Ekonomikos

----------------------------------------------------

(Komiteto pavadinimas)

2001 m. vasario 19 d. Nr. 8

Vilnius

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D A

dėl LR ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO

projekto (IXP- 330)

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: V.Greičiūnas, A.Matulevičius (pavaduojantis D.A.Barakauską), J.Budrevičius, S.Burbienė, V.Karbauskis, E.Maldeikis, V.Orechovas, J.Palionis, K.D.Prunskienė, J.Razma, R.Sinkevičius, R.Valčiukas, A.Vazbys, J.Veselka, B.Vėsaitė, P.Vilkas.

Kviestieji asmenys: S.Kružinauskas - Seimo narys, D.Sukiasianienė - Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos skyriaus viršininko pavaduotoja, Č.Purlys - Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos skyriaus viršininkas, R.Kairelis – Socialinės irdarbo apsaugos viceministras, A.Gustas - Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotojas, V.Drizga - Vertybinių popierių komisijos skyriaus viršininkas, P.Milašauskas – VĮ “Valstybės turto fondas” direktorius, R.Černius – AB Lietuvos žemės ūkio banko departamento direktoriaus pavaduotojas, K.Šeputis – LPK mašinų ir prietaisų įmonių asociacijos prezidentas, A.Gapšys – Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovas, R.Šimašius – LLRI ekspertas, V.Šlekaitis – LDB generalinis direktorius, B.Rudys – SODRA skyriaus viršininkas, D.Aleksejūnienė – Seimo SRDK patarėja.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados: Seimo teisės departamento išvada pridedama.

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjunga.

Vilniaus krašto pramonininkų ir verslininkų asociacija.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas.

Lietuvos bankų asociacija

Kiaulių augintojų asociacija; Paukštininkystės asociacija;

Mėsos perdirbėjų asociacija.

Lietkoopsąjungos valdyba, išnagrinėjusi Įmonių bankroto įstatymo projektą Nr. IXP-330, iš esmės jam pritaria, tačiau jį svarstant siūlo sukonkretinti arba papildyti šiuos straipsnius:

2 straipsnio 8 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad sunku nustatyti uždelstų įsiskolinimų sumą, nemokumo sąvoką apibūdinantį sakinį pratęsti po žodžių “viršija pusę jos turto” įrašant “arba įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija 75 procentus jos turto”.

4 straipsnį. Pirmame sakinyje po žodžių “asmenys gali” įrašyti “6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka”.

5 straipsnio 2 dalį. Papildyti žodžiu “likviduojamai” ir išdėstyti taip: “Pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo likviduojamai įmonei privalo pateikti likvidatorius.”

8 straipsnio 2 dalį. Antrame sakinyje po žodžio “kuriuose” vietoj žodžių “nurodomi jų adresai” įrašyti žodį “ nurodomos”.

9 straipsnio 1dalį. Išbraukti 1 punkto žodžius “ir įvertinti įmonės turtą”.

10 straipsnį. 6 dalies 2 sakinį numeruoti 7 dalimi.

1 straipsnio 2dalį. Pirmame sakinyje vietoj žodžio “gali” įrašyti žodžius “turi pirmumo teisę”.

11 straipsnio 3dalį. 8 punkte po žodžių “pripažinimo negaliojančiais” įrašyti žodžius “ir jeigu per minėtą laikotarpį nebuvo atliktas auditas (revizija) - organizuoja jo atlikimą”.

20 straipsnį. Pirmame sakinyje po žodžių “administratorius privalo” įterpti žodžius “atlikti auditą ir”.

21 straipsnio 1dalį. 2 punkte po žodžių “priimtų nutarimų” įrašyti ”reikalauti atlikti auditą (reviziją)”.

33 straipsnio 1 dalį. Teiginį “Neparduotas turtas gali būti perduotas kreditoriams” reikia papildyti, t. y. paaiškinti, kaip elgtis tais atvejais, kai reikalavimai kreditoriaus, kuris pageidauja juos atsiimti turtu, turtėtų būti tenkinami paskesne eile arba antru etapu.

33 straipsnio 2dalį. Priešpaskutinį sakinį patikslinti ir išdėstyti taip: “Uždarosios akcinės bendrovės, kurios akcijos parduodamos, akcininkai turi teisę akcijas įsigyti pirmumo tvarka”.

34 straipsnio 1 dalį. Manome, kad šio straipsnio pirmas sakinys gali būti skirtingai traktuojamas. Neaišku, ar galima turtą parduoti už mažesnę kainą nei įkeitimu užtikrinta reikalavimų suma ir skirtumą tarp reikalavimų sumos ir pardavimo kainos tenkinti bendra tvarka, ar, jei nepavyksta parduoti įkeisto turto už kainą, kuri užtikrinta įkeitimu, - jį perduoti įkaito turėtojui. Siūlome tokią pirmo sakinio redakciją: “Įkeitimu užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, o jeigu jo nepavyksta parduoti už didesnę arba reikalavimų sumą atitinkančią kainą - perduodant įkeistą turtą”.

37 straipsnio 5 dalį. Po žodžių “nuo 2001 m . liepos 1 d.” įrašyti “išskyrus įmones, kurių likvidavimas prasidėjo iki 2000 m. liepos 1 d., - šioms įmonėms 24 mėnesių terminas likvidavimo procedūrai užbaigti skaičiuojamas nuo 2000 m. liepos 1 d.”

Mane labai neramina "turto" savokos neapibrežtumas abiejuose įstatymuose (2str. 8 p. Bankroto įstatymo projekte ir 3str.5p. Restruktūrizavimo įstatymo projekte). Aš siūlyčiau vienareikšmiškai apibrėžti "turto" savoką šiuose istatymuose, kai ji naudojama nustatyti Įmonės nemokumą. Vietoje žodžio "turtas" reikėtų įrašyti frazę: "turto vertė iš paskutiniojo mokesčių inspekcijai priduoto įmonės balanso".

Palikus projekte siūloma redakciją, labai nesunku užvilkinti bankroto paskelbimo, teisminio nagrinėjimo terminus. Bandymai nustatyti turto rinkos vertę ar palikti spręsti teismams turėtų garantuoti bankroto ir restrukturizacijos procesų vilkinimą.

Prezidiumo narys A.Kovas.

LLRI pritaria žemiau išvardintoms Įmonių bankroto įstatymų projekto nuostatoms:

1) nustatyti Įmonių bankroto įstatymo prioritetą kitų įstatymų atžvilgiu (Įmonių bankroto įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalis);

2) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Žemės ir miškų ūkio urėdijos, Apskrities viršininko, Žemės ūkio produkcijos gamintojų visuomeninės organizacijos teisę pateikti pareiškimus teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalis);

3) sutrumpinti įmonių bankroto procedūrų terminus (Įmonių bankroto įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 4 dalis, 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas, 15 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 1 dalis (lyginant su Darbo sutarties įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi), 37 straipsnio 2 dalis ir kt.);

4) atsisakyti likvidacinės komisijos ir jos funkcijas pavesti vykdyti įmonės administratoriui (Įmonių bankroto įstatymo projekto 31-32 straipsniai);

5) nustatyti dviejų etapų kreditorių reikalavimų tenkinimo būdą (Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 1 dalis).

Tačiau nemaža dalis Įmonių bankroto bei Įmonių restruktūrizavimo įstatymų nuostatų turi esminių trūkumų, kurie gali sukelti skaudžias pasekmes. LLRI siūlo Įmonių bankroto ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymų projektus pataisyti pagal žemiau pateikiamas pastabas.

Įmonių bankroto įstatymo projektas

Dėl įstatymo tikslų

Įmonių bankroto įstatymo projekte nėra numatyta, kokių tikslų šiuo įstatymu siekiama. Tokių tikslų įtvirtinimas padėtų tinkamai spręsti įmonės bankroto eigoje iškilusius klausimus.

