Penktasis (56) posėdis
2001 m. kovo 15 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A.SKARDŽIUS, Č.JURŠĖNAS, G.STEPONAVIČIUS

Akcizų įstatymo 5¹ ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 5² straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-214(4*) (priėmimas)

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Gerbiamieji kolegos, pradedame ketvirtadienio, kovo 15 d., vakarinį plenarinį posėdį.

Nagrinėsime įstatymo projektą Nr.IXP-214 – Akcizų įstatymo 5¹ ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 5² straipsniu įstatymo projektą. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas G.Šivickas. Prieš tai, kolegos, prašom užsiregistruoti. Seimo narys trumpą repliką.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėjau dėl vedimo tvarkos, nes prieš jus pirmininkavęs Seimo pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius pranešė, kad 15 val. bus priiminėjamas Bankroto įstatymas. Buvo padaryta pertrauka ir buvo pranešta, kad 15 val. bus pradėtas priimti Bankroto įstatymas, kuris buvo nepriimtas rytiniame posėdyje. Būtų įdomu žinoti, ar jūs pakeitėte šį sprendimą ir kada bus nagrinėjamas tas klausimas?

PIRMININKAS. To klausimo priėmimo pertrauka buvo padaryta iki popietinio posėdžio. (Balsai salėje) Norėčiau, kad svarstant tą klausimą galėtų ir toliau pirmininkauti G.Steponavičius, kuris šiuo metu yra videokonferencijoje. Todėl jeigu kolegos labai neprieštarautų, mes galėtume nagrinėti mano ką tik pateiktą įstatymo projektą, kuris yra po šio klausimo. (Balsas salėje: iškvieskit…) Ačiū už supratimą. Gerbiamasis pranešėjau, prašome pateikti įstatymo projektą.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Po svarstymo Seime iki priėmimo, iki dabar, šiam įstatymo projektui yra gauti 7 pasiūlymai: K.Glavecko ir du mano pasiūlymai, du A.Bauros pasiūlymai ir po vieną J.Veselkos, D.Veličkos ir J.Budrevičiaus pasiūlymą. Po vieną pasiūlymą. Komitete buvo pritarta mano ir K.Glavecko pasiūlymui, už kurį 7 balsavo už, prieš – 1 ir 1 susilaikė. Todėl priimant pastraipsniui siūlau priimti K.Glavecko ir mano pasiūlymus.

PIRMININKAS. Pirmasis siūlymas yra dėl 1 straipsnio 1 dalies 3 punkto. Siūlymo teikėjai yra Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K.Glaveckas ir jo pavaduotojas Seimo narys G.Šivickas. Pataisą pateiks Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, leiskite trumpai išdėstyti pagrindinius motyvus, kurie lėmė, kad mes su ponu G.Šivicku dar kartą suformulavome komiteto nuostatas, jas truputį pakoregavome, kad šis įstatymas atliktų pagrindinius tikslus, dėl kurių jis buvo rengiamas. Noriu priminti ir pasakyti, kad komitetas svarstymo, analizės metu, specialistų klausymų, viešųjų svarstymų metu nustatė ir suformulavo pagrindinius principus, pagal kuriuos mes turime koreguoti Akcizų įstatymą.

Pirmiausia visi šie mano ir pono G.Šivicko pasiūlymai yra įregistruoti, atitinka… ir konstatuoja, kad pereinama nuo apmokestinimo už procentus prie apmokestinimo už produkcijos kokybės charakteristiką. Tai pirmoji nuostata. Antroji nuostata – iš visų akcizų, ypač vyno dalies preferencija suteikiama natūraliam ir silpnam vynui. Toliau – maksimaliai subalansuotas pasiūlymas konkurencijos tarp sektorių atžvilgiu. Ketvirta – šio pasiūlymo dėka atpigs natūralus ir silpnas vynas, taip pat tarpiniai vyno gamybos produktai, atpigs silpnas alus iki 5,8%, o pabrangs degtinė, kas iš tikrųjų atitinka ir socialinius reikalavimus ir tikslus, kuriuos mes formuluojame. Penkta aplinkybė yra ta, kad visi šie siūlymai atitinka Europos Sąjungos reikalavimus, t.y. nuo 2004 m. mūsų pateiktas Akcizų įstatymas privalo atitikti, atitiks Europos Sąjungos reikalavimus. Todėl siūlau pritarti mūsų siūlymui, kuris iš esmės kiek pakoreguotas atitinka ankstesnius komiteto sprendimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, išklausėme pranešėją, t.y. pataisos teikėją. paprašysiu dar kartą registruotis, nes posėdžių salė pasipildė naujais nariais, kurie dalyvauja posėdyje. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 98 Seimo nariai. Yra siūlymas dar kartą registruotis. Prašyčiau Sekretoriato įjungti registravimo režimą. (Balsai salėje) Vyksta registracija, kolegos. Labai prašau dar kartą užsiregistruoti.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai.

R.Juknevičienė – dėl vedimo tvarkos. Prašom, kolege.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone posėdžio pirmininke, aš norėjau paprašyti jūsų, kad jūs visiems Seimo nariams, kurie atėjo ir šiek tiek vėliau, labai tiksliai išaiškintumėte procedūrą, kur mes dabar esame, kokioje vietoje svarstymo įstatymo ir, svarbiausia, kokiu Seimo statuto straipsniu remiantis mes dabar svarstome, kaip aš suprantu, iš naujo jau svarstymo metu priimtas nuostatas. Svarstymo procedūra, mano žiniomis, yra pabaigta. Dabar yra priėmimas. Tai kaip mes dabar grįžtame prie tų pačių pataisų? Gal aš neteisi, bet paaiškinkite, kokia dabar yra stadija. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamajai kolegei R.Juknevičienei atsakyčiau, kad mes esame Seime ir svarstome įstatymo projektą Nr.IXP-214, yra šio įstatymo priėmimo procedūra, kadangi priėmimo stadijos metu mes taip pat galime svarstyti pasiūlymus, kuriems pritarė 29 Seimo nariai, t.y. vienas penktadalis Seimo narių. Taip pat, kaip pamenate, per prieš tai įvykusį posėdį buvo svarstomos visos pataisos, teiktos jūsų kolegos Seimo nario J.Razmos.

Kolegos, kviečiu jus apsispręsti. Kas už tai, kad būtų pritarta K.Glavecko teikiamam siūlymui. Tam, kad pradėtume jį svarstyti, reikia 29 Seimo narių paramos. Kviečiu balsuoti… (Balsai salėje) Prašome pakartoti registraciją, nes to reikalauja daugiau kaip 5 Seimo nariai. Registruojamės dar kartą.

Užsiregistravo 106 Seimo nariai. Kas už tai, kad pradėtume svarstyti Seimo nario K.Glavecko teiktą pataisą, prašome balsuoti už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.

Ši pataisa surinko 53 balsus už, tad vienas penktadalis yra. Pradedame svarstyti šią pataisą.

Gerbiamasis kolega A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau paklausti, kaip vis dėlto mes galime svarstyti tą pataisą, kuri dabar yra svarstoma, kai Seimo statuto 157 straipsnio 1 dalies 4 punkte labai aiškiai rašoma, kad pasiūlymų, prieštaraujančių anksčiau priimtiesiems arba analogiškų anksčiau atmestiesiems, posėdžio pirmininkas neteikia balsuoti? Kiek aš suprantu, svarstymo metu buvo atmestas analogiškas pasiūlymas, kuriuo buvo nustatyta 150 Lt už produkto hektolitrą. Buvo pasirinktas variantas 110. Tai 145 yra analogiškas atmestam. Jeigu būtų pasiūlyta 111, tai aš sakyčiau, kad čia yra patobulinimas, kurį galima svarstyti. Kai yra 145, tai, mano įsitikinimu, yra analogiška tam, kas buvo atmesta.

PIRMININKAS. Gerbiamajam kolegai galėčiau atsakyti, kad labai neapibrėžta sąvoka yra Statute “analogiški projektai”. Tai būtų viena. Antra, kad Teisės departamentas savo išvadoje, kurią turbūt matėte ir jūs, aiškiai pasisako už tai, kad galima teikti, tuo labiau kad tai yra kitas siūlymas, tai yra 145. Ir visos naujos siūlomos pataisos gali būti remiamos vieno penktadalio, jeigu surenka tiek parėmusių.

E.MASIULIS. Galima?

PIRMININKAS. Prašom. Kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Na, iš tikrųjų ponas A.Kubilius truputį sukėlė sumaištį. 157 straipsnyje kalbama apie priėmimo stadijos procedūras. Tuo tarpu projektai buvo teikti svarstymo stadijoje ir tikrai analogiškų, kaip buvo pasakyta, pasiūlymų priėmimo stadijoje nebuvo. Yra sumaišytos stadijos.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS. Aš norėčiau patikslinti, kad toks siūlymas dėl 151 straipsnio 3 dalies nebuvo net svarstomas ir nebuvo balsuojamas, yra teikiamas pirmą kartą. Todėl ta pastaba iš tikro yra netaikytina.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir V.P.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis dėlto leiskite abejoti mokesčių ir akcizų situacija, kad, tarkime, 110 ir 145 yra analogija. Aš suprantu, Teisės departamentas žiūri juridinę prasmę, bet nežiūri ekonominės ir kitokios. Seimui reikėtų šiuo atveju įvertinti, kokios vis dėlto žiūrimos analogijos, nes tuomet 1% ir 145, galima pasakyti, kad irgi yra analogija. Tuomet mes iš tikrųjų pateksim į logikos aklavietę. Aš esu įsitikinęs, kad mes einame gana rizikingu keliu. Bet jūsų, pirmininke, valia interpretuoti formaliai vieną penktadalį, nes formaliai dabar vienas penktadalis tikrai buvo.

PIRMININKAS. Ačiū. K.Glaveckas. Prašom. Atsisakote. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės buvo pasiūlytas 150 Lt akcizas, taip pat po svarstymo nė vienas Seimo narys jokių pretenzijų šiam akcizui neturėjo, ir reikta žiūrėti lygiagrečiai. Po to buvo Seimas nubalsavęs už 110 Lt akcizą vaisių ir uogų vynui. Jeigu tik žiūrėtume formalią pusę, taip sakant, Europos Sąjungą, bet mes turim pažiūrėti ir realias atskirų vyno rūšių konkurencines galimybes. Jeigu žiūrėtume konkrečias konkurencijos galimybes, tai vaisių ir uogų vynui pagaminti, įvertinus išeigas, sąnaudas, reikia mažiausiai 30% aukštesnės savikainos negu gaminant iš vynuogių. Todėl kol mes turime, žiūrėdami ne Europos Sąjungos direktyvas, o realią ekonominę padėtį, nepabloginti savo ūkio subjektams Lietuvos rinkoje konkurencinių galimybių. Ir būtent tai ir buvo. Kad ir kaip skaičiuotume, 150 vynuogių vynui ir 110 vaisių ir uogų vynui, žiūrint ekonominį pagrindimą, yra subalansuotas akcizas. Todėl siūlau palikti Vyriausybės siūlomą 150 Lt akcizą vynuogių vynui.

PIRMININKAS. Ačiū, išklausėme nuomonę prieš. Už – K.Glaveckas. Prašau.

K.GLAVECKAS. Aš norėjau truputį patikslinti. Čia kalbama ne apie 4 straipsnį, bet apie 3. Todėl visa tai, ką sakėte, yra visiškai kiti dalykai.

PIRMININKAS. Kolegos, teikiu balsavimui šį pasiūlymą, šią pataisą. Prašom registruotis. Vyksta registracija, kolegos, jūsų pageidavimu dar kartą.

Užsiregistravo 107 Seimo nariai. Teikiu pataisą jūsų apsisprendimui. Balsuojam. Kas už tai, kad įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj skaičiaus 150 būtų įrašytas skaičius 145, balsuojate už. Kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Vietoj skaičiaus 150 būtų skaičius 145. Vynui iš šviežių vynuogių – 145 Lt už produkto hektolitrą. Už, kartoju dar kartą, balsuoja tie, kurie mano, kad turėtų būti 145. Kiti… (Triukšmas salėje) Kolegos, prašyčiau rimties, nes negirdite.

Už balsavo 52 Seimo nariai, prieš – 45, susilaikė 6 Seimo nariai. Pataisa priimta. (Triukšmas salėje) Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Frakcijos seniūno vardu prašau frakcijos vardu iš naujo registruotis ir padaryti balsavimą.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Glaveckas. Prašau.

K.GLAVECKAS. Aš norėčiau Seimo nariams priminti, kad mes nesvarstom konstitucinės pataisos dėl žemės. Mes svarstom labai paprastą klausimą – tai mokesčius dėl alkoholio akcizo. Tas klausimas iš tikro yra svarbus, bet šiuo atveju tie motyvai, kurie prieštarauja komiteto išvadai, gautai analizuojant, kviečiant specialistus, atsižvelgiant į visas normas, yra paprasčiausiai paneigiami vienu ar kitu arba suinteresuotu, arba populistiniu žodžiu. Vadinasi, komiteto specialistai, komiteto nariai ir tie, kurie dalyvauja… aš norėčiau pasakyti, kad, atrodo, tie, kurie bando sugriauti, yra tuo suinteresuoti. Aš manau, kad mes turėtume būti objektyvūs. Jokių argumentų, išskyrus žodinių, nėra pateikta prieš komiteto siūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Pone, posėdžio pirmininke, aš prašyčiau, kaip ir kreipiasi Seimo nariai, perregistruoti ir perbalsuoti, nes tikrai buvo nesiregistravusių. Antras dalykas, jūs, kaip posėdžio pirmininkas, neturėtumėte be eilės leisti kalbėti dėl balsavimo motyvų ir dėl agitacijos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vazbys. Prašom.

A.VAZBYS. Dėl vedimo tvarkos. Norėčiau atkreipti gerbiamojo posėdžio pirmininko dėmesį, kad jis siektų užtikrinti, jog mūsų kolegos iš Socialdemokratinės koalicijos nevaikščiotų po salę balsavimo metu, kad išvengtume tokių manipuliacijų, kurių jau yra buvę balsuojant už kitus asmenis.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Aš čia vis girdžiu, kad buvo pakviesti specialistai, viską išanalizavo. Aš siūlau padaryti labai paprastą eksperimentą – paimkite juodąjį serbentą, paimkite vynuogę ir išspauskite jų sultis. Pamatysite rezultatus, kiek reikia darbo norint gauti tą patį kiekį. Toliau auginimai. Kam čia reikia tų specialistų demagogijos. Vaisių-uogų vynų yra daug didesnė savikaina nei vynuogių vyno, todėl negalima sulyginti akcizų. Jūs sąmoningai žlugdote Lietuvos pramonę. Vyriausybė, ir tai 150 pasiūlė. Tai ką, Vyriausybėje sėdi ne specialistai? Paimkite, paspauskite ir žinosite viską. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis. Prašau. Seimo nary Gražuli, tarkite žodį, jeigu pageidavote.

