Dešimtasis (41) posėdis
2001 m. sausio 25 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir G.STEPONAVIČIUS

Akcizų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-170(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo sausio 25 dienos vakarinį posėdį. Pirmiausia prašom registruotis. Registruojamės, kolegos. Po to imsimės popietinės darbotvarkės 2 punkto – Akcizų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Taigi kviečiu į tribūną komiteto pirmininką J.Kraujelį. Priėmimas. Prašom.

J.KRAUJELIS. Mielieji kolegos, dėl Akcizų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projekto, kuriam buvo pritarta po svarstymo, 1 straipsnio gautas vienas Seimo narių B.Bradausko ir V.Einorio siūlymas, kuris yra išdalintas ir žinomas. Jo esmė yra tokia, kad po žodžių “deklaruotą žemės ūkio naudmenų hektarą” papildyti žodžiais “bei 275 l už 1 toną sugautų ir realizuotų žuvų”. Kaimo reikalų komitetas, papildomai išnagrinėjęs minėtą siūlymą, pritaria, kad lengvata perkant dyzelinius degalus būtų taikoma ir vidaus vandenų žuvininkystės ūkiams, bet mano, kad įstatyme įrašyti konkrečią normą sugautos ir realizuotos žuvies tonai po 275 litrus yra per daug išankstinis tolesnės tvarkos nustatymo reglamentavimas neturint išsamesnės analizės.

Be to, galiojančiuose mūsų įstatymuose, taip pat Europos šalių praktikoje vidaus vandenų žuvininkystė yra priskiriama žemės ūkio veiklai. Todėl siūloma pritarti šio svarstymo metu priimtai 6 straipsnio 14 dalies redakcijai be minėtų pasiūlymų, bet apsidraudžiant kaip kompromisą priimti Seimo protokolinį nutarimą, kuriame būtų pasiūlyta Vyriausybei, kad, rengdama Akcizų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus, numatytų lengvatos taikymo tvarką ir vidaus vandenų žuvininkystei. Tiek dėl šio straipsnio.

Dėl 2 straipsnio ir dėl 3 straipsnio pasiūlymų ir pastabų negauta, todėl siūlyčiau, kviesčiau Seimo narius pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar norėčiau paklausti vieną kurį iš teikėjų, t.y. arba B.Bradauską, arba V.Einorį, ar jie sutinka su komiteto pirmininko siūlymu, ar jie siūlys balsuoti dėl jų pataisos. Prašom. B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Norėčiau prašyti pranešėją vis dėlto pritarti mūsų pataisai, kaip yra pateikta, nes mes šioje pagrindinėje pataisoje numatome, kad už 1 ha tiek degalų.

O dėl žuvininkystės, žinot, rengiant Vyriausybės nutarimą, aš jau žinau tą praktiką, kaip būna, visada kažkas kažkur pamiršta, ir tas protokolinis gali nukeliauti…. Mes turime paskaičiavimus, kodėl būtent 275 litrų dyzelinių degalų 1 tonai, turime plotus, kiek sueikvojama. Aš buvau pateikęs aiškinamąjį raštą prie tos pataisos, bet jis nebuvo išdalintas. Manyčiau, kad visiškai nebūtų sunku įtraukti ir vidaus vandenis. Baltijos jūroje yra kompensuojama, o tie vidaus vandenys vos vos alsuoja. Užsidarys visos žuvų bendrovės, o ką mes turėsime – prarasime darbo vietas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar, kaip supratau, mums reikės balsuoti dėl šios pataisos. Kadangi pataisa atsirado šiek tiek vėliau, negu galėjo atsirasti, tai mums pirmiausia reikės apsispręsti, ar ją remia 29 Seimo nariai. Ar visas Seimas sutinka, kad… (Balsai salėje) Pavėluotai, nesiginčykime. Ar yra tikslinga balsuoti, turint galvoje, kad atsiras 29 Seimo nariai, ar galime sutarti, kad tą pataisą svarstome. Svarstome, o po to reikės balsuoti, kalbėti dėl balsavimo motyvų ir t.t. Gerai. Registruojamės ir tada formaliai balsuosime, kad nebūtų jokių ginčų ir neaiškumų. Prašom registruotis. Kolegos, registracija ir balsuosime dėl balsavimo, t.y. balsavimas dėl balsavimo.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Norint, kad kolegų B.Bradausko ir V.Einorio 6 straipsnio 1 dalies arba papildymo pataisa būtų svarstoma, o po to balsuojama, iš pradžių reikia surinkti 29 balsus. Ar aišku? Taigi kas už tai, kad pataisa būtų svarstoma, prašom balsuoti.

Už svarstymą – 50, prieš – 8, susilaikė 14. Dabar jau formaliai imamės šios pataisos. Ar dar kartą autorius nori motyvuoti, ar užtenka? Ačiū. Prieš nėra? Kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Sekdamas, gerbiamieji kolegos, tikrosios opozicijos veiklos metodus, kreipiuosi į valdančiąją daugumą ir klausiu, ar Vyriausybė pritarė šioms pataisoms. Mes niekaip nerandame Vyriausybės sprendimo protokolo teigiamos išvados dėl šio dalyko. Taigi tik formaliai, kolegos, nes Seimas gali gerai prisižaisti. Jeigu kairioji opozicija nori, kad R.Paksas kuo greičiau atsistatydintų, tai tegul teikia daugiau tokių projektų, kolegos, jeigu jūs esate suinteresuoti. Manau, kad tuo suinteresuoti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom nesileisti į politinius debatus. Dabar pataisos klausimas. V.Einoris – už. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai toli nuo to, ką pasakė gerbiamasis A.Vidžiūnas apie premjerą. Čia šie dalykai visiškai nesisieja. Gerbiamasis B.Bradauskas ir gerbiamasis J.Kraujelis, manau, labai gerai supranta, kokią reikšmę turėtų žuvininkams. Čia įdėtas milžiniškas kapitalas, kuris dabar visiškai balansuoja ant bankroto ribos, labiau negu bet kas kitas. Jeigu dabar neparemtume, tai mes prarasime kur kas daugiau, kur kas daugiau, nes reikia atlikti didelius darbus, jeigu norime išlaikyti, taip pat reikia arti, akėti, kalkinti, tręšti ir viską daryti, ir nuleisti, ir pripildyti. Čia yra žemės ūkio verslas, ir jokiu būdu negalima kitaip traktuoti. Iš širdies siūlau paremti.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom registruotis. Užsiregistravo 85 Seimo nariai.

Mielieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimta B.Bradausko ir V.Einorio pataisa? Kas už, prašome balsuoti, kas prieš – taip pat.

Už – 61, prieš – 7, susilaikė 13. Pataisai pritarta.

Taigi, mielieji kolegos, dabar 1 straipsnis. Ar dar kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar 1 straipsnį su pataisa jau galime priimti be balsavimo? (Balsai salėje) Galime. 1 straipsnis priimtas su pataisa. 2 straipsnis –dėl įsigaliojimo. Galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Priimta. 3 straipsnis – pasiūlymas Vyriausybei. Galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū.

Dabar prašome, jeigu kas pageidaujate, kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso Akcizų įstatymo 6 straipsnio papildymo. Kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Atsimenu visiškai nesenus įvykius Seime (turiu galvoje praėjusios savaitės posėdžius), kai buvo šio įstatymo projekto svarstymas. Ponas J.Kraujelis, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, iš tribūnos kalbėjo, kad iš tiesų dėl šio klausimo dar turėtų būti diskutuojama su Vyriausybe, kad turėtų būti surasti bendri Vyriausybės patvirtintos tvarkos, kuri šiandien galioja, ir įstatymo projekto sąlyčio taškai. Tačiau man visiškai nesuprantamas toks skubotumas ir noras būtent šiandien priimti šį įstatymo projektą, nes vis dėlto tai yra tikrai nesuderintos Seimo ir Vyriausybės pozicijos. Tam tikra prasme mes statome Vyriausybę į kampą.

Kita vertus, tai yra prieštaravimas mūsų, liberalų, rinkimų programai, nes mes pasisakome už tiesiogines kompensacijas, o ne už įvairiausių mokesčių nuolaidų taikymą, kai paskui yra labai sunku jas administruoti ir įmanomi visokie apgaulės būdai. Taigi, atsižvelgdamas į tuos visus argumentus ir norėdamas išreikšti frakcijos nuomonę, frakcijos vardu noriu pasiūlyti pertaruką ir atidėti šio klausimo priėmimą iki kito artimiausio posėdžio.

PIRMININKAS. Prašom. Kolega J.Kraujelis.

J.KRAUJELIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo klausimu aš jau du kartus kalbėjau ir agitavau. Man atrodo, kad pats laikas dabar jį priimti, nes tai yra dėl įsigaliojimo. Ir finansų ministras ponas J.Lionginas yra parašęs, kad šis įsigaliojimas nuo 2002 m., todėl keičiant patį principą reikalingas parengiamasis darbas. Šiemet yra priimtas kompensacinis. Mes sukėlėme audrą stiklinėje. Pinigai reikalingi žemdirbiams perkant sumokėti, o mes norim europietiškai šį dalyką padaryti. Kadangi reikia sukurti tam tikrą finansinės kontrolės sistemą, kad tai būtų padaryta, reikalingas ilgesnis parengiamasis darbas, tuo labiau kad po mėnesio ar kiek prasidės naujojo biudžeto formavimas. Taigi ši tvarka įstatyme jau turėtų būti įteisinta, kad galėtų iš anksto atsižvelgti. Mes visada darom, kai jau nebegalima daryti. Kitas klausimas, ir Vyriausybės veiksmų programoje, kuri dabar yra Vyriausybėje svarstoma (vakar buvo svarstoma kaimo politikos dalis), yra numatyta nustatyti tvarką. Tačiau jie aiškiai sako, kol įstatymas nepakeistas, mes kitokios tvarkos neturim teisės… Todėl kviečiau šiandien pritarti, neatidėlioti, padėti tašką ir leisti Vyriausybei bei Žemės ūkio ministerijai pardėti dirbti šiuo klausimu. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Rinkevičius. Prašom. (Balsai salėje) J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai turiu stebėtis tokiu noru skubotai priimti šį įstatymą, įstatymą, kuris įsigalios tik nuo kitų metų sausio 1 d. Aš nesuprantu valdančiosios koalicijos pagrindinių dalyvių socialliberalų, kurie vis dėlto nenori pasiteirauti Vyriausybės nuomonės, kad ją bent žinotų. Kaip ten jau balsuos, taip.

Kita vertus, aš nežinau, ar mūsų frakcija nesiims kokių iniciatyvų kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, nes yra blogas precedentas priimti įstatymus, kurie reikalauja finansų, negavus Vyriausybės nuomonės, išvados. Mano nuomone, reikia stabdyti tuos procesus, nors mes, kaip opozicija, galėtume sakyti: kuo Vyriausybei blogiau, tuo mums geriau, bet mes šiuo atveju nenorime elgtis taip, kaip elgiasi kairieji. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar persiprašau. V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, mes siūlėme kaip tik tą įstatymą ir anksčiau, tačiau jis buvo atmestas. Vyriausybė irgi visiškai neatsižvelgė į mūsų pasiūlymus. Šiems metams priimta kuro kompensavimo tvarka visiškai nepatenkina žemdirbių poreikių, lūkesčių, apskritai yra visiškai netobula. Mes žinome paskutiniųjų trejų metų praktiką, kai kompensavimui visada pritrūksta lėšų ir tų pinigų žemdirbiai niekada negauna, todėl ši tvarka visiškai netinka ir kėlė didžiulę įtampą kaime. Kiek dabar tenka būti apygardoje ir susitikti su rinkėjais, tai visi kaimo žmonės labai nepatenkinti ir tiesiog, jeigu kalbėčiau šiurkščiai, keikia visą šią tvarką ir valdžią. Aš manau, kad tvarka, kuri siūloma šiame įstatyme, tenkintų ir vieną, ir kitą pusę bei suteiktų Vyriausybei pakankamai laiko, nes beveik metai laiko. Ji gali pasirengti, kaip tinkamai įgyvendinti šią tvarką. Tai būtų didelė ir reali parama žemdirbiams. Aš siūlau balsuoti už šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aišku, ir parlamentarai, ir visi kiti su valstybės valdymu susiję piliečiai norėtų, kad ne tik žemės ūkis turėtų daug daugiau pinigų. Kaip tų pinigų turėti? Mano šimtaprocentiniu įsitikinimu, nei švietimui pinigų padaugės priėmus iš principo popierinį įstatymą, nei žemės ūkiui pinigų padaugės pakeitus kompensavimo ar paramos tvarką. Todėl aš siūlyčiau valdančiajai daugumai, Vyriausybei, taip pat socialdemokratinei koalicijai geriau kalbėti apie žemės ūkio strategijos, tos konkrečiosios, antrosios, finansinės ekonominės dalies, kurioje iš tikro surašyti realūs kompensavimo pinigai, parengimą, jos patvirtinimą ir pan. ir artimiausiu metu atsisakyti tokių įstatymų projektų, kurie tenkina tiktai tokius paviršinius… tokį paviršinį smagumą suteikia, bet neprideda nė vieno cento realiam ūkio gyvenimui, gerbiamieji.

PIRMININKAS. Dėkoju. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mane šiek tiek stebina. Kai kalbama apie kaimo žmogų, kai norima šiek tiek palengvinti jo dalią, Seime kyla aršios diskusijos, kaip tai nenaudinga valstybei ir pan. Tačiau visi Seimo nariai, tarp jų ir konservatoriai, tylėjo, kai visiškai neseniai buvo priimtas Vyriausybės nutarimas ir prekiaujantiems alkoholiu licencijos kaina nuo 30 000 Lt buvo sumažinta iki 800 Lt. Visi tylėjo. Kai kavinė, kuri už licenciją turėjo mokėti 6 000 Lt, moka tik 800 Lt, vėl visi tyli, visi patenkinti. Bet kai tik mokestį šiek tiek sumažina kaimo žmogui, tuoj Seime tvyro didžiausios aistros. Man visiškai nesuprantama ponų liberalų pozicija, be abejonės, šiek tiek ir konservatorių. Bet akivaizdžiai matome, kad galėtų sudaryti, kaip ir žadėjo A.Kubilius, bendrą koaliciją liberalai ir konservatoriai, nes šiuo klausimu jų nuostatos nesiskiria. O taip siūlyčiau pritarti šiam įstatymui ir nesvarstyti.

PIRMININKAS. V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, mane tiesiog stebina. Aš visą laiką savęs ir aplinkinių žmonių klausiu, kodėl, mielieji konservatoriai, jūs taip nemylite kaimiečių, kodėl? Dabar mes pereiname prie Europos Sąjungos modelio taikant išmokas už hektarą, už toną tiesiogiai tiems, kas dirba žemę, o jūs vėl sukate ratą atgal, girdi, mes ne tuo keliu važiuojame. Na, kaip tai suprasti? Negalima šitaip. Jūs paklausykite (aš manau, jūs klausote, bet gal jums nesako), ką kalba už nugaros valstiečiai. Ką kalba? Jie iš viso nesupranta šitos mūsų politikos. Aš siūlau ne ginčo tvarka balsuoti už šitą.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, pagal 109 straipsnį, kurį kartais interpretuojame labai įvairiai, vis dėlto turėtume balsuoti dėl pertraukos. Prašom registruotis. (Balsai salėje) Ne, bičiuliai, tikrai reikėtų, nes mūsų šio Seimo praktika yra tokia, kad ir pateikimų metu daromos pertraukos, o jeigu svarstymą laikysime tik svarstymo stadija, tai tada ir per pateikimus neturime daryti pertraukų. Taigi, mielieji bičiuliai, registruojamės.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Bičiuliai, kad būtų aišku, pertrauka bus skelbiama, matyt, iki kito posėdžio, jeigu už balsuos trečdalis užsiregistravusių Seimo narių, t.y. ne mažiau negu 32 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už pasiūlytą pertrauką? 109 straipsnis. Prašom.

Už – 22, prieš – 66, susilaikė 3. Pertraukos nebus. Taigi, mielieji kolegos, dar kartą registruojamės ir balsuosime dėl viso įstatymo.

Užsiregistravo 98 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Akcizų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymas? Kas už, prašom balsuoti, kas prieš – taip pat.

Už – 71, prieš – 12, susilaikė 7, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymas priimtas. Prašom. Replikos po balsavimo. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, kaip pastebėjote, mūsų frakcija balsuojant nedalyvavo, nes mes nenorime prisidėti prie Statuto, konkrečiai jo 145 straipsnio pažeidimo, kad štai tokie įstatymai, kuriems įgyvendinti reikės lėšų, negali būti svarstomi ir priimami negavus Vyriausybės išvadų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš noriu pasakyti, kad įstatymas įsigalioja nuo 2002 m., o 2002 m. biudžeto nėra. Ačiū. Mielieji kolegos, mes šiek tiek anksčiau viską baigėme. Ar galėtume imti 6 darbotvarkės punktą? Galime? Atsiprašau, 5. Iš pradžių moterys.

Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 1, 2, 3, 4 ir 4¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-100(3*) (priėmimas)

Taigi kolegė I.Degutienė dėl 5 darbotvarkės klausimo – Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Registracijos Nr.IXP-100(3). Kolegė I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, po teikiamo įstatymo 1, 2, 4, 4¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto svarstymo vakar iš Vyriausybės gautas posėdžio protokolas, kuriuo siūloma (punktas 2.1) patikslinti Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 1, 2, 4, 4¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą atsižvelgiant į šiuos pasiūlymus:

“1. Pašalpas už vaikus mokėti vieno iš tėvų prašymu. Tais atvejais, kai vienas iš vaiko tėvų neturi teisės į pašalpas, nustatyti, kad pašalpos mokamos kitam iš tėvų, turinčiam teisę gauti pašalpas, jeigu su juo vaikas nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje”. Vietoje sąvokos “kitam paėmusiam auginti asmeniui” rašyti “globėjui”, nustatyti, kad pašalpos nemokamos už vaikus, kurie nuolat arba savaitės darbo dienomis išlaikomi valstybės ar savivaldybės finansuojamų institucijų.

Šis siūlymas buvo pataisytas ir priimtas dar svarstant komitete, nes toks pat siūlymas buvo teikiamas ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Taigi tai jau yra pataisyta.

2.2 punktas: “Nustatyti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo datą nuo 2002 m. sausio 1 d., nes nustačius mokėti pašalpas šeimoms, kuriose tėvas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o motina užsienietė, neturinti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, gali išaugti pašalpoms mokėti reikalingos lėšos, kurios šiuo metu savivaldybių biudžetuose nėra numatytos”.

Ir 2.3 punktas: “Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2001 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, atitinkamai patikslinti, remiantis šio įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnio 1 ir 12 dalis”.

Šios pastabos irgi buvo priimtos, nes jos buvo lygiai tokios pačios kaip ir Seimo Teisės departamento ir svarstymo metu į šias pastabas buvo atsižvelgta.

Šiandien Socialinių reikalų komiteto posėdyje svarstyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės sausio 24 d. išvada dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 1, 2, 4, 4¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Nuspręsta konstatuoti, kad Vyriausybės išvados 2.1 ir 2.3 pasiūlymai, kaip jau minėjau, įtvirtinti komiteto patobulintame įstatymo projekte, kuriam Seimas po svarstymo pritarė. Antra, iš dalies pritarti Vyriausybės 2.2 siūlymui siūlant nustatyti, kad įstatymas, išskyrus jo 3 straipsnį bei 4 straipsnyje… išdėstyto 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 dienos. Priminsiu, kad birželio mėnesį kaip tik bus peržiūrėtas tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžetų įstatymas. Trečia, siūlyti Seimui priimti protokolinį nutarimą siūlant Vyriausybei numatyti lėšas šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti peržiūrint Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Balsavimo rezultatai: šiam sprendimui komitete pritarta bendru sutarimu.

Taip pat buvo svarstomos Teisės departamento išvados. Įstatymo projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus, tačiau redaguojant projekto tekstą 4, 4¹ straipsniuose vietoj žodžio “institucijose” reikia įrašyti žodį “įstaigoje”. Komitetas su tais siūlymais sutinka. Prašyčiau Seimo pritarimo komiteto išvadoms.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, prašom nepabėgti. Mes turime susitarti dėl kai kurių dalykų. Pirmiausia, žinoma, būtų buvę labai gražu, jeigu viskas būtų atspindėta atitinkamame Seimo nariams išdalintame įstatymo projekte. Bet kadangi čia viskas lyg ir suderinta, tai gal, kaip sakoma, gražiuoju susitarsime. Dėl žodžio “institucijos”, matyt, niekas nesiginčys. Tai, sakykim, redakcinis dalykas. O antras dalykas, kiek aš suprantu, reikalingas, gerbiamoji pranešėja, 6 straipsnis dėl įsigaliojimo, kaip jūsų suformuluota.

I.DEGUTIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Tada pagal tvarką pirmiausia reikėtų balsuoti dėl šio papildomojo straipsnio. Ar mes jį galime priimti bendru sutarimu? Galime? Ačiū. Tada gal jau, pranešėja, jūsų ir nebereikės. Bet dėl viso pikto palaukite, aš paklausiu, nes jeigu kas ką nors sakys kitaip, jūsų pagalba bus reikalinga. Ar galime priimti 1 straipsnį? Ačiū. Ar galime priimti šio įstatymo 2 straipsnį? Ačiū. Ar galime priimti 3 straipsnį? Priimta. Ar galime priimti 4 straipsnį? Ačiū. Ar galime priimti 5 straipsnį? Ačiū. Sutariame, kad atsiranda 6 straipsnis – dėl įsigaliojimo. Priimame? Ačiū. Visas įstatymas pastraipsniui priimtas. Dar kartą dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Tada prašom registruotis.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 1, 2, 3, 4 ir 4¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo. Prašom balsuoti.

Balsavo 80… Už – 82, niekas nebalsavo prieš ir susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas “Dėl valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo” priimtas.

Dabar, mielieji kolegos, turime susitarti dėl gerbiamosios I.Degutienės pasiūlyto protokolinio nutarimo. Ar reikia jį dar kartą skaityti, ar galime bendru sutarimu įrašyti į protokolą pasiūlymą Vyriausybei? Galime? Dėl viso pikto perskaitau: “Siūlyti Seimui priimti protokolinį nutarimą (prašom klausyti) siūlant Vyriausybei numatyti lėšas šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti peržiūrint Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą”. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Ačiū. Įrašėme į protokolą.

Aukštojo mokslo įstatymo 5, 9, 11, 15, 34, 40, 51, 54, 56, 59 ir 67 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2776(4*) (priėmimas)

Mielieji kolegos, mes iki Vyriausybės valandos dar turime 20 minučių, ir jeigu taip sutartinai dirbsime, tai galėtume priimti ir Aukštojo mokslo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Kviesčiau į tribūną gerbiamąjį pranešėją R.Pavilionį. Prašom. Projekto Nr.2776(4), priėmimo stadija. Prašom trumpai drūtai.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pritarus po svarstymo Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymui, gauta palanki Vyriausybės išvada kartu su siūlymais, patikslinančiais ir papildančiais kelis įstatymo straipsnius. Šiems siūlymams Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pritarė. Taip pat gauti dviejų Seimo narių – E.Masiulio ir A.Vidžiūno pasiūlymai. Seimo nario E.Masiulio siūlymui, susijusiam su kai kurių įstatymo straipsnių įsigaliojimo data, taip pat jo siūlymui dėl “studentų” sąvokos patikslinimo komitetas iš esmės pritarė. Seimo nario A.Vidžiūno siūlymui grįžti prie ankstesnių bazinio įstatymo kai kurių straipsnių formuluočių komitetas nepritarė. Aš savo ruožtu kviečiu pritarti Švietimo ir mokslo komiteto siūlymams.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Kiek supratau, yra jūsų paties, kaip komiteto pirmininko, siūlymai, yra kolegos A.Vidžiūno siūlymai ir yra kolegos E.Masiulio siūlymai. Visi šie siūlymai yra pateikti vėliau, todėl reikėtų 29 Seimo narių pritarimo. Ir dar, gerbiamasis pranešėjau, būtų gerai pasitikslinti. Yra Vyriausybės posėdžio protokolo išrašas ir tam tikri siūlymai. Ar į juos atsižvelgta?

R.PAVILIONIS. Taip, siūlymai, kuriuos aš esu pasirašęs komiteto vardu ir kuriems pritaria komitetas, yra parengti pagal Vyriausybės protokolą. Būtent šie siūlymai ir atspindi Vyriausybės išvadą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi iš eilės, matyt, būtų 5 straipsnis ir … Gal A.Vidžiūno siūlymai, 2 straipsnis. Prašau. O 1 straipsniui lyg ir nėra jokių pastabų. Ar norėtų kas balsuoti?

R.PAVILIONIS. Šio pakeitimo įstatymo 1 straipsnis…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gal taip formuluokime. Šio įstatymo 1 straipsnis, o bazinio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies pakeitimas. Ar turi kas pastabų ar siūlymų? Prašom, pranešėjau.

R.PAVILIONIS. Taip, yra Vyriausybės siūlymas, kuriam komitetas pritaria, jis yra išdėstytas mūsų rašte. Čia patikslinama ankstesnė formuluotė ir sakoma, kad valstybinė aukštoji mokykla yra ne pelno siekianti valstybės įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei šio įstatymo nustatytą specialų statusą. Mes komitete pritarėme. Vyriausybė – natūralu, tai yra jos pačios siūlymas.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar kas reikalauja, kad būtų balsuojama dėl šio papildymo, kuriam pritaria komitetas? Galime priimti bendru sutarimu? Galime. Ar galime priimti tada visą 1 straipsnį, arba bazinio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies pakeitimą ir papildymą? Galime priimti? Ačiū.

Tada 2 straipsnis, arba bazinio įstatymo 9 straipsnio 1, 3 dalių pakeitimas. Prašom, pranešėjau, kokie čia yra siūlymai?

R.PAVILIONIS. Seimo narys E.Masiulis siūlo, kad šis straipsnis įsigaliotų nuo 2002 m. sausio 1 dienos. Seimo narys A.Vidžiūnas siūlo grąžinti seną formuluotę. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas šiam siūlymui nepritarė. Dėl E.Masiulio siūlymo galiu pasakyti, kad iš esmės jis nieko nekeičia. Komitetas pasakė, kad nereikėtų dabar jo priimti, nes pagal tokį, koks jis yra, mes jau gyvename. Jeigu gerbiamasis E.Masiulis sutiktų…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal mes taip susitarkime, kad procedūriškai viskas būtų tvarkingai. Kadangi čia siūloma įsigaliojimą nukelti vėlesniam laikui, tai įsigaliojimo dalykai visada yra bet kurio projekto pabaigoje. Gal tada mes nukelkime į pačią pabaigą, kai susitarsime dėl pagrindinių dalykų? Vadinasi, mums tada reikėtų tartis dėl A.Vidžiūno siūlymų. Dabar štai čia yra tas esminis dalykas, t.y. kad mes galėtume svarstyti šias pataisas, reikia 29 Seimo narių pritarimo. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Taigi kas pritaria tam, kad būtų svarstoma A.Vidžiūno teikiama pataisa, tas balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Už svarstymą balsavo tik 21 Seimo narys. Šio dalyko nesiimame.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar 2 straipsniui, arba baziniam 9 straipsniui, turime daugiau pataisų?

R.PAVILIONIS. Ne, daugiau pataisų nėra.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar galime priimti visą 2 straipsnį taip, kaip jis yra suformuluotas? Galime priimti? Ačiū. 2 straipsnis priimtas.

Dabar 3 straipsnis, arba bazinio įstatymo 11 straipsnio 2 ir 4 dalių papildymas. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

R.PAVILIONIS. Vėl yra vienintelis E.Masiulio siūlymas, kad šis straipsnis įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, čia mes jau sutarėme, kad šį dalyką atidedame vėlesniam laikui.

R.PAVILIONIS. Daugiau siūlymų nėra.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar galime 3 straipsniui pritarti? Nereikalaujate balsuoti? Ačiū. 3 straipsnis priimtas.

4 straipsnis, arba bazinio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Prašom. Man atrodo, kad čia kaip tik kolega J.Veselka tvirtino, kad ne į viską, ką jis teikė, atsižvelgta.

R.PAVILIONIS. Vėl yra gerbiamojo A.Vidžiūno siūlymas grąžinti ankstesnę formuluotę, kuri buvo baziniame įstatyme. Kaip jūs prisimenate, per svarstymą mes jai nepritarėme. Ten išbraukta dalis to sakinio, kuris skamba taip: “Lietuvos Respublikos euroatlantinės integracijos kryptis atitinkančios šalys gali steigti”. Mes manome, kad mokslas yra universalus. Jis nepripažįsta jokių demarkacijos linijų, išskyrus vieną – pagal mokslo sritis ir kryptis.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, bet čia šiam straipsniui buvo ir kolegos J.Veselkos siūlymai. Gal jūs galėtumėte reaguoti?

R.PAVILIONIS. Siūlymai buvo anąkart, o šįkart jau jų nebuvo. Iš esmės mes atspindėjome savo formuluotėje tai, ko pageidavo gerbiamasis J.Veselka. Jis neturi pretenzijų.

PIRMININKAS. Prašom. Gal vardan demokratijos suteikiame žodį, o dėl balsavimo tarsimės vėliau. Prašom. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis profesoriau, esmė yra ta, kad atsižvelgėte į 2 dalį. Ačiū Dievui, kad tą euroatlantinę vasalizaciją išbraukėte, nes mokslas yra universalus dalykas. Tik noriu pabrėžti, kad vėl išliko viena formuluotė, kuri neatitinka to, ką jūs pasakėte: leidžiama Europos Sąjungos šalių juridiniams ir fiziniams asmenims steigti nevalstybines aukštąsias mokyklas Lietuvoje, o ne Europos šalių neleidžiama. Todėl noriu, kad priimtume tą mokslinį požiūrį – jeigu mes jau leidžiame juridiniams ir fiziniams asmenims iš Europos Sąjungos šalių steigti, tai kodėl tik Europos Sąjungos, įrašykime “kitų šalių”, kad būtų taikomi vertingi moksliniai kriterijai. Mano tik tokia… Jūs pataisėte 2, bet 1 dalį... Mes šiandien balsavome dėl valstybinių komercinių bankų ir vėl atsisakėme skirstymo į euroatlantinę Europos Sąjungos… vėl įrašėme komerciniuos bankus, kad kitų šalių fiziniai ir juridiniai asmenys gali steigti komercinius bankus. Tai norėčiau, kad šios krypties mes laikytumės ir moksle.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nuomonė, o tada tarsimės, ką darome.

R.PAVILIONIS. Kitaip tariant, jūs siūlote, kad būtų palikta “leidžiama steigti Lietuvos ir kitų valstybių aukštosioms mokykloms”, neminint Europos Sąjungos, neišskiriant Europos Sąjungos šalių. Iš principo tai yra priimtina, nes tai yra universalus principas – Lietuvos ir kitų šalių.

PIRMININKAS. Pirmininko pozicija yra aiški. Vadinasi, dabar turime tartis dėl konkrečių dalykų. Yra A.Vidžiūno siūlymas ir yra J.Veselkos siūlymas. Noriu abiem kolegoms pranešti, kad vienu ir kitu atveju reikės 29 Seimo narių pritarimo, kad galėtume svarstyti. Mielieji kolegos, ar galime dėl abiejų balsuoti, ar dėl kiekvieno atskirai? Gerai. Tada pradedame nuo A.Vidžiūno.

Kas už tai, kad būtų svarstoma A.Vidžiūno teikiama pataisa 4 straipsniui, arba bazinio įstatymo 15 straipsniui? Prašom balsuoti. Reikia 29 balsų. Už – 5, pataisa nenagrinėjama.

Dabar prašom balsuoti antrą kartą. Taip pat reikia 29 balsų. Kas už tai, kad būtų svarstoma J.Veselkos pataisa, prašom balsuoti. Už – 70, pataisa nagrinėjama.

Mielieji kolegos, ar dar kartą reikia kalbėti ir autoriui, kuris jau kalbėjo, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? A.Vidžiūnas mano kitaip, leiskime jam šią nuomonę pareikšti. Prašom. A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pirmininke, aš labai apgailestauju, kad pataisų teikėjams taikomi dvigubi standartai: J.Veselka gavo žodį prieš apsisprendimą, ar jo pataisą svarstome, man tokia galimybė nebuvo suteikta. Nieko.

Gerbiamieji kolegos, pataisos autoriai jau išbraukė iš fizinių ir juridinių asmenų reikalavimų, iš tų asmenų, kurie galėtų steigti aukštąsias mokyklas Lietuvoje, Lietuvos Respublikos euroatlantinės integracijos kryptis atitinkančią sąlygą. Dabar siūloma išbraukti ir Europos Sąjungos valstybių narių sąlygą. Aš sveikinu, kolegos, nes pagal šią J.Veselkos pataisą Š.Korėja, Kuba, Baltarusija ir Iranas laisvai steigia Lietuvoje aukštąsias mokyklas. Su tuo ir sveikinu, kolegos.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos…

Atsiprašau, J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų norėčiau pasakyti, kad mes dabar padarėme gana korektišką ir gerą darbą. Praėjusioje kadencijoje tas perdėtas visų problemų politizavimas, tarp jų ir mokslo problemos, buvo labai akivaizdus. Ir niekaip neišėjo pralaužti to šarvo. Dabar tai padaroma. Tai viena.

Antra, aš noriu pasakyti, kad mokyklos bus steigiamos šiuo atveju labai normaliai visų norinčių valstybių, bet pagal tam tikrą tvarką, kurią reglamentuos atskiros normos ir įstatymai. Valstybė palieka sau kontrolę, bet mes įgyvendiname čia europietišką principą, padarome mokslą nepolitizuotą, nes man nusibodo šis siauras politizuotas požiūris į mokslą. Ir tas brukimas euroatlantinių struktūrų, ir t.t. Yra dalykų, kurie ne sienomis ribojami, Dieve mano, čia mokslas yra.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašome registruotis ir balsuosime, nes, kiek suprantu, bendro sutarimo nebus. Prašome registruotis.

Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Dabar balsuosime dėl Seimo nario J.Veselkos pataisos 4 straipsniui. Kas už tai, kad ši pataisa būtų priimta, prašome balsuoti. Kas mano kitaip, taip pat prašome juos irgi balsuoti.

