Ketvirtasis (46) posėdis
2001 m. vasario 22 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai G.STEPONAVIČIUS ir Č.JURŠĖNAS

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėčiau paskelbti vasario 22 d. vakarinio posėdžio pradžią. Gerbiamieji kolegos, prieš pereinant prie darbotvarkės klausimų, prašau atlikti šventą registracijos procedūrą. Vyksta registracija.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-332 (pateikimas)

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, pereiname prie darbotvarkės 2-1 klausimo – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-332. Šis įstatymas yra teikiamas Prezidento. Aš prašau į tribūną Prezidentūros Teisės departamento vadovą A.Abramavičių.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidento pavedimu aš norėčiau jums pateikti Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

Gerbiamieji Seimo nariai, gal labai trumpai apie tai, kodėl Respublikos Prezidentas siūlo keisti mano minėtą įstatymą. Šio įstatymo projekto tikslas – suderinti mano anksčiau paminėtą įstatymą, t.y. kai kurias jo nuostatas, su šiuo metu galiojančiu Valstybės tarnybos įstatymu. Šio suderinimo tikslas yra sudaryti vienodas sąlygas, taikyti darbo apmokėjimo sistemas asmenims, išlaikomiems iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Problema yra ta, kad priėmus Valstybės tarnybos įstatymą ir priėmus mano anksčiau minėtą Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą truputį skirtingai reglamentuojama šių valstybės tarnautojų apmokėjimo tvarka. Konkrečiai, pavyzdžiui, skirtingi pereinamieji laikotarpiai ir skirtingi darbo užmokesčio perskaičiavimo koeficientai. Būtent Respublikos Prezidentas ir siūlo, kad valstybės tarnautojams būtų taikomos vienodos darbo apmokėjimo sistemos, t.y., pavyzdžiui, kad pereinamasis laikotarpis būtų vienodas tiek valstybės tarnautojams pagal Valstybės tarnybos įstatymą, tiek valstybės tarnautojams pagal anksčiau paminėtą įstatymą. Respublikos Prezidentas siūlo suvienodinti tas darbo apmokėjimo sistemas. Tokia būtų esminė Respublikos Prezidento pataisa. Mūsų nuomone, šis įstatymas neprieštarauja kitiems teisės aktams. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlyčiau pritarti šio įstatymo pateikimui.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti 4 Seimo nariai. Prašom kolegę I.Šiaulienę.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį pranešėją, kiek kainuos tas pratęsimas biudžetui, mokesčių mokėtojams, nes, lyginant įstatymo projektą su dabar teikiamu, vis dėlto koeficientai yra mažesni, lėtesni tempai. Savotiškai išeitų, kad kol bus nukirsta finansinė galva mūsų valdininkams, šiuo teikiamu įstatymo projektu mes vis dar jiems ilginame kaklą.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamoji Seimo nare. Aš dar kartą norėčiau pasakyti, kad faktiškai sumažinimas yra tas pats. Mes domėjomės, kalbant apie kai kurias iš anksčiau paminėtų institucijų, kaip bus su valstybės biudžeto lėšomis. Pavyzdžiui, konkrečiai su teismais. Mums buvo pasakyta, kad tos institucijos, pvz., teismai, planavo lėšas neatsižvelgdami į tą pusmečio koeficientą. Tik buvo manoma, kad jeigu išliktų tas pusmečio koeficientas ir būtų pasilikę lėšų, tai jos paprasčiausiai būtų panaudotos kitoms reikmėms, pvz., kompiuteriams įsigyti ir panašiai. Kalbant apie teismus (mes domėjomės), papildomų lėšų iš biudžeto tikrai nereikės. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad beveik visiems valstybės tarnautojams, išskyrus įstatyme paminėtus, yra numatytas tas pereinamasis laikotarpis iki 2003 m. liepos 1 d., tik neaišku, kodėl mes išskiriame kelias valstybės tarnautojų grupes. Čia toks savotiškas lygiateisiškumo principas turėtų būti, matyt, kalbant apie valstybės tarnautojus.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat jūsų norėtų klausti kolega J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kažkas panašaus buvo siūloma Vyriausybės rudenį, nevisiškai buvo pritarta, šio įstatymo nuostatos buvo šiek tiek Seimo pakoreguotos. Kadangi šis valstybės tarnautojų atlyginimo mažinimas faktiškai palies aukščiausius sluoksnius, kodėl jūs nesiūlote pakoreguoti kitą įstatymo dalį, kur siūloma didinti atlyginimus tų valstybės tarnautojų sluoksnių, kurių šiandien atlyginimai yra labai maži?

A.ABRAMAVIČIUS. Kiek aš žinau, mano minimų pareigūnų – teisėjų, prokuratūros darbuotojų, bent teisėjų – tikrai nesiūloma didinti. Aš turiu duomenis, jeigu kalbame apie teisėjus, tai ten tikrai didinimo nėra, atlyginimas mažėja labai ryškiai. Per trejus metus galutinai sumažėja labai ryškiai. Aš gal pasakiau nelabai aiškiai, kad mūsų tikslas, t.y. Prezidento tikslas, yra suvienodinti tas mažėjimo sąlygas visiems valstybės tarnautojams, t.y. visiems tiems asmenims, kurie gauna atlyginimą iš valstybės biudžeto. O tai, ką jūs palietėte, aš manau, yra visai kitas klausimas – dėl didėjimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis Prezidento patarėjau, ar šiuo įstatymu taip pat bus sureguliuoti atlyginimai, sakysime, tokių institucijų kaip Valstybės turto fondas, nes čia vakar stovėjo generalinis direktorius, taip ilgai kamavosi, ir mes nesužinojome, koks jo atlyginimas. Sako, per mėnesį 17 tūkst. 800 litų. Ar tai nesusiję su tais, o susiję tik su tais įvairiais politikais, kuriuos jūs vardijate? Ar ir šitiems bus sureguliuota?

A.ABRAMAVIČIUS. Ne, šiuo atveju, gerbiamasis Seimo nary, aš norėčiau pasakyti, kad, kiek aš dabar tiksliai atsimenu, nesusiję, čia susiję su teisėjais, prokurorais, STT pareigūnais, saugumo ir dar kai kuriais, bet su tais, kur jūs paminėjote, nesusiję.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis klausia kolega S.Kružinauskas. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Mano klausimas taip pat susijęs su pasakymu, kad papildomų biudžeto lėšų nereikės. Jūs sakote, kad mes neprarasime pinigų, nes jeigu juos vis tiek sutaupytume, tai nupirktume kompiuterius. Vis dėlto klausimas toks. Kiek gi sutaupytume, jeigu nekeistume terminų ir koeficientų?

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, mes nesame paskaičiavę, tai yra labai sudėtinga. Mes čia kalbame tik apie koeficiento pakeitimą pirmame pusmetyje. Čia kalbama tik apie I pusmetį. Toliau yra numatomi tie koeficientai, kurie ir buvo numatyti, tik pratęsėm pereinamąjį laikotarpį. Šiuo atveju, aš sakau, tikrai čia būtų labai sudėtinga paskaičiuoti, bet, dar kartą kartoju, domėjomės kalbėdami su teismais, kad šiuo atveju, planuojant biudžeto lėšas, nebuvo atsižvelgiama į tą I pusmečio mažėjimo koeficientą. Čia būtų iš tiesų labai sunku paskaičiuoti. Jeigu reikės, mes galėsime svarstymo metu tą dalyką padaryti, paskaičiuoti iš tiesų bus galima.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Daugiau klausiančiųjų nėra. Gerbiamieji kolegos, prieš apsisprendžiant dėl tolesnės šio įstatymo projekto eigos, klausčiau, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat klausčiau, ar bendru sutarimu mes galėtume pritarti Prezidento teikiamam įstatymo projektui? Nei girdžiu, nei matau kitaip teigiančių. Pritarta įstatymui po pateikimo.

Pereiname prie kito įstatymo, bet prieš tai mums reikia apsispręsti dėl komitetų.

Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, papildomu – Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Preliminari svarstymo data – kovo mėnuo. Ar būtų priimtina bendru sutarimu? Ar Teisės ir teisėtvarkos komitetas norėtų būti papildomas? Papildomas, taip? Ar neprieštarautumėte, kolegos, kad šalia Socialinių reikalų ir darbo komiteto taip pat būtų ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Dėkoju. Bendru sutarimu apsispręsta dėl komitetų bei preliminarios svarstymo datos.

Seimo rinkimų įstatymo 23 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-305. Prezidento rinkimų įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-306. Prezidento įstatymo 18 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-307. Konstitucinio Teismo įstatymo  16 straipsnio papildymo ir pakeitimo  įstatymo projektas Nr.IXP-308. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 31 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-309. Įstatymo  "Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros darbuotojų, valstybinių arbitrų bei valstybės kontrolės departamento darbuotojų tarnybinių atlyginimų" pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-310. Valstybės saugumo departamento įstatymo 27 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-311. Įstatymo "Dėl tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto patvirtinimo" papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-312. Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-313. Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-314. Seimo kontrolierių įstatymo 30 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-315. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 26 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-316. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-317. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-318. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-319. Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-320 (pateikimas)

Darbotvarkės klausimo eilės numeris 2-2a, jo registracijos Nr.IXP-305, taip pat daug lydinčiųjų įstatymų. Jeigu, gerbiamieji kolegos, neprieštarautumėt, mes galėtume visus įstatymus, kurie yra tarpusavyje susiję, svarstyti kartu. Gerai? Gerbiamieji kolegos, aš matau Socialinių reikalų ir darbo viceministrą poną R.Kairelį. Prašau jus pateikti projektus.

R.Kairelis. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, yra teikiama 16 teisės aktų projektų, kurių tikslas – įvykdyti įstatymo dėl politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų (…) 9 straipsnio nurodymą Vyriausybei suderinti kitus teisės aktus su minėtu įstatymu. Tai yra grynai techninio pobūdžio pataisos, kurios suderina šiuos teisės aktus.

Reikalas tas, kad pereinamuoju laikotarpiu, kurį nustato Politikų, teisėjų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas, priimamiems ar paskirtiems bei išrinktiems naujiems darbuotojams bazinis atlyginimas yra nustatomas pagal senuosius teisės aktus, todėl pereinamuoju laikotarpiu turi galioti ir tie teisės aktai, ir naujasis teisės aktas. Taigi mes šiuose 16 teisės aktų tiesiog suderinome nuostatas, kad įstatymai derėtų. Aš prašau pritarti šių įstatymų projektams po pateikimo ir svarstyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norėtų klausti kolega K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti dėl įstatymo projekto, kuris yra Prezidento įstatymo 18 straipsnio papildymo įstatymas. Jūsų siūloma formuluotė yra tokia, kokia čia pateikta. Jeigu prisimintume, kaip mes lapkričio mėnesį tą patį įstatymą ir tą patį straipsnį taisėme, tai formuluotė iš esmės yra tokia pat, tik toje formuluotėje, kurią tada priėmė Seimas, buvo pasakyta, kad ši 18 straipsnio norma galioja iki Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies taikymo pradžios. Ta 7 straipsnio 1 dalis ir kalba, kad šiuo įstatymu nustatytas Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydis ir apmokėjimo sąlygos pradedamos taikyti naujai išrinktam ar perrinktam prezidentui. Čia yra iš tikrųjų… iš esmės niekas nesikeičia, pakeitus šį straipsnį. Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti?

R.Kairelis. Taip, aš sutinku, kad iš esmės nekeičia. Tiesiog mes dabar pateikėme tokią universalią formuluotę, kurią siūlome vartoti visuose teisės aktuose. Tai yra tiesiog redakcinio pobūdžio pataisa, kuri, aišku, esmės nekeičia, tik mes siūlome vieningą formuluotę visiems teisės aktams, kaip yra šiame įstatyme.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau jūsų klausti pageidavusių nebuvo. Dėkoju pranešėjui.

Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Norinčių nėra. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat klausčiau, ar galėtume 16 įstatymų, teikiamų Socialinių reikalų ir darbo ministerijos, pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju. Kitaip teigiančių siūlančių nėra. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Pritarta šiems įstatymų projektams po pateikimo: Nr.IXP-305, Nr.IXP-306, Nr.IXP-307, Nr.IXP-308, Nr.IXP-309, Nr.IXP-310, Nr.IXP-311, Nr.IXP-312, Nr.IXP-313, Nr.IXP-314, Nr.IXP-315, Nr.IXP-316, Nr.IXP-317, Nr.IXP-318, Nr.IXP-319, Nr.IXP-320.

Dabar turėtume apsispręsti, ar būtų priimtina, gerbiamieji kolegos, kad svarstant visus įstatymus pagrindinis komitetas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Balsai salėje) Gerai. Kitaip teigiančių nėra. Dėkoju. Aš, remdamasis taip pat Seniūnų sueigos rekomendavimu ir siūlymu, norėčiau atkreipti dėmesį į 2-2g, 2-2i, 2-2j darbotvarkės klausimus, kuriems papildomu komitetu yra siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Aš matau kolegą R.Šukį. Galbūt prašom prieiti prie mikrofono, kuris yra šone.

R.ŠUKYS. Aš prašyčiau projektams Nr.IXP-308 – Konstitucinio Teismo įstatymo 16 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymui, taip pat Nr.IXP-309 – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 31 straipsnio papildymo įstatymui, įstatymui ,,Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros darbuotojų, valstybinių arbitrų ir t.t.”, t.y. projektui Nr.IXP-310, bei Nr.IXP-312 – ,,Dėl tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto patvirtinimo” papildymo” papildomu komitetu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą.

PIRMININKAS. Gerai. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, aš prieš tai perskaičiau tris komitetus. Ar būtų priimtina bendru sutarimu, kad projektams Nr.IXP-311, Nr.IXP-313 ir Nr.IXP-314 papildomas komitetas būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas? (Balsai salėje) Gerai. Sutrata bendru sutarimu. Dabar Nr.IXP-308, Nr.IXP-309, Nr.IXP-310 bei Nr.IXP-312. Būtų siūlymas papildomu komitetu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar nebūtų prieštaravimų dėl to? Nėra. Dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, dėl svarstymo datos. Yra siūlomas balandžio mėnuo. Tai yra nesudėtingas klausimas, galbūt mes jį galėtumėme sparčiai išspręsti ir kovo mėnesį? Ar būtų… Kad Seime nekabėtų toks įstatymų paketas, mes jį galėtume gana greitai išspręsti. Taigi kovo mėnuo. Ar būtų bendras pritarimas tokiam klausimui? Gerai. Dėkoju, kolegos. Taigi baigiame svarstyti šį įstatymų paketą. Jam yra pritarta po pateikimo.

