Aštuntasis (50) posėdis
2001 m. kovo 1 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir G.STEPONAVIČIUS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Pradedam Lietuvos Respublikos Seimo kovo 1 d. vakarinį plenarinį posėdį. Pirmiausia prašau atleisti, kad šiek tiek pavėluotai pradedam, bet yra rimta priežastis. Kai kas turbūt dalyvavot, kai kas matėt ir girdėjot smagų, gražų ir prasmingą renginį. Aš tik noriu pareikšti viltį, kad šis renginys paskatins mus darniai dirbti, pasivyti grafiką ir viršyti. To garbei prašom registruotis. Registruojamės, kolegos.

Civilinio proceso kodekso 1, 26, 102, 136, 142, 239 ir 396 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2751(3*) (svarstymo tęsinys)

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Dabar dar vienas atsiprašymas, kadangi yra ministrė. Aiškiai, laiku nepradėsim, bet gal čia tuos klausimus, kuriuos turime išspręsti, greitai išspręsim. Taigi mes dabar iš eilės turim imtis dar kai kurių buvusių rytinio posėdžio klausimų. Konkrečiai 1-4b, t.y. Civilinio proceso kodekso papildymo įstatymo projektas, po to Mokesčių administravimo, delspinigių ir dar kai kurie klausimai. Aš prašyčiau visų pirma gerbiamąjį pranešėją kolegą E.Šablinską į tribūną trumpai drūtai pasakyti, gal čia išties mes greit susitarsim. Prašom.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėl Civilinio proceso kodekso 1, 26, 102, 136, 142, 239, 396 straipsnių papildymo yra trumpas Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Aiškinu, kad įstatymo projektas parengtas siekiant suderinti Įmonių restruktūrizavimo įstatymą su Civilinio proceso kodeksu. Todėl tikslinga, kad įmonių restruktūrizavimo, kaip ir bankroto, bylas kaip pirmos instancijos teismai nagrinėtų apygardų teismai. Tuo tikslu ir siūloma Civilinio proceso kodekso anksčiau minėtus straipsnius papildyti nuostatomis, priskiriančiomis restruktūrizavimo bylų nagrinėjimą apygardų teismų kompetencijai, o kitų teismų nagrinėjamas civilines ar baudžiamąsias bylas perduoti šiam teismui. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. Taigi prašau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, niekas nenori klausti. Gal išties galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galim, nereikia balsuoti? Ačiū, klausimas išspręstas.

Mokesčių administravimo įstatymo 17, 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2752* (svarstymo tęsinys). Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2753* (svarstymo tęsinys)

Dabar mes turėtume imtis kitų klausimų, bet aš nematau pranešėjo. Jeigu yra mūsų bendras sutarimas, tai gal tada ir be pranešimo galim pritarti po svarstymo? Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Galim pritarti? Ačiū. Ir dar vienas, t.y. 4d, arba registracijos Nr.2753 Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ar galim sutarti, ar reikia laukti pranešėjo? Ačiū. Jeigu išties taip sutartinai dirbsim, viską padarysim. Taigi 1-4 klausimas pagaliau baigtas.

Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-242(2*) (priėmimas)

Dabar jau vakarinio posėdžio klausimai. Tai yra 1a klausimas, Civilinio proceso kodekso atitinkamų straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-242(2). Pranešėjas turėtų būti kolega V.Popovas. Čia priėmimo stadija. J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Aš atsiprašau, pirmininke, teks pateikti man, kadangi kolega jau išvyko. Mūsų komitetas apsvarstė šį projektą. Jokių papildomų pataisų, siūlymų iš Seimo narių nėra gauta. Siūlome jį priimti.

PIRMININKAS. Vieną minutę. Gerbiamieji kolegos, ar norėtų kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Jeigu ne, tai čia yra tik du straipsniai. Ar reikia dar dėl kiekvieno atskirai balsuoti? Nereikia. Tada 1 straipsnis dėl 372 straipsnio papildymo priimtas. Ir 2 straipsnis – CPK 373 straipsnio papildymas. Nereikia balsuoti? Priimta. Dar kartą, mieli kolegos, klausiu, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Ačiū. Tada prašom registruotis. Registruojamės.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių papildymo įstatymas? Prašom balsuoti.

Už balsavo 59, niekas nebalsavo prieš ir 4 Seimo nariai susilaikė. Taigi Civilinio proceso kodekso atitinkamų straipsnių papildymo įstatymas priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 189¹⁴, 214¹ straipsniais, 214⁸, 221, 224, 239, 241¹, 244, 246², 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-243(2*) (priėmimas)

Gal, gerbiamasis kolega Bernatoni, ir antrąjį. 2-1b klausimas, arba Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-243(2). Priėmimo stadija. Prašom.

J.BERNATONIS. Taip pat nėra gauta Seimo narių pataisų. Tačiau pastebėjome šiame projekte, kuris išdalintas priėmimui, keletą redakcinių smulkių klaidelių, t.y. straipsnių dispozicijose yra teisingai rašomi žodžiai “dėl išorinės reklamos saugomose teritorijose įrengimo reikalavimų ir draudimo pažeidimų”, o dėstant straipsnių pakeitimo esmę paliktas nepataisytas variantas ir žodžiai yra sukeisti, t.y. rašoma “draudimų ir reikalavimų pažeidimų”. Reikėtų suvienodinti. Taip pat projekto 10 straipsnyje dėstant pakeitimo esmę pačiame straipsnyje yra padaryta klaida, vietoj skaičiaus 214⁸ įrašytas skaičius 214¹⁸. Reikėtų patikslinti ir su šiom redakcinėm pataisom siūlytume priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Ar sutinkam su tuo, ką sakė pranešėjas? Mieli kolegos, vis dėlto čia yra daug straipsnių. Aš turiu bent formaliai jūsų paklausti. Ar yra pastabų dėl kurio nors straipsnio ir ar reikalausit balsuoti dėl 1 straipsnio? Priimta. 2 straipsnis? Priimta. 3 straipsnis? Priimta. 4 straipsnis? Priimta. 5 straipsnis? Negirdžiu pastabų. Priimta. 6 straipsnis? Priimta. 7 straipsnis? Priimta. (Balsai salėje) Ačiū. 8 straipsnis? Priimta. 9 straipsnis? Priimta. 10 straipsnis? Čia iš kelių dalių. Viskas. Taigi pastraipsniui priimta. Dabar ar kas pageidautų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Ačiū. Gal ir nesiregistruojam, o iškart balsuojam pagal tą ankstesnę registraciją. Reikia? Prašom. Labai rimtas Seimo narys pageidauja. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 55 Seimo narai. Mielieji kolegos, prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo kai kuriais straipsniais ir pakeitimo įstatymas, prašome balsuoti.

Už – 49, prieš – nėra, susilaikė 2. Už? Tada už – 50. Taigi Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo kai kuriais straipsniais ir kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės V.Blinkevičiūtės atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus (dėl Klaipėdos Sodros skyriaus vadovo V.Valcerio kandidatūros į Sodros vadovus ir dėl dirbančių pensininkų pensijų skaičiavimo)

Mielieji kolegos, mes jau beveik pasivijom grafiką. Dabar 2-2 darbotvarkės punktas – socialinės apsaugos ir darbo ministrės gerbiamosios V.Blinkevičiūtės atsakymai į raštu pateiktus Seimo narių klausimus. Prašome, ministre. Gerbiamieji kolegos, primenu procedūrą. Kadangi yra 2 klausimai, kiekvienam ne daugiau kaip 20 minučių. Pirmiausia ministrės žodis, o po to dėl kiekvieno atskirai dar bus galima ministrę paklausinėti. Klausimo iniciatoriai turi pirmenybę prieš kitus Seimo narius. Prašome, ministre.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausiai aš labai norėčiau atsiprašyti jūsų, kad negalėjau atvykti į antradienio posėdį ir pagal visus Seimo statuto reikalavimus atsakyti į jūsų klausimus, nes tuo metu, kai buvo pateiktas klausimas ir pageidavimas atvykti, vyko tikrai labai svarbus iš anksto suplanuotas susitikimas – Trišalės tarybos posėdis. Vėliau man buvo pasakyta, kad šio klausimo svarstymas yra perkeliamas į šios dienos darbotvarkę.

Aš nežinau, buvo gauti du klausimai, į juos abu aš pasirengusi atsakyti. Tiesą sakant, nežinau, kurį pasirinkti. Galbūt klausėjai pageidautų? Jeigu nėra tokio pageidavimo, tuomet aš nuo bet kurio pardėsiu.

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Taigi vienas iš klausimų yra dėl teikimo skirti V.Valcerį ,,Sodros” tarybos pirmininku. Aš atsiprašau, turbūt turėta omenyje ne ,,Sodros” tarybos pirmininku, o Socialinio draudimo fondo valdybos direktoriumi. Klausimas yra toks, ar paaiškėjus, jog V.Valceris naudojosi tarnybine padėtimi bei yra kaltinamas įtartinais ryšiais, prisiimate atsakomybę už teikimą skirti V.Valcerį ,,Sodros” direktoriumi (aš čia pataisysiu) ir kaip žadate po šio teikimo elgtis?

Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausiai norėčiau galbūt suteikti šiek tiek informacijos. Kai sausio mėnesio pradžioje buvęs “Sodros” direktorius ponas A.Pikiotas atnešė man pareiškimą dėl atsistatydinimo iš darbo savo noriu, be abejo, po tokio pareiškimo gavimo buvo ieškoma naujo žmogaus, kurs galėtų eiti “Sodros” vadovo pareigas.

Kokiais kriterijais buvo vadovaujamasi ir kaip tai buvo daroma? Pagal įstatymą buvo nustatyta, jog “Sodros” valdybos direktorių, rekomendavus “Sodros” tarybai, teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrė, o tvirtina Vyriausybė. Taigi tuomet aš kreipiausi tiek į “Sodrą”, tiek į ministerijos specialistus, tiek į tuos asmenis, kurie pakankamai ilgą laiką domisi socialinio draudimo sistema. Kartu mes ieškojome iš tiesų geriausio, kaip atrodo, kandidato ir geriausio varianto. Vienas iš kriterijų buvo, kad būtų gerai, jog žmogus, kuris galėtų užimti “Sodros” direktoriaus pareigas, išmanytų socialinio draudimo sistemą, matytų tos sistemos pertvarkos viziją ir galėtų užtikrinti tos sistemos, labai jautrios sistemos, reikalingos sistemos, ateities funkcionavimą. Pirmasis kriterijus ir buvo, ar nėra tokių žmonių, tokių darbuotojų pačioje “Sodros” sistemoje, ar tai galėtų būti žmogus galbūt nebūtinai iš socialinio draudimo sistemos. Be abejo, buvo galima rinktis ir taip, ir taip.

Buvo keletas kandidatų. Vienas iš tų turimų kandidatų buvo Klaipėdos miesto “Sodros” vedėjas V.Valceris. Tuomet pradėjau rinkti informaciją apie šį kandidatą. Pirmiausia paprašiau pateikti man tuos patikrinimus, kurie buvo atlikti Klaipėdos miesto skyriuje per pastarąjį laikotarpį. Kol skyriui vadovavo V.Valceris, buvo atlikti trys centrinės “Sodros”, arba “Sodros” valdybos, audito tikrinimai, buvo atliktas Valstybės kontrolės tikrinimas, buvo atliktas mokesčių policijos tyrimas. Iš esmės per visus tikrinimus tų pažeidimų, kurie, kiek aš žinau iš spaudos, dabar jam priskiriami, nustatyta nebuvo. Pažeidimai, kurie buvo nustatyti, buvo ištaisyti dirbant ir jokių kitų sankcijų nesiūlė nei socialinės apsaugos ir darbo ministras, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo direktorius.

Žinodama apskritai situaciją, sakykim, dėl valdininkų arba pareigūnų skaidrumo ir noro, kad į pareigas ateitų padorus žmogus, aš tiesiog dar pasidomėjau jo turto ir pajamų deklaracija. Taip pat nieko neradau, kas man būtų sukėlę, sakykime, įtarimą dėl labai didelių turtų. Kitas dalykas, buvo kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl to, ar nėra kokių nors duomenų ar kokių nors žinių. Buvo gautas pono V.Junoko, Specialiųjų tyrimų tarnybos, atsakymas, kad jokių duomenų neturi. Ir visa tai vyko sausio mėnesį, kadangi po to, surinkus reikiamą informaciją, sausio 24 d., kaip reikalauja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, “Sodros” taryboje buvo pristatyta gerbiamojo V.Valcerio kandidatūra. Jis informavo, kaip ruošiasi dirbti, kaip sugebėtų ar nesugebėtų vadovauti visai “Sodros” sistemai, ir dalyvaujant “Sodros” tarybos nariams atsakinėjo į klausimus. Posėdis buvo viešas, dalyvavo žurnalistai, kurie norėjo. “Sodros” tarybos posėdžio metu buvo vienbalsiai balsuota už tai, kad V.Valceris būtų rekomenduojamas teikti jį Vyriausybei tvirtinti “Sodros” direktoriumi. Aš elgiausi taip, kaip reikalauja įstatymas.

Jeigu jūs atsimenate, kadangi buvo plačiai nušviestas tas dalykas, tiktai tada iškilo tam tikra kolizija dėl įstatymų, nes praktiškai priėmimą į pareigas reglamentuoja du įstatymai – Valstybės tarnybos ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymai. Turbūt yra tam tikrų susikirtimų, todėl Vyriausybės posėdžio metu buvo pavesta Vidaus reikalų ministerijai kartu su Teisingumo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis išsiaiškinti, kokį gi pagaliau įstatymą iš tikrųjų taikyti. Toks išaiškinimas buvo priimtas dalyvaujant… tame pasitarime dalyvavau ir aš. Tai buvo vasario pradžia. Tuomet aš dar kartą pasitikslinau, ar nėra kokių nors papildomų duomenų, ar nėra pasikeitusios nuomonės. Kadangi gavau patvirtinimą, kad viskas gerai, vasario 7 d. posėdyje buvo nuspręsta teikti V.Valcerio kandidatūrą Vyriausybės posėdžiui. Tai buvo, kaip dabar puikiai atsimenu, vasario 6 diena, be kokių 7 minučių (puikiai esu užfiksavusi šiuo atveju)… Prieš išvykstant į Vyriausybę, ministrų pasitarimą, kuris vyksta kiekvieną antradienį 9 val., man paskambino ponas V.Junokas ir tiesiog pasakė, gal taip reikėtų formuluoti, kad pirmadienį, tai turbūt buvo vasario 5 diena, prieš pat darbo galą, apie 5 val., gautas skundas dėl V.Valcerio. Aš labai padėkojau už informaciją ir, nuvykusi į ministrų pasitarimą, informavau premjerą bei pasakiau visiems ministrams, kad, norėdama surinkti tam tikrą papildomą informaciją, aš atsiimu V.Valcerio kandidatūros teikimą.

Tai visa istorija. Aš labai, žinoma, apgailestauju, išgyvenu, kad taip įvyko, nes aš visada galvoju apie sistemą ir nemanau, kad socialinio draudimo sistemai tai į naudą. Ačiū. Dabar pasirengusi atsakyti į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Primenu Seimo nariams, kad pagal Statuto 208 straipsnį pirmenybę klausti turi tie, kurie pasirašė prašymą. Taigi opozicijos lyderis V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamoji ministre, aš manau, kad jūs patekote gana į keblią situaciją. Mano klausimas šiuo atveju būtų iš dviejų dalių. Pirmoji dalis. Vadinasi, jūs, kaip ministrė, galite pasakyti, kad jūs nežinote, nevaldote ir realiai nekontroliuojate padėties, kokios machinacijos gali įvykti socialinio draudimo sistemoje. Ir antra dalis. Vadinasi, jūs, kaip ministrė, turite prisiimti už tai atsakomybę. Ar jūs paneigsite ar patvirtinsite, kad valdote, ir kaip yra su ta atsakomybe?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū jums už klausimus. Pirmiausia noriu pasakyti, kad, kiek man žinoma iš spaudos, už kokius nusižengimus V.Valceriui iškelta baudžiamoji byla, šie nusižengimai nebuvo padaryti tada, kai aš pradėjau vadovauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, t.y. nuo praeitų metų lapkričio 9 d., kai daviau priesaiką Vyriausybėje. Kita vertus, manau, kad situacija iš tiesų yra sudėtinga ir esu įsitikinusi, kad reikia dar stipresnės kontrolės visai valstybinio socialinio draudimo sistemai ir jos teritoriniams skyriams bei “Sodros” valdybai. Tai parodė ir pernai atlikto audito išvados. Dėl kai kurių audito išvadų aš specialiai kreipiausi į valstybės kontrolierių, kad pagal turimus valstybės kontrolieriaus įgaliojimus būtų imamasi tam tikros atsakomybės. Lygiai taip pat ne kartą šie klausimai buvo aptariami ir su “Sodros” darbuotojais. Prieš pat Naujuosius metus aš susitikau su “Sodros” teritorinių skyrių vedėjais ir paprašiau iš jų atsakomybės už savo veiksmus ir už savo darbą. Tokie susitikimai ir padėties vertinimas (aš pasižadėjau ir tai tikrai vykdysiu) vyks nuolatos. Susitiksime kiekvieną ketvirtį, nes to pageidauja ir patys darbuotojai. Aš tikrai negalėčiau pasakyti, kad per tuos tris mėnesius nevaldau situacijos.

Kitas dalykas dėl atsakomybės. Manau, kad atsakomybė yra visų bendra, ir aš tikiuosi, kad tas, kas pažeidė įstatymus, turi būti nubaustas ir tikrai netoleruoju nė vieno žmogaus, kuris pažeidė įstatymus, nes aš juos tikrai gerbiu, stengiuosi gerbti ir vykdyti.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia R.Dovydėnienė. Ruošiasi A.Vidžiūnas.

R.DOVYDĖNIENĖ. Ačiū. Gerbiamoji ministre, dėl to, kas paaiškėjo dėl pono V.Valcerio ir dėl to, kad suradus jį kaip kandidatą į “Sodros” valdybos direktoriaus postą paaiškėjo kol kas, aišku, neįrodyti nusižengimai ir keliamos baudžiamosios bylos, ar tai nesukelia minčių, kad ir kitus “Sodros” skyrius reiktų patikrinti ir pažiūrėti, ar ten dirbantys pareigūnai iš tikrųjų nėra nusikaltę įstatymui ir taip tarsi užkirsti kelią galimos kitos kandidatūros tokiai pat baigčiai kaip ir pono V.Valcerio? Ką jūs apie tai manote?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū gerbiamajai R.Dovydėnienei. Aš visiškai sutinku su jumis. Pirmadienį aš buvau susitikusi su ponu V.Junoku, mes aptarėme kai kuriuos momentus ir tiek, kiek tai priklausys nuo manęs, aš stengsiuosi, kad taip nebūtų. Manau, kad kai kuriais atvejais buvo ne visai tinkami įstatymai, kurie sudarydavo galimybę nusižengti arba pažeisti tuos įstatymus. Sakykime, ir dėl turto perėmimo, kai “Sodra” už skolas turi teisę perimti turtą ir vienas turtas yra balansinė vertė, kitas turtas yra turto vertintojų įvertinimas ir čia atrasti tą tiesą būna labai sudėtinga. Manau, kad “Sodra” tokių funkcijų neturėtų vykdyti, nes “Sodrai” turto visai nereikia ir tai nėra jos pagrindinė funkcija, kam ji yra įsteigta. Visiškai sutinku, kad kiekvieną atvejį turime analizuoti, ir jeigu taip atsitiktų dar su kokiu nors vedėju ar kitu darbuotoju, kaip ir kiekvienai sistemai Lietuvoje, tai manau, garbės nedaro.

PIRMININKAS. Klausia A.Vidžiūnas. Ruošiasi S.Kružinauskas.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamoji ministre, linkėdami kuo greičiau rasti dorą ir kompetentingą “Sodros” vadovą, mes jums turime du klausimus. Ar jums nekėlė abejonių du momentai kalbant apie V.Valcerio kandidatūrą? Pirmasis momentas tas, kad jis buvo Klaipėdos “Sodros” vedėjas ir kad jūs jau nuo praėjusių metų birželio mėnesio turėjote audito išvadas, kuriose buvo aiškiai kalbama apie turto perėmimo skolas, neskaidrius reikalus, apie “Žvarūnės” reikalus. Jūs žinojote, kad ponas A.Pikiotas labai aktyviai aiškinosi šiuos dalykus, paskui A.Pikioto neliko ir problemos neliko taip pat. Auditorių ataskaitoje aiškiai pasakyta ir buvo įrodyta, kad turto perėmimo reikalai buvo nusikalstamai neteisėti. Ar jums šita auditorių medžiaga, kurią seniai turite, nekėlė jokių abejonių teikiant kandidatūrą?

Ir antrasis momentas. Ar jums nekėlė abejonių, kad ponas V.Valceris, mūsų žiniomis, yra iš G.Jakavonio turimų Naujosios sąjungos talentingų Lietuvos administruotojų sąrašų? Turiu omeny daugelį tų, kurie susiję su “Jūros” reikalais, susiję su likvidavimo reikalais (ir ponas Zujevas, ir ponas V.Valceris), ir turiu omeny buvusio generalinio prokuroro pono A.Paulausko abejingumą “Jūros” reikalams. Ar nekilo abejonių, kad ši kandidatūra iš slaptųjų G.Jakavonio ir “Jūros” sąrašų?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Kadangi aš niekada nežaidžiu jokių slaptų žaidimų, todėl aš negalėčiau ir nenorėčiau įtarti ir kitus žmones slaptų žaidimų žaidimu, nes man tai visiškai nepriimtina ir nesiderina su mano gyvenimo ir darbo principais. Todėl aš tokių dalykų netyriau ir nemanau, kad mano kompetencija yra tyrinėti tokius dalykus. Aš norėčiau žmogų “Sodros” vadovo kėdėje vertinti pagal jo kompetenciją ir sugebėjimą dirbti, o ne pagal kokią nors politinę priklausomybę.

Kitas dalykas dėl atlikto “Sodros” audito. Be abejo, aš, atsakydama poniai R.Dovydėnienei, galiu atsakyti ir jums, ir manau, kad tie įstatymai, kurie buvo, įgaliojo “Sodrą” perimti turtą. Turtas buvo perimtas davus sutikimą “Sodros” tarybai. Aš turiu visus ir “Vėtrungės”, ir “Žvarūnės” 1996 m. turto perėmimo dokumentus, ir ten yra 1996 m. liepos mėnesio “Sodros” tarybos pritarimas pateikiant visus dokumentus. Manau, kad tokiu atveju labai daug kam galima patekti į tų įstatymų pinkles. Taigi galiu atsakyti tik šitaip.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S.Kružinauskas. Prašom, kolega.

S.KRUŽINAUSKAS. Užsiregistravau klausti dėl pensijų, tai, matyt, vėliau.

