Šeštasis (48) posėdis
2001 m. vasario 27 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

Akcizų įstatymo 5¹ ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 5² straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-214(3*) (svarstymo tęsinys)

PIRMININKAS. Laba diena, kolegos, pradedame vakarinį antradienio plenarinį posėdį.

Tęsiame Akcizų įstatymo 5¹ ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 5² straipsniu įstatymo projekto Nr.IXP-214 svarstymą. Dėl vedimo tvarkos – A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Gerbiamieji kolegos, aš buvau perspėjęs dėl pažeidimų, kurie šiandien buvo užfiksuoti, tai dėl mūsų kolegės R.Dovydėnienės, kuri balsavo už poną V.Einorį ir pati prisipažino, kad balsavo svarstant Garantinio fondo įstatymą. Aš tą raštą dabar atiduodu Etikos ir procedūrų komisijai. Taip pat buvo pastabos, labai gerai matyti ekranuose balsavimo rezultatai dėl Akcizų įstatymo, kurios ponios R.Juknevičienės buvo pasiūlytos. Labai gaila, bet vis dėlto paskutiniame balsavime nedalyvavo ponas V.Nekrašas, o už jį kažkas balsavo. Tai aš pasakiau V.Andriukaičiui. Vis dėlto toks dalykas yra mūsų, parlamentarų, darbe nepraktikuotinas ir neleistinas. Aš suprantu, kad dalis Socialdemokratinės koalicijos žmonių turi parlamentinio darbo patirtį, bet tokia patirtis, kai vienas parlamento narys balsuoja už kitą, mums yra neleistina. Mes manome, kad žmonės vis dėlto negerbia įstatymų, tačiau jeigu pažeidimai yra daromi paties įstatymo priėmimo procedūroje, tai yra neleistinas dalykas. Mes, liberalai, reikalaujame, kad paskutinis balsavimas būtų pakartotas, o Socialdemokratinė koalicija tokius dalykus apsvarstytų tarpusavyje.

A.SALAMAKINAS. Jeigu leisite, posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Aš labai prašyčiau, kad būtų įvardyta, kas už ką balsavo ir kaip balsavo, nes sakyti, kad kažkas balsavo, nėra parlamentinis dalykas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, kadangi buvo pastebėtas pažeidimas, tai remdamasis Statuto 121 straipsnio “Balsavimo pakartojimas ir atidėjimas” 4 dalimi siūlyčiau perbalsuoti dėl 1 dalies 6 punkto. Prašau kolegas registruotis. (Balsai salėje) Seimo narys A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu mes prašome daryti šio klausymo svarstymo pertrauką, nes taip nežaidžiama.

PIRMININKAS. Kiek laiko? (Balsai salėje) Seimo narė R.Dovydėnienė. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų kalbėjusysis įvardijo kai kuriuos pažeidimus, bet tai buvo ne dėl to įstatymo, dėl kurio mes balsavome. Jis pats paskelbė, kad tie asmenys, kurie negerai pasielgė, perduoti svarstyti Procedūrų ir etikos komisijai. Jie ten ir bus svarstomi, o kartu iš aš pati. Tačiau jokiu būdu ne dėl šio įstatymo, dėl kurio dabar reikalaujama perbalsuoti. Todėl tikrai nėra jokio reikalo perbalsuoti dėl to, kas buvo padaryta prieš posėdžio pertrauką.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Dalinkevičius. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pasakyti gerbiamiesiems kolegoms socialdemokratams, kad ponas V.Nekrašas per paskutinį balsavimą nedalyvavo, tačiau jo žiebtuvėlis buvo uždegtas. Tai jeigu kolegos mano, kad mes nepastebime šitų procesų, tai norime pasakyti dėl paskutinio balsavimo, gerbiamoji Dovydėniene, kad yra pareikšta pastaba ir nurodytas šaltinis, kuris pažeidė įstatymo priėmimą. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai norėčiau, kad mes perbalsuotume ir galų gale atkurtume teisingumą.

PIRMININKAS. Kolegos, aš atkreipčiau jūsų dėmesį į tai, kad šiuo metu yra užsiregistravęs ponai P.Papovas ir V.Šustauskas, kurių nematyti posėdžių salėje. (Balsai salėje) Prašom Seimo narius užimti savo vietas. Dar kartą siūlau kolegoms registruotis.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Seimo narys A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Aš dar sykį noriu pakartoti, kad ponia R.Dovydėnienė nesuprato arba galbūt specialiai nenori suprasti ir dabar vilkina laiką tam, kad ateitų daugiau jos frakcijos narių. Tačiau balsavimas, kurį aš siūlau pakartoti, yra būtent paskutinis balsavimas dėl ponios R.Juknevičienės pataisos Akcizų įstatymui. Tai, kad pono V.Nekrašo nebuvo, aš pasakiau iš karto po balsavimo jūsų lyderiui ponui V.Andriukaičiui, kuris tik linktelėjo galvą ir po to pradėjo ją kinkuoti. Bet dviguba moralė parlamento darbe, manau, visiškai netinkama. Jeigu jums tinkama, tai jūs taip ir pasakykite, o dabar siūlau už tai balsuoti iš naujo.

PIRMININKAS. Seimo narys N.Medvedev. Prašom.

N.MEDVEDEV. Gerbiamieji Seimo nariai, aš buvau Procedūros ir etikos komisijos narys ir pirmininkas dar Aukščiausiojoje Taryboje, todėl šiokią tokią patirtį dėl to turiu. Noriu pasakyti, kad tokiais atvejais tikrai galimas perbalsavimas, bet noriu jus perspėti, kad reikia, kad būtų perbalsuojama arba balsuojama tik iš anksto nustatytu laiku, o perspėjama apie tą iš anksto nustatytą laiką turi būti irgi iš anksto, t.y. per kitą posėdį konkrečiai. Mes dabar dažnai šiai nuostatai nusižengiame. Tai labai negerai, nes gali kilti konfliktų. Aš noriu, kad šį klausimą tikrai apsvarstytų Procedūrų ir etikos komisija ir pateiktų savo pasiūlymus, kad daugiau tokių kazusų nebūtų. Bet jeigu tikrai reikia perbalsuoti, tai reikia iš anksto nustatytu laiku. Tokia taisyklė galiojo dar Aukščiausiojoje Taryboje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, prašau patikslinti, kuriuo straipsniu remiatės. Aš nenorėčiau, kad jūs remtumėtės Aukščiausiosios Tarybos įstatymais. Yra Seimo statutas, kurio 121 straipsnio 4 dalis skamba taip: “Jeigu nustatomas akivaizdus balsavimo vienasmeniškumo pažeidimas, posėdžio pirmininko, frakcijos reikalavimu perbalsuojama ir pradėjus svarstyti kitą darbotvarkės klausimą”. (Balsai salėje) Kadangi laikas yra nereglamentuotas, tai šiuo atveju posėdžio pirmininkas sprendžia dėl perbalsavimo laiko. Ponas K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man labai keista, kai socialdemokratinė opozicija gina pažeidimus.

Vienintelė R.Dovydėnienė pasakė, kad padariau klaidą ir svarstys Etikos komisija. Opozicija mus moko, kaip reikia dirbti, o pati toleruoja pažeidimus. Aš dabar manau, kad balsavimas buvo tada, kai visiems reikėjo balsuoti, o ne maigyti kitų mygtukus, kurių nėra salėje. Dabar, kai yra nustatytas akivaizdus pažeidimas, reikalaujama perbalsuoti būtent tą straipsnį, dėl kurio iškilo šios problemos. Beje jeigu, pavyzdžiui, kairioji socialdemokratinė opozicija sėdėtų balsavimo metu, tai tada galbūt nekiltų tiek problemų, nes jie greitai bėgdami į vietas susimaišo ir kitąkart pabalsuoja ne už tuos. Tai daro dažnai ir nuolat. Mes matome.

PIRMININKAS. Kolegos, kviečiu dar kartą registruotis, nes į salę atėjo labai daug naujų Seimo narių. Vyksta registracija. Prašau registruotis. Kolegos, aš klausiu, ar K.Bobelis yra sakėje? (Balsai salėje) Ar yra Kazys Bobelis salėje, kolegos? (Balsai salėje) Norėčiau, kad šį klausimą išnagrinėtų Etikos komisija. Ar yra salėje J.Korenka? (Balsai salėje)

Užsiregistravo 108 Seimo nariai. Kolegos, kviečiu jus apsispręsti dėl Nr.IXP-214 įstatymo 1 dalies 6 punkto. (Balsai salėje) Kas už tai, kad būtų pritarta R.Juknevičienės pataisoms, balsuojate už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš. Vyksta balsavimas. (Balsai salėje)

Už – 8, prieš – 54, susilaikiusių nėra. R.Juknevičienės pataisai 1 dalies 6 punktui nepritarta. Seimo narys V.P.Andriukaitis. Prašau, kolega.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, visų pirma jūs nesuteikėte man žodžio, kai aš prašiau stovėdamas prie mikrofono. Kaip jūs žinote, aš turiu teisę prašyti žodžio be eilės. Tai pirma. Manau, kad jūs Statuto nuostatas turite jau žinoti. Praėjo jau nemažai laiko.

Antras dalykas. Statuto 121 straipsnio 5 dalis: ,,Kol neprasidėjo pakartotinis balsavimas, bet kurios frakcijos seniūnas gali pareikalauti, kad jis būtų atidėtas. Tokiu atveju posėdžio pirmininkas daro ne trumpesnę kaip 15 minučių ir ne ilgesnę kaip 30 minučių balsavimo pertrauką”. Būtent frakcija prašė ir būtent jūs nesuteikdamas man žodžio be eilės, atėmėte iš manęs teisę kaip tik pareikalauti to, ko aš dabar statutiškai reikalauju. Aš norėčiau atkreipti, gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėmesį ir į tai, kad šiam Seimui labai reikalingas konsensas, ypač galvojant apie Konstitucijos ir kitas pataisas. Ypač konsensas. Todėl mes turėtume būti jautrūs vieni kitiems, nepažeisti Statuto, nepažeisti teisių. Kadangi jūs man nesuteikėte žodžio, kai aš demonstratyviai stovėjau ir prašiau jo, aš reikalauju, kad šis balsavimas, kurį jūs skelbiate, būtų atšauktas ir kad jūs suteiktumėte galimybę mums pasinaudoti 121 straipsnio 5 dalimi.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolegos, aš norėčiau, kad jūs patikslintumėte straipsnį, kuriuo remdamasis kaip opozicijos lyderis jūs turite teisę kalbėti be eilės? (Balsai salėje) Ir bet kada. Seimo narys K.Glaveckas. Prašau.

K.GLAVECKAS. Replika po balsavimo. Bet ne dėl procedūros, o dėl klausimo esmės. Du mėnesius mūsų komitetas derina interesus su Europos Sąjungos reikalavimais tarp atskirų gamintojų, jų rinkų, tarpšakinės ir visokios konkurencijos, visais aspektais. Mes pasiekėm, viso komiteto nariai, socialdemokratai, liberalai, Naujoji sąjunga, pasiekėme kompromisą, kuris buvo suderintas. Dabar salėje pradedame priimti siūlymus, kurie niekuo nepamatuoti, neapskaičiuoti, o iš klausos. Mes darom gėdą visam Seimui, kuris iš klausos, nepamatuotai, tiktai kažkokių interesų skatinamas priima siūlymus, kurie iš tikro griauna visą tą įstatymą ir daro jį niekiniu. Todėl siūlau visiems apie tai labai rimtai pagalvoti ir daryti išvadas. Nes Seimas nėra ta vieta, kur reikia tik mokytis. Reikia ir dirbti visų labui.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau tiktai pasakyti, kad mūsų frakcija norėtų paprašyti perbalsuoti, nes esant tokiam sąmyšiui, per tokį triukšmą tikrai nederėtų balsuoti. Netgi buvo sunku išgirsti kieno pasiūlymas. Žinoma, svarbu, koks pasiūlymas, ne kieno, bet kai minima tik pavardė ir nepasakoma, koks tas pasiūlymas, tai tuo labiau neaišku už ką balsuoti. Todėl labai prašau perbalsuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jūs klausiate, pagal kokį Statuto straipsnį gali kalbėti opozicijos lyderis be eilės. Atsakau – 108 straipsnis 4 punktas. ,,Be eilės gali kalbėti Prezidentas…

PIRMININKAS. Atsiprašau. Gerbiamasis Salamakinai, 108 straipsnis reglamentuoja diskusijos nutraukimą ir apribojimus. Atsiprašau. Diskusija neįvyko. (Balsai salėje) Prašau.

E.MASIULIS. Ačiū už suteiktą žodį. Pirmiausia aš norėčiau pasakyti, kad opozicijos lyderio pareigos ir teisės, įteisintos šiame Statute iš tikrųjų, mano supratimu, prieštarauja frakcijų lygiateisiškumo principams Seimo darbe ir turėtų būti peržiūrėtos naujo Statuto redakcijoje. Ponas A.Sysas, prašydamas pertraukos, iš tikrųjų pagal 121 straipsnį negalėjo to daryti, nes jis nėra frakcijos seniūnas. Ta teisė suteikiama tik frakcijų seniūnams. Tačiau dėl ponios K.Prunskienės siūlymo, tai, mano supratimu, iš tiesų nebuvo iki galo korektiškas šis balsavimas. Mes taip pat kviestumėme perbalsuoti šį klausimą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Korenka. Prašau.

J.KORENKA. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aišku, mano svoris ne toks kaip A.Klišonio dešinėje pusėje, jam du kartus dėmesys, aš čia niekaip negalėjau prieiti, bet vis tiek reikia priprasti ir prašyčiau, kad ir eiliniai Seimo nariai galėtų išreikšti savo nuomonę. Vis dėlto pastaba buvo pareikšta po pietų pertraukos, o ne iš karto po balsavimo. Gal reikėtų laikytis loginės sekos, kaip mums čia kartoja dešiniosios pusės atstovai. Dar kartą prašau, kaip ir buvo mūsų įgalioto Seimo nario A.Syso prašymas, daryti pertrauką ir pritarti perbalsavimui iš naujo. Dar kartą prašyčiau ateityje pastebėti tiek dešinėje pusėje stovinčius Seimo narius, tiek kairėje, nes tada jau prasideda žmogaus teisių pažeidimas. Aš tikrai nesu priklausantis kokiai nors žmonių kategorijai, kuriai reikia stovėti pusę valandos, ir manęs nemato. Pagal Konstituciją ir pagal Statutą esu Seimo narys. Prašau mane matyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašau.

