Ketvirtasis (55) posėdis
2001 m. kovo 15 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A.SKARDŽIUS ir G.STEPONAVIČIUS

2001 m. kovo 15 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėčiau paskelbti kovo 15 dienos rytinio plenarinio posėdžio pradžią. Gerbiamieji kolegos, belaukiant garbingų svečių, siūlyčiau pradėti mūsų posėdį. Gerbiamieji kolegos, apie šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkę, kurią jūs turite. Jai yra Seniūnų sueigoje pritarta, ji buvo patikslinta. Aš matau, kolega Č.Juršėnas norėtų kalbėti. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, sveikinu su posėdžio pradžia. Klausimas yra toks. Mes Seniūnų sueigoje lyg ir buvome sutarę, kad komisijos priims savo sprendimus pagal Seniūnų sueigos rekomendacijas, o Seimas, kai tik bus komisijų sprendimai, priims sprendimus dėl komisijų vadovybių. Jeigu vakar įvyko kai kurių komisijų posėdžiai, tai gal šiandien būtų galima papildomai įtraukti į rezervą atitinkamus klausimus?

PIRMININKAS. Turiu Seimo Posėdžių sekretoriato informaciją, kad iš tiesų dar nėra parengti dokumentai. Jeigu būtų priimtina, gerbiamieji kolegos, mes gana platų spektrą klausimų dėl komisijų formavimo galėtume išspręsti antradienio plenariniame posėdyje. Gerai?

Č.JURŠĖNAS. Gerai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galėtume pritarti… Taip. Kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš kelintą kartą stebiuosi, kad parengiamos gana trumpos darbotvarkės, net paskutiniuoju momentu iš ten kas nors išbraukiama. Kodėl nepaisoma Statuto reikalavimų ir neįrašomi opozicijos atstovų registruoti projektai? Mes galėtume dirbti kiek ilgiau ir judėti į priekį, svarstydami tuos projektus. Tai bendra pastaba. Aš nesakau, kad būtinai šia darbotvarke tai išspręstume, bet būtų gerai, kad ateityje pasižiūrėtumėte.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju už šią pastabą. Manau, kai tik bus patvirtinta darbų programa, mes, formuodami darbotvarkes, judėsime pagal tokį principą. Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Norėčiau pasiteirauti dėl rezervinio 1b. Mes patvirtinome visus žurnalistų etikos inspektoriaus dokumentus, žmogui reikia dirbti. Šis įstatymas reglamentuoja kaip tik darbo apmokėjimą. Jeigu mes nesvarstome šio įstatymo, tai pareigybę turime, bet žmogui už darbą negalime mokėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Galiu tik tiek pasakyti, kad teikėjai, kurie inicijavo, kad klausimas judėtų į priekį, siūlo šiandien jo nesvarstyti. Manau, artimiausiu metu jis judės į priekį. Ar neprieštarautumėte, gerbiamieji kolegos, nesant daugiau norinčių klausti, kad mes bendru sutarimu patvirtintume tokią abiejų plenarinių posėdžių darbotvarkę? Prieštaraujančių nėra. Dėkoju. Bendru sutarimu darbotvarkei yra pritarta. Gerbiamieji kolegos, kviečiu atlikti tai, kas paprastai yra daroma posėdžių pradžioje, prašau Seimo narius užsiregistruoti.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, siūlau pradėti darbotvarkės 1-2 klausimo svarstymą. Kai tik atvyks Latvijos Respublikos Prezidentė ir jos vadovaujama delegacija, mes nutrauksime klausimo svarstymą.

Seimo nutarimo “Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos” projektas Nr.IXP-469(2) (svarstymas)

Taigi, gerbiamieji kolegos, Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos svarstymas, svarstymo stadija. Jau po pateikimo yra gauti daugelio komitetų pasiūlymai. Iš eilės prašau komiteto vadovus į tribūną pateikti išvadas. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A.Melianą pateikti…

Gerbiamieji kolegos, siūlau padaryti pertrauką – atvyko svečiai.

A.KREGŽDĖ (l.e.p. kancleris). Jos Ekscelencija Latvijos Respublikos Prezidentė.

Latvijos Respublikos Prezidentės Vairos Vykės-Freibergos kalba

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Gerbiamieji Seimo nariai, su valstybiniu vizitu Lietuvoje vieši Latvijos Respublikos Prezidentė ponia Vaira Vykė-Freiberga ir delegacija.

Mums didžiulė garbė šiandien juos pasveikinti savo Seime. Jūsų Ekscelencija, maloniai kviečiu jus į tribūną. (Plojimai)

V.VYKĖ-FREIBERGA. Gerbiamieji Lietuvos parlamentarai, jūsų ekscelencijos, ponios ir ponai! (Plojimai) Aš jaučiu didžiulę garbę ir labai džiaugiuosi, kreipdamasi į Lietuvos Respublikos Seimą. Šis kreipimasis liudija itin artimus ir draugiškus ryšius, esančius tarp dviejų kaimyninių valstybių ir tautų, kurias vienija bendra kilmė, bendras likimas ir bendri ateities tikslai. (Plojimai)

Man itin didelė garbė kreiptis į jus šioje salėje, toje pačioje salėje, kurioje prieš 11 metų, 1990 m. kovo 11 d., drąsių Seimo deputatų grupė žengė drąsų ir ryžtingą žingsnį, paskelbdama Lietuvos nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Prieš dešimt metų koloso, kuriuo buvo sovietų imperija, nuvertimas po dešimtmečių tironijos ir karinės galybės atrodė kone stebuklas. Bet tai įvyko, ir trys Baltijos valstybės atliko labai svarbų vaidmenį šiame istorinių įvykių posūkyje. Pagrindinė priežastis, leidusi, kad tai atsitiktų, buvo ta, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės suformavo vieningą frontą, kurį į priekį stūmė bendras laisvės troškimas, vienodas įsitikinimas savo siekių teisingumu ir bendra savo ateities vizija.

Šiandien pagrindiniai principai, kuriais mes vadovaujamės, lieka nepakitę. Mes norime, kad ir Lietuva, ir Latvija vėl įsijungtų į klestinčią, stabilią ir saugią Europos tautų bendriją. Mes puoselėjame tokias pat vertybes ir principus kaip ir mūsų Vakarų kaimynai, būtent: tvirtą pasiryžimą užtikrinti mūsų politinių sistemų demokratiją, teisės viešpatavimą ir pagarbą žmogaus teisėms.

Šiuo metu abi mūsų tautos vis dar susiduria su daugeliu praktinių išbandymų, kurių pats akivaizdžiausias yra sukurti konkurencingas ir klestinčias ekonomikas, sumažinti nedarbo lygį ir stabiliai kelti mūsų žmonių gyvenimo lygį. O šiame naujame globalizacijos amžiuje papildomus išbandymus patiria daugelis Europos valstybių, ne tik Latvija ir Lietuva. Tarp jų ryškiausia yra aplinkos apsauga, ligos – ir gyvulių, ir žmonių, organizuotas nusikalstamumas ir terorizmas. Tai problemos, kurioms nėra sienų, todėl jas reikia spręsti glaudžiai bendradarbiaujant tarp valstybių.

XX amžiuje gimė nepriklausoma Lietuva ir Latvija. Bet tuo pat metu tai buvo karų, niokojimo ir priespaudos amžius. Eidami į XXI amžių, esame tvirtai pasiryžę šį šimtmetį padaryti geresnį negu prieš tai buvęs. Mes norėtume gyventi saugiai, žinodami, kad savo darbo vaisius ragausime patys, o ne kažkas juos iš mūsų atims. Mes norėtume statyti, kurti ir plėtotis tvirtai žinodami, kad ten, ką mes patys pastatėme, mes patys ir gyvensime, o ne kas nors kitas. Mes norėtume patys pasirinkti, patys gyventi su savo klaidomis ir turėti savo pačių svajones.

Dabar, kai mes vėl esame savo likimo šeimininkai, galime nustatyti konkrečius tikslus, kurie sudarys mums geriausias garantijas saugumui klestėti, potencialui augti ateityje. Ir Latvija, ir Lietuva šiuo metu turi tokius pačius tikslus ir prioritetus, tai yra tapti Europos Sąjungos narėmis ir tapti NATO narėmis. Jokiu būdu mūsų siekis tapti šių supranacionalinių institucijų narėmis nereiškia, kad mes atsisakome mūsų siekių tapti nepriklausomomis valstybėmis ir siekių turėti atskirą nacionalinį identitetą. Nei Europos Sąjunga, nei NATO niekada nepakenkė savo valstybių narių tautiniam identitetui. Priešingai, jos turi įsišaknijusią tradiciją leisti kiekvienai valstybei išsaugoti savo tautinį pobūdį, identitetą ir kultūrą. Tapdamos visateisėmis ir lygiavertėmis šių institucijų narėmis, mes užsitikrinsime vietą prie stalo, kai bus priimami svarbūs kolektyviniai sprendimai. Mes norime užsitikrinti, kad galėsime tapti aktyviais partneriais priimant sprendimus, o ne išlikti pasyviais sprendimų, priimtų kitų žmonių, gavėjais. Rytdienos Europa yra formuojama šiandien. Mes norime tapti šio formavimo proceso dalimi.

Turint tokią praeitį kaip mūsų, ar galima nors kiek stebėtis, kad saugumas šiandien yra vienas iš mums labiausiai rūpimų klausimų, ir čia nėra nieko originalaus. Kiekviena suvereni valstybė mąsto ir turėtų rimtai mąstyti apie savo saugumą. Trijų Baltijos valstybių atveju jų įstojimas į NATO pagaliau sukurs teisingą ir ilgalaikę tvarką vieningoje ir laisvoje Europoje. Galiausiai tai nustums į praeitį paskutinius Antrojo pasaulinio karo padarinius.

Mūsų valstybės nori tapti NATO narėmis dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių dabartinės valstybės nori išlikti NATO narėmis. NATO toms valstybėms buvo naudinga, ji joms buvo tokia naudinga, kad dabar vis daugiau ir daugiau valstybių viena po kitos stoja į Aljansą. Mes norime patekti į kitą etapą ir norime būti pasirengę, kai jis ateis.

Mes neprašome jokių malonių, mes neieškome nemokamų malonumų, mes rimtai esame pasiryžę atlikti savo vaidmenį užtikrinant taiką ir stabilumą Baltijos jūros rytinėse pakrantėse. Mes rimtai laikomės savo pasiryžimo nepažeisti laisvės ir demokratijos principų, kuriuos NATO yra pasižadėjęs ginti.

NATO narystės veiksmų planas yra ir buvo gyvybiškai svarbi priemonė, kuria remdamiesi mes žengiame į priekį. Palaipsniui mes darome pažangą, metai po metų mes tobulėjame. Mūsų pastangos yra suplanuotos, o planai įvertinti. Mes nuolat sulaukiame vertinimų, paskatinimų, bendradarbiavimo ir paramos iš daugelio draugų ir sąjungininkų.

Vienas pagrindinių mūsų stojimo į NATO aspektų yra transatlantinis ryšys, mūsų ypatinga partnerystė su JAV, svarbiu draugu ir sąjungininku. Šiame kontekste ypač naudinga prisiminti Baltijos valstybių ir JAV partnerystės chartiją, kuri mums labai pravertė, ir mes, žinoma, norėtume, kad ji būtų ir toliau įgyvendinama.

NATO paskelbė atvirų durų politiką. Kai tos durys bus atvertos per 2002 m. NATO viršūnių susitikimą, mes norime būti pasirengę įžengti per tas duris. Kai ateis laikas priimti sprendimus dėl plėtros, tuos sprendimus turės priimti NATO valstybės narės ir tik NATO valstybės narės. Jokia valstybė, kuri nepriklauso Aljansui, neturėtų turėti galimybės nuspręsti, ką galima, o ko negalima priimti. Abu šie principai buvo keletą kartų neseniai patvirtinti oficialių kalbų metu ir mes tikime, kad jie tikrai bus įgyvendinti, kai reikės juos taikyti praktiškai.

Per laiką, likusį iki Prahos viršūnių susitikimo, ir NATO valstybės narės, ir valstybės kandidatės turi dar kartą akcentuoti, kad ši organizacija nėra puolimo, tai – gynybos organizacija. Dabartinės sudėties NATO be Baltijos valstybių nekelia grėsmės Rusijai. Mažos Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybės tiek kartu, tiek pavieniui nei dabar, nei ateityje nekels grėsmės tokiai didžiulei branduolinei galybei kaip Rusija. Todėl visai akivaizdu, kad nei logiškai, nei aritmetiškai yra neįmanoma iš trijų NATO narėmis tampančių Baltijos valstybių sudaryti kokią nors grėsmę Rusijai. Pati mintis skamba absurdiškai.

Ponios ir ponai, be svarbių poslinkių, kuriuos padarėme gerindami savo gynybos pajėgas, mes nemažos pažangos pasiekėme ir rengdamiesi deryboms su Europos Sąjunga. Nors ir Lietuva, ir Latvija derybas dėl narystės Europos Sąjungoje pradėjo tik šiek tiek daugiau kaip prieš metus, mes didžiuliais šuoliais vejamės tas valstybes kandidates, kurios pradėjo derybas dvejais metais anksčiau.

Šiais istoriniais metais, kai yra perbraižomas Europos žemėlapis ir iš naujo įvertinamos Europos Sąjungos struktūros, mes judame pagal greitąjį scenarijų ir imamės milžiniškų pastangų, kad užsitikrintume savo patekimą į pirmąją plėtros bangą. Aišku, mes turime dar daug kur pasivyti, juk ir Vakarų Europos valstybėms prireikė 50 metų, kad jos pasiektų dabartinį išsivystymo lygį.

