Biudžeto ir finansų komitetas 2001 02 19 Nr.31
Vilnius
dėl Pensijų fondų įstatymo pakeitimo ir papildymo
įstatymo projekto (P- 2985 )
1. Komiteto posėdyje dalyvavo:
R.Karbauskis, B.Bradauskas, Alg.Butkevičius, K.Glaveckas, R.Palaitis, A.Plokšto, E.Savickas, G.Šivickas, G.Vagnorius.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados: negauta
3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pateikti pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Išvados projekto rengėjų nuomonė dėl pasiūlymo (pritarti ar nepritarti) |
Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtinas |
|
1. |
Teisės departamentas |
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal santykį su galiojančiais įstatymais galima pateikti kai kurių pastabų bei pasiūlymų: 1. Teikiamu įstatymo projektu norima pakeisti trisdešimt keturis straipsnius iš keturiasdešimt dviejų bei papildyti įstatymą 23 – 1 straipsniu. Atsižvelgiant į Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatus, reikėtų pateikti keičiamojo teisės akto naują redakciją arba parengti naują teisės aktą.
2. Projektu teikiamo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad leidimas pensijų fondo veiklai gali būti išduotas naujai įsteigtai ar jau veikiančiai bendrovei, kurios visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą verstis pensijų fondo veikla. Projektą reikėtų papildyti aiškia nuostata draudžiančia pensijų fondams užsiimti kita veikla.
3. Iš projektu teikiamo įstatymo 5 straipsnio 12 dalies 2 sakinio redakcijos lieka neaišku apie kokį “sprendimą”, kuriame turi būti nustatomi atitinkami terminai, yra kalbama. Reikėtų patikslinti šios straipsnio dalies redakciją.
4. Projekto nuostatas reikėtų suderinti su Audito įstatymu. Atkreiptinas dėmesys, kad reikėtų peržiūrėti ir pakeisti visas Pensijų fondų įstatymo nuostatas, neatitinkančias Audito įstatymo.
5.Projektu teikiamo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pensijų fondo reorganizavimo projektui turi pritarti kiekvieno reorganizuojamo pensijų fondo visuotinis akcininkų susirinkimas ir Vertybinių popierių komisija. Žodis “kiekvieno” yra perteklinis, todėl jį reikėtų išbraukti. Svarstytina, ar reikalingas atskiras Vertybinių popierių komisijos pritarimas pensijų fondo reorganizavimo projektui, kadangi šis pritarimas išreiškiamas priimant sprendimą dėl sutikimo reorganizuoti pensijų fondą.
6. Projektu teikiamo 8 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį galima būtų pasiūlyti perkelti į to paties straipsnio 1 dalį, nes šios dalies ir minėto sakinio nuostatos aptaria Vertybinių popierių komisijos sutikimą reorganizuoti pensijų fondą.
7. Diskutuotinos projektu teikiamo 8 straipsnio 7 dalies ir kitų straipsnių nuostatos, kurios numato, kad pensijų fondas gali perkelti pensijų sutartis į kitą fondą be pensijų programos dalyvio sutikimo. Šios nuostatos prieštarauja Civilinio kodekso 242 straipsnio 1 daliai, įtvirtinančiai, kad perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali, tiktai sutinkant kreditoriui. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir 2001 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74 - 2262) 6.116 straipsnio 1 dalyje.
8. Projektu teikiamo 10 straipsnio 8 ir 9 dalies nuostatos neatitinka Hipotekos įstatymo 2 straipsnio ir Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo 6 straipsnio nuostatoms, pagal kurias įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiau už visų kitų kreditorių reikalavimus. Tai pagrindinė Hipotekos ir Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymų nuostata, todėl jos pakeitimas galėtų turėti esminės įtakos turto įkeitimo sistemos teisiniam reglamentavimui. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad Hipotekos ir Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymai nenumato galimybės įstatymuose numatyti išimtis, kurios pakeistų minėtą kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką, todėl reikėtų keisti ir minėtų įstatymų nuostatas.
