Septintasis (49) posėdis
2001 m. kovo 1 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

2001 m. kovo 1 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom įsitaisyti patogiau, noriu paskelbti 2001 m. kovo 1 d., ketvirtadienio, rytinio posėdžio pradžią.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau, kaip numato Statutas, mūsų posėdį pradėti nuo plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimo. Seniūnų sueiga rekomenduoja padaryti šiuos darbotvarkės pakeitimus: iš antradienio posėdžio atkelti Akcizų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto svarstymo tęsinį bei nespėtą apsvarstyti Įmonių bankroto įstatymo projektą su lydinčiuoju aktu; taip pat, kadangi buvo pateikti dešimties Seimo narių raštiški klausimai socialinės apsaugos ir darbo ministrei, mes galėtume išbraukti 2-2 darbotvarkės klausimą ir vietoje jo prieš Vyriausybės valandą išklausyti ministrės atsakymus į raštiškus klausimus bei suteikti galimybę užduoti klausimus kitiems; taip pat yra 2-5 ir 2-6 darbotvarkės klausimai… (Šurmulys salėje) Aš viliuosi, kolegos Seimo nariai, jums įdomu, ką mes šiandien ketiname svarstyti. Yra Vyriausybės klausimai 2-5 ir 2-6, taip pat yra siūloma įtraukti klausimą 2-7 dėl Statuto 31 straipsnio pakeitimo, be to, keletą rezervinių klausimų dėl Seimo komisijų formavimo bei vadovybės paskyrimo.

Gerbiamieji kolegos, suvokdamas ir vildamasis, kad visi suprantame, kad darbotvarkė yra pakankamai sudėtinga, aš klausčiau, ar bendru sutarimu galėtume patvirtinti darbotvarkę? Dėkoju. Kitaip teigiančių nematau. Tai vertinu kaip gerą ženklą, pradedant šiandien svarstyti rimtus klausimus.

Gerbiamieji kolegos, prieš pereinant prie darbotvarkės 1 klausimo, kai jau esame patvirtinę plenarinių posėdžių darbotvarkę, kviečiu Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.

Pensijų fondų įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 36, 37, 39, 40, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 23¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2985(2*) (priėmimas)

Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Pereiname prie darbotvarkės klausimo 1-1 – Pensijų fondų įstatymo didelės dalies straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-2985. Kviečiu į tribūną pranešėją Seimo narį R.Palaitį, jis kalbės pagrindinio komiteto vardu Prašom, kolega.

R.PALAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Noriu pasakyti, kad po Pensijų fondų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto svarstymų dar buvo gautos tam jau pataisytam antrajam variantui Teisės departamento išvados. Išvados gautos keturios. Į dvi išvadas sureaguota. Dvi išvados yra tokios pačios, kaip buvo pirmajam variantui. Mano supratimu, atsakymai ir motyvai, kodėl komitetas nepritarė joms, išdėstyti komiteto išvadose.

Gal papunkčiui? Pirmai išvadai siūlome pritarti, ten yra redakcinio pobūdžio pastaba, mes tiesiog iš “per nepriklausomo audito” išbraukiame “nepriklausomo”, lieka tik “audito”. Antra, trečia pastabos. Kaip jau minėjau, argumentai išdėstyti komiteto išvadose. Reaguodamas į ketvirtą pastabą aš vakar pateikiau pasiūlymą, tikiuosi, kad tas pasiūlymas yra jums išdalytas. To siūlymo esmė tokia: dabar pensijos dalyviams dėl mirties atvejų įstatymo projekte buvo šiokia tokia dviprasmybė, t.y. arba skaičiuojam pinigus pagal mirties faktą patvirtinantį dokumentą, arba teismo sprendimą dėl pensijų programos dalyvio mirusiu paskelbimo, o antra, tai lyg ir alternatyva buvo, – pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Mano pasiūlymo esmė – išbraukti šią dviprasmybę ir palikti vieną momentą, t.y. tik pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Tokia pasiūlymo esmė. Tai tiek. Siūlyčiau pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Aš dėkoju pranešėjui ir prašyčiau jus likti tribūnoje, nes turėtume pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Gerbiamieji kolegos… Nors vis dėlto, kolega Palaiti, aš kviesčiau atsisėsti, nes faktiškai mes neturime daug pataisų, kai bus tas straipsnis, kuriam jūs teikiate pataisą, mes prie jo stabtelsime.

Taigi, gerbiamieji kolegos, pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Aš taip pat noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad dėl visų straipsnių, išskyrus 29 straipsnį, yra bendras sutarimas ir daugiau jokių pataisų nėra gauta. Todėl aš tikiuosi, kad mes galėsime priėmimą pastraipsniui daryti pakankamai spartų.

Norėčiau pereiti prie 1 straipsnio ir klausti. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime šį straipsnį priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju. Bendras sutarimas yra. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Nesant kalbančiųjų dėl balsavimo motyvų, ar galima jį priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, kitaip teigiančių nėra. Priimtas bendru sutarimu. 3 straipsnis, susijęs su 5 straipsnio pakeitimu. Dėl balsavimo motyvų nėra… Kolega A.Sakalas, prašom. Dėl vedimo tvarkos.

A.SAKALAS. Taip, dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis pirmininke, paprastai buvo daroma taip, siūlyčiau tuo pasinaudoti, kad tie skyriai, kuriems nebūdavo pataisų, būdavo priimami skyriais. Suprantama, atsiklausiant Seimo narių, ar jie neturi to skyriaus kuriam nors straipsniui kokių nors pataisų. Mes sutaupytume pakankamai daug laiko, užuot mašinaliai kartoję visą šitą formulę, kurią dabar jūs kartojate.

PIRMININKAS. Dėkui. Supratau. Visa bėda, kad šis įstatymas neturi skyrių, todėl galėčiau siūlyti galbūt kitą būdą, kaip galėtume judėti į priekį. Ar būtų prieštaravimų, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu bendru sutarimu pritartume visiems straipsniams iki 29, neįskaitant 29? Prieštaraujančių ar kitaip teigiančių nematau. Bendru sutarimu pritarta… Gerai, niekur mes neskubame. Prašom. Kolegė I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Vis dėlto aš norėčiau grįžti prie naujų Teisės departamento išvadų ir trečio siūlymo, prie kurio paskutinysis pranešėjas dėl šio įstatymo projekto nesustojo ir plačiau jo nekomentavo, nors Seimas, kai buvo svarstymas, apsisprendė lyg ir nepritarti. O esmė yra ta, kad dėl teikiamo projekto 10 straipsnio 8 dalies redakcijos ir Socialinių reikalų komitetas akcentavo, ir tai šiandien pakartotinai savo išvadoje akcentuoja Teisės departamentas, jog jeigu mes paliktume pensijų programų dalyvių teisę patenkinti savo turtinius reikalavimus iš pensijų fondų nuosavo turto visais atvejais, ne tik tada, kai yra kriminaliniai nusikaltimai, kaip siūlė pagrindinis komitetas, jeigu yra iššvaistymai ir kitokie pažeidimai, kai tokiems reikalavimams patenkinti nepakanka pensijų programų turto… Man atrodo, ta motyvacija, kad tokia garantija pensijų programų dalyviams paskatintų pensijų fondų steigimą… Nes ir svarstymo metu kalbėję Seimo nariai akcentavo, kad šis įstatymas yra (…) seniai priimtas, jis neveikia, tobulinamas, kad įgautų gyvastį, bet grynai finansinė situacija yra dėl šių fondų steigimo ir tai kad mes nedarom jo populiaresnio. Kažin ar po naujo šio projekto priėmimo taip labai jau greitai ir ar iš viso steigsis šie pensijų fondai? Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kad procedūra būtų iki galo visiems aiški ir skaidri, aš noriu paprašyti bendru sutarimu pritarti iki 10 straipsnio, dėl kurio dabar kolegė I.Šiaulienė kėlė klausimą ir ką nurodo Teisės departamentas. Ar nesant norinčių kalbėti dėl visų straipsnių iki 10, neįskaitant jo, galim patvirtinti bendru sutarimu? Gerai. Kitaip teigiančių nėra. Pirmiesiems 9 straipsniams yra pritarta bendru sutarimu.

10 straipsnis. Manau, kad kolegės I.Šiaulienės iškeltas klausimas yra tinkamas. Kaip suprantu, pranešėjas pateikdamas klausimą minėjo, kad pagrindinis komitetas neatsižvelgė į šią išvadą. Ar kolega R.Palaitis dar nori komentuoti šį klausimą?

R.PALAITIS. Keliais žodžiais norėčiau pakomentuoti. Jeigu jau kabinėjantis prie žodžių, tai pataisa fondų steigimosi iš tikrųjų nepaskatintų, nes fondą steigia tie, kurie suneša fondo kapitalą, o ne pensijų programų dalyviai. Šiuo atveju atvirkščiai – fondų steigimosi nepaskatino. Tai yra viena.

Antra. Mano supratimu, tai šiek tiek prieštarautų ir Bankroto įstatymo numatyti procedūrai, nes ten pirma eilė nustatyta ne kokiems nors pensijų programų dalyviams, o darbuotojams, po to valstybei su “Sodra”, po to kitiems kreditoriams. Tai lyg ir kištumėmės į tą sferą.

Trečias argumentas. Mano supratimu, net parduotuvėje pirkdami batus mes negaunam visų garantijų, šiuo atveju ir čia taip yra. Čia mes esam atsisakę privalomo minimalaus fondo pajamingumo. Šiuo atveju pastatykime save į kitą pusę. Mes negalim visiems gyvenimo atvejams suteikti tokią begalinę garantiją. Mano argumentai tokie. Jeigu posėdžio pirmininkas leistų, gal galėtume suteikti žodį įstatymo kūrėjams.

PIRMININKAS. Statutas numato tokią galimybę. Aš prašyčiau pakomentuoti klausimą. Prašom.

V.PODERIS. Seimo nario R.Palaičio argumentai ir mūsų argumentai yra tie patys. Buvo geras palyginimas su batais. Žmogus, nusipirkęs batus, negali bet kokiu atveju su bet kokiais argumentais kreiptis į pardavėją ir reikalauti atgal pinigų. Jis gali reikalauti tik tam tikrais atvejais. Šiuo atveju tie, kurie perka tą paslaugą, pensijų teikimo paslaugą, neturi įstatyme rašyti tokios nuostatos, kad jie bet kokiu atveju gali reikalauti kompensacijų. Tokia absoliuti teisė, manau, būtų nepriimtina. Reikalingas balansas ir nustatyti, kokiais atvejais, kai yra tam tikros veikos. Tuo atveju gali reikalauti iš kapitalo padengti žalą ar nuostolius.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti daugiau nėra. Aš manau, kad jūs būtent ir kalbėjote dėl balsavimo motyvų dėl šio straipsnio, ar norėtumėte… Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Aš suprantu, bet vis dėlto man atrodo, kad čia yra kaip visada lazda su dviem galais. Gali būti, žiūrint finansiniu požiūriu į tuos argumentus, kad tai fondų steigimo nepaskatintų. Bet kita vertus, šitie pensijų fondai yra skatinami tam, kad būtų pensijų programų dalyviai. Ar galės egzistuoti pensijų fondai, jeigu nebus pensijų programų dalyvių ir nebus suinteresuotumo? Kuo daugiau garantijų, tuo daugiau bus pensijų programų dalyvių. Mano argumentas būtų toks. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Dabar turėtume balsuoti, nesant bendro sutarimo, dėl 10 straipsnio 8 dalies likimo. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš tai prašau Seimo narius registruotis.

Užsiregistravo 111 Seimo narių. Aš kviečiu kolegas išsakyti savo nuomonę dėl 10 straipsnio 8 dalies. Balsavimas už reiškia pritarimą tokiai redakcijai, balsavimas prieš reiškia, kad turi būti atsižvelgta į Teisės departamento ir papildomo komiteto teikiamą siūlymą. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 65, prieš – 32, susilaikė 3 Seimo nariai. Pritarta palikti tokią straipsnio redakciją, kokia yra. Gerbiamieji kolegos, kad visi teisingai suprastume, dėl ko balsavome, – mes taip patvirtinome pagrindinio komiteto siūlomą straipsnio redakciją. Gerai.

Gerbiamieji kolegos, dabar galėtume taip pat susijungti ir padaryti šuoliuką į priekį, pritardami nuo 11 iki 28 straipsnių imtinai. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Taip. Kolega J.Karosas. Prašom. Ačiū. Atsisakote. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime nuo 11 iki 28 straipsnius patvirtinti bendru sutarimu? Kitaip teigiančių nematau ir negirdžiu. Pritarta šiems straipsniams bendru sutarimu.

29 straipsnis. Pranešėjas registravo pataisą atsižvelgdamas į Teisės departamento siūlomą išvadą. Ar pranešėjas jau turėjo progos pateikti klausimą, ar norėtumėte dar trumpai referuoti? Prašom į tribūną.

R.PALAITIS. Kaip minėjau, ši pataisa susijusi su pensijų programos dalyvio mirties atveju. Projekte buvo du momentai, pagal ką patvirtinama. Pagal mirties faktą, pagal teismo sprendimą pripažinti mirusiu arba pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Aš, nesigilindamas ir taupydamas jūs bendrą laiką, noriu pasakyti tik tiek, kad siūlau išbraukti dviprasmybes, tai pensijų programos dalyvio mirties faktą ir teismo sprendimą, o palikti tik taip, kad turtas paveldimas pagal paveldėjimo teisės liudijimą, išmokamas jam pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Tokia pataisų esmė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Visų pirma klausčiau, ar būtų prieštaraujančių, kad ši pataisa būtų svarstoma. Kitaip tariant, mums reikia vieno penktadalio pritarimo, kad ji būtų svarstoma. Aš nematau prieštaraujančių. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 29 straipsnio redakcijos su kolegos R.Palaičio pataisa. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime šį straipsnį su Seimo nario R.Palaičio pataisa priimti bendru sutarimu? Kitaip teigiančių nematau. Gerbiamieji kolegos, dėkoju. 29 straipsniui yra pritarta su Seimo nario R.Palaičio pataisa.

Taip pat nesant jokių pasiūlymų ir pataisų, kurios būtų registruotos, klausčiau, ar galėtume nuo 30 iki 35 straipsniams imtinai pritarti bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kitaip teigiančių nei matau, nei girdžiu. Pritarta bendru sutarimu. Taigi artėjam prie balsavimo, priimant visą Pensijų fondo įstatymą.

Gerbiamieji kolegos, prieš tai 4 – už, 4 – prieš kalbės dėl balsavimo motyvų. Norinčių kalbėti nėra. Dėl balsavimo motyvų už – kolega K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti šiam įstatymo projektui, kurio esmė yra ta, kad liberalizuojamas ir palengvinamas kūrimasis fondų, kurie yra privalomi ir ateities ekonomikai, ir kapitalo rinkai, ir sprendžiant pensijų reformos problemas Lietuvoje. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų – kolega A.Plokšto. Prašom.

A.PLOKŠTO. Aš norėjau pasakyti, kad iš esmės šio įstatymo priėmimas nieko nepakeis dabartinėj sistemoj. Aš užsirašiau už, nes nesu prieš. Iš tikrųjų ir toliau lieka, kaip buvo, tik mes negyvėlį apverčiame ant kito šono. Kuo skubiau reikia pradėti galvoti apie valstybės garantuotą fondą, į kurį būtų galima pervesti dalį “Sodros” įmokų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų – J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, teoriškai privatūs pensijų fondai yra normalus reiškinys. Bet tam, kad jie efektyviai veiktų, reikia daug sąlygų. Pirma, kad būtų stabilus ekonominis vystymasis, įveikta korupcija, šešėlinė ekonomika ir t.t. Šių sąlygų Lietuvoje nėra.

Teoriškai pritardamas šiam įstatymui, noriu pasakyti Lietuvos žmonėms: nedėkite ten savo pinigų, nes tai yra naujų Kauno holdingo kompanijų, investicinių akcinių bendrovių prototipai. O kas turite daug pinigų ir neturite proto, tai dėkite, prarasite, bet iš valstybės neprašykite, kad grąžintų.

PIRMININKAS. Daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Gerbiamieji kolegos, prieš balsavimą kviečiu registruotis. Vyksta registracija. Užsiregistravo 115 Seimo narių.

Prašau Seimo narius balsuoti dėl viso Pensijų fondų įstatymo pataisų, registracijos numeris Nr.P-2985. Prašom balsuoti. Už – 88, prieš – 2, susilaikė 17 Seimo narių. Pensijų fondų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr.P-2985 pritarta. Šis įstatymas yra priimtas.

Akcizų įstatymo 5¹ ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 5² straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-214(3*) (svarstymo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, pereiname prie laukto ir tikėto darbotvarkės klausimo 1-2 – Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr.IXP-214. Svarstymo tęsinys. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jūsų dėmesį grąžinti į antradienio vakarinį plenarinį posėdį, kai buvo apsispręsta padaryti pertrauką ir tęsti šio klausimo svarstymą šiame plenariniame posėdyje. Taip pat norėčiau klausti, ar būtų Seimo narių kvestionavimas dėl balsavimo dėl Seimo narės R.Juknevičienės pataisos, kuriai pakartotinai balsuojant buvo nepritarta? Negirdžiu prieštaravimų, kad būtų siūloma grįžti prie šios pataisos.

Dabar mes turėtume stabtelėti prie Seimo narių D.Veličkos ir V.Žalnerausko pataisų. Gerbiamieji kolegos, prašau pataisos autorius labai tiksliai suformuluoti, dėl kokios pataisos ir kokio punkto mes dabar… Taip, tai yra 5¹ straipsnio 1 dalies 6 punktas, susijęs su tarpiniais produktais. Prašau kolegą D.Veličką pateikti pataisą, dėl kurios mes turime apsispręsti. Prašom.

D.VELIČKA. Gerbiamieji kolegos, labas rytas! Pradedame nuo tos diskusinės pataisos, kuri apibrėžia stiprinto vaisių ir uogų vyno gamybą, t.y. tarpinius produktus iki 15% tūrio alkoholio kiekio ir daugiau negu 15%. Vyriausybės siūlomas akcizo dydis buvo 170 ir 270, D.Veličkos ir V.Žalnerausko – 170 iki 15% ir 270 daugiau negu 15%. Aš turiu priminti, kad gerbiamojo A.Butkevičiaus siūlymas 150 ir 250, matyt, geriausiai atitiktų esamą situaciją. Aš savo siūlymą, t.y. 170 ir 270, atsiimu. Siūlyčiau pritarti Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui tarpiniams produktams iš vaisių ir uogų vyno iki 15% tūrio taikyti 150 litų akcizą, o daugiau negu 15% alkoholio – 250. Šis siūlymas šiek tiek sušvelnintų galimų konkurentų iš Latvijos produktų importą į Lietuvą. Ačiū.

PIRMININKAS. Norėčiau pasitikslinti, ar, kolega Velička, tai reiškia, kad jūs ir kolega D.Žalnerauskas atsiimate savo pataisą ir siūlote pritarti pagrindinio komiteto teikiamam siūlymui?

D.VELIČKA. Tikrai taip.

PIRMININKAS. Dėkoju. Supratimas, tikiuosi, sutaps ir su jūsų kolegos, kad tokiam variantui Seimas jau yra pritaręs.

Dabar judame į priekį. Dėl to paties 5¹ straipsnio 1 dalies 6 punkto yra Ekonomikos komiteto siūlymas, kuriam Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė, bet mes turėtume dėl šių pataisų balsuoti. Ar teisingai suprantu, kad kolega P.Vilkas galėtų pateikti šias pataisas?

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komiteto iki 15% tūrio buvo pasiūlyta 150, o už daugiau negu 15% buvo pasiūlyta 200.

PIRMININKAS. Kolegos P.Vilko norėčiau klausti, kad patikslintumėte. Ekonomikos komitetas siūlė 130, o ne 150 dėl koncentracijos, kuri yra ne didesnė nei 15%. Ar jūs galite patvirtinti, kad aš bandau tikslinti teisingai? Iki 15% Ekonomikos komiteto siūlymas – 130, daugiau nei 15% – 200.

P.VILKAS. Atsiprašau, taip, buvo 130.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, manau, pataisa yra aiški. Ar dėl balsavimo motyvų būtų norinčių kalbėti dėl šios pataisos? Taip, kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Siūlyčiau pritarti šiai teikiamai įstatymo pataisai, nes tai subalansuotų Lietuvoje gaminamų iš Lietuvos augintojų išaugintų vaisių vynus ir mes turėtume iš tikrųjų balansą tarp dabartinės ir susidariusios situacijos, tarp vynuogių vynų ir iš lietuviškos produkcijos pagamintų vynų.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra daugiau norinčių kalbėti. Prašau Seimo narius prieš balsavimą atlikti registracijos procedūrą.

Užsiregistravo 108 Seimo nariai. Norėčiau dar kartą suformuluoti, dėl ko mes dabar balsuotume. Yra teikiamos Ekonomikos komiteto… Prašau dėmesio! Gerbiamieji kolegos! Noriu suformuluoti klausimą, dėl ko balsuojama. Ekonomikos komiteto pasiūlymas, kuriam nepritarė pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, susijęs su 5¹ straipsnio 1 dalies 6 punktu. Siūlymo esmė yra faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais. Kai ji ne didesnė kaip 15%, nustatyti 130 Lt už produkto hektolitrą, kai faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė nei 15% – 200 Lt už produkto hektolitrą. Balsavimas už reiškia pritarimą Ekonomikos komiteto teikiamai pataisai. Balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Taip pat reiškia, kad lieka galioti pagrindinio komiteto variantas. Prašau Seimo narius balsuoti dėl šios pataisos.

Balsavimo rezultatai: už – 54, prieš – 44, susilaikė 5. Pataisai pritarta.

Gerbiamieji kolegos, klausčiau, ar yra salėje tų, kurie mano, kad jų pataisos dar nebuvo svarstytos? Jeigu ne, dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, atėjom prie esminio svarstymo stadijos momento, susijusio su įstatymo svarstymu. Mes dabar turėtume pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo su visomis pataisomis, dėl kurių buvo apsispręsta. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti? Kitaip teigiančių nematau. Ne. (Balsai salėje) Yra nesutinkančių. Gerbiamieji kolegos, aš jau perėjau prie kito klausimo. Ar yra kas nors, kas kvestionuoja ir nori, kad mes balsuotume dėl pritarimo įstatymui po svarstymo su visomis pataisomis? Nėra teigiančių kitaip. Įstatymui pritarta bendru sutarimu su visomis pataisomis. Dėl vedimo tvarkos – kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Aš ne prieš tai, kad būtų pritarta, bet mačiau, jog penktadienį bus priėmimas. Dabar mes priėmėm daug pataisų, reikėtų gauti priimtą projektą, kad galėtume pasižiūrėti, ką priėmėm, ar reikia dar ką nors pateikti, ar nereikia. Aš tik prašyčiau, kad penktadienį nebūtų jo priėmimo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš manau, yra visų mūsų bendras suvokimas, kad tikrai taip skubotai nereikėtų priimti, kad nepadarytume klaidų, kurias po to reikėtų taisyti. Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueiga renkasi rytoj ryte ir rytdienos plenarinio posėdžio darbotvarkės pakeitimai, tikiuosi, bus padaryti. Mes pritariame įstatymui po svarstymo su visomis pataisomis. Siūlau pereiti prie kito darbotvarkės klausimo.

Aš labai atsiprašau, bet mes truputį išsiveržę į priekį. Tikiuosi, kiti įstatymai mums leis turėti pakankamai detalų svarstymą.

Įmonių bankroto įstatymo projektas Nr.IXP-330(3*) (svarstymas)

Pereiname prie 1-3a klausimo. Ar būtų prieštaraujančių, kad mes nedarytume pertraukos? (Balsai salėje) Gerai. Įmonių bankroto įstatymo projektas Nr.IXP-330. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto pranešėją, Ekonomikos komiteto pranešėją, Seimo narį P.Vilką. Prašom.