Siūlome Įmonių bankroto įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį, išdėstyti taip:

“1. Šis įstatymas reglamentuoja juridinių asmenų bankrotą, siekiant, kad bankrotas vyktų operatyviai, sklandžiai ir padėtų kuo geriau patenkinti juridinio asmens kreditorių interesus.”

Dėl Įmonių bankroto įstatymo taikymo

Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymas taikomas visoms įmonėms, viešosioms įstaigoms, bankams ir kredito unijoms. Taip apibrėžus įstatymo taikymo sritį, už jo ribų lieka kiti subjektai, galintys prisiimti finansinius įsipareigojimus – asociacijos, visuomeninės organizacijos ir kt. Taigi neaišku, kaip juose yra tenkinami kreditorių reikalavimai ir vykdomos bankroto procedūros. Visiems subjektams, galintiems prisiimti finansinius įsipareigojimus ir neįstengiantiems jų įvykdyti, turi būti taikomos vienodos nuostatos dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir bankroto procedūrų. Esant minėtai 1 straipsnio 2 dalies formuluotei, įstatymo nuostatos taip pat nebus privalomos naujai atsirandančioms ir įstatyme neįvardintoms ūkio organizavimo formoms.

Atkreipiame dėmesį, kad naujojo Civilinio kodekso 2.33 straipsnyje juridinis asmuo apibrėžiamas kaip savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas, būti ieškovu ir atsakovu teisme.

Atsižvelgdami į tai, kad Civilinis kodeksas įsigalios 2001 m. liepos 1d., ir derindami jame numatytą juridinio asmens sąvoką su Įmonių bankroto įstatymu, siūlome nustatyti, kad Įmonių bankroto įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims. Jeigu tam tikriems juridiniams asmenims, pavyzdžiui, biudžetinėms įstaigoms, šio įstatymo sąmoningai numatoma netaikyti, šie subjektai turėtų būti įvardinti šiame straipsnyje. Su naujuoju Civiliniu kodeksu būtina suderinti ir kitus Įmonių bankroto įstatymo straipsnius.

Siūlome Įmonių bankroto įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

“2. Įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Bankų, kredito unijų, draudimo įmonių, žemės ūkio įmonių, vertybinių popierių apyvartos tarpininkų, investicinių bendrovių ir kitų įmonių ir įstaigų bankroto proceso vykdymo ypatumus gali nustatyti kiti šių įmonių ir viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai.”

Dėl nemokumo kriterijų

Įmonių bankroto įstatymo projekte iš esmės keičiama įmonių nemokumo sąvoka. Pagal Įmonių bankroto įstatymo projektą įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji laiku neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) ir šių jos įsipareigojimų suma yra ne mažesnė kaip dešimt tūkstančių litų ir viršija pusę jos turto (2 straipsnio 8 dalis). Įmonės nemokumo sąvokos pataisymas, numatant, kad įmonė yra nemoki, jei jos įsipareigojimai viršija pusę jos turto, sudaro galimybę anksčiau pradėti bankroto procedūrą. Atrodytų, kad taip sudaromos palankesnės sąlygos patenkinti kreditorių reikalavimus. Tačiau įgyvendinus šias pataisas bankroto procedūros galės būti inicijuotos net toms įmonėms, kurios turi tik laikinų sunkumų, nors apskritai yra pajėgios normaliai dirbti ir atsiskaityti su kreditoriais be bankroto procedūrų. Visų pirma, vien tik turimo turto ir įsipareigojimų santykis gali nedaug tepasakyti, nes esminis dalykas šiuo atveju yra įsipareigojimų vykdymo terminas. Antra, tik tuomet, kai turtas tampa mažesnis už įsipareigojimus, galima pagrįstai kalbėti apie negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais

Pritariame, kad nemokumui nustatyti būtina lyginti įmonės įsipareigojimus su jos turtu rinkos, o ne balansine verte, nes būtent turto lyginimas su rinkos verte atskleidžia realią įmonės padėtį. Tačiau šios nuostatos įgyvendinimas pagal pateiktą projektą yra neaiškus ir gali sukelti nemažai keblumų. Visų pirma, pagal nemokumo apibrėžimą neaišku, kokiaiss metodais turi būti vertinamas turtas ir įsipareigojimai, kas vertins ir kokiais terminais, ar bus vertinama pati įmonė kaip verslas, ar bus vertinamos įmonės turimos reikalavimo teisės ir t.t.

Siūlome nustatyti, kad įmonei bankroto bylą galima kelti tik tada, kai jos skolos viršija visą jos turtą (o ne pusę, kaip numatyta projekte).

Siūlome nustatyti, kad:

- sprendimą, ar įmonės įsipareigojimai sudaro didesnę dalį lyginant su įmonės turto rinkos verte nei numatyta nemokumo kriterijuose, priima teismas, kuris, esant būtinybei, gali pasitelkti nepriklausomus turto vertintojus;

- iki vertinant įmonės turtą turi būt įvertinta įmonė kaip verslas;

- vertinant įmonės turtą turi būti atsižvelgiama į įmonės turimas reikalavimo teises ir kitas vertybes, kurios gali turėti rinkos vertę;

- be formalaus turto ir įsipareigojimų santykio kriterijaus (kuris, deja, negali būti iki galo formalizuotas ir suabsoliutintas) nustatyti, kad įmonė yra ir gali būti laikoma nemokia tik jeigu teismas nustato, jog nei trumpalaikėje, nei ilgalaikėje perspektyvoje ji neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Tokiu atveju būtų būtina gauti didžiosios dalies kreditorių sutikimą pradėti bankroto procedūrą.

Kita opi problema, susijusi su siūlomais nemokomumo kriterijais, yra ta, kad labai dažnai didžiausi įmonių įsiskolinimai yra valstybei, o valstybė savo ruožtu yra skolingas įmonėms. Tokiu būdu įmonės tampa visiškai priklausomos nuo privalomas įmokas administruojančių institucijų. Pradėti bankroto bylą tokioje situacijoje atsidūrusiai įmonei būtų neteisinga.

Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad Įmonių bankroto įstatymo projektas nustato terminą, per kurį įmonė turi atsiskaityti su kreditoriais. Pagal 2 straipsnio 8 dalį įmonė yra nemoki, jei ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas. Tačiau šalys sutartyje gali numatyti ilgesnius nei trys mėnesiai atsiskaitymo terminus ir yra netikslinga Bankroto įstatymu nepripažinti tokių sutarčių sąlygų.

Siūlome atskirti atvejus, kada įmonė yra skolinga privatiems subjektams, o kada valstybei, griežčiau reglamentuojant pastarosios galimybes inicijuoti bankroto bylą.

Siūlome numatyti šalių susitarimu nustatytų terminų prioritetą įstatyme įtvirtintų terminų atžvilgiu.

Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

“8. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kuri atitinka visas šias sąlygas:

1) įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams, o jei kreditorius yra valstybė, savivaldybė ar jų institucijos, išskyrus sutartinius įsipareigojimus, praėjus šešiems mėnesiams po termino, per kurį, remiantis sudarytu sandoriu, įstatymu, kitu teisės aktu įsipareigojimas turėjo būti įvykdytas;

2) įmonės įsipareigojimų suma kreditoriui (kreditoriams) yra ne mažesnė kaip dešimt tūkstančių litų;

3) pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija visą jos turtą rinkos verte.”

Dėl bankroto bylos iškėlimo

Įmonių bankroto įstatymo projekto 4 straipsnis nustato, kad kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo galima tuomet, kai įmonė nevykdo savo įsipareigojimų. Tačiau pagal Įmonių bankroto įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalį teismas bankroto bylą gali ir turi iškelti tik tuomet, kai įmonė yra nemoki arba kai įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Tai, kad įmonė paprasčiausiai laiku nevykdo 4 straipsnyje nustatytų įsipareigojimų, dar nereiškia, kad ji yra nemoki, ar kad ji nežada įsipareigojimų vykdyti ateityje.

