Vienuoliktasis (42) posėdis
2001 m. sausio 26 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai A.SKARDŽIUS bei G.STEPONAVIČIUS

2001 m. sausio 26 d. (penktadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamieji kolegos, norėčiau paskelbti rytinio plenarinio posėdžio pradžią. Vyliausi, jus jau pasiekė patikslinta šiandieną siūloma plenarinio posėdžio darbotvarkė. Ji tuoj pat jus pasieks, jeigu dar taip neatsitiko.

Aš vis dėlto pradėsiu komentuoti. Šiandien susirinkusi Seniūnų sueiga siūlė tikslinti darbotvarkę. Visų pirma šiek tiek pakeisti svarstomų klausimų eiliškumą. Vakar baigiantis posėdžiui buvo įpareigotas susirinkti Kaimo reikalų komitetas dėl Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo, dėl išvadų pateikimo, todėl šį klausimą keliam į posėdžio pabaigą. Taip pat yra siūloma darbotvarkę papildyti keliais rezerviniais klausimais, susijusiais su pakomitečių pirmininkų tvirtinimu, delegacijų bei komisijų formavimu, bet kad dar šiandien nebūtų priimamas siūlomas priimti sprendimas dėl Konstitucijos pataisų rengimo komisijos, tikslinant šios komisijos sudėtį. Taip pat 1-3 klausimas – Akcizų įstatymo, susijusio su dujų akcizu, svarstymas, nes vakar Seimas nusprendė taikyti ypatingos skubos tvarką. Be to, buvo sutarimas Seniūnų sueigoje, kad būtų svarstomas Seimo nutarimas “Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus paskyrimo”.

Štai toks siūlomas patikslintas darbotvarkės variantas. Gerbiamieji kolegos, ar būtų prieštaravimų, kad tokią darbotvarkę mes šiandien patvirtiname ir neeilinę sesiją baigtume spėriai, taip pat himnu. Kolega P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vakar Ignalinos atominės elektrinės komisija išrinko pirmininką ir pavaduotoją. Kodėl nėra nutarimo dėl paskyrimo? Ar nebūtų galima kaip nors į pabaigą įtraukti ir paskirti, vis dėlto reikia dirbti?

PIRMININKAS. Neabejoju, kad tai formalus klausimas ir nesukelsiantis jokių diskusijų, bet tiesiog to protokolo išrašas turėjo būti pateiktas Sekretoriatui, tuomet būtų viskas keliavę į priekį. Ar, gerbiamieji kolegos, posėdžio pabaigos darbotvarkę mes galėtume dar papildyti Komisijos dėl Ignalinos atominės elektrinės problemų tyrimo vadovybės tvirtinimu? Gerai. Dėkoju. Tai ar galime bendru sutarimu?.. Kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, aš tik noriu pasitikslinti ar 1-3 – Akcizų įstatymo pataisos tikrai yra svarstomos ypatingos skubos tvarka?

PIRMININKAS. Taip vakar nusprendė Seimas. Kolega A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Tai aš dar kartą noriu pasakyti tą patį, ką sakiau Seniūnų sueigoje, kad klausimas 1-4 negalėtų būti svarstomas, nes tam prieštarauja Seimo statutas.

PIRMININKAS. Ar jūs norėtumėte, kad būtų balsuojama dėl šios darbotvarkės? Aš klausiu, ar bendru sutarimu galėtume patvirtinti tokią Seimo?.. (Balsai salėje) Gerai, nematau primygtinai prašančių, kad būtų balsuojama dėl darbotvarkės. Sutariam bendru sutarimu. Prašau Seimo narius posėdžio pradžioje registruotis.

Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-330 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 76 Seimo nariai. Pereiname prie darbotvarkės 1 klausimo – Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-330. Iš Vyriausybės grįžo pataisytas variantas. Pateikimo stadija. Aš prašau ūkio viceministrą G.Rainį iš tribūnos pateikti įstatymo projektą.

G.RAINYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Noriu jums pateikti 1 klausimą – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo projektą. Kaip žinote, šis įstatymas jau buvo Seime, tačiau dėl to, kad dabar yra naujos kadencijos Seimas, jis buvo su tam tikrais administratorių, institutų, Komercinių bankų asociacijos pasiūlymais sugrąžintas Vyriausybei svarstyti iš naujo. Turiu pasakyti, kad tai svarstė ir suinteresuotos visuomenės grupės, turiu galvoje institutus, bankroto administratorius, visas valstybines žinybas, komercinius bankus. Mes iš tikrųjų turėjom nepaprastai daug pasiūlymų, visi jie bus pateikti pagrindiniam komitetui. Deja, turiu pasakyti, kad labai dažnai tie pasiūlymai pradėjo prieštarauti vienas kitam, trūko juridinės technikos švarumo ir taip toliau. Todėl mes apsisprendėme, Vyriausybė tam pritarė, tiesiog baigti tą begalį suktuką. Praeitą trečiadienį Vyriausybėje buvo patvirtintas tas variantas, kuris yra šiandien teikiamas jums svarstyti.

Noriu paminėti tik pačius pagrindinius šio įstatymo elementus. Pirmasis, truputį yra pažeminama kartelė, kada gali būti keliama bankroto byla. Kaip žinote, jeigu anksčiau skolos turėjo viršyti visą turtą, mes apsisprendėm, kad dabar skolos, pradelsti įsipareigojimai turi viršyti pusę turto. Vyriausybės svarstymo metu buvo atmesta alternatyva, kad pareiškimo padavimo bankroto bylai vienas iš kriterijų yra 10 tūkst. Lt skola. Šita vieta yra eliminuota, kodėl, matysite iš teisingumo ministro pastabų, kurias Seimas taip pat gaus. Šiaip ar taip, tai buvo padaryta dėl to, kad, mūsų giliu įsitikinimu, dabar ši kartelė yra per aukštai ir labai dažnai mes turime tokius bankroto atvejus, kur, kaip mes vadiname, jau yra ne bankroto stadija, o tragedijos stadija. Tai yra tai, kad pagal siūlomą kriterijų reiškia, kad nuo šio skolų lygmens tiktai per Bankroto įstatymą gali ūkinis subjektas susitvarkyti skolų naštą.

Kiek turime praktikos, Seimas paprastai pradeda ir baigia savo Bankroto įstatymo svarstymus kreditorių reikalavimų tenkinimo eile. Turiu pasakyti, kad ta nulinė eilė, kur yra tenkinami įkaito turėtojo reikalavimai, nebuvo absoliučiai nekvestionuojama nei Vyriausybės, nei kitų suinteresuotų visuomenės grupių. Ji išliko, kaip ir anksčiau teikta, nuline eile. Noriu priminti, žinau, kad tai bus labai jautrus klausimas, kad viso labo mes perrašėm tai, kas yra parašyta Lietuvos Respublikos įstatymuose. Konkrečiai Hipotekos įstatymo 2 straipsnis aiškiai sako, kad hipotetos kreditorius turi teisę visiškai patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius. Taip pat naujojo Civilinio kodekso 4.198 straipsnis aiškiai sako, kad pagal įkeitimą kreditorius turi teisę, skolininkui neįvykdžius prievolės, patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Dėl likusių eilių Vyriausybei buvo pateiktos dvi alternatyvos ir Vyriausybė apsisprendė dėl alternatyvos, kuri visiškai atitinka naująjį Civilinį kodeksą. Pirma eilė bus – darbuotojų ir jiems prilyginti reikalavimai be jokių mokesčių, antra eilė – visi mokesčiai, trečia – likę kreditorių reikalavimai. Taip pat noriu informuoti, kad skirtingai nuo veikiančio įstatymo dabar kreditorių reikalavimai bus tenkinami dviem ratais. Pirmasis ratas bus tiktai pagrindinė skola. Jeigu liks pinigų, antruoju ratu bus tenkinama viskas – baudos, delspinigiai, palūkanos ir t.t. Šis pasiūlymas buvo beveik nekvestionuojamai priimtas, nes iš tikro, esant labai pavėluotom bankroto bylom, priemokos prie pagrindinio kreditorinio reikalavimo kartais viršija patį pagrindinį reikalavimą ir, šiaip ar taip, mes siūlome būtent tokią tenkinimo eilę.

Likusius esminius skirtumus siūlomo įstatymo, palyginti su dabar galiojančiu, galima labai trumpai apibūdinti. Mes norime efektyvinti ir greitinti bankroto procesus. Konkrečiai. Truputį pakeista administratoriaus atlygio sistema. Dabar mes siūlysime pasirašyti darbų kontraktą. Tarsi norime aiškiai parodyti, kad tas mėnesio darbo užmokesčio fondas ir papildomos išlaidos neturėtų būti toleruojamos. Turėtų būti toleruojamas labai greitas ir efektyvus darbas ir atlygis už tą darbą, o ne už laiką, praleistą bankroto bylose. Taip pat siūlome, irgi iš mūsų praktikos, kad varžytinėse būtų parduodamas tik nekilnojamasis turtas, o visas kilnojamasis turtas, labai dažnai tai būna iš tikro labai smulkūs daiktai, visa tokio kilnojamojo turto pardavimo tvarka būtų reglamentuota kreditorių susirinkimo sprendimu. Tai esminės Bankroto įstatymo pataisos, palyginti su dabar galiojančiu įstatymu.

Siūlome, kad naujasis įstatymas įsigaliotų nuo liepos 1 dienos. Iki to laiko parengsime visus reikiamus poįstatyminius aktus. Taip pat noriu informuoti, kad Europos Sąjunga prižadėjo tikrai nemažą pinigų sumą bankroto teisėjų ir administratorių mokymui. Šiuo metu šių lėšų panaudojimo projektas yra rengiamas. Nors 2000 metais, drįstu teigti, bankroto sistema jau pradėjo suktis, praeitais metais buvo iškeltos 409 bankroto bylos, palyginti su tūkstančiu bylu per pastaruosius septynerius metus, tačiau siūloma įstatymo redakcija, mano giliu įsitikinimu, padės efektyvinti šiuos procesus.

Baigdamas apie šį įstatymą, noriu priminti, kad buvo pristabdyti trys lydimieji įstatymai, iki bus pateiktas iš naujo šis įstatymas, tai yra Civilinio proceso kodekso, Mokesčių administravimo ir Delspinigių nustatymo už pavėluotas išmokas įstatymai. Tų pakeitimų esmė yra labai paprasta. Ten, kur sakoma “bankroto byla”, dabar bus žodžiai “bankroto ir restruktūrizavimo byla”. Taigi siūlau priimti svarstyti mūsų parengtą ir Vyriausybės patvirtiną Įmonių bankroto įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Aš tik norėjau paklausti, ar jūs turėjote progos susipažinti su Teisės departamento išvada?

G.RAINYS. Tikrai taip. Turiu pasakyti, kad ne vieną kartą ta išvada buvo teikiama. Daugiausia, be abejo, telefonu buvo dirbama, kadangi pasiūlymai, iteracinis procesas vyko labai intensyviai. Noriu pasakyti, kad pagrindinė šio įstatymo autorė sėdi šioje salėje. Jeigu būtų labai konkrečių klausimų, aš prašyčiau jūsų perleisti klausimą būtent D.Sukiesenienei.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų klausti pageidauja trylika Seimo narių, tačiau primenu, kad Statuto 141 straipsnis numato klausimus 10 min. Taigi jūsų klausia kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Atsižvelgta į kai kuriuos pasiūlymus, kurie buvo svarstyti aną kartą, tačiau man vėl kyla klausimas, kuriuo mes diskutavome Socialinių reikalų ir darbo komitete, t.y. dėl 19 straipsnio “Darbo sutartys”. Kodėl būtinas lapelių įteikimas visiems darbuotojams, jeigu taikant bankroto procedūrą nebūtinai įmonės bus uždaromos. Toliau, trečiojoje dalyje susidaro toks įspūdis, kad aš galiu atleisti visus darbuotojus, kurie dirbo, ir priimti visai naujus darbuotojus. Komitete lyg ir buvo sutarta, kad reikia suformuluoti taip, kad ta dalis darbuotojų, kuri reikalinga įmonei, būtų palikta būtent iš senų darbuotojų, o ne taip, kaip šiandien parašyta šiame įstatyme. Kodėl nebuvo tai paimta domėn rašant naują versiją? Ačiū.

G.RAINYS. Jeigu galima, D.Sukiesenienė atsakys tiksliau negu aš, nors aš irgi šią problemą puikiai žinau.

PIRMININKAS. Prašom. Mikrofonas įjungtas. Pabandykite paspausti dar kartą.

