Penktasis (47) posėdis
2001 m. vasario 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS
2001 m. vasario 27 d. (antradienio) darbotvarkė
PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Gerbiamieji Seimo nariai, pradėsime vasario 27 d., antradienio, plenarinį posėdį.
Kad pasitikrintume, kiek mūsų yra salėje, prašau registruotis.
Užsiregistravo 98 Seimo nariai. Jums išdalinta darbotvarkė. Noriu atkreipti dėmesį, kad 1-6a ir 1-6b klausimai – Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymai nebus svarstomi šios dienos plenariniame posėdyje. Seniūnų sueigos nutarimu į rezervą įtraukti 2 ir 3 klausimais Seimo nutarimas “Dėl Seimo peticijų komisijos sudarymo” ir Seimo nutarimas “Dėl Seimo informacinės visuomenės plėtros komisijos pirmininko pavaduotojo patvirtinimo”. Tai rezerviniai klausimai. Daugiau pakeitimų darbotvarkėje nėra. Seniūnų sueiga pritarė šiai darbotvarkei. Ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti šios dienos darbotvarkę? Nėra prieštaraujančių? Seimo narys A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš norėjau dėl 2-3 klausimo – dėl Vyriausybės pusvalandžio. Šiandien į Vyriausybės pusvalandį yra numatyta pakviesti viceministrą G.Čekuolį. Pagal Seimo statuto 97 straipsnio 4 dalį Vyriausybės pusvalandyje turi dalyvauti ministrai, kiti Seimo skirti atstovai. Vargu ar aktualiausia yra išklausyti viceministrą, nes valstybėje yra daug svarbesnių reikalų. Sakykime, generalinio prokuroro ar valstybės kontrolieriaus pusvalandis būtų kur kas racionalesnis. Manyčiau, kad viceministro iškvietimas šiandien vis dėlto neatitinka Statuto ir siūlyčiau pakeisti jį generaliniu prokuroru. Šis siūlymas yra frakcijos vardu ir prašau už jį balsuoti, t.y. kad šiandien į Vyriausybės pusvalandį būtų iškviestas generalinis prokuroras ir atsakytų į Seimo narių klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Statuto 209 straipsnis sako, kad gali būti kviečiami ir kiti valstybės institucijų vadovai, Seimo kontrolierius…
A.SALAMAKINAS. Kokiai institucijai jis vadovauja?
PIRMININKAS. Nesiginčykime! Ar jis ne vadovas, juk jis vadovauja NATO reikalams. Gerai, yra nuomonė, kad vietoj G.Čekuolio… Ar jūs turite konkretų pasiūlymų?
A.SALAMAKINAS. Siūlau kviesti generalinį prokurorą.
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys A.Vidžiūnas. Prašau.
A.VIDŽIŪNAS. Dėl vedimo tvarkos, pone Pirmininke. Aš siūlau dabar atlikti visus mūsų tarptautinius reikalus, o paskui labai vyriškai pasiaiškinti dėl darbotvarkės, nes tai, ką kalba A.Salamakinas, Seniūnų sueigoje jau tūkstantį kartų yra pabrėžta. Aš apgailestauju, kad A.Salamakino nuomonė visiškai tokia, kokia didžiausio Baltarusijos ir A.Lukašenkos draugo pono B.Bradausko, t.y. kad NATO nereikia ir nereikia apie tai šnekėti. Labai apgailestauju, bet siūlau atidėti šiuos reikalus po svečių kalbos.
PIRMININKAS. Yra pasiūlymas suteikti žodį mūsų svečiui, po to baigti svarstyti darbotvarkės klausimus. Mes matome, kad galime įsivelti į diskusiją. Aš noriu pakviesti į tribūną svečią iš Kroatijos, Atstovų Rūmų Pirmininką Z.Tomcicių. Prašau.
Kroatijos Atstovų rūmų Pirmininko Zlatko Tomcic’iaus kalba
Z.TOMCIC. (Plojimai) Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji parlamentarai, ponios ir ponai, mielieji draugai! Man didelė garbė ir malonumas kreiptis į šią garbingą teisėkūros instituciją, Seimą, ir netiesiogiai per jus į visą draugišką Lietuvos tautą ir visus Lietuvos piliečius. Vykdamas į Vilnių, jums maloniai pakvietus, mąsčiau, kad geografiniai veiksniai, skirtingi dienovidžiai ir lygiagretės, geografiškai skiriantys mūsų valstybes, negali trukdyti mūsų dviem draugiškoms tautoms suprasti viena kitą ir eiti bendru keliu.
Aš suprantu, kad dabar kalbu po neseniai vykusių Seimo rinkimų naujai sudarytam Seimui, kuris įvedė Lietuvą į naująjį tūkstantmetį tiesiogine ir simboline prasme, ir dabar žvelgiu į ateitį. Tačiau, gerbiamieji kolegos, leiskite man trumpai pažvelgti į praeitą tūkstantmetį. Neketinu prisiminti tokių senų laikų, kai XIII amžiuje gyveno jus susivienijęs kunigaikštis Mindaugas ar mūsų bendras valdovas karalius Jogaila, kuris vedybomis perėmė visą Kroatiją, kurią Jogailos dinastija valdė nuo 1440 iki 1526 metų. Tačiau norėčiau sugrįžti į neseną praeito šimtmečio istoriją, kai mūsų tautų likimai buvo labai panašūs.
Pagrindinis panašumas yra tas, kad abi valstybės priklausė dideliems supranacionaliniams dariniams, kaip antai, TSRS ir Jugoslavija, dėl ko buvo paneigtos jų nacionalinės teisės. Skirtingai nuo Vakarų Europos valstybių mūsų valstybės galų gale realizavo šias teises tik praeito šimtmečio paskutinį dešimtmetį. Būtent dėl tokios istorinės patirties mes greitai pripažinome vieni kitus.
Norėčiau akcentuoti, kaip svarbu buvo Kroatijai, tuomet patyrusiai drauge Jugoslavijoje gyvenusių kaimynų agresiją, būti pripažintai Lietuvos 1991 m. liepos 30 dieną, todėl Kroatijos vardu norėčiau jums už tai padėkoti.
Tačiau istorija telieka istorikams, nors reikia tikėtis, kad ji yra gyvenimo mokytoja. Aš tikiu, kad ji mus išmokė, jog tokiu būdu užgrūdinti mūsų valstybių suverenitetas ir nepriklausomybė turi būti puoselėjami, saugomi ir laikomi pagrindu šiuolaikiškiems demokratiniams santykiams kurti.
Vakarų Europa, susirinkusi į Europos Sąjungą, turėjo laiko ir galimybių kurti demokratinius modelius. Taigi aš tikiu, kad jūs prisitarsite mano nuomonei, jog tik tokia nedaloma Europa, su mūsų dviem valstybėmis drauge subūrusi apie ją grindžiančius demokratijos principus ir globojama Europos Sąjungos, galės atsiliepti į mums atsiveriančios naujos eros keliamus iššūkius. Kroatija, kaip ir Lietuva, siekia dalyvauti euroatlantinėje integracijoje ir tapti tikra Europos Sąjungos ir NATO nare. Ji laiko šias organizacijas susibūrusios Europos ateitimi. Deja, yra delsiama kviesti narystei Kroatiją, iškankintą ilgamečio tėvynės karo, per kurį jai teko ginti savo pačios egzistenciją. Tačiau Kroatija tiki, kad sugebės mokytis ir greitai ir pasivys ne tik prarastą, bet ir iš jos atimtą laiką. Būtent savo valstybės atžvilgiu aš akcentuoju atimtą laiką, nes būtiną sąlygą būti valstybe, tai yra būti nedaloma ir vieninga, Kroatija įvykdė tik 1995 m. Beveik penkerius metus jai teko kęsti beprotišką Rytų kaimynų agresiją vien todėl, kad jos žmonės norėjo patys tvarkytis savo namuose, kaip mes sakome, pripažindami tokią pačią teisę visoms kitoms buvusios Jugoslavijos tautoms.
Kroatija buvo griaunama, jos piliečiai buvo žudomi arba tremiami į koncentracijos stovyklas, turtas niokojamas arba užimamas, tačiau ir patirdama tokius siaubingus dalykus, ji vis dėlto sutelkė pakankamai stiprybės, kad galėtų priimti šimtus tūkstančių pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų, išbarstytų po visą šalį, taip pat ir pabėgėlius iš kaimyninės Bosnijos ir Hercegovinos valstybės. Reikėtų paminėti, kad tuomet Lietuva nesavanaudiškai prisidėjo atsiųsdama Baltbato kareivius į taikos palaikymo operacijas Bosnijoje ir Hercegovinoje. Tokiu būdu jūs parodėte, kad suprantate, kaip svarbu prisidėti sprendžiant dideles problemas, tarp jų, deja, ir karo, nors tuo metu tokios problemos galėjo atrodyti labai toli nuo savos realybės. Anksčiau ar vėliau, tiesiogiai ar netiesiogiai, analizuojant pagal susisiekiančiųjų indų arba kapiliarų dėsnius, tokios problemos taip pat daro poveikį toms valstybėms, kurios turi bendrą Europos istoriją.
Mes priklausome Europai ir Europa priklauso mums, todėl mums negali būti vis vien, kokia ji yra kaip bendras vienetas, lygiai taip pat, kaip mums negali būti vis vien, koks yra mūsų regionas ar mūsų valstybė. Taika ir stabilumas yra demokratijos prielaidos. Kroatijos karas paliko didelį skaičių pabėgėlių, išvarytų asmenų, kuriais tebesirūpina Kroatijos valstybė. Veltui praėjo ne mažiau kaip dešimtmetis jos ekonominės plėtros. Būtent todėl glaudesnis Kroatijos ir Lietuvos ekonominis bendradarbiavimas, kuris turi tvirtą pagrindą, yra vertinamas labai optimistiškai. Po šių žodžių iš anksto noriu padėkoti čia susirinkusiems mūsų draugams iš Lietuvos už jūsų paramą mūsų narystei Europos Sąjungoje ir NATO. Panašiai kaip Lietuva praeitų metų lapkričio mėnesį, 2000 m. pradžioje Kroatija irgi išsirinko naują valdžią. Ji patvirtino, kad Kroatija yra atvira ir demokratiška naujosios eros valstybė, toliau plėtojanti brandžios demokratijos vertybes ir gerus kaimyninius santykius su visais.
Mielieji draugai, Baltijos jūrą, banguojančią prie Lietuvos, ir Adrijos jūrą, banguojančią prie Kroatijos, skiria daug kilometrų, tačiau nors jos yra skirtingose žemyno pusėse, vis dėlto priklauso bendriems mūsų planetos vandenims. Kiekviena valstybė, tauta ar net individualus pilietis privalo ginti savo interesus ir siekti gerovės. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad kartais stengiantis dėl savo draugų naudos mes įgyjame gero sau. Kaip Vidurio Europos ir Viduržemio jūros valstybė, Kroatija yra pasirengusi laikytis šio principo, giliai tikėdama, kad šis principas yra bendras ir Lietuvai. Taip, remdami vieni kitų pagrįstus norus, mes remiame savuosius bei bendrą plėtrą ta linkme, kuria keliauja visos demokratinės pasaulio jėgos.
Atsiveriant naujajam trečiajam tūkstantmečiui, pasaulis yra per mažas egoizmui, bet dar pakankamai didelis gerbti tuos turtus, kuriuos teikia kiekviena tauta ar valstybė. Tai yra nuoširdus troškimas. Dabar leiskite pasinaudoti proga, kad galiu kreiptis į šią aukštą instituciją, Seimą, kur Lietuvos žmonių valia yra atstovaujama tiesiogiai, ir palinkėti Lietuvai daryti visapusę pažangą. Ši linkėjimą perduodu visų Kroatijos žmonių vardu, Kroatijos Atstovų Rūmų Sabor vardu, mano vadovaujamos delegacijos ir savo paties vardu. Tvirtai tikiu, kad mes, visi parlamentarai, atlikdami savo darbą, galime ir privalome laikytis ilgaamžių moralinių ir etinių principų, nepaisyti politikos pragmatizmo mums uždėtos naštos.
Gerbiamieji kolegos, baigiant kalbą, leiskite tarti keletą kitų žodžių. Šiandien mes baigiame dviejų dienų vizitą į jūsų draugišką, gražią šalį. Aš norėčiau aiškiai pareikšti, kokia didelė garbė man yra vadovauti šio vizito pirmajai Kroatijos Respublikos delegacijai. Iš jūsų valstybės į savo šalį grįšiu su dideliu pasitenkinimu, tikėdamas, kad yra didelė perspektyva labai geriems santykiams tarp mūsų dviejų valstybių. Šia proga jūsų Seime aš norėčiau padėkoti visų pirma gerbiamajam kolegai ir šeimininkui, Pirmininkui ponui A.Paulauskui, taip pat norėčiau padėkoti Pirmininko pavaduotojui ponui G.Steponavičiui, taip pat noriu jums priminti, kad labai įdomiai kalbėjomės su jūsų Prezidentu, užsienio reikalų ministru ir krašto apsaugos ministru. Nuoširdžiai dėkoju. Kroatijos delegacija ir aš išvykstame iš Lietuvos, būdami giliai įsitikinę, kad šiuo vizitu mūsų dvi valstybės atvėrė naują puslapį dviejų draugiškų valstybių bendradarbiavimo istorijoje.
Gerbiamasis Pirmininke, ponios ir ponai, parlamentarai, gerbiamieji kolegos, ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū Kroatijos Atstovų Rūmų pirmininkui. Aš trumpam perduodu savo pareigas kolegai G.Steponavičiui, nes turiu išlydėti svečią.
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamieji kolegos, norėčiau jus prašyti atkreipti dėmesį į Seniūnių sueigos siūlomą darbotvarkę. Šiai darbotvarkei buvo pritarta dar praėjusio ketvirtadienio plenariniame posėdyje. Remdamasis Statuto nustatyta procedūra, noriu atkreipti dėmesį, kad dėl darbotvarkių, kurios yra patvirtintos Seniūnų sueigos, nėra diskutuojama, dėl jų iš karto balsuojama. Jeigu, gerbiamieji kolegos, yra prieštaravimų dėl to, kad yra tokia darbotvarkė, tvirtinant šią darbotvarkę jūs galite išsakyti savo poziciją. Gerbiamieji kolegos, aš prašau prieš tvirtinant darbotvarkę Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 121 Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, aš prašau tvirtinti Seimo šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkę.
Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą atkreipiu jūsų dėmesį, kad dėl darbotvarkės, kuriai buvo pritarta Seniūnų sueigos, nėra diskutuojama plenariniame posėdyje. Ji tvirtinama arba ne. Todėl aš, gerbiamieji kolegos, ir siūlau apsispręsti. Dar daugiau, kolega Salamakinai, aš atkreipiu jūsų dėmesį, kad tas pats Statutas nurodo, kad kviečiamas viceministras “misteris NATO” G.Čekuolis yra minimas tarp kitų valstybės pareigūnų, kuriuos Seimas taip pat gali kviestis. (Triukšmas salėje) 209 straipsnis 1 dalis, nenorėčiau jos cituoti, bet čia yra sakoma “taip pat kiti valstybės institucijų vadovai”. Manau, mes dabar galėtume ilgai ginčytis, bet viceministras yra vienas iš institucijos vadovų. (Triukšmas salėje)
Gerbiamieji kolegos, siūlau apsispręsti dėl darbotvarkės. Gerbiamieji kolegos, prašau po registracijos, balsavimo pasakyti savo nuomonę dėl šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkės. Prašau Seimo narius balsuoti. (Triukšmas salėje)
Balsavimo rezultatai: darbotvarkei pritaria 66, prieš – 32, susilaikė 9. Replikos po balavimo. Kolega A.Gricius. Prašom.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, šį kartą pamatėme konkretų pavyzdį, kaip Socialdemokratinė koalicija, formaliai teigdama Lietuvos žmonėms, kad ji pasisako už Lietuvos integraciją į NATO, elgiasi realiai. Aš jau nekalbu apie jos prieštaravimą tvirtinant biudžetą ir skiriant tam atitinkamas lėšas. Bet šiandien, kai mes pakviečiame vieną iš atsakingų Lietuvos pareigūnų, kuris galėtų mums atsakyti į klausimus ir paaiškinti, kaip vyksta integracijos procesas, yra bandoma šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės. Todėl, manyčiau, reikia susimąstyti, tegul Socialdemokratinė koalicija aiškiai išreiškia savo nuomonę, ar ji nori greitos ir sparčios integracijos, ar ji bando visaip stabdyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, noriu nuraminti kolegą liberalą ir paklausti, ar iš tiesų, kaip jūs sakote ir vadinate, misteris NATO pagreitins šiandien savo vizitu mūsų integraciją? Leiskite suabejoti. Bet yra tokia tradicija, kad Vyriausybės pusvalandis skiriamas pačioms aktualiausioms šios savaitės problemoms spręsti. Manau, daug aktualiau, kad šiandien ateitų generalinis prokuroras ir atsakytų į Seimo narių klausimus, į tuos, kurie yra svarbiausi, kurie domina visuomenę. Manau, kad šiandien Lietuvos rinkėjams įdomiau paklausyti apie kempinligės susirgimą negu apie integraciją į NATO. Galbūt pono K.Lukausko vizitas būtų naudingesnis. (Triukšmas salėje)
Pastaba ponui posėdžio pirmininkui. Aš vis dėlto norėčiau, kad aiškiai įvardytumėte, kas yra Vyriausybės vadovas. Viceministras nėra pareigūnas, t.y. Vyriausybės vadovas. Išverskite į lietuvių kalbą, kas yra misteris NATO.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime judėti į priekį, ar norėtume tęsti replikas po balsavimo? (Triukšmas salėje) Prašom. Kolega A.Klišonis.
A.KLIŠONIS. Aš norėčiau paprašyti, kad kolegos parlamentarai balsuotų bet kuriuo klausimu – tiek priimant darbotvarkę, tiek kitais – tiktai už save, o nespaustų savo kolegų mygtukų.
PIRMININKAS. Prašom. Kolega A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš prisijungiu prie to prašymo, kuris galioja taip pat ir liberalams. Noriu pasakyti, kad liberalizmas – tai nėra liberalus įstatymo, taip pat ir Statuto traktavimas. Prašyčiau Seimo Pirmininką ir jo pavaduotoją laikytis Statuto. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų pastabas. Pereiname prie darbotvarkės konkrečių klausimų. Norėčiau pirmininkavimą perduoti Seimo Pirmininkui A.Paulauskui.
Garantinio fondo įstatymo 3, 4, 5, 9, 10, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-256(3*) (priėmimas)
PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Pirmasis darbotvarkės klausimas – Garantinio fondo įstatymo 3, 4, 5, 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-256(3). Priėmimo stadija.
Į tribūną kviečiamas pagrindinio komiteto atstovas Seimo narys A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, padarytas mūsų darbo apšilimas. Leiskite jums pasiūlyti svarstyti Garantinio fondo įstatymo 3, 4, 5, 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
Naujų pasiūlymų po svarstymo negauta, išskyrus Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabas. Šiandien rytą prieš posėdį buvo susirinkęs Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Mes apsvarstėme tuos siūlymus, norėčiau trumpai pakomentuoti. Tie pasiūlymai yra jums išdalyti, aš neskaitysiu. Komitetas pritaria Teisės departamento pirmai pastabai dėl to, kad reikia išbraukti žodį “tačiau”. Nepritaria antrai pastabai dėl 5 straipsnio 1 dalies, kurioje keliamas klausimas apie tai, kad nevisiškai aišku, koks ir kieno dydis turimas omeny. Aš cituoju jums originalo 3 straipsnio, 5 straipsnio pakeitimą. 1 papunktis skamba taip: “Darbo užmokestis pagal darbuotojo reikalavimą, bet ne didesnis kaip Garantinio fondo tarybos teikimu nustatytas Vyriausybės. Vyriausybės nustatytas dydis negali būti mažesnis už trijų minimalių mėnesinių algų sumą”.
Šio straipsnio esmė yra labai aiški. Yra nustatyta, kad minimali išmoka yra ne mažesnė kaip 3 minimalūs mėnesiniai atlyginimai. Taip pat yra nurodyta, kad ši išmoka negali būti didesnė negu ją nustatė Vyriausybė, ir tą dydį pateikia Garantinio fondo taryba. Todėl manome, kad netikslinga daryti šiuos pakeitimus ir padaryti dar didesnę painiavą, nes antrasis sakinys yra pirmojo sakinio paaiškinimas.
Dėl trečios pastabos. Mes irgi pritariame pastabai, kad reikėtų papildyti 5 punktą žodžiais “taip pat”. Šis punktas skambėtų taip: “Garantinio fondo lėšos Garantinio fondo nuostatų nustatyta tvarka taip pat naudojamos Garantinio fondo administravimo išlaidoms”. Tada perskaičius tik šią pastraipėlę nesusidarytų įspūdis, kad šie pinigai naudojami tik administravimo išlaidoms.
Mes nepritariame Teisės departamento ketvirtai pastabai. 10 straipsnyje išdėstytos administratoriaus funkcijos. Galbūt tikslingiau būtų šį sakinį išdėstyti kur nors kitoje vietoje, t.y. 4 punkto naujosios redakcijos antrasis sakinys skamba taip: “Garantinio fondo interesams gali atstovauti ir kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos”. Kadangi institucija yra nauja ir niekaip nepradeda veikti, gali iškilti tam tikrų keblumų. Todėl siūlome, kad Vyriausybė turėtų tokią teisę įgalioti ir kitą instituciją atstovauti, ir tam nereikėtų papildomai keisti įstatymą. Tokie mūsų pagrindinio komiteto komentarai dėl Teisės departamento pastabų.
Dabar galėtume pastraipsniui priiminėti, Pirmininke?
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas trumpai aptarė Teisės departamento gautus pasiūlymus ir pasakė, ką priėmė, ko ne. Mes galėtume pradėti balsuoti dėl atskirų įstatymo straipsnių priėmimo.
Dėl 1 straipsnio, kuris papildo bazinio įstatymo 3 straipsnį, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių. Ar galima bendru sutarimu priimti šį straipsnį? Prieštaraujančių nėra. Straipsnis priimtas.
2 straipsnis dėl bazinio įstatymo 4 straipsnio papildymo ir pakeitimo. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių. Ar galima sutarti, kad priėmėme? Nėra prieštaraujančių. Straipsnis priimtas.
3 straipsnis dėl 5 straipsnio pakeitimo. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, ir vėl yra 5 dalis – Garantinio fondo nustatyta tvarka naudojama Garantinio fondo administravimo išlaidoms. Mes jau daug turime atvejų: Turto fondas, kiti, kad skiria labai dideles algas, kai Seimas nenustato jiems algos. Mes vėl galim sulaukti to, kad bus gal 17, gal 12 tūkstančių, ir tas administravimas gali “suvalgyti” beveik pusę fondo lėšų. Todėl aš manau, jeigu mes jau centrinio banko pirmininkui, draudimo, finansinių įstaigų vadovams numatom keturių vidutinių atlyginimą, o štai Garantinio fondo jau pati administravimo tarnyba nustatinės kokį nori atlyginimą. Man atrodo, kad tai yra, kaip čia pasakyti, iki galo neapgalvotas darbas, nes jūs dabar patys matot, kaip visi skundžiasi, kad yra nustatomos didelės algos tiems visokiems administratoriams ir veikėjams.
A.SYSAS. Gerbiamasis kolega, mūsų Valstybės tarnybos įstatyme ir numatyta kitų institucijų pareigūnams. Jeigu ten trūksta ir reikia įrašyti Garantinį fondą, mes tą galim padaryti. Taip pat noriu priminti, kad Garantinis fondas yra valdomas trišaliu principu, ir tikrai galiu jums garantuoti… Tokią teisę turėjo Socialinio draudimo taryba. “Sodros” valdybos direktoriui buvo nustatytas labai nedidelis atlyginimas. Kitas dalykas, jeigu mes jo nekontroliuosim, todėl Valstybės tarnybos įstatyme yra numatyti visi lygmenys. Kitų institucijų vadovams irgi yra nustatytas atlyginimas, bet tai mums visiškai netrukdo į Valstybės tarnybos įstatymą papildomai įrašyti tokio Garantinio fondo institucijos vadovo atlyginimą. Į kokį lygmenį? (Balsai salėje) Gerbiamieji, šio įstatymo paskirtis – ne nustatyti atlyginimą administratoriui ar vadovui, tai yra paties įstatymo veikimo funkcija. Atlyginimus nustato kitas įstatymas. Tada reikia taisyti arba papildyti tą kitą įstatymą.
PIRMININKAS. Vienas pasisakė už. Seimo narė J.Narvilienė taip pat nori kalbėti už? Nėra. Ar galime bendru sutarimu sutarti dėl 3 straipsnio, kuris pakeičia bazinio įstatymo 5 straipsnį? (Balsai salėje) Negalima. Tuomet prašau Seimo narius registruotis. Vyksta registracija. Prašau registruotis. Taip pat ir A.Syso mygtuką. Vyksta registracija, prašau sugrįžti į savo darbo vietas.
Užsiregistravo 107 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume 3 straipsnį, kuris keičia bazinio įstatymo 5 straipsnį, prašau balsuoti.
Už – 84, prieš – 2, susilaikė 10. Straipsnis priimtas.
4 straipsnis, kuris keičia bazinio įstatymo 9 straipsnio 1 dalį. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galima priimti bendru sutarimu? Galima. Ačiū.
5 straipsnis, kuris keičia 10 straipsnio 4 punktą. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Galime sutarti? Galime. Ačiū.
6 straipsnis. Pranešėjas nori pasakyti…
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad 6 straipsnyje yra kovo 1 d. Tai per daug trumpas laikotarpis. Mes galime pastatyti į keblią situaciją Prezidentą dėl šio įstatymo pasirašymo. Siūlau parašyti bent jau kovo 15 d., duoti laiko pasirašyti. Kovo 10 d. galima.
PIRMININKAS. Yra pasiūlymas 10, 15 d. Pranešėjas dėl 10 d. sutiktų?
A.SYSAS. Gerai. Gali būti 10 d.
PIRMININKAS. Ar galima sutikti, kad kovo 10 d.? Seimo narys Č.Juršėnas. Minutę!
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Jeigu mes norime būti iki galo korektiški, tai dešimt dienų truputį trumpokas laikas, nes šiandien priimam, kai jisai parengiamas, kai pateikiamas Prezidentui, lieka dešimt dienų. Man atrodo, 15 d. būtų korektiškesnė, bet jeigu pranešėjas mano, kad 10 d., tai formaliai galima ir 10 d., bet geriau būtų 15 d.
PIRMININKAS. Man atrodo, tai nėra principinis klausimas.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į tuos, kurie man siūlė 10 d. Aš manau, kad mūsų įstatymai dažniausiai įsigalioja arba 1 arba 15 d. Galbūt ir laikykimės tokios tradicijos. Siūlau kovo 15 d.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas. Prašom.
A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, manau, kad būtų galima šio punkto atsisakyti. Įstatymas įsigaliotų tada, kai Prezidentas pasirašytų, ir nebūtų jokių problemų. Kai pasirašytų, paskelbtų spaudoje, ir viskas būtų gerai.
PIRMININKAS. Čia ne visai taip. Prašau.
A.SYSAS. Aš nelabai norėčiau sutikti, nes tai yra įmokų mokėjimas, tai yra skaičiavimas. Jei mes įrašysim 5, 6 ar 7, pasidarys daug sudėtingesnė buhalterinė apskaita. Daug lengviau viską skaičiuoti mėnesiais, dekadomis ar puse mėnesio, todėl siūlau kovo 15 d.
PIRMININKAS. Pranešėjas siūlo 15 d. Galima pritarti? Galima. Ačiū. Kas už tai… A, dar dėl balsavimo motyvų. Dėl balsavimo motyvų? Ne, dėl 6 straipsnio mes dar nebalsavom. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 6 straipsnio? Nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti? Galima. Ačiū. Dėkoju pranešėjui.
Dabar dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų nori kalbėti Seimo narys J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šios įstatymo, Garantinio fondo įstatymo, straipsnių pataisos leistų padaryti įstatymą veikiantį. Mūsų nustatyta data dabar jau kovo 15 d… iš tikrųjų būtų pradėtos rinkti įmokos į Garantinį fondą ir tas procesas, kuris šiandien vyksta, įvykus bankrotui, kai bankrutavusių įmonių darbuotojai ateina prie Vyriausybės institucijų, negaudami išmokų už išdirbtą laiką… tai būtų dengima iš Garantinio fondo. Aš manau, kad mes žengiame pozityvų žingsnį, padarydami Garantinį fondą veikiantį, sumažindami tam tikrą socialinę įtampą, garantuodami tiems darbuotojams, kuriems įvyko nelaimė dėl įmonių bankroto ir buvo prarastos darbo vietos, nors dalines kompensacijas, todėl kviečiu balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Prieš nori kalbėti Seimo narė D.Teišerskytė. Prašom. Įjungta. Rodo, kad mikrofonas įjungtas. Gal tada, jeigu jums nesunku…
D.TEIŠERSKYTĖ. Labai ačiū. Tokia likimo ironija, nes aš spaudžiau už, įsijungė prieš. Matyt, dėl to mikrofonas užprotestavo.
Norėčiau pasakyti, kad šis klausimas vakar buvo labai įdėmiai ir prieštaringai svarstomas Liberalų frakcijos posėdyje. Puikiai suvokdami, jog jis neatitinka liberalizmo idėjų ir nuostatų, vis dėlto suprasdami ir kitą pusę, kad šiandien situacija valstybėje yra tokia, kokia yra, ir liberalai negali likti nuošalėje nuo labai skaudžių ir pakankamai grėsmingų problemų sprendimo. Mes iš dalies pritariame šiam įstatymui, jo priėmimui, tačiau pasiliekame teisę balsuoti laisvai ir po kurio laiko siūlyti tam tikras šio įstatymo pataisas. Taip pat labai apgailestaujame, kad buvo balsuojama prieš tam tikras pataisas, kurios būtų leidusios darbdaviams rinktis, alternatyviai spręsti Garantinio fondo problemas. Tačiau yra taip, kaip yra. Gaila, kad jos nebuvo priimtos. Liberalai taip pat kreipsis į Lietuvos darbdavius, pramonininkus ir verslininkus, prašydami suprasti ir beveik užtikrinti, kad šis sprendimas yra negalutinis ir jam bus teikiamos pataisos.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.P.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Manau, kad galima suprasti Liberalų sąjungos dviprasmišką padėtį, nes iš tikrųjų nėra taip paprasta atstovauti skirtingoms tendencijoms. Todėl galime tik pasveikinti, kad dalis liberalų žada palaikyti šį įstatymo projektą. Jis jau seniai reikalingas Lietuvai. Nesant Garantinio fondo įstatymo ir šių pakeitimų, apskritai negali būti kalbama apie įmonių bankroto normalų sutvarkymą, įmonių restruktūrizavimo sutvarkymą, ūkinės veiklos garantijas, kreditorių eiles ir daugelį, daugelį kitų dalykų. Atsiskaitymas su dirbančiaisiais šiandien yra sunkiausiai sprendžiama problema. Šiandien tikrai dirbančiųjų balsas girdimas daug silpniau nei verslo grupių balsas. Ir apie tai kalba ne vienas finansų analitikas, socialinių mokslų daktaras ir daugelis darbo teisės specialistų. Todėl šis įstatymas labai reikalingas, kad mes nors kiek pradėtume kloti pamatus dirbančiųjų teisėms apginti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys E.Masiulis – prieš.
