Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projektą juridinės technikos reikalavimų požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais galima pateikti kai kurių pastabų ir pasiūlymų:

1. Projekto 2 straipsnio 9 dalį reikėtų suderinti su Civilinio kodekso, įsigaliosiančio 2001 m. liepos 1 d., 2.45 straipsniu, pagal kurį aptariamoje straipsnio dalyje nurodyti subjektai yra vadinami juridinio asmens dalyviais, o ne savininkais. Akcininkai, pajininkai neturi nuosavybės teisių į akcinės bendrovės, žemės ūko bendrovės ar kooperatinės bendrovės turtą.

2. Siūlytume suvienodinti projekte vartojamas sąvokas dėl mokesčių ir privalomųjų įmokų. Projekto 3 straipsnio 1 punkte nurodyti "mokesčiai, privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos bei privalomojo sveikatos draudimo įmokos", 4 straipsnio 3 punkte - "įstatymų nustatytos privalomosios įmokos", 10 straipsnio 7 dalies 3 ir 5 punktuose - "mokesčiai ir kitos privalomosios įmokos".

3. Projekto 3 straipsnio 3 punktas taisytinas, derinant jį su Civilinio kodekso 6.289 straipsniu, kuriame nustatyta, kad po valstybės ar savivaldybės įmonės ir įstaigos likvidavimo pareiga atlyginti su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu susijusią žalą pereina valstybei ir savivaldybei.(pabraukta mūsų)

4. Pagal projekto 5 ir 8 straipsnius teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo turi įmonės savininkas (savininkai). Kadangi savininko sąvoka yra įtvirtinta projekto 2 straipsnio 9 dalyje, kurioje nustatyta, kad savininku yra akcininkas (akcininkai), turintis daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisę suteikiančių akcijų, o pajininkas yra laikomas įmonės savininku, nepriklausomai nuo turimo pajaus dydžio, tai ir teisę paduoti pareiškimą teismui bei kitas projekte nurodytas savininkų teises ir pareigas (žr. 9 straipsnio 2 dalies 1, 2 4, punktai, 11 straipsnio 3 dalies 15, 18 punktai ir kt.) turės kiekvienas žemės ūkio bendrovės ar kooperatinės bendrovės narys, tačiau akcininko teisės ribojamos jo turimų akcijų kiekiu. Kelia abejonių toks juridinių asmenų dalyvių nelygiateisiškumo įtvirtinimas įstatyme.

5. Projekto 10 straipsnio 5 dalį, 26 straipsnio 1 dalį, 32 straipsnio 5 ir 6 dalis reikia suderinti su 32 straipsnio 4 dalimi ir vietoj sprendimo išregistruoti įmonę dėl bankroto nurodyti sprendimą dėl įmonės pasibaigimo.

6. Siūlytume projekto 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte ir 11 straipsnio 3 dalies 19 punkte vietoj žodžių "įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto" įrašyti žodžius "įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės", nes pagal naujojo Civilinio kodekso 2.50 straipsnį individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys.

7. Projekto 10 straipsnio 4 dalies 7 punktas redaguotinas, derinant jį su 11 straipsnio 3 dalies 13 punktu, pagal kurį administratorius turi pranešti suinteresuotiems asmenims apie visų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, vykdymą arba nevykdymą. Pasibaigusiomis turėtų būti laikomos tos sutartys, kurių administratorius nusprendė nevykdyti ir apie tai pranešė kitai sutarties šaliai. (pabraukta mūsų)

8. Siūlytume išbraukti projekto 10 straipsnio 8 dalies nuostatą, kad apygardos teismo procesiniai sprendimai skundžiami tik apeliacine tvarka. Bankroto bylos yra sudėtingos, jos turi svarbią reikšmę šalies ekonomikai, todėl būtina formuoti bankrotą reglamentuojančių įstatymų taikymo praktikos vienodumą. Pagal Teismų įstatymo 18 straipsnį teisę formuoti vienodą teismų praktiką taikant įstatymus turi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, t.y. kasacinės instancijos teismas.

9. Projekto 11 straipsnio 3 dalies 1 punktas taisytinas. Šiame ir kituose projekto straipsniuose vietoj Įmonių rejestro siūlytume nurodyti Juridinių asmenų registrą, nes pagal naująjį Civilinį kodeksą visi juridiniai asmenys turi būti registruojami juridinių asmenų registre. Kadangi juridinių asmenų registras dar neįsteigtas, baigiamosiose projekto nuostatose reikėtų įrašyti, kad iki bus įsteigtas juridinių asmenų registras, dokumentai ir duomenys apie bankrutuojančią įmonę pateikiami Įmonių rejestrui.

10. Taisytinas 11 straipsnio 3 dalies 19 punktas. Siūlytume išbraukti žodžius skliaustuose "vertybiniai popieriai", nes vertybiniai popieriai taip pat yra turtas. Be to, pateikta redakcija dviprasmiška - galima suprasti, kad šiame punkte nustatyta teisė gauti informaciją tik apie vertybinius popierius. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymą vertybinių popierių komisija registruoja akcinių bendrovių akcijas emitento prašymu. Vertybinių popierių komisija neregistruoja akcijų turėtojų. Informacija apie akcijų turėtojus disponuoja vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, kurie tvarko asmenų vertybinių popierių sąskaitas, saugo vertybinius popierius, taip pat valdo pinigines lėšas, skirtas operacijoms su vertybiniais popieriais. Manytume, kad būtų tikslinga projektą papildyti nuostata dėl administratoriaus teisės gauti informaciją iš viešosios apyvartos tarpininkų, kurie tvarko neribotos civilinės atsakomybės įmonių savininkų sąskaitas.

