Trečiasis (45) posėdis
2001 m. vasario 22 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

2001 m. vasario 22 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo vasario 22 d. rytinį plenarinį posėdį.

Pirmiausia dėl darbotvarkės. Jūs turite patikslintą variantą. Pagal ankstesnį susitarimą į šios dienos darbotvarkę Seniūnų sueiga įrašo 1-1 klausimą – Turto arešto aktų registro įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Ar turi kas nors kokių abejonių, ar galime su šiuo papildymu darbotvarkę patvirtinti? Galime, balsuoti nereikia? Ačiū. Taigi darbotvarkė patvirtinta. Tada imamės šio 1-1 klausimo. Prieš pakviesdamas į tribūną gerbiamąjį pranešėją kolegą R.Šukį, kviečiu registruotis. Registracija.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai.

Dabar dėl vedimo tvarkos kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, matydamas jus pirmininkaujant aš noriu pasitikslinti, nes labai išsigandau. Ar kartais neįvyko naktį perversmas ir socdemai nepaėmė valdžios?

Turto arešto aktų registro įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-270(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu tai ženklas, tai galite interpretuoti kaip norite. Mielieji kolegos, užsiregistravo 85 Seimo nariai. Kaip sakiau, imamės 1-1 rytinės darbotvarkės klausimo – Turto arešto aktų registro įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-270(2). Kviečiu į tribūną gerbiamąjį kolegą R.Šukį. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pristatyti priėmimui… (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, tylos!

R.ŠUKYS. …Turto arešto aktų registro įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-270(2). Priėmimo stadija. Jokių pasiūlymų nebuvo gauta. Įstatymas susideda iš vieno straipsnio. Prašyčiau priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju už trumpą ir aiškų pranešimą. Ar turi kas nors kokių pastabų ir ar norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime iš karto priimti? Galim? Tada prašyčiau dar kartą registruotis. Registruojamės. Mielieji kolegos, kažko trūksta technikai. Manykime, kad salėje mūsų yra 85. (Balsai salėje) Tada kviesiu balsavimo grupę. Mielieji kolegos, siūloma registraciją pakartoti. Kol kolegos registruojasi, primenu, kad į balsų skaičiavimo grupę įeina M.Bastys, A.Gricius, V.Karbauskis, A.Kašėta ir V.Matuzas. (Balsai salėje) Aš labai atsiprašau, iki vasario 22 d. imtinai. Šiandien kelinta diena?

Užsiregistravo 94 Seimo nariai.

Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Turto arešto aktų registro įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymas? Prašom balsuoti.

Už – 90, prieš nėra, susilaikė 1. Turto arešto aktų registro įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-59(3*) (svarstymas)

Dabar, mielieji kolegos, 1-2 klausimas, arba, tiksliau, pirmas kompleksinis klausimas. Pirmiausia Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-59(3). Dabar svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto pranešėją, komiteto pirmininką kolegą J.Raistenskį. Prašom.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šiandien pristatoma Aplinkos apsaugos komiteto parengta Miškų įstatymo projekto Nr.IXP-59(3) naujoji redakcija, kurios pagrindinis tikslas yra reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad miškai būtų tvarkomi pagal subalansuoto miškų ūkio principus užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą aprūpinant pramonę žaliava bei biologinės įvairovės įvertinimą; miškų produktyvumo didinimą; kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę; galimybes dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms, efektyviau ir racionaliau tvarkyti miškų ūkį, naujai reglamentuoti miškų ūkio valdymą, jo ekonominį reguliavimą atsižvelgiant į dabar galiojančius kitus įstatymus.

Priminsiu jums, kad senasis Lietuvos miškų įstatymas yra priimtas 1994 metais. 1994 metais priimtos Miškų įstatymo nuostatos iš esmė yra pasikeitusios ir neatitinka šiuo metu galiojančio įstatymo. Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pateikimas Seimo plenariniame posėdyje vyko 2000 m. lapkričio 30 d. Aplinkos apsaugos komitetas buvo paskirtas pagrindinis, o papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Ekonomikos komitetas, Kaimo reikalų komitetas bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. 2000 m. lapkričio 27 d. komitete buvo surengtas posėdis, skirtas Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-59 naujos redakcijos svarstymui, parengiamųjų darbų aptarimui. Buvo paskirti komiteto išvadų projekto rengėjai, kreiptasi į žiniasklaidą bei suinteresuotas organizacijas dėl išvadų ir pasiūlymų pateikimo. Nustatytos svarstymo komitete datos.

Pastabos ir pasiūlymai buvo gauti iš Seimo Teisės departamento, Seimo paskirtų papildomų komitetų, Lietuvos žaliųjų judėjimo, Lietuvos miškų instituto, Lietuvos žemės ūkio akademijos, Lietuvos miškų savininkų asociacijos, Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos, atskirų miškų urėdijų, Lietuvos gamtos fondo, Gamtosaugos politikos klubo. 2000 m. gruodžio 20 d. komitetas surengė įstatymo projekto klausymus. Į juos buvo pakviesti visų pateikusių pastabas organizacijų atstovai ir piliečiai. Komitetas papildomai surengė keletą posėdžių, skirtų Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-59 naujosios redakcijos aptarimui. Vasario 19 d. komiteto posėdyje buvo svarstomas Miškų įstatymo pakeitimo nauja redakcija (projektas Nr.IXP-59). Svarstymo metu Aplinkos apsaugos komitetas vieningai (septyni balsavo už, niekas nebalsavo prieš arba susilaikė) pritarė Aplinkos apsaugos komiteto išvadai dėl Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo naujos redakcijos projekto bei patobulintam Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo (nauja redakcija) projektui Nr.IXP-59(3). Jums medžiaga išdalinta, todėl aš pakomentuosiu tik svarbesnius momentus.

Daugiausia pastabų buvo dėl valstybinių miškų dominavimo nuostatos išbraukimo iš Vyriausybės teikto projekto. Tarpukario Lietuvoje dominavo valstybinė miškų nuosavybė, nes didžiojoje Lietuvoje valstybiniai miškai sudarė 729 tūkst. ha, iš jų 165 tūkst. buvo privatūs. Tai sudarė 17,7%. Pokario metų žemės ūkio žemėse įveista 700 ha miškų, kurie dabar yra grąžintini miškai. Taigi iš viso grąžintinų miškų Lietuvoje pagal statistiką yra 46–48% bendro miškų ploto, todėl projekte įtvirtinama nuostata, jog Lietuvoje pagal plotą dominuoja valstybinė miškų nuosavybė. Iš esmės taip yra ir artimoje ateityje galėtų bei turėtų būti.

Projekto 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama, kad privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jeigu valda yra arba tampa mažesnė nei 5 ha. Saugomose teritorijose tai reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Leidimas bendrasavininkiams pasidalinti jiems bendrosios nuosavybės teise grąžintą miško valdą mažesnėmis nei 5 ha dalimis nėra pateisinamas nei ekonominiu, nei aplinkosaugos požiūriu, nes ši nuostata įteisina vaizdingiausių vietovių privatizavimą ir užstatymą. Gamtosaugos požiūriu tai lygu sunaikinimui. Į projektą grąžinta nuostata, jog į valstybinius miškus 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių neatkuriama nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo įstatymą. Tai galima traktuoti vienareikšmiai – kaip siekimą išsaugoti šiuos itin vertingus ir visuomenės poreikiams reikalingus miškus. Atsižvelgiant į daugelį pasiūlymų taip pat buvo būtina suformuluoti aiškią funkcijų, kompetencijos atskyrimu, padalijimu pagrįstą miškų ūkio valdymo sistemą.

Naujajame įstatyme yra numatyta, kad valstybės miškų ūkio politikos kryptis nustato Seimas, priimdamas įstatymus, įtvirtindamas valstybės miškų ūkio strategiją. Vyriausybės įgaliojimu Aplinkos ministerija atlieka valstybinių miškų savininko funkcijas. Valstybės miško ūkio strategiją formuoja bei valstybės miškų ūkio programas rengia Aplinkos ministerija. Aplinkos ministerija, atlikdama miškų ūkio valstybinio valdymo funkcijas, užtikrina kompleksinį jų tvarkymą. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija atlieka, pabrėžiu, visų šalies miškų būklės naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolės funkcijas. Valstybinių miškų urėdijoms priskirtų miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą organizuoja, koordinuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. Norint išvengti žalingos praktikos, kai mes priimame įstatymą, o Vyriausybė po to priima po įstatymų leidžiamus dokumentus, kurie kartais prieštarauja įstatymo rengėjų nuostatoms, kartu bus teikiamas lydintis įstatymas – Lietuvos Respublikos miškų įstatymo įgyvendinimo įstatymas.

Taigi, mielieji, trumpai tiek. Girdėdamas tvyrantį salėje triukšmą, jausdamas tą nuotaiką, manau, kad visi diskutavo, įsigilino. Taip pat manau, kad visi tinkamai supras parengtą įstatymą ir balsuos už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dabar yra papildomų komitetų atstovų ar jų pranešėjų kalbos. Biudžeto ir finansų komitetas – B.Bradauskas. Ruošiasi kolega V.Karbauskis – Ekonomikos komiteto vardu. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pateikė pastabas, į kurias rengėjai iš esmės atsižvelgė. Taigi dėl tuometinio 6 straipsnio dėl valdymo mes dabar nebeturime pastabų. Taip pat mūsų siūlymas buvo nekurti atskiros kontrolės institucijos. Tai yra padaryta. Taip pat buvo siūlymas įvardyti, kad institucija, kuri atsakinga už miškų būklę, yra Aplinkos ministerija. Tai taip pat yra padaryta. Biudžeto ir finansų komitetas neturi daugiau pastabų dėl šio įstatymo. Bet šiandien, dar kartą perskaitęs šį įstatymo projektą ir išklausęs kai kurių miškininkų pastabas, noriu pasakyti, kad vis dėlto kelia abejonių 7 straipsnio 2 dalis, kurioje yra nurodyta, kad miškų urėdijos nuo pajamų atskaito Vyriausybės nustatyta tvarka į centralizuotą, na, sakykim, ne fondą, bet biudžetą tam tikrą dalį pajamų. Čia kertasi su Įmonių įstatymu, nes dabar urėdijos pradės dirbti pagal Valstybinių įmonių įstatymą, t.y. jos mokės pelno mokestį. Anksčiau to nebuvo, todėl tokie atskaitymai buvo pateisinami. Dabar bus dvigubas tų pajamų apmokestinimas, sakykim, kaip kokia akcizo forma, todėl mano siūlymas – vis dėlto išbraukti iš įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį. Tokią pataisą aš pateiksiu ir įregistruosiu iki priėmimo. Taigi daugiau pastabų neturiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Ekonomikos komiteto vardu – kolega V.Karbauskis. Prašom.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Ekonomikos komitetas taip pat išsamiai svarstė pateiktą Miškų įstatymo projektą. Mūsų pateikti pasiūlymai pagrindiniam komitetui iš esmės buvo priimti. Manyčiau, kad galima sutikti su Biudžeto ir finansų komiteto pastabomis dėl 7 straipsnio, kurios buvo ką tik išsakytos. Priėmimo stadijos metu į tai turėtų būti, ko gero, atsižvelgta. Apskritai komitetas balsavo už tai, kad… Pagrindinės nuostatos buvo tokios: sukonkretinti valstybės institucijas, susijusias su miškų valdymu, ir apibrėžti jų funkcijas. Tai iš tikrųjų yra padaryta. 6 straipsnis (dabartiniame variante tai yra 5 straipsnis) yra gana išplėstas ir tos funkcijos tikrai yra apibrėžtos. Tai buvo mūsų komiteto pagrindinis siūlymas, į kurį atsižvelgta. Aš, kaip komiteto pranešėjas, daugiau pastabų neturiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už trumpą aiškią kalbą. Dabar Kaimo reikalų komitetas. Jo vardu kalbės Seimo narys G.Mikolaitis. Prašom, kolega.

G.MIKOLAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Kaimo reikalų komitetas svarstė šį projektą, bet negalėjo apsvarstyti iki galo, nes paskutinis variantas buvo išdalintas vakar po pietų. Pagal Statuto 151 straipsnį įstatymo projekto svarstymo tvarka… įstatymo projektas ir komiteto išvados išdalijamos Seimo nariams ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki Seimo posėdžio, todėl Kaimo reikalų komiteto vardu vienbalsiai prašau daryti pertrauką iki pavasario sesijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir dar vienas komitetas – tai Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Komiteto vardu – jo pirmininkas K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį įstatymą, bet mes daugiau koncentravom dėmesį į valdymo klausimus. Tenka pasakyti, pripažinti, kad pagrindinis komitetas į mūsų pastabas iš esmės atsižvelgė.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi kalbėtojai. Aš dabar siūlau štai dėl ko apsispręsti. Čia jau buvo iškeltas klausimas dėl pertraukos. Bet aš manau, kad mes pirma turime išklausyti Seimo narių kalbas (jų užsirašė ne tiek jau daug), ir tada galutinai apsispręsime. Taigi diskusijose užsirašė dalyvauti penki Seimo nariai. Pirmasis – V.Rinkevičius. Prašom. Ar savo, ar frakcijos vardu?

V.RINKEVIČIUS. Frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Tada 7 minutės. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiuo įstatymu mes neišsprendžiame pagrindinio klausimo – kas tai yra miškas ir mediena? Ar tai krašto puošmena, žaliasis rūbas, medžioklės plotai, uogavimas ir grybavimas, ar ir verslo objektas, medienos produkcijos ir pajamų šaltinis valstybei ir vargšei mūsų šaliai? Šis klausimas iš esmės šiame įstatyme yra nesprendžiamas, o gal tai ir nevisiškai šio įstatymo klausimas, bet kito įstatymo nėra, manau, ir nebus.

Kokia situacija yra dabar? Dabar gerą, beveik neapdorotą medieną kaip žaliavą eksportuojame į užsienį, o iš užsienio importuojame iš medienos pagamintus produktus. Tipiškas trečiosios šalies vaizdas. Ir niekam tai nerūpi. Darbo vietas kuriame užsienyje, bet ne Lietuvoje. Vargšai esame ir vargšai liksime amžinai, jeigu taip kvailai elgsimės ir toliau. Per vienuolika nepriklausomybės metų iš esmės nieko nepadarėme medienos perdirbimo srityje. Kasmet mūsų šalies miškuose supūna apie 10 mln. m³ medienos, dėl to niekam galvos neskauda. Aišku, tai ne pirmarūšė statybos mediena, bet tai gera žaliava perdirbimo pramonei. Tai apie 30 tūkst. darbo vietų Lietuvoje, įskaitant miško ruošą, ir apie 3 mlrd. Lt pajamų. Tuo ypač dabar yra suinteresuoti miškų savininkai, nes tai jiems būtų papildomos pajamos. Tačiau jie bejėgiai ką nors padaryti patys, kadangi neturi nei struktūrų, nei paramos, nei pinigų. Dauguma privačių miškų savininkų vertingą statybinę medieną iškerta ir pusvelčiui parduoda, nes nemato jokios kitos perspektyvos. Menkesnės vertės mediena supūna ir iš dalies yra sunaudojama malkoms.

Šalyje nėra jokios medienos ruošos ir jos tolesnio perdirbimo koncepcijos. Kaip paversti šią šaką geru pajamų šaltiniu, ir šiame įstatyme nenurodome jokių gairių. Pavyzdžiui, estai ir latviai šiuo klausimu yra kur kas toliau pažengę į priekį, jie rengiasi statyti celiuliozės fabrikus, o mes, matyt, parduosime jiems žaliavą ir kursime Latvijai ir Estijai darbo vietas. Japonai atliko studiją šiuo klausimu mūsų šalyje, bet tuo kažkodėl niekas nesusidomėjo. Pagal šį įstatymą esama situacija tenkina visus, išskyrus ūkininkus. Rajonų urėdijos kiek uždirba pinigų kirsdamos ir parduodamos mišką, tiek ir pravalgo, ir dar, aišku, jų trūksta. Ši situacija labai tenkina užsieniečius, ypač skandinavus, ir jie, aišku, patarinės mums ir toliau: viskas gerai, tęskite taip ir toliau ir nedarykite mums jokios konkurencijos.

