicijas. Mes norime, kad vis dėlto mes iš esmės nagrinėtume. Yra strateginis Lietuvos klausimas ir galbūt nereikėtų jokių pertraukų, reikėtų šiandien pasverti visus už ir prieš bei Seimui pasakyti, kokioms pozicijoms mes iš tikrųjų atstovaujame.

PIRMININKAS. Prašyčiau kalbas kiek galima trumpinti. Kolega A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai, kas vyksta šiandien Seime, patvirtina tik vieną formulę, ką kalba visa Lietuva, kad Lietuvoje privatizavimas yra purvinas. Man atrodo, tai yra apgailėtina, bet taip, deja, yra. Jeigu mes, Seimas, bijome išklausyti Generalinės prokuratūros atstovo šiuo klausimu, tada mums absoliučiai nėra jokios vertės. Ko mums bijoti? Paklausykime. Kuo daugiau mes sužinosime, tuo bus geriau, neužsiiminėkime stručio politika. Posėdžio pirmininką kviečiu eiti į priekį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Greičiūnas. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, vykdydamas Seimo kovo 1 d. pavedimą, išnagrinėjo pareiškimą dėl AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” privatizavimo eigos bei galimų pasekmių ir priėmė sprendimą: rekomenduoti Vyriausybei sustabdyti privatizavimą; prašyti Vyriausybės pateikti išsamius atsakymus dėl mūsų ankstesnių dviejų priimtų sprendimų; pritarė Seimo narės K.Prunskienės nuomonei, laikydamasis Statuto, pateikti Seimo Ekonomikos komiteto nuomonę taip, kad atitiktų Statutą. Tačiau vėl keista, kodėl neleidžiama antrą kartą Seimo plenariniame posėdyje šį pateikimą atlikti.

Ir antra, ką noriu pasakyti. Man atrodo, kol nebus asmeninės atsakomybės privatizuojant objektus, ar premjero, ar ministro, kuris pasirašo, tol mes tvarkos Lietuvoje privatizavimo procese nepasieksime.

PIRMININKAS. Kolega A.Gricius – paskutinis pasisakantis dėl balsavimo motyvų ir dėl vedimo tvarkos.

A.GRICIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš stebiu šią spaudos konferenciją ir įsivaizduoju, kad žurnalistai yra labai patenkinti, nes rytoj du trys puslapiai bus užpildyti mūsų kvailais klausimais, dar kvailesniais atsakymais, apeliuojant tarsi į sąžiningumą, skaidrumą ir t.t. Iš tikrųjų aš labai prašyčiau, meldžiu jūsų, baikime šiuos klausimus ir kalbas. Balsuokime ir atidedame tą klausimą taip, kaip priklauso pagal Statutą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už racionalius siūlymus. Be abejo, geriausias siūlymas buvo vadovautis Statutu. Manau, visi pakankamai išsakėte savo argumentus, tad remdamas dviejų frakcijų, tiek Liberalų, tiek Socialliberalų, siūlymą siūlau kolegoms balsavimu apsispręsti pagal 109 straipsnio 1 dalį. Jį turi paremti 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. Prieš tai prašau registruotis ir balsuosime dėl atidėjimo kitam artimiausiam posėdžiui, t.y. dėl pertraukos iki artimiausio posėdžio.

Užsiregistravo 134 Seimo nariai. Kviečiu apsispręsti balsavimu. Kas už tai, kad Seimo nutarimo “Dėl moratoriumo paskelbimo AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” (LISCO) privatizavimo procesui” projekto pateikimas būtų atidėtas iki kito posėdžio, t.y. ketvirtadienio, balandžio 19 d., rytinio posėdžio? Tai numato Statuto 109 straipsnio 1 dalis. Toks buvo siūlymas. (Balsai salėje: nebuvo… balsuojam…) Dar kartą kartoju Statutą: klausimo svarstymo pertrauka arba klausimo svarstymas atidedamas kitam artimiausiam posėdžiui. Artimiausias mūsų posėdis ir yra balandžio… (Triukšmas salėje) Kas už tai, kad Seimo nutarimo pateikimas būtų atidėtas iki kito artimiausio posėdžio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip. Vyksta balsavimas.

Už balsavo 69, prieš – 60, susilaikė 4 Seimo nariai. Tad atidedame šio klausimo svarstymą iki artimiausio posėdžio. Dėl vedimo tvarkos – kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi klausimas iš tikrųjų yra labai svarbus ir matome, kad tam klausimui spręsti Vyriausybė rengiasi kviesdama neeilinius posėdžius, Socialdemokratų koalicinė frakcija prašo sušaukti neeilinį posėdį šiandien 22 valandą, t.y. po šešių valandų nuo šio klausimo svarstymo.

PIRMININKAS. Kolega V.Stankevič. Prašom.

V.STANKEVIČ. Kolegos, aš norėčiau paaiškinti Naujosios sąjungos frakcijos poziciją. Jeigu mes paprašėme pertraukos, tai nereiškia, kad mes nekontroliuojame situacijos. Šiandien iš ryto mūsų frakcijos vardu Vyriausybė gavo laišką. Turinys toks: “Mūsų frakcija prašo, kad šiandien Vyriausybė nesvarstytų šio klausimo”. Mes taip pat paprašėme, kad rytoj 15 valandą derybininkai atvyktų į mūsų frakciją ir pateiktų paskutinį sutarties variantą. Mes nenorime verkšlenti, mes nenorime rėkti, mes tiesiog dirbame ir bandome gauti kuo daugiau naudos ir žmonėms, ir Lietuvai iš susiklosčiusios situacijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš apskritai nesuprantu šios pozicijos. Sutartis jau yra parengta pasirašyti.

Kokie dar gali būti klausimai Vyriausybei ar Turto fondo pirmininkui, kuris pasirašys, ar gerbiamajam E.Vilkui? Turi jie čia šiandien stovėti tribūnoje ir į visus klausimus detaliai atsakyti. Dėl to, kas dabar vyksta Seime, pavyzdžiui, tikrai, net pritariant šiai sutarčiai, kyla abejonių. Ateina prokuroras, kuris pasakys, net aišku, ką pasakys, kad ten kažkoks vienas punktas buvo pažeistas. Neleidžia pasakyti. Kiek klausia Ekonomikos komitetas, aš pats išsiunčiau, net pats galiu atsakymus surašyti, kuriuos pateikiau – nieko neduoda. Vadinasi, atleiskit, bet visi galvojame, kad ši sutartis yra išimtinai korumpuota. Jeigu ji tokia nebūtų, aš nežinau, gal ji tokia nėra, ateitų čia kas nori – premjeras ir į kiekvieną klausimėlį detaliai atsakytų. Mes gi nesakom iš karto – prieš ar ne. Mes norime gauti atsakymus į tuos klausimus, kurie mums kyla. Ir bet kuris, vykdantis privatizavimą, turi tai padaryti, nes jis turi derybose su DFDS žinoti, ką su jais derėtis, ko reikalauti. O šiandien jie bijo ateiti, bijo paaiškinti. Gerbiamieji socialliberalai (jau prokuroras, rodos, pabėgo, yra), leiskime bent prokurorui pasakyti, nors aš žinau, ką jis pasakys, bet leiskim išgirsti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš siūlyčiau laikytis nuoseklumo. Mes nebaigėme svarstyti vieno klausimo, o jūs iš karto užbėgate už akių ir teikiate įvairius savo siūlymus. Niekas jūsų siūlymų tikrai neatmeta. Siūlau laikytis eiliškumo, baikime svarstyti vieną klausimą, tada galėsime apsispręsti ir dėl prokuroro pasisakymo, ir dėl kitų klausimų. Kolega Vidžiūnai, jūs norite tarti žodį?