Už – 81, prieš – 4, susilaikė 2. Pataisa priimta. Mielieji kolegos, daugiau pataisų šiam straipsniui nėra. Ar reikia dar kalbėti dėl balsavimo motyvų ir balsuoti dėl viso straipsnio? (Balsai salėje) Atsisakote? A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mes jau esame seniai girdėję tokias frazes, kai mokslas buvo skirstomas. Tarybinis labai geras mokslas ir, aišku, supuvęs kapitalistinis mokslas. Aš labai stebiuosi, kad tokią pačią arba panašią formuluotę siūlo konservatoriai, kurie labai neigia buvusią tarybinę valdžią ir visa kita. Kodėl jie perša šitas dogmas, šitas normas į naujus įstatymus, man tai yra nesuprantama.

PIRMININKAS. A.Vidžiūnas dabar paaiškins. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Aš trumpai – prieš. Kolegos, tiesiog ši nuostata dabar galiojo Lietuvoje ir ji nebuvo bloga. Aš prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi prašome registruotis ir balsuosime dėl viso straipsnio. Registracija.

Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 4 straipsnis, arba bazinio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies pakeitimas su Seimo nario J.Veselkos priimta pataisa? Prašome balsuoti.

Už – 83, prieš – 2, susilaikė 1. 4 straipsnis priimtas.

Gerbiamasis pranešėjau, 5 straipsnis, arba bazinio įstatymo 34 straipsnio pakeitimas.

R.PAVILIONIS. Dėl šio straipsnio nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) 5 straipsnis priimtas. 6 straipsnis, arba 40 straipsnio 1 dalies pakeitimas.

R.PAVILIONIS. Šiam straipsniui yra A.Vidžiūno siūlymas grįžti prie ankstesnio išvardijimo visų ekspertinių institucijų. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas tam siūlymui nepritaria, nes paprasčiausiai tai yra perteklinė norma. O kitas dalykas yra tas, kad institucijų pavadinimai keičiasi, todėl mes linkę palikti tiktai pavadinimą ,,ekspertinės institucijos” jų nevardydami.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Vidžiūnas teikia? Tada, mielieji kolegos, prašom, žodis A.Vidžiūnui ir po to balsuosim, ar svarstom.

A.VIDŽIŪNAS. Tai, kad man žodis, kolega, nepriklauso. Aš atsiimu savo pataisą matydamas, kolegos, kad buldozeris yra nesustabdomas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už supratimą. Taigi, ar galime priimti 6 straipsnį, arba 40 straipsnio 1 dalies pakeitimą. Galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimta. Gerbiamasis pranešėjau, 7 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Šiam straipsniui nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Ar galime priimti? (Balsai salėje) Priimta. 8 straipsnis, arba 54 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir papildymas.

R.PAVILIONIS. Čia yra Vyriausybės siūlymas, kuriam mes komitete pritarėme. Jis patikslina aukštosioms mokykloms skiriamų lėšų skirstymą. Labai reikšmingas siūlymas ir mes jam pritariame.

PIRMININKAS. O gerbiamasis pranešėjau, o A.Vidžiūno siūlymas?

R.PAVILIONIS. Yra ir A.Vidžiūno siūlymas. Iš šio straipsnio išbraukti 2, 3, 4 sakinius. Šiam siūlymui komitetas nepritaria, nes jis tada panaikina to straipsnio prasmę.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Arvydai Vidžiūnai, prašome.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš savo siūlymą teikiau atsižvelgdamas į finansų ministro pareikštą didžiulį nusistebėjimą svarstymo metu šio straipsnio redakcija. Aš dabar visiškai pritariu Vyriausybės teikiamam tekstui. Tačiau, mano supratimu, tie trys išbraukti sakiniai galėtų būti puikiausiai įrašyti į ministerijos ar Vyriausybės sutartį su aukštąja mokykla. Čia yra aiškiai perteklinis tekstas ir įstatymas neturėtų detalizuoti tokių smulkmenų.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis Vidžiūnai, jūs teikiate savo pataisą ar vis dėlto?.. Teikiat. Tai tada prašome registruotis ir balsuosime, ar svarstome. Registracija.

Užsiregistravo 90 Seimo narių. Dabar mes turėtume balsuoti, ar pritariame siūlymui, kad būtų svarstoma kolegos A.Vidžiūno pataisa 8 straipsniui. Tam reikia 29 balsų. Prašome balsuoti.

Už – 7, pataisa nesvarstoma. Mielieji kolegos, kadangi komiteto pirmininkas pritarė Vyriausybės siūlomai pataisai, ar reikia dar čia mums atskirai balsuoti, ar galime priimti 8 straipsnį su modifikuota Vyriausybės pataisa? Galime priimti? Ačiū. 8 straipsnis priimtas.

Dabar, mielieji kolegos, mes darome pertrauką, nes atėjo šventa valanda, t.y. Vyriausybės valanda. Jeigu gražiuoju susitarsime su mūsų brangia Vyriausybe trijų ministrų asmenyje (ne, ketvirtas eina), jeigu susitarsime, tai mes galėtume nesunkiai užbaigti priimti šį įstatymą, bet tai vis tiek užtruks 10-15 minučių.

Aš noriu klausti Vyriausybės narių, ar jie bus tokie maloningi, kad sutiktų? Sutinka. Gerai. Tada, gerbiamasis profesoriau, prašom, 9 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Gerbiamieji kolegos, yra Vyriausybės siūlymas dėl 56 bazinio įstatymo straipsnio. Jį siūloma papildyti dalimi, kuri skiriasi nuo to, kas buvo parašyta tame straipsnyje anksčiau, kad dabar nebiudžetinės lėšos bus apskaitomos valstybės biudžete, tačiau jų panaudojimas lieka institucijų reikalas. Tas siūlymas yra priimtinas. Švietimo ir mokslo komitetas jam pritarė, dėl jo sutarė finansų, teisingumo ministrai ir gerbiamasis premjeras.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, čia yra tam tikras formalumas. Jeigu jau labai stropiai ir rigoristiškai žiūrėsime, mes tokio papildymo neturėtume nagrinėti. Kaip matote, įstatymo pavadinime tokio straipsnio nėra. Bet jeigu jūs manote, kad tai labai reikalinga, o kolegos Seimo nariai labai neprieštaraus, tada tai, ką siūlo Vyriausybė ir kam pritarė Seimo komitetas, galime priimti kaip papildomą straipsnį. Ar galime taip padaryti? Čia reikia bendro sutarimo. Ačiū. Netgi A.Vidžiūnas pritarė, jokių problemų. Ačiū. Taigi tada atsiranda 8a straipsnis, kad mums kol kas nesipainiotų reikalai. Priimta.

9 straipsnis, arba bazinio įstatymo 59 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Atrodo, pastabų nėra.

R.PAVILIONIS. Ne, nematau.

PIRMININKAS. Tai galime priimti? Priimta. 10 straipsnis, arba 67 straipsnio 3 dalies pakeitimas ir papildymas 4 dalimi. Yra …

R.PAVILIONIS. Yra gerbiamojo E.Masiulio siūlymas studento sąvoką palikti tokią, kokia ji buvo originaliame įstatyme, netikslinti jos, tiesiog atsisakyti žodžių “priimtiems į valstybines aukštąsias mokyklas”.

PIRMININKAS. Prašom. Kolega E.Masiulis. Prašom pasakyti, gal jau nebeteikiate? Prašom, žodis jums suteiktas.

R.PAVILIONIS. Komitetas pritarė, beje, tai pataisai.

PIRMININKAS. Kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Aš tik norėjau patikslinti, ar komitetas pritaria tam siūlymui. Jeigu pritaria, aš nežinau, kaip toliau pagal procedūrą, ar reikia balsuoti už šią pataisą.

PIRMININKAS. Jeigu komitetas pritaria, Seimo nariai neprieštarauja, tada manykime, kad sutarėme ir priėmėme. Jeigu daugiau dėl 67 nėra… Ne, čia yra, kad taikoma… 2002 m. sausio 1 d. su šiuo papildymu. Sutinkame? Tada galime 10 straipsnį su dviem papildymais, arba pakeitimais, priimti? Priimta.

Ir 11 straipsnis – dėl baigiamųjų nuostatų. Prašom.

R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Minutėlę! O papildymas 2 dalimi? Čia jūsų parašas, gerbiamasis pranešėjau. Aukštojo mokslo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl valstybės biudžeto lėšų įsigalioja nuo 2002 metų.

R.PAVILIONIS. Kadangi jūs sakėte, kad visi įsigaliojimo reikalai bus svarstomi baigiant…

PIRMININKAS. Dabar mes jau atėjome prie tos pabaigos.

R.PAVILIONIS. Gerai. Tai yra Vyriausybės siūlymas, mes jam pritariame. Toks buvo ir gerbiamojo E.Masiulio siūlymas. Pritariame.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, gal vis dėlto, jeigu neprieštaraujate, priimame 11 straipsnį – “Baigiamosios nuostatos” ir turime tada 12 straipsnį, kuriame būtų tokia įsigaliojimo tvarka, kaip dėstė kolega E.Masiulis ir kaip papildė, arba patikslino, pranešėjas gerbiamasis R.Pavilionis. Ar galime su tuo sutikti? Ačiū. Tada jau tikrai viskas.

Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Ar pritariame, kolegos, E.Masiulio siūlymui dėl įsigaliojimo? Ar reikia dar formaliai balsuoti dėl 29 balsų surinkimo? Nereikia? Visi pritaria, viskas aišku. Jokių skundų nebus.

Taigi pastraipsniui priimta, yra papildomi 8a ir 12 straipsniai. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galėtume iš tikro taupyti laiką ir pasigailėti Vyriausybės? Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ne, kadangi prieš yra šventas reikalas. A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Vyriausybės nariai, pone Ministre Pirmininke! Taigi mes dabar tuoj balsuosime dėl Aukštojo mokslo įstatymo pataisų, kurios, matyt, nėra paskutinės. Aš turiu labai apgailestauti, kad naujoji dauguma, o iš tikro senojo momento dauguma, imasi keleto principinių pataisų. Aukštųjų mokyklų autonomija – valstybė valstybėje. Šiandien ji buvo grindžiama keliais įstatyme įrašytais principais: savivaldos principu, akademine laisve, kolegos, pagarba žmogaus teisėms ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos momentais. Komitetas ir jūs, kolegos, neleidote svarstyti mano pataisų, todėl iš šio straipsnio iškrito pagarba žmogaus teisėms ir atsirado akademinė laisvė, kuri buvo vien akademinė laisvė ar savivaldos principai. Dabar bus administracinė, ūkio, finansų tvarkymo veikla ir panašiai. Aš labai bijau valstybės valstybėje stiprėjimo. Kam reikėjo braukti iš to straipsnio, kad universiteto autonomija remiasi pagarba žmogaus teisėmis, aš to niekaip nesuprantu.

Antrasis momentas, jau mano sakytas, – aukštąsias mokyklas Lietuvoje dabar galės steigti, kartoju, visi: Kuba, Šiaurės Korėja, Baltarusija ir galbūt kitos, kurių politinį mentalitetą palaiko kai kas iš dabartinės daugumos, fiziniai, juridiniai asmenys. Sveikinu.

Ir dar vienas momentas – universitetinių, neuniversitetinių studijų krypčių svarstymai. Dabar buvo labai aiškiai įrašyta, kas turėtų teikti išvadas ir į ką Vyriausybė turėtų atsižvelgti: į Lietuvos mokslo tarybą, į Rektorių konferenciją, į Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos siūlymus ir į Aukštojo mokslo tarybos išvadas. Principinis požiūris čia į Lietuvos kolegijų direktorių konferenciją. Dabartinės aukštosios mokyklos ir universitetų rektoriai iš principo nepripažįsta tokių aukštųjų mokyklų sistemos. Dabar visa tai išbraukiama ir paliekamos labai abstrakčios ekspertinės institucijos.

Mes, kolegos, esame prieš šį įstatymą ir visiškai remiame finansų ministrą J.Lionginą, kuris per svarstymą visiškai nesuprato ypač finansinius santykius tarp Aukštųjų mokyklų ministerijos ir Vyriausybės reglamentuojančių pataisų. Mes – prieš.

PIRMININKAS. Nepaisant susitarimo, vis dėlto keli Seimo nariai nori kalbėti. Prašom. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, sveikinu Seimą, galų gale atsisakiusį mokslo politizavimo. Man labai gaila, kad kai kurie vis dar pagal tarybinę sistemą, socializmą žada sugadinti imperialistines jėgas – JAV, Vokietiją, Prancūziją. Dabar girdžiu atvirkščią leksiką – gąsdina Korėja, gąsdina Baltarusija ir t.t. Bus Vyriausybės nustatyta tvarka. Labai gerai, kad Seimas atsisako tokių rimtų dalykų kaip komercinių bankų, aukštojo mokslo politizavimo ir sudaro visas prielaidas, kad Lietuvoje aukštasis mokslas būtų prieinamas visiems. Kas gali prisidėti prie Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo plėtojimo, tam šis įstatymas… Todėl, gerbiamieji kolegos, jeigu mes toliau taip sutartinai nepolitizuosime mokslo, ūkinių santykių, o žiūrėsime į tai, kiek tai duos Lietuvai naudos, negąsdindami kokiais nors ho ši minais, mes greitai pasieksime daug didesnius ekonominės, socialinės plėtros tempus ir Lietuva nebus paskutinė Europos Sąjungoje. Todėl siūlau pritarti Aukštojo mokslo įstatymui ir dar kartą galų gale atsisakyti to dirbtinio politizavimo.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aukštasis mokslas, kaip bendrai mokslas ir studijos, yra labai svarbus Lietuvos ateičiai. Matydami tai, kas darosi visame moderniame pasaulyje, mes tikrai turime skirti didžiulį dėmesį mūsų mokslo ir studijų sistemos pertvarkymui, tam, kad ši sistema neatsiliktų nuo pasaulio tendencijų.

Ką mes matome šiuose pataisymuose, kurie šiandien yra priimami? Iš tikrųjų aš negaliu suprasti, ką reiškia aukštųjų mokyklų finansų tvarkymo autonomija. Ką reiškia toks sakinys? Tai reiškia, kad universitetai galės mokėti mokesčius taip, kaip jie norės, nes tai jiems priklausys pagal jų autonomiją. Kita vertus, visiškai aišku, kad tuos pinigus, kuriuos valstybė skiria aukštajam mokslui ir studijoms, mes turime sugebėti taip panaudoti, kad jie duotų didžiausią efektą visai Lietuvai, ne tik pačiam universitetui. Lietuvai reikalinga nauja žinių ekonomika, Lietuvai reikalinga nauja žinių visuomenė, ir reikia, kad mokslas ir aukštasis mokslas būtų tam pritaikytas. Dabar mes pasakome, kad aukštasis mokslas turės visišką finansų tvarkymo autonomiją, ir su tais pinigais, kurie bus skirti iš valstybės biudžeto, universitetai tvarkysis taip, kaip jie norės. Taigi mes skelbiame Lietuvos aukštųjų mokyklų autonomiją nuo Lietuvos visuomenės poreikių. Štai ką mes padarome šiomis pataisomis. Taip Lietuvos aukštosios mokyklos šitomis pataisomis atsiriboja nuo bet kokių pastangų kaip nors reformuotis ir prisitaikyti prie šiandieninių Lietuvos poreikių. Štai ką mes padarome. Aš negaliu pritarti šioms pataisoms.

PIRMININKAS. Gal kolega A.Sakalas bus paskutinysis kalbėtojas dėl balsavimo motyvų. Prašom.

A.SAKALAS. Aš kalbėsiu labai trumpai. Šitas dokumentas gimė visoms frakcijoms įdėjus po tam tikrą indėlį. Ir labai gaila, kad dalis Konservatorių frakcijos pasiūlymų mus daugiau tempia į Rytus nei į Vakarus, bet ką jau padarysi. Aš manyčiau, kad ir daugiau dokumentų galėtų būti panašiai formuojamų, kai visos frakcijos pritaria, visos frakcijos ką nors pasiūlo ir randami geriausi sprendimai. Siūlau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom registruotis.

Užsiregistravo net 94 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas? Prašom balsuoti.

78 Seimo nariai – už, 3 – prieš ir 5 susilaikė. Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.

Mielieji kolegos, tęsiame darbą. Prašau Vyriausybės atleisti, kad šiek tiek vėluojam. Žinoma, galima būtų susitarti, kad Vyriausybę mažiau klausinėtume, bet gal Vyriausybės nariai supyks, jeigu juos trumpiau klausinėsime. Taigi Vyriausybės valanda šiek tiek užsitęs. O toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Aš labai atsiprašau. Kolega J.Korenka. Prašau.

J.KORENKA. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, girdėjome mūsų Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko paaiškinimus, kad komisijos nariai svarstė šiuos visus straipsnius ir daugeliui jų pritarė. Atrodo, daugelio kalbėjusių motyvai buvo aiškūs. Man tik buvo neaišku, kodėl toks inteligentiškas ir išsilavinęs žmogus, kaip gerbiamasis kolega A.Vidžiūnas, visą laiką prieštaravo. Bet, matyt, pritariant gerbiamojo kolegos J.Razmos žodžiams, kad jiems, kaip konservatoriams, tarytum reikėtų, kad būtų blogiau, visą laiką buvo daroma priešingai. Todėl sveikinu kolegas, kad nepasidavė šiems žodžiams ir nepritarė konservatoriams, ir paklausė sveiko proto, ir balsavo už šį projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Vyriausybės valanda. Toliau pirmininkaus G.Steponavičius. Prašom.

