Septintasis (58) posėdis
2001 m. kovo 20 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo projektas Nr.IXP-331(4*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame šios dienos vakarinį plenarinį posėdį. Prašau esančius kolegas registruotis.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Pradedame nagrinėti įstatymo projektą Nr.IXP-331. Tai taip pat eurointegracijos projektas – Įmonių restruktūrizavimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Kviečiu pranešėją Seimo narę, Ekonomikos komiteto narę S. Burbienę.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kaip jau buvo pasakyta svarstymo metu, šis įstatymas taip pat yra svarbus, nes tai yra galimybė įmonėms, kurios turi laikinų sunkumų, pritarus kreditoriams ir laikinai nemokant dalies įsiskolinimų, pabandyti atgaivinti savąją veiklą ir tokiu būdu vėliau atsiskaityti su visais kreditoriais bei toliau sėkmingai dirbti. Todėl tas įstatymas iš tiesų yra svarbus ir šiandien galima jį pradėti priiminėti pastraipsniui. Vakar mes Ekonomikos komitete dar kartą priiminėjome pataisas, kurios buvo pasiūlytos jau po svarstymo stadijos. Dauguma jų yra užregistruotos mano vardu atsižvelgiant į Teisės departamento siūlytas išvadas, taip pat yra kai kurios kitų Seimo narių siūlytos pataisos. Dėl jų visų yra priimti sprendimai, išskyrus dėl poros kolegės K.Prunskienės pataisų, kurios buvo… Viena pataisa, kuri buvo teikta vėliau, dėl 14 straipsnio. Taigi siūlyčiau pradėti šio įstatymo priėmimą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narės S.Burbienės pataisos yra teikiamos beveik visiems teikiamiems taisytiniems straipsniams. Tai būtų klausimas, ar galėtume bendru sutarimu paremti Seimo narės S.Burbienės teikiamas pataisas? Statutas reikalauja 29 Seimo narių paramos. Ar būtų kitaip manančių? Kad nereikėtų dėl kiekvieno straipsnio, kurių yra gana nemažai, prašyti parėmimo. Prašau.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tik noriu pasitikslinti. Ar mes tokiu atveju pritartume visoms in corpore kolegės S.Burbienės pataisoms, ar būtent toms pataisoms, kurioms yra pritaręs Ekonomikos komitetas? Prašyčiau patikslinti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega Jonai Čekuoli, už patikslinimą. Mano siūlymas buvo, kad pritartume teikiamų pataisų svarstymui. To reikalauja Statutas. Ar galėtume bendru sutarimu?.. (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. Tad pradedame nuo 1 straipsnio 5 dalies.

S.BURBIENĖ. 1 straipsnio 5 daliai yra siūlomas pakeitimas pagal Teisės departamento išvadą. Jis patikslina kreditorių apibūdinimą, taip pat įmonės valdymo organų įgaliojimų sustabdymą bei išeitinių pašalpų ir kompensacijų mokėjimą jiems. Šiai pataisas Ekonomikos komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už kalba Seimo narė K.D.Prunskienė. Prašau.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš buvau užsiregistravusi, kad galėčiau pasakyti, kad svarstėme pritarimą ir kad dera pataisas, kurioms pritarė Ekonomikos komitetas, palaikyti. Tai ir šiai pataisai, ir daugeliui kitų, kurias palaikė Ekonomikos komitetas, aš taip pat pritariu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume, kolegos, bendru sutarimu pritarti 1 straipsnio 5 daliai teikiamoms pataisoms? Ačiū, pritarta. Dėl viso straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasakyti nuomonę. Ar galime priimti bendru sutarimu 1 straipsnį? Prieštaraujančių nėra. Ačiū. Priimta. Nagrinėjame 2 straipsnio 2 dalį.

S.BURBIENĖ. 2 straipsnio 2 dalyje yra patikslinta, kad yra restruktūrizavimas įmonės turto ar jo dalies pardavimas, o ne taip, kaip buvo pirminiam variante ,,gamybos padalinių”. Tai šiek tiek toks gamybinis, ne teisinis įvardijimas. Šiai pataisai taip pat pritarė Ekonomikos komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasakyti nuomonę. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiai pataisai? Ačiū. Pritarta. Kita pataisa.

S.BURBIENĖ. 2 straipsnio 6 dalis yra ,,įkeitimui užtikrinti kreditoriaus reikalavimai”. Yra nedidelė pataisa – ,,ir (ar) įkeitimo lakštų”. Ir ši analogiška pataisa bus ir vėliau teikiama. Čia atsižvelgta ir į Teisės departamento, ir į kolegos A.Rimo anksčiau teiktą pataisą. Jai taip pat komitetas pritarė. Tai jeigu jai pritartų ir Seimas, galbūt nebereikėtų vėliau kiekvieną kartą dėl analogiškos pataisos klausti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti kolegės S.Burbienės teikiamai pataisai? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. Kita pataisa yra dėl 2 straipsnio 7 dalies.

S.BURBIENĖ. Taip, tai yra pagal Mokesčių administravimo įstatymą pataisytas privalomosios įmokos apibrėžimas. Komitetas taip pat pritaria.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų kalbančių taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti 2 straipsnio 7 daliai teikiamai pataisai? Prieštaraujančių nėra. Ačiū. Pritarta.

2 straipsnio 8 dalis. Prašau.

S.BURBIENĖ. 2 straipsnio 8 daliai yra grynai redakcinė pataisa. Įrašytas žodis ,,kurios”, kad būtų aiškiau. Komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų kalbančių nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiai pataisai? Ačiū. Pritarta. Dėl viso… Atsiprašau, dėl 9 dalies. Prašau, kolege.

S.BURBIENĖ. 9 daliai yra analogiška pataisa, kaip ir 6 daliai. Komitetas taip pat pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų norinčių pasakyti nuomonę nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiai teikiamai pataisai? Ačiū. Pritarta.

Dėl viso straipsnio dėl balsavimo motyvų tai pat nėra norinčių pasakyti nuomonę. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Prieštaravimų negirdėti. Priimtas.

Pradedame nagrinėti 3 straipsnio pataisas. 3 straipsnio 1 punktas.

S.BURBIENĖ. 3 straipsnio 1 punktui yra papildymas, kad ,,neatsiskaito su kreditoriumi daugiau kaip 3 mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų ir t.t.” Tai yra apibūdinimas, kada jau galima pradėti taikyti restruktūrizavimo procesą. Jis tikrai yra reikalingas, ir komitetas tam pritarė.

PIRMININKAS. Dėl 3 straipsnio 1 punkto dėl balsavimo motyvų kalbančių nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiai pataisai? Prieštaraujančių negirdėti. Pritarta.

Dėl viso straipsnio dėl balsavimo motyvų kalbančių nėra.

Ar galėtume bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Ačiū. Priimta.

Pradedame nagrinėti 4 straipsnį. 4 straipsnio 1 dalis.

S.BURBIENĖ. 4 straipsnio 1 daliai yra pataisų. Viena pataisa yra, kad atsižvelgiant į visą 3 straipsnį, į 1 punktą, kaip buvo numatyta. Čia turbūt dėl to ginčytis neverta. Antra pataisa – visur, kaip čia, taip ir vėliau prie dienų įrašoma “kalendorinių”, kad nebūtų klausimų, kokių dienų, gal darbo, gal dar kokių nors, todėl ir toliau yra ta pati pataisa. Visur įrašoma kalendorinės dienos. Tam komitetas taip pat pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 4 straipsnio 1 dalies dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šioms pataisoms? Ačiū pritarta.

4 straipsnio 2 dalis.

S.BURBIENĖ. 4 straipsnio 2 dalyje pagal Teisės departamento siūlymą yra patikslinta, kas galėtų siūlyti kelti restruktūrizavimo bylą, papildant galimybe taip, kad apimtų visų rūšių įmones, tai ir savininkai, ir dalininkai, ir įmonės steigėjai. Taip pat kalendorinės dienos, kurios jau kartojasi, ir patikslinimas, kaip susirinkimą galima laikyti pirmuoju kreditorių susirinkimu. Tiesiog, kad būtų aiškiau. Čia daugiau redakcinės pataisos. Taip pat komitetas pritarė.

PIRMININKAS. 4 straipsnio 2 dalis. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasakyti nuomonės? Ar galima bendru sutarimu pritarti šio straipsnio 2 dalies pataisoms? Nėra kitos nuomonės? Ačiū. Pritarta.

4 straipsnio 3 dalis.

S.BURBIENĖ. 4 straipsnio 3 dalyje kartojasi ta pati pataisa, kaip ir 2 dalyje. Patikslinama, kad visų rūšių įmones būtų galima siūlyti restruktūrizuoti. Tai yra patikslinimas. Taip pat komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti 4 straipsnio 3 dalies pataisoms? Ačiū. Pritarta.

4 straipsnio 4 dalis.

S.BURBIENĖ. 4 straipsnio 4 dalyje yra patikslinimas, kad nutarimas priimamas balsų dauguma ir tada, kai už jį balsavo ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių pagrindinių kreditorių. Tai taip pat yra patikslinimas, kokiu atveju sprendimas priimamas būtent pirmajame susirinkime.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų V.Kvietkauskas. Ačiū. Šiai daliai yra tik… Atsiprašau. Dėl 4 straipsnio 4 dalies nėra jūsų pataisos? Tad dėl balsavimo motyvų nesant norinčių išsakyti savo nuomonę, klausčiau, ar bendru sutarimu galėtume pritarti Seimo narės S.Burbienės teikiamoms pataisoms. Ačiū. Pritarta.

Nagrinėjame 4 straipsnio 5 dalies siūlomas pataisas.

S.BURBIENĖ. 4 straipsnio 5 daliai yra siūlomos dvi pataisos. Tai mano registruota pataisa ir kolegos A.Syso. Komitetas pritarė mano siūlomai pataisai, o kolegos A.Syso pataisai nepritarė, nes, mūsų supratimu, tokiu atveju nebūtų išryškinti tie kreditoriai, kurie yra pagrindiniai, t.y. turi daugiau kaip 1/5 kreditorinių įsiskolinimų, ir ta 1/2, kuri yra siūloma, kaip tik daugiau galėtų pažeisti smulkesnių kreditorių interesus, negu kad mūsų siūlomas variantas. Todėl komitetas yra pritaręs mano siūlomai pataisai, o ne kolegos A.Syso.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Todėl aš ir noriu pasiūlyti, bet aš atsiimu savo siūlymą. Mano siūlymo idėja buvo ta, kad 4 straipsnio tiek 2 dalyje, tiek 4, tiek 5 būtų vienodos susirinkimo organizavimo sąlygos, nes pirmajame projekte buvo toks variantas, kad nevertėjo daryti susirinkimo, užteko vienam kreditoriui parašyti raštišką prašymą teismui ir tokiu būdu galėjo prasidėti restruktūrizacijos procesas. Kadangi priimtas kolegės S.Burbienės siūlymas, todėl aš savo siūlymą atsiimu ir prašau nebalsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti 4 straipsnio 5 dalies teikiamoms pataisoms? Ačiū, pritarta.

4 straipsnio 6 dalis.

S.BURBIENĖ. 4 straipsnio 6 dalyje yra tokia pataisa. Jeigu įmonės administracijos vadovui nepavyko gauti raštiškų sutikimų arba kreditoriai nepriėmė nutarimo dėl pagrindinių kreditorių susirinkimo laikymo pirmuoju kreditorių susirinkimu, tada įmonės administracijos vadovas gali sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, t.y. panaikinama būtinai per 15 dienų, nes gali. Vadinasi, nereikėtų riboti kitais dalykais. Šiai pataisai komitetas taip pat pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Sysas. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių išsakyti savo nuomonę? Ar galėtume bendru sutarimu pritarti 4 straipsnio 6 dalies teikiamoms pataisoms? Negirdžiu prieštaraujančių. Pritarta.

Nagrinėjame 4 straipsnio 7 dalies teikiamas pataisas.

S.BURBIENĖ. 4 straipsnio 7 dalyje yra jau buvusi pataisa “kalendorinės dienos”. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nėra? Ar bendru sutarimu pritartume šioms pataisoms? Ačiū. Pritarta. Reikėtų apsispręsti dėl viso 4 straipsnio. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti? Ar bendru sutarimu galėtume priimti 4 straipsnį? Ačiū. Priimta.

Nagrinėjame 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

S.BURBIENĖ. Čia yra daugiau redakcinė pataisa. Papildyti žodeliu “įvykdymo”. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti? Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šioms pataisoms? Ačiū. Pritarta.

Nagrinėjame 5 straipsnio 3 dalies 4 punktą.

S.BURBIENĖ. Šis siūlymas jau buvo ir anksčiau, tai yra galimybė visų rūšių įmonėms kelti restruktūrizavimo bylas. Tam komitetas pritarė. Jau dabar ir Seimas yra pritaręs analogiškoms pataisoms.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nesant norinčių pasakyti nuomonę, klausčiau, ar bendru sutarimu pritartume šioms pataisoms? Ačiū. Pritarta.

5 straipsnio 3 dalies 6 punktas.

S.BURBIENĖ. 5 straipsnio 3 dalies 6 punkte yra patikslinta, kad būtų teisiškai teisingas pasakymas, t.y. būtent sąrašas civilinių bylų, “kuriose yra pareikšti turtiniai reikalavimai įmonei ir įmonės turtiniai reikalavimai kitiems asmenims”, o ne abstrakti frazė “kuriose dalyvauja įmonė”. Komitetas taip pat pritarė.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nesant norinčių pasakyti savo nuomonę, klausčiau, ar bendru sutarimu galime pritarti šioms pataisoms? Ačiū. Pritarta.

5 straipsnio 4 dalis.

S.BURBIENĖ. 5 straipsnio 4 dalyje yra viena pataisa, analogiška anksčiau buvusiai, kad visų rūšių įmonės galėtų. 2 dalyje yra patikslinimas, kad šiuo atveju, minimu pirmame sakinyje, pirmąjį kreditorių susirinkimą gali sušaukti bet kuris kreditorius. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių pasakyti savo nuomonę? Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šioms pataisoms? Ačiū. Pritarta.

5 straipsnio 6 dalis.

S.BURBIENĖ. Dar yra 5 straipsnio 5 dalis.

PIRMININKAS. Atsiprašau, 5 dalis.

S.BURBIENĖ. Tai analogiška 1 dalis jau priimta dėl visų rūšių įmonių, 2 dalis yra daugiau redakcinė, kad būtų aišku. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šioms pataisoms? Ačiū. Pritarta.

5 straipsnio 6 dalis.

S.BURBIENĖ. 5 straipsnio 6 dalyje yra išbraukiamas siūlymas atsakyti tokiu atveju įmonės restruktūrizavimo iniciatoriams įstatymų nustatyta tvarka. Komitetas šitą pasvarstė šiek tiek ilgiau gal negu kitus pasiūlymus, tačiau jeigu mes jį paliekam, galimas daiktas, kad iniciatorių apskritai neatsirastų. Todėl komitetas pritarė šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti 5 straipsnio 6 dalies teikiamoms pataisoms? Ačiū, pritarta. Nagrinėjame 7 straipsnio 1 dalį. Atsiprašau. Dar kartą norėčiau, kad Seimo nariai apsispręstų dėl viso 5 straipsnio. Ar galėtume priimti 5 straipsnį? Bendru sutarimu. Ačiū. Priimta.

6 straipsniui pataisų nėra. Tad klausčiau Seimo narių, ar galėtume bendru sutarimu priimti 6 straipsnį? Ačiū, priimta. Nagrinėjame 7 straipsnio 1 dalį. Prašom, pranešėja.

S.BURBIENĖ. 7 straipsnio 1 dalyje yra daugiau redakcinis pataisymas, paaiškinimas, kada teismas iškelia restruktūrizavimo bylą, t.y. kai ji atitinka tam tikras sąlygas. Komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra, tad klausiu, ar galėtume bendru sutarimu pritarti 7 straipsnio 1 daliai? Seimo narę R.Juknevičienę klausčiau, ar jūs prieš? Bendru sutarimu? Ačiū. Nagrinėjame 7 straipsnio 2 dalį.

S.BURBIENĖ. 7 straipsnio 2 dalyje yra papildymas, kokiu atveju teismas atsisako kelti restruktūrizavimo bylą. Ir yra labai aiškiai nurodytos trys sąlygos, ir tam taip pat komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių sakyti nuomonę, tad klausiu, ar bendru sutarimu galime pritarti 7 straipsnio 2 dalies pataisoms? Nėra prieštaraujančių. Ačiū, pritarta.

Nagrinėjame 7 straipsnio 3 dalį.

S.BURBIENĖ. 7 straipsnio 3 dalyje yra papildomas įpareigojimas administracijos vadovui arba administratoriui teikti informaciją teismui apie įmonei ir kitiems asmenims pareikštus turtinius reikalavimus bylose. Komitetas tam taip pat pritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių išsakyti nuomonę, tad klausiu, ar bendru sutarimu galima pritarti 7 straipsnio 3 daliai? Negirdėti prieštaraujančių. Pritarta. Nagrinėjame 7 straipsnio 4 dalį.