Siekiant nuoseklumo, siūlome numatyti, kad kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo galima tik tada, kai įmonė yra nemoki arba laiku nevykdo teismo sprendimu priteistų prievolių. Kai įmonė tiesiog nevykdo savo įsipareigojimų, kreditoriai kreipiasi į teismą dėl savo reikalavimų patenkinimo Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Jei nagrinėdamas ieškinį teismas nustato, kad įmonė yra nemoki, jis pats iškelia bankroto bylą.

Todėl siūlome Įmonių bankroto įstatymo projekto 4 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip:

“4 straipsnis. Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindai

1. Šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) įmonė yra nemoki;

2) įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų;

3) įmonė laiku nevykdo teismo sprendimu priteistų prievolių.”

2. Jei įmonė laiku nevykdo savo įsipareigojimų, kreditoriai gali kreiptis į teismą dėl savo reikalavimų patenkinimo Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

3. Jei teismas, nagrinėdamas ieškinį nustato, kad įmonė yra nemoki, jis iškelia įmonei bankroto bylą.”

Dėl bankrutuojančių įmonių turto pardavimo

Pagal Įmonių bankroto įstatymo projekto 33 straipsnio 1 dalį, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės nekilnojamasis turtas parduodamas viešose varžytinėse Vyriausybės nustatyta tvarka. Kito turto, išskyrus įkeistą turtą, pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad vienintelis teisės aktas, reglamentuojantis pardavimo iš varžytynių tvarką, yra Civilinio proceso kodeksas. Vyriausybės priimto poįstatyminio akto šiuo klausimu nėra.

Jei numatoma, kad varžytinėms bankroto atveju netinka Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, Bankroto įstatyme būtina numatyti išimtis iš šios tvarkos, o ne daryti neapibrėžtas nuorodas į Vyriausybės nustatomą tvarką.

Įmonių bankroto įstatymo projektas nenumato principų, kuriais vadovaujantis kreditoriai turėtų nustatyti “kito” turto pardavimo tvarką. Taip gali iškilti pavojus, jog kreditorių dauguma piktnaudžiaus šia galimybe ir nustatys tik kai kuriems kreditoriams palankią turto pardavimo tvarką. Todėl būtų tikslinga numatyti, kad pagrindinis kriterijus, kuriuo turi būti vadovaujamasi parduodant įmonės turtą, yra turto kaina.

Taip pat Įmonių bankroto įstatymo projekte nėra numatyta kreditorių dauguma, kuri galėtų nustatyti turto pardavimo tvarką. Turto pardavimo tvarkos nustatymas turėtų būti suteikiamas kreditorių susirinkimui.

Besąlygiškas kreditorių įpareigojimas nustatyti “kito” turto pardavimo tvarką sudaro sąlygas įmonės turto pardavimo vilkinimui, kadangi kreditoriai gali ilgai nesusitarti dėl turto pardavimo tvarkos. Ilgai delsiant sumažėtų turto vertė, tektų daryti išlaidas jo išlaikymui, be to, praėjus nustatytam 24 mėnesių terminui nerealizuotas turtas bus nurašytas kaip neturintis rinkos vertės. Būtų tikslinga numatyti, kad tais atvejais, kai praėjus 6 mėnesiams po bankroto bylos iškėlimo kreditoriai nenustato “kito” turto pardavimo tvarkos, toks turtas, kaip ir nekilnojamas turtas, parduodamas iš varžytinių.

Remiantis aukščiau išdėstytu, siūlome numatyti, kad pagrindinis kriterijus parduodant “kitą” įmonės turtą yra turto kaina; turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas; tais atvejais, kai kreditoriai nenustato “kito” turto pardavimo tvarkos, turtas parduodamas iš varžytinių.

Įmonių bankroto įstatymo projekto 25 straipsnį papildyti nauju, 16 punktu, numatančiu, kad “kito” turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

“15) nustatyti turto, išskyrus nekilnojamąjį ir įkeistą, pardavimo tvarką,

remiantis palankiausia siūloma kaina;”

Įmonių bankroto įstatymo projekto 33 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

“1. Nekilnojamas turtas parduodamas viešose varžytinėse. Jei kreditoriai per 6 mėnesius po bankroto bylos iškėlimo nenustato kitaip, kitas turtas, išskyrus įkeistą turtą, parduodamas viešose varžytynėse. Neparduotas turtas gali būti perduotas kreditoriams. Turto pirkimo-pardavimo sutartis arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai nustatyta tvarka registruojant pirkimo-pardavimo sutartis.”

Dėl bankrutuojančios įmonės sandorių patikrinimo

Pagal Įmonių bankroto įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą, įmonės administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per laikotarpį ne mažesnį kaip 36 mėnesiai iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Pagal Įmonių bankroto įstatymo projekto 20 straipsnio 2 dalį, tyčinio bankroto atveju administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Dabar galiojantis Įmonių bankroto įstatymas šiems atvejams nustato atitinkamai 12 mėnesių ir 3 metų laikotarpius.

Detalus ir smulkmeniškas kiekvieno sandorio Įmonių bankroto įstatymo projekte nustatytu ilgu laikotarpiu tikrinimas vilkins bankroto vykdymo procedūrą.

Siūlome nustatyti, kad Įmonių bankroto įstatymo projekte nustatytais terminais (36 mėnesiai; 5 metai) įmonės administratorius tikrina tik svarbius, įmonės bankrotui galėjusius turėti įtakos sandorius.

Dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos

Iškėlus įmonei bankroto bylą, visas įmonės valdymas pereina į įmonės administratoriaus rankas. Būtent administratorius valdo, naudoja, disponuoja įmonės turtu, atidaro atskirą sąskaitą banke kaupti lėšas bankroto proceso vykdymo metu ir atsiskaityti su kreditoriais, organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant bankrutuojančios įmonės turtą ar juo disponuojant, taip pat sąnaudų apskaitą bei vykdo kitas jam pavestas funkcijas. Įmonių bankroto įstatymo projektas nenumato administratoriaus pareigos kuo greičiau patenkinti bent dalį kreditorių reikalavimų realizavus tam tikrą bankrutuojančios įmonės turtą. Taip sudaromos sąlygos kaupti lėšas, gautas realizavus bankrutavusios įmonės turtą, kurios gali būti pradėtos naudoti ne kreditorių reikalavimams tenkinti, bet kitiems tikslams.

Siekiant užtikrinti kreditorių interesus, siūlome numatyti, kad, realizavus bent dalį bankrutuojančios įmonės turto ir atskaičius iš jo administravimo išlaidas bei pavedimo sutartyje numatytą administratoriaus atlyginimą, administratorius privalo eiliškumo tvarka patenkinti kreditorių reikalavimus.

Įmonių bankroto įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalį, išvardijančią įmonės administratoriaus funkcijas, papildyti nauju, 24 punktu:

“24) realizavus bent dalį bankrutavusios įmonės turto ir atskaičius iš jo administravimo išlaidas bei pavedimo sutartyje numatytą administratoriaus atlyginimą, eiliškumo tvarka tenkinami kreditorių reikalavimai.

Dėl įmonės administratoriaus

Įmonių bankroto įstatymo projekte nėra numatyti principai, kuriais remiantis būtų vykdoma įmonės bankroto procedūra. Bendrų bankroto procedūros vykdymo nuostatų įtvirtinimas padėtų išvengti įmonės valdymo organų ir administratoriaus piktnaudžiavimo įmonėje susidariusia padėtimi, geriau patenkinti kreditorių interesus, tinkamai spręsti įmonės bankroto eigoje iškilusius klausimus.

Siūlome Įmonių bankroto įstatymo projekto 11 straipsnį papildyti nauja, 11 dalimi, įtvirtinančia administratoriaus pareigą veikti įmonės ir kreditorių naudai, ir išdėstyti šią dalį taip:

“11. Įmonės bankroto procedūros metu įmonės administratorius privalo veikti įmonės ir kreditorių naudai bei operatyviai imtis visų reikiamų priemonių kreditorių interesams užtikrinti.”

