Penktasis (36) posėdis
2001 m. sausio 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS
2001 m. sausio 18 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
PIRMININKAS. Labai atsiprašom už techninius trukdžius. Pradedame sausio 18 d., ketvirtadienio, plenarinį posėdį. Seniūnų sueigoje buvo patikslinta šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkė. Dėl klausimo 1-1. Kadangi Vyriausybė nepateikė išvadų, kurias pateikti ją buvo įpareigojusi Seimo valdyba, todėl šį klausimą atidedame iki tol, kol bus gautos Vyriausybės išvados, t.y. gal iki paskutinio šios sesijos posėdžio. Jeigu išvados bus anksčiau, svarstysime anksčiau. Yra prašymas klausimą 1-7 kelti į darbotvarkės pradžią, nes tas klausimas susijęs su žemės ūkiu, o mes norėtume išklausyti ministro, kuris išvyksta į komandiruotę ir galėtų tik posėdžio pradžioje atsakyti į kai kuriuos jūsų klausimus, kurie iškils svarstant šį projektą. Ar galėtumėte, kolegos, pritarti? Ar reikėtų dėl to balsuoti? Manau, bendru sutarimu galėtume priimti. Seimo narys A.Vidžiūnas.
A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šeši Seimo nariai norėtų pasakyti savo nuomonę dėl šios dienos darbotvarkės ir dėl jūsų siūlymų. Prašyčiau suteikti žodį ponui A.Salamakinui, ponui P.Papovui ir visiems kitiems.
PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Aš gal toliau dar išdėstysiu kai kuriuos Seimo narių pageidavimus, o paskui leisiu išsakyti gerbiamiesiems Seimo nariams savo nuomonę dėl darbotvarkės. Yra Seimo nario P.Papovo prašymas, kad jo klausimas 2-3 būtų svarstomas prieš klausimą 2-2. Jeigu sutiktų pranešėjas, pateikiantis klausimą 2-2, ir jūs, gerbiamieji kolegos, nes tai irgi yra susiję su gerbiamojo Seimo nario P.Papovo išvykimu. Yra dar vienas gan aštrus klausimas, t.y. Seimo kreipimosi į Rusijos Dūmą projektas, kuris iki šiol nėra gautas. Kolegos, dabar norėtume išgirsti jūsų nuomonę dėl šios dienos darbotvarkės. Seimo narys A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš galvočiau, kad pradėti plenarinius posėdžius vėluojant 11 minučių nėra etiška, bet manau, kad tai daugiau nepasikartos. Tai pirma.
Antra. Aš norėčiau jūsų paklausti dėl 1-6 klausimo – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos. Kiek žinau, Seniūnų sueiga balsavo, kad šis projektas būtų įtrauktas į darbotvarkę ir balsai pasiskirstė po lygiai. Noriu paklausti, kaip jūs elgsitės šiuo atveju, nes jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, vadinasi, nėra pritarimo.
PIRMININKAS. Kolegos, mums reikėtų tokiu atveju, kaip ir buvo nuspręsta Seniūnų sueigoje, apsispręsti Seimo posėdyje balsuojant. Seimo narys P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš dėkoju, kad jūs atkreipėte dėmesį į mano prašymą, ir noriu pasakyti, kad su pranešėju, komiteto pirmininku ponu A.Sadecku ir frakcijos lyderiu yra sutarta. Galbūt problemų ir nebūtų dėl mano prašymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar pritartumėte, ar bendru sutarimu galėtume šį sukeitimą priimti? Ačiū. Seimo narys A.Vidžiūnas. Prašom.
A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, 2-7, 2-8, šiandien po pietų svarstomos poros delegacijų sudėtis ir poros delegacijų vadovybės reikalai. Mes kreipiamės į Seimo Pirmininką ir Etikos ir procedūrų komisiją, nes, mūsų manymu, visiškai pažeidžiamas frakcijų proporcijų atstovavimo principas – iš penkių sudarytų delegacijų ir dviejų planuojamų sudaryti delegacijų mums priklauso viena vadovybės vieta, o jos nėra. Socialdemokratinei koalicijai priklauso trečdalis vietų šiose delegacijose, jiems siūloma pusė, t.y. iš 14 vietų 7 atitenka Socialdemokratinei koalicijai. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašau pavesti R.Karbauskiui, kuris atsakingas už komisijas ir delegacijas, ir proporcijas, surengti frakcijų atstovų pasitarimą arba palaukiame Etikos ir procedūrų komisijos išvados, Seimo Pirmininko požiūrio, nes, mūsų supratimu, mūsų frakcijos interesai yra ignoruojami. Tai vienas dalykas.
Antrasis – pernelyg daug vietų suteikiama Socialdemokratinei koalicijai, todėl aš prašyčiau iki svarstymo turėti labai svarbių pokalbių proporcijų ir Seimo statuto klausimu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, šis projektas buvo rengiamas Užsienio reikalų komitete. Jeigu būtų kokių nors prieštaravimų, manau, mes galėtume pritarti po pateikimo, o toliau galėtume vykdyti diskusijas, svarstyti atsižvelgiant į kvotas, tenkančias kiekvienai frakcijai. Ar būtų priimtina?
A.VIDŽIŪNAS. Jeigu šiandien nebūtų priimta, be abejo, jūsų kompromisinis kolegiškas siūlymas mums yra priimtinas.
PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam sprendimui? (Balsai salėje) Kolegos, bet jeigu mes nuosekliai laikysimės procedūros, manau, išaiškės šio klausimo pateikimo metu. Ačiū.
PIRMININKAS. R.Šukys. Prašom.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš norėjau priminti, kad 12 val. Lietuvos Respublikos Seimo ir Baltijos valstybių tarybos yra organizuotas seminaras, skirtas efektyviam įstatymų kūrimui. Todėl norėčiau prašyti, kad nuo 12 val. būtų padaryta valandos pertrauka, kad gerbiamieji Seimo nariai galėtų dalyvauti bent jau seminaro atidaryme. Labai blogai, kad nėra galimybės padaryti ilgesnę pertrauką, ar neįmanoma darbotvarkę kaip nors taip sutvarkyti, kad būtų galimybė Seimo nariams dalyvauti seminare?
PIRMININKAS. Kolegos, norėčiau patikslinti. Kaip man sufleruoja Posėdžių sekretoriato darbuotojai, seminaras prasideda 12.20 val., jis truks gana ilgą laiką, taigi kolegos, kurie nuspręs dalyvauti šiame posėdyje, o nedalyvauti plenariniame posėdyje… Manau, tai kiekvieno Seimo nario apsisprendimo reikalas. O dabar keisti plenarinio posėdžio darbotvarkę, manau, nėra tikslinga, jeigu nebūtų kitaip manančių Seimo narių. Nėra. Seimo narys J.Olekas.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tiesiog norėjau paraginti jus pradėti Seimo posėdį. Mes jau vėlavome labai daug, o dabar dar matome, kad ponas A.Vidžiūnas nemoka suskaičiuoti, kiek socialdemokratams tenka vietų delegacijose, nes jų tenka lygiai trečdalis, kaip priklauso, jeigu peržiūrėtume visas. Taigi siūlau, kad kuo greičiau pradėtume ir galėtume laiku išspręsti rūpimus klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už jūsų pastabas. V.P.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šios dienos darbotvarkės 1 klausimas yra nukeltas. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš kreipiuosi į jus, yra nukeltas šios dienos darbotvarkės 1 klausimas, motyvuojant tuo, kad nėra Vyriausybės išvadų. Aš siūlyčiau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, priimti dabar protokolinį sprendimą, kad Vyriausybė šias išvadas pateiktų kitą savaitę, nes Vyriausybės posėdis bus trečiadienį, kitos savaitės ketvirtadienio posėdžiui, kad Vyriausybė pateiktų išvadas, o neatsitiktų taip, kad staiga vėl nebūtų pateikta, ir tas klausimas būtų nukeltas į neeilinę sesiją vasario mėnesį ar kitaip. Todėl mano siūlymas dabar priimti protokolinį nutarimą, kad kreipiamės į Vyriausybę, kad ji kitam ketvirtadieniui pateiktų išvadas dėl Aukštojo mokslo įstatymo problemų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, Statutas reglamentuoja Vyriausybei išvadas pateikti per dvi savaites, o protokolinį sprendimą raštu turėtume…
Č.JURŠĖNAS. Prašyti galime.
PIRMININKAS. Prašyti galime, bet kuo pagrįstas prašymas?
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu priminti, kad jeigu tai būtų naujas klausimas… Šiuo atveju Vyriausybė nevykdo statutinių normų, nes į darbotvarkę buvo įtraukta, neeilinėje sesijoje yra žinoma ir Vyriausybė turi žinoti, kad jeigu tie klausimai svarstomi Seime, jos išvada yra būtina, ypač tada, kai susiję su biudžetiniais klausimais. Kadangi Vyriausybė žinojo, Vyriausybės atstovas pranešė, kad jie nespėjo apsvarstyti, tai šiuo atveju mūsų protokolinis nutarimas bus visai teisėtas.
PIRMININKAS. Kolega, juk vakar buvo priimtas valdybos sprendimas, kad Vyriausybė pateiktų per 10 dienų. Jūs norite teikti kitą sprendimą? Iki ketvirtadienio? (Balsas salėje: Seimas yra aukščiau valdybos.) Aš manau, kolegos, mes dėl Seimo nario V.Andriukaičio noro, pasiūlymo turėtume balsuoti. Prašau visus registruotis.
Užsiregistravo 110 Seimo narių. Prašau dar kartą registruotis, kolegos. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 119 Seimo narių. Ar visi, kolegos, užsiregistravote? Nėra pastebėta gedimų registravimo sistemoje. Kviečiu, kolegos, apsispręsti. Kas už tai, kad būtų pritarta V.Andriukaičio siūlymui dėl įstatymo projekto Nr.P-2776, kad Vyriausybė išvadas dėl šio projekto pateiktų iki sausio 25 d., iki kito ketvirtadienio, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš.
Už – 54 Seimo nariai, prieš – 50, susilaikė 10. Sprendimas nepriimtas, Vyriausybė išvadas turėtų pateikti per 10 dienų, kaip buvo įpareigojusi Seimo valdyba.
Kviečiu kolegas apsispręsti dėl įstatymo projekto 1-6. Ar šis projektas būtų svarstomas šios dienos plenariniame posėdyje, ar ne, kviečiu jus balsuoti. Kas už tai, kad projektas Nr.IXP-228 būtų įtrauktas į šios dienos darbotvarkę, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš.
Už – 59 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė 16. Šis klausimas bus įtrauktas į šios dienos darbotvarkę. Gerbiamieji kolegos, norėčiau, kad jūs apsispręstumėte dar dėl vieno projekto, t.y. kad įstatymų projektai 1-7, 1-7a iki 1-7g šiandien nebūtų svarstomi. Yra Vyriausybės prašymas. Kolegos, kas už tai…
Gerbiamieji kolegos, ar sutiktumėte, kad ministras K.Kristinaitis, motyvuotai pateiktų Vyriausybės prašymą dėl šio įstatymo projekto? Dėl įstatymų projektų nuo 1-7a iki 1-7g. Prašom. Seimo narys A.Vidžiūnas.
A.VIDŽIŪNAS. Įstatymo projekto svarstymo procedūra labai aiškiai aprašyta. Jeigu pagrindinis komitetas turi neigiamą požiūrį į įstatymų projektus, daro pranešimą komiteto pirmininkas arba jo įgaliotas atstovas ir Seimas apsisprendžia, ar pritarti komiteto siūlymui atmesti, ar ne. Tai tik pagal šią tvarką ir siūlyčiau gyventi. O ar kalbės ministras, kolegos, tai jau mūsų geros valios ženklas galėtų būti parodytas. Bet iš pradžių komiteto išvada ir mūsų pasirengimas balsuoti dėl pritarimo tai išvadai.
PIRMININKAS. Kolega, jūs teigiate, kad Vyriausybė neturi teisės prašyti. (Balsas salėje: Statuto 151 straipsnis.) Suteikiu žodį K.Kristinaičiui – žemės ūkio ministrui. Prašom.
K.KRISTINAITIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, yra pateiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo įsigaliojimo atidėjimo iki 2002 m. sausio 1 d. projektas. Iš tikrųjų įvyko tokia juridinė kolizija, kad šis įstatymas įsigaliojo nuo sausio 1 d. ir jau galioja 18 dienų. Kaip jūs žinote, šios sesijos darbotvarkėje yra įregistruotas kitas pasiūlymas, t.y. Seimo nario pasiūlymas iš viso šį įstatymą pripažinti netekusiu galios. Na, tiek vienas būdas, tiek kitas būdas yra svarstytinas, tačiau teisininkai tarpusavyje galutinio sutarimo šiandien dar nėra priėmę. Dėl to būtų prašymas šiandien šio klausimo nesvarstyti, nukelti į kitą dieną ir svarstyti kitame šios sesijos posėdyje. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Galėčiau ponui A.Vidžiūnui atsakyti, kad Statuto 91 straipsnio 2 dalis numato, kad Vyriausybė taip pat gali reikšti savo nuomonę dėl klausimų, kurie yra teikiami darbotvarkėje. Kolegos, kviečiu balsavimu apsispręsti, ar šis klausimas būtų neįtrauktas į šios dienos darbotvarkę.
Ar galėtume bendru sutarimu priimti sprendimą? (Balsai salėje) Yra Vyriausybės prašymas, kurį jūs ką tik girdėjote iš ministro… (Balai salėje) Kolegas prašau apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad išbrauktume iš šios dienos darbotvarkės klausimą nuo 1-7a iki 1-7g imtinai, balsuojate už. Kas manote, kad šį klausimą reikėtų palikti šios dienos darbotvarkėje, balsuojate prieš. Vyksta balsavimas. Už balsavo 105 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Šis klausimas nebus varstomas šios dienos darbotvarkėje. Ačiū ministrui.
Ar galėtume, kolegos, bendru sutarimu pritarti šios dienos darbotvarkei su mūsų ką tik pateiktais pakeitimais? (Balsai salėje) Ačiū. Pradedame svarstyti. Prašom. Replika.
A.KUBILIUS. Kolegos, aš dėl to klausimo, kurį ką tik išsprendėme. Gerai, kad atidėjome Kadastro įstatymo svarstymą, bet man šiek tiek sukėlė nerimą vienas labai paprastas faktas. Yra įregistruotas pono J.Raistenskio siūlymas (įstatymo projektas), kad pripažintume Žemės kadastro įstatymą visiškai negaliojančiu. Šiandien mus pasiekė, turbūt visus pasiekė, bent aš radau savo dėžutėje, Lietuvos matininkų asociacijos prezidento pareiškimas, kuriame yra teigiama, kad yra visiškai klaidingai suprantamos matininkų konferencijų rezoliucijos. Matininkų konferencijos ragina greičiau įgyvendinti įstatymą, o pono J.Raistenskio pateiktame įstatymo aiškinamajame rašte yra teigiama, kad matininkai yra prieš šio įstatymo įgyvendinimą. Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji valdančioji koalicija, siūlyčiau išsiaiškinti realią situaciją. Ko gero, šio įstatymo įgyvendinimas yra labai svarbus ir reikalingas kiek galima greičiau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, negalėtų į šios neeilinės sesijos darbotvarkę Seimo narys J.Raistenskis įtraukti projekto, nes į neeilinę sesiją įtraukti tik tie projektai, dėl kurių buvo surinkti parašai. Tai net nėra Vyriausybės siūlomas projektas, nors buvo paliktas tam tikras laisvumas įtraukiant Vyriausybės teikiamus projektus. Siūlau nediskutuoti šiuo klausimu, o pradėti nagrinėti darbotvarkę.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-26(2*) (svarstymas)
Pradedame nagrinėti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-26. Pranešėjas – Seimo narys G.Šileikis. Prašom pranešėją į tribūną.
