Dvyliktasis (63) posėdis
2001 m. kovo 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai G.STEPONAVIČIUS ir R.KARBAUSKIS
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamieji kolegos, norėčiau paskelbti šių metų kovo 27 d., antradienio, vakarinio plenarinio posėdžio pradžią. Turėtume tęsti mūsų darbotvarkės klausimų, kurie yra likę iš rytinio posėdžio, svarstymą, bet prieš tai kolega A.Vidžiūnas norėtų kalbėti dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš net neabejoju, kad Sekretoriato vadovė jus informavo, jog 10 Seimo narių, remdamiesi Statuto 208 straipsniu, reikalauja iškviesti į šio vakaro vakarinį posėdį Ministrą Pirmininką R.Paksą ir paaiškinti, kodėl apkarpomos kai kurios kultūrinės programos, kad būtų rasti žemdirbiams Sporto rūmuose pažadėti 29 mln. litų. Pagal Seimo statutą, Ministras Pirmininkas gali prašyti tris dienas atidėti atsakymą į šį klausimą, bet kadangi ketvirtadienį posėdžio nebus, tai vienintelė išeitis – šiandien gauti Ministro Pirmininko informaciją. Pagrindas – Statuto 208 straipsnis.
PIRMININKAS. Ačiū. Ministras Pirmininkas šiandien ketina būti Seime. Manau, turėsime progos įgyvendinti Statuto nuostatą. Jeigu neprieštarautumėte, galėtume judėti į priekį. (Balsai salėje) Preliminariai 17.30 val., bet tai priklausys nuo to, kaip mums seksis vykdyti darbotvarkę.
Azartinių lošimų mokesčio įstatymo projektas Nr.IXP-155(2*) (svarstymo tęsinys)
Jeigu neprieštarautumėte, aš siūlyčiau grąžinti mūsų dėmesį į azartinių lošimų tematiką. Būtų siūlymas svarstyti 1-5a darbotvarkės klausimą – Azartinių lošimų mokesčio įstatymo projektą Nr.IXP-155(2). Kviečiu į tribūną pranešėją – Biudžeto ir finansų komiteto narį E.Savicką. Prašom. Prašom pateikti išvadą.
E.SAVICKAS. Gerbiamieji kolegos, tai yra Azartinių lošimų įstatymą lydintis projektas, kuris reglamentuoja azartinių lošimų apmokestinimą. Jūs su medžiaga turbūt esate susipažinę. Komiteto išvada yra šiam projektui pritarti bendru sutarimu. Projektui Nr.IXP-155(2) mes turime 25 pataisas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu neprieštarautumėte, būtų siūlymas prieš pereinant prie svarstymo pastraipsniui atlikti registracijos procedūrą, o po to svarstyti iš eilės visas pataisas, kokios yra. Ar priimtina? Gerai, atlikime registracijos procedūrą. Prašom.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai.
Iš eilės yra Seimo nario V.Žalnerausko įregistruota pataisa, susijusi su 2 straipsnio pakeitimu. Komitetas pataisą svarstė ir jai nepritarė. Ar pataisos autorius norėtų komentuoti? Prašom.
V.ŽALNERAUSKAS. Aš matau, kad dauguma tų nuostatų, kurias norėjau teikti, jau yra įstatymo projekte. Be to, vis dar jausdamas tam tikrus jausmus, kuriuos man sukėlė gerbiamojo A.Vidžiūno pastabos, kad lyg ir esu asmeniškai suinteresuotas, atsiimu visus siūlymus, kurie yra šiandien.
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų jautrumą. Toliau iš eilės yra Seimo nario A.Vazbio įregistruota pataisa, susijusi su įstatymo projekto 4 straipsnio 3 punktu. Ji taip pat buvo svarstyta komitete ir jai nepritarta. Ar kolega A.Vazbys pageidautų, kad ši pataisa būtų teikiama? Ar jūs jos neatsisakote? Atsisakote? Kolega A.Vazbys atsisako.
Judam į priekį. Yra Seimo nario D.Barakausko pataisa, susijusi su 5 straipsnio 1 dalies papildymu. Ministras yra išvykęs, o komitetas nepritarė. Ar pranešėjas galėtų trumpai pateikti pataisą ir jos esmę? 5 straipsnio 1 dalis.
E.SAVICKAS. Tai toks pat pasiūlymas kaip ir pono V.Žalnerausko – organizuojant žirgų totalizatorių taikyti 10% mokesčio tarifą. Mes manome, kad to nereikia, komitete tam nėra pritarta.
PIRMININKAS. Prašom patikslinti. 5 straipsnio 1 dalis yra susijusi su B kategorijos riboto laimėjimo lošimo automatais, nustatant fiksuotą mokesčio dydį už kiekvieną lošimo automatą – 300 Lt.
E.SAVICKAS. Atsiprašau, aš neišgirdau. Vadinasi, kai mes įrašome neklasifikuotus aparatus, tai D.Barakausko siūlymas atmetamas vien dėl to, kad yra siūlomi A ir B kategorijos lošimo automatai.
PIRMININKAS. Ačiū. Svarstant šį straipsnį galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolega G.Šivickas. Prašom.
G.ŠIVICKAS. Kadangi jau svarstydami pagrindinį įstatymą mes apsisprendėme, kad neklasifikuojame, tai šios pataisos net nereikia svarstyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar būtų prieštaraujančių, kad šiai pataisai nebūtų pritarta? Yra prieštaraujančių. Turėtume balsuoti, jeigu to reikalauja Seimo nariai. Matau, kad yra atėjusių naujų Seimo narių. Kolegos, prieš apsisprendžiant dėl šios pataisos prašom registruotis.
Užsiregistravo 70 Seimo narių.
Gerbiamieji kolegos, prašom apsispręsti ir balsuoti dėl Seimo nario D.Barakausko siūlomos pataisos, susijusios su 5 straipsnio 1 dalies papildymu.
Už – 4, prieš – 43, susilaikė 10. Pataisai nepritarta.
Toliau. Dėl 5 straipsnio 1 dalies yra įregistruota Seimo nario G.Kniukštos pataisa. Kolega, ar jūs liekate prie savo siūlymo? Atsiimate. Kolega G.Kniukšta atsisako. Ačiū. Noriu paklausti Seimo nario A.Vazbio dėl jo pataisos, susijusios su 5 straipsnio 4 dalimi. Ar jūs norėtumėte teikti, ar atsisakote?
Prašom.
A.VAZBYS. Aš atsisakau šios ir visų kitų pataisų, kurios yra teiktos būtent Mokesčių įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Taigi, žvelgiant į kitas gautas pataisas, dėl 7 straipsnio 2 dalies yra gauta Seimo Pirmininko A.Paulausko pataisa. Komitetas nepritaria šiai pataisai. Tai prašyčiau Seimo Pirmininką pateikti šią pataisą.
A.PAULAUSKAS. 7 straipsnio 2 dalį siūlau išdėstyti kitaip, t.y. kad lošimo mokesčių apyskaitų formas ir jų užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Tai būtų suderinta su šio straipsnio 1 dalimi.
PIRMININKAS. Ar pranešėjas norėtų šią pataisą komentuoti?
E.SAVICKAS. Aš komentuoti nenorėčiau, bet komitete šiam pasiūlymui nepritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti nėra. Kadangi komitetas nepritarė siūlymui, dėl šios pataisos turėtume apsispręsti balsavimu. Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti balsuoti. Formuluoju klausimą balsavimui. Prašau dėmesio. Svarstoma 7 straipsnio 2 dalies pataisa, kurios teikėjas yra Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Prieš tai prašau Seimo narius užsiregistruoti.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Aš kolegas prašau balsuoti dėl Seimo Pirmininko A.Paulausko teikiamos 7 straipsnio 2 daliai pataisos. Vyksta balsavimas.
Už – 51, prieš – 3, susilaikė 21. 7 straipsnio 2 dalies pataisai pritarta.
Kita Seimo Pirmininko A.Paulausko pataisa yra susijusi su siūloma 8 straipsnio nauja redakcija. Kviesčiau autorių pateikti.
A.PAULAUSKAS. Čia yra principinė nuostata, kad 50% lėšų, gautų iš lošimo biznio ar iš lošimo namų, būtų skiriama mokykloms kompiuterizuoti. Ir kita pataisa. Mes įstatymu nustatėme, kad turi būti ribojama vieta arba miestai, kur yra steigiami tie namai. Vadinasi, pervesti tam tikrą šių pajamų dalį į savivaldybių biudžetus, tai ir taip gerai dirbančioms savivaldybėms leisti dar gauti papildomų pajamų. Todėl aš siūlau, kad šios pajamos patektų į valstybės biudžetą ir po to 50% būtų skiriama mokykloms kompiuterizuoti, o kitos lėšos būtų skirstomos pagal poreikį, bet ne toms savivaldybėms. Jeigu mes jau ribojame skaičių savivaldybių, kuriose gali būtų įkurti lošimo namai, neturėtų jos dėl to gauti ir kokių nors lengvatų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausčiau, ar pranešėjas norėtų pakomentuoti?
E.SAVICKAS. Komitetas nepritarė šiam siūlymui ir pasilieka prie savo siūlymo, kad 50% būtų mokama į valstybės biudžetą ir 50% į savivaldybių biudžetus.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų vienas kalba už, vienas – prieš. Kolega R.Pavilionis. Prašau.
R.PAVILIONIS. Aš labai pritarčiau Seimo Pirmininko pasiūlymui, nes taip elgiamasi kituose kraštuose. Pagaliau šiam įstatymui, kuris šiaip nėra itin patrauklus, suteiktume šiokį tokį kilnumo pavidalą – blogį bent šiek tiek pataisytume gėriu. Aš norėčiau papildyti, kad į šį taisymą galbūt būtų įrašytas žodis ,,papildomai”, nes mokykloms kompiuterizuoti ir šiaip pagal tam tikrą programą numatytos tam tikros lėšos. Jeigu nebūtų skiriamų papildomai, tai reikštų, kad mes paprasčiausiai tą pačią biudžeto eilutę užpildome pinigais, gautais iš lošimų. Tai nebūtų labai jau teisinga. Todėl aš siūlyčiau tiesiog dar papildyti žodžiu ,,papildomai” – “papildomai mokykloms kompiuterizuoti”.
PIRMININKAS. Ačiū. Deja, žodinės pataisos vargu ar gali būti įtrauktos. Priėmimo metu jos galės būti svarstomos, jeigu jos bus pateiktos Statuto nustatyta tvarka. Dėl balsavimo motyvų prieš kolega A.Butkevičius. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš nesu prieš, kad didesnę asignavimų sumą reikia skirti kompiuteriams įsigyti arba didesnę pinigų sumą reikia skirti švietimui, bet aš tiesiog nežinau, kaip tai bus galima įgyvendinti. Šių metų biudžeto pajamos ir išlaidos yra suplanuotos, todėl aišku, jog to neįmanoma įgyvendinti. Kitiems metams, aišku, jeigu bus vadovautasi šių metų įplaukomis galima planuoti sudarant tam tikrą programą. Pavyzdžiui, jeigu per metus bus gauta 20 mln., tai 50%, arba 10 mln., skirsime specialiai programai. Trečias variantas, norint tą idėją įgyvendinti, tai būtų tam tikro fondo sukūrimas, kur būtų kaupiama tam tikra asignavimų dalis, gauta iš lošimo namų. Šiuo metu, ypač šiais metais, ši priimta įstatymo pataisa nebus realizuota, o kitais metais ją bus galima realizuoti tik tokiu atveju, kurį aš jau ir minėjau. Ir dar vienas prašymas, grįžtant prie anksčiau priimtos pataisos, kad reikia nepamiršti, kai kuriuos dalykus derinti su finansininkais. Kartu dabar reikia keisti ir Mokesčių administravimo įstatymo kai kuriuos straipsnius, kurie reglamentuoja apyskaitų pristatymo Valstybinei mokesčių inspekcijai ir vietinėms mokesčių inspekcijoms laiką. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų svarstymo stadijoje šiuo klausimu yra baigtos. Taigi prašau Seimo narius prieš balsavimą atlikti registravimosi procedūrą.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo Pirmininko A.Paulausko teikiamos naujos 8 straipsnio redakcijos. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Susilaikymas reiškia susilaikymą. Prašau balsuoti.
Už – 58, prieš – 4, susilaikė 16. Pataisai pritarta.
Dėl 8 straipsnio taip pat yra gautos dar dvi pataisos. Dėl 8 straipsnio naujos redakcijos kitokio pinigų paskirstymo varianto yra Seimo narės B.Vėsaitės siūlymas. Ar po balsavimo dėl naujos redakcijos mes turėtume balsuoti dėl jūsų siūlymo? Gal jūs trumpai pakomentuotumėt? Prašom.
B.VĖSAITĖ. Aš manau, kad mano pasiūlymas visiškai nesikerta su ką tik priimtu sprendimu ir siūlau svarstyti.
PIRMININKAS. Tai būkite maloni, pateikite pataisą.
B.VĖSAITĖ. Mano pataisa skamba taip: “Ne mažiau kaip po 10% pajamų, gautų iš azartinių lošimų, skirstyti į valstybės ir savivaldybės biudžetus”. Atsiprašau, ne taip. “Ne mažiau kaip po 10% tokių pajamų, gautų į valstybės ir savivaldybės biudžetus, turi būti skirta nevyriausybinėms organizacijoms jų socialinėms programoms vykdyti”.
Kokie būtų motyvai? Turbūt žinote, kad azartiniai lošimai, norime ar nenorime, sukels socialines pasekmes. Atsiras lošimo ligonių ir paprastai pirmas, kas išties ranką benamiams, kurie neteks savo būstų, ar, tarkime, turės kitokių problemų, bus nevyriausybinės organizacijos. Noriu priminti Seimo nariams, kad visi savo rinkimų programose įrašėte, kad remsite nevyriausybines organizacijas, tačiau tokios realios paramos, finansinės, tikrai kol kas nėra. O mes kalbame apie pilietinės visuomenės kūrimą. Antra vertus, nevyriausybinėms organizacijoms taikome bado dietą. Tai čia būtų bent jau šioks toks pajamų šaltinis. Noriu pasakyti, kad, tarkime, kitose šalyse, kurios jau turi ilgą praktiką ir patirtį, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, yra toks kazino pelno fondas. Čia kaupiamos lėšos ne tik iš lošimo verslo mokesčių, mokesčių už licencijas, bet ateina į šį fondą ir lėšos už baudas ir visos tos lėšos paskirstomos socialinėms programoms vykdyti. Toliau, Suomijoje irgi beveik 100% visų lėšų, surenkamų iš lošimo verslo, skiriamos nevyriausybinių organizacijų programoms remti. Pagaliau mūsų kolegos estai, kurie keliami pavyzdžiu, irgi 100% lėšų, gautų iš lošimo verslo, kiekvieną mėnesį, pabrėžiu, kiekvieną mėnesį, perveda būtent nevyriausybinėms organizacijoms remti. Mes prašome, tiksliau sakant, aš prašau tiktai 10%. Aš balsavau už Seimo Pirmininko pasiūlymą ir manau, kad lėšų nevyriausybinėms organizacijoms taip pat lieka. Prašyčiau paremti mano pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar norėtų pranešėjas pakomentuoti siūlomą pataisą?
E.SAVICKAS. Aš manau, kad problema ta pati, kur siūlė ir Seimo Pirmininkas, ir kolega R.Pavilionis, ir kolegė Birutė. Tą pačią problemą turime, ir komitetas nepritaria šiam norui.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl balsavimo motyvų vienas už, vienas prieš. Prašau. Kolega A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, kas dirbo savivaldybėse, puikiai žino, kad daugelis nevyriausybinių organizacijų, aš turiu galvoje daugiausia vaikus remiančias organizacijas, ar tai būtų labdaros, ar tai vaikų teises ginančios organizacijos, kreipėsi į savivaldybes dėl lėšų vaikams, vaikų programoms. Savivaldybės turi vieną ir paprastą atsakymą: nėra pinigų. Tai jeigu jūs, gerbiamieji, bent 10% paskirtumėte nevyriausybinėms organizacijoms iš to sukaupto pelno, tai tada ir savivaldybių merai lengviau atsikvėptų ir, sakykime, šiuo atveju taip pat būtų labiau rūpinamasi vaikais, kaip ir numato Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija. Mes gavome daug pastabų, kaip žinote, už mūsų vykdomą veiklą dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo. Aš manau, kad tą padėtį reikia taisyti. Tai būtų viena iš galimybių taisyti šią padėtį. Aš kviesčiau gerbiamuosius Seimo narius, ar tai būtų liberalai, ar socialliberalai, vis dėlto negailėkime tų 10% vaikams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų kolega K.Glaveckas. Prašom.
K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų išsakyti argumentai ponios B.Vėsaitės ir pono A.Sakalo yra svarūs, tačiau aš noriu priminti, kad prieš tai mes svarstėme pataisą ir nutarėme, kad visos įplaukos, pajamos, gautos iš lošimo, bus paskirtos į valstybės biudžetą ir 50 % paskirta mokyklų kompiuterizavimui. Tiesiog paprasčiausiai nebėra ko skirstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Metas apsispręsti dėl šios pataisos. Prašau Seimo narius balsuoti dėl 8 straipsnio 2 dalies pataisos. Bet, gerbiamieji kolegos, tikrai norėčiau prašyti grįžti prie registracijos procedūros, nes yra atėję Seimo narių. Kad atliktume viską preciziškai, prašau registruotis. Vyksta registracija. Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo narės B.Vėsaitės registruojamos ir teikiamos 8 straipsnio naujos redakcijos. Prašau balsuoti. Vyksta balsavimas.
Balsavimo rezultatai: 34 – už, 28 – prieš, susilaikė 9. Pataisai nepritarta. Kita pataisa taip pat susijusi su 8 straipsnio 2 dalies nauja redakcija. Pataisos teikėjas yra Seimo narys R.Pavilionis. Ar, kolega, neatsisakote pataisos? Ką gi, prašyčiau ją pateikti.
R.PAVILIONIS. Svarstyta Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Atsižvelgiant į tai, kad šiandien net žemės ūkį mėginama paremti kultūrai skirtomis lėšomis, mes laikome, kad tikslinga ne mažiau nei 80% lėšų skirti švietimo, mokslo ir kultūros reikmėms. Platesniam spektrui, negu tas buvo numatyta anksčiau.
PIRMININKAS. Ką gi, kolegos, dėl balsavimo motyvų nematau norinčių kalbėti. Bet prieš tai, ar pranešėjas norėtų pakomentuoti, turint minty, kad šiai pataisai komitetas nepritaria?
E.SAVICKAS. Gal tik galima pakartoti, kad komitetas nepritarė. Aš manau, kad mes šį klausimą tikrai atsakingai išnagrinėjome ir tų lėšų parceliavimas iš vienos kišenės į kitą yra visiškas nepasitikėjimas Vyriausybe. Tai negera praktika, jau prasidedanti Seime.Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų kolega J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, man tiesiog keisti pateikiančiojo motyvai. Kai Seimo Pirmininkas siūlė pataisą paskirstyti, kur reikia, tai jau tada priėmė,..
E.SAVICKAS. Komitetas nepritarė.
J.OLEKAS. …o kai siūlo profesorius R.Pavilionis, tai tada jau nepriima. Kas čia yra, geresni ir blogesni Seimo nariai. Aš manau, kad tokių motyvų neturėtų būti. Siūlymas skirti dalį lėšų švietimui ir mokslui iš tiesų yra pagrįstas ir kviečiu Seimo narius, tiek socialliberalus, tiek kitus, pritarti profesoriaus R.Pavilionio siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega K.Glaveckas. Prašom.
K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, mes jau priėmėme sprendimą, kad 50% lėšų bus skiriama mokyklų kompiuterizavimui. Dabar daryti aukcioną, kas dar daugiau pasiūlys nei 50, ar 80, ar 90, ar 100%, aš manau, kad jau šiek tiek yra pavėluota, nes jau yra priimtas sprendimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbos dėl balsavimo motyvų svarstant šią pataisą baigtos. Aš prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo nario R.Pavilionio teikiamos 8 straipsnio 2 dalies pataisos.
Balsavimo rezultatai: 21 – už, prieš – 32, susilaikė 12. Pataisai nepritarta.
Pereiname prie 10 straipsnio. Dėl šio straipsnio yra gauta Seimo nario J.Sabatausko pataisa, susijusi su siūlymu nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą.
Ar kolega J.Sabatauskas norėtų teikti šią pataisą?
J.SABATAUSKAS. Dėl įstatymo įsigaliojimo. Aš juk jau praeitame posėdyje sakiau, kad šitoje stadijoje atsisakau šitos pataisos.
PIRMININKAS. Malonu. Ačiū. Ką gi, daugiau pataisų dėl Azartinių lošimų mokesčio įstatymo projekto nėra gauta. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti įstatymo projektui su tomis pataisomis, kurioms buvo pritarta po svarstymo, bendru sutarimu? Taip, dėl balsavimo motyvų, matau, yra prieš. Taigi bendru sutarimu negalėtume pritarti. Kolega B.Bradauskas. Prašau.
B.BRADAUSKAS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Aš apskritai įstatymo projektui pritariu ir manau, kad toks įstatymas reikalingas. Bet aš vienai nuostatai nepritariu ir balsuosiu prieš dėl to, kad šito įstatymo vykdymo kontrolės institucija išlaikoma valstybės. Yra analogų ir precedentų, kai iš tų pačių institucijų atskaitymų yra išlaikomos šitos tarnybos. Būtent aš noriu dar kartą pakartoti ir pasakyti, kad, sakykime, Draudimo priežiūros tarnyba yra išlaikoma iš draudimo įstaigų atskaitomų lėšų. Todėl tos institucijos išlaikymas valstybės lėšomis tikrai būtų ydingas, nes mes nežinom, kiek gausim tų lėšų. O galbūt ta kontrolės institucija kainuos brangiau negu gausime tų lėšų. Todėl aš tik dėl vieno šito nenorėčiau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis prieš balsavimą dėl įstatymo projekto po svarstymo. Pagrindinis komitetas siūlo pritarti.
Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-155 su pataisomis, kurioms plenariniame posėdyje buvo pritarta po svarstymo. Prašau balsuoti. Vyksta balsavimas.
Balsavimo rezultatai: 46 – už, 13 – prieš, susilaikė 16. Įstatymo projektui su pataisomis pritarta po svarstymo.
Įmonių įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-156(2*) (svarstymo tęsinys)
Pereiname prie kito Azartinių lošimų įstatymo lydinčiojo akto – tai Įmonių įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-156. Aš kviečiu į tribūną pranešėją, Ekonomikos komiteto narę B.Vėsaitę. Prašom, kolege.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymas. 1 straipsnis. 12 straipsnio 2 dalies pripažinimas netekusiu galios, t.y. išbraukiama eilutė “Lietuvos Respublikoje draudžiama steigti ir laikyti lošimo namus, organizuoti azartinius lošimus”. Ir 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. “Šis įstatymas įsigalioja nuo Azartinių lošimų įstatymo įsigaliojimo dienos”. Šiems pakeitimams pritarė Ekonomikos komitetas.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje dalyvauti pageidavusių nebuvo. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galim šiam įstatymo projektui pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū. Nei girdžiu, nei matau teigiančių kitaip. Įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-157(2*) (svarstymo tęsinys)
Kitas lydintysis teisės aktas, susijęs su Azartinių lošimų įstatymu, t.y. Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-157. Aš kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto narį kolegą G.Šivicką pateikti komiteto išvadas.
G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo projekto esmė yra ta, kad Mokesčių inspekcija administruos azartinius lošimus. Yra mano pasiūlymas, kad įstatymas įsigalioja nuo liepos 1 d. Komitetas pritarė. Taip pat gautas J.Sabatausko pasiūlymas, kad įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d. Komitetas tam nepritarė. Bendram projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Aš klausčiau kolegos J.Sabatausko, ar teisingai suprantam, kad jūs ir dėl šio įstatymo atsisakot savo pataisos? Ačiū. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Esant tokiai situacijai, ar galim pritarti įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Kitaip teigiančių nei girdžiu, nei matau. Pritarta įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pateikimo įstatymo projektas Nr.IXP-225(3*) (svarstymo tęsinys)
Kitas lydintysis teisės aktas yra Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-225. Vėlgi kviečiu į tribūną kolegą G.Šivicką pateikti komiteto išvadas.