Nepaisant to, Latvija yra pasiryžusi baigti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje iki kitų metų pabaigos. Aš tikrai nuoširdžiai tikiuosi, kad ir Latvija, ir Lietuva taps visateisėmis Europos Sąjungos narėmis 2004 metais. Jei tik priimdama naująsias nares Europos Sąjunga ir toliau vertins kiekvieną valstybę pagal kiekvienos jos nuopelnus, tai mūsų šalys turės realią galimybę patekti tarp artimiausiu metu į Europos Sąjungą įstosiančių valstybių.

Europos integracija, kaip valstybės nacionalinis tikslas, buvo veiksminga priemonė vykdyti plataus masto reformas ir sparčiau plėtoti Latvijos ir Lietuvos ekonomines sistemas. Mūsų derybos dėl narystės Europos Sąjungoje suteikė mums papildomą stimulą pagreitinti vidinius pokyčius ir reformas. Europos integracijos procesas padėjo mums nustatyti silpnąsias vietas ir tikslingiau suformuluoti politikos prioritetus.

Dvišaliu pagrindu Latvija ir Lietuva gali padėti viena kitai intensyviau konsultuodamosi abiem šalims rūpimais klausimais, susijusiais su derybomis dėl narystės Europos Sąjungoje. Man malonu, kad dabar jau yra sukurta tvirta teisinė bazė, palengvinanti verslininkų veiklą, taip pat pradėti intensyvūs kultūriniai ir švietimo mainai tarp mūsų valstybių. Žemiausiu lygmeniu plečiasi ryšiai tarp savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų.

Tačiau mes vis dėlto dar turime padaryti daug namų darbų, gerindami mūsų dvišalius santykius. Tai visiškai natūralu. Mes turime dirbti šioje srityje tol, kol bus pasiekti abi puses tenkinantys sprendimai. Mūsų jūros sienos sutarties ratifikavimas Latvijos Seime buvo atidėtas susirūpinus galimybėmis naudotis tradiciniais žvejybos plotais. Tai yra vienas iš klausimų, kuris šiuo metu yra aktualiausias.

Paskutinis naftos išsiliejimas Baltijos jūroje netoli Būtingės parodė, kad mūsų valstybės vis dar turi siekti koordinuotų veiksmų aplinkos užteršimo atvejais. Baltijos jūra yra maža, tai yra uždaras vandens baseinas, todėl ji yra itin pažeidžiama ir trapi. Naftos nutekėjimai, užteršimas nafta, kuris pakenkia bendriems mūsų vandens keliams, o jie iš esmės yra kraujas, kuris palaiko mūsų gyvybę, tas jų užteršimas yra labai pavojingas ir jis neapsiriboja vienos valstybės nacionalinėmis sienomis. Tarša ardo žuvų neršyklas, naikina paukščius ir gyvūniją, be to, užteršia baltą mūsų paplūdimių smėlį. Tai taip pat sukelia grėsmę žmonių sveikatai, jau nekalbant apie tai, kad tarša gali paralyžiuoti mūsų žvejybą ir turizmą. Tai yra rimta problema, kurią reikia spręsti. Aš esu įsitikinusi, kad Latvija ir Lietuva turi būtino ryžto ir politinės valios, kad galėtų išspręsti šį ir kitus aktualiausius klausimus. Praeities įvykiai rodo, kad mes sugebėjome pademonstruoti, jog galime sėkmingai suderinti mūsų skirtumus prie derybų stalo.

Ponios ir ponai, toliau stiprindami santykius su mūsų kaimynais ir sąjungininkais Vakaruose bei Šiaurėje, mes taip pat esame pasirengę plačiau bendradarbiauti su kaimynais Rytuose, įskaitant, žinoma, ir Rusiją. Kaip ir kitos postkomunistinės valstybės Rytų ir Vidurio Europoje, Rusija bando pertvarkyti savo ekonomiką ir įgyvendinti demokratines valdymo formas. Ji taip pat yra pasižadėjusi laikytis tarptautinių žmogaus teisių standartų, tvarkydama savo reikalus. Nors šiuo metu Rusija patiria tam tikrų sunkumų šiose srityse, aš esu įsitikinusi, kad ji sėkmingai su jais susidoros.

Mūsų, kaip būsimų Europos Sąjungos ir NATO narių, santykiai su Rusija, neišvengiamai rutuliuosis tarptautiniame kontekste. Aš esu tvirtai įsitikinusi, kad tai sukurs naują pagrindą geresniems santykiams tarp mūsų valstybių, ir jie, žinoma, bus abiem šalims naudingi, jeigu bus įgyvendinami pragmatiškai ir protingai.

Būdami Europos valstybių šeimos dalimi, mes, latviai ir lietuviai, išsaugosime savo tapatumą, savo kalbą, savo kultūrą ir savo sielą. Mūsų Baltijos tautų, išgyvenusių Baltijos tautų, likimai buvo susieti per amžius. Kaip kaimynai, kaip draugai, kaip sąjungininkai, mes kuriame savo bendrą ateitį kartu. Tikiuosi, kad jūs man atleisite, jeigu skaitydama grąžius Lietuvos himno palinkėjimus aš pagalvosiu ir apie Latviją.

Tegul saulė Lietuvos

Tamsumus prašalina.

Ir šviesa, ir tiesa

Mūs žingsnius telydi. (Plojimai)

PIRMININKAS. Nuoširdus ačiū Jos Ekscelencijai Latvijos Respublikos Prezidentei.

Seimo nutarimo “Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos” projektas Nr.IXP-469(2) (svarstymo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, siūlau grįžti prie klausimo, kurio svarstymo pertrauką padarėme dėl Latvijos Respublikos Prezidentės kalbos, pasakytos mūsų plenariniame posėdyje. Dar kartą kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką pateikti išvadas dėl Seimo darbų programos. Prašom, kolega.

A.MELIANAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, labai malonu, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas pirmasis pateiks savo nuomonę apie Seimo pavasario sesijos darbų programą. Jums, manau, yra išdalytas išrašas iš komiteto posėdžio protokolo. Mūsų sprendimas yra toks: iš esmės pritarti Seimo nutarimo “Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos” projektui Nr.IXP-469. Siūlomų įstatymų projektus Nr.IXP-80 ir Nr.IXP-83 svarstyti kartu su Vyriausybės pateiktu Darbo kodekso projektu 2001 m. birželio mėnesį.

Noriu atkreipti dėmesį, kad dėl to siūlymo 5 balsavo už, 2 – prieš, susilaikė 1. Galutinis balsavimas dėl pritarimo sesijos darbų programai – pritarti bendru sutarimu. Toks yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu pateikti išvadas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką K.Rimšelį.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė šią programą ir bendru sutarimu, nė vienam nekalbėjus prieš, pritarė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašyčiau Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką pateikti išvadą.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas vakar posėdyje apsvarstė Seimo pavasario sesijos darbų programą. Bendru sutarimu jai buvo pritarta. Ačiū.

PIRMININKAS. Kas galėtų pateikti Sveikatos reikalų komiteto išvadas? Kviečiu kolegą J.Oleką į tribūną. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi nėra mūsų komiteto pirmininko, tai aš esu paprašytas pateikti Sveikatos reikalų komiteto išvadą.

Sveikatos reikalų komitetas svarstė pateiktą pavasario sesijos darbų programą. Iš esmės jai pritarė, atkreipdamas dėmesį, kad nemaža dalis sveikatos apsaugos srityje teikiamų arba siūlomų svarstyti projektų dar nėra užregistruoti Seime. Mes norėtume paprašyti Vyriausybę, nes daugelio teikėja yra Vyriausybė, kad tie projektai būtų pateikti laiku. Čia yra sudarytas ir pakoreguotas labai aiškus grafikas, kada jie turėtų būti, nes nepriėmus minėtų įstatymų teisinė bazė būtų nevisiškai suformuota.

Taip pat galbūt galima pareikšti apgailestavimą, kad čia teikiamų įstatymų sąraše beveik niekur nėra išskirti prioritetai, kurie yra labai reikalingi įvertinant integracijos į Europos Sąjungą kontekstą. Taip pat svarstėme komitete ir iš esmės yra pritarta dar vienam užregistruotam projektui, kuris mano yra pateiktas, kad reikėtų apsvarstyti šioje sesijoje platesnes savivaldybių galimybes sveikatos organizavimo srityje.

Dabar leiskite perskaityti tą, ką mes esame nutarę: “Komiteto posėdyje nuspręsta bendru sutarimu pritarti nutarimo “Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos” projektui ir pasiūlyta įtraukti į programą sveikatos apsaugos dalį – Valstybės biudžeto ir Valstybės socialinio draudimo fondo 1998–1999 metų įsiskolinimo Privalomojo sveikatos draudimo fondui… vidaus skola įstatymo projektą. Šio numatomo įstatymo teikėjas būtų Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstymo data – balandžio mėnuo”. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką kolegą A.Sadecką pateikti komiteto išvadas.

A.SADECKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas dar vasario mėnesį svarstė šią programos dalį. Buvo bendru sutarimu pritarta numatytiems siūlymams ir priemonėms. Bet programoje vėlgi, nepaisant to, yra šiek tiek nesusipratimų. Matyt, kai kurie punktai vargu ar tiktų nacionalinio saugumo ir krašto apsaugos sričiai. Tai 240 – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas. Mes pranešėme Sekretoriatui, kad jį reikėtų išbraukti ir turbūt perkelti į kitą skyrių, bet jis nebuvo perkeltas. Matyt, įvyko klaida.

Dar viena, ką galima pasakyti, kad yra numatyta nemažai įstatymų projektų, kurie dar kol kas nėra užregistruoti, bet bus. Iš jų vienas siejasi su Lietuvos bendradarbiavimo sutarties pasirašymu su Europolu, reikės ir kitų trijų įstatymų tam tikrų pakeitimų. Šioje programoje tie klausimai neatsispindėjo, bet tai bus. Be abejo, bus tokie siūlymai teikiami. Tai tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl jūsų pastabų, tai iš tiesų logine prasme Gyvenamosios vietos įstatymo svarstymas turėtų būti prie viešojo administravimo dalies, bet tai yra daugiau redakcinis dalykas. Mes tai padarysime.

Biudžeto ir finansų komiteto išvadą norėtų pateikti Seimo narys G.Šivickas. Prašom, kolega.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Visi komiteto siūlyti įstatymų projektai, susiję su Europos Sąjungos integracija, mokesčių įstatymais, taip pat tęstinomis reformomis, yra įtraukti į darbų programą. Todėl komitetas pritaria darbų programai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar kitų komitetų vadovai arba įgalioti atstovai norėtų pateikti išvadas, nes daugiau raštu teiktų siūlymų negauta, raštu išvados nebuvo pateiktos? Galima manyti, kad kitų komitetų pritarimas teikiamai sesijos darbų programai taip pat yra.

Aš, naudodamas Statuto suteikta teise formuojant sesijos darbų programą, gerbiamieji kolegos, norėčiau jus trumpai informuoti apie tai, kaip buvo parengtas šis antrasis darbų programos variantas. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tiesų dalis Seimo narių įregistruotų pavienių pasiūlymų šioje programoje nėra atspindėti. Jie nėra atspindėti, nes pataisos ar naujo įstatymo projekto įregistravimas nereiškia, kad jis automatiškai yra įtraukiamas į darbų programą. Tiesiog Seimo nario tokiu atveju, kai jis yra pasakęs, kad yra kreipęsis į Seimo Sekretoriatą, kad būtų įtrauktas jo klausimas, užregistruota pataisa ar įstatymas buvo įtraukti į šį projektą. Nepaisant to, jei šioje svarstymo stadijoje dar ne visi spėjo tai padaryti, tai šiandien nėra numatytas priėmimas. Tikiuosi, kad bus bendras supratimas, kad durys nėra užtrenktos.

Taip pat norėčiau paminėti, kad iš esmės abi opozicinės frakcijos yra pateikusios savo siūlymus ir visi siūlymai yra integruoti į sesijos darbų programą. Ir kitų Seimo frakcijų teikiami pasiūlymai jų prašymu yra siūlomi įtraukti, jeigu Seimas tam pritars. Tai tokie yra trumpi komentarai ir informacija apie šią sesijos darbų programą.

Aš norėčiau dabar pasiūlyti, gerbiamieji kolegos, pereiti prie diskusijos. Kviečiu diskusijoje kalbėti kolegą Č.Juršėną Socialdemokratinės koalicijos frakcijos vardu. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Šiandien mes su jumis aptariame iš esmės pirmąją normalią, arba, sakykim, išsamią sesijos darbų programą. Ir jeigu formaliai žiūrėsim, tai klausimų tikrai yra labai daug, surašyta jų 350 ar daugiau. Sakau “ar daugiau”, nes kai kas užrašyta viena eilute, sakysim, tarptautinių sutarčių ratifikavimo įstatymai – aišku, kad jų bus dešimtys. Vadinasi, jeigu dar pridėsim ir kitus klausimus, tai darbų programa išaugs iki pusės tūkstančio ar daugiau klausimų. Ir, žinoma, yra labai rimtų klausimų, apie kuriuos mes visi kalbam. Juos tikrai reikės priiminėti, kaip, sakysim, Konstitucijos pataisas, du labai svarbius kodeksus – Civilinio proceso kodeksą, Darbo kodeksą, Seimo statutą, galų gale net kai kuriuos egzotiškai skambančius įstatymų projektus, kaip Elektroninės prekybos ar Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymą. Bet ką padarysi – XXI amžiaus pradžia, reikia ir tokius įstatymus priiminėti.