G.ŠILEIKIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymo pakeitimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvada yra ta, kad jį reikėtų keisti. Bet komiteto nariai ir Seimo nariai, Seimo frakcijos jau yra pateikę kai kuriuos siūlymus, kurie iš tiesų yra diskutuotini, svarstytini. Manau, per daug laiko šiandien turėtume neužimti apsispręsdami dėl šio klausimo. Kaip komiteto narys ir kaip Seimo narys siūlyčiau daryti svarstymo pertrauką.
Norėčiau pasakyti keletą siūlymų, kurie yra gaunami. Komitetas ir aš, kaip narys grupės, kuri buvo sudaryta komiteto, siūlyčiau tą kryptį, kurią turėtume svarstyti. Pirmiausia turi būti labai aiški nuostata, kad darant reorganizaciją neturi būti didinamas finansavimas, tai yra vienas svarbus momentas. Antras svarbus momentas – neturi būti papildomai kuriami etatai. Trečias svarbus momentas, kad daugiausia diskusijų kyla dėl komisijos pagrindinės funkcijos, kuri turėtų būti ekspertinė ir rengtų kalbos norminius dokumentus, o inspekcijos funkcijų atskyrimas turėtų būti daromas. Yra siūlymų, kad inspekcija galbūt turėtų būti prie Kultūros ministerijos. Buvo vienas profesoriaus A.Sakalo siūlymas, kad inspekcija būtų prie Teisingumo ministerijos. Manau, pats profesorius pateiks, bet jau yra minčių, kad nereikėtų šio siūlymo svarstyti.
Todėl darydami pertrauką turėtume išklausyti visus argumentus ir neturėtume susipriešinti bei vienas kitam jausti priešiškumą sprendžiant tokį labai svarbų klausimą. Kalba tai yra mūsų didžioji kultūra. Manau, rasime bendrą sutarimą ir patį optimaliausią sprendimą, kuris bus priimtinas visiems Seimo nariams, visoms frakcijoms. Komiteto siūlymas, manau, bus pats optimaliausias. Ačiū.
PIRMININKAS. A.Vidžiūnas – frakcijos vardu. Prašom dėl vedimo tvarkos.
A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau pasitarti dėl tolesnių procedūrų. Mums, žinoma, komiteto siūlymas dabar skelbti svarstymo pertrauką netikėtas. Gal šiandien galime ir visas diskusijas atidėti iki to laiko, kol komitetas turės tą variantą, kuris yra tikras ir suderintas. Jeigu nediskutuojam. Aš tiesiog siūlyčiau…
PIRMININKAS. Seimo narys G.Šileikis. Prašom.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis Arvydai Vidžiūnai, aš norėjau patikslinti. Pasakiau, kad yra komiteto išvada pritarti tam reformavimui, bet aš, kaip Seimo narys, siūlau daryti svarstymo pertrauką. O diskusija, kaip yra numatyta, turėtų būti, kalbos, savo nuomonės išsakymas turi būti. Tai visiškai nesikerta nei su Statutu, nei su mūsų darbotvarke.
PIRMININKAS. Čia turbūt Seimo narys A.Vidžiūnas nori sukelti šios dienos darbotvarkėje didžiulę destrukciją. Jeigu ne taip, tai labai džiugu.
Kviečiu gerbiamąjį A.Vidžiūną į tribūną. (Balsai salėje)
A.VIDŽIŪNAS. Pone pirmininke, gerbiamieji kolegos, žinoma, “destrukcija” tuo metu, kai siūlai racionalesnę išeitį, yra stiprokas žodis, bet nieko. Niuansų šiame parlamente yra mažoka.
Gerbiamieji kolegos. Taigi Seimas mėgina reorganizuoti dar vieną svarbią instituciją. Galime įvairiai svarstyti ir buvo svarstyta, kurioje vietoje turėtų būti Valstybinė lietuvių kalbos komisija, koks jos santykis turėtų būti su Kalbos inspekcija, kiek jos lygį ir priimamų sprendimų svarbą lemia tai, kad ji iki šiol yra prie Seimo, kai daugiausia įtakos turi Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Seimo Pirmininkas. Mano supratimu, tai yra geras dalykas, nors aš esu šalininkas, kad daugelis kitų institucijų, kurios yra prie Seimo, galėtų rasti visiškai kitą mūsų valstybės valdymo sistemos vietą. Taigi Estijos, Latvijos ir kitų aplinkinių valstybių kolegos pavydi Kalbos komisijos prestižo, Kalbos komisijos turimų rezultatų, Kalbos komisijai skiriamų pinigų, leidybos momentų ir panašiai. Taip pat ir to prievartinio momento, kuris Valstybinės kalbos komisijos ir Kalbos inspekcijos kontroliuojamas, vis dėlto kartais turėtų būti būdingas mūsų visų siekiamybei kalbėti gražiau, taisyklingiau ir panašiai.
Tai yra svarbi institucija. Lietuvių kalba visą laiką buvo tautos pagrindas ir atgimimo vienas iš fundamentų. Ir, kolegos, bet koks įsikišimas į jau veikiančias struktūras, negarantuojant, kad to įsikišimo rezultatai bus geresni, turi būti pakankamai atsargus. Lietuvos Seime susiklostė tokia tradicija, kad įstatymo projektus, susijusius su Valstybine lietuvių kalbos komisija, teikia atskiri Seimo nariai, ne Seimo Pirmininkas, ne Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, o Seimo nariai. Sakysim, S.Buškevičius nusprendė, kad Lietuvių kalbos komisijoje turėtų būti kalbos turtinimo skyrius. Jis įregistruoja šią pataisą, žinoma, čia svetimžodžių keitimas ir vietoj “fontano” vartojamas “trykšlys”, ar vietoj “trigonometrijos” – “trikampiomata”. Tai yra labai svarbūs dalykai, bet mano supratimu, tokių institucijų pertvarka neturėtų būti lemiama ar inicijuojama individualių Seimo narių be platesnio sisteminio požiūrio. Dabar Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, atsižvelgdamas į šį siūlymą ir, matyt, į vidinius santykių tarp kalbos komisijos ir kalbos inspekcijos aspektus, žengia toliau ir Valstybinė kalbos komisija, galima sakyti, kaip vientisa institucija skiriama į tris dalis: valstybinės įmonę Kalbos komisijos direkcija, valstybės įmonę Kalbos tvarkybos tarnyba ir visiškai nuo jos atsiejama ir prie Teisingumo ministerijos ar prie Kultūros ministerijos iš naujo steigiama ar perkeliama Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija. Aš nesvarstau plačiau. Jeigu iš tikrųjų pavyks komitetui įrodyti, kad nereikės papildomai biurokratų, jeigu nereikės papildomai pinigų, jeigu nereikia taisyti biudžeto įstatymo kartu su šiomis pataisomis, jeigu nereikia kokiais nors kitais šalutiniais projektais perdalyti ar perduoti komisijos turto etatų ir kitų dalykų ir jeigu šis pertvarkymas bus racionalesnis, geresni po šio pertvarkymo lietuvių kalbos kodifikavimo ir kalbos politikos reikalai, žinoma, negalėtume tam nepritarti, bet abejoti verčia keletas dalykų.
Pirmiausia, kaip ne vieną kartą jau yra Lietuvos Seime, pastaruoju metu visiškai nepaisoma pertvarkomų sistemų specialistų, dirbančių tose srityse, nuomonės. Kolegos, Seimas yra gavęs žymiausių Lietuvos kalbininkų kalbos mokslininkų ir filologų raštą. Profesorius K.Ambrazas, profesorius J.Čižas, profesorius A.Girdenis, daktaras P.Kniukšta, profesorius V.Labutis, profesorė V.Macijauskienė, profesorius A.Pakerys, profesorius J.Palionis, docentas A.Pupkis, profesorius A.Rosenas, habilituota daktarė N.Šližienė, profesorius K.Smilgevičius, profesorius A.Stundžia, profesorius Z.Zinkevičius, profesorius K.Župerka nepritaria komiteto mėginimams biurokratinti kalbos tvarkybos ir priežiūros sistemą, o komitetas visiškai nepaiso šių siūlymų. Net nemėgina kalbėtis su šios srities profesionalais ir su tais žmonėmis, kuriems lietuvių kalba, jos tvarkyba ir jos politika yra viso gyvenimo tikslas. Todėl mane verčia abejoti, ar šiandien šiam įstatymo projektui reikėtų pritarti.
Tvarkybos skyrius, jeigu dabar mes žiūrėtume įstatymo projektą, aš niekaip nesuprantu, dar kartą sakau, kodėl Kalbos tvarkybos tarnyba turi tokias primityvaus kalbos norminimo nulemtas funkcijas. Tik svetimžodžių keitimas lietuviškais atitikmenimis, tarmės ir etniniai vietovardžiai. Lyg lietuvių kalba būtų vien svetimžodžiai, vien tarmės ir kiti dalykai. Mano supratimu, šios funkcijos aiškiai per siauros, gal čia skubėjimo dalykai ir taip toliau. Jeigu tai yra atskira tarnyba, tai žinome, Dabušio įkurtą, dar sykį sakau, Lietuvių kalbos komisiją, kuri antrame dešimtmetyje turėjo panašias funkcijas, bet “futbolo” taip ir nepakeitė “kojiniu”, gerbiamieji kolegos. Taigi mano siūlymas yra toks: Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas artimiausiu metu turėtų susitikti su Valstybine lietuvių kalbos komisija, su tais žmonėmis, kurie nepritaria šiam sprendimui, reikia dar kartą apsvarstyti, ar kalbos inspekcijos, kaip kalbos komisijos priežiūros ar tokio greito reagavimo korpuso, priskyrimas Vyriausybės institucijai padarys jos darbą veiksmingesnį. Kalbos komisija turės tikrinti ir valstybinių institucijų kalbos dorą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis….
A.VIDŽIŪNAS. Aš abejoju, ar jos pavaldumas Kultūros arba Teisingumo ministerijai padarys ją savarankiškesnę. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat siūlyčiau daryti pertrauką ir, reorganizuojant institucijas ir teikiant tokius projektus, nesivadovauti vien savo pakankamai primityviu požiūriu į kalbos politiką. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas. Prašom.
A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš pradėsiu galbūt nuo to, kad esamas įstatymas, kuris lig šiol galiojo, yra labai taisytinas. Įstatymas, kuris dabar galioja, susideda iš šešių straipsnių, iš kurių vienas straipsnis, didžiausias straipsnis, yra dekoratyvus, tai yra nusakomi uždaviniai, ką turėtų daryti Kalbos komisija. Kitas straipsnis numato, kam yra privalomi ar neprivalomi komisijos nutarimai. Dar vienas straipsnis, kad veikia Kalbos inspekcija prie komisijos. Štai čia tas 4 straipsnis apie kalbos inspekciją, kur parašyta, kad veikia kalbos inspekcija, kurios uždavinys kontroliuoti Valstybinės kalbos įstatymą bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų įgyvendinimą. Gražiai pasakyta, bet nepasakyta, kaip kontroliuoti, kokios teisės, kokia juridinė galia, ar gali duoti administracines baudas, ar negali duoti. Be tokio kalbos inspekcijos apibrėžimo ir nusakymo jos funkcijų, tas įstatymas darosi tuščias ir labai deklaratyvus. Todėl, mano nuomone, įstatymą tikrai reikia keisti.
Sakyčiau, kad diskusija, kuri šiandien yra, rodo, kad įstatymas yra ypatingos svarbos ir Kalbos komisija yra ypatingos svarbos komisija, todėl nereikia skubėti nei jos reorganizuoti, nei jos griauti, visko pakankamai neapsvarsčius. Man yra priimtinas pasiūlymas, kad šiandien nedarytume galutinio balsavimo, padarytume pertrauką. Per tą pertrauką mes galėtume, tikriausiai ir komiteto pirmininkas pritartų, padaryti klausymus, pakviečiant tuos pačius gerbiamus profesorius, kurie išreiškė daug abejonių, bet galbūt jų abejones būtų galima kartu pasitarus bendrai išsklaidyti, ir mes surastume tinkamą variantą, kaip Kalbos komisija turėtų egzistuoti. Dabar Kalbos komisija lyg ir visuomeninė, lyg ir nevisuomeninė. Aš suprantu, kad Kalbos komisijoje turi būti Seimo ar Seimo Pirmininko paskirti, kaip čia numatyta, pareigūnai, kurie gauna atlyginimą, ir turi būti ekspertai iš mokslininkų tarpo, tie, kuriuos kviečia įvairiems klausimams kaip ekspertus. Tai būtų normali įstaiga. Dabar Kalbos komisija lyg ir mišri, lyg yra valstybės apmokami pareigūnai ir yra ekspertai, kurie lyg ir yra komisijos nariai, lyg ir nėra ekspertai, bet tiesioginiai komisijos nariai. Šitą klausimą reikėtų apsvarstyti. Pagaliau reikėtų nustatyti kalbos inspekcijos funkcijas, kas skiria kalbos inspekcijos vadovybę ir kaip jinai turi savo funkcijas vykdyti. Negali būti taip, kad kalbos inspekcija yra tik kaip Kalbos komisijos padalinys, kaip kokia buhalterija, kaip kokia kanceliarija ar dar kas nors. Tai turi būti pakankamai stipriai įstatymu, sakyčiau, apsaugota institucija, kurios negalėtų niekas paveikti. Aš turiu galvoje, kad Kalbos inspekcija turi vykdyti sprendimus, kuriuos priima, tuos norminius dokumentus, kuriuos priima Kalbos komisija, turi teisę bausti administracinėmis baudomis ir tai reikėtų įtvirtinti. Dabar jinai tokių teisių neturi. Mes iš televizijos girdime įvairiausių pasakymų, kurie niekaip nesiderina su mūsų lietuvių kalba. Aš jau nekalbu apie tai, kad televizija, deja, ne taip gražiai šneka, kaip šneka ponas A.Vidžiūnas. Mano pasiūlymas, kad Seimas šiandien nepriimtų jokio sprendimo, kad darytume svarstymo pertrauką. Po to mes galbūt padarysime, aš kviesčiau, kad padarytume klausymus, kur dalyvautų visi suinteresuoti asmenys, ir mes priimtume visiems priimtiną sprendimą, kurį drąsiai pateiktume Seimui, ir Seimas, be jokių abejonių, galėtų už tą sprendimą balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pateikė naują Lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymo pakeitimo projektą. Jis visiškai kitoks negu teikė iniciatorius kolega S.Buškevičius. Šis pateiktas projektas yra valdymo įstatymas, o ne dalykinis reikalo sprendimas, kaip įgyvendinti Valstybinės kalbos įstatymą. Taigi šį įstatymą, manau, turėjo svarstyti Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų komitetas, nes valdymo reikalus Seime formuoja šis komitetas, jo yra prerogatyva, tuo tarpu Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ėmėsi sau nebūdingų funkcijų. Todėl, matyt, ir iškilo daug problemų, nes iš tikrųjų valdymo aspektai ir valdymo kryptys, kurios yra numatytos tam tikruose dokumentuose, jų nuostatos, kurios čia įteisintos, nevisiškai atsispindi. Čia įvairiai yra kalbama, tačiau valdymo yra trys elementai: politikos formavimas, politikos įgyvendinimas ir priežiūra. Štai kalbant dėl šių aspektų, sakykime, Lietuvių kalbos komisijos uždaviniai: užtikrinti valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą. Man įdomu, kaip Valstybinės kalbos komisija gali šį uždavinį užtikrinti be kontrolės, suformavus politiką? O kaip tą politiką įgyvendins dabar dvi naujai įsteigiamos institucijos? Vadinasi, pati neįgyvendindama, pati neprižiūrėdama galės užtikrinti valstybinės kalbos vartojimą. Kas galėtų man šiandien atsakyti, kaip tai gali padaryti Valstybinės kalbos inspekcija, neturėdama tam mechanizmų?