G.ŠIVICKAS. Priminsiu, kad šis įstatymo projektas papildomas nuostata, kad pridėtinės vertės mokestis nebus imamas nuo azartinių lošimų apyvartos. Komitete pritarta bendru sutarimu. Gautas vienas mano pasiūlymas, kad įstatymas įsigaliotų nuo liepos 1 d.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti pageidavusių Seimo narių nėra, įregistruotų pataisų taip pat nėra. Dėl balsavimo motyvų pageidautų kalbėti kolega B.Bradauskas. Prašau. Kolega Bradauskai, kviečiu kalbėti dėl balsavimo motyvų. Malonu. Dėl balsavimo motyvų kolega P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto yra numatytos administracinės nuobaudos tiktai lošimo namų turėtojams, tačiau nėra numatyta jokių administracinių nuobaudų komisijai, kuri išduos leidimus, jeigu jinai pažeis įstatymą ir nebus laikomasi reikalavimų. Faktiškai nebus taikomos jai jokios sankcijos už šio įstatymo pažeidimą. Todėl aš manau, kad negalima būtų pritarti tokiam įstatymui, reikėtų išplėsti, kad būtų taikomos nuobaudos ir lošimo namų turėtojams, ir pačiai administracinei komisijai ar valdybai, kuri išduos tuos leidimus, jeigu ji irgi įstatymo dvasią pažeis, kad ir jai būtų taikomos sankcijos. Šiuo metu to įstatyme nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų daugiau nėra norinčių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis prieš apsisprendžiant dėl šio įstatymo projekto. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti dėl to, pritarti ar nepritarti pagrindinio komiteto siūlomai išvadai, pritariant įstatymo projektui po svarstymo.
Už – 45, prieš – 6, susilaikė 13. Įstatymo projektui Nr.IXP-225 pritarta po svarstymo.
Kitas lydintysis įstatymo projektas – Baudžiamojo… (Balsai salėje) Kolega A.Sakalas. Prašom.
A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, jūs turbūt pastebite, kad socialdemokratai labai vangiai balsavo dėl šio įstatymo. Mūsų motyvas yra toks: kadangi jūs nepritarėte, kad dalis lėšų būtų skiriama taip, kaip siūlė profesorius R.Pavilionis, nepritarėte, kad lėšos būtų skiriamos vaikams, o lošimo namuose pirmiausia prasiloš ne socialdemokratai, bet tikriausiai liberalai ir jų elektoratas, aišku, mes tam įstatymui esame absoliučiai abejingi. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už tai, kad viską žinote.
Baudžiamojo kodekso 2391 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-158 (svarstymo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, pereiname prie kito įstatymo projekto – Baudžiamojo kodekso 2391 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr.IXP-158. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį kolegą J.Sabatauską pateikti komiteto išvadas. Prašom. (Balsai salėje)
J.SABATAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitete šis projektas buvo svarstytas ir buvo nutarta grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į būtinumą išspręsti Baudžiamojo kodekso 2391 straipsnyje numatytos veikos atribojimo nuo kodekso 306 ir 307 straipsniuose numatytų veikų problemą, taip pat apibrėžti vartojamą sąvoką “didelė žala”. Šis komiteto sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių Seimo narių nėra. Dėl balsavimo motyvų, neesant įregistruotų pataisų, kviečiu kalbėti kolegą J.Oleką. Prašom.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pasirodo, galioja sena tvarka. Ačiū ir poniai Violetai.
Aš norėčiau paremti gerbiamojo J.Sabatausko teiktą pasiūlymą, nes priėmę šias pataisas mes konkrečiai apibrėžtume atsakomybės žalą, todėl kviečiu visus Seimo narius balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galėtume šiam įstatymo projektui pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prieštaraujančių negirdžiu ir nematau. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 17318 straipsniu ir 224, 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-159(2*) (svarstymo tęsinys)
Kitas lydintysis teisės aktas, susijęs su Azartinių lošimų įstatymu, – įstatymo projektas Nr.IXP-159. Kviečiu kolegą J.Sabatauską pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas.
J.SABATAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas, svarstydamas šį įstatymo projektą, iš dalies atsižvelgė į Seimo nario S.Kružinausko pasiūlymus. Pasikeitė 17318 straipsnio norma, sankcija, kuri užtraukia baudą nuo 5 iki 15 tūkst. litų, o tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio 1 dalyje padarytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 15 iki 25 tūkst. litų. Komitetas taip pat nutarė patobulinti projektą ta prasme, kad sankcijas, t.y. administracinių teisės pažeidimų bylas, nagrinėtų rajono apylinkių teismai. Tai yra 224 straipsnio pataisa, o šio projekto 2 straipsnio pataisa. Visa kita liko taip, kaip teikė iniciatoriai.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Diskusijoje dalyvauti pageidavusių nebuvo. Noriu jūsų paklausti ne kaip pranešėjo, o kaip pataisos autoriaus, ar jūs liekate prie savo teikiamo siūlymo?
J.SABATAUSKAS. Mano teikiamo siūlymo esmė buvo ta, kad pataisa būtų dėl 2591 straipsnio, kad teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus turėtų mokesčių policijos pareigūnai, o ne Valstybinės lošimo priežiūros tarnybos tarnautojai. Komitetas tam pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš suprantu, kad ši pataisa įregistruota po to, kai jau svarstė komitetas, taip?
J.SABATAUSKAS. Ne, registruota anksčiau.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė. (Balsai salėje) Komitetas mane patikslino, kad po to svarstė šį klausimą ir pritarė jam bendru sutarimu. Kadangi tai buvo po posėdžio, formaliai mums reikia 10 Seimo narių pritarimo, kad ši pataisa būtų svarstoma plenariniame posėdyje. Ar būtų 10 Seimo narių, kurie palaikytų kolegos J.Sabatausko siūlymą? Ar galėtų pakelti ranką 10 Seimo narių? Manau, pakankamai. Gerai, dėkoju. Taigi kolega J.Sabatauskas pateikė pataisą, jos esmę, ir dar patikslina, kad…
J.SABATAUSKAS. Atsisakau pataisos dėl įsigaliojimo datos.
PIRMININKAS. Tos pataisos dalies, kuri susijusi su įsigaliojimu. Kitoms, kam jau buvo ir pagrindinio komiteto pritarta, pritarta. Neesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galėtume šiai pataisai pritarti bendru sutarimu? Negirdžiu prieštaraujančių. Seimo nario J.Sabatausko pataisai dėl 2591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimo yra pritarta po svarstymo.
Gerbiamieji kolegos, klausiu, ar prieš balsuojant būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų (dabar svarstymo stadija). Norinčių nėra. Kolegos, klausiu, ar galėtume pritarti ATPK kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Prieštaraujančių ar kitaip teigiančių negirdžiu. Įstatymo projektui Nr.IXP-159 po svarstymo yra pritarta bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, norėčiau minutėlę stabtelti ir grįžti prie Baudžiamojo kodekso 2391 straipsnio pripažinimo netekusiu galios. Prieš apsisprendžiant aš formulavau klausimą – pritarti po svarstymo, tačiau mane patikslino ir pranešėjas, kad, pateikdamas klausimą iš tribūnos, formulavo komiteto išvadą – grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ar mes galėtume grįžti prie šio klausimo ir ar galėtume bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai, kad po to nekiltų dvejonių, – grąžinti iniciatoriams tobulinti? Gerai, dėkoju. Atsiprašau už šį neapsižiūrėjimą.
Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-400* (svarstymas)
Paskutinis lydintysis teisės aktas – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-400. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikti kolegą G.Šivicką. Prašom.
G.ŠIVICKAS. Šio įstatymo projekto tikslas yra tai, kad nuo pajamų mokesčio yra atleidžiami azartinių lošimų laimėjimai. Komitete yra balsuota taip: už – 4, prieš – 2, susilaikė 2. Lėmė pirmininko balsas. Diskusija iš tikrųjų vyko aktyviai, nes daugelyje šalių yra taip apmokestinama šiuo mokesčiu. Tačiau šiuo metu yra labai neaiškus pats mokesčio objektas, tuo labiau yra rengiamas Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymas, kuriame ir yra numatyta, kad loterijos ir azartiniai lošimai bus apmokestinti per 5000 litų. Kadangi šiuo metu nėra didesnės šio mokesčio administravimo patirties, todėl siūlau pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju parnešėjui. Norinčių kalbėti diskusijoje nebuvo, taip pat nėra gauta ir įregistruota jokių pataisų, todėl prieš balsavimą kviečiu pasakyti motyvus dėl balsavimo. Pirmasis kalba kolega A.Butkevičius. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto siūlyčiau pagalvoti iki šio įstatymo priėmimo vien dėl to, kad azartinius lošimus reikėtų apmokestinti norint užkirsti kelią tam tikrų pinigų plovimui. Šiandien paliekame tam tikrą terpę nesąžiningiems žmonėms legalizuoti nesąžiningu būdu sukauptas lėšas. Jeigu būtų nutarta, kad reikėtų apmokestinti iš azartinių lošimų gautas maždaug nuo 5000 Lt sumas, tai tikrai būtų pasirinktas teisingesnis kelias. Šiuo metu tikrai galime susilaukti tam tikrų negerų atsiliepimų, kad mes paliksime tam tikrą spragą mokesčių politikoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Gerbiamieji kolegos, aš prieš balsuojant dėl įstatymo projekto prašau registruotis. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 71 Seimo narys. Prašau kolegas Seimo narius balsuoti dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, ar pritariame, ar nepritariame jam po svarstymo. Vyksta balsavimas.
Už – 37, prieš – 10, susilaikė 22. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-111(2*) (svarstymas)
Kitas įstatymo projektas iš eilės. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad tai yra paskutinysis įstatymo projektas iš rytinio posėdžio. Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-111. Kviečiu Ekonomikos komiteto išvadas pateikti Seimo narę B.Vėsaitę. Svarstymo stadija.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, atliekama Alkoholio kontrolės įstatymo pataisa, t.y. iš įstatymo išbraukiamos šios eilutės, kurios skamba taip: ,,prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais tik nuo 11 val. iki kitos dienos 6 val. ryto. Prekyba alumi leidžiama nuo 8 val. ryto.” Vadinasi, mes neribojame prekybos alkoholiniais gėrimais valandų. Noriu pasakyti, kad Ekonomikos komitetas pritarė šiam siūlymui, 10 narių balsavo už, nė vienas nebalsavo prieš, o 3 susilaikė. Kviesčiau palaikyti šią Ekonomikos komiteto nuostatą.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje pageidautų kalbėti kolega J.Olekas. Kviečiu jus į tribūną. Prašom.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų gal ekonomistai ir rado tam tikrų motyvų už, kad reikėtų paankstinti prekybą alkoholiu ar netaikyti alkoholio pardavimo apribojimų, tačiau šiandien iš ryto, man atrodo, mes visi išklausėme labai įdomų ir turiningą, ir, sakyčiau, efektyvų Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko profesoriaus V.Grabausko pranešimą. Jeigu jūs įdėmiai klausėte, tai jo pranešimo, kuris mums buvo išdalytas kaip metinis pranešimas, antrojoje dalyje, tai yra 54 puslapyje, buvo 4.8 – “Alkoholio vartojimo mažinimas”. Ir iš tikrųjų alkoholio vartojimas Lietuvoje, palyginti su Europos Sąjungos arba su valstybėmis kandidatėmis į Europos Sąjungą yra rimta problema ir visos priemonės, kurios galėtų padidinti alkoholio vartojimą, atrodo, mums neturėtų būti priimtinos. Aš suprantu daugelį tų, kurie motyvuoja, kad galbūt pagerės vartojamo alkoholio kokybė, daugiau bus vartojama kokybiškesnio alkoholio, bet iš tikrųjų šis rytinių valandų apribojimas nėra skirtas tiems, kurie eis pirkti į parduotuves labai geros kokybės alkoholio ir kitų stiprių gėrimų. Tai yra daugiau tam tikros kultūringos tradicijos formavimas šalyje, galbūt jaunesnės kartos skatinimas, kad pagal lietuviškas tradicijas po išgėrimo ar alkoholio pavartojimo vakare ryte mes gertume tyrą šaltinio vandenėlį, kaip yra apdainuota lietuviškose dainose, o ne bėgtume taisyti sveikatos vėl griebdamiesi alkoholio. Todėl aš siūlyčiau neatsisakyti tų apribojimų, kurie buvo taikyti iki šiol dėl rytinio alkoholio pardavimo, ir siūlau nepritarti teikiamam įstatymo projektui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš taip pat norėčiau prašyti, kad būtų trumpai pateikta papildomo Sveikatos reikalų komiteto išvada. Prašau, kolega Kuzmickai.
K.KUZMICKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man, kaip gydytojui, po kolegos daktaro J.Oleko kitaip kalbėti būtų gal ir labai nesąžininga ir negražu, tačiau mes šią problemą bandėme išnagrinėti visapusiškai. Aš pats esu daug dirbęs su žmonėmis, turinčiais priklausomybių, tarp jų ir nuo alkoholizmo, užtat puikiai žinau situaciją. Susirinkome duomenis. Ekonomikos komitetas galės patvirtinti, kad 1999 metais panaikinus akcizus alkoholio vartojimas, ypač stipraus alkoholio, iš tikrųjų stipriai pakilo. Maždaug nuo 7–8 litrų vienam žmogui iki 11 litrų. Tačiau tai yra užslėpti duomenys, nes yra manoma, kad yra vartojama iki 19–20 litrų. Bet apskritai surinkus 10 metų duomenis, kiek yra suvartojama alkoholio ir koks yra alkoholinių psichozių kiekis, tai alkoholinių psichozių kiekis iš tikrųjų per tą dešimtmetį labai didėjo. Nors 1999 m. akcizą už stiprų alkoholį sumažino, jo kiekis lyg ir padidėjo, bet alkoholinių psichozių kiekis sumažėjo. Mes priėjome prie išvados, kad persiskirstė alkoholio vartojimas ir pasirodė tas alkoholis, kuris buvo geriamas kaip surogatas. Todėl komitetas apsvarstęs šį klausimą pritarė 21 straipsnio 4 ir 7 dalims, o 6 dalį rekomendavo palikti galiojančią, kadangi ši dalis leidžia vykdomąsias savivaldos institucijas riboti alkoholinių gėrimų pardavimo laiką. Atsižvelgta į konkrečius įmonių, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais, padarytus pažeidimus ir tam tikrų policijos komisariatų pasiūlymus, kad būtų tam tikras suvaržymas ir prekybos įstaigos negalėtų piktnaudžiauti arba pažeidinėti šio įstatymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau dėl šio klausimo svarstymo stadijos diskusijoje norinčių kalbėti nėra. Aš kviesčiau kolegas pasakyti motyvus dėl balsavimo. Pirmasis yra kolega A.Vazbys. Prašom.
A.VAZBYS. Gerbiamieji kolegos, žinoma, be jokios abejonės aš, kaip ir dauguma mūsų, yra už tai, kad kuo mažiau alkoholio būtų vartojama ir kuo mažiau problemų tai sukeltų, bet tas problemos sprendimo būdas, kuris galioja iki šiol, manau, buvo pseudosprendimas ir iš tiesų tokiu neva rūpinimusi mūsų gyventojų sveikata mes labiau rūpinomės pilstukininkais, kontrabandininkais ir bobutėmis, kurios perpardavinėja degtinę ryto valandom. Šiuo atveju iš tiesų, jeigu galvosime apie tuos žmones, kurie yra klientai ir kurie tuo laiku pirks alkoholį, jie tikrai mažiau jo vartoti nepradės todėl, kad galioja šis apribojimas. O jo galiojimas tai yra paskata ir terpė nelegaliam bizniui ir sveikatai kenkiantiems surogatams tarpti. Todėl aš siūlau pritarti siūlomoms pataisoms po svarstymo ir vėliau per priėmimo stadiją balsuoti taip pat už šių pataisų priėmimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Greičiūnas prieš. Dėl balsavimo motyvų.
V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, man rodos, normaliems žmonėms tokių sąlygų sudaryti nereikia. Šias sąlygas iš esmės mes sudarome tai mūsų visuomenės daliai, kuri, žinoma, piktnaudžiavo ir piktnaudžiaus. Ir dar jiems sudaryti sąlygas, kad jie tai galėtų daryti apvalią parą. O pasekmės kokios būna! Pastaruoju laiku pasigėrę jauni žmonės žūsta, jauni žmonės baigia savo gyvenimą. Pagaliau dalis savižudžių priima tokį sprendimą taip pat pasinaudodami ta galimybe laisvai ir visur. Taigi aš nepritarčiau ir agituočiau neparemti šios pataisos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Kviečiu kolegas registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija. Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto po svarstymo. Prašau dėmesio, vyksta balsavimas!
Balsavimo rezultatai: 65 – už, 10 – prieš, susilaikė 7 Seimo nariai. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
Gerbiamieji kolegos, noriu pasitarti su jumis. 16 val. yra numatytas Vyriausybės pusvalandis, yra atvykęs Valstybinės ligonių kasos direktorius, pasiruošęs atsakyti į klausimus, bet prieš tai aš klausčiau, ar mes galėtume greitai ir neuždelsdami apsvarstyti Lito patikimumo įstatymo papildymo 8 straipsniu įstatymą ir tada pusvalandį išklausyti. Ar neprieštarausite? Dėkoju.
Lito patikimumo įstatymo papildymo 8 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-403* (svarstymas)
Tada siūlau dabar svarstyti darbotvarkės 2-1 klausimą. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką kolegą K.Glavecką pristatyti komiteto išvadas. Klausimas nagrinėjimas svarstymo stadijoje.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite supažindinti jus su pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos lito patikimumo įstatymo papildymo 8 straipsniu įstatymo projekto. Dėl projekto buvo gauta viena pastaba. Lietuvos Seimo departamentas davė pastabą. Į tą pastabą buvo atsižvelgta. Tai neesminė pastaba. Komitetas svarstymo metu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
Norėčiau nuo savęs tik truputį papildyti, kad iš tikro šis įstatymas nėra visiškai laiku, akivaizdu, jis vėluoja, nes lito perorientavimą prie euro reikėjo padaryti anksčiau, o dabartiniu metu tą daryti jau iš tikro reikia, žinant ir tai, kad, kaip žinote, kapitalo rinkoje ir pinigų rinkose pasaulio situacija gana dramatiška. Amerikoje pagrindinės kapitalo rinkos smarkiai krenta, o valiutų rinkoje didelis nepastovumas ir euro kritimo tendencija sąlyginai išlieka, todėl aš manau, kad šio įstatymo priėmimas ir ateityje perorientavimas lito prie euro vienaip ar kitaip sumažins lito pervertinimą atskirų Rytų ir Vakarų rinkų atžvilgiu. Siūlau pritarti po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Daugiau papildomų komitetų nėra. Kviesčiau pereiti prie diskusijos ir frakcijos vardu norėtų kalbėti Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos vadovė K.Prunskienė. Prašau, kolege.
K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos. Lito patikimumo, jo susiejimo su tvirta valiuta klausimas, be abejo, buvo ir lieka labai aktualus. Labai apmaudu konstatuoti, kad buvusios Vyriausybės delsė spręsti šį klausimą, siejant jį su ekonominiais ūkio plėtros interesais, su eksporto skatinimo interesais. Euro kurso kritimas dolerio atžvilgiu, žinoma, ypač eksporto požiūriu, padarė nemažai nuostolių Lietuvos ekonominiam rezultatui ir gerokai kliudė eksporto plėtrai. Tai, kad šiandien Europos integracijos kontekste šis klausimas keliamas, žinoma, yra ir savaime suprantamas dalykas. Nors, mano įsitikinimu, jeigu mes prieš porą metų būtume susieję litą su lito ir euro krepšeliu, tai šiandien ir dar kurį laiką tai būtų pats patogiausias dalykas, išlyginant tiek išorinius veiksnius, kurių mes negalime paveikti, o kartais ir ilgam nuspėti, tiek ir išgaudami geresnį interesų balansą, turint omeny importo, eksporto interesų išlyginimą. Tie procesai, kurie vyko, turint minty juos kaip pasekmes, euro kritimo atveju buvo daug naudingesni importuotojams nei eksportuotojams.
Tai, kad numatoma persieti litą nuo dolerio prie euro ir būtent tas principas, kuris įtvirtinamas šiame įstatyme, papildant įstatymą 8 straipsniu, mano įsitikinimu, yra racionalus. Iš tiesų tas persiejimas turi fiksuoti tą santykį, buvusios bazinės valiutos, t.y. dolerio, kartu lito su euru, koks jis bus tuo momentu. Visa išmintis ir mūsų interesas yra tas, kad šis momentas būtų pasirinktas atsižvelgiant į tai, koks vyksta pokytis valiutų rinkose. Tai yra kad tas momentas būtų parinktas, atsižvelgiant į galimą euro kilimą ar jo stabilizavimąsi. Aš turiu minty tai, kad jeigu tas persiejimas būtų padarytas tuo metu, kai euras ima ne tik stabilizuotis, bet ir kilti dolerio atžvilgiu, o tai gali įvykti dėl daugybės tarptautinių Europos vidaus procesų, tai, žinoma, mes dar kartą atsistotume ant to paties grėblio, t.y. dar kartą turėtume tų pačių sunkumų, kaip yra buvę, kai doleris stiprėjo euro atžvilgiu, tai yra tos valiutos atžvilgiu, į kurią buvo eksportuojama didelė dalis mūsų prekių, o vidaus kaštai formavosi pagal tvirtėjančią valiutą. Žinoma, tai buvo labai skausmingi dalykai. Todėl antrą kartą patirti tą patį iš tiesų labai nesinorėtų, bet aš ką tik konsultavausi su Lietuvos banko pirmininku ponu R.Šarkinu. Kaip matau, jo pozicija yra išmintinga ir įvertinanti būtent tą galimą pokytį. Iš tikrųjų yra patvirtinama tai, kad euro stabilizavimasis dolerio atžvilgiu būtų palankiausias momentas. Turiu galvoje galimą iki tol vykstantį euro kurso kitimą. Taigi nėra pagrindo šiandien labai rimtai grįžti prie diskusijos, ar dera mums persieti prie euro, ar prie euro ir dolerio krepšelio. Nors jeigu tai būtų daroma ne vėliau, o, sakykime, jau dabar arba tuo labiau tas klausimas būtų svarstomas porą metų anksčiau, aš tvirtai pasisakyčiau už persiejimą prie euro ir dolerio krepšelio, kas subalansuotų interesus ir sumažintų, apdraustų rizikos galimybes, kai euro ir dolerio santykis kinta kryptimi, kurios mes negalim iš anksto atspėti ir neutralizuoti to poveikio mūsų ūkio pasekmėms. Taigi tuo tarpu palaikau šitą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje taip pat norėtų dalyvauti ir yra užsirašęs Statuto numatyta tvarka Seimo narys kolega A.Plokšto. Prašom. Atsisakot. Dėkoju. Klausčiau, ar baigus diskusiją būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Todėl klausčiau: kolegos, ar galėtume pritarti įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū. Kitaip teigiančių nei girdžiu, nei matau. Pritarta įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, turėtume truputį vėluodami pereiti prie kito darbotvarkės klausimo. Bet ta pačia proga prieš tai noriu jus informuoti, kad darbotvarkės klausimai 2-7a ir 2-7b šiandien nebūtų svarstomi plenariniame posėdyje. Pranešėjas yra susirgęs ir atsiprašo. Būtų siūlymas perkelti Santuokos ir šeimos kodeksą bei jį lydintį įstatymą į artimiausią plenarinį posėdį. Ar būtų prieštaraujančių? Manau, kad tokiu būdu mes spėsime laiku svarstyti kitus klausimus, kurie truputį atsilieka.
Valstybinės ligonių kasos direktoriaus S.Janonio atsakymai į Seimo narių klausimus
Kviečiu į tribūną Valstybinės ligonių kasos direktorių poną S.Janonį. Gerbiamieji kolegos, ar neprieštarautumėt, kad direktorius trumpai pateiktų šiandieninę situaciją ir po to būtų proga paklausti? Gerai. Prašau prelegentą trumpai pasisakyti.
S.JANONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums leidus trumpai pristatysiu dabartinę Draudimo fondo biudžeto situaciją. Aš pateiksiu informaciją apie biudžeto vykdymą sausio ir vasario mėnesiais, per du mėnesius. Nors mes disponuojam operatyvine informacija apie biudžeto vykdymą iš esmės kiekvieną dieną, tačiau ta informacija priklausomai nuo pajamų yra labai kintama, todėl kiekvieną dieną keičiasi ir nėra objektyvi, neatspindi bendrųjų tendencijų.