9. Reikėtų tobulinti projektu teikiamo 16 straipsnio 5 dalies pirmo sakinio redakciją, numatant, kad pensijos sutartyje turi būti numatyta pensijų programos dalyvio teisė vienašališkai bet kuriuo metu nutraukti pensijos sutartį.
10. Projektu teikiamo 17 straipsnio nuostata, kad pensijos sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo ir pensijos įmokos įmokėjimo, prieštarauja projektu teikiamo 16 straipsnio 8 dalies nuostatai kuri numato, kad pensijos programos dalyvio asmeninė sąskaita atidaroma įsigaliojus pensijos sutarčiai, todėl reikėtų suderinti projekto nuostatas. Be to, projektu teikiamas 17 straipsnis aptaria ne tik pensijų programos dalyvį, bet ir pensijos sutarties įsigaliojimą, todėl galima būtų pasiūlyti atitinkamai papildyti ne tik straipsnio tekstą, bet ir patį straipsnio pavadinimą.
11. Pagal projektu teikiamas 20 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas 10 procentų sankcija bus taikoma pensijų programos ir pensijų sutarties nutraukimo šalių susitarimu atvejais. Tačiau straipsnio 3 dalies nuostata nenumato galimybės pensijų programos ir pensijos sutarties šalims susitarti dėl minėtos sankcijos netaikymo. Galima būtų atkreipti dėmesį, kad terminas “sankcija” paprastai nenaudojamas civilinių santykių teisiniame reglamentavime, be to, ji galėtų būti taikoma tik už prievolių nevykdymą arba netinkama vykdymą. Galiojančio Civilinio kodekso 228 straipsnis ir 2001 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74 - 2262) 6.71 straipsnis už prievolių nevykdymą ir netinkamą įvykdymą numato netesybas (baudą, delspinigius). (pabr. mūsų)
12. Projektu teikiamo 20 straipsnio 5 dalyje bei 21 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad pensijų fondui, pensijų fondo akcininkams, pensijos įmokų mokėtojui draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai riboti pensijų programos dalyvio teisę išstoti iš pensijų programos, o pensijų fondui, kurio dalyvis pareiškia norą pereiti į kitą pensijų programą, pensijų fondo akcininkams ar įmokų mokėtojui taip pat draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai riboti šią pensijų programos dalyvio teisę. Svarstytina, ar šioms nuostatoms neprieštarauja 20 straipsnio 2 dalies nuostata, suteikianti pensijų fondui teisę nustatyti draudimą išstoti iš pensijų programos iki pensinio amžiaus ar minimalaus privalomo termino suėjimo.
13. Reikėtų tobulinti projektu teikiamo 20 straipsnio 4 dalies redakciją, nes nėra loginio ryšio tarp dalies ir jos punktų.
14. Reikėtų suvienodinti projektu teikiamo 21 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes vienur kalbama apie pensijų programos dalyvio perėjimą iš vieno pensijų fondo į kitą, o kitur – apie perėjimą iš vieno pensijų fondo pensijų programos į kito pensijų fondo pensijų programą.