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Taigi matau Ministrą Pirmininką ir ministrus bei ministrę patogiai įsitaisiusius. Kaip numato Statutas, ketvirtadieniais tradicinė Vyriausybės valanda. Taip pat Statuto numatyta tvarka aš norėčiau prašyti pirmąjį klausti opozicijos lyderį V.Andriukaitį. Prašau, kolega.

V.P.ANDRIUKAITIS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų adresuojamas Ministrui Pirmininkui ir žemės ūkio ministrui. Deja, žemės ūkio ministro šiuo metu nematau, tuomet adresuosiu Ministrui Pirmininkui, gal kartais jis sugebės atsakyti už abu.

Gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūs ir jūsų koalicijos partneriai deklaravote, kad reikia skatinti užimtumą ir ginti rinką, ginti Lietuvos gamintojus. Norėčiau jums pateikti pavyzdį, kuris reikalautų jūsų komentaro. Kaip jūs žinote, “Danisco Sugar” monopolizavo cukraus gamybos rinką ir vargais negalais Lietuvoje buvo pasiekta, kad atsirastų “Marijampolės cukraus” sanuotojas. Jis atėjo įstatymo nustatyta tvarka ir pateikė sanavimo planą, sanavimo programą, pagal tai vykdė darbus ir tikėjosi, kad Vyriausybė užtikrins tas sąlygas, pagal kurias jis atėjo dirbti. Tačiau cukraus gamybos režimas nuolat keičiamas, kaitaliojamas, iš esmės beveik nevykdomas Cukraus režimo reguliavimo įstatymas ir, dar blogiau, liberalizuojamos tos kainos, kurios apskritai neturėtų būti liberalizuojamos. Tai suduoda didelį smūgį tiek sanuotojui, tiek visam tam regionui. Mes buvome pasikvietę žemės ūkio ministrą ir mums buvo pasakyta, kad bus parengtas nutarimas ir pateiktas Vyriausybei.

Tai buvo prieš pusantros savaitės. Dabar mes turime duomenų, kad tai nevykdoma ir nežadama vykdyti. Prašom pasakyti, ar tai vėl ta pati taktika – daryti nuolaidas monopolistui, nesvarbu, ar tai būtų “Williams”, ar “Danisco Sugar”, ir visiškai nekreipti dėmesio į socialinę, ekonominę situaciją ir teisėto sanuotojo reikalavimus? Ar vis dėlto Vyriausybė imsis priemonių ir įgyvendins tą įstatymą, kad sanuotojas galėtų įvykdyti tai, kas buvo sutartyse aptarta? Priešingu atveju, aš manau, iš tikrųjų gali kilti klausimas dėl interpeliacijos žemės ūkio ministrui. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Minutėlę. Prieš atsakant, gerbiamasis opozicijos lyderi, aš norėčiau pastebėti, kad jūs piktnaudžiaujate laiku, ir, aš manau, kad jūs išnaudojote abiejų klausimų laiką ir uždavėte du klausimus. Dėkoju.

R.PAKSAS. Aš esu dėkingas už klausimą. Kaip Seimo Pirmininko pavaduotojas sakė, Vyriausybė patogiai įsitaisiusi ir pasirengusi atsakinėti. Aš taip supratau, gerbiamasis Vyteni, kad arba palankus sprendimus, arba interpeliacija. Ne? Iš tikrųjų yra pateiktas žemės ūkio ministro pasiūlymas dėl šios problemos sprendimo. Deja, nutarimo projektas turi būti parengtas taip, kad atitiktų visų poreikius. Šitas nutarimo projektas buvo pateiktas Vyriausybei praeitą savaitę. Mes jį analizavome Vyriausybės aparate, kol kas jis yra grąžintas atgal į Žemės ūkio ministeriją įvertinti visas pastabas. Kai šitos pastabos bus įvertintos, aš tikiuosi, kad mes tą problemą turėtume išspręsti. Kalbant apie užimtumą, kurį paminėjote savo klausimo pradžioje, tai yra be galo svarbi problema, ir, mano giliu įsitikinimu, mes per savaitę ar dvi parengsime labai išsamią programą ir patvirtinsime ją Vyriausybės nutarimu. Manau, ji padės kardinaliai spręsti šiuos klausimus.

PIRMININKAS. Opozicinės frakcijos vardu klausia Seimo narys A.Kubilius. Prašau, kolega.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, nematydamas finansų ministro, norėčiau palinkėti jums sėkmės šiais nelabai lengvais laikais ir paklausti paprasto klausimo: kaip vertinate mokesčių surinkimą, kaip vertinate situaciją, susijusią su šia problema, ir kaip matote tolesnę perspektyvą?

R.PAKSAS. Ačiū, gerbiamasis ekspremjere. Kartais nesuprantu, kada jūs sakote tiesą, kada ne. Vieną kartą jūs kalbate apie platesnes vaivorykštes arba spektro Vyriausybę, kitą kartą                (būtent šiandien) jūs linkite mums sėkmės. Tai kada jūs esate tikrasis A.Kubilius, man sudėtinga pasakyti.

Kalbant apie mokesčius, mes vertiname palankiai, viskas pagal planą. Lyginant su praeitų metų šia diena, mes esame surinkę daugiau 50 mln. litų.

PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Klausia Seimo narys J.Matulevičius.

J.MATULEVIČIUS. Mano klausimas būtų gerbiamajam sveikatos apsaugos ministrui V.Janušoniui. Privalomojo sveikatos draudimo fondo valdyba, kurios pirmininkas jūs esate, patvirtino naujus stacionarių įstaigų įkainius, kurie įsigalios nuo šių metų balandžio 1 dienos. Jiems įsigaliojus antrinio lygmens ligonių finansavimas sumažės 30–35%, tretinio lygmens – 10%, bus visiškai sužlugdyta stacionari pagalba vaikams. Tai prives prie daugelio asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarią pagalbą, bankroto, ir ypač kaimo gyventojams atims galimybę gauti kvalifikuotą stacionarią pagalbą. Mano klausimas: kokios partijos ir kokios Vyriausybės programą vykdo Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo valdyba, priimdamos, švelniai tariant, tokius keistus, sunkiai suprantamus ir žalingus Lietuvos gyventojams sprendimus? Ačiū.

V.JANUŠONIS. Ačiū už klausimą. Norėčiau trumpai atsakyti. Pirmiausia Privalomojo sveikatos draudimo fondo taryba nepatvirtino įkainių, ji tik parengė tuos įkainius, pritarė jų pirminei redakcijai ir atidavė įstaigų ir pacientų teismui.

Antra, niekas nesužlugdys ir negali sužlugdyti įstaigų, nes Privalomojo sveikatos draudimo fondas šiais metais patvirtintas 10 mln. didesnis, negu buvo praeitais metais. Taigi padėtis bus geresnė negu praeitais metais, nes pinigai pasiskirsto tie patys, tik bus atlyginama už paslaugas, t.y. bus teisingas atlyginimas už darbą, o ne už įstaigų lygius. Labai kritikuojamas atlyginimas, kuris šiandien yra, už sveikatos priežiūros įstaigų lygius. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Norėtų klausti, nežinau, ko konkrečiai, kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Aš norėjau klausti iš eilės antrą savaitę žemės ūkio ministro. Gal bandys į klausimą atsakyti gerbiamasis premjeras. Europoje vis labiau plinta Kroicveldo-Jakobso liga. Sakykite, kokios priemonės yra Lietuvoje, kad ta liga būtų nustatyta ir užkirstas kelias jai plisti?

R.PAKSAS. Išsamiai išvardyti priemonių ir galbūt gąsdinti jus ir save dabar negalėčiau. Šis klausimas buvo iškeltas ir svarstytas. Kol kas mes neturime didelio pagrindo pergyventi, arba jaudintis, kad Lietuvoje yra panašūs dalykai, bet mes jau ėmėmės priemonių, kad to galėtume maksimaliai išvengti.

PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. Klausia Seimo narys A.Baura. Prašom.

A.BAURA. Ačiū. Mano klausimas irgi būtų žemės ūkio ministrui. Įdomu, ar atsiras, ar neatsiras. Jeigu neatsirastų, tai aš kitu būdu atsakymą gausiu.

PIRMININKAS. Dabar žemės ūkio ministro nėra. Galbūt, jeigu liks laiko, bus proga paklausti, ypač jeigu pasirodys ministras. Prašom klausti. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Pirmiausia norėčiau pasveikinti naująjį ministrą poną D.Barakauską, kolegą Ekonomikos komitete, ir pasidomėti, koks jo požiūris iš pirmo žvilgsnio, atėjus dirbti ministerijos vadovu, tarifų sureguliavimo su Rusija klausimu, kad ši problema būtų sprendžiama ir neprarastume krovinių srautų per Lietuvą ir per Klaipėdos uostą? Ačiū.

D.A.BARAKAUSKAS. Gerbiamoji profesore, ačiū už klausimą. Tai tęsinys to, ką mes nagrinėjome Ekonomikos komitete. Jūs labai teisi. Aš taip pat į priemonių planą 1 punktu esu įrašęs, kad siekiant, jog didėtų krovinių tranzitas per Lietuvą, reikia suderinti Lietuvos ir Rusijos geležinkeliais vežamų krovinių tarifus. Noriu paprašyti (bet gal ne čia) jūsų, nes jūs gavote labai gražią telegramą. Man skambino pramonininkai. Mes turėsime labai gerą progą jūsų iniciatyva, nes atvažiuoja labai didelė Rusijos delegacija, atvažiuoja susisiekimo, transporto ministras. Ačiū jums už tą iniciatyvą, kad tokius garsius žmones pavyksta atvežti į Lietuvą. Manau, kad tai bus, jums padedant, galimybė mums kaip tik apie tai pradėti kalbėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausia Seimo narys J.Jurkus. Prašom.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų gerbiamajam premjerui, nes jį paklausti penktadienį įpareigojo verslininkai, Darbdavių konfederacijos nariai, sakydami, jog į šį klausimą atsakyti ir tai suprasti gali tik tikras verslininkas. Pernai buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, įpareigojantis verslininkus gaunant elektrai įjungti (…) technines sąlygas, jog už 1 kilovatą reikia mokėti 360 litų. Paprastame kioskelyje įjungti reikia 10–15, tai kainuotų apie 5 tūkst. litų nieko nedirbant. O kur darbai, kioskelis, už ką? Bedarbių ir taip yra daug. Taip yra žlugdomi smulkūs verslininkai. Ačiū.

R.PAKSAS. Ši problema iš tikrųjų yra sudėtinga. Aš tą pripažįstu. Šiai problemai spręsti bendresne prasme reikia laiko. Aš esu davęs tam tikrus nurodymus Ūkio ministerijai ir kitoms institucijoms. Aš kalbu apie šią problemą ne vien tik kaip apie elektrą. Tas pat yra su vandeniu, su šiluma, su dujomis ir galų gale su elektra. Tarifų nesureguliavimas, kainų nesureguliavimas kenkia mūsų verslui ir iškraipo rinką, iškraipo kainas. Žmonės, kurie norį įsivesti dujas ar šilumą, ar elektrą, turi mokėti. Manau, mes sugebėsime sureguliuoti visų energijos nešėjų, tarp jų, kaip jūs sakėte, ir elektros… kad žmogus galėtų pasirinkti energijos šaltinį, kad kitas energijos šaltinis nebūtų prioritetinis arba brangesnis. Tos problemos seniai nebuvo sprendžiamos, o tam išspręsti reikia laiko. Dabar prie šios problemos yra dirbama.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Ministre Pirmininke, prašyčiau nepykti, jeigu kas nors iš mūsų frakcijos palinki jums sėkmės. Trys klausimai. Pone premjere, kaip jūs vertinate…

PIRMININKAS. Atsiprašau, vienas klausimas.

A.VIDŽIŪNAS. …koalicijos bičiulių vadovo pono A.Paulausko, kuris ką tik grįžo iš Londono ir yra kupinas vakarietiškos patirties, nuomonę, kad ministras E.Maldeikis turėtų tuoj atsistatydinti?

Antras klausimas. Ar nereikėtų jums pareikalauti pono Zujevo atleidimo?

Trečias klausimas. Gal jūs, premjere, žinote, koks yra jūsų paskirto generaliniu komisaru V.Grigaravičiaus mokslo cenzas? Gal čia padėtų vidaus reikalų ministras.

PIRMININKAS. Aš prašyčiau atsakyti tik į vieną klausimą. Į pirmąjį klausimą.

R.PAKSAS. Ar aš galiu pasirinkti, į kurį klausimą galiu atsakyti?

PIRMININKAS. Manau, kad kolega A.Vidžiūnas turi teisę išnaudoti minutę. Jis turbūt meistriškai tai ir padarė. Klausimą galima užduoti vieną, bet pasirinkimas jūsų.

R.PAKSAS. Ačiū, gerbiamasis Arvydai. Kai iš tikrųjų jūs nuoširdžiai mums palinkėsite sėkmės, matyt, mes taip pat nuoširdžiai jums padėkosime.

Kalbant apie pono E.Maldeikio dabartinį kreipimąsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kokia buvo mano nuostata, tokia ir išlieka. Kiekvieną veiksmą turi vertinti tas, kas turi tam teisę.

Šiuo atveju dėl tarnybinės etikos pažeidimo yra įkurta Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Mano giliu įsitikinimu, šį E.Maldeikio veiksmą, kuris yra plačiai nuskambėjęs, arba, sakyčiau, padaryta taip, kad jis dar plačiau nuskambėtų, turėtų įvertinti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, ką jinai ir daro. Matyt, artimiausiu metu mes gausime ir išvadas. (Balsai salėje)

NEPRISISTATĘS SEIMO NARYS. Pirmininke, ar papildyti galima?

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys P. Gražulis.

P.GRAŽULIS. Mano klausimas adresuotas žemės ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, aš norėjau paklausti. Ar žlugdant Marijampolės cukraus fabriką ir kuriant cukraus perdirbimo pramonės monopolį jūsų nekonsultuoja teisingumo ministras G.Bartkus, kuris, kai buvo iškelta cukraus fabriko bankroto byla, buvo danų atstovas, kaip cukraus fabriko valdybos narys? Jo tuo metu buvo parduota daugiau kaip 4 000 t cukraus už nuostolingą įmonei kainą. Dabar keliamas… Tačiau buvo atsispirta šiai visai nuostatai ir vis dėlto Seimas sugebėjo padedamas žemdirbių surasti sanuotoją – šis fabrikas buvo sanuotas ir nebuvo sukurtas monopolis. Dabar ir vėl aktyviai yra kuriamas monopolis. Kokia šiuo metu yra teisingumo ministro pono G.Bartkaus įtaka?

K.KRISTINAITIS. Ačiū už klausimą. Galiu atsakyti, kad nei įtakos yra, nei konsultavausi tuo klausimu su teisingumo ministru, bet gana nuosekliai ir nuolat tenka konsultuotis su sanuotojais. Šiuo atveju, jeigu kalbėsime apie kitą pusę, kuri irgi dirba šiame sektoriuje, tai yra ,,Danisco sugar”, tai yra tekę susitikti vieną kartą ir pirmą kartą gyvenime bei 20 minučių kalbėtis. Konsultacijos daugiau vyksta su sanuotojais. Tai nėra tokia didelė problema, kaip bandoma šiuo metu ją pavaizduoti tiek spaudos informavimo įvairiuose puslapiuose, tiek kitur.

Problema yra viena – nori dviejų įmonių savininkai, kad mes pradėtume reguliuoti jų pelno normą, nes, tarkim, 20% pelno normos jiems nepakanka, jiems atrodo, kad reikėtų, kad pelno norma būtų 40%. Tai šiuo atveju manau, Vyriausybėje mes tą klausimą svarstysime, nes yra parengtas, kaip jūs visi žinote, cukraus įvežimo projektas, yra Vyriausybės nutarimas. Aišku, svarstant šį dalyką apsvarstysim visus tuos nepatogumus, kurie yra susidarę ir kurie yra susiję su sanavimo projektu. Bet esmė yra viena, kurią aš įvardijau. Šiuo atveju Vyriausybė, na, jeigu apsispręsime, gal ir pradės reguliuoti privačių ūkio subjektų pelno normas, bet tai yra diskusijų klausimas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys J.Jučas.

J.JUČAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas bus gerbiamajam kultūros ministrui. Gerbiamasis kultūros ministre, ar greitai ministerija Seimui pateiks Teatrų ir koncertinių organizacijų įstatymą bei menininko statusą reguliuojančius įstatymus? Mano galva, jeigu jie jau būtų, tai gal mes būtume išvengę kai kurių problemų. Pavyzdžiui, Nacionalinio operos ir baleto teatro ir kitų. Gal galite pakomentuoti? Ačiū.

