Aštuntasis (59) posėdis
2001 m. kovo 22 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai G.STEPONAVIČIUS ir A.SKARDŽIUS

2001 m. kovo 22 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Norėčiau paskelbti šių metų kovo 22 dienos rytinio plenarinio posėdžio pradžią. Gerbiamieji kolegos, norėčiau prašyti jus posėdžio pradžioje atlikti registracijos procedūrą. Prašau registruotis. Vyksta registracija. Užsiregistravo 114 Seimo narių. Taip pat norėčiau prašyti kolegas pažvelgti į… Ar galėčiau prašyti jūsų dėmesio, gerbiamieji kolegos? Prašyčiau pažvelgti į siūlomą šios dienos abiejų plenarinių posėdžių darbotvarkę. Joje yra pakankamai daug klausimų, kuriais siūloma papildyti darbotvarkę, tarp jų nemažai rezervinių klausimų. Tam Seniūnų sueiga buvo pritarusi. Taip pat Seniūnų sueigoje nebuvo bendro sutarimo dėl pirmojo darbotvarkės klausimo, nuomonės išsiskyrė, todėl mes čia, plenariniame posėdyje, turėtume apsispręsti, ar šie klausimai lieka darbotvarkėje. Taigi, gerbiamieji kolegos, aš, remdamasis man suteikta teise, norėčiau siūlyti Seimo nariams apsispręsti, ar darbotvarkės klausimai 1-1a, 1-1b, 1-1c, 1-1d bei 1-1e būtų palikti, ar išbraukti iš darbotvarkės. Taip, gerbiamieji kolegos, yra prašymas pakartoti prieš balsavimą registracijos procedūrą. Prašau, kolegos, padaryti tai dar kartą. Vyksta registracija. Aš nematau salėje kolegos V.Šustausko, bet už jį buvo paspaustas mygtukas. Aš apgailestauju. Kolegos, V.Šustausko nėra salėje ir už jį mygtuko spausti nereikėtų. Gerbiamieji kolegos, siūlau tai daryti dar kartą, bet daryti tiktai už save. Prašau Seimo narius registruotis pakartotinai. Prašau rimties, vyksta registracija! Užsiregistravo 119 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, aš prašau balsuoti dėl… Kolegos, mes kartojame registraciją šiandien jau trečią kartą. Manau, esame visi pakankamai apšilę, kad sugebėtume tai atlikti. Bet jeigu yra pageidavimas bent kelių Seimo narių, darykime tai, ir darykime tai preciziškai. Prašau registruotis. Dar kartą kartojame registracijos procedūrą. Užsiregistravo 124 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, aš prašau pasiruošti balsuoti ir formuluoju klausimą. Balsavimas už reiškia pritarimą tam, kad darbotvarkėje liktų pirmas nuo a iki e klausimas. Balsavimas prieš reiškia nepritarimą tam, kad šis klausimas šiandien būtų svarstomas rytiniame plenariniame posėdyje. Prašau Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 69 – už, 50 – prieš, susilaikė 3 Seimo nariai. Šiandien šie klausimai yra įtraukti į rytinio posėdžio darbotvarkę. Gerbiamieji kolegos, turėtume patvirtinti visą Seimo posėdžių darbotvarkę. Ar būtų prieš? Taip, kolega Juršėnas, bet aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad dėl darbotvarkės yra balsuojama apsisprendžiant pritarti ar ne, o diskusija nevyksta. Kolega Č.Juršėnas. Prašom. Gal galėtumėt prie mikrofono iš šono?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš ne dėl to, dėl ko balsavome, čia bus atskira kalba. Aš prašau iš mūsų darbotvarkės išbraukti 2- 6b klausimą. Tiesiog, kad jo nesvarstytume.

PIRMININKAS. Dėkui. Tai yra siūlymas iš opozicinės.

Č.JURŠĖNAS. Taip iš mūsų darbotvarkės išbraukti vieną klausimą.

PIRMININKAS. Taip, jeigu patys teikėjai jį atsiima, aš manau, pakankamai logiška, jeigu neprieštarautumėt, gerbiamieji kolegos. Ar galime pritarti šiai darbotvarkei bendru sutarimu išbraukiant 2-6b klausimą? Prieštaravimų negirdžiu, darbotvarkei pritarta.

Ką gi, kolegos, pereiname prie darbotvarkės klausimo 1-1a. Dėl vedimo tvarkos kolega G.Jakavonis. Prašom.

G.JAKAVONIS. Frakcijos vardu prašau paskelbti šio klausimo svarstymo pusvalandžio pertrauką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš paskelbiau, kad mes pradedame svarstyti šį klausimą. Gerbiamieji kolegos, yra frakcijos siūlymas. Gerbiamieji kolegos, tam, kad tokiam siūlymui būtų pritarta, reikia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. Ar galime pritarti bendru sutarimu tokiam siūlymui? Dėl vedimo tvarkos kolega A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau, kad jūs perskaitytumėte Statuto straipsnį, kuriuo vadovaujantis daroma priėmimo pertrauka.

PIRMININKAS. Aš galėčiau jums priminti ne tik straipsnį, bet ir jo dalį, t.y. 109 straipsnio 1 dalis “Svarstant kiekvieną klausimą…” Gerbiamieji kolegos, mes jau ne sykį esame būtent šioje stadijoje, priminčiau jums pastarosios savaitės svarstymo eigą, kai būtent šiuo straipsniu buvo remiamasi priėmimo stadijoje. Remdamasis precedentu, manau, mes turėtume judėti į priekį ir klausčiau, ar bendru sutarimu galime pritarti, kad būtų padaryta pusės valandos pertrauka, kaip to reikalauja Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija. Mes tęsime kitų klausimų svarstymą. Ar galime bendru sutarimu? Nėra. Apgailestauju, bendro sutarimo nėra.

Gerbiamieji kolegos, prieš apsisprendžiant dėl pertraukos kviečiu Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 127 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, aš prašau jūsų apsispręsti dėl pritarimo arba ne frakcijos siūlymui padaryti pusės valandos pertrauką remiantis Statuto 109 straipsniu. Balsavimas už reiškia pritarimą, kad yra daroma pertrauka, balsavimas prieš reiškia nepritarimą pertraukai. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 70, prieš – 41, susilaikė 7. Yra nuspręsta, kad daroma pusės valandos šio klausimo svarstymo pertrauka, tačiau būtų siūlymas tęsti kitų klausimų svarstymą ir grįžti prie jo…

Gerbiamieji kolegos, yra padaryta šio klausimo svarstymo pertrauka. Aš manau, visi pakankamai aiškiai suprantame, kad mes balsavome ne dėl posėdžio pertraukos, o dėl klausimo svarstymo. Aš siūlyčiau judėti į priekį, svarstyti kitus klausimus. Būtų siūlymas svarstyti darbotvarkės klausimą 1-1e, kuris yra pateikimo stadijoje. Kviesčiau Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A.Melianą pristatyti klausimą Nr.IXP-510. Kviečiu jus į tribūną, kolega.

A.MELIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien yra viso paketo įstatymų dėl darbo santykių liberalizavimo priėmimo stadija. Ir norėčiau pateikti pastabas ir pasiūlymus, kurie buvo gauti komitete dėl Darbo sutarties įstatymo. Medžiaga jums išdalyta. Dėl šio įstatymo buvo gauti du pasiūlymai – tai Seimo narės ponios R.Dovydėnienės ir Seimo nario pono G.Steponavičiaus, taip pat Teisės departamento išvados dėl šio įstatymo.

Bedarbių rėmimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-510 (pateikimas)

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis kolega, aš prašiau jus pristatyti darbotvarkės klausimą – Bedarbių rėmimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, pateikimo stadiją. Mes padarėm pristatomo klausimo pusės valandos pertrauką. Apgailestauju.

A.MELIANAS. Aš labai atsiprašau. Atsiprašau. Iš tiesų šis įstatymo projektas dėl Bedarbių rėmimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo yra taip pat lydintysis Darbo sutarties įstatymo projektas. Jis yra parengtas, jums pateikta Teisės departamento išvada. Jo tikslas – suvienodinti sąvokas viename ir kitame įstatyme. Suprantu, kad jo pateikimas yra šiek tiek vėluojantis palyginti su kitu įstatymų paketu, tačiau norint, kad mūsų įstatymų leidybos procedūra būtų preciziška, aš siūlau jį šiandien svarstyti. Kaip suprantu, Seimo Pirmininkas siūlys ypatingą skubos tvarką. Šio įstatymo pakeitimo esmė yra, kaip minėjau, suvienodinti įstatymų sąvokas, vietoj žodžių “samdos sutartis” įrašyti “darbo sutartis”, kad abu įstatymai būtų suredaguoti tvarkingai. Tokia būtų šio įstatymo esmė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kviečiu jus nepalikti tribūnos. Pateikimo stadijoje bus dar klausimų. Kolega A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs padarėte pirmo klausimo pertrauką. Pirmas klausimas susideda iš 1-1a, b, c, d, e. Dabar mes lyg ir svarstome pirmą klausimą. Tai ar jūs suklydote, ar mes kažko nesupratome? Pirmas klausimas…

PIRMININKAS. Aš supratau jūsų klausimą, aš jums tik noriu atsakyti. Kai formulavau, kad dabar mes pereitume prie klausimo, kuris yra pateikimo stadijoje ir susijęs, niekas neprieštaravo, kad jis būtų svarstomas. Šiuo metu tribūnoje pranešėjas jau pristatė šį klausimą ir aš siūlau judėti į priekį, nes iš esmės šio klausimo nėra priėmimo stadijos.

Gerbiamieji kolegos, pereiname prie klausimo. Pranešėjo norėtų paklausti 4 Seimo nariai. Prašom. R.Dovydėnienė. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, aš nelabai suprantu, ką jūs dabar pristatote. Bedarbių rėmimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimą mes vakar Socialinių reikalų ir darbo komitete apsvarstėme, kad toks galėtų būti pristatytas, jeigu bus priimti Darbo sutarties įstatymo pakeitimai. Kol kas šitie įstatymai nepriimti ir dabar jūs pristatote, kad iš esmės keičiama tik samdos ir darbo sutartis. Bet yra keičiama ir papildoma redakcija, sudaromos galimybės ir vyrams, turintiems vaikų iki 14 metų, būti (…) prieš 4 mėnesius. Ir aptartas mūsų vakarykštis sprendimas išbraukti kai kuriuos žodžius, kurie pateiktame projekte neišbraukti. Tai prašom paaiškinti, ar vyrai ir moterys turės tokią pat teisę, ar bus atsižvelgta į tai, kad sutuoktinis yra bedarbis?

A.MELIANAS. Kaip buvo minėjęs posėdžio pirmininkas, čia yra Bedarbių rėmimo įstatymo pateikimas, tai yra tos redakcijos, kad būtų suderinta su jau apsvarstytais Darbo sutarties įstatymais ir kitais įstatymais. Taip, visiškai teisingai, gal aš nepaminėjau, kad šioje vietoje būtų sulygintos tos teisės, kaip mes kalbėjome ir komitete, kad ne tik moteriai, turinčiai vaikų iki 14 metų, ir vyrui… ta prasme, kad tokia teisė būtų ir vyrui. Tai yra lygių galimybių išdava.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti kolega A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis kolega, jūs minėjote, kad visa ta pataisa yra tik dėl vieno žodžio pakeitimo kitu. Ar galite tai patvirtinti iš tribūnos, kad tikrai būtent taip yra?

A.MELIANAS. Aš suklydau. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat jūsų nori klausti kolegė B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis Melianai, vis dėlto kaip čia yra su ta pataisa, ar įtvirtinamos lygios galimybės dabar teikiamoje pataisoje, ar ne? Aš taip ir nesupratau iš jūsų aiškinimo.

A.MELIANAS. Taip, teisingai jūs supratote, įtvirtinamos lygios galimybės, tai yra jeigu anksčiau įstatymo tekste buvo numatyta tokia galimybė moteriai, tai šioje vietoje moteriai ir vyrui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega D.Barakauskas atsisako klausti. Dėkoju pranešėjui už atsakymus į klausimus. Gerbiamieji kolegos, šioje stadijoje, t.y. pateikiant įstatymo projektą, dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš. Kolega A.Salamakinas dėl balsavimo motyvų – už.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tikrai jūsų prašau nutraukti šio klausimo svarstymą, nes jūs akivaizdžiai pažeidžiate Statutą. Juk socialliberalai aiškiai paprašė padaryti pirmo klausimo svarstymo pusės valandos pertrauką. Dabar mes svarstome pirmą klausimą. Tai kad nereikėtų kartoti iš naujo, nebalsuojame, o po pusės valandos – prašau, jūs galite teikti tą klausimą ir balsuokime.

PIRMININKAS. Ačiū už šią pastabą. Mes galbūt galėtume iki apsisprendimo dėl šio klausimo pajudėti ir tada tiesiog sutartume, kad išties praėjus pusvalandžiui, kad nebūtų ginčų dėl grynai procedūrinių dalykų.

Dėl balsavimo motyvų – kolega V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šio klausimo pateikimas komplikuotas ta prasme, kad nepriėmus arba nežinant, kaip Seimas apsispręs dėl pirmojo klausimo, negalima atsakyti į esminius šio klausimo dalykus. Taigi mes, nežinodami, kaip pakryps įvykiai dėl Darbo sutarties įstatymo atskirų straipsnių, negalime pasakyti, kaip mums elgtis šio pateikimo metu, nes tai ne tik redakcinės pataisos, bet ir esminiai dalykai, tiesiogiai išplaukiantys iš to, ką numatome pakeisti. Todėl aš siūlyčiau dabar nepritarti po pateikimo, nes tiesiog pagal įstatymų rengimo tvarką mūsų situacija yra labai sudėtinga. Taigi siūlau arba nepritarti po pateikimo, arba siūlau kitą variantą – daryti pateikimo pertrauką, kol bus aišku, kaip Seimas apsispręs dėl Darbo sutarties įstatymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kad išvengtume ginčų, išklausę ir pasistūmėję su pateikimo stadija į priekį, aš, jums nepritaraujant, siūlyčiau prie šio klausimo ir jo pateikimo stadijos grįžti, kai bus svarstomi kiti klausimai. Ar galime bendru sutarimu taip nuspręsti? Dėkoju, kolegos.

Svarstome 1-2a klausimą. Dėl vedimo tvarkos – kolegė R.Dovydėnienė. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, pagal darbotvarkę buvo numatytas Darbo įstatymo ir kitų su juo susijusių įstatymų priėmimas. Šio įstatymo priėmimas tikrai domina visą Lietuvos visuomenę, dirbančiuosius, todėl mes visi matome balkonuose stovinčius žmones, kuriems nebuvo leista įeiti į salę. Kadangi priėmimo procesas buvo atidėtas, prašau jūsų visų leisti žmonėms, kuriems duotas leidimas įeiti į Seimą, bet ponas A.Kregždė pabijojo pasirašyti leidimą šiems žmonėms įeiti į salę, leisti jiems įeiti, nes pusę valandos stovėti ten neturint galimybės normaliai sulaukti, kada vyks šis procesas, turbūt nėra labai gražu ir civilizuota. Prašau leisti jiems įeiti į salę.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų kalbą dėl vedimo tvarkos. Aš tikrai džiaugiuosi, kad įstatymų svarstymas sulaukia susidomėjimo. Gerbiamieji kolegos, manau, kad šį klausimą reikia išspręsti ta tvarka, kuri yra numatyta ir nustatyta Seime. Neabejoju, kad tam kliūčių neturėtų būti.

Gerbiamieji kolegos, išklausius kalbas dėl vedimo tvarkos, siūlau pereiti prie darbotvarkės klausimo 1-2a. (Balsai salėje) Tada aš klausčiau kolegės R.Dovydėnienės: ar jūs manote, kad Seimas dabar turėtų balsuoti dėl tokio sprendimo? Jeigu taip, prašom nurodyti, pagal kokį straipsnį siūlote. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą sakau, kad šis klausimas, kol jį svarstysime, mano manymu, turėtų būti išspręstas taip, kad žmonės galėtų dalyvauti ir patogiai klausytis. Kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, buvo toks dar praeitos Seimo kadencijos valdybos sprendimas, kad kiekvienas Seimo narys ekskursijos metu ar dar kada turi teisę įvesti į posėdžių salę žmones, kurie atvyksta į Seimą. Man neteko girdėti, kad naujoji taryba šį nutarimą atšaukė, todėl kiekvienas Seimo narys, ar tai būtų ponia R.Dovydėnienė, ar A.Salamakinas, gali įvesti į posėdžių salę žmones ir užtikrinti, kad jie elgtųsi drausmingai. Taigi aš prašau nepažeidinėti valdybos sprendimo ir leisti žmonėms įeiti į posėdžių salę.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – kolega S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi iki pradėjimo svarstyti pirmąjį klausimą liko 15 minučių, o dabar reikėtų svarstyti tuos nelemtus azartinius lošimus, kad per daug neįsiazartintume, gal padarykime pertrauką ir po to grįšime prie pirmojo klausimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai, jeigu valdybos sprendimu dabar yra draudžiama net Seimo narių padėjėjams įeiti į salę ir ką nors perduoti Seimo nariams, tai galima padaryti tik per Sekretoriatą, man atrodo, kad mes turėtume dirbti ir vadovautis ta nustatyta tvarka. Apačioje yra televizoriai, yra minkštasuoliai ir žmonės, kurie nori stebėti plenarinį posėdį, gali puikiausiai pasinaudoti tuo servisu.