15. Pensijų fondų įstatyme yra įtvirtinta “pensijų fondo” sąvoka – tai bendrovė, įsteigta ir veikianti Akcinių bendrovių įstatymo bei šio įstatymo nustatyta tvarka. Kyla klausimas, apie kokį atlyginimą pensijų fondui (t. y. bendrovei) už pensijų fondo veiklą yra kalbama projektu teikiamo įstatymo 30 straipsnyje, tuo labiau, kad minima, jog šis atlyginimas vyksta pensijų programos turto sąskaita. Šia nuostata tarsi paneigiami pensijų fondo veiklos tikslai - siekti pelno, sukaupti senatvei papildomas gyventojų pajamas ir išmokėti jiems pensijų išmokas. Pensijų fondo veikla turėtų būti finansuojama iš pensijų fondo nuosavo kapitalo, tame tarpe iš pensijų fondo veiklos gauto pelno, priešingu atveju fondo veikla ir įsipareigojimų vykdymas pensijų programų dalyviams būtų neįmanomas. Be to, siekiant apsaugoti pensijų programų dalyvių interesus, įstatyme reikėtų apibrėžti pensijų programos turto administravimo išlaidas ir nustatyti kokios išlaidos dengiamos iš pensijų fondo ir kokios iš pensijų turto. (pabr. mūsų)
16. Tikslintinas projektu teikiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies terminas “su sąskaitoje apskaitomomis sumomis gali būti sudaromi sandoriai”. (pabr. mūsų)
17. Tobulintina projektu teikiamo 34 straipsnio 2 dalies redakcija. Projekto nuostatos neužtikrina vienodų teisių paveldėtojams, nes vienu atveju pensijų sąskaitoje pažymėti apskaitos vienetai į pinigus bus konvertuojami pateikus mirties faktą patvirtinantį dokumentą, o kitais atvejais – paveldėjimo teisės liudijimą, kuris pagal galiojančius įstatymus gali būti išduotas tik po šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos. Projekte turėtų būti nustatyta visiems vienoda apskaitos vienetų konvertavimo data, kadangi nuo jos gali priklausyti pensijų programos dalyviui (paveldėtojui) priklausančios išmokos dydis. Konvertavimo datą reikėtų sieti ne su dokumentų pateikimo laiku, o su pensijų programos dalyvio mirties momentu, nuo kurio pasibaigia dalyvavimas pensijų programoje (projektu teikiamo 20 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo 15 straipsnį žmogaus mirtis turi būti teisiškai įregistruota, todėl mirties faktą teisiškai gali patvirtinti tik minėto įstatymo 19 straipsnyje nurodytų mirties registravimo įstaigų išduoti dokumentai.
18. Reikėtų keisti projektu teikiamo 34 straipsnio 5 dalies redakciją. Pensijų fondas ar valdymo įmonė negali atsakyti pensijų programos turtu, nes pagal projektu teikiamo 34 straipsnio 1 dalį pensijų programos turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pensijų programos dalyviams. Be to, Pensijų fondų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fondas už savo prievoles atsako tik nuosavu turtu. Kita vertus, projekte reikėtų nustatyti, kad į pensijų programos turtą negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal pensijų fondo ir jo kreditorių reikalavimus.
19. Projektu teikiamo 36 straipsnio 2 dalies ir 37 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad valdymo įmonė ir depozitoriumas negali būti pakeista be Vertybinių popierių komisijos sutikimo, stokoja teisinio pagrįstumo. Vertybinių popierių komisijos funkcija yra prižiūrėti ir kontroliuoti valdymo įmonių bei depozitoriumų veiklą. Tokiu būdu ūkio subjektams, besinaudojantiems valdymo įmonių ir depozitoriumų paslaugomis, garantuojama teisė laisvoje rinkoje pasirinkti patikimus verslo partnerius. Minėtos projekto nuostatos suvaržytų ūkio subjektų pasirinkimo laisvę. Kita vertus, jeigu minėtais atvejais Vertybinių popierių komisijos sutikimas yra būtinas, įstatyme turėtų būti numatytos aplinkybės, kurioms esant Vertybinių popierių komisija galėtų neduoti sutikimo. |
Nepritarti
Nepritarti
Pritarti
Nepritarti
Iš dalies pritarti
Pritarti
Nepritarti
Pritarti
Pritarti
Nepritarti
Iš dalies pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Iš dalies pritarti
Pritarti
Nepritarti
Pritarti
Nepritarti
|
1.Lietuvos respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos 11 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad “jei keičiamajame teisės akte keičiama ar buvo pakeista daugiau kaip pusė jo straipsnių, keičiamasis teisės aktas paprastai dėstomas nauja redakcija arba parengiamas naujas teisės aktas”. Be to, dauguma pakeitimų atsirado dėl to, kad keičiant vieną straipsnį, būtina redakciškai suderinti ir kitus straipsnius. Atsižvelgiant į tai, Pensijų fondų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas galėtų būti priimtas ir siūloma forma.
2.Siūloma nuostata jau yra numatyta galiojančio Pensijų fondų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje.