G.KĖVIŠAS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų to Teatrų ir koncertinių organizacijų įstatymo nebuvimas, žinoma, įžiebia tam tikras aistras tiek Nacionaliniame operos ir baleto teatre, tiek ir dabartiniam Nacionaliniame dramos teatre. Mūsų programoje yra numatyta tą įstatymą pateikti šių metų ketvirtajame ketvirtyje. Savaime suprantama, tai yra pakankamai sudėtingas darbas derinant ir šlifuojant tam tikrus socialinės apsaugos ir darbo įstatymų kampus. Tame įstatyme turėtų būti labai aiškiai apibrėžtas įstaigos statusas, tiksliau, organizacijos statusas, ar tai bus viešoji, ar tai bus biudžetinė, ar dar kokia kitokia. Tame įstatyme turėtų būti aiškiai apibrėžtos kūrybinių darbuotojų terminuotos sutartys, kas leis visą šią teatrinių ir koncertinių organizacijų sistemą lyg ir trupučiuką prilyginti vakarietiškoms sąlygoms. Taip pat turėtų būti apibrėžtos ir socialinės kūrybinių darbuotojų garantijos, o pagal programinį finansavimą – taip pat ir finansavimo principai. Taigi atsakydamas į jūsų klausimą galiu pasakyti, kad mes teiksime šių metų ketvirtajame ketvirtyje.

J.JUČAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Skardžius. Prašom, kolega.

A.SKARDŽIUS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš turėčiau klausimą švietimo ministrui. Siekiant racionaliai panaudoti biudžeto lėšas, buvo numatyti bendri Švietimo ir Krašto apsaugos ministerijų finansiniai projektai. Jau praėjo beveik 100 dienų, todėl norėčiau paklausti švietimo ministro. Ar pradėti realizuoti šie projektai, o jeigu pardėti, kas nuveikta mokyklų kompiuterizavimo srityje, mokslo potencialo stiprinimo srityje? Ačiū.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Išties yra du tokie projektai, kurie kaip sutartys pasirašyti su Krašto apsaugos ministerija. Vienas projektas yra mokslo potencialui stiprinti, jis numato paramą įsigyjant mokslinę įrangą, reikalingą keturioms prioritetinėms mokslo sritims: lazerių technologijų, biotechnologijų, meno technologijų ir informacinių technologijų. Sutartis yra pasirašyta trejiems metams, šių metų finansavimo dalis yra 4,5 mln. ir tas projektas yra jau pradėtas įgyvendinti. O dėl mokyklų kompiuterizavimo yra sutartis, kurią turėtume gal šią savaitę pasirašyti. Ten yra numatyta už 4,5 mln. Lt kompiuterizuoti 200 bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų ir įrengti kiekvienoje bibliotekoje po 4 darbo vietas, prijungtas prie interneto. Iš viso būtų 800 darbo vietų.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Dabar klausti žodis suteikiamas, žvelgiant į eilės tvarką, ponui A.Baurai. Ministras yra atėjęs, klausia kolega A.Baura. Minutėlę. Prašau. Prašom.

A.BAURA. Ačiū. Norėčiau, kad atsakytų ponas K.Kristinaitis. Kiek žinau, pagal jūsų vadovaujamos ministerijos turimą informaciją šalyje įkurta arba kuriama beveik 160 specializuotų pieno ūkių, atitinkančių Europos Sąjungos reikalavimus. Kad tai yra ateities ūkiai, rodo ir užsieniečių specialistų duodami teigiami įvertinimai. Tokie ūkiai buvo pradėti kurti 1998–1999 metais, laimėjus ūkininkams konkursus, skirtus paramai iš Kaimo rėmimo fondo gauti pagal 3–5 metų investicinius projektus. Per susitikimus su savo rinkimų apygardos, kurios teritorijoje būtent ir yra 20 tokių ūkių, ūkininkais jie prašo konkretaus atsakymo į klausimą, ar naujoji žemės ūkio ministerijos vadovybė pritaria šios programos, t.y. specializuotų pieno ūkių, rėmimo tęstinumui. Jeigu taip, tai kokia pinigų suma numatyta šių metų specialioje žemės ūkio programoje būtent šiai pozicijai? Ačiū.

K.KRISTINAITIS. Ačiū už klausimą. Iš tikro tokių ūkių yra 148. Jie tiek 2000 m. pagal šią programą buvo remiami, tiek šiais metais lygiai taip pat vadovaujantis tuo, kas ten buvo numatyta, bus tęsiamas jų rėmimas. Dabar sumos įvardyti negalim, aš nesu pasiėmęs sąmatos ir tiesiog sakydamas atmintinai apsirikčiau. Antra vertus, mes tos sąmatos dar iki galo nesam patvirtinę, bet pats principas, t.y. tas rėmimas, bus tęsiamas ir vidury programos nebus nutrauktas. Tai vienareikšmiai galiu atsakyti.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia Seimo narys A.Butkevičius. Prašau, kolega.

A.BUTKEVIČIUS. Mano klausimas būtų tikriausiai premjerui. Klausimas skambėtų taip: ar artimiausiu metu Vyriausybė nesirengia svarstyti klausimo dėl “Marijampolės pieno konservų” tolesnio likimo, nes kiekvieną dieną ten nuostoliai didėja, o reikia pripažinti, kad turtas priklauso Turto fondui?

Aš manau, kad yra kilusi tam tikra panika tarp pieno statytojų, kurių skolos yra gana didelės. Labai ačiū.

R.PAKSAS. Ne tik rengiasi, bet ir svarsto. Būtent dabar pas Vyriausybės kanclerį vyksta susitikimas “Marijampolės pieno konservų” atstovų ir pieno statytojų. Kaip tik dabar vyksta šis procesas.

PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Klausia Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Klausimas premjerui. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, Respublikos Prezidentas vakar kalbėdamas per televiziją pageidavo iš naujųjų politikų solidesnės užsienio politikos. Priminsiu jo citatą: “Norime priminti, kad esame valstybė, o ne privati įmonė”. Ar prisiimate šį priekaištą savo vadovaujamai Vyriausybei? Jeigu taip, ką numatote keisti užsienio politikoje, atsižvelgdamas į šį priekaištą.

R.PAKSAS. Aš manau, jeigu atidžiai skaitytume šalies Prezidento pranešimą, tai aiškiai yra suprantama, kokiai personalijai ši pastraipa yra taikoma. Aš kalbu apie ūkio ministrą, kuris yra padaręs atitinkamas išvadas ir įteikęs motyvuotą prašymą ištirti jo poelgio etiškumą ar ne Tarnybinės etikos komisijai. Lygiai taip pat aš norėčiau priminti Prezidento pareiškimo pabaigą, kur jis išreiškė pasitikėjimą šia Vyriausybe ir palinkėjo sėkmės.

PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Klausia Seimo narys A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Dėkui, posėdžio pirmininke. Kadangi nėra finansų ministro, turbūt premjeras galėtų atsakyti į klausimą? Man vakar teko dalyvauti svarstant vieną nevyriausybinės, ne pelno siekiančios organizacijos plano sudarymą. Jie teigia, kad dabartinis, šiuo metu galiojantis Paramos ir labdaros įstatymas yra ne visai tobulas, nes jis neskatina verslininkų, žmonių, kurie galėtų paremti mūsų kultūrą, meną, sportą, arba įvairios nevyriausybinės organizacijos dažnai tą daro nenoriai, nes čia yra dvigubas apmokestinimas ir kitos problemos. Ar nenumato Vyriausybė kokiu nors būdu galbūt patobulinti šį Paramos ir labdaros įstatymą, kad žmonės tikrai būtų suinteresuoti paremti tokias priemones? Ačiū.

R.PAKSAS. Atvirai sakant, ir man teko kalbėti ne vieną ir ne du kartus, kai įvairios institucijos išreikšdavo nusistebėjimą, kad Paramos ir labdaros įstatymo veikimas ne toks, kokio buvo laukta, ir jis neskatina finansuoti visuomeninių organizacijų, neskatina finansuoti kultūros ir kitų institucijų. Bet, turint omenyje, kad jis ką tik pradėjo veikti, mano supratimu, nuo sausio 1 d., tai galbūt akumuliuojant bendras pastangas būtų galima jį ar koreguoti, ar taisyti. Taigi šią minutę, manau, tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys V.Velikonis. Prašom.

V.VELIKONIS. Ačiū. Noriu paklausti gerbiamąjį vidaus reikalų ministrą V.Markevičių. Vogti – negražu, vogti – mirtina nuodėmė. Tai žinome visi. Tačiau vis dėlto metalo vagys ir spekuliantai dešimtmetį vogdami metalus praturtino Europą ir save. Kaime vagia nuo visur ir viską. Dabar ypač vagiami spalvotieji metalai, dingsta pieno indai iš aliuminio ir cinkuotos skardos, vagiami elektros laidai ir visa tai vos ne čia pat parduodama supirkėjams. Apie supirktuves, kurių pilna visur, skelbiama spaudoje. Telieka atidaryti visų vogtų daiktų oficialias supirktuves. Manau, apie padėtį, mielasis ministre, žinote. Ar trūksta įstatymų bei kitų teisės aktų vagišiams sudrausti? Atrodo, jų pakanka. O gal reikalai dar ne tokie blogi, kad galėtume tikėtis pagerėjimo? Blogi reikalai, ministre. Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų ta problema, kaip jūs pats paminėjote, tokia yra ištisą dešimtmetį, bet problema yra apskritai viso nusikalstamumo ir visuomenės užimtumo. Aš manyčiau, kad tokie dalykai ne visada darosi iš gero gyvenimo ir policija ne visada pajėgi išaiškinti visus nusikaltimus, tarp jų ir spalvotųjų metalų vagystes. O kad kiekviename kampe yra supirktuvės, aš nenorėčiau sutikti, nes ta veikla yra licencijuojama, ir oficialiai yra tik kelios įmonės, aš dabar negaliu visų įvardyti, turinčios licenciją supirkinėti spalvotuosius metalus. Čia klausimas galbūt tik policijos darbo efektyvumo arba visuomenės reagavimo ir padėjimo policijai išaiškinti tokius nusikaltimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolegė I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū. Aš norėčiau paklausti Sveikatos apsaugos ministrą. Turbūt ne tik aš, bet ir kiti Seimo nariai gauna nemažai laiškų, kiek žinau, ir Sveikatos reikalų komitetas gauna, ir Socialinių reikalų komitetas, iš tų žmonių, kuriems reikia implantuoti klubo ar kelio sąnarį, tačiau yra eilės, arba valstybės finansuojamų protezų yra nepakankamai, ir siūloma įsigyti tuos protezus už savo pinigus. Tačiau šiandien Lietuvos gyventojas yra nepajėgus mokėti 4 ar 5 tūkstančius litų už kelio ar klubo sąnario protezą. Kaip jūs manytumėte spręsti šią problemą ir ką mums reikėtų atsakyti Lietuvos piliečiams, kurie kreipiasi į Seimo narius pagalbos? Ačiū už atsakymą.

V.JANUŠONIS. Ačiū už klausimą. Mes tokiais trim būdais mėginame spręsti šią problemą. Iš tikro eilė gana didelė, bet ji atitinka mūsų valstybės dabartines galimybes. Mes trimis būdais mėginame spręsti. Pirmiausia tai, kad galėtų patys užsimokėti, o atėjus eilei, sakykim, po metų, galėtų gauti kompensaciją. Ši problema praktiškai dabar yra išspręsta, t.y. būtų apmokėta jam tai, ką jis užmokėjo prieš metus už savos pinigus. Antras dalykas, mes mėginsime padidinti lėšas, investicijas, truputį perskirstę pinigų srautus, nes tai labai atsiperkanti sveikatos priežiūros medicinos pagalba.

Ir trečia. Įvedus papildomąjį sveikatos draudimą, manome, kad ši problema taip pat bus lengviau sprendžiama visiems kitiems. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau grįžti prie kolegos V.Velikonio klausimo dėl spalvotųjų metalų vagysčių. Tai tapo tikrai stichine nelaime kaime ir dar kartą parodo, kad kaime gyvenimas yra tikrai nesaldus ir žmonės tai daro ne iš gero gyvenimo. Bet, aišku, tai nedaro jiems garbės ir negalima to pateisinti. Problema yra ta, kad policija yra bejėgė su šituo kovoti, nes sumos šių vagysčių nėra didelės, tačiau kartais pavagiamas nedidelis daiktas iš įrengimų, kurie kainuoja dešimtis ar šimtus tūkstančių, ir tas visas įrengimas stovi, negali dirbti. Ta problema, aišku, jau buvo dešimt metų, bet vienu metu prieš kažkiek metų padėtis buvo šiek tiek stabilizuota, ir dėl ryžtingų Vyriausybės veiksmų. Gaila, kad politiniai skersvėjai perpūtė mūsų ūkio ministrą, jis šiandien nedalyvauja. Aišku, Ūkio ministerijai reikėtų daugiau šia veikla užsiimti ir premjerą prašyčiau, kad vis dėlto griežčiau būtų ribojamas šio metalo eksportas. Tik tokiu būdu galima išspręsti tą problemą, nes policija tikrai šito nepadarys. Todėl aš labai prašyčiau, nes tikrai tai yra stichinė nelaimė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys E.Kaniava. Prašom.

E.KANIAVA. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas bus skirtas kultūros ministrui. Menkas Kultūros ministerijos finansavimas visiškai eliminavo galimybę patiems ryškiausiems Lietuvos menininkams taikyti valstybės, pabrėžiu, valstybės užsakymus sukurti stambios formos kūrinius: operas, simfonijas, dailės, literatūros kūrinius. To nedarant, be abejo, sumenks kūrybinis procesas, didieji mūsų kūrėjai, netekę pragyvenimo šaltinio, savo kūrybines galias išbarstys menkaverčiams komerciniams užsakymams. Kokia yra jūsų pozicija ir kaip numatoma į tai atsižvelgti skirstant ministerijos biudžetą? Ačiū.

G.KĖVIŠAS. Ačiū, profesoriau. Norėčiau pasakyti, kad to biudžeto, koks jis yra, aš dabar nevertinsiu, tačiau šiandien programinis finansavimas yra mūsų prioritetas, todėl programoms ir spektakliams yra suformuotas biudžetas arti dviejų milijonų. Tai reiškia, kad teatrų spektakliams ir kompozitorių užsakymams tai yra šaltinis, kuris leis vis dėlto stimuliuoti kūrybines galias. Dėl to aš manyčiau, kad per stipendijų fondą (už kelių savaičių mes pateiksim naują stipendijų skyrimo tvarką)… jame taip pat yra atsižvelgta, kad būtų užsakomi stambios formos (ir ne tik stambios formos) kompozitorių kūriniai, pačių geriausių menininkų, būtų perkami dailininkų kūriniai. Taigi ši problema iš tikrųjų turėtų būti iš esmės sprendžiama labai artimoje ateityje.

Dėl komercinių užsakymą. Aš manau, kad komercinius užsakymus kompozitoriai ir visi kiti menininkai ir anksčiau priimdavo. Taip sakant, to uždrausti niekas negalės, tačiau mūsų pareiga – skatinti jų kūrybą pačiu solidžiausiu ir pačiu stambiausiu mastu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Norėčiau klausti žemės ūkio ministrą, ko gero.

Kiek žinau, jūs kuruojat nekilnojamojo turto kadastro sritį. Druskininkuose ir Lazdijuose kreipiasi žmonės, dažnai skųsdamiesi nepaprastai dideliu pagal dabartinį gyvenimo lygį mokesčiu už įvairias pažymas už kadastro paslaugas. Iš tiesų tos sumos viršija ne dešimtis, o šimtus litų. Kadangi Seimas neseniai sumažino baudas, sakykim, kelių policijos, ar jums neatrodo, kad reikėtų iš tiesų rimtai peržiūrėti tas kadastro paslaugas ir gerokai sumažinti mokesčius, nes dažniausiai formina pensininkai? Dabar kyla daug tų dalykų ir tai tikrai didelė našta mūsų žmonėms. Ačiū.

K.KRISTINAITIS. Labai ačiū. Iš tikro ne vien Žemės ūkio ministerija yra šios valstybės įmonės steigėja, bet ir Aplinkos apsaugos ministerija. Mes su aplinkos ministru esam šnekėję, kad šį klausimą artimiausiu metu reikėtų peržiūrėti ir spręsti, tačiau iki jo nesam paprasčiausiai priėję, nes yra atliekamas patikrinimas. Tuos faktus reikia turėti ir tada, matyt, galima spręsti, kuria linkme geriau. Be to, informuoju Seimo narius, kad Vyriausybės šimto dienų programoje yra įrašytas žemės tvarkymo administravimo sistemos principinių nuostatų ir principų patvirtinimas, kuria kryptimi mes tuos pertvarkymus darysime ir ko mes sieksime, kokių tikslų. Taigi kitą penktadienį pagal išankstinį sutarimą Vyriausybės strateginio planavimo komitete tų klausimų kompleksas irgi bus svarstomas. Taigi jūsų keliamas klausimas nėra paliktas be dėmesio. Aš manau, per kelis mėnesius mes jį tikrai išspręsim. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausia Seimo narys K.Kriščiūnas. Prašau.

K.KRIŠČIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Klausimas būtų gerbiamajam premjerui.

Neseniai pas mane lankėsi kolegos, tiesiog draugai, iš Belgijos ir sakė, kad Belgijoje trūksta darbininkų, darbo jėgos ir visi Belgijoje nelegaliai dirbantys žmonės gali legalizuotis. Taip pat sakė, kad netgi iš Kazachstano važiuoja žmonės ten dirbti. Kaip žinome, dabar plūstelėjo emigracijos iš Lietuvos banga, ypač jaunimo, į užsienį užsidirbti. Visi jie iš esmės yra nelegalai. Ką mūsų Vyriausybė gali padaryti netgi užsienio valstybėms norint legalizuoti nelegalius darbininkus? Ačiū.

