Antrasis (44) posėdis
2001 m. vasario 20 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai G.STEPONAVIČIUS ir A.SKARDŽIUS

PIRMININKAS. Aš noriu atsiprašyti, nėra artėjančiu klausimu parnešėjų. Mes juos tuoj pat mėginam pakviesti į salę, kad galėtume pradėti. Atsiprašau dėl vėlavimo. Kiek bežiūrėtum žemyn, tuokart pranešėjų nerasta. Minutėlę kantrybės, kai tik pamatysim atėjusius į salę, – startuosim. (Balsai salėje). Gerai, kolegos. Noriu paskelbti popietinio posėdžio pradžią. Prašau Seimo narius atlikti registracijos procedūrą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Kai bus balsavimas, mes registraciją atliksime dar kartą.

Tarptautinės atominės energijos agentūros statuto 6 ir 14 straipsnių pakeitimų ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-2878* (svarstymas ir priėmimas)

Aš matau, kolegė K.Prunskienė atėjo. Norėčiau pasiūlyti pradėti svarstyti klausimą, kurio registracijos Nr.P-2878, – Tarptautinės atominės energijos agentūros statuto 6 ir 14 straipsnių pakeitimo ratifikavimo įstatymo projektas. Prašau Ekonomikos komiteto vardu klausimą pristatyti kolegę K.Prunskienę.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pažadu, šiandien daugiau neisiu į šią tribūną ir tikiuosi ištesėti. Taigi šio mano atėjimo yra labai aiškus, paprastas tikslas, t.y. patvirtinti, kad Ekonomikos komitetas savo posėdyje pritarė būtent Tarptautinės atominės energijos agentūros 6 ir 14 straipsnių pakeitimo ratifikavimo įstatymo projektui, kurį svarstome, ir siūlo ratifikuoti. Norėčiau pabrėžti, kad tos pataisos yra, tiesą sakant, ne mūsų pačių, žinoma, daromos, o būtent 1999 metais Tatena generalinė konferencija pateikė šiuos pasiūlymus dėl minėtų 6 ir 14 statuto straipsnių, ir jų esmė irgi yra suprantama ir mums priimtina. 6 straipsnis didina TatenA valdybos, tarybos narių skaičių. Žinoma, tai yra susiję ir su mūsų interesais dalyvauti valdyboje. 14 straipsnio pakeitimas įpareigoja valdytojų tarybą pateikti generalinei konferencijai svarstyti TATENA dvejų metų biudžetą, kaip buvo svarstoma kasmet. Tai vėlgi šiek tiek keičia darbo tvarką. Jeigu TATENA generalinė konferencija tokius pasiūlymus pateikė, priėmė, tai ir mums dera ratifikuoti. Kokių nors pasekmių atominės energetikos funkcionavimui, jos perspektyvai, žinoma, ir mūsų atominės elektrinės likimui tiesiogine prasme šis pataisų ratifikavimas neturės, todėl siūlau Ekonomikos komiteto išvadai pritarti ir palaikyti šių pataisų ratifikavimo įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Primenu, kolegos, kad tai yra svarstymo stadija. Aš nematau norinčių kalbėti prieš pritariant klausimui po svarstymo dėl balsavimo motyvų. Taigi, kolegos, ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Kitaip teigiančių nematau. Pritarta po svarstymo. Yra Seimo Pirmininko siūlymas svarstyti klausimą ypatingos skubos tvarka. Taigi pereiname prie šio įstatymo priėmimo. Yra vienintelis straipsnis. Todėl turėtume apsispręsti dėl šio įstatymo projekto, viso įstatymo projekto. Aš klausiu, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar bus tiktai gestikuliuojančių rankomis? Kolega Vidžiūnai? Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gestikuliuoju rankomis tada, kai neleidžiama kalbėti dėl motyvų. Aš tik norėjau klausti, neprieštaraudamas ir nematęs to teksto, kodėl Užsienio reikalų komitetas nesvarsto ratifikuojamų įstatymų projektų? Tai nauja tradicija? Aš bijau, kad dalykiniai komitetai gali ką nors ir pražiūrėti – protokolinių ir kitokių momentų reikalavimų.

PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų pastabas. Tikėkimės, kad praleistų niuansų nebus. Taip pat pasakyčiau, kad šio įstatymo pateikimas buvo dar ankstesnės kadencijos Seime. Taigi, gerbiamieji kolegos, prieš apsispręsdami dėl pritarimo šiam įstatymo projektui dėl ratifikavimo konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, prašau Seimo narius registruotis. Vyksta registracija. Atsiprašau, aš perskaičiau ne tą pavadinimą. Tai yra Tarptautinės atominės energijos agentūros statuto 6 ir 14 straipsnių pakeitimo ratifikavimo įstatymas.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Aš prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo projekto, kurio registracijos Nr.P-2878. Prašau balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 68, prieš – nėra, susilaikė 4 Seimo nariai. Tokiu būdu Tarptautinės atominės energijos agentūros statuto 6 ir 14 straipsnių pakeitimo ratifikavimo įstatymas (registracijos Nr.P-2878) priimtas.

Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr.108) su Europos Tarybos ministrų komiteto priimtomis pataisomis ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2875(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas (registracijos Nr.P-2875) – Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr.108) ratifikavimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją kolegą G.Dalinkevičių.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šis įstatymas mums reikalingas žengiant Europos link, todėl norėčiau pasakyti, kad svarstant komitete atskiros nuomonės nebuvo, po svarstymo buvo balsuota 5 – už, 1 – prieš, susilaikiusių nebuvo. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvadose, Teisės departamento išvadoje buvo keletas redakcinių pasiūlymų. Piliečių, visuomeninių organizacijų pastabų negauta, iš valstybės institucijų buvo gana prieštaringa tik Saugumo departamento nuomonė, tačiau, man regis, jinai vis dėlto nesuteikia mums galimybės daryti kokių nors išlygų šiame įstatyme. Komitetas siūlo jį priimti be išlygų, kaip buvo Prezidento teikime. Yra svarstymo stadija ir priėmimą galėtume turėti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Diskusijoje dalyvauti užsiregistravusių nėra, taip pat įregistruotų pataisų mes neturime. Taigi ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti taip pat nėra. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galėtume pritarti įstatymo projektui po svarstymo? Kitaip teigiančių negirdžiu ir nematau. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.

Yra gautas Seimo Pirmininko prašymas klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar būtų prieštaravimas dėl ypatingos skubos taikymo?

Kitaip siūlančių taip pat nematau. Gerbiamieji kolegos, pasirenkame ypatingos skubos svarstymo procedūrą. Taigi priėmimo stadija. Du straipsniai. Pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Pirmasis straipsnis susijęs su konvencijos ratifikavimu. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime patvirtinti šį straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju. Kitaip teigiančių nėra. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu, o 2 straipsnis susijęs su konvencijos įgyvendinimu. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, girdžiu, kad galime pritarti bendru sutarimu. Kitaip teigiančių nėra. Pritarta.

Gerbiamieji kolegos, pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Taigi prieš balsavimą prašau kolegas registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Aš prašau Seimo narius išsakyti savo nuomonę dėl įstatymo Nr.IXP-2875. Prašau balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 74 – už, prieš – 1, susilaikė 2. Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu ratifikavimo įstatymas priimtas.

Garantinio fondo įstatymo 3, 4, 5, 9, 10, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-256(3*) (svarstymas)

Gerbiamieji Seimo nariai, kitas darbotvarkės klausimas 1-7 – Garantinio fondo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Registracijos Nr.IXP-256. Jei neklystu, kolega A.Sysas pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu pateiks išvadas. Prašau, kolega.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, leiskite pateikti pagrindinio komiteto, kuris svarstė šio įstatymo pataisas, t.y. Socialinio reikalų ir darbo komiteto, išvadą. Kadangi šitas Garantinio fondo įstatymas pateko į ilgiausiai rengtų, ko gero, ir iki šiol vis dar neveikiančių įstatymų sąrašą, tai būtent dėl jo nebuvo labai daug siūlymų. Komitetas gavo dviejų Seimo narių pasiūlymus, tai gerbiamojo A.Butkevičiaus ir P.Vilko, ir aštuonias Teisės departamento pastabas.

Noriu pabrėžti, kad atsižvelgta į visas Teisės departamento pastabas. Septynios iš jų yra grynai redakcinio pobūdžio, o vienai nepritarta todėl, kad įstatymo pataisa dėl 4 straipsnio yra pateikta ir kitame įstatymo projekte, t.y. Nr.IXP-251, ir jis šiandien grąžintas iniciatoriams tobulinti. Aš nenorėčiau komentuoti visų pataisų. Jos daugiau redakcinio pobūdžio ir į visas atsižvelgta.

Komitetas nepritaria mūsų kolegos Seimo nario P.Vilko pataisai. Kolega siūlė, kad nuo įmokų į garantinį fondą būtų atleistos įmonės, kurios draudė savo darbuotojus kitais draudimais. Atmesta todėl, kad garantinis fondas steigiamas remiantis solidarumo principu, ir neaišku, kas ir kada galėtų bankrutuoti. Neuždrausta, kad papildomai drausti gali bet kuri įmonė.

Daugiausia diskusijų komitete sukėlė 3 straipsnio, arba pagrindinio įstatymo 5 straipsnio pataisos dėl minimalios sumos, į kurią galėtų pretenduoti darbuotojai. Komitetas niekaip negalėjo sutikti su Vyriausybės siūlymu nenustatyti šitos minimalios sumos įstatyme ir palikti teisę Vyriausybei nuspręsti, atsižvelgiant į tai, kiek lėšų būtų tame fonde. Todėl po gana karštų diskusijų buvo pritarta kolegos A.Butkevičiaus siūlymui, kad ši išmoka negali būti mažesnė už tris minimalias mėnesines algas. Šiandien minimali mėnesinė alga yra 430 Lt, taigi ta suma būtų 1290 Lt.

Taip buvo padaryta ne vien dėl to, kad Lietuva yra ratifikavusi Tarptautinės darbo organizacijos 173 konvenciją, kurioje yra aiškiai apibrėžtas dydis, t.y. aštuonių darbo savaičių darbo užmokestis, kurį gaudavo darbuotojai, bet ir dėl to, kad tai yra tam tikra drausminanti ir verčianti darbuotojus susimąstyti nuostata, kad jie nesitikėtų badavimo ar kitokiomis akcijomis prie Seimo ar Vyriausybės reikalauti kokių nors didesnių išmokų. Pavyzdžiui, šiandien “Oruvos” darbuotojai jau yra gavę po tris minimalias mėnesines algas, bet kadangi vėl vėluoja atlyginimai, vėl ruošiamos palapinės ar dar kažkokios akcijos, ir bus reikalaujama papildomai. Tai, aš manau, sudrausmintų pačius darbuotojus, dirbančius tokiose įmonėse, ir jie patys turėtų galvoti, ar verta toliau eiti į darbą, jeigu jiems tris mėnesius nemokamas atlyginimas. Jie paprasčiausiai turi teisę pasinaudoti mūsų Darbo sutarties įstatymo 28¹ straipsnio dalimi, kuri kalba apie tai, kad jeigu darbdavys nemoka tam tikrą laiką atlyginimo, darbuotojas turi teisę dėl to pats nutraukti darbo sutartį, iškart būti pripažintas bedarbiu, gauti bedarbio pašalpą ir taip patekti jau į kitą socialinės apsaugos sritį.

Todėl siūlau pritarti pagrindinio komiteto parengtam projektui ir dar keletą žodžių norėčiau pasakyti asmeniškai, kadangi mano kolega turėjo pateikti šį įstatymą, bet susirgo…

PIRMININKAS. Dabar yra komiteto išvadų pateikimas.

A.SYSAS. Aš nenorėčiau antrą kartą eiti į tribūną. Aš kelis žodžius pasakau, ir viskas.

PIRMININKAS. Gerai, prašau.

A.SYSAS. Aš nesiruošiu nieko kritikuoti, neišsigąskit. Paprasčiausiai aš manau, mieli kolegos, kad mes turime nevilkinti šio įstatymo projekto, mes turime jį priimti, nes per tas dienas skola dirbantiesiems tikrai ne sumažėja, o padidėja. Tai yra tas krūvis, kuris vienokia ar kitokia forma gula valstybei ant pečių, didėja, ir nėra aiškumo. Aš tik noriu pasakyti, kad iki vasario 1 d. (šiuos duomenis pateikė Ūkio ministerijos Bankroto departamentas) skola darbuotojams iš viso sudaro 140 mln. Iš jų 22 išmokėti, dar 118 likę. Tokia skola yra šiandien. Ir jeigu mes toliau vilkinsime šio įstatymo priėmimą, paprasčiausiai ši suma tik didės, ir anksčiau ar vėliau Vyriausybė vis tiek turės priimti kažkokį sprendimą, o ką gi mes darom su tom skolom? Todėl dar kartą siūlau pritarti pagrindinio komiteto išvadoms. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomo komiteto išvadą Biudžeto ir finansų komiteto vardu kviečiu pateikti kolegą G.Šivicką.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mūsų komiteto išvada iš esmės sutapo su pagrindinio komiteto išvada. Pritarta visoms Teisės departamento išvadoms, nepritarta Seimo nario P.Vilko siūlymui ir pritarta Seimo nario A.Butkevičiaus pasiūlymui. Balsavimo rezultatai yra tokie: 5 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė. Siūlau palaikyti šį įstatymo projektą pagal pagrindinio komiteto pateiktą variantą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Diskusijoje pageidauja kalbėti trys Seimo nariai. Aš kviečiu į tribūną kolegą A.Butkevičių. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, beeinant į tribūną buvau paprašytas, kad trumpiau kalbėčiau, tai tikrai pasistengsiu sutaupyti laiko. Kalbant apie Garantinio fondo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimus bei papildymus, reikia pasakyti, kad mūsų Socialdemokratinės koalicijos frakcija šį įstatymo projektą svarstė ir jam pritarė. Manome, kad šis įstatymas turėjo būti priimtas ankstesnėje kadencijoje. Dėl to šiandien nebūtų susidariusi bloga finansinė padėtis, ypač tose įmonėse, kurios niekaip negali iki galo bankrutuoti arba negali būti panaikintos. Jeigu dar išsamiau pažiūrėsime, kaip per pastaruosius trejus ar ketverius metus išaugo įsiskolinimai darbuotojams, tai yra tokių įmonių, kuriose prieš ketverius metus skolos darbuotojams sudarė 700 tūkst. litų, o šiandien statistika rodo, kad tos skolos jau siekia 15–16 mln. litų.

Antras motyvas yra toks, kad įstatyme tikslinga numatyti tam tikrą pinigų sumą, kuri turi būti išmokama darbuotojams, jeigu tai įmonei yra iškelta bankroto byla, nes mes esame politikai ir turime prisiimti kokią nors atsakomybę prieš žmones, jiems garantuojant tam tikrą išmokamą pinigų sumą.