A.GRICIUS. Galima? Norėdamas apibendrinti šitą labai įdomią diskusiją, aš noriu pasakyti porą žodžių apskritai apie šitą įstatymą. Mes gavome jį iš Vyriausybės, jį rimtai svarstė komitetas, ir per didelis Seimo narių aktyvumas šiandien, man atrodo, mus privedė prie to, kad mes matome čia įvairiausių grupių atstovų pasiūlymus. Vieni atstovauja turbūt, aš nežinau, bet taip jaučiu, “Anykščių vynui”, kiti – “Alitai”, treti – pilstukui, kiti – kažkokiai “brogai”, kiti – dar kažkam. Ir, aš manau, kol Seimas tokiu būdu priiminės įstatymus, kai komiteto aprobuotas įstatymas dar gauna daugybę papildomų pataisų, mes tikrai toli nenueisim. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū Seimo nariui A.Griciui. V.P.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aistroms ataušus aš dar kartą frakcijos vardu prašau padaryti pertrauką – 121 straipsnio 5 dalis.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Dėl vedimo tvarkos. Aš norėčiau duoti labai trumpą patarimą. Aš gana seniai šiame kambaryje posėdžiauju. Jeigu jūs dabar penktą kartą balsuojate ir vis tiek norite perlaužti, tie, kurie turit čia lyg ir daugumą, na, nesikompromituokit. Nesikompromituokit, nes bus nagrinėjama, kokie čia vyno pardavėjų, platintojų interesai, kas čia už to slepiasi. Aš pasakyčiau, na, reikia mokėti pralaimėti. Gal nemokėjot išaiškinti. Na, tris kartus pralaimėjot. Na, baikit, baikit iš tikrųjų. Bus rimčiau.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos. Prašau.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamasis Seimo Pirmininke, jau 27 minutės kaip mes vėluojam pradėti darbą. Aš tiesiog kviesčiau Seimo Pirmininką sėsti į posėdžio pirmininko vietą ir pradėti vesti popietinį posėdį. Nes matau, kad pirmininkaujantis jūsų pavaduotojas iš tikrųjų nesusitvarko su jam patikėta užduotim.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už patarimą ir už komplimentą. Remdamasis V.P.Andriukaičio siūlymu, skelbiu šio klausimo svarstymo 15 min. pertrauką. Toliau mes nagrinėsime kitą šios dienos darbotvarkės klausimą.

Toliau svarstome, kolegos, kitą įstatymo Nr.IXP-214 pataisą, 1 dalies 7 punktą. Kviečiu Seimo narę R.Juknevičienę pateikti šią pataisą, 7 punktą. Kolegos, prašyčiau tylos ir rimties posėdžio metu!

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, man tikrai nepatogu iš dalies, kad dėl mano pataisos kilo tokios didelės aistros, nors, kita vertus, gal ir visai įdomu pasižiūrėti, kaip aktyviai kovojama. Bet noriu manyti, kad šita pataisa nesukels tokių didelių aistrų. Taupydama laiką nebekartosiu tų pačių argumentų. Jie tiesiog nukreipti taip, kaip aš sakiau ir anksčiau. Kol nėra aiškios mūsų lietuviškų įmonių strategijos, kol neaišku, kokia kryptim keisis tų įmonių nuosavybės dalykai ir panašiai, mes negalim žmonių palikti likimo valiai. Ir todėl esu įsitikinusi, jog pataisos, nukreiptos saugant mūsų gamintojų interesus šiandien, bent jau laikinai, yra tikrai reikalingos. Ir todėl ir šito punkto pataisa yra skirta būtent ginti mūsų vietinių gamintojų interesus.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių pasakyti nuomonę? Nėra.

Kolegos, kad būtų aišku, aš perskaitysiu jums ponios R.Juknevičienės 7 punktą. “Alui, kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 6% tūrio, 8,5 Lt už hektolitrą produkto už kiekvieną procentą faktinės alkoholio koncentracijos. (…) faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 6% tūrio, – 10 Lt už hektolitrą produkto už kiekvieną 1% faktinės alkoholio koncentracijos.” Ponia Juknevičiene, prašom dėl vedimo tvarkos.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone pirmininke ir gerbiamieji kolegos, čia per tą chaosą, tokį didelį triukšmą iš tikrųjų buvo sunku ir susigaudyti, kurios čia pataisos beeina. Aš nereikalauju taip labai griežtai balsuoti dėl šitos būtent, dėl alaus pataisos. Jeigu nebus tokių kategoriškai reikalaujančių balsuoti, aš linkusi ir atsiimti šitą pataisą dėl šventos ramybės ir nebenorėdama kelti didelių aistrų.

PIRMININKAS. Jūs atsiimate pataisą, gerbiamoji Seimo nare?

R.JUKNEVIČIENĖ. Jeigu būtų galima sutarti, kad dėl anos nebeperbalsuojam, o šitą aš atsiimu, tai…

PIRMININKAS. To nenumato Statutas, didžiam jūsų apgailestavimui. Reikėtų suprasti, kad jūs atsiimate šią pataisą ar siūlote balsuoti?

R.JUKNEVIČIENĖ. Atsiimu.

PIRMININKAS. Ponia R.Juknevičienė šią pataisą atsiėmė.

5¹ straipsnio 1 dalies 7 punktui taip pat yra Ekonomikos komiteto pataisa, kuriai nepritaria pagrindinis nagrinėjęs komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kviesčiau Seimo narį P.Vilką supažindinti su šia pataisa. Galite iš vietos, kolega.

P.VILKAS. Aš norėčiau… Dėl alaus. Ekonomikos komitetas pritarė Vyriausybės pateiktam pasiūlymui, t.y. 6,7 Lt iki 7%, o paskui 10 Lt, kai viršija 7.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų kalbės Seimo narys G.Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis Seime, tikriausiai mes nenorėtume visai sužlugdyti smulkiųjų gamintojų, tuo labiau kad jų kapitalas yra lietuviškas. Šis taikomas akcizas būtų kur kas didesnis negu pagrindinio komiteto siūlymas. Siūlyčiau nepritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Aš siūlyčiau pritarti Vyriausybės pateiktam projektui, atsižvelgdamas į tai, kad, kaip kalbėjo gerbiamasis K.Glaveckas, tai buvo pasverta, suderinta. Įvertinus tai reikėtų priimti šią pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme abi nuomones: vieną – už, vieną – prieš. Kviečiu kolegas registruotis.

Užsiregistravo 107 Seimo nariai.

Kviečiu kolegas apsispręsti. Kas už tai, kad būtų pritarta 5¹ straipsnio 1 dalies 7 punktui, Ekonomikos komiteto teiktai pataisai, balsuoja už. Kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš. Vyksta balsavimas. (Balsai salėje) Kas už tai, kad būtų pritarta Ekonomikos komiteto pasiūlytai pataisai, balsuoja už.

Už – 6, prieš – 75, susilaikė 14. Šiai pataisai nepritarta.

Kviečiu Seimo narį D.Veličką pateikti 6 straipsnio 3 dalį. Prašome, kolega, pateikti jūsų siūlomas pataisas.

D.VELIČKA. Gerbiamieji Seimo nariai, ši pataisa iš tikrųjų yra jums šiek tiek netikėta. Aš norėčiau ją labai detaliai paaiškinti. Aš siūlau mažoms įmonėms, gaminančioms iki 50 tūkst. dekalitrų per metus, jeigu jos gamintų alų, kurio alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 7% tūrio (svarbu yra tai, kad tas alus būtų realizuojamas per gamintojui priklausančias visuomeninio maitinimo įmones), taikyti 80% akcizo nuolaidą. Kas po šiuo pasiūlymu slepiasi? Tokiu būdu mes sukurtume infrastruktūrą, kai kiekvienas restoranas, jeigu jis sutinka tokiomis sąlygomis gaminti alų, gamintų alų sau. Taigi ir Aukštaitijoje, ir kituose miestuose stambesni restoranai galėtų įkurti savo aludes, neturinčias teisės pardavinėti alaus už savo firmos ribų. Taigi mes padidintume ir alaus asortimentą. O kad nebūtų piktnaudžiavimų, yra tas 50 tūkst. dekalitrų. Kad nebūtų piktnaudžiavimo stipriu alumi, yra 7% alkoholio norma. Taigi ši nuolaida per ketverius metus Lietuvoje sukurtų restoranų, aludžių tinklą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega, norėčiau, kad jūs patikslintume. Mes svarstome bazinio įstatymo 6, o mūsų nagrinėjamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį. Mažoms įmonėms. Kolega, aš norėčiau, kad jūs patikslintumėte, kurį variantą jūs renkatės: ar a), ar b), ar nulinį akcizo tarifą, ar 10%?

D.VELIČKA. Nulinį variantą aš atsiimu todėl, kad man buvo paaiškinta, jog nulinio akcizo alui taikyti negalima.

PIRMININKAS. Jūs liekate prie 80% akcizo tarifo nuolaidos?

D.VELIČKA. Taip, bet su ta sąlyga, kad realizavimas vyks tik per gamintojui priklausančius prekybos taškus ir jokiu būdu negalima realizuoti visoje Lietuvoje.

PIRMININKAS. G.Šivickas – prieš. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Nesuprantu, kaip galima išskirti mažiukus tarp mažiukų. Jau ir taip yra nustatoma lengvata, tik priminsiu, kad tie mažiukai ir yra gaminantys nuo 2 iki 20 tūkst. dekalitrų (apie 80 įmonių), tuo labiau kad nei a), nei b), nei nulinis, nei 80% neatitinka Europos Sąjungos direktyvos. Turi būti 50%. Siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Jučas. Prašom.

J.JUČAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pritarti D.Veličkos pataisai, nes, kaip matome, Lietuvoje atsiranda tokių kavinių, restoranų, kur vietoje verdamas alus. Jeigu tas tinklas išplistų, iš tikrųjų būtų neblogai, juo labiau kad atsirastų naujų darbo vietų ir būtų galima paskanauti labai įvairaus visų receptūrų alaus. Taigi manau, kad tai yra teigiamas bruožas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Įvyko pasikeitimas nuomonėmis. Kolegos, siūlau registruotis ir balsuosime.

Užsiregistravo 111 Seimo narių. Prašyčiau dėmesio. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario D.Veličkos siūlomai pataisai, balsuoja už. Kas turite kitą nuomonę, balsuokite prieš.

Už balsavo 28, prieš – 66, susilaikė 12 Seimo narių. Pataisa atmesta. Toliau, kolegos, turime dar vieną Seimo narių V.Einorio ir V.Rinkevičiaus siūlomą pataisą taip pat 3 straipsnio 3 daliai, arba bazinio 6 straipsnio 3 daliai. Siūlyčiau kolegoms pateikti šią pataisą. Seimo narys V.Rinkevičius. Prašau. Sekundėlę, kolega.

V.RINKEVIČIUS. Mes siūlėme mažųjų alaus įmonių statusą turinčioms įmonėms taikyti 50% akcizo nuolaidą per metus gaminant iki 300 tūkst. dekalitrų alaus. Vis dėlto šios įmonės yra lietuviško kapitalo įmonės, į jas investuoti lietuviški pinigai, sukurta darbo vietų. Tai vienas dalykas. Antras dalykas. Vis dėlto šios įmonės gamina stipresnį alų. Jeigu pažiūrėtume į Šiaurės Lietuvos tradicijas, kurios susiklostė nuo senų laikų, tas alus yra populiarus. Atsiradus šiam alui, pradėjus jį gaminti, Šiaurės Lietuvoje iš esmės buvo išstumtas pilstukas, be jokių kitų priemonių, vien tiktai atsiradus tokiam alui. Jeigu mes dabar padidinsime akcizą, padidinsime šio alaus kainą, vėl į Šiaurės Lietuvą sugrįš pilstukas, su kuriuo kovoti, vis dėlto reikia pripažinti, mūsų valstybė nesugeba. Tuo šešėlinę ekonomiką mes tiktai paremsime, sustiprinsime ir vėl duosime biudžetui tiktai nuostolius. O padarę šią pataisą mes tiktai padidinsime biudžeto pajamas.

PIRMININKAS. Ačiū kolegai. Norėčiau klausti, ar būtų 10 Seimo narių, palaikančių šią pataisą? Ačiū, yra. Dėl balsavimo motyvų kalbės Seimo narys A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad ponas V.Rinkevičius šiek tiek suklaidino. Kas yra mažieji aludariai? Jeigu mažaisiais aludariais jūs vadinate tuos, kurie gamina per 200 tūkst. dekalitrų, tada jūs patenkinsite jų poreikius. Bet jeigu mes norime atsižvelgti į 80 įmonių, kurios vadinasi smulkūs aludariai ir kurios gamina iki 100 tūkst. dekalitrų, tai priėmę šią pataisą pabloginsime jiems ekonomines ir finansine sąlygas. Optimaliausias variantas yra toks: gaminantiems iki 200 tūkst. gali būtų taikoma lengvata, tada didesnius akcizo mokesčius moka tie, kurie daugiau gamina. Jeigu lengvata yra priimama gaminantiems daugiau kaip 200 tūkst., tada stambūs gamybininkai stipriai išlošia prieš smulkius aludarius.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Glaveckas. Atsiprašau, G.Šivickas.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, prieš tai pasakytos mintys buvo prieš. Iš esmės aš tik patvirtinu tą dalyką, kad didindami lengvatą bloginame kaip tik patiems mažiausiems.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Aš tiktai norėjau patvirtinti mūsų komiteto kolegų išvadą, kad šis pasiūlymas iš tikro nužudytų visus 80 mažiukų, nes jie paprasčiausiai negalėtų konkuruoti su mažais, bet dideliais, t.y. tomis penkiomis bendrovėmis, kurios gamina po 300–400 tūkst. O mažiukai tiek negamina. Todėl mes už tai, kad ir mažiukai galėtų gyventi Lietuvoje ir gaminti alų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviesčiau kolegas apsispręsti balsavimu dėl Seimo narių V.Einorio ir V.Rinkevičiaus pateiktų pataisų 6 straipsnio 3 daliai. Kas pritariate šioms pataisoms, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, balsuokite prieš. Vyksta balsavimas.

Už balsavo 10 Seimo narių, prieš – 79, susilaikė 12 Seimo narių. Šiai pataisai po svarstymo nepritarta. Turėtume dar vieną pataisą. Ji teikiama Ekonomikos komiteto 6 straipsnio 3 daliai. Ekonomikos komiteto vardu – Seimo narys P.Vilkas. Prašau, kolega.