Pirmiausia reikėtų atskirti kontrolę nuo gamybos. Ne Aplinkos apsaugos ministerijos funkcijos užsiimti gamyba, ir to ji niekada gerai nepadarys, nes ten dirba kiti specialistai, todėl Generalinę urėdiją reikia perduoti Žemės ūkio arba Ūkio ministerijų žinion. Vyriausybei reikia kur kas daugiau rūpintis šios šakos plėtojimu, nes tai yra vietinės žaliavos, papildomos darbo vietos ir pajamos. Vyriausybei siūlytume sudaryti aukšto rango pareigūnų komisiją, kuri rūpintųsi šios šakos plėtra.

Ir dar keletą pastabų dėl 4 straipsnio 3 dalies, kuri pažeidžia piliečių konstitucinę teisę disponuoti savo turtu. Kodėl 5 hektarai, ir jų negalima skaldyti? Į mane irgi kreipėsi ne vienas gyventojas, skųsdamasis, kad kai atsiima mišką keletas savininkų ir tarpusavyje nesutaria, kyla konfliktai ir niekas jų negali išspręsti, nes skaldyti negali, o savo dalies parduoti bendrasavininkiai irgi negali. Tai yra didelė problema, ir mes tą problemą paliekame ateičiai, visiškai jos nespręsdami.

Taip pat visiškai ignoruojame privačių miškų savininkų interesus. Yra savivaldos organizacijos, mes lyg ir propaguojame, kalbame apie savivaldos plėtimą ir rėmimą, o šiuo atveju vėlgi viskas paliekama valstybės kontrolei. Gamtos apsaugos požiūriu šis įstatymas yra geras, tačiau ūkiniu ekonominiu požiūriu (o tai labai svarbu mūsų vargingai šaliai, jeigu norime likti amžinais vargšais) – ne. Frakcijos vardu prašau padaryti svarstymo pertrauką, neskubėti ir gerai įsigilinti į šį klausimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kalbės P.Papovas. Ruošiasi A.Macaitis.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, frakcijos vardu ar…

P.PAPOVAS. Ne, savo.

PIRMININKAS. Prašau.

P.PAPOVAS. Aš kalbėsiu daugiau valdymo aspektu, nors ką tik kalbėjusio žodžiai taip pat sukėlė kai kurių minčių. Pabandysiu ir apie tai pakalbėti. Kalbant apie 5 straipsnį “Miškų valstybinis valdymas ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo vykdymo priežiūra”, norėčiau pasakyti, kad šis straipsnis iš esmės yra patobulintas. Mano požiūriu, jis yra patobulintas atsižvelgiant į berods 1998 metais atliktą nepriklausomą auditą, kurio metu buvo pasakyta, kad valstybinę politiką formuoja, rengia ministerija, o įgyvendina ūkinės institucijos. Taigi Miškų ūkio departamentas, kuris anksčiau buvo prie ministerijos, o dabar yra numatoma, kad jis įeis į Aplinkos apsaugos ministerijos sudėtį, kaip tik ir galės formuoti tą politiką. O įgyvendins ją Generalinė urėdija, kuri išlieka kaip ūkinė organizacinė struktūra.

Atsiliepiant į Valstiečių frakcijos pastabas, manau, kad reglamentuoti ūkinę veiklą įstatymu neįmanoma, nes įstatymas yra kuriamas ne tam, kiek, sakykim, kirsti medienos. Šio straipsnio 2 dalyje yra aiškiai pasakyta, kad Vyriausybės įgaliojimu Aplinkos apsaugos ministerija atlieka valstybinių miškų savininko funkcijas, formuoja valstybės miško ūkio strategiją ir rengia valstybės miško ūkio programas. Taigi programose ir strategijoje, o ne įstatyme, turėtų atsispindėti miškų panaudojimo ir apskritai visa ūkinė veikla. Tik programose tai galima įteisinti ir tai turėtų būti įteisinta.

Galima sutikti ir diskutuoti, ar per daug Lietuvoje kertama miškų, ar per mažai, bet programose turi būti aiškiai numatyta, per kiek metų ir kiek kiekvienais metais galima iškirsti miškų. Nors tai daro miškotvarkos tarnybos, yra rengiami projektai, ir ten tai yra numatoma, tačiau plačiau dalyvaujant ir visuomenei, ir, sakykim, politikams, formuojant strategiją ir rengiant programas galima būtų tai padaryti.

Toliau norėčiau atkreipti dėmesį į šio straipsnio 3 dalį. Mano požiūriu, čia galbūt truputį netiksli redakcija. “Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija ir jos teritoriniai miškų kontrolės padaliniai”. Aš ne visai suprantu, ar teritoriniai miškų kontrolės padaliniai bus atskirti nuo aplinkos apsaugos agentūrų, kurios yra. Jeigu tai yra vientisa sistema, jeigu yra aplinkos apsaugos inspekcijos, kurioms yra pavaldžios aplinkos apsaugos agentūros ir apskrityse, ir rajonuose, tai ar čia tos teritorinės miškų kontrolės padaliniai, ar dar kokie nors padaliniai, ne kartu su ta agentūra? Aš manyčiau, užtektų to vieno teritorinio padalinio, kuris kontroliuotų ir aplinkos apsaugos reikalus, ir, žinoma, miškų kontrolės reikalus.

Toliau 4 dalyje yra kalbama apie Generalinę urėdiją, ir 2 straipsnio 15 dalyje yra apibrėžiama, kas tai yra Generalinė urėdija. Matyt, reikėtų sutikti su kai kuriomis pastabomis, kurios yra, būtent kad apibrėžimas galbūt nevisiškai atspindi tas funkcijas, kurios išvardytos 4 dalyje. Apibrėžime yra kalbama tik apie valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo ir koordinavimo, priežiūros ir apsaugos funkcijas, tačiau 4 dalies 3 ir 4 punktuose jau daugiau yra kalbama, sakysim, organizuoja vientisą valstybinę priešgaisrinę sanitarinės miško apsaugos sistemą. Čia jau ir privačių miškų priešgaisrinius ir sanitarinius reikalus mini. Todėl aš manyčiau, kad 15 dalį būtų galima papildyti žodžiais “bei vykdanti kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas”. Tada visiškai apimtų visas funkcijas. Taigi iš esmės aš ir valdymo aspektu, ir dėl kitų dalykų pritariu šiai redakcijai.

Dar dėl skirstymo, dėl 5 ha dalijimo savininkams į mažesnius plotus. Tai reikia keisti Žemės reformos įstatymą. Žemės reformos įstatyme irgi grąžinamas vientisas plotas ir kiekvienam savininkui nedalijama. Reikia pirma ten keisti, o paskui čia, bet negalima atvirkščiai. Šis įstatymas yra specifinis, o Žemėtvarkos įstatymas yra pagrindinis.

PIRMININKAS. Kolega.

P.PAPOVAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbės A.Macaitis. Ruošiasi P.Jakučionis. Atsiprašau, savo ar frakcijos vardu?

A.MACAITIS. Savo. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip vienas iš šio įstatymo kuratorių norėčiau keletą momentų paminėti, kurie, man atrodo, yra labai svarbūs ir kodėl aš šiandieną siūlyčiau balsuoti už šį įstatymą ir jam pritarti.

Pirmiausia šioje naujoje įstatymo redakcijoje mes tikrai stengėmės įvertinti naujai susiklosčiusią situaciją mūsų Lietuvos miškuose. Kadangi atsirado privačių savininkų, sumažėjo valstybinių įmonių įtaka miškams, reikėjo tą situaciją labai konkrečiai įvertinti ir numatyti sąlygas, kad ir privatus verslininkas, ir valstybinės įmonės išlaikytų lygiateisių partnerių statusą. Tai, man atrodo, mums įstatyme pavyko padaryti, todėl aš nenorėčiau visiškai sutikti su mūsų valstiečių, t.y. gerbiamojo V.Rinkevičiaus, pasakyta nuomone, kad privatininkai palikti sau. Netgi daugiau. Įstatyme buvo numatytos nuostatos, kad jie bus paremti kaip asocijuoti nariai steigiant savo struktūras, padedant jiems atsikurti, teikiant jiems visapusišką pagalbą, saugant savo miškus ir panašiai, teikiant konsultacijas. Net atskiri straipsniai tam numatyti. Manyčiau, kad tai yra didelė pažanga, to mes ir norėjome, t.y. tikrai užtikrinti šių dviejų sistemų gerą funkcionavimą. Mums, man atrodo, pavyko aiškiau apibrėžti naudojimosi miškais režimą, nuosavybės teisę į juos miško valdytojui, savininkui ir naudotojų pareigas bei teises, kaip reikia tai daryti, kaip saugoti tuos išteklius.

Daugybė miško specialistų, mokslininkų pateiktų pasiūlymų iš tikrųjų leido geriau suprasti miškų problemas ir, man atrodo, priimti esminius, visus tenkinančius sprendimus. Malonu, kad pavyko rasti kompromisą. Beje, dėl objektyvumo reikėtų paminėti, kad, ko gero, daugiausia pastabų ir kritikos sulaukė 6, o dabartiniame įstatyme 5 straipsnis – “Valdymas”. Mano kolega P.Papovas jau išdėstė ir pritarė. Labai malonu, kad pritarė mūsų atliktam darbui. Tik pasakyčiau, kad nelabai supratau, kodėl dėl šio straipsnio tiek daug buvo diskutuojama. Man atrodo, yra kitų dalykų, kurie šiame įstatyme yra kur kas svarbesni. Tačiau aš supratau vieną labai aiškų dalyką: prieš trejus metus, kai buvo svarstomi generalinės urėdijos išlikimo klausimai, lygiai tokia pati diskusija vyko ir tada. Nes supratau, kad kai ateina laikas spręsti valdymo klausimus, viena valdininkų dalis, kuriai gresia atsisveikinimas su savo postais, pradeda stumti kokius nors klausimus ir sakyti, kad taip yra geriau, nors jie siūlo išplėsti struktūras ir panašiai.

Tai, ką pasakė gerbiamasis P.Papovas, galbūt tiesiog norėčiau pasakyti skaičiais. 1995 m., kai buvo Miškų ministerija, visam miškų valdymui reikėjo tik 55 žmonių ir pusantro milijono litų. Esant dabartinei sistemai lygiai tą patį valdymą atlieka jau 90 žmonių ir padvigubėjo išlaikymo išlaidos. Kodėl mes priėmėme tą sistemą, kodėl išvengėme ir atsisakėme dubliavimo, departamentui pavaldžią padarę generalinę urėdiją? Todėl, kad ši sistema leidžia sutaupyti valdymo lėšų. Remiantis ta sistema, mūsų skaičiavimais, maždaug 20% ir netgi daugiau šioje sistemoje galima sumažinti valdininkų etatų ir taip sutaupyti valdymo lėšų. Tai vienas iš pagrindinių dalykų, kuriam aš pritariau, nes biurokratų sumažinimo klausimas visada yra sunkus. Todėl siūlyčiau pritarti šiam projektui.

Manau, kad yra ir kitų dalykų, apie kuriuos kalbėjo mano kolegos dėl 5 ha. Pažiūrėkite, jeigu mes leisime skaldyti miškus, iš to miško nieko neliks. Iš 3-5 ha – tik biržės. Man teko susidurti su ta situacija, nes teko atkurti nuosavybės teises būtent apskrities (…), ir žinau, kokia ten vyksta kova ir kaip tai yra daroma. Iš to miško nieko nelieka. Lieka tik gabalėliai po 20 arų. Tai jau nebe miškas. Taip pat norėčiau pasakyti, kad mes nemanome, kad pagal tą koncepciją (ir įstatyme buvo parašyta) nebus atskirų miško inspektavimo tarnybų. Jos iš tikrųjų bus tame pačiame Aplinkos apsaugos departamente. Aš siūlau pritarti, balsuoti ir jokiu būdu neatidėlioti šio klausimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kalbės kolega Seimo narys P.Jakučionis. Ruošiasi A.Gricius. Noriu pasitikslinti, ar kalbėsite savo, ar frakcijos vardu?

P.JAKUČIONIS. Savo.

PIRMININKAS. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Gerbiamieji kolegos, atėjau į šią tribūną dėl to, kad teko dalyvauti svarstant pirmojo Miškų įstatymo projektą. Tai buvo bene 1994 metais. Teko teikti siūlymus, kurių keletas buvo priimti. Be to, šis įstatymas reglamentuoja elgseną saugomose teritorijose, nacionaliniuose parkuose, rezervatuose, o tai yra susiję su kultūros paveldo apsauga. Dar pirminiame įstatymo projekte buvo supainioto valdymo nuostatų.

Projektą svarstė mokslinė visuomenė ir miškininkystės specialistai bei praktikai, net 5 Seimo komitetai. Pasiūlymų būta iš tiesų daug ir pateiktoje medžiagoje mes tai matome. Aplinkos apsaugos komitetas, mano nuomone, gana objektyviai tuos pasiūlymus vertino, ir įstatymo projektas, jo trečiasis variantas, buvo gerokai patobulintas. Žinoma, tobulumui ribų nėra ir ne visi pasiūlymų teikėjai liks patenkinti. Na, jau čia buvo kalbėta ir dėl 5 ha apribojimo, ir dėl to, kad nėra kai kurių nuostatų dėl miškų eksploatacijos arba medienos pramonės, bet aš sutinku su tais kolegomis, kurie kalbėjo, kad tai kito įstatymo arba įstatymų lydimųjų aktų reikalas. Norėčiau pabrėžti, kad man labiausiai patiko Lietuvos miškų instituto vyriausiojo mokslinio bendradarbio gerbiamojo R.Vasiliausko siūlymai, jie buvo mažiausiai žinybiški. Čia buvo jau kalbama, kad štai valdininkų grupės gina savo interesus. Bet, gerbiamieji, ne vien biurokratų skaičiaus mažinimas yra svarbiausia įstatymų paskirtis. Man atrodo, svarbiau yra, kad įstatymuose būtų labai tiksliai apibrėžtas nustatytos srities valdymo organizavimas, kad būtų atskirtos ir įvardytos atskiros institucijos, atsakingos šiuo atveju už miškų politikos formavimą, už tos politikos bei strategijos įgyvendinimą, už valstybinę miškų kontrolę. Manau, kad nesklandumai kultūros paveldo sistemoje, aš čia noriu gretinti tas dvi sritis, dažniausiai yra dėl to, kad ten kontrolė nėra atskirta nuo vykdytojų, kas reiškia, kad kontrolė neveiksni. Šiuo atveju šiame projekte šios kolizijos yra išvengta. Labai panašių pasiūlymų pateikė taip pat Vidaus reikalų ministerija, gerbiamasis viceministras R.Darulis ir daug kitų mokslininkų ir praktikų. Malonu, kad Aplinkos apsaugos komitetas šiems pasiūlymams pritarė, todėl norėčiau ir siūlyčiau visiems kolegoms Seimo nariams šiai paskutinei redakcijai, pasiūlytai Aplinkos apsaugos komiteto, pritarti bei balsuoti dėl to šiandien ir dabar. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš suteikdamas žodį kolegai A.Griciui norėčiau paklausti ministrą ir Seimo narį H.Žukauską, ar jis pageidaus kalbėti diskusijose. Turbūt ne? Ne. Ačiū. Tuomet kolega A.Gricius, paskutinis kalbantis bendrojoje diskusijoje. Prašom.