E.MASIULIS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Iš tiesų, sutikdamas su gerbiamojo V.Andriukaičio pozicija dėl to reikalingumo, norėčiau pasakyti, kad reikia pinigų, bet ne įstatymo ir ne konkrečiai šio įstatymo. Suprantama, kad ši funkcija dabartinėje valstybės situacijoje yra reikalinga, tačiau visiškai nepritariu formai, kokia yra pasirinkta, ir, manau, kad buvo galima mėginti ieškoti ir kitų šaltinių atsiskaityti su bankrutuojančių įmonių darbuotojais. Nors liberalai ir siūlė keletą kartų, primygtinai siūlė Seimui teikdami pataisas dėl to, kad mokėtojams į šį fondą būtų sudarytos galimybės pasirinkti, ar drausti savo verslą, ar mokėti tiesiogiai į Garantinį fondą, tačiau Seimas neišgirdo šių siūlymų ir juos atmetė, todėl man susidarė įspūdis, kad mes galvojame tik apie tai, kaip tuos pinigus skirstysime, bet visiškai negalvojame ir neatsižvelgiame į tuos, kurie mokės į šį fondą. Todėl aš susilaikau.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys N.Medvedev – už.
N.MEDVEDEV. Aš labai gerai suprantu tuos žmones, kurių firmos klesti ir kurie nenori mokėti pinigų į tuos fondus. Taip pat kaip suprantu ir tuos, kurie yra sveiki ir stebisi, kodėl čia tiems ligoniams jie privalo kažką mokėti. Bet čia tikrai yra analogija, nes nė vienas žmogus neapsaugotas nuo to, kad jis nesusirgs, ir nė viena firma negarantuota, kad ji nebankrutuos. Analogija labai tinka. Aš noriu pasakyti, kad jeigu Lietuvoje būtų visi jauni, žvalūs, sveiki, protingi, darbštūs, darbingi, aš tikrai stočiau į Liberalų sąjungą, bet, deja, taip nėra. Yra įvairių žmonių ir visiems reikia gyventi. Todėl aš palaikau šį įstatymą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Rinkevičius – prieš. Prašom.
V.RINKEVIČIUS. Aš visiškai nesu prieš, bet aš prieš principus. Visiškai neteisinga ir nesąžininga, kai dorai ir sąžiningai dirbantys žmonės ir įmonės savo sąžiningai uždirbtus pinigus turi atiduoti išvogtoms įmonėms. Taip mes tik skatiname vogimą ir švaistymą. Mes puikiai žinome, kad Lietuvoje dauguma bankrutuojančių įmonių bankrutavo ne dėl verslo rizikos, bet bankrutavo dėl to, kad jos buvo paprasčiausiai išvogtos. Ir aš ne prieš pagalbą tiems žmonėms, aš – už, bet prieš principą atimti ir padalinti, kaip Tado Blindos laikais. Jei valstybė nepajėgia įvesti tvarkos šalyje, nepajėgia pažaboti korupcijos, nusikalstamo švaistymo, turi iš Privatizavimo fondo ar kitų lėšų surasti, o ne sąžiningai dirbančių įmonių sąskaita spręsti tą reikalą. Aš – prieš.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, žiūrint į šį įstatymą, yra toks principas… Pramonininkai tikrai… beje, galima suprasti, kodėl gerai dirbantys turi atsakyti už blogai dirbančius. Bet tai yra solidarumo principas, kai visa tauta turi atsakyti, jeigu išrinko nenormalius Seimo narius. Taip ir pramonininkai turi atsakyti už tai, kad tarp jų irgi yra nemokšų. Tai čia tas solidarumo principas įteisintas. Bet aš dar vieną dalyką noriu pasakyti, kai gerbiamasis A.Sysas man aiškino, kad kituose įstatymuose yra numatyta nustatyti atlyginimus. Teoriškai kartais būna, teoriškai atrodo arklys, o praktiškai niekaip nesikelia. Taip ir čia. Galbūt ten ir yra nustatyta, bet faktas tas, kad Turto fondo… Vyriausybė nustato kaip nori atlyginimus, kurie beveik 10–17 kartų skiriasi nuo vidutinio atlyginimo Lietuvoje. Taip iš tikrųjų nėra nė vienoje normalioje demokratinėje šalyje, į kurią mes norime bent panašūs būti. Todėl šiame straipsnyje mes leisdami patiems – tarybai ir administratoriams nustatyti ten algas, nesame garantuoti, kad tos algos bus gal kiek ir mažesnės už Turto fondo algas, bet gali būti net ir didesnės. Teoriškai niekas nekontroliuoja. Todėl, aišku, iš esmės reikėtų tam įstatymui pritarti, bet reikėtų prie šio punkto grįžti ir aiškiai reglamentuoti tų visų vadovų atlyginimus. Nes čia yra dar blogiau. Jeigu dar pramonininkas solidariai atsako už kito pramonininko veiksmus, o čia reikia mokėti kokiam nors klerkui didelius atlyginimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip. Jau pasisakė ir prieš, ir už po keturis. Taigi prašau prieš įstatymo priėmimą registruotis. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 110 Seimo narių. Kas už tai, kad priimtume Garantinio fondo įstatymo 3, 4, 5, 9, 10, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Prašom balsuoti.
85 – už, prieš – 2, susilaikė 17. Įstatymas priimtas. Repliką norėtų tarti Seimo narys P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, be abejo, mes daugelis pritarėme šiam įstatymui, tačiau aš norėčiau pabrėžti, kad tiek vienoje pusėje, tiek kitoje išsakančių savo argumentus pusėje tiesos yra nemažai. Bet norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad Bankrutuojančių įmonių darbuotojų fondas nenumato visiškai jokių lengvatų arba iš to fondo neišmokama žemdirbiams, kurie pateikia produkciją, o vėliau už ją neatsiskaitoma. O sukurtame atsiskaityti žemdirbiams fonde nėra nė cento. Manau, kad šis fondas turėjo apimti taip pat ir žemdirbius, kai įmonės supirko produkciją, vėliau bankrutavo ir su jais neatsiskaitė. Manau, kad vis dėlto reikėtų galbūt grįžti prie šio įstatymo, jį išplėsti ir atsižvelgti į šiandien esamą žemdirbių situaciją. Šiandien labiausiai nesiskaitoma su žemdirbiais, didžiausias įsiskolinimas ir, manau, kad tai yra didžiulė problema. Šiandien matome, kad ruošiasi streikuoti Marijampolės pieno konservų fabriko produkcijos tiekėjai, kurių yra 15 tūkstančių, taip pat kitų įmonių, Biržų pieninės ir panašiai. Todėl aš manau, kad tikrai reikėtų apsvarstyti šį klausimą, jį išplėsti ir dar kartą grįžti prie jo.
PIRMININKAS. Repliką – Seimo narys A.Klišonis. Prašom.
A.KLIŠONIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš prieš svarstant šį įstatymo projektą ir svarstant darbotvarkę prašiau, kad kiekvienas balsuotų tik už save. Šiandien pagal balsavimo rezultatus, kurie yra prieš mus lentelėje, matyti, kad buvo Seimo narių, kurių suolai tušti, bet už juos buvo balsuota. Noriu paklausti. Ponios R.Dovydėnienės kolega, kuris sėdi šalia… nes už tą vietą buvo balsuota. Kas balsavo už tą vietą, kuri yra šalia R.Dovydėnienės?
PIRMININKAS. Ačiū. Gal pakanka replikų, pereikime… Truputį vėluojame, jeigu galima… Labai trumpai. Prašom.
P.VILKAS. Aš norėčiau pasakyti, kad balsavau už tą įstatymą. Bet norėčiau pasakyti dėl ateities, kad reikia ieškoti galimybės įstatymus priimti tokius, kad nebūtų supriešinama. Pavyzdžiui, dabar mes kartais supriešiname dėl labai nedidelio mokesčio darbdavius, nors buvo galima leisti jiems pasirinkti ir problemų nebūtų. Ateityje reikia tai įvertinti. Ačiū.
Indėlių draudimo įstatymo projektas Nr.IXP-253(3*) (priėmimas)
PIRMININKAS. Taigi svarstome darbotvarkės 3a klausimą – Indėlių draudimo įstatymo projektą Nr.IXP-253(3). Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną pranešėją, Seimo narį R.Palaitį.
R.PALAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, noriu pasakyti, kad po svarstymo dar buvo gautos pono J.Veselkos pataisos. Mes komitete radome laiko, susirinkome, apsvarstėme šias pataisas. Tokie rezultatai. Pirmas J.Veselkos pasiūlymas – vis dėlto visoms kredito unijoms suvienodinti įnašus į Garantinį fondą ir padaryti 0,2%. Mes jam nepritarėme, nes būtų pažeistos konkurencinės sąlygos. Ne tiek svarbu, kad su bankais, bet svarbiau, kad su Centrinės kredito unijos nariais.
Antra pataisa buvo 5 straipsnio 4 dalies 3 sakinį performuluoti. Iš dalies mes šiai pataisai pritarėme ir kartu su Teisės departamento pastabomis pasiūlėme tokią redakciją: “Indėlininko teisės gauti draudimo išmoką terminas galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo draudiminio įvykio dienos”. Tinka? Gerai.
Kita pataisa. Buvo pasiūlyta iš fondo tarybos atimti teisę nustatyti administracijos atlyginimus, nustatyti atlyginimus šiame įstatyme ir konkrečiai trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, o visiems kitiems ne daugiau kaip 80%. Komitetas nusprendė šiai pataisai nepritarti, nes mes manome, kad vis dėlto fondo tarybai verta palikti šią teisę. Gal ne visai teisinga praktika įstatymuose nustatyti atlyginimus. Mūsų pasiūlymas nepritarti.
Kitos pataisos susijusios su tomis pačiomis, tik 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą siūloma išbraukti. Čia esmė yra tokia, kad ponas J.Veselka siūlė kompensuoti visiems, taip pat ir labai smulkiems indėlininkams. O dabar galiojančioje redakcijoje iki 40 Lt indėliai yra nekompensuojami. Komitetas nusprendė nepritarti šiai pataisai dėl tos priežasties, kad iki 40 Lt būtų labai didelės administravimo išlaidos. Tai viena. Antra, tie labai smulkūs indėliai iš esmės jau yra pamiršti bankuose. Iš esmės trečiajam projektui Teisės departamentas pastabų neturi. Komitetas pritarė šiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs gal dar likite tribūnoje. Mes turbūt sutarsime dirbti tokia tvarka. Dabar pranešėjas aptarė visus gautus pasiūlymus. Tačiau Seimo nario J.Veselkos pasiūlymai bus svarstomi tik tokiu atveju, jeigu sulauks vieno penktadalio Seimo narių pritarimo. Kai mes prieisime prie šio straipsnio priėmimo, tada ir balsuosime, nes komitetas iš šių pasiūlymų vieną siūlymą siūlo priimti. Svarstydami konkretų straipsnį mes spręsime, ar paremti Seimo nario J.Veselkos pasiūlymus ir ar po to juos priimti.
Indėlių draudimo įstatymo 1 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Aš norėjau paklausti Seimo nario J.Veselkos. Ar jūs dėl 1 straipsnio norite kalbėti? Aš supratau. Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos. Yra norinčių kalbėti? Nėra. Galima pritarti bendru sutarimu? Dėkui.
II skirsnis. 3 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime šį straipsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū.
4 straipsnis, kuriame yra Seimo nario J.Veselkos pataisa. Kad ją pradėtume svarstyti, reikia, kad ją paremtų vienas penktadalis Seimo narių, t.y. 29 Seimo nariai. Kas už tai, kad paremtume Seimo nario J.Veselkos pataisą dėl 4 straipsnio, prašom balsuoti. Čia dėl parėmimo, tik dėl parėmimo, kad apskritai svarstytume šią pataisą. Prašom. Kas už tai, kad paremtume?
Pataisą parėmė 36 Seimo nariai. Prašau pataisos autorių pristatyti pataisą (jis tai padarys iš vietos) dėl 4 straipsnio. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas sakė, kad mano pasiūlymai pažeidžia vienodos konkurencijos sąlygas. Aš manau, kaip tik dabar yra pažeidžiamos vienodos konkurencijos sąlygos. Kodėl? Jeigu dabar kredito unija nepriklauso Centrinei kredito unijai, jai įmokos yra du kartus didesnės negu tai, kuri priklauso Centrinei kredito unijai. Todėl aš siūlau, kad kredito unijoms, neatsižvelgiant į tai, ar jos priklauso, ar nepriklauso Centrinei kredito unijai, būtų nustatyta mažesnė įmoka negu bankams, tai yra 0,2. Tegu Centrinė kredito unija dirba intensyviai, kad pakviestų visas kredito unijas į savo tarpą, o ne taip, kad mes įstatymu dirbtinai visas kredito unijas varysime į Centrinę kredito uniją. Atsiminkite, mes priiminėjome (…) įstatymą, kuriame buvo siūloma į Amatų rūmus prievarta suvaryti visus verslininkus. Mes šį siūlymą atmetėme motyvuodami tuo, kad tegu rūmai dirba intensyviai, rodo savo būtinumą ir į juos sueis visi verslininkai. Todėl siūlyčiau laikytis to paties principo ir palaikyti mažesnį, 0,2, įmokų dydį visoms kredito unijoms, neatsižvelgiant į tai, ar ji yra Centrinės kredito unijos narė, ar ne. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar pranešėjas galėtų pakomentuoti? Minutę, mes paskui kalbėsime dėl balsavimo motyvų.
R.PALAITIS. Pagal Centrinės kredito unijos įstatymą Centrinės kredito unijos narės moka papildomą mokestį į Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą. Tai būtų normalus mokestis. Dabar, kaip nustatyta įstatyme, 0,2% Centrinės kredito unijos narės moka į Indėlių draudimo fondą ir 0,2 ar 0,25% mokės Centrinei kredito unijai į jos stabilizacijos fondą. Summa summarum būtų tie patys 0,45%, kaip dabar moka ir komerciniai bankai. Taip ir nustatytas mokestis kredito unijoms, kurios nėra Centrinės kredito unijos narės.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti Seimo narys V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, sutikime, kad J.Veselkos pataisa turi logikos. Šiuo atveju iš tikrųjų čia mes stovime ties dviguba riba. Mano nuomone, reikėtų pradėti nuo to dydžio, kurį siūlo J.Veselka, būtent pagal tą argumentaciją, nes priešingu atveju susidaro dvigubi standartai. Nėra abejonių, kad į centrinę uniją turi sueiti visi. Nėra abejonių, bet tą reikia daryti taip, kad jie sueitų tokiu pat principu, bet ne lazda ar prievarta varomi. Manau, J.Veselkos pasiūlymas šiuo momentu turi gana daug racijos.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Plokšto – prieš. Prašom.
A.PLOKŠTO. Aš kalbėjau per svarstymą, kad tai neišsprendžia centrinės kredito unijos problemos. Stabilizacijos fondo buvimas ir mokėjimas į Indėlių draudimo fondą nėra logiška. Aš kalbu todėl, kad kitaip negalėčiau kalbėti, bet manau, jeigu mes priimsime šį pasiūlymą, tai privers pagalvoti apie Centrinės kreditų unijos įstatymą, kurį irgi reikia keisti. Todėl, manau, galima balsuoti ir už.
PIRMININKAS. Bet jūs tada pakeitėte savo nuomonę?
A.PLOKŠTO. Aš kitaip negalėjau prieiti prie mikrofono.
PIRMININKAS. Ne, jūs gudraujate, tai negerai. Gerai. Vienas… tiksliau du kalbėjo už, prieš nėra kalbančių. Mums reikia registruotis. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Seimo nario J.Veselkos siūlomus pakeitimus įstatymo 4 straipsniui, prašom balsuoti. Gavo palaikymą J.Veselkos pataisa 4 straipsniui. Noriu paklausti pranešėjo. Ar šis pakeitimas nekeičia įstatymo kokių nors principų, sandaros ir ar mes galime toliau tęsti priėmimo procedūrą?