Ne konkretizuodamas, o apibendrindamas aš privalau pasakyti, noriu jums, mielieji kolegos, ypač dešinėje pusėje, bet ir kairėje pusėje, pasakyti, kad darbų programa turi, sakyčiau, seną bėdą, arba darbų programa sudaryta pagal seną tradiciją. Projektų yra labai daug, drįsčiau sakyti, vienai sesijai pernelyg daug projektų. Ir antras dalykas, kad tarp tų projektų, ko gero, du trečdalius, o gal net ir didesnę dalį sudaro pataisos ir pataisų pataisos. Ir dėl to dvyliktais mūsų atkurtos nepriklausomybės metais reikia iš tikrųjų, kaip aš jau vieną sykį iš šios tribūnos kalbėjau, sustoti ir susimąstyti. Pirma: ar visos tos pataisos, kurios čia įrašytos, kaip tik tarnauja tiems didiesiems reformų tikslams, kaip gražiai yra užrašyta darbų programos projekto pristatyme? Ar tikrai visos šitos pataisos yra reikalingos mūsų eurointegracinėms aspiracijoms įgyvendinti? Taigi pasvarstykim, pagalvokim gal du, tris, keturis kartus ir tada spręskim, ar reikia visas tas pataisas rašyti.

Yra specifinė rūšis pataisų, apie kurias aš esu ne kartą kalbėjęs ir dėl ko vakar, sakyčiau, buvo gana konstruktyvus pokalbis Teisės ir teisėtvarkos komitete, – tai kodeksų pataisos, tų didžiųjų kodeksų pataisos: ir tų dviejų jau priimtų, ir tų dviejų, kuriuos gal tuoj priimsim, ir kitų, kurie rengiami, ir mokesčių įstatymų pataisos. Čia, gerbiamieji kolegos, mes tikrai turime sustoti. Ir mes galbūt turim (aš siūliau) priimti vieną ar kitą įstatymą, ir kaip tik vakar dėl to Teisės ir teisėtvarkos komitete kalbėjom, kad mokesčių įstatymų pataisos būtų priimamos vieną kartą per metus, sakysim, artėjant rugsėjo viduriui ir ne vėliau, o įsigaliotų nuo naujųjų metų arba nuo naujų ūkinių metų pradžios, kad ūkio subjektai galėtų tam pasiruošti. Tas pat pasakytina apie kodeksus. Negali būti, kaip dažnai būdavo, priimam – ir įsigalioja. Žmonės nespėja pasiruošti, teisininkai painiojasi, visi painiojasi, po to taisom. Sakysim, tas nelaimingas Baudžiamojo kodekso 310 straipsnis arba kai kurie kiti. Taigi čia, man atrodo, mes tikrai turim susimąstyti. Aš siūlysiu, dar kartą sakau, priimti ir atitinkamus sprendimus, juo labiau kad čia sąjungininkas yra ir mūsų Vyriausybė. Aš cituoju nuostatas iš Vyriausybės programos: “Teisės aktai nebus priimami skubotai (…), teisės aktų rengimas ir priėmimas bus viešas (…). Teisės aktų, nustatančių įpareigojimus privatiems subjektams, įsigaliojimo data bus nustatyta taip, kad privatūs subjektai turėtų visas galimybes normaliai pasirengti jų laikytis” ir taip toliau. Atrodo, kad čia mes galėtume būtų sąjungininkai, bet kol kas aš matau skubėjimą.

Ir aš bijau, kad, ko gero, reikės skubėti ir tuo kapitaliniu, tai yra eurointegraciniu klausimu. Pasižiūrėkim, pavartykit, mielieji kolegos, mieli bičiuliai, darbų programą. Surašyta daugiau kaip keturiasdešimt projektų su ženkleliu ES. Taigi jie lyg ir atitinka tą nutarimą, kurį mes kartu su jumis gana vieningai neseniai priėmėm. Bet iš tų daugiau kaip keturiasdešimties užrašytų projektų registracijos numerius turi tik keturi. O kur likę devyni dešimtadaliai? Kada jie atsiras? Kovo mėnesį, balandį, o gal birželį? Birželį sesija baigiasi. Pagal sausio mėnesio nutarimą turėtume, atmetę kitus projektus, būtent šituos įstatymus priimti šioje sesijoje. Todėl klausimas yra toks: ar valiosim? Aš manau, valiosim, jeigu apsiribosim taip, kaip aš pradžioje sakiau. Todėl šitą nerealią darbų programą, aš manau, mes turėtume suglausti atsirinkdami tai, kas svarbiausia, arba bent sužymėti aiškiai, kad štai yra keliasdešimt įstatymų projektų, kuriuos mes turim būtinai priimti, o kiti, kaip sakoma, vėliau. Nes kas išeis, jeigu bus visi šitie 300, 400 ar 500 projektų? Išeina, kad vienam projektui skiriama daugiausia 10 minučių per sesiją. Tai nerealu, net juokinga. Žinoma, yra tokių dalykų, kuriuos išsprendžiam per kelias minutes, bet kitus klausimus nagrinėjam keletą ar keliolika posėdžių. Taigi aš labai prašau blaiviai visa šitai įvertinti.

O kad neatrodytų, jog yra labai liūdna, aš noriu mieliems bičiuliams pranešti, kad šitas Seimas jau yra čempionas. Jeigu kas neišgirdot, kartoju: šitas Seimas yra įstatymų leidybos čempionas. Jeigu imsim pirmus nepilnus penkis mėnesius, tai jis mūsų Seimą pralenkė beveik dvigubai, mums net ir lygintis neišeina, bet net ir konservatorių Seimą, kuris kepė įstatymus kaip blynus, arba vienoje keptuvėje kelis įstatymų blynus, net konservatorių Seimą pralenkė. Taigi, bičiuliai, aš norėčiau sveikinti, bet šiek tiek prisibijau, nes jeigu šitokiu tempu, tai nežinau, ar bus tie įstatymai, atsiprašau už tą žodį, blynai, kokybiški.

Dabar, mielieji kolegos, yra antra mano kalbos dalis ir čia kiti siūlymai, tai yra kitos temos. Aš labai atsiprašau, dar, jeigu galima, šiek tiek, nes čia esminiai siūlymai. Nėra įrašyta Prezidento metinio pranešimo. Jis turi būti atskira eilute ir pirmiausia. Maža to, aš siūlau, remdamasis kitų parlamentų patyrimu, po Prezidento pranešimo, ne dėl Prezidento pranešimo, o po Prezidento pranešimo surengti diskusiją. Manyčiau, kad tai būtų reikalingas dalykas. Toliau. Konstitucinio Teismo sprendimų vykdymas yra prastas. Ir aš daug čia nešnekėdamas (bus dar progų apie tai pasakyti) noriu pasakyti, kad vienas rimčiausių Konstitucinio Teismo pastarųjų metų sprendimų dėl Teismų įstatymo taip ir neįgyvendintas ir nėra projektų vykdant šitą Konstitucinio Teismo sprendimą.

Toliau. Metinė Vyriausybės ataskaita. Vyriausybė pagal Statuto 207 straipsnį tą ataskaitą turėjo pateikti iki kovo 1 d. Po to turi būti diskusija Seime, svarstymai komitete ir, galimas daiktas, rezoliucijos priėmimas. Manyčiau, kad Vyriausybė ištaisys šitą neapsižiūrėjimą. Ir, žinoma, kaip tik pavasario sesijoje yra nemažai labai svarbių ataskaitų: Valstybės kontrolė, Seimo kontrolieriai, metinė ataskaita apie nacionalinio saugumo būklę, Lietuvos banko, generalinio prokuroro, taip pat ir Seimo komitetų ataskaitos. Nenoriu visko vardinti, aš tiesiog noriu pasiūlyti, kad klausimas, kuris sesijos darbų programoje įrašytas taip labai anemiškai ir, aš sakyčiau, gal net menkinamai – “kiti klausimai”, – turi būti išskleistas į atskirą skyrių, nes Seimo darbas – ne tik įstatymų leidyba, bet ir kontrolinė arba priežiūrinė veikla.

Tai tokie mano siūlymai. Ačiū, mielieji kolegos, kad klausėtės šiek tiek ilgesnės mano kalbos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet norėčiau priminti, kad kalbos frakcijų vardu turėtų būti ne ilgesnės kaip 7 minutės. Prašyčiau kolegas laikytis Statuto reikalavimų. Aš prašyčiau Konservatorių frakcijos vardu diskusijoje dalyvauti kolegą A.Kubilių. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, apie Seimo sesijos darbų programos formavimo principus Seimo statute yra pasakyta labai nedaug. Galbūt dėl to ir kyla daug problemų, su kuriomis susiduriame svarstydami sesijos darbų programas. Mano pirmasis siūlymas – svarstant naują Seimo statuto redakciją arba Seimo statuto pataisas, vis dėlto labai gerai pagalvoti apie sesijos darbų programos turinį ir kaip ji turėtų būti pateikiama.

Sesijos darbų programos bėdos yra tradicinės ir vis didėja. Visų pirma aš turiu pasakyti, kad, mano įsitikinimu, Sesijos darbų programoje turėtų pirmiausia aiškiai atsispindėti valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės prioritetai, ką Vyriausybė siūlys Seimui svarstyti artimiausioje Seimo sesijoje. Dabar mes turime kratinį, iš kurio ką nors suprasti visiškai neįmanoma. Spręsti, suvokti, kas iš tikrųjų yra Vyriausybės prioritetai, kas yra tik Seimo narių siūlymai, taip pat yra visiškai neįmanoma. Taigi, mano įsitikinimu, sesijos darbų programa turėtų būti labiau politinė gerąja žodžio prasme. Ji turėtų atspindėti valdančiosios koalicijos politinę valią, o ne tai, ką mes visi čia, Seime, norime svarstyti. Vis tiek tai, ką mes norime svarstyti, mes teiksime į kasdienines darbotvarkes. Dabar aš, žvelgdamas į šią sesijos darbų programą, visiškai negaliu pasakyti, ką gi Vyriausybė rengiasi daryti, įgyvendindama savo svarbiausius prioritetus, apie kuriuos buvo kalbama prieš rinkimus ir apie kuriuos buvo kalbama Vyriausybės darbų programoje. Jūs man pasakykite, ką rengiasi daryti Vyriausybė, įgyvendindama vieną iš svarbiausių savo prioritetų – verslo sąlygų liberalizavimą? Kurie iš čia pateiktų įstatymų yra tam skirti, niekaip nežinau. Ką rengiasi daryti Vyriausybė, siekdama įgyvendinti kitą prioritetą – mažinti biurokratiją? Vėl nieko negalime pasakyti, ką Seimas šiais klausimais svarstys.

Vyriausybė visur deklaravo, kad ji rengiasi sutvarkyti mokesčių sistemą. Na, galima pasidžiaugti, kad keletas bazinių įstatymų galbūt bus pateikta šioje sesijoje. Tai nauja Akcizų įstatymų redakcija ir nauja Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo redakcija. Bet kaip suprasti tokį dalyką, kad į sesijos darbų programą 106 numeriu yra įrašoma, kad Vyriausybė birželio mėnesį pateiks Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo naują redakciją, tuo tarpu ta pati Vyriausybė 107 numeriu įrašo, kad kovo mėnesį pateiks 4 straipsnio pataisą, balandžio – gegužės mėnesį pateiks to paties įstatymo 13, 14 straipsnių redakciją, o balandį dar pateiks ir 38 straipsnio naują redakciją. Galbūt galima anksčiau pateikti viso įstatymo naują redakciją ir nereikės svarstyti tų atskirų pataisų? Kam mums dirbti, na, iš tikrųjų nesuprantant tų paprasčiausių savo prioritetų?

Ir paskutinis dalykas, kurį aš noriu pabrėžti, kalbėdamas apie tai, kad iš tikrųjų mums reikėtų iš esmės pergalvoti sesijos darbų programos pačią koncepciją. Mano įsitikinimu, tai, ką mes turėtume matyti šiame dokumente, turėtų labai aiškiai atspindėti tik valdančiosios koalicijos politinę valią. Visa kita mes turėtume įrašyti kaip kitų Seimo narių pasiūlymus. Atskiros frakcijos – ir socialdemokratai, ir mes – galėtume išplatinti savo pareiškimus, ką mes tikrai žadame siūlyti, nes kitu atveju mus visus vers balsuoti už sesijos darbų programą, kurioje yra tokių dalykų, su kuriais aš tikrai negaliu sutikti. Kai jie bus įrašomi į kasdieninę darbotvarkę, aš tikrai sakysiu, kad aš negaliu dėl jų balsuoti, ir siūlysiu jų neįtraukti į darbotvarkę. Bet dabar svarstome sesijos darbų programą ir jie jau yra įrašyti kaip atskiri įstatymų projektai. Pritardami sesijos darbų programai, mes jau lyg ir pritarėme, kad tokie įstatymų projektai turės būti svarstomi.

Kolega Č.Juršėnas čia kalbėjo apie vieno pobūdžio egzotiškus įstatymus, bet aš turiu omenyje visiškai kito pobūdžio egzotiškus įstatymus. Aš tikrai manau, jog Seimas tikrai jų nesvarstys ir neleis susidaryti tokiam įvaizdžiui, kad šis Seimas yra pasirengęs svarstyti tokius įstatymus kaip, sakysime, Lietuvos Respublikos neutralumo įstatymą arba SSRS okupacijos žalos atlyginimo įstatymą, arba šio įstatymo atšaukimo įstatymą, arba Seimo pareiškimą dėl Karaliaučiaus krašto statuso. Mano siūlymas yra galų gale iš tikrųjų padaryti paprastą dalyką – per priėmimą pateikti tokį variantą, kuriame būtų aiškiai parašyta, kad štai yra valdančiosios koalicijos projektai, arba Vyriausybės, arba komitetų patvirtinti, o visa kita parašyti kaip vieną bendrą pavadinimą: Seimo narių teikiami įstatymų projektai. Socialdemokratai atskirai prideda savo sąrašą, mes pateikiame savo, bet dėl jų nereikia balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Valstiečių partijos ir Naujosios demokratijos partijos frakcijos vardu kviečiu kalbėti Seimo narę K.Prunskienę.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, turbūt šiandien nė vienas, sąžiningai kalbėdamas, negalėtų pasakyti, kad labai nuodugniai išnagrinėjo ne tik pavadinimus, ką numatome svarstyti, bet ir tų įstatymų projektų, pataisų turinį, todėl labai nuodugniai, labai argumentuotai įvertinti, ar programa kokybine prasme yra gera, ar nepakankamai gera, žinoma, yra sudėtinga.

Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcija yra pateikusi 10 įstatymų pataisų paketą, susijusį su pagrindiniu šio paketo įstatymu – Vietos savivaldos įstatymo daugybės straipsnių pataisomis. Šių pataisų esmė yra decentralizuoti daugelį apskričių funkcijų, susijusių su gerokai įstrigusios žemės reformos vykdymu gal iš dalies ir dėl tos priežasties, kad buvo pernelyg centralizuotos tos funkcijos, su žemės valdymo, disponavimo ar naudojimo teisių įgyvendinimu, šia žemės problematikos puse, taip pat su leidimais, su tvarka statyti, rekonstruoti pastatus, statinius ir panašiai. Mes matome, kad į programą yra įrašytas tas pagrindinis – Vietos savivaldos įstatymas, jo pataisos, tačiau nematyti visų kitų lydinčiųjų. Bet gal tai ir nėra problema, nes pradėjus svarstyti natūraliai svarstomas ir lydinčiųjų paketas.

Tačiau tada, kai mes kalbame apie šį įstatymų paketą, aišku, iš karto iškyla klausimas, o kokią gi strategiją ir konkrečią schemą priimsime dėl apskričių skaičiaus, žinoma, ne tik skaičiaus, bet ir jų teritorijų ribų, dėl to, kas yra įrašyta Vyriausybės programoje, kas praktiškai, matyt, jau Vyriausybės lygiu daugiau ar mažiau juda. Mes tuo tarpu šito nežinome, nesvarstėme, todėl, teikdami vienokias ar kitokias pataisas, susijusias su valstybės teritorine administracine struktūra, turime pirmiausia išspręsti principinį dalyką – kaip numatoma koreguoti, šiuo atveju iš esmės keisti, administracinę teritorinę mūsų valstybės struktūrą. Vadinasi, mums reikėtų Seime kuo greičiau, aš manau, kad per porą mėnesių, numatyti tokį kaip ir pasitarimą ar atvirą diskusiją, kad bendruose posėdžiuose (tokią praktiką taikė praėjusi kadencija) galėtume pirmiausia apsispręsti dėl to fundamentalaus klausimo, vėliau, žinoma, su tuo susieti daugelį kitų.

Manau, kad tokių panašaus pobūdžio visų Seime esančių partijų strateginių diskusijų ir apsisprendimų reikėtų ir dėl kitų sričių. Aš pradėčiau dar nuo pačios ekonominės sistemos sampratos, nuo tos krypties, kuria ketina eiti ar apsisprendė eiti dabartinė Vyriausybė. Aš ne pirmą kartą keliu šį klausimą. Jis man iškilo ir antradienį žemdirbių suvažiavime, kai premjeras dar kartą, šį kartą jau aiškiai pasakė, kad kalbama apie laisvą rinką. Žinoma, laisva rinka skamba šiurpokai, ypač kaimiškoje aplinkoje, bet gal ne kiekvienas žemdirbys labai ir suvokia, kuo būtent šiurpi yra ši sąvoka. Aš šiandien nelabai galiu suprasti, kodėl taip užsispyrusiai vartojama ši sąvoka, apskritai nesant nei tam tikram kontekstui, nei įdirbiui, nei galbūt rimtiems vientisiems ketinimams. Mes vieną kartą ir turbūt visai kadencijai arba visam laikui turime aiškiai apsibrėžti – kokią gi ekonominę sistemą mes kuriame ir kiek būtent tie ekonominiai, finansiniai sprendimai bus susieti su socialine valstybės politikos atsakomybe. Jeigu mes šito nepadarom, mes einam užrištom akim, mes klaidžiojam ir, tiesą sakant, gerokai gluminam ir dezinformuojam visuomenę, tą jos dalį, kuri šiek tiek išmano apie ekonomiką.

Panaši problematika ir su socialinių bei finansinių valstybės strategijos sričių sąsajomis. Programoje yra numatyta daugybė įstatymų pataisų, ypač mokesčių srityje, tarp jų ir PVM srityje. Neperskaičius visko, negali suprasti, ar ten jau yra numatyti ir tie dalykai, kurie įsipareigoti programoje, pavyzdžiui, kaip PVM būsto statyboms nuo 18 iki 9%. Gerbiamieji, kokį tikslą mes puoselėjame? Jeigu tikslą palengvinti prieinamumą būstui įsigyti, tai galbūt ne per PVM. Aš esu įsitikinusi, kad tai būtų per daug brangus valstybei būdas suteikti lengvatas būsto statybai nediferencijuojant, rūmai statomi ar elementarus būstas. Tai nėra socialinis instrumentas. O jeigu verslo prasme, tai atleiskite, PVM lengvatos statyboms ar technologijoms … žinoma, manau, specialistai pasakytų,jog pirmiausia – technologijoms, neišskiriant iš jų ir informacinių technologijų, o statybos nebūtų tas prioritetas investicijų į verslą prasme.

Aš jau brendu į esmę, tačiau jeigu mes tokių dalykų neapsisprendžiam, tai mūsų pataisos, kurios numatytos, pakimba visiškai ore be jokio fundamentalaus pagrindo ir neaišku, kokią dar kitą mes abra- kadabra sukursim kaip šių pataisų rezultatą.

Na ir dėl energetikos, manau, irgi reikia apsispręsti. Energetikos strategijos. Aš pasiūliau įtraukti labai abstraktų punktą, tai yra patvirtinti pakoreguotą energetikos strategiją. Tai yra neišvengiama. Gal tų korektyvų bus minimumas, bet jau dabar matyti – gyvenimas eina į priekį, nauja Vyriausybė turi šiek tiek racionalesnį požiūrį į kai kuriuos įsipareigojimus ir darbų etapą, bent norisi tuo tikėti. Ir aš, kaip Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijos pirmininkė, taip pat matau vėl subrendusių keletą punktų, kuriuos reikia pakoreguoti, todėl siūlau tai numatyti. Žinoma, visų korektyvų niekas negali pateikti, nes tam reikia apsispręsti išdiskutavus labai plačiu mastu, taip pat ir su Vyriausybės struktūromis. Ačiū.

Nepasakiau svarbiausio. Mūsų frakcija šiandien nemato tikslo stabdyti programą. Atidarom, kaip sakant, erdvę programai realizuoti, tačiau visada turėsim galimybę ir prievolę pasisakyti prieš konkrečių klausimų įtraukimą, tuo labiau prieš neracionalių sprendimų priėmimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Bet aš dar sykį esu priverstas priminti, kad 7 min. yra 7 minutės. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje paskutinis kalbantis būtų Liberalų frakcijos vardu kolega E.Masiulis. Prašau jus į tribūną. Toliau būtų atskirų Seimo narių kalbos.

E.MASIULIS. Laba diena Seimo nariai! Pajuokaujant, į gerbiamojo Seimo nario Č.Juršėno pretenzijas, kad pavasario sesijos darbų programa labai išpūsta, prikišta labai daug dalykų, būtų galima atsakyti tuo, kad mes iš tikrųjų buvom išgąsdinti, jog valdančioji dauguma ir Vyriausybė dirbs tik iki Velykų, todėl buvo skubama labai daug dalykų atlikti iki sugriuvimo.

Kalbant rimtai, tai iš tikrųjų būtų priimtinos tiek pono A.Kubiliaus, tiek pono Č.Juršėno pastabos, jeigu nebūtų mūsų pirmtakai, ankstesnieji seimai, ankstesnieji parlamentarai palikę tiek daug dovanėlių. Iš tiesų ši darbų programa yra ambicinga, lygiai taip pat ambicinga, kaip ir Vyriausybės programa, priemonių planas ir tikrai tai diktuoja intensyvią pavasario sesijos darbų programą. Sutikčiau, kad ne viskas yra taip labai svarbu, kas yra įtraukta į pavasario sesiją, ir tikrai atskiri įstatymai yra tam tikro svorio. Todėl pritarčiau tam išskyrimui svarbesnių įstatymų kaip prioritetų.

Man ne visiškai suprantama pono A.Kubiliaus pastaba, kad visiškai nematyti prioritetų. Aš tikrai labai aiškiai matau įstatymus, susijusius su Europos Sąjungos integracija, mokesčių administravimo supaprastinimo įstatymų projektai, kurie yra pasirengimo darbai, vykdant pačią mokesčių sistemos reformą, mažinant mokesčius. Tai irgi yra būtina ir neatsiejama Vyriausybės programos dalis. Dar vienas akcentas yra Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, kurios, mano supratimu, irgi padės sulaužyti valdininkų kastą, kurią šiandieną suformavo A.Kubiliaus vyriausybės priimti įstatymai. Tai iš tikrųjų yra pagrindiniai akcentai, kurie, matyt, pavasario sesijos darbų programoje yra kertiniai ir tikrai turėtų būti įtraukti.

Pritarčiau ir sugrupavimo idėjai, nes, sutikite, kad tikrai negalima atimti iš Seimo narių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės. Tikrai Liberalų frakcija nepritaria ar atsiriboja nuo kai kurių atskirų Seimo narių iniciatyvų teikiant įstatymų projektus. Tačiau sudarymo mechanizmas, darbų programos sudarymo mechanizmas iš tikrųjų yra demokratiškas ir negalime užkirsti teisės Seimo nariams teikti įstatymų projektus. Bet šitas sugrupavimas gali atsirasti ir patvirtinus Seimo darbų programą, nebūtinai tai turėtų būti daroma čia šiandien. Man supratimu, ir frakcijos pozicija yra tokia, kad nors ir ambicinga pavasario sesijos darbų programa, tačiau iš tikrųjų yra pateikta daug svarbių įstatymo projektų.

Taigi Liberalų frakcija pritartų po svarstymo šiai pavasario sesijos darbų programai, dar papildomai pasiūlydama 8 svarbius, mūsų supratimu, įstatymų projektus, kai kurie iš jų būtų susiję su verslo liberalizavimo procesu. Taigi kviestume Seimo narius pritarti po svarstymo. O iki priėmimo stadijos iš tikrųjų dar yra galimybių padaryti tam tikras pataisas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu diskusijoje kalbėti Seimo narį J.Veselką. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kai teko susitikti su Danijos parlamentarais, jie pasakė, kad per metus jie priima du įstatymus. Jeigu mes turėtume tokias galimybes, be abejo, tokios didelės programos ir nerengtume, o parengtume kokius nors du įstatymus, juos metus svarstytume ir nebūtų tų klaidų, kurių pasitaiko.

Bet tik aš niekaip nesuprantu, kai iš tribūnos tvirtina, kad svarbiausi Lietuvos įstatymai yra tie, kurie susiję su stojimu į Europos Sąjungą ir NATO. Atsimenu, tarybiniais laikais buvo “samoje glavnoje – eto stroitelstvo komunizma”. Mano galva, normali, nepriklausoma valstybė pagrindiniu prioritetu turi turėti ekonominį ir žmonių gerovės augimą, taip pat ir teisėsaugos stiprinimą. Šiuos įstatymus iš tikrųjų ir reikėtų padaryti prioritetinius, o ne išgalvotus kažkokius politinius lozungus.

Dabar man įdomu, kad štai konservatoriai pradeda kaip tam tikru laiku TSKP a priori spręsti – kokie įstatymai reikalingi Lietuvai, o kokie įstatymai nereikalingi Lietuvai. Ponai konservatoriai, juk per paskutinius rinkimus jums tauta aiškiai pasakė, kad jus atmeta iš politinės arenos, taip pat kaip 1990 m. lietuvių tauta atmetė TSKP. Todėl reikėtų jums atsisakyti savo įvaizdžio, kad jūs esate Lietuvos valstybės protas, sąžinė ir garbė, ir suprasti, kad jūs esate tokie pat parlamentarai kaip ir J.Veselka, stovintis čia, tribūnoje. Be to, galiu pridurti – nenumirkite, jeigu jūsų 2004 m. nepriims į NATO.

Apskritai aš pritariu šiam pavasario sesijos darbų projektui. Tik liberalų prašau nesakyti, kad jūs atsiribojate nuo kai kurių įstatymų. Priimkite visus įstatymus taip, kaip reikia, ir nepasiduokite konservatorių spaudimui. Tai jie, jeigu kas ne taip mano, kaip jie, galvoja, kad tai yra Lietuvos priešai.

Dar noriu pabrėžti, kad pritariu šiai programai. Norėčiau, kad pirmiausia būtų svarstomi ekonominiai ir socialinių garantijų įstatymai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų koncentruotą kalbą diskusijoje. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Razmą. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, pagal Seimo statutą dabar svarstomas dokumentas, kaip žinome, turi vadintis programa. Jeigu būtų galima diskutuoti dėl pavadinimo, drįsčiau teigti, kad geriau šiam dokumentui tiktų ne programos, o kratinio pavadinimas, nes jis tiksliau apibūdintų šio dokumento turinį. Iš tiesų senokai teko matyti taip neatsakingai parengtą dokumentą. Kad ir kaip būtų gaila, jis, matyt, atspindi ne vienu atveju matomą dabartinės valdančiosios daugumos lengvabūdišką požiūrį priimant įvairius sprendimus, įvairias neefektyvaus valdymo apraiškas. Manau, tai šioje programoje yra neblogai iliustruota.