Taigi šiuo aspektu kalbant, manau, taip turėtų būti sutvarkyta: Valstybinės kalbos komisija formuoja politiką, kaip ir numatyta įstatyme, leidžia tam tikrus teisės aktus. Manyčiau, kad ne dvi, ne Valstybinės kalbos direkcija ir Tvarkymo tarnyba turėtų įgyvendinti tą politiką, o viena institucija. Ji, žinoma, galėtų būti prie kokios nors ministerijos, mano manymu, kad geriausiai tiktų Švietimo ir mokslo ministerija, o inspekcija turėtų būti pavaldi komisijai arba Seimui, bet jokiu būdu ne kokiai nors vykdomajai institucijai – ar Teisingumo ministerijai, ar Kultūros ministerijai, ar Švietimo ir mokslo ministerijai. Vis dėlto Valstybinė kalbos komisija yra Seimo institucija ir kontrolė turi būti arba Seimo, arba šios Seimo komisijos, jokiu būdu ne taip, kaip dabar yra siūloma.
Aš pritariu siūlymui daryti svarstymo pertrauką ir pavesti vis dėlto šį įstatymo projektą apsvarstyti Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitete. Aš prašau posėdžio pirmininko, kad tai būtų fiksuojama ir kad būtų siūloma Seimui pritarti nuomonei daryti pertrauką ir pavesti projektą svarstyti ar papildomam, o galbūt ir pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui. Aš sutinku, kad ir toliau galbūt papildomas komitetas liktų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Seimo narys J.Karosas. Prašom, kolega.
J.KAROSAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų aš gerai suprantu, kad galima diskutuoti apie bet kurios valstybės institucijos darbą ir ieškoti būdų ir kelių, kaip tą darbą efektyvinti. Tačiau šitokios paieškos, man atrodo, visuomet gali būti prasmingos tik tada, jeigu remiamasi patyrimu, logiškais ir racionaliais argumentais. Man atrodo, kad būtent šito kažkiek trūksta šiuo metu svarstant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso reorganizavimo problemą. Mano manymu, išlieka mažiausiai trys reorganizavimą palaikančiųjų argumentais neparemti klausimai.
Pirmas. Kaip sugebės Kalbos komisija efektyviai dirbti, kai jos nutarimus ir sprendimus, jų realizavimą kontroliuojantis instrumentas – Kalbos inspekcija – bus, sakykime, įkurta Teisingumo, Kultūros ar kokioje nors kitoje ministerijoje? Įsivaizduokime situaciją, kuriai esant, sakykim, Gamtosaugos inspekcija priklauso Sveikatos ministerijai, arba Kelių policija priklauso kokiai nors Socialinio aprūpinimo ministerijai? Juk čia visiškai aišku.
Antras dalykas arba antras klausimas. Ar iki šiol esanti Valstybinės kalbos komisijos veiklos struktūra nebuvo efektyvi? Aš praėjusią kadenciją buvau Švietimo, mokslo ir kultūros komitete ir jokių nusiskundimų nebuvo. Aš girdėjau apie trintį tarp vadovų, bet tai nereiškia, kad mes turime šitą trinties klausimą pakelti į struktūros keitimo klausimą. Tai visiškai kitos problemos. Galų gale tai vadovų… Bet nekalbėkime apie struktūros negerumą.
Galiausiai trečias klausimas, tai buvo šiandien jau minėta. Ar šiandien, kai mes kalbame apie taupymo politiką, yra prasminga kurti naujas institucijas ir apskritai griauti jau pradėjusią nusistovėti valstybinės institucijos funkcionavimo tvarką? Manau, kad tai tikrai nėra racionalu. Todėl siūlau grąžinti šį projektą svarstyti komitetui, atsižvelgiant į tas pastabas, kurios yra pasakytos šiandien aptariant klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys S.Buškevičius. Prašom, kolega.
S.BUŠKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Visada daug diskusijų, prieštaravimų iškyla, kai pajudini sistemą. Pajudini kokį nors žmogų, gal kokį nors partijos narį, ir tada bandoma prisidengti įvairiais pseudoargumentais ir taip sužlugdyti klausimą.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso pakeitimas yra būtinas, neišvengiamas Lietuvai einant į Europos Sąjungą, nes kitu atveju galime sulaukti tokių laikų, kad nebus nei mūsų kalbos, nei mūsų pačių. Aš nežinau, kas buvo… Gerbiamasis J.Karosas sako, kad buvo atlikti labai didžiuliai darbai, efektingi. Aš nenoriu viską nubraukti ir pasakyti, kad nieko nebuvo padaryta, tačiau kai aš pažiūrėjau, kad yra skiriamos nemažos lėšos ir per dešimtį metų tiesiog nebuvo padaryti tie esminiai dalykai, ko norėtų žmonės, manau, kad ir dėl šios priežasties struktūriniai pakeitimai yra būtini. Jeigu vietoje “hotdogo” atsiranda “dešrainis” po penkerių metų, jeigu vietoje “videokasetės” atsiranda “vaizdajuostė”, jeigu vietoje “visuomenės informavimo priemonių” atsiranda “žiniasklaida”, ir tai atsiranda tik Amerikos lietuvių dėka, tai aš nežinau, ką veikia Valstybinė lietuvių kalbos komisija? Teko susipažinti su tokios pačios komisijos darbu dar prieškario Lietuvoje. Na, tas darbas skiriasi kaip diena ir naktis.
Šiuo įstatymo pakeitimu yra siūloma atskirti funkcijas, nedidinant finansavimo nė litu. Atskirti. Aš galėčiau pasakyti tokių pavyzdžių. Yra policija ir yra atskiri policijos skyriai: vienas skyrius tiria žmogžudystes, kitas skyrius tiria dviračių vagystes, ketvirtas skyrius užsiima narkotikų platinimu, kontrabanda ir panašiai. Šiandien neaišku, kas ką daro Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje, o pinigai yra skiriami. Visiškai neaišku, kas ką daro. Pati leidžia nutarimus, pati deda baudas. Jeigu bus atskirtos funkcijos, kad mes galėtume pareikalauti, kas padaryta tarmių srityje, kas padaryta etninių vietovardžių srityje, kas padaryta svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis srityje, štai tada mes pažiūrėsime, kur nukeliauja kiekvienas centas.
Rengdamas šį pasiūlymą, aš susipažinau su Prancūzijos kalbos įstatymu, Islandijos. Aš negalėčiau net ko nors panašaus siūlyti, nes ten, jeigu kalbėsime apie Prancūziją, kiekvienoje ministerijoje dirba po 20-30 kalbininkų. Jų pats pirmininkas atskaitingas Ministrui Pirmininkui ir užsiiminėja tik svetimžodžių keitimu prancūziškais atitikmenimis. Islandijoje dar griežčiau. Tas pat daroma Suomijoje, Vengrijoje. Yra bandoma tik įvesti šiek tiek tvarkos, jau aš net nedrįsau siūlyti, kad būtų atskirtas svetimžodžių keitimas lietuviškais atitikmenimis, atskirtos tarmės ir vietovardžiai. Nedrįsau. Jeigu jau dabar tokia reakcija… Bet reakcija yra dėl vienos priežasties – kažkam buvo labai gera gyventi. Nieko neveikiant gera gyventi. Ir yra pajudinta sistema. O kai pajudinta sistema, kaip sako R.Paksas, tada ir prasideda įvairūs ėjimai į Seimą ir užkalbėjimai. Ponas A.Vidžiūnas kažkodėl labai mėgsta kartoti žodį “trigonometrija” ir ieškoti lietuviško atitikmens. Aš nežinau, gal ponui A.Vidžiūnui buvo sunku su matematika, bet aš tikrai, pone Vidžiūnai, nesiūlau Seimo pakeisti į Krivūlę, o Seimo Pirmininką padaryti vyriausiuoju kriviu. Aš nesiūlau biznierių pavadinti aitvarais, o politikų žyniais. Aš to nesiūlau, nors yra šalių, kaip aš minėjau (tai Islandija ir kitos), kur net tokie mums įprasti žodžiai kaip “telefonas”, “televizorius”, “atominė energetika” yra jų kalba. Tačiau, matyt, mūsų toks supratimas. Nieko nepadarysi.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas vienbalsiai balsavo už šiuos struktūrinius pertvarkymus. Vienbalsiai. Jie nebuvo vien mano, aš tik pasakiau vieną mažytį sakinį pradžiai. Čia dirbo teisininkų grupė, dirbo darbo grupė. Ir staiga dabar viskas pasidarė blogai. Aš siūliau vieną sakinį, bet jis buvo patobulintas darbo grupės. Dabar išeina taip, kad darbo grupė yra neteisi, nors nuo kairės iki dešinės visi balsavo už. Dar daugiau pasakysiu – ponas A.Vidžiūnas sako, kad mokslininkai lyg ir nesutinka, bet aš turiu tą raštą, galiu pasakyti, habilituota daktarė V.Maciejauskienė net nepasirašė, su daugeliu buvo susisiekta telefonu. Tai štai kokiais metodais yra dirbama, kadangi ten yra pinigai, ir dideli pinigai. Aš noriu, kad jie būtų efektyviai panaudoti. Aš nelauksiu 50 metų, kol vietoj šoferio pasidarys vairuotojas ar vietoj bliūdo dubenėlis. Ne tai yra esmė. Esmė – kad mes išliktume tokie, kokie mes esame, ir nežaiskime partinių žaidimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Dalinkevičius.
G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Man regis, kad tas klausimas iš tiesų svarbus, nes tiek iečių laužom, iš įvairių pusių pateikdami labai svarius argumentus. Aš negaliu nesutikti su gerbiamuoju S.Buškevičiumi, klausydamas, kaip jis sako, kad tiek problemų susikaupė. Bet taip pat man labai patiko ir pono A.Vidžiūno kalba, kai jis aiškiai pasakė: negalima, kad kažkokie interesai sužlugdytų sistemą.
Mes, Socialliberalų frakcija, labai atidžiai pažvelgėm į šį klausimą. Mes susitikom ir su žmonėmis, dirbančiais komisijoje, mes susitikom ir su žmonėmis, kurie yra iš minėto gerbiamų profesorių būrio ir taip pat mato visas tikrąsias problemas. Kodėl aš taip drįstu pasakyti gerbiamajam Seimui – “tikrąsias problemas”? Todėl, kad išėję į gatvę ir paklausę tų žargoniškų, deja, šiandien žargoniškų, televizijos laidų, dažnai (aš turiu galvoje, deja nuo valstybinės iki komercinių) mes aiškiai jaučiame milžinišką pagarbos lietuvių kalbai stygių savo valstybėje. Tada kyla vienas teisėtas klausimas: o kas gi šiandien pagrindinis atsakytojas už šią padėtį? Mes, mūsų frakcija, palaiko, tikrai palaiko, idėją, kad ši komisija privalo priklausyti Seimo skiriamo komiteto pirmininko prerogatyvai, būti komisija prie Seimo, todėl ir atskaitinga Seimui.
Tačiau žvelgiant į projektą, kurį mes šiandien turime, reikia pripažinti, kad jis yra, švelniai tariant, neparengtas. Mano supratimu, kodėl? Todėl, kad iš tikrųjų atsiranda tam tikros institucijos, kurios pradeda norėti turėti savo biurokratinius aparatus, procesus. Deja, aš taip nesu įsitikinęs ir manęs neįtikina tie, kurie teigia, kad komisija, inspekcija turėtų būti nukišta kažkur, atleiskite už žodį, ministerijų priežiūrai ar prie ministerijų – štai į tą lygmenį. Aš, aišku, galiu visiškai sutikti, kad ar prie Teisingumo, ar Kultūros, bet lygiai taip pat, atleiskite už pajuokavimą, galiu paklausti, o kodėl ne prie KAM? Būtų gal dar stipriau. Šiuo atveju mes galim paieškoti tam tikrų vietų.
Aš nesutikčiau, aš manau, jog nėra jokios teisinės kolizijos, kad šita komisija turi savo inspekciją ir kad ta inspekcija… štai kokia bėda, kad iš tikrųjų tame įstatyme yra menkai aprašytos inspekcijos, nuostatos, funkcijos. Šiandien reiktų pagalvoti, kaip pataisyti tam tikras priežiūros institucijos pozicijas, kuri turėtų teisę atėjusi galutiniu sprendimu nubausti, išrašyti rimtą baudą mūsų kalbos darkytojams.
Aš manau, jog išsakau savo, kaip piliečio, kaip Seimo nario, ir mūsų frakcijos bendrą nuomonę, kad šitas įstatymo projektas yra nepriimtinas, tikrai turi būti padaryta bent jau pertrauka, jeigu palaikys visas Seimas. Aš noriu pasiūlyti ir norėčiau paprašyti, kad būtų galbūt protokolinis įrašas, kad Seimas turėtų gauti išsamią komisijos ataskaitą apie jos darbą, apie tai, kas yra nuveikta kalbos tyrinėjimo, kalbos tvarkymo, kalbos turinio srityje, ir apie tai, kaip išleistas kiekvienas centas. Šiandien mane stebina, nuoširdžiai pasakysiu, ir kartu džiugina, kad tiek daug pinigų atiduodam savo brangiausiam turtui – kalbai. Deja, pabrėžiu dar kartą baigdamas, išėjęs į gatvę aš matau, kad šitas turtas yra trypiamas nešvariomis svetimkūnių kojomis. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū kolegoms už nuomonę, išsakytą diskusijoje. Norėčiau, kad… Dėl balsavimo motyvų norinčių išsakyti nuomonę yra. Prašom. Seimo narys R.Pavilionis.
R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Atsižvelgus į daugybę pastabų, kurias čia visi girdėjome… Jeigu jūs leisite, aš priminsiu, kad daug nesusipratimų kaip tik kilo dėl pačios komisijos pirmininkės neapibrėžtos nuostatos, keičiant šio įstatymo teiginius ar reikalavimus. Aš kreipiuosi į jus ir prašau šį įstatymo projektą grąžinti tobulinti, tobulinti į komitetą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.V.Indriūnas. Prašom.
A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš paskaičiavau, kad 1 minutė mūsų darbo kainuoja mokesčių mokėtojams 478 litus. Mažiausias skaičiavimas, gali būti daugiau. Vadinasi, šio įstatymo svarstymas, mano skaičiavimu, viršija 50 tūkst. litų, jeigu mes dar atidėsime, bus 70 tūkst. litų. Manau, kad reikia atsisakyti to įstatymo ir iš principo parengti visiškai naują. Ačiū. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Dėmesio, kolegos! Norėčiau, kad jūs savo apsisprendimą dėl šio įstatymo ir dėl pagrindinio komiteto išvadų išreikštumėte balsuodami. Prašom, kolegos, registruotis. Vyksta registracija, kolegos.
Užsiregistravo 101 Seimo narys. Kolegos, prašom apsispręsti dėl pritarimo komiteto išvadai, dėl ko mes balsuosime pirmiausia. Kitas diskusijoje dalyvaujančių Seimo narių pasiūlymas buvo toks, kad projektas būtų grąžintas pagrindiniam komitetui tobulinti. Norėčiau, kad išreikštumėte savo nuomonę balsuodami dėl pagrindinio komiteto išvados. Siūlau balsuoti už kiekvieną siūlymą atskirai. Vyksta balsavimas. (Šurmulys salėje) Balsuojame už komiteto išvadą, ar pritariate jai. Jeigu pritariate, balsuojate už, jeigu ne, balsuojate prieš. Už balsavo 5 Seimo nariai, prieš – 63, susilaikė 9. Mes balsavome už išvadą, kurią pateikė pranešėjas Seimo narys G.Šileikis. Komiteto išvadai nepritarta.