Dėl įsipareigojimų bankrutuojančiai įmonei vykdymo

Nors įmonių bankroto įstatymo projekte yra net straipsnis pavadinimu “Bankrutuojančios įmonės įsipareigojimų ir įsipareigojimų bankrutuojančiai įmonei vykdymas” (17 straipsnis), jame apie įsipareigojimus bankrutuojančiai įmonei neužsimenama. Lieka neišspręstas klausimas, kaip ir kokiais terminais su bankrutuojančia įmone turi atsiskaityti asmenys, privalantys jai vykdyti įsipareigojimus.

Viena vertus, reikalauti įsipareigojimus įvykdyti anksčiau dėl to, kad įmonė bankrutuoja, būtų nesąžininga, kita vertus, po tam tikro laiko gali nebelikti, kieno naudai tuos įsipareigojimus vykdyti.

Siūlome numatyti, kad įsipareigojimai bankrutuojančiai įmonei vykdomi sandoriuose nustatytais terminais. Tais atvejais, kai sandoriuose numatyti terminai sueis po numatomos bankroto procedūros pabaigos ir nėra galimybės arba neapsimoka reikalauti įsipareigojimų vykdymo anksčiau, bankrutuojančios įmonės turimos reikalavimo teisės parduodamos.

Įmonių bankroto įstatymo 17 straipsnį papildyti nauja, 4 dalimi:

“4. Įsipareigojimai bankrutuojančiai įmonei vykdomi sandorio sudarymo metu nustatytais terminais. Tais atvejais, kai sandoriuose numatyti terminai sueis po numatomos bankroto procedūros pabaigos ir nėra galimybės arba neapsimoka reikalauti įsipareigojimų vykdymo anksčiau, bankrutuojančios įmonės turimos reikalavimo teisės parduodamos.”

Dėl kreditorių eiliškumo

Pagal Įmonių bankroto įstatymo projekto 35 straipsnį, pirmąja eile tenkinami su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga ar žuvus nuo nelaimingo atsitikimo darbe bei atgręžtiniai valstybės reikalavimai, kai prievolė atlyginti žalą pereina valstybei žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais, fizinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją, taip pat Fondo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti, reikalavimai, Garantinio fondo reikalavimai ir Fondo fizinių asmenų reikalavimams apmokėti už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių supirktą perdirbti žemės ūkio produkciją reikalavimai. Antrąja eile yra tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą, dėl valstybės vardu gautų užsienio paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija, dėl specialiųjų atidėjimų pažeistoms žemėms, iškasus naudingąsias iškasenas, rekultivuoti nepanaudojimo, dėl kitų aplinkosaugos priemonių neįvykdymo, visi kiti kreditorių reikalavimai.

Įmonių bankroto įstatymo projekto 35 straipsnyje numatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas yra ydingas, nes pirmiausia turėtų būti tenkinami privatūs, o ne valstybiniai interesai. Nepatenkinus privačių subjektų reikalavimų, bus apribotos jų veiklos galimybės, atitinkamai jie negalės vykdyti įsipareigojimų savo partneriams (taip pat ir valstybei).

Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad netikslinga tik patenkinus visus iš darbo santykių kylančius darbuotojų reikalavimus tenkinti antrosios kreditorių eilės reikalavimus, nes kitų kreditorių reikalavimų nepatenkinimas gali sukelti ne mažiau skaudžias socialines pasekmes.

Siūlome pakeisti kreditorių eilę reikalavimams tenkinti privačių subjektų naudai.

Įmonių bankroto įstatymo projekto 35 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

“2. Kreditorių reikalavimai yra tenkinami tokia tvarka:

1) pirmąją eile yra tenkinami iš darbo santykių kylantys darbuotojų reikalavimai iki 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio sumos, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Į 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio sumą įskaitomos darbuotojų gautos kompensacijos iš Garantinio fondo ar kitų valstybės lėšų;

2) antrąja eile yra tenkinami kitų kreditorių reikalavimai;

3) trečiąja eile yra tenkinami reikalavimai dėl mokesčių, baudų ir kitų privalomų mokėjimų į biudžetą bei privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų.”

Dėl įmonės sanavimo panaikinimo

Įmonių restruktūrizavimo įstatymu įtvirtinus įmonių restruktūrizavimo procedūrą, panaikinama įmonių sanavimo procedūra, kurią numato dabar galiojantis Įmonių bankroto įstatymas. Tačiau siūlomas įtvirtinti įmonės restruktūrizavimo procesas skiriasi nuo įmonės sanavimo proceso, kurį numato dabar galiojantis Įmonių bankroto įstatymas. Skirtingai nuo sanavimo, restruktūrizavimo procesas gali būti taikomas tik laikinų finansinių sunkumų turinčiai įmonei, atitinkančiai dar ir tokias papildomas sąlygas: įmonė nėra nutraukusi komercinę-ūkinę veiklą, jos turto balansinė vertė pasiūlymo pradėti restruktūrizavimo procesą dieną yra ne mažesnė kaip 1 mln. litų, nėra teismo ar kreditorių sprendimo likviduoti įmonę.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 11 straipsnis nenumato galimybės iškėlus įmonei bankroto bylą pereiti prie įmonės restruktūrizavimo – tai įmanoma tik iki bankroto bylos iškėlimo. Gali susiklostyti situacija, kada, iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiras asmuo, sutinkantis perimti bankrutuojančią įmonę ir padengti visus jos įsipareigojimus. Tokiu atveju pritaikyti restruktūrizavimo procedūrą nebus galima, tuo tarpu esant sanavimui kaip tik būtų sudarytos reikiamos sąlygos įmonės perėmimui.

Siūlome arba (1) palikti galioti įmonių sanavimo procedūrą (supaprastinus sanavimo tvarką), arba (2) palengvinti taikos sutarties sudarymo sąlygas, siekiant, kad taikos sutartis taptų realia galimybe atgaivinti bankrutuojančią įmonę, kai tam pritaria dauguma privačių kreditorių, arba (3) numatyti galimybes, kaip daugumos kreditorių valia būtų pereinama nuo bankroto procedūros prie restruktūrizavimo procedūros. Bet kokiu atveju siūlome nustatyti, kad šioms procedūroms negali būti skiriamos valstybės lėšos.

1. 9 str. 3 d. numatyta, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo sustabdomas turto realizavimas ir išieškojimas. Visų pirma, niekas nežinos, ar teismas priėmė pareiškimą ir kokią konkrečiai dieną laikyti pareiškimo priėmimo diena. Antra, teismas priėmęs pareiškimą pats turėtų spręsti sustabdyti ar nesustabdyti realizavimą ir išieškojimo procedūrą. Priešingu atveju suinteresuoti asmenys specialiai paduos nepagrįstus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ar vilkins sprendimo pagal priimtą pareiškimą priėmimą. Tokiu būdu bus pažeidžiamos kreditorių teisės.

2. 10 str. 7 d. 1 p. numatyta, kad tais atvejais, kai įmonės turtas nėra atskirtas nuo įmonininko (savininko) turto, administratoriui turi būti pateiktas įmonininko (savininko) turto sąrašas. Atkreiptinas dėmesys, kad įmonės turtas visada yra atskirtas nuo įmonininko (savininko) turto, tačiau įmonininkas (savininkas) įstatymų numatytais atvejais atsako už savo įmonės įsipareigojimus. Tokia nuostata yra aiškiai išreikšta naujam civiliniam kodekse. Be to, bankrotas keliamas ne įmonės savininkui, o įmonei, todėl toks reglamentavimas nėra pagrįstas. Kreditoriai savo santykius su įmonės savininku turėtų aiškintis bendra tvarka. Ta pati pastaba taikytina ir dėl 11 str. 3 d. 19 p.

