Penkioliktasis (66)
posėdis
2001 m. balandžio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS
2001 m. balandžio 10 d. (antradienio) darbotvarkė
PIRMININKAS. Labas rytas, kolegos, kviečiu įsitaisyti patogiai. Skelbiu šių metų balandžio 10 d. rytinio plenarinio posėdžio pradžią. Siūlyčiau mūsų darbą pradėti nuo darbotvarkės tvirtinimo, aišku, jeigu šis klausimas jums atrodytų aktualus. Ar galiu prašyti jūsų dėmesio?
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės klausimai. Yra Seniūnių sueigos siūlymas atitinkamai pakoreguoti tą darbotvarkę, kuriai paskutiniame, ketvirtadienio, plenariniame posėdyje mes preliminariai pritarėme. Juodžiau yra paryškintas Mokesčių administravimo įstatymas bei lydintys teisės aktai, kurie būtų svarstomi rytinio posėdžio metu. Taip pat iniciatorių siūlymu iš rezervinių klausimų siūloma išbraukti Operatyvinės veiklos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą bei papildyti darbotvarkę keliais rezerviniais klausimai, susijusiais su nuolatinių ir laikinųjų komisijų veikla. Taip pat yra surinkti 47 Seimo narių parašai dėl dviejų dokumentų. Pirmasis yra rezoliucijos dėl Vyriausybės veiklos reorganizuojant energetikos sektorių projektas Nr.IXP-571. (Norėčiau prašyti, kad būtų išjungti visų Seimo narių mobilieji telefonai. Ar galiu prašyti?) Antrasis yra įregistruotas Seimo nutarimo dėl moratoriumo paskelbimo akcinės bendrovės “Lietuvos jūrų laivininkystė” privatizavimo procesui projektas Nr.IXP-570. Norėčiau jus informuoti, kad prieš posėdį įvyko neformalus frakcijų atstovų pokalbis, ir būtų siūlymas šį klausimą įtraukti į vakarinio plenarinio posėdžio darbotvarkę.
Ar galėtume, atižvelgdami į šį siūlymą, kaip numato Statuto 92 straipsnis, kad privalomai šie klausimai yra svarstomi surinkus ne mažiau kaip 1/3 Seimo narių, tokią darbotvarkę tvirtinti? Dėl vedimo tvarkos kolega A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto įtraukimas į darbotvarkę, surinkus 47 parašus, nėra toks besąlygiškas, nes turi būti pasirengta projektą svarstyti. Mes dar sykį turim pasakyti, kad Teisės departamento išvadų nėra, nutarimas, kuris yra siūlomas, turi labai rimtas teisines pasekmes, todėl iš tikrųjų mūsų siūlymas būtų neskubėti, sulaukti Teisės departamento išvadų ir tik tada galvoti, ar galima įtraukti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi šiandien įvyko pasitarimas (ir kolega A.Kubilius tame pasitarime taip pat dalyvavo), tai pasitarimo metu mes korektiškai sutarėme, kad iki mūsų darbo dienos pirmojo posėdžio pabaigos bus Teisės departamento išvados. Mes tik prašytume, kad mūsų klausimas po pietų būtų įtrauktas maksimaliai anksčiau, kad būtų galima turėti pakankamą kvorumą ir kad tai galėtų būti vienas iš pirmųjų klausimų. Aš kalbu ir apie nutarimą, ir apie rezoliuciją, nes po abiem yra 47 parašai, ir šiuo atveju turėsim Teisės departamento išvadas. Kadangi mes korektiškai sutarėme, kad rytoj Vyriausybė nepriima sprendimo (ir tai yra patvirtinta valdančiosios daugumos atstovų), tai mes galime daryti pateikimo dėl LISCO pertrauką ir tada, kaip sutarėme, jau ketvirtadienį gautume ir skaičius, ir atsakymus, ir norimą medžiagą. Tuomet ketvirtadienį būtų galima užbaigti pateikimą ir po to svarstymo procedūrą, jeigu to reikėtų. Bet šiuo atveju, manau, kad aš išdėsčiau labai aiškiai visa tai, kas pasitarime buvo fiksuota.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik norėčiau patikslinti, kad pasitarimo metu nebuvo sutarta, kad bus išvados, mes galėsim svarstyti, jeigu jos bus pateiktos. Mes negalime jų patys parengti. Teisės departamentas, manau, dirba ta linkme ir galėsim svarstyti tik tada, kai tokios išvados bus. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausiai posėdžio pirmininke ir Seimo Pirmininke, kuris taip pat atsakote už tai, kas vyksta šiame Seime. Aš labai prašau gerai pažiūrėti į tą nuostatą, kad tokiu būdu teikiami dokumentai įtraukiami į darbotvarkę kitame posėdyje ir, be abejo, tai negali būti sprendžiama be diskusijos. Šis nutarimo projektas yra to paties turinio, kaip ir anksčiau mums čia tekę pono J.Veselkos pasiūlymai, kuriuos Seimas protingai atmetė ir neįtraukė į darbotvarkę. Bet įtraukimas į darbotvarkę tampa politiniu veiksmu su negatyviomis pasekmėmis Lietuvos valstybei, todėl čia turi būti labai rimta valstybinė diskusija, ar iš viso įtraukti tokį provokacinio nutarimo projektą į Seimo darbotvarkę. Aš paskui dar argumentuosiu, tikiuosi, kad bus diskusija.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega V.Landsbergis galėtų nurodyti Statuto straipsnį, kuriuo remdamiesi mes dabar galėtume pradėti diskusiją šiuo klausimu? Aš apgailestauju, mes būtent žiūrėjome į visas Statuto nuostatas, bet, deja, yra parašyta, kad esant tokiai tvarkai mes privalomai turime įtraukti klausimą. Kai jis bus pateikiamas, aš neabejoju, kad mes turėsim progą diskutuoti.
Gerbiamieji kolegos, ar galime, remdamiesi išdėstytais argumentais dėl vedimo tvarkos, po šių argumentų priimti darbotvarkę su mano minėtais papildymais bendru sutarimu? Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu atlikti registracijos procedūrą.
Užsiregistravo 119 Seimo narių. Kolega A.Sakalas dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar galėtumėte patikslinti, ar bus atsižvelgta į Seimo nario V.Andriukaičio pasiūlymą, kad tuos du dokumentus, dėl kurių surinkti parašai, svarstytume iš karto po pietų?
PIRMININKAS. Aš galiu patvirtinti ir pakartoti, ką esu pasakęs, kad jeigu turėsime Teisės departamento išvadas. Atsiprašau, kolegos, dabar turime apsispręsti dėl darbotvarkės tvirtinimo. Kviečiu Seimo narius balsuoti dėl darbotvarkės su papildomai įtraukiamais klausimais, kaip tai numato Statutas.
Už – 91, prieš – 7, susilaikė 15. Darbotvarkei pritarta.
Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-59(4*) (priėmimas)
Pirmas darbotvarkės klausimas yra 1-1a – Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-59(4). Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Seimo narį J.Raistenskį pateikti klausimą.
J.RAISTENSKIS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, vakar, balandžio 9 d., vyko komiteto posėdis, buvo gauta ir įregistruota Seimo nario J.Veselkos pataisa dėl 5 straipsnio. Taigi gal gerbiamasis J.Veselka pakomentuotų.
PIRMININKAS. Kol kas mes prašome tik pateikti, o po to pereisime prie priėmimo pastraipsniui, t.y kas pasikeitė nuo to momento, kai buvo svarstymas, ką dar komitetas svarstė, trumpai referuokite.
J.RAISTENSKIS. Šiandien 9 val. buvo svarstytos Teisės departamento pastabos. Iš viso jų yra 16. Galėčiau sakyti pastraipsniui, kurioms pastaboms pritarta.
PIRMININKAS. Tada pastraipsniui. Kviečiu jus likti tribūnoje. Gerbiamieji kolegos, ar galime pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui? Taigi 1 straipsnis – įstatymo paskirtis.
J.RAISTENSKIS. 1 straipsniui pastabų negauta, nei įregistruota, nei iš Teisės departamento.
PIRMININKAS. Ar dėl šio straipsnio būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar keturi Seimo nariai, užsiregistravę dėl balsavimo motyvų už, norėtų kalbėti dėl 1 straipsnio? Dėkoju. Ar būtų prieštaravimų, kad šį straipsnį priimtume bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu.
2 straipsnis – pagrindinės šio įstatymo sąvokos.
J.RAISTENSKIS. 2 straipsniui yra gauta Teisės departamento pastaba, kurią norėčiau pakomentuoti. Projekto 2 straipsnio 12 dalį reikėtų suderinti su nauju Civiliniu kodeksu, įsigaliosiančiu šiais metais liepos 1 d., ir išbraukti žodžius “bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių”. Taigi ta sąvoka naujame Civiliniame kodekse nevartojama. Teisės departamento pastabai komitetas vienbalsiai pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 2 straipsnio 12 dalyje komitetas siūlo atsižvelgti į Teisės departamento išvadą. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Dėl 12 punkto sutariame bendru sutarimu, tada galėtume stabtelti prie 15 punkto. Dėl 2 straipsnio yra įregistruota Seimo nario J.Veselkos pataisa, siūlanti išbraukti 15 punktą. Ar, kolega, liekate prie savo teikimo?
J.VESELKA. Taip, lieku.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Minutėlę. Dėl vedimo tvarkos – A.Vidžiūnas. Prašom.
A.VIDŽIŪNAS. Aš tik noriu jums, pone pirmininke, priminti Statuto nuostatą, kad jeigu dėl kokių pasiūlymų ar dėl principinių momentų jau vieną kartą yra balsuota ir jiems yra nepritarta arba jie yra atmesti, tai antrą kartą per priėmimą dėl jų nebalsuojama. Per svarstymą buvo plačiai kalbėta dėl pataisų, dėl miškų, dėl urėdijos reikalų, išbraukti ją ar neišbraukti, kokia institucija turėtų ką nors daryti, dėl to buvo apsispręsta, dėl visų pono J.Veselkos nuostatų buvo balsuota. Aš, pirmininke, tik atkreipiu dėmesio, kad pagal Statutą negalėtume balsuoti.
PIRMININKAS. Prašyčiau nurodyti Statuto straipsnį, o nesiremti abstrakčiomis nuostatomis. Gerbiamasis kolega, jūs man turite nurodyti straipsnį, jeigu jūs manote, kad aš nesilaikau Statuto.
Gerbiamieji kolegos, judame į priekį. Prašau J.Veselką pateikti savo teikiamą pataisą.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau tokį sprendimo būdą. Kadangi pagrindinis šitai reglamentuojantis straipsnis bus 5, tai dėl 2 straipsnio dėl to 15 punkto galutinai nepriimkime spendimo. Kaip apsispręsime dėl 5 straipsnio, tada taip suredaguosime ir 2 straipsnį. Manau, dabar tai nėra taip svarbu. Šį galutinai suredaguosime, kai apsispręsime dėl 5 straipsnio. Jeigu mano bus atmesta, tada liks šis variantas, jeigu manajam bus pritarta, tada reikės redaguoti 15 punktą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų siūlymas yra gana logiškas. Mes turime judėti į priekį. 2 straipsnio 12 dalies pataisymui remdamiesi Teisės departamento siūlymu pritariame. Dėl galutinio šio straipsnio priėmimo paliekame vėliau, kai bus išspręsta dėl 5 straipsnio, kuris yra principinis.
3 straipsnis. Prašom dėl vedimo tvarkos.
A.VIDŽIŪNAS. Apgailestaudamas, kad turiu dirbti tokį darbą, už kurį man nemokama ir kuris yra jūsų rankose, cituoju Statuto 157 straipsnio 1 dalies 4 punktą: “Pasiūlymų, prieštaraujančių anksčiau priimtiesiems arba analogiškų anksčiau atmestiesiems, posėdžio pirmininkas neteikia balsuoti”. 157 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Pone pirmininke, nors ačiū pasakytumėte.
PIRMININKAS. Ne tik jums ačiū nepasakysiu, bet pasakysiu, kad tai yra susiję su priėmimo stadija. Jau ne kartą esame balsavę ir elgęsi būtent taip, kaip dabar ir siūlau elgtis pagal procedūrą. Tuo atveju, jeigu svarstymo stadijoje buvo analogiški svarstyti ir tam nebuvo pritarta, tada sutinku. Bet mes kalbame apie priėmimo stadiją ir siūlau judėti į priekį taip, kaip dabar galėtume konstruktyviai judėti į priekį. Taip pat norėčiau paminėti, kad dėl šio dalyko yra Teisės departamento išvada, kuri taip pat sako, kad iš esmės tai yra toks Statuto supratimas.
Gerbiamieji kolegos, siūlau pereiti prie 3 straipsnio priėmimo. Dėkoju už rūpestingumą kolegai A.Vidžiūnui.
Taigi 3 straipsnis.
J.RAISTENSKIS. Dėl 3 straipsnio pastabų negauta.
PIRMININKAS. Ar būtų norinčių kalbėti dėl šio straipsnio dėl balsavimo motyvų? Dėl balsavimo motyvų kolega P.Jakučionis. Ar dėl šio straipsnio norėtumėte kalbėti? Kolega Jakučioni, jūs esate užsiregistravęs dėl balsavimo motyvų? Suprantu, kad pageidavimų kalbėti nėra. Ar galima 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių negirdžiu. Dėkoju. 3 straipsniui pritarta bendru sutarimu.
4 straipsnis.
J.RAISTENSKIS. 4 straipsnio 5 ir 7 dalims gautos Teisės departamento pastabos. Komitetas svarstė ir šioms pastaboms pritarė.
PIRMININKAS. Daugiau registruotų pataisų dėl 4 straipsnio nėra gauta. Ar būtų norinčių kalbėti dėl tokios 4 straipsnio redakcijos, atsižvelgiant į tai, kad komitetas siūlo pakoreguoti šio straipsnio 5 dalį, kaip siūlo Teisės departamentas? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti 4 straipsniui bendru sutarimu? Kitaip teigiančių nėra. Dėkoju. 4 straipsniui pritarta bendru sutarimu.
5 straipsnis. Pradėkime nuo Teisės departamento pastabų.
J.RAISTENSKIS. 5 straipsniui gautos penkios Teisės departamento pataisos. Komitetas trims pataisoms pritarė, dviem nepritarė. Dabar apie tas, kurioms nepritarė. Taigi dėl 5 straipsnio 2 dalies svarstytina, trims ar nereikėtų 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti, kokia institucija tvirtina numatomas programas. Komitetas nepritarė, nes programas tvirtina skirtingos institucijos.
Taip pat 5 straipsnio 2 dalyje reikėtų atkreipti dėmesį, kad vartojamas “miškų ūkio programų” terminas, o tos pačios dalies 1 punkte vartojamas “miškų ūkio plėtros programų” terminas. Teisės departamentas siūlo suderinti terminologiją. Komitetas svarstė ir nepritarė. Skirtingi terminai, nes yra visiškai skirtingos programos.
