Vienuoliktasis (62) posėdis
2001 m. kovo 27 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS

2001 m. kovo 27 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Pradedame kovo 27 d., antradienio, plenarinį posėdį. Jums yra pateikta posėdžio darbotvarkė. Posėdžio darbotvarkei yra pritarusi Seniūnų sueiga, todėl jį nebesvarstoma, o tiesiog balsuojama už darbotvarkę. Ar galima bendru sutarimu? Galima. Prašau registruotis.

Užsiregistravo 99 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume šios dieno plenarinio posėdžio darbotvarkei? Prašau balsuoti.

Už – 76, prieš – 3, susilaikė 14. Darbotvarkei pritarta.

Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-59(3*) (svarstymo tęsinys)

Pradedam svarstyti darbotvarkės 1 klausimą – Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-59(3). Mes turim tęsti svarstymo procedūrą. Seimo narys A.Macaitis. Prašom.

A.MACAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, frakcijos vardu siūlau padaryti Miškų įstatymo svarstymo pusvalandžio pertrauką. Frakcija norėtų pasitarti dėl klausimo, susijusio su 5% mokesčio mokėjimu. Prašom pusvalandžio pertraukos.

PIRMININKAS. Jūs vadovaujatės 109 straipsniu. Seimo narys A.Macaitis, vadovaudamasis 109 straipsnio 1 dalimi, paprašė padaryti 30 minučių pertrauką. Toks reikalavimas yra pagrįstas, tačiau jį turi paremti 1/5 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. 29 Seimo nariai. Gal tada be registracijos. Tiesiog pabandom. Kas paremia pono A.Macaičio prašymą daryti pertrauką? Balsuokim mygtukais, tada matysim. (Šurmulys salėje) Tuomet registruojamės. Motyvai buvo išsakyti – pasitarti dėl apmokestinimo 5% . Prašau registruotis. Nesikarščiuokit.

Parėmė 45 Seimo nariai. Gerai. Spėsim registruotis ir viską padaryti, neskubėkim. 45 Seimo nariai parėmė A.Macaičio siūlymą, todėl daroma šio klausimo svarstymo 30 minučių pertrauka, ne trumpesnė kaip 30 minučių. Mes nagrinėsim kitus klausimus.

Profesinių sąjungų įstatymo 8, 13, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-83(4*) (priėmimo tęsinys)

Tada, praleisdami 1 klausimą ir jį lydinčius, svarstome antrąjį – darbotvarkės klausimą – Profesinių sąjungų įstatymo 8, 13, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-83(4). Priėmimo stadija. Kviečiu komiteto pirmininką A.Melianą.

A.MELIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip prisimenate, buvo padaryta Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo pertrauka todėl, kad būtų galima pateikti pasiūlymą ir suderinti normas, teiginius Atostogų įstatymo ir įstatymo, kurį dabar priimame. Jūs turite tą pasiūlymą. Tai yra būtent tekstų suderinimo pasiūlymas. Jis skambėtų taip: “Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį, keičiantį įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, ir išdėstyti jį taip: “Darbdavys sudaro sąlygas darbuotojų profesinės sąjungos narių švietimui. Kolektyvinėje sutartyje šiam tikslui gali būti numatomas tam tikras lėšų procentas nuo darbo užmokesčio fondo. Darbuotojų profesinės sąjungos prašymu darbdavys suteikia darbuotojui nemokamas iki 3 dienų atostogas per metus švietimui ir mokymuisi.” Dar kartą norėjau pasakyti, kad šios nuostatos yra suderintos su jau priimtu Atostogų įstatymu, būtent su to įstatymo pataisom. Todėl siūlau pritarti. Šiam pasiūlymui pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

PIRMININKAS. Visas pastabas pristatėte? Siūlau likti tribūnoje. Pradedame įstatymo priėmimą. Dėl įstatymo 1 straipsnio, kuris keičia 8 straipsnio 3 dalį. Jokių pataisų negauta. Ar galėtume bendru sutarimu priimti? Nėra prieštaraujančių. 1 straipsnis priimtas. Dėl 2 straipsnio yra gautas komiteto pirmininko A.Meliano pasiūlymas, kurį jis pristatė. Nebesikartosim. Ar palaikytų A.Meliano pasiūlymą 29 Seimo nariai? Prašau paspausti mygtukus tuos, kurie palaiko. Balsuokite dėl parėmimo. (Balsai salėje) Ne, parėmimas 29 balsai, kam registracija? Paremti.

Parėmė 66 Seimo nariai. Svarstom. Kas norėtų kalbėti dėl pataisos dėl motyvų? Prieš nenorit? O už? Yra. A.Klišonis už. Prašom.

A.KLIŠONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, ši įstatymo pataisa, kurią siūlo gerbiamasis Seimo narys A.Melianas, suderina su Atostogų įstatymu, kaip jis minėjo. Galų gale sulyginamos galimybės tiek profesinės sąjungos nario, tiek kiekvieno darbuotojo, kuris nėra profesinės sąjungos narys. Todėl kviečiu šią įstatymo pataisą paremti.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti A.Meliano pataisai? Galėtume. Bendru sutarimu pataisai pritarta. Atsiprašau. Nesuteikiau jums žodžio. Teisingai, už. Dabar reikėtų dėl viso 2 straipsnio. Bendru sutarimu galėtume priimti 2 straipsnį? Galime. 2 straipsnis priimtas. Svarstome 3 straipsnį. Dėl 21 straipsnio pakeitimo. Čia gauta R.Dovydėnienės pataisa.

Gal jūs pateiktumėte, Seimo nare? Nėra. Gal tada pranešėjas pateiks jos esmę?

A.MELIANAS. Jeigu čia kalbama apie tą anksčiau, dar svarstymo procedūros metu, gautą R.Dovydėnienės…

PIRMININKAS. Sausio 17 dieną.

A.MELIANAS. Taip, jeigu tai yra nenaujas siūlymas, tai tokiu atveju komitete jam buvo pritarta ir aš siūlau Seimui pritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Ar 29 Seimo nariai galėtų priimti bendru sutarimu? Bendru sutarimu priimame svarstyti. Seimo narys G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Aš norėčiau prašyti, kad būtų peržiūrėtas protokolas, nes ketvirtadienį mes dėl viso įstatymo projekto, išskyrus 2 straipsnį, jau esame balsavę ir iš esmės buvo likęs tik vienas klausimas. Mes dabar neturėtume grįžti ir svarstyti to, kas jau buvo nuspręsta.

PIRMININKAS. Ačiū. Patvirtinate. Dėl 3 straipsnio mes nebeturėtume organizuoti priėmimo. Taigi dabar už visą įstatymą. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom registruotis.

Salėje 115 Seimo narių. Prašome atidžiai klausytis. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 8, 13, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, balsuoja už, kas nesutinka, balsuoja prieš. Prašom balsuoti.

107 – už, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-332(3*) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

Pradedame svarstyti trečiąjį darbotvarkės klausimą – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurio registracijos Nr.IXP-332(3). Priėmimo stadija. Kviečiu komiteto pirmininką K.Rimšelį pranešti apie šio įstatymo parengimą priimti.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šis klausimas ne kartą buvo svarstytas Seimo plenariniuose posėdžiuose. Pagrindinio komiteto išvada yra pritarti patobulintam įstatymo projektui. Pagrindinio komiteto nuomonė taip pat nebuvo vienalytė: 7 balsavo už, 1 – prieš, 3 susilaikė. Šios pataisos idėja vis dėlto yra iki liepos 1 d. suvienodinti valstybės tarnyboje esančių darbuotojų darbo užmokestį su teisėjų, politikų ir kitų valstybės pareigūnų. Mano nuomone, šiam įstatymo projektui reikėtų pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, yra gauta viena Seimo nario J.Razmos pataisa. Gal galėtumėte trumpai aptarti? Ne, bet ar pranešėjas…

K.RIMŠELIS. Mes komitete jos nesvarstėme, nes ji įregistruota jau po mūsų svarstymo.

PIRMININKAS. Gerai. Dabar 1… Ne, jūs dar pasilikite. 1 straipsniui yra gauta Seimo nario J.Razmos pataisa, kuria apskritai siūloma išbraukti 1 straipsnį ir 2 straipsnį laikyti 1. Gal jūs trumpai savo pataisos esmę pateiksite? Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Na, esmė labai paprasta. Išbraukus 1 straipsnį, neliktų tų siūlymų atidėti teisėjų ir kitų aukščiausių valstybės pareigūnų atlyginimų mažinimo tempus. Tuo labiau kad jau per pirmuosius du mėnesius tas mažinimas realiai yra atliktas ir tikrai keistai atrodys viduryje proceso jį stabdyti, kai paskui jis vis tiek vėl prasidės nuo liepos 1 dienos. Taigi aš siūlau tikrai prisiminti, kaip ne taip seniai buvo pasielgta su dirbančiais pensininkais: vienu kartu buvo nutrauktos tos pensijos ir niekas jokio pereinamojo laikotarpio, tuo labiau jų pailginimo nesiūlė. Čia, kai paliečiami aukštų pareigūnų interesai, prasideda visokių išlygų ieškojimas: tai kam nors nepatiko tas prasidėjęs mažinimas, tai visi puolame tuoj reaguoti. Dėl to aš siūlau bent jau palikti taip, kaip dabar yra, jeigu nesiūlytume tų tempų didinimo arba sprendimo dėl atlyginimų iš karto. O jeigu būsimi atlyginimų koeficientai kai kuriais atvejais atrodo per maži, prašom inicijuoti koeficientų tikslinimą, bet ne tų tempų ištęsimą.

PIRMININKAS. Dabar reikėtų gauti 29 Seimo narių pritarimą, kad apskritai svarstytume šią jūsų pataisą. Ar pritartumėte J.Razmos pataisai? Vadinasi, reikia balsuoti. Prašom balsuoti, kas pritaria, kad pradėtume svarstyti. Kas pritaria, prašom balsuoti už, kas ne – prieš.

21 pritarė jūsų pataisai, ji nesvarstoma. Tada… Na, neparėmė 29 Seimo nariai. Tada svarstome įstatymo 1 straipsnį. Prieš norėtų kalbėti Seimo narys A.Sysas. Prašom kalbėti.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Aš manau, kad mes darome labai didelę klaidą, priimdami tokį Prezidento siūlymą, kadangi procesas jau prasidėjo ir nuo sausio 1 d. yra mažinami atlyginimai. Noriu pabrėžti, kad tai yra ne šiaip sau kokie nedideli atlyginimai, tai nėra Lietuvos vidutinis darbo užmokestis, tai yra daug didesni pinigai. Buvo ilgas šio įstatymo svarstymo procesas ir buvo sutarta, kad reikia subalansuoti darbo užmokestį. Todėl ir buvo priimtas sprendimas, kad nuo sausio 1 dienos. Šis siūlymas, t.y. tik pusmečiui palikti pareigūnams, teisėjams, politikams didelius atlyginimus, visiškai kertasi su tuo, kas vyksta Lietuvoje ir ką mes darome Seime. Mes vienu kartu sumažinome dirbantiems pensininkams pensijas, mes sumažinome pašalpas vaikams, mes sumažinome pašalpas sergantiems žmonėms, praeitą savaitę mes sumažinome išeitines pašalpas darbuotojams, mes sumažinome įspėjimus – mes viską sumažinome, bet kažkodėl, kai pradedame kalbėti apie didelius atlyginimus, mes nutariame juos palikti. Todėl aš niekaip nesuprantu tos politikos, kuri buvo vykdoma, kad reikia atsisakyti tokio didelio diferencijavimo, kad reikia subalansuoti darbo užmokestį, nes aš manau, toks principas, t.y. nukelti tik pusmečiui šį reikalą, paprasčiausiai yra reikalo vyniojimas į vatą, o ne opių klausimų sprendimas.

Juo labiau nėra Vyriausybės išvados ir niekas nepaskaičiavo mokesčių mokėtojams šito pasiūlymo ekonominio efekto. Aš manau, kad bus ne vienas milijonas litų. Aš prieš.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Aš galiu tik pakartoti ir pasakyti, kad mes kalbame apie darbo sąlygų suvienodinimą, apie darbo užmokesčio suvienodinimą ir todėl mes keičiame Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnį, kad tiek algas gaunantiems valstybės tarnyboje, tiek teisėjams, tiek valstybės pareigūnams, tiek valstybės politikams (į juos patenka ir merai, ir merų pavaduotojai), kad iki liepos 1 d. visiems būtų taikoma vienoda tvarka. Tokia buvo ir Prezidento idėja, kai teikė šį įstatymo projektą Seimui. Iki liepos 1 d. Prie viso šio klausimo mes turėsime grįžti ir peržiūrėti iš naujo.

PIRMININKAS. Prašau registruotis. Kviečiu visus registruotis.

Užsiregistravo 115 Seimo narių. Kas už tai, kad priimtume šio įstatymo 1 straipsnį? Prašom balsuoti.

Už – 75, prieš – 22, susilaikė 10. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Kas norėtų kalbėti dėl motyvų? Seimo narys A.Sysas dėl 2 straipsnio – prieš. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Aš noriu kalbėti prieš dėl viso įstatymo.

PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio Seimo narys A.Kubilius. Prašom. Prieš.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš negirdėjau pranešėjo motyvacijos, kodėl iš tikrųjų reikalingas 2 straipsnis, kuriame išbraukiama konkreti data – 2006 m. sausio 1 d. ir įrašomas neapibrėžtas pereinamasis laikotarpis. Dabar aš jau matau, ką reiškia, kas bus padaryta iki liepos 1 d. Bus pasakyta, kad pereinamasis laikotarpis turi būti neapibrėžtas ir jo ilgį lems gyvenimo sąlygos ir teisėjų noras, ir visa kita. Todėl aš manau, kad konkreti data būtų geriau, negu kad neapibrėžti pereinamieji laikotarpiai.

PIRMININKAS. Taip. Už norėtų kalbėti Seimo narys E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Jeigu iš tikrųjų ponui A.Kubiliui pritrūko motyvacijos, kodėl įrašomas pereinamasis laikotarpis, išbraukiama konkreti data, tai aš noriu pasakyti, kad atskiroms kategorijoms pagal dabartinę įstatymo redakciją yra numatytos atskiros datos ir tampa neaišku, kai vieniems pereinamasis laikotarpis baigiasi 2003 m., o kitiems 2006 m. Ką reiškia, kai 2003 m. baigiasi pereinamasis laikotarpis, bet jiems dar šio įstatymo nuostatos pagal esamą redakciją negalioja. Štai todėl atsisakoma konkrečių datų. Kuriems pereinamasis laikotarpis baigsis 2003 m., tie ir pereis prie naujos tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau registruotis. Vyksta registracija. Ar A.Butkevičius yra salėje? Kur? Kur jūs rodote, ten juk siena. (Triukšmas salėje)

Užsiregistravo 117 Seimo narių. Kas už tai, kad priimtume šio įstatymo 2 straipsnį, prašom balsuoti.

Už – 89, prieš – 5, susilaikė 16. Straipsnis priimtas.

