Pirmasis (43) posėdis
2001 m. vasario 20 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

Seimo nutarimo "Dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos" projektas Nr.IXP-378* (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviesčiau įsitaisyti savo vietose. Norėčiau paskelbti Seimo neeilinės sesijos pradžią. (Giedamas Lietuvos valstybės himnas)

Gerbiamieji kolegos, neeilinę sesiją pradedame nuo Seimo nutarimo “Dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos” projekto Nr.IXP-348 svarstymo. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką A.Paulauską.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 1/3 Seimo narių realizavo savo konstitucinę teisę sukviesti neeilinę sesiją. Iniciatoriai pateikė klausimus, kuriuos jie norėtų svarstyti neeilinėje sesijoje. Statuto 86 straipsnio 1 dalis sako, kad Seimo Pirmininkas, gavęs 1/3 Seimo narių pasiūlymą, įteiktą raštu, priima potvarkį sukviesti neeilinę sesiją. Tai aš padariau. Šio straipsnio 3 dalis kalba apie tai, jog iniciatorių pateikti klausimai yra svarstomi neeilinėje sesijoje, tačiau darbų programą patvirtina Seimas. Taigi šiandien jums yra teikiama darbų programa, kurią pateikė iniciatoriai.

Noriu atkreipti dėmesį, kad pagrindiniai klausimai arba įstatymų projektai yra siejami su mūsų krašto integravimusi į Europos Sąjungą ir teisinės bazės derinimu su mūsų nacionaline teise. Tai yra Banko įstatymo projektas, Įmonių bankroto ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymai, Indėlių draudimo įstatymo projektas, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo projektas, Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo projektas, Akcizų įstatymo pakeitimo projektas ir kiti. Be to, Prezidentui ir Vyriausybei paliekama teisė taip pat pateikti reikalingus arba būtinus įstatymų projektus.

Noriu pasakyti, kad jau priėmus potvarkį dėl neeilinės sesijos sukvietimo buvo gautas opozicijos lyderio, Socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūno V.P.Andriukaičio raštas ir 1/3 Seimo narių parašų su siūlymu sukviesti neeilinę sesiją tuo pačiu metu, t.y. vasario 20 – kovo 2 d., ir pateikti dešimt klausimų, kurie, jų manymu, turėtų būti svarstomi neeilinėje sesijoje. Dabar Statutas nereglamentuoja tokios situacijos ir Seniūnų sueigoje mes vakar bandėme atsakyti į tą klausimą. Buvo nutarta čia, plenarinių posėdžių salėje, priimti sprendimą, ar įtraukiame siūlomus klausimus į neeilinę sesiją, ar juos iš dalies įtraukiame, ar visai jų neįtraukiame į darbotvarkę. Taigi turėtų būti jūsų sprendimas. Taip nutarė Seniūnų sueiga.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų paklausti norėtų šeši Seimo nariai. Prašau kolegą V.Andriukaitį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš manau, kad pradedant šią neeilinę sesiją gal buvo galima pasiremti tradicine politinės valios logika, nes, kaip jūs žinote, Statutas numato, kad jeigu kreipiasi tam tikra Seimo narių grupė, tai Seimo Pirmininkas, pasitaręs su ta grupe, šaukia neeilinę sesiją. Kitaip sakant, Seimo Pirmininko valia yra labai svarbus momentas. Aš manau, kad Seimo Pirmininkas yra viso Seimo Pirmininkas, ir šiuo atveju jis galėjo (ir gal net dabar galėtų) priimti tokį paprastą sprendimą, kadangi čia tiek nedaug klausimų, integruoti juos visus kartu, nes tai nesudarytų papildomų keblumų šių dviejų savaičių neeilinei sesijai. Ar nesutiktumėte jūs savo valia tai padaryti, kad nereikėtų balsuoti?

A.PAULAUSKAS. Aš noriu atkreipti dėmesį į Statuto 86 straipsnio 3 dalį, kuri sako, kad neeilinės sesijos darbų programą tvirtina Seimas. Taigi šitas klausimas yra jūsų kompetencija. Mano pareiga yra sukviesti neeilinę sesiją (tai aš ir padariau), o dėl darbų programos turi apsispręsti Seimas. Yra pateikti du programos projektai: pirmasis – kaip ir minėjau, kuris realizuotas pirma, ir po to Socialdemokratinės koalicijos buvo pateikta dešimt klausimų. Noriu atkreipti dėmesį, kad iš dešimties klausimų du yra įtraukti į darbų programą. Tai yra dėl konstitucinių pataisų rengimo komisijos sudarymo ir dėl Konstitucijos 47 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Taigi du klausimai sutampa ir yra abiejose darbotvarkėse. Aš taip atsakyčiau į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų paklausti norėtų Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gal jūs sutiksite, kad įtraukiami į darbų programą projektai turėtų atspindėti svarbiausias jūsų atstovaujamos daugumos problemas. Jūs turbūt siūlote tam tikrus jų sprendimo būdus. Žvelgdamas į darbų programą ir į šios dienos darbotvarkę ir matydamas, kad šios dienos darbotvarkėje pačiu pirmuoju klausimu iškart po Ministro Pirmininko informacijos yra įrašytas žurnalistų etikos inspektoriaus skyrimas, norėčiau paklausti, ar šiandien žurnalistų etikos problemas jūs laikytumėte vienomis iš svarbiausių?

A.PAULAUSKAS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, gerbiamasis Seimo nary, kad dabar mes svarstome sesijos darbų programą, o ne dienos. Todėl ir klausimai turėtų būti dėl šio klausimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis Pirmininke, darbotvarkėje įrašytas Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimas. Kiek aš prisimenu, visos frakcijos buvo priėjusios prie tokios nuomonės, kad kartu su šia pataisa turi būti Konstitucinio įstatymo projektas. Be Konstitucinio įstatymo projekto ši pataisa iš esmės yra nesvarstoma, mano supratimu. Jeigu kartu nebus Konstitucinio įstatymo projekto, žinoma, aš ir svarstymui, ir pateikimui negalėsiu pritarti ir, ko gero, daugelis kolegų negalės pritarti, nes esmė yra Konstituciniame įstatyme. Kodėl darbotvarkėje šio įstatymo kartu su pataisa nėra?

A.PAULAUSKAS. Aš su jumis visiškai sutinku, kad kartu turi būti svarstomas ir Konstitucinio įstatymo pakeitimas, ir Konstitucijos pakeitimas. Tie du projektai ir bus pateikti svarstant, aš tuo neabejoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys V.Popovas. Atsisako. Dėkoju. Kolega A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs pateikėte formaliąsias procedūras, kurios, be abejo, yra geros, bet mane domina ne formaliosios procedūros, kurias galėjo pateikti bet kas, kiekvienas raštininkas, o mane domina jūsų, kaip parlamento Pirmininko, pozicija. Mano klausimas būtų toks. Ką jūs, kaip parlamento Pirmininkas, rekomenduotumėte padaryti su tais 10 klausimų: ar pritarti balsuojant, ar jiems nepritarti balsuojant. Tai būtų jūsų pozicija kaip parlamento Pirmininko, o ne kaip raštininko. Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Aš savo poziciją išreikšiu balsuodamas, bet jeigu jūs klausiate, galėčiau pasakyti, kad, mano nuomone, kai kurie klausimai iš tų dešimties yra svarbūs ir juos galima svarstyti bei įtraukti į darbų programą. Vieną iš jų galėčiau paminėti – tai Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalies pakeitimo konstitucinį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Kvietkauskas atsisako klausti. Daugiau klausiančiųjų nėra. Dar kartą dėkoju pranešėjui. Taigi, gerbiamieji kolegos, turėtume pereiti prie darbotvarkės tvirtinimo. Aš siūlyčiau skirstyti Seimo darbų programos tvirtinimą į pateikimą, svarstymą ir priėmimą. Manau, taip procedūriškai mums bus lengviau atskirti ir integruoti atskirą balsavimą dėl opozicinės Socialdemokratinės koalicijos frakcijos pateiktos darbotvarkės, tiksliau, inicijuojamos darbotvarkės. Taigi, gerbiamieji kolegos, prieš apsisprendžiant dėl pritarimo darbų programai po pateikimo prašyčiau Seimo narius registruotis. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 127 Seimo nariai. Kolega A.Kunčinas kalbės dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.KUNČINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi yra pateikti du lygiaverčiai projektai dėl sesijos darbų programos, ar nebūtų logiška, kad mes išklausytume abiejų projektų pateikimą (vieno išklausėme, išklausytume kito pateikimą), tuomet spręstume kartu.

PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų pastabą. Aš norėčiau priminti Seniūnų sueigos rekomendaciją, kad Seimas balsavimu spręstų, ar Seimo Pirmininko potvarkiu teikiama darbų programa būtų papildyta kitos iniciatorių grupės klausimais. Todėl aš manau, kad iš esmės mes kalbame ne apie dvi lygiavertes alternatyvas, o apie sujungimą. Gerbiamieji kolegos, aš pasiūliau procedūrą, kuri yra pakankamai skaidri. Judėkime pagal ją į priekį. Diskusijoje bus proga kalbėti.

Gerbiamieji kolegos, dabar klausčiau, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl pritarimo šiai darbų programai po pateikimo? Kolega A.Vidžiūnas. Prašom. Gerai, ar bendru sutarimu galėtume pritarti teikiamai darbų programai po pateikimo? Kitaip teigiančių nematau. Dėkoju, kolegos, už supratimą. Pereiname prie svarstymo stadijos. Šiuo svarstomu klausimu būtų galimybė diskusijoje kalbėti dėl darbotvarkės papildymo. Matau norinčius kalbėti du Seimo narius. Kolega A.Vidžiūnas. Diskusija paprastai vyksta iš tribūnos. Prašom, kolega.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Seimo Pirmininke, pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimas vėl pradeda dirbti plenarinių posėdžių režimu. Iš karto galėtume pasakyti, kad ši neeilinė sesija sušaukta gal net ir per vėlai, nes Seimas, valdančiosios daugumos lyderių teigimu, turėjęs būti lyderis Lietuvos valstybės valdymo skaidros ir Vyriausybės priežiūros darbuose, galima sakyti, nešaukdamas neeilinės sesijos anksčiau, iš principo nusišalino ir nedalyvavo svarstant ir analizuojant tuos skandalus, personalinius skandalus ir kitus dalykus, kurie persekiojo Vyriausybę pastaruoju metu, nedalyvavo tuose priežiūros darbuose. Dėl to galėtume šiek tiek apgailestauti, bet geriau vėliau negu niekada. Galbūt apie šiuos dalykus kalbėsime šioje neeilinėje sesijoje.

Pirmasis principinis teiginys, mano supratimu, yra tas, kad valdančioji dauguma kuo greičiau turėtų paimti valdžią Seime į rankas, atmesti bet kokią kairiosios daugumos arba vėliau surinktų parašų iniciatyvos teisę šaukti neeilinę sesiją. Arba valdančiosios daugumos 51 Seimo narys surenka parašus, ką jis paima iš V.Andriukaičio siūlomos darbotvarkės, ją kolegos pateikė vėliau. Taigi jeigu valdančioji dauguma yra tokia demokratiška, tegul siūlo balsuoti alternatyviai: kas paremia 51 Seimo nario iniciatyvą, kas paremia kairiosios opozicijos iniciatyvą, ir apsisprendžiama. Aš prognozuoju, kad jeigu būtų pateiktas šitoks balsavimas, mes svarstytume tik valstybės švenčių dienas, kurias siūlo kairioji opozicija, nes valdančioji dauguma visiškai nesugeba parodyti, kaip ji tvirtai ir ryžtingai pasirengusi svarstyti jiems priimtinus pagrindinius projektus. Socialdemokratinė koalicija per vėlai pateikė savo projektus, todėl, žinoma, visiškai nestatutiška šiandien balsuoti, ar priimame jų siūlymus į pagrindinę iniciatorių darbotvarkę. Tai pirmas momentas.

Antrasis dalykas. Antroji neeilinė sesija garsiai, kolegos, yra skelbiama kaip eurointegracinių projektų svarstymo sesija ir kaip Europos teisės momentų suderinimo su Lietuvos įstatymais sesija. Taigi turiu pasakyti, kad toks garsus įvertinimas yra pernelyg garsus ir pernelyg solidus. Praėjusioje dviejų savaičių neeilinėje sesijoje trys eurointegraciniai projektai buvo pateikti tik paskutinę tos neeilinės sesijos darbo dieną. Ar galime sakyti, kad visoje sesijoje vyravo eurointegraciniai projektai? Visiškai tapati padėtis yra ir šioje sesijoje. Prioritetų nėra. Ši neeilinė sesija neturi jokių sąsajų, aš matau, su Vyriausybės darbo planu ir su Vyriausybės programos vykdymo planu. Tai yra sankaupa iniciatyvų. Žinoma, miela ją svarstyti, bet vadinti ją eurointegracine sesija, kolegos, yra aiškiai per garsu.

Mūsų frakcijos nuomone, tai, kad frakcijos priėmė rezoliuciją dėl integracijos į Europos Sąjungą prioritetų dėl to, kad priimtas Seimo nutarimas dėl Europos reikalams skirtų projektų, yra tik žodžiai. Aš kartoju vakarykščią savo frazę, vėl šioje neeilinėje sesijoje bus šaudoma tuščiais šoviniais, nes eurointegraciniai projektai nesvarstomi taip, kaip jie turėtų būti svarstomi – prioritetiškai ir skubiai, ir neaišku, kas šiame Seime kuruoja jų svarstymą. Todėl mūsų frakcija siūlo, kad Seimo Pirmininkas kuruotų eurointegracinius projektus. Jis galėtų kalbėti su Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku K.Glavecku, kodėl iki šiol Lietuvos banko įstatymo projektas nepradėtas svarstyti, Įmonių bankroto įstatymo projektas, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo projektas. Aš teigiu, kad šioje neeilinėje sesijoje šie projektai plenariniuose posėdžiuose nebus svarstomi. Jeigu jums pavyks tai padaryti, kolegos, aš atsiimsiu savo žodžius viešai, bet kol komitetai dar nėra pradėję svarstyti, sunku tikėtis, kad jie bus čia rimtai svarstomi.

Projektų svarba, kolegos. Dėl prioritetų. Aš noriu jums tiktai išskirti vieną projektą, kuris rodo valdančiosios daugumos, matyt, irgi prioritetinį požiūrį, tai pono A.V.Indriūno teikiama Seimo statuto 31 straipsnio pataisa. Mes iš principo nepritariame tokiems nedemokratiniu būdu kreipiamiems Seimo darbo organizavimo momentams. Tvirtindami praeitą Statutą, mes demokratiškai pasiūlėme, kad Seimas turi turėti kanclerį, tikrą kanclerį, ne politiką, kai jį skiria ir atleidžia Seimas. Seimas sudaro komisiją iš visų frakcijų, dalykiškai tariasi, pirmiausiai kvalifikaciniai momentai, paskui politiniai momentai, ir Seimas skiria kanclerį. Per šiuos 4 mėnesius, Seimo vadovybė ir Seimas nežengė nė vieno žingsnio šia kryptimi, kad Seimas turėtų kvalifikuotą kanclerį. Dabar yra projektas, kad Seimo kanclerį tvirtintų, skirtų penkeriems metams ir atleistų iš pareigų Seimo valdyba. Aš klausiu: kokiuose slaptuosiuose protokoluose šita pareigybė laikoma politine pareigybe ir kas turėtų ją skirti, ar liberalai, ar socialliberalai? Mes kategoriškai nepritarsime tokia nedemokratiška, kartoju, linkme kreipiamam Seimo valdybos darbui. Seniūnų sueigos, aš jaučiu, šis projektas bus mėginamas paskubinti.

Mes linkėtume, kad šitas Seimas dirbtų ne taip skubiai kaip iki šiol, kad būtų paisoma Vyriausybės nuomonės dėl finansinių projektų ir kad Seimas galutinai susitvarkytų savo vidaus struktūras, kad komitetai galų gale turėtų savo pakomitečius, kad būtų suformuotos visos delegacijos ir Tėvynės sąjungos frakcija taip pat turėtų savo vieną iš vadovų tokiose delegacijose. J.Razma šiandien jau klausė, ar Vyriausybės ir Seimo darbo prioritetai yra žurnalistų etika, jeigu žurnalistų etikos inspektoriaus kandidatūra bus šiandien pateikiama, apsvarstoma ir priimama vėl dar kartą ypatingos skubos tvarka. Mums, kolegos, toks Seimo darbas yra ne visai priimtinas.

Taigi linkėdami, kad Seimo vadovų žodžiai, jog ši sesija būtų eurointegracinių projektų sesija, mes skatintume, kad jie būtų apsvarstyti komitetuose ir šiame plenariniame posėdyje. Kalbu apie Lietuvos banko įstatymo, Įmonių bankroto įstatymo projektus, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo projektą. Dėl vairuotojų ir transporto priemonių valdytojų privalomosios civilinės atsakomybės projekto svarstymo apskritai rodomas dar vienas valdančiosios koalicijos nesusikalbėjimas: Seimo Pirmininkas nuolat akcentuoja, kad jis bus svarstomas, Ministras Pirmininkas sako, jog jo svarstyti visiškai nereikia. Aš siūlau susitarti, aš siūlau susolidėti, aš siūlau neskubėti ir Seimo darbas taps rezultatyvesnis.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje kalbės opozicijos lyderis V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, kad pačios pirmosios neeilinės sesijos minutės turėtų būti konstruktyvios, dalykiškos, su pasiūlymais ir su valstybiniu žvilgsniu, bet ne kandžios kritikos padiktuoti tušti žodžiai. Todėl aš manau, kad tie, kurie moka žodį, turėtų žinoti ir kelią bei kalbėti kur kas dalykiškiau. Kad pratęstume mūsų dalykišką diskusiją ir dalykišką pasitarimą, kaip elgtis šioje sesijoje, Socialdemokratinė koalicija taip pat Statuto nustatyta tvarka, surinkusi deramą skaičių parašų, pateikė Seimo Pirmininkui tuos papildymus, tuos 10 klausimų, kuriuos, mes manome, Seimas šioje neeilinėje sesijoje turėtų svarstyti.

Leiskite jums pristatyti pačius svarbiausius klausimus, kuriuos mes pateikėme. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad vienas iš svarbiausių klausimų yra valstybės strateginių objektų klausimas. Valstybinių strateginių objektų sąrašo įstatymo Seimas nepriima sąmoningai jau dveji metai. Aš suprantu buvusią Konservatorių koalicijos padėtį – šiandien jiems tenka prisiimti didelį atsakomybę, kad jie ignoravo Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą ir Strateginių objektų įstatymas nebuvo pateiktas iki šiol, net 3 kartus pažemino Seimo valią. Kaip jūs žinote, dabar šis Seimas priėmė nutarimą, kad iki šių metų kovo mėnesio Vyriausybė privalo pateikti strateginių objektų sąrašą. Todėl mes siūlome į šią neeilinę sesiją įtraukti liaudies iniciatyvą, po kuria yra surinka daugiau kaip 80 tūkst. piliečių parašų, dėl valdymo kontrolės išlaikymo strateginiuose objektuose. Šie du klausimai eitų lygiagrečiai. Kaip jūs žinote, šio klausimo pateikimas buvo praeitoje sesijoje, todėl dabar, neeilinėje sesijoje, būtų svarbu įvykdyti svarstymą, kad kovo mėnesį, pateikus Vyriausybei strateginių objektų sąrašą, būtų kartu suderintas ir valdymo bei sprendimų galios išlaikymo klausimas tuose objektuose.

Taigi mūsų pirmasis klausimas yra vienas iš svarbiausių valstybės nacionalinio saugumo, valstybės nepriklausomybės ir valstybės sėkmingo ekonominio egzistavimo klausimas. Su tuo taip pat susijęs kitas labai svarbus mūsų pasiūlymas, tai dėl Telekomunikacijų įstatymo 11 straipsnio svarstymo. Aš dabar žiūriu į Ekonomikos komiteto pirmininką poną V.Uspaskichą, jų komitete buvo pritarta tam mūsų pasiūlymui ir komitetas pritarė Telekomunikacijų įstatymo 11 straipsnio redakcijai. Reikėtų, kad šis klausimas būtų pabaigtas svarstyti ir būtų priimtas šioje sesijoje, kadangi telekomunikacijų rinkos demonopolizacija laukia tuoj pat, o vartotojų teisių apgynimas, tarifų nustatymas, visi kiti klausimai su tuo labai susiję. To laukia milijonai Lietuvos telefonų vartotojų. Aš manau, kad šis klausimas yra labai svarbus, todėl mes norėtume, kad jis šioje neeilinėje sesijoje būtų išspręstas.

Taip pat mes teikiame tris klausimus, susijusius su Lietuvos Respublikos Konstitucija. Taigi dėl Konstitucijos pataisų rengimo komisijos visi sutarėme, kad tai reikia kuo greičiau išspręsti, ir du pasiūlymai dėl Konstitucijos pataisų. Vienas, kad Lietuvos juridiniams subjektams būtų suteikta teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemę nuosavybėn, dėl šio atvejo mes teikiame projektą. Mes manom, kad Vyriausybė ir ekspertai kartu galės pateikti Konstitucijos įstatymo pataisą, susijusią su integraciniai dalykais, ir taip pat būtinai šalia to Konstitucinį įstatymą dėl to, kaip užsieniečiai turėtų teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės nuosavybę. Tai suderintume kartu. Taip pat mes teikiame savivaldos kadencijos pailginimo klausimą, dėl kurio yra pasiektas platus sutarimas, kad savivaldybių kadencija būtų ketveri metai. Taigi šie klausimai leistų mums pradėti Konstitucijos pataisų paketo svarstymą ir iki liepos mėnesio pabaigti bent priimti keletą pataisų.