Trečias motyvas būtų toks, kad kai kurie žmonės specialiai neieško naujų darbo vietų žinodami, kad gal valstybė ryšis ir išmokės dideles sumas dėl to, kad tam tikrose įmonėse užsitęsė bankroto procedūros. Kai atsiranda aiškumas, mano manymu, išsisprendžia tam tikros problemos. Manau, priėmus šį įstatymą nebus organizuojami piketai prie tam tikrų įmonių. Šio įstatymo priėmimas atsilieps teigiamai tiek politine, tiek ekonomine prasme.

PIRMININKAS. Dėkoju diskusijoje kalbėjusiam kolegai. Diskusijoje kviečiu kalbėti kolegę R.Dovydėnienę. Prašom į tribūną.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, malonu dalyvauti svarstant įstatymo projekto pataisas, dėl kurių visos frakcijos iš esmės sutaria, kad tos pataisos yra gyvybiškai reikalingos. Nes priėmus Garantinio fondo įstatymą nebuvo numatytas mechanizmas, kaip iš tikrųjų turi būti mokama į tą Garantinį fondą. Todėl šios numatytos pataisos, nurodančios konkrečiai, kaip turi būti sumokamas ne tik procentas, bet kokia įmokėjimo procedūra, garantuoja, kad gal iš esmės ne tik įstatymas pradės veikti, bet ir fonde atsiras lėšų.

Svarstant Garantinio fondo įstatymo pataisas pagrindinė diskusija vyko dėl išmokos, kurią garantuoja Vyriausybė ir garantuoja fondas, kai darbuotojas negauna tam tikro darbo užmokesčio dėl to, kad jo darbdavys tapo nemokus.

Turiu pripažinti, kad mes labai ilgai prieštaravome tam, turiu omeny Socialdemokratų frakcijos atstovus, ypač Socialinių reikalų ir darbo komitete esančius atstovus, kad tam tikras dydis būtinas. Pateikta A.Butkevičiaus pataisa, kuriai pritarė Biudžeto ir finansų komitetas bei Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tą dydį įvardija, t.y. kad išmoka negali būti mažesnė už trijų minimalių mėnesinių algų sumą. Tarptautinės darbo organizacijos 173 konvencija konkrečiai numato, kad darbuotojo reikalavimai dėl darbo užmokesčio turi būti už nurodytą periodą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 mėnesiai prieš nemokumą. Todėl lyg ir galėtume ginčytis, kad turėtų būti 3 vidutiniai darbo užmokesčiai. Bet ta pati konvencija nacionaliniais įstatymais leidžia apriboti sumą iki tokios, kuri negali būti mažesnė už socialiai priimtiną.

Kyla klausimas, kokia suma yra socialiai priimtina. Konvenciją lydinti rekomendacija dėl darbuotojų reikalavimų gynimo darbdaviui tapus nemokiu numato, kad tokia priimtina suma gali būti suma, kuri nenukristų žemiau socialiai priimto lygio. Tą socialiai priimtą lygį įvertina tarptautiniu mastu kaip minimalų darbo užmokestį arba nuolatinę darbo užmokesčio dalį. Taigi ginčytis dėl to, ar ši suma šiandien mus visus visiškai tenkina ir ar tikrai tokia turėtų būti, galima ilgai. Bet įvertinus biudžeto finansinę padėtį ir žinant, kad Garantinis fondas kol kas, išskyrus 2 mln., kurie yra skirti mūsų Vyriausybės biudžeto, nieko neturi, galima sakyti, kad turbūt trys minimalūs mėnesiniai atlygiai yra ta suma, dėl kurios reikia sutikti.

Šis Garantinio fondo įstatymas galioja nuo spalio 1 dienos. Pačiame įstatyme nustatyta, kad po įstatymo įsigaliojimo praėjus 3 mėnesiams bankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių paraiškos yra pradedamos nagrinėti. Vadinasi, šios paraiškos gali būti pateiktos nuo vasario 1 dienos. Tikėkimės, kad numatytos biudžeto lėšos bus tame fonde, o privatizavimo lėšų tam tikra dalis, galinti patenkinti reikalavimus, atsiras, kol darbdaviai savo įmokomis sukaups dalį, kuria nuolat papildys fondą. Siūlau pritarti šio įstatymo pataisoms po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis dalyvaujantis diskusijoje – kolega E.Masiulis. Prašom į tribūną.

E.MASIULIS. Iš tiesų ne pirmą kartą šioje salėje yra diskutuojama ta tema ir iki šiol kalbėję Seimo nariai daugiau kalbėjo apie technologinius dalykus, kaip turėtų veikti Garantinio fondo mechanizmas, jo administravimo dalykai, tam tikros garantijos. Bet man norėtųsi šioje svarstymo stadijoje pasakyti keletą konceptualių pastabų.

Mano supratimu (kartoju savo nuostatą, kurią pasakiau ir ankstesniuose posėdžiuose), Garantinio fondo atsiradimas, kuris realiai yra konservatorių Vyriausybės ir Seimo daugumos priimtas, iš tiesų yra ydingas principas, nes dirbančios įmonės moka, sudaro fondą, o bankrutuojančios įmonės juo naudojasi. Iš tiesų tai yra rinkos solidarumo dalykai, bet, mano supratimu, jie nevisiškai derinasi su laisvosios rinkos principais.

Kita problema yra fondo administravimo problema. Pavyzdžiui, labai konkretus atvejis, o dažniausiai taip ir atsitiks, kad pinigų poreikis bankrutuojančių įmonių darbuotojams bus didesnis negu pinigai tame fonde. Vėl, manau, iškils daug klausimų, kaip bus administruojami tie pinigai ir ar tai nepriklausys nuo vieno ar kito valdininko sprendimų.

Kartu reikėtų įvertinti ir kai kuriuos kitus Seimo žingsnius, kurie artimiausiu metu turėtų įvykti. Tai yra supaprastinta įmonių bankroto procedūra. Ar tai iš tiesų nepadidins bankrutuojančių įmonių skaičiaus, ir pinigų poreikis siekiant atsiskaityti su bankrutuojančių įmonių darbuotojais padidės dešimtis kartų. Ar nekils pagunda 0,2 didinti, kad būtų išspręsta ši problema?

Mano supratimu, jeigu mes apsispręsime, kad tai yra valstybės funkcija, kad valstybė turi prisiimti šią funkciją, tai ir finansavimas turėtų būti numatytas biudžete atskira eilute, nes tai sutampa su konsoliduota biudžeto idėja. Šiuo metu Garantinio fondo atsiradimas yra dar vienas fondas, kuris nepatenka į biudžetą ir mažina valstybinių lėšų skaidrumą.

Vienintelis dalykas, kuris yra kaip tam tikras kompromisas, esant šiai situacijai, yra Seimo nario P.Vilko pasiūlymas, kuris suteikia bent tam tikrą alternatyvą mokėtojams, t.y. arba jie draudžia savo verslą draudimo įstaigose ir užtikrina šiame įstatyme numatytas garantijas bankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių darbuotojams, arba, jeigu jiems yra per didelė suma, jie dalyvauja formuojant Garantinį fondą, moka Garantinio fondo mokestį. Iš tiesų ta alternatyva, mano supratimu, viena, padėtų puoselėti savanorišką verslo draudimo principą, ir kita, tai būtų realus pasirinkimas. Be jokios abejonės, yra pretenzijų dėl to, kad ši verslo draudimo paslauga apskritai draudimo srityje kol kas nefunkcionuoja, bet mes žinome ne vieną pavyzdį, kai atsiradęs poreikis padiktuoja ir paslaugą. Tai čia nereikėtų baimintis. Matyt, ateityje draudimo bendrovės galėtų taikyti šią paslaugą.

Todėl aš su viena sąlyga pritarčiau tolesniam šio įstatymo projekto judėjimui, jeigu tikrai būtų atsižvelgta į P.Vilko pasiūlymą įvesti pasirinkimo alternatyvą.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai E.Masiuliui. Daugiau norinčių kalbėti diskusijoje užsiregistravusių nėra. Aš siūlyčiau toliau tokią svarstymo procedūrą, kaip numato Statutas. Dabar turėtume pasakyti savo nuomonę po svarstymo stadijos dėl pritarimo teikiamam projektui. Be to, norėčiau paminėti, kad yra gauta pataisa, kuriai sykį pagrindinis komitetas jau nepritarė. Turėtume apsispręsti dėl Seimo nario P.Vilko teikiamos pataisos, kurią jis po pritarimo ar nepritarimo įstatymo projektui turėtų pateikti. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų prieš apsisprendžiant dėl pritarimo šiam nutarimo projektui po svarstymo.

Prašom. Kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Man dabar iš tikrųjų yra lengviau kalbėti dėl balsavimo motyvų, kai abu komitetai pritarė šiom pataisom ir kalbėję kolegos taip pat kalbėjo už pritarimą šioms pataisoms. Norėčiau truputį patikslinti gerbiamąjį kolegą E.Masiulį, kuris ne visai tiksliai kalbėjo argumentuodamas kai kurias abejones. Būtent šiose šio įstatymo pataisose dalies tų objektų ar to, apie ką jis kalbėjote, čia nėra. Todėl siūlau, kad po svarstymo procedūros mes pritartume pateiktam įstatymo projektui, juo labiau laikas skubina. Jeigu mes laiku suspėtume priimti, tai fondo įmokos galėtų būti jau pradėtos apskaičiuoti, pradėtos mokėti nuo kovo 1 dienos. Todėl kviečiu visus kolegas vieningai pritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų kalbos baigtos. Gerbiamieji kolegos, prašau Seimo narius prieš balsavimą registruotis. Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašau pasakyti savo nuomonę dėl įstatymo projekto Nr.IXP-256 po svarstymo stadijos. Dėl pritarimo šiam įstatymui prašau Seimo narius balsuoti. Balsavimo rezultatai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 5, įstatymo projektui pritarta po svarstymo.

Dabar prašyčiau pataisos autorių kolegą. P.Vilką pateikti savo pataisą. Kviečiu jus į tribūną.

P.VILKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas įstatymas tai yra ne kas kita kaip verslo draudimas, tik pavadintas Garantiniu fondu. Iš principo Garantinio fondo įstatymo pakeitimams pritariau, nes Garantinio fondo lėšos naudojamos išmokoms bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams, nutraukusiems darbo santykius su šiomis įmonėmis, taip pat darbuotojams, kurie tęsia darbą, santykius su bankrutuojančia įmone, kai įmonė jiems yra įsiskolinusi. Tačiau daugelis darbdavių nepritarė tokiai Garantinio fondo įstatymo redakcijai, motyvuodami, kad sėkmingai dirbančios įmonės turi atsakyti už neįvykdžiusius įsipareigojimus, išmokant atlyginimus bankrutavusių arba bankrutuojančių įmonių darbuotojams, pabrėždami dalies įmonių bankrotą kaip tyčinį.

Manau, tenka sutikti su darbdavių pareikštom pastabom. Tai įvertinant mano pasiūlymas leidžia darbdaviams pasirinkti: mokėti įmokas į Garantinį fondą arba apsidrausti draudimo įstaigose, užtikrinant šiame įstatyme numatytas garantijas savos įmonės darbuotojams. Beje, tokios alternatyvos pageidavo pramonininkų, asocijuoto verslo struktūrų atstovai, priešingu atveju jie gana kategoriškai prieštaravo Garantinio fondo sudarymo nuostatoms. Manau, šis pasiūlymas nepažeidžia siūlomo Garantinio fondo principinių nuostatų, bet tik sudaro laisvą pasirinkimo galimybę. Kartu tai būtų pirmieji bandymai naudojantis draudiminiais fondais spręsti verslui iškilusias problemas.

Todėl, gerbiamieji Seimo nariai, siūlau pritarti mano teikiamai pataisai, t.y. papildyti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “Šio įstatymo nuostatos taikomos visoms įmonėms, viešosioms įstaigoms, bankams ir kredito unijoms”, toliau – “Įmonės, kurios įregistruotos Lietuvos Respublikos įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus tas įmones, kurios apsidraudė draudimo įstaigose, užtikrin… kad šiame įstatyme numatytas garantijas bankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių darbuotojams…” Ir antra – “Įstatymo projekto 1 ir 6 straipsniais laikyti atitinkamai 2 ir 7 straipsniais”.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai, pateikusiam pataisą. Dabar turėtume apsispręsti dėl šios pataisos. Prieš balsavimą prašau kolegas kalbėti dėl balsavimo motyvų. Dėl balsavimo motyvų – kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Šis įstatymas labai neaiškiai rodo, matyt, jis taip sunkiai aptariamas ir Seime, kaip mes, nenagrinėdami ir nebandydami šalinti pagrindinių priežasčių, surandame kitas formas. Aš jau anksčiau esu kalbėjęs, kad pats Garantinis fondas nėra blogai, bet reikia nepamiršti, kad jis reikalingas tam, kad dalis įmonių bankrutavo ne dėl verslo, o dėl to, kad buvo išvogtos ir turtas išplautas ir nebuvo iš ko mokėti pinigų. Todėl, ieškant kompromisų, gerbiamojo Seimo nario pono P.Vilko kompromisinis pasiūlymas būtų labai teisingas ir reikėtų jį paremti, nes tai suteiktų alternatyvą, kad įmonės galėtų arba draustis, arba mokėti į Garantinį fondą. Aš siūlyčiau palaikyti šią pataisą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų – kolega J.Olekas. Prašom. Minutėlę. Prašom. Tuoj pat, bandome sutvarkyti… Taip, pavyko. Bandykime prie šoninio. Labai atsiprašau.

J.OLEKAS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Nuostabiai susitvarkėte su šia problema. Dėkoju už suteiktą žodį. Kolegos P.Vilko pateikta mintis gana įdomi, bet reikėtų būti realistais ir pasitikrinti. Pirma, tai tokios patirties niekur nėra aplinkui. Mes lygiuojamės į mūsų kolegas Europos Sąjungoje, į jų teisinius aktus, arba adaptuojame ir mūsų krašto teisinę jurisdikciją. Ten yra nustatyta, kad turi veikti garantiniai fondai, kuriuose yra prisiimta tam tikra valstybės atsakomybė. Siūlant (…) arba perkelti Garantinį fondą ir ji paversti draudimo institucija, iškyla daug tiek administravimo, tiek atsakomybės problemų. Dėl šios priežasties abu komitetai ir mes čia neišgirdome, bet taip pat ir šiandieninė Vyriausybė nepritarė tokioms teiktoms kolegos pataisoms. Todėl įvertinant visą tiek europinę patirtį, tiek Lietuvos realijas, siūlau, kad mes su šia pataisa dar palauktume, paimtume ankstesnes garantinio fondo pataisas, turėtume tam tikrą patirtį ir galbūt kada nors galėtume pagalvoti, ar grįžti prie draudiminio fondo, bet jokiu būdu ne šiuo metu. Todėl siūlau teikiamai kolegos pataisai, nors ji yra įdomi, šiuo metu nepritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Gerbiamieji kolegos, prieš apsisprendžiant dėl pritarimo šiai pataisai, prašau Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 80 Seimo narių. Prašau Seimo narius balsuoti dėl kolegos P.Vilko teikiamos pataisos. Prašau Seimo narius išreikšti savo nuomonę.