Siūlau kolegoms apsispręsti… Formuluoju antrą teiginį, dėl kurio bus balsuojama. Yra siūlymas grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti. Kas už tai, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš. Už balsavo 75 Seimo nariai, prieš – 12, susilaikė 7 Seimo nariai. Nuspręsta jūsų valia šį projektą grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti.
Dėl gerbiamojo Seimo nario A.Indriūno siūlymo atmesti projektą nebelieka prasmės balsuoti. Buvo siūlymas Seimo nario P.Papovo papildomu komitetu skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Ar būtų kitokių siūlymų? Pritarta. Ar būtų kolegų palaikymas, nes girdėti siūlymas, kad dar Biudžeto ir finansų komitetas būtų kaip antrasis papildomas. Ar galime bendru sutarimu pritarti antram papildomam komitetui? Ačiū. Pritarta.
Replika po balsavimo. Seimo narys J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, klausydamas tų graudžių kalbų, tikrai vos neapsiverkiau dėl lietuvių kalbos. Pažiūrėkime į realybę. Štai formuojama ta NATO komisija. Ten buvo pasiūlytas gerbiamasis Seimo narys A.Sadeckas. Tuoj kilo triukšmas, kad jis nemoka nei angliškai, nei prancūziškai. Toliau. Į Europos Sąjungos įvairias organizuojamas komisijas, vėl rėkia: nei angliškai, nei prancūziškai, nei vokiškai. Skelbimai ieškant darbo. Ar moki anglų, o neblogai dar vokiškai, lietuviškai nereikia. Tai ko mes čia vaidiname, kad rūpinamės lietuvių kalba? Greičiau priimkime įstatymą, kad per dvejus metus visi Lietuvos gyventojai privalo išmokti angliškai, prancūziškai ar vokiškai, nekils jokių problemų, visi Seimo nariai bus lygiateisiai. Tarp kitko, ir komisijos nereikės, o anglai ir vokiečiai neprašys… Todėl pirmiausia išmokime gerbti vienas kitą. Ar moka, ar nemoka kokią kalbą, jeigu formuojamos komisijos, valstybinė kalba yra lietuvių, o kitos – pagalbinės. O dabar išeina paprasčiausias verkšlenimas. Ačiū už dėmesį.
Policijos veiklos įstatymo 20 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-117 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nagrinėjame Policijos veiklos įstatymo 20 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-117. Pranešėjas – Seimo narys V.Uspaskich. Prašom.
V.USPASKICH. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Policijos veiklos įstatymo 20 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Teikiamo įstatymo projekto tikslas – užtikrinti įmonių veiklos tęstinumą jų tikrinimo metu. Iš esmės užtenka anoniminių skambučių, kad būtų sustabdyta firmos veikla. Mano pasiūlyme pasakyta leisti paimti dokumentus iki 30 dienų paliekant kopijas.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti 7 Seimo nariai. A.Vidžiūnas. Prašom. Atsisako žodžio. A.Sakalas. Prašom. Atsiprašau. Sekretoriatą… Prašau dėmesio! Norintys paklausti užsiregistruokite. Atsiprašau, kolegos, dėl Sekretoriato darbo. E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų siūloma įstatymo pataisa yra labai reikalinga ir įveda šiek tiek civilizuotesnius santykius tarp valstybės jėgos struktūrų ir verslo subjektų.
Mano klausimas būtų labai paprastas. Už kieno lėšas bus daromos kopijos: ar už valstybės jėgos struktūrų, ar už verslininkų?
V.USPASKICH. Kam reikia, tas tegul ir daro.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti. Ar faktiškai fiziškai būtų įmanoma padauginti reikalingas kopijas? Nes tikrai buhalterinių dokumentų, jeigu paimsime kelerių metų, bus labai didelis kiekis.
V.USPASKICH. Siekiant nesustabdyti veiklos, daugiausia reikalingos sutartys.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Balčytis.
Z.BALČYTIS. Aš manau, kad pirmas klausimas buvo labai rimtas ir vis dėlto reikėtų padaryti labai aiškią nuorodą, kad kopijos daromos, sakysim, policijos pareigūnų savo sąskaita.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų paklausė visi norintys. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasakyti savo nuomonę. Atsiprašau. Seimo narys J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš puikiai suprantu, kai iš tikrųjų valdžia sąmoningai užpjudoma ant kokio nors verslininko ir 30 dienų, tuomet bet kurį milijonierių gali sužlugdyti. Bet reikia žiūrėti į šiuos dalykus subalansuotai. Tarp mūsų milijonierių taip pat yra nemažai sukčių. Jeigu mes apskritai paralyžiuosime ekonominės policijos darbą, o rūpinsimės tik verslininkais… (vakar buvo labai gera V.Matulevičiaus laida, kurios metu parodė, kaip verslininkai verčia baudžiauninkais žmones, ir jokios atsakomybės). Todėl taip paprastai priimti šį įstatymą nepatarčiau. Turi būti aiškiai išlaikytas subalansuotumas. Jeigu yra argumentuotų įtarimų, kad ten vyksta finansinės drausmės pažeidimai, argumentuotų, ne šiaip politinių, ir verslininkas nori tęsti veiklą, visai nesustabdytą, jis ir turėtų apmokėti už tas kopijas, kurias reikia pateikti policijai, kad jam būtų paliekami dokumentai. O ne taip, kad valstybė mokėtų už tai, kad reikia išaiškinti aiškiai matant nusikaltimo sudėtį.
PIRMININKAS. Kolega, jūs pasisakėte prieš, taip? Tai siūlyčiau registruotis į kitą eilutę.
Už – Seimo narys R.Sedlickas. Prašom.
R.A.SEDLICKAS. Principas turi būti, kad žmogus nėra sukčius. Negalima visuomet į žmogų žiūrėti kaip į sukčių. Jis dar nekaltas, jis tik įtariamasis. Jeigu policija dirba, ji turi tirti viską, bet negalima naštą permesti ant to žmogaus. Žinote, finansai turi būti policijai. Bet tai nereiškia, kad kiekvieną kartą reikia permesti ir tam žmogui. Čia yra platesnė problema, negu tuo vienu atveju. Yra problema, kad policija turi dirbti savo darbą, o ne prašyti, kad žmogus, prieš kurį yra veikiama, visuomet parengtų visą medžiagą policijai. Čia jų darbas, jie gali dirbti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū kolegoms už nuomones. Siūlau registruotis.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui Nr.IXP-117 po pateikimo, balsuojate už, kas prieš, balsuojate prieš.
Už – 69, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymo projektui Nr.IXP-117 – Policijos veiklos įstatymo 20 straipsnio papildymo įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar būtų kitų nuomonių dėl pagrindinio komiteto? Nėra. Ačiū. Pritarta. Papildomu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar yra manančių kitaip? Nėra. Pritarta. Siūloma svarstyti 2001 m. vasario mėnesį, jeigu bus šaukiama neeilinė sesija. Kitaip manančių nėra. Pritarta.
Akcizų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-170(2*) (svarstymas)
Svarstome kitą įstatymo projektą – Akcizų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-170. Pranešėjas – Seimo narys J.Kraujelis, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.
J.KRAUJELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Kaimo reikalų komitetas šiandien teikia svarstyti Akcizų įstatymo 6 straipsnio papildymo 4 dalimi patobulintą ir pagal naują struktūrą antrąjį variantą. Norėčiau priminti jo tikslą ir pakomentuoti kai kurias pastabas, gautas po pateikimo svarstymo metu.
6 straipsnio papildymo 14 dalies… pagrindinis tikslas yra pradėti taikyti Lietuvoje panašią tvarką, kuri jau daugelį metų taikoma Europos ir kitose pasaulio šalyse, sudarant galimybes žemės ūkio gamyboje daryti mažiau išlaidų dyzeliniams degalams, be kurių neįmanoma pažangios žemdirbystės pradžia. Tokį politinį sprendimą reikia priimti dabar, kol dar nepradėtas formuoti 2002 metų valstybės biudžetas, kol dar turime 11 mėnesių pasirengti… atitinkamai Europos Sąjungos direktyvas atitinkančiai finansinei kontrolei, jeigu norime, kad šis naujosios politikos elementas, deklaruotas daugelio partijų programose, pradėtų veikti ir duotų konkrečius rezultatus jau kitais metais. Siekiant žemdirbiams sumažinti kaštus degalams, pasaulinėje praktikoje naudojami du variantai: kompensacinis ir tiesioginis, kurio pasitaiko dar kelios variacijos. Kompensacinį būdą dažniausiai taiko postkomunistinės šalys, kuriose dar labai gajus yra socialistinis mentalitetas. Pirmiausia – atimti, paskui – dalinti. Ir tiesioginis – Vakarų Europos šalių, tai yra neatimant iš tų, kuriems po to vėl reikia duoti. Kompensacinis būdas nuo 1998 metų taikomas kaimyninėje Latvijoje. Ten tais metais buvo kompensuojama po 71 centą už litrą, mūsų valiuta skaičiuojant, 1999 m. kompensacija buvo padidinta iki 92 centų už litrą. Lietuvoje 1999 metais bandyta kažką panašaus daryti – po 6 Lt 20 centų … deklaruotų pasėlių, arba po 6 centus už litrą. Latvijoje kompensacija 1999 metais sudarė 45% degalų kainos, o pas mus – tik apie 4%. Tai jokio efekto nedavė ir apie 8 mln. Lt tais metais buvo pravažinėta tvarkant popierius. Šiemet pas mus priimtas Vyriausybės kompensacinis principas, tačiau jo dydis jau yra kur kas didesnis: 15 Lt už hektarą deklaruotų žemės ūkio naudmenų, arba 30% išmokėti iki pavasario sėjos, o likusią dalį iki rugsėjo 1 dienos. Tikėtina, kad tai bendrai paėmus sudarys apie 50 Lt už hektarą. Tai sumažins degalų išlaidas maždaug 25%. Dabar dyzelinis kuras kainuoja per 2 Lt už litrą, tokiu atveju 47 centus už litrą, arba 55 centus už toną, sudaro akcizas, kuris patenka į biudžetą.
Kompensacinio principo minusas yra tas, kad pirmiausia turi sumokėti, o paskui atgauti. Žemdirbiams pinigų ypač trūksta dėl kelių priežasčių. Pirma, kainų žirklės. Statistikos duomenimis, žemės ūkio produkcijos kainos per praėjusius metus sumažėjo apie 20%, materialinių išteklių, degalų, elektros, trąšų beveik tiek pat padidėjo. Antra, ypač slegia vėluojantys atsiskaitymai už parduotą produkciją. Projekte pasiūlytas naujas variantas, kad žemdirbiai turėtų galimybę įsigyti nustatytą kiekį dyzelinių degalų nesumokėdami akcizo. Tai sušvelnintų jų finansinę padėtį ir būtų logiškas pagrįstas sprendimas. Kaimyninėse Vakarų šalyse tai padaryta.
Tai net įteisinta ir Europos Sąjungos direktyvose Nr.9281 ir Nr.9560. Pasirengus ir mokėti pradėjus… nuo kitų metų taikyti naują Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančią tvarką laimėtų: 1. Žemdirbiai turėtų geresnes finansines galimybes, nes nereikėtų, kai labiausiai trūksta lėšų ir reikia daryti daugiausia išlaidų, jas atitraukti į biudžetą. 2. Būtų sudarytos geresnės konkurencingumo sąlygos su kitų šalių žemės ūkio produkcijos gamintojais, pavyzdžiui, jeigu danams kainuoja 1 litras dyzelinių degalų apie 1.20 Lt. 3. Ypač pagerėtų pradedančių ūkininkauti ūkininkų padėtis.
Jau šiandien pateiktas svarstyti projektas skiriasi nuo pirmojo varianto, į daugelį pastabų yra atsižvelgta. Pirmiausia Teisės departamento pastabos buvo dėl to, kad nenurodyti šaltiniai. Šis klausimas yra išspręstas. Toliau dėl Finansų ministerijos. Mes esame gavę finansų ministro J.Liongino atsakymą. Jis iš tikrųjų gal buvo teisus, kad tokį, koks buvo pirmasis variantas, kad po paskelbimo įstatymas įsigalioja… Aišku, būtume mes nepasirengę ir panašiai, todėl atsižvelgėme ir įvedėme naują straipsnį, kad šis įstatymas įsigalioja tik nuo 2002 m. sausio 1 dienos. 3 straipsnį papildėme taip pat, kad yra pasiūlyta Vyriausybei iki rugsėjo 1 d. priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Laiko tam pasirengti yra pakankamai, o jeigu dar kiltų kokių nors peripetijų dėl pateikto įstatymo redakcijos, būtų galimybė sugrįžti ir per rudens sesiją padaryti atitinkamą korekciją. Bet, manau, esu tikras, kad to daryti nereikės.
Toliau. Kitas variantas yra dėl Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymų. Į juos mes atsižvelgėme. Todėl kviesčiau Seimo narius šiandien pritarti po svarstymo. O kadangi Finansų ministerija atsakymą davė dėl pirmojo mūsų projekto, kur daugiausia jų pastabų ir beveik į visas mes esame atsižvelgę, dėl viso pikto iki priėmimo galima dar kartą prašyti, kad pateiktų dėl šio naujojo projekto varianto. Kviesčiau balsuoti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Aš dar kviečiau išsakyti savo nuomonę Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją G.Šivicką.
G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu ir svarstė šio įstatymo papildymo įstatymo projektą. Taip pat buvo atsižvelgta į Teisės departamento, į Europos teisės departamento išvadas ir joms pritarta. Iš esmės pritarta ir Finansų ministerijos nuomonei, kad įsigaliojimo data būtų perkeliama į 2002 m. sausio 1 dieną. Pritarta ir darbo grupės išvadų rengėjų pasiūlytai įstatymo pataisai. Bendra komiteto išvada yra siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui su Seimo nario G.Šivicko ir Teisės departamento pasiūlymais. Balsavimo rezultatai tokie: 5 – už, 4 – prieš, susilaikiusių nebuvo. Tad siūlau pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose užsirašė dalyvauti 3 Seimo nariai. Kviečiu M.Pronckų.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, agrarininkams šis klausimas yra pakankamai aiškus. Čia gerbiamasis J.Kraujelis dar gana gerai išaiškino, todėl lyg ir nebereikėtų daugiau kalbėti. Tačiau aš vis dėlto dar kai ką pasakysiu. Kodėl tokia padėtis susidarė? Pirmas dalykas – kainų žirklės. Aš pacituosiu vieno ūkininko, turinčio 60 ha specializuotą ūkį su 30 karvių banda, kai kuriuos samprotavimus ir skaičiavimus. Jis rašo, kad 1 litras dyzelinio kuro prieš kelerius metus, neseniai, jam kainavo 1 Lt su trupučiu, o dabar jis moka 2 Lt 19 ct. Elektros energija kainavo 16 ct už kilovatvalandę, dabar moka 25 ct. ir t.t., ir t.t. Jis rašo tokią išvadą: “Taigi prieš trejus buvęs pelningas ūkis tapo nuostolingu, o verslo plane numatyti rodikliai apsivertė aukštyn kojomis.” Dėl tos priežasties iš tikrųjų reikia ką nors daryti ir tas numatomas daryti žingsnis yra geras.