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Atsižvelgiant į bankroto proceso praktiką ir esamą ekonominę situaciją, bankroto procesai turėtų būti pradėti gerokai anksčiau, kol įmonė nevirto atliekų krūva. Nors ir labai gaila, bet tokių įmonių, kurių neįmanoma parduoti, šiandien yra. Priėmus šį Bankroto įstatymą bus numatyta galimybė laiku atimti įmonę iš prasiskolinusio, blogai besitvarkančio savininko ir per bankroto procedūrą perduoti kitam.

Bankrotas – tai ne fizinis įmonės sunaikinimas, o daugeliu atveju juridinis įmonės perdavimas kitam savininkui. Statistika rodo, kad vietoj bankrutavusios įmonės įsikūrę nauji ūkio subjektai šiandien sukuria per 30% darbo vietų. Norėčiau paminėti nebūdingą bankroto atvejį, kai bankrutavusios Klaipėdos “Sirijaus” gamyklos pastate įsikūrė 1200 darbuotojų turinti “Baltijos” automobilių gamykla. “Sirijaus” gamykloje gerais laikais dirbo per 800 darbuotojų. Prisiminkime “Vilmą”, kuri, manau, bankrutavo laiku, kol dar buvo ką atgaivinti. To ir siekiame šiuo taip reikalingu Bankroto įstatymo projektu, kurį teikiu Ekonomikos komiteto vardu.

Palyginti su Vyriausybės pateiktu projektu, vienas iš esminių pakeitimų yra tas, kad vietoj nenurodytos turto vertės mes siūlome balansinę nurodyto turto vertę. Tai sumažins galimybę, nesąžiningų savininkų ar kreditorių galimybę, be pagrindo teikti apeliacinius skundus ir atpigins procesą. Praktika rodo, kad turto rinkos vertės nustatymo metodų yra daug ir neretai tai priklauso nuo užsakovo.

Norėčiau atkreipti oponentų, bandančių sakyti, kad šios įmonės nemokumo sąvokos pakeitimas sukels masinius bankrotus, dėmesį. Manau, kad taip nebus. Dabartiniu metu bankroto byla iškeliama neatsižvelgiant į tai, ar skolos mokėjimo terminas suėjo, ar nesuėjo. Todėl teoriškai gali atsitikti, kad įmonei, pasiekusiai Įmonių bankroto įstatyme numatytą lygį, kai visos skolos viršiją turtą, neatsižvelgiant į tai, kad ji yra gavusi ilgalaikius kreditus, gali būti pradėtas bankroto procesas. Atsižvelgę į tai, pritariame Vyriausybės siūlomai nuostatai, kad kriterijumi kelti bankroto bylą būtų pradelsti įsipareigojimai.

Svarstymo Ekonomikos komitete metu buvo gauta daug pastabų ir pasiūlymų. Bene daugiausiai diskusijų sukėlė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės nustatymas. Aš manau, kad eilės nustatymas yra valstybės politika. Ekonominiu požiūriu kreditoriams turėtų būti atlyginama po lygiai iš likusio įmonės turto. Rinkos ekonomikos sąlygomis vienodai rizikuoja ir darbininkas, ir darbdavys, ir batsiuvys, ir energetikas, ir valstybė, tačiau valstybė jau yra prisiėmusi tam tikrus įsipareigojimus. Tarptautinės darbo organizacijos 173 konvencija “Dėl darbuotojų reikalavimų gynimo jų darbdaviui tapus nemokiu” jau ratifikuota ir prisiimti šios konvencijos II skyriuje – “Darbuotojų reikalavimų gynimas, teikiant privilegiją” numatyti įsipareigojimai. Tai įpareigoja, kad darbuotojų reikalavimai, darbdaviui tapus nemokiu, būtų tenkinami pirmiausia iš jo turto, kaip ir numatyta Vyriausybės pateiktame projekte. Ekonomikos komitetas pritarė su maža išimtimi, kad darbuotojo ir valstiečio reikalavimai už perdirbti atiduotą žemės ūkio produkciją tenkinami pirmiausia. Taip pat pritariu Seimo nario A.Syso pateiktam pasiūlymui, kad prie pirmąja eile tenkinamų reikalavimų neturi būti priskirtas fizinių asmenų pajamų mokestis.

Atsižvelgęs į Civilinio kodekso normas, kurios įsigalios nuo liepos 1 d. kartu su šiuo Bankroto įstatymu bei minėtą konvenciją, į tarptautinę bankroto patirtį, Ekonomikos komitetas pritaria Vyriausybės siūlomoms 35 straipsnio nuostatoms. Atkreipiu dėmesį, kad Hipotekos įstatymas, Civilinis kodeksas, tarptautinė praktika aiškiai nurodo, kad įkeistas turtas yra ne įmonės turtas. Įkaito turėtojui turi būti pirmiausia atlyginama pardavus įkeistą turtą. Lėšų likutis nukreipiamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Tai numatyta ir šio įstatymo 34 straipsnyje. Pastaruoju metu gautos Teisės departamento pastabos, į jas atsižvelgsime. Aš papildomai pateikiau ir užregistravau siūlymą pagal principines pastabas, kitas, mažiau reikšmingas pastabas, įvertinsime šio įstatymo priėmimo metu.

Gerbiamieji Seimo nariai, pagrindines tezes išsakiau. Autorių pastabos buvo aptartos papildomuose komitetuose ir pagrindiniame – Ekonomikos komitete. Išvados jums yra pateiktos. Todėl siūlau iš esmės pritarti Ekonomikos komiteto pateiktam projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju pagrindinio komiteto pranešėjui. Kviečiu kalbėti papildomų komitetų vardu. Ar Biudžeto ir finansų komitetas norėtų pristatyti išvadas? Aš nematau salėje kolegos R.Palaičio. Galbūt galėtume pereiti prie Kaimo reikalų komiteto? Ar kolega J.Kraujelis norėtų pristatyti išvadas? Kviečiu jus į tribūną.

J.KRAUJELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas, išskyrus 35 straipsnį, iš esmės pateiktam projektui pritarė. Dėl 35 straipsnio yra įregistruotos pataisos. Jų esmė yra ta, kad pirmąja eile turi būti tenkinami ne tik fizinių asmenų reikalavimai atlyginti už supirktą produkciją, tačiau ir juridinių asmenų. Iki 1997 m. pradžios tokios diferenciacijos tarp pačių žemdirbių nebuvo. Vėliau tokia buvo priimta ir žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės pateko į diskriminuojamųjų sąrašą. Šiuo atveju aš norėčiau paaiškinti paprastai. Dėl mūsų siūlymų tuo klausimu grįšime dar turbūt svarstant patį siūlymą, jų yra ne vienas. Tas pats žemdirbys turėtų būti vertinamas vienodai, nes ar kiaulė, ar pienas, ar grūdų tona, ar vieno, ar kito turi būti kitaip… O šiuo atveju juridiniai asmenys pagal šį dabar pateiktą variantą atsiduria su visais kitais kreditoriais pačioje paskutinėje eilėje. Galiu dar vieną atvejį pasakyti: Griškabūdžio žemės ūkio bendrovei Vilniaus pienui bankrutuojant yra nesumokėtas 600 tūkst.Lt įsiskolinimas, tai 2,5 metų šios bendrovės darbo užmokesčio fondas. Todėl iš esmės yra pritarta visiems, išskyrus 35 straipsnį. Taip pat yra diskutuotina ir dėl įkaitų turėtojų, kad jie irgi atsidurtų toje pačioje eilėje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu pristatyti išvadą kolegą S.Kružinauską.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Respublikos įmonių bankroto įstatymo projektą, pagrindinį dėmesį skirdamas atsiskaitymui už žemės ūkio produkciją socialinių pasekmių švelninimo linkme ir darbo santykių suderinimui. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad pagrindinis komitetas nepritarė nuomonei, kad nurašytas nekilnojamasis turtas būtų perduotas savivaldybei. Čia norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų apskritis neturi struktūros likviduoti nelikvidų turtą, t.y. pastatus, o savivaldybėse tokios struktūros yra, taip pat savivaldybėse yra tarnybos turto apskaitai.

Taip pat noriu atkreipti jūsų dėmesį į įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalies 11 punkto, 19 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas dėl darbo sutarčių suderinimo su Darbo sutarties įstatymo nuostatomis. Toks nurodymas yra ir Teisės departamento 16 pasiūlyme. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, vienam susilaikius, pritarė šiam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą kviečiu pristatyti komiteto narį E.Šablinską. Prašom, kolega.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo apsvarstytas šis Įmonių bankroto įstatymo projektas ir teikiama nemaža pastabų. Pirma. Projekto 6 straipsnio 2 dalį reikėtų išplėsti, nuo kada skaičiuojama 30 dienų, ar ilgesnis terminas, t.y. reikėtų nurodyti sąryšį su to paties straipsnio pirmąja dalimi. Neaišku, ar kreditorius gali įspėti apie rengimąsi kreiptis į teismą, pavyzdžiui, po mėnesio termino, nustatyto įstatymu, kitų teisės aktų. Taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimas įvykdyti arba, praėjus tokiam terminui, kreditoriaus reikalavimai įvykdyti įsipareigojimus ir panašiai.

6 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos turėtų būti įtvirtintos Civilinio proceso kodekse, o ne šiame įstatyme. Toliau. Nėra aišku, kodėl įmonės administracijos vadovas, savininkas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi šiuo atveju turėtų būti numatyta tik teisė kreiptis su pareiškimu į teismą.

Taip pat 16 straipsnyje reikėtų detalizuoti, kas nutinka su skolų mokėjimo terminais, jei teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą. Tas pats yra 18 straipsnio 1 dalyje. Antrasis sakinys taisytinas, nes teismo antstoliai netenkina reikalavimų, o vykdo teismo sprendimus, nutartis, nuosprendžius ir kitus vykdomuosius dokumentus.

18 straipsnio 3 dalyje reikėtų nustatyti turto saugotojo teises ir pareigas ar bent nurodyti, kur jos yra reglamentuotos. Taip pat reikėtų detaliau apibrėžti projekto 29 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos “įmonei daromos nuolaidos” turinį. Reikėtų atskleisti tą patį turinį. Todėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone, reikia tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pareikštas pastabas, kurioms pritaria mūsų komitetas, ir siūlome grąžinti jį rengėjams. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto narį R.Palaitį pateikti komiteto išvadas.

R.PALAITIS. Biudžeto ir finansų komitetas buvo susirinkęs, apsvarstė šį įstatymą, peržiūrėjo Teisės departamento išvadas, peržiūrėjo iniciatyvos teisę turinčių Seimo narių siūlymus. Noriu pasakyti, kad didžioji dauguma mūsų išvadų sutampa su Ekonomikos komiteto išvadomis, galutinis komiteto rezultatas yra bendru sutarimu pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui su Seimo narių ir Teisės departamento pastabomis. Gal aš tik leisiu sau paminėti vieną vietą, gal ne tiek esminę, kur mūsų nuomonė išsiskyrė su Ekonomikos komiteto nuomone, tai dėl Seimo nario S.Kružinausko siūlymo. Likusį po bankroto procedūros turtą dabar projekte yra siūloma perduoti apskričiai. S.Kružinausko siūlymas buvo perduoti savivaldybėms. Mūsų komitetas pritarė S.Kružinausko pastabai, kad likusį po bankroto turtą reikėtų perduoti savivaldybėms. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Komiteto išvados pateiktos. Pereiname prie diskusijos. Yra užsiregistravę 5 Seimo nariai. Aš norėčiau pradėti nuo frakcijų kalbų.

Liberalų frakcijos vardu kviečiu kalbėti Seimo narį E.Maldeikį. Prašom. Užsiregistravo iš viso penki: kolega A.Sysas, kolega A.Didžiokas, kolega J.Veselka ir kolega R.Karbauskis.

E.MALDEIKIS. Labai diena. Gerbiamieji kolegos, aš manau, mes visi suvokiame šio Bankroto įstatymo svarstymo ir priėmimo svarbą ir įvertiname, kad tai yra kur kas modernesnis ir detalesnis įstatymas už buvusį. Jis įvertina mūsų jau susiklosčiusią bankrutuojančių įmonių ir bankroto restruktūrizavimo procedūrų praktiką. Manau, kad naujasis įstatymo projektas (mes pasisakome už Ekonomikos komiteto redakciją) leis užtikrinti greitesnį naują kapitalo įsiliejimą į žlungančias įmones ir iš dalies ar visai išsaugoti gamybinę veiklą, kad ir keičiant profilį, ir, svarbiausia, iš dalies ar iš viso išsaugoti darbo vietas ateinant naujiems savininkams, naujoms technologijoms ir naujai veiklai.

Kita vertus, naujasis įstatymo projektas gerokai paspartintų ir padarytų aiškesnę ir skaidresnę bankroto procedūrą. Šiuo metu galiojanti bankrutuojančių įmonių ir bankrotų praktika rodo, kad per 50% bankrutuojančių įmonių bankrotas tęsiasi daugiau kaip 2, 3 metus. Vadinasi, yra stabdomas naujų savininkų, naujo kapitalo ir gamybos proceso atnaujinimo procesas.

Be abejo, pagrindinė diskusija vyksta dėl 35 straipsnio, tai yra dėl kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarkos eiliškumo. Aš manau, kad šiame projekte Ekonomikos komitetas po ilgų diskusijų ne tik tarp Seimo narių, bet ir įvairiausių suinteresuotų visuomeninių organizacijų atstovų, specialistų ir ekspertų surado tam tikrą politinį ir socialinį balansą, atspindintį realią ekonominę bankrutuojančių įmonių būklę ir kreditorių teises bei jų galimybes iš viso arba iš dalies atgauti lėšas.

Aš manau, kad palaikydami Ekonomikos komiteto išvadas mes stabilizuojame ir užtikriname šiandien susiklosčiusį socialinį balansą bankrutuojančių įmonių sektoriuje, nesukurdami ypatingų privilegijų atskiriems, ypač juridiniams asmenims. Čia nuskambėjo kai kurių kolegų pasiūlymai, kad įtrauktume į pirmesnę eilę juridinius asmenis, perdirbančius produkciją. Be abejo, šis įstatymo projektas tai yra mūsų senas įsiskolinimas, mūsų seni vekseliai, išduoti mūsų partneriams Europos Sąjungoje, ir mums buvo suteikti avansai dėl šio įstatymo. Aš manau, kad visi kolegos turėtų pritarti šiam įstatymo projektui ir mes galėtume paspartinti ir pradėti naują mūsų įmonių restruktūrizavimo ir mūsų ūkio etapą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Valstiečių partijos ir Naujosios demokratijos partijos frakcijos vardu kalbės kolega R.Didžiokas. Prašom.

G.DIDŽIOKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcija, apsvarsčiusi ir susipažinusi su teikiamu Bankroto įstatymu, norėtų sutelkti dėmesį ties keliais punktais, kurie, mūsų manymu, neatitinka šios dienos reikalavimų. Siūlymas išskirti į kreditorių reikalavimų eilę vien tik fizinius asmenis už patiktą žemės ūkio produkciją būtų neteisingas, nes diskriminuotų kitos nuosavybės formos žemės ūkio produkcijos gamintojus, ūkininkus, kooperatyvus ir bendroves, kurias sudaro tie patys žmonės, gyvenantys iš tos pačios savo veiklos. Todėl manytume, kad turėtų būti suvienodinta reikalavimų teisė.

Taip pat manytume, kad truputį neteisingas reikalavimų teisės sudėliojimas, kai kiti kreditoriai nustumiami į eilės galą, po valstybės ir mokesčių. Kaip rodo praktika, įvykdžius įsipareigojimus mokesčiams, kitiems kreditoriams nelieka nieko, o, kaip žinote, ten taip pat yra žmonės, taip pat bendrovės su savo problemomis, su savo įsipareigojimais, su savo kreditais. Tai sukelia tolesnį jų bankrotą, vyksta grandininė reakcija, kuri sukelia lygiai tokias pačias problemas valstybei. Todėl manome, kad būtų tikslinga suvienodinti galimybę patenkinti kreditorių reikalavimus tiek mokesčiams, tiek visiems kitiems kreditoriams, ir padaryti, kad visi likę kreditorių reikalavimai, taip pat ir valstybės, būtų tenkinami antrąja eile. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje kviečiu kalbėti kolegą A.Sysą.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau priminti, dėl ko kilo būtinybė redaguoti šitą įstatymą. Visų pirma tai yra labai ilgas ir painus procesas. Mes visiškai įstrigome su antruoju Bankroto įstatymu, ir dar viena priežastis buvo ta, kad Europos Komisija, kuri tikrino mūsų pasirengimą, kaip tik atkreipė dėmesį, kad mūsų Bankroto įstatymas ir visa procedūra yra labai neskaidri, labai neaiški ir dėl to nukenčia ne tik valstybė, bet ir piliečiai, dirbantieji.

Aš sveikinu šitą procesą, kad norima jį padaryti greitesnį, aiškesnį, supratingesnį. Deja, aš noriu pabrėžti (kadangi atstovauju dirbantiesiems), kad šis įstatymas, nors kai kas pasakė, kad suteikia naują kokybę, visiškai nesprendžia darbuotojų problemų. Kaip buvo ta pati eilė, taip ir yra. Pažiūrėkime realiai. Vieninteliame Bankroto įstatymo pirmajame variante darbuotojai buvo įrašyti pirmąja eile. Tada teoriškai jie turėjo teisę kažką atgauti ir kažką atgavo. Bet noriu priminti, kad 1995 m. ir anksčiau dėl nesąžiningų darbdavių ir nesąžiningų bankininkų, kurie už tam tikrą dalį paskolos suteikdavo jas į kairę ir į dešinę, niekieno nekontroliuojami, nuvarėme ir bankus, po to greitai pakeitėme įstatymo pataisą, įrašydami įkaitų (…) turėtojai pirmąją eile arba be eilės, ir kas nuo to pasikeitė?

Aš noriu pasakyti, kokia situacija yra vasario 1 d. Iš viso yra 1034 įmonės, jų turtas sudaro 1 mln. 700 litų. Skola yra dvigubai didesnė – 3 mln. 800 litų. Iš jų darbuotojams skola yra tik 3,7%, tai yra mažiausia skola iš visų kreditorių. Įkaitų garantuotojų turėtojams yra 13,7%, plius dar bankai 6,5, tai yra 20%. Sudėjus “Sodrą”, biudžetą, įkaitų turėtojus, darbuotojus, yra tik 50% visos skolos. Todėl aš ir siūliau savo siūlymuose grįžti prie pirminio varianto, pirmojo Bankroto įstatymo varianto kreditorių eilės, tai yra kad darbuotojai tikrai būtų pirmieji, o ne po bankų.

Aš siūlau išbraukti 34 straipsnį. Manęs iki šiol niekas neįtikino, kad šitoks būdas per bankus, suteikiant jiems ir kitiems įkaitų turėtojams teisę, gaivina ūkį. Aš manau, kad bankai, skirtingai nuo darbuotojų, nuo ūkininkų, turi indikacines tarnybas, turi tarnybas, kurios, teikdamos paskolą, žiūri, kam gi jos duoda tas paskolas. Darbuotojas, eidamas į darbą, arba žemdirbys, veždamas produkciją, tikrai neturi tokių galimybių pažiūrėti, kam jis veža ir ką. Juk ekonominės įmonių situacijos niekas viešai neafišuoja. Kadangi tuo procesu seniai domiuosi, aš ir pasiūliau eilę, kuri atitiktų mūsų tam tikrus tarptautinius įsipareigojimus, įvairius raportus, ir siūliau, kad darbuotojų interesas būtų visiškai atskiras. Antroje eilėje galėtų būti žemdirbiai ir galėčiau sutikti, kad tai galėtų būti ir juridiniai asmenys, nors juridinis asmuo yra vėl ta pati įmonė, kurią veikia tas pats bankrotas ta pačia tvarka. Aš noriu atkreipti dėmesį ir labai prašau palaikyti, nors nežinau, ar jūs paremsite tas idėjas, apie kurias kalbėjau, bet yra dar viena problema. Aš naujausiame savo siūlyme pateikiau septintą pataisą, kai pirmąja eile tenkinami darbuotojų interesai. Sakykime, tam tikros struktūros surado skylę, kaip be eilės paimti savo pinigus. Aš turiu omeny Mokesčių inspekciją. Ji dabar išreikalauja be teismo, kai priskaičiuojamas darbo užmokestis, kad kartu būtų sumokamas ir fizinių asmenų mokestis. Todėl ir pateikiau siūlymą, kad išmokant darbuotojams pirmąja eile pinigus, tokia teise Mokesčių inspekcija neturėtų teisės naudotis. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad dabar reikalaujama maždaug 50 tūkst. litų už pusę milijono litų, kurie buvo išmokėti “Inkaro” darbuotojams. Nors pagal veikiantį įstatymą biudžetas, t.y. valstybė, yra tik trečiosios eilės kreditorius. Todėl bent jau šią pataisą siūlau kolegoms palaikyti. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega Sysai. Kviečiu diskusijoje dalyvauti kolegą R.Karbauskį. Prašom.

R.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Norėčiau atkreipti ypatingą dėmesį į Kaimo reikalų komiteto ir į kolegos A.Butkevičiaus siūlymus dėl to, kad įtrauktume juridinius asmenis, kurie pristatė žemės ūkio produkciją į perdirbimo kombinatus, į pirmąją arba į antrąją eilę. Kai mes nagrinėjome tą klausimą Biudžeto ir finansų komitete, buvo pasakytas argumentas, kad pagal Europos Sąjungos reikalavimus negalima įtraukti juridinių asmenų. Dėl to buvo tartasi su A.Butkevičiumi, kad jis teiktų siūlymą įrašyti į antrąją eilę juridinius asmenis kaip tam tikrą kompromisą, kuris jau neprieštarautų Europos Sąjungos direktyvoms ir reikalavimas. Tačiau kadangi Lietuva dar nėra Europos Sąjungos narė, mes galėtume pereinamajame laikotarpyje juos įrašyti ir į pirmąją eilę. Vienas sprendimas būtų kompromisinis, kitas – politinis.

Norėčiau labai aiškiai pasakyti, kodėl to reikia. Mes visi, čia esantys, jau seniai kalbame apie kooperaciją kaime. Viena iš tos kooperacijos galimybių yra pieno ūkio kooperacija, pieno surinkimo kooperacija ir t.t. Jeigu mes priimsime sprendimą ir juridiniai asmenys atsidurs ne pirmojoje ar antrojoje eilėje, jokios kooperacijos Lietuvoje nebus ir negalės būti. Visi tie, kurie kalbėjo apie kooperaciją savo rinkėjams arba šiek tiek domisi žemės ūkiu, supranta, kad viena išeitis, kaip mes galėtume šiek tiek lengviau spręsti kaimo problemas, tai yra per kooperaciją. Jeigu mes šiandien priimame sprendimą neįvertindami juridinių asmenų vietos eilėje, tai tokiu atveju lyg ir uždusinsime kooperaciją jai dar neprasidėjus. Noriu visų labai paprašyti balsuojant atsižvelgti į šias aplinkybes ir palaikyti arba Kaimo reikalų komiteto sprendimą kaip tinkamą siūlymą, arba A.Butkevičiaus siūlymą kaip kompromisinį. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis diskusijoje kalbės Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Laba diena! Gerbiamieji kolegos, čia mums pripiešė tokių gražių vaizdelių, kad priėmus naują Bankroto įstatymą labai pagerės įmonių reikalai. Bet aš labai abejoju, kad kas nors pagerės dėl to bankroto.