D.SUKIESENIENĖ. Buvo atsižvelgta į bankroto praktiką. Pone Sysai, jūs puikiausiai žinote, kad atėjęs administratorius randa darbuotojų su atlyginimu 8000, 4000, 5000 Lt. Todėl jis turi sumažinti iki tam tikro lygio. Be to, reikia suskaičiuoti išeitines pašalpas. Ten gi neparašyta, kad su naujais priimamais. O sudaromos naujos darbo sutartys. Taip, kaip buvo svarstyta, taip ir numatėme, atrodo. Juk neparašyta, kad su naujais priimamais, o tik sudaromos naujos darbo sutartys.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, pirmas bendro pobūdžio. Ar suderinta su nauju Civiliniu kodeksu? Ar nebus taip, kaip su Akcinių bendrovių įstatymu nuo liepos 1? O esminis klausimas būtų dėl dviejų paliktų bankrotui iškelti sąlygų, t.y. dėl pradelstų terminų ir dėl to, kad ta suma turėtų viršyti pusę turto. Ar nebus vėl taip pat, kaip buvo iki šiol, kadangi mūsų turtas labai įvairiai skaičiuojamas, tai balansinė vertė gerokai mažesnė, tai gerokai didesnė negu reali vertė? Ir ar nebus taip, kaip šiuo metu buvo su kai kuriomis įmonėmis, kad teismai nepriėmė tokių sprendimų, akivaizdžiai matydami, kad ta įmonė turėtų bankrutuoti. Ar neverta vis dėlto galvoti apie vieną sąlygą? Juo labiau kad, mano žiniomis, yra tokių variantų ir kitose šalyse.

G.RAINYS. Dėkoju. Mano supratimu, įstatymas yra suderintas ir tą rodo G.Bartkaus parašas. Aš čia minėjau du aspektus, kurie buvo pakeisti, tai yra kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilė ir išmesta papildoma sąlyga, be trijų mėnesių ir dešimt tūkstančių litų, tai būtent suderinamumas su Civiliniu kodeksu.

Bylos kėlimo kriterijai, ko gero, yra pats jautriausias klausimas. Iš tikro vieningai pripažįstama, kad dabartiniai kriterijai yra pernelyg aukšti, kartelę reikia nuleisti. Iš tikro kai kuriose šalyse yra apibrėžta nemokumo sąlyga. Tiksliau, bankroto byla keliama, kai yra laiku neatsiskaitoma ir, cituoju, “tas nemokumas nėra laikino pobūdžio”. Šiuo pasakymu aš norėjau pasakyti, kad visada susirinkę kreditoriai ir teisėjas ir spręsdami, iškelti ar neiškelti bankroto bylą, jeigu taip galima pasakyti, vadovaujasi sveiku protu. Iš tikro mes vieningai pripažinome, kad labai griežtos matematinės formulės nėra. Turto vertinimo metodai irgi yra ne vienas, o keli. Yra debitoriniai įsiskolinimai, yra valstybės skolos ūkio subjektui. Būtent tai lėmė priežastis, kad mes įrašėme aptakų žodį “turtas”. Mes svarstėme visokius variantus, ir turto rinkos vertę, ir tam tikrais metodais apskaičiuojamą. Dar viena gili mintis paslėpta, kad su truputėlį aptakoka sąvoka “turtas” mes darome lanksčią restruktūrizavimo ir bankroto bylų kėlimo liniją, takoskyrą. Nedarome labai griežtos, kad kreditoriai ir teismas galėtų lanksčiai įvertinti. Tam mes pasistengsime tam tikrus metodinius nurodymus, ne nurodymus, nes, matyt, neturime teisės, išaiškinimą, bet tam tikrą praktiką, apibendrinimą… Tam mes panaudosime visus apmokymų pajėgumus, kuriuos mes kaip tik dabar organizuojame. O jūsų paminėti neigiami atvejai, matyt, jūs turėjote konkrečiai “Oruvos” atvejį, tai būtent nesveiko proto, kaip aš vadinu, variantai. Bet alternatyvų nėra, reikia aiškinti, o matematinės formulės niekaip nepasiseks įrašyti. Mes tvirtai įsitikinę teikiame būtent tokius kriterijus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega P.Vilkas.

P.VILKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, daugelis įmonių turi įsisenėjusių skolų ir tos skolos yra gana ženklios. Dalis tų skolų yra delspinigiai. Įsigaliojus jūsų teikiamam įstatymui, šioms įmonėms, nepaisant to, kad jos dirba sėkmingai ir moka visus einamuosius mokesčius, reikėtų skelbti bankroto bylą, bankrotą. Būtų klausimas, ar, jūsų nuomone, nereikėtų tai įvertinti ir numatyti papildomas sąlygas? Ačiū.

G.RAINYS. Mes labai daug galvojom apie šitą trombą. Aš 100% būčiau ramus dėl bankroto bylų skaičiaus, jeigu šito 3 mlrd. skolų biudžetui 7 mlrd. skola Finansų ministerijai už blogai naudojamas užsienio paskolas, ,papildomai “Sodrai”, papilomai kitiems kreditoriams, tiekėjams… aš būčiau ramus. Tačiau atsakysiu štai taip: nėra kitų juridinių svertų, nėra kitų juridinių būdų išspręsti šitą skolų problemą. Viena papildoma alternatyva yra atsiskaitymas akcijomis ir turtu už skolas valstybės, savivaldybių biudžetams. Bet ten yra pridėta tiek “saugiklių”, kad ana sistema neveikia. Per praeitus metus buvo tik dvi įmonės – “Kazlų Rūda” ir “Metalas”… “Kauno freda” sugebėjo atsiskaityti. Pas mus iš tikrųjų guli gerokai daugiau nei 100 pareiškimų, kad būtų leista atsiskaityti, tačiau dėl įstatyminių ir poįstatyminių priežasčių, kurių aš nelabai noriu vardyti, nes tai užimtų daug laiko, ši sistema neveikia. Pagaliau net ir Akcinių bendrovių įstatyme buvo 2000 m. pabaiga, o dabar eina 2001 m., naujajame buvo pratęstas šis terminas, bet, kaip žinote, atkelta. Dabar yra skylė, kai apskritai joks juridinis kelias neveikia. Iš tikrųjų vėl, matyt, ir teisėjams, ir kreditoriams reikės vadovautis sveiku protu ir būtent šią įsisenėjusių skolų problemą būtų galima išspręsti lanksčiai taikant Restruktūrizavimo įstatymą. Alternatyvų nėra, o mes savo ruožtu darysime viską, pradedant nuo mokymų, baigiant tiesioginiais pokalbiais, ypač dėl rezonansinių bankroto bylų, tokių kaip “Marijampolės pieno konservai”, kur dabar vyksta pasitarimas dalyvaujant mūsų atstovams. Tai yra vienintelis kelias išspręsti šią problemą. Kito kelio nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Aš atsimenu, kada mes rengėme, atrodo, antrąjį Bankroto įstatymo projektą, ir amerikiečiai, ir danai, ir švedai konsultavo ir sakė, kad jau šitas įstatymas padės įveikti visas nelaimes, susijusias su bankroto procedūromis. Bet bėda ta, kad, pirma, per čekinį privatizavimą įmones perėmė valdyti labai nekvalifikuoti žmonės, kurių ir interesai buvo ne tiek efektyviai valdyti įmones, kiek pasisavinti turtą.

Antra. Apskritai ūkyje užstrigusi pinigų funkcionavimo sistema. Paspartinus bankroto procedūras (vietoj viso turto užtenka pusės), paskui pailginus bylų terminus 3, 5 metais, ar jūs nemanote, kad būtent tai padės didinti bankrutuojančių įmonių skaičių, mažinti joms tuo metu atsiskaitymus, išmokas su biudžetu ir ar tai bus naudinga būtent tiems, kurie nenori arba nemoka efektyviai valdyti įmonių? O dėl to tai pinigų srautų nepadidės pačioje ekonomikoje! Ir dar viena. Jūs labai agituojate atsiskaityti nemokias įmones akcijomis, turtu. Ar jūs suvokiate, kas čia yra? Nuvariau įmonę prie bankroto ir po to prašau… Pirmiausia reikia finansinės disciplinos. Jeigu dirbi, gerbiamasis, mokesčius sumokėk! Pats nuogas vaikščiok, bet mokesčius mokėk. Kol mes neįvesim finansinės disciplinos, o galvosim…

PIRMININKAS. Minutė klausimui!

G.RAINYS. Ačiū. Aš tikrai supratau klausimą dėl užsienio paramos. Šitas įstatymas rašytas mūsų ir vien tik mūsų jėgomis papildomai su tam tikrų institucijų pastabomis ir siūlymais. Naujo įstatymo priėmimas buvo aptartas ir su Pasaulio banku, Valiutos fondu ir Europos Sąjunga, Pasaulio banko ekspertai jį perskaitė ir neturėjo jokių pastabų.

Kuo trumpiau atsakydamas į tokį platų klausimą, gerbiamasis Veselka, aš norėčiau skirti du bankroto ir likvidavimo aspektus: fizinį ir juridinį. Juridinis aspektas – lekia vadyba ir savininkai iš karto eliminuojami. Tai yra būtent tas vėzdas, dėl kurio aš ramia širdimi siūlau sumažinti šitą kartelę. Be abejo, tai yra radikali galimybė atsiskaityti su skolomis, nes būtent 3 mlrd., 7 mlrd. iš ūkinės apyvartos neatsiskaitys niekaip. Tačiau skirkime fiziškai. Visur ir visada sakau, kad mūsų garbės reikalas sukurti tokį šito likvidavimo dizainą, kad būtų pardavinėjamos varžytinėse finansiškai gyvybingos įmonės ar jų padaliniai kaip veikianti gamybinė sistema. Būtent taip mes norim daryti Marijampolėje, būtent taip žiūrėsim dėl “Oruvos”. Taigi tai bus botagėlis supuvusiems vadybininkams ir netinkamiems akcininkams, bet maksimaliai bus išsaugota gamybinė sistema, darbo vietos. Aš asmeniškai užskaitų neraginu daryti, akcijomis ir turtu atsiskaityti, bet prašau netraktuoti, kad aš esu didelis bankroto gerbėjas. Aš tikrai skiriu fizinį ir juridinį aspektus. Bandysim fiziškai saugoti pramonę, o juridiškai bausti nemokančius dirbti savininkus ir vadybininkams.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausia Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis pranešėjau, klausimas toks. Kodėl jūs absoliučiai neatsižvelgiate į Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus, į agrarininkų pasiūlymus? Kitaip sakant, dėl atsiskaitymų eiliškumo. Populiariai kalbant, anot jūsų išeitų, kad gyvulių auginimas nėra darbas, karvių melžimas nėra darbas, javų auginimas nėra darbas, nes atsiskaitant už skolas jie nugrūdami į kitą eilę. Kodėl taip yra?

G.RAINYS. Mes iš tikrųjų turime vieną vienintelę Žemės ūkio ministerijos pastabą. Vyriausybė, patikėkite, nepaprastai ilgai dėl jos diskutavo, matyt, turime kartu galvoje žemdirbių ir žemės ūkio bendrovių skolą. Kas tai yra per kreditorinis reikalavimas, kaip traktuoti? Iš tikrųjų mes griežtai atskyrėm: žemės ūkio gamintojai – fiziniai asmenys ir žemės ūkio gamintojai kaip juridiniai asmenys. Fizinius asmenis, kaip matote, paprastus žmones, pieno tiekėjus, kitų produktų tiekėjus mes iš tikrųjų prilyginam darbuotojų reikalavimams ir iškeliam į maksimaliai aukštą pirmą vietą. Tuo tarpu norint juridinius asmenis, nors ir gaminančius žemės ūkio produkciją, iškelti, prilyginti kartu darbo reikalavimams… Suprantame, koks tai jautrus sektorius, bet bijome grandininės reakcijos. Kodėl šilumos tiekėjai prastesni arba elektros energijos tiekėjai? Šiaip ar taip, kaip matote, fizinius asmenis – į pirmą eilę, o juridinius asmenis, žemės ūkio produkcijos gamintojus, mes prilyginom kitiems juridiniams asmenims toje eilėje, kur stovi visi juridiniai, deja, tai yra trečia eilė.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausimams skirtas laikas baigtas. Dėkoju pranešėjui. Pone Gražuli, bus proga paklausti svarstant Restruktūrizavimo įstatymą. Tai susiję dalykai. Jeigu tiktų, judėsim į priekį. Dėkoju pranešėjui.