PIRMININKAS. Ačiū. Tęsiame kalbas dėl vedimo tvarkos. Prašom. Kolega…

J.JURKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mus visus rinko tauta. Prašome nevynioti į vatą savo klausimo. Jeigu mes bijome žmonių, kurie čia yra, tada balsuokime dėl to klausimo ir pasakykime tautai, jog mes bijome savo žmonių. Jūs čia vyniojate į vatą ir negalite konkrečiai pasakyti.

PIRMININKAS. Aš kategoriškai prašau būti korektiškiems vienas kito atžvilgiu, nes niekas nieko į vatą čia nevynioja. Prašau bendru sutarimu neprieštarauti, kad dabar būtų padaryta 15 minučių pertrauka ir mes išspręstume šį klausimą. (Balsai salėje) Dėkoju. 15 minučių pertrauka.

Pertrauka

Darbo sutarties įstatymo 8, 10, 17, 24¹, 30, 33, 41 straipsnių bei priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-80(4*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kviečiu patogiai įsitaisyti savo vietose, kaip tai padarė plenariniame posėdyje besisvečiuojantys žmonės. Džiaugiuosi, kad nesklandumai yra išspręsti ir galime tęsti posėdį. Noriu visų paprašyti, kad būtų darbuojamasi konstruktyviai.

Taigi pusės valandos pertrauka, kuri buvo paskelbta svarstant pirmąjį darbotvarkės klausimą, baigėsi. Pereiname prie šio klausimo svarstymo.

Darbotvarkės klausimas Nr.IXP-80 – Darbo sutarties įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas. Priėmimo stadija. Pateikti klausimą į tribūną kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A.Melianą. Prašom, kolega.

A.MELIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstydamas Darbo sutarties įstatymo tam tikrų straipsnių bei priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymą, komitetas gavo du Seimo narių – ponų R.Dovydėnienės ir G.Steponavičiaus – pasiūlymus dėl 17 ir 33 straipsnių. Manau, kad mes detaliau sustosime prie šių pasiūlymų svarstydami būtent šiuos straipsnius. Pasakysiu siūlymų esmę. Ponia R.Dovydėnienė siūlė apriboti galimybes atleisti iš darbo profesinių sąjungų renkamų organų narius darbuotojų valia. Komitetas šiam pasiūlymui pritarė. Pono G.Steponavičiaus siūlymo esmė yra 17 straipsnyje panaikinti reikalavimą darbdaviui, kad būtų pradėtas naudoti darbuotojo pažymėjimas. Komitetas šiam pasiūlymui vakar nepritarė. Taip pat gauta daug Teisės departamento pasiūlymų ir pastabų. Iš esmės tai yra redakcinio pobūdžio pasiūlymai.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš kviečiu jus likti tribūnoje. Dabar, gerbiamieji kolegos, turėtume pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Taigi 1 straipsnis, susijęs su 8 straipsnio 3 dalies papildymu. Po svarstymo komitete nebuvo gauta jokių pataisų, todėl klausiu, ar galime pritarti šiam straipsniui? Dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš. Prašom. Kolegė B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ. Aš kalbėsiu dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo, o ne dėl šio straipsnio.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar kiti kolegos, kurie užsiregistravo, norėtų kalbėti dėl šio straipsnio? Kolegė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji Seimo nariai, neturėtume pritarti 8 straipsnio 3 dalies papildymui, nes numatoma sąlyga, kuri nėra reglamentuota jokiu kitu įstatymo straipsniu. Numatyti prie papildomų sąlygų darbdavio lėšų panaudojimą darbuotojams apmokyti ir jų kvalifikacijai kelti bei šių lėšų atlyginimo tvarką ir sąlygas būtų gal logiška, jeigu ši tvarka jau būtų aptarta įstatymo straipsnyje. Išbandymas, ne visas darbo laikas, kuris yra kaip papildoma sąlyga, yra reglamentuotas įstatymo, todėl pritarti tokiai nuostatai, kuri neaišku kaip bus taikoma ir tikrai gali pakenkti darbuotojų interesams, manyčiau, nebūtų teisinga. Siūlau šiam papildymui nepritarti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų. Už kolega A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad reikia pritarti, nes čia yra atskiri darbdavio ir darbuotojo atvejai. Man atrodo, kiekvienu atveju tai gali būti skirtingi susitarimai ir tai gali būti surašyta darbo sutartyje. Tai priklauso nuo susitarimo tarp darbdavio ir darbuotojo. Todėl šią normą įrašyti į įstatymą, nemanyčiau, kad būtų tikslinga. Todėl siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Gerbiamieji kolegos, turėtume apsispręsti dėl šio straipsnio. Prieš tai prašau kolegas Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 120 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, prašau išsakyti savo nuomonę balsuojant dėl 1 straipsnio, susijusio su 8 straipsnio 3 dalies papildymu. Prašau Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 64, prieš – 50, susilaikė 5. 1 straipsniui pritarta. Dar 3, 4, 5 balsai papildomai už. Taigi už – 69, prieš – 50, susilaikė 5. 1 straipsniui pritarta. Pereiname prie 2 straipsnio, susijusio su 10 straipsnio 1 dalies papildymu. Pataisų šioje svarstymo stadijoje nėra įregistruota. Dėl balsavimo motyvų vienas už, vienas prieš. Dėl balsavimo motyvų kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šiandien Lietuvoje egzistuojančios terminuotos sutartys, teisiškos ir neteisiškos, nelabai puošia mūsų darbo santykius, ir noras apibrėžti terminuotą darbo sutartį pažymint dar tam tikrą darbo pabaigą, manau, paskatins ne vieną darbdavį toliau sudarinėti sutartis, ypač statybos, lengvosios pramonės srityje ir kitur. Tuo metu, kai Europa svarsto direktyvą dėl terminuotos darbo sutarties įteisinimo, kad ji negalėtų būti tęsiama metų metais po tris mėnesius, mes žengiame visai priešingą žingsnį, taigi aš pasisakau prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Aš norėčiau atsakyti ponui A.Sysui, kad yra ne visai taip. Europos Sąjunga, atvirkščiai, rekomenduoja daugiau galimybių įteisinti terminuotą darbo sutartį, tačiau yra visiškai teisinga, kad terminuota sutartis negali būti nuolat pratęsiama. Ponas A.Sysas puikiai žino, kad mūsų įstatymai tai draudžia. Ši pataisa jokiu būdu nesudarys tokios galimybės, nes įstatymai tai draudžia. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų svarstant šį straipsnį baigtos. Gerbiamieji kolegos, prieš balsavimą kviečiu registruotis svarstant įstatymo 2 straipsnį. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 130 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti dėl 2 straipsnio, susijusio su 10 straipsnio 1 dalies papildymu. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: už – 72, prieš – 49, susilaikė 4. 2 straipsniui pritarta.

3 straipsnis susijęs su 17 straipsnio 2 dalies pakeitimu. Čia yra gauta viena pataisa. Aš norėčiau prašyti Seimo Pirmininką perimti pirmininkavimą, kad galėčiau, jeigu būtų leista, ją pateikti, nes esu šios pataisos autorius.

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Kviečiu pataisos autorių G.Steponavičių pateikti pataisos turinį.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, ši pataisa taip pat yra susijusi su tuo, kad darbo santykiai turėtų būti liberalizuoti. Turiu apgailestauti, kad praėjusiais metais buvo įvestas dar vienas apribojimas, kuris apsunkino ir sukėlė nepatogumų tiek darbdaviams, tiek ir darbuotojams įvedant privalomą pažymėjimo nešiojimą darbo vietoje. Aš manyčiau, kad netgi turint mintyje, kad tikslai, kurie buvo keliami kovojant su galimai paslėptu ir nelegaliu nedarbu tokiais metodais, nepasiekė tikslo. Dar daugiau – ne tokie metodai yra tikslingi sprendžiant klausimą, susijusį su nelegaliu darbu.

Taip pat turėčiau pastebėti, kad nemažai darbdavių yra išsprendę šiuos klausimus savanoriškai, apsispręsdami, kaip jie nori reglamentuoti ir numatyti tvarką savo organizacijose ir įmonėse. Manau, kad tai yra būtent tas dalykas, kuris paliktinas savireguliavimui ir nereglamentuojamas įstatymu.

Taip pat norėčiau pastebėti, kad šio pažymėjimo reikalavimai yra siekiantys pakankamai toli ir jie, mano supratimu, net kertasi su žmogaus teisėmis. Pažymėjime reikalaujama, kad būtų įtvirtintas ir įrašytas asmens kodas. Tai, manau, irgi yra vienas iš dalykų, kuris tikrai parodo, kad dažnai valstybė žengia per toli, mėgindama reglamentuoti darbo santykius numatant tokius dalykus, kurie yra visiškai civilizuotai spręstini šalių sutarimu. Kolegos, kviesčiau pritarti šiai įstatymo pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar 29 Seimo nariai pritartų G.Steponavičiaus siūlomai pataisai? Prašau tuomet balsuoti dėl pritarimo. Vyksta balsavimas.

Už – 59. Pataisą parėmė. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti Seimo narys A.Gricius. Prašom. Minutę. Prašom.

A.GRICIUS. Kad ir kaip atrodytų keista, gerbdamas šį pasiūlymą, aš vis tiek noriu pasakyti, kad yra nemažai darbo sričių… man lankantis užsienyje, daugelyje vietų teko matyti, kad darbuotojai tikrai turi tokį ženklą ir pažymėjimą. Aš įsivaizduoju, kad šitas klausimas turi būti sprendžiamas sudarant konkrečią darbo sutartį. O iš viso, kad įstatymas draustų to darbuotojo identifikavimo turėjimą, manau, būtų neteisinga. Todėl šito įstatyme įteisinti nereikėtų. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Masiulis už. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, Pirmininke. Pirmiausia, reaguodamas į gerbiamojo A.Griciaus žodžius, noriu pasakyti, kad įstatyme tikrai nebus tokio draudimo, tiesiog tai nėra reglamentuojami dalykai. Kitas dalykas, kad iš tiesų šio įstatymo nuostata privedė iki tam tikrų absurdų, kai visai nereikalingose vietose žmonės yra priversti turėti įsegtas korteles su asmens kodais, ir tikrai koks kieno reikalas, kada tas darbuotojas yra gimęs. Aš manau, kad šio įstatymo nuostata buvo ir taip nemažos dalies įstaigų ignoruojama ir tokiu būdu tas įstatymas nėra iki galo įgyvendintas. Mano supratimu, laikas parodė, kad vis dėlto ši nuostata yra nereikalinga ir kviesčiau balsuoti už G.Steponavičiaus pataisą.

PIRMININKAS. Vienas kalbėjo už, vienas – prieš. Ar komitetas turi ką pridurti?

A.MELIANAS. Kaip aš jau buvau minėjęs, komitete vakar buvo svarstomas šis pasiūlymas, tačiau jam nebuvo pritarta. 4 balsavo už, rodos, 3 susilaikė, 2 – prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija. Prašau registruotis. Salėje 127 Seimo nariai. Prašau atidžiai pasiklausyti. Kuris nors neužregistruotas? Gerai. Supratau. Ačiū. Suformuluosiu, bet dar ne visi užsiregistravo. Mes turėsime priimti arba nepriimti G.Steponavičiaus siūlomą pataisą ir dėl to turėsime balsuoti, bet prieš tai dar kartą siūlau visiems registruotis. Vyksta registracija. Salėje 129 Seimo nariai. Ar visi užsiregistravo? Tada prašau išreikšti savo valią. Kas už tai, kad priimtume G.Steponavičiaus siūlomą pataisą, prašau balsuoti.

62 – už, 52 – prieš, 14 susilaikė. Pataisai nepritarta.

Grąžinu posėdžio pirmininko pareigas G.Steponavičiui.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamieji kolegos, turime svarstyti ir apsispręsti dėl viso 17 straipsnio 2 dalies pakeitimo. Prieš tai yra proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, kadangi mes ką tik apgynėme Seimą nepriimdami netikslios G.Steponavičiaus pataisos, jis vėl norėjo vietoj pavyzdinės sutarties sugrąžinti tipinę, būtent jo tekste yra šis žodis, tai dabar tikrai galime balsuoti, nes išlikęs tekstas tvarkingas.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų – kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai noriu paliudyti, kad vakar profesinės sąjungos dar tarėsi su darbdavių organizacijomis ir nemato didelės baimės, kad mes pakeičiame tik pavadinimą. Mes nuogąstaujame tik dėl to, kad tai yra pirmas žingsnelis atsisakyti rašytinės sutarties formos ir kad tokios pono A.Meliano pataisos jau buvo pateiktos dėl žodinių sutarčių iki trijų dienų. Aš manau, tai yra kaip lakmuso popierėlis, kaip bandymas – pavadinsime pavyzdine, po to pakeisime privalomas darbo sąlygas ar dar ką nors ir tokiu būdu atsisakysime iš viso darbo sutarties. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsavimo motyvai išsakyti. Turėtume balsuoti dėl viso 3 straipsnio naujos redakcijos, susijusios su 17 straipsnio 2 dalies pakeitimu. Prašau Seimo narius išsakyti savo nuomonę balsuojant.

Balsavimo rezultatai: už – 71, prieš – 31, susilaikė 23. 3 straipsniui pritarta.

Pereiname prie svarstymo ir priėmimo 4 straipsnio, susijusio su 24¹ straipsnio pakeitimu ir papildymu. Pataisų dėl jo nėra gauta. Ar Teisės departamento pranešėjas galėtų trumpai pakomentuoti išvadą? Prašom.

A.MELIANAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau pakomentuoti tas Teisės departamento išvadas, kurioms komiteto posėdyje buvo pritarta. Pirmiausia dėl projekto 4 straipsnyje siūlomų Darbo sutarties įstatymo 24¹ straipsnio nuostatų. Jas reikėtų suderinti tarpusavyje su Darbo apmokėjimo įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, kurias mes šiandien svarstysime. Bendru sutarimu komitete tam siūlymui buvo pritarta. Taip pat dėl to paties straipsnio, t.y. dėl 24¹ straipsnio, 8 dalies. Taip pat reikėtų patikslinti ir suvienodinti to paties straipsnio 1 dalies redakciją, nurodytos gamybinės, gamtinės ir kitos sąlygos. Iš esmės redakciniai pakeitimai.

PIRMININKAS. Pritarta?

A.MELIANAS. Taip, tam yra pritarta.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narė R.Dovydėnienė. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju. Mes turbūt esame viena iš nedaugelio valstybių, kuri yra taip detaliai reglamentavusi prastovos laiką ir kaip būtent elgiamasi prastovos laikotarpiu. Tai irgi nėra dėl to, kad nėra objektyvių priežasčių tam. Lietuvoje prastovos yra labai dažnos, ir dažnai prastovos yra keičiamos neapmokamomis atostogomis. Todėl šio straipsnio papildymas ir numatymas, kad tam tikrais atvejais prastovos metu mokėti trečdalį minimalaus darbo užmokesčio, kurį reglamentuoja kiti įstatymai, numatantys, kad dirbantis žmogus negali gauti mažiau kaip minimalų darbo užmokestį, netgi prastovos metu tas žmogus turi darbo sutarties santykius, būtų neteisingas. Todėl šio straipsnio pataisai siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys P.Vilkas. Prašom, kolega.

P.VILKAS. Šiame straipsnyje turbūt daugiausia pretenzijų sukelia tai, kad jeigu darbuotojas raštiškai atsisako pasiūlyto darbo, jam mokama tik 0,3 Lietuvos Respublikos valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio. Man tai būtų sunku ir paaiškinti, bet jeigu yra kolektyvas ir prastova yra susidariusi dėl kokių gamybinių priežasčių, ir jeigu atsisako darbuotojas raštiškai dirbti, tai, man atrodo, iš viso nereikėtų mokėti, bet jam dar mokama 0,3. Be to, šiame straipsnyje yra parašyta, kad jeigu yra dėl kitų sąlygų, tai galima susitarti, kad bus tas atlyginimas mokamas dar didesnis. Man tikrai atrodo, kad čia niekam neprieštarauja. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Turėtume, gerbiamieji kolegos, balsuoti dėl viso 24¹ straipsnio naujos redakcijos. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti dėl šio straipsnio. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: 73 – už, prieš – 46, susilaikė 7.

4 straipsniui pritarta.