Turizmo įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-271 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas yra 2-3, tačiau nematau pranešėjo, (esam šiek tiek aplenkę mūsų darbotvarkę). Jei neprieštarautumėte, pereitumėme prie 2-4 darbotvarkės klausimo – Turizmo įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-271. Aš kviečiu ministrą H.Žukauską pateikti klausimą.

H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme yra numatyta galimybė kaimo turizmo paslaugų teikėjams gauti finansinę paramą iš Kaimo rėmimo ir Miškų fondų. Tačiau Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos gali būti perskirstomos tik per nacionalinį biudžetą ir kai kuriuos kitus fondus, tarp kurių Kaimo rėmimo bei Miškų fondai nepaminėti. Kadangi Kaimo rėmimo ir Miškų fondai yra likviduoti nuo š.m. sausio 1 d., todėl turi būti keičiamas Turizmo įstatymas, nustatant, kad kaimo turizmo paslaugų plėtojimas gali būti remiamas specialiųjų programų vykdymui skirtomis lėšomis. Tai daugiau techninio pobūdžio įstatymo pataisa.

PIRMININKAS. Ačiū. Neaiškumų po jūsų pateikimo nėra. Jūsų klausti nepageidauja nė vienas Seimo narys. Dėkoju, pranešėjau.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš apsisprendžiant dėl įstatymo projekto, norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Užsiregistravusių nėra.

Gerbiamieji kolegos, ar būtų priimtina spręsti klausimą bendru sutarimu? Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Siūlomi Seniūnų sueigos komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar nebūtų prieštaravimų dėl komitetų? Kitaip siūlančių nėra. Sutarėme. Svarstymo data… Manau, kad taip pat nesudėtingas klausimas, preliminari data galėtų būti kovo mėnuo. Ar nebūtų prieštaravimų? Nėra. Dėkoju, kolegos. Pritarta.

Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-273 (pateikimas)

Judame į priekį. Kitas darbotvarkės klausimas 2-6 – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-273. Matau pranešėją. Kviečiu jus, ministre.

H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas taip pat yra daugiau techninio pobūdžio, nes pats straipsnis susijęs su jau praėjusiu terminu, t.y. 2000 m. birželio 30 d. Šiame straipsnyje buvo rašoma, kad Vyriausybė iki 2000 m. birželio 30 d. parengė ir pateikė Seimui įstatymo dėl Lietuvos Respublikos teritorijų administracinių vienetų projektą… ypač apie didžiuosius miestus – Alytų, Kauną, Panevėžį, Šiaulius ir Vilnių esančių savivaldybių reorganizavimo pagal patvirtintą programą ir dėl naujų savivaldybių steigimo atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir pasiūlymus… Kadangi visa tai yra padaryta ir Respublikos biudžete nėra numatyta kitiems panašiems darbams lėšų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlo šį straipsnį pripažinti netekusiu galios.

PIRMININKAS. Dėkoju. Šįsyk jūsų klausti pageidaujančių taip pat nėra.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Daugiau nei aišku. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime pritarti šiam klausimui po pateikimo? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Seniūnų sueiga siūlo pagrindinį Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą bei siūlo neapibrėžti labai aiškios datos, o klausimą spręsti eilinėje pavasario sesijoje. Ar galime pritarti tokiam Seniūnų sueigos rekomendavimui? Dėkoju.

Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo I skyriaus papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-321 (pateikimas)

Kolegos, jei neprieštarautumėte, tęstume to paties įstatymo kelių pataisų aptarimą. Pereiname prie darbotvarkės klausimo 2-7 – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-321. Kolegos, kviečiu į tribūną pranešėją, Seimo narį R.Palaitį. Prašom.

R.PALAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, turiu garbės pateikti įstatymo projektą, kuris padarytų Lietuvoje kurortų sąvoką de jure. Šiandien mes turime šiek tiek paradoksalią situaciją, kai visi žinome, kad Lietuvoje yra kurortai, t.y. visiems gerai žinomi ir Druskininkai, ir Palanga, ir Neringa, ir Birštonas, tačiau jokiame įstatyme, jokiame teisiniame akte “kurorto” sąvoka nefigūruoja. Mano supratimu, tokia situacija yra taisytina.

Jūsų dėmesiui yra pateikiamas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo papildymo įstatymas, kuriame yra sakoma, kad Lietuvoje yra kurortų. Vyriausybei siūloma nustatyti tvarką, kaip suteikiamas kurorto statusas. Kad labai ilgai nelauktume, kol Vyriausybė parengs tvarką ir suteiks kam nors tokį statusą, automatiškai siūloma pripažinti kurortais keturis mums visiems labai gerai žinomus miestus: Birštoną, Druskininkus, Neringą ir Palangą. Turiu pasakyti, kad tai nėra mano vieno projektas. Seime įsikūrusi laikinoji darbo grupė kurortų problemoms spręsti. Į ją įeina apie 10 Seimo narių iš įvairių frakcijų. Taigi čia yra kolektyvinės minties išraiška. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus, jeigu jų bus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų mielai norėtų paklausti 3 Seimo nariai. 4 Seimo nariai. Pirmasis klausia kolega V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti kolegos R.Palaičio. Jūs kalbėdamas pasakėte, kad dabar statusą, jeigu mes priimsime 1 straipsnį, t.y. kurorto statusą, turi keturi miestai. Kyla klausimas, kam tada reikia 2 straipsnio? Ką Vyriausybė dar turi daryti, kad suteiktų statusą, jeigu mes 1 straipsniu jau suteikiame šiems keturiems miestams kurortų statusą? Paaiškinkite plačiau. Ačiū.

R.PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Mes nesiginčijame, kad tie keturi miestai iš tikrųjų yra kurortai, bet ateityje galbūt atsiras ir daugiau miestų ar miestelių, norinčių gauti kurortų statusą, kaip, pavyzdžiui, Likėnai ar dar koks nors žymesnis Lietuvos kurortas. Toks yra atsakymas – kad neužkirstume kelio kitiems.

PIRMININKAS. Taip pat jūsų norėtų klausti J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamasis kolega, manau, kad tai svarbus pasiūlymas. Ar jums neatrodo, kad tai būtų pirmasis žingsnis, manant apie kurortų įstatymo rengimą mūsų Seime?

R.PALAITIS. Taip, iš tikrųjų kurortų įstatymas, mano supratimu, yra būtinas. Yra ir precedentas – yra keli “numirę” projektai, prieš kelerius metus bandyti teikti. Manau, kad ši mūsų darbo grupė padirbės prie šio kurortų įstatymo kūrimo, išnagrinės artimiausių valstybių patirtį, atsižvelgs į kurortų savivaldybių siūlymus ir galbūt ateityje nuspręs ir priims tokį įstatymą. Bet šiandien gyvenimas teka, yra neatidėliojamų problemų ir jas reikia spręsti didesniu tempu, todėl yra siūloma tokia pataisa. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat jūsų nori klausti J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Ačiū. Dabar mes suteikiame kurorto statusą keturiems miestams ir įvedame kurorto sampratą, apibrėžimą, bet tą apibrėžimą dar reikėtų užpildyti konkrečiu turiniu, kalbant apie kitus teisės aktus, ir pasakyti, kodėl kurorto samprata apskritai yra išskirtinė. Kokią tolesnę darbo eigą matote čia, Seime? Arba kokius tolesnius kelius įsivaizduoja jūsų kurortų problemų sprendimo grupė, ar tai būtų lengvatos, ar kokie kiti skirtumai? Kaip konkrečiai pasireikš išskirtinis kurortų statusas visoje Lietuvos valstybėje?

R.PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Jis pakankamai platus. Pabandysiu kaip nors į jį atsakyti. Pripažinkime, kad miestai kurortai yra šiek tiek kitokios specifikos negu kiti Lietuvos miestai. Pavyzdžiui, Palangoje, jeigu suskaičiuotume vidutinį gyventojų skaičių per metus, tai būtų ne 19,7 tūkst. (pagal Statistikos departamento duomenis), o 28 tūkst. Iš čia ir kylančios problemos. Didelė infrastruktūra, kuriai išlaikyti reikia papildomų sąnaudų, reikia papildomų lėšų aptarnauti labai daug atvykstančių poilsiautojų.

Čia paminėjau tik problemas. Kaip mes jas planuotume spręsti? Prieškario metais buvo kurortai, irgi galiojo Kurortų įstatymas. Jis buvo trumpas, iš 7 punktų. Vienas iš punktų buvo “Kurortinė rinkliava”. Lygiai ta pati sąvoka “kurortinė rinkliava” buvo ir tarybiniais laikais. Aš manau, kad kažkoks rinkliavos analogas Rinkliavų įstatyme galėtų būti ir dabar. Tai viena.

Antra. Visiems kurortams labai svarbi problema yra vizų klausimas. Šiandien visi, sakysim, savivaldybės kurortų… žiūri su nostalgija į Rytus, o iš Rytų, konkrečiai iš Rusijos arba Ukrainos, norint gauti vizą, yra pakankamai daug biurokratinių problemų. Rusijoje, pavyzdžiui, yra 3 punktai, kuriuose išduodamos vizos. Tai Sankt Peterburgas, Maskva ir Kaliningradas. Visi kiti miestai… jau iš karto problematiška gauti vizą. Šios mūsų grupės tikslas būtų irgi dėti visas pastangas, kad būtų panaikinti biurokratiniai barjerai vizoms gauti, bent jau iš Rytų.

Trečia. Kaip jau minėjau, kurortai šiek tiek skiriasi nuo kitų miestų, o pavasarį mes grįžtame prie savivaldybių biudžetų formavimo metodikos. Aš manau, kad savivaldybių biudžetų formavimo metodikoje turėtų būti atsižvelgta į kurortų specifiką ir miestų kurortų biudžetai turėtų būti formuojami šiek tiek kitaip negu kitų Lietuvos miestų biudžetai. Bet kaip konkrečiai techniškai, kai svarstysime, tada ir bus matyti. Tai tokie pirmi keli pavyzdžiai. O iš tikrųjų problemų pakankamai daug. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinioji klausia Seimo narė S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš šiek tiek pratęsčiau kolegos J.Čekuolio klausimą ta prasme, kad ne pirmi metai yra rengiamas sostinės įstatymas. Turbūt sutiksite, kad sostinė šiek tiek skiriasi nuo kitų miestų. Tačiau visi rengiami įstatymų projektai sustodavo ties ta vieta, kai būdavo pareikalauta didesnių pinigų sostinei dėl to, kad ji yra sostinė. Ar nebus taip ir su kurortų būsima plėtra ir didelėmis jūsų viltimis, kai tik bus pradėti svarstyti konkretūs dalykai ir tada bus pasakyta, kad nėra pinigų ir jūsų kurorto statusas nieko neduos?

R.PALAITIS. Tokia galimybė neatmetama. Gerbiamieji Seimo nariai, nuo jūsų viskas ir priklausys. Bet aš manau, kad argumentų ir įtikinėjimų kalba aš sugebėsiu įtikinti, kad kurortai iš tikrųjų turi tam tikrų problemų. Palanga gyvena, santykinai dar plius minus laikosi. Bet Druskininkų, Birštono ir Neringos problemos yra tikrai didelės. Tai apsispręskime, ar mums reikia Lietuvoje kurorto, ar ne.

PIRMININKAS. Aš dėkoju už klausimus ir atsakymus pranešėjui. Nėra užsiregistravusių Seimo narių, norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, žinau, kad po pietų pertraukos atėjo daugiau Seimo narių. Kad būtų įprasmintas sėdėjimas čia, aš kviečiu užsiregistruoti. Prašau registruotis.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, nekeliu klausimo balsuoti, bet klausiu, ar bendru sutarimu galėtume pritarti projektui po pateikimo. Norėtumėte balsuoti. Gerai. Gerbiamieji kolegos, prašau išsakyti savo nuomonę dėl įstatymo Nr.IXP-321 po pateikimo. Prašau Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai, kurie tikrai prasmingi: už – 65, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Seniūnų sueiga pagrindiniu komitetu siūlo skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą bei svarstyti balandžio mėnesį. Aš manau, kad reikia suderinti su prieš tai pateiktu įstatymo projektu. Tai būtų siūlymas svarstyti pavasario sesijoje.

Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galėtume pritarti? Dėl termino, aš matau, teikėjas pageidautų, kad būtų balandžio mėnuo, konkrečiau formuluota. Gerai. Ar būtų prieštaravimų, kad pagrindiniu komitetu skirtume tokį komitetą ir preliminariai būtų svarstoma balandžio mėnesį? Kovo mėnesį? Aš manau, kad sudarant darbotvarkę galėsime daryti tam tikrus pakeitimus. Seniūnai siūlo balandžio mėnesį, bet jeigu nebūtų, aišku, prieštaravimų, būtų galima galvoti apie kovo mėnesį, rengiantis kurortiniam sezonui. Gerai, pritarta dėl kovo mėnesio. Dėkoju.

Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1, 3, 9 ir 13 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-346 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-8a klausimas, taip pat susijęs su prieš tai svarstytu. Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.IXP-346. Aš kviečiu kolegą A.Indriūną pateikti klausimą.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi tai, galima sakyti, alternatyvus projektas, noriu paminėti keletą aspektų, kurie man atrodo labai svarbūs.

Vienas dalykas, kad pagrindiniai šaltiniai, valiutos šaltiniai arba valstybės gyvenimo šaltiniai, yra trys. Tai eksportas, tranzitinis transportas ir turizmas. Jie duoda valiutos, ir jeigu mes šiuos dalykus apleidžiame, mūsų užsienio prekybos deficitas “važiuoja į minusą” ir mes visą laiką daromės “biednesni”. Štai šiuo metu kurortuose turime kvalifikuotą personalą, turime infrastruktūrą ir vis dėlto kurortų gyvenimo rezultatai visą laiką mažėja. Pavyzdžiui, Druskininkuose lankytojų skaičius sumažėjo keletą kartų (gal paskui bus klausimų, aš atsakyčiau konkrečiai) iš kai kurių šalių, ir, aišku, mes nemokame paimti. Kad tai būtų galima padaryti, pirmiausia reikia įteisinti kurortų statusą. Ir aš visiškai nemanau, kad ir Kurortų įstatymas, jeigu bus priimtas, nepareikalaus pinigų. Priešingai, kurortai gali duoti daugiau pinigų į valstybės biudžetą, jeigu mes panaikinsime biurokratinius barjerus ir padarysime, kad mūsų kurortuose būtų sudarytos geros sąlygos apsilankyti kitų šalių žmonėms. Taigi pagrindinės šios sąlygos, daugelis buvo išdėstyta. Aš turiu pasakyti, kad mano siūlomame projekte yra apibrėžta, kas yra kurortai, pateikta sąvoka, paaiškinta. (Balsas iš salės) Siūlau pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori klausti 4 kolegos Seimo nariai. Prašau. J.Karosas.