Taip pat mes norime atkreipti dėmesį, kad mūsų darbotvarkėje pasiūlyti du klausimai, susiję su Lietuvos žemdirbių padėtimi. Marijampolės pieno konservų fabriko klausimas yra susijęs su be galo dideliais įsiskolinimais pieno statytojams ir pieno perdirbėjams. Šio sprendimo laukia tūkstančių tūkstančiai žemdirbių. Taip pat ir cukraus problemos, cukrinių runkelių augintojų, ir tai, kad “Danisco Sugar” nemonopolizuotų rinkos. Tai taip pat yra susiję su tuo, dėl ko mes tekiame Cukraus įstatymo pakeitimą, nes tai taip pat susiję su cukrinių runkelių augintojais, su rinkos apsauga, su mūsų lietuviškų prekių gynimu ir su mūsų vidaus rinkos pajėgumo didinimu. Taigi tie klausimai nelaukia, nes kovo mėnuo čia pat, pavasaris čia pat. Žemdirbių klausimas mes turime spręsti dabar. Manau, kad Kaimo reikalų komitetas tikrai sutiktų, aš dabar žiūriu į poną J.Kraujelį, kad Marijampolės pieno konservų fabriko klausimai būtų sprendžiami, būtų rastas atsakymas, nes tai yra labai rimta problema.

Taip pat mes teikiame pataisas, susijusias su Atmintinom dienom. Čia labai paprasta problema. Kovo 8 d. yra čia pat, tai yra šventė, kurią pripažįsta Europos Sąjunga, kurią daugelis Europos Sąjungos valstybių mini. O jeigu mes iš tikrųjų manom, kad tai yra ir mūsų visuomenės labai svarbi problema, tai padarykime dėl kovo 8 d. taip pat deramą žingsnį ir šią pataisą svarstykime šioje neeilinėje sesijoje, kad kovo 8 d. galėtume visi pasveikinti Lietuvos moteris, kaip moteris, kurios taip pat gali didžiuotis tomis teisėmis, kuriomis didžiuojasi Europos Sąjungos šalių moterys.

Taigi mes teikiame ir siūlome pritarti šiems dešimčiai mūsų pasiūlymų, nes jie yra svarbūs, esminiai ir visiems labai reikalingi. Aš manau, kad gera valia, konsensu mes galėsime šias dvi darbotvarkes suderinti, patvirtinti ir priimti bendrą sprendimą bei padėkoti konservatoriams, kad jie taip pat, ko gero, turės pritarti tam, ko jie nepadarė. Tai dėl strateginių objektų ir kitų rimtų dalykų. Labai jums ačiū.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, kolega, prieš mane yra kitas sąrašas, vienuolikos, ar jis gali būti tas pats, tik papildytas ir jau su pono Č.Juršėno pavarde? Kokia vis dėlto yra situacija, ar dešimt, ar vienuolika?

V.P.ANDRIUKAITIS. Yra Č.Juršėno papildymas, atsiprašau, aš praleidau. Yra valstybės skola aukštosioms mokykloms. Aš manau, kad tą klausimą taip pat reikėtų apsvarstyti.

PIRMININKAS. Norėčiau pasakyti, kad parašai yra surinkti po dešimčia ir toks yra originalas. Aš tik norėjau išsiaiškinti, kad nebūtų konfūzo. Vis dėlto norėčiau grįžti prie to, kad jūsų yra teikiama tik dešimt ir dėl jų yra surinkti parašai. Ar taip? (Balsai salėje) Gerai. Gerbiamieji kolegos, aš daugiau nematau norinčių kalbėti diskusijoje. Todėl svarstymo stadijoje mums dabar reikia apsispręsti dėl pritarimo teikiamam projektui, t.y. teikiamai darbų programai, o po to atskirai balsuosime dėl įrašymo į darbotvarkę kitos iniciatorių grupės siūlomus klausimus. (Balsai salėje) Yra tokia procedūra. Gerbiamieji kolegos, replikuoti iš vietos negalima. Aš aiškinu, kaip vyks balsavimas. Svarstymo stadija – balsavimas ir pritarimas po svarstymo teikiamam projektui, kitas balsavimas, remiantis Seniūnų sueigos rekomendacija, dėl teikiamų kitos iniciatorių grupės dešimties klausimų. Gerbiamieji kolegos, aš klausiu, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl darbų programos projekto? Matau kolegą A.Vidžiūną. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Nenorėjau kalbėti, gerbiamieji kolegos, bet kad siūlote, tai labai ačiū. Mes, žinoma, esame plėšomi prieštaringų jausmų, nes toje neeilinėje sesijoje yra gerų dalykų. Aš norėčiau kalbėti daugiau dėl procedūrinių dalykų. Pone posėdžio pirmininke, prašau paaiškinti, kuris Statuto straipsnis leidžia taisyti 51 surinkto nario projektų skaičių? Mes galėtume balsuoti arba alternatyviai, nes 49 ir 51 yra skirtinga iniciatyva, ir aš tada agituočiau pasirinkti socialdemokratinės koalicijos darbotvarkę su dešimčia klausimų ir šiandien kuo greičiau pabaigti. Arba, kolegos, balsuoti tik už 51 Seimo nario pasiūlymą, nes tai yra pirmas pasiūlymas. Socialdemokratai šiuo požiūriu žaidžia tokį juokingą žaidimą, o jūs, kolegos Seimo vadovai, taip pasiduodate.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar nėra procedūrų aiškinimosi etapas, o yra kalbos dėl balsavimo motyvų. Už kolega J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Prieš kalbėdamas dėl balsavimo motyvų aš norėčiau paprašyti pono A.Vidžiūno, kad jis paskaitytų Seimo statuto 261 straipsnį.

PIRMININKAS. Dabar kalbame dėl balsavimo motyvų.

J.BERNATONIS. Dabar noriu kalbėti dėl balsavimo motyvų. Jeigu aš teisingai supratau jūsų siūlymą ir Seniūnų sueigos rekomendaciją, tai yra siūloma įrašyti mūsų darbotvarkės klausimus į bendrą darbotvarkę. Todėl jeigu būtų balsuojama taip, kaip numatyta Statute, pirmiausia dėl atskirų klausimų įrašymo, o po to dėl visos darbotvarkės ir mūsų klausimai būtų įrašyti, žinoma, mes tokiai sesijos darbotvarkei galėtume pritarti. Tačiau jeigu jūs apversite balsavimą atvirkščiai ir pirmiau balsuosite tik dėl savo klausimų, mes pritarti negalėsime, ir neaišku, kaip baigsis balsavimas. Todėl aš siūlyčiau laikytis logikos ir Statuto tvarkos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Norėčiau priminti kolegai J.Bernatoniui, kad nuomonę per priėmimo stadiją galės pasakyti bet kuri iš frakcijų. Dabar yra svarstymo stadija ir aš sąmoningai labai aiškiai išskyriau šias stadijas. Todėl, gerbiamieji kolegos, Statuto numatyta tvarka iš pradžių yra balsuojama dėl pateikto projekto ir tada, remiantis Seniūnų sueigos rekomendacija, mes balsuojame dėl kitos iniciatorių grupės teikiamo pasiūlymo ir papildome darbotvarkę šiais klausimais Todėl, gerbiamieji kolegos, aš prašau ir klausiu, ar bendru sutarimu mes galėtume pritarti teikiamam projektui? Dėkoju. Ačiū už jūsų supratimą.

Dabar mes turėtume apsispęsti dėl 49 Seimo narių parašais patvirtintos siūlomos darbotvarkės iš dešimties klausimų. Prieš balsavimą aš klausiu, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Dėl balsavimo motyvų kalbės kolega B.Bradauskas. Prašom. Minutėlę, atsiprašome. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Ačiū. Prieš balsuojant aš norėčiau kreiptis ir priminti programą socialliberalams, kurie aiškiai savo programoje numatė neprivatizuoti strateginių objektų. Šį klausimą, pirmąjį, kuris yra mūsų sąraše, būtų labai gerai, kad socialliberalai palaikytų, nes tai, kas daroma dabar, kai klausimai nesvarstomi, o vykdoma privatizacija ir vykdoma gana neskaidriai, aš manau, kad mes netrukus galime turėti antrąjį “Williams”. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų labai apgailestauju, kad tiek dešinioji, tiek kairioji opozicijos, turėdamos nemenką Seimo darbo patirtį, visiškai tuščiai demonstruoja savo potenciją, užuot jau pradėję dirbti pagal darbotvarkę ir spręsti tikrai svarbius klausimus. Kitas dalykas tas, kad iš tiesų tie žmonės, kurie dalyvavo rengiant Statutą ir jį išmano, žino jo silpnąsias puses, tuo naudojasi ir tuos dalykus perkelia į Seimą tam, kad trukdytų darbą. Mano supratimu, kairiosios Socialdemokratinės koalicijos frakcijos teikiamas projektas iš tiesų tam tikra prasme dviem klausimais siejasi su valdančiosios opozicijos pateikta darbotvarke. O, kolegos, tikrai neįrodėte, kad kiti klausimai yra tokie svarbūs, kad reikalautų neeilinės sesijos sušaukimo. Aš kviesčiau visus bendrai dirbti ir nutraukti šias beprasmes diskusijas. Todėl kviečiu balsuoti prieš pateiktą alternatyvią darbotvarkę.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Prašau Seimo narius prieš balsuojant registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 128 Seimo nariai.

Aš prašau Seimo narius pasiruošti balsuoti dėl Socialdemokratinės koalicijos frakcijos inicijuojamos papildomos darbotvarkės papildant teikiamą darbų programą. Prašau Seimo narius pasakyti savo nuomonę dėl šio klausimo. Prašom balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 53, prieš – 64, susilaikė 8. Pasiūlymams nepritarta.

Jie nėra įtraukiami į darbų programą.

Dabar turėtume pereiti prie priėmimo stadijos ir apsispręsti dėl neeilinės sesijos darbų programos patvirtinimo. Statutas numato sprendimų priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis teigia: patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programą, kuri yra pridedama. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nematau. Matau, kolega A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Kolega liberalas kvietė tokiam bendram darbui, susitaikymui. Tai iš tikrųjų būtų buvęs bendras darbas, jeigu būtų pritarta mūsų projektui. Dabar aš nematau to bendro darbo, o tai, kas yra pasiūlyta Seimo Pirmininko, manau, tikrai nėra svarbiausi dalykai, susiję su eurointegracija. Aš manau, kad dabar būtų protingiausia po tokio balsavimo tiesiog nepritarti programai, sugiedoti himną ir keliauti ramiai namo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už pasiūlymą. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų už norinčių kalbėti nėra. Mes dabar balsuojame dėl nutarimo priėmimo pastraipsniui. Kai mes kalbėsime dėl viso nutarimo priėmimo, tada bus proga kalbėti po keturis už ir keturis prieš. Gerbiamieji kolegos, prieš balsavimą prašau Seimo narius registruotis.

Užsiregistravo 130 Seimo narių. Aš prašau Seimo narius balsuoti dėl 1 straipsnio. Prašau balsuoti. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: už – 70, prieš – 25, susilaikė 34. 1 straipsniui pritarta. 2 straipsnis – dėl įsigaliojimo nuo priėmimo. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam straipsniui? Dėkoju. Teigiančių kitaip nematau, pritarta bendru sutarimu. Gerbiamieji kolegos, pereiname prie viso nutarimo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų keturi už, keturi prieš. Prašau kolegą V.Andriukaitį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą norėčiau pasakyti, dėl ko neįtikinome kolegų liberalų. Noriu pakartoti gerbiamam kolegai E.Masiuliui, kad valdymo kontrolės išlaikymas strateginiuose objektuose yra klausimas Nr.1 Lietuvos ekonomikai. Gal ponui liberalui E.Masiuliui tai neaktualu dėl dviejų priežasčių: dėl to, kad nenori liberalai valdymo išlaikyti, o antra, kad skubama privatizuoti. Galbūt. Bet Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas yra išsamesnis ir jis įpareigoja visą Seimą, kartu ir poną E.Masiulį susimąstyti, ką jūs kalbate.

Taip pat norėčiau priminti dėl Konstitucijos pataisų ir savivaldybių kadencijos. Jeigu dabar jas nukelsime toliau, mes apskritai turėsime problemų diskutuoti dėl Konstitucijos pataisų priėmimo. Aš manau, kad tai labai rimta. Konstitucijos priėmimui reikia konsenso, kolegos. Ponui E.Masiuliui, taip pat ir liberalams norėčiau tai priminti. Šiuo atveju ir juridinių asmenų teisė įsigyti nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemę taip pat yra labai rimta, bet tai susiję su savivaldybių reikalais ir su kitais reikalais. Gal tai ponui E.Masiuliui neaktualu, lygiai kaip neaktualu įsiskolinimai žemdirbiams ir tai, kad Lietuva bent vieną kartą turėtų išspręsti išsiskolinimus pieno tiekėjams, cukrinių runkelių augintojams ir vidaus rinkos apsaugos klausimus. Nekalbu apie telekomunikacijų problemas. Taigi aš noriu paklausti, kokių kitų argumentų reikia? Todėl dabar mes negalime palaikyti darbotvarkės, kurią pasiūlė liberalai, pasiūlę tą pirmąjį sąrašą. Todėl siūlau nepatvirtinti tokios darbotvarkės.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų esu suglumęs – per 1 minutę 57 sekundes septynis kartu išgirdau minint savo pavardę opozicijos lyderio, todėl dabar pakankamai sunku ir kalbėti. Mano supratimu, kairioji opozicija iš tikrųjų turėjo galimybę kartu komunikuojant su liberalais, su socialliberalais rengti bendrai darbotvarkę, tada po bendra darbotvarke būtų atsiradę ne 51 ar 48 parašai, bet 90. Tai tikrai, ponai, jums niekas to netrukdė daryti, bet kažkodėl buvo nueita visiškai kitu keliu, būtent siekiant konfrontacijos ir tokio nesusitarimo. Aš vis dėlto manau, kad tikrai daug svarbių klausimų šioje Seimo neeilinės sesijos darbų programoje yra įtraukta, buvo minėta jų dalis, susijusi su Europos Sąjungos integracija, taip pat svarbių vidaus ūkio klausimų, todėl kviesčiau palaikyti ir balsuoti už šitą neeilinės sesijos darbų programą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai neminėsiu pavardžių kolegų, kurie vertino Socialdemokratinės koalicijos darbotvarkę. Norėčiau pasakyti keletą žodžių dėl dabar siūlomos darbų programos. Visų pirma, man atrodo, nereikėtų čia daryti tokių išvadų, kad kažkokia priešprieša, jeigu viena grupė siūlo vienus projektus, kita kitus įregistruotus, teisėtus projektus. Tai kokia čia priešprieša? Yra svarstymas, priėmimas, normali demokratinė procedūra ir, sakykim, galima priimti, galima nepriimti, bet svarstyti vis tiek teks ar eilinėje, ar neeilinėje sesijoje. O kalbant apie neeilinę sesiją, tai visų pirma tiek klausimų, 51 klausimo tikrai nespėsim per penkias ar per keturias dienas apsvarstyti, o kai kurie klausimai, įrašyti į darbotvarkę, netgi neįregistruoti. Sakykim, toks svarbus įstatymo projektas – nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija. Aš nemanau, kad jis bus parengtas ir nemanau, kad jis bus pateiktas šioje darbų programoje. Taigi vertinant darbų programas ir siūlymus reikėtų realiau ir nuosaikiau žiūrėti į tuos dalykus ir truputį draugiškiau vertinti tuos visus klausimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš draugiškai norėčiau įvertinti tą situaciją, kokia čia dabar susidarė, ir suprasčiau, kad jeigu opozicinė darbotvarkė būtų siūloma neeiliniam plenariniam posėdžiui, tai tuos dešimt klausimų tikrai per vieną dieną, kaip čia buvo siūloma, būtų galima pabaigti ir himną sugiedoti, tuomet tai sutikčiau. Kita vertus, norėčiau atkreipti dėmesį, kad, be jokios abejonės, čia, galima sakyti, yra visi tie 10 klausimų, ir visi strateginiai. Jeigu pasižiūrėtume iš tikrųjų Europos Sąjungos integracijos kontekste, tai aš galėčiau matyti du klausimus, tikrai susijusius su tais keliamais uždaviniais, dėl ko buvo surinkti valdančiosios pozicijos parašai.

Ir dar norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad pagal Statutą Seimo nariai, kviesdami neeilinę sesiją, surašo tuos klausimus, kuriuos nori, kad būtų svarstoma. Todėl aš manau, kad 51 klausimas turėtų duoti darbo ir opozicijai, ir pozicijai. Palinkėčiau sėkmės ir pritarti pozicijos teiktai programai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų – kolega B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mane stebina nenoras konstruktyviai dirbti. Aš manau, kad tikrai valdančioji dauguma galėjo priimti mūsų pasiūlymą ir įtraukti bent jau penkis svarbiausius klausimus, kuriuos mes čia siūlome, jeigu jau kam nelabai patinka tos šventės ir atmintinos dienos. Bet mane stebina vis dėlto kai kurių frakcijų pozicijos. Sakykime, valstiečiai. Čia yra siūlomi kardinalūs klausimai: žemės įsigijimas juridiniams asmenims ir Marijampolės reikalai. Atidėti šį klausimą, balsuoti prieš – tiesiog aš daugiau neturiu komentarų.

Mane stebina ir Socialliberalų frakcijos balsavimas prieš valstybės valdymo kontrolės išlaikymą strateginiuose objektuose. Juk jūsų rinkiminėje programoje buvo aiškiai, raudona gija įrašytas šis dalykas, o dabar visa tai apverčiama aukštyn kojomis. Tai kaip mes atrodome rinkėjams, kurie jumis pasitikėjo, ir tas klausimas vilkinamas. O juk pažiūrėkime – vien tik LISCO už kokią kainą žadama parduoti! 16 laivų, 7 keltai ir visa tai už 50 mln. dolerių. Tai atsibuskime vieną kartą! Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, aš balsavau už socialdemokratų programą grynai dėl dviejų klausimų: Cukraus įstatymo pakeitimo ir Marijampolės pieno konservų. Aš manau, kad šie klausimai šiuo metu Vyriausybei yra gyvybinės svarbos. Mes norėtume, kad Lietuvos Vyriausybė sėkmingai dirbtų. Ten yra tokia kritiška padėtis. Aš noriu apeliuoti į Seimo Pirmininką, kad galbūt bendru sutarimu tuos du klausimus galėtume įtraukti į valdančiosios daugumos programą. Ar bus malonu, kai už kelių savaičių ar savaitės Marijampolės žmonės išeis į gatves, blokuos kelius ir bus dideli protestai dėl ten esamos kritiškos situacijos? Todėl aš apeliuočiau į jus. Remiu jūsų programą, bet gal galima ją papildyti bendru sutarimu? Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad buvo galima sutarti ir Socialdemokratinės koalicijos siūlomą darbotvarkę irgi įtraukti į darbų programą. Tuo labiau kad ponai liberalai minėjo, jog tikrai klausimai neužimtų labai daug laiko ir per dieną visus juos galima apsvarstyti. Aš manau, kad jau minėjo, kurie klausimai yra labai svarbūs. Tai Cukraus įstatymas, nė kiek nėra mažiau svarbus, manau, Telekomunikacijų įstatymas, kai kiekvienais metais nuolat keliami įkainiai ir apiplėšinėjami visi Lietuvos gyventojai. Kaip matome, net su ponu premjeru T.Paarma dabar nelabai skaitosi, todėl, aš manau, mes turėtume tikrai surasti laiko, galbūt pratęsti vieną dieną ar porą dienų šią sesiją ir aktualius klausimus apsvarstyti. Manau, yra ir kitų klausimų, kurie yra gana svarbūs. Žinoma, aš šiek tiek abejoju ir manau, kad nereikėtų keisti ir įvesti atmintinų dienų, tai Moters dienos – kovo 8-osios. Mes turime labai gražią tradiciją: gegužės pirmąjį sekmadienį – Motinos dieną, birželio pirmąjį sekmadienį – Tėvo dieną. Švęskime jas, užtenka šiandien jau visokių valentinų, visų kitų, kaip sako, girtos moters dienų. Tokia yra mano pozicija. O taip yra gana svarbių klausimų ir reikėtų šiuos klausimus tikrai išspręsti. Aš manau, dar lieka vienas variantas – rinkti parašus, kad šie klausimai būtų įtraukti į kitos dienos sesijos darbotvarkę. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš norėjau klausti, ar kolega K.Glaveckas neprieštarautų, jeigu dėl balsavimo motyvų kalbėtų kolega J.Veselka, jis teigia registravęsis anksčiau, bet kompiuteris nusprūdo. Ponas J.Veselka. Prašom. Atsisako. Tada prašom, profesoriau.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pateikti taip pat dar keletą labai svarbių motyvų, kodėl būtent ši darbotvarkė yra būtina ir kodėl reikalinga. Visų pirma tai, kad dalis pateiktų sąraše įstatymų yra susijusi su biudžeto vykdymu. Turiu omenyje Akcizų įstatymą, Azartinių lošimų įstatymą, pensiniai fondai ir kiti įstatymai, tiesiogiai susiję su šių metų biudžeto pajamomis. Antra aplinkybė yra ta, kad Lietuvos banko įstatymas, kuris jau nagrinėjamas ir svarstomas komitete du mėnesius (praeitą savaitę mūsų komiteto nariai buvo išvykę į Briuselį derinti šių įstatymų nuostatas) taip pat reikalauja greito priėmimo iki kovo mėnesio. Ir trečia aplinkybė yra ta, kad šioje sesijoje turi būti svarstomi Garantinio fondo įstatymo klausimai, kurie taip pat tiesiogiai yra susiję ir su cukraus pramonės, ir galų gale su Marijampolės bankroto klausimais. Šios aplinkybės, man atrodo, yra pagrindinės, lemiančios, kad ši sesija būtų sėkminga.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Gerbiamieji kolegos, prieš balsavimą prašom registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 126 Seimo nariai. Pereiname prie balsavimo dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos” tvirtinimo. Prašom Seimo narius balsuoti dėl šio nutarimo projekto.