Kodėl? Pažiūrėkime į 2 straipsnį, kas yra įmonės nemokumas. Vadinasi, pagal visus įstatymus reikia atsiskaityti per vieną mėnesį, atsiskaityti už pateiktą produkciją ir už kt. Kas yra nemokumas? Čia jau nukelia, t.y. jeigu su tavimi neatsiskaito per tris mėnesius. Vadinasi, pagal įstatymą turi atsiskaityti, o Bankroto įstatymas man leidžia neatsiskaityti tris mėnesius. Po to, kai su manimi neatsiskaito per tris mėnesius, dar turiu per mėnesį perspėti, kad tu, brolau, jeigu dar per mėnesį neatsiskaitysi, tai kelsiu bylą. Praėjo tas mėnuo, tada kreipiuosi į teismą. Teismas turi teisę dar vieną mėnesį žiūrėti, ar verta kelti bankroto bylą. Jau (trys, keturi…) penktas mėnuo. Taip pat teismas, jeigu ten nėra visų popierių, dar gali pratęsi vieną mėnesį bylos nagrinėjimą – jau šeši mėnesiai.

Štai ir išeina, kad vienuose įstatymuose sakoma, kad atsiskaitoma turi būti per vieną mėnesį, kituose sakoma, nebūk kvailas, galima vilkinti iki šešių mėnesių neatsiskaitymą. Gudresnis vilkina iki šešių. Žinau pavyzdį, kai dabar “Vilniaus prekyba” spaudžia žemdirbius ir mėsos, pieno perdirbimo… kad 3 mėnesius. Tai jeigu jūs sutartį sudarysite trims mėnesiams, tai vėl trys, plius vienas, plius vienas, plius vienas – ir vėl metus laiko tampys, o pinigai, kurie sukasi, kiekvieną dieną duoda pinigus.

Todėl manyčiau, kad reikia sutrumpinti šiuos terminus, kad finansinė drausmė kiekvienam būtų aktuali ir jis galvotų: pasiėmiau kreditą, įsipareigojau, tai man iš karto ir sukasi, o ne taip, kad galiu ilgai sukti. Dabar žemdirbys pardavė du bulius, o jam nesumokėjo per tą terminą, tai maža to, kad atėjo tas terminas, jis turi iš savininko sužinoti, ar tie visi pradelsimai yra pusė turto ar nėra. Jam savininkas sako: eik po velnių, kaip tu nori, taip sužinok. Niekas neįpareigoja, kad savininkas man turi duoti ataskaitą, o jau turtą…

Kaip dabar čia dėl to atvejo bus? Kaip žinau, daugelyje Europos Sąjungos šalių to turtinio apribojimo ir nėra, nes ir tas, kuris paskolino nedidelį kiekį, ir tas kuris suka įmonę, jie yra vienodi savininkai ir vienas kito atžvilgiu neturi būti privilegijuoti. O šiuo atveju tas, kuris superka produkciją arba gauna kreditus, jau tampa privilegijuotas, nes jis gali nesilaikyti pusę metų ir daugiau įstatymų, ir nieko. Man atrodo, kad reikėtų prie šio…

Toliau. Įdomus savininko apibrėžimas. Vadinasi, savininkas yra tik tas, kuris turi 10% ir daugiau procentų akcijų. Gerai. Jeigu dabar įmonėje yra 11 akcininkų, turinčių po 9 su kažkiek akcijų, tai kas savininkai? Tada įmonė tampa be savininkų? Vadinasi, turtas liks be šeimininko. Tada kas atsako už tą bankrotą? Savininkų nėra, galima sakyti, administratorius. O savininkai, kurie turi 9,9%, davė nurodymus, kaip administratorius turi veikti. Tai kaip tada išeina, gerbiamieji? Aš suprantu, kad įrašė 10%, nes administratorius bankroto atveju… kad būtų nesumažinta ta kartelė, kad bankrutuojančios įmonės administratorius galėtų būti savininkas, kuris turi iki 10%. Bet tada mes gal neapibrėžkime 10% tame 3 straipsnyje, o apibrėžkime tai, kas gali būti administratorius. O čia savininkas… Aš nežinau, kaip juridiškai ir pagal Konstituciją koks nors įstatymas gali apriboti kitaip ir savininko nuosavybę, negu yra apribota Konstitucijos ar kitų įstatymų.

Toliau. Čia žemdirbiai tik žiūri, kuria eile kreditiniai reikalavimai tenkinami, bet esmė ne ta. Būtent turi būti, kad ir juridiniai, ir fiziniai asmenys, o ne taip, kaip buvo čia, kad superkančios ir parduodančios žemės ūkio produktus. O kas parduoda joms savo produkciją? Visuose straipsniuose turi būti vienodai traktuojama, o ne tik… Kad jūs galėtumėte kelti ir bankroto bylą, ir t.t. visose… (Jau man mirksi). Manau, kad to įstatymo reikia esminius punktus gerai peržiūrėti, nes detalės… O šiaip jis nieko naujo neduos, palyginti su anuo. Net ir tie 24 mėnesiai man apskritai kelia juoką. O kas bus, jeigu per tą laiką neatsiras pirkėjų? Tai viską savivaldybė atiduos? Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū kalbėjusiems diskusijoje. Gerbiamieji kolegos, siūlau dirbti toliau tokia tvarka. Yra gautos 53 pataisos, tai yra tos, kurioms nepritarė pagrindinis komitetas arba jos buvo įregistruotos po to, kai komitetas svarstė klausimą. Jeigu jūs neprieštarautumėte, kad mūsų judėjimas į priekį būtų sistemingesnis, galėtume judėti pastraipsniui į priekį, o ne skirstyti komitete svarstytas pataisas ir gautas vėliau. Bet kokiu atveju toms pataisoms, kurios yra gautos po svarstymo komitete, reikės 10 Seimo narių pritarimo, kad tokia pataisa galėtų būti svarstoma. Aš kiekvienu atveju šį klausimą akcentuosiu ir klausiu jūsų pritarimo bei nuomonės išsakymo. Ar būtų prieštaraujama, kad mes taip galėtume svarstyti pateiktas ir užregistruotas pataisas?

Gerai. Tai bandom judėti į priekį. Pradėkime nuo 1 straipsnio. Yra įregistruota Seimo nario P.Vilko pataisa. Aš visų pirma klausčiau, ar būtų 10 Seimo narių, pritariančių, kad ši pataisa būtų svarstoma? Ar pakeldami ranką galėtume? Iš pradžių klausčiau, ar kolega P.Vilkas neatsisako šios pataisos?

P.VILKAS. Neatsisakau.

PIRMININKAS. Prašom pateikti pataisą ir mes apsispręstume, ar jinai… Ne, vis dėlto pradžioje turi būti apsisprendžiama, ar mes ją svarstome, ir tuomet ji yra pateikiama. Prašau. Gerbiamieji kolegos, visos pataisos turi būti pas jus. Turite jas? Gerbiamieji kolegos, turime taupyti laiką. Kiekvieną pataisą pateikus, o paskui nusprendus, kad mes jos nesvarstom, būtų pakankamai nelogiška. Taigi pakeldami ranką, ar 10 Seimo narių neprieštarautų, kad tokia pataisa būtų svarstoma. Ačiū, pakankamai. Dėkoju. Prašau pataisos autorių pateikti pataisą. Bandykim iš vietos, tai irgi laiko taupymo būdas.

P.VILKAS. Ačiū. Šią pastabą aš teikiu įvertindamas Teisės departamento pastabas. Jinai anksčiau, dar pirmame variante, buvo, paskui Kaimo reikalų komiteto pasiūlymu mes ją išbraukėm, bet paskui Teisės departamentas pasiūlė ir mes sutikom, kad jinai turėtų būti. Ji dabar atrodo taip. Siūlau papildyti 1 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: “Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į apmokėjimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, privalomuosius mokėjimus ir jų administravimą įmonėse vykdant bankroto procesą, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms”.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl šios pataisos dėl balsavimo motyvų kolegė S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes šios pataisos nepriimtume, iškiltų klausimas apskritai dėl Bankroto įstatymo veikimo. Nes Bankroto įstatymas yra kaip specifinis įstatymas ir kai kurios bendros normos nesutinka su šiuo įstatymu. Todėl mes ir siūlome priimti šią pataisą.

PIRMININKAS. Ar būtų prieštaraujančių, kad šiai pataisai pritartume bendru sutarimu? Kitaip teigiančių nematau. Šiai pataisai pritarta bendru sutarimu.

Pereiname prie 2 straipsnio. Yra įregistruotos trys pataisos. 2 straipsnio 7 daliai yra įregistruota Seimo nario P.Gražulio pataisa. Prieš jos pateikimą klausčiau, ar būtų 10 Seimo narių, pritariančių, jog ši pataisa būtų svarstoma? Kolegos, aš matau, kad mums reikėtų balsuoti dėl to, kad ši pataisa būtų svarstoma. Kolegos, prašau prieš balsavimą užsiregistruoti. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai. Aš prašau pasakyti savo nuomonę dėl to, kad ši Seimo nario P.Gražulio pataisa būtų svarstoma plenariniame posėdyje. Balsavimas už reiškia, kad pritariame svarstymui, prieš – reiškia, kad ši pataisa nesvarstoma. Prašau balsuoti.

Dėkoju. Pritarta, kad ši pataisa būtų svarstoma. Aš prašau pataisos autorių pateikti pataisą. 26 Seimo nariai pritarė, kad ši pataisa būtų svarstoma. Minimalus reikalavimas – 10 Seimo narių.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo 35 straipsnis kalba, kad įmonei bankrutavus pirma eile atsiskaitoma su įmonės darbuotojais ir žemės ūkio produkcijos tiekėjais – žemdirbiais. Tačiau 1 straipsnio 7 dalyje yra dar pirmesni – bankai, kurie taip pat yra, mano manymu, eiliniai kreditoriai ir turėtų būti statomi į eilinių kreditorių eilę. Jeigu būtų atsižvelgta į šią mano pataisą, manau, kad šiandien nebūtų problemų nei “Inkaro” gamykloje, nei “Oruvoje”, nesirengtų šiandien streikuoti nei Marijampolės pieno statytojai, nei Biržų pieno statytojai. Būtų išspręstos visos problemos. Deja, man visiškai neaišku, kodėl šių žemdirbių, tarkim, Marijampolės 15 tūkst. pieno tiekėjų, pinigai kažkodėl mažiau vertesni nei bankuose esančių žmonių pinigai? Galbūt jie kvepia mėšlu ar prakaitu. Vis dėlto prašyčiau atsižvelgti į šią pataisą ir už ją balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Po vieną dėl balsavimo motyvų už ir prieš. Dėl balsavimo motyvų kolega M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Kolegos, čia vyksta ginčas tarp kompanijos, kurią sudaro bankininkai, ir tos kompanijos, kuri užsiima konkrečiai gamyba, kitaip tariant, augintojų. Bankininkų dispozicijoje yra specialistai, gana gerai žinantys visus finansinius dalykus, jų rankose yra informacija, jų rankose yra pinigai, kuriuos gali duoti ar neduoti pagal užstatą ir visa kita. Ir staiga dispozicija, pasirodo, yra silpniausia, nes jie lyg ir daugiausia nukenčia, kai įvyksta bankrotas. Šios kompanijos žmonėms, žinoma, aš negaliu pritarti, kad jie būtų silpniausi. Aš manau, kad silpniausias yra tas, kuris augina produkciją, – žemdirbys. Todėl bankininkai dėl savo nesugebėjimo vykdyti finansinį verslą negali būti pirmieji. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų Seimo narė S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mes dabar kalbėjom ne apie 34 straipsnį, šiuo metu pataisa yra 2 straipsnio 7 dalies, kur yra sąvokos. Tokia sąvoka šiame įstatyme yra reikalinga. Kai kalbėsim apie 2 dalį P.Gražulio, visi šitie argumentai, kurie buvo išdėstyti, tiks. Šiuo metu kalbam apie sąvoką. Sąvoka įstatyme yra vartojama ir ją reikia apibrėžti.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegei už Seimo narių suorientavimą. Gerbiamieji kolegos, prašau prieš balsavimą registruotis. Vyksta registracija. Primenu, mobilieji telefonai turėtų būti išjungti.

Užsiregistravo 100 Seimo narių. Prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo nario P.Gražulio teikiamos pataisos, susijusios su 2 straipsnio 7 dalimi, tai yra straipsnis, kuris nustato, apibrėžia sąvokas. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, prieš – reiškia nepritarimą teikiamai pataisai. Prašau Seimo narius balsuoti.

Už – 15, prieš – 68, susilaikė 9. Pataisai nepritarta. Pereiname prie kitos pataisos. 2 straipsnio 7 dalies tikslinimas. Autorius Seimo narys A.Rimas. Pataisa gauta po svarstymo komitete. Todėl klausčiau, ar būtų 10 Seimo narių, kurie paremtų, kad ši pataisa būtų svarstoma plenariniame posėdyje?

Matau pakankamą skaičių. Dėkoju. Aš prašau pataisos autorių pateikti pataisą, taip pat visiems autoriams noriu priminti, kad pataisai pateikti yra skiriama iki 2 minučių. Prašom.

A.RIMAS. Siūlymo tikslas sukonkretinti ir suvienodinti tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo turto įkeitimo sąvokas su kitais galiojančiais bei ateityje įsigaliosiančiais Lietuvos Respublikos įstatymais. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įkeitimus reguliuoja atskiri Lietuvos Respublikos įstatymai. Nekilnojamojo turto įkeitimą reguliuoja Hipotekos įstatymas, o kilnojamojo turto įkeitimą reguliuoja Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymas. Be to, naujos redakcijos Respublikos Civilinio kodeksas, kuris įsigalios liepos mėnesį, atskiria įkeitimo ir hipotekos sąvokas. Civilinio kodekso straipsniai taip pat numato hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo sąvokas. Todėl būtų logiška, konkretu ir visiškai tikslinga Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą papildyti numatant, kad kreditorių reikalavimų tenkinimas būtų užtikrintas ne tik įkeitimu, bet ir (arba) hipoteka.

Konkretus siūlymas. 2 straipsnio 7 punkte po žodžio “įkeitimu” įrašyti žodžius “ir (arba) hipoteka”, po žodžių “įkaito turėtojai” įrašyti žodžius “hipotekos kreditoriaus” ir jį išdėstyti taip: “Įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ar įkeitimo lakštą kreditoriaus, įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus įgyta teisė, jeigu įmonė laiku neįvykdė įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintos prievolės. Šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus. O jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta, perduoti šį turtą jo nuosavybėn”.

PIRMININKAS. Aš dėkoju autoriui, tik prašau skaityti tik tas vietas, kurios yra susijusios su pasikeitimais. Dėkoju. Taigi dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš. Už – kolega P.Vilkas.

P.VILKAS. Ačiū. Aš sutikčiau su šia pataisa, nes čia yra paaiškinama ir patikslinama, taigi prašyčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti šiai pataisai bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Yra bendru sutarimu sutarta, kad Seimo nario A.Rimo 2 straipsnio 7 dalies patikslinimas yra priimtas.

Taigi pereiname prie ketvirtos pataisos, 2 straipsnio 8, 9 dalys. Jos autorius yra Seimo narys J.Veselka. Ji gauta po svarstymo komitete, todėl aš klausčiau, ar būtų 10 Seimo narių, pritariančių, kad ši pataisa būtų svarstoma? Rankos pakėlimu išreikškite savo pritarimą arba nepritarimą. Gerai, manau, kad yra pakankamai balsų, kad būtų svarstoma. Prašom kolegą J.Veselką pateikti savo pataisą iki 2 minučių.

J.VESELKA. Aš siūlau, ką ir kalbėdamas sakiau, vietoje trijų mėnesių įrašyti vieną mėnesį, kai nesumoka per vieną mėnesį, galima kelti bankroto bylą. Antra, atsisakyti to pusės turto, o palikti formuluotę be to turto, nes kreditorius negali sužinoti, jis kažkodėl turi dar aiškintis – pusė turto ar ne pusė turto. Taigi įstatymas iš esmės numato per mėnesį atsiskaityti, neatsiskaitai – galima kelti bankroto bylą, o kiek to turto turi…

PIRMININKAS. Atsiprašau, ar jūs kalbate dėl 2 straipsnio 8 dalies?

J.VESELKA. Taip, dėl 2 straipsnio 8 dalies. Aš tik siūlau pritarti tiems dalykams.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų Seimo narė S.Burbienė – už.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš ir komitete siūliau panašų variantą, kaip kolega J.Veselka šiuo metu siūlo. Vienas iš motyvų buvo tas, kad daugelyje šalių nėra lyginama skola su turtu, su visu turtu ar su puse turto, ar dar su kokia nors jo dalimi.

Antras dalykas, lyginant su turtu, kadangi mes čia įdedame balansinę vertę, turbūt puikiai suprantate, kad situacija Lietuvoje yra labai įdomi. Kai kur balansinė vertė yra bent kelis kartus didesnė už realiąją vertę, o kitur atvirkščiai – balansinė vertė gali būti labai maža, o reali rinkos vertė kur kas didesnė. Tačiau kitokią vertę įdėti, t.y. rinkos ar ekspertų nustatytą ar dar kokią nors yra neįmanoma, nes tada kiltų labai daug teisinių ginčų ir be reikalo būtų užtęsta. Todėl ir buvo siūlymas nesieti su turtu, o siūlyti tą variantą, kad įmonės nemokumas neturi laikino pobūdžio. Tokia formuluotė yra ne vienoje šalyje, tarp jų ir aplink mus esančiose Europos šalyse. Todėl aš pritariu kolegos J.Veselkos siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – Seimo narys P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Ši sąvoka buvo tikrai aptarta, buvo daug diskutuojama, ir aš dabar pateiksiu savo nuomonę. Kas susiję su gerbiamojo J.Veselkos siūlymu – po vieno mėnesio, man atrodo, kad vienas mėnuo tikrai yra per trumpas laikotarpis, nes vienas mėnuo, kaip buvo pateikta gerbiamojo J.Veselkos, kad tai yra įstatymo numatytas apmokėjimo terminas, man tai nėra žinoma, kad būtinai per vieną mėnesį turi visi apmokėti, praktiškai taip lyg ir nebūna. Man atrodytų, kad gali būti vienas mėnuo susijęs su kokiais nors trukdymais – ar kokie nors tiekėjai, ar negauta žaliavų. Vienas mėnuo yra per mažai, todėl mes siūlome tris mėnesius.

Kas susiję su gerbiamosios S.Burbienės siūlymu, kad nemokumas nebūtų laikino pobūdžio. Man atrodo, nustatyti tokią sąvoką, kada jis yra laikinas, kada nelaikinas, yra labai sunku. Ir vėl tas bankroto procesas užsitęstų. Todėl mes siūlėme, kad būtų koks nors atskaitos taškas – pusė turto, puse turto neviršija balanse apskaityto turto vertės. Man atrodytų, kad tai pagreitintų procesą ir suteiktų galimybę turėti atskaitos tašką. Jeigu mes paliksime rinkos vertę, tai vėl bus neaiškumų. Tikrai teismams bus labai sunku tai nustatyti ir tas procesas ilgai užsitęstų. Todėl aš norėčiau, kad jūs balsuotumėte prieš šią pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš norėčiau išskirti kolegos J.Veselkos pataisą, įregistruotą dviem dalimis. Viena yra susijusi su 2 straipsnio 8 dalimi. Dabar mes turėtume balsuoti dėl šios dalies. Gerbiamieji kolegos, nesant bendro sutarimo, prieš balsavimą aš prašau registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Aš prašau pasakyti savo nuomonę dėl Seimo nario J.Veselkos teikiamos 2 straipsnio 8 dalies pataisos. Prašom Seimo narius balsuoti. Vyksta balsavimas.

Pataisai nepritarta. Balsavimo rezultatai: 34 – už, 45 – prieš, 7 susilaikė. Ar galėtume iš karto balsuoti dėl kolegos J.Veselkos 2 straipsnio 9 dalies? Siūlymo esmė: vietoje 10% yra siūloma 5. Ar norėtumėte dar komentuoti, autoriau? Prašom trumpai.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, galėčiau pakomentuoti. Čia yra apibrėžtas savininkas. Kas yra savininkas? Viskas gerai, bet ten apibrėžta, kad tik tas savininkas, kuris turi daugiau kaip 10% akcijų. Aš nežinau, kaip galima kitus, kurie turi kad ir vieną akciją, padaryti ne savininkais. Todėl kai aš siūliau 5, galiu pasakyti, kad irgi neteisingai, aš tik norėjau padidinti smulkiųjų akcininkų vertę. Bet apskritai tai šį straipsnį siūlyčiau išbraukti, nes savininkas yra visur kitur apibrėžtas, jūs tik gadinate apskritai kituose įstatymuose apibrėžtas savininkų teises, o ten, kur reikės, kad būtų administratorius, kas gali būti, ten galime palikti ir 10%. Bet čia prieštarauja visiems kitiems savininko apibrėžimams, todėl siūlyčiau apskritai visą šitą savininko apibrėžimą (9 dalį) išbraukti.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš prašau neklaidinti Seimo narių. Jūsų registruota pataisa yra ne dėl išbraukimo, o dėl sumažinimo nuo 10 iki 5%. Taigi, kolegos, prašau nepasiduoti klaidinimams. Kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Kadangi, jūs matote, pats pasiūlymų teikėjas mano, kad čia labai neaišku, tai aš siūlyčiau vis dėlto 10%, kurie yra mūsų variante apibrėžti, kad savininkai arba akcininkai, turėdami 10%, turi teisę teikti savo pasiūlymus valdybos nariams, o valdybos priimti sprendimus. Todėl aš siūlyčiau palikti 10%, kaip įprasta, tą dalį, tą sąvoką, ir balsuoti prieš gerbiamojo J.Veselkos pasiūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, pereiname prie balsavimo. Kviečiu Seimo narius išsakyti savo nuomonę dėl 2 straipsnio 9 dalies – Seimo nario J.Veselkos teikiamo pasiūlymo redaguoti šį straipsnį kitaip, t.y. formuluoti jį kitaip. Prašau Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 36, prieš – 40, susilaikė 7. Pataisai nepritarta.

Pereiname prie kitos pataisos. Tai yra jau 3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio yra gautos 4 pataisos. Pradedame nuo Seimo nario A.Rimo pataisos. Pagrindinis komitetas nepritaria teikiamai pataisai, todėl aš parašau kolegas, tiksliau, pirmiausia klausiu kolegos, ar jūs neatsisakote šios pataisos? Jūs nelinkęs atisakyti? Gerai, aš prašau jus trumpai supažindinti su šia pataisa.

A.RIMAS. Pataisos esmė tokia: papildyti 3 straipsnio 5 punktą – “žemės ūkio produkcijos gamintojai”, o buvusius 5 ir 6 punktus laikyti atitinkamai 6 ir 7 punktais. Tikslas – nesupriešinkime žemės ūkio produkcijos gamintojų ir perdirbėjų. Jeigu yra žemės ūkio produkcijos perdirbėjai, tai yra ir žemės ūkio produkcijai gamintojai. Sustatykime į vieną gretą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narė S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau paremti šitą pataisą dėl to, kad žemės ūkio gamintojai, kaip vieni iš kreditorių, yra minimi ir kituose straipsniuose, minimi kaip išskirtiniai kreditoriai, todėl ir čia, kur praktiškai aprašoma, kokie gali būti kreditoriai, juos taip pat reikėtų išskirti. Juo labiau atkreipiu dėmesį, tiesa, pataisa nepateikta, gal dar galima pateikti iki priėmimo, yra fiksuojamos įmonės, superkančios ir perdirbančios žemės ūkio produkciją, kurios šiuo metu nėra atskirai minimos kituose straipsniuose. Čia turėtų būti žemės ūkio produkcijos gamintojai, ir tai būtų visiškai logiškas pataisymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balavimo motyvų kolega P.Vilkas – prieš. Prašom.