J.KAROSAS. Aš žinau vieną problemą, esu jau minėjęs dėl vizų. Kad vizos, kurios būtų išduotos prie sienos, Europos Sąjungos direktyvose reglamentuojamos neigiamai. Ar jums neatrodo, kad tą problemą būtų galima spręsti papildomai pasienio rajonuose įkuriant konsulatus?

A.V.INDRIŪNAS. Tai visiškai kita problema, apie tai verta galvoti. Man atrodo, kad galima išspręsti. Bet tai ne šio įstatymo kompetencija. Šis įstatymas turi nustatyti kurortus. Keturis kurortus mes įteisiname, Seimas pasilieka teisę kitas vietoves, turinčias atitinkamus reikalavimus, pripažinti kurortais. Todėl yra šis įstatymas. O toliau, savaime aišku, reikia plėtoti ir Kurortų įstatymą, ir imtis kitų priemonių, kad tikrai tas dalykas būtų kur kas lengvesnis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galima būtų pakartoti pageidavusius klausti? Tai buvo kolega V.Popovas. Prašau klausti. Po to kolega A.Gricius.

V.POPOVAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas nėra tiesiogiai susietas su įstatymo projektu. Aš tik noriu paklausti. Dabar jūs trečias pateikiate to paties įstatymo pataisas ir iš tos pačios valdančiosios koalicijos. Ar jūs negalėjote trise susėdę surašyti vieną pateikimą visų šių pataisų? Labai ačiū už atsakymą.

Aišku, kad buvo galima, tačiau kai aš padaviau tą projektą, nežinojau, kad tokia grupė egzistuoja. Atleiskite man už tai, už per mažą žinojimą apie kitų Seimo narių veiklą. Čia mano kaltė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš tik norėčiau pasakyti, kad mes neišvengiamai stengiamės klausimus, susijusius tarpusavyje svarstyti vienu metu. Dar daugiau – šio ir prieš tai svarstyto klausimo, jei šiam bus pritarta po pateikimo, mes sujungtume bent tas dalis, kurios sutampa. Gerbiamieji kolegos, sutinku, kad galima visada dirbti racionaliau, tačiau dabar norėčiau suteikti galimybę paklausti kolegai A.Griciui. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nesutiktumėte atsiimti šį siūlymą, nes aš nematau jokio skirtumo po to įstatymo projekto, kuris buvo pateiktas prieš tai. Darbas greičiau pajudėtų į priekį. Ačiū.

A.V.INDRIŪNAS. Man atrodo, kad mano įstatymas yra išsamesnis. Juos būtų galima sujungti, nes mano yra išsamesnis, negu prieš tai buvęs. Todėl atsiimti nematau prasmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega J.Čekuolis norėtų klausti? Atsisakote. Gerai. Dėkoju pranešėjui. Daugiau pageidaujančių jūsų klausti nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat norinčių kalbėti nėra.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Negirdžiu prieštaravimų. Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju. Seniūnų sueiga taip pat… Atsiprašau. Gal mes dabar apsispręsime dėl komiteto ir tada aš jums suteiksiu galimybę, kolega. Taip, tai būtų siūlymas pagrindiniu komitetu skirti tą patį – Valstybės valdymo ir savivaldybių. Svarstymo data – kovo mėnuo. Kitaip teigiančių nematau. Bendru sutarimu galime sutarti, taip? Dėkoju. Pritarta. Kolega A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir kolegos Seimo nariai. Man susidaro toks įspūdis, kad ši vadinamoji sesija neeilinė, tačiau mes svarstome arba techninio pobūdžio klausimus, kaip buvo pasakyta, arba vieną klausimą išskaidome į tris atskiras dalis. Matyt, norima kaip nors užimti Seimo narius, nors mes ir taip turbūt šiandien baigsime anksčiau Seimo posėdį. Todėl aš siūlyčiau pervardyti mūsų sesiją į techninę sesiją ir tada bus viskas aišku.

PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų įspūdį. Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo. Manau, kad jūs galėtumėte, beje, kolega, įregistruoti ir pataisą. Kolega J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Aš tik norėčiau pasitikslinti. Kai kolega A.V.Indriūnas pateikinėjo, ar jis pateikinėjo ir 2-8a ir 2-8b kartu, t.y. ir dėl konsulinio mokesčio kartu, ar dar tų nebuvo?

PIRMININKAS. Dar nebuvo.

J.ČEKUOLIS. Tada atsiprašau.

Konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-347 (pateikimas)

PIRMININKAS. Dabar mes pereiname prie lydinčio įstatymo ir aš kviesčiau kolegą A.V.Indriūną pateikti 2-8b įstatymo projektą Nr.IXP-347. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Jau prieš tai buvo kalbėta apie tuos klausimus, tačiau galiu pasakyti, kad labai svarbu sudaryti sąlygas, ne tiek svarbu ten 10 dolerių, kuriuos reikia kaip konsulinį mokestį sumokėti už vizą, kiek svarbu, kad žmonėms, kurie rengiasi važiuoti, nereikėtų atlikti tų biurokratinių procedūrų. Todėl aš siūlau visiškai panaikinti konsulinį mokestį tiems, kurie turi kelialapius vykti į kurortus. Dabar galima šitą finansavimo klausimą visiškai išspręsti rinkliavos būdu – kurorte surinkti atitinkamą rinkliavą ir atsiskaityti su Užsienio reikalų ministerija, jeigu to reikia. Juk yra žinoma, kad kiekvienas turistas palieka keletą tūkstančių dolerių, t.y. mokesčių yra daug didesnė suma negu 10 dolerių, paimtų už konsulinį mokestį. Todėl siūlau įstatymo projektą, kuriuo konsulinis mokestis būtų panaikintas.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti kolega A.Gricius.

A.GRICIUS. Klausti galima, nes yra neaiškumų. Gerbiamasis pranešėjau, dėl mokesčių sumažinimo atvykstantiems į kurortus. Man su šiuo klausimu teko susidurti jau prieš ketverius penkerius metus. Esmė yra ta, kad galbūt būtų galima pritarti tam reikalui, jeigu tie, kurie vyksta pas mus į kurortus, tuos kelialapius apmokėtų iš karto tvirta valiuta, juos nusipirktų užsienyje ir kai jie atvyktų su tokiais kelialapiais, viskas būtų gerai. Bet, kiek man žinoma, buvo taip, kad dažnai tos lengvatos, kurios iš dalies buvo teikiamos, yra tik tušti popieriaus lapai su antspaudais. Turėdami juos rankose jie lengvatinėmis sąlygomis atvyksta į Lietuvą, bet tam kurorte jų niekas nemato ir jokių pajamų nėra. Tai yra vienas klausimas.

Ir antroji to klausimo dalis. Ar jums žinoma, kad kiekviena vizos įklija į pasą yra pinigai, ir ne tokie jau maži, t.y. nuo 5 iki 10 dolerių. Aš tiksliai neatsimenu, bet t.y. 20–40 Lt mūsų valstybės išlaidos. Todėl sutikčiau, kad galbūt būtų galima sumažinti, bet jokiu būdu nepasisakyčiau už tokį siūlymą neimti jokio konsulinio mokesčio už vizų išdavimą atvykstantiems į Lietuvą. Kaip jūs galėtumėte pagrįsti savo teiginius? Ačiū.

A.V.INDRIŪNAS. Taip, viskas priklauso to, kokią mes tvarką įvesime. Jeigu įvesime gerą tvarką, tai nebus sunkus dalykas. Kita vertus, aš sakiau, kad galima kompensuoti tas lėšas rinkliavų būdu, atsiskaityti už tai ir lėšos nebus prarastos. Viskas priklauso nuo tvarkos, kokią mes tvarką įvesime, jeigu įvesime gerą tvarką, bus lengva įsigyti, atvažiuoti į kurortus, padaugės žmonių. O sumažėjimas yra, jeigu iš užsienio 1997 m. dar buvo 26 tūkst. atvykusių į kurortus, tai 1999 m. liko tik 10 tūkstančių. Vadinasi, sumažėjimas yra labai didelis, todėl šito dalyko reikia imtis. Mano nuomone, kad dar reikia ir daugelį kitų priemonių priimti. Aš pasistengsiu ir kitus įstatymus pateikti. Galbūt mes pateiksime grupę.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Pageidaujančių klausti daugiau nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti, kad šis įstatymas būtų svarstomas po pateikimo? Dėkoju.

Dėl pagrindinio komiteto. Taip pat būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar būtų priimtina? Gerai. Ar kovo mėnuo būtų priimtina data? Aš atsiprašau, dėl konsulinio mokesčio Seniūnų sueigoje buvo siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Galbūt vis tiek būtų tikslinga Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą skirti papildomu? Taip. Kolega J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Dar siūlyčiau papildomu komitetu Užsienio reikalų komitetą.

PIRMININKAS. Gerai. Ar priimtina, kolegos? Taigi pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Užsienio reikalų komitetai. Ir preliminari svarstymo data – kovo mėnuo. Taigi bendru sutarimu galime sutarti, taip? Dėkoju. Klausimui pritarta po pateikimo bei nustatyti komitetai ir preliminari svarstymo data.

Akcinių bendrovių įstatymo 10, 20, 37, 37¹, 43 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-349 (pateikimas)

Norėčiau grįžti prie 1-9 klausimo. Atsiprašau, prie 2-3 klausimo. Salėje yra pranešėjas. Aš manau, iki Vyriausybės valandos turėtume pamėginti suspėti šį klausimą apsvarstyti. Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektas. Kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto vadovą kolegą V.Uspaskichą.

V.USPASKICH. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Akcinių bendrovių įstatymo straipsnių pakeitimai ir papildymai iš emės nekeičia naujos redakcijos įstatymo, kuris atidėtas iki liepos 1 d., iki Civilinio kodekso įstatymo įsigaliojimo. Reikia pakeisti sename įstatyme, nes prasideda akcinių bendrovių susirinkimai, kad tai galėtų jau praktiškai būti naudojama ir naujai traktuojami jų susirinkimuose tie įstatymai. Aš siūlau pakeisti kvalifikuotos daugumos reikalavimą iš trijų ketvirčių į du trečdalius. Pakeisti žemės ūkio produkcijos gamintojų akcijas ir padaryti jas paprastomis vardinėmis akcijomis, kad jie galėtų dalyvauti bendrovės valdyme ir pristatinėti savo akcijas į Vertybinių popierių biržą. Kitas punktas – pakeisti, panaikinti mažinimo, didinimo kapitalo, kad būtų galima naikinti klaidas, taisyti ir dėl kapitalo mažinimo. Visos tos nuostatos iš esmės yra naujos redakcijos įstatyme, tik reikia, kad jis suspėtų įsigalioti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų klausti taip pat pageidaujančių nėra. Taip pat yra gauta Teisės departamento išvada. Aš norėčiau klausti pranešėjo, ar jūs norėtumėte pakomentuoti, ar esate susipažinęs su departamento išvada, gerbiamasis kolega. Ar jūs esate susipažinęs su Teisės departamento išvada?

V.USPASKICH. Kol kas nebuvo.

PIRMININKAS. Čia yra pora komentarų, bet manau, kad tai nėra esminiai, gerbiamieji kolegos. Aš informuoju Seimą, kad yra gauta Teisės departamento išvada. Taigi dėkoju pranešėjui ir klausčiau, ar būtų norinčių klabėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti nėra. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti Akcinių bendrovių įstatymo pataisoms po pateikimo bendru sutarimu? Gerai. Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas Seniūnų sueigos siūlomas Ekonomikos komitetas. Ar būtų prieštaravimų? Negirdžiu. Sutarkime bendru sutarimu. Siūloma svarstymo data balandžio mėnuo. Ar būtų pageidavimas anksčiau? Gal galėtume sutarti, kad kovo mėnesį, eilinės sesijos, pavasario sesijos metu. Ar galime sutarti dėl kovo mėnesio? Kitaip teigiančių nematau, sutariam bendru sutarimu. Ką gi, įstatymui pritarta po pateikimo.

Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-345 (pateikimas)

Turime 5 min. iki Vyriausybės valandos, aš žinau, kad likęs dar vienas klausimas po to, bet mes jo tikrai nespėsime aptarti. (Šurmulys salėje) Gerbiamieji kolegos… Jūs norėtumėte Vyriausybės valandą pratęsti po to. Bandykime išklausyti pranešėją darbotvarkės klausimu 2-9. Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-345. Aš kviečiu kolegą A.Indriūną į tribūną.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš jau šiandien darausi etatiniu įstatymų pateikėju, tačiau vis dėlto dabar noriu apie tą įstatymą plačiau pakalbėti. Tikrai išnaudosiu visą laiką, kuris skirtas. Aš nemanau, kad palenksiu jūsų dėmesį ir padarysiu simpatizuotojais tam įstatymui, tačiau, manau, pasistengsiu priversti jus susimąstyti apie šias problemas, kurios tikrai egzistuoja.

Štai norint, kad būtų gera tvarka Respublikoje, reikia, kad kiekvienas žmogus, kiekvienas pareigūnas turėtų geras sąlygas dirbti. Tomis aplinkybėmis, kur nėra tvirtos politinės daugumos, meras negali susikoncentruoti savo pagrindiniam darbui, o turi svyruoti, ypač tais atvejais, kai atsiranda keletas persimetėlių, jiems pažada vieni, jie verčia merą lauk, pažada ką nors kiti, jie kitą merą verčia lauk. Nuo to kenčia gyventojai, kenčia miestas, ir meras negali kaip reikiant susikoncentruoti ir kaip reikiant dirbti. Tai jeigu mes nenorim, kad būtų tokios sąlygos ir panašiai, reikia keisti merų rinkimo ir atleidimo tvarką. Kai kas siūlė, kad reikia dviem trečdaliais rinkti, dviem trečdaliais atleisti. Kai kas siūlo ir yra Vyriausybės pasiūlymas merus rinkti tiesioginiuose rinkimuose ir panašiai. Kiti prieštarauja, kad mano pasiūlymas dviem trečdaliais atleisti reikštų, kad sustiprinam mero pozicijas tarybos atžvilgiu. Bet juk, jeigu bus tiesioginiai rinkimai, tai bus dar daugiau sustiprinta mero pozicija, dar daugiau negu mano siūlomas įstatymas.