4. Teikiamo Pensijų fondų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto tikslas yra įtvirtinti tik būtiniausias pensijų fondų kūrimuisi Lietuvoje nuostatas, kurios būtų liberalios ir patrauklios užsienio bei vietos investuotojams. Be to, net nesuderinus Pensijų fondų įstatymo ir Audito įstatymo nuostatų, pirmenybę turės pastarasis, kadangi Audito įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje yra pasakyta: “Kiti įstatymai audito įmonėms ir auditoriams taikomi tiek, kiek jų veiklos nereguliuoja šis įstatymas.”
5. Nuostatos, pagal kurias reorganizavimo projektui turi pritarti kiekvieno reorganizuojamo pensijų fondo visuotinis akcininkų susirinkimas ir vertybinių popierių komisija yra įtvirtintos dabar galiojančiame pensijų fondų įstatyme. vertybinių popierių komisija savo 1999 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 26 patvirtino Leidimų pensijų fondams išdavimo ir atšaukimo taisykles. Pagal šių taisyklių IX skyriaus nuostatas klausimus dėl sutikimo reorganizuotis ir dėl pritarimo reorganizavimo projektui Vertybinių popierių komisija sprendžia vienu metu. Atsižvelgta tik į siūlymą dėl žodžio “kiekvieno” išbraukimo.
7. Nuostatos, pagal kurias pensijų fondui pensijų programos nutraukimo atvejais (tai yra Pensijų fondų įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais) yra suteikiama teisė perkelti pensijų programą ir pensijų sutartis į kitą pensijų fondą be pensijų programos dalyvių sutikimo yra įtvirtintos dabar galiojančiame Pensijų fondų įstatyme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šitaip perkelti pensijų programą bei pensijų sutartis galima tik tuo atveju, kai priimantis pensijų fondas neblogina pensijų programos sąlygų, nekeičia pensijų sutarčių sąlygų ir perima visus įsipareigojimus pensijų programos dalyviams. be to, pensijų programų ir pensijų sutarčių perdavimo tvarką nustato vertybinių popierių komisija. Pensijų programų dalyvių teisės ir interesai šiuo atveju yra maksimaliai apsaugoti. Šia teise pensijų fondas galės pasinaudoti tik pensijų fondo reorganizavimo, likvidavimo atvejais, taip pat nutraukiant pensijų programą joje numatytais atvejaisbei kitais gyvybiškai svarbiais viso pensijų fondo veiklai atvejais. Gauti visų pensijų programos dalyvių (kurių galės būti tūkstančiai) sutikimus pensijų programos ir pensijų sutarčių perkėlimui yra beveik neįmanoma (dėl gyvenamosios vietos pasikeitimo, informacijos apie dalyvį stokos, mirties, išvažiavimo į užsienį ir pan.).
10. Atkreipiame dėmesį, kad pirmoji pensijos įmoka galės būti įmokama grynaisiais pinigais į pensijų fondo kasą arba perdedant pinigus pavedimu bankui į pensijų fondo sąskaitą pasirašant pensijos sutartį arba po sutarties pasirašymo. Pensijų programos dalyvio asmeninėje pensijų sąskaitoje jokių pinigų nebus; sąskaitoje bus įrašomi tik apskaitos vienetai.
11. 10 procentų sankcijos esmė – visaip skatinti, kad asmenų dalyvavimas pensijų programose tęstųsi. Išstojimas iš pensijų programos reiškia pensijų fondo investuojamų lėšų kiekio mažėjimą, galimybių gauti daugiau pensijų programos turto investicijų pajamų mažėjimą ir neigiamai veikia pensijų fondų veiklos rodiklius. Atsižvelgiant į tai, 10 procentų sankcija turi būti taikoma visais atvejais. Žodį “sankcijos” siūlome pakeisti “Šio mokesčio lėšos”.