PIRMININKAS. Ačiū. Manau, kad galėtume pritarti, jeigu neprieštarausite, kolegos, dėl… (Balsas salėje) Minutėlę, aš pabaigsiu savo teiginį. Ar galėtume pritarti Teisės departamento išvadoms, kurioms pritarė komitetas? Dėl to paprastai nėra balsuojama. Siūlau bendru sutarimu pritarti komiteto siūlymui atsižvelgti į 5.1 ir 5.2 punktų kai kuriems siūlymams, kaip siūlo koreguoti Teisės departamentas.
Dabar turime pereiti prie Seimo nario J.Veselkos įregistruotos 5 straipsnio redakcijos. Prašau jus, kolega, pateikti. Minutėlę, po to, kai kolega pristatys pataisą. Prašom. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis Vidžiūnai, aš galiu jus nuraminti, kad aš nesu labai didelis tų pataisų iniciatorius. Tai pateikė miškininkai, kurie… Aš puikiai žinau, kad jie yra žmonės, kurie rūpinasi ne miškokirta, o miškotvarka, kurie mato, kas vyksta Lietuvoje, ir supranta, kad vyksta ne dėl vienos ar kitos struktūros pertekliaus, o dėl to, kad tose struktūrose dirba žmonės, kurie yra iškelti į pareigas medžiotojų būreliuose ir kurie, kaip matome, iki šios dienos užsiima ne miškotvarka, o miškokirta. Todėl aš siūlau, kaip ir yra projekte nekurti papildomų institucijų, kurios… kaip sakoma, daug auklių, o vaikas neauklėjamas. Užtenka esančių institucijų, tik reikia, kad tose institucijose dirbtų sąžiningi žmonės. O dabar dar viena institucija, kurios tarpusavyje tik ir stumdysis, kuriai spręsti, kuri atsakinga. Kai kuriuose miškuose tai sueina į viena – ir saugojimas, ir ūkinė veikla, todėl tai, kad atskiros institucijos, nieko neduos.
Taigi siūlau vis dėlto supaprastintą miškų valdymo schemą, nes kuo yra paprastesnė, tuo konkretesnė atsakomybė už valdymą. Norėčiau, kad šiuos miškininkų, ne mano, aš čia mažas specialistas, pasiūlymus priimtumėte, nes, galiu pasakyti, jeigu palyginsime privačius miškus… aš atgavau 3,8 hektaro ir man nereikia nieko – aš jį ir saugau, ir, kai reikia, išdžiūsta, iškertu bei atsodinu. Man nereikia dešimties institucijų, kurios mane vaikytųsi. Kuo paprastesnė valdymo schema, tuo efektyvesnė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos kolega A.Vidžiūnas. Prašom.
A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, aš atsiprašau, paskutinį kartą, turėdamas vilties, jog jūs būsite nuoseklus. Mano cituotas straipsnis sako, kad dėl anksčiau atmestų pataisų nėra balsuojama per priėmimą. Jeigu jūs dabar pažiūrėtumėte į ministro H.Žukausko teiktą redakciją, kuri per svarstymą buvo atmesta, ir dabar balsuojamą redakciją, kurią teikia J.Veselka per priėmimą, jų principas yra identiškas. Principas buvo atmestas, ir jūs antrą kartą teikiate dėl to balsuoti. Anksčiau jis buvo atmestas. Pone posėdžio pirmininke, tiesiog jūs be reikalo dirbate tą darbą, kurio nereikėtų dirbti. Ir tai yra neteisėtas darbas, kolega.
PIRMININKAS. Kolega Vidžiūnai, dar kartą dėkoju už jūsų rūpestingumą ir siūlau judėti į priekį, nes mes kalbam apie skirtingas svarstymo stadijas. Statuto redakcinėje grupėje mes taip pat kalbėjome, kad būtent taip suprantame Statutą. Iš esmės tie patys pasiūlymai tos pačios svarstymo stadijos metu neturi būti svarstomi. Dabar mes kalbame apie skirtingas svarstymo stadijas. Tam, kad Seimo nario J.Veselkos pataisa būtų svarstoma šiame posėdyje jam ją pateikus, turėtų būti ne mažiau kaip 29 Seimo narių pritarimas. Gerbiamieji kolegos, aš prašau išreikšti pritarimą, arba ne dėl to, kad Seimo nario J.Veselkos 5 straipsnio redakcija būtų svarstoma plenariniame posėdyje.
Daugiau kaip 29 Seimo nariai pritaria, kad ši pataisa būtų svarstoma plenariniame posėdyje. Ji jau yra pristatyta. Aš taip pat norėčiau prašyti komiteto pirmininką J.Raistenskį išdėstyti komiteto nuomonę.
J.RAISTENSKIS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų komitetas vakar svarstė minėtą pataisą. Aš norėčiau dabar iš dalies antrinti kolegai A.Vidžiūnui. Vis dėlto gerbiamojo ministro H.Žukausko teikiamoje schemoje buvo Miškų ir saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Gerbiamasis J.Veselka teikia Vyriausybės įgaliotą instituciją prie Aplinkos ministerijos. Ta institucija gali būti Miškų ir saugomų teritorijų tarnyba, gali likti urėdija, gali dar koks naujadaras būti. Suprantama, tai būtų Vyriausybės prerogatyva. Komitetas, remdamasis Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, kuris pasiūlė palikti urėdijas, veikiančias pagal Valstybinių įmonių, kaip sakoma, įstatymą, nuostatas… paliekama Generalinė urėdija. Jeigu žiūrėtume į perspektyvą, mielieji, kad Vyriausybėje yra baigiamas svarstyti Saugomų teritorijų įstatymas, mes turim tai, ką turim. Nenorėčiau daug kalbėti. Mes manome, kad Generalinė urėdija valstybiniuose miškuose turėtų vykdyti ūkinę funkciją – tam ji ir buvo įkurta, o ateityje, kai svarstysim ir priiminėsim Valstybės saugomų teritorijų įstatymą, tai įkursime Saugomų teritorijų direkciją, kuri griežtai ūkininkaus saugomose teritorijose. Jeigu kas nors man prieštarautų ir sakytų, kad urėdijoje yra rezervatas ar kažkas, tai, kolegos, nebijokime – jeigu prie to paties medelio ateis ir urėdijos darbuotojas, kuris kerta, ir saugomų teritorijų specialistas, kuris saugo, jie padiskutuos ir bus prieita prie konsenso.
Praeitą kartą atsakinėjau, kad etatų tikrai nepadaugės, netgi juos sumažinti mes galėsime. Ateityje atskirti miškus ir saugomas teritorijas… Garsioji Saulėlydžio komisija 1998 metais siūlė atlikti tas… Jungtinių Valstijų Penktojo regiono atliktas auditas ir jo išvados. Taigi, kolegos, aš manyčiau, komitetas nuodugniai išdiskutavo, tarėsi su moksline akademine visuomene ir gerbiamojo J.Veselkos teikiamam siūlymui nepritarė. Prašyčiau, siūlyčiau balsuoti prieš gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos siūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš. Kolega H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Kartais mes, kurdami nauja, užmirštame tai, kas jau yra padaryta sena. Aš noriu pacituoti buvusio Ministro Pirmininko A.Kubiliaus pasirašytą protokolą dėl miškų ūkio valdymo reformos koncepcijos. Tai buvo padaryta praeitų metų rugpjūčio 30 d. Čia yra kalbama apie tai, kad, “atsižvelgdama į tai (aš tiesiog cituoju), jog persipina ir iš dalies dubliuojamos Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos ir Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos funkcijos, komisija pasiūlė pertvarkyti šias institucijas į vieną miško ūkio valstybinio valdymo struktūrą”. Taigi mes čia nekuriam kažko nauja, mes tiesiog pripažįstam tęstinumą. Kadangi politika iš to ir susideda, kad reikia tęsti tai, ką mūsų pirmtakai pradėjo, aš tiesiog siūlyčiau balsuoti už pono J.Veselkos pasiūlymą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, kažkodėl ką tik kalbėjęs ministras pamiršo audito išvadas, kuriose yra pasakyta, kad Miškų ir saugomų teritorijų departamentas turėtų būti ministerijos viduje, o ne iš dviejų departamentų ir Generalinės urėdijos būtų daromas vienas. Aplinkos ministerijoje dabar iš esmės nėra kam formuoti miškų ir saugomų teritorijų politikos, nes Miškų ir saugomų teritorijų departamentas, kuris formuoja tą politiką, yra prie ministerijos. Ir nereikėjo šio įstatymo, o pati ministerija arba Vyriausybė galėjo Miškų ir saugomų teritorijų departamentą, kuris buvo įkurtas be reikalo, grąžinti į Aplinkos ministeriją, todėl aš siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbos dėl balsavimo motyvų svarstant 5 straipsnio siūlomą redakciją, kurios teikėjas – Seimo narys J.Veselka, baigtos. Kviečiu kolegas prieš apsisprendžiant dėl šios pataisos registruotis. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 107 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, norėčiau aiškiai suformuluoti, dėl ko bus balsuojama. Prašyčiau dėmesio! Balsavimas už (dabar svarstome Seimo nario J.Veselkos teikiamą 5 straipsnio redakciją) reiškia pritarimą pataisai.
Balsavimas prieš reiškia nepritarimą, susilaikymas reiškia susilaikymą. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti dėl šios pataisos.
Už – 25, prieš – 49, susilaikė 22. Pataisai nepritarta. Gerbiamieji kolegos, 5 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, kad dėl dviejų nuostatų yra pritarta, ką siūlė Teisės departamentas, o komitetas pritarė, pataisai nepritarta. Aš klausiu, ar bendru sutarimu galėtume pritarti visam 5 straipsniui? Taip, ar būtų norinčių kalbėti prieš balsuojant dėl viso 5 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Matau, kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad 5 straipsnis sukėlė daug aistrų, daug diskusijų. Suprantama, kad vieni nori mažinti biurokratų skaičių, kiti sako, kad tai nėra biurokratų mažinimas. Aš manau, kad vis dėlto po tų diskusijų mes suradom kažkokį bendrą vardiklį, ir aš siūlyčiau balsuoti už šitą straipsnį.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Primenu, kolegos, turėtume apsispręsti dėl įstatymo 5 straipsnio, kaip siūlo pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, su dviem Teisės departamento pataisom, į kurias mes nusprendėm atsižvelgti. Gerbiamieji kolegos, prieš tai prašau registruotis. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 99 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, aš prašau jūsų balsuoti dėl 5 straipsnio. Vyksta balsavimas.
Balsavimo rezultatai: už – 79, prieš – 2, susilaikė 1. 5 straipsniui pritarta. Jeigu jūs neprieštaraujate, siūlau grįžti prie 2 straipsnio ir klausčiau pataisos autorių, ar jūs liekate prie savo siūlymo? Manau, logiška. Ačiū. Turėtume dabar apsispręsti dėl 2 straipsnio priėmimo, atsižvelgdami į tai, kad Seimo nario J.Veselkos pataisa netenka prasmės ir jis ją atsiima. Gerbiamieji kolegos, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti Miškų įstatymo 2 straipsniui bendru sutarimu? Priešingai teigiančių nei girdžiu, nei matau, 2 straipsniui pritarta bendru sutarimu.
Pereiname prie 6 straipsnio svarstymo. Dėl jo gauta Teisės departamento išvada. Aš prašau pranešėją trumpai pakomentuoti.
J.RAISTENSKIS. 6 straipsnio 1 daliai gauta Teisės departamento išvada (3 daliai ir 4 daliai). 1 dalyje Teisės departamentas dėl ginklų nešiojimo ir šaudmenų kontrolės siūlo sureguliuoti tuos teisinius santykius. Taigi siūlo: ginklų ir šaudmenų kontrolė kitų įstaigų nustatyta tvarka… saugoti, nešioti ir įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais naudoti šaunamąjį ginklą bei specialias priemones. Komitetas svarstė ir pritarė. Taip pat komitetas 6 straipsnio 3 daliai irgi pritarė, kad valstybinių miškų pareigūnai negali naudoti kovinių imtynių veiksmų. Kartu draudžiama naudoti fizinę prievartą bei specialias priemones arba šaunamąjį ginklą, jeigu akivaizdu, kad moteris nėščia, jeigu akivaizdu, kad pažeidėjas nepilnametis arba invalidas, išskyrus tuos atvejus, kada minėtų piliečių veiksmai sukelia pavojų žmogaus gyvybei. Taigi komitetas svarstė ir pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galėtume pritarti 6 straipsniui su tomis pataisomis, kurioms pritarė komitetas, pataisomis, kurias siūlė Teisės departamentas, ar galim pritarti 6 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nei girdžiu, nei matau. 6 straipsniui pritarta bendru sutarimu.
7 straipsnis. Pataisų dėl jo nėra gauta. Todėl klausčiau, ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam straipsniui.
J.RAISTENSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prieš posėdį dėl 7 straipsnio pataisą teikė Seimo narys E.Klumbys.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau dar kartą patvirtinti – pataisų Seimo Sekretoriate dėl šio straipsnio įregistruota nėra. Ar galime pritarti šiam straipsniui, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, bendru sutarimu? Dėkoju. 7 straipsniui pritarta bendru sutarimu.
8 straipsnis. Taip pat dėl jo nėra gauta pataisų ir pasiūlymų. Ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galime šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu. Prieštaravimų negirdžiu. 8 straipsniui pataisų negauta, šiam straipsniui pritarta bendru sutarimu.
Ar būtų prieštaraujančių, gerbiamieji kolegos, kad galėtume priiminėti toliau įstatymą ne pastraipsniui, o atskirais skyriais, išskyrus tas vietas, kuriose būtų pataisos? Jeigu nėra prieštaravimų, II skyrius – “Miško naudojimas”,straipsniams nuo 9 iki 12 pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra, todėl aš klausiu, ar galėtume pritarti II skyriaus nuo 9 iki 12 straipsniams bendru sutarimu? Dėkoju. Prieštaraujančių nei girdžiu, nei matau. Šio skyriaus 4 straipsniams pritarta bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, 13 straipsnis. Mes pereiname prie III skyriaus, jame yra nuostatų, dėl kurių reikia detaliau stabtelti, todėl aš siūlau pastraipsniui svarstyti. Dėl 13 straipsnio nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime šį straipsnį priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Straipsniui pritarta bendru sutarimu.
14 straipsnis. Yra gautos Teisės departamento pastabos, aš klausčiau, ar galėtumėte pakomentuoti?