Per du mėnesius Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas iš esmės 100% gavo planuotas pajamas iš Socialinio draudimo fondo, iš asmenų, gaunančių atlyginimą už darbą. 95,5% buvo įvykdytas pajamų planas iš fizinių asmenų pajamų ir negauta beveik 7 mln. Lt planuotų pajamų. Tačiau palyginus su praeitais metais per tą patį laikotarpį gauta net 4 mln. Lt daugiau fizinių asmenų pajamų mokesčio, o atskaitymų nuo socialinio draudimo mokesčio gauta beveik 9 mln. Lt mažiau per tą patį laikotarpį. Taip pat 100% įvykdytas valstybės biudžeto asignavimų planas. Visas pajamų planas įvykdytas 97,6%, negauta 6,6 mln. Lt planuotų pajamų per pirmus du mėnesius, tačiau lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu yra gauta 10 mln. Lt daugiau pajamų.
Jeigu kalbėtume apie Draudimo fondo biudžeto išlaidas per pirmus du mėnesius, tai reikėtų pažymėti, jog dviejų mėnesių planas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms arba, tiksliau sakant, paslaugoms apmokėti buvo 228 mln., pateikta ir priimta sąskaitų už 226 mln. Lt, o apmokėta buvo 228 mln. Lt., taigi 3 milijonais daugiau negu buvo pateikta sąskaitų. Todėl per du mėnesius buvo sumažintas kreditorinis įsiskolinimas gydymo įstaigoms 3 mln. Aišku, tai yra labai nedaug, ir jis sumažėjo nuo 158 mln. sausio 1 d. iki 155 mln. kovo 1 d.
Jeigu kalbėtume apie išlaidas kompensuojamiems vaistams, tai reikėtų pasakyti, kad sausio 1 d. kreditorinis įsiskolinimas už kompensuojamus išduotus medikamentus buvo 100 mln. Lt. Iš viso per sausio ir vasario mėnesį buvo pateikta sąskaitų už 54 mln. Lt, apmokėta buvo 40 mln. Lt. Taigi per sausio ir vasario mėnesius kreditorinis įsiskolinimas vaistinėms išaugo 15 mln. Lt, tačiau tai yra natūrali kiekvienų metų pirmojo ketvirčio tendencija, kuomet sergamumas ir ambulatoriniam gydymui skiriamų vaistų poreikis išauga dėl epidemijų, gripo, dėl lėtinių ligų paūmėjimo, o pirmo ketvirčio pajamų planas visuomet būna mažesnis. Todėl toks deficitas visuomet susidaro ir jis yra padengiamas vėlesniais vasaros laikotarpiais.
Iš esmės pagrindinė problema yra skolos, todėl šiek tiek norėčiau labai trumpai priminti skolų atsiradimo istoriją. 1998 m. Draudimo fondo biudžetas buvo visiškai subalansuotas, 1999 m. mes pradėjome turėdami 55 mln. Lt rezervą. Tačiau 1999 metais Draudimo fondo biudžetas negavo 214 mln. Lt planuotų pajamų, todėl iki metų pabaigos kreditorinis įsiskolinimas gydymo įstaigoms ir vaistinėms išaugo nuo 40 mln. Lt iki 226 mln. Lt. Dalis kreditorinio įsiskolinimo buvo padengta iš Rezervo fondo, tačiau kita dalis pavirto skolomis, kurių nepavyksta sumažinti iki šios dienos. 2000 m. biudžetas buvo patvirtintas 166 mln. Lt mažesnis negu 1999 metais. Taip pat 2000 m. buvo negauta 50 mln. Lt planuotų pajamų. Iš principo 2000 m. biudžetas buvo faktiškai subalansuotas, tačiau skolų, susidariusių 1999 m. metais, per 2000 m. padengti nepavyko. Todėl šiandien pagrindinė problema yra skolos, dėl kurių mes ir galvojame, kaip spręsti. Taip pat iš karto norėčiau pasakyti, kalbėdamas apie skolas, kad šiandien Finansų ministerija skyrė 40 mln. Lt lėšų tam, kad būtų galima sumažinti skolas vaistinėms. Šitie pinigai bus rytoj vaistinėms pervesti, teritorinėms kasoms pervesti, o penktadienį pasieks vaistines. Ačiū, aš gal šiek tiek per ilgai.
PIRMININKAS. Dėkoju, direktoriau. Dėl vedimo tvarkos kolega G.Dalinkevičius. Prašau.
G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau tik paprašyti vieno dalyko. Visa tai, ką gerbiamasis S.Janonis ką tik visiems sakė, mes visi norėtume turėti raštu su pakankamai išsamia apžvalga. O dabar mes norim tiesiog klausimų ir atsakymų pusvalandžio.
PIRMININKAS. Apgailestauju, pusvalandis jau nebėra pusvalandis, bet bandykim judėti į priekį. Gerbiamieji kolegos, pirmasis klausia Seimo narys J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, mes šiandien iš ryto išklausėme Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko profesoriaus V.Grabausko pranešimą. Pagrindinis akcentas integruojantis į Europos Sąjungą yra mūsų atsilikimas finansuojant sveikatos apsaugą. Buvo labai akivaizdžiai parodyta, kad didžioji dalis problemų, kurios yra, susijusios su finansavimu. Jūs turbūt puikiai žinote, kad keleri metai tęsiasi tendencija, kai valstybė moka mažiau už valstybės draudžiamus, – viena iš tų priežasčių, ir dabar jūs paminėjote dar vieną, man atrodo, labai ydingą dalyką dėl šių metų biudžeto, t.y. dėl “Sodros” atsilikimo vėl 3 milijonais, kas buvo anksčiau numatyta sumokėti. Gal jūs galėtumėte patvirtinti arba paaiškinti, kodėl yra tokia bloga atsiskaitymų su “Sodra” situacija? Ponia V.Blinkevičiūtė visiems Seimo nariams teigė, kad “Sodra”, nemokėdama pensijų dirbantiems pensininkams, vasario mėnesį sutaupė net 8 ar kiek milijonų litų, lyg “Sodroje” pinigų būtų, o į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą pinigai taip ir neatkeliauja.
S.JANONIS. Labai dėkoju už klausimą. Paaiškinti galėčiau taip, jog iki šiol “Sodra” mums dar nepervedinėja grynųjų pinigų. Visas “Sodros” įmokas mes surenkame per užskaitas, kurias vykdome su gydymo įstaigomis ir vaistinėmis. Yra nustatyta, kad kiekvieną mėnesį mes galime vykdyti užskaitų už 28 mln. litų. Taigi susidaro šiek tiek mažesnė suma, negu yra planuota kiekvieną mėnesį. Kas ketvirtį “Sodra” mums pateikia ataskaitą, kiek faktiškai buvo sumokėta sveikatos draudimo įmokų. Tada yra suvedamas balansas ir galutinai atsiskaitoma. Jeigu “Sodra” yra permokėjusi, tuomet mes mažiname užskaitų dydį, jeigu “Sodra” yra nesumokėjusi reikiamos sumos, tada “Sodra” perveda skirtumą grynais pinigais į mūsų sąskaitą. Šis atsilikimas kol kas yra tik popierinis. Balansą pagal nustatytą tvarką mes galėsime suvesti tada, kai baigsis pirmasis ketvirtis. Tada mes galėsime įvertinti, kiek pinigų mes negavome.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė R.Juknevičienė. Prašom.
R.JUKNEVIČIENĖ. Pone direktoriau, šiandien mums išdalytame Lietuvos nacionalinės sveikatos tarybos metiniame pranešime yra kalbama ir apie pirminės sveikatos priežiūros plėtrą. Sakoma, kad Nacionalinė sveikatos taryba rekomenduoja toliau stiprinti bendrosios praktikos gydytojų instituciją, skatinti privačių bendrosios praktikos gydytojų veiklos plėtrą, decentralizuoti pirminės sveikatos priežiūros sistemą. Kaip jūs žinote, šiuo metu pagal Europos Sąjungos PHARE programą Lietuvoje kaip tik ir kuriami bendrosios praktikos, arba šeimos, gydytojų kabinetai, tačiau jie susiduria su didžiuliu ne tik didžiųjų poliklinikų pasipriešinimu. Man teko susidurti, kad jūsų vadovaujamos ligonių kasos…
PIRMININKAS. Ar būtų galima klausimą?
R.JUKNEVIČIENĖ. Taip, aš klausiu. Jų vadovai kai kuriuose miestuose sąmoningai trukdo kurti kabinetus, reikalaudami, kad šeimos gydytojai, prieš pradėdami dirbti naujuosiuose kabinetuose, atsisakytų darbo poliklinikose, o antrinės sveikatos priežiūros įstaigos dažnai nepriima siunčiamų pacientų. Aš noriu jūsų paklausti, ar ir jūsų tokia pat pozicija kaip ir regionų vadovų, ar ligonių kasų vadovai vykdo jūsų valią? Jeigu taip, tai kokiu įstatymu ar norminiu dokumentu jie remiasi?
S.JANONIS. Dėkoju už klausimą. Žinoma, mes, kaip valstybės institucija, vykdome Vyriausybės programą, strategiją ir politiką. Žinoma, mes esame už tai, kad būtų proteguojami, palaikomi ir sudaromos kuo palankesnės sąlygos šeimos gydytojams, ypač privačiai dirbantiems šeimos gydytojams. Tokias idėjas mes deklaruojame ir mes to reikalaujame iš ligonių kasų. Anksčiau egzistavo tam tikri sutarties su teritorinėmis kasomis sudarymo apribojimai, kurie neleisdavo privačiai įsisteigusiam gydytojui tą sutartį labai paprastai sudaryti. Buvo reikalaujama iš pradžių turėti užsiregistravusius 500 gyventojų ir panašiai. Šiuo metu tie reikalavimai panaikinti ir šeimos gydytojas, gavęs licenciją ir įkūręs kabinetą, gali iš karto atvykti ir be jokių apribojimų sudaryti sutartį su teritorine kasa, o palaipsniui atsiradus gyventojų, jis gauna už tuos gyventojus ir finansavimą. Pagal įstatymą Valstybinė ligonių kasa vykdo teritorinių kasų priežiūrą. Jeigu, sakysime, išaiškėtų tokių faktų, kad kur nors oficialiai ar ne visai oficialiai yra sudaromos dirbtinės kliūtys, kad šeimos gydytojai sudarytų sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis, mes norėtume tuos faktus arba tą informaciją žinoti. Mes tikrai labai operatyviai reaguotume ir tas problemas spręstume.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti kolega A.Klišonis. Prašom.
A.KLIŠONIS. Gerbiamasis direktoriau, nuo balandžio 2 d. įsigalios naujas bazinių vaistų kainynas, į kurį jau reaguoja gydytojai. Norėčiau paklausti, kada jūs patys planuojate, kad bus galima pagal naują metodiką sudaryti tokį vaistų kainyną, kuris tenkintų daugelį specialistų, ir ar ligonių kasos yra pajėgios tai padaryti?
S.JANONIS. Dėkoju už klausimą. Nelabai supratau, nes kainynas yra vaistų sąrašo atspindys, atspausdintas pagal firminius pavadinimus. Šį kainyną sudaro Farmacijos departamentas pagal Draudimo tarybos ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą vaistų sąrašą. Ar čia kalbama apie sąrašą, ar apie kainyną?
A.KLIŠONIS. Aš norėčiau papildyti. Kalbama apie kompensuojamų vaistų sąrašą.
S.JANONIS. Ačiū. Jeigu kalbama apie kompensuojamų vaistų sąrašą, tai iš tiesų dabartinis kompensuojamų vaistų sąrašas, kaip parodė ir praėjusių metų dinamika… nors mums pradėjus taikyti naują bazinių kainų skaičiavimo metodiką ir peržiūrėjus sąrašą pavyko išlaidas sumažinti daugiau kaip 35 mln. litų, tačiau galiojantis sąrašas vis tiek buvo per didelis ir išlaidos buvo 10 mln. litų didesnės, negu buvo planuota. Panašią tendenciją mes stebime ir šiais metais – pagal dabartines išlaidas taip pat prognozuojame, kad išlaidos viršys biudžete numatytas lėšas. Todėl ministro įsakymu yra sudaryta darbo grupė, kuri šiuo metu jau iš principo derina įsakymo projektą, kuriuo bus pakeista vaistų sąrašo sudarymo, vaistų sąrašo keitimo tvarka. Pakeitus šią tvarką, būtų inicijuojamas vaistų sąrašo peržiūrėjimas. Tai, žinoma, yra įmanoma padaryti, tačiau kai kalbama apie išlaidų kompensuojamiems medikamentams mažinimą, tai visada yra tiesiogiai susiję su pacientu. Vadinasi, arba jis vieno ar kito medikamento, kuriuo gydėsi iki tol, negaus ir jam reikės rinktis kitą medikamentą, arba jam už tai reikės daugiau mokėti. Tai yra labai skaudžiai socialiai atsiliepiantys dalykai, sprendimai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti Seimo narė D.Mikutienė. Prašom.
D.MIKUTIENĖ. Per I šių metų ketvirtį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas su įstaigomis buvo atsiskaitoma neproporcingai. Atsiskaitymai, palyginti vieną įstaigą su kita, buvo nuo 15 iki 20%. Norėčiau žinoti, kokiu pagrindu ir kokiais kriterijais buvo remtasi, kai su vienomis įstaigomis buvo atsiskaityta maksimaliai, ir kokiais kriterijais remtasi, kai kitos įstaigos buvo diskriminuojamos?
S.JANONIS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų iki šiol tokia tvarka buvo. Ji buvo sąlygota tam tikrų objektyvių priežasčių, nes dalį finansavimo gydymo įstaigos gaudavo pervedus tuos grynuosius pinigus, kuriuos mes turėdavome, dalį finansavimo jos surinkdavo per užskaitas ir gana didelę sumą surinkdavo per užskaitas su trečiaisiais asmenimis. Vykdant finansavimą grynieji pinigai buvo skirstomi proporcingai visoms gydymo įstaigoms ir nebuvo atsižvelgiama į užskaitas, vykdomas su trečiaisiais asmenimis, todėl ta įstaiga, kuri atlikdavo daugiau užskaitų su trečiaisiais asmenimis, iš esmės būdavo geriau finansuojama. Nuo kovo 1 d. pagal naują susitarimą su “Sodra” užskaitos su trečiaisiais asmenimis yra nutrauktos ir jau šiandien teritorinėms kasoms yra įsakyta, kad atsiskaitymai su visomis gydymo įstaigomis būtų vykdomi absoliučiai proporcingai. Manau, taip ir bus. Jeigu bus pastebėta kokių nors nukrypimų, mes visuomet operatyviai į tai reaguosime ir tikrinsime.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs nori klausti kolegė G.Purvaneckienė. Prašom.
G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Janoni, šeštadienį įvyko tokia istorija. Sunkiai susirgo mano kaimynė. Atvažiavęs greitosios pagalbos gydytojas nustatė plaučių uždegimą ir pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę. Jis paskambino į ligoninę, kuriai priklausytų. Ligoninė sako: limitai baigėsi, ligonių kasos mums daugiau neapmokės. Ir nepriėmė jos. Tai ji kreipėsi į mane, norėjo, kad aš padaryčiau kažkokį spaudimą. Aš nedrįsau to daryti, bet norėčiau paklausti. Pirmas dalykas, kaip gali atsitikti toks absurdas, o antras dalykas, ką daryti Seimo nariams. Matyt, ne į mane vieną, ir į daugiau kreipsis kaimynai, kurių neveš į ligonines. Ką mums tada daryti? Daryti spaudimą, elgtis kažkaip ne pagal įstatymą, nes jūs mus pastatote į tokią padėtį.
S.JANONIS. Labai dėkoju už klausimą. Jeigu iš tiesų buvo diagnozuotas plaučių uždegimas, tai būtina pagalba ir nei greitoji pagalba negalėjo atsisakyti vežti, nei gydymo įstaiga šiuo atveju negalėjo atsisakyti priimti. Jeigu taip yra, tai iš tiesų yra pažeidimas galiojančių teisės aktų ir apie tai reikėtų informuoti ar mus, ar teritorinę ligonių kasą, ar Sveikatos apsaugos ministeriją. Tuomet mes galėtume ištirti šiuos faktus ir būtų priimti reikalingi sprendimai. Kad taip pasitaiko, mes iš tiesų tokių atgarsių girdime, bet tiesiog reikia, kad gyventojai apie tokius dalykus mus informuotų, mes tuomet galėtume imtis reikalingų priemonių, kad taip nebūtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų klausti Seimo narys J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Gerbiamasis direktoriau, gal jūs sutiksite, kad jūsų padėtis yra šiek tiek geresnė negu ,,Sodros” vadovų, kadangi jūs, atrodo, lyg ir neturite pareigos, kai negaunate reikiamų įplaukų, kaip nors rūpintis, iš kur gauti tą trūkstamą sumą. Sėdit ramiai kaip belgas, tik žiūrite, kaip paskirstyti tas turimas lėšas. Sakykite, ar kokie nors teisės aktai jums užtikrina tokią patogią padėtį, ar tradicijos ir ar nemanote, kad jūs turėtumėte dirbti maždaug tokiu režimu kaip,,Sodros” vadovai. Jeigu yra kažkokių įsipareigojimų teritoriniams skyriams, jūs turėtumėt laiku tą sumą pateikti, o jūsų rūpestis – pasirūpinti gauti kreditus ar iš biudžeto išprašyti, ar dar kaip nors padaryti.
PIRMININKAS. Atsiprašau, bet jūs neklausiate, ar kolega S.Janonis yra belgas? Taip.
J.RAZMA. Čia viskas aišku.
S.JANONIS. Labai ačiū už klausimą. Dėl mūsų privilegijuotos padėties. Įstatymai nustato tam tikrą mūsų atskaitomybę ir atsakomybę. Mes visiškai ne prieš tai, kad jie būtų peržiūrėti, jeigu įmanoma sudėlioti įstatymus taip, kad jie geriau reguliuotų tiek atsakomybę, tiek pareigas, tiek visus kitus dalykus, nes mes iš tiesų stengiamės savo pareigas ir funkcijas vykdyti gerai, kiek mums tai pavyksta. Dėl kreditų ėmimo tuomet, kai nėra pinigų atsiskaitymams. Iš tiesų tokios pastangos dedamos ir dedamos visą laiką. Labai daug pastangų buvo dedama praėjusiais metais, kuomet premjeras buvo ponas A.Kubilius, ir ne vieną kartą pas premjerą buvo tokie susitikimai, kai ne tik aš, bet ir ministras dėjo daug pastangų, kad būtų tie pinigai. Ne vieną kartą buvo kreiptasi dėl to, kad būtų suteikta paskola, tačiau tokios paskolos niekas neleido imti.
Šiuo metu yra tokia situacija, jog mes įpareigoti Draudimo tarybos vėl kreipėmės į Finansų ministeriją dėl leidimo suteikti paskolą, tačiau gavome neigiamą atsakymą. Dėl sprendimo aš jau minėjau savo kalbos pradžioje. Kaip sprendimas buvo pasiūlytas 40 mln. Lt kaip beprocentė paskola 4 ketvirčio sąskaita. Šiuos pinigus mes rytoj turėsime savo sąskaitoje. Manau, kad bent jau laikinai tam tikros problemos, kurios šiandien yra susikaupusios farmacijos rinkoje ir farmacijos pasaulyje, bus išspręstos ar bent jau situacija palengvės. O per tą laiką bus galima išspręsti kitas problemas. Mes vėl ruošiame Draudimo tarybai, kuri įvyks penktadienį, nutarimą, kuriame prašysime, kad mums būtų leista, suteikta galimybė imti kreditą, nes dabartiniai įstatymai tokios galimybės mums, deja, nesuteikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų klausti Seimo narys J.Matulevičius. Prašau.
J.MATULEVIČIUS. Pone direktoriau, daugumai Seimo narių neramu dėl susiklosčiusios patologinės padėties teikiant gyventojams kardiochirurginę pagalbą Vien Santariškių universitetinėje ligoninėje operacijos laukia apie 500 pacientų, o dėl lėšų stygiaus nedirba modernios operacinės ir reanimacijos, į kurias investuota per 50 mln. Lt, nedirba aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Vakar Sveikatos reikalų komitete bendru sutarimu buvo paremta Ministro Pirmininko pono R.Pakso idėja, kad Valstybinė ligonių kasa turi surasti papildomų lėšų šiai sričiai finansuoti. Tačiau šiandien mus pasiekė gandai, kad Valstybinės ligonių kasos ir Sveikatos apsaugos ministerijos biurokratai sutarė, jog papildomas finansavimas šiai sričiai gali būti skirtas tik perskirsčius lėšas iš kitų universitetinės ligoninės skyrių. Norėčiau žinoti, ar šie gandai yra pagrįsti, o jeigu taip, kodėl ignoruojamas vakar dienos bendras sutarimas.
S.Janonis. Labai dėkoju už klausimą. Aš galbūt plačiai neišsiplėsdamas pasakysiu, jog mes nuo pat pirmos dienos deklaravome, kad Santariškių klinikose šiais metais turi būti atlikta ne mažiau kaip 1200 operacijų. Tas operacijų skaičius buvo sutartas metų pradžioje su kardiochirurgais ir tokiam operacijų skaičiui buvo nupirktos visos reikalingos priemonės. Kodėl tas operacijų skaičius yra apribotas iki 750, šiuo metu aiškinasi sudaryta darbo grupė iš mūsų ir Santariškių klinikos specialistų. Ši darbo grupė yra įpareigota iki penktadienio, iki savaitės pabaigos, pateikti pasiūlymus, kaip užtikrinti, kad būtų atlikta 1200 operacijų. Aš manau, kad rezervai bus surasti ir toks operacijų kiekis turės būti atliktas. Galbūt dalį resursų suras pati įstaiga, galbūt suras teritorinė kasa, kur ne visiškai planingai nueina lėšos arba galima sutaupyti tuos pinigus, o jei reikės, ir Valstybinė ligonių kasa prisiims papildomus įsipareigojimus skirti papildomas lėšas. Galbūt tiek. O tas kreipimasis į vienas ir kitas klinikas dėl įkainių peržiūrėjimo buvo viena susitarimo pas Ministrą Pirmininką detalių.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų klausti Seimo narys G.Dalinkevičius. Prašau, kolega.
G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis direktoriau, čia mes turime aibę pavyzdžių, kai gydytojų pasaulio nesusikalbėjimas su ligonių kasomis pastato į beviltišką padėtį vienintelį žmogų – pacientą. Mes neturime kitokio rūpesčio, kaip jam padėti. Mano klausimas būtų labai aiškus. Ar, jūsų manymu, netikęs administravimas čia nebus pagrindinė priežastis, kad visa ši didžiulė mašina pjauna vargšą pacientą? Teritorinės kasos, visa sistema.
S.Janonis. Labai ačiū už klausimą. Aš manau, kad problemų yra įvairių. Šiandien Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas V.Grabauskas paminėjo, kad turbūt viena iš svarbiausių priežasčių yra ta, jog apskritai sveikatos apsaugai trūksta pinigų.
G.DALINKEVIČIUS. Atsiprašau, bet aš papildysiu. Mūsų skaičiavimais, deja, pinigų lyg ir užtektų, bet jų administravimas šiandien kelia daug daugiau problemų.
S.Janonis. Dėkoju. Labai sunku oponuoti pasakymui, kad pinigų lyg ir pakaktų. Aš manau, kad visuomet yra ir administravimo, ir pinigų paskirstymo problemų. Ir šiandien netgi gerai išsivysčiusios valstybės, turinčios labai geras sveikatos priežiūros sistemas, keičia savo sveikatos pinigų paskirstymo mechanizmus, juos tobulina ir nėra jais patenkintos. Aš manau, kad mes taip pat nesame patenkinti ir turbūt geriau negu bet kas kitas matome, kur šiandien yra negeri dalykai to pinigų paskirstymo mechanizmo. Mes labai norime jį tobulinti ir tobuliname. Sakykim, 1998 m. šis procesas judėjo daug sparčiau ir daug geriau. 1999 m. ir 2000 m. finansinės problemos labai stipriai apsunkino tuos procesus, kurie turėtų vykti sveikatos sistemoje. Pavyzdžiui, pirminės sveikatos priežiūros naujos finansavimo tvarkos, tos modernios tvarkos, kuri pripažinta iš esmės visoje Europoje, mes negalime jau dveji metai įdiegti vien todėl, kad yra didžiulis pinigų trūkumas ir didelis gydytojų pasipriešinimas, kad ši nauja tvarka būtų įdiegta.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausiantysis – Seimo narys A.Butkevičius. Prašom. Ar kolega A.Butkevičius pageidautų įgyvendinti savo teisę paklausti? Atsisakote, tai tokiu atveju kolega G.Šivickas. Prašom.
