Pirmasis (32) posėdis
2001 m. sausio 12 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A.SKARDŽIUS ir G.STEPONAVIČIUS

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Laba diena, gerbiamieji kolegos! Prašyčiau patogiai įsitaisyti. Sausio 12 diena. Malonu matyti visus susirinkusius Seimo plenarinių posėdžių salėje. Aš norėčiau paskelbti šio plenarinio posėdžio pradžią.

Pradedame neeilinę sesiją ir posėdį Lietuvos Respublikos himnu. (Giedamas Lietuvos valstybės himnas)

Seimo nutarimo “Dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos” projektas Nr.IXP-257(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, neeilinės Seimo sesijos paprastai pradedamos nuo neeilinės sesijos darbų programos tvirtinimo. Todėl norėčiau pakviesti į tribūną pranešėją – Seimo Pirmininką A.Paulauską. Prieš tai aš prašyčiau Seimo narius atlikti registracijos procedūrą. Atsiprašau, Pirmininke, minutėlę. Vyksta registracija. Užsiregistravo 107 Seimo nariai. Prašau Seimo Pirmininką pristatyti Seimo neeilinės sesijos darbų programą.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra išdalyta neeilinės sesijos darbų programa. Pagal Statuto 86 straipsnį neeilinės sesijos darbų programą teikia neeilinės sesijos iniciatoriai. Ši darbų programa pateikta dviejų frakcijų – Liberalų ir Socialliberalų – atstovų. Tik galiu pakomentuoti, kad tai yra įstatymų projektai, nebaigti arba nepradėti svarstyti rudens sesijoje, taip pat gauti įstatymų projektai iš Vyriausybės papildomai per tą laikotarpį tarp dviejų sesijų. Šie įstatymai, kurie gauti iš Vyriausybės, yra patamsinti programoje, šiek tiek išskirti. Norėčiau atkreipti dėmesį į įstatymus, kurie pažymėti ES, tai yra skirti integravimuisi į Europos Sąjungą. Jie taip pat čia pažymėti ir yra labai svarbūs mūsų darbotvarkės klausimai. Tiek.

PIRMININKAS. Pranešėją paklausti užsirašė 9 Seimo nariai. Kolega Č.Juršėnas, prašom.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, mano toks dvigubas klausimas. Vienas yra platesnis. Reikia manyti, kad bus dar viena neeilinė sesija. Aš norėčiau, kad jūs, gerbiamasis Pirmininke, tai aiškiai pasakytumėt, ar tikrai ta neeilinė sesija bus. Tada, suprantama, jeigu ko nors neišnagrinėsime šioje sesijoje, persikels į tą antrąją. O antras klausimas susijęs su pirmuoju. Kadangi neeilinėje sesijoje turėtų būti iš tiesų neeiliniai klausimai, tai, ko gero, tie neeiliniai klausimai yra tiktai tie, apie kuriuos jūs kalbėjote, kad jie pažymėti santrumpa ES, bet tokių klausimų nedaug. Ar jų atsiras vėliau, vadovaujantis įrašu pačioje pabaigoje “Vyriausybės teikiami projektai”, ar tie klausimai atsiras galimoje antroje neeilinėje sesijoje?

A.PAULAUSKAS. Aš gal pradėsiu nuo pabaigos. Aš nemanau, kad čia turėtų būti kokie nors ypatingi klausimai. Jeigu mes nesame užbaigę rudens darbotvarkės, kurią patvirtinome, be abejo, ją reikėtų pabaigti, o ne perkelti į pavasario. Galbūt tai vienas iš motyvų. Ar bus dar viena neeilinė sesija? Aš negalėčiau tai kategoriškai teigti, nes tam reikia vieno trečdalio Seimo narių, kad inicijuotų parašais šį procesą, o jeigu klausiate mano nuomonės, tai aš manau, kad ji turėtų būti, nes mes ir šioje sesijoje nespėjome visko išnagrinėti. Patys turbūt svarbiausi klausimai, susiję su integravimusi į Europos Sąjungą, liko neįtraukti. Kaip mes kalbėjome susirinkę prieš savaitę Seniūnų sueigoje ar vadovų frakcijų pasitarime, kad mums reikėtų bendro sutarimo, kad nebūtų traukiami į darbotvarkę klausimai, prieš tai nesutarus dėl jų bent jau preliminaraus svarstymo ir balsavimo. Aš manau, kad tokia sesija galėtų būti, jeigu ją inicijuos, ir tikrai yra svarbių klausimų, kuriuos reikėtų svarstyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, dėl vieno principo ir dėl kelių projektų. Neeilinėje sesijoje, be abejo, turėtų būti svarstomi ypač svarbūs klausimai, todėl aš klausiu, ar naujajai politikai ir Vyriausybės politikai yra ypač svarbus 34 punktas – Valstybės vidaus skolos valstybinėms aukštosioms mokykloms pripažinimo ir padengimo įstatymo projektas Nr.IXP-205? Vieną tokį dalyką mes jau atmetėme. Panašūs teikimai galėtų būti po pusės metų, pone Pirmininke. Taigi aš klausiu, kaip jūs vertintumėt šiuos dalykus? Toliau. Pateikiant Azartinių lošimų įstatymo projektą ir su juo susijusius projektus buvo sutarta, kad mes juos svarstysime eilinėje sesijoje kovo mėnesį, o iki kovo mėnesio kaupiame informaciją iš socialinių reikalų, finansų reikalų, teisės srities. Kodėl jie traukiami į neeilinę sesiją? Ir trečiasis klausimas – opozicinės Socialdemokratų frakcijos darbotvarkė ir opoziciniai Socialdemokratų frakcijos klausimai. Aš klausiu: kodėl kitų frakcijų nebuvo klausiama, kokių jie turi siūlymų dėl neeilinės sesijos? Kodėl padaryta išimtis Socialdemokratų frakcijai ir kodėl jie turi pagal Statutą neprivalomą opozicinės frakcijos darbotvarkę per neeilinę sesiją?

A.PAULAUSKAS. Aš norėčiau pradėti atsakinėti nuo jūsų paskutinio klausimo. Socialdemokratinė frakcija rudens sesijoje vieną posėdį sutiko savo klausimus atidėti, jų nenagrinėti, perkelti į kitą posėdį ir leido nagrinėti svarbesnius įstatymo projektus. Tai yra tokia skola, yra toks garbingas pasižadėjimas šiuos įstatymus nagrinėti artimiausiame posėdyje, todėl opozicijos posėdžio darbotvarkė, kuri tuomet buvo atidėta, dabar atsirado neeilinės sesijos darbų programoje. Tai toks būtų paaiškinimas.

Dėl kitų įstatymų svarbos, dėl skolų atidėjimo. Čia, be abejo, reikia klausti iniciatorių, kodėl jis yra įtrauktas, bet aš manau, kad pranešėjas Seimo narys R.Pavilionis raštu kreipėsi, kad būtų įtrauktas toks klausimas. Matyt, svarstė ir patenkino jo prašymą. Ar jis yra svarbus ir ar reikia tokį klausimą nagrinėti šiandien arba neeilinėje sesijoje, tai jūs galėsite išspręsti balsavimu, tvirtindami darbotvarkę.

A.VIDŽIŪNAS. Ir dėl azartinių lošimų. Susitarimas buvo svarstyti eilinėje sesijoje, pavasarį.

A.PAULAUSKAS. Dėl azartinių lošimų. Mes, jeigu jūs pastebėjote, sąmoningai neįtraukiame šio įstatymo priėmimo stadijos, tik svarstymo, nes prasideda klausymai. Komitete bus organizuoti klausymai dalyvaujant visuomenei, taigi tiesiog norėjome, kad ta stadija būtų įvykdyta. Dėl azartinių lošimų, atkreipkite dėmesį, kad tik svarstymo stadija.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, ačiū, kad prisiminėte, ką buvom sutarę dėl opozicinėje darbotvarkėje nesvarstytų klausimų, ir jie įtraukti. Ir ačiū tiems iniciatoriams, kurie prisiminė tai. O ponui A.Vidžiūnui noriu pasakyti, kad kol kas Seime yra vienintelė opozicinė frakcija – Socialdemokratinės koalicijos frakcija. Galbūt konservatoriai nori sėdėti kaip kažkada centristai ant dviejų kėdžių ir nežinoti, ar pozicijoje, ar opozicijoje. Bet prisiminkite, koks jų likimas.

Pirmininke, o jūsų noriu paklausti, ar visi Vyriausybės, Prezidento ir tarptautinių sutarčių ratifikavimo klausimai, kurie numatyti, jau įrašyti į darbotvarkę, kaip jūs minėjote, pateikti tarp sesijų, ar jie dar bus pateikti. Nes gali iškilti klausimas, kiek mes jų turėsime.

A.PAULAUSKAS. Taip, čia yra abstrakčiai pasakyta – Prezidento teikiami projektai ir tarptautinių sutarčių ratifikavimas. Dar bus. Vienas įstatymas yra rengiamas, tikrai Prezidentas sakė, kad teiks dėl politikų apmokėjimo tvarkos. Dar bus ir Vyriausybės projektų.

BALSAS IŠ SALĖS. Bus papildomai?

A.PAULAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia Seimo narė R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone Pirmininke, pasibaigus eilinei sesijai, jūs raportavote visuomenei, kad Seime yra sukurtos visos reikalingos institucijos jo darbui, bet labai keistai sutapo, kad iki šiol Seime neveikia nė viena integracijai į NATO reikalinga struktūra. Aš matau sesijos darbų programoje keletą darbotvarkės punktų, kurie galbūt užtaisys šią spragą, bet noriu paklausti. Šios dienos darbotvarkėje nematėme, kad būtų pristatomas Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje projektas. Kada jis bus pristatytas? Kitas klausimas. 45 punktas – Seimo nutarimas dėl Seimo komisijų pirmininkų pavaduotojų. Ar NATO reikalų komisija pradės darbą, ar bus patvirtinti vadovai, nes iki šiol ji nedirba. Ir kitas klausimas, gal nesusijęs tiesiogiai su darbotvarke. Pavasarį Vilniuje įvyks NATO Parlamentinės Asamblėjos sesija. Iki šiol nėra sudarytas organizacinis komitetas. Į mane, kaip į buvusią vadovę, kreipiasi kai kurių ministerijų, žinybų vadovai, nesuprasdami, kur dabar jiems kreiptis. Ar iš tikrųjų jums nerūpi, kad ši sesija vyktų sėkmingai ir sklandžiai? Kodėl iki šiol nesudarytas organizacinis komitetas? Tai labai nerimą keliantis simptomas.

PIRMININKAS. Prašau tiksliai vadovautis Statuto reikalavimais ir ne ilgiau nei 1 min. užduoti klausimus.

R.JUKNEVIČIENĖ. Labai daug klausimų kyla. Dovanokite.

A.PAULAUSKAS. Aš galiu pasakyti, kad mes taip pat esam sunerimę, jog ne visos komisijos veikia ir asamblėjos, kurios turėtų veikti, ir raginam Užsienio reikalų komitetą tai greičiau padaryti ir teikti pasiūlymus. Bet tarp frakcijų vyksta tam tikros derybos, kurios ne visada sėkmingos, ir mes priversti laukti, kol bus susitarta dėl vadovų, dėl pavaduotojų. Tik dėl to stringa šių komisijų vadovų patvirtinimas. Dabar jūs klausiate, į kokį posėdį bus tie klausimai įtraukti, tai trečiadienį… Ne… Seniūnų sueigoje trečiadienį galutinai bus atsakyta, tie neaiškumai, nesutarimai turbūt bus pašalinti ir mes galėsim ketvirtadienį įtraukti į darbotvarkę.

R.JUKNEVIČIENĖ. O kaip dėl organizacinio komiteto?

A.PAULAUSKAS. Dėl organizacinio komiteto. Pagaliau G.Steponavičius sutiko būti jo vadovu, ir mes patvirtinsime šią komisiją.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, norėčiau jūsų paklausti dėl Seimo posėdžių neeilinės sesijos grafiko, kuris mums yra išdalintas. Čia 26 d., penktadienį, numatomas plenarinis Seimo posėdis. Jau ne vienų metų tradicija yra tokia, nors pabrėžiu, Statute nėra kategoriško termino, kad penktadienis tai yra susitikimai su rinkėjais, gyventojų priėmimas. Jūs numatote daryti plenarinius posėdžius kaip ir šiandien. Ar vis dėlto bus laužoma ta tradicija, ar čia tik išimtis, gal penktadienį nereikėtų daryti plenarinių posėdžių.

PIRMININKAS. Ne, be abejo, mes nelaužysim tų tradicijų, tiesiog 26 d. yra paskutinė neeilinės sesijos diena ir tą dieną padarysim vieną posėdį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, darbų programos 19 punkte yra įtrauktos Garantinio fondo įstatymo pataisos, kurias teikia Vyriausybė, bet registracijos Nr.9P-256. Aš irgi užregistravau savo pataisą, dėl to paties klausimo, mano registracijos Nr.9P-251. Vadinasi, Vyriausybė užregistravo vėliau, bet kažkodėl jos pataisos įtraukiamos, o mano neįtraukiamos. Man kyla įtarimas, kad pažeidžiama Seimo nario iniciatyvos teisė. Aš prašyčiau, kad būtų svarstomos kartu ir Vyriausybės pataisos, ir mano pasiūlyta pataisa, kad ji būtų įtraukta ir svarstoma alternatyviai.

A.PAULAUSKAS. Ką aš galiu pasakyti? Kolegos, sudarydami darbotvarkę, turėjo atkreipti dėmesį į šį faktą. Bet, man atrodo, nevėlu svarstyti ir jūsų projektą, juo labiau jeigu jis turėtų būti svarstomas kartu su Vyriausybės teikiamu. Be abejo, čia reikia įtraukti ir jūsų projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Pone Pirmininke, kadangi neeilinės sesijos programa yra liberalų ir socliberalų, aš siūlau ir prašau, kad Pirmininkui neprieštaraujant, o liberalams ir socliberalams, neeilinės sesijos iniciatoriams, sutariant, programa būtų papildyta vienu nenorminiu dokumentu-kreipimusi į Rusijos Dūmą, kurio projektas šiandien neregistruotas, Seimo vadovybei žinomas. Kadangi kalbame apie bendradarbiavimą ir teisingumą, prisimenant Sausį prieš 10 metų, tiktų tą laišką priiminėti dabar, o ne po mėnesio. Iniciatoriams neprieštaraujant, jeigu neprieštaraus, tikiuosi, Seimo Pirmininko pritarimo ir klausiu, ar pritaria?

A.PAULAUSKAS. Seniūnų sueigoje tas klausimas buvo svarstomas, bet nebuvo pritarimo įtraukti tą klausimą. Tik tiek informacijos.

V.LANDSBERGIS. Aš prašyčiau, kad iniciatoriai pasvarstytų ir pasakytų, ar įtraukia, ar ne.

A.PAULAUSKAS. Tada iniciatoriams tą klausimą reikia peradresuoti.

PIRMININKAS. Aš tik norėčiau pasakyti, kad parašai buvo surinkti dėl konkrečių įstatymų, kurie turėtų būti svarstomi eilinėje sesijoje. (Balsai salėje) Eilutės yra įrašytos, ir tikrai tai yra numatyta. Klausimas, ar šioje eilutėje gali būti teikiamas nutarimo projektas. Daugiau norinčių… Kolega J.Razma. Prašau klausti.

J.RAZMA. Gerbiamasis Pirmininke, darbų programoje aš nerandu įrašytų Vyriausybės pusvalandžių ir Vyriausybės valandos. Noriu paklausti, ar šitie punktai atsiras vadovaujantis bendromis Statuto nuostatomis, jeigu taip, tai gal jau net šiandien mes galėtume įrašyti Vyriausybės pusvalandį ir pakviesti ministrą E.Maldeikį, kad jis paaiškintų, kiek dar žada malkų priskaldyti keisdamas didžiųjų, valstybės kontroliuojamų įmonių vadovus. Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Aš manau, kad darbų programoje tikrai nereikia rašyti pusvalandžių ir kitų. Kas numatyta Statute, reikia vykdyti ir bus vykdoma, o antradienį E.Maldeikio dalyvavimas ir atsakymai į klausimus yra numatytas. Taigi jūs galėsite ta teise pasinaudoti.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia Seimo narys V.Kvietkauskas.

V.KVIETKAUSKAS. Pone Pirmininke, yra rezervinis klausimas dėl Radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo. Čia planuojamas svarstymas, tačiau pristatymas jau buvo, frakcijos apsvarstė. Todėl ar galėtume šiandien priimti sprendimą, nes Radijo ir televizijos komisijai (jie skelbia konkursus) trūksta žmonių sprendimams priimti? Trukdome darbą jiems.

A.PAULAUSKAS. Aš nemanau, kad mes galime keisti darbotvarkę. Bet jeigu yra ypatingos aplinkybės, kreipkitės svarstymo metu ir bus galima apsvarstyti prašymą dėl skubos tvarkos priimant.

PIRMININKAS. Aš norėčiau kolegai V.Kvietkauskui pasakyti, kad mes dabar svarstome visos neeilinės Seimo sesijos darbotvarkę. Po to mes turėsime tvirtinti šios dienos plenarinio posėdžio darbotvarkę. Tai atskiri klausimai.

Daugiau norinčių klausti nėra. Dėkoju pranešėjui. Dėl balsavimo motyvų dėl pritarimo šiam nutarimui po pateikimo kalbės po vieną už ir prieš. Kolega Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, iniciatorių teisė pateikti tokią ar kitokią darbų programą, ir būtų nekorektiška tiems, kurie neinicijavo sesijos, prieštarauti. Vis dėlto aš manyčiau, kad šioje neeilinėje sesijoje daugiau galėjo būti kapitalesnių klausimų, o ne kai kuriais atvejais atsitiktinių klausimų, nesujungtų į kompleksą. Iš tikrųjų tai, kas liko, perkeliame į neeilinę sesiją. O neeilinė sesija visada turi kitą skambėjimą – iš tiesų didelis būtinumas, didelis reikalas, toje neeilinėje sesijoje stambius, degančius, fundamentalius klausimus turėtume nagrinėti. Taigi turint galvoje šią aplinkybę nekyla ranka balsuoti už šią programą. Nors dar kartą pabrėžiu, kad iniciatorių teisė (jeigu jų yra pakankamai) šaukti neeilinę sesiją ir sudaryti tokią darbų programą, kuri jiems atrodo reikalinga.