3. 10 str. 8 d. nesuprantamas motyvas kodėl apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo neskundžiama. Visų pirma, kasaciniam skundui paduoti civilinio proceso kodeksas numato griežtus apribojimus, antra, kasacinio skundo padavimas netrukdo bankroto bylos eigai, nes teismų sprendimai yra įsiteisėję.

4. 11 str. 3 d. 8 p. paskutinį sakinį siūlome papildyti taip: “jei neįrodoma, kad sužinojo anksčiau”.

5. 11 str. 3 d. nėra išvardintos visos administratoriaus teisės, todėl siūlytume papildyti jį 24 p. ir numatyti, kad jis turi ir kitas įstatymų numatytas teises.

6. 11 str. 5 d. turi būti aiškiai nurodyta, kad sudaromoje su administratoriumi pavedimo sutartyje galima numatyti atlyginimą tvirta pinigų suma, kuri būtų išmokama sutartyje numatytais terminais. Priešingu atveju Socialinio draudimo įstaiga ir mokesčių inspekcija prilygins pavedimo sutartį su fiziniu asmeniu darbo sutarčiai ir reikalaus mokėti mokesčius už kiekvieną mėnesį nuo minimalaus atlyginimo, nepriklausomai ar jis yra išmokamas. Santykių aiškinimasis su šiomis institucijomis pareikalaus daug laiko ir tuo pačiu vilkins bankroto bylos procedūras.

7. 11 str. 7 d. numatyti atvejai, kada administratorius laikinai negali eiti savo pareigų – atostogų ir laikino nedarbingumo metu, tačiau praktiškai pasitaiko ar gali pasitaikyti ir kitokių atvejų. Siūlome papildyti 7 d. ir jos pradžią formuluoti taip: “7. Nutartį dėl administratoriaus laikino pavadavimo jo atostogų, laikino nedarbingumo ar kitais atvejais, kai jis laikinai negali eiti savo pareigų, priima … (toliau kaip projekte).”.

8. 17 str. siūlome papildyti 3 d., kurioje turi būti įtvirtintos teisės normos dėl inkasinių pavedimų, apskaitų bankuose, ir dėl vykdomųjų dokumentų, kurie buvo pateikti vykdyti tiesiogiai kredito įstaigoms, likimo. Manytume, kad tiek vykdomuosius dokumentus, tiek inkasinius pavedimus kredito įstaigos turėtų perduoti administratoriui, kuris juos laikytų iki bankroto bylos pabaigos. Priešingu atveju praktikoje atsiranda problemų, sprendžiant klausimus dėl šių dokumentų tolesnio vykdymo ir tuo pačiu vilkinasi bankroto bylos sprendimai.

9. 18 str. turėtų būti reglamentuojami ne tik turto areštai, kuriuos uždėjo antstoliai ar teisėsaugos pareigūnai baudžiamosiose bylose, bet visi kiti apribojimai disponuoti turtu. Pagal dabartinius įstatymus yra daug institucijų, kuriuos gali areštuoti turtą ar nustatyti apribojimus juo disponuoti, tačiau bankroto procedūras reglamentuojantys teisės aktai nepasisako dėl jų statuso bankroto bylos iškėlimo atveju. Šių atvejų nesureguliavus kyla bereikalingų ginčų ir tuo pačiu vilkinamas bankroto bylos nagrinėjimas.

10. 28 str. 2 d. numatyta, kad taikos sutartį turi pasirašyti visi kreditoriai, nors sprendimas dėl taikos sutarties priimamas kreditorių susirinkime balsų dauguma (įstatymo 23 str. 1 d. 11 p.). Siūlytume numatyti, kad taikos sutartį užtenka pasirašyti daugumai kreditorių, kurių balsais buvo priimtas sprendimas kreditorių susirinkime dėl taikos sutarties sudarymo. Tai leistų operatyviai spręsti klausimus ir to pačiu padėti įmonėms, kurios turi laikinų ar išsprendžiamų sunkumų, tačiau joms negali būti keliama restruktūrizavimo byla.

11. 33 str. 3 d. numatyta, kad perdavus įkaito turėtojui neparduotą įkeistą turtą, šis turi atlyginti šio turto administravimo išlaidas. Tokia formuluotė nėra teisinga, nes administratoriai specialiai ilgai pardavinėja turtą didesnėmis negu galima parduoti turtą, tikėdamiesi gauti iš įkaito turėtojų papildomai jiems nepriklausančių sumų. Minėta įstatymo nuostata dar labiau skatins administratorius pardavinėti nerealiomis kainomis ir tuo pačiu didinti turto administravimo išlaidas. Tuo labiau, kad įstatyme numatyta neparduotą turtą perduoti savivaldybėms arba apskritims. Siūlome nustatyti, kad įkaito turėtojas neturėtų atlyginti išlaidų, kurios buvo patirtos dėl įmonės turto pardavimo vilkinimo.

12. 34 str. turėtų būti nurodyti aiškūs terminai ir procedūros kokiais laiko intervalais turi būti pardavinėjamas turtas, nes administratoriai, siekdami kuo ilgiau turėti darbo, stengiasi kuo ilgiau pardavinėti turtą. Pvz. jie nemažina turto kainos, nors už pasiūlytą jau kelintų varžytynių metu neatsiranda pirkėjas.

13. 36 str. 1 d. numatyta, kad administravimo išlaidos turi būti atlyginamos ir iš lėšų, kurios gautos pardavus įkeistą turtą. Tokia nuostata nėra teisinga, nes vieno kreditoriaus sąskaita kompensuojamos kitų kreditorių išlaidos. Siūlome nustatyti, kad administravimo išlaidoms atlyginti gali būti panaudota ne daugiau kaip 5 procentai lėšų, gautų už įkeistą parduotą turtą. Konkretų dydį turėtų nustatyti kreditorių susirinkimas.

Papildyti projekto 35 str., kad pirmąja eile būtų tenkinami ne tik fizinių, bet ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą ir parduoti patiektą žemės ūkio produkciją.

Nepritarti;

nepritarti;

dalinai pritarti;

nepritarti;

pritarti;

nepritarti;

dalinai pritarti;

nepritarti;

nepritarti

pritarti;

nepritarti;

Atsirastų dviprasmybė;

Nuostata perteklinė;

Netikslinga;

Projekto nuostata nėra privaloma;

Pasiūlymas nesuprantamas;

Administratoriaus kandidatūros tinkamumą turėtų parinkti tik teismas.

Administratorius neturėtų savo nuožiūra užsakyti tokius darbus, kurie ypatingai brangiai kainuoja.

Šie pasiūlymai labai brangina bankroto procedūra, kreditoriai samdo administratorių, kvalifikuotą asmenį, kad šis patikrintų sandorius ir dar turi skirti lėšų auditoriaus samdymui pakankamai brangios.

Nepriklausomai nuo to kokiu būdu sumokamos skolos pinigais ar turtu, jos turi būti mokamas pagal projekte numatomą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę.

Galima parduoti ir už mažesnę kainą. Įkaito turėtojui numatoma galimybė, pasirinkti ar leisti parduoti šį turtą administratoriui ir sumokėti administravimo išlaidas ar perimti šį turtą.

Negali būti įtvirtintos atgal veikiančios normos.

Įstatymo projekto tikslas yra ne tik kreditorių interesų gynimas.

1 straipsnio 2 dalį netikslinga keisti, tai Įmonių bankroto įstatymas, o ne Juridinių asmenų bankroto įstatymas. Atsiradus naujoms įmonių rūšims, turėtų būti papildytas ir Įmonių įstatymas.