S.BURBIENĖ. 7 straipsnio 4 dalyje yra vienas patikslinimas, kad abu punktai turi būti įvykdyti per 5 kalendorines dienas. Ir antras pataisymas pagal Teisės departamento išvadą, kad reikėtų pranešti tik tardymo organams, kai yra pareikšti ieškiniai. Tam taip pat komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių sakyti nuomonę, tad klausiu, ar galima bendru sutarimu pritarti 7 straipsnio 4 dalies pataisoms? Ačiū, pritarta.

Nagrinėjame 7 straipsnio 5 dalies 4 punktą.

S.BURBIENĖ. 5 dalies 4 punkte yra patikslinimas, kokius terminus gali teismas duoti įmonės administratoriui, t.y. terminas ne trumpesnis kaip 30 dienų ir ne ilgesnis kaip 45 kalendorinės dienos, kad kartais nepradėtų reikalauti per daug greitai pristatyti dokumentus. Komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra, tad klausiu, ar bendru sutarimu galėtume pritarti šioms pataisoms? Ačiū, pritarta.

7 straipsnio 5 dalies 5 punktas.

S.BURBIENĖ. 5 yra siūlomas naujas punktas, kuris leistų pateikti reikalavimus kreditoriams, kurie dėl svarbių priežasčių, kurias pripažįsta teismas, galėtų ir po termino pareikšti savo pretenzijas. Komitetui atrodė, kad tai yra svarbu, nes visaip būna.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių sakyti nuomonę, tad klausiu, ar bendru sutarimu galime pritarti šioms 7 straipsnio 5 dalies 5 punkto pataisoms? Ačiū, pritarta.

Norėčiau, kad apsispręstume dėl 7 straipsnio priėmimo. Ar galime bendru sutarimu priimti 7 straipsnį? Ačiū, priimtas. Nagrinėjame… Atsiprašau, 8 straipsnis.

Dėl 8 straipsnio pataisų nebuvo. Ar bendru sutarimu galėtume priimti 8 straipsnį? Ačiū, priimtas.

Nagrinėjame 9 straipsnį. 1 dalis, 1 punktas. Prašau.

S.BURBIENĖ. 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra teisiniai patikslinimai, kokiais atvejais ką dar gali daryti, t.y. nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą. Tai yra Teisės departamento siūlymas ir jam komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra, tad klausiu, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šioms pataisoms? Ačiū, pritarta.

9 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

S.BURBIENĖ. 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžio “nutraukiamas” netesybų ir palūkanų mokėjimas – žodis “sustabdomas”, jis tikrai yra tikslesnis, nes jeigu restruktūrizavimo procesas nepavyksta ir būna nutraukiamas, tokiu atveju netesybos ir palūkanos vėl pradedamos skaičiuoti. Tokiu atveju tai nėra baigtinis procesas, nutraukiamas – lyg būtų baigtinis. Todėl komitetas ir pritarė šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra, tad klausiu, ar bendru sutarimu galime pritarti šioms pataisoms? Ačiū, pritarta.

9 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

S.BURBIENĖ. Tai taip pat yra pagal Teisės departamento siūlymą, kad išieškojimas sustabdomas ne tik pagal vykdomuosius dokumentus, bet ir reikalavimų įskaitymą, jei jie vien numatyti restruktūrizavimo plane. Komitetas taip pat tam pritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasisakyti. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti šioms pataisoms? Ačiū, pritarta.

9 straipsnio 1 dalies 5 punktas.

S.BURBIENĖ. 5 punkte yra du patikslinimai, kad tikrai parduodamas, įrašomi žodžiai “turi būti”, kad tai yra kaip privaloma tvarka, ir antrasis, priimtas anksčiau, “ir/ar hipoteka”, abiem komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti šioms pataisoms? Ačiū, pritarta.

9 straipsnio 1 dalies 6 punktas.

S.BURBIENĖ. 6 punktas yra patikslinimas, kad yra skoliniai įsipareigojimai kaip tinkamas terminas, taip pat kreditorinių reikalavimų atsisakymas. Tai yra terminų patikslinimas, komitetas taip pat tam pritaria.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra, tad klausiu, ar bendru sutarimu galime pritarti 6 punkto pataisoms? Negirdėti prieštaraujančių, pritarta.

9 straipsnio 2 dalis.

S.BURBIENĖ. 9 straipsnio 2 dalyje yra paaiškinimas ir patikslinimas, kad jeigu yra nutraukiama restruktūrizavimo byla, tai ir visi susitarimai. Jeigu įmonė ir kreditoriai nesutaria kitaip, jie netenka galios. Komitetas taip pat tam pritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nėra, tad klausiu, ar bendru sutarimu galime pritarti 9 straipsnio 2 dalies teikiamoms pataisoms? Ačiū, pritarta.

Kviečiu apsispręsti dėl viso 9 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu priimti 9 straipsnį? Negirdėti prieštaraujančių. Ačiū. 9 straipsnis priimtas. Prašau, gerbiamasis kolega Kubiliau.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes galėtume sutaupyti ir pranešėjos, ir viso Seimo darbo laiką, jeigu nesvarstytume kiekvieno atskirai, o pranešėja pasakytų, dėl kokių jos teikiamų pataisų yra diskusija, sakysim, su komitetu, ir baigta, o visas kitas priimam. Ir priimam visą įstatymą per penkias minutes.

PIRMININKAS. Aš labai dėkoju už patarimą Seimo nariui A.Kubiliui, kaip Statuto žinovui ir jo kūrėjui, bet šiuo atveju, man atrodo, negalima.

A.KUBILIUS. Galima, įstatymą galima priimti skirsniais.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Tad nagrinėjame 10 straipsnio 2 dalį. Prašom, pranešėja.

S.BURBIENĖ. 10 straipsnio 2 dalyje vietoj “privalomumo” yra “galimybė”, ir tam komitetas taip pat pritaria.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.

Dėl viso straipsnio. Ar galima priimti 10 straipsnį? Ačiū. Priimta.

Nagrinėjame 11 straipsnio 2 dalį.

S.BURBIENĖ. 11 straipsnio 2 dalyje yra jau anksčiau analogiškai priimta pataisa.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galima bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritarta. 11 straipsnio 5 dalis.

S.BURBIENĖ. 11 straipsnio 5 dalyje yra pakeitimas, kad ekspertai atsako už neteisingas išvadas dėl projekto.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritarta. Ar galime apsispręsti dėl viso 11 straipsnio? Ar galime bendru sutarimu priimti 11 straipsnį? Ačiū. Priimta.

Dėl 12 straipsnio pataisų nebuvo. Ar galime priimti bendru sutarimu 12 straipsnį? Ačiū. Priimta.

Nagrinėjame 13 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

S.BURBIENĖ. 1 dalies 3 punkte yra patikslinimas, kad ne tik turtas už skolas kreditoriams, bet ir visas kitas turtas gali būti parduotas pagal planą. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiai pataisai? Ačiū. Pritarta.

13 straipsnio 1 dalies 7 punktas.

S.BURBIENĖ. 7 punkte yra patikslinimas dėl kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdų. Komitetas taip pat tam pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiai pataisai? Ačiū. Pritarta.

13 straipsnio 1 dalies 9 punktas.

S.BURBIENĖ. 9 punktui yra šiek tiek rimtesnė pataisa, t.y. kad į kreditorių sąrašą būtų įrašomi tie kreditoriai, dėl kurių sprendimai civilinėse bylose dar nepriimti arba neįsiteisėję. Komitetas taip pat tam pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiai pataisai? Ačiū. Pritarta.

13 straipsnio 1 dalies 11 punktas.

S.BURBIENĖ. 13 straipsnio 1 dalies 11 punkte yra siūloma plane nurodyti turtinius reikalavimus, pareikštus kitiems juridiniams asmenims kitose civilinėse bylose. Komitetas taip pat pritarė.

PIRMININKAS. Ar galima bendru sutarimu pritarti šiai pataisai? Ačiū. Pritarta.

11 straipsnio 1 dalies 13 punktas.

S.BURBIENĖ. 13 punkte yra redakcinis patikslinimas: vietoj “paskirstymo” yra “padengimo”. Komitetas taip pat pritarė.

PIRMININKAS. Ar šiai pataisai galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.

13 straipsnio 1 dalies 15 punktas.

S.BURBIENĖ. Yra siūloma išbraukti. Komitetas taip pat pritarė.

PIRMININKAS. Ar galima pritarti šiai pataisai bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.

13 straipsnio 1 dalies 18 punktas.

S.BURBIENĖ. 13 straipsnio 1 dalies 18 punkte yra pataisa, kad ne tik valstybės garantija, bet įeitų ir valstybės vardu gautos paskolos, ir numatytos gauti paskolos. Čia atsirado žodis “naujas”. Jo čia nereikia, nes apskritai visos gautos paskolos. Komitetas pataisai pritarė.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiai pataisai? Ačiū. Pritarta.

13 straipsnio 1 dalies 19 punktas.

S.BURBIENĖ. Čia jau kartojasi dvi analogiškos pataisos, kurios jau anksčiau yra priimtos.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiai pataisai? Ačiū. Pritarta. Ar galime priimti 13 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Straipsnis priimtas.

Nagrinėjame 14 straipsnį. 14 straipsniui pataisą teikia Seimo narys A.Sysas. Prašom, kolega.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlau visiškai išbraukti 14 straipsnį. Mano argumentai yra tokie. Kadangi mes keičiame dabar galiojantį Bankroto įstatymą, kuris yra ilgas savo procedūromis, labai neskaidrus, ir mes jau priėmėme Bankroto įstatymą, kuriame procedūros sutrumpintos iki 2 metų, deja, restruktūrizavimas yra iki 4 metų. Jeigu mes manome, kad Restruktūrizavimo įstatymas yra toks įstatymas, kai visi kreditoriai turi susitarti, jog įmonė ne bankrutuoja, o dirba toliau, tai kyla logiškas klausimas – iš kur atsiranda kreditorių eilė? Jeigu tą įmonę pradėjus restruktūrizuoti, na, sakykim, kas nors nesiseka, tai ji turi būti likviduojama pagal Bankroto įstatymo procedūras, t.y. pagal tą įstatymą, o ne pagal Restruktūrizavimo įstatymą. Manau, jeigu įstatyme paliekame tokį straipsnį kaip kreditorių eiliškumą, tai suteikiame kreditoriams ne norą susitarti, dirbti ir atgaivinti tą įmonę, o ieškoti būdų, kaip vienas ar kitas kreditorius galėtų pasiimti didesnę savo lėšų dalį.

Todėl mano siūlymas yra logiškas: Bankroto įstatymas tai yra įmonės likvidavimo kelias, Restruktūrizavimo įstatymas yra tolesnis darbas. Jokių kreditorių eiliškumo neturi būti. Mano oponentai sako, kad galbūt dalį turto galės parduoti. Niekas netrukdo pagal galiojančius įstatymus susitarti ir parduoti, atiduoti, o ne palikti tokią eilę. Aš manau, tos eilės palikimas tikrai nepadės. Kodėl dabar, palyginti su bankrotu, nekyla jokių ginčų? Bankroto įstatymas vienokia ar kitokia forma jau galioja nuo 1995 metų, o Restruktūrizavimo įstatymas yra visiškai naujas. Nesudarykime galimybių šį įstatymą taikyti kaip dabartinį Bankroto įstatymą, t.y. užvilkinti bankroto procedūras. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega Sysai. Gerbiamieji Seimo nariai, ar palaikytumėte 29 balsais Seimo nario A.Syso teikiamą pataisą? Prieš tai prašau kolegas registruotis.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Ekonomikos komiteto narė S.Burbienė pareikš nuomonę dėl Seimo nario A.Syso pataisos.

S.BURBIENĖ. Ekonomikos komitetas pritarė mano teikiamai 14 straipsnio redakcijai ir nepritarė Seimo nario A.Syso pataisai išbraukti 14 straipsnį. Motyvai buvo tokie, kad Restruktūrizavimo įstatyme taip pat reikia kreditorių eilės, nes, deja, restruktūrizavimas nebūtinai turi sėkmingai pasibaigti. Jeigu po metų ar kitų restruktūrizavimo procesas bus nutrauktas, tada iš tiesų liks vienas kelias į bankrotą, ir jeigu bus atsiskaitoma su visais kreditoriais iš karto, nuo to niekam nebus geriau. Todėl yra siūlomas kelias, kuris šiek tiek skiriasi nuo Bankroto įstatyme siūlomo kelio. Su įkaitu galima elgtis įvairiai – jį parduoti ar palikti kaip reikalingą įmonei turtą. Todėl komitetas, apsvarstęs šį klausimą, pasiliko prie nuomonės, kad 14 straipsnis yra reikalingas, ir pritarė mano siūlomam variantui. Noriu priminti, kad dar yra kolegės K.Prunskienės vėliau įregistruotas siūlymas, kuris šiek tiek skiriasi nuo komiteto patvirtinto varianto.

PIRMININKAS. Ar būtų 29 Seimo narių balsai, remiantys Seimo nario A.Syso pataisą dėl 14 straipsnio? Vyksta balsavimas. Reikia 29 Seimo narių balsų, kad pradėtume svarstyti šią pataisą. Surinkta tik 18 balsų. Taigi nepritarta Seimo nario A.Syso teikiamai pataisai, kad būtų išbrauktas 14 straipsnis.

Nagrinėjame 14 straipsnio 1 daliai teikiamas Seimo narės S.Burbienės pataisas. Prašom, pranešėja.

S.BURBIENĖ. 1 daliai yra teikiamos daugiau patikslinančios, t.y. redakcinės, pataisos. Kai kurios jau yra priimtos ir anksčiau tiek 1 punktui, tiek 3 punktui, todėl komitetas, kaip aš sakiau, siūlė pritarti šioms pataisoms.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų kalbančių nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šioms teikiamoms pataisoms? Ačiū. Pritarta.

Nagrinėjame 14 straipsnio 2 dalį.

S.BURBIENĖ. 2 daliai yra patikslinimas, kad tuo atveju, kai nenumatyta parduoti įkeistą turtą, tada tenkinami kreditoriaus reikalavimai pirmąja eile. Yra patikslinimas, kokiame punkte tai yra nurodyta. Komitetas taip pat pritaręs.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasakyti nuomonę. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti šioms 14 straipsnio 2 daliai teikiamoms pataisoms? Ačiū. Pritarta.

Nagrinėjame 14 straipsnio 4 daliai Seimo narės S.Burbienės teikiamas pataisas.

S.BURBIENĖ. 4 daliai yra patikslinimas, kad atsiskaitymai turi būti numatyti ne per ilgesnį negu restruktūrizavimo plane numatytą laiką. Taip pat komitetas yra pritaręs.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasakyti savo nuomonę, tad klausčiau, ar bendru sutarimu galima pritarti šioms pataisoms? Ačiū. Pritarta.

Taip pat dėl 14 straipsnio yra teikiamos Seimo narės K.Prunskienės pataisos. Prašau kolegę pateikti savo pataisas.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mano šiam straipsniui teiktos pataisos yra analogiškos Bankroto įstatymo 35 straipsniui mano teiktoms pataisoms. Yra siekiama, kad, vykdant kreditorių reikalavimus, parduodant turtą, skirstant lėšas, valstybė nebūtų aukščiau nei kiti kreditoriai. Nors Bankroto įstatymas yra priimtas be šios pataisos, bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad ši situacija nėra visiškai analogiška. Restruktūrizavimas suteikia naujų galimybių įmonei įgyti naują kvėpavimą ir bent jau valstybė galėtų šiuo atveju būti ne aukščiau negu kiti kreditoriai. Nes jinai pirmiausiai turi paklusti tai situacijai ir vėliau, t.y. kai įmonė pradės dirbti, kaip ir dalis kitų kreditorinių reikalavimų galės atsiimti savo lėšas. Todėl aš labai norėčiau pakviesti kolegas, ir tuos 44, kurie palaikė mano pataisą, nors ne visi jų yra, ir tuos kurie to nepadarė, būtent šiame Restruktūrizavimo įstatyme nekelti valstybės institucijų aukščiau negu kiti kreditoriai, privačios įmonės. Pastarosios iš tikrųjų šiuo atveju, laukdamos per ilgai, gali ir pačios sužlugti, ir pačios patekti ne tik į restruktūrizavimą, bet ir į bankroto situaciją. Man atrodo, tai labai svarbi nuostata, kurią prieš rinkimus propagavo verslininkų akivaizdoje daugybė čia esančių partijų, o dabar kažkodėl tai užmiršo. Labai kviečiu palaikyti mano pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū Seimo narei K.Prunskienei. Kad būtų pradėta svarstyti ši pataisa, reikėtų 1/5 paramos, t.y. 29 Seimo narių. Kviečiu kolegas registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų 1/5 Seimo narių balsų paremta Seimo narės K.Prunskienės teikiama pataisa 14 straipsniui ir pradėta svarstyti, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Balsuojame, ar paremti K.Prunskienės teikiamą pataisą. Reikalingas 1/5 Seimo narių balsų.

Už – 54, prieš – 17, susilaikė 20. Pritarta šios pataisos nagrinėjimui. Žodį suteikiu pranešėjai S.Burbienei, kalbėsiančiai komiteto vardu. Prašau.