Be abejo, negaliu nepažymėti, kad džentelmeniškas susitarimas, kuris buvo sudarytas praėjusių metų pabaigoje mūsų atžvilgiu, t.y. opozicinės Socialdemokratinės koalicijos frakcijos atžvilgiu, yra išlaikytas. Už tai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Norėčiau paklausti, ar Seimo narys V.Landsbergis norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų už? Prašom.

V.LANDSBERGIS. Pone posėdžio pirmininke, aš labai norėčiau kalbėti už ir balsuoti už primindamas savo prašymą ir konkretizuodamas, kad per pertrauką, prieš vidudienį, dvi valdančiosios frakcijos pasitartų dėl mano siūlomo projekto ir, kaip aš tikiuosi, pritartų, kad jis gali būtų įrašytas. Juo labiau kad Seimo Pirmininkas ką tik pasakė, kad galima keisti darbotvarkę, jeigu yra ypatingos aplinkybės. Sausio 13-osios dešimtmetis yra gana ypatinga aplinkybė. Aš tikiuosi valdančiųjų frakcijų pritarimo. Kol kas turbūt susilaikysiu, bet būčiau linkęs pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Bendro sutarimo po pateikimo turbūt nebus. Prieš balsuojant prašau Seimo narius registruotis. Registracija vyksta.

Užsiregistravo 108 Seimo nariai.

Prašyčiau Seimo narių balsuoti dėl pritarimo šiam nutarimui po pateikimo. Prašau Seimo narius balsuoti.

Už – 64, prieš – 4, susilaikė 32. Seimo nario B.Bradausko balsas už. 65 Seimo nariai balsavo už tai, kad būtų pritarta Seimo neeilinės sesijos darbų programai po pateikimo.

Seimo Pirmininkas, naudodamasis jam Statuto suteikta teise, siūlo šį klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar būtų bendras pritarimas, kad šio nutarimo priėmimui būtų taikoma ypatingos skubos tvarka? Kitaip teigiančių nematau. Dėkoju. Kolegos, bendru sutarimu mes nusprendėme taikyti ypatingos skubos tvarką. Prieš priimant šį Seimo nutarimą prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų 4 – už, 4 – prieš. Kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis kolega, kol dar nekalbame dėl motyvų, vis dėlto korektiškumo požiūriu aš siūlau pasikalbėti plačiau. Yra Seimo nario V.Landsbergio siūlymas ir Seimo nario A.Matulevičiaus siūlymas, kuriam, beje, Seimo Pirmininkas tribūnoje pritarė ir sakė, kad Garantinio fondo įstatymo projektas, teikiamas A.Matulevičiaus, turėtų būti įrašytas į sesijos darbotvarkę. Gerbiamieji kolegos, remdamiesi tuo pačiu precedentu ir pritardami jūsų išpažįstamai susitarimų politikai, siūlome valdančiosioms frakcijoms iš tikrųjų labai rimtai pasvarstyti ir (kreipiuosi į iniciatorius, kas galėtų kalbėti jų vardu) įrašyti V.Landsbergio teikiamą kreipimosi projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Norėčiau minutėlę stabtelėti ties dviem pasiūlymais, dėl kurių yra iškilę klausimų. Kolegos A.Matulevičiaus teikiama pataisa galės būti svarstoma ir registruojama, kai šios Vyriausybės teikiamos pataisos po pateikimo toliau bus svarstomos komitete ir judės į priekį. Tačiau aš prašyčiau kolegos A.Vidžiūno man nurodyti, kuriuo Seimo statuto straipsniu remdamasis jūs siūlote papildyti iniciatorių teikiamą darbotvarkę. Ar jūs galėtumėte man nurodyti straipsnį? Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Kolega, aš (…) visai neblogą procedūrą. Dabar pritarta po pateikimo, dabar ieškome galimybių sesijos iniciatoriams susirinkti ir pasakyti savo nuomonę. Žodinis ar rašytinis pareiškimas ir klausimai įrašomi į darbotvarkę, o sakysime, 12 val. ar vėliau balsuosime dėl šio nutarimo projekto priėmimo. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Aš norėčiau, gerbiamieji kolegos, atkreipti jūsų dėmesį į 86 straipsnio 3 dalį, kuri skamba taip: “Neeilinėje sesijoje svarstomi tik jos iniciatorių pateikti klausimai. Neeilinės sesijos darbų programą tvirtina Seimas”. Nežinau, ar būtų valia mums dabar daryti pertrauką dėl to klausimo prašant iniciatorių pasitarti dėl Seimo nario V.Landsbergio pasiūlymo. Gerbiamieji kolegos, minutėlę. Norėčiau paklausti frakcijų vadovų, kurie inicijavo neeilinės sesijos sušaukimą. Seimo narė D.Kutraitė-Giedraitienė.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Iš tikrųjų siūlytume padaryti trumpą pertrauką ir pasitarti frakcijoms, inicijavusioms neeilinę sesiją, dėl šio klausimo įrašymo į darbotvarkę. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Norėčiau paskelbti 15 minučių pertrauką.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau užimti savo darbo vietas. Gerbiamieji kolegos, po pertraukos aš norėčiau prašyti Seimo narius registruotis. Vyksta registracija. Prašau Seimo narius registruotis. Gerai. Yra prašymas pakartoti registraciją. Gerbiamieji kolegos, registruojamės dar kartą.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Aš norėčiau informuoti Seimo narius apie neformalų pašnekesį, kuris įvyko pertraukos metu tarp frakcijų vadovų Šio pasitarimo metu buvo siūlomas sprendimas, kad šis nutarimo projektas, kurį teikia Seimo narys V.Landsbergis, būtų svarstomas ir priimamas neeilinės sesijos metu. Lygiai taip pat reikėtų konstatuoti, kad Seimo nario A.Matulevičiaus teikiamas siūlymas svarstant šias pataisas taip pat būtų svarstomas.

Gerbiamieji kolegos, ar būtų Seimo narių, norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašau Seimo narius prieš balsavimą registruotis. Vyksta registracija. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Aš noriu suformuluoti balsavimo klausimą. Prašom, kolegą E.Masiulį.

E.MASIULIS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Iš tiesų noriu tik patikslinti šios pertraukėlės, kuri buvo, pasitarimo rezultatus. Taip, mes sutinkame, kad šitas klausimas šiandien būtų įtrauktas į darbotvarkę, turiu galvoje kreipimąsi, pasiūlytą pono V.Landsbergio. Kartu mes prašome, kad būtų sudaryta tuo klausimu ir redakcinė komisija, kuri galėtų šitą klausimą dar kartą peržiūrėti. Tik tokiu atveju mes palaikytume papildymą.

PIRMININKAS. Šis klausimas, jeigu jam būtų pritarta tvirtinant neeilinės sesijos darbotvarkę, būtų pateikiamas plenariniame posėdyje. Tada po pateikimo svarstant, kaip numato Statutas, yra sudaromos redakcinės komisijos. Tai aš prašau Seimo narius pasiruošti balsuoti ir klausiu… Kolega V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad šis pono V.Landsbergio klausimas, pasirodo, buvo adresuotas sesijos iniciatoriams, nes kalbantis ir diskutuojant ponas V.Landsbergis pasakė, kad jis į opoziciją nesikreipė dėl jos nuomonės. Tai opozicija… Šiuo atveju tik tiek noriu pasakyti, kad daug geriau, kai apskritai tokių pareiškimų rašymas ir tokia iniciatyva gimsta bendru konsensu Seniūnų sueigoje, frakcijų pasitarime, bet ne padarant taip, kad visi būtų supažindinti tik su faktu. Tai yra apskritai prasta praktika, kurios, ko gero, buvęs Seimo Pirmininkas turėtų išmokti nesilaikyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš tik norėčiau pasakyti, išties tai buvo iniciatorių pasitarimas, bet mes taip pat diegiame praktiką tartis su visomis politinėmis jėgomis Seime. Tikrai dėkoju kolegoms už jų replikas dėl vedimo tvarkos, tai aš suprantu. Dabar prašau Seimo narius apsispręsti dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo ,,Dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos” patvirtinimo, priėmimo, atsižvelgiant ir į tai, kad būtų į darbotvarkę įtraukiamas, į neeilinę darbų programą įtraukiamas Seimo nario teikiamas nutarimo projektas. Prašau Seimo narius balsuoti dėl visos neeilinės sesijos darbų programos papildant ją nutarimu.

Balsavimo rezultatai: už – 57, prieš – 4, susilaikė 24. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr.IXP-257 priimtas.

2001 m. sausio 12 d. (penktadienio) darbotvarkė

Gerbiamieji Seimo nariai, patvirtinome neeilinės sesijos darbų programą. Turėtume patvirtinti ir šio plenarinio posėdžio darbotvarkę. Šįryt Seniūnų sueiga aptarė ją ir ji yra teikiama Seimui tvirtinti. Taip pat norėčiau prašyti, kad šiandien į rezervinius klausimus būtų įtrauktas Seimo nario V.Landsbergio teikiamo nutarimo projekto pateikimas. Ar būtų klausimų dėl šios dienos Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės? Nematau. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti? Matau kolegą A.Matulevičių. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Matau, kad į darbų programą įtraukėte mano pasiūlymą, tai prašau, kad kartu su antru klausimu būtų pateikiamos ir mano pataisos, kur Vyriausybė pateikia Garantinio fondo įstatymo pataisas.

PIRMININKAS. Ne, ne taip. Gerbiamasis kolega, aš minėjau, kad svarstant šias pataisas mes integruosime jūsų įregistruotus pasiūlymus ir tikrai tai bus padaryta. Šiandien yra pateikimas tų klausimų, kurie yra numatyti darbotvarkėje.

Judam į priekį, gerbiamieji kolegos! Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau paprašyti, kad jūs susikoncentruotumėte. Mes nebaigėm svarstyti pirmojo klausimo, mes tik įtraukėm tam tikrą klausimą į darbotvarkę, bet sprendimo dėl neeilinės sesijos darbotvarkės balsavimo nebuvo, nes buvo padaryta pertrauka, o jūs pradėjote svarstyti šios dienos darbotvarkę.

PIRMININKAS. Ne ne. Gerbiamasis kolega, jūs turbūt nesat pakankamai susikoncentravęs pats. Aš formulavau balsavimo klausimą labai aiškiai pasakydamas, dėl ko mes balsuojame. Manau, dėl to niekam abejonių nekyla. Taigi šiuo metu prašau Seimo narių pritarimo šiai sausio 12 dienos plenarinio posėdžio darbotvarkei.

Kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, vienas klausimas ir vienas pasiūlymas. Kelintą valandą bus svarstomas Seimo kreipimasis į Rusijos Dūmą, kad mes galėtume visi rezultatyviai dalyvauti. Antrasis klausimas. Seimo narys J.Razma pirma iškėlė mintį, jog ministro E.Maldeikio pusvalandis šiandien Seime ypač būtų pravartus. Ką gali daryti tuoj, niekad nesakyk rytoj, kolegos. Per tris keturias dienas, bijau, kad socialliberalų ir liberalų koalicija priskaldys dar tiek etatinių malkų, kad paskui bus sunkumų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad bendru sutarimu šiandien Seniūnų sueigoje dėl ūkio ministro E.Maldeikio pakvietimo į Vyriausybės pusvalandį antradienio plenariniame vakariniame posėdyje yra sutarta. Aš manau, kad tai yra pakankamai logiška – yra klausimai ir mes turėsime progos išgirsti atsakymus. Aš dabar norėčiau prašyti bendro Seimo narių pritarimo dėl šios dienos plenarinio posėdžio darbotvarkės patvirtinimo. Dėl nutarimo projekto. Mes galėtume jį svarstyti posėdžio pabaigoje. Taip. Seimo narys A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis Seime ir gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai norėčiau, kad mane išgirstumėte. Aš dar kartą aiškinu, 2 punktas į šios dienos darbotvarkę įrašytas iniciatorių pritarimu. Aš taip pat buvau iniciatorius, kad sušauktume šią neeilinę sesiją. Mano pataisa dėl šio 2 punkto taip pat yra užregistruota anksčiau. Aš visai nepatenkintas, kad man neleidžiama pateikti kartu svarstant šį klausimą. Aš nesuprantu, kodėl taip bijoma. Taip yra pažeidžiamos Seimo nario iniciatyvos teisės.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau prašyti jūsų pritarimo šiai darbotvarkei akcentuodamas, kad prie rezervinių klausimų yra įtraukiamas nutarimo dėl kreipimosi į Rusijos Dūmą svarstymas. Aš klausčiau, ar yra prieštaraujančių Seimo narių dėl pritarimo šiai plenarinio posėdžio darbotvarkei. Aš labai prašau, kolegos, judam į priekį. Mes sutarėme, kad nutarimas šiandien yra pateikiamas ir mes turėsime progos pateikimo stadijoje tai padaryti. Kolega V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, pone posėdžio pirmininke, pirmiausia aš manau, kad būtų logiška pono V.Matulevičiaus pataisą svarstyti kartu su įstatymu. O dėl kreipimosi projekto prašau atsižvelgti į šios dienos tam tikrą ypatingą pobūdį, kad po pietų prasideda… (Jūs čia tyčia taip, netyčia, ne, ačiū.) Kadangi aš bijau, kad užsitęs posėdžio pabaiga, man gali būti labai sudėtinga. Ar nebūtų galima antrą valandą, kur Seimo narių pareiškimai, kad aš ir pateikčiau projektą?

PIRMININKAS. Manau, mes mėginsime nevėluoti šiandien su darbotvarke ir tikrai bus suteikta proga išdėstyti kreipimąsi. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti šiandieninei Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkei? Aš nematau teigiančių kitaip. Dėkoju.

Garantinio fondo įstatymo 3, 4, 5, 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-256 (pateikimas)

Taigi antrasis darbotvarkės klausimas – Garantinio fondo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-256. Aš kviečiu jį pateikti socialinės apsaugos ir darbo ministrę V.Blinkevičiūtę. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikia Garantinio fondo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Šio teikiamo projekto tikslas – sudaryti sąlygas realiai pradėti veikti išties reikalingam Lietuvos žmonėms įstatymui, tai yra Garantinio fondo įstatymui, kuris buvo priimtas pereitos kadencijos Seime rugsėjo 12 dieną ir įsigaliojo nuo pereitų metų spalio 1 dienos. Tačiau dėl tam tikrų nuostatų ir straipsnių nebuvimo šiame įstatyme jis realiai dar negalėjo veikti. Taigi atsižvelgiant į tai yra konkretinamos ir tikslinamos kai kurios nuostatos ir pagrindinis tikslas yra nustatyti įmonių įmokų į Garantinį fondą apskaičiavimo, mokėjimo ir deklaravimo tvarką, išmokų atskiroms įmonių grupėms ir fondo administravimo išlaidų finansavimo šaltinius, sukonkretinti fondo administratoriaus įgaliojimus atstovaujant fondo interesams ir pakeisti kai kuriuos įsigaliojimo terminus, kiek tai susiję su galimybe pradėti įmokų surinkimą.

Dabar norėčiau konkrečiau pasakyti, kad iš tiesų Seime svarstant Garantinio fondo įstatymo projektą buvo pridėta nuostata, jog Garantinis fondas yra administruojamas, tai yra administruojamos įmokų, lėšų į jį surinkimas pagal Mokesčių administravimo įstatymą. Tačiau šiame Garantinio fondo įstatyme nebuvo reglamentuota ta tvarka, kaipgi vykdomas tas įmokų surinkimas. O pagal Konstitucinio Teismo išaiškinamą tik pačiame įstatyme gali būti reglamentuotos atitinkamos įmokos arba mokesčių surinkimas. Taigi nebuvo juridinio pagrindo pradėti rinkti įmokas. Atsižvelgiant į tai ir yra teikiamas 4 straipsnio papildymas nauja ketvirtąja dalimi, kurioje yra pasakoma, kaip yra apskaičiuojamos įmokos, kaip yra mokamos ir kaip jos yra deklaruojamos. Kartu yra daromi dar kiti pakeitimai, būtent, kad Garantinio fondo administravimo išlaidos yra dengiamos iš Garantinio fondo lėšų. Taikoma analogija. Taip, kaip dabar veikiantis Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių fondas ir jo sekretoriatas yra išlaikomas iš to fondo lėšų. Turbūt taip būtų teisingiau ir tikslingiau padaryti.

Toliau, yra keičiamas ir dabar galiojančio įstatymo 5 straipsnis. Būtent nustatomas dydis, koks darbo užmokestis pagal darbuotojų reikalavimus yra išmokamas kaip išmoka, bet ne didesnė kaip Garantinio fondo tarybos teikimu nustato Vyriausybė. Siūloma atsisakyti tos nuostatos, kad Vyriausybės nustatytas dydis negali būti mažesnis už dviejų vidutinių mėnesinių darbuotojų darbo užmokesčio dydį. Iš tiesų taip yra atsižvelgiama į realias galimybes, į tai, kaip įmanoma surinkti į tą fondą lėšų, kiek tame fonde gali susikaupti lėšų. Vienu atveju gali būti galimybė išmokėti daugiau arba mažiau, bet reikia leisti pradėti dirbti tam fondui. Vyriausybės nustatyti dydžiai pagal turimą lėšų kiekį būtų daug lankstesnė forma, daug teisingesnė. Šiuo atveju teisingesnė tų pačių žmonių, kurie yra negavę šių išmokų. Jeigu vieniems išmokėsime daugiau, kitiems gali nebelikti apskritai lėšų išmokėti.

Taip pat yra pagerinama kai kuriems darbuotojams galimybė gauti išmokas, tai yra dabar galiojančiame įstatyme yra reglamentuojama, kad darbuotojas turi teisę gauti šias išmokas tik tuo atveju, pretenduoti į išmokas, kai įmonė tampa nemokia, tik tuo atveju, kai jis išdirbo įmonėje ne mažiau kaip šešis mėnesius iki bankroto proceso pradžios. Mes siūlome šios nuostatos atsisakyti, nes tai būtų teisingiau visų dirbančių žmonių atžvilgiu, ir netaikyti šio dalyko.