Pereiname prie 5 straipsnio, susijusio su 30 straipsnio pakeitimu. Nėra gauta jokių pataisų ir papildymų. Klausčiau, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Dėl balsavimo motyvų kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, 30 straipsnis Lietuvos darbo santykiuose buvo beveik nenaudojamas. Jau pačiam šio straipsnio pavadinime yra įdėti tam tikri feodalizmo pagrindai, tai yra darbdavio valia galima atleisti bet ką. Dėl to ir buvo padarytas kompromisas, kad jeigu darbdavys taip nori elgtis su darbuotojais, tai jis turi mokėti dideles išeitines kompensacijas. Ką dabar siūlo? Dabar siūlo tris kartus sumažinti išeitines kompensacijas ir sudaroma prielaida darbdaviui atleisti pagal šį straipsnį, o ne pagal kitus, 29 ar kokį kitą straipsnį, nes nereikia įspėti, nereikia mokėti išeitinių pašalų, sakykim, žmogui, atidirbusiam 20 metų, 6 mėnesių. Užtenka sumokėti kur kas mažesnę išeitinę pašalą ir taip atleisti žmogų. Aš manau, šis straipsnis prieštarauja tarptautiniam dokumentui tuo aspektu, kad bet kokiu atveju atleidžiami darbuotojai turi būti iš anksto informuojami. Šiuo atveju atleidžiant darbuotoją, jokio informavimo nereikia, tą pačią dieną atėjau, tą pačią dieną atleidau. Todėl siūlau nepritarti šioms pataisoms.

PIRMININKAS. Dėkui. Dėl balsavimo motyvų už Seimo narys V.Lapėnas.

V.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad realiam gyvenime šio straipsnio galiojimas būdavo gana sudėtingas ir tos kompensacijos retai kada buvo išmokamos, nes jos buvo labai didelės. Todėl šio straipsnio pakeitimas, manome, duotų darbdaviams teisę atleisti darbuotojus, išmokant jiems pakankamas kompensacijas, o ne ieškant kitų, nelegalių atleidimo iš darbo priežasčių. Siūlau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Aš norėčiau prašyti prieš balsavimą kolegas dar kartą registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 131 Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti dėl 5 straipsnio, susijusio su 30 straipsnio pakeitimu ir papildymu.

Balsavimo rezultatai: už – 73, prieš – 51, susilaikė 5. Straipsniui pritarta.

6 straipsnis, susijęs su 33 straipsnio pakeitimu. Yra gauta Seimo narės R.Dovydėnienės pataisa. Prašau kolegę trumpai ją pateikti.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tikrai džiaugiuosi, kad mano teiktai pataisai, kuri nusako, kad darbdavys negali atleisti iš darbo negavęs profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo ne tik mažinant darbuotojų skaičių, bet ir taikant 30 straipsnį – darbdavio valia, kad šiam mano siūlymui buvo pritarta Socialinių reikalų ir darbo komitete. Manau, jeigu Seimo nariai šiai siūlomai pataisai pritars, mes nepažeisime Lietuvoje ratifikuotos Tarptautinės darbo organizacijos 135 konvencijos dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje, nes jeigu šie asmenys gali būti atleisti pagal 30 straipsnį be jokios apsaugos ir be jokių išankstinių įspėjimų ir pasvarstymų, tada tikrai nė vienoje organizacijoje, ypač privačiame sektoriuje, profesinės sąjungos negalės lengvai susikurti. Siūlau visiems Seimo nariams pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų prieštaraujančių Seimo narių, kad ši pataisa būtų svarstoma. Nėra prieštaraujančių. Gerai. Bendru sutarimu pritariame, kad ši pataisa būtų svarstoma plenariniame posėdyje.

Gerbiamieji kolegos, dabar turėtume apsispręsi dėl pataisos, bet prieš tai dėl balsavimo motyvų kolega V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Matau, kad po manęs žada prieš kalbėti kolega A.Gricius, mano kažkada buvęs oponentas ir gynęs darbo žmonių teises, labai dažnai kalbantis apie Europos Sąjungos socialinę chartiją ir socialines teises. Manau, kad kolega Algirdas taip pat palaikys šią siūlomą pataisą ir nenusižengs Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoms, Europos Sąjungos teisei ir Europos Sąjungoje vyraujančioms normoms. Taigi siūlau visiems palaikyti šią nuostatą, juo labiau kad komitetas tai nuostatai pritarė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega A.Gricius norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš galų gale matau įstatymo projektą ir matau pateiktą siūlymą ir pataisą. Aš pritariu pataisai, jeigu nebūtų atleidžiami iš darbo…

PIRMININKAS. Ačiū.

A.GRICIUS. (Aš baigsiu mintį). Nebūtų atleidžiami iš darbo be profsąjungos sutikimo renkami profsąjungos vadovaujantys organai. Bet kategoriškai prieštarauju, kad pirmenybę turėtų profsąjungos nariai. Visų darbuotojų teisės turi būti lygios.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam straipsniui? Prieštaravimų negirdžiu ir nematau. Straipsniui pritarta bendru sutarimu kartu su… Atsiprašau, aš norėčiau patikslinti, ar galime pritarti Seimo narės R.Dovydėnienės pataisai bendru sutarimu? Nėra bendro sutarimo, turėtume apsispręsti balsuodami. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pasakyti savo nuomonę dėl Seimo narės R.Dovydėnienės siūlomos pataisos, susijusios su 33 straipsnio 1 dalies papildymu. Prašau Seimo narius balsuoti. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą.

Balsavimo rezultatai: už – 95, prieš – 23, susilaikė 4. Seimo narės R.Dovydėnienės pataisai pritarta. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti viso 33 straipsnio pakeitimui su Seimo narės R.Dovydėnienės pataisa bendru sutarimu? Dėkoju. 33 straipsniui… Atsiprašau, kolega A.Sysas dėl balsavimo motyvų, prieš apsisprendžiant dėl viso 33 straipsnio. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū, kad pritarėte R.Dovydėnienės pataisai, bet pati įstatymo norma – tai profesinių sąjungų narių teisių ribojimas. Jokiu būdu aš negalėčiau jai pritarti ne tik todėl, kad esu profesinės sąjungos susivienijimo pirmininkas, bet ir grynai žmoniškai. Šiandien profsąjungų darbuotojus reikėtų įrašyti į Raudonąją knygą, nes jų įmonėse beveik neliko. Visi mūsų įstatymai daromi taip, kad būtų eliminuoti socialiniai partneriai iš darbo rinkos. Aš negaliu pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Šioje vietoje aš norėčiau pataisyti poną A.Sysą. Nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje tokių normų, kokias turime mes, nėra, išskyrus Vokietiją. Nereikia klaidinti Seimo narių. Ši įstatymo norma puikiai atitiks visus Europos Sąjungos dokumentus. Aš dar norėčiau pasakyti, kad tuo metu, kai Italijoje buvo liberalizuoti darbo santykiai, ten atsirado 1 mln. naujų darbo vietų.

PIRMININKAS. Ačiū.

Norėčiau paprašyti apsispręsti dėl straipsnio ir po to suteikčiau jums žodį. Ar neprieštaraujate, kolega? Kolega A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Aš prašyčiau, gal gerbiamasis A.Melianas gali dabar aiškiai suformuluoti, už kokį straipsnį mes balsuojame, nes R.Dovydėnienės buvo dvi pataisos. Jeigu aš teisingai supratau, mes priėmėm pataisą dėl renkamų profsąjungos darbuotojų, o likusi redakcija liko tokia, kokia buvo pateikta ir pritarta komiteto. Jeigu taip, tai aišku, bet ar jūs galite patvirtinti?

PIRMININKAS. Manau, tą teisę suformuluoti klausimą balsavimui palikit posėdžio pirmininkui. Mes tuojau pat dėl to balsuosime. Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti balsuoti dėl 33 straipsnio teikiamos redakcijos su Seimo narės R.Dovydėnienės pataisa. Balsavimas už reiškia pritarimą siūlomai redakcijai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą šio straipsnio redakcijai. Prašau Seimo narius balsuoti.

Už – 73, prieš – 10, susilaikė 47. 6 straipsniui, susijusiam su 33 straipsnio nauja redakcija, įskaitant Seimo narės R.Dovydėnienės pataisą pritarta.

7 straipsnis susijęs su 34 straipsnio 1 dalies pakeitimu. Dėl jo pataisų negauta, tačiau yra Teisės departamento pastabos. Prašau pranešėją jas trumpai pakomentuoti.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, buvo gauta Teisės departamento pastaba ir vakar komitete mes ją svarstėme. Bendru sutarimu buvo nuspręsta iš pirminio projekto išbraukti žodžius “kurių sutuoktinis nedirba”. Tai būtų toks pagrindinis momentas.

PIRMININKAS. Ačiū.

A.MELIANAS. …pritarti komiteto siūlymui.

PIRMININKAS. Prieš apsisprendžiant dėl šio straipsnio, dėl balsavimo motyvų už kalbės Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Aš iš tikrųjų už, nes šis straipsnis yra vienintelis straipsnis, kuris iš esmės pagerina padėtį tiek dirbančių vyrų, ypač vyrų, ir sulygina vyrų ir moterų teises, kad jeigu jie turi vaikų iki 14 m., jie bus įspėjami, kad atleidžiami iš darbo, kai nėra jų kaltės, ne prieš du, bet prieš keturis mėnesius. Tai tikrai sveikintina ir labai gera pataisa.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šio straipsnio redakcijai atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas? Prieštaravimų nėra. 7 straipsniui, susijusiam su 34 straipsnio 1 dalies pakeitimu, yra pritarta bendru sutarimu.

8 straipsnis, susijęs su 41 straipsnio 2 dalies papildymu. Po komiteto svarstymo naujų pataisų ir pasiūlymų negauta. Dėl balsavimo motyvų norėčiau suteikti žodį A.Sysui. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, 41 straipsnio 2 dalies papildymas, švelniai tariant, neatitinka to, ką turėtų užtikrinti mūsų įstatymai. Mūsų įstatymuose pasakyta, kad atėjus į darbą darbuotojui suderama, kad darbuotojui bus laiku mokamas atlyginimas. Deja, kai laiku nemokama, tuo labiau kai vyksta atsiskaitymas, išėjimas iš darbo yra tokia nuostata, kad darbdavys turi laiku atsiskaityti su darbuotoju. Ši pataisa leidžia baudas skaičiuoti tik tris mėnesius. Visą likusį laiką tas skaitliukas išjungiamas. Užuot mes įstatymais sudrausminę darbdavius, kad jie laikytųsi įstatymo, mes sudarome prielaidą tris mėnesius nemokėti, o po to apskritai jiems nesumokėti. Noriu priminti, kad vakar priėmus Bankroto įstatymą skola dirbantiesiems jau siekia 146 mln. litų. Mūsų priimtas Bankroto įstatymas tą sumą padidins, o ši pataisėlė leis iš tų žmonių atimti dar dalį pinigų. Manau, kad tokios įstatymo pataisos mūsų Seimo nepuošia. Aš prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kalbės kolega J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nesutikčiau su tuo, ką minėjo kolega Algis. Iš tiesų nuostata numato, kad uždelsus atsiskaityti su atleistu iš darbo darbuotoju už delsimo laiką vidutinis darbo užmokestis mokamas ne daugiau kaip tris mėnesius. Taip, tačiau už šį bei vėlesnį laiką, jeigu su darbuotoju neatsiskaitoma, pagal dabar galiojančio įstatymo nustatytą tvarką turės būti skaičiuojami delspinigiai. Ir tos šimtamilijoninės sumos, kurias minėjo kolega Algis, iš tiesų egzistuoja, tačiau šiuo pakeitimu siekiama padaryti, kad tos sumos nedidėtų, ir tai leis nenugramzdinti sunkioje finansinėje būklėje esančių įmonių. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbos dėl balsavimo motyvų svarstant šį straipsnį yra baigtos. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti dėl 8 straipsnio, susijusio su 41 straipsnio 2 dalies papildymu. Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas.

Už – 71, prieš – 46, susilaikė 13. 8 straipsniui pritarta.

9 straipsnis susijęs su priedėlio pakeitimu. Dėl jo pataisų negauta. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pageidaujančių nėra. Ar tai reiškia, kad šiam straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Kitaip teigiančių negirdžiu ir nematau. 9 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

Gerbiamieji kolegos, įstatymo priėmimas pastraipsniui baigtas. Dabar turėtume pereiti prie įstatymo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų yra galimybė kalbėti keturiems už, keturiems prieš. Taip, aš pripažįstu, kad Seimo narė B.Vėsaitė kalbėti dėl balsavimo motyvų užsiregistravo pirmoji. Seimo narė B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, priiminėdami kiekvieną įstatymą mes turėtume žiūrėti, kokią įtaką jis darys naujų darbo vietų kūrimui. Kokią įtaką naujų darbų vietų kūrimui turės šis įstatymas? Vakar vykusio susitikimo metu darbdavių organizacijos pripažino, kad įstatymas naujų darbo vietų nesukurs. Ar šis įstatymas padidins įmokas į valstybės biudžetą, ar mes surinksime daugiau “Sodros” ir fizinių asmenų pajamų mokesčio, ar sumažinsime nelegalų darbą? Atsakymas turbūt vėl būtų, kad įmokų į valstybės biudžetą nepadidinsime, priešingai, darbdaviai turės laisvesnes rankas nemokėti mokesčių “Sodrai”.

Ar šis įstatymas sustiprins profesinių sąjungos pozicijas? Juk ir Europos Sąjunga pripažįsta, kad mūsų socialinis partneris silpnas, ir valstybė neturėtų kištis į darbdavių ir profesinių sąjungų susitarimus. O šiuo įstatymu mes darome priešingai – kišamės į šių dviejų partnerių susitarimus ir, manau, silpninam profesinių sąjungų pozicijas. Ir pagaliau ar mes pageriname dirbančiųjų padėtį? Turbūt kiekviena mama sekė pasaką apie vilką ir ėriuką. Tai kas šiandieną yra ėriuko pozicijoje? Taigi dirbantysis. Esant tokiam nedarbui, kas diktuos sąlygas – argi ne darbdavys dirbančiajam? Nenori dirbti, keliauk pro duris. Man atrodo, kad mes iš tiesų įteisinam vergišką dirbančiųjų padėtį. Taigi ką mes pageriname šiuo įstatymu? Iš tikrųjų tai tik darbdavių pozicijas, todėl balsuojant už šį įstatymą siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys E.Masiulis. Prašom, kolega.

E.MASIULIS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Pirmiausia matau, kad tikrai didelės emocijos. Kai kurie kairiosios opozicijos atstovai, pasinaudodami žmonėmis, dar labiau kaitina šią situaciją. Aš noriu pasakyti, kad tas įstatymo projektas nebuvo kažkokia staigmena. Bent jau Liberalų sąjungos rinkimų programoje, Vyriausybės programoje, kurią tvirtino Seimas, ši nuostata yra įrašyta. Mes nuosekliai laikomės savo ikirinkiminių pažadų. Mūsų įsitikinimu, tam tikros šio įstatymo pataisos tikrai leistų padaryti kur kas lankstesnius darbdavio ir darbuotojo santykius. Ir nereikia sakyti, kad darbuotojai iš tikrųjų tik nukentės dėl šio įstatymo. Aš manau, tie lankstesni santykiai tikrai gali duoti naudos ir tam pačiam darbuotojui, todėl kviesčiau palaikyti šiuos įstatymų projektus ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – Seimo narė R.Dovydėnienė. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju, Seimo Pirmininke. Mes dažnai sau keliam klausimą, ar šios įstatymo pataisos – tai iš tikrųjų pirmieji verslo išlaisvinimo žingsniai Lietuvoje? Ar tai tos liberalios, protingos ir tikrai ateityje duosiančios kažkokių rezultatų pataisos? Juk mes visi gerai žinome, kad Darbo kodekso, kaip didelio, monolitinio dokumento, projektas buvo rengiamas keletą kartų. Jį rengiant dalyvavo ir darbdaviai, ir profesinės sąjungos. Yra socialinių partnerių nesutarimas dėl daugiau kaip dvidešimties straipsnių. Kodėl mes negalime liberalizuoti darbo santykių taip, kaip jie liberalizuojami Europoje, į kurią einame? Socialinė partnerystė – darbdavių ir darbuotojų susitarimai. Kodėl reikia kištis įstatymų prasme į kiekvieną santykį ir vėl jį detaliai reglamentuoti, kaip bandoma šiandien daryti priimamomis pataisomis? Jeigu būtume svarstę kartu su Darbo kodekso projektu, galima manyti, dėl kai kurių nuostatų būtume ir susitarę, bet šiandien šios pataisos – tai labiausiai pažeidžiamo žmogaus, t.y. darbo rinkos subjekto, darbuotojo, pastatymas į dar blogesnę padėtį. Pažiūrėkite, kokie atlyginimai, kaip jie mokami, kiek darbo vietose yra darbo pažeidimų. Kažkodėl apie tai mes negalvojam. Todėl pritarti šio įstatymo pataisoms negalima. Siūlau Seimo nariams pasižiūrėti į tuos žmones, kurie sėdi už jūsų. Tai ne dėl to, kad jums būtų daromas spaudimas, tai yra žmonės, rinkę ir tikėję jumis.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Man atrodo, kad svarstant šitą klausimą yra labai daug emocijų, kurios iš tikrųjų yra nepamatuotos, nes, matyt, yra neteisingai suprantama arba apskritai interpretuojama ekonominė situacija. Taip, aš visiškai sutinku, kad darbo rinkoje darbdavio ir darbuotojo santykius reguliuoti turi jie patys laisvu susitarimu. Deja, ne mes esam priėmę šiuos įstatymus. Daugelis tų, kurie pasisako prieš pataisas, patys dalyvavo priimant šiuos įstatymus. Mes kol kas dar tik po truputį, nedrąsiai pradedame keisti.