Praktika rodo, kad tokį įsiskolinimo lygį pasiekusių įmonių bankroto proceso metu gamybinį potencialą atstatyti jau neįmanoma. Įmonės, esančios sunkioje finansinėje būklėje, neturi lėšų turto priežiūrai ir jis praranda savo vertę. Šių įmonių turtas rinkoje paklausos neturi ir, nežiūrint didelės balansinės vertės, jis parduodamas labai žemomis kainomis. Siekiant sudaryti galimybes kuo pilniau patenkinti kreditorių reikalavimus ir bankroto proceso metu išsaugoti bent dalį įmonių gamybinio potencialo ir darbo vietų, tikslinga bankroto procesą pradėti gerokai anksčiau. veiklos. Todėl siūloma nustatyti, kad bankroto procesai turi būti pradėti įmonėms, kurios negali nustatytais terminais atsiskaityti su kreditoriais ir kurių skolos viršija pusę įmonės turto.

Tai ne bankroto proceso problema. Valstybės skola ūkio subjektams turėtų būti reglamentuota specialiais teisės aktais.

Įstatymo projektas, kaip tik ir numato tokių sąlygų pripažinimą. Tik ne įvykdžius šių sąlygų, kreditorius turi teisę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atkreipiame dėmesį, kad kreditorius visada turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą dėl skolos išieškojimo, pagal CPK nustatytas sąlygas.

Projekte siūloma neapriboti teismo, kokia turto verte vadovautis (balanse apskaityta ar įvertinta nepriklausomų turto vertintojų) keliant bankroto bylas. Praktika rodo, kad šiuo metu balanse apskaityta įmonės turto vertė labai skiriasi nuo rinkos vertės. Teismas išnagrinėjęs pateiktus dokumentus ir išklausęs visų šalių argumentus gali įpareigoti įmonės vadovą įvertinti turtą (9 str. 2 d. 1 p.).

Projekte numatoma galimybė įmonei iškelti bankroto bylą net ir tuo atveju, kai jos turtas dar nepraskolintas, bet ji jau neturi galimybių sumokėti skolas. Projekte numatoma, kad kreditorius pateikia pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė nemoka skolų. Tik teismas išnagrinėjęs kreditoriaus argumentus ir įmonės vadovo pateiktus duomenis apie įmonės finansinę būklę, gali priimti nutartį kelti ar nekelti bankroto bylą.

Varžytynių tvarka yra patvirtinta Vyriausybės nutarimu, neigiamų pasekmių tai neturėjo. Tvarka pagal, kurią antstoliai parduoda turtą bankroto procesui netinka. Pagrindinės problemos parduodant turtą, su kuriomis susiduria bankrutavusių įmonių likvidacinės komisijos, tai - maža įmonių (ypatingai stambių) turto paklausa, sudėtinga turto pardavimo varžytynėse tvarka.. Atsisakymas Įmonių bankroto įstatymo nuostatos, reikalaujančios visą turtą parduoti varžytynėse, leis supaprastinti turto pardavimo tvarką, operatyviau priderinti pardavimo kainas prie tuo metu susiklosčiusių rinkos kainų panašiam turtui.

Projekte nedraudžiama turtą parduoti per varžytynes. Tai kreditorių valia, nuspręsti kokia tvarka parduoti turtą, juk jų reikalavimai tenkinami.

Norint išsiaiškinti tikrąsias bankroto priežastis, būtinas detalus ir smulkmeniškas visų įmonės sandorių peržiūrėjimas, tam ir samdomas kvalifikuotas asmuo, kad tai atliktų kaip įmanoma geriau ir greičiau.

Kai administruoja juridinis asmuo jis turi turėti teisę, net nesumokėjęs sau už administravimą tenkinti pirmos eilės kreditorių (įmonės darbuotojų ir ūkininkų) reikalavimus. Projekte numatoma, kad administravimo išlaidų sąmatą ir šių išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Be to, mokėjimas administratoriui atlyginimo kas mėnesį neskatina jį spartinti procedūrą.

Tai perteklinė nuostata, nes visos teisės administratoriaus, pareigos ir atsakomybė numatyta projekte.

17 straipsnio nuostatos atitinka pavadinimą, nes pirmoje dalyje numatyta, kad administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais gali vykdyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo. Įsipareigojimai įmonei ar įmonės įsipareigojimai nustatomi tik sandoriai. Skolos iš įmonės skolininkų išieškomos per įmonės bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Siūloma nuostata perteklinė., nes projekto 33 straipsnyje numatoma, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami šio įstatymo nustatyta tvarka. Netikslinga straipsnyje reglamentuojančiame įsipareigojimų vykdymą, įterpti turto pardavimo nuostatas.

Kreditorių reikalavimo tenkinimo eilė, turi būti vykdoma projekte numatyta tvarka. Vadovaujantis rinkos principais, bankroto proceso metu visiems įmonės kreditoriams turėtų būtų atlyginama vienodai. Bet koks išskirtinių teisių suteikimas kreditoriui turėtų būti numatytas atsižvelgus į daugelį kriterijų.

Bankroto proceso neturėtų būti vykdomas sanavimas, praktikoje jis nepasiteisino. Gyvybingos įmonės mokumą atstatyti numatoma per jos restruktūrizavimą. Projekte yra numatyta taikos sutartis, visada yra galimybė, sudarius taikos sutartį, pradėti restruktūrizavimo procesą.

Informacija bus skelbiama "Valstybės žiniose".

Pasiūlymas nekonkretus.

Siekiama pagreitinti bankroto procesą.

Netikslinga.

Siūloma nuostata perteklinė.

Darbo sutartis sudaro galimybę vilkinti bankroto procedūrą.

Inkasiniai dokumentai tvarkomi bendra apskaitos tvarka.

Pasiūlymas nekonkretus.

Būtina atsižvelgti į visų kreditorių interesus.

Įkeisto turto administravimas neturi būti vykdomas kitų kreditorių sąskaita.

Turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

Administravimo išlaidų dydį nustato kreditorių susirinkimas.

Kitaip nustato Civilinis kodeksas.

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Finansų ministerija

Vertybinių popierių komisija

Finansų ministerija 2001 m. sausio 17 d. gavo derinti Ūkio ministerijos parengtą Įmonių bankroto įstatymo projektą. Kadangi įstatymo projekto 35 straipsnis numatė tik 2 kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles, Finansų ministerija pastabų dėl tokios įstatymo nuostatos neturėjo. Tačiau peržiūrėjusi Lietuvos Respublikos Seimo interneto tinklapyje pateiktą Įmonių bankroto įstatymo projektą Nr. IXP-330, Finansų ministerija pamatė, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė yra pakeista, numatant, kad reikalavimai dėl paskolų, kurioms suteikta valstybės ar Vyriausybės garantija, tenkinami antrąja eile, o matyt, įvykus klaidai, reikalavimai dėl valstybės vardu gautų paskolų buvo išbraukti, o tai reiškia, kad šie reikalavimai bus tenkinami trečiąja eile, t.y. kartu su visais likusiais kreditorių reikalavimais.

Kadangi įstatymo projekto 35 straipsnio 3 dalies redakcija apima tik paskolas, kurioms suteikta valstybės ar Vyriausybės garantija, ir neapima atvejų kai paskola buvo suteikta iš valstybės vardu gautų paskolų lėšų, manome, kad tokia redakcija į skirtingą padėtį pastato lygiaverčius dalykus – paskolų su valstybės garantija ir paskolų, suteiktų iš valstybės vardu gautų paskolų lėšų, išieškojimą, kadangi abiem atvejais neišieškojus minėtų sumų iš skolininkų, jos bus dengiamos iš valstybės biudžeto, t.y. mokesčių mokėtojų sąskaita, be to norėtume atkreipti dėmesį ir į tai, kad Finansų ministerijos valdomame paskolų portfelyje valstybės garantijos sudaro mažesnę dalį (2,9 mlrd. litų), o valstybės vardu gautos ir perskolintos paskolos – didesnę dalį (3,845 mlrd. litų). Todėl siūlome minėto straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

“3. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu gautų paskolų lėšų, ir paskolų, kurioms suteikta valstybės garantija.”