Taip pat keičiamame įstatyme yra tiksliau apibrėžiama Garantinio fondo administratoriaus kompetencija, taip pat yra siūloma įdėti dar tokią nuostatą, kad Garantinio fondo interesams gali atstovauti ir kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos. Šiuo atveju mes turime omenyje Valstybinę mokesčių inspekciją, kai ji atstovaus savo interesams, juo labiau kad ji surenka įmokas, todėl galės atstovauti teismuose, nes vieni Garantinio fondo darbuotojai, planuojame, kad jų bus šeši, gali nespėti, jeigu bus tokių didelių atvejų visuose rajonuose, kiekvienu atveju atstovauti šiems interesams.

Taip pat yra keičiama lėšų skyrimo iš Garantinio fondo pradžia. Atsižvelgiant į tai, kad nebus spėta įmokų surinkti, nukeliama šešiems mėnesiams, o iš viso tai būtų taikoma nuo įstatymo įsigaliojimo dienos, t.y. nuo dabartinio galiojimo dienos, nuo spalio 1 d., tai tada būtų, kad balandžio 1 dieną Garantinis fondas galėtų pradėti išmokėti išmokas. Taip pat įmokų mokėjimas pagal šią tvarką būtų nuo vasario 1 dienos. Dabar, jeigu jūs pritarsite, bus reglamentuota ir įmokų mokėjimo tvarka.

Ir dar vienas keitimas atsižvelgiant šiuo atveju ir į darbdavių nusiskundimus, kodėl jie turi mokėti įmokas už tas įmones, kurios dirbo nepakankamai gerai, bankrutavo, ir jų darbuotojai liko nuskriausti, jiems išmokos, kurios priklausė pagal įstatymus, liko neišmokėtos. Iš tikrųjų šio įstatymo projektu yra siūloma išmokas taikyti atsižvelgiant į tai, kada prasidėjo ta procedūra: ar iki įstatymo įsigaliojimo, ar po įstatymo įsigaliojimo. Ir tuo atveju, kai iki įstatymo įsigaliojimo, visos susidariusios sumos yra dengiamos iš valstybės iždo, tai yra iš Privatizavimo fondo ir iš tų įmonių grąžinamų finansinės paramos lėšų, kurios joms buvo skirtos iš fondo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams tenkinti, kai jie susiję su darbo santykiais. Tais atvejais, kai reikalavimai atsirado ir bankroto procesas prasidėjo po įstatymo įsigaliojimo dienos, išmokos mokamos iš darbdavių įmokų bei iš valstybės.

Taigi tokie esminiai pakeitimai. Ačiū. Pasirengusi atsakyti į klausimus.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Jūsų paklausti užsirašė 13 Seimo narių. Kviečiu klausti kolegą J.Oleką.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš norėčiau paklausti, ar šitas Garantinio fondo įstatymo pakeitimo projektas buvo svarstytas Trišalėje taryboje, nes mes turėjome susitarimą, kad trišalis bendradarbiavimas tęsis ir yra jo paskirti žmonės. Kiek man žinoma, tai nebuvo svarstyta. Ir antra, ar 5 straipsnio nuostata, kad nenustatomas minimalus išmokos dydis, neprieštarauja tam, kad mes jau esam ratifikavę Tarptautinės darbo organizacijos 173 konvenciją, kur toks dydis yra nustatytas? Tai ar mes atsisakome savo įsipareigojimų tarptautinių konvencijų laikymuisi?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū už jūsų klausimą, gerbiamasis Olekai. Aš noriu pasakyti, kad Vyriausybė įsipareigojo, ji tęsia ir tęs trišalį bendradarbiavimą. Aš tikiuosi, kad jis bus sėkmingas. Dėl šio konkretaus atvejo noriu pasakyti taip: kadangi tai būtų pakankamai ilgai užtrukęs procesas, todėl mes pasirinkome kitokį būdą, kuris priimtinas ir jums. Parengtas įstatymo projektas buvo išsiuntinėtas toms darbdavių organizacijoms, kurios atstovauja Trišalei tarybai, ir toms profesinėms sąjungoms, kurios atstovauja Trišalei tarybai. Ir mes paprašėme kaip galima greičiau pasitarus pateikti savo išvadas. Aš manau, kad toks būdas derint interesus yra galimas. Atsakymą iš darbdavių organizacijų mes gavome, atsakymo iš profesinių sąjungų mes iki šiol negavome, nors praėjo daugiau kaip mėnuo laiko. Taigi man labai gaila, kad taip atsitiko, bet aš tikiuosi, kad jūs suprasdami išreikšite tą nuomonę svarstymo metu, tai yra Seimo komiteto posėdžiuose svarstymo metu. Gal iki to laiko mes gausime profsąjungų pareikštą nuomonę.

Dėl antro jūsų klausimo, ar tai nepažeidžia Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos. Aš noriu pasakyti, kad mes, rengdami tą įstatymą, kuris dabar galioja, rengdami šias pataisas, taip pat vadovavomės tiek Europos Sąjungos direktyvomis, tiek Tarptautinės darbo organizacijos jūsų paminėta konvencija. Ir mes dar kartą labai atidžiai išnagrinėjome, ar nepažeisime darbuotojų interesų. Ir ten viename iš straipsnių yra pasakyta, kad Vyriausybė gali nustatyti tokius dydžius, kurie būtų (tuoj aš jums pacituosiu) socialiai priimtini. Taip, jeigu būtų toks vertimas. Taigi mes iš tikrųjų diskutavome ministerijoje, kas yra socialiai priimtas dydis. Mes kalbame apie darbo užmokestį, pas mus jo minimumas yra 430 litų. Taigi mes manom, kad Vyriausybė konkretindama, kokio dydžio bus teikiamos išmokos, nustatydama kiekvienu atveju tikrai nepažeis nei konvencijos, nei direktyvos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamoji ministre, ar Valstybinė mokesčių inspekcija yra pasirengusi administruoti šias įmokas ir ar nereikia tam tikrų Mokesčių administravimo įstatymo pataisų? Ar negalėtumėte pasakyti, kokio dydžio išmokas Garantinio fondo taryba siūlo patvirtinti Vyriausybei?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū. Atsakydama į jūsų klausimą galėčiau taip pasakyti. Kadangi finansų ministras pritarė šiam įstatymo projektui ir ne vieną kartą buvo diskutuota, derintos nuostatos ir dėl mokėjimo, kaip tik buvo sakoma, kad Garantinis fondas negali pradėti veikti būtent todėl, kad įstatyme nėra reglamentuota tiksliai, kaip renka įmokas, kaip jas deklaruoja, nuo ko jos skaičiuojamos. Galiu pasakyti, kad Mokesčių inspekcija pasirengusi tam darbui.

Dėl antrojo jūsų klausimo, koks tai galėtų būti dydis. Tai priklauso nuo to, kokią lėšų sumą mes sukaupsime tam Garantiniame fonde. Tai priklauso ir nuo darbdavių, ir nuo Vyriausybės, ir nuo Seimo, kaip jis patvirtins šitą įstatymą. Noriu tik pasakyti, kad jeigu jus domintų, kokios dabar susikaupusios sumos arba kokios galėtų susikaupti, kaip mes sakom, senos skolos iki gruodžio 31 d. yra apie 130 mln. Bet, kaip jūs žinote, nė viena Europos Sąjungos valstybė, kuri turi Garantinį fondą, ar valstybė kandidatė nėra įsipareigojusi visiškai atlyginti visas šias susidariusias išmokas. Vienas iš rodiklių galėtų būti minimali alga – viena, dvi arba trys. Prognozavome, kad jeigu iki trijų minimalių mėnesių algų būtų išmokama, tai pareikalautų, pavyzdžiui, toms senoms skoloms iki įstatymo įsigaliojimo apie 60 mln. litų. Kaip matote, nei daug nei mažai. Man atrodo, kad šiuo metu Lietuvai labai daug. Ir atitinkamos Ūkio ministerijos prognozės, kiek gali pareikalauti ir naujai bankrutavusios. Mūsų modelis buvo toks, kad tai galėtų būti iki 3 MMA.

PIRMININKAS. Dėkoju. Noriu prašyti, kad Seimo nariai klausdami užduotų vieną klausimą. Klausia kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Gerbiamoji ministre, kokia būtų jūsų nuomonė, jeigu įstatymu suteiktume galimybę darbdaviams pasirinkti, tai yra mokėti įmokas į Garantinį fondą arba apsidrausti draudimo kompanijose, užtikrinant garantijas, numatytas įstatymu? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū, gerbiamasis Vilkai, už jūsų klausimą. Tokia galimybė gali būti. Aš manau, kad šitą galimybę galima svarstyti komitetuose, svarstant įstatymo projektą. Mes bandėme pasidomėti, ar kur nors Europos Sąjungos valstybėse arba valstybėse kandidatėse galioja tokia praktika. Mums nepavyko rasti, kad būtų tokia praktika, kad tai būtų kaip Garantinio fondo pakaitalas, bet tai galima svarstyti. Tik tokiu atveju reikėtų labai gerai įvertinti tą aplinkybę, kad jeigu darbdavys drausis civiliniu draudimu nuo bankroto, toje sudarytoje sutartyje dėl civilinio draudimo turėtų būti įtvirtintos ne blogesnės nuostatos darbuotojų atžvilgiu kaip kad yra Garantinio fondo įstatyme. Aš manau, kad pats darbdavys su ta draudimo kompanija labai gerai turi įvertinti visas aplinkybes ir ar tai jam bus palankiau. Nes, priešingu atveju, jeigu išmokos nebus numatytos (ne mažesnės, kaip šiame įstatyme), tai valstybė bus pažeidusi savo įsipareigojimus ir darbuotojui garantijos išnyks.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Kolega P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamoji ministre, aš abejoju dėl 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos nuostatos išbraukimo pagrįstumo. Iš tikrųjų bankrutuojančių įmonių darbuotojo vidutinis užmokestis turbūt niekad neviršija minimalios algos, o gal net ir mažesnis. Jūs minėjote, kad reikėtų apie 60 mln. Lt. iš pradžių. Ar jūs negalėtumėte pasakyti skaičių darbuotojų, kuriems pirmiausia reiktų išmokėti šias išmokas.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū už jūsų klausimą. Aš galiu atsakyti taip. Pateikdama aš bandžiau dar kartą paaiškinti, ir buvo analogiškas klausimas, aš manau, pakankamai panašus. Dar kartą sakau: galima išmokėti kokio nori dydžio išmokas tada, kai tu turi tų pinigų pakankamai. Tada, kai jų reikia, kaip matote, ne vienos dešimties milijonų, mes turime labai gerai apsispręsti. Juo labiau kad, kaip sakiau, niekas mūsų neįpareigoja elgtis kažkaip kitaip. Dabar, koks tas skaičius galėtų būti. Aš žinau tą skaičių – 49 tūkst. žmonių iki Naujųjų metų. 49 tūkst. Tai yra gana daug.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega V.Saulis.

V.SAULIS. Gerbiamoji ministre, norėčiau pasitikslinti dėl 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto. Kaip žinome, žalos atlyginimas dėl susirgimų profesine liga yra viena iš skaudžiausių daugelio įmonių bankroto pasekmių. Ar čia tikrai reikia to patikslinimo, nes tais atvejais, kai įmonė bankrutuoja, ji visokiais būdais paprastai stengiasi tą naštą primesti valstybei. Todėl pirmiausia to permetimo metu nukenčia žmonės, o bankrutuojanti įmonė irgi dažniausiai veiklos nevykdo ir pajamų neturi. Apie tai kalbu remdamasis savo rajono bankrutuojančių įmonių pavyzdžiu. Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū už klausimą. Norėčiau pasakyti, kad mes čia tokią pataisėlę padarome tik todėl, kad įstatymas, mūsų manymu, turi būti pakankamai aiškus. Mums atrodė, kad jis ir taip aiškus, nes tai susiję tik… jūs kalbate dėl žalos atlyginimo, tik su labai nedidele dalimi. Tai yra tas laikinasis įstatymas, kuriam negalioja naujasis įstatymas dėl žalos atlyginimo. Taigi mes tik patiksliname, nes kitu atveju pagal naująjį įstatymą prievolė dėl žalos atlyginimo pereina valstybei. Tačiau čia tie seni atvejai, ir mes bandėme skaičiuoti, tai bus labai nedidelės išmokos ir labai nedaug palies, bet to neįrašyti mes vis dėlto negalėjome.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausiantysis – kolega V.Popovas. Minutėlę. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, Vyriausybė sausio 5 d. nutarimu pritarė įstatymo projekto pakeitimams. Ministras Pirmininkas rašte Seimui rašo, kad sausio 3 d. Vyriausybės posėdyje buvo pritarta. Klausimas būtų toks. Ar tame įstatymo pakeitimo projekte įvertinti daugelio darbdavių, pramonininkų, verslininkų, asociacijų gruodžio 22 d. rašte išdėstyti motyvai, pasiūlymai ir t.t. ir ar jūs apskritai turite tokį raštą? Čia pasirašo net 6 įvairios federacijos ir konfederacijos. Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums už klausimą. Taip, mes turime tą raštą, apie kurį jūs šnekate, ir labai gerai žinome darbdavių nuomonę. Aš dar kartą sakau, kad gali būti svarstoma. Jūs turite omeny dėl įmokų, kaip supratau, 0,2 įmokų, mokamų nuo darbo užmokesčio...

V.POPOVAS. Čia daugiau yra pasiūlymų ne tik…

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Bet mes pirmiausia kalbame ir darbdaviai pirmiausia buvo susidomėję įmokomis. Mes šitą dalyką galime svarstyti, tik noriu pasakyti, kad, man atrodo, tai yra labai svarbus argumentas. Kiek mums pavyko gauti informacijos iš 21 Europos šalies, tiek Europos Sąjungos valstybių, tiek kandidačių valstybių, įmokas į Garantinį fondą visur moka darbdaviai. Galiu patikslinti ir pasakyti tokį dalyką, kad kandidatėse valstybėse – Vengrijoje, Čekijoje, Lenkijoje į Garantinį fondą moka tik darbdaviai. Slovėnijoje, Slovakijoje, Latvijoje – ir darbdaviai, ir valstybė. Tai yra mūsų atvejis. Taigi aš jau nevardiju kitų valstybių, kurios yra ekonomiškai turbūt stipresnės, kuriose moka vien tik darbdaviai. Jeigu Lietuva atsisakytų šios įmokos iš darbdavių, tai mes būtume pirmieji. Žinoma, galime eksperimentuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Laikas, skirtas klausimams, yra išnaudotas. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau jūsų paprašyti prieš balsuojant dėl šio klausimo kalbėti dėl balsavimo motyvų vienam už, vienam – prieš. Seimo narė I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų Garantinio fondo įstatymas dar ano Seimo kadencijoje buvo priimtas, tačiau gyvenimas parodė to priimto įstatymo trūkumus. Tikrai labai operatyviai buvo sureaguota ir teikiamos įstatymo pataisos, kurios realiai leis pradėti veikti Garantinio fondo įstatymui. Tuo labiau kad Garantinio fondo įstatymas yra būtinas, nes laikinai veikia Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių fondas, kuris gelbėdavo esant kritinei situacijai. Todėl, manau, kad iš tiesų šiandien yra išanalizuota visa reali situacija, kad galėtų pradėti veikti Garantinio fondo įstatymas. Aš siūlyčiau Seimui pritarti visoms nuostatoms, kurios šiandien yra teikiamos įstatymo projekte.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, Europai mes jau seniai raportavome, kad Garantinis fondas Lietuvoje veikia. Aš turiu Europos Sąjungos komisaro G.Verheugeno raštą, mes į jį kreipėmės motyvuodami tuo, kad Garantinis fondas iki šiol neveikia. Jis parašė, kad mūsų vyriausybės parašė, raportavo, Lietuvoje viskas gerai, Garantinis fondas veikia nuo spalio 1 d. Man labai gaila, kad ministrė neįvardino kaltų. O kas kaltas už sabotažą ir kad nuo spalio 1 d. šis fondas neveikia? Premjeras ministrę įpareigojo išsiaiškinti, kas kaltas, kad “Sodra” nepasirašė sutarties su paštu. Tai galbūt ministrė užsiims kaltų paieška ir šiuo atveju. O šiems siūlymams pritarti negalima vien dėl to, kad vyksta tolesnis sabotažas, terminai nukeliami, siūloma nuostata, kuri prieštarauja Tarptautinės darbo organizacijos konvencijai. Ten įvardinta, ponia ministre, suma, kuri turi būti nurodyta įstatyme, o ne tai, kad Vyriausybė kas mėnesį keis pagal tai, kiek fonde yra pinigų. Todėl profesinėms sąjungoms nieko nelieka kaip parašyti ponui G.Verheugenui, kad jį apgaudinėja ir kad mes į Europos Sąjungą einame tokiu negražiu keliu. Kai reikia užsieniui, tai mes rašome, kad viskas gerai. Todėl, mielieji kolegos, aš siūlyčiau padaryti pertrauką, grąžinti šį įstatymą, kad mes gautume Europos komiteto, Teisės departamento išvadas, kaip šis įstatymas dera su konvencija, kurią Lietuva ratifikavo, ir su direktyvomis Europos Sąjungos, į kurią mes taip labai norime patekti.

PIRMININKAS. Norėčiau pasitikslinti. Jūsų kalboje dėl balsavimo motyvų prieš buvo ir noras paskubinti, bet kartu siūlymas grąžinti. Gerbiamieji kolegos, aš prašau aiškiau išdėstyti vieną nuostatą, kai kalbame dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, prieš teikdamas klausimą balsavimui po pateikimo, aš norėčiau jums pranešti, kad yra gauta Teisės departamento išvada, kuri taip pat nurodo keletą momentų, kurie galėtų būti koreguojami. Bet prieš balsavimą Seimo narius prašyčiau registruotis.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai.