A.VIDŽIŪNAS. Replika po balsavimo. Pone posėdžio pirmininke, mes konstatuojame, kad jūs visiškai nesusitvarkote su savo, kaip posėdžio pirmininko, pareigomis. Kai toliau svarstysime šį klausimą, aš prašyčiau, pone Seimo Pirmininke A.Paulauskai, parinkti labiau pasirengusį posėdžio pirmininką ir nešališkesnį pirmininką pirmininkauti posėdžiui. Tai vienas dalykas. Antras dalykas. Aš kreipiuosi į Seimo valdybą, pone Pirmininke A.Paulauskai, į jus ir klausiu, kokiu dokumentu, kokiu potvarkiu ir kokiu veiksmu buvo iškviestas prokuratūros atstovas? Ne generalinis prokuroras, kuris kalba Seime, ne generalinio prokuroro pavaduotojas, o, įtariu, socialdemokratų žmogus prokuratūroje. (Balsai salėje)

Aš klausiu, kokiu dokumentu prokuratūros atstovas buvo iškviestas, pone A.Skardžiau? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolega, aš galėčiau jums atsakyti, nes jis nebuvo kviestas nei Valdybos nutarimu, nei Seniūnų sueigos nutarimu. Jis yra čia turbūt… (Balsai salėje: “Yra Vyriausybės pusvalandis!”) Kolega, siūlyčiau kalbėti iš esmės. Prašau kolegą A.Matulevičių. (Balsai salėje)

A.Matulevičius. Aš kreipiuosi į kolegas konservatorius. Jeigu dar yra nors kiek padorumo, būkite malonūs ir nedarykite destrukcijos. Jūs dabar ką tiktai įžeidėte gerbiamą poną A.Skardžių visiškai nepelnytai. Visi šie privatizavimai, kuriuos dabar mes srebiame, jūsų užvirti. Tai būkite malonūs ir patylėkite, nes kitaip ausys kyšo. (Balsai salėje, juokas, plojimai)

PIRMININKAS. Kolega A.Sakalas. Prašau.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik noriu jus informuoti. Mūsų frakcija kreipėsi į generalinį prokurorą prašydama, kad generalinis prokuroras atsiųstų savo atstovą, kuris išdėstytų Generalinės prokuratūros poziciją. Ir mes nekvietėme specialiai vieno ar kito prokuroro. Generalinis prokuroras atsiuntė savo atstovą ir mes turime su tuo skaitytis. Tai yra generalinio prokuroro atstovas.

PIRMININKAS. V.Kvietkauskas. Prašau.

V.KVIETKAUSKAS. Aš norėjau pasakyti repliką kolegai A.Vidžiūnui, nes jis jau ne pirmą kartą šitaip išsišoka. Praėjusioje kadencijoje jis pirmininkaudamas garsėjo kaip vienas įžūliausių pirmininkų, nesidrovinčių pertraukti arba nurodyti, kaip kam ką šnekėti. Aš manau, kad net ir oficialus kandidatas į prezidentus neturėtų taip elgtis. Mes galime nemėgti vienas kito, bet neturėtume būti nepadorūs vienas kito atžvilgiu.

PIRMININKAS. Kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandieną Seimo posėdyje mes jau turėjome du prelegentus, kurie kalbėjo būdami ne Seimo nariai ir ne vyriausybinių institucijų atstovai. Tai ir ponas G.Nausėda, ir ponia M.Starkevičiūtė. Kodėl taip bijomasi išklausyti trečiojo? Manau, niekam nepadarė gėdos, kad šie žmonės pateikė savo nuomonę, savo svarius argumentus, ir balsuodami dėl jų tema kalbėtų įstatymų mes taip pat teisingiau priimsime savo sprendimus. Tai šiandien, svarstydami tokį svarbų klausimą (reikalingas ir Vyriausybei mūsų sprendimas), mes taip bijome išklausyti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nuomonę. Dar kartą primename, kad pirmasis siūlymas, svarstant šį klausimą, buvo ne atidėti, ne daryti pertrauką, o būtent Socialdemokratinės koalicijos frakcijos siūlymas išklausyti Generalinės prokuratūros atstovą. Dar kartą prašau posėdžio pirmininką frakcijos vardu, kad būtų suteikta teisė Generalinės prokuratūros atstovui kalbėti mums rūpimu klausimu.

PIRMININKAS. Kolega E.Masiulis paskutinis, ir siūlyčiau baigti debatus.

E.MASIULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamasis Seime, aš kviesčiau dirbti Seimo statuto nustatyta tvarka. Mes ką tik balsavome pagal Statuto 109 straipsnį, kuris nurodo, kad 1/3 Seimo narių gali prašyti atidėti klausimo svarstymą iki kito posėdžio. Taip ir yra padaryta. Klausimas atidėtas iki kito eilinio, ketvirtadienio rytinio posėdžio. Kviesčiau dabar svarstyti kitą klausimą, ponios K.Prunskienės parengtą nutarimo projektą, o kai ketvirtadienį mes svarstysime šį klausimą, tada galėsime ir gerbiamą prokuratūros atstovą išklausyti. Eikime toliau ir dirbkime. (Balsai salėje)

Seimo nutarimo "Dėl AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LISCO) privatizavimo derybų sustabdymo" projektas Nr.IXP-570(A) (pateikimas)

PIRMININKAS. Kviesčiau kolegę K.Prunskienę pateikti savo projektą. (Balsai salėje)

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mano teikiamą nutarimo projektą galima būtų laikyti arba alternatyviu tam, kurį teikia kolega V.Andriukaitis, arba papildančiu, kitaip tariant, vienas kitą papildančiu dokumentu, kuriuos sujungę mes turėtume toliau svarstyti visapusiškai apmąstytą, labai plačiai argumentuotą dokumentą.

Ekonomikos komitetas net tris kartus svarstė AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” privatizavimo eigą, iškilusius įvairius niuansus, nesusipratimus, neaiškumus, kuriuos, beje, mes analizavome taip pat ir pagal mums pateiktus dokumentus, t.y. Valstybės kontrolės, Prokuratūros medžiagą ir įvairią kitą informaciją, kuri pasiekė Ekonomikos komitetą. Didele balsų persvara, 11 iš 15, Ekonomikos komitetas, priėmęs kur kas platesnę išvadą ar kaip komiteto nutarimą, vienu iš punktų parėmė mano teiktą nutarimo projektą, kurį dabar ir svarstome. Tai yra dėl AB “Lietuvos jūsų laivininkystės” (LISCO) privatizavimo derybų sustabdymo. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, prašau gerbti pranešėją! Aš paprašiau tylos.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū. Yra šioks toks pavadinimo skirtumas lyginant su kolegos Andriukaičio projektu (beje, abu jie buvo registruoti beveik tą pačią akimirką), nes kalbama ne apie privatizavimo sustabdymą, o apie konkrečių vykstančių derybų sustabdymą ar pristabdymą. Klausimas ar abejonės iškilo ne dėl to, ar tikslinga apskritai privatizuoti LISCO, o dėl konkrečių privatizavimo procedūrų ir konkrečių derybų su investitoriais. Investitorius, kaip subjektas, tame procese dargi keitėsi.

Jūs puikiai žinote, kokias abejones iškėlė mano minėtos institucijos – ir Valstybės kontrolė, ir Generalinė prokuratūra, ir Ekonomikos komitetas, apsvarstęs klausimą labai įvairiapusiškai. Tos abejonės, mano įsitikinimu, yra visiškai logiškos ir skaidrios. Juk nenorima sustabdyti arba atstumti konkretų investitorių ar jį kaip nors sumenkinti. Kalbama apie tai, kad procesas vyktų teisėtai, kad jame būtų atspindėti ilgalaikiai Lietuvos interesai ir būtų įvertintos tiek ekonominės, tiek ir socialinės pasekmės, kurios kils iš įvykdyto privatizavimo tokiu būdu, kokiu dabar yra deramasi. Susitikę Vyriausybėje, kur buvo pakviesti įvairių frakcijų atstovai, ir išklausę daugelį papildomų paaiškinimų, taip pat peržiūrėję sutarties projektą, gal vieną kitą abejonę ir galėtume atmesti, bent jau dėl paties investitoriaus “DFDS Tor Line”, sakykim, solidumo, jo potencialo dirbti tose rinkose, tačiau daug punktų sutarties projekte skamba kaip ketinimai, kaip geros valios pažadas. Turint omeny, kad sutartyje tuo metu, kai ją analizavom, mes neaptikom kokių nors pasekmių dėl įsipareigojimų nevykdymo, mes galime spėti, kad vėlgi susidursime su jau žinomais atvejais, kai investitoriai, įsigiję objektą, toliau paisydami savų interesų numoja ranka į daugelį įsipareigojimų, suformuluotų kaip gražūs ketinimai.

Aš nenoriu cituoti tų punktų. Jūs esate šiandien gavę Valstybės turto fondo laišką, kuriame taip pat yra tokie ketinimai išsakyti, pavyzdžiui, tokia nuostata, jog laivai bus registruoti Lietuvos registre ir ateityje, išskyrus antrinių įmonių naujai įsigytus ar nuomojamus laivus. O kaip galima pasiekti, kad naujai įsigyjami laivai iš įmonės, pagrindinės įmonės uždirbtų pinigų nebūtų registruojami, aš manau, tokia abejonė čia irgi potekstėje iškyla.

Taigi turbūt dauguma iš mūsų būtų laimingi, jeigu galėtų įsitikinti, kad ketinama pasirašyti sutartis nekelia rizikos nei laivininkystei, nei mūsų vežėjams, kaip tranzito grandinės labai svarbiems dalyviams, beje, ne tiktai vežėjams “Linavos” prasme, bet ir kitiems vežėjams, taip pat Klaipėdos uostui, jo infrastruktūrai, nes nuo to, kaip dirbs dabartinis LISCO, jo laivynas, priklauso ir Klaipėdos uosto struktūrų apkrovimas, Klaipėdos uosto ūkiniai ir socialiniai rodikliai.

