Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir jo santykį su galiojančiais įstatymais, būtų galima pateikti kai kurių pastabų ir pasiūlymų:

1. Projekto 2 straipsnio 5, 6, 10, 14, 24 dalyse nurodytos sąvokos derintinos su Civilinio kodekso, įsigaliosiančio 2001 m. liepos 1 d., nuostatomis.

2. Projekte įtvirtinama finansinės garantijos sąvoka, o Civilinio kodekso 6.90 straipsnyje įtvirtinta garantijos, 6.93 straipsnyje - banko garantijos sąvokos. Priėmus pateiktą įstatymą, būtų neaišku, kokios taisyklės taikomos finansinėms garantijoms, nes įstatyme jos nenustatytos, o Civilinis kodeksas finansinių garantijų nereglamentuoja.

3. Projekto 2 straipsnio 6 dalies nuostatos neatitinka Civilinio kodekso6.567 - 6.574 straipsnių, reglamentuojančių lizingą (finansinę nuomą). Pavyzdžiui, pagal Civilinio kodekso 6.568 straipsnį lizingo objektu gali būti tik daiktai; 6.573 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai lizingo davėjas atsako už tai, kad pardavėjas netinkamai vykdo savo prievoles ir pan. Be to, projekto 2 straipsnio 6 dalyje yra ne tik įtvirtinta lizingo sąvoka, bet ir nustatomi lizingo sutarties ypatumai tačiau tai nėra šio straipsnio dalyku. Todėl siūlytume nuostatas dėl lizingo sutarties ypatumų perkelti į kitą projekto straipsnį arba jų visai atsisakyti.

4. Projekte įtvirtinama finansinio laidavimo sąvoka, tačiau nenustatomi jo ypatumai. Civilinis kodeksas nenustato tokios laidavimo sutarties rūšies, kaip finansinis laidavimas. Priėmus pateiktą įstatymą būtų neaiškus šio įstatymo ir Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių laidavimą, santykis. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos banko įstatyme yra vartojamos sąvokos "kredito įstaigos laidavimas", "kredito įstaigos garantija".

5. Projekto 2 straipsnio 14 dalis derintina su Civilinio kodekso 6.892 straipsniu, įtvirtinančiu banko indėlio sampratą.

6. Projekto 2 straipsnio 8, 24 dalyse įtvirtintą sąvoką “balansinė ataskaita” reikėtų derinti su Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo terminija. Be to, kyla klausimas, ar projekto 2 straipsnio 13 dalies 2 punkto sąvokos nereikėtų suderinti su šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta “balansinio finansinio turto” sąvoka.

7. Projekto 2 straipsnio 8 ir 16 dalyse įtvirtinta sąvoka “intelektinis turtas” derintina su Civilinio kodekso, įsigaliosiančio 2001 m. liepos 1 d., 1.111 straipsnio terminija.

8. Reikėtų atskleisti projekto 2 straipsnio 13 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintos sąvokos “buhalterinė vertė” turinį, kadangi jį galima įvairiai interpretuoti. Be to, neaiški ir tikslintina šio straipsnio 29 dalies 2 punkto sąvoka “forfeitingas”.

9. Projekto 2 straipsnio 18 dalis taisytina, nes neaišku, ar šioje dalyje minimos "priemonės" apima ir "balsavimo teisės perleidimo sutartis" (Civilinio kodekso 2.89 straipsnis).

10. Galima būtų pastebėti, kad naujame Akcinių bendrovių įstatyme (Žin., 2000, 64 - 1914) minimos tik patronuojančios bendrovės, todėl svarstytina, ar reikalinga projekto 2 straipsnio 19 dalyje ir kituose projekto straipsniuose naudoti “globojančios (patronuojančios) įmonės ” sąvoką. Kita vertus, šios sąvokos apibrėžimą, galima būtų suformuluoti projekto 2 straipsnyje.

11. Projekto 2 straipsnio 20 dalyje po žodžio “įstatinio” reikėtų įrašyti žodį “kapitalo”.

12. Projekto 2 straipsnio 23 dalies nuostata “artimomis rinkos kainomis” nėra atskleista nei šiame projekte, nei galiojančiuose teisės aktuose, todėl gali būti įvairiai suprantama ir traktuojama. Minėta nuostata būtų tikslesnė, atsisakius perteklinio žodžio “artimomis”.