Antra. Nieko neapgaudinėkime ir neapsigaudinėkime patys, jog jeigu valstybė parašys įstatyme, kad negalima atleisti ar kaip nors, tai dėl to bus daugiau darbo ar žmogus gaus daug didesnį atlyginimą. Ekonominė situacija diktuoja realią tikrovę. Tai yra tik mažas žingsnelis sutvarkant tą dalyką.

Trečia. Kolegos iš profsąjungų, nespekuliuokite žmonėmis! Aš labai gerai suprantu vieną dalyką – norėdami, kad be jūsų sutikimo darbdavys neatleistų žmogaus iš darbo ,jūs tiesiog norite prievarta turėti daugiau narių. Tai tada mes padarykime tą patį ir prievarta suvarykim į Pramonininkų konfederaciją bei panašias struktūras. Turėkime sąžinės! Nereikia spekuliuoti. Visos tos emocijos, kurios dėl to verda, – tai jūsų savotiškas šou, kuris manęs nenuteikia dalykiškai. Aš visiškai nebijau pasakyti savo rinkėjams, kad balsuosiu už šį įstatymą (tai kviečiu padaryti ir kitus Seimo narius), nes ir toliau manau, jog mes turime labai rimtai dirbti, kad sumažintume Lietuvoje nedarbą. Aš esu parengęs Investicijų įstatymo projektą ir turiu kitų siūlymų, todėl prašau, kad visi bendromis jėgomis… Ne politikuokime, bet dirbkime, kad žmonės turėtų darbo ir kad tas nedarbas būtų mažesnis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labai džiaugiuosi kolega A.Matulevičiumi, nes ne visi Seime šiandien tokie drąsūs kaip jis. Aš noriu priminti, kad mes pažadėjome rūpintis ne kažkokiais pavieniais žmonėmis, o visais Lietuvos žmonėmis. Kai skamba replikos, kad čia kažkokie susirinko, kažkas atsivedė, tai man labai keistai skamba. Aš noriu priminti, jog tie įstatymai buvo pasiūlyti Saulėtekio komisijos, kurios tikslas buvo išlaisvinti verslą. Tik šiandien aš taip ir negavau atsakymo, kaip išlaisvės verslas, kai mes priimsime šiuos įstatymus. Aš manau, kad rezultatas… juo labiau noriu priminti liberalų ir socialliberalų programas, kuriose buvo parašyta: stiprinti socialinę partnerystę, rūpintis žmogumi. Daroma viskas atvirkščiai. Manau, kad tų įstatymų rezultatas bus padidinta galimybė išmesti žmogų į gatvę, valstybė surinks dar mažiau mokesčių ir Lietuvos žmonės dar labiau reikš nepasitenkinimą tiek Seimu, tiek Vyriausybe.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – kolega A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pasakyti, kad aš tikrai neatstovauju darbdavių interesams ir turiu nuomonę šiuo klausimu. Aš manau, kad esant tokiai nestabiliai, besikeičiančiai rinkai tikrai reikia liberalizuoti šiuos įstatymus, kad darbdavys, atsiradus galimybei, galėtų ir sumažinti darbuotojų skaičių, jeigu jo produkcija nėra paklausi, o išaugus paklausai galėtų padidinti darbuotojų skaičių. Šis įstatymas ir padeda tokiems tikslams. Jis pašalina tuos dirbtinius barjerus, kai darbdavys, pažeisdamas įstatymus, turi mažinti darbuotojų skaičių. Aš manau, kad mes priėmėm protingą konsensą dėl išeitinių pašalpų, kurios buvo nenormalios, labai didelės.

Ir dar į vieną dalyką norėčiau atkreipti dėmesį – kad mes savotiškai apgynėm ir profsąjungų interesus, nes tie žmonės, kurie išrenkami į renkamus organus… Aš netikiu, jog jeigu bus 100 profsąjungos narių, 98 bus išrinkti į tą renkamą organą. Tai bus protingas santykis. Todėl aš manau, kad pasiektas konsensas priimant šį mūsų įstatymą tikrai padės mums geriau ir efektyviau kurti darbo vietas bei skatinti gamybą. Be to, norėčiau gerbiamajai R.Dovydėnienei priminti, kad nereikia čia apeliuoti į Europos Sąjungos normas, teises. Aš girdėjau tą atsakymą, skaičiau, ten apie tai nėra kalbama. Siūlau pritarti šio įstatymo pataisoms. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis dėl balsavimo motyvų prieš kalbės kolega P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, buvo išsakyta nemažai motyvų prieš. Mano dar vienas argumentas yra tai, kad nepritarta pono G.Steponavičiaus pataisai. Kaip dabar galima tas visokias korteles prievarta segti žmogui ant krūtinės? Kaip lageryje – lygiai tas pat. Aš niekaip negaliu to suprasti. Dabar valdžioje lyg ir liberalai, o kuriam kažkokį konclagerį – visi privalės gatvėse vaikščioti su lentelėmis, pakabintomis ant kaklo. Aš niekaip negaliu to dalyko suprasti.

Kitas dalykas, aš manau, kad vis dėlto yra žalingas pats įstatymo svarstymo eiliškumas. Aš manau, pirmiausia mes turėtume sutvarkyti įvairias išeitines kompensacijas valstybinėse įstaigose dirbantiems pareigūnams. Pavyzdžiui, Turto fondo valdytojas už blogą darbą gavo 125 tūkst. išeitinę kompensaciją. Tai, be abejonės, piktina žmones. Aš manau, priėmus tą įstatymą ir sutvarkius, kad biudžetinėse įstaigose taip pat nebūtų piktnaudžiaujama valstybės lėšomis, būtų galima iš eilės priimti ir šitą įstatymą. Todėl aš negalėčiau pritarti šiam įstatymui, nes manau, kad valstybės sektoriuje yra labai daug netvarkos.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už paskutinis kalbės kolega G.Dalinkevičius. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pakviesti balsuoti už šį įstatymą vien dėl to, kad jis leidžia mums iš tikrųjų sutvarkyti tam tikrus tiek darbdavių, tiek tų, kuriuos samdo, santykius, nepažeidžiant jų, kaip žmonių, teisių. Man labai liūdna, bet mano kolegė ponia R.Dovydėnienė paprašė atkreipti dėmesį į tuos žmones, kurie atėjo. Aš norėčiau šiandien jų atsiprašyti, kad aš vakar nebuvau Kaune ir negalėjau su jais susitikti.

Nes tie, kurie inicijavo piketus, teigė, kad mes esame ten, ir siuntė žmones. Aš norėčiau pasakyti, kad šiuo aspektu, kai iš tikrai rimtų valstybės žingsnių daroma politika ir daroma labai šiurkšti politika, jau vien tas faktas mus verčia galvoti, kad iš tiesų mums reikia peržiūrėti santykius, mūsų santykių principus. Kalbant apie žmogaus teises, šiandien galima tik pasidžiaugti, kad dėl vyrų ir moterų galimybių šiame įstatyme yra pasiekta pažanga. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Kviečiu Seimo narius prieš apsisprendžiant dėl viso įstatymo projekto registruotis. Vyksta registracija. Užsiregistravo 127 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, aš prašau išsakyti savo nuomonę balsuojant dėl Darbo sutarties įstatymo kai kurių straipsnių bei priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr.IXP-80 priėmimo. Prašau Seimo narius balsuoti. Taip pat norėčiau priminti, kad balsavimo metu nėra vaikštoma.

Balsavimo rezultatai: 69 – už, 47 – prieš, susilaikė 7. Įstatymas priimtas.

Replikas po balsavimo pageidautų pasakyti keli Seimo nariai. Pradėkime. Kolega V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šis įstatymas yra pavyzdys, kaip negalima pasiekti sutarimo Trišalėje taryboje, sutarimo tarp Vyriausybės ir Trišalės tarybos, sutarimo Seimo komitete ir netgi sutarimo, kai oficialiai pažadama, kad šis įstatymas negali būti svarstomas, kol nėra gautos minėtų instancijų išvados ir nuostatos. Taigi nutarėme nekreipti dėmesio, nors šiandien posėdyje buvo išdalinta socialinės apsaugos ministrės pozicija.

Dar vienas dalykas. Buvo sakyta, kad šis įstatymas galėtų būti nepriimamas, nes bus svarstomas Darbo kodeksas ir jo svarstymas turėtų būti šios sesijos pabaigoje. Taigi, manau, kad mes demonstruojame labai prastą požiūrį į darbo santykius, į socialinę partnerystę, į Europos Sąjungoje įtvirtintas demokratines normas. Manau, kad Socialdemokratinė koalicija kreipsis į Prezidentą, kad jis nepasirašytų šio įstatymo ir grąžintų jį svarstyti Seimui iš naujo, nes socialinių, ekonominių, teisinių argumentų prieš šias pataisas yra kur kas daugiau, nei teikėjai mano esą pasiekę rezultatų. Todėl mes tikrai dar nenuleidžiame rankų ir prašysime Prezidento nepasirašyti šio įstatymo pataisos.

PIRMININKAS. Ačiū. Repliką po balsavimo Seimo narys S.Buškevičius. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Japonijoje, kuri yra viena turtingiausių pasaulio šalių, jau seniai įsisąmoninta, kad tiek darbdavys, tiek eilinė valytoja sėdi vienoje japoniškoje valtyje. Aš norėčiau, kad ir mūsų mažoje šalyje Lietuvoje būtų tai įsisąmoninta ir kad nebūtų tokių, sakysime, klasinės kovos elementų. Būtų gerai, kad prieš svarstydami tokius įstatymus mes perskaitytume mūsų žymaus filosofo, dar prieškario Lietuvos vienos iškiliausių asmenybių A.Maceinos mintis apie buržuazijos žlugimą ir socialinį teisingumą.

PIRMININKAS. Kolegos, noriu pastebėti, kad mes atsiliekame nuo numatytos darbotvarkės, taip pat noriu pastebėti, kad replikai galima skirti ne daugiau kaip 2 minutes. Gerbiamieji kolegos, repliką po balsavimo Seimo narė I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos ir svečiai, esantys šioje salėje, aš tiesiog norėčiau suteikti papildomos informacijos. Kadangi ponas A.Sysas kalbėjo apie Saulėtekio komisiją ir darbo santykių liberalizavimo projektą, tai norėčiau priminti, kad tai komisijai vadovavo Socialdemokratinės koalicijos (tai buvo prieš rinkimus) narys ponas Z.Kaminskas. Jis vadovavo šios darbo santykių liberalizavimo komisijos veiklai. Tie, kas dalyvavo Trišalėje taryboje (o salėje yra ir tokių), puikiai žino, kad ponas Z.Kaminskas labai karštai gynė pozicijas, kurios buvo kur kas griežtesnės ir kitokios, nei šiandien mes svarstome.

Taigi aš manau, kad, pirma, netiesa… tai nepaskelbta, kad ponas Z.Kaminskas, Socialdemokratinės koalicijos, dabar Socialdemokratų partijos narys, buvo šios komisijos pirmininkas, antra, kad šie visi projektai Trišalėje taryboje buvo ne kartą svarstyti ne kaip atskiri įstatymai, tačiau buvo svarstomas visas paketas darbo santykius liberalizuojančių įstatymų, ir daugeliu atveju buvo rastas konsensas tarp darbdavių ir profsąjungų. Todėl (aš jau esu šioje salėje apie tai kalbėjusi) reikia kalbėti tiesą ir nereikia meluoti ar sakyti netiesą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi buvo minėta kolegos A.Syso pavardė, jis taip pat nori repliką po balsavimo. Prašau, kolega.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai gerai, kad ponia I.Degutienė prisimena, kas buvo prieš šešis mėnesius, ir žino pono Z.Kaminsko pavardę. Labai gaila, kad ponia I.Degutienė netesi savo žodžio, pasakyto man, kad konservatoriai nebalsuos už šiuos įstatymus. Kai salėje mes svarstome vieną ar kitą įstatymą, konservatoriai visą laiką šoka ir gina dirbančius žmones, bet šiuo konkrečiu atveju jie parodė tai, ką darė visus ketverius metus. Jie tęsia tai ir toliau.

O kalbant apie šiuos įstatymus, norėčiau pasakyti tik tiek. Profesinės sąjungos darė viską, kad būtų galima kalbėti, susitarti ir derėtis. Nepaklausėte. Jūs sudarote prielaidas radikalioms jėgoms Lietuvoje veikti taip, kaip M.Murza veikia Šiauliuose. Aš manau, kad būtent taip priimami įstatymai, toks stūmimas savo nuomonės tikrai nesudaro socialinio dialogo prielaidų Lietuvoje. Nevyksta nei dvišalės, nei trišalės derybos ir aiškinimas, kaip turėtų būti.

PIRMININKAS. Ačiū. Tęsiame replikas po balsavimo. Kolega A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto norėčiau dar kai ką paaiškinti. Praeitą ketvirtadienį Trišalėje taryboje dar kartą buvo bandyta svarstyti šiuos klausimus. Aš noriu informuoti (yra protokolo išrašas), kad būtent pono A.Syso iniciatyva iš ten buvo tie klausimai išbraukti. Kai tai derinasi su tam tikrų opozicijos atstovų kalba apie tai, kad nenori kalbėti? Kyla klausimas – kas nenori kalbėti? Aš noriu atkreipti čia esančių svečių dėmesį – nepasiduokite manipuliavimui jumis ir tam tikrų profesinių sąjungų organizacijų atstovų noru panaudoti jus savo politiniams tikslams. Pažiūrėkime, kokie tai yra įstatymai, ar iš tiesų jie pažeidžia darbuotojų teises, o galbūt sustabdo įmonių bankrotus. Ačiū.

Darbo apmokėjimo įstatymo 2, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-81(3*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbos ir replikos yra baigtos. Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo. Lydintysis teisės aktas 1-1b – Darbo apmokėjimo įstatymo 2, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-81. Kolegos, viliuosi, pabaigoje, po šių klausimų svarstymo, dar bus proga pasakyti repliką. Kviečiu į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A.Melianą pateikti įstatymo projektą. Priėmimo stadija.

A.MELIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymas yra lydintis ką tik priimtą Darbo sutarties įstatymą. Komitete nebuvo gauta pasiūlymų dėl šio įstatymo nei iš Seimo narių, nei iš kitų institucijų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi pataisų nėra gauta, siūlyčiau pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Aš klausiu, ar galime pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

2 straipsnis susijęs su 9 straipsnio papildymu ir pakeitimu. Ar galim pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu? Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, straipsniui pritarta bendru sutarimu.

Vis dėlto turim stabtelti ties antru straipsniu. Dėl balsavimo motyvų kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš niekaip nesutikau Darbo sutarties įstatymą svarstant, nesutiksiu ir dabar, nes mūsų įstatymuose yra nustatytas minimumas, tai yra minimali mėnesinė alga už bet kokį darbą. Mes šią minimalią mėnesinę algą nustatom tris kartus mažesnę, ir tai daroma ne todėl, kad nebus darbo ir darbdavys tokiu būdu bandys nors kiek mokėti darbuotojui atlyginimo. Ši įstatymo pataisa reikalinga tam, kad būtų galima eliminuoti, išgrūsti darbuotoją, liaudiškai kalbant, iš darbo, mokant jam mažesnes išeitines pašalpas. Todėl aš niekaip negaliu pritarti tokiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys A.Melianas.

A.MELIANAS. Gerbiamieji Seimo nariai, būkim garbingi šioje vietoje, jeigu mes ką tik priėmėm Darbo sutartie įstatymu, kurį reglamentuoja… (Balsas salėje) Seimas priėmė, atsiprašau, jūs puikiai tai suprantate, tai būkim garbingi ir šioje vietoje nedarykim iš įstatymo jovalo, kad vienas įstatymas prieštarautų kitam. Jūs puikiai suprantate, kad tai tikrai nepadės mūsų bendram darbui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų kalbos svarstant 2 straipsnį baigtos. Gerbiamieji kolegos, nesant bendro sutarimo, aš prašau prieš balsavimą Seimo narius užsiregistruoti. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 119 Seimo narių. Aš prašau Seimo narius balsuoti dėl šio įstatymo 2 straipsnio, kuris susijęs su 9 straipsnio papildymu ir pakeitimu. Prašau Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 63, prieš – 43, susilaikė 7. 2 straipsniui pritarta.

Įstatymo 3 straipsnis susijęs su 11 straipsnio 1 dalies papildymu. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Aš klausiu, ar bendru sutarimu galima pritarti 3 straipsniui? Prieštaraujančių nei matau, nei negirdžiu. 3 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

Ačiū pranešėjui. Turėtume pereiti prie viso įstatymo priėmimo ir yra galimybė kalbėti dėl balsavimo motyvų. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų… Prašau, kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš dar kartą pakartosiu, kad, priėmę Darbo sutarties įstatymą, mes apkarpėme socialines garantijas ir teises ir niekas man negalės įrodyti, kad 430 Lt yra mažiau už 130 litų. Nes būtent esmė šio įstatymo pataisos yra ta, kad tuos darbuotojus, kurie neįtiks darbdaviui, yra sudaryta galimybė išvaryti į prastovą, mokėti jiems mažesnį atlyginimą ir tokiu būdu išguiti iš darbo vietos. Tai šiandien Lietuvoje labai dažnai praktikuojama, daroma, ir būtent dešinioji pusė sudarė šias sąlygas mažesnėms sąnaudoms. Kaip aš minėjau, šių įstatymų visa nauda tik ta, kad mes šiandien, priėmę šiuos įstatymus, galėsime išmesti žmogų į gatvę už mažesnius pinigus.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega J.Jučas.