R.PAKSAS. Aš manau, kad mūsų valstybė, Vyriausybė ir Seimas turėtų padaryti visų pirma tai, kad jie nenorėtų išvažiuoti, kad jie norėtų pasilikti Lietuvoje, čia dirbti, čia turėti būstą, čia auginti vaikus ir čia ramiai gyventi. Aš manau, kad tai yra pagrindinis mūsų uždavinys. Jeigu kalbėtume apie tai, lyg ir einame į tą pusę, lyg ir bandome spręsti. Aš kalbu apie Būsto programą, konkrečiai palūkanų dengimą, kuris yra numatyta biudžete (50 mln. Lt). Viename strateginiame komitete tai buvo patvirtinta. Aš manau, kad tai suaktyvins ir atpigins būstą. Mes kalbame ir apie užimtumo programą. Daugiau kaip 200 tūkst. žmonių dabar Lietuvoje neturi darbo. Bene 30% iš jų yra žmonės iki 25 metų. Tai yra problema. Šias problemas reikia spręsti.

Kitas dalykas, galbūt mums reikėtų kalbėti, kokių specialybių mums trūksta ir kokia kryptimi mūsų šalis turėtų eiti. Gal mums dabar reikėtų kalbėti apie inovacijas, pažangiausias technologijas, informacinę visuomenę, galbūt apie paprasčiausius kompiuterininkų kursus, o ne rengti tiek žemės ūkio specialistų, kurie išeina iš žemės ūkio mokyklų, specialiųjų mokyklų, ir papildo bedarbių rinką. Tai yra svarbiausi veiksmai, ką mes turime padaryti ir ką mes darome.

PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Klausia Seimo narys J.Korenka.

J.KORENKA. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas būtų kultūros ministrui.

Gerbiamasis ministre, pirmiausia džiugu, kad jūsų vadovaujamos ministerijos dėmesys regionų kultūros plėtrai pasidarė aiškiai svaresnis. Pirmoji kregždė – dalinis vienintelio Lietuvoje profesionalių teatrų festivalio “Vaidiname žemdirbiams” Rokiškyje finansavimas. Bet šiandienos radijo laidose ir spaudoje dar kartą aptariama Nacionalinio dramos teatro tema. Kuo remdamasis, kokiais įstatymais, vis dėlto jūs įsakote Nacionalinio teatro direkcijai trigubai mažinti nuomą J.Nekrošiaus, O.Koršunovo ir berods Mažojo teatro, R.Tumino, trupėms?

G.KĖVIŠAS. Visų pirma ačiū už klausimą, bet tai ne visai tikslu. Jokio įsakymo nebuvo parašyta. Buvo bendru sutarimu, buvo keturių vadovų, t.y. J.Nekrošiaus, R.Tumino ir O.Koršunovo teatrų vadovų, parašai, pritarimas, taip pat ir pono V.Rumšo, Nacionalinio dramos teatro direktoriaus, parašas su prierašu, kad jis sutinka vykdyti mūsų susitarimą, nors mano, jog tai nėra labai palanku Nacionaliniam dramos teatrui. Taigi tokio įsakymo nebuvo, buvo susitarimas su tam tikromis išlygomis. Savaime suprantama, tas susitarimas jokiu būdu negali būti visiems labai geras ir palankus. Mes (penki ar netgi šeši) konstatavom, kad pačių pagrindinių teatrų vadovų, pačių pagrindinių režisierių, tokių kaip J.Nekrošius, R.Tuminas, O.Koršunovas, kurie, šiaip ar taip, labiausiai reprezentuoja lietuvių meną, dramos meną, užsienyje ir jų spektakliai labiausiai lankomi (tuo labiau, kūrybiniu požiūriu tai yra patys iškiliausi darbai), problema egzistuoja. Jie iš biudžeto iš esmės nieko negauna, tuo tarpu Nacionalinis dramos teatras yra visiškai išlaikomas. Taigi pereinant prie programinio finansavimo, pagal kurį, mūsų nuomone, pirmiausia turi būti finansuojama kūrybinė trupė ir pastatas, priešingu atveju jis gali sugriūti, administracija turėtų išsilaikyti turėdama įrankį – kūrybinę trupę, todėl ir buvo surengtas toks pasitarimas. Ta tema eskaluojama ne visai teisingai. Teikiami skaičiai, kad aktoriai praras darbą ar užmokestį. Visų pirma niekas nieko nepraras, nes jie yra išlaikomi valstybės. Jie galbūt praras tam tikrus priedus.

Kitas dalykas – nesuvaidinti spektakliai. Irgi eskaluojama pusės milijono suma. Tai vėlgi neteisybė, nes turint tą repertuarą, kurį turi Nacionalinis dramos teatras, neįmanoma vaidinti tomis visomis laisvomis dienomis. Taigi mes pasižiūrėjom truputį racionaliau, kaip naudojamos lėšos, o tai mes privalėsim daryti visą laiką.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia Seimo narys J.Sabatauskas. Prašau.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis premjere, norėčiau paklausti, koks likimas Lietuvos žmonių pinigų, likusių “Vnešekonombanke”, jūsų Vyriausybės akimis ir ką daro Vyriausybė? Dar, jeigu leis posėdžio pirmininkas, norėčiau pasveikinti naująjį susisiekimo ministrą D.Barakauską. Žinodamas, kad jis tikrai dar nežino visos situacijos, prašau pasidomėti dėl geležinkelio atšakos Druskininkai – Baltarusijos pasienis Pariečės link.

Koks likimas tos atšakos: ar ji bus atnaujinama, ar naikinama?

R.PAKSAS. Jeigu jūs nepyktumėte, aš padėsiu naujajam susisiekimo ministrui, kuriam gal būtų sudėtinga kalbėti apie konkrečią atšaką. Rytoj Vyriausybės strateginiame komitete bus pateiktas “Lietuvos geležinkelių” plėtros planas, kuriame yra įvertintos visos geležinkelių plėtros perspektyvos, tarp jų ir jūsų minimos atšakos ir ne tik jos. Po Vyriausybės nuostatos, kai šis plėtros planas su pastabomis ar be jų bus įvertintas, aš labai norėčiau, kad tokios labai svarbios mūsų ūkio šakos, kokia yra “Lietuvos geležinkeliai”, kur dirba bene 15 tūkst. žmonių, plėtros perspektyvos būtų pateiktos Seimui ir kad Seimas išreikštų pritarimą, tuo ar kitu keliu vyks tos reformos. Seimas gaus geležinkelių reformos metmenis, ir mes norėtume, kad tam būtų pritarta. Tai viena.

Dabar dėl “Vnešekonom” banko pinigų ir Lietuvos piliečių pinigų. Dar anos kadencijos metu kalbant Maskvoje su ministru pirmininku, su vyriausybės vadovu ponu S.Stepašinu aš kėliau šią problemą. Ir tada buvo kalbama, kad bus imtasi priemonių sugrąžinti šiuos pinigus. Manau, kad dabartinis Lietuvos Prezidento vizitas į Maskvą neapsieis be šios temos, ir mes aktyviai diplomatiniais kanalais keliame tą problemą savo kolegoms Rusijoje.

PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Klausia Seimo narė J.Juozaitienė. Prašom.

J.JUOZAITIENĖ. Norėčiau paklausti švietimo ir mokslo ministro. Įgyvendinant tarptautinį Lietuvos ir Japonijos švietimo projektą Užupio vidurinėje mokykloje, Lietuva susidūrė su finansinėmis problemomis. Ar šiais metais yra galimybė rasti 200 tūkst. litų šiam projektui įgyvendinti?

A.MONKEVIČIUS. Ačiū. Iš tikrųjų tai yra aktuali problema. Taip susiklostė, kad visa ta įranga kainuoja vos ne mažiau negu apmokėjimas už šią paslaugą. Tokie įsipareigojimai yra, nors jie juridiniu požiūriu gal nėra tokie, kad mes privalėtume juos įgyvendinti, bet ieškome galimybių. Jau vieną kartą prašėme iš valstybės rezervo pabandyti sumokėti už šią paslaugą. Aš negaliu garantuoti, kad mes rasime šiuos 200 tūkst. litų, nes mums visur trūksta tų lėšų dabar. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia (ir ne pirmą sykį) kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Neatsakė premjeras, mėginu gauti atsakymą iš vidaus reikalų ministro. Koks yra generalinio komisaro pono V.Grigaravičiaus išsilavinimas, tiksliau, ar jis turi aukštąjį magistro teisės išsilavinimą, kurio reikalauja įstatymas?

V.MARKEVIČIUS. Ponas V.Grigaravičius turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, 1986 m. ar 1987 m. jį įgijo. Aš mačiau asmens bylą. Jeigu jūs norėsite, galėsite gauti diplomo kopiją. Ačiū.

PIRMININKAS. Tikėkimės, kolega A.Vidžiūnas kreipsis dėl kopijos. Gerbiamieji kolegos, ar taupydami laiką galėtume anksčiau baigti Vyriausybės valandą? Vėliau pradėję, anksčiau baigę, galėsime kibti į kitus darbus. Dėkoju premjerui, kabineto nariams ir klaususiems. Jeigu neprieštarautumėte, 10 minučių pertrauka.

Pertrauka

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-235 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu įsitaisyti patogiau. Tęsiame vakarinį plenarinį posėdį. Pereiname prie darbotvarkės klausimo – Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutarties ratifikavimo įstatymo projekto Nr.IXP-235. Pateikimo stadija. Kviečiu pranešėją, kultūros ministrą G.Kėvišą. Prašom.

G.KĖVIŠAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutarties ratifikavimo įstatymo projektą. Įstatymo projektas parengtas vykdant nacionalinę ACQUIS priėmimo programą. Įstatymo priėmimas svarbus Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą. Europos Sąjungos Tarybos 1992 m. gegužės 14 d. sprendime dėl autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos stiprinimo pabrėžiama dalyvavimo Berno konvencijoje svarba užtikrinant autorių teisių apsaugą.

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutartis buvo sudaryta 1996 m. siekiant modernizuoti Berno konvencijoje numatytą autorių teisių apsaugą ir atsižvelgiant į technologijų pažangą informacinėje visuomenėje. Tuo metu iškilo būtinybė apsaugoti kompiuterių programų ir elektroninių duomenų bazių autorių teises, reglamentuoti autorių teisių apsaugą atsiradus naujiems kūrinių panaudojimo būdams, pavyzdžiui, viešam kūrinio paskelbimui internete, elektroninei leidybai ir panašiai.

Šie klausimai labai svarbūs ir Lietuvai, kuri yra Berno sąjungos narė nuo 1994 m. Parengtame įstatymo projekte siūloma ratifikuoti sutartį siekiant toliau tobulinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą informacinėje visuomenėje.

Įstatymo projekte nenumatytos nuostatos dėl kokių nors šios sutarties taikymo išlygų, nes sutarties 22 straipsnyje nustatyta, kad šiai sutarčiai jokios išlygos netaikomos. Sutarties 20 straipsnyje numatyta, kad ji įsigalios po to, kai valstybės Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos generaliniam direktoriui deponuos 30 ratifikavimo dokumentų ar prisijungimo aktų. Šiuo metu 13 valstybių, tarp jų ir Latvijos Respublika, deponavo šios sutarties ratifikavimo ar prisijungimo dokumentus. Prie sutarties taip pat pridedami suderinti straipsnių paaiškinimai, bet įstatymo projekte jie neteikiami ratifikuoti, nes tai nėra sutarties dalis.

Įstatymo projekto 2 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskiria instituciją, atsakingą už sutarties nuostatų įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva jau yra Berno sąjungos narė ir moka Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos nario mokestį. Ratifikavus sutartį, papildomo nario mokesčio Lietuvai mokėti nereikės.

Ratifikavus sutartį, galiojančių autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatų keisti nereikės. Sutartyje numatytus įsipareigojimus, susijusius su techninės apsaugos priemonėmis ir informacija apie teisių valdymą, apsaugoti padės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 142² ir 142³ straipsniai. Priėmus teikiamo įstatymo projektą ir ratifikavus sutartį galima tikėtis teigiamo poveikio visiems autoriams, kompiuterių programų kūrėjams. Tinkama intelektinės nuosavybės apsauga paskatins kūrybinę veiklą šioje srityje ir technologijų pažangą. Teigiamo sutarties ratifikavimo poveikio taip pat gali tikėtis autoriai, kurių kūriniai viešai skelbiami internete, panaudojami elektroninės leidybos būdu, kinematografijos kūrinių ir į fonogramas įrašytų kūrinių autoriai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti vienas Seimo narys. Prašom, kolega Vidžiūnai.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamasis ministre, jūs pasakėte, kad nereikės keisti Autorių ir gretutinių teisių įstatymo. Taigi viena klausimo dalis atkrinta. Kita. Jūsų nuomone, ar šiandien pakanka intelektinio pajėgumo mūsų institucijoms, susijusioms su intelektinės nuosavybės autorių teisių reikalais, ar užtenka intelektinio pajėgumo realizuoti ir šią sutartį, ir išspręsti kitas problemas? Kiek žinau, jūsų ministerijoje dirba vienas žmogus, tiksliau, ponia, kuri čia sėdi. Ir kaip Prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija, jūsų ministerijos padaliniai bendradarbiauja spręsdami šios srities problemas?

G.KĖVIŠAS. Aš turiu pasakyti, kad ši sritis yra gana kebli. Savaime suprantama, kad daug klausimų, tarp kitko, nesusijusių su Kultūros ministerija, netgi su ta sutartimi, yra neišspręsta. Yra daug nelegalių programų, daug įvairios produkcijos, kuri įvežama, kaip viename Vyriausybės posėdyje buvo pasakyta, iš Rusijos ar kitų artimųjų kaimynų. Ir čia kalbant apie intelektinę nuosavybę lyg ir manoma, kad tai ne visai apibrėžtas dalykas. Savaime suprantama, kad turėtų būti labai tobulinamas ir švietimas, reikėtų šviesti ir policijos pareigūnus, ir prokuratūrą, ir visus kitus, kad intelektinė nuosavybė yra lygiai taip pat kaip ir materiali nuosavybė. Sakykime, ar tai būtų būstas, ar tai būtų automobilis, ar tai būtų kas nors kita. Dėl to, man atrodo, sutarties priėmimas, ar sutarties ratifikavimas, bus Lietuvos žingsnis civilizuotos valstybės link. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Daugiau jūsų klausti norinčių nėra. Ačiū. Prieš apsisprendžiant dėl pritarimo šiam įstatymo projektui po pateikimo, klausiu, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pageidaujančių nėra. Taip pat norėčiau klausti, gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galėtume pritarti įstatymo projektui po pateikimo? Kitaip teigiančių nėra. Dėkoju, pritarta po pateikimo. Aš norėčiau klausti, ar dėl siūlymo, kad pagrindiniu komitetu būtų paskirtas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, nebūtų prieštaravimų? Ne. Dėl svarstymo datos. Aš, ministre, norėčiau klausti, kada, jūsų manymu, būtų tikslinga svarstyti, turint omenyje, kad eilinė sesija prasidės kovo 10 dieną? Tai galbūt artimiausioje sesijoje? Taip? (Balsai salėje) Dėkoju. Kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Būtų pasiūlymas vis dėlto papildomu komitetu paskirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Manau, tiksli pastaba, jeigu pirmininkas neprieštarautų. Klostosi tradicija, kad ratifikuojamas tarptautines sutartis taip pat peržiūri ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ką gi, dėkoju. Jeigu nebūtų prieštaravimų, artimiausia svarstymo data – pavasario sesija. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taip, šis klausimas baigtas svarstyti.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-207. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5, 12, 16, 22, 29, 31, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-208. Žemės įstatymo 2, 14, 20, 30, 31, 49, 50, 51 straipsnių pakeitimo ir XII skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-209. Teritorijų planavimo įstatymo 19, 20, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-210. Žemės nuomos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-211. Energetikos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-212. Saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir 14 straipsnio papildymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-213 (svarstymas)

Pereiname prie kito klausimo. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-207 ir jį lydintys įstatymai. Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio komiteto vadovą J.Kraujelį pateikti išvadą. Prašau.

J.KRAUJELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir jį lydinčių įstatymų projektus parengė Vyriausybė. Esmė buvo nukelti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo įsigaliojimo datą iki 2002 m. sausio 1 d., nes 42 straipsnyje buvo numatyta nuo 2001 m. sausio 1 dienos. Kadangi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir jį lydintys įstatymai įsigaliojo nuo sausio 1 d., neliko svarstymo objekto ir tiek Kaimo reikalų komitetas, tiek ir Aplinkos apsaugos komitetas pasiūlė įstatymo projektą atmesti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kadangi yra pagrindinio komiteto siūlymas atmesti, dėl jo turėtų būtų čia pat, nepradedant diskusijos, balsuojama. Prieš balsavimą klausčiau, ar dėl balsavimo motyvų būtų norinčių kalbėti. Matau kolegą M.Pronckų. Prašau.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, pirmininkas pasakė motyvus, bet yra dar vienas motyvas. Reikia ne nukelti galiojimo laiką, bet reikia teikti pataisas ir keisti tuos įstatymus, nes jie buvo priimti labai ydingi. Ir vienas bandymas keisti Kadastro įstatymą šiandien bus. Todėl aš pritariu, kad reikia atmesti šį paketą teiktų ir priimti kažkokius kitus. Pritariu šiam siūlymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prieš balsavimą prašau registruotis.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Aš prašau Seimo narius balsuoti dėl to, ar pritarti, ar ne Kaimo reikalų komiteto teikiamai išvadai atmesti šį įstatymo projektą. Prašau Seimo narius balsuoti.