P.GRAŽULIS. Galiu ar negaliu kalbėti? Aš irgi prašyčiau perbalsuoti, kadangi ne visi užsiregistravo. Taip pat nori pritarti pono J.Veselkos išsakytoms mintims. Ką tik baigėsi žemdirbių suvažiavimas, ką tik šį klausimą svarstėme Kaimo reikalų komitete ir Kaimo reikalų komiteto nariai vienbalsiai pritarė pateiktoms pataisoms, tik ne Biudžeto ir finansų komiteto, o toms, kurios buvo užregistruotos Seimo nario A.Bauros. Deja, šiandien kai kurie komiteto nariai keičia savo poziciją. Tai, gerbiamieji, nėra garbinga. Aš prašau dar kartą perbalsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Šis siūlymas jau buvo. Labai maloniai prašyčiau jūsų užimti savo garbingas vietas, kad kažkam nekiltų abejonių dėl vaikščiojimo, ir dar kartą registruotis. Užsiregistravo 112 Seimo narių. Tad dar kartą skelbiu balsavimą dėl Seimo nario K.Glavecko ir Seimo nario G.Šivicko teikiamos pataisos. Kas už tai, kad įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj skaičiaus 150 būtų įrašytas skaičius 145 ir vynui iš šviežių vynuogių 145 litai už produkto hektolitrą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja, kaip mano. Vyksta balsavimas. Prašyčiau Sekretoriatą įdėmiai stebėti tuos Seimo narius, kurie vaikšto po salę.

Už balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 54, susilaikė 3 Seimo nariai. Pataisai nebuvo pritarta. Seimo narys K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS. Komiteto vardu prašau priėmimo pertraukos. Mes dabar turime viską peržiūrėti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pritarti pono K.Glavecko siūlymui daryti pertrauką, bet pertrauką reikia daryti dėl vieno tikslo – visiškai aišku, kad mechaniniu balsavimu joks normalus įstatymas nebus priimtas, todėl reikia ieškoti kokio nors kompromisinio sprendimo. Šiandien visa sumaištis dėl to, kad Biudžeto ir finansų komitetas galvoja, jog savo sprendimu galima pakeisti tai, ką Seimas buvo nutaręs svarstymo metu. Aš siūlau šį kartą spręsti jau ne mechaniniu skaičių dėliojimu, o spręsti tam tikra prasme politiškai susitariant visų pirma valdančiajai koalicijai ir socialdemokratams. Mes irgi galime dalyvauti tame susitarime, bet reikia susitarti dėl kompromisinio sprendimo. Susitarti politiškai, o ne vien, taip sakant, dalykiškai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad pertraukos turėtų prašyti ne komiteto pirmininkas, o įstatymo teikėjai arba jūs.

PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad turėtume padėkoti visiems, kurie šiandien balsavo principingai ir tikrai parodė, kad Lietuvos gamintojų problemos nėra svetimos Socialdemokratinei koalicijai ir ją palaikantiems konservatoriams. Aš tikrai dėkoju šiuo atveju visai be jokios šypsenos. Manau, kad teisingai yra sutarta, jog reikalingas politinis sprendimas, nes mes šiuo atveju turime rasti kompromisą, bet ne mechaniniu balsavimu, nes paties įstatymo, šiaip ar taip, joks kitas pavidalas turbūt nebus priimtas. Todėl aš siūlau pritarti pertraukai ir iš tiesų susitarti dėl tų kompromisinių variantų, kurie būtų palankūs ir Lietuvos uogų augintojams, ir perdirbėjams. Galbūt ir socialliberalai pripažins, kad jie, prieš rinkimus davę pažadą ginti savo vidaus rinką, savo gamintoją, perdirbėją ir augintoją… taip pat galbūt prisidės ir bus lengviau išspręsti šio įstatymo problemas. Aš neapeliuoju į tuos, kurie remia importuotojus. Tai yra kita problema.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamieji kolegos, reaguoju į tai, kas buvo pasakyta apie susitarimų svarbą. Ji yra akivaizdi visiems, tačiau aš turiu išrašą iš Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio protokolo. Tame komiteto posėdyje ir buvo nuspręsta pritarti Seimo narių K.Glavecko ir G.Šivicko pasiūlymams, dėl vieno iš kurių mes ką tik dabar balsavome. Už pateiktus pasiūlymus balsavo 7 komiteto nariai. Prieš buvo vienas R.Karbauskis, susilaikė vienas komiteto narys – A.Kubilius, o tarp balsavusių už buvo ir ponas Z.Balčytis, ir ponas A.Plokšto, ir ponas A.Butkevičius, kurių signalai dabar yra raudoni, raudonos lemputės. Kaip įsivaizduoju, rezultatas 7 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė yra jau kaip ir pasiektas susitarimas. Argi ne? Taigi tik tokį apgailestavimą galiu išreikšti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, juk ta pati problema buvo iškilusi ir svarstymo metu. Svarstymo metu buvo nubalsuota už vynuoginį vyną palikti 150, už vaisių uogų – 110, o ten, kur prasideda “rašaliukai”, akcizai irgi buvo atitinkamai pareguliuoti. Po to Biudžeto ir finansų komitetas kažkodėl prisiėmė šią atsakomybę ir sumažino 5 vynuoginiam vynui bei padidino 35 litais vaisių-uogų vynui. Gerbiamieji, tai kaip čia taip gali būti? Ir dėl tų politinių susitarimų. Gerbiamieji kolegos, juk mes žinome, kad pagal politinį susitarimą dukart du gali būti 8, 10, 15, bet ekonomiškai dukart du, kad ir kaip jūs nenorite, yra keturi. Todėl reikia žiūrėti, kad nepablogintume savo gamintojų konkurencinių sąlygų, kai įstosime į Europos Sąjungą, kad jie per tuos trejus metus bent prisitaikytų prie šito, o ne taip iš karto užsmaugti.

PIRMININKAS. Ačiū jums, kolega. Aš manau, kad atėjo eilė suteikti žodį pranešėjui, stovinčiam mūsų centrinėje tribūnoje.

G.ŠIVICKAS. Šis įstatymo punktas iš tikrųjų esmės nelabai ir keičia. Keičia tik kitų punktų balsavimo prioritetai. Komiteto vardu prašau 20 minučių pertraukos priimant šį įstatymą.

PIRMININKAS. Kolegos, kadangi teikėjas siūlo 20 minučių pertrauką, tad skelbiu šio įstatymo priėmimo 20 minučių pertrauką. Kolega, buvo paskelbta pertrauka, ir jeigu jūs neprieštarautumėte, galėtumėte kalbėti po pertraukos, kai bus nagrinėjamas šis projektas. Prašau, kolega, repliką. Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, čia ypač vaizdžiai, man atrodo, kalbėjo gerbiamasis J.Veselka, ir aš noriu tiktai pridurti, kad čia ne vien darbo našumas ir sąnaudos… gamindami iš vynuogių vyną, įdarbiname kitų valstybių žmones, o iš vaisių ir uogų – mūsų šalies. Mes atidarome žalią gatvę supirkti pas mus gaminamai produkcijai, duodame darbo žemdirbiams. Tai kodėl mes taip užsispyrę? Per žemdirbių suvažiavimą kalbame viena, darome kita.

PIRMININKAS. Kolegos, aš siūlyčiau daryti pertrauką iki Vyriausybės valandos. Ar stovintys prie mikrofono kolegos primygtinai reikalautų pasakyti savo nuomones? Tai prašau – Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pasakyti dėl vedimo tvarkos. Kai mes vėl sugrįšime prie šio įstatymo svarstymo, būtų gerai, kad būtų pateikta ne tik Ekonomikos komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto, bet ir Kaimo reikalų komiteto nuomonė, nes ten taip pat buvo svarstyta, buvo balsuota ir mes taip pat norėtume žinoti to komiteto nuomonę.

PIRMININKAS. Prašau, kolega.

B.BRADAUSKAS. Aš noriu pasakyti tik tokią repliką, kad svarstant šį klausimą Biudžeto ir finansų komitete, Socialdemokratinė frakcija nebalsavo už, kaip čia buvo bandyta pasakyti. Mes balsavome už Seimo nario A.Bauros pasiūlymą, t.y. kad būtent vaisių vynams iš vietinės žaliavos 110 Lt. Mes palaikome tai ir dabar.

PIRMININKAS. Ačiū Seimo nariui B.Bradauskui už pasakytą nuomonę. Tad, kolegos, skelbiu pertrauką iki 16 valandos, iki Vyriausybės posėdžio.

Pertrauka

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji Vyriausybės nariai, tęsiame vakarinį posėdį. Ir premjeras yra. Taigi galime viską pradėti iš eilės. Pagal Statutą pirmasis klausia opozicijos lyderis V.Andriukaitis. Prašom. Du klausimai.

V.P.ANDRIUKAITIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, mes abu užvakar dalyvavome žemdirbių suvažiavime. Man teko išklausyti jūsų kalbą. Jūs pasakėte tris labai rimtus dalykus. Pirma, kad Įmonių bankroto įstatyme yra įtvirtintas pirmumas žemdirbiams atsiskaitant už žemės ūkio produkciją. Ir tai jūs pateikėte kaip jūsų Vyriausybės nuopelną, nors balsavimai Seime buvo kitokie. Jūs puikiai žinote, kad Seime ta nuostata buvo priimta liberalams, t.y. jūsų partijai, balsuojant prieš. Vyriausybės projekte to taip pat nebuvo.

Antra. Jūs pateikėte pavyzdį, kad jūs ginate vidaus rinką, ir taip pat nustebote, kad dyzelinio kuro kompensavimas yra prastas, nors tai yra patvirtinta Vyriausybės nutarimu. Mano klausimas būtų toks – kas jus vertė sakyti netiesą žemdirbių suvažiavime?

PIRMININKAS. Prašom.

R.PAKSAS. Ačiū už klausimą. Nemanau, kad aš sakiau netiesą ir nemanau, kad aš dabar sakysiu netiesą ir stengiuosi niekuomet to nedaryti. Kalbant apie dyzelinių degalų kompensavimą, 52 mln. yra numatyti, yra parengta tvarka. Gal ji nėra tobula, bet ji yra maksimaliai skaidri ir maksimaliai užtikrinanti duomenų objektyvumą. Ši tvarka numato du dalykus. Pirmiausia visa suma yra išskirstyta į dvi dalis. Dėl pirmos dalies – kompensavimo rengimo. Jau dabar galima už tai kompensuoti ir, deja, man iki tol nebuvo tekę girdėti, kad žemdirbiai moka už pažymas, kurias jiems reikia išsiimti, kad gautų šitą kompensaciją. Mes kalbėjome apie tai su žemės ūkio ministru ir, manau, kad tą klausimą spręsime.

Antras klausimas dėl vidaus rinkos. Viceministras ponas A.Belzus dirba ta kryptimi. Yra sudaryta darbo grupė, joje dalyvauja ir žemdirbių atstovai. Aš neturiu pasiėmęs tų skaičių, kiek yra sumažėjęs importas ir kiek yra padidėjęs eksportas, bet yra duotas pavedimas Žemės ūkio ministerijai konkrečiai šia kryptimi dirbti. Darbas vyksta. Aš nemanau, kad per keturis mėnesius mes galime išspręsti šį klausimą iki galo. Kalbant dėl Įmonių bankroto įstatymo, be abejo, aš suprantu, kad įstatymas įsigalioja tada, kai yra pritariama Seime, bet aš turiu omeny, kad Vyriausybė teikia šį įstatymą, teikia jau kelintą kartą, ir aš citavau tai, kas išėjo iš Vyriausybės.

V.P.ANDRIUKAITIS. Neatsakė į klausimą.

PIRMININKAS. Prašom trumpai patikslinti.

V.P.ANDRIUKAITIS. Premjere, aš suprantu, kad jūs niekaip negalite atsakyti, taigi mano klausimas. Gal kitą savaitę jūs pateiksite kitokią Įmonių bankroto įstatymo straipsnių redakciją (konkrečiai jūsų Vyriausybė), kurioje pirmumo eilė būtų numatyta dirbantiesiems ir žemdirbiams, fiziniams ar juridiniams asmenims? Konkrečiai, kad tai būtų jūs Vyriausybės teikimas. Nes kol kas yra bankų pirmumas ir eilė yra kitokia.

R.PAKSAS. Gerai, pateiksime.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar iš eilės kolega… Prašau. Ar gerbiamasis premjeras dar norėtų?

R.PAKSAS. Ne. Mes susitarėme.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau – R.Šukys.

R.ŠUKYS. Mano klausimas gerbiamajam premjerui ir teisingumo ministrui. Kiek man žinoma, yra patvirtinta arba rengiamasi reorganizuoti Vyriausybės kanceliariją ir perskirstyti įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo bei jų ekspertizės funkcijas Vyriausybės struktūroje. Gal galite trumpai pakomentuoti tų pasikeitimų esmę ir kaip tai atsilieps rengiamų teisės aktų, ypač įstatymų, kurie pateks į Seimą, kokybei? Ačiū.

R.PAKSAS. Gal keletą žodžių. Pagrindinis dalykas, kurio yra siekiama pertvarkant pačios kanceliarijos darbą, yra tas, kad teisės aktai maksimaliai greitai patektų į kabineto posėdį, kad jų derinimas vyktų maksimaliai efektyviai ir tam nebūtų naudojamos dvigubos ar trigubos tarnautojų jėgos. Tai yra vienas dalykas, kad teisės aktai efektyviai ir greitai patektų pas ministrus, t.y. į ministrų kabinetą. Ir antras dalykas, tai pačios kanceliarijos darbo efektyvinimas ir darbuotojų skaičiaus sumažinimas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar opozicijos atstovas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau paklausti ūkio ministro pono E.Gentvilo. Kai jūs dar nebuvote ministru, buvo pasirašytas garsusis energetinis susitarimas tarp penkių valstybių ir kartu buvo pažadėta, kad kai kurios teisiškai pavojingos nuostatos, kuriose yra numatyta, kad darant kokius nors pakeitimus, sakysim, Lietuvos energetinėje sistemoje, reikėtų tartis su kitais, pasirašiusiais tą patį susitarimą, dėl nuostolių atlyginimo, arba remiantis tuo susitarimu taip pat reikėtų atlyginti nuostolius, kad šios vietos bus redaguojamos. Mano klausimas, ar per šį mėnesį, kiek laiko buvo skirta redagavimui, kas nors pasiekta, ar ne? Antra. Ar jums neatrodo keista, kad po penkių šalių pasitarimo pasirašymo dabar atsirado pasiūlymų parduoti Rusijai didelį kiekį elektros energijos? Ar jūs nejaučiate tam tikro nerimo, kad pasirašius tokį susitarimą ir pradėjus pardavinėti iš Ignalinos tokius didelius kiekius energijos Rusijai, galvojant apie pirmojo bloko uždarymą, Rusija galės sakyti, kad tai jai sudaro nuostolių. Ir paskutinis klausimas. Ar ką nors žinote apie vakar vykusias derybas tarp Lenkijos ūkio ministro J.Steinhoffo ir Rusijos energetikos kompanijos vadovo A.Čiubaiso dėl Rusijos elektros energijos pardavimo tranzitu per Lietuvą į Vakarus?