J.RAISTENSKIS. Komitetas svarstė ir abiem pastabom pritarė. Pastabos tokios. 14 straipsnio 2 dalis: “Svarstytina, ar nereikėtų projekto 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj “valstybinių miško įmonių, valstybinių parkų, savivaldybių” įrašyti “miško valdytojų” sąvoką, atsižvelgiant į 2 straipsnio 11 dalyje pateiktą šios sąvokos apibrėžimą”. Taigi komitetas svarstė ir pritarė Teisės departamento pastabai. Ir 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte: “Reikia atkreipti dėmesį, kad projekte nėra apibrėžta “girininkijos” sąvoka, kuri vartojama 14 straipsnio 2 dalies 2punkte. Taip pat nėra aiškus toje pačioje projekto nuostatoje vartojamos “atskirų miškų valdų” sąvokos turinys. Todėl reikia patikslinti projekto 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą”. Tai svarstyta ir pritarta vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, išklausius tai, kad komitetas siūlo atsižvelgti į Teisės departamento pastabas, ar galėtume 14 straipsniui, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti bendru sutarimu su Teisės departamento išvadomis? Prieštaraujančių nėra. 14 straipsniui pritarta bendru sutarimu.
IV skyrius. Jį sudaro 15 ir 16 straipsniai. Dėl jų pastabų nėra gauta. Ar galėtume, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti IV skyriui – “Miško atkūrimas, auginimas ir kirtimas” bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. IV skyriui yra pritarta bendru sutarimu.
V skyrius – “Miško apsauga”. Dėl 17 straipsnio pataisų ir pasiūlymų nėra gauta. Taip pat nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galima pritarti 17 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 17 straipsniui pritarta bendru sutarimu.
17 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra įregistruota Seimo nario J.Veselkos pataisa. Kolega Veselka, 18 straipsnio pataisa taip pat yra susijusi su tuo, dėl ko jau mes apsisprendėme, ar…
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kadangi jau buvo priimtas kitas, aš atsiimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi autorius atsiima. Ar galime pritarti ir svarstyti visą V skyrių nuo 17 iki 21 straipsnio? Dėl šių straipsnių norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime priimti V skyrių “Miško apsauga” bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. V skyriui pritarta bendru sutarimu.
VI skyrius – “Atsakomybė už Miškų įstatymo pažeidimus”. 22 ir 23 straipsniai. Pastabų ir siūlymų nėra gauta. Taip pat nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galima VI skyriui “Atsakomybė už Miškų įstatymo pažeidimus” pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Šiam skyriui pritarta bendru sutarimu.
VII skyrius – “Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas miškų ūkio srityje”. 24 ir 25 straipsniai. Pastabų ir siūlymų nėra gauta, taip pat nėra norinčių kalbėti ir dėl balsavimo motyvų. Ar galima priimti šį skyrių bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Skyriui pritarta bendru sutarimu. Dėkoju pranešėjui.
Dabar pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Prašom pareikšti norą kalbėti dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų. Ar būtų norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Prašau Seimo narius registruotis. Taip, matau, kad vis dėlto yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Dėl balsavimo motyvų pirmasis kalbės Seimo narys P.Jakučionis. Prašom, kolega.
P.JAKUČIONIS. Siūlau pritarti Aplinkos apsaugos komiteto teikiamai Miškų įstatymo ketvirtajai redakcijai. Teisės departamento pasiūlymai yra iš tiesų tikslingi, daugiausia redakcinio pobūdžio, ir jiems iš esmės buvo pritarta. Kitoms pagrindinėms įstatymo nuostatoms Seimas pritarė po svarstymo ir dabar priiminėdamas pagal straipsnius.
Norėčiau pasveikinti principingą Aplinkos apsaugos komiteto poziciją, neleidusią įstatyme supainioti miškų politikos ir strategijos formavimo funkcijų su politikos vykdymo funkcijomis. Manau, kad suvienyta ir atskirta kontrolės institucija galės dirbti efektyviai. Atsakomybė yra aiškiai atskirta ir padalinta.
Šias nuostatas pasiūlė ne kokie nors, kaip čia mėgstama teigti, mafijoziai ar medžiotojai, bet Lietuvos miškų institutas, konkrečiai profesorius A.Vasiliauskas. Jas taip pat parėmė Vilniaus universiteto kraštotvarkos specialistas profesorius P.Kavaliauskas. Abu autoriai yra arba miškų tvarkymo, arba kraštotvarkos apsaugos specialistai. Jais galima pasitikėti. Manau, kad klaidos nepadarysime. Kviečiu kolegas Seimo narius balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Labai malonu, kad įstatymas giriamas. Sukuriama dar viena institucija, bet, matyt, ne veltui, o dėl to, kad kai kas pasidalytų įtakos sferas. Manau, gyvenimas parodys, kad šių papildomų institucijų sukūrimas miškų problemos neišspręs. Ką padarysi, gyvenimas tai parodys. Apskritai galima pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys J.Olekas. Prašom, kolega.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Minutėlę. Prašom.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ketvirtoji įstatymo redakcija panaikina tas spragas, kurios buvo priėmus trečiąjį variantą. Nesusipratimai dėl tam tikros dvivaldystės formuojant miškų politiką ir skirstant ūkinius darbus, man atrodo, priėmus šią įstatymo redakciją išsispręs. Todėl siūlyčiau ir kviesčiau visus pritarti šiam įstatymui ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų prieš kolega J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto manyčiau, kad dvivaldystės, kuri iki šiol vyravo mūsų miškų sektoriuje, mes neišsprendėme. Turiu omeny 5 straipsnį tokį, kaip jis atrodo dabar, o juk jis yra įstatymo esmė. Deja, jame nėra naujovių, kokių norėtųsi, ir su labai rezervuotu skepticizmu arba optimizmu aš vis dėlto leisiu sau nuspausti raudoną mygtuką.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega B.Bradauskas dėl balsavimo motyvų. Prašom.
B.BRADAUSKAS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Dalį mano minčių pasakė gerbiamasis kolega P.Jakučionis. Aš jam labai už tai dėkingas. Noriu pridurdamas pasakyti, kad tie, kurie abejoja, jog valdant miškus liko dvivaldystė, labai klysta, nes yra padaryta tai, ko mes seniai siekėme, t.y. kad saugomoms teritorijoms nedarytų įtakos gamybininkai. Šiuo metu išeliminuotas principas, kai vilkui pavedama saugoti avis. Taigi manau, kad 10% teritorijos, kuri yra paskelbta saugoma, tikrai turės geresnį statusą. Tai priklauso, aišku, nuo Aplinkos ministerijos, jos vadovybės, kaip ji toliau valdys, o Saugomų teritorijų įstatymo pataisomis, manau, mes turėtume jai padėti. Labai apgailestauju, kad kai kurie Seimo nariai padėjo gilinti priešpriešą tarp pačių miškininkų. Kai nelieka jokių argumentų, pavyzdžiui, kad ir šios dienos “Lietuvos ryte”, tai vartojamos tos pačios nuvalkiotos frazės: “kartu medžioja” arba “medžiotojas”. Tai turėtų likti praeityje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Kviečiu kolegas registruotis. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 99 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti dėl viso Miškų įstatymo Nr.IXP-59(4) priėmimo.
Už – 84, prieš – 3, susilaikė 6. Miškų įstatymo pakeitimo įstatymui Nr.IXP-59 pritarta. Įstatymas priimtas.
Miškų įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-381* (priėmimas)
Nagrinėjame lydintįjį įstatymą – Miškų įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą Nr.IXP-381. Aš kviečiu į tribūną pranešėją Aplinkos apsaugos komiteto narį A.Macaitį. Prašom, kolega.
A.MACAITIS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, kaip komiteto narys, pirmiausia noriu padėkoti, kad tas įstatymas priimtas. Taip pat teikiu jums Miškų įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą. Jūs jį visi turite. Aš jau trečią kartą jį pristatau, todėl nesikartosiu. Siūlyčiau šiam projektui pritarti, kadangi jokių naujų pastabų, pasiūlymų nebuvo gauta. Teisės departamento išvados taip pat yra, jie taip pat siūlo pritarti, kaip ir komitetas. Todėl siūlyčiau šiam įstatymo projektui pritarti ir balsuoti už šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, turėtume galimybę išsakyti motyvus prieš balsavimą. Ar būtų pageidaujančių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega V.Rinkevičius. Prašom.
V.RINKEVIČIUS. Aš tik noriu klausti, ar ministerija ir Vyriausybė suspės parengti visus valstybinius aktus iki liepos 1 dienos? Laiko liko nedaug. Toks nuogąstavimas būtų dėl datos.
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų kalbą dėl balsavimo motyvų už. Gerbiamieji kolegos, kviečiu prieš balsavimą registruotis. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 90 Seimo narių. Aš prašau Seimo narius balsuoti dėl Miškų įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr.IXP-381 priėmimo. Vyksta balsavimas.
Balsavimo rezultatai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 2. Miškų įstatymo įgyvendinimo įstatymas Nr.IXP-381 priimtas.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-382(2*) (priėmimas)
Kitas lydintis teisės aktas, susijęs su Miškų įstatymu, yra Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-382(2). Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną pranešėją Seimo narį A.Macaitį. Prašom, kolega.
A.MACAITIS. Dėkoju. Taip pat komiteto vardu teikiu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Jūs taip pat jį turite. Jau trečią kartą jį teikiu, todėl neskaitysiu ir netikslinsiu, nes jokių papildomų pastabų nebuvo gauta. Visos anksčiau buvusios pastabos įvertintos. Siūlyčiau šiam įstatymo projektui pritarti ir balsuoti už šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Priėmimo stadija. Įstatymo projektas susideda iš dviejų straipsnių, tačiau 2 straipsnis yra susijęs tik su įsigaliojimo data. Kolegos, ar prieštarautumėte, jeigu mes šį įstatymą priimtume visą vienu metu? Prieštaraujančių negirdžiu. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašau Seimo narius prieš balsavimą registruotis. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Aš prašau Seimo narius balsuoti dėl viso įstatymo projekto Nr.IXP-382(2). Vyksta balsavimas.
Balsavimo rezultatai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 3. Už – 77. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.IXP-382 priimtas.
Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2626(3*) (priėmimas)
Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo. 1-2 klausimas – Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2626(3). Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną pagrindinio Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką J.Raistenskį. Prašom, kolega.
J.RAISTENSKIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo trečiajai redakcijai po svarstymo jokių siūlymų, pastabų, pataisų neregistruota. Siūlyčiau įstatymą priimti skirsniais. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju pranešėjui. Išties pastabų nėra gauta. Todėl klausčiau gerbiamųjų kolegų, ar mes galėtume svarstyti ir priimti įstatymą paskirsniui? Dėkoju, prieštaravimų nėra.
I skirsnis – “Bendrosios nuostatos”. Nuo 1 iki 3 straipsnio. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti I skirsniui bendruoju sutarimu? Prieštaraujančių nėra. I skirsniui yra pritarta bendru sutarimu.
II skirsnis – “Žemės gelmių naudojimo ir apsaugos valstybinis valdymas”. 4 ir 5 straipsniai. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti šiam skirsniui bendru sutarimu? Dėkoju. II skirsniui yra pritarta bendru sutarimu.
III skirsnis – “Žemės gelmių tyrimas”. Nuo 6 iki 10 straipsnio. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galėtume priimti III skirsnį bendru sutarimu? Dėkoju. Prieštaraujančių nėra. III skirsniui pritarta bendru sutarimu.
IV skirsnis. Nuo 11 iki 18 straipsnio imtinai. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galėtume IV skirsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. IV skirsniui yra pritarta bendru sutarimu.
V skirsnis – “Žemės gelmių apsauga”. Nuo 19 iki 22 straipsnio. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra.
Ar galime V skirsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. V skirsniui pritarta bendru sutarimu.
VI skirsnis nuo 23 iki 25 straipsnio. Aš klausčiau, ar būtų prieštaraujančių, kad šis skirsnis, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, būtų priimtas bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, VI skirsniui pritarta bendru sutarimu.
VII skirsnis nuo 26 iki 28 straipsnio. Jis susiję su atsakomybe už Žemės gelmių įstatymo pažeidimą ir ginčų sprendimu. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Aš klausčiau, ar būtų prieštaraujančių, kad šį skirsnį priimtume bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, VII skirsniui pritarta bendru sutarimu.
VIII skirsnis – “Tarptautiniai santykiai” – nuo 29 iki 31 straipsnio. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar būtų prieštaraujančių, kad šį skirsnį priimtume bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. VIII skirsniui pritarta bendru sutarimu.
Įstatymo priėmimas paskirsniui yra baigtas. Turėtume apsispręsti dėl viso įstatymo projekto. Prieš balsavimą galimybė keturiems kalbėti už, keturiems – prieš dėl balsavimo motyvų. Norinčių kalbėti nėra, todėl kviečiu kolegas Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti dėl viso Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo, kurio projekto Nr.P-2626(3).
Už – 66, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio projekto Nr.P-2626, priimtas.
Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo projektas Nr.IXP-537 ES (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra 1-3 – Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo projektas Nr.IXP-537. Pateikimo stadija. Tai yra integracijos į Europos Sąjungą įstatymas. Kviečiu aplinkos ministrą H.Žukauską pateikti įstatymo projektą.
H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šiandien pateikiu Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo projektą. Jį parengė ir teikia Seimui Vyriausybė. Noriu pabrėžti, posėdžio pirmininkas jau kalbėjo, kad tai vienas iš svarbesnių eurointegracijos įstatymų. Šio įstatymo paskirtis – reglamentuoti veiklą, susijusią su genetiškai modifikuotų organizmų ir genetiškai modifikuotų produktų naudojimu, valdymu, rizikos aplinka ir poveikiu žmonių sveikatai, išleidimu į aplinką, teikimu į rinką, įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Šis įstatymas nustato būtinas genetiškai modifikuotų organizmų ir genetiškai modifikuotų produktų naudojimo sąlygas, nesudarant kliūčių genų inžinerijos plėtrai ir siekiant apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką nuo galimo neigiamo poveikio. Kad nekiltų klausimų, aš iš karto noriu pasakyti, kad šis įstatymas nesusijęs su žmonėmis, tai yra faktiškai daugiau susiję su kitais gyvais organizmais (to įstatymo 3 straipsnis).
Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo projektas yra pagrindinis teisės aktas, kuriuo bus reglamentuojamas genetiškai modifikuotų organizmų ir genetiškai modifikuotų produktų rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai įvertinimas. Pagrindiniai šio įstatymo uždaviniai yra koordinuoti genetiškai modifikuotų organizmų ir genetiškai modifikuotų produktų naudojimą, nustatyti šių produktų naudojimo ir teikimo į rinką principus bei sukurti genetiškai modifikuotų organizmų duomenų bazę, kurios duomenimis galėtų naudotis visuomenė.
