Tryliktasis (64) posėdis
2001 m. balandžio 5 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS

PIRMININKAS. Pradėkime balandžio 5 dienos, ketvirtadienio, plenarinį posėdį. Prieš pradėdamas noriu jus informuoti, kad kovo 28 dieną gautas Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Atostogų įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo grąžinimo Seimui pakartotinai svarstyti. Dekreto esmė ta, kad Prezidentas grąžina Seimui pakartotinai svarstyti Atostogų įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymą. Taip pat šio įstatymo projektas, kurio Prezidentas nepasirašė. Mes jį įtrauksime į antradienio darbotvarkę. Tiek informacijos. Dar noriu paskelbti, kad nuo balandžio 5 iki gegužės 4 dienos yra sudaryta nauja balsų skaičiavimo grupė iš B.Bradausko… (Balsai salėje) Prašau? B.Bradausko, J.Jučo, G.Kniukštos, G.J.Mincevič ir V.Šustausko. Ar pritartumėt šios grupės sudėčiai? Ačiū. Nėra prieštaravimų.

2001 m. balandžio 5 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Dabar mums reikėtų patvirtinti arba jums pritarti darbotvarkei. Seniūnų sueiga darbotvarkei pritarė padarydama kai kurias korektyvas, yra užtušuota juodai. Taigi prašom registruotis. Vyksta registracija. Į posėdį atvyko 89 Seimo nariai. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Nėra prieštaravimų. Tada darbotvarkė patvirtinta.

Akcinių bendrovių įstatymo 10, 20, 37, 37¹, 43 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-349* (priėmimas)

Norėčiau pradėti svarstyti 1 darbotvarkės klausimą – Akcinių bendrovių įstatymo 10, 20, 37, 37¹, 43 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-349. Priėmimo stadija. Pranešėjas – Seimo narys V.Orechovas. Prašom.

V.ORECHOVAS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komiteto vardu teikiu Akcinių bendrovių įstatymo 10, 20, 37, 37¹, 43 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-349. Šiam įstatymo projektui po svarstymo Seimo plenariniame posėdyje šių metų kovo 27 dieną buvo pritarta bendru sutarimu. Po svarstymo Seime iki priėmimo dienos šiam įstatymo projektui yra gautas vienas pasiūlymas. Seimo nario J.Razmos pasiūlymas papildyti įstatymo 20 straipsnį nauja 7 dalimi. Balandžio 4 dieną Ekonomikos komiteto posėdyje šiam pasiūlymui nuspręsta iš esmės pritarti. Siūlau pradėti Bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimą pastraipsniui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Siūlyčiau likti tribūnoje. Pradedame priėmimo procedūrą pagal kiekvieną straipsnį.

Dėl 1 straipsnio, kuris keičia Akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnį, pasiūlymų, pataisų negauta. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų priimant šį straipsnį? Nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti šio straipsnio priėmimui? Galima. Negirdėti prieštaravimų. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis, kuris keičia bazinio įstatymo 20 straipsnį. Ar yra norinčių? Yra gauta, kaip ir skelbė pranešėjas, Seimo nario J.Razmos pataisa, kuriai komitetas iš dalies, sakėte, pritaria. Taip? Tuomet aš paprašyčiau pataisos autorių trumpai pateikti, gal jis sutiks su tuo, ką komitetas priėmė. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, pastaruoju laiku, laikraščiams plačiai aprašant SBA ir “Status” ginčo istoriją, aš manau, kad visi atkreipėme dėmesį, jog gali susidaryti tokia situacija, kad ženkli akcijų dalis yra teismo padaroma neturinčia balso teisės, ir tokiu atveju pagal dabar galiojantį Akcinių bendrovių įstatymą labai nežymi akcininkų dalis, kartais net 1%, kurie teturi balso teisę turinčias akcijas, gali priimti labai reikšmingus sprendimus, net likviduoti bendroves ar įkeisti didelį turtą ir t.t. Todėl aš ir pasiūliau, kad tais atvejais, kai daugiau kaip trečdalis akcijų yra neturinčios balso teisės, kad patys reikšmingiausi sprendimai, kurie yra akcininkų susirinkimo galioje, kur paprastai reikia dviejų trečdalių balsų, kad jie tiesiog būtų atidedami. Tai yra dabar patikslinta redakcija pagal Teisės departamento pastabas, todėl jeigu būtų balsuojama, siūlyčiau balsuoti, kaip pasiūlė Teisės departamento specialistai, o ne taip, kaip aš esu išdalinęs pirmąją redakciją.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma pateikė dvi pataisas dėl 20 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies ir dėl to straipsnio papildymo 7 dalimi. Bet kad mes pradėtume svarstyti jūsų pataisas, reikia, kad 29 Seimo nariai jas paremtų. Ar yra norinčių paremti? Gal bendru sutarimu? Ar yra prieštaraujančių? Negirdėti prieštaravimų. Jūsų pasiūlymai paremti. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Mes tuomet turėtume nutarti, ar priimame 2 straipsnį, kuris keičia 20 straipsnio 4 dalies 2 punktą, 5 dalies pakeitimą ir papildyti jį 7 dalimi, kaip siūlė Seimo narys J.Razma. 7 dalį suredagavo Teisės departamentas. Ar aiškiai pasakiau? Ar sutiktumėte bendru sutarimu pritarti? Pritariat. Ačiū. Taigi mes tada turime priimti 2 straipsnį su Seimo nario J.Razmos priimtom pataisom.

Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar pritartumėte tada bendru sutarimu? Nesigirdi prieštaravimų. Bendru sutarimu 2 straipsnis su pataisomis priimtas.

3 straipsnis. Dėl jo negauta pataisų. Dėl priėmimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Ačiū. Bendru sutarimu 3 straipsnis priimtas.

Dėl 4 straipsnio taip pat negauta pastabų, papildymų. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti šį straipsnį? Nėra prieštaraujančių. 4 straipsnis priimtas.

5 straipsnis. Dėl jo negauta papildymų, pasiūlymų keisti, papildyti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galėtume priimti? 5 straipsnis priimtas neprieštaraujant.

6 straipsnis. Nėra pataisų. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Yra pasiūlymas priimti bendru sutarimu. Nėra prieštaraujančių. Priimtas.

Ir paskutinis, 7 straipsnis, baigiamosios nuostatos. Taip pat negauta pastabų, dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Bendru sutarimu galime priimti? Ačiū. Bendru sutarimu priimta. Taigi mes apsvarstėm atskirus šio įstatymo straipsnius ir juos priėmėm.

Dabar reikėtų balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo. Prašau registruotis. Vyksta registracija. Jūs galite grįžti į savo vietą. Ačiū jums. Kompiuteris neužregistravo visų. Prašau pakartoti. Pakartokim registraciją. Vyksta registracija. Prašau registruotis. Genda kompiuteris, nerodo salėje esančių žmonių. Kad sutaupytume laiko, gal galėčiau pakviesti balsų skaičiavimo komisiją pagelbėti kompiuteriui? Kviečiu B.Bradauską, J.Jučą, G.Kniukštą, G.J.Mincevičių ir V.Šustauską užimti aukštesnes vietas. Prašau pakelti rankas, kad būtų galima suskaičiuoti Seimo narius, esančius salėje. (Balsas salėje) Pagal pirštų atspaudus nustato tapatybę.

Užsiregistravo 99 Seimo nariai. Kas už tai, kad mes priimtume Akcinių bendrovių įstatymo 10… (Balsai salėje) Nieko negirdžiu. Atsiprašau, dėl motyvų. Ačiū. Pradėjo veikti kompiuteris. Iš pradžių dėl balsavimo motyvų nori kalbėti Seimo narys A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia mane labai nuliūdino tai, kad buvo labai mažai diskutuojančių žmonių dėl tokio svarbaus įstatymo. Antra, vis dėlto šios pataisos pablogins smulkių akcininkų teises dalyvaujant įmonių valdyme, taip pat formuojant įstatinį kapitalą. Aš puikiai prisimenu, kai konservatorių valdymo laikais dėl kai kurių pataisų vyko diskusija ilgiau kaip du mėnesius, bet vis dėlto konservatoriai tada, panaudoję tam tikrą jėgą, jas priėmė ir už jas buvo nubalsuota. Tai buvo gana neigiamas rezultatas. Taip pat reikia pasakyti daugeliui žmonių, kad išsivysčiusios valstybės, tokios kaip JAV ir Japonija, prieš penkiolika metų suprato, kad į valdymą reikia įtraukti smulkius akcininkus ir jiems tiesiog parduoti 25% akcijų, kad padidėtų darbo našumas. Technologinės pažangos daugiau negalima išvystyti, o norint, kad įmonė efektyviau ir našiau dirbtų, yra orientuojamasi į žmogaus kompetenciją ir kvalifikaciją. Vis dėlto mes vėl grįžtam į aštuntąjį dešimtmetį, neįvertinę tam tikrų kompetentingų žmonių išvadų bei pasiūlymų. Aš tikrai balsuosiu prieš. Ir norėčiau priminti: vakar kai kurie Seimo nariai televizijos laidose kalbėjo, kad gins smulkių akcininkų teises. Šiandien mes tikrai tuo įsitikinsim. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma – už. Prašom.

J.RAZMA. Manau, kad priimam svarbų, reikalingą įstatymą. Kai šiuo metu vyksta akcininkų susirinkimai, kaip tik išsprendžiam tikrai užsitęsusį klausimą dėl tų specialių žemės ūkio produkcijos gamintojų akcijų, kai tikrai jos buvo kažkaip dirbtinai įvestos, ir dabar bus kaip ir visos normalios akcijos, žmonės galės jas parduoti, jeigu jos nelabai reikalingos. Aš manau, kad pozityviai reikėtų vertinti ir grįžimą nuo 3/4 prie 2/3. Kartu noriu padėkoti visiems, kad taip vieningai palaikė ir mano pataisą, kuria bandoma spręsti tuos atvejus, kai didelė akcijų dalis yra neturinčių balso teisės, ir dabar likę akcininkai negalės priimti kokių nors labai drastiškų sprendimų, kol teisme nesibaigs ginčas dėl balso teisės. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš – Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, dar svarstant šį klausimą, kai buvo priimamas pagrindinis Akcinių bendrovių įstatymas, kuris turėtų įsigalioti š. m. liepos 1 d., mes pateikėme argumentus prieš kvalifikuotos balsų daugumos pateikimą. Beje, kvalifikuota balsų dauguma nėra nurodoma jokiuose Europos Sąjungos dokumentuose ir tuo remtis tikrai neverta, juo labiau kad daugumoje šalių yra 2/3 kvalifikuota balsų dauguma, o kitose yra 3/4, ir čia visiškai nėra jokių nurodymų. Klausimas yra, kaip mes remiam smulkiuosius akcininkus. Ar mes galvojame, kad jie turėtų turėti mažiau reikšmės, ar vis dėlto reikėtų suteikti jiems galimybę turėti didesnę įtaką akcinių bendrovių valdyme? Beje, norėčiau priminti, kad smulkusis akcininkas šiuo atveju gali būti ir valstybė, kuri pasiliko sau šiek tiek daugiau kaip ketvirtadalį akcijų, tikėdamasi, kad galės turėti šiokios tokios įtakos akcinių bendrovių valdymui, tačiau pakeitus įstatymo projektą tas ketvirtadalis akcijų iš esmės neteks bet kokios įtakos. Kažin ar valstybei tai bus naudinga. Todėl remdama smulkiųjų akcininkų interesus ir manydama, kad toks pagreitintas pakeitimas nėra teigiamas reiškinys, siūlau kolegoms balsuoti prieš šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Prieš dar viena nuomonė – A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Aš ir mano kolegos iš frakcijos esame tos nuomonės, kad būtent Akcinių bendrovių įstatymo nuostatose turėtų atsispindėti ir smulkiųjų akcininkų interesai. Deja, pataisos, kurios pateiktos ir kurias mes šiandien priiminėjame, nubraukia visas galimybes mažiesiems akcininkams kaip nors daryti įtaką įmonių valdymui. Ypač tai problemiška po to, kai mes priėmėme Įmonių bankroto įstatymo naują versiją, kuri duoda galimybę reorganizuoti ir restruktūrizuoti įmonę. Būtent tų mažųjų akcininkų balsas irgi bus pamirštas. Todėl aš kviečiu kolegas balsuoti prieš šį įstatymą.

PIRMININKAS. Visi išsakė savo nuomonę. Prašom prieš priimant šį įstatymą registruotis. Vyksta registracija. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 102 Seimo nariai.

Kas už tai, kad priimtume Akcinių bendrovių įstatymo 10, 20, 37, 37¹, 43 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 60, prieš – 24, susilaikė 16. Įstatymas priimtas.

Lito patikimumo įstatymo papildymo 8 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-403* (priėmimas)

Svarstome antrąjį darbotvarkės klausimą – Lito patikimumo įstatymo papildymo 8 straipsniu įstatymo projektą Nr.IXP-403. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto narys R.Palaitis. Priėmimo stadija. Prašom.

R.PALAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komiteto vardu teikiu priimti Lietuvos Respublikos lito patikimumo įstatymo papildymo 8 straipsniu įstatymą. Noriu pasakyti, kad po svarstymo komitetas atsižvelgė į Teisės departamento pastabas. Projektas šiek tiek pataisytas, padarytos kelios kosmetinės pataisos. Gauta Teisės departamento išvada, kad siūlomas projektas visiškai atitinka juridinės technikos reikalavimus. Papildomų pasiūlymų po svarstymo negauta, todėl siūlau balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Įstatyme yra vienas straipsnis. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti… Iš esmės yra vienas straipsnis – visas įstatymas. Dėl viso tada galima ir kalbėti. Už norėtų kalbėti Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, pasaulyje yra trys valstybės, Europoje tik dvi, kurios nesugeba vykdyti savarankiškos monetarinės politikos. Tai Argentina, Estija ir Lietuva. Jeigu Lietuvą valdytų profesionali, save, savo tautos išsilavinimą bei profesionalumą gerbianti valdžia ir ji ne popierinėmis programomis, o realiais veiksmais norėtų kuo greičiau spręsti sunkias Lietuvos ekonomikos problemas, tai pirmiausia likviduotų Valiutų tarybą, kad Lietuvos bankas stiprintų ne dolerį, o tarnautų nacionalinės ekonomikos ir lito interesams. Dėl sustabarėjusios monetarinės politikos Lietuvos įmonės, eksportavusios savo produkciją į Europos Sąjungos šalis, 2000 m. neteko ne mažiau kaip 240 mln. litų pajamų. Perskaičiavus tai reiškia, kad dėl to Lietuvoje nedarbas išaugo 6 tūkst. žmonių, arba darbo neteko 6 tūkst. žmonių.

Nepaisant to, kad neatsisakoma paties blogiausio monetarinės politikos elemento – Valiutų tarybos, nacionalinės valiutos persiejimas nuo dolerio prie euro, t.y. prie savo pagrindinių ekonominių partnerių, yra sveikintinas, todėl aš siūlau paremti šį persiejimą. Tačiau prašyčiau, kad tie, kurie priima galutinius sprendimus, nelauktų tos nuostabios X minutės, kai persiejimas bus palankiausias, o kuo greičiau spręstų šį dalyką, nes dėl to Lietuvos įmonės negauna pajamų, apsunkinamas eksportas ir didėja nedarbas. Siūlau šiam įstatymo projektui pritarti, nes tai vis dėlto yra žingsnis į priekį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalbėti nėra norinčių. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai.

Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos lito patikimumo įstatymo papildymo 8 straipsniu įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 77, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-111(2*) (priėmimas)

Pradedame svarstyti trečiąjį darbotvarkės klausimą – Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-111(2). Pranešėja – Seimo narė B.Vėsaitė. Priėmimo stadija. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komiteto vardu teikiu Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šio pakeitimo esmė yra ta, kad mes naikiname nuostatą, įpareigojančią prekiauti alkoholiu nuo 11 val. Šiam įstatymo projektui pritarta po svarstymo. Po svarstymo naujų pasiūlymų negauta. Pagrindinio – Ekonomikos komiteto išvada – pritarti, Sveikatos reikalų komiteto, kuris buvo papildomas, išvada – iš dalies pritarti.

PIRMININKAS. Norėčiau jūsų paklausti. Teisės departamentas yra pateikęs išvadą, kad įstatymas šiuo atveju turėtų būti suderintas su to paties įstatymo 19 straipsniu.

B.VĖSAITĖ. 19 straipsnio 5 dalimi.

PIRMININKAS. Taip.

B.VĖSAITĖ. Taip. Tiesą sakant, svarstant komitete iškilo tie ir kiti klausimai, susiję su savivaldybių įtaka. Kadangi svarstymo metu dalyvavo Ūkio ministerijos atstovai, tai jie mus patikino, kad dabar Vyriausybėje yra rengiamas naujas Alkoholio kontrolės įstatymas, kuriame šios nuostatos atsispindi. Tačiau šiuo metu vis dėlto reikia atsižvelgti į Teisės departamento siūlymus, būtent į 19 straipsnio 5 dalies keitimą, naikinant, išbraukiant iš licencijos laiko nuostatą.

PIRMININKAS. Tikina, kad bus suderinti šie straipsniai.

1 straipsnis. Įstatymas iš 1 straipsnio, keičiantis 21 straipsnį. Dėl motyvų nori kalbėti Seimo narys G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Aš tik norėčiau pasitikslinti, ar čia dėl viso priimamo įstatymo? Tai išties aš…

PIRMININKAS. Šiame įstatyme vienas straipsnis.

G.STEPONAVIČIUS. Aš kviesčiau kolegas Seimo narius pritarti šiam įstatymui ir ateityje taip pat siūlyčiau įvairiais apribojimais ar draudimais nesistengti spręsti sveikatos problemų ten, kur tai akivaizdžiai nebūtina. Mes niekada nepasieksime klausimo esmės sprendimo, jei nepasitikėsime žmogumi, jo sveika valia ir protu, kad jis turėtų galimybę pasirinkti. Dar daugiau galėčiau pasakyti – iš esmės tai nėra susiję su tuo, kad alkoholis siūlomas vartoti rytais. Prasidedant vasaros sezonui, šis sprendimas išties būtų ypač svarbus vykstantiems į kaimą, į kurortus, į sodą, į žygį ar panašiai. Aš, gerbiamieji kolegos, kviečiu tikrai galų gale priimti sprendimą ir dar LDDP laikais įvestą apribojimą panaikinti. Kviečiu šį klausimą spėti išspręsti iki 11.00 valandos. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys V.Greičiūnas – prieš. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą noriu pakartoti. Man rodos, šis siūlymas neatitinka šios dienos Lietuvos situacijos, mes tiek prisikūrėm blogybių Lietuvoje ir jas dar skatinam leisdami apvalią parą prekiauti alkoholiu. Aš manau, kad yra žengiamas didelis žingsnis atgal. Galbūt, kai praeis 10, 15 metų, tai bus galima daryti. Visiškai neseniai, prieš kelias dienas, “Laisvosios Europos” radijas kaip tik diskutavo apie Švedijos variantą, kai alkoholis pardavinėjamas iki 6 valandos. Man atrodo, kad sektinų pavyzdžių yra daugiau ir Europos, ir pasaulio valstybių, todėl kol kas nepulkime į tą pragarą stačia galva. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma – už. Prašom.

