Antrasis (53) posėdis
2001 m. kovo 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS
2001 m. kovo 13 d. (antradienio) darbotvarkė
PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Pradedame kovo 13 d. antradienio plenarinį posėdį. Prašom sėstis, ir registruojamės. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Primenu, kad mes šeštadienį po pateikimo pritarėm darbų programai ir patvirtinom šios dienos plenarinio posėdžio darbotvarkę. Tačiau Seniūnų sueigoje įvyko keletas pakeitimų, tai yra Akcizų įstatymas nebus šiandien svarstomas, nukeltas į ketvirtadienį, nes to prašė Seimo nariai, norintys dalyvauti šiandien valstiečių suvažiavime. Taip pat nebus svarstomas 2-6 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. O visa kita darbotvarkė liko ta pati. Jeigu Seniūnų sueigoje yra pritarta, posėdyje jau nesvarstoma, o tiesiog balsuojama dėl darbotvarkės. Ar galim bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Ačiū. (Balsai salėje) Tada darbotvarkė patvirtinta. Pradedam dirbti.
Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-299(3*) (priėmimas)
Nagrinėsim 1-1a klausimą – Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-299. Priėmimo stadija. Į tribūną kviečiu pranešėją, Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Skardžių. Prašom.
A.SKARDŽIUS. Pone Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, atsižvelgdamas į Seimo narių siūlymus, suredagavo trečiąjį šio įstatymo projekto variantą. Šiam trečiajam variantui buvo gauti Seimo narių J.Razmos, K.Glavecko, J.Veselkos ir R.Šukio siūlymai. Pasiūlymai buvo gauti dėl 8 įstatymo straipsnių. Dėl 10 ir 18 straipsnių, 10 straipsnio 7 dalies ir 18 straipsnio 4 dalies buvo gauti du siūlymai. Seimo narys J.Razma iš esmės pateikė ankstesnius savo siūlymus, taip pat ankstesnį Seimo nario E.Klumbio siūlymą pakeisti projekto 10 straipsnio 7 dalį. Šiems siūlymams nepritarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat šiems siūlymams nebuvo pritarta svarstant Seimo posėdyje kovo 2 dieną. Todėl komitetas nusprendė nepritarti Seimo nario J.Razmos teiktiems siūlymams.
Atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadas, Seimo narys K.Glaveckas siūlo dalį Lietuvos banko valdybai deleguotų funkcijų pavesti valdybos pirmininkui. Tai yra 11 straipsnyje 2 dalies 5, 8, 11 punktuose minimas funkcijas pavesti banko valdybos pirmininkui. Kitos funkcijos lieka banko valdybai.
Seimo narys R.Šukys siūlo 18 straipsnio 4 dalyje žodį “turi” keisti į “privalo” ir žodžius “savo darbuotojams” keisti į “fiziniams asmenims”. Biudžeto ir finansų komitetas pritaria šiems siūlymams. Nors Seimo narys J.Razma taip pat siūlė vietoj žodžių “fiziniams asmenims”, teikiamų Seimo nario R.Šukio, palikti sąvoką “piliečiams”, bet kadangi bankų terminologijoje vartojama sąvoka “fiziniams asmenims”, tai Biudžeto ir finansų komitetas šiai sąvokai pritaria.
Dėl Seimo nario J.Veselkos siūlomų pataisų. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo joms nepritarti, nes pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko įstatų 2 straipsnį svarbiausias Europos centrinio banko tikslas yra palaikyti stabilias kainas. Todėl negali būti pritarta šiam Seimo nario J.Veselkos siūlymui.
Dėl kitų siūlymų. Negalima pritarti todėl, kad buvo pritarta išvados rengėjų siūlymams. Ir dėl 4 Seimo nario J.Veselkos siūlymo. Jis negali būti svarstomas, nes įstatymo 3 variante šio straipsnio neliko.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra gautos pataisos. 13 pataisų, apie jas visas pranešėjas pakalbėjo, tačiau joms komitetas nepritarė, ir dėl visų reikės prašyti vieno penktadalio Seimo narių parėmimo.
Pradedam priiminėti įstatymą pastraipsniui.
1 straipsniui yra Seimo nario J.Razmos pataisa, dėl 1 straipsnio 2 dalies. Jūs ją turite, aš neskaitysiu. Ar 29 Seimo nariai paremtų Seimo nario J.Razmos pataisą? Gerai, gal suteikiam žodį Seimo nariui J.Razmai motyvuoti, kodėl jis keičia šitą straipsnį. Prašom.
J.RAZMA. Dėkui. Iš tiesų, kai mes svarstėm įstatymo projektą per ankstesnę stadiją, buvo sakoma, kad apie valstybės ir banko turto santykių visus aspektus yra pasakyta 1 straipsnyje, ir nereikėjo, kaip aš tada siūliau visuose kituose straipsniuose pabrėžti, jog kalbama apie valstybės užsienio atsargas, kai sakoma Lietuvos banko užsienio atsargos. Vis dėlto aš maniau, gal nepakenktų 1 straipsnyje tą dalyką pasakyti, kad čia kalbama apie valstybės užsienio atsargas, o skliausteliuose pažymiu, kad čia toliau vartojama sąvoka “Lietuvos banko užsienio atsargos”. Kad nebūtų dviprasmybių ir nebūtų suprantama, kad tai yra paties banko užsienio atsargos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kokia komiteto nuomonė dėl tos pastabos?
A.SKARDŽIUS. Seimo nariui galėčiau atsakyti, kad jūsų siūlymas yra perteklinis, nes įstatymo 1 straipsnio 1 dalis skamba taip: “Lietuvos Respublikos centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei”, ir tai visiškai atspindi visą turtinę priklausomybę.
PIRMININKAS. Gerai, visus Seimo narius prašau užsiregistruoti.
Salėje yra 89 Seimo nariai. Kas paremia Seimo nario J.Razmos pataisą, balsuoja už, kas neparemia, balsuoja prieš. Prašom balsuoti. Dėl to, kad svarstytume šią pataisą, dar tik kad svarstytume.
Šiai pataisai pritarė tik 11 Seimo narių. Jūs nesulaukėte parėmimo, pataisa nesvarstoma.
Dabar dėl 1 straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra užsirašiusių. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaraujančių? Negirdžiu prieštaraujančių. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Dėl jo pataisų negauta. Dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti? Nėra prieštaraujančių. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Galima bendru sutarimu priimti? Straipsnis priimtas. Gerai. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Sakalas. Prašom.
A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, jeigu Seimo nariai neprieštarautų, pasiūlyčiau šiek tiek kitokią priėmimo technologiją. Pirmiausia svarstyti straipsnius, kuriuose yra pataisos, o paskui priiminėti skirsniais, jeigu niekas neoponuoja ir nepasisako prieš kurį nors to skirsnio straipsnį. Jeigu pasisako, tada vėl apsvarstyti tą straipsnį, paskui vėl priiminėti skirsniais. Mes sutaupytume daug laiko ir nebūtų nereikalingų debatų.
PIRMININKAS. Ar pritartumėte A.Sakalo siūlymui priiminėti skirsniais? Ačiū. Taigi I skirsnyje yra siūloma Seimo nario J.Veselkos pataisa dėl 7 straipsnio 1 dalies. Ji taip pat turi gauti 29 Seimo narių pritarimą. Autorių kviečiu išdėstyti savo pataisos esmę. Prašom.
J.VESELKA. Pataisos esmė yra ta, kad negalima bankui palikti labai siauros funkcijos, t.y. kainų stabilumo. Aš jau anksčiau tai pabrėžiau. Kainų stabilumą galima užtikrinti išleidus vieną litą, ir bus pačios stabiliausios kainos pasaulyje. Pagrindinis ekonomikos politikos uždavinys yra ekonomikos augimas. Bankas… pinigai nėra savitikslis dalykas, tai yra vienas iš ekonomikos reguliavimo svertų. Todėl negalima taip susiaurinti banko funkcijos. Prašom pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kokia komiteto nuomonė dėl šios pataisos?
A.SKARDŽIUS. Galėčiau pakartoti komiteto nuomonę, kad pagal Europos centrinio banko sistemą ir Europos centrinio banko įstatų 2 straipsnį svarbiausias Europos centrinio banko tikslas yra palaikyti stabilias kainas. Šiam siūlymui negalima pritarti, nes įstatymas turi atitikti Europos centrinio banko keliamus reikalavimus ir jo įstatymus.
PIRMININKAS. Dėl pritarimo prašom registruotis.
Salėje – 86 Seimo nariai. Kas pritaria Seimo nario J.Veselkos siūlomai pataisai, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš. Prašom balsuoti. Reikia 29 Seimo narių pritarimo. Tik 7 pritarė jūsų pataisai. Šios pataisos nesvarstome.
Toliau Seimo narys J.Veselka 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kur formuoja ir vykdo pinigų politiką, taip pat siūlo pataisą. Prašom. Minutę. Jau įjungta. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji centro komiteto plenumo dalyviai, iš tikrųjų partijos politbiuras nutarė, kad litas nebūtų susietas su Lietuvos ekonomika, ir Lietuvos liaudis turi visiškai pritarti šiam politbiuro sprendimui. O dabar galiu pasakyti, kad tai, ką jūs man aiškinate dėl Europos Sąjungos direktyvų, tai, gerbiamieji, pažiūrėkite, kas vyksta su euru. Euras tarsi laikrodukas reaguoja į ekonomikos pokyčius ir vienu atveju silpnėja, didėja eksportas, didėja užsienio valiutos rezervai, didėja užimtumas, gerėja ekonomika, o po to prasidės jo stiprėjimas. Lietuvos euras stovi kaip kuolas. Todėl labai noriu atiduoti pagarbą tiems buvusiems Lietuvos komunistams, kurie formaliai įsiklausydavo, ką Maskva diktuoja, bet darydavo tai, ko reikia Lietuvos ekonomikai. Šiandien čia susirinkusiam centro komitetui nusispjauti į Lietuvos ekonomiką, į Lietuvos žmones, jis tik žiūri, ką rašo kokios nors Europos Sąjungos, kurios nariai mes dar nesame, direktyvos.
PIRMININKAS. Kas pritaria Seimo nario J.Veselkos pataisai, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš. Prašom balsuoti.
A.SKARDŽIUS. Komiteto nuomone, ši sąvoka yra perteklinė. Negi bankas stengtųsi, kad vykdoma pinigų politika būtų nenaudinga šalies ekonomikos augimui?