Už – 49, prieš – nėra, susilaikiusių nėra. Pakankama balsų dauguma, kad šis įstatymo projektas būtų atmestas. Su juo susiję įstatymų projektai. Pirmasis iš jų Nekilnojamojo turto registro įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-208. Kadangi dėl visų lydimųjų įstatymų projektų išvada yra tokia pati, manau, taupydami laiką galėtume nekviesti į tribūną komiteto pirmininko. Dėl balsavimo motyvų... Ar kolega M.Pronckus norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Atsisakote? Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, aš prašau Seimo narius balsuoti dėl… Atsiprašau, yra pavėlavusių Seimo narių, neužsiregistravusių. Atlikime registraciją iš pradžių. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Aš prašau Seimo narius balsuoti dėl pagrindinio komiteto pateiktos išvados, siūlančios atmesti šį įstatymo projektą. Prašau Seimo narius balsuoti. Vyksta balsavimas.

Už – 51, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymo projektas atmestas.

Kitas įstatymo projektas – Žemės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-209. Ar kolega M.Pronckus dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti? Kaip atsitinka, kad jūs registruojatės? Gerai, manau, kad galbūt čia ir technikos klausimas. Kadangi nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, aš prašau Seimo narius balsuoti dėl pritarimo pagrindinio komiteto išvadai. Vyksta balsavimas.

Už – 48, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymo projektas Nr.IXP-209 atmestas.

Kitas įstatymo projektas Nr.IXP-210. Pagrindinio komiteto išvada tokia pati. Tai Teritorijų planavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas. Jį siūloma atmesti. Dėl balsavimo motyvų kalbėti norinčių nėra, todėl kviečiu Seimo narius balsuoti dėl pritarimo pagrindinio komiteto išvadai.

Balsavimo rezultatai: 48 balsai už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymui, kurio registracijos Nr.IXP-210, nepritarta. Jis yra atmestas.

Kitas įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.IXP-211. Pagrindinio komiteto išvada – atmesti. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Prašau Seimo narius balsuoti dėl pagrindinio komiteto išvados.

Balsavimo rezultatai: 49 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas, kurio projekto registracijos Nr.IXP-211, yra atmestas.

Kitas įstatymo projektas yra Nr.IXP-212. Pagrindinio komiteto išvada – atmesti. Ar dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra? Prašom Seimo narius balsavimu išsakyti savo nuomonę dėl pagrindinio komiteto išvados.

Balsavimo rezultatai: 44 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas, kurio projekto registracijos Nr.IXP-212, yra atmestas.

Ir įstatymo projektas Nr.IXP-213. Pagrindinio komiteto išvada, siūlymas – atmesti. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Prašom Seimo narius balsuoti dėl pagrindinio komiteto išvados.

Balsavimo rezultatai: 46 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas, kurio projekto registracijos Nr.IXP-213, yra atmestas. Taigi įstatymų paketo, susijusio su svarstymo stadijai teiktais įstatymais dėl nekilnojamojo turto kadastro, svarstymas yra baigtas. Įstatymai yra atmesti.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3, 13, 14, 15, 27, 41 straipsnių pakeitimo ir 17 straipsnio, VIII skyriaus pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-329 (pateikimas) (Siūloma svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Pereiname prie darbotvarkės klausimo 2-8 – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3, 13, 14, 15, 27, 41 straipsnių pakeitimo ir 17 straipsnio VIII skyriaus pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-329. Kviečiu į tribūną pranešėją žemės ūkio ministrą K.Kristinaitį. Prašom.

K.KRISTINAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3, 13, 14, 15, 27, 41 straipsnių pakeitimo ir 17 straipsnio VIII skyriaus pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą. Kaip buvo minėta prieš tai Kaimo reikalų komiteto pirmininko, iš tikro teikimas buvo, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2002 m. sausio 1 d., tačiau dėl procedūrinių dalykų atsitiko, kad šis įstatymas įsigaliojo nuo 2001 m. sausio 1 dienos. Aišku, dėl to visuomenė ir profesinė bendruomenė, susijusi su šio įstatymo įsigaliojimu, patiria didžiulę įtampą. Pastaroji turi kelis aspektus, nes įsigaliojęs įstatymas iš tikro ydingai užprogramavo tam tikras nuostatas. Būtent nekilnojamojo turto objekto formavimo monopolizavimą, nes šis monopolis pagal šį įstatymą yra suteikiamas ir sutelkiamas vienoje valstybės įmonėje, t.y. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro įmonėje, tuo tarpu paveržiant šią teisę ir funkcijas iš savivaldybių, kurios dabar šiuos darbus ir organizuoja, ir koordinuoja. Tai yra viena nuostata, kuri iš tikro neatitinka nei gyvenimo, nei praktikos realijų.

Antras dalykas. Čia irgi užprogramuota ir numatyta privaloma nuostata – būtent geodezinių matavimų privalomumas. Dėl to šiuo metu irgi didžioji dalis žemės pirkimo, pardavimo, dovanojimo, nuomos sandorių yra įstrigę, nes, ypač jeigu kalbėtume apie žemės ūkio paskirties žemę, kaimo žmonės neturi pakankamai lėšų, kad šiuos privalomus darbus jie galėtų apmokėti. Be to, akivaizdžiai dabar jaučiame ir matome, kad stringa nuomos sutarčių sudarymas su juridiniais žemės ūkio subjektais. Būtent toks privalomumas yra atsiradęs dėl dyzelinių degalų akcizo kompensavimo tvarkos, kuri Vyriausybės yra priimta ir patvirtinta. Šiuo atveju vėl eliminuojama galimybė skubiai… nes būtent iki vasario 15 d. žemės ūkio subjektai, kurie yra deklaravę pasėlius, galėtų ir pretenduoti į tą kompensaciją.

Na, trečioji tokia nuostata, kurią mes siūlome, yra būtent VIII skyrius. Yra įvykę nemažai įvairių susitikimų, susirinkimų, konferencijų, nemažai yra išsakyta spaudoje nepasitenkinimo privačių matininkų ir mokslo institucijų dėl Matininkų rūmų įsteigimo. Ne tiek dėl pačios idėjos, pati idėja yra gera ir ją reikės anksčiau ar vėliau realizuoti, bet dėl tos idėjos ydingumo ją įgyvendinant. Visų pirma neaišku, kokia tai institucija, pagal įstatymo nuostatas tai nėra nei viešoji, nei visuomeninė organizacija. Šiuo atveju tos institucijos steigėjais esame padaryti mes – Žemės ūkio ministerija. Tai irgi, beje, kelia profesinės bendruomenės nepasitenkinimą. Na, ir dėl kai kurių dalykų, pavyzdžiui dėl narystės privalomumo, čia irgi yra didžiulis nepasitenkinimas. Lygiai taip pat yra ir dėl privalomo profesinio civilinės atsakomybės draudimo būtent tos institucijos vardu, t.y. ne kiekvienam savo arba savo įmonės vardu, bet būtent Matininkų rūmų vardu. Taigi yra tokios užprogramuotos nuostatos, kurios iš tikro neatitinka nei tarptautinės patirties, nei mūsų šalies teisinės patirties, net ir praktikos, kuri yra taikoma kitose profesinėse bendruomenėse sprendžiant analogiškus klausimus. Taigi dėl viso šito, dėl visų tų sąlygų ir tokių teisinių niuansų, kai įstatymas įsigaliojęs.

Todėl mes šiandien (Vyriausybė yra diskutavusi su Seimo teisininkais, su Vyriausybės Teisės departamentu ir su mūsų ministerija), ieškodami, kaip atrasti geriausią išeitį iš visų blogybių, priėjome prie išvados ir siūlome atsisakyti kai kurių mano įvardytų Kadastro įstatymo straipsnių arba atlikti tam tikrus tų straipsnių pakeitimus. Artimiausioje ateityje Vyriausybė savo darbo plane yra įsirašiusi du įstatymus, būtent šį įstatymą, t.y. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, ir Nekilnojamojo turto registro įstatymą pateikti kaip vieną sujungtą įstatymo projektą jums svarstyti. Iki to laiko galios ir dabar galiojantis Registro įstatymas, galios ir dabar koreguojamas įstatymas toks, koks likęs. Jokių pasekmių nenumatom.

Prašyčiau, kad šitas įstatymas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka. Kaip sakiau, yra didelis visuomenės nepasitenkinimas bendrąja prasme.

Esame gavę, aš tik atsiklausiu posėdžio pirmininko, esame gavę jūsų Teisės departamento pastabas. Jeigu leisit, aš keliais žodžiais galėčiau pakomentuoti. Pirma pastaba. “Kadangi įstatymas keičiamas dėl to, kad kol kas atsisakoma privalomų tikslių geodezinių matavimų, reikėtų pakeisti 3 straipsnio 15 dalyje nustatytą kadastro matavimų sąvoką, pagal kurią kadastriniais matavimais yra laikomi veiksmai, kuriais nustatomas žemės sklypų, ribų, posūkio taškų bei riboženklių koordinatės valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ir apskaičiuojamas tų žemės sklypų plotas ir/arba statinių techniniai parametrai. Ši sąvoka yra vartojama keičiamo įstatymo 11, 13, 15 ir 20 straipsniuose”. Aš nemanau, kad ši sąvoka dabar būtų svarstytina ir keistina. Juo labiau, kaip ir pastabos reiškėjai sako, kad ji yra išlikusi ir kituose straipsniuose. Taigi manyčiau, kad netikslinga, nes pati pastaba prieštaringa, kaip nors keisti arba į šią pastabą reaguoti.

Dėl antros pastabos “Keičiamame įstatyme yra daug nuorodų į nekilnojamojo turto kadastro nuostatas, kurių Vyriausybė iki šiol nėra patvirtinusi, todėl yra atsiradusi teisinio reguliavimo spraga. Daugelis įstatymo normų, net ir priėmus siūlomus pakeitimus, negalės būti taikomos, kol nebus patvirtinti nurodyti nuostatai”. Na, iš tikro, kai galutinė įstatymo redakcija jūsų bus priimta, tie nuostatai pagal tą galutinę redakciją Vyriausybės taip pat bus priimti. Yra dar ir kitas aspektas. Galioja, kaip sakiau, Nekilnojamojo turto registro įstatymas, pagal kurį iki šiol visi šie darbai buvo be jokių trukdžių ir atliekami. Taigi jokių pasekmių, jeigu neatsižvelgsim į šitą pastabą, taip pat negresia ir tikrai nebus. O kiek reikės, tai Vyriausybė nuostatus parengs ir priims, bet po galutinio jūsų įstatymo redagavimo. Taigi siūlyčiau į antrą pastabą taip pat neatsižvelgti.

Trečia. “Siūlytume keičiamo įstatymo 13 (…) išbraukti žodžius “išskyrus žemės sklypus”, nes keičiant ten reglamentuojamas ne tik statinių, bet ir žemės sklypų formavimas bei žemės duomenų tvarkymas”. Taip, į šią pastabą mes sutinkam atsižvelgti. Grynai redakcinio pobūdžio pastaba. Galima išbraukti šiuos žodžius “išskyrus žemės sklypus”. Taigi į trečią siūlom atsižvelgti.

Ketvirta. “Taisytina siūloma 15 straipsnio 1 dalies redakcija, išbraukiant žodžius “išskyrus žemės sklypus” dėl šios išvados (…) nurodytų priežasčių”. Taigi šiai ketvirtos pastabos pirmai daliai siūlom pritarti, nes ji irgi yra redakcinio pobūdžio – “išskyrus žemės sklypus”. Antroji dalis “taip pat derinti šios dalies nuostatas su Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsniu ir Žemės įstatymo 47, 48 straipsniais, kuriuose nustatyta, kas turi teisę atlikti teritorinio planavimo ir žemėtvarkos darbus”. Išbraukus šiuos žodžius, net jeigu jie ir būtų, nėra prieštaraujama tų minėtų įstatymų straipsnių nuostatoms. Taigi į antrą dalį ketvirtos pastabos siūlytume neatsižvelgti, nes tikrai nėra jokio prieštaravimo.

Penkta pastaba. “Pateikta keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies redakcija taisytina, derinant jos paskutinį sakinį su Civilinio kodekso 483, 485 straipsniais, reglamentuojančiais žalos atlyginimą”. Na, iš tikro, jeigu pažiūrėsime į 20 straipsnio, atsiprašau, į 15 straipsnio 5 dalies redakciją, tai jinai nė kiek neprieštarauja minėtam Civiliniam kodeksui, o kaip tik išplečia kitų įstatymų taikymą. Šiuo atveju perskaitau tą mūsų siūlomą paskutinį sakinį: “Žalą atlygina nekilnojamojo turto objektus formuojantys specialistai, o ginčai sprendžiami įstatymo nustatyta tvarka”. Šiuo atveju į įstatymo nustatytą tvarką pirmiausia ir įeina Civilinio kodekso nuostatos ir atskirų straipsnių nuostatos bei kitų įstatymų nuostatos. Taigi mes siūlom platesnę redakciją, nesusiaurindami vien Civilinio kodekso atskirais straipsniais. Taigi aš siūlyčiau į penktą dalį neatsižvelgti.

Na ir šešta pastaba. “Kelia abejonių siūlymas pripažinti netekusiu galios 17 straipsnį, nes jame išdėstytos ir statinių, ir žemės sklypų padalijimo sąlygos, kurios yra susijusios su keičiamo įstatymo 16, 20 straipsnių taikymu. Jeigu 17 straipsnis būtų pripažintas netekusiu galios, kartu reikėtų pakeisti ir 20 straipsnį, išbraukiant jame nuorodą į 17 straipsnio 1 dalį”. Iš tikro turiu pripažinti, kad nepasižiūrėta mums teikiant šį įstatymą, ir sutiktume su ta pastaba. Tai grynai redakcinio pobūdžio. Išbraukti nuorodą į 17 straipsnio 1 dalį, kurią mes panaikinam. Jeigu būtų galima, aš dar kartą prašyčiau šį įstatymą ypatingos skubos tvarka svarstyti ir pritarti mūsų siūlomoms nuostatoms su tuo, ką aš susakiau, su redakciniais Seimo Teisės departamento pataisymais. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju jums, ministre. Jūsų paklausti norėtų penki Seimo nariai. Prašau, kolega Pronckau.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis ministre, mes ką tik panaikinom paketą įstatymų, susijusių su kadastru. Dabar gaunam iš jūsų vieną. Jūs pasakėt, kad bus sujungti dar du. Bet ir kiti, kur panaikinti tame pakete, siejasi su visais šiais reikalais. Taigi kada galima tikėtis, kad ateis į Seimą tas visas paketas, kuris siejasi su nekilnojamuoju turtu ir registru. Ačiū.

K.KRISTINAITIS. Ačiū už klausimą. Iš tikro visi kiti įstatymai, kurie buvo teikti pirmame pakete, kuris prieš šitą klausimą panaikintas… Visur yra ir visi siūlymai buvo būtent dėl atskirų įstatymų ir jų straipsnių, kur būtent buvo nuoroda į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo įsigaliojimo datą. O kadangi jis jau įsigaliojo, taigi anuose įstatymuose pataisymai pasidarė nebeaktualūs ir jokių papildomų teikimų Seimui dėl tų įstatymų nebus. Išskyrus, kaip aš sakiau, Vyriausybės programoje yra nuostata sujungti du įstatymus: dabar svarstomą Kadastro įstatymą ir galiojantį Nekilnojamojo turto registro įstatymą. Ir tiesiog pateikti kaip vieną įstatymą, kad Lietuvos žmonėms būtų lengviau jį taikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, pateikdamas šį įstatymo projektą jūs kalbėjote, kad žemėtvarkos bendruomenė ir apskritai bendruomenė yra sunerimusi dėl šio įstatymo įgyvendinimo. Bet, man atrodo, kad arba jūs nevisiškai tiksliai žinot informaciją, arba šiek tiek klaidingai ją pateikiate. Jūsų teikiamo projekto aiškinamajame rašte sakoma, kad praeitų metų pabaigoje Matininkų asociacijos organizuotoje tarptautinėje konferencijoje buvo priimtas sprendimas, kuriuo siūloma inicijuoti šio įstatymo įgyvendinimo sustabdymą. Tuo tarpu Seimo nariams yra išdalyti bent keli pareiškimai, kuriuose yra neigiamas šitoks pasakymas. Matininkų asociacija, šiandien mus pasiekė dar vienas pareiškimas, Matininkų asociacija sako, kad jinai tikrai šitokių teiginių nėra sakiusi ir jinai suinteresuota, kad šitas įstatymas būtų kiek galima greičiau įgyvendintas. Šiandien išdalintame pareiškime dėstoma, kuo šis įstatymas naudingas žmonėms. Tai ar tikrai? Gal kartais būtent pastangos šį įstatymą sustabdyti yra sujaudinusios matininkų bendruomenę?