J.RAZMA. Mūsų frakcija šiuo klausimu balsuos laisvai, taigi aš sąlyginai už. Gal aš tik norėjau atkreipti dėmesį į Teisės departamento pastabą, susijusią su laiko įrašymu, kadangi pranešėja lyg pasiūlė kažką koreguoti kitame straipsnyje. Aš manau, kad čia viskas yra gerai, kad licencijoje laikas gali būti įrašytas, ir nėra jokių problemų, nes įmonės licenciją gali pirkti įvairiai. Gali pirkti prekiauti visą parą, gali tik dienos metu, ne visi juk perka prekiauti ir naktį. Taigi tas laikas gali būti įrašytas, nuo to turbūt priklauso licencijos pigumas. Man atrodo, kad gal dabar būtų ne laikas taisyti tą punktą.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Jakučionis – prieš. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Iš tikrųjų aš esu prieš šį įstatymą, prieš palengvinimą sąlygų piktnaudžiauti alkoholiu, prieš palengvinimą apribojimų prekiauti alkoholiu. Panaikinamos penkios blaivios valandos ryte, prie kurių gyventojai buvo įpratę. Panaikinama savivaldybių ir policijos teisė bent šiek tiek reguliuoti prekybą alkoholiu. Dėl to aš balsuosiu prieš šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius – už. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kiek rodo gyvenimo praktika ir patirtis, tie visokie draudimai nustatant pardavimo valandas ir t.t. nieko neišsprendžia. Prisiminkime amžinąjį atilsį J.Andropovo laikus, kada darbo laiku buvo draudžiama nueiti į kino teatrą, atvykdavo policija, gaudydavo, kodėl tu kino teatre, kodėl moterys kirpykloje, visi kiti draudimai ir t.t. Man atrodo, čia ne būdas riboti pardavimą, tuo labiau kad įtraukiamas ir alus, ir vynas, ir visa kita. Tikrai, kaip buvo minėta, vasaros sezono metu žmonės kitą kartą anksti rytą išvyksta ir nori kur nors prie ežero pasiimti alaus ar vyno, ar panašiai, bet būna pamiršę iš vakaro. Tie draudimai nieko neduoda, todėl aš manau, kad tikrai reikia panaikinti tuos apribojimus, ir pamatysime, kad nieko katastrofiško neatsitiks. Aš siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis – prieš. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, be abejo, man tokia logika keista, kad draudimais, ribojimais nieko nepasieksi. Manau, kad nėra nė vieno Seimo nario, abejojančio, jog nesukursime tokios teisinės sistemos, kad nebūtų vagysčių, kad nebūtų sukčiavimo, kad nebūtų žmogžudysčių. Bet niekam nekyla mintis legalizuoti ir vagystę, tik apmokestinkim. Gal legalizuokim žmogžudystes, tik apmokestinkim. Nes vis tiek su jomis beprasmiška kovoti. Aš manau, tokia logika ne kažin kur veda. Vis dėlto, be abejo, dabartinės daugumos politika aiški – visiškai liberalizuoti visas moralines blogybes. Vyriausybės nutarimu visiškai neseniai mes sumažinom licencijų kainas prekiauti parduotuvėse alkoholiu vietoj 6 tūkst. 800, parduotuvėms – nuo 30 tūkst. iki 800 litų. Taigi, be abejonės, gerkite ir prasigerkite. Tai caro laikų vykdoma politika, aš nesuprantu tokios politikos. Manau, kad nereikia paremti šio įstatymo.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Lydeka – už. Prašom.

A.LYDEKA. Gerbiamieji kolegos, tie, kurie pasisako prieš nelegalią prekybą alkoholiniais gėrimais, tie, kurie pasisako prieš platinimą pilstuko kaukolinio, tie, kurie pasisako prieš kontrabandą spirito ir kitų alkoholinių gėrimų, tie balsuos už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Pasakė savo nuomonę: keturi – už, trys – prieš. Prašom registruotis prieš priimant įstatymą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 91 Seimo narys. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 69, prieš – 11, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Plojimai)

Jis dar negalioja. (Triukšmas salėje)

Pataisos darbų kodekso 45³, 50 ir 68¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-75(2*) (priėmimas)

Pradedam svarstyti 4 klausimą. Pataisos darbų kodekso 45³, 50 ir 68¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-75(2). Pranešėjas – Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys R.Sedlickas. Prašom. Priėmimo stadija.

R.A.SEDLICKAS. Europos žmogaus teisių konvencija nustato tam tikrus standartus, kuriuos turi atitikti pataisos kolonijos. Sakykim, juose numatyta, kad kaliniams turi būti leidžiama nuolat bendrauti su savo šeimomis bei artimaisiais tiek susirašinėjant, tiek juos aplankant. Šiomis pataisomis mėginama geriau įgyvendinti šiuos standartus. 45 straipsnyje išplėstos kalinių teisės skambinti telefonu, 50 straipsnyje išvardintos teisės kreiptis į įvairius pareigūnus ir tarptautines organizacijas su prašymais ir skundais, 68 straipsnyje išdėstytos galimybės palaikyti ryšius su šeimomis per papildomus pasimatymus. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gal jūs dar likite tribūnoje. Reikės kalbėti dėl motyvų.

Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galima priimti 1 straipsnį? Ačiū. Straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Bendru sutarimu galime jį priimti? Ačiū. Priimta.

3 straipsnis. Dėl motyvų nėra norinčių? Nėra. Ačiū. Bendru sutarimu galima priimti? Priimta.

Dabar dėl viso įstatymo ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Tada prašau registruotis. 67 Seimo nariai beliko salėje. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 45³, 50, 68¹ straipsnių pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti.

63… J.Narvilienė – už, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. G.Steponavičius taip pat už, taigi 65 už.

Turizmo įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-271(2*) (priėmimas)

Pradedame nagrinėti darbotvarkės 5 klausimą – Turizmo įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Registracijos Nr.IXP-271(2). Pranešėja – Seimo narė S.Burbienė. Priėmimo stadija. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas pritarė šiam pakeitimui. Po to, kai buvo svarstyta Seime, jokių papildomų pataisų, pasiūlymų nėra gauta, todėl siūlome balsuoti už šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar departamento išvados jums žinomos? Gal šiek tiek pakomentuokite.

S.BURBIENĖ. Taip, departamento išvados mums yra žinomos, tačiau tiek mes, tiek Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstę šią problemą, nusprendėme, kad šiuo atveju galima pritarti tam projektui, kuris yra pateiktas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti dėl įstatymo? Įstatymas iš vieno straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti ir dėl straipsnio, ir dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų? Nėra. Tada prašau registruotis. Vyksta registracija.

Salėje – 73 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti. Vyksta balsavimas. 71 – už, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Įstatymas priimtas.

Valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 21, 26, 29, 31, 43, 44, 55, 56, 59, 65, 67, 68, 77, 78, 79 straipsnių ir 2 priedėlio pakeitimo ir papildymo bei 76 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-429(2*) (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 6a klausimą – Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių ir 2 priedėlio pakeitimo ir papildymo bei 76 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr.IXP-429(2). Pranešėjas – Seimo narys… bet jis kažkur dar vaikšto. Gal tada papildomo komiteto atstovas galėtų? Jau grįžo? Taigi pranešėjas – Seimo narys E.Masiulis. Prašom. Dėl Valstybės tarnybos įstatymo.

E.MASIULIS. Laba diena. Tikrai nesitikėjau, kad taip sparčiai, šiam Seimui netradiciškai, įgyvendinama darbotvarkė. Norėčiau pateikti pagrindinio komiteto išvadą dėl Valstybės tarnybos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 76 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Pirmiausia tiek komitete, tiek bendraujant su pataisų teikėjais kilo tokia principinė diskusija dėl to, kad Vidaus reikalų ministerija iki birželio 15 d. yra įsipareigojusi pateikti Vyriausybei naują Valstybės tarnybos įstatymo redakciją. Gali kilti klausimas, kam čia dabar reikia keisti atskirus punktus, jeigu jau vasaros pradžioje turėtų pasirodyti nauja įstatymo redakcija. Iš tiesų Vyriausybės iniciatyva parengtas įstatymo projektas pirmiausia buvo susijęs su konkurso į valstybės tarnybą procedūrų supaprastinimu ir paskui, kaip dažnai būna, buvo pateikta daugybė įvairių pasiūlymų, įvairių pataisų, susijusių ir su kitais Valstybės tarnybos įstatymo straipsniais.

Komitete, pirmiausia svarstant Respublikos Prezidento referento pono A.Astrausko pateiktus siūlymus keisti vieną ar kitą straipsnį, buvo prieita prie tokios nuomonės, kad tie pasiūlymai turėtų atsispindėti naujai rengiamoje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje. Mes nesiryžome jų įrašyti būtent į šį įstatymo projektą.

Į Teisės departamento pateiktas pastabas iš dalies yra atsižvelgta, dėl kai kurių pastabų buvo diskutuota ir kai kurioms vis dėlto nepritarta. Pagrindinis, kaip jau minėjau, įstatymo pakeitimo projekto tikslas yra supaprastinti priėmimo į valstybės tarnybą procedūras, sumažinti konkurso terminus. Pagal ankstesnę redakciją reikėjo trijų mėnesių, kol žmogus buvo priimamas į valstybės tarnybą. O pagal naują redakciją visas procedūras sudėjus netrunka nė mėnesio. Apie 28 dienas. Šiam dalykui komitetas pritaria. Taip pat komitetas šiek tiek tobulino įstatymo projektą, kai kur įrašydamas, patikslindamas sąvokas, kai kur suderindamas vieno straipsnio galiojimą su kitu straipsniu. Patobulintam įstatymo projektui yra pritarta.

Taip pat buvo gauti Seimo nario V.Simulik pasiūlymai dėl atskirų straipsnių pakeitimo. Dalis jų buvo traktuojami kaip pertekliniai ir komitetas jiems nepritarė. Kitai daliai pataisų, susijusių su 10 straipsnio pataisomis, kad vietoj “karjeros valstybės tarnautojų” rašyti “valstybės tarnautojų”, tai yra išplėsti šio punkto galiojimą visiems valstybės tarnautojams, taip pat buvo nepritarta, tačiau pasiūlyta, kad naujojo įstatymo redakcijoje ši nuostata irgi būtų įteisinta. Jeigu komitetas būtų pritaręs V.Simuliko pateiktiems siūlymams, vadinasi, reikėtų daryti svarstymo pertrauką ir iš naujo peržiūrėti įstatymo straipsnius, nes priėmus šią pataisą keičiasi ne vienas straipsnis, bet daug šio įstatymo straipsnių, todėl reikėtų daryti atitinkamas korekcijas.

Taip pat buvo gauta pataisų. Čia bus pristatytos tos pataisos. Aš tik labai trumpai paminėsiu. Buvo gautos gerbiamojo Seimo nario P.Papovo pataisos, kurias vakar komitetas svarstė ir buvo pritarta kai kurioms pataisoms. Pirmiausia 14 straipsnio 1 dalies pakeitimui, kad priimant karjeros valstybės tarnautojus taikomas atrankos būdas būtų egzaminas, nes pagal Vyriausybės teikiamą redakciją yra įrašyti abu būdai priimant karjeros valstybės tarnautojus: tiek egzamino testas, tiek privalumų vertinimas. Tačiau yra labai neaišku, kiek įtakos turi egzamino testo rezultatai, kiek įtakos turi privalumų vertinimo atrankos būdas. Yra pasirinkta tokia komiteto formuluotė, kad tik surinkus vienodą balų skaičių per egzaminą, norint išaiškinti konkurso nugalėtoją, reikėtų taikyti privalumų vertinimą.

Buvo viena pataisa, susijusi su termino pakeitimu. 22 straipsnio 1 dalyje Vyriausybės teikiamame projekte buvo įrašyti treji metai, tuo tarpu Seimo narys P.Papovas siūlė įrašyti dvejus metus ir šešis mėnesius. Tai yra susiję su priešpensinio ir pensinio amžiaus valstybės tarnautojais, kiek jie gali dirbti valstybės tarnyboje po įstatymo įsigaliojimo. Komitetas apsisprendė palikti tą patį variantą, kuris yra ir dabartinėje redakcijoje, galiojantis, tai yra dveji metai, nes visiškai nemato prasmės, kodėl dabar reikėtų didinti pensinio amžiaus terminus iki trejų metų.

Taip pat buvo gauta N.Steiblienės pataisa, susijusi su įstatymo 1 straipsniu. Ten kalbama apie tai, kad statutiniams valstybės tarnautojams nebūtų taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnis, kuriame kalbama apie priemokas. Tačiau vakar komitetas nepritarė šiai pataisai, nes tokiu būdu statutiniai valstybės tarnautojai išeitų iš Valstybės tarnybos įstatymo ribų ir specialiais įstatymais jiems būtų reglamentuojamos priemokos. Mūsų supratimu, komiteto supratimu, Valstybės tarnybos įstatymas kaip toks prarastų savo konceptualią prasmę, nes statutiniai valstybės tarnautojai irgi yra Valstybės tarnybos įstatymo reguliavimo subjektai. Tokiu būdu tame įstatyme turėtų būti numatytos visos sąlygos dėl jų. Iš tikrųjų naujoje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje tie dalykai galėtų būti aptarti, nes alogiškumų yra ir daugiau. Kodėl pedagogai patenka į šį įstatymą, o medikai ne. Vėlgi nesuprantami dalykai. Medikai turi atskirus reglamentuojančius įstatymus. Nors jie, mūsų supratimu, lygiai tokie patys valstybės tarnautojai kaip ir pedagogai. Šios nuostatos turėtų būti suvienodintos naujoje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje. Patobulintam įstatymo projektui komitetas pritarė ir kviečia Seimo narius pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kviečiu papildomo komiteto atstovą, Seimo narį E.Klumbį. Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Valstybės tarnybos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymą ir bendru sutarimu pagrindiniam komitetui pasiūlė tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pareikštas pastabas. Mūsų pastabos buvo svarstytos pagrindiniame komitete. Konstatuojame, kad į keturias mūsų pastabas neatsižvelgta. Į vieną atsižvelgta. Tokios mūsų komiteto išvados. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Alternatyvių projektų nebuvo pateikta ir jų iniciatorių nėra. Reikėtų pradėti bendrąją diskusiją. Yra užsirašęs kalbėti Seimo narys V.Simulik. Prašom jus pradėti diskusijas. Ruošiasi Seimo narys A.Sysas.

V.SIMULIK. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Iš tikrųjų Valstybės tarnybos įstatymas sukelia labai daug įvairių emocijų, tiek teigiamų, tiek neigiamų. Nelabai suprantama, kodėl Vyriausybė šiandien sugalvojo taip staigiai viską keisti. Juo labiau kad labai greitai bus naujas įstatymas. Bet kadangi yra siūlymų, mūsų darbo grupė, trys Seimo nariai, pasitardami su kolegomis iš Socialdemokratinės koalicijos, su liberalais ir su socialliberalais, pasiūlėme, kad būtų galima valstybės tarnybą kaip tokią padaryti lygiavertę visiems valstybės tarnautojams, kiek tai yra įmanoma. Šiandien valstybės tarnyboje yra dvi pagrindinės tarnautojų grupės. Tai yra viešojo administravimo ir paslaugų. Įdomiausia, kad paslaugų valstybės tarnautojams galioja tiktai 28% straipsnių. Norėčiau paklausti, koks tai įstatymas, jeigu nėra net trečdalio straipsnių, kurie galioja būtent tai grupei valstybės tarnautojų. Mūsų nuomone, Valstybės tarnybos įstatymas sudaro nevienodas sąlygas visiems tarnautojams tobulėti, kelti savo kvalifikaciją, įgyti valstybės tarnautojo statusą bei jį išlaikyti. Karjeros valstybės tarnautojams sudarytos išimtinės, ypatingos teisės, pretendentų konkurencijai neterminuotam darbui, kvalifikacijos kėlimui, tobulėjimui, pareigų paaukštinimui, karjerai, kaitumui, valstybės tarnautojo statuso išlaikymui ir atkūrimui. Mūsų darbo grupės siūlomos keturios pataisos siekia, kad tiek valstybės paslaugų tarnautojai, tiek karjeros tarnautojai turėtų vienodas galimybes išlaikyti ir atkurti savo valstybės tarnybos statusą po tam tikrų rinkimų, ar po Vyriausybės bei savivaldybių rinkimų. Siūlyčiau tam pritarti.

Dar viena pataisa yra ta, kad paslaugų tarnautojų įstaigų vadovų skyrimo tvarką siūlome perkelti atimant tą teisę iš administratoriaus į ministeriją arba Vyriausybę, kad visoje Respublikoje būtų vienoda tvarka, o ne kiekviena savivaldybė savaip interpretuotų paslaugų tarnautojų įstaigų vadovų skyrimo tvarką, jų atleidimą, jų vertinimą, nes manau, kad pagrindinis įstaigos vadovo vertinimo kriterijus turėtų būti profesionalumas, o ne politiniai motyvai. Kai prasideda politiniai motyvai, tada baigiama žiūrėti, ko žmogus vertas pagal kompetenciją. Labai nuoširdžiai dėkoju frakcijoms, kurios pritarė, t.y. Socialdemokratų koalicija, Naujosios demokratijos ir Valstiečių partijos, socialliberalai ir, tikiuosi, kolegos liberalai. Dėkoju.