Tokia logika, aš tikrai žinau, egzistavo prieškarinėje Lietuvoje. Įstatymai arba nutarimai, visuomeninių organizacijų taip pat buvo įprasta tvarka, kad priimami paprasta balsų dauguma, o naikinamas, keičiamas nutarimas dviejų trečdalių balsų dauguma. Tai garantavo pastovumą, nes buvo daug lengviau įstatymą ar kokį nutarimą priimti, negu jį pašalinti.

Toks pat principas įtvirtintas ir mūsų Konstitucijoje. Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalis teigia, kad Respublikos konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų narių, o keičiami ne mažesne kaip trijų penktųjų balsų dauguma. Kam to reikia? To reikia garantuojant pastovumą. Maža to, Konstitucijoje įtvirtinti ir kiti panašių pozicijų principai. Pavyzdžiui, 74 straipsnis teigia, kad Respublikos Prezidentą ir teisėjus, Seimo narius už tikrus nusikaltimus gali pašalinti trijų penktadalių narių dauguma. Galima sakyti, kad vieni renka, kiti atleidžia, galbūt taip. Bet žiūrėkite, 75 straipsnis teigia, kad Seimo skirti arba rinkti pareigūnai atleidžiami iš pareigų visų Seimo narių dauguma. Vadinasi, renkami daugumos dalyvaujančių, atleidžiami didesnės daugumos. Vadinasi, šis principas įtvirtintas mūsų Konstitucijoje. Jeigu mes norim, kad merai gerai dirbtų, kad merai tikrai atsidėtų darbui ir daugiau padėtų gyventojams, siūlau priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, aš siūlyčiau apsiriboti klausimo pateikimu. Noriu paklausti, ar nesuklydote, kolegos Seimo nariai, ir registravotės klausti kolegos A.Indriūno, o ne Vyriausybės valandai. Dėkoju pranešėjui, grįšite į tribūną ir bus proga paklausti.

Gerbiamieji kolegos, tikiuosi, kad mes nefiksuojam šio sąrašo, bus proga, jeigu bus likęs noras, klausti. Gerai. Trijų minučių pertrauka, kol susirinks Vyriausybė.

Pertrauka

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS. Tęsiame plenarinį posėdį. Prašau ministrų kabinetą užimti vietas. Malonu pasveikinti Ministrą Pirmininką, ministrę, ministrus. Taip pat nestokojame klausimų. 24 Seimo nariai pageidautų per Vyriausybės valandą klausti Vyriausybės. Taip pat norėčiau priminti, kad klausdami Seimo nariai turėtų užtrukti ne ilgiau kaip 1 minutę, ir tai turi būti vienas klausimas. Taigi, kaip numato Statutas, pirmasis klausimas opozicijos lyderiui.

Prašom. Kolega V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Mano klausimas premjerui, taip pat galbūt ir finansų ministrui. Gerbiamasis premjere, lyg ir pradėta ir vyksta Lietuvos bankų, kuriuose valstybė dar išlaiko kontrolę, privatizacija. Ypač svarbu pažymėti, kad Lietuvoje aiškiai ryškėja užsienio kapitalo, ypač švedų, dominavimas finansų rinkoje. Valstybės saugumo departamentas yra dėl to sunerimęs ir teikia analizę, taip pat yra sunerimęs ir centrinis bankas. Prašom pasakyti, ar nėra sustabdytas Taupomojo banko privatizavimo procesas ir vis dėlto peržiūrėta valstybės ir kartu Vyriausybės politika, kad neatsitiktų taip, kad Lietuvoje dominuotų tik vienos užsienio šalies kapitalas bankų sektoriuje?

R.PAKSAS. Ačiū už klausimą, tema labai aktuali. Turime paskutinę informaciją, tiesa, tai nėra oficiali informacija. Aš asmeniškai negavau oficialaus rašto, bet turime informaciją, kad, jungiantis dviem bankams (turiu omeny švedų bankus), jie planuoja atsisakyti privatizuoti Lietuvos taupomąjį banką, nes vieno iš jų padalinys yra estų “Hansabank”. Tokia informacija šiandien mane pasiekė, tikiuosi, pasiekė ir jus. Kol kas oficialių raštų aš iš jų neturiu. Daugiau komentuoti nelabai ir galėčiau.

PIRMININKAS. Ar pageidautų opozicijos lyderis išnaudoti galimybę klausti antrą kartą?

V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, pageidaučiau. Vis dėlto norėjau sužinoti Vyriausybės ir premjero poziciją dėl šio klausimo. Ar pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą Vyriausybė stengsis, kad nedominuotų vienos šalies kapitalas Lietuvos finansų rinkoje?

R.PAKSAS. Visiškai teisingai. Vyriausybė stengsis, kad mūsų šalies finansų rinkoje nedominuotų vienos šalies kapitalas.

PIRMININKAS. Ačiū. Norėtų klausti Seimo narys V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis pone vidaus reikalų ministre, ar jau paskelbta paieška ir Lietuvoje, ir tarptautinė visų Sausio 13-osios bylos kaltinamųjų paieška? Dabar, kai paaiškėjo skandalingas teisėtvarkos aplaidumas, galima pusę metų tyrinėti, dėl kieno kaltės tai nebuvo padaryta, po to daryti, o galima padaryti iš karto – paskelbti paiešką ir kartu tyrinėti, kas ten pramiegojo. Kurį būdą jūs rinksitės – ar veikti iš karto skelbiant paiešką, ar toliau delsti? Tas klausimas, beje, ir teisingumo ministrui, ar jis gali ką nors prižiūrėti, ar prižiūrės?

V.MARKEVIČIUS. Ačiū profesoriui už klausimą, tiktai noriu atsakyti, kad tos bylos tyrimas priklauso prokuratūros kompetencijai ir priklausė prokuratūros kompetencijai. Į tą klausimą geriausiai galėtų atsakyti generalinis prokuroras. Aš tiktai galiu jums pasakyti, kad iš tikrųjų Policijos departamentas prokuroro, tiriančio bylą, sprendimo vykdyti paiešką nebuvo gavęs. Vakar kalbėjau su generalinio prokuroro pavaduotoju. Paprašėme, kad tą sprendimą kuo greičiau perduotų ir kad ta paieška būtų vykdoma. Ar šiandien tai realiai padaryta, negaliu pasakyti. Tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys A.Sadeckas. Prašau.

A.SADECKAS. Gerbiamasis premjere, žiniasklaidoje buvo informacija, jog iš Vyriausybės rezervo fondo NATO reklamai skirta pusė milijono litų. Dėl šio klausimo svarbos ginčų turbūt nėra. Klausimas, kodėl tai buvo padaryta iš… Negi neužteko lėšų, asignavimų Krašto apsaugos ministerijai ir Užsienio reikalų ministerijai? Ir antras. Šiokių tokių abejonių kelia tie projektai, kuriems finansuoti numatytos šios lėšos.

R.PAKSAS. Ačiū už klausimą. Užsienio reikalų ministerija iš tikrųjų buvo suplanavusi, teikdama savo lėšų poreikį šiems metams, informuoti visuomenę apie NATO, kaip mūsų vieną iš strateginių tikslų, svarbą. Deja, tvirtinant biudžetą neatsirado galimybių numatyti šias lėšas. Įvertinę svarbą, kad turime informuoti visuomenę, ką daro Vyriausybė, ką daro Seimas, mes nusprendėme skirti iš Vyriausybės rezervo šią sumą. Yra protokolinis įrašas, padarytas skiriant šiuos pinigus, kad Krašto apsaugos ministerija ir Užsienio reikalų ministerija labai koordinuotų bendras pastangas informuojant visuomenę apie daromus žingsnius.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Ačiū. Sveikatos ministro norėčiau pasiteirauti. Žodis ,,kempinligė” dabar yra vienas aktualiausių Lietuvos visuomenei. Panašu, jog jis gali sukelti tam tikra paniką, ypač jeigu vertintume sumažėjusią prekybą jautiena ir panašiai. Atrodytų jog jūsų ministerijoje tvyro tam tikra olimpinė ramybė. Visuomenei neaišku, ar jautiena, kuria prekiaujama Lietuvoje, yra pavojinga, ar baisu ją pirkti ir valgyti, ar nebaisu ją pirkti ir valgyti, ir panašiai. Aš norėčiau paprašyti jūsų komentaro šiuo klausimu ir pasiteirauti apie tą aiškinamąjį darbą visuomenei, kad ir kaip banaliai ar senoviškai tai skambėtų, bet vis dėlto ar jūs ką nors planuojate, ar kas nors yra daroma, nes kol kas susidaro toks įspūdis, jog ši baimė savotiškai plinta ir nieko daugiau.

V.JANUŠONIS. Ačiū už klausimą. Tikrai mes nesame nuošaly. Aš gal norėčiau pirmiausiai pasakyti dėl pavojaus. Mūsų galva, pavojus yra kiek perdėtas. Turbūt vaikščioti gatve šiandien yra daug pavojingiau negu valgyti jautieną, todėl aš manyčiau, kad… Mes iš tikro darom, yra išėjęs mano įsakymas, mes registruojame visus panašius atvejus visoje šalyje, yra parengtos radijo ir televizijos laidos, mūsų žmonės dirba. Galbūt mums reikėtų dar daugiau informuoti žmones. Mes tiriame atvejus, kurie yra paskelbti, jog yra nustatyta Jacobo-Kreucfieldo liga (trys atvejai nustatyti). Jie vis dėlto kol kas, nesu užtikrintas, bet, atrodo, nė vienas netirtas patologo anatomo, t.y. nedaryti skrodimai, nors be to praktiškai labai sudėtinga nustatyti. Tikrai mes šiuo klausimu dirbame. Ačiū už pastabą. Mes mėginsime dar intensyviau dirbti šį darbą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Vyriausybės klausti norėtų Seimo narys A.Baura. Prašau.

A.BAURA. Norėčiau išgirsti pono K.Kristinaičio atsakymą. Šiais metais labai sumažėjus valstybės finansinei paramai šalies žemės ūkiui žemdirbiai nekantraudami laukia nebe pirmus metus žadamos SAPARD paramos, tačiau, mano žiniomis, tam, kad būtų akredituota Nacionalinė mokėjimų agentūra, turi skubiai atlikti neatidėliotinus darbus tiek apskričių viršininkų administracijos, kiek tai susiję su įsteigtais naujais kaimo plėtros programos skyriais, tiek ir pati Finansų ministerija, rengdama ikiakreditacinę ataskaitą Europos Komisijai. Klausimas būtų toks: kada vis dėlto planuojama gauti akreditaciją ir kada žemdirbiai realiai šiais metais gali tikėtis SAPARD lėšų?

K.KRISTINAITIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų dirba visos institucijos, ypač mūsų Nacionalinė mokėjimų agentūra. Visus tuos trūkumus, kurios jūs įvardijot, kurie reikalingi akreditacijai, Nacionalinės mokėjimų agentūros skyriai, apskričių administracijos iš esmės jau pašalino. Tokių kliūčių kaip ir nėra. Mano žiniomis, šalia sėdi finansų ministras, Finansų ministerija, kaip akredituojanti institucija, atliko viską, kas reikalinga. Tiktai tiek, kad galutinės datos nežino nė viena šalis, todėl aš dabar negaliu pardėti spėlioti. Tai būtų nerimta. Kai tik bus aišku, bus pranešta. Bet aš esu visiškai ir tvirtai įsitikinęs, kad šiais metais SAPARD lėšos Lietuvą pasieks, kaip ir kitas nares kandidates. Mes nesam kažkuo ypatingai išskirti iš visų kitų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys J.Veselka. Kolega Veselka.

J.VESELKA. Aš nežinau, kuris ministras yra socialliberalas, taikau ministrui… Prašyčiau atsakyti socialliberalą. Kaip žinom, eidami į rinkimus, socialliberalai rinko parašus, kad būtų sumažintos lėšos krašto apsaugai. Šiais metais krašto apsaugai skirta kaip niekada daug. Ir dabar premjeras kaip iš… nežinau, kaip kas, vėl 50 tūkst. skiria politinei propagandai. Taigi socialliberalas tegul pasako, ar jie, eidami į rinkimus, atvirai niekšiškai apgaudinėjo žmones ir, paėmę valdžios pinigus, užuot juos davę vaikams, nes nemoka šeimoms, kad išlaikytų vaikus, ar jie ir toliau žada taip skirstyti pinigus. Noriu tik socialliberalų atsakymo. Matau, K.Kristinaitis iš socialliberalų.

K.KRISTINAITIS. Na, dėkui, kad klausimas adresuotas man, bet, kad ir kaip būtų, pinigų skirstymu Žemės ūkio ministerija tikrai neužsiima. Dėl to, kad priimtas vienoks ar kitoks sprendimas, matyt, geriau gal galėtų pakomentuoti finansų ministras. (Balsai salėje) Ir net nereikėtų to klausimo pagal partiškumą spręsti – vis dėlto Vyriausybės funkcijos yra griežtai…

R.PAKSAS. Jeigu būtų man leista. Aš nesiruošiu stoti į socialliberalus, bet vis dėlto drįsčiau atsakyti į tą klausimą. Yra mūsų šalies įsipareigojimai, kuriuos jūs puikiai žinote, kad šiais metais krašto apsaugai būtų skiriama 1,95 BVP. Aš manau, kad šalis, gerbianti save, įsipareigojimus turėtų vykdyti. Tai viena.

Antra, aš tiktai gal tokį maža pavyzdį pasakyčiau, Lenkijos pavyzdį, gal konkrečiau Varšuvos pavyzdį. Lenkijai tapus NATO nare, investicijos į sostinę Varšuvą siekia 6 milijardus dolerių. Tik tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Klausimas būtų premjerui.

Turbūt gerbiamasis premjeras nesiginčys dėl to, kad “Lietuvos dujos” yra strateginis objektas, nepaisant to, kad sąrašo dar nėra, jis nepatvirtintas ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas yra nevykdomas tuo požiūriu. Kadangi “Lietuvos dujos” yra objektas, apie kurio privatizavimą jau kalbama ne pirmas mėnuo, gal Vyriausybės vadovas galėtų pasakyti, kokiu gi būdu žadama užtikrinti tokiame strateginiame objekte valstybės valdymo kontrolę. Ir gal galėtumėt patvirtinti, kad jūsų Vyriausybė svarsto galimybę 51% šios bendrovės akcijų parduoti šiuo objektu suinteresuotoms Lietuvos kapitalo grupėms?

