Ketvirtasis (35) posėdis
2001 m. sausio 16 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

Valstybės vidaus skolos valstybinėms aukštosioms mokykloms pripažinimo ir padengimo įstatymo projektas Nr.IXP-205 (pateikimas)

PIRMININKAS. Pradedame vakarinį plenarinį posėdį. Svarstome Valstybės vidaus skolos valstybinėms aukštosioms mokykloms pripažinimo ir padengimo įstatymo projektą Nr.IXP-205. Pranešėjas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R.Pavilionis. Prašau pranešėją į centrinę tribūną.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu teikiu įstatymo projektą apie valstybės vidaus skolos valstybinėms aukštosioms mokykloms pripažinimą ir padengimą. Skirtingai nei anksčiau, 1999 m. nebuvo skirta jokių asignavimų šių mokyklų komunalinių paslaugų išlaidoms padengti. Todėl 14 aukštųjų Lietuvos mokyklų susidarė nemaži įsiskolinimai. Įsiskolinimų apimtis nurodyta teikiamame projekte. Šio neskirto valstybės biudžeto dalies komunalinėms paslaugoms padengti išdava yra tokia, kad daugelis aukštųjų mokyklų, faktiškai visos 14 aukštųjų mokyklų, yra priverstos bylinėtis teismuose, mokėti didelį žyminį mokestį, kaupiasi baudos, todėl šiemet skirti biudžeto asignavimai iš tikrųjų tampa dar mažesni ir mokykloms išgyventi darosi visiškai neįmanoma.

Jei nebūtų atsižvelgta į šį projektą, žinoma, iš esmės turėtume ne tik mažinti lėšas, skiriamas tarptautiniams mokyklų mainams, kitoms mokyklų atliekamoms funkcijoms ir, svarbiausia, tas skolų kaupimasis sudarytų mokykloms visiškai beviltišką padėtį. Kaip ir praeitais metais, mūsų preliminariais skaičiavimais, turėtume toliau tęsti darbuotojų atleidimo procesą. Negavus jokių lėšų, išskyrus sumažintą mokos fondą, sunkiai įmanoma mokėti “Sodros” mokestį ir stipendijas. Mes paprasčiausiai turėtume kalbėti apie mokyklų veiklos nutraukimą.

Kita vertus, atsižvelgdami į šiandien susidariusią biudžeto padėtį, į tai, kad net ir priėmus Ilgalaikio finansavimo įstatymą mes negauname tų lėšų, kurios yra numatytos šiuo įstatymu. Jaučiame moralinę teisę ir atsakomybę kreiptis į gerbiamąjį Seimą ir prašyti, kad pateikę šį projektą šiandien mes galėtume grįžti prie jo vėliau, kovo, balandžio arba blogiausiu atveju gegužės mėnesį, kai, mūsų žiniomis, bus ketinama peržiūrėti biudžetą. Tuomet, turėdami aiškesnę biudžeto padėtį, galėtume pradėti šio klausimo svarstymą. Toks yra mano trumpas pateikimas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų norėtų paklausti 7 Seimo nariai. E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų keliama problema yra labai aktuali, tenka bendrauti su aukštųjų mokyklų rektoriais, ta problema tikrai egzistuoja. Mes matome Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pastangas ieškoti tos problemos sprendimo būdų, ir šis klausimas Seimo posėdžiuose svarstomas jau ne pirmą kartą. Prieš tai jis buvo svarstomas nutarimo forma, dabar jis pateikiamas kaip įstatymo projektas. Kokia būtų jūsų pozicija, ar šitas skolos pripažinimas ir, kaip numatyta įstatymo projekte, kad jis būtų padengiamas išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius, ar jis nepaskatintų kitų komitetų rengti panašius įstatymo projektus? Turiu galvoje savivaldybių skolas, medicinos įstaigų skolas. Kita vertus, ar tai neišbalansuotų mūsų valstybės finansų sistemos? Ačiū.

R.PAVILIONIS. Ačiū už klausimą. Manau, kad pats mechanizmas, procedūra, kaip galėtų būti pripažįstama ši valstybės skola, yra jau Lietuvoje veikiančių įstatymų reikalas ir Vyriausybės sprendimo reikalas. Dėl to, kad aukštasis mokslas yra išskiriamas, pateisinama tik ta aplinkybe, kad jis išliktų, nes pagaliau nuo jo išlikimo priklauso ir kitų institucijų veikla. Žinoma, yra dar viena aplinkybė, kuri leidžia mums į jus kreiptis su tokiu prašymu, tai yra ta, kad aukštoji mokykla yra vienintelė institucija Lietuvoje, kuriai suteikta autonomija. Šios mokyklos uždirbamos papildomos lėšos, deja, mūsų negelbsti šioje sunkioje situacijoje. Iš papildomų lėšų pradėta mokėti atlyginimus ir kiek įmanoma bandoma padengti įsiskolinimus, kurie kasmet didėja. Dabar, priėmus šį Biudžeto sandaros įstatymą, visos specialiosios lėšos tampa biudžeto lėšomis. Todėl mes negalime sakyti, kad tie asmenys, kurie atneša papildomų lėšų į Universitetą, privalo dengti tai, ko nėra skyrusi pati valstybė. Europos Sąjungos šalyse ir apskritai jokioje mus supančioje valstybėje nėra tokios tvarkos, kad komunaliniai įsiskolinimai būtų dengiami ne valstybės biudžeto asignavimais, o iš kokių nors papildomų šaltinių. Tai tokia praktika, kurios, deja, nėra Europoje. Nemanau, kad mes šiuo metu turėtume išsiskirti iš bendro konteksto.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baura. Prašom.

A.BAURA. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nemanote, jog analogiška problema ne mažiau aktuali yra ir kitoms, sakykime, ne aukštosioms mokymo institucijoms, esančioms Švietimo ministerijos dispozicijoje? Pavyzdžiui, rinkiminėje apygardoje, kurioje aš esu išrinktas, yra dvi žemės ūkio mokyklos, tarp jų Anykščių žemės ūkio mokykla. Mokyklai už 1999 m. neatiduota 255 tūkst. litų iš biudžeto. Jūsų teikiamame įstatymo projekte kalbama tik apie Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų įsiskolinimus. Ar nebūtų teisingiau nedaryti išimčių, kaip kad bandoma daryti šiuo atveju, o esant pakankamoms valstybės finansinėms galimybėms įsiskolinimus kaip valstybės skolą pripažinti visoms mokymo įstaigoms?

R.PAVILIONIS. Aš niekada tam neprieštaraučiau, gerbiamasis Seimo nary, bet yra dvi aplinkybės. Viena iš jų yra ta, kad ne aukštosios mokyklos, ne universitetai gauna finansavimą iš savivaldybėms skirto biudžeto. Paprastai yra numatoma tokia suma, kokios reikia. Jūs painiojate…

A.BAURA. Žemės ūkio mokyklos tikrai iš savivaldybių negauna…

R.PAVILIONIS. Atsiprašau, aš kalbu ne apie žemės ūkio mokyklas, o kalbu apie vidurines mokyklas. O kitos mokymo institucijos, mano žiniomis, gauna tuos asignavimus ne per valstybės biudžetą, bet per kitus šaltinius. Be to, yra daugybė atvejų, kai mes žinome, jog esant reikalui tie jau skirti ir gauti asignavimai yra panaudojami ne tam tikslui, tuo tarpu aukštosios mokyklos apskirtai negavo ir nebuvo joms numatyta jokių asignavimų šioms išlaidoms padengti. Kita praktinė aplinkybė, manau, priklauso ir nuo valstybės biudžeto padėties. Jeigu ji būtų geresnė, tai niekas neprieštarautų, visi norėtų būti patenkinti tos skolos realizavimu, bet, deja, taip nėra, kaip jūs matote. Net ir aukštųjų mokyklų įsiskolinimus yra labai sunku padengti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Jurkus. Prašom.

J.JURKUS. Ačiū. Gerbiamasis komiteto pirmininke, jūs, kaip Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, turėjote išanalizuoti ir dėl specialiųjų internatinių mokyklų, nes, tarkim, mūsų specialaus internato mokytojai negauna algos po tris mėnesius. Taigi aš manyčiau, kad reikėtų… Norėčiau prisidėti prie kalbėjusių kolegų, prie A.Bauros, nes profesinės technikos mokyklos irgi turi labai daug skolų, kultūros centrai taip pat turi daug skolų. Kažkaip neetiška, kad mes nuolat svarstome tik institutų klausimus. Negi specialusis internatas, kuris auklėja vaikus invalidus ir negauna algų po tris mėnesius, yra kuo nors geresnis už aukštąsias mokyklas? Turbūt reikėtų spręsti klausimą kolegialiai, kad aptartume ir tuos, ir tuos. Dabar parvažiuoju į namus, žmonės ir mokytojai reiškia man rimtas pretenzijas.

R.PAVILIONIS. Visų pirma turi pasakyti, kad mūsų komitete buvo svarstomi ir tokių mokyklų biudžetinio finansavimo reikalai. Yra kreiptasi į Vyriausybę, paremiant tuos subjektus, kurie kreipėsi į komitetą ir prašė Seimo komiteto paramos. Aš manau, kad esant galimybei Vyriausybė atsižvelgs į tuos prašymus.

Turbūt reikėtų skirti tai, kad mes kreipėmės dėl asignavimų, skirtų išlaidoms už komunalinėms paslaugas padengti. Tai ne mokos, ne dėl to, kad trūksta arba neskiriamas laiku mokos fondas. Kalbame apie vieną biudžeto dalį, kurią Biudžeto sandaros įstatyme net nebuvo numatyta užpildyti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamasis pranešėjau, peržvelgęs prie projekto esančius dokumentus, aš, regis, neaptikau Vyriausybės išvados. Pagal mūsų Statutą tuos projektus, kurie reikalauja finansinių biudžeto išteklių, regis, galime teikti tik tada, kai yra Vyriausybės informacija ir išvada apie tokius šaltinius. Ar jūs sutiktumėte, kad jūsų projekto pateikimas šiandien būtų atidėtas, kol bus Vyriausybės nuomonė ir išvada?

R.PAVILIONIS. Mes atkreipėme į tai dėmesį, skaitėme Statutą, bet mes supratome taip, kad tokia išvada reikalinga nutarus pradėti svarstymą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, už pasitaisymą, nes maniau, kad neleisite.

Gerbiamasis pranešėjau, aš įsivaizduoju, kad galima būtų išsklaidyti dalies kolegų, kurie klausė, abejones, kad čia yra tiktai pateikimas. Jeigu bus pagrįsti argumentais aukštesniųjų mokyklų reikalavimai, būtų galima papildyti. Aš tik noriu pasitikslinti viena. Kolegoms atrodo, kad labai didelė universitetų ir aukštųjų mokyklų bėda, kad bendros skolos yra dar didesnės. Jūs kalbate tiktai apie vieną grafą, t.y. apie komunalines paslaugas, kurios iš tikrųjų slėgė aukštąsias mokyklas. Tada galbūt kolegoms būtų lengviau paremti šį įstatymo projektą, nes aukštosios mokyklos ir surinko pakankamai lėšų, ir pakankamai išnaudojo savo vidinius rezervus, kad mes ruoštume jaunąją kartą, jog ji įsigytų aukštąjį išsilavinimą. Aš dar kartą klausiu, ar čia tiktai pagrįstos už komunalines išlaidas negautos lėšos?

R.PAVILIONIS. Taip.

J.OLEKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Bet į mano nepateiktą klausimą jau atsakė.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų paklausė visi užsiregistravę Seimo nariai. Kviečiu Seimo narius registruotis.

Užsiregistravo 99 Seimo nariai.

Dėl balsavimo motyvų. Seimo narys P.Gražulis. Prašau. Atsiprašau, Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo nario Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko R.Pavilionio teikiamas įstatymas iš tikrųjų šiek tiek padeda spręsti aukštųjų mokyklų problemas, kurios susidarė dėl mūsų buvusių Vyriausybių veiksmų ir to, kad mes, priimdami šių metų biudžetą, vis dėlto daugumos iniciatyva pergudravom, tiksliau pasakius, dauguma apgavo aukštąsias mokyklas, į aukštųjų mokyklų finansavimo lėšas įtraukdama įvairias socialines išmokas, maitinimui, švietimui skirtus dalykus ir kt. Todėl šiandien būtina, kad funkcionuotų aukštosios mokyklos, kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko praeitais metais, kai šildymo sezono metu buvo nutrauktas mokymas arba studentai ėjo į paskaitas su kailiniais. Mes turėtume paskirti tas lėšas, kad išlaidas už komunalines paslaugas įskaitytume kaip valstybės skolą, kad nereikėtų aukštosioms mokykloms ieškoti rezervų ir galėtume rengti jaunąją kartą įgyti aukštąjį išsilavinimą. Todėl aš siūlyčiau po pateikimo pritarti teikiamam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Išsakyti priešingą nuomonę kviečiame Seimo narį P.Gražulį.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manyčiau, kad šis įstatymas gana žinybiškas. Manau, kad reikėtų vis dėlto parengti, jog apimtų ir internatines, ir žemės ūkio, ir aukštesniąsias mokyklas. Manau, kad mano išvardytų mokyklų finansinė padėtis nėra nė kiek geresnė, tuo labiau kad finansavimas yra santykinai mažesnis nei universitetų. Todėl būtų gerai, jeigu neįmanoma padengti visas skolas, tai 50% pripažinti vidaus skola, bet apimti visas aukštąsias, aukštesniąsias ir žemės ūkio mokyklas. Manau, iš principo įstatymas yra neblogas, tačiau, dar kartą kartoju, turėtų būti nežinybiškas.

PIRMININKAS. Kviečiu kolegas balsuojant apsispręsti dėl įstatymo projekto Nr.IXP-205. Kas už tai, kad pritartume Valstybės vidaus skolos valstybinėms aukštosioms mokykloms pripažinimo ir padengimo įstatymo projektui po pateikimo? Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: už – 49, prieš – 21, susilaikė 17. Įstatymo projektui Nr.IXP-205 pritarta po pateikimo. Pradedame šio įstatymo projekto nagrinėjimo procedūrą. Siūlomas pagrindinis komitetas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar būtų kitų nuomonių? Pritarta. Papildomas komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ar būtų kitų pasiūlymų? Nėra. Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti pavasario eilinėje sesijoje kovo mėnesį. Ar būtų kitų nuomonių? Nėra. Pritarta.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvada dėl Akcizų įstatymo 2, 3, 5, 5¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-162

Nagrinėjame 2.2 klausimą – Etikos ir procedūrų komisijos išvadą dėl Akcizų įstatymo 2, 3, 5, 5¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-162. Kaip žinote, laukėme Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės išvados. Išvadą turime ir prašome komisijos pirmininkę supažindinti Seimo narius su šia išvada. Prašau jus į centrinę tribūną.

D.TEIŠERSKYTĖ. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas žodžiu kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją prašydamas išaiškinti, ar svarstant Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2, 3, 5 ir 5¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą nebuvo pažeista įstatymų leidybos procedūra.

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja. Pirma, svarstant Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2, 3 5 ir 5¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą buvo pažeistas Seimo statuto 152 straipsnio 3 punktas, nurodantis, jog iki įstatymo svarstymo Seimo posėdyje gauti nauji papildymai ir pataisos privalo būti apsvarstyti pagrindiniame komitete.

Antra. Pateiktas Ekonomikos komiteto pasiūlymas nebuvo konkrečiai suformuluotas. Pasiūlyta nustatyti, kad akcizą už suskystintas dujas, skirtas automobilių transportui, moka ne įmonės, turinčios licenciją verstis mažmenine prekyba automobilių transportui skirtomis suskystintomis dujomis, o įmonės, užsiimančios analogiška didmenine prekyba, tačiau keistini įstatymo straipsniai nenurodyti.

Trečia. Buvo pažeistas Seimo statuto 151 straipsnis, reglamentuojantis pataisų ir papildymų dėl įstatymo projekto svarstymą. Seimo plenarinio posėdžio metu posėdžio pirmininkas Seimo nariams nepaskelbė papildomo komiteto pateikto pasiūlymo.

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė siūlyti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2, 3, 5 ir 5¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo leidybos procedūrą kartoti nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Remdamiesi Statuto 160 straipsnio 4 dalimi privalome balsavimu apsispręsti, ar pripažinti netekusiu galios, ar palikti galiojantį ginčijamąjį įstatymą. Skelbiu alternatyvų balsavimą. Prašau kolegas registruotis. Kolegos, vyksta registracija! Po registracijos bus suformuluotas teiginys. Prašau dar kartą įjungti registravimą. Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Formuluoju balsavimo teiginį. Dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti Seimo narys J.Olekas. Už. Atsiprašau Seimo nario. Vis dėlto patikslinu formuluotę, dėl ko bus balsuojama. Alternatyvus balsavimas: kas – už, ar pripažinti netekusiu galios įstatymą, balsuoja už, kas – prieš, ar palikti galiojantį įstatymą, balsuoja prieš. Kadangi yra nuomonių išsiskyrimas, kolegos, mes negalime pritarti bendru sutarimu. Seimo narys G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Aš tik noriu pasakyti, kad mes svarstome įstatymą, kuris nėra įsigaliojęs. Jis nėra pasirašytas Seimo Pirmininko ir būtent Seimo Pirmininkas laukia Etikos ir procedūrų komisijos išvadų. Aš norėčiau siūlyti, kad visi aiškiai suprastume, kad klausimas balsuoti būtų formuluojamas ne dėl įstatymo netekimo galios, o dėl pritarimo arba nepritarimo Etikos komisijos išvadoms.

PIRMININKAS. Kolegos, aš jums cituoju Statuto 160 straipsnio 4 dalį. Tai ir yra. Mes įstatymą priėmėme, šis įstatymas nėra pasirašytas nei Seimo Pirmininko, nei Prezidento, kaip žinote. Dėl balsavimo motyvų kalbės Seimo narys A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, ar verta čia diskutuoti dėl balsavimo motyvų. Manau, kad Statutas mums aiškiai apibrėžia, ką mes turime daryti, tai yra tai, ką jūs konstatavote 160 straipsnio 4 dalimi. O jeigu Seimas balsuos, kaip jūs ir suformulavote, kad įstatymas netenka galios, tai jo stadija prasideda nuo svarstymo. Manau, nediskutuokime ir balsuokime. Kadangi jūs sakėte, kad dėl balsavimo motyvų, aš, kaip Etikos ir procedūrų komisijos narys, palaikau Etikos komisijos sprendimą ir siūlau, kad balsuotume už įstatymą kaip netekusį galios, tada svarstymo stadija, priėmimas ir viskas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų jau šio įstatymo svarstymo metu mes pareiškėme abejones dėl Statuto 160 straipsnio numatytų nuostatų, kad buvo tam tikri procedūros pažeidimai, kuriuos šiandieną pripažino ir pateikė Etikos ir procedūrų komisija. Statuto 160 straipsnio 4 dalis reikalauja, kad Seimas balsuotų ir, kaip rašo, “pripažintų netekusiu galios” tą mūsų įstatymą, kuris dar nėra pasirašytas ir formaliai jis galbūt nėra turintis galią. Bet procedūra būtų tokia, kad mes dabar balsuojame ir pripažįstame, kad reikia sugrįžti į tą pačią stadiją, kurioje ir įvyko šis pažeidimas, t.y. į svarstymo procedūrą. Todėl aš siūlau Seimui apsispręsti balsavimu, pritarti Etikos ir procedūrų komisijos išvadai ir, grąžinus į komitetus, pradėti svarstymo procedūrą kitoje mūsų eilinėje sesijoje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau patikslinti dar kartą formuluotę, kad visiems būtų aišku. Kurie už tai, kad pritartume Etikos ir procedūrų komisijos išvadai ir pripažintume įstatymą netekusiu galios, balsuoja už. Kurie nepripažįsta Etikos ir procedūrų komisijos išvados ir pripažįsta įstatymą, kurį mes priėmėme Seime, kad jis galioja, balsuoja prieš. Vyksta balsavimas.