E.Gentvilas. Ačiū ponui A.Kubiliui. Apie vykusias derybas, kurias jūs paminėjote trečiame klausime, nežinau. Neteko girdėti. Antras jūsų klausimas buvo dėl sutarties, kuri yra rengiama su ,,Inter RAO”. Visų pirma ji tikrai neturėtų kalbėti… ar nereikėtų dabar kalbėti su kokiomis nors pavojaus gaidelėmis apie tą laikotarpį, kai bus uždarytas Ignalinos atominės elektrinės pirmasis blokas, nes šios sutarties su ,,Inter RAO” projekte yra numatyta ją pasirašyti 1 metų laikotarpiui su galimybe peržiūrėti kainas po pusės metų. Žinoma, nėra jokios garantijos, kad po 1 metų ta sutartis bus pratęsta. Ir štai dėl to aš negalėčiau sakyti, kad kokį nors nerimą turi kelti būsimas elektrinės uždarymas. Kita vertus, ši sutartis, kuri yra rengiama, ir intensyviai diskutuojama dėl elektros energijos 7 milijardų kilovatvalandžių eksporto, nesikerta su 5 parašais patvirtinta sutartimi, kuri maždaug prieš mėnesį buvo pasirašyta. Jeigu klaustumėte apskritai apie mano poziciją dėl esamos sutarties projekto dėl elektros energijos eksporto, aš manau, kad mes turime, ar netgi turėjome pasirašyti šią sutartį. Nes tada Ignalinos atominės elektrinės nuostoliai nuo 90 mln. Lt metinio nuostolio galėtų sumažėti, vienais skaičiavimais, iki kelių milijonų litų nuostolio, kitais skaičiavimais, pasiekti pelningumą apie 20 mln. Lt. Pritariu šiai sutarčiai ir manau, kad su Seimo frakcijomis taip pat teks aptarti jos turinį.

A.KUBILIUS. Aš dėl teksto taisymo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, papildomas klausimas. Prašom, Andriau.

A.KUBILIUS. Aš, ministre, taip pat klausiau dėl to vadinamojo penkių susitarimo, nes buvo pažadėta, kad per mėnesį bus susitarta dėl dviejų punktų pataisų. Ar ką nors?..

E.Gentvilas. Aš nesu matęs kokio nors projekto dėl šito penkiašalio susitarimo pataisų.

PIRMININKAS. Dabar klausia D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Norėčiau kreiptis į švietimo ministrą. Gaunu gana nerimastingų žinių iš įvairių rajonų apie tai, kad gana skubotai yra vykdomas mokyklų tinklo optimizavimas. Norėčiau sužinoti ministerijos poziciją ir kokias jūs manytumėte teikti rekomendacijas vietiniams skyriams.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Išties vyksta tinklo optimizavimo procesas. Jis pradėtas prieš keletą metų pagal tinklo pertvarkymo gaires. Kai kurios savivaldybės šį darbą pradėjo (ir gana sėkmingai), atsižvelgdamos į konkrečią situaciją, į galimybę vaikus pavėžėti, pasirūpinti jais tose mokyklose, į kurias jie yra perkeliami, sprendžia, tinklą optimizuoja ir tokių skaudesnių dalykų nėra. Tačiau kai kurios savivaldybės galbūt šiek tiek skubotai tą procesą pradėjo daryti dabar ir ten yra įvairių dalykų. Mes dabar turime jau per 70 prašymų arba uždaryti mažesnes mokyklas, arba pertvarkyti jas į žemesnę pakopą. Kiekvienu atveju yra ministro sudaryta komisija, kuri atidžiai gilinasi į kiekvieną konkretų atvejį ir žiūri, ar bus pasirūpinta, kaip bus išspręstos pavėžėjimo problemos ir visi kiti klausimai, susiję ir su mokytojų įdarbinimu, jeigu jie praranda darbą, jų likimu. Tuos dalykus ištyrusi, komisija pateikia savo išvadas ir tuomet priimamas sprendimas. Šiuo metu iš tų 74 aš esu pasirašęs apie 20 sutikimų reorganizuoti arba likviduoti. Bet pabrėžiu, būtent įsigilinus į tuos atvejus. Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija visoms spaudos agentūroms paskelbė pranešimą, kuriame išdėsto šias savo nuostatas ir atkreipia dėmesį į šią problematiką.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausia Seimo narys A.Rimas. Ruošiasi Seimo narys A.Kašėta.

A.RIMAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, skubotai įvykdžius administracinę teritorinę reformą, t.y. įsteigus 5 naujas savivaldybes, neišspręsti valstybinių įstaigų, t.y ,,Sodros”, Mokesčių inspekcijos, Žemės ūkio žemėtvarkos skyrių, įkūrimo klausimai įsteigtose savivaldybėse. Likvidavus Marijampolės rajoną, prie Kalvarijos savivaldybės prijungta Justiškių seniūnija iš Vilkaviškio rajono, o prie Kazlų Rūdos – Barzdų seniūnija iš Šakių rajono. Tačiau nesutvarkyti telefono pokalbių srautai pagal savivaldybių ribas. Tai yra susisiekti telefonu su savo savivaldybėmis galima tik tarpmiestiniu ryšiu. ,,Telekomas” pertvarkyti tinklų greitai nenumato. Gyventojams labai nepatogu ir papildomos išlaidos. Kaip bus sprendžiamos šios problemos ir kada? Ačiū.

R.PAKSAS. Dėkui už klausimą. Mano nuostata prieš steigiant savivaldybes buvo tokia: visų pirma savivaldybėms reikia atiduoti realią savivaldą, po to kalbėti apie jų skaičiaus didinimą arba mažinimą, o ne pirma įsteigti naujas savivaldybes, o po to ieškoti pinigų. Bet sprendimas yra priimtas ir 5 savivaldybės, kaip jūs puikiai žinote, yra įsteigtos dar iki mūsų kadencijos. Yra duotas Ministro Pirmininko, t.y. mano, pavedimas (bene dvi savaitės, gal dar truputį anksčiau) keletui ministerijų, kurios yra atsakingos už valstybinių įmonių, įstaigų įkūrimą šiose savivaldybėse, kad tų savivaldybių gyventojams būtų užtikrintas normalus egzistavimas: kad veiktų paštas, kad veiktų ,,Sodros” skyriai, veiktų kitos valstybinės institucijos. Aš manau, kad artimiausiu metu šis klausimas bus išspręstas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Mano klausimas skirtas finansų ministrui ponui J.Lionginui dėl lėšų, kurių reikia kovoti su spyglius graužiančiu kenkėju – pušiniu pelėdgalviu, kuris siautėja Dzūkijos miškuose jau seniai. Gresia tam tikra ekologinė katastrofa, jeigu nebus skirta pakankamai lėšų šį pavasarį, t.y. gegužės mėnesio pradžioje, miškams išpurkšti. Aš norėčiau tiktai priminti, kad Aplinkos ministerija kreipėsi praėjusiais metais, šiais metais pakartojo kreipimąsi, kad reikia lėšų. Kalbama apie 3 mln. Lt. Norėčiau paklausti, ar Finansų ministerija rado galimybių lėšų skirti iš Vyriausybės rezervo ir kokia stadija yra šio sprendimo?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Vyriausybei yra pateiktas nutarimo projektas iš Vyriausybės rezervo skirti 600 tūkst. Lt, t.y. pagal galimybes. Kaip žinote, šių metų visas Vyriausybės rezervo fondas yra 10 mln., t.y. kelis kartus mažesnis negu buvo praėjusiais metais. Be to, tikimės, kad prie šios sumos prisidės Aplinkos apsaugos ministerija, t.y. iš Gamtos apsaugos fondo taip pat skirs dalį lėšų. Iš viso programai, kiek aš informuotas, reikia 2,3 mln. litų.

PIRMININKAS. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau jūsų paklausti ir pasitikslinti. Gruodžio 27 d. buvo panaikintas garantas medicininei aparatūrai įsigyti. Kadangi po kelių pataisymų konkursas nebuvo panaikintas, bet panaikintas garantas, tos dienos Vyriausybės posėdyje buvo pažadėta, kad šiais metais bus surasta lėšų. Terminas buvo kovo 15 d., t.y. ši diena. Aš norėčiau pasiteirauti. Ar tas Vyriausybės garantas yra ir ar bus galima įsigyti pernai numatytą aparatūrą? Kaip mus informavo komitete, galbūt Vyriausybės darbo pradžioje dėl nepasiruošimo tie kreditai, kurie numatyti pirminei sveikatos priežiūrai – 20 mln. ir rentgeno aparatūrai – 40 mln. nebuvo įsisavinti. Taigi mano klausimas: ar galima tvirtinti, kad šiandien tos lėšos garantams yra, nes, kaip jūs turbūt girdėjote iš spaudos ir Seimo Sveikatos reikalų komitete, iš tikrųjų situacija yra labai įtempta ir ne visada galima suteikti reikiamą pagalbą mūsų pacientams?

R.PAKSAS. Taip, dėkoju už klausimą. Šiandieną sprendimo nėra, bent jis nėra padėtas ant mano darbo stalo. Bet yra ministrų kabineto politinė valia, tai yra apsisprendimas, kad šiais metais tas garantas bus suteiktas ir aparatūra bus perkama.

J.OLEKAS. O terminai iki kovo 15 dienos?

PIRMININKAS. Kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Pirmasis mano klausimas vidaus reikalų ministrui. Aš jau antradienį uždaviau, bet sakė, kad ne vietoje. Tai kartoju: kada bus atleistas Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisaras ponas E.Kaliačius, nes yra aiškus etikos ir padorumo nepaisymas painiojant aukštas valstybės tarnautojo pareigas su asmeniniu bizneliu? Ir antras klausimas gerbiamajam premjerui: kada Valstybės turto fondo generalinio direktoriaus alga bus ne didesnė už Ministro Pirmininko algą?

PIRMININKAS. Prašom.

R.PAKSAS. Ar aš teisingai supratau Seimo nario pasiūlymą padidinti Ministro Pirmininko algą? (Balsai salėje)

A.MATULEVIČIUS. Vidaus reikalų ministrui buvo klausimas.

PIRMININKAS. Ar kiti ministrai nenorės papildyti? Ne. Ačiū. Tada V.Kvietkauskas. Prašom. Iš savo vietos prašom.

V.KVIETKAUSKAS. Aš norėjau paklausti, ačiū. Norėjau paklausti kultūros ministro. Ar yra užregistruotas Nacionalinio operos ir baleto teatro įstatymas? Norėjau paklausti jūsų nuomonės dėl tokio tipo įstatymo.

G.KĖVIŠAS. Aš esu trumpai susipažinęs su šio teikiamo projekto turiniu. Šiaip gerai yra tai, kad aiškinamajame rašte yra konstatuota pati situacija ir šiaip jau geros idėjos apibrėžtos. Vis dėlto pats projektas turbūt galbūt ne visai atliepia tuos uždavinius, kurie yra išdėstyti tame rašte. Sakykime, vienas punktas, kuris viską išsprendžia, kai įvedamos darbo sutartys, tai paprasčiausiai čia turėtų būti įvertintas teisiniu požiūriu. Šiaip jau bendra tokia nuostata būtų, kad pirmiausia turėtų būti gera teisinė analizė viso šito projekto. Man atrodo, kad ten bus nemažai pastabų jo atžvilgiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Mano klausimas, matyt, būtų premjerui. Į mane, kaip į vienmandatės rinkimų apygardos Seimo narį, nuolat kreipiasi rinkėjai, prašydami pagelbėti atsiimant kompensacijas už valstybės išperkamą žemę, nekilnojamąjį turtą, atsiimant indėlius ir t.t. Pabrėžiu – ekstremaliais atvejais. Ar nemanot, kad būtina patikslinti Vyriausybės nutarimus, numatant tas konkrečias aplinkybes, kurioms esant būtų galima padėti šiuo atveju žmonėms? Turiu galvoje, sakykim, sunkią ligą arba kai 100 metų žmogus sulaukęs ateina ir sako, kad nesulauks, matyt, po ketverių, penkerių metų. Visiškai logiška. Kaip jūs žiūrėtumėt į tokią problemą? Labai ačiū.

R.PAKSAS. Ačiū už klausimą. Manau, kad jis yra aktualus. Manau, tai būtų būtina padaryti, atsižvelgiant į visus gyvenimo atvejus, kurių nutarimas dabar nenumato. Aš tik norėčiau priminti ir realią situaciją, kad šiandien valstybė įsipareigojimų turi daugiau kaip už 21 mlrd. litų. Tarp jų yra ir indėliai, tarp jų ir kompensacijos už išperkamus pastatus, už žemę, tai yra ir valstybės vidaus, užsienio skola. Tai yra 21 mlrd. Lt, ir tiek mes sugebėjome prigyventi per 10 nepriklausomybės metų. Tai yra trys valstybės biudžetai. Bet kalbant apie konkrečius atvejus, aš manau, kad tai galima padaryti.

PIRMININKAS. Kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Norėčiau klausimą pateikti Ministrui Pirmininkui. Galbūt jūs turėjote progą perskaityti šios dienos vieną iš “Veido” publikacijų, kur yra jūsų dar kol kas daugumai teoriškai priklausančio Seimo nario E.Klumbio kalbos ir kiti samprotavimai dėl Seimo daugumos ir mažumos santykio. Gal galėtumėt pasakyti, kaip jūs šiandien jaučiatės, ar dar normalios Seimo daugumos Vyriausybės vadovas, ar jau tik Seimo mažumos remiamas vadovas? Turbūt jums žinomas ir nesenas balsavimas dėl akcizų dydžio, jis buvo prieš gerą pusvalandį. Jis irgi gali būti susijęs su tokia klausimo formuluote. Ačiū.