R.PAKSAS. Negalėčiau nei patvirtinti, nei paneigti, ypač antrosios jūsų klausimo dalies, nes dar nesvarstėme procentų, kaip mes juos išdėstysime. Norėčiau pasakyti tik tiek, kad bene 4 kartus strateginiame Vyriausybės komitete buvo svarstyti “Lietuvos energijos” privatizavimo scenarijai ir variantai, ir visiškai netrukus bus antras kartas, kai svarstysime “Lietuvos dujų” privatizavimo scenarijų. Kai ministrų kabinete, o ypač strateginiame komitete, bus apsispręsta, aš iš tikrųjų galėsiu viešai ir oficialiai deklaruoti kabineto nuomonę. Kol kas vyksta darbas ir atsakyti į jūsų klausimą aš negalėčiau, nes nėra apsispręsta, kaip tą padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Mano klausimas bus Ministrui Pirmininkui. Tikiuosi, kad jis nesupyks, neįsižeis dėl klausimo. Vyriausybės poziciją pastaruoju metu ypač meiliai atspindinti “Panorama” prieš porą dienų pranešė, neva A.Kubilius buvo kalčiausias, kad buvusiam Turto fondo vadovui išmokėta išties didelė išeitinė pašalpa. Tačiau dabar jau žinoma, kad tie 125 tūkst. buvusiam Turto fondo direktoriui buvo skirti būtent pirmosios R.Pakso Vyriausybės paskirtos Turto fondo vadovybės. Ir, kaip visuomenei bando įteigti už tokių siužetų kadrų stovinti R.Vanagaitė, jeigu iš tikrųjų Turto fondo vadovų darbo ir išėjimo iš darbo sąlygas asmeniškai nustato premjerai, tai kodėl, būdamas ypač jautrus viešajai nuomonei, jūs naująjį fondo direktorių paskyrėte būtent tokiomis pat finansinėmis sąlygomis, kaip ir dirbo S.Vaitkevičius?

R.PAKSAS. Man iš tikrųjų labai smagu, kad Konservatorių frakcija pradeda klausimus nuo tokio mandagaus kreipinio kaip “prašom neužpykti” ar panašiai. Nežinau, ar čia visada taip bus, ar tik dabar. Aš norėčiau priminti, kad poną S.Vaitkevičių, kai buvau paskirtas į Ministrus Pirmininkus ir pirmą kartą, ir antrą kartą, ne aš paskyriau į šias pareigas. Tai vienas dalykas.

Kalbant apie naująjį Turto fondo vadovą, tiesa, jis buvo paskirtas šios Vyriausybės, konkrečiai, buvo paskirtas mano prašymu. Aš manau, kad algos, kurios siekia per 10 tūkst., neturėtų būti toleruojamos. Jūs puikiai žinote, kad yra rengiamos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, mes dirbame ne tik prie politikų, bet ir kitų pareigūnų atlyginimų. Aš manau, kad vieną kartą mes sugebėsime tą dalyką padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų klausti Seimo narys A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Mano klausimas nesusijęs su didelėmis pinigų sumomis, todėl gal ir neatrodys ypač svarbus, tačiau aš norėčiau kreiptis į vidaus reikalų ministrą V.Markevičių. Aš esu parašęs paklausimą ministrui. Tas dalykas yra susijęs su fejerverkais, nes paskutiniai įvykiai Vingio parke vėl buvo aprašyti spaudoje, vėl byra langai, sužeidžiami žmonės. Aš jau minėjau ministrui, kad praėjusių metų pabaigoje, antrąją Kalėdų dieną, netoliese šaudant fejerverkus buvo išmuštas kaimynų langas ir kilo gaisras antrajame aukšte.

Aš norėčiau jūsų paklausti, ar rengiamasi ką nors daryti su tomis raketoms ir fejerverkais, kurie iš Kinijos ar dar iš kažkur įvežami, žūva ar sužeidžiami žmonės ir t.t. Kokių priemonių vis dėlto mes galėtume imtis, kad truputėlį pagerintume padėtį šioje srityje? Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų aš užvakar gavau jūsų paklausimą ir paprašiau, kad išanalizuotų situaciją ne tik Vilniuje ar kokiame nors kitame mieste, bet ir visos šalies mastu, ir dar kartą peržiūrėtų teisinę bazę šioje srityje. Dabar aš nenorėčiau būti netikslus ir pasakyti, kad viskas čia gerai. Galiu pasakyti, kad praeitais metais iš tikrųjų Baudžiamasis kodeksas buvo pakoreguotas, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas taip pat pakoreguotas, bet, atsižvelgdami į jūsų paklausimą ir tų įvykių, kurie įvyko per pastaruosius metus, analizę, mes dar kartą viską peržiūrėsime ir jums bus raštu atsakyta, t.y. jūs pirmasis būsite informuotas. O jeigu matysime ir nuspręsime, kad reikia kokių nors pataisų, tai, manyčiau, visų pirma pateiksime Vyriausybei apsvarstyti arba paprašysime jūsų tiesiai pateikti Seimui atitinkamas pataisas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausia Seimo narys A.Ramanauskas. Prašom. Kolega Ramanauskai, ar nenorėtumėte klausti? Jūsų pavardė registruota. Aš, remdamasis Statuto numatyta tvarka, kolegos, galbūt nėra aiškus eiliškumas… Primenu, kad Statutas numato, kad iš pradžių yra suteikiama galimybė klausti opozicijos lyderiui, po to opozicinėms frakcijoms, o toliau visoms kitoms frakcijoms pagal jų dydį eilės tvarka. Taigi aš, remdamasis Statuto nuostata, ir suteikiu žodį būtent keisdamas eilės tvarką, kaip yra užsiregistruota. Gerai. Kadangi kolega A.Ramanauskas atsisako, prašau klausti kolegę J.Narvilienę. Prašom.

J.NARVILIENĖ. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį premjerą, kaip yra kontroliuojamas kultūros ir sporto fondo lėšų skirstymas? Šiam fondui šiais metais buvo skirta 12 mln. Lt. Kiek žinau, yra pateikiamos gana įdomios paraiškos, viena iš tokių – dėl filmo apie getą sukūrimo. Tai finansuoja kai kurios užsienio kompanijos, tarp jų Olandija, tačiau paprastai tie, kurie skirsto lėšas, labai dažnai patys pateikia tuos projektus. Aš dar nesu visų duomenų patikslinusi, bet jau turiu tam tikrų faktų, kad vis dėlto dažniausiai fondo lėšos yra paskiriamos tiems projektams, kurių rengėjai patys ir dalyvauja jas skirstant. Ką žino premjeras apie šių lėšų skirstymą?

R.PAKSAS. Labai ačiū. Norėčiau pasakyti tik tiek, kad ir kitų biudžeto išlaidų, tarp jų ir to fondo, kurį jūs paminėjote, priežiūrą vykdo Valstybės kontrolė. Jeigu jūs turite kokių faktų ar duomenų, kad yra netvarkos šiame fonde, aš mielai į juos pažiūrėčiau ir mes sugriežtintume požiūrį į savo kontrolę.

PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Klausia Seimo narys V.Greičiūnas. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Pone premjere, Valstybės saugumo departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba praeitų metų spalio 17 d. nerekomendavo pono A.Kubiliaus Vyriausybei pasirašyti sutarties dėl LISCO pardavimo “Bredo”. Nepaisant viso šito, ponui S.Vaitkevičiui buvo pavesta ar įpareigota tai padaryti ir tas faktas įvyko. Kas įvyko, tas įvyko. Seimas praeitų metų lapkričio 3 d. priėmė rezoliuciją, kurią pasirašė Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Po to susisiekimo ministras gruodžio 5 d. išreiškė aiškią poziciją ir išdėstė savo pasiūlymus, o Seimo Ekonomikos komitetas gruodžio 13 d. taip pat labai aiškiai suformulavo siūlymus Vyriausybei. Vis dėlto jūs nevykdėte ir nevykdote anksčiau mano minėtų pasiūlymų ir rekomendacijų ir siekiate ankstesnės Vyriausybės ir Valstybės turto fondo direktoriaus pono S.Vaitkevičiaus užsibrėžto tikslo.

Taigi mano klausimas – kieno ir pagal kokį pateiktą ekonominį pagrindimą jūs vykdote LISCO privatizavimą ir ar prisiimate asmeninę atsakomybę už šio privatizavimo pasekmes?

R.PAKSAS. Geras klausimas. Jeigu teisingai atsimenu, spalio 17 d. buvo nerekomenduota pasirašyti sutarties su konsorciumu, kurį sudaro dvi kompanijos – “Bredo” ir “Danisco”. Atleiskite, ne “Danisco”, o danų kompanija DFDS. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Dabar Vyriausybė, konkrečiai Turto fondas, veda derybas su danų kompanija, kuri pasiūlė visiškai kitokias sąlygas negu buvo numatyta ankstesnėje sutartyje. Tai viena. O antra, vesdami derybas, mes atsižvelgiame į Valstybės kontrolės išvadas, ko neturėtų būti.

Trečia. Aš norėčiau pasakyti, kad visiškai neseniai jungtinėje frakcijoje, (…) ir Naujosios sąjungos, mes svarstėme šį klausimą ir buvo nuspręsta toliau tęsti derybas. Kai derybos bus baigtos, mes sėsime prie stalo ir žiūrėsime, ką susiderėjome. Tada galėsime priimti sprendimą, ar mums naudinga tokiomis sąlygomis parduoti kompaniją, ar ne. Aš nemanau, kad dabar kažką kitaip reikia daryti.

PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Klausia Seimo narys N.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Aš norėčiau paklausti premjerą ir ministrą V.Markevičių dėl to liūdnai pagarsėjusio viceministro R.Darulio. Aš pabrėžiu, aš neklausiu apie puškinus, vištas, kas ką knisa ir kitus vadinamojo akademinio bendravimo dalykus. Mano klausimas toks. Ponas viceministras pareiškė, kad dar neaišku, ar Šalčininkai ir kiti Pietryčių Lietuvos rajonai kada nors buvo lietuvių etninės žemės. Ką, jūsų nuomone, tai reikštų? Ar tai beviltiškas neraštingumas, taip sakant visiškas (…), ar politinė provokacija? Ar jūs sutinkate, kad ir tas, ir kitas atvejis neturėtų būti pagrindas užimti viceministro postą. Jūsų nuomone, gal dabar, premjere, vėl įsižeisi, bet aš vis dėlto noriu pabrėžti, kad aš nenoriu pasižnaibyti, tačiau noriu klausti, nejaugi Vyriausybė negali apsieiti be tokio lygio “akademikų”?

R.PAKSAS. Labai ačiū už klausimą. Man teko kalbėti su ministru ponu V.Markevičiumi būtent ta tema, ir aš paprašiau ministro, kad būtų imtasi priemonių, kad daugiau tokių dalykų nepasikartotų. Manau, kad ministras galėtų daugiau pakomentuoti tą dalyką.

V.MARKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Prieš mėnesį buvo tas incidentas. Paklausiau apie tuos faktus ir peržiūrėjome visus įrašus. Jis tada iš karto patikino, kad apie tai visiškai nekalbėjo, apie tai, ką jūs paminėjote, aš dabar nenoriu kalbėti. Tai yra garsų poetą ir chorą iš tikrųjų paminėjo. Tai buvo vadinamoje neoficialioje aplinkoje, ir jis iš karto kitą dieną, tai yra prieš tris su puse savaitės, atsiprašė tų asmenų, kurie buvo. O dėl Pietryčių Lietuvos klausimo. Nežinau, kas iškėlė, bet iš tikrųjų jis man neigia, kad apskritai buvo tokia kalba, arba neteisingai buvo suprastas. Aš dar kartą kartoju, visus įrašus iš televizijų gavau ir toje vietoje niekur nesuradau, kad būtų taip, kaip po to pareiškime buvo pranešta.

Antras dalykas, nežinau, ar dėl tos priežasties, ar ne dėl tos priežasties penktadienį viceministrui sutriko širdies veikla ir šiuo metu jis yra reanimacijoje. Žinoma, A.Puškinas buvo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, neklauskime to, kas yra aišku, ir tikrai dabar nereikėtų kalbėti su pašaipa apie situaciją, kuri yra šią dieną. Aš prašau klausti kolegą A.Klišonį.

A.KLIŠONIS. Aš norėčiau užduoti klausimą sveikatos apsaugos ministrui. Dabar ministerijoje jūsų įsakymu yra pakeista licencijavimo tvarka. Ją siūloma keisti ir iš Farmacijos departamento perduoti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Norėčiau paklausti, kodėl ta tvarka yra keičiama ir kodėl nuo licencijavimo nušalinama farmacijos bendruomenė, Farmacijos sąjunga, (…) ir kitos farmacijos organizacijos?

V.JANUŠONIS. Ačiū už klausimą. Licencijavimo tvarka, kaip ir vaistų kompensavimo tvarka (niekas nenušalintas), yra tiesiog sutvarkyta, ten šiek tiek, mūsų nuomone, įvesta tvarkos. Dirba visi farmacininkai, nėra kitokių. O iš visuomeninių organizacijų taip pat yra du atstovai. Tų organizacijų yra labai daug, dauguma jų neregistruotos. Todėl ten atstovauja ir visuomeninės organizacijos, ir galės būti kviečiami atstovai, jeigu kurie nors pageidaus. Toje pačioje komisijoje dalyvauja ir Farmacijos departamento atstovai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Vyriausybės klausia V.Šustauskas. Prašom.

V.ŠUSTAUSKAS. Gerbiamajam premjerui. Kai jūs buvote meras, nemokėjote fizinių asmenų mokesčio ir dabar tą skolą išdalijote savivaldybėje. Ką jūs toliau galvojate?

Antras klausimas ūkio ministrui. Jo nėra. Norėčiau, kad jūs atsakytumėte…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, pagal Statutą vienas klausimas.

V.ŠUSTAUSKAS. Tai susiję, premjeras žino. Vienu žodžiu, buvo Vyriausybės nutarimas įrengti rezervuarus Kauno mazutui. Išleista 45 mln. ir ponas E.Maldeikis žadėjo pasiimti valstybės žinion. Kur juos dėti? Ar reikės tuos, kurie davė tą nutarimą, įmesti į baką ir užvirinti juos, kurie dabar stovi, ar samanę laikyti. Patarkite, kaip premjeras, ką mums su jais daryti.

R.PAKSAS. Nuo pat pirmos dienos mes uždavėme sau klausimą, kaip išspręsti tarpusavio skolų ir įsiskolinimų klausimą tarp Vyriausybės ir verslo objektų, tarp Vyriausybės ir įmonių, galų gale tarp Vyriausybės ir savivaldybių. Buvo sudaryta darbo grupė, kuri dalį šio darbo jau baigė. Vyriausybė jau priėmė vieną sprendimą, kad nuo 1996 m., jeigu aš tiksliai atsimenu, gal nuo 1997 m., savivaldybėms privaloma tvarka buvo suteikiamos funkcijos, bet nebuvo deleguojami pinigai. Šį sprendimą Vyriausybė priėmė praeitą trečiadienį. Aš manau, kad artimiausiu metu mes sugebėsime priimti sprendimus ir dėl verslo, kuriam yra skolinga valstybė, taip pat dėl įmonių, kurioms mes esame skolingi. Ir atvirkščiai, dėl tų, kurie yra skolingi valstybei, mes priimsime sprendimus.