Pereiname prie pritarimo po pateikimo. Dėl balsavimo motyvų – kolega P.Gražulis. Prašom. Seimo narys daktaras K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiandien yra toks svarbus įstatymas ir Seimo nariai net negali dėl jo pasakyti. Ir jeigu Seimo narys nedalyvauja Seimo posėdyje, Etikos komisija parašo raštą, kad jis nedalyvauja Seimo posėdyje, nedalyvauja balsavime. Kaip galim dalyvauti balsavime, kai to klausimo prieš tai negalime atvirai išdiskutuoti? Man teko dalyvauti kaip žiūrovui daugelyje Amerikos Valstijų kongreso posėdžių ir aš nė vieno karto negirdėjau, kad kongreso ar senato narys neturėtų teisės kalbėti dėl naujo priimamo įstatymo. Mes vedame tą pačią seną politiką, kuri vyksta nuo 1990 metų. Todėl ir esame tokioje bėdoje ir visi mūsų įstatymai po priėmimo kas savaitė ar dvi turi būti taisomi, papildomi, keičiami. Aš prašyčiau, kad ta tvarka būtų pakeista.

PIRMININKAS. Smagu, kaip tik yra svarstomos Statuto pataisos. Aš sveikinu energingai nusiteikusį Seimo narį K.Bobelį, grįžusį po kelionių ir nusiteikusį įsijungti į mūsų darbą. Turėsime progų. Dabar yra klausimų metas. Svarstymo metu bus neribojama galimybė kalbėti diskusijoje. Skaitykime, kolegos, Statutą ir pamatysime, kad galimybės yra tikrai realios, manau, kad dar laukia pakankamai intensyvus svarstymas komitetuose. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų – kolega P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš tai galiojusiame įstatyme buvo numatyta, kad žemdirbiai, žemės ūkio produkcijos tiekėjai, bankrutavus įmonei, ėjo pirmąja eile. Deja, pakeistame įstatyme pirmoje vietoje atsidūrė bankai. Buvo aiškinama, kad tokiu būdu sumažės bankų palūkanos, kad bus galima gauti nuo turimos užstatytos vertės didesnį procentą turto. Priėmus šį įstatymą padidėjo palūkanos, bet nepadidėjo gaunama paskolos suma. Todėl aš manau, jog vis dėlto reikėtų pagalvoti, ar nereikėtų pirmąja eile vėl įrašyti žemdirbius, darbininkus, kad nebūtų privilegijuoti bankai. Jeigu su tuo nesutinkame, tai bent kad būtų proporcija – 50% turimo turto likviduojant įmonę atgautų bankai ir 50% žemdirbiai.

Šis įstatymas, manau, tikrai netenkins žemdirbių ir daugeliu atvejų žemdirbiai, įmonei bankrutavus, nieko neatgaus, kaip ir įmonių darbuotojai. Manau, jeigu būtų nepakeistas senasis įstatymas, nebūtų nei “Oruvos” badautojų, nei “Inkaro” badautojų, o mes būtume išvengę daugybės problemų. Deja, manau, kad ir šis įstatymas palieka dabar galiojančio įstatymo dvasią. Jam nelabai galėčiau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų kalbos motyvas – už. Daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų neužsiregistravo. Klausiu, ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? (Balsai salėje) Kitaip teigiančių nematau. Įstatymui Nr.IXP-330 po pateikimo pritarta.

Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo, bet prieš tai mums reikėtų apsispręsti dėl komitetų. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu skirti Ekonomikos komitetą, papildomais – Biudžeto ir finansų, Teisės ir teisėtvarkos, Kaimo reikalų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetus. Ar dėl komitetų nekiltų abejonių? Bendru sutarimu galime pritarti? Nematau teigiančių kitaip. Dėl komitetų apsispręsta. Siūloma svarstyti per artimiausią sesiją. Ar būtų priimtina tokia formuluotė? Neatmetam galimybės, kad tai galėtų būti ir artimiausia neeilinė sesija. Tai bus vasario mėnuo, bet siūlau artimiausią sesiją. Priimtina? Dėkoju, kolegos.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo projektas Nr.IXP-331 (pateikimas)

Antrasis darbotvarkės klausimas – Įmonių restruktūrizavimo įstatymo projektas Nr.IXP-331. Kviečiu į tribūną pateikti klausimą ūkio viceministrą G.Rainį. Gerbiamasis viceministre! Gerbiamoji Teišerskyte, paleiskite viceministrą į tribūną. Prašom. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo projektas. Prašome jį pateikti.

G.RAINYS. Gerbiamieji Seimo nariai, Įmonių restruktūrizavimo įstatymas yra įstatymas dvynys. Iš esmės tai yra senasis Bankroto įstatymas, suskaldytas į dvi dalis. Jeigu Bankroto įstatymas dabar bus daugiau orientuotas į likvidavimą, dar kartą pabrėžiu, daugiau į juridinį likvidavimą negu įmonių fizinį išdraskymą, kaip vokiečiai sako, sanavimas per likvidavimą, tai Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pagrindinė idėja yra ta, kad tada, kai tie skolų mastai dar nėra labai dideli ir kai vadyba, akcininkai, skritingai nuo to, ką sakė gerbiamasis J.Veselka, nėra beviltiškai žlugę, tai yra tarsi statutinis įstatymas, suteikiantis galimybę susitvarkyti su tomis skolomis, kurių jau neįmanoma išmokėti iš ūkinės veiklos. Taigi restruktūrizavimo bylos kėlimo sąlyga – nesugebėjimas laiku atsiskaityti. Kita vertus, kai dar nėra pasiekti Įmonių bankroto įstatyme numatyti kriterijai, t.y. intervalas tarp nemokumo pradžios ir bankroto kriterijų, bus galima kelti restruktūrizavimo bylą.

Restruktūrizavimo esmė yra ganėtinai paprasta. Šiuo atveju sprendimą priima akcininkai, arba savininkai (tai daugeliui įmonių rūšių bus galima taikyti), jie duoda sutikimą rengti planą, taip pat ir kreditoriai ar visi kartu, atsižvelgiant į tai, ką jie nusprendžia… ar pagal atskiras grupes priima sprendimą kelti restruktūrizavimo bylą. To atveju pagal grupes mes išvengsime galimo nuogąstavimo, kad kiti kreditoriai gali vienbalsiai nubalsuoti sumažinti, sakykime, mokesčius, “Sodros” įmokas, o savo palikti nepakeistas. Šito bus išvengiama. Administratorius šiuo atveju irgi ateis, tačiau tiktai plano rengimo laikotarpiu, kurio terminas nustatytas – keturi mėnesiai. Jeigu kreditorių susirinkimas plano įgyvendinimo laikotarpiu dar norėtų jį laikyti, samdyti, tai galimybė irgi numatyta. Mes tikime, kad tų keturių priežiūros mėnesių tik planui rengti pakaks.

Pats planas susidėtų iš dviejų dalių – fizinės ir finansinės. Fizinė dalis – tai rastų problemų šalinimas. Galbūt ten yra pernelyg daug turto, gal yra, neslėpkime to, pernelyg daug darbuotojų, jeigu tai klampina į skolas, arba yra kitokių struktūrų keitimas. Finansinė dalis yra tam tikrų įmokų restruktūrizavimas, paprasčiau kalbant, skolų restruktūrizavimas atidedant jas, dalinis ar visiškas nurašymas, taip pat mainymas į akcijas ir turtą. Šis statutinis įstatymas suteikia kreditoriams gana nemažą laisvę. Šiam planui turėtų bendru sutarimu pritarti atskiros kreditorių grupės ir akcininkai. Šeimininkai taip pat turi pritarti šio plano įgyvendinimui.

Noriu atkreipti jūsų dėmesį (tai buvo Pasaulio banko konsultantų primygtinis siūlymas), jog neturėtų atsitikti taip, kad Lietuvos Respublikos teismai būtų užkimšti šitų bylų nagrinėjimu. Čia yra atskiros dalys, numatančios sutrumpintą restruktūrizavimo procesą, t.y. įmonių šeimininkai, vadybininkai, administracijos vadovai ir kreditoriai gali netgi dabar, be teismo, pradėti derybas dėl galimo skolų sumažinimo, o po to teisme būtų tik patvirtinamas jau ikiteisminio nagrinėjimo metu pasiektas susitarimas. Tai būtų dalinis atsakymas į gerbiamojo P.Vilko ankstesnį klausimą dėl tos didžiulių skolų naštos. Kaip minėjau, būtent ši juridinė galimybė, mūsų nuomone, turėtų padėti įmonėms susitvarkyti su skolų našta.

Pagrindinis skiriamasis bruožas nuo Bankroto įstatymo, kaip minėjau, yra mažesnė skolų našta ir administratoriaus laikinumas (tik plano rengimo laikotarpiu), taip pat tiek įmonės administracijos, tiek ir akcininkų, arba savininkų, neanuliavimas. O šiaip pagrindinis dėmesys būtų sutelktas į planą. Atskiri straipsniai reglamentuoja to plano esmę. Jis turėtų būti išsamus. Administratoriaus išvada, kuri turi būti pateikta teismui, kad to plano įgyvendinimo pasekmė – turi būti atkurtas įmonės mokumas. Taip pat yra apsidraudžiama nuo galimo piktnaudžiavimo, ypač valstybės kreditorių atveju. Taigi noriu pasakyti, jog jeigu įmonės restruktūrizavimo byla yra nutraukiama, tai viskas grįžta į pradinę stadiją ir tokiu atveju įmonei jau tektų taikyti Bankroto įstatymą.

Noriu išreikšti tam tikrą nuogąstavimą, nes kaip mes vadiname, lazda su dviem galais. Šis statutinis įstatymas yra tarsi vienas lazdos galas, suteikiantis teisę kreditorinių reikalavimų naštą sumažinti, pabrėžiu, beviltiškų kreditorinių reikalavimų naštą potencialiai sveikai įmonei sumažinti. Tačiau yra ir antrasis lazdos galas – kreditoriai, kaip mes vadiname, kreditorių elgesys, ar iš tikrųjų jie atėję nepasakys, kad taip, biudžetui pinigų trūksta, “Sodrai” pinigų trūksta ir mes turime teisę tą daryti, bet mūsų katekizmas yra Mokesčių administravimo įstatymas ir mes nenorime to daryti. Dėl šios priežasties mes dar tikrai atidžiai dirbsime ir peržiūrėsime dar kartą ir ypač valstybinių kreditorių veiklą reglamentuojančius įstatymus, bus parengti, tiksliau pasakius, jau rengiami tam tikri įstatymus papildantys aktai. Manome, kad pats didžiausias šio įstatymo pavojus yra tas, jog jis sunkokai veiks. Bet jeigu jis veiks sėkmingai, tai, mano giliu įsitikinimu, mes iš tikrųjų galėsime ne tik išspręsti šią esamų akumuliuotų skolų, beviltiškų skolų naštą. Daugelyje pasaulio šalių taip pat yra tokio pobūdžio įstatymų. Ateityje atskiroms įmonėms taikyti šį įstatymą, jeigu jos patenka į finansinę duobę, sakykim, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių… Taip pat noriu priminti, kad šiuo įstatymu dar yra ir pristabdyti papildomi įstatymai, kurie buvo pateikti. Tuos susijusius įstatymus, jų svarstymą reikėtų atnaujinti ir priimti kartu su šiuo Restruktūrizavimo įstatymu. Siūlau Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia kolega P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti, ar Įmonių bankroto ir Restruktūrizavimo įstatymas neskatins įmonių nemokėti mokesčių? Žiūrėkite, pagal šio įstatymo dvasią aš nemoku mokesčių, įmones restruktūrizuoju arba bankrotą iškeliu, šiuo metu nubraukiami delspinigiai, baudos, įmonė, kaip sako, renovuojama, vėl pradedu normaliai darbuotis ir vėl nemoku mokesčių, ir vėl iš naujo. Ar nereikėtų vis dėlto numatyti čia kažkokių didesnių sankcijų, kad nebūtų piktnaudžiaujama, įmonių administratoriams, kurie įmonę privedė prie bankroto. Kitas dalykas, be abejonės, jūs jau šiek tiek minėjote, ką vis dėlto daryti, kai įmonių bankroto administratoriai, aš turiu konkretų pavyzdį, pavyzdžiui, penkeri metai ar ketveri metai vykdomas Kauno mėsos kombinato bankrotas…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, minutė klausimui.