Aš prašau Seimo narių balsuoti dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo įstatymui Nr.IXP-256 po pateikimo. Prašom Seimo narius balsuoti. Dabar vyksta balsavimas, jeigu bus nepritarta, mes tada elgsimės kitaip.

Už – 52, prieš – 18, susilaikė 18. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.

Gerbiamieji kolegos, ar būtų prieštaravimų dėl to, kad mes dabar galėtume išklausyti kolegos A.Matulevičiaus teikiamą pasiūlymą? Teisės departamentas savo išvadoje taip pat nurodo, kad tai yra tarpusavyje susiję klausimai. Ar nebūtų prieštaravimų dėl to, kad išklausytume kolegos A.Matulevičiaus teikiamą pasiūlymą? Prašom. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs visai nesureagavote į kolegos A.Syso siūlymą, kad būtų pateikta Europos teisės departamento išvada. Noriu jums priminti, kad yra Statuto 136 straipsnio 5 dalis. Kad jums nereikėtų ieškoti, aš perskaitysiu: ,,Įstatymų projektai kartu su aiškinamuoju raštu, Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Vyriausybės išvadomis Seimo nariams pateikiami ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki jų pateikimo Seimo posėdyje”. Aš nesuprantu, kodėl dėl dabar pateikto įstatymo projekto nėra Europos Teisės departamento išvados, kaip reikalauja Statuto 136 straipsnis. Aš prašyčiau vis dėlto atsižvelgti į tai, ko prašė A.Sysas, daryti pertrauką ir įvykdyti Statuto 136 straipsnio reikalavimą. To prašau frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš atkreipčiau jūsų dėmesį ir į šio straipsnio 4 dalį, kuri teigia, kad išvados dėl to, ar atitinka Europos Sąjungos reikalavimus, yra rengiamos dėl tų projektų, kuriuos teikia Seimo nariai. Prašau įdėmiai skaityti Statutą. Ir taip pat Prezidento teikiami.

Kolegos, balsuoti dėl klausimo siūliau remdamasis Statutu ir manau, kad jis nebuvo pažeistas. Gerbiamieji kolegos, tikrai mes pritarėme šiam įstatymo projektui po pateikimo. Turėsime progos dar jį tobulinti komitetuose. Aš klausiu, ar bendru sutarimu mes galėtume prašyti Seimo narį A.Matulevičių pristatyti savo pataisą? Prieš tai – kolega J.Olekas. Prašau.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų labai apgailestauju, kad jūs nesuteikėte man žodžio dėl posėdžio vedimo tvarkos prieš balsavimą. Mūsų frakcija siūlė padaryti pateikimo pertrauką. Galbūt nebuvo aiškiai suformuluoti pono A.Syso reikalavimai, bet aš specialiai atsistojau prie mikrofono, kad galėčiau patikslinti frakcijos reikalavimą, nes frakcija tokią teisę turi. Prieš teikiant balsuoti pritarti ar ne, reikia pateikti klausimą, ar daryti pertrauką. Po to, kai jau balsuota dėl pritarimo, pertraukai nėra vietos. O po balsavimo aš noriu priminti ministrei, kad kol kas galioja profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės susitarimas, kad prieš teikiant tokius klausimus būtų pateikta ir trišalės tarybos nuomonė. Deja, trišalės tarybos nuomonės pateikta nebuvo. Jūsų rašyti laiškai (anksčiau ar vėliau), mūsų teikti atsakymai dėl šito taip pat nėra mūsų susitarimo vykdymas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Bet taip pat atkreipiu jūsų dėmesį, kad frakcijos vardu nebuvo suformuluotas toks siūlymas, kai buvo kalbama dėl balsavimo motyvų.

Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-251 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, kviečiu į tribūną Seimo narį A.Matulevičių pateikti jo parengtą Garantinio fondo įstatymo pataisą. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū posėdžio pirmininkui, ačiū Seimui, kad leidote man pristatyti mano pataisą. Vis dėlto yra niuansų dėl procedūrinių dalykų, bet ką padarysi, mes jauni ir mokomės. Aš teikiu Seimui Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. 4 straipsnį aš siūlau pakeisti išbraukiant iš jo 1 dalį, kurioje yra numatytos prievartinės įmokos iš įmonių 0,2% nuo darbo mokos fondo. Mūsų nuomone, tai yra amorali nuostata ir aš labai norėčiau, kad svarstant ir tobulinant šį įstatymą būtų į tai atsižvelgta. Nes kodėl normaliai dirbantys ir įstatymų besilaikantys ūkio subjektai turi mokėti už tuos, kurie daro tyčinius bankrotus ir iš esmės išvagia turtą. Beje, lapkričio mėnesį, kai mes pradėjome čia aktyviai posėdžiauti, ,,Lietuvos rytas” labai rimtai kėlė problemą dėl EBSW koncerno, kuriam priklauso ir garsusis “Inkaras”, kur badauja žmonės, kad 15 mln. nominalios vertės akcijų Kauno dirbtinio pluošto įmonėje buvo panaikintas areštas, ir atrodo, kad tomis akcijomis jie disponuoja. Vadinasi, pinigai yra. Jeigu mes ir toliau skatinsime teisėsaugos institucijų neveikimą, pinigai ir toliau nebus išieškomi. Aš iš principo nesu prieš Garantinį fondą. Jis turi būti. Bet netgi valstybė, duodama tiems žmonėms, kurie yra nuskriausti, vis tiek turi tuos pinigus išieškoti. Taip pat greitai mes priiminėsime Įmonių bankroto įstatymą. Dirbančiųjų interesus aš siūlau ginti, kai mes priiminėsime tą įstatymą. Reikia numatyti pirmumo teisę Bankroto įstatyme, kad pirmiausia būtų tenkinami dirbančiųjų reikalavimai dėl jiems priklausomų atlyginimų. Po to bankai ir visi kiti, ypač valstybės, reikalavimai. Tai būtų normalu ir mes subalansuotume. Pagaliau mūsų Seimas pradėtų normaliai žiūrėti į esamą situaciją, į ekonominę ir į socialinę. Taip mes pademonstruotume tai, kad pradėjome naujau dirbti. O tai, ką siūlo Vyriausybė, aš nekalbu apie kitas pataisas, kurias organizacine prasme jie siūlo dėl fondo, bet Vyriausybė ir toliau palieka seno Seimo nuostatą dėl 4 straipsnio 1 dalies. Aš net nekeliu klausimo dėl pinigų, kai kurioms įmonėms tai nėra didelės sumos, bet yra principo dalykas. Man atrodo, jeigu mes kalbame apie naują politiką, mes visų pirma turime įsiklausyti (tą šiandien pademonstravo Seimas ir mane išklausė, už tai aš labai dėkoju), bet pademonstruokime ir darykime naujai. Jeigu yra problema, ją kompleksiškai spręskime. Pakeiskime įstatymų kiek reikia, bet kad būtų išspręsta ši problema. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau jūsų nepasitraukti iš tribūnos. Jūsų paklausti norėtų šeši Seimo nariai. Kolega J.Olekas. Prašau.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, išbraukus šią 4 straipsnio pastraipą faktiškai dingsta vienas Garantinio fondo lėšų šaltinis, iš kurio formuojamas Garantinis fondas. Visos tarptautinės sutartys mus įpareigoja, kad darbdavių įnašas šiame Garantiniame fonde būtų. Aš manau, kad šito mes neišvengsime.

Antras dalykas. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar šiandien jūs turite sąrašą (ar jį turėsite), kurios įmonės, gerai dirbančios, atleidžiamos nuo įmokų į Garantinį fondą ir kurios turi mokėti? Kas tai galėtų nustatyti? Ar Pramonininkų konfederacija, ar kas? Žodžiu, kas būtų tas teisėjas, kuris skirstytų į mokančius ir nemokančius įnašus?

A.MATULEVIČIUS. Gal ne taip mane supratote, gerbiamasis Seimo nary Olekai. Aš, siūlydamas naikinti 4 straipsnio 1 dalį, agituoju Seimą, kad nebūtų privalomų įmokų. Yra kita dalis, tai yra 4 dalyje yra savanoriškos įmokos, kas liečia įmones. Įmones, fizinius asmenis. Įstatyme yra numatytos savanoriškos įmokos. Bet aš nenorėčiau sutikti, kad lieka tiktai Privatizavimo fondo lėšos į Garantinį fondą. Taip pat yra ir dabar, kai įmonėms padeda Vyriausybė. Yra tam tikros lėšos, bet jos galbūt ne visai aiškiai naudojamos. Tai yra lėšos, gautos iš bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių. Vadinasi, kai įmonės yra likviduojamos ir išparduodamas turtas, jos privalo daryti įmokas. Pagal mano nuostatą iš esmės valstybė bent turėtų siekti kiek galima daugiau išieškoti turto iš bankrutuojančių įmonių. O socialinę apsaugą aš siūlau daryti per Bankroto įstatymą, kad išmokos būtų pirma eile. Ir mums visuomet užteks sumokėti žmonėms tą, ką reikia sumokėti.

PIRMININKAS. Klausia kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs buvote pirmasis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. Su jumis dirbo daug darbdavių, kuriems nepasisekė, jūsų kolegų. Jūs paminėjote ,,Inkarą”, tai aš iš karto paminiu poną Čeputį, nes jis vadovavo tai įmonei. Jis buvo jūsų pavaduotojas konfederacijoje, paskui jis dirbo kitoje įmonėje – ,,Kuro aparatūroje”, kuri irgi nepasižymi drausmingumu mokėdama atlyginimus darbuotojams, yra 8 mln. skolos. Kaip jūs manote, kas atsakingas, kad jūsų kolegos elgiasi amoraliai, kaip jūs sakėte, įstatymas amoralus, kadangi nori (…) mokesčiai? Kaip jūs vertinate šių žmonių, kurie yra jūsų kolegos, vienoje konfederacijoje dirbate, vadovaujate, ir šiandien jis yra narys, elgesį, kodėl jūs jų neklausiate, kodėl jie taip elgiasi? Tai kokiu būdu spręs šitą problemą? Ar darbuotojams galima nemokėti atlyginimų?

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis kolega Seimo nary, aš labai nuoširdžiai noriu sutvarkyti sistemą, kad būtent žmonėms būtų mokami atlyginimai. Mes įteisinome nuostatą, kad net viešoji įstaiga, kuri turi užsiiminėti labdara, mokės, tegul ji mokės nedidelius pinigus, bet pati nuostata yra neteisinga. Mes sutvarkykime, kad žmonėms atlyginimai būtų išmokami laiku, mes galų gale įrašykime į įstatymus nuostatą, kad jeigu įmonė vėluoja išmokėti žmonėms atlyginimus, ne delspinigius numatykime, o iš karto jau areštuokime įmonės turtą. Prašau, aš su tuo sutinku, bet nemanykite, kad šitas fondas, surinkus iš visų (tarybiniais laikais būdavo, kad iš visų ar blogai, ar gerai dirbančių surenkama), išspręs problemą. Mes priverskime žmones dirbti. Teisingai jūs sakote dėl tų mano kolegų, kurie dirbo blogai, taip, jie blogai dirbo. Tiesa, tik dėl Šepučio pasakysiu – “Inkaras” subankrutavo tada, kai Šepučio ten jau ir pėdos buvo ataušusios. Kada EBSW “prichvatizavo”, tada ir bankrutavo. Teisingiau, jeigu norite žinoti mano nuomonę, “Inkaras” yra tyčinio bankroto pavyzdys ir ta publikėlė, pavyzdžiui, EBSW viceprezidentas Pašukevičius, nesėdi kalėjime ir šiandieną. Visi juokiasi Kaune, kad kol jis turės pinigų, tol jis nesėdės. “Luokės” publika ir panašiai. Kada mes priversime mūsų institucijas tikrai pradėti išieškoti pinigus ir dirbti? Aš šito noriu. O kai mes užsidengiam šydu ir dar paimame iš kitų pinigėlių, vėl dalijame, tada kitiems gerai vogti. Suprantate, aš noriu perkirsti Gordijaus mazgą.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų pasipiktinimas tuo, kad yra iššvaistomas turtas, yra visiškai teisėtas, tačiau tiems žmonėms, kurie negauna atlyginimų, nuo mūsų visų pasipiktinimų nė kiek ne geriau. Todėl jūs puikiai žinote, kad tokiu principu, kaip jūs dabar siūlote daryti, jau veikė Bankrutuojančių įmonių paramos fondas. Iš esmės tai buvo fondas, kuris nepajėgė atlikti tų funkcijų, todėl ir buvo ieškoma kito sprendimo. Klausimas būtų toks: kodėl jums atrodo, kad draudimas, tai juk yra savotiškas draudimas, turėtų būti išmokamas atgal visiems tiems, kurie draudžiasi? Juk bet kuris draudimas yra tikimybės dalykas – gali tau nelaimė įvykti, o gali ir neįvykti. Turbūt reikia džiaugtis, kad tau neįvyko nelaimė, net jeigu tu išleidai dalį savo lėšų būtent taip, kaip bet kokiam kitam draudimui.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamoji Seimo nare, jūs labai teisingai paminėjote žodį “draudimas”. Deja, šiame fonde nėra draudiminių nuostatų. Tai yra prievartinis baudžiamasis punktas, apie kurį kalbame. Bet aš norėčiau… Išėjo gera diskusija, aš užtai ir norėjau šios tribūnos. Yra problema dėl darbuotojų atlyginimų. Beje, ir fonde numatytos garantijos darbuotojams yra tik dėl parodymo, kad šiek tiek kažkuo rūpinamės. Iš principo tai neišsprendžia problemos. Mano nuostata yra tokia: jeigu žmogus užsidirbo, jam privalome sumokėti. Privalo sumokėti ta įmonė, ta įstaiga, kadangi dažniausiai niekad nebūna, išskyrus mažą UAB, kad įmonėje, ypač kai kalbame apie gamybines įmones, nebūtų turto. Visada buvo turto. Kodėl visą laiką buvo… Aš žinau, kad šiame Seime buvo, tai yra šiuose rūmuose, o ne šiame Seime buvo pakeista nuostata. Buvo siūlyta ir nebuvo priimta nuostata, kad pirmiausiai būtų išmokami atlyginimai darbuotojams, nes kažkodėl prasimušė privilegiją bankai. Kažkodėl taip pas mus. Pažiūrėkite, kokie bankų pelnai, o mes turim ieškoti pinigų. Bet aš noriu, kad Vyriausybė surastų tų pinigų, kurių reikia verkiant šiandieną, tam yra Privatizavimo fondo lėšos. O pati ji bus priversta išieškoti pinigus iš tų, kurie juos pavogė. Visą laiką kalbame ir niekas neieško.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Garantinį fondą aš norėčiau pervardyti vagių fondu, pavadinimas jam labiau tiktų. Toks fondas dar labiau sumažins darbdavių ar įmonių savininkų atsakomybę ypač savo darbuotojams. Jie jų bijojo labiau, o dabar jau ta baimė dar labiau sumažės. Aišku, labai gaila, kad per dešimt metų mes išmokom tik atimti ir padalyti, o uždirbti nelabai išmokom, na, dar vogti išmokom. Tie atskaitymai iš įmonių užmokesčio fondo pirmiausiai sumažins darbo užmokestį, kadangi įmonių pelningumas labai mažas ir padidinti pajamas nėra galimybės. Mano nuomone, tai gali išspręsti greičiau tvarkomas Bankroto įstatymas, o ne tie kuriami fondai. Na, bet jeigu labai jų reikia, ar jums neatrodytų, kad tas fondas būtų kaupimas ne į vieną fondą, o paskui kur nors dalijamas, bet kad viena įmonė į savo sąskaitą deponuotų lėšas, darytų tam tikrą atskaitymą ir kauptų pas save?

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Jau jeigu nebūtų priimtas mano pasiūlymas, tai būtų, ko gero, švelnesnis sprendimas, kaip yra įmonės finansiniai atskaitymai į garantinius fondus daromi. Sakykim, būtų galima numatyti ir šitą dalyką, bet principinis dalykas, aš dar kartą kartoju, yra tas, kad negali normaliai besilaikantis įstatymų ūkio subjektas ar fizinis asmuo kentėti už tą, kuris yra vagis ir nedorėlis, o valstybė nesugeba su juo susitvarkyti. Mes priverskim vieną kartą savo institucijas pradėti dirbti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui už atsakymus į klausimus ir pataisos pateikimą. Gerbiamieji kolegos, ar prieš apsisprendžiant dėl tolesnio šios pataisos likimo būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Taip, matau. Kolega G.Dalinkevičius. Prašau.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, man regis, kad yra didelė ir, sakyčiau, net nenuginčijama gerbiamojo A.Matulevičiaus teikiamos pataisos logika. Iš tikrųjų jis paliečia nepaprastai daug aspektų ir norėtųsi, kad mes eitume tuo minėtu keliu, todėl kviečiu visus Seimo narius pritarti štai šiai pataisai.

PIRMININKAS. Kolega A.Sysas – dėl balsavimo motyvų. Prašom. Atsiprašau. Tuoj, minutėlę.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, iš kur tas įsitikinimas, kad kitus palietė bankrotas, bet jis nepalies nė vieno iš čia sėdinčių arba jūsų kolegų, kurie šiandien užsiima verslu? Procesas – toks dalykas, kuris šiandien gali labai gerai sektis, o rytoj gali būti labai blogai. Ir šis fondas tai yra tęstinis fondas, kurio negalima apibrėžti privatizavimo lėšomis, nes rytoj privatizavimo lėšų gali jau nebūti, nes mes visą Lietuvą parduosim. O bankroto procesas bus iki tol, kol gyvuos laisvoji rinka. Ir Europos darbdaviai turbūt ne šiaip sau, ne iš neturėjimo ką veikti jį patys sukūrė ir tokiu būdu išreiškė solidarumą vienas kitam, nes tai yra verslo rizikos dalis. Jokiu būdu darbuotojai neturi būti kalti, nes jie neturi jokios galimybės daryti įtaką. Jie gali daryti įtaką tik gamybos procesui atlikdami savo pareigas, gerai, sąžiningai ir tvarkingai dirbdami. Ir mes juos už tai baudžiame. Šiandien Lietuvos įmonės skolingos darbuotojams 140 mln. litų. Per trejus paskutiniuosius metus, kai šis įstatymas jau turėjo veikti, skola išaugo 70 milijonų. Mielieji ponai, ką mes darom? Mes ir toliau norim, kad šio fondo nebūtų, kad mes neturėtume šaltinių, iš ko jį surinkti, ir vieni kitus vadintume vagimis. Man labai keistai atrodo, kai vieną vakarykštį kolegą kitas darbdavys vadina vagimi. Aš manau, kad ne visados tai yra vagys, tai elementariai gali būti nevisiškai geras verslo pasirinkimas, gali būti subjektyvios priežastys, kaip buvo dėl Rusijos krizės, bet mes neturim tokiu būdu daryti kaltais darbininkų ir juos palikti atpirkimo ožiais. Aš nepritariu šiai pataisai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš balsavimą kolegas Seimo narius prašau registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai.

Prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo nario A.Matulevičiaus teikiamos Garantinio fondo įstatymo, registracijos Nr.IXP-251, pataisos. Prašau Seimo narius balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, balsavimo rezultatai: 40 – už, 22 – prieš, susilaikė 28. Nėra pritarta šios įstatymo pataisos pateikimui, todėl manyčiau, kad galima būtų klausti, ar mes turime dabar apsispręst dėl tolesnės eigos, kaip su šia pataisa, ar judame į priekį? Tobulinti. Ar bendru sutarimu galime? Ar būtų prieštaraujančių, jeigu būtų pasiūlyta iniciatoriui tobulinti? Yra dvi skirtingos nuomonės. Būtų alternatyvus balsavimas, nulemsiantis tolesnę šios pataisos eigą. Pirmas balsavimas už reikštų, kad iniciatoriui siūloma tobulinti, balsavimas prieš reikštų, kad šią pataisą reikia atmesti. Ar aiškiai suformuluotos alternatyvos, gerbiamieji kolegos? Gerbiamieji kolegos, matau, buvo tam tikras judėjimas prieš balsavimą dėl apsisprendimo, kaip būtų elgiamasi su šia pataisa, prašau registruotis. Vyksta registracija. Užsiregistravo 91 Seimo narys. Prašau Seimo narius pasiruošti alternatyviam balsavimui. Dar kartą akcentuoju. Už balsavimas reiškia grąžinti iniciatoriui tobulinti, balsavimas prieš reiškia atmesti įstatymo pataisą. Prašau Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 51 už tai, kad būtų tobulinama, prieš – 32, t.y. kad būtų atmesta. Taigi nuspręsta, kad ši įstatymo pataisa yra grąžinama iniciatoriui tobulinti. Kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu priminti jūsų prieš tai buvusį pasakymą dėl įstatymo, kai buvo pateikimo stadija. Jūs visiems nurodėte, kad Statuto 136 straipsnis reikalauja, kad kai teikia Seimo narys, kad prieš 10 dienų būtų gaunama Europos Teisės departamento prie Vyriausybės išvada. Būtent jūs akcentavote šį dalyką. Deja, to mes neturėjome. Mes dar kartą priminėme, kad Europoje tokius įnašus moka darbdaviai. O dabar mūsų kolega nori to dalyko atsisakyti. Aš manau, kad čia buvo arba padaryta jūsų klaida, ar įvyko kažkoks nesusipratimas.

PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų pastabą. Aš tik norėčiau pasakyti, kad šiuo metu yra atiduota į Europos Teisės departamentą, bet aš pripažįstu, kad apskritai šio klausimo teikimas buvo susijęs su tuo, kad mes įsivėlėme į, mano supratimu, negerą precedentą tvirtindami neeilinės sesijos programą.

Pensijų fondų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2985 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, einame prie kito darbotvarkės klausimo. Kviečiu į tribūną pateikti Pensijų fondų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą finansų ministrą J.Lionginą. Registracijos numeris Nr.IXP-2985. Prašom, ministre. Pone finansų ministre, prašau į tribūną pateikti Pensijų fondų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą

J.LIONGINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto tikslai: sudaryti palankesnes ir lankstesnes teisines bei finansines sąlygas privatiems pensijų fondams kaip didžiausiems potencialiems Lietuvos kapitalo rinkos dalyviams kurtis; padidinti pensijų fondų veiklos efektyvumą; pagerinti pensijų programų dalyvių kaip silpnesnės šalies teisinę padėtį pensijų fondų atžvilgiu, steigiant pensijų fondus ir jiems veikiant, atsisakyti nereikalingų biurokratinių procedūrų, numatytų dabar galiojančiame Pensijų fondų įstatyme; suderinti Pensijų fondų įstatymą su naujos redakcijos Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymo nuostatomis. Siūloma atsisakyti dabar galiojančiame įstatyme numatyto privalomojo minimalaus pensijų programos pajamingumo ir pensijų fondų įsipareigojimų pensinių programų dalyviams garantavimo sistemos, kai pensijų fondų garantijų rezervas formuojamas iš pensijų programų dalyvių lėšų, o ne iš pensijų fondų nuosavo turto. Taip pat siūloma nustatyti, kad visi pensijų fondų rezervai būtų formuojami ir naudojami Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Siūloma panaikinti pensijų fondų teisę šalinti pensijų programos dalyvį iš tos programos.

Taip pat teikiamo įstatymo projekte nustatyta, kad pensijų programų dalyvių ir pensijų fondų tarpusavio santykius detaliai reglamentuoja pensijų programos. Tai yra šalių susitarimas, o ne įstatymas. Taip pat nustatyta pensijų programų turto registravimas be bendrasavininkių pensijų programų dalyvių vardu, o pensijų fondo, kuris investuoja tą turtą, vardu. Atsisakoma nuostatų, reikalaujančių pensijų fondų įstatų derinimo su Vertybinių popierių komisija, pensijų programų derinimo su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Rengiant šį įstatymo projektą buvo atsižvelgta į užsienio šalių, pradėjusių socialinio aprūpinimo ir pensijų sistemos reformavimą, pavyzdžiui, Lenkijos, Kroatijos ir kitų patirtį. Siūlome pritarti pateiktam Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymo pateikimo ir papildymo įstatymo projektui.

Posėdyje dalyvauja darbo grupė, kuri rengė šias įstatymo pataisas, tai yra Vertybinių popierių komisijos atstovai. Jeigu būtų klausimų, tai tiek aš, tiek mano kolegos iš Vertybinių popierių komisijos mielai į juos atsakytume.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūsų klausti pageidauja devyni Seimo nariai. Kviečiu klausti kolegą A.Butkevičių. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, šis įstatymo projektas yra labai stipriai pakeistas, palyginti su ankstesniu įstatymu. Kaip matau, jis iš esmės galios pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Taip pat ir pagal Investicinių akcinių bendrovių įstatymą. Mane jaudina tai, kad jūs siūlote atsisakyti pensijų fondams nustatomų su veiklos rizika ribojančių normatyvų, tai kapitalo pakankamumo, likvidumo ir kitų. Ar nepagalvojate, kad tai gali sukelti tam tikrą riziką, kai tie fondai susikurs ir kad jie gali labai greitai bankrutuoti, arba jų prisisteigs labai daug, jei nebus tam tikrų ribojančių normatyvų? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Kaip jau minėjau, faktiškai tokia patirtis taikoma ir kitose valstybėse. Šiuo atveju pas mūsų kaimynus, kur veikia analogiški privačių pensijų fondai. Darbo grupės nuostata buvo, kad tų ribojančių rodiklių siūloma atsisakyti. Mes žinome, kad Pensijų fondo įstatymas buvo priimtas, tačiau iki šios dienos nė vienas privatus Pensijų fondas nėra įsteigtas ir iš esmės jie neveikia. Mes šiandien turime aiškiai pasakyti, ar mes darome pensijų reformą, ar nedarome pensijų reformos ir gyvename kaip iki šiol, t.y. veikia “Sodros” sistema, kurios deficitas, žinome, kasmet didėja.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega G.Šivickas.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis ministre, į pusę klausimo atsakėte. Aš turiu tokius Baltijos tyrimų duomenis, kad komerciniai bankai yra paskutinėje vietoj pagal pasitikėjimą Lietuvos Respublikoje: pasitiki apie 18%, nepasitiki 69%. Aišku, galime Pensijų fondus priskirti panašiai kaip komerciniams bankams. Ar iš tikrųjų Pensijų fondui įsisteigus Lietuvos žmonės patikės jo patikimumu? Ar jie paprasčiausiai dės pinigus į tuos fondus? Ar pensijų fondai surinks pakankamai lėšų jų tinkamam funkcionavimui?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Aš tyrimus visada vertinu labai atsargiai. Jūs sakote, kad 69% Lietuvos gyventojų nepasitiki komerciniais bankais, tačiau, jeigu paimsite statistiką, tai nuo 1995 m. kiekvieną mėnesį indėliai auga didėjančia tvarka, kyla į kalną. Vadinasi, mūsų valstybės gyventojai pinigus neša į bankus ir bankuose laikomos atsargos per penkerius metus yra smarkiai išaugusios, man atrodo, daugiau kaip 2,5 karto.

Dėl pasitikėjimo pensijų fondais. Mes ir vakar Vyriausybės strateginiame komitete svarstėme, kaip tie fondai turi būti formuojami, kiek atskaityti nuo dabar mokamų socialinio draudimo įmokų į pensijų fondus, nuo kokio amžiaus turėtų būti privalomas. Žmogus turėtų teisę pasirinkti bet kurį privatų pensijų fondą, tačiau koks turi būti jo amžius, nes, žinote, jeigu jis vyresnio amžiaus, jis nespės sukaupti tos pensijos ir ji būtų mažesnė negu ta pensija, kurią jis gautų, kai 31% į “Sodros” sąskaitą moka darbdaviai ir 3% pats asmuo. Todėl manau, kad gyvenimas parodys. Viena tik pastaba. Pavyzdžiui, kai Lenkijoje buvo pradėta reforma, buvo manoma, kad pensijų fondų programoje dalyvaus 60% gyventojų. Iš esmės duomenys rodo, kad į privačius pensijų fondus nuėjo 85% gyventojų ir paklaida buvo 25%. Aš manau, pas mus taip pat panašiai turėtų būti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, norėčiau, kad jūs tiesiog pasakytumėte savo asmeninę nuomonę. Ar šie pensijų fondai nesumažins einamųjų įplaukų į “Sodros” biudžetą bent jau pradžioje ir ar naujai įvedami laisvumo laipsniai šių fondų veiklai, jei taip galima pasakyti, nesudarys palankesnių sąlygų tų fondų bankrotui?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Taip, jeigu priimsime įstatymo pataisas ir pradės veikti privatūs pensijų fondai, tai įplaukos į “Sodros” biudžetą sumažės. Todėl Vyriausybė dabar ir skaičiuoja, kaip minėjau, iki balandžio 1 d. turime pateikti variantus, jų bus keletas, kiek tai kainuos valstybei. Sakykim, jeigu 5% žmogus pasirinks mokėti į privatų pensijų fondą, o likę pinigai eis į “Sodrą”, vadinasi, atsiranda “Sodros” deficitas. Padengimo šaltinis, kaip mes jau ne kartą kalbėjome, yra tas stabilizavimo fondas, kuriame yra dabar sukaupta per 900 mln. ir laikoma Lietuvos banke, kuris niekur kitur nenaudojamas. Yra tas būdas plius gali būti numatomos biudžeto lėšos ir t.t. Seimas priims sprendimą, nuo kokio amžiaus privalomas dalyvavimas pensijų programoje, nuo kokio amžiaus neprivalomas ir t.t. Bus aiškiai Seimui pasakyta, kiek tai kainuos. Yra preliminarūs skaičiavimai, kad 15 metų valstybei reikės didelių lėšų, kad dengtų “Sodros” deficitą. Po to kreivė pradės mažėti ir valstybės lėšų poreikis deficitui dengti taip pat mažės. O jeigu pradėsime pensijų reformą ir privaloma tvarka drausis asmenys iki 30 metų, tai reforma baigsis tada, kai jie išeis į pensiją. Vadinasi, reforma vyks 35 metus. Tai yra tokie skaičiavimai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega V.Saulis.

V.SAULIS. Gerbiamasis ministre, mano klausimas gal ir kartosis. Mums suprantama Pensijų fondo reikšmė, ypač žinant, kaip jūs minėjote, sunkią šiandieninę “Sodros” padėtį, tačiau Lietuvos žmonių jis pakankamo atgarsio dar nesulaukė. Žmonės, matyt, dar nepamiršo jų investuotų pinigų į bankus, bankelius, investicines bendroves, ir dabar su nerimu stebima kai kurių draudimo bendrovių veikla. Susidaro įspūdis, kad ir šis įstatymas, priimtas 1999 m., nebuvo kaip reikiant parengtas, nes dar neįgijęs tokios gyvenimiškos patirties yra smarkiai taisomas. Ar dabar jau bus pakankamai teisinių ir finansinių saugiklių, kad žmonės galėtų drąsiau jais pradėti naudotis, kad jų pinigai tikrai nedingtų?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Taip, aš sutinku, kad diskusijos visuomenėje šiandien trūksta, nėra aiškumo, nes dar nėra apsispręsta priimti tą koncepciją. Kaip minėjau, paprastas pavyzdys. Aš sakau, sprendimą priims Seimas, kad programoje privaloma tvarka dalyvauja asmenys iki 30 metų, asmenys nuo 30 iki 50 metų gali pasirinkti privatų pensijų fondą ar toliau likti “Sodros” mokėtojais ir gauti pensiją iš “Sodros”. Vyresni kaip 50 metų iš esmės programoje, naujoje reformoje nedalyvauja, nes, kaip minėjau, jie nespės sukaupti lėšų, kad galėtų gauti pensiją. Yra tik vienas dalykas, kad privačiame pensijų fonde pensijos dydis, kai ateis pensinis amžius, bus kur kas didesnis negu gautų iš “Sodros”.

PIRMININKAS. Paskutinis klausiantysis – V.Karbauskis. Prašom.

V.KARBAUSKIS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, pradėdami svarstyti šio įstatymo projektą turime gerai suvokti atsakomybę už pensijų programų dalyvių lėšų saugumą. Mano klausimas būtų toks. Kokia analogiško fondo investicijų patirtis užsienio šalyse ir kur, jūsų manymu, turėtų investuoti mūsų šalyje susikūrę fondai, kad užtikrintume tų lėšų saugumą? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Mes nieko naujo neišrasime. Jeigu atsiras pensijų fondai, jeigu pradės šiemet veikti, jeigu mes priimsime visus reikalingus dokumentus, tai, manau, pagrindinės lėšos būtų investuojamos į Vyriausybės vertybinius popierius. Aišku, po to mes irgi turėtume žiūrėti valstybės mastu. Su Europos Sąjunga jau yra pasirašyti atskiri susitarimai. Žinome, kad jeigu įstosime į Europos Sąjungą, finansų politika taps atvira, finansinių srautų judėjimas be sienų. Šiuo atveju fondai, taip pat, manau, ir mūsų gyventojų lėšos bus investuojamos ir į užsienio vertybinius popierius. Dabar yra tokia tendencija, pavyzdžiui, galiu pasakyti, kad kai Amerikoje pasikeitė prezidentai, tai Jungtinių Amerikos Valstijų vertybinių popierių biržų akcijų pajamingumas smarkiai pagerėjo. Valstijų iždo vekselių pajamingumas 5,5%, o atskirų akcinių bendrovių 8,5–10%. Šiuo atveju Pensijų fondo valdyba turės nuspręsti, kur saugiai investuoti ir kad tas Pensijų fondas uždirbtų pakankami lėšų, kad galėtų kaupimo principu didėti jų sąskaitos, tų dalyvaujančių programoje asmenų.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Išnaudojome laiką, skirtą klausimams, todėl, prieš apsisprendžiant dėl pritarimo šiam įstatymo projektui po pateikimo, prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Už – kolega J.Jučas.

J.JUČAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų pritarčiau po pateikimo šiam įstatymui, juolab kad per 10 metų mūsų valstybėje nė vieno privataus fondo neįkurta. Aš manau, kad tai palengvintų šių fondų atsiradimą ir taip galų gale yra pas mūsų kaimynus, reikia judėti į priekį. Taigi visiems linkėčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Tikrai, kolegos, aš nieko prieš dėl paties įstatymo. Mielieji kolegos, norėčiau priminti, tiems, kurie nesidomėjo šio įstatymo priėmimo istorija, tai yra ilga istorija. O jis buvo priimtas tada, kai buvo pasiūlytas labai gudrus žingsnis – iš “Sodros” paimti per 100 mln. Lt, t.y. buvo įvestos “lubos” ir kaip priedanga tų “lubų” buvo pasiūlytas šis įstatymas. Dėl jo, deja, per dvejus metus nė vienas fondas taip ir neįkurtas, nes buvo pagimdytas miręs kūdikis. Tas miręs kūdikis, man atrodo, gyvens ir toliau, o šios pataisos jo nė kiek negelbsti. Aš labai džiaugiuosi, kad salėje buvo labai mažai žurnalistų, nes šiandien reportažuose ir rytoj būtų tiek prirašyta visokių keistenybių, nes ponas ministras sukergė į vieną vietą du fondus, t.y. Valstybinio socialinio draudimo fondą ir Pensijų fondą. Noriu pasakyti, kad šis fondas yra grynai privatus, savanoriškas ir tai yra vadinamoji trečioji pakopa, jokiu būdu jo negalima sieti su Valstybinio socialinio draudimo fondu arba su kaupiamaisiais privalomais fondais, nes apie tai čia nieko nekalbama. Todėl turiu nuraminti kai kuriuos kolegas, kuriems jau pažadėta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos sumažės, priėmus šias pataisas. Šios pataisos negelbės tų fondų veiklos, jų įkūrimo vien todėl, kad Lietuvos žmonės neturi pinigų, ir kol Lietuvos žmonės neturės pinigų, tai jokie fondai, ypač tokie, neveiks.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prieš balsavimą prašau atlikti registracijos procedūrą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, aš prašau balsuoti dėl šio teikiamo įstatymo Nr.IXP-2985. Pašau Seimo narius balsuoti dėl pritarimo po pateikimo.