Dėl Kauno rezervuarų aš negaliu jums atsakyti. Aš turėčiau paanalizuoti. Man ši situacija nėra visiškai aiški.

PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Klausia kolega J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamasis premjere, aš neatsiprašydamas, nes tai būtų visai neoriginalu. Du klausimai. Pirmas klausimas toks. Šia tema kalbama daug. Išeidamas gerbiamasis S.Vaitkevičius gavo 125 tūkst., kaip žinoma. Aš manau, kad vien už Kauno “Drobės” privatizavimą jis vertas anaiptol ne paskatinimo, taip pat už Viečiūnų likimą, kuris dabar gresia tai gyvenvietei. O klausimas yra su tuo susijęs. Kokią išeitinę pašalpą gaus gerbiamasis E.Maldeikis, kaip buvęs ūkio ministras?

Antras klausimas. Jūs minėjote, kad imsitės (dėl to paties) sureguliuoti išeitines pašalpas, atlyginimus ne tik politinių tarnautojų, bet ir valstybės tarnautojų. Ar reguliuodami šiuos dalykus jūs atsižvelgsite pirmiausia į dabartinį mūsų šalies piliečių gyvenimo lygį?

R.PAKSAS. Aš manau, kad tokios didelės išeitinės pašalpos yra netoleruotinos ir mes tą turėtume imtis tvarkyti. Tiesą sakant, aš nespėjau pasidomėti, kokia yra E.Maldeikio išeitinė pašalpa. Aš tik atsimenu, kai aną kadenciją man teko pasitraukti iš Ministro Pirmininko posto, mano išeitinė pašalpa buvo vieno atlyginimo dydžio. Tai tiek. Mano supratimu, visų pirma reikėtų pradėti nuo Valstybės tarnybos įstatymo ir toliau eiti per ūkines struktūras. Aš labai norėčiau, kad Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, kurias mes greitai turėtume pateikti, rastų ne tik vienos valdančiosios koalicijos, bet ir opozicijos pritarimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis premjere, jūs antradienį kalbėdamas labai suintrigavote, sakydamas šiuos žodžius: “pradėta rengtis privačių pensijų fondų steigimui”. Gal galėtumėte plačiau pakomentuoti, kokiu būdu pradėta rengtis steigti privačius fondus, arba kokie yra numatomi žingsniai bei būdai ir kada tai galėtų būti realiai? Kitas sakinys: “Bus kuriamas fondas, t.y. lėšos pensijų reformai”. Ar galėtumėte pasakyti, kokios tame fonde bus lėšos pensijų reformai? Ačiū.

R.PAKSAS. Manau, kad tiesioginiu būdu pradėjome rengtis pensijų reformai. Pirmieji žingsniai jau buvo žengti prieš Naujuosius metus. Mes tą puikiai prisimename. Dabar tos datos tiksliai nežinau. Strateginiame komitete buvo svarstytas planas, ką reikėtų padaryti, kad pradėtų… Vasario 6 d. buvo svarstoma Strateginiame komitete, ką reikėtų padaryti. Dabar yra duotas pavedimas Finansų ministerijai, kuri, rodos, iki balandžio 1 dienos turėtų įvertinti visus šalies įsipareigojimus ir kokią sumą šiam procesui šalis galės skirti. Nuo to priklausys pensijų reformos ir greitis, ir tikslas, ir draudžiamųjų asmenų skaičius, amžius, ir panašiai. Balandžio 1 dieną mes turėsime gana išsamų vaizdą.

PIRMININKAS. Ačiū. Norėtų klausti Seimo narys J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš taip pat norėčiau paklausti gerbiamojo premjero. Manau, kad buvo pasiektas geras sutarimas dėl to, kad šioje neeilinėje sesijoje nebūtų svarstomi darbo, darbo santykių liberalizavimo klausimai. Vienas iš jų buvo išeitinių pašalpų mažinimo klausimas. Bet kai mes matome, kad išeidami aukšti valdininkai gauna net dvylikos mėn. pašalpą, iš tikrųjų kyla abejonių, ar galima sutikti, kad eiliniam darbuotojui po to būtų sumažinta ir mokama trijų mėnesių atlyginimas.

Gerbiamasis premjere, noriu pasitikslinti vieną dalyką. Jūs kelis kartus pakartojote šiandien kalbėdamas apie Strateginio komiteto sprendimus. Ar jūs galėtumėte pasakyti, koks tai komitetas ir kokiu įstatymu remiantis? Nes mes, svarstant Vyriausybės posėdžiuose, matome, kad daugelis klausimų paliekama raudonuose aplankuose, tai jau lyg ir nuspręsta Strateginiame komitete. Manyčiau, kad tai turėtų būti viešesni svarstymai ir visas kabinetas yra atsakingas už daugelio klausimų priėmimą, o ne Strateginis komitetas, nes toks Strateginis komitetas niekur nėra apibrėžtas.

PIRMININKAS. Ačiū už klausimą. Labai gerai, kad aš galiu atsakyti į jį. Grįžtant prie išeitinių pašalpų. Man iš tikrųjų labai svarbu, kad būtų pritarta Valstybės tarnybos įstatymo pataisom, kurias Vyriausybė teikė ir kurios jau buvo atmestos, kadangi ten yra vienas iš punktų – išeitinių pašalpų sumažinimas. Tai viena.

Antra, kalbant apie Strateginį komitetą, mes turime keletą Vyriausybėje sudarytų komitetų, kurie nusprendžia dėl krypties, t.y. kuria kryptimi duoti sprendimą, teikti sprendimą kabinetui. Jie yra visiškai atviri. Juose gali dalyvauti ir dalyvauja ir Seimo nariai, ir suinteresuotų institucijų atstovai. Kai po Strateginio komiteto, kuriame kabineto nariai, kurie priklauso vienam iš komitetų, nusprendžia, kuria kryptimi eiti, būtinai po to sprendimas patenka į Vyriausybės posėdį ir jis yra viešai bei atvirai priimamas.

J.OLEKAS. Ar galėčiau patikslinti, nes teko dalyvauti Vyriausybės posėdyje. Atsakymas nėra visiškai tikslus. Mes, Seimo nariai, matėme dalyvaudami Vyriausybės posėdyje, kad yra paliekami raudoni aplankalai ir parašomą visų išeiti, tarp jų ir Seimo narių. Mes žinome, kad yra slapti dalykai, dėl kurių turime pasirašyti, kad negalima skleisti paslapties, bet kad Seimo narys negalėtų išgirsti tokių svarstymų, manyčiau, čia nėra pagal įstatymą.

R.PAKSAS. Aš nenorėčiau su jumis sutikti. Kai svarstomi slapti dokumentai iš raudonų segtuvų, juos gali klausyti tie žmonės, kurie turi specialias formas, apiforminę specialius leidimus. Jeigu Seimo narys turi tą dalyką, nemanyčiau, kad čia turėtų būti problemų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys R.Palaitis. Prašom.

R.PALAITIS. Norėčiau paklausti vidaus reikalų ministro. Vyriausybė, įgyvendindama pirmųjų 100 dienų darbo programą, nuveikė labai gerų darbų skatindama turizmą, tai yra supaprastino vizų gavimą.

Norėčiau išgirsti jūsų asmeninę nuomonę…

PIRMININKAS. Prašom arčiau mikrofono.

R.PALAITIS. Norėčiau išgirsti jūsų asmeninę nuomonę ir tokiu klausimu. Ar nebūtų galima žengti ir antro žingsnio, palengvinant kurortų dalią, t.y. kad būtų galima gauti vizą Lietuvos pasieny turintiems sanatorinius kelialapius? Tai yra pirmoji klausimo dalis. Antroji dalis klausimo. Ką tik Seime buvo pateikta pono A.V.Indriūno įstatymo pataisa dėl konsulinio mokesčio, kad būtų neimamas konsulinis mokestis iš asmenų, kurie su sanatoriniais kelialapiais įvažiuoja į Lietuvos Respubliką. Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia atsakysiu į pirmąja klausimo dalį. Negaliu atsakyti, kiek asmenų atvažiuoja į Palangą, nes jūs palangiškis. Mes pasidomėjome praeitą penktadienį ir svarstėme Užsienio reikalų ministerijoje klausimą, susijusį su Lietuvos vizų politika ateityje, t.y. integruojantis į Europos Sąjungą. Galiu jums pasakyti labai tikslią informaciją, pavyzdžiui, per pastaruosius dvejus metus, t.y. 1999–2000 m., Į Druskininkus iš Baltarusijos yra paprašyta 13 vizų, iš Rusijos Federacijos – 0. Kalbėti apie tai, kad tai supaprastintų ir dėl to turizmas iš karto padidėtų, nemanyčiau, kad tam yra pagrindo.

Antras dalykas – dėl vizų išdavimo pasienio punktuose. Dabar yra numatyta tokia galimybė išimties tvarka. Jūs supraskite, kad patikrinti žmogų, nesant iki šiol integruotos sistemos, iš esmės neįmanoma. Ta praktika iki šiol šiek tiek toleruojama, yra numatyta tokia galimybė, bet ateityje prašysime, kad tos praktikos būtų atsisakyta, nes tokia praktika yra netoleruojama visose Europos Sąjungos šalyse, t.y. Šengeno šalyse. Juo labiau kad tas naudos negali duoti, o naudą gali duoti, mano supratimu, pavyzdžiui, Kaliningrado srities gyventojams išduodamos ilgalaikės vizos, ką parodo Suomijos patirtis, kai kažkada jie įvedė vizas Rusijos gyventojams, išduodami tokias nemokamas vizas 5 metams, 3 metams ar metams, ir taip toliau.

Dėl konsulinio mokesčio. Man neteko matyti tos užregistruotos pataisos ir negaliu komentuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausia Seimo narė R.Dovydėnienė. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju. Mano klausimas Ministrui Pirmininkui. Sausio 10 dieną aš raštu pateikiau jums klausimą dėl to, kaip yra vykdomas 1998 m. Vyriausybės nutarimas, įpareigojantis žinybas, finansuojamas iš biudžeto, 15% visų asignavimų skirti prekėms įsigyti iš invalidų įmonių. Iki šios dienos negavau atsakymo iš Vyriausybės.

Ponas V.Medišauskas, kuris yra Vyriausybės kanceliarijos patarėjas iždo klausimais, du kartus buvo ragintas Seimo sekretoriato atsakyti. Aš pati skambinau du kartus, atsakymas buvo – “kaltas”. Todėl, kad Ūkio ministerija ir Teisingumo ministerija ginčijasi dėl to nutarimo vykdymo ir norėtų jį iš esmės atšaukti, prašau pasakyti, ar iš tikrųjų šis nutarimas yra vykdomas ir ar šiais metais valstybinės institucijos bus įpareigotos įsigyti tam tikrą procentą iš invalidų įmonių? Jeigu dabar nesulaukčiau to atsakymo, ar galėtume tokį atsakymą gauti Seimo salėje vėliau? Ačiū.

R.PAKSAS. Ačiū už klausimą. Aš tą problemą sužinojau šiandien ryte, kad yra neatsakyta į jūsų pareiškimą.

Konkrečiai trumpai galėčiau informuoti, kad Viešųjų pirkimų įstatymas ir šis nutarimas kertasi. Manau, kad artimiausiu metu mes tą klausimą išspręsime, kalti darbuotojai bus nubausti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš dar kartą norėčiau grįžti prie viceministro R.Darulio klausimo ir kreiptis į vidaus reikalų ministrą. Vis dėlto pakankamas liudininkų parašų skaičius rodo, kad viceministras atitinkamai kalbėjo apie lietuvių etnines žemes. Aš tik apgailestaudamas, kad neužteko ryžto iš esmės išspręsti viceministro klausimą, noriu pasiteirauti, ar nematytumėte, kad tikslinga jį atleisti bent nuo vadovavimo tai darbo grupei, kuri rengia apskričių reformą. Jeigu žmogus nelabai skiria lietuvių etnines žemes, tai jam bus dar sunkiau atskirti Suvalkiją nuo Dzūkijos, Žemaitijos ir t.t. Ar nemanytumėte, kad kitas reformą rengiantis pareigūnas geriau susitvarkytų su tomis pareigomis?

V.MARKEVIČIUS. Ačiū dar kartą už tą patį klausimą. Norėčiau pasakyti, kad ne vienas R.Darulis rengia apskričių reformos koncepciją, o rengia visa darbo grupė, kuri sudaryta ne tik iš visų ministerijų suinteresuotų pareigūnų, bet toje grupėje dalyvauja mokslo atstovai, kurie rengė pirmąją reformą, kai buvo 10 apskričių, ir tie, kurie mano kitaip, ir panašiai. Tai nėra vieno asmens darbas. Praeitą ketvirtadienį mažesniame būry žmonių, t.y. taip, kaip numatyta Vyriausybės įstatyme, viename iš komitetų apsvarstėme pateiktą ir parengtą apskričių reformos koncepciją, visus variantus. Artimiausiu metu bus svarstoma Vyriausybės posėdyje. Manyčiau, kad tas dokumentas atkeliaus iki jūsų ir bus pateiktas jums svarstyti, taip pat ir visuomenei svarstyti. Tada galėsite spręsti apie darbo grupės kompetenciją, tarp jų ir vieno iš grupės nario viceministro R.Darulio. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Norėčiau paklausti premjero. Jūs, užvakar kalbėdamas čia, salėje, minėjote, kad Vyriausybė liberalizavo juodojo metalo laužo supirkimą. Tikrai taip, bet liberalizuodami kažkodėl pamiršote kai kurias akcines bendroves ir joms uždraudėte tuo pačiu verstis kaip uždarosioms akcinėms bendrovėms. Norėčiau žinoti atsakymą, kodėl metų pabaigoje buvo priimtas toks Vyriausybės sprendimas. Jeigu reikia konkrečiai įvardyti akcinę bendrovę, aš galiu pasakyti. Manau, kad premjeras žino.

R.PAKSAS. Gal būtų geriau, jeigu jūs įvardytumėte.

V.POPOVAS. Kauno akcinė bendrovė ketaus liejykla neturi teisės supirkinėti juodojo metalo laužo iš fizinių asmenų, o uždarosios akcinės bendrovės tą teisę turi. Po to ketaus liejykla turi iš jų pirkti tą supirktą metalą. Aiškinimas tuo, kad jie lydo ir tuo užsiima, ne argumentas. Ačiū.