13. Projekto 2 straipsnio 24 dalyje, taip pat 3 dalies 7 punkte neaiški sąvoka "pasirinkimo" sandoriai. Tokių sandorių galiojantys įstatymai nenumato ir nereglamentuoja. Civilinio kodekso 6.26 - 6.28 straipsniai reglamentuoja alternatyvias prievoles, o 6.29 straipsnis - fakultatyvias prievoles. Siūlytume projektą suderinti su Civilinio kodeksu. Taip pat įstatyme nevartotinas terminas "atšaukti sandorį", vietoj jo reikėtų vartoti terminą "atsisakyti vykdyti sandorį".

14. Projekto 2 straipsnio 34 dalies 1 punkte, apibrėžiant tarpusavyje susijusių klientų ryšius, minimi tik artimos giminystės ryšiai. Svarstytina, ar nereikėtų minėtų ryšių sieti ir su asmenų svainyste.

15. Reikėtų patikslinti projekto 2 straipsnio 37 dalies pavadinimą ir visos dalies redakciją, kadangi nėra aišku apie ką kalbama. Tuo pačiu, reikėtų atkreipti dėmesį, kad ydinga bei tikslintina šios dalies 1 punkto sąvoka “asmens ūkinę laisvę įteisinantys dokumentai”. Galima būtų pasiūlyti įstatus, statutus, nuostatus vadinti bendrąja Civiliniame kodekse įtvirtinta “juridinių asmenų steigimo dokumentų” sąvoka. Be to, tikslintina šios dalies 3 punkto sąvoka”kontroliuojamas laikotarpis”.

16. Reikėtų atskleisti projekto 2 straipsnio 38 dalyje įtvirtintos sąvokos “instituciniai skolintojai” turinį.

17. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas derintinas su 2 straipsnio 24 dalimi, vietoj žodžio "ateities" įrašant žodį "būsimais".

18. Reikia patikslinti projekto 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto redakciją, kadangi sunku suprasti kas būtent yra priskiriama prie finansinių paslaugų (pvz., finansinės paslaugos yra sandorių sudarymas valiutos keitimo kurso nustatymo ir palūkanų normos nustatymo instrumentais, tauriaisiais metalais ir kt.). Be to, šio punkto sąvoką “pinigų rinkos priemonės” reikia derinti su Mokėjimų įstatymo terminija.

19. Projekto 3 straipsnio 5 dalies 4 punkte prieš skaičių “7” reikėtų įrašyti “3 straipsnio 1 dalies”.

20. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Civilinio kodekso (Žin., 2000, 74 - 2262) nuostatos nemini juridinio asmens arba įmonės rūšies. Pavyzdžiui, 2.66 straipsnio, kuris nustato juridinių asmenų registro duomenis, 1 dalies 2 punkte įvardinama juridinio asmens teisinė forma. Atsižvelgiant į tai, reikėtų taisyti projekto 4 straipsnio 4 dalies ir kitų straipsnių nuostatas. (pabr. mūsų)

21. Tobulintina projekto 5 straipsnio redakcija. Nuostata, kad finansų institucijos steigiamos vadovaujantis įstatymais dėl atitinkamos įmonės rūšies steigimo ir veiklos, eliminuoja galimybę finansų institucijoms taikyti Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias juridinių asmenų steigimą. Be to, nepagrįsta yra straipsnio nuostata “jeigu šis įstatymas nenustato ko kita”, nes šiame įstatyme nėra normų, reglamentuojančių finansų institucijų steigimą.

22. Tikslinant projekto 7 straipsnio 2 dalies ir 21 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, reikėtų atkreipti dėmesį į Baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, 89 - 2741) nuostatas, kurios pateikia kitokią, nei šiuo metu galiojanti, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų klasifikaciją.

23. Reikėtų tobulinti projekto 8 straipsnio 1 ir 2 punktų redakcijas. Nuostata, kad asmuo gali garantuoti įstatymų pagrįstą ir patikimą finansų institucijos valdymą, yra netiksli bei prastai suformuluota teisiniu ir kalbiniu požiūriu. Be to, iš teksto galima suprasti, kad iš asmens bus reikalaujama suteikti tam tikras garantijas nepažeisti įstatymų ir patikimai valdyti finansų instituciją, tačiau kokios tai būtų garantijos, neatskleidžiama.

24. Projekto 11 straipsnyje yra kalbama apie “licencijos atšaukimą”. Reikėtų suderinti projekto ir Civilinio kodekso 2. 79 straipsnio terminiją. Be to, reikėtų pasvarstyti, ar šio projekto straipsnio nuostatos neturėtų apimti ir klausimų dėl kitų subjektų (ne priežiūros institucijos, o pvz., finansų institucijos dalyvių ar kt.) teisės inicijuoti licencijos atšaukimą. Be to, šio straipsnio ir projekto 58 straipsnio normos taip pat turėtų reguliuoti ir priežiūros institucijos sprendimo atšaukti licenciją apskundimo klausimus (tvarką).