Taigi šiame nutarime iš tikrųjų mes ne taip detaliai vardijame įmones. Aš sakyčiau, kad visai nebūtina nutarimo dalyje minėti konkretų, sakysim, interesantą “Linava”, nes lygiai taip pat mes galėtume į vieną gretą pastatyti ir mano minėtus kitus objektus. Todėl formuluodama tekstą aš apsiribojau tokiomis daugiau bendresnėmis formuluotėmis, talpinančiomis ir tą konkretumą, kuris įrašytas kolegos V.Andriukaičio variante, ir anaiptol negalvoju, kad šis nutarimo projektas yra mažiau tinkamas negu tik ką svarstytas.

Prasmingiausia būtų susėsti kartu, sujungti tekstus ir svarstymo metu svarstyti jau jungtinį teksto variantą. Tai ir kviesčiau padaryti. Tam tikslui, manau, reikėtų pritarti po pateikimo ir vienam, ir kitam nutarimo projektui, o jau svarstymo metu mes turėtume bendrą dokumentą, dėl kurio preliminariai su Socialdemokratų frakcija esame susitarę, turėdami omeny, kad Ekonomikos komitetas labai nuodugniai ir profesionaliai svarstė šį klausimą ir kad būtent šitam mano teikiamam projektui jis yra pritaręs. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega E.Masiulis. Prašau.

E.MASIULIS. Labai ačiū, pone posėdžio pirmininke. Kadangi Seimas svarstant praeitą klausimą apsisprendė daryti pertrauką iki ketvirtadienio eilinio posėdžio, lygiai taip pat Liberalų frakcijos vardu prašau daryti ir šito nutarimo projekto svarstymo pertrauką iki ketvirtadienio rytinio eilinio posėdžio. Kadangi tiek gerbiamoji pranešėja, tiek ponas V.Andriukaitis prieš tai sakė, kad šie projektai yra tarpusavyje susiję, todėl tikrai verta juos svarstyti vienu metu.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, posėdžio pirmininkui leidus, aš vis dėlto noriu pasakyti vieną svarbų argumentą. Yra pateikimo stadija. Kodėl mes stabdome procesą, kad ir koks apsisprendimas būtų – ar toks, kurio pageidauja Vyriausybė, ar toks, kurio pageidauja oponentai? Šiandien yra pateikimas. Jeigu mes žengiame šitą žingsnį, kitą kartą mes jau svarstysime dokumentą. Kas pablogės kuriai nors pusei, ypač tai, kuri atstovauja forsuojamam Vyriausybės interesui, dėl to, jeigu greičiau padarysime šitą darbą? Ką duos pateikimo atidėliojimas? Juk mes net nesvarstome, o tik pateikiame. Priėmimas dar ateityje. Iki priėmimo bus laiko visiems apsispręsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš primenu, kolegos, kad siūlymas buvo atidėti pagal Statuto 109 straipsnį iki kito artimiausio posėdžio. Statutas nenumato kitokių siūlymų. Kolega A.Salamakinas. Prašau.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pirmininke, man išties tenka apgailestauti, nes aš atsistojau kur kas anksčiau nei kolega dešinėje prie šoninio, bet jūs pirma jam suteikėte žodį. Na, ką padarysi. Aš noriu pasakyti tik tiek, kad pagal Statutą yra pasakyta “iki artimiausio posėdžio”. Kaip sakė kolega J.Olekas, gali būti artimiausias šiandien, 10 val. Taigi čia niekur nesidėsi.

Tai pirma. Antra, aš vis dėlto dar kartą prašyčiau prieš atidedant klausimą, kad būtų suteiktas žodis Generalinės prokuratūros atstovui. Kitaip aš nieko nebegaliu ir rizikuodamas pakliūti į Etikos komisiją turiu pasakyti: ko jūs bijote, ar iš tiesų yra kažkas užsakyta? Kur mes einame? Kas yra kur padėta? Kolega Matulevičius juk aiškiai pasakė: na, išklausome, ko jūs bijote? Tai yra baisiau negu konservatorių valdymo laikais.

PIRMININKAS. Kolegą aš galėčiau patikinti, kad mes turime laikytis nuoseklumo. Nagrinėjame visus klausimus iš eilės. Juk dabar buvo alternatyvus projektas. Posėdžio pirmininkas juk nesakė taip, kad nebus leista išklausyti prokuratūros atstovo. Tad, kolega, jūsų pastaba be reikalo. O aš ką tik prieš jums kalbant patikslinau, kad Statuto 109 straipsnis ir numato kitam artimiausiam posėdžiui. Tad labai prašyčiau klausytis. Kolega A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų viename žodyje slypi visa prasmė. Ir aš matau, kad šiandien salėje yra jau du traktavimai, kada mes galime svarstyti LISCO klausimą. Kai balsuojant pasakoma, jog iki kito eilinio posėdžio, tada mes turime omeny ketvirtadienį. Mano supratimu, toks buvo pasiūlymas ir už tokį pasiūlymą balsavo Seimas, kai mes svarstėme pirmąjį klausimą, kurį pateikė Seimo narys V.Andriukaitis. Dabar vėlgi, gerbiamasis posėdžio pirmininke, pono E.Masiulio siūlymas buvo aiškiai suformuluotas – iki kito eilinio posėdžio, t.y. iki ketvirtadienio. Ir aš tikrai norėčiau, kad tą aiškumą mes turėtume, kad mes nedarytume šito cirko. Aš suprantu, kad socialdemokratai yra suinteresuoti padaryti iš Seimo cirką, nes vėliau bus lengviau paimti valdžią į savo rankas ir geresnių argumentų atrasti, bet tikrai tokių dalykų nereikėtų daryti iš Seimo.

PIRMININKAS. Ačiū kolegai A.Medalinskui. Taip pat siūlyčiau kolegai perskaityti 109 straipsnio pirmąją dalį. Ilgiausias atidėjimas yra kitam artimiausiam posėdžiui. Kito Statutas nenumato. Dabar norėčiau kolegas prašyti registruotis ir balsuosime dėl gerbiamojo E.Masiulio frakcijos vardu pateikto siūlymo atidėti klausimą Nr.IXP-570(A) kitam artimiausiam posėdžiui. Statutas nenumato, iki ketvirtadienio ar iki kito. Vyksta registracija. Primenu: jeigu vienas trečdalis Seimo narių palaikys šį siūlymą, šio klausimo svarstymas bus atidėtas.

Užsiregistravo 121 Seimo narys. Prašau dėmesio, kolegos. Kas už tai, kad alternatyvus Seimo nutarimo “Dėl AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” (LISCO) privatizavimo derybų sustabdymo” projektas Nr.IXP-570(A), teiktas Seimo narės K.D.Prunskienės, būtų atidėtas kitam artimiausiam posėdžiui, prašom balsuoti už. Kas turite kitą nuomonę, susilaikote arba balsuojate prieš. Prašom pradėti balsuoti. Kolegos, vyksta balsavimas. Už balsavo 59, prieš – 53, susilaikė 2 Seimo nariai. Šis projektas taip pat atidedamas kitam artimiausiam posėdžiui.

Kolegos, remiantis Statuto 100 straipsnio 8 dalimi, jeigu Seimas neprieštarauja, galima suteikti žodį ir kitiems asmenims. Tai reglamentuoja Statutas. Kviečiu kolegas apsispręsti balsavimu. Kas už tai, kad Prokuratūros atstovui būtų suteiktas žodis, balsuojate už. (Balsai salėje) Ar galėtume bendru sutarimu? (Balsai salėje) Matau, kad dešinioji pusė nesutinka. Tad prašyčiau registruotis ir balsuosime. Primenu, vyksta registracija. Po balsavimo, kolega, prašom. Prašom, kolega Kubiliau.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, norėjau pasiūlyti. Kadangi visiškai neaišku, kaip į Seimą buvo iškviestas Generalinės prokuratūros atstovas, aš siūlyčiau, kad Seimas valdybai suteiktų įpareigojimą ir įgaliojimą iškviesti generalinį prokurorą, kad mes turėtume galimybę kalbėti su generaliniu prokuroru, su pareigūnu, kurį skiriant dalyvauja pats Seimas, nes kitaip mes… (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, dar sykį kartoju, mes nieko nebijome, mes prašome iškviesti generalinį prokurorą ir suteikti jam galimybę atsakyti į Seimo narių klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų siūlymas išgirstas. Prašom, kolega Sadeckai.