Jau buvo sakyta, kad tikrai per daug projektų, nerealus planavimas. Čia nematyti jokių prioritetų. Nežinau, kaip kolega E.Masiulis įžvelgia tuos prioritetus. Niekada nebuvo toks didelis procentas dar neįregistruotų projektų, kuriuos kažkas žada dar parengti.

Toliau. Pažiūrėkime į atskiras skiltis. Ne vienu atveju rasime, kad planuojama priimti kokį nors viso įstatymo pakeitimo įstatymą ir greta dar rasime du, tris projektus, kurių keičiami atskiri straipsniai. Pavyzdžiui, 135, 137 punktai. Čia užrašytas viso Telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymas ir šalia du projektai, kuriais keičiami kai kurie to įstatymo straipsniai. Reikėti atidžiau pažiūrėti į tokius dalykus.

Kokios dar pastabos? Labai trumpai pateikiami projektai. Iš to pateikimo nieko neįmanoma suprasti. Pavyzdžiui, ką mes, kaip Seimo nariai, dabar galėtume atsakyti, ką planuojama pakeisti nauju Visuomenės informavimo įstatymu? Tik ką jį priėmėme. Arba tik ką priėmėme Lietuvos banko įstatymą, jau planuojami jo pakeitimai. Atrodo, priėmėme balsuodami beveik vienbalsiai, tik mes turėjome kelias pastabas.

Aš raginčiau valdančiąją daugumą rasti laiko ir pažiūrėti, ką jie čia surašė. Dar kartą atkreipiu dėmesį į kolegos A.Kubiliaus pateiktus siūlymus. Gal iš tiesų reikėtų kiek kitaip pateikti darbų programą, t.y. atskirų frakcijų Seimo narių siūlymus parašyti labai apibendrintai, numatant, kad pagal Statuto reikalavimus visi įregistruoti projektai bus svarstomi iš eilės, bet nebūtų balsuojant už programą konkrečiai įsipareigojama, kad tarsi pritariama tų projektų svarstymui.

Dar siūlyčiau atsisakyti skilties, kurioje nurodytas mėnuo. Vis tiek niekas nežiūri, kaip įvykdoma. Čia net nėra parašyta, ką kuri skiltis reiškia. Tai bent pirmajame puslapyje lentelės viršuje reikėtų užrašyti, ką reiškia tas mėnuo: ar tai pateikimo mėnuo, ar galutinio priėmimo ir panašiai. Man atrodo, gal būtų galima jo atsisakyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos A.Syso, pageidavusio kalbėti diskusijoje, salėje nėra. Kviečiu diskusijoje dalyvauti Seimo narį B.Bradauską. Prašom, kolega.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien norėčiau pritarti kalbėjusiems dėl to, kad šioje programoje yra numatyta per daug klausimų. Jeigu gerai įsigilintume, pamatytume, kad yra tokių, be kurių mes tikrai galėtume apsieiti, tuo tarpu į priekį galėtume iškelti tuos klausimus, kurie šiandien labai svarbūs ir jų negalima atidėlioti. Pavyzdžiui, dėl žemės ūkio tik penki įstatymai yra numatyti, nežinau, gal žemdirbiai neturi ką svarstyti, bet aš buvau pateikęs pataisą dėl žuvininkystės ūkių išperkamos žemės. Gresia visų žuvininkystės ūkių žlugimas, jeigu mes nepakeisime įstatymo ir grąžinsime žemę po tvenkiniais. O šio įstatymo projekto kažkodėl nėra. Jeigu gerai perskaitysite, pamatysite, kad tikrai reikėtų dar padirbėti, akcentuoti svarbiausius klausimus, tada, manau, būtų galima pritarti tai programai. Nemanyčiau, kad šiandien tai galima padaryti. Vis dėlto reikėtų dar prie jos padirbėti, išrinkti tai, kas mums būtina šiuo metu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu diskusijoje kalbėti Seimo narį V.Landsbergį. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš nesu tikras, kad į pavasario sesijos darbų programą reikėjo surašyti viską, ką tiktai kas nors siūlo. Vien tik peržvelgus pavadinimus yra labai kontroversiškų klausimų. Štai įrašyta į programą – Hipotekos įstatymo pripažinimas netekusiu galios. Iš karto kyla klausimas, ar kieno asmeniniams, ar grupiniams interesams kliudo dabartinis Hipotekos įstatymas, dėl kurio buvo tiek dirbta įvairiose kadencijose? Dabar jis pripažįstamas netekusiu galios, ir kas bus daroma per tą laiką, kol vėl nebus Hipotekos įstatymo? Įstatymas turi čia atsidurti jau balandžio mėnesį, nors dar neregistruotas. Štai pavyzdys, kai dabar mes turėtume pritarti, sakysime, katei maiše, kuri bus siūloma po mėnesio.

Arba kompensacijų (sutrumpinant pavadinimą) už vergų darbą įstatymas Nr.180. Ir tai yra tik tiems, kurie buvo išgabenti į vergų darbą už SSRS ribų. Čia vėl kils labai suprantamų klausimų, o jokio aiškumo tik iš pavadinimo nepamatysi. Arba tos kompensacijos skyrimas: ar Lietuvos Respublika numato skirti kompensacijas, ar ji turi gauti, ar ji numato reikalauti kompensacijų iš tų šalių, kurios darė tą nusikaltimą?

Pats kai kurių projektų įtraukimas į programą kompromituoja dabartinę valdžią tarptautiniu mastu. Toks yra Lietuvos Respublikos neutralumo įstatymas, sovietų okupacijos žalos atlyginimo atsisakymas. Jeigu tokie dalykai bus eksponuojami, kad štai Seimas ketina svarstyti atsisakymą stoti į NATO, tokia informacija tikrai yra žalinga dabar, kai tie klausimai taip jautriai svarstomi vienos ir kitos pusės labai svarbiose tarptautinėse instancijose. Jeigu mes rimtai siekiame to tikslo, tai mes neturime sau kenkti. Net paskelbdami, kad svarstysime tokį kieno nors mestelėtą projektėlį. Aš manau, kad yra reikalinga programoje Vyriausybės ataskaita, kaip vyksta planavimo ir kiti darbai rengiantis uždaryti Ignalinos atominės elektrinės pirmąjį bloką. Greitai bus metai, kai žinome apie didelį Europos Komisijos ir šalių donorių lėšų skyrimą. Reikia kontroliuoti jų naudojimą, reikia žinoti, kas jau yra suprojektuota, kokie darbai bus vykdomi, kokios bus kuriamos kompensacinės įmonės, žmonių įdarbinimo problema ateityje, po kelių metų, ir tiems žmonėms būtų kur kas ramiau. Būtų matyti, kas yra daroma, ir mums visiems būtų aiškiau. Tikrai manau, kad tą reikėtų svarstyti.

Gana aštri problema yra įstatymų nevykdymo problema. Tai yra ir Vyriausybėje, bet ypač tuo pasižymi Kauno savivaldybė po pastarųjų rinkimų, kai ponas V.Šustauskas iš karto atėjęs paskelbė, kad štai yra tokie įstatymai, kurių mes nevykdysime, nes jie bus pakeisti, tai kam dabar dar pusę metų iki Seimo rinkimų vykdyti įstatymus. Įvyko ir Seimo rinkimai, įvyko visokių dalykų, dabar Kaunui vadovauja valdančiosios koalicijos politikas, bet viešai skamba tie patys voliuntaristiniai ir destrukciniai įstatymų nevykdymo šūkiai. Nutaria keli politikai arba kokia nors daugumėlė, kad štai tie įstatymai jiems netinka, tai jie paskelbia, kad jų nevykdys. Aš nežinau, kaip galima tai toleruoti, bet turbūt reikia Seimo debatų šiuo klausimu. Ir galbūt būtų gerai, kad tai įvyktų anksčiau negu tokie įvykiai, kaip dabar pažadėta, kad viena piliečių grupė ketina savo interesais blokuoti valstybės sieną. Vadinasi, padaryti didelę žalą daugelio interesams ir pačiai valstybei. Bet šitie veiksmai anksčiau nutekėdavo kaip nuo žąsies vanduo, teismai sustodavo šioje vietoje. Aš manau, mes turime prevenciškai taip pat ką nors daryti. Naudingi būtų debatai po Prezidento pranešimo. Anksčiau LDDP, kai buvo valdžia, to nesiūlydavo, bet kadangi ponas Č.Juršėnas dabar siūlo, manau, tam reikėtų pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo darbų programos svarstymo stadija yra baigta. Gerbiamieji kolegos, mes dabar turėtume apsispręsti dėl darbų programos ir pritarimo jai po svarstymo. Gerbiamieji kolegos, prieš balsavimą klausčiau, kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vienas – už, vienas – prieš. Prašom. Kolega V.Andriukaitis. Prašom. Minutėlę! Tuoj bus įjungtas mikrofonas. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš manau, kad daugelis kalbėjusiųjų ir pasiruošusių labai argumentuotai pateikė šios pavasario sesijos darbų programos esminių trūkumų visą vaizdą. Aš beveik tikras, kad bus labai sunku rasti kokį nors figos lapą pridengti tai, kad ši programa parengta atsainiai, be sistemos, be Vyriausybės aiškaus vaizdo ir plano ir netgi neatsakant į pagrindinius klausimus, ko reikalauja Statutas. Yra du variantai. Socialdemokratinė frakcija siūlo daryti svarstymo pertrauką ir pateikti svarstyti atsižvelgus į išsakytą kritiką naują projektą. Tai vienas variantas. Antras variantas – atmesti po svarstymo. Aš manyčiau, kad būtų logiškiau daryti svarstymo pertrauką, ištaisyti trūkumus ir pateikti bent jau taip, kaip buvo pasiūlyta tai padaryti Socialdemokratų koalicijos frakcijos vardu kalbėjusio Č.Juršėno. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu visus politinius reikalus aptariant programą, bet yra labai paprastas dalykas. Į programą iš tikrųjų demokratiškai yra įtraukti visi įstatymų projektai, kurie yra parengti, numatoma, kad bus įtraukta tai, kas papildomai bus parengta. O dėl to, kad nevisiškai gerai sugrupuota, juk vyks kiekvienos darbotvarkės aptarimai ir tada išryškės. Jeigu Seniūnų sueiga numato, kad vis dėlto tie ar kiti pagrindiniai įstatymai turi būti skubiau svarstomi, jie ir svarstomi. Todėl aš manau, kad mums nereikėtų tuščiai dėl popieriaus, kurį visada galima pataisyti, ilgai diskutuoti. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Yra opozicinės Socialdemokratinės koalicijos frakcijos siūlymas padaryti pertrauką iki kitos dienos, tai yra iki antradienio. Todėl aš klausčiau, gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume pritarti tokiam siūlymui? Jeigu nėra prieštaravimų, būtų… Bendro sutarimo nėra, gerbiamieji kolegos. Prašau Seimo narius prieš balsavimą atlikti registracijos procedūrą.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, aš formuluoju klausimą, dėl kurio balsuosime. Buvo Socialdemokratinės koalicijos frakcijos pasiūlymas padaryti pertrauką iki kitos plenarinių posėdžių dienos, tai yra iki kito antradienio. Balsavimas už reiškia pritarimą siūlymui, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Kad taip būtų nuspręsta, užtenka 1/5 Seimo narių balsų. Prašau Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 48, prieš – 35, susilaikė 6. Pertrauka yra daroma iki kito posėdžio. Gerbiamieji kolegos, 1/5 yra toli gražu, nekelčiau abejonių dėl balsavimo rezultatų, kad dar reikėtų skaičiuoti pavėlavusius kolegas. Taigi yra padaroma pertrauka iki antradienio svarstant darbų programą.

Seimo nutarimo “Dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamento" projektas Nr.IXP-389 (pateikimas)

Jeigu neprieštarautumėte, gerbiamieji kolegos, būtų siūlymas svarstyti pirmą rezervinį klausimą. Seimo nutarimo “Dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos bei žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamento” projektas Nr.IXP-389(2). Kviečiu į tribūną pateikti klausimą Seimo narį V.Kvietkauską.

V.KVIETKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Praėjusios sesijos pabaigoje, vadovaudamiesi Visuomenės informavimo įstatymu, mes paskyrėme žurnalistų etikos inspektorių.

Vadovaujantis to paties įstatymo 50 straipsniu, žurnalistų etikos inspektorius turi dirbti pagal Seimo patvirtintą reglamentą, kurį ir pateikiu. Ankstesnis Seimo tvirtintas reglamentas buvo suderintas su buvusiu Visuomenės informavimo įstatymu, suprantama, dabar, kai tas įstatymas yra pakeistas, jis jau negali būti darbo pagrindas. Naujasis reglamentas apibrėžia žurnalisto etikos inspektoriaus veiklos principus, pagrįstus Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnyje nustatyta jo kompetencija, detalizuoja jo įgaliojimus, ginčytinų klausimų nagrinėjimo tvarką, taip pat kitus darbo klausimus. Aš siūlau balsuoti, kad būtų pradėta nutarimo svarstymo procedūra, o pagrindiniu komitetu siūlau skirti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti norėtų trys Seimo nariai. Pirmasis klausia kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų yra reikalingas nutarimo projektas, tačiau kyla tokių galbūt daugiau techninių klausimų. Jeigu kas įdėmiai perskaitė reglamentą, 2 dalies 4 ir 5 punktai yra analogiški 8 ir 9 punktams. Mano supratimu, arba čia yra elementari klaida padaryta, arba čia norima padidinti teksto apimtį, kad iš tikrųjų jo būtų daugiau. Siūlyčiau atkreipti dėmesį į tai.