Balsavimo rezultatai: 66 – už, 45 – prieš, susilaikė 15. Seimo nutarimas “Dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos” registracijos Nr.IXP-128 priimtas.

Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad svarbūs klausimai yra patvirtinti. Darbotvarkė neeilinės sesijos yra priimta. Apgailestaujame, kad dalis sprendimų, kurie yra svarbūs, nebuvo priimti, tačiau per Vyriausybės teikimo galimybę nėra atmestina galimybė, kad tie klausimai bus teikiami svarstyti taip pat. Replika po balsavimo. Kolega A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Jau kelintą kartą Seime klostosi tokia pikantiška situacija, kai Seimo nariai kalba per mikrofoną vienaip, kaip daryti reikėtų, o balsuoja kitaip. Ir šį kartą vėl konservatoriai savo balsais išgelbėjo valdančiąją koaliciją, nes tik dėka jų balsų buvo priimta programa. Sveikiname juos glaudžiai bendradarbiaujant su valdančiąja dauguma.

PIRMININKAS. Kolega A.Sakalas. Replika po balsavimo.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai noriu apgailestauti, kad visi buvome nusiteikę darniam darbui prieš šią neeilinę sesiją, nors visi suprantame, kad tai nėra lengvas dalykas. Tačiau, deja, turiu pasakyti, kad kolegos iš dešinės – liberalai sugadino tą sesiją. Juk nieko jie neišlošė, vis tiek tie įstatymai bus svarstomi, jeigu ne neeilinėje, tai eilinėje sesijoje, dokumentai įregistruoti. Man labai nesuprantamas toks, sakyčiau, gana vaikiškas užsispyrimas. Ne, ir viskas. Parodysime valdžią. Na, parodėte, ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Norėčiau priminti, kad eilinė sesija prasideda kovo 10 dieną.

2001 m. vasario 20 d. (antradienio) darbotvarkė

Gerbiamieji kolegos, tuokart mes dirbame pagal patvirtintą Seimo neeilinės sesijos darbų programą. Ir pirmasis klausimas, kurį šiandien turėtume atlikti, tai yra Seimo vasario 20 d. plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas.

Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueigoje darbotvarkė buvo aptarta. Minutėlę, tuoj pat bus nustatytas klausimas. Taip. Darbotvarkė jums yra išdalyta. Seniūnų sueigoje tokiai darbotvarkei, kokia yra prieš jus, yra pritarta, todėl būtų siūlymas šią darbotvarkę patvirtinti ir dirbti šiandien būtent pagal tokią darbotvarkę.

Gerbiamieji kolegos, matau du norinčius kalbėti dėl darbotvarkės. Kolega A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke, aš gal daugiau turiu klausimą dėl 1-2 klausimo – Ministro Pirmininko informacija apie Vyriausybės 100 dienų programos įgyvendinimą ir ateities planus. Jeigu aš teisingai supratau, šis klausimas į darbotvarkę įtrauktas vadovaujantis Statuto 92 straipsnio 3 dalimi. Ji skamba taip: “Vyriausybė gali prašyti į Seimo darbotvarkę įtraukti Vyriausybės pranešimą svarbiu klausimu”. Aš suprantu, kad Vyriausybė išgyveno 100 dienų, ir tai yra labai svarbus klausimas šiandien mūsų valstybėje, bene vienas svarbiausių, bet yra ir šio straipsnio 2 dalis. Ji skamba taip: “Seimui nutarus, po tokio pranešimo gali vykti diskusija”. Aš frakcijos vardu prašau, kad būtų balsuojama dėl diskusijos po Ministro Pirmininko pranešimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėkoju kolegai A.Salamakinui. Norėčiau pasakyti, kad Seniūnų sueigoje buvo iš principo ir sutarta, kad mes skiriame pusę valandos šiam klausimui. Po to, kai premjeras pakalbėtų ir pateiktų informaciją, liktų laiko paklausti, arba, jeigu mes nuspręstume, galėtų būti diskutuojama ir, manau, kad būtų logiška (Seniūnų sueigoje taip pat skambėjo tokie siūlymai), kad frakcijos galėtų išsakyti savo nuomonę. Jeigu kolegos neprieštarautų, galime sutarti, kad taip būtų pasielgta. Jeigu būtų reikalaujančių, kad mes dėl to balsuotume, galima būtų balsuoti.

Ar būtų prieštaraujančių, kad mes po premjero pateiktos informacijos galėtume išsakyti frakcijų nuomonę? (Balsai salėje) Gerai, galima paklausti, taip pat ir diskutuoti, kaip numatyta, pusę valandos. (Triukšmas salėje)

Gerbiamieji kolegos, dar nori paklausti kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, du klausimai, du siūlymai. Ar jūs nesutiktumėte, kad klausimas dėl Seimo statuto pataisų, kurios šiandien turėtų būti svarstomos po pietų, 16.50 val., būtų svarstomos iš karto po Ministro Pirmininko informacijos apie Vyriausybės 100 dienų veiklą? Tai svarbus Statuto klausimas, turi dalyvauti kuo daugiau Seimo narių, o po pietų, aš garantuoju, bus ne daugiau kaip 30. Antra vertus, žurnalistai ir visuomenė turi žinoti, kuria linkme eina Seimas.

Tai vienas mūsų siūlymas. Antras siūlymas. Ar jūs nesutiktumėte, pone posėdžio pirmininke, kad 1-3a, 1-3b klausimai – dėl D.Mušinsko atleidimo ir kito etikos inspektoriaus paskyrimo šiandien būtų tik pateikiami? Mes galėtume gauti žurnalistų organizacijų nuomonę, dėl ko ponas D.Mušinskas yra atleidžiamas, mes galėtume susitikti su naujuoju kandidatu į etikos inspektorius ir visiškai korektiškai, neskubėdami šiuos nutarimus priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš norėčiau atsakyti į jūsų iškeltus klausimus. Visų pirma ta darbotvarkė, kuri yra prieš jus, yra Seniūnų sueigos aprobuota ir teikiama. Jeigu būtų primygtinai siūloma balsuoti dėl to, būtų galima keisti. Seimo statuto 31 straipsnio pakeitimas yra tik teikiamas ir, manau, nuomonės bus išsakytos ir diskusijų tikrai bus.

Kalbant apie 1-3a ir 1-3b klausimus, norėčiau pastebėti, kad nutarimo dėl žurnalistų etikos inspektoriaus paskyrimo pateikimas jau yra įvykęs ir diskusija dėl to įvykusi, ir mes taip pat apsispręstume svarstydami šiuos klausimus.

Gerbiamieji kolegos, išdėsčius šias pastabas ir atsižvelgus į Socialdemokratinės koalicijos frakcijos vardu pasiūlytą diskusiją 1-2 klausimu, skiriant tam pusę valandos, ar mes bendru sutarimu galėtume pritarti šiai darbotvarkei? Kolega A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Labai malonu, kad jūs priėmėte mūsų frakcijos pasiūlymą, tik aš norėčiau, kad jūs patikslintumėte, kiek laiko mes skirsime antrajam klausimui – ir Ministro Pirmininko pranešimui, ir diskusijai. Bendrą laiką nustatykime dabar iš karto.

PIRMININKAS. Aš ir paminėjau, kad yra skiriama pusė valandos.

A.KUNČINAS. Per mažai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš remiuosi tuo, ką teikia Seniūnų sueiga, ir aš siūlau dėl to apsispręsti. Mes turėsime daug progų, taip pat ir artimiausią ketvirtadienį, klausti Vyriausybę ir Vyriausybės vadovą. Skirkime šiandien pusę valandos ir judėkime į priekį pagal numatytą darbotvarkę. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, ar mes turėtume balsuoti dėl darbotvarkės patvirtinimo? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, prieš tvirtinant darbotvarkę prašau Seimo narius kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų į neeilinę sesiją įtraukti svarbūs darbai, bet aš, pritardamas teikiamai programai, norėčiau pastebėti, kad buvo frakcijos siūlymas po Ministro Pirmininko pranešimo papildomai organizuoti klausimus ir diskusijas, ir tam papildomam klausimų ir diskusijų organizavimui paskirti pusę valandos. Taigi pusė valandos numatyta pranešimui ir pusė valandos klausimams ir diskusijoms. Todėl siūlau pritarti darbotvarkei su 1-2 klausimo papildymu, kad tam būtų skirta valanda laiko, nes jeigu mes norime išklausyti Ministro Pirmininko pranešimą ir užduoti klausimus, svarbius mūsų šaliai, ir dar padiskutuoti dėl jų, dėl sėkmių ir nesėkmių, tai iš tikrųjų tam turime paskirti laiko ir prašom taip pakoreguoti darbotvarkę, kad tam būtų skirta laiko.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų visai šios dienos darbotvarkei jokių pretenzijų neturiu, tačiau norėčiau priminti kolegoms, kad vakar Seniūnių sueigoje informacijai apie Vyriausybės 100 dienų programos įgyvendinimą buvo numatyta 15 minučių. Bendru sutarimu buvo nutarta pratęsti laiką iki 30 min. ir buvo pono G.Šileikio siūlymas, kad kiekviena frakcija galėtų užduoti po klausimą premjerui. Šiandien mes einame dar toliau ir veliamės į dar ilgesnę diskusiją, ir prašome jau valandos. Kolegos, būkime korektiški, yra pasiektas visų frakcijų konsensas ir aš kviečiu pasilikti prie to varianto, koks yra šios dienos darbotvarkės projekte.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turėtume apsispręsti iš esmės. Jaučiu, yra bendras sutarimas salėje dėl to, kad būtų tokia darbotvarkė, o ne kitokia, mūsų nuomonė nėra vieninga dėl to, kiek laiko mes skiriame 1-2 klausimo svarstymui. Ar mes galėtume dabar pritarti tokiai darbotvarkei, kokia ji yra? Svarstant klausimą, kaip numato Statutas, mes apsispręstume, ar rengiame diskusiją, numatydami tam papildomą laiką. Ar bendru sutarimu galime patvirtinti darbotvarkę?

Gerai. Gerbiamieji kolegos, tada aš formuluoju klausimą būtent taip, kad turėtume dabar balsuoti dėl darbotvarkės patvirtinimo įskaitant numatytą laiko tarpą ir skiriant jį atitinkamai kiekvienam klausimui. Gerbiamieji kolegos, prašau prieš balsavimą registruotis. Dėl vedimo tvarkos kolega A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labai aiškiai suformulavau klausimą, kas parašyta Statute dėl premjero pranešimo. Statutas numato, kad gali būti diskusija, todėl dar kartą prašau frakcijos vardu balsuoti, kad būtų diskusija dėl 1-2 klausimo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš primenu, kad mes dabar svarstome ne 1-2 klausimą, o darbotvarkę. Aš jums pasiūliau kelią – bendru sutarimu pritarti darbotvarkei ir atskiru balsavimu apsispręsti dėl to, kiek laiko mes skiriame ir ar rengiame diskusiją. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, aš jau esu suformulavęs klausimą balsuoti. Buvo galimybė kalbėti dėl balsavimo motyvų. Aš prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkės patvirtinimo. Prašau kolegas balsuoti.

Už – 61, prieš – 26, susilaikė 29. Darbotvarkė patvirtinta. Po to, kai pereisime prie 1-2 klausimo – Ministro Pirmininko informacijos apie Vyriausybės 100 dienų programos įgyvendinimą ir ateities darbus, po galimybės pusvalandžio laikotarpiu užduotį klausimus, mes turėsime progą apsispręsti ir balsuoti, ar dėl šio klausimo rengsime diskusiją, kaip numato Statuto 92 straipsnio 3 dalis. Jeigu Seimas taip nuspręs.

Ministro Pirmininko R.Pakso informacija apie Vyriausybės 100 dienų programos įgyvendinimą ir ateities planus

Gerbiamieji kolegos, pereiname prie darbotvarkės 1-2 klausimo. Kviečiu į tribūną pranešėją Ministrą Pirmininką R.Paksą. Prašom.

R.PAKSAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Kai kalbama, kad Vyriausybė dirba blogai, tai, matyt, lyginama su kokiu nors hipotetiniu gerai dirbančios Vyriausybės vaizdiniu. Tačiau jis turbūt yra iš svajonių, o ne iš realybės pasaulio, kaip pakankamai taikliai ir gražiai pastebėjo vienas iš radijo komentatorių. Vyriausybė dirba, Vyriausybė dirba realiame, o ne svajonių pasaulyje. Vyriausybė mato, kaip gyvena daugelis Lietuvos žmonių. Visi mūsų žingsniai daromi tam, kad ekonomika kiltų, kad Lietuva atsistotų į vieną gretą šalia civilizuotų, ekonomiškai stiprių ir demokratiškų Vakarų valstybių. Kito intereso mes neturime.

Vyriausybė labai intensyviai dirbo visą 100 dienų. Nežinau, ar kada nors tiek daug yra tekę dirbti Vyriausybės kanceliarijai, aparatui, ministerijoms. Įdomiausia yra tai, kad per 100 dienų mums tekdavo atsakinėti į prieštaringiausius vertinimus. Kodėl jūs skriaudžiate dirbančius pensininkus? – sako vieni. Kada pagaliau jūs tuos pensininkus sutvarkysite ir leisite dirbti jauniems? – sako kiti. Duokite garo biurokratams – siūlo vieni. Valdininkijai reikia stabilumo, nesiartinkite prie jos – barasi kiti. Apie mūsų ketverių metų veiklos priemonių planą, patvirtintą prieš savaitę: kodėl jūs viską nukėlėte į 2003–2004 metus? – buvo nustebę vieni, kodėl jūs visus darbus darote pirmaisiais metais ir ką veiksite vėliau? – domisi kiti.

Vyriausybė dirba realybėje, kurią paveldėjo. Tai yra 7 milijardai skolų su valstybės garantija, nebaigtų statybų už 3 milijardus litų, šimtai bankrutuojančių įmonių ir auganti valstybės skola, kurios dydžio, įskaitant visus valstybės vidaus įsipareigojimus, dar ir šiandien nespėjame suskaičiuoti. Tačiau žinome viena – 21 milijardas – tai tikrai ne galutinė riba. Siūlau palyginti – tiek yra maždaug pusė bendrojo vidaus metinio produkto. Maždaug tiek susidaro sudėjus trejų metų valstybės biudžetus. Galbūt skaudžiausia šioje realybėje yra tai, kad vis dar didėja nedarbas, kuris šiandien Lietuvoje siekia 13%. Šioje nelinksmoje realybėje negali būti staigaus pagerėjimo nei per 100, nei per kelis šimtus dienų.

Tačiau žingsniai numatyta kryptimi mūsų Vyriausybės buvo žengti iš karto. Jau per pirmąsias 100 dienų mes užsibrėžėme didžiulį darbų planą ir iš karto jį paskelbėme viešai. Paskelbėme sąmoningai, kad kiekvieną mūsų žingsnį, kiekvieną sėkmę ar nesėkmę matytų visi, kas nori matyti. Įvertinę mūsų šimtadieniui užsibrėžtus darbus jau lapkričio mėnesį kai kurie apžvalgininkai pasakė: pernelyg gerai, kad būtų tiesa. 100 dienų praėjo. Galbūt mums ir patiems svarbiausia yra vertinti tai, kas nepavyko ir kas pavyko. Sunkiausiai sekėsi su konceptualiais dalykais. Nepavyko pasiekti, kad į Vyriausybės posėdžius patektų gerai parengtos, konceptualios, ilgalaikės strategijos ir atidžiai parengti tvarkų mechanizmai. Turiu pripažinti, kad ministerijų kabinetuose neatsirado pakankamai intelektualaus potencialo, sugebėjimo per trumpą laiką maksimaliai mobilizuoti jėgas ar pakankamai pilietinės pareigos suvokti tai, kad ministrų kabinetui laiku ir kokybiškai būtų pateikta tai, ko kabinetas prašė. Ne vienas dokumentas labiau priminė keleto valdininkų paskubomis surašytą pažymą, ne vieną tekdavo grąžinti rengėjams, ne vienas yra ar turės būti pakartotinai rengiamas pasitelkiant ekspertus iš šalies ar sustiprinant darbo grupes naujomis pajėgomis. Tačiau turiu pabrėžti, kad nė vienas 100 dienų darbas nebus paliktas ir užmirštas. Iš esmės visi pasiekė Vyriausybės strateginį komitetą arba kanceliarijos patarėjus. Kai kurių atlikimo terminas atidėtas savaitei kitai, bet bus atliktas kiekvienas mūsų užsibrėžtas darbas. Kalbu ir apie tuos projektus, kurie Vyriausybės buvo parengti ir atmesti Seime, t.y. tokius kaip Valstybės tarnybos įstatymo pataisos. Jos yra gyvybiškai svarbios ir mes, be abejo, netrukus teiksime jums naują šio įstatymo pataisų projektą.

Kas realiai padaryta? Iki 9% vietoj buvusių 18% sumažintas pridėtinės vertės mokestis už šildymo paslaugas. Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimas, t.y. atsisakoma kapitalo (…) apmokestinimo. 50 mln. litų iš biudžeto šiemet skirta palūkanoms už kreditus būstui kompensuoti. Iš viso tam yra numatyta 118,5 mln. litų. Subalansuoti akcizai vynui ir alui. Vyriausybė pritarė šiam sprendimui turėdama intenciją, kad stipresniam reikia padidinti, silpnesniam – sumažinti. Per pusę sumažinta rinkliava už teisę prekiauti silpnaisiais alkoholiniais gėrimais. Baigiama rengti mokesčių sistemos supaprastinimo koncepcija. Mokesčių inspekcijai perduodamas “Sodros” įmokų administravimas. Tuo siekiama centralizuoti valstybinių socialinių draudimo įmokų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių administravimą siekiant išvengti dubliavimo, didėjančių valdymo išlaidų. Sugriežtintas užsienio paskolų administravimas. Jos bus imamos tik Vyriausybės patvirtintoms programoms. Sudaryta darbo grupė, kuri įvertins ir parengs sprendimus, kaip sustabdyti abipusių įsiskolinimų tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų bei įmonių, verslo struktūrų didėjimą. Su savivaldybėmis darbas yra baigtas ir sprendimas kabineto lygiu yra priimtas. Numatyta tvarka, pagal kurią įvertinama, kaip panaudojamos paskolos, suteiktos su valstybės garantija, identifikuojamos tos paskolos, kurios nepanaudojamos laiku. Numatyta kompensuoti dalį išlaidų žemdirbiams už dyzelinį kurą. Tokia tvarka yra parengta ir per du kartus 52 mln. litų bus išmokėti už dalį lėšų, kurių reikia dyzeliniam kurui įsigyti.

Liberalizuojant verslo sąlygas nutarta supaprastinti žemės įsigijimo tvarką juridiniams asmenims bei numatyti trumpesnius žemės pirkimo ir pardavimo dokumentų parengimo terminus. Supaprastinta žemės aukcionų rengimo tvarka ir numatyta galimybė pirkti žemę išsimokėtinai. Taip pat rengiama žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo strategija.

Pateikti Valstybės tarnybos įstatymo projektai, kuriuose siūloma supaprastinti priėmimo, atleidimo tvarką, sumažinti išeitines kompensacijas. Kaip jau minėjau, bus teikiamas kitas projektas, nes šis buvo atmestas Seimo opozicinių frakcijų pagalba. Šių metų biudžete valdininkų algoms skirta 2 mln. litų mažiau nei pernai. Vykdydamos Saulėlydžio komisijos sprendimus, Vidaus reikalų ministerija su Teisingumo ministerija rengia visų Vyriausybės įstaigų reorganizavimo tvarką.

Pradėta rengtis privačių pensijų fondų steigimui. Bus kuriamas fondas, t.y. lėšos pensijų reformai. Artimiausiu metu Vyriausybės kabinete bus svarstoma viena iš pagrindinių aktualiausių mūsų problemų, t.y. nedarbo klausimai ir užimtumo klausimai. Yra rengiama nauja užimtumo programa atsižvelgiant į darbdavių, verslininkų ir kitų žmonių pasiūlymus. Parengta nauja invalidumo nustatymo koncepcija bei neįgaliųjų integravimosi į visuomenę būdai. Šios koncepcijos tikslas – pakeisti invalidumo nustatymo tvarką taip, kad būtų sudarytos prielaidos teisingiau ir efektyviau neįgaliems žmonėms teikti socialinės apsaugos priemones siekiant jų darbingumo, savarankiškumo ir integracijos į visuomenę. Nauja tvarka leistų išvengti invalidumo nustatymo klaidų ir piktnaudžiavimo. Vyriausybė patvirtino nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programą 2000–2003 metams. Biudžete numatyta 3,5 karto lėšų daugiau nei praeitais metais, t.y. 6,5 mln. litų. Liberalizuota licencijų išdavimo tvarka alkoholinių gėrimų importuotojams, didmenininkams, gamintojams. Visus duomenis apie įmonę rinks Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba. Supaprastintas licencijų išdavimas juodojo metalo laužo supirkėjams. Supaprastinta pasienio kontrolės tvarka – ir muitinės, ir pasienio tikrinimas vyks vienoje vietoje. Taip pat supaprastinta Lietuvos Respublikos vizų išdavimo tvarka – vizos, skatinant turizmą, yra atpigintos per pusę. Lietuvos Respublikos vizas be kvietimo galės gauti Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano, Moldovos bei Taivanio piliečiai. Pakaks pateikti įrodymą, kad jie turi pakankamai lėšų pragyventi mūsų šalyje, tai yra 40 JAV dolerių per dieną. Taip pat viza be kvietimo bus išduodama laikotarpiui iki 30 dienų. Tam, kad būtų skatinami verslo ryšiai, nuo šiol galios kvietimai, Lietuvos juridinio asmens persiųsti faksimiliniu ryšiu.