Už balsavo 70 Seimo narių, prieš – 5, susilaikė 5. Įstatymas, remiantis Statuto 160 straipsnio 5 dalimi, yra svarstomas nuo tos procedūros, t.y. nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete.

Baudžiamojo proceso kodekso 105, 267 ir 317¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-240(2*) (svarstymas)

Kitas klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 105, 267 ir 317¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-240. Pranešėjas – Seimo narys J.Bernatonis. Prašau į tribūną.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė šį projektą. Na, visų pirma mes apsvarstėme Teisės departamento išvadas. Mūsų manymu, pirma išvada, kad turėtų būti nustatyta, kokiais atvejais atsisakymas duoti sutikimą pasimatyti yra apskundžiamas prokurorui, o kokiais – teismui, nėra pagrįsta, nes ir kituose atitinkamuose straipsniuose taip formuluojama, ir iš tos formuluotės aišku, kam reikia pateikti skundą. Tačiau pritariam Teisės departamento pastabai dėl galimybės užduoti papildomus klausimus įslaptintam liudytojui ar nukentėjusiajam. Tai pateiktame Vyriausybės projekte nebuvo nustatyta. Todėl komitetas pasiūlė papildyti 317¹ straipsnį tokia nuostata: “Kitų teisminio nagrinėjimo dalyvių pakartotiniai ar papildomi klausimai, kuriuos šie nori užduoti po to, kai apklausto liudytojo ar nukentėjusiojo parodymus pirmininkaujantis ar kitas teisėjas balsu perskaito teismo posėdyje, užduodami ir į juos atsakoma šioje straipsnio dalyje nustatyta tvarka”. Siūlome su šiuo papildymu šiam Baudžiamojo proceso kodekso pataisų projektui pritarti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kviečiamas į tribūną papildomo komiteto, Žmogaus teisių komiteto, pirmininkas, Seimo narys G.Dalinkevičius. Prašau.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Žmogaus teisių komitetas, apsvarstęs apklausos būdu šiuos projektus, pritarė bendru sutarimu ir atskirosios nuomonės nė vienas iš komiteto narių neišsakė. Humanizavimo principai turi būti mūsų teisės reformos kelyje. Todėl kviečiu balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti norėtų Seimo narys A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų įstatymo pakeitimas yra reikalingas, ir aš neturiu labai daug jam pastabų. Ypač neturiu jokių pastabų 317¹ straipsniui ir 267 straipsniui, tačiau aš turiu pastabą 105 straipsniui. Kolegos, įsiskaitykite, ką reiškia tokia formuluotė: “Pasimatymai gali būti neduodami arba jų skaičius ribojamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad jie pakenktų bylos tyrimui, darytų neigiamą įtaką kalinamojo elgesiui”. Kolegos, šitokia formuluotė. Aš, būdamas tardytojas ar prokuroras, pakišiu bet ką, jeigu tik norėsiu. Sakysiu, kad pasimatymas gali kenkti bylos tyrimui. Niekas man neįrodys, kad yra kitaip. Dėl šitokios formuluotės (beje, ji yra paimta iš Baudžiamojo proceso kodekso, o Baudžiamojo proceso kodekse dar nuo labai labai senų laikų ta formuluotė yra) superliberalas Stašaitis sėdėjo daugiau kaip ketverius metus tardomas kalėjime. Ir čia ne vienintelis pavyzdys. Ne vienintelis pavyzdys, kai tokios formuluotės buvo taikomos. Dėl šitokių formuluočių mūsų didžiai gerbiamasis viceministras G.Švedas dažniau sėdi Strasbūro teisme negu Vilniuje ir pralaimi bylas, kadangi ten žiūri šiek tiek kitaip į tokius dalykus. Aš manau, kad šitas sakinys yra perteklinis. Jį reikėtų išbraukti. “Kardomojo įkalinimo vietose laikomiems kaltinamiesiems ir teisiamiesiems bylą tiriančio pareigūno arba teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimu leidžiama pasimatyti su artimaisiais, giminaičiais ar kitais asmenimis”. Pasimatymo draudimas turi būti motyvuotas, jeigu draudžiama, turi būti gerai motyvuotas, bet ne ši motyvacija, kad “gali trukdyti tyrimui”. Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, tokiais atvejais, kai tardomajam duodamas pasimatymas, pasimatymas būtinai įvyksta tardytojo ar prokuroro akivaizdoje. Taigi ten perduoti kokią nors medžiagą, ką nors kalbėti apie bylą paprastai neleidžiama. Na, nedarykime mes tokių aptakių formuluočių, kurios galbūt labai naudingos yra tardymui, prokuratūros institucijoms, bet niekaip nesiderina su jokiom žmogaus teisėmis. Aš tiesiog stebiuosi, kad Žmogaus teisių komitetas to nenori matyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Prieštaraujančių nėra. Įstatymo projektui Nr.IXP-240 pritarta bendru sutarimu po svarstymo.

Valstybės tarnybos įstatymo 2, 33, 69, 75, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-140 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, kadangi iki Vyriausybės pusvalandžio dar turime truputį laiko, ar galėtume paprašyti Seimo narį A.Sakalą pateikti įstatymo projektą Nr.IXP-140? Ar būtų kitaip manančių? (Balsai salėje) Ačiū. Pakviesime Seimo narį A.Sakalą pateikti įstatymo projektą Nr.IXP-140.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, kalbant apie įstatymo pakeitimą, kurį aš siūlau, tik keliuose straipsniuose kalbama apie formalius pakeitimus, kadangi neliko, sakykime, Aukštesniojo administracinio teismo, o atsirado Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir t.t.

Šitie pakeitimai susiformavo ir aš nenorėčiau apie juos kalbėti. Tačiau yra vienas esminis 33 straipsnio 3 dalies pakeitimas. Kaip žinote, tai yra dėl asmenų, kurie dirba statutiniais pagrindais, stažo. Kažkodėl buvo nuspręsta stažą užskaityti tik nuo 1990 m. kovo 11 d. Klausimas. Kodėl policininko, kuris gaudė vagis ir 1988, ir 1983, ir 1986 metais, stažas skaičiuojamas nuo 1990 m. kovo 11 d.? Aš galėčiau tą patį pasakyti ir apie kitus piliečius, o nebūtinai apie policininkus ar statutinius darbuotojus, bet čia, manau, profsąjungos galėtų daugiau ginti tuos kitus žmones, o ne staiga nubrėžti liniją, kad iki 1990 m. kovo mėnesio niekas neturėjo stažo, išskyrus pensinį stažą. O jau nuo 1990 m. kovo 11 d. staiga pradedamas skaičiuoti stažas. Mano pateikimas yra toks. Kolegos, jūsų teisė yra pritarti pateikimui ar nepritarti. Aš dėl to į Konstitucinį Teismą nesikreipsiu, tik manau, kad yra neteisinga stažą skaičiuoti ne nuo tada, kai jis realiai eina tas pareigas, o nuo kažkokios datos, nors ji ir labai svarbi, bet vis tiek nieko bendra neturi su žmogaus darbo stažu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti 2 Seimo nariai. Seimo narys A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Didžiai gerbiamasis kolega, tai, kad jūs dažnai argumentuodamas savo nuomonę kalbate be niuansų, yra įprasta Socialdemokratinei koalicijai. Aš noriu jūsų paklausti. Ar, jūsų nuomone, bendrasis darbo stažas kaip terminas skiriasi nuo priedo už tarnybą valstybei? Nuo kovo 11 d. niekas nekvestionuoja bendrojo darbo stažo. Ar jums tie terminai visiškai nesiskiria, pone pranešėjau?

A.SAKALAS. Kolega, man atrodo, jūs, kaip ir aš, gerai skaitote įstatymus ir puikiai žinote atsakymą. Todėl nereikėtų klausti to, ką jūs pats labai gerai žinote.

A.VIDŽIŪNAS. Prašome atsakyti. Pone posėdžio pirmininke, prašom paprašyti pranešėjo, kad atsakytų į klausimą.

A.SAKALAS. Aš atsakiau ir daugiau…

A.VIDŽIŪNAS. Dėl dviejų terminų skirtumo.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Vidžiūnai, aš atsakiau ir daugiau nieko nesiruošiu pridėti. Klauskite to, ko jūs tikrai nežinote.

PIRMININKAS. Kolega, jūs gavote atsakymą tokį, koks jis yra, ir nediskutuosime. Seimo narė N.Steiblienė.

N.STEIBLIENĖ. Pone Sakalai, aš norėjau jums priminti, kad aš pati teikiau Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jis buvo atidėtas vien dėl to, kad mes laukėme Vyriausybės išvados. Sulaukėme Vyriausybės išvados, kur yra pritarta pakeitimams dėl stažo, ir pavasario sesijoje mes pratęsime svarstymą.

A.SAKALAS. Aš manau, kad kitas įstatymas…

N.STEIBLIENĖ. Ar jūs tai žinojote, ar negirdėjote?

A.SAKALAS. Aš tą esu girdėjęs, bet man teko girdėti teisininkų nuomonę, kad ten buvo pakankamai daug trūkumų ir aš paprašiau teisininkų, kad jie suformuluotų taip, kad nebūtų galima teisiškai prikibti prie to įstatymo. Iš esmės tai teisininkų darbas, kurį aš teikiu. Manau, kad po pateikimo, jeigu bus pritarta, vėl gausime Vyriausybės išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas analizuos ir nagrinės (ir ne tik Teisės ir teisėtvarkos komitetas). Manau, kad bus priimtas sprendimas galbūt iš tų dviejų dokumentų padarant ir vieną. Nematau čia principinio trūkumo.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Daugiau norinčių paklausti nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui Nr.IXP-140 po pateikimo? Dėl balsavimo motyvų. Pasakyti nuomonės niekas nenori. Atsiprašau, užsiregistravo Seimo narys A.Vidžiūnas. Prašom, kolega.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi dėl šios esmės čia nenorima daugiau šnekėti, juo labiau kad N.Steiblienė yra įregistravusi analogiškų momentų įstatymo projektą, tai aš visiškai nemanau, kad reikėtų pritarti šiam projektui. Manau, kad A.Sakalas galėtų registruoti kaip savo požiūrį, savo pataisą, nes ši tema nuo kovo 11 d., valstybės priedo tema, painiojama su bendruoju policininkų darbo stažu, yra jau taip žiauriai ir taip be niuansų politiškai eksploatuojama, kad šitas Seimas neturėtų plačiau svarstyti šių dalykų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tik noriu priminti jaunesniems, tokiems kaip A.Vidžiūnas, kolegoms, kad jie gal pamiršo, kad Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas buvo priėmęs kvietimą ir kreipimąsi į vidaus reikalų sistemoje dirbančius darbuotojus kviesdamas dirbti Lietuvos Respublikos labui. Tame Aukščiausiosios Tarybos dokumente buvo aiškiai pasakyta, kad bus išsaugotos socialinės garantijos, turėtos ankstesnėje tarnyboje. Todėl mūsų priimti sprendimai naikinti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo sprendimą ir pakeisti socialines garantijas iš tikrųjų ganėtinai smarkiai kertasi su Lietuvos nepriklausomybės pradžioje, apyaušryje priimtais Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo sprendimais. Manau, kad teikiamos Seimo nario A.Sakalo pataisos iš tikrųjų subalansuoja padarytas mūsų sprendimų klaidas. Todėl siūlau pritarti teikiamam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū kolegoms. Kviečiu registruotis.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai.

Kviečiu apsispręsti. Kas už tai, kad pritartume Valstybės tarnybos įstatymo 2, 33, 69, 75, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.IXP-140 po pateikimo, balsuoja už, kas turi priešingą nuomonę, balsuoja prieš. Vyksta balsavimas.

Už – 30, prieš – 36, susilaikė 8. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.

Kviečiu kolegas apsispręsti. Skelbiu alternatyvų balsavimą. Kolegos, skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas už tai, kad atidėtume projekto pateikimo procedūrą, balsuoja už, kas už tai, kad projektą atmestume, balsuoja prieš. (Balsai salėje) Prašome balsuoti.

Už – 33, prieš – 38, susilaikė 2. Projektas po pateikimo atmestas.

Repliką pasakys Seimo narys E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau labai trumpai informuoti, kodėl Liberalų frakcija vis dėlto apsisprendė nepritarti šiam įstatymo projekto pateikimui. Atsisakė dėl visai paprastų priežasčių.

Mes tikrai nesame prieš įstatyme numatytų pataisų esmę, bet mes grynai dėl procedūrinių dalykų, dėl to, kad ponios N.Steiblienės įregistruotas įstatymo projektas jau po pateikimo svarstomas komitete, yra gautos Vyriausybės išvados. Ir nematom reikalo, kad pono A.Sakalo projektas dar dubliuotųsi ir dar kartą būtų svarstomas Seime.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aš pritarčiau tam, ką sakė prieš tai kalbėjęs kolega, bet norėčiau, kad vis dėlto būtų numatytas laikas, kada bus svarstomas ponios N.Steiblienės pateiktas projektas.

Vyriausybės pusvalandis

PIRMININKAS. Kolega, siūlau porą minučių palaukti gerbiamojo ministro, nes 16 val. turime Vyriausybės pusvalandį. Prašau neišsivaikščioti.

Gerbiamieji kolegos, pradedame Vyriausybės pusvalandį. Seniūnų sueigos sprendimu šis pusvalandis yra padalytas po 15 minučių dviem ministrams – E.Maldeikiui ir V.Markevičiui. Į centrinę tribūną prašau ministrą E.Maldeikį.

E.MALDEIKIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Aš esu pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, už galimybę klausiant aplenkti A.Kubilių. Pono ministro norėčiau paklausti. Gerbiamasis ministre, jūs iš tikrųjų gražiai pratęsėte konservatorių pradėtą tradiciją atėjus į valdžią nušluoti visus buvusius specialistus ir paskirti savus, ypač valstybinių įmonių vadovus. Tai ar nebūtų geriau ir juridiškai teisingesnis kelias, jeigu jūs manote, kad tai yra politinės pareigybės, tiesiog pasiūlyti Vyriausybei pakeisti įstatymą, prilyginti juos A valdininkams. Tuomet mes neturėtume teisinio galvosūkio, kai jūs priimate sprendimą, jūsų neklauso valdyba, kaip yra energetikos atveju, ir išeina žmonių tampymasis. Jeigu iš tikrųjų stambiųjų valstybinių įmonių vadovai yra politinės figūros, tuomet geriau siūlyti įstatymą pataisyti, kad tai būtų politinio lygio valdininkai. Kaip jūs galvojate?

E.MALDEIKIS. Jeigu leisit, atsakydamas į jūsų klausimą norėčiau pateikti trumpą informaciją apie realią situaciją, kad toliau būtų galima atsakyti ir į kitus klausimus. Konkrečiai jūs turbūt kalbate apie “Lietuvos energijos” ir “Lietuvos dujų” atvejus. Tie atvejai yra visiškai skirtingi. Pirma, mes kalbame apie “Lietuvos energijos” vadovus ir situaciją “Lietuvos energijoje”. Informacijai: aš esu kaltinamas, kiek supratau iš spaudos, kad ignoruojama “Lietuvos energijos” valdyba, keičiant vadovus ji neinformuojama, ir turbūt daugiau nieko konkrečiai. Juridinė situacija yra tokia. Kartu kaip klostėsi įvykiai ir kas įvyko.

Praeitą penktadienį po pietų mes su ponu A.Kiesarausku kalbėjome apie “Lietuvos energiją”, tolesnius veiksmus – reorganizavimo, eksporto ir kitus dalykus, apie situaciją, kaip toliau dirbam. Ir kartu mes apsvarstėm tą klausimą, kad reikia “Lietuvos energijai” pergrupuoti jėgas, nėra ten jokio kadrų valymo. Mes sutarėm, kad ponas A.Kiesarauskas sukoncentruos savo veiklą visais vidaus ir reorganizavimo klausimais ir kuruos skirstomuosius tinklus (ten labai daug organizacinio darbo), o komercijos direktorius D.Mikalajūnas bus atitinkamai generaliniu direktoriumi ir pirmiausia užsiims komercinės situacijos, kas ypač aktualu ir dėl tarifų, ir dėl eksporto dalykų, ir dėl Baltarusijos, ir dėl kitų projektų. Jokio valymo nėra, tai yra jėgų pergrupavimas kompanijai iškeliant naujus uždavinius ir vykdant reformas, reorganizavimą, restruktūrizavimą ir kitus dalykus. Taigi atitinkamai ponas A.Kiesarauskas man pasakė: pats geriausias jūsų pasirinkimas ši kandidatūra (kurią aš minėjau), aš dirbu jūsų komandoje ir mes dirbam toliau. Pirmadienį turbūt parašė atsistatydinimo pareiškimą ir pateikė valdybai. Kuo čia dėtas ūkio ministras? Pirmadienį ar antradienį, dabar tiksliai neatsimenu, nes po to penktadienį dar vyko pasitarimas pas premjerą kitais klausimais ir kiti dalykai pagal darbotvarkę, artimiausiu pagal galimybę metu mes susitikome su ponu J.Vilemu, valdybos pirmininku, ir aš pasakiau, kokia yra situacija. Juridiniu požiūriu ponas A.Kiesarauskas pateikė valdybai savo prašymą atsistatydinti ir čia yra elementarus valdymo ir organizacinis veiksmas, kurį turi daryti akcininkams atstovaujantis ir steigėjo funkciją vykdantis… Mes turim labai konkrečius planus. Mes dirbame. Turi būti ir atitinkamai išdėstyti žmogiški resursai. Toliau, mano požiūriu, tas klausimas buvo politizuotas ir prasidėjo įvairūs pamąstymai, komentarai tiek juridine prasme, tiek…

Dėl valdybos pozicijos. Aš negirdėjau jokių oficialių valdybos narių pareiškimų ir nepasitenkinimų. Taigi tokia trumpa situacija juridiniu, informaciniu ir kitu požiūriu. Aš nematau čia kažkokių ypatingų… jūsų palyginimai su tolesnėm praktikom ar panašūs dalykai. Gal dėl laiko stokos dėl dujų aš galėčiau atsakyti vėliau. Galiu ir dabar.