Dėl viso įstatymo ar yra norinčių kalbėti? Seimo narys A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, svarstymo metu aš pacitavau ne iš konteksto paimtą, noriu pabrėžti, o būtent visą gerbiamojo Prezidento kalbos, pasakytos kovo 16 d., dalį. Toje kalboje jis pasakė, kad labai keista, kai ne visai gerai dirbantiems pareigūnams mokamos tokios didelės išeitinės pašalpos. Labai gaila, kad Prezidento patarėjai nepaaiškino Prezidentui, kuris teikia šį įstatymą, kad didelės išeitinės pašalpos skaičiuojamos nuo didelio uždarbio. Būtent todėl, kad generalinio prokuroro atlyginimas šiandien yra 12 tūkst. 600 Lt ir mokama tokia didelė 135 tūkst. Lt išeitinė pašalpa. Aš manau, kad mūsų noras palikti tokius didelius atlyginimus aukštiems pareigūnams (noriu pabrėžti, kad tai visa plejada žmonių, ne vien teisėjai), tai, aišku, ir Aukščiausiasis Teismas, Konstitucinis Teismas, apeliaciniai, bet taip pat prokuratūra, saugumas, specialieji tyrimai, banko valdybos pirmininkas, valstybės kontrolieriai, Seimo kontrolieriai ir visi kiti, kuriems pagal šį įstatymą, ir Seimo nariai (teisingai man sako), tai mūsų noras dar pusmečiui sustabdyti seniai reikalingą reformą Lietuvoje tikrai nesutaupys valstybės lėšų. Dar kartą pakartosiu, tiek pataisos autoriai, tiek pagrindinis komitetas nepasidomėjo ir nepasivargino paskaičiuoti, o kiek tai kainuos mokesčių mokėtojams, žinant, kokius atlyginimus gauna pareigūnai. Vien generaliniam prokurorui pagal šią pataisą, jeigu priimtume, kas mėnesį mokėtume vienu tūkstančiu litų mažiau. Galim atlikti kelis aritmetikos veiksmus ir pamatysim, kiek sutaupysim valstybės pinigų. Dar kartą pakartosiu, kad mes viena ranka iš tų, kurie blogai gyvena, atimam dalį lėšų, o tiems, kurie tikrai negali pasigirti “blogu” gyvenimu, tuos atlyginimus paliekam. Todėl aš pasisakau prieš šitą įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkui. Seimo narys R.Šukys – už. Prašom. R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu labai trumpai. Prašyčiau paremti šį įstatymą ir balsuoti už jį. Visi argumentai jau pasakyti, o visa kita, kas yra sakoma prieš, tai yra tam tikra prasme pritempiama.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis – prieš. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien svarstydami šį įstatymą matom, kokie yra įtakingi aukšti mūsų valstybės pareigūnai. Mes ypatingos skubos tvarka sutvarkėm pensininkus, atėmėm pensijas, ir be sąžinės graužaties. Kai ateina reikalas prie ypač didelių pareigūnų algų, kad nesipiktintų liaudis, Lietuvos piliečiai, pasirodo, Seimas yra bejėgis. Vis atideda ir atideda šio įstatymo pataisas. Labai gaila, kai Prezidentas būgštauja, kad tikrai yra netvarka, kad žmones piktina šitos algos, o pats vėliau savo įstatymo pataisomis siūlo visiškai neribotam laikui atidėti, kad būtų įvedama ši tvarka. Ir vienas, ir kitas variantas nėra pats geriausias. Pat geriausias variantas būtų šiandien priimti įstatymą ir sutvarkyti šias algas, kad didžiausių algų negautų blogai dirbantys pareigūnai. Deja, labai gaila, kad šiandien yra tokia įtakinga oligarchija, kad visiškai valdo Seimą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas. Prašom. Už.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra vienas iš pavyzdžių, kai kartu su vandeniu lauk išpilamas iš vaikas. Daug argumentų, dėl kurių kalbėjo kolegos, kalbėję prieš, yra, be abejo, labai teisingi. Bet jie nepaminėjo vieno argumento, kad dėl to įstatymo, kurį bando taisyti Prezidentas, nukenčia pirmosios instancijos aukštos kvalifikacijos teisėjai. Ne tie teisėjai, kurie gauna po 10 ar 12 tūkstančių, bet tie teisėjai, kurie gauna po kelis tūkstančius litų. Jeigu mes norime pakirsti pasitikėjimą teismais, o teisėjų pasitikėjimą Seimu ir Vyriausybe, tai balsuokime prieš šį įstatymą. Deja, aš turiu balsuoti už, nors matau ir tuos argumentus, kuriuos išdėstė mano kolegos. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma – prieš. Prašom. Seimo narys A.Kubilius – prieš. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, per praeitus metus dirbdamas Vyriausybėje girdėjau pačių įvairiausių argumentų, kodėl negalima mažinti teisėjų ir kitų aukštų pareigūnų atlyginimų ir kodėl negalima priimti to įstatymo, kurį praeitais metais Seimas šiaip taip priėmė. Aš kartais stebėdavausi ir sugebėjimu, ir fantazija, ir įvairiais būdais, kaip buvo bandoma sustabdyti minėto įstatymo priėmimą ir kaip būdavo bandoma paveikti ir Seimo nuomonę. Šiuo atveju, kaip suprantu, didžioji Seimo dalis jau yra apsisprendusi, ši pataisa bus priimta. Aš galiu jums pasakyti, būdamas labai aiškiai įsitikinęs, kad po liepos 1 dienos teisėjų atlyginimai taip pat nebus mažinami. Aš galėčiau net ir lažintis su kolega K.Rimšeliu iš, sakysime, Anykščių vyno gero butelio, kurio liberalai taip nemėgsta, kad ši pataisa reiškia tai, kad po liepos 1 dienos teisėjų atlyginimai nebus mažinami ir liks ta pati atlyginimų sistemos netvarka, kokia buvo iki šiol ir kokią bandoma dabar pratęsti toliau galioti. Siūlau balsuoti prieš, nors suprantu, kad jau Seimo dauguma yra paveikta.

PIRMININKAS. Seimo narė K.D.Prunskienė – už. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kai buvo taip drastiškai padidinti vadovaujančių teismų darbuotojų bei vadovaujančių pareigūnų atlyginimai, aš kritiškai tai vertinau. Bet atleiskite, tai vyko konservatorių valdymo laikais. Man keista girdėti argumentus, kai iki tol buvusią sistemą vadina chaotiška, vadina netvarka ir panašiai. Manau, kad pirmiausia reikia siekti sumažinti tuos didžiulius skirtumus, kurie egzistuoja tarp vadovaujančių asmenų ir aukštos kvalifikacijos specialistų, teisėjų, bet kiekvienas toks žingsnis, kuris yra daromas staigiai, sukelia naujų problemų, naujų pasekmių. Manau, kad šiek tiek lėtesnis tempas, kurį siūlo Prezidentas savo dekretu, padėtų spręsti nuosaikiau tą problemą, tarp jų kai kuriems asmenims pasirinkti galbūt kitą darbo sritį, kur jie pagal savo kompetenciją sugebėtų užsitikrinti sau didesnį atlyginimą kad ir privačiose struktūrose.

Mes kartais labai skubame padaryti sprendimą bloginimo linkme. Nereikėtų to daryti, nereikėtų drastiškai sprendimus kaitalioti į vieną ar kitą pusę. Todėl aš, kaip ir kolega A.Sakalas, suprasdama, kad pagrįstų argumentų esama ir kitoje pozicijoje, esu už Prezidento palaikymą, t.y. balsuosiu už. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, ne taip seniai, aš prisimenu, kaltinau liberalus ir visą naujosios politikos bloką nejautrumu. Aš suprantu, kad klydau. Pasirodo, jie iš tiesų yra labai jautrūs, kai reikalas paliečia aukštų pareigūnų atlyginimus. Aš jau nekaltinsiu nejautrumu, nes kartais jie turi šią savybę. Bet po šio apsisprendimo dėl aukštų pareigūnų atlyginimo, manau, mūsų frakcijai bus labai sunku palaikyti kokius nors kompromisinių sprendimų ieškojimus dėl dirbančių pensininkų, kai šis klausimas iškils antroje dienos pusėje.

Aš pats esu beveik linkęs atsiimti savo pataisą, kuri irgi buvo tam tikras kompromisas. Jeigu čia taip kategoriškai, tada reikia kategoriškai grąžinti ir dirbančių pensininkų pensijas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš puikiai suprantu G.Vagnoriaus Vyriausybės padarytas klaidas, buvusio Seimo neryžtingumą ištaisant tas klaidas arba pavėluotą ryžtą parengti naują įstatymą. Su nelabai dideliu entuziazmu šiandien balsuosiu už. Aš noriu pasakyti ir tikiuosi, kad tai bus paskutinis atidėjimas iki liepos 1 dienos. Tikiuosi, kad kai svarstysime tolesnį datos nukėlimą ar kitus variantus, aš būsiu prieš ir palaikysiu gerbiamojo A.Kubiliaus siūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Visi kalbėjo dėl balsavimo motyvų. Prašom registruotis. Vyksta registracija. Salėje – 116 Seimo narių. Kas už tai, kad priimtume Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 77, prieš – 16, susilaikė 21, įstatymas priimtas.

Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-59(3*) (svarstymo tęsinys)

Praėjo pusvalandis, turėtume grįžti prie darbotvarkės pirmo klausimo. Pirmasis darbotvarkės klausimas yra Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-59(3).

Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką J.Raistenskį. Prašom pasakyti, kokioje vietoje mes sustojome ir kur turėtume tęsti.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, esu dėkingas už galimybę tęsti Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-59(3) svarstymą.

Gerbiamieji kolegos, tęsiame svarstymą. Prieš tai buvome užbaigę svarstymo etapą, dabar tik nagrinėsime pataisas. Taigi, kolegos, 1 straipsnio pataisa. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Gerai. Jeigu pritarė, tada tik paklausiu, ar Seimas sutinka. Jeigu nėra prieštaraujančių, tuomet tai pataisai pritarta.

Dabar svarstome trečiąjį projektą. Ar visi turite rankose? Trečiasis variasntas, tai yra vasario 20 d., šitas. Mes dabar jį svarstom. Visi turite vasario 20 d.? Dėl 1 straipsnio buvo V.Einorio pataisa, kuriai komitetas pritaria. Ar Seimo nariai pritaria? Nėra prieštaraujančių. Pataisai pritarta.

J.RAISTENSKIS. Dėl 1 straipsnio yra Seimo nario V.Rinkevičiaus pataisa. Komitetas nepritarė. Gal gerbiamasis V.Rinkevičius pakomentuotų, ar man komentuoti?

PIRMININKAS. Jis komentuos, bet tuoj mes įjungsim jo mikrofoną. Prašau. Seimo narys V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Atsiimu šią pataisą.

J.RAISTENSKIS. Atsiimat. Ačiū.

PIRMININKAS. Minutę! Mes turėtume susitarti dėl 1 straipsnio. Nereikia. Tada dėl 2 straipsnio.

J.RAISTENSKIS. 2 straipsnio 7 daliai yra Seimo nario E.Klumbio pataisa dėl mažųjų miško turtų. Gal kolega ją komentuos?

PIRMININKAS. Kviečiu E.Klumbį pakomentuoti.

E.KLUMBYS. Aš manau, kad reikia tą straipsnį įrašyti, nes Laukinės augalijos įstatymas nereglamentuoja šių miškų turtų naudojimo. Tai kelmai ir kiti dalykai. Tam, kad Miškų įstatymą būtų lengviau skaityti ir juo vadovautis, siūlau visa tai vadinti mažaisiais miško turtais, kaip yra parašyta.

J.RAISTENSKIS. Labai ačiū. Komitetas minėtai pataisai dėl mažųjų miško turtų nepritarė. Šis terminas nevartojamas nei Laukinės augalijos įstatyme, nei kituose dabar galiojančiuose teisės aktuose. Iki 2000 m. balandžio mėnesio galiojo Mažųjų gamtos turtų naudojimo taisyklės, nes tik konkretus miško savininkas, valdytojas ar naudotojas pagal savo poreikius sprendžia, kurie miško ištekliai yra didieji, mažieji ar vidutiniai miško turtai. Taigi komitetas siūlo nepritarti pataisai.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys V.Einoris. Prašom. Dėl pono E.Klumbio pataisos, taip?

V.EINORIS. Atsiprašau, aš neturiu. Netyčia paspaudžiau.

PIRMININKAS. Aišku. Reikėtų registruotis. Prašau registruotis. Jūs pasakysite garsiai, kaip balsavot.

Užsiregistravo 100 Seimo narių. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario E.Klumbio siūlomoms pataisoms dėl 2 straipsnio 7 dalies, prašau balsuoti.

Už – 13, prieš – 58, susilaikė 21. Pataisai nepritarta.

Svarstom 2 straipsnio 13 dalies pataisą.

J.RAISTENSKIS. Biudžeto ir finansų komiteto pastaba. Komitetas jai irgi nepritaria.

PIRMININKAS. Ar komiteto pirmininkas arba koks kitas atstovas galėtų pakomentuoti savo siūlomą pataisą? Biudžeto ir finansų komitetas? Pakelkite ranką, kas galėtų komentuoti? Nėra. Jūs… Gal tada pranešėjas pasakys savo nuomonę.

J.RAISTENSKIS. Pastabos esmė tokia: 2 straipsnio 13 dalyje išbraukti žodį “įstaigų” ir šią dalį išdėstyti taip: “Valstybiniai miškų pareigūnai, miškų ūkio valstybinio valdymo, valstybinės miškų kontrolės tarnautojai ir valstybinių miško įmonių, miško apsaugos darbuotojai”. Taigi, kolegos, komitetas nepritarė. Tarnautojai yra ne valdymo ir kontrolės, o šias funkcijas atliekančių įstaigų darbuotojai. Ačiū.

PIRMININKAS. Komitetas pasakė savo nuomonę dėl kito komiteto pataisų. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Prašau registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume Biudžeto ir finansų komiteto pataisai dėl 2 straipsnio 13 dalies, prašau balsuoti.

Už – 52, prieš – 53, susilaikė 28. Pataisai nepritarta.

Toliau nagrinėjame Seimo nario, ministro H.Žukausko 2 straipsnio 15 dalies pataisą. Prašau. Komiteto nuomonė. Ar yra Seimo narys H.Žukauskas? Yra. Prašau pateikti savo argumentus.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Šis straipsnis tiesiogiai susijęs su 5 straipsniu. Jeigu mes, svarstydami 5 straipsnį, priimtume… čia yra tik žodžių, sąvokų pakeitimas. Jeigu mes, svarstydami 5 straipsnį, jį priimtume, tokiu atveju šis straipsnis turėtų būti reikalingas. Jeigu mes jo nepriimsim, mes to galėsim…

J.RAISTENSKIS. Ar galėčiau?

PIRMININKAS. Prašau. …

J.RAISTENSKIS. Labai ačiū. Komitetas nepritaria. Mintis tokia: kadangi Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas vietoj termino “valstybinė miškų įmonė” pasiūlė palikti terminą “urėdija”, taigi čia išlieka terminas “Generalinė urėdija”, nors aš sutinku su gerbiamuoju ministru, kad tai reikėtų svarstyti svarstant 5 straipsnį, kuriame kalbama apie valdymą.

PIRMININKAS. Bet, kiek suprantu, tai yra principinė nuostata, ar mes paliekam urėdiją, ar nepaliekam. Kituose straipsniuose daromos tiktai redakcinės pataisos. Už norėtų pasisakyti Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš nesupratau, kodėl ministras taip atsainiai žiūri į savo pasiūlymą. Pažiūrėkim į ministro pasiūlymą. 15 straipsnis. Yra paliekama Valstybinė miškų ir saugomų teritorijų tarnyba, kurios funkcija – valstybės miško ūkio, saugomų teritorijų politika ir strategija, t.y. paliekame valstybinę tarnybą, kuri užsiima miškų strategija ir k.t. Dabar pasižiūrėkim, kas Generalinė urėdija. Nors miško išteklių naudojimas įrašytas paskutinis, bet tai jau ne valstybinė tarnyba, o ūkinės veiklos organizacija, kuriai iš esmės bus svarbiausia kirsti miškus. Yra urėdijos, kurios tas funkcijas atlieka, o Miškų tarnyba kaip tik turi jas prižiūrėti. Todėl aš siūlyčiau palaikyti ministro pasiūlymą ir būtent 15 straipsnyje suformuluoti… t.y. 2 straipsnio 15 dalį suformuluoti ir priimti taip, kaip siūloma. Pasižiūrėkit, valdymo požiūriu ar čia gerai: dvi struktūros, kurios kai kuriuose miškuose pešis. Viena – Saugomų teritorijų direkcija, kita Generalinė miškų urėdija. O kai kuriuose miškuose ir tie, ir tie tas funkcijas atlieka. Todėl manyčiau, kad reikėtų palikti valstybinę tarnybą, o ne vien tik ūkinę organizaciją. Prašom palaikyti ministro pasiūlymą.

PIRMININKAS. Prieš norėtų kalbėti Seimo narys P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, matau, kad kai kurie Seimo nariai, neįsigilinę į valdymo aspektus, taip lengvai motyvuoja. Aš manyčiau, ministro pasiūlymas iš esmės nieko naujo nesuteikia valdymo sistemai, ji lieka politikos ir strategijos įgyvendinimo institucija. Tokia pati yra ir generalinė urėdija. Todėl yra tik keičiama iškaba. Iškabą keičiant, vyksta įvairios reorganizacijos, papildomos išlaidos ir t.t. Jeigu sistemos nekeičiame, tai kam tuos pavadinimus kaitalioti? Tokio formalaus pobūdžio pasiūlymui aš nepritariu.

PIRMININKAS. Nekomentuosite? (Balsas salėje) Nes čia kai kas argumentavo jau kalbėdami ir apie 5 straipsnį, kuris nustato valdymą ir priežiūrą, bet mes prie jo dar prieisime. Taigi visi pakalbėjo. Vienas – už, vienas – prieš. Ar Seimo narys H.Žukauskas dar norėtų patikslinti savo siūlomą pataisą? Prašom. Tuojau, minutę, įjungsime. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Aš tik norėjau patikslinti ponui J.Veselkai, kad tikrai mes apie tai kalbėsime 5 straipsnyje. Dabar yra tik pavadinimas. 5 straipsnyje apie tai bus kalbama.