P.VILKAS. Ačiū. Ekonomikos komitetas siūlo, kad mažos alų gaminančios įmonės – 100 tūkst. dekalitrų per metus. Taigi toks kompromisas tarp 300, tarp 150. Mes siūlome 100 tūkst. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Norėčiau priminti, kad pagrindinis komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas, šiai pataisai nepritarė. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Seimo narys A.Butkevičius ar norėtų pasakyti nuomonę? Prašau. A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė šiai nuomonei, nes atlikę ekonominius skaičiavimus nutarėme, kad geriausias variantas subalansuojant akcizų tarifų dydžius, patenkinant tiek mažuosius aludarius, tiek stambiuosius aludarius būtų tada, jei lengvata būtų taikoma 150 tūkst. dekalitrų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegas balsavimu išreikšti savo nuomonę. Prieš tai registruojamės. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 109 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta 6 straipsnio 3 dalyje teikiamai Ekonomikos komiteto pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš.

Už – 16, prieš – 82, susilaikė 7 Seimo nariai. Šiai pataisai nepritarta. Kolegos, grįžtame prie Seimo narės R.Juknevičienės teiktos pataisos, kadangi laikas, net ir maksimalus, 30 minučių, jau praėjo. Taigi kviečiu kolegas registruotis. Vyksta registracija. Kolega A.Vidžiūnas. Prašau.

A.VIDŽIŪNAS. Aš, pone pirmininke, labai atsiprašau, kad pavėlavau kelias minutes į posėdžio pradžią, todėl norėčiau pasitikslinti. Be abejo, skelbdamas perbalsavimą dėl ponios R.Juknevičienės pataisos, jūs turite galvoje Statuto 121 straipsnį?

PIRMININKAS. Tikrai taip. Ir siūlau daugiau į posėdį nevėluoti, kolega.

A.VIDŽIŪNAS. Aš norėčiau paklausti. Kas nustatė ir kas prisipažino, ir kas įrodė, kad buvo balsavimo vienasmeniškumo pažeidimas? Ar yra Etikos ir procedūrų komisijos išvada?

PIRMININKAS. Šiam straipsniui nereikia Etikos ir procedūrų komisijos išvados. (Balsai salėje: tai kas pasakė, kad buvo…)

Užsiregistravo 113 Seimo narių. Yra keletas neužsiregistravusių Seimo narių, kurie kelia rankas. Siūlau, kolegos, jeigu ne sunku, dar kartą užsiregistruoti. Seimo narys J.Sabatauskas. Prašau.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš prašyčiau jūsų perskaityti kiekvieną kartą prieš balsavimą visą formuluotę, dėl ko mes balsuojame. Nes kitaip Seimo nariams būna neaišku. Be to, jeigu jūs neperskaitote, nebus stenogramose.

PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Aš manau, Seimo nariai yra gavę. Tokio reikalavimo nebuvo. Kadangi tai yra didelės apimties dokumentas, galima jį skaityti, jeigu kam įdomus mano skaitymas. Jeigu reikalaujate, prašau. Yra siūlymas dar kartą registruotis? Prašau, kolegos, jūsų siūlymu dar kartą persiregistruojame. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 117 Seimo narių. Jūs, gerbiamasis Butkevičiau, galėsite pakelti ranką. Prašyčiau. Ir dar vienas Seimo narys neužsiregistravo. Tad ar daugiau dar bus neužsiregistravusių? Kadangi yra du Seimo nariai neužsiregistravę, tai dalyvauja 119 Seimo narių.

Akcizo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 6 punktas. Seimo narės R.Juknevičienės siūloma redakcija yra tokia: ,,Tarpiniams produktams, tiems, kuriuose ne mažiau kaip 50% alkoholio, gauto natūralios fermentacijos būdu, ir kurie atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vaisių ir uogų vyno apibūdinimą, taip pat tarpiniams produktams, gaminamiems iš midaus, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 15% tūrio – 130 Lt už produkto hektolitrą, faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 15% tūrio – 150 Lt už produkto hektolitrą.” Kolegos, kas pritariate šiai pataisai, prašome balsuoti už? (Balsai salėje) Tai yra viena redakcija. Aš jums perskaičiau visą siūlomą redakciją. (Balsai salėje) Prašau Juknevičiene, suteikiu jums žodį, kad patikslintumėte.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tai priešpietiniame posėdyje buvo argumentuota. Iš esmės ši pataisa turi ryšį ir su prieš tai priimta mūsų pataisa dėl to, kad natūraliam vaisių ir uogų vynui sumažinome akcizą remdami savo gamintojus. Lygiai taip pat čia, kalbėdami apie tarpinius produktus, mes įvertinom tuos skirtumus, susijusius su mūsų gamintojų problemomis, įvertinom tai, kad kai kurioms mūsų įmonėms, įskaitant ir ,,Anykščių vyną”, labai atvirai sakau, nėra aiškumo, nėra perspektyvos, nėra numatytos aiškios strategijos, kaip ta įmonė galėtų artimiausiu laikotarpiu būti plėtojama. Tai jeigu mes priimtume sprendimą, jog šie akcizai yra padidinami, pabrangtų šios įmonės produkcija ir žmonės tiesiog netektų darbo. Tai mano pasiūlymas ir yra, kad mes darytume skirtumą tarp vietinių gamintojų ir tarp tų… Ir svarbiausia žemdirbiai, kurie labai glaudžiai susiję su šia įmone. O dėl to, kaip buvo gąsdinama dėl Latvijos, tai man pavyko išsiaiškinti, kad jokio pavojaus čia nėra. Pagrindinis dalykas yra, kad į Lietuvą įvežama produkcija turi turėti tam tikrus kokybės reikalavimus. Tokių kokybės reikalavimų, kokie yra Lietuvoje, Latvija visai neturi ir jokio pavojaus ,,Anykščių vynui” ar kitoms įmonėms sumažinus akcizą tikrai nėra.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas. Prašau, kolega.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš siūlyčiau nutraukti diskusijas, nes mes diskutavome iki pietų tuo pačiu klausimu. Buvo sprendimas tik perbalsuoti, tai balsuokime ir nediskutuokime antrąkart ta pačia tema.

PIRMININKAS. Labai gera pastaba. Malonu iš jūsų ją išgirsti. (Balsai salėje) Prašom dar kartą registruotis, kolegos.

Užsiregistravo 119 Seimo narių. Ar yra tokių, kurių neužregistravo? Nėra. Kviečiu apsispręsti dėl ką tik mano pateiktos redakcijos, kurią teikia R.Juknevičienė. Kas už tai, kad pritartume šioms pataisoms, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Balsavimo metu prašyčiau nevaikščioti po salę, nes klaidinate.

Už – 57, prieš – 57, susilaikė 2 Seimo nariai. (Balsas salėje) Pataisai nepritarta. Prašom. Ačiū už balsavimą. Ponas D.Velička.

D.VELIČKA. Prisijungiu prie padėkos už balsavimą. Manau, kad šį kartą padorumas nugalėjo ir natūralios fermentacijos produktas šiek tiek atgavo savo prestižą, nes 130 už, nežinau kaip pavadinti, už “rašalą” nedaro garbės Lietuvai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia dėl paties balsavimo. Vis dėlto reikėtų skirti du atskirus balsavimus. Kodėl? Todėl kad yra vynas, kurio stiprumas yra iki 13 laipsnių, tai yra nespirituotas vynas, gal būtų galima kalbėti apie 130 Lt akcizo dydį. Ir yra vynas, kurio stiprumas viršija 15 laipsnių. Tai yra spirituotas vynas, rašalas. Jūs įsivaizduokite, šiuo metu akcizas buvo maždaug nuo 256 Lt iki 290 Lt ir butelis kainavo 5,60 Lt, o dabar galios 130 Lt to vyno akcizas. Jis kainuos 2,20 Lt. Jeigu mes už tokią akcizų politiką Lietuvoje, tai sėkmės!

PIRMININKAS. Ponas V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų jūs klausimą formulavote suplakdamas ir nekorektiškai. Taip, kaip ir pirmą kartą buvo balsuota dalimis, taip ir dabar turi būti balsuota būtent taip. Todėl frakcijos vardu prašau perbalsuoti, juo labiau kad rezultatas yra apylygis. Prašau perbalsuoti dalimis, juo labiau kad trys mūsų frakcijos nariai būtent dėl to negalėjo išreikšti savo valios. Žiūrėkite į kompiuterius. Frakcijos vardu prašau perbalsuoti dalimis.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Ponas D.Velička pabrėžė šį balsavimą kaip padorumo triumfą. Mes konstatuojame, kad tai visiškas parlamentinio ir kolegiškumo nepadorumas. Triumfas yra tai, kad 5–6 valandas tęsiasi vieno projekto svarstymas ir vienas balsavimas. Prieš pertrauką buvo balsuota tris kartus. Ketvirtą kartą, neįrodžius kas nusižengė, balsuota dabar. Aš konstatuoju, kad net pačiam Seimo Pirmininkui tikrai gėda, jis sėdi šalia ir pakvietė savo dešiniąją ranką padaryti juodus darbus. Tai yra parlamentarizmo ir garbės negeri dalykai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Manau, kad balsavimas baigtas. Dėl balsavimo motyvų… (Triukšmas salėje) Prašome netriukšmauti ir laikytis tvarkos, kolega. Skelbiu 10 minučių pertrauką, kad nusiramintumėte, išgertumėte kavos ir grįžtumėte į posėdžių salę.

Pertrauka

PIRMININKAS. Kviečiu užimti savo vietas. Tęsiame vakarinį plenarinį posėdį.

Kolegos, norėčiau jus informuoti, kad remdamasis Statuto 121 straipsniu kaip posėdžio pirmininkas aš priimu sprendimą neperbalsuoti. Kadangi visa formuluotė buvo perskaityta ir išskirti straipsniai. Išskyrimo į a ir b čia nėra, todėl turinio prasme prieštaravimo nėra. Siūlau neperbalsuoti ir palikti galioti mūsų paskutinio balsavimo rezultatą.

Nagrinėjame kitą įstatymo projektą. Prašom. Kolega A.Salamakinas dar kartą.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, opozicijos lyderis prašė perbalsuoti ne tik dėl to, kad neišskirti straipsniai, bet ir todėl, kad trys mūsų frakcijos nariai negalėjo apsispręsti. Todėl prašau pakartoti balsavimą dar kartą. Kalbu opozicinės frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Aš dar kartą paprašyčiau Seimo narį A.Salamakiną paskaityti Statuto 121 straipsnį arba aš galėčiau jums jį perskaityti. Yra vienintelis straipsnis – “Balsavimo pakartojimas ir atidėjimas”. Pirmoji dalis: “Balsavimą pakeliant rankas ar naudojant elektroninę sistemą galima pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas, jeigu kilo abejonių dėl balsų skaičiavimo tikslumo ir jeigu to reikalauja Seimo Pirmininkas, posėdžio pirmininkas arba ne mažiau kaip 5 posėdyje dalyvaujantys Seimo nariai. Sprendimą pakartoti balsavimą priima posėdžio pirmininkas”. Aš priėmiau sprendimą nepakartoti, nes, mano manymu, nebuvo jokių pažeidimų. (Balsai salėje) A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, nuo 1990 m. kovo 11 d. šioje posėdžių salėje dar neskambėjo tokie žodžiai “aš priėmiau sprendimą” ir visi kiti atsikabinkite. Tuo metu, kai buvo konstatuotas balsavimo ir vienasmeniškumo pažeidimas ir tai darė valdančioji dauguma, tuo metu jūs priėmėte sprendimą perbalsuoti. Tuo metu, kai reikalauja opozicija, kairioji opozicija, turinti 50 vietų Seime, tuo metu, kai reikalauja dešinioji opozicija, turinti irgi pakankamai daug vietų Seime, jūs priimate sprendimą balsavimo nekartoti. Aš labai atsiprašau, visi Seimo nariai yra lygūs. Pone posėdžio pirmininke, prašau pakartoti balsavimą.

PIRMININKAS. Ačiū, pone Vidžiūnai, aš norėčiau tik patikslinti dėl žodžio “atsikabinkite”. Ar galėčiau kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl teksto iškraipymo? (Triukšmas salėje) Prašom.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad dabar yra svarstymo stadija ir mes įstrigome ties vienu punktu ir ties vienu konkrečiu skaičiumi, kokį akcizą taikyti. Mes tikrai galime dar balsuoti kelis kartus ir plius minus vienas balsas į vieną ar antrą pusę, ar lygiosios visą laiką šiandien bus, taip jau matyti. Mes kokius penkis kartus jau esam balsavę. Čia dar nėra priėmimas, čia svarstymas. Todėl mano pasiūlymas būtų, kaip ir sakė posėdžio pirmininkas, tikrai eiti toliau pagal darbotvarkę, o priėmimo stadijoje mes dar galėtume grįžti prie to klausimo, galbūt ir Biudžeto komitetas, kaip pagrindinis komitetas, galėtų dar sykį įvertinti teikiamą pataisą, duoti savo išvadas. Tuomet mes jau galėtume priėmimo stadijoje susikoncentruoti būtent ties ta vieta, kuri šiandien sukėlė tiek daug diskusijų. Mes dar galim daug balsuoti, daug daryti pertraukų, bet kokio nors konkretaus rezultato nepasieksime. Bus plius minus vienas balsas visą laiką, ir kuo toliau, tuo daugiau įtarinėjimų vienų kitais. Tad mano pasiūlymas būtų, kaip jūs ir sakėt, tikrai grįžti prie šito per priėmimą, o dabar tęsti toliau.

PIRMININKAS. Labai geras siūlymas. V.P.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dar kartą šiuo atveju apeliuočiau į jus, kaip šios dienos posėdžio pirmininką. Apeliuočiau šiais motyvais. Remdamasis 121 straipsniu iš tikrųjų galėčiau pasakyti, kad dar Seimo praktikoje nebuvo taip, pabrėžiu, per 10 metų nebuvo taip, kad esant lygiam balsavimui, o toks šiuo atveju iš esmės ir yra, posėdžio pirmininkas apsispręstų pats savo valia nulemti situaciją. Cituoju dar vieną sakinio dalį: “Sprendimą pakartoti balsavimą priima posėdžio pirmininkas”. Mes, penki Seimo nariai ar 48 Seimo nariai, į jus kreipiamės ir jūs jį priimat. Aš galiu dar kartą taip tai interpretuoti. Jūs net neturit teisės jo nepriimti, nes būtų parašyta: gali priimti, gali nepriimti. Bet parašyta aiškiai: priima.