PIRMININKAS. Ministre, jūsų norėtų paklausti A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis ministre, per Lietuvos žiniasklaidos priemones kaip vieną iš didžiausių dabartinės Vyriausybės nuopelnų jūs esate paskelbęs, jog jums pavyko nusiderėti 12 Lt iš “Gazprom” už 100 tūkst. kubinių metrų dujų. Jūs tai pasakėte kaip savo nuopelną. Laikraščiai pateikia kitas dvi versijas. Viena – diplomatiškoji versija: 27 dieną vienas “Gazprom” valdybos narių iškvietė “Lietuvos dujų” komercijos direktorių ir t.t. į Maskvą ir buvo pasirašyti dujų lietuviams protokolai. Tai viena versija. Antroji versija, kurią taip pat pateikia tas pats laikraštis, jau ne tokia diplomatiška. “Stella vitae” vadovas A.Bosas (citata): “Mes “Gazprom” vadovams pasakėme, kad jei koncernas nori dalyvauti privatizuojant “Lietuvos dujas”, reikia daryti kokias nors nuolaidas. Jie sutiko mažinti dujų kainą.” Klausimas, ministre: kiek jūs ir jūsų vadovaujama Vyriausybė… kiek čia yra Vyriausybės ir jūsų nuopelnų, kad buvo nusiderėti tie 12 Lt? Tai vienas klausimas.

Antrasis. Kadangi Vyriausybė jau prisiėmė laurus už tai, kad “Gazprom” sumažino dujų kainą, o mes taip preziumuojame, kad Vyriausybė už tai prisiėmė kažkokius įsipareigojimus “Gazprom” dėl “Lietuvos dujų” privatizavimo ir dėl to ponas V.Mikaila, kaip savarankiškas žmogus, ir valdyba dabar turi trauktis arba būti pašalinta.

E.MALDEIKIS. Jūsų klausimas kompleksinis. Į pirmąją dalį atsakyčiau taip. Aš tikrai nežinau komercijos direktoriaus pono V.Čepukonio kelionės detalių. Tai yra jų kompanijos komercinis darbas, kurį jie vykdo: tikslina sutartis ir visa kita. Aš galiu pasakyti, ką konkrečiai padarė Vyriausybė ir aš dar gruodžio vidury, gruodžio antroje pusėje. Aš dalyvavau pramonės ir ekonomikos ministrų tarptautinėje kasmetinėje konferencijoje. Ji vyko Maskvoje. Aš ten susitikau su “Rusijos dujų”, “Gazprom”, stebėtojų tarybos atstovais. Mes apskritai kalbėjome apie klausimus, apie tolesnę “Rusijos dujų” strategiją ryšium su įvairiausiais Europos projektais, apie kitus klausimus. Ten buvo paliestas klausimas dėl tarifo. Buvo parašytas mano laiškas ir priimtas toks sprendimas. Ką kalbėjo, su kuo bendravo ponas A.Bosas (ponas A.Bosas dirba komercinėje struktūroje, jo santykiai yra komerciniai), aš nežinau ir negaliu komentuoti. Atitinkamai tai buvo susieta su tarifo klausimu. Kai buvo pasiūlyta, metų pabaigoje “Lietuvos dujos” kreipėsi prašydamos padidinti tarifą gyventojams. Mes paprašėme palaukti, nes artėjo Kalėdos, mes darėme ir su pensijų reforma visus dalykus. Mes buvome nutarę, kad sausio viduryje Ūkio ministerijos kolegijoje bus svarstoma “Lietuvos dujų” ir dėl tarifų visa situacija, ir tolesni dalykai, susiję su reorganizavimu, ir kad tą tarifų klausimą mes spręsime kompleksiškai. Buvo informuota, kad mes laukiame žinių iš “Gazprom” dėl tarifų. Atėjo ta žinia dėl tų 3 dolerių, kad sumažintos kainos. Sumažintas tarifas “Lietuvos dujoms” 3 doleriais. Taigi tarifo klausimas ir mūsų pozicija buvo teisinga, kad nereikėjo skubėti kelti tarifą, gąsdinti žmones ir daryti iš to didelę politiką.

Kitas dalykas. Noriu jus informuoti, nes aš manau, kai tai svarbi ir susijusi informacija. 2000 m. liepos 1 d. “Lietuvos dujos” kreipėsi į Kainų ir tarifų komisiją, prašydamos padidinti tarifą, nes “Gazprom” pakėlė dujų kainą 2 doleriais už 1000 kubinių metrų. Tai buvo liepos 1 d. Turėjo būti priimtas akcininkų arba Vyriausybės, vadinkime taip, sprendimas, palaiminimas ir nešildymo sezono metu keliais centais (gal dviem centais) gyventojams būtų pakilęs dujų tarifas, kuris niekam nebūtų skausmingas. Tas sprendimas buvo atidėtas, paliktas, žinant, kad gruodžio mėnesį vėl bus sprendžiami tarifų klausimai. Taigi visas tas tarifų klausimas buvo tvarkingai perkeltas, užuot jį sprendus vasarą. Gyventojams būtų patogiau judėti laipteliais ir prisitaikyti prie tų kainų, nesudaryti šoko situacijų. Toks politinis sprendimas buvo padarytas. Ponas V.Mikaila, kalbėdamas ir mesdamas kaltinimus Ūkio ministerijai, nė vienu žodžiu neužsimena kad dėl to, kad sprendimas nebuvo priimtas liepos mėnesį, “Lietuvos dujų” nuostoliai šiais metais – 9 mln. litų. O dėl konkretus klausimo dėl pono V.Mikailos elgesio galiu pasakyti labai konkrečiai. Gerai, ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, labai ačiū.

Gerbiamieji kolegos, šiandien mes turime tokią įdomią situaciją, jog žiniasklaida nepaprastai eskaluoja tokią įdomią mintį, kad socialliberalai tarsi nori matyti kažkokias priešpriešas ir t.t. Aš norėčiau ramiai pasakyti ir kolegoms čia, Seime, ir žurnalistams, kad vakarykštis pokalbis aiškiai pasakė ir parodė, jog mes neturime problemų dėl koalicijos, tačiau sprendimus dėl viešumo ir kai kurių problemų verta daryti, todėl ir mano klausimas būtų toks. Kaip jūs žiūrite į šiandieninę prekybos atašė skyrimo tvarką, kuri gali būti? Kaip manote, kada tai pradės veikti, kad vis dėlto jūsų ir Užsienio reikalų ministerijos pastangos leistų daugelį problemų perduoti prekybos atašė? Kokie bus kadriniai skyrimai, kokie konkursai ir t.t.?

E.MALDEIKIS. Jūsų klausimo dvi dalys. Į pirmą aš atsakysiu taip. Mes nespėjome sureaguoti į spaudos interviu, kuriuos pateikė kai kurie žmonės, laviną tiesiog fiziškai. Ta gausa nustelbia elementariausią informacijos išgirdimą. Antras dalykas. Noriu pasakyti, kad nėra viskas taip paprasta, ypač “Lietuvos energijos” klausimas. Yra daromi labai dideli spaudimai, kad būtų išsaugotas status quo. Ką tai reiškia, ką aš noriu pasakyti? Tai, kad “Lietuvos energija” dabar faktiškai vykdo eksporto politiką. Mes visą Lietuvos eksporto politiką susiejame su tiesioginiais (be tarpininkų) pardavimais už pinigus. Jokių barterių, jokių mainų. Toliau pakete Baltarusijos skola ir, kaip jau esu minėjęs, mūsų politinio klausimo sprendimas, kad lietuviška energija tranzitu per Baltarusiją keliautų į Lenkiją. Mes turime pardavimo į Centrinę Europą kontraktus ir toliau. Realius kontraktus, kurie gali veikti. Taigi tai yra šiam pakete.

Aš galiu pasakyti, kilo baisus įvairiausių firmų susierzinimas. Jos daro spaudimus, nes supranta, kad bus labai sunku uždirbti, nes bus tiesioginiai santykiai su pirkėjais, paprasti ir skaidrūs atsiskaitymai. Aš galiu jums tik vieną įdomų faktą pasakyti. Kai du mūsų viceministrai keletą dienų iš eilės pasikeisdami dirbo su “Lietuvos energijos” žmonėmis, konkrečiai ponu D.Mikalajūnu, mes matėme labai intensyvias derybas. Paskutinį mėnesį Maskvoje jas tęsiame dėl to, ką aš minėjau, viso šio portfelio. Labai aukšti energetikai, vienas iš jų, pavyzdžiui, iš Baltarusijos, atviru tekstu pasako: “mes padarysime viską, kad nebūtų pakeisti “Lietuvos energijos” vadovai”. Sėdint prie stalo. Tai tik vienas mažas pavyzdys, kad suvoktumėt situaciją. Mes suprantame, kieno ir kokie aplink dar yra interesai. Tai nėra paprastas klausimas. Tiek galiu pasakyti.

Susitarimai dėl komercijos atašė. Mes esame sutarę su Užsienio reikalų ministerija parengti bendrą dokumentą, pasirašomą dviejų ministrų, dėl visų procedūrų, kad nebūtų žinybiškumo. Tai koordinavimo, skyrimo tvarka, darbo sąveika. Per Verslo tarybą, į kurią įeina visų verslo struktūrų atstovai, mes derinsime ir kandidatūras, ir skyrimo tvarką, ir visus dalykus, nes komercijos atašė pirmiausia dirbs verslui, turės atsižvelgti, kur yra naudinga, kur aktualu Lietuvos verslininkams dirbti, kokiuose regionuose ir kraštuose. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui E.Maldeikiui. Jūsų laiko limitas baigėsi.

Kviečiame į centrinę tribūną ministrą V.Markevičių. Frakcijos vardu jūsų norėtų paklausti A.Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Aš siūlau, kad gal J.Razma paklaustų iš pradžių.

PIRMININKAS. Atsiprašau. Tokiu atveju klausimą jums teiks J.Karosas. Prašau.

J.KAROSAS. Gerbiamasis ministre, šiuo metu Seime svarstomas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas bei įvairios su juo susijusios pataisos. Matyt, policijos lobistų dėka tos pataisos iš esmės gerina arba atkuria policijos darbuotojų socialines garantijas ir iš esmės ignoruoja kitas teisėtvarkos institucijas – prokuratūrą, (…). Ar toks įstatymo koregavimas negilina ir dabar pastebimos priešpriešos tarp įvairių teisėsaugos institucijų ir kartu nemažina jos veiklos efektyvumo? Dėkui.

V.MARKEVIČIUS. Aš, iš dalies sutikdamas su jūsų pateiktu klausimu ir išreikšta tam tikra nuomone dėl tos dalies, sutinku, kad Valstybės tarnybos įstatymas, kurio kai kurias pataisas šiandien irgi esu įpareigotas pateikti jums, nėra tobulas. Iš tikrųjų turėtų būti visiems valstybės tarnautojams, taip pat ir statutiniams, t.y. jūs paminėjote Prokuratūrą, Valstybės saugumo departamentą, Specialiųjų tyrimų tarnybą, suvienodinta. Šiandien policijos ir kitų vidaus reikalų statutinių tarnautojų socialines garantijas ir visa kita, tiksliau, jų statusą, reglamentuoja keletas įstatymų, t.y. Laikinasis vidaus tarnybos įstatymas, Statutas. Bet praeitais metais buvo priimti kiti statutai, t.y. Specialiųjų tyrimų tarnybos statutas, Kalėjimų departamento statutas, ir jie iš tikrųjų nėra unifikuoti, vienodi, vienodai taikomi. Iš tikrųjų tarnyba tose struktūrose nėra visiškai vienoda, bet aš manyčiau, kad reikėtų vis dėlto valstybei pabandyti tuos teisės aktus kodifikuoti. Ypač socialines garantijas, kad nebūtų kadrų, sakysiu taip, kurie yra panašaus profesinio pasirengimo, nutekėjimo, to vadinamojo… kad nebūtų susisiekiančių indų principu. Tai yra kad visur, kiekvienoje tarnyboje, kurias jūs paminėjote, būtų sudarytos bemaž vienodos darbo apmokėjimo ir socialinių garantijų sąlygos. Taigi tai daliai aš pritarčiau.

Bet kita vertus, kai yra pažeidžiama vienos statutinių tarnautojų dalies, darbuotojų… tai, matyt, neranda kitos išeities. Šiuo atveju jūs turite omenyje, kad kai kurie Seimo nariai buvo pateikę įstatymus, o Vyriausybė stengėsi bent jau kiek galima apibendrintai pateikti. Nors iš tikrųjų tam, kad būtų (nuo to aš pradėjau kalbėti) bendras įstatymas ir bendros socialinės garantijos, tam darbui reikalingas netgi ne pusmetis. Ačiū už klausimą. Daugiau neturiu ką į tai atsakyti.

PIRMININKAS. Frakcijos vardu klaus Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau tiksliau suvokti, kas labiau yra kaltas dėl tos situacijos, kuri susiklostė ilgai nepaskiriant policijos vadovo. Taigi aš norėčiau žinoti, ar jūs asmeniškai pateikėte kokią nors kandidatūrą ar kelias kandidatūras ir kada, ar kažkur kitur ilgai svarsto ir dėl to stringa tie procesai? Norėčiau pasiteirauti, ar jūsų sritį nors kiek paliečia valdančiosios koalicijos vadinamieji slaptieji protokolai ir kiek jūs esate įpareigotas, numatant kandidatūras vienam ar kitam postui, tų dokumentų?

V.MARKEVIČIUS. Apie slaptuosius protokolus aš negirdėjau ir nemačiau. Tai gal ir blogai dėl to dirba vidaus reikalų ministras. Bet vidaus reikalų ministras yra irgi politikas, o ne slaptosios tarnybos agentas. Tai čia iš dalies pasiteisino. O dėl generalinio komisaro skyrimo, tai jūs puikiai suprantate, nes visiškai neseniai priimtas įstatymas, kai buvo jūsų, t.y. konservatorių, valdančioji dauguma. Jinai numatė pakankamai sudėtingą skyrimo procedūrą, t.y. vidaus reikalų ministro siūlymu Vyriausybei pritarus Prezidentas paskiria. Aš manyčiau, kad yra logiška ir natūralu, kad kandidatūra turėtų būti visų pirma priimtina visuomenei (aš tą akcentuoju pirmiausia), antra, priimtina policijos dabartinei visuomenei, nes su ja reikės pradėti dirbti ir ją reformuoti, ir, be jokios abejonės, tiems trims pareigūnams, kuriuos aš išvardijau, kuriuos numato įstatymas. Tai yra iš dalies objektyvi priežastis, dėl kurios šiek tiek užsitęsė generalinio komisaro skyrimas. Bet aš atkreipčiau dėmesį į tą aplinkybę, kad nors faktiškai įstatymas priimtas spalio 17 d., įsigaliojo spalio 27 d., aš turiu omeny Policijos veiklos įstatymą, tačiau dar praeitos kadencijos Seime buvo priimtos Policijos įstatymo pataisos, kurios iš dalies sudarė tokią koliziją, kad vidaus reikalų ministras iki gruodžio 22 d. turėjo teisę atleisti, paskirti nederindamas su Vyriausybe ir neteikdamas Prezidentui tos kandidatūros. Taigi tas laikotarpis realus. Jeigu skaičiuotume darbo dienas, tai nesudaro nė dviejų savaičių. Taigi aš nemanau, kad ilgai užsitęsė vadinamoji skyrimo procedūra. Nes realiai aš turėjau galimybę pateikti kandidatūrą arba tarp šv. Kalėdų ir Naujųjų metų, arba po Naujųjų metų, sakykim, iki šios dienos. Taigi aš daugiau neturiu ką atsakyti į jūsų klausimą. Tiek norėčiau pasakyti. Galiu tik pasakyti, kad šiuo metu yra galimos kandidatūros, yra derinama su premjeru, Vyriausybe ir Prezidentu.

PIRMININKAS. Jūsų paklausti norėtų Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, kaip tik šiandien žiniasklaidoje nuskambėjo, kad Teisės departamento specialistai, ištyrę vyriausiojo komisaro atleidimą, nutarė, kad nebuvo pažeisti įstatymai. Mano klausimas būtų labai trumpas ir labai aiškus: gal jūs galėtumėte įvardyti nors vieno specialisto, teisininko, pavardę, kad iškilus panašioms kolizijoms Lietuvos piliečiai turėtų į ką kreiptis? Labai ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Ačiū už klausimą, bet jis turbūt retorinis, nes…

A.SYSAS. Labai konkretus.

V.MARKEVIČIUS. Tai yra Vyriausybės Teisės ir teisėtvarkos departamento. O kas konkrečiai rengė tą išvadą, aš negaliu įvardyti. Bet jeigu reikia kvalifikuotos teisinės pagalbos, aš save irgi laikau tam tikru teisininku, nes dirbau šį darbą įvairiose srityse, ir (…), ir advokatu, kiek jums žinoma, ir pakankamai gerai buvau įsigilinęs į darbo sutarties ir civilines bylas, žinau visus niuansus. Jeigu jums kelia abejonių generalinio komisaro, kiek aš suprantu iš klausimo potekstės, atleidimo tvarka, tai, mano giliu įsitikinimu, yra visiškai teisėtas ir pagrįstas įsakymas. Jeigu reikia argumentacijos, aš bet kam ją pateiksiu, nurodydamas konkrečius teisės aktus.

Bet aš norėčiau atkreipti gerbiamojo Seimo nario ir kitų dėmesį, kad Lietuvoje teisingumą vykdo teismas ir aš nepretenduoju į absoliutų teisumą. Aš tik pareiškiu savo nuomonę, jog tas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir nepažeidžia nei Konstitucijos, nei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš vis dėlto norėčiau pasitikslinti, pagal kurį įsakymą jūs atleidote generalinį komisarą? Kiek mums teko girdėti, buvo keletas įsakymų su skirtingomis traktuotėmis. Vis dėlto kuris įsakymas dabar pagal jus galioja?

V.MARKEVIČIUS. Iš tikrųjų yra įvykusi pakankamai nemaloni istorija, kuri man tapo žinoma gruodžio 27 d., kad mano įsakyme, kuris buvo išleistas gruodžio 22 d., vienas iš personalo darbuotojų suklastojo, t.y. ištaisė užtepliodamas baltu korektoriumi tam tikrus skaičius. Bet generalinis komisaras su originaliu tekstu buvo supažindintas tą pačią dieną, t.y. gruodžio 22 dieną. Aš, iš karto sužinojęs suklastojimo faktą, pavedžiau jį ištirti skyriaus generaliniam inspektoriui. Jis tą tyrimą atliko pakankamai greitai, per dvi darbo dienas, ir šių metų sausio 2 d. man pateikė savo išvadas. Kadangi originalas buvo, sakykime, sugadintas tiek, kad jo negalima buvo atkurti, tai buvo priimtas tam tikros redakcijos tekstas ir pakartota pirminė – gruodžio 22 d. įsakymo redakcija. Galioja pirmasis įsakymas, kuris ir buvo originalus, ir pasirašytas. O kad jį kažkas po to pataisė, tai yra to pareigūno atsakomybės klausimas ar drausminės, ar baudžiamosios. Šiuo metu jis Vidaus reikalų ministerijoje jau nedirba.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone ministre, vis dėlto kaip buvęs advokatas kurį iš savo trijų įsakymų patartumėte ponui V.Račkauskui apskųsti teismui? Kuris dabar yra pats tinkamiausias? Ir kitas dalykas. Jūs esate socialliberalų skirtas ministras. Prieš rinkimus buvo labai garsiai kalbama, rašoma, autobusai važinėjo po Lietuvą nauja kryptimi – “Mums rūpi kiekvienas žmogus”. Tai kuris jums labiausiai rūpėtų žmogus iš tų visų spaudoje pateiktų kandidatų į policijos vadovo postą?