Aš turiu Teisės departamento išvadas. Jos yra daugiau redakcinio pobūdžio, išskyrus 3 punktą, kuriame parašyta, kad pagal Europos direktyvos dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir Tarybos direktyvos Nr… 2 straipsnio 1 dalį yra pabrėžta, kad Teisės departamentas siūlo išbraukti žodžius “išskyrus žmogui”. Tai yra mūsų siūlymas šiam įstatymui. Man atrodo, žmogui turės būti skirtas kitas įstatymas. Ten bus kalbama apie genetiškai modifikuotų organizmų, tai yra žmonių, poveikį. Čia šiuo atveju dar kartą noriu pabrėžti, kalbama tik apie augalus ir apie gyvus organizmus.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori klausti 4 Seimo nariai. Pirmasis kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, kiek žinau, ir šiandien yra tam tikra įtampa tarp Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos dėl tų įvairių genetiškai modifikuotų produktų eksporto ir importo. Kaip rodo kiti įvykiai, tas modifikavimas galų gale prives prie to, kad bus ypač populiarūs natūralūs produktai. Ar mums šio įstatymo ir apskritai mūsų veiklos nereikėtų daugiau orientuoti į žemės ūkį, į natūralios aplinkos, natūralių produktų išsaugojimą, kad kaip galima būtų apsisaugota nuo įvairių genetiškų modifikacijų? Kaip jūs manote?
H.ŽUKAUSKAS. Jūs teisus. Labai ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Jūs teisingai pastebėjote, šio įstatymo tikslas – reguliuoti tuos dalykus. Tačiau, kalbant apie natūralių produktų auginimą ir veisimą, visada yra kalbama ir apie tą poveikį, kurį paprastai aplinkai daro piktžolės ir visa kita. Šis įstatymas yra taikomas daugiau tam, kad natūraliai atrinkus, pritaikius selekciją tam tikriems augalams būtų naikinamos tos piktžolės, tai yra būtų mažinamas mechanizmų poveikis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat jūsų nori klausti V.Velikonis. Prašom, kolega.
V.VELIKONIS. Genų inžinerijoje, žinoma, vyksta didžioji revoliucija, tačiau čia rašoma: neigiamų pasekmių nenumatoma, atitinka Vyriausybės programą, suderinta su Europos Sąjungos teisės aktais. Deja, čia problemų turbūt labai daug. Jūs matote, kokios kovos vyksta Anglijoje – plėšomi, naikinami augalai ir t.t., ir t.t. Paskui įstatyme kalbama: galintys sukelti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, ir t.t. Vienu žodžiu, įstatymas labai sudėtingas, man atrodo, jį būtų galima padaryti kur kas trumpesnį. Tikiuosi, kad į Kaimo reikalų komitetą jis pateks. Aš norėčiau jūsų paklausti, vis dėlto visuomenė dar labai mažai supažindinta su tais sudėtingais dalykais ir pavojus kaip tik pasauliui ir prie žmogaus gali priartėti. Bet jūs sakėte, kad tai bus atskiras įstatymas. Kaip jūs manote per tą laiką, kol jis bus čia priimamas, informuoti visuomenę, žmogiškai, paprastai paaiškinti, kas čia bus daroma, nes tai yra ir biznis, ir kiti dalykai, nėra vien toks švarus mokslinis dalykas?
H.ŽUKAUSKAS. Kaip minėjau, tai yra vienas iš pagrindinių įstatymų, kurie reikalingi, norint mums įstoti į Europos Sąjungą. Visos šalys tokius turi. Aš manau, kad nesame paskutiniai, bet galbūt dėl to ir yra gerai. Mūsų Aplinkos ministerija, gal jūs nepastebėjote, prieš teikdama Vyriausybei, buvo paskelbus keletą tokių populiaresnių straipsnių. Aš manau, kad visuomenės informavimas tuo nesibaigė ir pagrindiniai svarstymai, kad ir kaip būtų, vyksta Seime. Nepastebėjau, ar čia yra Kaimo reikalų komitetas, bet galbūt būtų galima siūlyti šį komitetą kaip papildomą ir ten svarstyti tuos klausimus. Pagrindiniai šio įstatymo svarstymai vyks Seime ir diskusijos, o paprastai Aplinkos apsaugos komitete labai plačiai atstovauja žemdirbiai ir visi, kurie susiję, tai tie klausimai turėtų būti išspręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat jūsų norėtų klausti Seimo narys V.Sinkevičius. Prašom, kolega.
R.SINKEVIČIUS. Mano klausimas irgi būtų panašus. Nors čia rašoma “išskyrus žmogų”, tačiau aplinka, produktai, kuriuos vartoja žmogus, gali turėti netiesioginį poveikį. Čia dar nėra ištirta ir pasaulyje nėra tvirtos nuomonės dėl šio klausimo. Rengiant įstatymo projektą dalyvavo Botanikos, biotechnologijos universitetas, sveikatos apsaugos ir aplinkosaugos, kitų žinybų ir institutų, mokslo įstaigų žmonės. Įdomu, kokia jų nuomonė? Kad jie dalyvavo, tai taip, bet ar jie pritarė, ar nepritarė, kokios jų išvados šiuo klausimu, ar galima sužinoti konkrečiau?
H.ŽUKAUSKAS. Jeigu jums reikėtų papildomos informacijos, aš neatsisakau, be abejo, jums pateiksiu. Jie dalyvavo rengiant šį įstatymą, tai yra vienas iš pagrindinių klausimų. Jie negalėtų pritarti, jeigu jie nepritartų. Kitaip sakant, šis įstatymas nebūtų atėjęs iki Seimo. Papildomą informaciją aš pasistengsiu jums pateikti. Manau, kad mūsų komitete svarstant taip pat bus apie tai kalbama, jie toliau dalyvaus diskusijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų taip pat norėtų klausti Seimo narys J.Kraujelis. Prašom, kolega.
J.KRAUJELIS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, 5 straipsnis – Aplinkos ministerijos kompetencija, 6 straipsnis – Sveikatos ministerijos kompetencija. Man neaišku, Žemės ūkio ministerija dalyvaus įvertinant riziką kai kada, kokiais nors aktais, kurie ten bus, ir panašiai. Jos funkcijos beveik baigiasi. Bet 9 straipsnis – genetiškai modifikuoti organizmai ir t.t. vėl susikoncentruoja Aplinkos ministerijoje. Ar jūs nemanote, kad čia tarp šių straipsnių nėra pakankamos proporcijos? Ar nereikėtų dar tobulinti šią vietą?
H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū už pastabą. Manau, kad mes į tai tikrai atsižvelgsime.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pageidaujančių jūsų klausti nėra. Dėkoju, pranešėjau.
H.ŽUKAUSKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo projekto pateikimo stadija. Taip pat norėčiau paminėti, kad svarstant yra gautos Teisės departamento išvados. Jei būtų pritarta po pateikimo įstatymo projektui, jos taip pat būtų nagrinėjamos. Ar pateikimo stadijoje būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pageidaujančių nėra. Kolegos, ar galima pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Dėkoju. Prieštaraujančių nėra. Įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Turime apsispręsti dėl komitetų, kuriuose būtų svarstomas įstatymas, bei svarstymo datų. Seniūnų sueiga pagrindiniu komitetu siūlo skirti Aplinkos apsaugos komitetą, papildomu – Sveikatos reikalų komitetą. Ar būtų prieštaravimų dėl to, kad šie du komitetai būtų paskirti? (Balsas salėje) Kaimo reikalų? Ar Kaimo reikalų komitetas pageidautų būti vienas iš papildomų? Taip. Ar būtų, kolegos, prieštaraujama, kad antras papildomas komitetas būtų Kaimo reikalų komitetas? Prieštaravimų negirdžiu. Sutarta, kad Kaimo reikalų komitetas yra antras papildomas komitetas. Siūloma svarstymo data, atsižvelgiant į tai, kad tai yra integracinis įstatymo projektas, būtų siūloma svarstyti plenariniame posėdyje gegužės 15 dieną. Gerbiamieji kolegos, ar būtų prieštaravimų dėl šios datos? Dėkoju. Preliminariai svarstymas numatytas gegužės 15 dieną. Taigi šio klausimo svarstymas yra baigtas.
Dėl vedimo tvarkos kolega A.Sakalas. Prašom.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, štai mums išdalyta kolegos K.Rimšelio pasirašyta atmintinė gerbiamiesiems Seimo nariams, jis nėra autorius, jis tik parašė vizą išdalyti. Mane jaudina štai kokie dalykai. Pirmiausia atmintinė yra anoniminė. Aš labai kviečiu Seimo narius nedalyti anoniminių atmintinių.
Toliau. Kai perskaitai turinį, atrodo, kad šią atmintinę rašė DFDS, kai perskaitai kitą dalyką, pavyzdžiui, rašo, kad DFDS investuos labai daug, kad šiuolaikinis keltas kainuoja 120 mln., jie atnaujins keltus, o kai kitoje vietoje parašyta, kad LISCO investuos 100 mln. dolerių, tai jie net nė vieno kelto negalės investuoti…
PIRMININKAS. Ar jūs turite pasiūlymų dėl vedimo tvarkos?
A.SAKALAS. Mano siūlymas toks, jeigu Seimo nariai dalija panašias atmintines, nors manau, kad atmintinė parašyta analfabeto, tai nors turi būti parašas, kas parašė tokią atmintinę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos, nes esame sutaupę laiko, kolega K.Rimšelis. Prašom.
K.RIMŠELIS. Ne dėl vedimo tvarkos. Nežinau, tokia informacija atėjo iš Vyriausybės informacinės tarnybos. Aš pasirašiau tik dėl padauginimo Seimo nariams, kad būtų padaugintas 141 egzempliorius. Jeigu kas įsižeidė dėl teksto ar dėl pavadinimo, aš galiu atsiprašyti ir ateityje korektiškiau pateiksime ir padauginsime visą informaciją.
Galiu pasakyti kitą dalyką, kad, pavyzdžiui, visiems Seimo nariams yra dalijama “Deloitte & Touche” informacija, kuri taip pat yra anoniminė, tik užrašyta “Deloitte & Touche”, bet kažkodėl dalijama visiems Seimo nariams ir dėl to niekas nereiškia jokių pretenzijų. Ačiū.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2, 4, 5, 6, 10, 18, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2675(3*) (priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Pereiname prie darbotvarkės 1-4 klausimo – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2675(3). Priėmimo stadija. Pagrindinio komiteto vardu kalbėti prašau į tribūną pranešėją Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį E.Šablinską. Prašom.
E.ŠABLINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2, 4, 5, 6, 10, 18, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Priėmimo stadija. Galiu trumpai apibūdinti. Tai yra praeitos kadencijos įstatymo projektas, kuris buvo svarstytas mūsų komitete, atsižvelgus į pastabas bei pasiūlymus, patobulintas ir pateiktas jums spręsti.
Tai yra apie asmenis, kurie turi privačių interesų, bet tai netrukdo jiems siekti, kad jie būtų išrinkti Seimo ar kurios nors savivaldybės nariu konkurso būdu ar kita tvarka užimti kokias nors pareigas valstybinėje tarnyboje. Svarbu, kad pradėjus eiti šias pareigas būtų deklaruojami interesai, o ne prieš tai, nes labai tuščias įstaigų apkrovimas deklaracijomis.
Kitame straipsnyje taip pat numatyta įtraukti kai kurias pareigybes, pavyzdžiui, kad ir policijos komisaro. Nes komisaro pavaldiniai teikia deklaracijas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, o pats komisaras neįtraukiamas.
Mūsų komitete priimtas sprendimas bendru sutarimu pritarti. Jeigu bus klausimų, atsakysiu. Prašom.
PIRMININKAS. Malonu, bet klausimai priėmimo stadijoje neužduodami. Ačiū pranešėjui.
E.ŠABLINSKAS. Dėkui.
PIRMININKAS. Turėtume pereiti prie įstatymo… Dar man pranešėjas sufleruoja, kad yra gautos Teisės departamento dvi pastabos. Komitetas jų nesvarstė, bet pastabos neesminės. Gerbiamieji kolegos, turime pereiti prie įstatymo projekto priėmimo pastraipsniui.
Taigi 1 straipsnis, susijęs su 2 straipsnio pakeitimu. Dėl balsavimo motyvų kolega R.Šukys. Atsisako, t.y. kolega dingo iš ekrano. Ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu.
12 straipsnis, susijęs su 4 straipsnio pakeitimu. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. 2 straipsniui pritarta bendru sutarimu.
3 straipsnis – dėl 5 straipsnio pakeitimo. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 3 straipsniui pritarta bendru sutarimu.
4 straipsnis susijęs su 6 straipsnio 1 dalies pakeitimu. Aš nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, todėl klausiu, ar būtų prieštaraujančių, kad šiam straipsniui būtų pritarta bendru sutarimu? Prieštaraujančių nei girdžiu, nei matau. 4 straipsniui pritarta bendru sutarimu.
5 straipsnis susijęs su 10 straipsnio 1 dalies pakeitimu. Pageidaujančių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra, todėl klausiu, ar yra prieštaraujančių, kad šiam straipsniui būtų pritarta bendru sutarimu? Prieštaraujančių negirdžiu. 5 straipsniui pritarta bendru sutarimu.
6 straipsnis susijęs su 18 straipsnio pakeitimu. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra, todėl klausiu, ar būtų prieštaraujančių, kad straipsnis būtų priimtas bendru sutarimu? Prieštaraujančių negirdžiu. 6 straipsniui bendru sutarimu pritarta.
7 straipsnis susijęs su 23 straipsnio 6 dalies papildymu. Klausčiau, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Dėl šio straipsnio norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra, todėl klausčiau, ar yra prieštaravimų, jog šis straipsnis būtų priimtas bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Dėkoju. 7 straipsniui yra pritarta bendru sutarimu.
Pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų keturi – už, keturi – prieš. Kolega E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų kviesčiau pritarti šiam įstatymo projektui dėl keleto priežasčių. Pirmiausia manau, kad šios pataisos yra susijusios su dabar Seime svarstomomis Valstybės tarnybos įstatymo pataisomis, susijusiomis su priėmimo į valstybės tarnybą procedūrų supaprastinimu. Iš tikrųjų nėra jokio logiško ryšio, kad kandidatas turi pildyti viešųjų ir privačių interesų deklaraciją. Aišku, tai turėtų būti daroma tik tada, kai žmogus jau tampa valstybės pareigūnu. Taip yra supaprastinama priėmimo procedūra ir atsisakoma papildomų biurokratinių kliuvinių. Kviesčiau palaikyti ši įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų kolega J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, manau, kad priimtas įstatymas ne tik supaprastins minėtas priėmimo į darbą procedūras, bet ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai bus labai svarbus įstatymo 7 straipsnis. Jį priėmus ši komisija, atlikdama tyrimą, turės galimybę gauti iš įvairių subjektų reikiamą informaciją. Dabar, kaip žinote, jai būdavo sunku atlikti kai kuriuos tyrimus, nes stokodavo konkrečios informacijos. Sakykim, koks nors bankas sakydavo, kad mums nepriklauso jums kažką teikti. Dabar ta problema bus išspręsta.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, todėl prieš priimant visą įstatymą prašau kolegas registruotis.