PIRMININKAS. Jūsų pataisai nepritarė nustatytas Seimo narių skaičius ir ji taip pat nesvarstoma. Taigi dėl I skirsnio daugiau pataisų nėra. Ar galima bendru sutarimu priimti I skirsnį? Negalima. Tada dėl balsavimo motyvų. Prašom. Prieš yra Seimo narys J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Ponai, kada baigsis šis tuščias, beprasmis tų popierių perrašinėjimas? Tai vadinama naująja politika, kuri visus įstatymus kepa kaip bobutė blynus prieš gavėnią, ir nieko naujo tuose įstatymuose nėra. Ko mes čia gaištame laiką tik tuščiai perrašinėdami įstatymus? Prašau balsuoti prieš šį skirsnį.
PIRMININKAS. A.Plokšto. Prašom už.
A.PLOKŠTO. Šį kartą, savotiškai paremdamas poną J.Veselką, norėčiau pasakyti, kad greičiau priimtume tą įstatymą ir nebus to kepimo.
PIRMININKAS. Vienas kalbėjo už, vienas – prieš. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume įstatymo I skirsnį, prašau balsuoti. I skirsnį.
Už – 71, prieš – 1, susilaikė 8. I skirsnis priimtas.
II skirsnis. Banko veiklos organizavimas ir valdymas. Yra Seimo nario J.Razmos pataisa dėl 10 straipsnio 1 dalies. Prašau Seimo narį J.Razmą pateikti šią pataisą.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, kalbant apie 10 straipsnio 1 dalį norėčiau atkreipti dėmesį, kad dabar siūlomas valdybos narių skaičius – septyni išties yra labai didelis. Tai būtų pats didžiausias iš visų žinomų valstybės kontroliuojamų institucijų. Aš mėginau svarstymo stadijoje pasiūlyti keturis. To nebuvo priimta. Todėl dabar siūlau priimti penkis. Aš suprantu, kad Lietuvos bankas turi pakankamai daug pelno, gali išlaikyti kad ir šimtą valdybos narių, bet ar iš tiesų yra tiek skirtingų darbo barų. Pagaliau ar tų darbų negali atlikti atitinkamų departamentų vadovai, ar mes kažkam neprikuriame šiltų vietelių?
PIRMININKAS. Ačiū. Koks komiteto požiūris į šią pataisą?
A.SKARDŽIUS. Komitetas pasilieka prie savo nuomonės. Negali būti priimtas J.Razmos siūlymas, nes komitetas įstatymo projekte sumažino trimis nariais – iki vienuolikos narių. J.Razma siūlo sumažinti dar dviem nariais. Šis Seimo nario J.Razmos siūlymas nėra pagrįstas kokiais nors skaičiavimais. Todėl komiteto nuomonė – nepritarti J.Razmos siūlymui.
PIRMININKAS. Kreipiuosi į Seimo narius. Kas paremia Seimo nario J.Razmos pataisą, balsuoja už, kas neparemia, balsuoja prieš.
Už – 8. Taigi jinai nesvarstoma. Dėl 10 straipsnio 7 dalies, paskutinės, taip pat Seimo narys J.Razma siūlo pataisą. Prašau pateikti.
J.RAZMA. Tikiuosi, kad šiai pataisai Seimo nariai bus dėmesingesni. Aš norėčiau atkeipti dėmesį ir į formaliąją pataisos pusę. Pažiūrėkime, juk pagal įstatymą banko valdybos narius, pavaduotojus skiria Respublikos Prezidentas. Na, patį pirmininką skiria Prezidentas kartu su Seimu. Taigi pagal bendras teisines normas kas skiria, tas ir turėtų nustatyti atlyginimą. Pagrindiniame projekte siūloma, kad valdybos nariai patys sau nustatytų atlyginimus. Jūs dar tokį atvejį žinote? Na, išskyrus Seimo narius, nes Seimo nariams vargu ar kas kitas gali nustatyti. Aš siūlau, kad banko valdybos nariams atlyginimus nustatytų Prezidentas, kuris juos ir skiria. Pabrėžiu, kad tie atlyginimai būtų nustatomi vadovaujantis bendruoju valstybės pareigūnų atlyginimus nustatančiu įstatymu.
PIRMININKAS. Ačiū. Koks būtų komiteto požiūris į šią pataisą?
A.SKARDŽIUS. Komitetas išdėstė 10 straipsnio 7 punktą taip: “Atlyginimo dydį Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojams ir valdybos nariams nustato valdyba, atsižvelgdama į Lietuvos banko valdybos pirmininko atlyginimo dydį.” Jūs, gerbiamasis Seimo nary Razma, minite, kad Prezidentas turėtų nustatyti, bet šios funkcijos Prezidentui Konstitucijoje nenumatytos, t.y. kad jisai nustatytų atlyginimo dydį bankui. Komiteto nuomonė – pasilikti prie savo siūlymo ir atmesti Seimo nario J.Razmos siūlymą.
PIRMININKAS. Kas pirmininkui nustato atlyginimą? Įstatymas. Gerai. Taigi išklausėme pono J.Razmos ir komiteto nuomones. Kas paremia Seimo nario J.Razmos pataisą, balsuoja už, kas neparemia, balsuoja prieš. Prašau balsuoti.
Už – 13. Taip pat dėl 10 straipsnio 7 dalies turime Seimo nario J.Veselkos pataisą. Irgi dėl 7 dalies. Prašau pristatyti.
J.VESELKA. Ponai, žiūrėkime! 7 dalies formuluotė: “Atlyginimo dydį Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojams ir valdybos nariams nustato valdyba”. Į valdybą įeina pati valdyba, kuri nusistato, ir valdybos pirmininko pavaduotojai. Išeina, kad patys sau nustato atlyginimus, ir jokių apribojimų nėra. Tai yra atsižvelgiant į valdybos pirmininko. Bet nepasakyta, ar daugiau kaip R.Šarkinui, ar mažiau, ar trigubai daugiau, kaip jie nuspręs. Man atrodo, kad iš tikrųjų būtų logiškas apribojimas, kad visų valdybos narių atlyginimas negali būti didesnis, kaip aš siūlau, kaip 90% valdybos pirmininko atlyginimo. Tai būtų ne šiaip kiek nori, pagal sąžinės principą, o būtų tam tikras apribojimas. Man atrodo, toks pasiūlymas būtų logiškas. Bet kadangi čia logikos nebus, prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
A.SKARDŽIUS. Komitetas mano, kad šis siūlymas – 90% valdybos pirmininko atlyginimo taip pat nėra paremtas jokiais skaičiavimais. Kodėl ne 85% ar 95%? Komitetas lieka prie savo siūlymo ir prie savo redakcijos. Todėl nepritaria gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos siūlymui.
PIRMININKAS. Kas paremia Seimo nario J.Veselkos pataisą, balsuoja už, kas neparemia, balsuoja prieš. Prašau balsuoti.
Už – 13. Pataisa nesurinko reikiamo skaičiaus.
Dėl 10 straipsnio daugiau pasiūlymų nėra. Dėl jo reikėtų balsuoti atskirai, nes jis sulaukė daugiausia pataisų. Dėl balsavimo motyvų dėl 10 straipsnio yra norinčių kalbėti? Seimo narys J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kiek čia buvo triukšmo. S.Vaitkevičiui 125 tūkst. išmokėta, buvusiam generaliniam prokurorui dar daugiau žada išmokėti. Ir visi tai mato. Na, aš nekalbu apie sklypų dalybas, keleto ariukų prisiskyrimą, tai logiška. Negi kas nors gali balsuoti už tai, kad valdybos nariai paimtų sau, sakysim, po milijoną bent mėnesiui, išsimokėtų ir jūs juridiškai negalėtumėte prikibti. Na ką, buvo įstatymo klaida, todėl niekas nieko negali padaryti. Ačiū, Lietuvos žmonės, taip įvyko dėl mūsų klaidos. Negalima taip elgtis! Kad skaičiavimai nepadaryti, tai nejuokinkite, gerbiamasis Skardžiau, žmonių. Atlyginimo apribojimui dar reikia skaičiavimo. Būtent ir apribojame tiek, kiek nustatys valdybos pirmininkui, kad nebūtų daugiau. Kokių jums čia dar reikia skaičiavimų? Ačiū.
PIRMININKAS. A.Plokšto. Prašom.
A.PLOKŠTO. Dėl šio straipsnio buvo ilgai diskutuota ir iš esmės buvo daug balsavimų. Manau, kad prieita prie tokio kompromiso, kuris tenkina. Ypač dėl narių skaičiaus. Aš pasakysiu, mes turime vieno lygio valdymą ir daryti mažą valdybos narių skaičių yra pavojinga. Todėl šis variantas yra pats geriausias. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Prašom registruotis. Vyksta registracija.
Salėje yra 83 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume šio įstatymo 10 straipsnį, prašom balsuoti. Už – 58, prieš – 8, susilaikė 15, 10 straipsnis priimtas.
11 straipsnis. Yra Seimo nario K.Glavecko siūloma pataisa dėl 11 straipsnio 2 dalies. Prašom pataisos autorių.
K.GLAVECKAS. Siūlau 11 straipsnyje, grįžtant prie pono E.Klumbio siūlymo, kuris buvo atmestas ir kuriame buvo dalis teisingų siūlymų, prie nedeleguotinų funkcijų valdybos pirmininkui iš valdybos priskirti ir XVII ir XIX skirsnius, t.y. nedeleguoti nutarimų priėmimo, nenumatyti Lietuvos banko turto valdymo, naudojimo, disponavimo tvarkos ir sąlygų nustatymo ir pirkimo tvarkos, taip pat vykdyti kitą veiklą, susijusią su pagrindinio Lietuvos banko tikslo įgyvendinimu. Šios pataisos taip pat buvo nagrinėtos ir Teisės departamente. Joms taip pat yra pritarta. Ačiū.
PIRMININKAS. Kokia komiteto nuostata dėl šių pataisų?
A.SKARDŽIUS. Komitetas taip pat mano, kad dėl šiuose punktuose minimų funkcijų sprendimus turėtų priimti banko valdyba. Siūloma pritarti komiteto pirmininko K.Glavecko teiktam siūlymui.
PIRMININKAS. Nesvarbu, kad pritaria, vis tiek reikia, kad šias pataisas paremtų 29 Seimo nariai. Ar galima bendru sutarimu paremti? Jūsų pataisos paremtos bendru sutarimu. Ar yra norinčių kalbėti dėl jų motyvų? Nėra. Ar galima bendru sutarimu priimti 11 straipsnį? Galima. Su K.Glavecko pataisomis priimtas.
Toliau svarstome 14 straipsnį, kur yra Seimo nario J.Razmos siūloma pataisa dėl 14 straipsnio 2 dalies. Taip pat prašau autorių pateikti. Atsiimate? Aišku. Seimo narys neprašo nagrinėti.
Dabar 16 straipsnis. J.Veselka siūlo pataisą, kad 16 straipsnis būtų papildytas 3 dalimi. Prašau autorių pateikti 3 dalį.