P.VILKAS. Vadinasi, 3 straipsnyje apibūdinami įmonės kreditoriai, taigi sąraše yra ne vien tik tas pasiūlymas. Jūs ir toliau pamatysite, yra pasiūlymų. Aš siūlau vis dėlto parašyti “kiti kreditoriai”. Į tą sąvoką įeina tai, apie ką mes kalbame, taigi papildomai išvardinti tame straipsnyje daugybę tų kreditorių mes tikrai… Mes šiandien sakom, kad yra dar ir kitų kreditorių. Kodėl mes kitų nevardinam? Taigi siūlau nepritarti, kadangi čia yra tik kreditorių apibūdinimas. 6 straipsnyje yra “kiti kreditoriai” – į tą sąvoką ir įeina tie pasiūlymai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Prašau Seimo narius prieš balsavimą registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai. Aš prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo nario A.Rimo teikiamos 3 straipsnio pataisos – siūlymo papildyti nauju 5 punktu. Prašom balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 40, prieš – 45, susilaikė 3. Pataisai nepritarta.

Kita 3 straipsnio pataisa. Dėkoju. Mes žinome, kad vienas vėl supainiojo mygtukus. Manau, tai rezultatų nekeičia. (Balsai salėje) Aš pakankamai gerai skaičiuoju ir matau, kad vienas nekeičia situacijos. Aš klausčiau, ar galime judėti į priekį? Dėkoju.

3 straipsnio 5 punktas. Seimo nario A.Klišonio registruota pataisa. Kolega, ar liekate prie savo siūlymo? Taip. Aš klausčiau, ar 10 Seimo narių pritartų, kad ši pataisa būtų svarstoma? Prašom pakelti rankas. Ar būtų pritarimas? Manau, pakankamas. Per mažai? Ar judam į priekį? Gerai, kolegos. Jeigu nenorime balsuoti, kas užtruktų ilgiau, ar būtų daugiau nei 10 pritariančių, kad Seimo nario A.Klišonio pataisa būtų svarstoma? Prašau pakelti. Pakanka. Dėkoju. Ten dar gale dešimta.

Prašau autorių supažindinti su pataisa.

A.KLIŠONIS. Dėkui posėdžio pirmininkui, kad jis suteikė galimybę tai pasakyti. Pataisa nebuvo svarstyta komitete, nes komitetas svarstė tas pataisas, kurios buvo registruotos vasario 19 d. Ji buvo registruota vasario 20 d. Pataisa taip pat susijusi su įmonės kreditorių sąrašu. 5 pataisa, kuri įtraukiama į tai, yra susijusi su tuo, kad pavojingų cheminių, bakteriologinių ir radioaktyviųjų atliekų (toliau – pavojingų atliekų) nesutvarkymo atveju kreditorius yra valstybės įgaliota institucija. Aš manau, kad tokių pasėtų bombų yra pakankamai daug, jų yra ir žemės ūkio įstaigose – buvusiuose kolūkiuose, tarybiniuose ūkiuose, taip pat yra įmonėse. Tai tikrai ganėtinai stipri, gili ir didelė problema, su kuria susijusios visos įstaigos, užsiimančios pramone, kurios naudoja savo gamybai atitinkamus reagentus, klasifikatorius ir visus kitus dalykus. Aš manau, kad šią instituciją tikrai reikėtų palikti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų -kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Ačiū. Aš tą patį pakartosiu, ką kiti kartojo: čia yra kiti kreditoriai ir niekas nesako, kad į tai bus atsižvelgta. Jeigu mes tęsim tą sąrašą, tai buvo galima ir žemės ūkio gamintojus, ir t.t. Iš principo mūsų Bankroto įstatyme tai yra įvertinta. Tai, ką mes norėsim įraukti, tas kreditorius yra įvertinas, todėl aš siūlyčiau balsuoti prieš, nes prieš tai buvo lygiai tas pat.

PIRMININKAS. Ačiū. Bendro sutarimo turbūt nebus. Aš prašau Seimo narius išsakyti savo nuomonę balsuojant dėl Seimo nario A.Klišonio teikiamos pataisos, kuria siūloma 3 straipsnį papildyti nauju 5 punktu. Prašau Seimo narius balsuoti. Bet kokiu atveju bus palaikytas liberalas.

Pataisai nepritarta. Gerbiamieji kolegos, kita pataisa – 3 straipsnio 5 punktas, pataisos autorius – Seimo narys J.Veselka. Ar būtų 10 Seimo narių… Ne, visų pirma klausčiau kolegą, ar liekate prie savo teikiamos pataisos? Ar būtų 10 Seimo narių, pritariančių, kad būtų svarstoma? Pakankamai. Dėkoju. Prašau kolegą supažindinti su savo pataisa.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, pažiūrėkime, kaip labai gudriai 3 straipsnio 5 dalyje parašyta “kreditoriai”. Vadinasi, įmonės, superkančios ir perdirbančios žemės ūkio produkciją, ne gaminančios, o superkančios ir perdirbančios. Vadinasi, žemdirbys pridavė savo produkciją ir jis čia nepatenka, o patenka tie, kurie iš jo jaučio padarė mėsą ir kurie su juo neatsiskaitė. Čia matau, labai gudriai Vilniaus prekyba savo dalį prakišo, o dėl įmonių, kurios parduoda žemės ūkio produkciją (čia buvo iš socialdemokratų), nepriėmėm. Man atrodo, vietoj to penkto reikia įrašyti ne superkančios ir perdirbančios, o pardavusios arba pateikusios žemės ūkio produkciją, kad būtų atsiskaitoma, ir tie kreditoriai būtų žemdirbiai, kurie pardavė superkančioms ir perdirbančioms produkciją įmonėms.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – vienas – už, vienas – prieš. Kolega V.Andriukatis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, dabar nebejuokaujant. Tikrai manau, kad J.Veselkos pataisa yra labai reikalinga. Galimi du variantai: galima papildyti, nes įmonių struktūrose įvairiai gali atsitikti, bet būtina labai aiškiai pasakyti. Labiausiai nukenčia tie, kurie pristato gyvulius ar žemės ūkio produkciją supirkėjams ir panašiai, ir toliau jau jie nežino, kas darosi. Štai jums visiškai neseni pavyzdžiai iš Vilniaus apskrities, kai išsiregistravusios kelios įmonės, kurios supirkinėjo arba žadėjo gyventojams, kad su jais atsiskaitys už pateiktą produkciją, pačios susitvarkė, po to jos sugebėjo dingti, o liko blogoje padėtyje liko tie vargšai žmonės, kurie patikliai pristatė produkciją. J.Veselkos pataisa yra labai logiška ir ja būtina arba papildyti, arba balsuoti taip, kaip siūlo J.Veselka.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimo motyvai. Kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Galbūt mane ir įtikino. Dar kartą sakau, esmės šis straipsnis nekeičia, tai yra kiti kreditoriai. Bet galima tą užrašyti. Aš neprieštarausiu, nors aš užrašiau kitaip. Dabar aš atsiimu, galima balsuoti ir už.

PIRMININKAS. Ar būtų prieštaravimų, kolegos, kad šis straipsnis būtų papildytas, perredaguotas pagal kolegos J.Veselkos siūlomą variantą? (Balsai salėje) Dėkoju už pademonstruotą supratimą. Šiai straipsnio pataisai pritarta.

3 straipsnio tolesnis svarstymas. Seimo nario S. Kružinausko pateikta pataisa, susijusi su 3 straipsnio 6 punkto siūloma kitokia redakcija, kuriai komitetas nepritarė. Prašau kolegą pateikti savo pataisą.

S.KRUŽINAUSKAS. Aš atsiimu savo siūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Būtų siūlymas pabaigti 4 straipsnį, nes yra dvi pataisos, tada galėtume skelbti pertrauką. Ar tinka toks būdas? Yra dvi pataisos, susijusios su 4 straipsnio pakeitimais. 4 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pakeitimo esmė yra ta pati. Nematau pataisos autoriaus. Jo nėra salėje. Kolega A.Matulevičius. Komitetas nepritarė jo teikiamai pataisai. Net ir nesant pataisai turėtume apsispręsti dėl šios pataisos. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega S.Kružinauskas. Prašom. (Balsas salėje) Ačiū. Ar būtų prieštaravimų, kad tokiai pataisai būtų pritarta bendru sutarimu? Yra prieštaravimas.

Gerbiamieji kolegos, ar norėtumėte kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom.

NEPRISISTATĘS SEIMO NARYS. Aš siūlyčiau šiai pataisai nepritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom pasakyti savo nuomonę dėl Seimo nario A.Matulevičiaus teikiamos pataisos, susijusios su 4 straipsnio 2-3 punktų pakeitimais. Prašom Seimo narius balsuoti. Pataisai nepritarta. Kita pataisa, susijusi su 4 straipsniu, siūlymu išbraukti penktąją dalį. Autorius atsisako. Gerai. Sutaupė laiko.

Galime 5 straipsnį. Viena pataisa yra susijusi su 5 straipsnio 3 dalies pakeitimu. Komitetas nepritarė autoriui Seimo nariui S.Kružinauskui. Ar jūs liekate prie savo teikiamos pataisos? Jūs liekate. Prašau jus trumpai pateikti šią pataisą.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Šis siūlymas būtų susijęs su tuo, kad planuojama, jog bankroto bylų padaugės tris kartus. Šiuo metu net Prezidento V.Adamkaus yra teikiami Baudžiamojo proceso kodekso siūlymai ir pakeitimai, kad būtų supaprastintas, palengvintas ir pagreitintas teismų darbas. Manau, ši pataisa būtų naudinga dėl to, kad bankroto bylas galėtų kelti ne tik apygardos, bet ir apylinkės teismai. Motyvas būtų toks, kad administratoriai dažnai yra skiriami vietose ir jiems nereikėtų toli važinėti, taip pat būtų patogiau kreditoriams. Tai toks būtų siūlymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – J.Olekas. Prašom, kolega.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau palaikyti kolegos S.Kružinausko siūlymą, nes tai suteiktų papildomas galimybes kreditoriams ir tos problemos sprendimui. Tai būtų pigiau ir greičiau sprendžiant bankroto bylą.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų – kolege S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes pritartume pataisai, nebūtų nei greičiau, nei geriau sprendžiamos bylos. Tada apylinkių teismas turėtų surinkti visus civilinius ieškinius, kurie yra pateikti įvairiausiuose apylinkių teismuose, o administratoriui visiškai nesutaupytume laiko. Tai – vienas dalykas.

Antras dalykas. Bankroto bylos yra gana sudėtingos. Man atrodo, kad mes visi turėtume būti suinteresuoti, kad teisėjai specializuotųsi tokiose bylose. Apylinkių teismuose tas bus neįmanoma. Aišku, Civilinio proceso kodeksą galima keisti. Čia nebūtų pagrindinis motyvas. Bet dėl šių dviejų motyvų siūlyčiau pataisai nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo nario S.Kružinausko teikiamos naujos 5 straipsnio 3 dalies redakcijos. Prašom balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už –23, prieš – 48, susilaikė 13, pataisai nepritarta. Norėčiau konstatuoti, kad baigėme svarstyti pataisas, susijusias su pirmaisiais penkiais straipsniais.

Prieš paskelbdamas pertrauką, norėčiau prašyti Europos Reikalų komiteto pirmininko pavaduotojus pasilikti čia, salėje, kelioms minutėms pasitarti.

Dabar skelbiu pertrauką iki 12 valandos.

Pertrauka

PIRMININKAS. Tęsiame rytinį posėdį po pertraukos. Pereiname prie 6 straipsnio svarstymo. Yra gautos 3 Seimo narių pataisos. Pirmoji pataisa yra susijusi su 6 straipsnio 1 dalimi. Ar kolega J.Veselka atsisako šios pataisos? Ar liekate prie savo siūlymo? 6 straipsnio 1 dalis. (Balsas salėje)

J.VESELKA. … atmetė, tai dabar aš atsiimu, nes beprasmiška balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Vėlu. Žodis pasakytas. 6 straipsnio 2 dalis. Seimo narys A.Matulevičius teikia šį siūlymą ir komitetas jam nepritaria. Jo paties nėra salėje, bet komitetas šį klausimą svarstė ir jam nepritarė. Dėl vedimo tvarkos prašau kolegą V.Andriukaitį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš puikiai suprantu, kad apskritai salėje yra gana kurioziška situacija nepaisant politinės orientacijos. Tikrai svarstome alternatyvas ir, ko gero, Seimo nariai dėl savo nedrausmingumo dar nėra atėję.

PIRMININKAS. Tai nieko gero. Tikrai daug jų neatėjo.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad mes tikrai galime patekti į keblią padėtį netgi valstybinės svarbos požiūriu, nes gali, tarkim, labai nedidelis balsų skaičius nulemti labai svarbią problemą. Aš manau, kad vis dėlto būtų etiška dar paskelbti 4-5 minučių pertrauką ir paraginti (Sekretoriatas turi tokį skambutį, kuris skamba visuose rūmuose), kad visi Seimo nariai ateitų į posėdžių salę.

Seimo nutarimo "Seimo nutarimo "Dėl Seimo Peticijų komisijos sudarymo" papildymo" projektas Nr.IXP-406 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Darau tai jums bekalbant, turiu galvoje, mygtuką mygiu, bet, matyt, galima būtų siūlyti kitą variantą. Yra keletas rezervinių klausimų, susijusių su smulkiais komisijų pakeitimais, ir čia nebus prieštaravimo, jeigu net ir tokios sudėties svarstytume klausimą. Ar būtų bendras sutarimas dėl to, kad mes pereiname prie r-2, 3 ir 4 klausimų? Dėkoju. Kviečiu klausimą r-2, registracijos Nr.IXP-406, pateikti Seimo Pirmininko pavaduotoją R.Karbauskį. Prašau.

R.KARBAUSKIS. Yra teikiamas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Seimo nutarimo “Dėl Seimo Peticijų komisijos sudarymo” papildymo” projektas. Jis sudarytas iš dviejų straipsnių. D.Barakauskui tapus ministru, jį siūloma pakeisti A.Lydeka. Toks yra pasiūlymas. 2 straipsnyje išvardyta visa komisija. Siūlau šiam nutarimui pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausti niekas nepageidauja. Manau, klausimas yra pakankamai aiškus ir jo esmė yra iškalbinga. Ar galėtume pritarti klausimui, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, bendru sutarimu po pateikimo? Gerai. Ar būtų prieštaraujančių, kad mes šį klausimą vienu ypu išspręstume dabar? Svarstymo stadijoje norinčių kalbėti diskusijoje taip pat nėra, dalyvauti diskusijoje dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Galime sutarti bendru sutarimu po svarstymo. Priėmimo stadija. Esmė – pakeisti vieną Seimo narį kitu. Aš nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašau Seimo narius prieš balsavimą registruotis.

Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl viso nutarimo Nr.IXP-406.

Balsavimo rezultatai: už – 45, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo Informacinės visuomenės plėtros komisijos pirmininko pavaduotojo patvirtinimo" projektas Nr.IXP-407 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kitas rezervinis klausimas susijęs su kitos komisijos vadovybės formavimu, registracijos Nr.IXP-407. Prašau Seimo Pirmininko pavaduotoją R.Karbauskį pateikti klausimą.

R.KARBAUSKIS. Nutarimas dėl Seimo Informacinės visuomenės plėtros komisijos pirmininko pavaduotojo patvirtinimo. Du straipsniai. 1 straipsnyje siūloma patvirtinti Seimo Informacinės visuomenės plėtros komisijos pirmininko pavaduotoju V.Kvietkauską. Ir 2 straipsnis – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Toks sprendimas yra priimtas Seimo Informacinės visuomenės plėtros komisijoje. Siūlau pritarti šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių klausti jūsų nėra. Klausčiau Seimo narių ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų galim pritarti po pateikimo? Kitaip teigiančių nėra. Ar būtų prieštaraujančių, kad šiandien mes išspręstume klausimą priimdami šį nutarimą? Net ir kolega V.Kvietkauskas neprieštarauja. Klausčiau kolegų, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų priimant šį Seimo nutarimą? Nėra prieštaraujančių. Prašau Seimo narius prieš balsuojant dėl šio nutarimo priėmimo registruotis.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti dėl Seimo Informacinės visuomenės plėtros komisijos pirmininko pavaduotojo.

Balsavimo rezultatai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

Kitą rezervinį darbotvarkės klausimą, jeigu neprieštarausite, kolegos Seimo nariai, išspręstume taip pat, t.y. Seimo nutarimo dėl Konstitucijos pataisų rengimo komisijos sudarymo, svarstymo stadija. Jeigu neklystu, klausimą turi pateikti Seimo Pirmininko pavaduotojas kolega A.Skardžius.

Įmonių bankroto įstatymo projektas Nr.IXP-330(3*) (svarstymo tęsinys)

Vis dėlto tuomet grįžkime prie Įmonių bankroto įstatymo pataisų svarstymo. Norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad dabar yra svarstomas 6 straipsnis. Ir Seimo nario J.Veselkos pataisa, susijusi su 6.3 straipsnio pakeitimu. Autorius atsisako. Taip pat norėčiau grįžti prie 6 straipsnio 2 dalies svarstymo. Pataisos autorius Seimo narys A.Matulevičius. Pagrindinis komitetas nepritaria. Ar dėl balsavimo motyvų būtų norinčių kalbėti? Prašau. Seimo narys P.Vilkas.

P.VILKAS. Siūlyčiau nepritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų prieštaravimų, kad šiai pataisai nebūtų pritarta? Kitaip siūlančių nėra. Šiai pataisai nepritarta.

Aš norėčiau pasitikslinti, kolega Veselka, jūs atsiėmėte abu siūlymus, susijusius su 6 straipsniu? Dėkoju.

8 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gauta viena pataisa, susijusi su 8 straipsnio 1 dalies pakeitimu.

Pataisos autorius – Seimo narys A.Rimas. Komitetas nepritarė šiam siūlymui. Klausčiau, ar dėl balsavimo motyvų?.. Ar jūs, kolega, norėtumėte pateikti pataisą, susijusią su 8 straipsnio 1 dalies pakeitimu? Kreipiuosi į jus, kolega Rimai.

A.RIMAS. Sutinku su komiteto nuomone.

PIRMININKAS. Kaip sakote?

A.RIMAS. … komiteto išvada.

PIRMININKAS. Atsiimate, ar ne?

A.RIMAS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Sutaupome laiko. 9 straipsnis. Yra gautos dvi pataisos. Pataisos dėl 9 straipsnio 4 dalies autorius Seimo narys J.Veselka atsisako šios pataisos. Pataisos dėl 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto autorius – A.Matulevičius. Jo salėje šiuo metu nėra, bet pagrindinis komitetas svarstė ir nepritarė. Dėl balsavimo motyvų kolega – P.Vilkas.

P.VILKAS. Čia yra keičiama į du trečdalius turto. Mes (…) priėmę (…) pusę turto (…), taigi siūlyčiau nepritarti.

PIRMININKAS. Tai yra išties principinė nuostata. Ar bendru sutarimu galėtume nepritarti pataisos autoriui Seimo nariui A.Matulevičiui ir palikti pagrindinio komiteto patvirtintą variantą? Prieštaraujančių nėra. Pataisai nepritarta.

Pereiname prie 10 straipsnio. Yra gautos keturios pataisos, susijusios su 10 straipsniu. 10 straipsnio 2 dalis. Siūloma atitinkamai koreguoti kaip ir ankstesnes pataisas. Ankstesnės pataisos autorius yra Seimo narys S.Kružinauskas, jai nebuvo pritarta. Ar jūs manytumėte, kad tikslinga balsuoti dėl kiekvieno klausimo? Dėl šio siūlymo išbraukiant žodį “apygardos” jau buvo balsuota ir iš esmės ši pataisa nebūtų svarstoma, nes ankstesnio balsavimo metu tam nebuvo pritarta.

10 straipsnio 3 dalis. Ją siūloma išbraukti. Siūlymo autorius J.Veselka atsisako siūlymo.

10 straipsnio 4 dalis. Vėlgi pataisos autorius J.Veselka, jis šio siūlymo neatsisako. Tai yra susiję su 10 straipsnio 4 dalies 7 punktu, su papildomo sakinio įrašymu. Prašom pateikti pataisą.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Atsiprašau, minutėlę. Žiūriu, kad komitete nebuvo svarstyta, todėl ar būtų 10 Seimo narių, pritariančių kolegos J.Veselkos pataisai? Yra pakankamai. Dėkoju. Prašom pateikti pataisą.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, siūlau… Pataisos esmė ta, kad vis dėlto iš administratoriaus pagal dabartinę formuluotę galima bet kokią sąmatą pareikalauti patvirtinti iki bankroto bylos užbaigimo. Todėl siūlau suformuluoti, kad administratoriaus pateikta sąmata administravimo išlaidoms apmokėti (čia ne visoms, o iki tol, kol bus patvirtinta) negali viršyti faktinių įmonės administravimo išlaidų, išmokėtų vidutiniškai per paskutinius 6 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo. Kitaip tariant, kad vis dėlto reikia apriboti administratoriaus galimybę, kad jis pasitvirtintų labai dideles išlaidas. Taigi įmonė buvo valdoma ir kol neprasidėjo bankroto procedūra, apriboti jo sąmatą. Toks mano siūlymas. O toliau viskas kaip tekste, tik įterpti tą apribojimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Siūlyčiau šiai pataisai nepritarti. Kodėl? Kreditorių susirinkimas nutaria sudarydamas pavedimo su administratoriumi sutartį, kiek jam mokėti. Mes dabar negalime nurodyti, ar tiek, ar tiek mokėti. Jų prerogatyva yra susitarti ir pasakyti, koks tai bus mokestis, įvertinant viso to bankroto proceso sąlygas ir aplinkybes. Taigi siūlyčiau šiai pataisai nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – Seimo narys P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, daugeliu atveju, kai įmonė bankrutuoja, didžiausi kreditoriai yra valstybinės įmonės: “Sodra”, Mokesčių inspekcija. Yra ir smulkių kreditorių, kai į jų reikalavimus nėra atsižvelgiama, o valstybinės institucijos gana liberaliai žiūri į dideles išmokas administravimo metu. Todėl aš manyčiau, kad būtų tikslinga pritarti pono J.Veselkos siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Aš prašau Seimo narius prieš balsavimą dėl šio straipsnio pataisų registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, aš prašau jus balsuoti dėl 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto pataisos, kurią teikia Seimo narys J.Veselka. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Prašom balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 37 – už, 39 – prieš, susilaikė 9. Pataisai nepritarta. Rezultatai pakankamai aiškūs. Dar tris balsus pridedame prieš. Taigi pataisai nepritarta.

Paskutinė pataisa susijusi su 10 straipsniu, t.y. 7 dalies 2 punktas. Pataisos autorius – Seimo narys A.Rimas. Komitetas nepritarė. Ar jūs liekate prie siūlymo teikti šią pataisą? Prašom. Neatsisakote?

A.RIMAS. Ne.

PIRMININKAS. Prašau trumpai pateikti šią pataisą.

A.RIMAS. Siūlau 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto pirmąjį sakinį pakeisti taip: “Įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo sutartį su įmonės valdybos nariais (toliau būtų papildymas), turinčiais darbo santykius su įmone”. Nes dažniausiai su valdybos nariais nesudaromos darbo sutartys. Toliau, kaip tekste.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – kolega P.Vilkas. Prašom. Atsiprašau, bandysime dar kartą įjungti. Prašom.