J.JUČAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Taupydamas laiką, apsiribosiu vienu sakiniu – siūlau visiems pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys A.Klišonis. Prašom. Minutėlę, įjungsiu mikrofoną. Seimo narys A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš taip pat norėčiau siūlyti pritarti šiam įstatymo projektui. Mes svarstydami ir priimdami sprendimus visą šią dieną matom dvi puses: darbdavį ir darbuotoją, tačiau jie abu, kaip minėjo anksčiau kalbėjęs kolega, sėdi vienoje valtyje. Abu jie dirbą tą patį arba panašų darbą ir abu yra suinteresuoti, kad ta įmonė toliau gyvuotų. Jeigu mes norim, kad įmonės išgyventų, kad jos turėtų savo darbuotojus, mes turime sudaryti jiems sąlygas gyvuoti. Aš siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Gerbiamieji kolegos, turėtume apsispręsti dėl viso įstatymo projekto priėmimo. Prašau prieš tai atlikti registraciją. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 117 Seimo narių. Prašau Seimo narius apsispręsti ir balsuoti dėl Darbo apmokėjimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-81 priėmimo. Prašau balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 65, prieš – 45, susilaikė 4. Įstatymas Nr.IXP-81 priimtas.

Atostogų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-82(3*) (priėmimas)

Kitas lydintis įstatymas – Atostogų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-82. Kviečiu į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A.Melianą. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėl šio įstatymo prieš svarstymo procedūrą buvo gauti dviejų Seimo narių, pono A.Klišonio ir ponios D.Teišeirskytės, siūlymai. Svarstant komitete buvo pritarta pono A.Klišonio siūlymui, tai yra 23 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodžius “profesinių sąjungų nariui” ir išdėstyti 23 straipsnio 3 dalį taip: “profesinės sąjungos prašymu darbuotojui suteikiamos nemokamos iki 3 dienų atostogos per metus švietimui ir mokymuisi. Tokių atostogų trukmė ir periodiškumas numatomas kolektyvinėje sutartyje”. Komitetas siūlo pritarti tokiai redakcijai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, turėtume svarstyti ir priimti įstatymą pastraipsniui.

Yra siūloma išbraukti 1 straipsnį ir papildyti nauju 1 straipsniu, susijusiu su 23 straipsnio papildymu ir pakeitimu. Yra gautos dvi Seimo narių pataisos. Pradėkime nuo Seimo narės D.Teišerskytės teikiamos pataisos. Pagrindinis komitetas teikiamai pataisai nepritarė, tačiau kad tokia pataisa būtų svarstoma, reikia, kad būtų bent 29 Seimo narių pritarimas. Gerbiamieji kolegos, prašau Seimo narius balsuoti dėl pritarimo arba ne, kad Seimo narės D.Teišerskytės pataisa būtų svarstoma plenariniame posėdyje. Tam, kad Seimo narės D.Teišerskytės pataisa būtų svarstoma posėdyje, nepritarta.

Pereiname prie Seimo nario A.Klišonio siūlomos pataisos. Prašau, kolega, jus trumpai pateikti pataisą. Minutėlę. Prašom.

A.KLIŠONIS. Gerbiamieji kolegos, teikdamas šią pataisą dėl žodžių “profesinės sąjungos narį” išbraukimo, manau, kad kiekvienas įstaigos darbuotojas, esantis profesinės sąjungos nariu ar ne, jis yra toks pat darbuotojas ir toks pat žmogus. Jeigu kalbame apie vienodas dirbančių žmonių teises, reikėtų pasakyti, kad profesinės sąjungos narys nėra kokia nors išskirtinė asmenybė. Taip pat norėčiau pasakyti, kad ne visose įstaigose, ypač smulkesnėse, profesinės sąjungos taip pat yra. Mano siūlymas yra suvienodinti sąlygas tiek profesinės sąjungos nariui, tiek ne profesinės sąjungos nariui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas pritarė pataisai. Ar galėtų 29 Seimo nariai patvirtinti pritarimą, kad galėtų būti svarstoma? Ar būtų toks pritarimas? (Balsai salėje) Taip, gerbiamieji kolegos, balsuodami išsakykime savo pritarimą arba ne, kad ši pataisa būtų svarstoma plenariniame posėdyje.

Apsispręsta, kad ši pataisa būtų svarstoma Seimo posėdyje.

Dėl vedimo tvarkos kolega G.Kirkilas. Prašom.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Norėčiau jūsų paklausti, ar jūs matote darbotvarkę, ten surašytus skaičius, datas, valandas ir panašiai? Kada mes pradėsime normaliai dirbti? Yra įvairūs kiti posėdžiai ir susitikimai, kurie buvo suplanuoti, ir t.t. Mes niekada nesilaikome grafiko. Ar jūs galite kaip nors paaiškinti, kad mes pratęsiame? Jūs nieko nesakote, grafiko nesilaikote, darbotvarkės nesilaikote ir toliau vyksta posėdis. Būkite malonus ir paaiškinkite ką mes šiuo metu darome? Jau seniai turėjo būti pertrauka.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu pasakyti, kad kaip tik šis Seimas laikosi darbotvarkės ir nedirba naktimis ir vakarais. Taip pat noriu paklausti Seimo narių, ar jie neprieštarautų, kad mes baigtume svarstyti su darbo santykiais susijusius įstatymus bei lydinčius teisės aktus? Prieštaraujate. Pabaigę svarstyti šį klausimą, mes apsispręsime, ar darome pertrauką, ar ne. Prašau dėmesio. Primenu kolegai G.Kirkilui, kad šiuo metu svarstome Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo pakeitimo įstatymą, o dar konkrečiau – svarstoma Seimo nario A.Klišonio pataisa. Kalbos dėl balsavimo motyvų. Kolegė R.Dovydėnienė – prieš.

R.DOVYDĖNIENĖ. Taip, aš nepritariu Seimo nario A.Klišonio pateiktai pataisai iš esmės dėl tos priežasties, kad jeigu asmuo nėra profesinės sąjungos narys, tai ir pagal tą pateiktą įstatymo projektą niekas nebūtų riboję jam suteikti tokių trijų dienų atostogų. Jo siūlomame projekte yra pasakyta, kad tokių atostogų trukmė ir periodiškumas numatomas kolektyvinėje sutartyje, o mes svarstymo metu buvome nusprendę ir komitete buvome nusprendę, kad šį sakinį reikia išbraukti. Jeigu įstatymas nustato konkrečiai nemokamas trijų dienų atostogas tam tikrais atvejais, tai kam dar kolektyvinėje sutartyje nustatyti periodiškumą? Todėl šiai pataisai nepritariu.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pakartoti savo mintį, kurią pasakiau anksčiau. Aš nemanau, kad profesinių sąjungų nariams tokiais klausimais turi būti daromos kokios nors išimtys, būtent šiuo klausimu. Manau, kad tiek profesinės sąjungos narys, tiek ne profesinės sąjungos narys dirba lygiomis teisėmis. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbos dėl balsavimo motyvų svarstant Seimo nario A.Klišonio pataisą baigtos. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis prieš apsisprendžiant dėl šios teikiamos pataisos. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 111 Seimo narių.

Prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo nario A.Klišonio teikiamos pataisos. Komiteto pritarimas šiai pataisai yra. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Prašau Seimo narius balsuoti. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: už – 62, prieš – 38, susilaikė 8 Seimo nariai. Seimo nario A.Klišonio pataisai pritarta.

Turėtume balsuoti dėl viso įstatymo projekto su pataisa, kuriai ką tik buvo pritarta. Dėl balsavimo motyvų kalbės Seimo narys A.Sysas. Ačiū pranešėjui.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai noriu balsuoti už šį įstatymą ir komitete buvo sutarta. Tačiau kai mes įrašome antrą sakinį, kurį pasiūlė ponas A.Klišonis, tai iš esmės įstatymas netenka prasmės. Pats A.Klišonis sau prieštarauja. Jis sako: siūlau, kad atostogos būtų suteikiamos ir darbuotojui, bet ne visur yra profsąjungos. Noriu priminti ponui A.Klišoniui, jeigu nėra profsąjungos, tai nėra ir kolektyvinės sutarties. Tai apie kokias mes atostogas, apie kokį darbuotojų švietimą galime kalbėti, jeigu tik 7% įmonių yra profesinės sąjungos? Mes įrašome tokį antrąjį sakinį ir šis įstatymas neturi absoliučiai jokios prasmės. Todėl tada balsuokime prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų daugiau nėra. Prašau Seimo narius prieš balsavimą registruotis.

Užsiregistravo 115 Seimo narių.

Aš prašau Seimo narius pasakyti savo nuomonę balsuojant dėl Atostogų įstatymo 23 straipsnio su pataisomis, kurioms buvo pritarta. Prašom balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 66, prieš – 41, susilaikė 7. Įstatymui Nr.IXP-82 pritarta. Įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, taip pat norėčiau pasitarti su jumis, ar darome pertrauką, ar tęsiame darbą. (Triukšmas salėje) Minutėlę, dėmesio! Minutėlę! Aš norėčiau baigti savo sakinį. Yra likę du lydintieji teisės aktai, dėl kurių pataisų nėra daug. Būtų logiška, jeigu mes galėtume pabaigti ir padaryti pertrauką. Jeigu nėra bendro sutarimo, mes turėtume klausimą spręsti balsavimu.

Bendro sutarimo nėra. Gerbiamieji kolegos, turėtume apsispręsti dėl to, ar tęsiame plenarinį posėdį, ar darome pertrauką. Prašau Seimo narius išreikšti savo nuomonę balsuojant. Gerbiamieji kolegos, replikos iš vietos yra nepriimtinos. Prašau Seimo narius balsuoti dėl to, ar dabar daroma pertrauka, ar ne. Balsavimas už reiškia, kad mes dirbam pagal darbotvarkę, balsavimas prieš reiškia, kad yra daroma pertrauka. Balsų dauguma apsispręsta, kad tęsiame darbą. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, aš prašau dar kartą pakartoti balsavimą, kad būtų aišku. Balsavimas už reiškia, kad mes pritariame tam, kad posėdis būtų tęsiamas. Balsavimas prieš reiškia, kad mes apsisprendžiame padaryti pertrauką. Gerbiamieji kolegos, aš suformulavau klausimą balsavimui, prašau pasiruošti balsuoti.

Prašau Seimo narius balsuoti dėl pertraukos. Balsavimas už – tęsti darbą, balsavimas prieš reiškia daryti pertrauką.

Profesinių sąjungų įstatymo 8, 13, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-83(4*) (priėmimas)

Kolegos, tęsiame darbą. Du lydintieji aktai. Manau, jie neužtruks. Pereiname prie darbotvarkės klausimo Nr.IXP-83 – Profesinių sąjungų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Kviečiu kolegą A.Melianą pristatyti įstatymą. Priėmimo stadija.

Dėl vedimo tvarkos kolega A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau paprašyti jūsų pacituoti straipsnį iš mūsų Statuto, kada galima keisti darbotvarkę. Visi tie skaičiai, kurie yra įrašyti į darbotvarkę, yra mūsų patvirtinti. Prašom pacituoti, kokiais atvejais gali būti keičiama darbotvarkė.

PIRMININKAS. Aš norėčiau pasakyti, kad mes apsisprendėme dabar nedaryti pertraukos. Šis dalykas nėra griežtai reglamentuotas ir aš, vadovaudamasis man suteikta teise, iškėliau klausimą balsavimui. Pakankamai aiškia balsų dauguma mes apsisprendėm, kolegos, judam į priekį. Prašau pranešėją pateikti klausimą.

A.MELIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Dar vienas lydintysis įstatymas, kuris yra suderinamas su mūsų priimtu Darbo sutarties įstatymu, taip pat kitais mūsų apsvarstytais įstatymais. Dėl Profesinių sąjungų įstatymo buvo pateiktas vienas ponios R.Dovydėnienės pasiūlymas. Iš esmės tai yra atitinkama pataisa kaip ir Darbo sutarties įstatymo 33 straipsnio. Komitete šiai pataisai buvo pritarta. Ir yra gauta Teisės departamento išvada, kuriai komitetas taip pat iš dalies pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Turėtume pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis susijęs su 8 straipsnio 3 dalies pakeitimu. Pataisų ir pasiūlymų dėl šio straipsnio negauta. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nematau. Norėčiau klausti, ar galime pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju. Prieštaravimų nesant 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

2 straipsnis susijęs su 13 straipsnio papildymu 3 dalimi. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų… Taip, pageidauja kolegė R.Dovydėnienė. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Iš esmės būtų galima pritarti šiam straipsniui, nes jis atitinka anksčiau mūsų svarstytą atitinkamą straipsnį, tačiau gerbiamojo Seimo nario A.Klišonio pataisa buvo tik vienam įstatymo straipsniui, ir suderinimo su Profesinių sąjungų įstatymu, man atrodo, čia trūksta.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Gerbiamoji kolegė R.Dovydėnienė minėjo, taip, reikėtų padaryti šio įstatymo straipsnio pertrauką ir jį suderinti su prieš tai priimto įstatymo straipsniu. Siūlymas būtų 13 straipsnio 3 dalyje ,,suteikia darbuotojui, profesinės sąjungos nariui nemokamas trijų dienų atostogas” padaryti pakeitimą išbraukiant ,,profesinės sąjungos nariui”. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar būtų prieštaravimų, kolegos, kad svarstant šį straipsnį mes padarytume svarstymo pertrauką? Mes neturėtume dabar žodžiu daryti pataisų, tai tikrai ydinga praktika. Gerbiamieji kolegos, dėl 2 straipsnio yra daroma pertrauka. Aš siūlau judėti į priekį, negrįžti prie to, dėl ko mes jau sutarėme. Jau yra apsispręsta bendru sutarimu, kad yra padaroma šio klausimo svarstymo pertrauka.

Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys J.Razma. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Man atrodo, jūs be reikalo blaškotės. Profsąjungų įstatyme kalbama tik apie profsąjungų narius, ir pono A.Klišonio pataisos, to tikslinimo, man atrodo, nereikia daryti, nes aname įstatyme, kur kalbama apie visus dirbančiuosius, tą praplėtė. Tas bus taikoma tik profsąjungų nariams, ir tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū. Šiandien į žodžius “profesinės sąjungos” ir “profesinės sąjungos narys” yra reaguojama labai jautriai, tai kad nebūtų padaryta klaidos. Seimo narė R.Dovydėnienė. Prašom. Paspauskite mygtuką, greičiau rasim. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju ponui posėdžio pirmininkui. Negaliu sutikti su ponu J.Razma. Dėl profesinės sąjungos narių viskas gerai, bet pati atostogų trukmė, suteikimo periodiškumo tvarka turi tikrai atitikti tai, kas yra nustatyta aname įstatyme. Todėl pertrauka čia yra reikalinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kad būtų patikslinta nuostata ir kad nekiltų neaiškumų priėmus įstatymą, aš prašyčiau jūsų pritarimo, kad būtų padaryta trumpa pertrauka priimant šį straipsnį. Po pertraukos mes galėtume grįžti prie šio įstatymo. (Balsai salėje) Dėkoju. Priimant 2 straipsnį yra padaryta priėmimo pertrauka. 3 straipsnis yra susijęs su 21 straipsnio pakeitimu. Yra gauta Seimo narės R.Dovydėnienės pataisa. Pagrindinis komitetas šiai pataisai pritarė. Bet kokiu atveju ši pataisa buvo gauta po svarstymo Seime, todėl aš prašyčiau Seimo narę trumpai pristatyti pataisą ir mes apsispręstume, ar pritariame, kad ši pataisa būtų svarstoma plenariniame posėdyje.

R.DOVYDĖNIENĖ. Tai visiškai analogiška pataisa, kuri buvo siūloma Darbo sutarties įstatymui, todėl kad suderintume tuos du įstatymus, reglamentuojančius tuos pačius santykius, manyčiau, Seimas logiškai pritars ir šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, išties tai yra kartojimas nuostatų, kurios jau yra įtvirtintos ir priimtos. Ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti tam, kad ši pataisa yra svarstoma čia ir kad jai yra pritarta? Visa logika yra būtent tokia. Kitaip teigiančių negirdžiu ir nematau. Seimo narės R.Dovydėnienės pataisai yra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, turime apsispręst dėl viso 21 straipsnio su Seimo narės R.Dovydėnienės pataisa, kuriai ką tik buvo pritarta. Ar būtų norinčių kalbėti dėl šio straipsnio dėl balsavimo motyvų? Nėra. Nesant tokių, ar būtų galima pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta 21 straipsniui su Seimo narės R.Dovydėnienės pataisymu. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad komitetas siūlė atsižvelgti į Teisės departamento redakcines išvadas. Taigi, gerbiamieji kolegos, negalime baigti šio įstatymo priėmimo. Dėl 2 straipsnio buvo padaryta pertrauka.