PIRMININKAS. Gerai. Tada J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš norėčiau dabar paklausti dėl susidariusios situacijos ir neskiriamo arba neteikiamo naujo kandidato. Ar tai reiškia, kad yra tam tikra duobė, nepasirengimas kadrų klausimais, nes nėra jokio rezervo, kas galėtų užimti pareigas, kurios atsiranda vienu ar kitu vakansiniu metu? Ar tai nerodo, kad dabartinė Vyriausybė neturi savo kadrų rezervo ir kiekvieną kartą, esant naujai vakansinei vietai, ieškoma naujo žmogaus ir pakliūnama į tokią sudėtingą situaciją, į kurią jūs buvote pakliuvusi, ir, laimė, tos 7 minutės prieš einant į posėdį jus šiek tiek išgelbėjo. Ką jūs manote apie pasirengimą ir ar iš tikrųjų politinės partijos neturėtų turėti savo šešėlinių kabinetų, rengti žmones ir ateiti į valdžią tik pasirengus, o ne mokytis ir ieškoti kadrų atėjus?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums už klausimą. Šiuo atveju aš visiškai sutinku, kai kalbama apie ministrų arba viceministrų pareigybes, kadangi jos, kaip ten būtų, yra politinės, tačiau aš nenoriu sutikti, kad “Sodros” direktoriaus pareigybė yra politinė pareigybė, todėl kokia nors partija turi būti parengusi savus partijos narius užimti šį postą. Manyčiau, kad pirmiausia turi būti vertinama (pasikartosiu) žmogaus kompetencija ir vykdymas tų įstatymų, kuriuos priima Seimas. Tokia ir yra “Sodros” priedermė.

PIRMININKAS. Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū. Gerbiamoji ministre, aš nedrįsau šio klausimo paklausti tada taryboje. Apie tai jūs kalbėjote, bet kadangi kilo toks skandalas, tai norėčiau paklausti dabar. Ar siūlydama jį jūs tiesiai šviesiai jo paklausėte, ar jis, liaudiškai šnekant, turi kokių nors uodegų? Nes jis bent tarybos posėdyje elgėsi gana drąsiai ir labai vienareikšmiškai pretendavo užimti šį postą. Ką jis jums atsakė?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū, pone Algirdai. Iš tikrųjų ir jūs už jį, kiek aš atsimenu, labai drąsiai balsavote, nes visų buvo labai vienareikšmis vertinimas. Na, žinant ir pažįstant mane, be abejo, tokį klausimą aš uždaviau. Ypač uždaviau po vieno ministro atsistatydinimo, paklausiau dar kartą bei pamąsčiau ir pasakiau šnekėdama su savo kolegomis ministerijoje, kad po tų visų atvejų, jeigu kokia nors uodega yra, atsiprašau, tik kvailas gali eiti į tokias pareigas. Žmogus yra suaugęs ir jis atsako už savo veiksmus. Juk į jo vidų neįlįsi. Taip, aš tai pakartojau, ir ne vieną kartą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamoji ministre, aš tikrai nenorėčiau jūsų kuo nors kaltinti, manau, dažnai nelengva atsilaikyti prieš įvairius politikų siūlymus. Jeigu tikėtume, kaip rašo spauda, kad tarp tų nustatytų kaltinimų ponui V.Valceriui dalis yra susijusi su dokumentų klastojimu, su viešaisiais pirkimais, tai sakykite, ar jūs nemanytumėte, kad tuo aspektu būtų tikslinga inicijuoti patikrinimą ir kitų “Sodros” padalinių vadovų, nes gal ir daugiau yra tokių pažeidimų prisimenant, kad iš tiesų kai kuriuose skyriuose būta tų didelių statybų? Ar nemanote tokiu klausimu kreiptis į Valstybės kontrolę?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū už klausimą. Aš dirbu pakankamai neseniai ir, kaip sakiau, jau ne dėl vieno klausimo, ne tik dėl “Sodros” kreipiausi į Valstybės kontrolę, kad būtų atlikti tam tikri patikrinimai. Dėl kai kurių sakė, kad reikia laukti, kol ateis terminas, ir tai suprantama, nes Lietuvoje, matyt, yra ką tikrinti. Aš visiškai pritariu jūsų nuomonei. Mes dėl to reikalo stipriname ir “Sodros” valdybos Audito skyrių, nes iš tikrųjų su tais pajėgumais, kuriuos turime, esame nepajėgūs kiekvienais metais atlikti audito visuose “Sodros” teritoriniuose skyriuose ir kartais manymas, kad reikia taupyti “Sodros” administravimo lėšas atsisuka prieš mus pačius ir Lietuvos gyventojus. Aš visiškai pritariu, kad mes ne kartą jau svarstėme ir dar ne kartą svarstysime visus skyrius, kiek mes sugebame ir kokia yra mūsų darbuotojų kompetencija, bus patikrinta.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Gerbiamoji ministre, aš turiu dešimtis laiškų iš įvairių pensininkų, kurie jaučiasi labai nuskriausti ir nukentėję dėl jiems neatliktų išmokėjimų, kai jie atsisakė darbo. Aš žinau, jūs turite gerų intencijų, bet jūsų visos geros intencijos subyra, kai jūs remiatės ir darote pareiškimus, kad įstatymas neleidžia to klausimo išspręsti. Ar negalima panaudoti kokio nors žmoniškumo elemento šiuo atveju, nes Vyriausybė gali priimti skubos tvarka kokį nors nutarimą, kad šį klausimą išspręstų. Juk tai nepaprastai svarbus klausimas ir viskas priklauso nuo jūsų gero noro. Manau, kad jūs galėtumėte tai padaryti.

Be to, labai daug moterų skundžiasi neteisybe, kai vaikai yra auginami globos namuose ir gauna po 500 Lt per mėnesį, o jeigu šeima turi po 3-4 vaikus, kuriuos augina, ir abu tėvai yra bedarbiai, tai jie negauna nė cento tiems vaikams pašalpų. Ar nebūtų galima tą tragišką situaciją kaip nors išaiškinti?

PIRMININKAS. Mieloji ministre, aš labai atsiprašau, yra šiokia tokia procedūrinė problema. Čia yra antrasis klausimas, bet jeigu kolegos neprieštarautų, jeigu jau paklausta, tai turbūt tegul ir bus. Prašom, ministre.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū. Aš tikrai norėčiau atsakyti į jūsų pirmąjį klausimą šitaip. Man labai gaila, deja, toks yra gyvenimas. Žiniasklaida negali transliuoti vien tik mano kalbos, todėl iš paaiškinimo parodoma tik viena frazė ir iš to daroma išvada, kad įstatymas to neleidžia ar dar kas nors. Iš tiesų, jeigu jūs turite omeny vakarykštį reportažą, kurį aš mačiau per “Panoramą”, tai buvo parodyta tik menka dalis. Kadangi aš atsakinėsiu į antrąjį klausimą, tai taip, aš jau daviau nurodymą sustabdyti “Sodrai” tą aiškinimą, pagal kurį yra siejamas pensijos išmokėjimas su išdirbtomis dienomis arba, kitaip sakant, nesiejamas, kiekviena diena traktuojama, kad dirbta visą mėnesį. Aš tik taip galiu atsakyti. Man atrodo, kad jautrumo šioje srityje man tikrai pakanka.

Dabar dėl vaikų, dėl šeimų, kurios augina vaikus. Iš tiesų išėjo toks supriešinimas ir kartais gera mintis, gera idėja tampa kaip spekuliavimo dalykas. Atrodo, mes visi vieningai sutikome, kad už tuos vaikus, kurie auga vaikų globos namuose, už tuos vaikus, kurie netenka tėvų globos, už juos iš tikrųjų tokiu atveju turi būti atsakinga ir valstybė, ir mes visi kartu su jumis. Bet kokiu atveju vaikui geriau augti šeimoje, o ne vaikų globos namuose, todėl ir buvo pašalpos globojantiems asmenims padidintos. Manau, kad tai buvo visiškai neblogai padaryta. Kitas dalykas, jeigu tai tampa spekuliacijos objektu. Be to, manau, Lietuvoje apskritai yra per menka tėvų atsakomybė už savo vaikus. Mes esame numatę parengti šeimų rėmimo programą ir ją įgyvendinti. Tai yra Vyriausybės planuose, aš tikiuosi tai padaryti. Jeigu bent kiek sušvelninsime situaciją, tai bus mūsų visų nuopelnas.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Ir paskutinis klausėjas – kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamoji ministre, kadangi V.Valceris įkliuvo su įvairiais turtais, tai turėčiau tik prašymą, o ne klausčiau jūsų. Ar negalėčiau kaip galima greičiau gauti informaciją, kiek “Sodra” perėmė turto ir akcijų už skolas, kokia verte tai buvo įvertinta ir kokia verte jie buvo realizuoti pagal atskirus “Sodros” skyrius Klaipėdos, Kauno ir taip toliau?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerai, žinoma. Tai nėra slapta informacija ir mes ją galėsime pateikti.

J.VESELKA. Gerai, ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Dabar antrasis klausimas, bet, gerbiamoji ministre ir mielieji kolegos, prieš tai turime susitarti dėl procedūros. Pagal Statutą ir darbotvarkę 16 val. vyks Vyriausybės valanda. Aš daug ministrų dabar nematau, tai gal tie, kurie yra salėje, sutiktų, kad ministrė baigtų savo darbą ir mes šiek tiek įlįstume į Vyriausybės valandą. Ar galime taip sutarti? (Balsai salėje) Esantys salėje Vyriausybės nariai neprieštarauja? Ačiū. Tada prašom, ministre.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū už sutikimą. Antrasis klausimas, kurį pateikė 11 Seimo narių yra toks: “Prašome atsakyti, kodėl sausio pradžioje atsisakiusiems darbo pensininkams pažiedžiant jų teises buvo nepagrįstai sumažintos pensijos ir kaip jūs ruošiatės ištaisyti padėtį?” Aš labai trumpai paaiškinsiu, kodėl tokia padėtis susidarė. Valstybinės socialinės draudimo senatvės ir invalidumo pensijų mokėjimo tvarka senatvės pensininkams ir invalidams, turintiems po pensijų paskyrimo draudžiamųjų pajamų, yra reglamentuota Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo tam tikrais straipsniais. Taip yra tik parašyta, jeigu jie turi draudžiamųjų pajamų, ir įstatyme visiškai neparašyta už kokį laikotarpį ir kada yra įgytos tos draudžiamosios pajamos. Taigi tas įstatymas buvo priimtas ir įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 d., tačiau nuo to laiko, nuo 1995 m. sausio 1 d., iki 1998 m. “Sodra” mokėdama pensijas vadovavosi savo išaiškinimu, kuris skambėjo taip, kad vis dėlto proporcingai pagal dirbtą laiką yra mokamos pensijos. Jos mažinamos ar nemažinamos, bet neimama už visą mėnesį. Tai yra nedaroma prielaida, kad nors tu dirbai 10 dienų, tačiau traktuojama, kad tu dirbai visą mėnesį ir atitinkamai yra mažinama pensija.

Kai aš pradėjau dirbti ministre, sausio mėnesį turėjau pasitarimą, kuriame aptarėme įvairius socialinio draudimo dalykus. Tuomet aš pamačiau šį dalyką ir pasakiau, kad jis būtų ištaisytas, nes, mano nuomone, toks traktavimas yra neteisingas ir nuskriaudžia pensininkus. Žinoma, man pateikė kai kurių argumentų, bet jie nėra įtikinantys, aš su jais nesutikau ir parpašiau, kad padėtis būtų ištaisyta. Tiesą sakant, tai sudaro apie 10 mln. litų bendro “Sodros” biudžeto, bet nepaisant to, kad vykdant biudžetą bus padaryta paklaida, aš manau, kad tai turi būti ištaisyta, nes tai yra tiesiog neteisinga. Tarkim, kaip ir mirties atveju, kai žmogus mirė, bet traktuojam, kad jis nemirė, ir traktuojam, kad jeigu jis būtų nemiręs, būtų gavęs viso mėnesio pensiją. Aš pasakiau, kad reikia ištaisyti ir šitą dalyką ir juo nesivadovauti, kad nebūtų įvairių traktavimų dėl “Sodros” išaiškinimų, nes tai yra “Sodros” išaiškinimas, o ne Vyriausybės nutarimas.

Yra parengtas projektas, baigtas parengti. Žinote tas procedūras, mes jį išsiuntėme derinti ir vizuoti. Aš paprašiau, kad bent jau iki kovo 5 d. būtų pateiktas Vyriausybės nutarimas ir nutarime būtų įtvirtinta ta tvarka, kad nesinorėtų kam nors traktuoti taip, kaip yra patogiau. Pavyzdžiui, yra sakoma, kad tai būtų geriau “Sodros” biudžetui arba lengviau socialinio draudimo darbuotojams skaičiuoti. Tai yra argumentai, bet jie manęs neįtikino. Tai bus pakeista, skriauda ištaisyta ir nuo šių metų sausio 1 d. į pensiją išėjusiems žmonėms bus išmokėtos nepriemokos sumos.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Primenu, kad klausimų eiliškumas ta pačia tvarka. Pirmiausia tie, kurie teikė klausimą raštu. Taigi pirmoji klausia I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamoji ministre, vis tiek yra sunku suprasti. Jūs nesate naujokė socialinės apsaugos sistemoje, gerai žinote socialinio draudimo problemas, visą sistemą ir tai, kad priimant tokį įstatymą vyko didelės diskusijos. Diskusijose dalyvavę Seimo nariai minėjo, kad tokia problema iškils.

Kodėl vis dėlto imtasi sprendimų tik dabar, kai ta problema iškilo į viešumą? Kodėl nebuvo girdėti Seimo narių pasiūlymų ir pageidavimų, kad priimkime įstatymą ir jo įsigaliojimą atidėkim, nes viskam reikalingas pereinamasis laikotarpis. Net buvo siūlyta nuo kovo 1 dienos.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, ponia Irena, už klausimą, aš visiškai jums pritariu. Aš manau, kad yra bendra klaida. Ir ne tiktai būtinai šis Seimas, bet ir kai kurie kiti Seimai darė tą patį. Kai pasižiūri, iš pradžių priimamas įstatymas, po to derinamos įvairios tvarkos ir taip išeina chaosas. Kaip kažkada baigusi Teisės fakultetą, aš pripažįstu, kad taip neturi būti daroma.

PIRMININKAS. Kolega J.Olekas. Prašome.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš norėčiau pasitikslinti. Jūs savo kalboje dabar lyg ir paminėjote, kad tikitės, jog bus priimtas sprendimas, kad tiems žmonėms, kurie išėjo sausio 2 d., bus sugrąžinta ir išmokėta tai, dabar netgi sunku pasakyti, gal pensijos ar kompensacijos, už tą laiką, kai nebuvo išmokėta. Ar jūs galėtume pasakyti, iki kurios dienos galios tas išėjimas, nes žmonės vieni išėjo sausio 2 d., kiti – sausio 7 d. Ar visiems išėjusiems iš darbo sausio mėnesį bus išmokėta, jeigu tai bus priimta kovo 15 dieną?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū. Jeigu jūs įdėmiai klausėtės, tai aš pasakiau tokį dalyką, kad nelaukdama Vyriausybės nutarimo daviau tokį pavedimą, kad būtų atšauktas išaiškinimas, ir siūlysiu, kad tokia tvarka galiotų nuo šių metų sausio 1 dienos visiems, nesvarbu, kas kada išėjo. Ar sausio 2, ar 5, ar 25.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S.Kružinauskas. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Gerbiamoji ministre, įstatymas atgal negalioja. Mano klausimas vis tiek susijęs su taupymu. Kaip iš tribūnos buvo pasakyta, ,,jau sutvarkyti pensininkai”, dabar teikiamas Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimas. Šiuo atveju žmonių reakcija jau yra jaučiama. Kaip jūs vertinate šią situaciją?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Atsiprašau, bet ne visai supratau klausimą. Kiek aš žinau, įstatymas negali galioti atgal pagal bendrą teisės normą, jeigu jis blogina žmonių padėtį. Mes kalbame apie “Sodros” išaiškinimu pablogintą žmonių padėtį, o mes atgaline data taikysime dėl padėties pagerinimo, tai neprieštaraus bendrai teisės normai.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamoji ministre, vis dėlto jūs sugebate išsisukti nuo klausimų. Dabar aš dar kartą paklausiu jūsų tiesiai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Turiu teisę. Atsiprašau. Prašome.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamoji ministre, vis dėlto jūs sugebate, švelniai tariant, išsisukti nuo klausimų ir neįvertinti savo atsakomybės. Kolegė I. Šiaulienė jums priminė, kad jau diskutuojant Seime buvo ta problema iškilusi, ir jūs, kaip ministrė, negalite nuneigti šito. Toliau, šiandieninis laikinasis “Sodros” vadovas puikiai žinojo situaciją. Nežinau, gal jūs jį irgi staiga teiksite į nuolatinio vadovo pareigas už tai, kad vyksta būtent šitaip. Normalioj demokratinėj valstybėj, kai yra nuskriaudžiami žmonės, iš karto būna dvi procedūros – atstatydinamas laikinai einantis pareigas vadovas, nes čia ne šiaip sau, čia didelės dalies žmonių pažeminimas, ir taip pat kažką padaro ir ministras. Prašom pasakyti, kaip jūs žadate elgtis šioje situacijoje?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Vis dėlto aš manyčiau, kad mes atsakomybę turime, kad ir kaip būtų, dalytis visi kartu. Aš nesu Seimo narė ir nebalsavau už įsigaliojimo datą. Todėl labai pritariu jums, kad svarstant įsigaliojimo datą buvo galima įsiklausyti į siūlymus ir ją nukelti galbūt iki sausio 15, galbūt iki vasario 1 d.

Dėl “Sodros” vadovo. Aš nelabai išgirdau klausimą. Jūs sakote, kad jis bus skirtas nuolat dirbti? Ar taip? Apie dabartinį laikinąjį? Čia yra spaudos traktuotės. Nežinau, iš kur jos atsirado. Tiesą sakant, manau, kad net nekorektiška taip traktuoti, nežinant tikrosios padėties. Aš kalbu apie tai, kaip buvo paskelbta tam tikra informacija. Be abejo, aš sutinku su jumis, tie asmenys, kurie šitai padarė, atsakys už tai. Aš prisižadu, kad tai padarysiu. Šitas vadovas tuo metu nebuvo vadovu, nes jis tik neseniai laikinai paskirtas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė J.Narvilienė.

J.NARVILIENĖ. Gerbiamoji ministre, aš norėčiau jūsų paklausti, ar iš viso šis priimtas įstatymas, jūsų nuomone, davė valstybei naudos taupant ir kokią davė naudą? Ar vis dėlto tai tiesiog guli ant daugelio mūsų sąžinės, kad kai kurie pensininkai… Štai matom, kad ir įstatymas nenormaliai vykdomas, ir naudos didelės nėra, ir darbo neteko?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Iš tiesų aš ne kartą esu ir aiškinusi, ir su įvairiais žmonėmis kalbėjusi. Pavyzdžiui, neseniai buvau Panevėžyje, prieš porą ar trejetą savaičių, į susitikimą atėjo apie 500 pensininkų ir priešpensinio amžiaus asmenų. Beveik visa salė sutiko su tais sprendimais, kurie yra priimti. Deja, tokia yra realybė. Jie pritarė šiems veiksmams, jie taip pat padėkojo ir Seimui.

Kitas dalykas, aš puikiai suprantu, kad dalį žmonių tai palietė ir palietė skaudžiai, nes bet koks pajamų sumažėjimas, ar tai būtų pensijų, ar tai būtų atlyginimų, ar kitų išmokų, be abejo, paveikia skaudžiai.

Kalbant apie tai, kokia buvo nauda, galiu pasakyti, kad vasario mėnesį 9 mln. mažiau padaryta, t.y. sausio mėnesį 9 mln. padaryta mažiau išmokų. Be abejo, bendrą situaciją mes galėsime vertinti baigiantis metams.

PIRMININKAS. Kolega J.Sabatauskas. Ruošiasi J.Razma.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, jūs šiandien ne kartą atsakydama iš tribūnos minėjote, kad už tai mes visi esame atsakingi, tačiau turiu garbės priminti, kad šį įstatymą, dėl kurio pasikeitė dirbančių pensininkų sąlygos, inicijavo Vyriausybė, jūs esate Vyriausybės narė. Taip pat jūs ką tik pripažinote, kad pradėjusi dirbti pamatėte, jog yra netikusi skaičiavimo tvarka, todėl ir įvyko, tarkim, ši klaida. Aš norėčiau vis dėlto patikslinti, kieno turėtų būti pagrindinė atsakomybė arba kas atsakingas už tai, kad įstatymas paskelbtas paskutinę metų darbo dieną, įsigaliojo pirmąją naujųjų metų dieną ir įvyko tokie dalykai, kurie įvyko. Kodėl nebuvo inicijuotas skaičiavimo tvarkos pakeitimas? Ar manote, kad už tai atsakinga Seimo dauguma, kuri balsavo už šį sprendimą, taip pat Prezidentūra, kuri, tarkim, pavėluotai, prieš pat Naujuosiuos metus teikė pasirašyti tą įstatymą skelbti?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Kaip matote, jūs iš dalies atsakėte į klausimą, kad visos institucijos atsakingos, taip pat ir aš asmeniškai.

PIRMININKAS. Kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamoji ministre, būta spaudoje pranešimų, kad šios “Sodros” instrukcijos trūkumas ministerijoje tapo žinomas ir jau buvo aptiktas praėjusių metų pabaigoje, gruodžio mėnesį. Kaip suprantu, iki šiol nėra konkrečiai į jį reaguota. Sakykite, ar tai yra tipinis toks reagavimo į aptiktas teisės aktų ydas jūsų ministerijoje tempas, ar būna ir spartesnio reagavimo?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ne, tikrai netipiškas. Aš manau, kad mūsų ministerija dirba pakankamai neblogai. Duok Dieve, kad visi taip dirbtų. Bet dar kartą sakau, kad tas… čia nesvarbu, aš dabar terminų neaiškinsiu. Buvo kur kas anksčiau tai aptikta, nes ir tada buvo žmonių nusiskundimų, tiktai garsiai, matyt, nebuvo eskaluojama. Manau, kad yra vienas dalykas, kad vis dėlto ,,Sodros” kontrolė yra nepakankama, ir tai aš stengsiuosi ištaisyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Ministre, kaip čia Lietuvoje taip yra? Turbūt dešimtys milijonų litų iš vargingiausių Lietuvos žmonių buvo, kaip jūs pati pripažįstate, sausio pradžioje neteisingai nusavinta, dabar jau yra kovo pradžia ir vis dar svarstomi teoriniai variantai. Aš manau, kad kažkas yra blogai visoje mūsų sistemoje. Ar jums taip neatrodo, gerbiamoji ministre?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis Kubiliau už klausimą. Ne, neatrodo, kad yra bloga visa socialinės apsaugos ir darbo sistema. Iš tiesų galiu pasakyti, gal aš nevardinsiu tų datų, kada tai buvo, aš minėjau 1998 metus, tada lyg ir taip išeina. Iš tikrųjų išeina, kad žmonės buvo nuskriausti gerokai anksčiau. Tiek, kiek aš galiu, aš stengsiuosi nuo sausio 1 d. tai ištaisyti. Kitas dalykas, aš manau, jog šiai sistemai ne visai gerai yra tai, kad neatsigauna ekonomika. Mūsų sistema patiria visas žiaurias pasekmes, kurias, žinoma, sušvelninti nėra paprasta per vieną, du ar tris mėnesius.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Z.Mačernius. Prašom.