Toliau čia teisingai pasakyta, kad daugelyje Europos šalių ši lengvata taikoma žemės ūkiui ir ūkininkams. Blogai, kad tas akcizas arba tie pinigai ateina iš to paties fondo, kuris yra skirtas kaimui. Anksčiau buvo Kaimo rėmimo fondas, dabar speciali Žemės ūkio rėmimo programa. Kitaip sakant, iš vienos kišenės įdedama į kitą kišenę ir iš esmės kaimas dėl to per daug nelaimi, tačiau vis tiek tas žingsnis yra perspektyvus ir jam reikia pritarti. Blogai, kad įstatyme neatsižvelgiama į žuvininkus, kurie žvejoja vidaus vandenyse, kurie taip pat užsiima lyg ir žemės ūkio produkto gamyba, kurie turi taip pat tam tikras dideles išlaidas ir gyvena gana sunkiai. Mes savo ruožtu teiksime šio įstatymo pataisą, kad būtų galima įtraukti ir žuvininkystės reikalus.
Motyvuodamas visais tais dalykais, aš tam įstatymui pritariu, tačiau dar viena pastabėlė. Tie pinigai, kurie numatomi skirti, labai greitai gali būti paimti atgal. Štai mes šiandien vieno įstatymo nesvarstome, tai būtent viso komplekso, susijusio su Nekilnojamojo turto įstatymu, projektų. Reikia pasakyti, kad čia mielųjų centristų ir konservatorių dėka padėta nemaža bombelė. Kitaip tariant, tas, kas nori nuomoti žemę, turi daryti geodezinius matavimus. Geodeziniai matavimai labai brangiai kainuoja, be šių matavimų neteikiama jokia parama ūkiui, taip pat ir SAPARD programa. Kitaip sakant, jeigu mes ką nors rimtesnio nepadarysime šiais klausimais, tai šie pinigai ir dar daugiau pinigų iš mūsų mielųjų kaimiečių bus išpumpuojami labai greitai. Ačiū. Šiam projektui pritariu.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Čiulevičius. Prašom.
J.ČIULEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Žemės ūkyje iš visų degalų rūšių daugiausia sunaudojama dyzelino, kurio kaina per pastaruosius pusantrų metų padidėjo beveik dvigubai, o pajamos žemės ūkyje, kaip visi žinome, metai iš metų nuolat mažėja. Aš nenoriu kalbėti apie Europos Sąjungos valstybes, kurių fermeriai, be abejo, gauna 10 kartų didesnes pajamas. Ten, tą minėjo ir komiteto pirmininkas gerbiamasis J.Kraujelis, pateikdamas tik vieną Danijos pavyzdį, visose valstybėse yra kompensavimas už dyzelinį kurą, naudojamą žemės ūkyje. Dyzelinio kuro kainos gerokai – 30–35% mažesnės Latvijoje ir Estijoje, nors Latvija ir Estija neturi “Mažeikių naftos”, ką turi Lietuva. Tai kodėl iš tikrųjų nepalengvinti tos sunkios dalios mūsų kaimiečiams, panaikinant mokesčius ne šiais metais, kaip yra prašoma, o nuo kitų metų. Taigi dar yra visi metai pasirengti šiam procesui, be abejo, tai reikėtų ištesėti. Tai buvo žadėjusios beveik visos Lietuvos politinės partijos, tarp jų ir parlamentinės. Jų programose įrašytos vienokios ar kitokios priemonės didinti pajamas žemdirbiams ir mažinti išlaidas.
Taigi prašyčiau visus balsuoti už tai, kad tol, kol galbūt vėl įsibėgės kuro gamyba, kitais metais atsisakyti akcizo mokesčio dyzeliniam kurui, sunaudojamo žemės ūkyje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys E.Masiulis.
E.MASIULIS. Laba diena posėdžio pirmininke, labai diena Seimo nariai. Iš tiesų Seime keliamas klausimas nuo pat pirmųjų dienų yra labai aktualus ir svarbus. Liberalų frakcija lygiai taip pat pripažįsta jo svarbą ir pripažįsta, kad reikia šiuos klausimus spręsti. Tačiau kartu noriu išdėstyti keletą abejonių, susijusių būtent su ta tvarka, kurią teikia Kaimo reikalų komitetas.
Pirma, mes turime ne vieną pavyzdį, kai įstatymų numatomos lengvatos po to vykdymo stadijoje yra labai sunkiai administruojamos. Ar neatsitiks panašiai būtent ir su šia numatoma lengvata, kai žemdirbiai, užuot šias lengvatas gavę, pradės lengvatinį dyzelinį kurą pardavinėti juodojoje rinkoje ir taip iškreipti dyzelinio kuro rinką. Visą laiką liberalai pasisakydavo už kitą kompensavimo formą, tai yra tiesioginių išmokų formą. Naujoji Vyriausybė jau yra parengusi tvarką, pagal kurią žemdirbiams būtų kompensuojama, o ne taikomos akcizų lengvatos. Mūsų supratimu, toks kelias iš tikrųjų yra paprastesnis, kompensavimo tvarka yra kur kas lengviau įgyvendinama ir kur kas paprasčiau administruojama. Tuo tarpu šis siūlomas projektas iš tikrųjų gali sukelti problemų įgyvendinimo stadijoje.
Taip pat norėčiau prisidėti prie čia jau anksčiau sakytos minties, kad ši įstatymo projekto pataisa neaprėpia žuvininkyste užsiimančių žmonių problemų. Reikėtų galbūt iš tikrųjų pasižiūrėti platesniu kontekstu ir pagrindinis motyvas vis dėlto toks, kad šiandien Seimo komitetai rengia vienokią tvarką, kuri iš principo skiriasi nuo šiandien Vyriausybės parengtos tvarkos. Aš manau, kad bendromis pastangomis Seimas ir Vyriausybė galėtų šią problemą išspręsti ir ramiai tarpusavyje išdiskutavę parengti kompromisinį variantą. Todėl šiandien vis dėlto siūlyčiau daryti svarstymo pertrauką, kad būtų galima gauti Vyriausybės išvadas. Teisingai, Vyriausybės išvados yra gautos, ne Vyriausybės, o Finansų ministerijos išvados, yra gautos pirmajam projektui, kurį svarstė Kaimo reikalų komitetas. Tačiau dabar šis projektas jau yra pasikeitęs, todėl Vyriausybė turėtų iš naujo pateikti išvadas naujam projektui ir tada mes Seime galėtume bendru sutarimu naujam kompromisiniam variantui, kurį Seimas ir Vyriausybė pasieks, pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjams, kurie dalyvavo diskusijoje. Siūlau, atsižvelgdamas į darbotvarkę… Dėl balsavimo motyvų Seimo narys P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlyčiau nedaryti jokios pertraukos ir šiam įstatymui pritarti po svarstymo ir artimiausiam posėdyje priimti. Aš manau, kad labai akivaizdžiai šios kompensavimo žemdirbiams tvarkos privalumus išdėstė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas J.Kraujelis. Tuo metu, kai kaimo žmogui reikia didžiausių pinigų, kai vyksta darbymetis, jis turi mokėti brangiau už kurą, o tik vėliau gaus kompensacijas. O pagal šią tvarką jis automatiškai nemoka akcizo mokesčio, ir yra daug patogesnis variantas. Nebijokim, aš manau, kad šis procesas neiškreips jokios degalų rinkos ir nesukels kitų kokių nors nesusipratimų. Manau, kad reikėtų kiek galima greičiau priimti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS. Gerbiamieji kolegos, jokiu būdu nesu prieš šį projektą, tačiau būčiau už svarstymo pertrauką. Primenu tuos motyvus, kuriuos mano kolega E.Masiulis pasakė iš tribūnos. Vyriausybėje yra rengiama to paties klausimo sprendimo tvarka, kuri yra šiek tiek kitokia, negu siūloma čia, šiame projekte, ir tas dvi pozicijas tiesiog reikia suderinti. Tam pertrauka ir būtų reikalinga, kad nesikirstų Seimo ir Vyriausybės nuostatos, nes tada iš viso nebūtų aišku, pagal kurią reikėtų dirbti ir į kurią žemdirbiams, kaimo žmonėms orientuotis. Tik šie motyvai. Tai jokiu būdu nėra kalba prieš palengvinimą situacijos, bet būtent tie motyvai verčia kalbėti rekomenduojant padaryti svarstymo pertrauką. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, turime po diskusijos du pasiūlymus. Pirmasis – siūlau kolegoms registruotis.
Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Kolegos, formuluoju balsavimo klausimą. Pirma, balsuosime, kad pritartume įstatymo projektui po svarstymo, o kitas pasiūlymas – paprašyti Vyriausybės išvadų ir padaryti projekto svarstymo pertrauką. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto išvadai, balsuoja – už, kas prieš, balsuoja – prieš. Vyksta balsavimas.
Už – 70 Seimo narių, prieš – 9, susilaikė 11. Kolegos, dėl antro siūlymo reikalauti Vyriausybės pateikti išvadas. Ar būtų siūlymas balsuoti? Ar bendru sutarimu prašome Vyriausybės išvadų? Ačiū. Pritarta prašyti Vyriausybės išvadų dėl šio įstatymo projekto.
Seimo narys A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš siūlau ypatingos skubos tvarka, taip būtų geriausia priimti. O jeigu rimtai, tai siūlyčiau vis dėlto paprašyti Vyriausybės išvadų ne tiek dėl šio įstatymo projekto, kuris yra pateiktas, bet kad Vyriausybė aiškiai pasakytų, kokį vis dėlto kompensavimo mechanizmą rengiamasi taikyti. Nes jaučiu, kad toliau bus taikomi abu mechanizmai, tai yra bus mokamos ir tiesioginės išmokos, ir bus akcizas neimamas už dyzelinį kurą. Šiuo požiūriu, manau, reikia paprasčiausiai paprašyti vienos išvados, kiek tai kainuoja valstybės biudžetui?
PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Aš manau, kad reikia baigti tą blogą praktiką, kai prie Vyriausybės nutarimų taikomas įstatymas. Aš manau, kad įstatymas yra aukščiau už Vyriausybės nutarimą ir nustatomas tvarkas. Bus priimtas įstatymas, pagal kurį Vyriausybė privalės paruošti kompensavimo tvarką. Tam laiko yra labai daug, beveik vieneri metai.
PIRMININKAS. Kolegos, kadangi buvo manančių kitaip, siūlau dėl Vyriausybės išvadų pateikimo apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų paprašyta Vyriausybės pateikti išvadas toliau nagrinėjant šį įstatymo projektą, balsuoja už. Kas mano, kad jų nereikia, balsuoja prieš. Vyksta balsavimas.
Už balsavo 29, prieš – 54, susilaikė 2 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Skelbiu 15 minučių pertrauką. Dabar yra 11.52 val.
Pertrauka
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio pirmos dalies papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-107 (svarstymas)
PIRMININKAS. Svarstome Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimu juo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-107. Pranešėjas – K.Rimšelis.
K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mūsų pagrindinis komitetas apsvarstė iniciatorių teikiamas pataisas ir atsižvelgė į Teisės departamento išvadas. Iš principo mes pritariame pačiai idėjai, kad ta siūloma idėja paspartintų tam tikrų miesto rajonų, ypač senamiesčių, renovacijos problemų sprendimą. Bet yra ir Teisės departamento nurodyti kai kurie probleminiai dalykai, kurie galėtų atsitikti, jeigu tas įstatymo projektas tokios formos, kaip jis dabar yra pateiktas, būtų priimtas. Čia vis dėlto reikėtų plačiau pažiūrėti. Taip pat reikia patikslinti kai kurias nuostatas ir Civiliniame kodekse, taip pat Privatizavimo įstatyme.
Mes bendravome su iniciatoriais, kurie taip pat sutarė ir pritarė Teisės departamento išvadoms. Mūsų pagrindinio komiteto išvada yra grąžinti įstatymo projektą tobulinti iniciatoriams, ir jie su tuo sutinka. Papildomo komiteto išvada yra lygiai tokia pati. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Remiantis Statuto 151 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa, jeigu pagrindinis komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, mes turėtume apsispręsti balsuodami.
Dėl balsavimo motyvų pasakyti nuomones norinčių nėra. Yra. Atsiprašau. Seimo narys J.Veselka. (Balsai salėje) Kolegos, Statutas nenumato tokios procedūros, jeigu pagrindinis komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Prašom, kolega.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš pritariu tai minčiai, kad reikia grąžinti tobulinti. Būtų labai gerai, kad principinius dalykus pasakytų ne tik Teisės departamentas, kurio išvados yra gana teisingos. Mano galva, įteisinti mainus tarp valstybės, savivaldybės struktūros ir privataus asmens… Tai skirtingi interesai. Vis dėlto privatus asmuo visomis keturiomis gina savo interesą. Valstybės valdininko, kuris renkamas į savivaldybes trejiems, ketveriems metams, visai kiti interesai. Todėl, mano galva, dabar veikiantis įstatymas, kuris leidžia įvairiais būdais privatizuoti, parduoti aukcionuose ir kitaip, išsprendžia iš esmės tą mainų sistemą. Kokia čia siūloma mainų sistema? Panagrinėjus ją iki galo, iš esmės tai yra pardavimas, tai yra valstybės turto perleidimas privačiai nuosavybei. Todėl, manyčiau, tai reikėtų įteisinti ne kaip mainų, o kaip pardavimo sistemą. Aš žinau, kaip sako savivaldybėse: štai gyvena du piliečiai bute, name, jie nesutinka išsikelti, o savivaldybė nieko negali. Toks mainų atvejis tik perkelia nuo savivaldybės sprendimą privačiam asmeniui. Ta pati problema, tik pasikeičia subjektai, kurie sprendžia. Todėl aš pritariu, kad reikia grąžinti tobulinti, bet reikėtų įteisinti ne mainų sistemą, o tai, kas yra įteisinta per tas struktūras, t.y. per pirkimo, pardavimo sandorius.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prašau Seimo narius registruotis. Vyksta registracija. Užsiregistravo 53 Seimo nariai.
Kviečiu kolegas išreikšti nuomones balsuojant dėl įstatymo projekto Nr.IXP-107. Kas už tai, kad pritartume pagrindinio projektą nagrinėjančio komiteto išvadai – grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, prašom balsuoti už. Kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš.
Už balsavo 49 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 1, 2, 3, 4 ir 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-100(3*) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, nagrinėjame Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 1, 2, 3, 4 ir 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-100. Pranešėja – Seimo narė I.Degutienė. Prašom.
I.DEGUTIENĖ. Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 1, 2, 4, ir 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas buvo parengtas vykdant moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierės A.Burneikienės pasiūlymą įtvirtinti Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatyme lygias moterų ir vyrų teises, numatant pašalpų už vaikus mokėjimą ne tik motinai, bet ir tėvui. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančius vaikus, įstatymo 1, 2, 4 ir 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, bendru sutarimu nutarė pritarti patobulintam įstatymo projektui.
Šiame projekte buvo atsižvelgta į visas Seimo Teisės departamento pastabas. Jums yra išdalytos Seimo Teisės departamento pastabos. Aš pabandysiu kai kurias pastabas pakomentuoti, kaip buvo pataisytas projektas.
Komiteto patobulintame įstatymo projekte atsisakyta siūlomos nuostatos, nes socialinės paramos dalykus ne Lietuvos Respublikos piliečiams nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Vietoj to komitetas siūlo numatyti, kad jei šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas atitinka tik vienas iš tėvų, tai šio įstatymo 2, 4, 41 ir 6 straipsniuose nustatytos pašalpos mokamos jam tuomet, kai vaikas gyvena kartu su juo. Taigi pašalpas už vaikus gautų šeimos, nuolat gyvenančios Lietuvoje, jeigu tėvas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis užsienietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, arba asmuo, įstatymų nustatyta tvarka turintis pabėgėlio statusą, o motina šių sąlygų neatitinka.