Gerbiamieji kolegos, balsavimo rezultatai: 34 – už, 35 – prieš, susilaikė 6. Tačiau yra bent penketas ar šešetas Seimo narių, kurie neužregistruoti arba jų balsas nėra fiksuotas balsuojant. Kolega K.Rimšelis. Prašau.

K.RIMŠELIS. Aš Liberalų frakcijos vardu prašyčiau perbalsuoti, jeigu būtų galima, nes tikrai kai kurie neužsiregistravo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš tokią nedidelę repliką. Pirmiausia labai paprašyčiau, kad būtų skaitomas visas įstatymas, nes jau buvo atsižvelgta į tą pataisą, kad šis įstatymas negalioja atgal. Jis galioja tiktai šiandien veikiančioms įmonėms, tos, kurios mokės įmokas. Dėl to 120 mln., kur aš minėjau, reikės spręsti mums, arba šitam Seimui, arba kitam, arba šitai Vyriausybei, arba kitai. Mes kalbam apie šiandien veikiančias visas įmones. Kuri rytoj bankrutuos, niekas nežino. Šitas įstatymas pradės galioti tik po šešių mėnesių, kai jis pradės galioti, ta prasme… išmokos. Antras dalykas, mūsų Lietuvos Vyriausybė…

PIRMININKAS. Atsiprašau, dabar yra ne dėl balsavimo motyvų. Mes…

A.SYSAS. Aš repliką po balsavimo.

PIRMININKAS. Bet jūs dėstote motyvus. Atsiprašau, kolega.

A.SYSAS. Palaukit. Antras dalykas, Lietuva dar 1998 m. atraportavo Europos Komisijai, kad pas mus šis įstatymas galioja. Nedarykim gėdos mūsų valdininkams, kuriems dažnai reikia važiuoti į Briuselį ir aiškinti, kad jis iki šiol negalioja.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes ką tik po svarstymo vieningai pritarėm šiam įstatymui. Aš siūlau nekvestionuoti to, kas jau yra įvykę, ir procesas juda. Dar daugiau – šios sesijos metu yra numatyta, kad bus priimamas šis įstatymas. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau atsižvelgti į frakcijos siūlymą pakartotinai užsiregistruoti ir atlikti papildomą balsavimą, kad būtų aišku tiktai dėl šios pataisos. Gerbiamieji kolegos, aš prašau dar kartą registruotis.

K.GLAVECKAS. Labai trumpa pastaba. Iš principo pritardamas pasirinkimo laisvei, aš turiu patikslinti, kad draudimo bendrovės kol kas niekur pasaulyje neparduoda produkto, draudimo produkto nuo bankroto. Ta prasme toks draudimas kaip produktas draudimo bendrovių dar nėra parduodamas. Kitaip tariant, bendrovės dar negali apsidrausti nuo bankroto. Tokia maža pastaba ir informacija.

PIRMININKAS. Dėkoju. Užsiregistravo 94 Seimo nariai. Aš prašau Seimo narius pasakyti savo nuomonę dėl Seimo nario P.Vilko teikiamos pataisos. Prašau Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 43 – už, 42 – prieš, susilaikė 4. Pataisai nepritarta. Taigi, gerbiamieji kolegos, klausimo svarstymas yra baigtas. Įstatymui pritarta po svarstymo.

Indėlių draudimo įstatymo projektas Nr.IXP-253(2*) (svarstymas)

Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo. 1-8a – Indėlių draudimo įstatymo projektas Nr.IXP-253. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto vardu išvadas pateikti kolegą R.Palaitį.

R.PALAITIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis Seime. Pateiksiu komiteto išvadas trumpai primindamas, kad Indėlių draudimo įstatymas yra vietoj Gyventojų indėlių draudimo įstatymo ir juo planuojama apdrausti ne tik gyventojų santaupas bankuose, bet ir indėlininkų, taip pat ir įmonių sąskaitas bankuose. Komitetas svarstė šį klausimą ir matot pateiktas išvadas. Kai kuriems Teisės departamento teiginiams buvo nepritarta, kai kuriems buvo pritarta, atsižvelgta. Komitetas bendru sutarimu nusprendė pritarti teikiamam įstatymo projektui su tam tikrom pataisom. Iš iniciatyvą turinčių asmenų buvo gauta Seimo nario S.Kružinausko pastabų, komitetas jas įvertino. Po komiteto įvertinimo jokių pastabų iš iniciatyvos teisę turinčių asmenų negauta, tačiau gautos papildomos Teisės departamento išvados. Kadangi komitetas po to jau nebebuvo susirinkęs, teko man bendrauti su įstatymo rengėjais. Iš papildomų išvadų galima visoms pritarti, nepritarti galima tik antrai pastabai dėl tos priežasties, kad reikalavimas pranešti ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių apie draudimo nutraukimą yra Europos Sąjungos direktyvose. Taigi manau, kad čia daugiau tokio redakcinio pobūdžio dalykas ir tą įstatymą būtų galima sutvarkyti. O dabar siūlyčiau pritarti teikiamam Indėlių draudimo įstatymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu papildomo komiteto vardu išvadą pateikti kolegę I.Degutienę, Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų komitete buvo išnagrinėtas Indėlių draudimo įstatymo projektas ir beveik bendru sutarimu buvo pritarta šiam įstatymo projektui. Tačiau iš esmės pritardami įstatymo projektui siūlome papildyti įstatymo projektą nuostata, kokia tvarka bus mokamos draudimo išmokos, kurios buvo pradėtos mokėti arba turėjo būti pradėtos mokėti pagal dabar galiojantį Gyventojų indėlių draudimo įstatymą, nes, kaip prieš mane kalbėjęs kolega sakė, dabartinis įstatymas pakeis Gyventojų indėlių draudimo įstatymą. Svarstant komitete iš tikrųjų buvo atkreiptas dėmesys, kad dauguma Indėlių draudimo įstatymo projekto nuostatų yra tikrai teigiamos ir nekeliančios jokių kitų minčių arba galimų socialinių nesklandumų. Rimčiausias įstatymo trūkumas, kad neaptarta, kokia tvarka bus mokamos draudimo išmokos. Taip pat Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė ir prašo atsižvelgti į Seimo nario S.Kružinausko pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Norėčiau tiktai akcentuoti tai, kad mūsų išvados yra išankstinės, nes taip išėjo, kad mūsų komitetas svarstė indėlių draudimo įstatymo projektą anksčiau negu pagrindinis komitetas ir, kaip dabar jau matau, yra atsižvelgta ir į S.Kružinausko, ir į Seimo Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Diskusijoje norėtų kalbėti 3 Seimo nariai. Aš kviečiu į tribūną kolegą A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš trumpai norėjau pakalbėti apie šį klausimą, nes jis faktiškai susijęs su visa Lietuvos kredito įstaigų sistema. Jeigu mes pažiūrėsime Indėlių draudimo įstatymą, tai iš pradžių buvo tarifas 1,5, po to procentas, dabar 0,45, kas yra labai gerai. Kuo didesnis procentas eina į fondą, tuo brangesnis būna kreditas tiems, kurie ateina į banką jo pasiimti. Kitas reikalas, aš manau, kad mums teks grįžti prie šio įstatymo, nes 0,45 irgi yra daug. Ir kai fondas pasieks tokį lygį, kai jis bus saugus, bus galima ir sumažinti įmokas. Kam kasmet mokėti, jeigu fondas pats pradės uždirbti iš savo pinigų? Bet, kita vertus, problema kyla dėl kredito unijų, nes šis įstatymas išsprendė kredito unijų indėlių saugumą, jie įeina į sistemą. Ir tai labai gerai, nes Europos Sąjunga mums neleistų to, kad gyventojų pinigai būtų imami be jokios garantijos. Bet, kita vertus, šis įstatymas neišsprendė centrinės kredito unijos sistemos. Ką mes turime? Kredito unija moka 0,45, jeigu nėra CKU narė, ir 0,2, jeigu yra. Pati centrinė kredito unija irgi moka ir išeina dvigubas mokėjimas. Logiška būtų, jei unijos, kurios yra centrinės kredito unijos narės, nemokėtų nieko, ir mes garantuotume, kad jos niekada nebankrutuotų. Tam yra stabilizavimo fondas ir tokios sistemos veikia. Arba jos mokėtų kaip tos, kurios neįstojo, ir tada likviduotume stabilizavimo fondą, kad nebūtų papildomų sunkumų kredito unijoms. Nes dabar išeis taip, kad tos kredito unijos, kurios įeis į sistemą, versis blogiau negu tos, kurios neįeis. Ir todėl aš manau, kad dar prie visos kredito įstaigų sistemos mums teks grįžti. Tuo labiau kad aš šiandien, būtent prieš šitą pasisakymą, pasiskambinau vienam, kitam Finansų ministerijos ir Vyriausybės atsakingam žmogui ir išgirdau 3 absoliučiai skirtingas versijas, kas bus toliau su kredito unijomis. Pirma versija: bus likviduotas kredito įstaigos statusas ir bus finansinė įmonė. Tai reikalauja keisti daug įstatymų. Antra versija: liks kredito įstaiga, bet tada mums iš karto problema su Europos Sąjunga ir jos reikalavimu minimum milijonas eurų kapitalo. Ir trečia versija: vis dėlto gauti iš valstybės tuos 10 mln. centrinės kredito unijos sukūrimui. O tai turėjo būti padaryta jau praėjusiais metais. Aiškumo nėra. Aš manau, kad, be abejo, šiam įstatymui reikia pritarti, bet pritariant reikia ir žinoti, kad iki galo ne viskas išspręsta ir teks grįžti prie šio klausimo.

PIRMININKAS. Dėkoju kalbėtojui. Kitas diskusijoje dalyvaujantis yra kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, tik keletas pastabų. 4 straipsnyje man yra neaišku, kodėl kredito unijos, kurios priklauso ar nepriklauso centrinei kredito unijai, moka skirtingas įmokų sumas. Kodėl čia reikia diferencijuoti? Man tai yra neaišku. Ar nereikėtų iš tikrųjų suvienodinti, neatsižvelgiant į tai, ar ji priklauso, ar nepriklauso, kad būtų vieningas įnašas.

Toliau. 5 straipsnyje įdomi formuluotė: “Draudimo išmokų išmokėjimo terminas neapriboja indėlininko teisės gauti išmokas”, o toliau užrašo – ,,tik 5 metus”. Tai taip ir rašykim, kad indėlininkas turi teisę gauti indėlį tik 5 metus. O dabar, viena vertus, neapriboja, o kita vertus, tik 5 metai.

6 straipsnis. Nežinau kodėl, jeigu žmogus turėjo vienur ar kitur indėlį 40 Lt, tai jau jam negrąžinsit. Tai kam šitaip? Jeigu priimam nuostatą, kad grąžinam tiek ar tiek tūkstančių, tai ar jis turėjo 10 Lt, ar jis 20 Lt, ar 40, reikėtų vis tiek visus grąžinti. Na kam šitaip juokinti žmogų, kad jeigu 40 tu turi, tai tu nelygiavertis tam, kuris turi milijoną. Tu lygiavertis, jeigu yra draudimas, tai visus reikėtų apdrausti.

13 straipsnis. Vis dėlto kredito draudimo fondas yra valstybinė įmonė, tai ne privati įmonė, o valstybinė. Todėl, mano galva, yra neteisinga, kai valstybinei įmonei pačiai leidžiama – direktoriui, administratoriui, visiems kitiems – nusistatyti atlyginimus. Čia turėtų būti įteisinta, kad nustato arba Vyriausybė, arba Seimas, kaip, pavyzdžiui, nustato centrinio banko pirmininkui, o nuo pirmininko sumos jau ten galima mažesnį kažkokį atlyginimą. Todėl šitą taip pat reikėtų pataisyti, kad valstybinės įstaigos vadovas negalėtų pats sau ir savo vadams nustatinėti kiek nori atlyginimo, panaudodamas visai kitas lėšas.

Bet įdomiausia man yra tai, kas atsitiks, jeigu šitas indėlių draudimo fondas bankrutuos. Tiesa, jam bankrutuoti yra labai sunku, nes jis gali investuoti pinigus tiktai į Vyriausybės vertybinius popierius arba į centrinio banko vertybinius popierius, bet, kaip žinote, kai investuoja į Vyriausybės vertybinius popierius, kartais ištikus krizei ir sudega tie vertybiniai popieriai arba nukeliami 20–30 metų, kai juos išperkame. Šiame įstatyme šis variantas visiškai nenumatytas. Todėl atsižvelgus apskritai į šias pastabas, bent kai kurias, šiam įstatymui aš irgi pritarčiau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis kalbantis diskusijoje yra kolega R.Ruzas. (Balsai salėje) Dėkoju. Gerai. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad daugiau diskusijoje nebėra norinčių kalbėti. Diskusijos baigtos. Turėtume apsispręsti dėl šio įstatymo projekto. Prieš tai norėčiau pasitikslinti su pagrindinio komiteto pranešėju dėl kolegos S.Kružinausko teikiamų pataisų. Pirmai pataisai komitetas pritaria, kitoms dviem komitetas nepritaria? Išvadose tai nėra labai tiksliai suformuluota. Prašom.

R.PALAITIS. Pirmam siūlymui yra pritarta, antram siūlymui, kur kalbama apie išmokėjimų ribojimą, nepritarta ir trečiai pastabai… Trečia pastaba yra iš dviejų siūlymų: nepritarti pirmam siūlymui ir sutikti su antru siūlymu – per pusę, iš dalies.

PIRMININKAS. Mano supratimu, kaip yra formuluotė, tai tik trečia pataisa siūloma iš vienos dalies.

R.PALAITIS. Matote, koks yra reikalas. Centrinės kredito unijos… Čia daug kalbėjusiųjų būtent ir kalbėjo apie kredito unijas. Šiandien centinės kredito unijos nėra. Ir kol centrinės kredito unijos nėra, tol visi moka mokesčius 0,45%. Jeigu centrinė kredito unija atsiras ir atsiras jos nariai, tai tada ir mokesčiai pasikeis.