Užsiregistravo 61 Seimo narys. Prašau kolegas Seimo narius balsuoti dėl viso įstatymo Nr.IXP-2675(3) priėmimo. Vyksta balsavimas.
Balsavimo rezultatai: už – 48, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo narė J.Juozaitienė – už. Plius vienas balsas. Įstatymas Nr.IXP-2675 priimtas.
Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-297(2*) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, norėčiau klausti, ar jūs neprieštarautumėte, kad svarstytume vieną rezervinį klausimą, t.y. rezervinį 2 klausimą, – Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą? Prieštaravimų negirdžiu. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką K.Glavecką pristatyti pagrindinio komiteto išvadą. Prašom, kolega. Svarstymo stadija.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymą, kurį, kaip žinote, parengė Seimo nariai ponai R.Vaštakas, R.Valčiukas ir V.Greičiūnas, ir bendru sutarimu jam pritarė. Teisės departamentas yra pateikęs savo išvadą, kuri yra teigiama. Joje yra redakcinio pobūdžio pastaba. Į ją yra atsižvelgta. Taip pat komitetas paredagavo kai kuriuos straipsnius ir patikslino samprotavimus. Konkrečiai pono R.Palaitis buvo pateikęs siūlymus, kaip patobulinti atitinkamai 3 straipsnio 4 dalį… 8 straipsnio ir 10 straipsnio 4 dalį. Šiems visiems siūlymams yra pritarta, todėl komitetas pritaria Seimo narių ponų R.Vaštako, R.Valčiuko ir V.Greičiūno pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.IXP-297(2).
Taip pat komitetas nori informuoti, kad aiškinamajame rašte yra parašyta, jog įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. Taip yra iš tikrųjų, tačiau jisai sumažins įplaukas – į privatizavimo sąskaitas patenkančius piniginius srautus. Kitaip tariant, jeigu mes turėsime teikti oficialų pasiūlymą supirkti likusias akcijas visiems smulkiesiems akcininkams, tai, natūralu, pagrindinio paketo pirkėjas į tai atsižvelgs. Bet mūsų komitetas mano, kad tai yra natūralus dalykas. Jisai turėtų būti motyvuotas visų pirma tuo, kad visi smulkieji akcininkai taip pat turi turėti teises, kurios jiems priklauso. Tai tokia yra mūsų komiteto išvada.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti pageidavusių nebuvo, todėl per svarstymo stadiją prieš apsisprendžiant dėl pritarimo pagrindinio komiteto teikiamai išvadai proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vienas – už, vienas – prieš. Dėl balsavimo motyvų kolega R.Šukys. Prašom.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš savo nuomonę esu išdėstęs jau pateikimo metu – neigiamą požiūrį į šį įstatymo projektą. Visų pirma man vis dar labai neaiškus yra įsigaliojimo momentas – ar tai galios visiems sandoriams, tarp jų tiems, kurie jau anksčiau paskelbti privatizavimo programose, ar tai galios tik naujai skelbiamiems. Antras dalykas – panaikinus tam tikras Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo išimtis lieka nebeaišku, ar Privatizavimo įstatyme lieka visi kiti privatizavimo būdai, išskyrus akcijų pardavimą per biržą. Tas klausimas man taip pat neaiškus. O kitas klausimas – tai minėtas gerbiamojo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pono K.Glavecko švelnus pasakymas, kad Privatizavimo fondas negaus lėšų. Aš neišgirdau, kiek galima prognozuoti, kad fondas gaus mažiau lėšų, ir kokios investicinės programos, kurias yra patvirtinusi Vyriausybė, bus neįgyvendintos. Vyriausybės nuomonė, kiek aš žinau, yra ir buvo neigiama dėl šio projekto, todėl aš siūlyčiau nepritarti komiteto išvadai ir projektą atmesti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega V.Greičiūnas. Prašom.
V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mūsų privatizavimo praktika parodė, kad taikant iki šiol galiojusią tvarką dažnai buvo neatsižvelgiama į mažųjų akcininkų interesus. Kaip labai teigiamas privatizavimo pavyzdys buvo parodyta Klaipėdos “Švyturio” gamykla, kai ir esant tam įstatymui buvo palankiai pažiūrėta. Tačiau daugeliu atveju mažieji akcininkai paliekami likimo valiai ir jų investuoti pinigai į tos, sakykim, įmonės turtą lieka be atgarsio, todėl remiam tai ir, iš savo praktikos suvokdami didelės Lietuvos gyventojų dalies interesus, kviečiame Seimo narius palaikyti šio įstatymo pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis prieš apsisprendžiant dėl tolesnės įstatymo eigos.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, aš prašau balsuoti dėl pritarimo arba ne šiam įstatymui po svarstymo.
Balsavimo rezultatai: už – 47, prieš – 2, susilaikė 8. Įstatymui pritarta po svarstymo.
Gerbiamieji kolegos, 11.35 val. – pertrauka iki 12.00 valandos.
Pertrauka
Labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-464*. Labdaros ir paramos fondų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-465* (svarstymas)
PIRMININKAS. Tęsiame mūsų rytinį plenarinį posėdį. Pereiname prie darbotvarkės klausimo 1-5a – Labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-464. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikti komiteto pirmininko pavaduotoją kolegą G.Šivicką. Prašom.
G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, priminsiu, kad šis įstatymo projektas yra pripažinimas netekus galios 3 straipsnio 3 dalies nuostatų, kuriomis buvo įpareigota, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengia ir pristato Seimui svarstyti reglamentuotų užsienio labdaros visuomeninių organizacijų steigimą, jų veiklą, valdymą ar reorganizavimą ir likvidavimą… kadangi šis įstatymas reglamentuoja tris organizacijas. Lietuvos samariečių bendriją, Dievo meilės misionierių labdaros organizacijos namus Vilniuje ir Maltos Ordino pagalbos tarnybą. Ligi šiol šios organizacijos veikė pagal savo įstatus ir jų įstatai atitinka Visuomeninių organizacijų įstatymo nuostatas, todėl ir netikslinga teikti naują įstatymo projektą. Ir kitas, lydintis įstatymo projektas nurodo tai, kad jos turi įregistruoti savo įstatus pagal Visuomeninių organizacijų įstatymo nuostatas. Komitetas šiam įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu, todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad tai yra tarpusavyje glaudžiai susiję įstatymai. Pranešėjas taip pat užsiminė apie juos, kartu pristatydamas. Norinčių kalbėti per svarstymo stadiją diskusijoje nėra. Ir aš klausiu, ar mes galėtume iš karto svarstyti abu klausimus ir spręsti? Prieštaraujančių ir teigiančių kitaip nematau.
Gerbiamieji kolegos, aš kviesčiau pereiti prie įstatymo svarstymo stadijos ir dėl balsavimo motyvų, prieš apsisprendžiant dėl tolesnės įstatymo eigos, vienas – už, vienas – prieš. Visų pirma pradėkime nuo Labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo. Dėl balsavimo motyvų, kolega P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Iš tikrųjų reikia pritarti įstatymo projektui po svarstymo, tačiau galbūt vėliau reikėtų teikėjams pagalvoti, ar ne geriau būtų, kad nebūtų išvardijamos užsienio labdaros organizacijos, čia yra išvardintos trys. O jeigu atsiras 4 ar 5, tai, žinoma, tik gerai, bet vėl reiks keisti įstatymą. Būtų toks pasiūlymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų daugiau nėra. Aš kviečiu kolegas Seimo narius prieš balsavimą registruotis. Bet galbūt prieš tai noriu paklausti, ar mes galėtume pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. Gerbiamieji kolegos, Labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
Labdaros ir paramos fondų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šio klausimo? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar klausčiau, ar galėtume šiam įstatymo projektui – Labdaros ir paramos fondų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.IXP-465 pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nei girdžiu, nei matau. Pritarta bendru sutarimu.
Valstybės skolos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-495(2*) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)
Judame į priekį. Kitas darbotvarkės klausimas 1-6 – Valstybės skolos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-495(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką pristatyti jo vadovaujamo komiteto išvadą.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite jus supažindinti su pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto.
Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriame, kaip jūs žinote, yra patikslintos nuostatos, susijusios su valstybės skola, sugriežtinti reikalavimai skolininkams, taip pat numatytos beviltiškų paskolų ir skolų nurašymo galimybės. Toks yra pagrindinis šio įstatymo tikslas. Komitetas per svarstymo stadiją gavo pasiūlymų, į daugelį kurių atsižvelgė.
Visų pirma komitetas atsižvelgė į Teisės departamento siūlymą, kuriame patikslinta 3 straipsnio 3 dalies 7 punkto formuluotė, jai pritarta. Taip pat iš dalies pritarė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pasiūlymams – 12 straipsnio 11 skirsnio papildymui. Taip pat pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto teiktiems siūlymams dėl 2, 3, 5, 9 straipsnių pakeitimo redakcijos ir papildymo.
Taip pat komitetas svarstė ir papildomo komiteto – Seimo Ekonomikos komiteto išvadą, kuriai iš dalies pritarė. Visų pirma jis pritarė 1 straipsnio 3 dalies patobulinimui, 2 straipsnio naujai redakcijai, 3 straipsnio 4 punkto naujai redakcijai. Nepritarė siūlymui papildyti 4 dalį, nustatant Finansų ministerijos atsakomybę už jai pavestų funkcijų netinkamą vykdymą, motyvuojant tuo, kad pasiūlymas nėra visiškai konkretus ir dėl to nesuprantama, kaip jį būtų galima taikyti valstybės institucijai. Taip pat nepritarta 5 dalies 3 punkto pakeitimui, motyvuojant tuo, kad pagal teikiamą projektą Vyriausybė nustatys specialiųjų atidėjimų abejotinas paskolos normas, tuo tarpu Finansų ministerija, vadovaudamasi šiomis normomis, kompetentinga nustatyti paskolų grupavimo taisykles. Taip pat nepritarta pasiūlymui dėl 6 straipsnio 1 dalies skirsnio. Visoms kitoms pastaboms, kurios buvo pateiktos papildomo komiteto, Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. Komitetas bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Aš kviečiu papildomo komiteto – Ekonomikos komiteto išvadas pristatyti Seimo narį E.Maldeikį. Prašom.
E.MALDEIKIS. Laba diena. Ekonomikos komitetas buvo papildomas komitetas svarstant šį įstatymo projektą. Bendru sutarimu komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui ir pateikė keletą pasiūlymų ir pastabų, kurios buvo svarstomos pagrindiniame – Biudžeto ir finansų komitete.
Dėl 1 straipsnio 3 dalies Ekonomikos komitetas siūlo nekeisti 2 straipsnio 12 dalies ir neišbraukti žodžio “naudojimo”. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė šiam mūsų pasiūlymui.
2 straipsnyje buvo pasiūlyta papildyti 3 straipsnio 3 dalį žodžiais “valdant valstybės skolą Lietuvos Respublikos Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija, kuri Respublikos Vyriausybės sprendimu ir jos nustatyta tvarka”. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė šiam Ekonomikos komiteto pasiūlymui.
Taip pat mes siūlėme papildyti 3 dalies 4 punktą žodžiais “iš skolintų lėšų finansuoja valstybės programas ir vykdo jų finansinę priežiūrą”. Tuo mes norėjome sukonkretinti tą instituciją, kuri būtų atsakinga už valstybės finansuojamų programų finansinę priežiūrą. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė šiam mūsų siūlymui.
Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė mūsų siūlymui papildyti 4 dalį nustatant Finansų ministerijos atsakomybę už netinkamą jai pavestų funkcijų vykdymą.
Taip pat mes siūlėme pakeisti 5 dalies 3 punktą dėl paskolų grupavimo. Mes siūlome, kad vietoj Finansų ministerijos Vyriausybė tvirtintų vidaus ir užsienio paskolų lėšų… suteiktų paskolų ir paskolų su valstybės garantija, grupavimo taisykles. Mūsų nuomonė buvo grindžiama tuo, kad pati ministerija, kuri valdo, disponuoja, prižiūri ir kontroliuoja užsienio paskolų valdymą, neturėtų nustatyti sau taisyklių. Ji turėtų vadovautis aukštesnės institucijos patvirtintomis procedūromis.
Kitas aspektas, kodėl mes tai siūlėme, yra tas, kad jeigu Vyriausybė, kaip numato įstatymas, pripažins beviltiškomis tam tikras paskolas, ji turės vadovautis žemesnės institucijos, t.y. Finansų ministerijos patvirtintomis grupavimo taisyklėmis. Tai yra Vyriausybė, priimdama sprendimus, turės vadovautis žemesnės institucijos procedūromis.
6 straipsnio 1 dalyje mes siūlėme išbraukti žodžius “kreditoriaus pageidavimu”, nes, kaip buvo argumentuota Biudžeto ir finansų komitete, tai, kad išvadą pasirašo teisingumo ministras, nėra tikslinga.
8 straipsnį mes siūlėme papildyti 9 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame yra reglamentuojama, kokie dokumentai turi būti pateikti gaunant Vyriausybės garantiją skirstant paskolas. Finansų ministerijai siūlėme papildyti “be auditoriaus išvados – ir kitus Vyriausybės nustatytus dokumentus”. Tokiam patikslinimui Biudžeto ir finansų komitetas taip pat pritarė.
9 straipsnyje pasiūlėme 10 straipsnio 3 dalyje po žodžių “proceso kodekso” įrašyti žodžius “ir (ar) Įmonių bankroto įstatymo”. Tai koresponduoja su pono K.Glavecko pasiūlymu, kuriam pritarė Biudžeto ir finansų komitetas.
Pagrindinis komitetas nepritarė 10 straipsnio 5 dalies papildymui. Mes siūlėme įrašyti, kad skolininkui laiku negražinus dalies paskolos, Finansų ministerijos ar Turto banko sprendimu skolininko uždelsta skola gali būti laikoma visa išduota ir negrąžinta paskola. Šis klausimas buvo diskutuotas Biudžeto ir finansų komitete ir jam nepritarta. Mes iš principo neturime rimtų motyvų pritarti tai pastabai, iš esmės ji reikalauja gilesnių teisinių diskusijų.
10 straipsnis. 101 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžio “sutartis” siūlome įrašyti žodžius “ar Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatyta tvarka yra baigtas restruktūrizavimo procesas”. Šiam siūlymui pritarė ir Biudžeto ir finansų komitetas. Taip pat siūlome išbraukti 5 dalies žodžius “arba jos įgaliota institucija”.
Tokios buvo mūsų papildomo komiteto pastabos ir pasiūlymai. Ekonomikos komitetas siūlo iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Komitetų išvados buvo pateiktos. Diskusijoje pageidauja dalyvauti vienas Seimo narys. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Veselką. Prašom. Norėčiau priminti, kad pagal Statuto numatytą tvarką – 5 minutės.