G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau. Yra šeimos gydytojų kabinetų ar bendrosios praktikos klinikų nusiskundimų dėl gyventojų, pacientų prirašymo. Daugelis dabar prirašinėja, sakykime, ateina žmogus, prisirašo ir iš karto gauna paslaugą. Sakykime, tūkstantį prirašo, bet kai ateina užskaitymai į ligonių kasas, maždaug apie 20–30% jų dingsta. Tai galbūt būtų toks klausimas: kada veiks kokia nors bendra sistema, rodos, ji vadinasi “Svidra”, kaip ji bus finansuojama ir kada ji pradės kompleksiškai veikti?
S.JANONIS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų mes jau porą metų diegiame informacinę sistemą, kurios pagrindinis tikslas yra sukurti globalų tinklą tarp gydymo įstaigų, teritorinių kasų ir Valstybinės ligonių kasos, kai gyventojų prisirašymas yra šios informacinės sistemos vienas iš posistemių. Ši informacinė sistema yra dar kuriama, ji neužbaigta, todėl šias problemas, kurios atsiranda, mes žinome. Dalis problemų yra dėl informacinės sistemos trūkumų, dėl klaidų, kurios šiuo metu dar yra taisomos. Tačiau, sakykime, yra ir grynai administracinio pobūdžio problemų, apie kurias tiesiog buvo sunku kuriant sistemą pagalvoti. Konkrečiai čia buvo ir straipsnių apie vieną privačią kliniką, arba, tiksliau sakant, apie privačios klinikos ir valdiškos poliklinikos Kaune konfliktą dėl prisirašiusių gyventojų. Privati klinika pasiskundė, jog iš jos vieną rytą tiesiog dingo tūkstančiai prirašytų gyventojų. Mes paskyrėme komisiją, kuri nuvažiavo, peržiūrėjo visus protokolus, visus dokumentus, ir jai galų gale pavyko išsiaiškinti, jog tiesiog valdiškos poliklinikos registratorė vieną dieną, pasiėmusi senas šių pacientų korteles, kurios registratūroje ir buvo likusios, o pacientai neišsinešė tų kortelių į privačią polikliniką, tiesiog perrašė į informacinę sistemą tų pcientų asmens kodus, o informacinė sistema automatiškai išbraukė juos iš privačios poliklinikos ir grąžino atgal šiuos gyventojus į valdišką polikliniką. Nors įstatymai sako, kad turi būti žmogaus pareiškimas, bet nebuvo žmogaus pareiškimo, registratorė tiesiog įvedė asmens kodus, kuriuos žinojo iš ambulatorinių kortelių, o informacinė sistema taip suveikė. Mes tiesiog neprognozavome, kad taip gali atsitikti, kai kūrėme informacinę sistemą, tačiau šiandien jau yra tam tikros apsaugos, kad taip nevyktų. Bet dėl informacinės sistemos turima problemų, ji dar nėra sukurta iki galo, ir šiuo metu Draudimo tarybos pavedimu mes organizuosime šios sistemos auditą, kad pasakytų, kokios pagrindinės problemos ir kaip toliau plėtoti tą sistemą.
PIRMININKAS. Ką gi, dėkoju, gerbiamasis direktoriau, už jūsų atsakymus ir už kantrybę laukiant, iki klausimas bus svarstomas.
Seimo nutarimo "Dėl karinių oro pajėgų lėktuvo AN-26 dalyvavimo tarptautinės taikos operacijose" projektas Nr.IXP-467 (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau dabar svarstyti klausimus eilės tvarka. Kitas darbotvarkės klausimas bus 2-2 – Seimo nutarimo “Dėl karinių oro pajėgų lėktuvo AN-26 dalyvavimo tarptautinėse taikos operacijose” projektas Nr.IXP-467. Aš noriu priminti, kad yra jo svarstymo stadija, ir kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.
A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, penktadienį mūsų Seime viešėjęs JAV Atstovų rūmų pirmininkas D.Hastert pabrėžė savo paramą mūsų siekiui tapti NATO nare, aiškiai pritarė Lietuvos ketinimams remti bendrą saugumą Europoje ir įvairiais projektais prisidėti prie tarptautinių taikos operacijų. Noriu pabrėžti, jog NATO ekspertų komanda, neseniai įvertinusi bendrą Lietuvos pasirengimą stojimui į NATO, taip pat labai teigiamai atsiliepė apie Lietuvos karinių pajėgų indėlį dalyvaujant tarptautinėse taikos operacijose. Taigi Lietuva ir toliau aktyviai dalyvauja tarptautinėse taikos operacijose, šį kartą ketindama pasiųsti dar ir karinių oro pajėgų lėktuvą į tarptautines taikos operacijas Kosove bei Bosnijoje ir Hercegovinoje. Tai yra dar viena galimybė prisidėti ir įrodyti, kad ne tik kariai, bet ir turima karinė technika nenusileidžia parengimu vykdyti užduotis taip, kaip ir kitų valstybių karinių pajėgų vienetai. Todėl komitetas bendru sutarimu pritaria Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvo AN-26 dalyvavimo tarptautinėse taikos operacijose” projektui ir teikia Seimui priimti šį nutarimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Svarstymo stadijos diskusijoje pageidavo dalyvauti Seimo narė R.Juknevičienė. Ačiū pranešėjui. Kviečiu į tribūną…
R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš esu įsitikinusi, kad Seimas didele balsų dauguma pritars šiam nutarimui, tačiau vis dėlto ryžausi išeiti į šią tribūną ir pasakyti keletą sakinių šia tema. Esu įsitikinusi, kad visi suvokiame, jog gyvename labai neramiame ir pilname įtampos pasaulyje, o Lietuva, manau, jau niekada nebeturės tokios prabangos spręsti tik savo problemas. Tai būtų tikrai pražūtinga politika, jeigu kas nors ragintų Lietuvą spręsti tik tokias problemas. Artėjantys pusantrų metų gali būti lemiami mūsų kraštui, todėl šis Seimas, šis Prezidentas, šio laikotarpio vyriausybės turi garbingai atlikti svarbią istorinę misiją ir išvesti Lietuvą į tikrai saugų užutekį. Aš turiu galvoje visų pirma narystę Šiaurės Atlanto Aljanse.
Iš čia ir kyla politinių partijų, jų lyderių atsakomybė išaiškinti visuomenei, kodėl mums reikia tokių nutarimų, kokius mes priimsime šiandien. Manau, kad visiems aišku, jog mūsų kraštas, nors ir labai mažas, tačiau negali būti vien saugumo vartotojas. Karių motinos kur nors Jungtinėse Amerikos Valstijose, Italijoje ar Vokietijoje yra lygiai taip pat savo sūnus ir dukras mylinčios motinos, kaip ir čia, Lietuvoje, mūsų krašte. Neįdėdami savo indėlio į Europos ir pasaulio saugumą bei stabilumą mes būtume nesuprasti, jeigu kada nors tektų prašyti pagalbos ištikus bėdai čia, Lietuvoje. Nebūtume suprasti ir prašydami saugumo skėčio iš Šiaurės Atlanto Aljanso. Pagal galimybes mes tiesiog privalome prisidėti prie saugios Europos.
Prieš porą dienų aš grįžau iš Balkanų. Man teko būti Kroatijoje, NATO Parlamentinės Asamblėjos seminare, kur buvo nagrinėjamos skaudžios šių kraštų problemos. Lietuva, atsižvelgus į šį kontekstą, atrodo lyg ramybės oazė, tačiau globališkėjančiame pasaulyje, o ypač Europoje viskas darosi be galo susiję ir artima. Žinodami, kiek Lietuvai ir kitiems kraštams kainavo praėjusio šimtmečio vidury buvusios tendencijos žiūrėti tik savo kiemo, šiandien, esu įsitikinusi, turime prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų kurti iš tiesų saugią Europą ir saugią erdvę aplink mus. Todėl aš kviečiu visus balsuoti už šį nutarimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau Statuto numatyta tvarka diskusijoje pageidavusių kalbėti nėra. Todėl norėčiau klausti, ar prieš pritarimą nutarimo projektui būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Taip, svarstymo stadijoje vienas kalba už, vienas – prieš. Dėl balsavimo motyvų – kolega V.Rinkevičius. Prašom.
V.RINKEVIČIUS. Suprantu, kad Lietuvai reikia dalyvauti įvairiose tarptautinėse operacijose, tačiau aš, kaip žmogus, negaliu tam pritarti vien dėl to, kad pas mane, kaip pas Seimo narį, ateina žmonės, kurie neturi vilties, serga įvairiomis ligomis ir negali įsigyti vaistų. Lėšų vaistams kompensuoti biudžete nėra, todėl mes jiems niekuo negalime padėti, nebent Seimo nariai iš savo kišenės, iš algos žmonėms kartais iš nevilties gali duoti keletą litų. O mes dabar metam tokius pinigus kažkokiems ne pirmo būtinumo ir, mano nuomone, visiškai nereikalingiems dalykams. Todėl aš balsuoju prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų vienas už, vienas prieš. Norėčiau priminti, kad dabar yra svarstymo stadija. Dėl balsavimo motyvų A.Kašėta. Prašau.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, man tikrai keista klausyti Socialdemokratų frakcijos atstovų teiginių, dėl ko jie balsuos prieš. (Balsai salėje) A, atsiprašau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…
A.KAŠĖTA. Noriu dar kartą priminti, kad iš tikro komitete svarstant šį klausimą visi komiteto nariai, visų frakcijų atstovai vienbalsiai palaikė šį sprendimą, ir siūlau Seimo nariams pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau akcentuoti, kad dabar yra svarstymo stadija. Ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti svarstymo stadijoje taupydami laiką? Ir neprieštaraujant, kad būtų aiški nuomonė, siūlyčiau tada, jei yra bendras sutarimas, spręsti klausimą čia pat, vietoje, ir priimti. Tokia bent jau yra praktika Seime svarstant tokio pobūdžio klausimus. Prieš tai dar norėčiau paminėti, kad taip pat yra papildomo komiteto išvada. Nemačiau pranešėjo salėje, bet Užsienio reikalų komiteto išvada – pritarti nutarimo projektui.
Gerbiamieji kolegos, pereiname prie priėmimo stadijos. Priėmimo stadija. Tai yra nutarimas, nesuskirstytas į atskirus straipsnius. Iš esmės 2 straipsnis yra susijęs tiktai su įsigaliojimu ir dėl jo atskirai nereikėtų balsuoti. Ar būtų prieštaravimas, kad mes nutarimą priimtume ne pastraipsniui, o visą? Dėkoju. Manau, pakankamai aiškus klausimas. Gerbiamieji kolegos, kviečiu kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolega J.Veselka dėl balsavimo motyvų. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, girdėjau tribūnoje: lemiami paskutiniai pusantrų metų. Toliau jeigu taip eisis, tai mes kaip sekta turbūt išsižudysim. Toliau, kaip svarbu palaikyti pasaulio ir Europos stabilumą. Labai gerai prisimenu Brežnevo kalbas: tovarišči, amerikanskij imperializm sobirajetsia na nas napast.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašau kalbėti valstybine kalba.
J.VESELKA. Supratau, ačiū. Kartais ir pas mus kalba nevalstybine kalba. Vis dėlto papildomai reiks 1,7 mln. Lt. Pasižiūrėkime, kiek tų pinigų visur reikia mūsų civilinėms Lietuvos problemoms spręsti. O ką mes jiems pademonstruosim? Vežiosim kažkokius kroviniukus, vežiosim žmones iš vieno miesto į kitą. Tai gal palikim lėktuvą Lietuvoje iš Kauno į Vilnių, iš Vilniaus į Kėdainius paskraidyti, ir mažiau reikėtų pinigų, ir būtų ta pati patirtis. Todėl siūlau tuos pinigus geriau atiduoti, nežinau, vargstančiam išmokėti, gal mediciną, gal švietimą paremti, kur irgi daug kur 5% liepta mokytojams sumažinti algas, o ne siųsti ten, kur visiškai mums nereikia dalyvauti. Prašau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolegė R.Juknevičienė. Prašom.
R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, meluoja J.Veselka ir jums, ir mūsų klausantiems. Tai nebus papildomos lėšos. Tai yra lėšos, biudžete skirtos krašto apsaugai, ir iš tų pačių lėšų bus išlaikoma mūsų pagalba, sakykim, įnašas į tarptautinio saugumo pajėgas. O daugiau komentuoti pono J.Veselkos tokių pasityčiojančių iš mūsų valstybės dalykų, man tikrai neapsiverčia liežuvis ir aš nenorėčiau. Gėda tiesiog už tokius komentarus.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš kviečiu kolegas pakankamai trumpai kalbėti, juolab kad klausimas yra pakankamai aiškus. Aš klausčiau, ar visi, norintys kalbėti dėl balsavimo motyvų, nori kalbėti? Kolega A.Plokšto. Prašau.
A.PLOKŠTO. Aš nesu prieš NATO ir nesu iš principo prieš dalyvavimą užsienyje Lietuvos karių. Bet kokia yra situacija? Mus paprašė, mes suteikėm paslaugą ir mes už ją užmokam. Ar nėra čia kartais vis dėlto kažkas ne taip? Tuo labiau kad ekonominiu požiūriu tai yra mūsų pinigų išėjimas į užsienį. Kai mes kalbėjom dėl 2%, buvo pažymėta, kad viskas bus padaryta, kad tie pinigai būtų išleisti Lietuvoje. Tada galima sutikti iš principo su tais 2% bendrojo vidaus produkto krašto apsaugai. O dabar iš tikrųjų mes faktiškai pralaimim du kartus. Ir aš už šį įstatymą nebalsuosiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega G.Kirkilas. Prašom.
G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš siūlyčiau valdančiosios koalicijos atstovams ir kitiems nesipiktinti tuo, kad įvairūs parlamentarai turi įvairią nuomonę. Nes, aišku, ne visi gali į visus reikalus įsigilinti pakankamai gerai. Aš, pavyzdžiui, dažnai pritariu A.Plokšto, nes ne viską išmanau Biudžeto ir finansų komiteto reikaluose ir panašiai. Tačiau, mano nuomone, nepaisant to, kad saugumas visada kainuoja ir saugumą mes užtikriname ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, mes integruojamės į Europą ir mums turi būti svarbus visos Europos saugumas, nesigilindamas į detales, aš vis dėlto kviečiu kad ir po karšų diskusijų parlamentarus pasielgti solidžiai ir palaikyti mūsų lėktuvo pasiuntimą į taikos palaikymo operaciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų kolega R.A.Sedlickas. Prašom.
R.A.SEDLICKAS. Mane labai jaudina demagogija. Aš ją girdžiu kasdien ir jau iki gerklės. Mes einam į Europą. Klausimas yra J.Veselkos – ar mes einam, ar ne? Kas bus, jei įstosim į NATO ir paskui J.Veselka atsistos ir sakys: na, aš geriau pomidorų nusipirksiu? Tai kam mes einam į Europą ir į NATO? Žinot, klausimas yra apie tai, kad čia buvo kvietimas, pirmas tiesioginis kvietimas, ne iš Danijos, ne iš kitur, bet jau tikrų jėgų. Tai yra pasitikėjimas Lietuva. O mes norim purvais tai apmėtyti, sumažinti ir silpno proto mintimis visa tai uždengti. Čia yra tai ir tai reikia sakyti. Kas mes būsim? Ar mes su J.Veselka eisim į Rusiją? Ar čia yra tas klausimas? Žinot, mums, kaip Seimo nariams, reikia būti ne vien tik santechnikais ir žemiau, bet mes turim būti valdžios vyrai, kurie atstovauja visai tautai, o ne tik sau patiems. Užtenka tų demagogijų. Aš siūlau ir net reikalauju, kad tam būtų pritarta. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų A.Kašėta. Prašau.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, tai tikrai pirma misija, dalyvavimas tarptautinių pajėgų sudėtyje, kai Lietuva iš tikro moka 100% iš savo kišenės. Noriu priminti, kad ankstesnėse misijose dalį padengdavo Danija, Lenkija, kitos šalys. Taigi, manau, vieną sykį mes ir patys galim susimokėti, privalom susimokėti. Siūlau balsuoti už ir baigti diskusijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Priėmimo stadija, kolegos Seimo nariai. Kviečiu atlikti registraciją. Prašau registruotis.
Užsiregistravo 94 Seimo nariai. Aš prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo nutarimo Nr.IXP-467 priėmimo.
Vyksta balsavimas.
Už – 72, prieš – 6, susilaikė 11. Seimo nutarimas Nr.IXP-467 priimtas.
Kolegos Seimo nariai, aš norėčiau paskelbti 6 minučių pertrauką. (Triukšmas salėje) Iki 17.10 val.
Pertrauka
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Čekijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-336 (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu tęsti posėdį. Svarstome darbotvarkės klausimą 2-3 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Čekijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-336. Svarstymo ir priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką kolegą A.Sadecką pateikti išvadą.
A.SADECKAS. Gerbiamieji kolegos, sutartis aktuali ir reikalinga siekiant glaudesnio dviejų šalių politinio, karinio ir mokslinio bendradarbiavimo konsultuojantis narystės NATO klausimais ir suprantant, kad toks bendradarbiavimas gali pareikalauti abipusio keitimosi įslaptinta informacija ir šios informacijos apsaugos užtikrinimo. Reikia turėti omeny, jog šiuo metu Čekijos Respublikos ambasada turi lyderės arba, galima sakyti, pagrindinės ambasados statusą sprendžiant ir koordinuojant visus klausimus, susijusius su Lietuvos integracija į NATO. Todėl šios sutarties ratifikavimas turėtų svarbią reikšmę palengvinant keitimąsi įvairia informacija. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bendru sutarimu pritarė sutarties ratifikavimo įstatymo projektui ir prašo Seimo patvirtinti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Aš taip pat prašyčiau Užsienio reikalų komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą pateikti kolegą A.Saudargą. Prašom.
A.SAUDARGAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas apsvarstė ir išanalizavo šią sutartį ir vienbalsiai pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Atskirų nuomonių pareikšta nebuvo. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Svarstymo stadija. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu? Dėkoju. Kitaip teigiančių nėra. Ar būtų prieštaraujančių, kad mes šiandien pat priimtume šį įstatymą? Prieštaravimų taip pat negirdžiu. Gerbiamieji kolegos, tarptautinių susitarimų ratifikavimui reikia 57 Seimo narių pritarimo, todėl iš pradžių aš kviesčiau Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti balsuoti dėl šios sutarties ratifikavimo įstatymo priėmimo. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-336 priėmimo.
Už – 74, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas Nr.IXP-336 priimtas.
Akcinių bendrovių įstatymo 10, 20, 37, 371, 43 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-349* (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas 2-4 – Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.IXP-349. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto, Ekonomikos komiteto, išvadas pateikti kolegą V.Orechovą. Prašom.
V.ORECHOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Ekonomikos komitetas, vykdydamas Seimo pavedimą, šių metų kovo 19 d. svarstė Akcinių bendrovių įstatymo 10, 20, 37, 371, 43 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-349. 10 komiteto narių balsavus už, prieš – 1 ir 1 susilaikius komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, kuris suredaguotas ir jums išdalytas.
Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių nuostatų galiojimo tęstinumą iki naujos Akcinių bendrovių įstatymo redakcijos įsigaliojimo, taip pat spręsti neatidėliotinas problemas, kurios iškilo atidėjus naujos redakcijos Akcinių bendrovių įstatymą iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo dienos. Teikiamame įstatymo projekte neįvedama jokių naujų normų, kurių nebūtų naujos redakcijos Akcinių bendrovių įstatyme.
Akcinių bendrovių įstatyme buvo nuostatos, kurios galiojo iki 2000 m. gruodžio 31 d. Kai kurios minėtos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos lieka aktualios ir dabar, todėl naujos redakcijos Akcinių bendrovių įstatyme jų galiojimas buvo pratęstas arba neapribotas. Manau, jog ypač svarbi ir skubiai taisytina yra galiojančio Akcinių bendrovių įstatymo nuostata dėl trijų ketvirtadalių kvalifikuotos daugumos reikalavimo pakeičiant ją į du trečdalius, kaip tai numatyta Akcinių bendrovių įstatymo naujojoje redakcijoje. Jeigu ši pataisa nebus skubiai priimta, tai jau balandžio mėnesį vykstantys ataskaitiniai visuotiniai akcininkų susirinkimai privalės be reikalo keisti bendrovių įstatus, nes, kaip minėjau, Akcinių bendrovių įstatymo naujojoje redakcijoje ši nuostata jau pakeista. Kitos įstatymo projekto nuostatos yra taip pat aktualios jau dabar ir jų įteisinimo procedūra negali keisti iki naujos Akcinių bendrovių įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Pavyzdžiui, siūlymas pripažinti netekusiu galios 37 straipsnį.
Žemės ūkio produkcijos gamintojų akcijos buvo įteisintos siekiant, kad žemdirbiai galėtų lengviau įsitraukti į bendrovių valdymą. Dabar šios akcijos žemdirbiams virto našta, o ne privilegija, nes yra ribojama jų apyvarta. Naujos redakcijos Akcinių bendrovių įstatyme atsisakyta žemės ūkio produkcijos gamintojų akcijų. Todėl įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose nustatyta, kad nuo teikiamo įstatymo įsigaliojimo buvusios žemės ūkio produkcijos gamintųjų akcijos bus laikomos paprastosiomis vardinėmis akcijomis.
Dar noriu atkreipti dėmesį į 43 straipsnio 2 dalies, taip pat 45 straipsnio 1, 2, 7 dalių pakeitimus, kurie susiję su įstatinio kapitalo mažinimu. Siekiant panaikinti bendrovės balanse esančius nuostolius, taip pat įstatinio kapitalo didinimų… įsiskolinimo biudžetams sumą bei įstatų pakeitimą dėl šios procedūros registravimo, be to, tai yra susiję su mano jau minėtais balandžio mėnesį vyksiančiais visuotiniais ataskaitiniais akcininkų susirinkimais, todėl apibendrindamas siūlau įstatymo projektui pritarti ir po svarstymo kuo greičiau jį priimti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nebuvo. Klausčiau, ar svarstymo stadijoje būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Taip. Matau kolegą Č.Juršėną, bet ar bendru sutarimu būtų priimtina po svarstymo stadijos pritarti įstatymo projektui? Kitaip teigiančių negirdžiu ir nematau. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektui Nr.IXP-349 yra pritarta po svarstymo.
Turizmo įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-271(2*) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas 2-6 – Turizmo įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-271(2*), svarstymo stadija. Aš kviečiu į tribūną pagrindinio – Ekonomikos komiteto išvadą pristatyti kolegę K.Prunskienę.
K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šiuo įstatymu yra keičiamas galiojančio Turizmo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies turinys, kuris dabar skamba taip: ,,Kaimo turizmo paslaugų sukūrimas ir plėtojimas gali būti remiamas specialiųjų ir kitų programų vykdymui skirtomis lėšomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka”. Komitetas pateikė patobulintą variantą, kuris nuo pirminio skiriasi tuo, kad, be specialiųjų programų, yra įrašyta ,,ir kitų”. Kadangi šis naujas straipsnio turinys nekonkretizuoja, kokios tai programos, kokie tai fondai, o kalba daug bendriau, t.y. tiesiog apie programas, todėl šalia ,,specialiųjų” svarbu įrašyti ,,ir kitų”, nes tokios programos kaip SAPARD nėra skirtos specialiai turizmui, bet jose taip pat numatomos lėšos ir turizmui. Gali būti ir kitų programų, kurios, būdamos ne specialios, o skirtos ūkio plėtrai, infrastruktūros plėtrai ar kaimo plėtrai, būtų naudojamos, jų lėšos gali būti naudojamos, taip pat ir turizmo paslaugoms sukurti ir plėtoti. Taigi siūlau svarstymo metu pritarti šiai pataisai. Ji yra logiška, ji nekliudys. Tokia formuluotė netrukdys panaudoti tas lėšas, kurios bus realiai gautos ir skirtos turizmo, kaip vienos iš svarbių Lietuvos ūkio sričių, plėtrai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Aš kviečiu papildomo – Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pristatyti kolegą G.Šivicką. Prašom.