A.SADECKAS. Aš irgi prašau socialdemokratų, nes kalbama pusę valandos. Kalbama apie Generalinės prokuratūros atstovą. Na, žmogui nepatogu, pasakykite pavardę. Jūs pavardės nepasakote. Antra, kalbėkime, kam atstovauja. (Balsas salėje) Palaukite, ar generaliniam prokurorui, ar generaliniam pavaduotojui, ar generalinis prokuroras žino apie tai. Tai reikėtų padaryti korektiškai. Tada teisingai sako.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, užsiregistravo 124 Seimo nariai. Statuto 100 straipsnio 8 dalis reglamentuoja, kad jeigu Seimas neprieštarauja, galima suteikti žodį kitiems asmenims. Prašom išreikšti savo nuomonę ir apsisprendimą balsavimu. Kas už tai, kad būtų suteiktas žodis Generalinės prokuratūros atstovui, balsuoja už. (Triukšmas salėje) Kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Manau, kad kolega prisistatys. Už balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 24, susilaikė 18 Seimo narių. Prašau Generalinės prokuratūros atstovą į centrinę tribūną. Jums suteikiamos 5 minutės.

Prašom. Replika po balsavimo suteikiama A.Griciui.

A.GRICIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš niekaip negaliu suprasti prieš tai įvykusio balsavimo. Buvo du siūlymai: vienas dėl misterio x, kuris neaišku, kam atstovauja, iš Generalinės prokuratūros, ir buvo aiškus pasiūlymas – pakviesti į Seimo posėdį generalinį prokurorą arba jo pavaduotoją, kuris turėdamas visus tam reikalingus įsigaliojimus galėtų padaryti pranešimą ir atsakyti į klausimus. Aš 100% būčiau balsavęs už antrą pasiūlymą. Dabar aš nesuprantu, ką gerbiamasis ponas x nori mums pasakyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš galėčiau pasakyti, kad tai civilinių bylų prokuroras ponas L.Miežėnas. Vis dėlto man keista, kad Seimo nariai taip gali įžeidinėti bet kurį savo rinkėją ar pilietį. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

L.MIEŽĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidento pavedimu Generalinė prokuratūra praeitų metų spalio ir lapkričio mėnesiais patikrino konkurso pravedimo dėl LISCO akcijų privatizavimo ir sutarties dėl akcijų pardavimo teisėtumą. Šiandien man generalinis prokuroras pavedė atvykti į Seimą ir padaryti jums trumpą pranešimą šiuo klausimu.

Pagrindinis dalykas, ar pagrįstai “Bredo” buvo pripažinta konkurso laimėtoja, su ja sudaryta sutartis dėl LISCO akcijų privatizavimo ir kokia dabar yra teisinė DFDS padėtis.

Akcijų konkursas, akcijų pardavimas buvo vykdomas pagal Lietuvos įstatymus. Tai buvo numatyta ir pačioje akcijų pardavimo sutarties preambulėje bei šios sutarties 9 punkte. Kadangi viskas buvo vykdoma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, reikia žiūrėti, ar buvo laikytasi įstatymų pravedant konkursą ir sudarant pardavimo ir pirkimo sutartį. Konkurso nuostatai numato, kad konkurse dalyvaujant juridinių asmenų grupei turi būti pateiktas šių asmenų… steigimo dokumentas. Privatizavimo komisijai nebuvo pateikta tokio steigimo dokumento, bet kelis kartus buvo pateikti vadinamieji ketinimų laiškai. Ketinimų laiškas – tai ne sutartis. Jis nesuteikia jokių teisių ir pareigų ketinimų laišką pasirašiusiems asmenims. Tai yra tiktai ketinimas ateityje sudaryti tam tikrą sutartį. Kad nesuteikė teisių ir pareigų ketinimų laišką pasirašiusiems asmenims, liudija ir tas faktas, kad “Bredo” nesumokėjus sutartyje numatytos sumos ketinimų laišką pasirašę asmenys nė vienas nesumokėjo jokių pinigų. Kitaip sakant, vienintelis šiame konkurse dalyvavo “Bredo”.

“Bredo” pagal savo ekonominius požymius ir patirtį laivininkystėje neatitiko privatizavimo programoje numatytų sąlygų, nes tai yra nedidelė įmonė. Jos pagrindinės kryptys yra konsultacija ir investicijos. Akcinį kapitalą sudaro 70 tūkst. guldenų. Pagrindiniai jos akcininkai yra Tel Avive registruotos įmonės. Kadangi ji neatitiko privatizavimo programoje numatytų kriterijų, ji nepagrįstai buvo pripažinta konkurso laimėtoja ir su ja nepagrįstai buvo sudaryta akcijų pirkimo ir pardavimo sutartis. Bet sutartis yra sudaryta, ji yra galiojanti ir turi būti vykdoma. Ją gali pakeisti tik šalys savo susitarimu arba teismas pagal vienos iš šalių ieškinį.

Pačioje sutartyje buvo numatyta, kad visi ginčai, kylantys dėl šios sutarties, bus nagrinėjami Londone, Tarptautiniame prekybos arbitraže, pagal IKK taisykles taikant Lietuvos Respublikos įstatymus.

Kai “Bredo” nesumokėjo sutartyje numatytos sumos, sutartyje buvo numatytas vienintelis atvejis, kada ji gali būti nutraukta vienos iš šalies reikalavimu, t.y. nustatytu terminu nesumokėjus numatytos sumos. “Bredo” nesumokėjo šios sumos, Turto fondui buvo atsiradusi teisė pranešus nutraukti šią sutartį prieš terminą, ir sutartis būtų nutraukta. Bet ji nebuvo nutraukta.

Kokia DFDS teisinė padėtis? Pasirašė vienintelį ketinimų laišką, bet tai ne sutartis. Tai nėra konsorciumo sudarymas, tai nėra jungtinės veiklos sutarties sudarymas, nes ketinimų protokole jokios šalių teisės ir pareigos nebuvo aptartos.

Kokia gi dabar gali būti jos padėtis? Ji dabar gali dalyvauti derybose tik tuo atveju, jeigu pagal Turto fondo sutikimą “Bredo” perduos skolininko teises DFDS, remiantis mūsų Civilinio kodekso 242 straipsniu. Ta prasme. Tačiau jeigu ši sutartis bus nutraukta, kitaip tariant, ta sudaryta sutartis turi būti tęsiama toliau, tik kreditorius, t.y. Turto fondas, gali numatyti tam tikras kitas sąlygas. Tokiu būdu gali būti pakeisti tam tikri sutarties punktai. Ačiū, nes man signalas, kad baigėsi laikas.

PIRMININKAS. Ar Seimas sutiktų, kad būtų pratęstas laikas kolegai? (Balsai salėje) Girdėdamas bendrą sutarimą dar suteikiu kolegai 5 minutes.

L.MIEŽĖNAS. Vadinasi, tokiu atveju, jeigu būtų pasirašyta tokia sutartis (aš nežinau, ar tokia sutartis pasirašyta), būtent skolos perleidimo sutartis, tada DFDS galėtų toliau tęsti derybas su Turto fondu atitinkamai pakeičiant jau galiojančias sutarties nuostatas, tačiau nesudarant naujos sutarties, nes skolos perleidimas – tos pačios sutarties tęsinys, o ne naujos sudarymas.

Antruoju konkurso laimėtoju buvo pripažinta “Brokerage” firma, registruota Liberijoje. Konkurso nuostatai kalba, kad jeigu pirmasis laimėtojas neįvykdė įsipareigojimų dėl sutartyje numatytos sumos, nesumokėjo numatytos sumos už akcijas, tada Turto fondas turėtų pranešti antrajam nugalėtojui, kad jis galėtų įstoti ir toliau tęsti derybas. Atrodo, kad dėl to niekas nebuvo padaryta, todėl Generalinė prokuratūra tuomet informavo ir Prezidentūrą, ir Vyriausybę, kad reikėtų sudaryti juridinius dokumentus taip, kad nekiltų tarptautinis skandalas, neįsipainiotų ta antroji nugalėtoja, kuri galėtų reikšti pretenzijas dėl tolesnės įstojimo į LISCO privatizavimą eigos. Toje pačioje sutartyje buvo ir daug kitų pažeidimų. Aš prie jų nesustosiu, pavyzdžiui, vienas toks, kad konkurso nuostatai numato, kad visais atvejais turi būti būtinai numatyti delspinigiai laiku nesumokėjus už akcijas. Šioje sutartyje nebuvo numatyti delspinigiai, kad juos reikia sumokėti, kad “Bredo” praleidus terminą mokėtų delspinigius.