J.VESELKA. Dėkui. Aš noriu pažiūrėti iš praktinės pusės, nes teorinis vaizdelis visiškai gražus. Ką rodo praktika? Štai valstybės vardu ir su valstybės garantija įmonėms buvo suteikta paskolų per 6 mlrd. litų. Ūkio ministerijos vertinimais, beviltiškos paskolos sudarys ne mažiau kaip 3 mlrd. litų. Įdomiausia, kad atsakingų už šių pinigų, kukliai tariant, neracionalų panaudojimą nebus. O ten, kur eina dideli pinigų srautai, jeigu nėra konkrečios atsakomybės ir griežtos kontrolės, visada klestės korupcija. Ar stiprina piniginių srautų kontrolę ir atsakomybę šis įstatymas? Aišku, ne.
Štai Ekonomikos komitetas pasiūlė, kad tas, kuris dalija paskolas, ir atsakytų už šių paskolų kontrolę iki jų racionalaus panaudojimo, bet Biudžeto ir finansų komitetas tai atmetė. Įdomu kodėl?
Įstatymo 3 straipsnis sako, kad Finansų ministerija išdalija paskolas, o paskui jas administruoti gali perduoti Turto bankui. Kokios ir kada Turto bankui bus atiduodamos paskolos, kaip jos bus tvarkomos, spręs Vyriausybė. Dabar išeina, kad Turto bankas, kuris buvo sukurtas tiktai bankrutavusių bankų blogoms paskoloms tvarkyti, tampa tarsi atskira ministerijos struktūra, kuri visada turės darbo: vieni išdalija paskolas, tos paskolos virsta blogomis, pervedama Turto bankui, o Turto bankas jas vis administruoja.
Bet tai dar ne viskas. Norima įteisinti, kad paskolas būtų galima pardavinėti. Vadinasi, jau ne vien tik Turto bankas tvarkys blogas paskolas, bet jas bus galima kam nors parduoti. Taip, kaip yra su Baltarusijos skola. Iš esmės šiuo įstatymu yra įteisinamas naujas verslas, t.y. paskolų išmušinėjimas.
Toliau dar įdomiau. Štai, sakykim, įmonė negali grąžinti paimtų 10 mln. litų. Iššvaistė ar blogai panaudojo, ar nenusisekė biznis, įmonei gresia bankrotas, ir štai jai šis įstatymas suteikia nenatūralų išsigelbėjimą. Pavyzdžiui, Vyriausybė leidžia šias skolas, kurių įmonė negali grąžinti, paversti nauja akcijų emisija: vakar buvo 10 mln. skola, šiandien Vyriausybė nutarė ir ši įmonė tapo turtingesnė 10 mln. Labai paprastas pavyzdys: važiuoji keliu, ant kelio arklys padarė “kaką”. Staiga Vyriausybės nutarimu priimamas sprendimas, kad tai ne “kaka”, o aukso krūva. Tik reikia dar priimti vieną sprendimą, kad ši aukso krūva yra oficialios Lietuvos banko rezervo atsargos, ir pradės klestėti ir ekonomikos, ir makroekonomikos rodikliai. Todėl manau, kad prieš priimant šį įstatymą jo poveikį korupcijai pirmiausia išanalizuotų Generalinė prokuratūra, Aukščiausiasis Teismas ir pateiktų savo išvadas dėl to, ar šio įstatymo priėmimas padės įveikti korupciją (čia visi tai prisiekinėjo, kai vyko Pasaulio banko konferencija), ar padės įteisinti tai, kad iššvaistyti 3 mlrd., ir skolų nėra. Už viską mokės mokesčių mokėtojas, o tie, kuriems reikės sugrąžinti pinigus už nekilnojamąjį turtą, žemę, pastatus, indėlius, turės laukti amžinai.
Dar kartą noriu pabrėžti, kad vis dėlto turėtume gauti Generalinės prokuratūros ir Aukščiausiojo Teismo išvadas, ar šis įstatymas prisidės prie korupcijos mažinimo Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju įtilpus į Statuto numatytą reglamentą. Diskusijos, svarstant šį įstatymo projektą, yra baigtos. Turime toliau judėti į priekį aptardami pataisas, kurios yra pateiktos ir siūlytos papildomo Ekonomikos komiteto. Jų yra keturios. Biudžeto ir finansų komitetas joms nepritarė. Siūlyčiau pradėti nuo 2 straipsnio 4 dalies papildymo, nustatant Finansų ministerijos atsakomybę už netinkamą jai pavestų funkcijų vykdymą. Ar turėtume dar kartą aptarti kiekvieną iš šių pasiūlymų, nes manau, kad kolega E.Maldeikis, pristatydamas išvadas, pakankamai detaliai pateikė jas. Ar vis dėlto, kolega Maldeiki, norėtumėte dar trumpai kiekvieną iš jų pateikti? Ne. Manau, kad yra pakankamai aiškus dalykas. 2 straipsnio 4 dalis. Ekonomikos komiteto siūlymas papildyti nustatant Finansų ministerijos atsakomybę už jai pavestų funkcijų netinkamą vykdymą. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar dėl balsavimo motyvų pageidautų kalbėti kolega M.Pronckus? Prašom.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš stebiu to įstatymo eigą. Iš tikrųjų problema yra didžiulė. Skolos milžiniškos, atsakingų valstybėje kol kas nėra ir dabar dar įteisinama tokia padėtis, kad niekas nebūtų atsakingas. Žinoma, aš pritariu: kas duoda pinigus, tas turi atsakyti už jų tinkamą panaudojimą. O jeigu taip nėra, tai kas tada išeis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš noriu dar kartą primygtinai prašyti, kad mobilieji telefonai salėje būtų išjungti arba jie būtų įjungti begarsiu režimu.
Dėl balsavimo motyvų – kolega K.Glaveckas. Prašom.
K.GLAVECKAS. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip žinote, svarstė šį papildomo komiteto pasiūlymą ir jam nepritarė remdamasis tuo, kad iš tikrųjų nesuprantama, kaip ši nuostata gali būti taikoma valstybinei institucijai. Nes mūsų visa teisinė sistema yra taip sukurta, kad iš tikrųjų kaltų nelieka. Norėčiau priminti, kad blogų paskolų portfeliai po atskirų vyriausybių buvo labai skirtingi. Taip pat ir LDDP, ir konservatorių laikotarpiu jie buvo matuojami šimtais milijonų. Kaip žinote, atsakingų neliko. Todėl, aišku, malonu, kad tas klausimas yra keliamas, jis yra būtinas. Bet šiame įstatyme mes iš tikrųjų negalime numatyti mechanizmo asmeninės ar kitokios atsakomybės už kažkada išduotas paskolas. Tai yra visai kitų įstatymų reguliavimo sritis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbos dėl šios pataisos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Gerbiamieji kolegos, po pertraukos pirmą sykį turime progą atlikti registracijos procedūrą. Prašau registruotis. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Norėčiau, kolegos Seimo nariai, suformuluoti klausimą, dėl kurio balsuosime. Dabar yra svarstomas 2 straipsnio 4 dalies papildymas, kaip siūlo Ekonomikos komitetas. Balsavimas už reiškia pritarimą Ekonomikos komiteto teikiamai pataisai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą, susilaikymas – susilaikymą. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti.
Balsavimo rezultatai: už – 24, prieš – 21, susilaikė 8. Pataisai nepritarta.
Pereiname prie to paties 2 straipsnio 5 dalies 3 punkto pakeitimo, kaip siūlo Ekonomikos komitetas. Tam nepritaria Biudžeto ir finansų komitetas. Klausčiau, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų svarstant šią Ekonomikos komiteto siūlomą pataisą? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Tačiau bendro sutarimo taip pat nėra. Todėl mes turėtume, kolegos, balsuoti. Noriu dar kartą aiškiai suformuluoti klausimą. Svarstome siūlymą dėl 2 straipsnio 5 dalies 3 punkto pakeitimo, kaip siūlo Ekonomikos komitetas. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Susilaikymas reiškia susilaikymą. Prašau kolegas Seimo narius balsuoti.
Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 25, susilaikė 14. Pataisai nepritarta.
Trečioji Ekonomikos komiteto siūloma pataisa, kuriai nepritarė pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, yra susijusi su 6 straipsnio 1 dalimi, siūlančia 7 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodžius “kreditoriaus pageidavimu”. Aš klausčiau, ar būtų norinčių kalbėti svarstant šį Ekonomikos komiteto siūlymą dėl balsavimo motyvų? Dėl balsavimo motyvų – kolega K.Glaveckas. Prašom.
K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tiktai norėčiau priminti, kad išdėstęs papildomo komiteto nuomonę ponas E.Maldeikis iš principo atsiėmė šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Aš sutinku, kad galima interpretuoti šitaip, bet toks buvo Ekonomikos komiteto siūlymas, kuriam Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė. Todėl mes turėtume spręsti klausimą balsavimu. Gerbiamieji kolegos, matau, kad yra atėjusių naujų Seimo narių, todėl kviečiu registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Formuluoju klausimą balsavimui. Svarstoma Ekonomikos komiteto pataisa, siūlanti 7 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodžius “kreditoriaus pageidavimu”. Balsavimas už reiškia pritarimą Ekonomikos komiteto siūlymui. Balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Prašau kolegas balsuoti.
Balsavimo rezultatai: už – 13, prieš – 32, susilaikė 12. Įstatymo pataisai, kurią teikia Ekonomikos komitetas, nepritarta.
Ir ketvirtoji, paskutinė pataisa, kurią Ekonomikos komitetas teikia, bet Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis, nepritaria. Ji yra susijusi su 10 straipsnio 5 dalimi siūlant papildyti šią 5 dalį nauju sakiniu. Klausiu, ar dėl šios pataisos būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Vienas – už, vienas – prieš. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Todėl aš noriu suformuluoti klausimą balsavimui. Svarstome Ekonomikos komiteto siūlymą 10 straipsnio 5 dalį papildyti sakiniu. Balsavimas už reiškia pritarimą Ekonomikos komiteto siūlomai pataisai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą, susilaikymas reiškia susilaikymą. Prašau balsuoti.
Balsavimo rezultatai: už – 17, prieš – 26, susilaikė 13. Šiai pataisai nepritarta. Taigi visos pataisos, kurioms nepritarė pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, yra apsvarstytos. Turėtume pereiti prie pritarimo visam įstatymo projektui po svarstymo, kaip siūlo Biudžeto ir finansų komitetas savo išvadoje.
Aš klausčiau, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Ar, kolega Jakučioni, dėl balsavimo motyvų norėtumėt kalbėti? Prašau, kolega.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamieji kolegos, finansų ministras, pateikdamas šį įstatymo projektą, pažadėjo Seimo nariams pateikti išsamią medžiagą apie užsienio paskolas, jų panaudojimą. Ypač buvo pageidauta dėl beviltiškų skolų nurašymo, kad reikėtų įmonių, kurios iššvaistė valstybės vardu gautas paskolas, sąrašo ir kiek ten tų lėšų iššvaistyta. Viso to reikia, kad būtų galima susidaryti bendrą vaizdą ir spręsti, kaip dėl šio įstatymo balsuoti. Bet tokios informacijos bent eiliniai Seimo nariai nėra gavę, galbūt komitetai ją gavo, ir dėl to sudėtinga apsispręsti. Bent aš balsuodamas susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už kolega K.Glaveckas. Prašom.
K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau papildyti. Ponas P.Jakučionis sako, kad Seimas negavo tos informacijos. Tai štai aš turiu dokumentą, kurį visi Seimo nariai ir komitetai gavo. Jis yra adresuotas Lietuvos Respublikos Seimui dėl informacijos pateikimo. Jame išsamiai yra pateikta visa informacija, kuri yra susijusi su šio klausimo nagrinėjimu. O apskritai šio įstatymo pakeitimo priėmimas, aš dar kartą pakartosiu, yra susijęs su reikalavimu ir būtinumu sugriežtinti reikalavimus skolininkams, taip pat numatyti beviltiškų paskolų ir skolų nurašymo galimybes. Nes tvarkant ir reguliuojant valstybės skolą šie klausimai kiekvienu atveju iškyla ir jų nesutvarkius negalima tiesiog efektyviai valdyti likusių valstybės skolų, kurios didele dalimi atsirado iš ankstesnių, kaip minėjau, ekonomikos tvarkymo ir valdymo laikotarpių. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Matau, kad nėra bendro sutarimo, turėtume klausimą spręsti balsavimu. Prieš tai kviečiu Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Kviečiu Seimo narius balsuoti dėl Valstybės skolos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-495(2), ar pritariame, ar ne po svarstymo. Prašau balsuoti. Vyksta balsavimas.
Balsavimo rezultatai: 48 – už, 2- prieš, susilaikė 8. Įstatymo projektui Nr.IXP-495 pritarta po svarstymo.
Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-550. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-551. Prekyviečių mokesčio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-552. Kelių fondo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-553. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-554. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 13, 20, 32, 33, 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-555. Akcinės bendrovės Turto bankas įstatų papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-556. Muitinės kodekso 216 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-557. Administracinių bylų teisenos įstatymo 2, 15, 18, 26, 40, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 821 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-558. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-559 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra 1-7 nuo a iki j. Prieš pakviesdamas į tribūną pranešėją – finansų ministrą J.Lionginą, norėčiau paklausti, ar Seimo nariai prieštarautų, kad visi klausimai būtų svarstomi ir pateikiami kartu? Taigi tai yra Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas bei devyni lydintys teisės aktai. Aš kviečiu finansų ministrą į tribūną pateikti įstatymų projektus.
J.LIONGINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamas Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Aš norėčiau trumpai išdėstyti esminius pakeitimus, kad Seimo nariai galėtų susipažinti su šio įstatymo pakeitimo tikslu ir siekiu sudaryti galimybę lanksčiau ir efektyviau administruoti mokesčius.
Pirmiausia įstatymo pakeitimai numato galimybę atidėti ir fizinių asmenų pajamų mokesčio nepriemoką, mokestinės paskolos sutarties termino neriboti. Dabar, kaip žinote, įstatyme įtvirtintas maksimalus dvejų metų terminas. Atidėjimo teisė suteikiama tik vietos mokesčių administratoriui. Dabar ilgesniam laikui atidėti gali tik centrinis mokesčių administratorius arba finansų ministras. Taip pat numatoma galimybė atleisti nuo delspinigių arba jų dalies, sprendžiant įsisenėjusias mokesčių mokėtojų mokestinių nepriemokų problemas. Šiuo atveju yra siūloma derinti du mechanizmus: mokesčių nepriemokų atidėjimą ir, atsižvelgiant į situaciją, atleidimą nuo delspinigių ar jų dalies.