25. Iš projekto 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcijos galima suprasti, kad priežiūros institucija gali atšaukti licenciją, jei finansų institucija verčiasi bet kokia kita, nei projekto 3 straipsnio 1 dalyje numatyta veikla. Tačiau projekto nuostatose yra įtvirtinta, kad finansų institucija finansines paslaugas gali teikti greta kitos savo vykdomos ūkinės – komercinės veiklos. Reikėtų patikslinti projekto redakciją.

26. Projekte yra įtvirtinta klaidinanti sąvoka “Lietuvos Respublikos įstatymai dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansinių institucijų veiklos” iš kurios galima suprasti, kad tai yra įstatymo ar įstatymų pavadinimas, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvos įstatymų teisinėje sistemoje tokių įstatymų nėra, todėl galima būtų pasiūlyti naudoti bendresnę sąvoką, pvz., dėl atitinkamų visuomeninių santykių reguliavimo ar kt.

27. Iš projekto 13 straipsnio 1 dalies nuostatų galima suprasti, kad finansų institucijos dalyviu gali būti pripažįstamas asmens, įsigijusio finansų institucijos įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalį, atstovas. Šioje dalyje teikiamą finansų institucijos dalyvio apibrėžimą reikėtų suderinti su Civilinio kodekso (Žin., 2000, 74 - 2262) 2.45 straipsnyje įtvirtinta juridinio asmens dalyvio sąvoka.

28. Projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punkte greta įstatinio kapitalo minimas ir pajinis kapitalas, tačiau kitose analogiškose projekto nuostatose pajinis kapitalas neminimas, todėl reikėtų suvienodinti projekto nuostatas.

29. Iš projekto 14 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcijos galima suprasti, kad kalbama apie galimybę “sumažinti balsavimo teises”, todėl reikėtų patikslinti klaidinančią projekto redakciją.

30. Projekto 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą reikėtų suderinti su projekto 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto nuostatomis, kurios numato priežiūros institucijos leidimą tam tikram asmeniui įsigyti ir valdyti kvalifikuotąją finansų institucijos įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalį. (pabr. mūsų)

31. Projekto 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad visuotiniame finansų institucijos dalyvių susirinkime neturi teisės balsuoti finansų institucijos dalyviai, kurių balsavimo teisės sustabdytos priežiūros institucijos sprendimu. Ši nuostata reiškia, kad priežiūros institucija turės teisę riboti finansų institucijų dalyvių nuosavybės teises. Tačiau Civilinio kodekso (Žin., 2000, 74 - 2262) 4.39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta konstitucinė nuostata nustato, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, priežiūros institucija galėtų priimti sprendimus dėl finansų institucijų dalyvių balsavimo teisių sustabdymo tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka.

32. Tobulinant projekto 17 straipsnio 4 dalies redakciją, vietoj žodžio “įteisintas” galima būtų pasiūlyti rašyti “numatytas”. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad šio straipsnio 5 dalies 3 punkto ir 6 dalies nuostatos reguliuoja panašius visuomeninius santykius, todėl reikėtų pasvarstyti, ar nereikėtų apjungti šių normų.

33. Projekto 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad finansų institucijos administracijoje turi būti vadovas ir jo pavaduotojas ir, kad jų įgaliojimai, teisės, atsakomybė yra vienodi. Tai ydinga ir tikslintina nuostata, kadangi bet kokioje institucijoje negali būti dviejų asmenų su tokiomis pat teisėmis ir pareigomis, kadangi gali kilti neaiškumų taikant šią normą. Dažniausiai pavaduotojai turi tam tikrus įgalinimus atitinkamose veiklos srityse. Kita vertus, jeigu turima omenyje, kad tik šio straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytais atvejais šie du asmenys susivienodina, tai šitai reikėtų aiškiai įvardinti.

Be to, tobulinant šio straipsnio 3 dalies pirmo sakinio redakciją, žodį “aukštesnių” reikėtų rašyti po žodžių “finansų institucijos”.