Toliau. Anksčiau LISCO su viena Skandinavijos įmone buvo sudariusi sutartį. Ta sutartis šiek tiek prieštaravo tarptautiniams konkurencijos įstatymams. Jeigu tarptautinė bendrija pareikalautų iš mūsų padengti nuostolius, pagal šią sutartį mes privalome tuos nuostolius atlyginti. Pagal Turto fondo nuostatus jis vienerius metus po sutarties sudarymo atsako už atsiradusius nuostolius. Šioje sutartyje terminas nenurodytas, kitaip tariant, tuos nuostolius, kurie ateity atsiras, mūsų Vyriausybė turės padengti.

Dar buvo numatyti keli labai įdomūs punktai. Pavyzdžiui, kad pirkėjas įsipareigoja nemažinti darbuotojų skaičiaus, nekeisti keltų padėties ir panašiai. Tačiau papunkčiuose 613, 612 nurodytos labai įdomios sąlygos, kad pardavėjas, t.y. Turto fondas, Vyriausybė nekliudys administracijai, valdybai, stebėtojų tarybai vykdyti funkcijų, numatytų Akcinių bendrovių įstatyme. Kitaip tariant, kokius valdyba, kokius administracija norės, tokius sprendimus priims, nes pasakyta, kad Turto fondas ir Vyriausybė nekliudys daryti šių dalykų.

Kada buvo atidėtas klausimas, mes nežinojome dar dėl tų 10 laivų į Maršalų salas išvežimo. Turto fondas į mūsų raštus atsakė, kad jokio tarpininkavimo “Bredo” prieš pasirašant sutartį, kad šie laivai bus išvežti, neteikė, tačiau, Valstybės kontrolei tikrinant, ji paėmė dokumentus, iš kurių kaip tik matyti, kad Turto fondas tarpininkavo, kad “Bredo” dar prieš sutarties pasirašymą išveš tą 10 laivų į Maršalų salas ir jas užregistruos kaip atskiras neapmokestinamąsias firmas.

Taigi daugelis visų šių pažeidimų rodo, kad privatizavimo sutartis buvo pasirašyta pažeidžiant galiojančius Lietuvos įstatymus ir gali būti padaryta nuostolių Lietuvos Respublikai.

Finansų ministro J.Liongino atsakymai į Seimo narių klausimus

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo – prie gerbiamojo finansų ministro J.Liongino atsakymų į Seimo narių klausimus. Prašom gerbiamąjį ministrą į centrinę tribūną. Kolega A.Sakalas. Prašom dėl vedimo tvarkos.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mes visi girdėjome, kaip Seimo narys A.Gricius įžeidė Generalinės prokuratūros atstovą. Aš tiesiog kviesčiau jį vyriškai atsiprašyti per šoninį mikrofoną.

PIRMININKAS. Kolegos, prašau rimties. Prašom, gerbiamasis ministre. Prašom įžanginį žodį, gerbiamasis kolega.

J.LIONGINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš pradžių norėčiau porą žodžių pasakyti dėl Konservatorių frakcijos užklausimo dėl daugiašalės techninės pagalbos funkcijų perėmimo iš Užsienio reikalų ministerijos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės praėjusių metų spalio 30 d. nutarimu Nr.1304 “Dėl valstybės kapitalo investicijų planavimo gerinimo” Užsienio reikalų ministerija kartu su Finansų ministerija parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo “Dėl techninės pagalbos koordinavimo funkcijų perdavimo Finansų ministerijai” projektą ir Vyriausybė praeitą trečiadienį priėmė atitinkamą nutarimą. Šiame nutarime yra numatyta, kad…

PIRMININKAS. Kolegos, labai prašau tylos! Jeigu norite padiskutuoti, tai galite už posėdžių salės ribų. Niekas neskelbė pertraukos. Būkite malonūs ir suteikite galimybę kalbėti gerbiamajam ministrui.

J.LIONGINAS. …ISPA koordinavimą Finansų ministerija perima nuo š.m. birželio 1 d., likusios techninės pagalbos koordinavimą – nuo š.m. rugsėjo 1 dienos. Kartu su funkcijomis Finansų ministerijai 2001 m. balandžio 4 d. Vyriausybės sprendimu perkelti ir techninei pagalbai koordinuoti reikalingi 8 etatai iš Užsienio reikalų ministerijos. Ketinama priimti Užsienio reikalų ministerijos specialistus, dirbusius Techninės pagalbos departamente. Dėl šios priežasties š.m. balandžio 11 d. aš pasirašiau raštą užsienio reikalų ministrui gerbiamajam A.Valioniui dėl tarnautojų laikino perkėlimo ir numatytos galimybės Užsienio reikalų ministerijos Techninės pagalbos departamento specialistams pereiti į Finansų ministeriją išsaugant diplomatinės tarnybos privilegijas pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį. Tikimasi, kad Užsienio reikalų ministerijos specialistai pasinaudos šia galimybe. Savo ruožtu Finansų ministerija, siekdama užtikrinti efektyvų techninės pagalbos funkcijų perėmimą, keičia vidinę ministerijos struktūrą. Vadovaujantis Europos Sąjungos reikalavimu aiškiai atskirti nacionalinės pagalbos koordinavimo ir Nacionalinio fondo administravimo funkcijas nacionalinei pagalbai koordinuoti steigiamas naujas departamentas, t.y. Techninės pagalbos koordinavimo departamentas, kuriame bus du skyriai, tai Techninės pagalbos programavimo skyrius ir Techninės pagalbos priežiūros skyrius.

Taip pat šiuo metu aktyviai dirba suburta bendra Finansų ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos specialistų darbo grupė, kuri reguliariai kas savaitę susitinka. Taip pat paraleliai vyksta funkcijų iš Užsienio reikalų ministerijos perėmimas. Du Finansų ministerijos specialistai aktyviai integruojami į Užsienio reikalų ministerijos darbą, perima darbus. Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai apmoko Finansų ministerijos specialistus techninės pagalbos programavimo bei monitoringo. Iki šiol Nacionalinio fondo administravimo funkciją vykdė Tarptautinis ir Iždo departamentai. Vykdant Europos Komisijos rekomendacijas dėl Nacionalinio fondo stiprinimo, Nacionalinio fondo administravimo funkcija perkeliama į Iždo departamentą, kuriame steigiamas Nacionalinio fondo administravimo skyrius. Tai leis užtikrinti efektyvesnį koordinavimą. Siekiant stiprinti Finansų ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo administracinius gebėjimus, vyksta intensyvus Finansų ministerijos penkių specialistų apmokymas Lietuvos viešojo administravimo institute. Tiek trumpai atsakant į Konservatorių frakcijos paklausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau gerbiamojo ministro paklausti, ar po šios dienos ką tik prieš jus kalbėjusio Generalinės prokuratūros atstovo pasisakymo jūs vis dar galvojate, kad būtina skubos tvarka privatizuoti LISCO? Ar jūsų tie argumentai, Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimai neįtikino, kad iš tikrųjų mes pirma turime išsiaiškinti viską, kad Lietuvai netektų sumokėti kur kas didesnių netesybų? Man teko būti praeitą savaitę “Mažeikių naftoje”. “Mažeikių naftos” generalinis direktorius dar kartą pakartojo: kol Lietuva nesumokės likusių sumų, tol bus atleidinėjami darbuotojai ir nevyks įmonės restruktūrizacija. Šiuo atveju pasirašant tokią prastai suredaguotą sutartį netesybos Lietuvai gali kainuoti gerokai brangiau negu klausimų išsiaiškinimas.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Aš gal atsakyčiau taip: ar privatizuojam LISCO, ar neprivatizuojam LISCO? Kaip žinot, tas procesas ne vakar, ne užvakar prasidėjo, o prasidėjo dar lapkričio mėnesį, kai Turto fondas pradėjo derybas su DFDS kompanija. Ir klausimas yra vienas. Kiek aš informuotas šiandien iš ryto Vyriausybėje, tai penktadienį yra gauta DFDS atstovų telegrama, aš taip pavadinčiau, faksas, kad šią savaitę vyks DFDS akcininkų susirinkimas, kur derybininkai iš jų pusės, t.y. Danijos kompanijos, turi pareikšti nuostatą, ar mes pasirašom sutartį, ar mes nutraukiam sutartį, nes akcininkų susirinkimas turi priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Aš tik noriu pasakyti, kad tie 47,1 mln. JAV dolerių yra įtraukti į pirmo pusmečio Privatizavimo fondo sąmatą ir viena trečioji tų pinigų faktiškai yra paskirstyta pagal investicinius projektus, kurie turi būti finansuojami dar šį pusmetį. Jeigu mes nutraukiam derybas, tai čia tiksliau galėtų pasakyti Turto fondo atstovai, kokias turėsim mokėti netesybas, kokias privalėsim kompensuoti išlaidas ir kiek turėsim sumokėti patarėjams už sutarties nutraukimą (aš tokios informacijos neturiu, ji, greičiausiai, yra konfidenciali). Aš turiu omeny užsienio patarėjus, kurie rengė ir dalyvavo šiame procese. Tai, aš manau, turim labai gerai pasverti. Kiek žinau, mūsų frakcijose praeitą savaitę buvo ir DFDS atstovai, ir Turto fondo atstovai, t.y. tie žmonės, kurie tiesiogiai dalyvavo šiame procese, faktiškai pusę metų vyko derybos. Dėl to yra klausimas, kaip aš pasakiau, ar privatizuojam, ar neprivatizuojam.