P.VILKAS. Ačiū. Yra parašyta pastaba, kad “turinčiais teisinius darbo santykius su įmone”. Vadinasi, aišku, kad jeigu tokių santykių nėra, tai nėra ką ir nutraukti. Aš siūlyčiau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų. Kalbama už. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad kolegos A.Rimo pasiūlyta formuluotė yra gerokai tikslesnė, teisiškai tikslesnė. Todėl siūlyčiau balsuoti už tą formuluotę. Tada neliks jokių abejonių, taikant šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašau išsakyti savo nuomonę balsuojant dėl Seimo nario A.Rimo registruotos ir teikiamos pataisos dėl 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto pakeitimo. Prašom balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, turiu keletą klausimų. Duomenys rodo, kad yra balsuota už tris Seimo narius, kurių nėra salėje, ir visi klausimai vėl kairiajai pusei. Rodo, kad balsuota už Seimo narį V.P.Andriukaitį. (Balsai salėje) Gerai. Seimo narys A.Butkevičius. Ar galėtumėte parodyti kolegą A.Butkevičių, ar jis yra salėje?

Palaukite, taip pat ir R.Sinkevičius. Kolegos, mes fiksuojame, kompiuteris rodo.

Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau labai primygtinai prašyti, kad mes nepiktnaudžiautume ne visai idealia elektronine technika, kuri nenumato galimybės identifikuoti žmogaus. Gerbiamieji kolegos, aš prašau nekartoti to, bet kartu noriu atkreipti dėmesį, kad šiai pataisai pagal balsavimo rezultatus nebuvo pritarta. (Balsai salėje) Dabar mes jau ištrynėme tą situaciją. Aš dar kartą sakau. Gerbiamieji kolegos, aš atkreipiau dėmesį į problemą, kuri šiom dienom darosi pakankamai aktuali. Aš tuoj pat suteiksiu jums žodį replikai po balsavimo. Balsavimo rezultatai: už – 27, prieš – 39, susilaikė 13. Seimo nario A.Rimo pataisai nepritarta. Repliką po balsavimo A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man tikrai kelia didelę nuostabą. Vakar mūsų kolegė ponia R.Dovydėnienė prisipažino, kad balsavo už nesantį salėje savo kolegą. Šiandien mes matome, kad vėl yra fiksuojamas trijų socialdemokratinės koalicijos narių, nebuvusių salėje tuo metu, balsavimas. Aš tikrai kreipčiausi į Etikos komisiją. Galų gale gal galima suprasti, ką reiškia tie patyrę parlamentarai, esantys opozicijoje, jeigu jie negali sugalvoti kitų priemonių, kaip balsuoti už nesančius žmones. Aš tikrai prašau Etikos komisijos šitą reikalą sutvarkyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Opozicijos lyderis V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad nuo pat posėdžio pradžios, kol dar nebuvo atėjęs A.Gricius į salę, esu salėje ir iš jos nebuvau išėjęs. Taip pat noriu pasakyti, kad būtent aš siūliau padaryti pertrauką, kad ateitų daugiau Seimo narių į salę ir svarstytų šį klausimą. Taip pat noriu pasakyti trečią pastabą. Pabalsavęs dabar čia pat už šią problemą, nuėjau užsirašyti į Sekretoriatą pareiškimui. Jeigu A.Griciui yra prastai su regėjimu, tai ne mano problema.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau nekaitinti situacijos. Asmeniškai noriu atsiprašyti V.Andriukaičio, nes išties dėl jo mes netiksliai konstatavome faktą, bet dėl dviejų Seimo narių yra aiški situacija. Aš manau, kad galėtume… Kolega E.Klumbys iš pradžių. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu atkreipti dėmesį, kad posėdžio pirmininkui nederėtų trinti, kaip balsavo vienas ar kitas narys, nes vėliau tai iš karto sukelia tam tikrų įtarimų dėl balsavimo rezultatų. Tačiau jeigu jūs pastebite, kad yra tokia padėtis ir kažkas už kažką balsavo, reikia perbalsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Priimu pastabą dėl trynimo. Taip pat noriu pasakyti, kad perbalsuoti būtų keliamas klausimas, jeigu būtų abejonių dėl rezultatų. Aš, be jokios abejonės, tą daryčiau. Dabar repliką po balsavimo kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tikrai nesu daltonikas, manau, jūs taip pat. Aš matau, kad A.Butkevičius yra registruotas, bet jis balsavime nedalyvavo. Nedalyvavo todėl, kad jį iškvietė Seimo Pirmininkas dėl Suvalkijos valstiečių sukilimo. Pas jį šviečia geltona, vadinasi, jis balsavime nedalyvavo, jis tik registruotas. Tas pats ir su ponu R.Sinkevičiumi, jis yra registruotas, bet balsavime nedalyvavo, nes yra geltona spalva. Tai kur yra pažeidimai?

PIRMININKAS. Aš tik stebiuosi, kaip mes čia sėdim, jeigu Lietuvoje sukilimas. Kolega A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad kartais neapgalvotos replikos, o ypač politizuotos, tiesiog sutrikdo Seimo darbą. Aš priimu posėdžio pirmininko pastabą, kad vis dėlto už tuos, kurių nėra salėje, nebūtų balsuojama. Bet nepriimu Seimo nario A.Griciaus pastabos. Galėčiau pailiustruoti tą pastabą maždaug taip: juokiasi puodas, kad katilas juodas.

PIRMININKAS. Kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Iš tiesų paskutinių dienų įvykiai rodo, kad Socialdemokratinės frakcijos atstovų Seime darbas visiškai demoralizuotas. Mano supratimu, naujai susijungusi Socialdemokratinė frakcija turėtų gerai apsvarstyti opozicijos lyderio problemą, nes jo pareiškimai tikrai verti Etikos komisijos posėdžio.

PIRMININKAS. Kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš kviesčiau jus nutraukti liberalų pradėtą Seimo posėdžio trukdymą, mes tai jau antradienį patyrėme, kai penkias valandas klimpom ir klimpom į vieną klausimą, ir tęsti svarbaus įstatymo priėmimo procedūrą. Nes kylančių žmonių bandymas įvesti destrukciją į darbą, iš tikrųjų neprisideda prie mūsų sesijos darbo normalaus vertinimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinę repliką Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs jaunajam liberalui suteikėte žodį dėl vedimo tvarkos, jeigu aš teisingai supratau. Bet jis darė politinius pareiškimus, įžeidžiančius mūsų frakciją. Aš prašyčiau jo arba oficialiai atsiprašyti, arba mes kreipsimės į Etikos ir procedūrų komisiją, kad toks jo elgesys, nederamas kaip parlamentaro elgesys, būtų apsvarstytas.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad pakankamai įžeidžių žodžių per šias pastarąsias 10 min. buvo pasakyta tiek vienos, tiek kitos pusės atžvilgiu. Ar mes dedam tašką šioje vietoje ir galim judėti į priekį? Dėkui.

Gerbiamieji kolegos, pereiname prie 11 straipsnio svarstymo. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau būti atlaidesniems. Kolega A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmiausia aš savo pareiškime, kai prašiau, kad Etikos ir procedūrų komisija apsvarstytų tokį elgesį, neminėjau gerbiamojo V.Andriukaičio, mūsų šiandienos opozicijos lyderio, pavardės. Antras dalykas, jis mane įvardijo kaip žmogų, kuris nemato arba nenešioja reikiamų akinių. Manau, kad matau pakankamai, pažįstu V.Andriukaitį gana seniai ir aš tikrai jo neįžeidinėjau asmeniškai, kaip politinio lyderio, aš kalbėjau apie patį faktą. Vakar buvo tas pats įvykis, šiandien jis vėl tęsiasi. O dėl to, kad mane vadina aklu, nematančiu šioje salėje, aš irgi siūlau svarstyti Etikos ir procedūrų komisijai. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Prašau kolegą J.Veselką.

J.VESELKA. Aš noriu kreiptis į Seimo vadovybę, kad esant mėnulio pilnačiai rimtų klausimų nesvarstytume. (Juokas)

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tikrai norėčiau atsiprašyti A.Griciaus dėl savo replikos. Tai, aišku, yra emocijos. Manau, kad turėtume tęsti darbą, juo labiau kad yra vienintelis, labai statutinis kelias. Tiek posėdžio pirmininkui linkėčiau, tiek Liberalų frakcijai kreipsis šiuo atveju į Etikos ir procedūrų komisiją. Taip, kaip mes, tarkim, kreipsimės dėl to, ar kolega viceministras G.Čekuolis tikrai statutiškai dalyvavo Vyriausybės pusvalandyje. Tai yra labai normalios procedūros ir aš prašyčiau šito laikytis.

PIRMININKAS. Ačiū. Pereiname prie 11 straipsnio svarstymo. Pataisų yra gauta pakankamai daug. Pirmoji pataisa yra Seimo nario A.Rimo, registruota ir susijusi su 11 straipsnio 3 dalies 15 punktu. Paminėsiu, kad pagrindinis komitetas nepritaria šiai pataisai, ir klausčiau, ar autorius vis dar nori ją teikti ir čia svarstyti. Atsisakote. Gerai. Dėkoju. 11 straipsnio 3 dalies 22 punktas. Seimo narys J.Veselka yra pataisos autorius. Jūs norite, kad ji būtų svarstoma. Gerai. Tokiu atveju, kad būtų svarstoma ši pataisa, mums reikia 10 Seimo narių pritarimo. Ar bus 10 Seimo narių, kurie palaikytų, kad ši pataisa būtų svarstoma. Pritarimas yra, aš prašau autorių pateikti pataisą.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kadangi mes jau priėmėm, atrodo, 5 straipsnyje 5 dalyje, kad fiziniai ir juridiniai asmenys pardavę žemės ūkio produkciją, tai čia yra tas pat, tik po fizinių reikia įrašyti juridinių asmenų, kad būtų tos pačios formuluotės, kurios jau buvo priimtos anksčiau vienbalsiai, niekam neprieštaraujant. Čia sutikslinama su mūsų jau priimta formuluote, įrašant “ir juridinius”, t.y. tie, kurie yra pardavę žemės ūkio produkciją.

PIRMININKAS. Ar galėtų patvirtinti ir komiteto atstovai? (Balsai salėje) Matau, jūs linksite galvą. Ar bendru sutarimu galima pritarti tokiai pataisai? Dėkoju. Prieštaravimų nėra. Šiai pataisai pritarta.

11 straipsnio 3 dalies 22 punktas yra papildomas žodžiais “ir juridinių asmenų” po žodžio “fizinių”. Kita pataisa – 11 straipsnio 3 dalies 24 punktas. Pataisos autorius – Seimo narys A.Klišonis siūlo papildyti nauju punktu. Ar būtų 10 Seimo narių, pritariančių pataisai? Atsisakote pataisos? Autorius atsisako pataisos. Gerai. Einame į priekį.

11 straipsnio 4 dalis. Pataisos autorius – Seimo narys A.Rimas. Ar atsisakote, ar norėtumėte teikti šią pataisą? Komitetas yra nepritaręs. Prašau autorių pateikti šią pataisą. Tuoj įjungsiu mikrofoną. Prašom.

A.RIMAS. Pakeisti ir papildyti taip: “administratoriumi negali būti paskirtas įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorius ar su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo bei jo valdymo organų narys; antra, asmuo, kuris pagal įstatymus ar kitus teisės aktus neturi teisės būti administracijos vadovu; trečia, įmonės ar šios įmonės patronuojančios ar dukterinės įmonės savininkas, jos stebėtojų tarybos, valdybos narys, administracijos vadovas, jo pavaduotojai, direktoriai, vyriausiasis finansininkas bei akcininkai, nuosavybės teise turintys daugiau kaip 10% bankrutuojančios įmonės ar šios įmonės patronuojančios arba dukterinės įmonės akcijų”. Ir 4 punkto papildymas: “Susiję giminystės ryšiais su bankrutuojančios įmonės ar šios įmonės patronuojančios arba dukterinės įmonės savininkais, jų stebėtojų tarybos, valdybos nariais bei administracijos vadovu”. Tai šitas papildymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Šis papildymas nusako, kad neturėtų giminystės ryšių su savininkais ir su kitais valdybos nariais. Vadinasi, administratorius gali būti juridinis asmuo. Man labai keista, kaip surišti giminystės ryšį tarp dviejų juridinių asmenų? Aš prašyčiau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Bendro sutarimo nebus, todėl, manau, be balsavimo neapsieisime. Prašau Seimo narius prieš tai registruotis. Vyksta registracija. Malonu, kai yra stebima registracijos procedūra. Norėčiau paklausti, ar kolega J.Olekas yra salėje? Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Prašau Seimo narius apsispręsti dėl… (Balsai salėje) Palaukite, kolegos! Aš formuluoju klausimą balsavimui. Prašau Seimo narius apsispręsti dėl Seimo nario A.Rimo teikiamo 11 straipsnio 4 dalies pakeitimo. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, prieš reiškia nepritarimą šiai pataisai. Prašom Seimo narius balsuoti. Balavimo rezultatai: už – 16, prieš – 53, susilaikė 17, pataisai nepritarta.

Kita su 11 straipsnio 4 dalimi susijusi pataisa yra registruota Seimo nario J.Veselkos. Bet balsavimas, susijęs su tuo, buvo anksčiau ir nebuvo pritarta, todėl ši pataisa nebus svarstoma.

11 straipsnio 9 dalis. Pataisos autorius – Seimo narys A.Rimas. Komitetas nepritarė jo siūlymui. Ar jūs liekate prie savo teikiamo pasiūlymo, kolega? Atsisakote. Gerai. Šios pataisos yra atsisakoma.

Pereiname prie 12 straipsnio. Dėl 12 straipsnio 4 dalies yra įregistruotos dvi pataisos. Seimo narys S.Kružinauskas atsisako pataisos. Atsisako. 12 straipsnio 4 dalis – Seimo narys J.Veselka. Atsisakote? Gerai.

Pereiname prie 14 straipsnio 1 dalies. Viena pataisa. Teikėjas yra Seimo narys A.Klišonis. Jis taip pat atsisako.

22 straipsnio 3 dalis. Autorius – Seimo narys J.Veselka. Atsisako? Taip, dėl to jau buvo balsuota.

24 straipsnio 1 dalis. Autorius – Seimo narys S.Kružinauskas. Ar liekate prie savo pataisos teikimo? Liekate. Komitetas nepritarė. Prašau autorių pakomentuoti. Minutėlę.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Aš neprašau balsuoti už tai. Iš dalies mano pasiūlymui pritarta. Aš sutinku su tokia formuluote, kokia yra dabar.

PIRMININKAS. Ačiū. Pataisos autorius atsisako.

24 straipsnio 1 dalis, po to ir 3 dalis. Pataisos teikėjas yra Seimo narys J.Veselka. Dėl 1 dalies jau buvo balsuota ir jai nepritarta, todėl jos nesvarstome. Čia yra kitas? Gerai. Iš tiesų tai yra kitas. Ar liekate prie savo teikiamos pataisos, kolega? Ar liekate? Aš klausčiau, ar būtų pritariančių Seimo narių Seimo nario J.Veselkos teikiamai pataisai, susijusiai su 24 straipsnio 1 dalimi? Mažai. Pakankamai? Ačiū. Prašom, kolega, pateikti pataisą.

J.VESELKA. Kolegos, čia kalbama apie kreditorių nutarimo priėmimą, kokia balsų dauguma gali priimti nutarimą kreditorių susirinkimas. Čia pirmasis susirinkimas. Pagal dabartinį siūlomą variantą gali daugiau kaip pusė dalyvavusių tame susirinkime. Aš siūlau, kad pirmame susirinkime nebūtų užmiršti ir kiti kreditoriai. Todėl pirmame susirinkime siūlau ne daugiau kaip pusę, o du trečdalius, o jau kitame susirinkime, jeigu nepavyko priimti sprendimo, kadangi bus visi išdėstyti argumentai ir smulkesnių, ir stambesnių, antrame susirinkime jau palieku, kaip siūlo, pusę. Tik pirmame susirinkime, kad būtų daugiau išdėstoma argumentų ir išgirsta, siūlau, kad sprendimas būtų priimamas dviejų trečdalių kreditorių, kad nenustumtų į šalį ir smulkesnių kreditorių. Tokia yra pasiūlymo esmė.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narė S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šiek tiek ne visai yra taip, kaip sakė kolega. Kadangi pusė yra ne dalyvavusių kreditorių, o pusė visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, todėl gindami tuos, kurių yra mažiau, kartais galime nebeapginti tų, kurių yra daugiau. Čia yra diskutuotina pataisa, todėl aš negalėčiau net ir pasakyti, kokia būtų nuomonė, nes komitete nebuvo svarstyta, kiek prisimenu.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet jūs vis tiek kalbėjote už, taip? Dėl balsavimo motyvų – kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Aš siūlyčiau tos pataisos nepalaikyti ir balsuoti prieš. Yra išimtinių atvejų, kai balsuojama ir 4/5, bet tai yra pusė kreditorių balsų ir, man atrodo, yra pakankama. Siūlyčiau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Bendro sutarimo nėra. Prašau Seimo narius prieš balsavimą registruotis.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo nario J.Veselkos teikiamo 24 straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio pakeitimo. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, balsavimas prieš – nepritarimą.

Pataisai nepritarta.

Kita Seimo nario J.Veselkos pataisa susijusi su 24 straipsnio 1 ir 3 dalių papildymu nauju sakiniu. Kolega, liekat prie šio savo siūlymo? Autorius atsiima.

24 straipsnio 4 dalis. Yra pataisa, teikiama Seimo nario A.Rimo. Ir jis atsiima pataisą. Komitetas irgi buvo nepritaręs.

25 straipsnis – dvi pataisos. 25 straipsnio 1 dalis. Pataisos autorius –Seimo narys J.Veselka. Kolega, ar norėtumėte, kad pataisa būtų svarstoma? Kolega Klumby, ar galėtumėte neužstoti vieno iš pagrindinių autorių – pataisų teikėjo? Atsisakot ar norit? Prieš tai aš klausčiau, ar būtų 10 Seimo narių, remiančių pataisos teikėją? Dėkoju, pakanka.

Prašau supažindinti su pataisa. 25 straipsnio 1 dalis.

J.VESELKA. 25 straipsnyje yra kreditorių taryba. Yra įteisinta, kad toje taryboje darbuotojams būtinai turi vienas atstovauti, taip pat noriu įteisinti, kad atstovautų bent vienas šioje taryboje ir tiems žemdirbiams, t.y. fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie pardavė žemės ūkio produkciją. Man atrodo, kad mes priėmėm visur tą pataisą. Tai logiška pasekmė anksčiau priimtų dviejų pataisų, todėl manyčiau, kad čia reikėtų pritarti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų – kolega P.Vilkas. Prašau.

P.VILKAS. Jeigu žiūrėtume pagal Statutą, yra parašyta ,,taip pat kreditorių susirinkimo”. Tokio kreditorių susirinkimo… čia yra klaida ir iš viso nereiktų spręsti. Reikėtų parašyti “kreditorių komiteto”, bet aš vis tiek, kad ir kaip būtų, sakyčiau, jog čia yra pertekliniai. Dėl to pasiūlymo reikėtų balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – kolega V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš siūlyčiau vis dėlto įsiklausyti į buvusio ekonomikos ministro pasiūlymus, nes kol J.Veselka buvo ekonomikos ministras, jam teko nemažai susidurti su tom problemom. Jos argumentuotos. Nemanau, kad tai pablogintų situaciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau Seimo narius pasiruošti balsuoti ir išsakyti savo nuomonę dėl teikiamo 25 straipsnio 1 dalies pakeitimo – Seimo nario J.Veselkos pataisos. Prašau balsuoti.

Pataisai nepritarta.

Su 25 straipsnio 4 dalimi susijusi pataisa. Autorius – Seimo narys A.Rimas. Kolega, ar teiktumėte šią pataisą, ar atsisakote? Neatsisakote. Komitetas nepritaria. Prašau supažindinti su šia pataisa. (Balsas salėje: atsisakau) Atsisakote? Dėkoju.

26 straipsnio 2 dalis. Autorius – J.Veselka. Atsisako. 27 straipsnis. Seimo narys J.Veselka taip pat atsisako.

31 straipsnis. Yra vienintelė pataisa. Autorius – Seimo narys A.Klišonis. Ar atsisakote? Neatsisakote? Gerai. Ar būtų 10 Seimo narių, pritariančių kolegos teikiamam siūlymui? Prašau pakelti rankas, jeigu būtų 10 pritariančių. Manau, pakanka. Prašau autorių trumpai pateikt pataisą.

A.KLIŠONIS. Pataisa susijusi su administratoriaus pareigomis likviduojant bankrutavusią įmonę. Siūlomas vienas papildomas punktas įstatymo nustatyta tvarka sutvarko, palaidoja gyventojams ir aplinkai pavojingas atliekas. Kodėl tas punktas yra papildomai įtrauktas? Aš, pateikdamas 3 straipsnio papildymą, kalbėjau, kad likviduojant mūsų įmones, mūsų žemės ūkio bendroves, kolūkius atsirado tokių atliekų, kurios yra pavojingos aplinkai, gyventojams. Tai yra radioaktyviosios medžiagos, tai yra cheminės bei bakteriologinės medžiagos, kurios sudaro ypatingą pavojų visai aplinkai ir toje aplinkoje gyvenantiems žmonėms, todėl aš šią pataisą ir siūlau. Labai prašyčiau kolegų, turinčių medicininį išsilavinimą (pono V.Andriukaičio ir pono J.Oleko), kaip žmonių, suprantančių, kokią grėsmę kelia šios medžiagos aplinkai ir gyventojams, tikrai pritarti, o ne vadovautis vien politiniu principu.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Aš taip pat pritarčiau gerbiamojo kolegos pasiūlymui, tik su viena pastaba – mes jau esame sutarę, kad reikia šiek tiek pakoreguoti antrojo sakinio antrąją dalį, o iš principo pritariu tam.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Man nelabai suprantama P.Vilko pozicija. Kituose straipsniuose buvo siūloma ir atmetė, o dabar siūlo priimti. Kai dėl žemdirbių, kur tik reikia įrašyti kreditorių komitetą, visiems straipsniams pritariam, P.Vilkas – prieš. Aš nesuprantu logikos, todėl siūlau atmesti. Jeigu atmetėm anksčiau, kam pritarti dabar?

PIRMININKAS. Aš prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo nario A.Klišonio teikiamos pataisos, susijusios su 31 straipsniu. Prašau prieš tai atlikti registravimosi procedūrą. Aš kalbėjau su viceministru. Tais atvejais, kai yra rimtas dalykas, aš manau, ministras pareikš norą kalbėti ir žodis bus suteiktas. Kolegos, manau, kad dirbam pakankamai susiklausę. Judam į priekį.

Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo nario A.Klišonio teikiamos 31 straipsnio pataisos.

Balsavimo rezultatai tokie, kad pataisai yra pritarta.

Kita pataisa susijusi su 32 straipsnio

4 dalies pakeitimu. Ar pataisos autorius norėtų teikti ją? Ar taip? Čia kreipiuosi į Seimo narį A.Klišonį. 32 straipsnio 4 dalis. Ar norėtumėte teikti? Ar būtų 10 Seimo narių, pritariančių šiam siūlymui? Ačiū. Pakanka. Prašom pateikti pataisą.

A.KLIŠONIS. Ši pataisa taip pat yra susijusi su anksčiau 31 punkte priimtu straipsniu, t.y. įrašoma dar viena pozicija 4 dalyje, prie bankrutavusios įmonės likvidavimo – Aplinkos ministerijos regioninio departamento pažyma, kuri reikalinga baigiant visą įmonės likvidavimo procedūrą. Prašyčiau Seimo narių pritarti tai pastabai.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys P.Vilkas.

P.VILKAS. Aš pritariu šiai pataisai ir siūlau taip pat balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau išreikti savo nuomonę dėl šios pataisos balsuojant. Vyksta balsavimas.