Taip pat parengtas priemonių planas integruotai muitinės informacinei sistemai įdiegti – bus sukurtos informacinės sąsajos su Europos Sąjungos veikiančiomis informacinėmis sistemomis. Šią sistemą planuojam įdiegti iki kitų metų pabaigos. Sėkmingai deramasi su Rusija dėl palankesnių geležinkelio tarifų, kurie buvo pakeisti praeitų metų spalio mėnesį. Lietuvos ir Rusijos sudarytos darbo grupės, kurios rengia derybines pozicijas. Lietuvos pasiūlymus sureguliuoti geležinkelio tarifus remia Kaliningrado srities atstovai, kuriems šie klausimai taip pat labai aktualūs.

Realiai pradėtos derybos su investuotojais dėl ,,Lisco” ir Lietuvos taupomojo banko privatizavimo. Dėl ,,Lisco” derybos vyksta kur kas geresnėmis sąlygomis nei jos buvo paruoštos. Trečią kartą, noriu priminti, Lietuva bando privatizuoti šią bendrovę. Vyksta intensyvios konsultacijos su tarptautiniais patarėjais dėl “Lietuvos energijos”, dėl “Lietuvos dujų” restruktūrizavimo ir paruošimo privatizuoti. Vyriausybės strateginio komiteto posėdžiuose svarstomi jų siūlomi variantai.

Taip pat pateikti siūlymai Valstybės turto fondui, kaip skaidriai vykdyti privatizavimo konkursus. Valstybės turto fondui rekomenduojama įvesti dviejų vokų sistemą, atskirti techninius ir finansinius siūlymus. Rinktis rekomenduojam pirmiausia atsižvelgiant į techninius siūlymus. Taip pat parengta investuotojų įsipareigojimų vykdymo privatizuojamuose objektuose kontrolės tvarka. Iki šiol įvykdavo sandoriai ir niekas netikrindavo, kaip investuotojai vykdo sutarčių sąlygas. Valstybės turto fondas įpareigotas vykdyti griežtesnę pirkėjų atranką vertinant jų mokumą ir sugebėjimą vykdyti įsipareigojimus, o jeigu kyla abejonių, per atitinkamas institucijas tikrinti pirkėjo patikimumą.

Energetikos srityje Vyriausybė pritarė Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko uždarymo darbų planui. Ši žinia palankiai įvertinta Europos Komisijos vadovų, kaip žingsnis, priartinantis derybų dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pabaigą. Su Rusija deramasi dėl elektros energijos eksporto naudingomis Lietuvai sąlygomis. Su Lenkija pasirašyta sutartis steigti bendrą įmonę, kuri techniškai įgyvendins lietuviškos elektros eksporto į Vakarus planus.

Parengta programa ,,Moksliniai tyrimai karšto apsaugai”. Pagal ją iš Krašto apsaugos ministerijos lėšų šiais metais numatoma skirti 4,5 mln. Lt mokslo centrams, kad būtų vykdomi taikomieji moksliniai projektai. Parengta struktūrinė mokslo ir studijų sistemos ir finansavimo reforma. Vyriausybės nariai protokoliniu sprendimu pritarė reformai pertvarkant mokslo ir studijų sistemą, siekiant jos potencialą panaudoti socialinei ekonominei šalies plėtrai. Struktūrine reforma bus siekiama apimti tiek valstybinius mokslo institutus, tiek valstybines aukštąsias mokyklas, tiek valstybines mokslo įstaigas. Norėčiau pasakyti, kad patvirtintos būtinosios derybinės pozicijos dėl visų Europos Sąjungos teisės skyrių.

Kiti sprendimai, kuriuos aš trumpai norėčiau paminėti. Pateiktos pataisos Civilinio ir Baudžiamojo proceso kodeksams, pagal kurias asmenims, dėl turtinės padėties negalintiems tinkamai apginti savo teisių, tai yra pasamdyti advokatų, garantuojama teisinė pagalba. Tai reiškia, kad nuo šiol ne tik baudžiamosiose bylose, bet ir civilinėse asmenims nemokamai bus suteikta teisinė pagalba ginant savo interesus.

Pradėta rengtis apskričių reformai. Numatyta mažinti jų skaičių, peržiūrėti apskričių ir savivaldybių funkcijas, siekiant kaip galima labiau priartinti valdžią prie žmogaus. Strateginiame komitete tai jau yra svarstyta ir sprendimo projektas yra parengtas.

Šiais metais mokyklų atnaujinimo programai skirta 80 mln. Lt, parengta programa, kaip tie pinigai bus skiriami mokykloms. Yra nuostata, kad renovavimas turi būti atliktas iki rugsėjo 1 dienos.

Norėčiau pasidžiaugti tuo, kad pirmą kartą Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbas pradedamas strategiškai planuoti. Valstybiškai žiūrėdami į 10–20 metų ateitį, nusibrėžę aiškius prioritetus priimsime kiekvieną sprendimą, susijusį su šalies ekonomine plėtra ir su valstybės investicijomis. Šis planas yra suderintas su Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą prioritetais bei galimybe gauti finansinę paramą iš Europos Sąjungos konkretiems projektams įgyvendinti. Jau šiemet bendriems investiciniams projektams planuojama skirti netoli 500 mln. Lt, Lietuva turi ir skirs 25% šios sumos. Pirmą kartą finansinė parama, kurią Lietuva gauna iš Europos Sąjungos, bus panaudojama Vyriausybės patvirtintiems prioritetiniams projektams finansuoti. Jeigu tokiu planavimu vadovaujantis būtų buvę skiriamos investicijos iki šiol, galbūt šiandien mums netektų viens kitam kelti uždavinių, į kuriuos niekas negali atsakyti, netektų skaičiuoti beviltiškai nežinia kam išdalytų milijonų ir milijardų, pačių pasiskolintų su valstybės garantija.

Didžiausią rezonansą per praėjusias 100 dienų sulaikė įstatymo pataisos, naujai reglamentuojančios pensijų mokėjimo tvarką dirbantiems pensininkams. Kad ir koks sunkus buvo šis žingsnis, šiandien jau turime jo teigiamus rezultatus. Šių metų sausį pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms pritrūkome 34 mln. litų. Norėčiau pasakyti, kad pernai metais mes pritrūkome dvigubai daugiau, vadinasi, 75 mln. litų. Planuojama, kad atotrūkis tarp surenkamo mokesčio ir socialinių išmokų vasario mėn. bus dar mažesnis, tai yra 21 mln. Lt, kovą – 14 mln. litų. Artėjame pamažu prie to tikslo, kad išmokos atitiktų realias dirbančiųjų išgales mokėti įmokas, pašalpas ir pensijas laiku bei nesumažėjusias gautų tie, kuriems tai tėra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Sausio mėnesį pensijoms mes išleidom 9 mln. Lt mažiau nei praeitų metų paskutinį mėnesį.

Turim ir daugiau neblogų žinių. Ketvirtojo ketvirčio bendrasis vidaus produktas išaugo 4,7%, padidėjo eksportas 28%, užsienio investicijos, mažmeninių prekybos įmonių apyvarta. Sausio mėnesį valstybės biudžeto pajamų planas įvykdytas su kaupu – surinkta 8,6% daugiau nei planuota. Tai yra 81,4 mln. Lt daugiau nei 2000 metų sausį. Didžiausią įtaką tam turėjo akcizo bei pridėtinės vertimos mokesčių surinkimas. Apskritai mokesčių surinkimas, palyginti su 2000 metų sausiu, pagerėjo lyginant pagal visas mokesčių rūšis. Į nacionalinį biudžetą šių metų sausio mėnesį buvo surinkta 88 mln. Lt daugiau negu praeitų metų sausį, tai yra 14,4% daugiau. Jeigu imtume šią dieną, pagal vakarykštės dienos rezultatus į nacionalinį biudžetą yra surinkta 30 mln. Lt daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį.

Valstybės skola dar tebėra didelė, tačiau pažymėtina, kad gruodžio mėnesį valstybės pasiskolino 7 mln. Lt, tuo tarpu grąžino kreditoriams 73 mln. litų. Šiais metais, kaip jūs puikiai žinote, valstybė skolinsis 1 mlrd. Lt mažiau nei praeitais. Prieš dvi savaites Lietuvos Vyriausybė sėkmingai išplatino 7 metų trukmės 200 mln. euroobligacijų emisiją, tai pirma tokios trukmės euroobligacijų emisija nuo 1995 metų. Iki šiol platintų euroobligacijų maksimali trukmė buvo penkeri metai. Vadinasi, esame atgavę užsienio investuotojų pasitikėjimą. Dar norėčiau pabrėžti tai, kad vertybinių popierių paklausa 2,5 karto viršija jų pasiūlą, o palūkanos gerokai sumažėjo. Taip pat esame pakankamai gerai vertinami ir Tarptautinio valiutos ir Pasaulio bankų ekspertų. Visa tai irgi Lietuvos realybė.

Lietuvos realybė ir tai, ką atskleidė tarptautinis tyrimas, sausio mėnesį atliktas keturiose šalyse – Lietuvoje, Lenkijoje, Vengrijoje.

Nė vienoje šalyje neatsirado žmonių, vertinančių šalies ekonomiką labai gerai. Labai blogai Lietuvoje ją įvertino 77% respondentų. Tačiau net ir mums patiems buvo netikėta išgirsti, kad pagal visų keturių šalių rodiklius Lietuvos Vyriausybės veikla buvo įvertinta aukščiausiai. Tai vienintelė šalis, kur teigiamų atsakymų daugiau nei neigiamų. Kad ir kaip būtume vertinami, einame toliau. Esame patvirtinę detalų ketverių metų darbų planą, skirtą Vyriausybės programos įgyvendinimui. Jį taip pat skelbėme viešai ir viešai svarstėme. Sulaukėme ir gerų žodžių, ir kritikos. Šis planas taip pat bus artimiausiu metu detalizuojamas, išskaidomas ketvirčiais, bus griežtai reikalaujama įvykdyti kiekvieną plano įsipareigojimą, kiekvieną priemonę ir laiku, ir kokybiškai. Kiekvienos ministerijos ministras yra atsakingas už priemonių plano įgyvendinimą. Šiandien mūsų Vyriausybėje niekas neabejoja, kad ir ateityje bus nelengva pasiekti gero, sklandaus, suderinto visų grandžių darbo vykdant Vyriausybės prisiimtus programinius įsipareigojimus. Galbūt ne vienas pareigūnas ir ne vieną kartą gaus nekokių linkėjimų nuo Ministro Pirmininko ar nuo savo ministro. Šiandien nė vienas mūsų kabineto narys nesitiki lygaus, pagyromis kloto kelio, tačiau mes žinome, kad kito kelio nėra, kito pasirinkimo nėra. Tikiuosi, kad kartu su jumis mes eisime šiuo keliu.

Norėčiau pasakyti du žodžius apie Lietuvos Vyriausybės prioritetus, t.y. artimiausios ateities strateginius tikslus. Tai garantuoti tolesnį švietimo ir mokslo sąlygų gerinimą, rengtis narystei į Europos Sąjungą ir būti pasirengus tapti Europos Sąjungos nare iki 2004 metų, plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO, garantuoti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą liberalizuojant verslo sąlygas, skatinant ekonomikos augimą, mažinant biurokratinius suvaržymus ir trukdymus. Ypač daug dėmesio skirsime užimtumo, kaip sakiau, programai ir artimiausiu metu ta programa pateks į kabineto posėdį. Taip pat labai daug dėmesio bus skiriama informacinės visuomenės plėtojimui. Dar norėčiau vieną priemonę paminėti, kurią jūs puikiai žinote, tai yra artimiausiu metu norėtume priminti sprendimą dėl lito susiejimo su euru. Aš manau, kad rytoj Vyriausybės kabineto posėdyje šio klausimo projektas bus svarstomas.

Pagrindinis Vyriausybės veiklos principas yra skaidrumas ir viešumas, nes tik taip galime išvengti korupcijos apraiškų. Tai yra vienas iš mūsų siekių. Ačiū už dėmesį. Linkiu gero ir sklandaus jums darbo šios neeilinės sesijos metu.

PIRMININKAS. Dėkoju, Ministre Pirmininke, už išsamią informaciją. Dabar būtų proga klausti Ministro Pirmininko. Pirmiausia klausčiau kolegos V.Andriukaičio, ar jūs norėtumėte klausti frakcijos vardu? Taip. Žodis jums. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis premjere, aš manau, kad, ko gero, tas 100 dienų dažniausiai minimas tik abiturientų, nes jiems tai aktualiau. Tuo tarpu Vyriausybė, suprantama, per 100 dienų ne kažin ką gali padaryti. Tuo labiau kad jūsų kabinetas pasižymi tuo, kad keičiasi labai daug ministrų ir aišku, kad jums sunku suburti komandą. Mes peržiūrėjome jūsų 100 dienų planą ir peržiūrėjome jūsų pateiktą tolesnį veiklos planą. Mes norime jūsų paklausti. Vis dėlto aiškiai atsakykite, kokie konkretūs planai numatyti darbo vietoms didinti ir užimtumui skatinti? Nes, dar kartą kartojame, peržiūrėję jūsų visų priemonių planus, mes nerandame konkretaus atsakymo, kad jūsų galvos skausmas būtų užimtumas ir darbo vietos ir kad jūs turite receptą, kaip tai padaryti. Nei mokesčių reformos plane, nei kituose planuose šito nematyti. Būkite geras ir bent tris priemones dabar konkrečiai įvardykite.

R.PAKSAS. Labai ačiū už tokį liberalų Vyriausybės priemonių plano įvertinimą ir sulyginimą su abiturientų šimtadieniu. Aš minėjau, kad artimiausiame Vyriausybės posėdyje bus svarstoma atskira užimtumo programa, apimanti visas gyvenimo sritis. Aš tikiuosi, kad ten atsiras gana radikalių sprendimų. Bet jūs pats, manau, ir mes visi puikiai suprantame, kad negali funkcionuoti atskira užimtumo programa, atsieta nuo visos mūsų ekonomikos. Vienas iš prioritetų, iš strateginių tikslų, kurie yra patvirtinti gruodžio 4 d. Vyriausybės posėdyje, ką tik ir pacitavau, tai yra verslo sąlygų liberalizavimas, ekonomikos augimo skatinimas, biurokratinių suvaržymų ir trukdymų pašalinimas plius užimtumo didinimas. Tai yra priemonės, kurios nukreiptos į vieną tikslą.

Jeigu kalbėtume apie mokesčių sistemos koncepciją, mokesčių sistemos reformą, tai artimiausiomis dienomis mes turėsime šią koncepciją ir galėsime viešai dėl jos diskutuoti. Net ir tos priemonės, kurios įrašytos į mūsų priemonių planą, sako, jog nuo kitų metų mes planuojame atsisakyti pelno mokesčio ir darbdaviai šias lėšas galėtų skirti naujoms darbo vietoms kurti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Frakcijos vardu klausia kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Ministre Pirmininke, tik prašyčiau kaip paprastai neįsižeisti, kai ko nors klausia konservatoriai, bet mums vis tiek rūpi sužinoti. Jūsų paskutinis teiginys kalboje, kad pagrindinis Vyriausybės darbo principas yra skaidrumas. Su apgailestavimu turime pareikšti, kad naujosios politikos ir Vyriausybės šimtadienis, deja, pasižymėjo įvairiapuse neskaidra. Sausio 25 d. interviu “Veidui” Valstybės saugumo departamento vadovas M.Laurinkus yra pasakęs: “Šiuo metu jau trys Lietuvoje įtakingos finansinės grupuotės pradėjo aktyviai ruoštis strateginių objektų privatizavimui. Jos turi atstovų ir Seime. Viena iš šių grupuočių yra susijusi su kriminaliniu pasauliu”. Kodėl mes iki šiol negirdime ir visuomenė negirdi Vyriausybės ir jūsų, pone premjere, ryžtingo požiūrio ir principingo atsakymo į tokį kaltinimą? Ar buvote susitikę su M.Laurinkumi ir kokių priemonių esate numatęs imtis pats?

R.PAKSAS. Vienintelė priemonė kalbant apie įmonių, ypač svarbių įmonių privatizavimą, yra viešumas ir atvirumas. Tai vienintelė priemonė. Kai tik Vyriausybės kabineto nariai apsispręs, aišku, atsižvelgę į finansinių patarėjų, kurie yra nusamdyti vienai, kitai, trečiai įmonei, atsižvelgę į jų pastabas, kai bus parengta nuostata, kokiu būdu bus privatizuojamos mūsų įmonės, aš manau, kad mes apie tai galėsime kalbėti ne tik Vyriausybėje, bet ir Seime ir kiekvienas galėsime išsakyti savo nuostatas šiuo klausimu.

A.VIDŽIŪNAS. Ar susitikta su M.Laurinkumi?

R.PAKSAS. Be abejo.

PIRMININKAS. Frakcijos vardu klausia kolegė K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis premjere, aš iš tikrųjų esu peržiūrėjusi pagrindinius Vyriausybės dokumentus, įskaitant ir paskutinįjį Vyriausybės programos 2000–2004 m. įgyvendinimo priemonių planą. Dar vakar ekonomistų klube diskutavome dėl ekonominės jos dalies. Žinoma, ten yra ir prasmingų dalykų, yra ir abejotinos prasmės dalykų, dėl kurių ginčijomės. Man rūpi sužinoti, manau, ir daugeliui kolegų rūpėtų sužinoti, kaip jūs pats vertinate, nes jūs pabrėžėte Vyriausybės programos strategiškumą, aiškios strategijos turėjimą. Ar Vyriausybė yra įsitikinusi, kad ji kuria laisvosios rinkos ekonomiką, ar vis dėlto mes galime tikėtis, kad taip, kaip ir Europos Sąjungos valstybėse, bus nuosekliai kuriama socialinė rinkos ekonomika? Tai yra principinis dalykas ir iš programos negalima atsekti, neįmanoma vis dėlto tvirtinti, kad ta programa yra nuoseklus socialiai orientuotos rinkos ekonomikos kūrimas. Galbūt jūs nemanote, kad tai reikia daryti, todėl aš noriu išgirsti. Ačiū.

R.PAKSAS. Labai ačiū, profesore. Aš gal kalbėsiu apie vieną šios programos aspektą. Tai buvo viešas dokumentas, jis buvo išdalytas mūsų partneriams, kitoms politinėms partijoms, asocijuotoms verslo struktūroms, buvo paskelbtas internete, ir kabinetas gavo bene 400 pasiūlymų iš įvairių institucijų, taip pat ir iš politikų. Deja, ko nors tokio ryškesnio arba kardinalesnio, nukreipto į ekonomikos skirsnį, mes negavom. Aš supratau, kad tai yra pakankamai normali, pasverta pozicija.

K.D.PRUNSKIENĖ. Atleiskite, aš ne to klausiu. Aš klausiu, ar jūs už rinkos ekonomiką, ar socialinę rinkos ekonomiką.

R.PAKSAS. Jeigu jūs man leisite, aš pabaigsiu savo mintį. Aš manau, kad jeigu mes būtume visiškai kardinalūs, kaip norėtų kai kurie mūsų gerbėjai įtraukti į ekonomikos skirsnį, tai mokesčių srityje reikėtų vienais metais atsisakyti pelno mokesčio, tais pačiais metais reikėtų ir padidinti neapmokestinamą minimumą, tais pačiais metais reikėtų ir sumažinti fizinių asmenų pajamų mokestį. Bet mes realiai žiūrim į situaciją, kokia yra šalyje, ir realiai žiūrime į atsirandančią biudžeto skylę atsisakius vieno ar kito mokesčio. Aišku, galima neskaičiuoti aritmetiškai, aišku, galima mažinti biurokratines išlaidas ir panašiai. Bet vis dėlto aš esu už tai, kad mūsų šalyje funkcionuotų rinkos ekonomika.

PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. Klausia kolega A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamasis premjere, mes žinome, kad kiekvienos valstybės, tuo labiau valstybių, kurios yra pereinamojoje ekonomikos stadijoje kaip Lietuva, pagrindas yra smulkus ir vidutinis verslas, ne mūsų didieji gigantai, privatizavę didžiąsias įmones, kuriose vykstant modernizacijai tuo labiau nelabai atsiras naujų darbo vietų, o, priešingai, jų gali sumažėti didinant gamybos efektyvumą. Mūsų pagrindu turėtų likti smulkus ir vidutinis verslas. Ir dabar, skaitant spaudoje kai kurias komentatorių, politikų, ekonomistų analizes, yra sakoma, kad šita Vyriausybė lyg ir mažai skiria dėmesio smulkiam ir vidutiniam verslui, jam lyg ir nepakankamai skiriama dėmesio, jis nepakankamai skatinamas. Ar galėtumėte jūs pakomentuoti šitą nuomonę? Ačiū.