11. Projekto 11 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių "patenkinęs administratoriaus prašymą dėl atsistatydinimo" siūlome įrašyti žodžius "priėmęs spendimą dėl administratoriaus atstatydinimo", nes pagal 11 straipsnio 8 dalį administratorius gali būti atstatydintas ne tik jo paties prašymu.

12. Projekto 13 straipsnio 4 dalis tikslintina, derinant jos nuostatas su 19 straipsniu, kuriame numatyta ne tik administratoriaus pareiga įspėti įmonės darbuotojus, bet ir įmonės bankroto proceso metu dirbančių darbuotojų skaičiaus nustatymo tvarka. Nesuderinus minėtų nuostatų, bus neaišku, ar vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka taikomos 19 straipsnio 2 dalies nuostatos.

13. Projekto 13 straipsnio 5 dalį siūlome papildyti nuoroda į 14 straipsnio 1 ir 2 dalis.

14. Taisytinas projekto 16 straipsnis atsižvelgiant į tai, kad įmonei, kuriai buvo iškelta bankroto byla, tą bylą nutraukus, skolų sumokėjimo terminai gali būti pasibaigę bylos nagrinėjimo metu. Tokiu atveju ši įmonė, negalėjusi vykdyti savo prievolių dėl nepagrįsto bankroto bylos iškėlimo, privalės mokėti netesybas už tą laiką, kai buvo vykdomas bankroto procesas. Todėl reikėtų nustatyti, kad tokios įmonės skolų mokėjimo terminai pratęsiami bankroto bylos nagrinėjimo laikui.

15. Projekto 18 straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti nuostatomis dėl vykdomųjų dokumentų, susijusių su ieškinių užtikrinimu, perdavimo teismui, taip pat dėl išieškotojo informavimo apie arešto bei vykdomųjų dokumentų perdavimą teismui.

16. Kelia abejonių projekto 19 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pagal pateiktą redakciją galima suprasti, kad darbo sutartys bus nutrauktos su visais įmonės darbuotojais, išmokant jiems įstatyme nustatytas kompensacijas, po to su tais pačiais darbuotojais ar jų dalimi bus sudaromos naujos darbo sutartys dirbti įmonės bankroto proceso metu.

Straipsnis derintinas su Darbo sutarties įstatymo nuostatomis.

17. Projekto 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte yra nurodytos įmonės administratoriaus procesinės teisės (ginčyti nepagrįstus kreditorių reikalavimus), tačiau jame nenurodytos kitos bankroto bylos šalies - kreditorių teisės. Siūlytume projektą papildyti nuostatomis dėl kreditorių procesinių teisių ir jo 21 straipsnyje nurodyti kreditoriaus teisę ginčyti teismo patvirtintą sąrašą, kuriame patvirtintas jo reikalavimo dydis.

18. Projekto 22 straipsnio 3 ir 4 dalys taisytinos, nes teismui neturi būti privaloma kreditorių susirinkimo nustatyta kreditorių šaukimo tvarka.

19. Projekto 24 straipsnis taisytinas. Šio straipsnio 2 ir 3 dalys, kuriose nustatyta, kad kreditorių susirinkimui nepriėmus nutarimo šaukiamas pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriame nustatoma paprastesnė nutarimo priėmimo tvarka, pažeidžia kreditorių interesus. Negalima versti kreditorių pakartotinai balsuoti dėl nutarimo, kuriam jie nepritarė. Pakartotinis kreditorių susirinkimas galėtų būti šaukiamas tais atvejais, jeigu nebuvo kreditorių susirinkimo kvorumo. Tačiau projekto 24 straipsnis nenustato, kada kreditorių susirinkimas laikomas teisėtu.

20. Projekto 28 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 5 punkte vartojama sąvoka "įmonės valdymo organas, kuris turi teisę priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti įmonę" taisytina, derinant ją su naujojo Civilinio Kodekso 2.82, 2.96, 2.106 ir 2.108 straipsniais, pagal kuriuos valdymo organai negali priimti sprendimo likviduoti juridinį asmenį, o priimti sprendimą reorganizuoti juridinį asmenį jie gali tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Teisę priimti sprendimą likviduoti ar reorganizuoti juridinį asmenį turi juridinio asmens dalyviai. Siūlytume vietoj "įmonės valdymo organai" rašyti "įmonės organai", nes pagal Civilinio kodekso 2.82 straipsnį sąvoka "juridinio asmens organai" apima ir juridinio asmens valdymo organus, ir dalyvių (akcininkų, pajininkų, narių ir pan.) susirinkimus.

21. Projekto 33 straipsnio 1 dalis derintina su Civilinio kodekso 6.393, 6.419 - 6.424 straipsniais, kurie nustato nekilnojamųjų daiktų sandorio formą ir priverstinio aukciono vykdymo tvarką.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 6.140 straipsnyje nustatyta, kad kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Todėl siūlytume projektą papildyti nuostatomis, draudžiančiomis arba ribojančiomis įskaitymą, kai įmonei iškelta bankroto byla, kitokiu atveju, bus taikomas nurodytas Civilinio kodekso straipsnis ir dalies kreditorių reikalavimai bus patenkinami nesilaikant projekto 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės.

23. Turėtų būti parengtas Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, nes šio straipsnio 22 punkte yra nuoroda į ankstesnio Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnį.

Teisės departamento vyriausioji konsultantė D. Petrauskaitė

Teisės departamento vyresnysis konsultantas P. Skaisgiris

Teisės departamento vyresnysis konsultantas V. Stankevičius

K.Virketis