Balsavimo rezultatai: 56 – už, prieš – 1, susilaikė 17. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Norėčiau nurodyti, kad Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu skirti Biudžeto ir finansų komitetą, papildomu – Socialinių reikalų bei darbo ir nustatyti preliminarią svarstymo datą – 2001 m. vasario mėnesį. Ar būtų prieštaravimų dėl komiteto paskyrimo ir datos? Nematau teigiančių kitaip. Dėkoju. (Balsai salėje) Na, preliminari data. Mes kol kas dėl daugelio teikiamų įstatymų projektų siūlome tokią datą, nes įsivaizduojame, kad vis tiek per šią neeilinę sesiją vargu ar pavyks pasistūmėti kita stadija į priekį. Taigi, gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu pritarta.

Aš taip pat norėčiau prašyti jūsų grįžti prie Garantinio fondo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo ir taip pat sutarti dėl komitetų bei svarstymo datos. Taigi Seniūnų sueiga dėl Garantinio fondo įstatymo pakeitimo įstatymo siūlo pagrindiniu Socialinių reikalų ir darbo komitetą bei papildomu – Biudžeto ir finansų komitetą. Preliminari svarstymo data – 2001 m. vasario mėnuo. Ar bendru sutarimu galime pritarti tam? Nematau teigiančių kitaip. Dėkoju už pritarimą.

Aš taip pat noriu Seimo plenariniame posėdyje jus informuoti, kad yra Prezidento grąžintas įstatymas Nr.IXP-98 – Sveikatos draudimo įstatymo 25, 26, 7 ir 8 bei 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Ir, kaip reikalauja Statutas, artimiausiame Seimo posėdyje šis grąžintas projektas būtų svarstomas. Dabar, kolegos, yra 12 val. 15 minučių. Skelbiama 15 minučių pertrauka.

Pertrauka

Indėlių draudimo įstatymo projektas Nr.IXP-253. Komercinių bankų įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-254. Kredito unijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-255 (pateikimas)

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame rytinį posėdį. Svarstome Indėlių draudimo įstatymo projektą Nr.IXP-253. Pranešėjas – ministras J.Lionginas. Prašome pranešėją į tribūną.

J.LIONGINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymo projektą. Įstatymo projekto tikslas – praplėsti šiuo metu veikiančią indėlių draudimo sistemą, drausti ne tik fizinius asmenų indėlius, bet ir juridinių asmenų bei juridinio asmens teisių neturinčių įmonių indėlius.

Priėmus Lietuvos Respublikos indėlių įstatymo projektą, įstatyme nustatytais dydžiais bus garantuojamas fizinių asmenų ir juridinių asmenų bei juridinio asmens teisių neturinčių įmonių, smulkaus ir vidutinio verslo subjektų pagal Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo nuostatas indėlių kompensavimas banko ar kredito unijos draudiminio įvykio atveju. Įstatymo projektas nustato draudimo objektą, draudimo sumas, draudimo įmokos metinę normą bei jos keitimo galimybes, draudimo išmokų dydžius, draudimo išmokų apribojimus ir valstybės įmonės indėlių draudimo fondo statusą, teises, funkcijas, valdymo struktūrą, kapitalo formavimą, pelno panaudojimą bei lėšų investavimą. Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje būtinus įsipareigojimus, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 9419FS keliamus reikalavimus, iki šiol veikusią indėlių draudimo sistemą bei valstybės įmonės Indėlių draudimo fondo pasirengimą išplėsti veiklą.

Priėmus teikiamą įstatymo projektą, turi būti pakeisti ir papildyti šie teisės aktai. Čia yra lydintys teisės aktai, tai Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 53 straipsnis, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 10 straipsnis ir valstybės įmonės Indėlių draudimo fondo įstatai, patvirtinti 1996 m. birželio mėn. 26 d. Vyriausybės nutarimu Nr.769. Prašome svarstyti Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymą ir su juo susijusius įstatymų projektus bei jiems pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti 3 Seimo nariai. Seimo narys P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, žinoma, Indėlių draudimo įstatymas tinkamas, geras ir galbūt jau anksčiau galėjo būti pateiktas, bet čia yra pora aspektų, dėl kurių aš norėčiau jūsų paklausti. Pirmiausia dėl kredito unijų. Ar nestabdys kredito unijų veiklos šie atskaitymai? Jie yra vienodi kaip ir komerciniams bankams, o kredito unijos kuriasi taip pat sunkiai, kaip ir pensijų fondai.

Čia yra tokia išimtis centrinės kredito unijos narėms. Tai čia galbūt tam tikra protekcija ar kaip. Ir kitas klausimas. Užsienio bankų skyriai negali teikti didesnių saugumo garantijų. Tai irgi, atrodo, yra lyg ir klientų nenaudai. Kodėl yra tokių neigiamų aspektų šiame įstatymo projekte?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Mes irgi nagrinėjome, tačiau jeigu pastebėjote, įmokų dydis yra sumažintas nuo 1% iki 0,45%. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad kredito unija taip pat gali bankrutuoti. Šiuo atveju, vadinasi, turim užtikrinti tų indėlių, kurie laikomi ir kredito unijose, saugumą. Todėl buvo pasirinkta (…) nuostata. Dabar užsienio bankų skyriai, vadinamieji (…), Lietuvoje neturi juridinio asmens teisių. Dėl to jie nepatenka į šį įstatymą. Ir dėl to tokia nuostata ir yra.

P.JAKUČIONIS. Bet čia yra parašyta, kad jie negali teikti didesnių garantijų nei Lietuvos komerciniai bankai.

J.LIONGINAS. Gal tada mane papildytų departamento direktorė.

A.ADAKAUSKIENĖ. Siekiant suderinti su Europos Sąjungos reikalavimais, direktyvose yra nustatyta, kad negali būti geresnės sąlygos negu toje šalyje yra. Todėl ta nuostata ir įrašyta, kad saugumo sumetimais turėtų būti ne geresnės sąlygos negu Lietuvos komercinių bankų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, mes, aišku, teigiamai vertiname šio įstatymo projekto pateikimą. Bet aš norėčiau paklausti. Šiuo metu nuo indėlių, kuriuos į komercinius bankus yra įdėję fiziniai asmenys, yra mokamas tam tikras atskaitymų normatyvas, atrodo, 8% dydžio. O kas bus su indėliais, kurie priklauso juridiniams asmenims, ar tas atskaitymų normatyvas padidės komerciniams bankams, ar apskritai nesikeis? Jeigu bus įvestas kažkoks atskaitymų normatyvas, tai nuo kokios sumos bus skaičiuojamas, nes šiuo metu komerciniuose bankuose juridinių asmenų indėlius daugiausia sudaro vadinamieji vienos dienos indėliai. Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū. Ne aštuoni. Aš noriu patikslinti, kad buvo atskaitymai. Komerciniai bankai į Indėlių draudimo fondą pervesdavo 1% indėlių sumos. O šiuo metu, kadangi išplečiame subjektų sąrašą, kaip minėjau, juridiniai asmenys ir juridinio asmens teisių neturinčios įmonės… atskaitymai 0,45%. Pagrindinis indėlių kiekis šiandien yra didesnis. 54,8% sudaro gyventojų indėliai. Juridinių asmenų – mažesni. Todėl aš nemanau, kad čia būtų kažkokia papildoma našta.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Saulis.

V.SAULIS. Gerbiamasis ministre, prisimenu Gyventojų indėlių priėmimo ir draudimo įstatymo peripetijas. Jau tada buvo siūloma, kad indėlių draudime dalyvautų ir juridinės įmonės, ir juridinio statuso neturinčios įmonės. Bet tada tam reikalui buvo gana smarkiai priešinamasi. Kokia vis dėlto pagrindinė priežastis, kas paskatino, kad šios pataisos atsirastų dabar?

J.LIONGINAS. Kaip minėjau, deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje mes prisiėmėme tam tikrus įsipareigojimus, ir yra derybinės pozicijos. Ir vienas iš tų klausimų yra, kad Lietuvos Respublika priims Indėlių draudimo įstatymą. Toks įstatymo projektas šiandien jums ir pateiktas.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų paklausė visi užsiregistravę Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų norinčių pasakyti savo nuomonę nėra. Ar galėtume, kolegos, pritarti įstatymo projektui Nr.IXP-253 ir lydintiems projektams Nr.IXP-254 ir Nr.IXP-255 po pateikimo? Prieštaraujančių nėra. Bendru sutarimu pritarta šių projektų pateikimui. Pradedame svarstymo procedūrą. Siūlomi komitetai. Biudžeto ir finansų komitetas yra pagrindinis komitetas dėl visų trijų projektų. Ar būtų kitaip manančių? Nėra. Ačiū, pritarta. Papildomas komitetas dėl projekto Nr.IXP-253 yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar būtų kitų nuomonių? Nėra. Ačiū, pritarta. Svarstymo data – 2001 metų vasaris. Ar būtų kitų pasiūlymų? Nėra. Ačiū, pritarta.

Akcizų įstatymo 5¹ ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 5² straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-214 (pateikimas)

Nagrinėjame Akcizų įstatymo 5¹ ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 5² straipsniu įstatymo projektą Nr.IXP-214. Pranešėjas – ministras J.Lionginas. Prašau pranešėją į centrinę tribūną.

J.LIONGINAS. Gerbiamieji kolegos, jums yra pateiktas Akcizų įstatymo pataisų projektas. Šio projekto tikslas – subalansuoti alkoholinių gėrimų apmokestinimą akcizais. Antras pagrindinis tikslas – suderinti alkoholinių gėrimų grupavimo ir akcizo tarifo nustatymo principus su atitinkamais Europos Sąjungos teisės aktais.

Įstatymo projekte alkoholiniai gėrimai suskirstyti į Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas grupes. Tai būtų alus, vynas, kiti fermentiniai gėrimai, tarpiniai produktai, stiprieji alkoholiniai gėrimai. Midaus trauktines ir vaisių-uogų vynus šiuo metu priskyrus prie pagrindinių grupių (midaus trauktines – prie stipriųjų gėrimų, vaisių-uogų vynus – prie tarpinių produktų) ir taikant šioms grupėms nustatytus tarifus, tai turėtų neigiamos įtakos šių produktų konkurencingumui. Todėl laikinai jiems siūloma taikyti preferencines apmokestinimo sąlygas, išskiriant šiuos gėrimus į dvi papildomas grupes, kurios teisės aktuose nenumatytos. Įstatymo projekte alų siūlome apmokestinti pagal jo faktinį stiprumą, kaip numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose. Siūloma nustatyti du tarifus: silpnesniam, iki 7 laipsnių, alui – 6,3 Lt už laipsnį už šimtą litrų, stipriam alui – 10 Lt už laipsnį už šimtą litrų. Vynui, kitiems fermentiniams gėrimams už šimtą litrų produkto siūlomas tarifas yra 170 Lt, visiškai silpniems gėrimams siūloma nustatyti sumažintą – 40 Lt už šimtą litrų tarifą. Tarpiniams produktams siūloma nustatyti du tarifus: gėrimams iki 15 laipsnių stiprumo – 250 Lt už šimtą litrų, atitinkamo stiprumo vaisių-uogų vynams – 170 Lt, o stipresniems kaip 15 laipsnių – 500 Lt už šimtą litrų. Atitinkamo stiprumo vaisių-uogų vynams – 270 Lt.

Galiojančio tarifo, taikomo stipriesiems gėrimams, siūloma nekeisti pakeičiant tik jų apskaičiavimo principą – už gryną alkoholį pagal Europos Sąjungos normas. Dėl įstatymo projekto nuostatų sumažėtų akcizo tarifas natūralios fermentacijos vynams, įskaitant putojančius, silpnam alui, o atitinkamai padidėtų stipriam alui ir atskirų tarpinių, t.y. stiprintų, pridedant alkoholio, produktų grupėms. Atsižvelgiant į tai, kad dėl projekto nuostatų didėtų akcizas stipriam alui, siūloma išplėsti lengvatos mažosioms alaus darykloms taikymą, t.y. iki 200 tūkst. dekalitrų per metus. Siūlyčiau įstatymo projektui pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti aštuoni Seimo nariai. Seimo narys A.Butkevičius. Prašau.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, susipažinus su šiuo įstatymo projektu, kilo tam tikrų klausimų dėl akcizo padidinimo stipriam alui. Teko susitikti su aludariais iš Šiaurės Lietuvos krašto, tai yra smulkūs arba vidutiniai verslininkai.

Jų motyvas yra tas, kad pastaruoju metu jie investavę dideles pinigų sumas ir jeigu bus priimtas šis įstatymas toks, koks dabar yra parengtas, jie turės sumažinti daug darbo vietų ir bus nepajėgūs konkuruoti su stambiais aludariais. Ar buvo atliktas tam tikras skaičiavimas, kokią finansinę žalą turės valstybė, jeigu bus priimta ši pataisa? Gal aš esu neteisus? Ačiū.

J.LIONGINAS. Mes irgi buvome ne vieną kartą susitikę su Aludarių asociacijos nariais, taip pat ir stipraus alaus gamintojais. Noriu pasakyti, kad kaip minėjote, jeigu anksčiau galiojo smulkiems gamintojams 100 tūkst. dekalitrų lengvata, t.y. 50% sumažintas akcizas, o 100 tūkst. litrų atitinka 2 mln. butelių, taip sako specialistai, tai dabar tai išplečiama iki 4 mln. butelių per metus, gaminant bus taikomas sumažintas 50% akcizo mokestis.

Antras dalykas, kiek teko matyti internete, alus, stipresnis daugiau negu 8^o, tai nėra alus. Subrandinti tokį alų neįmanoma. Gal specialistai pasakys, nes naudojama visai kita technologija. Šiuo atveju rinkoje tas stiprus alus įsigalėjo. Mes turime apsispręsti, ar mes skatiname tokio stipresnio kaip 9,5% alaus, kurio plastmasinis butelis kainuoja 2,50 ir kurį, kaip rodo Sveikatos apsaugos ministerijos tyrimai, naudoja moksleiviai ir kiti asmenys, gamybą, ar mes neskatiname? Už 1 litrą ar 1,5 litro plastmasiniam butely – 2,50, t.y. 9,5, tai yra jau kaip vynas tas spirituotas alus. Manau, kad tai yra jau ne alus. Dėl to buvo priimta tokia pozicija. Dėl to yra lengvata, kad būtų pereinamasis laikotarpis, t.y. kad galėtų persiorientuoti gaminti silpnesnį alų, jiems pakeltas lengvatos dydis iki 200 tūkst. dekalitrų per metus.

PIRMININKAS. Seimo narys D.Velička. Prašom.

D.VELIČKA. Gerbiamasis ministre, visų pirma leiskite pareikšti savo susižavėjimą ta prasme, kad šis įstatymas pagaliau nustato tam tikras ribas ir tam tikrus skirtumus tarp natūraliai fermentuotų vynų ir natūraliai fermentuotų produktų bei šių dirbtinių produktų. Tai yra labai teigiamas bruožas. Jeigu tai yra padaryta ne vien tik moraliai, o ekonomiškai, tai, mano galva, šis įstatymas turėtų sugrąžinti tuos gaminamus produktus į savo vietas.

Man kelia nerimą tik vienas skaičius, kad yra akcizo apmokestinimas iki 500 litrų už hektolitrą vieno išskirtinio produkto. Iš esmės čia bus vermutai. Ar šių 500 litrų iš tikrųjų 3 ar 4 kartus didesnis akcizas nėra kaip nors atsijęs nuo viso konteksto?

J.LIONGINAS. Mes nagrinėjome tą klausimą. Buvo siūloma nustatyti dar didesnį akcizą. Iš esmės vermutas, porto vynas, kurie yra 19^o–20^o stiprumo, daugiausiai yra importuojami, bet rinkoje sudaro labai nedidelę dalį. Kaip pastebėjome, pernai akcizo buvo sumokėta iki 10 tūkst. litų. Vadinasi, rinkoje tai nėra ta dalis, kad labai skatintume įvežti. Buvo pasirinkta 500 už 100 litrų, tai 5 litai už 1 litrą. Tai nėra didelis akcizas už šiuos gėrimus. Mūsų rinkos struktūros jie sudaro labai nedilę dalį, net nesiekia dešimtųjų procento.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Palionis. Prašom.

J.PALIONIS. Gerbiamasis ministre, dėl nepalankios akcizų politikos, įgyvendintos nuo 1999 m. rugsėjo 30 d. Stakliškių lietuviško midaus įmonės atžvilgiu, vidaus trauktinių realizacija sumažėjo 2,5 karto. Dabar įmonė dirba tik penktadaliu gamybinio pajėgumo. Pernai biudžetas negavo 5 mln. mokesčių. Kodėl, ministre, neatsižvelgta… iki 2003 m. nedidinti midaus, trauktinių akcizų, o nuo 2003 m. jis būtų lygus 60% akcizo už ne (…) etilo alkoholį arba alkoholinius gėrimus tarifo? Europos Sąjungos direktyvose yra nuoroda, kad nacionaliniams gėrimams gali būti taikomi sumažinti akcizų tarifai.

J.LIONGINAS. Aš sakiau, kol kas mūsų projekte yra palikta lengvata midui, yra perpus mažesnis tarifas, negu buvo siūloma pirminiuose variantuose. Dėl to akcizo, kuris yra dabar pateiktas įstatymo projekte. Nemanyčiau, kad įmonė turėtų per pusę sumažinti savo produkcijos gamybą ir t.t. Vis dėlto yra rinkos ekonomika. Šiuo atveju tai yra privati bendrovė. Reikia ieškoti rinkų. O akcizai šiuo atveju… Mes iš esmės nesilaikome Europos Sąjungos direktyvų, yra taikomos preferensinės kainos, ir kol kas laikinai išskiriame į dvi grupes. Midui taikomas sumažintas akcizas, negu turėtume taikyti jau dabar pagal šį įstatymą, pagal Europos Sąjungos direktyvų numatytas nuostatas. Tačiau tai bus padaryta. Kaip matėte, yra pereinamasis laikotarpis. Šiuo atveju, manau, įmonei yra sudaromos sąlygos keisti, ieškoti kokių nors kitų gėrimų gamybos ir t.t.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš turiu du raštus: Mažųjų alaus įmonių asociacijos raštą ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto raštą, kuris adresuotas Vyriausybei. Nežinau, ar jūs juos matėte ir analizavote, bet vieno ir kito raštų išvados, švelniai tariant, nesutampa su tuo, ką jūs teikiate. Kaip jūs galėtumėte komentuoti? Ačiū.