PIRMININKAS. Gerai. Taigi bandome tada fiksuoti tokią formuluotę balsavimui – pritarti įstatymo projektui po svarstymo. Ar bendru sutarimu su kolegos S.Kružinausko pastabomis galėtume pritarti? (Balsai salėje) Aš turiu minty pastabas, kurioms pritarė pagrindinis komitetas. Toliau dvi pastabos, kurias formuluoja kolega S.Kružinauskas, mes dėl jų atskirai balsuotume. Toms, kurioms pritaria pagrindinis komitetas. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kitaip teigiančių nematau. Gerbiamieji kolegos, pabandykime spėriai išspręsti klausimą dėl šių dviejų pataisų. Aš prašau autorių pristatyti savo pataisas, kiekvieną iš jų trumpai pakomentuojant. Tai galbūt iš vietos. Prašau.

S.KRUŽINAUSKAS. Dėl antrosios pataisos. Aš norėčiau, kad ji būtų priimta tokia, kokią aš siūliau, nes dabartiniam variante yra parašyta dar blogiau. Šiuo atveju nė vien įmonė negali gauti kompensacijos už indėlius, todėl aš prašyčiau paremti mano pataisą ir 7 papunktį iš viso išbraukti.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos? Taip. Prašau dėl balsavimo motyvų kolegą A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Mes komitete nagrinėjome šią pataisą. Iš esmės, kalbama apie tai, kiek prasiplės potencialių klientų, norinčių atsiimti draudimo įmoką, skaičius. Pasirodo, kad jų nebus tiek daug. Maždaug padidės 15%. Aš suprantu, kad galbūt mes šiuo atveju išeiname šiek tiek į priekį negu minimalūs Europos Sąjungos reikalavimai. Todėl mes faktiškai ir priėjome prie išvados į tai neatsižvelgti. Bet iš esmės padėties ši pataisa nepablogintų, o įstatymas būtų aiškesnis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų kolega R.Palaitis.

R.PALAITIS. Komitete svarstėme šį klausimą, ir iš tikrųjų ietys kryžiavosi, nes ten buvo 3 alternatyvūs variantai. Pirmas (Vyriausybės pateiktas) – kompensuojama tik smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Antras (komitete gimęs, kaip dabartiniam projekte ir įrašyta) – nekompensuojama įmonėms, kurios privalo teikti visą finansinę atskaitomybę. Ir trečias variantas (pono S.Kružinausko siūlomas) – kompensuojama visoms įmonėms. Noriu pasakyti, kad Europos Sąjungos direktyvos, t.y. 94-19, leidžia ir net rekomenduoja nekompensuoti stambių įmonių indėlių. Tai mums, t.y. Garantiniam fondui, kritiniu atveju kainuotų papildomai apie 170 mln. Lt lėšų. Šiuo atveju komitetas apsisprendė vis dėlto ne visiems asmenims kompensuoti indėlius, nekompensuoti tiems, kurie privalo teikti visą finansinę metinę atsiskaitomybę. Aš galėčiau išvardinti, kokios tai yra įmonės. Tai yra tos, kurios tenkina bent du iš žemiau išvardintų kriterijų: arba balanse pateikta turto suma yra 5 mln. Lt, arba grynosios pardavimo pajamos per ataskaitinius metus sudaro 10 mln. Lt, arba per metus išmokėta 6 tūkst. minimalių atlyginimų samdomiems darbuotojams. Taigi aš manau, didelės įmonės yra pačios pakankamai protingos ir sugebės savo indėlius paskirstyti gana saugiai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Kolegos, prieš balsuojant dėl šios kolegos S.Kružinausko teikiamos pataisos, prašau registruotis. Vyksta registracija. (Balsai salėje) Tuoj pat. Liko dar pusantro balsavimo ir mes galėsim pereiti. Atsiprašom dėl vėlavimo dėl Vyriausybės pusvalandžio.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Aš prašau Seimo narius pasakyti savo nuomonę dėl kolegos S.Kružinausko teikiamos pataisos, susijusios su 6 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Prašau Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 37, prieš – 27, susilaikė 6. Pataisai yra pritarta. Kita pataisa, gerbiamasis kolega, prašyčiau jus pristatyti savo pataisą, susijusią su 23 straipsnio 1 dalim, į kurią komitetas neatsižvelgė.

S.KRUŽINAUSKAS. Aš dabar, skaitydamas 23 straipsnį, suprantu, kad atsižvelgta, tiktai yra kitaip išdėliota. Aš ir taip, ir taip žiūriu, ir matau, kad į tai yra atsižvelgta. Aš pritariu tam, kaip dabar yra projekte.

PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Noriu apibendrinti šio klausimo svarstymą. Mes pritarėme pagrindinio komiteto teikiamoms išvadoms pritarti šio įstatymo projektui, taip pat atskirai balsuodami, mes pritarėme kolegos S.Kružinausko pataisai, susijusiai su 6 straipsnio 1 dalies 7 punktu, siūlant jį išbraukti ir 8 punktą laikant 7 punktu. Taigi, kolegos, aš siūlyčiau baigti šio klausimo svarstymą. Lieka dar du lydintys įstatymai. Prie jų mes grįšime po Vyriausybės pusvalandžio.

Taigi, gerbiamieji kolegos, pereiname prie Vyriausybės pusvalandžio. Šiandien į klausimus atsakys valstybinės įmonės Valstybės turto fondo generalinis direktorius ponas P.Milašauskas. Kviečiu jus į tribūną, kolega.

Valstybės įmonės Valstybės turto fondo generalinio direktoriaus P.Milašausko atsakymai į Seimo narių klausimus

P.Milašauskas. Laba diena pone posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. Aš dabar noriu pasitarti, ar iš karto pereiname prie klausimų, ar norėtume išklausyti pirminę įmonės vadovo informaciją? (Balsai salėje) Ką gi, jūsų klausti yra užsirašę 11 Seimo narių. Taigi, gerbiamasis direktoriau, įtemkite ausis, būkite pasiruošęs atsakyti į klausimus. Pradedame nuo opozicijos lyderio V.Andriukaičio. Prašau, kolega.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis direktoriau, mano klausimas būtų susijęs su neseniai pasirodžiusia publikacija apie tai, jog jūsų pirmtakas išeidamas gavo solidžią sumą išeitinių pašalpų. Prašom pasakyti, gal jūs galėtumėte patvirtinti ar paneigti, kad taip buvo ir kuo vadovaujantis buvo tokia išeitinė pašalpa išmokėta ir ar jums perimant pareigas nekilo būtinybė patikrinti buvusio pareigūno palikimą ir jo vykdytus privatizavimo sandorius? Nes, kaip žinote, dėl LISCO privatizavimo kompanija ,,Bredo” pasirodė, kad buvo prasta kompanija. Prašau atsakyti į tas dvi klausimo dalis.

P.Milašauskas. Ačiū už klausimą. Atsiprašau iš anksto už balso kokybę. Ponas S.Vaitkevičius buvo atleistas pagal Darbo sutarties įstatymo 27 straipsnį, t.y. šalių susitarimu. Tokia galimybė ir buvo numatyta jo darbo sutartyje. To dydžio aš nenorėčiau komentuoti, tai daug ar mažai, ta informacija buvo, ji daugmaž aiški. Tai yra šalių susitarimas. Susitarė darbdavys ir darbuotojas. Galiu pasakyti, kad kompensacija buvo 6 mėnesių darbo užmokesčių dydžio. Toliau dėl patikrinimo būtinybės. Taip, darbe mes susiduriame su tam tikrais neaiškumais ir tam tikrais nelogiškumais. Tai galima vadinti klaida, tai galima vadinti įvairiai, tačiau situacija yra tokia, kad mes turime tai, ką turime, ir taisyti, ir išeiti iš tos situacijos reikia. O daryti visą privatizavimo sandorių, kurių buvo ne vienas šimtas, peržvalgą tikrai neturime tokių jėgų ir galimybės. Tai daro tam tikros institucijos ir tam tikri organai, tačiau mes, prieš pradedant man dirbti, neturėjome tokios galimybės.

PIRMININKAS. Galbūt atsakymas ir nebuvo konkretus, bet pereikime prie kitų klausimų. Gerai, kolega, patikslinkite klausimą.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš dar kartą noriu patikslinti klausimą. Prašom pasakyti, kiek pinigų išmokėjote ponui S.Vaitkevičiui?

P.MILAŠAUSKAS. Aš norėčiau, kad suprastumėte. Aš neišmokėjau, aš atėjau, kai jau buvo išmokėta. Tai yra šešių vidutinių mėnesių dydžio kompensacija. (Balsai salėje) Gerai, aš pakartosiu tai, kas buvo laikraščiuose. Buvo išmokėta, t.y. priskaičiuota, 125 tūkst. Lt, įskaitant atostoginių kompensaciją, įskaitant išdirbtą laiką už tą mėnesį, kurį jis išėjo, ir įskaičiuojant kompensaciją. Ir tai yra su mokesčiais.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėkoju. Replikos ir klausimai iš vietos nėra užduodami. Aš prašau klausti kolegą V.Greičiūną. Gerbiamieji kolegos, klausia Seimo narys V.Greičiūnas. Prašau rimties.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis generalini direktoriau, jūs, Vyriausybei pritarus ar Vyriausybei leidus, atnaujinote derybas naujuoju partneriu privatizuojant “Lietuvos jūrų laivininkystę”. Pasakykite, kokių jūs, kaip pagrindinis derybininkas, tikitės valstybės biudžeto pajamų penkeriems metams į priekį, kokias jūs tikitės išsaugoti darbo vietas Lietuvos piliečiams, kaip jūs atsižvelgiate į partnerių, dalyvaujančių pervežant tranzitu krovinius per Lietuvos teritoriją, kai viena grandis yra “Lietuvos jūrų laivininkystės” keltai, o kita – Klaipėdos uosto krovos kompanijos, geležinkeliai, auto vežėjai, agentai ir ekspeditoriai, reikalavimus, kaip jūs visa tai prognozuojate ir kokias jūs matote pasekmes po to, kai Lietuva neteks šių krovinių linijų, šitas vadinamasis metalas bus parduotas arba atiduotas, o realus biznis bus padovanotas užsienio kompanijai? Ačiū.

P.MILAŠAUSKAS. Labai platus klausimas. Aš manau, į kiekvieną klausimą, kuris buvo pateiktas, nesugebėsiu atsakyti, tačiau galiu pasakyti, kad derybos iš esmės dar tik prasideda. Mes formuluojame mūsų, tai yra Lietuvos, reikalavimus ir esminiai momentai, paminėti pono V.Greičiūno, bus bandomi išdėstyti tuose pagrindiniuose reikalavimuose, ir aš manau, kad mes sugebėsime gauti geresnes sąlygas. Dar anksti kalbėti apie tai, ką mes turėsime, tai yra derybų objektas. Manau, trumpai tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolegė R.Juknevičienė Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone pranešėjau, mano klausimas bus pratęsiant pono V.Andriukaičio klausimus. Liberalų Vyriausybė, panaudodama žiniasklaidą, sukėlė triukšmą dėl didelės išeitinės kompensacijos buvusiam fondo vadovui, be abejo, norėdama užslopinti savus skandalus ir labai negarbingai dėl to užsipuolė A.Kubilių, kuris, kaip rodo dokumentai, visiškai nieko dėtas dėl tos kompensacijos. Jūs turbūt patvirtinsite, jog sprendimus dėl priėmimo į darbą ar atleidimo iš jo, o tuo labiau išeitines kompensacijas fondo direktoriaus atžvilgiu nustato fondo valdyba, remdamasi darbo sutartimi, įstatymu. Sakykite, kokią darbo sutartį pasirašė valdyba priimdama jus į darbą, koks nustatytas jūsų atlyginimas, ar jis skiriasi nuo jūsų pirmtako, kokią išeitinę kompensaciją jums pagal tą sutartį turėtų mokėti valdyba ir kokią įtaką jūsų darbo sutarties turiniui turėjo dabartinis Ministras Pirmininkas R.Paksas?

PIRMININKAS. Atsiprašau, prieš atsakant į klausimą. Aš tikrai interpretuočiau, jog tai yra daugiau nei vienas klausimas. Gerbiamieji kolegos, aš remiuosi Statutu ir norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad vienas Seimo narys užduoda vieną klausimą. Mes galime juos susieti, bet kolega P.Milašauskas galėtų atsakyti tik į vieną klausimą.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš suprantu, jog tai skausmingas klausimas liberalams, bet vis dėlto prašyčiau atsakyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš remiuosi Statutu ir labai prašau nepiktnaudžiauti savo kaip klausiančiojo teisėmis. Aš dabar kalbu apie Statuto nuostatas, gerbiamieji kolegos. Prašau atsakyti į klausimą.

P.MILAŠAUSKAS. Trumpai atsakant, mano darbo sutartis iš esmės yra panaši arba beveik vienoda, kaip pono S.Vaitkevičiaus, ir iš esmės tos nuostatos, kad esminius darbo apmokėjimo ar darbo sutarties sudarymo ir nutraukimo klausimus sprendžia valdyba… taip, aš tai galiu patvirtinti, kad skiriant Valstybės turto fondo direktorių derinama su Ministru Pirmininku. Kiek buvo derinimų ar kažkokios įtakos nusprendžiant kompensacijos dydį, aš negaliu patvirtinti, neturiu tokios informacijos

PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Prieš pereinant prie kitų klausimų, norėčiau pirmininkavimą perduoti Seimo Pirmininko pavaduotojui kolegai A.Skardžiui.

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Laba diena, kolegos! Seimo narys G.Kirkilas. Prašom.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pone Milašauskai, aš tiesiog konstatuoju, kad jūs kol kas neatsakėte nė į vieną klausimą. Taip, jūs galbūt tik pradedate eiti šias pareigas, tačiau noriu jums priminti, kad jūs dalyvaujate parlamento posėdyje. Jūs privalote atsakyti parlamento nariams tiksliai tai, ko jie klausia. Kadangi jūs į pono V.Greičiūno klausimą taip pat nieko neatsakėte, norėčiau patikslinti, gal jums bus šiek tiek lengviau. Ar tikrai jūs šiuo metu dėl Lisco vedate derybas su Lietuvos vežėjų konkurentais – (…) kompanija? Ar tikrai ši kompanija yra Lietuvos vežėjų konkurentas ir mes ketiname už labai mažą kainą parduoti Lisco, tai yra vienintelius likusius Lietuvos vartus išeinant į užsienio valstybes, Lietuvos vežėjų konkurentams? Būkite malonus, pasakykite taip ar ne, jeigu kitaip negalite. Ačiū.

P.MILAŠAUSKAS. Taip.

G.KIRKILAS. Konkurentams ruošiatės parduoti, taip?

P.MILAŠAUSKAS. Jeigu trys ar keturi teiginiai sudaro vieną klausimą, aš negaliu vienu klausimu ar teiginiu atsakyti. Jeigu pateikiama dvidešimt klausimų, aš negaliu atsakyti vienu atsakymu.

PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau…

P.MILAŠAUSKAS. Tai yra toks pat konkurso dalyvis kaip ir kiti. O kiek jis konkurentas, kiek ne konkurentas, manau, yra ne tik tas konkurentas, yra daugiau. Tam tikra prasme konkurentas, jeigu jus tenkina.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis direktoriau, jūs esate dirbęs Lietuvos taupomajame banke, dabar vadovaujate Turto fondui, kuris vykdo arba veda, tiksliau tariant, privatizuoja tą banką už tam tikrą sumą, kuri, nežinau, gal jums žinoma. Aš tik žinau, kiek spaudoje buvo rašyta. Kaip jūs manote, kaip dirbęs tame banke, ar reali šito banko kaina ir ar nebus po to kaip su daugeliu Lietuvos įmonių, kurios buvo privatizuotos “labai sėkmingai”? Ačiū.

P.MILAŠAUSKAS. Tikrai nemanau, kad bus problemų šiam bankui esant naujam savininkui. Tai galiu garantuoti. Kaina visada atrodo maža tai pusei, kuri parduoda, ir visada atrodo didelė tiems, kurie perka. Kol vyksta derybos, aš nenorėčiau komentuoti, ar ji maža, ar didelė. Pabrėžiu dar kartą, tiems, kurie parduoda, visada atrodo maža.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Gerbiamasis direktoriau, Valstybės turto fondas yra daugelio akcinių bendrovių akcijų savininkas, kurios sudaro iki 10% šių bendrovių įstatinio kapitalo. Tai yra labai nedaug, toks mažas paketas neturi jokios įtakos bendrovių valdymui. Turto fondas negali daryti įtakos bendrovių ūkinei veiklai. Kodėl Turto fondas laiko tas akcijas, jų neparduoda? Jeigu jų neperka pagal nominalią vertę, jas reikia nukainoti. Būtų didelės pajamos į biudžetą, į Privatizavimo fondą. Dabar kažkodėl tai vilkinama, nenukainojama. Turto fondo darbuotojai laukia, kad kažkas atvažiuotų, kažką pasiūlytų, tada nukainos, lyg laukia kažkokių papildomų… negaliu to patvirtinti, bet susidaro toks įspūdis, kad laukia papildomų paskatinimų, kad tas vyktų. Manau, kad reikia paspartinti tą darbą.

P.MILAŠAUSKAS. Galiu patvirtinti, kad tokia problema egzistuoja. Kai tik atėjau dirbti, iš karto krito į akis šis momentas. Yra priimtas vasario 7 d. Vyriausybės protokolinis nutarimas, kuriame numatyta, pavesta Ūkio ministerijai sudaryti grupę iš daugelio ministerijų bei kitų institucijų ir pateikti pasiūlymus iki gegužės 31 dienos. Taip pat ir dėl valstybei priklausančių akcijų likučių, sudarančių iki 10% įmonės įstatinio kapitalo, privatizavimo liberalizavimo ir supaprastinimo. Tą klausimą numatoma spręsti. Jis nėra paprastas. Kodėl mes dabar negalime labai laisvai elgtis? Tai vis dėlto yra valstybės turtas. Koks jis būtų: ar jis 100 Lt, ar 1000 Lt, ar 5 Lt vertės, mums vienvaldiškai nėra suteikta teisė nuvertinti. Tačiau mes matome, kad kartais atstovavimo kaštai yra pernelyg dideli, lyginant su ta kaina. Nuvertinimo procesas vyksta, bet jis nelabai inertiškas ir nėra toks spartus, lyginant su komersanto darbu: jis gali nutarti parduoti, nusprendžia pats. Bet ta problema bus sprendžiama.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis direktoriau, norėčiau jūsų paklausti dėl akcinės bendrovės “Alytaus tekstilė” privatizavimo. Daugiau nei prieš dvejus metus buvo pasirašyta sutartis su (…) atstovais dėl šios įmonės akcijų paketo pirkimo, parduota už 15 mln. Lt, nors tuo metu sandėliuose už tokią sumą buvo produkcijos, ir buvo įsipareigojimas per ketverius metus investuoti 240 mln. Per dvejus metus tesugebėjo 5 mln., bet ne tai bėda. Turto fondas, pageidaujant pirkėjui, po to pakeitė pirminę sutartį ir dabar į šią įmonę pirkėjai jau investuos kur kas mažiau, keleriopai mažiau. Kodėl tokie dalykai daromi? Ir ne tik dėl investicijų, ir dėl darbo vietų skaičiaus. Buvo įsipareigota per penkerius metus nemažinti darbo vietų, kad nebūtų mažiau kaip 3,5 tūkst. Per tą laiką atleista daugiau kaip pusantro tūkstančio žmonių ir darbuotojų skaičius jau siekia apie 3. Kodėl tokios sutartys yra keičiamos ne įmonių, ne Lietuvos valstybės naudai?

Kartu norėčiau paklausti, panaši situacija dabar su LISCO. Kokiu pagrindu tęsiamos derybos su “DFDS Tor Line”? “DFDS Tor Line” su “Bredo” buvo pasirašiusi tik ketinimų laišką, nebuvo jokio juridinių asmenų grupės steigimo dokumentų.

P.MILAŠAUSKAS. Kodėl buvo pakeista sutartis su (…), tikrai negalėčiau atsakyti, nes tai buvo 1998 m. ir 1999 metais. Kokia to pakeitimo logika? Logika tokia, kad atsirado problemų po pirminių įsipareigojimų, ir po to, kai buvo pasirašyta sutartis, atsirado Pietryčių Azijos krizė, atsirado kitų problemų, todėl, matyt, buvo bandoma sušvelninti sąlygas. Aš tik tokią logiką matau. Ar tai gerai? Tai, aišku, nėra gerai, bet renkamės iš to, ką turime, ir, matyt, pasirinkimas toks: arba tos nuolaidos, kurios buvo, beje, mes nesirengiam daugiau tų nuolaidų daryti, situacija įmonėje gerėja ir tam tikrų prošvaisčių yra, daugiau jokių nuolaidų nebus. Bet alternatyva maždaug tokia: arba tai, kas yra, arba dar didesnės problemos įmonėje, bet tikrai nėra gerai tie pakeitimai, aš iš principo galėčiau pritarti.

240 mln. investicijų sumos niekas nepakeitė, šita suma yra. Bet, sakykim, yra sudarytos tam tikros sąlygos, baudos skaičiuojamos ne nuo visos sumos, ta prasme yra minimumas nustatytas, kiek jie gali padaryti investicijų, tada neskaičiuojamos baudos. Čia yra tam tikras neadekvatumas, bet turime tokią situaciją, kokią turime. Dabar bandome…

PIRMININKAS. Seimo narys R.Ruzas. Prašom.

R.RUZAS. Gerbiamasis, čia sunkiai plėtojasi pradinė diskusija, bandėte šiek tiek atsakyti į klausimus, kurie daug kam rūpi. Norisi žinoti, kaip būtų su jumis ir išeitinėmis. Jūsų realus pasirašytas ir pritarta valdybai… mėnesinis atlyginimas skaičiais.

P.MILAŠAUSKAS. Jis kinta, priklauso…

R.RUZAS. Čia skaičiai kinta, ar kinta konkretūs skaičiai?

P.MILAŠAUSKAS. Keturi vidutiniai Turto fondo atlyginimai.

R.RUZAS. Kaip Turto fondo? Turto fondo visų sukauptų pinigų?

P.MILAŠAUSKAS. Ne. Keturi vidutiniai atlyginimai Turto fondo. Vieno mėnesinio dydžio atlyginimai. (…) Turto fondas.

R.RUZAS. O koks Valstybės turto fondo mėnesinis lygis?

P.MILAŠAUSKAS. Vidutinis apie 3 tūkstančius.

PIRMININKAS. R.Sinkevičius. Prašom.

R.SINKEVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis generalini direktoriau, nebe jūsų įstaigos iniciatyvos praeitų metų lapkričio 3 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr.1335, pagal kurį savivaldybėms privatizuojant nekilnojamąjį turtą privalu parduoti arba išnuomoti prie to objekto priskirtą žemę. Žemės dokumentų parengimas, aš turiu galvoje geodezinius matavimus, įteisinimą šių reikalų, reikalauja tam tikrų išlaidų, kurios yra nemažos. O atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių nekilnojamasis turtas privatizuojamas daugiausia kaimo vietovėse: buvę kariniai objektai, pastatai, senos katilinės ir panašiai, tai labai padidina objektų kainą ir iš esmės privatizacijos procesas sustoja. Šiame nutarime nėra išimčių. Sakykite, ką jūs rengiatės daryti, kaip spręsim šią problemą?

P.MILAŠAUSKAS. Mes siūlysime padaryti tam tikras išlygas arba šio nutarimo vykdymo atidėjimą, galbūt susieti su Civiliniu kodeksu. Ta problema tikrai egzistuoja ir mes pastebime tam tikrus neigiamus aspektus. Bandysime daryti įtaką šio nutarimo pakeitimui ar vykdymo atidėjimui.

R.SINKEVIČIUS. Kada?

P.MILAŠAUSKAS. Jeigu aš jums pasakysiu, kad rytoj ar poryt... Artimiausiu metu, kai tik suderinsime nutarimo projektą. Tai užtrunka vidutiniškai tris savaites, būtent suderinti su visomis ministerijomis ir pateikti Vyriausybei.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kružinauskas. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Klausimas paprastas, reikalas rimtas. Kalbama apie 64% valstybės valdomų “Marijampolės pieno konservų”, apie darbo vietas neminėsiu, apie skolas taip pat, bet sujudimas, kai žemdirbiai paskelbė, kad iki kovo 15 d. būtina atsiskaityti, jaučiamas. Klausimas toks: ar svarstoma galimybė apie fabriko perdavimą žemdirbiams? Jeigu taip, tai prašau atsakant paminėti, koks delspinigių ir kitų skolų likimas?

P.MILAŠAUSKAS. Kaip pagrindinis variantas toks variantas nesvarstomas. Mes ne 60%, jeigu aš teisingai išgirdau, o 48% Valstybės turto fondas, t.y. valstybė, valdo, ir svarstomi kiti variantai. Mes turime patirtį ir dėl pieno tiekėjų ir žemdirbių akcijų. Jie dabar jau nelaiko savęs savininkais, o kažkada labai norėjo tų akcijų. Tai dėl valdymo gali būti labai panašiai, todėl nemanau, kad čia būtų pagrindinis variantas. Iš dalies sprendžiant tą problemą galbūt taip, atskyrus cechus ir atskyrus gamybą, bet pagrindinę įmonę ne.

PIRMININKAS. Seimo narys Z.Balčytis.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū. Visuose ir Vyriausybės programiniuose nuostatuose, ir gerbiamojo premjero, ir visų ekonomistų pagrindinis teiginys, kad mes turime visomis išgalėmis padidinti krovinių srautą per Klaipėdos uostą ir kitas Klaipėdoje sukurtas infrastruktūras. Ar jums neatrodo, kad toks skubus LISCO privatizavimas iš esmės yra ne tik laivų ir keltų pardavimas, bet ir visos infrastruktūros pardavimas, be to, kas leis nupirktai kompanijai monopoliškai diktuoti pervežimo vandens transportu įkainius, kas iš esmės nulems vienokį ar kitokį krovinių srautų nukreipimą ar į Klaipėdos uostą, ar į kitus. Kitaip sakant, tai bus monopolinės diktato sąlygos dėl pervežimo tarifų. Ar jūs matote kitaip?

P.MILAŠAUSKAS. Pirmiausia nenorėčiau sutikti, kad LISCO privatizavimas skubotas. Jis jau trečią kartą vyksta ir ne pirmuos metus. Tai jo tikrai negalima pavadinti skubotu.

Kita vertus, kaip jau minėjau, mes bandome priminti ir buvo bandoma priimti tam tikrus saugiklius dėl keltų linijų uždarymo. Mes turime aiškiai suvokti, jeigu valstybei tai yra strategiškai būtina ir jeigu tai yra nuostolingos linijos iš esmės, tai mes turime ryžtis ir pasakyti: taip, mums jų reikia, bet mes biudžete numatysime eilutę šioms linijoms, jeigu mums reikia užtikrinti tą, užtikrinti tą, vežėjų ateitį ir visa kita. Man atrodo, čia natūralus pageidavimas ir natūrali būsena, kaip tą išspręsti. Mes kalbame ir su Susisiekimo ministerija, ir su vežėjais, kokius priimti saugiklius, kaip juos labiau sustiprinti. Yra kita pusė – ar mes norime privatizuoti, ar nenorime. Tai esminis momentas, man atrodo, yra čia, o toliau tiktai įgyvendinimas.

Komercinių bankų įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-254(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Ačiū. Visi užsirašę paklausė. Kolegos, nagrinėjame Komercinių bankų įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-254. Jis lydi Indėlių draudimo įstatymo projektą. Pranešėjas – Seimo narys R.Palaitis, atstovaujantis Biudžeto ir finansų komitetui. Prašom.

R.PALAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kaip jau minėjo posėdžio pirmininkas, tai yra įstatymas, lydintis Indėlių draudimo įstatymą. Jo esmės – kur buvo minimi gyventojų indėliai, “gyventojų” išbraukta ir palikta tik “indėlių”. Komitetas bendru sutarimu siūlo pritarti šiai įstatymo pataisai. Jokių problemų ir diskusijų čia nekilo.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti norinčių nėra. Dėl balsavimo motyvų – taip pat. Siūlyčiau bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo. Ar būtų kitaip manančių? Nėra. Ačiū. Pritarta po svarstymo.

Kredito unijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-255* (svarstymas)

Toliau nagrinėsime taip pat lydintį įstatymą – Kreditų unijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-255. Pranešėjas – R.Palaitis. Prašom.

R.PALAITIS. Ši pataisa visiška analogiška prieš tai buvusiai, tik ne komerciniai bankai šiuo atveju, o kredito unijos. Irgi taip pat, vietoj “gyventojų”, kurie išbraukiami, paliekama tik “indėliai”. Komitete taip pat nekilo jokių diskusijų, bendru sutarimu buvo pritarta šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje taip pat niekas nenori dalyvauti. Dėl balsavimo motyvų norinčių išsakyti savo nuomonę taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam lydinčiam įstatymo projektui po svarstymo? Kitaip manančių nėra. Šiam įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-242(2*). Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 189¹⁴, 214¹ straipsniais, 214⁸, 221, 224, 239, 241¹, 244, 246², 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-243(2*) (svarstymas)

Toliau, kolegos, nagrinėsime Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-242. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas R.Šukys. Prašom, kolega.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėčiau pateikti svarstyti komiteto išvadą dėl Civilinio proceso kodekso 372, 373 straipsnių papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-242. Komitetui jokių pasiūlymų nebuvo pateikta. Palyginti su pateiktu variantu, komitetas pateikė savo patobulintą variantą. Iš projekto yra išbrauktas 3 straipsnis, kuris realiai būtų nustatęs įstatymo galiojimą atgaline data.