PIRMININKAS. Taigi prašom registruotis. Vyksta registracija. Prašom registruotis. Nevyksta. Štai dabar jau vyksta. Prašom. Balsuosime dėl H.Žukausko pataisos.

Gerai, Seimo narys A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš dėl vedimo tvarkos. Jeigu šis straipsnis priklauso nuo to, kaip bus priimtas 5 straipsnis, Statutas leidžia iš pradžių apsispręsti dėl to 5 straipsnio, jeigu aš teisingai supratau. Aš siūlyčiau dabar apsvarstyti jį ir paskui vėl grįžti prie šio straipsnio.

PIRMININKAS. Prašom dar kartą registruotis.

Užsiregistravo 100 Seimo narių, bet dar atėjo papildomai ir prašo leisti užsiregistruoti. Negalime žmogui atimti teisės balsuoti. Prašom registruotis dar kartą. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 103 Seimo nariai. Matote, vis dėlto trys atėjo. Taigi aš formuluoju klausimą. Aš pasitariau su pranešėju, jis sutinka, kad taip, kaip mes dabar dirbame, ir toliau tęstume. Kas už tai, kad priimtume ministro, Seimo nario H.Žukausko pataisą dėl 2 straipsnio 15 dalies? Prašome balsuoti.

Už – 47, prie 41, susilaikė 13. Pataisai Seimas nepritarė.

Toliau svarstome kitą dėl to paties 2 straipsnio 15 dalies Seimo nario V.Rinkevičiaus pataisą. Prašom pataisos autorių… tuoj minutę. Ar galite paspausti mygtuką, bus lengviau surasti jus. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Daugumoje Vakarų Europos šalių miškų žinybos, apskritai miškai visur priklauso Žemės ūkio ministerijai, nes tai yra labai susiję su žeme. Miškai irgi auga ant žemės. Žinant korupcijos lygį ir tą situaciją, kuri yra Lietuvoje, kai vienoje žinyboje yra ir kontrolė, ir gamyba, aš manau, neišvengiamai bus, kaip yra dabar, įvairių negerų atvejų, apie kuriuos mes dažnai girdime. Todėl aš siūlau miškų naudojimo kontrolę palikti Aplinkos apsaugos ministerijai, o pačią gamybą atiduoti atgal, kaip ir buvo anksčiau, kas buvo labai teisingai padaryta Lietuvoje, – Žemės ūkio ministerijai. Dar vienas dalykas. Miškai yra mūsų turtas. Mes nesam turtingi gamtos išteklių, tai yra vienas iš pagrindinių turtų, kurį mes turime Lietuvoje, jis turi būti naudojamas racionaliai. Iš jo mes turime gauti pajamas. Aplinkos ministerijoje yra gerų specialistų, kurie gerai žino, kaip saugoti gamtą, tačiau, kaip naudoti išteklius, kaip iš to gauti pinigus,- ten tokių specialistų nėra, jie nesuinteresuoti. Aš manau, palikus dabartinę padėtį, kokia yra pagal šį įstatymą, po kelerių metų miškų žinybos bus tokia situacija, kad mes turėsime skirti pinigų, dotuoti tą dalyką, kai galėtume iš to gauti dideles pajamas. Todėl siūlau, kad urėdijos būtų perduotos Žemės ūkio ministerijos žinion.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, kolegos V.Rinkevičiaus pataisai būtų galima pritarti, jeigu tai būtų buvę prieš penkerius metus, kai buvo panaikinta ministerija, o miškų ūkio valdymo reikalai iš pradžių buvo perduoti Žemės ūkio ministerijai, po to – Aplinkos ministerijai. Dabar vėl siūloma sugrąžinti į Žemės ūkio ministerijos valdymo sritį. Kiek gi galima kaitalioti valdymo sritis? Valstybėje turi būti pastovumas ir negalima taip, kas treji, kas penkeri metai kaitalioti besikeičiant politinėms jėgoms. Todėl aš pasisakau už valdymo sistemų pastovumą, nors kažkada anksčiau aš buvau už tai, kad liktų valdymo sritis Žemės ūkio ministerijai, tačiau taip įvyko, kaip įvyko, ir dabar, aš manau, reikia išlaikyti valdymo pastovumą. Todėl nepritariu šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gal pranešėjas dar keletą žodžių dėl pataisos?

J.RAISTENSKIS. Iš tiesų komitetas gerbiamojo Seimo nario V.Rinkevičiaus pastabai nepritarė, mes visiškai sutinkame su gerbiamuoju Seimo nariu P.Papovu. Nors drįstu teigti, kad racijos, jog galėtų būti prie Žemės ūkio ministerijos, čia yra, bet iš tiesų tai reikėjo daryti prieš ketverius metus nekaitaliojant, nes nuo tų reformų, nepastovumo žmonės jau pavargo. Vis dėlto turi būti kas nors pastovaus mūsų gyvenime. Taigi siūlyčiau nepritarti gerbiamojo Seimo nario V.Rinkevičiaus pataisai balsuojant prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom registruotis. Vyksta registracija. Prašom.

Užsiregistravo 101 Seimo narys. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario V.Rinkevičiaus siūlomai pataisai dėl 2 straipsnio 15 dalies? Prašom balsuoti.

Už – 17. Jūs balsavote prieš? Prieš – 57, susilaikė 21. Pataisai nepritarta.

Nagrinėjame 2 straipsnio 16 dalies pataisą, kurią teikia Seimo narys E.Klumbys. Prašom. Egidijau, paspauskite mygtuką, bus lengviau surasti. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Pirmininke, aš manau, kad jau netikslinga šias pastabas svarstyti, nes anksčiau buvo balsuota ir nepalaikyta.

PIRMININKAS. Atšaukiate.

J.RAISTENSKIS. Labai ačiū, iš tiesų komitetas nepritarė, nes čia susiję su mažaisiais miško turtais.

PIRMININKAS. Toliau svarstome 2 straipsnio 18 daliai Seimo nario V.Rinkevičiaus siūlomą pataisą. Paspauskite mygtuką. Įjungėme. Prašom V.Rinkevičių pateikti savo pataisą.

V.RINKEVIČIUS. Šiame įstatyme yra numatyta, kad miškotvarka bus atliekama valstybės lėšomis. Mes šiame straipsnyje išvardijom daugelį institucijų, pavyzdžiui, urėdijas, kurių Lietuvoje yra labai daug, tačiau pamiršom vieną pagrindinių institucijų, kuri atlieka visą miškų inventorizaciją. Ateityje tai turėtų būti daroma, kaip numatoma šiame įstatyme, ir mes turime turėti vieną duomenų banką, kuriame būtų visa mūsų miškų inventorizacija, visi duomenys turėtų būti vienoje vietoje. Be abejo, tai turės daryti Miškotvarkos institutas, todėl aš siūlau, kad jis, kaip miškų žinybos institucija, taip pat būtų numatytas. Siūlau jį įrašyti šį punktą.

PIRMININKAS. Į 18 dalį.

J.RAISTENSKIS. Komitetas svarstė gerbiamojo nario V.Rinkevičiaus pataisą. Šiai pataisai nepritarė, nes miškotvarkos projektus rengia bei miškų inventorizaciją atlieka fiziniai, juridiniai asmenys Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Tai gali būti tiek valstybinis Miškotvarkos institutas, tiek kitos valstybinės ar privačios įmonės, kurioms Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka suteiktas atestatas šiems darbams atlikti. Todėl vieną Miškotvarkos institutą pažymėti, o kitų nepaminėti įstatyme būtų nelogiška. Komitetas nepritaria. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Macaitis nori kalbėti prieš. Prašom.

A.MACAITIS. Ačiū. Aš norėčiau kalbėti (tai jau buvo pakartota), kad šiuo atveju įrašinėti dar papildomą tokį pavadinimą ir faktiškai įrašyti vėl tą patį, kas jau yra apibrėžta kaip Miškotvarkos instituto esmė, būtų visiškai netikslinga. Todėl siūlyčiau nepriimti šios pataisos ir balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Jums negalėčiau suteikti žodžio dėl motyvų, nes yra sakoma, kad pataisos autorius dėl motyvų neturi kalbėti. Taigi mums reikia balsuoti, kas už tai, kad pritartume V.Rinkevičiaus siūlomai pataisai, t.y. kad papildytume 2 straipsnį 18 dalimi. Prašom balsuoti.

Už – 9, 61… Jūs taip pat balsavote prieš? Prieš – 62, susilaikė 17. Pataisai nepritarta.

Seimo narys V.Rinkevičius siūlo 2 straipsnį papildyti dar 19 dalimi. Prašau pataisų autorių.

V.RINKEVIČIUS. Atsiimu.

PIRMININKAS. Atsiima. Taigi dėl 2 straipsnio daugiau pataisų nėra. 2 straipsnis baigtas svarstyti.

Pereinam prie 3 straipsnio. Čia ne priėmimas, čia svarstymas. 3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto a papunkčio taip pat gautas Seimo nario V.Rinkevičiaus pasiūlymas. Prašom pateikti.

V.RINKEVIČIUS. Medis kaip ir žmogus yra gyvas organizmas, jis sensta, jį apninka ligos, įvairūs kenkėjai. Jis mirdamas apie save skleidžia ligas ir kenkėjus, tai yra jų prado židinys. Kuo daugiau jis jų skleidžia, tuo daugiau apsikrečia kitų sveikų medžių, ir taip jis tampa viso miško kenkėjų židiniu. Tie apsikrėtę medžiai ligų kenkėjus platina ir blogina patį mišką. Todėl aš siūlau, kad mirštantis medis būtų iškirstas iš miško, negadintų miško ir neapkrėstų kitų, aplink jį augančių, sveikų medžių ligomis ir kenkėjais. Ką mes turim šiandien Dzūkijos miškuose? Kalbam, kad ten reikia 5 mln. litų. Tai yra neūkiško miškų naudojimo, t.y. neūkiškumo, puikiausias pavyzdys. Antras dalykas, mūsų miškai neturėtų tapti džiunglėmis, ten turėtume leisti (…) ir sanitariniams kirtimams atlikti, kad juos prižiūrėtume, jie būtų tvarkingi ir geros būklės.

PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų…

J.RAISTENSKIS. Ačiū. Komitetas svarstė minėtą gerbiamojo Seimo nario V.Rinkevičiaus pastabą ir jai nepritarė. Motyvai tokie: nurodžius kirsti antros miškų grupės miškus, iki medžiams išdžiūsiant, sudaromos prielaidos iškirsti daugumą šių medžių, kurie ekologiniu, socialiniu požiūriu yra vertingi. Pavyzdžiui, Vilniaus Vingio parke jie galėtų būti kertami jau dabar, nes ten augantys medžiai jau yra pasiekę gamtinę brandą. Taigi mes manome, kad tai pataisai reikia nepritarti.

PIRMININKAS. Siūlau dabar apsispręsti. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario V.Rinkevičiaus siūlomai pataisai dėl 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto? Prašom balsuoti.

Už – 9, prieš – 57, susilaikė 17. Pataisai nepritarta.

PIRMININKAS. Kita pataisa dėl to paties 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto b papunkčio – dėl rekreacinių miškų. Prašom pateikti.

V.RINKEVIČIUS. Motyvai tokie patys, kaip ir dėl praeito punkto.

PIRMININKAS. Motyvai tie patys?

V.RINKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

J.RAISTENSKIS. Komitetas vėlgi svarstė ir nepritarė dėl tų pačių motyvų.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti dėl pataisos motyvų. Prašom balsuoti. Kodėl nereikia? (Balsai salėje) Bet vis tiek yra prieš. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad pritartume V.Rinkevičiaus siūlomai pataisai dėl 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto? Prašom balsuoti.

Už – 9, prieš – 51… Jūs taip pat balsavote prieš, pone Juozai? Prieš – 52, susilaikė 13. Nepritarta.

Toliau svarstome 3 straipsnio 3 dalies 4 punkto 3 grupę, t.y. dėl apsauginių miškų. Seimo nario E.Klumbio pataisa. Prašom pateikti.

E.KLUMBYS. Aš atsiprašau, pamečiau vietą, apie kurią jūs kalbate?

PIRMININKAS. Jūs siūlote ne iki 5, bet iki 3 hektarų.

E.KLUMBYS. Supratau. Aš manau, kad vis dėlto 5 hektarai yra per didelis plotas ir jį reikia sumažinti iki 3 hektarų.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

J.RAISTENSKIS. Komitetas svarstė minėtą pataisą, pasikonsultavo su specialistai. Iš tiesų vienos nuomonės nebuvo, bet dauguma specialistų miškininkų pasakė, kad būtų leidžiami nedidelio ploto plyni kirtimai iki 5 ha. Tai atitinka Europoje šiandien priimtą nuostatą. Taigi komitetas siūlo likti prie savo nuomonės – palikti iki 5 ha. Gerbiamojo Seimo nario E.Klumbio pataisai nepritarė.

PIRMININKAS. Visi atidžiai stebėkite. Kalbama, kiek ploto leisti iškirsti neplyno lauko ir nedidelio ploto. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario E.Klumbio siūlomai pataisai dėl 3 straipsnio 3 dalies 4 punkto, prašom balsuoti.

Už – 17, prieš – 40, susilaikė 15, nepritarta.

Toliau svarstome E.Klumbio pataisą dėl 3 straipsnio 3 dalies 5 punkto. Taip pat jūs siūlote mažinti nuo 8 iki 5. Prašom pateikti.

E.KLUMBYS. Motyvai yra analogiški. Manau, kad plotas yra per didelis, jį reikia sumažinti. Vis dėlto mišką reikia saugoti.

PIRMININKAS. Pirma noriu suteikti norinčiam kalbėti už, pritarti siūlymui, Seimo nariui J.Veselkai. Prašom.

J.VESELKA. Aš paprašyčiau vasarą pavažinėti po Lietuvos miškus, ir jūs pamatysite, kas su jais padaryta. Labai gaila, kad nepriėmėme gerbiamojo E.Klumbio iki 3 ha, bet čia apriboti nuo 8 iki 5 tikrai galima. Nes ir 5 ha galima panaudoti techniką, ir daugiau palikti miškų, kad jie nebūtų taip kertami kaip dabar. Ačiū. Siūlau palaikyti E.Klumbio.

PIRMININKAS. Pranešėjas – komiteto vadovas.

J.RAISTENSKIS. Komitetas svarstė, tarėsi su akademine miškininkų visuomene ir nulėmė nuomonė, kad kirtimų biržės gali būti ne didesnės negu 8 ha ketvirtos grupės miškuose.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Macaitis – prieš. Prašom.

A.MACAITIS. Ačiū. Aš nekalbėsiu, nes komiteto pirmininkas pasakė mano nuomonę. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad pritartume E.Klumbio pataisai dėl 3 straipsnio 3 dalies 5 punkto prašom balsuoti.

Už – 19, prieš – 42, susilaikė 12, pataisai nepritarta.

Svarstome 3 straipsnio 8 dalies paskutinę pataisą, kurią teikia Seimo narys V.Rinkevičius. Prašom teikti savo pataisą.

V.RINKEVIČIUS. Siūlau miškų priskyrimo kartelę pakelti vienu lygiu aukščiau, t.y. ne ministerijai, o Vyriausybei tai pavesti, nes tai yra labai svarbus dalykas. Kad Aplinkos ministerijos teikimu Vyriausybė priskirtų miškus grupėms.

J.RAISTENSKIS. Labai ačiū. Komitetas svarstė gerbiamojo Seimo nario V.Rinkevičiaus pataisą ir iš dalies jai pritarė. Komiteto nuomonė būtų tokia: miškų priskyrimą, tvarką ir normatyvus nustato bei miškų grupėms priskiria Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu.

PIRMININKAS. Norėčiau paklausti Seimo narį, ar jūs sutinkate su…

V.RINKEVIČIUS. Taip, sutinku.

PIRMININKAS. Ar galima bendru sutarimu priimti šią pataisą? (Balsai salėje) Galima. Pataisai pritarta iš dalies. (Balsas salėje) Ne, kurią suformulavo komitetas, tai formuluotei.

Taigi 3 straipsnis baigtas svarstyti. Visos pataisos, kurios buvo teikiamos, apsvarstytos.

4 straipsnis. Jo 3 daliai teikia pataisą Seimo narys E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Pirmininke, ši nuostata yra perkelta į 1 straipsnį.