A.GRICIUS. Gal kiek keistas mano pasirodymas šioje tribūnoje kalbant apie Miškų įstatymą, nes dažnai yra sakoma, kad apie miškus turi teisę kalbėti profesionalai arba užaugę miškuose. Tačiau manau, jog ir aš galiu pareikšti savo nuomonę, tuo labiau kad man atrodo, jog miškai Lietuvoje yra viena didžiausių mūsų vertybių, mūsų ekologija, net sakyčiau, mūsų istorija ir kultūra.

Todėl aš šiandien, kiek teko susipažinti spaudoje, turiu konstatuoti, jog nepaisant visų mūsų pastangų mes negalime pasigirti dideliais miškų plotais. Mes žinome, jog Estijoje, nors galbūt ten krūmų yra daugiau, miškai sudaro 40% teritorijos, Latvijoje – irgi apie 40%, tiesa, dabar jie sėkmingai bando tai iškirsti, ne visai reguliuodami. Mes turime apie 30% mūsų teritorijos, padengtos miškais. Aš prisimenu iš istorijos, kai praėjusio amžiaus pabaigoje britai, okupavę Airiją, sėkmingai iškirto beveik visus šios valstybės miškus ir atsirado dirvonuojančios žemės, tai tik per šimtmetį Airija sugebėjo atkurti savo gamtovaizdį, kraštovaizdį ir miškus. Todėl aš manau, kad šitas įvykęs komiteto svarstymas ir jo pirmininko šio įstatymo pateikimas yra gana argumentuotas. Labai malonu, kad daugelis visuomeninių organizacijų dalyvavo šioje diskusijoje, todėl manyčiau, kad mes tikrai šiandien svarstome labai rimtą ir reikalingą įstatymą.

Aš noriu visiškai pritarti tam teiginiui, kad kurį laiką mūsų valstybėje turi vis dėlto išlikti valstybinių miškų dominavimas. Aš suprantu, kad neturi būti ribojamos privačios iniciatyvos, tačiau mes turime atsižvelgti ir į savo kultūrą, ir į savo požiūrį į kai kuriuos klausimus, ir į mūsų visuomenės demokratinę brandą. Galbūt būtų galima diskutuoti dėl 7 km ruožo, pavyzdžiui, ten parašyta, kad 7 km nuo marių ir 7 km nuo jūros. Visiškai sutinku dėl Kuršių Nerijos išsaugojimo, bet tam pakaktų 3,5 km, nes ten plačiausiai vieta yra 7 kilometrai. Bet kai aš atsimenu savo vaikystę ir žiūriu nuo Kuršių marių į mūsų žemyno dalį, tai čia įeina ir Priekulės miestelis, ir kiti miesteliai, ir Nemuno užliejamos lankos, todėl vargu ar toje vietoje tie 7 km yra būtini. Galbūt čia tikslinga ieškoti kokio kompromiso, ar 5 km, ar kokio kito skaičiaus.

Aš taip pat norėčiau keletą žodžių pasakyti dėl piliečių lankymosi miške, ypač privačiuose miškuose. Įvairiose valstybėse yra įvairi praktika: ar atvažiavęs keliautojas turi teisę apsistoti privačiame miške, ar jis turi teisę ten statyti palapinę, ar ilgai jis gali būti toje vietoje ir panašiai. Kai kur tai yra visiškai draudžiama. Šiuo atveju 8 straipsnyje yra kalbama apie tai, kad savivaldybių sprendimu, susiklosčius tam tikrai situacijai arba savininkų pageidavimui, gali būti uždrausta ir negalima lankytis miškuose. Man atrodo, reikėtų šį klausimą aptarti kituose norminiuose aktuose, kad neatsitiktų taip, kad privatūs miškų savininkai apsitvertų, uždėtų ženklą ,,Įeiti draudžiama”, o tai kitą kartą pasiektų net poilsio vietas ir panašiai. Manyčiau, kad tai būtų galima svarstyti.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad šiandien mes, mano nuomone, turim problemų, mes žinome (…) klausimą, ligas, kurios šiuo metu atsiranda miškuose. Kai pasiskaitai tuos straipsnius, tai vieni sako, kad užtenka 3 mln. Lt ir staiga visos ligos bus išgydytos, kiti teigia, kad jos atsiranda dėl sausų vasarų, dar kiti, kad taip yra dėl neprotingo miškų kirtimo. Aš, nebūdamas specialistas, manau, kad vis tiek tie klausimai yra labai aktualūs mūsų valstybei ir juos reikėtų Aplinkos ministerijai spręsti.

Dar vienas klausimas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį Tai yra kad ir kokius įstatymus mes priimtume, viskas priklauso nuo to, kaip jie yra įgyvendinami. Ir kai šią vasarą aš, grįždamas keltu iš Stokholmo į Klaipėdą, mačiau ne vieną laivą vežantį mūsų rąstus į Skandinavijos šalis, tai yra tas vadinamasis eksportas, man pasidarė graudu. Aš pasijutau, kaip aborigenų šalies atstovas, kuris neturi ką daugiau pasiūlyti. Tiesa, mano oponentai iš karto man pasakė: čia ne mūsų miškai plukdomi, čia mes perkam iš Rusijos, pakraunam į savo laivus ir vežam. Galbūt taip, galbūt ne, bet aš įtariu, kad kažkas čia yra ne taip. Todėl man norėtųsi, kad miškų perdirbamoji pramonė Lietuvoje įgytų kvėpavimą, per 10 metų nieko nėra šioje srityje padaryta.

Ir dar vienas dalykas, kurį norėčiau naudodamasis proga pasakyti. Mane ima siaubas, kaip yra kertami mūsų ąžuolynai, mūsų ąžuolai. Keletą kartų šią vasarą teko lankytis prie Luokės, Medvėgalio, kitose vietovėse, man rodė, žmonės bijo kalbėti, kaip miškininkai, privatizavę ąžuolynus, šiandien kerta jaunuolynus, kerta juos ne ties žemės lygiu, bet metro, pusantro metro aukštyje ir tie nesubrendę medžiai – mūsų nacionalinis turtas, mūsų istorija, mūsų pasididžiavimas – yra naikinami dėl kelių litų. Dėl to, aš suprantu, kad žmogus sunkiai gyvena, galbūt jis neturi kitų pragyvenimo šaltinių… Aš pritariu šiam įstatymo projektui, bet svarbiausia priklausys nuo to, kaip jis bus įgyvendinamas, kaip bus kontroliuojama. Norėčiau, kad jis būtų priimtas kiek galima greičiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Dabar, matyt, dėl vedimo tvarkos – du Seimo nariai. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Taip aš dėl vedimo tvarkos. Iš tikrųjų įstatymas yra didelis savo apimtimi, ir mes naują variantą gavom antradienį. Aš noriu pasakyti, kad buvo teiktos mano pastabos, jų buvo apie 20, ir į pusę iš jų buvo atsižvelgta. Dabar susipažinti su įstatymu yra labai sunku. Aš pateikiau dar naujų pastabų ir pagal Statutą, pagal Statuto 152 straipsnio 3 dalį, jos turėtų būti apsvarstytos pagrindiniame komiteto. Todėl prašyčiau padaryti pertrauką ir apsvarstyti pastabas pagrindiniame komitete, o po to svarstyti plenariniame posėdyje.

PIRMININKAS. Opozicijos lyderis V.Andriukaitis. Ar jūs pageidaujate? Ne. Ačiū. Mielieji kolegos, mes dabar išties turime susitarti dėl kai kurių procedūrų, kurios priklauso pagal Statuto 22 skirsnį, ir nepamiršti, kad mūsų laikas limituotas, o mes šiandien turim labai ilgą darbotvarkę ir daug kitų svarbių klausimų. Taigi pirmas dalykas yra toks. Po bendrosios diskusijos, jeigu kas reikalauja, o toks reikalavimas buvo, turi būti balsuojama, ar pritariama komiteto sprendimui. Primenu, kad pagrindinis komitetas pritarė teikiamam svarstyti įstatymo projektui. Čia, dar kartą pabrėžiu, apie pastabas, pataisas nekalbam, apie jas šiek tiek vėliau. Taigi, mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ne. Prašau registruotis. Prašau. Bičiulis ar kolega B.Bradauskas. Prašom. V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš iš tikrųjų pritariu šiam įstatymo projektui, tai pozicijai, kurią parengė ir miškų specialistai, ir institutas, tikrai valdymo prasme šis projektas yra geras. Tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad Kaimo reikalų komiteto pastaba, kad Statuto 151 straipsnio 1 dalis yra priežastis, kad jie nespėjo susipažinti su galutine projekto redakcija, galėtų būti kaip tam tikras kompromisas tam tikrai kompromisinei sprendimo formai. Tarkim, jeigu mes šiandien ir pritartume po svarstymo, nes, atrodo, kad konceptualiai turėtume tai padaryti, tai, tarkim, priėmimui turėtų būti skiriama daugiau laiko, kad Kaimo reikalų komitetas galėtų suformuluoti savo pastabas ir kad priimdami galėtume turėti, taip sakant, laisvas rankas ir nebūtų Achilo kulno – nebūtų pažeidžiamas Statutas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš būtent tai ketinau siūlyti, bet iš pradžių vis tiek turim apsispręsti, ar pritariam po svarstymo, ar ne. Žinoma, turi būti kalbėtojai vienas už, vienas prieš, bet gal pirma registruojamės. Registracija.

Užsiregistravo 101 Seimo narys. O dabar dėl balsavimo motyvų, primenu, vienas – už, vienas – prieš. V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tas paskutinis variantas labai mažai skiriasi nuo priešpaskutinio, bet jis yra truputį keistas. Čia yra truputį teisybės, ką kalba Kaimo reikalų komitetas. Tačiau iš visų mūsų šiandien šio projekto įvertinimų, manau, kad iš tikrųjų būtų labai geras kompromisas, jeigu mes duotume daugiau laiko iki priėmimo, o šiandien siūlau pritarti šiam įstatymui po svarstymo. Pritarti. O po to galima pataisas pateikti ir priėmimo metu visuomet galima atsižvelgti. Manau, kad nebevilkinkim. Kadangi jau čia tiek aistrų buvo dėl šio įstatymo projekto, kad… Siūlau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Kolega R.Karbauskis. Prašom.

R.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikro tas įstatymas buvo labai plačiai svarstytas. Tačiau pritariu mano kolegos V.Rinkevičiaus pasakymui, kad mes problemas paliekam. Paliekam tas problemas, dėl ko kolega A.Gricius šnekėjo, paliekam tai, kad ir politikos formavimas, ir kontrolė lieka tose pačiose rankose. Tai yra tikrai rimta problema. 1997 metais daryta reforma, į kurią mes dabar grįžtam šiuo sprendimu, skiriasi tik vienu: tada Žemės ūkio ministerija valdė ir politiką, ir, sakykim, tiesiogiai tvarkė reikalus, dabar tą darys Aplinkos apsaugos ministerija. Kiek rodo mano nedidelė patirtis šiuo klausimu, tai faktiškai netvarka visą laiką yra didelė ir korupcija gana didelė, ir grobstymai nemaži, kai ta pati įstaiga, ta pati struktūra formuoja ir politiką, ir valdo. Manau, kad mūsų mintys, išsakytos čia, kad iš tikro tai neturėtų būti tose pačiose rankose, yra pakankamai rimtos. Kita vertus, aš noriu visiems pasakyti, kad tiktai Danijoje iš man žinomų Europos valstybių Aplinkos apsaugos ministerija tvarko tuos reikalus, kadangi ten tėra 9,8% miškingumas. Visose kitose Europos Sąjungos valstybėse, kur miškingumas siekia 30% ir daugiau, tuos reikalus tvarko Žemės ūkio ministerija. Tai dar vienas argumentas už tai, kad turėtų būti arčiau ūkininko, arčiau tų žmonių, kurie mišką tvarko ne tik kaip, sakykim, saugomą objektą, bet ir kaip ūkio dalį, kaip mūsų valstybei reikalingą, mūsų pajamoms reikalingą sistemą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Vienas – už, vienas – prieš. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už? Prašom. Jeigu labai reikia, prašom dar sykį registruotis.

98 Seimo nariai. Taigi, mielieji kolegos, balsuojam, ar pritariam pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui? Ar pritariam pagrindinio komiteto patvirtintam projektui? Dėl pataisų bus atskira kalba. Prašom balsuoti.

Už – 77, prieš – 5, 10 susilaikė. Taigi po svarstymo pritarta. Bet visa procedūra, mielieji kolegos, nėra užbaigta. Ir va čia aš atsižvelgiu į tuos siūlymus, kurie anksčiau buvo pateikti. Pagal Statuto 152 straipsnį, tiksliau, pagal jo 3 dalį, jeigu yra gauta naujų pataisų, papildymų bei išbraukimų, kurių pagrindinis komitetas iki tol nebuvo svarstęs, turi būti surengtas dar vienas pagrindinio komiteto posėdis ir tada dar sykį Seime reikės apsispręsti dėl pataisų. Pritariam, nepritariam ir tik po to, po pertraukos – priėmimas. Taigi, gerbiamasis kolega Raistenski, jums reikės surengti dar vieną papildomą komiteto posėdį. Ir dėl galutinio apsisprendimo data bus vėliau.

Miškų įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-381 (pateikimas)

Dabar, mielieji kolegos, norėdami užbaigti 1-2 klausimą, turim dar du projektus. Pateikimo stadija. Gal galime greitai tai padaryti? Miškų įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Pranešėjas – A.Macaitis. Prašom. Gerbiamasis kolega, kadangi mes šiek tiek grafiką viršijom, gal galima labai trumpai. Prašau.

A.MACAITIS. Labai trumpai. Gerbiamieji kolegos, kiekvienas jūs turite Lietuvos Respublikos miškų įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą. Aš trumpai pasakysiu, kad mes siūlome, kaip jame ir užrašyta, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymas įsigaliotų nuo 2001 m. liepos 1 d. Antrajame straipsnyje yra nurodyta, kad tai susiję su rengiamais poįstatyminiais aktais ir jų parengimo laiku. Galėčiau papildomai pasakyti, kad reikės keisti daugiau kaip 20 poįstatyminių aktų ir tam reikia laiko, kad mes galėtume iki to laiko jau turėti kompleksą parengtų įstatymų ir galiojančių dokumentų.

Todėl prašyčiau šiam projektui pritarti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, nematau norinčių paklausti, tai gal iš karto galime bendru sutarimu pritarti? Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Ar reikia papildomo? Ačiū. Sutarta.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-382 (pateikimas)

Tada, gerbiamasis Macaiti, 2 papildomas klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, jūs turite dėstymą, turite aiškinamąjį raštą. Dar pasakysiu, kad iš tikrųjų reikia išvengti esamo dviejų įstatymų neatitikimo, todėl derinant minėtų įstatymų, būtent Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimą su Miškų įstatymu, kur yra nauja sąvoka “miesto miškai”, yra siūlomas šis straipsnio pakeitimas. Derinant tuos klausimus jums ir yra pateiktas pasiūlymas. Taip pat noriu pasakyti, kad yra labai teisinga Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, kad šis teikiamas įstatymas įsigaliotų taip pat kaip ir Miškų įstatymas nuo 2001 m. liepos 1 dienos. Tada būtų pilnas kompleksas ir viskas suderinta. Siūlyčiau pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Vėlgi nėra norinčių klausti. Ar galime pritarti pateikimui? Ačiū, bendru sutarimu. Ar galime pagrindinį komitetą paskirti Aplinkos apsaugos komitetą? Ar reikia papildomo komiteto? Ačiū. Tada, matyt, tolesnės stadijos – pavasario sesijoje. Ačiū.

A.MACAITIS. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2626(3*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi klausimas baigtas. Dabar pagal darbotvarkę yra 1-3 klausimas – Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2626(3). Pranešėjas – J.Raistenskis. Prašome į tribūną. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau jums Aplinkos apsaugos komiteto parengtą Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2626, antrą redakciją. Priminsiu, kad senasis Lietuvos žemės gelmių įstatymas yra priimtas 1995 m. Jame įtvirtintos nuostatos iš esmės pasikeitė ir neatitinka šiuo metu galiojančio įstatymo. Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas buvo pateiktas Seimo plenariniame posėdyje 2000 m. birželio 9 d. Aplinkos apsaugos komitetas buvo paskirtas pagrindiniu, papildomų komitetų paskirta nebuvo.