Dabar kitas dalykas. Trečioje dalyje rašoma: taip pat balsavimas kartojamas, kai už pateiktą siūlymą balsuoja lygiai pusė balsavusių Seimo narių. Šiuo atveju, aš manau, tiek parlamentinė tradicija, tiek tai, kad šiandien teisingai kolega Seimo narys J.Čekuolis kalba, kad dar reikės balsuoti ir už visą įstatymą. Noriu pasakyti, kad jeigu nebus siekiama pataisų ir garantijų, jūs rizikuojate, kad tas įstatymas gali būti nepriimtas, nes tam reikės daugumos balsų. Aš manau, kad politinė išmintis reikalauja perbalsuoti, ir ypač taip, kaip prašė Seimo narys A.Butkevičius. Jūs sujungėte, ankstesniame variante buvo viena dalis, dabar dvi skirtingos pozicijos, ir trys nariai, be kita ko, dėl jūsų statutinės klaidos negalėjo išreikšti savo valios, nes jie už vieną dalį nebalsuotų, o už kitą balsuotų. Kai jūs sujungėt, atėmėt trim Seimo nariams teisę išreikšti savo valią. Todėl aš prašau pakartoti balsavimą papunkčiui, kaip mes prieš tai ir priiminėjome, nesujungti šitų pozicijų, kaip dabar yra paskutiniame variante, kad Seimo nariai galėtų išreikšti savo valią.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš sakyčiau, kad 57 plius du yra nelygu 57, jeigu dėl to paties straipsnio. Ir nenorėčiau dar kartą kartoti tai, kas yra aiškiai pasakyta 121 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje, kad sprendimą priima. Jeigu nebūtų šio sakinio, aš su gerbiamojo kolegos nuomone visiškai sutikčiau.

J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, ar negalėtume susitarti tokiu principu. Jau mes dėl šito vieno punkto diskutuojam gan ilgokai, bet aš garantuoju, kad šiandien visi pasimetė, kokie realūs kam bus akcizai. Ar negalėtume sutarti taip, kad iki kito… Aš nežinau, kada bus įtrauktas vėl to įstatymo svarstymas ar priėmimas, kad prieš kokias penkias dienas ar savaitę finansų ministras pateiktų kainas, kiek šiandien kainuoja, sakysim, degtinės puslitris, spirituoto vyno, nespirituoto vyno, alaus, kad mes priiminėdami realiai matytume. Iš tikrųjų negalime pritarti, kad būtų tas pats akcizas spirituotiems ir natūraliems vynams. Mes šiandien diskutuosim be reikalo. Priėmimo metu turim matyti tikrą informaciją ir aiškiai apsispręsti, už ką mes balsuojame.

PIRMININKAS. Kolegos, aš pritarčiau Seimo nario J.Veselkos siūlymui ir siūlyčiau jums pritarti, nes pataisas galima teikti priėmimo stadijoje. Dabar yra tik svarstymo stadija. Galės ir ministras, ir visi kiti norintys ir turintys teisę išsakyti savo nuomonę pateikiant šias pataisas, tad, manau, mūsų dabar tokia diskusija yra tik laiko gaišinimas. Prašom, ministras J.Lionginas.

J.LIONGINAS. Gerbiamieji kolegos, mes, atrodo, ne taip seniai visi deklaravom, kad mūsų svarbiausi uždaviniai yra integracija į Europos Sąjungą ir NATO. Akcizų įstatymo projekto pataisos – tai yra vienas iš tų žingsnių, kuris pareikštas derybinėje pozicijoje, ir faktiškai mes esam įsipareigoję, kad pirmą pusmetį šis įstatymas bus priimtas. Kaip jūs pastebėjote ir iš Vyriausybės teikiamo įstatymo, kai kurios įstatymo pozicijos reikalaus, žinoma, pereinamojo laikotarpio, šiuo metu tai visiškai atitinka Europos Sąjungos keliamus reikalavimus. Visi skaičiavimai, kiek pabrangs, kiek atpigs atskiri alkoholio produktai – vynas, spirituotas vynas, alus, šampanas, – buvo pateikti. Ir, aš manau, mes visi vienbalsiai buvom pritarę, kad pagrindinis komitetas yra Biudžeto ir finansų komitetas, kuris apibendrino visų Seimo narių pasiūlymus ir priėmė vieną ar kitą išvadą. Ir šiuo atveju labai keista, kai Seimo posėdžio metu kiekvienas vėl pradedam koreguoti. Gal grįžkim prie tų parlamentinio darbo tradicijų, kai būdavo teikiamas Vyriausybės įstatymo projektas, pagrindinis komitetas apibendrindavo ir svarstymo metu Seimo nariai apsispręsdavo, ar pritarti Vyriausybės pozicijai, ar pagrindinio komiteto pozicijai. Manau, tai būtų konstruktyvus darbas. O dabar faktiškai pusę dienos mes svarstom klausimus, diskutuojam, tačiau rezultato iš to jokio nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Kunčinas. Prašau.

A.KUNČINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs labai subtiliai iškreipiate klausimo esmę traktuodamas, kad balsavimas buvo nelygus ir balsavimo rezultatai yra aiškūs. Aš noriu pasakyti, kad dėl jūsų netinkamo vadovavimo posėdžiui, dėl netinkamo klausimo formulavimo, suplakant du klausimus į vieną balsavimą, trys Seimo nariai negalėjo išreikšti savo nuomonės, nes jiems buvo neaišku, kaip galima balsuoti dėl tų dviejų klausimų. Taigi rezultatas tikrai yra neaiškus ir perbalsavimas neišvengiamas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas. Prašau.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų matau, kad mes gaištame labai daug laiko, man regis, visiškai dėl neesminio klausimo. Galima, žinoma, priimti valingą sprendimą ir, kaip sakoma, nutildyti visus, bet ar tai bus geriausias sprendimas, aš labai abejoju. Man regis, pirmininkas galėtų, aš drįsčiau jums pasiūlyti: jūs dabar susitariat su frakcijomis, kad jokio pakartotinio balsavimo daugiau nebus, tai yra paskutinis balsavimas, pasiūlote balsuoti papunkčiui, išsprendžiama ta problema, ir kaip jau bus, taip bus. Galų gale čia negalutinis balsavimas, dar bus galima teikti pataisas ir t.t. Bet aš matau, kad aistros vis tiek nenurims, jeigu mes nepriimsime kokio kompromisinio sprendimo. Aš puikiai suprantu, jog jūs taip pat norėtumėt, kad posėdis baigtųsi truputį anksčiau negu 12 valandą nakties. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad mes iš tikrųjų įsivėlėm į pernelyg nevaisingas procedūrines diskusijas. Vargu ar šiandien esam iš esmės nusiteikę priiminėti sprendimus. Ir aš labai siūlyčiau, kad tas galutinis sprendimas būtų atidėtas, apsisprendžiama priimant įstatymą, nes niekas dar nėra pavėluota. Ar taip, ar kitaip nubalsuosim, bet kokiu atveju Seimo daugumos arba Seimo opozicijos atstovai galės teikti savo pataisas ir, surinkę tam tikrą skaičių palaikančių Seimo narių, priėmimo metu galutinai apsispręsti. Šitas septynių valandų mūsų diskusijų pavyzdys tiktai parodė, kaip yra blogai, kai iš esmės neparuošti įstatymai, turbūt dar abejotini įstatymai ateina iki Seimo. Man apmaudu, kad Vyriausybė iš esmės nusišalino nuo diskusijų čia, Seime. Man labai keista, kodėl ministras (gerai, kad jis dabar pasakė savo nuomonę) nedalyvavo ginant Vyriausybės poziciją. Taip lengvai galima… Neįsivaizduoju, kaip koalicija gali dirbti atskirai nuo Vyriausybės. Taigi aš siūlyčiau šiandien jau baigti šio įstatymo svarstymą, daryti pertrauką iki priėmimo, o priėmimo metu Seimo nariai galės pateikti pataisas. Aš manau, kad mes galėsime priimti geriausią sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū Seimo narei R.Juknevičienei už tokį gerą siūlymą. Kolegos, gal tikrai galėtume baigti šią diskusiją dėl netobulo Statuto nagrinėjimo ir aiškinimosi. Juk viskas vyksta dėl Statuto aiškinimosi ir dėl tam tikrų principų. Paklausykime protingo siūlymo. Jeigu vyrai negali susitarti, tai ponia R.Juknevičienė siūlo tikrai gerą išeitį. (Balsai salėje) Ar galėtume pritarti po svarstymo? Aš norėčiau tik konstatuoti, kad mes jau esame pritarę po svarstymo su visomis pataisomis, už kurias balsavome, ir siūlyčiau pereiti prie kito klausimo. Seimo narys G.Dalinkevičius. Prašau.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man regis, gerbiamasis Seimo narys K.Glaveckas labai aiškiai suformulavo: šis įstatymas buvo labai atidžiai ir labai gerai parengtas. Mes šiandien esame dviejuose spąstuose: visų pirma tai pretenzijos parodyti, kad išmanome daugiau nei komitetas, gerai išanalizavęs ir parengęs įstatymą, antras dalykas – mes, be jokios abejonės, esam spąstuose tam tikrų interesų, kuriuos, šiaip ar taip, drąsiai švaistom į vieną ir į kitą pusę. Aš labai norėčiau jus pakviesti baigti šį svarstymą, nes mes spąstuose. Iš tikrųjų galbūt balsuokim už visą įstatymą, kas yra svarbu, ir nagrinėkim kitą klausimą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas. Prašau.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš, atsiliepdamas į pono A.Griciaus ir pono J.Liongino apmąstymus, kaip svarbu Lietuvai tapti NATO nare, matau, kad jūs įvėlėte Seimo popietinį posėdį… misteris NATO sėdi tribūnoje, kaip ant laktų. Dėl alaus butelio mes jam neleidome kalbėti. Praėjo ta valanda, kai mes turėjome svarstyti svarbius NATO reikalus, o jūs įvėlėte mus į perbalsavimo klausimus. Frakcijos vardu prašome padaryti svarstymo pertrauką iki kito posėdžio ir eiti toliau.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad iki kito posėdžio daroma pertrauka? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Daroma pertrauka iki kito posėdžio.

Kolegos, Posėdžių sekretoriatas gavo dešimties Seimo narių paklausimus, kurie yra adresuojami žemės ūkio ministrui ir socialinių reikalų ministrei. Šiandien posėdyje dalyvauja ministras K.Kristinaitis, kuris galės posėdžio pabaigoje atsakyti į teikiamus klausimus dėl Žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūros lietuviškų maisto produktų elektroninio katalogo diegimo paslaugų pirkimo. Ministrė V.Blinkevičiūtė, kadangi šiandien negali atvykti, į savo du klausimus atsakys ketvirtadienį. Klausimai yra dėl neteisėto pensijų sumažinimo ir dėl teikimo skirti V.Valcerį ,,Sodros” tarybos pirmininku.

Vyriausybės pusvalandis

Nagrinėjame 2-3 darbotvarkės klausimą. Užsienio reikalų viceministro, vyriausiojo Lietuvos integracijos į NATO koordinatoriaus G.Čekuolio atsakymai į Seimo narių klausimus. Prašau gerbiamąjį G.Čekuolį į centrinę tribūną.

G.Čekuolis. Laba diena. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš labai trumpai, jeigu leisite, gal penketą minučių tarsiu tokį nedidelį įžanginį žodį, o toliau esu jūsų rankose atsakyti į klausimus, jeigu jų bus. Aš manau, jau tą faktą, kuris sukėlė šiek tiek diskusijų, ar reikia, ar ne misteriui NATO šiandien kalbėti, vertinčiau kaip teigiamą. Mašina tikrai yra užvesta, veikia, lėšos skirtos ir euroatlantinės integracijos darbas vyksta.

Aš manyčiau, trumpai apie mūsų visų euroatlantinę integraciją galima būtų pasakyti, kad tai yra dviejų pusių moneta. Viena tos monetos pusė yra mūsų darbai namuose, antroji tos monetos pusė yra tai, ką mes turime padaryti ir ką mums turi padėti NATO valstybių sostinėse.

Labai trumpai apie darbus namuose. Taigi neišradinėjame dviračio. Tai jau yra antroji metinė mūsų integracijos į NATO programa, vaidinama Membership Action Plan. Yra 6 jos skyriai: politinis, ekonominis, resursų, karinis, teisinis bei saugumo. Visoms šioms sritims yra suformuotos grupės, programa yra Vyriausybės patvirtinta ir yra dirbama. Ačiū jums, kad skyrėte 1,95 % BVP. Tai yra tos lėšos, kurios daro, jog ši mūsų narystės programa nėra tuščias popieriaus rinkinys, kurio vieta būtų šiukšlių dėžėje.

Vasario pradžioje Lietuvoje viešėjo vadinamoji NATO komanda – NATO Team. Tai yra 20 narių grupė, kuri nagrinėjo mūsų namų darbus pagal Lietuvos individualią NATO programą. Ši NATO komanda parašys vadinamąjį progreso raportą, kuris mus pasieks kovo viduryje, gal kovo antroje pusėje. Pagal kovo 29 d. Briuselyje vyks vadinamasis susitikimas 19+1, Šiaurės Atlanto Tarybos posėdis, kuriame 19 NATO valstybių klausys mūsų, Lietuvos. Bus užsienio reikalų ministras A.Valionis, krašto apsaugos ministras L.Linkevičius bei aš. Mes darysim išsamią 3-4 valandas trunkančią ataskaitą, ką mes esame padarę. Bendrai NATO komanda išvažiavo iš Lietuvos tikrai pozityviai nusiteikusi. Tačiau reikia pasakyti, kad laukiame, jog progreso raporte bus ir nemaža dalis kritikos. Tai yra bendra NATO valstybių linija – gana griežtas, reiklus požiūris į valstybes aspirantes.

Mūsų stiprūs momentai yra politinių partijų konsensas, kurio išraiška yra tai, kad skiriamos reikiamo lėšos euroatlantinei integracijai, bei auganti visuomenės parama. Per metus mes pasiekėme, kad visuomenės parama integracijai į NATO padidėjo 10%. Dėkojam Vyriausybei, neseniai skyrusiai 500 tūkst. Lt būtent visuomenės paramos programoms. Tai leis vėlgi jau parengtas programas pagaliau paleisti kaip laikrodžio mechanizmą.