J.LIONGINAS. Aš jau iš dalies atsakiau, to klausė gerbiamasis A.Butkevičius. Taip, smulkieji prašė, kad nebūtų didinamas akcizas už stiprų alų. Kaip žinia, akcizais mes ir reguliuojame tų produktų kainas. Jų neskatiname vartoti, jų vartojimas turi neigiamos įtakos aplinkai, gamtai ir žmogaus sveikatai. Pakartosiu, kad dėl to ir buvo priimtas sprendimas, kad už stiprų alų, kuris daugiau kaip 7^o, o mažieji aludariai, kurie kreipėsi tuo raštu, kurį jūs turite, tai jie gamina 9,5^o alų. Nėra skatinamas pastarojo alaus vartojimas, kuris labai paplito tarp paauglių. Dėl to ir buvo priimtas didesnis akcizas už alų, kurio stiprumas yra daugiau kaip 7^o.

Dar noriu pasakyti viena dėl mažųjų aludarių. Ta lengvata, kaip sakiau, pakelta iki 200 dekalitrų kartelės per metus, t.y. apie 4 mln. butelių per metus. 4 mln. butelių tai yra didelis skaičius, žinant kainą. Dar kartą noriu pasakyti, kad šis Akcizų įstatymas, nes buvo kita apmokestinimo tvarka, pritaikytas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas nuostatas. Derybinėje pozicijoje viena iš eilučių yra, kad mes pereisime prie apmokestinimo akcizų už stiprumą pagal laipsnius. Tas ir buvo padaryta, teikiant šį įstatymo projektą. Kaip matote pagal tas grupes, kurios yra suskirstytos, jeigu žiūrėsime į mažmeninė prekybos kainas, tai, pavyzdžiui, toks fermentuotas natūralus vynas pinga, šampanas iš esmės pinga, silpnesnis alus pinga, šiek tiek brangsta vaisių-uogų spirituoti vynai ir brangsta tas alus, kuris yra stipresnis negu 7^o.

J.PALIONIS. Atsiprašau, ministre, dar prašiau dėl Laisvosios rinkos...

J.LIONGINAS. Dabar negaliu komentuoti, nes neturiu.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis ministre, alkoholinių gėrimų rinką, ypač vidaus gamintojų pardavimą, reguliuoja ne vien tik akcizas, dar yra muitas. Biudžeto ir finansų komitetas kreipėsi į Vyriausybę dėl galimybės persvarstyti vyno muitus pagal Europos Sąjungos direktyvas. Ar bus tai daroma? Be to putojančio vyno, kurį eksportuoja be muito. Kai mūsų gamintojų yra puikiausias putojantis vynas.

J.Lionginas. Ačiū už klausimą. Taip, tai bus daroma, yra priimtas ir protokolinis sprendimas, kad iki balandžio 1 d. būtų peržiūrėta visa muitų politika, ne vien alkoholinių gėrimų, bet visos prekių grupės.

Dabar dėl putojančio vyno. Iš tikrųjų mūsų rinkoj gana didelį kiekį užima latviškas putojantis vynas ir todėl prieš dvi savaites buvo priimtas Vyriausybės sprendimas, t.y. pagal pačių įmonių pageidavimus padidintos kvotos įvežamoms medžiagoms alkoholiniams gėrimams gaminti. Šiuo atveju ir priėmus šį įstatymą atsiranda konkurencingumas, t.y. mūsų gaminamo putojančio vyno kainos faktiškai susilygina arba tampa net mažesnės negu latviško putojančio vyno. Manyčiau, kad tie klausimai sprendžiami bus išspręsti kompleksiškai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, akcizai tikrai ne vien sveikata rūpinasi, bet pirmiausia biudžeto tam tikra dalim. Jūs savo kalboje nieko nepasakėte, kiek šitos pataisos turės naudos biudžetui pinigine išraiška. Gal galėtumėte pasakyti?

J.Lionginas. Mūsų skaičiavimais, nebus didelės. Kadangi, sakau, pereinam prie kitos metodikos, šiek tiek subalansuojama akcizų politika ir tai turėtų siekti apie 7–8 mln. papildomų biudžeto pajamų.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone ministre, mano klausimas bus susijęs su ,,Anykščių vyno” likimu. Tiek mane, tiek keletą kitų Seimo narių pasiekė iš tikrųjų pavojaus varpus skambinantis kreipimasis apie tai, kad priėmus šitą įstatymą, jeigu jis liks toks, koks yra pateikiamas dabar, per dvejus metus ,,Anykščių vyno” įmonės neliks. Žinant, ką reiškia Anykščių regionui, visam Utenos regionui tokia įmonė, kuri dar vienintelė laikosi, ir kiek žmonių yra susiję su šita įmone, mane, kaip dirbusią ketverius metus tame krašte, iš tikrųjų labai jaudina. Manau, kad ir kitus Seimo narius, nors ir nedirbančius tame krašte, turėtų jaudinti. Ar jums žinoma ta situacija ir ar jūs galėtumėte aiškiai pasakyti, koks bus ,,Anykščių vyno” likimas, priėmus šį įstatymą?

J.Lionginas. Ačiū už klausimą. Taip, buvo nagrinėjamas tas klausimas, buvo pateikta visa statistinė medžiaga, nes, kaip jūs žinote, ,,Anykščių vynas” yra pavaldus Žemės ūkio ministerijai. Buvo sumažinti akcizai, kurie buvo pirminiuose variantuose, natūralios fermentacijos vynui, nes ,,Anykščių vynas” gamina ir natūralų vyną, tačiau, posėdžiaujant ne vieną kartą, buvo priimtas sprendimas šiek tiek padidinti vaisių ir uogų, t.y. spirituoto, vyno akcizą. Argumentai – neskatinti jo vartojimo. Kaip informavo žemės ūkio ministras per posėdžius, nagrinėjat šį įstatymo projektą, jo turima informacija, kuria jis disponuoja, ,,Anykščių vynas” ir 2000 m. turi baigti su pelnu.

Mane irgi pasiekė tokia informacija, ypač per žiniasklaidos priemones, kad priėmus šį įstatymą įmonė turėtų didelių nuostolių. Tačiau šiuo atveju, manyčiau, Žemės ūkio ministerija turėtų pateikti vis dėlto konkrečius apskaičiavimus. Prieš dvi savaites padidinom kvotas, kartu ir ,,Anykščių vynui”, kai įveža ir išpilsto žaliavas, naudojamas vyno gamybai, beveik dvigubai, t.y. taikomos kvotos, netaikomas muitas, tai nulinis tarifas. Vadinasi, produkcijos savikaina turės mažėti, o dabar turi pateikti skaičiavimus. Čia jau tiksliau galėtų atsakyti per Vyriausybės valandą žemės ūkio ministras.

R.JUKNEVIČIENĖ. Bet jūs pateikiate įstatymo projektą Vyriausybės vardu, aš taip suprantu.

J.Lionginas. Ne, sakau, kai buvo teiktas, buvo suderinta su Žemės ūkio ministerija.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Rinkevičius. Prašau.

V.RINKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, mano tėvas visą gyvenimą darė alų, todėl noriu jus patikinti (aš vaikas jam padėdavau ir vėliau padėdavau), kad alų galima pagaminti iki 9 laipsnių jo nespirituojant, ir tikrai jis yra geros kokybės. Dabar, kai Lietuvoje atsirado šitas stiprus alus, pradėtas gaminti, šiaurės Lietuvoje visiškai išnyko pilstukas ir išnyko, labai sumažėjo, tiksliau, ne visai išnyko nelegalių gamintojų tokio, žinote, naminio prasto alaus. Dabar, pakėlus kainas, vėl sugrįš pilstukas į Šiaurės Lietuvą ir vėl atsiras daugybė naujų nelegalių gamintojų, o pajamos į biudžetą tikrai sumažės. Aš noriu jūsų paprašyti, nes iki 9 laipsnių stiprumo alus tikrai yra nekenksmingas… Aišku, stipresnis, jo spirituoti tikrai nereikia, galima jį pagaminti gerą. O sveikatos požiūriu, tai pilstuko poveikis sveikatai ir šito alaus yra skirtingas. Tikrai šitas alus nekenkia. Na, kai jo padaugina, gal šiek tiek kenkia. Norėdamas, kad į Šiaurės Lietuvą atgal negrįžtų pilstukas ir labai prastos kokybės alus, prašyčiau vis dėlto atsižvelgti ir nuo 9 laipsnių taikyti tą 10 Lt akcizą.

J.Lionginas. Aš gal dar pasikartosiu, noriu dar kartą priminti, kad iki 200 tūkst. dekalitrų taikoma 50% lengvata. Jau gaminant 201 tūkst. dekalitrą, tai jau penktamilijoninį butelį, pabrangsta, mūsų skaičiavimu, įvedus šiuos akcizus, litras alaus 28 centais. Tai nėra ta suma. Jeigu 28 ct pabrangsta, kai jis jau netenka lengvatos, t.y. jau yra pagaminęs daugiau kaip Seimo salė alaus (aš turiu omenyje butelių kiekį), vadinasi, tai neturėtų pakenkti jų rezultatams ir gamybos apimčiai.

V.RINKEVIČIUS. Tada labai paprastai išspręskim bendru sutarimu, ir viskas. Kai nedidelis kiekis, tai čia, man atrodo, yra abipusiai.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Visi norintys jūsų paklausė. Dėl balsavimo motyvų. Seimo narys A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, tikrai negalėčiau prieštarauti ministrui dėl išsakytų rinkos ekonomikos bei konkurencijos tam tikrų minčių, bet vis dėlto šiandien turime žiūrėti į tam tikrą esamą šalies ūkio būklę, į didelį nedarbą. Aš manau, kad priėmus šį įstatymą tikrai Šiaurės Lietuvoje padidėtų nedarbas. Tikrai reikia įvertinti, kad tam tikruose Lietuvos regionuose yra nusistovėjusi tradicija, kas kokį alų geria. Tikrai negalima šiandien teigti, kad žmogus renkasi tik pigų alų. Tikrai, tas kuris geria silpną šviesų alų, niekada negers to stipraus ir tamsaus alaus. Bet reikia įvertinti ir tai, kad tame regione verslininkai yra investavę kapitalą ir sukūrę naujas darbo vietas, yra paėmę paskolas, jie yra susiplanavę ir atlikę tam tikrus investicijų planus, pagal kuriuos gavo ilgalaikes paskolas, tas paskolas artimiausiu metu reikės grąžinti, o jeigu bus priimtos pataisos dėl stipraus alaus, tikrai daugelis smulkių verslininkų turės sumažinti gamybą ir jie bus nepajėgūs konkuruoti su stambiom įmonėm, kurios gamina alų. Tikrai nukentės to regiono biudžetai, nes jie gaus mažiau pajamų, negu gaudavo iki šiol. Ačiū ir siūlau balsuoti prieš šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys D.Velička. Prašau.

D.VELIČKA. Norėčiau, kad Seimas paremtų šį įstatymą, nes smulkių alaus gamintojų yra apie šimtas, o gaminančių apie 0,5 mln. dekalitrų yra tik 10. Ir šis įstatymas gina kaip tiktai smulkiuosius aludarius, o to dešimties, gaminančio tokį alų, kuris 9 ir daugiau laipsnių yra, tai visiškai nėra lietuviško alaus tradicijų būdu pagamintas alus. Tie, kurie teigia, kad čia yra tikras lietuviškas kaimiškas alus, tada tegul pasižiūri, kiek cukraus į jį yra pridedama.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomones už ir prieš Seimo nariai pasakė. Siūlau kolegoms registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Dėl vedimo tvarkos V.Einoris. Prašau.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, ne visai taip. Noriu tik pasakyti, kad tai, kas yra susiję su vaisių, uogų perdirbimu, ką sakė gerbiamoji R.Juknevičienė, tai yra visiška tiesa. Tai ne vien “Anykščių vyno” arba, sakysime, Alytaus šampano ir vyno gamyklos reikalai, bet čia yra tūkstančiai žemdirbių nuskriaudžiama, jeigu mes neduodam perdirbti vaisių ir uogų. Todėl aš prašau labai prieš balsavimą susimąstyti. Ir mes turėtume padaryti didžiulę nuolaidą…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, kolega. Prašau kolegas apsispręsti. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr.IXP-214 po pateikimo, balsuoja už, kas ne, balsuoja prieš. Vyksta balsavimas.

Už – 41 Seimo narys, prieš – 33, susilaikė 5. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pirmininke!

PIRMININKAS. Prašau.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pirmininke, frakcijos vardu prašau pakartoti balsavimą, nes daugelis neapsisprendė. Registravosi 86, o balsavo kur kas mažiau. Frakcijos vardu prašau pakartoti balsavimą.

PIRMININKAS. Čia yra narių teisė – balsuoti, nebalsuoti. Gerai. Būsim demokratiški. Prašom, kolegos, registruotis dar kartą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Prašau kolegas apsispręsti, ar pritariame įstatymo projektui Nr.IXP-214 po pateikimo. Prašome balsuoti.

Už balsavo 45 Seimo nariai, prieš – 33, susilaikė 6 Seimo nariai. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūlomas pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar būtų kitų nuomonių dėl pagrindinio komiteto? Nėra. Ačiū, pritarta. Papildomas komitetas – Ekonomikos komitetas. Pritarta. Siūloma svarstyti data – 2001 metų vasaris. Pritarta.

Baudžiamojo kodekso 8¹, 295, 312¹ ir 321² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-202 Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209³, 224, 237, 259¹ ir 320 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-203. Baudžiamojo proceso kodekso 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-204 (pateikimas)

Nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-202 ir jį lydinčiuosius projektus Nr.IXP-203 ir Nr.IXP-204. Pranešėjas – ministras J.Lionginas. Prašau pranešėją į centrinę tribūną.

J.LIONGINAS. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 8¹, 295, 312¹ ir 321² straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Kartu eina du lydimieji įstatymų projektai. Tai Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209³, 224, 237, 259¹ ir 320 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostata apie tai, kad nusikaltimu laikomas neteisėtas nukrypimas nuo muitinės nustatyto maršruto gabenant prekes tranzitu ar jas eksportuojant iš Lietuvos Respublikos, trukdo tranzito per Lietuvos Respubliką liberalizavimui, o savo pobūdžiu ši veika nėra pavojinga visuomenei, tokiu nusikaltimu nėra padaroma žala valstybei, o pats nusikaltimą padaręs asmuo iš tokio nukrypimo nuo maršruto taip pat neturi jokios materialinės naudos, projekte šios baudžiamosios teisės normos siūloma atsisakyti. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo, gabendamas prekes tranzitu ar jas eksportuodamas iš Lietuvos Respublikos neteisėtai nukryps nuo muitinės nustatyto maršruto ir dar padarys kokį nors kitą nusikaltimą, jis bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal tą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį, kuriame yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už tą kitą nusikaltimą. Pats nukrypimas nuo maršruto baudžiamas nebus.

Kaip aš minėjau, Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatoma administracinė atsakomybė, kai gabenant prekes tranzitu arba jas eksportuojant iš Lietuvos Respublikos, kai gabenamų prekių vertė neviršija šimto minimalių gyvenimo lygių dydžio sumos, tada yra rašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir baudžiama administracine bauda. Todėl siūloma papildyti šį straipsnį antrąja dalimi, kurioje numatyta, kad tais atvejais, kai asmuo neteisėtai nukrypsta nuo muitinės nustatyto maršruto, o gabenamų prekių vertė viršija 100 minimalių gyvenimo lygių dydžio sumą, jis taip pat turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Ir kartu 37 straipsnis, susijęs su Baudžiamojo kodekso įstatymo projekto pakeitimu. Daroma atitinkama pataisa Baudžiamojo proceso kodekso 37 straipsnyje ir darom nuorodą į šio įstatymo trečiąją dalį, pakeičiant nurodytąją antrąją dalį. Siūlau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Jūsų norėtų paklausti 5 Seimo nariai. Seimo narys A.Sakalas. Prašau.

A.SAKALAS. Gerbiamasis ministre, pritardamas tam, kad jūs šiek tiek liberalizuojate Baudžiamąjį kodeksą, vis dėlto norėčiau paklausti. Yra mūsų Seimo priimtas naujas Baudžiamasis kodeksas, kuris įsigalios tiktai tada, kai įsigalios kiti projektai, t.y. BPK ir Bausmių vykdymo kodeksas. Tačiau naujam Baudžiamajame kodekse ši norma, kurią jūs čia minite, dėl neteisėto prekių produkcijos neišvežimo iš Lietuvos Respublikos, yra suformuluota 200 straipsnyje ir ta formuluotė yra kur kas geresnė, sakyčiau, teisiškai preciziškesnė negu jūsų siūloma. Tai ar ne racionaliau būtų perkelti iš naujo Baudžiamojo kodekso tą normą tiesiai į šitą, neišradinėti jokio naujo dviračio? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Aš manau, labai geras ir tikslus klausimas.

Manau, kai bus svarstoma komitetuose, gausime Teisės komiteto išvadą. Jeigu tai įmanoma, nes kol kas galioja mano minėti straipsniai. Jeigu tai įmanoma teisiškai papildyti, kad kai įsigalios naujas kodeksas, bus nuoroda į kitą įsigaliojusio kodekso straipsnį. Aš manau, tai būtų labai logiška, teisinga ir priimtina.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, nukrypimai nuo maršruto šiaip sau nebūna daromi, turbūt daromi kokiu nors tikslu, nebent paklystų vairuotojas. Čia tikslas gali būti, žinoma, kontrabandos tikslas. Ar dėl šio įstatymo projekto nebuvo atlikta kriminogeninė ekspertizė? Jei nebuvo, ar jūs nemanote, kad reikėtų atlikti tokią ekspertizę? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Matote, kaip minėjau pateikdamas, nukrypimas nuo maršruto nėra nusikaltimas. Tačiau jeigu asmuo, nukrypdamas nuo maršruto, padarė kitą nusikaltimą, numatytą Baudžiamajame kodekse… Šiuo atveju už jūsų minimą kontrabandinių prekių gabenimą yra baudžiama pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį, ten yra numatytas iki 5 metų laisvės atėmimas.