J.VESELKA. Atsiimu, nes nėra prasmės čia viską aptarinėti.
A.SKARDŽIUS. Galėčiau komiteto vardu pasakyti, kad šiame straipsnyje nėra 3 dalies.
PIRMININKAS. Bet siūlo papildomą. Nereikia, nes atsiėmė. Nereikia svarstyti.
Toliau 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Pataisą siūlo Seimo narys J.Razma. Prašom pateikti.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, tikiuosi, kad jums jau nusibodo kaip politikams aiškintis visuomenei dėl nesutvarkytų valstybės kontroliuojamų įmonių, darbų vadovų atlyginimų, dėl nevisiškai sutvarkytų kai kurių valstybės pareigūnų, teisėjų atlyginimų. Matau, kad jūs labai esate nusiteikę palikti banko valdybos nuožiūrai pagal jiems vieniems numatomą sistemą nusistatyti savo darbuotojų atlyginimus. Todėl siūlau įrašyti bent šiokį tokį saugiklį, kad valdyba atlyginimus nustatytų vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. Jeigu šiame įstatyme jūs manysite, kad banko tarnautojai turi gauti šiek tiek daugiau, tai patys įrašykite tam tikrus koeficientus, bet vis dėlto mėginkime ir šios valstybinės įstaigos tarnautojų atlyginimus sutvarkyti pagal bendrą sistemą, o nepalikime vien banko valdybos nuožiūrai.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė yra tuo klausimu?
A.SKARDŽIUS. Komiteto nuomonė – atmesti Seimo nario J.Razmos siūlymą ir pasilikti prie įstatyme nurodytos formuluotės.
PIRMININKAS. Kas remia J.Razmos pataisą, balsuoja už, kas neremia – prieš. Prašom balsuoti. Reikia 29 Seimo narių parėmimo. Septyni Seimo nariai parėmė, pataisa nesvarstoma.
Taip pat Seimo narys J.Razma siūlo išbraukti… Nesiūlote? Atsiėmė.
Dar to skirsnio 18 straipsnis. Yra Seimo nario J.Razmos pataisa dėl 18 straipsnio 4 dalies. Prašom pateikti.
J.RAZMA. Aš pripažįstu, kad kolegos R.Šukio pataisa yra teisiškai tikslesnė, o savo turiniu tokia pat, todėl perleisčiau siūlymo teisę jam, o pats atsiimu.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Šukys taip pat siūlo pataisą dėl 18 straipsnio 4 dalies. Kviečiu pateikti savo pataisą.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, pataisos esmė yra ta, kad šioje dalyje vietoj žodžio “turi” įrašomas žodis “privalo”, o vietoj “kreditų įstaigų savo darbuotojams” yra tai, kad sąlygos turi būti tokios, kokios tuo metu yra taikomos šalies kredito įstaigų teikiant paslaugas ar paskolas fiziniams asmenims, t.y. visiems fiziniams asmenims, o ne tik savo darbuotojams. Prašyčiau paremti mano pataisą.
PIRMININKAS. Koks komiteto požiūris?
A.SKARDŽIUS. Komitetas remia Seimo nario R.Šukio siūlymą, nes ir dabar terminologijoje yra vartojama sąvoka “fiziniai asmenys”. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galime paremti Seimo nario R.Šukio siūlomą pataisą?
Paremiam? Ačiū.
Tada reikėtų dėl jos kalbėti. Kas už, kas prieš? Atsiėmė. Ar galim bendru sutarimu priimti šią pataisą, kurią siūlo Seimo narys R.Šukys? Pataisa priimta. Tada dėl viso 18 straipsnio reikėtų balsuoti jau su Seimo nario R.Šukio pataisa. Yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Ar galima bendru sutarimu priimti 18 straipsnį su Seimo nario R.Šukio pataisa? 18 straipsnis priimtas. Taigi visus pasiūlymus dėl II skirsnio apsvarstėme. Reikėtų balsuoti dėl II skirsnio. Yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galima II skirsnį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. II skirsnis priimtas.
Dėl III skirsnio nėra jokių siūlomų pataisų. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, dėl III skirsnio priėmimo? Nėra. Ar galime priimti III skirsnį? Nėra prieštaraujančių, III skirsnis priimtas.
Dėl IV skirsnio taip pat negauta pataisų, pasiūlymų. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Negirdėti. Ar galima bendru sutarimu priimti? IV skirsnis priimtas.
V skirsnis. Dėl jo negauta pataisų. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galima V skirsnį priimti bendru sutarimu? V skirsnis priimtas.
VI skirsnis. Taip pat pastabų negauta. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Bendru sutarimu galima priimti VI skirsnį? Nėra prieštaraujančių. Priimta.
VII skirsnis. Nėra gauta pataisų. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galima bendru sutarimu priimti VII skirsnį? Ačiū. Nėra prieštaraujančių.
VIII skirsnis. Taip pat negauta pataisų. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Galima priimti? Ačiū. Nėra prieštaraujančių. Skirsnis priimtas.
Ir paskutinis IX skirsnis – baigiamosios nuostatos. Negauta pastabų ir nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. IX skirsnį galima priimti? Skirsnis priimtas.
Taigi mes priėmėm pastraipsniui ir dėl kiekvieno straipsnio, kuris kėlė abejonių, balsavom, priėmėm visą įstatymą. Dabar reikėtų balsuoti dėl viso įstatymo ir galima kalbėti dėl viso įstatymo. Niekas nenori kalbėti? Nori kalbėti J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Galiu pasakyti labai trumpai, kad įstatymas savo esme, formuluočių tikslumu nėra blogas, bet pats principas, kad Lietuva iki šios dienos neturi (…) centrinio banko, kuris padėtų ekonomikos augimui, ir dabar atėjusi naujoji politika nesuvokia šito dalyko, tai gaila man Lietuvos žmonių, kuriems teks vargti ketverius metus be jokios ekonominės prošvaistės. Ir labai gaila, kad žinom, kaip valdininkai skiria savo atlyginimus, ir mes neapribojome įstatymu tam tikros kartelės, lyginant su valdybos pirmininku, įvairiems valdybos nariams, pavaduotojams. Todėl dabar formaliai valdyba gali nuspręsti valdybos pirmininko pavaduotojams mokėti po 10 mln. Lt per mėnesį, ir juridiškai joks teismas negalės prikibti, nes jie turi teisę tai patys padaryti su valstybės pinigais. Todėl nereikia sakyti, kad čia Seimo nariai šito nežino, nesuvokia. Sąmoningai daro, nes tikisi, kad gal bankas duos pinigų rinkimų kampanijai. Bet, aš žinau, R.Šarkinas tikrai neduos, nebent jūs jį pakeisite. Todėl siūlau tiems, kurie supranta, kad tas įstatymas nėra tobulas ne formuluočių tikslumo požiūriu, o ekonominių problemų sprendimo, bent susilaikyti.
PIRMININKAS. Už kalbės Seimo narys A.Plokšto.
A.PLOKŠTO. Aš iš pradžių norėčiau apie tą atlyginimą, nes, kaip pasirodė iš viso įstatymo, kuris yra labai reikalingas ir fundamentalus, pats įdomiausias klausimas – būtent pirmininko atlyginimas. Tai pirmininko atlyginimui yra nustatytas saugiklis – jis negali būti didesnis negu 4 vidurkiai bankų srityje, dabar išeis maždaug iki 9 tūkst. litų. Tai nėra daug, palyginti su centrinio banko atlyginimais visam pasaulyje.
O kalbant iš esmės apie įstatymą, aš manau, kad tas mūsų įstatymas yra labai reikalingas, buvo daug prie jo dirbta ir faktiškai jis yra toks, kad atitinka Europos Sąjungos reikalavimus, todėl, aš manau, reikia jį priimti.
PIRMININKAS. Prieš – Seimo narys A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Aš visiškai sutinku, kad įstatymas yra labai reikalingas, kai kurios jo nuostatos būtent ir keičiamos todėl, kad to reikalauja Europos Sąjunga. Bet tikrai Europos Sąjunga nereikalauja sugriauti tą sistemą, kurią mes vis dėlto 8 metus kūrėm, tai yra darbo apmokėjimo sistemą Lietuvoje, – vienodos biudžetinės srities, arba valstybinės srities. Tik pradėjus jai veikti mes ieškom įvairių landų ir galimybių šitą sistemą išardyti. Aš manau, kad mūsų Valstybės tarnybos įstatyme aiškiai nustatyti tiek valdybos pirmininko, tiek valdybos narių atlyginimai. Kaip statinę medaus mes sugadinam šaukšteliu deguto, taip lygiai tas pat buvo padaryta su 10 straipsnio 7 punktu, kai mes įrašėm koliziją, kuri dabar kertasi su Valstybės tarnybos įstatymu, kurio priedėlyje yra aiškiai nustatyti atlyginimų dydžiai, ir tie dydžiai ne ką didesni negu paminėjo mano kolega A.Plokšto. Tai aš manau, kad bandymas tokiais būdais padaryti atskirą respubliką – Lietuvos banką, bent jau darbo apmokėjimo srityje, ir gadina šitą įstatymą. Todėl aš esu prieš.
PIRMININKAS. Prieš – Seimo narys J.Razma.
J.RAZMA. Nors aš pasižymėjau kaip pasisakantis prieš, sunku taip įvertinti bendrą nusiteikimą šio projekto atžvilgiu, nes išties įstatymas parengtas neblogai, gerai aprašytos bankų funkcijos ir veikla pasikeitusiom aplinkybėm, mums integruojantis į Europos Sąjungą, žodžiu, su išoriniais banko veiklos dalykais, atrodytų, tvarka. Gaila tik, kad Seimo nariams nepakako ryžto ir viduje šiek tiek geriau sutvarkyti, būtent priimti sprendimus dėl banko tarnautojų atlyginimų sistemos vadovaujantis bendraisiais valstybės tarnybos principais. Dabar mes galim tik spėlioti, kokią atlyginimų sistemą banko tarnautojams nustatys banko valdyba, kokie ten bus priedai, už ką premijos, ar tik Velykų proga, ar ir Velykų, ir Kalėdų proga, žodžiu, tie dalykai lieka banko valdybos geroj ar blogesnėje valioje. Taigi yra sudėtinga balsuosi už šį projektą, kurį visiškai be reikalo dėl tokių smulkmenų mes sugadinom. Turbūt aš iš viso nebalsuosiu, nes balsuoti prieš irgi nekyla ranka, yra daug gerų nuostatų. Žinoma, galėjom įstatyme numatyti ir daugiau banko kontrolės ir atskaitomybės elementų. Gaila, kad svarstymo stadijoje kai kurios mano siūlomos pataisos buvo atmestos.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi kalbėjo dėl balsavimo motyvų. Reikėtų prieš balsavimą registruotis. Prašom. Vyksta registracija.