P.GRAŽULIS. Labai svarbu. Leiskite dar vieną sakinį pasakyti. Nesutrukdysiu. Įsivaizduokite, privatizuojama pagrindinė elektros pastotė ir visi pastatai netenka vertės. Kas gali pirkti pastatą, į kurį neateina elektra? Arba paprasčiausiai po to tas savininkas ieško kelių, kaip tiekti elektrą pigiau nei valstybės nustatyti tarifai. Arba kitą strateginį objektą privatizuoja ir visi kiti objektai netenka jokios vertės, pusvelčiui išdalinami arba sugriūva. Kai spręsti šias problemas, kad jų nepasitaikytų, kaip tai sugriežtinti?

G.RAINYS. Ačiū. Matyt, atsakymui neturiu daug laiko. Kadangi labai konkretus atvejis, mes žinome, jūsų pavardę, kas klausia, ir Kauno mėsos kombinatą, pateiksime jums atsakymą. Mums tai ne naujiena, mes iš tikrųjų labai dažnai turime aiškinti apie atskirus bankroto atvejus. Dėl jūsų nuogąstavimo, dėl einamųjų mokesčių tam tikra prasme tyčinio nemokėjimo. Iš tikrųjų yra. Tačiau mes šiuo atveju akcentuojam kitą dalyką – vėl tą didžiulę skolų naštą. Tikrai, manau, niekas nenuginčys tokio mano teiginio, kad tam tikra dalis šių mano išvardytų milijardų (o gal ir didesnė dalis) yra beviltiškų. Ta prasme, kad jie niekada iš ūkinės veiklos nebus išmokėti. Kitas dalykas, kaip tiksliai nustatyti dalį, kuri turi ir privalo, ir gali būti išmokėta, o kuri yra beviltiška ir turi būti nurašyta. Todėl mes labiau orientuojamės į šį įstatymą kaip juridinį instrumentą dėl šitų esamų skolų, o apsauginis papildomas mechanizmas bus vadinamoji valstybinių kreditorių elgesio matrica, ką mes norime padaryti. Kaip žinote, yra mažų mažiausiai 7 valstybiniai kreditoriai ir mes labai tiksliai norime reglamentuoti, kas duos įgaliojimus jiems balsuoti už vieną ar kitą sprendimą. Tai yra galbūt vietiniam mokesčių inspektoriui suteikim galimybę priimti tokioj byloj sprendimą nurašyti beviltiškas, labai senas skolas, sakykim, iki 1996 metų. Sakykime, delspinigius ir baudas suteikime galimybę nurašyti centriniam mokesčių administratoriui. O jeigu restruktūrizavimo plane atsirastų, sakykim, noras ir siūlymas dėl einamųjų, pavyzdžiui, kad ir 2000 ar 20001, tai šiuo atveju įgaliojimą tam turėtų duoti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiaip ar taip, mes tą matricą, labai tiksliai reglamentuojančią, kokie pareigūnai, iš ko ir kokiems sprendimams turi gauti įgaliojimą, parengsime, bet manau, jūs jau turėsite pasitikėti arba valdininkais dėl labai nereikšmingų sprendimų, arba Vyriausybe dėl stambesnio masto nurašymų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl 3 straipsnio. Pirmiausia pagrindas proceso pradėjimo. Įmonė neatsiskaito su kreditoriumi. Ar tai reiškia, kad su bent vienu iš kreditorių, ar apskritai su kreditoriais? Čia, matyt, reikėtų patikslinti. Ir antras dalykas, siūloma, kad būtų vertė ne mažesnė kaip 1 mln. Lt. Ar tai reiškia, kad smulkių įmonių restruktūrizuoti bus neįmanoma, nes jos neturės tokio milijono.

G.RAINYS. Jeigu atkreipsite dėmesį (dar prieš punkto išvardijimą), turi būti išpildytos visos penkios išvardintos sąlygos. Jeigu kreditorius, bent vienas, turi skolą daugiau nei tris mėnesius, be jokios abejonės, kaip vienas, nes kiti gali – kiti terminai… Jūsų paminėtas kriterijus 1 mln. Lt, iš tikrųjų yra punktas, dėl kurio mes ginčijomės su tam tikromis visuomenės grupėmis nuo pat šio įstatymo rengimo pradžios. Iš tikrųjų buvo alternatyvių pasiūlymų, pavyzdžiui, pusė milijono turto. Idėja yra labai paprasta. Imkime ekstremalų atvejį, jeigu smulki įmonėlė neturi absoliučiai jokio turto, tai kam tuomet užkrauti teismus ir administratorius darbu, jeigu ją tiesiog galima išregistruoti per Bankroto įstatymą. Mes manome, kad čia yra skolų ir turtinių santykių įstatymas, todėl šį kriterijų mes ryžtingai siūlėme visiems įrašyti, kad ir teismai nebūtų apkrauti, ir nebūtų iš esmės restruktūrizavimo bylos keliamos įmonėms, kurių turtas yra minimalus. Tačiau, nors aš to ir nesiūlau, aišku, mūsų Ekonomikos institutas siūlė 0,5 mln. kriterijų, mes bandėme žmonių, darbuotojų skaičiaus kriterijų įrašyti, pavyzdžiui, kur dirba per 10 žmonių arba per 50 žmonių. Bet po ilgų diskusijų sustojome ties 1 mln. riba, kad būtent dėl mano minėtų priežasčių nebūtų perkrauti teismai ir mes tuščiai nedirbtume.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pasitikslinti. Restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnyje yra numatyta, kad reikia trijų mėnesių neatsiskaityti su kreditoriais. Tai aš suprantu, kad ir darbuotojais. Bankroto įstatyme terminas jau nėra minimas. Toliau. Restruktūrizavimo iškėlimo byla lyg ir atideda bankroto bylos kėlimą, kaip numatyta. Tai vis dėto, kurioje vietoje darbuotojai gali tikėtis, kad jų reikalavimai susigrąžinti neišmokėtą darbo užmokestį, kad ir per tuos tris mėnesius, būtų įvykdyti. Įstatymo 23 straipsnis numato, kad į kreditorių komitetą gali įeiti darbuotojų atstovas. Bet, toli gražu, niekur nėra garantuota, kad jiems yra pirmumo eilė, net ir restruktūrizavimo būdu pertvarkant įmonę, kad būtų išmokėti neišmokėti atlyginimai, kurie buvo uždirbti iki restruktūrizavimo pradžios.

G.RAINYS. Dėkoju. Įrašydami, kad darbuotojų atstovai gali įeiti, turėjom galvoje, kad tikrai turi būti įmonių, kuriose darbuotojams skolų nebus, bus skolos tiktai kitiems kreditoriams. Todėl tokia formuluotė. Man dabar sunku palyginti, bet aš esu šimtu procentų įsitikinęs, kad tai absoliučiai atitinka ir vieną, ir kitą kriterijų, ir trijų mėnesių nemokėjimas apima jau juridinę sąvoką “kreditorinis reikalavimas”, darbuotojams (pabrėžiu) taip pat. Maža to, jeigu keli darbuotojai iškelia bendrą reikalavimą, tai irgi galioja tas pats terminas. Ankstesnėje versijoje dar buvo antroji papildoma sąlyga – 10 tūkst. litų, tačiau Teisingumo ministerija, remdamasi vėlgi naujuoju Civiliniu kodeksu, kad materialinės teisės elementai negali užgožti tos civilinės… t.y. jeigu skola 9 tūkst. litų, jis vis tiek turi teisę pradėti tam tikrus civilinio proceso veiksmus… buvo išbrauktas papildomas 10 tūkst. litų kriterijus, o liko tik trys mėnesiai. Pabrėžiu – jeigu darbuotojams vis tiek yra skola, trys mėnesiai ar daugiau, ir kitas bankroto kriterijus – skola nelygi pusei turto… restruktūrizavimo byla, jeigu bankroto kriterijai nepasiekti, nėra keliama, yra alternatyva, t.y. teismo antstoliai, kurie gali iš parduodamo turto dengti šiuos ieškinius. Mūsų įsitikinimu, šiuo atveju darbuotojai tikrai nė kiek nediskriminuojami.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui už atsakymus į klausimus. Taip pat norėčiau kolegas Seimo narius supažindinti, kad yra gauta gan lakoniška Teisės departamento išvada dėl to, kad projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus. Manau, konkretesnių pastabų dar sulauksime. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų prieš apsisprendžiant dėl tolesnės įstatymo eigos? Prašau. Kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tiesų aš noriu pritarti pateiktam Restruktūrizavimo įstatymo projektui, nors, kaip pastebėjau, viceministras vis dėlto negalėjo atsakyti dėl esančio skirtumo tarp bankroto bylos reikalavimų… kur nenumatyti trys mėnesiai Restruktūrizavimo įstatyme. Antras dalykas, į kurį aš vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį, yra tas, kad taikant restruktūrizavimo procedūrą turėtų būti numatyta, kad nors ir koks būtų pasirinktas restruktūrizavimo planas, tie įsiskolinimai kreditoriams, o konkrečiai darbuotojų atlyginimų įsiskolinimai, vis dėlto būtų padengti, o ne, sakykim, stambesnis kreditorius nustatytų tokį planą, kad mažesnių, smulkesnių kreditorių reikalavimai būtų palikti nuošalyje. Tai galėtų sudaryti sąlygas, kad darbuotojai savo uždirbto atlyginimo nebegautų. Aš siūlau pradėti įstatymo svarstymo procedūrą ir svarstymo metu mes galėsime tuos dalykus aptarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau klausti, ar bendru sutarimu galėtume pritarti, pradėti svarstymo procedūrą? Prieštaravimų negirdžiu. Bendru sutarimu pritarta Įmonių restruktūrizavimo įstatymo projektui po pateikimo. Turime apsispręsti dėl komitetų. Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas ir tie patys, kaip ir Bankroto įstatymo atveju, papildomi komitetai – Biudžeto ir finansų komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Kaimo reikalų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Ar priimtinas toks komitetų, kaip papildomų komitetų, sąrašas? Gerai. Pritarta bendru sutarimu. Artimiausia sesija siūloma svarstymo data. Priimtina?

Akcizų įstatymo 2, 3, 5, 5¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-162(5*) (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Gerbiamieji kolegos, sutarta, judame toliau. Kitas darbotvarkės klausimas 1-3. – Akcizų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-162. Seimas vakar apsisprendė taikyti ypatingos skubos tvarką. Aš kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto pranešėją – Seimo narį G.Šivicką. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, po paskutinio šio įstatymo projekto svarstymo (dabar jau turime trečiąjį projekto variantą) ir iki šiol pasiūlymų ir pataisų negauta. Siūlau šį įstatymo projektą priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, priėmimo stadija. Pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Bet prieš tai įgyvendinkime šventą Seimo nario teisę užsiregistruoti. Vyksta registracija. Užsiregistravo 80 Seimo narių. Pereiname prie 1 straipsnio, susijusio su 2 straipsnio 1 ir 2 dalies pakeitimu. Ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų galime pritarti bendru sutarimu? Kitaip teigiančių nėra. Priimta bendru sutarimu.

2 straipsnis susijęs su 3 straipsnio 1 dalies papildymu 12 punktu. Gerbiamieji kolegos, nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, todėl klausiu, ar bendras sutarimas yra priimtinas kelias? Dėkoju. Priimta bendru sutarimu.

3 straipsnis – dėl 5 straipsnio 1 dalies pakeitimo ir papildymo. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar bendru sutarimu galime priimti? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.