15. Kadangi pensijų fondo ir pensijų įmokų mokėtojo santykiai grindžiami pensijos sutartimi, pagal kurią pensijų fondas įsipareigoja savo vardu sudarinėti investavimo sandorius su jam patikėtomis pensijų įmokomis, taip pat reinvestuoti gautas pensijų programos turto investicijų pajamas. Pensijos sutartyje (o pensijų programa yra pensijos sutarties dalis) yra ir kitų pensijų fondo įsipareigojimų. Pagrindinis pensijų fondo pajamų šaltinis yra pelnas, gaunamas investuojant nuosavą turtą, bei dalis pensijų programos turto investicijų pajamų. Pensijų fondas investuoja ir reinvestuoja pensijų programos turtą pensijų įmokų mokėtojų bei pensijų programos dalyvių sąskaita. Pagal Civilinio kodekso 406 straipsnį “Komiso sutartimis komisionierius įsipareigoja komitento pavedimu už atlyginimą sudaryti vieną ar kelis sandorius savo vardu komitento sąskaita.” Pensijų fondo, kaip bendrovės, pajamas sudarys atlyginimas, kurį turės mokėti pensijų programos dalyviai (pvz., atskaitymai nuo pensijų įmokų arba nuo pensijų programos turto investicijų pajamų ir pan.) ir kitos pajamos. pensijų programos turto administravimo išlaidų padengimas turi būti aptartas pensijų programoje. Pensijų įmokų mokėtojas, pasirašydami su pensijų fondu pensijos sutartį (o pensijų programa yra pensijos sutarties dalis), išreiškia savo sutikimą su pensijų programos turto administravimo išlaidų padengimo tvarka. Imperatyvus šių klausimų reglamentavimas įstatyme reikštų nepagristą valstybės kišimąsi į privačius civilinės apyvartos subjektų santykius. Žodžius “atlyginimas pensijų fondui” siūlome pakeisti žodžiais “atsiskaitymas su pensijų fondu už”
17. Paveldėtojo nuosavybės teisę į mirusio pensijų programos dalyvio pensijų programos turto dalį patvirtina paveldėjimo teisės liudijimas. Todėl jis turi būti pateiktas pensijų fondui visais atvejais. Tačiau pensijų fondas turi būti kuo greičiau informuotas apie pensijų programos dalyvio mirtį, nes apskaitos vienetų vertė yra kintama ir turės būti perskaičiuojama kiekvieną darbo dieną. Siekiant kuo greičiau konvertuoti mirusio pensijų programos dalyvio pensijų sąskaitoje esančias lėšas, siūloma nustatyti galimybę tą padaryti ne tik paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, bet ir remiantis kitais atitinkamais dokumentais (mirties faktą patvirtinančiu dokumentu ar teismo sprendimu paskelbti pensijų programos dalyvį mirusiu). Pensijų programos dalyvio mirties atveju apskaitos vienetų konvertavimo negalima sieti su mirties momentu, kadangi dažniausiai pensijų fondas bus informuotas apie mirtį vėliau. Kadangi apskaitos vienetų vertė kasdien keisis, vertės skirtumas (kai vertė mažės) turės būti padengtas iš kokių nors šaltinių. Nei pensijų fondas, nei kiti pensijų programos dalyviai neturėtų dengti vertės skirtumo. Atsižvelgiant į tai, mirusio pensijų programos dalyvio pensijų sąskaitoje pažymėtų apskaitos vienetų konvertavimo diena gali būti tik pensijų fondo informavimo apie dalyvio mirtį (pateikiant atitinkamus dokumentus) diena. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 281 straipsnio 2 dalį įsiteisėjęs teismo sprendimas paskelbti asmenį mirusiu yra pagrindas teismo buveinės vietos civilinės metrikacijos organui įrašyti į civilinės metrikacijos knygą mirties įrašą. Atsižvelgiant į tai (ir turint omenyje, kad apskaitos vienetai dėl pensijų programos dalyvio mirties turi būti konvertuoti kuo greičiau), įsiteisėjęs teismo sprendimas paskelbti asmenį mirusiu, kaip ir mirties liudijimas, yra pakankamas pagrindas pensijų fondui konvertuoti apskaitos vienetus į pinigus dėl pensijų programos dalyvio dalyvavimo pensijų programoje pasibaigimo dėl jo mirties.