Projektas yra pateiktas visiškai toks, koks yra. Jo esmė yra labai aiški. 372 straipsnyje įvedami vykdytini teismų ir kitų institucijų sprendimai, tai yra 26 punktas: “Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos sprendimu išieškoti piniginę baudą iš reklaminės veiklos subjekto”. Šiek tiek pakoreguotas reklaminės veiklos subjekto apibrėžimas. Jis yra suvienodintas jį lyginant su Reklamos įstatyme esančiu subjektu. Anksčiau buvo “ūkio subjektai (reklaminės veiklos subjektai)”, tai dabar “ūkio subjektai” yra išbraukta.

373 straipsnis yra papildomas 22 punktu, kuriame pasakyta, kas yra vykdomieji dokumentai. Tai šiuo atveju – “Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos sprendimai išieškoti piniginę baudą iš reklaminės veiklos subjekto”. Aš tik noriu pabrėžti, kad čia kalbama apie reklaminės veiklos subjektus, kuriems yra skirtos piniginės baudos, t.y. sankcijos, vadovaujantis Reklamos įstatymu. Tos baudos yra įvardytos būtent Reklamos įstatyme. Todėl siūlyčiau projektui pritarti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Papildomo komiteto pranešėjas – Seimo Ekonomikos komiteto narys A.Vazbys. Prašom.

A.VAZBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, prieš tai kalbėjęs pagrindinio komiteto pranešėjas kolega R.Šukys pateikė teikiamų pataisų esmę. Man lieka informuoti, kad Ekonomikos komitetas, apsvarstęs teikiamas pataisas, pritarė joms bendru sutarimu po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Užsirašiusių dalyvauti diskusijoje nėra. Dėl balsavimo motyvų kalbančių taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Prieštaraujančių nėra. Ačiū. Pritarta.

Nagrinėjame Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 189¹⁴, 214¹ straipsniais, 214⁸, 221, 224, 239, 241¹, 244, 246², 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pranešėjas – Seimo narys R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti komiteto išvadą dėl minėto įstatymo projekto, tai yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 189¹⁴, 214¹ straipsniais ir nemažai kitų straipsnių, kurie buvo įvardyti, pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-243. Projektas taip pat yra susijęs su Reklamos įstatymo įgyvendinimu. Tik šiuo atveju yra įvedami du visiškai nauji straipsniai į Administracinį teisės pažeidimų kodeksą. Tai numatantis išspręsti nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos ar jos įgaliotų valstybės įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo atsakomybės klausimą – 189¹⁴ straipsnis ir 214¹ straipsnis – reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymas. Visuose kituose minėtuose straipsniuose papildymų esmė yra ta, kad yra įrašoma, kas konkrečiai surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus pagal institucijas, vykdančias priežiūrą, ir pagal konkrečių šių straipsnių minėtas dalis, taip pat, kas nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas pagal šiuos surašytus protokolus. Komiteto pasiūlytas patobulintas variantas iš esmės skiriasi nuo pateikto per pateikimo stadiją, kolegos, tiktai tuo, kad yra pataisyti projekto 224 straipsnio pakeitimai, kur yra įvesta, kad už tam tikras veikas, o konkrečiai imant baudos, kur yra numatytos per 1000 Lt, kad tokias bylas nagrinėtų teismai. Vis tiek buvo prieita prie išvados, buvo atsižvelgta į Vyriausiojo administracinio teismo išvadą ir pasiūlymus, kad tokiais atvejais paprastai, kai yra tokios sumos, tokios nuobaudos, šalys, patraukti atsakomybėn asmenys skundžia ir vis tiek teismams tenka nagrinėti, tai geriausia, kai pačią baudą, administracinę nuobaudą jau paskiria teismas ir yra toks visapusiškas, objektyvus nagrinėjimas. Komitetas pritaria šiai nuostatai, todėl šiek tiek pakoregavo projektą. Todėl komiteto išvada yra, kad patobulintam projektui būtų pritarta, kolegų Seimo narių taip pat prašyčiau pritarti šiam patobulintam projektui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Papildomo komiteto pranešėjas Ekonomikos komiteto narys A.Vazbys. Prašom.

A.VAZBYS. Ekonomikos komitetas apsvarstęs teikiamą projektą nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlo Seimui pritarti jam po svarstymo. Už šį sprendimą balsavo 9 komiteto nariai ir 2 susilaikė.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvaujančių nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių pasakyti nuomonę taip pat… atsiprašau, yra. Seimo narys V.Žalnerauskas. Prašom.

V.ŽALNERAUSKAS. Neaiškumų kilo dėl 259¹ straipsnio pakeitimo. Aš jau seniai abejojau, ar pagal dabar galiojančią redakciją gali mokesčių inspekcijų vadovų pavaduotojai svarstyti, nagrinėti protokolus. Dabar po šio pakeitimo galės tiktai vadovai. Tai ar tose administracinėse bylose, kurios buvo išnagrinėtos iki šio pakeitimo, kuris, tikiuosi, bus priimtas, priimti sprendimai bus teisėti, ar ne? Tiesiog tos retorinis klausimas.

PIRMININKAS. Kolega, pagal spalvą matau, kad jūs taip pat pritariate. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam lydinčiajam įstatymo projektui po svarstymo? Kitaip manančių nematyti, šiam įstatymo projektui pritarta po svarstymo.

Turto arešto aktų registro įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-270(2*) (svarstymas)

Toliau siūlyčiau svarstyti įstatymo projektą Nr.IXP-270 – Turto arešto aktų registro įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėčiau jums pateikti pritarti po svarstymo komiteto apsvarstytam Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Pakeitimo esmė yra komitete patobulintas projektas. Anksčiau pateiktasis Teisingumo ministerijos projektas numatė įstatymo įsigaliojimo datą perkelti. Jis turėjo įsigalioti nuo 2001 m. kovo 1 d., bet buvo numatyta perkelti, sakykim, taip, pakankamai neapibrėžtam laikui, susiejant su Civilinio kodekso ir tam tikro skyriaus, reglamentuojančio būtent turto arešto registro tam tikrų normų tvarkymą, įsigaliojimu. Šiuo atveju komitetas, vis dėlto išsiaiškinęs situaciją ir pritarus patiems teikėjams, kad jeigu taip atsitiktų, jog Civilinis kodeksas dėl labai objektyvių priežasčių nebūtų spėtas tinkamai pasirengti, mano, jog reikėtų nukelti jo įsigaliojimą, jeigu taip atsitiktų, manau, kad to nereikės, bet jeigu taip atsitiktų, matyt, ta data turėtų būti 2002 m. sausio 1 d. Tas terminas iki 2002 m. sausio 1 d., nepaisant to, jeigu kodeksas įsigalios taip, kaip yra numatyta liepos 1 d., yra pakankamas ir kartu drausmins instituciją, kuri įpareigota parengti turto arešto registrą, programas ir taip toliau. Kad tas terminas būtų pakankamas, turėtų pasirengti ir įstatymas įsigalioti nuo konkrečios datos, tai yra nuo 2002 m. sausio 1 d. Tokia projekto patobulinimo esmė, komitetas jam pritaria. Siūlyčiau kolegoms pritarti projektui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Diskusijose dalyvauti norinčių nėra. Dėl balsavimo motyvų išsakyti savo nuomonę taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Ačiū. Pritarta.

Skelbiu 10 minučių pertrauką iki 17.05 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Norėčiau dar trumpam grįžti prie įstatymo projekto Nr.IXP-270 – Turto arešto aktų registro įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Seimo narys R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Aš norėčiau paprašyti posėdžio pirmininko ir Seimo narių, kad būtų pritarta (komiteto vardu aš prašau) šio projekto svarstymui taikyti skubos tvarką, kad jis būtų priimtas iki kovo 1 d., kad būtų galima jį priimti ir kad jis įsigaliotų. Nes ten yra susiję su datomis, jeigu mes nespėsim priimti, tai bus nekorektiška, kai vėliau nukelsime datą lyg jau ir įsigaliojusio įstatymo. Prašyčiau pritarti ir tai darau komiteto vardu.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti komiteto pirmininko siūlymui dėl šio įstatymo projekto. Prieštaraujančių negirdėti. Pritariame šio projekto svarstymui skubos tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Čekijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-336 (pateikimas)

Kolegos, nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-336 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Čekijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo įstatymo projektą.

Pranešėjas – Krašto apsaugos ministras L.Linkevičius. Prašom pranešėją į tribūną.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jau buvo minėta, siūlau pritarti šios sutarties ratifikavimui. Galiu pridurti tik tiek, kad mūsų tikslas yra pasirašyti tokias sutartis su visom NATO valstybėm, ir jos pasirašytos su JAV, su Lenkija, taip pat su NATO, kaip organizacija, su Vakarų Europos Sąjunga. Šiuo atveju pasirašydami su Čekija mes įgalintume ne tik slaptos informacijos pasikeitimo būdus, bet ir jos apsaugos garantijas, taip pat keitimosi ta informacija institucijas, šiuo atveju numatytas Valstybės saugumo departamentas, vienintelė institucija Lietuvoje, per kurią ta informacija keliaus. Kaip jau minėjau, tai yra tokia tipinė sutartis, todėl Vyriausybės vardu prašau Seimo pritarti šios sutarties ratifikavimui.

PIRMININKAS. Ministre, jūsų niekas nenori klausti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių išsakyti nuomonių. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū. Šiam įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu po pateikimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-333 (pateikimas)

Toliau nagrinėjame įstatymo projektą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose ratifikavimo įstatymo projektą Nr.IXP-333. Pranešėjas – viceministras G.Švedas. Prašom pranešėją.

G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, Prezidento dekretu jums tyra teikiama teisinės pagalbos sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos. Tai, sakyčiau, tipinė techninė teisinio bendradarbiavimo sutartis, kuri numato teisinį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Kinija nėra prisijungusi prie daugelio Europos Tarybos konvencijų, todėl tam, kad tiek mūsų teismai, tiek Kinijos Liaudies Respublikos teismai galėtų spręsti atitinkamas bylas, yra būtinas tokios sutarties ratifikavimas.

Tokio tipo sutartys sudarytos dar su 9 valstybėmis. Turiu pasakyti, kad tai nėra paskutinė sutartis su Kinijos Liaudies Respublika, nes, be šios sutarties, jau šiame etape baigtos derybos dėl ekstradicijos sutarties. Tikimės, kad šiais metais taip pat pradėsime ir baigsime sutartį dėl nuteistųjų perdavimo. Tiek būtų trumpai. Jeigu Seimo nariai turėtų klausimų, pabandyčiau į juos atsakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Jūs aiškinamajame rašte rašote, kad Kinijos Liaudies Respublika išreiškė pageidavimą sudaryti atskirą susitarimą dėl bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose. Prašom pasakyti, kas tokioje sutartyje turėtų būti aptarta, nes šiaip yra tokios bendros tos sutartys. Ar čia kažkas atskira?

G.ŠVEDAS. Jūs visiškai teisingai supratote, galbūt tik iš mano pasisakymo nesupratote vieno aspekto. Atskira sutartis dėl bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose apimtų ekstradicijos klausimus, tai yra asmenų, įtariamų nusikaltimų padarymu, išdavimo aspektus. Tiek mūsų įstatymai, tiek ir Kinijos įstatymai šiuo atveju numato truputį skirtingus reikalavimus ekstradicijai. Tam, kad tų skirtingų reikalavimų mes netaikytume tame bendradarbiavime, kiek tai susiję su liudytojų apklausa, ekspertų apklausa, dokumentų paėmimu, ir nereikėtų siaurinti bendradarbiavo, mes nutarėme, kad geriausia būtų ekstradicijos klausimus išspręsti atskiroje sutartyje.

PIRMININKAS. Daugiau norinčių klausti nėra. Ačiū pranešėjui. Dėl balsavimo motyvų norinčių išsakyti nuomones taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu šiam projektui pritarti po pateikimo? Ačiū. Kitaip manančių nėra. Šiam projektui pritarta po pateikimo.

Pagrindinis siūlomas komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ar galime pritarti šiam siūlymui? Ačiū. Pritarta.

Konvencijos dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-334 (pateikimas)

Nagrinėjame įstatymo projektą – Konvencijos dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės ratifikavimo įstatymo projektą Nr.IXP-334. Pranešėjas – viceministras G.Švedas.

G.ŠVEDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Prezidento dekretu jums yra teikiama viena iš Hagos konferencijos konvencijų, kuri yra skirta išlaikymo pareigoms taikytinos teisės problemoms spręsti. Konvencijos esmė yra ta, kad jos pagalba yra nustatoma, kurios valstybės įstatymus reikia takyti, kai asmuo, kuris privalo mokėti alimentus, ir asmuo, kuris turi teisę gauti tokius alimentus, gyvena skirtingose valstybėse, arba jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra skirtingose valstybėse. Ir štai šios konvencijos pagrindu faktiškai yra nustatoma, kurios valstybės įstatymai turi būti taikomi tokioms išlaikymo pareigoms ir iš jų kylantiems teisiniams klausimams spręsti. Konvencijos ratifikavimas yra būtinas dar ir dėl to, kad jis yra įrašytas į Europos Sąjungos ACQUIS programą, ir mūsų Civiliniame kodekse, kuris įsigalios nuo šių metų liepos 1 d., taip pat yra tiesiogiai numatyta, kad tos problemos, kylančios tarp kelių valstybių, yra sprendžiamos būtent šios konvencijos pagalba.

Atkreipiu dėmesį, kad Prezidento dekrete ir įstatymo projekte dėl šios konvencijos ratifikavimo yra numatoma padaryti vieną išlygą. Konvencijos 15 straipsnis leidžia padaryti tokią išlygą. Tos išlygos esmė yra ta, kad jeigu asmuo, turintis teisę į alimentus, bei asmuo, kuris privalo mokėti tokius alimentus, yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir mokančiojo tokius alimentus nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, Lietuva šiuo atveju pareiškia, kad ji visais tokiais atvejais be išimties taikys būtent Lietuvos įstatymus šiems klausimams spręsti. Irgi prašyčiau pritarti šios konvencijos pateikimui.

PIRMININKAS. Jūsų paklausti norėtų Seimo narys J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Ačiū, nenoriu, nes apie išlygą norėjau paklausti, jūs pakomentavote.

G.ŠVEDAS. Galiu tik pridurti, kad tokias išlygas padarė didžioji dalis valstybių, kurios ratifikavo šią konvenciją pasakydamos, kad tokiais atvejais jos taikys savo valstybės įstatymus.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dėl balsavimo motyvų pasakyti nuomonių niekas nenori. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Siūloma nagrinėti, pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario eilinėje sesijoje. Ar būtų manančių kitaip? Ačiū. Nėra. Pritarta šiems komitetams ir šiai svarstymo datai.