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant užtikrinti racionalų išteklių naudojimą, reglamentuoti valstybės institucijų ir ūkio subjektų teises ir pareigas tiriant žemės gelmes ir naudojant jų išteklius. Šiuo metu žemės gelmių tyrimą bei išteklių naudojimą reglamentuoja, kaip jau minėjau, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas, priimtas 1995 m. liepos 5 d. Per šį laikotarpį buvo priimti kai kurie nauji arba papildyti esami įstatymai, reglamentuojantys žemės gelmių naudojimą, tokie kaip Vandens, Žemės reformos, Aplinkos monitoringo. Įgyvendinant įstatymo nuostatas buvo pastebėti kai kurie trūkumai, tai yra kai kurie teiginiai, kurie negali būti įgyvendinti dėl objektyvių priežasčių. Todėl atsirado būtinybė, įvertinus pastarųjų metų žemės gelmių išteklių naudojimo patirtį bei naujai priimtų teisės aktų nuostatas, patikslinti ir pataisyti Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą.

Naujoje įstatymo redakcijoje surašytos šios svarbiausios nuostatos, ir nors jūs jas turite, leiskite priminti.

Patikslintos įstatyme vartojamos sąvokos. 3 straipsnis. Pateikiamos “kasybos sklypo” ir “žemės sklypo” sąvokos, kurios padės žemėtvarkininkams ir išteklių naudotojams aiškiau suprasti naudingųjų iškasenų telkinio sąvoką ir sumažins painiavą derinant išteklių naudojimo dokumentus apskrityse.

4 straipsnyje patikslinta valstybės institucijų kompetencija žemės gelmių naudojimo ir apsaugos reguliavimo srityse. Patikslintos ir aiškiau reglamentuotos žemės gelmių tyrimo sąlygos. Tai yra 8 straipsnis. Nustatytos galimybės juridiniams ir fiziniams asmenims perimti valstybės lėšomis tyrimo tikslais išgręžtus gręžinius tolesniam naudojimui. Atsisakyta deklaratyvios ir nepagrįstos nuostatos, kad pagal Lietuvos geologijos tarnybos reikalavimą jos žinion gali būti perimtas tyrimų metu išgręžtas gręžinys.

Patikslintas 16 straipsnio pavadinimas “Žemės sklypo įsigijimas”, išbraukta sąvoka “skiriamas” ir numatyta sklypo pirkimo galimybė. Nurodytos leidimo naudotis žemės gelmių ištekliais galiojimo sustabdymo galimybės ir atsisakyta “leidimo atšaukimo” sąvokos, kuri dažnai buvo painiojama su galiojimo pabaigos terminu.

18 straipsnis. Teisė sustabdyti leidimą praplės aplinkos apsaugos agentų bei inspektorių galimybes taikyti poveikio priemones. Kita vertus, naudotojui, pašalinusiam padarytus pažeidimus, bus sudaryta galimybė neprarasti leidimo eksploatuoti išteklius.

Patikslintas 29 straipsnio pavadinimas ir žalos valstybei, neteisėtai naudojant žemės gelmes, atlyginimo tvarka. Pakoreguotas VIII skirsnis, reglamentuojantis tarptautinį bendradarbiavimą žemės gelmių srityje klausimus.

2000 m. birželio 20 d. komitete buvo surengtas posėdis, skirtas Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-2626 svarstymo parengiamųjų darbų aptarimui. Buvo paskirti komitetai, išvadų projektų rengėjai. Kreiptasi į žiniasklaidą bei Lietuvos savivaldybių asociaciją, Lietuvos pramonininkų konfederaciją, Geodezijos, Ekologijos, Geografijos institutus, Lietuvos žaliųjų judėjimą, į kitas suinteresuotas organizacijas. Nustatytos išvadų ir pasiūlymų pateikimo svarstymo komitete datos. Pastabos ir pasiūlymai buvo gauti tik iš Seimo Teisės departamento, į kurias iš esmės buvo atsižvelgta. Kitos institucijos susidomėjimo neparodė.

2000 m. rugsėjo 27 d. komiteto posėdyje vieningai (už – 7, niekas nebalsvo prieš ir nesusilaikė) pritarta Aplinkos apsaugos komiteto išvadai dėl Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-2626 naujosios redakcijos ir patobulinto Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-2626(2) naujajai redakcijai.

2000 m. lapkričio 22 d. naujosios kadencijos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje buvo pritarta patobulintam Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-2626(2) naujajai redakcijai ir buvo pasiūlyta įtraukti į Seimo rudens sesijos darbų programą.

Kviečiu pritarti po svarstymo Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-2626(2) naujajai redakcijai ir balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Ačiū pranešėjui. Bendroje diskusijoje norinčių kalbėti nėra, niekas neužsirašė. Taigi mes galime pereiti prie svarstymo stadijos pabaigimo ir balsavimo. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Aš norėčiau… ten iš karto buvo plyta uždėta ir nebuvo galima šiek tiek pakalbėti. Aišku, galima pritarti šiam įstatymui, bet norėčiau atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į tam tikrus biurokratinius derinimo principus, kurie lieka šiame Žemės gelmių išteklių naudojimo įstatyme. Pavyzdžiui, 14 straipsnyje, kaip yra derinamas Žemės gelmių išteklių ir (…) naudojimo projektas, t.y. jeigu nori gauti gėlo vandens, tai šis projektas turi būti suderintas su vietos savivaldos vykdomąja institucija, su apskrities viršininku, Valstybine darbo inspekcija ir patvirtintas Aplinkos apsaugos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra didelis biurokratizmas norint pasistatyti šulinį. Ačiū.

PIRMININKAS. Bet jūs neteikiate pataisos, ne?

Seimo narys V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Dabar žvelgdamas į įstatymo tekstą, aš matau neaiškių dalykų. Suprantu, kad sistemingai yra pakeista Lietuvos Vyriausybės įgaliota institucija, daugiausia Geologijos tarnyba, į Aplinkos ministeriją, kad būtent tiksliai ten taip, t.y. ši institucija. Bet kai kur yra palikta ,,Lietuvos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija”, ir vėl ,,Vyriausybės įgaliota institucija”. Tai ar tyčia palikta, kad būtų galima dar kokioms nors institucijoms patikėti funkcijas, ar tai neapsižiūrėjimas? Bet kartais būna tokių sąmoningų neapsižiūrėjimų. Dabar, aš matau, 12 straipsnio 3 dalyje kalbama apie teisę naudoti naujus išteklius šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis. Aš niekur nematau, apie kokį skirsnį kalbama. Apie kokio dokumento kokį skirsnį, kokios sąlygos? Taigi aš matau tokių žalių, miglotų šio įstatymo vietų. Turbūt reikėtų atidžiau redaguoti ir geriau išsiaiškinti. Aš turbūt susilaikysiu.

PIRMININKAS. Tuomet prašau registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume komiteto patvirtintam įstatymo projektui, prašau balsuoti.

Už – 56, prieš nėra, susilaikė 10. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Geodezijos ir kartografijos įstatymo projektas Nr.P-2996 (pateikimas)

Nagrinėjam darbotvarkės 4 klausimą – Geodezijos ir kartografijos įstatymo projektą Nr.P-2996. Įstatymo pateikėjas – ministras, Seimo narys H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Laba diena, gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Teikiu Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo projektą.

Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo projekto tikslas yra nustatyti geodezinių topografinių kartografavimo darbų valdymą, geografinių informacinių sistemų duomenų bazių formavimo principus, geodezinių punktų apsaugą, geodezinio pagrindo – kartografinės medžiagos nuosavybės teises, valstybės ir vietos savivaldos institucijų bei įmonių, kurių veikla susijusi su kartografavimu, geodeziniais matavimais, šių duomenų kaupimo, apskaitos, panaudojimo pagrindines teises bei pareigas.

Noriu pasakyti, kad iki šio meto Lietuvoje tokio įstatymo nebuvo. Geodezijos įstatymas buvo priimtas prieškarinėje Lietuvoje. Šiuo metu vieninteliai aktai, kurie kalbėjo apie geodezijos ir kartografavimo darbus, buvo kiti įstatymai: Įmonių įstatymas, Žemės įstatymas, Autorinių ir gretutinių teisių įstatymas, bei kai kurie Vyriausybės nutarimai.

Šio įstatymo projektas, man atrodo, padės šiek tiek reglamentuoti pagrindinius principus ir normas, kuriuos reikia taikyti tiesiogiai dirbant dėl geodezinės kartografinės veiklos ir produktų specifikos. Be to, dėl ypatingos šių duomenų taikomosios ir išliekamosios kalbos tai yra labai svarbu valstybės saugumui, valstybiniams kadastrams bei registrams, teritorijos planavimams, žemės apskaitai, planavimui ir taip toliau. Priėmus teikiamą įstatymo projektą iš esmės pagerės valstybės, apskričių, savivaldos institucijų ir verslo problemų, susijusių su geodeziniais kartografiniais duomenimis, sprendimas, sumažės žinybų kompetencijos neapibrėžtumas.

Tai tiek aš norėčiau pasakyti apie bendrąją dalį. Jeigu būtų klausimų, galėčiau atsakyti.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Jūsų nori klausti Seimo narys E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų įstatymo projektas, matyt, yra reikalingas ir teikiamas laiku, nes tie darbai savivaldybėse vyksta – vienos savivaldybės sparčiau pažengusios, kitos menkiau. Tačiau norėčiau paklausti dėl 11 straipsnio – ,,Apskričių viršininkų ir vietos savivaldos vykdomųjų institucijų kompetencija”. Pagal šį straipsnį tam tikros funkcijos yra priskiriamos apskričiai, tam tikros savivaldybei. Ar tai yra derinta su Vyriausybės rengiama koncepcija dėl funkcijų pasiskirstymo tarp savivaldybių ir apskrities bei Savivaldos įstatymu, nes Savivaldos įstatyme kol kas tokios funkcijos savivaldybėms nenumatytos?

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Taip, iš esmės jūs ganėtinai teisingai atkreipėte dėmesį, tačiau dabartiniu metu Vidaus reikalų ministerija kaip tik rengia tų įstatymų pataisas. Vyriausybėje buvo svarstyta tik funkcijų koncepcija. Yra kelios nuomonės šiuo atžvilgiu. Man atrodo, kad šiuo metu mes šį įstatymo projektą tiktai pateikiame ir iki to momento, kai mes svarstysime ar priiminėsime, tie įstatymai bus atitinkamai pakoreguoti. Man atrodo, bus atlikta ir 11 straipsnio korekcija. Aš manau, kad praktiškai šiuos darbus turėtų atlikti savivaldos institucijos – turėti savo duomenų bazes, o valstybės priskirta konkreti institucija, aš manau, šiuo metu yra Geodezijos ir kartografijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Jinai turėtų atlikti valstybinio valdymo funkcijas.

PIRMININKAS. Jūsų klausia kolega G.Steponavičius. Prašau.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, noriu atsisakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių jūsų paklausti. Dėkui už pateikimą.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Mes turime priimti vieną iš sprendimų – pradėti projekto svarstymą, atidėti arba atmesti. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti Seimo narys V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Pone posėdžio pirmininke, aš norėčiau iškelti truputį bendresnį klausimą, tegul nenustemba kolegos. Daugelyje įstatyminių aktų yra žodis “koordinuoja”, kas nors ką nors koordinuoja. Aš labai norėčiau, kad nors viename įstatyme tarp tokių reikšminių žodžių atskleidimo atsirastų, ką reiškia “koordinuoja”?

PIRMININKAS. Gal pateikėjas galėtų atsakyti? Gal iš vietos, bus greičiau. Toj, minutę! Įjungiam. Prašau.

H.ŽUKAUSKAS. “Koordinuoja” bet kokiu atveju yra ganėtinai aiški sąvoka. Tai reiškia, jog prižiūri tuos darbus, na, prižiūri, kad jie atitiktų tam tikras normines nuostatas. (Balsai salėje) Aš manau, kad lietuvių kalba tiek turtinga, kad jinai turi ne vieną sąvoką. Jeigu…

PIRMININKAS. Gerai, čia jau diskusijos įsiplieskė. Tiesiog svarstymo metu dar bus galima bandyti tas sąvokas keisti. Prašau registruotis.

Vyksta registracija.

Salėje 70 Seimo narių. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galima. Ačiū. Taigi po pateikimo projektui pritarta. Pagrindiniu yra siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Ar pritartumėte? Pritariate. Ačiū. O papildomas komitetas? Prašau? Valstybės valdymo? Ar pritartumėte? Papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų. Ir numatoma svarstymo data – balandžio mėnuo. Neprieštaraujate? Ačiū. Mes artėjame prie pertraukos. Dar sutaupėme dešimt minučių, bet aš norėčiau paskelbti pertrauką iki 12 val. Pertrauka.

Pertrauka

Baudžiamojo kodekso 8¹, 295, 312¹ ir 321² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-202* (svarstymas)

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Nagrinėjamas 5a klausimas – Baudžiamojo kodekso 8¹, 295, 312¹, 321² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.IXP-202. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto atstovą, Seimo narį E.Šablinską. Prašau.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pateikiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 8¹, 295, 321¹ ir 321² straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostata apie tai, kad nusikaltimu laikomas neteisėtas nukrypimas nuo muitinės nustatyto maršruto gabenant prekes tranzitu ar jas eksportuojant iš Lietuvos Respublikos trukdo tranzito per Lietuvos Respubliką liberalizavimui, o savo pobūdžiu ši veika nėra pavojinga visuomenei, nėra padaroma žala valstybei, kartu asmuo, nukrypdamas nuo tokio maršruto, taip pat neturi jokios materialinės naudos, projekte šios baudžiamosios teisės normos siūloma atsisakyti. Neigiamų projekto priėmimo pasekmių nenumatoma. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritaria iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir prašo svarstyti ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Ir pritarti, taip?

E.ŠABLINSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar papildomo Ekonomikos komiteto atstovas, Seimo narys V.Karbauskis. Prašau.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komiteto išvada yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Už šią išvadą komitetas bendru sutarimu priėmė sprendimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi išklausėme abiejų komitetų pranešimus. Siūloma pritarti projektui. Diskusijoje dalyvauti nepanoro niekas, todėl galėtume pereiti prie balsavimo stadijos. Siūlau registruotis. Vyksta registracija.

Salėje 48 Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti? Tai gal bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Taigi po svarstymo pritarta komiteto patvirtintam įstatymo projektui.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209³, 224, 225, 237, 259¹ ir 320 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-203(2*) (svarstymas)

Nagrinėjame 5b numeriu pažymėtą klausimą – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209³, 224, 237, 259¹ ir 320 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.IXP-203. Taip pat kviečiu pagrindinio komiteto atstovą, Seimo narį E.Šablinską.

E.ŠABLINSKAS. Jeigu dėl Baudžiamojo pritarta, tai dabar teikiu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209³, 224, 237, 259¹ ir 320 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209³ straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą nukrypimą nuo muitinės nustatyto maršruto. Ten toliau viskas, sakytume, labai gražiai aprašyta, bet jeigu Baudžiamasis kodeksas, sakykime, atkrenta, čia yra siūlomas pakeitimas, t.y. papildymas 2 dalimi, kurioje numatyta, kad tais atvejais, kai asmuo neteisėtai nukrypsta nuo muitinės nustatyto maršruto, o gabenamų prekių vertė viršija 100 minimalių gyvenimo lygių MGL dydžio sumą, jis taip pat turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, paskiriant baudą nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst. Lt su prekių konfiskavimu arba be konfiskavimo. Svarstant Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo pasiūlyta, kad už 209³ straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytą pažeidimą būtų numatyta galimybė skirti įspėjimą arba baudą nuo 500 iki 1000 Lt. Komiteto sprendimas yra pritarti patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo komiteto vardu kalbės Ekonomikos komiteto narys V.Karbauskis. Prašau.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komiteto išvada yra pritarti pateiktam įstatymo projektui. Už šį sprendimą buvo apsispręsta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Atsiprašau, dar tik paklausti norėčiau. Jūs nepritarėte Seimo nario J.Razmos pasiūlymui, ir čia pasakyta, kad teikėjas savo pasiūlymą atsiėmė. Gal galėtumėte pakomentuoti?