Balsuoti nusprendė 94 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymą? Prašom balsuoti.
80 – už, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas priimtas.
Įmonių rejestro įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-181* (priėmimas)
Nagrinėjame 2 darbotvarkės klausimą, kuris lydi pagrindinį, mūsų ką tik priimtą įstatymą. 1-1b – Įmonių rejestro įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-181. Taip pat priėmimo stadija. Pranešėjas – Seimo narys P.Vilkas. Prašom.
P.VILKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kaip buvo pranešta, šis įstatymas, Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, yra anksčiau priimtą įstatymą lydintis įstatymas, todėl Ekonomikos komiteto vardu siūlau priimti Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą. Redakcija jums yra pateikta.
PIRMININKAS. Ačiū. Jokių pasiūlymų ir pataisų dėl šio įstatymo projekto negauta. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar bendru sutarimu… Ne, bendru sutarimu negalima. (Balsai salėje) Taigi registruojamės.
Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti. Lydintysis įstatymas.
66 – už, prieš nėra, susilaikė 2, įstatymas priimtas.
Įmonių rejestro įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-182(2*) (priėmimas)
Toliau nagrinėjame 1-1c įstatymo projektą – Įmonių rejestro įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą Nr.IXP-182(2). Priėmimo stadija. Kviečiu pranešėją – Seimo narį P.Vilką.
P.VILKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas numato, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai duomenys perduodami per 6 mėnesius. Šio įstatymo redakcija jums yra pateikta. Ekonomikos komiteto vardu siūlau priimti Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar jūs galėtumėte pakomentuoti Teisės departamento išvadą?
P.VILKAS. Ji buvo priimta.
PIRMININKAS. Buvo priimtas siūlymas? Ačiū. Taigi taip pat nėra jokių siūlymų dėl šio straipsnio pakeitimo. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Prašom registruotis prieš priėmimą. Vyksta registracija.
Salėje – 61 Seimo narys. Kas už tai, kad priimtume Įmonių rejestro įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą, prašom balsuoti.
50 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Komercinių bankų įstatymo 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-183* (priėmimas)
Toliau svarstome 1-1d darbotvarkės klausimą – Komercinių bankų įstatymo 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-183. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Skardžius. Prašom.
A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, komitetas atsižvelgė į šį įstatymą, kuris yra pagrindinį įstatymą, jo Nr.IXP-299(3), lydintysis įstatymas… į 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Į Teisės departamento išvadas buvo atsižvelgta. Europos Teisės departamentas savo išvadose nurodo, kad tai atitinka Europos Sąjungos teisę, papildomas – Ekonomikos komitetas pritaria pateiktam įstatymo projektui, Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu pritaria numatytiems šio įstatymo pakeitimams. Jūs redakciją, kolegos, turite, todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Jūs kėlėte ranką? Seimo narys J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad čia iš tikrųjų netiksliai suformuluota. Aš tik noriu palyginti 1 straipsnį, kuris keičia 6 straipsnį: užsienio banko filialas gali pradėti veikti Lietuvos Respublikoje tik gavęs banko leidimą steigti filialus ir vėliau įsiregistravęs įmonių rejestre. To paties straipsnio 6 dalyje jau sakoma, ko reikia, kad būtų galima gauti leidimą. Čia rašoma, kad turi turėti registracijos pažymėjimą. Ir paskutinis straipsnis vėl… Nesuprantu, kuo skiriasi – pagal 1 straipsnį gali pradėti veikti, pagal 8 straipsnio pakeitimą įgyja teisę veikti. Čia yra tiek sąvokų, kad aš nežinau, kaip turi būti: ar vis dėlto pirmiausia turi gauti registracijos pažymėjimą, o po to gauti leidimą ir kuo skiriasi “gali pradėti veikti” ir “įgyja teisę veikti”. Koks tų sąvokų skirtumas? Ar nereikėtų jų suvienodinti? Aš tik atkreipiu į tai dėmesį, nes bijau, kad tuos, kurie norės steigti šiuos filialus, biurokratai pradės vienas nuo kito vaikyti, paskui atsakomybė vėl bus supainiota. Kaip man žmoniškai paaiškintumėte?
PIRMININKAS. Bet jūs neteikėte pastabų dėl šių sąvokų? (Balsas salėje) Aišku. Ar komiteto atstovas, t.y. pranešėjas, norėtų pakomentuoti? Tuoj, minutę. Prašom.
A.SKARDŽIUS. Komitetas mano, kad tai neprieštarauja. Teisės departamentas, pateikdamas savo išvadas, taip pat nurodo, kad juridinės technikos požiūriu teisingai suformuluota.
PIRMININKAS. Vadinasi, Teisės departamentas nepateikė pastabų. Vienas kalbėjo prieš, lyg ir iškėlė abejones. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Yra norinčių motyvuoti? Nėra. Ar galim bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis bendru sutarimu priimtas.
Dabar dėl viso įstatymo. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys J.Veselka. Prašom. Prieš.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kyla labai daug abejonių, ir aš matau, kad nė vienas nepasirengęs atsakyti į šias abejones. Teisės departamentas lyg ir neturi jokių pastabų ir mes skubam priimti, bet, gerbiamasis Pirmininke, pasiskaitykite tai, ką aš pabrėžiau, ir jūs pamatysite netolygias sąvokas. Ar negalėtume mes to galutinio balsavimo palaukti? Jeigu teisininkai pasakys, kad viskas normalu, ir bus aišku, kad pirma reikia išsiregistruoti, tik po to eiti į banką leidimo… ”gali pradėti” ir “įgyja teisę” yra adekvačios sąvokos, tada mes priimsim normalų įstatymą. Nes skubėjimas, viena ar dvi dienos nieko neišsprendžia, geriau jau priimti tikrai subalansuotą įstatymą. Jis labai trumpas ir aiškus.
PIRMININKAS. Aš tada noriu paklausti pranešėjo ar komiteto vadovo, ar viskas aišku, ar mes galėtume priimti, ar reikėtų daryti pertrauką ir tas sąvokas dar pasiaiškinti, kad nebūtų jokių abejonių balsuojantiems. Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę. Tuoj, minutę! Prašau. K.Glaveckas.
K.GLAVECKAS. Galima iš principo padaryti pertrauką ir po pietų svarstyti tą klausimą. Manau, kad galime padaryti pertrauką.
PIRMININKAS. Gerai, jeigu yra komiteto prašymas, padarom prieš balsavimą pertrauką, kad galėtų tiksliai atsakyti į iškilusias abejones. Sutinkam padaryti pertrauką? Dėkui. Padarom iki popietinio posėdžio.
Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-184(2*) (priėmimas)
Tuomet svarstome kitą darbotvarkės klausimą 1-1e – Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-184(2). Pranešėjas – komiteto pirmininkas A.Melianas. Prašom.
A.MELIANAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Pagrindinis komitetas po svarstymo nėra gavęs pasiūlymų ir pastabų dėl šio įstatymo projekto, todėl per svarstymą komitete buvo bendru sutarimu šiam įstatymo projektui pritarta. Kviečiu balsuoti už ir pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti dėl šio pakeitimo motyvų. Taigi mums reikia registruotis prieš balsavimą. Prašau registruotis.
Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymą, prašau balsuoti? Lydintis.
Už – 50, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Atostogų įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-185(2*) (priėmimas)
Toliau svarstome 1-1f – Atostogų įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-185(2). Pranešėjas – komiteto pirmininkas A.Melianas. Prašom.
A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas taip pat yra lydintis Lietuvos banko įstatymą. Po svarstymo pagrindinis komitetas nėra gavęs naujų pasiūlymų ir pastabų. Noriu priminti, kad per svarstymą komitete buvo pritarta šiam įstatymo projektui, Atostogų įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Už – 5, susilaikė 2. Kviečiu paremti ir pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti Seimo narys J.Veselka. Tuoj, minutę, įjungsiu mikrofoną. Prašom.
J.VESELKA. Abejoju tuo, kuo abejojau ir priimant dėl banko, nes čia vėl, žiūrėkit,.. Teisė nustatyti papildomas atostogų garantijas – kolektyvinėse, arba darbo, sutartyse tai galima numatyti ir Lietuvos banko tik kolektyvinėje sutartyje galima… numatyti didesni mokėjimai už atostogas, negu garantuoja šis įstatymas. Žinoma, aš suprantu, kaip yra malonu – leidi išsimokėti (vėl palyginu) po milijoną, paskui išsikvieti į Seimą, duodi velnių, darai spaudos konferencijas, rodai tautai savo kovą už, kaip čia pasakius, neteisingus valdininkų žingsnius. Vis dėlto, mano galva, reikėtų valstybinei įmonei, bet kuriai įstaigai įstatymu nustatyti tam tikras ribas. Tai vis dėlto yra neprivataus kapitalo įmonė ir to intereso saugoti lėšas, saugoti resursus nėra, jis yra šiek tiek iškreiptas. Ir man labai gaila, kad mes tą patį darom ir matom pasekmes, bet vis tiek nesiimam sprendimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs vėl nuspaudėt ne tą mygtuką. Jūs turėjote pasisakyti už. Seimo narys J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Esu nustebęs, kad banko darbuotojams toliau siūlomos privilegijos ir išimtys. Kolektyvinėje sutartyje siūloma numatyti, kad jie galėtų turėti galimybę turėti ilgesnes bei kitų rūšių atostogas, papildomas lengvatas, pasirinkti atostogų laiką, didesni apmokėjimai už atostogas, kiek didesni nepasakyta. O dėl kitų darbuotojų, kurie dirba valstybės ar savivaldybių įstaigose, įmonėse, tai nenumatoma. Todėl manau, kad visiškai pagrįstai Lietuvos banko tarnautojai pagal anksčiau galiojusį įstatymą buvo prilyginami kitiems valstybės tarnautojams šiuo atžvilgiu. Dabar šį paskutinį sakinį siūloma išbraukti ir perkelti Lietuvos banko darbuotojus prie tų privilegijuotųjų, privačių struktūrų darbuotojų. Žinoma, privatūs verslininkai, jeigu turi galimybių, mes nieko prieš, kad numatytų papildomas lengvatas, tačiau kažin ar Lietuvos banką reikia prilyginti privatiems ūkio subjektams?
PIRMININKAS. Už Seimo narė R.Dovydėnienė. Prašom.