R.PAKSAS. Na, jeigu jūs klausiat apie mano savijautą, aš jaučiuosi pakankamai gerai ir užtikrintai. Manau, lygiai taip pat gerai ir užtikrintai jaučiasi ir Seimo valdančioji dauguma. Nemanau, kad pagal vieną straipsnį galima daugumą arba sulipdyti, arba ją išsklaidyti. Deja, aš neturiu tokios galimybės darbo metu perskaityti straipsnių ir negalėčiau detaliau komentuoti šio straipsnio.

PIRMININKAS. E.Savickas. Prašom.

E.SAVICKAS. Vieną klausimėlį norėčiau naujam ūkio ministrui. Narystė Pasaulio prekybos organizacijoje teiks daugiau minusų ar pliusų? Ar galima teigti, kad Lietuva išsiderėjo geresnes sąlygas nei Latvija ir Estija, kurios jau yra šios organizacijos narės? Malonėkit papasakoti plačiau. Ačiū.

E.GENTVILAS. Ačiū už klausimą. Na, visų pirma nemanykime, kad jau yra galutinai suderėta, todėl palyginti su Latvija ar Estija būtų pakankamai sudėtinga. Antras dalykas – ką duotų Lietuvos narystė Pasaulio prekybos organizacijoje? Manyčiau, kad tai būtų papildomas stimulas integracijai į Europos Sąjungą. Vis dėlto Pasaulio prekybos organizacija reikalauja daugeliu aspektų tokių pat nuostatų: liberalizavimo, muitų mažinimo, prekybos išlaisvinimo, laisvo prekių judėjimo krypties, kaip reikalauja ir Europos Sąjunga. Tai iš esmės būtų geras pasirengimo žingsnis, ekonominis žingsnis stojant į Europos Sąjungą, kuriuos, šiaip ar taip, neišvengiamai turėtume įveikti. Kita vertus, vis dėlto ne Ūkio ministerija yra pagrindinis Lietuvos pusės atstovas derybose su Pasaulio prekybos organizacija. Čia Užsienio reikalų ministerija yra labiau įtraukta į šį procesą. Bet Ūkio ministerija tiek, kiek tai yra susiję su importo ir eksporto reikalais, kiek tai yra susiję su muitų tarifais, taip pat dalyvauja šiame parengiamajame darbe. Vertinčiau labai teigiamai Lietuvos priėmimą.

PIRMININKAS. Kolega Z.Mačernius.

Z.MAČERNIUS. Aš klausti norėčiau ūkio ministrą. Dar 1999 metais Ūkio ministerijos įsakymu energijos tarifas už kiekvieną vienos fazės kilovatą buvo numatytas 267 litų. Plius prie to vienas metras linijos – dar 55 litai. Sakykime, dėl dešimties kilovatų ir vieno kilometro atvedimo tik prašymas kainuoja apie 80 tūkst., o jeigu reikėtų trifazės, tai kainuotų nuo 10 iki 15 tūkst. Tokių pinigų žmonės neturi, o besikeliančių į vienkiemius yra. Ar nenumatote šio tarifo peržiūrėti? Nors jau buvo klausta, nežinau, ar Vyriausybės vadovų, ir buvo žadėta peržiūrėti.

E.GENTVILAS. Dėkui. Jau esu ministerijoje ir “Lietuvos energijai” išsakęs savo nuomonę. Ją turėjau ir anksčiau, prieš eidamas dirbti į ministeriją. Labai aiškiai matyti Lietuvoje, kad kai kurios infrastruktūros kompanijos, pavyzdžiui, “Lietuvos dujos”, aktyviai eina link vartotojo, stengiasi pritraukti vartotoją, bandydamos ateityje užsitikrinti klientą ir savo nešamų resursų, šiuo atveju dujų, didesnį vartojimą. “Lietuvos energija” iš tiesų kurį laiką buvo pasukusi kitu keliu. Buvo apsunkintas prisijungimas arba naujo kliento atsiradimas. Tai, ką jūs čia minite vieno kilometro atstumą, tai čia yra, kaip sakoma, zuikio dainos. Galėtume pasakyti ir tokių stipresnių atvejų, kai ateidavo vartotojas, kuris planuodavo suvartoti 10-15 mln. kilovatvalandžių elektros energijos per metus, ir “Lietuvos energija” nėjo link to vartotojo. Tiesa, pastaruoju metu, dar man netapus ministru, tikrai “Lietuvos energija” bent jau į stambius vartotojus pasisuko veidu, kaip yra sakoma.

Mano principinė nuostata yra tokia. Kiekviena energetinė kompanija ar dujų tiekimo bendrovė turi siekti, kad ateitų naujas vartotojas, tačiau tik iki tam tikros ribos. Vėlgi žinoma atvejų, kai yra tiesiama kilometras, keli kilometrai, ir tai duoda grynus nuostolius. Tas vartotojas, prie kurio atvedama du kilometrai atramų ir statoma pastotė, jis niekada neatpirks kaštų, kurie dėl to vartotojo buvo padaryti. Pripažinkime, baigėsi sovietmetis, baigėsi tarybiniai laikai, ir nebekalbėkime apie visos šalies elektrifikaciją tada, kai ji peržengia sveiko ekonominio proto ribas. Žinoma, yra pavienių atvejų, kai girių glūdumoje žmonės gyvena be elektros. Aš suprantu, kad jūs gal dėl šių žmonių kalbate, tačiau bendresne prasme mąstydamas aš sakau: turime eiti prie vartotojo, bet tada, kai tai neperžengia sveiko proto ribų.

PIRMININKAS. Kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Ačiū. Mano klausimas gerbiamajam finansų ministrui. Artimiausiu metu Vyriausybė ketina svarstyti Mokesčių administravimo ir kitų įstatymų pataisas. Kokie pataisų tikslai? Ar Vyriausybė neketina pagaliau parengti Mokesčių kodeksą, kurio nereikėtų kaitalioti po keliolika ar keliasdešimt kartų? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Taip, yra parengtas Mokesčių administravimo įstatymas ir, manau, artimiausiu metu Vyriausybė jį svarstys, tikiuosi, pritars ir pateiks Seimui. Taip, iš esmės keičiamas požiūris į mokesčių mokėtoją, atsisakoma nesąmoningai didelių baudų, duodama galimybė sunkioje finansinėje situacijoje esančioms įmonėms išdėstyti nepriemokos mokėjimą per daug metų. Duodama galimybė esant tokiai situacijai, kai įmonės likvidavimas sukeltų socialinių problemų, spręsti delspinigių nurašymo klausimą ir t.t., ir panašiai. Tai didelis žingsnis į priekį ir, manau, kad ir Seimo opozicija, ir pozicija šiam įstatymo projektui pritars.

Dėl Mokesčių kodekso galiu pasakyti tiek, kad jį buvo galvojama parengti galiojant šios dienos mokesčių sistemai, tai yra susisteminti galiojančius mokesčių įstatymus ir poįstatyminius aktus. Tačiau yra pasirinktas kitas kelias, tai yra parengta mokesčių reformos koncepcija, kuri kitą savaitę, penktadienį, bus svarstoma Vyriausybės strateginiame komitete. Joje aiškiai apibrėžta, kokie mokesčiai lieka galioti valstybėje, tų mokesčių įvedimo terminai ir t.t. Dėl to atpuola reikalas atskirai rengti Mokesčių kodeksą, kadangi, kaip aš sakau, bus reformuota per trejus metus apskritai mūsų mokesčių sistema, einant mokesčių naštos mažinimo mokesčių mokėtojams linkme.

PIRMININKAS. Klausia G.Mykolaitis. Prašom.

G.MIKOLAITIS. Ačiū. Aš norėjau paklausti gerbiamąjį žemės ūkio ministrą, bet kadangi jo nėra ir atsakymo negaunu jau mėnuo, tai aš kitą klausimą norėčiau pateikti gerbiamajam premjerui. Kaimo reikalų komitetas sprendimu kreipėsi į Vyriausybę dėl atsiskaitymų už parduotą pieno produkciją vasario 21 dieną. Pagal Statuto 55 straipsnio reikalavimą apie svarstymo rezultatus arba priemones, kurių imtasi, turi būti pranešta komitetams ne vėliau kaip per 15 dienų. Šiandien aš jau suskaičiuoju gerokai daugiau, bet atsakymo neturiu. Ar Vyriausybė nevykdo, ar jai negalioja šie įstatymai? Aš norėčiau atsakymo. Taip pat negaunu atsakymo iš žemės ūkio ministro. Aš noriu žinoti, kaip Vyriausybė į tai reaguoja.

R.PAKSAS. Ačiū už klausimą. Pasiteirausiu, kur yra jūsų kreipimasis, ir atsakysiu, ar nevykdo, ar kam nors tai negalioja.

PIRMININKAS. Ačiū. D.Velička. Prašom.

D.VELIČKA. Ačiū. Kaip žinoma, pajamos iš turizmo yra labai menkos. Ką daro Vyriausybė, kad šios pajamos bent jau šią vasarą pradėtų gerokai didėti? Nežinau, kuris ministras kuruoja šį klausimą.

E.GENTVILAS. Taip, čia kai kas pajuokavo, tačiau visai neseniai Turizmo departamentas perduotas į Ūkio ministerijos reguliavimo sritį. Neseniai kaip tik aptarinėjome galimybę dėl turizmo apimčių padidinimo šiais metais. Yra toks strateginis planas šiais metais pasiekti, kad pajamos iš turizmo padidėtų 4% ir kad įvažiuojamasis turizmas padidėtų 2%. Konkrečios priemonės jau yra, kiek pastebėjau, priimtos šios Vyriausybės ir šiais metais, t.y. PVM netaikymas turizmo infrastruktūros objektams, pavyzdžiui, kempingų statybai. Mes žinome tuos kempingus, kurie yra šiandien Lietuvoje. Visų pirma jų yra labai mažai, antras dalykas, jie neatitinka daug pinigų kišenėse turinčių turistų poreikių. Tai šioje srityje yra numatyta. Kita vertus, šiais metais turėtų priartėti prie pabaigos kruizinių laivų terminalo statyba Klaipėdoje. Valstybė šiais metais skyrė apie 8 mln. litų (…) rekonstrukcijai ir iš esmės tai padidintų Lietuvos pajėgumus priimti didesnį užsienio turistų skaičių jūros keliu. Palyginimui galiu pasakyti: Talinas priima apie 5 mln. vandens keliu atplaukiančių turistų, Lietuva priima 76–80 tūkst., tai yra apie 70 kartų mažiau. Galimybės nėra išnaudotos, verta investuoti papildomas lėšas, kas ir yra šiemet numatyta tam, kad padidėtų įplaukos iš turizmo.

PIRMININKAS. Kolegė R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ačiū. Mano klausimas bus socialinės apsaugos ir darbo ministrei poniai V.Blinkevičiūtei. Ponia ministre, gal galėtumėte kiek įmanoma čia per trumpą laiką išsamiau pateikti, kokie jau beveik tris mėnesius galiojančių įstatymų dėl dirbančių pensininkų rezultatai? Kiek sumažėjo “Sodros” deficitas? Kiek pamename, buvo teigta, kad būtent tam reikalingi šie labai skaudūs įstatymų pakeitimai. Kiek sutaupyta pensininkų sąskaita? Buvo kalbėta, kad tai sieks maždaug 70–80 mln. Jau iš dalies galima prognozuoti rezultatus. Kiek jaunų žmonių įsidarbino vietoje išėjusių pensininkų ir ar šis žingsnis apskritai sumažino nedarbą Lietuvoje?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū gerbiamajai R.Juknevičienei už klausimą. Aš pirmiausia noriu pasakyti, kad tas sprendimas dėl dirbančių pensininkų pensijų ribojimo tikrai nebuvo teiktas dėl to, kad būtų sumažintas nedarbas Lietuvoje. Tai tikrai nebuvo pagrindinis tikslas. Dabar, kai mes jau galime vertinti dviejų mėnesių preliminarius kol kas rezultatus (vasario mėnesio dar nėra), o sausio mėnesio rezultatai rodo, kad yra padaryta 9 mln. išlaidų mažiau negu gauta pajamų per sausio mėnesį. Žinoma, tai galima iš dalies susieti ir su tuo pensijų dirbantiems pensininkams mokėjimo apribojimu, šiek tiek, labai nedaug, nes yra tam tikri griežtesni socialinio draudimo pašalpų mokėjimo reikalavimai, kurie, mano manymu ir įsitikinimu, yra teisingesni. Atsižvelgdami į tai, mes galėtume iš dalies prognozuoti, kad per metus, jeigu situacija nepablogėtų, mes dėl to iš tikrųjų pasiektume 70 ar 80 mln. ekonomiją. Be abejo, poveikis gali būti įvairus: kokia bus mūsų ekonomikos situacija, kaip, sakykime, realiai nemažės darbo vietų, nes tam didelės įtakos turės tai, kokie bus atlyginimai, koks bus atlyginimų vidurkis. Norėčiau tikėti, kad mūsų prognozės nebus labai atsilikusios nuo tų, kurios buvo teiktos Seime praeitų metų pabaigoje.

PIRMININKAS. V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas gerbiamajam premjerui. Šių metų sausio 23 d. jūs pavedėte keturioms ministerijoms išnagrinėti grupės Seimo narių iš Kauno… dėl sunkios situacijos Kaune. Po savaitės bus du mėnesiai, o pavedime buvo nurodyta per mėnesį pateikti Vyriausybei ir Seimo nariams motyvuotus pasiūlymus ir t.t. Gal Vyriausybė jau gavo, nes mes kol kas negavome, bent aš negavau, ir kada būtų galima tikėtis rezultatų? Ačiū.

R.PAKSAS. Jeigu būtų taip lengva per mėnesį, per pusantro išspręsti Kauno miesto, kitų miestų ar rajonų problemas, tai, matyt, mums nereikėtų imtis kitokių priemonių. Be abejo, situacija yra analizuojama, vertinama, ieškoma pačių racionaliausių sprendimų, ar tai būtų kalbama apie užimtumo programą, ar regioninės plėtros programą, ar investicijų į žalią lauką programą ir panašiai. Aš įsivaizduoju, kad tai yra sudėtingas, rimtas uždavinys, prie kurio reikėtų dirbti ir Vyriausybei, ir specialistams, ir Seimo nariams, ne tik tiems, kurie yra iš Kauno. Manau, kad mes turime ką dirbti. Pasiteirausiu, kodėl jūs to atsakymo neturite.

E.GENTVILAS. Premjere, jeigu galima, gal galėčiau papildyti.

PIRMININKAS. Prašom.