S.BURBIENĖ. Komitetas nėra pritaręs šiai pataisai. Tik norėčiau kaip dar vieną argumentą pridėti tai, kad valstybė šiuo atveju restruktūrizavimo metu jau atsisako dalies savo reikalavimų. Antraip restruktūrizavimo planas paprasčiausiai negali būti sudarytas. Jinai turi atsisakyti ir delspinigių, ir palūkanų, ir viso kito, taigi čia nereikėtų sakyti, kad ji ir taip viską atsiima. Aišku, kolegų valia yra spręsti, tačiau komitetas ilgai diskutavo. Balsai iš esmės pasiskirstė po lygiai, tačiau pataisai nebuvo pritarta.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys V.Rinkevičius. Prašau.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Aš visiškai pritariu kolegės profesorės K.Prunskienės siūlymui, kadangi valstybei mes negalime suteikti išskirtinių teisių, ji ir taip turi kur kas didesnes teisines galimybes negu eilinės privačios įmonės ir verslininkai. Todėl pritariu ir siūlau balsuoti už šią pataisą.

PIRMININKAS. Kitokią nuomonę turi Seimo narys J.Razma. Prašau.

J.RAZMA. Na, man atrodo, mes kartais painiojame ,,Sodrą”, kaip tam tikrą monstrą, kuris, beje, dirba labai neefektyviai ir nepasižiūri, kaip galima apginti savo interesus, su eilinio žmogaus įmokomis į valstybinį socialinį draudimą ar į sveikatos draudimą. Taigi šia pataisa siūloma tas žmogaus įmokas nutolinti eilėje, nustumiant į pačią toliausią eilę su visais likusiais kreditoriais. Tai, man atrodo, vargu ar verta tam pritarti. Kiti kreditoriai, kokie nors medžiagų, paslaugų tiekėjai, taip pat galėtų dar labiau pasižiūrėti negu kokia ,,Sodra”, kam jie tiekia ir ar realiai gaus atsiskaitymus.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas Seimo narys pasakė nuomonę už, kitas – prieš. Kviečiu kolegas apsispręsti balsavimu. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo narės K.Prunskienės teikiamai 14 straipsnio pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.

Už – 56, su S.Burbienės balsu prieš – 14, susilaikė 18 Seimo narių. Tad šiai 14 straipsnio pataisai, teikiamai K.Prunskienės, pritarta. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti 14 straipsniui su Seimo narės S.Burbienės ir Seimo narės K.Prunskienės teikiamomis pataisomis? Ar galėtume priimti 14 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. 14 straipsnis priimtas bendru sutarimu su Seimo narių… Ačiū. Jūsų apsisprendimas po balsavimo. (Balsai salėje) Buvo bendras sutarimas, kolega. Nagrinėjame 15 straipsnio 1 dalį.

S.BURBIENĖ. 1 dalis. Analogiška pataisa jau buvo priimta.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiai patisai? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. 15 straipsnio 2 dalis.

S.BURBIENĖ. 2 daliai yra patikslinimas, kad ne vienas kreditorius gali, o visi nepagrindiniai, kurių kiekvienas turi reikalavimų sumą mažesnę kaip 1/5. Komitetas taip pat tam pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiai pataisai? Ačiū. Pritarta.

15 straipsnio 3 dalis.

S.BURBIENĖ. 3 dalyje yra patikslinta, kad kreditoriai atsako už planą, o už įgyvendinimo pasekmes ne visada jie gali atsakyti, nes ne visada vykdo. Tam komitetas taip pat pritarė.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū. Pritarta.

15 straipsnio 5 dalis. Prašom.

S.BURBIENĖ. Yra patikslinimas, nes darant pataisas tiesiog turėtų būti ne 2 dalis, o 3 dalis. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti 15 straipsnio 5 dalies teikiamoms pataisoms? Ačiū. Pritarta.

15 straipsnio 6 dalis.

S.BURBIENĖ. 15 straipsnio 6 dalyje yra keletas redakcinių pataisų ir keletas pataisų, kurioms jau buvo pritarta čia, Seime.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šioms teikiamoms pataisoms? Ačiū. Pritarta.

15 straipsnio 7 dalis.

S.BURBIENĖ. Taip pat jau yra priimtos analogiškos pataisos.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šioms pataisoms? Ačiū. Pritarta.

15 straipsnio 8 dalis.

S.BURBIENĖ. 8 dalyje yra patikslinimas, kad planas būtent 5 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šioms pataisoms? Ačiū, pritarta. Ar galime bendru sutarimu priimti 15 straipsnį? Ačiū. 15 straipsnis priimtas.

Nagrinėjame 16 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktui teikiamas pataisas. Prašom.

S.BURBIENĖ. 1 ir 2 punktui yra teikiamos analogiškos pataisos -būtent turtinės teisės. Tai Teisės departamento siūlymas ir komitetas tam pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šioms teikiamoms pataisoms? Ačiū. Pritarta.

Nagrinėjame 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą.

S.BURBIENĖ. Šią pataisą atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Nagrinėjame 16 straipsnio 4 dalį.

S.BURBIENĖ. 4 dalyje yra tik paliekama, kad “sudaryti sandorį”. Komitetas taip pat tam pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti 16 straipsnio 4 daliai. Ačiū. Pritarta.

Nagrinėjame 16 straipsnio 6 dalį.

S.BURBIENĖ. 6 dalyje patikslinama, kad būtent reikia kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą, o ne šiaip į kokį nors. Komitetas taip pat tam pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiai pataisai? Ačiū. Pritarta.

16 straipsnio 8 dalis.

S.BURBIENĖ. 8 dalyje yra patikslinimas, kad darbo sutartys nutraukiamos su buvusiu administracijos vadovu ir kitais įmonės valdymo organų nariais. Komitetas taip pat pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti 16 straipsnio 8 daliai? Ačiū. Pritarta. Ar galime bendru sutarimu priimti 16 straipsnį? Ačiū. Priimta.

Nagrinėjame 17 straipsnio 2 dalį.

S.BURBIENĖ. 17 straipsnio 2 dalyje yra redakcinė pataisa. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti 17 straipsnio 2 dalies pataisoms? Negirdėti prieštaraujančių. Pritarta.

17 straipsnio 5 dalis.

S.BURBIENĖ. 5 dalyje yra patikslinimas, nes administratorius nebūtinai turi būti paskirtas. Komitetas taip pat pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti 17 straipsnio 5 dalies pataisai? Ačiū. Pritarta.

17 straipsnio 5 dalies 1 punktas.

S.BURBIENĖ. 1 punkte dvi pataisos yra analogiškos anksčiau priimtoms. Trečioji pataisa – ne centrinis laikraštis, o šalies. Turbūt kolegos irgi dėl to nesiginčys. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti pataisoms? Ačiū. Pritarta.

17 straipsnio 5 dalies 2 punktas.

S.BURBIENĖ. 2 punkte yra papildymas, kad “per 10 kalendorinių dienų turi būti pateikta teismui informacija apie kitose bylose pareikštus turtinius reikalavimus”. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šio punkto pataisoms? Ačiū. Pritarta.

17 straipsnio 5 dalies 6 punktas.

S.BURBIENĖ. Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas, siūloma išbraukti šį punktą. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritarta.

17 straipsnio 5 dalies 8 punktas.

S.BURBIENĖ. Tai daugiau redakcinė pataisa – informacija apie numatomus atleisti darbuotojus. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šioms pataisoms? Ačiū. Pritarta.

17 straipsnio 5 dalies 9 punktas.

S.BURBIENĖ. Tai yra patikslinimas, kad ne tik informuoja teismą, bet taip pat ir kreipiasi dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo žalos atlyginimo. Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šioms pataisoms? Ačiū. Pritarta.

17 straipsnio 10 dalis.

S.BURBIENĖ. Yra papildymas, kad ne tik komiteto, bet ir susirinkimo teikimu gali būti priimta nutartis. Komitetas taip pat pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šioms pataisoms? Ačiū. Pritarta.

17 straipsnio 12 dalis.

S.BURBIENĖ. 12 dalyje yra patikslinimas, tai yra nauja dalis, kad jeigu nėra paskirtas įmonės administratorius, tai tas funkcijas, nurodytas šioje dalyje, atlieka įmonės administracijos vadovas. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šioms pataisoms? Ačiū. Pritarta. Tad kviečiu apsispręsti dėl viso straipsnio. Ar galime bendru sutarimu priimti 17 straipsnį? Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti, tad nesant prieš 17 straipsnis priimtas.

18 straipsnis, dėl kurio pataisų nebuvo. Kviečiu apsispręsti, ar galime bendru sutarimu priimti 18 straipsnį? Ačiū. 18 straipsnis priimtas.

Nagrinėjame 19 straipsnį. 1 dalis 1 punktas.

S.BURBIENĖ. 19 straipsnio 1 dalies 1 punktui teikiamos dvi pataisos, analogiškos jau buvo priimtos anksčiau. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šioms pataisoms? Negirdėti prieštaravimų. Pritarta.

Nagrinėjame 19 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

S.BURBIENĖ. 4 punkte yra šiek tiek redakcinių pataisų, t.y. paaiškinimų. Joms komitetas taip pat pritarė.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šioms pataisoms? Ačiū. Pritarta.

19 straipsnio 1 dalis 7 punktas.

S.BURBIENĖ. Tai yra Teisės departamento siūlymas – kreipimosi į teismą patikslinimas, kad tai yra apskundimas. Komitetas tam pritarė.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šioms pataisoms? Ačiū. Pritarta.

19 straipsnio 2 dalis.

S.BURBIENĖ. Tai yra patikslinimas, redakcinė pataisa. Komitetas tam pritarė.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti 19 straipsnio 2 daliai? Ačiū. Pritarta pataisoms. Tad klausiu, ar bendru sutarimu galėtume priimti visą 19 straipsnį? Ačiū. 19 straipsnis bendru sutarimu priimtas.

20 straipsnio 1 dalis.

S.BURBIENĖ. 20 straipsnio 1 dalyje yra redakcinė pataisa, kuriai komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šioms pataisoms? Ačiū. Pritarta.

20 straipsnio 3 dalies 12 punktas.

S.BURBIENĖ. Taip pat yra redakcinė pataisa. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šioms pataisoms? Ačiū. Pritarta. Tad kviečiu apsispręsti dėl 20 straipsnio. Ar bendru sutarimu galime priimti šį straipsnį? Ačiū. 20 straipsnis priimtas.

21 straipsnio 1 dalis.

S.BURBIENĖ. 21 straipsnio 1 dalyje yra siūloma nauja dalis ir ji yra patikslinta, kad vėliau visas straipsnis būtų aiškesnis. Komitetas tam pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime šiai pataisai pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.

21 straipsnio 2 dalies 2 punktas.

S.BURBIENĖ. Tai yra kolegos P.Vilko pasiūlyta pataisa, kuriai komitetas taip pat yra pritaręs, ir tokiai pat analogiškai pataisai yra pritarta Bankroto įstatyme, net ne pataisai, o mes patys iš karto susipratom padaryti. Ir kolegos P.Vilko pataisai taip pat yra pritarta.

PIRMININKAS. Prašyčiau Seimo narį P.Vilką pristatyti šią pataisą.

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas susideda iš dviejų sakinių. Pirmajame sakinyje kalbama apie darbuotojus, o antrajame – apie mokesčius. Taigi jie neatitinka vienas kito. Todėl aš siūlau antrąją dalį, t.y. antrąjį sakinį, išbraukti. Ir prašau pritarti.

PIRMININKAS. Klausčiau kolegų, ar bendru sutarimu galėtume pritarti Seimo nario P.Vilko teikiamai pataisai dėl 21 straipsnio 2 dalies 2 punkto, kuriai pritaria Ekonomikos komitetas? Reikia 29 balsų, kad būtų galima svarstyti. Ar bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Tad pritarėme bendru sutarimu, kad pradedame svarstyti šią pataisą. Norėčiau klausti jūsų, ar galime pritarti ir pačiai pataisai bendru sutarimu? Ačiū, pritarta pataisai bendru sutarimu.

Nagrinėjame 21 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

S.BURBIENĖ. Yra kolegės K.Prunskienės pataisa, kuriai komitetas yra nepritaręs. Ir kadangi čia kalbama apie grupes, kuriose vyksta atskiri balsavimai, tai jeigu mes vieną grupę padidinam, tai smulkesni kreditoriai ten turi daug mažesnę reikšmę. Ir tos grupės yra sudaromos kaip tik tam, kad smulkesni kreditoriai turėtų didesnę galimybę reikštis. O jeigu mes jas stambinam, tai šitokią įtaką mažinam. Todėl dėl šitų motyvų komitetas šiai pataisai nėra pritaręs.

PIRMININKAS. Paprašytume Seimo narės K.Prunskienės pateikti savo pataisą.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, ši pataisa yra tiesiogiai susijusi su jūsų jau priimta 14 straipsnio pataisa, nes balsavimo grupės kreditorių susirinkimo nutarimams priimti yra sudaromos tuo pačiu principu kaip ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka. Pirmoji grupė – kreditoriai, kurie turi įkaitą, antroji grupė – darbuotojai, kuriems yra skolinga restruktūrizuojama įmonė, taip pat žemės ūkio… atsiprašau, dėl suluošinimo, sužalojimo turintys atitinkamų reikalavimų įmonei. Atsižvelgiant į priimtą kolegos P.Vilko pataisą, vėlgi viskas identifikuojasi. O trečioje grupėje aš siūlau sujungti visus tuos, kurie pagal kreditorių reikalavimus eina ta pačia eile, t.y. ir valstybės institucijos, ir kiti kreditoriai. Tuo labiau kad čia įsiterpia asmenys, suteikę ilgalaikes paskolas, kurių grąžinimo terminai dar nepasibaigę. Tai kodėl tie kreditoriai, kurių terminai dar nepasibaigę, yra aukščiau kitų kreditorių, kuriems jau seniai gal reikėjo sumokėti už prekes, už paslaugas, ir kurie neatgavę tų pinigų patys ne tik bus priversti restruktūrizuotis, bet gal ir bankrutuoti. Ilgalaikes paskolas gali suteikti patys akcininkai, kurie valdo situaciją, dėl kurių kaltės galbūt įmonė ir pateko į keblią padėtį. Jie atsidurtų pagal projektą aukščiau kitų kreditorių, t.y. tų, kurie nieko bendra su įmonės sunkumais neturi, bent jau priežasčių prasme, turi tik pasekmių prasme. Tiesą sakant, visiškai nelogiška čia skirti kelias grupes. Aš siūlau padaryti logišką sprendimą, kaip padarė priimdami 14 straipsnio pataisą, – būtent šitą grupę sujungti į vieną, nes kitaip būtų visiškai nesuprantamas jūsų sprendimas. Aš tikiuosi, kad jūs taip ir padarysit. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš dar kviesčiau Ekonomikos komiteto vardu išsakyti nuomonę S.Burbienę. Prašau.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, visų pirma kolegė šiek tiek klaidina. Čia nėra eilė. Čia yra atskiros grupės, ir mes sėkmingai jas galim sudėlioti pirmą į paskutinę vietą, trečią – į antrą vietą ir kaip norim. Tai yra grupės, kuriose atskirai yra svarstomi klausimai ir priimami sprendimai, o po to tie sprendimai yra apibendrinami bendrame kreditorių susirinkime. Todėl čia nėra jokių eilių ir visiškai negalima tapatinti su įsiskolinimų grąžinimu kreditoriams. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, dar kartą sakau, jeigu norim mažesnius kreditorius dar daugiau nuskriausti, tai galima šitą daryti. Kaip tik grupės yra padarytos tam, kad kiekvienas kreditorius turėtų didesnę įtaką atskiroje grupėje balsuodamas, o ne bendroj krūvoj, kur maži kreditoriai apskritai neturi savo balso.

PIRMININKAS. Kad pradėtume nagrinėti K.Prunskienės teikiamą pataisą, mums reikėtų 29 Seimo narių paramos. Tad prašau kolegas balsuoti už tai, kad būtų pradėta svarstyti K.Prunskienės pataisa, jeigu jūs manote, kad ji turi būti pradėta. Jeigu ne, išreikškite savo nuomonę kitaip. Vyksta balsavimas, kolegos.

Už balsavo 9, prieš – 28, susilaikė 12. Tad šios pataisos dėl 21 straipsnio 2 dalies 3 punkto nesvarstysime. Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys A.Sysas. Prašau.

A.SYSAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, aš labai norėčiau, kad mes laikytumės darbotvarkės ir dabar padarytume šio įstatymo priėmimo pertrauką, duotume pailsėti ir mūsų kolegei Sigitai, kuri jau pavargo. Kartu laikytumėmės grafiko, nes ir transliacija yra, ir įrašas. Todėl būtų gerai, kad tą postą užimtų ponas J.Lionginas, o po to, po atsakymų, mes galėtume pratęsti tą reikalą.

PIRMININKAS. Kolegos, labai nedaug liko. Ir jeigu mūsų gerbiamasis ministras sutiktų dar luktelti minutę (ministras pritaria tam), liko vos kelios pataisos. Tai yra dvi minutės laiko. Tad, kolegos, labai prašau dėmesio ir gal baigiame pataisų tą svarstymą. Klausiu visų dėl 21 straipsnio. Ar galėtume visoms pataisoms pritarti bendru sutarimu dėl 21 straipsnio? Negirdėti prieštaraujančių. Bendru sutarimu pritarta dėl 21 straipsnio teikiamų pataisų. Kviečiu kolegas apsispręsti, ar galime priimti 21 straipsnį bendru sutarimu. Ačiū. Priimtas 21 straipsnis bendru sutarimu.