R.PALAITIS. Manau, iš esmės nekeičia, galime tęsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar mes turime balsuoti dėl 4 straipsnio su J.Veselkos pataisa. Ar galime bendru sutarimu pritarti 4 straipsniui su pataisa? Galima. Ačiū.
Taigi 5 straipsnis. Taip pat yra Seimo nario J.Veselkos pataisa, kuriai komitetas pritarė, bet mes turime formaliai gauti 29 Seimo narių pritarimą. Prašom balsuoti. Kas pritaria J.Veselkos pataisai dėl 5 straipsnio, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Na, pritarė, tegul kiekvienas pabando balsuoti. Pritarta.
Taigi ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nori kalbėti už Seimo narys J.Korenka. Ne dėl 5 straipsnio? Gerai. Jeigu nėra norinčių kalbėti, ar galima bendru sutarimu pritarti J.Veselkos pataisai? Pritarta. Ačiū. (Balsai salėje) Negalima? Bet komitetas pritarė. (Balsas salėje: paredagavo šiek tiek.) Komitetas paredagavo. (Balsas salėje: bet J.Veselka sutinka su mūsų redagavimu.) Tada klausiu J.Veselkos. Ar jūs sutinkate su komiteto redakcija? Sutinkate, kad būtų ta formuluotė, kurią siūlo komitetas? Ar yra prieštaraujančių tokiai 5 straipsnio formuluotei, kurią teikia komitetas? Pataisos formuluotei. Nėra? Gerai. 5 straipsnis priimtas.
6 straipsnis. 6 straipsniui taip pat yra J.Veselkos pataisa. Kad ją pradėtume svartyti, ją turi paremti 29 Seimo nariai. Prašom balsuoti. Kas remia J.Veselkos siūlytą 6 straipsnio pataisą, kuriai komitetas nepritarė. 46 Seimo nariai parėmė J.Veselkos pataisą 6 straipsniui.
Dabar – dėl balsavimo motyvų. (Balsas salėje) Ne, jūs negalite… Atsiprašau, jūs teikiate pataisą. Prašom. J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, pagal dabar siūlomą variantą tiems indėlininkams, kurių indėlis yra 40 litų, siūloma išbraukti ir jiems nekompensuoti. Manau, kad turime vadovautis tuo principu: kiekvienam žmogui, kad ir kiek jis turi pinigų, jam yra vienodai brangūs pinigai. Todėl siūlau nesismulkinti ir “smulkių indėlininkų” išbraukti, o palikti visiems, nepaisant to, kiek jie turi indėlių. Sako, kad administravimo išlaidos pabrangs. Nieko ten jos nepabrangs, nes yra bendros administravimo išlaidos. Ar 40… Ten jeigu santykinai… Todėl siūlau neskirstyti žmonių į vertingesnius ir į nevertingesnius. Žmogus turi 40 litų, atnešė, jei kas bankrutavo, – reikia jam kompensuoti tą sumą ir atiduoti.
PIRMININKAS. Ar jūs galėtumėte komentuoti?
R.PALAITIS. Jeigu jūs susidūrėte su bankų praktika, ten iš tikrųjų yra daug tokių sąskaitų, vadinamųjų mirusių sąskaitų, kur žmonės sąmoningai palieka sąskaitoje litą, palieka ją atvirą. Tokių sąskaitų yra labai daug. Mano supratimu, mokestinis pervedimas tam pačiam indėlininkui kainuos tą patį litą kaip ir jo indėlio dydis. Ar yra prasmė kompensuoti visas smulkias sąskaitas, nes administravimo išlaidos vis dėlto padidėja?
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos nori kalbėti Seimo narys V.P.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia turėtume atkreipti dėmesį į tai, kad kalbame apie kredito unijas, apie kredito unijas, kurios remiasi kooperatiniu principu, kurios remiasi nedidelėmis pajamomis, kad tai visiškai skiriasi nuo tos veiklos, kurią vykdo komerciniai bankai. Todėl J.Veselkos pasiūlymas, kad ten yra nedideli pinigai, bet ten yra brangūs pinigai tiems, kurie suneša savo pinigus į tas unijas, kad ten veiktų šis principas, socialinio teisingumo prasme yra logiškas, argumentuotas ir priimtinas. Mes neturėtume perkelti komercinių bankų principų į kredito unijų principus. Manau, J.Veselkos pataisa turėtų būti palaikyta.
PIRMININKAS. Prieš nėra norinčių kalbėti. Dėl pataisos vienas kalba prieš, vienas – už. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 94 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume J.Veselkos pataisai dėl 6 straipsnio? Prašom balsuoti. Šiai pataisai pritarta. Ar 6 straipsnio papildymas nekeičia jokių projekto principų, galim toliau svarstyti?
R.PALAITIS. Galima.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad pritartume 6 straipsniui jau su pataisa? Ar yra prieštaraujančių? Nėra prieštaraujančių. Bendru sutarimu 6 straipsnis priimtas.
7 straipsnis. Pataisų nėra gauta. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti… Ne, čia turbūt… Nėra norinčių kalbėti. Jeigu nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, gal galime bendru sutarimu priimti 7 straipsnį? Galime. 7 straipsnis priimtas.
III skirsnio 8 straipsnis – “Fondo statusas”. Taip pat negauta jokių pataisų. Ar nėra norinčių kalbėti? Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 8 straipsnį? Straipsnis priimtas.
9 straipsnis – pataisų negauta. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Bendru sutarimu galime 9 straipsnį priimti? Galime. Negirdėti prieštaraujančių. Priimtas 9 straipsnis.
10 straipsnis – “Fondo funkcijos”. Pastabų negauta. Kalbėti nėra norinčių. Bendru sutarimu galim priimti? Nėra prieštaraujančių. 10 straipsnis priimtas.
11 straipsnis – “Fondo veikla”. Pastabų negauta. Kalbėti norinčių nėra. Ar yra prieštaraujančių? Nėra. 11 straipsnis priimtas.
12 straipsnis – “Fondo teisės”. Pataisų negauta. Norinčių kalbėti nėra. Ar galima bendru sutarimu priimti 12 straipsnį? Galime. Ačiū.
Atėjom prie 13 straipsnio, kuriam gauta J.Veselkos pataisa dėl 6 dalies. Kad pradėtume svarstyti, šiai pataisai turi pritarti 1/5 Seimo narių. Prašau balsuoti. Kas pritaria J.Veselkos pataisai dėl 13 straipsnio, kad ją pradėtume svarstyti, prašau balsuoti. Komitetas pasisakė prieš šią pataisą. Prašau balsuoti.
Už – 38. Pataisa svarstoma.
Prašau pataisos autorių J.Veselką supažindinti su pataisos turiniu.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš jau kalbėjau, dar kartą noriu priminti. Štai yra mums pateiktas centrinio banko įstatymas. Tame įstatyme yra pasakyta taip (neatsimenu, kuriame straipsnyje, bet pasakyta): centrinio banko valdybos pirmininkui yra nustatomas keturių vidutinių mėnesinių finansinio tarpininkavimo dydžių atlyginimas. Viskas gerai, jam išeina apie 7 tūkst. Lt per mėnesį. Čia yra Indėlių kompensavimo fondas, iš esmės taip pat valstybinis fondas. Visi bankai, unijos įneša mūsų nustatyto dydžio pinigus, todėl, mano galva, jeigu mes centrinio banko pirmininkui nustatom keturių tarpininkavimo, tai čia pagal mane yra 30 mln. maksimalus kapitalas, kai centrinio banko yra 100 mln. Atitinkamai darbuotojai, valdymas. Todėl aš siūlau nustatyti ne trijų finansinio tarpininkavimo, bet trijų vidutinių mėnesinių atlyginimų algą, o visiems kitiems – kad nebūtų daugiau kaip 80. Kodėl? Dar kartą pabrėžiu, ne daugiau kaip 80% administracijos vadovo.
Noriu pabrėžti – ten, kur yra valdiški, prievarta sunešti pinigai, kai leidžiam jiems patiems nusistatinėti atlyginimus, visada, kaip sako, net Šv. Marijos pirštai į save nukreipti, todėl manau, kad ten, kur yra valstybės, valstybė turi nustatyti jiems atlyginimus, neleisti elgtis taip, kaip su privačiu kapitalu. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau pranešėją pakomentuoti siūlomą pataisą, kad mes geriau orientuotumės.
R.PALAITIS. Fondo taryba nėra… nepainiokim su administracija. Fondo taryba yra fondo taryba. Tai nėra etatiniai darbuotojai. Ten surinkti tikrai kompetentingi asmenys. Aš manau, jie tikrai būtų pajėgūs nuspręsti ir nustatyti administracijos vadovo atlyginimą. Ar verta mums dabar įstatyme tai reglamentuoti? (Balsai salėje) Tai skonio klausimas, todėl ir balsavimas bus.
PIRMININKAS. Neprieštaraukite, savo mintis galima išsakyti balsuojant. Viską matau. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad tikrai verta šiandien nustatyti. Mes akivaizdžiai matome, kas darosi su valstybės lėšomis. Mes visai neseniai patys skaitėm “Lietuvos ryte”, taip pat čia buvo naujasis Turto fondo valdytojas. Išmoka buvo 125 tūkst. Lt. Tai valstybės lėšų švaistymas. Įdomiausia tai, kad naujasis Turto fondo valdytojas gauna… su juo sudarytos tokios pat sąlygos. Jis šiandien irgi gauna apie 20 tūkstančių mėnesinę algą. Mes dar nežinom, kiek jie išsimoka įvairių priedų, priedelių, premijų. Taip švaistomos lėšos. Mums Kaimo reikalų komitete taip pat teko susidurti su kitu Garantiniu fondu. Alga ir taip pat yra labai didelė. Ūkininkų garantijų fondas. Kai ūkininkai nori pasiimti paskolą, yra nustatyta suma pinigų, kuria disponuoja šis fondas. Algos taip pat palyginti labai didėlės, todėl manau, kad reikėtų būtinai nustatyti, jog nepiktnaudžiautų šiomis lėšomis. Aš pritariu pono J.Veselkos pataisai.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Glaveckas – prieš. Prašom.
K.GLAVECKAS. Aš nepritariu tokiam pertekliniam kišimuisi į privačių bendrovių arba tokio pobūdžio įstaigų… čia visų pirma ne valstybinė organizacija ir nėra…
PIRMININKAS. Atsiprašau, labai blogai girdėti.
K.GLAVECKAS. Nepritariu pertekliniam kišimuisi dėl algų nustatymo tokio pobūdžio bendrovėse. Iš tikrųjų fondo valdyba gali nustatyti atlyginimą, o tas motyvas, kodėl turi būti 2, 3 ar 4, – tai yra sutartiniai buriami dydžiai. Kodėl ne 2,5 ar 2? Manau, kad nereikėtų pritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Vienas pasisakė už, vienas – prieš. Prašau registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 101 Seimo narys. Kas už tai… Atidžiai klausykitės, kas už tai, kad pritartume J.Veselkos pataisai dėl 13 straipsnio, prašau balsuoti. Ką pakeisti?
Pataisa nepriimta. Taigi, jeigu nepriimta 13 straipsnio pataisa, tai ir numeracija nesikeičia, todėl dėl numeracijos taip pat neverta balsuoti. Dabar dėl 13 straipsnio, jeigu nepriimta… Jeigu nepriimtas pagrindinis, tuomet ir tie, teisingai. Baigiam. Tada dėl viso 13 straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Yra. Nori kalbėti Seimo narys P.Gražulis. Prašom. Dėl 13 straipsnio.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi nebuvo atsižvelgta į pono J.Veselkos pasiūlymą, nebuvo priimta pataisa, dėl anksčiau išdėstytų motyvų aš negaliu balsuoti už šį įstatymą, todėl prašau visus balsuoti ir išreikšti savo poziciją. Aš prieš šį įstatymą.
PIRMININKAS. Palaukite, jūs pasirašėte, kad kalbėsite už, o kalbėjote prieš. Ne, na, tai čia mes šiandien painiojame spalvas, viską. (Triukšmas salėje) Aš tada negaliu suteikti žodžio kalbėti prieš, nes jau vienas pasisakymas buvo. Taigi, kadangi buvo prieš, prašau registruotis prieš šio straipsnio priėmimą.
Užsiregistravo 107 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume šio įstatymo 13 straipsniui? Prašom balsuoti.
Pritarta 13 straipsniui. Dėl 14 straipsnio pataisų negauta. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Bendru sutarimu galima? (Balsai salėje)
Svarstome 15 straipsnį. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 16 straipsnio pataisų negauta. Kalbėti norinčių nėra. Ar galima bendru sutarimu? Ačiū. 17 straipsnį galima bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas. 18 straipsnis. Galima bendru sutarimu? Priimtas. Ačiū. 19 straipsnis. Bendru sutarimu galima priimti? Nesigirdi prieštaraujančių. Priimtas. 20 straipsnis. Bendru sutarimu galima priimti? Galima. Priimtas. 21 straipsnis. Galima bendru sutarimu? Priimtas. 22 straipsnis. Galima bendru sutarimu? Priimtas.
IV skirsnis. Baigiamosios nuostatos. 23 straipsnis. Galima bendru sutarimu priimti? Nėra prieštaraujančių, priimta. 24 straipsnis. Bendru sutarimu gali būti priimtas? Nėra prieštaraujančių. Priimtas. 25 straipsnis paskutinis. Galima bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimtas. Ačiū pranešėjui.
Dabar mes turime balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų gali kalbėti keturi prieš, keturi už. Pranešėjas gali grįžti. Ačiū. Už įstatymą nori kalbėti Seimo narys A.Plokšto. Prašom.
A.PLOKŠTO. Aš manau, kad reikia priimti šį įstatymą, kuris buvo pakankamai gerai išdiskutuotas, ir čia, Seime priimtos pataisos. Nors čia aš norėčiau pasakyti, kad faktiškai tas įstatymas yra taikomas tada, kai bankrutuoja kredito įstaigos. Ir būtų labai gerai, kad jis apskritai nebūtų taikomas mūsų Respublikos gyvenime.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš nori kalbėti Seimo narys J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu padėkoti tiems, kurie palaiko pataisas, bet kartu išryškėjo lietuviško centrizmo ir liberalizmo tikrasis veidas. Mano manymu, būtų labai gerai, kad liberalai ir centristai iš tikrųjų neleistų valstybei kištis į privataus kapitalo veiklą. Bet jūs žinote, kad privatus kapitalas ir valstybinis kapitalas skiriasi. Valstybei reikia daug griežčiau reglamentuoti visus, ypač turtinius, santykius, tarp jų ir algų, nes, kaip parodė praktika, ir premjerai, ir tarybos – savi žmonės ir savaip saviems skirsto pinigus. Bet jūs liberalizmo principus valstybiniams pinigams taikote todėl, kad geriausia iš ten juos pasisavinti. Todėl įstatymas iš tikrųjų neblogas. Aš pritariu A.Plokšto, kad įstatymas būtų amžinai stabilus, nereikėtų tų pinigų panaudoti, bet vis dėlto atlyginimus, kaip jūs sau norite, šitiems visiems, kurie disponuoja valstybiniu kapitalu, turi reglamentuoti įstatymas, o ne kokios nors fondo tarybos, trišaliai pasitarimai ar keturšaliai, ar penkiašaliai. Vis dėlto nors ir raudona spalva užsirašiau, aš siūlau palaikyti, bet dar kartą grįšime prie būtent tų atlyginimų reglamentavimo. Arba šiuo, arba kitais įstatymais, bet atlyginimus būtinai reikia reglamentuoti, kad liberalai negalėtų laisvai iš ten pinigus imti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.P.Andriukaitis – už. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, nėra abejonės, kad priimdami Indėlių draudimo įstatymo projektą ir pataisas mes žengiame teisingu keliu. Žinoma, nėra abejonės, kad reikės tobulinti arba keisti, ar papildyti Centrinės kredito unijos įstatymą. Aš manau, kad Biudžeto ir finansų komitetui būtų tokia užduotis kuo greičiau padaryti, kad ta Centrinė kredito unija pradėtų efektyviai veikti, nes, priešingu atveju, pačios Kredito unijos iš tikro sunkiai galės egzistuoti.