Aš atsiprašau kolegų, norėčiau dar grįžti prie įstatymo projekto Nr.IXP-336. Čia nebuvo po pateikimo pasiūlyti komitetai. Siūlomas pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti taip pat pavasario eilinėje sesijoje. Ar būtų kitaip manančių? Nėra. Ačiū. Pritarta komitetams ir nagrinėjimo datai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Tuniso Respublikos Vyriausybės sutarties dėl reguliaraus oro susisiekimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-335 (pateikimas)

Kolegos, toliau svarstysime įstatymo projektą – tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Tuniso Respublikos Vyriausybės sutarties dėl reguliaraus oro susisiekimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-335. Pranešėjas – K.Šavinis. Prašom.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Tuniso Respublikos Vyriausybės sutartį dėl reguliaraus oro susisiekimo, kuri pasirašyta dar 1997 m. Tai yra taip pat tipinė sutartis dėl reguliaraus oro susisiekimo, kuri sudaroma su daugeliu šalių. Šiuo metu, jeigu tai tektų daryti, oro susisiekimas yra reglamentuojamas bendraisiais mūsų valstybės teisės aktais, kurių vis dėlto nepakanka, kad būtų tikrai reguliarus oro susiekimas. Tiems klausimams spręsti ir teikiama ši sutartis. Ji yra standartinė, tipinė, šioje sutartyje sprendžiami tokie klausimai kaip susitariančios šalys turi teises, susijusias su pastarųjų šalių reguliaraus tarptautinio oro susisiekimo vykdymu, pagal sutartyje nurodytus maršrutus bei numatyti eksploatavimo galiojimo nesuteikimo ar sustabdymo atvejai. Taip pat numatyti atleidimai nuo tam tikrų muitų ar kitų rinkliavų mokėjimo pagal bendras galiojančias taisykles. Tie muitai ar kas, t.y. lėktuvo aptarnavimui naudojamas kuras ar kokia detalė, kaip paprastai priimta tarp daugelio šalių. Ši sutartis yra ne pirmoji. Šiuo metu tokių sutarčių jau yra sudaryta su daugiau kaip 30 pasaulio valstybių. Ši sutartis teikiama ratifikuoti, ji suderinta su mūsų valstybės Teisingumo ministerija, Finansų ministerija, Pasienio policijos departamentu, Vidaus reikalų ministerija, Muitinės departamentu, Užsienio reikalų ministerija, Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Tai viskas, ką norėjau pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Norėčiau paklausti, kodėl vis dėlto trejus metus ši sutartis nebuvo pateikta ratifikuoti? Ar buvo kilę kokių nors problemų dėl ratifikavimo, ar ši sutartis iš esmės nėra Lietuvai aktuali?

K.ŠAVINIS. Pirmiausia turbūt tiek nėra aktuali ir pagal tą sistemą šiek tiek užtruko. Čia turbūt sunku detaliau įvardyti, nes vyriausybės pasikeitė ir tam tikrą laiką buvo uždelsta, tačiau šios sutarties iš tiesų reikia ir, jeigu galvotume apie mūsų avialinijų ateitį, kad jos bet kuriuo atveju galėtų su partneriais sudaryti komercines sutartis ir kad valstybė netaikytų jokių apribojimų. Jiems būtų laisviau elgtis tuo atveju, kai jie norės vykdyti tokį verslą. Tikslesnių priežasčių šiandieną negalėčiau nurodyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi, kurie buvo užsirašę. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū. Kitaip manančių nėra. Šiam įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti eilinėje pavasario sesijoje. Ar būtų manančių kitaip? Ačiū. Pritarta paminėtiems komitetams ir svarstymo datai.

Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 31 straipsnio pakeitimo” projektas Nr.IXP-348 (pateikimas)

Nagrinėjame įstatymo projektą– Seimo statuto dėl Seimo statuto 31 straipsnio pakeitimo projektas Nr.IXP-348. Pranešėjas – Seimo narys A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Šiuo metu dirba darbo grupė, kuri rengia Statuto pataisų projektą. Turime labai daug pasiūlymų (toje darbo grupėje aš irgi dirbu) ir, aišku, greitai tas darbas nesibaigs, nes mes nagrinėjame tuos klausimus labai atidžiai ir nuosekliai. Taip pat mes jau aptarėme Seimo kanclerio paskyrimo tvarką ir dėl jos, kadangi tai nelaukia, reikia priimti principinį sprendimą ir nuostatą. Visą laiką Statute buvo tokia tvarka, kad Seimo kancleris buvo valdybos narys, o jį skyrė Seimo valdyba. Priimant naują Statutą, kuris buvo priimtas 2000 m. spalio 10 d. per paskutinius posėdžius, buvo padaryta esminė klaida. Pirmiausia buvo pažemintas Seimo kanclerio statusas. Jis buvo išbrauktas iš valdybos narių ir padarytas eiliniu tarnautoju, administratoriumi. Tuo tarpu jo skyrimo tvarka buvo kur kas sudėtingesnė. Turi būti sudaryta konkurso komisija ir veikiančiame Statute numatyta, kad Seimo kanclerį skiria Seimas. Vadinasi, patį statusą sumenkino, o skyrimo tvarką padarė tolygią Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pavaduotojų skyrimo tvarkai. Tai yra neteisinga ir todėl teikiu įstatymo projektą, pagal kurį Seimo kanclerį skirtų valdyba.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų paklausti nori 3 Seimo nariai. E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau užduoti labai konkretų klausimą. Kas pagal jūsų siūlomą redakciją organizuos ir vykdys konkursą, ar Seimo valdyba, ar komisija, kuri buvo iki šiol numatyta, nes jūs kalbate tik apie patį skyrimą, o konkurso organizavimo procedūros neaiškios?

A.V.INDRIŪNAS. Statute konkurso procedūra nenumatyta. Vadinasi, kaip Seimo valdyba nutars, taip ir turės būti. Tas klausimas Seimo valdybos dispozicijoje. Valdyba paskirs komisiją ar dar ką nors. Čia jau kitas klausimas.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Aš irgi užkliūčiau už tos konkurso komisijos. Gerbiamasis kolega, juk jūs sakote, kad Seimo statute nebuvo numatyta konkurso komisija. Bet juk jūs iš straipsnio kaip tik išbraukėte sakinį, kad konkurso komisija sudaroma Seimo nutarimu ir skiriant taip ir taip nagrinėja pretendentus į kanclerius. Kancleris yra samdomas darbuotojas ir man visiškai neaišku, kodėl jūs jo skyrimą prilyginate Seimo Pirmininko pavaduotojų skyrimui, nes jie renkami iš Seimo narių. Čia nėra sąryšio ir gal jūs galite paaiškinti labiau.

A.V.INDRIŪNAS. Pagal dabartinę tvarką Seimo kancleris yra administratorius, jam suteiktas administratoriaus statusas. Statute numatyta, kad Seimo valdyba nustato Seimo kanceliarijos reglamentą. Seimo statute numatyta, kad tos kanceliarijos nuostatus tvirtina Seimo valdyba. Todėl pagal valdymo principus Seimo valdyba turi skirti ir atleisti tą darbuotoją, kuris tvarko šią instituciją.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad yra ir daugiau rengiama pataisų, tačiau ši viena pataisa yra iškeliama į pirmą planą ir siūloma nagrinėti atskirai. Ar nebūtų tikslingiau, kad visos pastabos būtų apsvarstytos komisijoje, išnagrinėtos ir teikiama ne viena atskira pataisa, kuri susijusi su konkrečiais tikslais, kurie nutylimi, bet būtų pateiktas visas pataisų kompleksas ir tada Statutas būtų taisomas kompleksiškai, o ne fragmentiškai?

A.V.INDRIŪNAS. Seimas dirba jau keturis mėnesius ir kol kas neturi kanclerio. Aišku, kad tą skyrimo tvarką reikia paspartinti, supaprastinti, kad būtų sukomplektuoti kadrai ir galėtų efektyviau dirbti. O visa Seimo statuto redakcija tikriausiai dar strigs, mano nuomone, daugiau nei mėnesį.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Visi norintys jūsų paklausė. Dėl balsavimo motyvų A.Rimas. Prašom. Atsiprašau. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, pranešime buvo truputį netikslumų. Anksčiau Seimo kanclerį skirdavo Seimas Seimo Pirmininko teikimu. Kadangi dabar einantis kanclerio pareigas yra administracijos vadovas, tai yra truputį kita situacija. Pateiktą projektą, be abejo, reikėtų svarstyti, tačiau šiaip visus Seimo pareigūnus lyg ir skiria Seimas. Jeigu, sakykim, yra Seimo kontrolieriai, tai Seimas skiria, jeigu yra Seimo kancleris, ne kanceliarijos vadovas, tai lyg ir yra viso Seimo. Be abejo, projektą reikėtų nagrinėti ir, matyt, padaryti išvadas. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš kalbančių nėra. Ar galėtume šiam įstatymo projektui bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Bet prieš nėra. Jeigu yra siūlymas balsuoti, tuomet kviečiu kolegas registruotis.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr.IXP-348 būtų pritarta po pateikimo?

Už – 33, prieš – 5, susilaikė 19. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu komitetu siūloma skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. (Balsai salėje) Siūlau alternatyvų balsavimą dėl pagrindinio komiteto. Kas už tai, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, balsuoja už, kas už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, balsuoja prieš. Vyksta balsavimas. Primenu kolegoms, jog tai buvo nuspręsta Seniūnų sueigoje ir įtraukta į darbotvarkę būtent tokia tvarka.

Už Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kaip pagrindinį, balsavo 22 Seimo nariai, už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą – 23 Seimo nariai. Pagrindiniu skiriamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti kovo 1 d. Dėl svarstymo datos ar būtų kitaip manančių? Dėl svarstymo datos sutarta bendru sutarimu. Atsiprašau, kolegos, norėčiau patikslinti projekto teikėją. Šis projektas buvo siūlomas svarstyti skubos tvarka ar… Projekte yra truputį netikslumų dėl datos. Kiek pamenu, Seniūnų sueigoje buvo siūloma svarstyti skubos tvarka kitą savaitę. (Balsai salėje) Seniūnų sueigoje siūlė Pirmininkas. Kas už tai, kad šis projektas būtų… (Balsai salėje) Aš manau, kad Seniūnų sueigoje buvo fiksuota, yra protokolas ir reikėtų patikslinti, o siūlymų Pirmininkas neteikia raštu. Kolegos, siūlyčiau apsispręsti balsavimu. Kas už tai, kad šis projektas būtų svarstomas… (Balsai salėje) Teikėjas teigia, kad tai buvo siūloma Pirmininko.

Kolegos, kas už tai, kad šis projektas būtų svarstomas skubos tvarka, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš.

Už – 28, prieš – 16, susilaikė 6 Seimo nariai. Keletas Seimo narių teigia, jog negalėjo užsiregistruoti, nes prieš tai nebuvo registracijos. Pasinaudodamas posėdžio pirmininko teise, kviečiu užsiregistruoti iš naujo.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Skelbiu balsavimą iš naujo. Siūlau, kolegos, dar kartą registruotis. Kolegos, turbūt labai nesupyksite, kad kiti, dar atėję čia, galės užsiregistruoti. Būkite malonūs. Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymo projektas Nr.IXP-348 būtų nagrinėjamas skubos tvarka, prašau balsuoti už. Kas manote kitaip, balsuokite prieš.

Už balsavo 32 Seimo nariai, prieš – 16, susilaikė 5. Prieš – 2, tai būtų 18 prieš. Dar kartą kartoju rezultatus: už – 32, prieš – 18, susilaikė 5. Balsų užtenka, kad šis įstatymas būtų nagrinėjamas skubos tvarka. Svarstyti siūloma kitą savaitę. Ačiū.

Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-297 (pateikimas)

Nagrinėjame rezervinį 1r klausimą – Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-297. Pranešėjas – Seimo narys R.Vaštakas. Prašom.

R.VAŠTAKAS. Ačiū, pirmininke. Man sakė, kad šiandien nespėsime. Labai džiaugiuosi, kad spėjome prieiti prie šio klausimo. Šiandien galiojantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas sudaro išimtines sąlygas valstybei jai privatizuojant savo turtą. Tai yra valstybė sau yra suteikusi išimtinę teisę ignoruoti smulkiuosius akcininkus. Tuo tarpu kitos bendrovės, parduodamos akcijas, turi pasiūlyti galimybę parduoti akcijas ir smulkiesiems akcininkams. Taigi mūsų siūlomas (tai yra ne tik mano, bet kartu pono R.Valčiuko ir V.Greičiūno) Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas padaro labai paprastą pakeitimą, t.y. panaikina valstybei išimtinę teisę. Tai yra sudaro vienodas sąlygas ir valstybei, ir verslo struktūroms. Prašau jūsų visų palaikyti šio įstatymo pateikimą.

Aš manyčiau, kad siekiant gerai išnagrinėti šį projektą valstybės biudžeto mastu ir būsimo privatizavimo požiūriu, reikėtų paprašyti, kad ir Vyriausybė pateiktų savo vertinimus, nes jis gali turėti įtakos privatizuojant turtą, pajamas į valstybės biudžetą arba į Privatizavimo fondą. Manyčiau, jeigu Vyriausybė pateiks savo nuomonę, svarstydamas komitetas ją galės įvertinti. Tada tas projektas jau būtų svarstomas Seime.

Šiandien prašau pritarti po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų klausti norėtų du Seimo nariai. Seimo narys R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu tokį klausimą. Prašau pasakyti, jeigu 1 straipsnyje, kuriame jūs siūlote 3 straipsnio pakeitimą, 4 dalį išbrauksite, kad šio įstatymo nuostatos anksčiau buvo netaikomos privatizavimui, o dabar bus taikomos, ar tai reiškia, kad Privatizavimo įstatyme siūlysite keisti, kad liktų vienas būdas – tiktai per Vertybinių popierių biržą, prekyba Vyriausybės turimų įmonių vertybiniais popieriais?

Kitas klausimas. Nuo kada šis įstatymas, kai jis bus priimtas, įsigalios? Kokiems privatizavimo sandoriams, jūsų nuomone, jis galios? Man neaišku, nes čia nieko nėra pasakyta apie įsigaliojimą.

R.VAŠTAKAS. Pradėsiu nuo antro klausimo. Manau, kad įstatymas turi pradėti veikti nuo tada, kai jis įsigalioja, negalioti ankstesniems sandoriams ar anksčiau pasirašytoms sutartims. Taip kaip veikia normalus įstatymas.

Dėl pirmo klausimo. Manyčiau, kad mums reikia artėti prie to, kad visas valstybės turtas turėtų būti parduodamas per Vertybinių popierių biržą. Tai yra pats teisingiausias ir skaidriausias būdas. Tam pritaria ir Viešosios rinkos institutas.