R.PAKSAS. Ar negali būti tokia problema, kuri yra labai paprasta, kad reikia turėti šios veiklos licenciją, o ketaus liejykla neturi. Ar jūs esate tikras, kad čia ne ši smulki problema?

PIRMININKAS. Dabar siūlyčiau netęsti diskusijos. Norėčiau prašyti klausti Seimo narę G.Purvaneckienę.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Noriu klausti ministrės V.Blinkevičiūtės. Turbūt suprantama, kad vaikų teisių klausimas Lietuvoje negerėja. Dabar nuo kovo 1 d. ministerija naikina Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Sutinku, kad ši tarnyba labai gerai nedirbo, bet galbūt dėl to, kad nekokie žmonės dirbo. Tačiau tarnybos panaikinimas dabar sukėlė tam tikrą sumaištį, o kai kurie merai, paėmę pavyzdį iš ministerijos, kėsinasi naikinti tas tarnybas arba jungti su kitomis tarnybomis, o tai prieštaraus net kai kuriems įstatymams. Norėčiau, kad jūs trumpai išdėstytumėte pagrindinę ministerijos politiką vaikų teisių atžvilgiu, nes manau, kad ministerija Vyriausybėje yra už tai atsakinga, taip?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū poniai Purvaneckienei. Aš galėčiau atsakyti, jog Vyriausybės programoje ir priemonių plane yra vienareikšmiškai pasisakoma už tai, kad vaiko teisės būtų gerbiamos ir kad visi įstatymai ne tik būtų pritaikomi vaiko teisių apsaugai ir jų gerbimui, bet kad jie būtų vykdomi.

Dėl jūsų konkretaus klausimo dėl Respublikinės vaiko teisių apsaugos tarnybos, kodėl šios tarnybos paslaugų ir funkcijų yra atsisakoma. Manau, jeigu mes pristeigsime daug institucijų ir daug tarnybų, kurių nuostatai dubliuoja kitų institucijų, tai nuo to, žinoma, vaikų teisių apsauga realiame gyvenime nepagerės. Tos lėšos, kurios skiriamos tokioms institucijoms funkcionuoti, gali būti panaudojamos daug efektyviau.

Kokios priežastys paskatino? Pirma, pernai buvo įsteigtos dvi institucijos. Viena jų yra Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija, kuri funkcionuoja nuo praeitų metų lapkričio 1 dienos. Ši institucija, tai yra vaiko teisių ombudsmenas, perėmė dalį funkcijų iš Respublikinės vaiko teisių tarnybos. Kita institucija, t.y. pernai įsteigta įvaikinimo tarnyba, perėmė visus klausimus, susijusius su įvaikinimu, iš Respublikinės vaiko teisių tarnybos. Kai mes peržiūrime tas funkcijas, kurios liko, tai išlaikyti iš valstybės iždo atskirą tarnybą iš tiesų yra visiškai nereikalinga, nes likęs metodinis vadovavimas, kvalifikacijos kėlimo organizavimas perėjo į socialinių darbuotojų rengimo centrą bei tiesiogiai į mūsų ministerijos Šeimos ir vaiko skyrių. Manau, kad toks betarpis bendradarbiavimas su savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybomis yra kur kas geresnis.

Tiesa sakant, manęs irgi netenkina toks procesas, kai savivaldybėse siekiama taupyti vaikų sąskaita, šiuo atveju iš tikrųjų sakau, ir jungti vaikų teisių tarnybas. Tai yra netoleruotina. Manau, kad mes turėtume padedant Seimui, padedant Seimo nariams kalbėtis su tais merais, su savivaldybių tarybomis, kad toks procesas nevyktų.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Norėtų klausti Seimo narys Z.Mačernius. Prašom.

Z.MAČERNIUS. Gerbiamajam premjerui. Jau buvo klausta, ir Vyriausybė įvykdė savo įsipareigojimą – įsiskolinimą savivaldybėms užskaitė kaip vidaus skolą. Sumos, nežinau, kaip kituose rajonuose, Kelmės rajoną tenkina, nes paskaičiuota. Mano klausimas būtų toks. Kokiais kriterijais remiantis vienos savivaldybės dar šiais metais gavo nemažas sumas, o kitos negavo. Ar yra kokie kriterijai, ar taip sau Kėdainiai gavo dideles sumas, Telšiai, o daug kas negavo?

R.PAKSAS. Sumos, kurios turi būti išmokėtos savivaldybėms, yra išskirstytos trejiems metams. Didžiausia našta yra kitiems ir dar kitiems metams. Šiais metais tiek, kiek galės valstybės biudžetas. Tai viena. Antra, mūsų derybinėj grupėj, kuri sprendė šiuos klausimus, dalyvavo Savivaldybių asociacijos atstovai. Kartu dirbdami pasiekėme tokį konsensą, kad toms savivaldybėms tokios sumos, o ne kitokios.

PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Klausia Seimo narys J.Korenka.

J.KORENKA. Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi nėra gerbiamojo kultūros ministro, negaliu paprašyti paneigti arba patvirtinti Lietuvos kino studijos, pelningos šiuo metu, privatizavimo. Tai noriu klausti ministrą gerbiamąjį A.Monkevičių.

Gerbiamasis ministre, šiandien jau tarytum išblėso tos problemos dėl kaimo pradinių mokyklų. Tai ir švietimo, ir kultūros židiniai. Mes surinkome iš savo kolegų mūsų frakcijos Seimo narių duomenis, kaip rajonuose rengiamasi uždaryti arba jau uždaromos pradinės mokyklos. Skaičiai anaiptol nėra labai džiuginantys. Pavyzdžiui, Raseinių rajone – 6 mokyklos, Alytaus – 6, Radviliškyje – 5 ir t.t. Ar reikia suprasti, kad tai vykdoma su jūsų ministerijos palaiminimu, reikia suprasti būtent kaip dabartinės švietimo politikos pasekmes, ar tai yra savivaliavimas? Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti? Ačiū.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Išties šiuo metu švietimo įstaigų tinklas yra neoptimalus, yra apie pusė milijardo litų išleidžiama finansuoti tuščioms vietoms. Paprasčiausiais šeimininkiškas požiūris reikalauja įsigilinti ir susitvarkyti šioje srityje. Čia esminis požiūris, ir būtent taip, kad vaikams būtų geriau, kad vaikų sąlygos po šios reformos tik pagerėtų, vaikai neturi nukentėti. Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija yra gavusi prašymus dėl šešių pradinių mokyklų. Sprendimas nėra priimtas. Kiekvienu atveju mes stengiamės atidžiai įsigilinti ir pasižiūrėti, kas atsitiks uždarius šitą mokyklą, ar po to vaikams bus geriau. Daugeliu atvejų išties ir būna geriau, tačiau ne visada. Tais atvejais, kai savivaldybė priima tokį sprendimą ir vaikai dėl to nukenčia, Švietimo ir mokslo ministerijos pozicija būna neleisti, susilaikyti. Ten yra daug tokių dalykų, reikia atsižvelgti ir į gyventojų nuomonę, bet pirmiausia būtent į vaikų ugdymo kokybę, į tas sąlygas. Šiuo metu, kaip sakiau, yra šeši prašymai, ir kiekvienas atvejis yra analizuojamas. Ir dar šiais mokslo metais Švietimo ir mokslo ministerija nė vieno sutikimo uždaryti nėra davusi.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia Seimo narė B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Mano klausimas finansų ministrui. Gerbiamasis ministre, ar, jūs manote, teisinga, kad beveik vienodą rinkliavų mokestį už prekiavimą alkoholiu moka tiek “Maxsima”, tiek Balbieriškio parduotuvė, kuri parduoda du butelius degtinės per dieną. Ar jūs nemanote, kad tai reikia keisti? Ir dar. Kaip bus su tomis savivaldybėmis ir žyminio mokesčio keitimu į rinkliavų mokestį? Problema vis tiek neišspręsta. Jūsų atsakymas iš tikrųjų netenkina. Kauno savivaldybėje verslininkai dabar turi skolą 3,5 mln. litų. Sakykite, iš kokių lėšų dabar grąžinti šitą, tuo labiau kad nėra juridinio pagrindo.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų nuo sausio 1 d. iš esmės sumažintas valstybinės rinkliavos dydis už licencijų išdavimą prekiauti alkoholiniais gėrimais, cigaretėmis ir panašiai. Ir, kaip žinote, Seimas priėmė Valstybės rinkliavų įstatymą, kur aiški nuostata, kuri atitinka Europos Sąjungos direktyvas, kad valstybės institucijų išduodamos tam tikros licencijos ar suteikiamos paslaugos turi kainuoti tiek, kiek iš tiesų kainuoja darbo jėga ir jų išdavimas. Dabar jūsų klausimas dėl Kauno. Aš prisimenu gerai, aš pasidomėjau. Dar pernai rugpjūčio 29 d. rašė Kauno smulkiųjų verslininkų asociacijos prezidentė Mogenienė apie tą problemą, kad Seime jau buvo pradėtas Valstybės rinkliavų įstatymas, kuris iš tikrųjų padarys esminius pakeitimus, tai yra bus pakeistas žyminis mokestis į valstybės rinkliavą ir gerokai sumažintas. Kiek mane informavo, susirašinėjimas vyko su dauguma savivaldybių, ir vienas buvo toks. Kadangi Vyriausybė savivaldybėms negali nurodyti keisti žyminio mokesčio dydžius atsižvelgiant į naujo įstatymo, kuris įgalios sausio 1 d., nuostatas, tai buvo tik rekomenduojama, kad toms įmonėms, kurių licencijos baigiasi iki naujųjų metų ir reikės jas iš naujo išsipirkti spalio, lapkričio mėnesiais, kad žyminį mokestį savivaldybės pakoreguotų atsižvelgdamos į naujo priimto įstatymo nuostatas. Ir iš tikrųjų kai kurios savivaldybės į tai pažiūrėjo labai praktiškai, realiai, mokestis buvo pakoreguotas ir iki sausio 1 d. mokėjo vieną mokestį, o nuo sausio 1 d. licencijos pratęsimui, tai yra iki metų laiko, buvo kitas. Taip, Kauno miesto taryba šio sprendimo nepriėmė, ir tos įmonės turėjo išsipirkti licencijas pagal seną galiojusį įstatymą, sumokėdamos kur kas didesnį žyminį mokestį. Kai iškilo toks klausimas Vyriausybei, dar kartą mes grįžom ir, kaip žinote, priimtas protokolinis sprendimas. Tarybos turėtų gerai suprasti, kad žyminio mokesčio sumažinimas – tai vienas iš būdų kurti papildomas darbo vietas. Tačiau jeigu tarybos priima kitokį sprendimą, šiuo atveju aš dar kartą kartoju, Vyriausybė savivaldybėms nurodyti negali. Ir dėl to dar kartą rekomendavo mums atsižvelgti į tai, kad rinkliavos sumažintos. Tą patį sprendimą, kiek aš informuotas, vasario 22 d., tai yra šiandien, turėjo priimti ir Savivaldybių asociacija. Aš pats kalbėjau su Savivaldybių asociacijos prezidentu gerbiamuoju B.Rope, jie taip pat savo ruožtu savivaldybėms rekomenduos. Tačiau aš dar kartą kartoju, kad savivaldybėms Vyriausybė nurodymų negali duoti. Turi spręsti kiekviena taryba, atsižvelgdama į tos savivaldybės ekonominius interesus. Šiuo atveju yra taip, kaip yra.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Mes kaip tik išnaudojome valandą, Statuto numatytą Vyriausybei atsakyti į Seimo narių klausimus. Ačiū klaususiems, ačiū Ministrui Pirmininkui ir kabineto nariams. Aš norėčiau paskelbti 5 min. pertrauką.

Pertrauka

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Konsultaciją su ministrais būtų galima perkelti už plenarinio posėdžio salės ribų, jei kas norėtų tęsti pašnekesius. Mes galėtume pradėti, jeigu autorius likusio įstatymo, kurį mes turim aptarti, būtų salėje. Minutėlę, aš manau, jis netrukus turi pasirodyti. Kolegos, būtų autorius, būtų pradėta. (Triukšmas salėje)

Gerbiamieji kolegos, belaukiant autoriaus aš norėčiau padaryti keletą pareiškimų, paskelbti keletą informacijų. Tuoj pat mes atrasim kolegą A.Indriūną.

Norėčiau paskelbti Tarpparlamentinių ryšių su Kanada grupės posėdžio protokolą. Kol kolega A.Indriūnas aklimatizuosis… Aš jau pradėjau skaityti tarpparlamentinių ryšių su Kanada grupės posėdžio protokolą. Dalyvavo 7 Seimo nariai, svarstyti grupės pirmininko rinkimai, grupės pirmininko pavaduotojo rinkimai. Grupės pirmininku išrinktas A.Gricius, grupės pirmininko pavaduotojais išrinkti: R.Juknevičienė ir G.Jakavonis. Pasirašo grupės pirmininkas. Visi parašai yra.

Taip pat yra protokolas dėl Tarpparlamentinių ryšių su Čekijos Respublika grupės įkūrimo. Svarstyta grupės pirmininko ir pavaduotojų rinkimas. Čia pavadinta “įkūrimas”, bet išties jie jau įsikūrę ir rinko pirmininką ir pavaduotojus. Atsižvelgiant į faktą, kad grupėje yra net 54 Seimo nariai, ir tai, kad Čekijos Respublikos ambasada yra NATO kontaktinė ambasada Lietuvoje, ir savo veikla yra labai aktyvi visose srityse. Buvo pasiūlyta išrinkti du pavaduotojus. Nutarta pirmininku išrinkti V.Stankevičių, pavaduotojais – O.Babonienę ir E.Savicką. Pasirašo posėdžio pirmininkas V.Stankevič. Taigi tokie viešai paskelbti tarpparlamentinių grupių protokolai.

Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-345 (pateikimo tęsinys)

Aš kviečiu į tribūną Seimo narį A.V.Indriūną. Mes grįžtame prie įstatymo projekto Nr.IXP-345 – Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies pakeitimo. Klausti yra numatyta… Mes esame užfiksavę sąrašą. Klausimams ir atsakymams yra numatyta 10 minučių. Pirmasis klausia Seimo narys J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, prašom pasakyti, kokiose šalyse yra skirtingos normos išrinkti merą ir atleisti arba pareikšti jam nepasitikėjimą. Ar jūs tuo domėjotės? Kaip manote, ar tada, kai bus priimta jūsų įstatymo pataisa, merai netaps merais iki gyvos galvos?