J.OLEKAS. Bet R.Paksas pirmas nepasirašė “Williams” sutarties. Gali nepasirašyti ir čia, aš manau. Vis tiek buvo privatizuota.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu dar sykį priminti, kad ministrą esam pakvietę kalbėti apie finansinę paramą, kurią Lietuva ruošiasi gauti iš Europos Sąjungos, ir kaip tos paramos tvarkymui yra pasiruošusi Finansų ministerija ir kitos žinybos. Aš manau, kad LISCO, “Bredo” ir kitus klausimus mes galim svarstyti tada, kai tai numatyta darbotvarkėje. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti jūsų, neišgirdau, čia tiek socialdemokratai susinervinę triukšmavo, kad nelabai girdėjosi jūsų kalba, specifiškai dėl SAPARD programos, pasiruošimo priimti SAPARD pinigus. Kiek Žemės ūkio ministerija yra tam pasiruošusi ir kiek jūs tą procesą kontroliuojate?

J.LIONGINAS. Taip, aš noriu tik dar informuoti, kad daugiametė ir metinė finansavimo sutartys dėl specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos, vadinamosios SAPARD, tarp Lietuvos Respublikos ir komisijos, atstovaujančios Europos Bendrijai, buvo pasirašytos šių metų kovo 5 d. Briuselyje. Ir daugiametėje finansavimo sutartyje yra išdėstyti nacionalinės mokėjimų agentūros akreditavimo kriterijai. Kaip žinote, dar pernai pasirinkti auditoriai, tai yra komisijos reikalavimu nacionalinė mokėjimų agentūra turi būti akredituota vadovaujantis tarptautiniais audito standartais. Yra pasitelkti nepriklausomi auditoriai. Spalio mėnesį buvo sudaryta keturių nepriklausomų auditorių grupė, kurią sudarė Suomijos finansų ministerijos patarėjas (…), Suomijos sertifikuotas vidaus auditorius (…) ir du Lietuvos auditoriai – tai Butkevičius ir Tušaitė. Pats grupės darbas prasidėjo praeitų metų spalio mėnesį. Sausio 8 d. buvo parengta tarpinė audito ataskaita, kurioje išdėstė savo nuomonę, kokius pertvarkymus nacionalinė mokėjimų agentūra turi atlikti, kad atitiktų daugiametėje finansavimo sutartyje keliamus akreditavimo kriterijus. Yra daug dokumentų, aš jų gal neminėsiu, yra gautas jų raštas, kad audito medžiaga bus pateikta šių metų balandžio 30 d., t.y. po 13 dienų. Faktiškai po to bus atliktas ir akreditavimas. Vienas klausimas buvo kilęs, tačiau dabar pavyko pasiekti bendrą sutarimą, kas Lietuvoje bus sertifikuojanti agentūra.

Aš praeitą savaitę buvau susitikęs su valstybės kontrolieriumi ponu J.Liaučiumi ir mes sutarėm, kad parengsim tokią sutartį tarp Finansų ministerijos ir Valstybės kontrolės, pagal kurią bus kiekvienais metais biudžete skiriamos tam tikros lėšos, kad Valstybės kontrolė galėtų būti sertifikuojanti agentūra ir kartu atliktų kasmet auditus pagal tarptautinius apskaitos standartus. Pagal sutartį su Europos Komisija mes turim teisę pradžioje samdyti tarptautinius auditorius pagal konkursą. Ir taip sutarėm, kad Valstybės kontrolės specialistai per porą metų paruoš savo žmones, jie numato tam darbui skirti 12 žmonių. Techninę pagalbą pasiruošus suteikti Didžioji Britanija, Suomija ir Švedija. Iš pradžių dvejus metus bus samdomas tarptautinis auditas. Šiuo metu, kaip aš minėjau, yra intensyviai dirbama su Užsienio reikalų ministerija perimant daugiašalę, dvišalę pagalbą, mūsų žmonės ten taip pat sėdi. Yra sutarta su užsienio reikalų ministru, kad kol kas žmonės, kurie parašė rotacinius pareiškimus, liks Lietuvoje ir padės tuos klausimus spręsti Finansų ministerijai. Manau, kad tie visi darbai, kurie numatyti, t.y. kad laiku būtų gauta pagalba iš Europos Sąjungos ir galėtume pasinaudoti fondais, bus padaryti. Kol kas pagal grafikus mes nuo to neatsiliekame.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Prašau.

J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, labai paprastas klausimas. Aštuonios savivaldybės 5% sumažino švietimo darbuotojams atlyginimus. Ar naujai teikiamame perskirstymo biudžete gegužės mėnesį bus numatyta ištaisyti šią padėtį?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Taip, aš žinau, praeitą savaitę jūs irgi uždavėt klausimą, kad aštuoniose savivaldybėse priimti tarybų sprendimai 5% sumažinti darbo užmokesčio fondus pedagogams. Žinoma, aš manyčiau, darbo užmokestis turi būti mokamas. Ir prie to klausimo, manau, reikės grįžti gegužės mėnesį, tie atlyginimai turi būti numatyti ir išmokėti. Aš tik noriu pasakyti, kad ne pirmi metai tai kartojasi. Kai tarybos tvirtina savo metinius biudžetus, tokia jau tradicija susidarė, kad pedagogų atlyginimus numato 10–11 mėnesių, o paskui – kaip Dievas duos. Žinoma, tos praktikos reikėtų mums atsisakyti, nes, manau, tai yra ydinga praktika. Ir šiuo atveju sakau – reikės spręsti.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Šablinskas jūsų norėtų klausti.

E.ŠABLINSKAS. Toks klausimėlis. Buvo priimtas naujas Akcizų įstatymas ir licencijų pirkimo tvarka, kur Finansų ministerija nurodo, kad savivaldybės gali savo užskaita daryti tuos perkėlimus, jeigu jos to dabar neatlieka. Daugelis verslininkų skundžiasi. Kuo gali padėti Finansų ministerija, kokiu sprendimu daryti įtaką, kad tai būtų atlikta? Arba kokį kitą mechanizmą siūlytumėte?

J.LIONGINAS. Yra priimtas protokolinis sprendimas, pasiūlyta savivaldybėms padaryti užskaitas, atsižvelgiant į tai, kad licencijų kainos yra labai sumažėjusios, kad nereikėtų grąžinti pinigų, užskaityti 2-3 metams į priekį. Nežinau, mes kalbėjome ir su Savivaldybių asociacija, kurie taip pat buvo pasiryžę priimti tokį sprendimą su pasiūlymais. Šiuo atveju Vyriausybė negali nurodyti, gali tik rekomenduoti. (Balsas salėje) Manau, savivaldybės turi suprasti, kad verslininkai, sumokėję mažesnes licencijas, t.y. sumažintas, daugiau gali atidaryti ir viešųjų maitinimo įstaigų, ir t.t. Tai yra darbo vietos, tai yra fizinių asmenų pajamų mokestis. Tai grįžta, bet kažkaip negalvoja, bet turi galvoti. Taip pat mes, Seimo nariai, turime kalbėti ten, kur dar turime įtakos ir panašiai arba rinkti iš to rajono.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Butkevičius. Prašom, kolega.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, mano klausimas būtų apie savivaldybių sunkią finansinę situaciją. Vien per šių metų 3 mėnesius negauta 99 mln. litų. Tai yra viena blogybė, nors, palyginti su praeitais metais, kiek atsimenu, nebuvo gauta 95 mln. Bet kiekvienais metais dar didėja tiek kreditoriniai įsiskolinimai, tiek daugelis savivaldybių yra išnaudoję skolinimosi limitą. Ir daugelis merų skambina į Biudžeto ir finansų komitetą, jaučiu, kad ir jums nuolat skambina. Ar galvojama artimiausiu metu spręsti tą problemą, ar užskaityti dalį skolų, ar yra numatyta kažkas kita? Ačiū.

J.LIONGINAS. Pirmiausia, šiandien sprendžiant kasdienius klausimus, yra suteikta daugiau kaip 20 mln. beprocenčių paskolų. Tai tose savivaldybėse, kurių situacija yra gana sudėtinga, pirmiausia yra pedagogų atlyginimai ir socialinių pašalpų mokėjimai.