21 straipsnio 4 dalis.

S.BURBIENĖ. Patikslinimas “ir/ar filialai”. Komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti 22 straipsnio 4 dalies teikiamai pataisai? Ačiū, pritarta. Tad kviečiu apsispręsti dėl viso straipsnio. Ar galime bendru sutarimu priimti 22 straipsnį? Ačiū, priimta.

23 straipsnis, 2 dalis.

S.BURBIENĖ. Yra keletas patikslinimų, kuriems komitetas taip pat pritaria.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti teikiamoms pataisoms? Ačiū, pritarta. Ar galime bendru sutarimu priimti 23 straipsnį? Ačiū, priimta.

24 straipsnis, 1 dalis, 1 punktas.

S.BURBIENĖ. Dalies numerio patikslinimas. Taip pat komitetas pritaręs.

PIRMININKAS. Aš kviesčiau pristatyti visas 24 straipsnio pataisas.

S.BURBIENĖ. 2 dalyje yra patikslinimas, kokiu atveju galima kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Komitetas yra pritaręs. 3 dalyje yra redakcinis pataisymas. 4 dalyje – patikslinimas, kad nuo įsiteisėjimo dienos. Ir visoms šioms pataisoms komitetas pritaręs.

PIRMININKAS. Ar galėtume, kolegos, bendru sutarimu pritarti visoms 24 straipsnio pataisoms? Ačiū. Pritarta. Ar galime bendru sutarimu priimti 24 straipsnį? Ačiū. Priimta.

25 straipsnis. Ar bendru sutarimu galima priimti 25 straipsnį, dėl kurio nebuvo pataisų? Nėra prieštaraujančių. Ačiū. 25 straipsnis priimtas.

26 straipsnis. Prašom, pranešėja.

S.BURBIENĖ. 26 straipsniui yra patikslinimas, kad įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. liepos 1 d., išskyrus 27 straipsnį, kuriame yra prašymas ir pageidavimai Vyriausybei atlikti tam tikrus darbus. Komitetas taip pat tam pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti 26 straipsnio pataisoms? Ačiū. Pritarta. Ar galime bendru sutarimu priimti 26 straipsnį? Ačiū. 26 straipsnis priimtas.

Ar galime bendru sutarimu priimti 27 straipsnį, dėl kurio nebuvo pataisų? Ačiū. Priimta.

Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų. Ačiū, pranešėja. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, suprantu, kad šis įstatymas reikalingas. Mes svarstymo metu išsakėme labai daug pastabų dėl to, kad šis įstatymas sudaro prielaidą toliau tęsti bankroto procedūrą, kuri pagal dabartinį įstatymą vyksta ilgesnį laiką, t.y. ketverius metus. Aš esu prieš šį įstatymą ne vien dėl to, kad nepriimtas mano siūlymas dėl 14 straipsnio, kuris įteisina kreditorius. Tai, manau, padarys meškos paslaugą restruktūrizuojant įmonę, ir laikas tai parodys.

Noriu pakalbėti apie tokius faktus, kurie yra šiame įstatyme. Tam, kad pradėtume restruktūrizavimo procesą, užtenka 26% kreditorių, bet nutraukti restruktūrizavimo procesą jau reikia trijų ketvirtadalių visų kreditorių, t.y. 75% visų kreditorinių įsiskolinimų turinčių kreditorių. Manau, štai tokios normos šiame įstatyme ir kai kurie straipsniai tikrai neatliks tų funkcijų, kurias turėtų atlikti šis įstatymas, kad visi kreditoriai – tiek darbininkai, tiek bankai, tiek “Sodra”, tiek mokesčių inspekcija darniai bandytų gelbėti tas įmones. Todėl pasisakau prieš šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas kaip tik sudaro galimybę įmonėms atsigauti, ir įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų, juos pašalinti. Man atrodo, kad šis įstatymas dar sudaro galimybę ir atsiskaityti su kreditoriais, kuriems yra įsiskolinta. Šis įstatymas yra labai naudingas. Siūlyčiau jį priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kai mes vietoj žodžio “sanavimas” pamatėme žodį “resutruktūrizavimas”, iš karto sakome, kad įmonės galės atsigauti. Senajame įstatyme lygiai taip pat galėjo būti sanuojamos įmonės, bet kažkodėl to sanavimo nebuvo. Kodėl? Todėl, kad štai šie visi įstatymai, kurie, pirma, skatina įmones nemokėti mokesčių, po to tik nemokant mokesčių galima iškelti restruktūrizavimo ar sanavimo bylas… privatininkai, kaip įprasta, arba jau pavėluoja ir per didelis įsiskolinimas, įmonė nusmuks, nes jų dalis yra nedidelė, palyginti su tuo, kiek jie prasiskolino valstybei. Jeigu jau buvo sanavimas, nežinau, kodėl gali būti geras restruktūrizavimas. Kaip tik šis Restruktūrizavimo įstatymas įmones, ypač stambias, skatina nemokėti mokesčių. Nemoki mokesčių, tada gali išsikelti restruktūrizavimo bylą, ketverius metus pagal pirmąjį variantą restruktūrizuoti, po to, jeigu dar matai, kad galima iš tos įmonės išsunkti, dar pratęsti metus, o kas atsakys? Restruktūrizavimo planą rengia kreditoriai ir įmonės, restruktūrizavimo planą vykdo administratorius, teisėjas tvirtina restruktūrizavimo planą. Kas atsakingas? Todėl galiu patarti stambių įmonių savininkams nemokėti mokesčių, nes jūs tik tada galėsite restruktūrizuoti ir bus galima savo firmoms perpumpuoti pinigus.

Antra. Man gaila to finansų ministro, kuris pradės dirbti po dvejų metų. Jam mokesčių surinkimas bus labai sunkus. Kai yra įstatymas, kurį galima patobulinti, galima siūlyti, bandyti, gali ir pats kartais klysti. Bet šio įstatymo tikslas yra apgaudinėti valstybę, todėl jam pritarti negaliu.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Nepaisant kai kurių šio įstatymo trūkumų, jis teikia galimybę įmonei atsigauti ir kartu išsaugoti darbo vietą žmonėms, o tai ypač svarbu mūsų valstybei šiandien. Todėl pritariu šiam įstatymui, nes dirbanti įmonė ir mokanti atlyginimus vien per vartojimą (…) į biudžetą. Siūlau balsuoti už jį.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų visi pasakė savo nuomones. Prašom registruotis. Kolegos, vyksta registracija. Labai svarbus įstatymas, eurointegracinis. Todėl prašau visus aktyviai dalyvauti išreiškiant savo nuomonę.

Užsiregistravo 91 Seimo narys. Ar yra neužsiregistravusių? Ar jūsų siūlymas būtų dar kartą registruotis? (Balsai salėje) Nebūtinai. Yra keli Seimo nariai, kurie neužsiregistravo. Tad dar kartą prašau registruotis. Kolegos, vyksta registracija. Prašom neužmiršti užsiregistruoti. (Šurmulys salėje)

Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Prašom dėmesio! Kas už tai, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymas būtų priimtas, balsuoja už. Kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Už balsavo 81 Seimo narys, prieš – 3, susilaikė 7 Seimo nariai.

Dabar tie, kurie neužsiregistravote, pasakykite savo pavardes ir kaip balsavote. J.Veselka – prieš, K.Glaveckas – už, Seimo narys V.Simulik – už. Garsiai pasakykite.V.Tomaševski – prieš ar už? Už. Taigi 84 Seimo nariai – už, prieš – 4, susilaikė 7. Įstatymas priimtas.

Šio įstatymo lydimuosius įstatymus siūlyčiau nagrinėti po pusvalandžio.

Finansų ministro J.Liongino atsakymai į Seimo narių klausimus

Dabar kviečiu finansų ministrą J.Lionginą. Prašom.

Seimo narys V.Andriukaitis. Kadangi jo nėra, žodis perleidžiamas Č.Juršėnui.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jeigu galima, aš du klausimus turėsiu. Pirmas. Tai jūs ir pats turbūt ruošėtės šnekėti, bet vis dėlto pasakykite, kaip realiai vykdomas biudžetas. Ar tikrai jau tos lyg ir gražesnės tendencijos, ar yra problemų? Ir antras klausimas dėl ,,Williams” bendrovės. Ar galėtumėt šiandien iš karto pasakyti, kiek iš Lietuvos valstybės ,,Williams” gavo pinigų, o kiek įnešta mokesčių pavidalu ir kitais įmanomais būdais?

PIRMININKAS. Aš drįstu priminti, kad gerbiamas pranešėjas gali atsakyti į vieną iš teikiamų klausimų.

Č.JURŠĖNAS. Opozicijai – du klausimai…

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimus. Taip, šiais metais biudžetas vykdomas gerai. Yra oficialūs dviejų mėnesių duomenys. Nacionalinio biudžeto pajamos, palyginti su praėjusių metų to paties laikotarpio pajamomis, padidėjo 16%, valstybės biudžeto – 22%, savivaldybių biudžeto – 3,9%. Vakar dieną, jeigu žiūrėtume į operatyvinius duomenis, palyginti su praėjusių metų kovo 19 d., į valstybės biudžetą gauta 185 mln. Lt daugiau negu praėjusiais metais. Manau, kad ketvirtis, kuris yra oficialus, tai yra ketvirčio patvirtintas planas, bus visiškai įvykdytas.

Dėl antro klausimo, kiek gavo ,,Williams”. Ta informacija buvo paskleista oficialia, tai yra paskolintos lėšos iki 2006 m., o į biudžetą, aš dabar nepasiėmiau skaičių, t.y. daugiau kaip milijardas litų sumokama akcizų ir pridėtinės vertės mokesčių.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau pasidžiaugti, kad, mums gerai sutvarkius pernai metais ekonomiką, jūs gaunate gerą biudžetą ir kol kas gal nepagadinot per daug reikalų. Bet aš kaip tik apie tai, ar tikrai nepagadinsite, norėčiau paklausti. Tai čia gal klausimas jums ne kaip finansų ministrui, o kaip Vyriausybės nariui. Aš žinau, kad jūs tikrai nelinkęs dalyti pažadų, bet Vyriausybės vadovai ėmė dalyti labai didelius pažadus įvairioms grupėms, įvairioms institucijoms, žadėdamos joms didelius pinigus. Prisiminkim, tiktai savivaldybėms pasiūlyti per 300 mln. padengti tariamoms skoloms, žemės ūkiui pasiūlyta surasti, rodos, 30 mln., jeigu ne daugiau, kiek aš suprantu, ir “Marijampolės pieno konservams” pažadėta, kad 18 mln. bus padengta ir t.t., ir t.t. Aš net nežinau viso sąrašo. Tai mano pirma klausimo dalis būtų – kiek jūs šiuo metu esate suregistravęs tokių pažadų? Antras dalykas – ar aš būčiau teisus sakydamas, kad šitoks pažadų dalijimas rodo, kad Vyriausybė šių pažadų nesirengia įgyvendinti? O kodėl nesirengia įgyvendinti, tai aš negaliu pasakyti, bet galbūt Velykos artėja.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Aš gal pradėčiau atsakyti į jų taip, kad mes ir programoje rašėme, kad valstybės išlaidas faktiškai nustato Seimas, priimdamas Biudžeto įstatymą. Toliau būtų antra dalis atsakymo. To aš gal nevadinčiau pažadais, bet iškeliama problema, kad vienai ar kitai problemai spręsti reikia vienos ar kitos pinigų sumos. Pinigai iš niekur neatsiranda, pinigai tai yra ekonomikos kraujas. Ir šiuo atveju dėl savivaldybių problemų sprendimą priims Seimas. Seimas nepritarė pirmajam įstatymo projekto variantui. Dabar yra priimtas protokolinis sprendimas, kiekviena savivaldybė pagal tuos nutarimus, pagal kuriuos mano, kad iš valstybės biudžeto neskiriama pakankamai lėšų vykdyti vieną ar kitą nustatytą funkciją, pateiks Finansų ministerijai duomenis. Finansų ministerija tuos duomenis apibendrinusi pateiks Vyriausybei, o jeigu bus pritarta, Seimas prie to grįš dar kartą.

Aš tik noriu priminti, kad jau skaitėme ir žiniasklaidoje, kad Savivaldybių asociacijos skundas yra priimtas Strasbūre ir bus nagrinėjamas gegužės 8 dieną. O toliau būtų lėšų perskirstymas tarp atskirų programų, ką leidžia šios dienos įstatymai. Jeigu kam nors iš tikrųjų ypač reikia lėšų, o kai kurios programos to gali palaukti metus, t.y. nėra tokio milžiniško poreikio skirti tas lėšas, manau, tai galima spręsti. Aš ne vieną kartą sakiau, kadangi faktiškai pernai perėjome prie strateginio planavimo, tai ir yra konkrečios biudžetinės įstaigos ar organizacijos tikslas, t.y. numatant, kiek reikia lėšų konkrečiai programai įgyvendinti, yra pasiekiamas tikslas, rezultatas. Aš manau, čia kaip tik ir Seimas turės didelę įtaką kontroliuodamas, ar iš tikrųjų racionaliai panaudojamos milžiniškos valstybės biudžeto lėšos vienai ar kitai sričiai.

PIRMININKAS. Seimo narė N.Steiblienė.

N.STEIBLIENĖ. Aš norėčiau pacituoti 1999 m. rugsėjo 23 d. aiškinamąjį raštą: ,,Atsižvelgdama į tai, kad AB ,,Lietuvos kuras” vyksta privatizavimo procesas, kurio sėkmė didele dalimi priklauso nuo įmonės veiklos rezultatų…” Čia baigsiu citavimą ir paklausiu: kaip tam ,,Lietuvos kurui”, kuriam prieš privatizavimą buvo nurašyta 18 mln. vidaus skola ir jis buvo privatizuotas už 1 Lt, sekasi šiandien ir kaip ten su tais sėkmės rodikliais?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Taip, iš tikrųjų dėl tų 18, kiek aš prisimenu, tai diskusijos Seime vyko gal trejus metus. Kaip žinote 1992 metais, kai faktiškai, daug kas iš mūsų prisimena, buvo vykdoma, aš taip pavadinčiau, kuro blokada Lietuvai, buvo nupirktas už Pasaulio banko paskolą dyzelinis kuras ir parduotas žemdirbiams žemesnėmis kainomis, negu jis iš tikrųjų kainavo. Tas skirtumas ir buvo 18 mln. Lt, kurį gavo ,,Lietuvos kuras”. 3-4 metus vyko susirašinėjimas, kad valstybė spręstų tą problemą, ir tai buvo pripažinta valstybės skola, vis dėlto buvo priimtas sprendimas. Ir iš tų 18 mln., kiek aš prisimenu, 12 buvo apmokėta ,,Mažeikių naftai” už pateiktus naftos produktus ,,Lietuvos kurui”. Taip buvo privatizuotas ,,Lietuvos kuras” už 1 Lt., jis visiškai prisiėmė 59 mln. Lt paskolų, t.y. įsipareigojimų, valstybei.

Šiandien situacija yra iš tikrųjų sudėtinga. Ta paskola perduota administruoti, pavadinčiau, kaip bloga paskola Turto bankui. Kiek šiandien aš informuotas, vyksta derybos su Turto banku, kadangi dar pernai metais Vyriausybė priėmė sprendimą išdėstydama paskolų grąžinimą iki 2015 metų, kad įmonė galėtų veikti ir nebankrutuotų. Kiek aš žinau, ,,Lietuvos kuras” prašo, kad pirmieji grąžinimai būtų atidėti dar 3-4 metams ir kad Turto bankas kaip kreditoriui liestų ,,Lukoil” už įkaitą parduoti kelias degalines. Tiksliai negaliu pasakyti, kadangi nesu susipažinęs. Bet manyčiau, kad jau tiksliau jau galėtų atsakyti Turto banko atstovai, kurie administruoja tas paskolas, už kurių įvykdymą yra prisiėmęs įsipareigojimus ,,Lietuvos kuras”. Jis, kaip minėjom, buvo parduotas už 1 litą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis ministre, norėčiau pasiteirauti jūsų apie biudžeto surinkimą. Kolega Č.Juršėnas jau klausė apie tai, skaičiai yra optimistiniai. Kaip dažnai būna, sėkmės arba kuklios sėkmės atveju prasideda tas paklodės tampymas į visas puses, kad čia yra mano, mano, o galbūt mano nuopelnas. Aš norėčiau paklausti jūsų, kaip objektyvaus ir patyrusio finansų specialisto, kokias jūs vis dėlto matytumėte priežastis, kodėl biudžetas yra (tfu, tfu, tfu, pabelskime į medinį stalą) kol kas sėkmingai surenkamas ir gerai vykdomas. Kokias jūs matytumėte objektyvias priežastis, kodėl taip yra? Ir ar tai jau galime vadinti kaip tendenciją?