V.MARKEVIČIUS. Aš manyčiau, kad į pirmąją klausimo dalį, jeigu leisite, neatsakinėsiu, nes aš ponui J.Olekui pasakiau, kad įsakymas yra vienas, gruodžio 22 dienos, ir jis yra atkurtas. O į kokį advokatą kreiptis, į mane jis kreiptis negali, nes aš dabar nepraktikuoju, tai yra jo reikalas, bet nemanau, kad jis skųsis.

Antras dalykas dėl antrosios klausimo dalies. Jeigu žiniasklaida numato kokius nors galimus kandidatus, tai turbūt tų žiniasklaidos žurnalistų, kurie nurodo tuos kandidatus, ir reikėtų klausti, kuris priimtinesnis. Šiuo metu, kaip ir minėjau pirmai atsakydamas į klausimą, iš tikrųjų deriname su premjeru, su Prezidentu ir kitais Vyriausybės nariais galimus kandidatus. Aš negaliu įvardyti, kad man asmeniškai turi būti vienas kuris nors priimtinas. Pirmiausiai tam tikrus kriterijus nurodžiau pirmai, bet turi būti ir paties asmens sutikimas eiti tas pareigas, t.y. noras dirbti bei jo tam tikros programos išdėstymas, ką jis galės padaryti siekdamas įgyvendinti taip pat ir Vyriausybės programą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui V.Markevičiui. Laiko limitas išseko. Bendru sutarimu buvo apsispręsta po Vyriausybės pusvalandžio diskutuoti. Diskusijoje nori dalyvauti 4 Seimo nariai. Kviečiu dalyvauti diskusijoje Seimo narį J.Oleką.

Diskusija dėl valstybės institucijų vadovų keitimo politikos

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes šiandieną svarstome labai labai rimtą klausimą. Vienu atveju – valstybės tarnautojo atleidimą, o kitu atveju – valstybinės įmonės vadovo atleidimą. Atrodytų, kad abu kalbėję ministrai, tiek vidaus reikalų ministras generalinio komisaro atveju, tiek ūkio ministras, kalbėdamas apie “Lietuvos energijos” ir “Lietuvos dujų” vadovus, juos numatė atleisti pagal vieną valstybės tarnautojo “A”… t.y. politinio pareigūno principą. Išsakyti motyvai, ypač ūkio ministro, kai jis kalba, kad kalbantis su Baltarusijos vadovais ar pareigūnais jie reikalauja nekeisti “Lietuvos energijos” vadovų, o po to ponas Keserauskas paskiriamas būtent “Lietuvos energijos” pareigūnu arba siūlomas skirti pareigūnu, kuris bus atsakingas už Baltarusijos skolos sutvarkymą, o buvęs pavaduotojas, komercijos direktoriaus pavaduotojas, kuris atsakingas už skolos iš Baltarusijos išieškojimą, taps “Lietuvos energijos” generaliniu direktoriumi, tai man atrodo, drumstesnio vandens ir neskaidresnių paskyrimų kaip šie mes vargu ar kur nors galėtume surasti.

Neskaidrumas, neviešumas ir nepakankami motyvai arba nesuvokimas, kas atleidžia įmonės direktorių, t.y. ar ministras, pasikalbėjęs su juo, ar įmonės valdyba, yra klausimai, į kuriuos šiandieną, deja, neišgirdome atsakymų. Jie daugiau preziumuoja galimybę, kad įmonių vadovai, kurie buvo pradėję tam tikrą darbą tiek restruktūrizuojant, jeigu kalbėtume apie “Lietuvos energiją”, tiek bandant susigrąžinti skolas, bet jų negalint sugrąžinti, šiandieną tik rokiruojami vietomis ir keičiami ministro nuožiūra, bet ne pagal ūkinius ir ekonominius įmonės rodiklius. Gaila, kad aš neišgirdau iš pono ūkio ministro noro ir normalesnės veiklos, kad tokių stambių įmonių vadovai būtų priskirti valstybės tarnautojams ir keičiami pagal politinę direktyvą. Tai būtų visiškai suprantama. Galbūt ir pajėgtumėte įtikinti, bet kiek buvo ūkio ministrų, kiek keitėsi konservatorių vyriausybėse ūkio ministrų, tiek kartų keitėsi ir “Lietuvos energijos” vadovai. Galbūt net dažniau, nes kai kas pakeisdavo net po du. Efekto mes dėl to tikrai nesulaukėme.

Kitas klausimas yra dėl vidaus reikalų ministro veiklos. Manau, kad vidaus reikalų ministras, kuris yra pareigūnas daugeliu atvejų prižiūrintis mūsų teisėsaugos struktūras ir veiksmus, taip ir nesugebėjo paaiškinti, kokiu įstatymu ir pagrindu remiantis buvo atleistas vyriausiasis policijos komisaras. Jeigu tikėtume ministru, kad jis pripažįsta, jog jau galiojo naujoji policijos komisaro skyrimo tvarka ir naujos skyrimo tvarkos nenumatė, kaip kad generalinio prokuroro skyrimo atveju, kad pasikeitus įstatymo pagrindui turi atsistatydinti policijos komisaras. Todėl remtis anksčiau galiojusiu įstatymu, man atrodo, yra nekorektiška ir teisiniu pagrindu gerokai abejotina. Paaiškinimai, kad 22 dienos įsakymas galioja perrašytas sausio 2 dieną, aš manau, neatlaiko jokios kritikos ir dengimas tų pareigūnų, kurie klastojo tokius įsakymus, manau, irgi turėtų kvepėti, sakyčiau, neskaidrumu, švelniai pasakius. Iš ministro mes neišgirdome, kokiu pagrindu buvo atleistas tas pareigūnas, anot jo, suklastojęs ministro įsakymą. Tai ar tas pareigūnas pasitraukė ir dabar turi naują darbo vietelę? Ar jis pakilo į paaukštinimą, perėjo į kitą ministeriją? Ar jis buvo atleistas už ministro įsakymo klastojimą? Deja, mes šiandien šito neišgirdom. Jeigu tas pareigūnas, suklastojęs ministro įsakymą, dabar toliau skinasi sau darbą valstybės tarnyboje, tai kas gi, jeigu ne jūs, ministre, pridengiate tokius klastotojus? Jeigu įsakymas yra suklastotas arba jis dingęs ir nauju pagrindu sausio 2 d. jūs atleidžiate generalinį komisarą, tai ir kalbėkim apie tai. Atsiradus naujoms aplinkybėms, dėl kažkokių naujų motyvų jūs rašote ir nuo sausio 2 d. atleidžiate. Bet šiuo metu aiškiai galioja kitas įstatymas ir jūs to padaryti negalite. Todėl aš labai abejoju ministro kompetencija ir manau, kad tokie dalykai užtraukia galbūt net interpeliaciją ministrui dėl jo tokios veiklos.

PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį A.Kubilių. Kviečiu eilės tvarka Seimo narį A.Vidžiūną.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš suprantu, kad svarstome tikrai nemalonų valdančiajai koalicijai klausimą, todėl posėdžio pirmininkas yra šiek tiek sutrikęs. Nors mūsų prašymas buvo labai paprastas, kad frakcijos vardu būtų leista kalbėti A.Vidžiūnui. Bet kažkodėl šito paprasto prašymo negalėjo suprasti.

Aš noriu pasakyti keletą pačių bendriausių pastabų dėl tos situacijos, kokią mes šiandien matome Lietuvos valstybės gyvenime. Visų pirma pasakyčiau vieną labai paprastą dalyką – mes matome, kaip Lietuvoje tikra valstybės politika eina vis seklyn. Valstybės politika yra pakeičiama politinėm aktualijom. Iš tikrųjų ar sąmoningai, ar nesąmoningai, bet atrodo, kad Vyriausybė, o galbūt Ministras Pirmininkas ir jo artimiausi kolegos pasirinko kelią kurti kariaujančios Vyriausybės įvaizdį. Taip bandant pridengti tai, kad politika neturi turinio, kad naujoji politika darosi vis seklesnė ir todėl vietoj to yra kuriamos politinės aktualijos kovojant su blogais komisarais, blogais prokurorais, blogais įmonių vadovais ir dar su daugybe blogiukų, kurių aplink naująją Vyriausybę yra ypač daug. Šį sąrašą galėtume tęsti, ,,Williams” yra blogas, dar kas nors bloga, kas nors galbūt dar atsiras iš blogųjų, su kuriais ir toliau bus galima kovoti.

Iš tikrųjų šitokia situacija yra nenormali. Nenormali valstybei, kuri yra išgyvenusi dešimt metų ir kurios politika turėtų turėti aiškų turinį, aiškią perspektyvą, kurios seklumo nebūtų galima pridengti tokiu ryžtingos kovos su vėjo malūnais įvaizdžiu. Kita vertus, galime matyti, kad po šitokia tariamai ryžtinga kova su vėjo malūnais, kai yra kovojama su pačių susikurtais priešais, yra bandoma paslėpti kartais nevisiškai skaidrius interesus, kurie, matyt, susiformavo per rinkimų kompaniją, ir dabar, matyt, vienaip ar kitaip reikia atsilyginti už paramą per rinkimus vienai ar kitai finansinei grupuotei. Daug nekalbėdamas norėčiau tiesiog pacituoti ,,Lietuvos ryto” publikaciją š.m. sausio 4 d., kurioje gerai žinomas Lietuvoje vienos iš finansinių grupių lyderis ponas A.Bosas, atstovaujantis Vakarų korporacijai, kalba: ,,Mes ,,Gazprom” vadovams pasakėme, kad jeigu koncernas nori dalyvauti privatizuojant “Lietuvos dujas”, reikia daryti kokias nors nuolaidas. Jie sutiko mažinti dujų kainą. Antras žingsnis bus Lietuvos Vyriausybės. Ar ji žiūrės į ,,Gazprom” kaip į nereikalingą objektą, ar pradės su juo geranoriškai dirbti ir leis konkurencinėmis sąlygomis dalyvauti “Lietuvos dujų” privatizavime”. Kalbėjo A.Bosas.

Gerbiamieji kolegos, kas veda derybas su ,,Gazpromu”, kas veda derybas dėl ,,Lietuvos dujų” būsimo privatizavimo ir ką reiškia tokios publikacijos? Kaip šioje vietoje turime suprasti staiga atsiradusį ministro norą pakeisti ,,Lietuvos dujų” kompanijos vadovą? Tai iš tikrųjų kelia daug nerimo, kelia daug pagrįsto įtarimo, kad procesai, kai Lietuvos valstybė turėtų būti ypač skaidri ir turėtume matyti labai aiškią valstybinę politiką, kuo toliau, tuo labiau darosi neryškūs. Kad tai būtų pridengta, rodoma ryžtinga kova su vėjo malūnais, patiems tos kovos objektus ir susikuriant Todėl iš tikrųjų mes nenustebtume, jeigu Vyriausybei užtektų ryžto tik kovai už vėjo malūnais, su jos pačios veiksmų sukeltu pasipriešinimu, o garsiai pažadėtos ūkio reformos baigtųsi vadovų kaitaliojimu bei valdančiosios koalicijos partijos per rinkimus parėmusių finansinių grupuočių įtakos pasidalijimu.

PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį A.Sakalą.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš pateiksiu jums keletą faktų, kurie galbūt bus jums naudingi pamąstyti. Pirmiausia, Statistikos departamento duomenimis, policijos darbo rodikliai praeitais metais buvo geresni nei užpraeitais metais. Toliau, būdamas viceministru ponas V.Markevičius dažnai lankydavosi Teisės ir teisėtvarkos komitete įvairiais svarstomais klausimais ir niekados nepasakė nė vieno blogo žodžio apie komisariato darbą, apie generalinį komisarą poną V.Račkauską. Nemanau, kad jis nežinojo, kaip ten yra dirbama, manau, kad puikiai žinojo, tačiau neturėjo ką pasakyti. Negana to, praeitų metų, tai yra 2000 m. gruodžio 18 d., ministras dalyvavo Policijos departamento darbo aptarime Vilniuje, Saltoniškėse, ir baigdamas pasakė: ,,Dėkoju jums už nuoširdų, gerą darbą”. Tai ministro žodžiai, padėka policijos generaliniam komisarui už nuoširdų, gerą darbą. Baigiu citatą ,,ir linkiu, kad visuomenės pasitikėjimas policija augtų”. Ministro įsakymo dėl atleidimo formuluotė yra tokia: “Siekiant pagerinti tarnybos darbą.” Kolegos, kas tai per formuluotė? Aš galiu pasakyti, kad kiekvienos tarnybos darbą galima siekti pagerinti, galima pagerinti taip pat ir pačios ministerijos darbą ir tokią formuluotę pasiūlyti pačiam ministrui: “Siekiant pagerinti ministerijos darbą yra keičiamas ministras.” Tai yra bloga formuluotė. Formuluotėje turi būti nurodyta, už ką konkrečiai atleidžiamas policijos generalinis komisaras.

Taigi mano išvada peršasi tokia. Ministras neturėjo nieko prieš generalinį komisarą ir ne pats jis sugalvojo, kad reikėtų atleisti komisarą, bet gavo nurodymą, nežinau, žinoma, kieno. Aš labai norėjau, kad ministras argumentuotai paneigtų šią išvadą, bet aš nežinau, kaip jis tai padarys. Kiek teko girdėti iš spaudos, generalinis komisaras ruošiasi kreiptis į teismą. Jeigu teismas priims sprendimą ir atstatydins generalinį komisarą į savo darbą, ministrui teks sunkus uždavinys. Jam reikės spręsti dilemą – ar atsistatydinti pačiam, ar būti atstatydintam už tai, kad prisiekęs nelaužyti įstatymų pats juos sulaužė netinkamai taikydamas įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš pradžių viena citata. Šiandien ją rašo J.Erlickas savo istorijos 79 puslapyje. Aš manau, kad abu naujosios koalicijos vadovai – ir ponas R.Paksas, ir ponas A.Paulauskas – savo memuaruose apie šias dienas irgi panašiai galės rašyti. Cituoju: “Koks tatai buvo gražus metas. Su kiekviena diena aš vis labiau pasitikėjau savimi. Būdavo, nė nedirstelėjęs pareiškiu: tris teks pašalinti, o pašalinu keturis. Du iš kairės, vieną iš dešinės, arba atvirkščiai. O kartais visus iš centro. Mano veiksmai priklausė nuo partijos veiksmų.”

Aš labai nenorėčiau, kad dabartinės daugumos vadovai rašytų tokius memuarus, bet šiandien reikia aiškiai pasakyti, kad valstybinių įmonių vadovų keitimas ir argumentai, dėl ko jie yra keičiami, nemotyvuoti, nepagrįsti, neskaidrūs, bet totalūs. Su kadrais valdančiajai daugumai nesiseka. Pirmoji Seimo Pirmininko įstatymo pataisa – Seimo narių padėjėjai be aukštojo mokslo, bet su didesniais atlyginimais. Daug vargo dėl ministrų. Jo Ekscelencija Prezidentas V.Adamkus pats skambina ligoninės vyriausiajam daktarui ir įkalbinėja tapti sveikatos ministru ir jam pavyksta. Vienas iš Seimo Pirmininko padėjėjų spaudoje kaltinamas galimais ryšiais su “Vilniaus brigada”. Prokuroro keitimo tvarka priimama patogi valdančiajai daugumai, kad būtų pašalintas K.Pėdnyčia, nepaisant Teisės instituto, nepaisant Aukščiausiojo Teismo išvadų, nepaisant Seimo Teisės departamento ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjų neigiamų išvadų. Valstybės turto fondo vadovui čia, šiame Seime, negalioja pasakymas ir teisinė aksioma – nekaltumo prezumpcija ir jam siūloma uždėti antrankius. Visa tai – valdančioji dauguma.

“Lietuvos energija”, “Lietuvos dujos”, “Lietuvos geležinkeliai”. Keičiant šių institucijų vadovus visai atmetama buvusios valdžios strategija, kuri rėmėsi vienu dalyku: šioms valstybės institucijoms vadovavo nepriklausomos ir verslo interesų tose srityse neturinčios ir savarankiškos valdybos. Tai pirmas punktas. Antras punktas: būtina sąlyga – pelningas šių įstaigų darbas. Visa tai dabar mėginama paminti. Akademikas J.Vilemas – “Lietuvos energijos” valdybos pirmininkas – telefonu liepiamas keisti generalinį direktorių. Akademikas J.Vilemas – didžiausias autoritetas savo srityje – viceministro telefono skambučiu kaip senais gerais laikais verčiamas keisti generalinį direktorių.

“Lietuvos dujos”, šiandien jau buvo cituojama, ir ponas A.Bosas – Naujosios sąjungos lyderis Klaipėdoje ir frakcijos seniūnas – šiandien derasi už Vyriausybę. Generalinis komisaras V.Račkauskas – kairioji dauguma šį kartą yra visiškai teisi. Valstybės mokesčių inspekcijos vadovės skyrimas. Išbuvo poste vos vieną naktį. Nesuderinta su finansų ministru, neteisėtai. Tą pačią dieną skelbiamas konkursas, gerbiamieji kolegos, o paskui vėl naujas R.Pakso potvarkis – šį paskyrimą laikyti negaliojančiu. “Sodros” vadovas – pensininkams per galvą, ir šis socialinis bejėgiškumas dengiamas “Sodros” vadovo pakeitimu. Kandidatas į Ryšių reguliavimo tarnybos vadovus – 57 tūkst. litų Naujajai Sąjungai rinkimuose skyręs verslininkas. Ir daugiau galėtume cituoti pavyzdžių.

Taigi mes konstatuojame tris dalykus. Šiandien valdančiosios daugumos politiką kadrų klausimu ir apskritai visą ūkio ir Lietuvos valdymo politiką lemia trys dalykai, t.y. ir pačios valdančiosios daugumos pripažįstami slaptieji protokolai prie koalicijos sutarties; antrasis požymis – tai tam tikra veiklos imitacija kapojant galvas, o ne darant struktūrinių ir svarbių reformų; trečiasis dalykas yra mėginimas ieškoti krūvos priešų ir taip įrodyti patikliai mūsų visuomenei, kad ryžtingas premjeras kovoja su slibinu, o tas slibinas jam trukdo dirbti. (Balsai salėje) 7 min. frakcijos vardu, pone pirmininke. Ir, žinoma, ketvirtasis dalykas – tai dividendai, atiduodami partijos rėmėjams. G.Dalinkevičiaus citata šiandien: “Kalbant apie Sporto departamento vadovo vietą buvo sutarta, kad jis bus socialliberalų įtakos zonoje.” Ir daugiau tų citatų galima rasti.