Dabar dėl atmestos pataisos, kad mes nenustatėme viršutinės atlyginimo ribos šio fondo direktoriui. Aš manau, kad kolega K.Glaveckas nėra teisus kalbėdamas apie tai, jog nereglamentuojami atlyginimai. Manau, kad ir Jungtinių Valstijų praktikoje yra labai aiškiai reglamentuojama bankų administracijos veikla, daugelis dalykų ypač griežtai reglamentuojama. Jau pakankamai pasimokėme iš tokio neatsakingo požiūrio, ir labai gaila, kad ši J.Veselkos pataisa, logiškai pagrįsta, lyginant su centrinio banko valdytojui nustatomo atlyginimo dydžiu, buvo, mano nuomone, neatsakingai atmesta. Aš manau, kad šią pataisą bus galima teikti kitoje sesijoje, praėjus 6 mėnesiams, ir bus galima grįžti prie šio klausimo, nes Lietuvoje tikrai reikėtų atlyginimus reglamentuoti. Nors ši pataisa yra atmesta, bet įstatymas tikrai reikalingas. Kviečiu palaikyti įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis – prieš. Prašom.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, nors pats įstatymas iš esmės yra neblogas, priimtinas, ir buvo atsižvelgta į kai kurias pataisas, dar kartą tenka tik apgailestauti, kad vis dėlto į vieną iš esminių pataisų, tai dėl valdininkų fondo, tarnautojų, administracijos algų reglamentavimo nebuvo atsižvelgta. Šiandien viena svarbiausių ir opiausių problemų mūsų valstybėje – tai lėšų švaistymas, nežiūrint į tai, kad mes viena kalbame, o vis dėlto akivaizdžiai parodome, kad visiškai kitaip darome. Be abejo, mums lengviausia neįtakingiems, paprastiems žmoneliams, dirbantiems pensininkams atimti pensijas, ir ypač dar skubos tvarka, mes labai greitai galime sumažinti visas išeitines kompensacijas ar pašalpas motinoms gimdyvėms – tai, be abejo, liberalizmo principai. Bet, aš manau, vis dėlto turėtume vėliau ar anksčiau grįžti prie tvarkos. Labai apgailestauju, kad buvo atidėtas Valstybės tarnautojų įstatymas, kur reglamentuojamos valdininkų algos, ir galbūt nereikėtų šio įstatymo svarstyti, bet vėl valdančiosios daugumos balsais buvo atidėtas jo įgyvendinimas ir tik palaipsniui, per ketverius metus bandoma įvesti tvarką. Ką gi, iš principo pritardamas įstatymui dar kartą apgailestauju, kad gana svarbiai pataisai nebuvo pritarta.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma – už. Prašom.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, Tėvynės sąjungos frakcija palaikys šį Indėlių draudimo įstatymą, kuris praplečia indėlių draudimo spektrą, numato tai ir juridiniams asmenims. Man atrodo, kad čia įrašyti indėlių dydžiai normaliai atspindi šiandien esamą indėlių situaciją, vidutinį indėlį. Žinoma, būtų smagu pasiekti kiekvieno indėlio apdraudimo, bet turbūt šiandieninės mūsų kreditų įstaigų galimybės to neleidžia. Tikėkimės, kad ateityje dar bus plečiamas indėlių draudimas. Žinoma, pirmasis svarbus žingsnis buvo žengtas praėjusios kadencijos, kai buvo apsaugoti fizinių asmenų indėliai. Gaila, kad dar ankstesnės LDDP daugumos Seimo kadencijos 1992–1996 m. nė vienam iš to laiko valdančiosios daugumos lyderių neužteko proto pasirūpinti indėlių draudimu ir žmonės tada nebūtų patyrę tų sukrėtimų, kurie įvyko po daugelio komercinių bankų ir įvairių pinigus rinkusių firmelių krizės. O dabar šis projektas, manome, tikrai yra palaikytinas ir tie antraeiliai nuogąstavimai, kuriuos pateikė kai kurie kolegos dėl galimai per didelių atlyginimų fondo administracijai, manau, nėra tiek reikšmingi, kad dėl jų neigiamai balsuotume už visą įstatymą. Manau, kad reikia pasitikėti būsima fondo valdyba, kurią sudarys Finansų ministerijos ir bankų atstovai, kad jie racionaliai, atsižvelgdami į visuomenės nuomonę, nustatys administracijos atlyginimus.
Kartu aš norėčiau tiesiog pareikšti vieną redakcinę pastabą, į kurią projekto teikėjai galbūt atsižvelgs. Čia yra 22 straipsnis, kuris pavadintas – “Fondo pabaiga”. Galbūt reikėtų sakyti “Fondo veiklos pabaiga” ir atitinkamai truputį paredaguoti visą straipsnį.
PIRMININKAS. Kalbėjo už ir prieš. Taigi prieš balsavimą už visą įstatymą siūlau registruotis.
Užsiregistravo 118 Seimo narių. Kas už tai, kad priimtume Indėlių draudimo įstatymą, prašom balsuoti.
Už – 114, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Komercinių bankų įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-254(2*) (priėmimas)
Labai trumpas 3b klausimas – Komercinių bankų įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-254(2). Priėmimas.
Kviečiu į tribūną Seimo narį R.Palaitį. Čia vienas straipsnis.
R.PALAITIS. Noriu priminti, kad tai lydintis. Anksčiau įstatyme buvo įrašyta “gyventojų indėlių”. Dabar žodis “gyventojų” iš įstatymo išbraukiamas, lieka tik “indėlių draudimas”. Jokių pastabų ir pasiūlymų negauta.
PIRMININKAS. Negauta jokių pastabų. Ar dėl 1 straipsnio priėmimo motyvų yra norinčių kalbėti? Nėra. Taigi galima 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Tada prašau registruotis. Jūs jau galite grįžti. Dėl viso įstatymo balsavimo motyvų norite kalbėti? (Triukšmas salėje) Nenori kalbėti. O kas čia užsirašė? Prašau registruotis iš naujo. Sufleruoja, kad mes turime registruotis dar kartą. Prašom. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 106 Seimo nariai. Primenu, kad dėl balsavimo motyvų nebuvo norinčių kalbėti. Kas už tai, kad priimtume Komercinių bankų įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymą, prašau balsuoti.
Už – 101, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Kredito unijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-255* (priėmimas)
Ir dar vienas trumputis. Nagrinėjam 3c klausimą – Kreditų unijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-255. Kviečiu į tribūną pranešėją Seimo narį R.Palaitį.
R.PALAITIS. Šis įstatymas irgi yra lydintis. Anksčiau buvo žodžiai “gyventojų indėliai”, dabar “gyventojų” išbraukiama. Kredito unijų įstatyme lieka “indėlių draudimas”. Jokių pastabų ir pasiūlymų negauta.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti? Galima bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Ačiū. Reikia registruotis. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? Nėra. Tada prašau… Ar yra norinčių dėl viso įstatymo? Nėra. Tada prašau registruotis. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 106 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume Kreditų unijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymui, prašau balsuoti.
Už – 102, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. Ar sutiktumėte padaryti pertrauką? Pertrauka iki 12.15 valandos.
Pertrauka
Akcizų įstatymo 51 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 52 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-214(3*) (svarstymas)
PIRMININKAS. Nagrinėjame 4 darbotvarkės klausimą – Akcizų įstatymo 51 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 52 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-214(3). Svarstymo stadija. Pranešėjas – pagrindinio komiteto pirmininko pavaduotojas Seimo narys G.Šivickas. Prašom.
G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas jau yra svarstomas kelis mėnesius. Išklausyta pačių gamintojų ir suinteresuotų asmenų net kelis kartus. Galbūt pavardysiu, kas buvo išklausyta. Tai buvo UAB “Lietuviškas midus”, Lietuvos maisto pramonės asociacija, AB “Anykščių vynas” Anykščių rajono meras L.Alesionka, AB “Alita”, Birštono savivaldybės meras ir “Birštono mineraliniai vandenys”, Aludarių asociacija, Mažųjų alaus įmonių asociacija, UAB “Italian Internacional”, smulkieji alaus gamintojai, Lietuvos verslo, darbdavių konfederacija.
Siūlymus būtų galima vardyti ilgai. Galbūt bandysiu apibendrinti ir paskaityti, dėl ko mes nepritarėme ir dėl ko balsavome.
Taip pat yra gauta pasiūlymų Seimo narių V.Uspaskich, J.Palionio, D.Veličkos, R.Juknevičienės, V.Žalnerausko, G.Šivicko, A.Butkevičiaus, A.Bauros, G.Steponavičiaus ir kitų Seimo narių. Esmė yra ta, kad visi siūlymai yra kiek perlenkti. Pagrindinis komitetas surado visų siūlymų kompromisą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvos aiškią formulę, taip pat subalansuojant tuos akcizus ir atsižvelgiant į biudžeto pajamas.
Daugumai Ekonomikos komiteto išvadų buvo pritarta. Tik yra nepritarta 1 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimui, kur siūloma kitiems fermentuotiems gėrimams sumažinti akcizą iki 130, motyvuojant tuo, kad Europos Sąjungos direktyvos rekomenduoja taikyti vieningą tarifą visiems natūralios fermentacijos produktams. Taip pat yra nepritarta 1 straipsnio 1 dalies 6 punktui – sumažinti tarpiniams produktams. Motyvai tie patys. Europos Sąjunga leidžia išskirti tik tarpinių produktų grupes pagal stiprumą.
Taip pat nepritarta Ekonomikos komiteto siūlymui palikti Vyriausybės siūlomą tarifą alui, motyvuojant tuo, kad didelis tarifas sužlugdytų smulkius alaus gamintojus. Dėl šio sprendimo yra balsuota bendru sutarimu – nepritarta. Taip pat nepritarta Ekonomikos komiteto siūlymui mažoms alaus įmonėms taikyti mažesnę lengvatą, t.y. 100 tūkst. dekalitrų per metus. Priminsiu, Vyriausybės siūlymai buvo 200 tūkst. dekalitrų. Motyvai tie patys. Mūsų komitetas siūlė kompromisinį variantą, t.y. 150 tūkst. dekalitrų.
Pagrindinis komitetas pritarė darbo grupei, mano ir Seimo nario A.Butkevičiaus visiems siūlymams, kurie buvo, kaip minėjau, remiantis biudžeto surinkimu, taip pat visų siūlymų kompromisu ir Europos Sąjungos direktyvomis.
Po svarstymo taip pat buvo svarstyti atskirų Seimo narių pasiūlymai. Tai yra Seimo nario A.Bauros siūlymas – didinti etilo alkoholio produktams akcizą, taip pat padidinti vynui iš šviežių vynuogių akcizą ir sumažinti kitiems fermentuotiems gėrimams. Komitete nepritarta: už – 1, prieš – 6.
Taip pat Seimo nario G.Steponavičiaus siūlymas – taikyti vienodus akcizus tarpiniams produktams, buvo nepritarta: už – 1, prieš – 5, susilaikė 1. Taip pat buvo balsuota dėl R.Juknevičienės siūlymo kitiems fermentuotiems gėrimams taikyti tarifą 110. Taip pat nepritarta. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 8. Motyvai, kad neatitinka Europos Sąjungos direktyvų.
Taip pat yra Seimo narių V.Einorio ir Rinkevičiaus siūlymas – padidinti smulkiems alaus gamintojams lengvatą iki 300 tūkst. dekalitrų per metus. Nepritarta: už – 1, prieš – 6.
Dėl lengvatos smulkiems alaus gamintojams. Aš turiu lentelę ir galiu paminėti, kad smulkių alaus gamintojų – iki 100 tūkst. dekalitrų yra daugiau negu 80, o kurie gamina daugiau, tai yra 4 ar 5 bendrovės. Taigi didinant lengvatą pagaminamam kiekiui, vidutinis akcizas, kainos padidėjimas pagal dabar esamą padėtį… mažėja didesnių gamintojų vidutinis akcizas mažesniųjų atžvilgiu. Lietuviškai kalbant, yra bloginama padėtis mažesniųjų padėtis didžiųjų atžvilgiu. Todėl nutarta palikti pagrindinio komiteto siūlomą lengvatą, t.y. 150 tūkst.
Taigi pagrindinio komiteto išvada yra pritarti pagrindinio komiteto patobulintam įstatymui, balsuota yra bendru sutarimu.
Norėčiau paminėti, kad tai yra visų siūlymų kompromisas. Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad kiekvienas papildomas siūlymas gali iškreipti akcizų subalansavimą ir konkurencines sąlygas. Todėl siūlau palaikyti pagrindinio komiteto pataisytą projektą.
PIRMININKAS. Baigėte. Ačiū. Taip pat alternatyvių projektų negauta. Kviečiamas Ekonomikos komiteto atstovas P.Vilkas, kaip papildomo komiteto pranešėjas.
P.VILKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos akcizų 51 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektą, pritarė pasiūlytam įstatymo projektui. Jums yra pateikti mūsų pasiūlymai. Pasiūlymai šiek tiek skiriasi nuo Vyriausybės pateikto projekto, taip pat ir prieš tai kalbėjusio gerbiamojo G.Šivicko pateikto projekto, bet iš esmės, kaip ir buvo paminėta, jie atitinka.
Ekonomikos komiteto pasiūlymas yra daugiau sumažintas akcizas nacionaliniams gėrimams, o kiti pasiūlymai ir kitos akcizų normos liko beveik tos pačios. Mes pateikiame Seimui ir siūlome Seimui apsispręsti dėl mūsų siūlymo.
PIRMININKAS. Dėkui papildomo komiteto atstovui. Išklausėme pagrindinio ir papildomo komitetų pranešimų. Galima pradėti bendrą diskusiją. Diskusijoje užsirašė kalbėti Seimo narė R.Juknevičienė. Prašom.
R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, prisipažinsiu, kad nelabai lengva yra kalbėti šiuo klausimu. Nes, neturint aiškios perspektyvos, žinojimo, ko nori valstybė savininkė iš kai kurių savo įmonių (aš konkrečiai kalbėsiu apie Anykščių kraštą, apie Aukštaitiją, apie Anykščių vyną, kalbėsiu todėl, kad teko ketverius metus ten labai artimai bendrauti ir pažinti tas problemas), siūlyti pataisas, siūlyti kitokius skaičius, negu pateikiami Vyriausybės arba negu komitete svarstomi, yra rizikingas dalykas. Iš tikrųjų tada atsitinka taip, kad turime įstatymą, priimame įstatymą, kuris būna gerokai, švelniai tariant, nesubalansuotas. Taigi kokia problema, iš esmės kokie dalykai vertė mane išeiti į tribūną?
Iki praėjusių metų, kaip jums žinoma, ,,Anykščių vynas” buvo neprivatizuojamų objektų sąraše. Neišvengiamai artimiausiu metu, kokia bebūtų Vyriausybė, reikės apsispręsti, ką daryti su šia įmone. Išliks ji valstybės, bus privatizuota, koks bus jos profilis, ką ji gamins? Nes jeigu nebus aiškios strategijos, aiškios perspektyvos, mes taip ir klaidžiosime kasmet bandydami tampyti paklodę į visas puses ir bandydami nustatyti kažkokį akcizą, vienai ar kitai įmonei bandydami “pramušti” geresnius skaičius. Ši įmonė nuo 1995 metų dirbo pelningai. Pelno per pastaruosius penkerius metus buvo gauta beveik 52 mln. Lt, valstybei ji sumokėjo 337 mln. Lt mokesčių. Bet nuo 1999 m. spalio mėn., kai buvusios vadinamosios pirmosios R.Pakso Vyriausybės buvo pakeisti akcizai, šios įmonės, iš dalies išbalansavus alkoholio rinką, nors buvo džiaugtasi, kad ,,Stumbras”, kitos stipraus alkoholio gamyklos pradėjo dirbti pelningai ir davė biudžetui pelną, pelnas kaip tik pradėjo mažėti, atsirado nuostolių.