J.LIONGINAS. Aš kaip tendencija dar nepavadinčiau, nors pasakyčiau, kad finansų rinkos padėtis stabili ir šiuo metu tai rodo tiek užsienyje išplatinti Vyriausybės vertybiniai popieriai, tiek Lietuvoje platinami Vyriausybės vertybiniai popieriai ir jų palūkanos, kurios iš tikrųjų yra akivaizdžiai sumažėjusios. Aš noriu dar pasakyti, kad mes pirmieji iš Pabaltijo valstybių išplatinome 7 metų trukmės vertybinius popierius. Latviai norėjo, bet, kiek žinau, kalbėjau praeitą savaitę, atsisakė to ketinimo, nes faktiškai tai yra rodiklis, kad finansų rinkos pasitiki Vyriausybės vertybiniais popieriais.

Jeigu žiūrėtume pagal mokesčių struktūrą, tai iš tikrųjų yra padidėjęs PVM mokesčio mokėjimas ir akcizai. Nors akcizai, pavyzdžiui, už alkoholinius gėrimus per paskutines 4 savaites, turiu pasakyti, sumažėjo. Faktiškai tai rodo, taip pat ir mūsų turima informacija, kad daug produkcijos susikaupė įmonių, kurios gamina alkoholinius gėrimus, sandėliuose. Tačiau eksportas didėja, vartojimas šiek tiek didėja, jeigu žiūrėtume makroekonominius rodiklius, gyventojų perkamoji galia po truputį atsigauna, nes tai rodo ir PVM mokesčio įplaukos. Jeigu nebus priimti kokie nors sprendimai, kurie pareikalautų iš biudžeto kokių nors papildomų lėšų arba vėl priverstų skolintis, manau, kad ta situacija rudenį bus dar gražesnė.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baura.

A.BAURA. Gerbiamasis ministre, mano klausimas dėl akcizų. Jūs buvote liudininkas ir dalyvis tų peripetijų. Dabar norėčiau vis dėlto išgirsti, o kas toliau bus? Nuo to kenčia visos alkoholio pramonės įmonės ir tai, ką jūs kalbėjote apie biudžeto įplaukas, jos tikrai būtų didesnės. Vis dėlto koks tolesnis kelias?

J.LIONGINAS. Kaip žinote, įstatymo projektas nepriimtas, nors man tenka labai apgailestauti, nes tris keturis mėnesius dirbo specialistai ekspertai, buvo ne vienas, ne du ir ne dešimt susitikimų su įmonių vadovais, asocijuotų struktūrų atstovais. Mes dabar vėl žengėme du žingsnius atgal. “Anykščių vyno” darbuotojai turi dėkoti kolegoms iš kairės pusės, nes faktiškai buvo siūlyta 17% sumažinti pagrindinės produkcijos akcizų tarifą, jis liko toks pats. Aš turiu duomenis, 18 laipsnių – 288 litai. Vadinasi, mes pastatėme į tokią situaciją, iš kurios, aš neįsivaizduoju, kaip išeis “Anykščių vynas”. Galiu pasakyti, pernai 16 laipsnių buvo parduota 79 tūkst. dekalitrų, 17 laipsnių – 124 tūkst., 18 laipsnių – 434 tūkst. Tai iš viso vien 18 laipsnių sudaro 60% pardavimo, o nuo 17 iki 18 – 90% viso pardavimo.

Šiandien “Anykščių vyno” sandėliai yra prikrauti vyno, nes mažmenininkai nutraukė sutartis, laukdami, kad nuo balandžio 1 d. bus sumažintas akcizas ir sumažės gėrimų kainos, tačiau įvyko, kaip įvyko. Faktiškai gėrimų kainos liko tos pačios. Dabar įmonė, jeigu kalkuliuoja ekonomistai, kas tai supranta, tai laikymo, sandėliavimo išlaidas turės įkalkuliuoti į produkcijos savikainą ir vyno kaina dar turėtų padidėti. Nėra jo paklausos, aš sakau tiesiai, atvirai. Tai yra rašalas ir, pavyzdžiui, mes manome, kad tai nėra skatinamas produktas, tačiau taip įvyko.

Dabar mes rengiame. Labai gaila, kad tai buvo faktiškai suderinti projektai ir į Briuselį vyko mūsų mokesčių derybinė grupė. Faktiškai jiems buvo pritarta. Ir tai, manėm, pirmas žingsnis derinant Akcizų įstatymą su Europos Sąjungos direktyvomis. Klausimas nukeliamas vėlesniam laikui, t.y. kai bus pateiktas Seimui naujas Akcizų įstatymas, kur bus ne tik alkoholio akcizai, bet ir benzino, tabako, t.y. tos trys pagrindinės akcizais apmokestinamų prekių grupės.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis ministre, gerbiamasis kolega ir gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu galima, aš įsiterpiu dėl to klausimo, kurį kėlė kolega A.Baura ir kuris jums irgi, kiek suprantu, rūpi. Yra ir kita išeitis. 159 straipsnio 3 dalis. Jeigu įstatymo projektas nepriimamas, Seimas gali pavesti projekto iniciatoriams, vadinasi, jums arba pagrindiniam komitetui, parengti naują projektą. Galime priimti protokolinį nutarimą, ir pirmyn.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, labai malonu, jeigu pajamos surenkamos ir, palyginti su praeitais metais, auga, bet štai Ukmergės savivaldybė išleido įsakymą visoms vidurinėms mokykloms 5 procentus šiais metais sutaupyti, palyginti su praeitais metais, finansavimo, atlyginimų. Tai kaip čia yra? Ar Ukmergės savivaldybė savivaliauja ir reikėtų juos prigriebti, ar čia truputį jūs sakėte netiesą? Ir ar negalima būtų kaip nors padaryti, kad šio savivaldybės savivaliavimo nebūtų, jeigu biudžetas tikrai gauna tas pajamas, kurios buvo suplanuotos.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Matote, mokytojų atlyginimų tarifai nustatyti nuo – iki ir praktiškai savivaldybės nustato mokytojams atlyginimus. Gali didesnį mažesnį, diferencijuoti tarp tų vadinamųjų šakučių. Šiuo atveju, jeigu savivaldybė priėmė sprendimą mažinti atlyginimus, tai savivaldybė tokia teisę turi. Tik, žinoma, ar politiškai tai pagrįsta?

Kitas klausimas. Iš tikrųjų kai kurios savivaldybės pirmuosius du mėnesius, kol patvirtinami biudžetai, finansuoja pagal praėjusių metų 1/12 vadinamąją formulę ir kai kurios savivaldybės iš tikrųjų, ypač jeigu atėjo nauji darbuotojai, jeigu tuos finansinius srautus nelabai gerai suprojektuoja, t.y. mokytojų atlyginimų klausimą palieka antroje arba trečioje vietoje, tai iš tikrųjų kai kurioms savivaldybėms, mes skaitėme žiniasklaidoje, trūksta mokytojams išmokėti atlyginimus. Bet tą situaciją mes matėme, kad fizinių asmenų būna šiek tiek sumažėjusios įplaukos ir jos pradeda kilti, tai rodo gal jau 4-5 metų statistika, apie balandžio–gegužės mėnesį, pradeda išsilyginti ir viršyti, atsiranda viešieji darbai ir t.t. Todėl mes tuos klausimus sprendžiame suteikdami beprocentinius kreditus. Bet, aš dar kartą sakau, savivaldybės, spręsdamos dėl mokytojų atlyginimų, turi visą teisę.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, primininke. Gerbiamasis ministre, aš dėl tokių paprastesnių žemiškų dalykų. Norėčiau kreiptis dėl individualių įmonių, kurios nevykdė veiklos, atleidimo nuo privalomojo sveikatos draudimo mokesčio. Priminsiu, kad įstatymas priimtas praeitų metų rugsėjo mėnesį. Lapkričio mėnesį aš raštu kreipiausi į jus. Sausio mėnesį raštu kreipiausi į premjerą. Praeitą savaitę Vyriausybės darbotvarkėje aš radau, kad šį klausimą sprendėte. Deja, dar niekur neatspausdinta ir neaišku, kada bus. Aš norėčiau paklausti, kada Lietuvos piliečiai galės pasinaudoti tuo įstatymu, kuris priimtas prieš 6 mėnesius, ir ar visada reikia poįstatyminį aktą rengti pusę metų. Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Ne visada poįstatyminį aktą reikia rengti pusę metų. Pasinaudos šiais metais, nes ta lengvata įsigalioja nuo š.m. sausio 1 d., tačiau man irgi norėtųsi, kad greičiau vyktų tos derinimo procedūros, nes mano pirmas parašas buvo gruodžio 29 d., o kaip žinote, tik praeitą savaitę yra patvirtinta ta tvarka.

Aš labai nemėgstu žodžių “tas biurokratinis uždaras ratas”, bet yra taip, kaip yra.

PIRMININKAS. Seimo narė D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamasis ministre, jūs turbūt žinote projektą dėl Trakų Užtrakio dvaro.

J.LIONGINAS. Na, šiek tiek.

D.MIKUTIENĖ. Taip. Norėčiau sužinoti, ar jis yra įtrauktas į investicijų programą ir kokia yra suma jam skirta?

J.LIONGINAS. Šiandien negalėčiau atsakyti, ar įtrauktas, ar ne. Vakar dar darbo grupė iš esmės paskutinį kartą buvo susirinkusi peržiūrėti šių metų ir ateinančių dvejų metų valstybės investicijų programą. Tas darbas gal darbo grupėje užtruko, nes buvo nutarta inventorizuoti visą nebaigtą statybą. Šiandien tas darbas padarytas. Visa nebaigtos statybos vertė šiandien yra 1,3 mlrd. Lt. Ir dėl to ta darbo grupė sprendė, ar reikia kai kuriuos objektus baigti, dar mesti pinigus, lėšas, kai kuriuos gal reikia privatizuoti neskiriant daugiau papildomų lėšų. O dėl Užtrakio dvaro, aš manau, kitą savaitę patvirtinsim valstybės investicijų programą ir ten bus aiškiai matyti.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis ministre, kadangi A.Baura klausimą apie spiritą, kuris suskaldė šiandien Seimą, jau uždavė, tai aš norėjau paklausti apie savivaldybių biudžetus. Ar jūs turit informaciją, kaip jie vykdomi, ar jus tenkina toks biudžetų vykdymas? Ačiū.

J.LIONGINAS. Kaip jau minėjau, savivaldybių biudžetai vykdomi geriau negu pernai, t.y. viršijimas 3,9%, valstybės biudžetas viršijamas lyginant su praėjusiais metais 22%. Ir iš tikrųjų savivaldybių biudžetų pajamų surinkimo planai manęs šiandien netenkina. Kaip minėjau, padidėjęs nedarbo lygis, tai, vadinasi, sumažėjęs darbo vietų skaičius, automatiškai sumažėjo fizinių pajamų mokesčio įplaukų. O tai yra pagrindinis savivaldybių biudžetų pajamų šaltinis.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Dovydėnienė. Prašau.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, mano klausimas tikrai panašus į tą, kurį pateikė daugelis Seimo narių, – dėl savivaldybių biudžeto. Ir mane tikrai tas optimistinis vaizdelis lyg ir džiugintų, bet tiek aš, tiek jūs esam gavę Radviliškio rajono savivaldybės kreipimąsi. Jame nurodyta, kad iki kovo 1 d. neįvykdytas pusės milijono biudžetas. Ir jie pasitvirtina metų biudžetą, deficitinį, ir tai sudarys apie 8 mln. deficito. Ir todėl ir darbo užmokestis, ir socialinė apsauga, ir visi kiti dalykai, ir švietimo finansavimo stipriai nukenčia. Klausimas yra labai logiškas: kokie bus kardinalūs sprendimai, užtikrinant finansavimą tų funkcijų, kurios yra numatytos Respublikos vietos savivaldos įstatyme? Ką mes galime patarti šiai savivaldybei? Ačiū.

J.LIONGINAS. Labai geras klausimas, tik aš, žinoma, nustebau, nepastebėjau, aš dabar paaiškinsiu ko. Taip, kai kurios savivaldybės iš tikrųjų susiduria su labai sudėtinga situacija. Tačiau užvakar, aš noriu pasakyti, kad tai ir buvo penktadienio dienos įplaukos, kad savivaldybių biudžetai gavo 12 mln. papildomai fizinių asmenų pajamų mokesčio. Šiuo atveju šiek tiek situacija kai kuriose savivaldybėse giedrėja. Tačiau aš tik labai nustebęs, kad Radviliškio savivaldybė pasitvirtino deficitinį biudžetą. Savivaldybių biudžetai negali būti deficitiniai. Tai draudžia įstatymai. Ir šiuo atveju, jeigu tokį sprendimą priėmė taryba, tai jis yra neteisėtas nuo jo priėmimo dienos. Ir čia, žinoma, reikės aiškintis. O sprendimas vienas – visos savivaldybių funkcijos turi būti vykdomos. Ir šiuo atveju sprendimo keliai gali būti įvairūs. Kai buvo nevykdomas valstybės biudžetas, jūs gerai prisimenat, apribojom kai kurias išlaidas, tačiau mes negalim apriboti tokių išlaidų kaip, pavyzdžiui, mokytojų atlyginimai, socialinių pašalpų mokėjimas, bedarbių pašalpos ir t.t., ir panašiai. Ir, žinoma, kai būna tokių atvejų, kad iš tikrųjų kartais trūksta, aš taip vadinu, apyvartinių lėšų, tai mes labai geranoriškai žiūrim ir mėnesiui, dviem mes visada pasiryžę suteikti paskolą be procentų, tik, žinoma, mes nenorim, kad tuo piktnaudžiautų savivaldybės. Kai kurios, žinoma, gal elgiasi ir negarbingai, kai pagal garbės žodį gauna dviem trim mėnesiams beprocentę paskolą, paskui tikisi, kad tos paskolos nereikės grąžinti, tai lyg ir kažkokia Dievo dovana. O taip nebūna, nes yra sutartys ir jas reikia vykdyti. Bet, dar kartą sakau, aš atkreipsiu ir savo darbuotojų dėmesį. Mes gausim dabar, rinksim savivaldybių biudžetus, kurios pasitvirtino, ten, kur yra deficitiniai, žinoma, juos turės peržiūrėti tarybos ir dar kartą spręsti.

PIRMININKAS. Jungtinės frakcijos narys K.Glaveckas. Prašau.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis ministre, jūs puikiai žinote, kad pastarąją savaitę pasaulinė valiutų rinka vėl darosi nerami. Ir dėl to euras, kaip žinote, vėl nukrito trijų mėnesių žemiausiu lygiu, t.y. žemiau 90 eurų… 0,90 eurų už vieną dolerį. Tas akivaizdžiai lies ir mūsų eksportuotojus, nes jie labai jautrūs šios rinkos valiutų kurso svyravimui. Sakykit, ar tokia situacija ir gana pesimistinės prognozės dėl euro nepaskatins, nepagreitins lito perorientavimo prie euro? Kokia jūsų nuomonė?

J.LIONGINAS. Labai geras klausimas. Faktiškai mes visi matėm, kad prieš 2-3 mėnesius buvo tokios džiugios žinios, kai euras pradėjo stiprėti, ir šiuo atveju tai rodė rezultatai tiek biudžeto, tiek ir įmonių veikloje. Nes ypač kai euras buvo smukęs pernai, ateina dabar duomenys, ir faktiškai bus iki gegužės 1 d., pagal pelno mokesčio mokėjimą už praeitus metus vyksta perskaičiavimas. Ir iš tikrųjų jo gerokai mažiau negu buvo tikėtasi ir biudžete planuota. Dabar yra vienas dalykas. Arba turi dar įsikišti Europos centrinis bankas (kol kas negirdėjau jokios informacijos), daryti intervencijas, bet aš abejoju, ar darys. Gal daug tikėjosi po Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento pasikeitimo, kad Amerikos ekonomikos kilimas turėtų po truputį mažėti ir kartu augti euro kursas. Klausimas atrodytų gana paprastas, bet ir sudėtingas. Ir šiuo atveju turi susirinkti valstybės pirmieji asmenys, manau, tiek Lietuvos banko pirmininkas, tiek Prezidentas ir Ministras Pirmininkas, ir tą klausimą išdiskutuoti. Manau, gali būti priimtas sprendimas nelaukti naujų metų ar vieno mėnesio po naujų metų, bet priimti anksčiau. Tas įstatymas, kurį mes Seime priėmėm, leidžia tai padaryti.

PIRMININKAS. Na, ir paskutinis klausia Seimo narys J.Razma. Prašau.

J.RAZMA. Gerbiamasis ministre, neabejoju, kad jūsų Vyriausybė turi konkrečią poziciją visais svarbiausiais klausimais, ypač tose srityse, už kurias jūs atsakingas. Todėl aš ir norėčiau paklausti, kokia yra Vyriausybės pozicija dėl nuvertėjusių rublinių indėlių atnaujinimo proceso. Terminai, principai. Aš manau, kad visi žmonės laukia tokio aiškumo. Per tą laiką Seimo nariai čia pradeda įvairias iniciatyvas reikšti. Būtų gerai tą poziciją išgirsti.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Visų pirma baigiami paskaičiavimai, kiek reikėtų papildomai lėšų norint kompensuoti rublinius indėlius atskiroms grupėms. Aš turiu omeny, čia jau girdėdamas atskirų Seimo narių iniciatyvas, t.y. išplečiant tai, kas dabar mokama, tai stichinės nelaimės, gaisro metu arba mirties atveju kiek reikėtų pinigų? Bet mes tą klausimą susiejom truputį kitaip. Tai pirmas yra sprendimas, kiek pareikalautų lėšų pensijų reforma. Kaip žinote, yra sukauptas Stabilizavimo fondas apie 900 mln., kuris bus svarstomas. Dabar iki balandžio 1 d. mes teikiam visus matematinius modelius, tai trys keturi variantai bus pasiūlyti Strateginiam komitetui. Ir priklausys nuo to, koks bus pasirinktas variantas, kada pradėta pensijų reformą. Tada galėsime skaičiuoti, kiek lėšų galima skirti rublinių indėlių kompensavimui. Aš šiandien negaliu atsakyti, kokias konkrečiai sumas skirsime. Tačiau mes taip nutarėme, kad pirma pensijų reforma, toliau eina rublinių indėlių kompensavimas. Tačiau mes aiškiai pasakėm, kad Vyriausybė vykdo visus įsipareigojimus, priimtus ankstesnių vyriausybių, ir manau, ankstesnė Vyriausybė tuos gyventojus norėtų nuraminti.