Šiek tiek minčių dėl mūsų darbo antrosios monetos pusės – darbo NATO valstybių sostinėse. Be abejo, NATO plėtra yra politinis sprendimas. Aš neseniai lankiausi Paryžiuje, Hagoje, Briuselyje Liuksemburge. Turėčiau pasakyti, kad vis dėlto ta diskusija, nors kartais norima pasakyti, kad ta diskusija dar neprasidėjo, dar anksti. Švelniai tariant, diskusija vyksta ne taip, ne aukštu politiniu lygiu, tačiau krašto apsaugos ekspertai su Užsienio reikalų ministerijos… diskusija vyksta. Dabar tikrai yra palankus metas, kaip aš vadinu, sėti. Sėti mūsų viziją, mūsų supratimą, mūsų pozicijas, kaip mes matome Europą, kaip mes matome euroatlantinę integraciją bei Lietuvos vietą joje. Tolesnės mano konsultacijos kovo mėnesį bus Jungtinėse Amerikos Valstijose, dalis programos bus kartu su Užsienio reikalų komiteto pirmininku ponu A.Medalinsku, laukia Lenkija, balandžio mėnesį Vengrija, Islandija, Norvegija, Danija, Vokietija, Čekija, Turkija ir t.t. Mes esame aktyvūs, darbas tęsiamas.

Keletas pastabų po pirmųjų tokių konsultacijų. NATO plėtra yra tikrai tęstinas procesas, 2002 m. vadinamasis NATO (…) įvyks ir procesas nesustos, nes visiems aišku, kad tai būtų nauja siena, nauja skiriamoji linija ir Europos suvienijimo procesas nebūtų užbaigtas. Aišku ir tai, kad labai svarbi yra ir bus, ir lieka NATO plėtros klausimu Jungtinių Amerikos Valstijų pozicija, kuri turės milžinišką įtaką ir kitų Europos valstybių apsisprendimui. Todėl mes čia įdedame savo diplomatinį pajėgumą ir metame geriausius žmones. Labai svarbu, koks bus santykis tarp naujųjų amerikiečių planų dėl priešraketinės gynybos bei Europos Sąjungos ir NATO dialogas, jo vyksmas dėl bendros Europos saugumo ir gynybos politikos ir NATO plėtros santykis. Tie trys elementai yra kaip naujos kortos ir pažiūrėsime, kokią įtaką turės politiniame procese šiais ir kitais metais.

Malonu, tai rodo mūsų konsultacijos ir vizitai, kad Lietuva vertinama kaip rimta aspirantė. Yra geri atsiliepiami apie mūsų atliekamus namų darbus ir, pasakyčiau, mes esame lygus aspirantas tarp kitų lygių aspirantų. Tai yra tikrai daug, nes prisimenu dar 1995 m. reakcijos buvo visai kitos.

Galime konstatuoti, kad sumažėjo Rusijos faktorius NATO plėtrai. Be abejo, Rusijos neigiamas nusistatymas išlieka, tačiau prie tokio neigiamo atviro “ne” NATO sostinėje jau priprantama, nėra bijomasi ir iš Rusijos laukiama rimtų argumentų, rimtų diskusijų, kodėl NATO plėtra grėstų Rusijos interesams. Yra įvairių scenarijų, tačiau noriu pabrėžti, kad realus yra vienos Baltijos valstybės priėmimas kitame etape į NATO scenarijus, leidžiantis ir parodantis, kad NATO plėtra yra procesas, išvengiantis šiokių tokių raudonųjų linijų brėžimo. Tačiau, be abejo, trys Baltijos valstybės buvo ir lieka mūsų prioritetu.

Kokie tolesni darbai? Tolesni darbai yra tęsti (…) programą, ekonominių reformų sėkmė, visuomenės parama, jos tolesnis užsitikrinimas, mūsų aktyvus tolesnis dalyvavimas Partnerystės vardan taikos misijoje, demokratinių institucijų funkcionavimas. Žodžiu, visas darbas, kurio iš mūsų prašo, kuris mums reikalingas, norint tapti jau neatsiejama Vakarų pavyzdžio civilizacijos dalimi, to reikia tiek Europos Sąjungos, tiek NATO ekspertams. Tai yra mūsų vienodi, pagrindiniai uždaviniai. Kaip minėjau, kovo 29 d. atsiskaitysime už savo antrąjį programos ciklą. Nuo 2001 m. rugsėjo prasidės trečiasis, tikėkimės, kad pagaliau paskutinis mūsų narystės programos ciklas, kuris baigsis 2002 m. pavasarį.

Trumpai apie tai, koks būtų kalendorius. Iki 2001 m. vėlyvo pavasario, sakykim, vyksta sėjos darbai, 2001 metų rudenį ir žiemą galbūt kartosime vizitus, konsultacijas, diskusijas ir žiūrėsime gal jau naujo derliaus daigeliai kurs nors bus išaugę. 2002 m. pavasarį bus kandidačių peržiūra būtent pagal trečiąjį mūsų narystės programos ciklą, jau grynai bus įvertinti mūsų namų darbai ir 2002 m. rudenį priimti sprendimai. Manau, kad dabar tikrai nereikėtų mums laukti, draskytis, kad NATO šalys, NATO valstybės priimtų kokias nors oficialias pozicijas ir jau dabar, likus tikrai daug laiko iki NATO (…) Prahoje 2002 rudenį, oficialiai tas pozicijas pradėtų išsakyti. Tai sukeltų daug nereikalingos retorikos. Mūsų pasiūlymai būtų tęsti darbą Vilniaus devintuko rėmuose, būtent visų aspirančių rėmuose, nes tai leidžia išlaikyti tam tikrą politinį krūvį, kurį mes turime, Baltijos valstybes, taip pat Vilniaus devintuko rėmuose neatrodo kaip kažkoks specialus atvejis. Ir ramus, normalus, solidus darbas. Manyčiau, kad mums reikia tęsti ir stengtis, kad Lietuvą, kaip pirmaujančią valstybę, įvardintų kiti, o ne mes patys save įvardytume. Tai irgi svarbus reikalas. Tai tiek. Šiek tiek uždelsiau, bet jūsų klausimams pasiruošęs.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamajam pranešėjui. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone viceministre, visuomenės nuomonė dėl NATO plėtros yra svarbi ne tik čia, Lietuvoje, bet ir NATO valstybėse. Labai svarbu yra turėti draugų, skatinančių šį procesą ir veikiančių politikus, vyriausybes, būtent ten. Vakar NATO reikalų komisijoje kalbėdamas šia tema Lietuvos ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose V. Ušackas minėjo ir investuotojus, kurių nuomonė apie kraštą gali būti labai svarbi ir jų šalių vyriausybėms, ir parlamentams. Žinant, kokį vaidmenį priimant sprendimus Šiaurės Aljanse turi Jungtinių Amerikos Valstijos, ar galėtumėte paprognazuoti, kokį poveikį gali turėti amerikiečių kompanijos “Williams” nuolatinis puolimas čia, Lietuvoje, ir kai kurių politinių jėgų bandymas apskritai išstumti amerikiečius iš Lietuvos?

G.ČEKUOLIS. Bet koks stabilumas yra gerai ir bet koks nestabiluams nėra gerai. Sunku prognozuoti, kiek tai galėtų pastumti… Be abejo, nes apskritai vienų investuotojų situacija, karčios pamokos teigiamos ar neigiamos perduodamos kitiems. Be abejo, bendras klimatas nėra palankus politiškai. Tačiau tai tiek susiję ir su Europos Sąjungos plėtra, ir gal kiek mažiau su NATO plėtra.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis namų darbų vykdytojau ir aspirante, kiek žinau, gamtoje yra taip: vilkė gimdo vilką, tigras gimdo tikrą. NATO yra šaltojo karo pagimdyta organizacija. Ir tai rodo, pavyzdžiui, Jugoslavijos bombardavimas, kai bombardavo televizijos bokštą todėl, kad ten žurnalistai vedė nenaudingą NATO propagandą, toliau Irakas, kai NATO valstybės nesutaria. Tai rodo, kad NATO tampa anglosaksų rasės dominavimo įrankiu. Kodėl jūs, prieštaraudamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsniui, kuris draudžia Lietuvoje turėti užsienio bazes ir masinio naikinimo ginklą, norite kuo greičiau Lietuvą padaryti NATO vasalu, o ne kuriate tos politikos, kai iš tikrųjų Europa stengiasi sukurti tokią politiką, kad Europa nebūtų supriešinta, ir kaip tik Europos nesupriešinimas yra pats palankiausias dalykas Lietuvai, o ne prisišliejimas prie kažkokio karinio bloko, kuriame vyrauja viena rasė, tai yra ne rasė, o kaip čia?..

J.ČEKUOLIS. Ačiū už klausimą. Požiūrių gali būti įvairių. Aš manau, kad NATO, kaip organizacija, gynybinė organizacija, sugebėjo parodyti, kad ji pasikeitė ir kad yra ne ta organizacija, kuri buvo šaltojo karo metais. Taip, tai yra laimėtojų organizacija. NATO nėra kažkas tokio šalia valstybių, NATO sudaro konkretūs nariai, valstybės. Aš manau, ne vien Lietuva, bet ir visos 12 naujųjų demokratijų, iš jų 3 jau įstojo į NATO, jas pasirinko, manyčiau, ne todėl, kad NATO grasinantis šaltojo karo įrankis. Taip nėra. Todėl, kad tai yra vienas iš dviejų pagrindinių procesų, kurie šiuo metu vyksta Europoje ir kurie, tikimasi, atneš stabilumą, garantuos stabilumą ilgam į priekį. Būtent NATO ir Europos Sąjunga. Jeigu mes pažiūrėtume į visą Europos kontinentą aplinkui, pažiūrėtume, ar ten prancūziškai kalba, anglosaksiškai, kaip norime, tai aš vis dėlto esu už tą projektą, kuris yra NATO kaip politinės organizacijos. Čia galima ilgai kalbėti, bet NATO parodė, kad ji sugeba pasikeisti ir sugeba vykyti kitas užduotis, negu kad vykdė šaltojo karo metais. Be abejo, 5 straipsnis “visi už vieną, vienas už visus” išlieka, tačiau jis šiuo metu nėra aktualus ant stalo, jis yra, be abejo, organizacijos pagrindas, tačiau ne taip akivaizdu. O įvykių Bosnijoje, Kosove vertinimai tradiciškai gali būti įvairūs. Aš asmeniškai vertinu, kad NATO pastangomis ten buvo sustabdytas tautos išnaikinimas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vidžiūnas. Prašau, kolega.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis viceministre, aš sutinku, kad jums būtų sunku komentuoti mano tuoj perskaitysimą vieno iš Socialdemokratinės koalicijos žymių Seimo narių nuomonę, pareikštą per susitikimą su Kaišiadorių gyventojais. O būtent, kad Lietuvai būtų daug naudingesnis neutralitetas kaip Švedijoje, ar netapsime vergais eidami į NATO? Tokie buvo retoriniai klausimai susitikime su visuomene ir juos išdėstė ponas B.Bradauskas. Aš prašyčiau to nekomentuoti. Aš tiesiog klausiu jūsų, kaip jūs, atsidūręs panašioje situacijoje ir gavęs panašų klausimą – kokiu keliu Lietuva turėtų eiti ir apie NATO vergavimą, apie Lietuvos vergavimą NATO, atsakytumėte, t.y. susitikęs su Lietuvos žmonėmis periferijoje?

G.ČEKUOLIS. Klausimas yra toks – mums reikia spręsti dvejopą, dvilypį uždavinį. Kad tai būtų saugumas, Lietuva būtų saugumo erdvėje, tokioje terpėje, kuri yra tikrai gera, nes negali būti nei antraeilio saugumo, nei trečiaeilio ir t.t. Reikia turėti tokią geopolitinę erdvę, kurioje Lietuva jaustųsi saugi. Ir antras uždavinys – kaip tai padaryti kuo pigiau? Tai yra pagrindiniai atsakymai, kad būtent tokia saugumo garantija pati efektyviausia, pirmarūšė. Aukščiausios rūšies saugumas yra narystė NATO organizacijoje. Ir jos pasiekimas pigiausiomis Lietuvos žmonėms priemonėmis irgi vyksta per narystę NATO. Nes mes nesam švedai, nesam, kaip jūs žinot, ir šveicarai, tokios prabangos kaip… Aš pasakyčiau asmeniškai, atsiprašau, net ir… Na, nesakysiu. Negalėtume leisti sau tokios prabangos skirti tiek daug bendrojo vidaus produkto ir turėti kažkokį individualų, niekam nereikalingą, visiškai dabartinės politikos procesų neatitinkantį neutralumą. Nes tokiose šalyse kaip Austrija, Švedija, Suomija taip pat vyksta pakankamai gyvos diskusijos šių šalių neutraliteto klausimu. Mums reikia žiūrėti – pigumas ir efektyvumas. NATO tai duoda.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis prelegente, gal galėtumėte pakomentuoti V.Eidukaičio, vado buvusios atominės eskadrilės, kariavusios Afganistane, po to Čečėnijoje tam tikrą uždavinį vykdžiusios, neseniai “Respublikoje” paskelbtą straipsnį “Kas sustabdys pinigų plovimą?” Kalbama apie mūsų krašto apsaugos sistemą. Tikriausiai jūs skaitėte jį. Aš vieną kitą ištrauką iš šio straipsnio perskaitysiu. “360 (čia kalba apie Čečėniją) šios šalies turėtų naikintuvų buvo sunaikinti per dešimt minučių. Tik vienas bandė kilti, bet buvo numuštas iš kaimynės Ingušijos”. Toliau: “Turėtus tankus bei kitą techniką čečėnai buvo priversti patys sunaikinti, kad jie netektų Rusijos kariuomenei. Panašus likimas ištiko ir šauktinių kariuomenę, panašią dabar turime Lietuvoje. 10 tūkst. žmonių kariuomenė išsilakstė pirmosiomis karo dienomis”. Kaip jūs galėtumėte komentuoti? Toliau jis rašo, kad mūsų krašto apsaugos sistema yra tiktai pinigų plovimas ir už tai turėtų būti nubausti aukšti politikai ir visi kiti žmonės, kurie tam pritaria. Ačiū.