E.GENTVILAS. Ne dėl pateis atsakymo noriu papildyti. Ūkio viceministrai važiavo į Kauną, kalbėjo. Atsakymas parengtas ar ne, aš negaliu atsakyti, tačiau noriu pasakyti, kad kam kam, bet kauniečiams reikėtų taikyti kitus standartus negu kai kuriems kitiems Lietuvos regionams. Žinant, jog Kaunas turi didžiulį intelektinį potencialą, kartais iš ministerijos žiūrint atrodo keista, kad susirenka Kauno intelektualai, ekonominių sluoksnių atstovai ir dejuoja, jog jiems Vyriausybė nieko neparengė. Aš manau, kad Vyriausybė ar ministerijos galės efektyviai padėti tada, kai patys kauniečiai pasakys kryptis, kuriomis nori judėti Kaunas. Neturėtų būti taip, kad Vyriausybė nurodo, jog Tauragė juda šita kryptimi, o Kaunas šita kryptimi. Praėjo planinės ekonomikos laikai. Kaunas žino, ko reikia. Yra Kauno plėtros formos ir norėtųsi sulaukti daugiau jūsų minčių, nes šiandien, užuot patys pasakę, ko reikia Kaunui, jie sako, kad Vyriausybė Kaunui nepadeda. Aš manau, kad Kaunas – tas regionas, kuris gali suformuluoti savo mintis ir poreikius.

PIRMININKAS. Klausia kolega J.Matulevičius. Prašom.

J.MATULEVIČIUS. Mano klausimas būtų gerbiamajam švietimo ministrui. Daugelį Seimo narių pasiekė neoficiali informacija, kad asmenys, suinteresuoti testerių, kuriais nustatomas narkotinių medžiagų buvimas organizme, pirkimu už valstybės lėšas, Švietimo ministerijoje propaguoja idėją juos naudoti kaip narkomanijos prevencijos priemonę. Norėčiau žinoti, ar tai teisinga informacija ir kokia jūsų bei Švietimo ministerijos vadovybės nuomonė bei pozicija dėl narkotinių medžiagų testerių naudojimo mūsų mokyklose? Ačiū.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Tai iš tiesų labai aktuali problema ir skaudi nelaimė. Yra kompleksiškai galvojama, kaip spręsti šias problemas. Iš tiesų labai svarbu žinoti, kurie vaikai, kurie moksleiviai yra patekę į šią bėdą, ir kaip tai padaryti. Ministerija mano ir laikosi tokios pozicijos, kad tikrai būtų netikslinga pradėti vaikus masiškai, organizuotai testuoti. Yra daugybė pedagoginių priemonių. Pirmiausia klasės auklėtoja turėtų pažinti kiekvieną vaiką, žinoti apie jį. Mes kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir kitomis žinybomis galvojame, kad mokyklose turėtų išlikti ir galbūt savotiškai būti plėtojamas medicinos darbuotojo, kuris atlieka labai svarbias funkcijas, etatas. Jį reikėtų jungti su socialinio pedagogo funkcijomis. Vyriausybė turi parengusi programą. Mes manome, kad nuo rugsėjo 1 d. atsiras 150 tokių darbuotojų. Yra daugybė pedagoginių, kitų priemonių, kurios iš esmės spręstų priežastis, o ne vien tik testavimo problemą. Iš esmės ji gali būti tik šalutinė. O dėl lobizmo man neteko girdėti. Ir pati mūsų pozicija, man atrodo, atmeta tokią galimybę. Ačiū.

V.JANUŠONIS. Gal aš galėčiau?

PIRMININKAS. Kolegė O.Babonienė. Atsiprašau, papildyti norite? Prašom.

V.JANUŠONIS. Keletą žodžių norėčiau papildyti. Šį klausimą neseniai svarstė Narkotikų kontrolės komisija. Mes nusprendėme per dvi savaites tinklalapiuose išplatinti ir dar kartą išanalizuoti nuomonę. Noriu pasakyti, kad steigiamos mokyklos be narkotikų, kurios savo ir tėvų iniciatyva (tokias užuomazgas jau turime) galvoja, jog mokyklose turėtų būti toks testavimas. Tas klausimas šiuo metu dar yra svarstomas ir, matyt, bus priimtas bendras daugelio žinybų, daugelio ministerijų sprendimas, kuriuo bus atsižvelgiama į visuomenės, kartu ir mokinių nuomonę.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė O.Babonienė. Prašom.

O.BABONIENĖ. Ačiū. Mano klausimas švietimo ir mokslo ministrui.

Lietuvos Vyriausybės atstovai Ženevoje pateikė ataskaitą. Komiteto išvadoje parašyta, jog neigiama, kad Lietuvoje mažėja ikimokyklinių įstaigų. Šiuo metu vyksta nemažos diskusijos dėl mokyklų tinklo optimizavimo, kad būtų išsaugotos mokyklos. O ikimokyklinės įstaigos? Ikimokyklinis ugdymas neprivalomas, todėl lengvai mažinamas finansavimas. Kas daroma, kad būtų išsaugotas ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas?

A.MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Ikimokyklinio papildomo ugdymo įstaigų teikiamos paslaugos iš tiesų yra savivaldybių galimybių funkcijos. Savivaldybės atlieka šias funkcijas, derindamos gyventojų poreikius ir savo finansines ūkines galimybes. Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencija yra prižiūrėti šio proceso pedagoginį užtikrinimą. Aišku, Švietimo ir mokslo ministerija, vykdydama valstybės švietimo politiką, yra suinteresuota, kad vaikų aprėpimas nemažėtų. Deja, kaip jūs sakėte, tokie procesai šiemet yra prasidėję dėl to, kad savivaldybių biudžetai yra nepakankami. Mes su nerimu žiūrime į šį procesą, tačiau galime aktyviai kištis tik tiek, kad informuojame apie ikimokyklinio ugdymo svarbą, apie metodinius šio proceso aspektus ir bandome teikti pagalbą, inicijuodami įstatymų bazę, bent jau mokyklinio visuotinio ugdymo teisinę bazę, kad iš tikrųjų būtų įgyvendinamas priešmokyklinis vaikų ugdymas (nuo 5-6 metų). Deja, turiu pasakyti, kad Švietimo ir mokslo ministerijos įstatymais apibrėžta kompetencija neleidžia kištis į savivaldybių kompetencijai priskirtus klausimus ir mes kartais nelabai galime stabdyti tuos procesus.

PIRMININKAS. Kolega A.Medalinskas. Prašom.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas ūkio ministrui E.Gentvilui.

Gerbiamasis ministre, su jumis esame kalbėję tokiu klausimu: ar gali strateginės įmonės, pavyzdžiui, tokios kaip “Lietuvos dujos”, būti privatizuojamos per akcijų biržas. Tačiau spaudoje pasirodo įvairių samprotavimų, kartais netgi jūsų pavardė parašoma. Aš norėčiau, kad jūs pasakytumėte labai aiškiai, ar, jūsų nuomone, tokios įmonės būtų privatizuojamos per akcijų biržą? Ir ar jūs ką nors panašiai sakėte ta linkme?

E.GENTVILAS. Ačiū už sudarytą galimybę patikslinti, jeigu kas nors yra ne taip supratęs arba interpretavęs. Žinoma, teoriškai galima ir visą turimą valstybinių akcijų paketą parduoti, tačiau aš to niekada nesu siūlęs. Aš tiesiog esu sakęs, kad daugiau pabandykime pažaisti su akcijomis per Vertybinių popierių biržą. Ir faktiškai mes kol kas vos ne vienintelį tokį atvejį esame turėję parduodami ,,Telekomo” akcijų likučius per Vertybinių popierių biržą po to, kai jau pardavėme pagrindinį ,,Telekomo” akcijų paketą. Mano mintis yra buvusi tokia, kad gal kartais galėtume pabandyti pradžioje, prieš pagrindinio akcijų paketo pardavimą parduoti, tarkime, 5% akcijų per biržą, preliminariai žinant galimą rinkos kainą. Be jokios abejonės, pirmi 5% visiškai tiksliai neatskleidžia likusių akcijų paketo akcijų vertės. Tačiau tai buvo mano samprotavimas, kad drąsiau bandytume dirbti su Vertybinių popierių birža dėl kelių dalykų: pirmiausia dėl kainos objektyvizavimo, antra, dėl pačios Vertybinių popierių biržos rinkos suaktyvėjimo. Tarkime, latviai, dirbdami su ,,Latvijos dujomis”, pasiekė gerų rezultatų vienu metu išmesdami į rinką dalį “Latvijos dujų” bendrovės akcijų. Taip jie pasiekė 3,5 karto didesnę akcijų vertę, nors ir už nedidelį paketą, tačiau vienos akcijos vertė buvo 3,5 karto didesnė, negu akcijos vertė pardavus pagrindinį paketą pagrindiniam investuotojui. Akcijos vertę turiu omenyje. Todėl aš manyčiau, kad Lietuvoje irgi galėtume drąsiau numatyti įvairius variantus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia B.Vėsaitė, ruošiasi V.Matuzas.

B.VĖSAITĖ. Aš norėjau…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Prie šoninio mikrofono. A.Medalinskas. Prie šoninio. Kolega A.Medalinskas norėtų…

A.MEDALINSKAS. Atsiprašau, mane domina būtent tas labai konkretus aspektas, t.y. strateginė įmonė ,,Lietuvos dujos” ir panašūs objektai. Ar galima pardavinėti per akcijų biržas nežinant, kokiam savininkui tos akcijos vėliau pakliūna? Kalbėjote apie minimalią sumą. Esmė labai aiški – koks kapitalas ateis į mūsų strateginius objektus. Čia yra esminis klausimas.

E.Gentvilas. Žinoma, Vertybinių popierių birža, akcijų birža neduoda atsakymo, kas ateis, tačiau aš dar kartą sakau – niekada nebuvau už tai, kad pagrindinis akcijų paketas būtų parduodamas per Vertybinių popierių biržą. Arba bandymas pradžioje, arba bandymas pabaigoje. Jeigu taip bijome kokio nors neaiškaus investuotojo, tai, žinoma, jis gali atsirasti ir visas akcijas pardavus vienam kokiam nors strateginiam investuotojui, kuris paskui anksčiau ar vėliau išlaikys galimybę parduoti kompanijoms, kurių mes bijome. Akcijų biržą turime naudoti kitiems tikslams.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dar kartą B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Aš pirmiausia norėčiau sureaguoti į tokį ironišką ministro E.Gentvilo atsakymą kauniečiams. Gerbiamasis ministre, mes iš tikrųjų neprašome iš jūsų suformuoti strateginių plėtros krypčių Kaunui, bet aš dabar matau, kad Kaunui lieka dar mažiau šansų gauti tą finansavimą, kuris jam priklauso. Ir pagal gyventojų skaičių savivaldybėje mes dabar esame priešpaskutinėje vietoje, ir tiems strateginiams tikslams, kuriuos mes esame suformulavę ir kurie teisėtai priklauso kaip visiems kitiems Lietuvos Respublikos gyventojams…

Bet mano klausimas yra kultūros ministrui. Gerbiamasis ministre, į mane kreipėsi verslininkai, kurie retransliuoja radijo ir televizijos laidas savo kavinėse, baruose, restoranuose. Jie, mano ir jų nuomone, yra dvigubai apmokestinami. Radijas ir televizija “Latgai” jau savaime moka tam tikrą mokestį ir verslininkas, transliuodamas šias laidas, sumoka antrą kartą. Jūsų pavaduotojas atsiuntė man laišką, kad ši veikla yra daroma teisėtai, ir pridėjo Jungtinių Tautų Autorių teisių gynimo konvencijos dokumentą, kuris buvo, beje, ne valstybine kalba, turbūt tikintis, kad aš nesugebėsiu jo perskaityti, bet aš sugebėjau. Tas dokumentas manęs visiškai neįtikino, kad “Latga” elgiasi teisėtai. Norėčiau jūsų komentaro.

G.KĖVIŠAS. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų negalėčiau niekaip pakomentuoti. Aš įsigilinsiu, nes klausimas buvo iš tikrųjų sudėtingas – ir raštai parašyti, ir dar kalba ne ta. Aš pasidomėsiu ir jums atsakysiu.

E.GENTVILAS. Gal galiu ponios B.Vėsaitės atsiprašyti, jeigu jūs manote, kad aš čia apie ironiją kalbu, arba ironiškai – jokiu būdu ne. Jokios ironijos neturiu. Atvirkščiai, padrąsinu kauniečius. O kalbu tai, ką kalbu, skaitydamas tai, kas parašyta ,,Kauno dienoje”, bent poroje numerių apie tai, kad štai Vyriausybė nepadeda ir t.t.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tikiuosi, vieni kitus supratome. Dabar klausia kolega V.Matuzas.

V.MATUZAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Aš norėčiau kalbėti panašiu klausimu, kokį buvo pateikusi gerbiamoji Seimo narė D.Mikutienė. Iš tikro skausmingai vyksta mokyklų tinklo pertvarka. Praėjusį penktadienį teko dalyvauti tokiuose piketuose ir Panevėžyje. Yra akcentuojama, kad per skubiai yra uždaromos pradinės klasės. 13 d. rytą BNS (gal ir kitos agentūros) išplatino ministerijos pranešimą, kad ministerija nepritaria skubiai mokyklų tinklo pertvarkai. Vėliau tą pačią dieną gavome pranešimą, kad ministerijos atstovai teigia savo pranešimą spaudai išplatinę per klaidą. Tai kokia tikroji ministerijos pozicija? Aš dar sykį norėčiau išgirsti, pone ministre.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Išties čia įvyko toks galbūt ir skubotas dalykas, kadangi mes kaip tik pirmadienį gavome kelių savivaldybių prašymus reorganizuoti kai kurias mokyklas, ir jau buvo susikaupę ir anksčiau tokių. Komisija dirba kiekvieną dieną, žiūrime, analizuojame. Tai labai sudėtingas ir daug pastangų reikalaujantis darbas. Ministrų kabinete sutarėme, kad parengsime pranešimą spaudai. Deja, ta diena, antradienis, buvo, žinau, labai sudėtinga, ir mūsų darbuotojai, kurie turėjo tai padaryti, nespėjo suderinti nei su manim, nei su pavaduotojais. Šiaip, jeigu palygintume tų pranešimų turinį, jis iš esmės yra tas pats. Mes tik nutarėme pataisyti tiek, kad padrąsintume tas savivaldybes, kurios iš tikrųjų daro tai gerai (akcentus sudėlioti), ir atkreipti savivaldybių, tėvų, mokyklų bendruomenių dėmesį į tas klaidas, kurias daro neleistinai reorganizuodamos tinklą. Tik tiek ir skiriasi tie du pranešimai, esmė lieka ta pati. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega J.Budrevičius. Prašom.