Bedarbių rėmimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-510 (pateikimo tęsinys, svarstymas, priėmimas)

Mes po posėdžio pertraukos grįšime prie šio klausimo ir apsispręsime. Dabar dar nėra daroma pertrauka apskritai. Mes einame prie kito darbotvarkės klausimo – Bedarbių rėmimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Mes grįžtame prie pateikimo stadijos, kuri iš esmės buvo baigta. Kalbos dėl balsavimo motyvų, sakomos pateikimo stadijos metu, buvo išsakytos. Klausčiau, ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam straipsniui po pateikimo? Prieštaravimų negirdžiu. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta.

Yra gautas Seimo Pirmininko prašymas klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar būtų prieštaravimų, kolegos Seimo nariai, kad šis įstatymas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka? Seimo Pirmininkas yra perdavęs prašymą, kad šis klausimas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka. Negirdžiu prieštaravimų, kad klausimas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo svarstymo stadija, nes pritarta tam, kad jis būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka. Norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, kad būtų pritarta po svarstymo? Norinčių kalbėti nėra. Ar būtų prieštaraujančių, kad įstatymui būtų pritarta po svarstymo? Nėra. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Ar galėtume svarstyti įstatymą ir priimti jį dabar, per priėmimo stadiją? Negirdžiu prieštaravimų. Gerbiamieji kolegos, tai išties yra su prieš tai priimtais teisės aktais susijęs įstatymas. Priėmimo stadija. Vienintelis straipsnis, todėl aš klausčiau, ar dėl viso įstatymo projekto būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, aš prašau prieš balsavimą dėl šio įstatymo projekto registruotis. Užsiregistravo 100 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti dėl Bedarbių rėmimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.

Balsavimo rezultatai: 93 – už, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymo projektas Nr.IXP-510 priimtas.

Norėčiau paskelbti 15 min. pertrauką iki 12.40 val.

Pertrauka

Azartinių lošimų įstatymo projektas Nr.IXP-154(3*) (svarstymo tęsinys)

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Tęsiame rytinį posėdį. Nagrinėjame Azartinių lošimų įstatymo projektą Nr.IXP-154(3). Tai yra svarstymo tęsinys. Kaip žinote, po bendros diskusijos buvo pritarta pagrindinio komiteto patvirtintam variantui, tad dabar pradėsime nuo pataisų. Kviečiu Seimo narį J.Jučą pristatyti savo teikiamas 2 straipsnio pataisas.

J.JUČAS. Aš atsiimu pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau Seimo narį G.Kniukštą pristatyti savo pataisą 2 straipsniui. Ačiū už parodytą supratimą.

Nagrinėjame 4 straipsniui teikiamas pataisas. Seimo narys J.Sabatauskas, kurio taip pat nėra posėdžių salėje. Ar galėtų kas teikti vietoj J.Sabatausko? Nėra. Dėl balsavimo motyvų dėl Seimo nario J.Sabatausko teikiamų pataisų. Ar būtų norinčių išsakyti nuomonę? Kniukšta, jūs norėtumėte išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų dėl J.Sabatausko teikiamų 4 straipsnio pataisų? Komiteto nuomonė yra nepritarti šioms teikiamoms pataisoms. Ar galėtų kas išsakyti nuomonę komiteto vardu? Norėtume išgirsti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę. Prašau, gerbiamasis Seimo nary Savickai. 4 straipsnis. Seimo nario J.Sabatausko teikiamos pataisos. Komiteto išvada – nepritarti. Prašyčiau išsakyti nuomonę.

E.SAVICKAS. Numatoma, kad licencijas organizuoti lošimą išduoda Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Visuose jo pasiūlymuose yra Ūkio ministerija. Komitetas prieš J.Sabatausko… viskam yra nepritarta.

PIRMININKAS. Už – Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Aš manau, kad yra labai logiškas pasiūlymas. Manau, kad rimčiau ir atsakingiau, jeigu tai pavedama ministerijai, o ne priežiūros tarnybai. Priežiūros tarnyba pati išduoda leidimą ir pati prižiūri, kaip vykdoma, ar nepažeidinėja įmonės, kurios vykdo lošimus. Aš manau, kad viena institucija turėtų išduoti, o kita prižiūrėti.

PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS. Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui dėl to, kad Ūkio ministerija iš principo nevykdo tokių priežiūros funkcijų. Tai vienas dalykas. Kitas dalykas, motyvas, yra tai, kad priežiūros tarnyba bus platesnė, ne žinybinė, o funkcinio pobūdžio struktūra, kuri galės atlikti visas jai pavestas funkcijas. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašau kolegas registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Kviečiu balsavimu apsispręsti – kas už tai, kad būtų pritarta J.Sabatausko teikiamoms 4 straipsnio pataisoms, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, išreiškiate tai balsavimu.

Už – 22, prieš – 47, susilaikė 1. Seimo nario J.Sabatausko teikiamoms pataisoms nepritarta.

Kolegos, dar kartą kartoju, kalbama apie 4 straipsnį. J.Sabatauskas teikė vieną pataisą dėl 4 straipsnio. Prašyčiau kolegas atidžiai dalyvauti posėdyje. K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Kadangi mes nepritarėme pirmajam pono J.Sabatausko siūlymui, kad priežiūros tarnybos funkcija būtų perduota Ūkio ministerijai, o visi kiti pono J.Sabatausko siūlymai yra susiję su pirmuoju siūlymu, todėl siūlau jiems nepritarti.

PIRMININKAS. Aš nenorėčiau suteikti žodžio J.Sabatauskui, nes jau buvo balsavimas ir buvo apsispręsta dėl šios pataisos. Kadangi Seimo nario J.Sabatausko tuo metu nebuvo, o Seimo nariai turi… Ačiū. Taip pat nagrinėjame šiam straipsniui teikiamas Seimo Pirmininko A.Paulausko pataisas. Jas paprašysime pateikti Biudžeto ir finansų komiteto narį E.Savicką. Prašom.

E.SAVICKAS. 4 straipsnis. Pono A.Paulausko pataisa: “Priežiūros tarnyba, prieš išduodama licenciją organizuoti lošimus, turi gauti Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Policijos departamento išvadas”. Komitete tam yra pritarta.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Aš siūlau pritarti šiai nuostatai. Labai svarbu, kad būtų pažiūrėta ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, ir Lietuvos nacionalinio saugumo organų, ir, aš manau, kad tai būtina.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiai teikiamai pataisai? Negirdėti prieštaraujančių. Ačiū. Pritarta.

Nagrinėjame Seimo nario G.Kniukštos teikiamą pataisą 5 straipsniui. Klausčiau Seimo nario G.Kniukštos, ar jūs atsiimate savo teikiamą pataisą, ar ne? Atsiima. Jos nenagrinėsime.

Pereiname prie 8 straipsnio. Kadangi nebuvo pritarta Seimo nario J.Sabatausko teiktai 4 straipsnio pataisai, tad nėra prasmės svarstyti ir pataisą, teikiamą 8 straipsniui. (Balsai salėje)

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dar 6 straipsniui yra J.Sabatausko pataisa.

PIRMININKAS. Aš prašyčiau kolegų laikytis tvarkos posėdžių salėje ir nereikšti nepagrįstų pretenzijų. Tad labai kviečiu dirbti produktyviai. Ponas Gražuli, aš dar jūsų klausčiau, ar jūs matote kokias nors pataisas 6 straipsniui? (Balsai salėje)

E.SAVICKAS. Gerbiamieji, noriu priminti, kad šiuo metu yra svarstomas trečiasis variantas. Jam yra gautos 34 pataisos. Ponios B.Vėsaitės pataisų šiam projektui nėra. (Balsai salėje) Jos neatitinka klasifikacijos ir jų negalima svarstyti. Kolegos, prašau dėmesio, aš noriu priminti, kad šiuo metu yra svarstomas trečiasis projektas. Jam yra pateiktos 34 pataisos. Ponios B.Vėsaitės pataisų komitetas negavo.

PIRMININKAS. Kolegos, svarstymo pertrauka ir buvo padaryta tam, kad visi Seimo nariai galėtų trečiajam variantui perregistruoti savo teikiamas pataisas. Prašom. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Posėdžio pirmininke, visais laikais darydavom šitaip: jeigu pataisa registruota ankstesniam variantui ir jeigu naujajame variante tas straipsnis išlieka, tai ta pataisa galioja ir jos perregistruoti nereikia. Jeigu to straipsnio nėra, tai automatiškai pataisa taip pat dingsta. Todėl aš nematau priežasties, kodėl B.Vėsaitės pataisa, kuri yra tam pačiam straipsniui, negali būti dabar svarstoma.

PIRMININKAS. Kolegos, aš galėčiau pacituoti stenogramą to posėdžio, kai vyko šio klausimo svarstymas. Gal vieną sakinį, paskutinį. Tai buvo pirmininko siūlymas. “Mano siūlymas yra toks – padaryti pertrauką, dar kartą peržiūrėti tuos pasiūlymus jau atsižvelgiant į mūsų suformuluotus principus, į parengtą paskutinį projektą ir padarius šių siūlymų inventorizaciją tęsti po pertraukos šio įstatymo svarstymą”. Tokia yra stenograma. (Balsai salėje: kodėl inventorizavo B.Vėsaitės pasiūlymą?)

PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi pirmajam variantui buvo pateikta apie 840 siūlymų, mes ir pradėjome svarstymo procedūrą remdamiesi dviem principais, nes priešingai mes paprasčiausiai nebūtume išnagrinėję šitų dalykų. Mes apsisprendėme dėl dviejų pagrindinių principų, pirmiausia dėl to, kad lošimo namai bus tik akcinės bendrovės. Antras principas buvo susijęs su tuo, kad bus neklasifikuojami lošimo aparatai. Mes balsavome dėl šios pozicijos, ir buvo pasakyta, kad nauji siūlymai po pertraukos bus teikiami tik trečiajam variantui, į kurį įrašyti mūsų principai. Kadangi jie nebuvo perregistruoti, nes visiškai pasikeitė jų turinys, todėl, manau, neverta svarstyti.

J.SABATAUSKAS. Dėl vedimo tvarkos, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Nežinau, kieno klausti, ar jūsų, ar gerbiamojo autoriaus Dž.Orvelo. Ar čia gyvulių ūkis, ar Seimas? Dž.Orvelo kūriny buvo parašyta, kad visi gyvuliai yra lygūs, bet kai kurie yra lygesni už kitus. Šiandien jūs kelis kartus leidžiate šnekėti vieniems Seimo nariams, kitiems apskritai nesuteikiate tokios galimybės.

PIRMININKAS. Atsiprašau, kolega, aš nenorėčiau, kad įžeidimai būtų skirti visiems Seimo nariams ir Seimas lyginamas su tvartu. Jūs paprasčiausiai pavėlavote. Buvo reglamentuota, iki kada vyks pertrauka, todėl prašyčiau gerbti kitus, dalyvauti posėdyje ir savo netvarkingumo, nepunktualumo, nuogąstavimų bei pykčio neišlieti ant visų Seimo narių. Prašom. Seimo narė B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, mano pataisos nesusijusios nei su lošimų automatų klasifikavimu, nei su akcinėmis bendrovėmis. Aš neįsivaizduoju, kodėl jos buvo išbrauktos, nes tokio kategoriško tvirtinimo, kad reikia savo pataisas perregistruoti iš naujo, aš negirdėjau. Kur yra užprotokoluota?

PIRMININKAS. Aš ką tik jums stenogramą… Kolegos, galėčiau dar kartą perskaityti, jeigu jūs norėtumėte. Aiškiai parašyta – “inventorizuoti”. (Balsai salėje) Siūlyčiau… Prašom. K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Gerbiamieji Seimo nariai. Jeigu čia yra koks nesklandumas ir manoma, kad sąmoningai kas nors padaryta, kad dingtų tos pataisos, tai čia yra svarstymo tęsinys ir per priėmimą galima perregistruoti tas pataisas, o tada bus galima balsuoti. Taigi dabar tęskime darbą taip, kaip pradėjome.

PIRMININKAS. Labai geras siūlymas. Aš taip pat norėčiau siūlyti tą patį. Dėl tų pataisų, kurias turime šiandien, apsisprendžiame, o per priėmimą galėsime dar kartą inventorizuoti ir dar kartą, pasitikslinę dėl tų 800 pataisų, jas išnagrinėti. Prašom. K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Norėčiau papildyti, kad keitėsi netgi trečiojo varianto straipsnių numeracija. Jeigu pirmajame variante buvo, sakykim, 6 straipsnis, tai dabar tapo 9. Tai taip pat yra motyvas, kad būtų tęsiama.

PIRMININKAS. Ačiū. Matydamas jūsų bendrą pritarimą norėčiau tęsti posėdį. Seimo narys P.Gražulis dėl vedimo tvarkos.

P.GRAŽULIS. Kadangi įvyko nesusipratimas, gal geriausia būtų padaryti pertrauką. Tuomet Seimo nariai suspėtų perregistruoti trečiajam variantui savo pataisas ir nebūtų jokių nesusipratimų.

PIRMININKAS. Aš prieš tai turėjau siūlymą ir siūlyčiau dirbti. Kolegos, nagrinėjame 9 straipsnio pataisą. Seimo Pirmininko A.Paulausko teikiama pataisa. Prašyčiau ją pateikti. (Balsai salėje)

E.SAVICKAS. Perregistruota. “Lošimų namų (kazino) steigimo vietos.” Lošimo namai (kazino) gali būti steigiami Vilniaus mieste ir 30 km spinduliu aplink jį, skaičiuojant nuo miesto ribos, bei Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Palangos, Nidos bei Druskininkų miestuose. Komitete šiai pataisai yra pritarta.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už Seimo narys A.Vazbys. Prašom.

A.VAZBYS. Gerbiamieji kolegos, ši pataisa iš tikrųjų yra logiška ir ji apriboja tam tikras galimybes atsitiktiniams lošėjams pateikti į lošimo namus. Aišku, kita vertus, būtų dar racionaliau, kad vietos būtų apribotos tik kurortais, bet net ir šitas variantas yra geresnis už tą, kuris buvo teiktas prieš tai, kai buvo reglamentuojama, kad lošimo namai gali būti steigiami bet kurios savivaldybės teritorijoje. Todėl siūlau palaikyti šį variantą.

PIRMININKAS. Prieš kalbės Seimo narys A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš nesu griežtai prieš šią įstatymo pataisą, bet vis dėlto šią pataisą reikėtų patobulinti. Ne Nida, o turėtų būti Neringa. Ir antras aspektas. Vis dėlto, jeigu yra Šiaulių miestas, kuriame ponas A.Paulauskas yra išrinktas, manau, tai būtų nekorektiška. Tai gal reikėtų svarstyti ir Panevėžio bei kitų miestų įrašymą? Manau, vis dėlto būtų buvę geriau, kad kiti Seimo nariai būtų parengę šią pataisą. Tikrai negaliu dėl šių dviejų svarbių motyvų balsuoti už.

PIRMININKAS. Kolegos, išgirdome nuomones. Prašyčiau registruotis ir balsavimu apsispręsime dėl šios pataisos.

Užsiregistravo 80 Seimo narių.

Prašyčiau dėmesio. (Balsai salėje) Kolegos, prašau dėmesio! Norėčiau suformuluoti klausimą balsavimui. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo Pirmininko A.Paulausko teikiamai 9 straipsnio pataisai, balsuoja už, kas mano kitaip, taip pat išreiškiate nuomonę balsavimu.

Už – 43, matau, kad Seimo narė N.Steiblienė taip pat kelia ranką už, todėl už bus 44 Seimo nariai, prieš – 21, susilaikė 7 Seimo nariai. Šiai pataisai pritarta.