Žinant, kad Aukštaitijos regione, Anykščiuose, tai yra bene vienintelė įmonė, kuri teikia žmonėms darbą, žinant, kad ši įmonė per metus iš žemdirbių gali supirkti už 10 mln. Lt uogų, vaisių, ir žinant padėtį šiandieniniame kaime, man atrodo, būtų labai rizikinga iškart imti ir pakelti rankas vien dėl to, kad mes manome, jog neliberalu, prieštarauja sveikam protui ar, sakykim, rinkos ekonomikai, jeigu sudarome kam nors lengvatas ar kokias nors išimtis. Bet po šiuo, atrodytų, skaičiais ir labai šaltais tarptautiniais žodžiais paremtu įstatymu stovi konkretūs žmonės, kurie galbūt jau nuo rudens nebegaus papildomų pajamų, kurias dabar jie užsidirba augindami vaisius, uogas. Iš tikrųjų sutinku, kad mano pateikti pasiūlymai sudaro išimtis ir galbūt nėra visiškai teisingi rinkos požiūriu, bet matydama, kad valstybė, Žemės ūkio ministerija, Vyriausybė neturi aiškaus strateginio plano, tikslo, kaip jinai elgsis su šia įmone po trejų penkerių metų, kas su ja bus, aš tiesiog neturiu kitos išeities. Nors suprasdama, kad Biudžeto ir finansų komitetas iš dalies atsižvelgė į kai kurias pataisas, suprasdama, kad Biudžeto ir finansų komiteto teikiamas variantas yra geresnis negu Vyriausybės teiktas, ypač Anykščių atžvilgiu, aš vis dėlto kviesčiau balsuoti už pataisas, kurias esu pateikusi. Nes netgi jeigu mes dabar priimsime Biudžeto ir finansų komiteto pateiktas pataisas, Anykščių įmonė artės prie bankroto, Anykščių įmonė paleis į gatvę 612 anykštėnų. Anykščių įmonė nesuteiks galimybių užsidirbti ir aplinkinių kaimų žemdirbiams. Tai ar prisiimame tokią atsakomybę? Aš manau, kad ateityje galbūt ir bus galima galvoti apie sulyginimą ir vynuogių vynui, ir spirituotiems, visiems kitiems importuojamiems dalykams, tačiau šiandien balsuodami mes prisiimame atsakomybę, kad po pusmečio, po metų Ekonomikos, Biudžeto ir finansų, kiti komitetai važiuos gesinti gaisrų jau nebe į Kauną, bet į Anykščius. Nenoriu būti blogas pranašas, bet aš privalau iš šios tribūnos tai pasakyti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu Seimo narį A.Baurą. Prašau.
A.BAURA. Pone Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Mano kalba truputį siesis su gerbiamosios R.Juknevičienės, nes aš irgi būsiu vienas iš tų, kurie norės pabandyti jums įrodyti, kad vis dėlto “Anykščių vyno” problemos turėtų būti sprendžiamos šiek tiek kitaip, ir aš savo kalboje pabandysiu paaiškinti kodėl.
Kaip jau buvo minėta, užpraeitų metų rudenį, pakeitus alkoholinių gėrimų akcizų tarifus, stipriesiems alkoholiniams gėrimams jis buvo sumažintas daugiau kaip 44%, šampanui ir putojančiam vynui – 40%, alui iš viso nekeistas nuo akcizų mokesčio įvedimo, o vaisių-uogų vynams iki 13 laipsnių stiprumo nesumažintas. Dėlto masiškai buvo pradėta stipraus alaus gamyba, labai padidėjo likerio, degtinės gaminių paklausa. Praėjusių metų rezultatai, lyginant su 1999 m., rodo, kad minimi akcizai leido atsigauti pagrindinei alkoholio pramonės įmonei ,,Stumbras”, akcinei bendrovei ,,Vilniaus degtinė” bei alaus pramonės įmonėms. To negalima pasakyti apie akcinę bendrovę (…) bei didžiausią vyno produkcijos gamintoją Lietuvoje AB ,,Anykščių vynas”.
Kitas labai svarbus momentas, patvirtinantis mano žodžius, yra tas, kad remiantis Statistikos departamento duomenimis, pavyzdžiui, AB ,,Švyturys” vidutinis darbuotojų darbo užmokestis ženkliai padidėjo ir siekia net 3062 Lt, AB “Kalnapilis” – 2457 Lt, įmonės “Stumbras” išaugo iki 1970 Lt per metus, padidėdamas 500 Lt. O deja, AB ,,Anykščių vynas” jis gerokai sumažėjo ir siekia 1275 Lt. ,,Anykščių vynas”, iki akcizų pakeitimo dar 1999 m. gaminęs 1 mln. 340 tūkst. dekalitrų alkoholinių gėrimų, iš jų vaisių-uogų vynai sudarė daugiau kaip 88%, per praeitus metus gamybos apimtis sumažino trečdaliu, iš jų vaisių-uogų vynų – beveik per pusę.
Noriu paminėti tai, ko ponia R.Juknevičienė dar nepasakė. Nepaisant to, kad ši įmonė baigia savo veiklą turėdama nuostolį, per praeitus metus į valstybės biudžetą vien akcizų mokesčio ji sumokėjo daugiau kaip 40 mln. Lt.
Kolegoms gali kilti klausimas, ar aš ne per daug dėmesio skiriu AB ,,Anykščių vynas”. Manau, kad ne. Vien dėl to, kad už šios įmonės slepiasi ne tik ponios R.Juknevičienės paminėti per 600 darbuotojų, bet slepiasi tūkstančiai Lietuvos žmonių, kurių soduose užaugintą produkciją jau daug metų superka AB ,,Anykščių vynas”, o superkant obuolius analogiškai daro ir AB ,,Alita”. Svarbiausia, kad ,,Anykščių vyno” supirkimo zona apima daugiau kaip pusę Lietuvos teritorijos. Tai nėra, sakykim, vien tik Anykščių ar kurio kito kaimyninio rajono problema. Tai yra didelės dalies šalies problema. Skirtingai nuo aludarių, nors aš jau užsitraukiau aludarių nemalonę, nes ne vieną kartą pabrėžiau, vaisių-uogų vynams iš esmės naudojama vien lietuviška žaliava, išskyrus tuos nederliaus metus, kai dėl šalnų tam tikra dalis žaliavos buvo įvežta iš užsienio. Nors ir keista, praeitais metais iš aludarių sunaudoto 48 tūkst. tonų salyklo importinis sudarė net 33 tūkst., tai yra daugiau kaip 2/3 salyklo. Aš nekalbu apie apynius, kurie visi yra importuojami. Tai yra įvežtinė žaliava.
Svarbiausia, būtent ši politika privedė prie to, kad praeitais metais ,,Anykščių vynas” visiškai nesupirko raudonųjų serbentų, supirko tik nedidelį kiekį juodųjų serbentų, nesupirko vyšnių. Aišku, jūs galite paklausti, o kas atsitiko, ar neatsirado kitų supirkėjų? Taip, tam tikra dalis atsirado. Bet pirkimas vyko juokingomis kainomis, nes būtent ,,Anykščių vynas” nustato kainą visoje Lietuvos rinkoje. Praeitais metasi vyšnios buvo superkamos po 70 centų vien todėl, kad “Anykščių vynas” nesupirko.
Per paskutinius keletą metų valstybės galimybės finansiškai remti šalies žemės ūkį gerokai sumažėjo. Tam tikra dalimi pereiti prie atskirų žemės ūkio produkcijos rūšių valstybinių kainų reguliavimo nesiryžtama, todėl aš manau, jog pereinamuoju laikotarpiu, t.y. iki 2004 m. sausio 12 d., būtina taikyti vaisių ir uogų vyno lengvatinius akcizų tarifus, palyginti su šviežių vynuogių vynu. Mano siūlymo esmė ir buvo, kad darytume išlygą pereinamuoju laikotarpiu. Aš sakykim, atsiimu tuos siūlymus, kur siūliau, kad vynuogių vynui padidinti ne 150, bet 170, kaip siūlė Biudžeto ir finansų komitetas, konkrečiai gerbiamasis G.Šivickas su ponu A.Butkevičium, kartu, paliekant tą 150, pereinamuoju laikotarpiu natūraliems vynams taikyti 110 Lt už vieną hektolitrą tarifą. Dar sykį kartoju, kad tik pereinamuoju laikotarpiu – iki 2004 m. sausio 1 d., o nuo tos datos jį suvienodinti, t.y. kaip ir vynuogių vynui palikti 150 litų. Per šį laikotarpį, t.y. per mano minėtą pereinamąjį laikotarpį, pavieniai žemdirbiai, jų grupės, susikooperavus dirbančių vaisių ir uogų augintojų Respublikoje yra ne vienas, jie veisia sodus ir uogynus, sulaukę SAPARD paramos įrengs šaldymo įrangą ir tuomet turės alternatyvius supirkėjus, o ne tik šiuo metu esančią akcinę bendrovę “Anykščių vynas”. Kas yra alternatyvūs supirkėjai? Tai pirmiausia yra šaldymo įrangos įsigijimas, kad jie galėtų šaldytą produkciją parduoti į Europos Sąjungos šalis. Tai yra viena iš tų produkcijos rūšių, kurioms nėra kvotų Europos Sąjungos šalyse, bet, deja, jie šiuo metu kitos išeities neturi.
Aš tikiu, kad Naujajai sąjungai atstovaujantys Seimo nariai, rinkimų programoje aiškiai įvardiję požiūrį į žemės ūkį, aš kaip tik net pasižymėjau tokią citatą, ten rašoma taip: “Sudaryti sąlygas plėtoti netradicines žemės ūkio šakas” (štai čia ir sodininkystė, ir uogininkystė yra netradicinės), būtent ir parems siūlymus taikyti tam tikras išlygas uogų ir vaisių vynui. Tikiuosi, jog lygiai taip pat pasielgs ir gerbiamasis A.Matulevičius, kuris parodė labai gražų gestą – Utenos krašte irgi veis sodus ir uogynus.
Taip pat kolegoms noriu priminti, jog praeitų metų spalio 26 d. Briuselyje yra patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros planas, kuriame vienas iš prioritetų ir yra sodininkystės ir uogininkystės plėtra. Tai yra viena iš sąlygų SAPARD lėšoms ateiti.
Ir baigdamas. Turėdami Seimo narių rankose galimybę padėti vyndariams, taip pat ir žemdirbiams, padėkime juos gindami, tuo labiau kad tikrai turime gražių pavyzdžių, deja, ne mūsų pačių. Prisiminkime, kokiomis pastangomis Danijos ambasada, Danijos Vyriausybė gina “Danisco Sugar” interesus, arba jeigu grįžtume prie “Williams“. Vienu žodžiu, pavyzdžių tikrai turime ir aš labai norėčiau, kad mes dar frakcijos vardu…
PIRMININKAS. Jūs jau frakcijos vardu kalbėjote 7 minutes.
A.BAURA. Ačiū. Aš jau baigiu. Noriu pasakyti, kad mes gal dar užregistruosime pataisą. Tikrai norėtume, kad būtų atsižvelgta į šį pereinamąjį laikotarpį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimo narį J.Veselką.
J.VESELKA. Laba diena. Žinoma, labai gaila, kad Lietuvoje vienintelė pramonės šaka, kuri dar gerai gyvuoja, yra alkoholio pramonė. Mes čia, matyt, dėl to ir mušimės. Bet keletas tokių pastabų, kurių gal kiti neišsakė. Pirma yra tai, kad kai nagrinėjame tų akcizų įstatymus, mes visą laiką akcentuojame tik ekonominius dalykus: pelną ir t.t. Antras dalykas vis dėlto yra pati sveikata. Būtent reikia skatinti silpnų alkoholinių gėrimų vartojimą, nes silpnesni ne taip greitai žmogų padaro alkoholiku. Vienas dalykas – kurį laiką lygiagrečiai reikia tuos du dalykus stebėti.
Jeigu šio principo laikysimės ir mažinsime stiprių alkoholinių gėrimų vartojimą, tai štai kur man pagal šiuos akcizus tampa truputį neaišku. Pavyzdžiui, alaus, kurį galima apriboti, kad būtų 7-8 laipsniai, tai yra iš tikrųjų silpnas alkoholinis gėrimas, akcizą kažkodėl komitetas siūlo nustatyti nuo 1% tūrinės koncentracijos alkoholio. Lyg ir gerai: silpnesni gėrimai taps pigesni ir ta tendencija lyg ir yra. Gerai. Pritariu. Bet štai žiūriu, antra pozicija – vynuogių vynas. Vynuogių vynas taip pat gali būti pagal mane iki 15 laipsnių stiprumo. Bet jam kažkodėl nustatome ne už stiprumo procentą, o apskritai – už hektolitrą 150 litų. Dabar jeigu perskaičiuotume formaliai, nežiūrėdami į tą stiprumą ir viską, tai iš tikrųjų vynuogių vynas turėtų būti brangesnis negu alus. Bet dabar pažiūrėjus į kitą aspektą (tai aš kaip dėl silpnų gėrimų vartojimo) ir antrą aspektą, tai yra pasiturintys ir ubagai, kurių Lietuvoje, ką padarysi, yra. Iš esmės mažiausiai uždirbantys žmonės turi galimybę išgerti tik alaus. Jie to vynuogių vyno… Apskritai geria arba rašaliuką, kurį pagamina, arba… Rašaliukas – spirituotas vynas.
Todėl mano manymu, jeigu mes laikomės vienos politikos, tai arba įvedame pagal vynuogių vyną, nepaisydami alaus stiprumo, tik apribojime iki 7 ar 8 procentų, arba alaus akcizą įvedam, o tada ir vynuogių vyno įvedam. Aš paskaičiavau pagal vartojimo struktūrą, tai toks, koks yra siūlomas nustatyti vynuogių vyno akcizas, jeigu importuoja apie 1 mln. dekalitrų vyno, tai už tokį akcizą galima duoti, apsimoka duoti 5 mln. Lt kyšį, palyginti su alumi. Todėl aš ir siūlyčiau vis dėlto arba vynuogių vyno padidinti akcizą, arba alaus sumažinti ir taikyti vienodą principą: arba ir čia ne pagal stiprumą, arba ir čia, ir čia pagal stiprumą. Tai būtų vienoda. Dabar kai mums iš Europos Sąjungos derybininkai sako, kad Europos direktyvos reikalauja nustatyti vienodą už natūralios fermentacijos produkciją, tai ir alus yra natūralios fermentacijos produktas, ir nespirituotas vynas taip pat yra natūralios fermentacijos produktas, vadinasi, tų abiejų rūšių galima nustatyti vienodą.
Dabar dėl “Anykščių vyno”, kur siūlo sumažinti akcizą. Aš irgi pritarčiau, kad natūralaus vyno akcizą reikia sumažinti “Anykščių vynui”, nes mes dar nesame Europos Sąjungoje ir jiems, sakysime, ketverius metus, kol pateksime į Europos Sąjungą, tas mažesnis natūralaus vyno akcizas leis persiorientuoti į rinką ir gaminti šitą. O dėl spirituoto vyno akcizo, kurį irgi siūlo sumažinti, čia, man atrodo, nereikėtų to taikyti, bet reikia subalansuoti vynuogių vyno ir natūralaus lietuviško vyno. Natūralaus lietuviško vyno tuos ketverius metus, kol tapsime Europos Sąjungos nare, kas ten žino, kad priimtume lengvatą, kad jie galėtų… To pat ir (…) prašo. Jeigu bus skatinama ta gamyba, jis persiorientuotų į tą, bet tai turi būti ilgalaikė programa.