G.ŠIVICKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Komitetas šiam projektui yra pritaręs bendru sutarimu, todėl siūlau pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausčiau, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Dėl balsavimo motyvų kalbėti norinčių nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priešingai teigiančių negirdžiu ir nematau. Įstatymo projektui Nr.IXP-271 po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
Seimo statuto "Dėl Seimo statuto 32, 172, 178, 180 straipsnių papildymo ir pakeitimo" projektas Nr.IXP-127. Biudžeto sandaros įstatymo 8, 17, 18, 20, 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-128 (pateikimas)
Dabar norėčiau priminti, kad darbotvarkės klausimai 2-7a ir 2-7b šiandien nėra svarstomi, nes pranešėjas serga, todėl iš eilės yra kiti klausimai. 2-8a klausimas – Seimo statuto daugelio straipsnių pakeitimo projektas Nr.IXP-127. Projektą pristatyti kviečiu iniciatorių, Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Skardžių. Prašom.
A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip žinote, viena iš svarbiausių parlamento savarankiškumo sąlygų yra parlamento finansinė nepriklausomybė, jo nepriklausymas nuo vykdomosios valdžios. Tad įstatymo projekto tikslas – patikslinti valstybės biudžeto rengimo, pateikimo bei vykdymo tvarką, susijusią su Seimui numatomų asignavimų planavimu bei valstybės biudžete jam nustatytų asignavimų koregavimu, vykdant biudžetą. Tęsiantis biudžetiniams metams, kaip žinote, iškyla būtinybė tikslinti valstybės biudžetą. Sprendimus dėl biudžeto tikslinimo priima Finansų ministerija, yra atsižvelgiama į jos siūlymus. Taigi vykdomoji institucija gali daryti įtaką Seimo finansavimui. Tokia praktika, manau, yra ydinga.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje yra įtvirtintas valdžių padalijimo principas. Seimas yra įstatymų leidžiamoji, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra vykdomoji valdžia. Seimas, priimdamas įstatymus, nustato valstybės raidos prioritetus ir tvirtina biudžetą. Seimui biudžete numatomų asignavimų koregavimas yra ekonominis svertas, darantis įtaką Seimo nepriklausomumui. Atsižvelgiant į tai, būtina pakeisti Seimo statuto bei Biudžeto sandaros įstatymų normas, apribojant galimybę vykdomajai institucijai be Seimo valdybos sutikimo koreguoti Seimui numatomų asignavimų dydžius tiek rengiant biudžetą, tiek ir jį vykdant. Tai iš esmės atitiktų visų Europos valstybių praktiką. Dar norėčiau priminti kolegoms, kad buvo išanalizuota medžiaga – 1986 m. Tarpparlamentinės sąjungos studija, kurioje buvo analizuojama 82 parlamentų biudžeto sandara. Tik 11 valstybių iš 82 Vyriausybė daro įtaką Seimo biudžetui ir jo koregavimui, tad daugumos šalių vykdomoji valdžia neturi teisės kaip nors keisti parlamento biudžetą. Taigi siūlau pritarti šiems abiem teikiamiems projektams ir Seimui likti nepriklausomam nuo vykdomosios valdžios įtakos ir galimo spaudimo. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar gerbiamieji kolegos neprieštarautų, kad mes, išklausę abiejų klausimų pateikimus, juos svarstytume ir klausimai būtų užduodami dėl abiejų teisės aktų projektų? Jeigu nėra prieštaraujančių, gerai. Dėkoju dar kartą. Parnešėjau, jūsų paklausti norėtų 5 Seimo nariai. Pirmasis – kolega P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Na, iš tikro galima būtų pritarti tokiai intencijai, kad į Seimo veiksmus nesikėsintų vykdomoji valdžia. Tačiau, man atrodo, yra tam tikras prieštaravimas, kai net keliuose straipsniuose pabrėžtinai rašoma, kad negali būti svarstoma, negali būti pateikiama nesuderinus su Seimo valdyba arba nepritarus Seimo valdybai. Šia prasme aš matau tam tikrą paties Seimo galių apribojimą. Ar jūs čia nematote tokio prieštaravimo? Juk Seimas pats svarsto ir Biudžeto sandaros įstatymo projektą, ir patį biudžetą, ir visus dokumentus, o štai valdyba kam nors nepritars ir Seimas negalės svarstyti. Ar nematote prieštaravimo?
A.SKARDŽIUS. Ačiū už klausimą. Kolegai norėčiau priminti, kad Seimo valdyba sudaroma visų Seimo narių sprendimu ir yra įpareigota vykdyti šias funkcijas. Manau, Seimo valdyba galėtų vykdyti ir šią funkciją, o parlamentas galėtų organizuoti. Ne tik Biudžeto ir finansų komitetas galėtų kontroliuoti biudžeto vykdymą, bet galėtų būti sudaryta ir institucija, kuri tikrintų Seimo biudžeto vykdymą, ar net galima būtų naudotis, arba būtų siūloma naudotis nepriklausomo audito išvadomis. Tad šis nuogąstavimas, manau, yra be pagrindo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų klausti Seimo narys A.Kubilius. Prašau, kolega.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau ir valdančiosios koalicijos vienas iš vadovų, sakykite, ar tai, kad jūs teikiate šį pasiūlymą, kuriuo yra iš esmės norima sugriauti visus principus biudžeto sudarymo, galima traktuoti, kad šiuo pasiūlymu yra išreiškiamas valdančiosios koalicijos nepasitikėjimas Vyriausybės sugebėjimais parengti gerą biudžeto projektą?
A.SKARDŽIUS. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad klausimas neturi jokio materialaus pagrindo. Į jį galėčiau atsakyti taip, kad yra remiamasi Europos parlamentų ir pasaulio parlamentų taikoma praktika, ir Vyriausybės įtaka Seimui ribojama įvairiais svertais. Vienas iš tokių svertų yra finansinis svertas. Jums, kaip ekspremjerui, turbūt aišku, kad jūs galėjote daryti įtaką sprendimams duoti iš biudžeto lėšų Seimui, kad jis galėtų tinkamai rengti įstatymo projektus. Manau, dabartinė vykdomoji valdžia taip pat gali daryti įtaką būtent per biudžetą, per Seimo biudžetą, per jo apkarpymą. Turėdamas savarankišką ir nepriklausomą biudžetą, Seimas galės elgtis savarankiškai, o jūsų išsakyta nuomonė, manau, tikrai neturi jokio pagrindo ir tai negriauna jokios biudžeto sandaros. Tai, matyti iš pakeitimų, kurie teikiami šiems projektams: tiek Seimo Statuto, tiek Biudžeto sandaros įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų klausti Seimo narys B.Bradauskas. Prašom.
B.BRADAUSKAS. Dėkoju posėdžio pirmininkui, aš į savo klausimą atsakymą jau gavau. Aš tiesiog pritariu pono A.Skardžiaus pasiūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norėtų klausti kolega A.Vidžiūnas. Prašom.
A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš džiaugiuosi, kad į A.Kubiliaus klausimą jūs atsakėte, jog tas klausimas neturi jokio materialaus pagrindo, kaip ir šio įstatymo projekto teikimas. Bet vis dėlto kai kurie teiginiai, sakysime, kad šiuo įstatymu bus pasiekta tam tikrų Vyriausybės apribojimų, mums kelia daug abejonių. Pirmasis momentas, tai, žinoma, Seimo daugumos ir Vyriausybės pasitikėjimo reikalas ir susitarimo reikalas. Mes konstatuojame, jūs tai turėtumėte paneigti, kad dabar Seimo dauguma ir Vyriausybė visiškai nesusitaria, jeigu reikia teikti tokius projektus. Antrasis momentas. Mes priešinomės dabartinės valdančiosios daugumos…
PIRMININKAS. Ar galima būtų išgirsti klausimą?
A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis, vienas klausimas jau buvo. Pone pirmininke, aš prašyčiau pridėti 10 sekundžių, tiek sekundžių, kiek jūs man sutrukdėte klausti.
PIRMININKAS. Bet laikas yra skiriamas klausimui.
A.VIDŽIŪNAS. Taigi klausimui. Kiek jūs man pridėsite, pone posėdžio pirmininke? Taigi antrasis klausimas. Ar jūs nemanote, kad ir šiuo antruoju projektu mėginama iš viso Seimo iškelti Seimo valdybą, galinčią turėti didžiausios įtakos net tvirtinant valstybės biudžetą, ir Seimas gali turėti visiškai nepriklausomą biudžetą. Trečiasis mano klausimas…
PIRMININKAS. Norėčiau pasakyti, kad Statutas numato galimybę užduoti vieną klausimą.
A.VIDŽIŪNAS. Ar šios pataisos nėra susijusios su visiškai netaupia Seimo vadovybės veikla, turint galvoje nekvalifikuotiems padėjėjams papildomi pinigai ir pan., ir pan. Taigi trys klausimai, pone pranešėjau.
A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis kolega, aš manau, kad čia buvo jūsų kalba, kritikuojanti valdančiąją daugumą. Jeigu man būtų leista atsakyti į vieną klausimą, aš galėčiau atsakyti taip. Aš tikrai nemanau, kad yra netaupiai naudojamos lėšos, ir valdyba yra įpareigota viso Seimo atstovauti jai sprendžiant šias ir kitas funkcijas. O dėl taupaus lėšų naudojimo aš jau atsakiau. Kad tai galėtų atlikti nepriklausomas auditas, kad tai galėtų būti ne tik Biudžeto ir finansų komitetas, bet tikrinti, kiek racionaliai naudojamos lėšos, galėtų būti pavesta ir kitai institucijai. O Seimo nepriklausomumas nereiškia, kad mes nepasitikime Vyriausybe ar konfrontuojame, ar tiesiog valdančioji dauguma yra suskilusi į Seimo daugumą ir į Vyriausybę. To nėra, gerbiamasis kolega.
A.VIDŽIŪNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausiantysis – Seimo narys P.Papovas. Prašom, kolega.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad Seimas negali būti pavaldus Vyriausybei ir formuojant Seimo biudžetą, tačiau aš vis dėlto abejoju, ar čia korektiškai ir tiksliai juridiniu požiūriu yra suformuluota. Nes iš tiesų čia galima pastebėti, kad Seimo valdyba lyg ir atsiduria virš Seimo. Konkrečiai pasakoma, kad Vyriausybė įtraukia Seimo valdybos patvirtintas Seimo programas. Ne Seimo patvirtintas… Pirmininke, paklausykite ir jūs. Ne Seimo patvirtintas Seimo programas, bet Seimo valdybos. Jeigu Seimo programa, tai turėtų tvirtinti Seimas. Jeigu Seimo kanceliarijos programa, tai tuomet galbūt ir Seimo valdyba galėtų tvirtinti. Todėl aš norėčiau paklausti, ar vis dėlto nereikėtų tobulinti tų formuluočių, kurios dabar yra? Ačiū.
A.SKARDŽIUS. Aš klausčiau kolegos, kurio įstatymo kurį straipsnį jūs siūlote tobulinti? Seimo valdybai yra deleguotos tam tikros funkcijos, kaip žinote. Ir iki šiol visą laiką kanceliarijos biudžetą jis tvirtindavo, bet bendrąjį biudžetą, integruojant ir Seimo biudžetą, taip pat tvirtina visas Seimas, kaip jūs puikiai žinote, kolega. Tad, tvirtinant Seimo biudžetą, pastabas, pasiūlymus reikšti gali bet kuris Seimo narys. Jums ši teisė išlieka, kaip ir buvo iki šiol.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Klausimų metas baigtas. Dabar galimybė kalbėti dėl balsavimo motyvų pateikimo stadijoje. Vienas – už, vienas – prieš. Dėl balsavimo motyvų kolega A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Man atrodo, kad reikia pritarti šioms pasiūlytoms pataisoms. Jos yra laiku, nes reikia pradėti keisti akcentus, kad ne Vyriausybė vadovauja, o vadovauja Seimas, nes mes esame parlamentinė respublika. Jūs jau girdėjote kalbų, kad iš tiesų visi valdžios svertai yra Vyriausybėje. Tai čia ne nepasitikėjimas Vyriausybe, o tik normalios konstitucinės tvarkos atkūrimas. O dėl tų niuansų, apie kuriuos buvo kalbėta užduodant klausimus, man atrodo, kai komitetai dirbs, tvarkys, tai būtų galima padaryti. Vienintelė pastabėlė iniciatoriams – nesižavėkime nepriklausomais auditoriais, nes jie labai brangiai kainuoja. Man atrodo, užteks čia jėgų ir pasitikrinti, kaip tie pinigai išleidžiami. Aš už tai, kad reikia priimti tas pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš. Kolega A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, šie gražūs norai, kad Seimas užsitikrintų savo gynybą nuo negeros Vyriausybės, mano įsitikinimu, yra paprasčiausiai nelogiški, nes sugriauna iš tiesų nuoseklią biudžeto rengimo sistemą, kuri Lietuvoje šiandieną jau egzistuoja. Kita vertus, aš tikrai negaliu pritarti tokiam įstatymo projektui, kuriuo Seimo dauguma- valdančioji koalicija primes savo pačių Vyriausybei tikrai papildomą galvos skausmą. Dar sykį noriu priminti, kad Seimas turi galutinį žodį tvirtinant biudžetą. Ir jeigu Seimui nepatiks, kokį biudžeto projektą pateiks Vyriausybė, ypač dėl Seimo finansavimo, Seimas visada turi galimybę jį atmesti arba pareikalauti, kad jis būtų pakeistas. Bet kai čia yra įrašoma, kad Vyriausybė negalės pakeisti Seimo valdybos pateiktų skaičių dar projekto rengimo metu, na, tai mes turim suprasti, kad Seimas suteikia sau privilegijuotą padėtį ir Vyriausybė rengdama biudžeto projektą turės skriausti arba pensininkus, arba mokytojus, arba kitas socialines grupes. Kita vertus, jeigu mes manom, kad Seimas turėtų išskirti savo autonomiją šitokiu būdu, t.y. išskirti savo konstitucines teises, tai mes turėtume taip pat galvoti, kad šitokiu pat būdu turėtų būti išskirtos ir Prezidento, ir teismų teisės, kurios taip pat Konstitucijoje yra aiškiai apibrėžtos. Tokiu atveju reikėtų rašyti, kad ir Prezidento pateikti jo įstaigos biudžeto skaičiai, ir teismų pateikti biudžeto skaičiai, kurie yra pateikiami biudžeto planavimo metu, taip pat negalėtų būti keičiami. Taigi kadangi šis siūlymas yra nelogiškas, aš siūlau jam nepritarti iš pamatų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi vienu metu svarstome dviejų įstatymų projektus, dar po vieną pasisakymą už ir prieš. Jeigu nebūtų prieštaravimų, dėl balsavimo motyvų kolega Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, mes…
PIRMININKAS. Atsiprašau, minutėlę. Mikrofonas… Taip, prašom.
Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, mes iš tikro nagrinėjame labai reikšmingą, fundamentalų klausimą – kas yra Seimas, kokios yra jo teisės, kokia yra Vyriausybės padėtis, kokia yra kitų valstybės valdžių padėtis? Kadangi tai yra tikrai sudėtingas klausimas, galima sakyti, kad čia yra ir Konstitucijos interpretavimo klausimas, aš siūlau pradėti svarstybas, t.y. nežlugdykim jo pirmojoje stadijoje, neaiškinkim, kad čia ar taip, ar kitaip prastai pateikta. Yra iškeltas principinis klausimas, todėl pritarkim po pateikimo, tegul komitetai pasvarstys, pasitelkim teisininkus ir tada toliau svarstykim. O dabar aš siūlau, mielieji kolegos, pritarti po pateikimo šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega A.Vidžiūnas. Prašom.
A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš jau pateikdamas savo klausimus mėginau dėstyti savo poziciją, o dabar tai mėginu kartoti. Pirmas dalykas. Biudžeto svarstymas ir Seimo santykiai su Vyriausybe tai yra politinio pasitikėjimo ir politinio susitarimo reikalas. Dėl to mes negalėtume pritarti šiam projektui.
Antrasis dalykas techninis. Aš niekaip nesuprantu, kodėl visiems kitiems komitetas ir visiems kitiems Seimo nariams Statuto pataisas siūloma teikti Statuto tobulinimo darbo grupei, kuriai priklauso visų frakcijų nariai. Iš kvalifikuotų, parlamentinę patirtį turinčių specialistų tiktai kai kurie iš Seimo valdybos turi tokią, na, kaip čia pasakyti, aukštajai kastai būdingą teisę teikti savo projektus čia, o ne darbo grupei. Taigi aš siūlau šį projektą atiduoti Seimo statuto tobulinimo darbo grupei. Įsivaizduoju, jo likimas toje darbo grupėje yra aiškus.
Trečiasis momentas. Žinoma, tai yra Seimo valdybos iškėlimas virš viso Seimo, virš Vyriausybės. Ta pataisa – Seimo nustatyti asignavimų dydžiai gali būti koreguojami tik pritarus Seimo valdybai. Todėl kategoriškai, kolegos, negalime su šiuo principu sutikti.
Ir dar vienas momentas. Aš sakau, kad Seimo dauguma turėtų užsiimti vis dėlto daug rimtesniais dalykais – tuo, kas yra į Vyriausybės programą įrašyta, tuo, kas buvo Naujosios politikos rinkimų programoje. Aš siūlau šnekėti apie plius 120 tūkst. papildomų darbo vietų, apie Europos integracinius projektus, o ne, lietuviškai šnekant, tvarkyti tuos dalykus – šokėjo problemas iš esmės spręsti, jeigu jam nesiseka šokti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų svarstant įstatymų projektus yra baigtos. Gerbiamieji kolegos, turėtume balsuoti dėl abiejų įstatymų projektų, bet dėl kiekvieno iš jų būtų atskiras balsavimas. Prieš tai atlikime registracijos procedūrą. Prašau Seimo narius registruotis.
Užsiregistravo 115 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, prašau jūsų dėmesio. Formuluoju klausimą balsavimui. Pirmasis balsavimas yra dėl Statuto “Dėl Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo” projekto Nr.IXP-127. Prašau balsuoti dėl šio statuto priėmimo po pateikimo. Prašau balsuoti.
Balsavimo rezultatai: 103 – už, prieš – 5, susilaikė 5. Statuto projektui Nr.IXP-127 pritarta po pateikimo.
Antrasis su tuo susijęs yra įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-128. Gerbiamieji kolegos, aš prašau jūsų balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo… pritarimo šiam įstatymui po pateikimo.
Balsavimo rezultatai: 94 – už, prieš – 4, susilaikė 4. Įstatymo projektui Nr.IXP-128 pritarta po pateikimo.
Gerbiamieji kolegos, turėtume apsispręsti dėl komitetų. Dėl įstatymo projekto Nr.IXP-127 Seniūnų sueigos pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos, o papildomu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymo data. (Balsai salėje: Valstybės valdymo…) Ir Valstybės valdymo taip pat yra siūlomas kaip papildomas. Svarstymo data – 2001 m. balandžio 24 diena.
Dėl kito projekto Biudžeto komitetas būtų siūlomas pagrindiniu, nes ten yra Biudžeto sandaros įstatymas. Gerbiamieji kolegos, dėl antrojo būtų siūlymas pagrindiniu komitetu skirti Biudžeto ir finansų komitetą, papildomais – Teisės ir teisėtvarkos komitetą ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Svarstymo data taip pat yra balandžio 24 diena. Ar galim tam pritarti bendru sutarimu? Kitaip teigiančių nei girdžiu, nei matau. Dėl komitetų ir svarstymo datos yra apsispręsta.
Gerbiamieji kolegos, aš taip pat norėčiau pasitarti dėl mūsų šios dienos darbo tvarkos. Laukia mūsų dar eilės tvarka… Ar galiu prašyti jūsų dėmesio? Taigi eilės tvarka mūsų laukia Seimo nutarimo projektas “Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą”, taip pat būtų svarbu patvirtinti kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkę. Aš siūlyčiau, jei jūs neprieštarautumėte, šiandien iki galo priimti Seimo nutarimą suformuojant Lietuvos Respublikos Seimo ir Amerikos lietuvių bendruomenės atstovų komisiją. Posėdį baigtume Seimo narių pareiškimais. Atsiprašau, taip pat 10 Seimo narių prašymu turėtų būti išklausytas Ministras Pirmininkas, kaip numato Statuto tvarka. Tai būtų atsakymai į klausimus.
Ar Seimo nariai neprieštarautų, kad mes šiandien apsiribotume šių klausimų svarstymu? Dėkoju už supratimą. Gerbiamieji kolegos, remdamasis Statuto numatyta teise, aš norėčiau paprašyti, kad būtų padaryta 5 minučių pertrauka. 5 minučių pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Noriu pakviesti patogiai įsitaisyti. Gerbiamieji kolegos, kviečiu Seimo narius registruotis. Atsiprašau, tuoj pat.
Užsiregistravo 122 Seimo nariai.
Kol kas balsavimo klausimas neformuluojamas. Jeigu jūs neprieštarausite, mes galėtume judėti į priekį. Kolegos, prieš pradedant svarstyti šį klausimą, aš noriu paklausti, ar jūs neprieštarautumėte, kad ką tik svarstytų Seimo statuto ir Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektų pagrindiniai komitetai būtų suvienodinti ir Biudžeto ir finansų komitetas abiem atvejais būtų pagrindinis? Logika turėtų būti išlaikyta svarstant abu klausimus. (Balsai salėje) Matau, kad kolega R.Šukys nesutinka, bet iš principo tai yra klausimai, kuriems papildomu atveju Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų… (Balsai salėje) Gerai. Manau, kad aiškus pritarimas tam yra.
Kolegos, pereiname prie… Kolega A.Vidžiūnas. Prašom.
A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, mes, žinoma, pritartume visiems geranoriškiems susitarimams Seime, bet bėda, kad Seime dar vyksta tam tikras juridinis darbas. Statuto pataisos ir svarstymai yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto prerogatyva. Primenu jums tik tiek, o darykite, kaip norite. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, manau, kad kol dar nesame pradėję svarstyti kito klausimo, mes turime išspręsti šį. Manau, kad procese dalyvaus ir vienas, ir kitas komitetas, tačiau jeigu mes pažvelgtume, dėl kurių Statuto straipsnių yra pateiktos pataisos, tai jos yra būtent dėl biudžeto formavimo. Gerbiamieji kolegos, nesant bendro sutarimo mes turėtume apsispręsti balsuodami dėl šio klausimo, koks komitetas pasirenkamas pagrindiniu, koks papildomu. Yra siūlymas, kad abiejų įstatymų projektų svarstymo atveju pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi komitetai – Teisės ir teisėtvarkos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų. Nėra bendro sutarimo. Mes turėtume šį klausimą spręsti. Dėl balsavimo motyvų kalbės kolega A.Vidžiūnas. Prašom.
A.VIDŽIŪNAS. Ar jūs nesutiktumėte, kad prieš kalbėtų Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Aš jam maloniai dovanoju savo žodį.
PIRMININKAS. Prašom. R.Šukys.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų prašau laikytis ir tam tikrų tradicijų, ir tvarkos. Jeigu Statutas visada buvo svarstomas ir įstatymuose numatyta, kad svarsto Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tai reikėtų to ir laikytis. Jeigu padarysime precedentą šiuo atveju, tai ką mes turėsime ateityje? Mes turėsime tai, kad jeigu pagrindinis įstatymas priskirtinas vienam komitetui, tai ir visi lydintys, nepaisant to, ar tai kodeksas, ar ne kodeksas bus permetami tam komitetui. Tada mes suardysime įstatymų bendrą tvarką ir kompetenciją, kuri yra nustatyta Statute. Todėl prašau kolegų, šiuo atveju nieko neatsitiks, jeigu kiekvienas komitetas pagal savo kompetenciją svarstys tuos įstatymus, kurie jiems priskirti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kalbės kolega A.Skardžius. Prašom.