Civilinio proceso kodekso 1, 26, 102, 136, 142, 239 ir 396 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2751(3*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui. Kolegas kviečiu nagrinėti dar lydinčiuosius Įmonių restruktūrizavimo projektus, o po to darytume pertrauką. Ar pritariate? Kviečiu pranešėją E.Šablinską pateikti Civilinio proceso kodekso 1, 26, 102, 136, 142, 239 ir 396 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr.P-2751(3).

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pagrindinio komiteto išvada. Turbūt neskaitysiu, nes visi turite aiškinamąjį raštą. Tai yra su įmonių restruktūrizavimu susijęs įstatymas. Noriu pasakyti tai, jog tikslinga, kad įmonės restruktūrizavimo kaip ir bankroto bylas kaip pirmos instancijos teismai nagrinėtų apygardų teismai.

Mūsų komiteto sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Kviečiu kolegas apsispręsti pastraipsniui dėl šio įstatymo projekto. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Ačiū. priimta. Ar galima bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Ačiū. Priimta. Ar galima bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Ačiū. Priimta. Ar bendru sutarimu galima priimti 4 straipsnį? Ačiū. Priimta. Ar bendru sutarimu galima priimti 5 straipsnį? Ačiū. Priimta. Ar bendru sutarimu galima priimti 6 straipsnį? Ačiū. Priimta. Ar bendru sutarimu galima priimti 7 straipsnį? Ačiū. Priimta.

Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu registruotis. Užsiregistravo 56 Seimo nariai.

Kviečiu apsispręsti balsuojant dėl įstatymo Nr.P-2751 priėmimo. Kas mano, kad šis projektas turi būti priimtas, balsuoja už. Kas mano kitaip, balsuoja prieš. Už balsavo 53 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas Nr.P-2751(3) priimtas. Seimo narys J.Jučas prašo jo balsą užskaityti už, taigi už balsavo 54 Seimo nariai.

Mokesčių administravimo įstatymo 17, 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2752* (priėmimas)

Nagrinėjame Mokesčių administravimo įstatymo 17, 25, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2752. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto narys A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, yra teikiamas priimti Mokesčių administravimo įstatymo 17, 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pasiūlymų bei pastabų negauta. Siūlau priimti šį įstatymą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegas kviečiu balsuoti dėl 1 straipsnio. Ar bendru sutarimu galėtume priimti 1 straipsnį? Ačiū. Priimta. Ar bendru sutarimu galima priimti 2 straipsnį? Ačiū. Priimta. Ar bendru sutarimu galima priimti 3 straipsnį? Ačiū. Priimta.

Taigi dėl viso įstatymo projekto. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Už balsavo 49 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas Nr.P-2752 priimtas.

Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2753* (priėmimas)

Nagrinėjame Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2753. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto narys, Seimo narys A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Tai pat yra pateiktas priimti Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluoto mokėjimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Biudžeto ir finansų komitetas išnagrinėjo šį įstatymo projektą. Pasiūlymų bei pastabų taip pat nebuvo gauta. Siūlau priimti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar bendru sutarimu galima priimti 1 straipsnį? Ačiū. 1 straipsnis priimtas. Kadangi yra tik vienas straipsnis, todėl kviečiu kolegas balsuoti. Kas už tai, kad įstatymas Nr.P-2753 būtų priimtas, balsuoja už. Prieš tai siūlau registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Dar kartą kviečiu apsispręsti dėl įstatymo Nr.P-2753. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuoja už. Kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Už balsavo 54 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai, įstatymas priimtas.

Skelbiu pertrauką iki 17.20 valandos. (Balsai salėje) Yra siūlymas daryti pertrauką trumpesnę – 10 minučių pertrauka. 17.15 val. renkamės į posėdžių salę.

Pertrauka

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr.VIII-1456 "Dėl valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, perduodamų už akcijas naujai steigiamoms arba veikiančioms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, sąrašo patvirtinimo" pakeitimo" projektas Nr.P-2909(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Čia labai trumpi klausimai. Taigi jums pritarus galėtume šiek tiek pratęsti mūsų posėdį.

Jeigu dirbsime labai konstruktyviai, tikėtina, kad ilgai neužtruksime.

Kolegos, nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-2909(2) – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 metų gruodžio 2 d. nutarimo Nr.8-1456 “Dėl valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, perduodamų už akcijas naujai steigiamoms arba veikiančioms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, sąrašo patvirtinimo” pakeitimo” projektą. Pranešėjas – Seimo narys K.Rimšelis. Prašau, kolega.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš pateikiu Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr.8-1456 “Dėl valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, perduodamų už akcijas naujai steigiamoms arba veikiančioms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, sąrašo patvirtinimo” pakeitimo” projektą. Situacija yra tokia, kad šiame nutarime yra atliekami du veiksmai. Vienas veiksmas – patikslinama kvadratūra patalpų, perduodamų Tilto 13, Vilniuje, uždarajai akcinei bendrovei salonas “Melodija”, kartu patikslinama jų vertė. Kitas veiksmas – nutarimas papildomas 65 punktu ir įrašoma uždaroji akcinė bendrovė “Žava”, esanti Kaune, Savanorių pr. 35a ir Vokietaičių g. 2.

Šis nutarimo projektas buvo teiktas Vyriausybės. Mes buvome jį grąžinę Vyriausybei, kad pateiktų išvadas. Išvadų mes paprašėme dėl paprastos priežasties: buvo gerbiamųjų Seimo narių V.Fiodorovo ir A.Kunčino pasiūlymas patikslinti sąrašo 30 punkto kvadratūrą dėl Vilniuje esančių patalpų, priklausančių uždarajai akcinei bendrovei “Ida Basser”. Iš Vyriausybės gautas atsakymas, kad vyksta teisminis procesas, ir buvo prašoma šios pataisos neįtraukti. Mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šiam projektui pritarė bendru sutarimu. Papildomasis komitetas buvo Ekonomikos komitetas. Šiuo klausimu tiek. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nematau papildomo Ekonomikos komiteto nario V.Karbauskio, tad Ekonomikos komiteto vardu kas galėtų tarti žodį dėl šio įstatymo?

K.RIMŠELIS. Visi, man atrodo, turite išvadas. Ekonomikos komiteto nuomonė yra identiška. Pritariama šiam projektui. Taip pat buvo svarstytas jų komitete Seimo narių A.Kunčino ir V.Fiodorovo pasiūlymas dėl papildymo, kurį aš jau minėjau, kad mūsų komitetas buvo užklausęs Vyriausybės, taigi pačiam teikiamam projektui pritarta, o papildymui nepritarta.

PIRMININKAS. Kviesčiau V.Karbauskį vis dėlto kalbėti Ekonomikos komiteto vardu, kadangi jis jau yra mūsų posėdžių salėje.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitete taip pat buvo svarstytas šis Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektas, kuriam buvo pateiktos gerbiamųjų Seimo narių V.Fiodorovo ir A.Kunčino pataisos. Šioms pataisoms komitetas nepritarė. Pritarta iniciatorių pateiktam nutarimo projektui. Už tokią formuluotę buvo balsuota taip: pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje užsirašė dalyvauti Seimo narys P.Papovas. Prašau, kolega. Ačiū. Nenori dalyvauti. Tada kviečiu Seimo narius apsispręsti… (Balsai salėje) Dėl balsavimo motyvų Seimo narys A.Kunčinas. Prašau, kolega.

A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pateikti savo pataisą ir truputį paaiškinti, kodėl aš ją teikiu. Visi žino lotynišką sentenciją errare humanum est, tačiau ne visi žino, kad ta sentencija turi antrąją dalį. Kad klysti yra žmogiška, tai suprantama, tačiau ne visi žino, kad nežmogiška yra neištaisyti klaidos. Savo pataisa aš kaip tik siūlau ištaisyti tą klaidą, kuri buvo padaryta Seimo nutarime gruodžio 2 d. Tuo nutarimu akcinei bendrovei “Ida Basser” už akcijas buvo perduotos patalpos, kurių bendras plotas – 644 m², nurodytu adresu Subačiaus 1 ir Subačiaus 3. Tačiau po to paaiškėjo, kad dalis šių patalpų, maždaug 73 m², pagal restitucijos aktus priklauso Šventos Dvasios vienuolynui. Kadangi ši patalpa kadastro įmonėje, pasirodo, buvo užregistruota dviem adresais, ir Aušros Vartų 6, ir Subačiaus 3, kadastro įmonė galutinai nustatė, kad tos patalpos tikrasis adresas yra Aušros Vartų 6. Taigi šį nutarimą neišvengiamai reikia taisyti, ir man keista, kad ir Turto fondas, ir Vyriausybė nenori taisyti savo klaidų, kadangi patalpos tokiu adresu – Subačiaus 3 – apskritai nėra. Aš manyčiau, kad tą patalpą iš nutarimo, kuriame siūloma perduoti “Ida Basser”, tikrai reikia išbraukti, kadangi patalpos tokiu adresu apskritai nėra.

Vyriausybė rašo, kad šiuo metu vyksta teisminis ginčas tarp Šventos Dvasios vienuolyno ir Turto fondo, tačiau tas teisminis ginčas vyksta dėl visai kitų dalykų, t.y. kieno nuosavybė tai yra – ar Turto fondo, ar Šventos Dvasios vienuolyno. Bet tai klausimas, kurį išspręs teismas. Pažiūrėkime, kas bus, jeigu bus priimtas nepakeistas nutarimas ir kai reikės grąžinti Šventos Dvasios vienuolynui, t.y. jeigu teismas priims tokį sprendimą, reikės mokėti kompensaciją už patalpas Aušros Vartų g. 6, ta kompensacija bus labai didelė ir valstybės biudžetas aiškiai nukentės. Todėl aš manau, jeigu Seimas, gruodžio 2 d. priimdamas nutarimą būtų žinojęs, kad vyksta teisminis ginčas tarp dviejų institucijų dėl nuosavybės, kam ji priklauso, tikrai nebūtų įtraukęs į šį nutarimą ir tos 70 m² patalpos, kuri buvo įtraukta. Aš siūlau ištaisyti tą Seimo klaidą, kuri įvyko dėl to, kad kadastro įmonėje ta patalpa buvo užregistruota dviem adresais, sumažinant “Ida Basser” perduodamas patalpas 73 m², ir tuomet viskas atsistos į savo vietas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame A.Kunčinui dėl pataisos pateikimo. Dėl balsavimo motyvų už norėtų kalbėti Seimo narys E.Klumbys. Prašau, kolega.

E.KLUMBYS. Aš dar norėčiau pridurti prie to, ką pasakė Seimo narys A.Kunčinas, kad yra, rodos, 1940 m. turto registracijos byla, pagal kurią šitos patalpos priklauso Šventos Dvasios vienuolynui.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – Seimo narys J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamieji kolegos, nekvestionuodamas argumentų, kuriuos kolega A.Kunčinas čia išdėstė, nuspaudžiau raudoną mygtuką dėl kelių priežasčių. Pirmas dalykas, tiek pagrindinis, tiek papildomas komitetai, tiek ir Vyriausybė neigiamai reagavo į kolegos A.Kunčino ir kolegos V.Fiodorovo pateiktą siūlymą. Antras dalykas. Ten, kur vyksta teisminiai ginčai, būtent dėl patalpų klausimų, patys iš savivaldybės darbo laikų atsimename, kokia tai dažniausiai būna kebli situacija. Galima tik apgailestauti, kad apskritai 1999 m. gruodžio mėnesį Seimas įsivėlė į visus šiuos dalykus, priimdamas tokį nutarimą, kažkada prieš dvejus metus, nes dabar jautiesi tarsi Vyriausybėje ar savivaldybėje dirbtum, o ne Lietuvos Respublikos Seime. Mintis būtų ta, kad visus tokius klausimus, jeigu jie, apgailestauju, ir pateko čia, į Seimą, reikia spręsti labai atsargiai ir neskubėti daryti jokių sprendimų. Todėl gal ir priimdamas tai, ką jūs išdėstėte, kad iš tiesų yra taip, kaip yra, šiuo atveju orientuojuosi tiek pagal pagrindinio, tiek pagal papildomo komitetų išvadas. Jie nagrinėjo, priėmė negatyvų sprendimą, todėl ir pats balsuosiu prieš, būdamas atsargus.

PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome priešingas nuomones. Prašau kolegas registruotis.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Kviečiu kolegas apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo narių V.Fiodorovo ir A.Kunčino teikiamoms pataisoms, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Primenu, šioms pataisoms nepritarė Vyriausybė ir pagrindinis komitetas. Vyksta balsavimas. Balsuojame už pataisą. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš.

Už balsavo 22 Seimo nariai, prieš – 32, susilaikė 5. Pataisoms nepritarta. Kolegos, mums reikėtų apsispręsti dėl šio Seimo nutarimo Nr.P-2909(2). Kas už tai, kad būtų pritarta šiam Seimo nutarimui po svarstymo? Ar galėtume bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Dėl balsavimo motyvų. (Balsai salėje) Siūlau balsuoti. Dėl balsavimo motyvų, prašom. Bet jums… Prašom. Po vieną. Prašom užsiregistruoti dėl balsavimo motyvų, Seimo nary Kunčinai.

A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man labai keista, kad kai kurie padarė… tegul ankstesnysis Seimas ir padarė klaidą dėl savo nežinojimo, nes išties buvo išaiškinta, kad ta patalpa užregistruota dviem adresais, tačiau dabar, kai tai yra išaiškinta, yra aiški klaida, tai ir Vyriausybė turėjo bent jau teikti savo nutarimą, jeigu nori laikytis savo pozicijų, ir ten turėjo nurodyti, kad reikia perregistruoti tą patalpą nauju adresu – Aušros Vartų 6. Tačiau to nedaro ir Vyriausybė. Jeigu jūs skaitėte Vyriausybės išvadą, ji ne tik nepritarė, tačiau siūlo atidėti, kol vyksta teisminis ginčas. Tačiau teisminiai ginčai vyksta ir vyksta, o Seimas turi dirbti savo darbą. Man bus labai nemalonu tai prisiminti, deja, turiu labai gerą atmintį, bet kai teismas priims sprendimą ir valstybei iš biudžeto reikės sumokėti piniginę kompensaciją Šv.Dvasios vienuolynui, aš pasiūlysiu, kad ta kompensacija būtų išskaityta iš tų Seimo narių, kurie balsavo būtent už tokios klaidos neištaisymą. Ačiū. Aš siūlau kitiems balsuoti prieš…

PIRMININKAS. Seimo narys R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau vis dėlto balsuoti už tokį nutarimo projektą, koks yra pateiktas. Siūlau balsuoti už, o kolegoms, kurie agituoja balsuoti prieš, norėčiau tik priminti, kad klaidos ištaisymas kartais gali būti vertinamas kaip tam tikras signalas arba spaudimo teismui darymas. Jeigu jūs minite, kad ta situacija yra nustatyta, tai kodėl tebevyksta ginčas teisme? Teismas gali nustatyti juridinius faktus ir dėl nuosavybės, ir dėl konkretaus patalpų adreso. Kai tokia klaida bus nustatyta, tikrai Seimas tą dalyką ištaisys. Bet, matyt, jeigu teisme prasidėjo ginčas, tegul teisme jis ir baigiasi, o ne Seime.

PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome nuomones. Prašau Seimo narius išreikšti savo apsisprendimą balsavimu dėl Seimo nutarimo Nr.P-2909(2). Kas manote, kad reikia pritarti šiam nutarimui po svarstymo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš. Vyksta balsavimas.

Už – 36 Seimo nariai, prieš – 14, susilaikė 7. Seimui nutarimui Nr.P-2909(2) po svarstymo pritarta.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo 1999 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr.VIII-1456 "Dėl valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, perduodamų už akcijas naujai steigiamoms arba veikiančioms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, sąrašo patvirtinimo" pakeitimo" projektas Nr.IXP-408 (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Nagrinėjame Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr.VIII-1456 “Dėl valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, perduodamų už akcijas naujai steigiamoms arba veikiančioms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, sąrašo patvirtinimo” pakeitimo” projektą Nr.IXP-408(2). Pranešėjas – Seimo narys K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dabar vėl svarstysime tą patį nutarimą, bet tik šiek tiek kitokią situaciją. Iš tikrųjų turbūt visi Seimo nariai yra gavę ir patys kreipimąsi iš įmonės “Laracija” ir jūs prisimenate, kad pateikimo metu Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininkė N.Steiblienė pateikė šį klausimą ir ganėtinai išsamiai papasakojo, kokia tai yra situacija, kuri susijusi su pačia “Laracija”.