Dar viena, nes man jau laiko turbūt nebėra. Aš nežinau, kodėl ten 2004 m. akcizą už kai kurį vyną numatyta bene dvigubai sumažinti? Gal galite? Prašom. Kaip? Vėl sako, kad čia Europos Sąjunga. Tegul Europos Sąjunga parodo, už ką jie per tą laikotarpį taip pat sumažins akcizus? Čia ypač ta Europos Sąjunga, kur daugiau iš jų už įvairų vynuogių vyną sumažins... Gerbiamieji, atminkime, Europos Sąjungai nereikia besąlygiškai kapituliuoti, o su Europos Sąjunga reikia kietai derėtis. Nes aš mačiau, tie jauni žmonės, kurie visiškai neturi gyvenimo praktikos, jie vykdo kapituliaciją. Todėl ką, ką, o sumažinti akcizus nuo 2000 m. iki 2004 m. nenumatykim. Na, jeigu jau neišsiderėtume, tada galima bus priimti sprendimą. O jau šiandien skatinti tą ir tą bei numatyti, tai aš pasisakyčiau prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Butkevičius.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia pradėsiu kalbėti nuo to, kad Biudžeto ir finansų komitetas šiais metais kaip niekada atliko tikrai labai išsamią, pasakyčiau, ekonominę bei finansinę alkoholio pramonės rinkos analizę. Pirmiausia buvo surinkti visi duomenys apie tai, kaip keitėsi alkoholinių gėrimų realizavimas nuo to laikotarpio, kai buvo labai stipriai padidinti akcizų tarifai, tiesiai šviesiai pasakykime, už degtinę. Tuo metu degtinės vartojimas Lietuvoje buvo labai sumažėjęs, smarkiai sumažėjęs. Aišku, tuo metu buvo padidėjęs stipraus vyno vartojimas. Tai, kaip čia buvo paminėta, to rašalo, kurio stiprumas yra nuo 13 iki 18 laipsnių, t.y. natūralaus spirituoto vyno. Sumažinus akcizo mokestį už degtinę labai stipriai išaugo degtinės vartojimas, bet stipraus vyno vartojimas sumažėjo. Galima daryti išvadą, kad natūraliam, stipriam vynui didžiausią įtaką turėjo ne stiprus alus, bet degtinės akcizo sumažinimas. Jeigu būtų matyti, būtų galima pateikti kreivę. Degtinės vartojimas šoko, stipraus raudonojo vyno kreivė krito.
Kokią vis dėlto įtaką iždui turėjo tų tarifų pakeitimas? Noriu pasakyti, kad per 1999 m. už alkoholinius gėrimus buvo gauta 374 mln. Lt, o 2000 m. buvo gauta 377 mln. litų. Kaip matome, įplaukos į iždą mažai pasikeitė, padidėjo gal 3 mln. litų. Bet, aišku, degtinės akcizo sumažinimas labai padidino gamybą, tačiau neigiamai atsiliepė toms įmonėms, kurios gamina vyną ir šampaną. Jų apyvarta per 2000 m. sumažėjo net 36%. Galima vėl daryti išvadą, kad iš esmės alkoholinių gėrimų kiekis išgeriamas toks pat, jeigu išreikšime pinigine išraiška. Vieni ima mažiau vartoti vyno, šampano, pradeda daugiau vartoti degtinės, jeigu ji tampa pigesnė. Vis dėlto, mūsų manymu, Biudžeto ir finansų komiteto manymu, vadovaujantis atliktais paskaičiavimais, nepritariam Vyriausybės variantui, nes jeigu degtinės akcizas nė trupučio nebus padidintas, kaip norima vyno akcizą padidinti, tai Lietuvoje susidarys tokia situacija, kad natūralaus parduodamo vyno kaina bus beveik tokia pati kaip ir parduodamos degtinės. Kita išvada yra ta, kad už tris butelius stipraus alaus būtų galima nusipirkti vieną butelį degtinės. Kaina būtų panaši. Mūsų manymu, tikrai niekur Europoje arba kitoje pasaulio valstybėje tokio atvejo negalėtumėte rasti.
Dėl vyno. Mūsų pasiūlymas su ponu G.Šivicku buvo toks – skirti natūralų vyną, kuris gaminamas iš vietinės žaliavos, ir vyną, kuris yra mūsų Lietuvos įmonėse gaminamas iš įvežamų vynuogių, taikyti vienodą akcizo dydį. Aišku, didžiausi ginčai buvo dėl vienos pozicijos, gal vis dėlto padidinti akcizų dydį vyno, kuris gaminamas iš vynuogių. Bet vis dėlto ieškant kompromisų buvo nutarta palikti 150 litų, t.y. už produkto hektolitrą būtų mažiau 20 Lt, negu siūlo Vyriausybė. Dar grįžtant prie vyno. Niekaip negalėčiau pritarti Seimo Pirmininko pavaduotojo G.Steponavičiaus įstatymo pataisai iš esmės dėl vienos pagrindinės priežasties, nes bus sulygintas akcizo tarifo dydis su kitų kategorijų vynu, kuris gaminamas Lietuvoje, ir tai, aišku, labai stipriai atsilieptų mūsų Alytaus įmonei ir “Anykščių vynui”, tai apsunkintų konkurencines sąlygas toms dviem įmonėms, priėmus šią pataisą.
Kalbant apie alų, siūloma, kad alui būtų taikomas, tiek stipriam, tiek silpnam, akcizo tarifas 7 Lt už hektolitrą produkto, už kiekvieną procentą faktinės alkoholio koncentracijos. Kodėl 7 Lt tiek silpnam, tiek stipriam alui? Todėl kad atlikę tam tikrus paskaičiavimus, matome, kad aludarių įmonės, daugelis aludarių yra pasidaliję alaus rinkos sektorius. Jeigu šiandien būtų pritaikytas 10 Lt akcizo tarifo dydis už stiprų alų, tai labai neigiamai atsilieptų pirmiausia “Vilniaus taurui”, kuris patirtų didelius nuostolius, taip pat “Gubernijai” ir kitoms įmonėms, aš nekalbu apie smulkius aludarius. Taip pat siūlom, kad mažoms alų gaminančioms įmonėms būtų taikomas 150 tūkst. dekalitrų per metus realizuoto alaus 50% mažesnis tarifo dydis. Kodėl 150 tūkst. dekalitrų? Jeigu bus pasirinktas kitas dydis, tai iš esmės toms mažoms įmonėms, kurių Lietuvoje priskaičiuojama iki 80, neapsimokės gaminti alaus arba jos turės eiti į pogrindį. Paskaičiavimai rodo, kad tos mažos įmonės tuo metu turės mokėti didesnį akcizo tarifą, negu šiuo metu moka stambios įmonės, gaminančios alų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi baigėm visą diskusiją, visi norėję kalbėjo. Galėtume pereiti prie šio įstatymo projekto pataisų svarstymo. Ar būtų norinčių reikalauti po bendros diskusijos balsuoti dėl pritarimo pagrindinio komiteto projektui? Pritariam. Gerai, bendru sutarimu pritarta pagrindinio komiteto projektui. Dabar pradėsim pataisas. Jų gauta išties daug, todėl būkim atidūs ir pradėkim iš pradžių.
1 dalies 1 punktui gautas Seimo nario A.Bauros pasiūlymas. Jūs turite pasiūlymą. Taip pat norėčiau suteikti žodį pataisos autoriui pateikti jo esmę. Prašom.
A.BAURA. Mano pataisos esmė gal nėra tokia drastiška kaip kitų, siūlant padidinti iki 4 tūkst. etilo alkoholio tarifą. Padidinus iki mano siūlomo tarifo 3,5 tūkst. Lt už vieną hektolitrą, vidutiniškai akcizas… Pusės litro 40 stiprumo degtinės butelio padidėtų 1 Lt, plius 18 centų PVM, tai vien dėl akcizo padidėjimas būtų 1,18 Lt. Motyvai buvo ir pirma išdėstyti, kad vis dėlto, kai buvo labai smarkiai sumažinta, daugiau kaip per pusę, tai tikrai stiprių gėrimų alkoholio pramonė labai atsigavo. Todėl aš vis dėlto lieku prie savo siūlymo.
PIRMININKAS. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė, tačiau pataisa gauta jau po komiteto svarstymo. Kad mes ją pradėtume svarstyti, turime gauti 10 Seimo narių palaikymą, parėmimą. Ar 10 narių palaiko… Pakelkite rankas, kad matytųsi. Yra per 10. Ačiū. Taigi ar dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos yra norinčių kalbėti? Nėra. Prašau registruotis.
Užsiregistravo 106 Seimo nariai. Dar kartą paaiškinu esmę. Komitetas siūlo 3200 Lt už gryno etilo alkoholio hektolitrą, o Seimo nario A.Bauros pataisa – 3500, didėjančia tvarka. Taigi kas už tai, kad pritartume Seimo nario A.Bauros pataisai dėl 3500, prašom balsuoti. Pataisai nepritarta. Dėl tos pačios dalies 1 punkto yra ir Seimo narės R.Juknevičienės pataisa, kuria siūlo jau 4 tūkst. litrų. Prašom, Seimo nare.
R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, matydama prieš tai buvusio balsavimo rezultatą nesiūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Atsiimate savo siūlymą. Ačiū. Lieka komiteto siūlymas – 3200. Einame toliau.
Dėl 1 dalies 2 punkto – midaus trauktinės. Yra du siūlymai: Seimo nario V.Uspaskicho ir Seimo nario J.Palionio. Kuris iš jūsų pateiks pataisą? Jūs? Seimo narys J.Palionis. Minutę. Prašom.
J.PALIONIS. Mes atsiimame ir pritariame G.Šivicko ir A.Butkevičiaus patobulintai…
PIRMININKAS. Jūs atsiimate ir pritariate komiteto siūlymui?
J.PALIONIS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar noriu pasiteirauti Seimo nario A.Bauros. Jūs diskusijoje kalbėdamas atsiėmėte pataisą dėl 1 dalies 3 punkto? Prašom.
A.BAURA. Dėl vyno iš šviežių vynuogių?
PIRMININKAS. Dėl 1 dalies 3 punkto, kur vietoj 150 jūs siūlėte įrašyti 170.
A.BAURA. Aš atsiimu ir pritariu Biudžeto ir finansų komitetui.
PIRMININKAS. Gerai, dėkui. Atsiėmėte. Dabar 1 dalies 4 punktas. Seimo narė R.Juknevičienė teikia pataisą. Prašom ją pateikti.
R.JUKNEVIČIENĖ. Pone Pirmininke, 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas, taip?
PIRMININKAS. Taip.
R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, čia yra pataisa, skirta tiems dalykams, apie kurios kalbėjo ir ponas A.Baura ir man teko kalbėti. Čia kalbama apie natūralius vaisių ir uogų vynus, kurių gamyba iš esmės buvo nuslopinta, jeigu galima taip pasakyti, arba prislopinta po 1999 m. spalio mėnesį dar pirmosios R.Pakso Vyriausybės pateiktų Akcizų įstatymo pataisų. Mano tvirtu įsitikinimu, čia kaip tik yra perspektyva “Anykščių vynui”, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, tai yra gero produkto gamybos skatinimas. Svarbiausia, yra skatinama aplinkinius žemdirbius auginti uogas, vaisius, kad jie galėtų verstis vadinamąja netradicine žemdirbyste. Aš labai kviesčiau palaikyti šią pataisą. Manau, bent jau būtų galima ją keisti arba didinti po to, kai “Anykščių vynui” bus aiški Vyriausybės, valstybės strategija dėl jo likimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dėl šios pataisos už norėtų kalbėti P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS. Norėčiau paremti R.Juknevičiaus pateiktą pataisą. Turėtų būti, manau, mūsų Seimo tokia strategija, kad tie alkoholiniai gėrimai, kurie gaminami iš vietinės žaliavos, turėtų būti skatinami. Ir atvirkščiai, tiems alkoholiniams gėrimams, kurie gaminami ne iš vietinės žaliavos, akcizai turėtų būti didinami. Pavyzdžiui, alaus pramonė: beveik 50% salyklo įvežama iš užsienio, nenaudojama vietinė žaliava. Štai čia, manau, būtų didelė parama ir žemdirbiams. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu reikėtų pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Klumbys – prieš? Ne. Seimo narys G.Šivickas – prieš? Prašom.
G.ŠIVICKIS. Gerbiamasis Seime, aš dar kartą pakartosiu paprasčiausią Europos Sąjungos formulę. Pirmiausia fermentuotų gėrimų akcizas turi būti vienodas, t.y. lygus, kitų tarpinių produktų taip pat lygus, bet turi turėti tam tikrą ribą – 170 litų už hektolitrą, bet gali turėti mažesnius tarifus iki 15o stiprumo. Tas mažesnis tarifas turėtų būti 40% mažesnis už bazinį tarifą. Be to, fermentuotų gėrimų akcizai turi būti lygūs su mažesniais tarpinių produktų akcizais. Todėl šis straipsnis neatitiks paprasčiausios Europos Sąjungos direktyvos formulės.
Kita vertus, šis akcizas aiškiai taikomas “Anykščių vynui”. Aš galiu pasakyti, kad šioje pozicijoje “Anykščių vynas” gamina tik 1 tūkst. dekalitrų produkto, kai kiti produktai, kurie yra 16, 17, 18 laipsnių, susideda iki 500 tūkst. dekalitrų. Tai nežinau, kam čia taikomas tas akcizas.
PIRMININKAS. Taigi aš noriu, kad jūs gerai suprastumėte, apie ką kalbama. 1 straipsnio 1 dalies 4 punktas, jeigu dar tiksliau, b papunktis. Seimo narė R.Juknevičienė siūlo keisti 150, kaip siūlo komitetas, į 110. Supratote? Dabar prašom registruotis.
Salėje – 101 Seimo narys. Kas už tai, kad pritartume Seimo narės R.Juknevičienės siūlomai pataisai, prašom balsuoti. Seimo narės pataisai pritarta.
Toliau nagrinėjame Seimo nario A.Bauros pataisą dėl to paties straipsnio 1 dalies 4 punkto. Gal jūs atsiimtumėte? Tuoj, minutę. Prašom. Seimo narys A.Baura.
A.BAURA. Aš nenoriu atsiimti pataisos, nes ji iš esmės yra analogiška gerbiamosios R.Juknevičienės pataisai. Bet mano šiame b papunkčio pasiūlyme yra numatytas pereinamasis laikas taip, kaip reikalautų Europos Sąjungos direktyva, tai yra 110 litų už produkto hektolitrą, o nuo 2004 m. sausio 1 d. – 150 litų už produkto hektolitrą.
PIRMININKAS. Jūsų yra 170.
A.BAURA. Aš keičiu, nes atsiėmiau iš vynuoginių vynų ir palikau 150, kaip ir Biudžeto ir finansų komiteto.
PIRMININKAS. Bet jūs neregistravote tokios pataisos. Jūs registravote 170 litrų. Ar jūs sutiktumėte atsiimti?
A.BAURA. Tada atsiimu ir palieku 170.
PIRMININKAS. 170. Gerai. Seimo nario A.Bauros siūlymas nebuvo svarstytas komitete. Kad jį pradėtume svartyti, jis turi būti paremtas 10 Seimo narių. Ar yra norinčių paremti šį Seimo nario A.Bauros siūlymą? Jis neatsiėmė. Nėra. Jeigu nėra, negalime jo svarstyti. Aš turiu užsirašęs “nesvarstytas”. Po pagrindinio posėdžio jūs pateikėte šį siūlymą, per vėlai. Taigi Seimo nario A.Bauros siūlymo neparėmė 10 Seimo narių, todėl nesvarstomas.