J.BUDREVIČIUS. Aš norėjau kreiptis į susisiekimo ministrą, bet jo nėra. Gal galėtų atsakyti finansų ministras ar premjeras. Vyriausybė praėjusiais metais priėmė nutarimą ir nustatė tvarką, kaip išperkami telekomunikacijų tinklai, įrengti vartotojų lėšomis. Ten nustatyta, kad po sutarties pasirašymo ne vėliau kaip per mėnesį lėšos pervedamos vartotojams. Jau praėjo 3 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo, o pinigų nėra. Ar gali tikėtis vartotojai? Nes ,,Telekomas” parduotas, pinigai gauti, kodėl jie nepervedami?

PIRMININKAS. Prašom.

R.PAKSAS. Aš tikrai pasidomėsiu šiuo klausimu. Aš atsimenu šią problemą, atsimenu, kiek Lietuvoje yra žmonių, pakliuvusių į tokią situaciją, ir kokia buvo skirta pinigų suma. Aš pasidomėsiu, kodėl tai nevyksta.

PIRMININKAS. Klausia kolega V.Žalnerauskas.

V.ŽALNERAUSKAS. Ačiū, pone pirmininke. Mano klausimas būtų gerbiamajam premjerui. Aš jau taip gyvenime esu patyręs, kad jei kokioje nors sąskaitoje atsiranda pinigų, tai būtinai kokioje nors sąskaitoje jie dingsta. Klausimą suformuluočiau taip. Kai Vyriausybė padengs bankrutavusių įmonių skolas žemdirbiams, kieno sąskaita tai bus padaryta? Ačiū.

R.PAKSAS. Ačiū už klausimą. Mes turime dvejopą problemą.

Viena iš problemos dalių yra bankrutuojančių įmonių darbuotojai ir jiems nesumokėtas atlyginimas, kuris siekia per 150 mln. Lt. Tai viena. Antra, žemdirbiai yra pateikę savo produkciją, pateikę savo produkciją uždarosioms akcinėms bendrovėms arba įmonėms, kuriose valstybė turi dalį kapitalo, kartais tikrai nemažą. Šios įmonės bankrutavo ar yra bankrutuojančios, ši suma sudaro per 70 mln. Lt. Visiškai neseniai mes kalbėjome apie Garantinį fondą, kuris pradėjo funkcionuoti. Garantinis fondas lyg ir spręstų problemas dėl perspektyvos tų įmonių, kurios, neduok, Dieve, perspektyvoje bankrutuos, kad būtų galima atsiskaityti su tų įmonių darbuotojais. Dabar mes, kaip valstybė, kaip Vyriausybė, turėtume išspręsti problemą su tomis įmonėmis, su tais žemdirbiais arba su darbuotojais tų įmonių, kurios bankrutavo arba bankrutuoja, metus, dvejus ar net trejus negauna atlyginimo, kai kuriose Lietuvos vietose yra visiškai netoli socialinio sprogimo. Vyriausybė viename iš strateginių komitetų svarstė klausimą, kur būtų galima rasti lėšų toms problemoms spręsti. Mes kartu su ir finansų ministru, kartu ir su ūkio ministru žiūrime į privatizavimo programą, žiūrime į kitus lėšų šaltinius, kad būtų galima išspręsti problemą su žmonėmis, o paskui, paleidus bankroto procedūrą, šiuos pinigus susigrąžinti.

PIRMININKAS. Ir paskutinioji klausia I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Aš norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ministro. Paskutiniu metu ir spaudoje akivaizdžiai matyti, kad gydymo įstaigų finansinė padėtis iš tiesų yra nepavydėtina. Tačiau mes girdime oficialią versiją iš politikų, kad yra puikiai surenkamas biudžetas. Tuomet kyla klausimas, kodėl šiandien sveikatos priežiūros įstaigų tokia beviltiška situacija, nes jau ne tiktai planinių, bet ir skubių ligonių guldyti į stacionarą neįmanoma, nes yra atjungiamas vanduo, nes atjungiama elektra, nes nėra kuo susimokėti. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti, o kokia gi vis dėlto yra reali situacija? Ar iš tiesų šiandien gydymo įstaigos yra finansuojamos dar tiktai už praeitus metus, o už šiuos metus yra negavusios pinigų? Kodėl ne visos gydymo įstaigos, jeigu ir yra bloga finansinė situacija, finansuojamos netolygiai: vienos finansuojamos 70%, kitos – 50%, o kitos – tik 30%? Ačiū.

V.JANUŠONIS. Ačiū už klausimą gerbiamajai I.Degutienei. Aš norėčiau pasakyti, kad ši padėtis, apie kurią jūs kalbate, atsirado ne šiais metais ir ne praeitų metų rudenį. Ji atsirado prieš kelerius metų, kai didėjo įsiskolinimai, ir jinai tęsiasi iki šiol. Kartu norėčiau priminti, kad praeitų metų pabaigoje buvo pirmi metai, kai buvo truputį geriau, t.y. buvo visiškai atsiskaityta iš “Sodros” finansuojamų mokesčių ir atsiskaityta iš valstybės biudžeto. O šiandien padėtis nėra tokia bloga, nes, kaip žinoma, finansavimas ne pablogėjo, o netgi 10 mln. truputį pagerėjo valstybės… Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Jau atsiskaitoma už šiuos metus, tačiau atsiskaitoma remiantis įstatymais, t.y. tas mėnuo, kuris yra atsilikęs, ir truputį daugiau, tai ir yra taip, kaip numatyta Sveikatos draudimo įstatyme. O dėl padėties mes ėmėmės priemonių. Yra numatyta galbūt ir paskolų paimti, kad sveikatos priežiūros įstaigų padėtis pagerėtų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis premjere, gerbiamieji ministrai ir mielieji kolegos. Vyriausybės valanda baigta. Dėl tolesnio darbo. Dabar 10 min. pertrauka, t.y. toliau darbą tęsime 17.15 val. ir grįšime prie ankstesnių klausimų. Kolega G.Steponavičius sako, kad bus tęsiamas Bankroto įstatymo svarstymas.

Pertrauka

Įmonių bankroto įstatymo projektas Nr.IXP-330(4*) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamieji kolegos, būtų siūlymas tęsti vakarinį plenarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, kaip pranešė Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas, mes tęstume Bankroto įstatymo svarstymą. Primenu, kad esame pritarę visiems įstatymo straipsniams, išskyrus 34 ir 35 straipsnius. Būtų siūlymas tęsti. Bet prieš tai, gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau patogiai įsitaisyti, kad posėdžio pradžioje būtų galima atlikti registraciją. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Dėl vedimo tvarkos – kolega P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, nepriklausančių frakcijoms Seimo narių grupės vardu paprašyčiau padaryti Įmonių bankroto įstatymo svarstymo pertrauką iki kito posėdžio. Aš manau, tai būtų labai naudinga, nes faktiškai šį įstatymo projektą, šias nuostatas žemdirbių suvažiavime siūlė Seimo Pirmininkas bei Vyriausybės pirmininkas. Aš manau, būtų gerai, kad jie dalyvautų salėje ir pasakytų savo poziciją. Būtų daug aiškiau. Premjeras.

PIRMININKAS. Premjeras yra salėje. Tas visada yra malonu. Dėl vedimo tvarkos – kolega A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėjau jūsų paklausti ir gauti truputį informacijos, kas šiandien dar bus svarstoma, nes iš esmės mūsų darbotvarkė visai sujaukta. Gal jūs galite paskelbti, ar mes svarstysime visus klausimus, kurie yra darbotvarkėje, ar svarstysime akcizus. Norėčiau sužinoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti, kad pagal numatytą darbotvarkę mums liko svarstyti Bankroto įstatymą, jeigu nebus apsispręsta padaryti pertrauką, kaip siūlo mišri grupė, naudodamasi frakcijos suteiktomis teisėmis. Jeigu nebus apsispręsta kitaip, bus svarstomas Akcizų įstatymas, jo pataisos, taip pat trys klausimai: 2-3, 2-4a ir 2-4b, bei Seimo narių pareiškimai. Kolega A.Sysas. Prašau.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, aš dėl Bankroto įstatymo. Vyriausybės valandos metu kolega V.Andriukaitis klausė premjero dėl šitų straipsnių. Premjeras pasakė, kad Vyriausybė pateiks naują šių straipsnių redakciją. Tai galbūt būtų logiška daryti pertrauką?

PIRMININKAS. Ar galėtų būti patikslinta informacija? (Balsai salėje) Kas galėtų patikslinti informaciją? Tuoj pat. Prašau. Ministras Pirmininkas R.Paksas.

R.PAKSAS. Manau, kad buvau klaidingai suprastas. Mano atsakymu nebuvo patenkintas kolega V.Andriukaitis ir aš jam pateiksiu atsakymą kitą savaitę. Bet tai visiškai nesietina su įstatymo projektu, kuris dabar yra Seime. Mes esame pateikę savo versiją ir jos norėtume laikytis.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Andriukaitis. Prašau.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl vedimo tvarkos. Aš tikrai manau, kad mes visi, esantys salėje, vienodai girdėjome premjero atsakymą. Tai dabar aš negaliu suprasti. Gerbiamasis premjere, jūsų kalba žemdirbių suvažiavime, jūsų pozicija yra ką tik Vyriausybės valandoje išsakyta.

Aš siūlyčiau vis dėlto pagalvoti, gal derėtų padaryti pertrauką, išsiaiškinti, kad antradienį vieningiau balsuotume. Nes visko gali būti, kad rezultatai vėl gali būti prasti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, tai, ką pasakė premjeras, yra pakankamai aišku. Būtų siūlymas tikrai apsispręsti ir priimant šį įstatymą judėti į priekį. Bet, be jokios abejonės, mums reikia, remiantis Mišrios grupės siūlymu, apsispręsti dėl to, ar būtų daroma pertrauka. Kad dėl to būtų apsispręsta, Statutas numato balsavimą. Kad tai būtų padaryta, reikia ne mažiau kaip trečdalio visų Seimo narių pritarimo. Gerbiamieji kolegos, aš prašau registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija. (Balsas salėje) Po registracijos jums bus suteiktas žodis. Užsiregistravo 100 Seimo narių. Prašom dėl vedimo tvarkos.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau, posėdžio pirmininke, kad jūs prieš balsuojant dėl pertraukos informuotumėt Seimą, kiek buvo daryta pertraukų priėmimo metu ir kiek galima daryti pertraukų priėmimo metu.

PIRMININKAS. Tai yra antroji pertrauka. Taip, dvi pertraukos yra galimos.

A.KUBILIUS. Aš tada siūlau, kad Seimo valdyba už pusvalandžio sušauktų neeilinį posėdį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš prašau jūsų apsispręsti dėl Seimo nario P.Gražulio siūlymo, kuris buvo teiktas Mišrios Seimo narių grupės vardu dėl pertraukos paskelbimo iki artimiausio posėdžio. Gerbiamieji kolegos, formuluoju klausimą balsavimui. Balsavimas už reiškia pritarimą tam, kad būtų padaryta pertrauka iki artimiausio Seimo plenarinio posėdžio. Balsavimas prieš reiškia nepritarimą, tokiu atveju svarstymas ir likusių Bankroto įstatymo straipsnių priėmimas būtų tęsiamas. Gerbiamieji kolegos, aš prašau balsuoti. Dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, klausimas bus svarstomas šiandieną, pertraukai nepritarta. (Balsas salėje) Tai 141 padalytas… (Balsas salėje) Turiu pripažinti, kad išties nuo dalyvaujančių. Pertrauka daroma iki kito posėdžio. Šio Bankroto įstatymo projektas būtų svarstomas antradienį rytiniame posėdyje.

Akcizų įstatymo 5¹ ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 5² straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-214(4*) (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – 2-1. Akcizų įstatymo 5¹ ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Aš kviečiu į tribūną pranešėją, kad esant reikalui būtų atsakyta į klausimus. Seimo narys G.Šivickas – pagrindinio komiteto pranešėjas. Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos prašau kolegą A.Sysą.

A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu mes prašome šio įstatymo svarstymo pertraukos iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti Seimo statuto 109 straipsnį, kuris aiškiai nurodo, kad kairiosios opozicijos obstrukcinės galimybės yra ribotos. Svarstant kiekvieną klausimą galima prašyti tik dviejų pertraukų. Akcizų įstatymą svarstant, įskaitant ir svarstymo, ir priėmimo procedūras, buvo daryta tikrai daugiau nei dvi pertraukos. Tas pat ir dėl Bankroto įstatymo. Svarstant Bankroto įstatymą buvo daryta pertrauka, priėmimo metu buvo daryta pertrauka. Aš siūlau, posėdžio pirmininke, laikytis Seimo statuto ir neleisti kairiajai opozicijai bandyti Seimą nustumti į bankrotą. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau priminti ir ponui A.Kubiliui, ir visiems, kad šį kartą yra pateiktas ketvirtasis projektas. Tie, kurie buvo rytiniame posėdyje, puikiai žinojo, kad prieš tai buvo svarstomas trečiasis projektas ir ketvirtajam projektui neužteko net tam tikro laiko tarpo, kad būtų įteisintos užregistruotos pataisos. Taigi šiuo atveju, svarstant šį projektą, buvo padaryta pirmoji pertrauka Biudžeto ir finansų komiteto siūlymu, dabar siūloma daryti antrąją pertrauką frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi Bankroto įstatymas nepriimtas, aš manau, apie Seimo bankroto procedūras anksti kalbėti. Siūlyčiau tikrai šių terminų čia nevartoti ir labai prašyčiau būti dėmesingiems. Klausčiau, ar būtų prieštaraujančių, kad būtų padaryta pertrauka iki kito posėdžio? Prieštaraujančių nėra. Daroma pertrauka, svarstant Akcizų pakeitimų įstatymo projektą, iki posėdžio.

Kelių fondo įstatymo 2 straipsnio ir 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-398 (pateikimas)

Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo – Kelių fondo įstatymo 2 straipsnio ir 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-398. Klausimą pateikti kviečiu į tribūną finansų ministrą J.Lionginą.