34. Projekto 21 straipsnio tekstas iš esmės tobulintinas. Kyla abejonės, ar stebėtojų tarybos, valdybos nariai ir kiti projekte minimi asmenys gali būti vadinami finansų institucijos vadovais. Visų pirma, projekte reikėtų įvardinti finansų institucijos valdymo organus ir įtvirtinti pagrindines jų formavimo nuostatas. Taip pat reikėtų įvardinti vadovus ir kitus asmenis, kurie galėtų tapti darbuotojais, tik gavus išankstinį priežiūros institucijos pritarimą.

35. Projekto 21 straipsnio 2 dalyje reikalinga įvardinti atvejus, kurių pagrindu priežiūros institucija galėtų sustabdyti finansų institucijos vadovo įgaliojimus ir atlikti kitus šioje dalyje numatytus veiksmus. Teikiamoje dalies redakcijoje įvardinta sąlyga, kad minėtų priemonių priežiūros institucija imasi, jeigu finansų institucijos vadovas išrinktas arba paskirtas be priežiūros institucijos išankstinio leidimo, yra nepakankama. Esant teikiamoms nuostatoms, negalima bus taikyti poveikio priemonių vadovams, kurie paskirti su priežiūros institucijos leidimu, tačiau , pvz., jų veikla kelia grėsmę saugiai ir patikimai finansų institucijos veiklai.

36. Reikėtų tobulinti projekto 24 straipsnio nuostatas. 1 dalyje įvardinama nepriklausoma tinkamai veikianti vidaus audito tarnyba, tačiau neatskleidžiamos šios tarnybos nepriklausomybės sąlygos ir tinkamo veiklos kriterijai. Kita vertus, su deklaruojama vidaus audito tarnybos nepriklausomybe ne visai derinasi 2 dalies 6 punkto nuostatos, pagal kurias minėta tarnyba analizės bei įvertinimo medžiagą teikia tik finansų institucijos valdybai.

Tobulintina 2 dalies 4 punkto nuostata, iš kurios galima suprasti, kad finansų institucijos veiklos kryptis nustato, ne finansų institucijos dalyvių susirinkimas arba taryba, bet valdyba.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad nuolat veikianti finansų institucijos vidaus kontrolės sistema nėra finansų institucijos organas ar padalinys, todėl diskutuotina 4 dalies nuostata “sistemos darbuotojai”. Be to, šios dalies nuostatos perdaug detaliai įvardina teisės aktus, todėl ne visai atitinka teikiamo projekto nuostatų teisinio reglamentavimo lygmenį. Minėtus teisės aktus galima būtų įvardinti žemesnio teisinio reglamentavimo lygmens teisės aktuose.

37. Projekto 27 straipsnio 1 dalyje terminą “savininkai” reikėtų keisti į “dalyviai”, nes projekte naudojamas pastarasis terminas.

38. Ne visai tiksli yra projekto 28 straipsnio 4 dalyje ir 29 straipsnio 2 dalyje minima nuostata” išleistos įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalys ”, todėl ją reikėtų tobulinti. (pabr. mūsų)

39. Projekto septintojo skirsnio pavadinime įvardinama“ veiklos rizika”, tačiau šio skirsnio straipsniuose minima tik “rizika”, todėl reikėtų suderinti projekto nuostatas.

40. Reikėtų atskleisti projekto 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąvokos “finansų institucijos savininkai” turinį bei patikslinti šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintą sąvoką “finansų institucijos prekybinė knyga”. Be to, tobulinant šios straipsnio dalies redakciją, po žodžių “finansų institucijos kapitalo” galima būtų pasiūlyti įrašyti žodį “dalį”.

41. Projekto 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą “paskirstytinojo rezultato” sąvoką reikia derinti su projekto 27 straipsnio 2 dalies bei Akcinių bendrovių įstatymo 61 straipsnio terminija. Be to, reikia patikslinti šio straipsnio 8 dalies redakciją, nes nėra aišku kas turima omenyje. Taip pat šio straipsnio 9 dalyje, kalbant apie atskaitymus į atsargos rezervą, reikia patikslinti kas ir kiek yra atskaitoma.

42. Projekto 31 straipsnio 5 dalyje yra praleistas 8 punktas, todėl reikėtų patikslinti redakciją.

43. Projekto 32 straipsnyje yra įtvirtinta, kad darbuotojams išmokamos premijos ir metinės išmokos (tantjemos) valdymo organų nariams yra pripažįstamos sąnaudomis. Šią nuostatą reikia derinti su Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio nuostatomis. Be to, šio straipsnio sąvoka “veiklos rezultatas” derintina su projekto 31 straipsnio 1 dalies terminija.