4 straipsnis – 5¹ straipsnio 1 dalies papildymas 22 punktu. Nėra. Gerbiamasis A.Kubilius. Prašom. Dėl balsavimo motyvų.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, jau vakar balsavimas parodė vieną bruožą, kad šiam Seimui Vyriausybės nuomonė yra nereikalinga. Bet aš dar kartą noriu užfiksuoti vieną aiškų dalyką. Valdančioji koalicija nepaprašė Vyriausybės nuomonės, kokių pasekmių sulauks valstybės biudžetas, vakar taip drąsiai priėmus J.Veselkos pataisą. Tai yra tikrai beprecedentė darbo tradicija, susiklostanti čia, Seime, kai su biudžetu yra taip neatsakingai elgiamasi. Aš suprantu liberalus, kurie sako, kad visur mokesčius reikia mažinti. Idėja labai graži, bet reikia turėti ir šiek tiek supratimo apskritai apie visą mokesčių sistemą ir apie degalų rinką, kad suprastume paprastą dalyką – mes kalbame ne tik apie dujų mokesčius, akcizą dujoms, mes turime turėti omeny visą degalų rinką ir matyti, kiek ji šiuo metu yra iškreipta, kiek mažiau gaunama pajamų iš akcizo už benziną, ir taip neatsakingai priimant sprendimus, mano įsitikinimu, yra daroma paprasčiausia klaida. Netgi yra pažeidžiamas Statutas, kai svarstant įstatymo projektą, kuris tiesiogiai susijęs su biudžetu, neprašoma Vyriausybės išvadų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų kalba J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu tų žmonių, kurie nelabai sugeba skaičiuoti, susijaudinimą, bet yra paprastas dalykas. Apie mus taip pat yra valstybės, t.y. Latvija, Kaliningrado sritis, Baltarusija, kurios taiko tokio paties dydžio, kokį mes priėmėme, akcizus. Todėl priėmęs tokį patį akcizą išaugs tiek mūsų Kelių fondo, tiek biudžeto pajamos, užuot patekusios į Kaliningrado sritį, Baltarusiją ar į Latviją. Todėl siūlau balsuoti už tai, kad tie pinigai eitų ne užsienio valstybėms, ko nori gerbiamasis A.Kubilius, o Lietuvos biudžetui ir Kelių fondui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Gerbiamieji kolegos, prieš balsavimą prašau registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Primenu, gerbiamieji kolegos, kad įstatymas priimamas pastraipsniui. Prašau Seimo narius apsispręsti dėl pritarimo arba ne įstatymo 4 straipsniui, susijusiam su 5¹ straipsnio 1 dalies papildymu 22 punktu. Prašau Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 61, prieš – 2, susilaikė 6 Seimo nariai. Straipsnis priimtas.

5 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas nuo kovo 1 dienos. Ar dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nesant galime pritarti bendru sutarimu? Kitaip teigiančių nematau. Pritarta. Straipsnis priimtas bendru sutarimu.

6 straipsnis – pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų pritariam bendru sutarimu? Kitaip teigiančių nėra. Dėkoju. 6 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

Dabar turime apsispręsti dėl viso įstatymo projekto. Dėl balsavimo motyvų – kolega P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Aš norėčiau Seimo nariui A.Kubiliui priminti, kad dideli mokesčiai nereiškia, kad tai didelės įplaukos į biudžetą. Puikiai prisimename, kai buvo pakeltas alkoholio akcizas ir per pusmetį valstybės biudžetas neteko apie 300 mln. Lt lėšų. Taigi, manau, jau šiandien galiu konstatuoti, kad įmonėse, kurios užsiima dujų įrangos montavimu į automobilius, šiandien tos įrangos niekas nesimontuoja jau mėnesį laiko, kai tik buvo pateiktas šis įstatymas. Kai dujų kaina pakilo iki 1.51 Lt vienu metu, jau kai kurie automobilių savininkai elgėsi kaip tik atvirkščiai – ėmė išmontuoti dujas. Todėl manau, kad mes labai padidinę dujų kainą, ne tik nieko nesurinksime, bet gausime atvirkštinį procesą. Tuo labiau kad, kaip buvo minėta, kaimyninėse valstybėse, Kaliningrado srityje, Baltarusijoje, tikrai tos kainos yra per pusę mažesnės. Ir dar padidės dvigubai ar trigubai eilės tų, kurie važiuos užsipilti ne tik benzino, bet važiuos užsipilti ir dujų, o Lietuvos biudžetas dėl to neteks daug lėšų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar kolega G.Šivickas dėl balsavimo motyvų prieš? Taip, prašau kolegą G.Šivicką.

G.ŠIVICKAS. Atsiprašau Seimo, nes neveikia mano mygtukas.

PIRMININKAS. Prašau.

G.ŠIVICKAS. Aš vis dėlto iš dalies kalbėsiu už. Iš tikrųjų yra sveikintinas dalykas, kad Seimas šiek tiek mažina vartotojų išlaidas šiuo klausimu. Biudžeto ir finansų komitetas sumažino nuo 300 Lt iki 200 litų, Seimas sumažino net 3 ct už vieną litrą, tiktai klausimas: ar tas sutaupymas tikrai sumažins vartotojo išlaidas, ar šie užslėpti 3 ct neatsiras pačių pardavėjų kapitale? Būtent akcizo reguliavimas yra ne vien tik akcizo mokestis, yra ne vien tik už dujas. Yra labai tiksliai pasakyta gerbiamojo A.Kubiliaus, kad tai yra rinkos tarp sektorių sureguliavimas. Būtent gerbiamasis Seimo narys J.Veselka yra pasakęs, kad pagal Europos Sąjungos direktyvą gali iš viso nebūti akcizo. Čia galėčiau pritarti tik tuo atveju, jeigu mūsų biudžetas būtų surenkamas iš kitų mokesčių, būtent iš naftos produktų. Mūsų biudžetui šie mokesčiai yra kaip pagrindinis kaklas. Taigi taip pat šis mokestis bus nukreiptas į Kelių fondą, lygiai taip pat Lietuvai reikalingi keliai. Jeigu mes skelbiame, kad Lietuva yra tranzitinė šalis, tai tranzitas turėtų būti aukso gysla Lietuvoje.

Aš siūlau pritarti šiam įstatymo projektui, bet iki šiol man liks mįslė, kodėl 170, o ne 160, ne 180 ar ne 169. Nes kiekvienas mokesčių dydis turi būti ekonomiškai pagrindžiamas, nereikia vadovautis vien emocijomis. Taip pat norėčiau priminti, kad, integruojantis į Europos Sąjungą, šis mokestis turės būti pakeltas iki 200 litų. Siūlyčiau pritarti nors geresniam variantui iš blogiausių. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų jau daug išsakyta argumentų už. Aš tik norėčiau akcentuoti dar vieną dalyką, kad, priimdami šį įstatymą, mes panaikiname šiurkštų valstybės kišimąsi į degalų rinką ir sulyginame visų rinkos dalyvių sąlygas. Kitas dalykas – įvedam didesnį teisingumą mokesčių mokėtojams ta prasme, kad tie, kurie naudos dujas, irgi mokės kelių mokesčius. Taigi aš tikrai agituoju balsuoti už ir palaikyti šį sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kalbos yra baigtos. Gerbiamieji Seimo nariai, atlikime šventą registracijos procedūrą prieš balsavimą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl viso Akcizų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, kurio projekto registracijos Nr.IXP-162.

Balsavimo rezultatai: už – 68, prieš – 2, susilaikė 13 Seimo narių. Įstatymas, kurio projekto registracijos Nr.IXP-162, priimtas.

Seimo nutarimo “Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus paskyrimo” projektas Nr.IXP-325 (pateikimas)

Darbotvarkės klausimas 1-4 – Seimo nutarimo “Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus paskyrimo” projektas Nr.IXP-325. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Skardžių.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos teikimą, nutaria paskirti žurnalistų etikos inspektoriumi R.Gudaidį. Prašome pritarti šiam nutarimui, kadangi šiam nutarimui pritarė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, taip pat jam buvo pritarta ir Seniūnių sueigoje. Todėl kviečiu ir jus visus pritarti.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti 2 Seimo nariai. Prašom. Kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū gerbiamasis pranešėjau. Aš tik norėčiau pritarti pono R.Gudaičio kandidatūrai. Siūlau iš karto bendru sutarimu tam pritari, geresnio inspektoriaus tikrai nerasim. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar agitacinių klausimų dar bus? Dėkoju pranešėjui, daugiau norinčių klausti nėra. Aš noriu pakviesti kandidatą į žurnalistų etikos inspektoriaus pareigas poną R.Gudaitį į tribūną.

R.GUDAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, labai seniai buvau šioje tribūnoje, šiek tiek jaudinuosi, nes nesitikėjau, kad teks artimiausiu metu. Leiskite pasakyti keletą žodžių, kaip aš įsivaizduoju būsimą darbą, jeigu jūs pritarsite.

Jeigu ir turime šiandien kuo didžiuotis, vadinti didžiausiu dešimtmečio laimėjimu, tai, be abejo, visuomenės informavimu, žiniasklaidos įvairove bei poveikiu. Žmogų kasdien užgriūva tikrų tikriausių faktų, žinių, naujienų, tiesos ieškojimo griūtis, o su ja turinio lygio profesionalumo kontrastai. Didelė visuomenės dalis apskritai jau neįsivaizduoja klastingos spaudos, žodžio, vizualinės informacijos įšalo, miglotai nutuokia apie katorgiškus cenzūros pančius talentui ir tiesai. Priimant naują Visuomenės informavimo įstatymą buvo polemizuojama ir už Seimo ribų. Ypač nepasitikėta griežtesne visuomenės informavimo reglamentacija iš valstybės pusės ir institucijų kūrimu. Dėl šios priežasties kertinis įstatymo pamatas – rengėjų, platintojų, savininkų, visų žurnalistų savireguliavimas. Demokratinės valstybės institutai, valdžia turi būti dėmesingi visuomenės informavimui. Nereikia tik kišimosi, subtiliai ar nelabai dangstomo mėginimo daryti įtaką.

Dabar apie veiklos metodus. Pirmiausia nešališkumas, nepriklausomybė nuo politikos skersvėjų ar konjunktūros, jautrumas, taktas, kantrybė, geranoriškumas gesinti konfliktų ir nesutarimų ugnį, menas įtikinėti, taikyti, išnaudoti visas galimybes, kad į konfliktą įstumtos pusės ar asmenys, eskaluojantys ginčą, atrastų savyje jėgų peržengti visiems priimtino sprendimo slenkstį, nesišvaistymas verdiktais. Teisminis kelias, bylinėjantis gauti pinigai, net stambios sumos ne visada, deja, reiškia moralinį, etinį teisybės triumfą. Plačiąja prasme visuomenės ir žurnalistų santykiai priklauso nuo toje visuomenėje dominuojančių kultūrinių, etinių, moralinių vertybių ir orientyrų. Nesame išimtis, tačiau pamėginkime būti ne tik reiklūs ir akyli. Tarkimės net kebliausių nesutarimų atvejais, gerinkime santykių klimatą, harmonizuokime juos. Šitų dalykų nevalia pamiršti renkantis kraštutinius metodus, įspėjant ir reikalaujant pagal minėto įstatymo 51 straipsnį. Idealas ir tikslas, kad visuomenės informavimo priemonės, žurnalistai, ieškodami objektyvios tiesos ir dėl jos, atsakingai stiprintų profesinį brandumą, kad nebūtų sužeidžiama žmogaus siela. Tendencingumo, įžeidinėjimo, neįrodytų kaltinimų esti neretai ir taip atsitinka ne dėl ištikimybės Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso principams, tapatiems žinomai Europos Tarybos rezoliucijai.

Antras nemenkos svarbos šio pareigūno ir jo įstaigos darbo baras – apibendrinimai, analizė, pirmiausia patikrinant, kaip praktiškai veikia naujas Visuomenės informavimo įstatymas. Kas tikslintina, kokie kiti teisės aktai dar būtini. Reikia nedelsiant vykdyti imperatyvų įstatymų įpareigojimą generuoti idėjas, kelti pasiūlymus Vyriausybei ir Seimui. Ypač netoleruotini kompromisai ir nuolaidžiavimas dėl pavojaus vaikų, paauglių dvasiniam pasauliui. Kartu su Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija bei Vyriausybės įgaliota institucija reikia pasiūlyti minimo įstatymo pataisas arba net atskirą įstatymą, sugriežtinantį atsakomybę už agresyvų smurto, pornografijos propagavimą bei skleidimą. Kartu su įstatymų leidėjais būtina įvertinti inspektoriaus funkcijas ir kompetenciją. Ne mažiau svarbūs darbai – Europos Sąjungos valstybių, kitų demokratinių šalių patirties analizė, ryšiai, bendradarbiavimas. Veikti reikia viešai, žinoma, sutartinai su žurnalistais, visuomenės informavimo priemonėmis, valstybės institucijomis ir, svarbiausia, įdėmiai klausantis visuomenės balso. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju kandidatui. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo pranešime iš dalies man ir atsakėte į klausimą. Iš tiesų yra didžiulis susirūpinimas. Man, kaip ir visiems Seimo nariams, teko būti daugelyje Europos Sąjungos valstybių, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir niekur nemačiau tiek daug propaguojamo smurto, ypač vaikams. Aš manau, jūsų viena iš užduočių būtų rengti tokias įstatymo pataisas, kad būtų apsaugotas mūsų jaunimas nuo jų moralės žalojimo. Aš norėčiau paklausti. Ar jūs vis dėlto pajėgsite įveikti žiniasklaidos magnatų pasipriešinimą, nes tai vis dėlto yra nemaži pinigai?