Sankcijų už mokesčių įstatymų pažeidimus sistemos peržiūrėjimas ir atskirų sankcijų už piktybinius mokesčių įstatymų pažeidimus sumažinimas. Peržiūrimos baudos nuo apyvartos, atsisakant privalomos minimalios baudos, ir pačios baudos sumažinimas nuo 10 iki 5%, tačiau už pakartotinai padarytus piktybinius pažeidimus išlieka 10% bauda. Kitų pažeidimų atveju baudos sumažinamos nuo 100% iki 10–50%. Konkretus dydis bus nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį. Sutrumpinamas piktybinių mokesčių įstatymų pažeidimų sąrašas, išplečiamas atleidimo nuo baudų pagrindų sąrašas. Pavyzdžiui, kai įvyksta tik formalus pažeidimas, kuris nepadaro žalos biudžetui, siūloma neskirti baudų.
Taip pat siūloma atsisakyti gana prieštaringai visuomenėje vertinamo mokesčių inspektorių skatinimo, dabar 30% papildomų išieškotų sumų patenka tiesiai į Valstybinę mokesčių inspekciją, kuri šias lėšas naudoja savo reikmėms. Naujajame įstatymo projekte materialinio skatinimo galimybės nebėra.
Siūloma supaprastinti ir sutrumpinti mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūras. Atsisakoma vietos mokesčių administratoriaus, kaip mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos, bei labai aiškiai apibrėžiama mokestinio ginčo sąvoka, nustatant, kad jis nagrinėjamas laikantis ikiteisminės procedūros, o visi kiti mokesčių administratoriaus veiksmai gali būti skundžiami tiesiai apygardų administraciniams teismams. Siekiant išspręsti nepagrįstų išieškojimų problemą bei apsaugoti mokesčių mokėtoją nuo apyvartinių lėšų trūkumo, siūloma mokesčių išieškojimo momentą perkelti po mokestinio ginčo galutinio išsprendimo. Dabar mokesčių administratorius turi teisę iš banke esančių įmonės sąskaitų nurašyti ginčijamą mokesčių sumą jau po centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo. Siūloma nustatyti 5 metų išieškojimo senaties terminą.
Finansų ministerija taip pat siekia, kad būtų pakeistas terminas, per kurį bankai privalo informuoti apie ūkio subjekto sąskaitos atidarymą ir uždarymą. Dabar bankai apie tai privalo pranešti per mėnesį. Tačiau manoma, kad toks laikotarpis yra pernelyg ilgas ir taip nesąžiningiems mokesčių mokėtojams sudaromos galimybės piktnaudžiauti ir likti nepastebėtiems. Tad šis terminas trumpinamas iki 3 dienų. Siūlome apriboti delspinigių skaičiavimą iki 180 dienų po teisės išieškoti nepriemoką atsiradimo.
Siūloma įvesti paskesnio turto arešto akto sankcionavimo teisme sistemą. Areštavus turtą arešto aktas per 3 dienas turės būti pateiktas apygardos administraciniam teismui tvirtinti. Pripažįstamas netekęs galios 53 straipsnis, kuriame buvo nustatyta galimybė taikyti komercinės ūkinės veiklos apribojimus, sakykim, kaip importo ir eksporto vykdymą.
Tai yra pagrindiniai ir esminiai šio įstatymo pakeitimai ir kartu, kaip minėjo posėdžio pirmininkas, teikiamos 9 įstatymų pataisos, kurios yra susijusios su Mokesčių administravimo įstatymo pataisomis.
Aš dabar galėčiau atsakyti į klausimus dėl pagrindinio įstatymo, o paskui galėčiau trumpai dėl visų. Ar man pereiti per visus?
PIRMININKAS. Yra du norintys dabar paklausti. Jeigu klausimai susiję su pagrindiniu Mokesčių administravimo įstatymo projektu, tai prašau. Pirmasis jūsų norėtų klausti kolega J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Mano klausimas būtų gana bendro pobūdžio ir, ko gero, apie visą paketą. Aš manau, kad vis tiek negalima atmesti, jog teikiami įstatymai netiesiogiai gali būti susiję su finansiniais nusikaltimais. Todėl ar jūs sutiktumėte, kad priimant šį įstatymą reikia kriminologinės ekspertizės ir reikia, kad projektas taip pat būtų įvertintas antikorupciniu aspektu. Tuo labiau kad mes tikrai jau dabar turim Lietuvoje institucijų, kurios tyrinėja korupciją, tai ir “Transference International” skyrius, ir mūsų dvi institucijos. Tai ar jūs sutiktumėte, kad iki priėmimo mes tai turime atlikti?
J.LIONGINAS. Aš nieko prieš, kad tos institucijos atliktų. Žinoma, mums būtų ir ramiau, ir geriau. Tačiau idėja yra ta, kad jeigu Seimas spėtų, tai būtų gerai, kad įsigaliotų nuo liepos 1 d. Kad būtų galima spręsti tų įmonių problemas ir tas nepriemokas, kaip žinome, apie 3 mlrd. litų. Toms įmonėms, kurios gali veikti, reikia sudaryti sąlygas veikti, išsprendžiant šios dienos finansines problemas. Tų, kurios, faktiškai matome, kad jau negalės toliau vykdyti veiklos remiantis naujuoju Bankroto įstatymu, reikia spręsti dėl uždarymo, likvidavimo ir t.t., ir pan. Bet jeigu tai bus įvertinta, aš manau, visiems bus iš to gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų taip pat nori paklausti Seimo narys V.Greičiūnas.
V.GREIČIŪNAS. Aš norėčiau pasitikslinti vieną detalę, tai dėl strateginio investuotojo. Ar terminas šiame ar kituose teisiniuose aktuose vartojamas ir kur yra tas apibrėžimas, kokiame dokumente, kas yra strateginis investuotojas?
J.LIONGINAS. Jeigu gerai prisimenu, tai pagrindinis yra Užsienio investicijų įstatymas ir ten apibrėžimas duotas. Bet aš galėčiau patikslinti. Nes tai ne šio įstatymo, kuris dabar teikiamas Seimui, pagrindinė idėja ir esmė. Ta sąvoka vartojama.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat jūsų nori klausti kolega E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai matau, kad yra atliktas titaniškas darbas. Tam tikra prasme, jeigu įstatymas būtų priimtas, būtų mokesčių administravimo srities revoliucija, nes tikrai įstatymo projektas susijęs su daugelio straipsnių pakeitimais. Aišku, galbūt geriau būtų buvę teikti naują šio įstatymo redakciją, negu mėgint daryti pataisas. Klausimas. Iš tikrųjų vienas iš straipsnių kalba apie tai, kad iš piktybinių mokesčių įstatymo pažeidimų sąrašo išbraukiami pažeidimai, kurie nėra daromi tyčia. Vis dėlto ar tai nėra galimybė… Aš visiškai pritariu tokiai nuostatai, bet ar tai nepadidins galimybių patiems mokesčių inspekcijos pareigūnams traktuoti, kas yra tyčinis pažeidimas, kas ne. Nes tikrai šitas įvardijimas nėra pakankamai tikslus ir aiškus.
J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Faktiškai tai buvo apibendrinta mokesčių administratorių ir tiek pat gauta pasiūlymų iš asocijuotų verslo struktūrų, kokią formuluotę palikti šiame įstatymo projekte, kurio pataisos yra teikiamos. Gyvenimas parodys, bet kol kas siūloma palikti taip, kaip čia suformuluota.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš norėčiau paklausti, gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti pagrindiniam Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui po pateikimo bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Įstatymui pritarta po pateikimo bendru sutarimu.
Aš dabar finansų ministro prašyčiau pateikti lydinčiuosius teisės aktus visus iš karto, galėtume juos aptarti ir tada paklausti.
J.LIONGINAS. Yra devynių įstatymų pataisos. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projekto pakeitimais siekiama, kad už atskirų mokesčių įstatymų pažeidimus būtų skiriamos vienodos baudos. Dėl pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo specifikos pridėtinės vertės mokesčio 36 straipsnyje detalizuojama baudos skyrimo tvarka, tačiau baudų dydis yra toks pat, kaip ir numatytas Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte.
Prekyviečių mokesčio įstatymo projektas taip pat susijęs su mano pateiktu Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektu. Prekyviečių mokesčio įstatymo 10 straipsnio nuostatos iš esmės nekeičiamos, bet suredaguojamos taip, kad būtų aiški nuoroda į Mokesčių administravimo įstatymą. Pakeitimais siekiama, kad už atskirų mokesčių įstatymų pažeidimus būtų skiriamos vienodos baudos.
Kelių fondo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pakeitimais ir papildymais siekiama, kad už atskirų mokesčių įstatymų pažeidimus būtų skiriamos vienodos baudos, o delspinigių skaičiavimo tvarka ir jų dydis nesiskirtų. Iki šiol už Kelių fondo įstatymo pažeidimus baudos nebuvo skiriamos.
Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas. Taip pat projektas teikiamas kartu su Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu. Juridinių asmenų pelno mokesčio 15 straipsnio nuostatos iš esmės nekeičiamos, bet suredaguojamos taip, kad būtų aiški nuoroda į Mokesčių administravimo įstatymą.
Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 13, 20, 32, 33, 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat įstatymo nuostatos iš esmės nekeičiamos, bet suredaguojamos taip, kad būtų aiški nuoroda į Mokesčių administravimo įstatymą arba baudos dydis būtų toks pat, kaip ir numatyta Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte. Pakeitimais siekiama, kad už atskirų mokesčių įstatymų pažeidimus būtų skiriamos vienodos baudos, o delspinigių skaičiavimo tvarka ir jų dydis nesiskirtų.
Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės Turto bankas įstatų papildymo įstatymo projektas. Šiuo metu įmonių kreditoriai yra keletas valstybinių institucijų, tai yra Valstybinė mokesčių inspekcija, “Sodra”, Muitinės departamentas, Turto bankas, o tai mažina įmonių gaivinimo galimybes ir reikalauja didelių materialinių ir darbo jėgos išteklių siekiant užtikrinti nepriemokų išieškojimą. Kadangi Mokesčių administravimo įstatymo projekte suteikta teisė centriniam mokesčių administratoriui perduoti akcinei bendrovei Turto bankas teisę vykdyti mokesčių mokėtojų mokestinių nepriemokų išieškojimą, o Muitinės kodekso 216 straipsnio papildymo įstatymo projekte numatyta, kad Muitinės departamentas turi teisę perduoti akcinei bendrovei Turto bankas importo ir eksporto mokesčių, muitų, baudų ir delspinigių išieškojimą, todėl siekiant suderinti šias nuostatas siūloma papildyti akcinės bendrovės Turto bankas įstatų III skyrių atitinkamomis nuostatomis, suteikiančiomis šias teises Turto bankui.
Muitinės kodekso 216 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Kaip ir minėjau, tai susiję su tuo, kad bus galimybė perduoti Turto bankui eksporto, importo mokesčio, muitų, baudų ir delspinigių išieškojimą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Projektas teikiamas kartu su Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu. Administracinių bylų teisenos įstatyme siūloma atsisakyti mokestinių ginčų sąvokos, nes tai turėtų būti Mokesčių administravimo įstatymo reguliavimo dalykas. Bus išvengta dažno Administracinių bylų teisenos įstatymo kaitaliojimo, nes mokestinio ginčo sąvoka keičiama Mokesčių administravimo įstatyme. Taip pat keičiamos nuostatos, reglamentuojančios mokestinių ginčų nagrinėjimą. Nustatoma, kad mokestinių ginčų komisija, kaip ikiteisminė instancija, nagrinėja tik mokestinius ginčus. Kiti mokesčių administravimo subjektų sprendimai ar veiksmai, neveikimas, mokesčių, kitų privalomų mokėjimų klausimai skundžiami bendra tvarka. Šiuo projektu tai pat nustatoma, kad administracinis teismas turi patvirtinti mokesčių administratoriaus uždėtą turto areštą.
Ir paskutinis – tai Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jo nuostatos taip pat suderinamos su Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, kadangi nustatoma atsakomybė ne tik už klaidingos informacijos apie atidarytas atsiskaitomąsias bei einamąsias sąskaitas pateikimą ar visišką tokios informacijos nepateikimą, bet ir už informacijos apie atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas nepateikimą, pavėluotą pateikimą ar klaidingą tokios informacijos pateikimą. Be to, ši atsakomybė numatoma ne tik bankų vadovams, bet ir visų ūkio subjektų vadovams, nes pagal Mokesčių administravimo įstatymo 261 straipsnio 4 dalies papildymą numatoma ūkio subjekto pareiga pranešti centriniam mokesčių administratoriui apie užsienio bankuose atidarytas ir uždarytas sąskaitas. Taip pat siūloma sumažinti apatinę sankcijos ribą iki 2000, suteikiant galimybę labiau diferencijuoti baudas pagal pažeidimo pobūdžio sunkumą.
Tai yra esminės šių devynių įstatymų pakeitimų projektų, kurie betarpiškai susiję su mano pateikto Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimais, pataisos.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų klausti nepageidauja nė vienas Seimo narys, todėl dar kartą dėkoju už pateikimą.
Aš norėčiau klausti, gerbiamieji Seimo nariai, ar mes jau esame apsisprendę, kad šie lydintieji aktai būtų svarstomi kartu ir dėl jų visų būtų galimybė kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar būtų pageidaujančių taip daryti? Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Taip pat norėčiau klausti, ar šiems devyniems teisės aktams – įstatymų projektams nuo Nr.IXP-551 iki Nr.IXP-559 – galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Priešingai teigiančių nei girdžiu, nei matau. Lydintiesiems teisės aktams po pateikimo yra pritarta bendru sutarimu.
Turėtume apsispręsti dėl komitetų ir svarstymo datų. Seniūnų sueiga siūlo dėl 1-7a, 1-7b, 1-7c, 1-7d, 1-7e, 1-7f, 1-7g ir 1-7h pagrindiniu komitetu skirti Biudžeto ir finansų komitetą, dėl 1-7i ir 1-7j pagrindiniu skirti Teisės ir teisėtvarkos, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetus. Ar būtų priimtini tokie siūlymai? Dėl svarstymo komitetuose tvarkos kolega R.Šukys. Prašom.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašyčiau galbūt Teisės ir teisėtvarkos komitetą skirti papildomu ir dėl kitų įstatymų projektų, ypač dėl Nr.IXP-550 – Mokesčių administravimo įstatymo, kadangi, kaip minėjo pranešėjas, ten kalbama apie Mokestinių ginčų komisijos, kaip ikiteisminės institucijos, veiklos pertvarkymą. Ten taip pat kalbama apie kitus dalykus, kurie anksčiau ar vėliau patenka į teismus. Ta prasme yra labai susiję Administracinių bylų teisenos įstatymo bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymo projektai, todėl būtų tikslinga, kad ir pagrindinį kaip papildomas komitetas nagrinėtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolegos Seimo nariai neprieštarautų, kad papildomu komitetu visais klausimais taip pat būtų paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, išskyrus 7i ir 7j klausimus, dėl kurių Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų pagrindinis? Prieštaravimų negirdžiu. Taip nuspręsta bendru sutarimu. Svarstymo data siūloma šių metų gegužės 8 d. Ar būtų bendras sutarimas šiuo klausimu? Priešingai teigiančių negirdžiu. Dėkoju. Apsispręsta ir dėl svarstymo datos.