PIRMININKAS. Tai jūs atšaukiate?

E.KLUMBYS. Taip, nėra prasmės jos svarstyti.

PIRMININKAS. Atšaukia. Dabar dėl 4 straipsnio 3 dalies siūlo Kaimo reikalų komitetas. Kas pateiks? J.Kraujelis ar kas nors kitas? Gal pats autorius? Siūlo 3 dalį išbraukti. Pakelkite ranką, kas teiks? Aš nematau rankos. Kas? Ponas V.Rinkevičius? V.Rinkevičius pateiks pataisą. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Kalbama apie 4 straipsnio 3 dalį, kur vietoj skaičiaus 5 palikti skaičių 1, taip?

PIRMININKAS. Jūs siūlote iš 4 straipsnio išbraukti 3 dalį.

V.RINKEVIČIUS. Kur yra parašyta, kad nedalomas…

PIRMININKAS. Privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jeigu valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 ha. Šią dalį jūs siūlot visai išbraukti.

V.RINKEVIČIUS. Šio įstatymo 2 straipsnyje nustatome miško sąvoka, kas yra miškas. Miškas yra ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais. O čia jau nustatome, kad miškas yra 5 ha. Tai prieštarauja to paties įstatymo 2 straipsniui. Tai viena.

Antra. Lietuvoje yra labai daug miško savininkų, kurie atsiėmė mišką, privačių miško savininkų. Dabar tarp giminių vyksta įvairūs nesutarimai. Jie norėtų pasidalyti tą mišką tarp giminių į 2-3 dalis, bet šis įstatymas apriboja jų teises, taip pat prieštarauja ir Konstitucijai, nes apriboja savininko teisę disponuoti savo turtu. Todėl siūlome šio įstatymo šį punktą panaikinti ir neriboti savininko teisių.

PIRMININKAS. Seimo nary, jūs kitame pasiūlyme jau siūlote palikti 1 ha. Tai dabar tie jūsų argumentai kertasi.

V.RINKEVIČIUS. Aš dabar pateikiau Kaimo reikalų komiteto. Paskui savo pateiksiu.

PIRMININKAS. Gerai. Po to savo. Gerai. Taigi, pranešėjau, savo nuomonę.

J.RAISTENSKIS. Kaimo reikalų komitetas, kaip minėjo Seimo narys V.Rinkevičius, siūlė išbraukti iš 4 straipsnio 3 dalies “privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 ha”. Mūsų komitetas svarstė ir nepritarė. Motyvai: nei ekonominiu, nei aplinkosaugos požiūriu tai nėra pateisinama. Kadangi šie nuostatai įteisina vaizdingiausių vietovių privatizavimą ir užstatymą, gamtosaugos požiūriu – tai lygu sunaikinimui. Todėl komitetas šiai pataisai nepritarė.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Kaimo reikalų komiteto siūlomai pataisai – išbraukti iš 4 straipsnio 3 dalį, prašom balsuoti. Už – 6, prieš – 57, plius pranešėjas – 58, susilaikė 15, pataisai nepritarta.

Dėl tos pačios dalies atskirą pataisą siūlo Seimo narys V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Motyvai būtų tie patys, kuriuos minėjau pateikdamas Kaimo reikalų komiteto siūlymą, bet siūlau tik vienu hektaru apriboti miško valdos dydį.

PIRMININKAS. Ne padidinti, o sumažinti.

V.RINKEVIČIUS. Taip, sumažinti nuo 5 ha iki 1 ha, t.y. 1 ha palikti nedalomą. Noriu kreiptis į kolegas liberalus. Taigi kur mūsų liberalizmo idėjos, jeigu mes norime įvairiais apribojimais riboti žmonių nuosavybę ir jų veiklą?

PIRMININKAS. Gerai. Norėčiau suteikti žodį prieš jūsų siūlymą norinčiam kalbėti Seimo nariui V.Einoriui. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu iš skaudžios pamokos, kas atsitiko žemės ūkyje, kai mes leidome pretendentams, jeigu jie yra septyni, smulkinti 15 ha, kaip jie nori. Dabar mes dabar turime tą, ką turime. Latviai ir estai šito neleido, tai Estijoje 24 ha vidutinis ūkis. Dabar miškuose norim šitą pačią ligą įteisinti. Ir jeigu ten pradėsim gabaliukais, o miškuose, žinom, kiekvienas nori atsiriboti, tai reikės pusę miško iškirsti tik atribojimui, linijoms. Tai yra nesąmonių nesąmonė! Jokiu būdu negalima šito daryti.

PIRMININKAS. Jūs dar norite ką pridurti?

J.RAISTENSKIS. Komiteto nuomonę pasakė gerbiamasis Seimo narys V.Einoris. Komitetas nepritaria gerbiamojo Seimo nario V.Rinkevičiaus pozicijai.

PIRMININKAS. Už V.Rinkevičiaus poziciją nori kalbėti Seimo narys A.Baura. Prašom.

A.BAURA. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau palaikyti Seimo nario V.Rinkevičiaus siūlymą, nes nei Latvijoje, nei Estijoje minimalių miškų ploto ribojimų nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad pritartume V.Rinkevičiaus siūlomai įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalies pataisai? Prašau balsuoti. Dabar balsuojam.

Už – 10, prieš – 54 plius vienas pranešėjo balsas – 55 ir dar pono J.Jučo balsas – 56, susilaikė 10. Įstatymo pataisai nepritarta.

Pradedame svarstyti 4 straipsnio 4 dalies 5 punktą. Teikia Seimo narys R.Palaitis. Atsiprašau, R.Palaitis išvykęs. Pataisą pateiks E.Masiulis. Paspauskite mygtuką, mums bus lengviau surasti.

E.MASIULIS. Iš tiesų ponas R.Palaitis paprašė pateikti šitą pasiūlymą. Pasiūlymo esmė yra ta, kad pagal dabartinę įstatymo projekto redakciją valstybiniai miškai, esantys 7 kilometrų pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kurios neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymą, yra neprivatizuojami. Kadangi Kuršių nerijos plačiausia vieta yra 7 kilometrai, tai jeigu priimtume mes šią pataisą, kad 7 kilometrų juosta tiek nuo marių, tiek nuo jūros, tai išeitų nuo vieno kranto 7 kilometrai ir nuo kito kranto 7 kilometrai, iš viso 14 kilometrų. Tikrai logiškiau būtų vietoj 7 įrašyti 3,5 kilometro ir tada kaip tik susidarytų tas 7 kilometrų atstumas. Tikrai kviestume šitą skaičių sumažinti ir palaikyti šitą pataisą.

PIRMININKAS. Seimo nario R.Palaičio pasiūlymą norėtų paremti Seimo narys A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad 3,5 kilometro zona yra taikoma ne tiktai Kuršių nerijai, bet ir Kuršių marių kontinentinei pakrantei. Aš turiu omenyje Dreverną, Ventės Ragą. Man teko ten gyventi, ten aš užaugau, ten ypatingos vertės miškų nėra ir nebūtina 7 kilometrus skverbtis į sausumos teritoriją. Man atrodo, kad 3,5 kilometro yra visiškai pakankama apsauginė zona, todėl siūlyčiau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš siūlomą pataisą norėtų kalbėti Seimo narys A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Mielieji kolegos, mes lyg ir atgaline data norime įteisinti tai, kas buvo padaryta Šventojoje. Mes ne tiek daug turim pamario teritorijos, o norim suskirstyti ją gabalais ir privatizuoti. Aš manau, kad visi Lietuvos žmonės norėtų nuvykti, grožėtis ne tik jūra, bet esant blogam orui ir miškais. Tokie siūlymai tikrai ribos jų teises. O Kuršių nerijos iš viso yra atskiras statusas, ją norima įtraukti į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Siūlymas šalia kopų pradėti privatizuoti, turėti privatizuotus gabalus ir kurti pilis, aš manau, tikrai nepasitarnaus tam, kad Neringa būtų priimta į tą saugomų objektų sąrašą. Aš prieš.

PIRMININKAS. Aš norėčiau, kad pranešėjas pakomentuotų tą pataisą. Prašom.

J.RAISTENSKIS. Labai ačiū. Gerbiamojo Seimo nario R.Palaičio pataisą komitetas svarstė ir jai nepritarė. Kolegoms turiu priminti, kad dabar galiojančiame Miškų įstatyme, kuris priimtas 1994 m., 7 kilometrų atstumas galioja. Ir dar norėčiau pasakyti, kad atkreiptinas dėmesys į ypatingą tos zonos miškų ekologinę ir socialinę vertę. Miškai saugo pajūrį ir pamarį nuo vėjo keliamos dirvožemio erozijos. Jie turi tenkinti daugelio žmonių rekreacijos poreikius. Jų priežiūra bei naudojimas turi būti specialus ir daug griežčiau reglamentuojamas nei privačių miškų. Todėl tokie miškai negali būti privatizuojami. Tokiu būdu, kolegos, prašyčiau palaikyti komiteto nuostatą ir balsuoti prieš gerbiamojo Seimo nario R.Palaičio siūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar reikia registruotis? Prašau registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Formuluoju klausimą. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario R.Palaičio siūlomai pataisai dėl 4 straipsnio 4 dalies 5 punkto, prašau balsuoti.

Už – 28, prieš – 51 plius pranešėjo balsas – 52, susilaikė 6. Pataisai nepritarta.

Baigėme svarstyti 4 straipsnį, einame prie 5 straipsnio. Čia yra turbūt svarbiausia ministro, Seimo nario H.Žukausko siūloma pataisa, kurią aš prašau pateikti. (Balsai salėje) Ten buvo daugiau techniniai dalykai, dabar esminiai. Prašau pateikti.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. 5 straipsnio pataisos esmė yra labai paprasta ir aiški. Čia nėra jokios politikos, tai yra grynai vadybiniai dalykai, normalus vadybinio reformos modelio įgyvendinimas. Ir lyginant su komiteto teikiamu modeliu mano pataisa būtų tikrai racionali valstybės lėšų taupymo ir valdymo optimizavimo požiūriu.

Šiuo metu tarnyboje dirba iš viso 81 žmogus. Jeigu būtų įgyvendintas mano siūlymas sukurti valstybinę miškų ir saugomų teritorijų tarnybą, mes iš tų pačių darbuotojų sutaupytume valstybei, faktiškai 36 etatus galėtume grąžinti, apie 30% valstybės lėšų sutaupytume. Logika yra labai paprasta. Kadangi politikos ir strategijos formavimo funkcijos yra ministerijoje, politikos ir strategijos įgyvendinimo funkcijos turėtų būti pavestos miškų ir saugomų teritorijų tarnybai, kontrolė ir priežiūra – Aplinkos apsaugos inspekcijai, o ūkinė veikla, be abejo, būtų vykdoma urėdijose. Labai paprastas laipsniškas modelis. Tokį modelį aš ir siūlau šia pataisa.

PIRMININKAS. Taip. Pataisą norėtų paremti Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau ministro pasiūlymus paremti, nes, pirma, jis optimizuoja patį valdymą jį atpigina; antra, palieka valstybinę tarnybą, kuri prižiūrės, kaip miškai yra tvarkomi ir visa kita. Todėl prašau tiek pigumo požiūriu, tiek efektyvumo požiūriu, kad nebūtų išdraskytas tas pats kiemas po kelias institucijas… O kontrolė yra savarankiška institucija. Prašau pritarti gerbiamojo ministro siūlymui.

PIRMININKAS. Prieš Seimo narys B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Pone Pirmininke, jeigu mes kalbame apie lėšų taupymą, tai ministro pasiūlymas kaip tik pabrangins šį reikalą, nes vien tik iškabų keitimas jau kiek kainuoja. Ir blankai, ir antspaudai, ir panašiai. Kiek gi galima eksperimentuoti? Mes dabar turime pavadinimą “Generalinė urėdija”, tegul ir lieka. Viskas gerai sudėliota: saugomos teritorijos yra atskirtos, Generalinė urėdija – ūkinė veikla, kontrolė – inspekcijai, todėl aš manau, kad tikrai nevertėtų dabar grįžti vėl iš naujo ir sujaukti 5 straipsnį, nes jis tikrai suderintas su visomis institucijomis. Aš manau, kad jis šiuo metu yra iš tikrųjų optimaliausias, todėl aš prieš šį siūlymą.

PIRMININKAS. Pranešėjau, prašom.

J.RAISTENSKIS. Taigi, kolegos, mes komitete iš tiesų daug diskutavome dėl to 5 straipsnio, dėl valdymo. Vis dėlto geriausia, kai įstatyme nėra dviprasmybių. Generalinei urėdijai pavaldžios miškų urėdijos, Saugomų teritorijų direkcijai pavaldžios saugomos teritorijos. Jūs man teisėtai užduodate klausimą, sakykim, užduosite, o kas bus, jei tos urėdijos teritorijoje yra rezervatas, kas jį saugos? Taigi, kolegos, ateis Generalinės urėdijos atstovai, ateis Saugomų teritorijų direkcijos atstovai (teisės tolygios, jos tiesiogiai pavaldžios Aplinkos ministerijos Miškų ir saugomų teritorijų departamentui) ir išdiskutuos, nes saugomose teritorijose vyrauja vienokia … vyrauja saugojimo veikla, o urėdijose vyrauja medienos kirtimo ir miško produkcijos gaminimo ūkinė veikla. Ir dar vienas momentėlis – miškų ūkį aptarnaujančios organizacijos. Gerbiamojo ministro schemoje tai būtų Miškų ir saugomų teritorijų tarnybai pavaldžios institucijos. O kur gi, kolegos, privatininkai, privatūs miškai? Taigi miškų ūkį aptarnaujančios organizacijos turi būti tiesiogiai pavaldžios ministerijai ir vienodai teikti – ir valstybiniam sektoriui, ir privačiam – paslaugas. Taigi, kolegos, mes įsitikinę, kad mūsų schema valdymo požiūriu yra pranašesnė už gerbiamojo ministro. Ačiū.

PIRMININKAS. Reikėtų apsispręsti dėl siūlomos pataisos. Dar kartą registruotis? Gerai. Kviečiu dar kartą registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 90 Seimo narių. Taigi prašau išreikšti savo nuomonę, valią. Kas už tai, kad priimtume H.Žukausko siūlomą pataisą dėl įstatymo 5 straipsnio, prašom balsuoti. Jūs prieš? Gerai.

39 – už, 45 – prieš, susilaikė… Nepritarta pataisai.

Svarstome 5 straipsnio 2 dalies 6 punkto pataisą, kurią siūlo Seimo narys V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Aš atsiimu šią pataisą.

PIRMININKAS. Atšaukia. Tada svarstome 5 straipsnio 3 dalies pataisą, kurią teikia E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Pirmininke, aš manau, kad miškas… ir ne tik aš manau, bet daug kas mano, kad yra vis dėlto valstybės turtas, todėl manyčiau, kad Apsaugos inspekcija turėtų būti pavaldi Valstybės kontrolei. Todėl aš siūlau papildyti žodžiais “Apsaugos inspekcija, kuri yra pavaldi Valstybės kontrolei”, o šio straipsnio 2, 4 punktus išbraukti.

PIRMININKAS. Seimo narys B.Bradauskas norėtų išreikšti nepritarimą jūsų pataisai.

B.BRADAUSKAS. Aš manau, kad kontrolės funkcijos yra įstatyme, ir vieninga inspekcija, kuri kontroliuoja visus klausimus, yra Aplinkos ministerijoje, todėl ką nors keisti, išskirti aš tikrai nesiūlyčiau. Daug pigiau kainuoja, kai bendrą kontrolę atlieka vieninga kontrolės institucija – Aplinkos ministerijos institucija.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?

J.RAISTENSKIS. Komitetas svarstė gerbiamojo Seimo nario E.Klumbio pataisą ir jai nepritarė. Aplinkos apsaugos komitetas mano, kad Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija pavaldi aplinkos ministrui, ir jos statuto keitimui nepritarė. Be to, toks siūlymas neatitinka Valstybės kontrolės funkcinės paskirties, apie ką kalbėjo Seimo narys B.Bradauskas. Ačiū. Prašyčiau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad pritartume E.Klumbio pataisai dėl 5 straipsnio 3 dalies, prašom balsuoti.

10 – už, 51 – prieš, susilaikė 14. Pataisai Seimas nepritarė.

Dėl 5 straipsnio 5 dalies pataisą teikia Seimo narys V.Rinkevičius. Jai komitetas iš dalies pritarė. Ar jūs sutiktumėte su pritarimu iš dalies? Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Aš sutinku su komiteto redakcija.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti pono V.Rinkevičiaus pataisai, kurią suformulavo komitetas? Pritariame. Ačiū. 5 straipsnį baigėme svarstyti.