Už – 57, prieš – 4, susilaikė 23 pataisai pritarta.

33 straipsnio 2 dalis. Pataisą teikia Seimo narys J.Veselka. Ar liekate prie savo… Atsiimate. Dėkoju. 33 straipsnio 4 dalis. Teikėjas Seimo narys S.Kružinauskas. Ar liekate, kolega, prie savo nuomonės? Priminčiau, kad pagrindinis komitetas nepritarė todėl prašau pateikti pataisą.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Šios pataisos esmė būtų ta, kad apskričiai deleguojamas nelikvidus turtas negalės būti likviduojamas apskrities jėgomis, nes apskritis neturi tokios struktūros. O savivaldybėje yra ir tokio turto apskaitos tarnyba, ji gali priimti sprendimą jį panaudoti arba, jeigu reikės, turi struktūras tam turtui likviduoti. Todėl aš prašyčiau pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega A.Rimas.

A.RIMAS. Aš noriu pasakyti, kad turėjau siūlymą dėl 33 straipsnio 2 dalies.

PIRMININKAS. Ši jūsų pataisa, jei neklystu, buvo įregistruota praėjus jau terminams. Ir ji galės būti svarstoma priėmimo metu. Apgailestauju. Dabar mes kalbame dėl šio straipsnio 4 dalies. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys A.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Ačiū. Siūlyčiau šiai pataisai nepritarti, motyvuodamas tuo, kad tai yra, jeigu visi supratote, jau nurašytas turtas. Taigi savivaldybės turėtų papildomų išlaidų jį saugoti, nes jeigu kas laužą priduoda, ar ten tik pamatai, ar ten dar kas būtų, tikrai būtų papildomų išlaidų, todėl siūlyčiau nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat norėčiau paminėti, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat teikia analogišką pataisą ir jai pagrindinis komitetas nepritaria. Gerbiamieji kolegos, aš prašau išsakyti savo nuomonę dėl šios Seimo nario S.Kružinausko teikiamos 34 straipsnio 4 dalies pataisos.

Pataisai pritarta. Taigi mes galime laikyti, kad 34 straipsnio pataisa yra analogiška kaip Socialinių reikalų ir darbo komiteto, jos mes atskirai nesvarstome. Ir pereiname prie 33 straipsnio 4 dalies kitos pataisos, kurios teikėjas J.Veselka atsisako.

33 straipsnis siūlomas papildyti 5 dalimi. Pataisos autorius Seimo narys A.Klišonis. Ar teiktumėte ją? Ar būtų 10 Seimo narių, antrinančių Seimo nariui A.Klišoniui? (Balsai salėje)

Ačiū. Pakankamai. Prašom jus trumpai pateikti pataisą.

A.KLIŠONIS. Pataisa… parduodant turtą siūlome įrašyti 5 punktą, t.y. kad radioaktyvios medžiagos, įrenginiai radioaktyvioms medžiagoms ir jonizuojančios spinduliuotės generatoriai gali būti perduoti tik Radiacinės saugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyventojų ir (…) radiacinę saugą, nustatyta tvarka. Tai yra tęstinumas tų pataisų, kurias aš teikiau anksčiau ir kurioms Seimo dauguma pritarė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Ši pataisa parašyta nustatyta tvarka, tai būtų … jeigu jau mes pritarėme 32 straipsnio 4 daliai, čia būtų kaip perteklinis tas klausimas. Ten jau bus nustatyta, kokia tvarka, tai kam dar antrą kartą tą patį priiminėti. Aš siūlyčiau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom Seimo narius balsuoti dėl Seimo nario J.Veselkos, atsiprašau, A.Klišonio teikiamos 33 straipsnio pataisos, susijusios su papildymu 5 punktu. Prašom Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 45 – už, 18 – prieš, 17 susilaikė. Pataisai pritarta.

Pereiname prie 34 straipsnio. Yra dviejų Seimo narių, tiesa, atskirai teikiamas siūlymas išbraukti 34 straipsnį. Pataisos teikėjai atskirai yra Seimo narys A.Sysas bei Seimo narys P.Gražulis. Aš klausiu, ar neatsisakote savo siūlymo? Prašau pateikti kolegą A.Sysą.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlau rimtai susimąstyti dėl 34 straipsnio, nes aš būtent atkreipiu dėmesį į antrąjį šio straipsnio sakinį. Noriu jį perskaityti. “Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimui užtikrinti reikalaujama suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka”.

Mielieji kolegos, mes daugiausiai iečių ir laužome dėl to 35 straipsnio. Kam, kiek ir kur. Bet realiai gyvenimas rodo, kadangi veikiantis įstatymas šiandien irgi turi analogišką 40 ir 41 straipsnius, vykstant bankroto procedūrai, panaudojus 40 straipsnį, būtent įkaitų, užtikrintų kreditorių reikalavimų, kitoms eilėms – nei žemdirbiams, nei darbuotojams nelieka jokių kitokių pinigų. Tai labai mažos sumos, jeigu kur nors tas procesas nebuvo vilkinamas. Todėl jeigu mes paliksime 34 straipsnį, nebus jokio tikslo ginčytis dėl 35 – kas ten bus pirmoje eilėje. Ūkininkai, juridiniai ar fiziniai asmenys. Darbininkai ar “Sodra”, ar mokesčių inspekcija. Paprasčiausiai, esant tokiam straipsniui, pinigų nelieka. Pavyzdys – “Juodupės Nemunas”. Turtas- 15 įkaitų, garantuotas 14 mln., likutinė vertė to viso turto 3 mln. Bankui neužtenka atgauti viso turto. Aš manau, galima būtų vardyti dar ne vieną įmonę, kurioje yra tokia situacija. Mes rimtai turime apsispręsti, ar mes norime spręsti šiandien tas problemas, kurios yra mūsų ūkyje – žmonių problemas, ar mes, sakydami, kad įrašėme Civilinio kodekso nuostatą, jog pirmiausia įkaitą, o po to visiems kitiems, elgsimės taip. Aš manau, kad Civilinis kodeksas nėra šventa karvė, jį irgi galima keisti. Todėl siūlau išbraukti 34 straipsnį.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega A.Vazbys.

A.VAZBYS. Kolegos, akivaizdu, kad siūloma pataisa išbraukti 34 straipsnį yra labai pavojinga ir iš principo ji sukomplikuoja visą Bankroto įstatymą. Bankai apskritai dingsta iš tų, kuriems yra išmokami kreditai, nes iš esmės toje eilėje, kurioje yra kiti kreditoriai, jie nepaminėti. Priėmus šią pataisą būtų padaryta nepataisoma žala visam įstatymui, apskritai verslui ir netektų prasmės joks rūpinimasis darbuotojais, nes nebūtų tų darbo vietų, jeigu nebūtų verslo. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų pataisos autorius, kolega P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Aš manau, kad kolega Seimo narys A.Vazbys klaidina. Bankai patenka į tą eilinių kreditorių eilę. Aš manau, kad tai yra viena šio įstatymo esminių pataisų. Aš jau minėjau, jeigu mes būtume anksčiau padarę taip, kad pirmiausia būtų įrašyti darbuotojai ir žemės ūkio perdirbėjai, kurie teikia produkciją perdirbimo įmonėms, tai nebūtų streikų. Šiandien žemdirbiai ruošiasi streikuoti Marijampolėje. Nebūtų niekur, nei Mažeikiuose, nei Kaune, šitų problemų.

Kitas dalykas. Buvo kalbama, kad bankai sumažins palūkanas, duos daug didesnį procentą nuo tos sumos palūkanų, deja, to neatsitiko. Manau, kad bankas yra biznio dalyvis, ir jis turėtų prisiimti atsakomybę. Duodamas paskolą jis gali ir turi išanalizuoti pateiktą biznio programą, verslo planą, taip pat įvertinti ekonominę įmonės situaciją. Aš manau, kad bankai bus priversti atsakingiau elgtis išduodami kreditus. Darbininkams, deja, niekas nepateikė jokios informacijos, o jeigu ir pateiks, tai jie neturės kompetencijos išanalizuoti šios situacijos, kaip ir žemdirbiai, kurie pateikia tą produkciją.

Gerbiamieji Seimo nariai, kreipiuosi į kiekvieno sąžinę. Būkime padorūs. Jeigu jūs nepriimsite, kaip jūs galėsite važiuoti į kaimus ir susitikinėti su žemdirbiais? Atsižvelkime į šią pataisą ir ją priimkime.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimo motyvai išklausyti. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Dabar iš tiesų yra svarbūs straipsniai ir pataisos, susijusios su vienu iš svarbiausių straipsnių, todėl prašau Seimo narius prieš apsisprendžiant registruotis.

Užsiregistravo 98 Seimo nariai.

Prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo narių A.Syso ir P.Gražulio teikiamos pataisos, siūlančios išbraukti 34 straipsnį. Balsavimas už reiškia pritarimą, balsavimas prieš – nepritarimą pataisai. Prašom balsuoti.

Už – 33, prieš – 54, susilaikė 6. Pataisai nepritarta.

Einame prie kito, taip pat pakankamai svarbaus, 35 straipsnio. Yra gauta daug pataisų. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pradėti nuo Seimo nario A.Rimo įregistruoto 35 straipsnio 2 dalies pakeitimo. Pagrindinis komitetas šiai pataisai nepritarė. Kolega, ar jūs liktumėte prie savo siūlymo? Prašom pateikti pataisą.

A.RIMAS. Siūlau paskutinį sakinį pakeisti taip: “Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe…

PIRMININKAS. Truputį garsiau, kad visi girdėtų.

A.RIMAS. …ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais fizinių ir juridinių asmenų (pabrėžiu) reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją”. Neišskirkime fizinių ir atskirai juridinių asmenų. Kviečiu gerbiamuosius Seimo narius pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš norėčiau akcentuoti, kad taip pat analogiškas pataisas yra įregistravęs Seimo narys J.Veselka, taip pat Seimo nariai V.Einoris, V.Velikonis, Z.Mačernius, M.Pronckus, J.Kraujelis ir iš esmės panaši Seimo nario S.Kružinausko pataisa. (Balsai salėje) Ne, tai nėra susiję su tuo tiesiogiai. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad būtų išklausytos kalbos dėl balsavimo motyvų. Dėl balsavimo motyvų kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes visi buvome už visas žemės ūkio nuosavybės formas. Šio įstatymo nuostata mes aiškiai perskeliame tuos žmones, kurie susikooperavę skatina stambesnį, konkurencingesnį Lietuvos žemės ūkį einant į Europos Sąjungą. Šiuo įstatymu, jeigu pataisa būtų nepriimta, mes tai pakertame. Palikdami tik fizinius asmenis, mes visi būtume prieš kooperaciją, prieš mūsų kaimo ūkių stambinimą ir jų pajėgumą konkurencinėje kovoje. Todėl juridinių žemės ūkio produkcijos gamintojų ir tiekėjų perkėlimas ir įrašymas į vieną grandį su fiziniais asmenimis sudaro jiems lygiavertes sąlygas ir galimybę turėti tokias pačias garantijas kaip ir pavieniams fiziniams asmenims. Todėl aš kviečiu visus Seimo narius pritarti šiai kolegos pateiktai pataisai ir ją priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Jeigu mes priimsime tą pataisą dėl juridinių asmenų, tai šioje vietoje atsiras ne vien tik kooperatoriai, atsiras ir žemės ūkio produkcijos perpardavinėtojai. Mes tikrai supainiosime tą visą eilę. Aš sakyčiau, kad ir kaip ten būtų, fiziniai asmenys yra prilyginti prie darbuotojų atlyginimų ir, man atrodo, tikrai turime pritarti šiam pasiūlymui, kad būtų fiziniai asmenys ir darbuotojai. O juridinių asmenų nepainiokime, nes mes sukeliame didelę destrukciją šiuo įstatymu ir kils daug problemų išaiškinti tuos juridinius asmenis. Tuo pakeitimu pasinaudos kiti. Siūlyčiau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Gerbiamieji kolegos, prašau prieš balsavimą dėl šio svarbaus straipsnio registruotis.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai.

Aš prašau Seimo narius išsakyti savo nuomonę dėl kelių Seimo narių įregistruotos pataisos, susijusios su 35 straipsnio 2 dalies pataisa. Prašome balsuoti.

Balsavimo rezultatai. Už – 52, prieš – 33, susilaikė 5. Pataisai pritarta.

Kita glaudžiai su tuo susijusi pataisa yra 35 straipsnio 1 dalis, kurią teikia Kaimo reikalų komitetas. Tiksliau, 2 dalis, yra siūloma kita formuluotė, kuriai pagrindinis komitetas nepritaria. Aš klausčiau, ar jūs neatsisakote pasiūlymo? Komiteto pirmininkas J.Kraujelis. Prašau. Minutėlę, tuojau pat bus įjungtas mikrofonas. Prašau.

J.KRAUJELIS. Ačiū, pirmininke. Dėl šios pataisos gal atsiimčiau šį siūlymą, kadangi yra galimybės kitomis priemonėmis šio fondo patį pavadinimą sutvarkyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pataisa nėra teikiama. 35 straipsnio 3 dalis. Dėl vedimo tvarkos – kolega A.Sysas. Prašau.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, aš manau, kad jūs ne ta tvarka pradėjote balsuoti. Iš principo buvo 2 daliai ir kitų pataisų, ir mano, kuri buvo mažiausia eilėje, palyginti su kitomis, bet jūs pradėjote siūlyti nuo didžiausios, o ne nuo mažiausios. Tokiu būdu jūs ir viso eliminuojat mano pataisą, kad jos lyg ir nereikia dabar svarstyti, nes balsavimas įvyko. Tai aš manau, kad jūs pirmiausiai nustatykite eiliškumą, kaip jūs pradedate svarstyti. Tai yra mažiausia pataisa, nuo jos reikia ir pardėti svarstyti, o ne nuo didžiausios. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ar galėčiau paprašyti pagrindinio komiteto pranešėją kolegą P.Vilką pakomentuoti klausimą?

P.VILKAS. Ačiū. Čia dabar sunku komentuoti, bet iš principo, kai jau balsuota dėl tos pataisos, dėl kurios aš buvau tikrai prieš, tai dabar tokios principinės nuomonės aš negalėčiau ir išreikšti, nes ji turbūt ne tiek turėtų ir reikšmės.

PIRMININKAS. Na, išties turiu dabar konsultuotis, nes dar yra nemažai įregistruotų pasiūlymų dėl atsiskaitymo eilės nustatymo. Čia nemažai pasiūlymų gali būti prieštaraujantys vienas kitam, todėl bandykime dabar judėti į priekį nuosekliai ir eiti nuo vienos pataisos prie kitos. Aš norėčiau pasiūlyti baigti svarstymą su paketu susijusių pataisų, teiktų skirtingų Seimo narių grupių ir taip pat Kaimo reikalų komiteto. Dėl 35 straipsnio 2 dalies yra dar siūlomi Seimo nario S.Kružinausko žodžiai ,,ir pristatytas prekes”. Ar jūs norėtumėte teikti šią pataisą? Prašau.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Aš manau, kad šiaip šis įstatymas turėtų veikti visoms įmonėms, ne tik žemės ūkio produkciją perdirbančioms, tačiau šiandien yra aktuali problema žemės ūkio produkciją perdirbančioms įmonėms ir reikėtų laiko pasitikrinti, kaip veiks šis įstatymas. Todėl aš tuos paskutinius tris žodžius atsiimu ir jis lieka toks, koks dabar jau yra priimtas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Autorius atsiima pasiūlymą. Gerai, aš manau, kad vis tiek mes turėtume svarstyti toliau pataisas, kurios yra teiktos dėl eiliškumo nustatymo, nes iš esmės pataisa, kuri buvo susijusi su papildymu žodžiais ,,ir juridiniu”, apima tiktai vieną punktą. Dabar mes galėtume tęsti svarstymą dėl eilės tvarkos nustatymo. Aš remčiausi Seimo nario A.Syso siūlymu pradėti nuo jo pataisos, kuri yra platesnė ir apima visą straipsnio redakciją. Kolega Sysai, aš neabejoju, kad jūs neatsisakote savo siūlymo, tik priminčiau kolegoms Seimo nariams, kad pagrindinis komitetas šioms pataisoms nepritaria. Aš prašau jus pateikti pataisą.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš pasistengsiu argumentuoti, kodėl aš pateikiau tokią pataisą ir kodėl aš balsavau prieš tą pataisą, už kurią balsavo dauguma. Pirmiausiai aš rėmiausi tuo, kad Lietuva yra ratifikavusi tam tikras tarptautines konvencijas ir, einant į Europos Sąjungą, yra Europos Sąjungos direktyva, kuri kalba apie tai, kaip turi elgtis valstybė, kai įmonė tampa nemoki, ir kaip garantuojamas darbuotojui jam priklausantis darbo užmokestis. Todėl aš ir pasiūliau straipsnio dalį, kurioje yra tiktai darbuotojų interesai. Fizinių asmenų reikalavimus už perdirbtą produkciją aš siūliau tenkinti antrąja eile. Tai būtent neprieštarauja tiems tarptautiniams dokumentams, kuriuos Lietuva jau pasižadėjusi vykdyti. Todėl aš neatsisakau savo pataisos ir prašau, kad būtų už ją balsuojama.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – kolega P.Vilkas. Prašau.

P.VILKAS. Ačiū. Jeigu mes pasižiūrėsime į tuos pasiūlymus, tai pamatysime, kad trečiąja eile yra tenkinami privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų reikalavimai. Ten irgi taip yra, nes žmonės taip pat laukia ir pinigų, ir atlyginimų, ir pensijų, ir pašalpų. Taigi aš siūlyčiau, kad nepritartume šiai pataisai. O dėl darbuotojų, tai aš sutinku su pirmąja eile, taip ir pas mus yra, bet dėl šito, antrosios, trečiosios, kur antrąja eile, siūlyčiau šiai pataisai nepritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Aš norėčiau kviesti registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Aš prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo nario A.Syso teikiamos naujos 35 straipsnio redakcijos. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą pataisai. (Balsai salėje) Ne jūsų… Atsiprašau, aš jau suformulavau balsavimo klausimą, yra suformuluota dėl viso straipsnio pataisos, išdėstant visiškai kitą tvarką. Vyksta balsavimas.

Už – 18, prieš – 59, susilaikė 8. Pataisai nepritarta ir aš parašau nereplikuoti iš vietos, tada man galbūt nereiks reaguoti. (Balsai salėje) Replika po balsavimo. Prašau, kolega Sysai.

A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau, kad dėl mano 7 pataisos būtų balsuojama, kadangi tai nenustato eiliškumo.

PIRMININKAS. Atsiprašau, patikslinkite, kas yra 7 pataisa, nes skamba nelabai aiškiai.

A.SYSAS. Jeigu jūs turite užregistruotą šiam projektui… Mano pasiūlymas, kad pirmąja eile tenkinamų kreditorių reikalavimams neturi būti priskirtas, priskaičiuotas susijęs su darbo užmokesčiu fizinių asmenų pajamų mokestis, ką dabar daro Mokesčių inspekcija, išsiuntinėjusi laiškus į visus rajonus ir reikalaujanti per teismą, kai skaičiuojamas darbo užmokestis pirmąja eile, kartu skaičiuojamas ir fizinių asmenų pajamų mokestis. Todėl aš siūlau, kad šis įrašas būtų įtrauktas į šį straipsnį.

PIRMININKAS. Minutėlę, tuoj turim rasti jūsų minimą pataisą. Ar galėtumėt paminėti registracijos datą? Jūs turit mintyje 35 straipsnio 7 punktą, taip? Gerbiamieji kolegos, tai yra 35 straipsnio 7 punktas. Ar norėtų autorius dar komentuoti šį punktą? Nes tikrai mes balsavom dėl eiliškumo nustatymo, kurį numato 35 straipsnis. Prašau.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Dėkui už žodį. Aš norėčiau dar šiek tiek plačiau pakomentuoti, nes daugelis mano, kad čia dar viena kažkokia bomba. Paprasčiausiai šiandien yra tokia tvarka, kad egzistuoja ta pati eilė, kad pirmiausia eina įkaitų garantuotos, be eilės, po to eina darbuotojų reikalavimai. Ir kai teismuose sprendžiamos šios problemos, paprasčiausiai Mokesčių inspekcija bando įtikinti teismą, kad skaičiuojant darbo užmokestį būtinai dar turi būti priskaičiuota ir fizinių asmenų pajamų dalis, t.y. 33%, ir šitie pinigai turi būti pervedami į mokesčių inspekcijos sąskaitą. Jau pasitaiko tokių atvejų, ir ne vienas. Aš manau, kad taip pažeidžiama bankroto kreditorių eilė. Jeigu mes neįrašysim tokios nuostatos, ta praktika bus toliau taikoma. Būtent todėl, kad būtų uždrausta tokia praktika, ir siūlau šią įstatymo pataisą. Bankroto departamentas irgi kaip tik siūlė tai padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Norėčiau prašyti pakomentuoti klausimą įstatymo teikėją viceministrą G.Rainį. Prašau.

G.RAINYS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Aš iš tikro nenorėčiau lemti jūsų nuomonės. Eiliškumas yra politinio apsisprendimo reikalas. Bet šiuo atveju kalbama tik apie aiškumą. Bankroto įstatyme antroje eilėje yra visi mokesčiai. Tarsi fizinių asmenų pajamų mokestis iš tikro turėtų būti čia. Tačiau maždaug jau metai laiko Valstybinė mokesčių inspekcija, kurios katekizmas yra Mokesčių administravimo įstatymas, laikosi straipsnių, teigiančių, kad fizinių asmenų pajamų mokestis yra sudėtinė algos dalis. Todėl yra tam tikras skirtingas interpretavimas, kas tai yra – ar algos dalis, ar tai yra mokestis. Mūsų nuomone, mes siūlėm ir Vyriausybė pritarė, kad fizinių asmenų pajamų mokestis vis dėlto yra mokestis ir antroje eilėje. Todėl iš tikro labai praverstų, kad arba toje dalyje, kur yra mokesčiai, būtų (įskaitant fizinių asmenų pajamų mokestį), arba toje dalyje, kur rašoma apie darbuotojų reikalavimus, parašyti ar dar kaip nors, kad neįskaitant fizinių asmenų pajamų mokesčio. Tai yra vien aiškumo reikalas, bet iš tikro labai padėtų išspręsti konfliktą, kaip kuris įstatymas turi pirmenybę – Mokesčių administravimo ar Bankroto. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš klausčiau, ar mes galėtume pritarti Seimo nario A.Syso siūlomai pataisai bendru sutarimu? Dėkoju. Kitaip teigiančių nematau ir negirdžiu. Dėkoju, pritarta. Aš norėčiau klausti kolegos A.Syso, ar dėl 8 punkto jūs norėtumėt teikti savo siūlymą?

A.SYSAS. Daugiau nėra, 8, 9 tai yra seni 7, 8. Kadangi jūs jau nubalsavote dėl eiliškumo, aš siūliau dar į 9 straipsnio 3 dalį, tai jau tada nereikia dėl jo balsuoti. Atsiimu.

PIRMININKAS. Dėkui. Grįžtame prie eiliškumo tvarkos tolesnio aptarimo, juoba kad yra užregistruota Seimo narių siūlymų. Taip pat norėčiau pasakyti, kad yra siūlymas, įregistruotas Seimo nario A.Butkevičiaus, susijęs su 35 straipsnio 3 dalimi, kur yra siūloma papildyti nauju punktu. Kolega, ar šiame kontekste jūsų pataisa yra prasminga? Jūs atsisakote. Gerai. Taip pat yra Seimo nario A.Klišonio pataisa. Atsisakote, taip? Gerai. 35 straipsnio 6 dalis. Yra pataisos, susijusios su 35 straipsnio 6 dalimi. Registruoja Seimo nariai V.Einoris, V.Velikonis, Z.Mačernius, M.Pronckus. Ar prasminga ši pataisa? Kas iš autorių galėtumėt pakomentuoti? Jau yra įtraukta. Yra į 3, bet taip pat yra kalbama apie kitus dalykus, ne tik juridinių, bet ir žodžiai “gali būti”. Kolega M.Pronckus galbūt galėtų komentuoti klausimą? Prašau.