A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau jums priminti, kad šis projektas Nr.IXP-127 būtent ir yra dėl valstybės biudžeto tvirtinimo. Tai yra XXVII skirsnis ir Statuto 172, 178 ir 180 straipsniai būtent atspindi biudžeto sandarą, biudžeto tvirtinimą. Manau, kad Biudžeto ir finansų komitetas galėtų būti pagrindinis, o Teisės ir teisėtvarkos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai galėtų būti papildomi. Siūlyčiau pritarti mano siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl motyvų baigtos. Aš kviečiu kolegas pasiruošti balsuoti ir balsuoti dėl komitetų pasirinkimo. Noriu suformuluoti balsavimo klausimą. Balsavimas už remiamas siūlymu, kad pagrindinis komitetas abiem atvejais būtų Biudžeto ir finansų komitetas, balsavimas prieš reikštų, kad pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tai yra alternatyvus balsavimas. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti.
Balsavimo rezultatai: už – 51, prieš – 58. Apsispręsta, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas Statuto klausimu yra skiriamas pagrindiniu.
Repliką po balsavimo kolega A.Skardžius. Prašom.
A.SKARDŽIUS. Aš norėjau kolegoms priminti, kad mes dėl antrojo lydinčiojo įstatymo projekto jau buvom apsisprendę. Mes balsavome dėl projekto Nr.IXP-127 pagal Seimo Statutą.
PIRMININKAS. Taip. Mes teisingai supratome. Dabar yra apsispręsta, kad būtent dėl Statuto pataisų pagrindinis lieka Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomi – Biudžeto ir finansų bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. O Biudžeto sandaros įstatymas susikeičia vietomis ir pagrindinis yra Biudžeto ir finansų komitetas.
Ar galime judėti į priekį, kolegos? Dėkoju.
Seimo nutarimo "Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą ištirti, ar Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo kai kurios nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai" projektas Nr.IXP-515 (pateikimas)
2-9 darbotvarkės klausimas Nr.IXP-515. Kviečiu į tribūną pateikti klausimą opozicijos lyderį V.Andriukaitį. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kaip jūs žinote, socialdemokratinės koalicijos iniciatyva po kreipimusi į Konstitucinį Teismą pasirašė 71 Seimo narys dėl dar gruodžio mėnesį priimtų Socialinio draudimo įstatymo pataisų. Todėl mes teikiame Seimo nutarimo projektą, kuris vadinasi labai paprastai: “Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti, ar Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo kai kurios nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai”. Kodėl mes siūlome Seimui būtent šį variantą? Mes manome, kad tai yra neapsakomai svarbus klausimas. Jau pats faktas, kad šią iniciatyvą parėmė 71 Seimo narys, rodo, kad Seimas, didesnė dalis Seimo narių abejoja šio įstatymo atitikimu Konstitucijai.
Jeigu taip, tai reikėtų kuo greičiau išsiaiškinti, kad Konstitucinis Teismas priimtų vienokį arba kitokį sprendimą. Šiuo atveju Seimas turi du kelius. Vienu atveju galima kreiptis kaip Seimo narių grupei, tuomet Konstitucinis Teismas tą klausimą svarstys eilės tvarka ir tai gali užtrukti ilgiau nei metus laiko. Pareiškimas įregistruojamas, po to priimamas sprendimas ir eilės tvarka sprendžiamas klausimas. Tačiau tai yra neišpasakytai didelę visuomenės dalį jaudinantis klausimas, neišpasakytai didelę visuomenės dalį palietęs klausimas, todėl būtų geriau, kad teismas išnagrinėtų šį klausimą kuo greičiau. Tam yra kitas kelias. Šiuo atveju turi kreiptis pats Seimas į teismą, tuomet teismas, priėmęs sprendimą nagrinėti bylą, turi teisę tą bylą nagrinėti be eilės. Yra nustatytas terminas, per kurį laiką Konstitucinis Teismas turi pateikti savo išvadas. Ir kartu tuo metu galiojantis teisės aktas yra sustabdomas Konstitucinio Teismo nutarimu. Taigi šis kelias būtų greitas ir mes visi išsiaiškintume, kuri pusė yra teisi. Aš manau, kad gali būti ar vienaip, ar kitaip, tačiau paskutinį žodį tartų šiuo atveju teismas.
Man teko susipažinti su kolegų konservatorių atstovo J.Razmos pateikta pataisa mūsų nutarimo projektui. Šios pataisos esmė yra visai kita. J.Razmos pataisa keičia juridinę prasmę. Vietoj Seimo kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą kolega J.Razma siūlo, kad tai būtų dėl Seimo narių grupės kreipimosi. Jeigu dėl Seimo narių grupės kreipimosi, tai tuomet Seimas tik išreiškia savo valią, tarkime, šiuo atveju kolega J.Razma siūlytų, kad teismas nagrinėtų skubos tvarka, tačiau jūs puikiai žinote, kad tokia valia nėra reglamentuota Konstitucinio Teismo įstatymu. Konstitucinio Teismo įstatymas labai aiškiai nustato, kokia procedūra, ir pats teismas negali pažeisti savo vidinės tvarkos ir sudaryti blogo precedento. Kolegos J.Razmos siūlymas yra iš esmės visai kitoks. Tai yra rezoliucinio pobūdžio Seimo pozicijos išreiškimas dėl Seimo narių grupės kreipimosi. Tuo tarpu mūsų siūlymas, kad tai būtų Seimo kreipimasis ir tuomet Konstitucinis Teismas jau turi juridinį pagrindą pasielgti taip, kaip aš sakiau, būtent greitai išnagrinėti šį klausimą.
Aš nenorėčiau ilgiau dėstyti argumentų, juo labiau kad mes, Socialdemokratinė koalicija, pateikėme per savo opozicinę darbotvarkę naują Pensijų įstatymo šių straipsnių redakciją. Jai buvo pritarta po pateikimo. Mes tai padarėme todėl, kad nebūtų jokių juridinių spragų, jeigu, tarkime, šis Seimo nutarimas būtų priimtas. Aš manau, kad būtų galima ieškoti įvairių kompromisų, kad pasiektume patį optimaliausią sprendimą. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Jūsų pageidauja klausti 14 Seimo narių. Pirmasis – kolega A.Melianas. Prašom.
A.MELIANAS. Gerbiamasis pranešėjau, Socialdemokratinės koalicijos programoje yra aiškiai parašyta, aš turiu omeny, jūsų alternatyvios Vyriausybės programoje, kad reikia subalansuoti socialinio draudimo biudžetą. Jūs puikiai suprantate, kad pasekmės, priėmus šį nutarimą, bus įstatymo sustabdymas, sumaišties sukėlimas, jos gerokai padidins deficitą “Sodros” biudžete. Dėl to (jūs puikiai irgi suprantate) nukentės visi likusieji Lietuvos pensininkai, kurie nedirba, tai yra iškils pavojus pensijų mokėjimui laiku. Mano klausimas būtų toks. Ar ne dėl politinių tikslų tris mėnesius jūs nesikreipėte į Konstitucinį Teismą arba į Seimą, kad priimtų tokį nutarimą, tam, kad galėtumėte sau užsidirbti politinių dividendų? Ačiū.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis kolega, aš tolimas nuo jūsų logikos, visiškai tolimas. Pirmiausia pateiksiu skaičius, kurie turėtų jums labai rūpėti, jeigu jie yra teisingi. Štai kaip atrodo šiandien, kovo mėnesį, socialinio draudimo biudžetas. Kaip matote, pensijoms reikėjo išmokėti 281,7 mln. litų ir biudžeto deficitas pasiekė 211,9 mln. litų kovo mėnesį. Manau, kad jums, kaip šio komiteto pirmininkui, tai būtų milžiniškas galvos skausmas. Kodėl? Priėmus jūsų siūlomą sprendimą nepasiekta jokių rezultatų ir biudžeto deficitas didėja. Rezultatai yra minimalūs. Jie leidžia priimti kitus sprendimus. Dabar, kadangi šis klausimas visai kito pobūdžio nei šis nutarimas, tai norėčiau pasakyti, kad mūsų siūlomos įstatymo projekto pataisos leistų kitaip spręsti tą problemą. Bet aš manau, kad mes dėl to turėtume diskutuoti dėl mūsų užregistruoto įstatymo, jeigu būtų priimtas sprendimas.
Esu tolimas nuo minties rinkti taškus. Tik ne žmonių sąskaita. Per visą savo politinį gyvenimą taip ir elgiausi. Šiuo atveju galėčiau pasakyti dar vieną dalyką, kad mes elgiamės labai nuosekliai, kreipėmės į Prezidentą, Prezidentas mūsų argumentų neišklausė, tuomet mes rašėme pagrindimą. Tai nebuvo lengvas darbas. Pagrindimas iš tiesų dar reikalaus papildomos medžiagos, nes tai tikrai labai sudėtinga tema, teisiškai, pasirodo, labai sudėtinga, aš manau, kad argumentai bus stiprūs mūsų pusėje. Kita vertus, mes įtikinome kur kas didesnę dalį Seimo nei galvojome anksčiau. Štai mano visi atsakymai.
A.MELIANAS. Dėkoju, bet nebuvo atsakyta į pagrindinį…
PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Aš norėčiau prašyti, kad klausimą užduotų kolega P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nebūtų greitesnis kelias pakeisti įstatymo nuostatas ir grąžinti pačiam Seimui senojo, buvusio, iki šiol galiojančio įstatymo dvasią… Aš manau, tai būtų pats trumpiausias kelias.
V.P.ANDRIUKAITIS. Ačiū, kolega. Manyčiau, kad tai yra labai konstruktyvus pasiūlymas. Jeigu, tarkime, mes iš tiesų sutartume, kad užregistruotos įstatymo pataisos, kurioms yra pritarta praeitą savaitę po pateikimo, jeigu jos iš tiesų būtų diskutuojamos, būtų galima jas priimti. Jos iš esmės ne grąžina į senąją padėtį, jos šiek tiek ją modifikuoja, švelnina situaciją ir jos yra realesnės pagal esamą padėtį. Jeigu tai būtų priimta ir, tarkime, mes sutartume konsenso būdu, aš manau, kad būtų pats geriausias variantas pačiam Seimui atitaisyti ne visai tinkamą Seimo sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų pageidauja klausti kolega A.Vidžiūnas. Prašom.
A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, miela dabar matyti jus susirūpinusiu veidu ir visą Socialdemokratinę koaliciją, šventai besirūpinančią pensininkais. Aš klausiu vieno dalyko. Kur buvo Socialdemokratų koalicija, kai buvo atmestas I.Degutienės siūlymas skirti 70 mln. statyboms, ne statyboms, o “Sodros” problemoms spręsti? Kur buvo Socialdemokratų koalicijos dauguma, kai A.Kubilius teikė pataisą nedidinti akcizo atskaitymų į Kelių fondą, o sutaupytomis lėšomis mokėti visas pensijas dirbantiems pensininkams? Kur buvo 14 jūsų frakcijos narių, kai buvo šis įstatymas priimamas? Aš suprantu, buvo Kalėdos. Bet ar ne per anksti buvo pradėta švęsti? Todėl aš kartoju pono A.Meliano klausimą. Kodėl į Konstitucinį Teismą kreipiamasi tik šiandien, kai prasidėjo sumaištis, kai dešimt tūkstančių žmonių atsisakė savo darbo? Kaip jūs mėginsite iš šios situacijos išeiti? Ir dar vienas klausimas. Ar jūs žadate tartis, patys būdami atsakingi už įstatymo priėmimą dėl to, kad nedalyvavote balsuojant, ar jūs žadate ieškoti kompromiso, tartis tarp valdančiosios daugumos ir Socialdemokratinės koalicijos, o ne siūlyti dabartinį įstatymo stabdymo kelią?
V.P.ANDRIUKAITIS. Nenorėčiau pereiti prie jūsų stiliaus – kur jūs buvote? Tas klausimas daugiau adresuojamas jums. Kur jūs buvote, kai buvo pakeistas socialinio draudimo įmokų tarifas nustatant tam tikras lubas, nuo kurių buvo jis neimamas ir “Sodros” biudžetas patyrė šimtamilijoninį įsiskolinimą? Nuo to prasideda didžiausios bėdos – 100 mln. tuo metu jau būtų minus iš šiandieninio deficito. Toliau galėčiau pratęsti daugiau atsakymų šiuo “Sodros” ir pensijų klausimu. Kur buvote, kad iš tiesų dar blogesnėje padėtyje yra tie, kurie gauna minimalias pensijas šiandien ir kuriems jokio indeksavimo ir kitų dalykų nėra? Bet dabar tiek to. Aš norėčiau pasakyti, kad jūs neatsidurtumėt ten, kur dabar atsidūrėte su savo pasiūlymu. Būtent jūsų pasiūlymas yra kaip tik dar kartą įrodantis jūsų gana dviprasmišką poziciją. Nežinau, ar čia yra Konservatorių frakcijos siūlymas, ar tik pono J.Razmos. O mes tuo tarpu galim pasakyti: taip, mes esam atsakingi už tai, kad dalies mūsų Seimo narių balsuojant už šį įstatymą nebuvo. Tai yra visiškai atvira ir sąžininga pozicija. Tačiau mes ir dabar darome taip, kad būtume atsakingi ir šiandien.
Dėl kompromiso. Aš manau, kad kaip tik yra labai gera proga dar kartą bendrom pastangom, ne mūsų ir jūsų… Nenorėčiau pereiti į tą jūsų – mūsų logiką, nes ji niekur neveda, bet kaip tik yra gera proga pasiekti kompromisą, apie kurį kalbėjo kolega P.Gražulis.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti pageidautų kolega K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir pranešėjau, šiandien svarstome labai svarbų sprendimą dėl įstatymo. Aš nenoru minėti skaičių, nes kiekvienas tuos skaičius įvairiai interpretuoja. Visi žinome, kokia kritiška “Sodros” situacija, bet labai svarbus moralinio tautos pasitikėjimo Seimu ir Vyriausybe klausimas. Tik mes galime tą klausimą išspręsti tarp savęs susitardami, bandydami ieškoti kompromiso, o ne grynai eidami aklai ir žiūrėdami, kaip – vienu ar dviem balsais viena ar kita pusė balsuos. Yra svarbesnis visos tautos pasitikėjimo Seimu klausimas. Jeigu mes norime tai išspęsti, aš siūlyčiau, kad mes susitartume sudaryti tam tikrą darbo komisiją ar darbo grupę, kuri rastų kompromisą, ir šio klausimo svarstymą siūlau atidėti iki kito posėdžio, kurio metu mes galėtume svarstyti jūsų pristatytą kompromisą, kuris būtų visiems naudingas. O susipriešinimas nieko nepadės.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, bet mes neišgirdome klausimo.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis kolega, čia buvo klausimas pasisakymo forma. Aš tikrai pritariu minčiai, juo labiau kad prieš pateikimą buvo pasikeista nuomonėmis. Mes žengėme žingsnį, įregistruodami įstatymo pataisą. Aš manau, kad iš tikrųjų yra labai sudėtinga išeiti iš klaidos. Tai nėra taip paprasta. Pritariu minčiai, kad reikia visam Seimui spręsti šią problemą, neskirstant į jūsų-mūsų. Tai negeras būdas. Reikalingas kompromisas. Mes galėtume šiandien padaryti pateikimo pertrauką (būtų toks vienas iš variantų) ir susitarti, kad, tarkime, tai, kas buvo užregistruota ir pateikta Seimui dėl šių dviejų straipsnių pataisų, atsirastų kito ketvirtadienio darbotvarkėje, būtų svarstymas, kad būtų sudaryta darbo grupė ir įstatymas būtų pakeistas paties Seimo jėgomis. Jeigu toks būdas įmanomas, aš kviesčiau. Socialdemokratinė koalicija tam tikrai pritartų.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia kolega R.Pavilionis. Prašom.
R.PAVILIONIS. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad neverta varžytis dėl to, kas labiau apgins pensininkus. Aš galiu pasakyti, kad keturiasdešimt Mokslų akademijos narių, tokių žinomų žmonių kaip J.Marcinkevičius, J.Kubilius ir kiti, yra priversti išeiti iš Mokslų akademijos tik dėl to, kad jie turi pasirinkti pensiją arba darbą. Ar nemanote, kad šiuo požiūriu būtų racionaliau iš karto sėsti, kaip sakė daktaras K.Bobelis, prie stalo, taisyti mūsų visų netenkinantį įstatymą ir iš tikrųjų parodyti gerą valią, o ne kreiptis šiuo Seimo nutarimu į Konstitucinį Teismą ir gaišti laiką? Sėsti, susitarti ir taisyti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Kolega, aš dar kartą kartoju: aš manau, kad tai būtų įmanoma. Kad būtų saugikliai ir garantijos, galime padaryti taip: padaryti pateikimo pertrauką, sudaryti darbo grupę, bet susitarti, kad mūsų įregistruoto įstatymo pataisos atsiranda posėdžių darbotvarkėje. Tai būtų visiškai rimta garantija, kad valdančioji dauguma neatsitrauks nuo savo pozicijos. Jeigu mes pasiektume rezultatą, mes galėtume ir nesvarstyti šio kreipimosi į Konstitucinį Teismą, bet šiuo atveju reikalingas pasitikėjimo kreditas. Aš siūlau būtent tuo keliu ir eiti. Tai būtų labai protingas būdas.
PIRMININKAS. Ačiū. Statutas numato, kad pateikimo stadijos metu klausimams skiriama 10 min. Mes jas išnaudojome su kaupu. Bet prieš judant į priekį kolega A.Vidžiūnas – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.VIDŽIŪNAS. Kolega, 10 min. klausti, jeigu Seimas nenutarė kitaip. Aš frakcijos vardu siūlau leisti klausti visiems, kurie užsirašė, – dar 10 Seimo narių. Klausimas neapsakomai svarbus. Priešingu atveju mums susidarys nuomonė, kad valdančiajai daugumai labiau rūpi “Svogūnų” teikimo ceremonija, o ne tas klausimas, kuris svarstomas.
PIRMININKAS. Aš siūlau būti korektiškiems ir norėčiau atkreipti dėmesį, kad visi mokame skaityti. Kolega Vidžiūnai, aš labai prašau pažiūrėti į Statutą – ten nėra parašyta “jeigu nutaria kitaip”. Aš apgailestauju, bet laikykimės Statuto. Tai yra, mano supratimu, siūlymas judėti į priekį gera dvasia. Aš klausiu kolegos V.Andriukaičio: ar jūs frakcijos vardu siūlytumėte daryti pertrauką?
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau pratęsti. Mes sutiktume frakcijos vardu padaryti pertrauką, jeigu sudaroma darbo grupė dėl mūsų užregistruotų pataisų, į kurią įeina visų frakcijų atstovai, ir tas mūsų klausimas atsiranda kitos savaitės darbotvarkėje, nes jis nėra toks sudėtingas, kad mes galėtume… Balandžio 5 d. darbotvarkėje. Tokiu atveju mes galėtume tikrai žinoti, kad tai yra garantijos, ir išspręsti šią problemą ieškodami kompromiso.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš klausčiau, ar būtų frakcija, kuri inicijuotų (visų pirma kreipiuosi į iniciatorius), kuri kreiptųsi dėl pertraukos padarymo iki artimiausio plenarinio posėdžio? Tai reiškia ne ką kita, o artimiausią plenarinį posėdį, kuris yra kitą ketvirtadienį, balandžio 5 dieną.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerai, galim kreiptis.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos kolega A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes tikrai svarstom labai rimtą problemą. Susidarius situacijai, kuri sukurta valdančios koalicijos balsais, iš tikrųjų reikia išvengti chaoso. Tai leido Socialdemokratinė opozicija, priimant šitą įstatymą. Iš tikrųjų vienintelis kelias, kuriuo galima eiti, – ieškoti kompromisinių sprendimų, bet ne stabdyti įstatymo galiojimą. Visų pirma mes turėtume išgirsti aiškų valdančios koalicijos vadovų (abu yra salėje) įsipareigojimą, kad tikrai bus ieškoma kompromisų, tada aš frakcijos vardu avansu prašau pertraukos. Bet prieš tai norim išgirsti valdančios koalicijos vadovų įsipareigojimus.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos kolega Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėkoju. Aš noriu pasakyti iš esmės tą patį, ką pasakė pranešėjas V.Andriukaitis. Mes galim susitarti, juo labiau per pertrauką buvo tariamasi, bet turi būti kompleksinis susitarimas. Ne pirma pertrauka, o paskui kas nors kita, o iš karto vienu ypu pertrauka ir atitinkamo klausimo įtraukimas į balandžio 5 d. rytinio posėdžio darbotvarkę. Per tą laiką, t.y. nuo šios dienos iki ketvirtadienio, nuo antradienio, mes turim daugiau nei savaitę ir būtų galima parengti esminį kompromisą. Taigi aš siūlau kompleksinį sprendimą, todėl bendru sutarimu. Ne balsuoti, o bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kad pranešėjo nelaikytume tribūnoje, noriu padėkoti už klausimo pristatymą. Dėl vedimo tvarkos kolega P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Frakcijoms nepriklausančių Seimo narių grupė irgi norėtų pritarti kompleksiniam sprendimui ir į darbo grupę, kuri bus suformuota, iš karto pasiūlyti K.Bobelį.
PIRMININKAS. Apgailestauju, čia mes dabar neturėtume formuoti grupės. Yra susitarimas, kad mes judame į priekį, svarstydami tą klausimą po pertraukos, jeigu taip būtų apsispręsta Seime. Aš taip pat noriu suteikti žodį dėl vedimo tvarkos kolegei K.Prunskienei. Prašau replikas palikti tik per mikrofonus.
K.D.PRUNSKIENĖ. Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcija taip pat palaiko tokį būdą, apie kurį dabar kalbame, tikėdamasi, kad pasieksime abiejų pusių kompromisus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos kolega E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai smagu matyti, kad einame susitarimo linkme. Aišku, būtų buvę galima tai padaryti iki Seimo posėdžio, o ne Seimo posėdžių salėje mėginti tartis. Be jokios abejonės, jūs visi atsimenate, kad yra pritarta po pateikimo Socialdemokratinės koalicijos teikiamam projektui dėl šio įstatymo dviejų straipsnių. Mūsų supratimu, mes iš tikrųjų galėtume iš visų frakcijų sudaryti darbo grupę tam įstatymo projektui, kuriam jau pritarta po pateikimo, toliau rengti, tačiau kviestume Socialdemokratinę koaliciją geranoriškai atsiimti šį nutarimo projektą, tada iš tikrųjų būtų galima sudarius darbo grupę svarstyti kitą įstatymo projektą, kuris yra pateiktas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš dabar pasakysiu, jeigu tai jums atrodys nepriimtina, galėsim tęsti kalbas dėl vedimo tvarkos. Gerbiamieji kolegos, kad būtume korektiški ir susišnekėtume, būtų siūlymas dabar padaryti 10 minučių pertrauką, kad frakcijų vadovybė, taip pat ir Vyriausybės vadovas ir Seimo vadovas per tas 10 minučių pasitartų. Po 10 minučių grįžę apsispręstume dėl svarstymo pertraukos iki kito posėdžio. Ar yra priimtinas, gerbiamieji kolegos, toks būdas? (Balsai salėje) Aš taip pat galėčiau siūlyti galbūt dar racionalesnį būdą: prašyti, kad vadovai – tiek valstybės, tiek frakcijų išeitų pasitarti, o mes judėtume su kitais klausimais į priekį. Po to mes taip pat galėtume grįžti prie šio klausimo. Dėkoju. Pertrauka nėra skelbiama, bet yra prašymas vadovams susirinkti. Būtų siūlymas susirinkti pas Seimo Pirmininką.
Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Amerikos lietuvių bendruomenės atstovų komisijos sudarymo" projektas Nr.IXP-293(2) (svarstymas ir priėmimas)
Aš siūlyčiau pereiti prie rezervinio 1 klausimo – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Amerikos lietuvių bendruomenės atstovų komisijos sudarymo” projektas Nr.IXP-293(3). Kviečiu į tribūną pranešėją – Seimo Pirmininko pavaduotoją R.Karbauskį. Prašom, kolega.