6 straipsnis. Pataisą teikia Seimo narys E.Klumbys. Prašom.

J.RAISTENSKIS. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Nereikia motyvuoti. Ar visi pritartume E.Klumbio… Laisvai. Tada pritariame.

Dabar 6 straipsnio 4 dalis. E.Klumbys teikia pataisą, kuriai komitetas nepritarė. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Pirmininke, aš šią pataisą siūlau tam, kad valstybės miško įmonės darbuotojas nebus valstybės valdininkas, pareigūnas, o valdininkais ir pareigūnais bus tik dalis valstybės miško įmonės darbuotojų, kurie turės šį statusą. Tam, kad geriausiai būtų atliekamos miško ir jo produkcijos apsaugos funkcijos, racionaliausia yra įsteigti miško policiją, arba sargybą, nes tik ji profesionaliai galės atlikti jai skirtas funkcijas bei gaudyti ir savus pažeidėjus, ir kitus, kas yra labai svarbu.

PIRMININKAS. Aš norėčiau jūsų paklausti. Jūs teikėte pataisas ir gruodžio 13, ir vasario 20 d. Kuri dabar? 13 daugiau apie sargybas? (Balsas salėje)

Jos panašios.

E.KLUMBYS. Gal aš perskaitysiu redakciją.

PIRMININKAS. Prašom.

E.KLUMBYS. Valstybinių miškų pareigūnų uždavinius, funkcijas bei pareigas nustato Valstybinių miškų pareigūnų ir valstybinės miškų sargybos nuostatai, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

PIRMININKAS. Suprantama. Dėl vasario 20 d. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti? Tada komiteto nuomonė.

J.RAISTENSKIS. Komitetas svarstė gerbiamojo Seimo nario E.Klumbio pataisą ir minėtai pataisai nepritarė. Motyvas būtų toks: įstatymo projekte numatyta, kad valstybinių miškų apsaugą vykdys miškų urėdijų miško apsaugos darbuotojai, todėl steigti specialią miškų sargybą, manome, netikslinga.

PIRMININKAS. Taigi prašom balsuoti. Kas už tai, kad pritartume E.Klumbio siūlomai pataisai dėl 6 straipsnio 4 dalies. Prašom balsuoti.

Už – 9, prieš – 46, plius Seimo nario A.Sakalo ir pranešėjo, prieš – 48, susilaikė 11. Pataisai nepritarta. Ir kitai pataisai tada… Čia susijusios, nereikia.

Dabar aš norėčiau pasitarti. Pagal mūsų darbotvarkę 12.00 val. yra numatytas Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pranešimas. Dar prieš tą pranešimą reikia pasirengti, sustatyti aparatūrą ir visa kita. Reikia daryti pertrauką. Jeigu mes padarom dabar pertrauką, išklausom pranešimą ir vėl tęsiame to paties Miškų įstatymo priėmimą? (Balsai salėje) Ne po pietų, dar mes tęsim iki pietų. Atsiprašau, svarstymą. Ar sutinkate su tokia tvarka? Tai darom pertrauką iki 12.05 valandos.

Pertrauka

Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko V.Grabausko metinis pranešimas “Lietuvos sveikatos sistemos harmonizavimas integruojantis į Europos Sąjungą”

PIRMININKAS. Norėčiau pradėti 4 mūsų darbotvarkės klausimą – Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko V.Grabausko pranešimas “Lietuvos sveikatos sistemos harmonizavimas integruojantis į Europos Sąjungą”. Kviečiu pranešėją į tribūną.

V.GRABAUSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės nariai, gerbiamieji ir mielieji, taip gausiai susirinkę Lietuvos medikai, merai, vicemerai, apskričių, savivaldybių atstovai! Skaitydamas Nacionalinės sveikatos tarybos metinį pranešimą šios kadencijos Seimui pirmą kartą, norėčiau priminti, jog Nacionalinės sveikatos taryba yra Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga sveikatos politikos koordinavimo institucija, veikianti pagal Seimo patvirtintus nuostatus. Šių nuostatų 2 straipsnio 6 punktas teigia: “Nacionalinė sveikatos taryba rengia ir kasmet teikia Seimui pranešimą apie gyventojų sveikatingumo ir sveikatos politikos formavimo bei įgyvendinimo būklę”. Taip pat noriu priminti, jog šios kadencijos Nacionalinė sveikatos taryba nusprendė Seimui teikti dviejų dalių metinius pranešimus.

Pirmoje dalyje pristatoma tai, kas yra parašyta nuostatuose, analizuojama Lietuvos gyventojų sveikatos būklė ir lyginama tarptautiniu mastu. O antroji pranešimo dalis yra skiriam kuriai nors ypač svarbiai, strateginei Lietuvos žmonių sveikatos ar sveikatos sistemos problemai. Prieš dvejus metus, pristatant pirmąjį pranešimą, buvo atkreiptas dėmesys į socialinių veiksnių įtaką Lietuvos žmonių sveikatai. Antrąjį pranešimą orientavome į jaunosios kartos, tai yra vaikų ir paauglių, sveikatos problemas. O šių metų pranešime gvildenamos kai kurios sveikatos sistemos problemos, iškylančios Lietuvai integracijos į Europos Sąjungą procese.

Noriu pasakyti, jog šiandien gana plačiai paplitusi nuomonė, kad derybų procese sveikatos sektorius turėtų kelti mažiausiai rūpesčių, neturėtų leisti įsigalėti nusiraminimo nuotaikai. Nors, tiesa, sveikatos priežiūros sistemos modelis yra kiekvienos valstybės reikalas ir atsakomybė, tačiau platesne prasme reali situacija yra gerokai sudėtingesnė. Jau vien laisvo darbo jėgos judėjimo Europos Sąjungos šalyse reikalavimas iškelia daug problemų sveikatos bei medicinos specialistų rengimo, jų kvalifikacijos pripažinimo, medicinos pagalbos teikimo srityse. O kur griežti reikalavimai užkrečiamųjų ligų kontrolės, aplinkos apsaugos, pacientų bei apskritai vartotojų teisių gynimo ir kitose srityse. Siekiant narystės Europos Sąjungoje, situaciją bei įsipareigojimus sveikatos sektoriuje apžvelgiančio leidinio iki šiol neturėjome. Kaip rodo praktika, ne tik medikams, bet ir pacientams narystė Europos Sąjungoje kelia daug klausimų ir nerimo. Dažnai tai susiję su informacijos neturėjimu ar jos prieinamumo problemomis.

Sudarydama metinio pranešimo turinį, Nacionalinė sveikatos taryba orientavosi į tas visuomenės sveikatos sritis, kurias daugiausia reglamentuoja Europos Sąjungos visuomenės sveikatos programa. Tai yra sveikatos stiprinimo, sveikatos rodiklių monitoringo, traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencijos, AIDS, vėžio, narkotikų kontrolės ir prevencijos bei kitų. Tai yra tų programų, kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės derybinius skyrius: socialinė politika ir užimtumas, aplinkos apsauga, laisvas asmenų judėjimas, statistika ir t.t.

Lygindami pagrindinius Lietuvos gyventojų sveikatos rodiklius su Europos Sąjungos vidurkiu, siekiame parodyti tuos skirtumus, dėl kurių turime aktyviau diegti geriausią Europos Sąjungos visuomenės sveikatos patirtį bei pasinaudoti Europos Sąjungos programų ir fondų siūloma pagalba. Socialinės politikos ir užimtumo derybinis skyrius apima daugiausia visuomenės sveikatos klausimų, tokių kaip tabako, narkotikų, vėžio, AIDS ir kitų užkrečiamų ligų kontrolės, profesinės sveikatos, kraujo saugumo ir kitų. Todėl šiame leidinyje detaliau nagrinėjamos būtent šiose derybinėse pozicijose akcentuojamos visuomenės sveikatos sritys. Nekartodami informacijos, kuri pateikta derybiniuose skyriuose, siekiame plačiau apžvelgti tai, kas nuveikta Lietuvoje būtent šiose srityse, bei informuoti visuomenę apie tai, ką reikia padaryti, atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas ir reikalavimus. Žinoma, atsižvelgdami į tai, kad Europos Sąjungos šalyse aplinkos apsaugai skiriama labai daug dėmesio, pateikiame glaustą informaciją apie aplinkos taršą ir kai kuriuos sveikatos sektoriaus įsipareigojimus, kas labai tampriai siejasi su gyventojų sveikata ir gyvenimo kokybe. Pasirengimas narystei Europos Sąjungoje yra susijęs su neišvengiamomis išlaidomis bei ne vien su sveikatos priežiūros sistemos resursais. Todėl metinio pranešimo baigiamojoje dalyje lyginome mūsų resursus su Europos sveikatos rodikliais trumpai apžvelgdami sveikatos priežiūros specialistų rengimo, pirminės sveikatos priežiūros plėtojimo bei sveikatos priežiūros finansavimo problemas.

Šiuo pranešimu siekiame prisidėti prie demokratiško informacijos skleidimo apie Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą procesą bei paskatinti ne tik medicinos bet ir plačiąją visuomenę pozityvioms diskusijoms ir sveikatos sektoriaus pertvarkai.

Pranešimą, jo rengimą ir publikaciją rėmė Atviros Lietuvos fondas, todėl viešai noriu padėkoti. Savo skyreliuose, skirtuose jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, kiekvieno asmeninei informacijai, rasite tik šiandien rytą iš spaustuvės pasirodžiusią kitą publikaciją. Tai yra Pasaulio sveikatos organizacijos anglų kalba paskelbtas leidinys apie Lietuvos sveikatos sistemą ir Lietuvos žmonių sveikatos problemas.

Taigi 1 dalis – “Svarbiausi Lietuvos sveikatos rodikliai”. Tikiuosi, kad net ir toliau sėdintiems Seimo nariams ir garbingiems svečiams bent jau kreivės bus matomos, nes netikiu, kad būtų matomi skaičiai. Šių visų diagramų struktūra yra vienoda. Yra pateikiama rodiklių dinamika per paskutiniuosius 20 ar 30 metų ir rodiklis, kuris šioje diagramoje analizuojamas. Visos diagramos teikiamos tokiu principu: Lietuvos duomenys teikiami raudona spalva nuspalvinta kreive, Europos Sąjungos vidurkis yra punktyrinė mėlyna kreivė. Be to, yra Europos Sąjungos šalių aukščiausioji ir žemiausioji ribos, kartu pažymint, ką kiekviena kreivė reiškia. Šios neryškios tamsios kreivės yra visų šalių kandidačių į Europos Sąjungą kreivės, jų duomenys.

Šioje skaidrėje rodomas natūralus gyventojų prieaugis. Iš to matome, jog ir toliau mūsų esama situacija labai sudėtinga, t.y. Lietuvoje žmonių miršta daugiau negu gimsta. Lietuvoje šis prieaugis yra mažesnis negu Vokietijoje, kuri iš visų Europos Sąjungos šalių turi mažiausią natūralų gyventojų prieaugį.

Integruotas, visapusiškai atspindintis žmonių sveikatos būklę indikatorius yra vidutinė būsimo gyvenimo trukmė. Ji šioje diagramoje rodoma atskirai vyrų ir moterų per paskutiniuosius 30 metų. Matome, jog stipriosios lyties vidutinė gyvenimo trukmė gerokai skiriasi nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio, gerokai skiriasi ir nuo netrumpiausią vidutinę gyvenimo trukmę turinčios Portugalijos, bet matome, jog šią krizę, kuri ištiko mus po 1990 metų, jau baigiame įveikti. Dailioji lytis atrodo kur kas europietiškesnė, nes nėra tokio didelio atotrūkio, palyginti tiek su Europos Sąjungos vidurkiu, tiek ir su mažiausią vidutinę gyvenimo trukmę turinčia Airija.

Kalbėdamas apie sveikatos problemas didelę dalį duomenų čia teikiu lygindamas mirtingumo rodiklius. Gali kilti klausimas, kodėl, kalbant apie sveikatą, yra teikiami mirtingumo rodikliai. Yra dvi priežastys: viena, kad tai yra antipodas sveikatai; antra, tai yra praktiškai vienintelė tarptautiniu mastu palyginama informacija, išskyrus tą dalį, kurią mokslininkai surenka specialių mokslinių projektų dėka.

Taigi matome, kad bendro mirtingumo rodikliai nėra tokie prasti, palyginti su Europos šalių kandidačių rodikliais. Jie netgi yra gana artimi Europos Sąjungos narei Portugalijai, kuri turi prasčiausius rodiklius iš 15 Europos Sąjungos šalių. Na, o mūsų dailioji lytis iš esmės atitinka Europos Sąjungos vidurkį.

Didžiausia Lietuvos žmonių sveikatos problema, kaip ir daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių, yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligų sukeltos mirtys. Jos Lietuvoje nulemia daugiau nei kas antrą mirtį. Čia jau situacija kitokia. Štai stipriosios lyties mirtingumo rodikliai nuo didžiausią mirtingumą turinčių Suomijos vyrų gerokai skiriasi, savaime suprantama, ir nuo Europos Sąjungos vidurkio. Tuo tarpu dailiosios lyties, kaip matyti, jie yra gana arti Europos Sąjungos rodiklių.

Iš širdies ir kraujagyslių ligų didžiausią problemą sudaro vadinamoji išeminė, koronarinė širdies liga. Jos rodiklių dinamika rodoma šioje skaidrėje. Iš jos matome, kad vėl nuo didžiausią mirtingumą turinčių airių mūsų vyrai dar gerokai skiriasi, tuo labiau nuo Europos Sąjungos vidurkio, bet moterys vėlgi gana europietiškai atrodo.

Mirtingumo dėl insulto pokyčiai rodo, kad mes esame gana arti prie blogiausius Europos Sąjungoje rodiklius turinčių stipriosios lyties portugalų ir dailiosios lyties portugalių.

Mirtingumo dėl vėžio tendencijos įvertinimas rodo, jog paskutiniu metu, per paskutiniuosius 4–5 metus, stebime tam tikrą mažėjimo tendenciją, ypač vyrų, kas turėtų mus nuteikti optimistiškai. Bet mirtingumas, net palyginti su didžiausią mirtingumą turinčia Prancūzijos vyrų populiacija, Lietuvoje yra kur kas didesnis. Tuo tarpu matome, kad moterų yra arti Europos Sąjungos vidurkio.

Didžioji mūsų bėda yra nenatūralios mirties priežastys, t.y. traumos, apsinuodijimai, savižudybės. Čia mes, jau žiūrėdami į skalę, matome, jog nuo didžiausią mirtingumą dėl išorinių priežasčių turinčių suomių mūsų stiprioji lygis skiriasi beveik 3 kartus, o moterų šis skirtumas kur kas mažesnis. Didžiausia mūsų problema iš nenatūralių mirčių yra savižudybės. Čia vyrai yra, aišku, lyderiai Europoje. Moterys praktiškai ne daug skiriasi nuo didžiausią mirtingumo rodiklį dėl savižudybių turinčių suomių.

Senoji inteligentų liga, grįžtanti šiandien ne tik į Lietuvą, bet ir daugelį pasaulio šalių, yra tuberkuliozė. Ji ilgą laiką buvo palyginama su Europos Sąjungos šalimis, bet šiandien sergamumo rodikliai gerokai viršija net didžiausią sergamumo rodiklį turinčių portugalų rodiklius. Malonu, kad šis beveik epideminis lygis yra įveiktas, sergamumas tuberkulioze po truputį mažėja.

Vienas tokių integruotų sveikatos rodiklių, kuris labai dažnai vartojamas kaip šalies socialinę ekonominę būklę atspindintis rodiklis, yra kūdikių iki 1 m. mirtingumo rodiklis. Čia matyti, kad Lietuva iš kandidačių ir apskritai iš Vidurio Rytų Europos šalių atrodo geriausiai.

1999 m. rodiklis yra 8,6 tūkstančiui gyvų gimusių, medikai žino, ką tai reiškia. Nėra taip lengva jį pasiekti. Netoli mes esame nuo Europos Sąjungos šalių pagal šį rodiklį. Vienas iš tokių labai paprastų, bet kūdikių išgyvenamumą rodančių parametrų yra naujagimių svoris. Štai riba – 2,5 kilogramo ir mažiau sveriančių naujagimių skaičius Lietuvoje yra gerokai mažesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. Jis yra labai artimas mažiausiai tokio svorio naujagimių turinčios šalies, tai yra Liuksemburgo. Pavojingas periodas po gimimo, mediciniškai vadinamas perinatalinis mirtingumas, demonstruojamas čia, matote, nė kiek ne prastesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. Ta proga noriu pasakyti labai gerą iliustraciją – tai nacionalinė perinatalinė programa, kuri labai efektyviai Lietuvoje vykdoma nacionalinėmis pajėgomis ir teikiant pagalbą Vakarų Europai. Galime padaryti stebuklui prilygstančius dalykus, tik reikia tam pasiryžti. Žinių užtenka, tik reikia tam investicijų. Šiuo atveju perinatalinei programai jų atsirado.