R.GUDAITIS. Aš ketinu dirbti šita linkme, aišku, ne vienas, o tardamasis su kolegomis iš Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos, derindamas pozicijas su žurnalistų bendruomene. Manau, kad mes pajėgūs pateikti tokio įstatymo pataisas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti kolegė G.Purvaneckienė.

G.PURVANECKIENĖ. Labai ačiū. Iš tikrųjų mano klausimas buvo labai panašus ir jūs atsakėte į jį. Aš tik norėčiau jus pakviesti glaudžiau bendradarbiauti su Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija, kuri irgi labai susirūpinusi dėl pernelyg gausaus smurto rodymo žiniasklaidoje.

R.GUDAITIS. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Dėkoju už klausimu išreikštą susirūpinimą. Klausia kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kandidate, tikrai sveikinu jūsų apsisprendimą užimti šias pareigas. Noriu jūsų paklausti kito klausimo. Ką jūs manote apie tuos žurnalistinius karus, kurie vyksta tarp atskirų leidėjų ir vargšų žurnalistų, kurie turi išlieti tą pyktį vienas ant kito dėl leidėjų, ir kaip jūsų institucija galėtų pasitarnauti, kad mes turėtume objektyvesnę informaciją, o nematytume jų tarpusavio pliekimosi viena kitų atžvilgiu?

R.GUDAITIS. Aš jau minėjau Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą, dokumentą, kuris tikrai yra puikus. Jeigu tų pamatinių principų būtų laikomasi, tai tų negerovių ir nebūtų. Manau, tai tokie dalykai, kurie vis dėlto yra sunkiai išgyvendinami, bet sutelktomis pastangomis galima pasiekti, kad jų būtų kuo mažiau. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į vieną principą, kurį priėmė Žurnalistų bendrija, priimdama minėtą kodeksą. Tai yra žinios visapusiškumas, kad bet kuri žinia, bet kuris faktas, skelbiamas visuomenės informavimo priemonėje, spaudoje, per televiziją ar radijuje, turėtų kuo daugiau šaltinių, kad būtų galima patikrinti šaltiniais jo tikrumą. Manau, tai vienas iš kriterijų. Reikia labai atidžiai sekti visas naujienas, žinias, sensacijas, kurios skelbiamos mūsų visuomenės informavimo priemonėse, kiek jos yra pagrįstos, kiek jos remiasi daugeliu šaltinių, o ne iš karto mėginimais kelti kaltinimus, įžeidinėti, pažeisti žmogaus prigimtinę teisę į orumą, į garbę, į privatų gyvenimą ir t.t.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Indriūnas.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, būkite malonus išvardyti, kokias svarbiausias problemas jūs matote šioje srityje, aišku, ne daugiau kaip penkias, ir galimybes jas išspręsti. Ačiū.

R.GUDAITIS. Aš jau minėjau, kad pagrindinis darbo baras neturėtų būti vien tik skundai. Dabar jau kuris laikas šis darbas yra nedirbamas. Aš žinau, kad tų skundų yra nemažai, ir aš į juos gilinsiuosi. Tačiau aš norėčiau pirmiausia sutelkti pastangas į įstatymo analizę, įstatymo veikimą, nes yra problemiškų dalykų. Įstatymas numato žurnalistų etikos inspektoriaus kompetenciją ir žurnalistams etikos inspektorius gali teikti pasiūlymus, reikalavimus, skelbti “Valstybės žiniose”, tačiau kai kurie jo sprendimai gali būti užginčyti. Čia reikia pagalvoti, ar pakanka šito Visuomenės informavimo įstatymo, ar reikia kokių nors kitų teisės aktų, kad vis dėlto pats inspektorius neatsidurtų (jis kol kas vienas, be jokios tarnybos, reikia steigti minimalią tarnybą), kad jis neatsidurtų teisme. Tai viena tokia labai svarbi problema.

Kita svarbi problema – kiti teisiniai aktai, visuomenės informavimo teisinė bazė. Reikia pripažinti, kad šiuo metu nėra įstaigos, kuriai rūpėtų tas apibendrinamasis darbas ir apskritai visuomenės informavimo problema. Lyg ir yra sukurta visuomenės priemonių savireguliacija paremtų kolektyvinių institucijų, bet nėra vienos įstaigos, kurioje tos pastangos būtų telkiamos, kur dirbtų žmonės, būtų kaupiama informacija, vyktų aiškinamasis darbas, be abejo, viešas per mūsų žiniasklaidą. Žodžiu, čia labai platus darbo baras. Aš nenorėčiau, kad jūs įsivaizduotumėte šitą darbo barą vien tiktai kaip etikos pažeidimų nagrinėjimą.

PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymus į klausimus. Laikas, skirtas klausimams, yra išnaudotas. Dėkoju taip pat kandidatui.

Gerbiamieji kolegos, projekto stadija yra pateikimas. Klausčiau, ar bendru sutarimu, ar būtų prieštaravimų? (Balsai salėje) Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Seimo nutarimui pritarta po pateikimo. Aš taip pat norėčiau prašyti, kad frakcijos atskirai planuotų susitikimų su kandidatu laiką, kaip numato Statutas. Deja, negalėtume šiandien priimti sprendimo, tokia yra svarstymo procedūra numatyta Statute. Neabejodami kandidato kompetencija ir kitomis savybėmis mes turėtume svarstyti frakcijose. Jei vasario mėnesį bus šaukiama neeilinė sesija, mes galėtume priimti sprendimą dėl paskyrimo. Gerbiamieji kolegos, aš prašau frakcijas planuoti šiuos dalykus.

Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo. Bet prieš tai – kolega V.Kvietkauskas.

V.KVIETKAUSKAS. Aš noriu kreiptis į frakcijas. Kadangi šiuo nutarimu rūpinasi Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, tai prašau kreiptis tiesiogiai į mane, jeigu norite susitikti su gerbiamuoju kandidatu, kad būtų taupomas laikas. Šiandien pat prašom pasakyti ir suderinsim laiką.

PIRMININKAS. Ačiū už šį pasiūlymą.

Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų pakomitečių pirmininkų patvirtinimo” projektas Nr.IXP-344 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Pereiname prie vieno iš rezervinių klausimų – Seimo nutarimo dėl komitetų, pakomitečių pirmininkų patvirtinimo. Kviečiu į tribūną pranešėją – Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Skardžių.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Galų gale keturi komitetai išsirinko savo pakomitečių pirmininkus. Šioms pakomitečių pirmininkų kandidatūroms buvo pritarta ir Seniūnų sueigoje. Lietuvos Respublikos Seimas, remdamasis Statuto 47 straipsniu, nutaria: patvirtinti Biudžeto ir finansų komiteto Valstybės finansų pakomitečio pirmininku A.Butkevičių; Savivaldybių finansų pakomitečio pirmininku E.Savicką; Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Gynybos pakomitečio pirmininke R.Juknevičienę; Saugumo pakomitečio pirmininku G.Kirkilą; Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas – Kultūros pakomitečio pirmininku J.Jučą; Švietimo pakomitečio pirmininku – G.Šileikį. Ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas – Teisės ir teisėtvarkos institucijų parlamentinės kontrolės pakomitečio pirmininku E.Šablinską; Teisės sistemos ir Seimo aktų projektų vertinimo pakomitečio pirmininku – J.Sabatauską.

Siūlau pritarti šiam Seimo nutarimui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų paklausti norėtų A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pranešėjau, mano klausimas, ar jau visi komitetai turi pakomitečius ir ar mums nereikės priimti dar vieno nutarimo, kad galėtume reglamentuoti visų kitų komitetų pasidalijimą darbu? Tai vienas klausimas. Antras. Kiek aš skaičiau spaudoje, kuruoti delegacijų, komisijų ir komitetų reikalus pavesta Seimo Pirmininko pavaduotojui R.Karbauskiui. Kodėl šį projektą teikia ne jis, o jūs, pone pranešėjau?

A.SKARDŽIUS. Ar jūs galėtumėte argumentuoti, remdamasis Statutu, kad aš negalėčiau teikti šio projekto?

A.VIDŽIŪNAS. Pirmininke, prašome atsakyti tik į du mano klausimus – pirmą ir antrą.

PIRMININKAS. Šiaip jau galite užduoti tik vieną klausimą, gerbiamasis kolega.

A.SKARDŽIUS. Tai aš ir atsakau pasirinkdamas pirmąjį klausimą, kad ne visi komitetai dar pasirinkę savo pakomitečius. Kiti komitetai, pavyzdžiui, Kaimo reikalų komitetas, numato tiktai rudens sesijoje įsteigti pakomitečius. Atsižvelgdami į frakcijų kvotas mes skiriame šiandien šiuos komitetų pakomitečių vadovus, kad efektyviau galėtų dirbti patys komitetai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų daugiau nėra. Statuto numatyta tvarka daugiau klausiančių nebėra. Gerbiamieji kolegos, mes turėtume progą pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, prieš apsisprendžiant dėl šio nutarimo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Taip pat ir po svarstymo? (Balsai salėje) Ar galime pereiti prie priėmimo? Malonu, gerbiamieji kolegos, prieš balsavimą prašau registruotis. Vyksta registracija. Primenu, kad svarstome r-2 klausimą.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Aš norėčiau pereiti prie nutarimo priėmimo pastraipsniui.

Gerbiamieji kolegos, ar 1 straipsnį, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galėtume patvirtinti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimtas bendru sutarimu. 2 straipsnis? Nesant taip pat norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar bendras sutarimas yra priimtinas kelias? Dėkoju. Priimta bendru sutarimu. 3 straipsnis? Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar bendras sutarimas priimtinas kelias? Dėkoju. Priimta bendru sutarimu. 4 straipsnis? Ar galim patvirtinti bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pritarta. 5 straipsnis dėl įsigaliojimo nuo priėmimo. Ar galim priimti bendru sutarimu? Dėkoju.

Pereiname prie viso nutarimo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Mes pritariame šiam nutarimo projektui vildamiesi, kad per kitas 100 dienų mums pavyks sutvarkyti ir kitų komitetų pakomitečius. Taigi per pusę metų mes būsime susitvarkę su savo komitetų vidinėmis struktūromis. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų daugiau norinčių kalbėti nėra. Aš prašau Seimo narius registruotis.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti dėl Seimo nutarimo Nr.IXP-344. Prašau Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 59, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas Nr.IXP-344 priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje" projektas Nr.IXP-295 (svarstymas ir priėmimas)

Kitas rezervinis klausimas, pirmasis, Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje” projektas Nr.IXP-295. Kolegą A.Medalinską kviečiu į tribūną pristatyti Seimo nutarimo projektą.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Kaip matote, prieš jūsų akis patikslintas projekto variantas, atsirado ir penktas delegacijos narys, narys pavaduotojas, tai yra gerbiamasis E.Vareikis. Aš siūlyčiau jums šitą nutarimą priimti, nes tai jau yra visos sudėties delegacija. Atsižvelgiant į galimus mūsų kolegų klausimus, kurie gali kilti arba iš kairės, arba iš dešinės, dėl to, kaip išlaikomos proporcijos atskirose delegacijose, aš norėčiau pasakyti, tikrai yra gera valia surasti sprendimą. Aš tikiuosi, kad iki kitos neeilinės sesijos mes rasime sprendimą, kad tie visi skaičiukai, t.y. politinė aritmetika, taip pat būtų išlaikyti. Aš lygiai tą patį norėčiau pasakyti dėl anksčiau nuskambėjusio Socialdemokratinės koalicijos frakcijos siūlymo dėl Europos Tarybos kadencijų laikotarpio, kada važiuoja, kiek, kurios partijos atstovų, nes dėl to irgi buvo politinės aritmetikos klausimų. Mes tą dalyką irgi pasistengsime padaryti iki neeilinės sesijos. Aš tiesiog kviesčiau vėliau už šios salės ribų nedaryti dėl to pareiškimų, nekelti triukšmo. Pabandykime tai išspręsti darbo tvarka. Taigi ačiū jums, ačiū už projektų teikimą. Tikiuosi, kad šį nutarimą dėl ESBO delegacijos jūs priimsite. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, klausimai šios stadijos metu nenumatyti – svarstymo procedūra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pritarta po svarstymo.

Pereiname prie Seimo nutarimo priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar būtų, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galima priimti bendru sutarimu? Gerai. Kitaip teigiančių nematau.

2 straipsnis – dėl narių pavaduotojų. Galime priimti bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kitaip teigiančių nėra. Priimta bendru sutarimu.

3 straipsnis – dėl vadovybės išrinkimo. Nėra norinčių išsakyti balsavimo motyvus. Ar bendru sutarimu galime priimti? Dėkoju. Priimta bendru sutarimu.