V.KARBAUSKIS. Taip, teikėjas savo siūlymą atsiėmė komiteto posėdžio metu.

PIRMININKAS. Dėkui. Bendroje diskusijoje dalyvauti nėra norinčių. Taigi dėl balsavimo motyvų žodis suteikiamas V.Landsbergiui. Prašau.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, žinodami, kaip nekontroliuojamai plūsta kontrabandos srautai į Lietuvą, kaip žlugdoma vietinė gamyba, atimamos iš žmonių darbo vietos, mes ryžtamės palengvinti kontrabandos vežimą nekontroliuojamais maršrutais. Man tai šiek tiek keista ir aš nesiūlyčiau to daryti.

PIRMININKAS. Už nori pasakyti nuomonę Seimo narys J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tiesų taip. Kadangi kolega V.Landsbergis, nuspaudęs žalią mygtuką, kalbėjo prieš, tenka daryti atvirkščiai ir pasisakant už spausti raudoną mygtuką. Galima pagalvoti apie tolesnius žingsnius į priekį. Moderniose pasaulio valstybėse yra tokia praktika, kad ne maršrutas reglamentuojamas tranzitiniams kroviniams, o laikas, per kurį reikia įvažiuoti ir išvažiuoti iš šalies. O kokiu keliu nori važiuoti, tai jau yra vairuotojo, vežėjo reikalas. Todėl žvelgiant pirmyn, matyt, ateis laikas, kai maršruto sąvoka galės atkristi, nes ji taps visiškai nereikalinga ir nereikšminga. O dabar tikrai siūlyčiau pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Išklausėme nuomonę prieš ir už. Prieš balsuojant siūlau registruotis.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai.

Kas už tai, kad pritartume komiteto patvirtintam įstatymo projektui, prašom balsuoti.

Už – 58, prieš – 2, susilaikė 1. Po svarstymo komiteto pateiktam įstatymo projektui pritarta.

Baudžiamojo proceso kodekso 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-204*  (teikėjas – LRV/finansų ministras J.Lionginas) (svarstymas)

Pereiname prie 5c klausimo – Baudžiamojo proceso kodekso 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-204. Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio komiteto atstovą Seimo narį E.Šablinską.

E.ŠABLINSKAS. Tai yra paskutinis iš dokumentų, susijęs su Baudžiamojo proceso kodekso 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu. Pagal ankstesnius bus pakeista į Administracinį kodeksą, o tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 37 straipsnyje reglamentuojama, kokios bylos yra teismingos Apygardos teismui. Kadangi parengtas Baudžiamojo kodekso 312¹ straipsnio pakeitimas, kuriame naikinama šio straipsnio 1 dalis, tai Baudžiamojo proceso kodekso 37 straipsnyje esanti nuoroda į šio straipsnio 3 dalį yra nebetiksli. Dėl šios priežasties projekte numatyta nuoroda į 3 dalį pakeista nuoroda į 2 dalį. Juridinės technikos prasme tai yra būtini patikslinimai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Ekonomikos komiteto atstovą Seimo narį V.Karbauskį.

V.KARBAUSKIS. Ekonomikos komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 37 straipsnio pakeitimo yra pritarti įstatymo projektui. Dėl to apsispręsta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pataisų dėl šio įstatymo projekto negauta, todėl galėtume pereiti prie balsavimo. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Nėra prieštaraujančių. Taigi po svarstymo pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui pritarta.

Pensijų fondų įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 36, 37, 39, 40, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 23¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2985(2*) (svarstymas)

Nagrinėjame 1-6 klausimą – Pensijų fondų įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 36, 37, 39, 40, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, V skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 23¹ straipsniu įstatymo projektą Nr.P-2985(2). Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio komiteto atstovą Seimo narį R.Palaitį. Biudžeto ir finansų komitetas.

R.PALAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Pensijų fondų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Noriu pasakyti, kad jokių pasiūlymų iš Seimo narių negauta. Gauta Teisės departamento pastabų, rengėjai taip pat į jas atsižvelgė. Į Biudžeto ir finansų komiteto pastabas įstatymo rengėjai atsižvelgė. Galbūt galima atskirai paminėti Socialinių reikalų ir darbo komiteto pastabas. Į vieną iš jų mūsų komitetas atsižvelgė, į kitą ne. Tą, į kurią neatsižvelgė, galbūt verta pakomentuoti.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlė fondo bankroto atveju išieškojimą, jeigu pritrūksta lėšų pensijų programų dalyviams, nukreipti ir į pensijų fondo nuosavą turtą. Tačiau dabartinėje redakcijoje yra parašyta, kad tik kokio nors kriminalo atveju tai galima padaryti. Komiteto nuomone, į šią pastabą nereikėtų atsižvelgti, nes naujo įstatymo šios pataisos koncepcija yra ta, kad vis dėlto pensijos programos dalyvis turi investicinę riziką. Kadangi panaikintas minimalus privalomas pajamingumas pensijų fonde, tokia rizika galima ir dėl jos gali sumažėti turtas. Mūsų komiteto nuomone, pensijų programos dalyvis turi dalintis šia rizika. Todėl mes siūlome nepritarti Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymui. Kitam pasiūlymui pritarėme. Apskritai visam įstatymo projektui komitetas siūlo pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Į tribūną kviečiu papildomo Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovę I.Šiaulienę. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Iš esmės pagrindinio komiteto pranešėjas pristatė ir mūsų komiteto išvadą. Mes rimtesnių pastabų šiam įstatymo projektui neturėjome. Žinome, kad įstatymas yra neveikiantis, jis dabar patobulintas, tačiau lieka abejonių, ar jis funkcionuos, nes pensijų fondai iki šiol neįsikūrė. Įdomu, ar jų atsiras ir po šio įstatymo koregavimo.

Iš esmės Socialinių reikalų ir darbo komitetas, pritardamas teikiamam įstatymo projektui, žiūrėdamas iš savo pozicijų, matė, kad pensijų programai turėtų būti nurodyta… Pirmajame projekto variante nebuvo nurodyta ne tik pensijų išmokėjimo tvarka, bet jeigu tai keičiama anuitetais, kad būtų nurodyta ir anuitetų įsigijimo tvarka. Tam pagrindinis komitetas pritarė. Mes, kaip Socialinių reikalų ir darbo komitetas, pageidavome, kad pensijų programų dalyvių reikalavimai pensijų fondų bankroto atveju turėtų pirmumo teisę ir būtų tenkinami iš Pensijų fondo nuosavo turto ne tiktai esant kriminaliniams atvejamas, kai Pensijų fondas pasisavina, iššvaisto pensijų turtą arba padaro kitas baudžiamuosiuose įstatymuose numatytas veikas. Bet Biudžeto ir finansų komitetas bei įstatymo rengėjai mūsų komitete aiškino taip, kad vis dėlto čia yra investicinė rizika ir apskritai šiais pensijų fondais naudosis žmonės, kurie turi ką investuoti. Kitaip sakant, tai yra kategorija asmenų, kurie gali prisiimti tokią investicinę riziką. Tai tiek būtų Socialinių reikalų ir darbo komiteto pastabų.

PIRMININKAS. Ačiū. Bendrojoje diskusijoje užsirašė kalbėti vienas Seimo narys – A.Plokšto, todėl jį ir kviečiu.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš norėčiau pašnekėti apie šitą įstatymą, bet šiek tiek apskritai ir apie mūsų pensijų reformos ateitį. Nes šis įstatymas buvo priimtas anos kadencijos iš esmės toks, kokį ji norėjo priimti. Viską palaimino ir surašė tie politikai, kurie planavo kurti tuos fondus. Rezultatas – nė vienas fondas neįkurtas ir iš esmės tai yra negyvas įstatymas.

Dabar jisai yra liberalizuotas. Pažiūrėkim potencialaus dalyvio akimis, kokia yra situacija: privalomas minimalus pajamingumas panaikintas, panaikinta priežiūros dalis, panaikintos garantijos ir rizika dėl veiklos normatyvų. Jeigu iki šiol neatsirado norinčių dėti pinigus į tokį fondą, aš manau, kad į tokį fondą, kuris dabar bus, bus dar mažiau potencialiai norinčių. Nes patys pagalvokite, nėra garantijų, kad kada nors bus ta pensija, ir nėra garantijų, kad tas fondas po 10–20 metų nebankrutuos. Mes Lietuvoje turime daug pavyzdžių. Jeigu pasižiūrėsim į komercinių bankų patikimumo skalę, tai pasirodys, kad tik 10% gyventojų pasitiki komerciniais bankais. Kodėl? Dėl to, kad vieną kartą bankrutavo. Aš neįsivaizduoju situacijos, kas bus, jeigu atsiras toks fondas, ir, neduok Dieve, bankrutuos. Tada bus palaužtas pasitikėjimas visiškai. Kita vertus, dabar, kaip mums pasakė per posėdį, pajamingumas būtų maždaug apie 6%, tai turint kokius pinigus ir laikant juos banke tai yra apie 10%. Galima pasirinkti tokį banką, kurio bankrutavimo tikimybė lygi nuliui. Čia irgi nėra jokios iniciatyvos.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad pensijų fondai tikrai labai reikalingi. Tai vienintelis šansas išjudinti tą kapinių tylą, kuri yra Vertybinių popierių biržoje. Bet visų pirma tai turėtų būti tokie fondai, kurie turėtų turėti pinigų. Pinigų šaltinis yra tik vienas – tai dabartiniai jaunų žmonių pinigai, kurie dabar eina į “Sodrą”. Tai turi būti tokie fondai: pirma, jau prasidedantys nuo naujos kartos, t.y. kaupiamieji, ir antra, be abejo, turi turėti valstybinę garantiją, kad nebankrutuotų. Kas yra liūdniausia, kad būtent šia kryptimi kol kas nėra nieko daroma. Todėl šiam įstatymui, aišku, pritarti, ko gero, reikėtų, bet reikia neturėti iliuzijų, kad po to kas pasikeis. Tikrai pas mus visa reforma dar prieš akis. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, todėl jeigu taip galima pavadinti, diskusijos baigtos. Ar yra prašančių balsuoti po diskusijos? Ar bendru sutarimu galima pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui? Negirdėti prieštaraujančių. Pritarta. Jūs turite visus dokumentus ir matote, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas pateikė pataisą, kuriai pagrindinis komitetas nepritarė. Dėl šios pataisos mums reikėtų apsispręsti. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau norinčių kalbėti. Taigi prašau registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlytai šio įstatymo pataisai, prašau balsuoti.

Už – 28, prieš – 29, susilaikė 14. Pataisai nepritarta. Pagrindinio komiteto įstatymo projektui pritarta po diskusijos. Svarstymo procedūrą tuo ir baigsim.

Nagrinėjame 7 klausimą – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-352. Pateikėjas, kaip rašoma darbotvarkėje, – finansų ministras. Gal mes skubam, nes pagal darbotvarkę dar turėtume 10 minučių.

Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-111 (pateikimas)

Ar G.Šileikis yra? Ar galėtume tuomet nagrinėti 8 klausimą, praleisdami 7? Taigi nagrinėjame 8 klausimą – Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-111. Pateikimo stadija. Įstatymą pateikia Seimo narys G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji kolegos, iš karto pagyvėjimas salėje. Manau, kad tai ir parodo kiekvieno Seimo nario aktyvią poziciją, kuri bus išreikšta balsavimu. Norėčiau trumpai priminti tai, kad praeitos kadencijos Seime Centro sąjungos narė J.Matekonienė jau yra teikusi šią įstatymo pataisą. Deja, berods, dviejų balsų pritrūko, kad būtų Seime priimta ši pataisa. Po pusės metų ji buvo dar kartą teikta ir tuomet, atrodo, trūko vieno balso. Turiu vilties, kad, trečią kartą teikiant, trečias kartas nemeluos. Pirmiausia tai, jog sunku rasti argumentų, kodėl įstatyme yra numatytas tas apribojimas nuo 6 val. iki 11 val. drausti parduoti alkoholinius gėrimus. Istoriškai žiūrint, manau, puikiai atsimename tuos laikus, kai J.Andropovas administracinėmis priemonėmis iš viso bandė išguiti alkoholinius gėrimus iš gyvenimo ir tos administravimo liekanos liko tame įstatyme. Kitas momentas yra tas, jog šis įstatymas neįgyvendinamas. Visi puikiai žinome, turime faktų, jog norint jį įgyvendinti reikėtų mesti visas policijos pajėgas, visus savanorius ir tai kažin ar sugebėtume jį realizuoti, nes vien draudimais tai padaryti turbūt valstybei per brangiai kainuotų. Puikiai suprantame, jog kaimų parduotuvėse kaimynai kaimynams turbūt parduos, neatsisakys ir kitu laiku.

Dar teigiama, jog bus sprendžiamos sveikatingumo problemos. Nemanyčiau. Kiekvienas žmogus, kiekvienas sąmoningas pilietis labai aiškiai yra apsisprendęs, kaip savo sveikatą saugoti, ar ją žaloti, ir nuo jo paties sąmoningumo, nuo jo paties apsisprendimo ta sveikatos problema ir priklauso. Nes kas galėtų pasakyti, jog be dviejų minučių šešios ryte gerti sveika, o dvi minutės po šešių – jau nebesveika pagal įstatymą, jeigu žiūrėtume įstatymo raidės, arba lygiai taip pat vienuoliktą valandą, minutę prieš, minutę po. Be to, tai labai ryškiai skatina nekokybiškų alkoholinių gėrimų ir visokių surogatų, kurie yra vartojami, realizaciją. Valstybė taip pat netenka daug pajamų, kurios yra atiduodamos šešėlinei ekonomikai, nusikalstamoms struktūroms. Be abejonės, verslo liberalizavimui, manau, padėtų, jei tie draudimai būtų pašalinti. Tai gerokai pagerintų smulkaus bei vidutinio verslo padėtį. Nemanau, kad jeigu mes panaikintume tas valandas, tai visi iš karto aštuntą valandą plūstels į parduotuves ir pradės pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Manau, kad jau XXI amžiuje mūsų piliečiai yra sąmoningi ir kiekvienas pasirenka, kada vartoti ir ką vartoti. Jokių problemų ir aiškinimų, kad tai trukdytų pradėti darbą. Manau, kad į darbą iš ryto nelabai kas turi galimybę eiti išgėręs, nes darbdavys nesitaiko su tokia pozicija. Rinkos sąlygomis, manau, galima pasirinkti vienokį ar kitokį žmogų priimti į darbą. Manau, laisvoje valstybėje laisvam žmogui būtina suteikti laisvą pasirinkimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų projektas tikrai sukėlė susidomėjimą. 13 Seimo narių norėtų paklausti. Tiesiog noriu priminti, kad iki 10 minučių vyksta procedūra atsakant į klausimus, todėl užduokim trumpai ir trumpai atsakykim. Seimo narys P.Jakučionis. Prašau.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis kolega, jūs pats sakote, kad trečią kartą jau teikiate šį įstatymo projektą ir vis nepavyksta. Jūs kalbėjote apie teigiamas šio įstatymo projekto puses ir savo aiškinamajame rašte rašote, kad neigiamų pasekmių nenumatoma. Sakykite, ar jūs nepagalvojote, kad neigiama pasekmė, turbūt pati didžiausia, yra ta, kad šiuo įstatymo apribojimu žmonės yra saugomi nuo stiprių pagirių, t.y. saugomi nuo to, kad jie vykdami į darbą arba pradėdami darbą nepatektų į kokią nors avariją, nepasidarytų traumos. Čia ir yra ir nuostoliai, man atrodo, tai ir yra pagrindinis tikslas to įstatymo, kuris apribojo šį pardavinėjimo laiką. Ar jūs taip nemanote?