Z.MAČERNIUS. Gerbiamoji ministre, mano klausimas šiek tiek siejasi su gerbiamojo A.Kubiliaus klausimu. Iš tikrųjų šiandien kaime daug vargingų jaunų šeimų, o jų skaičius kasmet didėja. Ar nenumatoma parengti programą dėl tokių šeimų socialinės gynybos ir kada tokia programa bus parengta? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums už klausimą. Jeigu jūs skaitėte Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą, iš tikrųjų yra numatyta nemažai darbų, kuriuos mes turime atlikti. Bet aš ne visai norėčiau sutikti, kad dabar vargingai Lietuvos kaime arba mieste gyvenančios šeimos negauna visiškai jokios valstybės ar savivaldybės paramos. Kai sudedi į vieną krūvą, ta parama yra, tiktai gaila, kad iš tikrųjų kartais jinai gal pasiekia ne tuos žmonės, kuriems tos paramos labiausiai reikia. Manau, kol nebus visuotinio turto ir pajamų deklaravimo, tol mums pasakyti, ar tos šeimos vargingiausiai gyvena, ar ne, ar tos lėšos, kurios skiriamos iš valstybės ir savivaldybės iždo, yra naudojamos efektyviai... Aš galvoju, kad rezervų tvarkyti socialinės paramos sistemą geriau, be abejo, yra ir mes rengiamės tai daryti. Kai kurie mūsų skaičiavimai jau rodo (aš turiu pripažinti, kad taip yra, ir noriu tai teigti, kad girdėtumėte), jog kai kuriais atvejais pašalpos viršija pajamas tų žmonių, kurie dirba ir gauna minimalų uždarbį. Aš manau, kad tokia sistema taip pat nėra labai gera, nes kai paprašai nueiti padirbti, tai sako, kodėl aš turiu eiti dirbti, jeigu man geriau gauti pašalpą ir nieko nedirbti. Taigi aš manau, kad tai turėtų būti labai gerai subalansuoti dalykai, kad žmonės tarpusavyje nesipyktų.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ministrė tribūnoje išbuvo lygiai 40 minučių, tiek, kiek buvo skirta laiko jos kalbai ir atsakymams į klausimus. Nepaklausė 3 Seimo nariai. Tai baigiam… (Balsai salėje) kadangi ir taip Vyriausybė buvo maloninga ir leido Vyriausybės valandą pradėti vėliau. Taigi ačiū, gerbiamoji ministre.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums visiems. Visada pasirengusi atsakyti į klausimus.

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS. Labai malonu. Prašome tada į kitą tribūną.

Gerbiamieji Vyriausybės nariai, gerbiamasis premjere, prašom. Gerbiamasis premjere, gerbiamieji Seimo nariai ir ministrai kartu bei kiti Vyriausybės nariai, prašome į tribūną. (Balsai salėje) Mielieji Seimo nariai, gerbiamieji Vyriausybės nariai, mes pradedame Vyriausybės valandą, bet yra štai toks prašymas. Gal mes galime šiek tiek pakeisti procedūras – ryšium su įvykiais Suvalkijoje leisti pirmiausia kalbėti žemės ūkio ministrui K.Kristinaičiui, t.y. pasakyti keletą žodžių, o po to klausimai ir atsakymai. Taigi ministras K.Kristinaitis. Prašom.

K.KRISTINAITIS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tikrųjų buvo paprašyta, Seimo Pirmininkas ir Seimo narių grupė paprašė, informuoti apie situaciją, kuri yra susidariusi Marijampolėje, konkrečiai viename iš kelių į Kalvarijos muitinę, nes būtent šioje vietoje vyksta nesankcionuotas Marijampolės cukraus fabriko darbuotojų ir iš dalies cukrinių runkelių augintojų toks mitingas. Šiandien yra pradėti blokuoti keliai. Aš esu paprašytas paaiškinti tas priežastis, dėl ko taip vyksta, taigi aš trumpai keletą žodžių ir pasakysiu.

PIRMININKAS. Ministre, aš labai atsiprašau. Būtų smagu, kad trumpai drūtai tai pasakytumėte, nes laukia visa Vyriausybė. Prašom.

K.KRISTINAITIS. Vakar Vyriausybėje buvo priimtas nutarimo dėl cukraus režimo projektas. Vyriausybę ir Žemės ūkio ministeriją tokį projektą parengti įpareigojo dabar galiojantis Cukraus įstatymas. Būtent pagal šio įstatymo nuostatas cukraus režimo projektas ir parengtas. Sąlygos, kurios netenkina Marijampolės cukraus fabriko cukraus galintojų, yra dvi. Visų pirma tai reikalavimas, kad į cukraus režimą nėra įrašyta baltojo cukraus iš cukraus fabrikų pardavimo kaina. Tai yra pirmoji sąlyga, kuri netenkina Marijampolės cukraus fabriko. Antroji sąlyga – kad nėra laikomasi patvirtintame sanavimo projekte 2001 m. numatytų cukraus kvotų, t.y. vietoj dabar turimos 22 tūkst. t cukraus kvotos sanavimo projekte buvo įsirašyta 27 tūkst. t cukraus kvota. Tiek vienu, tiek kitu klausimu nei Žemės ūkio ministerija, nei Vyriausybė nėra kompetentinga šiandien spręsti, nes tai yra įstatymo nuostatos, kurios yra patvirtintos Seime. Šiuo atveju Vyriausybė, vadovaudamasi sanavimo projektu, negali pakeisti, tarkim, kvotų dydžio, nes būtų nesilaikoma įstatymo ir būtų pažeidžiami likusių 80% cukrinių runkelių gamintojų, t.y. visos šiaurinės dalies žemdirbių, interesai. Dėl to reikalavimai įstatymiškai nėra pagrįsti ir mes negalime nesilaikyti galiojančio įstatymo.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Tada prašyčiau į Vyriausybės tribūną. Dabar jau, sakykime taip, pradedame tikrą Vyriausybės valandą. Noriu pasakyti ir premjerui, ir ministrams, kad, matyt, bendru sutarimu mūsų darbotvarkėje nustatytas Vyriausybės valandos laikas bus šiek tiek pratęstas, kad… (Balsai salėje) Petrai, nekalbėk už visus. Taigi, mielieji kolegos, pagal Statutą pirmasis klausia opozicijos lyderis V.Andriukaitis. Jis turi teisę pateikti 2 klausimus. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Mano pirmasis klausimas gerbiamajam premjerui, turbūt ūkio ir finansų ministrams. Kaip atsitiko, kad sugrįžus prie to, kad PVM tarifas buvo grąžintas į 9% lygį, gyventojai pamatė, jog šilumos kainos išaugo? Didelė dauguma gyventojų net negali paaiškinti, kodėl netgi padidėjo reikalavimas mokėti už tą patį gyvatuką. Vis dėlto prašom pasakyti, ar jūsų Vyriausybė nedėtų jokių pastangų, kad situacija būtų pakeista? Tai yra be galo aktualus klausimas. Aš norėčiau išgirsti premjero, finansų ministro ir ūkio ministro nuomonę.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis premjere, vieną minutėlę, procedūrinis klausimas. Toliau pirmininkaus kolega G.Steponavičius. Prašom, premjere.

R.PAKSAS. Ačiū už klausimą. Tai yra be galo aktualus dalykas, aktuali tema. Kai mes sužinojome, kad yra nepatenkintų gyventojų, sumokėjusių daugiau negu buvo mokėję gruodžio mėnesį, kai PVM tuo tarpu buvo sumažintas dvigubai – nuo 18% iki 9%, iš karto buvo paprašyta atitinkamų institucijų surinkti informaciją, kodėl taip yra ir kodėl taip įvyko. Yra pateikti tik preliminarūs duomenys, kad skaičiuojant gruodžio mėnesio kainą buvo neskaičiuotos švenčių dienos, kad sausio mėnesio temperatūra yra šiek tiek žemesnė ir t.t., ir t.t. Galutinių išvadų dar neturiu, bet ties ta tema yra dirbama.

V.P.ANDRIUKAITIS. Tai gal vis dėlto finansų ministras.

J.LIONGINAS. Kaip jūs žinote, buvo panaikintas lengvatinis tarifas ir buvo priimtas sprendimas, kad PVM mokestis už šilumą turėjo būti 18%. Kaip žinote, Seime mes dauguma balsų nubalsavome, kad už šilumą būtų grąžintas senasis tarifas, t.y. 9%. Šiuo atveju, kaip ir premjeras sako, tai reikia nagrinėti ne Finansų ministerijai, kadangi tai jau yra šilumos tinklų problemos, kodėl gyventojams… Mes buvom ir Alytaus rajone, ir Telšių rajone. Gyventojai skundžiasi, nes dėl PVM mokesčio sumažinimo tarifas kažkodėl išaugo. Mes skaičiavom, kad pakėlus iki 18%, kiekvienam šeimos nariui už šilumą turėtų didėti apie 4 Lt. Keturiems asmenims būtų didėję 16 Lt, jeigu nebūtume priėmę sprendimo sumažinti. Šiuo atveju vieni aiškina, kad neįsirengę kolektyvinių šilumos matavimo prietaisų ir t.t., bet aš manau, kad premjeras labai teisingai pasakė, jog duoti nurodymai ir turi paaiškinti, dėl kokių priežasčių. Gal tas, kuris pavaduoja ūkio ministrą, gali atsakyti, bet dėl mokesčių… Mokesčiai, kaip žinote, padidinti nebuvo, todėl mokesčių už šilumą tarifas neturėjo padidėti.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gal vis dėlto ūkio ministras?

H.ŽUKAUSKAS. Rytoj ūkio ministras pasakytų jums ką nors. Aš pritariu. Aš manau, kai bus pateiktos galutinės išvados, bus galima jums atsakyti tiksliai.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerai. Prašau kolegą opozicijos lyderį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Norėčiau patikslinti, nes tikrai negavau atsakymo. Šiuo atveju pas mus yra ir Kainų reguliavimo tarnyba, kaip žinote, ir yra skaičiavimai. Negali taip būti, kad tai atsitiktų dėl kažkokių nežinomų priežasčių. Kaip žinote, ši sritis yra reglamentuojama. Taigi vis dėlto mano klausimas… aš suprantu, premjeras dabar gali, negali atsakyti, bet Finansų ir Ūkio ministerijos skaičiuoja, planuoja, prognozuoja. Vis dėlto gal galite nors šiek tiek patikslinti, kaip jūs pražiopsojote šią situaciją.

R.PAKSAS. Aš tik norėčiau dar kartą pakartoti tai, ką ir sakiau. Yra gauti preliminarūs duomenys, kodėl išaugo gyventojams kainas už šilumą. Keletą jų bandžiau jums pasakyti. Ar jie yra visi ir ar jie tikslūs, artimiausiu metu žinosiu ir jums būtinai pateiksiu.

J.LIONGINAS. Aš dar norėčiau patikslinti. Finansų ministerija, jeigu žinote jos funkcijas, aš manau, jūs labai gerai susipažinę, skaičiuoja. Mes skaičiavome šių metų biudžetą. Dėl to, kad grąžinom 9% PVM mokesčio tarifą, mes negaunam 70 mln. Lt pajamų. Tai yra Finansų ministerijos funkcija. O kiek kainuoja kubinis metras šilto vandens, aš noriu dar kartą oficialiai pareikšti, Finansų ministerija neskaičiuoja, todėl mes neturėtume klaidinti visuomenės.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu paklausti, ar opozicijos lyderis mano, kad paklausė du kartus?

V.P.ANDRIUKAITIS. Ne. Tai buvo patikslinimas…

PIRMININKAS. Jūs iš esmės kreipėtės į du ministrus tuo pačiu metu.

V.P.ANDRIUKAITIS. Tai buvo vienas klausimas.

PIRMININKAS. Gerai, prašau klausti antrą klausimą.

V.P.ANDRIUKAITIS. Mano antrasis klausimas premjerui ir žemės ūkio ministrui.

Prieš tai buvusios kadencijos Vyriausybei bei ankstesnės kadencijos Vyriausybei, kai gerbiamas kolega R.Paksas buvo premjeras, vis dėlto buvo pavykę rasti tokį politinį sprendimą, susijusį su Cukraus įstatymo reguliavimo sritimi, kuris padėjo išvengti įtampos tarp “Danisco Sugar” monopolizmo ir “Marijampolės cukraus”, į kurį teisėtai atėjęs sanuotojas bando spręsti problemas. Ministro paaiškinimas, kad jis nieko negali padaryti, prasilenkia su tikrove. Ankstesnio žemės ūkio ministro E.Makelio kompromisinis sprendimas tenkino visas puses. Prašom pasakyti, kodėl dabar reikėjo pakeisti jo sprendimą taip, kad būtų sukelta nauja įtampa ir sudaryta gana sudėtinga situacija, jeigu, tarkime, sanuotojas pasitrauktų ir Marijampolės regione būtų dideli socialiniai neramumai? Ar nereikėtų grįžti prie to kompromisinio varianto, koks buvo, ir pratęsti šį sprendimą?

R.PAKSAS. Aš tik pratęsiu žemės ūkio ministro kalbą ir pasakysiu keletą žodžių.

Marijampolės cukraus fabrikui praeitais metais yra nustatyta 22 tūkst. tonų kvota. Jis neišnaudojo šios kvotos, nors sanavimo projekte numatyta 27. Didinant vienam fabrikui kvotą iki 27, vadinasi, nuo 22, automatiškai turi būti didinama kvota ir kitiems rinkos dalyviams, aš kalbu apie kitus fabrikus. Vienas dalykas.

Antras dalykas, mes vakarykščiame Vyriausybės nutarime nekalbame apie jokias kvotas. Kvotų klausimas bus sprendžiamas atskiru Vyriausybės nutarimu, kurį pateiks Žemės ūkio ministerija. Aš esu nuoširdžiai įsitikinęs, kad nepriėmus šio sprendimo arba priėmus tokį sprendimą, kokį reikalauja priimti dėl “Marijampolės cukraus” vadovų ar sanuotojų, keliuose stovėtų kiti rinkos dalyviai, tie, kurie dabar nestovi. Klausimas nėra taip labai lengvai sprendžiamas. Aš manau, kad mes prie jo dar turėsim dirbti.

K.KRISTINAITIS. Ačiū. Aš papildysiu premjerą. Vakar Vyriausybė be šio nutarimo, kuris yra parengtas griežtai vadovaujantis dabar galiojančiu įstatymu, priėmė dar du papildomus protokolinius sprendimus prie šio nutarimo. Vienas iš šių protokolinių sprendimų įpareigoja Žemės ūkio ministeriją peržiūrėti baltojo cukraus kvotų skirstymo tvarką ir spręsti dėl kvotų paskirstymo tiesiogiai žemdirbiams. Ta prasme, ne fabrikams, bet žemdirbiams. Tai yra vienas protokolinis sprendimas. Kitu protokoliniu sprendimu Finansų ministerija iki kovo 15 d. yra įpareigota pažiūrėti, kaip vyksta sanavimo procesas ir kaip laikomasi to sanavimo projekto. Taigi turint tas dvi informacijas bus dirbama papildomai.

Kaip minėjo premjeras, iš tikrųjų šiuo cukraus režimu nėra nustatinėjamos konkrečios kvotos ir konkrečios net ir cukrinių runkelių supirkimo kainos, o tai yra bendrų tvarkų, kaip visa tai padaryti, rinkinys, kaip ir numatyta įstatyme. Tuo tarpu visa tai, dėl ko šiandien vyksta diskusija, bus nustatinėjama atskirais papildomais nutarimais. Tarkim, cukraus režimas įpareigoja Vyriausybę Žemės ūkio ministerijos teikimu kvotas nustatyti iki kovo 5 d. Jeigu mes šiandien to nepadarom, mes žlugdom visą cukraus sektorių, t.y. ir likusius 80% cukraus runkelių augintojų, nes jie, šiandien nežinodami kvotų, negali sudaryti sutarčių su cukraus fabrikais, todėl yra toks rimtas sprendimas. Aš manau, kad 2001 m. bus siūloma (dar, aišku, pasvarstysim, bet bus siūloma) Vyriausybei nekeisti dabar nusistovėjusios kvotos (tai yra 112 tūkst. tonų) ir šiais metais kol kas nekeisti paskirstymo mechanizmo, nes neįmanoma to padaryti per savaitę. Todėl aš manau, kad tie sprendimai turėtų tenkinti abi puses, nes iš tikrųjų už to stovi ir likusi dalis – 80% cukraus augintojų ir cukraus perdirbėjų.

PIRMININKAS. Ačiū už atsakymus. Opozicinės Konservatorių frakcijos klausimas. Frakcijos lyderis A.Kubilius. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau paklausti premjero. Iš pranešimų spaudoje galima suprasti, kad Vyriausybės strateginis komitetas svarstė “Lietuvos dujų” privatizavimo perspektyvas. Sakykite, premjere, kiek jūs numatote keisti tą “Lietuvos dujų” privatizavimo strategiją, kuri buvo priimta praeitų metų Vyriausybės sprendimu? Toje strategijoje buvo numatyta, kad privatizavimo dalyviai turi atitikti transatlantinės integracijos kriterijus, jie turi sugebėti pateikti alternatyviai dujų… ir taip toliau. Kiek jūsų pakeitimai gali leisti privatizavimo metu didžiąją akcijų paketo dalį įsigyti Rusijos “Gazpromui” ir jos satelitinėms kompanijoms Lietuvoje – “Iterra Lietuva” arba “Stella Vitae”?

R.PAKSAS. Vienas svarstymas viename iš strateginių komitetų buvo dėl “Lietuvos dujų” ir bene keturi svarstymai buvo dėl “Lietuvos energijos” privatizavimo. Ir atvirai sakant, kabineto narius nustebino (aš kalbu apie “Lietuvos energijos” privatizavimo parengtą modelį, vadinkim taip) maksimalių kainų efektas po privatizavimo. Aš tik norėčiau pacituoti, kad kainos turėtų labai ryškiai pakilti, jeigu būtų laikomasi tokio “Lietuvos energijos” privatizavimo modelio, koks buvo užprogramuotas vadovaujant A.Kubiliui.

Kalbant apie “Lietuvos dujų” privatizavimą, vienas strateginis komitetas buvo, buvo pristatyta finansinio patarėjo medžiaga, sprendimai nepadaryti, buvo paprašyta atsakyti į tuos klausimus, kurie iškilo strateginiame komitete. Artimiausiu metu mes gausim atsakymus ir, kai ministrų kabinetas apsispręs, kokiu procentu, kam, kodėl ir už ką bus paskirstomos galimybės dalyvauti privatizuojant “Lietuvos dujas”, mes būtinai informuosim apie tai Seimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys V.Stankevič. Prašom kolega.

V.STANKEVIČ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Turėčiau ponui premjerui tokį klausimą. Pone premjere, jūs pastebėjote, kad jūrinė industrija nustumta, pamiršta, čia mes visi turim daug problemų. Ar jūs pritartumėte idėjai, kad vandens transporto direktoriui būtų suteiktas viceministro statusas? Taip Lietuvai galėtų būti tarptautinėje arenoje tinkamai atstovaujama kaip jūrinei valstybei ir mes kartu galėtume spręsti visas problemas. Ačiū.

R.PAKSAS. Man atrodo, įdomus pasiūlymas ir būtų galima galvoti apie tai, diskutuoti ir rasti sprendimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Jungtinės frakcijos narys, kolega V.Tomaševski. Prašom.

V.TOMAŠEVSKI. Aš norėčiau paklausti susisiekimo ministro, bet nėra. Tai gal premjeras atsakys. Dabar rengiamasi reorganizuoti Lietuvos paštą ir numatoma panaikinti visus rajonų paštus. Būtų toks klausimas. Ar minėtas reorganizavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai dėl decentralizavimo teritorinio valstybės valdymo ir jai pavaldžių institucijų?

R.PAKSAS. Aš norėčiau paprašyti jūsų, kad būtų galima atsakyti į jūsų klausimą raštu ar į tai atsakytų susisiekimo ministras, kadangi aš galėčiau būti netikslus.

PIRMININKAS. Ar tai būtų priimtina kolegai?

V.TOMAŠEVSKI. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuo Valstiečių partijos ir... Socialdemokratijos partijos frakcijos klausia Seimo narė J.Narvilienė. Prašom.

J.NARVILIENĖ. Ko gero, reikės ne vieno ministro atsakymo, kadangi klausimas susijęs su tuo, kad Lietuvoje, kaip žinom, daugėja ligonių, sergančių įvairiom nepagydomom ligom, kaip cerebralinis paralyžius, išsėtinė sklerozė ir kitos. Paprastai šioms ligoms gydyti vaistai yra be galo brangūs, labai dažnai reikia ilgalaikės slaugos ir vaistai nėra kompensuojami. Slaugant ligonį, dažnai nutrūksta darbo stažas. Ar ateityje galima tikėtis, kad šioms ligoms gydyti vaistai bus kompensuojami ir ar yra kokia galimybė galvoti apie tai, kad šeimoms, kurios turi tokius ligonius, bent lengvatinėmis sąlygomis, būtų galima grąžinti indėlius ir ar yra kuriami tokie fondai, kurie padėtų finansuoti tokių ligonių gydymą arba išvežimą į užsienį?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū už klausimą. Čia yra klausimas iš dalies sveikatos apsaugos ministrui, tačiau aš pasistengsiu atsakyti tiek, kiek sugebėsiu. Kaip jūs žinote, vaistai, sergant tam tikromis ligomis, yra kompensuojamai pagal patvirtintą ligų sąrašą. Aš manau, kad jūsų klausimas labai teisingas, juo labiau kad dalyvauja ir sveikatos apsaugos viceministras ir mes kartu dar galėsim pažiūrėti, kokių vaistų trūksta, kad negali būti tos ligos gydomos. Juo labiau kad peržiūrėti sąrašą neturėtų būti didelių problemų.

Dabar, ar yra kokia nors pagalba dėl slaugytojų. Jeigu žmogus slaugo pripažintą slaugos reikalingą, nuolatinės slaugos ir priežiūros reikalingą žmogų, jis turi teisę gauti išmokas ir tokios išmokos yra mokamos. Galbūt tik tokiu atveju, slaugant jūsų atveju, kaip sakau, vaiką invalidą, turi teisę gauti slaugos pašalpą, tai yra 138 Lt. Taigi čia reikia kreiptis į savivaldybių Socialinės paramos skyrius arba į teritorines “Sodros” institucijas.

Dėl jūsų klausimo, ar yra kokie nors fondai. Aš manau, kad gana daug lėšų skiriama invalidų socialinei integracijai, taip pat ir vaikų su negalia integracijai, iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės biudžeto, tos lėšos skirstomos per Invalidų reikalų tarybą. Toms programoms, kurias vykdo nevyriausybinės organizacijos, taip pat ir vaikams su negalia, yra skiriamos lėšos. Yra ir organizacija, kuri rūpinasi ir vaikais, susirgusiais cerebriniu paralyžium. Be abejo, kai kurios nevyriausybinės organizacijos, kurios dirba, pavyzdžiui, kaip visuotinai pripažinta nevyriausybinė organizacija bendrija “Viltis”, labai puikiai dirba su savivaldybėm ir gauna finansavimą projektui vykdyti, kad tiems žmonėms ir vaikams būtų sudarytos sąlygos normaliai gyventi, ir palaiko ryšius tiek su Lietuvos, tiek užsienio rėmėjais. Taip aš linkėčiau dirbti ir daugeliui Lietuvos organizacijų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis premjere, turėjau kitą klausimą, bet užgirdau A.Kubiliaus klausimą, tai noriu jūsų paklausti paprasto klausimo. Kas geriau – ar už transatlantinę integraciją primokėti iš biudžeto užsieniečiams 2 mlrd. Lt, sakysim, ar iš rusų gauti į biudžetą 2 mlrd. Lt, nes yra labai geras pavyzdys. “Mažeikių naftą” transatlantiškai integravom ir ten nuolat dedam pinigus, o jeigu jūs ir dujas taip transatlantiškai integruosite, tai tas pats bus ir su dujom. Tai kaip geriau, gerbiamasis premjere?