Antras klausimas. Kaip žinote, mes prieš porą mėnesių svarstėme ir atidėjome dėl valstybės skolos pripažinimo savivaldybėms. Savivaldybės iš esmės turėjo iki balandžio 10 d. pateikti visą informaciją, remiantis savivaldybės kontrolierių patikrinimais. Šiandien tokią informaciją yra pateikusios daugiau kaip 30 savivaldybių. Žinoma, kol kas tas vėluoja. Bet mūsų paskaičiavimais, jų paskaičiavimai labai viršys tą, ką buvo teikusi Vyriausybė Seimui kaip įstatymo projektą. Preliminariai tai galėtų būti daugiau kaip 1 mlrd. litų. Manau, vėl Seimui grąžinsime ir kalbėsime dar kartą nagrinėdami tą įstatymo projektą.

Noriu pasakyti ir tai, kad pirmieji trys mėnesiai buvo gana sudėtingi. Manyčiau, dar viena iš tų priežasčių galėtų būti, kad I ketvirtį apskritai dar nebuvo valstybės investicijų programos ir nebuvo finansuojami jokie projektai, kartu nebuvo mokamas darbo užmokestis, kuris galėtų kaip fizinių asmenų pajamų mokestis grįžti atgal į savivaldybių biudžetus. Jau yra patvirtinta šio pusmečio investicijų programa. Mes pradėjome finansavimo darbus. Paskutiniai operatyviniai duomenys, t.y. praeitos savaitės, rodo, jeigu per dieną turėtų (čia tokiam plačiam naudojimui ta informacija) patekti 13 mln., tai 3 dienas buvo po 19 mln., 1 dieną – 20 mln. Vadinasi, jau šį mėnesį situacija dėl savivaldybių biudžetų mus pradeda raminti. Bet, kaip sakiau, dar liko įsiskolinimas už I ketvirtį, tai kelia nerimą. Gal reikės grįžti prie skolinimosi limitų peržiūrėjimo, nes manome, kad juos šiek tiek būtų galima pakelti, kad savivaldybės, ypač dėl kreditorinių įsiskolinimų, jeigu gautų ilgalaikius kreditus, šiuo atveju galėtų spręsti klausimus dėl kreditorinių įsiskolinimų padengimo.

PIRMININKAS. Norėčiau atsiprašyti gerbiamojo pranešėjo. Yra gautas Socialdemokratinės koalicijos frakcijos reikalavimas. “Remdamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 99 straipsniu, reikalaujame surengti nenumatytą Seimo posėdį šių metų balandžio 17 dieną 22.45 val. ir siūlome jame svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų projektus Nr.IXP-570 bei Nr.IXP-570 (alternatyvus)”. Pasirašo 48 Seimo nariai. (Balsai salėje) Žiūrėdami į Statutą,.. Prašau, kolegos, susilaikyti nuo replikų. Žiūrėdami į Statuto 99 straipsnį, matome, kad pagal 1 dalį vieno trečdalio Seimo narių balsų, t.y. 47 balsų, užtenka šiam reikalavimui. Atsižvelgdamas į 99 straipsnio 3 dalį, noriu pranešti, kad 309 kabinete 17 valandą šaukiamas valdybos posėdis.

Toliau tęsiame klausimus. Siūlome kolegai… (Balsai salėje) Valdyba praneš. Kolegos, prašyčiau nereplikuoti. Kolega, jūs žinote tvarką Seimo posėdžių salėje (aš kreipiuosi į kolegą A.Vidžiūną ir šį kartą jį draugiškai perspėju). Prašom. Klausia J.Razma.

J.RAZMA. Čia jau buvo šiek tiek klausimų dėl savivaldybių biudžetų, aš taip pat norėčiau paklausti ministro. Gal jūs sutiktumėte, kad vis dėlto savivaldybių biudžetų įplaukos buvo planuotos šiek tiek nerealiai, jeigu valstybės biudžetas surenkamas taip neblogai, o ten yra toks skirtumas. Ar jūs neplanuojate gana artimu metu teikti biudžeto tikslinimą ir realiau paplanuoti tas įplaukas ir atitinkamai mažinti gal valstybės biudžeto planus? Man atrodo, būtų geriau, kad tas būtų kuo greičiau, kad savivaldybės taip nesikankintų kiekvieną mėnesį, artėjant pabaigai, atlyginimų mokėjimo dienai, kaip jos susitvarkys. Tada jos sunkiai begalvoja apie kokius nors europinius pinigus, jeigu nežino, kaip sumokėti mokytojams, kiek tai vėluos.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Mes prieš dvi savaites Strateginio komiteto posėdyje svarstėme Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktą koncepciją, kad atlyginimai pedagogams, kurie mokami per savivaldybių biudžetus ir dėl kurių išmokėjimo paprastai būna problemų, vis dėlto būtų grąžinti į valstybės biudžetą. Tai būtų apie 800 mln. litų. Šiuo atveju jau programas rengtų Švietimo ir mokslo ministerija. Kadangi eina visai kita koncepcija, t.y. pinigai seka mokinį, vėlavimo dėl atlyginimų išmokėjimo neturėtų būti. Tam yra pritarta. Dabar yra rengiami tam tikri Vyriausybės nutarimo projektai.

Mes susitikome su Savivaldybių asociacija. Jie į tą dalyką žiūri gana palankiai, nes ypač pirmuosius 2-3 mėnesius, kai atlyginimai privalo būti mokami laiku, gal ir dėl biudžeto planavimo kai kurių niuansų, turiu omeny savivaldybių biudžetus, iš tikrųjų vėluojama išmokėti mokytojams atlyginimus ir sukeliama nereikalinga socialinė įtampa. Gal mes teiksime ir Seimui, jeigu pritartų, kad vis dėlto pedagogų atlyginimai būtų mokami per valstybės biudžetą, t.y. tvirtinant specialias Švietimo ir mokslo ministerijos programas.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, aš jau neklausiu dėl savivaldybių biudžetų, tik noriu pasakyti, kad nemažai daliai savivaldybių skolinimosi limitai nieko nepadės, nes jie negalės grąžinti tų skolų, o jiems reikėtų daugiau suteikti beprocenčių paskolų. Klausimas būtų toks. Žemės ūkio ministras čia mums sakė, kad šiemet labai gerai vyksta žemės ūkio finansavimas. Tačiau, mūsų duomenimis, finansavimas, gal sumos ir nemažos, bet viskas atiduodama už praėjusių metų skolas.

O šiais metais numatytos priemonės visiškai nefinansuojamos. Ar taip yra, ar ne? Galite pasakyti?

J.LIONGINAS. Aš noriu pasakyti, kad pavyzdžiui, balandžio 13 d. visos ministerijų ir biudžeto asignavimo valdytojų paraiškos yra patenkintos 100%. Tas pat ir dėl Žemės ūkio ministerijos. Tokių problemų, kai būdavo, kad paraiška guli ministerijoje ir nėra pinigų savaitę, dvi savaites, šiandien neturime ir dar kartą sakau – visos paraiškos 100% yra patenkintos.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti iš tos tematikos, dėl kurios jūs šiandien ir buvote kviestas. Aš nelabai suprantu, kodėl vis dėlto buvo atsisakyta Užsienio reikalų ministerijos paslaugų administruojant PHARE lėšas, kai mes numatę stoti į Europos Sąjungą 2002 m. ir daugelis karjeros diplomatų, kiek man žinoma, nesutinka pereiti į Finansų ministeriją. Čia toks mano pastebėjimas, o mano klausimas yra iš kitos srities. Po 2002 m. ir galbūt net anksčiau pajudės struktūrinės plėtros fondai ir 80% jų paprastai skiriama smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai. Mūsų Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo skyriuje dirba tik 4 žmonės. Aš žinau, kad Vidaus reikalų ministerijoje yra Regioninės plėtros departamentas. Tie žmonės iš tikrųjų su smulkiu verslu turi labai nedaug ką bendro ir, tarkime, tų no how jiems trūksta. Ar jūs nemanote, būdamas Vyriausybės narys, kad reikėtų sustiprinti šį skyrių ar sektorių Ūkio ministerijoje, kad šitos lėšos būtų geriau panaudojamos?

J.LIONGINAS. Ačiū. Tas funkcijų perkėlimas iš Užsienio reikalų ministerijos į Finansų ministeriją yra ne mūsų norai. Atsiranda papildomų funkcijų, atsiranda papildomų darbų. Buvo Europos Komisijos ir atstovų iš Briuselio ne vienas ir ne du reikalavimai, kad fondų administravimas turėtų pereiti Finansų ministerijos žinion. Tas ir padaryta ir, kaip aš minėjau savo pranešimo pradžioje, atskiri fondai, programos, pavyzdžiui, ISPA perimame birželio 1 d., dabar su Užsienio reikalų ministerijos pareigūnais dirbame dėl šių metų PHARE lėšų projektavimo ir pasirašymo ir t.t. Žinoma jeigu būtų likę Užsienio reikalų ministerijoje, mes būtume nieko prieš, bet yra taip, kaip yra, ir turime, kalbėdami apie derybines pozicijas, pakilti aukščiau žinybinių interesų ir priimti geriausius Lietuvai sprendimus.