Gerbiamieji kolegos, prašom paskelbti pirmą dalyką – savo slaptuosius protokolus, bus ramiau ir politikams, bus ramiau ir visiems įmonių vadovams, tiems, kuriems jūs dar galvojate kirsti galvą. Dėl Sporto departamento vadovo sutarta, kad toliau dirba R.Kurtinaitis. G.Jakavonis pareiškia, kad R.Kurtinaitis dirba prastai. Aš suprantu, pone Gediminai, kad Varėnos grybautojos dar netapo pasaulio čempionėmis, bet vien tuo pamatu sakyti, kad R.Kurtinaitis dirba blogai, kolegos, ir dėl to, kad yra socialliberalų įtakos sferoje, nėra rimtas požiūris į valdininkus.

Man labai gaila, kad R.Paksas labai naudojasi mūsų pakankamai nevakarietiškos visuomenės mentaliteto požymiu, o būtent, kai nesugebi vykdyti reformų – kapok galvas. Taip elgėsi B.Jelcinas. Prisiminkime, jis kartais prisimindavo, kad yra valstybės vadovas, nelabai pajėgdavo dirbti kitas reformas ir žengti su laiku. Prisimenat, kiek galvų lėkė paskutinėmis jo valdymo dienomis. Aš nenorėčiau lyginti, bet mūsų mentalitetas – ir valdančiųjų, ir visuomenės, – deja, yra labai panašus. Žinoma, jeigu pasiteisintų iš tikro tai, kas rašoma spaudoje, kas komentuojama politologų ir ką šiandien kalbėjo A.Kubilius ir kiti, kad, nepavykus padaryti ministrais kai kurių Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos ir kitų atstovų, dabar jie yra tenkinami skiriant kitų įmonių vadovus. Tai būtų blogas precedentas, kolegos.

Taigi mūsų siūlymai: paskelbti slaptuosius protokolus, nustoti imituoti, pradėti dirbti, atsisakyti priešų paieškos ir, žinoma, kolegos, sumažinti dividendus savo buvusiems ir esantiems ekonominiams rėmėjams.

PIRMININKAS. Frakcijos vardu – G.Dalinkevičius. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Matau, kad Seimo tribūna virsta gražbyliavimo egzaminu, ir matyti, kad gerbiamasis A.Vidžiūnas, prisiminęs savo praeitį, mėgina mus vesti tam tikros tiesos keliu. Manau, kad ši tiesa – labai suinteresuoto žmogaus tiesa. Galima puikiai suprasti, kad tie žmonės, kurie prieš tai turėjo įtaką būtent tam tikrose labai svarbiose valstybės valdymo srityse, šiandien sunerimo, kad ta įtaka dingsta iš rankų, dingsta iš tam tikrų suinteresuotų grupių. Ir iš tikrųjų šiandien galima ramiai pasakyti neieškant citatų, neieškant išsisakymo ir nekonstatuojant, kad tai citatos pabaiga, galima ramiai pasakyti: taip, Lietuvoje atėjo koalicinė Vyriausybė ir koalicinė Vyriausybė pasiryžusi siekti būtent reformų pradžios. Tai yra pirma ir labai svarbi sąlyga.

Aš norėčiau dar kartą pasakyti gerbiamiesiems kolegoms, jog labai liūdna, kad daugelį dalykų, kuriuos būtų galima pasiekti iš tikrųjų svarstant ir galvojant, kaip bendrų proto galių dėka vesti Lietuvą pirmyn ir labai džiaugtis matant tiek kairės, tiek dešinės, tiek centro sąlyčio taškus… šiandien girdim tam tikrus svarstymus apie tam tikras kalbas. Iš jų patys, aišku, nuostabiausi, reikia pripažinti, gerbiamojo pono A.Vidžiūno išrasti slaptieji protokolai, tarsi čia jau dvelktų Molotovo-Ribentropo dvasia ir dar kartą ateitų nuostabūs laikai, kada mes galėsim iš tikrųjų rasti priešų. Gerbiamasis Arvydai Vidžiūnai, labai gerbiu jus ir tikrai nematau jumyse jokio priešo, matau tiktai šiokį tokį užsakymą būtinai kaip nors gudriai susukta, sakau atvirai. Iš tikrųjų ir koalicinė Vyriausybė, ir koalicinė sutartis turi labai normalius pasiskirstymus pagal kvotas. Iš tikrųjų galvojam, kad esant tam tikroms sąlygoms vienu ar kitu atveju turime teisę galvoti, kad mūsų ar partnerių sprendimams yra daugiau ar mažiau daroma įtaka. Tai normalu, natūralu. Aš tikrai pareiškiau labai rimtą pasipiktinimą vienu – mūsų supratimu, gerbiamas krepšininkas ponas R.Kurtinaitis jau daugelį metų, kiek jis užima vadovo postą, demonstruoja prastą sporto vadovo, Lietuvos sporto vadovo, ir įvaizdį, ir darbą. Aš galėčiau gerbiamiesiems kolegoms tik priminti vieną įdomų dalyką: dvejus metus gerbiamas R.Kurtinaitis sako neturėjęs net parašo teisės, nes jam to nereikėjo. Labai įdomi įstaiga, vadovaujama įdomaus vadovo. Aišku, nėra kalbos, kad tai yra ne Lietuvos įvaizdžio procesas. Aš labai norėčiau, kad Sporto komitetui daugiau nevadovautų basas, trumpomis kelnėmis, tiktai kojinėmis apsiavęs ir toli gražu ne visai blaivus, besiblaškantis po Klaipėdą žmogelis, kuris su šaliku rankose rėkia, kad aš esu toksai.

Aš norėčiau pasakyti dar vieną labai svarbų dalyką. Taip, yra daug kritikuotinų dalykų. Labai džiugu, kad mes, vienas kitą kritikuodami, randame tam tikrų sąlyčio taškų. Ir vis dėlto, aš manau, pats svarbiausias šiandien dalykas – tai galvoti, kad tos padarytos klaidos tuoj pat turėtų būti ištaisytos. Jeigu jūs matot tas klaidas, mes, kaip koalicijos partneriai, būsim dėkingi už jų nurodymą. Aš turiu galvoje tuos, kurie šiandien save įvardija kaip opoziciją. Tiktai norėčiau pasakyti vieną turbūt patį svarbiausią dalyką: ir “Lietuvos energija”, ir “Lietuvos dujos”, kaip šiandien girdėjote iš gerbiamo ministro kalbos, kėlė problemų, todėl galvoti, kad mes turėtume nekeisti tam tikrų vadovų, vadovaujančių labai svarbių Lietuvos gyvenimo ir ūkio šakų įmonėms, turbūt būtų šiek tiek naivu. Aš kviesčiau gerbiamąją opoziciją ir iš kairės, iš dešinės galbūt… Iš dešinės nebėra. Ne, aš girdėjau šiandien ir iš dešinės, juolab kad sakė, jog ir Varėnos problemų atsirado, ir visokių kitokių. Aš grįžčiau dar kartą. Labai norėčiau, kad Lietuva kitais metais galėtų pasakyti, jog Seime vyksta procesai, reikalingi Lietuvai.

Baigdamas noriu tik viena pasakyti: mes pasirengę bet kokiai konstruktyviai kritikai, bet dėl gražbyliavimo, oratorystės meno – taip pat esame pasirengę kautis ir šiuo aspektu. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū kolegoms už išsakytą nuomonę. Diskusijų pusvalandis baigtas. Norėčiau paskelbti trumpą informaciją, susijusią su įstatymo projektu Nr.IXP-162 – Akcizų įstatymo 2, 3, 5, 5¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu. Taigi šį projektą siūloma toliau svarstyti Seimo plenariniame posėdyje (taip, tai tas projektas, kuris reglamentuoja suskystintų dujų akcizą) sausio 23 d. Ar būtų prieštaraujančių, ar būtų kitų nuomonių? Ar galėtume bendru sutarimu pritarti svarstymo datai? Pritarta bendru sutarimu. Skelbiu 15 min. pertrauką iki 17.15 val.

Pertrauka

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126, 264, 269 ir 271 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-259 (pateikimas)

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Svarstome įstatymo projektą Nr.IXP-259 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126, 264, 269 ir 271 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pranešėjas – ministras V.Markevičius. Prašau pranešėją į centrinę tribūną.

V.MARKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126, 264, 269 ir 271 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Jo tikslas – pažeidus tam tikrus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, reglamentuoti priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir šios priemonės važiuoklės užblokavimą specialiu įtaisu.

Dabartinis reglamentavimas neapima visų kelių eismo taisyklėse numatytų atvejų, tarp jų ir tvarkos mokamose transporto stovėjimo vietose. Šios administracinės prievartos priemonės reikalingumas Vyriausybei nekelia jokių abejonių, ypač Vilniaus mieste. Tokios prievartos priemonės taikymas yra numatytas ir daugelio kitų valstybių įstatymuose, todėl, siekdami teisiškai ir visapusiškai nustatyti transporto priemonių priverstinio nuvežimo arba važiuoklės užblokavimo tvarką, mes ir siūlome papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnį, kuriame ir būtų numatyta teisė Vyriausybei organizuoti priverstinį transporto priemonės nuvežimą ar šios priemonės važiuoklės užblokavimą specialiu įtaisu už numatytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Kadangi nurodžiau, jog būtų numatyta teisė organizuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, kad būtų įgyvendintas šis įstatymas, reikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą arba pakeisti šiuo metu galiojančią vidaus reikalų ministro nustatytą Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarką.

Antrasis pasiūlymas yra pakeisti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 2 dalies sankciją ir numatyti alternatyvą – baudą arba teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, nes dabar galiojanti nepasiteisino. Kelių policijos išvados rodo, kad tą alternatyvą būtina numatyti, nes administraciniai teismai, nagrinėdami skundus dėl administracinės bylos nutarimo, dažnai švelnina paskirtą nuobaudą ir naikina nutarimo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, palikdami tik paskirtą baudą. Be to, kyla problemų dėl baudų išieškojimo, nes atėmus teisę vairuoti transporto priemonę pažeidėjas baudos geranoriškai nemoka, o areštinės yra perpildytos ir žmonės, norintys pakeisti baudą areštu, laukia eilėje atbūti areštinėse kai kuriuose rajonuose iki pusantrų metų. Taip pat Administracinių teisės pažeidimų kodekso 264 ir 271 straipsnių pakeitimas yra sąlygotas to, kad priverstinis transporto priemonių nuvežimas ir šių priemonių važiuoklės blokavimas yra administracinių teisės pažeidimų bylų teisinės užtikrinimo priemonės, todėl jas reikia nurodyti tiek tarp visų tokio pobūdžio priemonių 264 straipsnyje, tiek tarp priemonių, kurias galima apskųsti, t.y. 271 straipsnyje. Jos yra išvestinės iš pirmųjų mano nurodytų. Prašyčiau gerbiamųjų Seimo narių pateikimui pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti 4 Seimo nariai. Seimo narys E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų jūs aiškinamajame rašte mėginate pagrįsti šių Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų būtinybę. Tai lyg ir suprantama, nes šiuo metu nėra teisinės bazės blokavimui ir automobilių nuvežimui iš vietos atlikti. Tačiau, mano supratimu, vis dėlto važiuoklės blokavimo būdas yra pakankamai archaiškas ir moraliai pasenęs (nors taikomas ir kai kuriose Europos šalyse) pirmiausia dėl to, kad tai vis dėlto varžo subjekto judėjimo laisvę. Ir, mano supratimu, taip pat varžo konkurenciją firmų, kurios užsiima šia veikla, nes yra ir kitų technologijų, kaip būtų galima taikyti nuobaudas pažeidėjams. Manau, kad informacinių technologijų pagalba tikrai galima sukurti kur kas modernesnes atlyginimo už pažeidimą priemones. Pavyzdžiui, baudų, kvitų metodas neleistinoje vietoje pastatytiems automobiliams. Kita vertus, man iki galo vis dėlto neaišku, kada taikomas nuvežimas, o kada blokavimas. Ar tai nepaliekama spręsti pareigūnų savivalei? Klausimas būtų toks: ar ministerija nemėgino ieškoti kitų būdų, kaip būtų galima šį procesą humanizuoti, ir kodėl pasirinktas būtent šis būdas, kuris, mano supratimu, yra pakankamai atgyvenęs?

V.MARKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų buvo svarstyti įvairūs variantai. Kadangi jūs paminėjote vieną iš variantų, aš labai trumpai atsakysiu apie baudos kvitų taikymą ir t.t. Dabartinės kelių eismo taisyklės numato galimybę transporto priemonę vairuoti turint vairuotojo pažymėjimą ir turint automobilio techninės registracijos pažymėjimą. Pavyzdžiui, aš jums duodu automobilį, įregistruotą mano vardu, ir transporto priemonės liudijimą, o jūs, turėdamas tik vairuotojo pažymėjimą, turite teisę visoje šalies teritorijoje laisvai judėti ir važinėtis. Kitokių dokumentų pagal dabar galiojančius teisės aktus nereikia. Kadangi automobilis registruotas (atsiprašau už tokį pavyzdį) mano vardu, iš esmės kelių policija ar kitas įgaliotas pareigūnas mane kvies į administracinę komisiją ir aš turėsiu įrodinėti, kad tuo metu nebuvau už vairo. Su tuo susijusi priemonė yra transporto priemonės nuvežimas ir ratų blokavimas. Tas asmuo, kuris vairavo transporto priemonę, bus suinteresuotas tą automobilį atsiimti. Todėl pateikdamas klausimą aš minėjau, kad yra problemiškas baudos sumokėjimo klausimas. O šiuo atveju būtų tam tikras žmogaus teisių pažeidimas, t.y. nereikalingas tampymas to savininko, kuris perdavė automobilį kitam, nes kelių policijoje duomenų, kad automobilį laikinai ar nelaikinai davė naudotis kitam asmeniui, nėra. Yra pasirinkta (dar labai neseniai, praeitos Vyriausybės) įvairių šalių praktika. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad įgaliojimų ar panaudos sutarčių, kurios buvo registruojamos kelių policijoje, dabar nėra. Dėl šios situacijos šiandieną pasirinkome tokį variantą.

Dar buvo nagrinėjami tokie variantai, kaip vairuotojo pusės durelių blokavimas, nes tokie mechanizmai buvo bandomi kai kuriose Europos šalyse. Bet vėlgi, pasidomėjus ta praktika, ten irgi to buvo atsisakyta. Žodžiu, dėl motyvų, kuriuos aš nurodžiau, apsisprendėme ir pasirinkome tokį variantą.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, man rūpėjo tas pats klausimas, kurį pateikė kolega E.Masiulis. Žinoma, blokavimas ir nuvežimas yra necivilizuoti būdai. Tai yra žmogaus teisių į nuosavybę varžymas ar ignoravimas. Atimame tą nuosavybę ir galbūt žmogui sustabdome visos dienos veiklą. Kur kas paprasčiau būtų išrašyti kvitą, ir jeigu žmogus davė savo mašiną kitam, tai tegul jie tarpusavyje ir išsiaiškina šiuos reikalus. Vis tiek atsakingas tas, kurio nuosavybė pastatyta ne vietoje. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kitą dalyką. Pavyzdžiui, žmogus sustojo prie įstaigos, nunešė raštą, po dviejų ar trijų minučių išeina, o jo mašinos ratai jau užblokuoti. Ar nereikėtų taikyti kokių nors išlygų, kad mašina gali stovėjo ne vietoje kurį nors laiką ar panašiai, kad neatsitiktų taip, nes ir valdininkui reikia per dieną daug važinėti?

PIRMININKAS. Prašau, kolega, sukonkretinti klausimą ir laikytis laiko limito.

P.JAKUČIONIS. Baigiu. Reikia apvažiuoti keletą įstaigų ir staiga jam pirmoje sustojimo vietoje užblokuoja ne tik mašiną, bet ir visą dienos darbą sustabdo.

V.MARKEVIČIUS. Pasistengsiu trumpai, nes klausimas buvo ilgas. Kaip supratau, tai labai aktualus klausimas. Pirmiausia… nuo geranoriškų policijos ir kitų pareigūnų, reguliuojančių eismą, o kartu savivaldybės įstaigų, kurios stato tam tikrus ženklus. Jūs pasakėte, kad reikia tam tikro laiko užnešti raštą. Tai yra kelio ženklai, kur sustoti draudžiama, stovėti draudžiama. Jau vien jais galima reglamentuoti. Jeigu sustoti draudžiama, tai stovėti galima iki 5 minučių. Kita vertus, ne visur tie ženklai stovi.

Dabar dėl blokavimo ir transporto priemonės nuvežimo. Kadangi yra nuoroda į Vyriausybės nustatytą tvarką, tai, be abejo, aš tikiuosi, ir kadangi pagrindiniai rengėjai būsime mes, nes tai vidaus reikalų ministro įsakymu buvo reglamentuota ir, kaip matėte, nelabai kilo problemų, stengsimės išlaikyti tą pačią pakankamai liberalią tvarką, kad ta priemonė bus taikoma tik kraštutiniais atvejais. Aš turiu omeny transporto priemonės nuvežimą tada, kai tas automobilis kelia grėsmę eismo saugumui arba apskritai trukdo transportui judėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Laiko limitas išseko, dar du Seimo nariai nespėjo paklausti. Dėl balsavimo motyvų dėl šio projekto norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui Nr.IXP-259 po pateikimo? (Balsai salėje) Bendru sutarimu negalima. Matau kolegas, manančius kitaip. Todėl prašau visus registruotis. Ačiū, ministre.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kviečiu kolegas apsispręsti balsuojant dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126, 264, 269 ir 271 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-259 po pateikimo. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. Kažkas atsitiko su mūsų technika. Naudodamasis pirmininkaujančio teise, prašau dar kartą registruotis.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Kviečiu kolegas pareikšti savo nuomonę dėl įstatymo projekto Nr.IXP-259 po pateikimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš.

Už – 28, prieš – 7, susilaikė 36 Seimo nariai. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta. Remdamiesi Statuto 143 straipsnio 2 ir 3 dalimi mes turėtume priimti tam tikrus sprendimus: arba projekto pateikimo procedūrą atidėti, nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie privalo atlikti iki pakartotinio projekto pateikimo Seime, arba atmesti tą projektą. Siūlau jums… (Balsai salėje) Ar bendru sutarimu galėtume atiduoti teikėjams šio įstatymo projektą jį tobulinti? (Balsai salėje: galima…) Yra nuomonių išsiskyrimas. Siūlau alternatyvų balsavimą. Kas už tai, kad atidėtume projekto pateikimo procedūrą ir nurodytume iniciatoriams jį tobulinti, balsuojate už, kas yra prieš, t.y. kad atmestume projektą, balsuojate prieš. Vyksta balsavimas. (Balsai salėje)

Už – 48, prieš – 19, susilaikė 5. Įstatymo projektas Nr.IXP-259 yra grąžinamas iniciatoriams tobulinti.