R.PAKSAS. Ar aš teisingai supratau, kad tas klausimas man? Aš tik noriu pakartoti tai, ką sakiau. Kai Vyriausybė apsispręs pasirinkti patį tobuliausią modelį dėl privatizavimo, kad būtų užtikrintas stabilus dujų tiekimas, investicijos į dujų ūkį ir maksimali nauda Lietuvai, mes būtinai pateiksim tą modelį Seimo nariams.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys J.Korenka. Prašom.

J.KORENKA. Dėkoju. Mano klausimas būtų vidaus reikalų ministrui gerbiamajam V.Markevičiui. Šiandien nėra jokia valstybinė paslaptis, kad yra pavojinga išeiti į gatvę tamsiu paros metu, skaitome spaudoje, matome per televiziją apie užpuolimus vienkiemiuose ir t.t. Kartu girdime jūsų teiginius, kad visom išgalėm policija sutvarkys visus reikalus, stengsis kovoti ir t.t. O svarbiausia, kad jūs norite priartėti prie Europos policijos. Tam reikia mažinti pareigūnų skaičių. Aš imu kaip pavyzdį Rokiškio rajoną. Savivaldybės policija. Atleista 2000 m. – 32 žmonės, dabar bus atleisti 5. Tvarka – artėjame. Tada techninė pusė. Šiandien savivaldybės policijoje Rokiškyje yra tik 4 iki 10 metų senumo automobiliai. Visi kiti senesni. Taip pat yra skiriama benzino vienam automobiliui mėnesiui nuo 40 iki 50 litrų, tai yra vienos dviejų dienų norma. Po rajoną, kuris yra daugiau kaip 50 km spinduliu, gali važinėti tik viena operatyvinė mašina. Klausimas. Ar jūs manote, kad tokia padėtis policijoje yra normali ir kad tokia situacija neinspiruos didesnio nusikalstamumo suklestėjimo Lietuvoje? Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Atsakydamas į jūsų klausimą dėl finansavimo, norėčiau pasakyti, kad ne vienas vidaus reikalų ministras sprendžia, kokį rajoną geriau finansuoti, kokį kitą ir visą policiją finansuoti. Jūs puikiai žinote, kad būtent Seimas policijos darbo užmokesčio fondui šiais metais skyrė 12 mln. mažiau, palyginti su praėjusiais metais. Siekiant išlaikyti tą patį pareigūnų skaičių ir jį priartinti prie europinių standartų, to neįmanoma padaryti tomis priemonėmis, jeigu nėra skiriama pakankamai lėšų darbo užmokesčio fondui.

Antra problema. Jeigu darbuotojų skaičius yra mažinamas, turėtų būtų gerinama materialinė bazė, tai jūs irgi paminėjote. Tam pastaraisiais metais irgi nėra skiriama pakankamai lėšų. Be jokios abejonės, visada rezervų reikia ieškoti. Vyriausybės priemonių plane numatyta per pusmetį reformuoti Policijos departamentą, kuriame, mes manome, yra per didelis kabinetinių darbuotojų skaičius. Antras dalykas, dalis pareigūnų, kurie yra šiandien vadinami pareigūnais, tai yra finansų tarnyba, ūkio tarnyba, yra (…) pareigūnai, o to neturi būti. Todėl išeikvojama tam tikra dalis darbo užmokesčio fondo. Taigi taupysime ten, kur įmanoma, ir skirsime daugiausia lėšų ten, kur reikia, tai yra automobiliams, kad galėtų greičiau reaguoti į įvykius kaimo vietovėse, be to, prašysime gegužės mėnesį peržiūrėti biudžetą, ir jeigu nebus daugiau pinigų, tai iš paprastųjų išlaidų, sakysim, perkelsime į darbo užmokestį, kad pareigūnų skaičiaus nereikėtų mažinti vien dėl to, kad nėra finansavimo. Ačiū.

J.KORENKA. Neatsakė į mano klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Aš noriu prašyti kolegų, kad klausdami užtruktume ne ilgiau kaip vieną minutę, ir būtų užduodamas vienas klausimas. Klausia kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Ministre Pirmininke, ir man rūpi Suvalkijos žemdirbiai. Jūs turbūt žinote, kokia šios akcinės bendrovės reikšmė Suvalkijos biudžetui, Marijampolei, tai yra vos ne 60% Marijampolės apskrityje surinkto metinio valstybės biudžeto. Jūs žinote, kiek per šiuos porą metų sumokėta einamųjų mokesčių ir kiek atiduota skolų. Ministras A.Kristinaitis pripažįsta, kad iš tikrųjų “Marijampolės cukrus” šioje situacijoje bus nuskriaustas. Aš tikiuosi, Vyriausybė ieškos išeičių.

O mano klausimas yra toks. Ar esate, pone premjere, susitikęs ir gavęs informaciją iš pirmų lūpų, kaip situaciją mato “Marijampolės cukraus” sanuotojai, apskrities valdžia, žemdirbių kooperatyvų atstovai? Ar buvote su jais susitikęs? Ar nežadate mesti šio vakaro darbus ir nuvažiuoti, kaip ryžtingas premjeras, į vietą ir išklausyti jų problemų? Galų gale ar nežadate ryžtingai pareikšti šiandien: taip, nebaigtos cukraus režimo procedūros, priėmimo procedūros Vyriausybėje nebaigtos, mes grįšime prie šio nutarimo, mes sėsime visi prie stalo ir ieškosime visiems regionams priimtino sprendimo. Tai trys klausimai, pone premjere, galbūt į visus.

R.PAKSAS. Gal aš neatsiminsiu visų jūsų klausimų iš eilės, bet pabandyčiau atsakyti taip. Reikalavimas, dėl ko dabar yra blokuojamas kelias (o tokių reikalavimų yra du), yra toks – padidinti kvotą iki 27 tūkst. tonų per metus. Mes vakar Vyriausybėje nepriėmėme jokio sprendimo dėl kvotų. Tai yra tiktai tvarka atsižvelgiant į Cukraus įstatymą. Tai vienas dalykas.

Aš norėčiau, kad jūs išgirstumėte keletą žodžių apie sanuotoją. Sanuotojas projekte 1999 m. buvo įsipareigojęs iš įmonės lėšų įgyti technologinės įrangos už 4 mln. Lt, tačiau nuo sanavimo pradžios yra įgyta tiktai už 75 tūkst. Lygiai taip pat, kaip ir sakiau, yra prašoma, reikalaujama, yra blokuojamas kelias dėl to, kad negaunama 27 tūkst. tonų kvotos, bet praeitais metais įmonė pagamino 20,2 tūkst. tonų, vadinasi, jų praeitais metais gauta kvota nebuvo realizuota. Centrinėje hipotekos įstaigoje yra įregistruoti sanuotojų sandėriai, kuriais jų naudai įkeista produkcijos už 3 mln. Lt, nors toks turto įkeitimas nėra numatytas sanavimo sutartyje. Šitą sąrašą galėčiau tęsti ir tęsti. Tai viena. Kita. Šiandien į Vyriausybės rūmus atvyksta apskrities vadovas, miesto meras, įmonės vadovai ir bus išdėstyta mūsų pozicija, kaip mums atrodo šitas klausimas.

K.KRISTINAITIS. Papildydamas premjerą, nors nebuvau prašytas, noriu pasakyti, kad iš tikrųjų ir su Marijampolės sanuotojais, ir su fabriko administracija, ir su cukrinių runkelių augintojais buvo susitikta, jeigu aš nesumeluosiu, gal aštuonis kartus. Šiose diskusijose dalyvavo ir Seimo nariai, atstovaujantys Marijampolės regionui. Visiems buvo pakankamai aiškiai išaiškinta, iki kiek siekia Vyriausybės kompetencija, sprendžiant tuos du klausimus. Buvo siūloma, jeigu yra tokie pageidavimai, inicijuoti įstatymo pataisas ir šiuo atveju įstatymą keisti. Kiek aš žinau, Seime irgi yra įregistruoti pono A.Butkevičiaus įstatymo pataisų siūlymai, ir aš dar kartą visiems primenu, kad iš tikrųjų, spręsdami šią problemą, mes laikomės galiojančio įstatymo nuostatų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys V.Simulik.

V.SIMULIK. Dėkoju posėdžiui pirmininkui. Norėčiau švietimo ministro paklausti. Mokslo metai jau eina į pabaigą, liko keletas mėnesių. Po vasaros bus nauji mokslo metai ir ar bus toliau planuojamas tęsti geltonojo autobusiuko projektas? Atsižvelgiant į tas negatyvias puses, kurios yra. Dėkoju.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Taip, geltonojo autobuso programa yra tęsiama. Šiais metais yra skirta 5 mln. Lt. Šiandien mes aptarėme konkurso sąlygas, jas išversime į anglų kalbą ir paskelbsime. Pagal tai, kaip vyks konkursas ir kas bus pasiūlyta, tikimės, kad šiais metais gausime 50–60 autobusų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, vis dėlto aš norėčiau jūsų paklausti dėl įsiplieskusio ginčo dėl cukraus. Ar jums žinomi faktai, kuriuos paskelbė Lietuvos “Eltos” tarnyba, kad ponas K.Kristinaitis ir ponas G.Bartkus, kurie yra jūsų Vyriausybės nariai, yra gana glaudžiai susiję su “Danisco Sugar”? Tie dalykai, kurie čia buvo pateikiami kaip faktai, nevisiškai atitinka tikrovę. Pavyzdžiui, dėl ko nebuvo įgyvendinta pernykštė gamybos kvota – dėl to, kad pernai buvo apribotas sutarčių pasirašymas su gamintojais ir nebuvo galima sudaryti sutarčių ir turėti pakankamą kiekį cukrinių runkelių. Kaip žinote, pernai ruduo buvo šiltas, išeiga buvo šiek tiek mažesnė vien dėl gamtinių sąlygų, bet neleidus pasirašyti susitarimo su augintojais fabrikas negalėjo gauti pakankamo žaliavos kiekio. Antras dalykas, įstatyme parašyta kur kas daugiau apie režimą (…) minimalios valstybinės cukraus kainos nustatymas, o to taip pat nepavyko padaryti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūsų klausimas.

J.OLEKAS. Baigiu. Ir dar vienas dalykas dėl kvotos nedidinimo. Jūs turbūt žinote (su ponu G.Steponavičiumi mes esame Europos komiteto nariai), kad kvota, einant į Europos Sąjungą (…) iš praeitų trejų metų buvusios kvotos. Jeigu mes jos nekelsime ir neįvykdysime, tai mums ta kvota iki 150 tūkst. taip ir nebus pakelta.

R.PAKSAS. Labai ačiū. Mano žiniomis, mes dabar Lietuvoje turime per 80 tūkst. tonų, jeigu aš neklystu, nerealizuoto cukraus. Tai vienas dalykas. Atsižvelgdami į tai, mes ir siūlytume kitais metais kvotos nedidinti, palikti to paties lygio, tai yra 112 tūkst. tonų. Gal dėl kitų dalykų žemės ūkio ministras detaliau pacituotų. Kalbant apie teisingumo ministrą poną G.Bartkų, jis vakar prieš svarstant šį klausimą įspėjo kabineto narius, kad jis nedalyvaus svarstant šį klausimą.

K.KRISTINAITIS. Ačiū, aš papildysiu gerbiamąjį premjerą. Iš tikrųjų keista, kai jūs klausiate, kodėl nenustatyta minimali valstybinė cukraus kaina, kodėl nenustatyta cukraus kvota. Iš tikrųjų visa ta tvarka būtent vakar nutarime ir buvo tvirtinama. Užtai kaip galima šiandien reikalauti, kol nėra cukraus režimo, kad tai būtų patvirtinta, nes įstatymas būtent remdamasis cukraus režimo patvirtinta tvarka tai ir numato padaryti. Tai čia bendrai atsakymas dėl kvotų ir dėl kainų nustatymo, ko reikalauja įstatymas. Tai būtent nuosekliai ta linkme ir einame.

Dabar dėl mano sąsajų su “Danico Suger”, ką laikraščiuose rašo. Iš tikrųjų jokių sąsajų nėra, bet būtent stengiamasi pateikti faktą, kuris iš tikrųjų buvo, nes mano buvusi įmonė – UAB korporacija “Matininkai” yra vertinusi ir Pavenčių cukraus fabriką, ir Panevėžio cukraus fabriką, ir Kėdainių cukraus fabriką. Gaila, nėra vertinusi Marijampolės cukraus fabriko. Tie vertinimai buvo užsakomi buvusio savininko – “Vilniaus prekybos” ir jie buvo atliekami dėl įkeitimo, kai ši įmonė imdavo kreditus apyvartinėms lėšoms iš įvairių Lietuvos bankų. Tuo tarpu UAB korporacija “Matininkai” jau 8 metai dirba su komerciniais Lietuvos bankais kaip užstatų vertintoja. Taigi nereikia tų dalykų painioti. Šiuo atveju tas, kuris rašė, iš tikrųjų nepakankamai įsigilino į tuos dalykus ir bando netikrą pateikti kaip tikrą, aš taip galėčiau pakomentuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Rajoniniai “Sodros” skyriai skelbia konkursus dėl pensijų išnešiojo. Dažniausiai laimi privačios firmos. Žinant kriminogeninę situaciją Lietuvoje, ar yra tikrinama kriminalinė šių firmų ir jų darbuotojų praeitis, kadangi dieną jie gali atnešti pensiją, o naktį gali sugrįžti jos pasiimti? Tai vienas klausimas. Anksčiau kaimuose pensijas išnešiodavo paštininkas. Dabar rajonų, kaimų paštuose yra mažinamas darbo vietų skaičių, jie uždaromi. Kai kurie kaimo žmonės lieka kaip tundroje, gyvena be jokio ryšio su pasauliu. Dabar atėmus iš jų pašto paslaugą išnešioti pensiją, aišku, paštai neišsilaikys ir reikės juos visiškai uždaryti, o kaimai liks visai be pašto paslaugų. Ar negali susitari Susiekimo ministerija su Socialinės apsaugos ministerija, kad vis dėlto tos funkcijos būtų paliktos paštininkams? Šiuo metu mes laimime vieną kitą litą, bet už keleto metų mes pralaimėsime kur kas daugiau, praradę šias paslaugas kaimuose.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums už klausimą. Iš tikrųjų galiu pasakyti, kad mes pastaruoju metu, kai aš dirbu ministre, labai intensyviai diskutavome dėl pensijų pristatymo, kokią formą gerbiau naudoti. Jūsų žiniai, kas metai išleidžiama maždaug 35 mln. Lt pensijom pristatyti. Apie 70% jų pristato paštai, taip liaudiškai pasakysiu, o 30% pristatymo rinkos sudaro, kai per bankus atsiima žmonės, kas yra labai patogu ir labai saugu, bet bankomatų dar kiekvienam kaime nėra. Tada, kai jie bus, matyt, žmonės galės tokia labai saugia forma naudotis paimdami pensijas. Ir dar yra likusi dalis, kai pensijos pristatomos individualiose įmonėse, kas paprastai būna didžiuosiuose miestuose. Tam, kad ištirtume rinką ir baigtume tam tikras spekuliacijas, kad galbūt mes priimam sprendimą dėl pirkimo iš vienintelio šaltinio, pavyzdžiui, iš pašto, mes paskelbėme konkursą. Manau, kad mes pasielgėm šiuo atveju teisingai, nes mes matysime, kokia pasiūla yra šiuo metu Lietuvoje ir kuo mes galime pasinaudoti, kad geriau, efektyviau pristatytume pensininkams pensijas.

Aš noriu pasakyti, kad kitą savaitę numatytas mūsų susitikimas, turėsim preliminarius kai kurių konkursų rezultatus. Mes juos labai objektyviai įvertinsim, labai gerai pažiūrėsim. Jeigu vienintelis instrumentas ir galimybė yra išlikti kai kuriems kaimų paštams dėl “Sodros” pensijų pristatymo, galbūt vienas iš tokių sprendimų ir galės būti priimtas.

Dėl jūsų klausimo, ar firmų saugumas yra tikrinamas. Be abejo, kiek aš žinau, kai skelbiamas konkursas, yra įvardijami tam tikri reikalavimai, kokius reikalavimus turi atitikti. Bet dėl jūsų pasakymo, kad tai yra vienintelis susiekimas su pasauliu. Aš pripažįstu, kad jis yra, bet jūs turbūt irgi skaitėte spaudą ir girdėjote, kai atneša moteriškė paštininkė pensiją ir ją užpuolą bei atima pensiją, tai nėra pats geriausias būdas. Deja, kita kol kas mes Lietuvoje pasiūlyti negalime. Taigi bet kokiu atveju tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tiek Susisiekimo ministerija sės prie vieno stalo ir ieškos pačio geriausio ir pačio priimtiniausio būdo dėl pensijų pristatymo Lietuvos gyventojams. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia Seimo narė R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Mano klausimas bus žemės ūkio ministrui. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai taip pat yra provincijos klausimas. Kad nereikėtų po pusės metų ministrui stovėti ir kalbėti jau apie Aukštaitijos reikalus, mano klausimas bus susijęs su dabar Seime svarstomu Akcizų įstatymu. Greitai Seimas priims šį įstatymą, ko gero, jis bus kitoks negu siūlė Vyriausybė, pagal kurios projektą jūsų ministerijos valdoma įmonė “Anykščių vynas” iš tikrųjų būtų bankrutavusi. Ar jūs, pone ministre, įstatymą svarstant Vyriausybėje, taip pat balsavote už šį Vyriausybės siūlomą variantą, tai yra būtent už “Anykščių vyno” bankrotą, ir ar ministerija turi strateginį matymą šios įmonės atžvilgiu? Jeigu taip, tai kokį?

K.KRISTINAITIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų ministerija šiek tiek kitokius pasiūlymus teikė Vyriausybei, tačiau yra priimtas toks sprendimas, kokį jūs matote. Aišku, už “Anykščių vyno” bankrotą aš nebalsavau.

R.JUKNEVIČIENĖ. O dėl strategijos ir šios įmonės ateities? Keletą sakinių.

K.KRISTINAITIS. Šiuo atveju Vyriausybės pavedimu yra bendrai visos alkoholio pramonės ateities ir vizijos klausimas svarstomas, jis turi būti parengtas ir pateiktas. Jeigu bus nuspręsta, na, nenoriu spėlioti, kas bus nuspręsta, ką Vyriausybė nuspręs, tai kai kurie sprendimai gali būti teikiami ir Seimui. Nenorėčiau užbėgti už akių visam Vyriausybės kabinetui, sakydamas, ką mes siūlysim, nes yra keli variantai ir vienas iš jų galbūt yra privatizavimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys K.Kriščiūnas.

K.KRIŠČIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, norėčiau jūsų paklausti. Čia mūsų kairioji opozicija Seime buvo apkaltinta, kad nenorime išklausyti “Misterio NATO”, tačiau priešingai negu valdančioji pozicija išklausėm jį. Bendraudami su mūsų pareigūnais, kurie užsiiminėja integracijos procesais, užsienio pareigūnais, suprantame, kad ne Rusijos prieštaravimas ir ne mūsų armijos pasirengimas gali būti didžiausia kliūtis mums integruotis į NATO procesą, bet mūsų valstybės socialinė ekonominė būklė. Norėčiau jūsų paklausti. Ar galėtumėte paneigti ir pasakyti, ką, be to, kad dar 10 mln. apiplėšėte Lietuvos pensininkus, padarėte spręsdamas tas problemas ir ar ne jūs būsite didžiausias mūsų integracijos į NATO priešininkas? Ačiū.

R.PAKSAS. Labai įdomiai suformuluotas klausimas, tiesiog tokia nuostata. Gerai, keletą žodžių norėčiau pasakyti. Dabartinė valstybės biudžeto situacija: jis 104% yra įvykdytas per du mėnesius, 130 mln. Lt šiandieną surinkta daugiau negu praeitai metais tuo pačiu metu. Tai yra kad penktadaliu daugiau pinigų yra įplaukę į mūsų biudžetą, negu tai buvo praeitais metais tuo pačiu metu. Tarptautinio valiutos fondo įvertinimas dėl mūsų Vyriausybės programos yra pakankamai pozityvus. Pasaulio bankas lygiai taip pat gerai įvertino mūsų programą. Mes išplatinom Vyriausybės vertybinius popierius, turinčius kur kas mažesnes palūkanas, vadinasi, su kur kas mažesne žala mūsų valstybei, ir paklausa yra 2–2,5 karto didesnė. Visiškai neseniai išplatinom 200 mln. eurų obligacijų, taip pat turinčias mažesnes palūkanas ir didelę paklausą. Eksportas išaugo 28%. Auga mažmeninė prekyba ir t.t. Čia būtų mano atsakymas į jūsų klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys A.Poplavski. Prašom.

A.POPLAVSKI. Noriu paklausti premjerą. Atstovauju savo apygardai ir labai tankiai kyla klausimai dėl žemės grąžinimo. Labai opi problema yra Vilniuje. Jūs, kaip buvęs Vilniaus meras, dabar premjeras, ką jūs darysite, kad pagreitintumėte šią reformą, nes Vilniaus krašte ji ypač opi, Trakų rajone taip pat. Ką Vyriausybė numato daryti, kad išspręstų šią problemą. Kartu noriu paklausti, kiek kartų duoti pažadai olimpiečiams, Vyčio kryžiaus ordininkams, ir tie pažadai nėra įvykdyti, žemė jiems neduodama. Kiek kartų mes matysim čia Seimo koridoriais vaikštant poną P.Cidziką?

R.PAKSAS. Du klausimai, kurie yra vienas su kitu susiję. Jūs puikiai žinote, kas skirsto, kas planuoja žemę, kurią reikėtų vienokiu ar kitokiu būdu grąžinti, ir kas ją skiria. Kad būtų paspartintas procesas Vilniaus apskrityje, ypač tose vietose, kur gyvena lenkų tautybės žmonės, jūs puikiai žinote, kad Vilniaus apskrities viršininko pavaduotoju yra paskirtas jūsų siūlomas kandidatas. Aš manau, kad kaip tik bendraudami su juo jūs ir galėtumėte pasiekti tų rezultatų, kurių iki šiol nėra pasiekta.

A.PAPLOVSKI. Pone premjere, aš jums noriu priminti, kad nesu Lenkų rinkiminės akcijos atstovas.

R.PAKSAS. Be to, aš kalbėjau apie tai, kad Vilniuje, Vilnijos regione ir procentiškai yra mažiau sugrąžinta žemės, negu yra grąžinta kitose apskrityse. Aš kalbėjau apie tai. Yra Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojas, kurio vienas iš lozungų ir siekių einant į šitą postą kaip tik ir buvo paspartinti žemės reformą šioje srityje. Aš tai norėjau pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, atrodo, šiandien “Lietuvos energijos” valdyba pritarė lietuviškos elektros energijos eksporto sutarčiai su RAO ES. Norėčiau pasiteirauti, ar “Lietuvos energijos” valdybos lygmuo ir bus tas aukščiausias lygmuo, kuriame bus pritarta nemažos finansinės apimties sutarčiai, kur kalbama apie kelis šimtus mln. Lt, kur labai aktualus kaimo klausimas, kai neaišku, ar kaina bus šiek tiek didesnė už savikainą ar ne, norėjau paklausti, ar jūs pats planuojate nors kiek imtis asmeninės atsakomybės kaip Vyriausybės vadovas už šios sutarties turinį?Ačiū.