1. Atsižvelgiant į dabartinį Lietuvos kapitalo koncentracijos lygį bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius akcininkų teises bei pareigas (Akcinių bendrovių įstatymą, Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymą), Įmonių bankroto įstatymo projekto (toliau – ĮBĮ projektas) 2 str. 9 dalyje savininkais siūlytume laikyti akcininkus, turinčius daugiau kaip 5 procentus suteikiančių balsavimo teisių akcijų.

2. ĮBĮ projekto 1 str. 2 dalyje po žodžių “vertybinių popierių” būtina įrašyti žodį “viešosios”, kadangi tokia sąvoka yra vartojama Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme, kuris nustato šios sąvokos turinį.

3. ĮBĮ projekto 10 str. 4 dalies 3 punktą pačiame gale reikėtų papildyti žodžiais “arba vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkui”. Ši informacija bus reikalinga įgyvendinant Investuotojų draudimo įstatymo nuostatas ir ją būtina įtvirtinti šiame įstatyme, kad tarp dviejų minėtų teisės aktų nebūtų prieštaravimų. Iki Investuotojų draudimo įstatymo priėmimo siūlomos nuostatos galiojimas neigiamos įtakos neturės.

4. Keistina ĮBĮ projekto 33 str. 2 dalis, kalbanti apie uždarųjų akcinių bendrovių pirmumo teisę įsigyti jų išleistus vertybinius popierius – tiek pagal dabartiniu metu galiojantį Akcinių bendrovių įstatymą, tiek pagal naująjį UAB draudžiama supirkti savo akcijas, todėl Įmonių bankroto įstatymas negali numatyti prieštaraujančių nuostatų.

Teisės ir priežiūros skyriaus viršininkas Vidmantas Drizga

pritarti;

nepritarti;

pritarti;

nepritarti;

pritarti.

Pritarta Vyriausybės variantui.

Siūlymas brangina bankroto procesą.

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Seimo narys S.Kružanauskas

Seimo narys A.Sysas

Seimo narys A.Matulevičius

Seimo narys

A.Rimas

1. Papildyti 3 straipsnio 6) punktą taip:

6) fiziniai ir juridiniai asmenys tiekiantys žaliavas perdirbimui ir prekes; kiti kreditoriai.

2. Išbraukti 5 str. 3 dalyje žodį “apygardos”:

3. Pareiškimai vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, ~~apygardos~~ teismui pateikiami raštu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

3. Išbraukti 10 str. 2 dalyje žodį “apygardos”:

2. Bankroto bylą iškelia ir nagrinėja vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, ~~apygardos~~ teismas.

4. Papildyti 12 str. 4 dalį:

4. Nutarimą dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 4/5 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną, bet ne mažiau kaip 10000,- litų.

5. Pakeisti 24 str. 1 dalį taip:

24 straipsnis. Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka

1. Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių ~~teismo patvirtintų~~ reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. ~~Teismo patvirtinti k~~Kreditorių reikalavimai bei jų suma turi būti sumažinami iki susirinkimo jau išmokėtų sumų dydžiu. Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę „už” ar „prieš” dėl kiekvieno nutarimo. Šie pranešimai įskaitomi į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie šiuos pranešimus turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu.

6. Pakeisti 33 str. 4 dalį taip:

4. Kaip panaudoti neparduotą turtą, sprendžia kreditoriai, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų. Jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto bei kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, likvidavimo procedūra laikoma baigta. Likęs neparduotas ir kreditorių neperimtas turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu nurašomas. Nurašytas bankrutavusios įmonės turtas (išskyrus nekilnojamąjį turtą) panaudojamas arba sunaikinamas kreditorių nustatyta tvarka. Nurašytas nekilnojamasis turtas per 30 dienų po jo nurašymo dienos pagal perdavimo aktą neatlygintinai perduodamas ~~valstybei~~ savivaldybei~~, kurią atstovauja apskrities~~, kurios teritorijoje ~~kurioje~~ yra šis nekilnojamasis turtas~~, viršininkas~~. Savivaldybės ~~Apskrities viršininko~~ perimtas turtas toliau tvarkomas vadovaujantis atliekų tvarkymą reglamentuojančių įstatymų nuostatomis.

7. Papildyti 35 str. 2 dalį:

2. Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus nuo nelaimingo atsitikimo darbe; atgręžtiniai valstybės reikalavimai, kai prievolė atlyginti žalą pereina valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją ir pristatytas prekes.

1.Siūlau išbraukti 34 straipsnį.

2.Siūlau pakeisti 35 straipsnio redakciją ir šį straipsnį išdėstyti taip:

35 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka

1. Kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų, delspinigių ir baudų, o antrajame etape tuo pačiu eiliškumu tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).

2. Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus nuo nelaimingo atsitikimo darbe.

3. Antrąja eile yra tenkinami fizinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją.

4. Trečiąja eile yra tenkinami reikalavimai dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

5. Ketvirtąja eile yra tenkinami įkaitu garantuoti kreditorių reikalavimai.

6. Penktąja eile yra tenkinami visi kiti kreditorių reikalavimai.

7. Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą.

6. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, gali būti tenkinami iš Fondo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti ir Garantinio fondo lėšų, o šio straipsnio 3 dalyje nurodytų fizinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gali būti tenkinami iš Fondo fizinių asmenų reikalavimams apmokėti už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių supirktą perdirbti žemės ūkio produkciją. Darbuotojo ar fizinio asmens patvirtinti reikalavimai mažinami iš nurodytų fondų sumokėtos sumos dydžiu.

Siūlau sekančias pataisas:

6 straipsnio 2 ir 3 punktus pakeisti iki “kreditorinio reikalavimo suma ne mažesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų”.

6 straipsnio 4 punktą pakeisti “įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 60 dienų laikotarpį”.

9 straipsnio 5 dalies 1 punktą pakeisti “pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija 2/3 jos turto”.

Naujas 35 straipsnis. Darbuotojų reikalavimų tenkinimas

1. Be eilės yra tenkinami darbuotojų reikalavimai atgauti jiems nesumokėtą atlyginimą, priklausantį pagal darbo sutartį.

35 straipsnį pernumeruoti 36 straipsniu ir t.t.

1. Papildyti 3 str. 1 d. taip :

Papildyti 5 punktu : " 5) žemės ūkio produkcijos gamintojai "

Buvusius 5 ir 6 punktus laikyti atitinkamai 6 ir 7 punktais.

2. 8 str. 1 d. Pakeisti taip:

"l. Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais ) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte įmonės administracijos vadovas, savininkas ( savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo."

3. 9 str. 1 d. žodžius "šio įstatymo 6 straipsnio6 dalyje" pakeisti žodžiais "šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje" ( pastaba: 6 str. iš viso turi 5 dalis)

4. 10 str. 7 d. 2 punkto pirmą sakinį pakeisti taip:

"Įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų , o įmonės administratorius, įspėjęs raištu prieš 15 dienų, nutraukia darbo sutartis su įmonės valdybos nariais, esančiais darbo teisiniuose santykiuose su įmone, ir administracijos vadovu. " ( pastaba: su valdybos nariais darbo sutartys nesudaromos)

5. 11 str. 3 d. 15 punktą pakeisti taip:

"15) teikia informaciją Vyriausybės įgaliotai institucijai ir Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (pagal jo nustatytas atskaitų formas, teismui, kreditoriams jų prašymu, o taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka savininkui (savininkams) bei įgaliotam akcininkų (pajininkų) atstovui, jeigu jis paskirtas;

6. 11 str. 4 d. pakeisti ir papildyti taip:

"Administratoriumi negali būti paskirtas:

1) įmonės, kuriai iškelta bankroto byla kreditorius ar su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo bei jo valdymo organų narys;

2) asmuo, kuris pagal įstatymus ar kitus teisės aktus neturi teisės būti administracijos vadovu;

3) įmonės ar šios įmonės patronuojančios arba dukterinės įmonės savininkas, jos stebėtojų tarybos, valdybos narys, administracijos vadovas, jo pavaduotojai (direktoriai), vyriausiasis finansininkas (buhalteris), bei akcininkas , nuosavybės teise turintis daugiau kaip 10 procentų bankrutuojančios įmonės ar šios įmonės patronuojančios arba dukterinės įmonės akcijų;

4) susijęs giminystės ryšiais su bankrutuojančios įmonės ar šios įmonės patronuojančios arba dukterinės įmonės savininkais, jų stebėtoją tarybos, valdybos nariais bei administracijos vadovu.