R.DOVYDĖNIENĖ. Labai ačiū. Aš nelabai norėčiau sutikti su Seimo nariais, kurie aiškina, kad Lietuvos bankas yra biudžetinė organizacija, finansuojama iš biudžeto. Lietuvos bankas vis dėlto užsidirba pinigus pats ir numatyta nuostata, kad ilgesnės atostogos gali būti suteikiamos pagal kolektyvinę sutartį, įtvirtina tuos apsauginius dalykus, kad ne dėl konkretaus žmogaus ir tiktai vadovybės sprendimu vienam ar kitam bus pailgintos tos kasmetinės atostogos, bet būtent taip, kaip jie aptars kolektyvinėje sutartyje. Ir noriu priminti gerbiamiems Seimo nariams, kad pagal galiojančius įstatymus kolektyvinės sutartys Lietuvoje sudaromos tiktai ten, kur įmonėje yra profesinės sąjungos. Jeigu Lietuvos banke jų neatsiras, tai jie neturės kolektyvinės sutarties ir atostogos bus tokios, kokios yra įtvirtintos konkrečiame įstatyme. Todėl šiai pataisai aš pritariu, nes manau, kad tai skatina ir šio banko darbuotojų asociacija. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Šukys. Prašom.
R.ŠUKYS. Aš vis dėlto nesutinku su kolegės R.Dovydėnienės aiškinimu, kad Lietuvos bankas yra valstybės turtas. Šiuo atveju jis ne su privačiu kapitalu dirba, nors ir užsidirba, kaip jūs minėjote, tą pelną. Manau, kad yra visiškai nepagrįsta leisti nustatyti didesnius atlyginimus, ilgesnį atostogų laiką, turiu omeny vadinamuosius atostoginius. Todėl balsuosiu prieš šį įstatymą.
PIRMININKAS. Už norėtų kalbėti A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Mielieji kolegos, reikėtų būti nuosekliems. Priimant pagrindinį įstatymą aš kalbėjau, kad tai iškrenta iš bendro konteksto, bet visi dešinieji ir kairieji nubalsavo už šį įstatymą padarydami kai kurias išimtis bankui. Šiuo atveju tai labai nekalta pataisa, palyginti su ta, kurią mes priėmėme Banko įstatyme. Labai keistai skamba kai kurių mano kolegų žodžiai, todėl pritariu šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Visi kalbėjo prieš ir už. Noriu dar kartą priminti, kad šis įstatymas yra lydintis, suderintas su prieš kelias minutes priimtu Bankų įstatymu. Prašom registruotis.
Salėje yra 70 Seimo narių. Kas už tai, kad priimtume Atostogų įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti. Už – 52, prieš – 15, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2719* (priėmimas)
Svarstome 1-1g klausimą – Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.P-2719. Pranešėjas – komiteto pirmininkas R.Šukys. Prašom.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas priimti Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2719. Projekto esmė yra ta, kad Lietuvos bankui nebus reikalingas steigėjo sutikimas, kai viena iš šalių yra bankas, kad perduotų ginčą spręsti arbitražui. Papildymų ir pasiūlymų šiam projektui priėmimo stadijoje nebuvo pateikta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Tikrai nėra gauta jokių pastabų. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Taigi prieš balsavimą reikėtų registruotis. Vyksta registracija. Prašom balsuoti. Vyksta registracija.
Salėje yra 60 Seimo narių. Kas už tai, kad priimtume Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymą, prašom balsuoti.
Už – 57, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. Taigi mes priėmėme Lietuvos banko ir jį lydinčius įstatymus, išskyrus 1-1d, kurį atidėjome po pietų.
Akcinės bendrovės Turto bankas įstatų patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-402 (pateikimas)
Svarstome darbotvarkės 1-2 klausimą – Akcinės bendrovės Turto bankas įstatų patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-402. Pateikimo stadija. Pateikėjas – komiteto pirmininkas K.Glaveckas. Prašom.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite jums pateikti Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės Turto bankas įstatų patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
Nuo 1996 metų neveiksnių aktyvų rinka Lietuvoje labai išsiplėtė. Neveiksnūs aktyvai tai yra skolos, kurios atsirado, kaip žinote, arba finansinėse institucijoje, arba kitur, ryšium su valstybės garantijomis, su bankų krize ir kitais veiksniais. Dabar apskritai valstybėje, kaip žinote, vidaus ir užsienio skolos sudaro beveik 13 mlrd. litų, iš jų apie 8 mlrd. yra vidaus skola, ir dalis šių skolų vienaip ar kitaip yra arba negrąžintos, arba su jų grąžinimu yra susiję daug problemų.
Tam, kad visas valstybės skolų procesas būtų valdomas efektyviau ir apskritai būtų valdomas, ypač valstybės vardu duotos garantijos, valstybės vardu duoti finansiniai įsipareigojimai, sakykim, kai kurių Lietuvos komercinių bankų (turiu omeny Lietuvos akcinį inovacinį banką, Lietuvos žemės ūkio banką, Eurobanką ir kitus)… yra perduoti valdyti arba perduodama dabar valdyti Turto bankui. Rinka labai smarkiai, kaip minėjau, išsiplėtė, o bankų funkcijos ir bankų įstatai sąlyginai atsiliko.
Šio įstatymo tikslas ir yra pakeisti, išplėsti Turto banko teises. Turto banko teisių išplėtimas turėtų pagerinti kai kurių neveiksnių aktyvų, kurie šiuo metu yra gana dideli, valdymą. Galiu dar pridurti, kad neveiksnių aktyvų iš Finansų ministerijos artimiausiu metu turės būti perduota apie 3 mlrd. (iš 6 mlrd.), o iš bankrutavusių bankų taip pat yra perduota apie 1,7 mlrd. neveiksnių aktyvų, iš jų 1,2 mlrd. – tiesiogiai ir paskui nauji išieškojimai ir procentai už paskolas, delspinigiai ir kiti dalykai. Iš viso 1,7 milijardo.
Šis įstatymo projektas leis bankui efektyviau valdyti neveiksnius aktyvus, sudarys sąlygas likviduoti nuostolingas investicines akcines bendroves, padės išspręsti valstybės vardu ūkio subjektams išduotų paskolų administravimo problemą.
Be to, šiame įstatyme atsisakoma nuostatos, kad Turto bankas yra kredito įstaiga ir jo priežiūrą bei licencijavimą vykdo Lietuvos bankas. Todėl įstatų projektas papildytas atitinkamomis Komercinių bankų įstatymo nuostatomis, kurios yra būtinos užtikrinti efektyvią Turto banko veiklą. Siekiant sustiprinti Turto banko veiklos priežiūrą, įstatų projekte yra numatyta suformuoti stebėtojų tarybą taip, kaip yra akcinėje bendrovėje.
Priėmus Akcinės bendrovės Turto bankas įstatų patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, neigiamų pasekmių neturėtų būti. Mes tikimės (ir Vyriausybė, ir projekto rengėjai tikisi), kad neveiksnių aktyvų valdymas turėtų pagerėti. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Seimo narys A.Sysas klausia pirmasis.
A.SYSAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pasiaiškinti. Mes ką tik priėmėme Lietuvos banko įstatymą, kuriame nustatėme atlyginimus. Pirmininkui – aišku. Akcinė bendrovė Turto bankas, kiek aš suprantu, 100% yra valstybės įstaiga. Bet yra 38 straipsnis, kuriame mes paliekame jiems teisę kaip nori reguliuoti savo darbo apmokėjimą. Parašyta – ir valdybą išrenka, ir jiems atlyginimą skiria 4 metams stebėtojų taryba. Kaip ši nuostata šiame pateiktame įstatyme siejasi su Lietuvos banko įstatymu ir su Valstybės tarnybos įstatymu? Ačiū.
K.GLAVECKAS. Aš norėčiau, kad ponas V.Jurna pagelbėtų ir atsakytų į šį klausimą. Prašom prie mikrofono. Jis yra to banko valdybos pirmininkas.
PIRMININKAS. Aš kviečiu poną V.Jurną įsijungti.
V.JURNA. Pagal dabartinio įstatymo patvirtintus įstatus banko vadovybės atleidimą nustato Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, kad įstatai numato analogišką valdymą kaip ir akcinės bendrovės, tie klausimai pavedami spręsti tarybai. Kažko kito, dirbant pagal Akcinių bendrovių įstatymą, vargu ar būtų galima sugalvoti.
K.GLAVECKAS. Aš norėjau papildyti. Kadangi valstybė yra pagrindinis akcininkas, iš tikrųjų ji turi nustatant atlyginimus vadovautis galiojančiais įstatymais, kuriuos mes dar pakoreguosime. Tai viena. O kitas dalykas, po pateikimo stadijos numatomas ir svarstymas. O svarstymo stadija numato pataisų pateikimą. Taigi tas procesas gali būti, į tuos dalykus gali būti ir turės būti atsižvelgta. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų klausia Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Aš iš tikrųjų Turto banko valdybos pirmininką paprašyti norėjau. Šis jūsų bankas buvo įsteigtas 1996 m. ir buvo tik bankrutuojančių bankų neveiksniems aktyvams sukurtas, dabar perimate ir Finansų ministerijos blogas paskolas, investicinių akcinių bendrovių žlungančias… Gerbiamasis K.Glaveckas jau pasakė, kad iš bankų suplaukė apie 1,7 mlrd., iš Finansų ministerijos bus perduota apie 3 mlrd. Kiek iš investicinių akcinių bendrovių bus perimta, dar neaišku. Aš norėčiau paprašyti, ar negalėtumėte nuo savo veiklos pradžios pamečiui išdėstyti, kiek iš kokių bankų, iš kokių investicinių bendrovių, įmonių, kurioms buvo duotos valstybės garantijos, buvo perimta neveiksnių aktyvų, kiek jų buvo parduota, kiek iš jų pinigų buvo gauta ir kokios buvo jūsų valdymo išlaidos. Kad būtų matyti jūsų darbo veiklos efektyvumas.
K.GLAVECKAS. Aš galėčiau ponui J.Veselkai iš dalies atsakyti į tuos klausimus, juo labiau kad išsamus atsakymas užimtų mažiausiai pusę valandos, t.y. išvardinti visus dalykus. Bet kaip minėjau, buvo perimta iš dviejų bankrutavusių bankų: LAIB ir “Aurabanko”, (…) blogos paskolos ir Žemės ūkio banko blogos paskolos – iš viso apie 1,2 mlrd., paskui pusė milijardo dar atsirado iš blogų paskolų. Iš investicinių bendrovių – aš tikslaus skaičiaus nežinau, bet apie keliasdešimt milijonų litų. Palyginti nedidelė… Prašau? (Balsas iš salės: noriu gauti raštu.) Asmeniškai jums, ar jūs klausiate iš salės? Raštu jums atsakys, aš manau, į tą klausimą. Aš dar galėčiau tik pridurti, kad iš viso yra išieškota 94 mln. litų. Palyginti yra labai nedaug. Tam funkcijos ir yra plečiamos, kad būtų padidinti išieškojimo mastai.