G.ČEKUOLIS. Ačiū už klausimą. Jūsų klausimas iš dviejų dalių. Pirma, tai galbūt būtų galima (tas yra, patikėkite, daroma) svarstyti, kokios turėtų būti strategijos, koncepcijos šiuolaikinės agresijos atveju. Ir, be abejo, visi tie karo ekspertai ir būtent dalyvavimas gynybos struktūrose kartu su NATO yra pati geriausia prevencija, kad apskritai nereikės kalbėti apie agresiją. Tačiau jeigu kartais taip įvyktų, NATO ekspertai, apskritai karinės minties evoliucija eina į priekį. Į visas istorijos pamokas atsižvelgiama. Ir, be abejo, Lietuva irgi… čia posėdis atviras. Kiekviena šalis galvoja, kaip apsiginti esant šios dienos situacijai, ką panaudoti ir kaip tą galima pigiau padaryti. Aš manau, kad karinės technikos, kažkokio pozicinio karo… Na, aš nenoriu daug kalbėti, čia yra dalykai, kurie pakankamai pasenę, taip buvo anksčiau, Vietnamo karo metais. Tačiau dabar tai būtų truputį kitaip.

O dėl korupcijos. Jeigu vyksta pinigų plovimas, yra labai blogai. Reikia žiūrėti komisijoms. Jeigu yra kažkokių faktų, aš nežinau. Korupcija…

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jums turbūt yra žinoma socialdemokratų nuostata ir pastangos dėl integracijos į NATO, mūsų partijos pirmininko Prezidento A.Brazausko pasirašytas pareiškimas dėl Lietuvos priėmimo į NATO ir kitos pastangos, kurias mes dedame partiniais kanalais bendraudami su Europos valstybių lyderiais. To turbūt negali pasakyti darą konservatoriai. Bet aš noriu paklausti jūsų, ar prie integracijos į NATO prisideda tai, kad į Seimą informuoti apie mūsų situaciją, apie integracijos procesą neatvyksta Vyriausybės narys, užsienio reikalų ministras, o yra atsiunčiamas tiktai viceministras; tai, kad tam atsiųstajam viceministrui reikia beveik valandą sėdėti palubyje Seime ir niekas nekreipia dėmesio, kad praėjo visas laikas, skirtas svarstymui, veliamasi į paprastesnes, nereikalingas diskusijas… pirmininkaujančio; tai, kad po jūsų pranešimo nė vienas valdančiosios daugumos Seime atstovas nesiteikė paklausti apie esamas problemas ir būdus, kaip galima išspręsti klausimus dėl integracijos, kad visas krūvis gula tiktai opozicijai, tiek dešiniajai, tiek socialdemokratinei?

G.ČEKUOLIS. Na, aš tiktai truputį pakomentuosiu. Ministras šiuo metu yra Briuselyje Europos Sąjungos reikalais. Ten vyksta sesija ir dalyvauja ministras, mūsų viceministrė D.Grybauskaitė bei P.Auštrevičius. Todėl aš esu čia. Be abejo, ministras mielai būtų atėjęs, jeigu pagal anksčiau suderintą grafiką nebūtų išvažiavęs į Briuselį.

Kad man reikia laukti, tai patikėkite, vynas, alus yra labai svarbi techninė diplomatijos dalis. Mes galime palaukti, jūs tiktai gerai išsiaiškinkite visą tą reikalą.

Nuo kitų komentarų aš tiesiog susilaikysiu. Bet ministras tikrai pasiruošęs. Aš džiaugiuosi, beje, ir pastebiu, kad mes turime gerą nusistovėjusį bendradarbiavimą tiek su praėjusiu Seimu, tiek ir su dabartiniu. Ypač su Seimo NATO komisija, Užsienio reikalų komitetu, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu. Man atrodo, kad bendradarbiavimas produktyvus, vyksta uždari posėdžiai, nes tai ne mūsų, taip sakant, išsigalvojimas. Saugumo problematika visose NATO valstybėse yra ne kažkokios paslaptys, bet tvarka yra tvarka, tai yra uždari posėdžiai. Kai jie vyksta komitetuose, mes turime daugiau laiko ir tada detaliau galime pasišnekėti tais visais klausimais. Mes Užsienio reikalų ministerijoje labai patenkinti esamu bendradarbiavimu su Seimu. Tikrai. Ir tai faktas, o ne koks nors…

PIRMININKAS. Ačiū Lietuvos integracijos į NATO koordinatoriui ponui G.Čekuoliui. Ačiū už atsakymus. Visi norintys jūsų paklausė. Kviečiu atsakyti į paklausimą ministrą K.Kristinaitį. Prašau.

K.KRISTINAITIS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tikro šiandien yra gautas 11 Seimo narių paklausimas, kurio esmė – kodėl Žemės ūkio ministerija perkant Žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūros lietuviškų maisto produktų elektroninio katalogo diegimo paslaugas nepaskelbė konkurso, todėl kelis kartus buvo permokėta už pirktą paslaugą, ir ar nebuvo šiuo atveju pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas.

Na, aš suprantu, kad šis paklausimas kilo dėl šios dienos “Lietuvos ryte” paskelbtos publikacijos pavadinimu “Pinigus prarijo mįslinga Interneto erdvė”, tai todėl norėčiau ir paaiškinti, kaip iš tikro yra. Nors iš dalies aš tą paaiškinimą jau buvau pateikęs ir mitėtoje publikacijoje. Tarptautinė prekybos agentūra yra įsteigta 1996 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir jos statusas yra viešoji įstaiga. Kadangi perkamos paslaugos suma buvo 700 tūkst. Lt, iš tikro reikėjo priimti Vyriausybės nutarimą dėl pirkimo iš vienintelio šaltinio. Šis nutarimas buvo rengiamas atsižvelgiant į jau egzistuojančią programą, būtent turinčią tokį pavadinimą, kaip ir yra čia pateikta, t.y. ,,Virtualioji mugė”. Ši programa pradėta diegti nuo 1999 metų. Ji taip pat yra ne mūsų, kaip sakant, sugalvota. Na, jos struktūra ir diegimas neapima vien tiktai “Virtualiosios mugės” funkcijų, tai čia ir visa esmė. Galbūt per siauras pavadinimas tų darbų ir tų funkcijų, kurios yra atliekamos būtent šios Tarptautinės prekybos agentūros. Tai dėl to parengtas nutarimas šią paslaugą pirkti buvo derintas su Viešųjų pirkimų tarnyba. Jis buvo suderintas, kitaip tariant, Viešųjų pirkimų tarnyba, puikiai žinodamas situaciją, kas slypi už šio pavadinimo ,,Virtualioji mugė”, kokios funkcijos slypi ir kaip tie pinigai toms funkcijoms paskirstyti, nematė šio pažeidimo ir dėl to tas Vyriausybės nutarimo projektas buvo suderintas.

O dabar esmė, ką aš ir pačioje publikacijoje paaiškinu, vis dėlto yra ta, kad be ,,Virtualiosios mugės” funkcijų Tarptautinė prekybos agentūra atlieka dar papildomai 5 funkcijas. Aš įvardysiu šias funkcijas. Tai yra informacijos apie užsienio šalių eksporto rinkas ir prekybos jose sąlygas leidinių leidimas, informacijos surinkimas ir apdorojimas, be to, informacijos magnetinėse laikmenose leidimas. Trečia funkcija, kurią atlieka ši Tarptautinė prekybos agentūra ir dėl ko tie pinigai taip pat yra skiriami, t.y. tarptautinių parodų organizavimas ir dalyvavimas jose. 2001 metais yra numatytos 8 parodos, kai kuriose jau yra ir dalyvauta, t.y. dvi tarptautinės parodos Maskvoje, viena paroda Poznanėje (Lenkijoje), viena paroda Kijeve (Ukrainoje), viena paroda Japonijoje, viena paroda Singapūre, viena paroda JAV, na, ir mūsų kasmetinė paroda ,,AgroBalt”. Prie šios funkcijos lėšomis prisideda taip pat ir Ūkio ministerija per Verslo plėtojimo ir skatinimo fondą bei pačios įmonės, kurios veža savo produkciją į šias parodas reklamuoti. Jeigu pažiūrėtume į struktūrą, tai iš tų 700 tūkst. apie 10% eina būtent šioms parodoms organizuoti, o dar papildomai 45% yra gaunama iš Ūkio ministerijos ir 45% iš pačių įmonių, dalyvaujančių tose parodose.

Toliau. Ketvirta funkcija, vykdoma šios Tarptautinės prekybos agentūros, yra ISO 9000 standarto diegimas įmonėse. Čia vėlgi iš šių skiriamų lėšų sunaudojama apie 6%.

Penkta funkcija yra eksporto rinkos tyrimai pagal atskirų produktų grupes ir atskiras konkrečias šalis. Šiuo atveju vėl tai yra daroma atskiriems Žemės ūkio produkcijos eksportuotojams pagal jų užsakymus arba pagal jų prašymus, aišku, iš dalies jiems patiems skyrus šias lėšas, iš dalies naudojant tuos pačius 700 tūkst. litų.

Taigi pagal šį pavadinimą ,,Virtualioji mugė”, kai pasižiūri į sąmatą, yra naudojama 156 tūkst. 276 Lt, kurie sudaro 22% bendros 700 tūkst. sumos. Ir už tai klaidingai stengiantis interpretuoti tą faktą bandoma parodyti, kad yra labai brangiai tokia paslauga perkama.

Kodėl tos paslaugos negalima pirkti iš kitų, sakykime, iš privačių kompanijų? Aišku, jeigu žiūrėtume tik ,,Virtualiosios mugės” prasme, iš tikrųjų tą paslaugą galima būtų pirkti, bet kadangi yra dar daug kitų funkcijų ir tų funkcijų tęstinumas metai iš metų, kai tai susiję su eksporto rinkos tyrimais, kur vėlgi išskaidyti negalima, tai irgi tam tikra prasme yra bendrai vykdoma ir atliekama funkcija, toks atskyrimas būtų sudėtingas ir problemiškas.

Dabar, kalbant kokie šių funkcijų vykdymo rezultatai. Vienas dalykas, t.y. oficialius rezultatas, tarkim, 2000 metais vien dalyvaujant parodose ir per ,,Virtualiosios mugės” katalogą yra papildomai eksportuota produkcijos už 39 mln. 880 tūkst. litų. Tai yra didžiuliai pinigai, gauti investavus tokią nedidelę sumą. Ir šiuo atveju tai yra oficiali informacija iš įmonių, kurios visu šituo naudojosi. Tai yra perdirbamosios pramonės įmonės.

Yra ir trūkumų. Aš visiškai sutinku su kai kuriais pasakytais teiginiai ir publikacijoje. Ir šiuo atveju tie trūkumai Žemės ūkio ministerijai ar Vyriausybei absoliučiai nėra kokia nors naujiena, nes dar 2001 m. sausio 21 d. atsižvelgėme į esminius trūkumus, kuriuos mūsų ministerija matė šios agentūros veikloje. Būtent vienas toks trūkumas iš jų atliekamų funkcijų, kad nėra vykdoma eksporto rinkų kitimo tendencijų prognozė. Kitas trūkumas – yra nesusietos vidaus žemės ūkio produktų rinkos tyrimo ir prognozės funkcijos su žemės ūkio produktų eksporto rinkų tyrimais ir prognozėms. Kitaip tariant, vidaus rinkos tyrimus ir prognozes atlieka Žemės ūkio rūmai kartu su Agrarinės ekonomikos institutu, eksporto rinkų tyrimus atlieka Tarptautinė prekybos organizacija. Ir kai tie du dalykai, informacijos srautai ir prognozės nesusiejami, iš tikro rezultatas nėra mus tenkinantis.

Dėl to 2001 m. sausio 25 d. Žemės ūkio ministerijos kolegijos posėdyje, svarstant šios Tarptautinės prekybos agentūros 2001 m. veiklos programą, buvo nuspręsta, kad šią agentūrą būtina sujungti su Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, t.y. ta valstybine agentūra, kuri vykdo intervencinius pirkimus. Ir būtent dėl to papildomai priskiriant funkciją jau šiai agentūrai, būtent Rinkos reguliavimo agentūrai, kad būtų ne tik eksporto rinkų analizė, bet ir kitimo tendencijų prognozė, o kartu, perduodant funkciją, ir vidaus rinkos žemės ūkio produktų tyrimai, analizė ir prognozės. Taigi, atrodo, sprendimai yra aplenkę net ir publikacijas, nes vis dėlto tas matymas, kaip toliau reikėtų tobulinti darbą, yra.

Be viso kito, noriu pažymėti, kad, Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus vasario 26 d., t.y. praėjusį trečiadienį, šį nutarimą dėl pirkimo iš vienintelio šaltinio, kartu buvo priimtas posėdžio protokolinis sprendimas, kuriame yra pavesta Žemės ūkio ministerijai per mėnesį pateikti Vyriausybei siūlymus dėl viešųjų įstaigų, kurios naudoja valstybės biudžeto lėšas, tolimesnės veiklos tobulinimo. Kitaip tariant, tai vėlgi, be to, ką mes patys kolegijoje svarstome dėl agentūros tolesnio likimo ir jos funkcijų geresnio vykdymo, beje, ir pinigų geresnio panaudojimo, Vyriausybė yra davusi dar papildomą pavedimą. Ačiū. Tiek informacijos norėjau pateikti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūsų norėtų paklausti 8 Seimo nariai.

Seimo narys M.Pronckus. Prašau.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis ministre, iš esmės čia teisingai kalbėjote apie tas problemas ir numatomą perspektyvą, tačiau, šiaip ar taip, tai yra pinigai, kurie eina po žemės ūkio kepure, jeigu taip galima pasakyti. Kai mes šnekame, kad daug pinigų duodame žemės ūkiui, tai čia yra vienas iš tų žemės ūkio pinigų valgytojų, nors tai nėra tiesiogiai žemės ūkis. Bet mano klausimas būtų truputį kitoks. Kai kūrėsi ši organizacija, buvo tokia mintis, kad ji turėtų visiškai išsilaikyti iš savo veiklos. Žinoma, yra prastas prekybininkas, jei jis nesugeba pats išsilaikyti. O čia juk yra prekybininkas. Tai kaip jūs šitai galėtumėte pakomentuoti? Kas čia bus daroma? Kad nereikėtų valstybės pinigų jai kišti, bet kad ji dar šiek tiek duotų valstybei. Ačiū.