Valstybės tarnybos įstatymo 2, 10, 11, 12, 16, 17, 18, 21, 29, 30, 33, 35, 43, 44, 45, 48, 51, 53, 55, 56, 59, 65, 67, 68, 76, 78, 79 straipsnių ir 1 bei 2 priedėlių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-264 (pateikimas). Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-265 (pateikimas)

Svarstom kitą įstatymo projektą – Valstybės tarnybos įstatymo 2, 10, 11, 12, 16, 17, 18, 21, 29, 30, 33, 35, 43, 44, 45, 48, 51, 53, 55, 56, 59, 65, 67, 68, 76, 78, 79 straipsnių ir 1 bei 2 priedėlių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-264 ir jį lydintįjį Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-265. Pateikimas. Prašau ministrą V.Markevičių pateikti projektą.

V.MARKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, labai sutrumpinti dėl šio įstatymo projekto motyvai yra išdėstyti aiškinamajame rašte. Aš pasistengsiu kalbėti šiek tiek plačiau, nes iš tikrųjų šis įstatymo projektas yra pakankamai aktualus. Taupydamas laiką neskaitysiu ilgo jo pavadinimo, nes yra keičiama labai daug straipsnių, tiesiog jį vadinsiu Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektu.

Šio įstatymo projekto pagrindiniai tikslai ir pakeitimų esmė tai, kad visų pirma nustatoma, kad statutinis valstybės tarnautojas tai nebūtinai viešas valstybės tarnautojas. Įstatymo 2 straipsnyje yra siūloma įtvirtinti nuostatą, kad statutiniai valstybės tarnautojai gali būti ir paslaugų valstybės tarnautojais. Tikslas yra pasiekiamas, kadangi panaikinama įstatymo spraga, nes Krašto apsaugos sistemos ši tarnyba šiuo metu ir taip būtent taip yra organizuojama.

Antras dalykas yra, kad sutrumpinamas konkurso priimant į valstybės tarnybą organizavimo laikotarpis nuo 2 mėnesių iki 14-30 dienų, t.y. per tas dienas. Tikslas šio pakeitimo yra tas, kad pagreitėja priėmimas į valstybės tarnybą, sumažinami biurokratiniai trukdymai ir nepagrįstas priėmimo vilkinimas. Su tuo susiduriu, tarkime, ir mūsų ministerijoje. Kai šiuo metu perėmėme Valdymo reformų ir savivaldybių ministerijos funkcijas, kai ten faktiškai darbuotojų nėra likę, o funkcijos mums yra atiduotas, aš šiandien negaliu priimti nė vieno žmogaus, nes patarėjų skaičius ribotas. (…) negali, reikia priimti nuolatiniam darbui žmones į valstybės tarnybą.

Trečia yra tai, kad šio įstatymo 11 straipsnyje sutrumpinamas dokumentų stojant į valstybės tarnybą priėmimo laikotarpis nuo 1 mėnesio iki 7 dienų. Pasiekiamas tikslas, kad pagreitėja priėmimas į valstybės tarnybą, sumažėja biurokratiniai trukdymai ir nepagrįstas priėmimo vilkinimas.

Toliau šio įstatymo projektu paprastinama karjeros valstybės tarnautojų atranka. Vietoj egzamino, susidedančio iš referato, testo ir pokalbio, yra siūlomas testas ir pokalbis. Tikslai yra tie patys, tai yra supaprastinamas priėmimas į valstybės tarnybą. Taip pat patikslinama, kad pereinamuoju laikotarpiu, tai yra trejus metus, egzaminų programas tvirtina įstaigų vadovai. Taip pat yra klausimas, kuris nulėmė gerbiamojo Seimo nario pasiūlymą, kad nepritartume, tai yra kad Vyriausybės atstovo pareigybė yra įrašoma į politinio asmeninio pasitikėjimo pogrupį, kai anksčiau ji buvo įstaigos vadovo pogrupyje. Tikslas tas, kad Vyriausybei suteikiama galimybė geriau organizuoti savivaldybių teisinę priežiūrą.

Toliau numatoma, kad pakaitiniai valstybės tarnautojai konkurso organizavimo laikotarpiu yra priimami be konkurso. Anksčiau buvo numatoma, kad ir pakaitiniai darbuotojai būtų priimami į darbą konkurso tvarka. Šiuo atveju siekiama tokio tikslo, kad esant būtinumui atsirastų galimybė greitai priimti pakaitinį valstybės tarnautoją be konkurso karjeros valstybės tarnautojui netikėtai pasitraukus iš tarnybos. Anksčiau taip pat buvo numatyta, kad visi valstybės tarnautojai priimami į darbą konkurso būdu. Siūloma, kad “D” lygio darbuotojai, turima omeny, aš kaip pavyzdį pateiksiu profesijas, vairuotojai, valytojai, kūrikai ir panašiai, būtų priimami be konkurso. Paslaugų valstybės tarnautojai “A”, “B” ir “C” lygio laikinai iki trijų mėnesių gali būti priimami į valstybės tarnybą (…) konkursu. Taip pat išsprendžiamas klausimas, kai pasitraukia iš darbo darbuotojai ir tuo metu dar nėra organizuojamas konkursas, kadangi maždaug tiek laiko konkursas trunka, o kad per tą laikotarpį būtų žmonės, kurie galėtų atlikti tą darbą. Pasiektas tikslas, kad kiti įstatymai gali kitaip reguliuoti nestatutinių valstybės tarnautojų priėmimą. Kaip pavyzdys yra “Sodros” vadovo skyrimo tvarka. Įstatymo projekte sumažintos politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų išeitinės pašalpos nuo trijų mėnesių iki dviejų mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio. Šiuo atveju suvienodinamos karjeros ir politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų išeitinės kompensacijos. Valstybės tarnautojams, kurių tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai, jam su šiuo įvertinimu nesutikus ir jį atleidus, kompensacija sumažinama nuo 4 mėn. iki 2 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio, taip pat pasiekta, kad yra suvienodinamos valstybės tarnautojų išeitinės kompensacijos.

Šio įstatymo projektu numatoma, jog valstybės tarnautojui, perkeltam dėl tarnybinio būtinumo į kitas pareigas, buvo mokamas tas pats atlyginimas. Dabar siūloma perkeliant į lygiavertes ar žemesnės kategorijos pareigas mokėti atlyginimą, kuris buvo mokamas iki perkėlimo, o perkėlus į aukštesnes pareigas mokėti tą, kuris nustatytas aukštesnėms pareigoms. Tokio pakeitimo tikslas – pagerėja darbo organizavimas, už sudėtingesnes pareigas mokamas didesnis atlyginimas, įgyvendinama socialinio teisingumo politika.

Tam tikras Teisės departamento išvadas sukėlė ir Seimo nario pono J.Razmos yra pareikšta kitokia nuomonė dėl įstatymo 33 straipsnio pataisos. Yra siūloma galimybė mokėti valstybės tarnautojui priedą už ekspertų kvalifikacinę kategoriją iki 100%. Vyriausybė šiuo atveju siekia tikslo, kad atsirastų galimybė į valstybės tarnybą pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos, sugebančių dirbti analitinį darbą, rengti teisės aktų projektus bei dalyvauti rengiant ir įgyvendinant Vyriausybės programą. Aš iš karto atkreipčiau dėmesį, kad iki šiol galioja dar 1996 metų Vyriausybės priimtas nutarimas, t.y. vadovaujant valdančiai Konservatorių partijai. Atkreipiu gerbiamojo Seimo nario J.Razmos dėmesį, kadangi jis prieštarauja šiai nuostatai, kad jau anksčiau Vyriausybė yra nustačiusi ir dabar ta norma dar galioja, kad turintiems aukštą kvalifikaciją ir dirbantiems analitinį darbą, rengiantiems teisės aktų projektus, dalyvaujant, rengiant ir įgyvendinant Vyriausybės programą nustatomi tokie pat priedai, kuriuos mes dabar siūlome įrašyti į Valstybės tarnybos įstatymą.

Keičiant įstatymo 35 straipsnį, atsisakoma kompensacijų mokėjimo užsienyje dirbančių diplomatų šeimos nariams. Čia vienintelis tikslas – valstybės lėšų taupymas.

Taip pat keičiamas 63 straipsnis. Tuo pakeitimu nustatoma, kad visas nuobaudas už tarnybinius nusižengimus skiria asmuo, atsakingas už personalo valdymą įstaigoje. Atsisakoma nuostatų, kad už sunkius tarnybinius nusižengimus tarnybinės nuobaudos skiriamos valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančio įstaigos vadovo. Šiuo atveju, mūsų supratimu, sumažėja biurokratija, padidėja galimybės tinkamai valdyti institucijų ir įstaigų personalą ir operatyviai reaguoti į padaromus tarnybos drausmės pažeidimus, tai yra tam tikra prevencinė reikšmė. Skirtų nuobaudas už sunkius tarnybinius pažeidimus ne už valstybės tarnybą atsakingas ministras, o tos įstaigos vadovas, kurioje dirba tas darbuotojas.

Siūloma keisti 44 straipsnį. Tuo pakeitimu įgyvendinama siūlomo Valstybės tarnybos įstatymo pataisų 13 straipsnio nuostatos, kad asmuo, atsakingas už personalo valdymą, gali ne tik skirti, bet ir pats panaikinti visų rūšių nuobaudas.

Laikas baigiasi, galbūt Seimo nariai turi klausimų. Įstatymas keičia pakankamai daug dalykų. Aš dar porą sakinių pasakau, t.y. sulyginamos teisės moterų, turinčių vaikų ir dirbančių valstybės tarnyboje, su dirbančių kitą darbą, t.y. kaip reglamentuoja Darbo įstatymo kodeksas ir Darbo sutarties įstatymas, ir moterų ir jaunimo darbą reglamentuojantis įstatymas. Baigiasi laikas, aš daugiau nebekomentuosiu pastraipsniui. Galbūt bus tikslingiau atsakyti į jūsų pateiktus klausimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti šeši Seimo nariai. Kolegos, norėčiau paprašyti, kad užduotumėte labai konkrečius klausimus. Gerbkite kolegas, nes norinčių paklausti yra daugiau, o limitas 10 min. Klausti norėtų Seimo narys P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, kai kurios pataisos, su kuriomis galima sutikti, galbūt ir tobulina Valstybės tarnybos įstatymą, tačiau kai kurios nuostatos yra tiesiog tos, kurios buvo įtvirtintos konservatorių valdymo laikais. Jūs dar toliau jas gilinate ir nestiprinate valstybės tarnybos, nesiekiate, kad valstybės tarnyba būtų stabili, kompetentinga, bet, atvirkščiai, silpninate tuos kriterijus, mažinate juos. Aš norėčiau jūsų konkrečiai paklausti, kodėl taip daroma? Sakykim, tų ekspertų pritraukimas yra vienadienis arba trumpalaikis dalykas, o valstybės tarnyba yra pastovi tarnyba, ir trejų metų prailginimas, nustatymas kompetencijos arba profesionalumo, taip pat Vyriausybės atstovų politizavimas. Prašau atsakyti į klausimą, ar tai yra valstybės tarnybos stiprinimas? Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Kadangi iš dalies aš pakomentavau ir dėl ekspertų, ir dėl Vyriausybės atstovų, tai aš kitų argumentų neturiu. Manyčiau, kad tai yra valstybės tarnybos stiprinimas. O jeigu jūs nurodytumėte konkrečiai, dėl kurio straipsnio, tai aš galėčiau tada jums plačiau paargumentuoti. Bet kadangi dėl ekspertų, dėl Vyriausybės atstovų aš kalbėjau, tai nenorėčiau daugiau komentuoti. Ačiū. Nes jūs daugiau komentavote, o ne klausėte. Aš atsiprašau.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, pirmiausia norėčiau paprašyti, kad jūs garsiau kalbėtumėte, nes čia nieko negirdėti. Mano klausimas labai trumpas ir aiškus. Vakar susitikime pas premjerą ponia V.Danilevičienė, premjero patarėja, pasakė, kad 11 straipsnis apie priedą dėl ekspertų kvalifikacijos iki 100%, darbo užmokesčio priedas atsirado netyčia. Vyriausybės posėdyje svarstant šį įstatymą tos pataisos nebuvo. Kaip jūs pakomentuosite šį siūlymą mokėti ekspertams 100% atlyginimo priedą?

V.MARKEVIČIUS. Sprendimus priima ne patarėjai, o ministrų kabinetas. Visų pirma iš tiesų mano pateiktame projekte, kurį aš pateikiau ministrų pasitarimui sausio 2 d., to dalyko nebuvo, bet būtent teisingumo ministras ir ūkio ministras pasiūlė dar iki Vyriausybės posėdžio per ministrų pasitarimą galimybę pritraukti specialistus, ir kitą dieną mes pataisytą projektą įdėjome. Vyriausybės posėdyje šiam variantui buvo pritarta, o komentaras yra toks. Koks motyvas, tiksliau, koks šio pakeitimo tikslas? Atsiranda galimybė į valstybės tarnybą pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, sugebančių dirbti tą darbą, rengti teisės aktų projektus. Kaip jūs suprantate, tokių žmonių šiandien trūksta. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis. Atsiprašom, sekundę. Prašom. P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Norėčiau atkreipti gerbiamojo ministro dėmesį į 2 straipsnį. Čia yra tokia… “ne vėliau” ir “ne anksčiau”. Atrodo, kad sąvokos sukeistos vietomis. Ne anksčiau 14 dienų ir ne vėliau 30 dienų. Aš tiesiog norėčiau, kad pasižiūrėtų projekto autoriai. O klausimas toks: 19 straipsnyje yra nustatoma galimybė dirbti valdininkui, valstybės tarnautojui ne visą darbo dieną. Bet nieko nepasakyta, ar likusią darbo dienos dalį jis galėtų dirbti kitą darbą, na, sakysim, kitoje valstybės tarnyboje, kitose pareigose. Ar tai nebuvo aptarta, ar tokios galimybės nėra?

V.MARKEVIČIUS. Ar galima patikslinti, apie kurį straipsnį jūs kalbate?

P.JAKUČIONIS. Aš kalbėjau apie 2 straipsnį ten, kur sukeista vietomis “ne anksčiau” ir “ne vėliau”. Tai 2 straipsnis. Šio įstatymo 2 straipsnis.

V.MARKEVIČIUS. Taip, supratau.

P.JAKUČIONIS. Ir šio įstatymo 19 straipsnis, arba 55 pagrindinio įstatymo, yra nustatoma galimybė dirbti ne visą darbo dieną tam tikrose pareigose. Tai ar yra galimybė tam pačiam žmogui tada likusią darbo dienos dalį dirbti kitose pareigose, sakysim?

V.MARKEVIČIUS. Tai šitie įstatymų pakeitimai to dalyko nenumato. Bet apskritai tai draudimo nėra. O dėl pirmosios klausimo dalies, atsiprašau, tai bent jau aš išsitraukęs šiandien iš jūsų tinklapio, turiu omeny, koks pateiktas variantas, tai pas mane normaliai suredaguotas, normaliai, t.y. ne anksčiau kaip prieš 14 ir ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų. Tai yra įdėtas…

P.JAKUČIONIS. Vadinasi, pakeista, nes Seimo nariai turi taip, kaip aš sakau.

V.MARKEVIČIUS. Bet aš pasiėmiau kaip tiktai…

P.JAKUČIONIS. Vadinasi, pataisytas, ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Jūsų tinklapyje…

PIRMININKAS. Seimo narys E.Masiulis. Prašau.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš tikrai turiu labai konkretų klausimą. Įstatymo projekto 15 straipsnio antra dalis numato, kad valstybės tarnautojo neteisėtais veiksmais atlygintinos padarytos žalos dydis negali viršyti šešių paskutinių mėnesių darbo užmokesčio dydžio. Noriu paklausti, kodėl būtent pasirinkta tokia suma, ar čia yra kažkokia metodika, skaičiavimai, kodėl būtent tokia suma nustatyta? Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Visų pirma šita siūloma naujai reglamentuojama valstybės tarnautojų materialinė atsakomybė nurodant, kad valstybės tarnautojai už padarytą žalą atsako galiojančių įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, kaip matote. Ir paliekamas, kaip ir anksčiau buvo, čia nieko naujo neįrašome, valstybės tarnautojo neteisėtais veiksmais padarytos žalos ribos dydis negali viršyti 6 paskutinių mėnesių darbo užmokesčio dydžio. Tiktai visiškos materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka yra blanketinė norma, t.y. nukreipiama į kitus įstatymus. O tokio pakeitimo tikslas buvo suvienodinti valstybės tarnautojų padarytos žalos atlyginimo sąlygas bei tvarką su kitų dirbančiųjų atsakomybe pagal kitus teisės aktus.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš noriu grįžti prie 45 straipsnio pataisos. Ar jums neatrodo, kad šitaip supaprastindami jūs faktiškai panaikinate valstybės tarnautojų atsakomybę, nes dabar galiojančiame straipsnyje yra pakankamai aiškiai reglamentuoja valstybės tarnautojų atsakomybė už padarytą žalą. Dabartinė pataisa nukreipia iš karto į kitus įstatymus, vadinasi, reikia teikti ieškinį ir t.t., užsitęs begalę laiko. Taip pat noriu paklausti dėl Vyriausybės atstovo institucijos priežiūrinių funkcijų. Šiandien ji atlieka savivaldybių priežiūrines funkcijas, kaip vykdomi įstatymai. Tačiau tai, ką jūs siūlote, politinio pasitikėjimo tarnautojus, prieštarauja vienam pagrindinių bendrųjų teisės principų – teisėtumui, kurio būdingiausias bruožas – teisėtumo vienodumas. Tai reiškia, kad turi būti vienodai suprantami ir vykdomi įstatymai visoje šalies teritorijoje nepaisant partinės, politinės priklausomybės. Ta logika vadovautis reikėtų padaryti politinio pasitikėjimo tarnautojais ir valstybės kontrolierius, ir Seimo kontrolierius. Ar nesiūlysite tokių pataisų?

V.MARKEVIČIUS. Dėl kitų pareigūnų, tai, kaip matote, tų pataisų nėra siūloma. Taigi ir ministras visoje šalyje vykdo tam tikras funkcijas, bet jis yra A lygio. Viceministras irgi atsakingas už tam tikrą valdymo sritį, tai irgi yra A lygio pareigūnas. O kaip Vyriausybė gali įgyvendinti savo programą visoje šalyje, jeigu žmogus nėra asmeninio politinio pasitikėjimo pogrupyje?

Dėl atsakomybės panaikinimo aš nenorėčiau sutikti. Aš jums galėčiau išvardyti nemažai teisės aktų, kurie nustato atsakomybę. Šiuo atveju paliekama valstybės tarnautojų neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį iki 6 paskutinių… tai yra pats didžiausias. Kiti įstatymai to nenumato. Darbo įstatymų kodeksas numato vieno mėnesio atlyginimo dydį, Valstybės kontrolės įstatymas – 3 atlyginimų dydį. Aš nenorėčiau sutikti, kad panaikinom valstybės tarnautojų atsakomybę. Visiškos materialinės atsakomybės sąlygas nustato Darbo įstatymų kodeksas ir kiti įstatymai. Šiuo atveju aš dar turiu omeny Baudžiamąjį kodeksą, kai padaroma žala nusikalstamais veiksmais. Ir dabartinis Civilinis kodeksas irgi numato tam tikrus atvejus, pradedant nuo 483 straipsnio, visas skirsnis apie (…) atsakomybę, kada yra visiška materialinė atsakomybė. Taigi ta norma yra pakankamai aiški, tiktai tiek, kad ji yra blanketinė. Kam tą patį kartoti šitam įstatyme? Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Gal aš galėčiau pasiteirauti, kas asmeniškai iš Vyriausybės pareigūnų ar vadovų inicijavo Vyriausybės atstovų statuso keitimą? Ar tai jūsų ministerija, ar premjero pavedimas, ar dar kas nors?