Antroji dalis. Europos Sąjungos visuomenės sveikatos programos reglamentuojamos sritys ir kaip mes atrodome šiose srityse Europos Sąjungos kontekste. Europos Sąjungos reikalavimai sveikatos srityje. Pirmiausia Europos Sąjungos šalys išsaugojo nacionalinį suverenitetą finansuojant bei organizuojant sveikatos priežiūrą ir teikiant paslaugas. Tai yra tai, ką aš jau minėjau, sveikatos priežiūros modelis yra kiekvienos šalies nacionalinė atsakomybė. 1993 metų Maastrichto sutarties trečiame skyriuje Europos Bendrija įpareigojama siekti kuo geresnio sveikatos apsaugos lygio. Šis principas privalomas visų sričių Europos Sąjungos politikai, pabrėžiu, privalomas. 1999 metų Amsterdamo sutarties 152 straipsnyje minima, jog formuojant ir įgyvendinant bet kurios srities Europos Sąjungos politiką bei veiksmus būtina siekti kuo aukštesnio žmonių sveikatos apsaugos lygio. Vėl pabrėžiama – būtina. Europos Sąjungos 1996–2000 metų visuomenės sveikatos programos, kurios, tiesą sakant, dar porą metų yra pratęstos, apima štai tokias sritis: sveikatos stiprinimas, ugdymas ir mokymas, sveikatos rodiklių monitoringas, kova su vėžiu, kova su AIDS ir kitomis užkrečiamomis ligomis, kova su narkomanija, sužalojimų prevencija, su aplinkos tarša susijusių ligų prevencija, retų ligų prevencija ir kontrolė. Aš toliau komentuosiu Lietuvos duomenis būtent laikydamasis šios programos ir kitos, kuri dabar labai intensyviai diskutuojama ir greičiausiai po metų, vėliausiai po dvejų taps pagrindine. Tai yra visuomenės sveikatos prioritetinės sritys: sveikatos informacijos ir žinių gerinimas, skubaus atsako į grėsmę sveikatai mechanizmo įdiegimas kuriant monitoringo ankstyvo išaiškinimo į greitą atsaką sistemą, sveikatą lemiančių veiksnių nustatymas ir valdymas sveikatos išsaugojimo stiprinimo, sveikatos ugdymo ir ligų profilaktikos priemonėmis.

Taigi pradėsiu nuo vienos iš jų. Nuo vėžio. Kokia Lietuvoje yra padėtis? Mirtingumo struktūroje vėžio lemiamos mirtys užima antrą vietą. 1999 metais kas penktas Lietuvoje miręs žmogus mirė nuo vėžio. Apie pusę visų vėžio formų Lietuvoje diagnozuojama labai vėlai. Iš esmės nebeįmanoma padėti. Tai yra trečia ir ketvirta vėžio stadijos. Nuo 1994 m. mirtingumas nuo vėžio, kaip jau rodžiau, mažėja, tačiau lieka ženkliai didesnis, net iki trečdalio, nei Europos Sąjungos vidurkis. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos kovos su vėžiu veiksmų plano rekomendacijas, Lietuvoje būtina intensyvinti gyventojų informavimą ir sveikatos mokymą. Siekti kuo anksčiau diagnozuoti onkologines ligas, nacionaliniu mastu vykdyti krūties ir gimdos kaklelio vėžio ankstyvos diagnostikos programą. Iliustruodamas keletą diagramų, tai, kas pasakyta šioje apibendrinančioje skaidrėje, noriu atkreipti dėmesį. Štai mirtingumo nuo plaučių vėžio pokyčiai, baisiausios ligos, kur pakankamai sunku, kartais tiesiog neįmanoma pagelbėti. Vyrų mirtingumo nuo plaučių vėžio pradedant 1994 metais Lietuvoje matomas ženklus, statistiškai patikimas mažėjimas. Nuo Pabaltijo kažin kiek nesiskiriame, bet nuo Europos Sąjungos vidurkio skiriamės. Čia noriu, kolegos, pabrėžti, kad tai visų pirma yra vyresnio amžiaus vyrų populiacijos, su rūkymo įpročiu sumažėjimo rezultatai. Jeigu nekontroliuosime šios situacijos, kreivė vėl pradės kilti į dangų. Moterys. Apskritai Lietuvos dailioji populiacija yra tradiciškai pagal savo kultūrą mažai rūkanti, bent iki šiol taip buvo. Štai ir atspindys mirtingumo nuo plaučių vėžio rodikliuose.

Dvi būdingos dailiosios lyties vėžio lokalizacijos – tai krūties ir gimdos kaklelio vėžys. Štai matome, Lietuvos duomenys rodo, jog sergamumas krūties vėžiu yra mažesnis nei Norvegijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Gimdos kaklelio vėžiu sergama panašiai kaip Norvegijoje, bet gerokai daugiau negu Švedijoje ir Suomijoje. Tačiau pažiūrėkime į mirtingumo rodiklius. Noriu atkreipti dėmesį, kad štai mažiau sergama krūties vėžiu, bet jeigu žiūrėsime į mirtingumo rodiklius, tai mūsų moterys miršta kur kas dažniau nei mūsų kaimynų, Skandinavijos, dailioji lytis. O gimdos kaklelio vėžio padėtį iš viso reikia vertinti kaip tam tikrą tragediją. Matome, kad pas mūsų kaimynus mirtingumo kreivė eina žemyn, o Lietuvoje kyla aukštyn.

Sužalojimų prevencija. Mirtingumo struktūroje ši priežastis užima trečią vietą, nulemdama beveik kas devintą mirtį, 15%. 1999 metų rodikliai rodo, kad mirtingumas nuo šios priežasties, nenatūralios priežasties viršija Europos Sąjungos vidurkį net tris kartus. Mirtingumas dėl savižudybių ir toliau lieka didžiausias Europoje. Liūdniausia, jog vaikai ir paaugliai dėl nelaimingų atsitikimų miršta daug dažniau nei dėl kitų priežasčių. Todėl atsižvelgiant į Europos Sąjungos sužalojimų prevencijos programą, Lietuvoje būtina vykdyti valstybinio traumatizmo profilaktikos programą. Ją koreguoti pagal pasaulio sveikatos organizacijos sveikatos politiką, kuri yra apibrėžta dokumento, kurį, beje, priėmė Pasaulio sveikatos organizacija prezidentaujant Lietuvai, prieš dvejus metus, ,,Sveikatos politika XXI amžiuje” ir pagal atitinkamas Europos Sąjungos direktyvas. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas traumų išvengimui vaikų populiacijoje. Įsteigti traumatizmo, nelaimingų atsitikimų ir apsinuodijimų valstybės registrą, sužalojimų registravimą pritaikyti prie Europos Sąjunga sistemos.

AIDS ir kitos užkrečiamos ligos. Tik ŽIV ir AIDS atvejų Lietuvoje yra mažiau negu Europos Sąjungoje, tuo tarpu kitų užkrečiamųjų ligų yra gerokai daugiau. AIDS sparčiau plinta tarp narkomanų. Problema ta, jog mažėja infekuotųjų amžius, t.y. vis jaunesni žmonės užsikrečia ŽIV. Didėja reabilitacijos poreikis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicija skiria socialinę politiką ir užimtumą, turėtų atkreipti dėmesį į būtinybę tobulinti teisinę bazę. Siekiant užtikrinti savo ir Europos Sąjungos piliečių saugumą, būtina sukurti epidemiologinę stebėjimo ir kontrolės sistemą, o tam būtini resursai; užtikrinti Lietuvos dalyvavimą AIDS ir kitų užkrečiamųjų ligų Europos Sąjungos sveikatos programose; teikti prioritetą pirminei profilaktikai ir, žinoma, tobulinti laboratorinės diagnostikos kokybę. Štai kaip grafiškai atrodo sergamumas AIDS 100 tūkst. gyventojų, pradedant 1985 m. ir baigiant 1999 metais: Lietuvos kreivė, Suomija, Europos Sąjungos vidurkis, Portugalija. Reikėtų pasakyti, kad turbūt Dievo pirštas mus saugo kol kas. Reikėtų padaryti viską, kas įmanoma ir net neįmanoma, kad ši kreivė taip ir liktų Lietuvoje. Bet tam, gerbiamieji Lietuvos Seimo nariai, reikia resursų.

Kur kas liūdnesnė situacija kitų, kaip minėjau, užkrečiamųjų ligų. Ir šiuo atveju epidemija, kuri prasidėjo po 1990 metų, – sergamumas sifiliu. Ačiū Dievui, kaip sakoma, po truputį jau kontroliuojama, bet tai yra iš tiesų Rytų Europos rykštė.

Narkomanijos prevencija ir kontrolė. Lietuva yra ratifikavusi tris Jungtinių Tautų konvencijas narkotikų klausimais, tačiau Lietuvoje yra pastebimos nepalankios nelegalaus narkotikų vartojimo tendencijos. Kodėl aš sakau “nelegalaus”? Todėl, kad medicininiais tikslais yra naudojama dalis narkotikų. Daugėja eksperimentavimo tarp jauniausių mūsų piliečių – moksleivių. Pavojinga tai, jog amžius tų, kurie pabando narkotikų, nuolat jaunėja, kyla gydymo poreikis. Narkotikų vartojimas plinta ne tik didžiuosiuose miestuose, plinta visoje Lietuvoje, auga su narkotikais susijęs nusikalstamumas. Reikia prisiminti, kad daugiau nei 60% infekuotųjų ŽIV yra intraveniškai vartojantys narkotikus asmenys, todėl derybinėje pozicijoje būtina siekti užtikrinti ne tik derybinę poziciją ir apskritai tarpžinybinį bendradarbiavimą sprendžiant šią problemą, bet ir plėtoti pirminę profilaktiką, sukurti gydymo, reabilitacijos, reintegracijos į visuomenę sistemą, užtikrinti Lietuvos dalyvavimą Europos Sąjungos sveikatos programose. Štai iliustracija, kuri neturi nuraminti, nors žvelgiant į ją atrodytų, kad dar Lietuva nėra tokioje siaubingoje situacijoje kaip kai kurios kitos šalys. Pirmą kartą susirgusių narkomanija ir toksikomanija skaičius 100 tūkst. gyventojų. Europos Sąjungos vidurkis, Portugalija, turinti didžiausią susirgusiųjų skaičių, Italija turinti mažiausią susirgusių skaičių. Štai Lietuva. Reikėtų vėlgi sakyti ačiū Dievui, reikėtų stengtis, kad ši kreivė nekiltų į viršų.

Aplinkos tarša ir sveikata. Lietuvoje yra tikrai labai daug duomenų. Aš pateikiu tik labai glaustą informaciją. Amsterdamo sutartyje aplinkosaugai suteiktas išskirtinis prioritetas. Tai vienas iš labiausiai Europos Sąjungos reglamentuojamų skyrių. Apie 300 direktyvų, reglamentų, sprendimų, rekomendacijų įvertins Lietuvos pasirengimą narystei Europos Sąjungoje. Štai ACQUIS communautaire įpareigojimai Lietuvai: aplinkos taršos monitoringo sistemos sukūrimas; aplinkos saugos programų įgyvendinimas kontroliuojant oro, dirvožemio taršą; geriamojo ir paviršinio vandens kokybės užtikrinimas; triukšmo kontrolė; atliekų tvarkymas, tarp jų, žinoma, ir medicininių; radiacinė sauga – bendroji pacientų, medikų; visuomenės sveikatos infrastruktūros išplėtojimas.

Kitas Europos Sąjungos visuomenės sveikatos skyrius yra sveikatos stiprinimas ir ugdymas. Būtina pabrėžti, kad pagrindiniai sveikatos stiprinimo ir ugdymo principai ir prioritetinės kryptys atitinka Lietuvos gyventojų sveikatos problemas bei pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Sąjungos rekomendacijas. Turime labai daug informacijos Lietuvoje ir nemažą būrį profesionalų, dirbančių toje srityje. Tačiau kokia problema? Dėl nepakankamo ir nereguliaraus finansavimo įgyvendinamos ne visos programose numatytos priemonės, ypač bloga situacija apskrityse ir savivaldybėse. Pavyzdžiui, 1999 m. duomenimis, daugiau nei pusė programų, kurias sukūrė apskrityse ir savivaldybėse, negavo finansavimo. Dalinis problemos sprendimas kaip išeitis iš padėties – pabandyti integruoti valstybines problemas, skirtas svarbiausių lėtinių ir infekcinių ligų profilaktikai, sujungiant jose sveikatos stiprinimo ir ugdymo komponentus. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos visuomenės sveikatos programos prioritetus, būtina skirti ypatingą dėmesį sveikatos mokymui ir sveikos gyvensenos ugdymui mokyklose, darbo vietose, ligoninėse ir apskritai bendruomenėje.

Sveikatos monitoringas. Situacija Lietuvoje yra tokia, kad mūsų sveikatos informacinė sistema tikrai sudaro sąlygas gyventojų sveikatos būklei stebėti ir vertinti pagal tarptautinius standartus. Tai yra sritis, kuria ne kiekviena netgi gerokai labiau išsivysčiusi šalis, turtingesnė šalis gali pasigirti. Pavyzdžiui, skandinavai tik trečiaisiais metais po informacijos surinkimo ir analizės skelbė duomenis. Tuo tarpu Lietuvoje Nacionalinis sveikatos ir informacijos centras gali ją skelbti po pirmojo kitų metų ketvirčio. Tai yra iš esmės sektinas pavyzdys ir cituojamas visoje Europoje. Aš nekalbu, kad mes taip pat turime pakankamai problemų, tačiau atsakas į prioritetines 2001–2006 metų Europos Sąjungos visuomenės sveikatos programos rekomendacijas turėtų būti, jog sveikatos informacija turi būti lengvai prieinama politikams, sveikatos srities profesionalams bei visuomenei. Ji turėtų būti analizuojama, teikiama truputį kitaip, dažniau, suprantamiau. Būtinos investicijos kompiuterizavimui. Niekur nuo to nedingsime. Dalyvavimas Europos Sąjungos sveikatos monitoringo programoje užtikrins, viena vertus, stimuliavimą, kita vertus, standartus ir kokybę to, ką mes darome.

Alkoholio vartojimo mažinimas. Lietuvoje sergančiųjų alkoholinėmis psichozėmis skaičius per dešimtmetį išaugo daugiau nei keturis kartus. Mirtingumo dėl alkoholio rodiklis – vienas didžiausių Europoje, smarkiai viršijantis Europos Sąjungos vidurkį. 70% savižudybių yra susijusios su alkoholiu. Transporto traumų, su alkoholiu susijusių nusikaltimų skaičius bent iki pastarųjų metų augo. Todėl sveikatos priežiūros profesionalams labai sunku klausytis debatų apie alkoholio vartojimo liberalizavimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės derybinė pozicija čia turėtų būti nediskutuotina. Reikėtų vadovautis Europos Sąjungoje taikomu diferencijuotų alkoholinių gėrimų mokesčių principu, t.y. akcizo mokestis siejamas su alkoholinių gėrimų stiprumu – kuo stipresnis gėrimas, tuo didesnis akcizas.

Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos, valstybinio alkoholio reklamos ir vartojimo reguliavimo principai turėtų būti taikomi Lietuvoje, jie yra gerai žinomi. Ir tiesiog būtų laikas, kad alkoholio (ir aš vėliau paminėsiu – tabako) mokesčių procentas, kaip yra daugelyje šalių, būtų skiriamas prevencinėms programoms. Štai čia iliustracija, kaip atrodome mes savo mirtingumo dėl alkoholio rodikliais, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu. Štai Prancūzija, kur yra didžiausias Europos Sąjungos šalių mirtingumas, ir Olandija, kur yra mažiausias.

Tabako vartojimo mažinimas. Lietuvos vyrų populiacija yra tarp daugiausiai rūkančiųjų, žodžiu, dūmijanti Lietuvos vyrų populiacija. Tai labai veikia šeimos biudžetą – didėja išlaidos rūkalams. Tabakas sukelia (nors ta informacija daug kartų skelbta, kažkodėl į ją rimtai nežiūrima, tačiau reikėtų mąstyti) mažiausiai 24 ligas. Rūkymas, cigaretės sukelia 90% baisiausios ligos – plaučių vėžio, tris ketvirtadalius kitos siaubingos ligos – lėtinių plaučių ligų, kas ketvirtą miokardo infarktą ir t.t. Beveik ketvirtadalis visų mirčių Lietuvoje yra sąlygotos tabako.