V.A.INDRIŪNAS. Mažiau pavojinga, negu… Jeigu merai tokie pabaisos, jeigu jie nusikaltėliai, tai bus mažiau pavojaus, negu tiesioginiais rinkimais išrinkti merus. Aš tokios statistikos neturiu, tačiau kai kuriose šalyse yra. Aš dabar neturiu tos medžiagos. (Balsai salėje) Apie Baltarusiją tikrai nežinau.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, bet aš jau… Mano klausimą pateikė kolega, aš atsisakau.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat norėtų klausti Seimo narys J.Čekuolis. Prašom, kolega.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis kolega, sakykite, ar nematytumėte vis dėlto loginio prieštaravimo, kad pareigūno skyrimo ir pareigūno atleidimo sąlygos yra skirtingos ir nevienodos. Taip pat vis dėlto ne geriausia išeitis, išsprendžianti galbūt ir esamas mero paskyrimo problemas, būtų tiesioginiai mero rinkimai.

V.A.INDRIŪNAS. Taip, jeigu yra nusikaltėlis, kovoti su nusikaltėliais yra tam tikra procedūra. Reikia su nusikaltėliais kovoti. Negalima žiūrėti, kad visi žmonės yra vagys ar visi merai kokie nors blogi žmonės. Ta pati logika, kaip aš jau minėjau, dabar kartoju, yra Konstitucijos 75 straipsnyje, kai mes skiriame pareigūnus, kuriuos skiria teismas, paprasta dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Štai dabar yra 80 žmonių, vadinasi, mes 40 pritariame tai kandidatūrai. O jeigu reikia atleisti, reikia visų narių daugumos, vadinasi, 71. Tokia logika yra įteisinta mūsų Konstitucijoje. Čia nieko kitaip nėra. Jeigu mes norime, kad būtų pastovūs merai ir kad jie galėtų dirbti, turime priimti tokią pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys J.Jurkus.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Ar nesirengiate, gerbiamasis kolega, siūlyti keisti įstatymą ir Konstituciją dėl Ministro Pirmininko, Seimo Pirmininko atleidimo dviem trečdaliais Seimo narių balsų, nes jūsų siūloma pataisa man sudaro nuomonę, kad krenta jūsų partijos populiarumas, todėl jūs norite pereiti prie autokratinio valdymo? Tiek Smetonos, tiek TSRS valdymas buvo autoritarinis. Tuo, žinote, padarytumėte pradžią savivaldybėse, nors jau 10 metų gyvename demokratinėje valstybėje. Ačiū.

V.A.INDRIŪNAS. Kai aš pateiksiu įstatymą dėl Seimo Pirmininko, tada galėsite kritikuoti, kol kas aš teikiu įstatymą dėl merų. (Balsai salėje) Kita vertus, čia nieko pavojinga nėra, nes tiesioginiai rinkimai tikrai labiau įteisins autoritarinį režimą negu taip. Tačiau jeigu mes sutvarkysime, padarysime tam tikras pataisas, kurias mes rengiamės padaryti, dėl tarybos, tikrai meras galės dirbti ir bus atsakingas, taryba bus atsakinga ir galų gale bus tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Aš norėjau paklausti jūsų… čia galima, girdėti?

PIRMININKAS. Mikrofoną arčiau.

K.RIMŠELIS. Norėjau paklausti jūsų apie galimas neigiamas pasekmes. Jūs pats rašote, kad neigiamų pasekmių nenumatoma, išskyrus tai, kad bus sunkiau atleisti nepateisinusius rinkėjų lūkesčių asmenis. Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti?

A.V.INDRIŪNAS. Taip pat galiu ir pakomentuoti. Aišku, bus sunkiau atleisti, todėl prieš renkant, prieš skiriant reikės daugiau pagalvoti. Kadangi bus sunkiau atleisti, todėl išrinkimas bus kokybiškesnis, bus išrinkti kokybiškesni merai. O atleidimas, aišku, bus sunkesnis, nes reikės priversti galvoti, jog renkant reikia pasirinkti… daugiau analizuoti ir parinkti tinkamesnį žmogų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narė R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone pranešėjau, sakykite, ar susijęs (aš manau, kad susijęs, bet jūs patvirtinkit arba paneikit) šis projekto pateikimas su pora perversmų, kurie pastaruoju metu socialliberalų iniciatyva įvyko savivaldybėse. Jūs jau, kaip dažnai mėgstama sakyti, “užviršavote” savo valdžią savivaldybėse ir dabar norėtumėte ją išlaikyti, kad, neduok Dieve, kas nors kitas jokiu būdu negalėtų jūsų irgi gerokai pagarsėjusių merų, kaip kad vyksta Pasvalyje, dar keliose Žemaitijos vietose, pakeisti, be to, neveiktų visuomenės nuomonė.

A.V.INDRIŪNAS. Aš labai nuoširdžiai dėkoju jums už klausimą. Aš turiu progą dabar pasakyti, kad štai Naujoji sąjunga parengė Konstitucijos projektą, aš vadovavau tam Konstitucijos pataisų projekto rengimui, jis buvo atspausdintas “Naujojoje politikoje”. “Naujojoje politikoje”, kuri atspausdinta 2000 m. pradžioje, ši nuostata buvo įtvirtinta. Ten galima pažiūrėti. Taigi tai nieko bendra neturi su… Aš esu tos nuomonės seniai ir manau, kad ši nuostata yra teisinga.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausia Seimo narys A.Salamakinas, bet aš jo nematau. (Balsai salėje) Gerai, jeigu neprieštarautų, tai būtų J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamasis kolega, jūsų teikiamas siūlymas po Valentino dienos, man atrodo, yra labai įdomus ir gali būti diskutuotinas. Bet aš manau, kad jūs pastebėjote iš Seimo narių klausimų ir reakcijos, kad, ko gero, šiam klausimui nebūtų pritarta. Ar jūs negalvojate, kad būtų geriau, jeigu jūs pats ją atsiimtumėte, nes būtų tiesiog…

A.V.INDRIŪNAS. Aš nebijau nepritarimo, bet man atrodo, kad ta klausimų gausa privertė susimąstyti tuo klausimu. Mąstymas visuomet veda į teisybę. Kai žmogus išeina iš dogmų ir pradeda mąstyti, tas mąstymas veda į tiesą, todėl aš džiaugiuosi, kad buvo tiek daug prieštaringų klausimų. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už klausimus, o pranešėjui už atsakymus. Gerbiamieji kolegos, prašau baigti replikas. Mes dabar pereiname prie balsavimo motyvų išdėstymo. Aš matau, yra užsiregistravę pakankamai daug, tačiau šioje stadijoje vienas – už, vienas – prieš. Kolega J.Sabatauskas – balsavimo motyvai už.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Prisiminus pirmosios kadencijos po nepriklausomybės atkūrimo merų vertimo vajų, kuris ypač būdingas Vilniaus ir Kauno miestams, kai per penkerius metus pasikeitė penki merai, būtų galima pritarti. Tačiau aš tada siūlyčiau ir kitą būdą – rinkti merus dviem trečdaliais balsų, kad būtų galima vienodas normas taikyti ir renkant, ir atstatydinant. Bet tada kyla kitas pavojus, kad pusėje Lietuvos savivaldybių per du mėnesius bus neišrinkti merai ir reikės įvesti tiesioginį valdymą. Tai iš tikrųjų nepadės mūsų demokratijos plėtrai ir sudarys daug keblumų. Gal reikėtų pamąstyti dėl kitų įstatymų projektų, nes aš matau, kad kūrybingumo versmė yra neišsenkanti. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš supratau, jūs kalbėjote prieš. (Balsai salėje: už.) Už? (Balsai salėje:taigi ir Smetoną prisiminė.) Tai dabar aš svarstau, kam aš turiu suteikti žodį, nes iš to, kas buvo pasakyta, aš supratau, kad jis buvo ne už. (Balsai salėje: jis gal blogai suformulavo.) Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma aš noriu atsiimti savo pasiūlymą pavadinti šią sesiją technine, nes aš supratau, kad neeilinė sesija surengta dėl to, kad reikia skubiai gelbėti valdančiosios koalicijos merus, todėl neeilinės sesijos metu siūloma priimti štai tokį įstatymą, kuris, sakyčiau, iš esmės yra ydingas tuo, kad siūloma keisti taisykles žaidimo metu. Atleiskit, bet juk per rinkimus žmonės žinojo, ką renka, ir tie merai buvo išrinkti pagal tas taisykles. Dabar, atleiskite, mums tie merai labai geri, greitai juos įtvirtinkime ir neleiskime, kad kiti būtų išrinkti. Aš sakyčiau, vien dėl to negalima pritarti šiam įstatymo projektui, kadangi jis siūlo keisti taisykles žaidimo metu. Aš siūlau visiems Seimo nariams elgtis logiškai ir balsuoti prieš šį pateiktą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Gerbiamieji kolegos, bene paskutinis šansas šiandien registruotis. Prašau registruotis.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Dėl vedimo tvarkos su šypsena veide kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad pastebite šypseną darbo pabaigoje, nes man atrodo, kai kas jau yra ir pavargęs. Kiek aš supratau iš prelegento, jis pats, išklausęs Seimo narių klausimus, sutiko, kad būtų gerai šį klausimą atsiimti. Jeigu taip yra, tai mums nereikėtų ir balsuoti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Minutėlę. Tai ar kolega A.Indriūnas norėtų kalbėti? (Balsai salėje) Gerai, nuomonė lieka nepakitusi. Gerbiamieji kolegos, aš primenu, kad registravomės, dabar prašau pasakyti savo nuomonę dėl šio teikiamo įstatymo projekto. Prašau Seimo narius balsuoti. Vyksta balsavimas.

Už – 9, prieš – 56, susilaikė 4. Įstatymo projektui nepritarta po pateikimo.

Gerbiamieji kolegos, dar turėtume apsispręsti, kaip mes elgiamės su šia įstatymo pataisa toliau. Siūlau alternatyvų balsavimą. Pirmas yra grąžinti iniciatoriams tobulinti, antras – atmesti. Balsavimas už reiškia balsavimą, kad būtų grąžinta iniciatoriams tobulinti, balsavimas prieš reiškia atmesti. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau pasakyti savo nuomonę dėl tolesnio šio projekto likimo. Prašau balsuoti.

Už – 9, dar vienas balsas, už – 10, prieš – 56, susilaikė 2. Konstatuoju, kad įstatymas yra atmestas. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau dar prašyti jūsų dėmesio. Mes turime patvirtinti kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkę ir ta proga norėčiau pirmininkavimą perduoti Seimo Pirmininko pavaduotojui kolegai Č.Juršėnui.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Prašom, gerbiamasis Steponavičiau.

Savaitės (nuo 2001 02 26) – 2000 m. vasario 27 d. (antradienio), kovo 1 d. (ketvirtadienio) ir kovo 2 d. (penktadienio) darbotvarkių projektai

G.STEPONAVIČIUS. Kolegos, jums yra išdalinta preliminari kitos savaitės darbotvarkė. Joje yra atspindėti faktiškai visi svarbiausi į neeilinę darbų sesiją įtraukti klausimai, tačiau ši darbotvarkė dar tikrai nėra galutinė. Laukiame keleto įstatymų iš Vyriausybės ir Prezidentūros, be to, Konstitucijos 47 straipsnio registravimas leistų šį klausimą taip pat svarstyti šioje sesijoje. Todėl kolegai A.Kunčinui, kuris palieka salę, aš noriu pasakyti, kad tai tikrai nėra techninė darbotvarkė, daugelio klausimų yra priėmimo stadija.

Dabar noriu stabtelti ties antradienio darbotvarke. Čia yra numatyta (atkreipiu jūsų dėmesį) Kroatijos atstovų rūmų pirmininko kalba, taip pat Garantinio fondo bei lydinčių įstatymų paketo priėmimas, Akcizų įstatymo, susijusio su alkoholio ir vyno akcizų subalansavimu, svarstymas, Įmonių bankroto įstatymas bei lydintys teisės aktai, taip pat Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimas ir kiti įstatymai, susiję su valstybės biudžeto ir “Sodros” biudžeto administravimo suderinimu, taip pat keletas kitų klausimų, kurių jau yra svarstymo stadija.

Tiek dėl antradienio. Ketvirtadienį yra numatytas Pensijų fondo įstatymo priėmimas, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo svarstymas bei kai kurių kodeksų pakeitimų įstatymų svarstymas. Galėčiau pasakyti, kad, ko gero, ketvirtadienio darbotvarkė dar nėra užpildyta, bet svarstant kitus klausimus galbūt paaiškės, kad mes dar galime šią darbotvarkę papildyti, ypač jei būtų gauti ir įregistruoti įstatymai iš Vyriausybės ir Prezidentūros. Penktadienį yra numatyta preliminariai darbuotis iki pietų. Vyks kelių svarbių įstatymų priėmimas, pirmiausia Įmonių bankroto įstatymo priėmimas, jeigu pavyktų antradienį mums sėkmingai dėl jo sutarti, Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo svarstymas, taip pat Akcizų įstatymo dėl vyno ir alaus subalansavimo priėmimas. Be to, taip visų lauktas Azartinių žaidimų įstatymų paketas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jus norėtų paklausti vienas Seimo narys. Kolega M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad galbūt pasirodys konstitucinė pataisa. Matyt, kalbama apie 47 straipsnio pataisą. Aš dar kartą klausiu (aš klausiau Pirmininko ir tą patį kartoju jums), ar ši pataisa bus pateikta kartu su konstituciniu įstatymu, ar be konstitucinio įstatymo? Čia yra esminis dalykas.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju. Aš manau, kad su lydinčiu konstituciniu įstatymu, kuris jau yra gautas iš Vyriausybės. Dėl to, ką Vyriausybė teikia šiomis dienomis, kaip reikalauja Konstitucija, bus renkamas reikalingas parašų skaičius ir, manau, kad šalia 47 straipsnio pataisos keliauja taip pat ir konstitucinis įstatymas, su kuriuo aš jau esu susipažinęs ir kurio projektas jau yra parengtas.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau niekas nenori klausti. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, kantrieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti pateiktai savaitės darbotvarkei? (Balsai salėje) Galim. Ačiū. Klausimas išspręstas. Atrodo, visi klausimai išnagrinėti. Ar visi? Atsiprašau, dar vienas pranešimas.

Tuo pačiu ypu aš apie tai pasakysiu, ir baigsime posėdį.

“Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, prašome įregistruoti Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių su Vengrijos Respublika grupę”. Pasirašo R.Sedlickas, R.Palaitis ir dar iš viso 21 Seimo narys. Sveikiname dar vieną parlamentinių ryšių grupę.

Taigi, mielieji bičiuliai, visi klausimai yra išspręsti. Posėdis baigiamas iki antradienio.