PIRMININKAS. Jūsų klausia Seimo narė J.Narvilienė.
J.NARVILIENĖ. Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo K.Glavecko, kurios turėtos Turto banko teisės trukdė efektyviai banko veiklai ir kurias paėmėte dabar pagrindu ir tai padės efektyviau dirbti bei kodėl?
K.GLAVECKAS. Taip. Visų pirma kalbama apie tai, kad išplečiamas pats objektas. Kaip minėjau, bankas buvo sukurtas iš esmės bankrutavusių bankų neveiksniam turtui valdyti, jį parduoti, gauti pinigus, grąžinti valstybei. Po to atsirado daug finansinių problemų dėl valstybės paskolų, valstybės vardu gautų paskolų ir kitų. Vadinasi, apskritai išsiplėtė banko veiklos sritis. Veiklos srities išsiplėtimas numato ir tam tikra prasme funkcijų išsiplėtimą. Visų pirma funkcijos yra susijusios su tuo, kad seniau tai buvo bankas ir kaip kredito įstaiga, iš esmės nevykdanti kreditavimo funkcijų, o šiuo metu ji yra paversta akcine bendrove. Yra ir du valdymo lygiai, operatyviau galintys spręsti visus klausimus. Šiame įstatyme padaryta daug detalių procedūrinių pakeitimų, kurie leis, kaip minėjau, turėtų leisti geriau valdyti neveiksnius aktyvus. Arba kitaip sakant, grąžinti juos kiek galima iš jų… metu padarytus nuostolius valstybės biudžetui. Tai tiek, aš manau.
PIRMININKAS. Gerai, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkui. Taigi mums dabar reikėtų apsispręsti, ar mes pritariame projektui po pateikimo ir pradedame svarstymo procedūrą, ar priimame kitus sprendimus? Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? J.Veselka. Prašom. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Aš noriu gerbiamajam V.Jurnai priminti, kad prašau pažymos pagal objektus, kad būtų matyti. Ir jūsų valdymo išlaidos. Nes, kaip K.Glaveckas pasakė, 90 mln. Lt pardavėte blogų paskolų ir gavote pajamų. Įdomu, kokios valdymo išlaidos.
PIRMININKAS. Gerai. Jūsų klausimą girdėjo ponas V.Jurna. Nėra norinčių kalbėti nei prieš, nei už. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti projektui? Pritarta po pateikimo ir pradedame svarstymo procedūrą. Reikėtų apsispręsti dėl komiteto, kuriam mes teiksime svarstyti šį įstatymą. Yra pasiūlymas – Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkate? Sutinkame bendru sutarimu. Papildomo komiteto nėra numatyta. Preliminari svarstymo diena – gegužės 8 diena. Tinka? Viskas gerai. Pritarta. Šio įstatymo nagrinėjimo stadija baigta.
Seimo nutarimo "Dėl Seimo 1999 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr.VIII-1456 "Dėl valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, perduodamų už akcijas naujai steigiamoms arba veikiančioms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, sąrašo patvirtinimo" pakeitimo" projektas Nr.IXP-408 (pateikimas)
Dabar mes pradedame svarstyti 1-3 klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Seimo 1999 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr.VIII-1456 “Dėl valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, perduodamų už akcijas naujai steigiamoms arba veikiančioms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, sąrašo patvirtinimo” pakeitimo” projektą Nr.IXP-408. Pateikimo stadija. Pranešėja – Seimo narė N.Steiblienė.
N.STEIBLIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, priminsiu, kad į Seimo Pirmininką kreipėsi Klaipėdos miesto mero pavaduotoja Lukošienė, prašydama pripažinti netekusiu galios Seimo 1999 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr.VIII-1456 patvirtinto valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, perduodamų už akcijas naujai steigiamoms arba veikiančioms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, sąrašo 60 punktą, numatantį patalpų, esančių Turgaus g. 5-7, Klaipėdoje, perdavimą uždarajai akcinei bendrovei “Laracija”. Vyriausybės pavedimu minėto sąrašo projektą rengė Ūkio ministerija. Pareiškėja nurodė, kad Ūkio ministerija į šį sąrašą minėtas patalpas įtraukė neteisėtai.
Klausimą dėl šio skundo, dėl minėtų patalpų įtraukimo į aptariamą sąrašą, Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija svarstė šių metų vasario 26 d., dalyvaujant Ūkio ministerijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės atstovams. Išnagrinėjusi Vyriausybės, Ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės pateiktą medžiagą, komisija padarė išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybės uždarajai akcinei bendrovei “Laracija” išnuomotos patalpos į sąrašo projektą buvo įtrauktos nesilaikant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Vyriausybės 1999 m. vasario 4 d. nutarimo Nr.120 patvirtintos valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų arba patalpų perdavimo už akcijas tvarkos, nustatytų sąlygų ir reikalavimų.
Pirma. Vietos savivaldos institucija dokumentus Ūkio ministerijai turėjo pateikti iki 1999 m. kovo 1 d. Iki nustatyto termino iš Klaipėdos miesto savivaldybės Ūkio ministerija nebuvo gavusi reikalavimus atitinkančių dokumentų. UAB “Laracija” ir jos dokumentai neatitiko jau minėto įstatymo ir Vyriausybės nutarimo, norminių aktų, nustatytų sąlygų ir reikalavimų dėl investicijų dydžio ir tvarkos. Turto fondas informavo, kad UAB “Laracija” į patalpas neinvestavo pusės savo kapitalo vertės, t.y. bendrosios vertės. Tai sudaro tik 40,28% bendros turto vertės, o ne 50, kaip reikalauja norminiai teisės aktai. Ministerijai savivaldybė nepateikė leidimo nuomininkui daryti patalpų kapitalinį remontą ir investuoti privatų kapitalą, turto vertintojų aktuose neužfiksuota, ar investicijų kokybinė sudėtis neatitiko minėto įstatymo sąlygas, taip pat, kad UAB “Laracija” į nuomojamas patalpas investavo privatų kapitalą ar padarė šias investicijas iki 1999 m. liepos 26 d.
Taip pat paminėsime, kad komisijos prašymu ir Vyriausybės pavedimu Ūkio ministerijos dokumentus vertinęs Valstybės turto fondas nustatė, kad ministerijai nebuvo pateikta per patalpų remontą atliktų darbų perdavimo naudoti aktai. Valstybės turto fondo pareigūnų nuomone, perduoti patalpų už akcijas “Laracijai” negalima.
Antra sąlyga atiduodant “Laracijai” tas patalpas nebuvo pagrindinė sąlyga – nuomojamose patalpose nebuvo vykdoma gamybinė veikla. Ir apskritai Klaipėdos miesto savivaldybė ir Ūkio ministerija iš viso neturėjo pagrindo rengti šių patalpų privatizavimui, nes tos patalpos buvo išnuomotos ne gamybai, o prekybai. Tai liudija sudaromos “Laracijos” ir savivaldybės sutartys, kur kalbama apie prekybinę veiklą. “Laracija” apskritai 1998 m. neturėjo jokių pajamų iš gamybinės veiklos ir ministerija neturėjo žinių apie pajamas. Taip pat UAB “Laracija” buvo įsiskolinusi savivaldybei. Šiuo metu, iki 2001 m. sausio 1 d., jos skola sudaro 121 tūkst. litų. Ir apskritai “Laracija” nuo 1996 m., kai gavo nuomoti šias patalpas, visą laiką buvo įsiskolinusi. Norėčiau pažymėti, kad Ūkio ministerijos pareigūnai neįvykdė įstatymų, priimdami reikalavimų neatitinkančius dokumentus, juos gavo po nustatyto termino, ne iš numatyto subjekto, o iš Klaipėdos miesto savivaldybės. O Klaipėdos miesto savivaldybės pareigūnai visiškai negynė jos turtinių interesų ir netgi teikė ministerijai neteisingus duomenis apie bendrovės nuomos mokesčio mokėjimą savivaldybei. Šiuo metu minėtos patalpos UAB “Laracija” dar nėra perduotos. Savivaldybei žala dar nepadaryta, todėl būtina ištaisyti padarytą klaidą ir pripažinti Seimo nutarimu patvirtinto sąrašo 60 eilutę netekusia galios, priešingu atveju, esant galiojančiam Seimo nutarimui, teismas, išnagrinėjęs “Laracijos” skundą dėl patalpų perdavimo vilkinimo, įpareigos savivaldybę perduoti šias patalpas.
Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, prašyčiau pritarti pateikto Seimo nutarimo projektui ir svarstyti jį skubos tvarka. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jus klausia trys Seimo nariai. Pirmasis R.Šukys. Prašom.
R.ŠUKYS. Gerbiamoji pranešėja, ar jūs negalėtumėte informuoti, ar yra komisijoje gauta duomenų, dėl ko yra ginčai teisme šiuo klausimu. Ar dėl tų aplinkybių, kurias jūs minėjote, kartais nėra šiuo metu ginčo teisme? Ačiū.
N.STEIBLIENĖ. Klaipėdos miesto taryba 2000 m. lapkričio 30 d. sprendimu nusprendė neperduoti nuosavybės teise savivaldybei priklausančių patalpų po remonto. Tai susiję su vicemerės Lukošienės skundu. UAB “Laracija” atstovai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti šį savivaldybės tarybos sprendimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, motyvuodamas tuo, kad perduotinų “Laracijai” patalpų traukimas į sąrašą leidžia manyti, jog išlaikytos visos sąlygos, teismas manė, kad sąlygos išlaikytos, ir nutarė perduoti tas patalpas “Laracijai”. Tuomet Klaipėdos taryba kreipėsi į aukštesnį administracinį teismą, nes nesutiko su Klaipėdos apygardos administraciniu teismu. Taip, tai svarstoma, bet jūs supraskite, kad mes priėmėme neteisingą sprendimą pasikliaudami Vyriausybės sudarytu sąrašu. Įtraukėme tą “Laraciją”, nors dokumentai buvo neteisingai parengti, ir čia įžvelgiame piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi tiek Ūkio ministerijos, tiek savivaldybės pareigūnų. Mes priėmėme tam tikrus sprendimus ir tik mes galime atšaukti tai, ką padarėme neteisingai, o ne teismas.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamoji kolege, Seimo nariams yra išdalytas pluoštas medžiagos šiuo klausimu. Ten yra teigiama, kad Seimui pateikiama nevisiškai teisinga informacija. Sakykite, kaip jūs vertinate šią medžiagą?