PIRMININKAS. Prašom tęsti diskusiją Seimo narį A.Sysą.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, manau, kad pirmiausia reikėtų apgailestauti, kad vėl gana svarbus arba, sakykime, labai svarbus įstatymas buvo paskirtas svarstyti tik vienam komitetui ir šį kartą vėl buvo apeitas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nors jis dalyvavo kuriant šį įstatymą ir svarstant pataisas. Juo labiau kad tarp šių pataisų yra dėl darbo apmokėjimo, jų dydžių, koeficientų ir todėl aname Seime buvo labai didelės ir karštos diskusijos. Aš visiškai sutinku su kai kuriais pataisymais, kurie pateikti šiame įstatyme, paprastinant priėmimą, atleidimą, pakeičiant vieną darbuotoją kitu, jeigu to reikalaujama. Svarstymo metu, kai buvo priimamas šis įstatymas, beveik tokias pat pataisas tais laikais ir siūlėme. Kita vertus, čia jau buvo pagrindinio pranešėjo paminėta, kad iki birželio 15 d. turi atsirasti naujas šio įstatymo projektas, kuris, kiek man žinoma, po susitikimo su premjero padėjėja kardinaliai keičia visą valstybės tarnybą. Ar reikia trims ar dviem mėnesiams daryti tokius pakeitimus? Jeigu tikėtume padėjėjos žodžiais, iš principo mes vėl bandysime atsisakyti reguliuoti 230 tūkst. darbuotojų gyvenimą, o paliksime nedaugeliui – 30 tūkst., t.y. tik karjeros tarnautojams, paslaugų tarnautojus mes grąžinsime į darbo sutarties veikimo sritį. Bent jau tokie yra siūlymai. Dėl šito reikėtų labiau diskutuoti.

Man jau iškilo tokių problemų, jau ne vieną kartą į mane kreipėsi vienas ar kitas pilietis, kuris yra pakliuvęs į šio įstatymo veikimo sritį, t.y. dėl valstybės tarnybos rezervo. Manau, kad terminas šeši mėnesiai, ko gero, yra per ilgas, nes tai yra marinimo būdas, kai norime atleisti žmogų. Aš turiu labai konkretų pavyzdį iš Vidaus reikalų ministerijos, kai yra audito tarnyba ir galbūt neįtikęs, nes geriausiai žino ir išmano savo darbą, darbuotojas yra atleidžiamas į rezervą, pasodinamas už minimumą 430 litų, nors tuo pačiu metu Finansų ministerijoje Vyriausybės sprendimu nuspręsta plėsti audito tarnybą, bet žmogui nesiūlomos jokios pareigos. Aišku, kad žmogus negali išgyventi už 430 litų, nors turi specialybę, patirtį, ir tik išbuvęs tą laikotarpį – šešis mėnesius pagal šį įstatymą jis gali pretenduoti į išeitinę pašalpą. Todėl aš siūlyčiau pagrindiniam komitetui pasvarstyti, ar reikia tokio šešių mėnesių termino laikyti tarnybos rezerve, jeigu valdžia tikrai nenori laikyti to žmogaus. Manau, kad tai nedaro geresnės atmosferos tose struktūrose, ir siūlyčiau arba sutrumpinti tą laikotarpį, arba kitaip spręsti dėl vienų ar kitų problemų nepatikusio darbuotojo.

Labiausiai mane jaudina, kai tokiuose įstatymuose tarp tų gražių pakeitimų atsiranda priedėlių pakeitimai, o už jų, mielieji kolegos, slepiasi pinigai. Aš nerandu šio įstatymo aiškinime, kiek tai kainuos iždui, kiek tai kainuos mokesčių mokėtojams. Lyg ir toks nekaltas skaičių pakeitimas. Pirmiausia pakeičiami pavadinimai, nežinau, negi jau pulkai Lietuvoje dingo, jeigu vietoj pulko vado atsiranda tarnybos vadas, ir iš karto kartelė pakeliama trimis koeficientais. Mielieji kolegos, būtent pagrindini komitete, aš kreipiuosi į jus. Jūs pasižiūrėkite ne vien į tą lentelę, o pažiūrėkite kontekstą lentelių, kur buvo sudėliota. Pavyzdys iš tos pačios lentelės. Mes kalbame apie tai, kad yra didelė darbo užmokesčio diferenciacija tarp aukščiausių ir žemiausių pareigūnų. Ką mes matome šioje lentelėje? Mes matome, kad vadams mes keliame atlyginimus, bet kažkodėl viršiloms, grandies vadams, priešgaisrinės apsaugos inspektoriams mažinam, bent jau žemiausią ribą. Jaunesniesiems inspektoriams dar mažinam. Tai ar mes tokiu būdu sumažinsime darbo užmokesčio diferencijavimą, kuris yra šiose struktūrose? Todėl pritardamas toms pagrindinėms nuostatoms, apie kurias kalbėjau, dėl supaprastinimo, aš niekaip negaliu pritarti tokių priedėlių keitimui, nes valstybei tai kainuos ne vieną šimtą tūkstančių litų. Nors kitus įstatymus, sumažindami kokias nors išmokas žmonėms, mes priimame greitai ir be jokių ceremonijų.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes baigėme diskusijas. Ar po diskusijų galėtume pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių? Po diskusijų bendru sutarimu pagrindinio komiteto patvirtintam projektui yra pritarta.

Dabar mums reikėtų pradėti svarstyti gautas pataisas. Jų iš tiesų yra nemažai. Pradėkime nuo 1 straipsnio. Dėl 1 straipsnio pataisas teikia Seimo nariai J.Jurkus, R.Vaštakas, V.Simulik. Diskusijų metu Seimo narys V.Simulik jas šiek tiek apibūdino. Mes galbūt paprašysime jo suformuluoti savo pataisų esmę. Prašom.

V.SIMULIK. Dėkoju Pirmininkui. Atsižvelgiant į Vyriausybės siūlomą redakciją, siūlau 4 straipsnio 2 dalį pervadinti 3. Esmė yra ta, kad paslaugų valstybės tarnautojams išplėstume straipsnių skaičių, kurie galiotų reglamentuojant jų darbą. Būtent tai, kad paslaugų valstybės tarnautojai po rinkimų galėtų atkurti savo valstybės tarnautojo statusą.

PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas jūsų pastabai nepritarė. Ar komiteto atstovas norėtų pakomentuoti pataisą? Norėtumėte? Paspauskite tada mygtuką. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš šiek tiek tribūnoje jau minėjau apie gerbiamojo Seimo nario V.Simulik pataisą. Šioje vietoje reikėtų suvienodinti valstybės karjeros tarnautojų ir įstaigų vadovų darbo sąlygas, nes dabartinis įstatymas skiria. Valstybės karjeros tarnautojams atkūrimas po kadencijos yra numatomas, tuo tarpu įstaigų vadovams nenumatomas. Šioje vietoje mes kalbėjome, kad komitetas nepritaria, nes naujoje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje, kuri birželio 15 d. bus pateikta Vyriausybės, šie dalykai vienaip ar kitaip turėtų būti išspręsti. Arba valstybės karjeros tarnautojams panaikinti šitą sąlygą, arba ir įstaigų vadovus įtraukti, kad būtų taikoma šita sąlyga jiems.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš norėtų kalbėti Seimo narys A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad žmogus, eidamas į politiką ir tuo labiau tapdamas Seimo nariu, turi apsispręsti, kokį jis renkasi gyvenimo kelią. Ir man visada keldavo ir dabar kelia įtarimą, kad būdamas įstaigos vadovu ateina į Seimą, ramiai sėdi Seime ir žino – ar po metų tas Seimas bus palaidotas, ar po ketverių metų, jam nepatiks, jis ramiai, saugiai grįš į savo pareigas. Taip neturėtų būti. Politiniame gyvenime tai yra žmogaus apsisprendimas. Aš niekada pats sau nekėliau tokios minties, kad man kas nors turi garantuoti, kad jeigu aš nebūsiu Seimo narys, man valstybė turi garantuoti, kad aš grįšiu į užimamas pareigas, tuo labiau kai tai susiję su įstaigų vadovais. Aš nemanau, kad iš viso tokia nuostata turėtų būti įstatyme. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl šios pataisos dėl motyvų daugiau kalbėti nėra norinčių. Tada prašom registruotis.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Aš norėčiau, kad atidžiai pasiklausytumėte, suformuluotume, dėl ko reikės balsuoti. Seimo narių grupė pasiūlė padaryti pataisą 1 straipsnyje, kuris keičia 4 straipsnio 2 dalį, ją laikyti 3 ir išdėstyti taip, kaip tekste. Kas už tai, kad mes šitai pataisai pritartume, prašom balsuoti.

Už – 57, prieš – 13, susilaikė 5. Pataisai pritarta.

Dėl 1 straipsnio taip pat teikia pataisą Seimo narė N.Steiblienė. Ši pataisa pateikta jau po komiteto svarstymo, todėl jai reikės 10 Seimo narių paramos. Bet prieš tai prašau pristatyti jos turinį. Prašom.

N.STEIBLIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau jums priminti, kad gruodžio mėnesį aš teikiau projektą Nr.IXP-129 dėl policijos pareigūnų stažo. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nepritarė juridiniam techniniam būdui, kuris buvo siūlomas. Buvo siūloma žodį “griežtesnius” pakeisti į “kitokius”. Galbūt iš tikrųjų ten buvo galima įžiūrėti kokių nors dviprasmybių. Tačiau dar buvo, be to, paprašyta Vyriausybės išvados dėl mano teikiamo ano projekto. Vyriausybės išvadą gavome ir Vyriausybė pritarė. Dabar siūlomame įstatymo pakeitime pakeitimas yra labai nedidelis, bet jis nekeičia ano pasiūlymo esmės. Dar norėčiau priminti, kad buvo surinkta darbo grupė iš teisėsaugos institucijų atstovų, iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto, iš Savivaldybių komiteto, Teisingumo ministerijos atstovų. Šie žmonės padarė išvadą, kad galima taisyti 4 straipsnį išbraukiant skaičių 33, tai yra išbraukiant 33 straipsnį ir paliekant stažą pareigūnams, vadovaujantis būtent statutiniais įstatymais. Dar norėčiau priminti, kad kai kuriuos statutinius įstatymus mes patys priiminėsime ateityje ir dar galėsime kontroliuoti, koks darbo stažas bus skiriamas pareigūnams. Be to, kitokia priedų už stažą skaičiavimo tvarka galėtų būti taikoma tik pareigūnams, norėčiau pabrėžti, nes statutiniai įstatymai nenumato, jog neturintiems pareigūno statuso darbo užmokesčio dydį ir mokėjimo tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Be to, norėčiau valdančiajai koalicijai priminti pažadus rinkėjams ir labai prašyčiau pritarti šitai pataisai.

PIRMININKAS. Norint pradėti ją svarstyti, reikia, kad 10 Seimo narių ją paremtų. Ar paremiate? Pakelkite rankas, kad aš matyčiau. Yra 10 remiančių. Dėkui. Pradedam svarstyti Seimo narės N.Steiblienės teikiamą pataisą. Dėl balsavimo motyvų ar yra norinčių kalbėti? Už norėtų kalbėti V.Simulik. Prašom.

V.SIMULIK. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Iš tikrųjų norėčiau priminti kolegoms Seimo nariams, kad prie to klausimo mes jau buvom prisilietę ir kad įvykdytume tuos pažadus, kuriuos pažadėjom. Aš manau, kad N.Steiblienės pataisa yra labai logiška ir argumentuota. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš norėtų kalbėti Seimo narys E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai nežinau, apie kokius rinkiminius pažadus Seimo narė ponia N.Steiblienė kalba, bet jeigu žiūrėtume šito įstatymo raidės ir šito įstatymo dvasios, tai šis įstatymas yra skiriamas valstybės tarnybos pareigūnams. Dabar klausimas būtų toks: ar mes einame ta kryptimi, kad iš valstybės biudžeto išlaikomos atskiros pareigūnų grupės turi savo specialius statutus, specialius įstatymus, kuriuose reglamentuojamos jiems priemokų tvarkos, ar vis dėlto viename įstatyme mėginame numatyti bendrus principus visiems valstybės pareigūnams, išlaikomiems iš valstybės biudžeto? Aš vis dėlto kviesčiau laikytis bendros įstatymo koncepcijos ir nepalaikyti šios pataisos.

PIRMININKAS. Dar norėtų kalbėti A.Kašėta, bet jau vienas kalbėjo. Aš tiesiog noriu priminti… Prašau registruotis prieš balsuojant dėl Seimo narės N.Steiblienės pataisos. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Norėčiau, kad jūs atidžiai pasiklausytumėte. Kas už tai, kad paremtume Seimo narės N.Steiblienės siūlomas pataisas dėl 1 straipsnio, kuris keičia bazinio įstatymo 4 straipsnį, prašom balsuoti.

Už – 36, prieš – 22, susilaikė 19. Pataisoms nepritarta.

Dėl 2, 3, 4, 5 straipsnių nėra siūloma pataisų. Dėl 6 straipsnio yra gautos Seimo nario P.Papovo pataisos, bet aš jo nematau, gal kas pristatytų už jį? Minutę. Taip, Seimo narys A.Rimas pakomentuos Seimo nario P.Papovo siūlomas 6 straipsnio pataisas. Prašau.

A.RIMAS. Dėl 6 straipsnio. P.Papovas siūlo 14 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: “karjeros valstybės tarnautojų priėmimo į valstybės tarnybą etapai yra pretendentų į valstybės tarnybą atranka ir jų stažuotė arba bandomasis laikotarpis”.

PIRMININKAS. Ne, jūs ne tai dėstote. Dėl 6 straipsnio. A, jūs 14 straipsnį komentuojate. Gerai, atsiprašau.

A.RIMAS. Taip. Projekto 6 straipsnį. Pasiūlymo esmė tokia, kad priimant karjeros valstybės tarnautojus taikomas atrankos būdas – egzaminas. Gal jau nebereikia kartoti, pateikdamas įstatymo projektą gerbiamasis E.Masiulis smulkiai komentavo. Komiteto pritarimas yra.

PIRMININKAS. Bet šis pasiūlymas buvo pateiktas jau po komiteto svarstymo, todėl jam reikia dešimties Seimo narių parėmimo. Ar galėtų pakelti rankas, kas remia P.Papovo pataisą? Dar palaikykite. Yra dešimt. Dešimt Seimo narių yra. Dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti Seimo narys A.Gricius – prieš. Prašom.

A.GRICIUS. Ne vieneri metai man tenka dalyvauti, kai yra priimami studentai, daromi testai dėl studijų, todėl puikiai įsivaizduoju, ką reiškia priimti darbuotoją pagal formalius testo rezultatus. Aš sutinku, kad pretenduojantis į kažkokias pareigas žmogus gali nuslėpti, jog jis lyg ir moka užsienio kalbą, o paaiškės, jeigu parašys testą, kad kiekviename sakinyje daro po dešimt klaidų ir panašiai. Galbūt kažkoks testas ir reikalingas, bet vien tik tuo remtis priimant į darbą darbuotoją, atleiskite, man yra nenormalu. Yra žmogaus komunikabilumas, bendra žmogaus erudicija, daugybė kitų dalykų. Testas gali vaidinti tam tikrą vaidmenį, bet vien tik juo remiantis priimti darbuotojus… Atleiskite, tada galima atsiųsti anonimiškai užpildytas anketas ir iš ryto matai, kas pas tave atėjo į darbą, nes jis jau laimėjo tą konkursą. Todėl aš tikrai esu labai prieš ir kviesčiau Seimo narius balsuoti prieš, nes toks aklas priėmimas vien tik pagal testą tikrai neleistų suformuoti normalaus valdininkų personalo. Ačiū.

PIRMININKAS. Nėra daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gal dar užsiregistruokime, nes matau atėjusių naujų Seimo narių. Prašau. Vyksta registracija. Salėje 76 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario P.Papovo siūlomoms 6 straipsnio pataisoms, prašau balsuoti už.

31 – už, 37 – prieš, 8 susilaikė, pataisoms nepritarta. Už dar balsavo Seimo narys A.Sakalas.

Svarstome kitas pataisas. Dėl 7 straipsnio nėra. Dėl 8 straipsnio nėra. Dėl 9 mačiau. Atsiprašau, dėl 7 straipsnio yra pataisų, kurias teikia Seimo narys V.Simulik. Prašom. 7 straipsnis dėl 16. Jūs atsiėmėte jas. Gerai. Atsiėmė. Dėl 7 nėra. Dėl 8 straipsnio nėra.

9 straipsnis. Yra. Dėl 9 straipsnio teikia Seimo narių grupė. Neklaidinkite. Tiktai dėl 9 straipsnio yra. Dėl 9 straipsnio teikia Seimo narių grupė – J.Jurkus, R.Vaštakas, V.Simulik. Kas pateiks? V.Simulik. Prašom. Dėl 9 straipsnio.

V.SIMULIK. Dėkoju Pirmininkui. Siūloma Vyriausybės teikiamo varianto 18 straipsnio 4 dalį pakeisti taip, kad į paslaugų įstaigų vadovų pareigas asmenys priimami Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Argumentai yra labai elementarūs ir paprasti: norima, kad vis dėlto įstaigų vadovai būtų skiriami profesionalumo pagrindu, kad visoje Respublikoje būtų ta pati sistema ir kad savivaldybių administratoriai negalėtų pagal savo norus, nenorus, pageidavimus kurti tam tikras priėmimo sąlygas. Buvo kalbėta ir su švietimo ministru, jis tam pritarė, kad vis dėlto ministerijos vaidmuo turėtų būti pagrindinis, kaip buvo ir seniau. Ačiū.

PIRMININKAS. Komitetas nepritaria jūsų siūlymui. Dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Nėra. Yra. Už norėtų kalbėti Seimo narys V.Stankevič. Prašom.

V.STANKEVIČ. Ačiū. Aš manau, kad pataisa labai reikalinga, ir tikrai siūlyčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Gal galėtume bendru sutarimu pritarti? Ne, komitetas nepritaria. Prašau registruotis. Vyksta registracija. Salėje 72 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume grupės Seimo narių pataisai dėl 9 straipsnio, kuris keičia 18 straipsnį, prašau balsuoti.

41 – už, 14 – prieš, susilaikė 13. Pataisai pritarta. Daugiau dėl 9 straipsnio siūlymų nėra.

Dėl 10 straipsnio taip pat grupė Seimo narių teikia pasiūlymą. Jūs teiksite, Seimo nary, dėl 10? Prašom.