Antra Teisės departamento pastaba dėl projekto. 2 ir kituose straipsniuose siūloma nustatyti, kad pašalpa mokama abiejų tėvų prašymu. Komiteto patobulintame įstatymo projekte šios nuostatos atsisakyta, nes tokiu atveju pašalpas vaikų tėvai turėtų pasiimti kartu arba, jei pašalpą imtų tėvas ar motina, imančiam reikėtų pateikti notariškai patvirtintą motinos ar tėvo parašą. Komiteto posėdyje dalyvavo Savivaldybių asociacijos atstovai bei Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento vedėjas, kurių nuomone, tokia tvarka, kokią siūlė Teisės departamentas, apsunkintų pašalpos gavimą, nes ypač kaimo vietovėse tai, kad būtų galima gauti notaro patvirtintą tėvo ar motinos parašą, sudarytų pakankamai daug keblumų. Šiuo metu, jei pašalpas atsiima tėvas, jis turi pateikti, kaip minėjau, notariškai patvirtintą vaiko motinos įgaliojimą. Todėl komitetas siūlo, kad vienkartinė pašalpa, gimus kūdikiui, šeimos pašalpa ir pašalpa šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, bei pašalpa tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių prievolininkų vaikams mokama vieno iš tėvų ar turimo vienintelio iš tėvų prašymu.
Be to, įstatymo pakeitimo projekte išvardytos asmenų, turinčių teisę gauti pašalpas, grupės. Pasakoma, kad vienkartinė pašalpa, gimus kūdikiui, mokama tik už gimusį gyvą kūdikį, sąvokos suderintos su naujuoju Civiliniu kodeksu. Aiškiai pasakoma, kad už vaiką, kuris yra išlaikomas valstybės ar savivaldybės finansuojamoje institucijoje, ir už globojamą vaiką nemokama šeimos pašalpa ir pašalpa šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų. Taip pat komitetas pasiūlė suderinti įstatymo projektą su naujuoju Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu. Iki praėjusių metų pabaigos motinystės (tėvystės) pašalpos buvo reglamentuojamos Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, o nuo 2001 m. sausio 1 d. šias pašalpas reglamentuoja jau mano minėtas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas. Todėl komitetas siūlo svarstomo įstatymo 3 ir 4 straipsniuose pakeisti nuorodas į šį įstatymą ir atitinkamai papildyti įstatymo projekto pavadinimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Diskusijose užsirašė dalyvauti Seimo narė G.Purvaneckienė. Nėra.
Dėl balsavimo motyvų, kolegos. Taip pat nėra norinčių. Yra. Prašau. Seimo narė I.Šiaulienė.
I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad šitas įstatymas yra logiška tąsa sulyginant vyrų ir moterų teises mūsų šalyje. Pranešėja, išsamiai pateikdama šį klausimą, išdėstė visus motyvus ir sąlygas, todėl manau, kad abejonių neturėtų kilti. Prašau kolegas palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Išsakyti nuomonę prieš norinčių nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Priešingai manančių negirdėti. Pritarta šiam įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-228(2*) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-228 – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – Seimo narys R.Pavilionis.
R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Teikiama įstatymo pataisa visų pirma siekiama padėti Lietuvos radijo ir televizijos kolektyvui kuo sėkmingiau atlikti jam skirtą misiją.
Įstatymo projekte siūloma panaikinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, kuria reglamentuojama LRT programų transliavimo trukmė. Akivaizdu, kad ne trukmė lemia programų kokybę. Transliuojant šešias valandas galima tai daryti labai kokybiškai ir atlikti minėtą misiją. Transliuodami ilgesnį laiką ir rodydami nepakankamai kokybiškas programas, žinoma, mes taip pat nieko nelaimime. Europos Sąjungos teisė neįtvirtina normų, nustatančių minimalią transliavimo trukmę nacionalinėms televizijoms, todėl komitetas, svarstydamas gautus siūlymus ir įvertinęs sunkią Lietuvos nacionalinės televizijos ir radijo padėtį, vieningai balsavo už šią pataisą, kuria pačiai televizijai, jos tarybai siūloma nustatyti transliavimo programų trukmę.
Yra gautas papildomo komiteto sprendimas, kuris pritaria pagrindinio komiteto nuostatai. Svarstant šį klausimą komitete dalyvavo tarybos pirmininko pavaduotojas. Jis taip pat sutiko su nuostata, kad trukmę turi nustatyti pati taryba. Teisės departamentas, įvertindamas projektą, pasiūlė šią nuostatą perkelti į keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, nes kaip tik ten yra nurodomos tarybos funkcijos ir jos teisės. Taip pat yra gautas tarybos pirmininko gerbiamojo M.Martinaičio pasiūlymas. Jis yra tarp visų dokumentų, kurie yra jums pateikti. Jame taip pat pritariama, jog LRT taryba nustatytų programų transliavimo trukmę, tačiau siekiama, kad būtų nurodytos konkrečios minimalios valandos, kurios yra būtinos, kad transliuotojas atliktų savo misiją. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Diskusijose norėtų dalyvauti 6 Seimo nariai. Atsiprašau. Dar turime papildomą komitetą. Biudžeto ir finansų komiteto išvadas pateiks komiteto pirmininko pavaduotojas G.Šivickas. Prašom.
G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas buvo papildomas komitetas rengiant išvadas dėl šio įstatymo projekto.
Buvo atsižvelgta į Seimo Teisės departamento išvadą dėl įstatymo techninio rengimo tvarkos, taip pat į Europos teisės departamento išvadą, kad Europos Sąjungos teisė neįtvirtina normų, nustatančių minimalių transliavimų trukmę nacionalinėms televizijoms. Pagrindinė komiteto išvada yra pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu, todėl siūlau pritarti įstatymo projektui po svarstymo.
PIRMININKAS. Girdėjote, kolegos, komiteto išvadą. Diskusijose dalyvauti norėtų 6 Seimo nariai. Kolegos, ar Seimo nariai sutiktų, jeigu savo nuomonę galėtų išsakyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininkas M.Martinaitis? Ar būtų manančių priešingai? Bendru sutarimu kviečiame Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininką M.Martinaitį į centrinę tribūną. Prašom.
M.MARTINAITIS. Gerbiamasis pirmininke, Seimo nariai, dėkoju, kad esu pakviestas. Norėčiau šį tą paaiškinti. Taryba jau yra pareiškusi savo nuomonę dėl galimo LRT įstatymo pakeitimo, t.y. pakeičiant 4 straipsnio 4 dalį, užtikrinusią minimalų finansavimą pagal nustatytų valandų skaičių. Taigi į įstatymą buvo įvestas kriterijus, kuris reiškia valstybės garantijas, kad nebūtų mažinami transliavimo mastai žemiau tam tikros kritinės ribos. Tačiau tarybai kelia nerimą, jog įstatyme bus palikta gana pavojinga spraga, neįrašant jokių naujų garantijų, išskyrus tai, kad tarybai yra suteikiami didesni įgaliojimai. Nesant patikimų finansavimo garantijų, administracija ir taryba negalės patikimai vykdyti įstatymo reikalavimų, formuoti valstybinę programų strategiją, numatyti transliavimo mastus ir struktūrą. Nesant patikimų finansavimo kriterijų, visiškai bus įmanomas likutinis finansavimas, o tai verstų nuolat peržiūrėti Lietuvos radijo ir televizijos veiklą, jos galimybes, mažinant programų trukmę o tai atsilieptų programų kokybei, smuktų visuomeninio transliuotojo autoritetas, iškiltų grėsmė, kad nebus tinkamai vykdomos visuomeninio transliuotojo funkcijos. Tokia didelė ir sudėtinga kūrybinė institucija, kokia yra LRT, negali gyventi pagal nuolatinę žygio programą. Apie likutinį finansavimą galima pasakyti tokiais žmonių žodžiais: “kiek ponas duos, tiek ubagui užteks”.
Vienas klausimas būtų. Kodėl taip skubama padaryti šią pataisą , dar neįvertinus administracijos pateikto verslo ir veiklos plano, tarybai dar nepatvirtinus pajamų ir išlaidų sąmatos? Kol tai nepadaryta, taryba dar nėra pritarusi mažinti transliavimo apimčių ar atsisakyti trečiosios radijo programos. Be to, dar nesvarstyta, kaip išnaudoti vidines galimybes, finansavimą iš biudžeto, kad vis dėlto nebūtų taip dramatiškai mažinamos transliavimo apimtys. Todėl būtų būtinos vienokios ar kitokios garantijos, kad visuomeninis transliuotojas galėtų veikti patikimai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dabar kviesčiau dalyvauti diskusijose. Kadangi A.Vidžiūnas mus ir vėl šiandien apgavo, frakcijos vardu kalbės V.Landsbergis. (Balsai salėje) Užsiregistravo ir pabėgo iš salės.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo kolegos, Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcija negali pritarti siūlomam įstatymo projektui, ir aš tuojau paaiškinsiu kodėl.
Visi matome, kad vienintelė to įstatymo pakeitimo prasmė yra išbraukimas pagal laiką ir pagal programas iš dalies reglamentuoto visuomeninio transliuotojo darbo. Dabar tokiu būdu yra naikinamas pirmiausia dialogo mechanizmas tarp Radijo ir televizijos tarybos ir, tarkime, Vyriausybės ar finansavimo sprendimus darančių institucijų. Nes esamas įstatymas duoda argumentą Radijo ir televizijos tarybai siekti tam tikro finansavimo, pakankamo finansavimo, kad nebūtų pažeistas įstatymas, tai yra argumentas dirbti su finansuojančia institucija. Šis mechanizmas yra panaikinamas, jokių argumentų nebėra po to, kodėl vis dėlto reikia lėšų vykdyti tam tikriems įstatyme buvusiems reikalavimams. Jų nėra. Jeigu pinigų trūksta, galite iš viso nieko netransliuoti. Taryba nutaria, ir viskas.
Antras dalykas, kad būtent atveriamas toks lengviausias kelias naikinti programas. Dabar taryba negalėtų to daryti, turėtų kovoti dėl to, kaip subalansuoti savo ir taupymo arba institucijos taupymo sugebėjimus su įstatymo reikalavimais, o iš tikrųjų bus lengvas darbas – programas naikiname, ir jūs patys tai padarėte. Lietuvos Seimas tai padarė. Žmonių nusivylimas, žmonių skundai bus peradresuojami Lietuvos Seimui. Aš prisimenu tą laikotarpį, kai buvo aštriai iškilęs klausimas, kad štai trūksta pinigų, tai bus Seime… Tai buvo dar anas Seimas ir jis svarstė, ką daryti, bet aš atsimenu žmonių balsus per radiją, kai jų būdavo klausiama, tiesiog maldavimus neuždaryti, neatimti mums radijo, ypač žmonės provincijoje, kaimuose labai brangina radiją. Seni žmonės ypač brangina radiją. Aš pasakysiu, brangina kultūrinę radijo dalį ir žinias, ir kultūrinę, ne tokią subkultūrinę ar pseudokultūrinę pramoginę. Čia aš turiu galvoje ir tą nelengvai įvestą trečiąją programą su klasikine muzika, kuri yra atvanga labai daugeliui žmonių. Dabar labai suprantama, kad leidimas arba atvėrimas kelio naikinti programas, o radijo atveju tai yra ne tik valandų mažinimas, bet naikinimas pagal turinį, tai aš matau perspektyvą tokio požiūrio, su kuriuo teko labai ilgai daug kam kovoti sovietmečiu, kad kultūra nebūtų paskutinėje vietoje ir kad kultūra nebūtų nubraukiama pirmoji, jeigu trūksta pinigų. O čia būtent tas ir būtų pasiūlyta visiškai, galima sakyti, atvirai.
Štai mano argumentai ir mūsų frakcijos argumentai, kad taip neturi būti daroma. Aš esu pastebėjęs Radijo ir televizijos tarybos kompromisinį siūlymą, kad būtų, kaip čia pasakyta, dar papildomas punktas, kad programų transliavimo trukmę, kuri nustatyta įstatymo, taryba turi teisę tikslinti, atsižvelgdama į finansavimą. Štai čia yra tas dialogo mechanizmas ir čia Seimas galėtų būti konstruktyvus. Atstovaujami žmonės, kurie turi įvairių poreikių, ir reikia į tai atsižvelgti. Čia pasakyta komiteto nuomonė – atsižvelgta, bet juk į nieką neatsižvelgta, kam mums duoda tokius popierius. Štai yra pagrindinio komiteto išvada – atsižvelgti į tarybos, gerbiamojo M.Martinaičio pasiūlymą, bet juk neatsižvelgta. Netvarka yra ir komiteto darbe, tai aš irgi norėjau pasakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Sakalas. Prašom.
A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pradėti nuo to, kad naujausi pasiūlymai, kurie yra labai svarstytini, kuriuos mes išgirdome iš Radijo ir televizijos tarybos pirmininko, yra tikrai svarstytini ir verti visokeriopos analizės bei įvertinimo. Tų pasiūlymų anksčiau neturėjome, todėl, manau, Seimo nario V.Landsbergio priekaištas yra nevisiškai tikslus.
Norėdamas kalbėti iš esmės, aš išdėstysiu frakcijos nuomonę. Pirmiausia pradėsiu nuo radijo ir televizijos programų turinio. Sutikime visi, gerbiamieji kolegos, kad šis mūsų radijas ir televizija, apie kuriuos kalbame, skiriasi nuo kitų radijų ir televizijų transliuojamų programų kokybės ir turinio. Skiriasi, sutikime su tuo. Aš nepradėsiu aiškinti, kuo skiriasi, bet manau, kad niekas neabejoja, kad ji yra kitokia, negu, tarkime, komercinės televizijos ir radijas, kurių tikslai yra šiek tiek kitokie negu šito. Jeigu skiriasi, tai reikia kalbėti ir apie šios mūsų radijo ir televizijos finansavimą. Jeigu peržiūrėsime, kaip buvo finansuojamas radijas ir televizija, pradedant 1996 m., aš pamečiui įvardinsiu, kaip keitėsi finansai.
1996 m. – 36 mln. Toliau 40 mln., 46 mln., 1999 m. – 38 mln., 2000 m. – 34,5 mln. 2001 m. numatyta 35,5 mln. Kaip matote, buvo pikas ir prasidėjo mažėjimas. Aš suprantu, kad galima pagalvoti, kaip racionalizuoti radijo ir televizijos darbą, tą reikia daryti. Bet aš labai įvertinu ir tarybos abejones, kurios šiandien buvo išsakytos. Aišku, jeigu mes pritarsime tokiam variantui, koks dabar yra, tai, be abejo, bus nubraukta trečioji radijo programa. Aš tam niekaip nepritarčiau, nes tai yra tikrai kultūrinė programa, ir mes neturime skatinti vien (…), turime pagalvoti ir apie mūsų žmonių kitokios kultūros pajautimą.
Mano klausimas būtų toks – ar reikia skubėti? Ar tai yra toks dokumentas, kurį reikia priimti būtinai šiandien, nes rytoj kažkas atsitiks? Nieko neatsitiks. Aš sakyčiau, kad mums reikėtų dar gerai pagalvoti prieš priimant galutinį sprendimą. Aš suprasčiau dar ir taip, kad jeigu mes tarybai suteikiame įgaliojimus ir taryba yra superprincipinga, tarkime, ji mato, kad esant tokiam finansavimui ji negali vykdyti programų tų uždavinių, kuriuos jai kelia, ji gali pasielgti, kaip pasielgė dujininkai, atitinkama dujininkų taryba. Bet šioje vietoje mes neturime leisti (gal pasielgs, gal nepasielgs), mes turime pagalvoti, kaip teisiškai viską sutvarkyti.