R.PAKSAS. Aš, lygiai taip pat kaip ir jūs, esu įsitikinęs, kad pagrindinis ekonomikos variklis yra smulkus ir vidutinis verslas, ir daugelyje programų, daugelyje priemonių tai yra numatyta. Net ir tokie variantai kaip privatizuojant mūsų stambiąsias įmones, valstybines įmones, dalį privatizavimo lėšų nukreipti į tai, kad būtų kuriamos darbo vietos, kurių galbūt netektų žmonės privatizuojant stambų koncerną.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega G.Kniukšta. Prašom.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis premjere, šiandien ne kartą buvo paminėta akcinė bendrovė “Marijampolės pieno konservai”. Iš tikrųjų įmonė žemdirbiams įsiskolinusi daugiau kaip 17 mln. Litų. Tai, galima sakyti, yra 15 tūkst. pieno tiekėjų pinigai. Valstybė valdė pagrindinį įmonės akcijų paketą, todėl yra visiškai atsakinga už įmonės veiklą. Šiandien žemdirbiai reikalauja oficialiai pripažinti šios įmonės skolą už supirktą žaliavinį pieną valstybės vidaus skola. Jeigu Vyriausybė šio jų prašymo neįvykdys, jie pasilieka sau teisę nuo kovo 15 d. imtis kraštutinių priemonių. Tačiau reikia pasakyti, kad tokių įmonių yra ne viena, ir jūs tai puikiai suprantate. Aš norėčiau jūsų paklausti, kokia jūsų pozicija dėl šių problemų ir ar, jūsų nuomone, šitą padėtį artimiausiu metu gelbės Įmonių bankroto įstatymo pataisos? Ir pagaliau ką daryti su prekybininkais, kurie turi apie 30 mln. pradelsto termino skolų perdirbėjams? Ačiū.

R.PAKSAS. Ačiū už klausimą. Puikiai įsivaizduojate, kad situacija Marijampolėje susikaupė ne per dieną ne per mėnesį, o ji tęsiasi daug metų. Vyriausybės kancleris buvo susitikęs su atstovais iš Marijampolės, rytoj jis važiuoja tiesiai į Marijampolę kalbėtis ir su kreditoriais, ir su pieno tiekėjais, ir ieškoti vieno, kito, trečio varianto – paties priimtiniausio. Žinodamas, kad ne viena tokia įmonė yra Lietuvoje, jų yra daug, jos skaičiuojamos šimtais, aš esu giliai įsitikinęs, kad priėmus tuos įstatymus, kurie dabar pateikti Seime, ką minėjo ponas K.Glaveckas, tai yra Bankroto, Restruktūrizavimo ir Garantinių fondų įstatymai, situacija šalyje turėtų keistis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis premjere, prašom pasakyti, kokias priemones numato Vyriausybė įgyvendinti artimiausiu metu, kurios bus nukreiptos į valdininkų savivalės sutramdymą, apribojimą ir jų privatizuotų valdymo funkcijų deprivatizavimą? Ačiū.

R.PAKSAS. Šitų priemonių yra ne viena ir ne dvi. Aš norėčiau pradėti nuo Valstybės tarnybos įstatymo, kuris buvo visiškai neseniai atmestas abiejų pozicijų, jeigu aš galėčiau taip pasakyti, pastangomis. Mes norėtume šitą įstatymą teikti iš naujo. Pagrindinės politinės nuostatos, kurias mes norėtume šio įstatymo pataisomis priimti, tai yra, kad būtų galima valdininką labai greitai priimti į darbą, jeigu jis tinka pareigoms, kad būtų galima jį arba paskatinti, arba nubausti, jeigu jis prastai atlieka pareigas, ir kad jį būtų galima atleisti, jeigu jis nesusitvarko su darbu, išmokant jam ne tūkstančius, kaip jūs esate girdėję, bet kur kas mažesnes išmokas. Tai yra vienas iš pagrindinių dalykų, ką mums reikėtų dabar padaryti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausia P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis premjere, eidami į Seimo rinkimus ir Vyriausybės programoje žadėjote gerinti verslo sąlygas, mažinti verslininkus kontroliuojančių institucijų skaičių. Sakyčiau, gana neblogas sprendimas pavyko dar konservatorių valdymo laikais – buvo priimtas Maisto ir veterinarinės tarnybos įstatymas, kur trys kontroliuojančios institucijos, tai Veterinarinė tarnyba, Visuomenės sveikatos centras ir Kokybės inspekcija buvo sujungti po vienu Veterinarinės tarnybos skėčiu. Mano dideliam nustebimui, manau, kad ir jūsų dideliam nustebimui, sužinojau, kad dabar, prie šios valdžios vėl įsteigtas Visuomenės sveikatos centras ir jo atstovai vėl vaikšto po kavines, po parduotuves, kaip sako, su “terbelėmis”, renka duokles, dubliuoja Veterinarinės tarnybos darbą ir pažeidinėja įstatymą. Ar jums ši situacija žinoma ir ką jūs darysite?

R.PAKSAS. Atvirai sakant, aš dėkingas už klausimą. Aš turėčiau pasitikslinti ir jeigu iš tikrųjų jūsų informacija tiksli, aš galėčiau jums atsakyti. Dabar negalėčiau komentuoti.

PIRMININKAS. Ką gi, dėkoju, premjere, už jūsų pateiktą informaciją ir atsakymus į klausimus. Dabar aš norėčiau klausti Socialdemokratinės frakcijos koalicijos. Ar jūs liekate prie pozicijos, kad turėtume apsispręsti balsuodami dėl diskusijos rengimo?

Gerbiamieji kolegos, tai būtų padaryta, t.y. būtų rengiama diskusija po premjero pateiktos informacijos ir klausimų, jeigu taip nuspręstų Seimas. Kad taip nuspręstų, mes turėtume balsuoti. Gerbiamieji kolegos, prieš balsavimą aš norėčiau prašyti atlikti registracijos procedūrą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 98 Seimo nariai. Aš prašau Seimo narius pareikšti savo nuomonę dėl to, ar reikia rengti diskusiją, kuri truktų pusę valandos, ar ne. Prašau Seimo narius balsuoti. Vyksta balsavimas. Diskusijos, suprantu nebus. (Triukšmas salėje)

Gerbiamieji kolegos, genda technika, pabandykite dar kartą balsuoti. Kolegos, prašau registruotis papildomai dar kartą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 105 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašom balsavimu išsakyti savo nuomonę dėl to, ar būtų rengiama diskusija po premjero pateiktos informacijos. Prašom balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 58 – už, 41 – prieš, susilaikė 2. Apsispręsta rengti diskusiją. Gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu galėtume pritarti, kad diskusija truktų iki pusės valandos. Ir visų pirma diskusijoje galėtų kalbėti frakcijų atstovai frakcijų vardu. Ar būtų tikslinga padaryti pertrauką prieš diskusiją? (Balsai salėje) Gerai. 10 minučių pertrauka iki 12.05 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Mūsų nėra gausiai, nors gongas, kviečiantis į salę, ir skambėjo ne sykį. Palaipsniui kolegos Seimo nariai renkasi, bet, matydamas, kad frakcijų vardu kalbėti yra užsiregistravę keletas Seimo narių, aš klausčiau, nėra indikuota dėl opozicijos lyderio kalbos. Tai būtų kalba frakcijos vardu? Ne. Gerai. Tada frakcijos vardu į tribūną kviečiu kalbėti kolegą A.Vidžiūną. (Balsai salėje) Gerai. Kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Kalbėti turėtų pagal frakcijų dydį, gerbiamasis kolega, nes jūs klausimus pateikti leidžiate pirma opozicijos lyderiui, paskui didesnėms frakcijoms, paskui mažesnėms. Tad prašyčiau laikytis ir diskusijoje tos pačios tvarkos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš sąmoningai paklausiau kolegos V.Andriukaičio, ar jis kalbėtų frakcijos vardu. Tą patį aš padariau formuluodamas klausimus. Taigi aš mėginu laikytis procedūros. Gerai. Opozicijos lyderis išties turi tą teisę. Taigi aš kviečiu į tribūną kolegą V.Andriukaitį. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šiandien mes svarstome arba, tiksliau, diskutuojame dėl Ministro Pirmininko informacijos, kurioje nuskambėjo Vyriausybės darbų vertinimai ir Vyriausybės darbų apžvalga.

Pamėginkime pirmiausia atkreipti dėmesį į labai iškalbingą faktą. Prabėgo 100 dienų. Prabėgo 4 mėnesiai šio Seimo darbo. Ir štai faktai, kurių mes negalime apeiti arba nutylėti. Prabėgus 100 dienų, prabėgus 4 mėnesiams Seimo darbo, pasitikėjimas valdžios institucijomis visuomenėje krito. Krito pirmą kartą pasitikėjimas ir premjeru, ir Vyriausybe, krito pasitikėjimas valdančiąja dauguma, krito pasitikėjimas Seimu, sumažėjo ir Prezidento institucijos pasitikėjimo reitingai. Tai, ko gero, be galo iškalbinga, kad nepaminėtume to fakto.

Katastrofiškai išaugo nedarbas, didėja socialinė nelygybė, mažėja šeimų pajamos. Žmonės ypač sunkioje padėtyje atsiduria tuose regionuose, į kuriuos neateina kapitalas, neateina investicijos ir į kuriuos neatkreipia dėmesio Vyriausybė. Nėra jokios regioninės programos ir jokių žingsnių ta kryptimi, kad žmonės atsidūrę sudėtingoje padėtyje tuose regionuose jaustų, jog valstybė yra atsisukusi veidu į jų problemas.

Socialdemokratinė koalicija priversta konstatuoti, kad Jo Ekscelencijos Respublikos Prezidento V.Adamkaus suformuota porinkiminė valdančioji vadinamosios Naujosios politikos daugumos koalicija ir jos Vyriausybė pasirodė neturinti kol kas realios veiksmų programos. Ji nepateikė atsakymo į šalies Prezidento metiniame pranešime iškeltus klausimus. Taip pat neapsieita be skandalų, neapsieita be neskaidrių sprendimų, pamiršti daugelis priešrinkiminių pažadų. Dar blogiau. Didelė dalis priešrinkiminių pažadų apskritai nebuvo įtraukta į Vyriausybės programą. Seimas ignoravo, Seimo valdančioji dauguma ignoravo savo duotus pažadus rinkėjams. Galbūt čia slypi atsakymas, kodėl krito pasitikėjimas Seimu ir Vyriausybe. Aš manau, kad tai, ko gero, gali būti viena rimčiausių pamokų, kodėl mes toliau ateityje negalėtume toleruoti tokios politinės praktikos.

Pažiūrėkime, kas darosi svarbiausiose institucijose. Iki šiol nėra “Sodros” vadovo. Iki šiol nėra paskirtas Mokesčių inspekcijos vadovas. Nei atleisti, nei paskirti tokių svarbių infrastruktūros šakų, kaip “Lietuvos dujos”, “Lietuvos energija” vadovai. Tai yra šakos, kurios reikalautų stabilumo, efektyvaus darbo ir ypatingo valstybės rūpesčio. Deja, šiandien galime konstatuoti, kad Vyriausybė net nesugeba išspręsti pačių elementariausių – kadrų problemų. Dar blogiau, kai analizuoji, kas paskiriami dirbti viceministrais, kokia yra jų patirtis, kompetencija, išmanymas, kaip jie gali patarti ministrui, kuris, tarkime, tik pradeda dirbti, kuriam labai reikalinga parama, tačiau jis negali pasikliauti šalia esančiais viceministrais ir komanda, nes jie taip pat neturi patyrimo. Tuomet kyla klausimas, kaip gali šalies pilietis jaustis, kai jis mato, jog nėra jokio Vyriausybės veiklos stabilumo. Jau galima ir nekalbėti apie pačių ministrų kaitą ir apie tai, kaip tai negatyviai atsiliepia visam kam. Tačiau premjeras, deja, neatsakė šiandien į klausimus, kodėl formuojant ministrų kabinetą, atsitiko tiek daug nesėkmių.

Žinoma, premjeras neatsakė ir į kitką. Šis premjeras antrą kartą yra tam poste, jis nėra naujokas. Būtų galima sutikti, kad naujam premjerui tikrai reikėtų 100 dienų apšilimui. Dėl to aš neatsitiktinai paminėjau, kad tik abiturientai švenčia šimtadienius iki egzaminų, o premjeras jau atėjo su patirtimi: patirtimi, įgyta Konservatorių partijos gretose, Vilniaus miesto mero poste, Konservatorių premjero poste. Jis negali nepasakyti, kad už dalį sprendimų šiandien jis yra atsakingas. Tačiau net ir į tokius klausimus, į kuriuos jis buvo įsijautęs ir įsigyvenęs, į juos taip pat nieko neatsakė. Tarkime, “Mažeikių naftos” komplekso problemos. Konstitucinio Teismo sprendimai iki šiol nei realizuoti, nei kažkas daroma ta kryptimi. Nieko nedaroma, kad Lietuvos interesai toje srityje būtų apginami. Netgi nebandoma inicijuoti įstatymų pataisų, nes Seimas tikrai nėra susaistytas to, kad būtų ignoruojami, kad jis negalėtų priimti sprendimų tuomet, kai ignoruojami nacionaliniai interesai. Aš nenorėčiau nieko kalbėti apie kaimo žmonių problemas, apie tuos reikalus, kurie iš tikrųjų laukia pirmiausio sprendimo, nes kovas yra čia pat. Taigi mes dar kartą norime pareikšti, kad vargu ar reikėjo šimtadienio proga pateikti tokią deklaratyvią poziciją ir nepasakyti atvirai, kokios sunkios problemos, ir kodėl šių problemų premjeras neįstengia kol kas išspręsti. Lygiai taip pat, kaip mes iš pateikto plano matome tik viena: ši Vyriausybė iš tikrųjų padės stambiam kapitalui, grupiniams ir asmeniniams interesams. Būtų blogai, jeigu taip atsitiktų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė R.Juknevičienė dėl vedimo tvarkos? Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir pone Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš norėčiau kreiptis į jus ir klausti, ar iš tiesų ši mūsų diskusija yra prasminga, nes matyti, kad valdančioji dauguma ją aiškiai ignoruoja. Salėje nėra ne tik premjero, nėra nė vieno ministro, nėra Vyriausybės narių ir nelabai aišku, kam ta diskusija apskritai reikalinga. Ar mes čia su savim patys diskutuojam? Tai iš tiesų yra stebėtinai paniekinantis požiūris į Seimą, ir man neatrodo, kad nuo to Seimo vaidmuo mūsų valstybės gyvenime kiltų. Aš kviesčiau…

PIRMININKAS. Ar čia dėl vedimo tvarkos?

R.JUKNEVIČIENĖ. Būtent dėl vedimo tvarkos. Diskusijoje turėtų dalyvauti ministrai ir premjeras. Kalbame vis dėlto apie Ministro Pirmininko pranešimą.

PIRMININKAS. Dėkoju, supratome. Visų pirma norėčiau pastebėti, kad tai buvo Ministro Pirmininko informacija. Be to, norėčiau atsiprašyti Ministro Pirmininko vardu, nes 12 val. yra suplanuotas ministrų kabineto posėdis, ir ministrai taip pat planuoja savo darbo laiką.

Gerbiamieji kolegos, judame į priekį su diskusija. Diskusijoje frakcijos vardu kalba kolega A.Vidžiūnas. Prašom į tribūną.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Seimo Pirmininke, pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Jūsų komentaras dėl Seimo narės R.Juknevičienės pastabos, taiklios pastabos, kad Vyriausybei visiškai nerūpi frakcijų nuomonė dėl Vyriausybės šimtadienio, man yra nepriimtina. Vyriausybė turėtų planuoti savo darbą taip, kaip jai siūlo Seimas. Dabar Vyriausybė daro ką nori. Tai rodo ir R.Pakso atsakymai į Seimo narių klausimus, kurie yra visiškai ne atsakymai, o nepagarbus elgesys. Na, kad konservatoriui neatsako, tai juokas, bet K.Prunskienei atsakyti vis dėlto galėtų. Taigi kviečiu valdančiąją daugumą paveikti savo premjerą, kad jis atsakinėtų į klausimus Seime.

Vertinant Vyriausybės darbą reikia pasakyti, kad būta ir gerų dalykų. Ši Vyriausybė patvirtino Lietuvos įvaizdžio negadinantį 2001 m. biudžetą. Jame numatyti makroekonomikos rodikliai yra labai panašūs į tuos, kuriuos teikė Lietuvos Vyriausybė. Man ypač malonu pabrėžti, kad finansų ministras ir kiti svarbieji ministrai jau išeina iš opozicijos, pajunta, kad jie valdo Lietuvos valstybę, ir pripažįsta, kad ekonomika auga, kad biudžetas renkamas gerai dėl to, kad buvo padėti geri A.Kubiliaus Vyriausybės pamatai ir kad biudžetas auga dėl to, kad praėjusiais metais eksportas išaugo 28%, importas – 13% ir panašiai, kad A.Kubiliaus reformos ir griežta taupymo politika duoda dividendų šiandien ir didina užsienio finansinių investicijų pasitikėjimą Lietuva.

Antrasis teigiamas dalykas (nors reikia pabrėžti, kad toks valdančiųjų elgesys ir neskatina pilietinės visuomenės stiprėjimo) – tas, kad Vyriausybė vis labiau atsisako populistinio kalbėjimo, netikroviškų ir pavojingų krašto rinkoms ir finansinei sistemai įsipareigojimų. Jau niekas nekalba apie 4 centus už naktinę elektros energiją, apie eurointegracijos galimybes iš principo anuliuojant krašto apsaugos finansavimo mažinimą, apie rinką, iškreipiančią PVM lengvatą statyboms ir pan. Tuo galėtume džiaugtis.

Pagrindiniai trūkumai, mano supratimu, yra tokie: pirmiausia ši valdžia yra visiškai nejautri eiliniam žmogui. Ypač tai išryškėjo priimant sprendimą dėl pensijų dirbantiems pensininkams apribojimo, ir ypač tai buvo juntama šiandien premjero kalboje iš jo visiškai netikėtos citatos, girdi, kada jūs sutvarkysite pensininkus ir pan. Jeigu mes pradėtume kalbėti apie kitų valstybės pareigūnų neetiškas kalbas, kurias Seimo Pirmininkas ir kiti įvertina kaip akademinės aplinkos ir bendravimo su studentais išprovokuotus momentus, galėtume sakyti, kad vis dėlto naujalietuviškai atsainus požiūris į valstybę, į etiką ir moralę… Aš, pavyzdžiui, iki šiol nesuprantu, kaip Ministras Pirmininkas nežengia nė vieno žingsnio, kad galų gale būtų išsiaiškinta jo pasitikėjimo pareigūno Kapitanovo labai neskaidri spaudoje keliama praeitis.

Mums kelia didžiulių abejonių, kad naujoji valdžia ir jų sprendimai yra priklausomi nuo per rinkimus parėmusių finansinių grupuočių. Na, ir, žinoma, nors ir pateiktas 100 dienų planas, nors ir pateiktas ketverių metų Vyriausybės veiklos planas, tačiau iki šiol lieka aiškiai neįvardinti Vyriausybės ir valstybės prioritetai dėl euroatlantinės integracijos. Darbais neįvardinta ir ekonominė Vyriausybės strategija. Taip pat, jeigu skaitytume Europos valstybių laikraščius, jau kyla abejonių dėl mūsų valstybės strateginės krypties, dėl Vyriausybės skaidrumo ir t.t. Mano supratimu, tai būtų didžiausias pavojus Lietuvai patenkant tarp normalių Europos valstybių.

R.Paksas šiandien pasakė tokius žodžius: ,,Vyriausybės aparatas niekada taip sunkiai nedirbo”. Sutinkame su tuo, nors 1999 m. pabaigoje A.Kubiliui perimant vairą iš R.Pakso buvo šimtą kartų sunkesnė situacija. R.Paksas vis dėlto yra drąsus žmogus prisiimdamas nuopelnus per šį šimtadienį dėl tokių darbų, kurie buvo padaryti A.Kubiliaus Vyriausybės. Pavyzdžiui, Ignalinos AE uždarymo veiksmų planas yra patvirtintas A.Kubiliaus Vyriausybės, nauja invalidumo nustatymo koncepcija yra parengta A.Kubiliaus Vyriausybės, nauja narkotikų prevencijos ir kontrolės programa yra parengta A.Kubiliaus Vyriausybės, ir mes klausiame, ar nauji pinigai buvo skirti šioms programoms rengti? Mes negirdėjome, kad ten būtų kokių naujų dalykų. Taigi reikėtų kalbėti trupučiuką sąžiningiau.

Dėl užimtumo programos. Vienas iš dalykų, kurie keliami apibūdinant antrojo šimtadienio darbus, yra užimtumo programa. Atseit Vyriausybė tik dabar rengs. Mano klausimas – ką veikė 100 dienų, ir aš klausiu, ar šioje programoje bus tie 120 tūkst. naujų darbo vietų ir 7% nedarbas, kurį žadėjo socialliberalai ir liberalai per rinkimus? Aš bijau, kad vėl tai tiktai žodžiai, o ne darbai. Mūsų supratimu, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo ir kitos programos, ūkio restruktūrizavimas, užsienio investitorių pritraukimas, privatizavimo procesai, nacionalinė mokėjimo agentūra tam, kad būtų panaudojamos SAPARD lėšos, ir kiti dalykai – štai tikras kelias, kaip mes galėtume nors iš dalies neutralizuoti 13% nedarbo lygį.

Aš primenu dešimt A.Kubiliaus Vyriausybės programų: ir eksporto skatinimo, ir smulkiojo verslo skatinimo, ir žemės ūkio skatinimo, ir ūkio restruktūrizavimo, ir t.t. Koks darbas šiandien su užsienio investitoriais? Iš principo per 100 dienų R.Pakso Vyriausybė, pagrindiniai ministrai sugebėjo susipykti su svarbiausiais užsienio investuotojais. Lietuvoje, tiesa, vilčių teikia gana racionalaus E.Gentvilo atėjimas į Vyriausybę ir daug kitų dalykų. Taigi iš šio konteksto mes matome aiškią strateginio planavimo stoką, prioritetų nebuvimą arba politinės valios stoką strategiškai planuojant.