N.STEIBLIENĖ. Aš vertinu medžiagą nekaip. Galbūt Seimo nariai nori susipažinti tikrai su visa medžiaga, kuri jau sudaro 1 tomą visokių raštų, kurie vienas kitam prieštarauja, galima pagal datas visada pamatyti, kaip viskas buvo daroma. O dėl šio skundo, kaip aš jį pavadinčiau, aš, žinoma, galėčiau pasakyti, kas čia yra neteisingai parašyta, bet nemanau, kad mums reikia gaišti laiką.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Na, iš tiesų ta problema, matyt, klaipėdiečiams Seimo nariams tikrai yra išsamiai žinoma. Aš manau, kad Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos išvados ir toks ryžtingas sprendimas yra visiškai logiškas ir pagrįstas, nes nebuvo įvykdyti tam tikri reikalavimai, kurie buvo iškelti, ir vis dėlto buvo priimtas Seimo nutarimas. Tik klausimas mano būtų toks. Vis dėlto ar Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija nustatė aiškius kaltininkus iš valstybės pusės ir kodėl nepareikalavo, kad tie kaltininkai ir teiktų nutarimo projektą. Taip, aš manau, iš tikrųjų būtų logiškiau.
N.STEIBLIENĖ. Aš nemanau, kad čia būtų kas nors logiškiau. Tiesą sakant, komisija negali nustatyti, kas kaltas. Tą gali padaryti tik teismas. Mes esame ta paskutinė grandis, kuri priėmė neteisingą sprendimą. Taigi aš manau, kad natūralu, jog būtent Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija nagrinėjo šį klausimą. Jeigu mes būtume pavedę tą daryti Vyriausybei, tai aš jums galiu pasakyti pavyzdį. Mes kreipėmės į Vyriausybę šiuo klausimu ir apskritai dėl Ūkio ministerijos, kodėl taip atsitiko, kad Ūkio ministerija įtraukia į sąrašą ir pateikia Vyriausybei. Ponas A.Šemeta man atsakė, kad jis pavedė Ūkio ministerijai išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko. Aš tik noriu pasakyti, kad Ūkio ministerijoje aiškinosi tie patys žmonės, kurie tą “Laraciją” ir įtraukė į sąrašą. Todėl aš manau, kad yra labai teisinga, kad būtent Seimo institucija nagrinėja šį klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Mums reikėtų apsispręsti ir nutarti, ar mes po pateikimo perduodame svarstyti šį įstatymo projektą komitetams ir pradedame svarstymo procedūrą. Ar dėl motyvų yra norinčių kalbėti? Nėra. Tai bendru sutarimu galime pritarti šiam projektui? Ačiū. Po pateikimo projektui pritarta ir perduodama svarstyti Savivaldybių komitetui…
Norėčiau pasitarti su jumis. Pateikėja mano, kad šis projektas turėtų būti svarstomas ypatingos skubos tvarka. (Balsas salėje) Prašau? Tai prašau motyvuoti. Prašom.
N.STEIBLIENĖ. Aš manyčiau, kad iš tikrųjų mes turime ypatingos skubos tvarka nagrinėti šitą klausimą, nes šiaip turėtų vykti teismas. Kuo greičiau mes priimsime sprendimą, tuo greičiau išsispręs visi teisminiai dalykai.
PIRMININKAS. Aš, gavęs tą siūlymą, priimu ir siūlau jums svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar jūs pritartumėte tokiai skubai dėl šio nutarimo svarstymo? Ar pritartumėte? Balsuojam. Prieš tai prašau registruotis. Sprendimą taikyti ypatingą skubą priimta Seimo posėdyje dalyvaujantys Seimo nariai, dauguma, jeigu ji didesnė negu 1/4.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume ypatingos skubos tvarkai dėl šio nutarimo svarstymo? (Balsai salėje) Pakartoti registraciją? Prašom tuomet pakartoti registraciją. Dar kartą vyksta registracija. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Seimo narys E.Masiulis.
E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tiesų vakar Liberalų frakcija savo posėdyje šitą klausimą svarstė ir yra apsispręsta po pateikimo pritarti, tačiau tikrai pasitikėdami Ekonominių nusikaltimų tyrimų komisijos išvadomis ir žmonėmis, kurie dirba šioje komisijoje, vis dėlto, kadangi tai yra susiję su teisminiais procesais, prašytume netaikyti ypatingos skubos, o apsiriboti skubos tvarka, kad vis dėlto būtų dar kelios dienos paanalizuoti šitą nutarimo projektą ir kitoms Seimo struktūroms.
PIRMININKAS. Skubos. Sutinkate, kad skubos tvarka? Taip, skubos. Tada reikia mažiau, 1/5 Seimo narių. Ar galime sutarti bendru sutarimu dėl skubos? Galim. Tada nutarta svarstyti skubos tvarka. Ir komitetas. Yra siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkate? Ir dar siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Nėra prieštaraujančių? Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pagrindinis ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas papildomas. Gerai. Svarstymo data skubos tvarka bus kitą savaitę. Ar antradienį tinkama svarstymo data? Prašau? Ne, aš siūlau kitą antradienį, nes ketvirtadienį labai sunkūs įstatymai. Gerai. Antradienį. Ačiū.
Draudimo įstatymo 54, 55 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-439 (pateikimas)
Dabar svarstom rezervinį klausimą. (Balsai salėje) Tuoj, labai trumpas ir darom. Rezervinis 1 klausimas – Draudimo įstatymo 54, 55 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-439. Pranešėjas – Seimo narys, ministras J.Lionginas. Pateikimo stadija. Prašom.
J.LIONGINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 54, 55 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto tikslas – suderinti įstatymo nuostatas su Europos Sąjungos direktyvų reikalavimais dėl laisvo kapitalo judėjimo užtikrinimo. Pagal Draudimo įstatymo 54 ir 55 straipsnius draudimo įmonių įstatinio kapitalo ir techninio atidėjimo lėšos gali būti investuotos užsienio šalyse tik gavus Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos, valdybos leidimą. Ši nuostata yra nesuderinama su laisvo kapitalo judėjimo užtikrinimu ir traktuojama kaip rimtas draudimo įmonių veiklos suvaržymas, kurį nedelsiant reikia pašalinti. Taigi įstatymo projekte siūloma atsisakyti išankstinio leidimo investuoti užsienyje, o reikalavimus draudimo įmonės įstatinio kapitalo lėšų investavimui ir investavimo dydžius įstatymo projekte siūloma pavesti nustatyti finansų ministrui. Prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti Seimo narys R.Palaitis. Prašau.
R.PALAITIS. Gerbiamasis ministre, be abejo, sveikintinas nusistatymas leisti Lietuvos ūkio subjektams investuoti užsienyje. Tačiau aš norėčiau paklausti dėl vienos nuostatos, nes tiek Pensijų fondo įstatyme, tiek Investicinių bendrovių įstatyme yra reglamentuojamos nuostatos, kaip reikia investuoti Lietuvos viduje, užsienio – suprantam, bet Lietuvos viduj. Ar nemanot, kad draudikams irgi reikėtų reglamentuoti lygiai tokia pačia forma investavimo galimybes Lietuvoje? Ačiū.
J.LIONGINAS. Kaip minėjau, šiuo atveju jokių leidimų investavimui tiek Lietuvos vidaus rinkose, tiek užsienio kapitalo rinkose, priėmus šį įstatymą, nereikės. Bus paprasčiausiai priimtas finansų ministro įsakymas, kuris nustatys, koks turi būti draudimo kompanijos kapitalas, kiek procentų įstatinio kapitalo, kiek procentų techninių atidėjimų draudimo kompanija gali investuoti į vertybinius popierius. Šiuo atveju panaikinamas apribojimas, nėra išankstinės nuostatos, kad ji gali investuoti tik pas mus, pavyzdžiui, į Vyriausybės vertybinius popierius. Šiuo atveju pati draudimo kompanija galės pasirinkti, kur jai naudingiau, tai yra, kaip minėjau, čia derybinė pozicija – laisvas kapitalo judėjimas. Mes tą skyrių norime dar šiemet uždaryti.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Ačiū. Mes turėtume apsispręsti, ar pradėti svarstymo procedūrą. Ar galime bendru sutarimu, nes dėl motyvų nėra norinčių kalbėti, pradėti šio įstatymo svarstymo procedūrą? Pritarimas yra. Prieštaraujančių nėra. Kokie komitetai būtų? Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomas nereikalingas? Negirdėti. Ar sutinkat, kad Biudžeto ir finansų komitetas būtų pagrindinis? Ačiū. Ir papildomo nėra. Kada planuojame svarstyti šį įstatymą, ministre? Kuo greičiau. Šį mėnesį? Kovo mėnesį. Gerai, kovo 23 d., penktadienį.
Taigi apsvarstėm ir šį klausimą. Norėčiau paskelbti pertrauką iki 12.15 val.
Pertrauka
Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2949* (priėmimas)
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamieji kolegos, siūlau tęsti rytinį posėdį po pertraukos. Eilės tvarka 1-4 darbotvarkės klausimas Nr.P-2949.
Priėmimas. Kviečiu į tribūną pranešėją – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką, Seimo narį R.Šukį. Prašom.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, teikiamas priimti Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2949. Dėl projekto negauta jokių pastabų ar papildymų.
Norėčiau trumpai priminti esmę. Šio projekto teikėja pirmiausia buvo Teisingumo ministerija. Įstatymo dalis yra susijusi su kai kuriais techniniais pataisymais, o dalyje straipsnių yra esminių detalių. Svarstant kiekvieną straipsnį bus galima jas patikslinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norėčiau priminti, kad yra įstatymo priėmimo stadija. Norėčiau siūlyti pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.
Taigi 1 straipsnis, susijęs su 3 straipsnio 2 dalies pakeitimu, kuriuo iš šio straipsnio išbraukiami atitinkami žodžiai. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu.
2 straipsnis, susijęs su 4 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimu, kurio pabaiga papildoma naujais žodžiais bei išbraukiama keletas žodžių. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar bendras sutarimas tiktų priimant šį straipsnį? Prieštaraujančių nėra. Pritarta 2 straipsniui bendru sutarimu.
3 straipsnis, susijęs su 5 straipsnio 2 dalies pakeitimu. Iš esmės gana panašūs pakeitimai, susiję su žodžių išbraukimu, kaip ir kituose straipsniuose. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime pritarti 3 straipsniui? Kitaip teigiančių nėra. Pritarta bendru sutarimu.
4 straipsnis – 6 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galime pritarti bendru sutarimu 4 straipsniui? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
5 straipsnis, paskutinysis, – dėl 7 straipsnio 8 dalies pakeitimo ir papildymo. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti šiam straipsniui? Dėkoju. Kitaip teigiančių nėra. 5 straipsniui taip pat yra pritarta.
Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau pasiruošti balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. 4 – už, 4 – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Komiteto išvada taip pat priimta vienbalsiai. Manau, yra gana aiškus sutarimas. Gerbiamieji kolegos, prieš balsavimą prašom registruotis. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo Nr.P-2949 priėmimo. Prašom balsuoti.