J.LIONGINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Kelių fondo įstatymo 2 straipsnio ir 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad atskaitymai į Kelių fondą būtų neskaičiuojami nuo grąžintų beviltiškomis pripažintų skolų sumos. Tokia nuostata leistų išvengti dvigubo tų pačių pajamų apmokestinimo atskaitymais į Kelių fondą. Taip pat siūloma pripažinti netekusiu galios 2 straipsnio 3 dalies 5 punktą, faktiškai mes čia darome techninę pataisą, t.y. iš atleidžiamų nuo atskaitymų mokėjimo į Kelių fondą sąrašo išbraukiamos ūkinės bendrijos ir juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, įsigijusios patentus. Noriu paminėti, kad nuo praeitų metų balandžio 1 dienos tokie patentai neišduodami. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, kiek aš žinau, kas yra beviltiškos, yra apibrėžtos įstatymo. Kiek, jūsų skaičiavimais, sakykim, priėmus šią pataisą planuotų pinigų nepateks į Kelių fondą?

J.LIONGINAS. Tai būtų gal keliasdešimt tūkstančių, nes šiuo atveju įmonės du kartus moka nuo tų pačių sumų. Manau, kad du kartus mokėti nuo tos pačios sumos nėra juridinio pagrindo.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, man rodos, kad jūs beveik atsakėte į mano klausimą. Aš norėjau pasitikslinti, kiek manote, kad gali būti tokių įmonių, kurioms bus taikomas šis įstatymas? Kaip galėtume kompensuoti Kelių fondui, jeigu taip bus prarastos Kelių fondo lėšos, nes, man rodos, kelių renovacija Lietuvoje yra vienas iš prioritetinių ir šios Vyriausybės tikslų?

J.LIONGINAS. Aš manau, kad apie kompensavimą negali būti net kalbama, kadangi nuo tos pačios sumos reikia mokėti dar kartą. Aš noriu, kad visi gerai suprastumėte, kad kai įmonės tvarko apskaitą kaupiamuoju metodu, t.y. išrašo sąskaitą, automatiškai laikoma, kad tai yra įmonės įplaukos, ir nuo tos sumos sumoka mokesčius. Tačiau pagal sąskaitą įmonė pinigų negauna ir praėjus trejiems metams pripažįsta, kad tai yra beviltiška skola, ir nurašo į sąnaudas. Tačiau būna atvejų, kai kreipiasi daug įmonių ir, pavyzdžiui, pripažįsta, kad yra beviltiška skola, prasidėjo bankroto procedūra, įmonė atsigavo ir pagal senas sąskaitas apmokėjo. Ir kai tos sumos patenka į įmonės sąskaitą, dar kartą nuo tos pačios sumos, kuri buvo sumokėta, vėl reikia mokėti į Kelių fondą. Todėl čia pataisome, kad būtų logiška.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų klausti kolega Z.Balčytis.

Z.BALČYTIS. Ačiū. Iš esmės aš jau gavau atsakymą, bet norėčiau dar vieną klausimą paklausti. Jūs paminėjote, kad tai yra pradelstas kreditorinis įsiskolinimas, nuo kurio du kartus yra atskaičiuojami mokesčiai. Tačiau ar tas beviltiškų skolų apibrėžimas vis dėlto nėra tai, kad, sakysime, Mokesčių inspekcijai yra duota galimybė priimti sprendimus dėl beviltiškų įsiskolinimų ir nuo tų sumų neturėtų būti skaičiuojamas kelių mokesčių nustatytas dydis?

J.LIONGINAS. Manau, kad tai aiškiau bus apibrėžta naujame Mokesčių administravimo įstatyme.

Z.BALČYTIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Daugiau klausiančių nėra. Pateikimo stadijoje yra užduodami tik klausimai. Gerbiamieji kolegos, nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, todėl klausiu, ar galėtume pritarti Vyriausybės teikiamam projektui po pateikimo bendru sutarimu? Kitaip teigiančių negirdžiu ir nematau. Pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Svarstymas – balandžio pradžioje. Ar tiktų tokia data? Prieštaravimų negirdžiu. Dėl komiteto ir svarstymo datos apsispręsta.

Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-464. Labdaros ir paramos fondų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-465 (pateikimas)

Kviečiu finansų ministrą pateikti kitą klausimą, projektai Nr.IXP-464 ir Nr.IXP-465. Tai yra kartu einantys įstatymai ir, jeigu neprieštarausite, išklausykime abiejų pateikimą iš karto. Prašom, ministre.

J.LIONGINAS. Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, pernai vasario 15 d. buvo priimtas Labdaros ir paramos fondo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo Vyriausybė buvo įpareigota iki spalio 1 d. parengti ir pateikti Seimui svarstyti įstatymo projektą, kuris reglamentuotų užsienio labdaros visuomeninių organizacijų steigimą, jų veiklą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą. Teikiamo įstatymo projekto tikslas yra tas, kad siūloma išbraukti to straipsnio nuostatą dėl naujo įstatymo projekto rengimo, atsižvelgiant į tai, kad rengti naują teisės aktą, reglamentuojantį šių organizacijų steigimą, veiklą ir likvidavimą, netikslinga. Šios organizacijos turėtų įregistruoti įstatus Visuomeninių organizacijų įstatymo nustatyta tvarka.

Kartu su šiuo projektu yra teikiamas ir atitinkamas 1 straipsnio 3 dalies pakeitimas. Tai susiję su trimis organizacijomis, kurios veikia Lietuvoje: Lietuvos samariečių bendrija, Dievo meilės misionierių labdaros organizacijos namas Vilniuje ir Maltos ordino pagalbos tarnyba. Siūloma 1 straipsnio 3 dalį pakoreguoti, kad šios organizacijos veikia pagal savo įstatus, įregistruotus Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo nustatyta tvarka. Kodėl taip padaryta? Iš esmės buvo toks susirašinėjimas, nes šios trys organizacijos yra tarptautinių organizacijų narės ir iš esmės pagal tą priimtą nuostatą negalėtų registruotis. Tačiau Teisingumo ministerijos yra išaiškinta, kad jos gali veikti, dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, ir tai galima atlikti remiantis Visuomeninių organizacijų įstatymo nuostatomis. Manyčiau, kad tai yra du techniniai klausimai, ir prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Pirmasis – A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis ministre, Labdaros įstatymas, galiojantis iki šiol, labai blogai nuteikdavo verslininkus, nes jiems neapsimokėdavo teikti labdarą, reikėdavo atlikti labai daug visokių ceremonijų, buvo daug biurokratizmo ir pagaliau nemalonumų. Prašom pasakyti, ar bus kada nors Labdaros įstatymas, jeigu bus, tai kada, pagal kurį verslininkams apsimokės teikti labdarą ir jie nesuks galvos, kaip padaryti, kad teikiant tą labdarą neprisikabintų kokia nors kontrolė?

J.LIONGINAS. Ačiū, labai geras klausimas. Manau, kad Labdaros ir paramos įstatymas iš esmės jau atgyveno savo laiko dvasią, kai jis buvo priimtas, nors buvo padaryti kosmetiniai pataisymai, tačiau turėtų būti rengiamas naujas. Žinoma, šį pusmetį Finansų ministerijos planuose nėra, kadangi gana intensyvus mokesčių sistemos koncepcijos pertvarkymo ir atitinkamų mokesčių įstatymų pakeitimo grafikas. Aš manau, kad vis dėlto reikės Vyriausybės strateginiame komitete apsispręsti, kad būtų tokio įstatymo pataisos, ką jūs ir minėjote, kad labdarą, paramą teikiančios įmonės turėtų ne tik nuostolius, bet ir, sakyčiau, gal ne moralinę, bet kokią nors paskatą. Iš esmės dabar įmonės gali iš savo paskirstomojo pelno… Todėl manau, kad šiandieną pribrendo reikalas pakeisti šį įstatymą. O tai, ką aš dabar teikiu, daugiau yra techniški klausimai. (Balsai salėje) Aš sakau, šio pusmečio ministerijos planuose kol kas nėra, tačiau, manyčiau, jeigu ir Seimas tokią iniciatyvą parodytų, tai mes galėtume sėstis ir…

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų klausti kolega A.Vazbys.

A.VAZBYS. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi jūsų teikiama pataisa yra susijusi su religinio pobūdžio organizacijų veiklos reglamentavimu labdaros ir paramos srityje, tai norėčiau paklausti, ar nebūtų teisinga kartu su šia pataisa teikti ir kitą pataisą, numatančią, jog religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, gautą paramą naudoja remdamiesi ne šiuo įstatymu, bet pagal savo kanonų statutus ir kitas normas? Užduodu šį klausimą todėl, kad yra jūsų vasario 28 d. įsakymas, numatantis šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, ir ši nuostata čia jau yra. Ar nemanytumėte, kad būtų tikslinga ją įtvirtinti įstatymu?

J.LIONGINAS. Būtų galima nagrinėtai, nes tas mano įsakymas, kurį jūs minėjote, daugiau reglamentuoja labdaros ir paramos apskaitą. O tai, ką jūs sakote, galima panagrinėti, bet kol kas nesu įsigilinęs.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau klausti dėl Labdaros ir paramos fondo įstatymo, būtent dėl šių trijų organizacijų. Dėl jo praeitame Seime vyko gana arši kova. Ar ne paprasčiau buvo paprasčiausiai išbraukti tą 3 dalį, nes kitose dalyse yra aiškiai pasakyta, kaip visuomeninės organizacijos turi registruotis ir dirbti. Šis 3 straipsnis atsirado kaip kompromisas, kad mes įrašėme tas tris tarptautines organizacijas ir įpareigojome jas padaryti tam tikrus žingsnius. Jos iki šiol nepadarė. Dabar jūs atsisakote pateikti naują įstatymą ir siūlote joms registruotis pagal tą patį įstatymą, ką turi daryti ir kitos visuomeninės organizacijos. Mano klausimas: ar nebūtų paprasčiau išbraukti 3 punktą?

J.LIONGINAS. Buvo svarstoma. Matote, jeigu pažiūrėsime 2 punktą, tai pagal Labdaros ir paramos įstatymą mūsų labdaros ir paramos organizacijos, aš taip pavadinčiau, negali būti kitų tokių analogiško profilio organizacijų asocijuotos narės. Todėl tos, kurios veikia, be šitų mano minėtų trijų, jos yra atskiri vienetai. Taip, gali registruotis pagal visuomeninių organizacijų statusą, pasirinkti viešąją įstaigą ir panašiai. O šitos, kaip minėjau (ir pernai Seime virė tos diskusijos), atsisakė nutraukti narystę tarptautinėse organizacijose, todėl Seime, kiek aš informuotas, buvo ieškomas toks kompromisas. O dabar, aš sakau, kompromisas surastas, ir jos jau yra pagal šį jau mano minėtą Visuomeninių organizacijų įstatymą įregistruotos. Kaip sakoma, tai juridinės technikos dalykai, kad mes įvelkam į įstatymo raidę.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat jūsų norėtų klausti kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs bandėte iš dalies atsakyti į klausimą, bet klausimas lieka atviras. O kaip kitoms tarptautinėms, jeigu atsirastų tokių organizacijų, kurios čia įsteigia savo filialus, kaip buvo su Maltos ordinu, samariečiais ir kitais? Tai jos tada vėl turi registruotis pagal visuomenių organizacijų, kaip aš suprantu? Dabar faktiškai jos, tos kitos tarptautinės, būtų sulygintos ir su tom trim, kurioms padaryta išimtis.

J.LIONGINAS. Ačiū, labai geras klausimas. Faktiškai ne. Kaip sakėte, tame įstatyme tik šioms trim taikomos… netaikomos įstatymo nuostatos, kurios reglamentuoja. Jeigu Lietuvoje atsirastų kitų, kurios steigtų savo filialus, reikėtų vėl grįžti prie šio įstatymo.

J.OLEKAS. Ir pildyti?

J.LIONGINAS. Taip. Ir pildyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar, kolege Burbiene, norėtumėte klausti? Atsiprašau, išsitrynė. Maniau, gal netyčia atsisakote. Taigi prašau.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis ministre, aš tiesiog norėčiau paklausti, kaip jums atrodo, kada atsiras ta trečia, ketvirta, penkta, šešta tokia organizacija, juk tarptautinės tikrai yra ne trys. Čia yra daromos išimtys organizacijoms. Kai joms yra daromos išimtys, vadinasi, nėra tam tikros apskaitos, nėra atskaitomybės, nėra atsakomybės, nėra kitų dalykų. Be šios išimties, daroma kita išimtis, sakysim, atskira eilutė biudžete, kaip buvo padaryta 2000 m. biudžete samariečiams, ir t.t. Ar tikrai nebūtų protingiau ieškoti kitokio sprendimo ir neišskirti trijų, paskui keturių, penkių ir t.t. organizacijų?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Kiek aš esu informuotas ir kiek domėjosi Religinių reikalų taryba, kol kas tokios tarptautinės organizacijos nenumato artimiausiu metu steigti savo atstovybes ar ką Lietuvoje. Tokia yra informacija. Dabar dėl… Taip, išimtys… Aš, pavyzdžiui, visada pasisakau prieš išimtis, nei tai, manau, netoleruotina. Tačiau noriu pabrėžti, jog (ir kolega A.Kašėta, atrodo, klausė) dar yra mano vasario 26 d. įsakymas, kuris paskelbtas ,,Valstybės žiniose”, kad visos tokios labdaros ir paramos organizacijos, šiuo atveju ir šitos, Valstybinei mokesčių inspekcijai privalo teikti nustatytos formos ataskaitas apie gautą paramą ir labdarą, kadangi iš tikrųjų reikia pripažinti, jog šiandien tikslia informacija Mokesčių inspekcija nedisponuoja. O tai labai svarbu norint patikrinti, kiek vis dėlto tos labdaros įvežama į Lietuvą, kiek paramos gaunama, ar iš tikrųjų tie mastai, kurie įvežami, naudojami tiems tikslams, kurie numatyti šių įstaigų veiklos nuostatuose ir panašiai, ar tai nėra vienas iš būdų slėpti mokesčius. Mes tai žinome iš gretimos valstybės patirties.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau, ministre, pageidaujančių jūsų klausti nebuvo. Todėl aš klausčiau, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pageidaujančių nėra. Ar būtų prieštaraujančių, kolegos, kad mes galėtume apsispręsti dėl abiejų teikiamų įstatymų, dėl pirmojo ir dėl lydinčio, dėl pritarimo jiems po pateikimo? Ar galim kartu? (Balsai salėje) Gerai. Kitaip teigiančių negirdžiu, todėl norėčiau klausti, gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galėtume pritarti įstatymų projektams Nr.IXP-464 bei Nr.IXP-465 po pateikimo? Prieštaravimų negirdžiu. Įstatymams pritarta po pateikimo.

Dėl komitetų. Abiem atvejais būtų siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis komitetas. Svarstymo data – balandžio pirmoji pusė. Ar priimtina tokia svarstymo procedūra? Dėl papildomų komitetų nebūtų pageidavimų? Jei ne, pritarta. Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis, svarstymo data – pirmoji šių metų balandžio pusė.