R.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, svarstyti teikiamas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Amerikos lietuvių bendruomenės atstovų komisijos sudarymo” projektas. Po pateikimo esam pritarę, dabar yra surašyti visi devyni asmenys – komisijos nariai. Pavardžių neskaitysiu, siūlyčiau pritarti po svarstymo šiam Seimo nutarimui. Neįdomu…
PIRMININKAS. Ačiū. Anaiptol, tai yra įdomus klausimus. Jūsų pageidautų klausti, atsiprašau, mane patikslino, tai yra svarstymo stadija, o klausimai šioje stadijoje nėra užduodami. Užsirašiusių dalyvauti diskusijoje iki klausimo svarstymo pradžios taip pat nėra. Dėkoju pranešėjui. Klausimas yra pakankamai aiškus ir svarbu jį būtų išspręsti, kad ši komisija galėtų pradėti savo darbą. Dėl balsavimo motyvų per svarstymo stadiją vienas – už, vienas – prieš. Pirmasis kolega J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai yra tradicinė mūsų komisija, kurios tikslas yra gerinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir lietuvių, gyvenančių išeivijoje. Todėl siūlau nedelsiant pritarti po svarstymo, kad tikrai komisija kuo greičiau galėtų pradėti savo darbą.
PIRMININKAS. Kolega A.Vidžiūnas. Prašom.
A.VIDŽIŪNAS. Iš esmės aš už. Bet prieš dėl to, kad labai vėlai ši komisija yra teikiama. Tai vienas momentas. Noriu išdėstyti tiktai mūsų požiūrį. Mūsų galva, šioje komisijoje nereikėtų nurodyti Amerikos pusės komisijos dalies. Galbūt įrašyti skaičių, galbūt kokia kita forma pabrėžti jų dalyvavimą, bet, sakysim, personalinius dalykus – ar reikėtų šitaip daryti? Ir antrasis dalykas. Ten yra įrašyta mano pavardė…
PIRMININKAS. Atsiprašau, ar aš galėčiau pasakyti, jūs pasisakote už. Dabar yra svarstymo stadija, per priėmimo stadiją bus galimybė keturiems – už, keturiems – prieš, ar neprieštarautumėte, kad būtume preciziški Statuto prasme?
A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dar vienas rimtas dalykas. Aš ne visai pamatuotai esu atsiradęs antrajame variante kaip Tėvynės frakcijos atstovas šioje komisijoje. Per praėjusią kadenciją labai rezultatyviai komisijoje dirbo Seimo narys J.Razma. Mūsų frakcijos yra teikiama J.Razmos kandidatūros, todėl aš primygtinai prašiau žodžio, kad galėčiau tai pasakyti, pone posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Na, aš apgailestauju, kad Posėdžių sekretoriatas yra gavęs būtent tokias pavardes, kokios yra įrašytos. Aš manau, kad bent dabar čia pat, vietoje, turėtų būti parašyta raštu, kad jūs prašote, jog komisijoje būtų pasikeitimas. Jeigu neprieštarautumėte, kad tokiu būdu galėtume judėti į priekį, tai mes neprieštarausime, kad šiandien būtų priimtas sprendimas. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, ar būtų prieštaraujančių, kad mes šį Seimo nutarimą priimtume po svarstymo bendru sutarimu? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Jeigu neprieštarautumėte, galėtume šiandien pat išspręsti šį klausimą priimdami šį Seimo nutarimą. Gerbiamieji kolegos, tuoj pat bus patvirtinimas iš Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcijos, kad yra siūlymas vietoj kolegos A.Vidžiūno į šią komisiją įtraukti kolegą J.Razmą. Ir jeigu jūs neprieštarautumėte, su tokiu pakeitimu mes galėtume svarstyti ir priimti. (Balsai salėje) Tuoj pat, aš neabejoju, kad taip atsitiks. Taigi priėmimo stadija. Pasisakymai dėl balsavimo motyvų. Keturi – už, keturi – prieš. Kolega J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Be abejo, aš pasisakau už. Nes man teko rūpintis, kad ši komisija būtų kuo greičiau įsteigta, tas tikrai labai užtruko. Bet vis dėlto aš siūlau atkreipti dėmesį į tai, ką sakė A.Vidžiūnas. Manyčiau, jog nereikia pavardėmis nurodyti penkių JAV lietuvių bendruomenės atstovų. Manau, kad toje vietoje reikėtų parašyti: penki JAV lietuvių bendruomenės deleguoti atstovai, nes jie gali keisti tuos atstovus. Čia yra principas, kad mes, kaip Seimas, savo pusę patvirtinam, jie patvirtina savo atstovus. Negerai būtų mums čia tvirtinti arba netvirtinti jų atstovų. Pats principas yra netinkamas. Aš siūlau priimti nutarimą su tuo patikslinimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet aš galėčiau tik patvirtinti iš šios tribūnos, kad buvo susisiekta ir kad tai yra sutarimas, kad mes elgiamės taip, yra tokios pavardės, kurias jie siūlo, ir abejonių dėl to tikrai nėra. Gerbiamieji kolegos, daugiau nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Aš prašau Seimo narius prieš balsavimą registruotis. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, su pataisa, kurios esmė yra vietoj A.Vidžiūno vardo ir pavardės įrašyti J.Razmos pavardę, aš prašau balsuoti dėl šio Seimo nutarimo priėmimo.
Balsavimo rezultatai: už – 72, prieš – 1, susilaikė 2. Seimo nutarimas Nr.IXP-293(2) priimtas. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad noriu paprašyti pirmą kartą naujo Seimo kadencijoje Seimo vicepirmininką R.Karbauskį perimti pirmininkavimą. (Plojimai)
2001 m. balandžio 5 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas
PIRMININKAS (R.KARBAUSKIS). Noriu suteikti žodį pristatyti balandžio 5 dienos darbotvarkę Seimo Pirmininko pavaduotojui G.Steponavičiui.
G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į darbotvarkę. Ji visiems Seimo nariams yra išdalyta. Ji, aš tikiu, bus papildyta klausimu, kuris, jeigu bus nuspręsta padaryti neeilinę pertrauką iki kito posėdžio, tai reiškia automatinis perkėlimas ir dėl to neturėtume ginčytis… Taigi kitą ketvirtadienį yra siūloma svarstyti gana nemažai svarbių klausimų. Kodėl tik kitą ketvirtadienį? Jūs žinote, Statutas numato, kad vieną savaitę eilinės sesijos metu dažniausiai nėra rengiami plenariniai posėdžiai. Praėjusį penktadienį mes posėdžiavome be eilės, todėl, manau, būtų tikslinga posėdį rengti būtent kitą ketvirtadienį, tokį darbo planą ir Seimo valdyba yra patvirtinusi eilinės sesijos metu.
Grįžtu prie darbotvarkės. Būtų siūlymas rytiniame posėdyje spręsti dalį šiandien svarstytų klausimų, tačiau jau būtų priėmimo stadija. Tai būtų ir Valstybės tarnybos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo svarstymo stadija, ir nemažai įstatymų, kurie yra teikiami Vyriausybės bei yra susiję su verslo sąlygų liberalizavimu, nereikalingų suvaržymų panaikinimu, ir panašūs dalykai. Taip pat norėčiau pasakyti, kad yra siūloma pradėti svarstyti Pasaulio prekybos organizacijos sutartis, kurias mums reikia pakankamai greitai ratifikuoti ir kurios jau palaipsniui yra pradedamos svarstyti Seime. Taip pat yra keletas kitų nutarimų ar tarptautinių sutarčių ratifikavimų. Neatmesčiau ir galimybės, kad per tas aštuonias dienas iki kito posėdžio dar vienu kitu klausimu darbotvarkė bus papildyta, tarp tų papildymų ir iš Vyriausybės gali atkeliauti įstatymų projektai. Aš manau, kad atskiri klausimai, šiandien nespėti apsvarstyti iš rezervinių, galėtų būti įtraukti į kito ketvirtadienio plenarinių posėdžių darbotvarkę.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti aštuoni Seimo nariai. Žodis J.Olekui.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau patikslinti, kad jūs sutinkate įtraukti tuos rezervinius klausimus, kurie šiandien buvo neapsvarstyti. Labai ačiū. Antras dalykas. V.Andriukaičiui būnant tribūnoje jis siūlė, kad jeigu bus perkeltas šiandien svarstyti, padaryta pertrauka, tai mes siūlom įtraukti Pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymą, kuris yra pateiktas praeitą ketvirtadienį. Ar jūs sutiktumėte su tokiu siūlymu, nes toks būtų mūsų susitarimas, apie tai buvo kalbėta ir dėl to išėjo pasitarti frakcijų pirmininkai? O kad būtų laiko svarstyti ir darbotvarkė nebūtų perkrauta, ar negalėčiau pasiūlyti išbraukti klausimus 1-8a ir b dėl Tabako kontrolės įstatymo projekto? Tai siūlome, nes šiandien iš ryto iš tikrųjų, man atrodo, profesorius V.Grabauskas – Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas labai aiškiai mums išdėstė situaciją sveikatos srityje ir kvietė vėl negrįžti prie tabako reklamos. Tai yra parodymas, kiek tabako vartojimas iš tikrųjų sukelia problemų Lietuvos žmonėms dėl sveikatos.
G.STEPONAVIČIUS. Aš tikrai sutinku, kad rezerviniai klausimai iš šios dienos vakarinio posėdžio darbotvarkės būtų perkelti į ketvirtadienį. Siūlau nerengti to antrojo pasitarimo, be to, kuris jau vyksta tarp frakcijų vadovų, ir palikime šį klausimą nuspręsti atskirai Seniūnų sueigai. Ji rinksis, todėl aš tikrai manau, jeigu taip nuspręstų, darbotvarkė būtų papildyta. Dabar nenorėčiau pradėti diskusijos dėl to. O dėl Tabako įstatymo, tai aš, kaip nerūkantis, nemanau, kad tas klausimas turėtų būti išbrauktas. Dar kartą sakau, kad tai yra negalutinė darbotvarkė, jinai tikrai dar bus koreguojama iki kito ketvirtadienio.
PIRMININKAS. Žodis P.Papovui.
P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs užsiminėte, kad savaitę laiko nebus posėdžių, bet kodėl nebuvo sumanyta, kad savaitė po Velykų tokia būtų? Tai viena.
O iš esmės norėčiau, žinoma, dėl darbotvarkės. Čia jinai perkrauta, tačiau ateity prašyčiau formuojant darbotvarkę nepamiršti Vietos savivaldos įstatymo pataisų, kurios labai reikalingos įgyvendinant dabartinį įstatymą. Ačiū.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, kai tik sulauksim teikimo ir prašymo iš komiteto, manau, į tai bus atsižvelgta. O priekaištas dėl savaitės po Velykų yra labiau valdybai, kuri taip planavo darbą, ir aš galiu tik apgailestauti.
PIRMININKAS. Klausia E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš matau, kad į kito ketvirtadienio darbotvarkę yra įtraukti Seimo narių projektai pagal jų registracijos eilę. Aš norėčiau žinoti, pagal kokius kriterijus jūs čia surašėte šiuos penkis projektus, kai vienas mano projektas yra užregistruotas anksčiau, negu čia yra įtraukti?
G.STEPONAVIČIUS. Aš turėčiau pasitikslinti, ir jeigu yra išties taip, pakeitimai yra galimi. Aš pasitikiu Sekretoriatu, kad eilės tvarka būtent buvo surašyta taip, kaip yra, o jeigu yra kas neobjektyvu, tas turėtų būti pataisyta.
PIRMININKAS. Klausia A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Labai ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, kovas baigiasi, prasideda balandis ir pagal tradiciją Prezidento metinė ataskaita būdavo kovo mėnesį. Jūs, kaip Seimo Pirmininko pavaduotojas, gal žinote informaciją, kada bus Jo Ekscelencijos Prezidento metinė ataskaita, nes darbotvarkėje vėl jos nėra?
G.STEPONAVIČIUS. Aš galėčiau tik patvirtinti, kad yra numatyta ir yra informacija iš Prezidentūros, kad tai įvyks balandžio mėnesį. Buvo Prezidentūros prašymas, kad tai būtų po Prezidento vizito į Maskvą. Manau, kad ne kitą ketvirtadienį, bet balandžio mėnesį pranešimą mes tikrai su malonumu išklausysime.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ta pačia proga norėčiau kreiptis ir į poną G.Steponavičių. Iš tikrųjų, matyt, reikėtų ne vieną valandą skirti Seimo narių pateiktiems projektas, kaip numatyta jūsų darbotvarkėje, o ateityje skirti kur kas daugiau ir rūpestingiau prižiūrėti eilę. Čia iš tikrųjų ir aš turėčiau pastabų. Esu užregistravęs nemažai projektų, bet jie niekaip neateina iki Seimo. Prašyčiau pailginti tą intervalą.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, įsidėmėsim.
PIRMININKAS. Klausia V.Popovas.
V.POPOVAS. Ačiū gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, žiūrint į balandžio 5 d. darbotvarkę jau pagal projektą turėtume baigti maždaug 18.10 val. Įvertinus tai, kad bus nebaigti svarstyti šiandienos klausimai, plius tariasi vadovai, ką jau kolegos kalbėjo, vadinasi, kito ketvirtadienio darbotvarkę baigtume apie 21 val. Tai ar nemanot, kad vis dėlto reikėtų valdybai ar Seniūnų sueigai atidžiau teikti projektus ir išbraukti dalį klausimų, nes, pirma, jie nėra skubūs, o antra, galbūt tada reikėtų daryti du normalius posėdžius, antradienio ir ketvirtadienio, ir nesudėti į vieną dieną vos ne dviejų posėdžių?
G.STEPONAVIČIUS. Aš apgailestauju, bet turiu dar kartą jums priminti, kad mes taip, kaip ankstesni Seimai, kol kas naktimis ir iki vėlumos neposėdžiaujame. Manau, kad tai bus šio Seimo praktika.
PIRMININKAS. Klausia…
G.STEPONAVIČIUS. Aš apgailestauju, bet beveik visus klausimus, išskyrus vieną, mes šiandien spėjome apsvarstyti, iš tų, kurie buvo numatyti darbotvarkėje. Rezerviniai klausimai, aš manau, kad judės į priekį normalia tvarka.
PIRMININKAS. Klausia A.Vidžiūnas.
A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip iš šio jūsų atsakymo konteksto suprasti nuolat pasigirstančius pamąstymus, jog Seimas yra daug svarbiau už Vyriausybę ir daug svarbių įstatymų projektų gali gimti Seime. Jeigu tokia sparta bus pateikiami projektai (dabar jau eina Seimo narių užregistruoti projektai Nr.115-117), tai kai kurie Seimo nariai, kurių projekto registracijos Nr.500, nespės savo projekto pateikti ir iki kadencijos pabaigos. Todėl mano klausimas. Ar nežadate ketvirtadieniais naudotis Statuto numatyta galimybe ir iki dviejų valandų suteikti Seimo nariams teikti savo projektus? Tai vienas klausimas. Antras klausimas. Kada jūsų planuojama opozicinės Tėvynės Sąjungos frakcijos popietinė darbotvarkė? Ir trečiasis yra priminimas. Ir A.Sakalas, ir E.Klumbys, ir mūsų frakcija turi daug priekaištų dėl registracijos eilės. Kai kurie mūsų frakcijos numeriai taip pat nėra pateikiami, nors įregistruoti anksčiau. Pone pranešėjau, du klausimai ir vienas priminimas.
G.STEPONAVIČIUS. Galėčiau pasakyti jums tik tiek, kad aš taip pat, kaip ir jūs, stengiuosi laikytis Statuto ir formuojant darbotvarkę tai yra atspindima. Dėl eiliškumo, manau, patikslinsiu, o teigti, kad registracijos 500 numeris bus pasiektas galbūt dar ne šioje kadencijoje, tikrai yra ne taip. Daugelis registracijos eilių yra nesusijusios. Nėra atskiros Seimo narių registruotų įstatymų eilės. Taigi nereikia klaidinti savęs pačių. Mes nustatysime tą tvarką ir, manau, visi liksime patenkinti ir būsime korektiški vienas kito atžvilgiu.
PIRMININKAS. Klausia J.Kraujelis.
J.KRAUJELIS. Ačiū. Kadangi buvo pažadėta šios dienos rezervinius klausimus įtraukti į kito posėdžio darbotvarkę, aš esu tuo patenkintas. Ačiū.
G.STEPONAVIČIUS. Aš tik noriu pasakyti, kad mano tikslas yra pateikti darbotvarkę, o kiti dalykai… Nėra priėjusi Konservatorių frakcijos eilė šiuo metu teikti savo pasiūlymus opozicinei darbotvarkei. Mes jau esam ne sykį Seniūnų sueigoje kalbėję, ir ponas A.Vidžiūnas ne sykį yra girdėjęs ir dalyvavęs pasikalbėjimuose, kad pagal proporcijas Konservatorių frakcijai eilinėje sesijoje priklauso viena ne visa opozicinės frakcijos darbotvarkė. Manau, kad ta proporcija bus išlaikyta. Lenkiu galvą prieš jūsų teisę, kuri įtvirtinta Statute.
PIRMININKAS. Klausia P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, prašom pasakyti dėl klausimo 1-6, ar čia yra Valstybės tarnybos įstatymo projektas, ar čia tas pats projektas, kuris buvo neseniai atmestas ir nepraėjo pusė metų po jo svarstymo, ar čia yra nauja redakcija?
G.STEPONAVIČIUS. Tai yra kitas, ne tas pats. Pateikimas yra įvykęs maždaug prieš dvi savaites. Taip pat yra ir Teisės departamento išvada, kad tai yra naujas projektas, kuris yra teikiamas Vyriausybės, svarstymo stadija ir juda į priekį.
PIRMININKAS. Ačiū pateikėjui. Daugiau klausiančių nėra. Kolegos, buvo pasakyta pastabų, daugelis jų iš tikrųjų yra mūsų Seniūnų sueigos kompetencija. Pataisymai gali būti priimami, kiekviena frakcija turi savo atstovus. Aš siūlyčiau pritarti. Yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Kas nori kalbėti dėl motyvų? Bendru sutarimu pritariate, ar ne? Atsiprašau. Žodis suteikiamas J.Olekui.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų būtų negražu, jeigu mes nesulaukę frakcijų vadovų sugrįžimo ir susitarimo, patvirtinsime darbotvarkę ir po to sakysime, kad jau yra patvirtinta, negalim grįžti. Todėl siūlau luktelti, kol ateis frakcijų vadovai. Tada mes galėtume sutarti. Nes buvo siūlymas, kuris nebuvo priimtas pateikėjo, įtraukti į ketvirtadienio darbotvarkės rytinį posėdį pensijų įstatymo pataisų svarstymą. Jeigu tas įstatymas yra įtrauktas į darbotvarkę, tada mes galim priimti visą, o jeigu nėra, tai nepriimkime, kad po priėmimo vėl nereikėtų…
PIRMININKAS. Už kalbės E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Atsižvelgdamas į tai, ką pasakė gerbiamasis Seimo vicepirmininkas, aš siūlyčiau priimti bendru sutarimu protokolinį sprendimą, kad yra sudaromas eilės sąrašas Seimo narių teiktų projektų ir toliau eilės tvarka šitie projektai bus teikiami svarstyti Seimui.
G.STEPONAVIČIUS. Jeigu būtų galima man, kaip teikėjui. Aš norėčiau pasakyti vieną dalyką, pagal Statutą yra numatyta, kad jeigu nusprendžiama padaryti pertrauką, klausimas automatiškai perkeliamas į artimiausią plenarinį posėdį. Mums dėl to dabar tartis nereikia. Atskiras klausimas, kad neturėtume išplėsti klausimų, dėl kurių išėjo pasitarti frakcijų atstovai. Aš siūlau palikti tai seniūnams, tikrai bus galima rasti sprendimą, aš tikiu.
PIRMININKAS. Buvo vienas už, vienas – prieš, pranešėjas papildė, siūlau apsispręsti, ar bus bendras sutarimas dėl pateiktos darbotvarkės? Ne. Siūlau balsuoti. Registruojamės.
Posėdyje dalyvauja 104 Seimo nariai. Prašau balsuoti dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. balandžio 5 d. plenarinio posėdžio darbotvarkės projekto. Kas už, kas prieš, kas susilaiko? Prašom balsuoti.
Už – 68, prieš – 8, susilaikė 18. Seimo 2001 m. balandžio 5 d. plenarinio posėdžio darbotvarkė yra patvirtinta.
Perduodu pirmininkavimą kolegai Gintarui Skardžiui. (Plojimai ir juokas salėje)
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Repliką po balsavimo kolega A.Vidžiūnas. Prašom.
A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad Seimo seniūnų sueiga yra pajėgi suformuoti normalią darbotvarkę pagal Statutą. Mano balsavimas prieš buvo susijęs su tuo, jog pranešėjas ponas G.Steponavičius visiškai laisvai traktavo Statutą, kalbėdamas apie kažkokias opozicinių frakcijų proporcijas. Primenu, kolega, kad ir socialdemokratinė opozicija ir Tėvynės sąjungos frakcijos opozicija turi tokias pačias teises formuoti savo darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Mes balsavom dėl darbotvarkės. Aš noriu paklausti, ar mes sutarėm dėl protokolinio sprendimo?
PIRMININKAS. Kolega Klumby, dėkoju už priminimą, bet Statutas to reikalauja. Jeigu sutarsime, kad mes laikomės nustatytos tvarkos ir kitą kartą iškils toks klausimas, tada galėtų būti rimti priekaištai ir tikrai pasistengsim, kad būtų užkirstas kelias tokiai praktikai.
Gerbiamieji kolegos, turėtume grįžti prie klausimo, kurį svarstant buvo padaryta pertrauka. Pasitarus frakcijų vadovams bei valstybės vadovams, Ministrui Pirmininkui ir Seimo Pirmininkui, aš prašyčiau Seimo Pirmininką trumpai pristatyti rezultatus.
A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai, ką pavyko susitarti, aš pabandysiu (rašytinio teksto nėra) ekspromtu suformuluoti – daroma šio įstatymo pateikimo pertrauka. Tokia būtų pirma nuostata. Toliau, sudaroma komisija ar darbo grupė iš visų frakcijų atstovų, komisijos ar grupės sudėtis turėtų būti patvirtinta ir pačios grupės atsiradimą turėtų įforminti rytoj valdybos posėdžio nutarimas. Ši grupė turės ieškoti kompromiso arba bendro sutarimo, kaip suderinti įvairias nuostatas dėl šio įstatymo taisymo, tobulinimo ir panašiai. Kitą ketvirtadienį, balandžio 5 d., jeigu komisija spėja, pateikia savo projektą ir jis yra įtraukiamas į darbotvarkę. Jeigu nespėja ir matom, kad tai yra objektyvu, gali būti tas terminas nukeltas vėliau. Štai toks yra mūsų pasitarimo rezultatas.
PIRMININKAS. Dėkoju Seimo Pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, ar išklausę šią informaciją mes galėtume bendru sutarimu nuspręsti, kad yra daroma neeilinė pertrauka iki kito eilinio... Yra daroma (mane patikslina) pateikimo pertrauka, ir kai klausimas bus pribrendęs, bus svarstomas plenariniame posėdyje. Dėkoju. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.
Ministro Pirmininko R.Pakso atsakymas į 10 Seimo narių raštu pateiktą klausimą
Remdamasis Statuto 208 straipsnio nuostatomis ir 10 Seimo narių gautu ir pasirašytu klausimu Ministrui Pirmininkui R.Paksui, noriu kviesti į tribūną premjerą ir prašyti jį atsakyti į klausimus. Taip pat noriu priminti, kad 208 straipsnio 14 dalis numato atsakymui į klausimus skirti ne daugiau kaip 20 minučių, jeigu Seimas nenusprendžia kitaip. Siūlau suteikti galimybę paklausti Ministrą Pirmininką. Premjere, prašom į tribūną. Ar jūs, teikėjai, norėtumėte, kad į tą suformuluotą klausimą Ministras Pirmininkas atsakytų, ar jūs formuluosite jį dar kartą? Gerai. Premjere, prašymas pradėti nuo raštu suformuluoto klausimo.
R.PAKSAS. Aš esu dėkingas Seimo nariams už galimybę kalbėti iš Seimo tribūnos, iš garbingos tribūnos. Norėčiau pasakyti keletą žodžių apie susiklosčiusią situaciją, dėl ko buvo užduotas šis klausimas. Mes esame susumavę skolas, kurios per paskutinį laikotarpį (man sudėtinga pasakyti, ar tai 5, ar 6, ar 7 metai) susidarė darbininkams, dar kartą pabrėžiu – darbininkams ir žemdirbiams dėl neūkiško valstybinių arba pusiau valstybinių įmonių valdymo. Mes suskaičiavome: šiandien Lietuvoje turime 1 tūkst. 103 bankrutavusias įmones. Skolos darbininkams siekia daugiau kaip 150 mln. litų. Valstybės įsiskolinimas žemdirbiams yra per 73 mln. litų, iš jų bankrutuojančių įmonių skolos yra apie 29 mln. litų.