Nagrinėjame Seimo nario A.Matuzo pataisą tam pačiam straipsniui. Prašau gerbiamąjį kolegą pateikti šią pataisą. Repliką po balsavimo – Seimo narys V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Aš neįsivaizduoju, kuo skiriasi Neringa nuo Biržų. Biržai irgi yra turistinė vietovė, turi senas istorines tradicijas, turi pilį ir gali priimti turistus iš užsienio. Tai vienas iš tokių ateities turizmo objektų. Kodėl jiems negalima organizuoti tokių pramogų? Tai yra apskritai nesąmonė ir visiškai prieštarauja liberalizmo principams. Aš neįsivaizduoju liberalų – kodėl vieną kalbame, o kitą darome? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, aš priminsiu, kadangi yra tiek norinčių išsakyti savo nuomonę, tai ir jums niekas nedraudžia taip pat teikti pataisas. Kodėl?.. (Balsai salėje) Kodėl jų niekas neteikia? Dar yra svarstymo stadija ir jūs tikrai galėsite pateikti pataisas. (Balsai salėje) Ar jūs primygtinai norėtumėte išsakyti nuomonę, gerbiamasis Sabatauskai? Prašom.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, man apskritai nesuprantami norai iš karo įstatymo lygiu riboti miestus, rajonus, kaimus, ir dar skverus pridurkime. Kur čia liberalizmas, aš nesuprantu. Yra pakankamai svertų, ir šiame įstatymo projekte nurodyti tiek finansiniai reikalavimai dėl įstatinio kapitalo, tiek kiti reikalavimai, kuriuos turi atitikti įmonės, norinčios steigti lošimo namus, todėl visiškai nesuprantu, kam reikia nurodyti miestus. Tegul jie registruojasi, steigiasi ir jų reikalas, ar jie išsilaikys, ar ne. Mes neribokime įstatymu, kur gali, o kur negali. Čia jau tikrai liberalizmo nejaučiame, čia labiau komunizmas.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pasakyti tokį dalyką. Dabar mes iš esmės sprendžiame klausimą, ar legalizuoti, ar ne. (Balsai salėje) Mes galime ilgai diskutuoti, kas yra liberalu, o kas ne. Mes duodame pradžią, o po to išplėsime šiuos subjektus.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, žinoma, aš kategoriškai prieš, iš viso esu prieš šį veiksmą, kurį čia svarstom. Tačiau tiek to. Bet man labai įdomu. Yra tokia gyvenvietė Saločiai. Į Rygą važiuoja per juos daugiau negu, sakysime, per Druskininkus. Tai kodėl jiems nesuteikta teisė? Jeigu jau mes darome, tai Vyriausybė pažiūrės, kai jie licenciją norės gauti šiam reikalui. Kaip čia galima skirstyt? Kam mes čia atstovaujame? Man atrodo, kad šiandien mes čia vaidiname keistuolių teatrą.

PIRMININKAS. Seimo narė. B.Vėsaitė. Prašau.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs dabar ką tik priėmėte labai kvailą sprendimą. Aš nematau jokios logikos. Vadinasi, vieniems kurortiniams miestams mes leisim steigti lošimo namus, kitiems ne. Birštonas nepateko į šią eilę. Tai kur logika? Kodėl Panevėžiui neleidžiama steigti lošimo namų? Kuo Šiauliai geresni? Aš nematau jokios logikos. Kodėl šitaip kvailai balsavote? Atsitokėkite.

PIRMININKAS. Finansų ministerijos atstovei panelei L.Šumskaitei suteikčiau žodį šiuo klausimu. Prašau. (Balsai salėje) Atsisako. Ačiū. Kolegos, prašyčiau dėmesio. Nagrinėjame toliau. Pataisą 9 straipsniui teikia Seimo narys V.Matuzas. Prašau, kolega, pateikti.

V.MATUZAS. Ačiū. Aš manau, kad įteisinus Lošimų įstatymą ryškiai padidėja galimybė, valstybės tarnautojai, kurie gali priimti vienokius ar kitokius sprendimus, ypač viešųjų pirkimų komisijos nariai, įgyja galimybę legalizuoti kyšio paėmimą. Būtent per lošimo namus. Mano pataisa būtų skirta būtent dėl to. Aš žinau, komitetas nepritaria tai mano pataisai. Kalbama apie žmogaus teisių suvaržymą, bet aš vis dėlto siūlyčiau pagalvoti apie šį dalyką. Kadangi tada legaliai bus galima gauti kyšį. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašau Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę, pranešėjau, pasakyti.

E.SAVICKAS. Kolegos V.Matuzo pataisai Biudžeto ir finansų komitete nepritarta.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys J.Sabatauskas už. Prašau.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš irgi buvau teikęs šiam straipsniui savo pataisą. Kadangi nebuvo galimybės pasakyti motyvų, kodėl aš teikiau šias pataisas, tikiuosi, jūs leisite man dabar juos pasakyti. Visus argumentus.

Pirmiausia ydinga praktika, kai vienai tarnybai, vienai įstaigai leidžiama skirti, leisti, drausti, prižiūrėti. Pirmiausia išdalinti licencijas, toliau atlikti priežiūrą, tvirtinti reglamentus, taisykles ir kitus norminius dokumentus bei bausti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra apsisprendęs, kad priežiūros tarnyba negali būti ta įstaiga, kuri galėtų bausti, t.y. nagrinėti administracines bylas dėl lošimų pažeidimų. Dabar šiuo atveju vis tiek įstatyme lieka nuostatos, kad priežiūros tarnyba galės duoti licencijas bei toliau derinti visus kitus dokumentus. Šiam būtent straipsnyje yra, kad ji privalo būti formuojama, ir t.t. Aš pasisakau, kad taip negali būti steigiama priežiūros tarnyba. Nesvarbu, kad iš karto pasakys, kad taip yra kitose šalyse. Pažiūrėkite į mūsų mentalitetą. Mūsų sąlygomis tai yra puikiausia dirva tarpti korupcijai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta. Prašau.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai nepritariu pasiūlymui drausti lošti valstybės tarnautojams, nes, pirmiausia, būtų pažeistos žmogaus teisės. Antras dalykas, tai tada gal reikėtų pradėti nuo politikų, o ne nuo valstybės tarnautojų? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, prašau rimties ir neklaidinti visų Seimo narių. Tam yra mikrofonai, tam yra darbo tvarka. Vyksta balsavimas. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario V.Matuzo 9 straipsnio teikiamai pataisai? Iš straipsnio pavadinimo išbraukti žodžius ,,lošimo organizavimo” ir 9 straipsnis būtų ,,Draudimai ir apribojimai”. Kas pritariate šiai pataisai, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Prieš tai registruojamės, be abejo.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Tad kviečiu balsuojant apsispręsti. Kas už pataisą, balsuojate už, kas manote kitaip, išreiškiate kitokią nuomonę.

Už – 23, prieš – 48, susilaikė 4 Seimo nariai. Šiai pataisai nepritarta. Toliau Seimo narys V.Matuzas teikia pataisą 9 straipsnio 3 daliai. Replika po balsavimo Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Aš tiesiog apgailestauju, kad Seimo nariai neparėmė pono V.Matuzo pataisos. Iš tikrųjų ši pataisa būtų gerokai pakėlusi tą žemutinę kyšio ribą.

PIRMININKAS. Ačiū. Tad prašau kolegą V.Matuzą pristatyti 9 straipsnio 3 daliai teikiamą pataisą.

V.MATUZAS. Aš atsiimu, kadangi jos susijusios.

PIRMININKAS. Labai jums ačiū. Seimo narys J.Sabatauskas turi pataisą 9 straipsnio 10 daliai. Prašau pateikti.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Mano pataisa yra susijusi su informavimo, priežiūros institucijomis, apie akcijų pasikeitimus ir… Bet tai viskas susiję su tuo, kam jūs prieš tai nepritarėte. Aš sakau, šiandien Lietuvoje yra 51 įstaiga, žinyba, tarnyba arba inspekcija, kuri dalija licencijas, prižiūri ir tuo pačiu metu baudžia. Aš turiu ne vieną atvejį, pavyzdį, kai yra labai smarkiai tuo piktnaudžiaujama. Man labai gaila, kad jūs pačioje pradžioje nepritarėte ir steigiate tą priežiūros tarnybą. Kadangi faktiškai ją valdys vien finansų ministras, skirs žmones į tą tarnybą ir ji bus tik, kiek suprantu, Vilniuje, o lošimo namai bus visoje Lietuvoje, tai aš galiu pakartoti tik tą, ką sakiau viešai. Ką darysite, Seimo nariai, jeigu po poros metų reikės svarstyti tų tarnybų darbuotojų viešųjų ir privačių interesų konfliktus ir kai jų namai iškils Vilniaus pagrindinėse gatvėse?

PIRMININKAS. Jeigu aš teisingai supratau, jūs atsiimate šią pataisą? Ar siūlote svarstyti? (Balsai salėje) Negirdėti nuomonės. Ar galėtumėte siūlymą… Kolega, aiškiai pasakykite.

J.SABATAUSKAS. Ji susijusi su kitomis pataisomis.

PIRMININKAS. Tad jūs atsiimate ar siūlote balsuoti dėl jos?

J.SABATAUSKAS. Neatsiimu.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys R.Šukys. Nenorite. Tada K.Glaveckas dėl balsavimo motyvų prieš. (Balsas salėje) Na, sudėtinga technika, be abejo.

K.GLAVECKAS. Aš siūlau balsuoti prieš ir truputėlį noriu paaiškinti ponui J.Sabatauskui, kad finansinių institucijų priežiūra Lietuvoje yra organizuota. Vertybinių popierių komisijoje išduodamos licencijos, prižiūrima rinka, draudimo rinka taip pat prižiūrima draudimo priežiūros tarnyboje. O banko licencijos išduodamos Lietuvos banke ir bankų priežiūros tarnyba yra taip pat banke. Todėl logiška, kad ir lošimų, kurie susiję ir su finansais, būtų vienoje priežiūros tarnyboje – pagal bendrą schemą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu balsuojant apsispręsti dėl J.Sabatausko teikiamos pataisos 9 straipsnio 10 daliai. Kas manote, kad reikia pritarti šiai pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, išreiškiate nuomonę kitu sprendimu.

Už balsavo 19, prieš – 44, susilaikė 6 nariai. Šiai pataisai nepritarta. Taip pat turime Seimo nario G.Šivicko 9 straipsnio 11 daliai teikiamą pataisą. Tad prašyčiau pateikti Seimo narį G.Šivicką.

G.ŠIVICKAS. Taupant laiką tuos siūlymus, kuriems nepritarta ir kurie svarstyti komitete, aš atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Sabatausko teikiama pataisa 10 straipsnio 1 daliai. Šios visos pataisos yra susijusios. Ar Seimo narys J.Sabatauskas prašytų, kad būtų balsuojama dėl jų? Prašom pasakyti garsiai, jeigu galima.

J.SABATAUSKAS. Nėra prasmės daugiau prašyti. Ačiū ponui K.Glaveckui, bet tai man primena vieną anekdotą, kurį aš jam asmeniškai papasakosiu.

PIRMININKAS. Labai prašyčiau. Dar turime Seimo Pirmininko A.Paulausko pataisą 10 straipsnio 1 daliai. Prašyčiau komitetą pateikti komiteto vardu.

E.SAVICKAS. 10 straipsnio 1 dalies papildymas “Asmenys, kurių ir jų artimų giminaičių bei šeimos narių atžvilgiu yra atliekamas operatyvinis tyrimas dėl neteisėtų lošimo namų laikymo ar lošimo organizavimo, arba priklausymo nusikalstamam susivienijimui”. Vadinasi, sąlygos yra sugriežtinamos, Biudžeto komitete yra pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių išsakyti nuomonę. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiai teikiamai pataisai po svarstymo? Ačiū, pritarta.

Pereiname prie 11 straipsnio. 11 straipsnio 6 daliai pataisą teikia Seimo narys R.Palaitis. Prašyčiau kolegą pateikti pataisą.

R.PALAITIS. Ačiū. Šita pataisa buvo teikta tikintis, kad tai bus kažkoks gelbėjimo ratas Lietuvos kurortams. Antras argumentas, aš tikėjau, kad tai gali būti apsauga nuo to, kad Lietuva prasiloš. Tačiau kadangi priimtas A.Paulausko pasiūlymas 9 straipsnį padaryti atskirą, tai aš savo pasiūlymą atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū. 12 straipsnio 5 daliai pataisą teikia Seimo narys J.Sabatauskas. Atsiimate, taip? Čia yra teikiamos dvi pataisos. Sekundėlę, kolega. Klausčiau dar kartą J.Sabatauską dėl 12 straipsniui jo teikiamų pataisų. Ar jūs atsiimate, ar ne?

J.SABATAUSKAS. Šiame etape atsiimu visas pataisas.

PIRMININKAS. Labai ačiū už supratimą. Dėl vedimo tvarkos – V.Andriukaitis. Prašau.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau jus informuoti, kad praeitą kartą buvo pasakyta, jog tos pataisos, kurios buvo įregistruotos praeitam projektui, bus inventorizuotos ir t.t. Vadinasi, nedaug kas suprato, kad reikia jas perregistruoti 4 projektui, kai tribūnoje buvo šitaip suformuluota pozicija. Šiuo atveju B.Vėsaitės pataisos tuomet jau nebesvarstomos, kai tuo tarpu praeitą kartą buvo iškilusi būtent tokia problema. Vadinasi, mes neturime kito kelio kaip tik kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją pakėlę stenogramas, nes šiuo atveju Seimo narės teisės bus, mūsų nuomone, nepelnytai paneigtos.

PIRMININKAS. Ačiū. Kaip kiekvienas Seimo narys, jūs turite šią teisę, tad ja siūlau ir pasinaudoti. O šiandien tęsiame posėdį.

12 straipsniui pataisą teikia Seimo narys G.Kniukšta. Prašau.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad Azartinių lošimų įstatyme turėtų būti išskirtas žirgų totalizatorius. Pirmiausia, kad žirgų totalizatorius yra ne tik lošimas, bet ir žirgų darbingumo įvertinimas, viena iš svarbiausių arklių veislių tobulinimo dalių. Visame pasaulyje žirgų lenktynės duoda papildomų pajamų žirgų veislininkystei plėtoti. Aš prašau atsižvelgti į žirgų totalizatoriaus specifiką ir ypatumus, atkreipti dėmesį į kitų šalių patirtį ir tradicijas, todėl siūlau 12 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiais “o žirgų totalizatoriaus – ne mažesnis kaip pusė milijono litų” ir pirmą dalį išdėstyti taip: “Bendrovės, organizuojančios bingą, totalizatorių, lažybas, apmokėtas ir įstatuose nurodytas įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 mln. Lt, o žirgų totalizatoriaus – ne mažesnis kaip pusė milijono litų”. Šiai mano pataisai pritaria ir dauguma, kiek žinau, Biudžeto komiteto narių. Ačiū.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonę norėčiau išgirsti.

E.SAVICKAS. Šiai pataisai komitete yra pritarta.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasakyti nuomonę. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiai Seimo nario G.Kniukštos teikiamai pataisai? Negirdėti prieštaraujančių. Pritarta. 14 straipsnio 1 dalies 2 punktui pataisą teikia Seimo narys J.Sabatauskas. Tad prašau jį pateikti šią pataisą. Jūs atsisakote nuo visų teikiamų pataisų šiam projektui?

J.SABATAUSKAS. Aš jau sakiau svarstant aną straipsnį, kad aš atsisakau šiame etape visų Azartinių lošimų mokesčio įstatymo ir įstatymo dėl mokesčių administravimo įstatymo pataisų. Šiuo etapu atsisakau.

PIRMININKAS. Labai ačiū. 14 straipsniui pataisą teikia Seimo narys G.Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Jau minėjau, kad pasiūlymus, kuriems komitetai nepritarė, aš atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Nagrinėjame 15 straipsniui teikiamą pataisą. Prašom Seimo Pirmininką A.Paulauską pateikti pataisą.

A.PAULAUSKAS. Teikiu 15 straipsnio 1 dalies pataisą. Siūlau leisti pradėti eksploatuoti tik naujus, nenaudotus automatus, kai jie pagaminti atitinkamą licenciją, sertifikatą turinčio gamintojo, o jų tipai yra patvirtinti ir įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą. Ši pataisa keičia dabar galiojančią projekto nuostatą, kad leidžiama eksploatuoti tik techniškai tvarkingus. Kiek man žinoma, pradedant legalizuoti lošimo biznį būtų gerai, kad visur būtų nauji, nenaudoti aparatai, nes, kaip visada, mes galime tapti Vakaruose jau nereikalingų ar nurašytų įrengimų kaupimo vieta. Mano siūlymas – leisti eksploatuoti tik naujus ir nenaudotus automatus.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys A.Vazbys. Prašom.

A.VAZBYS. Gerbiamieji kolegos, šalia Seimo Pirmininko pasakytų argumentų, aš norėčiau taip pat pasakyti ir savo. Leidžiant naudotis tik naujais, nenaudotais automatais, pirmiausia bus galima išvengti dabar nelegaliuose kazino veikiančių automatų legalizavimo ir kartu įteisinimo tos veiklos, kurią iki šiol vykdė nelegalūs kazino turėtojai.

PIRMININKAS. Kitą nuomonę turi Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, pavyzdžiui, jeigu idealiai žiūrėtume, ši pataisa būtų beveik gera, bet įsivaizduokime situaciją, kuri gali būti labai reali. Pavyzdžiui, štai bankrutuoja lošimo namai. Prieš savaitę, prieš dvi tas, kuris bankrutuoja, lošimo namai, nusipirko naujus sertifikuotus aparatus. Jis bankrutuoja, dabar bankroto procedūros. Iš esmės tų aparatų pardavimui uždedame veto, nes jų nebegalima naudoti, nors jais tik savaitę ar dvi savaites naudojosi. Nuostata, kad lošimo namuose būtų techniškai tvarkingi, sertifikuoti, o jis nupirktas trimis dienomis anksčiau ar vėliau arba juo buvo tris dienas naudotasi ar nesinaudota, manau, nėra kriterijus nustatyti, kokio tipo aparatas turi būti. Manau, kad ši pastanga yra idealiai gera, bet realiame gyvenime ji nieko gero neduos, o tiems, kurie įdės pinigus ir paskui reikės grąžinti, nebus galima tų naujų, gerų aparatų parduoti.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.