V.KVIETKAUSKAS. Dėkoju už pastabą. Atkreipsime dėmesį svarstydami. Iš tikrųjų kaip ir kiekvienas projektas jis nėra tobulas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti norėtų Seimo narė D.Kutraitė-Giedraitienė. Prašom.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Mano klausimas šiek tiek daugiau apibendrintas. Aš norėčiau paklausti, ar naujasis reglamentas, jūsų manymu, darys įtakos tam, kad etikos žurnalistų darbuose būtų daugiau, negu buvo iki šiol?

V.KVIETKAUSKAS. Be jokios abejonės. Žinoma, ne tik reglamentas turi daryti įtaką žurnalistų darbo kokybei, pirmiausia jų pačių suvokimas to darbo prasmės, reikšmės ir būdo. Bet, šiaip ar taip, žurnalistų etikos inspektorius, kaip maža rykštelė, mojuojanti labai iš tolo, gali daryti tam tikrą įtaką. Antra vertus, jeigu jau yra toks kausimas, turiu pasakyti, kad, mano požiūriu ir kai kurių kolegų požiūriu, reikėtų pasvarstyti ar nevertėtų (tebūnie tas reglamentas kaip pagrindas) suteikti inspektoriui didesnių galių. Antra vertus, bet kokių galių didinimo klausimas turi būti svarstomas labai skrupulingai. Vis dėlto per didelė valdžia vienose rankose nėra gerai.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų klausti Seimo narys A.Stasiškis. Prašom, kolega.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, mano klausimas šiek tiek siejasi su tuo, ką jūs ką tik atsakėte. Aš konkrečiai noriu paklausti dėl 2 dalies 2 punkto 1 papunkčio, kur sakoma “nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl pažeistos garbės ir orumo”. Ar neatrodo, kad tai yra per daug susiaurinta? Man neseniai yra tekę savo praktikoje turėti tokių atvejų, kai aš, kaip visuomeninės organizacijos vadovas, kreipiausi į inspektorių, prašydamas išnagrinėti kai kuriuos straipsnius, kuriais buvo įžeista organizacijos narių garbė ir orumas. Nors prie atsakymo buvo pridėti oficialūs dokumentai, kurie liudijo, kad straipsnyje paskelbti teiginiai neatitinka tikrovės, tačiau man buvo atsakyta, kad inspektorius neturi teisės nagrinėti pašalinių asmenų ar juridinių asmenų skundų, nes turi kreiptis pats paminėtas asmuo. Manyčiau, tai labai susiaurina inspektoriaus veiklos galimybes. Ar nereikėtų kokiu nors būdu šį dalyką išplėsti, nes dažnai tas asmuo tiesiogiai dėl tam tikrų aplinkybių gali ir nereaguoti, tuo tarpu paskelbti teiginiai kartais susiję ne tik su juo vienu, bet ir su tam tikra kategorija žmonių arba su tam tikromis aplinkybėmis ir t.t.? Jūsų nuomonė.

V.KVIETKAUSKAS. Aš manau, jūsų pastaba yra labai taikli ir vertinga. Pirmiausia kaip tai atsitiko? Ši pastraipa yra perkelta iš žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijos to straipsnio, tačiau labai lengvai būtų išsprendžiama, jeigu mes ir Visuomenės informavimo įstatyme, ir šiame reglamente išbrauktume žodį “jų”. Tokiu atveju žurnalistų etikos inspektorius galėtų nagrinėti ir tuos atvejus, kai nėra suinteresuotų asmenų skundo dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos fizinių ar juridinių asmenų garbės ir orumo. Garbės ir orumo pažeidimo klausimas dažnai yra ne tik vieno asmens, bet ir visuomenės įžeidimo klausimas, ką mes galėjome pastebėti visai neseniai vienos TV programoje. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui už pateikimą ir atsakymus į klausimus. Gerbiamieji kolegos, prieš apsisprendžiant dėl tolesnės Seimo nutarimo procedūrų eigos, aš klausčiau, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar mes galėtume pritarti įstatymui po pateikimo? Taip. Aš taip pat, be to, norėčiau paminėti, kad yra gautos Teisės departamento išvados, kurios nurodo trūkumus. Manau, svarstant komitetuose tie dalykai turėtų būti įvertinti. Nesant prieštaraujančių, galėtume pritarti šiam įstatymui Nr.IXP-389 po pateikimo bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.

Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau prieš pertrauką paskelbti tokį pranešimą. Yra įkurta Statuto numatyta tvarka Tarpparlamentinių ryšių su Turkija grupė, yra pasirašę 26 Seimo nariai.

Taip pat aš esu paprašytas ne tik tai paskelbti, bet ir paprašyti šios grupės narius per dabar būsiančią pertrauką susirinkti čia, prie tribūnos, kad būtų galima išrinkti pirmininką ir šios Tarpparlamentinių ryšių grupės pavaduotojus.

Taigi pertrauka iki 12 valandos. Aš atsiprašau, kolegos, man dar sufleruoja. Kad formaliai būtų baigtas klausimas dėl nutarimo dėl žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamento, pasakysiu dėl komitetų ir svarstymo datos. Pagrindiniu komitetu buvo siūlytas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ar, kolega Kvietkauskai, galėtumėte priminti, ką siūlėte papildomu? Taigi užtektų vieno komiteto. Ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas papildomas. Manau, pakankamai logiška. Svarstymo data galėtų būti balandžio pradžia. Ar būtų priimtina skirti šiuos komitetus ir balandžio pradžioje svarstyti? Nėra prieštaravimų. Gerai, kolegos. Pertrauka iki 12 valandos.

Pertrauka

Įmonių bankroto įstatymo projektas Nr.IXP-330(4*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Kolegos, siūlyčiau tęsti mūsų posėdį po pertraukos. Norėčiau pasiūlyti svarstyti darbotvarkės klausimą 1-3a – Įmonių bankroto įstatymo projektą Nr.IXP-330.

Bet kad būtų išlaikomas punktualumas, aš siūlau registruotis. (Balsai salėje) Aš apgailestauju, bet buvo paskelbtas laikas ir todėl yra registracija. Prašom kolegas Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.

Rinksis Seimo nariai, manau, gerokai gausiau. Bet pereiname prie Įmonių bankroto įstatymo projekto. Priėmimo stadija. Aš kviečiu pagrindinio komiteto – Ekonomikos komiteto išvadą pateikti Seimo narį P.Vilką. Prašom, kolega, į tribūną.

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jums pateiktame Įmonių bankroto įstatymo projekte yra įvertinti jūsų pasiūlymai, kuriems buvo pritarta šio įstatymo projekto svarstymo metu kovo 1 dieną. Tačiau po svarstymo atskiri Seimo nariai pateikė naujų pasiūlymų, kurie jums bus pateikti šiandieninio priėmimo metu. Ekonomikos komitetas savo posėdyje išnagrinėjo pateiktus pasiūlymus ir daugumai jų pritarė bendru sutarimu, nes didžioji jų dalis neesminiai, daugiausia redakcinio pobūdžio, įvertinant Seimo Teisės departamento pastabas.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Seimo narių P.Gražulio ir J.Čiulevičiaus bei G.Kniukštos pasiūlymą išbraukti įstatymo 34 straipsnį, kuris apibūdina įkeitimu užtikrintų kreditoriaus reikalavimų tenkinimą. Prieš pateikiant šį įstatymą svarstymui, Ekonomikos komitetas nepritarė šiam pasiūlymui išbraukti įstatymo 34 straipsnį, nepritarė šio straipsnio išbraukimui taip pat ir Seimas. Tad siūlyčiau iš viso nesvarstyti šio pasiūlymo, nes kovo 1-3 d. svarstymo Seime metu buvo aiškiai ir įtikinamai išsakytos priežastys ir pasekmės, jeigu šis straipsnis būtų išbrauktas arba būtų pakeista jo redakcija. Tai principinė įstatymo nuostata, kuri negali būti keičiama.

Trumpai norėčiau išreikšti nuomonę dėl Seimo narių K.Prunskienės ir A.Syso pasiūlymų pakeisti kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką 35 straipsnyje. Svarstymo metu gana daug buvo diskutuota dėl 35 straipsnio nuostatų pakeitimų ir buvo pritarta pateiktam Vyriausybės variantui papilomai įrašant pirmiausia tenkinti ne tik fizinių asmenų, bet ir juridinių asmenų reikalavimus apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją. Anksčiau minėti mano pasiūlymai skiriasi nuo pritartų Seime nuostatų ir skiriasi abu pasiūlymai tarpusavyje. Manyčiau, mums bus labai sunku apsispręsti, kuriam iš jų teikti pirmenybę. Išreikšdamas savo asmeninę nuomonę, prašyčiau pritarti Seimo narių priimtai 34 straipsnio redakcijai, kuri jums pateikta koreguotame įstatymo variante, nes tai atitinka nuostatas Civilinio kodekso, kuris įsigalios nuo liepos 1 d. kartu su šiuo Bankroto įstatymu. Todėl kviečiu Seimo narius Ekonomikos komiteto vardu pradėti Bankroto įstatymo priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerai. Dėl patogumo prašau likti pranešėją tribūnoje. Mes pereitume prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.

1 straipsnis “Įstatymo paskirtis”. Yra Seimo nario P.Vilko pataisa, kuriai pritarė Ekonomikos komitetas. Ar dėl 1 straipsnio reikėtų išklausyti pataisos autorių? Gerai. Kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Tai yra tik redakciniai pakeitimai, vietoj “apmokėjimo” įrašyti “reikalavimų tenkinimą” ir ten įrašyti žodį “įmonėms”. Tai buvo pasiūlyta ir Seimo Teisės departamento.

PIRMININKAS. Taip. Bet kokiu atveju ši pataisa buvo įregistruota jau po svarstymo ir todėl būtų klausimas, ar 29 Seimo nariai paremtų? Aš gal kitaip formuluočiau: ar būtų prieštaravimas, kad tokia pataisa būtų svarstoma? Pritaria. Prieštaravimų nėra, kad būtų svarstoma. Dabar, gerbiamieji kolegos, dėl šio straipsnio siūlomos redakcijos mes turėtume balsuoti. Dėl balsavimo motyvų – kolegė K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Noriu kalbėti dėl savo pataisos. Iš karto, jeigu jau dabar įjungėte.

PIRMININKAS. Ne. Gerbiamoji kolege, mes dabar pastraipsniui einame, balsavimo motyvai dėl 1 straipsnio. Iš principo, gerbiamieji kolegos, aš klausčiau, ar mes bendru sutarimu galėtume pritarti Seimo nario P.Vilko teikiamai pataisai? Prieštaravimų negirdžiu, todėl aš dabar klausčiau, ar dėl viso straipsnio būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti šiam straipsniui su Seimo nario P.Vilko pataisa? Dėkoju. 1 straipsniui pritarta.

Pereiname prie 2 straipsnio. Gerbiamieji kolegos, prašau būti atidiems, yra pakankamai daug pataisų. Dėl 2 straipsnio yra gauta Seimo nario A.Rimo pataisa. Komitetas svarstė, tam yra pritarta. Prašyčiau Seimo narį A.Rimą… nematau jo salėje. Manau, pakankamai aiški pataisa. Kad ji galėtų būti svarstoma posėdyje, vėlgi reikalingas 29 Seimo narių pritarimas. Ar būtų prieštaravimų, kad šis straipsnis būtų svarstomas? Negirdžiu prieštaravimų. Šis straipsnis svarstomas. Dėl balsavimo motyvų dėl šios Seimo nario A.Rimo pataisos – Seimo narė K.Prunskienė. Prašom.

PIRMININKAS. Kai ateis jūsų pataisos eilė, tai bus paskelbta. Seimo narė S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tai tiesiog yra patikslinimas, kad yra ir įkeitimas, ir gali būti hipoteka. Analogiški pasiūlymai yra ir kituose straipsniuose, todėl, pritarus šiam, kitur nereikėtų ir diskutuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar mes bendru sutarimu galėtume pritarti Seimo nario A.Rimo teikiamai pataisai? Prieštaravimų negirdžiu. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 2 straipsnio priėmimo? Seimo narė S.Burbienė. Atsisakote. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti 2 straipsniui su Seimo nario A.Rimo pataisa, kuriai buvo pritarta? Prieštaravimų negirdžiu. Gerbiamieji kolegos, 2 straipsniui pritarta.

3 straipsnis. Nuo 3 iki 10 straipsnių nėra gauta ir įregistruota pataisų po svarstymo. Aš klausčiau, ar dėl balsavimo motyvų dėl šių straipsnių priėmimo kartu būtų norinčių kalbėti? Nuo 3 iki 9 straipsnio imtinai. Ar būtų prieštaravimų, kad mes šiuos straipsnius priimtume kartu nesant jokių pataisų? Nėra prieštaravimų. Gerai. Kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra pageidaujančių. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galėtume pritarti šio įstatymo 3, 4, 5, 6, 7, 8 bei 9 straipsniams? Dėkoju. Prieštaravimų nėra.

10 straipsnis. Yra įregistruota keletas pataisų dėl šio straipsnio. Visų jų autorius yra Seimo narys P.Vilkas. 10 straipsnio 3 dalis. Beje, visoms trims siūlomoms pataisoms yra pritaręs pagrindinis – Ekonomikos komitetas, todėl aš prašau kolegą P.Vilką trumpai pristatyti 10 straipsnio 3 dalies pataisą.

P.VILKAS. Taupydamas laiką aš norėčiau pasakyti, kad čia ir 10 straipsnio 3 dalies, ir 5, ir 7 dalių yra tik redakciniai pakeitimai ir papildymai. Taigi aš siūlyčiau pritarti toms pastaboms.