Ką gi, lieka du klausimai – Seimo narių pareiškimai bei kitos savaitės Seimo darbų programos, darbotvarkės tvirtinimas.

Taigi Seimo narių pareiškimai. Aš norėčiau visų pirma perskaityti Tarpparlamentinės ryšių su Turkija grupės informaciją, kad šiandien įvyko posėdis, kurio metu buvo išrinktas pirmininkas (juo tapo Seimo narys K.Bobelis) bei du pirmininko pavaduotojai (jais tapo D. Kutraitė-Giedraitienė bei K.Skamarakas). Tokia štai informacija. Pasirašo pirmininkas. Taip pat pareiškimą norėtų perskaityti Seimo narys G.J.Mincevičius. Prašau jus į tribūną.

Seimo nario pareiškimas

G.J.MINCEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mano pareiškimas dėl su manimi susijusios Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvados, kuri yra pagrįsta tikrovės neatitinkančiais faktais.

Taigi šiuo pareiškiu, kad š.m. vasario 19 d. aš dalyvavau Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomas Vyriausybės pasiūlymas perduoti apskrities mokyklas savivaldybių žiniai, ir pats girdėjau komiteto narę D.Teišerskytę pasisakant už apskrities mokyklų palikimą apskričių žiniai.

Antra. Mano kalboje Lietuvos-Lenkijos parlamentinės asamblėjos sesijos metu nebuvo man inkriminuojamų posakių, kad neva Lietuvoje yra engiami lenkų tautybės vaikai. Taigi su manimi susijusiose Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadoje man yra primetami kaltinimai, pagrįsti išgalvotais, iškreiptais, tikrovės neatitinkančiais faktais, kas neturi nieko bendra su etikos samprata. Todėl aš atmetu man iškeltus nepagrįstus kaltinimus ir reiškiu nepasitikėjimą Seimo Etikos ir procedūrų komisijos dabartine sudėtimi. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš norėčiau pirmininkavimą perduoti Seimo pirmininko pavaduotojui A.Skardžiui.

Savaitės (nuo 2001 03 19): 2001 m. kovo 20 d. (antradienio), 22 d. (ketvirtadienio) ir 23 d. (penktadienio) darbotvarkių projektai

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Kviečiu Seimo Pirmininko pavaduotoją pristatyti kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkę.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, turite išdalintą, nenorėčiau kartoti, tik pasakyčiau tiek, kad kitą savaitę yra numatytos, kaip žinote, trys dienos, skirtos plenariniams posėdžiams. Antradienį, ketvirtadienį tradiciškai rytinis bei vakarinis, o penktadienį ilgesnis rytinis posėdis, susijęs su JAV Atstovų Rūmų pirmininko pono D.Hasterto vizitu. Tai dar anksčiau buvo derinta su frakcijomis, nustebimo dėl to tikrai neturėtų būti.

Apie antradienio darbotvarkę. Ta, kuri jums išdalinta, turi būti papildyta dviem klausimais, kurių buvo padaryta svarstymo pertrauka. Pirmasis yra Įmonių bankroto įstatymo priėmimo tęsinys bei Akcizų vynui ir alui įstatymo priėmimo tęsinys. Mano siūlymas, žvelgiant į rytinį posėdį, būtų įtraukti šiuos klausimus prieš Įmonių restruktūrizavimo įstatymą. Tada darbotvarkės klausimai pasislinktų ir 1-3, 1-4 klausimai būtų perkelti į vakarinį antradienio posėdį. Manau, kad tokiu būdu mes labiau išbalansuotume antradienio abiejų posėdžių darbotvarkę. Jeigu tokia preliminari darbotvarkė būtų priimtina, manau, būtų galima judėti į priekį.

Ketvirtadienį yra numatytas daugelio svarbių įstatymų priėmimas, taip pat ir pagal eilę opozicinei Socialdemokratinės koalicijos frakcijai priklausanti vakarinio posėdžio darbotvarkė. Penktadienio darbotvarkėje daugiausia yra klausimai, kurių yra pateikimo stadija. Juos teikia komitetai arba Vyriausybė. Posėdis būtų baigtas mano minėta JAV Atstovų Rūmų vadovo kalba Seime.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų klausti trys Seimo nariai. Seimo narys J.Olekas. Prašau.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti ir paprašyti dėl ketvirtadienio darbotvarkės, kurios pirmoje dienos pusėje yra teikiami darbo sutarties liberalizavimo įstatymai. Pagal mūsų susitarimą su Seimo Pirmininku ir Darbdavių konfederacijos atstovais mes sakėme, kad sudarome bendrą darbo grupę tarp darbdavių ir profsąjungiečių, ir tikrai surasime abiem pusėms priimtiną variantą, kurios įstatymo nuostatos turėtų būti priimtos, o kurias galima būtų atidėti. Ir antras sutarimas buvo, kurį patvirtino darbo ir socialinių reikalų ministrė bei šiandien Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas ponas A.Melianas, kad šiuos įstatymo pakeitimus būtų geriausia svarstyti kartu su Darbo kodeksu, nes Darbo kodeksas galbūt apims daugelį tų nuostatų. Todėl pabandyti ketvirtadienį, sakykim, juos priimti, o po to svarstyti Darbo kodeksą, aš manau, kad tai apsunkintų mūsų susitarimą svarstant ir Darbo kodeksą, ir kitus įstatymus. Aš prašyčiau jūsų, kad šie įstatymų projektai nebūtų įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę. Galbūt mes galėtume ketvirtadienio darbotvarkę papildyti tais įstatymų projektais, kurie yra antradienį nukelti į popietę ar į vakarą.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Aš manau, kad ne mano valia išbraukti. Tai yra mūsų apsisprendimas, bet aš tikrai nenorėčiau, kad tie klausimai būtų išbraukti iš darbotvarkės. Jie yra priėmimo stadijoje. Yra buvę pakankamai daug diskusijų, šiandien diskutavo, mano žiniomis, Trišalė taryba… nediskutavo, bet iki to laiko ji turėtų susirinkti. Taip pat aš manyčiau, pripažindamas, kad iš esmės yra nesutarimų gal tik dėl vieno ar dviejų punktų, kad didesnė dalis šitų dalykų galėtų keliauti į priekį juos priėmus. Iki kito ketvirtadienio mes galėtume sėsti ir galbūt pasižiūrėti ir dar įregistruoti priėmimo stadijoje vieną ar kitą pataisą.

Taip pat aš norėčiau pastebėti, kad Darbo kodekso pateikimas nereiškia, kad jis bus priimtas per mėnesį ar porą savaičių. Išties tai yra pakankamai ilgas procesas ir galbūt tiktai rudens sesijos vidury mes tą kodeksą, nors jis bus šioje sesijoje pateiktas, galų gale priimsim. Todėl aš manyčiau, būtų priimtina judėti tokiu keliu, dar randant kompromisų dėl šių įstatymų, įtraukiant tiek profsąjungas, tiek ir darbdavius dėl tų labiausiai konfliktiškų vieno ar dviejų punktų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Pirmiausia aš patikslinsiu pranešėją. Aš esu Trišalės tarybos narys ir dalyvavau šiandien posėdyje. Šie klausimai nebuvo įtraukti ir nebuvo svarstyti. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, dėl tų klausimų yra sutariama tik dėl vieno ar dviejų punktų. Dėl visų kitų nesutariama. Todėl neturėkime iliuzijų, kad be diskusijų, be apskrito stalo, sakykim, tas sutarimas atsirastų. Šiandien ir Trišalėje taryboje buvo diskutuota ir kalbėta, kad geriau sieti tai su Darbo kodeksu.

Aš norėčiau patikslinti kolegą J.Oleką, kad būtent mūsų, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, pasiūlė pavasario darbų sesijoje (ir tai buvo akcentuota) šitą klausimą svarstyti ne kovo, o birželio mėnesį, kai bus svarstomas Darbo kodeksas. Aišku, Seimo reikalas apsispręsti.

Mano klausimas būtų toks. Jūsų kadencijos metu, atrodo, jau trečias penktadienis yra darbo. Ar tai jau tampa tradicija ir reikėtų keisti Statutą, ar mes negalime kitaip suplanuoti aukštų pareigūnų priėmimo, nes, man atrodo, Seimo vadovybei bus gėda, kai šioje salėje sėdės 15 arba 20 žmonių? Tikrai esant tokiai darbotvarkei, jūs su pyragu nepriviliosit čia Seimo narių. Čia mano toks pastebėjimas. Todėl aš noriu paklausti, ar mes ir toliau planuosime penktadieniais darbą?

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Visų pirma norėčiau pastebėti, kad kolegos jūsų frakcijos vadovai patikino, kad dalyvavimas bus pakankamai didelis, todėl mes apsisprendėme, kad penktadienį turėtų būti … priminčiau vieną iš paskutinių Seimo valdybos posėdžių… išties aš norėčiau pasakyti, kad tradicija tai neturėtų tapti, bet taip jau sutapo, kad pirmą kartą toks aukštas JAV pareigūnas vieši Lietuvoje, ir, na, tai yra tam tikras gestas šio svečio atžvilgiu. Kalbant apie darbo santykių įstatymus, ačiū už jūsų priminimą, aš turėjau šiek tiek kitą informaciją ir aš bet kokiu atveju manau, kad dar galima sėsti ir šnekėtis. Taip pat galėčiau paminėti, kad Seimo Pirmininkas yra informuotas ir jis pritaria tam, kad šis įstatymų paketas būtų svarstomas ketvirtadienį.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Dėkui, pirmininke. Iš tikrųjų malonu girdėti, kad čia iš esmės, kiek supratau, Socialdemokratų frakcija nutarė surengti penktadienį posėdį. Aš vis dėlto manau kitaip. Mano klausimas toks: ar parlamento vadovybė nežino, kad penktadienis yra susitikimų su rinkėjais diena, tuo labiau, jeigu Seimo nariai iš anksto yra susiplanavę, tarkim, kiekvieną ketvirtą mėnesio penktadienį susitikti su rinkėjais ir kiekvienas rinkėjas tai žino, tai kaip dabar daryti? Kita vertus, derybos arba tarimasis su tokiais garbingais svečiais kaip JAV parlamento vadovo atvykimas ir kalba Seimo posėdyje… manau, to nederėtų daryti tokią dieną, nors suprantu, kad galbūt ne nuo mūsų priklauso, bet norėčiau išgirsti kitą. Kiek dar šįmet bus penktadieniais posėdžių?

G.STEPONAVIČIUS. Visų pirma aš norėčiau jums atsakyti, kad Seimo vadovybė žino, kad penktadieniais vyksta susitikimai su rinkėjais. Aš būčiau už tai, kad būtų mažiau plenarinių posėdžių, ir net galbūt bus diena dar ir šios kadencijos Seime, kai mes posėdžiausime tiktai vieną dieną per savaitę. Manau, kad tai pasiektinas dalykas. O dėl penktadienių negalėčiau dabar jūsų patikinti, bet Seimo nariai buvo informuoti dar prieš geras dvi su puse savaitės, bent jau frakcijų vadovai tai turėjo padaryti, ir mes buvome patikinti, kad kolega Č.Juršėnas ir kolega V.Andriukaitis tai padarys. Aš apgailestauju, kad jūs galbūt nedalyvavote arba ta informacija jūsų nepasiekė.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę? Ar būtų prieštaraujančių? Seimo narys J.Olekas. Jūs prieš?

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš iš tikrųjų norėčiau nepritarti ir kviesti jus taip pat nepritarti kitos savaitės darbotvarkei, jeigu mes norime pasiekti kokių nors sutarimų ir bendrų rezultatų. Darbo sutarties liberalizavimo klausimų įtraukimas į darbotvarkę ketvirtadienio ryte iš tikrųjų verčia mus nesutikti su visos savaitės darbotvarke. Mes, atrodo, aiškiai susitarėme ir labai gaila, kad šiandien nėra Vyriausybės atstovų ir ponios V.Blinkevičiūtės, kuri patvirtino svarstant Seime, kad darbo liberalizavimo klausimus iš tikrųjų būtų geriausia priimti kartu su naujuoju Darbo kodeksu. Mes, profsąjungų atstovai, pasiūlėme savo žmones į susitarimą su darbdaviais ir Vyriausybės atstovais. Tokį pasiūlymą turi ir Seimo Pirmininkas, kad būtų susitarta šiuos darbo sutarties liberalizavimo klausimus aptarti bendrame susitikime su darbdaviais ir Vyriausybės atstovais. Lygiai tokį pat sprendimą šiandien pateikė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas ponas A.Melianas. Taigi nežinau, kas čia yra iniciatoriai, kad pirma reikia įbrukti darbo sutarties liberalizavimo klausimus, o po to svarstyti Darbo kodeksą. Aš prašau frakcijos vardu išbraukti šiuos įstatymo projektus iš kitos savaitės darbotvarkės, ir tik taip mes galėtume sutarti ir patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę. Antraip mes tiesiog einame kaktomuša, užuot ėję sutarimo keliu.

PIRMININKAS. Kitą nuomonę turi Seimo narė D.Mikutienė. Prašau, kolege.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau dirbti konstruktyviau.

Kai ateina laikas balsuoti, tada mes pradedame galvoti, ką reikia daryti ir kaip suderinti. Yra pakankamai tam laiko ir prašau į tai atsižvelgti.

PIRMININKAS. Kolega A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Turint omenyje, kad gerbiamasis J.Olekas buvo paminėjęs mano pavardę, aš noriu jam atsakyti, kad tai nėra mano nuomonė. Aš paprasčiausiai pateikiau komiteto sprendimą. Prašyčiau neklaidinti Seimo narių. Antras dalykas, aš ponui J.Olekui noriu priminti, kad kai vyko neeilinė sesija ir buvo svarstomas klausimas apie Darbo santykių įstatymo įtraukimą, pats ponas J.Olekas bendrame įvairių frakcijų susitikime su profsąjungų ir darbdavių organizacijomis prašė, kad jis būtų nukeltas svarstyti eilinėje sesijoje. Pone Olekai, laikykitės žodžio, būkite garbingas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Siūlyčiau diskusijų toliau neplėtoti. Prašom registruotis. Užsiregistravo 37 Seimo nariai. Kviečiu balsavimu išreikšti savo apsisprendimą dėl kitos savaitės darbotvarkės, pateiktos Seimo Pirmininko pavaduotojo G.Steponavičiaus. Kas už tai, kad būtų pritarta kitos savaitės darbotvarkei, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Už balsavo 23 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė 2 Seimo nariai. Darbotvarkei pritarta. Tad, kolegos, ačiū. Gero savaitgalio. Šios dienos posėdis baigtas.