Dėl viso Seimo nutarimo priėmimo. Gerbiamieji kolegos, prieš balsavimą prašom registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Aš prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo nutarimo Nr.IXP-295. Vyksta balsavimas. Balsavimo rezultatai: 55 – už, prieš – 1, susilaikė 1. Seimo nutarimas Nr.IXP-295 priimtas.

Gerbiamieji kolegos, 11.40 val. Pertrauka iki 12 valandos.

Pertrauka

Seimo nutarimo "Dėl Privatizavimo komisijos" projektas Nr.IXP-137 (pateikimas)

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Tęsiame sausio 26 d., penktadienio, rytinį posėdį. Prašom registruotis. Užsiregistravo 30 Seimo narių. Nagrinėjame Seimo nutarimo “Dėl Privatizavimo komisijos” projektą Nr.IXP-137. Pranešėjas – V.Uspaskich.

V.USPASKICH. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėl Seimo nutarimo “Dėl Privatizavimo komisijos” projekto Nr.IXP-137. Jo tikslas – vykdant įstatymo reikalavimus, sudaryti Privatizavimo komisiją. Faktiškai pakeistas įstatymas dėl Privatizavimo komisijos skyrimo, paprasčiausiai reikia tai padaryti. Šiuo metu nustatyta, kad Privatizavimo komisija yra sudaroma iš 13 narių. Privatizavimo komisijos pirmininką ir 6 narius skiria ir atleidžia Seimas Vyriausybės teikimu. Kitus Privatizavimo komisijos narius skiria ir atleidžia Seimas Seimo narių frakcijos teikimu. Aš manau, reikia tai padaryti. Kviečiu kolegas pritarti teikiamam Seimo nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis pranešėjau, tame projekte, aš nežinau, jeigu apie tą senąjį kalbame, nėra narių, kuriuos turėtų teikti Vyriausybė. Ar jų dar iš viso nėra gauta, ar čia… Kokia bus tolesnė tvarka?

V.USPASKICH. Kol kas nėra.

R.ŠUKYS. Mes taip ir per pateikimą priimtume be…

V.USPASKICH. Patį projektą, paskui bus sudaroma.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi norintys klausti. Ar galėtume, kolegos, po pateikimo pritarti šiam nutarimo projektui bendru sutarimu? Ačiū. Prieštaraujančių nėra. Nutarimo projektui Nr.IXP-137 pritarta po pateikimo.

Kaip pagrindinis būtų siūlomas Ekonomikos komitetas. Ar būtų kitų nuomonių? Ačiū. Nėra. Pritarta. Papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar tenkina visus Seimo narius toks siūlymas? Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti… data nenurodyta. Kokie būtų siūlymai? Per kitą eilinę sesiją, taip? Ar neeilinę? Per kitą sesiją. Ačiū. Prašom kolega. Fiksuojame, kad siūloma svarstyti artimiausios sesijos metu.

Turto arešto aktų registro įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-270 (pateikimas)

Nagrinėjame Turto arešto aktų registro įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-270. Pranešėjas – ministras G.Bartkus. Prašom.

G.BARTKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Teikiame Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Kaip jūs žinote turto arešto registro informacinės sistemos įkūrimas buvo numatytas iki 2001 m. kovo 1 d. Buvo paskelbtas konkursas šiam registrui organizuoti. Tačiau išaiškėjo, kad konkurso sąlygos buvo suformuluotos ne visai korektiškai, t.y. tokiu būdu, kad buvo sudarytos palankesnės sąlygos kai kuriems dalyviams, todėl Vyriausybė nematė galimybės… konkurse liko tik vienas dalyvis. Vyriausybė nematė galimybės daryti kokias nors išimtis, tuo labiau kad sąlygos vis dėlto buvo suformuluotos netiksliai ir ne visai sąžiningai, todėl turto arešto aktų registro konkursas neįvyko. Dėl šios priežasties įsigalioti 2001 m. kovo 1 d. įstatymas negali. Siūlome Seimui atidėti šio įstatymo įsigaliojimą ir numatyti, kad šis įstatymas įsigalioja nuo turto arešto aktų registro darbo pradžios.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų niekas nenori klausti. Ar galėtume, kolegos, bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo?

Negirdėti prieštaraujančių. Pritarta. Pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Ačiū. Papildomo komiteto nenumatome. Siūloma svarstyti kitoje sesijoje. Ar būtų kitų siūlymų dėl svarstymo datos?

G.Bartkus. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar galima būtų prašyti svarstyti kitoje neeilinėje sesijoje, jeigu bus, aišku? Kadangi įsigalioja kovo 1 d., bijau, kad kitaip galime nesuspėti. Jeigu bus, aišku.

PIRMININKAS. Aš formuluočiau tada klausimą, ar galima būtų svarstyti artimiausioje sesijoje? Jeigu pritariame, tai taip ir sutarsime. Ačiū.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo komisijos Ignalinos atominės elektrinės regiono problemoms spręsti pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo" projektas Nr.IXP-337 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, svarstome klausimą ,,Dėl Seimo komisijos Ignalinos atominės elektrinės regiono problemoms pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo”. Kviečiu Seimo narį A. N.Stasiškį.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, vakar buvo patvirtinta komisijos Ignalinos atominės elektrinės regiono problemoms spręsti sudėtis ir vakar įvyko pirmasis komisijos posėdis, kuriame man, kaip vyriausiajam nariui, teko pirmininkauti. Pirmajame posėdyje mes, remdamiesi Seniūnų sueigos rekomendacija, bendru sutarimu išrinkome komisijos pirmininke mūsų kolegę ponią K.Prunskienę, o jos pavaduotoju V.Saulį. Abiem atvejais buvo bendras sutarimas. Taigi man belieka tik siūlyti jums pritarti šiam nutarimui. Komisija iš pradžių dirbo bendru sutarimu, atrodė taikiai, tačiau po to užsiplieskusios diskusijos rodo, kad ir darbo bus daug, ir komisija bus veikli ir produktyvi. Taigi kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Jūsų niekas nenorėtų klausti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių pasakyti savo nuomonę. Ar galėtume bendru sutarimu priimti šį nutarimą? Ačiū. Prašau registruotis.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas? Prašome savo nuomonę išreikšti balsavimu.

Už – 59, prieš – nėra, susilaikė 1. Nutarimas ,,Dėl Seimo komisijos Ignalinos atominės elektrinės regiono problemoms pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo” priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl laikinosios komisijos telekomunikacijų problemoms tirti" projektas Nr.IXP-173(4) (priėmimas)

Kolegos, svarstome Seimo nutarimo ,,Dėl laikinosios komisijos telekomunikacijų problemoms tirti” projektą Nr.IXP-173. Pranešėjas – Seimo narys J.Olekas. Prašau.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo sutarus sudaryti komisiją, frakcijos suderino komisijos narius, atstovaujamus proporcingai frakcijoms pagal Statuto numatytus reikalavimus, todėl siūlyčiau priimti teikiamą nutarimą. Komisijos nariai: G.Babravičius, S.Burbienė, S.Buškevičius, V.Martišauskas, J.Olekas, V.Orechovas, R.Valčiukas, R.Vaštakas ir aš žiūriu, čia nėra konservatorių atstovo. (Balsai salėje) J.Razma. Teisingai, buvo devintas.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų niekas nenori klausti.

J.OLEKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių pasakyti nuomonę. Prašau registruotis.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Prašau Seimo narį J.Oleką.

J.OLEKAS. Atsiprašau, mes, komisijos nariai, esame sutarę komisijos pirmininku skirti V.Orechovą. Jeigu būtų galima iš karto patvirtinti, tai nereikėtų grįžti prie šio nutarimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 1 straipsnio ar būtų norinčių pasakyti savo nuomonę? Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Negirdėti prieštaraujančių. Priimta. Dėl 2 straipsnio, t.y. dėl komisijos pirmininko. Ką tik išgirdote teikiamą kandidatūrą. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Ačiū. Priimta. Ir dėl 3 straipsnio dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių pasakyti savo nuomonę. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Kolegos, dėl 5 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 5 straipsnį? Ačiū. Priimta. Dėl 6 straipsnio ar būtų norinčių pasakyti savo nuomonę dėl balsavimo motyvų? Taip pat nėra. 6 straipsnis priimtas. Dėl viso nutarimo dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių pasakyti savo nuomonę. Prašau registruotis.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Kas už tai, kad nutarimas “Dėl laikinosios komisijos telekomunikacijų problemoms tirti” (Nr.IXP-173) būtų priimtas, prašom balsuoti. Už balsavo 58, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Nutarimas priimtas.

Protokolinio nutarimo “Dėl akcinei bendrovei “Mažeikių nafta” skirtų valstybės lėšų panaudojimo įvertinimo” projektas

Nagrinėjame rezervinį 4 klausimą – Seimo protokolinio nutarimo projektą. Pranešėjas – Seimo narys J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, yra siūlomas jums Lietuvos Respublikos Seimo protokolinis nutarimas “Dėl akcinei bendrovei “Mažeikių nafta” skirtų valstybės lėšų panaudojimo įvertinimo”. Nutarimu siūloma pavesti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei iki šių metų balandžio 1 d. atlikti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui akcinei “Mažeikių nafta” valstybės skirtų apyvartinių lėšų panaudojimo teisėtumo ir efektyvumo bei jų kiekio kitimo priežasčių analizę, atsižvelgiant į privatizavimo sandorių sąlygų vykdymą. Siūlome priimti šį nutarimą.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys V.Kvietkauskas. Dėl balsavimo motyvų – A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Aš turėjau klausimą, bet dabar galiu kalbėti tuo pačiu aspektu ir dėl balsavimo motyvų. Siūlyčiau paredaguoti šį protokolinį nutarimą, dėl kurio iš esmės nesu prieš, bet tai turėtų būti pavedimas ne Valstybės kontrolei, kuri, šiaip ar taip kalbant, yra politiniais saitais susijusi su kai kuriomis politinėmis srovėmis, o siūlyčiau Vyriausybei pakviesti tarptautinę nepriklausomą audito firmą, kuri atliktų “Mažeikių naftos” finansinių lėšų naudojimo auditą.

PIRMININKAS. Kitą nuomonę turėtų išreikšti Seimo narys A.Medalinskas. Prašom.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Kadangi nėra galimybių diskutuoti, tai mano kalboje bus šiek tiek ir retorinio klausimo elementų bei pasiūlymų. Žmonėms, manau, ne vis vien kaip dirba “Mažeikių nafta”. Ir mes norime, kad “Mažeikių nafta” dirbtų gana sėkmingai, nes nuo to priklauso ir pinigų skaičius, kuris pateikiamas į biudžetą, nuo to priklauso žmonių darbo vietos Mažeikių naftos gamykloje ir kiti klausimai. Todėl tam klausimui mes negalime likti abejingi.

Kita vertus, štai yra pateikiamas toks nutarimo projektas. Dabar suprantu, kad mes gana skubiai turime apsispręsti: balsuoti, nebalsuoti, pritarti, nepritarti. Iš principo, manau, visiškai normalus ir gal sveikintinas dalykas, kad mes aiškintumės, kaip atrodo kiekvienos įmonės situacija, finansinė, ūkinė situacija, ypač tokios svarbios kaip “Mažeikių nafta”. Kita vertus, aš bijau, jeigu mes iš karto taip greitai balsuotume ir nutartume, tai mes galime padaryti vėl kokių klaidų priimdami patį dokumentą. Dabar pamačiau šį dokumentą ant stalo ir manau, pavyzdžiui, kad jau dabar dokumento formuluotėje yra klaidų. Kalbama apie valstybės skirtas apyvartinės lėšas, nors, mano žiniomis, yra valstybės skolintos lėšos. Kalbama apie kitimo priežasčių analizę, kas yra labai sudėtinga, ir ko mes norime šiuo klausimu.

Todėl, ką aš siūlau, trumpai kalbant. Atsižvelgdamas į gražią praktiką, kurią mes turėjome ir dėl Sausio 13-osios pareiškimo dokumento, kai pareiškimo dokumentas pasirodo salėje, į tai, kad mes suprantame, kad kai kurie esantys teiginiai, jeigu jie bus nepamatuoti ir nebus teisingai įvertinti, nebus tikslios formuluotės, vėliau gali atrodyti šiek tiek keistai, siūlyčiau, kad mes dėl šio klausimo ir dėl jo protokolinio nutarimo priėmimo sprendimą perduotume arba Biudžeto ir finansų komitetui, arba Ekonomikos komitetui, kurie išsiaiškintų formuluotes, o po to grįžtume toliau prie jo svarstymo. Suprantu, neeilinė sesija ne už kalnų ir mes galėtume priimti visiškai teisingą dokumentą, dėl kurio visi galėtume ar bent dauguma galėtų pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Kviečiu apsispręsti dėl protokolinio nutarimo “Dėl “Mažeikių naftai” skirtų valstybės lėšų panaudojimo įvertinimo”. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš. Už balsavo 48 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 4. Protokolinis nutarimas priimtas.