A.PAULAUSKAS. Aš, teikdamas tą pataisą, turiu minty būtent pirmąjį etapą, kai pradės veikti. Vėliau, aišku, gali būti įvairių dalykų. (Balsas salėje)

J.VESELKA. Tada kitas reikalas.

PIRMININKAS. Kviečiu balsuojant apsispręsti dėl šios pataisos. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo Pirmininko A.Paulausko teikiamai pataisai dėl 15 straipsnio 1 dalies, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Prieš tai prašom registruotis, kolegos. Yra siūlymas registruotis. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta šiai pataisai, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Už balsavo 51 Seimo narys, prieš – 22, susilaikė 6. Pritarta šiai Seimo Pirmininko teikiamai pataisai.

Pone Šivickai, jūs atsisakėte visų pataisų, kurioms nepritarė komitetas, taip? Norėčiau, kad tai pasakytumėte garsiai per mikrofoną.

G.ŠIVICKAS. Šią pataisą atsiimu.

PIRMININKAS. Ar šią, ar visas pataisas, kurioms nepritarė komitetas?

G.ŠIVICKAS. Tas pataisas, kurioms nepritarė komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi gerbiamojo G.Šivicko ir gerbiamojo A.Sabatausko pataisų nenagrinėsime, nes jie atsiėmė visas savo pataisas.

Nagrinėjame G.Šivicko pataisą, teikiamą 20 straipsniui, kuriai pritarė komitetas. Prašom poną G.Šivicką pateikti šią pataisą.

G.ŠIVICKAS. Šiame įstatymo punkte buvo numatyta, kad pateikiami dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į patalpas, kuriose numatoma organizuoti lošimus, arba šių patalpų nuomos sutarties nuorašai. Taip pat yra ir išperkamosios nuomos sutartis. Paprasčiausiai išplečiama sąvoka. Tai daugiau juridinis dalykas.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti G.Šivicko teikiamai pataisai? Prieštaraujančių nėra. Ačiū. Pritarta.

Nagrinėjame G.Šivicko pataisą, teikiamą 22 straipsniui. Prašom, pone Šivickai, ją pateikti.

G.ŠIVICKAS. Šioje pataisoje yra daugiau techninis dalykas. Numatyta, jog įmonė, organizuojanti lošimus, gali pakeisti lošimo automatus. Buvo numatyta tik sumažinti lošimų įrenginių skaičių, o čia dar įrašoma ir pakeisti.

PIRMININKAS. Kokia komiteto nuomonė?

E.SAVICKAS. Komitetas pritarė šiai pono G.Šivicko pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti? Ar galime bendru sutarimu pritarti G.Šivicko teikiamai pataisai dėl 22 straipsnio? Ačiū. Pritarta.

25 straipsnis. Seimo narys V.Matuzas teiks savo pataisą. Prašom ją teikti.

V.MATUZAS. Aš atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū.

A.PAULAUSKAS. 25 straipsnyje aš siūlau įsteigti lošimo priežiūros instituciją. Daugeliu atvejų pasiteisino ta praktika, kad sukuriama nepriklausoma institucija iš įvairių valdžios institucijų. Tokią mes turime Ryšių reguliavimo priežiūros instituciją, Vertybinių popierių instituciją, kuri formuojasi panašiai. Aš siūlau tokią priežiūros tarnybą, kurią sudaro 6 asmenys. Po du asmenis skiria Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas ir ši institucija veikia nepriklausomai. Manau, kad ji geriau kontroliuos lošimo namų veiklą.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys A.Butkevičius. Prašom, Algirdai.

P.GRAŽULIS. Gražulis. Įjungėte Gražulį.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Gražuli.

P.GRAŽULIS. Nors aš esu prieš lošimo namus, tačiau kadangi ši priežiūros tarnyba iš tikro bus sudaroma ne iš vienos institucijos, o faktiškai iš trijų visiškai nepavaldžių viena kitai, ji bus savarankiškesnė ir galės būti mažiau įtakojama, todėl, aš manau, pataisa yra gana logiška. Reikia jai pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitą nuomonę turi Seimo narys A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai nesuprantu – jeigu bus priimta ši pataisa, ar tie šeši žmonės kontroliuos šešis miestus? Ar bus paskirtas vienas asmuo, atsakingas už vieną miestą, ar tai tiesiog bus tarnyba aukščiau esančios tarnybos, kuri numatyta įstatymu? Juk toje tarnyboje turi dirbti kompetentingi ir kvalifikuoti žmonės, jie turi gauti licenciją kaip atitinkantys tam tikrą kvalifikaciją ir sugebantys dirbti bei išmanantys šį darbą. Aš manau, ši sritis visiškai neturi būti politizuota. Yra tam tikros institucijos, apie kurias kalbėjo profesorius K.Glaveckas, taip pat ir ši veikla turėtų būti kontroliuojama analogiškų institucijų, tokių kaip Vertybinių popierių komisija ir t.t.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas A.Paulauskas dar norėtų dėl pataisos.

A.PAULAUSKAS. Tiesiog keisti argumentai. Mes turime daug tokių komisijų, kurios yra sukurtos, ir ten dirba 5, 6, 8 žmonės, tačiau jie turi darbo aparatą, kuris jiems padeda vykdyti tas funkcijas. Viešųjų vertybinių popierių komisija taip pat susideda iš nedaugelio žmonių, bet ji prižiūri visų operacijų su akcijomis veiklą. Manau, niekam nekyla abejonių, kaip ji gali prižiūrėti akcijų sandorius, vykstančius Klaipėdoje, Vilniuje ir kur kitur.

PIRMININKAS. Kolegos, kviečiu balsavimu apsispręsti dėl šios Seimo Pirmininko teikiamos pataisos. Kas už šią pataisą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsas salėje) Komiteto nuomonė nepritarti.

Už balsavo 44, prieš – 9, susilaikė 9 Seimo nariai. Šiai pataisai pritarta po svarstymo.

26 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų A.Butkevičius. Prašom, kolega.

A.BUTKEVIČIUS. Aš visiškai dabar nesuprantu, kuris įstatymas reglamentuos tvarką, pagal kurią bus nustatyta, kokia institucija kontroliuos lošimo aparatus, kad nebūtų pažeidimų, kai įvyks tam tikri gedimai? Gal Seimo Pirmininkas, kaip teisininkas, atsakytų, kuris straipsnis šiuo metu numato tokiai institucijai tokias teises ir galias? Ačiū.

PIRMININKAS. Aš manau, kad mes turėsime progos priėmimo metu dar padiskutuoti šia tema. Mes, Seimo nariai, išgirdome kolegos repliką po balsavimo, todėl dabar siūlau svarstyti 26 straipsniui teikiamas pataisas. Seimo Pirmininkas A.Paulauskas yra pateikęs pataisą 26 straipsniui. Tad prašom Seimo Pirmininką ją pateikti.

A.PAULAUSKAS. Pataisa labai trumpa – tai siūlymas išbraukti visą 26 straipsnį, nes mes patvirtinome 25 straipsnyje lošimų priežiūros instituciją.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti? Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiai teikiamai pataisai? Yra siūlymas balsuoti. Prašom išreikšti apsisprendimą balsavimu. Kas už šią pataisą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.

Už balsavo 34, 12 – prieš, 7 susilaikė. Pritarta šiai pataisai.

27 straipsniui taip pat yra pataisa, teikiama Seimo Pirmininko A.Paulausko. Prašom Pirmininką ją pateikti.

A.PAULAUSKAS. 27 straipsnis kalba apie priežiūros tarnybos steigimą ir išlaikymą. Priežiūros tarnyba, mano siūlymu, turėtų būti išlaikoma iš valstybės lėšų, o ne iš lošimus organizuojančių bendrovių gautų įmokų. Tokia pataisa.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti? Yra. Seimo narys B.Bradauskas. Prašom, kolega.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti, kad, tarkime, draudimo priežiūros tarnyba yra išlaikoma iš draudimo įstaigų atskaitymų, o kodėl gi čia darome išimtį ir steigiame valstybės išlaikomą tarnybą? Jeigu yra analogas kitur, tai veikime vienodai, nedarykime išimčių. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu balsavimu apsispręsti dėl šios pataisos. Vyksta balsavimas. Kas už… Yra siūlymas užsiregistruoti, todėl prašau stabdyti balsavimą ir įjungti registravimo režimą. Prašom įjungti registravimo režimą. Vyksta registracija. Kadangi tai buvo visos pataisos, tad pranešėjui galėčiau tik padėkoti.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Kas už tai, kad būtų pritarta A.Paulausko teikiamai 27 straipsnio pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, išreiškiate savo nuomonę balsuodami kitaip.

Už balsavo 50 Seimo narių, prieš – 15, susilaikė 10. Šioms teikiamoms pataisoms yra pritarta. Mes išnagrinėjome pataisas, kurios buvo inventorizuotos ir pateiktos svarstymo procedūros metu. Siūlau Seimo nariams apsispręsti, kas už tai, kad būtų pritarta šiam visam įstatymo projektui su visomis pataisomis po svarstymo. Dėl balsavimo motyvų Seimo narė B.Vėsaitė. Prašau.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs žinote, kad azartiniai lošimai yra neskatintina veikla. Dabar ta prasme, nepriėmus tų pataisų, kurios buvo siūlomos mano, aš sakyčiau, mes išmetėm labai daug saugiklių. Priėmėm visiškai nelogišką sprendimą, kad vieniems kurortų miestams – Druskininkams, Neringai – leidžiame steigti lošimo namus, Birštonui kažkodėl neleidžiama. Kodėl? Kokie motyvai, kad Šiauliams leidžiama, o Panevėžiui ne? Tarkime, aš matau, daug tokių nelogiškumų. Todėl siūlyčiau nepritarti šiam… Dar visiškai ir savivaldybių vaidmens mes čia neužfiksavome. Mes šiaip jau deklaruojame, kad savivaldybės turi visas funkcijas, tačiau jų teritorijose mes steigiame lošimo namus, visiškai neatsiklausdami ir neatsižvelgdami į miestiečių nuomonę. Dėl šių motyvų siūlyčiau nepritarti pateiktom pataisom.

PIRMININKAS. Kitą nuomonę norėtų išsakyti Seimo narė D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš nemanau, kad mums čia reikėtų taip karščiuotis. Jūs galėjote pateikti pataisas. Mes šiandien pritarę vėl galime teikti pataisas, diskutuoti ir tartis. Yra svarbus tas momentas, kad mes duodam eigą svarstymui, o toliau tariamės ir deriname pozicijas. Tokie nereikalingi karščiavimaisi, man atrodo, nepuošia Seimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Tad kviečiu balsuoti ir apsispręsti dėl Azartinių lošimų įstatymo projekto Nr.IXP-154. Kas už tai, kad šiam... Atsiprašau, kolegos. Aš jūsų labai atsiprašau. Dar buvo viena pataisa, teikiama Seimo Pirmininko A.Paulausko. Jūs ją taip pat turite tarp jums išdalytų dokumentų. Ši pataisa skamba taip: “Išbraukti iš įstatymo teksto “kurių turimų akcijų nominali vertė yra ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo. Pakeisti įstatymo tekste terminą “priežiūros tarnyba” į “priežiūros komisija”. Tai šios pataisos yra visam tekstui. Straipsnis nebuvo nurodytas, t.y. visam tekstui, viso teksto pataisoms.

Dėl pirmosios pataisos. Kadangi čia yra dvi pataisos, tai dėl pirmosios, dėl nominalios akcijų vertės ne mažesnės kaip 1/10 įstatinio kapitalo. Paprašyčiau Seimo Pirmininką A.Paulauską pateikti šią pataisą. Prašau, kolega Andriukaiti.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes iš tikrųjų nebesuprasime, kaip dabar vyksta posėdis. Jūs suprantate, kad dabar po viso svarstymo paskelbėte vieną už, vieną prieš, o dabar neatšaukiate to savo sprendimo (nes vienas už, vienas prieš jau kalbėjo) ir staiga kalbam apie pataisas, kurios irgi neadresuotos straipsniams. Galbūt būtų tinkama, kad per priėmimo stadiją (kaip suprantame, per priėmimo stadiją taip pat bus pataisų, nes jas galės paremti 29 Seimo nariai, aš manau, kad visi parems Seimo Pirmininko pasiūlymą per priėmimą) mes išspręsim ir dėl konkrečių straipsnių, ir dėl konkretaus teksto, ir nepateksim į tą nereikalingą koliziją.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerai, labai ačiū už pastabą. Seimo Pirmininkas taip pat sutinka, kad tai galėtų būti priėmimo metu, nors šiandien mes buvome ir pateikę, pradėjome nuo 2 straipsnio, palikdami pabaigai šią, ir pabaigę visų straipsnių lentelę versti negrįžome į pradžią. Aš jūsų atsiprašiau, atsiprašau ir Pirmininko – pastabų teikėjo. Siūlau balsavimu apsispręsti dėl viso įstatymo projekto. Kas už tai, kad būtų pritarta? Yra noras registruotis. Prašau, kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Kviečiu apsispręsti. Kas už tai, kad Azartinių lošimų įstatymo projektui Nr.IXP-154 būtų pritarta po svarstymo, balsuojate už, kas manote kitaip, išreikškite nuomonę, balsuodami kitaip.

Už balsavo 51 Seimo narys, prieš – 19, susilaikė 8 Seimo nariai. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta. Taip, su pataisomis.

J.KORENKA. Repliką po balsavimo.

PIRMININKAS. Prašau, kolega. J.Korenka.

J.KORENKA. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ačiū jums, kad jūs šiam projektui būtent nepriėmėte tos nuostatos, kad lošimo namai būtų provincijose, nors ten bus mažiau nelaimingų. O šiaip po balsavimo noriu jus, valdančiąją daugumą, pasveikinti, kad būtent tam projektui duodama žalia gatvė ir kad tai yra pirmas žingsnis į didelę ir naują erą – azartinių lošimų erą Lietuvoje. Tik, neduok Dieve, jeigu kas nors iš jūsų pažįstamų ar artimųjų, ar giminaičių kada nors praloš. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris. Prašau.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš jau pasisakiau prieš, pateikiant šitą įstatymą. Man atrodo, atstovaujančio tautą Seimo, kai jis priima sprendimus, uždavinys yra, kad kiekvienas planuojamas veiksmas turi žmones daryti laimingesnius. Aš manau, mūsų šie sprendimai padarys, matyt, tokį santykį.

Vienas laimingas – tūkstantis nelaimingų. Kiek paleisime šeimų be duonos, be kelnių, be sijonų ir panašiai? Aš kategoriškai prieš šiuos reikalus.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Dar norėtų tarti žodį P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Be abejo, gaila, kad priimamas toks įstatymas. Aš jau Spaudos klube kalbėjau, kokios gali būti socialinės pasekmės. Šiandien Lietuva – tai ne Amerika, ne Europa, kuriose yra sutvarkyta teisinė sistema, kur socialinis lygis, ekonominis pragyvenimo lygis yra daug aukštesnis. Pagal visus duomenis, lošti eina vienas neturtingiausių sluoksnių, nes tikisi gauti didesnes pajamas ir pagerinti savo gyvenimą, bet, deja, jie prasilošia. Manau, kad šį Seimą, be abejo, prisimins. Tai įeis į istoriją kaip vienas didžiausių nuveiktų darbų – įsteigti lošimo namai. Manau, dar yra laiko iki įstatymo priėmimo, gal dar pagalvos ir Seimo Pirmininkas, ir dabar valdančioji liberalioji dauguma, ir galbūt nebus priimamas šis įstatymas, ir jis bus atsiimtas.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau padėkoti opozicijai ir pozicijai už konstruktyvų darbą. Norėčiau priminti, jog opozicija labai stebi, kad būtų laikomasi darbotvarkės. Dabar mes jau dirbame 7 minutes pietų pertraukos sąskaita. Prašom posėdžio pirmininką skelbti pietų pertrauką.

PIRMININKAS. Seimo narys B.Bradauskas, paskutinis.

B.BRADAUSKAS. Ačiū, pone pirmininke. Aš iš principo nesu priešininkas leisti lošimo namus Lietuvoje. Mes kartais sureikšminame tuos dalykus ir manome, kad lietuviai turi būti apsikarstę kailiais. Iš principo esu prieš tai, kad mes kuriame valstybines struktūras kontrolės aparatui išlaikyti ir panašiai valstybės sąskaita. Šiandien gali atsitikti taip, kad mes negausime pajamų iš lošimo namų tiek, kiek mums kainuos priežiūros tarnybos išlaikymas. Todėl mes padarėme didelę klaidą, nes priėmėme nutartį, kad kontrolės aparatą išlaikysime valstybės sąskaita. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, dėl įsiliepsnojusios diskusijos nespėjome išnagrinėti šį įstatymo projektą lydinčiuosius projektus. Yra siūlymas lydinčiuosius projektus perkelti į kitos savaitės darbotvarkę. Visų kolegų prašau atidžiai paklausyti: visi savo siūlymus ir pataisas užregistruokite, kad priimant vėl nekiltų nereikalingų diskusijų. Linkiu skaniai papietauti.

Rytinį posėdį baigiame.