M.PRONCKUS. Kadangi iš principo mes jau apsisprendėm, galbūt jau nebereikia tos mūsų pataisos judinti. Mes atsisakom.

PIRMININKAS. Dėkui. Tokią pat pataisą teikia ir Seimo narys J.Kraujelis. Aš suprantu, kad jūs tikriausiai irgi pritartumėt. Taip, pataisa, kuri yra susijusi su Seimo nario A.Matulevičiaus siūloma 35 redakcija. Ar jūs liekat prie savo nuomonės? Tuoj, minutėlę, įjungsiu mikrofoną. Prašau.

A.MATULEVIČIUS. Labai ačiū. Aš šią pataisą teikiau todėl, kad tada kovojom dėl Garantinio fondo, kad nebūtų iš įmonių prievartos būdu imama 0,2%. Bet kadangi šaunioji mūsų socialdemokratija nubalsavo, kad taip būtų, ir dar kai kas pritarė iš mūsų pusės, tai, žinoma, dabar šitos pataisos, aš manau, nereikia ir ją atsiimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. 36 straipsnio 3 dalis. Pataisos autorius Seimo narys A.Klišonis. Kolega, atsisakote pataisos, taip? 36 straipsnio 3 dalis. Neatsisakot. Ar būtų 10 Seimo narių, kurie palaikytų kolegos A.Klišonio siūlymą? Dėkoju. Parama pakankama. Aš prašau jus trumpai pateikti pataisą.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėkoju už suteiktą žodį. Šio straipsnio 3 punkte yra numatyta, kas sudaro administravimo išlaidas. Kadangi visos įstatymo pataisos, kurios susijusios su Bankroto įstatymu, (…) susijusios su radioaktyviom ir kitom pavojingom cheminėm medžiagom, taip pat siūlau šiame straipsnyje pataisą, kad į administravimo išlaidas būtų įtrauktos pavojingų atliekų priežiūros, tvarkymo ir laidojimo išlaidos, kad kreditorių susirinkimas negalėtų numatyti kitaip ir kad būtų nuostata, kurios jie privalėtų laikytis. Prašau Seimo narių palaikyti šią įstatymo pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų kolega P.Vilkas. Prašau.

P.VILKAS. Ačiū. Kadangi mes jau priėmėm prieš tai buvusį gerbiamojo Seimo nario A.Klišonio pasiūlymą, tai ir šiai pataisai siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ar galėtume šiai pataisai pritarti bendru sutarimu? Kitaip teigiančių nėra. Gerbiamieji kolegos, pataisai pritarta, 36 straipsnio 3 dalies pataisai pritarta. Dabar turėtume balsuoti dėl pritarimo šiam įstatymui su pataisomis po svarstymo. Gerbiamieji kolegos, ar galim pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu?

Gerai. Prašau kolegas, nesant bendro sutarimo, prieš balsavimą registruotis. Prašom registruotis. Atsiprašau, šlubuoja technika. Kolegos, prašom dar kartą pakartoti registravimosi procedūrą.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai.

Prašau kolegas balsuoti dėl… (Balsai salėje) Gerai. Dėl balsavimo motyvų. Ačiū už pastabą. Ar būtų norinčių kalbėti? Taip. Kolega V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, nėra abejonės, kad šiandien svarstant pataisas valdančiosios koalicijos padėtis buvo gana prieštaringa. Štai dėl žemės ūkio ir kaimo žmonių Socialdemokratinė koalicija ir socialliberalai iš esmės priėmė tas pataisas, kurios šiuo atveju apgynė kaimo žmogų. Tačiau dėl dirbančiųjų atsitiko kitaip. Šiuo atveju socialliberalai ir liberalai persvėrė poziciją bankų naudai, ir dirbančiųjų apskritai visos Lietuvos mastu, silpniausiųjų teisės ir toliau nebus ginamos. Dalies silpniausiųjų kaime bus ginamos, bet mieste nebus. Todėl aš siūlau susilaikyti, tegul socialliberalai ir liberalai dabar apsisprendžia, kaip jiems, vienu atveju vieniems gynus kaimo žmones, o kitiems balsavus prieš, o kitu atveju abiem susivienijus ir balsavus prieš miesto žmones ir gynus bankus, kaip jiems dabar teks apsispręsti šio įstatymo kontekste.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamieji kolegos, pripažinkime, kad svarstymas šiandien buvo ilgas, bet kaip reta konstruktyvus ir dalykiškas. Ir pataisų, ir mūsų pasiūlymų yra daug, ko gero, priėjome prie varianto, kuris yra pakankamai priimtinas daugeliui. Tai yra svarstymas, dar nėra priėmimas, dar reikalingus pataisymus bus galima padaryti.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šis įstatymas, Įmonių bankroto įstatymas, eina su ženkleliu “ES”, Europos Sąjunga. Lietuva jau yra uždariusi savo derybų skyrių dėl pramonės anksčiau, nors dar šio įstatymo mes nebuvome priėmę, o tai visą laiką buvo viena iš sąlygų. Tam tikras kreditas mūsų valstybei yra padarytas, ir dabar šio kokybiško įstatymo nepriimdami po svarstymo, manau, mes padarytume tikrai didelę klaidą. Juo labiau kad ir pats tekstas yra kokybiškas ir maksimaliai suderintas su įvairiausiais interesais. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau kolegas išreikšti savo nuomonę balsuojant dėl šio įstatymo, pritariant jam po svarstymo su pataisomis. Vyksta balsavimas.

Už – 51, prieš – 3, susilaikė 32. Įstatymo projektui su pataisomis po svarstymo pritarta.

Baudžiamojo kodekso 315 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2669(3*) (svarstymo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, lydintysis teisės aktas – Baudžiamojo kodekso 315 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2669, svarstymo stadija. Aš kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pristatyti Seimo narį E.Šablinską. Taip pat noriu pasakyti, kad po to bus svarstomas Restruktūrizavimo įstatymas.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 315 straipsnio pakeitimo. Naujajame Įmonių bankroto įstatymo projekte atsisakius reikalavimo įmonės vadovui paskelbti apie įmonės nemokumą, tampa nereikalinga ir baudžiamoji atsakomybė už nemokumo nepranešimą, kaip buvo numatyta Baudžiamojo kodekso 315 straipsnyje. Todėl komitetas apsvarstęs nutarė bendru sutarimu pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui su komiteto išvada.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje norėtų dalyvauti kolega J.Matulevičius. Atsisako. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo, atsižvelgiant į išklausytą pagrindinio komiteto išvadą? (Balsai salėje) Gerai. Bendru sutarimu. Nėra prieštaravimų? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo projektas Nr.IXP-331(3*) (svarstymas)

Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo 1-4a, kuris susijęs su Europos integracija – Įmonių restruktūrizavimo įstatymo projektas Nr.IXP-331. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto pranešėją, Ekonomikos komiteto narę S.Burbienę. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, antras kartu su Bankroto įstatymu teikiamas įstatymo projektas yra Įmonių restruktūrizavimo įstatymo projektas, kurį, paprastai pasakius, būtų galima palyginti su gydymu. Tai yra įstatymas, kuris leistų daliai įmonių, atsidūrusių sunkioje finansinėje būklėje, taip pat ir dėl objektyvių priežasčių, per tam tikrą laiką atsigauti ir toliau tiek ūkiui, tiek darbuotojams likti darbo rinkoje. Šį įstatymą komitetas atidžiai svarstė, turėjo labai daug pataisų, jas visas taip pat apsvarstė. Komiteto teikiamas variantas šiek tiek skiriasi nuo Vyriausybės pateikto varianto.

Kadangi kilo nemažai klausimų dėl to, kodėl yra šnekama apie restruktūrizavimo bylą, o ne apskritai apie restruktūrizavimą, tai reikėtų pasakyti, kad restruktūrizavimas pagal Restruktūrizavimo įstatymą skiriasi apskritai nuo kokio nors kito įmonės reorganizavimo ar dar kito pakeitimo tuo, kad čia yra klausimas apie dalies skolų, delspinigių, kitų prievolių sumažinimą, atidėjimą ir t.t. Kadangi viena iš pusių gali būti ir valstybė, todėl tie klausimai yra sprendžiami ne tarpusavio sutarimu, o būtent bylos metu. Tam procesui pagal įstatymą yra skirta iki 4 metų ir teismo sprendimu dar galima jį pratęsti 2 metams.

Kokie yra svarbiausi pakeitimai palyginti su Vyriausybės pateiktu variantu? Pirmiausia komitetas nusprendė įrašyti į įstatymo reglamentavimo sritį ne tik įmones, bet ir viešąsias įstaigas. Kadangi viešosioms įstaigoms galima bankrutuoti pagal Bankroto įstatymą, komitetas nusprendė, kad tokiu atveju joms reikia suteikti galimybę ir restruktūrizuotis, o ne tik iš karto bankrutuoti ir būti panaikintoms.

Antras klausimas – šiek tiek sumažinom, nuleidom sąlygų, kurioms esant būtų galima restruktūrizuoti įmonę, kartelę, t.y. panaikinom nustatytą tam tikrą turto kiekį, turto dydį, kadangi manom, kad ir mažos įmonės lygiai taip pat gali restruktūrizuotis. Taip pat nepalikom įsiskolinimo prievolių santykio su turtu, kadangi, jeigu taip griežtai apibrėšim, gali būti taip, kad nebeliks kam restruktūrizuotis, o visoms įmonėms teks bankrutuoti.

Ir trečias dalykas, kuris taip pat yra svarbus ir komitete yra šiek tiek pakeistas, tai yra kreditorių eilė 14 straipsnyje. 14 šio įstatymo straipsnis yra šiek tiek kitokio pobūdžio negu 34 ir 35 Bankroto įstatymo straipsniai, nors juos, be abejo, galima lyginti visų pirma ta prasme, jog jeigu restruktūrizavimo procesas vyksta normaliai, t.y. planas yra vykdomas, visos sąlygos yra vykdomos, tokiu atveju turėtų būti atsiskaityta su visais kreditoriais. Todėl eilė čia yra šiek tiek, kaip sakoma, paprastesnis, lyg ir mažiau ginčų keliantis objektas. Tačiau, kaip žinot, gyvenime nebūtinai yra pagyjama, todėl jeigu procesas yra nutraukiamas, tada kreditoriams, be abejo, yra svarbu, kokioje eilėje jie buvo, nes dalis kreditorių jau gali nebeatgauti savo buvusių kreditų įsiskolinimų.

Norėčiau atkreipti kolegų dėmesį į tai, kad mes šiuo atveju komiteto sprendimu esame šiek tiek pakeitę kreditorių eilę, palyginti su pradine, nes šiuo atveju įmonės veikla yra nenutraukiama, taigi tas turtas, kurio įkeitimu buvo užtikrinti kreditoriaus reikalavimai, nebūtinai turi būti parduodamas kaip bankroto atveju. Todėl mes tai skiriame į dvi dalis: tuo atveju, kai yra parduodama, yra panaši sistema kaip numatyta Bankroto įstatyme, o tuo atveju, kai neparduodama, įkaitas yra statomas į eilę prie darbuotojų, kadangi su juo taip pat proporcingai per metus, kitus turėtų būti atsiskaitoma. Taigi vienas dalykas – eilės skirtumas. Komitetas taip pat nusprendė kartu su darbuotojų reikalavimais pridėti reikalavimus pirmąja eile apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją, neskirstant tos produkcijos į fizinių ir juridinių asmenų.

Tai tokie pagrindiniai skirtumai, palyginti su tuo, kas buvo pateikta Vyriausybės variante. Toliau, be abejo, reikėtų eiti per pataisas. Tačiau pats įstatymo projektas sukėlė kur kas mažiau ginčų negu Bankroto įstatymo projektas. Aš manau, kad galbūt net ir šiandien mes galėtume ir pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Kolegos, yra keturi Seimo nariai, užsiregistravę dalyvauti diskusijoje. Primenu, tai yra svarstymo stadija. Aš Liberalų frakcijos vardu kviečiu kalbėti… Tiesa, dar yra papildomi komitetai. Turbūt reikėtų trumpai išklausyti ir jų išvadas, o tada jau pereiti prie diskusijos. Gerai. Aš kviesčiau tada kolegą R.Palaitį pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.

R.PALAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mūsų komitetas susirinkęs svarstė šį įstatymo projektą. Iš esmės, kiek žiūrėjau, nuomonės… Ekonomikos komiteto išvados yra labai panašios. Gal paminėsiu tik vieną esminę vietą, dėl kurios nuomonės išsiskyrė. Tai ta pagrindinė tiek Bankroto, tiek Restruktūrizavimo įstatymų dalis, kurioje kalbama apie kreditorių eilę. Mūsų komiteto supratimu… mes vis dėlto nepritariam nuostatai juridinius asmenis kartu su darbuotojais įrašyti į pirmąją eilę. Tokia buvo komiteto nuomonė. O visos kitos išvados daugmaž sutampa. Rezultatas – mes vis dėlto siūlom pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui su Teisės departamento ir Seimo narių pastabomis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto… nematau vadovo, tai tokiu atveju kviečiu kolegą E.Šablinską pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.

E.ŠABLINSKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitete irgi buvo svarstyta. Iš pradžių siūlyta tobulinti įstatymo projektą, bet mes svarstėm pirmąjį variantą. Dabar, palyginti su nauju, į mūsų pastabas atsižvelgta, todėl komiteto siūlymas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir išvadoms. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą S.Kružinauską pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo projektą, skirtą Europos integracijai ir atsiskaitymams pagerinti. Daugiausiai problemų svarstydami turėjome dėl Teisės departamento pateiktų 63 pasiūlymų. Iki šiol yra neaiškumų dėl administratoriaus. Pavyzdžiui, 16 straipsnio 5 punkte ir dabar liko nuostata, jeigu jis paskirtas. Šiame įstatyme taip pat reikėtų suderinti atsiskaitymų eiliškumą – 14 ir 22 straipsnius suderinti su Bankroto įstatymu. Tiesiog vienur yra du žodžiai – “fizinių ir juridinių”, kitur jie abudu prapuolė, o reikšmė, manau, yra ta pati. Taip pat komitetas teikė pasiūlymą, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė, dėl 13 straipsnio 2 punkto, kad restruktūrizavimo terminas būtų sutrumpintas – vietoj 4 metų buvo siūloma įrašyti 2 metus, numatant galimybę dar kartą pratęsti 2 metams. Aš manau, kad tokia pastaba, tokia pataisa būtų reikalinga dėl to, kad pritarta pasiūlymui, jog restruktūrizavimo procesas gali būti taikomas, kai įmonė… na, tiesiog išbraukėm tą pasiūlymą, kad įmonei taikomas restruktūrizavimo procesas, kai turto yra ne mažiau kaip už 1 mln. Kadangi tas turtas dabar galės būti daug mažesnis, tai 4 metų terminas yra netikslingas.

Komitetas priėmė tokią išvadą: siūlyti pagrindiniam komitetui daryti svarstymo komitete pertrauką ir patobulinti įstatymo projektą pagal Teisės departamento išvadas bei atsižvelgti į komiteto išvadoje nurodytus pasiūlymus. Bendru sutarimu tokia išvada patvirtinta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš galėčiau tik tiek komentuoti, nesant Kaimo reikalų komiteto pirmininko. Gal kas kitas iš Kaimo reikalų komiteto narių galėtų referuoti klausimą? Galėčiau pasakyti, kad yra pritarta su pastabomis, taigi iš principo nėra siūloma elgtis kitaip. Taigi, išklausę komitetų išvadų, pereiname prie diskusijos. Liberalų frakcijos vardu aš kviečiu kalbėti Seimo narį A.Matulevičių.

A.MATULEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Iš tikrųjų svarstomas įstatymas glaudžiai susietas su prieš tai mūsų svarstytu ir pritartu po svarstymo Bankroto įstatymu. Šis įstatymas yra labai reikalingas, nes, specialistų nuomone, jeigu šio įstatymo nepriimtume, priėmę Bankroto įstatymą, gali kilti bankrotų lavina, kuri bus nereguliuojama. Įstatymas sudaro galimybes būtent reguliuoti šį procesą.

Jeigu kalbėtume apskritai apie patį įstatymą, mes esam svarstę frakcijoje, komitetuose. Iš tikrųjų prie jo yra daug dirbta, yra apsikeista nuomonėmis. Nieko idealaus nėra. Nėra idealus ir šis įstatymo projektas, tačiau iš principo jam būtų galima pritarti.

Yra keletas tokių stambesnių dalykų, dėl kurių reikėtų pamąstyti, ir aš noriu su jumis pasidalinti tomis mintimis. Tai siejasi ne vien su šiuo įstatymu, bet apskritai su ekonominių įstatymų visuma, nes vienas įstatymas paprastai neveikia, o jie yra tarpusavyje susiję. Yra tam tikrų dalykų, pavyzdžiui, šis įstatymas nėra iki galo drąsus. Aš maniau teikti, bet neteikiau, kad galima būtų žengti drąsų žingsnį, bet, matyt, tam nesame subrendę, kaip yra išsivysčiusiose pasaulio valstybėse, kad arba Bankroto, arba Restruktūrizavimo įstatymuose. Yra įvairiai. Kartais jie yra bendri. Yra atleidžiamos nuo bet kokių mokesčių mokėjimo įmonės, kurios pasiekia bankroto stadiją arba yra vadinamojoje bankroto stadijoje. Jos nemoka jokių mokesčių todėl, kad galėtų atsistoti ant kojų, persitvarkyti, reorganizuotis ir išsaugoti darbo vietas. Tačiau pas mus, mes visuomet žinome, kad jeigu tiktai duosi tokias privilegijas, iš karto tuo gali pasinaudoti nesąžiningi verslininkai. Matyt, tai yra diskutuotinas dalykas ateityje, o dabar reikėtų kol kas apsiriboti tuo, kaip yra čia.

Antra pastaba. Tai yra daugiau teisininkų specialistų nuomonė, kad šiuo įstatymu taip pat gali pasinaudoti ne visai sąžiningi verslininkai, skaldant įmones ir skolas paliekant kurioje nors vienoje įmonėje. Iš tikrųjų ne visiškai numatyti mechanizmai, galbūt tai irgi nėra (aš nesu pats teisininkas) grynai vien šio įstatymo užduotis, bet mums reikia tą žinoti ir galvoti, kaip kituose įstatymuose tuos saugiklius sustatyti griežčiau, nes toks pavojus yra. Juo labiau mes žinome įvairius dalykus ir dėl ,,Lietuvos kuro”, kuris buvo nupirktas labai pigiai, ir šiandien jau pradedama kalbėti, kad galima gerą turtą pasiimti į vieną pusę, o kitur palikti skolas ir pan. Taigi yra tų dalykų, bet mes realiai turime matyti esamą situaciją, žengti į priekį. Liberalų frakcijos vardu drąsiai siūlau pritarti šiam įstatymui, tai būtų žengimas į priekį. Man atrodo, didelių prieštaravimų nebus ir iš kitų frakcijų, o tas problemas reikia spręsti ir jų nepamiršti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš kviečiu kolegą P.Gražulį kalbėti diskusijoje šiuo klausimu.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manyčiau, kad šis įstatymas tai yra ne žengimas pirmyn, o žengimas atgal. Visiškai neaišku, kodėl įmonių restruktūrizavimo proceso sąlygos gali būti taikomos tik toms įmonėms, kurių turto vertė pasiūlymo pradėti restruktūrizavimo proceso dieną yra ne mažesnė kaip 1 mln. Lt. (Balsai salėje) Na, galbūt aš senesnį variantą skaičiau, bet buvo tam pirminiam variante.

Įstatyme nėra aptarta, per kiek laiko teismas privalo iškelti arba atsisakyti iškelti restruktūrizacijos bylą. Nuo kreditoriaus siūlymo restruktūrizuoti įmonę pateikimo įmonei dienos restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme gali praeiti net keleri metai, nes šis terminas įstatymo nėra aptartas, o sąlygos restruktūrizavimo bylos iškėlimui yra painios.

Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, kad administracijos vadovas, gavęs kreditorių pasiūlymą ir įmonės vadovo organo pritarimą restruktūrizuoti įmonę, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų sušaukia pagrindinių kreditorių susirinkimą, tačiau įstatymas neaiškina, kas yra pagrindiniai kreditoriai. Visiškai neaiškios, netikslios ir iki galo nereglamentuotos administratoriaus pareigos, nes administratoriaus pareigas gali atlikti ir įmonės administracijos vadovas, kuris, beje, ir privedė įmonę prie tokios situacijos, kad ją reikia gydyti, bei kreditorių susirinkimo pirmininkas.

Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įmonės valdymo organų veiklą restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu prižiūri teismo paskirtas administratorius. Tačiau įstatyme nėra numatyta restruktūrizuojamos įmonės valdymo organų veiklos kontrolės ir priežiūros tvarka. Visiškai nėra numatyta valdymo organų administracinė ar baudžiamoji atsakomybė už informacijos nepateikimą administratoriui ar administratoriaus nurodymus, susijusius su restruktūrizavimo plano rengimo nevykdymu. Visiškai neaišku, kam restruktūrizavimo byloje reikalingas administratorius, jei jis faktiškai neturi jokių teisių, o jo teisės ir pareigos dubliuojasi su administracijos vadovo ar kreditoriaus susirinkimo pirmininko teisėmis ir pareigomis. Administratorius įmonei gali būti paskirtas tik 4 mėnesiams, t.y. nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme, tai reiškia, kad ne ilgiau kaip 4 mėnesius, nors visa restruktūrizavimo byla gali trukti net 4 metus, o kreditoriams nusprendus – ir visą amžinybę.

Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad pagal įstatymo 17 straipsnį administratorius privalo prižiūrėti arba organizuoti įmonės restruktūrizavimo plano rengimą jo privalomojo paskirstymo laikotarpiu. O plano įgyvendinimą prižiūri kreditorių susirinkimo pirmininkas ir administratorius, jeigu jis paskirtas. Įstatymo 16 straipsnio 2 dalis reiškia, kad restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu, svarbiausiu restruktūrizavimo bylos laikotarpiu, visa bendrovės administracija bei valdymo organai lieka be jokios kontrolės, nes įstatymo projektas nenumato kreditorių susirinkimo pirmininko atsakomybės už savo pareigos prižiūrėti restruktūrizavimo plano vykdymą ar nevykdymą. Todėl faktiškai nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme dienos įmonės valdymo organai lieka be jokios kontrolės. Pasitvirtinę sau palankų restruktūrizavimo planą, gali 4 metus atidėti skolų mokėjimą darbuotojams, žemdirbiams, valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams, prisidengiant tariamu tikslu atkurti įmonės mokumą, tokiais atvejais padarant neatitaisomą žalą bendrovės kreditoriams ir užtikrinant, kad bankroto bylos įmonei niekas neiškels daugiau nei 4 metus arba dar ilgiau, jei pagrindiniai kreditoriai to norės. Tokiu atveju bus nuskriausti smulkieji kreditoriai, kuriems skolų negrąžinimas gali privesti iki bankroto.

Apibendrinant galima būtų daryti nepaneigiamą išvadą, kad visas Restruktūrizavimo įstatymo reglamentuotas bylos vilkinimas yra skirtas restruktūrizuojamos įmonės administravimo vadovo atsakomybei už įmonei ir jos kreditoriams padarytą žala nuslėpti.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje kviečiu dalyvauti kolegą J.Veselką. Norėčiau priminti, kad truputį atsiliekam nuo mūsų numatyto darbo plano.