R.PAKSAS. Ačiū už klausimą. Taip ir nesupratau, ar čia gerai, kad “Lietuvos energijos” valdyba pritarė šiai sutarčiai, ar blogai.

J.RAZMA. Gerai.

R.PAKSAS. Kadangi tai yra iš esmės konservatorių suformuota “Lietuvos energijos” valdyba ir jie pritaria sutarčiai, tai yra gerai. Bet kad būtų visiškai ramu, iš tikrųjų mes svarstysim kabinete šią sutartį ir galutinis sutarimas turėtų būti išreikštas kabineto.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad yra penkios minutės po penktos. Aš siūlau dar vieną klausimą, paskutinį, leisti užduoti ir turint minty, kad bent du ministrai galėjo gana išsamiai atsakyti į klausimus, baigti Vyriausybės valandą. Ar neprieštarautumėte? Gerai. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau prašyti, kad klausimą užduotų kolega Z.Mačernius. Prašau.

Z.MAČERNIUS. Dar šių metų vasario 12 d. žemdirbių savivaldos organizacijų atstovai priėmė sprendimą organizuoti šių metų kovo 13 d. Sporto rūmuose sueigą. Yra parengtas Seimo Pirmininkui ir Ministrui Pirmininkui raštas. Daugelis šiame rašte išdėstytų klausimų iš esmės atitinka Vyriausybės programą. Tačiau aš vieną komplektą klausimų norėčiau užduoti žemės ūkio ministrui. Šiame klausimų sąraše įrašyta, kad kasmet iki birželio 1 d. Vyriausybė pateikia kvotas kitų metų derliui supirkti. Šiandien jau kovo 1 d., o nepateikta šių metų. Mano klausimas, kada vis dėlto bus pateiktos šių metų kvotos?

K.KRISTINAITIS. Na, iš tikrųjų nėra pateiktos kvotos ir ypač supirkimo kainos, tai yra intervencinio supirkimo kainos. Šią kaltę reikia prisiimti. Tačiau bėda ta, kad šių metų biudžete numatyti finansai mus verčia, taip mes darome visus savo darbo tris mėnesius, keisti kai kuriuos iki šiol galiojusius supirkimo ir nustatymo mechanizmus. Nes paprasčiausiai tos skolos, kurios šiandien slegia per lig šiol vykdytą veiklą, mums nebeleidžia to paties daryti. Aš esu tikras, kad bent jau dėl praeitų metų derliaus, šiuo atveju aš turiu galvoje maistinius kviečius, rugius, mes pasistengsime iki kovo vidurio kainas tikrai paskelbti, kartu ir kvotas, kiek mes supirksim per intervencinius supirkimus. O tai, kas yra įrašyta Žemės ūkio ekonominių santykių reguliavimo įstatyme, nes būtent ši data yra iš šio įstatymo, ateityje aš pažadu, kad tikrai mes laikysimės šios įstatyme numatytos tvarkos ir, tarkim, šiais metais iki birželio 1 d. skelbsim ir dėl kvotų, ir dėl supirkimo būtent jau šių metų derliaus. O kad praeitais metais nebuvo padaryta, kaip sakiau, dėl skolų mums tenka daug ką peržiūrėti ir nespėjom anksčiau padaryti, taip, šią kaltę turim prisiimti. Bet iki kovo vidurio mes tą klausimą iki galo išspręsim.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju klaususiems. Ačiū Ministrui Pirmininkui, kabineto nariui, ir kabineto nariams. Norėčiau paskelbti pertrauką iki 17.15 val. Išnaudokite progą paklausti ministrus neformaliai.

Pertrauka

Baudžiamojo kodekso 8¹, 295, 312¹ ir 321² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-202* (priėmimas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, tęsiam posėdį. Dabar pagal darbotvarkę turėtų būti 4a popietinės darbotvarkės klausimas – tai Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-202. Pranešėjas – kolega E.Šablinskas. Priėmimo stadija. Atrodo, kad čia kokių nors pastabų, pakeitimų nėra.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Turbūt telieka tik priminti, kad šiuo metu teikiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pataisos, 8¹, 295, 312¹, ir 321² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojanti Respublikos baudžiamojo kodekso nuostata apie tai, kad nusikaltimu laikomas neteisėtas nukrypimas nuo muitinės nustatyto maršruto, gabenant prekes tranzitu ar eksportuojant iš Lietuvos, trukdo tranzito liberalizavimui, o savo pobūdžiu nėra pavojinga veika, tokiu nusikaltimu nėra padaroma žala valstybei, o pats nusikaltimą padaręs asmuo iš nukrypimo nuo maršruto taip pat neturi jokios materialinės naudos, projekte šios baudžiamosios teisės normos siūloma atsisakyti. Trumpai tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Mes dabar turėtume, jeigu nėra pastabų, dėl kiekvieno straipsnio atskirai. Taigi 1 straipsnis, arba 8¹ straipsnio keitimas. Galim priimti? Ačiū. 2 straipsnis, arba 295 straipsnis? Galim. Ačiū. Ir 3 straipsnis, arba 312¹ straipsnio pakeitimas? Nėra pastabų? Ačiū. Ir 4 straipsnis, arba 321² straipsnis? Nėra pastabų? Galim priimti? Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Ne? Ačiū. Prašom registruotis. Kolegos, registracija. Mielieji kolegos, labai atsiprašau. Prašom dar kartą registruotis. Registruojamės. Mielieji kolegos, man atrodo, kad nedirbo nauja balsų skaičiavimo komisija. Technika prašo komisijos. Ar dar trečią kartą bandome registruotis? (Balsai salėje) Gerai, trečią kartą registruojamės.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Kai balsuosime, tada bus galima prijungti ir tamstos balsą. Taigi, mielieji kolegos, kadangi pastraipsniui priimta, dėl balsavimo motyvų kalbų nebuvo, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, prašom balsuoti.

Už – 49 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 3 ir dar du, tai iš viso 51 Seimo narys už ir 3 susilaikė, Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. Ačiū, mielieji kolegos.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209³, 224, 225, 237, 259¹, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-203(2*) (priėmimas)

Gal kartu vienoj poroj einantis įstatymo projektas dėl ATPK keitimų. Prašom, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamasis E.Šablinskas. Prašom.

E.ŠABLINSKAS. Jeigu priėmėme šį įstatymą, vadinasi, reikia keisti Administracinio kodekso 209³, 224, 237, 259 ir 320 straipsnius. Nes susidaro tokia situacija, jeigu jis nebaudžiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą ir dar gabenamų prekių vertė viršija 100 MGL, negali būti traukiamas nei administracinėn, nei baudžiamojon atsakomybėm. Jums pateiktas įstatymo projektas, kuriame padaryti pakeitimai kartu su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymais, liberalizuojant, t.y. atsiranda įspėjimas ir kartu bauda iki 100, kai prekių vertė neviršija 100 MGL, o 2 straipsnis, kai viršija, bauda dar didesnė. Siūlau šį įstatymo projektą priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ačiū, bet turiu paklausti. Pastabų ir pasiūlymų nebuvo?

E.ŠABLINSKAS. Nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar kas nori kalbėti dėl kurio nors straipsnio. Iš eilės. 1 straipsnį galime priimti? Ačiū.

2 straipsnį? Ačiū. 3 straipsnis? Priimta. 4 straipsnis? Ačiū. 5 straipsnis? Atrodo, gerai. Čia labai ilgas straipsnis.

6 straipsnis? Nėra pastabų. Taigi viskas pastraipsniui priimta. Mielieji kolegos, ar kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Ne. Ačiū. Prašom dar kartą registruotis. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo? Prašom balsuoti. Už įstatymo priėmimą – 56 Seimo nariai, nė vieno prieš ir tik vienas Seimo narys susilaikė. Taigi Administracinių teisės pažeidimų kodekso… Atsiprašau. Tada 57, taip? Gerai. Už – 57 Seimo nariai. Taigi Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.

Baudžiamojo proceso kodekso 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-204* (priėmimas)

Dar, man atrodo, toje pačioje apkaboje yra dar trečias projektas, t.y. Baudžiamojo proceso kodekso 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-204. Prašom, gerbiamasis Šablinskai.

E.ŠABLINSKAS. Tai paskutinis šio bloko įstatymas. Jame reikia tik mažo pakeitimo juridinės technikos prasme, kai vienas punktas dingsta, vietoj jo perkeliamas iš apačios į viršų kitas. Jums yra pateiktas aiškinamasis raštas. Pastabų negauta. Prašom…

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Mielieji kolegos, vienas vienintelis straipsnis. Ar reikia dar jį atskirai balsuoti? Ne. Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū. Prašom dar kartą registruotis ir balsuosime. Registruojamės kol kas, kolegos.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Baudžiamojo proceso kodekso 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom balsuoti. Kolegos, balsuojame.

Už – 58 Seimo nariai, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Taigi ir Baudžiamojo proceso kodekso 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas priimtas. Ačiū.

Savivaldybių biudžetams 1997–2000 metais neperduotos valstybės biudžeto lėšų dalies pripažinimo valstybės vidaus skola ir jos padengimo įstatymo projektas Nr.IXP-404 (pateikimas)

Dabar 5 punktas vakarinio posėdžio darbotvarkės – Savivaldybių biudžetams 1997–2000 metais neperduotos valstybės biudžeto lėšų dalies pripažinimo valstybės vidaus skola ir jos padengimo įstatymo projektas Nr.IXP-404. Pranešėjas – ministras J.Lionginas. Prašom į tribūną. Primenu, per pateikimą iki 10 minučių pranešėjui ir iki 10 minučių klausimams ir atsakymams. Prašom, ministre.

J.LIONGINAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jums teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetams 1997–2000 metais neperduotos valstybės biudžeto lėšų dalies pripažinimo valstybės vidaus skola ir jos padengimo įstatymo projektas. Jame numatoma pripažinti valstybės vidaus skola iš viso 333 mln. 719 tūkst. litų. Trumpai išdėstysiu, iš ko susidaro ši suma.

Per 1997–2000 metus įvairiais norminiais aktais savivaldybių biudžetams buvo perduodamos valstybės funkcijos. Remiantis Vietos savivaldos bei Biudžetinės sandaros įstatymais, šioms funkcijoms atlikti iš valstybės biudžeto turi būti perduotos ir lėšos. Jeigu finansiniai įsipareigojimai mažinami, lėšos iš savivaldybių turi būti paimamos. Pagal Savivaldybių asociacijos pateiktus duomenis, 1997–2000 metais dėl Vyriausybės ir kitų Vyriausybės įstaigų priimtų sprendimų savivaldybėms nebuvo perduota 301 mln. 25 tūkst. litų, o finansiniai įsipareigojimai 2000 metais dėl priimamų sprendimų sumažėjo 39 mln. 63 tūkst. litų. Taigi lėšų poreikis 1997–2000 metais savivaldybių biudžetams įstatymais deleguotoms valstybės funkcijoms atlikti iš valstybės biudžeto sudarė 261 mln. 962 tūkst. litų. Taip pat šiame įstatymo projekte numatoma pagal Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymą palikti savivaldybėms tą skolos dalį, kuri buvo sumažinta 1997 m. viršplaninėmis pajamomis. Ši suma sudaro 71 mln. 757 tūkst. litų.

Lietuvos Respublikos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų ir akcinės bendrovės “Lietuvos energija” skolų pripažinimo valstybės vidaus skola ir šios skolos padengimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatyme, kuris buvo priimtas 1997 metais, savivaldybėms buvo dengiamas jų biudžetinių įstaigų kreditorinis įsiskolinimas. Tačiau nustatant savivaldybių vidaus skolos dydį, jis buvo sumažintas 1997 m. viršplaninėmis pajamomis. Noriu pabrėžti, kad šios sumos yra maksimalios, todėl įstatymo projekte numatyta pavesti Valstybės kontrolei ir savivaldybių kontrolieriams patikrinti kiekvienoje savivaldybėje susidariusios skolos pagrįstumą ir išvadas pateikti Finansų ministerijai. Ministerija šių išvadų pagrindu teiks pasiūlymus numatyti vidaus skolos padengimą, rengdama tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus. 2001 m. numatoma dengti iki 18 mln. 27 tūkst. litų. Tai tam tikrų savivaldybių 1999 m. valstybės biudžetui negrąžintos trumpalaikės paskolos. Likusi suma paskirstoma per dvejus metus lygiomis dalimis, t.y. po 157 mln. 846 tūkst.

Tai tiek. Jeigu kas norėtų paklausti, prašom.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Seimo nariai turi šią teisę ir net 14 norėtų jūsų paklausti, o jūs sutaupėte laiko. Tikiuosi, kad visi paklaus. Iš eilės – J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamasis ministre, tiekiant šį projektą nepajutau entuziazmo jūsų balse. Man apskritai sunkoka patikėti, kad jūsų ministerijos specialistai būtų tokį projektą inicijavę ir parengę, tuo labiau kad jūs pats sakote, jog dar reikia kreiptis į Valstybės kontrolę ir patikslinti tuos skaičius. Man atrodo, jums būtų užtekę savigarbos neteikti to projekto, kol tai nepatikrinta. Aš norėčiau paklausti, kas buvo pagrindiniai projekto rengėjai, ar buvo kokia darbo grupė, ar atsitiktinai tribūnoje mes matome Ministro Pirmininko patarėją finansų klausimams V.Laiconienę, prieš tai buvusią Vilniaus mero patarėją ar ne patarėją, o vieną iš Finansų departamento vadovų? Kas buvo pagrindiniai šio projekto rengėjai ir iniciatoriai?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Praeitų metų lapkričio 20 d. potvarkiu Nr.245 buvo sudaryta darbo grupė valstybės ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymo būklei įvertinti. Ta grupė sudaryta iš įvairių ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų (ją sudarė 10 žmonių). Darbo grupės darbe taip pat aktyviai dalyvavo Savivaldybių asociacija. Darbo grupė, remdamasi Savivaldybių asociacijos duomenimis, pateikė siūlymus. Tai yra tie skaičiai, kuriais buvo paremtas mano pateiktas įstatymo projektas. Reikia pripažinti, kad Savivaldybių asociacija dar siūlė mano minėtą 333 mln. litų sumą padidinti 200 mln., t.y. ta suma, kurios savivaldybės negavo kaip planuotų pajamų. Tačiau, kaip žinote, pagal Biudžeto sandaros įstatymą iš valstybės biudžeto savivaldybių negautas pajamas galima dengti tais atvejais, kai valstybės biudžetas turi viršplaninių pajamų, o valstybės biudžetas, kaip žinome, kelerius metus viršplaninių pajamų neturėjo. Remdamasi darbo grupės išvadomis, taip pat Savivaldybių asociacijos siūlymais, Finansų ministerija parengė šį nutarimo projektą. Jam buvo pritarta Vyriausybėje ir jis pateiktas Seimui, kad šis priimtų vieną ar kitą sprendimą.

PIRMININKAS. A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis ministre, na, vis dėlto nelabai aišku, pagal kokį kriterijų šis projektas buvo rengiamas. Jeigu pagal savivaldybėse esantį gyventojų skaičių, neatitinka, jeigu pagal turimas skolas, tai irgi neatitinka, nes žinau, kad Anykščių biudžetas visas praskolintas. Man atrodo, kad Vyriausybė vienodai delegavo funkcijas Kėdainiams ar Anykščiams ir vienodai nefinansavo šių funkcijų. Kaip, jūsų nuomone, dėl savivaldybių merų sąžiningumo, ar jie pateikė sąžiningus duomenis, ar ne? Ir apskritai atvirai jūsų klausiu, ar nereikėtų jums atsiimti šį projektą, kad Valstybės kontrolė vietose patikrintų, kaip iš tiesų yra, ir po to atnešti naują projektą. Juk skubėti nėra kur, laiko turime sočiai.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Aš manau, Seimas ir turi apsispręsti priimti vieną ar kitą sprendimą. Šiuo atveju aš, kaip teikėjas, atstovauju Vyriausybei ir teikiu tokį įstatymo projektą, koks yra pateiktas ir jums išdalytas.

PIRMININKAS. A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, 1997 m. sausio 1 d. beveik visos savivaldybių skolos buvo įskaitytos kaip valstybės vidaus skola. Analizuojant šį įstatymo projektą, kyla tam tikrų klausimų dėl viršplaninių pajamų, kurios buvo susidariusios iki 1997 m. sausio 1 d. Vėl norima įskaityti vidaus skolą, nes tuo metu viršplaninės pajamos buvo įskaitytos savivaldybių vidaus kreditoriniams įsiskolinimams dengti. Aš manau, kad tuo metu buvo padarytas teisingas žingsnis. Kodėl dabar vėl grįžtate prie tų viršplaninių pajamų? Ačiū.

J.LIONGINAS. Na, toks buvo darbo grupės siūlymas, kuriam Vyriausybė pritarė.

PIRMININKAS. Dabar klausia V.Andriukaitis – opozicijos lyderis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, prašom pasakyti labai atvirai. Nėra abejonės, kad išrinkti Vilniaus atstovai, Šiaulių atstovai, Telšių ar Telšiams priklausantys atstovai yra stiprūs atstovai. Man susidaro įspūdis, kad šiame projekte tų atstovų stiprybė gerokai išsiskiria iš kitų. Prašom nuoširdžiai pasakyti, pagal kokią technologiją skaičiavote, kad būtent šitai pateikiate projektą, sutampantį su tam tikrų atstovų galia ir stiprybe.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Gal visą technologiją galėtų patikslinti darbo grupės vadovė ponia Vanda Laiconienė. Aš, kiek esu informuotas, Savivaldybių asociacija suskaičiavo, jeigu gerai prisimenu, 14 Vyriausybės nutarimų, kurie priimti po biudžeto patvirtinimo, t.y. per metus. Buvo pasiūlyta kiekvienai savivaldybei įvertinti tų Vyriausybės ar kitų valstybės institucijų priimtų nutarimų įtaką, sudarant biudžetas, t.y. ar buvo į tai atsižvelgta, ar nebuvo, nes į daugumą, kaip teigia merai, nebuvo atsižvelgta. Jau savivaldybės realiai paskaičiavo, kiek jos pagal priimtus sprendimus turėjo gauti papildomai lėšų iš valstybės biudžeto. Tokius duomenis jos pateikė Savivaldybių asociacijai, kuri apibendrino ir pateikė lentelę tai mano minėtai grupei. Štai visa technologija.

V.P.ANDRIUKAITIS. Ačiū už sąžiningą atsakymą.

PIRMININKAS. P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, vis dėlto mano klausimas taip pat dėl to, kodėl nekompensuojama arba neužskaitoma skola negautos planuotos pajamos. Jūs čia buvote ne visai tikslus, kad iš viršplaninių. Iš viršplaninių tiktai buvo numatyta 2000 ir šių metų biudžetai. O 1997 ir 1998 metų nebuvo iš viršplaninių, buvo pasakyta: iš valstybės biudžeto. Todėl buvo galima įvertinti 1997 ir 1998 metų negautas pajamas. Man atrodo, čia pasirinktas tas variantas todėl, kad daugiau kaip vienas trečdalis tenka Vilniui ir Šiauliams. Man atrodo, čia tai nulėmė. Ir tikrai, ministre, blaivia galva žiūrint į tuos skaičius, jums turėtų atrodyti, kad tie skaičiai visiškai nerealūs, nes Vilnius nuo Kauno pagal gyventojų skaičių ne tiek daug skiriasi, o skaičiai skiriasi 10 ir daugiau kartų.

J.LIONGINAS. Ačiū. Aš supratau kaip jūsų komentarą.

P.PAPOVAS. Ne, ne, kaip jūs komentuosite.

J.LIONGINAS. Aš supratau kaip jūsų komentarą. Aš tik galiu pasakyti porą žodžių. 1997–1998 metais, kaip žinote, valstybės biudžetas negavo viršplaninių pajamų. Negavus viršplaninių pajamų ir jūs pats, gerbiamasis Papovai, balsavote už tuos biudžetus. Kaip žinote, valstybės biudžetuose nebuvo nė vieno lito, skirto savivaldybėms negautoms pajamoms kompensuoti. Štai atsakymas kaip finansininkui, o toliau jau komentarai. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Prašom. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pranešėjau, šiuo metu Kauno meras yra ne Laisvės lygos narys. Gal šiuos Kauno skaičius pakoreguosite, nes irgi gana stipri asmenybė. Galbūt šis projektas šiek tiek anksčiau buvo rengtas, kol nežinojote, kad valdančiosios koalicijos daugumos atstovas taps Kauno meru.

Kitas dalykas. Naujos savivaldybės ką tik susikūrė, šaukšto neturi, stalo neturi. Pagėgiam – nulis. Kokia čia logika? Tai bent po vieną tūkstantį litų pridėkite šioms savivaldybėms nuo kiekvienos. Vis gražiau atrodys tas skaičius.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Noriu, kad gerai dar kartą ir kolega P.Gražulis suprastų. Kiekvienai savivaldybei konkrečią lėšų sumą nustatė ir apibendrino Savivaldybių asociacija. Labai gerai, manau, visi žinome, kad Pagėgių savivaldybės 1997, 1998, 1999 metais nebuvo. Tai apie ką mes galime kalbėti, kokias vykdė valstybės perduotas funkcijas Pagėgių savivaldybė.

PIRMININKAS. Ministre, jūs neatsakėte į labai svarbų klausimą – dėl šaukšto.

J.LIONGINAS. Aš dar kartą noriu pasakyti, kad čia neskirstomos kokios nors laisvos lėšos ir t.t. Čia kalbama apie valstybės skolos pripažinimą savivaldybėms. Čia visai kito klausimo esmė.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Masiulis. Prašom, kolega.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia šis sprendimas yra nulemtas ankstesnių konservatorių vyriausybės sprendimų, kurie padidindavo savivaldybių išlaidas, bet pinigai šių sprendimų nelydėdavo. Bet jau daug klausimų buvo susijusių su metodika, kuri, mano supratimu, yra nekorektiška. Prašau pasakyti, ar jūs nematote čia ir Biudžeto sandaros įstatymo pažeidimų, kai savivaldybės iš viršplaninių lėšų uždengdavo trūkstamas lėšas, o pagal įstatymą jos turėtų šias lėšas naudoti taip, kaip tarybos apsisprendžia. Dabar yra paskaičiuota, kad jos užsidengia tas skolas, todėl nebeturi gauti pinigų ir šiame įstatyme nėra įtrauktos jų skolos.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Aš visą laiką laikausi tos nuomonės, kad įstatymų tobulinimui nėra ribų. Mes šiandien aiškiai matome, kad, pavyzdžiui, Savivaldybių pajamų nustatymo metodikos įstatymas turi daug trūkumų. Jeigu kas nors susipažino ir matė savivaldybių biudžetų sudarymo metodiką, atrodo, iki tam tikro laiptelio lyg ir viskas gerai, t.y. gyventojų skaičiai ir t.t. Bet kai pradedame lyginti praeitais metais negautas pajamas ir t.t., ir kai skiriama valstybės dotacija negautoms pajamoms išlyginti, išeina disproporcijos. Dabar darbo grupė rengia pakeitimus. Mes norėtume, kad aktyviau dalyvautų Savivaldybių asociacija, kuri, deja, laukia iš Vyriausybės ar Finansų ministerijos, kad ji bus teisėjas ir pateiks teisingiausią metodiką. Bet mes norime sulaukti ir iš Savivaldybių asociacijos, kuri vienija visas savivaldybes, ką reikėtų keisti, ką reikėtų greitai keisti, nes mes jau tuoj pradedame rengtis kitų metų biudžetui. Gali būti vėl tokių atvejų, kad vėl liks nepatenkinti ta metodika.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Sabatauskas klausia. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, žiūrint iš šono sveikintinas dalykas, kad Vyriausybė siūlo pripažinti vidaus skola savivaldybėms deleguotų funkcijų nefinansavimą. Jūsų, kaip ministro, norėčiau klausti. Kaip bus su tais pinigais, kurių savivaldybė negavo per pajamų išlyginimo mechanizmą? Jeigu tai siektų, kiek žinau, dvigubai šios sumos, bent arti dvigubai, per 600 mln.