Vertinant tolesnę Vyriausybės veiklą galime pasakyti, jog ir nedarbo problemas sprendžiantys mokesčių mažinimo projektai yra atidėti iki 2003– 2004 m. Taigi Vyriausybė šiandien nedirba pagrindinio darbo. Užimtumas, užimtumas ir dar kartą užimtumas šiandien turėtų būti prioritetas.

Taigi keli siūlymai: užimtumo problemos sprendimas, ryžtingi energetikos pertvarkymai, skaidrumas privatizuojant, kompetencija ir skaidrumas kadrų politikoje ir, žinoma, europiniai strateginiai prioritetai. Aš nesutikčiau su V.Andriukaičio vertinimu ir jo lyginimu, kai Vyriausybė lyginama su gimnaziste, bet vis dėlto po šimtadienio būna išleistuvės. Mes nelinkime išleistuvių, mes linkime Vyriausybei išlaikyti egzaminus.

PIRMININKAS. Ačiū. Liberalų frakcijos vardu kalbės R.Vaštakas. Prašom.

R.VAŠTAKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, jau nemažai kritikos ir pastabų išgirsta iš prieš mane kalbėjusiųjų. Aišku, būtų galima padėkoti ponui A.Vidžiūnui už pasakytas kai kurias teigiamas mintis. Aš dar kartą norėčiau priminti Seimo nariams ir ypač tiems, kurie neprisimena arba galbūt neskaitė liberalų programos ir Vyriausybės programos 2000–2004 m., kad tai yra parašyta ir Seimo patvirtinta programa, kuria remiantis yra sudarytas ir 100 dienų veiksmų planas Vyriausybėje. Tačiau taip pat labai svarbu prisiminti situaciją, kuriai esant Vyriausybė perėmė valdžią. Aš jums galėčiau priminti tik vieną faktą, kad ne taip gerai dabartinei Vyriausybei buvo perimti šios valstybės vairą vienu labai svarbiu klausimu, t.y. integracija į Europos Sąjungą. Praeitais metais pono A.Kubiliaus Vyriausybė buvo įsipareigojusi pati sau suderinti 235 priemones, tačiau įvykdyta tik 40%. Nedarbas atsirado ne šiandien, ne vakar. Jis didėjo daugelį paskutinių metų. Prisiminkime, kas buvo tuo metu valdžioje. Taip pat mes žinome, kad nedarbas negali būti sumažintas nei per dieną, nei per 100 dienų, nei per pusę metų.

Ši 100 dienų programa yra pirmoji tokia programa per visą Lietuvos dešimties metų istoriją – tokia konkreti, apimanti visas sritis, kurios numatytos Vyriausybės programoje, ir taip gerai įgyvendinta. Tai yra įgyvendinta beveik 100% priemonių, kurios buvo numatytos šiame darbų plane. Ir dar labai svarbu, kad visas šias priemones galima patikrinti. Taip pat galima patikrinti, kokie darbai, be šių numatytų 100 dienų priemonių plane, buvo padaryti papildomai. Galėčiau tik pabrėžti, kad nepaisant to, kad artėjame prie NATO, artėjame prie Europos Sąjungos dar greitesniais tempais negu buvo judama iki šiol, vis dėlto pasigirsta akivaizdūs, labai aiškūs priekaištai, tačiau nekonkretūs. Labai norėtųsi paprašyti opozicijos, kad jeigu vis dėlto priekaištaujama, kad būtų išdėstyti labai konkretūs faktai.

Norėjau atsakyti į keletą pastabų, kurias pasakė prieš mane kalbėjusieji. Pavyzdžiui, dėl dirbančių pensininkų. Man tenka bendrauti su aukštųjų mokyklų vadovybėmis, su medicinos įstaigų vadovais. Jie dėkoja už šį įstatymą. Taip pat jeigu jūs paklausite studentų organizacijų. Šiandien tam, kad visuomenė galėtų plėtotis, reikia, kad būtų progresas ir mūsų švietimo sistemoje. Reikia, kad žmonės, kurie pasiekė pensinį amžių, išeitų į pensiją. Todėl kaltinimas nejautrumu eiliniam žmogui, aš manau, tikrai nėra priimtinas, ypač žinant tikslų ir konkretų dirbančių pensininkų skaičių.

Dėl kaimo žmonių problemos. Tuo klausimu taip pat yra daromi veiksmai, ir tie, kurie jau padaryti, kurie yra programoje. Ši Vyriausybė patvirtino ir jau galioja dyzelinio kuro kompensacijos sistema. Jau galioja ir žmonės atgauna pinigus.

Dėl investicijų pagrindinis dalykas yra sudaryti sąlygas investuotojams. Nebūtina parengti daug programų, 15 programų, kurios prieštarautų viena kitai. Svarbu daryti realius veiksmus. Ir tų veiksmų jau yra padaryta nemažai. Taigi aš manau, kad bus atsižvelgta į pastabas, kurios bus konstruktyvios. Tačiau aš ir mūsų frakcija manome, kad ši 100 dienų programa yra įgyvendinta labai gerai, tai yra pirmoji tokia programa, tai yra pirmoji konkreti programa, tai yra pirmoji programa, kurią galima kontroliuoti tikrinant kiekvieną punktą. Todėl, manau, atsiranda galimybė ir pozicijai, ir opozicijai kritikuoti dabartinę Vyriausybę, konstruktyviai kritikuoti tam, kad situacija pagerėtų. Ta kritika, kuri dabar pateikta, manau, irgi bus priimta ir į ją bus reaguota. Ačiū prieš tai kalbėjusiems. Manau, situacija plėtojasi kaip suplanuota, ir matysime, kaip plėtosis toliau vykdant programą. O aš tikiu, kad plėtosis gerai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Frakcijų vardu norinčių kalbėti daugiau nėra užsirašiusių. Na, kad frakcijos vardu, nėra užfiksuota. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau judėti į priekį. Kolegė K.Prunskienė taip pat frakcijos vardu? Gerai. Prašom. Kolegė K.Prunskienė kalbės frakcijos vardu. (Balsas salėje) Bus taip pat eilė. Prieš jums suteikiant žodį, profesore, minutėlę. Kolega V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš tik norėjau pasakyti dėl vedimo tvarkos. Kai jūs klausėte, ar aš kalbėsiu frakcijos vardu, aš pasakiau, kad kalbėsiu kaip opozicijos lyderis, o R.Dovydėnienė kalbės frakcijos vardu. Tai jums buvo pranešta.

PIRMININKAS. Taip nebuvo pasakyta per mikrofoną. Judam į priekį. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Labai ačiū. Aš pasinaudoju jūsų paties informacija, kad frakcijos turės galimybę kalbėti. Taigi labai ačiū už žodį. Aš norėčiau pradėti nuo to, ko paklausiau pono Ministro Pirmininko. Vis dėlto kokia yra strateginė linija? Kadangi premjeras sakė, kad Vyriausybė turi aiškią strateginę liniją dėl perspektyvos, man nepaprastai rūpėjo išsiaiškinti. Šiandien ekonomistai, tyrinėdami Vyriausybės programas, niekaip negali konstatuoti, ar Vyriausybė vis dėlto įgyvendina socialiai orientuotą rinkos ekonomikos kūrimo programą, ar laikosi laisvosios rinkos principų, kuriuos propaguoja Laisvosios rinkos institutas, žinoma, darantis nemažą įtaką, mano manymu, ir liberalų politinei orientacijai. Jeigu iš tikrųjų vis labiau aiškės tai, ką matome programoje, jog Vyriausybė iš esmės įgyvendina laisvosios rinkos principus, tai man, kaip ekonomistei (manau, ir mūsų partijai, nežinau, kaip frakcijai), teks save pristatyti kaip oponuojančią Vyriausybei. Nes su laisvąja rinka šiandieną mes toli nenueisime nesukeldami didelės socialinės įtampos. Turėdami tokią programą mes dalyvavome ir kaip partija, ir kaip socialdemokratinės pakraipos koalicija šiuose rinkimuose ir, tiesą sakant, esu giliai įsitikinusi, kad kito kelio nėra. Kai premjeras tvirtinta, kad programa yra tikrai labai gera, kad tai yra pats geriausias ir vos ne vienintelis kelias, man tai kelia labai didelių abejonių. Netgi tą pačią socialinę rinkos ekonomiką galima formuoti modifikuotu būdu, t.y. nėra visiškai vieningo kieto modelio, kuris dominuotų visame pasaulyje… tokios sistemos pagrindu egzistuoja. Tuo labiau kai mes kalbame apie reformas, kurios šiandien yra aiškiai pusiaukelėje.

Nagrinėdami atskirus Vyriausybės programinius punktus, iš tikrųjų socialinės atsakomybės mes gerokai pasigendame. Netgi tokie punktai kaip apsisprendimas sumažinti fizinių asmenų pajamų mokestį dviem žingsniais: 29%, po to 24%, prie to turėtų būti ateita per šią kadenciją, tiesą sakant, nėra socialiai įvertintas, socialiai argumentuotas, nes nemanau, kad dideles pajamas gaunantiems žmonėms mums reikėtų skubėti mažinti fizinių asmenų pajamų mokestį (taip pat ir mums, gerbiamieji Seimo nariai) ir visiems, kurie gauna didesnį nei vidutinį atlyginimą. Kas kita, jeigu tas lengvatas, tą sumažinimą Vyriausybė darytų pakopomis, t.y. padidinusi neapmokestinamą minimumą (kažkodėl programoje jį atidėjo iki 2004 m.) ji, sakykime, antrajam minimumui kuo greičiau nustatytų tuos 24% ar 29%, tuo palengvindama socialinę padėtį žmonėms, kurie mažiau uždirba. Aš nesu grynoji kairioji socialdemokratė, tai ne kartą tvirtino, tačiau pripažįstant verslo liberalizavimo nuostatų prasmingumą ir pasinaudojant proga, žinoma, ir padrąsinant, ir pagiriant Vyriausybę dėl daugelio apsisprendimų mažinti biurokratinį aparatą arba, tiksliau sakant, biurokratinius apribojimus ir suteikti daugiau lengvatų, daugiau laisvių verslui, vis dėlto norisi matyti, kad ji šį liberalizavimą sieja su socialine valstybės atsakomybe, be kurios mes iš tikrųjų ilgai turbūt stabiliai negalėtume išsilaikyti, o kiti rinkimai nušluotų visą liberalizmą nuo mūsų politinės arenos. Yra nepaprastai apmaudu skaityti, sakysim, ir šiandien “Respublikoje” Kukulo straipsnį, kur jis labai skaudžiai pateikia Vyriausybės tokį indiferentiškumą švietimo, kultūros reikalams, kai biudžeto svarstymo metu, žinoma, mes ne kartą šitą momentą akcentavom.

Man taip pat neaišku, kai Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane yra išdėstomi punktai dėl privatizavimo, sakysim, transporto srities, “Lietuvos avialinijų”, jau apie “Lisco” ir nekalbama, tarytum tai būtų įvykęs dalykas, ir geležinkelių, ir dujų, ir “Lietuvos energijos”, ir kitų sričių. Absoliučiai negalima apčiuopti, ar tai reiškia šimtaprocentinį privatizavimą, ar visišką valstybės kontrolės atsisakymą, ar kai kuriose iš tų sričių Vyriausybė ketina pasilikti valstybės kontrolę per mažąjį akcijų paketą, per auksinę akciją ar kokiu kitu būdu. Toks abstraktus pasakymas iš tikrųjų neleidžia mums įvertinti, kokiu keliu Vyriausybė eis. Galima tik atspėti. Aišku, skaudi vieta ir mūsų frakcijai, kurioje dauguma – iš septynių net šeši atstovauja kaimo apygardoms, tai yra taip pat nepakankamas dėmesys visais požiūriais, taip pat ir finansine prasme sprendžiant kaimo problemas. Iki šiol mums taip pat nėra aišku, kaip su apskritimis. Penkios apskritys. Rajonai, savivaldybės jau turi tam tikras schemas, netgi schemų modifikacijas. Tuo tarpu mes, Seimo nariai, kuriems ne vis tiek, kaip tai bus padaryta, dar negirdėjom jokios aiškesnės koncepcijos ir nenorėtume likti nuošalyje tos svarbios temos, kuri ir integruojantis į Europos Sąjungą įgyja daug naujų niuansų.

Mano laikas baigėsi. Kolegos, iš tikrųjų be piktos valios aš labai norėčiau Vyriausybei pasiūlyti mažiau džiūgauti ir daugiau dirbti prie strateginių klausimų, nes jeigu mes principinių dalykų neišsiaiškinom, kaip mes galim dirbti kaip dvi bendradarbiaujančios institucijos – Seimas ir Vyriausybė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Frakcijos vardu kviečiu kalbėti kolegę R.Dovydėnienę.

R.DOVYDĖNIENĖ. Ačiū, pirmininke. Mane tikrai labai optimistiškai nuteikia kolegos R.Vaštako kalba, baigta tuo, kad bus atsižvelgta į tai, kokios bus pastabos dėl šimto dienų Vyriausybės darbų ir dėl to, ką reikėtų gal keisti, taisyti. Tiktai lieka apgailestauti, kad tas pastabas kažkas iš jūsų turės perteikti ir pasakyti, nes tikrai labai gaila, kad Vyriausybės nariai nesiklauso to, kas jiems turbūt šiandien yra svarbiausia, to, kaip įvertintas darbas, jų šimto dienų darbas, ir ką mes manom apie tai, kaip Vyriausybė dirbs toliau. Priemonių planas yra pateiktas ir, manau, ne viena frakcija, ne vien Socialdemokratų frakcija, ją išsamiai analizavo ir įsivaizduoja, kokios gi bus perspektyvos Lietuvoje pasibaigus šios Vyriausybės kadencijai.

Ką Vyriausybė padarė per šimtą dienų užimtumo, darbo ir socialinės apsaugos srityje? Tikrai turi kuo pasigirti, nes yra pasiektas labai didelis laimėjimas – priimtos Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos ir apribotas pensijų išmokėjimas dirbantiems pensininkams. Man negražu pasakyti, kad premjeras meluoja. Negražu, nes negaliu tikėti, kad premjeras galėtų meluoti. Turbūt premjeras buvo suklaidintas, nes pateiktas džiaugsmingas – tik 30 su trupučiu milijonų deficitas dėl to, kad yra priimtos šios įstatymo pataisos, iš tiesų neatitinka tikrovės. Šių metų vasario 15 d. duomenimis, “Sodros” deficitas yra 89 mln. litų. Vadinasi, jis yra dar blogesnis, negu jis buvo praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, nes nesurenkama daugiau “Sodros” įnašų. Vadinasi, nebuvo šitos įstatymo pataisos ta panacėja, kurios dėka būtų išspręstos pagrindinės keturios socialinio draudimo problemos: kaip užtikrinti stabilų finansavimą, kaip suderinti su šiuolaikiniais darbo rinkos reikalavimais ir kaip pagerinti vargingą daugumos pensininkų ir bedarbių padėtį.

Žvilgtelkim į ateitį. Kas gi bus daroma socialinio draudimo ir pensijų srityje? Žadama rengti specialų Pensijų reformos įstatymą ir reformos priemonių planą. Iš turinio visiškai akivaizdu, kad tai ta pati konservatorių Vyriausybės planuota reforma, kuri gali sukelti dar didesnių pavojų dabartinių pensijų mokėjimui, kadangi iš “Sodros” bus paimama dalis įmokų, tokiu būdu valstybė prisiima įsipareigojimus finansuoti “Sodros” deficitą. Iki šiol Vyriausybė nepajėgė “Sodros” deficito subalansuoti, todėl kyla klausimas, kas bus. Ar ši reforma atims iš pensininkų viltį, kad bet kada jų pensijos didės, nes Vyriausybės programoje įsipareigojama reforma vykdyti pensijų nemažinant? Ar iš tikrųjų šiandieninės pensijos atitinka tas išmokas, kurių reikalauja normalus žmogaus išgyvenimas?

Kita sritis – užimtumo sritis. Darbo santykių liberalizavimo įstatymai. Ar tai vienintelis būdas pagerinti užimtumo padėtį? Per šimtą dienų kuo pagerėjo padėtis užimtumo srityje? Tuo, kad nedarbas padidėjo 1%? Ir tuo, kad jau dabar nedarbas yra per 13% ir kad kiekvieną mėnesį jis didėja? Ar tai reiškia, kad tiktai tos pataisos, kurios yra įregistruotos ir Seimo dar nepriimtos, liberalizuojančios darbo santykius, pataikaujančios darbdaviui, tai ir yra užimtumo didinimo kriterijai? Man atrodo, kad jau XIX amžiuje Vakarų Europa išsprendė pagrindines darbo saugos problemas, o pas mus neribota darbo diena, darbo savaitės trukmė, neapmokami viršvalandžiai, masiškai vėluojantys atlyginimai ir jų nemokėjimas iki pat įmonių bankroto, diskriminacija priimant į darbą, tarifinių susitarimų nebuvimas – tai turbūt yra Vyriausybės pagrindinis uždavinys? Tačiau nei per šitą šimtą dienų, nei ateityje Vyriausybės programoje neminimos ir nekalbama apie jų sprendimo būdą. Nieko nekalbama ir nieko nepadaryta skurdo mažinimo programos įgyvendinimui. Vėl bus kuriama koncepcija, tačiau skurstantiems žmonėms nuo to nė kiek ne geriau. Visa socialinės ir darbo apsaugos dalis ateityje Vyriausybės programoje yra pateikta izoliuotai nuo ekonominės, fiskalinės, monetarinės, švietimo politikų priemonių. Tuo yra tęsiama žinybinio požiūrio, šakinio, likutinio principo tradicija, pagal kurią skausmingiausios silpniausių žmonių socialinės ir darbo problemos nustumiamos į viešosios politikos šalikelę, pataikaujant stiprių, bet siaurų interesų grupių reikalavimams finansų ir ekonomikos srityje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Frakcijos vardu kviečiu kalbėti G.Dalinkevičių.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Taip jau likimas lėmė, kad šioje diskusijoje tenka mums, valdančiosios koalicijos kolegoms ir partneriams, šiandien kalbėti paskutiniams. Mane be galo nustebino du dalykai, aš norėčiau pasidalyti tuo. Labai gražiai sutampa reikalavimai tiek iš kairės, tiek iš dešinės, kad būtinai žmonės sėdėtų štai čia, prieky, ir mūsų tie kalbėjimai pasiektų jų veidus. Aš dabar pradedu suprasti, kodėl mes taip tūpčiojam vietoje ir kodėl mus pralenkė Estija. Estija pareiškė, kad jinai bus elektroninė Estija ir puikiausiai visa Vyriausybė turi visą elektroninį paštą, kad galėtų sužinoti visą mūsų kalbą, visai ramiai sėdėdama savo darbo vietose. O aš manau, kad šiuo metu tas noras pamatyti žmones buvo vien dėl to, kad galbūt pasisektų užburti juos savo žvilgsniais ir kad jie nusuktų nuo savo kelių ir nueitų siūlomais keliais. Matyt, čia turėta labai gili viltinga mintis.

Klausantis gerbiamojo A.Vidžiūno buvo galima tikėtis, kad gal tai būtų buvęs kelias, kurį mes paveldėjome. Aš manyčiau, kad šiandien mums reikėtų labai aiškiai pasakyti. Mūsų valstybės premjeras pasakė tai, kas yra daryta per šias 100 dienų. Aš nenorėčiau šiandien kartoti nė vieno skaičiaus ir frazės, retorikos, kuri čia buvo labai gausiai pateikta. Norėčiau pasakyti keletą dalykų. Visų pirma reikia pripažinti, kad mes vis dėlto dar nepateikėme Lietuvai labai aiškaus atsakymo, ką gi mes perėmėme. Šiandien galime pasakyti vieną dalyką, kad bankroto laukia 1000 įmonių, bet tai ne per 3 mėnesius. Šiandien sakome, kad šimtai kilometrų geležinkelių kelių yra ribojamo 15 km greičio, bet juk ne per paskutinius tris mėnesius subyrėjo šie keliai. Ir jeigu mes sakome, kad šiandien mūsų ekonomika buksuoja vietoje ir mes nesugebame iš tikrųjų visiems atsakyti į socialinius reikalavimus, tai, mano mielieji gerbiamieji kolegos, tai yra palikimas. Palikimas sudėtingas, kurį reikia rimtai įvertinti. Aš visiškai tikiu tik vienu, jeigu neišlaisvinsime dirbančio, kuriančio žmogaus, neturėsime ir valgančio duoną žmogaus, kuris gauna iš to, kuris sukuria darbo vietas. Todėl labai norėčiau kviesti, kad neeilinėje sesijoje mes galėtume vis dėlto sutvarkyti tam tikrus įstatymus, kurie lemtų valdininkų buvimą mūsų valstybėje ne kaip nepažeidžiamo veiksnio, kurį mes gavome kaip palikimą iš ponų konservatorių rankų, o kaip rimtai kontroliuojamo veiksnio, kurį būtų galima atleisti greitai ir laiku, nes pats vidurinysis sluoksnis valdyme ir yra sudėtingiausias šiandien Lietuvos gyvenime. Aš norėčiau atmesti tam tikrus kaltinimus, kurie pasipila iš opozicijos, kad nedaroma žygių tiek kaimo, tiek socialinių klausimų atžvilgiu. Tai yra neteisybė, nes šiandien iš tikrųjų ieškome daug sprendimų, kaip padėti kaimui. Vienas iš tokių buvo ir kompensacija už dyzelinį kurą, manau, bus labai svarbi biodegalų gamybos idėja.