Toliau. Ekonomikos komitetas taip pat teikia dėl 1 dalies 4 punkto – įrašyti 130, bet mes balsavome už pirmą siūlymą – 110. Man atrodo, jo mes jau neturėtume svarstyti. Sutinkate, taip? Prašom. Kaip jūs galite nesutikti, jeigu taip sako ir Statutas, kad jau dauguma pasisakė. Aš tiesiog iš mandagumo klausiu.
Artėjame prie 1 dalies 5 punkto. Seimo nario G.Steponavičiaus pataisa. Ją pateiks Seimo narys K.Rimšelis. Galite iš vietos. Tuojau, minutę, mes įjungsime. Prašom. Atsiprašau, taip, ne tą. Prašom.
K.RIMŠELIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš supažindinu su G.Steponavičiaus teikiama pataisa, kuriai iš esmės pritaria Liberalų frakcija, visai pataisai pritaria. Siūlymas pakeisti projekto 1 straipsnį, įstatymo 5.1 straipsnio 1 dalies 5 punktą: tarpiniams produktams, išskyrus nurodytus šios dalies 6 punkte. Išdėstyti taip: “Tarpiniams produktams, išskyrus nurodytus šios dalies 6 punkte, kurių a) faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 15% tūrio (150 Lt už hektolitrą); b) faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 15% tūrio (250 Lt už produkcijos hektolitrą).
Mūsų nuomone, nevienodas akcizo mokesčio tarifas tarpiniams produktams ir jų skirstymas į atskiras grupes ne pagal faktinę alkoholio koncentraciją, o pagal žaliavas, iš kurių yra pagaminti, taip pat neatitinka direktyvų 9283 EEC 18 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl akcizo mokesčio vieningumo: valstybės narės taiko tą patį akcizo mokesčio tarifą visiems produktams, kurie turi būti apmokestinti akcizo mokesčiu tarpiniams produktams. Mūsų frakcija pritaria tokių sąlygų suvienodinimui. Mes manome, kad taisyklių nekaitaliojimas suteikia tam tikrą aiškumą įmonėms, todėl jos gali geriau pasirengti integracijos į Europos Sąjungą procesams. Kai kalbama apie atskirų įmonių gelbėjimą, išskirtinių sąlygų sudarymą ir pateikiamas darbuotojų, dirbančių tose valstybinėse įmonėse, skaičius, yra pamirštamos kitos įmonės, kuriose dirba dar didesnis darbuotojų skaičius. Toks akcizų nustatymas galėtų daryti įtaką ir kitai pusei – privačiam sektoriui. Taigi siūlau atsižvelgti į tai ir mūsų siūlomą pataisą palaikyti. Aš manau, kad kitą kartą toks dažnai girdimas žodis, jog reikia gelbėti įmones, reikia gelbėti… mes matome, kaip tos įmonės visą laiką buvo gelbėjamos. Kai valstybė pati gelbsti tas įmones, sutrinka jų vadyba ir jos apskritai nebemoka normaliai dirbti, todėl mes manome, kad šis siūlomas pakeitimas ir sąlygų suvienodinimas duotų teigiamą efektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip. Kad mes pradėtume svarstyti šią pataisą, reikia 10 Seimo narių pritarimo. Pakelkite rankas. Taip, 10 yra. (Balsai salėje) Na, baikite. Yra 10, aš patvirtinu. Gerai, su puse. Taigi dėl šios pataisos dėl balsavimo motyvų už nori kalbėti Seimo narys D.Velička. Prašom.
D.VELIČKA. Aš esu už vieną principą – tarpinio produkto akcizas jokiu būdu negali būti mažesnis už natūralaus produkto akcizą. Jeigu mes tvirtiname, kad vynuogių vyno, obuolių ar vaisių, uogų vyno akcizas 150, tai kai kurių siūlymas, kad tarpinio produkto, sakykime, “rašalo” iš to paties produkto būtų 130, yra nelogiškas. Dėl paties skaičiaus mes galime ginčytis, bet aišku, kad tarpinio produkto akcizas turi būti didesnis negu natūralaus vyno produkto akcizas. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalbės Seimo narys A.Butkevičius. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš niekaip negaliu sutikti, kad tarpiniams produktams yra taikomas toks pat akcizo mokestis kaip ir kitiems natūraliems silpnesniems vynams, kurie gaminami Lietuvoje. Aišku, jeigu mes būtume Europos Sąjungos nariai ir mūsų ekonomika būtų išsivysčiusi, mes gal ir galėtume kalbėti apie tai ir siūlyti tokias pataisas. Paprastai kalbant, gal kai kurie kolegos nėra įsigilinę į šį įstatymo projektą. Tai yra natūralus vynas, į kurį įpilta spirito. Tai yra stiprus “rašalas”, kuris iš dalies gaminamas ir iš vietinės produkcijos, bet daugiausia yra įvežamas ir užgazuojamas tam tikru dvideginiu, kaip jį pavadinsim, ir parduodamas už mažesnę kainą. Jeigu bus pritarta 150 Lt akcizo tarifo dydžiui, tai, aišku, jo kaina susilygins su stipraus alaus kaina. Nepritariu tam.
PIRMININKAS. Vienas kalbėjo už, vienas – prieš. Taigi dabar prašau registruotis.
Užsiregistravo 104 Seimo nariai. Dar ne visi užsiregistravo. Pakartokime registraciją. Prašom registruotis. Vyksta registracija. Prašom registruotis. (Balsai salėje) Prašyti visada galima.
Užsiregistravo 106 Seimo nariai.
Dėl vedimo tvarkos nori kalbėti V.P.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, kad mes nepatektume į viešųjų ir privačių interesų konfliktą, aš siūlau šiuo atveju tiems, kurie turi kokių nors ryšių su “Bennet distributors” ar panašiai, susilaikyti nuo balsavimo ir leisti apsispręsti tiems Seimo nariams, kurie viešųjų ir privačių interesų konflikto neturi. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Gerai. Dabar atidžiai klausykitės, dėl ko mes balsuosime. 1 dalies 5 punktas ir dar “a” papunktis, kuriame taisoma iš 250 Lt į 150 Lt ir visiškai nenumatomi jokie terminai. Supratote? Kas už tai, kad būtų priimta Seimo nario G.Steponavičiaus pataisa dėl 1 dalies 5 punkto “a” papunkčio, prašau balsuoti.
Pataisai nepritarta. Yra dėl tos pačios dalies 5 punkto b papunkčio. (Balsai salėje) Irgi analogiška, taip. Reikia. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimta G.Steponavičiaus pataisa dėl 5 punkto b papunkčio, prašau balsuoti. 47 – už, 50 – prieš, 6 susilaikė. Pataisai nepritarta. Toliau. Taip pat dėl 1 dalies 5 punkto gauta Seimo narių D.Veličkos ir V.Žalnerausko pataisa. Kuris iš jūsų pristatys pataisą? D.Velička. Prašau. Tuoj, minutę, įjungsim. Prašau pataisą pristatyti. (Šurmulys salėje) Tylos!
D.VELIČKA. Aš labai atsiprašau, ar visą pataisą…
PIRMININKAS. Taip, jūs siūlot į tą 5 punktą a ir b pataisas, papunkčius. Tai pristatykit abudu tada iš karto. Aš tiktai kalbu apie 5 punktą. 1 straipsnio 5 punktą.
D.VELIČKA. 1 straipsnio 5 punktas…
PIRMININKAS. Tai yra dėl tarpinių produktų.
D.VELIČKA. Tarpiniai produktai iš vynuogių vyno ir tarpiniai produktai iš vaisių-uogų vyno. Principas yra toks, kad tarpiniams produktams iš vynuogių vyno ir reikėtų taikyti šiek tiek didesnį akcizą, akcizo mokestį negu tarpiniam produktui iš vaisių-uogų vyno. Taigi mes skatintume būtent tų tarpinių produktų (ar “Anykščių vyno”, ar kitų iš vietinės žaliavos) vyno gamintojus. Bet dėl pačių skaičių aš ne visai norėčiau sutikti su Biudžeto komiteto pasiūlymu, nes, mano galva, siūlomas 150 Lt akcizas tarpiniam produktui vaisių-uogų vynui yra lygiai toks pat kaip ir natūralios fermentacijos vaisių-uogų vynui. Tai yra nelogiška. Siūlyčiau palikti 170. O daugiau kaip 15% – 270. Tuo tarpu tarpiniams produktams iš vynuogių vyno aš siūlau 300 akcizą ir daugiau kaip 15% – 370 akcizą. Tokiu būdu mes iškeliam savo vietinį gamintoją tarpinio produkto srityje ir nekonfliktuojam su natūralios fermentacijos produktu. Ačiū.
PIRMININKAS. Mes turim suvestinę. Jūsų pasiūlymas truputį kitaip atrodo. Jūs pristatėte ne šitą punktą. Jūs gal ir tą, ir tą pristatėt. Gerai.
Dabar aš norėčiau jus supažindinti su pataisa. Taigi kalbam dėl 1 dalies 5 punkto. Seimo nariai V.Žalnerauskas ir D.Velička siūlo iki 2003 m. gruodžio 31 d. taikyti 300 Lt už produkto hektolitrą. Ir b papunktis – iki 2004 m. sausio 1 d. – 300 Lt už produkto hektolitrą. Štai jų yra pataisa, kuriai nepritarta. Nuo 2004 m. sausio 1 d. Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos yra norinčių kalbėti? Nėra? Nėra. Ačiū. Taigi prašau registruotis. Prašau registruotis. Vyksta registracija.
105 Seimo nariai salėje. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo narių V.Žalnerausko ir D.Veličkos pataisai dėl 1 straipsnio 1 dalies 5 punkto a papunkčio? Prašau balsuoti.
Nesulaukė pritarimo. 31 – už, 59 – prieš, susilaikė 12. Kas už tai, kad pritartume šio straipsnio b papunkčiui. 5 punkto b papunkčiui. Prašau balsuoti. B papunktis. Taip pat V.Žalnerausko ir D.Veličkos pataisai.
29 – už, 55 – prieš, susilaikė 15. Taip pat nepritarta.
Einam prie 6 punkto. 6 punkto pataisą siūlo Seimo narė R.Juknevičienė. Prašau pristatyti savo pataisą. Atidžiai klausykitės.
R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mano argumentai yra išsakyti, esmė yra ta pati. Tik čia jau dabar kalbama apie kitos kategorijos apmokestinimą. Tai siūlau palaikyti, nes mes šia pataisa palaikom savo vietinius gamintojus, o mano argumentai buvo išdėstyti anksčiau.
PIRMININKAS. Taip, dėl balsavimo motyvų. Prieš nori kalbėti Seimo narys D.Velička. Prašau.
D.VELIČKA. Aš tikrai turiu pasisakyti prieš ir štai dėl kokios dar vienos, jums galbūt ne visai žinomos, priežasties. Latviai šitai kategorijai vyno taiko 250 Lt už hektolitrą. Siūlomas variantas 130 už hektolitrą yra beveik du kartus mažesnis. Mes tuoj pat turėsim šio produkto importą į Lietuvą iš Latvijos. Pagalvokime. Čia transporto išlaidos yra visiškai nedidelės. Jau šiandien mes turim tą patį variantą su degtine, kai latviška degtinė jau nukariauja Lietuvos rinką. Ir todėl aš logiškai sakau, kad 3200 būtų visai logiškas akcizo pakėlimas. Tai dabar dar turėsim ir to prasto produkto, latviško produkto rinką Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, už nėra norinčių pasisakyti. Taigi balsuosime. Aš dar noriu paaiškinti. 6 punktas – taip pat dėl tarpinių produktų Seimo narė siūlo vietoj 150 Lt už produkto hektolitrą padaryti 130 ir b papunktyje vėl vietoje Ekonomikos komiteto siūlymo 250 – 150. Tokius pakeitimus. Ar galėtume balsuoti iškart už abu, ar atskirai už kiekvieną? (Balsai salėje) Už abu. Tai prašau registruotis. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 105 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume Seimo narės R.Juknevičienės pataisai dėl 1 dalies 6 punkto, prašau balsuoti.
Lygu: 48 – 48 išeitų. Palaukite, neskubėkite. Repliką nori pasakyti Seimo narys J.Razma.
J.RAZMA. Galbūt dėl vedimo tvarkos. Aš šiek tiek esu nustebęs, kad posėdžio pirmininkas, kai mes balsuojame dėl biudžeto rodiklius vis tiek šiek tiek lemiančių pataisų, neklausia Vyriausybės nuomonės.
PIRMININKAS. Svarstymo metu dalyvavo Vyriausybė ir savo nuomonę pasakė. Taip, A.Sysas, prašau.
A.SYSAS. Frakcijos vardu prašome iš naujo registruotis ir balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Pakartokime registraciją. Vyksta registracija. (Balsai salėje) Registracijos metu? Prašau.
A.VIDŽIŪNAS. Registracijos metu gera proga pasikalbėti dėl darbo tvarkos. Mes vėl konstatuojame, kad Seimas visiškai nepasirengęs racionaliai priiminėti įstatymo projektų. Mes dabar svarstome dar 11.30–11.40 val. darbotvarkės klausimus. Mes turime daugybę planų. 13.30 val. pats Seimo Pirmininkas kviečia Seniūnų sueigą. Gerbiamieji kolegos, kadangi valdančioji dauguma nesugeba susiplanuoti darbo normaliai, o kad taip bus suplanuota, jokių vilčių nėra, aš siūlau dabar daryti normalią posėdžio pertrauką ir toliau dirbti 15 valandą. Tikrai patikėkite, yra suplanuota svarbių darbų.
PIRMININKAS. Užsiregistravo 109 Seimo nariai. Mums reikia išspręsti klausimą, kurį pradėjome nagrinėti. Kas už tai, kad pritartume Seimo narės R.Juknevičienės pataisai dėl 1 dalies 6 punkto, prašau balsuoti. Seimo narės R.Juknevičienės pataisai pritarta. (Balsai salėje) Yra prašymas… Kas prašo perbalsuoti? Dar tris matau. Trys kelia rankas. Gerai, dar kartą pabandome. (Balsai salėje) Ne, prašo frakcija. Registruojamės dar kartą. Dėl vedimo tvarkos jūs jau kalbėjote. Mes tuoj svarstysime.
A.VIDŽIŪNAS. Pone Pirmininke, perbalsuojama tada, kai prašoma frakcijos vardu dėl svarbių motyvų ir kai skirtumas būna bent vienas balsas arba rezultatas lygus. Gerbiamieji kolegos, skirtumas penki balsai, keturi balsai. Kas darosi?
PIRMININKAS. Bet frakcija prašo. (Balsai salėje)
J.ČEKUOLIS. Jeigu nebuvo girdėta, dabar galima tikrai paprašyti dar sykį ir paaiškinti konkrečius motyvus. Iš tiesų skirtumas 5 balsai. Bet mažiausiai 4 rankos dar pakilo į viršų. Tai neatsispindėjo šioje švieslentėje. Todėl taip ir pasidarė. Dar sykį balsuoti nėra baisu.
PIRMININKAS. Prašau registruotis. Prašau registruotis. Prie mikrofono praleido laiką. Nesikarščiuokite. Prašau registruotis. Tuoj, minutę. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 111 Seimo narių. Prašau, Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Aš siūlau, gerbiamieji kolegos, ypač tiems, kurie šiuo metu dar turi daugumą, pasiūlyti Statuto pataisą, pagal kurią būtų balsuojama tol, kol laimi valdantieji.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad pritartume Seimo narės R.Juknevičienės 1 dalies 6 punkto pataisai, prašau balsuoti.
Pataisai pritarta. (Balsai salėje)
Aš tiktai noriu baigti. Minutę. Tikrai darysime pertrauką. Mes patvirtinome Seimo narės R.Juknevičienės pataisą, todėl dėl Seimo narių V.Žalnerausko, D.Veličkos ir Ekonomikos komiteto pataisų jau nėra prasmės balsuoti, nes jos jau… Pritariate šiai minčiai? Ačiū. Pertrauka iki 15 valandos.