Dar vienas dalykas. Norėčiau priminti ir ką klausė kolega A.Butkevičius. Kaip bus su viršplaninėmis pajamomis, kurias jūs vėl pripažįstate kaip skolą. Ir dėl savivaldybių, kurios nesumokėjo privalomų mokėjimų pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčių įstatymą bei Socialinio draudimo įstatymą. Tokioms savivaldybėms reikia pripažinti vidaus skolas, gal atvirkščiai?

J.LIONGINAS. Jeigu atidžiai klausėte, atrodo, aiškiai buvo pasakyta, ką siūloma pripažinti valstybės vidaus skola.

Dėl negautų pajamų savivaldybėms. Noriu priminti, kad mes labai gerai orientuotumės, kad 1999 metais valstybės biudžetas negavo 856 mln. Tai šiuo atveju lyg skambėtų pasiūlymas iš jūsų lūpų, jeigu savivaldybės negavo planuotų pajamų, nes priklauso nuo ūkio, vadinasi, valstybė turi dengti. O kas padengs valstybei? Vienas – klausimas.

Antras klausimas. Valstybė, matydama, kad vis dėlto pajamų planas nevykdomas (kai kurie gerbiamieji Seimo nariai dirba ne vieną kadenciją), peržiūri savo biudžeto išlaidas mažinimo kryptimi. Noriu pasakyti, kad nuo 1990 metų nė vieno karto nė viena savivaldybė savo biudžeto išlaidų nesumažino nė vienu litu.

PIRMININKAS. Klausia kolega P.Jakučionis.

J.LIONGINAS. Kai kurios nemokėjo mokesčių, visi mokesčiai privalo būti sumokėti į biudžetą.

Čia klausimo nėra, nes šiuo įstatymu mes nesprendžiame, kad nereikėtų mokėti mokesčių. Mokesčius moka pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir prieš įstatymus visi yra lygūs. Ačiū. (Plojimai)

P.JAKUČIONIS. Gerbiamasis ministre, norėčiau jūsų paklausti. Jūs turbūt turite Teisės departamento pastabą, kad netikslus įstatymo pavadinimas, o tas netikslumas yra dėl savivaldybių įstaigų skolų. Čia tos skolos turbūt daugiausia už komunalines paslaugas, kiek galima suprasti. Taigi maždaug 72 mln. Panašų prašymą buvo pareiškusios ir šalies aukštosios mokyklos, universitetai. Ar numatomas tolesnis žingsnis taip pat tą skolą pripažinti valstybės skola ir atitinkamai kompensuoti?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Jeigu pastebėjote, pateikiant šį įstatymą mes kalbėjome apie valstybės deleguotas funkcijas ir aš rėmiausi dviem įstatymais, t.y. Vietos savivaldos ir Biudžeto sandaros įstatymais. Antra jūsų klausimo dalis. Universitetams nebuvo deleguota nė viena papildoma valstybės funkcija. Dar noriu priminti, kad universitetai finansuojami iš valstybės biudžeto. Dėl to klausimas dėl skolos pripažinimo sau, aš taip pavadinčiau, negali būti keliamas.

PIRMININKAS. Prieš suteikdamas žodį kolegai Z.Mačerniui, noriu pastebėti, kad laikas klausimams ir atsakymams baigėsi, bet dabar aš vis tiek turiu suteikti žodį Z.Mačerniui ir po to liktų dar keturi Seimo nariai. Gal leidžiame visiems paklausti? (Balsai salėje) Gerai. Ačiū. Z.Mačernius.

Z.MAČERNIUS. Gerbiamasis ministre, aš sutinku su jūsų pasakymu, kad skaičius davė pačios savivaldybės, dar vasaros viduryje Savivaldybių asociacija pateikė tam, kad paduotų į teismą. Ar būtų galima gauti iš jūsų tuos skaičius, kuriuos pateikė Savivaldybių asociacija Finansų ministerijai? Nes yra duomenų, kad kai kurios savivaldybės, žinodamos, kad vyks toks procesas kaip šiandien, gerokai padidino skaičius, ir kas tai padarė? Yra tam tikrų duomenų, tačiau aš nenoriu įvardinti.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Aš tik noriu patikslinti – ne Finansų ministerijai, bet savivaldybės teikė darbo grupei ir, kaip matote, įstatymo projekte atsirado straipsnis pavesti Valstybės kontrolei ir savivaldybių kontrolieriams, kad jie iš tikrųjų patikrintų, ar tai realios sumos, ir pateiktų savo išvadas Finansų ministerijai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Pripažinkime, kad Vyriausybė žengė labai svarbų žingsnį ir džiugu, kad konkrečiais savo siūlymais su savivaldybėmis pradėjo spręsti įsiskolinimų klausimą. Visiškai suprantama, kad sunki biudžeto padėtis neleidžia tikėtis greičiau likviduoti šių įsiskolinimų, tačiau jau norėtųsi, kad ir šiais metais numatyti 18 mln. vis dėlto būtų paskirstyti proporcingai įsiskolinimo sumoms tarp savivaldybių. Tai, ko gero, atmestų ir tuos klausimus dėl teisingumo paskirstant kad ir nedidelę skolos dalį. Dėkoju.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Kaip minėjau, šiais metais jokių papildomų pinigų nebus skiriama, nes yra priimtas šių metų valstybės biudžetas ir jame papildomai skirti lėšų savivaldybėms nėra numatyta. Aš kalbėjau, kad tie 18 mln. – tai bus padarytos užskaitos, savivaldybėms suteikta neprocentinių paskolų suma. Tokį pasiūlymą pateikė Savivaldybių asociacija. Tai yra iš tikrųjų tos savivaldybės, kurių finansinė situacija šiandien yra labai sudėtinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Aš pasistengsiu labai trumpai. Iš tiesų yra smagu matyti žingsnius sprendžiant įklimpusių skolų ratą, kuriame kojos jau visiems vandeny iki kelių ir neaišku, į kurią pusę pajudėti. Daug savivaldybininkų ir Seime turime, ir savivaldybės pačios nuolat skundžiasi, kad krauna ir krauna joms funkcijas, įpareigojimus, o finansavimas tų funkcijų iš biudžeto, deja, vėluoja arba iš viso neįvyksta. Aš noriu paklausti, kaip savivaldybės finansuojamos šiais metais? Ar galima tikėtis, kad 2000 m. bus taškas, po kurio daugiau tokios ydingos praktikos nebebus?

J.LIONGINAS. Ačiū. Aš noriu pasakyti, kad savivaldybių biudžetai šiandien vykdomi gerai. Tačiau klausimas yra kitas – yra skolos, kurios tęsiasi jau daug metų, ir palūkanų mokėjimas bankų įstaigoms, tų kreditų grąžinimas, žinoma, sudaro kai kuriose savivaldybėse labai sudėtingą situaciją. Šiuo atveju Finansų ministerija gali padėti spręsti eilinius klausimus tik suteikdama neprocentines paskolas.

PIRMININKAS. Ir priešpaskutinis klausimas. Kolegė J.Narvilienė. Prašom.

J.NARVILIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, turbūt niekam nereikia aiškinti, kad savivaldybių skolos susidarė todėl, kad Vyriausybė neskyrė savivaldybėms lėšų. Savivaldybės ir universitetai ne tik negavo pinigų, bet liko daugiausiai įsiskolinusios už komunalines paslaugas. Negana to, kad negavo lėšų, bet jiems dar delspinigiai yra pridėti, ir įsivaizduokite, kiek jų padaugėjo. Jūs sakote – nemažėja biudžetai. Aš galiu pasakyti, kad Kretingos rajono biudžetas labai stipriai sumažėjo – nuo 60 mln. iki 40 mln. per pastaruosius metus, taigi netiesa, kad nemažėja. Bet aš jūsų norėčiau paklausti. Štai šiandien toje lentelėje, kurią pateikė darbo grupė, kodėl vis dėlto vieniems skolos yra pripažįstamos ir bus pripažįstamos, siūloma pripažinti nuo 2001 m., o kitiems tik nuo 2002 m.? Pagal ką darbo grupė teikė šiuos pasiūlymus?

J.LIONGINAS. Visiems skolos, valstybės skola, kaip minėjau… piniginės lėšos, tai yra 2002 m., 2003 m. 2001 m., dar kartą kartoju, bus padarytos užskaitos, 1999 m. valstybės biudžetui suteikti kreditai ir negrąžinti iki šios dienos.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinė klausėja – kolegė B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis ministre, man šis įstatymo projektas sukelia šventą pyktį. Ar jums neatrodo, kad tos savivaldybės, kurios taupė ir savo biudžeto ribose vykdė joms deleguotas funkcijas, atsidūrė kvailio vietoje? Kauniečiai ir klaipėdiečiai taip pat norėtų išasfaltuoti kelius, mokėti premijas iš savivaldybių biudžeto darbuotojams. Ar mes neskatiname švaistūnų tokiu įstatymo projektu ir ar jums neatrodo, kad reikia jį atsiimti ir tobulinti?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Aš, deja, neįgaliotas atsiimti įstatymo projektą, o įgaliotas jį pateikti Seimui. Ir aš manau, Seimo valia, ar jam pritarti po pateikimo, ar jį atmesti. Tai parodys balsavimas.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Mielieji kolegos, prašom dėl balsavimo motyvų. Vienas – už, vienas – prieš. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, taip, įstatymas, ir ne tiek įstatymas, kiek patys skaičiai yra ydingi. Ministras pripažino, kad jis pavedė Valstybės kontrolei, kad ši pažiūrėtų, kokie yra įsiskolinimai, ar teisingai suskaičiuoti. Bet vienas geras žingsnis žengiamas – taip bandoma padėti savivaldybėms ir yra nemaža suma. Todėl aš manau, kad reiktų pritarti pateiktam įstatymo projektui, o svarstymą pradėti tik tada, kai gausime Valstybės kontrolės išvadas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, suprantama, kad toks įstatymas reikalingas ir reikia savivaldybėms grąžinti įsiskolinimus iš valstybės biudžeto. Tačiau toks projektas ir ypač toks jo priedėlis su tokiais fantastiniais skaičiais, nežinau, kas galėjo juos surašyti, kokia darbo grupė ir kuo vadovaujantis. Tai iš tikrųjų diskredituoja tokio projekto pateikimą ir visą Vyriausybę. Nors tikrai žingsnis pagirtinas ir toks įstatymas reikalingas. Todėl mūsų situacija dviprasmiška – kaip galima balsuoti ir pritarti tokiems skaičiams, kurie yra pasiūlyti. Žinoma, kad pavedimai kontrolei yra, bet negalima tokių skaičių teikti. Visiškai negalima. Todėl, manyčiau, reikėtų vis dėlto padaryti pertrauką arba grąžinti Vyriausybei patobulinti, juo labiau kad šis įstatymas įsigalioja tik nuo liepos 1 dienos. Taigi yra kontrolė ir Finansų ministerija dabar gali tuos skaičius tikrinti, žiūrėti ir pasiūlyti normalius skaičius, o ne po to, kai už nesąmoningus skaičius Seimas turi balsuoti, turi tikrinti. Todėl siūlyčiau grąžinti Vyriausybei tobulinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom registruotis, o kol registruojatės, priminsiu Statuto 143 straipsnį. Yra keli variantai. Buvo, žinoma, Vyriausybės siūlyta, kad pradėtume svarstymo procedūrą, bet kiek supratau, kiti kolegos siūlo atidėti projekto pateikimą. Štai yra du variantai. Bet pirmiausia, žinoma, balsuosim, ar pritariam.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai.

Iš pradžių, kolegos, dėmesio! Balsuojam, ar pradedam svarstymo procedūrą, tai yra mygtukas “už”. Visi kiti, kurie mano kitaip, – prieš arba susilaiko. Prašom.

Už – 37, prieš – 24, susilaikė 15. Nepritarta. Mielieji kolegos, perskaitau visiškai tiksliai Statuto 143 straipsnio 1 dalies 2 punktą: “Atidėti projekto pateikimo procedūrą ir nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie privalo atlikti iki pakartotinio projekto pateikimo Seime”. Žinoma, savo esme tobulinti. Tai sutariam, ar reikia balsuoti dėl to? Bendru sutarimu galim? Ačiū. Klausimas išspręstas. Gerbiamasis ministre, prašom dar kartą į tribūną, gal dabar bus lengviau.

Lito patikimumo įstatymo papildymo 8 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-403 (pateikimas)

Vakarinio posėdžio darbotvarkės 6 klausimas – Lito patikimumo įstatymo papildymo 8 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-403. Pranešėjas – ministras J.Lionginas. Prašom.

J.LIONGINAS. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos lito patikimumo įstatymo papildymo 8 straipsniu įstatymo projekto tikslas yra sudaryti sąlygas nuosekliam Lietuvos bankų pinigų politikos strategijos vykdymui ir galimybei bazine valiuta parinkti eurą bei nustatyti oficialų lito kursą euro atžvilgiu nesant nepaprastųjų (…) aplinkybių. Projekte siūlomos nuostatos leistų litą susieti su euru rinkos kursu, tai yra nedevalvuojant ir nerevalvuojant lito, nesiejant to su nepaprastosiomis aplinkybėmis. Be to, kas yra nepaprastosios aplinkybės nėra nustatyta, todėl be šios įstatymo pataisos lito persiejimas būtų mažiau sklandus ir galėtų turėti tam tikrą neigiamą trumpalaikį poveikį finansų sistemos stabilumui, nes visuomenėje per kelerius metus nuo Valiutų valdybos įvedimo formavosi vienkrypčiai lito devalvavimo lūkesčiai. Dar norėčiau pabrėžti, kad Europos centrinis bankas yra pareiškęs, kad, prieš patenkant į Europos Sąjungos ekonominę ir pinigų sąjungas, svarstytinos tik su euru susietos valiutų valdybos. Siūlyčiau minėtam įstatymo projektui po pateikimo pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūsų šįsyk nori paklausti tik trys Seimo nariai. J.Veselka klausia pirmasis. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, klausimas būtų toks. Ar po šios pataisos išlieka Valiutų taryba? Be to, man nelabai aišku, lito kursas nustatomas pagal euro ir dolerio santykį valiutų rinkoje. Tai kaip čia tai realiai atrodys?

J.LIONGINAS. Taip, Valiutų valdyba išlieka. Šis įstatymas… Kaip aš minėjau, buvusiam įstatyme buvo pasakyta, kad litas gali būti perorientuotas nuo bazinės valiutos, tai yra dolerio, esant nepaprastosioms aplinkybėms. Dabar papildant persiejamas su euru. Kadangi Lietuvos bankas jau leidžia, jisai, kaip ir buvo kalbėta, konkrečiai parengs sprendimą, kada, ar sausio 1 d., ar vasario 1 d., ar dar kada, kurią valandą bus įvykdytas lito persiejimas prie euro. Yra svarbu, koks tą valandą euro ir dolerio santykis, nes kiekvieną valandą įvairiose biržose jis yra skirtingas.

PIRMININKAS. Kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš suprantu, kad įstatymo pataisa stengiamasi įtikinti, kad įsijungimas į Europos Sąjungą yra paprastas įvykis, o ne nepaprastos aplinkybės, kaip buvo numatyta įstatyme, kai buvo galima pereiti nuo dolerio prie kitų valiutų. Sakykite, ar tai yra, kad po šios pataisos tiek mūsų žmonės, kurių indėliai yra bankuose, tiek juridiniai asmenys gali būti saugūs, kad tas perorientavimas bus visiškai skaidrus ir aiškus Lietuvos žmonėms ir juridiniams bei fiziniams asmenims?

J.LIONGINAS. Ačiū, geras klausimas. Dar kartą noriu pasakyti, kad visi Lietuvos gyventojai bus iš anksto įspėti ir žinos, kada įvyks tas faktas. Tai mes derinam su Lietuvos banku ir taip toliau. Aiški yra nuostata, kad litas nebus nei devalvuojamas, nei revalvuojamas, vadinasi, indėliai neturi nukentėti, todėl ir manau, dėl skaidrumo neverta abejoti.

PIRMININKAS. Paskutinis klausėjas – A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai įsitikinęs, kad iš vakaro Lietuvos gyventojai bus įspėti, bet aš ne to noriu paklausti. Gerbiamasis ministre, išsklaidykite mano abejones. Aiškinamojo rašto keletą punktų pacituosiu. Prie 4, kad “įstatymo projektas neigiamų pasekmių neturės”, tai mes jau čia pripratom ir visad rašom, kad mes su tuo sutinkam. Bet 7 ir 8 straipsniai yra, kad “priėmus šį įstatymą jam įgyvendinti nereikia jokių teisės aktų rengti” ir “įstatymui įgyvendinti lėšų nereikės”. Gal būtent priimant šį įstatymą, bet jo pasekmėms, sakykim, tolesniam įgyvendinimui negi nereikės lėšų perorientuojant mūsų litą bankų sistemos viduje arba keičiant tam tikrus lydimuosius teisės aktus ir įstatymus?

J.LIONGINAS. Taip, naujų teisės aktų nereikės. Monetarinę politiką, kaip žinote, vykdo Lietuvos bankas. Bus priimtas Lietuvos banko valdybos sprendimas dėl visų mano minėtų atvejų, kada, kurią valandą ir taip toliau. Papildomai lėšų tam skirti nereikės. Automatiškai bus pasakyta, kad dieną x, valandą y litas susiejamas su euru. Visos sąskaitos automatiškai bus perskaičiuotos ir toliau vyks visos procedūros, kaip žinote.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, gerbiamieji kolegos! Man atrodo, kad klausimas lyg ir aiškus. Gal galime bendru sutarimu priimti, taip sutaupytume šiek tiek laiko? Ačiū. Pradedam svarstymo procedūras.

Dabar turime apsispręsti dėl pagrindinio komiteto. Siūloma, kad tai būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkam? Ačiū. Ir tolesnės procedūros? Atsiprašau, ar reikalingas papildomas komitetas, ar galim apseiti? Ačiū. Tuomet pagrindinis paskutinis klausimas – siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ačiū. Klausimas baigtas.

Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 31 straipsnio pakeitimo” projektas Nr.IXP-348* (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Dabar popietinės darbotvarkės 7 punktas – Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 31 straipsnio pakeitimo” projektas Nr.IXP-348. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto vardu kalba komiteto pirmininkas kolega K.Rimšelis. Ruošiasi A.Vidžiūnas.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Seimo statuto 31 straipsnis Seimo kanclerį apibūdina kaip valstybės tarnautoją, įstaigos vadovą. Seimo kanclerio pareigos nesuderinamos su dalyvavimu politinės partijos ar politinės organizacijos veikloje. Todėl Seimo kancleriu negali būti skiriamas Seimo narys. Teikiamas Seimo statuto 31 straipsnio 2 dalies pakeitimo projektas numato, kad Seimo kanclerį į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Seimo valdyba, bet ne Seimas, kaip buvo iki šiol. Manau, kad tokiam teikiamam Statuto 31 straipsnio 2 dalies pakeitimo projektui iš esmės galima pritarti.

Aš norėčiau paminėti, kad komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam projektui. Už balsavo 5, 1 – prieš, 3 susilaikė. Taip pat reikėtų paminėti, kad yra atskiroji komiteto narių gerbiamojo P.Papovo, V.Puloko ir G.Didžioko nuomonė: “Nesutikdami su daugumos sprendimu, kad Seimo kanclerį skirtų tik Seimo valdyba, teikiame savo atskirąją nuomonę siūlydami 31 straipsnio 2 dalį papildyti žodžiais “Seimui pritarus”. Išvadas jūs turite. Taip pat yra pateikta ir formuluotė, jų siūlomo šio straipsnio redakcija. Manau, atsižvelgiant į tai, kad yra valstybės tarnautojas, įstaigos vadovas, man atrodo, mūsų valdyba yra ganėtinai kompetentinga ir turi normalią atstovavimo sklaidą, todėl visiškai pateisinama būtų tokia pataisa, kurią ir siūlo iniciatoriai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar papildomo komiteto pranešėjas A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, mes, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, taip pat mastėme kaip sakė ponas K.Rimšelis, pagrindinio komiteto pranešėjas, kad valdyba turi normalią atstovavimo sklaidą, tačiau 5 balsuojant už tai, kad būtų projektas atmestas, prieštaraujant 2 ir susilaikius 1, mes pasiūlėme atmesti iniciatorių teikiamą projektą.

Teisės ir teisėtvarkos komitete būta tokių motyvų, kuriais mes rėmėmės. Na, pirmiausia neteisinis argumentas yra parlamentinės demokratijos momentai. Ta nuostata, kuri yra įrašyta mūsų projekte, ne projekte, o dabar galiojančiame Statute, mano supratimu, yra aukščiausia parlamentinės demokratijos išraiška, kai visų frakcijų atstovai deleguoja į konkursinę komisiją, jie priima sprendimą ir matomas tam tikras perėmimo momentas keičiantis valdžioms – aukščiausiasis parlamento pareigūnas, valstybės tarnybos pareigūnas kancleris yra nepažeidžiamas po rinkimų. Šis teikinys, kolegos A.V.Indriūno teikinys, mūsų galva, šią parlamentinę demokratiją siaurina.

Antrasis momentas pabrėžtas komiteto posėdyje buvo tas, kad Seimo kanceliarija yra Seimo įstaiga ir jos vadovas pagal Valstybės tarnybos įstatymą turėtų būti skiriamas Seimo. Dar vienas svarbus momentas, iškeltas kolegos J.Bernatonio, buvo tas, kad Seimo kanclerio skyrimo tvarkos nereikėtų paprastinti, nes kancleris lyg ir taptų neatskaitingu Seimo pareigūnu. Ankstesnė pozicija buvo labai aiški: Seimo narys ir Seimo valdybos narys, tvarkantis ne tik kanceliarijos, ne tik ūkio, bet ir Seimo narių – Lietuvos piliečių išrinktų atstovų buities ir kitokius reikalus. Dabar jis taptų ir ne Seimo narys, ir ne valdybos narys, ir šiuo požiūriu atstovavimas parlamentarams būtų nepakankamas, taip pat ir sumenkintas.

Remdamasis šiais motyvais, taip pat manydamas, kad dažnai konkretūs personalijų momentai lemia įstatymų pataisas, o tai nėra gera tradicija, mūsų komitetas, dar sykį kartoju, 5 – už, prieš – 2, susilaikė 1 pasiūlė Seimui atmesti šias Statuto pataisas.

Jeigu Pirmininkas būtų toks malonus, gal aš galėčiau pasakyti keletą žodžių Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu tik keletą žodžių, tai prašom. (Balsai salėje) Tuojau įsitikinsime.