Balsavimo rezultatai: už – 40, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.P-2949 priimtas.
Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-235 (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas 1-5 – Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-235. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką R.Pavilionį pateikti išvadą.
R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė šį įstatymo projektą, jam pritarė ir siūlo Seimui jį priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada būtų tokia pat? Taupydami laiką, gerbiamieji kolegos, su išvada galėjome susipažinti, ji jums visiems yra išdalinta. Kadangi jūs neprieštaraujate, laikykime, kad komitetai yra išklausyti. Ačiū pranešėjams.
Pastabų ir pataisų negauta. Prieštaravimų taip pat nėra. Bendras sutarimas taip pat yra. Ar būtų galima siūlyti balsuoti dėl viso įstatymo projekto, juo labiau kad 2 straipsnis yra susijęs tik su įsigaliojimu? Gerai. Gerbiamieji kolegos, priėmimo stadija. Proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. 4 – už, 4 – prieš. Ar būtų norinčių kalbėti? Nėra.
Gerbiamieji kolegos, norėčiau prašyčiau jūsų dėmesio. Tai yra tarptautinės sutarties ratifikavimas, todėl mums reikia pakankamo balsų skaičiaus, kad sutarčiai būtų pritarta. Gerbiamieji kolegos, girdžiu siūlymą atlikti registracijos procedūrą. Prašom kolegas Seimo narius registruotis. Vyksta registracija. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau balsavimą dėl šio klausimo atidėti. Tarptautinėms sutartims reikia 57 balsų. Apgailestauju, kad daugelio Seimo narių, žinojusių svarstomus klausimus, nėra salėje. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, šis klausimas… Jeigu frakcija formuluotų dėl pertraukos, tarkime 15 min. ar panašiai, manau, pritarimas tam būtų. Kviečiu prie mikrofono frakcijas suformuluoti pasiūlymą. Ar būtų norinčių… Taip, Seimo narys V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Tikiuosi, kad frakcijos turi savo vadinamuosius botagus, kurie prižiūri Seimo narių dalyvavimą. Taigi nubėgti į restoraną būtų labai greitas dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū už priminimą apie botagus. Tai turbūt ir protokole atsispindės. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra reikiamo narių skaičiaus salėje… (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, jums pageidaujant, prašau dar kartą pakartoti registracijos procedūrą. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kad būtų išlaikyta Statuto numatyta priėmimo procedūra, aš dar norėčiau prieš tai paklausti, ar svarstymo stadijoje būtų prieštaraujančių, kad priimtume šį įstatymą bendru sutarimu? Kitaip teigiančių nematau. Gerbiamieji kolegos, jums neprieštaraujant, pereiname prie priėmimo stadijos. Aš esu tiesiog priverstas dar kartą klausti, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašau Seimo narius pasiruošti balsuoti dėl šios tarptautinės sutarties ratifikavimo įstatymo priėmimo Nr.IXP-235. Prašau Seimo narius balsuoti. Tuo pat bus įjungta. Prašau balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, ar galėtumėte pakelti ranką, kas norėtų savo balsavimą įtvirtinti. Aš matau dar du Seimo narius, kurie sako… jūsų balsavimas yra už? Taip. 57, 58, 59 balsai už. Balsų yra pakankamas skaičius. Kad būtų aišku ir protokolui nekiltų abejonių, mes galėtume pakartoti registracijos procedūrą, taip pat ir balsavimą. Gerbiamieji kolegos, prašau jūsų dėmesio ir noriu, kad dar kartą registruotumėtės. Prašau registruotis.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Aš prašau Seimo narius balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo. Vyksta balsavimas. Prašau balsuoti.
Balsavimo rezultatai: už – 62, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutarties ratifikavimo įstatymas Nr.IXP-235 priimtas.
Baudžiamojo kodekso papildymo 3191 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2586 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas 1-6 – Baudžiamojo kodekso papildymo 3191 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2586. Svarstymo stadija. Aš kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto išvadas pristatyti Seimo narį E.Šablinską – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašom.
E.ŠABLINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pristatau Baudžiamojo kodekso papildymo 3191 straipsniu įstatymo projektą Nr.P-2586. Komitetas, susipažinęs su pateiktu pakeitimu, gali informuoti, kad, gavęs medžiagą iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Aukščiausiojo Teismo, Generalinės prokuratūros ir kitų teisėtvarkos institucijų, priėmė tokį sprendimą: projektą atmesti, kadangi šiame projekte netinkamai sprendžiamos problemos, susijusios su turto prievartavimu.
Antra. Sudaryti iš komiteto narių darbo grupę, kuri įvertintų problemą, susijusią su turto prievartavimu ir parengtų reikiamus įstatymų projektus. Be to, komitetas jau kreipėsi į įvairias teisėtvarkos institucijas, kad bendradarbiaujant būtų parengtas visas paketas dokumentų, nes šiuo metu ir pats reketas įgavo visai kitas formas, sakysim, intelektualias. Todėl mes ir siūlome sudaryti komisiją šiai problemai spręsti. Dėkui.
PIRMININKAS. Aš norėčiau pasitikslinti dėl išvadų, mes turime duomenis, kad pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Kitas siūlymas – sudaryti iš komiteto narių darbo grupę. Galbūt darbo grupės sudarymas gali būti pavestas komitete pasitarus siūlymą formuluoti valdybai, dabar mes turime apsispręsti dėl komiteto pagrindinio siūlymo, dėl tolesnės projekto eigos. Tai dėkoju dar kartą pranešėjui. Papildomo komiteto nėra. Gerbiamieji kolegos, Statutas numato, kad pagrindiniam komitetui siūlant atmesti projektą dėl to turėtų būti balsuojama. Norinčių kalbėti diskusijoje Seimo narių nebuvo, todėl aš, gerbiamieji kolegos, prašau, klausiu jūsų, ar būtų bendras sutarimas dėl tokio sprendimo? Prieštaraujančių nėra, bet manau, kad būtų aišku procedūriškai, vis dėlto atmetimas turėtų būti įtvirtintas balsavimu, todėl prašau kolegas prieš tai atlikti registracijos procedūras. Prašau registruotis. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 61 Seimo narys. Prašau Seimo narius pasiruošti balsuoti, norėčiau suformuluoti, dėl ko būtų balsuojama. Balsavimas už reiškia pritarimą pagrindinio komiteto išvadai, kuri siūlo atmesti teikiamą įstatymo projektą, balsavimas prieš reiškia nepritarimą komiteto išvadai. Prašau Seimo narius išsakyti savo nuomonę balsuojant.
Balsavimo rezultatai: už – 59, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymo projektas yra atmestas.
Baudžiamųjų įstatymų uždrausta veika padarytos moralinės žalos atlyginimo įstatymo projektas Nr.IXP-130 (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, klausimai, numatyti rytiniam posėdžiui, yra baigti. Būtų siūlymas svarstyti 2 rezervinį klausimą – Baudžiamųjų įstatymų uždrausta veika padarytos moralinės žalos atlyginimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Aš kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pristatyti Seimo narį J.Bernatonį. Prašom, kolega. Po šio klausimo bus suteiktas žodis, jums kolega. Aš apgailestauju, bet jūs truputį vėlai susigriebėte, kolega Buškevičiau. Baigiantis posėdžiui. Prašau pranešėją pristatyti išvadas.
J.BERNATONIS. Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šio projekto iniciatorius ponas G.Dalinkevičius pateikė išties svarbią idėją, deja, jos įgyvendinimas, švelniai tariant, yra gerokai diskutuotinas. Mes komitete labai nuodugniai analizavom tą projektą, pritarėm visoms Teisės departamento išvadoms, taip pat specialistų išvadoms. Pateikėme komiteto išvadas, jūs galite su jomis susipažinti, nes jų iš tiesų gausu. Ir vienbalsiai priėmėm sprendimą – grąžinti iniciatoriams tobulinti. Iniciatorius su tokia komiteto nuomone sutiko. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kadangi tai yra vienintelis pagrindinis komitetas, papildomų komitetų nėra, vėlgi remiantis Statuto 151 straipsnio 3 dalies 2 punktu aš esu priverstas teikti klausimą balsuoti, kaip siūlo pagrindinis komitetas. Prieš tai, kolegos Seimo nariai, prašau registruotis. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 61 Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl pritarimo pagrindinio komiteto išvadai. Balsavimas už reiškia pritariant komiteto išvadai grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, balsavimas prieš reiškia nepritarimą pagrindinio komiteto išvadai. Prašom Seimo narius išsakyti savo nuomonę balsuojant.
Balsavimo rezultatai: 58 – už, prieš – 1, susilaikė 1. Nuspręsta grąžinti įstatymo projektą tobulinti iniciatoriams. Repliką po balsavimo kolega S.Buškevičius. Prašom.
S.BUŠKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš turėjau pastabą dėl klausimo, kuris buvo svarstomas prieš šį klausimą, t.y. dėl darbo grupės sudarymo. Jūs minėjote, kad tai turėtų padaryti Seimo valdyba, tačiau aiškiai nesuformulavote, iki kurio laiko tai turėtų būti atlikta.
PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų pastabą. Kolega P.Šukys norėtų. Tuoj pat suteiksime žodį. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas R.Šukys. Prašom.
R.ŠUKYS. Aš tik norėjau patikslinti. Išvadoje yra pakankamai, man atrodo, aiškiai suformuluota, kad darbo grupė yra sudaryta iš komiteto narių. Gerbiamasis S.Buškevičius taip pat dalyvavo ir su tuo sutiko, ir tikrai mes bendradarbiausime kartu rengdami tokį naują projektą. Dabar yra užklausta per 12 ar 14 institucijų, pačių įvairiausių teisininkų nuomonės, kaip reikėtų šį klausimą reglamentuoti, ir tai yra ne tik Baudžiamojo proceso kodekso, bet ir Civilinio kodekso, ir kitų įstatymų klausimas. Iš tikrųjų komitete buvo pripažinta, kad problema tokia yra, tačiau taip reglamentuodami mes nepasiektume tų tikslų, kurių norima pasiekti. Taigi ta grupė yra ir gavus tą nuomonę bus rengiamas projektas. Komitetas jį pateiks savo vardu. Todėl valdybos nuomonės atskirai šiuo klausimu nereikėtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš manau, kad pakankamai aiškus komiteto vadovo patikslinimas. Daugiau klausimų, kuriuos būtų siūloma svarstyti, tarp jų ir rezervinių, rytiniame posėdyje nėra, todėl norėčiau paskelbti rytinio posėdžio pabaigą. 15 valandą vakarinio posėdžio pradžia.