Noriu pasakyti, kad per 10 metų nebuvo skiriama daug dėmesio žemės ūkio raidos koncepcijai kurti. Pavyzdžiui, Marijampolės pieno konservų fabrikui pieną tiekia daugiau kaip 25 tūkst. ūkininkų. Džiaugiuosi, kad visiškai neseniai buvo pritarta Garantinio fondo sukūrimui (Seimas pritarė), iš kurio nemokių įmonių darbininkams bus galima ateityje kompensuoti už prarastą atlyginimą ir darbą.
Bankroto įstatymo pataisos, ekonomikos ekspertų vertinimu, yra priimtos pavėlavus maždaug 5 metus. Iki tol galiojo tvarka, pagal kurią įmonei, sulindusiai iki ausų į skolas, nebuvo galima kelti bankroto bylos. Buvo sudarytos puikios sąlygos apgaudinėti ne ką kitą, o tuos pačius darbo žmones, mėnesių mėnesiais žadant jiems išmokėti atlyginimus. Žmonės, tikėdamiesi, kad su jais bus atsiskaityta, kantriai laukė prisirišę prie tariamų, o realiai seniai prarastų savo darbo vietų.
Per 1998–1999 metus iš fondo bankrutuojančioms įmonėms buvo skirta 23 mln. Litų, buvo skirta įmonėms, kurios, kaip gražiai pasakyta, turėjo laikinų finansinių sunkumų: “Inkarui” skirta 2,2 mln., “Oruvai” – 9 mln., bet problemos neišspręstos. Jos atidėtos vėlesniam laikui.
Mes dabar galime rinktis: arba prisidengdami tariamom investicijom toliau leidžiam visų mūsų pinigus ir atidedame problemų sprendimą vėlesniam laikui, arba einame kitu keliu – per bankrotą, per įmonių restruktūrizavimą, per kompensacijas darbininkams ir žemdirbiams reanimuojant ekonomiką. Aišku, lengviausia būtų pasakyti, kad mes nespręsime šių problemų, nesiimsim šių žingsnių, bet tai nebūtų teisingas kelias.
Dar norėčiau pasakyti apie teisėsaugos vaidmenį, nagrinėjant bankroto bylas ir reguliuojant ūkio subjektų teisinius santykius. Nė viena iš teisėsaugos institucijų – nei Mokesčių inspekcija, nei Ekonominė policija, nei kitos institucijos – neakcentavo, kad buvo švaistomos milijoninės lėšos, švaistomi pinigai. Bankroto bylos tęsėsi nedovanotinai ilgai, tęsėsi metų metus, tačiau kaltų kol kas taip ir nėra.
Dabar norėčiau pereiti prie konkretaus klausimo. Iš kur mes gausime pinigų kompensuoti žmonėms, dirbantiems bankrutuojančiose įmonėse, kurie negauna atlyginimų kartais dvejus, kartais trejus metus? Iš kur mes gausime pinigų atsiskaityti su žemdirbiais, kurie pateikė savo produkciją į įmones, kurios taip pat bankrutavo arba bankrutuoja? Mes sudarėme darbo grupę. Ši darbo grupė pagal nustatytus kriterijus peržiūrėjo mūsų valstybės biudžetą, skolintas lėšas, Privatizavimo fondą, valstybinę investicijų programą. Mes turime parengę variantą. Mes turime parengę variantą, ir gegužės mėnesį, kaip mes kalbėjome, tikslinsime biudžetą ir teiksime Seimui galimą sprendimą. Tai tiktai Seimo valia, tiktai Seimas nuspręs, ar reikia spręsti šias socialines problemas, kurios yra daugelyje įmonių, tokių kaip “Oruva”, kaip “Inkaras” ir kitos panašios įmonės, kur darbininkai negauna atlyginimų, tik Seimas nuspręs, ar reikia skirti lėšas žmonėms, ar nereikia. Tai bus gegužės mėnesį tikslinant biudžetą. Iki tol Vyriausybė pateiks tik projektus.
Kalbant konkrečiai ir atsakant į klausimą dėl Mažvydo bibliotekos, Čiurlionio muziejaus, Vilniaus pilių direkcijos – šiems objektams yra numatytos lėšos, numatytos lėšos investicijų programoje. Aš labai nenorėčiau, kad Vyriausybė būtų kaltinama, jog mažina kultūrai, o skiria žemdirbiams arba bankrutuojančių įmonių darbuotojams. Tik Seimas ir niekas kitas tą gali nuspręsti. Tikiuosi, kad Seimas pareikš savo valią gegužės mėnesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. Pirmasis jūsų klausti norėtų A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, kad būtų dar aiškiau, gal galėtumėte tiksliai atsakyti. Kaip suprantu, šiomis dienomomis, turbūt rytoj, o gal šiandien jūs galutinai tvirtinsite valstybės investicijų programą. Ar tvirtinant valstybės investicijų programą jūs mažinate šiems kultūros objektams anksčiau numatytas lėšas ir ieškote, kaip sukaupti 29 mln., jūsų pažadėtus žemdirbiams, ar jūs to dabar nedarote ir nemažinate šių išlaidų, šių numatytų investicijų kultūros objektams ir neieškote lėšų iš investicijų programos žemdirbiams?
Gal truputį pratęsiu tą klausimą. Dabar kalbame tik apie 29 mln. žemdirbiams (taip spaudoje rašoma). Ar jūs galite paneigti arba patvirtinti, kad tokie pažadai nebuvo duoti Marijampolės pieno konservų fabrikui, kad jų skolos bus kaip nors padengtos, ir ar nebuvo duoti pažadai Mažeikių “Oruvos” gamyklai, kad jiems taip pat bus skirta lėšų jų gamybai toliau plėsti?
R.PAKSAS. Valstybė turi pinigų tiek, kiek turi, ir neturi daugiau negu galėtų turėti. Aš dar kartą kartoju ir gana išsamiai bandysiu atsakyti, kad valstybė, teikdama patikslintą biudžetą, numatys dalį šių mano išvardytų sumų kompensuoti žmonėms, kurie dirba bankrutuojančiose įmonėse ir su kuriais nėra atsiskaityta iki šiol už metus, dvejus ar trejus. Seimas nuspręs, ar pritarti siūlymui, ar nepritarti. Pirmas dalykas.
Antras dalykas. Rytoj bus tvirtinama valstybės investicinė programa. Ji buvo peržiūrima su tokia nuostata, kad mes iškėlėme sau atskirus kriterijus. Pirmasis kriterijus buvo, ar šie objektai gali būti baigti per metus, t.y. kad jie būtų baigti šiais metais. Antras kriterijus, ar jie ypač reikalingi mums dabar. Mes turime tokių investicinių objektų, kurių bendra suma siekia šimtus milijonų, o investicijos į juos tęsiasi dešimtimis metų, kiekvienais metais skiriant po du ar tris milijonus. Buvo taikomas šis kriterijus ir daugelis kitų, nekalbu apie tai, kai buvo peržvelgtos visos nebaigtos statybos ir t.t., ir t.t. Taigi rytoj bus tvirtinama tokia valstybės investicijų programa, kokia bus patvirtinta po kabineto posėdžio. Atsakysiu į jūsų klausimą dėl atskirų įmonių ir atskirų įsipareigojimų: aš jų nesu davęs.
PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. Jūsų klausti norėtų A.Vidžiūnas. Prašom.
A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūs esate talentingai neatsakinėjantis į klausimą žmogus, todėl aš primygtinai kartoju A.Kubiliaus klausimą: ar iš tikro keičiamos investicijų programos “Vilniaus pilių” direkcijai, M.K.Čiurlionio paveikslų galerijai, ambasadų pastatų rekonstrukcijoms, apskritims ir kai kurioms ministerijoms? Jūs, tikiuosi, tokius duomeninis turite. Tai vienas klausimas.
Antras. Jūs visą laiką kalbate apie biudžeto tikslinimą, mes klausiame dėl investicijų programų apkarpymo. Todėl mano antrasis klausimas: ar Vyriausybė ir jūs ir toliau ketinate visiems daug žadėti, Seimui palikdami blogiečio vaidmenį – iš esmės problemiškai kalbėti, svarstant jūsų išdalintus nerealius pažadus? Du klausimai, pone premjere.
R.PAKSAS. Man labai gaila, bet aš turėčiau trečią kartą sakyti tą patį dalyką, kad rytoj kabinetas tvirtins investicijų programą. Kaip ministrai nuspręs, tokia investicinė programa ir bus. Ne Ministras Pirmininkas tvirtina investicijų programą, jeigu ponas A.Vidžiūnas iki šiol to dar nežino, o ministrų kabinetas, ir tai nusprendžiama bendru sutarimu arba balsuojant. Tai yra vienas dalykas.
Antras dalykas, aš dar kartą kartoju, kaip buvo peržiūrima investicijų programa ir koks buvo investicijų programos principas. Jūs puikiai atsimenate, kad tvirtinant biudžetą kartu su valstybės investicijų programa buvo patvirtinti atskirų sričių prioritetai, kurių pasiskirstymas viduje yra visai įmanomas. Kabinetas gali drąsiai tai daryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narė I.Degutienė. Prašom.
I.DEGUTIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis premjere, jūs visai teisingai atsakėte, kad rytoj Vyriausybė priims vienokį ar kitokį kolegialų sprendimą, tačiau aš norėčiau paklausti, kokios investicijų programos projekte yra numatytos programos, iš kurių bus paimti 29 mln. litų tam, kad tuos pinigus galima būtų atiduoti žemdirbiams? Aš kalbu tik apie projektą. Ar tai nebus sveikatos programos, kultūros ir švietimo programos, kurios turbūt yra ne ką svarbesnės, o kai kada gal ir svarbesnės negu šiuo atveju 29 mln. žemės ūkiui? Ačiū.
R.PAKSAS. Gerbiamoji Irena, atsakydamas į klausimą aš noriu pasakyti, kad mes nekalbame apie 29 mln. žemdirbiams, kad tai būtų kaip kompensacija. Tai yra bankrutuojančių įmonių pateikta produkcija… bankrutuojančioms įmonėms. Mes kalbame apie pinigų sumą, kuri galėtų siekti truputį daugiau nei 30 mln. ir kuria mes bandysime išspręsti ne tik žemdirbių, bet ir ne žemės ūkio, o pramonės darbuotojų, miestuose dirbančių žmonių problemas, apie kurias aš ką tik kalbėjau.
Jeigu kalbame apie valstybės investicijų 2001–2003 m. programą, aš galėčiau pasakyti, kokie yra pasikeitimai. Pavyzdžiui, sveikatos apsaugai yra numatytas pakeitimas – plius 15 mln. 877 tūkst., yra toks projektas. Plius informatikai numatyta 14 mln. 990 tūkst. ir t.t. Iš kur jie randami, aš bandžiau kalbėti: peržvelgiant statybas, kurių negalima baigti šiais metais, peržiūrint objektus, kuriems mes skirdavome po milijoną litų ir niekada negalėdavome užbaigti, ir daugelį kitų dalykų. Tam mano potvarkiu ir buvo sudaryta grupė, kuri šį darbą dirba. Šios grupės rezultatą mes turėsime rytoj.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys J.Razma.
J.RAZMA. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, ar, žvelgdamas atgal į praėjusį žemdirbių suvažiavimą, jūs dabar neapgailestaujate, kad tada nepalaikėte tvirtos Prezidento pozicijos atsisakyti bet kokių nepagrįstų pažadų? Galbūt tada nebūtų reikėję stovėti šioje tribūnoje ir atsakinėti į tokius klausimus ar netgi nebūtų tekę galvoti, kaip spręsti dėl Suvalkijos kelių deblokavimo? Ačiū.
R.PAKSAS. Aš negalvoju, kad tai yra du susiję dalykai. Aš, kalbėdamas žemdirbių suvažiavime, pasakiau tai, kas yra parašyta ir mūsų programoje. Tai yra 5 punktai, kaip man atrodo, ką reikėtų daryti su žemės ūkiu. Aš nė kiek neprasilenkiau nei su Vyriausybės programa, nei su Liberalų sąjungos programa. Dėl darbuotojų, ar jie būtų žemdirbiai, ar dirbtų pramonės įmonėse. Jeigu jūs, pone Jurgi, man pasakytumėte, kad Lietuva, konkrečiai Lietuvos Vyriausybė, neturėtų spręsti šių problemų – ar tai “Oruvos”, ar tai “Inkaro”, ar tai kitų įmonių, aš manau, jūs turėtumėt tai ir pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys A.Stasiškis. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Pone premjere, dar labai seniai, užpraeitos Seimo kadencijos metu, Tuskulėnų parke buvo iškasta apie 700 palaikų, kuriuos enkavėdistai buvo sušaudę. Po to tie palaikai buvo saugomi Teismo medicinos instituto rūsiuose, juos užpylė vanduo, dabar jie perkelti į KGB tardymo kalėjimo kameras. Jie sudėti į kartonines dėžutes nuo citrinų ir apelsinų. Man atrodo, kad ir valstybei, ir Vyriausybei gėda dėl tokios pozicijos. Prašau neįsižeisti, aš ne jūsų Vyriausybei adresuoju. Taip buvo vadovaujant kelioms vyriausybėms iki jūsų, taip buvo vadovaujant jūsų Vyriausybei, taip buvo po jūsų vadovavimo ir vėl tas pat esant jūsų Vyriausybei. Šiais metais investicinėj programoj buvo skirtos katino ašaros – 400 tūkst. litų. Buvo manyta, gal prasidės to memorialo, kolumbariumo statybos darbai arba bus nors pagamintos urnos tiems kauleliams sudėti. Šiandien sužinojau, jog jūsų komisija nurodė ir pranešė, kad šios lėšos yra išbraukiamos ir perduodamos nežinia kam. Klausimas: ar jūs tikrai manote, kad Tuskulėnų palaikų klausimo nereikia spręsti, ar tas Tuskulėnų parkas jau visam laikui yra nubraukiamas? Kaip tai daryti? Nejaugi tie 400 tūkst. išgelbės kažkokias problemas, kurias jūs minite?
R.PAKSAS. Ačiū, pone Antanai, už klausimą. Iš tiesų tai yra svarbi problema. Aš negalvoju, kad jos nereikėtų spręsti. Esant galimybėms mes tą problemą spręsime – tiek šiandien aš galėčiau jums atsakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys E.Kaniava. Aš nematau jo salėje, tuomet kolega P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis premjere, aš manau, kad žemdirbių suvažiavime buvo labai aiškiai suformuluota, iš kur galima paimti lėšas. Aš manau, kad jūs pritariate. Vienas iš šaltinių tas, kad, sumažinus apskritis, galima sutaupyti ne mažiau 100 mln. litų. Kitas šaltinis (gaila, kad mes taip neryžtingai elgiamės) – vis dėlto sutvarkyti netvarką dėl valstybės tarnautojų atlyginimų, išeitinių kompensacijų, premijų teisėjams ir politikams. Tai jūs kalbėjote žemdirbių suvažiavime ir pripažinote, kad yra didžiulė netvarka, kuri piktina visą Lietuvą. Yra pavyzdys, kai Turto fondo valdytojas už blogą darbą gauna 125 tūkst. litų išeitinę kompensaciją. Tuo tarpu šiandien ateina visai kitokie įstatymai – atidėti ir atidėti šių problemų sprendimo klausimą. Kaip jūs galėtumėte tai pakomentuoti?
R.PAKSAS. Iš tikrųjų neturiu ką komentuoti, atsakydamas į jūsų teiginį, kad reikia atidėti. Vyriausybės programoje ir priemonių plane, parengtame Vyriausybės programai įgyvendinti, yra aiškiai suskirstyta, koks teisės aktas kiekvieną savaitę turi ateiti į Vyriausybės posėdį. Kiekvienam teisės aktui yra numatyta data. Pavyzdžiui, rytoj Vyriausybės posėdyje bus svarstomas apskričių reformos klausimas. Mes neatsisakome to, ką esame pasakę ir ateidami į rinkimus, ir dabar, kad mes apskričių funkcijas perduodame savivaldybėms, o patį skaičių ir darbuotojų mažinant. Vienas dalykas.
Antras dalykas dėl atlyginimų valdininkams. Jeigu teisingai atsimenu, buvo pateiktas Valstybės tarnybos įstatymas, kuris buvo sėkmingai atmestas kairės ir dešinės opozicijos balsais. (Balsai salėje) Pirmą kartą, kai buvo… Valstybės tarnybos įstatymas, kuriame buvo keletas politinių nuostatų, kad būtų galima priimti žmogų, kad būtų galima jį paskatinti arba nubausti ir atleisti su mažesnėmis išeitinėmis pašalpomis, neišmokant 6, 7 mėnesių, neskiriant į rezervą ir panašiai. Tikiuosi, kad Seimas jį priims. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis premjere, investicijų mažinimas kultūros objektams yra Vyriausybės nutarimo projekte. Juk Vyriausybė nepriimta ką nors iš klausos. Jūs tai žinote ir kultūros žmonės tai žino, jūs tik neatsakote į klausimus.
Prašau pasakyti, ar reikia, kad kultūros darbuotojai blokuotų Gedimino prospektą ar Geležinio Vilko tiltą, kad Vyriausybė suprastų, kad kultūra yra bent jau lygiai tokia pat svarbi gyvenimo sritis kaip ir kitos? Ar Vilniaus pilių centre badaujantys, kurie metus negauna atlyginimų, yra prastesni už badaujančius “Oruvoje” ar kitoje gamykloje? Kodėl tie kiti klausimai yra sprendžiami kultūros sąskaita? Ačiū.
R.PAKSAS. Aš dar kartą bandysiu atsakyti į šį klausimą. Jeigu Seimas nuspręs, kad nereikia spręsti šių įmonių darbuotojų klausimo, šie pinigai (mes dabar esame peržiūrėję investicinę programą) Seimo sprendimu pasiliks ten, ten ar ten.
PIRMININKAS. Dėkoju. 20 minučių prabėgo beregint. Gerbiamieji kolegos, noriu patikslinti, Statutas numato, kad pirmumo teisę užduodant klausimus turi pasirašiusieji. Taip ir buvo elgtasi, netenka nuogąstauti dėl to kitiems. Gerbiamieji kolegos, šį klausimą mes, jums neprieštaraujant, turėtume baigti.
Ar galima pereiti prie Seimo narių pareiškimų? Profesorius R.Pavilionis. Gal mikrofonas dėl vedimo tvarkos būtų tikslesnė procedūra?
R.PAVILIONIS. Būčiau norėjęs, kad premjeras atsakytų, bet kai dabar nėra tokios galimybės, tiesiog noriu jo paprašyti. Gerbiamasis premjere, kai jūs rytoj svarstysite Vyriausybėje šį klausimą, nors jūs šiandien neišreiškėte savo asmeninės nuostatos dėl tų kultūros objektų, labai prašyčiau, kad jūs atsižvelgtumėte į tuos nuogąstavimus, kurie šiandien buvo išsakyti, ir ypač į Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto taip pat šiandien jums siųstą raštą. Aš labai prašau, kad jūs, kaip plačios erudicijos ir suprantantis tuos reikalus žmogus, šiek tiek darytumėte įtaką sprendimui kultūros naudai. Ačiū.
Seimo narių pareiškimai
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviesčiau pareikšti pageidavimą kalbėti diskusijoje. Seimo narys A.Rimas pageidauja skaityti pareiškimą. (Balsas salėje) Taip, pereiname prie Seimo narių pareiškimų. Prašom.
A.RIMAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialdemokratinės koalicijos frakcijos pareiškimas.
“Seimo Socialdemokratinės koalicijos frakcija reikalauja, kad būtų atsižvelgta į teisėtus Marijampolės zonos cukrinių runkelių augintojų ir akcinės bendrovės “Marijampolės cukrus” darbuotojų reikalavimus ir pradėtas įgyvendinti Cukraus įstatymas.
Mes ne kartą atkreipėme Vyriausybės dėmesį į tai, kad dabartinis cukraus režimas neatitinka Cukraus įstatymo, Seimo Kaimo reikalų komiteto šių metų vasario 21 dienos sprendimo ir Konkurencijos tarybos praėjusių metų spalio mėnesio rašto nuostatų.
Mūsų nuomone, žemės ūkio ministras ponas K.Kristinaitis akivaizdžiai nesugeba operatyviai spręsti Lietuvos cukraus sektoriaus reguliavimo problemų, akivaizdžiai nuolaidžiauja cukraus rinkoje monopolį turinčios “Danisco Sugar” interesams.
Seimo Socialdemokratinės koalicijos frakcijos nuomone, visiškai teisėti protestuojančių žemdirbių ir fabriko darbuotojų reikalavimai: laikytis Konstitucijos 46 straipsnio, kuris draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką; nemažinant patvirtintų akcinėms bendrovėms “Panevėžio cukrus” ir “Kėdainių cukrus” skirtų kvotų, akcinei bendrovei “Marijampolės cukrus” skirti teismo nutartimi sanavimo projekte patvirtintą kvotą; leisti žemdirbiui laivai pasirinkti cukraus fabriką, kuriam parduoti cukrinius runkelius; laikytis Konkurencijos tarybos, taip pat Europos Sąjungos nuostatų, kad cukraus sektorius visiškai reguliuojamas ir nustatyti parduodamo iš fabrikų cukraus kainą.
Tik reguliuojant cukraus sektorių, galima išvengti antro šiuo metu sėkmingai veikiančios akcinės bendrovės “Marijampolės cukrus” bankroto. Toks įmonės žlugimas būtų neišvengiamas, jeigu 80% rinkos valdančiai “Dasnico Sugar” būtų leista diktuoti sąlygas Vyriausybei.
Socialdemokratinės koalicijos frakcija atmeta bet kokius bandymus politizuoti įvykius. Dabartinis žemdirbių ir darbuotojų problemos atsirado dėl neatsakingos buvusios Vyriausybės bei Valstybės turto fondo veiklos, todėl dabartinė Vyriausybė privalo imtis atsakomybės taisyti padėtį.”
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat kolega R.Ruzas norėtų perskaityti pareiškimą. Prašom iš tribūnos.
R.RUZAS. “Gerbiamasis Pirmininke, kolegos. Šių metų kovo 16 dieną “Atgimime” buvo straipsnis, V.Uspaskicho interviu, “Rusai nenori daryti įtakos Lietuvoje”, kuriame V.Uspaskich išsako nuomonę apie Seimo narius. Manyčiau, kad tokios nuomonės neturėtų įtakos. Vis dėlto mes turėtume pradėti vieni kitus šiek tiek gerbti. Juo labiau kad mums yra suteiktos teisės ne tik dirbti, bet mes esame deleguoti piliečių, buvome išrinkti ir turime turėti tam įtaką. Jo buvo pasakyta: “Kas dirba tame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete? Ar jie rūpinasi Lietuvos saugumu? Nelabai pasitikiu daugeliu to komiteto žmonių. Be to, yra Seimo narių grupė, kuri rengia pasiūlymus, kurias ūkio šakas ir jų įmones reikėtų laikyti strateginiais. Čia jau visai kas kita. Manau, jie ieško būdų, kaip leisti Rusijos kapitalui dalyvauti privatizuojant vadinamąsias strategines Lietuvos įmones.”
Nežinau, kokiais komentarais remdamasis Seimo narys V.Uspaskich motyvuoja, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete dirba kokie žmonės, jų kompetencija ir visa kita. Nemanyčiau, kad tai reikėtų daryti, juo labiau jis pasako apie šio komiteto daugumą.
Kadangi jis priklauso valdančiajai daugumai, tai jis galėtų aiškiau ir išreikšti tą nuomonę, ar jis nepasitiki dauguma ir savo Socialliberalų frakcijos to komiteto pirmininku gerbiamuoju A.Sadecku. Tai būtų labai malonu, kad jis tai galėtų paaiškinti.
Dėl to kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad išaiškintų ir paaiškintų šiuos klausimus, ar tai nežemina ir nešmeižia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete dirbančių Seimo narių, nes šiais žodžiais šio komiteto nariai netiesiogiai kaltinami nekompetentingumu, bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, korupcija ir tiesiog kenkimu Lietuvos valstybės interesams.” Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę bendru sutarimu buvo apsistota prie šių klausimų svarstymo. Todėl darbotvarkė šiandien yra baigta. Skelbiu kovo 27 d. vakarinio posėdžio pabaigą.