A.VIDŽIŪNAS. Dėl mano daugiažodžiavimo abejoja kolega G.Dalinkevičius. Ką dabar darysi. Pritariu.

Gerbiamieji kolegos, dar sykį keletas pabrėžtinų momentų. Aš jau sakiau, kad Seimo narys aukščiausiasis Seimo profesionalus pareigūnas turėtų turėti kiek įmanoma platesnį politinį palaikymą, kad atsiradus kitai Seimo daugumai nereikėtų jo kaip generalinio prokuroro ar kaip kitų pareigūnų keisti. Jis turėtų būti tvirtas, stabilus. Mes tokių pareigūnų Seime esame turėję ir norėtume turėti. Kad mėginama pažeminti jo skyrimo tvarką, galime suponuoti tai, kad dabartinė Seimo valdyba visiškai nenori savarankiško Seimo palaikymą turinčio pareigūno, kuris būtų profesionalus ir galėtų tvarkytis, turėdamas Seimo palaikymą. Tai vienas momentas.

Antras, jau mano sakytas, kad parlamentinės demokratijos požiūriu skyrimo būdas yra visiškai nepriekaištingas. Tik reikėtų apgailestauti, kad valdančioji dauguma per keturis mėnesius Seime, o tai rodo, žinoma, jos organizacinio tvarkymo problemas, per keturis mėnesius nežengė nė vieno žingsnio pagal dabar galiojantį Statutą. Nesudaryta komisija dėl naujo kanclerio, apleisti kanceliarijos personaliniai reikalai, žmogus, turiu galvoje einantį kanclerio pareigas poną A.Kregždę, yra profesionalus pareigūnas, bet iki šiol nejaučia jokios galimybės stabiliai dirbti. Mes nematome, kad valdančioji dauguma mėgintų ką nors tvarkyti. Taigi tai ir Seimo Pirmininko atsakomybė (7 minutės frakcijos vardu, pone pirmininke), ir panašiai.

Svarbiausias momentas, žinoma, kuris mus perspėja, kad nebalsuotume už pono A.V.Indriūno pataisas, yra visa iki šiol esanti tragiška naujosios daugumos kadrų politika. Jau čia buvo ne vieną kartą minėtas mitologinis G.Jakavonio sąrašas. Mes manome, kad Seimas neturėtų nusileisti iki G.Jakavonio sąrašų, o pats būti principingas ir skirti savo balsavimu šį pareigūną.

Taigi ir dar vieną momentą norėčiau pabrėžti. Nežinau, kaip elgsis, tačiau teigiamų vilčių teikia kairiosios daugumos požiūris į šį projektą. Tik norėčiau šiek tiek paabejoti dėl pono P.Papovo, žymaus valdymo specialisto, ir kitų kolegų atskirosios nuomonės, kuri pateikta po Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio. Jie siūlo tokį variantą, kad kanclerį skiria ir atleidžia Seimo valdyba, Seimui pritarus. Matyt, tai teisinis valdymo ir lingvistinis liapsusas. Mes nenorėtume tikėti, kad valdyba konstituciškai keliama į Prezidento lygmenį ir Seimas pritaria. Na, toks patarėjas, konsultantas galbūt, o valdyba, aukštasis Prezidento lygmens organas, svarsto ir skiria, ir atleidžia kanclerį. Aš tikiuosi, sutarsime su kairiąja dauguma, kaip su ypač turinčia daug parlamentinės patirties, ir įteigsime kolegai A.V.Indriūnui, ir pagrindiniam komitetui, kad šis projektas būtų atsiimtas be tolesnių procedūrų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Dabar žinosime, kas yra keletas žodžių. Mielieji kolegos, dabar bendra tvarka atskiros nuomonės teikimas. Matyt, trijų Seimo narių vardu P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jau buvo pasakyta, kad yra trijų Seimo narių atskiroji nuomonė. Mūsų atskiroji nuomonė yra todėl, kad mes vis dėlto visapusiškai pažiūrėjome į kanclerio ir kanceliarijos vaidmenį Seime, konkrečiai rėmėmės Statutu, kurio 31 straipsnio 1 dalyje yra pasakyta, kad kancleris yra atsakingas, vadinasi, pavaldus, atsakingas bei atskaitingas pirmiausia Seimui bei Seimo valdybai. Toliau, pagal Statuto 79 straipsnį visa Seimo kanceliarija, kuriai vadovauja Seimo kancleris, užtikrina viso Seimo, o ne valdybos veiklą. Seimo valdyba netgi neturi tokių įgaliojimų užtikrinti viso Seimo veiklą. Ir sprendžia Seimo narių, visų Seimo narių, o ne tik valdybos narių, buities klausimus. Todėl nedalyvauti skiriant kanclerį Seimui tikrai jau neišeitų, mūsų požiūriu, nes yra teisinės normos, kurios pasako, kad kancleris yra pavaldus Seimui. Mūsų siūlymas galbūt ir kritikuotinas, kaip čia jau buvo pasakyta, kad Seimui pritarus, bet mes manėme, kad skyrimas yra tik formalus dalykas, be pritarimo niekaip nepaskirsi, todėl pirmenybė yra Seimui, ir kadangi vykdomoji valdžia yra valdyba, tai galėtų skirti.

Galėtų būti ir kita formuluotė: skiria Seimas Seimo valdybos teikimu. Gal būtų korektiškesnė formuluotė: skiria Seimas Seimo valdybos teikimu. Todėl čia būtų diskusinis klausimas. Bet taip, kaip dabar palikti, kad kanclerį, Seimui pavaldų pareigūną, skirtų tik Seimo valdyba, o Seimas – tai yra 141, ne 5, nors ir labai garbūs valdybos nariai, taip negali būti. Todėl mes pasiūlėme kompromisinį supaprastintą variantą. Gal geresnė formuluotė būtų, kad skiria Seimas Seimo valdybos teikimu. Todėl šiai nuostatai, kuri yra siūloma, tikrai pritarti negalima. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar bendroje diskusijoje – kolega J.Sabatauskas. Prašom. Taip, į pagrindinę tribūną.

J.SABATAUSKAS. Dėkui, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau dar kartą pabrėžti tuos momentus, kuriuos paminėjo prieš mane kalbėję Seimo nariai, kad vis dėlto Seimo kancleris yra pirmiausia Seimui atsakingas ir atskaitingas valstybės tarnautojas. Ne šiaip sau valstybės tarnautojas, o įstaigos vadovas, Seimo kanceliarijos, Seimo suformuojamos Seimui atsakingos įstaigos vadovas. Todėl negalima sutikti su Valstybės ir valdymo komiteto narių siūloma atskirąja nuomone, nes Seimo valdyba, kad ir kaip ją ir valdybos narius gerbčiau, deja, ne Prezidentas. Norima padaryti analogiją su Prezidento teikiamomis ar skiriamomis pareigybėmis, tokiomis kaip prokuroras, valstybės kontrolierius ir panašiai. Deja, niekaip to neįmanoma padaryti, nes pirmiausia valdyba – ne Prezidentas. Tai vienas dalykas.

Toliau. Seimas suformuoja konkurso komisiją, į kurią įeina iš kiekvienos frakcijos po vieną atstovą. Valdyba, kaip žinote, yra šiek tiek kitaip formuojama, ir nei teisine prasme, nei, abejočiau, ir konstitucine, ar gali būti kitaip, t.y. ar valdyba galėtų skirti Seimo kanclerį. Todėl dar kartą kartoju, kad aukščiausioji valdžia, t.y. Seimas, turi skirti ir Seimo kanceliarijos vadovą. Dėkui.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, bendroji diskusija baigėsi, nebent dar autorius pageidautų pasakyti porą žodžių, ar nereikia? (Balsai salėje) Gera valia, mielieji kolegos. Tai yra svarbiau viso kito. Prašom. Į tribūną.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Atsiverskite buvusį Statutą, kai kancleris ir kanceliarijos vadovas buvo atskiras, ten buvo aiškiai parašyta: kanceliarijos vadovas yra atsakingas ir atskaitingas Seimui ir Seimo valdybai. Šiuo atveju tas pats buvo automatiškai perkelta į naują Statutą, nors Seimo kanclerio statusas iš esmės pasikeitė. Kita vertus, Seimo kancleris nėra konstitucinis pareigūnas, todėl Seimas nebūtinai turi jį tvirtinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už tai, kad trumpai kalbėjote. Mielieji kolegos, ar kas reikalauja, kad būtų balsuojama dėl pritarimo pagrindinio komiteto … (Balsas salėje) Papildomas komitetas turi šiek tiek kitas teises. Jeigu, kaip aš supratau, J.Bernatonis reikalauja balsuoti, tai prašom registruotis.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų 1 – už, 1 – prieš. V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau kalbėti už tai, kad ir mūsų Seimo kancleris būtų lygiai tokio paties lygio kaip apskritai Europos parlamentų ar generaliniai sekretoriai, ar kancleriai, ar kaip pavadintum. Tai yra labai aukšto rango pareigybė ir ji negali būti atskaitinga valdybai. Reikia šiek tiek pataisyti poną A.Indriūną, kad jis tikrai pasižvalgytų, apie kokią pareigybę kalbama. Todėl siūlyčiau nepritarti tam, ką masto ponas …

PIRMININKAS. Viskas aišku. Tada kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Aš manau, kad ši kalba buvo pasakyta ne už, o prieš. Todėl kviesčiau suteikti žodį už.

PIRMININKAS. Tai prašom. Jūs ir esate užsirašęs. Prašom. Kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Labai ačiū. Kviesčiau palaikyti šį įstatymo projektą, nes Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitete buvo labai įdėmiai dėl to diskutuota. Manau, kad bet kokiu atveju Seimo valdyba yra sudaroma iš Seimo, taigi netiesiogiai, bet vis dėlto kancleris bus atskaitingas ir atsakingas Seimui. Nors mes jau seniai priėmėme nuostatą nepolitizuoti kanclerio pareigybės, bet kol kas iki šios dienos ir šios minutės vien tik tas ir vyksta. Aš kviesčiau palaikyti šį pono A.Indriūno teikiamą įstatymo projektą dėl to, kad jis minimizuoja politikų įtaką Seimo kancleriui.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, pagal 151 straipsnio 3 punktą mes dabar turėsime balsuoti. Dėmesio! Ar pritariame pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui? Ar aišku? (Balsai salėje) Prašom neagituoti. Prašom pasiruošti balsuoti. Ar pritariame pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui? Taip pat balsuoja ir tie, kurie nenori pritarti. Prašom. (Balsai salėje)

Už – 19, prieš – 41, susilaikė 3. 42. Mielieji kolegos, nebuvo siūlymo atmesti. Dabar, dėmesio, yra kiti dalykai – ar atiduodam tobulinti, ar iš tikrųjų atmetam, kaip kai kurie siūlo. Tai gal prašom dar vieną – už, vieną – prieš. J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Man atrodo, kad šitas projektas yra taip ištobulintas, jog bus sudėtinga jį patobulinti, todėl aš esu už tai, kad jis būtų atmestas.

PIRMININKAS. Prašom. Minutėlę, kas palaiko? Nėra tokių. Kolega A.Skardžius. Vieną minutėlę! Kolega A.Skardžius. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Kolegos, aš siūlyčiau šį projektą ne atmesti, o palikti tobulinti, nes mums reikalingas demokratinis įstatymas, pagal kurį galėtume išsirinkti kanclerį. (Juokas)

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Formuluoju, dėl ko balsuosim: pirmas siūlymas – tobulinti projektą, antras siūlymas – atmesti projektą. Susilaikę nebus skaičiuojami. Ar aišku? Mygtukas “už” – tobulinti, mygtukas “prieš” – atmesti. Prašom dar kartą registruotis.

Prašom. Kolegė D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Frakcijos vardu mes prašom padaryti pateikimo pertrauką.

PIRMININKAS. Mielieji bičiuliai, kadangi tai yra prieš balavimą, tokia teisė yra. Gal pagal tą patį registravimą, toliau nesiregistruojam? (Balsai salėje) Kas už tai, kad būtų padaryta pertrauka iki kito posėdžio, aš taip supratau, prašom, balsuoti.

Prašom. Gerbiamasis G.Dalinkevičius. Prašom, kolega.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, labai ačiū už žodį. Aš suprantu, kad socialdemokratinei pusei žodis “demokratija” kelia smarkų juoką, bet mes, vis dėlto norėdami išlaikyti tą humoro gaidelę, prašom, kad šis svarstymas būtų atidėtas iki kito posėdžio. Manau, kad nereikia balsuoti. Labai ačiū. Frakcija turi… (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Dar A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu aš prašyčiau perbalsuoti, nes nei teikėja frakcijos vardu, nei jūs, pone posėdžio pirmininke, neformulavote, kokia pertrauka – pertrauka iki kito posėdžio ar 15 min. pertrauka, todėl kviečiame perbalsuoti.

PIRMININKAS. Gerai. Dar V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos. Dabar aš kreipiuosi į poną A.Skardžių ir į kitus kolegas, ypač į G.Dalinkevičių, kaip demokratijos tėvą. Vis dėlto aš norėčiau pasakyti, kad mes svarstome klausimą ir Europos integracijos kontekste. Norėčiau priminti, kad generaliniai sekretoriai ar seimų kancleriai sudaro uniją. Jie turi daug įtakos ir daug ką gali padaryti. Tai yra Seimui atskaitingi pareigūnai. Norėčiau ir jaunajam kolegai E.Masiuliui taip pat pasakyti, kad tai turbūt bendras Seimo reikalas. Aš manau, kad ši pareigybė negalėtų būti svarstoma taip ad hoc, kaip dabar mes sumąstėm. Ne dėl konkurso darome pakeitimus. Jeigu norime rimtos konstitucinės diskusijos… ši pareigybė pakankamai aukšto rango. Jeigu jūs manimi netikite, prašom, galime kreiptis į Seimo Informacijos skyrių. Jis jums pateiks medžiagą, kas yra Seimo kancleriai, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra Seimo nariai, ar ne. Bet mūsų Seimo kanclerio pareigybė turi atitikti panašias kitų Europos Sąjungos šalių parlamentų lygio pareigybes.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, posėdžio pabaigoje. Gerbiamasis kolega, tik kai bus apsvarstytas klausimas. Prašom. (Balsai salėje) Mielieji kolegos, prašom dar kartą registruotis. Tada balsuosim dėl pertraukos iki kito posėdžio, o tas kitas posėdis rytoj 10.00 val.

Mielieji kolegos, užsiregistravo 68 Seimo nariai. Vadinasi, už pertrauką turi būti 23. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pertrauka iki kito posėdžio, prašom balsuoti.

Už – 21. Pertrauka neskelbiama, todėl dabar prašom dar kartą balsuoti, ar tobulinam, ar atmetam. Minutėlę, kad paskui nebūtų diskusijų, ar grąžinam pagrindiniam komitetui, ar autoriams. Prašom. (Balsai salėje) Kas siūlė? Galima būtų, bet Statutas nenumato. Taigi alternatyva yra ta – komitetui ar autoriams. Komitetams. Gerai, pagrindiniam komitetui. Mielieji kolegos, dar kartą formuluoju: kas už tai, kad būtų tobulinamas, spaudžia mygtuką “už”, kas už tai, kad projektas būtų atmestas ir grąžintas tobulinti pagrindiniam komitetui, spaudžia mygtuką “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Gerai. Grąžintas pagrindiniam komitetui tobulinti – mygtukas “už”, atmetimas – “prieš”, susilaikę neskaičiuojami. Prašom.

Už – 22, prieš – 40. Atmesta.

Mielieji kolegos, dabar dėl tolesnio mūsų darbo. Iš pagrindinės darbotvarkės liko tik Seimo narių pareiškimai. Iš rezervinių liko konstitucinė komisija, Valstybės tarnybos, Viešųjų ir privačių interesų derinimo ir Vyriausybės įstatymai. Galbūt sutartume dėl tokio kompromiso: Seimo narių pareiškimai ir konstitucinė komisija, kadangi dėl šio klausimo sutarta. Čia tik svarstymas, todėl galim greitai tai padaryti ir sutaupytume laiko. Gerai.

Seimo nutarimo "Dėl Konstitucijos pataisų rengimo komisijos sudarymo" projektas Nr.IXP-58(3) (svarstymas)

Kol kas tada rezervinis ketvirtasis klausimas. Pranešėjas – kolega A.Skardžius. Seimo nutarimo “Dėl Konstitucijos pataisų rengimo komisijos sudarymo” projektas Nr.IXP-58. Svarstymas. Po to tarsimės toliau.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Norėčiau pateikti nutarimą dėl Konstitucijos pataisų rengimo komisijos sudarymo. Vadovaujantis Seimo statuto 71 straipsniu, siūloma sudaryti Seimo Konstitucijos pataisų rengimo komisiją iš 17 narių. Šiai sudėčiai buvo pritarta ir Seniūnų sueigoje, tai yra jūs turite sąrašą iš 14 narių, taip pat Naujosios sąjungos frakcija siūlo A.Ramanauską, yra siūloma Socialdemokratinės frakcijos atstovė I.Šiaulienė, Liberalų frakcija siūlo D.Kutraitę-Giedraitienę. Siūlyčiau pritarti šiam nutarimui ir pavesti Seimo valdybai sudaryti konstitucinės teisės ekspertų grupę šios komisijos darbui užtikrinti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Minutėlę! Gal iškart ir priimsim, jeigu sutarsim. Mielieji kolegos, 1 straipsnis. Čia yra siūlymas šiek tiek padidinti komisijos narių skaičių ir tam buvo pritarta Seniūnų sueigoje. Ar galime pritarti 1 straipsniui, ar norime kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galima. Ačiū, pritarta. Tuomet 2 straipsnis. Prisideda dar trys Seimo nariai, apie kuriuos pranešė kolega A.Skardžius. Tai yra D.Kutraitė-Giedraitienė, A.Ramanauskas ir I.Šiaulienė. Su tokiu štai papildymu galime priimti 2 straipsnį? Ačiū. Tuomet 3 straipsnis dėl pavedimo Seimo valdybai. Galime priimti? Ačiū. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.

Gerbiamasis pranešėjau ir gerbiamieji kolegos, tai yra nenorminis aktas, gal galime šiandien ir priimti. O dėl pirmininko ir pavaduotojų, jeigu sutarsim rytoj Seniūnų sueigoje, būtų galima tuomet priimti atskirą nutarimą ir mes judėtume į priekį. Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo? Ne. Prašom registruotis ir balsuosime. Minutėlę! Tai vis tiek užsiregistruokim.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Laikykime, kad svarstymo procedūrą baigėme. Aš dar kartą noriu paklausti. Čia Sekretoriate niekas neužsiregistravo. Ar tikrai kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau pritarti pateiktam nutarimui ir priimti, nes mes jau ir anksčiau esame kalbėję, kad yra daug pasiūlymų dėl Konstitucijos ir ypač dėl tų Konstitucijos pataisų, kurios susijusios su mūsų integracija į Europos Sąjungą. Komisijos sudarymas Seime ir visų nuomonių suderinimas tokioje komisijoje gerokai palengvintų mūsų konstitucinių pataisų priėmimą. Todėl siūlau pritarti šios komisijos sudarymui.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, mūsų frakcija, žinoma, supranta ypač dabar iškilusią Konstitucijos papildymo, tobulinimo reikmę, bet mes abejojame dėl nuolatinės komisijos statuso, nes tokiu atveju komisijai negali vadovauti nė vienas iš Seimo vadovų, ir komisija, deja, sumenkėja. Kitas dalykas, mūsų nusiteikimas, kad ta komisija bus nuolatinė, tarsi suponuoja mintį, kad Konstitucija bus nuolat tobulinama ir keitinėjama. Tai irgi yra blogas dalykas. Man atrodo, mes galėtume sudaryti laikiną komisiją. Juk yra bendras dėsnis: jeigu komisija ima dirbti ilgiau nei metus, ji tampa nuolatine, ir viskas išsisprendžia.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš galiu tik tiek pasakyti, kad kiekvienos sesijos pradžioje galime spręsti šiuos klausimus, ar reikalinga, ar nereikalinga tokia komisija. Kadangi buvo sutarimas Seniūnų sueigoje, tai aš siūlyčiau vis dėlto balsuoti. Ar dar ką… (Balsai salėje) Klausimas dabar toks: priimame šiandien ar ne? Lyg visi sutariame, prieštaraujant kolegai J.Razmai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Konstitucijos pataisų rengimo komisijos sudarymo”? Kas už, kas prieš, kas susilaiko? Pašom. Balsavimas pradėtas.

Už – 52, prieš – 1, susilaikė 1. Nutarimas “Dėl Konstitucijos pataisų rengimo komisijos sudarymo” priimtas. Repliką po balsavimo – ponas J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Žinodamas jūsų tikslumą matau, kad kaip tik šiuo metu baigiasi numatytas posėdžio laikas. Socialdemokratinės frakcijos vardu mes prašome jūsų pratęsti posėdį, kol bus baigti likę trys klausimai, nes iš tikrųjų tai yra svarbūs į neeilinę sesiją įtraukti klausimai ir nėra ko jų atidėlioti. Mes pasirengę vardan tos Lietuvos dirbti ir dar likusią valandą, jeigu reikės.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, čia labai geras pasiūlymas, bet aš kol kas posėdžio stenogramai ir posėdžio protokolui turiu patikslinti: kolega A.Skardžius nebalsavo prieš, o balsavo už. Taigi tikslus skaičius dabar yra toks: už – 53, susilaikė 1. Kolega K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį, kad jūs pats pasiūlėte tvarką, kaip mes žadame dirbti. Jūs išskyrėte vieną klausimą ir visi bendru sutarimu sutarė, tai yra bendru Seimo sutarimu pasiektas sprendimas. Dabar frakcija siūlo peržaisti savo vardu ir tęsti toliau kitus svarstymus. Aš frakcijos vardu prašau baigti posėdį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galimas dalykas, aš nevisiškai supratau, bet tada pasakysiu ir tokį personalinį pagrindimą. P.Papovo rytoj gali nebūti. Jis turi būti kaip pranešėjas tribūnoje, tai gal padarykime išimtį šiam klausimui, ir tada Seimo narių pareiškimai. Tikrai ilgai neužtruks.

Klausimas r-7, ir viskas. Nesiginčykim. Petrai, į tribūną. R-7 klausimas – Vyriausybės įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Atsiprašau, ponas A.Indriūnas. Kolega J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, turbūt galima atkreipti dėmesį į tai, kad mes iš tiesų sutarėme, dar komisija, pareiškimai ir tiek žinių. Paaiškinkite, kodėl dabar…

PIRMININKAS. Dar kartą paaiškinsiu. Aš, matyt, nesupratau P.Papovo protesto. Jis ryškiai protestavo. Taigi nebuvo bendro sutarimo. Ir gal nesiginčykim dėl vieno klausimo, bičiuliai. J.Razma.

J.RAZMA. Tokiu atveju, jeigu jūs taip vertinate P.Papovo dalyvavimą, turėtumėte pridėti ir 6 klausimą, kur jis yra išvadų pateikėjas.