Aš turiu štai tiek medžiagos, galiu parodyti, nemanau, kad reikia ją visą jums perskaityti ir su ja supažindinti, bet iš šios medžiagos yra akivaizdu, kad ta įmonė į minimą sąrašą buvo įtraukta be pagrindo. Tuo labiau kyla didelių abejonių, kodėl vienu metu Turto fondas pateikia pažymą Seimui, nes čia Seimo nutarimu buvo įtraukta įmonė, kad įmonės atitinka visus reikalavimus, o jeigu mes pažiūrėtume jau į 2001 m. kovo 12 d. Turto fondo atsakymą, kai buvo Vyriausybės pavedimu išnagrinėtas klausimas, tai jie savo rašte mini, galiu perskaityti, kad “Atsižvelgiant į motyvus, išdėstytus anksčiau, Valstybės turto fondo nuomone, perduoti patalpų už akcijas UAB “Laracija” negalima”. Vadinasi, yra keli prieštaringi dalykai. Mes, svarstydami komitete, pritarėme Seimo pateiktam nutarimo projektui, vadovaudamiesi paprasta logika. Aišku, mes ne bendru sutarimu pritarėme, nes 7 balsavo už, 2 susilaikė. Mes iš tikrųjų manome, kad čia reikia pademonstruoti bent politinę valią, kad tas, kas neturi būti sąraše, turi jame ir nebūti. Galiu pasakyti, yra tam tikrų motyvų, kad procesas yra pakilęs į tokį lygį, kad yra nagrinėjami klausimai dėl įvairių dokumentų klastojimo. Todėl aš siūlyčiau pritarti mūsų komiteto išvadai.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jo pirmininkas R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Komitetas kovo 14 d. posėdyje apsvarstė Seimo nutarimo “Dėl valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, perduodamų už akcijas naujai steigiamoms arba veikiančioms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, sąrašo patvirtinimo pakeitimo” projektą Nr.IXP-408 ir bendru sutarimu siūlo Seimui ir pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam nutarimo projektui. Kokie motyvai lėmė tokį sprendimą?

Aš norėčiau pabrėžti, kad ir prieš tai svarstant nutarimo projektą, kai Seimo nutarimas arba Seimo valia įtvirtinta nutarimu tampa teismuose tam tikru įrodymu arba bent jau teismas, pagrįstai ar nepagrįstai, tačiau vadovaujasi tam tikra situacija, kad patalpos yra įvardintos (čia buvo adreso problema, buvo nuosavybės problema, šiuo atveju problema yra tų patalpų buvimas pačiame Seimo nutarime), teismai, deja, traktuoja, kad tai yra įrodymas, kad negali būti ginčijami tie pagrindai, kuriais vadovaujantis buvo įtraukta į sąrašą. Kol yra sąraše, vadinasi, Seimas šiuo atveju patvirtina, kad visos sąlygos atitinka. Ar Seimas išbraukdamas padaro kokią nors kitokią teisinę situaciją? Manau, kad ne. Teismams nepadaro ir negali padaryti jokios kitokios situacijos ir teismas turėtų vadovautis tomis objektyviomis aplinkybėmis, kurios yra ginčijamos arba kurios yra įrodytos ir pan. Šioje situacijoje yra ginčijama ir ginčijama ne civilinio proceso tvarka, kur galima nustatyti juridinį faktą ir dėl nuosavybės, ir dėl adreso, bet yra iškelta baudžiamoji byla. Baudžiamojoje byloje galėjo ir be Seimo siūlomo nutarimo priimti tam tikrus procesinius sprendimus priėmus suvaržymus tų patalpų perdavimo ar neperdavimo atžvilgiu, kol bus išsiaiškintas pagrįstumas ir tam tikrų asmenų veika, kiek tai buvo susiję įtraukiant tas patalpas į sąrašą. Tačiau Seimas nėra suvaržytas dėl nutarimo keitimo arba nekeitimo. Lygiai kaip ir tvirtindamas sąrašą. Galėjo tvirtinti konkretų punktą, galėjo konkretaus punkto netvirtinti. Pats išbraukimas, jeigu baudžiamoji byla bus nutraukta, jeigu bus įrodyta ir bus išsiaiškinta, kad nebuvo jokių pažeidimų, nedraudžia Ūkio ministerijai ir Vyriausybei iš naujo teikti vėl tą pačią įmonę įrašyti į sąrašą. Kaip ir buvo, mes vieną įmonę, kiek aš pamenu, įrašėme į sąrašą, nors įmonė buvo, aišku, anksčiau išbraukta, bet sąrašas ateityje gali būti pildomas. Teisinė problematika, kazuistika yra pakankamai aiški, todėl komitetas nematė kliūčių, kurios būtų realios tam, kad pritartume šiam nutarimui. Būtent išbraukti ir tokiu būdu atlaisvinti ir tardymą, ir teismus, ir šalis, neduoti galimybės remtis Seimo valia kaip įrodymu, kad Seimas šiuo atveju įteisino tai, kas gal yra ne visai teisėta. Ačiū.

PIRMININKAS. Diskusijoje užsirašė dalyvauti P. Papovas. Prašau, kolega.

P.PAPOVAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien svarstome du nutarimus. Jie yra labai panašaus pobūdžio, tik kažkodėl labai skirtingai juos nagrinėjame. Ir visiškai skirtingi nagrinėjimo aspektai. Aš nenoriu kalbėti apie reikalo esmę dėl ekonominės komisijos išvados. Jos, matyt, yra teisingos. Tačiau aš noriu kalbėti dėl formalių dalykų. Vienas dalykas yra, manau, negeras precedentas, kai Seimas bando įteisinti tam tikrą teisinį nihilizmą konkrečiai Klaipėdos savivaldybės atžvilgiu. Seimas buvo priėmęs 1999 m. gruodžio 2 d. nutarimą dėl patalpų perdavimo. Klaipėdos savivaldybė šio nutarimo nevykdė, o dar geriau – taryba priėmė sprendimą neperduoti tų patalpų. Kaip čia suprasti, kuri institucija yra aukštesnė? Ar Seimas, ar savivaldybės taryba? Ar savivaldybės taryba gali priimti priešingus sprendimus negu Seimas? Tai štai kokį teisinį nihilizmą yra pademonstravusi Klaipėdos savivaldybė, o šiuo atveju mes lyg ir pateisiname. Dėl šio dalyko kaip tik vyksta teisminis procesas. Kaip tik mes dabar panaikindami tą nutarimą, ištraukdami tą UAB iš sąrašo, lyg ir padarome taip, kad tarybos sprendimas buvo teisėtas. Vadinasi, tarybos sprendimas buvo teisėtas. Taryba teisėtai priėmė sprendimą neperduoti, nors galiojo priešingas Seimo sprendimas. Tai štai kokios yra juridinės pinklės ir kaip mes taip viską apeiname ir lyg ir nesuvokiame, kas čia yra padaryta. Aš dar kartą kartoju, nekalbu apie tai, ar teisėtai buvo įtraukta ta įmonė į sąrašą, ar neteisėtai. Čia yra visiškai kiti dalykai.

Dabar noriu palyginti, kaip komitetuose vyko vieno ir kito nutarimo svarstymo procedūra. Vienu atveju, kuomet pasiūlė A.Kunčinas ir kitas kolega pataisyti, tai tuomet reikėjo Vyriausybės išvados, nes šis teikiamas sąrašas pagal įstatymą buvo tvirtinamas Vyriausybės teikimu. Kitu atveju, šiuo atveju, svarstant šį nutarimą, kai taip pat buvo Seimo narės arba komisijos iniciatyva pateiktas išbraukimas – ne, nereikia. Vyriausybės išvados nereikia. Užtenka Turto fondo, užtenka sekretoriaus pavedimo išnagrinėti, o nereikia Vyriausybės, Vyriausybės, kolegialaus organo, išvados. Taigi nevienodi taikomi standartai Seimo narių atžvilgiu. Matyt, kad yra problemų dėl įrašymo į sąrašą, bet, kita vertus, kodėl tų problemų nebuvo tuomet, kai buvo teikiamas šis sprendimas? Kaip tik Klaipėdos miesto mero, dabartinio ūkio ministro buvo raštas, siūlymas išbraukti, bet išbraukti kitą įmonę, ir Seimas pagal jo teikimą išbraukė tą įmonę, tačiau šios įmonės, šios UAB jis nesiūlė išbraukti. Tai koks ten reikalas? Ar kažkokios sąskaitos buvo nesuvestos? Galima ir taip manyti. Todėl dabar intensyviai siūloma išbraukti ir labai skubos tvarka. Ar kiti dalykai? Galima taip irgi pasvajoti. Pasvajoti, žinoma. Tai štai kokie dalykai, kurie verčia taip abejoti, nors aš manau, kad Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija tikrai išnagrinėjo tą reikalą, bet vis tiek tuos dalykus turėjo įvertinti Vyriausybė ir Vyriausybė turėjo pateikti išvadas. Todėl aš dėl šių aplinkybių susilaikysiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narė N.Steiblienė. Prašom.

N.STEIBLIENĖ. Noriu pasakyti, kad Seimas šiuo atveju neužsiiminėja nihilizmu. Teisinį nihilizmą galbūt girdėjome kai kuriose kalbose. Dėl pono A.Kunčino siūlyto projekto, mano ir komisijos – čia yra du skirtingi variantai. Patalpos uždarajai akcinei bendrovei (…) dar neatiduotos. O jūsų yra restitucijos problema. Čia yra skirtingi dalykai. Noriu pasakyti, kad šis Seimo sprendimas, t.y. jeigu mes dabar neištaisome klaidos, kurią padarėme ne savo valia, o Vyriausybės valia, kuri buvo suklaidinta Ūkio ministerijos... Ūkio ministeriją suklaidino tam tikri Klaipėdos savivaldybės pareigūnai. Tai matyti iš surinktos medžiagos. Mes galime ištaisyti Seimo padarytą klaidą ir išbraukti tas patalpas iš sąrašo. Anas Seimas, patvirtinęs sąrašą, pats pažeidė savo priimtą įstatymą dėl valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, pažeidė šį įstatymą ir Vyriausybės nutarimą. Mes tikrai nedarome jokio nusikaltimo. Jeigu mes ištaisysime šią savo klaidą, tai nereiškia, kad nevyks teisiniai procesai Klaipėdoje. Yra iškelta baudžiamoji byla dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Yra daug dokumentų, kurie neatitiko keturių punktų, kad tos patalpos būtų perduotos uždarajai akcinei bendrovei (…). Yra daug pažeidimų. Mes iš Turto fondo išreikalavome visą sąrašą, kur irgi neatitinka reikalavimų. Noriu pasakyti, kad tokiu būdu yra grobstomas savivaldybių ir valstybės turtas. Jeigu mes nepritarsime šiam sprendimui, tai prisidėsime prie jo grobstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. N.Steiblienė kalbėjo už. Žodis suteikiamas Seimo nariui A.Kunčinui.

A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kolega P.Papovas labai teisingai pasakė, kad labai panašiems pasiūlymams yra taikomi dvigubi standartai. Kai kurie Seimo nariai kalbėdami labai keistai sako, kad teismai atsižvelgs į Seimo padarytą pataisą. Mano supratimu, teismai neturi atsižvelgti į Seimo nutarimus. Jie turi vykdyti įstatymus, vadovautis Konstitucija ir nesivadovauti Seimo priimtais nutarimais. Jeigu kalbama, kad teismai vadovausis Seimo dabar padaryta pataisa, tai lygiai taip pat galiu daryti tokią prielaidą, kad jie vadovausis tuo Seimo nutarimu, kuris dabar egzistuoja. Vadinasi, šis argumentas netenka jokios prasmės. Jeigu nuosekliai laikysimės tos pozicijos, tai bus labai įdomu (aš paimsiu balsavimo rezultatus), kai tie patys Seimo nariai vienu atveju vadovaujasi viena logika, kitu atveju vadovaujasi kita logika. Pažiūrėkime, kas nuosekliai laikosi tų pačių pozicijų. Aš kviečiu, jeigu taip buvo padaryta pirmą kartą, nuosekliai laikytis pozicijos visiems Seimo nariams ir šį kartą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimo narius registruotis. Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Prašom, gerbiamieji kolegos, balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nutarimui Nr.IXP-408(2), balsuoja už. Kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už balsavo 44 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė 20 Seimo narių. Taigi Seimo nutarimui Nr.IXP-408 pritarta po svarstymo.

Kelių transporto kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2695 (svarstymas)

Nagrinėjame Kelių transporto kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-2695. Pranešėjas – Seimo narys E.Šablinskas. Prašom, kolega.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu Teisės ir teisėtvarkos komitete nagrinėtą vieną iš pateiktų senos kadencijos projektų – Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Aiškinamajame rašte rašoma apie projekto tikslą suteikti daugiau teisių savivaldybėms valdant ir organizuojant, kontroliuojant, reguliuojant vietinius ir kitus maršrutus, praplėsti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos įgaliojimus kontroliuojant kelių transportą, taip pat užkirsti kelią nelegalių vežėjų veiklai ir t.t. Be to, įstatyme numatyta, kad projektui įgyvendinti reikėtų per metus apie 25 mln. savivaldybių biudžetų lėšų dotuoti pervežėjams.

Komitetas svarstė ir bendru sutarimu priėmė sprendimą atmesti iniciatorių pateiktą projektą, nes yra rengiama (turiu paminėti) nauja Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto redakcija, kurioje bus inkorporuotos ir šio projekto geros ir reikalingos nuostatos. Siūlome atmesti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti pagrindinio komiteto išvadai ir siūlymui šį projektą atmesti? Ačiū. Projektas Nr.P-2695 atmestas.

Nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-413 ir lydimuosius projektus Nr.IXP-414, Nr.IXP-415, Nr.IXP-416, Nr.IXP-417 ir Nr.IXP-418. Pranešėjas – ministras H.Žukauskas. Prašau ministrą pateikti šį projektą.

Baudžiamojo proceso kodekso 96, 101¹, 104, 106 straipsnių papildymo ir kodekso papildymo 101³, 101⁴ bei 112¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-131 (svarstymas)

Kol ateis ministras, siūlau nagrinėti rezervinį klausimą – Baudžiamojo proceso kodekso 96, 101¹, 104, 106 straipsnių papildymo ir kodekso papildymo 101³, 101⁴ bei 112¹ straipsniais įstatymo projektą Nr.IXP-131. Pranešėjas – Seimo narys R.A.Sedlickas. Prašom, kolega, pateikti.

R.A.SEDLICKAS. Šis projektas siūlo pataisas siekiant pagreitinti teismo procesą ir užtikrinti žmogaus teises gintis. Komitetas peržiūrėjo šį projektą ir nutarė grąžinti jį iniciatoriams patobulinti.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Siūlau bendru sutarimu. Kolegos, ar galėtume pritarti pagrindinio komiteto išvadai grąžinti šį įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti? Ačiū. Pritarta.

Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 12, 14, 15, 19, 21, 22, 24, 26, 27, 30, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-413. Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-414. Vietos savivaldos įstatymo 7, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-415. Branduolinės energijos įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-416. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 22, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-417. Aplinkos apsaugos įstatymo 6, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-418 (pateikimas)

Matydamas ministrą, siūlau nagrinėti įstatymo projektą Nr.IXP-413 ir jį lydinčius projektus iki Nr.IXP-418. Todėl prašau gerbiamąjį ministrą pristatyti. Bus pristatyti visi, pagrindinis ir jį lydintys projektai vienu metu. Prašau ministrą.

H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Vyriausybės pavedimu teikiu Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 12, 14, 15, 19, 21, 22, 24, 26, 27, 30, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir kitų, su šiuo įstatymu susijusių įstatymų projektus, t.y. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 ir 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 22, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Visi šie mano išvardyti įstatymų projektai yra susiję su Statybos įstatymo projekto pakeitimais.

Statybos įstatymo projekto pateikimo tikslas yra sumažinti biurokratinius barjerus statybos versle, įdiegti vieno langelio principą išduodant statinių projektavimo sąlygas ir leidimus statyti, rekonstruoti ar griauti statinius, panaikinti projektų derinimą, padidinti projektuotojo, projekto vadovo arba įmonės atsakomybę už projekto kokybę ir kartu sumažinti subjektyvią valstybės tarnautojų įtaką projektų sprendimams.

Projektavimo įmonės vadovas arba jo įgaliotas kitas įmonės darbuotojas bei projekto vadovas savo parašais patvirtins, kad statinio projektas atitinka teisės aktų ir normatyvinių dokumentų bei specialiųjų sąlygų sąvado ir privalomo projekto rengimo dokumentų reikalavimus. Atsisakoma leidimų remontuoti statinius. Savivaldybėms taip pat pavedama išduoti leidimus nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, pritaikymo ir atkūrimo darbams atlikti.