Man kilo klausimas, kam naudingas šis dalykas? Aišku, atsakymas yra vienas – naudingas visoms komercinėms televizijoms. Kuo valstybinės televizijos valandos bus trumpesnės, tuo daugiau išloš komercinės televizijos. Ir nereikia mums apsimetinėti (aš tikiuosi, kad mes to ir nedarome) ir galvoti, kad tai nėra šiaip sau pateiktas įstatymas, be kokios nors potekstės.
Aš manau, kad tikrai nėra dėl ko skubėti. Mūsų frakcijos siūlymas yra toks: padaryti pertrauką (ir prašau, pirmininke, šį klausimą atitinkamai įforminti), nes šiandien sudaryta Seimo valdybos speciali komisija, kuri nagrinėja Radijo ir televizijos visokius dalykus: programas, finansavimą ir visa kita. Palaukime komisijos išvadų. Galų gale per tą laiką, kol komisija pateiks išvadas, būtų galima susitikti su Radijo ir televizijos taryba ir aptarti tą kompromisinę formuluotę, kurią pasiūlė tarybos pirmininkas, tai būtų ta formuluotė, kuri tiktų ir Seimui. Tai yra leisti pačiai tarybai, jeigu ji mato, kad reikia, mažinti valandų trukmę. Bet mes nenumeskime to priverstinai, nepadarykime to Seime. Jeigu Seimas nesutiktų padaryti pertraukos, tai mūsų frakcija negalėtų pritarti dabartiniam variantui. Aš siūlyčiau neskubėti, nieko degančio nėra, ir priimti įstatymą, kuris sukeltų mažiau abejonių ir būtų priimtinas daugumai Seimo narių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Korenka. Prašau.
J.KORENKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, skirstydami 2001 m. biudžetą, deja, Nacionaliniam radijo ir televizijos komitetui paskyrėme tik 35 mln. Lt sumą, kuri aiškiai yra maža jų veiklai. Ir po to sekė aiški įvykių tąsa: atviros kalbos, kad mums yra per didelė prabanga turėti klasikinės muzikos kanalą, kad mes per daug leidžiame pinigų siauresnės paskirties laidoms ir t.t., ir t.t.
Jeigu jūs atkreipėte dėmesį į projektą, jame prieš tai buvo išskirstytos valandos televizijos darbo dienoms, išeiginėms dienoms, taip pat radijo numatytiems kanalams. Visiškai panaikinus šias valandas, vis dėlto išliko nuostata, kad ne mažiau kaip pusę programos turi sudaryti Europos ir Lietuvos autorių garso ir vaizdo įrašai. Atleiskite, gerbiamieji, sutrukdysiu laiką, bet, kaip vienos laidos vedėjai dažnai mėgsta sakyti, duosiu pavyzdį, tokį vaizdelį. Įsivaizduokite lietuviškas vestuves, kuriose yra vestuvių šeimininkas, mūsų rinkėjas, televizijos žiūrovas ir vieni vestuvių veikėjai – muzikantai, šiuo atveju Radijo ir televizijos komitetas. Ir kai jie kalba apie būsimas vestuves, muzikantų vadovai sako: gerbiamieji, pinigų per maža, todėl mūsų ansambliuke bus keletu žmonių mažiau, bet jūs nesijaudinkite, mes, ko gero, būgnininką pastatysime vienu metu griežti smuiku, klarnetu ir mušti būgną; ir dar, kadangi trūksta pinigų, tai patys suprantate, muzikantai vestuvėse gali groti iki kito ryto, o gali ir negroti. Aš nenoriu nieko kaltinti, kaip pasakė ponas (…), bet negaliu sutikti su tuo, kad pasiūlius aiškią pinigų sumą – laukti neaiškaus rezultato. Nematydamas nei aiškios administracijos, nei verslo, veiklos programos, nežinodamas, kiek tų valandų bus ateityje, aš atstovauju rinkėjams, televizijos žiūrovams.
Pats, kaip Seimo narys, balsavau už biudžetą ir jaučiuosi atsakingas. Manau, kad turi vykti dialogas, turi būti aiškiai susitarta abiejų pusių. Pritariu pasakytai profesoriaus A.Sakalo nuomonei, kad reikia daryti pertrauką. turiu pasakyti, kad svarstant šį projektą komitete aš susilaikiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. V.P.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Prieš mane kalbėjusieji prelegentai tikrai iškėlė nemažai argumentuotų išvadų, kad, ko gero, reikėtų daryti šio klausimo pertrauką. Aš mėginčiau dar pagrįsti tai papildomais argumentais.
Visų pirma nėra abejonės, kad ankstesnis Seimas neįvykdė Visuomenės informavimo įstatymo ir Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo reikalavimo parengti ir pateikti Seimui bei priimti Abonentinio mokesčio įstatymą. Neįvykdė ir dar vieno dalyko: priimant šį įstatymą, reikėjo apsvarstyti to mokesčio administravimo ir kitus dalykus. Taigi Seimas yra kaltas, nepadaręs šio svarbaus žingsnio, o juk tai yra susiję su finansavimu.
Kitas dalykas, kuris vėlgi yra skaudus Seimui, mums visiems, yra tai, kad Seimas nepakankamai gerai vykdė Nacionalinio radijo ir televizijos finansavimo kontrolę. Finansų ministerija turėjo galimybę įvairiai finansuoti šią instituciją ir dažniausiai neskirti jai lėšų. Seimo valdybai yra pateikta lentelė. Šią lentelę pateikė kolega G.Babravičius. Iš Finansų ministerijos yra informacija: štai nuo 1996 iki 2001 metų finansavimo dinamika. Iš tikrųjų valstybė savo Nacionalinei televizijai ir radijui yra įsiskolinusi beveik apie 7 mln. litų. Kita vertus, nėra abejonės, galima pasakyti, kad buvusios Radijo ir televizijos administracijos galbūt irgi prisiėmė įsipareigojimus. Manoma, kad 7 mln. jau yra galbūt dėl pačių administracijų per tą laikotarpį padarytų papildomų sprendimų ir papildomų išlaidų. Bet dėl to reikėtų diskutuoti.
Šiuo atveju mes turėtume atskirti klausimą. Ten, kur kalbama apie vadybą, apie administravimą, apie vadybos gerinimą ir kitus dalykus, ten, be abejo, visada bus problemų ir tą darbą reikia gerinti. Aš su tomis išvadomis sutinku. Juo labiau manau, kad mes turime atsiriboti šiandien ir nuo personalijų, ir nuo kitų dalykų, kurie nėra šio klausimo svarstymo objektas. Bet valstybės įsipareigojimų neįvykdymas nacionaliniam transliuotojui yra netoleruotinas reiškinys. Yra sričių, kur galbūt galima neįvykdyti, bet yra sričių, kur turėtų veikti, sakykim, būtinieji minimalūs standartai ir normatyvai, kurių negalima nevykdyti. Ta prasme, jeigu būtų asignavimų valdytojui suteikti vien asignavimai ir atskaitomybė, mes šiandien neturėtume tokios padėties Nacionaliniam radijuje ir televizijoje, kai yra tiek valstybės suteiktų funkcijų plius valstybės skolų. Tai nėra normalu. Vadinasi, atsižvelgiant į tą kontekstą ir buvo prieš dvejus metus svarstyta, kad galbūt valandų skaičius ir bus tas apsauginis barjeras, kad valstybė galėtų įgyvendinti būtinuosius minimalius normatyvus. Tas barjeras buvo išprovokuotas objektyvios tikrovės – nuolatinio lėšų trūkumo. Manau, kad ir kolegė D.Kutraitė, dirbusi ir žinojusi padėtį, (…) gali paliudyti, kad finansavimo problemos iš valstybės pusės nebuvo perfect.
Dabar, kai nėra Abonentinio mokesčio įstatymo, t.y. kai neatsakyta į klausimą dėl įsiskolinimų, tai lygiai taip pat, kai ar aukštosioms mokykloms, ar Nacionaliniam radijui, neatsakius į kitus klausimus, staiga mes imame ir atsisakome to, tarkime, kol kas realiai sutarto būtinojo normatyvinio standarto – fiksuotų valandų. Manau, kad šiais metais tai iš tikrųjų ne pagrindinė problema. Mes galėtume pasielgti kitaip: daryti šio klausimo pertrauką, formuoti darbo grupę, kuri rengtų Abonentinio mokesčio įstatymą, kol kas įgyvendinti normatyvus ir įvykdyti įsiskolinimus, o po to jau spręsti, kaip keisti įstatymą. Juo labiau mes turėtume gerbti nacionalinio transliuotojo visuomeninę atstovybę, tai yra tarybą ir jos nuomonę.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Seimo narys G.Babravičius.
G.BABRAVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji kolegos! Visų pirma noriu pasakyti, kad visiškai pritariu įstatymo pataisoms, komitetų išvadoms ir ekspertų išvadoms. Kitas dalykas, kurį norėčiau pasakyti, kad, ko gero, būsime pirmieji ir vieninteliai ne tik Europoje ir pasaulyje, kurie įstatymu yra įvedę tokį apribojimą, kai net šiame apribojime iš esmės nėra jokio turinio. Nesutiksiu, kad net teoriškai gali būti valandos, tarkime, LRT veiklos kriterijumi. Tokiu požiūriu vadovaujantis, tai LRT, transliuodama kokią nors labai prastą programą, galbūt sugebėtų ir 24 valandas apmokėti, sakykim, savo transliacijų. Tuo labiau niekaip nesuprantu, kurioje vietoje gali būti tos veiklos garantija valandos, kurios yra įvestos. Kitas paradoksas yra tai, kad gerbiamojo M.Martinaičio pasirašytas raštas de facto sako, kad nepriklausoma institucija, kuri turi nepriklausomą valdymo organą, nori būti kontroliuojama arba reglamentuojama, tegul ir labai švelniai – per minimalų, sakykime, transliacijos valandų įvedimą.
Kitas aspektas yra tai, kad vien šiuo svarstymu mes pademonstruojame, kad yra rimbų arba galimybių, kaip šią Nacionalinio radijo ir televizijos instituciją galima valdyti. Nes jeigu dabar buvo siūloma ir nepritarėme, kad ne įvestume valandų kriterijaus, o paliktume spręsti tai nepriklausomai tarybai, atsižvelgiant į racionalius poreikius, atsižvelgiant į administracijos siūlymus, atsižvelgiant į turimą finansavimą, kad ir iš kokių šaltinių jis būtų pakliuvęs, tai šiuo atveju kita Seimo dauguma, arba kita Seimo sudėtis, gali sumažinti lygiai taip pat, tarkime, iš blogos valios tą valandų skaičių.
Dar kitas dalykas, kad tuo de facto sakome, kad mes nepasitikime Nacionalinio radijo ir televizijos taryba, nes kalbose buvo išsakytos abejonės, kad esą ji gali ką nors negero padaryti ir neteisingai pasielgti svarstydama ar programos turinį, ar programos apimčių klausimus. Neįvertinta dar kita aplinkybė, kad technologijos gana sparčiai plėtojamos ir gali taip atsitikti, kad ši teigiama paslauga, kad signalas patektų į kiekvieno namus, gali atpigti. Tokiu atveju lieka ir kitas dalykas – taryba ir administracija gali apsiriboti tiktai nustatytomis valandomis ir būtent nedidinti transliacijos apimčių.
Daugiausia buvo paminėtas finansavimas. Tik ponas A.Sakalas ir ponas V.Andriukaitis šiek tiek užsiminė apie misiją. Mano galva, pagrindinis išskirtinumas šios Nacionalinio radijo ir televizijos institucijos yra būtent jos specifinė misija. Norėčiau išgirsti argumentus, kaip tas įstatyme nurodytas valandų skaičius daro įtaką misijos vykdymo problemoms. Tai, mano galva, šiuo požiūriu yra visiškai nesusiję tarp savęs dalykai.
Kitas dalykas. Norėčiau paneigti argumentą, kad komerciniams radijui arba televizijai yra naudinga tai panaikinti. Drįsiu teigti, kad ir daugeliu dokumentų, bendrų pareiškimų kartu su Nacionalinio radijo ir televizijos administracijomis (įvairių kadencijų), ir Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos pareiškimais nuo 1995 metų yra nuosekliai siūloma kuo greičiau įvesti abonentinį mokestį. Nes abonentinis mokestis yra nepriklausomas finansavimo šaltinis ir pagal komercinių televizijos ir radijo logiką gal, gavęs geresnį ir patikimesnį finansavimą, Nacionalinis radijas ir televizija nebus priverstas piginti ir susinti savo programas tam, kad konkuruotų komercinėje rinkoje, ir galės labiau atlikti savo misiją.
Biudžete yra paskirtos tam tikros lėšos, atrodo, 35 mln., atmintinai bijau pasakyti.
Pasakykite man, kas pasikeičia, jeigu mes atidedame šio klausimo svarstymą, paliekame taip, kaip yra, arba, sakykime, pritariame. Ničniekas nepasikeičia. Daugiau tų pinigų neatsiras. Išskyrus tai, kad esant 15 mln., jog egzistuoja tokia įstatymo nuostata, kuri tikrai yra pseudo ir tikrai nenatūraliais motyvais buvo kažkada ir kažkieno siūlymu įrašyta, paprasčiausiai didina tą deficitą ir atsiranda kolizija, kad Nacionalinis radijas ir televizija pagal biudžeto eilutę turi teisę išleisti tik tiek ir tiek pinigų, o pagal kitą įstatymą, liepiantį jam transliuoti tiek ir tiek valandų, esą gali išleisti ne tiek. Kita vertus, man susidaro įspūdis, kad galbūt šiuo klausimu, kadangi taip sutapo, kad ir kairioji, ir dešinioji opozicija yra prieš racionalų šio klausimo sprendimą, kad yra tam tikra spekuliacija Nacionalinio radijo ir televizijos situacija, kuri iš tikrųjų sunki ir iš tikrųjų objektyvi.
Aš tik papildydamas poną V.Andriukaitį paminėsiu, kad iš to dabar esamo 15 mln. deficito maždaug 8 mln. deficito susidarė dėl administracijų per visą laikotarpį nuo 1996 metų kaltės. Ir septyneri metai yra, kaip jūs ir minėjote, šie. Bet, atkreipsiu dėmesį, didžioji dalis to deficito 2,5 mln. yra susidarę 1996 m., kai dalis čia sėdinčių parlamentarų taip pat turėjo galimybes pagerinti nacionalinės televizijos finansinę būklę, ir kita dalis, 3,5 mln., susidarė 1999 metais, kai kita pusė, dabar teikianti tuos siūlymus, galėjo ją visokeriopai pagerinti.
Mano pasiūlymas yra pritarti šioms įstatymo pataisoms, nes procesas, kuris yra susijęs su darbo grupe arba paskui Seimo veikla įvedant abonentinį mokestį arba visus kitus dalykus, nėra niekaip susijęs su šia konkrečia dabartine pataisa, kad nebūtų kriterijaus, susijusio su valandomis. Savo ruožtu, jeigu būtų priimti kiti sprendimai, tai aš tuomet siūlyčiau, tiems, kurie atstovauja ne Nacionalinio radijo ir televizijos lobistiniams interesams, o, pavyzdžiui, policijos lobistiniams interesams, užregistruoti siūlymą, kad būtų siūloma Vidaus reikalų ministerijai dalis natūra, pavyzdžiui, benzino tam tikras tonų skaičius, kad jie galėtų tinkamiau vykdyti savo funkcijas. Nes dabar nuolat ateina skundai, kad dėl nepakankamo finansavimo policija negali vykdyti savo misijos ir savo funkcijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. D.Kutraitė-Giedraitienė. Prašau.