Vyriausybės įstatymo 45 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr.IXP-104* (svarstymas)

PIRMININKAS. Ne, čia kitas – V.Popovas. Prašom nepainioti. Prašau. Kolega A.Indriūnas. Aš manau, kol mes ginčijamės, mes tikrai baigsim šitą klausimą. Prašau. 7 rezervinis klausimas, kurio Nr.IXP-104, – Vyriausybės įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Komitetas apsvarstė šį įstatymą, kuris yra labai trumpas, kad panaikintume, pripažintume netekusia galios 45 straipsnio 2 dalį. Kaip buvo įvertintos nuomonės? Pirmiausia Vyriausybės išvadoje buvo iš principo nepasisakyta prieš šį įstatymą, o tik pasiūlyta dabar nesvarstyti, nes šis klausimas numatytas keičiant Vyriausybės įstatymą, kuris yra numatytas Vyriausybės programoje. Komitetas šiai Vyriausybės išvadai nepritarė. Komitetas nepritarė ir Seimo Teisės departamento išvadai, kurioje nebuvo gana aiškiai pasakyta, kodėl to siūlo nepriimti. Komitetas nepritarė. Komitetas gavo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, kurioje pritarta įstatymui.

Komitetas nutarė pritarti įstatymui. Už balsavo 7, prieš – 2. Daugiau pastabų komitetas nesvarstė.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, diskusijoje nori dalyvauti kolega P.Papovas ir K.Rimšelis. Prašom. P.Papovas atsisako. (Balsas salėje) Prašom. Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip papildomo komiteto, vardu – J.Sabatauskas. Prašyčiau labai trumpai.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo nepritarta… Atsiprašau, buvo pritarta iniciatoriaus teikiamam projektui dėl Vyriausybės įstatymo 45 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusia galios dėl šių priežasčių: 1999 m. lapkričio 23 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą dėl Vyriausybės įstatymo (toliau punktų neskaitysiu, jie jums gerai žinomi). Ten buvo pripažinta, kad prieštarauja Konstitucijai ta dalis, kur Vyriausybės sekretorius pagal savo kompetenciją gali reikšti pavedimus, rezoliucijas ministerijoms ar įstaigoms prie Vyriausybės. Ji yra kaip prieštaraujanti Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 96 straipsnio 2 daliai bei 99 straipsnio 1 daliai. Kadangi tuometinis sekretorius ir ypač dabartinis Vyriausybės sekretorius yra daug aukštesnė figūra negu Vyriausybės kancleris. Vyriausybės kancleris vadovauja Vyriausybės kanceliarijai. Jeigu tokia nuostata yra taikoma aukštesniam pareigūnui – Vyriausybės politinio pasitikėjimo tarnautojui, tai tuo labiau turėtų būti taikoma Vyriausybės kancleriui. Todėl mūsų komitetas balsų dauguma, 7 balsavo už, 2 balsavo prieš, pritarė iniciatoriaus pateiktai formuluotei. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Rimšelis, kaip vieno siūlymo teikėjas. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Aš suprantu, kas čia buvo pasakyta, ir suprantu, kas yra kalbama apie Vyriausybės sekretorių ir kaip bandoma Konstitucinio Teismo sprendimą pritaikyti kancleriui, bet aš norėčiau atskirti kai kuriuos dalykus. Vienu atveju yra kalbama apie karjeros tarnautoją, kitu atveju yra kalbama apie politinio pasitikėjimo tarnautoją.

Jeigu mes pažiūrėtume į Konstitucijos 1 straipsnį, t.y. atsiprašau, Vyriausybės įstatymo 45 straipsnį “Vyriausybės kancleris ir Vyriausybės sekretorius”, tai “Vyriausybės kancleris yra Ministrui Pirmininkui atskaitingas politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, jis atsako už Ministro Pirmininko aparato darbą, įgyvendinant Vyriausybės programą, padeda Ministrui Pirmininkui organizuoti Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų veiklą, įgyvendinant Vyriausybės patvirtintas konkrečias priemones Vyriausybės programai vykdyti, taip pat palaiko ryšį su visuomeninėmis ir politinėmis organizacijomis”. Aš suprantu, kad yra tokia situacija, ir komitete buvo tokia motyvacija, kad nežinant Ministrui Pirmininkui kancleris gali duoti įvairiausius pavedimus, nurodymus įvairiausioms ministerijoms ir įstaigų vadovams. Todėl mano siūlymas, kurį aš teikiu, skamba taip (aš paprasčiausiai tą formuluotę siūlyčiau palikti ir papildyti žodžiais): “Vyriausybės kancleris Ministro Pirmininko pavedimu ir pagal savo kompetenciją gali leisti pavedimus, rezoliucijas, išskyrus pavedimus Vyriausybės nariams ir Vyriausybės įstaigų vadovams”. Tokiu būdu, man atrodo, būtų šiek tiek normaliau reglamentuota kanclerio veiklos sritis, ką jis gali daryti, kokius pavedimus ir rezoliucijas gali leisti. Bet kitu atveju, jeigu būtų priimta, kad iš viso reikia šio 45 straipsnio 2 dalį išbraukti, tada iš viso nelabai suprantu, ką galėtų daryti Vyriausybės kancleris, ir aš matau tam tikrą tendenciją sąmoningai trukdyti dirbti. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė D.Kutraitė. Prašom.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Frakcijos vardu mes prašytume pertraukos iki kito posėdžio, nes mūsų frakcijos nemažai narių buvo suklaidinta dėl besikeičiančios darbotvarkės. Prašome pertraukos iki rytojaus.

PIRMININKAS. Prašom registruotis. Prašom registruotis.

55 Seimo nariai. Išties aš girdėjau siūlymus tik dėl pertraukos. Niekas neprieštaravo, todėl gal galime bendru sutarimu? Viskas aišku. Gerai. 55 Seimo nariai, reikalingas trečdalis užsiregistravusiųjų. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų skelbiama pertrauka iki rytdienos posėdžio?

25 – už pertrauką. Taigi pertrauka iki kito posėdžio.

Seimo narių pareiškimai

Dabar lieka tik pareiškimai. Prašom. Kolega J.Budrevičius. Prašom.

J.BUDREVIČIUS. “Lietuvos Respublikos Prezidentui V.Adamkui, Seimo Pirmininkui A.Paulauskui, Ministrui Pirmininkui R.Paksui frakcijos pareiškimas dėl akcinės bendrovės “Lietuvos jūrų laivininkystė” (LISCO) privatizavimo eigos bei galimų pasekmių.

Socialdemokratinės koalicijos frakcijos iniciatyva šių metų vasario 27 d. Seimo Konstitucijos salėje įvyko diskusija dėl LISCO privatizavimo eigos bei galimų pasekmių. Diskusijoje dalyvavo Prezidentas A.Brazauskas, Seimo nariai, susisiekimo ministras, verslo ir mokslo institucijų atstovai. Deja, nerado laiko atvykti Ministras Pirmininkas R.Paksas, Valstybės turto fondo generalinis direktorius P.Milašauskas, kuris tuo metu esą dalyvavo derybose, nors derybų partnerio koncerno “DFDS” atstovas tuo metu buvo salėje ir išdėstė savo požiūrį.

Vieninga dalyvių nuomone, privatizavimo procesą reikia tęsti skaidriai, įvertinti AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” keltų liniją, kaip labai svarbios krovininio tranzito per Lietuvą grandies, reikšmę, Lietuvos verslininkų, o ypač vežėjų interesus. Numatyti ne tik būsimas pajamas iš pardavimo, bet ir tų pokyčių pasekmes socialinėje ir ekonominėje srityse, kurios laukiamos po privatizavimo.

Socialdemokratinės koalicijos frakcija konstatuoja, kad ignoruojamas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimas, įstatymu patvirtinti strateginių objektų, kuriuose išlaikoma valstybės kontrolė bei Seimo nutarimu duotas Vyriausybei pavedimas iki šių metų kovo 31 d. pateikti Seimui svarstyti atitinkamą įstatymo projektą.

Ignoruojama Seimo rezoliucijos “Dėl akcinės bendrovės “Lietuvos jūrų laivininkystė” LISCO privatizavimo” nuostata netęsti privatizavimo procesą, iki kol bus išaiškintos ginčytinos aplinkybės. Ignoruojamas faktas, kad Seime įregistruotas ir yra svarstomas piliečių iniciatyvos teise pateiktas įstatymo projektas dėl valstybės kontrolės išlaikymo strateginiuose objektuose. Ignoruojamas Seimo Ekonomikos komiteto sprendimas dėl LISCO privatizavimo.

Socialdemokratinės koalicijos frakcija siūlo: pirma, užtikrinti besąlygišką įstatymų laikymąsi, apginti valstybės, smulkiųjų akcininkų ir piliečių interesus.

Antra, neprivatizuoti LISCO ir kitų strateginių objektų, kol neparengta atitinkama įstatyminė bazė garantuojanti valstybės teisę veiksmingai veikti procesus šiuose objektuose.

Trečia. Užtikrinti, kad būtų parengta nacionalinės laivybos strategija, kurioje visuomenei būtų aiškiai pasakyta, kad Lietuva ir toliau liks aktyvi tarptautinės laivybos dalyvė.

Ketvirta. Tolesnius žingsnius grįsti skaidrumu ir nacionalinių prioritetų išsaugojimu. Be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad jūrų keliai yra strateginė Lietuvos vežėjų alternatyva sausumos keliams į Vakarus, užtikrinti Lietuvos vežėjų teisę realiai dalyvauti privatizuojant ir valdant keltų linijas. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Mūsų manymu, tai yra labai svarbus klausimas. Pasinaudodami Seimo statuto suteikta teise siūlome, kad šis klausimas būtų svarstomas Ekonomikos komitete.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar reikia dėl to balsuoti? Statuto 97 straipsnis tokią galimybę numato. (Balsai salėje) Bendru sutarimu. Taigi pavedame Ekonomikos komitetui aptarti šį klausimą. Prašom. Dabar iš eilės – V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite perskaityti frakcijos pareiškimą ir po to savo asmeninį pareiškimą. Frakcijos.

“Vakar Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė cukraus režimo projektui visiškai neatsižvelgdama į protestuojančių Marijampolės zonos cukrinių runkelių augintojų, akcinės bendrovės “Marijampolės cukrus” darbuotojų pateiktos rezoliucijos nuostatas bei į tai, kad akcinė bendrovė “Marijampolės cukrus” yra sanuojama ir reikia sudaryti sąlygas sanavimo sėkmei.

Žemės ūkio ministras K.Kristinaitis akivaizdžiai nesugeba spręsti problemų, atsiradusių tarp akcinės bendrovės “Marijampolės cukrus” ir akcinės bendrovės ”Danisco suger”, o gal ir yra veikiamas stipresnio konkurento. Be to, visiškai nepagrindžiama, kodėl reikia nesilaikyti anksčiau pasiekto cukraus režimo sureguliavimo. Jei šios problemos nebus išspręstos artimiausiu metu, Socialdemokratinės koalicijos frakcija svarstys, ar pareikšti interpeliaciją žemės ūkio ministrui. Kyla abejonių, kieno interesams atstovauja dabartinė Vyriausybė, priimdama nutarimus, valstybės ar “Danisco”. Juk minėtas Vyriausybės vasario 28 d. sprendimas akivaizdžiai sudaro sąlygas “Danisco suger” įtvirtinti savo monopolį šalies cukraus rinkoje, tokiu būdu neutralizuojant “Marijampolės cukrų”.

Aš siūlyčiau šį pareiškimą apsvarstyti Kaimo reikalų komitete. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, tas pats Statuto straipsnis. Kiek suprantu, prieštaraujančių nėra.

V.P.ANDRIUKAITIS. Mano kreipimasis į Žmogaus teisių komiteto pirmininką poną G.Dalinkevičių, Vilniaus apskrities viršininką Kudzį ir Vilniaus miesto merą poną A.Zuoką.

Jau per daug užsitęsė sklypų skyrimo ponui P.Cidzikui ir kitiems Vyčio kryžiaus ordino kavalieriams istorija. Suprantu, jog tai nuvertina ir pačius apdovanojimus, ir žeidžia žmones, taip pat kenkia valstybės įvaizdžiui. Suprantu ir tai, kad žmonės neabejotinai nori gauti materialinės naudos. Bet vis dėlto geriau kuo greičiau išspręsti tuos klausimus, nei juos vilkinti.

Kreipiuosi į jus, gerbiamieji pareigūnai, kad pagaliau būtų rastas kuo greitesnis sprendimas, ir mes galėtume nenuvertinti tų vertybių, kurios slypi už žodžio “apdovanojimas”. Šį kreipimąsi norėčiau perduoti nagrinėti Žmogaus teisių komitetui.

PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų? Ačiū. J.Olekas. Prašom į tribūną.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jums pateikti Lietuvos profesinių sąjungų centro suvažiavimo, įvykusio 2001 m. vasario 21 d., rezoliuciją dėl valdžios politikos darbo santykių reguliavimo srityje ir darbuotojų padėties.

“Lietuvos profesinių sąjungų suvažiavimas konstatuoja, kad 2000 m. tęsiasi Lietuvos ekonomikos sąstingis, auga nedarbas, kurio lygis peržengė 13% ribą, didėja bankrutuojančių ir nemokių įmonių skaičius, toliau liko įšaldytas darbo užmokestis, marinamos pensijos ir kitos socialinės išmokos. Toliau auga darbo užmokesčio įsiskolinimas darbuotojams, viršijantis 140 mln. litų, taip pat žemdirbiams už pagamintą ir parduotą produkciją – 80 mln. litų. Sparčiai augant prekių ir paslaugų kainoms, mažėja žmonių perkamoji galia. Ši situacija susidarė dėl buvusių konservatorių, krikščionių demokratų ir centristų valdančiosios koalicijos vykdytos nekompetentingos ekonominės ir socialinės politikos ir naujosios laukinio liberalizmo politikos, kurią vykdo liberalų ir socialliberalų valdančioji koalicija. (Ačiū.) Tokios politikos pasekmė – daugumos Lietuvos dirbančių ir nedirbančių žmonių ekonominės ir socialinės padėties blogėjimas.

Suvažiavimas reikalauja ir siūlo, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo valdančioji dauguma ir Vyriausybė 2001 m. pradėtų vykdyti rinkiminius pažadus: padidintų fizinių asmenų neapmokestinimo minimumą iki 430 litų, mažintų fizinių ir juridinių asmenų mokesčių naštą, įstatymiškai įteisintų progresyvinę fizinių asmenų pajamų mokesčio sistemą, įstatymiškai įteisintų darbo užmokesčio ir pajamų neapmokestinimo minimumo indeksavimo tvarką, pagal kurią šios pajamos indeksuojamos, kai infliacija viršija 1% ir auga bendrasis vidaus produktas.

Panaikintų dirbančių pensininkų apmokėjimo apribojimus, sustabdytų darbo santykius reguliuojančių įstatymų liberalizavimą, kuriuo naikinamos dirbančių žmonių ekonominės garantijos ir siaurinamos profesinių sąjungų teisės; parengtų ir įgyvendintų valstybėje investicinę šalies ūkio infrastruktūros plėtojimo programą valstybės biudžeto, privatizavimo lėšų ir paskolų sąskaita, tai įgalintų sukurti naujas darbo vietas, skatintų visų ūkio šakų gamybos augimą ir paklausos didėjimą. Pripažintų valstybės skola per 140 mln. darbo užmokesčio įsiskolinimą bankrutuojančių įmonių darbuotojams, taip pat 80 mln. litų žemės ūkio darbuotojams už pagamintą ir parduotą produkciją perdirbėjams ir valstybei.

Nustatytų, kad bankroto garantinis fondas būtų draudimo fondas, kurio steigėjas ir draudėjas yra valstybė ir darbdaviai, o apdraustieji – darbuotojai. Panaikintų profesinių sąjungų turto valdymo apribojimus ir šio turto mokestį, sumokėtų kompensacijas už valstybės nuosavybėn perimtą profesinių sąjungų turtą.

Lietuvos profesinių sąjungų centro suvažiavimas reikalauja, kad Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės sprendimai ekonomikos ir socialiniais klausimais būtų priimami įvertinus darbo rinkos partnerių – profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų – nuostatas, suderintas Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje. Priimta Lietuvos profesinių sąjungų centro suvažiavime 2001 m. vasario 1 dieną”.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom. J.Jurkus.

J.JURKUS. Gerbiamasis pirmininke, būtų labai malonu, jog šį labai svarbų klausimą apsvarstytų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas bei Žmogaus teisių komitetas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar ne per daug? J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašyčiau, kad dabar būtų padaryta Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių registracija, nes mes norėtume viešai paskelbti rinkėjams, kaip dirba mūsų dabartinė dauguma.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar pareiškimą perskaitys A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke! Mielieji kolegos, paprašyčiau rimties, nes labai jau linksminamės. Norėčiau perskaityti Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę dėl alkoholio akcizo įstatymo pakeitimo.

Jie siūlo atsižvelgti, kad naujų akcizų dydis tiesiogiai atsilieps Anykščių miesto ir regiono užimtumui, nes “Anykščių vynas” yra vienintelė pramonės įmonė mieste. Joje dirba 694 darbuotojai. Įmonė superka vietos žaliavą, 90% obuolių superkama iš smulkių ūkininkų, 6% iš sodininkystės ūkių, 61% juodųjų serbentų ir 50% aronijos superkama iš stambiųjų ūkininkų ir sodininkystės ūkių.

Taip pat, jei atkreipėte dėmesį, akcinė bendrovė “Anykščių vynas” yra valstybės kapitalo įmonė. Nors per trejus metus į įmonę investuota 30 mln. litų, įdiegta kokybės sistema ISO 9000, praeitais metais nuostoliai siekė 1,2 mln. litų.

Rezultatai rodo rimtas įmonės valdymo bei pardavimo organizavimo problemas. Todėl kas galėtų paneigti, kad taip lengvinamos sąlygos būsimajam pirkėjui. Šiais metais įmonės darbuotojai jau antrą savaitę patiria prastovas ir nuolat gąsdinami būsimais atleidimais. Įmonės profsąjungų komitetas dėl to kreipėsi į Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką, ūkio ir žemės ūkio ministrus. Jie pabrėžė, kad užsitęsęs alkoholio akcizų pakeitimo procesas visiškai sustabdė produkcijos pardavimą, prekybos tinklai nesiima rizikos ir laukia naujų kainų.

Taip pat profesinė sąjunga pritaria projektui dėl alkoholio prekybos laiko apribojimo panaikinimo, laiko suvienodinimo, nes tai sudaro vienodas konkurencines sąlygas parduodant stiprų alų ir vyną.

Dirbančių žmonių nuomone, valstybė turi prisiimti atsakomybę už savo kapitalo valdymo socialines pasekmes ir pati neturėdama kitokių ekonominių alternatyvų neprovokuoti darbuotojų protesto akcijų”.

Pasirašė pirmininkė G.Gruzdienė. Kreipimasis priimtas vasario 23 dieną.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Prašom atminimui užsiregistruoti. (Balsas salėje) Minutėlę! Užsiregistruokim.

Užsiregistravo 26 Seimo nariai. Prašom J.Jurkus.

J.JURKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, būtų gerai, kad šį klausimą apsvarstytų Biudžeto ir finansų komitetas bei Kaimo reikalų komitetas.

PIRMININKAS. Vadovaujantis Statuto 97 straipsniu ir kiek aš suprantu, niekam neprieštaraujant, tai perduodama svarstyti paminėtiems komitetams.

Dabar J.Korenka. Priešpaskutinis pareiškėjas.

J.KORENKA. “Dėl požeminių garažų Vilniaus senamiestyje.

Kelintas mėnuo žiniasklaidoje ir įvairiomis formomis ginčijamasi dėl požeminių garažų Vilniaus senamiestyje statybų. Šalininkų argumentas, kad tai būsianti gera investicija, nublanksta prieš paminklosaugininkų ir kitų specialistų kritiką. Akivaizdu, kad vienam didžiausių Lietuvos kultūros paveldo objektų, įrašytam į Pasaulio kultūros vertybių sąrašą, iškilo rimtas suniokojimo pavojus. Tai patvirtina Valstybinės paminklosauginės komisijos pareiškimas, kuriame nurodoma, kad tokia intervencija prieštarauja net keliems Lietuvos pasirašomiems kultūros apsaugą užtikrinantiems tarptautiniams teisės aktams. Labiausiai kelia nerimą tai, kad darbus norima pradėti kuo greičiau, neatlikus nei archeologinių tyrimų, nei kitų būtinų skaičiavimų.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas gavo beveik 400 iškiliausių Lietuvos mokslininkų, menininkų ir kultūros veikėjų pasirašytą protestą prieš šias statybas. Protestuoja ne tik istorikai, bet ir ekologai, tvirtindami, kad dėl šių statybų automobilių srautai ir didelė Vilniaus centro tarša senamiestyje ne tik sumažės, bet dar labiau padidės. Kultūros vertybės, kurtos kelis šimtus metų, gali būti sunaikintos vienu neapdairiu sprendimu.

Kviečiame atitinkamas institucijas kuo greičiau įsikišti ir sustabdyti Vilniaus pareigūnų remiamą privačią iniciatyvą, kuri dėl trumpalaikės ir abejotinos naudos gali negrąžinamai suniokoti visos Lietuvos žmonių nacionalinį turtą.”

Pasirašė Seimo nariai: E.Kaniava, J.Narvilienė, O.Babonienė, J.Korenka.

Pasinaudodami Statuto 97 straipsniu, prašome klausimą perduoti svarstyti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, Aplinkos apsaugos komitetui bei Teisės ir teisėtvarkos komitetui.

PIRMININKAS. Nėra prieštaraujančių? Padaryta. Ir paskutinysis pareiškėjas. Kolega A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Norėčiau, vadovaudamasis Statuto 42 straipsniu, paskelbti apie Seimo laikinąją darbo grupę ir perskaityti pareiškimą.

“Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, informuojame apie savo iniciatyvą kurti Seimo laikinąją darbo grupę nevyriausybinių organizacijų veiklos problemoms spręsti. Nevyriausybinių organizacijų, vadinamojo valstybės trečiojo sektoriaus, plėtra Lietuvoje susiduria su nemažais sunkumais: netobulų ar pasenusių teisės aktų trukdžiais, kukliomis savanoriško darbo ir filantropijos tradicijomis visuomenėje.

Laikinosios darbo grupės pagrindinis tikslas – teisinės aplinkos, nevyriausybinių organizacijų veiklos gerinimas. Grupės uždavinys – parengti reikiamų įstatymų pataisas, kurios leistų trečiajam sektoriui veikti efektyviau. Tai – vienas esminių atviros pilietinės visuomenės bruožų.

Grupė aktyviai bendradarbiaus su nevyriausybinėmis organizacijomis, teisės ekspertais, specialistais. Grupė yra atvira ir sieks išvengti politikavimo. Kviečiame prisidėti Seimo kolegas, neabejingus šiems klausimams bei pasiryžusius skirti laiko jiems spręsti.”

Pasirašo 11 Seimo narių. Būtų galima užsiregistruoti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (611–612 kabinetai) iki eilinės sesijos pradžios. Ačiū.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, du pranešimai. Pirmiausia Seimo tarpparlamentinių ryšių su Graikijos ir Kipro Respublikomis grupė prašo pranešti, kad grupės posėdyje Seimo tarpparlamentinių ryšių su Graikijos ir Kipro Respublikomis komisijos pirmininku išrinktas Seimo narys N.Medvedev. Jo pavaduotojais išrinkti A.Melianas ir K.Prunskienė. Be to, papildomai į grupę įrašyta Seimo narės O.Babonienė, J.Narvilienė ir Seimo nariai V.Orechovas, V.Simulik ir J.Jučas.

Ir paskutinis pranešimas – rytoj Seniūnų sueiga 9 valandą.

Ačiū, mielieji kolegos, posėdis pagaliau baigtas.