PIRMININKAS. Jūsų klausti nori E.Masiulis.

E.MASIULIS. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamajame rašte kaip pagrindinį motyvą, dėl ko reikėtų atlikti pataisas, pateikėte tai, kad dabar yra sudarytos visiškai nelygios sąlygos valstybės valdomoms akcinėms bendrovėms ir privačioms akcinėms bendrovėms. Ar jūsų projektą teikianti grupė nemėgino, aptariant šį projektą, mąstyti ir kitaip? Galbūt reikėtų panaikinti oficialaus pasiūlymo supirkti akcijas reikalavimą ir nereikėtų jo taikyti perkant ir nevalstybines akcines bendroves?

R.VAŠTAKAS. Šį variantą aš asmeniškai analizavau ir tariausi su specialistais. Tačiau jeigu įvertinsime esamą politinę situaciją, kai nemaža dalis investuotojų gali būti nepakankamai rimti, tai priėmus tokią įstatymo pataisą, kurią jūs minėjote, alternatyvią, dar didesnė grėsmė iškiltų smulkiems akcininkams. Sakyčiau, tas variantas, kurį dabar teikėte, galėtų būti priimtas galbūt po 3-4 metų, kai valstybė atsisveikins su savo pagrindiniu valstybiniu turtu, kurį žada privatizuoti. Šiandien, esant tokiai politinei situacijai ir smulkių verslininkų situacijai, manyčiau, tos alternatyvos svarstyti dar negalima.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti? Yra. Prieš – R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš prašau dėmesio. Manau, kad šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra padarytas netikslumas: nurodyta, kad nenumatoma neigiamų pasekmių. Aš matau aiškias neigiamas pasekmes. Pirma, keičiamos privatizavimo sąlygos. Paminėjo, kad įsigalios tiems sandoriams, dėl kurių nepasirašytos sutartys. Norėčiau priminti tarptautinę praktiką, ir teismų, deja, jau mūsų valstybės dažnai pralaimėtų. Ji yra tokia, kad privatizavimo programose paskelbtiems objektams tai jau negalėtų galioti.

Antra. Tai, kaip yra dabar siūloma ir nesiūloma kartu Privatizavimo įstatymo pataisų, tiktai sukels sumaištį. Investuotojai vis dėlto iš anksto turi žinoti sąlygas, kiek jiems reikės skirti pinigų sandoriui. O mes norime įvesti naujas žaidimo taisykles jau vykstantiems privatizavimo sandoriams.

Ir trečias pagrindinis dalykas. Man atrodo, kad jau vien pritarimas po pateikimo sukels tam tikrą ažiotažą biržoje, akivaizdžiai pabrangs, pavyzdžiui, LISCO akcijos, pabrangs kitų Klaipėdos įmonių akcijos, taip pat ir “Lietuvos energijos” akcijos bus pradedamos… Akivaizdu, kad gali būti rimtų neigiamų pasekmių. Dirbtinai bus iškraipyta akcijų kaina ir t.t. Todėl šis projektas, manau, situacijos, kaip čia yra pateikta, negali spręsti. Siūlau nepritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Palaitis. Prašom.

R.PALAITIS. Oponuodamas ponui R.Šukiui noriu pasakyti, kad rinkos kapitalizacijos padidėjimas, t.y. kainų pakilimas, Lietuvai nieko blogo savaime neduos. Tai yra viena.

Antra. Padidės Vertybinių popierių biržos apyvarta, gerai. Trečia. Žiūrėkime, su kuo tai konkrečiai susiję. Tai konkrečiai susiję su tais smulkiaisiais akcininkais, kol kas valstybės valdymo srityje esančiais stambių įmonių akcininkais, kurie daugeliu atvejų buvo tapę akcininkais per prievartą. Aš manau, būtų visai logiška ir teisinga, jeigu mes reikalaujame iš privačių akcininkų, jeigu jie nuperka iš kito privataus akcininko, pasiūlyti kitiems parduoti už tą pačią kainą. Lygiai ta pati sąlyga galėtų būti taikoma ir valstybei. Siūlyčiau pritarti bent po pateikimo, o jeigu kokios nors konkrečios nuostatos nepatinka, man atrodo, svarstymo stadijos metu jas bus galima pateikti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Siūlau kolegoms registruotis.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Kolegos, prašau apsispręsti balsavimu, kas už tai, kad įstatymo projektui Nr.IXP-297 būtų pritarta po pateikimo. Kas už, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš. Kas mano, kad po pateikimo būtų pritarta, balsuoja už, kas mano kitaip,– balsuoja prieš.

Už – 41, prieš – 5, susilaikė 9. Įstatymo projektui Nr.IXP-297 po pateikimo pritarta.

Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, svarstyti siūloma eilinėje sesijoje balandžio mėnesį. Ar būtų manančių kitaip? Kitų siūlymų negirdėti. Pritarta komitetui ir svarstymo datai.

Seimo protokolinio nutarimo dėl J.Narkevičiaus peticijos projektas

Nagrinėjame 2 rezervinį klausimą – Seimo protokolinio nutarimo dėl J.Narkevičiaus peticijos projektą. Pranešėjas – Seimo narys R.Ruzas. Prašom.

R.RUZAS. Laba diena. Gal trumpai. Jeigu kolegos susipažino, tai peticijos autorius J.Narkevičius siūlo neskirti iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų Administracinių ginčų ir Mokestinių ginčų komisijoms bei Vertybinių popierių komisijai išlaikyti. Gautos visos išvados iš įvairių institucijų ir prašome nepalaikyti šios peticijos, nes tai tikrai prieštarautų visai teismų sistemai, ir ne tik teismų.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Siūlau kolegas balsavimu apsispręsti, ar pritarti peticijos projektui. Kas mano, kad reikia pritarti, balsuoja už, kas mano, kad nereikėtų pritarti protokoliniam nutarimui, balsuoja prieš.

Už – 32, prieš – 4, susilaikė 2. (Balsai salėje) Siūlau perbalsuoti, kolegos. (Balsai salėje) Ar būtų manančių, kad reikia perbalsuoti? (Balsai salėje) Ačiū. Kadangi šiam projektui… Protokolinis nutarimas priimtas.

Seimo protokolinio nutarimo dėl Z.Gražulienės peticijos projektas

Kitas klausimas – Seimo protokolinio nutarimo dėl Z.Gražulienės peticijos projektas. Pranešėjas – Seimo narys R.Ruzas.

R.RUZAS. Šioje peticijoje autorės Z.Gražulienės įgaliotas Gražulis kreipėsi į mūsų Seimo peticijų komisiją, bet, matyt, vėlgi pagrindinis niuansas, į kurį autorės nebuvo atsižvelgta, kad 2000 m. liepos 5 d. buvo priimtas įstatymas, kurio 4 dalis aiškiai pasako, kad asmenys, kurie pagal įsigaliojusius teismo sprendimus yra skolingi valstybės biudžeto finansuojamoms įstaigoms… atsiskaityti su šiomis įstaigomis. Mums nereikėtų keisti arba siūlyti naujų įstatymų, pilietis galėtų tai realizuoti pagal priimtą aktą, kuris galioja iki šių metų gruodžio 31 dienos.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dėl balsavimų motyvų norinčių kalbėti nėra.

R.RUZAS. Siūlome nepritarti Seimo protokolinio nutarimo projektui. Pritarti, atsiprašau, mes… Prašyčiau pritarti Seimo protokolinio nutarimo projektui ir atmesti peticiją.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad pritartume Seimo protokoliniam nutarimui? (Balsai salėje) Kolegos, prašom prieš tai registruotis.

Užsiregistravo 50 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Seimo protokolinį nutarimą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš.

Už – 48, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo protokolinis nutarimas priimtas.

Seimo protokolinio nutarimo dėl V.Tarvydo peticijos projektas

Nagrinėjame kitą klausimą – Seimo protokolinio nutarimo dėl V.Tarvydo peticijos projektą. Pranešėjas – Seimo narys R.Ruzas. Prašom.

R.RUZAS. Šioje peticijoje yra Raseinių rajono gyventojo V.Tarvydo pasiūlymas, kad ir vaikaičiams be testamentų būtų grąžinama žemė ir kiti dalykai. Iš Žemės ūkio ministerijos ir Kaimo reikalų komiteto gautos išvados, kad jau per 60% turto Lietuvoje grąžinta ir dabar daryti pataisas būtų netikslinga bei neįmanoma. Mūsų ir yra toks siūlymas ir prašyčiau Seimo narius taip pat pritarti Seimo protokolinio nutarimo projektui bei atmesti peticijos autoriaus siūlymus ir reikalavimus. Ten parašyta “dukterėčioms”, atsiprašau, penktos eilės tai jau būtų visiškai neįmanoma padaryti. Užrašyta teisingai. (Balsai salėje) Aš neskaitau, aš atmintinai kalbu.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų kalbės J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik norėjau papildyti, kad šia peticija buvo siūloma iš esmės išplėsti asmenų ratą, kurie pretenduotų į nuosavybės teisių atkūrimą. Kaip minėjo komisijos pirmininkas, penktos eilės įpėdiniams, aplenkiant trečios ir ketvirtos eilės įpėdinius. Norint tai įgyvendinti reikėtų pirma grįžti ir taisyti kitus įstatymus.

PIRMININKAS. Kviečiu kolegas apsispręsti. Kas už tai, kad Seimo protokolinis nutarimas būtų priimtas, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš. Vyksta balsavimas.

Už – 43 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 2. Seimo protokolinis nutarimas priimtas.

2001 m. vasario 22 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Šiandien baigėme nagrinėti visus klausimus. Kviečiu Seimo Pirmininko pavaduotoją G.Steponavičių pateikti vasario 22 d., ketvirtadienio, plenarinių posėdžių darbotvarkę.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ketvirtadienio posėdžių darbotvarkė, kaip numatyta, suformuota remiantis neeilinės sesijos darbų programoje įtvirtintais klausimais. Daugelis dalykų susiję su jau pradėtais svarstyti klausimais. Būtent nuo jų ir būtų pradedama, tai yra Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas bei du lydintys įstatymai. Jie atsilieka stadija, bet būtų palaipsniui pasivyta, taip pat daug kitų įstatymų. Iš svarbesnių dar paminėčiau 1-5 – Pensijų fondų įstatymo faktiškai didesnės dalies straipsnių pakeitimo įstatymą bei keletą kitų įstatymų, kuriuos teikia Vyriausybė. Turbūt tiek lakoniškai.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Niekas nenori jūsų klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti vasario 22 d., ketvirtadienio, plenarinių posėdžių darbotvarkei? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta.

Seimo narių pareiškimai

Liko paskutinis klausimas, tai Seimo narių pareiškimai. Kviečiu E.Skarbalių.

E.SKARBALIUS. Labas vakaras gerbiamiesiems ir gerbiamosios. Turiu paskelbti vieną laišką, kurį gavau ir esu įgaliotas jį perskaityti.

“Žemaičių kultūros draugija. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui A.Paulauskui. Pareiškimas.

Šių metų sausio 5 d. Žemaičių kultūros draugijos delegacija kreipėsi į jus dėl Žemaitijos regiono išsaugojimo numatytos apskričių reformos metu. Draugija pateikė svarbius istorinius, etnokultūrinius, kalbinius ir kitus argumentus bei prašė sudaryti galimybes draugijos atstovams dalyvauti komisijos darbe ir tam skirtuose Seimo posėdžiuose. Jūs pažadėjote, kad Žemaičių kultūros draugijos atstovai į tokius posėdžius bus kviečiami. Deja, apie š. m. vasario 13 d. 10.00 val. apskričių reformos pagrindų aptarimo posėdį, kuris vyko Seimo rūmuose, Konstitucijos salėje, nebuvome informuoti, nors posėdyje dalyvavo ne Žemaitijos, o kitų etninių regionų atstovai. Toks posėdžių organizatorių elgesys Žemaičių kultūros draugijos suvokiamas kaip istorinio Lietuvos regiono – Žemaitijos – problemų ignoravimas.

Labai prašome jūsų, gerbiamasis Pirmininke, tarpininkavimo, kad kituose posėdžiuose, reformos klausimus vyksiančius Seime, Žemaičių kultūros draugijos atstovai turėtų galimybę dalyvauti. Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas S.Kasparavičius”. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. V.P.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite perskaityti Socialdemokratinės koalicijos frakcijos trumpą pareiškimą.

“Neeilinė Seimo sesija prasideda prabėgus 100 Vyriausybės dienų ir sukakus 4 mėnesiams nuo šio Seimo darbo pradžios.

Opozicinės Socialdemokratinės koalicijos frakcija priversta konstatuoti, kad Prezidento V.Adamkaus suformuota porinkiminė valdančiosios naujosios politikos dauguma ir jos Vyriausybė pasirodė neturinti realios programos, nepateikė atsakymo į šalies Prezidento iškeltas problemas, neapsiėjo be skandalų, neskaidrių sprendimų, pamiršo daugelį priešrinkiminių pažadų.

Mes manome, jog dėl daugelio paminėtų ir nepaminėtų problemų sprendimo, Lietuvos žmonių padėties gerinimo būtina darni visų valdžios grandžių veikla, viešumas ir skaidrumas. Tačiau valstybės vadovas, Seimo Pirmininkas ir Vyriausybės pirmininkas elgiasi ne kaip valdančiosios koalicijos partneriai, o kaip neprasidėjusios Prezidento rinkimų kompanijos konkurentai. Vargu ar tai yra naudinga sunkioje socialinėje ekonominėje būklėje atsidūrusiai valstybei ir Lietuvos žmonėms.

Opozicinė Socialdemokratinės koalicijos frakcija ne sykį yra pareiškusi, jog pasirengusi padėti valdžiai spręsti aktualiausias problemas. Tačiau valdančioji koalicija ir valstybės vadovas privalo aiškiai atsakyti visuomenei, ar yra pasirengę dirbti kartu, vykdyti rinkiminius įsipareigojimus, atidėję rūpesčius dėl populiarumo reitingų ir būsimų rinkimų. Tenka apgailestauti, kad Seime ir šiandien prasidėjo dar viena nekonstruktyvi sesija, o valdančioji dauguma neįtraukė opozicijos siūlymų į neeilinės sesijos darbotvarkę. Taip pat siekiant išvengti kritiškų opozicijos klausimų Ministrui Pirmininkui, buvo apribota jo pranešimo svarstymo trukmė. Visa tai netarnauja galimam opozicijos ir valdžios bendradarbiavimui aktualiausioms valstybės problemoms spręsti”.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pareiškimų norinčių skaityti kolegų nėra. Tuo šiandien posėdį baigsime. Gero jums vakaro, pasimatysime antradienį. Kolegos, ketvirtadienį.