V.SIMULIK. Dėkoju Pirmininkui. Tas punkto pakeitimas susijęs su 4 straipsnio 2 dalies pakeitimu. Yra tęsinys. Vienas straipsnis su kitu yra susiję. Siūloma, kad vietoj “karjeros valstybės tarnautojai” būtų įrašyta “valstybės tarnautojai”, t.y. ir paslaugų valstybės tarnautojai po rinkimų ar dar po kitų įvykių galėtų atkurti savo valstybės tarnautojo statusą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėl šios pataisos dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume bendru? Ne, komitetas nepritaria, taip? Kas už tai, kad pritartume grupės Seimo narių siūlymui dėl 10 straipsnio, prašau balsuoti.

Už – 40, prieš – 8, susilaikė 12. Pataisa priimta. Dėl 10 straipsnio daugiau nėra. Dėl 11, 12, 13, 14, 15, 16 straipsnių nėra. Dėl 17 straipsnio yra Seimo nario P.Papovo siūlymas. Pristatys Seimo narys A.Rimas. Prašom. Dėl 17 straipsnio 3 dalies.

A.RIMAS. Trečią dalį išdėstyti taip. ,,Jeigu valstybės tarnautojas perkeliamas į valstybės tarnybos rezervą šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, jam kas mėnesį mokama Vyriausybės nustatyta minimalios algos dydžio kompensacija.”

PIRMININKAS. Taip, šiai pataisai paremti reikia 10 Seimo narių, nes ji pateikta jau po komiteto svarstymo. Ar galite pakelti rankas, kas paremia pataisą? Taip, 10 yra. Paremta. Dėl balsavimo motyvų už norėtų pasisakyti E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, Pirmininke. Iš tiesų vakar komitete buvo svarstomas šitas klausimas. Vyriausybės siūlomame įstatymo projekte yra numatyta, jeigu tarnautojas perkeliamas į valstybės tarnybos rezervą, jam išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio suma, o gerbiamasis P.Papovas siūlo kas mėnesį šešis mėnesius mokėti Vyriausybės nustatytą minimalią algos dydžio kompensaciją, t.y. minimalaus dydžio atlyginimą. Suskaičiavus bendrą sumą, tikrai dviejų mėnesių vidutinis darbo užmokestis dažniausiai išeina daugiau negu šešių mėnesių minimali mėnesinė alga. Todėl komitetas, suprasdamas, kad tai mažina valstybės išlaidas, pritaria šiai pataisai ir aš kviesčiau pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Melianas – prieš. Prašom.

A.MELIANAS. Nesu įsitikinęs, ar iš tiesų išlaidos mažės, nes reikia skaičiuoti pagal atitinkamas valstybės tarnautojų kategorijas, tačiau manau, yra nelogiška mokėti pastovų atlyginimą žmogui, kuris nedirba.

PIRMININKAS. Taip. Mums reikėtų balsuoti, prašau registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario P.Papovo siūlymams dėl 17 straipsnio 3 dalies, prašom balsuoti.

Už – 28, prieš – 17, susilaikė 19. Pataisai nepritarta. Taip. Dėl 17 straipsnio dar yra gauta 3 Seimo narių – V.Simulik, R.Vaštako ir J.Jurkaus pataisa, kurią pristatys V.Simulik. Prašom.

V.SIMULIK. Dėkoju Pirmininkui. Čia yra atsižvelgta į tai, ką mes jau priėmėme, nes tie straipsniai tarpusavyje susiję. 56 straipsnio pakeitimo 6 ir 7 dalių naujos redakcijos, kad valstybės tarnautojai atkuria valstybės tarnautojų statusą po kitų rinkimų.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti, ar galim bendru sutarimu… Komitetas nepritaria. Kas už tai, kad pritartume V.Simuliko ir kitų dviejų Seimo narių siūlomam pataisymui dėl 17 straipsnio? Prašau balsuoti.

Už – 41, prieš – 3, susilaikė 13. Pataisai pritarta.

Daugiau dėl 17 straipsnio pataisų negauta. 18 straipsniui teikia Seimo narys P.Papovas. Prašyčiau pakomentuoti Seimo narį A.Rimą dėl 18 straipsnio. Prašom.

A.RIMAS. P.Papovas siūlo 18 straipsnio 2 dalies 24 punktą pripažinti netekusiu galios, o iš 3 dalies išbraukti skaičių 24.

PIRMININKAS. O ką tai reiškia? Gerai. Pataisa gauta po komiteto posėdžio, todėl reikėtų, kad jai pritartų 10 Seimo narių. Ar yra 10 Seimo narių, remiančių P.Papovo pataisą? Pakelkite rankas. Yra. Ačiū. 10 Seimo narių parėmė pataisą. Prašau norinčius kalbėti. Nėra norinčių kalbėti. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad paremtume P.Papovo siūlymą pataisyti 18 straipsnį, prašau balsuoti.

Už – 23, prieš – 14, susilaikė 20. Pataisai nepritarta. Reikėtų galbūt daugiau atskleisti esmę, kad būtų galima suprasti už ką. Taip, dėl 18 straipsnio daugiau nėra pataisų. Dėl 19 straipsnio nėra, dėl 20 straipsnio nėra, dėl 21 straipsnio nėra. Dėl 22 straipsnio pataisą teikia Seimo narys P.Papovas. Prašau pakomentuoti A.Rimą. Prašom.

A.RIMAS. P.Papovas siūlo 22 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus trys įrašyti du. Seimo narys P.Papovas pasiūlė įrašyti dvejus metus šešis mėnesius, bet komitetas siūlo įrašyti dvejus metus. P.Papovo pasiūlymas – dveji metai šeši mėnesiai. Vyriausybės – treji metai. Kviečiu Seimą apsispręsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų 10 Seimo narių, remiančių šią pataisą? Pakelkite rankas. Yra 10. Ačiū. Dabar pradedam svarstyti. Už –Seimo narys E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gal iš tiesų reikėtų truputį atskleisti šios pataisos esmę, nes kol kas niekur mes jos taip ir neišgirdom. Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnis kalba apie tai, kad sulaukę 62 metų ir šešių mėnesių ir vyresnio amžiaus karjeros bei viešųjų paslaugų valstybės tarnautojai baigia tarnybą ir atsistatydina iš pareigų ne vėliau kaip per dvejus metus (taip buvo ankstesniame įstatymo projekte) nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Vyriausybė savo naujoje redakcijoje be argumentų kažkodėl siūlo įrašyti ne vėliau kaip per trejus metus. Matyt, kažkam dar prireikė tų vienerių metų. P.Papovo pataisa yra per vidurį – ne vėliau kaip dveji metai šeši mėnesiai. Tačiau, apsvarstęs P.Papovo pataisą, komitetas nutarė palikti tą pačią redakciją, kuri galioja šiandien, tai yra dvejus metus, nes nėra jokių argumentų, kodėl reikėtų tą terminą keisti. Siūlau pritarti P.Papovo pataisai, o jeigu reikia procedūriškai, tai priėmimo metu bus galima balsuoti ir už komiteto siūlymą dėl dvejų metų.

PIRMININKAS. Taip, bet dabar mes kalbame dėl 2,5 metų. Prieš norėtų kalbėti Seimo narys A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, iš esmės aš ne dėl pono P.Papovo pataisos. Man apskritai kelia abejonių šis straipsnis, nes drįstu manyti, kad apribojimai pagal amžių gali būti traktuojami ir kaip Konstitucijos pažeidimas. Todėl labai norėčiau, kad teisininkai atidžiau pažiūrėtų į šį straipsnį. Aš puikiai suprantu, kad darbingumas sulaukus tokio amžiaus dažniausiai yra prarandamas, tačiau mes negalime apriboti tų žmonių teisės. Manyčiau, kad teisininkams reikėtų pažiūrėti atidžiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Priėmimo metu mes paprašysime Teisės departamento išvadų. Prašom registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai.

Kas už tai, kad pritartume P.Papovo pasiūlymui dėl 22 straipsnio pakeitimo? Prašom balsuoti.

Už – 64, prieš nėra, susilaikė 1. Pataisai pritarta.

Daugiau pataisų dėl šio įstatymo projekto negauta ir kiti straipsniai lieka tokie, kaip suformulavo pagrindinis komitetas. Ar galėtume po svarstymo pritarti įstatymo projektui su Seimo posėdžio metu priimtomis pataisomis? Bendru sutarimu galime, nėra prieštaraujančių? Nėra. Bendru sutarimu įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedėlio 16 skirsnio papildymo ir 27 skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2918(3*) (svarstymas)

Svarstome 6 b klausimą – Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedėlio 16 skirsnio papildymo ir 27 skirsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2918(3). Pranešėjas – Seimo narys, komiteto pirmininkas K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Komitetas savo posėdyje svarstė šį įstatymo projektą ir jam nepritarė. Komitetas atsižvelgė į Teisės departamento išvadas bei posėdžio metu Seimo narių išsakytas pastabas ir nusprendė projektą tobulinti. Komitetas siūlo papildyti Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedėlio 16 skirsnį įrašant į jį šias pareigybes ir nustatant joms tokias kategorijas: vyresnysis patarėjas – nuo 20 iki 25, patarėjas – nuo 18 iki 21, padėjėjas – nuo 14 iki 17.

Komitetas mano, kad Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga turi likti 2 priedėlio 16 skirsnyje, kuris skamba taip: “Institucijos, komisijos ir tarnybos, atskaitingos Seimui, Respublikos Prezidentui”. Taip pat komitetas mano, kad reikia pakeisti 2 priedėlio 27 skirsnį, kuris patikslina seniūnų kategorijas.

Pagrindinio komiteto išvada yra nepritarti Seimo nario gerbiamojo A.Salamakino pateiktam įstatymo projektui Nr.P-2918 ir pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.P-2918(2).

PIRMININKAS. Ačiū pagrindinio komiteto pranešėjui. Alternatyvus projektas, kurį teikia Seimo narys… Jis buvo kartu patobulintas, taip? Papildomo komiteto čia nėra? Nėra. Diskusijose norinčių kalbėti nebuvo. Ar galėtume pritarti po svarstymo projektui, kurį pateikė pagrindinis komitetas? Galime. Bendru sutarimu. Ačiū. Po svarstymo projektui bendru sutarimu pritarta. Pastabų dėl šio projekto negauta, todėl svarstymo procedūrą baigiame.

Pagal mūsų tvarkaraštį atėjo pertrauka. (Balsai salėje) Jūs siūlote kokį nors rezervinį svarstyti? Aš norėčiau vis dėlto skelbti pertrauką, nes po pertraukos 12 val. pagal darbotvarkę turime pradėti svarstyti kitą klausimą, t.y. 7a įstatymo projektą. Taigi aš skelbiu pertrauką iki 12.05 val.

Pertrauka

Seimo rinkimų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-305(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Pradedame svarstyti darbotvarkės 7a klausimą – Seimo rinkimų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-305(2). Pranešėjas – komiteto pirmininkas K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Projektas yra teikiamas todėl, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnyje “Įstatymo įgyvendinimo tvarka” iki 2006 m. numatytas naujų darbo sąlygų įgyvendinimo pereinamasis laikotarpis. Šiuo laikotarpiu ankstesnėmis Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir narių darbo apmokėjimo sąlygomis turės būti vadovaujamasi tol, kol jų buvęs darbo užmokestis susilygins su minėto įstatymo nustatytais darbo apmokėjimo dydžiais. Todėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 23 straipsnis papildomas 2 dalimi, numatančia galimybę pradėjus įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą minėtiems valstybės pareigūnams taikyti Seimo rinkimų įstatymo darbo apmokėjimo nuostatas pagal minėtą įstatymą. Pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šiek tiek patobulino įstatymo projektą ir jam pritarė.

PIRMININKAS. Įstatymas susideda iš vieno straipsnio. Ar diskusijoje yra norinčių kalbėti? Nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat niekas neužsirašė. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti projektui, kuriam pritarė pagrindinis komitetas? Galėtume. Ačiū. Po svarstymo pritarta. Tuo mes ir baigiame, nes pastabų negauta.

Prezidento rinkimų įstatymo 21 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-306(2*) (svarstymas)

Kviečiu pateikti darbotvarkės 7b klausimą – Prezidento rinkimų įstatymo 21 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-306(2). Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia taip pat yra su Vyriausiosios rinkimų komisijos darbu susijusios pataisos. Pagrindinis komitetas šiek tiek patobulino šį įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Diskusijoje dalyvauti nėra norinčių. Dėl balsavimo motyvų nėra užsirašiusių kalbėti. Ar galėtume pritarti po svarstymo pagrindinio komiteto pateiktam projektui? Nėra prieštaraujančių. Projektui po svarstymo pritarta. Pataisų taip pat negauta.

Prezidento įstatymo 18 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-307 (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 7c klausimą – Prezidento įstatymo 18 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-307. Prašau pranešėją pateikti.

K.RIMŠELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas buvo svarstytas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Vadovaujantis Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 6 punktu siūloma projektą atmesti, nes 2001 m. vasario 20 d. Seimas priėmė Prezidento įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymą (“Valstybės žinios”, Nr.IXP-180, čia nurodytas “Valstybės žinių” numeris), kurio redakcija iš esmės yra tokia pati, kokia yra dabar pateikto Seimui svarstyti įstatymo projekto. Komiteto išvada bendru sutarimu yra atmesti.

PIRMININKAS. Komitetas siūlo atmesti. Diskusijoje norinčių kalbėti nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Už norėtų pasakyti savo nuomonę Seimo narys A.Rimas. Prašom. Klaida? Atsiprašau. Reikėtų registruotis. Prašom. Vyksta registracija.

Procedūrinė pastaba – atmesti projektą galima ne mažesne kaip ¼ Seimo narių balsų dauguma. O tai sudaro 36 Seimo nariai. Užsiregistravo tik 35. Aš matau, kad dabar atėjo. Todėl siūlau pakartoti registraciją. Prašau registruotis dar kartą. Vyksta registracija

Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Formuluoju klausimą. Kas už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto išvadai – projektą atmesti, prašom balsuoti.

Kaip tik 36 Seimo nariai balsavo už. Tai yra tiek, kiek reikia. Jūs už ką? Už. 37 – A.Gricius, 38 – A.Sadeckas. 38 Seimo nariai balsavo už komiteto išvadą, tai yra projektą atmesti. Dėl jo sprendimas priimtas. Po svarstymo projektas atmestas.

Konstitucinio Teismo įstatymo 16 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-308*. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 31 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-309*. Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros darbuotojų, valstybinių arbitrų bei valstybės kontrolės departamento darbuotojų tarnybinių atlyginimų" pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-310*. Valstybės saugumo departamento įstatymo 27 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-311(2*). Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-312(2*). Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-313(2*). Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-314(2*) (svarstymas)

Mes pradedame nagrinėti darbotvarkės 7d klausimą – Konstitucinio Teismo įstatymo 16 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-308. Pranešėjas – komiteto pirmininkas K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pateikti, nes čia yra vienodai susiję įstatymų projektai nuo Nr.IXP-308 iki Nr.IXP-314. Pateiksiu esmę, kas yra iš tikrųjų keičiama. Šie įstatymai įeina į bloką Vyriausybės teikiamų įstatymų projektų, susijusių su Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo įgyvendinimu. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė visą bloką Vyriausybės teikiamų projektų. Konstitucinio Teismo įstatymo 16 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui Nr.IXP-308, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 31 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.IXP-309, įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros darbuotojų, valstybinių arbitrų bei Valstybės kontrolės departamento darbuotojų tarnybinių atlyginimų” pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr.IXP-310 komitetas pritarė be pakeitimų. Komitetas, pritardamas Teisės departamento išvadoms, nusprendė patikslinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo 27 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-311, Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-312, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-313 bei Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-314. Vyriausybės projekte buvo siūloma, kad šiose institucijose dirbantiems pareigūnams, pradėjus įgyvendinti 2001 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą, bus taikomos minėtuose įstatymuose nustatytos apmokėjimo sąlygos. Tačiau projektuose nebuvo paminėti tose institucijose dirbantys valstybės tarnautojai, nors jiems naujoji darbo apmokėjimo sistema taip pat bus pradėta įgyvendinti 2001 m. liepos 1 dieną. Todėl komitetas šiuos projektus papildė, įrašydamas į juos “ir valstybės tarnautojams”. Komitetas siūlo pakeisti projekto Nr.IXP-312 pavadinimą, nes iš esmės keičiamas ne Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto patvirtinimo įstatymas, o papildomas pats statutas.

Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad projektams Nr.IXP-311(2), Nr.IXP-313(2) ir Nr.IXP-314(2) įregistruotas Seimo nario G.Kirkilo ir Seimo narės N.Steiblienės pasiūlymas, kuriuo minėtuose įstatymuose siūloma įrašyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Valstybės saugumo departamento pareigūnų pareiginės algos, papildomų apmokėjimų, priedų, kompensacijų, pašalpų ir kitų išmokų dydį bei skyrimo tvarką nustato ne Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų įstatymas, bet kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Be to, pasiūlyme (…) užmirštami valstybės tarnautojai, dirbantys minėtose institucijose. Komitetas vieningai nepritarė minėtiems Seimo narių pasiūlymams, nes tai griautų bendrus besiformuojančius naujos darbo apmokėjimo sistemos principus ir sudarytų sąlygas darbo apmokėjimo sistemą išblaškyti po atskirus įstatymus. Konkrečiai kalbant apie Konstitucinio Teismo įstatymo 16 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-308, komiteto išvada yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Komitetas priėmė sprendimą bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Norėčiau pakviesti papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą, Seimo narį V.Saulį. Prašom. Gal aš tik paskelbsiu, kad jūs kalbėsite dėl keleto projektų. Dėl 4. Jūs juos išvardinkite, kad būtų protokole įrašyta.

V.SAULIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas po pateikimo buvo paskirtas papildomu komitetu svarstant keturis įstatymų projektus – tai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 16 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo statuto 31 straipsnio papildymo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros darbuotojų, valstybinių arbitrų bei Valstybės kontrolės departamento darbuotojų tarnybinių atlyginimų” pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą ir Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto papildymo įstatymo projektą. Svarstant šiuos visus keturis įstatymų projektus komitete dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, yra teigiamos Seimo Teisės departamento išvados, pastabų ir pasiūlymų visiems šiems įstatymams negauta. Komitetas visų keturių įstatymų atvejais svarstymo metu balsavo bendru sutarimu už. Todėl siūlau pritarti po svarstymo visiems keturiems čia mano paminėtiems įstatymų projektams. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Dalyvauti diskusijoje nėra užsirašiusių. Ar dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Tada mes dar išklausykime Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovą, Seimo narį G.Kirkilą ir pradėsime visų svarstymo procedūrą. Prašau.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, keletas pastabų dėl Nr.IXP-311. Pirmoji. Manome, kad netikslinga VSD įstatymo 27 straipsnį pildyti nauja 3 dalimi, kuri nustatytų pareigūnų darbo apmokėjimo tvarką, nes galiojančio Valstybės saugumo departamento įstatymo 27 straipsnio 2 dalis reglamentuoja šiuos klausimus, todėl tikslinga pakeisti būtent šią dalį.