K.KRISTINAITIS. Ačiū už klausimą. Iš tikro apie 800 tūkst. papildomai agentūra, kaip aš jau minėjau, gauna, tiek uždirba iš kitų šaltinių. Aš čia minėjau ir Ūkio ministeriją, ir būtent perdirbamosios pramonės įmones. Taigi antra tiek, apie 50% lėšų, agentūra ir dabar gauna ne vien iš specialiosios kaimo rėmimo programos.

Kita vertus, svarstant biudžetą ir svarstant specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų panaudojimą, Vyriausybės nuostata buvo aiški, kad nuo gegužės mėnesio ši agentūra bus panaikinta. Ne veltui sausio mėnesį buvo mūsų kolegijos posėdis. Bet tas panaikinimas – tai sujungimas su Rinkos reguliavimo agentūra. Šiuo atveju papildomų lėšų tikrai nebūtų naudojama, bet visi mes puikiai suprantam, kad vykdant sujungimo procedūras ir ypač viešosios įstaigos sujungimo procedūrą, pati procedūra užtrunka 4 mėn., plius dar reikia sumokėti tam tikrus pinigus išeitinėms išmokoms, vadovaujantis įstatymais. Taigi, aišku, šių metų pinigai būtent šiai reorganizacijai ir bus išnaudoti. O ateityje iš tikro papildomai pinigų arba kaip iš vienintelio šaltinio šiuo atveju nebus skiriama, nes Rinkos reguliavimo agentūra yra pati suinteresuota per intervencinius pirkimus supirktą produkcija ieškoti galimybių dar geriau ją eksportuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs čia seniai paaiškinote apie suderinimą dėl konkurso neskelbimo perkant paslaugas. Gal jūs galėtumėte plačiau paaiškinti, koks čia suderinimas su Viešųjų pirkimų tarnyba, kuris leidžia Vyriausybei priimti tokį nutarimą. Nes jūs turbūt prisimenate, kaip Sveikatos reikalų ministerija buvo paskelbusi konkursą dėl rentgeno aparatūros pirkimo ir gavusi net du raštiškus Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimus, kad konkursas yra įvykęs tvarkingai, pagal įstatymus, bet Vyriausybė vis tiek atmetė konkurso rezultatus ir priėmė nutarimą skelbti konkursą iš naujo. Taigi mano klausimas, koks tas suderinimas, kuris leidžia neskelbti konkurso, ir Vyriausybė taip lengvai patiki, kad pakankamai dideles lėšas galima naudoti perkant iš vieno paslaugų teikėjo?

K.KRISTINAITIS. Šiuo atveju nustatyta tvarka. Nutarimas buvo teikiamas derinti Viešųjų pirkimų tarnybai ir yra iš Viešųjų pirkimų tarnybos oficialus raštas (aš jį čia turiu, jeigu kam įdomu, gali pasižiūrėti), kuriame sakoma, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos žemės ūkio produktų tarptautinė prekybos agentūra yra vienintelė įmonė, galinti tiekti Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų elektroninio eksporto katalogo ,,Virtualioji mugė” įgyvendinimo ir tobulinimo paslaugas ir nėra kitų alternatyvų, Viešųjų pirkimų tarnyba mano, kad perkant iš šios organizacijos, paslaugų pirkimas iš vienintelio šaltinio atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Tai šiuo atveju buvo išanalizuota visa jiems pateikta informacija ir iš tikro Viešųjų pirkimų tarnybai nekilo jokių abejonių. Aš šiuo atveju neabejoju, kad tikrai buvo labai pasižiūrėta.

PIRMININKAS. Seimo narys S. Kružinauskas. Prašau.

S.KRUŽINAUSKAS. Atsiprašau, aš neklausiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Čiulevičius.

J.ČIULEVIČIUS. Per pastaruosius dvejus metus šiai agentūrai yra skirta 1,5 mln. Lt. Sakykite, ar ministerija yra paskaičiavusi, kokį efektą tokie dideli pinigai davė konkrečiai žemės ūkiui ar tik vadovaujamasi intuicija. Sakykite, ypač šiais metais, kai kaimo rėmimo specialioje programoje nepakanka lėšų daug svarbesniems dalykams, skiriama nelabai suvokiamiems ir reikalingiems pirkti…

K.KRISTINAITIS. Iš tikro nuo 1999 metų, kai buvo pradėta diegti mano įvardyta programa ir pagal kurią vykdomas pirkimas, mes nesame paskaičiavę. Bet, kaip aš ir komentavau Vyriausybės protokolinį sprendimą, mums pavesta tai padaryti per mėnesį. Vasario 26 d. priimtas nutarimas, tai kovo 26 d. tuos paskaičiavimus turėsime ir, jeigu įdomu, pateiksime. Bet kaip aš jau minėjau kalbėdamas, mes turime 2000 metų rezultatą. Beveik už 39 mln. Lt šios agentūros tiesioginio dalyvavimo ir funkcijų vykdymo prasme yra papildomai eksportuota žemės ūkio produkcijos. Šiuo atveju tai patvirtina įmonės, ne pati agentūra. Tai yra informacija iš įmonių. Būtent per dalyvavimą parodose, savo produkcijos reklamavimą “Virtualioje mugėje” internete, būtent per tas paslaugas, kurios teikiamos dėl eksporto rinkų apžvalgos ir paieškos, vienu žodžiu, per visa tai yra toks bendras rezultatas. 2000 metų toks jis yra, o prieš tai dėl buvusių 1999 metų, kaip sakiau, mes tikrai pasižiūrėsime.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas. Prašau.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis ministre, aš noriu grįžti prie paties straipsnio, kuris buvo.

PIRMININKAS. Minutėlę, kolega. Problemos su mikrofonu. Prašau.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, mums. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašau.

Č.JURŠĖNAS. Atsiprašau. Gerbiamasis ministre, aš noriu grįžti prie straipsnio, kuris buvo mums pagrindas surinkti parašus kreiptis į jus ir malonu, kad jūs atėjote čia paaiškinti. Jeigu aš jus teisingai supratau, tai viską jūs darote tvarkingai, teisingai, o žurnalistai kažkaip ne taip rašo. Ką jūs dabar darysite? Ar paneigsite, ar ką kita darysite, ar užteks čia pasiaiškinimo?

K.KRISTINAITIS. Ačiū už klausimą. Iš tikro aš jau esu ir šiame leidinyje paaiškinęs, kad tai nėra tos vienintelės paslaugos pirkimas. Man sunku atsakyti, kodėl ta programa su penkiomis funkcijomis buvo pavadinta pagal vieną funkciją. Šiuo atveju 1999 metais ta programa buvo pradėta vykdyti, bet atsižvelgiant į tai, ką aš pasakiau, kad yra ministerijos kolegijos sprendimas sujungti šią agentūrą su Rinkos reguliavimo agentūra, plius yra Vyriausybės protokolinis pavedimas dėl viešųjų įstaigų, ne tik šios, bet ir kitų, tolimesnės veiklos tobulinimo ir lėšų efektyvesnio panaudojimo, aš nemanau, kad čia dabar reikia pradėti neigti ir neneigti. Tiesiog yra išsakytas žurnalistinis požiūris į problemą. Yra mano pakomentavimas, ką aš jums dabar dar plačiau komentuoju. Aš manau, kad straipsnis parašytas objektyviai, bet pakankamai neįsigilinus į pačią programą. Taigi nieko čia neigti neketinu. Aš manau, kad jums užteks mano paaiškinimo. Taip pat, jeigu yra abejojančių, kad yra daromas darbas, o ne vien švaistomos lėšos, aš visus maloniai kviečiu. Jeigu būtų toks noras, galėtume vieną dieną sutarti ir nueiti pasižiūrėti, kaip ta ,,Virtualioji mugė” veikia, kokie leidiniai išleisti dėl rinkos tyrimo, kaip tai yra daroma, visa tai galima pamatyti natūra. Man atrodo, tada daugeliui tada bus ir atsakymas, ar iš tikro yra tiesa, ką aš kalbu, ar yra kaip nors kitaip.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis ministre, labai gražus sutapimas, nes rengiausi pateikti lygiai tą patį klausimą kaip ir kolega Č.Juršėnas, bet jūsų atsakymą dar norėčiau patikslinti. Jeigu viskas iš tiesų yra taip, kaip jūs sakote, ir motyvuotai sakote iš Seimo tribūnos, ar nemanytumėte, kad Seimo tribūna šiuo atveju yra pakankamai per maža auditorija, kad tikrai vertėtų ir visuomenei, ir žiniasklaidai pareiškimo, pranešimo ar spaudos konferencijos forma išaiškinti iškylančius klausimus. Nes jeigu abejonių liks dėl šito, tai bet kokiu atveju nebus gerai.

K.KRISTINAITIS. Aš manau, tai, ką šiandien iš tribūnos pasakiau gerbiamiesiems Seimo nariams, mes per spaudos atstovą išplatinsim visoms informavimo priemonėms, taip pat “Lietuvos rytui”, paskelbusiam šią publikaciją.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baura.

A.BAURA. Pone ministre, kadangi jūs savo kalboje atsakėte į tą klausimą, kurį aš norėjau užduoti, tai ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Mikolaitis.

G.MIKOLAITIS. Gerbiamasis ministre, jūs traktuojate, kad šiais metais kaimui yra skiriama daugiausia pinigų nuo 1995 m., tai, matyt, dėl to jūs neginate tų pinigų. Mano klausimas. Svarstant Vyriausybėje prieš pasisakė, jeigu tikėtume spauda, finansų ministras, kuris atstovauja, galbūt netiesiogiai, žemės ūkiui. Jūs, žemės ūkio ministras, kuris turtėtumėte atstovauti žemdirbiams (mes žinome, kad tikrai labai trūksta pinigų ir faktiškai beveik visos programos yra neremiamos, žemdirbys tų pinigų negauna), jūs, sakyčiau, švaistote pinigus. Kam jūs atstovaujate – žemdirbiui ar agentūroms?

K.KRISTINAITIS. Jeigu jūs manote, kad eksporto skatinimas – tai nėra atstovavimas žemdirbiams, tai aš manyčiau kitaip. Aš įsitikinęs kitaip, kad be eksporto netikslinga ir gaminti, nes mes pagaminame daug produktų ir yra jų perprodukcija. Aš tik patvirtintu, kad atstovauju žemdirbiams, ir šiuo atveju Vyriausybės posėdyje, jeigu pažiūrėtume balsavimo rezultatus, aš nepamenu, kad finansų ministras J.Lionginas būtų balsavęs prieš šį nutarimą. Kad buvo diskusijų uždarame kabineto posėdyje, tai iš tikrųjų taip buvo, ir būtent finansų ministras kėlė diskusiją. Tai tiek ir galiu patvirtinti.

G.MIKOLAITIS. Aš norėčiau patikslinimo, jeigu galima. Aš nesakiau, kad atstovaujat užsienio eksportui, bet dėl konkurso. Kaip mes visi žinome, viešieji konkursai yra tam, kad būtų pigiau. Dėl ko konkursai?..

K.KRISTINAITIS. Bet turint galvoje, kad ši agentūra yra įsteigta ne mūsų, mes siūlom ją sujungti. Ją reikia likviduoti, o jos veiklą tobulinti jungiant su kita agentūra. Aš manau, tai irgi yra atstovavimas žemdirbių interesams, kad toliau kas metai paprasčiausiai šitų pinigų nereikėtų skirti iš specialiosios kaimo rėmimo programos. Vis tiek ją reikia likviduoti, o tam reikia lėšų. Kas dabar numatyta daryti ir ką mes kolegijoje nusprendėm, ir Vyriausybės yra protokolinis pavedimas, gruodžio mėnesį svarstant biudžetą yra išsakyta abejonė dėl tolesnio agentūros finansavimo tikslingumo – visa tai rodo tuos žingsnius, kad mes atstovaujam žemdirbiams. Kad nereikėtų agentūrai ateityje skirti pinigų, ją reikia paprasčiausiai sujungti su kita agentūra, bet tam reikia lėšų, be lėšų šito nepadarysi. Aš dar kartą galiu patvirtinti, kad be visų kitų svarbių reikalų ir funkcijų, kurias vykdo agentūra, ir tos naudos, kurią gauna tiesiogiai ir žemdirbiai per eksporto skatinimą, ateityje ši agentūra, persitvarkiusi į žemės ūkio rinkos reguliavimo agentūrą, toliau tęs funkcijas be papildomo asignavimo iš specialiosios kaimo rėmimo programos.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Paklausė visi norintys klausti.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 34, 36, 37¹, 38, 42, 43, 44, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-371. Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-372. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 1, 2, 3, 5 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-373. Sveikatos draudimo įstatymo 7, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-374. Turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-375. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁶, 246¹ ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-376. Baudžiamojo kodekso 325 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-377 (pateikimas)

Kolegos, nagrinėjame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 34, 36, 37¹, 38, 42, 43, 44, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-371. Pranešėjas – ministras J.Lionginas. Prašom pranešėją.

J.LIONGINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi posėdžio pirmininko man buvo suteiktas žodis, tai leiskite pristatyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 34, 36, 37¹, 38, 42, 43, 44, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Šio projekto tikslas, aš trumpai galiu pasakyti, yra centralizuoti valstybinio socialinio draudimo įmokų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių administravimą. Įmokų ir fizinių asmenų pajamų mokesčio administravimo sritys iš esmės yra panašios, nes apima tokias pat administravimo funkcijas: įmokų ir mokesčių apskaičiavimo apskaitą, mokėjimų kontrolę, ieškojimą, skundų nagrinėjimą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybinė mokesčių inspekcija, administruodamos įmokas ir mokesčius, vadovaujasi panašiais mokėtinų sumų išieškojimo, šių sumų sumokėjimo kontrolės, mokėtojų skundų nagrinėjimo metodais. Dėl to dalis įmokų ir mokesčių administravimo funkcijų šiuo metu dubliuojamos. Siekiant išvengti funkcijų dubliavimosi ir dėl to didėjančių valdymo išlaidų bei sumažinti mokesčių mokėjimo vengimo riziką reikėtų, kad už pajamų į valstybės, savivaldybės biudžetus ir lėšų į Valstybinio socialinio draudimo bei Sveikatos draudimo fondus surinkimą būtų atsakinga viena institucija. Šiuo atveju yra siūloma, kad už tai būtų atsakinga Valstybinė mokesčių inspekcija. Siūloma, kad šis įstatymas pradėtų galioti nuo balandžio 1 dienos.