44. Projekto 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad finansų institucija gali sudaryti sandorius ir žodžiu, tačiau informacija apie tokių sandorių sudarymą vėliau turi būti išdėstyta rašytine forma arba kita leidžiančia atskleisti sandorius forma. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti raštu išdėstomos informacijos apie sandorį turinį, t.y. įvardinti kokios sutarties sąlygos turi būti išdėstytos raštu.

45. Projekto tekste, pvz., 33 straipsnyje įvardinamos “kapitalo ir pinigų rinkos”, tačiau, projekte pasigendama šių sąvokų apibrėžimo. Minėtas sąvokas galima būtų apibrėžti papildant projekto 2 straipsnį.

46. Projekto 33 straipsnio 4 dalies nuostata dėl vekselio diskontavimo derintina su projekto 31 straipsnio 31 dalimi, kur kalbama ne tik apie vekselio, o ir apie čekių ir kitų skolinių pasižadėjimų diskontą. Kita vertus, kyla klausimas, ar nereikėtų šioje straipsnio dalyje neįtvirtinti baigtinio dokumentų, kurie saugomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka, sąrašo, kadangi iš dabartinės redakcijos galima suprasti, kad kiti dokumentai (pvz., buhalterinės apskaitos ir kt.) visai neturės būti saugomi.

47. Reikėtų patikslinti projekto 34 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą sąvoką “šalis”, kurią galima įvairiai suprasti bei interpretuoti.

48. Projekto 34 straipsnio 6 dalies nuostatas reikia derinti su Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio nuostatomis.

49. Reikėtų atskleisti ydingos bei netikslios projekto 35 straipsnio pavadinime bei straipsnio nuostatose įtvirtintos sąvokos “finansų institucijos likvidumas” turinį, kadangi iš straipsnio nuostatų galima suprasti, jog kalbama ne apie institucijos likvidumą. Reikėtų patikslinti projekto redakciją.

50. Reikia tinkamai sunumeruoti projekto 42 straipsnio dalis.

51. Projekto 43 straipsnio 2 dalies nuostata, kad priežiūros institucijai pateikiamos ataskaitos ir finansiniai duomenys privalo būti patvirtinti nepriklausomo auditoriaus. neatitinka Audito įstatymo nuostatų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Audito įstatyme įvardinamas ne nepriklausomas auditoriaus, o – atestuotas auditorius. Kita vertus auditorius ne tvirtina tam tikrus dokumentus, o pateikia auditoriaus išvadą - dokumentą, kurį audito įmonės vardu pasirašo audito įmonės vadovas ir auditorius, kuriame auditorius, be kitų nuostatų, pareiškia savo nuomonę apie įmonės finansinę atskaitomybę.

52. Projekto 45, 46, 47 straipsniuose kalbama apie finansų institucijos auditą. Kyla klausimas, kodėl 46 ir 47 straipsniuose minima audito įmonė ir auditorius, o 45 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrus audito klausimus, yra kalbama tik apie audito įmonę. Tas pats pasakytina ir apie projekto 46 straipsnio 3 dalies nuostatas. Reikėtų atitinkamai patikslinti projekto redakciją.

53. Tobulinant projekto 46 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakciją, prieš žodį “tarybos” reikėtų įrašyti žodį “stebėtojų”.

54. Reikia patikslinti projekto 47 straipsnio 2 dalies redakciją, kadangi ji nėra aiški ir pakankamai suprantama.

55. Tobulinant projekto 53 straipsnio 2 dalies redakciją, galima pasiūlyti įtvirtinti, kad finansų institucijos yra išregistruojamos iš juridinių asmenų registro.

56. Reikėtų papildyti projekto 56 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatant kokį sprendimą ir kokius veiksmus turėtų atlikti priežiūros institucija, nustačiusi, kad finansų institucija yra nepajėgi atsiskaityti pagal savo prisiimtus įsipareigojimus.

57. Kelia abejonių projekto 58 straipsnio 2 dalies nuostatos,suteikiančios teisę priežiūros institucijai nustatyti finansų institucijų nemokumo sąlygas. Kadangi finansų institucijos nemokumas lemia finansų institucijos bankrotą, nemokumo sąlygos galėtų būti nustatomos tik įstatymuose.

Teisės departamento vyriausioji konsultantė D. Petrauskaitė

Teisės departamento vyresn. konsultantė S. Kaplerienė

Teisės departamento vyresn. konsultantas P. Skaisgiris

Teisės departamento vyresn. konsultantas V. Stankevičius

K.Virketis