Antroji pozicija. Netikslinga vardyti du įstatymus nurodant jų pavadinimus, nes įstatymų pavadinimai gali keistis, be to, šiais įstatymais numatoma darbo apmokėjimo tvarka dabar dar negalioja ir, aišku, bus daug problemų dėl įgyvendinimo. Taip pat Seimas gali priimti ir kitus įstatymus, reglamentuosiančius šiuos klausimus. Pakeitus 27 straipsnio 2 dalį, nurodant, jog darbo užmokesčio dydį bei skyrimo tvarką nustato įstatymai, mūsų nuomone, būtų išvengta nereikalingos sumaišties taikant įstatymus, taip pat dažnų pataisų. Kad būtų išvengta problemų įgyvendinant tokį įstatymą, mūsų pasiūlymą dėl Nr.IXP-311 ir įstatymo projektą reikėtų papildyti 2 straipsniu ir numatyti, jog šis įstatymas įsigalios nuo š.m. liepos 1 dienos, tuo pačiu metu, kai įsigalios Valstybės tarnybos ir Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymuose nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka. Iki to laiko gali būti priimtas ir Valstybės saugumo departamento statutas, kuris šiuo metu yra rengiamas.

Kadangi pagrindiniame komitete keturi nariai balsavo už, kiti susilaikė, prašome Seimo pritarti mano ir kolegės N.Steiblienės teikiamam pasiūlymui, papildant projektą 2 straipsniu dėl įsigaliojimo nuo šių metų liepos 1 dienos.

Galime pridurti, jog tokiam pasiūlymui parengti buvo sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvavo ir socialinės apsaugos darbo viceministras ponas R.Kairelis ir tam pritarė.

Dėl Nr.IXP-313, Nr.IXP-314. Siūlome nevardyti (čia iš esmės tie patys pakeitimai) įstatymų pavadinimų, bet sukurti paprastesnę blanketinę normą nurodant, jog darbo užmokesčio dydį bei skyrimo tvarką nustato įstatymai. Čia galioja tie patys argumentai, gerbiamieji kolegos, kad netikslinga vardyti įstatymų pavadinimų, nes nenusistovėjusi teisinė sistema ir įstatymai, reglamentuojantys santykius valstybės tarnyboje. Pritarus Seimo narių G.Kirkilo ir N.Steiblienės teikiamam pasiūlymui įstatymas būtų universalesnis, skaidresnis, įvertinant gana dinamišką teisinės sistemos raidą. Kai įsigalios įstatymai, kurių pavadinimai nurodyti Vyriausybės teiktuose projektuose, nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, jie ir bus taikomi, net ir be jų pavadinimo, statutiniuose įstatymuose. Prašome Seimo pritarimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame nuo pradžios svarstyti – Konstitucinio Teismo įstatymo papildymo projektas. Dėl šio įstatymo diskusijoje dalyvauti nėra norinčių. Dėl balsavimo motyvų kalbėti taip pat nėra užsirašiusių. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto patvirtintam projektui? Nėra prieštaraujančių. Tuo svarstymo procedūrą baigiame. Po svarstymo pritarta.

Toliau – Aukščiausiojo Teismo statuto 31 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Dėl šio įstatymo diskusijų nėra. Balsavimo motyvų taip pat niekas nenori išsakyti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto pasiūlytam projektui? Ačiū. Prieštaraujančių nėra. Tuo ir baigiame svarstymo procedūrą.

Toliau – įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros darbuotojų, valstybinių arbitrų bei Valstybės kontrolės departamento darbuotojų tarnybinių atlyginimų” pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Dėl šio projekto diskusijose nėra norinčių kalbėti, dėl balsavimo motyvų taip pat. Ar galėtume po svarstymo bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam projektui? Galime. Nėra prieštaraujančių. Projektui pritarta.

Toliau svarstome Lietuvos valstybės saugumo departamento įstatymo 27 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Yra gauta pataisų. Dėl diskusijų nėra norinčių kalbėti. Norėčiau pasakyti, kad du Seimo nariai – G.Kirkilas ir N.Steiblienė – teikia pataisas dėl šio įstatymo projekto. Šiek tiek apie tas pataisas pateikdamas papildomo komiteto pranešimą kalbėjo G.Kirkilas. Ar jūs dar norėtumėt ką nors papildyti? Ne. Ar yra dėl jų norinčių kalbėti? Atsiprašau. Dėl šių pataisų reikia gauti dešimties Seimo narių parėmimą. Ar galėtumėte pakelti rankas, kas paremiate? Yra dešimt. N.Steiblienė, kaip autorė, negali kalbėti dėl balsavimo motyvų. Mes suteikime žodį Seimo nariui B.Bradauskui. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Aš manau, kad gerbiamojo G.Kirkilo pasakyti motyvai yra tikrai logiški. Pritarti toms pataisoms, kurias siūlo gerbiamasis G.Kirkilas ir gerbiamoji N.Steiblienė, reikėtų. Aš kviesčiau visus balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti pataisoms, kurias siūlo du Seimo nariai? Nėra prieštaravimų? Ačiū. Pataisoms pritarta. Tada mums reikėtų priimti paskutinį sprendimą – pritarti įstatymo projektui su Seimo… (Balsai salėje) Prašau? Bendru sutarimu. Nebuvo prieštaraujančių. Jeigu norime, galime balsuoti, bet aš klausiau, niekas nepasakė prieš. Taigi mes tada turėtume pritarti komiteto patvirtintam projektui su Seimo posėdžio metu priimtomis pataisomis. Ar bendru sutarimu galima pritarti? (Balsai salėje) Negalima. Tada prašau registruotis. Vyksta registracija. Atsiprašau, kompiuteris nerodo registracijos. Repliką pasakyti nori N.Steiblienė.

N.STEIBLIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, aš nesupratau formuluotės prieš tai, už kokias pataisas mes balsuosime – ar už komiteto teikiamas, ar už mano ir gerbiamojo G.Kirkilo?

PIRMININKAS. Aš patikslinsiu. Pataisos yra bendru sutarimu priimtos, bet dabar reikia balsuoti už visą projektą, kurį teikia pagrindinis komitetas, su Seime pritartomis pataisomis. Tokia yra formuluotė. Prašau dar kartą registruotis.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Repliką – Seimo narys V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Pirmininke, man atrodo, kad čia vyksta labai keistos procedūros ir keisti balsavimai. Jeigu komitetas nepritarė, tai kaip čia gali būti bendras sutarimas? Negi komiteto narių nėra ar jie pakeitė savo nuostatą – fiksuotą, formalią, oficialią nuostatą? Koks gali būti nutarimas ir kaip galima be diskusijos prakišinėti tokius dalykus? Jeigu aš pagavau ponios N.Steiblienės ir pono B.Bradausko idėją, tai yra paliekamos tos privilegijos, kurias aukšti policijos pareigūnai ir kiti patys sau savo statutais nusistatę. Ten vieną kartą buvo pradėta daryti tvarka. O dabar vėl paliekama statutams. Niekas Seime iš naujo statutų netvirtins. Yra įstatymas, kuris daro tvarką visos valstybės mastu. O ten, žinoma, vyksta pasipriešinimas ir kovos už savo privilegijas, begaliniai priedai skaičiuojami ir taip toliau. Buvo priimtas įstatymas, buvo užblokuotas, grąžintas, dabar jis laidojamas. Tai bent jau diskutuokim!

PIRMININKAS. Gerai, bet kai būna diskusija, visi miega ir niekas nenori diskutuoti. Kai jau reikia balsuoti, tada prašau – įsikarščiuoja ir prasideda diskusijos. Dėl procedūros yra laiku paklausiama ir turite atsakyti, kas norite diskutuoti, o ne tada, kai jau viskas baigiasi. Aš nenoriu duoti žodžio, nes viskas baigta. Aš klausiau – diskusijos, nuomonės, visa kita – niekas nieko nekalbėjo. Dabar jau… (Balsai salėje) Gerai, aš tikrai pasižiūrėjau, komitetas nepritarė, todėl mes dėl pataisų turim balsuoti. Todėl atidžiai klausykitės. Kas už tai, kad pritartume Seimo narių G.Kirkilo ir N.Steiblienės pataisoms? Prašau balsuoti. Pritarta Seimo narių pataisoms. Tada klausiu, dar kartą siūlau balsuoti – pritarti komiteto pasiūlytam projektui su pataisomis. Dar kartą noriu paklausti, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Prašau balsuoti.

Už – 43, prieš – 1, susilaikė 8. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Nagrinėjame Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-312(2). Pataisų dėl šio projekto negauta. Komiteto nuomonė pareikšta. Ar yra norinčių kalbėti diskusijose? Nėra. Dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti komiteto pasiūlytam įstatymo projektui? Nėra prieštaraujančių. Nėra. Svarstymo procedūra baigta, įstatymo projektui pritarta.

Toliau svarstome Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-313. Situacija tokia pati, nepritaria komitetas. O du Seimo nariai, G.Kirkilas ir N.Steiblienė, teikia pataisas dėl šio įstatymo. Ar dar jūs motyvuosite? Pasakėte. Ar, Steibliene, norite ką nors pridurti prie šių pataisų? Prašom. Minutę! Įjungsim. Prašau, N.Steiblienė.

N.STEIBLIENĖ. Mūsų siūloma pataisa labai paprasta. Mes siūlome nevardyti įstatymų pavadinimų, bet sukurti paprastą blanketinę normą, nurodant, jog darbo užmokesčio dydį bei skyrimo tvarką nustato įstatymai. Čia galioja tie patys argumentai, kad netikslinga vardyti įstatymų pavadinimų, nes nenusistovėjusi teisinė sistema ir įstatymai, reglamentuojantys santykius valstybinėje tarnyboje. Esmė yra tiktai tokia. Ir čia nėra jokių privilegijų niekam.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar 10 Seimo narių paremtų šias pataisas? Pakelkite rankas, kas paremiat. Taip, 10 yra. Dėl šių pataisų yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Komitetas nepritaria. Mums reikia dėl jų balsuoti. Prašau registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Seimo narių G.Kirkilo ir N.Steiblienės siūlomas pataisas dėl šio įstatymo projekto? Prašau balsuoti.

Už – 36, prieš – 12, susilaikė 10. Pataisoms pritarta. Dabar mums reikėtų balsuoti, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam projektui su šiom pataisom. Ar dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Ne. Nėra norinčių kalbėti. Komitetas nepritaria, mes negalim bendru sutarimu. Prašau registruotis.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų patvirtintas po svarstymo įstatymo projektas, kurį pateikė pagrindinis komitetas, su Seimo posėdyje priimtomis pataisomis? Prašau balsuoti.

Už – 51, prieš nėra, susilaikė 4. Svarstymui su pataisomis pritarta. Svarstome kitą darbotvarkės klausimą – Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-314, kurį pristatė tiek pagrindinis, tiek papildomi komitetai, bet dėl jo yra gauta pataisų. Pataisas siūlo du Seimo nariai – G.Kirkilas ir N.Steiblienė. N.Steiblienė galėtų dar pakomentuoti savo siūlomas pataisas. Prašom.

N.STEIBLIENĖ. Noriu pasakyti, kad šios pataisos yra lygiai tokios pat, kokias priėmėme prieš tai. Kai įsigalios įstatymai, kurių pavadinimus nurodys Vyriausybės teikti projektai, dėl nustatytos darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos, jie ir bus taikomi net ir jų neišvardijus statutiniuose įstatymuose. Mes palengviname netgi savo darbą, nes jeigu mes įtrauksime pavadinimus, o kas nors keisis, mes vėl turėsime taisyti. Ir taip jau 2000 pataisų priėmėme nuo kadencijos pradžios.

PIRMININKAS. Ar 10 Seimo narių paremtų šias pataisas? Pakelkite rankas. Taip, yra 10. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Nėra. Komitetas nepritarė. Taigi reikės balsuoti. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai.

Kas už tai, kad pritartume Seimo narių G.Kirkilo ir N.Steiblienės siūlomoms pataisoms, prašom balsuoti.

Už – 30, prieš – 5, susilaikė 16. Pataisoms pritarta.

Dabar mums reikėtų pritarti komiteto patvirtintam projektui su posėdžio metu priimtomis pataisomis. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių. Tai dar kartą prašom registruotis.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai.

Kas už tai, kad būtų pritarta komiteto patvirtintam projektui su posėdžio metu priimtomis pataisomis, prašom balsuoti.

Už – 33, prieš nėra, susilaikė 11. Projektui po svarstymo pritarta.

Seimo kontrolierių įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-315(2*). Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 26 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-316(2*). Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-317(2*). Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 21 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-318(2*). Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-319*. Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-320* (svarstymas)

Dabar nagrinėsime nuo 7l iki 7p darbotvarkės klausimus. Kviečiu į tribūną pranešėją – Seimo narį, komiteto pirmininką K.Rimšelį. Jis paskelbs, kokius įstatymus mes pradedame svarstyti.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas Nr.IXP-315 – Seimo kontrolierių įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Čia yra paprasčiausiai suderinama. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad Seimo kontrolieriaus darbo atlyginimo vienetus – VDU reikia suderinti su šių metų vasario 20 d. Seimo priimtu įstatymu Nr.IXP-179. Yra komiteto pritarimas įstatymo pakeitimui. Yra įrašomi žodžiai: “Seimo kontrolieriui mokamas paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) penkių dydžių atlyginimas”. Čia yra labai paprastas redakcinis pataisymas.

PIRMININKAS. Viskas, pristatėte.

K.RIMŠELIS. Taip.

PIRMININKAS. Pataisų negauta. Ar dėl visų šių šešių išvardintų įstatymų yra norinčių kalbėti diskusijoje? Nėra.

K.RIMŠELIS. Visi šie įstatymai kalba apie vieną ir tą patį.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dėl šešių įstatymų projektų, kuriuos pateikė, nėra norinčių kalbėti? Nėra. Ar mes dėl visų šešių galime apsispręsti, kad pritartume pagrindinio komiteto pateiktam projektui? Bendru sutarimu galime pritarti, kad sutaupytume laiko. Aš tik dar kartą primenu, kad tai yra Seimo kontrolierių, Moterų ir vyrų lygių galimybių, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, Savivaldybių tarybų, Nekilnojamojo turto apsaugos ir Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymai. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiems įstatymams? Ačiū. Šiems įstatymams po svarstymo pritarta.

Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1947), Baigiamojo dokumento, išreiškiančio daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo rezultatus, Sutarties dėl  civilinės aviacijos orlaivių prekybos, Lietuvos prisijungimo prie Marakešo sutarties, įsteigiančios Pasaulio prekybos organizaciją protokolo, Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Meksikos Valstijų supratimo memorandumo dėl geografinių nuorodų apsaugos ir darbo grupės dėl Lietuvos stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją ataskaitos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-520 (pateikimas)

Dabar pradedame darbotvarkės 8 klausimą – Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos, Baigiamojo dokumento, išreiškiančio daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo rezultatus, Sutarties dėl civilinės aviacijos orlaivių prekybos, Lietuvos prisijungimo prie Marakešo sutarties, įsteigiančios Pasaulio prekybos organizaciją, protokolo, Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Meksikos Valstijų supratimo memorandumo dėl geografinių nuorodų apsaugos ir darbo grupės dėl Lietuvos stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją ataskaitos ratifikavimo įstatymo projektą Nr.IXP-520. Pranešėja – viceministrė D.Grybauskaitė. Pateikimo stadija. Prašom.

D.GRYBAUSKAITĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas kovo 23 d. dekretu Nr.1252 teikia Seimui ratifikuoti visą paketą dokumentų, kurį ką tik gerbiamasis Pirmininkas išvardijo, todėl nekartosiu. Tik norėčiau iš karto atkreipti dėmesį, kad visas paketas turi būti svarstomas kartu, turi būti priimtas kartu, nes tai yra pagrindinė mūsų ratifikavimo procedūros sąlyga. Atkreipčiau dėmesį, nes yra labai daug dokumentų, jog Lietuva automatiškai prisijungia prie dalies šių dokumentų ir derybų objektu dalis jų nebuvo. Derybų objektas iš esmės buvo tik Lietuvos įsipareigojimų dalis.

Su Pasaulio prekybos organizacija Lietuva derėjosi maždaug 6 metus. Mes baigėme derybas pernai spalio 2 d. Gruodžio mėnesį PPO generalinėje taryboje Lietuvos Prezidentas V.Adamkus pasirašė derybų rezultatus. Lietuvos įsipareigojimai, priimti stojimo metu, apima maksimalų importo muitų tarifų lygio nustatymą, įsipareigojimus dėl paramos žemės ūkiui politikos, įsipareigojimus dėl paslaugų rinkos atkūrimo ir kitus, susijusius su Lietuvos vykdoma prekybos politika. Norėčiau atkreipti dėmesį, jog Lietuva šiuo metu yra vienintelė valstybė Rytų Europoje, vadinamoji asocijuota valstybė, kuri derasi dėl narystės Europos Sąjungoje, kuri nėra šios tarptautinės organizacijos narė. Šiuo metu šioje organizacijoje yra 140 narių. Mes būtume 141-oji valstybė.