PIRMININKAS. Ačiū. Vis dėlto tai yra atskiri to paties straipsnio punktai, todėl turime apsispręsti atskirai dėl kiekvieno straipsnio. Ar dėl Seimo nario P.Vilko pataisos dėl 10 straipsnio 3 dalies, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, būtų bendras sutarimas? Prieštaravimų nėra. 10 straipsnio 3 daliai pritarta.

10 straipsnio 5 dalis. Taip pat yra pagrindinio – Ekonomikos komiteto pritarimas Seimo nario P.Vilko pataisai. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti šio straipsnio 5 daliai, kaip ją siūlo pataisyti Seimo narys P.Vilkas? (Balsai salėje) Prieštaravimų nėra. Šiai pataisai pritarta bendru sutarimu.

Tas pat dėl 10 straipsnio 7 dalies. Pataisos teikėjas – Seimo narys P.Vilkas. Čia kalbama apie 7 dalies 3 ir 4 punktus. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Esant Ekonomikos komiteto pritarimui, ar galime bendru sutarimu pritarti Seimo nario P.Vilko pataisai? Prieštaraujančių nėra. 10 straipsnio 7 daliai pritarta.

Gerbiamieji kolegos, turėtume apsispręsti dėl viso 10 straipsnio. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti 10 straipsniui su visomis Seimo nario P.Vilko pataisomis, kurioms mes taip pat pritarėme? Prieštaravimų nėra. (Balsai salėje) Ačiū. 10 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

11 straipsnis. Dėl jo yra gauta Seimo nario P.Vilko pataisa. Jai pritaria Ekonomikos komitetas. Ar, kolega, norėtumėte trumpai pakomentuoti savo pataisą?

P.VILKAS. Čia yra tik žodžių perkėlimas iš vienos vietą į kitą vietą, redakcinė pataisa. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos – kolega J.Olekas. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar, išsakius motyvus dėl balsavimo, galime pritarti Seimo nario P.Vilko pataisai, susijusiai su 11 straipsnio 3 dalies 21 punktu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta bendru sutarimu. Visas 11 straipsnis. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti 11 straipsniui su Seimo nario P.Vilko pataisa? (Balsai salėje) Prieštaraujančių nėra. Gerbiamieji kolegos, 11 straipsniui pritarta.

Yra daug straipsnių (nuo 12 straipsnio iki 25 straipsnio imtinai), dėl kurių pataisų nebuvo gauta. Gerbiamieji kolegos, ar būtų prieštaraujančių, kad šiuos straipsnius galėtume svarstyti kartu ir jiems pritarti? Prieštaraujančių nėra. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl straipsnių, pradedant 12 ir baigiant 25 straipsniu imtinai? Pageidaujančių nėra. Ar šiems straipsniams galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Straipsniams nuo 12 iki 25 imtinai yra pritarta.

Įstatymo 26 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gauta viena pataisa, kurios autorius yra Seimo narys P.Vilkas. Pataisai pritarė Ekonomikos komitetas. Prašau autorių trumpai pakomentuoti savo teikiamą pataisą.

P.VILKAS. Yra suderinta su anksčiau buvusiu pakeitimu. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar bendru sutarimu galime pritarti Seimo nario P.Vilko teikiamai pataisai? Nėra prieštaraujančių. Pataisai pritarta bendru sutarimu.

Gerbiamieji kolegos, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galėtume bendru sutarimu pritarti visam 26 straipsniui su Seimo nario P.Vilko pataisa? (Balsai salėje) Prieštaraujančių nėra. Bendru sutarimu pritarta 26 straipsniui.

27 ir 28 straipsniai. Dėl jų nėra gauta pataisų ir dėl jų nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar šiems dviem straipsniams galėtume kartu pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 27 ir 28 straipsniai yra priimti bendru sutarimu.

29 straipsnis, kalbantis apie taikos sutarties turinį ir jos tvirtinimo tvarką. Dėl šio straipsnio yra gauta Seimo nario P.Vilko pataisa, kuriai pritarė Ekonomikos komitetas. Kolega, prašom trumpai pateikti pataisą.

P.VILKAS. Yra redakcinė pastaba. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti Seimo nario P.Vilko teikiamai pataisai, susijusiai su 29 straipsnio redakciniais pakeitimais, bendru sutarimu? Kitaip teigiančių nėra. Pataisai pritarta bendru sutarimu. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti 29 straipsniui su Seimo nario P.Vilko pataisa? Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Bendras sutarimas galioja, nes kitaip teigiančių nėra. 29 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

30 straipsnis. Dėl jo nėra gauta jokių pataisų. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galima pritarti bendru sutarimu? 30 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

Dėl 31 straipsnio yra gauta Seimo nario P.Vilko pataisa, kuriai Ekonomikos komitetas pritarė. Prašau jūsų pateikti pataisą.

P.VILKAS. Tai yra ankstesnių straipsnių pakeitimai ir suvienodinimai. Prašom pritarti. Yra analogiška kitoms.

PIRMININKAS. Tai yra pataisa, kuri yra redakcinio pobūdžio ir yra susijusi su 31 straipsniu. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime 31 straipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priešingai teigiančių nėra. Ar galima 31 straipsniui pritarti bendru sutarimu. Priešingai teigiančių nėra. 31 straipsniui yra pritarta bendru sutarimu.

Dėl 32 straipsnio skirtingų dalių yra gautos 3 pataisos. Jų teikėjas yra Seimo narys P.Vilkas. Visoms pritarė Ekonomikos komitetas. Prašau, kolega, trumpai pateikti pataisas.

P.VILKAS. Tai yra šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalių pakeitimai. Anksčiau analogiškai padarėme kituose straipsniuose. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Bendro sutarimo nėra. Dėl balsavimo motyvų dėl 32 straipsnio 2 dalies norėtų kalbėti Seimo narys K.Bobelis. Prieš tai, gerbiamieji kolegos, prašau truputį dėmesio – yra pateiktos Seimo nario P.Vilko pataisos. Kad jos būtų svarstomos posėdyje, reikia 29 Seimo narių pritarimo. Ar būtų prieštaraujančių, kad šios pataisos būtų svarstomos posėdyje? Prieštaraujančių nėra. Jos yra svarstomos. Nepaisydamas to, kad kolega K.Bobelis kalba telefonu, klausiu, ar jis norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų?

K.BOBELIS. Buvau užsiregistravęs dėl 31 straipsnio, bet jūs praleidote. 30 straipsnio 4 punktas sako, kad įmonės likvidatoriaus funkcijas vykdo administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka. Tai neatitinka tikrovės, nes įmonės likvidavimą vykdo likvidavimo komisija. Jeigu administratorius yra išrinktas pirmininku, tada jis vykdo, bet viską vykdo likvidavimo komisija. Ar čia yra korektūros klaida, ar ne taip apibūdinta.

PIRMININKAS. Aš galiu tik apgailestauti, kad pataisų dėl šio straipsnio įregistruota nebuvo. Manau, kad mes neturėtume grįžti prie to straipsnio, dėl kurio balsavome bendru sutarimu, taip pat nebuvo nė vieno prieštaraujančio.

K.BOBELIS. Bet jūs praleidote.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, drįstu grąžinti jūsų dėmesį prie 32 straipsnio 2 dalies. Dėl balsavimo motyvų dėl 2 dalies. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Gerbiamieji kolegos, ar 32 straipsnio 2 dalį galime priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta bendru sutarimu 32 straipsnio 2 daliai. 32 straipsnio 5 dalis. Dėl balsavimo motyvų pageidavo kalbėti kolega J.Olekas. Prašom. Minutėlę! Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegė S.Burbienė pasakė, kad tą pastabą dėl 10 straipsnio ir kitų straipsnių reikėjo pateikti šiek tiek anksčiau, bet kadangi 32 straipsnyje keletą kartų pasikartojo naujas terminas “dėl įmonės pasibaigimo”… Taip yra užrašyta, ir labai atsiprašau, kad aš anksčiau nepasiūliau. Arba reikėjo tą pasibaigimą įrašyti ir 2 straipsnyje, kur yra pagrindinės sąvokos, nes iš tikrųjų yra likvidavimas, nemokumas ir kiti dalykai, o pagrindinėse sąvokose įmonės pasibaigimo termino nėra, o dabar jis toliau yra kartojamas keletą kartų. Aš labai atsiprašau, kad galbūt šiek tiek vėlokai tą pastebėjau.

PIRMININKAS. Ačiū. Gal pataisos autorius galėtų pakomentuoti.

P.VILKAS. Šis terminas buvo ir anksčiau kituose, nesusiję yra … ir praeitą kartą tas terminas buvo įrašytas, taigi mes dabar suvienodinom viską… tai Teisės departamentas… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Aš nematau Teisės departamento išvadose abejonių dėl to, turbūt juridinės technikos požiūriu tai yra korektiška formuluotė.

J.OLEKAS. Atsiimu…

PIRMININKAS. Atsiėmus abejonę, kuri buvo išsakyta kalbant dėl balsavimo motyvų, ar dėl 32 straipsnio 5 dalies būtų prieštaravimų, ar galime patvirtinti šio straipsnio 5 dalį bendru sutarimu? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. Taip, kolega, K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš nežinau, ar jūs sutiksite, ar ne, bet man teko dalyvauti keliose likvidacinėse komisijoje ir pagal šį paragrafą likvidacinė komisija yra totaliai eliminuota. Visa teisė yra suteikta administratoriui, kuris yra likvidacinės komisijos narys. Tai aš negaliu suprasti, kad vienas žmogus galėtų priimti nutarimą visos komisijos vardu. Niekur nėra parašyta, kad likvidacinė komisija yra eliminuota. Tai man kyla klausimas, o gal čia korektūros klaida?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą norėčiau priminti Statutą ir taip pat konstatuoti, kad dėl šių straipsnių kitų pataisų, nei Seimo nario P.Vilko pateiktos, nėra gauta. Žodinės pataisos nėra svarstomos ir dėl jų taip pat nėra balsuojama. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau judėti į priekį ir klausčiau, ar Seimo nario P.Vilko pataisą, susijusią su 32 straipsnio 5 dalimi, galime ją priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. Pataisai pritarta bendru sutarimu.

32 straipsnio 6 dalis. Tas pats terminas – ,,dėl įmonės pasibaigimo”. Ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galim 32 straipsnio 6 daliai pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. Straipsnio 6 daliai, tiksliau, pataisai dėl šios straipsnio dalies yra pritarta. Dabar, kolegos, turėtume apsispręsti dėl viso 32 straipsnio su Seimo nario P.Vilko pataisomis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galim visam šiam straipsniui pritarti su pataisomis bendru sutarimu? Kitaip teigiančių negirdžiu ir nematau. 32 straipsniui yra pritarta.

33 straipsnis. Yra įregistruota viena pataisa. Jos autorius yra Seimo narys A.Rimas. Ekonomikos komitetas šiai pataisai pritarė. Ar būtų prieštaraujančių, kad ši pataisa būtų svarstoma plenariniame posėdyje? Prieštaravimų nėra. Seimas pritaria. Dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti Seimo narys K.Bobelis. Prašau.

K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš negaliu pritarti šiam 32 skyriui dėl mano anksčiau minėtų pastabų. Ir aš negaliu suprasti, kodėl vienam asmeniui yra pavedama visa teisė priimti galutinį sprendimą, kuomet yra likvidacinė komisija. Man niekas to nepaaiškino. Aš nenoriu prieštarauti, bet galbūt pranešėjas gali paaiškinti, kodėl likvidacinė komisija yra pašalinta iš to proceso.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Bobeli, aš norėčiau priminti, kad mes maždaug prieš vieną minutę 32 straipsnį jau patvirtinome, ir tai buvo padaryta bendru sutarimu. Šiuo metu mes svarstome 33 straipsnį. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad visi dalykai, susiję su Seimo nario valios išreiškimu, yra daromi Statuto numatyta tvarka per svarstymo stadiją arba net ir po svarstymo stadijos, įregistravus savo konkretų siūlymą dėl siūlomos tam tikro straipsnio redakcijos. Seimo posėdžių sekretoriatas nėra gavęs pataisų, ir aš labai prašau vis dėlto, net ir nepritariant tam, laiku suspėti išsakyti savo nuomonę, tada mes bent balsavimo rezultatais galėsime užfiksuoti atskiro Seimo nario poziciją.

Dabar grįžtame prie 33 straipsnio. Seimo nario A.Rimo pataisa. Ar galime šiai pataisai pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pataisai yra pritarta bendru sutarimu. Dėl viso 33 straipsnio. Jis yra susijęs su turto pardavimu. Ar galim šiam straipsniui pritarti? Taip, dėl balsavimo motyvų dėl viso straipsnio Seimo narys P.Gražulis. Prašom. Seimo narys J.Olekas. Dėkoju. Dėl 33 straipsnio nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime pritarti 33 straipsniui su Seimo nario A.Rimo pataisa bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu ir nematau. 33 straipsniui yra pritarta bendru sutarimu.

34 straipsnis. Dėl jo yra gauta Seimo nario A.Rimo pataisa. Ir tai pataisai Ekonomikos komitetas pritaria. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl Seimo nario A.Rimo teikiamos pataisos? Ne dėl viso straipsnio, bet dėl Seimo nario A.Rimo teikiamos pataisos. Gerbiamieji kolegos, ar priimam domėn, kad tokiam pačiam siūlymui kituose straipsniuose jau buvo pritarta, mes tiesiog galėtume nedaryti pauzės, Seimo nario A.Rimo pataisai kaip ir ankstesniuose straipsniuose būtų pritarta.