V.MARKEVIČIUS. Jūs turbūt žinote Vyriausybės įstatymą. Šitas sprendimas priimtas vienbalsiu Vyriausybės narių sprendimu ar balsavimu.

J.RAZMA. Aš dėl inicijavimo klausiau.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Jūsų paklausė visi norintys klausti Seimo nariai.

Dėl balsavimo motyvų. E.Masiulis. Prašau.

E.MASIULIS. Ačiū. Iš tiesų teikiamos pataisos pakankamai esmingai keičia Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą. Ir, mano supratimu, keičia į gerąją pusę, nes tai, kas šiandien vyksta valstybės įstaigose, iš tikrųjų kartais sukelia paradoksalias situacijas, kai įsidarbinama valstybės tarnyboje, o po to, nors tas darbuotojas valdininkas labai blogai dirba ir gauna labai daug nuobaudų, vis tiek nėra glimybių jį atleisti iš valstybės tarnybos ir teismai dažniausiai grąžina juos į darbą. Tie žmonės, kurie dirbo savivaldybėse, turbūt puikiai žino tokias situacijas. Mano supratimu, šios pataisos leistų padaryti įstatymą kur kas lankstesnį ir kur kas lanksčiau organizuoti darbą valstybės institucijose, todėl kviečiu balsuoti už pritarimą po pateikimo.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, nenoriu pasakyti, kad dabar galiojantis Valstybės tarnybos įstatymas yra tobulas, aš jam praeityje nesu pritaręs. Kai kurios šio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto nuostatos būtų priimtinos, tačiau, kaip ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas akcentavo, yra labai daug prieštaringų nuostatų. Dėl kai kurių nuostatų tikrai galima ginčytis. Jos, sakykime, tik blogina valstybės tarnybos stiprinimo, valstybės tarnybos pastovumo elementus. Konkrečiai dėl ekspertų kategorijos įtraukimo į Valstybės tarnybos įstatymą. Tai yra visiškai ne šio įstatymo reikalas. Jeigu Vyriausybei ar Seimui reikia ekspertų, tai nustatyta tvarka galima juos pasitelkti, o ne priiminėti juos į nuolatinį darbą, kad jie sėdėtų ir lauktų, kol kokiam nors įstatymui ar kokiam nors klausimui reikės parengti eksperto išvadą. Manau, kad yra numatomas savų kadrų, kurie paprastai neužsiima ekspertize, o sėdi ir nieko nedirba, protegavimas. Taip pat visiškai nepriimtina nuostata dėl Vyriausybės atstovų. Iš tikrųjų Vyriausybės atstovai priežiūros kontrolės yra priskiriami prie institucijų. Priežiūrą vykdantys žmonės negali įgyvendinti Vyriausybės politikos, bet vykdo priežiūrą, kaip laikomasi įstatymų, todėl jie neturi būti politinio pasitikėjimo žmonės. Taigi dėl šių ir kitų motyvų (dėl laiko stokos sunku juos išvardyti) aš kviesčiau nepritarti šiam projektui, o grąžinti Vyriausybei tobulinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kolegas registruotis.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai.

Kviečiu kolegas balsavimu išreikšti savo nuomonę dėl įstatymo projekto Nr.IXP-264 ir jį lydinčio įstatymo projekto Nr.IXP-265. Ar pritartume šiems įstatymų projektams po pateikimo? Kas už tai, kad būtų pritarta, balsuoja už. Kas turi priešingą nuomonę, balsuoja prieš.

Už – 44, prieš – 49, susilaikė 2. Įstatymo projektams po pateikimo nepritarta.

Pagal Statuto 143 straipsnį mes turime galimybę pasirinkti, ar šiuos projektus po pateikimo atmetame, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti. Siūlau alternatyvų balsavimą. (Balsai salėje) Ar galėtume bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalima. Siūlau alternatyvų balsavimą. Prašom dėmesio! Kas už tai, kad projektą grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuoja už, kas mano, kad pateiktą projektą reikėtų atmesti, balsuoja prieš. Balsavimas vyksta. (Balsai salėje)

Už – 47, prieš – 48, susilaikiusių nėra. Prašom žodį.

K.RIMŠELIS. Liberalų frakcijos vardu norėtume pasiūlyti ir prašome perbalsuoti, nes labai neaišku, kadangi vienas balsas… labai įtartina. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Siūlau kolegoms registruotis iš naujo. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai.

Dar kartą kviečiu visus apsispręsti, ar projektą grąžiname iniciatoriams tobulinti. Kas mano taip, balsuoja už, kas mano, kad projektą reikia atmesti, balsuoja prieš. Vyksta balsavimas. (Triukšmas salėje, plojimai)

Už – 45, prieš – 51, susilaikiusių nėra. Įstatymo projektas ir jį lydintis projektas Nr.IXP-265 atmesti.

Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-175(2) (pateikimas)

Kolegos, nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-175 – Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – V.P.Andriukaitis. Kviečiu pranešėją į centrinę tribūną.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, jūs visi turite šio įstatymo aiškinamąjį raštą. Įstatymas yra labai trumpas. Jo tikslas yra labai paprastas – papildyti Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedėlį. Papildymo motyvas yra labai aiškus.

Formuojant pareigybių sąrašus nebuvo atsižvelgta į tai, kad frakcijos, kaip įstatymų leidybos viena iš svarbiausių grandžių, turi turėti savo patarėjus. Šiuo atveju ir frakcijose, kaip jūs žinote, yra fiksuota tiktai referento pareigybė, tuo tarpu nėra fiksuojama patarėjo pareigybė, kuri yra labai reikalinga frakcijoms, kai jos rengia įstatymų projektus, analizuoja įstatymus, analizuoja biudžetus, analizuoja Vyriausybės medžiagą ir taip toliau. Todėl mūsų pasiūlymas yra labai paprastas ir aiškus (juo labiau kad mes svarstysime Statuto naują redakciją) – įsteigti tokią pareigybę, t.y. vietoj seniūno referento įsteigti frakcijos seniūno patarėjo pareigybę ir ją įrašyti į Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedėlį. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų siūlymas iš tikrųjų yra labai aiškus. Tačiau, kita vertus, dabartinis aparatas, kuris dirba Seime ir kuris aptarnauja frakcijas, arba aptarnauja komitetus, iš tikrųjų yra pakankamai didelis. Pamenu, nemažai diskusijų buvo Seime svarstant Seimo narių padėjėjų sekretorių lygius ir kategorijas. Šis jūsų siūlymas bet kokiu atveju didina valstybės valdymo išlaidas. Ar tai sutampa su jūsų Socialdemokratinės frakcijos priešrinkiminės programos nuostatomis?

V.P.ANDRIUKAITIS. Kolega, noriu pasakyti, kad sutampa lygiai taip pat kaip ir jūsų. Jūsų komiteto pasiūlymas yra padidinti patarėjų skaičių komitetuose ir Seimo valdyba tai svarstys. Yra oficialūs prašymai. Taip pat manau, kad racionalu tai padaryti, nes iš tikrųjų komitetuose darbo krūvis yra didelis. Jūs turbūt žinote, kad komitetai yra paprašę įsteigti du patarėjų etatus, vieną patarėjo etatą, netgi tris patarėjų etatus. Aš turbūt neklystu, cituodamas šias komitetų paraiškas. Taigi tame kontekste, svarstant klausimą iš esmės, manyčiau, kad ta norma, kai frakcijoms skiriamas labai ribotas patarėjų skaičius, dėl to frakcijos negali atlikti savo darbo, turėtų būti taisytina.

Kaip jūs žinote, dabar egzistuoja dar vienas nonsensas. Aš jį išdėstysiu labai paprastai. Dešimčiai narių skiriamas vienas patarėjas. Jeigu frakcija turi 20 narių, turi du patarėjus. Jeigu frakcija turi 30 narių, turi 3 patarėjus, o jeigu daugiau – vis tiek tris. Tai dabar prašau pasakyti, elementariai matematiškai skaičiuojant, dešimčiai skiriamas vienas, o jeigu jau yra 50 – vis tiek tris? Taigi aš manau, kad mes turime tobulinti Seimo darbą ir nesivaikydami populistinių argumentų iš esmės apskaičiuoti, kur reikalingi patarėjai ir kodėl.

Dar vienas dalykas. Labai svarbu atkreipti dėmesį į Statutą. Statute yra nurodyta ir opozicinėms frakcijoms rengti labai svarbų dokumentą – alternatyvią Vyriausybės programą, tam tikrai reikalingi specialistai. Šiuo atveju aš nenorėčiau cituoti Seimo informacijos tarnybos išleistos brošiūros dėl Seimo darbo organizavimo, bet aš galėčiau tą padaryti arba tiesiog pasiūlyti ją pastudijuoti. Taigi atsižvelgdamas į komitetų paraiškas, o jos yra ir Seimo valdybos posėdyje jau kitą savaitę bus teikiamos, aš taip pat teikiu šią paraišką. Ar mes susitariame?

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis kolega, du rimti klausimai. Pirmas rimtas klausimas – ar frakcijos seniūno patarėjui reikės aukštojo mokslo, ir antrasis, kaip jūs vertintumėte, kad ir savivaldybių frakcijos turėtų mokamą patarėjo etatą savivaldybių tarybose?

V.P.ANDRIUKAITIS. Tie, kurie mane pažįsta dešimt metų, puikiai žino, kad aš žiūriu teigiamai. Labai blogai, kai Lietuvos politiniai institutai, politinės partijos neturi stabilaus patarėjų korpuso, kuris galėtų labai kvalifikuotai dirbti. Yra didelė nelaimė, kai tenka pasikliauti privačiais institutais, privačiais interesais ir dar kai kuo. Kaip jūs žinote, esu šalininkas, kad Lietuvos politinė sistema būtų finansuojama kaip Skandinavijoje ar Vokietijoje ir kad patarėjų korpusas būtų tas korpusas, iš kurio išaugtų profesionalūs politikai, galintys atsakyti už savo sprendimus. Taigi į antrąjį klausimą atsakau, kad taip. Rimtai kalbant, reikėtų apie tai kalbėti. Dabar yra tokios patarėjų pareigybės. Jos finansuojamos sudedant tam tikrą sumą pinigų. Ta praktika yra Vilniaus miesto taryboje, kaip Vilniaus miesto deputatas… ir kiti kolegos tą patvirtins. Tai yra negera praktika, reikėtų pereiti prie normalių dalykiškų santykių. Manau, kad aukštasis mokslas būtinas. Yra labai svarbu, kad patarėjai tikrai atitiktų kvalifikaciją.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų paklausė visi norintys klausti. Seimo nariai, dėl balsavimo motyvų. Seimo narys A.Klišonis.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėkoju už suteiktą žodį. Aš manau, kad atsakydamas į gerbiamojo Seimo nario E.Masiulio klausimą gerbiamasis V.Andriukaitis neįtikino, kad nebus reikalingos papildomos lėšos aptarnauti tuos kai kurių frakcijų įgeidžius. Aiškinamojo rašto 5 punktas, kuris sako, kad priėmus teikiamą projektą papildomų lėšų iš biudžeto skirti nereikės, be abejo, kertasi su ta nuostata, kuriai buvo pritarimas ir dėl kurios buvo kritikuojama valdančioji dauguma, kad papildomos lėšos valdymo išlaidoms neturi būti skiriamos. Manau, šiuo atveju savo nuostatai prieštarauja Socialdemokratinė koalicija ir jos lyderis V.Andriukaitis prieštarauja pats sau, teikdamas šią pataisą. Be abejo, tai susiję su tuo, kad šiuo atveju, sakyčiau, žodis ,,įgeidžiai” labai tinka, tenkina tiktai vieną frakciją, kuri yra Seime, būtent Socialdemokratinės koalicijos frakciją. Siūlyčiau pasisakyti prieš šią įstatymo pataisą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, kolega A.Klišonis turbūt klysta. Ne Seimo narys V.Andriukaitis prieštarauja pats sau, o Seimo narys A.Klišonis prieštarauja pats sau, bandydamas atmesti kitų teikiamą pataisą, kuri visiškai netinka jų frakcijai. Bet frakcijos dydį nulemia ne mūsų norai, o nulemia rinkėjų valia. Kai rinkėjai išreikš valią, kad liberalai turės daugiau narių, tuomet jie turės tą galimybę. Manau, kad tai nėra susiję su kuria nors atskira frakcija, o su rinkėjų valios išreiškimu. Visi turbūt sutiksite, kad patarėjų korpusas tikrai yra reikalingas tam, kad frakcija galėtų normaliai, konstruktyviai dirbti, galėtų pateikti pasiūlymus, analizuoti esamą situaciją. Manau, kad visa tai daroma tik tam, kad apskritai pagerėtų viso Seimo darbas, o tam turbūt tų nedidelių pinigų visiškai negaila. Todėl aš pritariu šiam siūlymui ir kviečiu visus sutartinai balsuoti už šį pasiūlymą bei pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Siūlau registruotis.

Užsiregistravo 98 Seimo nariai. Kviečiu Seimo narius apsispręsti balsuojant. Kas pritaria įstatymo projektui Nr.IXP-175 po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš. Vyksta balsavimas.

Už – 49, prieš – 44, susilaikė 4 Seimo nariai. (Balsai salėje) Seimo narys E.Masiulis.

E.MASIULIS. Liberalų frakcijos vardu prašau dar kartą užsiregistruoti ir perbalsuoti.

PIRMININKAS. Koks būtų motyvas?

E.MASIULIS. Atėjo naujų Seimo narių.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai paprašyčiau frakcijos vardu, kad jūs paprasčiausiai, kai yra balsavimas, skelbtumėte rezultatus, o ne žiūrėtumėte ir duotumėte komandas bėgti vienam ar kitam prie mikrofono ir reikšti nuomonę. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū kolegoms už patarimus. Kaip matote, aš komandų niekam nedaviau. Naudodamasis savo teise, siūlau dar kartą registruotis visiems Seimo nariams. (Triukšmas salėje) Siūlau dar kartą užsiregistruoti. Kolegos, labai prašau visus nekelti triukšmo.

Užsiregistravo 98 Seimo nariai. Kolegos, labai prašau dėmesio ir laikytis Statuto, t.y. balsavimo metu nevaikščioti po posėdžių salę. Prašom sėsti visiems į savo vietas. Skelbiu dar kartą balsavimą, kad apsispręstume dėl įstatymo Nr.IXP-175. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. Vyksta balsavimas.

Gerbiamieji kolegos, prašau balsavimo metu nevaikščioti po posėdžių salę. Už – 49, prieš – 45, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. (Triukšmas salėje)

Ar galėtumėte pranešti, kam nesuveikė balsavimo metu mechanizmas? (Triukšmas salėje) Sekretoriate, ar galėtumėte patikrinti gerbiamojo Seimo nario K.Skamarako balsavimo mechanizmą? (Juokas salėje)

Gerbiamieji Seimo nariai, jūs visi pažeidinėjate Statutą. Dar kartą prašau atsisėsti į savo vietas, dar kartą užsiregistruoti, o Sekretoriatą prašau įdėmiai tai sekti.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau sėsti į savo vietas, kad nekiltų jokių neaiškumų. Ir dešinė, ir kairė pusės balsavimo metu vaikšto po visą salę, tai draudžia Statutas. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jūs ką tik paskelbėte rezultatus. Ačiū jums už šį balsavimą. Aš noriu pasitikslinti, tai pagal kokį Statuto straipsnį jūs verčiate mane sėsti, nes manau, kad mano teisė yra ar aš stovėdamas, ar aš sėdėdamas balsuoju. Norėčiau, kad nurodytumėte tokį straipsnį. Antras dalykas. Iš tikrųjų rezultatai paskelbti, todėl siūlyčiau svarstyti kitą klausimą, nes jūs nenurodote jokios priežasties dėl papildomo perbalsavimo. Jokia frakcija to neprašė ir jums tokios teisės Statutas nesuteikia. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos galėčiau sakyti, kad ypač senieji Seimo nariai turėtų žinoti Statuto 112 straipsnio 3 dalį dėl balsavimo procedūros. Balsavimo metu po salę nevaikščiojama, nes galioja šis Statutas. Buvo vaikščiojama, o tai yra procedūrinis pažeidimas. (Triukšmas salėje) Prašom nevaikščioti. Jeigu reikia filmuotos medžiagos, Etikos ir procedūrų komisija galės tą medžiagą išnagrinėti, kas stovėjo, kas vaikščiojo. (Balsai salėje) Ar mums reikėtų priimti kreipimąsi į Etikos ir procedūrų komisiją? Prašom, kolega Stankevičiau.

V.STANKEVIČ. Seimo narys K.Skamarakas yra salėje ir balsavo prieš, balsas neužregistruotas. Arba skaičiuokite, kad jis balsavo prieš, arba pakartokite balsavimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš prašiau Sekretoriato išvados dėl Seimo nario K.Skamarako balsavimo mechanizmo. (Balsai salėje) Seimo narys G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš suprantu, kad labai smagu pažaisti vaikų darželį. Suprantu, kad tiems, kurie išbuvę čia, Seime, ilgą laiką, kažkodėl reikia žaidimų, tačiau aš dar kartą kreipiuosi ir klausiu. Ar žmogaus, išrinkto Seimo nariu, balsas, kai mechanizmas nesuveikia, nėra svarbi priežastis perbalsuoti arba jį priskaičiuoti? Nieko negaliu suprasti. Labai ačiū. (Balsai salėje: mechanizmas veikė, bet jis nebalsavo…)

PIRMININKAS. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, nevaidinkime kvailelių, jeigu paspaudei, tai tikrai kompiuteris užregistruos, kad tu dalyvavai balsavime, jeigu pražiopsojai, ką padarysi. Gerai, baigiam tuos cirkus, dar kartą registruojamės, balsuojame, nes mes tikrai sulauksim pusryčių, jeigu iš tiesų krėsim kvailystes.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, remdamasis Statuto 121 straipsnio 1 dalimi, kol nepradėtas svarstyti kitas klausimas ir paskutinis balsavimas kelia abejonių, dar kartą prašyčiau visus atsisėsti. (Balsai salėje) Kol nepradėtas nagrinėti kitas įstatymo projektas. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau tikrai negaišti laiko, atsisėsti į savo vietas. Vyksta registracija dėl įstatymo projekto Nr.IXP-175 perbalsavimo.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Du Seimo nariai neužsiregistravo, kadangi neveikė jų… (Balsai salėje: rankomis tegul…) Ar sutinkate, kad šie Seimo nariai savo nuomonę išreikštų rankų pakėlimu? (Balsai salėje: ne… taip…) Prašau dar kartą registruotis. Labai įdėmiai, visi kolegos, žiūrėkite į indikatorius. Vyksta registracija.