Dėl smulkaus ir vidutinio verslo skyriaus. Taip, gal reikėtų jį stiprinti. Nes, pavyzdžiui, dabar yra tokių nuomonių, kad iš tikrųjų, kai buvo sujungtos Vidaus reikalų ministerija ir Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija ir tas funkcijas perėmė, kaip jūs minėjoje, Regioninės politikos plėtros departamentas, kiek aš informuotas, ten liko tik du žmonės… Čia klausimas yra iš tikrųjų sudėtingas. Aš nenoriu būti pranašas, bet jaučiu, kad tiems, kurie veža, gal (…) šita funkcija. Galbūt Finansų ministerijai bus perduota ir regioninės politikos plėtros funkcija. Tokios kalbos jau svarstomos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone ministre, jūs pastaruoju metu ir Seime, ir spaudoje daug kalbėjote apie Lietuvos pasirengimą administruoti Europos Sąjungos pinigus. Taip pat pareiškėte tokių abejonių, kad žmonių mes turime nepakankamai. Žodžiu, rugsėjo 1 d. artėja, reikės mokytis, reikės važiuoti stažuotis ir panašiai. Ar tai reiškia, kad, jūsų nuomone, rugsėjo 1 d. Lietuva nebus pasirengusi administruoti SAPARD pinigus ir mokėjimo agentūros taip pat tam nebus pasirengusios?

J.LIONGINAS. Aš manau, visos problemos, kurios buvo, jau išspręstos. Aš sakiau, kad mano įsakymu bendra tiek Finansų ministerijos, tiek Užsienio reikalų ministerijos specialistų darbo grupė dirba. Yra patvirtintas grafikas ir, manau, rugsėjo 1 d. būsime visiškai pasirengę. Mes gauname ir, kaip aš minėjau, rotacinius pareiškimus parašę… jie pasiryžę, kad gal tai įvyks rudenį. Du žmonės, stiprūs specialistai iš Užsienio reikalų ministerijos (jiems pagal Diplomatinės tarnybos įstatymą išlieka visos privilegijos) pereina dirbti pas mus į Finansų ministeriją, be to, įvyko jaunų specialistų, kuriems teko stažuotis užsienyje, konkursas, ir aš manau, kad labai geranoriškai ir Europos Komisijos atstovai žiūri į mūsų pareigūnų pasiuntimą mėnesiui, dviem į Briuselį pasistažuoti tais klausimais.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui. Jūsų paklausė visi norintys ir baigėsi pusės valandos skirtas laikas, tad skelbiu pertrauką iki 17 val. 20 min., o Seimo valdybos narius kviečiu į 309 kabinetą pasitarti dėl nenumatyto posėdžio.

Pertrauka

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį po pertraukos. Norėčiau supažindinti su valdybos sprendimu. Valdyba nutarė Seimo nutarimų projektus Nr.IXP-570 bei Nr.IXP-570(A) nagrinėti 19 val. 30 min.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-352(3*) (svarstymas)

Toliau tęsime šios dienos darbotvarkėje numatytų įstatymų projektų nagrinėjimą. Kadangi nė vieno pranešėjo nematau… Vietoje G.Šivicko jūs? Gerai. Labai gerai. Nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-352(3) – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto narys gerbiamasis R.Palaitis. Prašau.

R.PALAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu jūsų dėmesiui įstatymo projektą Nr.IXP-352, t.y. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Noriu pasakyti, kad komitetas dėl šio įstatymo iš Seimo narių jokių pasiūlymų negavo. Komitetas atsižvelgė į Teisės departamento išvadas. Atsižvelgęs į išvadas, pakoregavo šiek tiek patį įstatymo tekstą, jis sutrumpėjo. Kalbama apie kompensacijų, mokamų iš Austrijos Respublikos susitaikymo, santarvės ir bendradarbiavimo fondo, neapmokestinimą. Bendru sutarimu komitetas pritarė šiam įstatymo projektui, siūlau ir jums tai padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Diskusijoje dalyvauti yra užsirašęs Seimo narys P.Gražulis, tad prašau kolegą į tribūną.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, didįjį ketvirtadienį, kai buvo priiminėjamas Azartinių lošimų įstatymas, iš Seimo salės nuskambėjo retorinis klausimas – ar Seimas išprotėjo ir kiek, mieli ponai, gavote pinigų už tokio įstatymo priėmimą? Šiandien tikrai kyla toks gana rimtas klausimas, kiek, mieli ponai, gavote, kad jūs suteikiate ypač dideles mokestines lengvatas Azartinių lošimų įstatymui, atleidote nuo PVM. Apmokestinote azartinių lošimų verslo pajamas tik 15%. Tuo tarpu, aš jau minėjau, kitose valstybėse: Olandijoje, Šveicarijoje, Anglijoje, yra apmokestinta 100%. Vokietijoje – nuo 80% iki 90% pajamos apmokestintos. Amerikoje – 43%, jeigu apskaičiuotume vidurkį visų valstijų. Taip pat, vienu žodžiu, Kanadoje – 70%, Lietuvoje – tik 70%. Mielieji ponai, kur einame? Kas susuko mums galvas? Aš prieš pietus prašiau, kad pagrindiniams maisto produktams dėl žmonių, kurie landžioja po šiukšlių dėžes, kad duonai, pienui būtų sumažintas PVM, bet jūs reikalaujate įvairiausių skaičiavimų, ekonominio pagrindimo, Vyriausybės išvadų. Čia nieko nereikia. Jokių ekonominių skaičiavimų, jokių Vyriausybės išvadų, jokio ekonominio pagrindimo – nieko nėra. Einame kaip tankai. Ar mes turime nors kiek sąžinės? Kur mes einame, jūs man pasakykite. Ir kada mes, mielieji ponai sustosime?

PIRMININKAS. Atsiprašau, kolega Gražuli, atsiprašau kolega, jūs dėl kurio įstatymo užsirašėte? (Balsas iš salės)

P.GRAŽULIS. Dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo, dėl azartinių lošimų.

PIRMININKAS. Kad čia ne tas įstatymas, kolega. (Balsai salėje) Aš atsiprašau, kolega, mes dabar nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-352(3), tikrai ne Azartinių lošimų įstatymo projektą. Tad prašyčiau jus užimti savo garbingą Seimo nario vietą.

Klausčiau Seimo narių, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Prieštaraujančių negirdėti, šiam įstatymo projektui pritarta po svarstymo.

Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2581(2*) (svarstymas)

Nagrinėjame 2-7 klausimą – Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.P-2581. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2581. Projektas yra patobulintas pagal Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstymo metu pareikštas pastabas. Jokių pasiūlymų šiam projekto tekstui nebuvo pateikta, todėl siūlytume balsuoti ir pritarti po svarstymo šiam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Diskusijose norinčių dalyvauti nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Prieštaraujančių nėra, tad šiam įstatymo projektui pritarta po svarstymo.

Skelbiu Tarpparlamentinių ryšių su Europos Parlamentu – Asociacija Afrikai grupės protokolą. Posėdyje dalyvavo daug Seimo narių. Vyko grupės pirmininko rinkimai, grupės pirmininko pavaduotojo rinkimai. Nutarta grupės pirmininku išrinkti E.Vareikį, grupės pirmininko pavaduotojais išrinkti J.Narvilienę ir E.Maldeikį. Grupės pirmininkas E.Vareikis ir Tarptautinių ryšių skyriaus vyresnioji konsultantė Bielinienė.

Gerbiamieji kolegos, gauta Vyriausiosios rinkimų komisijos 2000 metų ataskaita, kurią pavedama svarstyti Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetui. Taip pat gauta Lietuvos banko ataskaita, kurią pavedama svarstyti Biudžeto ir finansų komitetui. Ar galėtume Seimo protokoliniu nutarimu pavesti šiems komitetams minėtas ataskaitas apsvarstyti? Negirdėti prieštaraujančių. Pritarta.

Gerbiamieji kolegos, kadangi Vyriausybės nariai: gerbiamasis ministras J.Lionginas, ministras H.Žukauskas ir ministras A.Monkevičius, kurie turėjo pateikti šios dienos darbotvarkės likusius klausimus, dalyvauja Vyriausybės posėdyje ir nėra kam pateikti šių klausimų, ar galėtume bendru sutarimu nukelti šių klausimų svarstymą į ketvirtadienio darbotvarkę, o šios dienos posėdį baigti ir nenumatytą posėdį pradėti 19.30 valandą? Pritarta. Taigi antradienio vakarinį posėdį skelbiu baigtą.