Norėčiau pasakyti, kad formaliai tai nėra būtina narystės Europos Sąjungoje sąlyga, bet Europos Sąjungos šalys narės reikalauja iš Lietuvos de facto, t.y. realiai, tarptautinei prekybai taikyti Pasaulio prekybos organizacijos normas, todėl Lietuvai yra labai svarbu prieš baigiant derybas su Europos Sąjunga suspėti tapti šios organizacijos nare. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad pasaulyje vykstant globalizacijos procesams Lietuva galėtų turėti progą dalyvauti ir spręsti savo likimą nustatant Pasaulio prekybos organizacijos taisykles, apginti savo interesus, savo prekes ir paslaugas 140 šalių teritorijoje, būti jokiais būdais nediskriminuojama. Jau šiandieną mes turime atskirų valstybių prašymus, t.y. Ukrainos, o mes vakar sužinojome, kad ir Kazachstanas kreipėsi į mus, prašydamas pagalbos konsultuojant jų specialistus, kaip reikia derėtis su Pasaulio prekybos organizacija, nes mūsų derybų procesas, kuris buvo sunkus ir ilgas, parodė, kad kai ką galima išsiderėti ir taip lengvai nenusileisti. Taigi trumpai pristatydama klausimą, norėčiau pasakyti, kad Seimo nariams yra pateiktas didelis ir smulkus paketas visų dokumentų, taip pat pirmadienį jau įvyko susitikimas, jungtinis posėdis su trimis komitetais: Kaimo reikalų, Ūkio ir Užsienio reikalų komitetais. Taip pat vakar dar kartą su Kaimo reikalų komitetu. Derybininkai, kurie dalyvavo visame procese, Ūkio ministerija, Žemės ūkio yra pasiryžę susitikti su visais komitetais, kurie bus paskirti. Mūsų žiniomis, net keturi komitetai bus paskirti detaliai svarstyti visus klausimus, o šiandien tik noriu paminėti, kad jums, gerbiamieji Seimo nariai, atsiveria istorinė galimybė – nuspręsti Lietuvos likimą, ar Lietuva taps šios organizacijos nare, ar ne.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jūsų nori klausti 5 Seimo nariai. Pirmajam suteikiu žodį Seimo nariui M.Pronckui. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamoji prelegente, jūs derėdamasi susitarėte taip, kad Lietuva visiškai negalės remti jokio eksporto. Ir po to aiškinate, kad gavote kažkokias kitas lengvatas, tačiau esmė ne ta. Mes neremsime eksporto, o malonios Vakarų Europos šalys labai remia, labai dideliais kiekiais remia ir rems, tiesa, sumažintais kiekiais, tai kur čia bus lygios prekybos galimybės? Kodėl mes taip nusileidžiam? Vieni gali daryti ką nori, o kiti, atsiprašant, yra diskriminuojami ir tai laikoma lyg ir laimėjimu. Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Mielai atsakysiu. Pasaulio prekybos, GATT tarybos susitarimo organizacijos nuolat plėtojo ir struktūrą, ir ideologiją, ir reikalavimus. Iki 1995 m. buvo leidžiama naudoti tiesiogines eksporto subsidijas visoms šalims, kurios stojo iki to laikotarpio. Po 1995 m., kai GATT persiorientavo arba tapo Pasaulio prekybos organizacijos nare, visos šalys susitarė, kad naujai stojančioms bus labai griežtai taikomas reikalavimas neleisti naudoti tiesioginių eksporto subsidijų. Lietuva pernai naudojo tiesioginių eksporto subsidijų apie 1 milijoną. Mes derybų metu labai prieštaravome, nesutikome ir traktavome tai kaip dvigubų standartų taikymą. Jūs visiškai teisus. Bet visos po 1995 m. stojančios šalys buvo priverstos susitaikyti, ir mes galime naudoti tiek netarifines skatinimo priemones, tiek kainų intervenciją, tiek ką kita. Dabar norėčiau pasakyti dar vieną niuansą. Šią situaciją, matyt, mes galėsime apeiti tapę Europos Sąjungos nariais. Nes, mums tapus Europos Sąjungos nariais, visas tarifų mechanizmas ir visos prekybos sąlygos automatiškai bus taikomos ir Lietuvai. Tai, ką galbūt galima traktuoti kaip kažkokį praradimą šiandien, mes manome atgauti po dvejų metų.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, jūs paminėjote netarifines priemones, kurias mes galėsime naudoti. Bet, kaip čia pasakius, antra pusė taip pat galės jas naudoti. Kokia reali galimybė, kad mūsų netarifinės priemonės kompensuos jų netarifines priemones?

D.GRYBAUSKAITĖ. Jūs visiškai teisi, kad netarifinių priemonių srityje yra didelė laisvė visoms šalims, nes jos labai sunkiai kontroliuojamos ir labai sunku jas užfiksuoti, jeigu jos nėra agresyviai išreikštos. Tai gali būti net atskiros žinybos vidinis įsakymas. Jūs visiškai teisi, tai pasverti… dažniausiai, jeigu šalis pradeda gana atvirai ir stipriai, ir gana šiurkščiai naudoti tokias priemones, galima visiškai tikėtis, kad gausime vėl tą patį. Jūs visiškai teisi. Todėl reikia jau dabar mėginti mokyti mūsų žinybas, kurių yra labai daug, kurios gali taikyti tokius dalykus. Tai ir (…) sanitarinės įvairios reguliacijos, ir panašiai, kad tai būtų daroma civilizuotai, kad tai būtų daroma neginčytinai, teisėtai ir panašiai. Tokios galimybės yra didelės, visos šalys gali naudotis ir tai daro. Bet esant tam tikriems susitarimams… su kai kuriomis šalimis, kurios taip pat yra ir Pasaulio prekybos organizacijos narės, mes turim daugiau kaip 30 laisvos prekybos susitarimų. Tai yra konsultacijų mechanizmas, ne visada gali įvesti vienašališkai, turi būtinai įspėti ir panašiai. Lygiai taip pat bus ir anos pusės. Mes praktiškai negalėsim būti labiau diskriminuojami. Jeigu jie, sakykime, taikys mums kažką, jie turės taikyti sau tokius pačius reikalavimus ir visoms kitoms 140 valstybių. Čia yra pagrindinė privilegija, kokią mes gaunam. Jeigu ir būsim, kaip aš kabutėse sakau, truputį skriaudžiami, tai būsim skriaudžiami vienodai su visais, nebus išimčių.

PIRMININKAS. Jūsų nori klausti Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamoji viceministre, sveikindamas su šiuo reikšmingu Lietuvai žingsniu ir su galutine šio žingsnio procedūra, tai yra ratifikavimu visų susitarimų, ir sveikindamas visų pirma Užsienio reikalų ministerijos visą kolektyvą, kuris tikrai ilgai ir nuosekliai dirbo siekdamas, kad Lietuva greičiau taptų Pasaulio prekybos organizacijos nare, ir suprasdamas visas abejones bei prisimindamas daugelį diskusijų, kurių turėdavome, aš noriu paklausti procedūrinio klausimo. Dabar vienu įstatymu yra siūloma ratifikuoti daugybę susitarimų. Laiko iki ratifikavimo, kaip bent aiškinama, kad gegužės 1 d. reikia ratifikuoti, yra. Ar jūs tikrai gerai apsvarstėte, ar neiškils procedūrinių problemų, kad mes svarstymo metu staiga nesusidurtume su problema, jog iš tikrųjų pagal Lietuvos teisę reikėtų atskirai ratifikuoti kiekvieną susitarimą? Tada reikės daug įstatymų ir tada vėl mes turėsim pradėti svarstyti viską iš naujo.

D.GRYBAUSKAITĖ. Mūsų teisininkai konsultavosi su Prezidentūra, nes mes pristatom dekretą, kurį teikia Prezidentas ratifikuoti. Mes tik komentuojame tą visą paketą. Mūsų žiniomis, toks variantas galimas – einantis kaip vienas paketas. Nes prie pagrindinių mes tiesiog prisijungiame, o ratifikuojame savo įsipareigojimus kartu su prisijungimo sutartimi.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamoji pranešėja, vis dėlto A.Kubiliaus klausimas turi daugiau logikos, nes mes turėtume įsigilinti į kiekvieną sutartį ir pritarti kiekvienai sutarčiai atskirai. O dabar toks apibendrinantis raštelis – ir mes, nematydami kiekvienos sutarties ir nežinodami, kas konkrečioje sutartyje yra reguliuojama, turėsim aklai balsuoti. Todėl aš manau, kad tai, ką jūs darote, gal… Bet tai paprasčiausiai nepagarba Seimui. Aš asmeniškai norėčiau susipažinti su visais dokumentais, kad sąmoningai galėčiau apsispręsti, už ką aš balsuoju. O ne taip, kad visokie gražūs marakešai…

D.GRYBAUSKAITĖ. Gerbiamasis Seimo nary, Marakešas tai yra mūsų Palangos vardo pripažinimas, iškovotas mainais į tekilą. Čia aš šiek tiek juokauju. Bet noriu tik paminėti, kad visi dokumentai visiems yra prieinami ir teikiami. Mes davėme apibrėžimus lydinčiuose dokumentuose apie kiekvieną sutartį, trumpai apibūdinę, kas yra kiekvienoje sutartyje aprašyta ir kas su mumis susiję, kiek susiję ir kiek ne. Jeigu yra kažkokių techninių problemų ir gerbiamasis Seimo narys negavo, Užsienio reikalų ministerija pasirengusi įteikti jums personaliai paketą artimiausiu laiku.

PIRMININKAS. Ir internete yra visas paketas.

D.GRYBAUSKAITĖ. Pusantro tūkstančio… Pristatysime asmeniškai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Aš, naudodamasis proga, tikrai norėčiau pasveikinti šio maratono finišo tiesiąją mūsų Seime, pasiekus derybų rezultatus ir pasirašius sutartį, kuri dabar teikiama ratifikuoti. Tikrai ne kartą esu tuo klausimu domėjęsis ir norėčiau pareikšti nuoširdžią padėką derybų delegacijai, vadovaujamai buvusio viceministro A.Rimkūno, kuri, kaip mes žinome, turėjo įveikti tikrai labai didelius trukdžius ir pirmiausia stengiantis maksimaliai įvertinti mūsų žemdirbių reikalavimus. Šiandien galų gale mes turime šį dokumentą ir norėčiau, kad mes sugebėtume jį laiku ratifikuoti. Ar tiesa, kad jeigu mes jo laiku neratifikuosime, mūsų stojimas į Pasaulio prekybos organizaciją, kaip ji dabar vadinasi, bus tikrai atidėtas metams ar net dvejiems? Ir kokios gali būti mūsų neratifikavimo pasekmės? Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Sakyčiau, net blogiau, ne tai, kad atidėtas, o atnaujintos derybos. Po šešerių metų džiaugsmo, kurį mes turėjome, ypač derantis su kai kuriomis šalimis – ne Europos Sąjungos narėmis, tikrai tokios situacijos nenorėtume. Iš tiesų, pasirašant gruodžio mėnesį dokumentus, buvo įrašyta sąlyga, kad po pasirašymo, po šešių mėnesių, šalis turi ratifikuoti. Kadangi dokumentų buvo pusantro tūkstančio, o mums reikėjo juos visus išversti, redaguoti, be to, pereiti procedūras Vyriausybės, Prezidentūros, dokumentai Seime atsirado tik dabar. Todėl laiko nėra daug. Bet PPO šalys narės, mums pavėlavus, turi teisę atnaujinti derybas. Mes labai tikimės, kad tai neįvyks ir kad mes spėsim ratifikuoti.

PIRMININKAS. Taip. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū.

Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti Seimo narys V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Pirmininke, kolegos. Aš siūlau labai rimtai pažiūrėti į tą problemą, kurią priminė kolega A.Kubilius. Aš, žinoma, pritariu tam, kad būtų sprendžiamas ratifikavimo klausimas, bet aš nesu garantuotas dėl visiško konsenso mūsų Seime. Jeigu kokia nors grupė norėtų užprotestuoti ir surinktų, ko gero, parašus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, tai mūsų padėtis taptų labai kebli vienu aktu ratifikavus šešis dokumentus. Todėl aš pritardamas balsuosiu už, bet noriu pasiūlyti, kad komitetas, kuris dabar kuruoja šį įstatymą, parengtų alternatyviai šešis projektus, ir mes dar turėtume laiko pagalvoti. Gal geriau priimti šešis ir šešis kartus balsuoti, o ne vieną kartą, kad nebūtų kokių nors diversijų.

PIRMININKAS. Vienas – už, prieš norinčių nėra. Gal iš tiesų, jeigu bus pritarta dėl procedūros ir dėl šio teisėtumo, reikėtų, kad komitetas, pateikdamas svarstymo metu, atsakytų ir pateiktų aiškią nuomonę. Dabar buvo pasiūlymas pradėti projekto svarstymo procedūrą. Nebuvo kalbančių prieš. Gal galime bendru sutarimu tai padaryti? Galime. Taigi bendru sutarimu pradedame projekto svarstymo procedūrą. Dabar mums reikia nustatyti, kokie komitetai svarstys. Pagrindiniu yra siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomais – Užsienio reikalų, Biudžeto ir finansų ir Kaimo reikalų komitetai. Ar būtų kokių kitų nuomonių? Trys papildomi, vienas pagrindinis. Nėra kitų siūlymų? Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Pritarta. Ačiū. Svarstymo data pas jus yra užrašyta 26 d., bet man čia pateikė 24 dieną. Ar sutiktumėte su tokia data – 24 d.? Nes čia terminai yra labai trumpi. Pritartumėt? Gerai. Svarstymo procedūra 24 dieną. Jūs norite pasakyti? Paspauskite mygtuką, bus greičiau. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Aš vis dėlto siūlau, kad būtų įrašytas kaip protokolinis nutarimas, kad mūsų komitetai parengtų šešių įstatymų variantą. Šešių ratifikavimų.

PIRMININKAS. Tai gal mes tokį protokolinį nutarimą priimtume – pasiūlome komitetams apsvarstyti galimybę, ar bendru paketu, ar alternatyviai šešis po vieną? Ar pritartume, kad komitetai išanalizuotų tokią situaciją? Ačiū. Protokolinį nutarimą priėmėme.

Finansų institucijų įstatymo projektas Nr.IXP-514 (pateikimas)

Svarstome darbotvarkės 9 klausimą – Finansų institucijų įstatymo projektą Nr.IXP-514. Pranešėjas – Seimo narys, ministras J.Lionginas. Pateikimo stadija. Prašom.

J.LIONGINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Vyriausybė teikia Finansų institucijų įstatymo projektą. Teikiamu įstatymo projektu numatoma įteisinti visoms finansų institucijoms bendras nuostatas bei perkelti Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus į nacionalinę teisę. Šiuo projektu siekiama apibrėžti, kokios paslaugos bus laikomos finansinėmis paslaugomis, nustatyti reikalavimus finansų institucijų steigėjams, dalyviams bei vadovams, nurodyti, kokios įmonės bus laikomos besiverčiančiomis finansų paslaugų teikimu.

Projekte įteisinamos ir bendros nuostatos dėl finansų institucijų įsteigimo, veiklos, jos pasibaigimo, licencijų suteikimo, priežiūros ir kitos. Detalesnius, konkrečius reikalavimus kaip ir iki šiol nustatys specialieji įstatymai, pavyzdžiui, Komercinių bankų, Pensijų fondų, Vertybinių popierių viešosios apyvartos ir kiti. Nors direktyvų reikalavimai dėl nuosavų lėšų kapitalo sudėties veiklos riziką ribojančių normatyvų jau yra perkelti į nacionalinę teisę specialiuose įstatymuose, Finansų institucijų įstatymo projektas įteisina bendras nuostatas ir šioje srityje.

Įstatymo projekte apibrėžiamas finansų institucijoms būdingos rizikos prisiėmimas, įvertinimas bei apribojimas. Be to, projektas nustato kai kuriuos naujus reikalavimus dėl jungtinės konsoliduotos metinės atskaitomybės sudarymo bei skelbimo, dėl jungtinės konsoliduotos priežiūros. Išsamiau nustatomos priežiūros institucijos teisės ir pareigos atliekant finansų institucijos priežiūrą. Nauja tai, kad finansų institucijų veiklos priežiūrą vykdančių priežiūros institucijų tarpusavio bendradarbiavimą ir sąveiką numatoma užtikrinti sudarant finansų institucijų veiklos reglamentavimo ir priežiūros koordinavimo tarybą.

Vyriausybė siūlo Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti teikiamą įstatymo projektą. Kaip jūs pastebėjote, siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų liepos 1 dienos, o iki to laiko yra siūloma Vyriausybei ir bankui pateikti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų, neatitinkančių Finansų institucijų įstatymo nuostatų, pakeitimo arba papildymo įstatymų projektus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik noriu jūsų paklausti, ar jūs matėte labai išsamią Teisės departamento išvadą?

J.LIONGINAS. Ne, aš nemačiau, aš tik girdėjau, kad tokia yra, bet aš manau, kad svarstant pagrindinis bus Biudžeto ir finansų komitetas, ir bus galima atsižvelgti į tas pastabas.

PIRMININKAS. Čia ir dėl sąvokų, ir dėl viso kito. P.Jakučionis buvo paspaudęs, nori paklausti? Jūsų nori paklausti Seimo narys P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, šiuo metu Europos Sąjungos šalyse, ypač Anglijoje ir Vokietijoje, vyksta diskusija dėl finansų institucijų priežiūros. Diskutuojama, ar nebūtų geriau, jei visas finansines institucijas prižiūrėtų viena priežiūros institucija, o ne kelios, kaip dabar yra daugelyje šalių. Norėčiau paklausti, ar šis įstatymo projektas yra žingsnis ta kryptimi? Aš turiu omeny projekto XII skirsnį.

J.LIONGINAS. Aš manau, kad taip, nes, kaip pastebėjote, įrašoma finansų institucijų veiklos priežiūrą vykdančių priežiūros institucijų reglamentavimo ir priežiūros koordinavimo taryba. Ne veltui pasirinktas šis modelis, nes jūs labai teisingai pastebėjote – dabar vyksta diskusijos, kad gal vienas organas turėtų prižiūrėti visas finansines institucijas. Tą priežiūros tarybą sudarys įvairių finansinių institucijų asocijuotų struktūrų, šiuo metu vykdančių priežiūrą, pavyzdžiui, Lietuvos banko, Finansų ministerijos, Vertybinių popierių komisijos ir t.t., deleguoti asmenys. Aš neatmetu galimybės, kad po kiek laiko ši visuomeniniais pagrindais dirbanti taryba bus transformuota į vieną visų finansų institucijų priežiūros tarnybą. Toks gali būti žingsnis. Bet čia žingsnis į priekį.

PIRMININKAS. Daugiau niekas nenori jūsų klausti. Ačiū. Buvo pasiūlymas pradėti šio įstatymo svarstymą. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu nutarti pradėti šio įstatymo projekto svarstymą? Galima. Bendru sutarimu nutariame pradėti Finansų institucijų įstatymo projekto svarstymą. Pagrindiniu yra siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, preliminari svarstymo diena – gegužės 24 d. Ar pritartumėte ir datai, ir komitetui bendru sutarimu? Ačiū. Prieštaravimų nėra. Tuo pateikimo procedūrą baigiame.

Gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-535 (pateikimas)

Toliau svarstome darbotvarkės 10 klausimą – Gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-535.

Pranešėjas – Seimo narys, ministras J.Lionginas. Pateikimo stadija. Prašau.

J.LIONGINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, parengto įstatymo projekto tikslas – pakeisti Lietuvos Respublikos įstatyme ,,Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo” nurodytą deklaruojamojo brangaus turto įsigijimo rinkos kainos dydį bei numatyti nuostatą, kad gyventojai, kurie deklaruoja turtą ir pajamas pagal Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo nuostatas, turto arba lėšų įsigijimo bei perleidimo pajamų pagal šį įstatymą nedeklaruoja. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu patvirtintas minimalus deklaruoti būtino turto kainos dydis neatitinka šiuo metu nusistovėjusių turto vidutinių rinkos kainų, įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad brangiu turtu laikomas ne mažesnis kaip 120 tūkst. Lt vertės įsigijimo rinkos kaina iš karto arba dalimis įsigyjamas turtas. Taip pat įsigytų ar perleistų kitų lėšų ne mažesnė kaip 120 tūkst. Lt suma.

Taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymą deklaruojamas kalendoriniais metais įsigytas turtas bei gautos pajamos ir taip pat yra pagrindžiama įstatymų reikalavimus atitinkančiais sandorių ar kitais juridinę galią turinčiais dokumentais, siūloma papildyti minėto įstatymo 3 straipsnį 3 dalimi ir nustatyti, kad gyventojai, nurodyti Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 11 straipsnio 1–5 punktuose ir deklaruojantys turtą bei pajamas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymą, už laikotarpį, per kurį įsigyjamas brangus turtas arba įsigyjamos arba perleidžiamos piniginės lėšos, turto arba lėšų įsigijimo pajamų pagal šį įstatymą nedeklaruoja. Įstatymo projekto nuostatos suderintos su Vyriausybės 2000–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių plano nuostatomis. Siūlyčiau pradėti svarstyti.

PIRMININKAS. Jus nori paklausti Seimo narys A.Lydeka. Prašau.

A.LYDEKA. Ekscelencija, norėčiau paklausti, kokia logika yra skaičiaus 120 tūkst., kodėl ne 100 tūkst., ne 150 tūkst. Iš kur tas skaičius yra gautas? Ir dar vienas trumpas klausimėlis dėl 2 straipsnio. Iš kur turtą registruojanti žinyba, t.y. Inventorizacijos biuras, žinos, kad tas asmuo turi nuolat deklaruoti ir jis yra pateikęs metinę deklaraciją? Kaip yra fiksuojamas tas dalykas?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Aš, žinoma, ne ekscelencija. Paprasčiausiai logika ta, kad rinkos kainos (jeigu lyginsime su tuo, kai buvo priimtas šis įstatymas, aš turiu nekilnojamojo turto ir kitų) padidėjo, išaugo vidutiniškai nuo 2 iki 3 kartų. Todėl mes manome, kad deklaravimas neatitinka tos dvasios, kuria buvo priimtas šis įstatymas, nes šiandien komisija brangiam turtui įvertinti… Brangus turtas yra vertinamas 47 tūkst. Lt. Aš žinau, kad yra daug problemų. Ypač tie asmenys, kurie įsigyja patentus, dažniausiai tų savo pajamų neapskaičiuoja, ir kai reikia įforminti kažkokį savo sandorį, pasitelkiamos brolių, seserų, giminaičių pažymos, kad dovanoja po 5–8 tūkstančius, kad formaliai pritrauktų prie tos sumos, kad iš Mokesčių inspekcijos gautų pažymą. Todėl mes manome, kad šiandien realus brangus turtas, atsižvelgiant į jo padidėjimą per 5 metus, turėtų siekti apie 120 tūkst. Remiantis šia logika, yra teikiamas toks projektas.

Antras jūsų klausimas, iš kur žinos. Paprasčiausiai ir jūs, kaip Seimo narys, deklaruosite savo pajamas ir turtą. Kai deklaruosite, Mokesčių inspekcija išduos pažymą, kad jūs tokį turtą esate deklaravęs. Todėl Inventorizacijos biure pateikus pažymą, kad jūs deklaravote, jokių problemų registruoti neturėtų būti.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių klausti. Prieš balsuojant dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Nėra. (Balsai salėje) Buvo pasiūlymas pradėti projekto svarstymą. Ar galėtume bendru sutarimu nutarti? (Balsai salėje) Ačiū. Nėra prieštaraujančių. Pradedame svarstymą. Siūloma pagrindiniu komitetu paskirti Biudžeto ir finansų komitetą. Prieštaraujančių nėra? Negirdėti. Papildomo nėra įrašyta. Siūloma svarstymo data – balandžio 19 diena. Pataisyta, jūsų projekte kita. Tinka? Taigi nutariame, kad Biudžeto ir finansų komitetas ir data – balandžio 19 diena. Ačiū.

Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-493 (pateikimas)

Nagrinėjame darbotvarkės 11 klausimą – Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-493. Pranešėjas –Seimo narys, ministras J.Lionginas. Pateikimo stadija. Prašau.

J.LIONGINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, parengto įstatymo projekto tikslas – atsisakyti Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatos, pagal kurią nuompinigius už valstybinės žemės ir valstybinio vandens fondo telkinių nuomą administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Kadangi pagal Civilinio kodekso nuostatas, kurios įsigalios nuo šių metų liepos 1 d., už išnuomotą valstybinę žemę mokamas nuomos mokestis, siūloma nustatyti sutartinius valstybinės žemės ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinių nuomos mokesčio mokėjimo santykius. Vadinasi, ginčai, kylantys dėl valstybinės žemės ir vandens telkinių nuomos mokesčio, bus sprendžiami ne pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, o teismine tvarka. Kadangi valstybinės žemės nuomos sutartys bei vandens telkinių verslinei bei mėgėjiškai žūklei nuomos sutartys sudarytos ne su visais valstybinės žemės ir vandens telkinių nuomotojais, siūloma įstatymo įsigaliojimo data nuo 2003 m. sausio 1 dienos. Iki šios datos turėtų būti sudarytos visos valstybinės žemės nuomos sutartys ir vandens telkinių verslinei arba mėgėjiškai žūklei nuomos sutartys su naudojančiais asmenimis. Be to, pakeitus žemės nuomos mokesčio ėmimo tvarką, savivaldos vykdomosioms institucijoms reikia laiko pasiruošti šį mokestį administruoti. Siūloma pradėti svarstyti.

PIRMININKAS. Jus nori paklausti Seimo narys P.Jakučionis. Prašau.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Iš tikro klausimas toks. Įstatymas įsigalioja maždaug po dvejų metų. Todėl kas dabar mus verčia jį taip anksti priimti. Galbūt per tuos dvejus metus dar kils įvairių idėjų. Jūs aiškinote, kad tai dėl to, kad dar reikia sudaryti daug sutarčių, ir minėjote, kad su visais. Man atrodo, kad daug ežerų iš viso nebus išnuomoti. Nebus tokių nuomininkų. Tai vėl klausimas, ar su visais. Kodėl taip anksti priimame tą įstatymą? Mano nuomone, Vyriausybė galėtų pasitvarkyti dėl tų nuomos sutarčių sudarymo ir po to teikti įstatymo pataisą.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia ir svarbiausia tai, kad nuo šių metų liepos 1 d. įsigalios Civilinis kodeksas ir tokių nuompinigių neliks, liks nuomos mokestis, kuris nustatomas tame kodekse. Antras dalykas, vis dėlto nagrinėjant Vyriausybei iš tikrųjų daug sutarčių, savivaldybės yra išnuomavusios žemės sklypus ir t.t., bet tai nėra pagal Civilinį kodeksą sudarytos teisinės sutartys. Yra priimti atskiri sprendimai leisti išnuomoti tarybų arba net atskirų savivaldybių valdybų ir pan. Šiuo atveju buvo derinta ir su Savivaldybių asociacija, kiek laiko užtruktų, jeigu inventorizuotume visas tas sutartis, kurios daug metų yra… Aš sakau, nėra tarp… kuris nuomoja žemę ir šiuo atveju savininko. Tai turi būti atlikta sutartiniais pagrindais ir tai turi būti įforminta sutartimis. Kaip jie mano, tai užtruktų 1,5 metų. Be to, nuomos mokestis eina į savivaldybių biudžetus, jos turi pasirengti, kaip tą mokestį administruoti. Tik dėl tos priežasties siūlomas įstatymo terminas nuo 2003 m. sausio 1 dienos.

PIRMININKAS. Jūsų nori klausti E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, priėmus šią įstatymo pataisą, išeitų, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai sumažėtų funkcijų, t.y. nebeadministruotų šio mokesčio, o jį pradėtų administruoti savivaldybės. Ar neatsitiks etatų atžvilgiu taip, kad mokesčių inspekcijoje etatų nesumažės, o savivaldybėse jų padaugės?

J.LIONGINAS. Nemanau, nes administruoja tiek, kiek tikrina vieną ar kitą ūkio subjektą. Jeigu, pavyzdžiui, yra tarybos sprendimas išnuomoti 99 metams už kokią nors sumą 1 ha žemės, tai paprasčiausiai įsitikina, ar tie pinigai sumokėti. Šiuo atveju tie pinigai… Pavyzdžiui, jeigu nesumoka, tai Mokesčių inspekcija turi bylinėtis su nuomotoju. Iš karto išeina kolizija, nes kai įsigalios Civilinis kodeksas, tai teisme aiškiai pasakys, kad nėra sudaryta sutarties, o šiuo atveju mokėjimas irgi yra toks: noriu moku, noriu ne. Čia įteisiname teisiškai, kaip turėtų būti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Mums reikėtų apsispręsti dėl svarstymo procedūros pradėjimo. Ar dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galima bendru sutarimu pradėti šio projekto svarstymo procedūrą? Galima. Nėra prieštaraujančių. Procedūra pradėta.

Reikėtų nutarti, kokie komitetai svarstys. Pasiūlymas – Biudžeto ir finansų komitetui, o preliminari data – gegužės 8 d. Ar galima bendru sutarimu pritarti šiems siūlymams? Pritarta. Ačiū.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹ straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-496 (pateikimas)

Pradedame svarstyti darbotvarkės 12 klausimą – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹ straipsnio pakeitimo ir papildymo projektą Nr.IXP-496. Pranešėjas – kolega J.Lionginas. Prašom.

J.LIONGINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹ straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto tikslas – numatyti pakartotinumą, kaip šį administracinį teisės pažeidimą kvalifikuojantį požymį. Už analogiškus pažeidimus, neturinčius šio požymio, sumažinti minimalią sankcijoje numatytos baudos ribą ir numatyti alternatyvią nuobaudą, t.y. įspėjimą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹ straipsnyje numatyta pažeidimų sudėtis siūloma diferencijuoti ir už mažiau pavojingus pažeidimus nustatyti švelnesnes sankcijas, nes galiojančių sankcijų ribos atsižvelgiant į skirtingą pažeidimų pobūdį ir nuobaudų skyrimo taisykles apsunkina nuobaudos individualizavimą, be to, esant sunkiai finansinei padėčiai, mokesčių mokėtojai ne visada gali mokėti dideles baudas, todėl jų surinkimas ir administravimas nėra efektyvus.

Jeigu jūs pastebėjote, įvedama sąvoka “įspėjimas”, pavyzdžiui, už deklaracijos pateikimą ne laiku ir panašiai. Šiuo atveju galiu pasakyti, kad vėluojant 3–4 dienas pagal šį administravimo straipsnį reikėdavo skirti baudą nuo 500 iki 1 tūkst. litų. Dėl to kartais esant pateisinamoms priežastims, susirgo ar buvo išvykęs į komandiruotę, Mokesčių inspekcija privalėdavo laikytis įstatymų nustatytos sumos. Žinoma, kai kur prasilenkdavo su logika.

Kaip jau sakiau, įvedama sąvoka “įspėjimas” arba “bauda” ir mažinama nuo 200 iki 500 litų. Tačiau kai tas asmuo padaro pakartotinai tą patį pažeidimą, tada nelieka įspėjimo ir iš karto numatoma bauda nuo 500 iki 1 tūkst. litų. Noriu pažymėti, šio straipsnio 1 dalyje už numatytą veiką, padarytą siekiant nuslėpti arba nuslepiant mokesčius, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, bauda yra nuo 2 tūkst. iki 4 tūkst. litų. Siūlau pradėti svarstymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių jūsų klausti. Pasiūlymas – pradėti projekto svarstymo procedūrą. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galima bendru sutarimu pradėti svarstymo procedūrą? Galima. Ačiū. Bendru sutarimu pradėjome.

Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkate su tokiais siūlymais? Nėra prieštaraujančių. Svarstymo data – gegužės 10 d. Pritariate? Ačiū. Tuo pateikimo procedūra baigta.

Jums yra išdalintas protokolinis nutarimas. Prieš pradedant darbotvarkės 13 klausimą, noriu šiek tiek atitraukti jūsų dėmesį. Statuto 106 straipsnio 5 dalis įpareigoja Seimui atskaitingų institucijų vadovus pateikti metines ataskaitas. Yra pateiktos Valstybės kontrolės, Prokuratūros, Seimo kontrolierių ir kitų. Protokoliniame nutarime yra pasakyta, kam perduodame šių ataskaitų svarstymą. Pagal procedūrą turi apsvarstyti komitetai, po to Seimui pateikti savo išvadas. Ar sutiktumėte priimti protokolinį nutarimą dėl perdavimo komitetams svarstyti šias ataskaitas? Ar pritartumėte? Nėra prieštaravimų. Protokolinis nutarimas priimtas.

Dar yra vienas protokolinio nutarimo projektas. Seniūnų sueigoje Seimo narys, Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas kreipėsi į Seniūnų sueigą sakydamas, kad Seimo narys K.Bobelis jo paprašė priimti protokolinį nutarimą dėl Akcizų įstatymo, kad būtų rengiamas naujas projektas. Toks protokolinio nutarimo projektas yra pateiktas. Ar pritartumėte? Skaitau: “Pavesti Biudžeto ir finansų komitetui parengti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 5¹ ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 5² straipsniu įstatymo naują projektą”. Buvo toks siūlymas. Gal Seimo narys K.Bobelis gali daugiau komentuoti, bet, man atrodo, čia viskas aišku. Tada mes atmetėme projektą, o čia siūlo rengti naują. Ar būtų prieštaraujančių? Nėra prieštaraujančių. Yra? Nėra. Galime priimti tokį nutarimą? Priimtas. Ačiū.

Įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-509 (pateikimas)

Svarstome darbotvarkės 13 klausimą – Įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-509. Pranešėjas – ministras K.Kristinaitis. Pateikimo stadija. Prašom.

K.KRISTINAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pakeitimas yra vykdomas siekiant atsisakyti valstybinių žemėtvarkos darbų licencijavimo. Kaip yra nurodyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnyje, valstybinė žemėtvarka yra visuma priemonių, skirtų Lietuvos Respublikos žemės fondo valstybiniam valdymui ir žemės santykių reguliavimui, kurios laiduoja teisines ir organizacines sąlygas visuomenei naudingai ir bendrai tautos gerovei reikalingai ūkinei veiklai naudoti žemę, su ja susijusius ūkinius infrastruktūros objektus bei kitus gamtos išteklius, valstybės ir jos piliečių žemės nuosavybės ir naudojimo teisių apsaugą.

Valstybinės žemėtvarkos paskirtis pagal Žemės įstatymo 46 straipsnį yra rengti valstybinės žemės naudojimo ir apsaugos programas bei šalies administracinių teritorijų žemėtvarkos schemas kaip sudėtinę teritorinio planavimo kraštotvarkos dalį, rengti žemėtvarkos projektus administracinėms riboms nustatyti arba pakeisti kitus administracinių teritorijų tvarkymo projektus ir kita. Žemėtvarkos projekto, kaip vieno iš pavienių rūšių specialiojo planavimo dokumentų, rengimo būtinumą, struktūrą, rengimo tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir galiojimo tvarką nustato Žemės reformos įstatymas. Šiuo metu pagal Reformos įstatymo 16 straipsnio nuostatas žemės reformos žemėtvarkos projektus rengia konkursą laimėję fiziniai ir juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gavę leidimus dirbti žemėtvarkos darbus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi 1997 m. spalio 7 d. nutarimu Nr.1093 “Dėl kvalifikacinio leidimo dirbti žemės reformos žemėtvarkos darbus” jų išdavimo patvirtinimą.

Taigi šie leidimai yra išduodami būtent šiame nutarime nustatyta Vyriausybės tvarka, dėl to manom, kad 13 straipsnio 3 dalyje numatytas licencijavimas yra nebūtinas, ir todėl yra siūloma jį išbraukti. Kaip aš jau prieš tai paminėjau, visi konkursai vyksta tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims nustatyta tvarka, o juose gali dalyvauti tiktai tie, kurie yra gavę Vyriausybės nustatyta tvarka leidimą dirbti žemės reformos žemėtvarkos darbus. Taigi toks pakeitimas iš dalies būtų ir biurokratinio suvaržymo, ir papildomų kokių nors privalomų sąlygų verslo atskiroms struktūroms, šiuo atveju įmonių vykdymui… be mano paminėtų Vyriausybės išduodamų leidimų. Taigi iš tikro verslo liberalizavimas šiuo atveju labai aiškiai pasijus. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti Seimo narys, Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Prašau.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš tikrai noriu sveikinti jus su šia išties į verslo dereguliavimą… būtent žemės ūkyje su žemės rinka susijusioje srityje. Bet taip pat norėčiau klausti, ar šalia šio svarbaus žingsnio jūs neplanuojate judėti toliau ir kiek tokių jūsų kuruojamų sričių, kur dar išlieka licencijavimas, iš principo liko?