Aš norėčiau čia Seimui ramiai pasakyti vieną dalyką. Kad ir kiek plėšytumėmės dabar visi į visas puses, pats įdomiausias dalykas ir reiškinys šiandien yra faktas, kad mes turime koalicinę Vyriausybę. Šiandien ginčydamiesi tarp savęs, mes vienas kitą vis dėlto kontroliuojame rimčiau, negu buvo iki šiol. O tai, kad šiandien iš tikrųjų kartu su privatizavimu neegzistuoja ir nacionalinių šakinių strategijų problema, tai vėl ne mūsų trijų mėnesių reikalas, tai yra vėl tas palikimas, kai privatizavimo fondui buvo duotas uždavinys tik parduoti ir negalvoti apie ateitį. Aš galiu tik pasidžiaugti, kad mes šiandien prie LISCO privatizavimo problemos ir galimybių pridėjome sąvoką, kas yra nacionalinė laivybos strategija, ir kad per šį procesą mes galėtume pasiekti teigiamų rezultatų.

Aš galiu įsivaizduoti viena. Labai norėtųsi, kad iš tų vingrybių, kurias mes girdime iš opozicijos, duok Dieve, susiformuotų tikrai konkretūs dalykai. Aš gal norėčiau gerbiamajai profesorei K.Prunskienei pasakyti savo nuomonę dėl vieno dalyko. Mes visi socialliberalai norime matyti ne palaidą balą rinkoje, iš tikrųjų mes norime matyti ją skaidrią, taip pat ir galimybes tiek valstybės, tiek veikiančio žmogaus santykiuose, o ne vieno ar kito prioriteto. Todėl šiandien atsisukdami nuo iš tikrųjų reguliuojamos rinkos ir ieškodami būtent to, ką jūs pastebėjote, labai jums dėkui, į tą visą verslo pasaulio laisvinimo pusę, mes ir norime atsakyti – štai čia glūdi Lietuvos potencialas. Aš norėčiau manyti, kad ir kaip mes pavadintume tą rinką, ji turi būti mums naudinga rinka, kurianti rinka, o ne parsiduodanti. Šiuo atveju iš tiesų mes to siekiame.

Baigdamas noriu pasakyti, kad aš gerai atsimenu visus tuos užkalbėjimus iki Naujųjų metų, iki vasario mėnesio, iki Velykų, aš manau, kad tie užkalbėjimai yra skirti populistinėms idėjoms. Aš labai kviesčiau kalbėti konkrečiai, veikti konkrečiai, valstybė mūsų visų. Nieko nepadarysi, jeigu šiandien visa Europa kalba vienu matu. Iš centro į kairę, į dešinę, o ne iš kairės, iš dešinės į centrą. Šiandien visi supranta, kad pasaulyje yra centristinė pažiūra, ir aš džiaugiuosi, kad šiandien ji veši Lietuvoje. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Noriu paklausti Seimo nario J.Veselkos, ar jūs norėtumėte kalbėti mišrios Seimo narių grupės vardu? Atsiprašau, bet ar jūs grupės, ar asmeniškai? Gerai, prašom.

J.VESELKA. Programos, kaip mes žinome, rašomos, perrašomos ir t.t., bet nuo to dažniausiai niekas nesikeičia. Todėl apskritai, mano požiūriu, būtų geriausia, jeigu Vyriausybė parašytų labai trumpą programą, kur imasi išspręsti 3-4 kardinalius klausimus, o visa kita rezultatai. Nes programos… Jūs atsimenate, buvo 20 metų komunizmo statybų, paskui penkmečių ir t.t. programos. Ir vis dėlto, kad ir kaip mes kritiškai žiūrėtume į šios Vyriausybės programą, aš galiu pasakyti kelis momentus, kurie rodo, kad Vyriausybė, nors ir blaškydamasi, bet turi viena: atsisakoma to politizavimo transatlantinės ir NATO integracija, o vis dėlto daugiau kreipia dėmesį, kaip spręsti konkrečias realias problemas, kurios rytoj duotų geresnį rezultatą.

Štai keletas dalykų. Atsimenate, kiek čia buvo sukelta triukšmo dėl energetinio susitarimo tarp penkių šalių pasirašymo. Aš galiu pagirti liberalų ir socialliberalų Vyriausybę, abejoju, ar socdemai būtų išdrįsę, kad jie, nepaisydami gąsdinimo, jog įtrauks į tą postsovietinę erdvę, ėmė ir pasirašė. Aš manau, tai suteikia nemažų galimybių, nes padidės “Lietuvos energijos” eksportas, čia gaus papildomų pajamų ir t.t.

Antra. Labai gerai, kad baigia pasirašyti sutartis su Rusija dėl geležinkelio tarifų. Aš žinau, kaip ten vyksta. Rusija tuos pačius tarifus siūlė, kai valdė konservatoriai, konservatoriai atmetė, todėl Lietuvos geležinkelis patyrė 30 mln. nuostolių. Dabar vyrai nebijo, kad ten šūkauja, ir jie šitą pasirašo. Dėl to irgi galima pagirti. Supaprastino vizų režimą. Aišku, kiekvienas, čia atvažiuojantis išleidžia pinigus, ar turi verslo interesą, ar suvalgo mūsų “lyšną kilbasą”, papildomas pinigėlis ir žemdirbiui, ir valstybės biudžetui. Aišku, kad nebijo, kaip čia visi gąsdina, kad rusai veda psichologinį karą, todėl jie mūsų priešai. Kažkodėl, pavyzdžiui, kai V.Šustauskas sako, kad žydai kenkia, tai blogas, o tie, kurie sako, kad rusai kenkia, tai tampa mūsų valstybės pažiba. Taip pat labai malonu, kad vis dėlto galų gale atskleidė, kad per 10 metų Lietuvos valstybė padarė per 22 mlrd. litų skolų. Tegul visi žmonės žino, kad iš tų skolų išlipti per 100 dienų ar per tris mėnesius iš tikrųjų nė viena valstybė ir Vyriausybė nesugebėjo ir nesugebės. Kokios buvo socialinės politikos atžvilgiu padarytos klaidos, labai gerai išdėstė socialdemokratų koalicija. Iš tikrųjų be reikalo jūs taip užsispyrę priimat nepopuliarių priemonių sprendimus. Kai klausiausi, tai aš būčiau visus socdemų siūlymus priėmęs ir paskui būčiau gražiai kartu dirbęs.

Kur vis dėlto, manau, reikia atkreipti dėmesį naujajai Vyriausybei, kuri niekaip neišspręstų sudėtingų problemų, kurios jai teko. Kai pririšome litą prie dolerio, praktiškai iš mūsų buvo atimta savarankiška monetarinė politika. Vien su fiskaline politika, gerbiamieji, niekada nė viena Vyriausybė ar Seimas neprikels Lietuvos ekonomikos. Kai mes priimsime naują Lietuvos banko įstatymą, žiūrėkime, kad būtų atgauta bent didesnė dalis monetarinės savarankiškos politikos, kol neįstosime ar kada nors įstosime į euro zoną.

Kai įstosime į euro zoną, viskas bus paprasčiau.

Antras dalykas. Gerbiamieji socialliberalai, liberalai, sustabdykite bent trijų strateginių objektų privatizavimą nors 10 metų. Su energetika, jeigu ji bus privatizuota, arba su dujomis bus tas pats kaip su “Lietuvos telekomu”, aš jums garantuoju. Kai įveiksime korupciją, bent dideliu mastu įveiksime, tada bus galima prieiti prie tų objektų privatizavimo. Nebijokite sustabdyti to, kas parodė, kad nėra jokios praktiškos naudos. Aš negaliu pasakyti, ar 5, ar 6 mlrd. už privatizavimą gavome, o skolos dėl to nė kiek nesumažėjo.

Toliau. Restruktūrizavimo įstatymas, Bankroto įstatymas, Konstitucijos 47 straipsnis – visi čia skubina greičiau juos priimti. Kiek žinau, dalis Seimo narių turi važiuoti į Briuselį pasiaiškinti, kaip Europos Sąjungos šalyse veikia tie įstatymai, kokios pagrindinės nuostatos. Pirmiausia reikia gerai išanalizuoti, o tik po to čia priimti sprendimus. Galiu pasakyti iš savo analizės: Restruktūrizavimo įstatymas – tai pats baisiausias būsimosios korupcijos įstatymas, koks yra šiandien. Bankroto įstatymas faktiškai nieko nei paspartins, nei pagerins, bet Restruktūrizavimo įstatymą reikėtų įdėmiai peržiūrėti.

Konstitucijos 47 straipsnis. Vėl reikia pažiūrėti, kokias galima daryti išlygas. Viena vertus, rinka reikalauja maždaug vienodų konkurencijos sąlygų. Šiandien vokietis ar prancūzas Lietuvoje nepalyginamai lengviau gali įsigyti žemės, mes Vokietijoje ar Prancūzijoje esame nekonkurencingi. Todėl reikia gerai išanalizuoti, kaip būtų galima bent sulyginti konkurencijos terminus ar ką, čia irgi reikia gerai pagalvoti.

Dėl planų. Apskritai noriu dar daug pasakyti, bet laikas baigiasi. Siūlau Vyriausybei dėmesingai įsiklausyti į kai kuriuos argumentus, bet eiti savo keliu. Jeigu jūs įsitikinę ir argumentuotai žinote, kad jūsų kelias duos teigiamus rezultatus, eikite juo. Jeigu pradėsite blaškytis, būsite sutrypti ir niekas jūsų neprisimins. Aš, kaip buvęs ministras, atsimenu, mes irgi visokias patarėjų grupes kūrėme. Plepa plepa po tris valandas, o tau reikia priimti konkretų sprendimą.

Dar vieną dalyką norėčiau pasakyti gerbiamajam premjerui. Jis pasakė, kad blogai dirba valdininkai, iš savo patirties sakau: blogai dirba ministras. Jeigu ministras valdininkams aiškiai suformuluoja pagrindinius kriterijus, kas turi būti padaryta, valdininkai, bent Ekonomikos ministerijoje, nežinau, gal dabar išvaikė konservatoriai, paliko tik savus klapčiukus, bet buvo gerų specialistų. Bet kai didžiojoj politikoj nežinia kokie yra šnypštimai, o valdininkui neaišku, ką daryti, tada valdininkas negali. Jeigu jūs turite kompetentingus ministrus, viceministrus, valdininkai turi dirbti ir jie dirbs gerai, nes juos galima lengvai, žmogiškai sakant, užlaužti. Ačiū už dėmesį. Linkiu sėkmės!

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai J.Veselkai taip pat ir už perteklinės dešros paminėjimą turizmo kontekste.

Kitas darbotvarkės klausimas. (Balsas salėje) Mes balsavimo neturėjome. Repliką po ko? Prašom. Kolega J.Korenka.

J.KORENKA. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš visiškai pritariu kolegės R.Juknevičienės žodžiams apie pagarbą Seimui. Ne mes pakvietėme premjerą, o gerbiamasis premjeras paprašė išsakyti savo mintis ir programą po 100 dienų. Jam ypač rūpi Velykos. Šiuo atveju nesuprantamas dalykas, kai nenorima girdėti mūsų minčių.

Gerbiamasis posėdžio pirmininke, atleiskite, aš, kaip kolega, noriu jums duoti pastabą. Jūs šiandien labai akcentuojate Vyriausybės darbą ir ginate Vyriausybę. Aš įsivaizduoju, kad jūs atstovaujate Seimui, o ne Vyriausybei. Kai Seimo nariai paklausia, kodėl nėra Vyriausybės, tada nereikėtų jos ginti, kad ji labai smarkiai dirba.

Kadangi aš atsistojau, pasakysiu apie tą baisų didelio darbo akcentavimą. Teko dalyvauti, stebėti posėdį, kuriame Vyriausybė sprendė ketverių metų veiklos programą. Susidarė įspūdis, kad ten ministrai tris valandas kalbėjosi, kada vieną ar kitą veiklą baigti trečiajame ketvirtyje ar ketvirtajame ketvirtyje. Buvo labai įdomus dalykas, kai premjero patarėjas R.Martinkus, paklausus premjerui vienu klausimu, ar čia tikrai nebus nuostolių, jis tokią mintį išreiškė: na, žinote, 40–50 mln. valstybei nesvarbu. Jeigu kalbame apie tokį svarbų Vyriausybės darbą, tada aš ne visai suprantu. Aš visiškai esu įsitikinęs, kad šiandien iš tikrųjų čia turėjo būti Vyriausybė ir išklausyti mūsų tautos atstovų nuomones dėl 100 dienų darbo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš pastabos, adresuotos posėdžio pirmininko atžvilgiu, tikrai nepriimu, nė vienu savo veiksmu negyniau Ministro Pirmininko ir Vyriausybės darbo.

Repliką – Kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Aš dėl vedimo tvarkos, pone pirmininke.

PIRMININKAS. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Norėčiau pasidžiaugti ypač geru Seimo darbo planavimu ir pasiūlyti padaryti pertrauką, nes pagal mūsų patvirtintą darbotvarkę 13 val. – pertraukos laikas.

PIRMININKAS. Aš taip pat noriu padėkoti talkinusiems, kad mes dirbtume pagal darbotvarkę. Siūlyčiau iki 13.30 val. padirbėti pusę valandos, kad galėtume aptarti bent pirmosios dalies rytinio posėdžio klausimus, juo labiau, kad yra kviesti žmonės, kurie laukė gana ilgai, ir mes turėtume tai padaryti. Ar būtų prieštaraujančių, kad mes tęstume darbą? (Balsai salėje) Ar kolega V.Einoris norėtų tęsti replikavimą? Prašom, kolega.

V.EINORIS. Aš atsiliepiu į gerbiamojo G.Dalinkevičiaus pasakymą, kad ši Vyriausybė ypač didelį dėmesį sukoncentravo ir didelę paramą suteikė kaimui. Jums noriu pasakyti: pasiimkite skaičius ir matysite, kokia suteikta “parama”. Taip išėjo, kad 18 kartų tiesioginių išmokų žemdirbys šiemet gauna mažiau negu 1996 metais – tik 22 mln. tiesioginių išmokų, jeigu neskaitytume 52 mln. dyzeliniam kurui kompensuoti. Jeigu šitą priskaičiuotume, tai 5 su trupučiu karto mažiau negu 1996 metais. Ne jūs, žinoma, nukalėte abi kryžiaus medines dalis žemės ūkį galutinai pasmerkti, bet jūs dabar paruošėte vinis visą tą žemės ūkio organizmą prikalti prie to kryžiaus galutinai. Jeigu jums neaišku, tai šių metų pabaigoje jūs pamatysite, kokioje padėtyje atsidurs kaimas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš norėčiau siūlyti tęsti mūsų darbą. Kolega K.Rimšelis – paskutinę repliką. Prašom.

K.RIMŠELIS. Aš noriu būtent repliką pasakyti. Čia kalbama replikuojant, kad reikia gerbti Seimą, ir po to vyksta diskusijos ir kalbos neaišku kieno vardu – ar frakcijų, ar savo, ištraukiami skaičiai ar šiaip kokie nors pamąstymai. Tokias kalbas, kai kalbama dėl posėdžio vedimo tvarkos, siūlyčiau posėdžio pirmininkui nutraukti.

Seimo nutarimo “Dėl D.Mušinsko atleidimo iš žurnalistų etikos inspektoriaus pareigų” projektas Nr.IXP-388 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Pereiname prie kito klausimo. Darbotvarkės 1-3a klausimas – Seimo nutarimo dėl D.Mušinsko atleidimo iš žurnalistų etikos inspektoriaus pareigų projektas Nr.IXP-388. Kviečiu į tribūną pranešėją – kolegą V.Kvietkauską. Prašom.

V.KVIETKAUSKAS. Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. Turint galvoje, kad visuomenės informavimo priemonės šiuo metu iš esmės yra antroji valdžia, tiek pozicijai, tiek opozicijai labai svarbu, kad būtų suformuotos jos priežiūros institucijos.

Praėjusių metų spalio mėnesį buvo pakeistas Visuomenės informavimo įstatymas viena iš nuostatų, apibrėžiančia žurnalistų etikos inspektoriaus skyrimo tvarką. Pagal dabar veikiantį įstatymą žurnalistų etikos inspektorių skiria Seimas 5 metams Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos teikimu. Inspektorius negali būti susijęs darbo santykiais su visuomenės informavimo rengėjais. Tai pabrėžiu todėl, kad ketverius metus ėjęs žurnalistų etikos inspektoriaus pareigas D.Mušinskas yra “Metų” žurnalo redaktorius ir jis nenori keisti savo darbo vietos, kitaip tariant, jis pagal įstatymą negali būti žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriumi. Tuo labiau jis nebuvo ir pristatytas kandidatu į šias pareigas. Aš tai aiškinu todėl, kad prieš svarstant šitą klausimą gavau tokių paklausimų. Taigi, norėdami paskirti pagal naująjį įstatymą penkeriems metams žurnalistų ir leidėjų etikos inspektorių, mes turime atleisti formaliai tas pareigas tebeeinantį D.Mušinską. Siūlau tai padaryti nuo šios dienos ir šį nutarimą priimti ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų paklausti norėtų du Seimo nariai. Prašau kolegę K.Prunskienę, matau skubančią prie mikrofono.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš esu užsirašiusi ne klausti, o kalbėti svarstant žurnalistų etikos inspektoriaus kandidatūrą, todėl čia turbūt yra įvykusi klaida.

PIRMININKAS. Atsiprašom. Dabar mes svarstome dėl atleidimo. Čia yra kitas klausimas. Gerai.

K.D.PRUNSKIENĖ. Taip, tai aš pritariu ir manau, kad frakcija taip pat pritaria, o kalbėti norėsiu, kai bus svarstoma nauja kandidatūra. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Minutėlę. Ar kolega K.Bobelis norėtų klausti pranešėjo?

K.BOBELIS. Aš norėjau taip pat kaip ponia K.Prunskienė kalbėti dėl kito.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar kolegė R.Juknevičienė klaustų? Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Taip, pone pranešėjau, man iš principo šito klausimo įrašymas į neeilinės sesijos darbotvarkę, kai netrukus, kovo mėnesį, bus eilinė sesija, kažkaip kelia tokių keistų asociacijų. Spaudoje pastarąsias savaites buvo labai daug kalbama apie valdžios etikos problemas. Pirmą dieną ateinam į sesiją ir staiga randam kaip vos ne prioritetinį klausimą žurnalistų etikos klausimo svarstymą. Ar čia kažko nesupainiojot įtraukdami tokį klausimą būtent pačią pirmą dieną ir vos ne pirmu numeriu?

V.KVIETKAUSKAS. Tiesą sakant, žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus klausimas svarstomas jau daugiau kaip mėnuo, nes pateikta kandidatūra čia, Seime, buvo sausio mėnesio pabaigoje. O mes, žurnalistų gildija, faktiškai neturime etikos inspektoriaus jau nuo praėjusių metų spalio mėnesio, kai buvo pakeistas įstatymas, numatantis jo skyrimo tvarką. Taigi, aš nemanau, kad čia kaip nors specialiai šiai dienai pritaikytas įstatymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausti norėtų kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau gerbiamojo kolegos paklausti. Jis čia pristatė kaip žurnalistų gildijos atstovas, bet Statutas nenumato, kad žurnalistų gildija galėtų prašytis ypatingos skubos tvarka. Ar tai yra Prezidento prašymas, ar Seimo Pirmininko, nes tokios teisės žurnalistų gildijai, nors mes ją labai gerbiam, nenumato mūsų Statutas, deja.

V.KVIETKAUSKAS. Aš manau, kad jūs tiesiog manęs nesupratote. Aš sakiau, kad žurnalistų gildija jau pusę metų neturi etikos inspektoriaus ir tiesiog labai geidžia jį turėti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausti jūsų, pranešėjau, pageidaujančių nėra. Dabar turėtume apsispręsti dėl pritarimo nutarimo projektui po pateikimo. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nematau. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti? Kitaip teigiančių negirdžiu ir nematau. Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Yra gautas Seimo Pirmininko siūlymas svarstyti nutarimą ypatingos skubos tvarka. Aš klausčiau, ar būtų norinčių dėl balsavimo motyvų, nes nematau norinčių kalbėti dar prieš tai diskusijoje. Taip, dėl balsavimo motyvų svarstymo stadijoje. Dabar dar yra ne priėmimo stadija. Iš karto galim pereiti prie priėmimo. Gerai. Gerbiamieji kolegos, ar priėmimo stadijoje dėl šio nutarimo pritartumėt, kad balsuotume dėl viso nutarimo, nes 2 straipsnis iš esmės yra formalus įsigaliojimas nuo priėmimo. Taigi dėl viso nutarimo, įrašant jame šios dienos datą, vasario 20 d., nuo kada yra atleidžiamas iš pareigų. Taigi dėl balsavimo motyvų balsuojant dėl viso Seimo nutarimo kolega K.Bobelis. Prašau.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, kadangi dabartinis inspektorius jau nuo spalio mėnesio nedirba, tai aš siūlau patvirtinti siūlymą ir jį atleisti iš pareigų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega Č.Juršėnas. Prašau.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš irgi remčiau šitą siūlymą, kadangi svarbu to klausimo neatidėlioti, jis pakankamai yra uždelstas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Manau, tai visi suprantame. Gerbiamieji kolegos, prieš balsavimą prašau atlikti registracijos procedūrą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 98 Seimo nariai. Aš prašau Seimo narius balsuoti išsakant savo nuomonę dėl Seimo nutarimo registracijos Nr.IXP-388. Prašau balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 88 – už, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Seimo nutarimas “Dėl D.Mušinsko atleidimo iš žurnalistų etikos inspektoriaus pareigų” registracijos Nr.IXP-388 priimtas.