Kartu, kaip pastebėjote, su šio įstatymo pakeitimu yra daug lydinčių įstatymų pataisų, kur apskritai vietoj Socialinio draudimo fondo valdybos funkcija deleguojama Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl manau, kad mes turėtume svarstyti visą paketą. Kartu yra teikiamas Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 1, 2, 3, 5 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 7, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁶, 246¹ ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 325 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

Žinoma, kaip aš jau minėjau, mes norėtume, kad Mokesčių inspekcija perimtų šias funkcijas administruoti nuo balandžio 1 dienos. Šiandien yra vasario 28 d., ir iš tikrųjų laiko nėra tiek daug. Mes tikėjomės, kad šis įstatymas bus priimtas truputį anksčiau, tačiau pasirengimo darbai vyksta, nurodymai apskričių mokesčių inspekcijoms ir apskričių mokesčių inspekcijų skyriams yra duoti. Manau, kad iš tikrųjų mes žengiam vieną žingsnį į priekį iš esmės gerindami verslo sąlygas, kad įmonių veiklos netrukdytų dvi kontroliuojančios institucijos, kurios vykdo panašias funkcijas, tai yra kai vieną kartą ateina Mokesčių inspekcija, pažiūri fizinių asmenų pajamų mokesčio sumokėjimo teisingumą, po mėnesio ar dviejų ateina Socialinio draudimo fondo darbuotojai ir tikrina atskaitymus į Socialinio draudimo fondą. Tai galima padaryti vienu metu – patikrini fizinių asmenų pajamų mokesčio įskaitymo teisingumą, kartu patikrinti, ar sumokėtos įmokos į Socialinio draudimo fondą. Dėl to prašyčiau pagrindiniam įstatymui ir jį lydinčių įstatymų paketui pritarti. Jeigu būtų klausimų, mielai atsakyčiau.

PIRMININKAS. Ministre, jūsų norėtų klausti J.Olekas. Prašom, kolega.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš pirmiausia norėjau jūsų paklausti, kodėl nesvarsto klausimų pagal patvirtintą darbotvarkę. Taip pat noriu, kad gerbiamasis prelegentas patikslintų dėl lydinčio įstatymo, t.y. dėl Sveikatos draudimo įstatymo, įmokų. Man atrodo, kad čia trūksta dar vieno įstatymo, dabar bijau pasakyti, atrodo, Sveikatos sistemos, kuriame taip pat buvo nurodyta, ką daro Privalomojo sveikatos draudimo fondas arba valstybinės ligonių kasos. Turbūt reikėtų papildyti tą komplektą, nes kituose taip pat buvo reglamentuota surinkimo tvarka.

J.LIONGINAS. Manau, bus galima nagrinėjant pagrindiniame komitete pažiūrėti. Jeigu ten reikia kažką papildyti, tai bus dar pakoreguotas kaip lydintysis įstatymas.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Sinkevičius. Prašom.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, prašom pasakyti, kaip sumažės ar padidės darbuotojų, kurie administruos štai šiuos mokesčius, skaičius ir kaip bus su ligonių kasomis, nes taip pat kainuoja didelius pinigus administruoti ligonių kasų pinigus?

J.LIONGINAS. Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad turėtų sumažėti, nes ir mes norėtume, kad per visą Respubliką sumažėtų apie 200–300. Šiandien sunku pasakyti, nes priėmus šį įstatymą automatiškai tie darbuotojai, revizoriai, kurie dirba “Sodros” skyriuose, turi pereiti į Mokesčių inspekcijos sistemą. Žinoma, jų tiek nereikės, nes tikrinimai, klausimai, ar įmonės moka “Sodros” įmokas, nėra sudėtingi, todėl jų skaičius… Kol kas preliminariai mes orientuojamės maždaug į 200–300 darbuotojų.

Dėl ligonių kasų kitas klausimas. Tai yra struktūra, kurią reikia nagrinėti. Manau, galėsime, kai grįš į komitetą, nes… ten jau visa kita sistema veikia. Mes pervedame ligonių kasai, o ten yra administracijos aparatas, kuris pagal patvirtintas sąmatas finansuoja sveikatos įstaigų atliktus darbus.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi norintys klausti. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kviečiu Seimo narius pritarti pateiktam įstatymų kompleksui, nes mes čia turime ne vieną įstatymą, o visą lydinčiųjų grupę. Buvo svarstyta, kad mažinant administravimo kaštus būtų galima sujungti į vieną tiek “Sodros”, tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas ir palengvinti verslo sąlygas, nes kelios inspektuojančios ar renkančios mokesčius institucijos atvyksta ir tikrina tų pačių įmokų mokėjimą. Todėl toks siūlymas būtų priimtinas. Tik siūlyčiau, kad tada, kai mes vėliau skirstysime komitetus, kurie bus pagrindiniai, dėl Sveikatos įstatymo keitimo pagrindinis būtų Sveikatos reikalų komitetas, kad mes galėtume pažiūrėti ir kitus įstatymus, kurie taip pat turi būti su tuo suderinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš norinčių kalbėti Seimo narių nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui Nr.IXP-371 ir visiems lydintiesiems, t.y. Nr.IXP-372, Nr.IXP-373, Nr.IXP-374, Nr.IXP-375, Nr.IXP-376 ir Nr.IXP-377, po pateikimo? Ar nėra prieštaraujančių? Nėra. Ačiū. Pritarta šiam įstatymo projektui ir lydintiesiems po pateikimo.

Pradedame nagrinėjo procedūrą. Siūlomas pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar būtų manančių kitaip? Aš, kolegos, atsiprašau, kaip pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas yra siūlomas įstatymų projektams Nr.IXP-371, Nr.IXP-372, Nr.IXP-373, t.y. šiems įstatymams pagrindinis yra Biudžeto ir finansų komitetas. Ar būtų manančių kitaip? Nėra. Ačiū.

Minėtiems dviem projektams, t.y. Nr.IXP-371 ir Nr.IXP-373, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o Nr.IXP-372 papildomas komitetas nesiūlomas. Ar pritartumėte tam siūlymui? Prašom. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl Nr.IXP-374 esu pasiūlęs, bet neišgirdau jūsų siūlymo…

PIRMININKAS. Dar nebuvo siūlyta, gerbiamasis kolega. Kol kas mes nagrinėjame tuos tris. Ar pritartumėte dėl papildomų komitetų tiems pirmiesiems trim projektams, kurie yra pateikti, t.y. dviem, kad būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Vienam iš jų nėra jokio. Prieštaraujančių nėra. Pritarta.

Toliau nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-374. Yra siūlomas pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar būtų kitaip manančių? Seimo narys J.Olekas. Jūs turėjote pastabų dėl šio komiteto, dėl komitetų, siūlomų nagrinėti…

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, arba jūs suklydote, arba ne visai tiksliai išgirdote. Aš siūliau, kad pagrindinis komitetas būtų ne Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o Sveikatos reikalų komitetas. Aš manau, kad tame siūlyme taip ir parašyta.

PIRMININKAS. Atsiprašau, kolegos, čia yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, t.y. Sveikatos reikalų komitetas.

J.OLEKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke.

PIRMININKAS. Prašom atleisti. Ar būtų kitaip manančių? Pagrindinis komitetas įstatymo projektui Nr.IXP-374 yra Sveikatos reikalų komitetas, o papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Nėra. Pritarta.

Projektams Nr.IXP-375, Nr.IXP-376 ir Nr.IXP-377 kaip pagrindinis komitetas yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar būtų kitokių nuomonių? Gerai. Pritarta. Šiuos visus projektus yra siūloma svarstyti eilinėje pavasario sesijoje. Pritarta. Ačiū.

Kolegos, dabar mums reikėtų apsispręsti dėl šio posėdžio pratęsimo, nes mums skirtas laikas baigėsi. Buvo siūlymas dar išnagrinėti du projektus – 2-4 ir 2-5, kuriuos teikia Seimo narys J.Bernatonis. Kokia būtų nuomonė? Pratęsti iki šių projektų… Ar bendru sutarimu galėtume pratęsti posėdį, kol bus išnagrinėti šie du projektai?

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašom informuoti, kaip yra su bankroto ir kitais klausimais, kuriuos mes praleidome, nieko viešai dėl to nepatvirtinę.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-386 (pateikimas)

PIRMININKAS. Galėčiau pasakyti tai, kad mes, pratęsę šios dienos posėdį, galėtume išnagrinėti tik tuos du, o kiti liktų šios savaitės ketvirtadienio arba penktadienio darbotvarkei. Atsiprašau, kolegos, buvo dar vienas siūlymas dėl projekto 2-2. Tai taip pat J.Liongino teikiamas projektas. Ar galėtume dar jį įtraukti į šios dienos darbotvarkę? Čia yra pateikimas.

Prašau Seimo narį ministrą J.Lionginą.

J.LIONGINAS. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projekto tikslas – nustatyti, kas rengia ataskaitą apie visą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį įmonės, įstaigos ir organizacijos patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja, ir kas rengia ataskaitą apie visą savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Reikia pasakyti, kad tokios informacijos šiandien mes neturime. Faktiškai nėra gerai, kai valstybė nežino viso jos turto, kuriuo, kaip minėjau, disponuoja patikėjimo teise, valdo, naudoja valstybinės įmonės, biudžetinės įstaigos, organizacijos ir t.t. Tas pats klausimas iškyla ir savivaldybėse. Kai domiesi, kokiu turtu vis dėlto savivaldybės šiandieną disponuoja, tiksliai atsakyti niekas negali. Todėl siūlomas šio įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriame siūloma įtvirtinti nuostatą, kad ataskaitą apie visą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą rengia Statistikos departamentas ir kiekvienais metais iki liepos 1 d. pateikia Vyriausybei pagal jo nustatytą formą. O savivaldybių tarybos įpareigoja tam tikrą tarnybą surinkti informaciją apie savivaldybei priklausantį turtą ir parengti ataskaitą savivaldybės tarybai, kad ji turėtų išsamią informaciją.

Mes dirbome kartu su Statistikos departamentu. Jie mano, kad šiems darbams atlikti, t.y. parengti bendrą valstybės turto suvestinę, reikia apie 50 tūkst. litų. Tačiau tai iš vidinių rezervų, papildomų lėšų iš valstybės biudžeto neprašo. Manau, tai yra aktualus klausimas ir kiekvieną iš mūsų turėtų dominti. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti norėtų du Seimo nariai. Seimo narys V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš pritariu įstatymo pakeitimo projektui, tačiau noriu paklausti. Praeitų metų gruodžio mėnesį buvo pritarta to paties įstatymo 19 straipsnio pakeitimui. Ar nemanote, kad būtų tikslinga juos sujungti ir toliau svarstyti kartu?

J.LIONGINAS. Aš pritarčiau. Tai yra vienas įstatymas, galima priimti ir 15, ir 19 straipsnių pataisas. Tai būtų logiška.

PIRMININKAS. Seimo narys D.Velička. Prašom.

D.VELIČKA. Aš siūlyčiau pritarti ministro išdėstytoms mintims, nes valstybei įvesti tvarką, bent jau žinoti savo turtą, yra būtina. Siūlyčiau visiems balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasakyti savo nuomonę. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū, pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūlomas pagrindiniu komitetu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar būtų kitaip manančių? Nėra. Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Dėl svarstymo datos kitaip manančių nėra. Pritarta.

Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2949* (svarstymas)

Nagrinėjame Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-2949. Pranešėjas – Seimo narys J.Bernatonis. Prašom, kolega.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas nuodugniai išnagrinėjo Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmai, atlyginimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Vienbalsiai pritarė iniciatorių pateiktam projektui. Siūlome Seimui pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Diskusijose norinčių dalyvauti nėra. Ar galėtume, kolegos, bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Ačiū. Pritarta.

Pataisos darbų kodekso 45³, 50 ir 68¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-75(2*) (svarstymas)

Kitas įstatymo projektas šios dienos darbotvarkėje – Pataisos darbų kodekso 45³, 50 ir 68¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-75. Pranešėjas – Seimo narys J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė Pataisos darbų kodekso pakeitimo įstatymo projektą, kartu su šio projekto iniciatoriumi kolega Seimo nariu A.Sakalu parengė patikslintą projekto variantą ir tam patikslintam projektui pritarė po svarstymo. Siūlome Seimui taip pat pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. G.Dalinkevičius. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas buvo papildomas komitetas svarstant šį projektą. Reikia pasakyti, buvo nemažai diskutuota su įstatymo autoriumi gerbiamuoju ponu A.Sakalu. Šiaip pritarta bendru sutarimu. Atskiros nuomonės nėra, tačiau vis dėlto vieną norėtųsi pasakyti. Iš esmės pritarta įstatymo projektui, tačiau siūlyta projekto autoriams išsiaiškinti, ar nereikėtų priimant pataisas kartu spręsti dėl jų įsigaliojimo nukėlimo laiko, atsižvelgiant į Vyriausybės informaciją apie technines laisvės atėmimo vietų galimybes įgyvendinti pataisas.

Reikalas yra tas, kad Žmogaus teisių komitetui lankantis Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje teko matyti vieną labai svarbų dalyką. Mes priimame įstatymus, kurie iš tikrųjų vienaip ar kitaip palengvina kalinių dalią, bet sukelia tam tikrą problemą, nemažą tiems, kurie juos prižiūri. Prižiūrėtojai dažnai negali įgyvendinti mūsų priimtų įstatymų visos visumos, nes tiesiog šiandieninės pataisos darbų vietos, kolonijos, yra labai nepritaikytos šiems vieniems ar kitiems palengvinimams. Todėl manau, kad ši pastaba yra iš tikrųjų esminė, nes negalima pro pirštus žiūrėti, kai užtikrindami vienų teises automatiškai pažeidžiame tų, kurie prižiūri, teises. Jie taip pat turi būti saugomi. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Prieštaraujančių nėra. Šiam įstatymo projektui pritarta po svarstymo.

Kolegos, dar turime du pareiškimus Pirmasis yra Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Respublika grupės posėdžio protokolas Nr.1. Nutarta Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Respublika grupės pirmininku išrinkti Seimo narį A.Plokšto, pirmininko pavaduotojais išrinkti Č.Juršėną, A.Vidžiūną, A.Poplavskį bei A.Matulevičių. Šiandien susirinkimas įvyko.

Dar įvyko Tarpparlamentinių ryšių su Tibetu grupės pirmasis posėdis. Grupės pirmininku išrinktas Seimo narys E.Skarbalius, grupės pirmininko pavaduotoju išrinktas Seimo narys V.Simulik.

Dėkoju visiems. Vakarinis posėdis baigtas.