K.KRISTINAITIS. Na, jeigu kalbėtume apie Įmonių įstatymo 13 straipsnio nuostatas, aš dabar neturiu prieš akis šio įstatymo, bet ten, ko gero, iš mūsų kuruojamos srities licencijuojamų veiklų lyg ir… pavojingų cheminių medžiagų, na, iš tikro dėl cheminių medžiagų tiktai. Bet čia yra iš esmės Aplinkos ministerijos licencijavimo sritis. Iš tikro, ko gero, Žemės ūkio ministerija pagal Įmonių įstatymo 13 straipsnį (aš ekspromtu sakau) nė vienos srities daugiau nelicencijuoja, pagal šio straipsnio nuostatas. O jeigu kalbėtume apie atskiras licencijas atskiriems produktų įvežimams, kvotų reguliavimo dalykus, tai taip, tos sistemos yra. Tačiau tai nieko bendro neturi su Įmonių įstatymo 13 straipsnio numatytomis sritimis.

PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū.

K.KRISTINAITIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Mums reikėtų apsispręsti, ar pradėti svarstymo procedūrą. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pradėti svarstymo procedūrą? Ačiū, bendru sutarimu procedūrą pradedam.

Yra pasiūlymas paskirti svarstyti šį įstatymą Ekonomikos komitetui, kaip pagrindiniam, ir papildomam Kaimo reikalų komitetui. Ar yra kitokių pasiūlymų? Nėra? Galėtumėt pritarti? Pritarta. Ir preliminari svarstymo diena – balandžio 26 d. Pritariat? Ačiū. Tokiu būdu mes iki pietų savo darbotvarkę baigiam ir galim skelbti pertrauką iki 15 val. (Balsai salėje) Kuris? Ar pateikimas truktų ilgai? Mes sutaupėm 10 minučių.

Žemės ūkio bendrovių įstatymo projektas Nr.IXP-462(2) (pateikimas)

Yra pasiūlymas pateikti Žemės ūkio bendrovių pakeitimo įstatymo projektą dar iki pertraukos? Ar pritartumėt? Gerai.

Kviečiu į tribūną pranešėją, komiteto pirmininką J.Kraujelį. O šitas klausimas yra rezervinis 5a, registruotas Nr.IXP-462(2). Prašau.

J.KRAUJELIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien teikiu Seimui Žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 2 variantą. Žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse buvo numatytas ketvirtame ketvirtyje. Tačiau yra nemažai kai kurių pakeitimų, todėl būtų tikslinga paspartinti šį darbą, nes po to bendrovės turi pasirengti savo įstatus, įvairius reglamentus. Jis buvo pateiktas anksčiau, tačiau praėjusiame posėdyje nespėjome apsvarstyti. Teisės departamentas dėl pirmojo mūsų pateikto varianto pateikė 53 pastabas ir pasiūlymus. Turėdami laiko mes peržiūrėjome šias pastabas ir daugelis jų, beveik 85% pastabų, yra įvertintos. Iš esmės pastabos yra iškilusios dėl vienos pagrindinės priežasties, kad šis įstatymo projektas buvo pradėtas rengti 1999 metais. Praėjusios kadencijos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko prašymu, grupėje buvo Agrarinės ekonomikos instituto, apskričių, žemės ūkio bendrovių, bendrovių asociacijos darbuotojai. Ir jis buvo rengtas atsižvelgiant į realius praktiškus procesus, vykstančius žemės ūkio bendrovėse. Tačiau rengiant pirmąjį variantą nebuvo atsižvelgta į tai, kad praėjusiais metais yra priimtas Civilinis kodeksas, kuris įsigalios nuo liepos 1 d. Todėl Teisės departamento pagrindinės pastabos ir nuostatos yra susijusios su Civilinio kodekso suvienodinimu. Mums atsižvelgiant į tai nebuvo ypatingų sunkumų.

Dėl žemės ūkio bendrovių norėčiau tiktai pateikti keletą tokių principinių, gal šiek tiek ir statistinių duomenų. Žemės ūkio bendrovių veiklos pagrindinis dokumentas buvo priimtas 1991 m. birželio mėnesį. Jis per tuos metus buvo taisytas net 13 kartų, 3 kartus buvo taisytas iš esmės, atsižvelgiant į Seimo politines nuostatas. Įstatymas tai buvo pagerintas, tai buvo pablogintas. Dabar iki šiol galiojančiame įstatyme yra 34 straipsniai, naujajame – 37 straipsniai, suformuluota per 230 veiklą reglamentuojančių nuostatų. Iš jų 150 šiandien teikiamame variante yra pateiktos dabar veikiančios ir apie 80 naujų arba pataisytų, atsižvelgiant į Civilinį kodeksą ir kitus, senų nuostatų.

Naudodamasis proga, norėčiau Seimo nariams pateikti keletą skaičių. Nuo kolūkių privatizavimo buvo įsteigta 200 žemės ūkio bendrovių. Šiandien registre yra 2300, bet šiemet veikiančių bus per 600. Metines praėjusių metų apyskaitas sudarys apie 1000. Apie 1700 likviduojamos arba likviduotos, bet negali užbaigti procedūrų. Per trejus metus darbo vietų žemės ūkio bendrovėse sumažėjo 30 tūkst., darbo pajamų kartu su socialinio draudimo įmokomis – 130 mln., iš jų socialinio draudimo įmokų – 20 mln.

Buvo du pagrindiniai įstatymo pertvarkymo tikslai ir uždaviniai: pirma, gerai dirbančioms bendrovėms sudaryti stabilias teisines sąlygas efektyviai tvarkytis viduje, kad jų veikla būtų naudinga žmonėms; antra, neturinčioms perspektyvos, kad jos tvarkingai teisiškai reorganizuotųsi, persitvarkytų į kitas ūkininkavimo rūšis arba likviduotųsi.

Šiuo metu žemės ūkio bendrovių, kaip minėjau, skaičius gal ir ne toks didelis ir kai kam gali kilti klausimas, ar apskritai reikia Seimui gaišti laiką ir pertvarkyti šį įstatymą. Manyčiau, kad su tuo negalima sutikti, nes iš 2 mln. 300 tūkst. ha pasėlių veikiančios žemės ūkio bendrovės valdo apie 300 tūkst. (13%), bet prekinės produkcijos… t.y. prekiniai ūkiai grūdų parduoda apie 40%, cukrinių runkelių – tiek pat, gyvulių – apie 50%, pieno – 16%. Dar kartą pabrėžiu – prekiniai ūkiai. Tokių pagrindinių bendrovių tikslai – panaudoti anksčiau sukurtą turtą, antra… trečia, turėti darbo pajamų, ketvirta, užtikrinti būtinas kaimo žmonėms paslaugas, garantuoti socialinio draudimo išmokas. Tai 37 tūkst. darbo vietų, kai vienai darbo vietai tenka turto už 39 tūkst., darbo pajamų – 250 mln. per metus, vienam vidutiniškai 6 tūkst. 700, iš jų 1535 Lt įmokos “Sodrai” nuo vienos darbo vietos, apie 100 tūkst. žmonių pasinaudoja paslaugomis. Reikėtų į tai atsižvelgti.

Žemės ūkio bendrovės, kaip minėjau, diferencijavosi. Apie 800 šiandien niekaip negali užbaigti išsiregistravimo procedūrų, nes paskutinieji įstatymo straipsniai buvo netobuli. Ankstesnių Kaimo reikalų komiteto vadovų kelto uždavinio – padaryti įstatyme taip, kad jos greičiau likviduotųsi, neįmanoma įvykdyti, nes pagrindinės priežastys yra skolos “Sodrai”, bankams, mokesčių inspekcijoms. Norim nenorim tai turi spręsti kiti įstatymai.

Pagrindiniai momentai, kurie yra 80 naujosios redakcijos nuostatų, iš principo yra keli. Prie jų per svarstymą mes turėsime sugrįžti ir diskutuoti. Pirmiausia, kadangi buvo daryta tiek daug keitimų, tarp atskirų straipsnių yra “nesusikalbėjimas”. Vienas straipsnis šią nuostatą redaguoja vienaip, kitas –kitaip, todėl pirmiausia mėginta išvalyti ir suvienodinti. Antra, buvo daug reglamentavimo nuostatų, kurios tą patį dalyką, tą patį procesą visiškai… skirtingai suredaguota akcinėms ir kooperatinėms bendrovėms, nors jos taip pat užsiima žemės ūkiu, todėl yra suvienodinta.

Trečia – siūloma įteisinti naują žemės ūkio bendrovių kapitalo valdymą. Dabar yra vienas narys – vienas balsas. Tai yra pagrindinė kliūtis kapitalui koncentruotis ir geriau valdyti kapitalą, kartu ir užsienio kapitalui ateiti. Pagrindinė nuostata, kuria yra keičiama, kad žemės ūkio bendrovių nariais gali būti ne tik Lietuvos fiziniai asmenys, bet ir Lietuvos juridiniai asmenys, kartu užsienio piliečiai ir juridiniai asmenys. Pagrindinė bėda, kad užsienio kapitalui ateinant į žemės ūkį pirmas klausimas,… kiek man teko susidurti, tai jie klausia, kaip pas jus balsuojama. Jeigu parodai, kad rankomis, 30 sekundžių – klausimas baigtas, duokite kitą variantą. Todėl šiuo atveju iš esmės yra keičiama tokia tvarka.

Ketvirta. Svarbiausias momentas yra ydingos žemės ūkio bendrovių likvidavimo nuostatos ir procedūros, todėl yra papildomai įrašyti atskiri straipsniai, yra tiksliai reglamentuota dėl išstojančių ar kitų narių turto atsiėmimo natūra. Nei akcinėje bendrovėje, nei kitoje pramonės įmonėje nėra tokių dalykų, kad išeidamas akcininkas galėtų išsinešti stakles ar dar kitus dalykus. Vengrijoje, Čekijoje, buvusioje Rytų Vokietijoje yra likusių tokių pačių darinių, bet šie klausimai pirmaisiais metais buvo išspręsti.

 Dabar, kai yra tai įteisinta, prasideda taip: kas pirmesnis – tas geresnis. Daug pagrindo turi tai, kad vadovai kartais pasiima geresnį turtą, palieka prastesnį ir panašiai. Šiuo atveju duodame žmonėms garantiją, kad jų turtas nebus iššvaistytas ir išgrobstytas. Jeigu turtą reikia paimti natūra, nariai gali priimti sprendimą likviduoti arba reorganizuoti bendrovę. Tada, turėdami lygias teises, visi tą dalyką gali paimti.

Suprantu, kad žemės ūkio bendrovėms yra ir kitų… Pavyzdžiui, nuostata dėl minimalaus pajinio įnašo šiandien truputį juokinga. Akcinės bendrovės akcijos nominalo niekas iš viršaus Seime nėra nustatęs. Tai nustato patys akcininkai. Deja, anksčiau, 1991 m., buvo įteisinta 100 rublių, dabar pakeistas minimalus pajinis įnašas 100 litų. Taigi mes norime daugelį dalykų liberalizuoti, palikti patiems nariams spręsti. Tegul būna 500, gal 1000, gal būna ir 1 litas, bet tai jų teisė, jų valia. Yra įteisinti ir kiti pažangesni metodai bei principai.

Gerai suprantu, kad Žemės ūkio bendrovių įstatymo naujos redakcijos pateikimas, gal ir priėmimas, esant dabar tokiai sudėtingai žemės ūkio situacijai, gal nėra svarbiausias dokumentas, kurio reikia žemdirbiams, bet jo priėmimas artimiausiu laiku padėtų išspręsti du klausimus: gyvybingoms bendrovėms suteiktų didesnį pasitikėjimą, daugiau tvarkos ir prisidėtų išsaugant darbo vietas, darbo pajamas, socialinio draudimo įmokas ir paslaugas, o beviltiškoms bendrovėms padėtų tvarkingai reorganizuotis ir likviduotis. Todėl prašau pritarti projektui po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti 3 Seimo nariai. Seimo narys V.Velikonis. Prašom.

V.VELIKONIS. Ačiū. Šis įstatymas turi būti ir gims konkretesnis, labiau orientuotas į bendrovės narių bei pajininkų, taip pat valstybės interesų gynimą. Aš iš karto sakau, kad pritariu jam po pateikimo. Noriu paklausti. 14 straipsnyje parašyta, kad “asmenys pajinius įnašus į bendrovę gali įnešti pinigais, materialinėmis ir kitomis vertybėmis bei intelektualinės veiklos produkcija”. Gal galėtumėte pakomentuoti, mielas kolega, kaip ta intelektualinės veiklos produkcija bus paverčiama pajiniais įnašais? Ačiū.

J.KRAUJELIS. Intelektualinė produkcija sudaryta iš įvairių kooperatinių ir akcinių bendrovių. Aš pradžioje jau minėjau, kad mes nenorime, kad būtų skirtingai, todėl ir turime tą dalyką. Bendrovės įstatuose numatoma tvarka, kaip kas turi būti vertinama ir panašiai. Iš esmės dabar, bent paskutiniuosius penkerius metus, kiek man teko stebėti, tokių dalykų nėra. Jeigu specialistai nesugeba įvertinti kokio nors projekto, paprasčiausiai yra sudaroma sutartis, užsakymas, sumoka tam žmogui, kaip sakoma, pinigus ir panašiai. O kad bendrovių nariai pradėtų uždarbiauti, girdi, aš esu geras specialistas, agronomas, zootechnikas, parengsiu po darbo projektą ar panašiai… Anksčiau pavienių atvejų buvo. Bet šiuo atveju aš atvirai pasakau: ir Akcinių bendrovių įstatyme, ir Kooperatinių bendrovių įstatyme tas dalykas yra. Svarstymo metu komitete galėsime dar pasiginčyti, tokią metodiką ir asociacijos prezidiumas su mokslininkais yra parengęs. Ten yra gana sudėtingos formuluotės. Sprendžia susirinkimai, žmonės nesupranta. Bet čia pavieniai atvejai. Aš didelių problemų čia nematau. Padiskutuosime komitete.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Saulis. Prašau. Arčiau mikrofono. Neveikia, atsiprašau. Gal prie šoninio.

V.SAULIS. Gerbiamasis pranešėjau, likviduojant žemės ūkio bendroves ir ypač dalijantis turtą visada iškyla daug ginčų. Jie pasiekia teismus, ir man teko ne kartą susidurti su tokiu atveju, kai teismai labai nevienareikšmiai traktuoja pajininko ir žemės ūkio bendrovės nario sąvokas. Kada pajininkas, atsiėmęs savo pajų, lieka bendrovės nariu? Ar visai neturėdamas pajaus jis gali būti bendrovės nariu ir dalyvauti toliau sprendžiant visus turto ginčytinus klausimus? Ačiū.

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Aš jį supratau. Aš savo pranešime labai trumpai paminėjau, Teisės departamentas irgi savo pastabose yra pareiškęs… mes šį kartą norime specialiai svarstymo metu akcentuoti šį klausimą ir išskirti, kad žemės ūkio bendrovėse būtų žemės ūkio bendrovės nario sąvoka (tai įstatymo projekte yra apibrėžta) ir pajininko sąvoka. Kodėl to norime? Vakar buvo atvykusios net dviejų bendrovių delegacijos. Aš čia turėjau ir norėjau dėl įdomumo pateikti vienos geros bendrovės duomenis. “Respublikos” laikraštyje jūs turbūt skaitėte, kas atsitiko Pasvalio, Pakruojo, Biržų rajonuose, kuriuose yra turtingesnės bendrovės. Na, nepatogu iš Seimo tribūnos vadinti, deja, kaime taip ir vadina, sako, berniukai supirkinėja pusvelčiui pajus ir atėję sako: būkit laisvi, mes šitą gabalą pasiimam, vertingesnį turtą parduodam ir t.t. Vis dėlto žemės ūkio bendrovė egzistuoja, dirba kaimo vietovėje, tai ne miestas, ir nariai, kaip kaimo bendruomenėje, iš tikrųjų turėtų turėti teisę. Nusipirkai pajų, ir, kaip sakoma, jeigu tu nori turėti sprendžiamojo balso teisę, tave ta bendruomenė privalo priimti į narius. Tada tu galėsi balsuoti ir t.t. Šiaip dabar antplūdis didžiulis, ir “Respublikoje” buvo su nuotraukomis, na, labai negražūs dalykai. Man teko keliuose susirinkimuose dalyvauti. Mes bandome apsaugoti geras bendroves nuo tokių neigiamų procesų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Melianas. Prašau.

A.MELIANAS. Gerbiamasis pranešėjau, sveikinu jus su iniciatyva sutvarkyti žemės ūkio bendrovių veiklos teisinę aplinką. Tačiau kelia nerimą, kad Teisės departamentas yra pareiškęs net 53 pastabas, tai yra gerokai daugiau negu įstatymas turi straipsnių. Taigi norėčiau paklausti, ar nereikėtų dar gerokai tobulinti šį įstatymo projektą? Ačiū.

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Aš pranešime minėjau, kad šiandien dėl to ir teikiame antrąjį variantą, kad ten, rodos, 85% visų pastabų jau yra įvertintos. Teisės departamentas daugiausia rėmėsi Civiliniu kodeksu, todėl pas mus, kitaip negu pirmajame variante, šio įstatymo įsigaliojimo data sutapatinta su Civiliniu kodeksu, tai yra šių metų liepos 1 d. Pagrindinės pastabos buvo dėl to, kad iš esmės ten keičiasi. Yra principinių klausimų, sakykim, ko ponas V.Saulis klausė, tai iš tikrųjų yra kaimo specifika, ir mes svarstymo metu komitetuose turėsime dar dėl to diskutuoti. O visi klausimai yra daugiau redakcinio pobūdžio, jie turi atitikti Civilinį kodeksą, kad dar kartą, priėmus Civilinį kodeksą, vėl nereikėtų grįžti ir iš naujo taisyti daugybę straipsnių.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugelio pastabų antrajame projekte jau nebėra. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkui. Dabar mums reikėtų apsispręsti, ar pradedame šio projekto svarstymo procedūrą. Yra norinčių dėl motyvų kalbėti? Nėra. Ar galime bendru sutarimu tai padaryti? Ačiū. Bendru sutarimu šio įstatymo svarstymo procedūra pradėta. Komitetai yra nurodyti. Kaimo reikalų komitetas – pagrindinis, ir Ekonomikos kaip papildomas. Dar yra pasiūlymas Teisės. Papildomą, taip? Jūs siūlot Teisės papildomą? Ar sutiktumėte su tokiais pasiūlymais? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Taigi nutariame, kad Kaimo reikalų komitetas – pagrindinis, o Ekonomikos ir Teisės – papildomi. Balandžio 19 d. – preliminari svarstymo diena. Sutinkate? Pritarta. Ačiū. Taigi rezervinis klausimas, kuris buvo likęs, išnagrinėtas, ir mes skelbiame pertrauką iki 15 val.