Seimo nutarimo “Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus paskyrimo” projektas Nr.IXP-325 (svarstymas ir priėmimas)

Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo – 1-3b, registracijos Nr.IXP-325 Seimo nutarimo “Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus paskyrimo” projektas. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną norinčius kalbėti diskusijoje. Taip, kolegė K.Prunskienė. Prašau.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Nėra abejonės, kad kaip politikams, taip ir žurnalistams etikos problemos yra ir subtilus, ir kartu aktualus dalykas. Ir šiais laikais, kai iš esmės neegzistuoja cenzūra ir kokia nors valstybinė priežiūra, patys žurnalistai iš esmės sprendžia savo etikos vidaus problemas. Kartu būtent tokia pareigybė kaip žurnalistų etikos inspektorius yra realybė ir šiandien mes svarstom naują kandidatūrą. Malonu kalbėti pozityviai, t.y. pirmiausia pasidžiaugti tuo, kad pasiūlyta kandidatūra, mano įsitikinimu, iš tikrųjų yra apgalvota, iš tikrųjų yra labai tinkama. Aš pažįstu gerbiamąjį Nepriklausomybės Akto signatarą R.Gudaitį dar nuo Sąjūdžio kūrimosi, nuo iniciatyvinės grupės, nuo jo ryškių straipsnių kaip publicisto, istoriko, rašytojo. Daugybė darbų, išleistų per pastarąjį dešimtmetį, iš tikrųjų labai ryškiai pristato jį kaip profesionalą ir publicistą, ir istoriką. Manau, kad būtent toks žmogus, principingas, turintis aiškią poziciją, neprasilenkiantis pats su žurnalisto etika, vertas būti žurnalistų etikos inspektoriumi. Taigi palaikydama ir nuo savęs, ir nuo frakcijos jo kandidatūrą, siūlau kolegoms padaryti tą patį. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje kviečiu kalbėti kolegą K.Bobelį. Prašau. Paprastai tai daroma iš tribūnos, daktare. Jeigu kreiptumėtės į Seimo narius, būtų kur kas patogiau.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, man tikrai yra nepaprastai malonu pritarti gerbiamo R.Gudaičio kandidatūrai. Jis yra labai gerbiamas ir žinomas Lietuvos rašytojas ir žurnalistas, taip pat Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Aš remiu pono R.Gudaičio kandidatūrą, nes jis yra visiškai kompetentingas. Ir remiu ne tik kaip profesionalą, savo srities specialistą, bet taip pat kaip ir marijampolietį. Iš Marijampolės kultūros centro, iš Marijampolės kultūros lopšio yra geriausia paskirti žmogų, kuris sąžiningai, teisingai atstovautų tokiai svarbiai sričiai, kaip žurnalistų etikos kontrolė ir gintų visų Lietuvos piliečių interesus. Todėl aš visiškai pritariu ir džiaugiuosi jo kandidatūra.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Kviečiu kalbėti kolegą E.Masiulį. Prašau.

E.MASIULIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tiesų malonu girdėti, kad pareigūnai skiriami ne tik iš Telšių, bet ir iš Marijampolės. Tai tikrai, matyt, yra geras ženklas. Liberalų frakcija pritaria R.Gudaičio kandidatūrai į žurnalistų etikos inspektorius. Mūsų supratimu, žiniasklaida funkcionuoja pirmiausia savireguliavimo principu ir pareigybės reikalingos, bet jos, be jokios abejonės, neišspręs visų žurnalistų etikos problemų. Vis dėlto norėtume palinkėti naujajam inspektoriui sėkmingo darbo ir aktyvumo ir kad jau kitą kadenciją mes galėtume įvardinti jį ne kaip žurnalistų etikos inspektorių, bet kaip žurnalistų etikos komisarą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlymas nėra raštiškas. Paskutinis, kalbantis diskusijoje, kartu yra ir klausimo teikėjas. Procedūra numato jam galimybę ir kalbėti. Prašau, kolega Kvietkauskai.

V.KVIETKAUSKAS. Ačiū, pone pirmininke. Aš minėjau, kad žurnalistų etikos inspektorių penkeriems metams skiria Seimas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos teikimu. O tai reiškia, kad pagal procedūrą buvo paskelbtas lyg ir konkursas. Jame dalyvavo ir savo kandidatūras pateikė 4 kandidatai ir iš tų 4 kandidatų 12 komisijos narių, kurie atstovauja Lietuvos žmogaus teisių centrui, Lietuvos psichiatrų asociacijai, Lietuvos Vyskupų Konferencijai, Periodinės spaudos leidėjų asociacijai, Lietuvos radijo ir televizijos, Kabelinės televizijos, Regioninių televizijų asociacijoms, Lietuvos žurnalistų sąjungai, Žurnalistų draugijai, Žurnalistikos centrui, Nacionaliniam radijui ir televizijai, pasiūlė Seimui etikos inspektoriumi skirti R.Gudaitį. Vadinasi, tai bus ne tik mūsų sprendimas, jeigu mes R.Gudaitį patvirtinsime etikos inspektoriumi.

Beje, noriu pasakyti, kad mes prie etikos inspektoriaus darbo klausimo turėsime sugrįžti, nes vienaip ar kitaip mes turėsime patvirtinti jo atlyginimą, o Valstybės pareigūnų darbo atlyginimų įstatyme nėra numatyta tokia pareigybė. Jau matau kreivą Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko žvilgsnį, deja, tai reikės padaryti. Kartu mes turėsime kreiptis į Vyriausybę ir nustatyti darbo vietą, nes pagal įstatymą darbo vietą irgi turėtų nustatyti Vyriausybė. Kol kas etikos inspektorius neturi darbo vietos, kaip turėjo anksčiau šias pareigas ėjęs ponas D.Mušinskas – jis buvo žurnalo redaktorius, o ankstesnis įstatymas netrukdė eiti kitas pareigas. Taigi aš siūlau R.Gudaitį patvirtinti etikos inspektoriumi. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje norinčių dalyvauti daugiau nėra. Aš norėsiu klausti kandidatą pagal pareigūnų skyrimo statuto nustatytą tvarką, ar kandidatas pageidautų po diskusijos kalbėti? Taip? Tai kviečiu jus į tribūną.

R.Gudaitis. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų mano kandidatūros svarstymas Seime yra labai rimtas egzaminas, rimtas išmėginimas. Norėčiau pasakyti, kad jeigu taip jau bus lemta ir jūs pritarsite mano kandidatūrai, aš ketinu dirbti kartu su žurnalistų bendruomene, su įvairiomis žurnalistų savireguliavimo institucijomis, su visuomene, ir, žinoma, su Lietuvos Respublikos Seimu. Aš suprantu tą atsakomybę ir manau, kad vis tiek mums visiems reikės dirbti drauge. Dėl savęs galiu pasakyti tiek, kad savo eseistikoje, savo publicistiniuose straipsniuose aš niekada nevengiau aštrumo. Taip buvo anoje sistemoje, anais laikais, taip buvo ir per pastarąjį dešimtmetį. Žinoma, yra ir diskusinių momentų, ir kai kas gali suabejoti mano tinkamumu eiti šias pareigas. Aš manau, kad dabar, jeigu jau taip atsitiks, aš visas savo jėgas skirsiu šitam darbui. Kartu aš neatsisakysiu ir kūrybinio darbo, bet aš jau rašysiu turbūt prozą ir nerašysiu tais klausimais, kuriuose galima būtų įžvelgti vieną ar kitą etikos pažeidimą. Labai jums ačiū už jūsų geranoriškumą ir dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju kandidatui. Primenu, kad dabar yra svarstymo stadija, taip pat priminčiau, kad dar ankstesnėje neeilinėje sesijoje Seimas pritarė siūlymui svarstyti klausimą ypatingos skubos tvarka, todėl po svarstymo mes pereitume taip pat ir prie priėmimo. Aš klausčiau, ar svarstymo stadijoje bendru sutarimu galėtume pritarti šiam nutarimui? (Balsai salėje) Dėkoju, kolegos.

Pereiname prie svarstymo stadijos. Aš taip pat klausčiau (turint mintyje, kad 2 straipsnis yra tik dėl nutarimo įsigaliojimo), ar galime eiti prie balsavimo dėl viso nutarimo? Kitaip teigiančių ir siūlančių negirdžiu. Gerbiamieji kolegos, kviečiu kalbėti dėl balsavimo motyvų priimant šį Seimo nutarimą. Kolega V.Andriukaitis. Prašau.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad R.Gudaitį galime apibūdinti vienu labai paprastu žodžiu: prisiminkime jo ,,esu iš sušaudytų dainų krašto”. O tai jau tiek giliai etiška, kad siūlyčiau visiems bendru sutarimu patvirtinti ir nutarimą, ir pritarti jo kandidatūrai, ir palinkėti sėkmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolegė R. Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš susilaikysiu balsuodama. Ir noriu pasakyti, dėl kokių motyvų. Jeigu tai būtų 1989–1990 m. (tai priminė ir kolega V.Andriukaitis), kai tikrai su dideliu dėmesiu skaitėme ,,Literatūrą ir meną”, ir tai daugeliui mūsų padėjo, tada tikrai neabejodama balsuočiau už. Tačiau manau, kad į šį postą šiandien, po dešimties metų, kai mūsų visuomenėje, politiniame gyvenime išryškėjo labai daug įvairių politinių niuansų, kaip niekada reikia ypač politiškai subalansuotos figūros. Nemanyčiau, kad ponas R.Gudaitis yra politiškai neutralus žmogus. Norėčiau jam palinkėti to politinio neutralumo, kita vertus, mane kol kas stabdo balsuoti už būtent publikacijos, buvusios prieš keletą metų. Net nežinau, ar galima jas vertinti kaip etiškas ar neetiškas, bet gana šiurkščias publikacijas. Šie dalykai konkrečiai mane stabdo balsuojant už. Kita vertus, norėčiau palinkėti šiame nelengvame darbe sėkmės, nes čia dar labai daug neartų dirvonų. Noriu tikėtis, kad mano pasakytos pastabos ir abejonės ne pakenks šiame darbe, o kaip tik bus tam tikra pamoka siekiant objektyvumo.

PIRMININKAS. Aš suprantu, jūsų kalba buvo už.

R.JUKNEVIČIENĖ. Mano kalba – susilaikau, bet nėra tokios spalvos jūsų monitoriuose.

PIRMININKAS. Mūsų monitoriuose. Dėl balsavimo motyvų – kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš prisijungiu prie tų, kurie pritarė, kad R.Gudaitis eitų šias pareigas. Daugelis mūsų pažįstame jį kaip didelės erudicijos ir etikos žmogų, tinkantį eiti šias pareigas. Noriu pasakyti jums, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad yra neatitikimas ar korektūros klaida, kurią turėtume pataisyti. Priimdami nutarimą, mes atleidome D.Mušinską iš žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus pareigų, o štai R.Gudaičiui leidėjų etikos inspektoriaus pareigų nesuteikiame. Manyčiau, kad mes turėtume suvienodinti, jeigu nėra kitokių motyvų. R.Gudaitis turėtų užimti žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus pareigas, nes kitaip bus neatitikimas mūsų norminiuose aktuose.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai J.Olekui už pastabą. Prieš suteikdamas žodį paskutiniam kalbėtojui dėl balsavimo motyvų, sutikčiau, kad ankstesniame nutarime reikėtų išbraukti žodį “leidėjų”, nes pagal Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamentą ir anksčiau priimtus norminius aktus pareigybė vadinosi būtent taip: žodžių “ir leidėjų” nėra.

Paskutinis dėl balsavimo motyvų – kolega V.Velikonis. Prašom.

V.VELIKONIS. Gerbiamieji kolegos, daug metų pažįstu, skaitau R.Gudaitį. Tai rašytojas, publicistas, pirmasis viešai prabilęs apie peršautas dainas. Tai doras žmogus, įaugęs į Lietuvos žemę, Lietuvą, jos kultūrą, kalbą, gamtą, jos likimą. Jis, signataras, turi teisę priminti kiekvienam, nukrypusiam nuo pagrindinių moralės principų.

Aš esu vienas iš tų laimingų kaimo žmonių, nes R.Gudaitis man duodavo net rankraščius paskaityti ir daug kartų diskutuodavome vienais ar kitais klausimais. Kai kurie žmonės šiandien sako, kad jie susilaikys. Man aišku, kodėl jie susilaikys.

Labai norėtųsi, kad gerbiamasis R.Gudaitis jau šiandien taptų žurnalistų etikos inspektoriumi. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Aš prašau Seimo narius prieš išreiškiant savo valią registruotis. Vyksta registracija. Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo nutarimo Nr.IXP-325. Prašom balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 9 Seimo nariai. Taigi Seimo nutarimas “Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus paskyrimo” Nr.IXP-325 priimtas. Sveikiname kolegą R.Gudaitį. (Plojimai)

Prezidento rinkimų įstatymo 32 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2928(2) (priėmimas)

Sprendimas priimtas, gerbiamieji kolegos. Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo. Gerbiamieji kolegos, yra paketas klausimų, kurie sparčiai judės į priekį. Labai prašyčiau jūsų supratimo ir kantrybės. (Triukšmas salėje) Kviečiu į tribūną pranešėją. Įstatymas Nr.IXP-2928. Kolega K.Rimšelis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, čia jau nėra ko teikti. Tai yra redakcinio pobūdžio pataisos (dabar jau yra priėmimas), kurios buvo svarstytos. Pagal plenarinio posėdžio darbotvarkę nuo klausimo 1-4a iki 1-4i keičiasi vienas paprastas dalykas: į formuluotę įrašomi žodžiai – vietoj penkių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio užstato… Atsiprašau. Visur yra įrašoma “paskutinio paskelbto šalies ūkio” ir po to kaip tekste – vidutinio mėnesinio ir lia lia. Galima balsuoti.

PIRMININKAS. Manau, kad mes žodžių “lia lia” neprotokoluosime.

K.RIMŠELIS. Gerai.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Klausimų ir kalbų šioje stadijoje nėra numatyta. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad priėmimo stadijoje yra priimama pastraipsniui. Du straipsniai šiame įstatymo projekte. Taigi dėl 1 straipsnio, susijusio su Prezidento rinkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies pakeitimu, dėl balsavimo motyvų – kolega J.Olekas. Prašom. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam straipsniui? Gerai.

2 straipsnis. Dėl 38 straipsnio pakeitimo. Ar bendras sutarimas priimtinas? Dėkoju. Turėtume apsispręsti dėl viso įstatymo projekto. Kviečiu kolegas prieš balsavimą registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl viso įstatymo Nr.IXP-2928. Prašau Seimo narius balsuoti. Balsavimo rezultatai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 3. Prezidento rinkimų įstatymo 32, 38 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

Prezidento įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2929(3*) (priėmimas)

Pereiname prie kito klausimo. Manau, kad taupydami laiką ir apsidrausdami nuo nereikalingų žodžių minėjimo iš karto galėtume pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Registracijos Nr.IXP-2929. Vienas straipsnis. Todėl galėtume balsuoti dėl viso įstatymo pakeitimo. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Galime pereiti prie šio įstatymo priėmimo. Siūlau balsuoti iš karto, nes registracijos skaičius, manau, iš esmės tas pats. Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-2929. Prašom balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 67, taip pat kolegų J.Oleko ir A.Syso bei J.Veselkos balsai už, t.y. 70 – už, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas, kurio projekto registracijos Nr.P-2929, priimtas.

Seimo rinkimų įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2930(2) (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas, kurio projekto registracijos Nr.P-2930, – Seimo rinkimų įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Vienas straipsnis, todėl, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašau Seimo narius prieš balsavimą registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Aš prašau Seimo narius balsuoti dėl viso įstatymo. Balsavimo rezultatai: 70 – už, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas, kurio projekto registracijos Nr.P-2930, priimtas.

Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 5, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2931(2*) (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymas, kurio projekto registracijos Nr.P-2931, t.y. Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 5, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadijoje turėtume priimti įstatymą pastraipsniui. Pirmasis straipsnis susijęs su 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimu. Ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Kitaip teigiančių nematau. Antrasis straipsnis – 15 straipsnio pakeitimas. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar bendras sutarimas – priimtinas būdas? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Ir trečiasis straipsnis dėl 16 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių pakeitimo. Ar bendru sutarimu nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų galime pritarti? Dėkoju. Kitaip teigiančių nėra. Gerbiamieji kolegos, turėtume apsispręsti dėl viso įstatymo projekto. Aš prašau Seimo narius balsuoti dėl viso įstatymo projekto. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: 71 – už, prieš – 1, susilaikė 4. Taigi įstatymas, kurio projekto registracijos Nr.P-2931, priimtas.

Konstitucinio Teismo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2932(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Konstitucinio Teismo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2932. Vienintelis straipsnis, todėl dėl balsavimo motyvų norinčių nesant kalbėti kviečiu Seimo narius išreikšti savo nuomonę balsuojant dėl šio įstatymo projekto. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas, kurio projekto registracijos Nr.P-2932, priimtas.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2933(2*) (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas, registracijos Nr.IXP-2933 – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2933. Vienintelis straipsnis, todėl, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašau Seimo narius balsuoti dėl šio įstatymo projekto. Prašau balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 63 – už, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas, kurio projektas registracijos Nr.P-2933, priimtas.

Kitas darbotvarkės klausimas – Komercinių bankų įstatymo 40 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2934. Tai taip pat yra susiję su žodžių, formuluočių pakeitimu. Aš manau, kad taupydami laiką galėtume nekviesti pranešėjo į tribūną. (Balsai salėje: reikia, reikia…) Reikėtų. Gerai, tai bešnekantį telefonu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką K.Glavecką kviečiu į tribūną. Komercinių bankų įstatymo 40 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. (Balsai salėje) Belaukiant, kol kolega susiorientuos, aš kviesčiau prie kito klausimo, mes prie ką tik buvusio tuoj pat grįšim.

Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2935* (priėmimas)

Siūlau svarstyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2935. Kalbėti Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu kviečiu į tribūną pranešėją Seimo narę I.Degutienę. Bent aš turiu informaciją, kad tai padaryti turėtų ponia I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Iš tiesų tai yra tęsinys visų prieš tai teikiamų projektų. Projekto tikslas – įteisinti numatomą perėjimą prie darbo užmokesčio statistinės informacijos. Todėl ir keičiamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnis, kuriame irgi pakeičiami tiktai žodžiai “1 straipsnio 3 dalies pakeitimas”. “Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose nustatytų valstybinių pensijų dydis kiekvienos atskirai ar kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui negali viršyti ketvirčio užpraeito prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio pusantro dydžio”. O daugiau visas tekstas taip, kaip yra ir buvusiame įstatyme.

PIRMININKAS. Taip. Dėkoju pranešėjai. Aš norėčiau akcentuoti, kolegos, kad tai yra vienintelis straipsnis, todėl turėtume balsuoti dėl viso įstatymo projekto. Dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti kolega J.Olekas. Prašau.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pritarti, nes mes lygiai taip pat suvienodinsim ir sveikatos draudimo. Manau, kad Socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo įstatymai iš tikrųjų koreliuosis tarpusavyje. Todėl siūlau visiems pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prieš balsavimą prašau registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo Nr.P-2935. Balsavimo rezultatai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 4, įstatymas Nr.P-2935 priimtas.

Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2937(2*) (priėmimas)

Kitas Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2937. Jis yra identiškas su prieš tai svarstytu. Taupydamas laiką, siūlyčiau iš karto pereiti prie balsavimo. Nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti dėl šio įstatymo. Balsavimo rezultatai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 1, įstatymas Nr.P-2937 priimtas.

Komercinių bankų įstatymo 40 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2934* (priėmimas)

Grįžtame prie praleisto darbotvarkės klausimo. (Balsai salėje) Komercinių bankų įstatymo 40 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2934. Suteikime galimybę pranešėjui išdėstyti.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, ačiū už supratimą ir atleiskite už palikimą. Labai ačiū. Šis įstatymas yra lydintis įstatymas Prezidento rinkimų įstatymo 32 ir 38 straipsnių pakeitimo. Jo esmė yra ta, kad Komercinių bankų įstatymo 40 ir 47 straipsniais yra keičiama atskaitomybė, t.y. pereinama nuo mėnesinės prie ketvirtinės atskaitomybės. Tokia yra esmė. Siūlau priimti šį įstatymą ir balsuoti už. Dar kartą atsiprašau.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Norinčių kalbėti, tiksliau, diskusija nėra numatyta priėmimo stadijoje. Du straipsniai. Kiekvieną turėtume priimti pastraipsniui. 1 straipsnis susijęs su 40 straipsnio 3 dalies pakeitimu. Dėl balsavimo motyvų – kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš, suprasdamas įstatymo svarbą, kad net Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas turėjo papildomai pasirengti tokiam svarbiam pranešimui, siūlau, kad visas Seimas atkreiptų į tai dėmesį ir kartu pritartume.

PIRMININKAS. Manau, tikrai atkreipsime. Dėkoju. Ar bendru sutarimu galėtume patvirtinti 1 straipsnį? Kitaip teigiančių nematau ir negirdžiu. Pritarta bendru sutarimu.

2 straipsnis susijęs su 47 straipsnio 4 dalies pakeitimu. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nematau. Todėl prieš balsavimą dėl viso įstatymo projekto, pritarus šiam 2 straipsniui bendru sutarimu, prašau Seimo narius registruotis.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Prašau Seimo narius pasakyti savo nuomonę balsuojant dėl viso įstatymo projekto. Prašom balsuoti. Balsavimo rezultatai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai, įstatymas Nr.P-2934 priimtas.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasiūlyti rytinio posėdžio klausimus, kurių mums nepavyko išspręsti rytiniame posėdyje, perkelti į vakarinį Seimo posėdį. Primenu, kad mes šiandien pradėjome neeilinę sesiją. Klausimai bus svarstomi vakariniame posėdyje, iš karto pradedant nuo jų. Skelbiu rytinio posėdžio pabaigą. Pertrauka iki 15 valandos.