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis kolega, aš jau minėjau, tas žmogus, kuris ryte vartoja stiprius alkoholinius gėrimus, manau, pats sau pasirašo nuosprendį ir darbdavys kažin ar jam leis, sudarys sąlygas ir galimybę dirbti. Manau, tuoj pat bus atsisveikinta su tokiu darbuotoju.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas. Prašau.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs paminėjote, kad dėl įvairių priežasčių du kartus šis įstatymo projektas buvo atmestas. Ar atsirado naujų motyvų, kuriuos jūs galėtumėt pateikti po šio pusmečio, kodėl vis dėlto jį reikia teikti? Nes, kiek žinau, Sveikatos reikalų ministerijos, Sveikatos reikalų komiteto abu kartus svarstant ankstesnius įstatymo projektus buvo išdėstyti motyvai. Suprantama, kad galbūt kas nors galėtų gauti kokią nors ekonominę naudą iš jūsų pateikto projekto ir galbūt tai ir skatina jį teikti, tačiau vis dėlto sveikatos nuostoliai arba žalingo įpročio padidėjimo nuostoliai yra daug pavojingesni. Tai rodo ir daugelio mūsų aplinkinių kraštų, ypač Europos Sąjungos narių, apribojimai, kurie taikomi tokie, kaip dabar taikoma Lietuvoje. Kodėl jūs norite atsisakyti tokių priemonių, kurios yra pripažintos ir taikomos?

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis kolega, pirmiausia didžiausia viltis trečią kartą. Taip sakant, trečias kartas nemeluoja, nes yra naujas Seimas, naujas mąstymas ir galbūt aiškesnis supratimas.

Bet dėl sveikatos problemų. Kaip minėjau, kiekvienas žmogus būtent pats atsakingas už savo sveikatą ir visa ta prevencinė programa prasideda nuo paties žmogaus. Jeigu jis norės gerti, administracinėm priemonėm turbūt sunku jį įtikinti tą žalingą įprotį nutraukti. Jis galės be trijų minučių šešios sočiai atsigerti arba po vienuolikos trys minutės taip pat sočiai atsigerti, o, kaip žinome, alaus pardavimo laikas yra visai kitaip reglamentuojamas, tai jis taip pat galėtų labai sočiai ir alaus atsigerti, jeigu jo pageidautų. Jeigu sąmoningas pilietis, manau, jis pats save reguliuoja. Apeliuodamas į tą žmogaus, sakykime, sąmoningumą, manau, kad tai išties riboja ir paties žmogaus teises apsispręsti.

PIRMININKAS. Klausimą pateiks Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, ponas P.Jakučionis jūsų klausė apie neigiamas šio įstatymo priėmimo pasekmes, kurių jūs nenurodėte. Aš matyčiau vieną neigiamą pasekmę šio įstatymo, t.y. sumažės darbo vietos, padidės nedarbas, nes neteks darbo “pilstuko” pardavėjos. Ar galėtumėt pasakyti, koks skaičius “pilstuko” pardavėjų neteks darbo?

G.ŠILEIKIS. Labai konkretų skaičių turbūt sunku būtų pasakyti, bet aš tik galbūt papildydamas jūsų klausimą ir atsakymą, pasakyčiau, kad gal ankstesnio įstatymo rengėjai ir buvo lobistai tų “pilstukininkų”, kurie pardavinėjo ir gavo pelną parduodami per tas penkias valandas surogatus ir nekokybiškus įvairiausius vartojamus gėrimus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Seimo Pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, Seimo nario A.Sakalo klausimo, rodančio, kaip LDDP frakcija įsivaizduoja užimtumo programas, kontekste aš norėčiau pateikti tris klausimus.

G.ŠILEIKIS. Tai vieno užteks.

A.VIDŽIŪNAS. Turiu minutę klausti. Taigi pirmasis dalykas. Ar tai yra centristų strateginis planas, viena iš strateginio plano tokių realizavimo idėjų gelbėti liberalų ir socialliberalų Vyriausybę? Antrasis klausimas. Kaip jūs vertinate Teisės departamento išvadas, kuriose labai kritiškai žvelgiama į jūsų siūlymą masiniuose renginiuose, visose parodose ir mugėse leisti…

PIRMININKAS. Tai kito įstatymo išvada.

A.VIDŽIŪNAS. Kito paklausim kolegos A.Lydekos. Ir trečiasis klausimas.

PIRMININKAS. Tai antrasis.

A.VIDŽIŪNAS. Ar jūs, pone pranešėjau, deklaravote savo viešųjų interesų pasikeitimus, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kaip Seimo statuto 18 straipsnis reikalauja? Kaip rašo “Panevėžio rytas”, jūsų žmona dirba “Mineralinių vandenų” Panevėžio regiono direktore. Mes, žinoma, kreipsimės į Etikos ir procedūrų komisiją. O aš klausiu, ar jūs šitą viešąjį interesą deklaravote prieš teikdamas šią pataisą?

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis kolega, pirmiausia centristai turi daug rimtesnių strateginių programų ir projektų. Aš jums asmeniškai padovanosiu mūsų programą.

Dėl privačių ir viešųjų interesų derinimo, aš manau, kad tai visiškai nesusijęs klausimas, nes nėra kalbama apie tai, kas ką parduoda, kas ką realizuoja, o kalbama apie visiškai kitos srities – prekybos reglamentavimo laiką. Aš manau, kad tai nevisiškai suprantamas klausimas, nes lygiai taip pat galėtume paklausti, ar “Mineralinių vandenų”, ar BENET atstovai… Kurie mėgsta tą produkciją, jų įvežamą į šalį, Seimo nariai turbūt irgi ne vienas yra ragavęs, ir negalėčiau pasakyti, kad bus balsuojama būtent dėl to, kad vienam ar kitam patinka “Mineralinių vandenų” ar BENET produkcija. Ir galėtume pasakyti, kad visas Seimas turėtų būti paduodamas į Etikos komisiją ir svarstoma, ar mes turime privačių ir viešųjų interesų nesuderinamumo, ar ne.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Pavilionis.

R.PAVILIONIS. Iš švietimo įstaigų ir Švietimo ministerijos jūs nesulaukėte jokių pastabų dėl šio įstatymo?

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis kolega, jūs turbūt kalbate dėl 25 straipsnio, nes mano 21 straipsnis apibrėžia laiką nuo 6 val. iki 11 valandos. Jokių siūlymų nebuvo gauta dėl mano teikiamo projekto.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke.

PIRMININKAS. Noriu pasakyti, kad tai paskutinis klausėjas.

E.MASIULIS. Iš tiesų manau, kad teikiamas projektas yra tikrai reikalingas ir svarbus parodant valdžios požiūrį į savo piliečius, į savo žmones nevaržant jų visokiausiais kvailais, neargumentuotais suvaržymais. Klausimas būtų toks: kitas projektas yra teikiamas pono A.Lydekos ir jis apima platesnį įvairių apribojimų naikinimo spektrą. Kaip jūs vertintumėte šią iniciatyvą ir ar palaikytumėte, jeigu reikėtų iš tikrųjų plačiau peržiūrėti alkoholio kontrolės tam tikrų apribojimų panaikinimą?

G.ŠILEIKIS. Taip, aš manau, teikiamo projekto autorius A.Lydeka išties kelia pačią problemą, kokia yra, ir reikia diskutuoti, kalbėti, nes kai kurie apribojimai kažin, kaip sakiau, ar tinka laisvoje valstybėje, laisvam žmogui ir suteikia laisvą pasirinkimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte per 10 minučių, kiek spėjote, į visus klausimus. Dabar dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti prieš… ne, už Seimo narė B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Mielieji kolegos, nors nesu gėrimų ir gėrėjų šalininkė, tačiau manau, kad kuo labiau ribojamas valstybinių alkoholinių gėrimų pardavimas, tuo labiau remiami spirito kontrabandininkai, pilstuko ir naminės degtinės pogrindiniai gamintojai, tarpininkai, kai kurios pasienio tarnybos, žodžiu, nusikalstamas pasaulis. Jeigu norite jį remti, ribokime pardavimą. Aš manau, kad kontroliuojantys valstybės pareigūnai irgi labai dažnai provokuoja, siunčia “anteles” penkios minutės iki 11 val. pirkti tuos alkoholinius gėrimus, ir verslininkai kenčia nuo to. Verslininkai turi dangstyti vitrinas, žodžiu, tai sukelia didelių nepatogumų. Būkime nuoseklūs. Alų mes leidžiame pardavinėti nuo 8 val., ir stiprų alų, tarkime, ir 13%, o kitų gėrimų ne.

Ir dar vienas dalykas. Europos Sąjungos šalyse, tokiose kaip Austrija, Vokietija, neribojamas alkoholinių gėrimų pardavimo laikas, tačiau tos tautos neprasigėrė. Taigi siūlau palaikyti šią pataisą, manau, ji visai protinga.

PIRMININKAS. Prieš nori pasisakyti Seimo narys J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes jau du kartus girdėjome įvairius argumentus dėl šio įstatymo teikimo, ir abu kartus kolegos Seimo nariai įsiklausė į svaresnius sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų argumentus. Nes iš tikrųjų galbūt yra šiokio tokio šešėlinio ar kitokio biznio nesutvarkymo mūsų teisėsaugos organuose, bet rytinio stipraus alkoholio vartojimo ribojimas (tą pateikia Sveikatos apsaugos ministerijos sukaupti faktai) riboja tam tikros dalies jaunuomenės ir vyresnių dirbančių žmonių įtraukimą į nuolatinį alkoholio vartojimą. Ir praeitą kartą buvo argumentuota, ir šį kartą aš kviečiu visus Seimo narius nepritarti šioms įstatymo pataisoms.

PIRMININKAS. Kalbėjo vienas – už, vienas – prieš. Prašom registruotis. (Balsas salėje) Kol vyksta registravimas, palaukime, o tada aš suteiksiu jums žodį.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš jau baigiu nusiteikti balsuoti už šį projektą, tik tokios smulkmenos man nėra aiškios. Mes jau turėjome vieną precedentą, kai dėl pono V.Žalnerausko teikiamo projekto padarėme pertrauką, nes mums iš tikro iškilo daug klausimų, ar šis Seimo narys išvengia viešųjų ir privačių interesų konflikto. Buvo Etikos komisijos išvada, ne šimtu procentų mums ramu, bet ramiau. Todėl, kolegos, frakcijos vardu aš kviečiu, pone Pirmininke, imtis savo teisių ir iniciatyvos dabar paskelbti pateikimo pertrauką, kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, nes pranešėjas neatsakė į mano klausimą, ar jis papildė Viešųjų interesų deklaraciją paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios jo asmeniniame gyvenime įvyko po Seimo rinkimų. Kadangi Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė D.Teišerskytė cituoja “Panevėžio rytą”, kol kas nėra girdėjusi apie G.Šileikio interesą “prastumti” įstatymo pataisą ir t.t., aš siūlau iš tikro suteikti galimybę Etikos komisijai labai rimtai išnagrinėti šiuos dalykus, ypač turint omenyje Seimo Pirmininko gana principingą požiūrį į Etikos ir kitokio skaidrumo reikalus.

PIRMININKAS. Jūs frakcijos vardu prašote pertraukos? Tada jūsų siūlymą turėtų paremti viena trečioji Seimo narių. Arba tada reikia padaryti pertrauką ir sulaukti atsakymo.

Gerai, kas už tai, kad padarytume pertrauką iki artimiausio posėdžio, prašom balsuoti.

12 – už, prieš – 59, susilaikė 7. Pertraukai nepritarta. Tada reikėtų balsuoti dėl pritarimo po pateikimo ir galėsime po to užduoti tą klausimą Etikos ir procedūrų komisijai, kad ji išnagrinėtų. Kas už tai, kad pritartume šiam projektui po pateikimo ir pradėtume svarstymo procedūrą? Prašom balsuoti.

Už – 67, 10 – prieš, susilaikė 4. 69, dar du kelia rankas. Ir aš tada… Jūs keliate prieš? Ir vienas dar prisideda prieš – 11 prieš. Kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkę gerbiamąją Dalią, prašyčiau apsvarstyti, mano prašymu, ar nėra konflikto tarp pateikėjo viešųjų ir privačiųjų interesų ir šiandieninės jo veiklos. Taigi baigiam pateikimo stadiją ir grįžtam prie septintojo darbotvarkės klausimo – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-352. Atsiprašau. Aš dar atsiprašau ministro, reikėtų tam įstatymui, kuriam mes pritarėme po pateikimo ir nutarėme svarstyti, paskirti komitetus. Pagrindinis – Sveikatos reikalų. Seimo narys E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Liberalų frakcijos vardu vis dėlto norėčiau siūlyti, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas.

PIRMININKAS. Vadinasi, yra du pasiūlymai: pirmasis – Sveikatos komitetas, antrasis – Ekonomikos komitetas. Dar norite pasiūlyti? Seimo narė I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Jūs jau pasakėte tai, ką aš norėjau pasakyti. Iš tikrųjų nenorėčiau, kad vertybės būtų sugriautos. Visais laikais tas klausimas pirmiausia buvo sprendžiamas Sveikatos reikalų komitete. Nepamirškim, jog sveikata – brangiausias turtas, o ne kiti įvairiai uždirbti pinigai. Aš siūlau Sveikatos reikalų komitetą.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra du pasiūlymai. Ar dar trečias?

R.JUKNEVIČIENĖ. Dėl sveikatos argumentą norėjau.

PIRMININKAS. Yra du pasiūlymai: Sveikatos komitetas ir Ekonomikos komitetas. Aš teikiu alternatyviai balsuoti. Atsiprašau, prieš tai registruojamės. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Išklausom kalbas dėl balsavimo motyvų. Seimo narė R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šią savaitę, šiomis dienomis Stokholme vyko labai svarbus Pasaulinės sveikatos organizacijos forumas. Kaip žinome, Lietuva yra šios organizacijos narė. Šiame forume, dalyvaujant Europos Sąjungos šalių sveikatos ministrams, buvo sprendžiamas kaip tik alkoholizmo problemų visoje Europoje, ypač susijusių su jaunimu, klausimas. Kiek teko skaityti spaudoje, priimtuose sprendimuose kaip tik labai akcentuojama ir siūloma visiškai uždrausti šalyse alkoholio reklamą, taip pat riboti, kiek galima labiau riboti, vartojimą. Taigi, jeigu mes nuspręstume, kad tai yra tik ekonomika ir pagrindiniu komitetu pasiūlytume Ekonomikos komitetą, tai būtų toks akibrokštas, kokio neįsivaizduoja normali demokratinė valstybė. Svarstant šį klausimą pagrindinis komitetas turėtų būti tik Sveikatos komitetas.

PIRMININKAS. Už kalbėti kviečiu Seimo narę B.Vėsaitę. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Neprašiau.

PIRMININKAS. Irgi prieš. Aš noriu, kad jūs dar kartą atidžiai klausytumėtės. Už dar nori kalbėti Seimo narys J.Jučas.

J.JUČAS. Šiaip aš siūlau visiems balsuoti už Ekonomikos komitetą, nors, mano tvirtu įsitikinimu, pagrindinis komitetas turėtų būti Žmogaus teisių komitetas.

PIRMININKAS. Taigi aš formuluoju klausimą. Kas balsuos už – už Sveikatos komitetą, kas balsuoja prieš – už Ekonomikos komitetą. Prašau registruotis.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, prašyčiau informuoti Seimą, kokį pagrindinį komitetą siūlo Seniūnų sueiga.