Sekretoriatą taip pat prašau įdėmiai sekti, kad nebūtų registruojamasi už nesančius kolegas. Prašome Seimo narius nevaikščioti po salę. Užsiregistravo 99 Seimo nariai. Ar yra Seimo narių, kurie neužsiregistravo? Prašau kolegas apsispręsti ir labai prašau tylos! Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr.IXP-175 būtų pritarta po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš. Vyksta balsavimas.

Gerbiamieji kolegos, už balsavo 49, prieš – 47, susilaikė 2 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, remiantis Statuto 121 straipsnio 3 dalimi balsavimas kartojamas, kai už pateiktą pasiūlymą balsuoja lygiai pusė balsavusių Seimo narių. Jeigu pakartojus balsavimą rezultatas nesikeičia, posėdžio Pirmininkas daro ne trumpesnę kaip vienos valandos balsavimo pertrauką. (Juokas salėje) Arba mes dabar kartojame balsavimą, arba darome vienos valandos pertrauką. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs paskelbėte antrą balsavimą, remdamasis tuo straipsniu, ir antrajame balsavime buvo vieno balso persvara ir įstatymas turėjo būti priimtas. Jūs tuos rezultatus paskelbėte. Tik po to jūs suorganizavote be pertraukos trečiąjį balsavimą.

G.DALINKEVIČIUS. Galima dėl vedimo tvarkos? Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes visi suprantame, tačiau aš norėčiau paprašyti gerbiamojo Seimo nario pono J.Oleko neskleisti neteisingos informacijos ir nedezinformuoti visų Seimo narių. Mes balsavome antrą kartą todėl, kad pono K.Skamarako balsas buvo antrą kartą. Ir trečią kartą gavome šitą. Aš dar kartą kartoju, neskleiskime dezinformacijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į liberalus. Šiuo atveju ir socialliberalus. Gerbiamieji kolegos, bus po to komitetas, jis galės atmesti, galėsite siūlyti atmesti, jeigu jums kas nors nepatiks. Ar mes turime sėdėti dar dvi valandas ir kautis dėl vieno balso? Aš manau, nesiginčykime ir pritarkime pateikimui, o paskui atmeskite, jeigu jums nepatinka.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pranešėjau, kolegos! Trečiuoju balsavimu nėra daugumos. Aš siūlau posėdžio pertrauką ir frakcijų seniūnams tartis, ar pritarti po pateikimo šiam projektui, nes nieko kita pasiūlyti negalima. Antrasis siūlymas būtų R.Karbauskiui pirmininkauti. Nes, kolegos, negalima taip juokų daryti iš posėdžio. Tai, kas vyksta dabar.

PIRMININKAS. Visiems labai dėkingas už pasiūlymus, bet, kolegos, aiškiai reglamentuoja 121 straipsnis. Sprendimą pakartoti balsavimą priima posėdžio pirmininkas, tai 1 straipsnis, ir 3 straipsnis, jeigu po lygiai, tai balsavimas kartojamas, o po šio daroma vienos valandos pertrauka, jeigu nesikeičia rezultatas. Ar jums priimtinas toks sprendimas pakartoti balsavimą? Siūlau, kolegos, dar kartą registruotis. Remdamiesi Statuto 121 straipsnio 3 dalimi, kartojame balsavimą. Kolegos, vyksta registracija, būkime atidūs! Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Kviečiu apsispręsti dėl įstatymo projekto Nr.IXP-175. Kas pritariate pateikimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. Vyksta balsavimas.

Už balsavo 49 Seimo nariai, prieš – 43, susilaikė 3. Pritarta įstatymo projektui Nr.IXP-175 po pateikimo. (Juokas salėje) Prašau kolegas rimties! Laikykimės procedūrų! Siūlomas pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas, ar būtų kitokių nuomonių? Nėra. Pritarta. Siūloma svarstyti vasario mėn. Ar būtų kitų nuomonių dėl svarstymo datos? Nėra. Yra pasiūlymas svarstyti kovo mėnesį. Siūlau alternatyvų balsavimą. Kas už tai, kad svarstytume įstatymo projektą vasario mėnesį, balsuojate už, kas už tai, kad būtų įtraukta į eilinę sesiją kovo mėnesį, balsuojate prieš.

Už – 47 Seimo nariai, 43 – prieš, susilaikiusių nėra. Siūloma svarstyti, jeigu bus šaukiama neeilinė sesija, vasario mėnesį. Jeigu sesijos nebus, tai, be abejo, bus eilinės sesijos metu. Ar norėtų Seimo narys A.Klišonis ką nors dar pasakyti? Prašom.

A.KLIŠONIS. Taip, norėčiau pasakyti, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Visų pirma noriu pasveikinti Socialdemokratinę koaliciją, pradėjusią didinti valstybės valdymo išlaidas. Jūs tikrai dėl to pasistengėte. Manau, kad tą tendenciją jūs ir toliau plėsite savo populistine politika.

Kitas dalykas būtent dėl vasario sesijos. Kol kas nenumatyta, kad ji turėtų vykti. Tada norėčiau pasveikinti kolegas, ketinančius rinkti parašus dėl kitos sesijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys P.V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Šiaip aš labai gerbiu poną A.Klišonį, kaip Baltijos Asamblėjos pirmininką ir savo kolegą. Manau, kad jis iš tiesų kompetentingas ir gilinasi į klausimą.

Kartu kviečiu poną A.Klišonį į Seimo valdybos posėdį dalyvauti. Jis, ko gero, vyks kitą pirmadienį, kai bus svarstomi papildomi etatai Seimo struktūrose. Aš jus kviečiu oficialiai.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamas pirmininke, aš norėčiau dėl vedimo tvarkos. Jūs turėtumėte suteikti žodį ne tada, kada ponui A.Klišoniui norisi kalbėti, o pagal Statutą arba dėl vedimo tvarkos, arba replikai po balsavimo. Tai prašome apsispręsti ir laikytis Statuto, kokiu metu ir kam jūs suteikiate žodį.

PIRMININKAS. Dėkoju už pastabą.

A.SALAMAKINAS. Galima labai trumpą repliką? Labai ačiū. Aš tik noriu nuraminti poną A.Klišonį dėl neeilinės sesijos sušaukimo. Jis taip užtikrintai pasakė, kad mes nenumatėme. Socialdemokratinei koalicijai užtenka Seimo narių, kurie gali sušaukti neeilinę Seimo sesiją ir be liberalų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi vakarinio posėdžio laikas baigiasi, aš norėčiau jūsų pritarimo posėdį pratęsti 20 minučių. Du rezervinius klausimus šiandieną norėtųsi spėti išnagrinėti. Tai būtų r-2 ir r-3. (Balsai salėje) Ar pritartumėt? (Balsai salėje: ne!) Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš manau, kad dešinei pusei nelabai šiandien popiet sekasi, tai aš siūlyčiau atidėti, juo labiau kad ketvirtadienį yra trumpesnė darbotvarkė ir mes tuos klausimus galėsime ramiai svarstyti.

PIRMININKAS. Ar galima bendru sutarimu šiuos rezervinius klausimus įtraukti į kito posėdžio darbotvarkę? (Balsai salėje) Ačiū. Seimo narių pareiškimai. Seimo narys E.Kaniava. Prašau.

Seimo narių pareiškimai

E.KANIAVA. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialdemokratinės koalicijos frakcijos vardu pareiškiu: “Vyriausybės parengtos ir naujosios politikos bloko pastangomis Seimo priimtos Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos sumažinti pensijas dirbantiems pensininkams dar kartą parodo, kad skuboti, vienadieniai žinybiniai sprendimai visada savyje slepia tam tikrus pavojus. Šį kartą matau pavojų ne tik apskritai žmogaus teisėms, bet ypač dvasinei, vertybinei, intelektualinei sanklodai, amžių išbandytai mūsų egzistencijos sąlygai.

Kaip žmogus, savo patirtimi žinantis teatro, aukštosios mokyklos specifiką, galiu neabejodamas pareikšti, kad pensijų įstatymo pataisos buvo neapgalvotos, priimtos gerai neišsiaiškinus jų pasekmių žmonėms ne tik materialiniu, bet ir dvasiniu būviu. Siekiant bet kokiu būdu gelbėti neūkiškąją ,,Sodrą”, užsimota lyg dalgiu, nesidairant į konkrečius žmones ir jų likimus. Taikant tokio įstatymo pataisas iš aktyvios veiklos yra priverčiama pasitraukti daug vyresnės kartos aukštos kvalifikacijos mokslo, meno specialistų, kurių darbas padėjo pamatus atgimti Lietuvai, kurių veikla yra būtina kartų perimamumui, jo dvasinės ir profesinės sąveikos nenutrūkstamumui. Norėčiau pasakyti dar griežčiau – minėtos pataisos yra moraliai ydingos, net įžeidžia, gniuždo, žlugdo iškiliausias mūsų visuomenės, mūsų kultūros asmenybes, kurioms pirmiausia derėtų, kaip tai daroma pasaulyje, suteikti nacionalinės vertybės statusą.

Tvirtinimas, kad autorinį atlyginimą gaunantiems asmenims pensijų mokėjimo tvarka nesikeis, tai yra tik vienas žingsnis ieškant būdų mažinti galimus finansinius ir moralinius nuostolius, kuriuos žmonės patiria dėl neapgalvotų, o kartais net arogantiškų valdžios žmonių veiksmų.

Dabar iš “Sodros” “gelbėtojų” lyg ir išbraukiama viena profesinė grupė, tačiau dirbantiems pensininkams siūloma autorinė sutarčių sistema nėra kažkokia naujovė, o tuo labiau vienintelė išeitis ar paguoda. Jiems tai prilygsta darbo praradimui, o tai savo ruožtu skatins profesionalumo silpninimą ir mūsų valstybės intelektualinės galios skurdinimą. Pensijų įstatymo pataisos vėl priminė garsųjį Hamleto klausimą “Būti ar nebūti?”, kuris šiuo atveju reiškia, ar mes dar vertiname tas asmenybes, kurios padėjo statyti mūsų visų dvasios katedrą. Jeigu Seimo dauguma ir Vyriausybė tai supranta, derėtų užuot ėmusis skubotų gaisro gesinimo veiksmų sustabdyti Pensijų įstatymo pataisų vykdymą iki bus surastas logiškas, ekonomiškai pamatuotas ir moralus sprendimas”. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. V.Saulis. Prašom.

V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau mūsų grupės Seimo narių vardu perskaityti pareiškimą dėl valstybės įmonės “Lietuvos paštas”.

“Valstybės įmonė “Lietuvos paštas” yra pelno siekianti įmonė. Iki 2000 m. valstybės įmonė “Lietuvos paštas” buvo dalinai dotuojama iš valstybės biudžeto, šiuo metu dotacija nutraukta. Pagal valstybės įmonės “Lietuvos paštas” generalinio direktoriaus 2000 m. gruodžio 15 d. įsakymą naikinami rajonų paštai ir jų valdymas perduodamas į apskričių centrinius paštus, kur, savaime aišku, bus steigiamos naujos darbo vietos, įsigyjant informacinę įrangą, nors jau dabar girdėti kalbos, jog po metų ir apskričių centrinių paštų neliks.

Vykdant šią reformą rajonuose bus atleidžiama iš darbo vidutiniškai po 15, 20 darbuotojų, be to, daugėja pašto veikla užsiimančių įmonių, pavyzdžiui, pašto korespondencijos ir siutinių pristatymo, individualios spaudos platinimo ir pristatymo įmonės, privačios kurjerių tarnybos. Pašto ir šių įmonių verslo sąlygos nevienodos. Paštas pagal Pašto įstatymą privalo aptarnauti visus Lietuvos gyventojus, kurie gaunamas informacijos dėžutes įsirengia 500 m. atstumu nuo gyvenamojo būsto, o minėtos individualios įmonės pasirenka tik tankiai apgyvendintas gyvenvietes ir miestelius. Tokiu būdu paštui lieka tik atokių kaimų ir vienkiemių gyventojai, kuriems korespondencijos pristatymas yra nuostolingas. Tas pats ir su pensijų bei pašalpų pristatymu. Daugelyje Lietuvos rajonų pensijas ir pašalpas jau pristatinėja individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės. Kitaip tariant, iš pašto paimama viskas, kas dar gali duoti realias pajamas, ir stengiamasi remiantis tuo įrodyti, kad pašto veikla Lietuvoje jau nereikalinga.

Rajonų paštai turi pajėgią gamybinę bazę ir darbuotojus, laiškininkus, kurie dabar dažnai vieninteliai tampa “šviesuliais” skurstančiame kaime. Jie ne tik pristato korespondenciją į atokius kaimus, bet ir aprūpina įvairiomis pašto prekėmis, taip pat įvairiomis kitomis prekėmis, surenka mokesčius už elektrą, telefoną tiesiog klientų namuose.

Čia paminėjome tik keletą problemų. Neminėjome to, kad “Telekomas” jau bandė panaikinti telefonų paslaugas kaimų ir miestelių paštuose, kad šiandien kaimų ir net rajonų centruose jau panaikintos ir telegrafo paslaugos.

Nuo visų šių “reformų” pirmiausia nukentės žmonės, kurie ir taip jau palikti likimo valiai.

Žinant, kad Europos valstybėse paštai yra valstybinė struktūra, manome, kad ir Lietuvoje būtų elgiamasi panašiai, o ne einama tuo keliu, kai paštas dalijamas dalimis, pelningos dalys privatizuojamos, o paštas, kaip sistema, pasmerktas žlugti. Šiuo klausimu norėtume sužinoti aiškią Lietuvos Vyriausybės poziciją.”

Seimo nariai V.Saulis, R.Sinkevičius ir V.Einoris. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Šį pareiškimą paskatino padaryti nuolat blogėjanti atsiskaitymo už žemdirbių parduotą produkciją būklė.

“Perdirbimo įmonių pradelsto termino skolos praėjusių metų gruodžio 1 d. pasiekė rekordinę 80 mln. Lt ribą. Iš šios sumos: 54 mln. Lt – pieno perdirbimo įmonių, 14 mln. Lt – mėsos perdirbimo įmonių, taip pat ir kitos skolos. Blogiausia tai, kad net 30 mln. Lt pradelsto termino skolų yra susikaupę bankrutavusiose ir bankrutuojančiose įmonėse. Didžiausios skolininkės yra šios įmonės: akcinė bendrovė “Marijampolės pieno konservai” – 18 mln. litų, Biržų akcinė pieno bendrovė – 15 mln. litų, akcinė bendrovė Alytaus pieninė – 4,5 mln. litų.

Reikia pabrėžti dar ir tai, kad pradelsto termino skolų turi ir prekybininkai perdirbėjams. Pavyzdžiui, vien tik pieno įmonėms prekybininkai turi apie 30 mln. litų pradelsto termino skolų.

Seimas jau nuo 1992 metų bando išspręsti šią problemą. 1992 m. buvo priimtas Seimo nutarimas “Dėl atsiskaitymų sureguliavimo tarp produkcijos gamintojų ir perdirbėjų”, 1993 m. priimtas įstatymas “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų”, 1997 m. priimta nauja šio įstatymo redakcija, o 1999 m. priimtas Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatymas.

Laiku neatsiskaičiusios įmonės baudžiamos baudomis, delspinigiais ir palūkanomis. Žemės ūkio produkcijos supirkimo, perdirbimo, prekybos ir kitos įmonės privalo sudaryti su žemės ūkio produkcijos gamintojais žemės ūkio produkcijos pirkimo sutartis pagal tipinę pirkimo sutarties formą. Pakeistas ir Civilinis kodeksas. Buvo priimti dar du su atsiskaitymu susiję įstatymai – Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos ir Mokėjimų. Daugiau teisių buvo suteikta Žemės ūkio ministerijai ir apskritims.

Kad ir kaip būtų keista, įstatymų daugėja, o skolos didėjo ir toliau didėja. Akivaizdu, kad šios problemos vien tik atsiskaitymo tvarkos griežtinimu neišspręsime. Įmonės ir toliau bankrutuos, versdamos bankrutuoti ir ūkininkus, mat bankroto atveju įmonės pirmiausia privalo atsiskaityti su bankais. Tik antrąja eile eina fizinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją. Taigi, kaip sakoma, kam teko, o kam ir ne.

Tokiais atvejais turėtų gelbėti specialus fondas žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimams apmokėti už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių supirktą perdirbti žemės ūkio produkciją. Dar 1998 m. buvo papildytas Įmonių bankroto įstatymas. Vyriausybei buvo pavesta įsteigti šį fondą. Deja, praėjus trejiems metams po įstatymo įsigaliojimo fondas vis dar neįsteigtas.

Noriu priminti, kad žemdirbių pajamos už parduotą produkciją pernai sumažėjo daugiau kaip 400 mln. litų, arba maždaug trečdaliu. Negalima taikstytis, kad esant tokiai padėčiai būtų toleruojamas toks didžiulis neatsiskaitymų mastas.

Kreipiuosi į Vyriausybę, kad artimiausiu metu būtų apsvarstyta susidariusi padėtis ir priimti konkretūs sprendimai atsiskaitymų būklei gerinti. Arba turi būti operatyviai įsteigtas minėtas fondas, arba Vyriausybė turi rasti kitus įsisenėjusių skolų likvidavimo būdus.”

PIRMININKAS. Ačiū. Dar vienas pareiškimas. Seimo narys V.Kvietkauskas.

V.KVIETKAUSKAS. “Praėjusių metų pabaigoje Seimo valdyba sudarė darbo grupę Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos problemoms nagrinėti.

Šios grupės nariai G.Babravičius, J.Karosas, A.Kubilius, V.Kvietkauskas ir E.Savickas, atstovaujantys įvairioms Seimo frakcijoms ir komitetams, po tyrimo išreiškė vieningą nuomonę, kad Lietuvos radiją ir televiziją kamuoja įsisenėjusios finansinės ir vadybos problemos, kurias turi ir gali išspręsti dabartinė Lietuvos radijo ir televizijos taryba ir administracija, padedant valstybei.

Šių metų sausio 15 d. Lietuvos radijo ir televizijos vadovai surengė spaudos konferenciją. Jos metu Seimo darbo grupei ir jos vadovui buvo pareikšti kaltinimai neobjektyvumu, siekimu kištis į visuomeninio transliuotojo veiklą.

Seimo darbo grupė kategoriškai atmeta šiuos kaltinimus.

Pareiškiame, kad nesikišome ir ateityje neketiname kištis į Lietuvos radijo ir televizijos valdymą. Tai yra tiesioginė, įstatymais reglamentuota Lietuvos radijo ir televizijos tarybos ir administracijos pareiga.

Apgailestaudami dėl ne dėl mūsų kaltės kilusių nesusipratimų, siūlome baigti tuščias kalbas ir imtis tiesioginės veiklos, už kurią moka visuomenė.

Pasirašo G.Babravičius, J.Karosas, A.Kubilius, V.Kvietkauskas, E.Savickas.”

PIRMININKAS. Ačiū. Pareiškimų daugiau nėra.

Skelbiu posėdį baigtą.