Ir paskutinis dalykas, kurio aš noriu paklausti. Jūs savo aiškinamajame rašte sakote, kad dabar žmonės, sudarydami žemės perleidimo sandorius, negali…

PIRMININKAS. Atsiprašau, viena minutė klausti.

A.KUBILIUS. (Aš jau tuoj baigiu.) Dėl kainos. Negali užsakyti kadastrinio matavimo, o turi užsakyti, kaip ir anksčiau, geodezinius matavimus. Tai keičiant įstatymą arba sustabdant jo galiojimą, žmonėms ir toliau reikės užsakinėti geodezinius matavimus, t.y. brangesnius matavimus. Todėl ar nereikia iš tikrųjų siekti, kad šitas įstatymas būtų greičiau įgyvendintas?

K.KRISTINAITIS. Ačiū už klausimą. Na, dėl informacijos, kur kas ką svarstė. Iš tikro aš ją puikiai žinau, nes daugelyje svarstymų pats asmeniškai esu dalyvavęs. Taigi informacija, kurią pateikiau prieš tai, yra pakankamai tiksli.

Dėl Matininkų asociacijos paskutiniųjų pareiškimų, kurie prieštarauja prieš tai buvusių konferencijų bei tarptautinių konferencijų nutarimams. Dalyvavo ir plačioji bendruomenė, ne tik profesinė bendruomenė, ne tik Matininkų asociacijos nariai. Man sunku komentuoti, nes aš nesu gavęs paskutiniųjų raštų ar pasiūlymų, ką rašo Matininkų asociacija. Esmė, matyt, ne ta, nes Matininkų asociacija nėra vien profesinė bendruomenė. Šiuo atveju dar yra ir Geodezininkų asociacija, yra Hidrotechnikų ir žemėtvarkininkų sąjunga bei kitos panašios visuomeninės organizacijos. Galiu tik viena atsakingai patvirtinti – kad yra tas bendruomenės nerimas ir yra nepasitenkinimas šio įstatymo nuostatomis, aišku, ne visomis. Yra labai daug gerų nuostatų, kurias paliekame galioti, bet nepasitenkinimas kai kuriomis ydingomis nuostatomis, apie kurias aš kalbėjau. Būtent dėl šių nuostatų yra nepasitenkinimas ir tam tikras sujaukimas.

Dėl kitų klausimų. Neprisimenu. Jeigu primintų, kokį klausimą, nes neužsirašiau.

PIRMININKAS. Paprastai yra užduodamas vienas klausimas. Klausia kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke ir gerbiamasis ministre, klausimas dėl mūsų gyvenimo procedūrų. Taigi Matininkų bendruomenė nesutinka, ministras siūlo ypatingą skubą, nors Vyriausybė pati nesiūlo ypatingos skubos. Pagal Vyriausybės siūlymą rytoj jokiu būdu mes negalime šio įstatymo projekto priimti.

Toliau. Kaimo reikalų komitetas iki pateikimo svarsto projektą. Tai kaip toliau jis bus redaguojamas, kaip bus atsižvelgiama į Teisės departamento pastabas? Aš ministrą labai gerbiu. Žinoma, jis daug vertesnis už visą mūsų Teisės departamentą, jis pasako: tą atmetu, tą priimu, tą atmetu, tą priimu. Bet turėtų įsikišti ir Kaimo reikalų komitetas. Dėl to aš žiūriu į posėdžio pirmininką, kas vis dėlto teikė ypatingą skubą? Ar apskritai bus ypatinga skuba? Nieko nesuprantu, kiek galima lėkti, nelabai susigaudant, ką mes čia svarstome.

PIRMININKAS. Kol ministras dar nekalba, aš norėčiau kolegai Vidžiūnui, pasakyti, kad štai prieš mane yra Seimo Pirmininko teikimas dėl ypatingos skubos.

K.KRISTINAITIS. Noriu pabrėžti, kad aš išsakiau mūsų ir Vyriausybės nuostatą dėl pastabų. Tai yra jūsų, Seimo, kompetencija. Nereikia suprasti, kad būtent taip ir reikėtų balsuoti.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti kolega Z.Mačernius. Prašom.

Z.MAČERNIUS. Ačiū, pirmininke. Aš visiškai pritariu ministro išreikštai nuomonei, kad kaimas buvo sunerimęs dėl anksčiau minėto įstatymo, įsigaliojusio nuo sausio 1 dienos. Noriu paneigti pono A.Kubiliaus nuomonę, kad nežinoma nuomonė. Iš tikrųjų ta nuomonė yra tokia, kokia buvo išsakyta.

Mano klausimas būtų gal papildomas, ar iš tikrųjų yra sustabdomas asmeninio ūkio žemės įteisinimas? Kokiu dokumentu?

K.KRISTINAITIS. Jokio dokumento nėra. Paprasčiausiai yra diskutuojama, diskutuojama dėl prioritetų. Yra tokia nuomonė, kad 2001 m. prioritetas turėtų būti suteiktas, taip pat ir finansavimo prioritetas, nuosavybės teisių atkūrimo procesui galutinai užbaigti. Ne tam, kas buvo skelbta, bet galutiniam užbaigimui. Pagal šią mūsų strateginę nuostatą ir prioritetus išeina taip, kad 2–3 ha įteisinimas pasidalo neprioritetinis darbas, kuris nukeliamas ar į metų pabaigą, ar į 2002 metus. Kadangi jūs puikiai žinote tą nuosavybės teisių atkūrimo procesą, būtent projektavimo darbų atlikimą, yra nemaža dalis savininkų, kurie 2–3 ha zonose irgi atkuria nuosavybę į tokio dydžio plotus. Pagal mūsų departamento žemės tvarkymo analizę, darbas su 20% 3 ha savininkų būtų nukeltas į 2002 metus. Taip yra.

Dar yra ir tokia nuostata, kurią aš, šiek tiek užbėgdamas už akių, pasakysiu, kad už 2–3 ha įforminimą turėtų mokėti patys savininkai, nes tai yra valstybės žemė, parduota už vienkartines išmokas. Tai jūs spręsite, nes bus reikalinga įstatymo pataisa, bet toks pasvarstymas yra.

Z.MAČERNIUS. Ministre, bet turbūt apie 60% jau yra gavę nemokamai. Kaip tada bus?

K.KRISTINAITIS. Kaip jūs nuspręsite Seime, nes mes rengiamės teikti tokią pataisą. Aišku, ar Vyriausybė jai pritars, bet ministerijoje tokia nuostata teikta svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausiantysis – kolega V.Velikonis.

V.VELIKONIS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis ministre, nežinau kito tokio įstatymo, kuris taip sujauktų, apie kurį tiek daug kalbėtų kaimo žmonės. Man atrodo, kad Seimui tai irgi neprideda autoriteto. Tuo įstatymu matininkai, notarai įkalino kaimietį. Man atrodo, kad nėra taip, kaip čia sako: sujaukimas, nepasitenkinimas, pražiūrėjimas ir t.t. Čia stovi dideli pinigai. Mes paskaičiavome, kad Panevėžio Žibartonių bendrovė turėtų apmokėti 480 tūkst., Jotainių – 173 tūkst. ir t.t. Ar gali ministras užtikrinti, kad bus išvengta tokių pražiūrėjimų, už kurių kyšo interesų ausys?

K.KRISTINAITIS. Mūsų teikiamame projekte yra stengiamasi padaryti, kad nebūtų tokia socialinė įtampa ir kartu nebūtų papildomų išlaidų ūkio subjektams ir fiziniams asmenims, kurie daro vienokius ar kitokius sandorius su žeme. Tiesiog nebus jiems privaloma. Daugelis pirkėjų visada pasidaro tuos matavimus, nes nenori pirkti katės maiše, bet tai nėra privaloma, iki šiol nebuvo privaloma. Tai yra kiekvieno sandorio subjektų apsisprendimo reikalas. Dabar šiame įstatyme buvo atsiradusi privalomumo nuostata, dėl kurios daugelis turi papildomų išlaidų, tarp jų, ką jūs minėjote, dėl atskirų juridinių asmenų, žemės ūkio bendrovių, kurios, norėdamos sutvarkyti nuomos sandorius, net ir dėl dyzelinių degalų kompensavimo, nes nuomos sandoriai turi būti ne žodiniai, o įforminti… visada iš jų reikalauja geodezinių matavimų ir pagal šio įstatymo nuostatas. Aš galu tik patikinti, kad tų privalomų nuostolių, nes dabar yra privaloma tvarka, nebebus. Kas norės, tai nėra uždrausta ir iki šiol. Tai apsisprendimo reikalas.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Visi klausimai, kurie turėjo būti užduoti, yra užduoti. Ačiū jums už atsakymus.

Pereiname prie balsavimo motyvų. Prieš apsisprendžiant dėl pritarimo šiam įstatymo projektui po pateikimo, dėl balsavimo motyvų – kolega M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, galbūt dar yra kam abejonių dėl šio įstatymo, bet jeigu tokio įstatymo nepriimsime, tai žmogus, norėdamas išsinuomoti 10 ha žemės, papildomai turės mokėti apie 1,5 tūkst. litų. Ar jūs įsivaizduojate, kokia čia įdėta bombelė? Dabar visas kaimas verda dėl tokios nesąmonės, kurią čia mums pateikė mielieji konservatoriai, nors tam buvo prieštarauta. Todėl rytoj įstatymą reikia priimti, be jokios kalbos, reikia priimti. Mes pritariame bet kokiai skubai. Jeigu negalima tos skubos, galime daryti posėdį sekmadienį, kad tas įstatymas būtų priimtas, bet įstatymas turi būti rytoj priimtas ir pašalinti visi nesąmoningi dalykai, kurie buvo į jį įtraukti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kalbos baigtos. Pereiname prie balsavimo. Ar būtų priimtinas bendras sutarimas? Dėkoju. Bendru sutarimu pritarta įstatymui po pateikimo. Ar bendru sutarimu galėtume nuspręsti, kad pagrindinis komitetas yra Kaimo reikalų komitetas? Dėkoju, kolegos. Norėčiau pasakyti, kad preliminari komiteto išvada, įregistravus jį Seime, jau yra padaryta. Dabar remdamasis Statuto numatyta tvarka, norėčiau jus informuoti, kad yra Seimo Pirmininko siūlymas šį įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ir tam, kad taip atsitiktų, mums reikia, kad ypatingos skubos tvarkai pritartų ne mažiau kaip vienas ketvirtadalis Seimo narių. Aš prašau Seimo narių, tiksliau, klausiu Seimo narių, ar bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Kolega A.Vidžiūnas taip pat pritaria?

A.VIDŽIŪNAS. Pone pirmininke, be abejo, apsisprendimas yra aiškus, ir jeigu sutariame dėl ypatingos skubos tvarkos, tai aš bent siūlau nepriimti šiandien, o paprašyti Kaimo reikalų komiteto įvertinti Teisės departamento išvadas, susodinti ministrą ir poną K.Virketį komitete ir galutinai rytoj parengti pataisas. Bus korektiškiau, kolegos.

PIRMININKAS. Nepatikėsite, bet būtent taip ir mąstome. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingos skubos taikymui? Dėkoju. Kitaip teigiančių nėra. Būtų siūlymas klausimą svarstyti rytoj, ne šiandien. Taip pat būtų prašymas komitetui mėginti susirinkti iki svarstymo pradžios tam, kad būtų galima pateikti išvadą, ypač dėl Teisės departamento pateiktų pastabų. Šalia to, ką minėjo ministras, manau, kad Seimo komiteto išvados tikrai nepakenks. Aš suprantu, kad bendru sutarimu galime teigti, kad šis klausimas bus svarstomas rytoj. Taip?

Gerbiamieji kolegos, dėkoju. Norėčiau klausti jūsų, grąžindamas mūsų dėmesį į šiandien svarstytą Akcizų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimą, susijusį su dujų akcizu. Patys suprantame, kad tai yra svarbus įstatymas. Dėl procedūrinių dalykų jo priėmimas yra uždelstas. Aš turiu siūlymą, pasirašytą Seimo Pirmininko, taip pat šį klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar bendru sutarimu galėtume sutarti, kad šis klausimas būtų svarstomas rytoj jį priimant galutinai? (Balsai salėje) Nematau teigiančių kitaip. Dėkoju, kolegos, už jūsų supratimą. Nesakau, kad esame pavargę, viliuosi, kad esame dėmesingi.

Taigi darbotvarkės klausimai faktiškai yra baigti, pereiname prie Seimo narių pareiškimų. Turime gautą protokolą dėl parlamentinių ryšių su Belgijos Karalyste, Nyderlandų Karalyste ir Didžiąja Liuksemburgo Kunigaikštyste grupės įkūrimo. Darbotvarkėje yra grupės pirmininko ir pavaduotojo rinkimai. Taip ir atsitiko, rinkimai įvyko, pirmininku išrinktas V.Nekrašas, pavaduotoja – I.Šiaulienė. Pasirašo posėdžio pirmininkas V.Nekrašas. Taip pat pareiškimą perskaityti norėtų kolega A.Vidžiūnas. Kviečiu jus į tribūną.

Seimo nario pareiškimas

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, vakar buvo paskelbtas politinis pareiškimas, šiandien aš norėčiau įforminti savo frakcijos apsisprendimą taip, kaip reikalauja Seimo statutas, ir iš šios tribūnos paskelbti, kad Tėvynės sąjungos-konservatorių frakcija skelbiasi opozicine frakcija, bei apibrėžti tuos momentus, dėl ko ji tai daro.

“Tėvynės sąjungos-konservatorių frakcija Seime su dideliu susirūpinimu stebi pastarojo laikotarpio politinę raidą Lietuvoje ir pažymi, kad “naujosios politikos” partijų koalicija ir šiandieninė Vyriausybė nesugeba vykdyti šiam laikotarpiui būtinos, efektyvios ir skaidrios valstybės politikos, todėl kyla abejonių, ar Lietuva sugebės tinkamai pasirengti galimai NATO ir Europos Sąjungos plėtrai.

Ryškėja “naujosios politikos” koalicijos – Naujosios sąjungos ir liberalų – nejautrumas akivaizdiems pareigūnų etikos pažeidimams. Į politinius ir netgi ūkinius postus žiūrima kaip į galimybę pasipelnyti, o ne įgyvendinti suderintą koalicijos, Vyriausybės programą. Valdančiosios daugumos politiką lemia ne bendrieji valstybės reikalai, bet atskirų pareigūnų ar partijas per rinkimus parėmusių grupuočių interesai.

Ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad Vyriausybei atrodo visiškai priimtinas atvirai korupcinis rengimasis ,,Lietuvos dujų” privatizavimui. Iš anksto žinant, kas taps būsimu šios strateginės energetikos bendrovės savininku, darosi neįmanomas atviras ir skaidrus privatizavimo konkursas. Tai gali sukelti visų sąžiningų investuotojų nepasitikėjimą Lietuvos valstybe, investicijų mažėjimą, o kartu ir krašto ūkinį, socialinį atsilikimą.

Nenoras ir nesugebėjimas vykdyti skaidrios vidaus politikos verčia abejoti ir valdančiosios koalicijos sugebėjimu vykdyti svarbius užsienio politikos uždavinius. Tai, beje, vakar pabrėžė ir Jo Ekscelencija Prezidentas. Vargu ar tokia Vyriausybė yra pajėgi išnaudoti palankias aplinkybes artimiausiu metu prisijungti prie Europos Sąjungos ir NATO ir padėti pagrindus saugiai Lietuvos žmonių gerovei bei užtikrinti ilgalaikį valstybės saugumą.

Tėvynės sąjungos-konservatorių frakcija iki šiol nedalyvavo valdančiosios koalicijos darbe, tačiau stengėsi jai konstruktyviai talkinti sprendžiant svarbias Lietuvos problemas, ypač susijusias su euroatlantinės integracijos reikalais. Tačiau matydama valdančiosios koalicijos veiklos neefektyvumą, neskaidrumą, silpną vertybinį ir moralinį pagrindą bei kylančius pavojus vakarietiškai Lietuvos politinei krypčiai, Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcija Seime skelbiasi opozicine frakcija.

Savo darbe Tėvynės sąjungos-konservatorių frakcija vadovausis Tėvynės sąjungos Seimo rinkimų programoje ,,Naujas vėjas” išdėstytomis nuostatomis, iš kurių svarbiausios – saugios krašto gerovės kūrimas įsijungiant į Europos Sąjungą ir NATO, žinių ekonomikos ir žinių visuomenės sparti plėtra, moralios ir stiprios, bet siauresnių funkcijų valstybės, bendruomeniškos ir aktyvios pilietinės visuomenės kūrimas. Mes sieksime, kad į Lietuvos politinį gyvenimą grįžtų pagrindinės vertybės: sąžiningumas, tikėjimas žmogiškąja morale, sprendimų ir veiksmų skaidrumas”. Pone pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų frakcija jaučiasi galutinai apsibrėžusi.

PIRMININKAS. Sveikiname. (Plojimai) Aiškumas visada yra geriau. Gerbiamieji kolegos, 18 valandų 15 minučių. Norėčiau paskelbti šios dienos vakarinį Seimo posėdį baigtą. Primenu, kad rytoj posėdžio pradžia 10 val. Seniūnų sueiga 9.30 val.