Gerbiamieji kolegos, dabar aš norėčiau stabtelėti. Dėl 34 straipsnio yra gautos Seimo narių J.Čiulevičiaus, G.Kniukštos ir Seimo nario P.Gražulio pataisos, siūlančios išbraukti šį straipsnį. Šių pataisų registracija yra 14.25 val. ir 14.35 val. Statuto reikalavimas yra diena prieš, tai yra ne mažiau kaip 24 val. Dabar yra… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, taip pat norėčiau jums priminti, kad (palaukite, minutėlę, aš tiktai baigsiu formuluoti) taip pat per svarstymo stadiją Seimas jau buvo apsisprendęs, jog 34 straipsnis yra neišbraukiamas. Siūlymui išbraukti šį straipsnį buvo nepritarta. Taigi dabar, remdamasis Statuto numatyta tvarka, aš manau, kad šios pataisos negali būti svarstomos. Dėl vedimo tvarkos – kolega P.Gražulis. Pirmasis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu pasakyti, kad mano įstatymo projektas buvo bandytas užregistruoti prieš keletą dienų, tačiau Sekretoriatas atsisakė jį registruoti, užregistravo tik tada, kai buvo likusios mažiau kaip 24 valandos. Panaši situacija su Kaimo reikalų komiteto pasiūlymu. Kitas dalykas, paskatinęs mane užregistruoti šį įstatymą, buvo Seimo Pirmininko ir premjero kalba, pasakyta žemdirbių suvažiavime. Jie užtikrino žemdirbius, kad pirmiausia bus atsiskaitoma su žemdirbiais, o su bankais po to. Taigi šie žemdirbių suvažiavime pasakyti premjero žodžiai…

PIRMININKAS. Prašau kalbėti toliau nuo mikrofono.

P.GRAŽULIS. …šie premjero ir Seimo Pirmininko žodžiai žemdirbių suvažiavime buvo sutikti ovacijomis ir plojimais. Todėl aš prašau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, įsiklausyti į Seimo Pirmininko ir į premjero siūlomas pozicijas ir įtraukti šį klausimą į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Aš visų pirma įsiklausau į Seimo statuto reikalavimus ir tai man yra svarbiausias dalykas šiuo atveju. Taigi aš dar dėl vedimo tvarkos norėčiau suteikti žodį kolegai J.Olekui. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų mes girdėjome geras premjero ir Seimo Pirmininko iniciatyvas, ir jeigu dabar jums, gerbiamasis posėdžio pirmininke, trukdo tai, kad mūsų darbuotojai ar nesuspėjo laiku įregistruoti, ar įvyko tam tikri nesusipratimai, Socialdemokratinės koalicijos frakcijos vardu mes siūlytume padaryti pertrauką iki kito posėdžio, kad šie visi formalumai būtų pašalinti, ir mes tada galėtume priimti teisingą sprendimą mūsų žemdirbių atžvilgiu. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos kolega J.Čiulevičius. Prašom.

J.ČIULEVIČIUS. Šis mūsų projektas su Seimo nariu G.Kniukšta buvo pateiktas praeitos savaitės viduryje. Deja, jis nebuvo užregistruotas. Vakar mes tik perregistravome savo siūlymą. Taigi aš taip pat, kaip ir Seimo narys A.Sysas, prašau atidėti svarstymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau išsklaidyti abejones dėl neva Seimo posėdžių sekretoriato neatliekamų pareigų. Pataisos buvo teikiamos dėl trečiojo projekto varianto, šis projektas yra ketvirtasis. Todėl tik vakar jūs susizgribote, kad turite naujai įregistruoti pataisas. Gerbiamieji kolegos, yra siūlymas padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką. Ar mes bendru sutarimu galėtume padaryti pauzę konkrečiai dėl šio straipsnio ir judėti į priekį dėl kitų pataisų? Gerai? Ar bendru sutarimu galime šį klausimą dėl 34 straipsnio priėmimo atidėti į šoną? (Balsai salėje) Ir 35. Gerai. Tada bandome judėti į priekį dėl kitų pataisų, nors faktiškai tai yra pataisos, susijusios tik dėl šių dalių. Kolega V.P.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ši pataisa susijusi su dviem straipsniais. Iš karto susitarkime, kad darome abiejų straipsnių svarstymo pertrauką, nes kitaip mes pateksime į keblią padėtį. Šie straipsniai iš esmės yra patys svarbiausi šiame įstatyme.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar prašymas padaryti pertrauką buvo formuluojamas frakcijos vardu? (Balsai salėje) Norėčiau, kad tai būtų pasakyta…

V.P.ANDRIUKAITIS. Kadangi jūs pats pasiūlėte dėl pirmojo straipsnio, ir juo labiau kad kitas straipsnis yra tiesiogiai susijęs, tai frakcijos vardu prašau pertraukos ir dėl kito straipsnio.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų prieštaravimas, kad būtų padaryta šio straipsnio svarstymo pertrauka? Nėra. Bendru sutarimu yra daroma 34 ir 35 straipsnių svarstymo pertrauka. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, bendro sutarimo nėra, tačiau aš taip pat norėčiau priminti, kolegos, kad taupydami laiką mes aiškiai remtumės Statuto nuostata: 1/5 balsų yra pakankamas tam, kad būtų pritarta pertraukai. Aš labai prašau padaryti pertrauką taupant visų mūsų laiką.

Dėkoju. Nėra prieštaravimų, kad būtų padaryta pertrauka iki artimiausio posėdžio, bet pertrauka yra dėl šių dviejų įstatymo straipsnių. Ar būtų prieštaravimų, kad mes galėtume apsvarstyti ir pritarti 36 ir 37 straipsniams? Bent per žingsnelį pasistūmėtume į priekį. Dėl vedimo tvarkos kolega K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tik norėjau, kad patikslintumėte – iki popietinio posėdžio?

PIRMININKAS. Taip.

K.RIMŠELIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Iki artimiausio posėdžio, t.y. šios dienos vakarinio posėdžio. Taigi 36 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų ir pataisų po svarstymo įregistruota nebuvo. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar 36 straipsniui mes galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Straipsniui pritarta bendru sutarimu.

37 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas. Dėl jo pataisų ir pastabų nėra gauta. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti 37 straipsniui? Dėkoju. Šiam straipsniui pritarta bendru sutarimu. Taigi svarstydami šį klausimą toliau mes turėtume padaryti pertrauką. Aš dėkoju pranešėjui. Taip pat norėtų dėl vedimo tvarkos kalbėti kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Na, aš nežinau, kokia yra Socialdemokratų frakcijos nuostata, bet gal jie nebūtų prieštaravę, jei mes geranoriškai būtume pripažinę, kad pataisos yra įregistruotos iš esmės laiku ir gal būtume galėję dabar apsispręsti ir dėl tų straipsnių? Ar nebuvo galima tokia išeitis, kad nedarytume tos pertraukos? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kad galėtume judėti į priekį, būtų siūlymas išklausyti Etikos ir procedūrų komisijos išvadą. Tai yra antrasis rezervinis klausimas, o dviejų Bankroto įstatymo straipsnių bei viso straipsnio priėmimas yra atidėtas iki artimiausio plenarinio posėdžio, t.y. šis klausimas bus svarstomas 15 val.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvada

Rezervinis klausimas – Etikos ir procedūrų komisijos išvada. Prašau komisijos pirmininkę ją perskaityti. Prašom dėmesio, kolegos!

D.TEIŠERSKYTĖ. Laba diena. Seimo Pirmininkas A.Paulauskas kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją prašydamas išnagrinėti, ar gali būti traktuojamas kaip neetiškas kai kurių parlamentarų elgesys įsigyjant su didelėmis nuolaidomis naujus automobilius, ar tokie…

PIRMININKAS. Atsiprašau, ponia pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš būsiu priverstas perspėti keletą Seimo narių dėl rimties Seimo posėdžių salėje nesilaikymo. Taip pat aš norėčiau prašyti, kad jeigu vyksta pokalbiai ir jie trukdo, jie gali būti atlikti už šios salės ribų. Dabar labai prašau įdėmiai išklausyti Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės pateiktą išvadą. Prašom.

D.TEIŠERSKYTĖ. Komisija gavo ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos persiųstą jai adresuotą dienraščio “Kauno diena” analogišką prašymą bei pačios komisijos rekomendaciją apsvarstyti, ar Seimo etikos ir procedūrų komisijos nariai, įsigiję lengvuosius automobilius, dalyvaudami komisijos posėdyje, nepažeidė Seimo statuto numatytos prievolės nusišalinti nuo klausimo, kuriame turi privatų interesą, svarstymo ir balsavimo. Etikos ir procedūrų komisija nustatė, kad visos automobilių prekyba užsiimančios įmonės, išskyrus UAB “Vitaras”, parduodamos automobilius Seimo nariams, netaikė jokių išskirtinių nuolaidų. Tokios nuolaidos buvo taikomos tik UAB “Vitaras” siūlant Seimo nariams įsigyti automobilius “Mitschubisi” su 37% nuolaida.

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė: pirma, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nariai nesinaudojo specialiomis nuolaidomis įsigyjant lengvuosius automobilius ir nesukėlė viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Antra. Seimo nariai, kurie pirko lengvuosius automobilius įmonėse, užsiimančiose lengvųjų automobilių prekyba, išskyrus UAB “Vitaras”, naudojosi bendromis nuolaidomis, taikomomis visiems pirkėjams, ir nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo.

Trečia. Seimo nariai, kurie įsigijo lengvuosius automobilius UAB “Vitaras” su specialia nuolaida, taikyta tik Seimo nariams, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 punktą, kuriame sakoma, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti. Komisija išvadą pateikė Seimo valdybai.

Seimo Teisės departamentas 2001 m. vasario 28 d. pateikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 14 straipsnio paaiškinimą. Cituoju: “Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti šio įstatymo 2 straipsnyje numatytą viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas nenustato dovanos apibrėžimo. Civilinėje teisėje dovana laikomas turtas, kuris perduodamas neatlygintinai kito asmens nuosavybėn pagal dovanojimo sutartį. Tais atvejais, kai turtas perduodamas nuosavybėn už sutartą sumą, sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis. Parduodamo turto kaina nustatoma šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai taikomos valstybės reguliuojamos kainos. Pažymėtina, kad komercinėje praktikoje yra įprasta taikyti kainų nuolaidas prekių išpardavimo metu, mugių metu, taip pat prieš tokias valstybines šventes kaip Kalėdos, Velykos. Kainų nuolaidos dažnai yra taikomos tais atvejais, kai iš karto yra perkamas didelis kiekis prekių. Teisės aktai nereglamentuoja kainų nuolaidų taikymo, išskyrus atvejus, kai nuolaidų taikymas yra susijęs su nesąžininga konkurencija.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikėtų daryti išvadą, kad parduodamo daikto kainos nuolaida nėra dovana, todėl tais atvejais, kai dirbantiems valstybinėje tarnyboje asmenims yra suteikiama kainų nuolaida, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 14 straipsnis negali būti taikomas net ir tada, kai tokių nuolaidų taikymas gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą”. (Citatos pabaiga.)

Taigi Etikos ir procedūrų komisija gali tik akcentuoti, kad Seimo nariai, atlikdami savo pareigas, turi daryti viską, kad jų sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių ir kad visuomenė turėtų visas galimybes tuo įsitikinti.

Dabar, kaip Etikos komisijos pirmininkė, norėčiau kreiptis į Seimo narius. Komisija per savo darbo laiką išanalizavo jau 34 jūsų skundus ir pareiškimus. Tuo tarpu praeitoje kadencijoje per šį laiką buvo išanalizuota tik 11. Aš nežinau, ar yra padidintas šių Seimo narių jautrumas, ar noras įrodyti savo ypatingumą, bet mūsų komisijoje, patikėkite, nėra malonu svarstyti jūsų aiškinimusis vieno ar kito kolegos atveju. Labai prašyčiau būti korektiškesniems ir atsargesniems, kai viešai reiškiate savo nuomonę, nes vis dėlto blogai kalbėdami vieni apie kitus, elgdamiesi blogai viešose vietose ar apskritai mes menkiname viso Seimo įvaizdį.

Ir dar vienas dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį. Mes visi, imdami mobiliuosius telefonus, pasirašėme sutartį, kad Seimo posėdžių metu jais nesinaudosime. Labai prašyčiau laikytis šio susitarimo, nes gauname labai daug pastabų (kadangi visada ir viskas yra filmuojama), kad Seimo nariai ne sprendžia Lietuvos klausimus, o tik kalbasi mobiliaisiais telefonais. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme Etikos ir procedūrų komisijos išvadą. Prieš paskelbdamas rytinio plenarinio posėdžio pabaigą, aš norėčiau paskelbti tokią informaciją. Tarpparlamentinių ryšių su Vengrijos Respublika grupė yra kviečiama susirinkti 13.30 val., kad galėtų išsirinkti pirmininką. Inicijuoja Seimo narys R.Sedlickas ir jis kviečia susirinkti 13.30 val. čia, plenarinių posėdžių salėje.

Dėl vedimo tvarkos nori kalbėti kolega V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš tik dabar supratau, kad labai klydau, kai eidamas į turgų ir pirkdamas grietinę, kopūstus derėjausi. Daugiau niekada nesiderėsiu. Jeigu prašo lito, sakysiu, kodėl tiek mažai prašai. Ar ne geriau būtų tau duoti du litus už kopūstą?

PIRMININKAS. Šiaip balsavimo nebuvo, bet jūs replikas sakote. Kolega S.Buškevičius. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau, kad jūs patikslintumėte, kada bus svarstoma kolegos P.Gražulio pataisa. 15.00 valandą. Taip?

PIRMININKAS. Taip. Dėl vedimo tvarkos – kolegė B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Aš norėčiau pateikti informaciją, kad Moterų parlamentinė grupė per pertrauką renkasi į posėdį Seimo restorane. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Vyrai nėra kviečiami. Skelbiu rytinį posėdį baigtą.