19. Nuostatos, pagal kurias be Vertybinių popierių komisijos sutikimo negali būti pakeista pensijų fondo valdymo įmonė ir depozitoriumas visiškai atitinka daugelio užsienio šalių patirtį. Atsisakymo duoti sutikimą pakeisti pensijų fondo valdymo įmonę pagrindai yra numatyti vertybinių popierių komisijos 1999 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 26 patvirtintų Leidimų pensijų fondams išdavimo ir atšaukimo taisyklių VIII skyriuje. Pagal įstatymą depozitoriumas privalo kontroliuoti, ar pensijų fondo, valdymo įmonės vykdomos operacijos su vertybiniais popieriais atitinka įstatymuose, pensijų fondo įstatuose ir pensijų programoje keliamus reikalavimus. Dėl to VPK sutikimas ar nesutikimas neleis pensijų fondui keisti depozitoriumą siekiant išvengti kontrolės ar ją susilpninti arba pasirinkti tokį depozitoriumą, kuris neatitinka depozitoriumams keliamų reikalavimų. Atsisakymo duoti sutikimą pakeisti pensijų fondo depozitoriumą pagrindus planuojama numatyti taip pat vertybinių popierių komisijos taisyklėse. |
4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta
5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Išvados projekto rengėjų nuomonė dėl pasiūlymo (pritarti ar nepritarti) |
Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtinas |
|
|
|
|
|
|
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Išvados projekto rengėjų nuomonė dėl pasiūlymo (pritarti ar nepritarti) |
Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtinas |
|
1. |
Socialinių reikalų ir darbo komitetas |
1. Įstatymo projekto 8 straipsnyje (keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje) išbraukti patikslinimą po žodžių “pensijų fondui” t.y. (kai pensijų fondas pasisavina, išvaisto pensijų turtą ar padaro kitas baudžiamuosiuose įstatymuose numatytas veikas to turto atžvilgiu, dėl ko pensijų turto negalima grąžinti pensijų programų dalyviams), apibrėžiantį atvejus, kuomet pensijų programų dalyvių reikalavimai pensijų fondui turi būti patenkinti iš pensijų fondų nuosavo turto prieš pradedant tenkinti kitų pensijų fondo kreditorių reikalavimus.
2. Papildyti įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį (keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį) nuostata, kad pensijų programoje taip pat turi būti nurodyta anuitetų įsigijimo tvarka.
|
Nepritarti
Pritarti
|
1. Pensijų programos turtas nuosavybės teise priklauso pensijų programos dalyviams ir turi būti atskirtas nuo pensijų fondo nuosavo turto. Kaip ir komiso sutarties atveju, viskas, ką pensijų programos dalyviai patikėjo pensijų fondui, lieka dalyvių nuosavybe. Nutraukus bankrutavusio fondo pensijų programą jos turtas turi būti grąžinamas pensijų programos dalyviams. Kitų pensijų fondo kreditorių reikalavimams patenkinti pensijų programos turtas negali būti naudojamas. Kadangi pensijų programos turtas turi būti atskirtas, o investavimo rizika tenka programos dalyviams, jie negali tenkinti savo reikalavimų ir nukreipti išieškojimo į fondo nuosavą turtą. Vienintelė siūloma išimtis yra būtina norint apginti pensijų programos dalyvių turtines teises nuo pensijų fondo nusikalstamų veikų ir suteikti programos dalyviams pirmenybę prieš kitus pensijų fondo kreditorius.
|
7. Komiteto narių - komiteto išvados projekto rengėjų komitetui siūlomi sprendimai (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas 150 str. 1 d. 3-6 punktuose, pateikiami sprendimo argumentai):
Pritarti Vyriausybės pateiktam Komiteto patobulintam įstatymo projektui P-2985(2)
8. Balsavimo rezultatai: Bendru sutarimu.
9.Komiteto paskirtas pranešėjas R. Palaitis
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra
Priedai:
1. Komiteto išvados projekto rengėjų siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas K. Glaveckas