Didėjantis sergamumas didina sveikatos priežiūros išlaidas. Derantis reikėtų atkreipti dėmesį, jog būtina spartinti tabako akcizų didinimo tempus. Mums teks tai daryti norim nenorim, nes tai yra Europos Sąjungos direktyva. Jau minėjau, 1% mokesčių derėtų skirti sveikatos programoms finansuoti. Tai rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, tai daro daug Europos Sąjungos valstybių. Užtikrinti piliečių teisę į neužterštą aplinką yra tiesioginė mūsų valstybės pareiga, nes yra įrodyta, kad beveik du trečdalius tos rizikos, kurią sukelia tabako dūmai, gauna nerūkantys žmonės, jeigu jie yra rūkančiųjų aplinkoje. Ypač tai svarbu vaikams, apskritai jauniems žmonėms. Mes turime Tabako kontrolės programą, turime vieną iš geriausiai vertinamų Tabako kontrolės įstatymą, tik derėtų juos vykdyti. Štai žiupsnelis informacijos, rodantis, jog pagal reguliariai rūkančių vyrų, vyresnių nei 15 metų amžiaus, skaičių esame prie Europos Sąjungos šalių maksimumo, t.y. Graikijos. Tuo tarpu pažiūrėkime į Švediją – yra perpus mažiau rūkančių. Norėtųsi, kad šita Lietuvos dailiosios lyties kultūrinė tradicija išliktų. Aš tai sakau todėl, kad vis dažniau jaunos Lietuvos moterys pradeda rūkyti. Jeigu paskaičiuotume, šiandieną mūsų moterys per metus rūkalams išleidžia, paleidžia dūmais 73 mln. Lt. Jeigu Lietuva išlaikys tas pačias rūkymo įpročių didėjimo tendencijas, pasiekdama Lenkiją. Tada mūsų dailioji lytis išleis 170 mln. Lt per metus. Skaičiai, man atrodo, kalba patys. Visiškai aišku, kodėl tabako kompanijos taip atkakliai siekia, jog lietuviai pradėtų anksčiau ir daugiau rūkyti.

Kraujo saugumas. Įgyvendindama Amsterdamo sutarties 152 straipsnio nuostatas bei Europos Sąjungos direktyvas, reglamentuojančias kraujo ir kraujo produktų kokybę, Lietuva artimiausiu metu turėtų keisti Kraujo donorystės įstatymą ir, siekdama savanoriškos donorystės, siekti apsirūpinti kraujo produktais iš savo šalies, donorų kraują tirti šiuolaikinėmis laboratorijų technologijomis, įdiegdama nepriklausomą kokybės kontrolę, vykdyti žmogaus organų ir audinių transplantacijos programą.

Paskutinioji pranešimo dalis – sveikatos priežiūra. Pradedu medikų skaičiumi ir specialistų rengimu. Situacija. Labai norėtųsi, kad išnyktų neteisingas mitas, jog medikų Lietuvoje per daug. Jų pertekliaus tikrai nėra. Antra. Specialistų rengimas iš esmės atitinka Europos Sąjungos reikalavimų principus, išskyrus rezidentūrų programos trukmę, kuri, nepaisant mūsų profesijos atstovų nepasitenkinimo, Lietuvoje vis dėlto yra per trumpa. Teks ją ilginti.

Lietuvos Respublikos derybinė pozicija. Skyriuje “Laisvas asmenų judėjimas” turėtų būti tobulinama sveikatos priežiūros specialistų rengimo ir tęstinio mokymo programa. Reikia siekti kvalifikacijos pripažinimo, įstoti į Europos medicinos specialistų sąjungą, kurios tikslas – sveikatos kokybės gerinimas, harmonizuojant Europos Sąjungos medicinos specialistų darbą bei vykdant tęstinio specialistų mokymo programas. Štai kaip mes atrodome Europos žemėlapyje. Lietuvos gydytojų skaičius 100 tūkst. gyventojų yra labai netolimas nuo Europos Sąjungos vidurkio ir gerokai mažesnis negu daugelyje Europos Sąjungos valstybių. Štai palyginkime su Italija. Gydytojų stomatologų skaičius – iš viso tragedija tam tikra prasme, nes čia mes net nesiekiame Europos Sąjungos vidurkio. Farmacininkų skaičius – tas pat, mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Medicinos seserų skaičius – palyginti su Europos Sąjungos šalimis kandidatėmis, mes lyg ir turime daugokai, jeigu žvelgtume į šitą kreivę. Bet štai pažiūrėkime į Suomiją – mes turime net tarp 3 ir 4 kartų mažiau. Bendrosios praktikos gydytojų skaičius yra mažas dėl suprantamų priežasčių – mes juos pradėjome rengti paskutiniuoju metu. Dvi aukštosios mokyklos fiziškai nepajėgios parengti tiek, kiek šiandien iš tiesų reikėtų, bet procesas vyksta. Ambulatorinių apsilankymų skaičius Lietuvoje vienam gyventojui per metus yra praktiškai toks pat, kaip yra Europoje.

Kalbėdamas apie sveikatos priežiūros sistemos plėtrą, noriu pabrėžti, kad, vertindami situaciją, mes dažnai kalbame, jog įstatymai mums trukdo ką nors daryti. Nacionalinės sveikatos tarybos nuomone, įstatyminė bazė iš esmės tikrai parengta, reikia tik ją iki galo vykdyti.

Problemos. Yra neefektyvus nacionalinės sveikatos koncepcijos įgyvendinimas, per didelė stacionarinės pagalbos apimtis, atsilieka pirminės sveikatos priežiūros struktūrų formavimas, trūksta bendrosios praktikos gydytojų, bendruomenės slaugos ir kitų šioje struktūroje dirbančių specialistų, nepakankamas specializuotos medicinos pagalbos ir bendrojo sveikatos priežiūros tinklo ryšys.

Nacionalinė sveikatos taryba rekomenduoja: stiprinti bendrosios praktikos gydytojų instituciją, jos dalyvavimą profilaktiniame darbe; decentralizuoti pirminės sveikatos priežiūros sistemą, optimizuoti sveikatos priežiūros tinklą, atsižvelgiant į pacientų, o ne įstaigų vadovų poreikius; specializuotą medicinos pagalbą susieti su daugiaprofilinėmis sveikatos priežiūros įstaigomis.

Štai kaip atrodo vykstantys sveikatos reformos procesai, jeigu vertintume pagal tokius labai biurokratinius rodiklius. Ligoninių lovų skaičius, matome, nuolat mažėja, yra maždaug toks kaip Liuksemburge, kur yra daugiausiai lovų, bet gerokai didesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Tarp šalių kandidačių mes, ko gero, turime daugiausiai lovų. Tačiau guldymų į stacionarą skaičius, matome, auga. Tai rodo, kad lovų apkrovimas yra tikrai labai didelis. Reikia pasakyti atvirai, tai yra Sveikatos draudimo įstatymo ypatumų atspindys. Pažiūrėkime, kaip funkcionuoja stacionaro lova. Tendencijos yra tikrai europinės. Vidutinė stacionarinio gydymo trukmė drastiškai mažėja, yra beveik pasiekusi Europos Sąjungos vidurkį.

Problema yra sveikatos priežiūros finansavimas. Europos Sąjungos šalių bendrojo vidaus produkto, skiriamo sveikatos priežiūrai, vidurkis yra 8,6%. Bendrojo vidaus produkto dalis, tenkanti sveikatos priežiūrai, nuolat Lietuvoje augo. 1998 m. buvo maždaug 5,3%, tačiau, palyginti su kitomis šalimis kandidatėmis, esame sąrašo apačioje. Tik bulgarai, latviai ir rumunai skiria mažiau.

Pagrindinis Europos Sąjungos šalių kandidačių sveikatos priežiūros finansavimo bruožas yra jo mišrus modelis, t.y. derinantis sveikatos draudimą bei biudžetinį finansavimą. Bendras bruožas visoms šalims kandidatėms yra tas, jog iki 90% ligoninių liko valstybės žinioje, ir ta menka privatizacijos apimtis kompensuojama decentralizuojant valdymą.

Toliau. Todėl privatizacijos apimtis ambulatorinėje grandyje yra labai nevienoda šalyse kandidatėse, bet ji labai auga. Tas pats galioja ir Lietuvai. Medicinos prekių gamyba ir prekyba beveik 100% yra privati. Lietuvoje privatizacijos apimtis taip pat didžiausia ambulatorinėje grandyje. Stomatologijos – beveik trys ketvirčiai, farmacijos – beveik 90%, bendrosios praktikos, deja, – tik 10%, bet auga.

Artimiausia strategija – įstatymo vykdymo užtikrinimas. Čia turima omeny surinkimas. Ligonių kasos negali apmokėti daugiau sveikatos priežiūros įstaigoms, negu jos turi.

Papildomas sveikatos draudimo skatinimas. Siekimas artėti prie Europos Sąjungos skiriamos bendrojo vidaus produkto proporcijos, jeigu mes norime atrodyti europietiškai. Nebūtinai kopijuoti kurios nors šalies modelį, nes jie yra labai skirtingi. Užtikrinti principinių sveikatos politikos nuostatų įgyvendinimo tęstinumą, kas ir vyksta.

Štai kaip atrodo grafiškai tai, kur mes esame. Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos finansavimas, nesiekiantis net to, kas skiriama Liuksemburge, t.y. tos proporcijos. Jeigu mes pažiūrėsime absoliučiais skaičiais arba vienam gyventojui, tai ten iš viso labai sudėtinga. Štai išlaidų, tenkančių vieno gyventojo sveikatos priežiūrai, kitimas JAV doleriais pagal perkamąją galią. Europos Sąjungos vidurkis, kur skiriama mažiausiai – Graikijoje, čia yra Lietuva, iš esmės ji priskiriama prie mažiausiai. Netgi šalių kandidačių. Štai čia yra vėliausi duomenys išlaidų, tenkančių vienam gyventojui pagal perkamąją galią, minėtos Europos Sąjungos vidurkis (čia yra maksimumas, čia yra minimumas), mes esame toli. Už mus mažiau tik Latvija, Bulgarija ir Rumunija.

Baigdamas pateikimą, noriu atkreipti dėmesį, jog tie procesai, kurie vyksta Lietuvoje, nėra išskirtinis reiškinys nei Europoje, nei pasaulyje. Sveikatos sistemos reformos vyksta visur iš esmės dėl dviejų priežasčių: resursų stokos ir nepakankamo sistemos efektyvumo. Tačiau vieną pagrindinių motyvų, dėl ko reforma turėtų vykti, labai dažnai šalys pamiršta. Pagrindinis reformos tikslas turėtų būti – daugiau sveikatos Lietuvos žmonėms. Tai būtų kur kas realiau įvykdoma, jeigu nuosekliai būtų įgyvendinami Nacionalinės sveikatos koncepcijos principai, kurie reikštų, jog prioritetas teikiamas visuomenės sveikatos priežiūros stiprinimui, sveikatinimo ir ligų profilaktikos programoms, pirminės sveikatos priežiūros struktūrų plėtotei ir teikiant pirminę, antrinę, tretinę pagalbą resursai išdėstomi racionaliai, o ne taip, kaip kam norisi ir atrodo.

Išvados. 1. Lietuvos gyventojų sveikatos būklės kitimo vertinimas pagal svarbiausius rodiklius leidžia teigti, jog dešimtmečio pradžioje prasidėjusi sveikatos krizė įveikta, daugelio rodiklių teigiami pokyčiai registruojami jau nuo 1994–1995 metų. Tačiau Nacionalinė sveikatos taryba įspėja, jog neskiriant pakankamai lėšų visuomenės bei asmens sveikatos priežiūrai, sveikos gyvensenos ugdymui sveikatos rodikliai neišvengiamai blogės.

2. Nors Europos Sąjunga nereglamentuoja šalių sveikatos priežiūros organizavimo ir paslaugų teikimo, bet Amsterdamo sutarties 152 straipsnis įpareigoja, jog formuojant ir įgyvendinant bet kurios srities Europos Sąjungos politiką ir veiksmus būtina siekti kuo aukštesnio žmonių sveikatos lygio.

3. Pagrindiniai Lietuvos sveikatos skirtumai, palyginti su Europos Sąjungos šalimis, dar gana ryškūs, bet šių rodiklių pokyčiai teikia vilčių, tuo labiau kad Baltijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių kontekste Lietuva išsiskiria teigiamomis tendencijomis. Tačiau norint šias tendencijas išlaikyti būtina, kad integracijos į Europos Sąjungą procese Lietuva palaipsniui artėtų prie Europos Sąjungos šalių sveikatos priežiūros sistemos finansavimo proporcijos vidurkio.

4. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų rengimo bei tobulinimo programos iš esmės atitinka Europos Sąjungos principus. Nacionalinė sveikatos taryba rekomenduoja jungtis į Europos medicinos specialistų sąjungą ir siekti kvalifikacijos pripažinimo.

5. Plėtojant Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą, nebūtina kopijuoti kurios nors šalies modelį. Tiek Europos Sąjungos, tiek šalių kandidačių patirtis iš tiesų nepaprastai įvairi. Reikia pasiimti iš jų tai, kas yra mums naudinga. Tolesnė sveikatos sistemos veikla, įgyvendinant visuomenės sveikatos principus, orientuotųsi į sveikatos netolygumų pašalinimą visuomenėje, teisumą ir socialinio teisingumo sveikatos santykiuose skatinimą turėtų būti Lietuvos sveikatos sistemos reformos sėkmės garantas.

Ir baigdamas noriu pacituoti Lietuvos Respublikos Atkuriamojo Seimo 1991 m. spalio 30 d. priimtos Lietuvos nacionalinės sveikatos koncepcijos teiginį, kuris, viena vertus, reikalauja tęstinumo, kita vertus, iliustruoja, jog Nacionalinė sveikatos taryba ir apskritai sveikatos profesija nereikalauja kažko nerealaus. Cituoju: “Kadangi sveikata yra gyvybinis tautos normalaus egzistavimo poreikis, būtina, kad galimų ekonominių sukrėtimų laikotarpiu realus sveikatos apsaugai naudojamų išteklių dydis nesumažėtų”. To ir tikimės. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkui pranešėjui profesoriui V.Grabauskui. Mūsų darbotvarkėje šios dalies klausimų ir atsakymų nėra, todėl turime toliau tęsti Miškų įstatymo priėmimą. Dėkui. (Balsai salėje)

Gerai. 5 minučių pertrauka.

Pertrauka

Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-59(3*) (svarstymo tęsinys)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Kol mes susėsime, norėčiau jums pranešti, kad Seimo narys M.Pronckus švenčia 65-metį. Ta proga norime jį pasveikinti. (Plojimai)

Kviečiu pranešėją į tribūną. Tęsiame svarstymą. Svarstome įstatymo 7 straipsnį. 7 straipsniui pataisą teikia Seimo narys E.Klumbys. Prašom pateikti.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Pirmininke, čia buvo keletas pataisų. Tačiau aš noriu pateikti tą galutinį variantą ir atkreipti ypatingą dėmesį į prekybą ir ūkinę veiklą, susijusią su nenukirstu mišku. Mes turime Latvijos pavyzdį, kai būtent tokia veikla padarė didelių nuostolių tos valstybės miškų ūkiui. Ir dėl to aš siūlau 7 straipsnio 1 pastraipą formuluoti taip: ,,Valstybės miško įmonės, miškų urėdijos veikia pagal Valstybės miško įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miško ūkio veiklą valstybės miškuose, parduoda pagamintą miško produkciją, o išimtinais atvejais ir nenukirstą mišką bei teikia paslaugas. Pagamintos miško produkcijos ir nenukirsto miško pardavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė”.

PIRMININKAS. Tai čia dėl 7 straipsnio 1 dalies. Čia buvo daug jūsų pataisų, bet, taip suprantu, kovo 20 dienos.

J.RAISTENSKIS. Palaukit, kovo 20 dienos.

PIRMININKAS. 30 pagal visus… 30, jeigu žiūrit. Už pataisą norėtų pasisakyti Seimo narys Z.Balčytis. Prašau.