Šio straipsnio pirmoje dalyje numatyti apribojimai taikomi ir nurodytiems asmenims , kurie dirbo bankrutuojančioje įmonėje ir buvo atleisti iš pareigų per paskutinius 12 mėnesių iki bankroto bylos iškėlimo.

7. 11 str. 9 d. pakeisti taip:

" 9. Teismas , patenkinęs administratoriaus prašymą dėl atsistatydinimo bei kreditoriaus prašymą dėl administratoriaus pakeitimo, paskiria administratoriumi kitą asmenį ir nurodo terminą per kurį buvęs administratorius privalo perduoti naujai paskirtam administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą atsistatydinimo iš pareigų ar pakeitimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus."

8. 24 str. 4 d. papildyti taip:

" 4. Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams. Nutarimai išsiunčiami kreditoriams raštu ne vėliau kaip per 5 dienas nuo nutarimo priėmimo dienos. Tais atvejais, kai bankroto byla iškelta teisme, kreditorių susirinkimo pirmininkas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos pateikti kreditorių susirinkimo protokolo kopiją bankroto bylą nagrinėjančiam teismui."

9. 25 str. 4 d. 4 sakinį pakeisti taip: .

" Apie priimtus nutarimus kreditorių komitetas privalo informuoti raštu visus kreditorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos."

10. 35 str. 2 d. paskutinį sakinį pakeisti taip: .

" Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją "

nepritarti;

dalinai pritarti;

nepritarti;

pritarti;

nepritarti;

nepritarti.

Pritarta Vyriausybės variantui.

Kitaip nustato CPK

Apribojimas neturi prasmės.

Netikslinga savivaldybes įpareigoti papildomais pavedimais.

Pritarta Vyriausybės variantui.

Pritarta Seimo nario P.Vilko siūlomam variantui.

Pasiūlymui pritarti netikslinga.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymas suteiks galimybę gyvybingoms įmonėms išvengti bankroto.

Nesuprantama sąvoka "be eilės". Darbuotojų reikalavimai projekte tenkinami pirmąja eile.

Pasiūlymui pritarti netikslinga.

Perteklinė nuostata.

Kreditorių susirinkimas nustatys informavimo tvarką.

Nesuprantama, kaip būtų galima nustatyti juridinio asmens - įmonės ir juridinio asmens – administratoriaus giminystės ryšius.

Administratoriaus atstatydinimo ir atsistatydinimo procedūros turi skirtis.

Kreditorių susirinkimas nustatys informavimo tvarką. Be to siūlymas labai pabrangintų bankroto procedūrą.

Siūlymas labai pabrangintų bankroto procedūrą.

Pritarta Seimo nario P.Vilko siūlomam variantui.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Kaimo reikalų komitetas

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

1. Papildyti projekto 35 str., kad pirmąja eile būtų tenkinami ne tik fizinių, bet ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą ir parduoti patiektą žemės ūkio produkciją.

2. Papildyti projekto 35 str. nuostatą, kad pirmąja eile yra tenkinami ir įkeitimu užtikrinti kreditoriaus reikalavimai.

. Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

2. Atsižvelgti į komiteto pastabas ir pasiūlymus:

2.1. Išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį. Eilė teisės aktų yra arba turėtų būti aukštesnės teisinės galios nei šis įstatymas (pavyzdžiui, naujasis Civilinis kodeksas, Civilinio proceso kodeksas, Darbo sutarties įstatymas ir t.t.).

2.2. Suvienodinti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 35 straipsnio 3 dalyje nurodytų paskolų rūšį (gautos valstybės vardu paskolos ir paskolos, gautų su valstybės garantija ar paskolos, kurioms suteikta valstybės ar Vyriausybės garantija).

2.3. Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

“1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir ~~netenkina darbuotojų kitų turtinių reikalavimų, susijusių su darbo santykiais~~ išmokų, susijusių su darbo santykiais;”

2.4. Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

“12) pateikia Fondui bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti ar Garantiniam fondui dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti ~~ar Garantiniam fondui~~;”

2.5. Įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalies 11 punkto, 19 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas dėl darbo sutarčių suderinti su Darbo sutarties įstatymo nuostatomis, kadangi Darbo sutarties įstatymo 26 ir 29 straipsnių nuostatos yra įtvirtintos vadovaujantis galiojančiu Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis.

2.6. Pakeisti įstatymo projekto 19 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

“19 straipsnis. ~~Darbo sutartys~~ Darbo santykių reguliavimas”.

2.7. Išbraukti įstatymo projekto 19 straipsnio 4 dalį, kadangi ji pakartoja šio straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatą, kad administratorius, įspėjęs įmonės darbuotojus, kad su jais bus nutraukta darbo sutartis, apie tai praneša teritorinei darbo biržai ir savivaldybei.

2.8. Pakeisti įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

“24 straipsnis. Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka

1. Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų ar kreditorių susirinkimo nutarimu priimtų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Teismo patvirtinti ar kreditorių susirinkimo nutarimu priimti kreditorių reikalavimai bei jų suma turi būti sumažinami iki susirinkimo jau išmokėtų sumų dydžiu. Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę „už” ar „prieš” dėl kiekvieno nutarimo. Šie pranešimai įskaitomi į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie šiuos pranešimus turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu.”

2.9. Pakeisti įstatymo projekto 33 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

“4. Kaip panaudoti neparduotą turtą, sprendžia kreditoriai, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų. Jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto bei kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, likvidavimo procedūra laikoma baigta. Likęs neparduotas ir kreditorių neperimtas turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu nurašomas. Nurašytas bankrutavusios įmonės turtas (išskyrus nekilnojamąjį turtą) panaudojamas arba sunaikinamas kreditorių nustatyta tvarka. Nurašytas nekilnojamasis turtas per 30 dienų po jo nurašymo dienos pagal perdavimo aktą neatlygintinai perduodamas ~~valstybei~~ savivaldybei~~, kurią atstovauja apskrities~~, kurios teritorijoje ~~kurioje~~ yra šis nekilnojamasis turtas~~, viršininkas~~. Savivaldybės ~~Apskrities viršininko~~ perimtas turtas toliau tvarkomas vadovaujantis atliekų tvarkymą reglamentuojančių įstatymų nuostatomis.”

2.10. Suvienodinti įstatymo projekto 35 straipsnio 1 dalies sąvokas “delspinigiai ir baudos” ir “netesybos”, kadangi pagal Civilinį kodeksą šios sąvokos yra tapačios.

3. Atsižvelgti į Seimo Teisės departamento išvadą.

Nepritarti;

nepritarti;

pritarti;

dalinai pritarti;

pritarti;

iš esmės pritarti;

nepritarti;

pritarti;

pritarti.

Kitaip nustato civilinis kodeksas.

Tai nustatyta projekto 34 straipsnyje.

Pakeista projekto 19 str. 2 dalies ir 27 str. 1 dalies 7 p. redakcija.

Netikslinga savivaldybes įpareigoti papildomais pavedimais.

7. Komiteto sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu komitetas priima sprendimą, numatytą 150 str. 1 d. 3-6 punktuose, pateikiami sprendimo argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: 10 už; - prieš; 2 susilaikė.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas P.Vilkas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

Priedai:

Komiteto siūlomas įstatymo projektas.

Komiteto pirmininko pavaduotojas V.Greičiūnas