D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, teisybės dėlei turiu pasakyti, kad iš tikrųjų esu suinteresuotas asmuo. Suinteresuotas tuo, kuo buvau, esu ir būsiu. Kad visuomeninė televizija ir radijas visada būtų visuomeniniai, kad jiems niekas netrukdytų vykdyti savo labai garbingos ir visiems mums reikalingos misijos, kad jie nebūtų reguliuojami kiekvieną kadenciją pasikeitus politikams ir kad jie iš tikrųjų galėtų ramiai ir savarankiškai kurti savo ateitį.
Tačiau, gerbiamieji, šiandien mes svarstome 4 straipsnį. 4 straipsnio vieno punkto pakeitimą. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad tai yra LRT programoms keliami reikalavimai. Mano giliu įsitikinimu, vieninteliai reikalavimai, kurie gali būti keliami LRT programoms, yra susiję su ta jau daugelio čia minėta misija. Misija, kad valstybėje būtų užtikrintos sąlygos žmogaus ir demokratijos tobulėjimui. Kad iš tikrųjų būtų subalansuota informacija, kad čia nevyrautų viena politinė nuostata, kad atspindėtų įvairias politines pažiūras, nuomones ir kad masinė kultūra būtų atspindėta tik apžvalginio, pažintinio ir analitinio pobūdžio laidose. Tie reikalavimai reikalingi mums visiems, nes visi sutiksime, kad valstybės ilgalaikės egzistencijos sąlyga nėra vien tiktai materialiniai dalykai, ne vien tik materialinė gerovė, bet ir sąlygų, skatinančių laisvo žmogaus tobulėjimą, sukūrimas. Aš labai nenorėčiau, kad iš tikrųjų tarp Seimo narių, kad ir labai lengva forma, kada nors sklandytų mintys apie galimą šios televizijos privatizavimą, apie priekaištus dėl to, kad yra per mažai reklamos, per mažai komercijos.
Manyčiau, vienintelis dalykas, apie ką galima kalbėti, tai yra apie administravimo klaidas. Tačiau aš niekaip negaliu suprasti, kaip 4 straipsnyje, kur aš jau sakiau, yra keliami visuomeniniam transliuotojui reikalavimai, kuriuos trumpai bandžiau apibūdinti, kaip čia gali būti nurodytos transliavimo valandos. Čia yra, gerbiamieji, mažytis arba didelis gudravimas, mažytės pastangos apsiginti, įkirtus tas valandas į įstatymą, kad jos būtinai lems geresnį finansavimą. Jeigu mums nepasisektų šiandien ar vėliau rasti to sutarimo ir tos valandos liks čia, tai visi puikiai žinome, kad pinigų tuo to iš tikrųjų nepadaugės. Aš kviesčiau kolegas iš televizijos ir radijo vis dėlto geriau paieškoti tų galimybių, kaip tvarkyti savo ūkį, tikrai neeikvoti energijos kovojant dėl to, dėl ko ketinama prieštaraujant prieš šį įstatymo pakeitimą. Sakykime, kad ir toks dalykas, kuris galbūt ir negerai, kad skamba iš politinės tribūnos, nes jis susijęs su gryniausiu administravimu. Tačiau negi tos laidos, kurios yra tikrai komercinės, sakykim, loterijos, žaidimai, kurios yra reikalingos, kad būtų uždirbami pinigai ir išsilaikoma, ar jos iš tikrųjų turi būti transliuojamos, jų siuntimas, transliacinių išlaidų apmokėjimas turi būti iš biudžeto. Ar tai neturėtų būti įkalkuliuota į tas laidas ir transliavimui skirti pinigai turėtų būti naudojami tik toms laidoms, kurios iš tikrųjų atitinka visuomeninio radijo ir televizijos misiją ir kurios yra reikalingos pagal jau mano minėtą įstatymą. Taigi man atrodo, kad komercinių laidų siuntimo paslaugos turi būti apmokamos iš komercinės LRT sąskaitos. Yra ir daugybė kitų dalykų, kurie iš tikrųjų, aš neabejoju, bus išspręsti. Aš tiktai žinau, kad jokios valandos nei išspręs, nei pablogins situacijos, kuri yra šiuo metu televizijoje ir radijuje. Kad ir kaip žiūrėtum, manyčiau, net 4 straipsnyje, kuris apibūdina reikalavimus, jų negalėtų būti, nes mes neturime jokios teisės įstatymiškai reikalauti. Tai iš tikrųjų yra televizijos ir radijo savarankiškumo rezultatas, kiek valandų transliuoti. Visuomenė nei įstatymas to negalės reguliuoti. Tai yra tarybos apsisprendimas, ir aš į tai žiūriu kaip į didesnį savarankiškumą ir į daug mažesnį reglamentavimą. Man atrodo, kad nereikėtų čia gudrauti, nereikėtų mums susipriešinti ir daryti iš to politiką. Tai yra labai paprastas klausimas ir, duok Dieve, kad ir kiti būtų tokie paprasti ir taip lengvai išsprendžiami. Siūlau balsuoti už šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū diskusijų dalyviams. Dėl balsavimo motyvų. Savo nuomonę norėtų pasakyti Seimo narys J.Korenka. Prašom. Nenorite. J.Karosas. Prašom.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad kalbėjusiųjų kalbose aiškiai nuskambėjo motyvas ir siūlymas grąžinti projektą komitetui tobulinti. Aš tokį pasiūlymą palaikau ir siūlau taip padaryti.
PIRMININKAS. V.P.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Kadangi aš esu užsiregistravęs kalbėti prieš šį įstatymą, tai aš ir kalbėsiu prieš.
PIRMININKAS. O ką tuomet ponas J.Karosas?
V.P.ANDRIUKAITIS. Šiuo atveju galėčiau tik pasakyti, kad mūsų nuostata – daryti pertrauką arba atiduoti tobulinti tą projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys R.Pavilionis. Už. Prašom.
R.PAVILIONIS. Gerbiamieji kolegos, mes girdėjome skirtingas nuomones, bet ne tiek skirtingas, kad nesutartume. Aš matau iš mūsų kolegų kalbų, kad niekas neprieštarauja tam, kad trukmė būtų nustatyta pačios tarybos. Jeigu iš tikrųjų mes norime, kad ta televizija būtų savarankiškesnė, mes turime suteikti jai galimybę pačiai nustatyti programų trukmę. Ypač pabrėžčiau tai, kad Europos teisėje tokių dalykų nėra numatyta, o pačios programos, mūsų televizijos turinys, reikia pripažinti, ne visuomet artėja prie tų standartų, kurie yra žinomi kiek plačiau. Todėl galbūt kaip tik ši aplinkybė, kad mes leidžiame pačiai televizijai, mes pritariame, kad pati televizija, taryba nusistatytų, kiek būtina transliuoti ir ką būtent transliuoti, kad būtų atlikta ši misija, man atrodo, ši aplinkybė turėtų mus suartinti ir turėtume šiandien pritarti komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Savo nuomonę išsakė vienas Seimo narys – prieš, kitas – už šį projektą. Kadangi Statutas numato, kad pirmiausia turi būti balsuojama dėl pagrindinio komiteto išvados, po to bus balsuojama dėl kito siūlymo – padaryti svarstymo pertrauką, taigi prašau kolegas registruotis.
Užsiregistravo 97 Seimo nariai. V.P.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš manau, kad iš tikrųjų būtų logiškiau pirma apsispręsti, ar darome svarstymo pertrauką, nes jeigu mes…
PIRMININKAS. Kuo jūs motyvuojate, gerbiamasis kolega?
V.P.ANDRIUKAITIS. Prašau?
PIRMININKAS. Kuo jūs galėtumėte pagrįsti savo teiginį?
V.P.ANDRIUKAITIS. Šiuo atveju aš tiesiog galėčiau pagrįsti savo teiginį konsenso principu. Statuto atžvilgiu jūs būsite teisus, vykdydamas tuos reikalavimus, kurie yra numatyti Statute, bet jeigu, tarkime, mes pasiektume konsensą be balsavimo šiuo atveju… Aš manau, galėtume taip tikrai padaryti. Jeigu yra abejonių kolegoms, aš manau, kad geriau nacionalinę problemą svarstyti konsenso būdu. Aš manau, tai būtų daug sveikiau.
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų nuomonę, bet vis dėlto siūlyčiau kolegoms laikytis Statuto. 153 straipsnio 1 dalis numato, už ką pirma turime balsuoti. Kolega A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš prašyčiau, kad jūs vadovautumėtės Statuto 109 straipsniu, kuriame aiškiai pasakyta, kad iki balsavimo opozicija ar opozicijos lyderis gali prašyti pertraukos. Jis šitą padarė. Iki balsavimo aiškiai pasakyta, o jūs siūlote balsuoti, o po to daryti pertrauką. Viską darote atbulai, gerbiamasis posėdžio pirmininke! (Balsas iš salės: “Na, paskaitykite Statutą.”)
A.SAKALAS. Galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Prašom.
A.SAKALAS. Dėl vedimo tvarkos norėčiau pasakyti. Na, sakykim, jūs elgiatės taip, kaip dabar pasiūlėte – balsuojate, pritarti ar nepritarti komiteto išvadai. Po to, kai jūs nubalsuosite vienaip ar kitaip, turiu omenyje Seimas nubalsuos, tai kokią prasmę turi pertrauka? Jeigu bus pritarta po svarstymo, tai bus pritarta, bus nepritarta, tai irgi nepritarta, ir pertrauka neturi jokios prasmės. Pertrauka turi tik tada prasmę, jeigu balsuojama dėl jos iki apsisprendimo pritarti ar nepritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Kolegos, jeigu svarstymo metu yra siūlymas, tai eilės tvarka balsuojama dėl pagrindinio komiteto išvados, o po to balsuojama dėl visų kitų. (Triukšmas salėje)
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pirmininke…
PIRMININKAS. Frakcijos vardu tokio siūlymo aš negirdėjau.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis…
PIRMININKAS. Seimo narys G.Dalinkevičius. Prašom.
G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Labai liūdna, kai dvigubi, trigubi standartai – pagal situaciją, pagal Seimo narių buvimo skaičių Seime – yra šiuo metu naudojami. Aš labai norėčiau pasakyti: yra Statutas, labai normaliai galime vadovautis tuo dokumentu. Pirmą kartą, kai mes svarstėme, svarstėme, pirma, pritarti ar nepritarti komiteto išvadoms, po to – visi kiti procesai. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal tikrai vertėtų jums pasikonsultuoti ir nepadaryti klaidos, nes jeigu opozicijos siūlymas yra padaryti pertrauką, tai jis turbūt yra privalomas. O jeigu jis kartais neprivalomas, tai toks forsavimas pritarti ir palikti už borto aną siūlymą nebūtų korektiškas. Tada bent jau reikėtų alternatyvaus balsavimo. Bet man atrodo, kad pertraukos reikalavimas yra privalomas ir dėl jo net balsuoti nereikėtų.
PIRMININKAS. Ačiū visiems kolegoms už pamokymus, aš juos labai nuoširdžiai priimu. Jeigu atkreiptumėte dėmesį, remdamiesi 109 straipsniu mes iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko reikalavimu (aš nereikalauju), pagrindinio komiteto reikalavimu (jis taip pat reikalauja), taip pat frakcijos reikalavimu, kurį paremia vienas trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių… Prašome tiksliai formuluoti reikalavimus, o ne išreikšti… Seimo narys R.Pavilionis. Prašom.
R.PAVILIONIS. Aš norėčiau labai trumpai replikuoti. Norėčiau priminti, kad komitete svarstant šią nuostatą jai taip pat išreiškė savo pritarimą deleguotas į šį posėdį LRT tarybos pirmininko pavaduotojas. Jis neprieštaravo tuomet, kad būtent tokia formuluotė, nenurodanti valandų, būtų įrašyta į šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Žodį dar suteikiu…
A.SALAMAKINAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš jums noriu pristatyti, kad Seimo opozicijos frakcijos lyderis yra V.Andriukaitis, jeigu kas dar nežinojo. V.Andriukaitis paprašė daryti pertrauką. 109 straipsnyje yra parašyta: “arba opozicinės frakcijos reikalavimu”. To jūs nenorėjote perskaityti.
PIRMININKAS. Ar buvo pabrėžta, kad opozicijos reikalavimu?
A.SALAMAKINAS. Aš dar kartą jums pristatau: ponas V.Andriukaitis yra opozicijos lyderis.
PIRMININKAS. Aš tą puikiai žinau. Kolegos, dabar aš jums formuluoju klausimą balsavimui ir norėčiau žinoti. Yra trys pertraukos trukmės: 30 minučių, 1 valandos arba iki kito posėdžio. Prašau apsispręsti. Prašau prieš tai užsiregistruoti dar kartą. Prašom kolegas dar kartą registruotis. Matau neužsiregistravusių, dar norinčių registruotis. Vyksta registracija. Registracijos metu prašau po salę nevaikščioti. Užsiregistravo 99 Seimo nariai.
Seimo narys V.P.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dabar aš taip pat pabūsiu jūsų šalininku Statuto… Šiuo atveju aš turėčiau būti vadinamas Seimo opozicijos lyderiu ir mano teisė, kaip jūs žinote, Statute užfiksuota kalbėti be eilės. Aš tiesiog primenu, nes aš labai nemėgstu to termino. Tiems plojantiems galiu pasakyti, kad aš ne iš tų, kurie galėtų tuščiažodžiauti. Mano siūlymas – daryti pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Labai ačiū už šį siūlymą, kuris buvo ką tik išsakytas. Prašau, kolege.
J.NARVILIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai norėčiau prašyti jus visus šiuo atveju pritarti pono V.Andriukaičio siūlymui atidėti svarstymą dar ir dėl to, kad visi šiandien gavome pono M.Martinaičio prašymą, kuris nebuvo mums pateiktas svarstymo komitete metu. Kai mes svarstėme komitete šį klausimą, tarybos nuomonė išsiskyrė. Į komiteto posėdį buvo pakviestas vicepirmininkas, o pirmininkas, pasirodo, net nežinojo, kad vyksta posėdis. Jau vien dėl to, manyčiau, reikėtų atidėti, kad būtų sudėlioti visi taškai ant “i”. Vadinasi, ten kažkas vyko nekorektiškai. Labai prašyčiau pritarti atidėjimui.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Jakavonis. Prašau.
G.JAKAVONIS. Dėl pertraukos trukmės alternatyvus siūlymas. Naujosios sąjungos frakcija siūlo pusės valandos pertrauką.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerai, kolegos, prašom nereplikuoti, kadangi siūlymas yra gana keblus, kitaip mums reikėtų pratęsti rytinį posėdį, nes 13.10 val. yra numatyta pertrauka. Jeigu būtų pritarta siūlymui dėl pusės valandos pertraukos, tai vis dėlto mums irgi reikėtų apsispręsti. Taigi prašyčiau gerai pagalvoti. Kolegos, siūlau apsispręsti.
Kas už tai, kad šio klausimo nagrinėjimą atidėtume iki kito posėdžio, balsuoja už, kas prieš – balsuoja prieš.
Už balsavo 45 Seimo nariai, prieš – 50, susilaikiusių nėra. Pertrauka iki kito posėdžio, kadangi opozicinės frakcijos reikalavimą parėmė vienas penktadalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. Taigi šis klausimas bus svarstomas vakariniame posėdyje, kuris prasidės 15 val.
Skelbiu pertrauką iki 15 val.