Z.BALČYTIS. Aš labai atsiprašau, aš čia netyčia nuspaudžiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė K.D.Prunskienė kalba už pataisą.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš manau, kad yra parsminga labiau kontroliuoti, riboti stataus miško išpardavinėjimą, nes iš tikrųjų gali būti nelinksmos pasekmės Lietuvos miškams. Todėl ta pataisa, kurią siūlo kolega E.Klumbys, manau, yra palaikytina. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš norėtų pasisakyti Seimo narys A.Macaitis. Prašau.

A.MACAITIS. Dėkoju. Aš norėčiau pasakyti, kad visų pirma nėra valstybės miškų įmonių. Tai yra visiškai atskiras statusas ir tada netgi reikėtų atskirą įstatymą priimti. Noriu, kad jūs į tai atkreiptumėte dėmesį. Manyčiau, kad dabar tarp įmonių vėl įrašinėti naujas įmones, joms kurti atskirus įstatymus būtų netgi visiškai netikslinga. Ir kitas dalykas, toks reglamentavimas. Jūs įsivaizduokite, kad ir privatų žmogų, turintį mišką, kad jam reikia neleisti parduoti stataus miško. Jeigu močiutė turi kažkiek hektarų miško, tai negi ji pati gali tą mišką iškirsti, negi ji negali samdyti organizacijos arba parduoti jai to miško? Įsivaizduokit, kas čia atsitiks. Tokie ribojimai yra tiesiog nelogiški ir bent jau dėl privataus miško yra visiškai nepriimtini. Todėl aš siūlau balsuoti prieš šią pataisą.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

J.RAISTENSKIS. Komiteto nuomonė – balsuoti prieš šią pataisą. Kartu norėčiau pasakyti, kad Seimo Teisės departamentas taip pat tai pastabai nepritaria. Trumpai tiek, visa kita komiteto narys A.Macaitis pasakė.

PIRMININKAS. Visus Seimo narius prašau registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume E.Klumbio pataisai dėl 7 straipsnio 1 dalies? Prašau balsuoti.

Už – 16, prieš – 39 plius pranešėjas, vadinasi, prieš – 40, susilaikė 7. Pataisai nepritarta.

Aš norėčiau dar paklausti Seimo nario V.Rinkevičiaus. Jūsų pataisa taip pat dėl 7 straipsnio 1 dalies, bet mes dėl analogiškos balsavome. Tai tiesiog noriu pasakyti, kad mes antrą kartą nenagrinėtume.

V.RINKEVIČIUS. Atsiimu pataisą.

J.RAISTENSKIS. Ji susijusi su 2 straipsniu, kadangi nebuvo priimta, tai logiškai nebeturi reikšmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar E.Klumbys taip pat dar siūlo 7 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiais ,,nenukirstą mišką”. Jūs pateiksite šią pataisą?

E.KLUMBYS. Tai aš jau dėl jos minėjau.

PIRMININKAS. Tai ji tada kartu buvo?

E.KLUMBYS. Taip.

PIRMININKAS. Vadinasi, dėl abiejų pataisų buvo balsuojama iš karto. Visos keturios pataisos dėl 7 straipsnio 1 dalies yra atmestos.

Dabar 7 straipsnio 2 daliai E.Klumbys taip pat siūlo pataisą. Prašau pateikti dėl 2 dalies. Prašau.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Pirmininke, aš siūlau išbraukti 7 straipsnio 2 dalį, nes įvedamas mokestis yra papildomas mokestis, kuris nenumatytas Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatyme. Kadangi miškų urėdijos mokės visus joms priklausančius mokesčius į valstybės biudžetą, todėl manau, kad miškų ūkio bendravalstybinėms reikmėms reikalingos lėšos turi būti skiriamos iš valstybės biudžeto.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Gal komitetas savo nuomonę pareikštų?

J.RAISTENSKIS. Komitetas svarstė šią Seimo nario E.Klumbio pataisą ir jai nepritarė, nes privalomieji atskaitymai neprieštarauja galiojantiems teisės aktams. Čia vienas momentas. Kitas momentas – ši nuostata buvo priimta šios kadencijos Seimo svarstant 2001 m. biudžeto projektą. Šiai nuostatai buvo pritarta, nes dabar tai griautų biudžetą. Prašyčiau šiai Seimo nario pataisai nepritarti. Komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Kas už tai, kad mes pritartume E.Klumbio pataisai dėl 7 straipsnio 2 dalies? Prašom balsuoti.

Už – 4, prieš – 37, susilaikė 11. Ir jūs prieš – prieš balsavo 38. Seimo narys J.Jučas. Kita pataisa Seimo narių B.Bradausko ir V.Einorio lygiai tokia pat, kaip prieš tai nagrinėjome. Mes jos nebenagrinėsime, nes dėl jos ką tik balsavome. (Balsai salėje) Dabar dėl kitos pataisos… Taip, taip, aš viską suprantu. Aš pasakiau dėl ankstesnės, kad mes nebalsuojam, o dabar dėl 7 straipsnio 2 dalies yra kita pataisa, kur privalomieji mokesčiai yra iki 5%. Taigi prašau kalbėti B.Bradauską.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Mes su pagrindiniu komitetu suradome bendrą nuostatą. Kadangi komitetas pritaria fiksuotai 5% atskaitymo normai, aš taip pat palaikau tai ir savo siūlymą dėl iki 5% atsiimu.

PIRMININKAS. Ar mes pritartume komiteto suformuotai nuostatai, kuria iš dalies pritariama ir Seimo narių siūlymui? Pritartume. Bendru sutarimu 7 straipsnio 2 dalies pataisai pritarta. (Balsai salėje) Gerai. Taigi mes 7 straipsnį baigiame svarstyti.

Dėl 8 straipsnio pataisų nėra.

Ar galime bendru sutarimu priimti? Ne priimti, bet baigti, pritarti. Dėl 8 nėra pataisų, dėl 9 nėra pataisų, dėl 10 yra. 10 straipsniui pataisą siūlo Seimo narys V.Rinkevičius, kuriai iš dalies pritaria komitetas ir truputį kitaip suformulavo.

Seimo narys V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Aš sutinku su komiteto redakcija, kuri pateikta.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti V.Rinkevičiaus siūlomai pataisai su komiteto pataisymu? Ačiū. Pataisai pritarta.

10 straipsnio 4 daliai yra Seimo nario E.Klumbio siūlymas apskritai išbraukti 4 dalį. Prašom. Komitetas pritaria. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Siūlymui pritarta. Ačiū.

11, 12 straipsniams pataisų nėra.

13 straipsnio 7 daliai pataisą siūlo V.Rinkevičius, bet jai pritarta. Ar galima bendru sutarimu pritarti? Pritarta.

14 straipsnis. Siūlo pataisą Seimo narys E.Klumbys, komitetas pritaria. Ar bendru sutarimu galima pritarti? Pritarta. Ačiū.

15 straipsnis. 15 straipsnio 5 daliai pataisą teikia Seimo narys E.Klumbys. Komitetas jau nepritaria. Nepritaria. Pas mane parašyta nepritarti. Ai, yra naujesnis. Teisingai. Aš turiu vasario, o kovo mėn. 20 d. pataisai pritaria. Ar mes galėtume kovo 20 d. pataisai pritarti? Bendru sutarimu, taip. Ačiū. Pritarta.

15 straipsnio 6 daliai yra Seimo nario E.Klumbio siūlymas, kuriam komitetas pritaria. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėkui.

15 straipsnio 8 daliai taip pat yra E.Klumbio pataisa, kuriai komitetas pritaria. Ar Seimas bendru sutarimu pritartų? Pritaria. Ačiū.

16 straipsniui nėra pataisų.

17 straipsniui Seimo narys E.Klumbys teikia pataisą, kuriai komitetas nepritaria. Prašau ją pateikti. Bet čia su sargyba susijusi pataisa.

E.KLUMBYS. Taip, tai jau balsavome.

PIRMININKAS. Mes dėl jos jau kalbėjome svarstydami ankstesnį straipsnį. Dėl 18 straipsnio 1 dalies pataisą siūlo E.Klumbys, kad Generalinė urėdija prie Žemės ūkio ministerijos. Bet irgi jau buvo kalbėta, balsuota ir buvo nepritarta.

Dabar 18 straipsniui Seimo narys H.Žukauskas siūlo naują redakciją. Vėl svarstydami 5 straipsnį, atrodo, labai aiškiai išreiškėme savo nuostatą. Pagal Statutą nebesvarstomi tokie straipsniai. (Balsas salėje) Ne, ne nebegalima.

19 straipsnis. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas teikia pataisą, kuriai Seimo pagrindinis komitetas nepritaria. Kas pateiktų šią pataisą komiteto vardu? Ar nėra Savivaldybių komiteto atstovų? Nėra. Gal tada jūs pareikškite pagrindinio komiteto nuomonę.

J.RAISTENSKIS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas konkretizuodamas 19 straipsnį rašo: “Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad masinių ligų bei kenkėjų likvidavimui naudojamos lėšos iš bendrosios miško ūkio reikmių finansavimo programos”. O 20 straipsnio 2 dalis nustato, kad tokie židiniai lokalizuojami, likviduojami valstybės miško valdytojų savininkų lėšomis. Taigi komitetas svarstė ir nepritaria. Valstybės lėšų panaudojimas masinių kenkėjų ligų židinių likvidavimui neprieštarauja 8 straipsniui, nes miško ūkio reikmių finansavimo bendroji programa finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, o 20 straipsnyje nurodoma, kad šiems tikslams gali būti naudojamos ir kitos lėšos. Taigi prieštaravimo mes nematome ir Valstybės reformų ir savivaldybių komitetui nepritariam.

PIRMININKAS. Nepritaria. Tada kviečiu Seimo narius išreikšti savo nuostatą, ar pritartumėt Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlomai pataisai dėl 19 straipsnio? Prašau balsuoti.

3 – už, 32 – prieš, 13 susilaikė. Ir jūs prieš. Tai 33. Seimo narys J.Jučas ir pranešėjas – 34. Pataisai nepritarta. Paskutinė pataisa dėl 20 straipsnio 2 dalies, kurią teikia Seimo narys V.Rinkevičius, dėl žvėrių. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Mes visame šiame įstatyme labai daug dėmesio skyrėme miško apsaugai nuo dvikojų žvėrių, tačiau ir keturkojai žvėrys daro labai didelę žalą miškams, tik ji mažiau apčiuopiama, ne specialistui mažiau matoma plika akimi. Todėl aš siūlau, kad bent privatūs miškų savininkai taip pat turėtų teisę gintis ir nuo keturkojų žvėrių, nuo tikrųjų žvėrių, kurie tikrai daro didelę žalą miškams, ir įstatymų nustatyta tvarka galėtų imtis priemonių, jeigu žvėrys daro didelę žalą miškams.

PIRMININKAS. Jums nenorėtų pritarti B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Aš nežinau, ar gerbiamasis V.Rinkevičius pats sugalvojo šią pataisą, ar jam kas nors pasufleravo. Jeigu pasufleravo, tai tikrai ne keturkojis žvėris, o dvikojis. Nes jeigu įteisintume šią pataisą, tai galėtume išnaikinti visus žvėris Lietuvoje. Būtume pirmoji valstybė Europoje, galbūt ir pasaulyje. Dėkui.

PIRMININKAS. Kalbėjo vienas prieš, už nėra. Komiteto nuomonė.

J.RAISTENSKIS. Komitetas gerbiamojo Seimo nario V.Rinkevičiaus nuomonei nepritaria, nes pritaikius tą pataisą galima privačiose valdose iššaudyti visus žvėris, iš esmės neatliekant jokio reguliavimo. Reikia kalbėti rimčiau. Tai ne Miškų įstatymo reguliavimo sritis. Žvėrių skaičiaus reguliavimas turi būti atliekamas Laukinės gyvūnijos įstatymo bei medžioklę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Prašyčiau šiai pataisai nepritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad pritartume V.Rinkevičiaus siūlomai pataisai 20 straipsnio 2 daliai, prašau balsuoti.

2 – už, 40 – prieš, 41, dar jūsų balsas ir jūsų – 42. Susilaikė 4. Pataisai nepritarta. Mes apsvarstėme visus siūlymus ir pataisas šiam įstatymui. Ačiū pranešėjui. Dabar reikėtų svarstyti, ar pritariame komiteto patvirtintam įstatymo projektui su Seimo posėdžio metu priimtomis pataisomis. Prašau registruotis. Vyksta registracija.

70 Seimo narių salėje. Kas už tai, kad pritartume Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo su Seimo priimtomis pataisomis, prašau balsuoti.

65 – už, 1 – prieš, susilaikė 3. Įstatymui po svarstymo pritarta. Taigi svarstymo procedūra baigta.

Miškų įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-381* (svarstymas)

Dabar mes turim du lydinčiuosius įstatymus, kurie susiję su dabar ką tiktai svarstytu, t.y. Miškų įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas, registruotas Nr.IXP-381. Pranešėjas – Seimo narys A.Macaitis. Prašom pateikti. Svarstymo stadija.

A.MACAITIS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikiu jums Lietuvos Respublikos miškų įstatymo įgyvendinimo įstatymą. Jūs jį visi turite, jis labai trumpas. Jo 1 straipsnyje sakoma, kad anksčiau mūsų svarstytas Lietuvos Respublikos miškų įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.; 2 straipsnis numato, kad pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei… Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki Lietuvos Respublikos miškų įstatymo įsigaliojimo parengia ir patvirtina šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Tokių aktų reikės keisti pagal sąrašą, kaip mes skaičiavome, 21. Teisės departamente jokių alternatyvių projektų nebuvo gauta. Prašyčiau po svarstymo pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Dėkui pranešėjui. Alternatyvių projektų nėra. Papildomų komitetų nebuvo skirta, taip? Papildomų nebuvo.

A.MACAITIS. Nebuvo.

PIRMININKAS. Taigi galime pradėti bendrąją diskusiją. Ar yra norinčių kalbėti dėl šio įstatymo? Nėra. Ar galėtume pritarti po svarstymo? Ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-382(2*) (svarstymas)

Dabar mes pereiname prie kito lydinčiojo įstatymo – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registruotas Nr.IXP-382(2). Vėlgi kviečiu jus į tribūną. Seimo narys A.Macaitis pateiks šį įstatymo projektą.

A.MACAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymas taip pat yra susijęs su Miškų įstatymo svarstymu. Šiuo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymu mes tiesiog sunorminame teisės aktus. Būtent 1 straipsnyje siūloma, kaip jūs ir turite, padaryti tam tikrus pakeitimus. O būtent, atsiranda sąvokos, kurios jau buvo ir kituose įstatymuose, ir mes turime padaryti pakeitimus būtent šiame Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatyme. Įvedama “miesto miškų” sąvoka, “valstybinių draustinių” ir “valstybinio miškų daigynų”, “miško sėklininkystės plantacijos”. Tai yra išdėstyta šiame jums pateiktame įstatyme.

Įvertinus Teisės departamento išvadas, įstatymo įsigaliojimas siūlomas nuo šių metų, t.y. 2001 metų liepos 1 d. Todėl aš, netrukdydamas jūsų laiko skaitymu, siūlau taip pat po svarstymo šiam įstatymui pritarti. Jokių alternatyvių pasiūlymų ir pastabų negauta.

PIRMININKAS. Ačiū. Iš tiesų projektui nėra jokių pasiūlymų. Kitų komitetų nebuvo paskirta svarstyti šį įstatymo projektą. Ar yra norinčių kalbėti diskusijoje dėl šio projekto? Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū. Po svarstymo projektui pritarta.

Man atrodo, mes jau nebepradėkim naujo klausimo iki pertraukos. Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys A.Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, šio posėdžio metu posėdžio Sekretoriatui buvo įteiktas 10 Seimo narių…

PIRMININKAS. Aš ką tik norėjau paskelbti.

A.KUBILIUS. …prašymas premjerui šiandien atsakyti į klausimą, susijusį su svarstymais Vyriausybėje sumažinti svarbių kultūrinių objektų finansavimą, tokių kaip Mažvydo biblioteka, Čiurlionio muziejus ar Vilniaus pilių direkcija, siekiant surinkti 29 milijonus litų, kuriuos premjeras pažadėjo žemdirbiams. Tai norėtume sužinoti, ar tikrai tokie sprendimai yra numatomi, kokių konkrečių projektų sąskaita tai būtų daroma ir kaip tai atsilieps toms sritims, kurioms lėšos bus nukerpamos? Mes tikimės, kad šiandien tas atsakymas bus gautas.

PIRMININKAS. Mes dabar premjerui nusiuntėm šio klausimo kopiją. O aš, grįžęs į kabinetą, pabandysiu susisiekti ir pasiaiškinti, ar jis galės atvykti. Skelbiu pertrauką iki 15 val.