PIRMININKAS. Sveikatos reikalų.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Prašau balsuoti, kokį komitetą paskirti. Kas už – už Sveikatos reikalų komitetą, kas prieš – už Ekonomikos komitetą.

Pagrindiniu komitetu tampa Ekonomikos komitetas, papildomu – Sveikatos reikalų komitetas. Numatoma svarstyti balandžio mėnesį. Galima bendru sutarimu pritarti? Nėra prieštaraujančių. Ačiū.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-352 (pateikimas)

Grįžtam prie darbotvarkės 7 klausimo – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-352. Įstatymą teikia ministras, Seimo narys J.Lionginas. Prašom.

J.LIONGINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šių įstatymų tikslas yra nustatyti, kad fizinių asmenų pajamų mokesčiu nebūtų apmokestinamos kompensacijos, mokamos už nacionalsocialistinio režimo metais dirbtus priverstinius darbus. Reikia pažymėti, kad siekiant parodyti geranoriškumą asmenims, mano minėto režimo metais dabartinės Austrijos teritorijoje dirbusiems priverstinius darbus, įsteigtas Austrijos Respublikos susitaikymo, santarvės ir bendradarbiavimo fondas. Iš šio fondo lėšų fiziniams asmenims, taip pat ir Lietuvos gyventojams, bus mokamos tam tikro dydžio vienkartinės kompensacijos. Pagal Austrijos Respublikos susitaikymo, santarvės ir bendradarbiavimo fondo steigimo įstatymo nuostatas minėtos vienkartinės kompensacijos neturi būti apmokestinamos pajamų mokesčiu. Aš noriu priminti, kad pagal šiuo metu galiojantį Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą tokios kompensacijos apmokestinamos taikant 20% pajamų mokesčio tarifą. Be to, Lietuva nėra pasirašiusi sutarties su Austrijos Respublikos Vyriausybe dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo, todėl, manau, būtų tikslinga iš dalies papildyti Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio nuostatas, t.y. nustatyti, kad tokios kompensacijos fizinių asmenų pajamų mokesčiu būtų neapmokestinamos. Čia turime omenyje ir plačiau, nes šiuo metu, kaip informavo Užsienio reikalų ministerija, Austrija yra įsteigusi tokį fondą, gali būti, kad ir kitos valstybės įsteigs tokius fondus, todėl siūloma iš tokių fondų mokamų kompensacijų fizinių asmenų pajamų mokesčiu neapmokestinti. Prašyčiau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti Seimo narys J.Sabatauskas. Prašau.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs turbūt esate susipažinęs su Teisės departamento išvada. Aš norėčiau paklausti. Jūs įrašote naują sąvoką, kurios nėra norminėje Lietuvos bazėje. Ar reikės dėl to taisyti kitus įstatymus, ar, atvirkščiai, bus tikslinama ši sąvoka? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū. Tokia formuluotė įrašyta Užsienio reikalų ministerijos rašte, nes taip yra traktuojama iš Austrijos Respublikos gautame rašte, kuriame tas fondas ir mini tokią sąvoką – ,,nacionalistinio režimo metai”. Dėl to ta sąvoka yra perkelta ir į įstatymo nuostatas.

Todėl aš manau, kad jūsų pastaba teisinga, ir kadangi kitur pas mus nėra, reikėtų dėl to termino pasitarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų daugiau niekas nenori klausti. Taigi mes turime apsispręsti, ar pritariame šio įstatymo projektui ir pradedame svarstymo procedūrą. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar bendru sutarimu galima pritarti? Ačiū. Nėra prieštaraujančių. Projektui pritarta. Dabar reikėtų paskirti komitetus. Pagrindiniu komitetu yra siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Nebūtų prieštaravimų? Ačiū. Papildomo komiteto nesiūlo. Preliminari svarstymo data – balandžio mėnuo. Pritartumėte? Ačiū. Pritarta.

Alkoholio kontrolės įstatymo 19, 20, 21, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-298(2) (pateikimas)

Nagrinėjame 9 darbotvarkės klausimą – Alkoholio kontrolės įstatymo 19, 20, 21 ir 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-298. Pranešėjas – Seimo narys A.Lydeka. Nėra jokio konflikto tarp jūsų ir pateikiamo projekto?

A.LYDEKA. Lyg ir nėra…

PIRMININKAS. Prašau.

A.LYDEKA. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pataisų įstatymas yra daug kuo artimas prieš tai kolegos G.Šileikio pateiktam įstatymo projektui, taigi jau išsakyta ir daug argumentų. Norėčiau pabrėžti, kad tai nėra alternatyvinis projektas, nors ir kalba apie tą pačią pataisą, t.y. apribojimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 6 iki 11 val. panaikinimą. Be šio absurdiško apribojimo panaikinimo taip pat siūloma naikinti ir kitus neteisingus draudimus, apribojimus. Tokių yra keletas. Be abejo, didžioji dalis, kurie yra logiški, pagrįsti, išlieka tame pačiame Alkoholio kontrolės įstatyme.

Aš manau, visi mes puikiai suprantame, kad joks biurokratinis draudimas neišsprendžia pačios problemos. Vienas iš esminių dalykų yra tas, kad tokie draudimai kaip tik ne sumažina vartojimą, kaip bandoma pateikti, bet priešingai – didina alkoholinių gėrimų vartojimą, plečia spirito kontrabandą ir prekybą, skatina žmonių skambiai vadinamo pilstuko kaukolinio prekybą nelegaliose vietose, taškuose. Nepamirškime ir visų mokesčių, ir pajamų, ir viso kito. Norėčiau paminėti, kad keletas šio įstatymo pataisų prieštarauja tarptautinio protokolo normoms. Sakykim, jeigu šiandien pas mus į Seimą atvyko koks nors svečias (nebūtinai į Seimą – į bet kokią organizaciją, žinybą ar instituciją), mes jo negalime pavaišinti. Tai yra iš tikrųjų visiškai alogiška norma. Kitas aspektas – pasirašome kokią nors sutartį, ir jeigu ta sutartis pasirašoma valstybinėje įmonėje, įstaigoje, mes negalime po to pakelti taurės šampano. Mes visi juk puikiai suprantame, kad vis tiek taip elgiamės ir keliame taures šampano už sėkmingą sutarties pasirašymą. Tokie įstatymai su tokiais alogiškais apribojimais formuoja teisinį nihilizmą. Ko vertas įstatymas, kurio didelė dalis visuomenės narių nesilaiko?

Galima būtų plačiau komentuoti ir kalbėti apie šias įstatymo pataisas, bet, manau, situacija yra pakankamai suprantama ir aiški. Gal būtų tiek. Manau, kad bus norinčių paklausti.

PIRMININKAS. Ar jūs susipažinęs su Teisės departamento išvada?

A.LYDEKA. Taip. Kaip matote, mes teikiame svarstyti antrąjį projekto variantą, jis buvo parengtas atsižvelgus į Teisės departamento išvadas. Iš esmės į visas Teisės departamento išvadas buvo atsižvelgta ir parengtas antrasis variantas, kurį mes dabar visi ir turime. Ir antrajam variantui yra pateiktos Teisės departamento išvados. Čia yra ir kai kurių diskutuotinų dalykų. Tarkime, dėl uniformuotų pareigūnų, kad jie gali įsigyti. Esmė ta, kad 20 straipsnis kaip tik riboja, kad uniformuoti pareigūnai negali įsigyti. Mes juk ir nekeičiame tokios įstatymo nuostatos.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 15 Seimo narių. Seimo narys P.Jakučionis. Prašau.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis kolega, iš tikro iš Teisės departamento jūs gavote daug pastabų pirmajam variantui ir ne mažiau jų yra ir antrajam variantui. Vadinasi, problemų dar yra. Reikėtų tą jūsų siūlymą dar kartą peržiūrėti turbūt pirmiausia jums patiems. Bet aš norėčiau paklausti dėl vieno sakinio, kurį aš čia randu aiškinamajame rašte ir kuris mane gerokai nustebino. “Dabartinio įstatymo apribojimai prieštarauja tarptautinio protokolo normoms ir riboja valstybinės valdžios ir valdymo institucijose dirbančiųjų komunikaciją su svečiais”. Pirmiausia kai kurie mūsų diplomatai net buvo išsiųsti iš kai kurių arabų valstybių dėl to, kad bendraudami jie vartojo alkoholį. Norėčiau jūsų paklausti, ar iš tikro jūs galvojate, kad be alkoholio valdininkai negali bendrauti? Tokie jau jie yra na, kaip čia pasakyti, valdiški, uniformuoti ir kalba jų suvaržyta, ir elgesys ne toks, jeigu jie neišgeria alkoholio? Ačiū.

A.LYDEKA. Labai ačiū už jūsų klausimą. Iš tikrųjų aš esu giliai įsitikinęs, kad mūsų pareigūnai, mūsų tarnautojai, valdininkai nevartoja alkoholio ne todėl, kad draudžia įstatymas, o todėl, kad jie supranta, kiek jie gali ar negali vartoti, ar jiems tai gelbsti, ar trukdo jo, kaip konkretaus asmens, darbui. Manau, neteisinga būtų, kolega, laikyti valdininkus tokiais, kad jeigu mes leisime jiems darbe išgerti alkoholinių gėrimų, tai jie visi puls ir gers. Tikriausiai yra ne taip.

Antras dalykas, dėl jūsų klausimo dėl tarptautinio protokolo normų.

Arabų valstybės yra vienas aspektas, tačiau yra kitas dalykas – yra priėmimai, yra tam tikros vizitų dalys, kurios turi būti, atsižvelgiant į tarptautinio protokolo normas, įgyvendintos. Ir jeigu pasirašius tarptautinę sutartį privalu pakelti taurę šampano, tai reikia tai padaryti. Mes lygiai taip pat juokingai atrodome (žinome ne vieną atvejį), kai mūsų diplomatai ar su baltom kojinėm sėdi svarbiame susitikime, ar dar kaip nors. Nedarykime dar kartą Lietuvos tokia atsilikusia valstybe.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Aš, gerbiamieji kolegos, prieš klausdamas norėčiau išsklaidyti tam tikrą įtampos atmosferą, kuri kaupiasi mūsų frakcijoje dėl mūsų pavardžių. Šiuo atveju aš esu už prekybos liberalizavimą, dėl to mes nesame priešininkai.

Dabar klausimas yra štai koks. Pirmiausia jūs visai nesureagavote į Teisės departamento pastabą dėl prekybos alkoholio automatais. Man tai primena tarybinius laikus, kai buvo prekiaujama žetonais. Tai tikrai nėra kultūros ženklas. Dabar antras klausimas – kodėl apsiribojate 22% šitame įstatyme, ta norma kurortinėse vietovėse? Turėtų būti lyg ir draudžiama prekiauti, sakykim, kurortinių įstaigų kavinėse ar dar kur nors didesnės koncentracijos alkoholiu. Pasauliui tai neįprasta, žmonės perka (…)

A.LYDEKA. Aš iš tikrųjų netgi kaip Lydeka palaikyčiau jus, gerbiamasis Karosai, kad galbūt ir daugiau šiame įstatyme reikėtų ką nors šlifuoti, keisti, tobulinti ir daugiau liberalizuoti. Matyt, nėra viskas visiškai tobula mano siūlomame įstatymo projekte. O dėl pačių automatų, tai čia yra įdėti du saugikliai. Vienas iš jų – tas, kad iš automatų negalima prekiauti stipriais gėrimais, t.y. iki 13%, kad galima būtų tik alaus skardinę nusipirkti, ar skardinę džino su tonika, ar romo su kola. Kitas saugiklis yra dėl vietų. Kad tik tose vietose, kuriose galima prekiauti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Aš manau, kad tai šiek tiek liberalizuoja, bet kartu, suprantant mūsų visuomenės realijas, yra pakankamai apsaugomi žmonės, nepilnamečiai ir kiti.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Pavilionis.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad kai kam kyla komunikacijos problemų. Bet aš manau, kad tos problemos yra ne dėl alkoholio kiekio vartojimo ar nevartojimo, bet dėl intelekto stokos. Aš vis dėlto norėčiau paklausti jūsų. Ar dėl šitų pakeitimų jūs negavote jokių pastabų iš Švietimo ministerijos, iš švietimo įstaigų, universitetų?

A.LYDEKA. Labai ačiū už klausimą. Aš labai palaikau ir remiu jūsų mintį, kad iš tikrųjų visi apribojimai yra dėl kultūros, dėl intelekto, dėl tokių dalykų. Pirmiausia yra švietimas, savišvieta, ir jeigu jaunimas žinotų, kas yra gerai, kas yra blogai, iš viso apribojimų, draudimų nereikėtų. Dėl pačių pastabų. Oficialiai Švietimo ministerijos vertinimo negavau. Prieš rengdamas šį įstatymą esu kalbėjęs su daugeliu Vilniaus universiteto įvairių fakultetų dėstytojų, kitų aukštųjų mokyklų dėstytojų, kaip jie vertina ir kaip jie žiūri. Gal iš karto būtų sunku apskaičiuoti, tarkim, 90% yra teigiami vertinimai, kad iš tikrųjų tokius aloginius apribojimus reikia naikinti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Žalnerauskas. Prašau.

V.ŽALNERAUSKAS. Turėčiau tokių klausimėlių. Susidarė įspūdis, kad tai yra lyg ir bandymas šiek tiek plačiau pažvelgti į tuos trūkumus, kurie šiuo metu yra įstatyme. Bet nemanau, kad viskas pavyko. Pavyzdžiui, man vis dėlto keistokai atrodo paliekami apribojimai visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tarptautinio susisiekimo traukinius, laivus, lėktuvus. Pavyzdžiui, yra toks labai populiarus maršrutas laivu ,,Raketa” iš Kauno į Nidą. Anksčiau ten buvo baras ir niekas neiškrito, nepaskendo, viskas buvo labai gerai. Jeigu rimčiau žiūrėtume į projektą, pasigendu, kad nėra apibrėžimo, kas yra stiprūs gėrimai. Taip ir liko tie 50 laipsnių. L.Alesionka suprasdavo, kad 80 laipsnių romas yra skirtas tik gerti, o ne daryti iš jo kokteilius, ir liko tokios nuostatos. Ar bandoma ką nors daryti daugiau?

A.LYDEKA. Ačiū už klausimą. Man lieka tiktai sutikti, kad galbūt nėra visiškai tobulai parengta ir visiškai visi klausimai apžvelgti. Tą aš ir gerbiamajam J.Karosui minėjau. Todėl svarstymo stadijoje mes iš tikrųjų galėsime ir komitetuose, ir visi Seimo nariai papildomai galės siūlyti pasiūlymus, pataisas, kurias dar galėsime įrašyti į šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Aš, norėdamas pratęsti tą pačią mintį, kuria remdamasis kolega V.Žalnerauskas klausė, galėčiau minėti ir daugiau vietų, kurių, ko gero, šie jūsų siūlymai dar neapima. Vienas iš pavyzdžių yra kitų pasaulio šalių atvejai, taip pat patvirtinantys, kad benzino kolonėlės šiandien yra uždaros vyno prekybai, t.y. lengviesiems alkoholiniams gėrimams, nors alus yra leistinas. Aš viliuosi, kad jūs pritartumėte, kad svarstymo stadijoje būtų pritarta ir būtų žvelgiama tiek erdvės prasme, tiek vietos ir kitų apribojimų naikinimo prasme. Taip pat norėčiau klausti, ar jūs galėtumėte kitiems skeptikams dar kartą patvirtinti, kad nėra kalbama apie visų apribojimų panaikinimą? Visų pirma kalbant apie amžiaus apribojimus, švietimo, kitų kultūrinių įstaigų.