Seimo nutarimo "Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Valstybės turto fondo veiklai, Kelių fondo veiklai, valstybės investicijoms, padarytoms iki 2000 11 01, paskoloms, gautoms su valstybės garantija, ištirti ir įvertinti sudarymo" projektas Nr.IXP-546 (pateikimas)
Judam į priekį. Pagal darbotvarkėje numatytą grafiką, šiek tiek aplenkdami laiką, nagrinėjame darbotvarkės 1-8a klausimą – Seimo nutarimo projektą Nr.IXP-546. Iniciatorius – Seimo Ekonomikos komiteto vadovas V.Uspaskich kartu su 62 Seimo narių parašais. Kviečiu jus, kaip iniciatorių, pateikti klausimą tribūnoje.
V.USPASKICH. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pastaruoju metu sulaukta daug neigiamo dėmesio dėl Valstybės turto fondo veiklos, dėl Kelių fondo veiklos, dėl kreditų su valstybės garantija, dėl investicijų, todėl aš, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, siūlyčiau sudaryti laikinąja Seimo tyrimo komisiją, kuri kompleksiškai įvertintų ir ištirtų minėtų fondų veiklą ir būklę, valstybės investicijų ir paskolų su valstybės garantija teisėtumą, tikslingumą ir kitas aplinkybes. Komisiją sudaryti pagal Seimo frakcijų proporcingo atstovavimo normas ir suteikti jai Seimo statute ir įstatyme nustatytas teises ir įgaliojimus.
Vadovaudamasis Seimo Statuto 73 straipsnio 3 dalimi, t.y. jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu reikalauja sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo komisiją, Seimas turi ją sudaryti artimiausio posėdžio metu, todėl prašau Seimą artimiausio posėdžio metu sudaryti laikinąją tyrimo komisiją Valstybės turto fondo veiklai, Kelių fondo veiklai, valstybės investicijoms ir paskoloms, gautoms su valstybės garantiją, ištirti ir įvertinti. Galima ir dabar. Frakcija pateikė savo narius dalyvauti šioje komisijoje. Tai V.Uspaskich, G.Šivickas, R.Valčiukas, Z.Balčytis, A.Butkevičius, A.Matulevičius, J.Razma, R.Vaštakas… ne, neatsisako, ir K.Glaveckas, man atrodo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kol kas siūlau dar neskubėti į priekį ir užbėgti įvykiams už akių. Yra šio nutarimo projekto pateikimo stadija. Jūsų, pranešėjau, paklausti norėtų bene penketas Seimo narių. Pirmasis yra kolega J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Gerbiamasis kolega, norėčiau pasiteirauti, kodėl jūs manote, kad tų uždavinių, kuriuos jūs išvardijote, negalėtų atlikti Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija? Juk yra ir specialus priedas komisijos, kaip nuolatinės komisijos, vadovui, yra ir aparatas, ir, man atrodo, žmonės patikimi, ir sritis visiškai pagal šios komisijos paskirtį. Kodėl dar reikia atskiros komisijos? Ar tai yra nepasitikėjimas egzistuojančia Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija?
V.USPASKICH. Visiškai pasitikim. Su tos komisijos pirmininku aptarėme ir nusprendėme, kad būtų tikslinga sudaryti tokią komisiją.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti norėtų taip pat Seimo narys J.Karosas.
J.KAROSAS. Mano klausimas yra artimas tam, ko klausė gerbiamasis J.Razma.
Aš suprantu problemos aktualumą, bet man truputį kelia nerimą, kiek mes galime Seime steigti naujų komisijų. Aš nejaučiau per tą trijų Seimų praktiką tokios situacijos, kokia yra dabar. Ar kiekvienai problemai spręsti mes turime steigti naują instituciją? Ar mes negalime tų problemų perduoti toms institucijoms, kurios jau dirba?
V.USPASKICH. Aš galvoju, kad reikia steigti tokią komisiją, nes vis dėlto mes atstovaujame rinkėjams. Rinkėjai nori žinoti, kas darosi mūsų valstybėje, todėl aš siūlau tą padaryti. Jeigu dar mane išrinksite tos komisijos pirmininku, pajudės reikalai. (Juokas, plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų atvirumą. Taip pat jūsų nori paklausti kolega V.Matuzas.
V.MATUZAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau pasitikslinti, ar jūs, vadovaudamas komisijai, numatote, kad komisija dirbs konkrečiai nustatydama, esant kuriam premjerui, kokie veiksmai buvo atlikti. Aš norėčiau pasitikslinti, ar ta komisija baigia tyrimą būtent tada, kai pradėjo dirbti R.Pakso antrojo vyriausybė?
V.USPASKICH. Visai nesupratau, ką jūs ten klausėte.
V.MATUZAS. Aš galiu patikslinti.
V.USPASKICH. Taip.
V.MATUZAS. Buvo Paksas pirmasis, yra Paksas antrasis, tarkim, kaip dabar priimta pasakyti. Buvo A.Kubilius…
V.USPASKICH. Aišku, supratau. Ir tas, ir kitas bus tikrinami.
V.MATUZAS. Aišku. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat jūsų norėtų klausti kolega R.Sedlickas.
R.A.SEDLICKAS. Kaip šios komisijos kūrimas atakuos dabartinį LISCO privatizavimą? Ar tas bus kaip nors susieta, ar jūs prašysite ką nors daugiau, ar kokį moratoriumą, ar ką? Ar tai bus žiūrima vien tik dėl ateities, kad pažiūrėtumėte, ką daro Turto… ta įstaiga, kad ateityje būtų galima sukurti geresnius įstatymus?
V.USPASKICH. LISCO privatizavimas tai yra tik viena iš priežasčių. Tokių yra tūkstančiai.
PIRMININKAS. Paskutinis klausiantysis yra kolega A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, kad čia datą- lapkričio 1 d. reikia pakeisti bent jau Velykų data – balandžio 15 d.
V.USPASKICH. Sutinku.
A.KUBILIUS. O antras klausimas – neaišku, nuo kada jūs pradėsite, ar nuo 1990 m. kovo 11 d., ar, kaip buvo įprasta, nuo 1913 metų?
V.USPASKICH. Jeigu šiandien priimsime, tai nuo rytojaus pradėsime dirbti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Daugiau jūsų klausti pageidaujančių nėra. Svarstome Seimo nutarimo projektą. Per pateikimo stadiją dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš. Ar būtų pageidaujančių kalbėti? (Balsai salėje) Nėra pageidaujančių kalbėti. Ar būtų prieštaraujančių, kad būtų pritarta nutarimo projektui po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prieštaravimų negirdėti. Nutarimo projektui pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu skirti Ekonomikos komitetą, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetą, svarstyti kitą savaitę, t.y. balandžio 17 d. Ar būtų priimtinas Seniūnų sueigos siūlymas taip svarstyti ir priimti šį Seimo nutarimą? (Balsai salėje) Ar būtų prieštaravimų, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas bei būtų svarstoma kitą savaitę, balandžio 17 d. Prieštaravimų… Kolega A.Sakalas dėl vedimo tvarkos.
A.SAKALAS. Aš tikrai neprieštaraučiau, bet manau, kad komisijos paskyrimas nėra norminis dokumentas, ją turbūt galima būtų paskirti ir šiandien ir nėra ko labai daug atidėlioti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš vis tiek siūlyčiau, kadangi yra iškelti kai kurie klausimai, taip pat aš remiuosi Seniūnų sueigos siūlymu, kita savaitė, galbūt tai galėtų būti antradienis, 17 diena, jeigu dar spėtų komitetai susirinkti, tikrai nepakenktų šio sprendimo kokybei. Ar galėčiau prašyti jūsų bendro sutarimo tam, kad Seniūnų sueigos siūlymui būtų pritarta? Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, taigi šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas. Prie jo bus grįžta per plenarinį posėdį kitą antradienį.
Seimo protokolinis nutarimas dėl Jūratės Martinkutės skundo
Būtų siūlymas rytiniame posėdyje apsvarstyti dar vieną rezervinį klausimą. Tai Seimo protokolinio nutarimo projekto dėl Jūratės Martinkutės skundo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos atsisakymo įstatymo nenumatytu pagrindu pripažinti peticiją ir svarstyti iš esmės kreipimąsi ,,Dėl priemonių valstybės skolos kasmetiniam judėjimui sustabdyti ,,Sodros”, Valstybinės ligonių kasos bei visos valstybės bankrotui perspėti”. Vadovaudamasis Peticijų įstatymo 10 straipsniu ir Seimo Peticijų komisijos nuostatų 31 punktu, Seimas turi priimti sprendimą – atmesti ar patenkinti J.Martinkutės skundą. Koks jis yra, jau pasakyta. Todėl kviečiu į tribūną Peticijų komisijos pirmininką, kuris supažindins Seimą su šiuo skundu, ankstesniu jos kreipimusi bei komisijos sprendimu nepripažinti šio kreipimosi peticija, taip pat šio sprendimo motyvais. Prašau, kolega.
R.RUZAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Kolegos, jūs turite pažymą ir joje viskas išdėstyta. Didelė dalis įvairių pasiūlymų buvo sudėta į vieną peticiją. Iš viso jų net 16. Todėl aš nežinau, ar čia jas visas tiesiog apibūdinti, ar susipažinote. Mūsų komisijos išvada yra tokia, kad prašytume pareiškėjos skundo nepagrįsti ir atmesti. Jeigu būtų kokių klausimų, bandytume atsakyti, nes čia tiesiog vien tai konstatuoti, skaityti tuos 5 lapus, turbūt nebūtų prasmės, nes visi turite trumpą sąvadą su kiekvienu to klausimo apibūdinimu, kuris prasideda nuo paprasčiausio – sumažinti valstybės išlaidas 50% ministerijoms ir panašiai, kas prieštarauja priimtiems įstatymams, kurie jau šiandien galioja. Tai būtų trumpai. Mūsų komisijos siūlymas yra atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū. Šiaip norėčiau priminti, kad svarstome protokolinio nutarimo projektą. Ar kolega A.Vazbys primygtinai norėtų klausti? (Balsai salėje) Gerai, kolega A.Vazbys tiesiog nori klausti. Prašom.
A.VAZBYS. Aš tiesiog norėjau pasitikslinti, ar tai reikštų, kad visi tie 16 pasiūlymų, kurie yra išdėstyti peticijoje, jūsų komisijos nuomone, nėra verti to, kad būtų svarstomi?
R.RUZAS. Taip, tai nėra vien komisijos nuomonė. Pagal Peticijų įstatymą prieš nagrinėdami pačią peticiją, mes taip pat kiekvienu šiuo klausimu užklausėme ir paprašėme paaiškinimų įvairių institucijų, kurios davė tikslinius atsakymus į mūsų pateiktus klausimus. Tada komisija apsisprendė, ar tai gali būti tenkintinas, ar netenkintinas klausimas. Manytume, kad šiuo atveju peticijoje tikrai nebuvo tokių klausimų, kurie būtų priimti kaip peticija nagrinėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, turėtume apsispręsti dėl Peticijų komisijos teikiamo protokolinio nutarimo projekto, bet prieš priimant protokolinį nutarimą, kuris jums visiems yra išdalintas, klausiu, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti nėra. Taigi prieš jūsų akis yra Lietuvos Respublikos Seimo protokolinio nutarimo projektas, teikėjas – Peticijų komisijos pirmininkas R.Ruzas. Būtų siūlymas šį klausimą vis dėlto spręsti balsuojant. Prieš tai kolegas Seimo narius kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Aš prašau Seimo narius balsuoti dėl komisijos pirmininko R.Ruzo teikiamo protokolinio nutarimo projekto, kuriuo siūloma nutarti atmesti J.Martinkutės skundą. Prašau kolegas balsuoti. Balsavimas už reiškia pritarimą protokolinio nutarimo projektui, balsavimas prieš reiškia nepritarimą, susilaikymas reiškia susilaikymą.
Už – 43, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai, Seimo protokolinis nutarimas priimtas.
Seimo nutarimo "Dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininko pavaduotojo patvirtinimo" projektas Nr.IXP-532 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Taip pat, gerbiamieji kolegos, jeigu jūs neprieštarautumėte, būtų siūlymas išspręsti trečiąjį rezervinį klausimą, kuris yra susijęs su pakankamai formaliu dalyku, t.y. baigti formuoti Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos vadovybę. Tai būtų Seimo nutarimas dėl šios komisijos pirmininko pavaduotojo tvirtinimo. Kviečiu Seimo narę N.Steiblienę pateikti klausimą.
N.STEIBLIENĖ. Šių metų kovo 30 d. vykusiame Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo 6 iš 10 komisijos narių, bendru sutarimu nutarta komisijos pirmininko pavaduotoju išrinkti B.Bradauską.
PIRMININKAS. Aš prašau jūsų nepasitraukti iš tribūnos, nes tik dabar įjungiau užsirašymą diskusijoje. Ar yra norinčių klausti pranešėjos? Norinčių klausti nėra, nes tai yra formalus klausimas. Dėkoju pranešėjai. Pateikimo stadija. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime pritarti nutarimo projektui po pateikimo bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Taip ir sutarta. Ar būtų prieštaraujančių, kad mes šį Seimo nutarimą priimtume dabar? Prieštaravimų negirdžiu.
Gerbiamieji kolegos, ar galėtume, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų ir dalyvauti diskusijoje svarstymo metu, bendru sutarimu po svarstymo iš karto pereiti prie priėmimo? Nėra prieštaravimų. Pereiname prie priėmimo. Yra galimybė kalbėti dėl balsavimo motyvų. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Klausimas yra pakankamai aiškus, todėl, gerbiamieji kolegos, aš kviečiu prieš balsuojant registruotis. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 51 Seimo narys.
Aš kviečiu Seimo narius balsuoti dėl Seimo nutarimo Nr.IXP-532 – dėl Seimo ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininko pavaduotojo patvirtinimo. Vyksta balsavimas.
Už – 43, prieš nėra, susilaikė 4. Seimo nutarimas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, 13.13 val. noriu paskelbti rytinio plenarinio posėdžio pabaigą, bet prieš tai kolega A.Kubilius nori kalbėti dėl vedimo tvarkos.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar būtų galima sužinoti? Popietinėje darbotvarkėje lyg ir yra įrašytas klausimas, kurį pateikė socialdemokratai. Kuriuo metu jis bus svarstomas?
PIRMININKAS. Jis bus svarstomas 15 val. Nuo šių dviejų darbotvarkės klausimų bus pradėtas svarstymas. Gerbiamieji kolegos, sveikinu su ilgesne pietų pertrauka. Rytinis posėdis baigtas.