J.VESELKA. Kaip šį įstatymą vertinti apskritai? Ankstesniame įstatyme buvo sanavimas, t.y. taip pat iki bankroto bylos, jeigu kreditoriai mato, kad šią įmonę galima dar pastatyti ant kojų, ją buvo galima sanuoti. Ir buvo sanavimo tvarka. To sanavimo beveik nebuvo. Dabar žiūriu, ką sako Generalinė prokuratūra, kuri užsiiminėja tais visais bankrotais, pinigų visais tais, sako, kad geriausia būtų, jeigu Bankroto įstatyme būtų dalis restruktūrizavimui, kad jie būtų viename įstatyme ir vienas iš kito logiškai sektų.

Dabar žiūrime iš kitos pusės. Akcinių bendrovių įstatymas ir kiti įstatymai netrukdo reorganizuotis. Ir geras savininkas arba savininkai, pasamdę protingus valdytojus… Juk bankrotas neateina taip kaip audra kažkur iš už okeano. Matyti, kad įmonės rodikliai blogėja, jie blogėja palaipsniui. Tada normalus šeimininkas, aišku, imasi reorganizuoti ir mato: tas turtas nereikalingas, tas, tas, nereikalingas, jis atsikrato tuo, kas nereikalinga. Šito kažkodėl nedaro. O dabar realiai pažiūrėkime. Mes labai rūpinamės stambiomis įmonėmis, kurios turi daug bėdų. O kokia gi yra reali praktika? Apie kiekvieną stambią įmonę – dešimtys UAB, kurie kuo užsiima? Marketingo paslaugomis, finansiniu tarpininkavimu, produkcijos pardavimu, žaliavų tiekimu – ten, kur didžiausi pinigų srautai. O šita įmonėlė ir ten visi darbuotojai tampa tiktai tuo, kurie kuria, daro savo darbo produkciją, už kurią paskui galima pinigus pasiimti. Man atrodo, šitos įmonės ir sugalvojo dar 4 metus sau atokvėpį padaryti.

Žinoma, ten, man atrodo, yra vienas geras saugiklis, kad yra apibrėžtas pagrindinis kreditorius, t.y. tas, kuris turi 20%. Kaip įprasta, čia gali būti bankai. O bankai, kadangi jie nesiimdavo ir sanuoti, tai ir čia pasižiūrėję, kad jie per tuos 4 metus, plius dar vienerius metus, gali pratempti šitai, jie, aišku, žinos, kad pagal Bankroto įstatymą, jeigu man įkeitimas yra, tai aš galiu atgauti visą įkeitimą, o čia bala žino kaip. Todėl vienas saugiklis čia yra. Bet aš tik sutikčiau su, nežinau, koks komitetas siūlė, kad būtent tą restruktūrizavimo planą sumažintume iki 2 metų. Nes jeigu jau per 2 metus neišryškėja aiškios gerėjimo tendencijos, tai ir per kitus 2 metus neišryškės gerėjančios tendencijos. Ir su galimybe, jeigu iš tikrųjų matyti, kad jau stojasi įmonė ant kojų, tada… dabar 4+1, o ten reikia iš tikrųjų 2 metų ir plius 2. Galima būtų pratęsti, jeigu matyti, kad įmonė iš tikrųjų stojasi ant kojų. O jeigu matome, kad jau ji per 2 metus jokių teigimų rezultatų nepasiekė, jai reikėtų kuo greičiau taikyti bankroto procedūrą.

Jeigu jau prieš tai pagal visas taisykles kreditoriai iškėlė bankroto bylą, bet atsirado tokių, kurie dar nori restruktūrizuoti, tada bankroto byla, jeigu ji dar nepriimta, stabdoma. Čia galima daug diskutuoti. Manau, kad tuos dvejus metus… o po dvejų metų galima pratęsti. Ir dar vienas dalykas – vis dėlto reikėtų numatyti atsakomybę tiems, kurie priėmė restruktūrizavimo planą, ir tas planas nevykdomas. Kad jie konkrečiai atsakytų. Nes dabar, mano nuomone, išeina kolizija: restruktūrizavimo planą tvirtina teisėjas.Tas, kuris galų gale patvirtino, turi būti atsakingas. Kuris vykdo, sako, yra planas patvirtintas, atsiprašau, aš vykdžiau, bet gavau blogus rezultatus. Aš nežinau, kodėl restruktūrizavimo planą turi tvirtinti teisėjas, o ne patys kreditoriai, kurie nori šito... Teisėjas, aišku, negali būti baudžiamas, nes jam pateikė tokį planą, jis nekvalifikuotas. Štai čia Restruktūrizavimo įstatymas visiškai nesubalansuotas. Todėl tokios redakcijos, neįtraukus didesnės atsakomybės, šitam Restruktūrizavimo įstatymui pritarti negalima.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis diskusijoje kalba kolega A.Sysas. Prašau.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, dėl šito įstatymo ginčų mažiau, kadangi pirmiausia tai visiškai naujas įstatymas, palyginti su Bankroto, kuris veikia šešerius metus. Mes jau turėjome du galiojančius įstatymus, todėl ir ginčų daugiau. Antra, apie patį procesą mes mažiau žinome ir mažiau suvokiame. Ir kuo daugiau skaitai šitą įstatymą, tuo (noriu pritarti tiems kolegoms, kurie tai sakė) jis darosi neaiškesnis.

Aš manau, kad didžiausia problema, kuri man iškyla, skaitant šį įstatymą ir domintis juo, – kur bus ta riba tarp restruktūrizavimo ir bankroto? Aš matau, kad šiame įstatyme pažeidžiamos mažųjų kreditorių teisės. Aš vėl kalbu apie darbuotojus. Jeigu jūs perskaitysite 4 straipsnį, ten yra pasakyta, kad susirinkimas… užtenka, kad susirinktų 50 ir daugiau plius vienas žmogus, kuris turi akcijų, ir 25% ar 26% nusprendžia pradėti restruktūrizavimo procesą. Bet tik ką svarstytame Bankroto įstatyme mes kalbėjome apie tai, kad jeigu yra įsiskolinimas, darbuotojai kreipėsi, jiems nemoka 3 mėnesius atlyginimo, yra tam tikros kitos sąlygos, teisėjas turi paskelbti bankroto procedūrą. Tai kiek reikės “duoti” teisėjui, kad toks sprendimas būtų priimtas ar nepriimtas, ir kaip teisėjas atsakys priimdamas sprendimą restruktūrizuoti ar pradėti bankroto procedūrą? Aš matau bent jau naują Bankroto įstatymą kartu su šituo, kad mes ateiname kaip į kryžkelę.

Sakykim, įmonė dirba blogai ir mes turime priimti sprendimą. Bankrotas tai yra likvidavimas, restruktūrizavimas – vadinasi, dirbame toliau. Bet skaitant toliau įstatymą, dar keisčiau pasidaro. Jeigu visi kreditoriai geranoriškai sutaria, ir darbuotojai, ir visi, suprasdami, kad kito kelio nėra, kad reikia restruktūrizuoti, tai kam reikalinga kreditorių eilė? Taigi sutarėme dirbti. Jeigu įmonė, pradėjusi restruktūrizavimo procesą, toliau nesusitaria ir vėl skolos, vėl kažkas nevyksta, tai turi būti skelbiamas bankrotas ir likvidavimas.

Mes supainiojame du dalykus. Vieną įstatymą, t.y. Bankroto, norime padaryti aiškesnį, o priimdami tokį Restruktūrizavimo įstatymą mes sukeliame painiavą, nes sudarome galimybę šitą procesą vėl vilkinti. Tuo mus ir kaltina, kad bankroto procesas ilgas, neaiškus ir nekonstruktyvus.

Mano manymu, iš viso reikėtų 14 straipsnį braukti lauk, kad nebūtų pagundos kalbėti apie kokias nors kreditorių eiles. Mane nustebino ir tai, kad pirmajame variante įkaitų… garantuotų turėtojų išvis nebuvo. Pirmiausia, aš manau, bankas ir bus sudomintas, ar ta įmonė toliau dirbs ir taip jis atgaus savo kreditus, suteiktas paskolas, o jeigu mes jį įrašome į pirmumo teisę, aš manau, tada bus kur kas sunkiau susitarti, nes visi žiūrės, kas čia kokioje pirmoje eilėje, ir šitas procesas paprasčiausiai buksuos toliau ir anksčiau ar vėliau mes ateisime prie visiško bankroto.

Įdomiausia 4 straipsnio (aš nepaminėjau) 5 dalyje, kai negalima surinkti kreditorių… Užtenka vieno kreditoriaus, kuris turi vieną penktąją akcijų, jis paskambino ar atsiuntė raštelį ir teisėjas priima sprendimą dėl restruktūrizavimo proceso. Ne bankrotą skelbia, o restruktūrizavimą. Aš manau, kad tai labai neskaidrus procesas. Gali prasidėti piktnaudžiavimai, todėl man kelia abejonių šito įstatymo veiksmingumas, ir dar kartą pasikartosiu, kad tikrai mažieji akcininkai, t.y. darbuotojai, tampa vieno ar kito didelio akcininko įkaitais. Šitą įstatymą reikėtų rimtai revizuoti ir parengti jį tokį, kad jis skatintų susišnekėti visas puses ir gelbėtų įmonę, arba paprasčiausiai tokio įstatymo neturėtų būti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, turėtume pereiti prie pataisų, kurios buvo svarstytos komitete ir kurioms nebuvo pritarta, taip pat tų, kurios buvo gautos jau po aptarimo komitete, svarstymo. Aš dabar norėčiau siūlyti tokią darbo tvarką. Yra išties keblu sekti tekstą ir matyti, kokie yra pasikeitimai, nes komiteto išvados yra surašytos taip, kad pataisos yra teiktos ankstesniam variantui nei yra išdalintas jums. Bandysime kartu su pagrindinio komiteto pranešėju bendrai suorientuoti, kad būtų įmanoma suprasti, apie kokias pataisas mes kalbame. Pabandykime eiti nuosekliai nuo pat pradžių. 2 straipsnis. Jo eiliškumas visuose variantuose yra tas pats. Teikėjas yra Seimo narys S.Kružinauskas. Ar jūs liekate prie savo siūlymo, kolega?

S.KRUŽINAUSKAS. Na, iš tiesų dabar yra toks atvejis, kai įmonei negalima be teismo kelti restruktūrizavimo bylos, ir mano pataisa buvo būtent su tuo susijusi. Todėl man nieko kito nebelieka, kaip dabar atsiimti.

PIRMININKAS. Atsiimate pataisą. Dėkoju. Toliau yra 6 straipsnis, naujajame trečiajame variante tai yra jau 4 straipsnis, ir yra Seimo nario A.Rimo keletas siūlymų, susijusių su ankstesniu 6 straipsniu. Gal aš pradžioje klausčiau komiteto pranešėją, ar į tas pastabas yra bent iš dalies atsižvelgta? Ne? Aš klausčiau tada pataisų autoriaus, ar jūs ir toliau norite teikti šias pataisas? Atsiprašau, tuoj pat įjungsime. Prašau.

A.RIMAS. Vieną norėčiau teikti – dėl 2 straipsnio 6 punkto, kuriame siūlau įrašyti žodžius “įkeitimu” ir “arba hipoteka”. Ir toliau kaip tekste.

PIRMININKAS. Šitam yra pritarta, sako komitetas. Dėl to mes nebeturime diskutuoti. O kitus? Kitų atsisakote?

A.RIMAS. Atsisakau visų.

PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. 7 straipsnis, dabartiniame variante 5 straipsnis. Seimo narys S.Kružinauskas yra teikėjas dėl 2 punkto to paties žodžio “apygardos” braukimo. Ar jūs teikiate šį siūlymą? Teikiate. Komitetas neatsižvelgė. Prašau jus trumpai pateikti.

S.KRUŽINAUSKAS. Čia pasiūlymas toks pat kaip ir Bankroto įstatymui. Kadangi procesų dar labiau padaugės, kai įsigalios Restruktūrizavimo įstatymas, ir bylų bus dar daugiau, todėl nereikėtų apkrauti apygardos teismų tokiu darbu. Ir administratoriams bus patogiau, ir kreditoriams bus arčiau, ir vietinė problema vietiniam teismui, t.y. apylinkės teismui (čia nėra pasakyta, kad tik apylinkės teismui, ir kreditoriai galėtų rinktis, ar apygardos, ar apylinkės) taip pat būtų aiškesnė. Kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolegė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Aš tik galėčiau pakartoti motyvus, kuriuos sakiau kalbėdama dėl Bankroto įstatymo, kadangi yra specialios bylos, geriau tegul jomis užsiima Apygardos teismas, o dėl pačių kreditorių, tai ir šios bylos metu taip pat jie nebūtinai turi būti gyvenantys toje pačioje apylinkėje, todėl važiavimo problemos išlieka kaip ir bankroto atveju.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nėra bendro sutarimo dėl šio straipsnio. Aš prašau Seimo narius registruotis prieš balsuojant dėl šios pataisos. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 41 Seimo narys.

Prašau Seimo narius balsuoti dėl pataisos, kuri yra susijusi su 7 straipsnio 2 punktu ir yra teikiama Seimo nario S.Kružinausko. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, balsavimas prieš iš esmės reiškia pritarimą pagrindinio komiteto išvadai. Prašom balsuoti.

Už – 2, prieš – 29, susilaikė 5. Dar pridedame vieną balsą prieš – kolegos G.Dalinkevičiaus. Pataisai nepritarta.

7 straipsnio 3 dalies 4 punkto pataisa. Pataisos teikėjas yra Seimo narys A.Rimas. Ar jūs liekate prie savo nuomonės? Atsisakote. Dėkoju.

10 straipsnis naujajame 3 variante dabar yra 11 straipsnis. Teikėjas – Seimo narys S.Kružinauskas. Ar komitetas neatsižvelgė? Ar kolega S.Kružinauskas atsisako? Pataisos autorius atsisako.

13 straipsnis. Dėl šio straipsnio bus ir daugiau pataisų. Teikėjas – Seimo narys S.Kružinauskas, siūlantis pakeisti 13 straipsnio 2 punkte terminą ir vietoj ketverių metų įrašyti dvejus metus. Ar jūs liekate prie savo nuomonės? Komitetas neatsižvelgė. Prašau kolegą trumpai pateikti pataisą.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Tačiau atsižvelgė Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Manau, ši pataisa susijusi su tuo, kad yra pritarta nuostatai, jog restruktūrizavimo procesas taikomas įmonėms, kurios dabar jau nebūtinai turi turėti milijoną, taigi ir šis ketverių metų terminas nėra būtinas. Siūloma dveji metai ir atsižvelgti į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą, kad papildomai dar kartą būtų galima tą terminą pratęsti dvejus metus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų – kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, būtent apie tai, ką aš kalbėjau. Mes šį procesą turime padaryti greitesnę ir aiškesnį, nes ketveri metai leidžia daryti tai, ką mes šiandien darom su bankroto procedūra. “Aurida” bankrutuoja jau devinti metai. Na, nubrėšime ketverius metus. Manau, jeigu įmonė pasieks kritinę ribą, tai per tokį laikotarpį galbūt ji iš restruktūrizacijos proceso išeis kur kas greičiau ir pradės normaliai veikti. O jeigu mes nustatome tokius terminus, tai paprasčiausiai galime ne tik padėti, bet dažnai galime pakenkti, nes ir toliau kai kas galės išplovinėti turtą ar kaip nors kitaip elgtis norėdamas gauti asmeninį pelną iš to, kas vyksta tokiose įmonės.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – kolega P.Vilkas.

P.VILKAS. Kad ir kaip ten būtų, bet Restruktūrizavimo įstatymas nėra toks paprastas ir kartais per dvejus metus galima nepasiekti rezultatų, kurie buvo planuoti. Aš siūlyčiau, kadangi tai yra įmonės įstatymas, jeigu kreditoriai nutaria ir tikrai mato perspektyvą, sudarę restruktūrizavimo planą mato, kad tam reikia tam tikro laiko, man atrodo, leiskime jiems, nes jie nenorės, jog ketverius metus būtų specialiai delsiama. Tai yra įmonės mokumo atkūrimas, todėl siūlyčiau pritarti, nes ketveri metai būtų tas terminas, kuris sudarytų galimybę įmonei atsistoti ant kojų. Norėčiau, kad paliktume ketverius metus ir balsuotume prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Prašau Seimo narius prieš balsavimą dėl šios pataisos registruotis.

Užsiregistravo 40 Seimo narių.

Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti dėl Seimo nario S.Kružinausko teikiamos 13 straipsnio 2 punkto pataisos, susijusios su termino pakeitimu iš ketverių į dvejus metus. Prašom balsuoti. Pataisai nepritarta.

Seimo nario A.Rimo registruota 13 straipsnio pataisa. Siūloma išbraukti žodžius “jei jis paskirtas”. Ar liekate prie savo siūlymo? Prašom. Atsiimate?

A.RIMAS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Pataisa yra siūloma 14 straipsnio 2 punktui. Pataisos autorius – Seimo narys S.Kružinauskas. Aš siūlyčiau pradėti nuo 14 straipsnio naujosios redakcijos, kurią teikia Seimo narys A.Sysas. Prieš tai norėčiau pasakyti, kad komitetas jūsų siūlymui nepritarė. Ar jūs liekate prie savo nuomonės?

A.SYSAS. Aš teikiau šią įstatymo pataisą matydamas sąsają su Bankroto įstatymu, bet jau kalbėdamas tribūnoje sakiau, kad kuo toliau mes skaitome šį įstatymą, tuo jis yra neaiškesnis. Aš manau, kad apskritai 14 straipsnio nereikėtų, nes jis tikrai neskatina restruktūrizacijos proceso, o skatina bankroto ir naikinimo procesą. Tačiau aš neatsisakau savo pasiūlymo ir prašau balsuoti už mano pateiktą eiliškumą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti Seimo narys P.Vilkas. Prašom, kolega.

P.VILKAS. Ačiū. Aš siūlyčiau nepritarti šiam pasiūlymui, nes yra sudaryta eilė ir mes vėl ją supainiotume. Man atrodo, tai buvo pasiūlyta Vyriausybės ir mūsų Ekonomikos komitete tai apsvarstėme. Taigi reikėtų pritarti Ekonomikos komiteto siūlymui. Ačiū. O pono A.Syso nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Prašau Seimo narius išreikšti savo nuomonę dėl Seimo nario A.Syso siūlomos naujosios 14 straipsnio redakcijos. Balsavimas už reiškia pritarimą, balsavimas prieš – nepritarimą pataisai. Pataisai nepritarta.

14 straipsnio svarstymo tąsa. Grįžtame prie Seimo nario S.Kružinausko teikiamos pataisos. Jūs neatsisakote jos? Atsisakote. Gerai. Kolegos, lieka nedaug pataisų.

14 straipsnio pataisos autorius taip pat yra ir Seimo narys A.Butkevičius. Komitetas jam nepritarė. Jis taip pat siūlo keisti eiliškumą. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Gerbiamieji kolegos, prašome pasakyti savo poziciją dėl Seimo nario A.Butkevičiaus teikiamos pataisos, susijusios su 14 straipsniu.

Pataisai nepritarta. 15 straipsnis. Yra siūlymas iš šio straipsnio dviejų punktų išbraukti žodžius. Ar kolega A.Rimas norėtų teikti šias pataisas? Jūs sutinkate. Gerai, dėkoju. Dabar 16 straipsnio 2 ir 5 dalys. Tai yra analogiškos pataisos ir jūs turbūt nekeltumėt jų, aš teisingai suprantu? Dėkoju. 17 straipsnio 4 dalis. Yra jūsų, kolega Rimai, taip pat siūlomi pakeitimai. Ar komitetas jiems nepritarė naujam variante?

S.BURBIENĖ. (Negirdėti) …pritaręs, t.y. įrašęs ir administracijos vadovą, ir pavaduotojus, ir vyriausiuosius finansininkus buhalterius. 3 punktas jau yra priimtas.

PIRMININKAS. Dėl 3 punkto mes neturėtume kelti klausimų. Dėl 5 tada. Dėl 5 lieka atviras klausimas. Ir kolega A.Rimas būtų nusiteikęs teikti jį, taip? Ne. Dėl 17 straipsnio 5 punkto jūs atsisakote, taip? Gerai, dėkoju.

7 punktas – žodžius “kreditorių komitetą” pakeisti į žodį “kreditorius”. Ar tai būtų esminis punktas, dėl kurio jūs norėtumėt judėti į priekį? Atsisakote, dėkoju.

17 straipsnio 3 punkto siūlomas pakeitimas. Kolega S.Kružinauskas atsisako. Lieka dar keturi punkteliai, kolegos, kantrybės.

20 straipsnis. Siūloma išbraukti šio straipsnio 1 dalį. Komitetas tam nepritarė. O jūs, kolega Rimai? Sutinkate. Gerai.

22 straipsnio, tiksliau, naujajam variante 21 straipsnio pakeitimas – siūloma 5 dalį, autorius Seimo narys A.Rimas, papildyti žodžiais “bei kreditorius, nedalyvavusius kreditorių susirinkime”. Komitetas tam nepritaria. Atsiimate. Gerai.

23 ankstesnis, dabartinis 22 straipsnis. Vėl jūsų, kolega Rimai, pataisa, susijusi su 23 straipsnio 8 dalies 3 punkto išbraukimu. 22, dabartinis 22. Įtariu, kad nelabai turim progos sekti, bet sutinkat atsisakyti, taip? Gerai.

Ir paskutinis, “jei jis paskirtas”. Anksčiau jūs jau atsisakėt tokių žodžių taikymo, tai turbūt būtų logiška tos nuostatos neįtraukti ir 25, kaip jūs siūlot, ar ne? “Jei jis paskirtas”, taip? Gerai.

Taip pat atsižvelgiant į laiką, vakar 13.45 val. dar buvo įregistruoti Seimo nario A.Rimo pasiūlymai. Yra praėjęs laikas, 24 valandos jau yra sukakusios, taigi galime juos svarstyti. Čia yra pasiūlymai, susiję su 2 straipsnio 7 punktu. Analogiškai kaip ir buvo siūloma…

A.RIMAS. Galima nesvarstyti.

PIRMININKAS. Atsiimat?

A.RIMAS. Taip.

PIRMININKAS. Dėl 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto. Visus atsiimate? Puiku. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, daliai pasiūlymų buvo pritarta. Todėl aš norėčiau siūlyti jums pritarti teikiamam Įmonių restruktūrizavimo įstatymo projektui su pataisomis po svarstymo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Kitaip, ne, nėra. Gerbiamieji kolegos, teks balsuoti. Aš prašau Seimo narius prieš balsavimą registruotis.

Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Bendro sutarimo nebuvo. Todėl aš prašau Seimo narius balsuoti dėl pritarimo Įmonių restruktūrizavimo įstatymo projektui su pataisomis po svarstymo. Prašau balsuoti.

Aš prašau Seimo narius dar kartą balsuoti, kompiuteris neužfiksavo rezultatų. Registraciją mes darėme. Tie, kurie bus neatspindėti, mes pridėsime. Gerai, prašau balsuoti taupant laiką. 29 – už, prieš – 3, susilaikė 5. Įstatymui su pataisomis po svarstymo yra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, yra keletas lydinčių aktų. Aš siūlau juos perkelti į mūsų vakarinį posėdį. Skelbiu rytinio posėdžio pabaigą. Taip pat noriu dar paskelbti informaciją, kad Seimo narys A.Lydeka kviečia Tarpparlamentinių ryšių su Portugalijos Respublika grupę į susirinkimą plenarinių posėdžių salėje, t.y. čia, 14.30 val. Trumpi pietūs. 15 val. tęsime posėdį, tiksliau, pradėsim vakarinį.