Panaikinus projektų derinimą, projektų kokybė neturėtų pablogėti, nes Statybos įstatymo pakeitimo įstatyme, kuris buvo priimtas 2000 m. rugsėjo 19 d., yra pakankamai kokybę užtikrinančių saugiklių ir jie lieka įstatyme, tai yra jie jau priimti. Tai projektavimo įmonių, atliekančių ypatingos svarbos statinių projektavimo darbus, atestavimas, visų projekto vadovų ir projekto dalių vadovų atestavimas. Ypatingos svarbos statinių projektų ekspertizė atliekama nustatyta tvarka – atestuotų ekspertizės įmonių ir atestuotų ekspertizės vadovų, statinių, kuriuose planuojamas ūkinei veiklai privalomas poveikio aplinkai vertinimas, būtina atsakingos institucijos išvada apie šios veiklos leistinumą pasirinktinoje vietoje. Be to, pagal Statybos įstatymo pakeitimo įstatymą, priimtą 2000 m. rugsėjo mėnesį, įvedamas privalomas projektuotojų ir rangovų civilinės atsakomybės draudimas. Projektuotojo atsakomybė taip pat numatyta naujame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.

Pagal praeitos kadencijos Seimo rugsėjo mėnesį priimtą Statybos įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris įsigalioja nuo š.m. rugpjūčio 1 d., leidimo statyti, rekonstruoti ar griauti statinius išdavimo funkcija buvo padalinta tarp dviejų institucijų, tai yra leidimus statyti ypatingos svarbos statinius buvo pavesta išduoti apskričių viršininkams, kitiems statiniams statyti – savivaldybėms. Dabar pagal pateiktą įstatymo projektą išduoti leidimus statyti, rekonstruoti ir griauti bet kuriuos statinius pavedama savivaldybėms. Priėmus teikiamus įstatymų projektus ir įvertinus naujo planuojamo Ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimus, sumažėtų, palyginti su dabartine tvarka, statytojo sugaištas laikas atliekant biurokratines statybos įteisinimo procedūras beveik dviem mėnesiais, beveik 60 dienų. Tokie yra pasiūlymai.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Prieš klausimus norėčiau atsiklausti gerbiamųjų kolegų dėl plenarinio posėdžio pratęsimo. Ar galėtume bendru sutarimu pratęsti posėdį, kol bus išnagrinėtas šis įstatymo projektas ir dar rezervinis su lydinčiuoju? Prieštaraujančių negirdėti. Ačiū. Pritarta. Prašau A.Sakalą klausti pranešėjo.

A.SAKALAS. Gerbiamasis ministre, jūs taisote Statybos įstatymą, aš suprantu ir galėčiau pritarti jūsų pasiūlymams, bet, ar nereikėtų dar pakeisti jį taip, kad savavališkos statytos nebūtų įteisinamos? O dabar pasistatai kur nors draustinoje vietoje namą ir paskui jį vis tiek įteisina, niekas nebegali jo nugriauti. Kokia jūsų bus pozicija, galbūt šiame įstatyme tiktų toks pataisymas?

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Pasistengsiu atsakyti. Šiuo metu yra teikiama tiktai derinimo atsisakymo procedūra, pagal grafikus šis įstatymas turės būti priimamas birželio pradžioje. Aš manau, kad iki to laiko mes pasistengsime visą įstatymą peržiūrėti, nes šitas siūlymas pagal Vyriausybės programą tik dėl derinimo tvarkos. Manau, kad į jūsų pastabą tikrai atkreipsim dėmesį ir, jeigu pagrindiniu komitetu bus paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas, mes tai įvertinsim.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Aš norėčiau pasidžiaugti, kad toks įstatymas yra svarstomas Seime, ir padėkoti valdančiajai koalicijai, kad šis įstatymas yra teikiamas. Norėtųsi, kad jis būtų kiek galima greičiau priimtas. Jis tikrai supaprastins visas procedūras. Jūs įstatymo aiškinamajame rašte rašote, kad savivaldybėms nereikės didinti etatų, tačiau, ar nesate paskaičiavę, kiek vis dėlto sutaupysim etatų, nes kiekvienoje apskrityje yra statybos inspekcija, kurioje darbuojasi 5–10 žmonių. Manau, kad jų apskrityse nereikės. Todėl mes sutaupysim nemažai biudžeto lėšų.

H.ŽUKAUSKAS. Šiuo metu kaip tik Vyriausybėje yra svarstomas apskričių ir savivaldybių funkcijų pasidalijimas. Pagal pirminį svarstymą visi darbuotojai, kurie šiuo metu yra apskrityse ir vykdo šitą funkciją, turėtų pereiti į savivaldybę su etatais, su pinigais. Tačiau, man atrodo, kad kiekvienas meras priimdamas vis tiek pasižiūrės, ar jam reikia tiek darbuotojų, kiek dabar yra.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas būtų susijęs su Teisės departamento išvada. Tikriausiai jūs ją matėte ir, kaip supratau iš jūsų pasakymo, taisomas yra tas įstatymas, kuris galioja šiandien, o ne tas, kuris įsigalios nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d. Tai jeigu yra taisomas šiandien galiojantis įstatymas, vadinasi, tos pataisos bus reikalingos iki rugpjūčio 1 d., nes automatiškai jos nepereis į kitą įstatymą. Ar jums neatrodo, kad kur kas racionaliau būtų taisyti tą įstatymą, kuris įsigalios nuo rugpjūčio 1 d., gal jį galima pagreitinti, gal jis gali įsigalioti nuo liepos 1 d., tada tai iš tiesų būtų ilgalaikės pataisos, dabar nenagrinėjant, ar jos geros, ar blogos, bet patį procesą.

H.ŽUKAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad šio įstatymo pataisos yra parašytos atsižvelgiant į Civilinio kodekso įsigaliojimą nuo liepos 1 d., atsižvelgiant į tai, kad šios pastabos taip pat turėtų įsigalioti nuo rugpjūčio 1 d., nes, kaip jūs atsimenate, praeitų metų gale mes atkėlėm įstatymo įsigaliojimą iki rugpjūčio 1 d. Iš esmės tas įstatymas, kuris praeitų metų rugsėjo mėnesį buvo priimtas, kartu su visom pastabom sudarys vieną visumą. Mes norime, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo rugpjūčio 1 d. Šitas ir jau priimtas.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke, aš tik norėjau paklausti posėdžio pirmininko, kaip man pasielgti. Aš noriu klausti dėl dviejų įstatymo projektų, ar iš karto galiu pateikti du klausimus?

PIRMININKAS. Taip.

V.POPOVAS. Iš karto galiu du? Tai pirmas klausimas pratęsiant kolegos A.Sakalo ir kolegės S.Burbienės klausimus. Aš paskaičiavau, kad čia dabar teikiama 16 straipsnių pakeitimai ir papildymai. Tai gal logiškiausia būtų apskritai parengti naują Statybos įstatymą, kuris įsigalios nuo rugpjūčio mėnesio? Kaip jūs manote?

Tai pirmas klausimas. Antras klausimas dėl Branduolinės energetikos įstatymo pakeitimo. Ten kalbama apie tai, kad išduoda leidimus statybai, rekonstrukcijai Vyriausybės įgaliota institucija. O Ignalinos pirmojo bloko griovimui kas išduos leidimą?

H.ŽUKAUSKAS. Man atrodo, Vyriausybė nuspręs, kas išduos leidimą Ignalinos pirmojo bloko statybai. Aš noriu pasakyti, kad Branduolinės energijos įstatymo pakeitimas yra susijęs su Statybos įstatymu dėl to, kad tai yra ypač svarbus objektas ir jo negalima traktuoti kaip kokio nors paprasto pastato. Ta prasme, man atrodo, Vyriausybė tikrai nustatys. O šiaip aš nesuprantu jūsų pastabų dėl įstatymo, nes iš esmės nuo rugpjūčio 1 d. turi būti vienas Statybos įstatymas.

V.POPOVAS. Aš ir siūlau sujungti ir padaryti vieną.

H.ŽUKAUSKAS. Tai tos pastabos tam ir daromos.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Saulis.

V.SAULIS. Dėkoju, į mano klausimą ministras jau atsakė atsakydamas į kolegos P.Gražulio pateiktą klausimą. Tik aš noriu dar trumpai paklausti. Jau dabar kai kurios savivaldybės skundžiasi etatų trūkumu, nors funkcijų joms labai padaugėjo. Ar joms bus leidžiama pagal Savivaldos įstatymą susitvarkyti etatų klausimą, nes įstatymas jau nuo rugpjūčio 1 d. įsigalios?

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Yra planuojama, kad iki rugpjūčio mėnesio etatai turėtų pereiti savivaldybėms. Faktiškai tai yra tik iškabos reikalas, nes, kaip jūs žinote, visai neseniai statybos inspekcijos ir priklausė savivaldybėms, ir jos tose pačiose patalpose ir dirbo.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui, paklausė visi užsiregistravę Seimo nariai.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Gal bendru sutarimu galėtume pritarti įstatymo projektui Nr.IXP-413 ir jį lydintiems įstatymų projektams Nr.IXP-414, Nr.IXP-415, Nr.IXP-416, Nr.IXP-417 ir Nr.IXP-418 po pateikimo? Negirdėti prieštaraujančių. Pritarta po pateikimo, pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūlomas pagrindinis komitetas nagrinėti įstatymą Nr.IXP-413 – Ekonomikos komitetas. Seniūnų sueigoje buvo apsispręsta pagrindiniu komitetu šiam įstatymui nagrinėti siūlyti Ekonomikos komitetą, o papildomu komitetu buvo siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Po to dar buvo siūlymas siūlyti pagrindiniu komitetu Aplinkos apsaugos komitetą.

Matydamas nesutarimą, klausiu Seimo narių, ar mes balsavimu galėtume apsispręsti, kuris bus pagrindinis komitetas? Siūlau alternatyvų balsavimą – kas už tai, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas, balsuoja už, kas už tai, kad pagrindiniu komitetu skirtume Aplinkos apsaugos komitetą, balsuoja prieš. Prašau kolegas išreikšti savo apsisprendimą balsavimu.

Už – 20, prieš – 33, susilaikę neskaičiuojami. Pagrindiniu komitetu yra siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomu komitetu yra siūlomas Ekonomikos komitetas bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Drįstu priminti Seimo nariams, kad siūlome apsispręsti dėl komitetų dėl įstatymo Nr.IXP-413. Siūloma svarstyti 2001 m. gegužės 24 d. Ar būtų manančių kitaip? Ne. Ačiū. Pritarta.

Lydintis įstatymo projektas Nr.IXP-414. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Negirdėti prieštaraujančių. Pritarta. Papildomas komitetas nesiūlomas. Ar būtų kitų nuomonių? Nėra. Ačiū.

Įstatymo projektas Nr.IXP-415. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pritarta. Papildomo taip pat nenumatoma.

Nr.IXP-416. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Ar būtų kitaip manančių? Nėra. Pritarta. Siūloma svarstyti visus lydinčiuosius taip pat, kaip ir pagrindinį, gegužės 24 d. Ar būtų prieštaraujančių? Nėra. Pritarta.

Įstatymo projektas Nr.IXP-417. Pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas nenumatomas. Yra siūlymas papildomu skirti Aplinkos apsaugos komitetą. Atkreipiu kolegų dėmesį, kad mes turime apsispręsti dėl projekto Nr.IXP-417 – Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 22, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Seniūnų sueigoje pagrindiniu buvo siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ar būtų kitaip manančių dėl pagrindinio komiteto? Ar būtų pritarta Aplinkos apsaugos komitetą siūlyti kaip papildomą komitetą? Tad siūlau apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad pagrindiniu komitetu dėl šio įstatymo projekto būtų siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, balsuoja už, kas mano, kad Aplinkos apsaugos komitetas, balsuoja prieš. Skelbiu alternatyvų balsavimą. Prieš tai registruojamės.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Tad dar kartą kartoju – balsuojame dėl įstatymo projekto Nr.IXP-417 dėl komitetų. Pagrindiniu siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kas už tai, balsuoja už, o kas mano, kad Aplinkos apsaugos komitetas, balsuoja prieš. Skelbiu balsavimą.

Už – 22, prieš – 37. Pagrindiniu komitetu skiriamas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomu komitetu – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Seimo narė S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, sakykime, kad tai replika po balsavimo. Jeigu dar dėl Statybos įstatymo pakeitimo gal kolegoms tikrai nelabai aišku, gal kas nors neskaitėte projekto, kad ten labai daug straipsnių yra susiję su nekilnojamųjų kultūros vertybių statyba, rekonstrukcija ir t.t., todėl nepritaria nei pirmininkas, nei kiti, kad būtų Kultūros komitetas kaip papildomas, tai po šio sprendimo beveik aišku, kad tai buvo padaryta sąmoningai. Vis dėlto nekilnojamosios kultūros vertybės yra visų pirma mūsų kultūros, mūsų istorijos dalis. Ir nušalinti pagrindinį komitetą – Kultūros komitetą yra mažų mažiausia neprotinga, o gal tiesiog perdėm praktiška. Bet kažin ar iš to bus labai daug tiek mums, tiek ateities kartoms naudos.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų išsakytą nuomonę. Seimas sprendimą jau priėmė. Siūlau apsispręsti dėl įstatymo projekto Nr.IXP-418. Pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomo nenumatoma. Ar būtų kitaip manančių? Ar būtų kitų siūlymų, kolegos? Ačiū. Pritarta, nėra kitų siūlymų. Dėl svarstymo datos mes jau sutarėme, kad tai bus 2001 m. gegužės 24 dieną.

Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2468. Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-2589 (svarstymas)

Liko rezervinis 2 klausimas – įstatymo projektas Nr.P-2468. Pranešėjas – E.Klumbys. Prašau, kolega.

P.GRAŽULIS. Aš dėl vedimo tvarkos. Aš prašyčiau nepriklausančių frakcijoms Seimo narių grupės vardu šio įstatymo svarstymo pertraukos, dabar jo nesvarstyti.

PIRMININKAS. Šiaip Statuto 109 straipsnis numato, kad tokia teisė yra suteikiama, bet šį siūlymą turėtų paremti vienas trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. Prašau registruotis ir balsuosime. Pono P.Gražulio klausčiau, iki kada pertrauką daryti?

Užsiregistravo 64 Seimo nariai.

P.GRAŽULIS. Manau, gal kai bus laisvesnė darbotvarkė, tada reikėtų įterpti. Čia ne taip svarbu, nebūtinai iki kito.

PIRMININKAS. Statutas nenumato, iki artimiausio posėdžio yra ilgiausios pertraukos laikas. Yra siūlymas šio įstatymo nagrinėjimą atidėti iki artimiausio Seimo posėdžio, bet mes turėtume balsavimu tą patvirtinti arba paneigti. Prašau tai išreikšti balsavimu. Kas manote, kad svarstome dabar, balsuojame už, kas manote kitaip, balsuojate prieš.

Prieš balsavo 22 Seimo nariai, tai yra, atsiprašau, 27 Seimo nariai iš 64 Seimo narių, daugiau negu 22. Todėl skelbiama pertrauka iki kito posėdžio. (Balsas salėje) Vienas balsas nekeičia rezultato.

Seimo narių pareiškimai

Seimo narių pareiškimai. Seimo narė B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ. “Gerbiamieji kolegos, remdamiesi pastarosiomis dienomis spaudoje pasirodžiusiomis publikacijomis apie žemės ūkio viceministro A.Butkaus nusikalstamą elgesį šeimoje, reikalaujame viceministro, kaip netekusio politinio pasitikėjimo, nedelsiant atsistatydinti.

A.Butkaus elgesys šeimoje – tai klasikinis smurtautojo pavyzdys. Civilizuotoje šalyje jis būtų daug kartų teistas ir negalėtų dirbti jokioje valstybinėje tarnyboje. Ar Naujoji politika yra jokių moralės normų nepaisymas? Ar mūsų valstybėje jau nebeliko dorų žmonių, tinkamų užimti vadovaujančius postus? Jeigu į politinio pasitikėjimo postus skiriami jokių moralės ir teisės normų nesilaikantys asmenys, ar galima pasitikėti tokia valdžia?”

15 Socialdemokratinės koalicijos parašų.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Sakalas. Prašau, kolega.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mano pareiškimas taip pat yra dėl informacijos spaudoje, bet šį kartą apie Seimo narį S.Dmitrijevą.

“Šios dienos dienraščiuose paskelbta informacija, esą Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai svarsto galimybę pareikšti nepasitikėjimą komiteto nariu S.Dmitrijevu. Kaip nepasitikėjimo motyvas pateikiami jo draugiški ryšiai su Rusijos ir Baltarusijos parlamentarais, dėl to esą konfidenciali informacija gali patekti į užsienio valstybių atstovo rankas.

Noriu pareikšti savo pasipiktinimą tokiomis insinuacijomis ir retoriškai paklausti komiteto narių, taip pat Seimo narių. Kas gali paneigti, kad kitų komiteto narių, įskaitant ir komiteto pirmininką, artimi ryšiai su Vakarų valstybių parlamentarais ir diplomatais nesudaro grėsmės mūsų konfidencialios informacijos saugumui? Nesinori tikėti, kad Seimo Užsienio reikalų komitete prasideda raganų medžioklė. Bet jeigu yra taip, tai norėčiau patarti komiteto vadovybei. Pirmiau suraskite tarp savęs raganą, tai įrodykite juodu ant balto ir tik po to, prisiminę šviesius inkvizicijos laikus, sudeginkite ją ant laužo.

Aš kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją ir prašau apsvarstyti Užsienio reikalų komitete susidariusią padėtį.” Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Skelbiu kovo 20 dienos, antradienio, vakarinį posėdį baigtą.