Kviečiu pirmininkauti Seimo Pirmininką A.Paulauską.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3, 13, 14, 15, 20, 27, 41 straipsnių pakeitimo ir 17 straipsnio, VIII skyriaus pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-329(2) (svarstymas ir priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Svarstome darbotvarkės 8 klausimą – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3, 13, 14, 15, 20, 27, 41 straipsnių pakeitimo ir 17 straipsnio VIII skyriaus pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr.IXP-329(2). Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką J.Kraujelį.

J.KRAUJELIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Kaimo reikalų komitetas, vykdydamas vakarykščio posėdžio pavedimą, išnagrinėjo ministro K.Kristinaičio pateiktą projektą, jo teikimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Be to, atsižvelgęs ir išnagrinėjęs Teisės departamento pastabas išvadas, parengė antrąjį projektą, Kaimo reikalų komitetas vienbalsiai pritarė pagrindinei išvadai. Yra gauta Teisės departamento išvada, kurioje teigiama, kad alternatyvių projektų Teisės departamentas negavo ir įstatymo projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus. Prašyčiau Seimo narius pritarti pastraipsniui pateiktam antrajam variantui.

PIRMININKAS. Ačiū pagrindinio komiteto pranešėjui. Kaip girdėjote, pagrindinis komitetas projektui pritarė. Alternatyvių projektų nėra. Kitų komitetų pranešimų taip pat nėra. Diskusijoje nori dalyvauti Seimo narys M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, nors šiandien Seime tvyro pusiau abejinga atmosfera, bet manyčiau, kad šiuo klausimu reikia šiek tiek kalbėti ir grįžti į praeitį.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir su juo susijusių įstatymų paketo priėmimas praėjusiame Seime vyko labai sunkiai. Pirmą kartą svarstant jį Kaimo reikalų komitete jam buvo nepritarta. Tokiam įstatymo projektui tada nepritarė ir visos svarstyme dalyvavusios organizacijos, tarp jų Žemės ūkio rūmai, Ūkininkų sąjunga, Žemės ūkio bendrovių asociacija, Žemėtvarkos ir teisės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos, visų apskričių viršininkai, profesinės šios šakos visuomeninės organizacijos. Svarstant antrą kartą pataisytą įstatymo projektą, nors jam taip pat nepritarė dauguma organizacijų, tarp jų apskričių žemės ūkio departamentų direktoriai, penkiais komiteto narių balsais iš dešimties įstatymo projektui buvo pritarta su nežymiais pakeitimais. Seime šio ir su juo susijusių įstatymų projektus aktyviai rėmė Konservatorių ir Centro frakcijos, ir jis buvo priimtas.

Dabar atsitiko tas, kas ir turėjo atsitikti. Įsigaliojus įstatymui po Naujųjų metų apmirė žemės ūkio rinka, ypač žemės ūkio paskirties žemės, nes dauguma neįgali vykdyti įstatymo nuostatos, jog žemę nuomojant arba parduodant privalu atlikti geodezinius matavimus. Kitaip tariant, nors atsiimant nuosavybę žemės sklypas yra pamatuotas, atlikti atitinkami skaičiavimai, sudaryti planai, įforminti atitinkami nuosavybės dokumentai, nuosavybės teisė įregistruota registre ir nors esi teisėtas savininkas, norėdamas išnuomoti sklypą, turi dar kartą samdyti matininkus. Tai reiškia, kad hektaro išmatavimas skaičiuojant tiesiogines ir netiesiogines, taip pat registravimo išlaidas kainuotų apie 150 Lt. Nuomodamas 10 hektarų mokėsi apie 1500 Lt. Štai kaip atrandami pinigų iš žmonių kišenių išėmimo šaltiniai, kaip teisėtai atsiranda garantuota šėrykla tam tikra klanui. Kaip ir reikėjo tikėtis, šio įstatymo įsigaliojimas priėmus dar šių metų sausio 10 d. dvidešimt ketvirtą Vyriausybės nutarimą, kuris susiejo kompensavimo už dyzelinius degalus mechanizmą su privalomu papildomu matavimu, sukėlė didelį nepasitenkinimą. Žmonės greitai susigaudė, kad norėdamas gauti 50 Lt kompensacijos, papildomai turėsi mokėti apie 150 Lt. Gauname tokio biznio buhalterinį skaičiavimą. Štai Panevėžio rajono Jotainių žemės ūkio bendrovės buhalterė rašo, kad 1233 hektarų nuoma iš 238 savininkų, bendrovė iš jų tą žemę nuolat nuomoja, jiems papildomai kainuotų 172 tūkstančius litų. Atmetus netgi kaip nesvarbius piniginius reikalus ir vadovaujantis įstatymo ir Vyriausybės nutarimo raide, norint visuose nuomojamuose plotuose atlikti geodezinius matavimus, reikėtų kelerių metų. Vadinasi, paraidžiui vykdant įstatymą ir Vyriausybės nutarimą ir norint apsėti žemę, kurią numatyta apsėti pavasarį, pavasarį reikėtų nukelti keleriems metams. Taigi nei pavasario kas nors nukels, nei žemdirbių kišenėse pinigų daugiau atsiras, todėl ankstesnio Seimo priimtą ydingą, labai ydingą įstatymą reikia skubiai taisyti. Todėl pritariu dabar teikiamoms svarstomo įstatymo pataisoms ir raginu visus balsuoti už šias įstatymo pataisas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Pastabų, pataisų dėl šio įstatymo projekto negauta. Todėl reikėtų apsispręsti, ar pritariame komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Norėčiau pritarti kolegai, nes šitas įstatymas atėmė galimybę ūkininkams, daugeliui ūkininkų, atgauti už dyzelinį kurą kompensaciją. Dėl kuro irgi daug buvo ginčų. Pavyzdžiui, vieno ūkininko iš Biržų rajono paskaičiavimai, kad jis gautų 5 tūkst. Lt kompensaciją už dyzelinį kurą, turi sumokėti 50 tūkst. Lt už geodezinius matavimus. Tai yra viena problema. Antra problema, tai yra fiziškai neįmanoma, nes matininkai tai gali padaryti geriausiu atveju per metus, o jam sėti reikia ir pinigų reikia pavasarį. Todėl ši pataisa yra būtina ir ją reikia priimti, balsuoju už ją.

PIRMININKAS. Prieš nėra norinčių kalbėti. Prašau registruotis. Vyksta registracija. Seimo nariai, prašau registruotis.

76 Seimo nariai salėje. Kas už tai, kad pritartume komiteto patvirtintam įstatymo projektui, prašau balsuoti. 67 – už, 1 – prieš, susilaikė 3. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Dabar reikėtų iš karto pereiti prie priėmimo procedūros, nes šiam įstatymo svarstymui ir priėmimui taikoma ypatinga skuba. Jūs turit įstatymą. Taigi pradedam įstatymo priėmimo procedūrą. Ar dėl 1 straipsnio, kuris keičia 3, yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar bendru sutarimu galima? Negirdėti prieštaravimų. Ačiū. 2 straipsnis, kuris keičia 13. Bendru sutarimu. Nėra prieštaraujančių. 3 straipsnis, kuris keičia 14. Bendru. Ačiū. 4, kuris keičia 15. Negirdėti prieštaraujančių. Priimtas. 5, kuris keičia 17, pripažįsta netekusiu galios. Bendru sutarimu. 6 dėl 20? Ir 7 dėl 27 straipsnio? Pritarta. 8 straipsnis dėl VIII skyriaus pripažinimo netekusiu galios. Bendru sutarimu priimta. Ir 9 straipsnis dėl 41 straipsnio pakeitimo. Taigi mes priėmėm visus atskirus straipsnius. Kas nori kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo motyvų? Yra. Nori kalbėti prieš Seimo narys A.Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Aš, gerbiamieji kolegos, norėčiau išsakyti priekaištus galbūt ne tiek dėl paties įstatymo teksto, kiek dėl šios priėmimo procedūros. Iš tikrųjų klausimas, kuris yra svarstomas, sulaukė pakankamai prieštaringų nuomonių. Dalis tos pačios matininkų bendruomenės yra kategoriškai prieš tuos pasiūlymus, kurie yra šiandien svarstomi ir pateikiami. Kita vertus, galbūt problemų kokių nors ir yra, bet kai svarstomas ypatingos skubos tvarka toks iš tikrųjų kompleksinis ir probleminis klausimas, tai, be abejo, toks svarstymas yra visiškai nekokybiškas ir neleidžia Seimo nariams išgirsti realių ir tikrų argumentų. Todėl, mano įsitikinimu, šiandien paprasčiausiai yra daroma klaida.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris – už.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad M.Pronckus išdėstė pagrindinius argumentus ir buvusio įstatymo ydingumą. Manau, čia nėra ko ir ginčytis. Labai malonu, kad visi Seimo nariai taip vieningai tam pritaria. Siūlau nebegaišti laiko, eiti prie balsavimo ir priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Kraujelis. Prašau.

J.KRAUJELIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš visiškai nenoriu sutikti su pono A.Kubiliaus pasakymu, kad skubos tvarka. Kaimo reikalų komitete nuo pat Naujųjų metų verda aistros, buvo suvažiavusios didžiulės grupės žmonių, reiškiančios nepasitenkinimą tuo klausimu. Todėl, man atrodo, atidėlioti šio klausimo sprendimo išties negalima. Jeigu kai kurie atskiri komiteto nariai yra toliau nuo tų reikalų, aš tokiu atveju abejočiau jų teigimu, kad tas klausimas daromas skubotai.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narius kviečiu registruotis. Vyksta registracija! Prašom registruotis.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3, 13, 14, 15, 20, 27, 41 straipsnių pakeitimo ir 17 straipsnio, VIII skyriaus pripažinimo netekusiais galios įstatymą? Prašom balsuoti.

69 – už, 1 – prieš, susilaikė 2, įstatymas priimtas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos narių priesaika

Dabar mes pagal darbotvarkę turime priimti naujai patvirtintų Vyriausiosios rinkimų komisijos narių Ž.Verbilaitės, S.Spėčiaus ir D.Valiulio priesaiką.

Primenu, kad prisiekiama Seimo akivaizdoje, Seime. Teksto keisti negalima, tik gali būti perskaitytas be paskutinio sakinio. Po priesaikos prisiekusysis asmuo pasirašo tekstą. Taigi kviečiu Živilę Verbylaitę.

Ž.VERBILAITĖ. Aš, Rinkimų komisijos narė Živilė Verbylaitė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir piliečių teises. (Plojimai)

PIRMININKAS. Priesaika priimta. Kviečiu Saulių Spėčių.

S.SPĖČIUS. Aš, Rinkimų komisijos narys Saulius Spėčius, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir piliečių teises. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)

PIRMININKAS. Priesaika priimta. Kviečiu Deivį Valiulį.

D.VALIULIS. (Priesaika) (Plojimai)

PIRMININKAS. Priesaika priimta. Sveikiname naujai išrinktus Vyriausiosios rinkimų komisijos narius. Linkime sėkmingo darbo.

Seimo narių pareiškimai

9 darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Gautas vienas Parlamentinės grupės ryšiams su Izraelio valstybės Knesetu posėdžio protokolas Nr.1, kuriuo nutarta: “Parlamentinės grupės su Izraelio valstybės Knesetu pirmininku išrinkti G.Dalinkevičių, pirmininko pavaduotojais G.Didžioką ir N.Medvedevą”. Posėdžio pirmininkė – K.D.Prunskienė.

Šios dienos plenarinio posėdžio darbotvarkė yra baigta. Atsiprašau, Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Skardžius.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėjau 13 val. po plenarinio posėdžio Lietuvos ir Lenkijos Respublikos Seimo narių Asamblėjos delegacijos dalyvius pakviesti į Seimo restoraną dalykinių pietų.

PIRMININKAS. Ar dar yra kokių pareiškimų? Nėra. Taigi kartu mes baigėme ir neeilinės Sesijos darbotvarkę. (Giedamas Lietuvos valstybės himnas)