A.LYDEKA. Labai ačiū. Iš tikrųjų pateikdamas aš gal ir nepaminėjau, kad tik keli konkretūs aspektai yra keičiami šiame Alkoholio kontrolės įstatyme, kurie yra alogiški ir absurdiški. O iš tikrųjų Alkoholio kontrolės įstatymas tam ir yra, kad ribotų, draustų, prižiūrėtų, organizuotų prekybą, vartojimą. Todėl didžioji dauguma visų tų apribojimų išlieka, tie, kurie yra teisingi. Mūsų visų vertinimu, tie apribojimai yra teisingi. Na, be abejo, papildomų pastabų ir pasiūlymų gauti būtų labai gerai ir labai teisingai.

PIRMININKAS. Pateikėjas į klausimus atsakinėja jau 12 minučių. Gal dar paskutinė Seimo narė D. Mikutienė ir baikime tuo. Prašau.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, jūs manęs neįtikinote dėl prekybos iš automatų. Visiškai nesvarbu, kokios koncentracijos alkoholis ten yra. Tačiau šiose vietose, jeigu tai ir bus parduotuvė, jai bus leista prekiauti ir kampe stovės šis automatas, patikėkite, pardavėja nestovės ir nekontroliuos, kokio amžiaus vaikai perka alkoholį. Sutikite su šituo. Tai viena. O antra, aš manyčiau, kad reikėtų labai stipriai praplėsti teritoriją, kurioje negalima statyti prekybos automatų ir kurioje negalima prekiauti alkoholiu. Amerikos patirtis rodo, kad ten yra skleidžiama daug informacijos apie tai, tačiau yra daug didesni atstumai nuo prekybos taškų, t.y. leidimai išduodami prekybos taškams… nuo aukštųjų mokyklų, nuo koledžų ir t.t. Šitą dalyką taip pat reikėtų reglamentuoti. Aš manau, kad tikrai dar yra daug ką taisyti, ir aš būsiu už tai, kad grąžintume jį tobulinti.

A.LYDEKA. Dėkui. Iš tikrųjų galbūt yra taisytinų dalykų ir dėl tų automatų. Seimo nariai gali siūlyti pataisas. Iš tikrųjų Amerikoje yra daug labai konkrečių apribojimų, tačiau mes žinome Europos valstybes, kuriose apskritai silpnos koncentracijos alkoholinių gėrimų prekybai iš automatų apribojimų nėra. Tai yra bet kur eini: ar oro uoste, ar gatvėje, ar viešbutyje, ir gali nusipirkti alaus ar kokteilio. Tai yra įvairiai sprendžiamas dalykas. Aš remčiau jūsų idėją, kad galbūt Lietuvoje reikėtų šiek tiek konkrečiau nurodyti vietas, kuriose galima, kuriose negalima (tas ir Teisės departamento išvadose yra nurodoma), kokios yra tos vietos, kuriose galima, kuriose negalima prekiauti alkoholiniais gėrimais iš automatų.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos? Taip. Dėl vedimo tvarkos –R.Juknevičienė. Prašau.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone Pirmininke, aš prašau leisti paklausti bent vienam atstovui iš frakcijų, nes liberalai savo pranešėjo galėjo paklausti ir svarstydami frakcijoje, o iš kitų ta galimybė visai atimta.

PIRMININKAS. Seimo narė I.Degutienė. Prašau.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, jūs iš tikrųjų bandote įtikinti, kad tos pataisos, kurios dabar teikiamos, ir kaip jūs pats sakėte, dar galima teikti daugiau pataisų sumažinant Alkoholio kontrolės įstatyme esančias nuostatas ir liberalizuojant prekybą alkoholiu… Galbūt yra ir tokia mintis, kad Alkoholio kontrolės įstatymas nereikalingas ir jį reikėtų panaikinti? Iš karto, ir tada viskas būtų labai aišku, nes tie atsakymai, kuriuos jūs dabar pateikėte, iš tikrųjų neįtikina, kad tas liberalizavimas Lietuvai ir jos žmonėms yra naudingas.

A.LYDEKA. Labai ačiū už klausimą. Aš prieš tai atsakinėdamas, man atrodo, atsakiau, kad tas įstatymas yra. Alkoholio kontrolės įstatymas išlieka ir gerai, kad jis yra. Aš taip pat ir apie save asmeniškai galiu pasakyti, kad esu prieš alkoholį, kaip ir prieš rūkymą, kaip ir prieš narkotikus.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys V.Landsbergis. Prašau.

V.LANDSBERGIS. Man regis, gerbiamieji kolegos, kad mes čia diskutuojame aplink. O problema yra labai paprasta: ar palengvinimas nusipirkti degtinės yra paskatinimas, ar ne. Aš manau, kad tai yra paskatinimas. Mes neturėtume skatinti žmonių daugiau gerti. Visą naktį ir panašiai. Neturėtume skatinti. Pakankamai geria.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vazbys. Prašau.

A.VAZBYS. Gerbiamasis pranešėjau, aš taip pat prisijungiu prie abejonių, susijusių su galimybe įsigyti alkoholio vaikams, suteikiant jiems tokią įsigijimo formą kaip automatai. Ir kita mano klausimo dalis būtų susijusi su tuo, kodėl, jūsų manymu, reikia leisti prekiauti alkoholiu prie maldos namų?

Ar čia jau taip labai svarbu ir taip labai apriboja teises, kad, tarkime, dabar Katedros šventoriuje negalima prekiauti alkoholiniais gėrimais, ir dėl ko žmogaus teisės bus labiau išsaugotos, jeigu tai bus galima padaryti? Kaip tai bus susiję su tais žmonėmis, kurie taip pat turi teisę į savo įsitikinimus ir jų reiškimą?

A.LYDEKA. Ačiū, kolega. Jūs dėl maldos namų matote pirmąjį variantą, antrajame variante to nėra. Bet manau, kad jūs sutiksite su mano bendru vertinimu, kad kunigas nepardavinėja prie bažnyčios šnapsiuko ne todėl, kad draudžia įstatymas, o todėl, kad supranta, kad yra negerai prie Bažnyčios prekiauti alkoholiniais gėrimais.

PIRMININKAS. Gal padėkokime pateikėjui už atsakymus į klausimus. Svarstymo metu, matyt, reikės daugiau diskutuoti.

Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti už Seimo narys A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš gerai prisimenu visus draudimus N.Chruščiovo, kai restorane buvo galima išgerti tik 100 g, J.Andropovo ir panašius, bet nė vienas draudimas nedavė rezultatų. Tada dar nebuvo pilstuko ir sveikatai ne taip kenkė. Nors buvo sudarytos atskiros struktūros, visada buvo galima nusipirkti degtinės kitose vietose, tik brangiau kainuodavo. Kai kas susikrovė didžiulius turtus iš to. Todėl turime pažiūrėti ir dėl sveikatos, t.y. jeigu pirks gerą degtinę, tai geriau negu pilstukas. Todėl siūlau balsuoti ir pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš – Seimo narė B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Mielieji kolegos, aš kalbėjau prieš alkoholio valandų ribojimą. Nes alkoholikai kaip gėrė, taip ir gers, nepaisydami, ar Seimo nariai jiems leis gerti nuo 8 val., ar nuo 11 valandos. Mano noras, kad jie gertų kuo kokybiškesnį šnapsą. Tačiau tai, kas siūloma A.Lydekos pataisose, man atrodo, yra atviras jaunimo traukimas į alkoholizmo liūną ir jaunimo nugirdymas. Ką reiškia leidimas prekiauti stipresniu alkoholiu masiniuose renginiuose? Ar mes nematome, kas darosi dabar, kai jaunimas pasigeria nuo alaus ir paskui juos ryte leisgyvius surenka?

Ką reiškia leidimas prekiauti alkoholiu iš automatų? Klausykite, vaikai labai mėgsta automatus. Tai net tie, kurie nė karto negėrė, bandys nusipirkti alkoholio. Aš kategoriškai prieš jaunimo girdymą ir siūlau šiuos punktus tuoj pat išbraukti.

PIRMININKAS. Taip, kalbėjo prieš ir už. Taigi siūlau prieš balsavimą registruotis. Vyksta registracija. Atsiprašau, pakartosim registraciją. Taip, prašom. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Prašau šiek tiek tylos. Mes turime balsuoti. Kas už tai, kad pritartume… (Balsai salėje) Minutę. Čia nėra žodžio “prieštarauja”, čia yra parašyta “diskutuotinos”. Čia irgi yra žodžių žaismas. Taigi kas už tai, kad pritartume po pateikimo įstatymo projektui ir pradėtume svarstymo procedūrą, prašom balsuoti.

Už – 40, prieš – 27, susilaikė 12, įstatymo projektui pritarta. Sunkiai, bet pritarta. Dabar aš norėčiau paklausti, kokius… (Balsas salėje) Dėl balsavimo motyvų? Replika. Palaukite, aš įjungsiu mikrofoną.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, mūsų frakcija prašo perbalsuoti, nes dalis buvo neužsiregistravę. Antra, dar kartu norėčiau komentarą pasakyti Pirmininkui. Pirmininke, jeigu yra Teisės departamento išvadoje parašyta, kad abejonės dėl Konstitucijos, tai turėtų būti grąžinta autoriams iš karto, kad nebūtų tokio sakinio, t.y. abejonių dėl atitikimo Konstitucijai. Aišku, Teisės departamentas neturi teisės parašyti, kad prieštarauja Konstitucijai, nes tai yra gal tik Konstitucinio Teismo funkcija, bet jeigu yra abejonių, tai jas turite pašalinti prieš teikiant bet kokį dokumentą. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš tą pastabą priimu. Aš mačiau, čia yra tiesiai parašyta “jeigu prieštarauja”, o Teisės departamentas rašo “diskutuotina”. (Balsai salėje) Kodėl negali? Čia rašo: “jeigu Teisės departamentas duoda išvadą, kad prieštarauja”. Prašom atsiverskite 138 straipsnį. Yra pasiūlymas perbalsuoti. Prašom registruotis.

Dėl vedimo tvarkos? Taip, prašom.

A.GRICIUS. Aš dėl gerbiamojo A.Sakalo replikos, kad prieštarauja Konstitucijai. Man atrodo, kad pritarimas po pateikimo nereiškia, kad mes tokios formos tai ir priimsime. Man atrodo, per svarstymą tie klausimai gali būti išnagrinėti.

Dar norėčiau pasakyti tokį dalyką, kad mes pritariame tik po pateikimo. Aš taip pat nebalsuosiu už tokį turinį, kokio yra dabar tas įstatymas. Jis yra taisytinas. Galbūt kai ką reikia pataisyti, bet, man atrodo, jį būtina svarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūs užsiregistravote? 77 Seimo… Neužsiregistravote? (Balsai salėje) Tada iš naujo registruosimės, jeigu blogai veikia. Kviečiu visus ateiti į salę ir prašom registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Prašom tylos ir atidžiai klausytis. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui ir pradėtume svarstymo procedūrą, prašom balsuoti. Vyksta balsavimas. Dabar vienu balsu nepritarta. (Balsai salėje) Kas dar viena? Susilaikė. Tai jeigu susilaikė, yra lyg ir prieš. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.

Tada turime nuspręsti, ką daryti: atidėti projekto pateikimo procedūrą ir nurodyti iniciatoriams, kokius atlikti veiksmus, arba atmesti. Taigi yra siūlymas atidėti. (Balsai salėje) Tobulinti, nurodyti iniciatoriams patobulinti, atsižvelgti į šias pastabas, į raštu pateiktas pastabas.

Prašom. Seimo narys R.Pavilionis.

R.PAVILIONIS. Aš registravausi ir balsavau prieš, bet kažkodėl čia nematyti.

PIRMININKAS. Vis tiek, jau prieš užtenka. Nereikia perbalsuoti. Dar kartą prašau registruotis prieš antrąjį balsavimą. Tiesa, gal galima bendru sutarimu, kad atiduotume iniciatoriams? Galima? (Balsai salėje: galima… atmesti…) Yra prieštaraujančių. Prašom registruotis.

Yra prieštaraujančių, reikia balsuoti.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Kas už tai, kad būtų atidėta pateikimo procedūra ir iniciatoriams nurodyta tobulinti šį projektą, prašau balsuoti. (Balsai salėje) Buvo visi pasakyti.

Už – 57, prieš – 17, susilaikė 5. Projektas perduotas tobulinti. Dėl balsavimo motyvų. Atsiprašau, replika. Prašau. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, apskritai aš esu įsitikinęs, kad šiuo atveju, žinoma, turėčiau teisę kalbėti kaip gydytojas. Taip pat turėčiau teisę kalbėti kaip specialistas, dirbęs alkoholio kontrolės srityje, dalyvavęs daugelyje simpoziumų, dalyvavęs daugelyje pasitarimų Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos biuro, jo Kopenhagos direkcijos. Taip pat galėčiau priminti jums, kad, ko gero, reikėtų prisiminti, kad Lietuvoje egzistuoja Nacionalinė sveikatos taryba, kurios pirmininkas yra Kauno medicinos akademijos rektorius profesorius V.Grabauskas, kad galbūt vis dėlto Seimo nariams reikėtų įsigilinti, kodėl Lietuvoje buvo priimtas Alkoholio kontrolės įstatymas, kodėl jis priklauso sveikatos teisės įstatymų grupei, kodėl Lietuvoje veikia nacionalinės sveikatos programa, pabrėžiu, programa, patvirtinta pereitame Seime, kodėl sudarytas didelis planas alkoholio vartojimo Lietuvoje mažinimo programos. Vis dėlto būtų gerai, kad tiek pirmosios pataisos autoriai, tiek ir dabar šią pataisą teikęs autorius kolega A.Lydeka, nes jis čia pateikė tiek neteisingos informacijos apie Europos Sąjungos politiką alkoholio kontrolės srityje, pabrėžiu, neteisingos, aš jo nekaltinu, galbūt jis tikrai nesusipažinęs su šia sritimi, vis dėlto būtų naudinga, kad jie pasikonsultuotų su Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku daktaru V.Grabausku, taip pat su tais specialistais, kurie galėtų pasakyti, ką šiandien turėtų Seimas svarstyti po 11 metų pažangos, kurią Lietuva lėtai, sunkiai darė šioje srityje. Yra dalykų, kuriuos būtų galima šiek tiek tobulinti, bet negalima keisti esminių dalykų. Aš manau, kad svarstant net ir pirmąją pataisą reikėtų mums visiems susipažinti su ankstesniais dokumentais, nes, mano nuomone, galima nueiti kur kas toliau, negu mes taip paviršutiniškai galvojam.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, klausydama šios diskusijos, stengiausi suprasti, kodėl neeilinėje sesijoje yra siūlomi tokie projektai. Ar iš tikrųjų kažkas tokio labai ypatingo vyksta valstybėje, kad tokiu įstatymu galima kaip nors iš esmės pagerinti. Aš suprantu, kad geri norai lydi tokius įstatymus. Man atsakymas yra tik vienas – aiškiai diskredituota naujoji politika. Žmonės ir anksčiau nelabai žinojo, tačiau dabar visiškai aišku, kad naujosios politikos turinio nėra, jis buvo bandytas užpildyti azartiniais lošimais, vienintelis naujas dalykas, dabar dar vienas naujas dalykas – leisti gerti ir ypač masiniuose renginiuose. Nemanau, kad iš tikrųjų mūsų valstybei nuo to lengviau, kad tik tokia naujoji politika ateina į mūsų valstybę, todėl balsavau, kad toks įstatymas turėtų būti atmestas iš esmės, o ne pakabintas laikomas Seime. Bet jeigu jau jis būtų svarstomas, tai iš tikrųjų čia reikia labai plačios diskusijos ir Nacionalinės sveikatos tarybos, ir medikų, ir Sveikatos reikalų komiteto, ir kitų institucijų labai aiškaus atsakymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi klausimai iš rytinės posėdžio darbotvarkės apsvarstyti. Skelbiu rytinio posėdžio pabaigą. Pertrauka iki 15.00 val.