Tačiau aš pasakysiu tik vieną dalyką. Būdavo tokių atvejų (ir ne vienas), kai būdavo iškeliamos baudžiamosios bylos, nes muitinė maršrutą nustato nuo Klaipėdos per Vilnių, apibrėžia miestelius, eina į Baltarusiją. Kur nors už Kauno sugedo automobilis, nutempia automobilį už 20 km pataisyti. Patikrinimo reidus atlieka policija, dokumentai yra, nukrypimas nuo maršruto yra faktas, nesvarbu, kad sugedo, kad tu taisai automobilį, baudžiamoji byla tau buvo keliama. Ir po to vykdavo ilgos procedūros, kol įrodydavo, nes Baudžiamasis kodeksas aiškiai apibrėždavo: nukrypimas nuo muitinės nustatyto maršruto – tiek metų laisvės atėmimo.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš neprieštarauju tam, ką jūs pateikėte, bet noriu paklausti. Rudens sesijoje jūs teikėte Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 259¹ straipsnių papildymą, dabar šiame įstatymo projekte – vėl tie patys du straipsniai. Jeigu aš tiksliai spėjau išstudijuoti, jie lyg ir identiški. Kodėl tuos pačius straipsnius maždaug per dvi savaites mes papildome ar keičiame, ar ką nors kita darome? Jeigu galėtumėte, pakomentuokite. Ačiū.

J.LIONGINAS. Kaip aš minėjau, tai yra pagrindiniai Baudžiamojo kodekso… kur atsisakome baudžiamosios atsakomybės. Tačiau kartu išlieka administracinė atsakomybė už neteisėtą prekių gabenimą. Ir ten, kaip matėte, papildome 2 dalimi. Buvo iki 100 minimalių gyvenimo lygių. O 2 dalimi papildome, jeigu viršija 100 minimalių gyvenimo lygių neteisėtas prekių gabenimas, jų vertė, vadinasi, bauda, numatyta kodekse, didesnė. Čia dėl to ir padaryta.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Gal ministras turi tokių baudžiamųjų bylų, kurių jis ateityje siūlo atsisakyti, statistiką: kiek jų būta, kokios bausmės yra realiai. Aš manau, kad turbūt tokių bylų yra labai nedaug, jeigu iš viso yra. Manau, kad vis dėlto šis teoriškai buvęs grasinimas, kad žmogus bus nubaustas, veikė prevenciškai ir atliko teigiamą vaidmenį, kad būtų kuo mažiau pagundų nukrypti į šoną ir atlikti neteisėtą prekių iškrovimą. Ar jūs suderinote šį teikiamą projektą su visomis teisėsaugos institucijomis ir ar jos įvertino buvusią prevencinės nuostatos reikšmę?

J.LIONGINAS. Įstatymų projektai buvo derinami su Vidaus reikalų ministerija, taip pat su Muitinės departamentu, kurio tai yra pagrindinis darbas, nes jie maršrutus nustatydavo. Statistikos, kiek iš tikrųjų buvo iškelta bylų dėl nukrypimo nuo maršruto, dabar aš neturiu, tačiau kad tokių faktų buvo, yra faktas. Manau, kad mes galėsime paprašyti Muitinės departamento apibendrinti medžiagą ir pateikti. Tačiau aš dar kartą noriu pasakyti, kad pats nukrypimas nėra nusikaltimas. Nusikaltimas yra, jeigu gabeni neteisėtai prekes, kontrabandą gabeni ir t.t. Šiuo atveju bausti asmenį vien už tai, kad nukrypo nuo maršruto du kilometrus, pervažiavo ne per Klausučius, o per Melagėnų kaimą, manau, yra nelogiška ir nesuderinama.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis ministre, aš noriu jūsų paklausti. Iš tikrųjų galima pritarti siūlymui dėl tokio pažeidimo, bet jeigu dėl nukrypimo nuo maršruto nelieka jokių bausmių, tai kas tada yra tas maršrutas, važiuoja kaip nori?

J.LIONGINAS. Ne, tai mes ir eisime prie to. Važiuok per Lietuvą. Muitinės departamente yra nuostatos, kad jeigu Klaipėdoje išsikrauni, jeigu dabar neklystu, per 48 valandas turi kirsti Lietuvos Respublikos teritoriją. Prašom važiuoti. Bet tu pats pasirenki maršrutą.

K.RIMŠELIS. Labai gerai. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dėl balsavimo motyvų už kalbės Seimo narys R.Vaštakas. Prašom.

R.VAŠTAKAS. Ačiū. Ne kartą kalbėjau su verslininkais transportuotojais. Jeigu mes siekiame, kad Lietuva vis dėlto būtų tranzito valstybė, turime leisti pasirinkti maršrutą, kuris ekonomiškai naudingiausias. Siūlau palaikyti šį projektą ir balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti prieš šio projekto pateikimą nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti pagrindiniam ir lydimiesiems dviem projektams po pateikimo? Prieštaraujančių nėra. Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūlomas pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar būtų kitų nuomonių? Nėra. Ačiū. Pritarta. Papildomas komitetas – Ekonomikos komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti 2001 m. vasario mėnesį. Ar būtų kitų siūlymų dėl datos? Nėra. Ačiū. Pritarta.

Seimo nutarimo “Dėl Radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo” projektas Nr.IXP-166 (svarstymas ir priėmimas)

Nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-166. Tai yra rezervinis projektas. Seimo nutarimo “Dėl Radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo” projektas. Pranešėjas – V.Kvietkauskas. Prašome pranešėją į tribūną. Seimo Pirmininkas šį projektą siūlo svarstyti ir priimti ypatingos skubos tvarka. Atsiprašau, pranešėjas – A.Sakalas. Prašome pranešėją į tribūną.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, pagal įstatymą Seimas turi paskirti Radijo ir televizijos komiteto nariais tris savo atstovus. Mūsų komitetas svarstė pateiktas kandidatūras ir pasiūlė paskirti Radijo ir televizijos komisijos nariais A.Kasciuškienę, D.Skapaitę ir B.Šalkų. Svarstant šį dokumentą po pateikimo kai kurios frakcijos pageidavo susitikti su šiais kandidatais. Jos susitiko su kandidatais. Man neteko girdėti kokių nors neigiamų atsiliepimų. Todėl aš kviesčiau Seimo narius pritarti ir, kadangi dokumentas nenorminis, prašyčiau šiandieną priimti šį dokumentą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje norinčių dalyvauti nėra. Ar galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti šiam projektui? Prieštaraujančių nėra. Ačiū. Pradedame priėmimo procedūrą.

Dėl balsavimo motyvų norinčių pasakyti savo nuomonę nėra. Yra. Atsiprašau. Seimo narė D.Kutraitė-Giedraitienė.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Aš žinau, kad komisija jau turi pradėti dirbti ir skelbti konkursus. Suprantu, kad šį klausimą jau turėjome išspręsti praeitoje Seimo sesijoje. Todėl noriu priminti, kad šiandien mes turėtume naudoti ypatingą skubą. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė J.Narvilienė. Prašom.

J.NARVILIENĖ. Aš irgi pritariu siūlymui. Kviečiu visus Seimo narius pritarti šioms kandidatūroms, nes komitete mes jas labai išanalizavome. Tai iš tiesų yra tinkami žmonės.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegas registruotis.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Kviečiu kolegas apsispręsti dėl viso Seimo nutarimo “Dėl Radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo” projekto Nr.IXP-166. Kas už tai, kad būtų priimtas šis nutarimas? Vyksta balsavimas.

Už balsavo 69 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas “Dėl Radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo” Nr.IXP-166 priimtas.

Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-242. Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 189¹⁴, 214¹ straipsniais, 214(8), 221, 224, 239, 241¹, 244, 246², 247⁴, 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-243 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, svarstome Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-242 ir jį lydintį Administracinių teisių pažeidimų kodekso papildymo 189¹⁴, 214¹ straipsniais ir 214⁸, 221, 224, 239, 241¹, 244, 246², 247⁴, 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-243. Pranešėjas – viceministras O.Čiukšys. Prašau pranešėją į centrinę tribūną.

O.ČIUKŠYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių papildymo įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Reklamos įstatymo nuostatas. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad ūkio subjektų nesumokėtos baudos, kurias už šio įstatymo pažeidimus jiems skyrė Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, yra išieškomos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Todėl Civilinio proceso kodekso papildymo projekte yra papildomas 372 straipsnyje nurodytas sąrašas teismų ir kitų institucijų sprendimų, kurie yra vykdytini pagal šiame kodekse nustatytas taisykles. Į šį sąrašą įrašomi minėtos Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos sprendimai išieškoti piniginę baudą iš reklaminės veiklos subjektų.

Analogiška pataisa yra siūloma ir 373 straipsnyje, kuriame nustatytas vykdomųjų dokumentų sąrašas papildomas, įrašant į jį minėtą Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą ir jos sprendimus išieškoti piniginę baudą iš reklaminės veiklos subjektų. Dėl šio projekto mes turime Seimo Teisės departamento pateiktas dvi redakcinio pobūdžio pastabas, į kurias siūlome atsižvelgti ir kurioms pritariame.

Kartu su šiuo projektu yra teikiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Jis, kaip buvo minėta, yra parengtas įgyvendinant Reklamos įstatymo nuostatas. Reikia pabrėžti, kad Reklamos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad fiziniams asmenims už šio įstatymo pažeidimus yra taikoma administracinė atsakomybė. Teikiamame Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projekte yra nustatoma administracinė atsakomybė už Reklamos įstatymo pažeidimus fiziniams asmenims. Yra reglamentuojama, kokios institucijos turi teisę nagrinėti bylas, skirti nuobaudas ir surašyti pažeidimų protokolus.

Taip pat reikia pasakyti, ko gero, žinote, kad praeitais metais buvo vykdoma rinkos priežiūros institucijų reforma. Tos reformos pasekmė yra tai, kad Ne maisto prekių inspekcijai yra priskirtos funkcijos vykdyti tabako kontrolės ir tabako reklamos kontrolės funkcijas. Todėl, siekiant suderinti Administracinių teisių pažeidimų kodeksą su Tabako kontrolės įstatymo pakeitimais, tikslinamos galiojančio kodekso 239 ir 241 straipsnių nuostatos, suteikiant teisę Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos nagrinėti bylas ir surašyti pažeidimų protokolus už informacijos apie tabako gaminius teikimo tvarkos pažeidimus.

Vėlgi mes turime Seimo Teisės departamento pastabas, į kurias iš esmės atsižvelgėme. Siūlome joms pritarti, išskyrus antros pastabos 1 dalį – dėl įstatymo projekto 1 ir 2 straipsnių pakeitimų. Yra siūloma, kad 189 ir 214¹ straipsniuose reikėtų apibrėžti pažeidimo subjektus. Manome, kad į šią pastabą nėra tikslinga atsižvelgti, nes Reklamos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje ir 21 straipsnyje pažeidimų subjektai yra apibrėžiami. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti dėl aiškinamojo rašto. Čia yra vienas punktas 2 puslapyje dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹ straipsnio. Čia rašoma, kad protokolus šiose bylose pavedama surašyti Valstybinės paminklosaugos komisijos kontrolės tarnybos pareigūnams. Būtent pavedama surašyti. Man atrodo, kad iki šiol ten buvo tik, kad turi teisę surašyti. Arba čia yra klaida, arba iš tikrųjų keičiama ta nuostata. Norėčiau pasakyti, kad Valstybinė paminklosaugos komisija savo kontrolės tarnyboje turi tik du žmones, todėl visoje Lietuvos teritorijoje nepajėgs surašinėti protokolų. Ar čia klaida, ar yra tokia nuostata?

O.ČIUKŠYS. Ačiū už klausimą. Iš esmės norėčiau sutikti su jūsų siūloma formuluote, kad turi teisę surašyti. Čia tikriausiai yra padaryta klaida.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas šiek tiek asocijuojasi su prieš tai pateiktu ponui ministrui J.Lionginui. Štai mes turime trečiąjį projektą, kur taisomi arba papildomi du tie patys Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniai – 224 ir 259¹. Įdomu, kiek dabar, šitie visi trys įstatymų projektai vienaip arba kitaip susieti ir čia po Seimą, taip sakant, darbo tvarka cirkuliuoja. Kažin, kiek dar per porą savaičių gali būti keičiami šie du straipsniai arba pildomi? Kadangi šiandien jūs paskutinis pranešėjas, tai jums apibendrinantis klausimas.

O.ČIUKŠYS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų, kaip matote, ūkinio gyvenimo tikrovė yra tokia, kad tenka pildyti mūsų ką tik priimtus tiek Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, tiek Civilinio proceso. Deja, aš tikrai negaliu pasakyti, kiek dar yra įstatymų projektų, kur mes, tarkim, turėtume apibrėžti ūkinių subjektų ir fizinių asmenų atskiras traktuotes įvairių įstatymų pažeidimo atvejais. Negirdėjau to pirmo klausimo, kuris buvo skirtas ministrui J.Lionginui. Bet manau, kad bet kokiu atveju geriau apibrėžti tuos dalykus ir, tarkim, tiek vieną, tiek kitą kodeksą sutvarkyti taip, kad tai atitiktų mūsų ūkinio gyvenimo realijas, užuot, tarkim, tai atidėjus ir, tarkim, bandžius spręsti kompleksiškai vieną kartą keičiant kompleksiškai vieną ar kitą kodeksą. Deja, kaip minėjau, tokia yra ūkinio gyvenimo praktika. Mes manome, kad savo pateikimais padarysime aiškiau. Jeigu atkreipėt dėmesį į Reklamos įstatymą, kad ten ūkio subjektams yra numatytos pakankamai didelės baudos už Reklamos įstatymo pažeidimus. Siūlomi pakeitimai leistų šiek tiek švelniau traktuoti tuos pažeidimus, kurie yra atsiradę dėl kaltės konkrečių pareigūnų, dirbančių vienose ar kitose įstaigose arba vienose ar kitose įmonėse, reklamos ūkio subjektuose. Tai būtų švelnesnės bausmės. Mes, vis dėlto atsižvelgdami į realią situaciją ir, kaip minėjau, į ūkinę veiklą, turime daryti tuos pakeitimus.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų paklausė visi užsiregistravę Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių išsakyti nuomonę? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti įstatymo pagrindiniam projektui ir jį lydinčiajam projektui po pateikimo? Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Pradedame įstatymo projekto nagrinėjimo procedūrą. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar būtų kitaip manančių? Nėra. Ačiū, pritarta. Papildomu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas. Kitų pasiūlymų nėra. Pritarta. Siūloma svarstyti 2001 metų vasarį. Ačiū, pritarta.

Savaitės (nuo 2001 01 15) – 2000 m. sausio 16 d. (antradienio) ir 18 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

Pateikti kitos savaitės Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę paprašysime Seimo Pirmininko pavaduotoją G.Steponavičių. Prašau.

G.STEPONAVIČIUS. Pone posėdžio pirmininke, kolegos, jums išdalinta kitos savaitės Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės – antradienio ir ketvirtadienio. Žvelgiant iš neeilinės sesijos darbų plano, kurį mes šiandien ryte patvirtinome, faktiškai tie klausimai yra mėginami sudėstyti pagal laiko reikalavimus ir kitus statutinius dalykus, kad atitinkamai spėtų apsvarstyti komitetai. Todėl čia yra įtraukti klausimai jau kitokie nei šiandien – svarstymo stadijos. Taip pat antradienio posėdyje yra svarstomi klausimai, susiję su Prezidento grąžintu įstatymu bei jo teikiamu sprendimu dėl centrinio banko valdybos pirmininko skyrimo. Na ir ankstesnės rudens darbų sesijos tąsa – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimai bei jį lydintys teisės aktai, taip pat iš Vyriausybės ateinantys pasiūlymai dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai ir keletas kitų įstatymų pataisų. Taip pat būtų galima priimti sprendimą ir dėl Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjos delegacijos suformavimo. Norėčiau, kad būtų vertinama irgi kaip preliminari darbotvarkė kalbant apie ketvirtadienį. Yra numatyti klausimai, kuriuos siūlė neeilinės sesijos iniciatoriai. Tai popietinio posėdžio visas klausimų blokas – opozicinės Socialdemokratinės koalicijos frakcijos darbotvarkė, įskaitant Vyriausybės valandą.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pranešėjau, ne tiek klausimas, kiek privalomas prašymas. Ateinantį antradienį posėdyje Vyriausybės pusvalandyje dalyvaus ministras E.Maldeikis. Ir aptariamos su juo problemos bus valstybinių įmonių ir kitų įstaigų vadovų kaitos, reikalingos ar nereikalingos, momentai. Pone pranešėjau, 25 Seimo nariai per kokias penkias minutes Seimo Pirmininkui A.Paulauskui įteiks tokį prašymą, tokį reikalavimą, kuriuo, remdamiesi Seimo statuto 92 straipsnio 4 dalimi, reikalaujame į kitos posėdžių dienos darbotvarkę privalomai įrašyti diskusiją dėl socialliberalų ir liberalų vykdomos nemotyvuotos ir neskaidrios valstybinių įmonių vadovų ir kitų valstybės institucijų vadovų totalinio keitimo politikos ir į Seimo posėdį pakviesti ministrą E.Maldeikį (dėl jo sutarta) ir vidaus reikalų ministrą V.Markevičių. Taigi, pone pirmininke, kuriuo laiku – iš ryto ar po pietų – jūs planuojate įrašyti šią privalomą diskusiją?

G.STEPONAVIČIUS. Na, skamba gan totaliai suformuluotas dalykas. Bet pasakyčiau, kad turbūt bus logiška, jei išties, kaip Statutas numato, tie parašai bus surinkti, jie bus, natūralu, klausimas turi būti įtrauktas. Po Vyriausybės pusvalandžio būtų logiškiausias laikas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti P.Papovas. Prašau.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pirmininko pavaduotojau, ar nebūtų galima ketvirtadienio darbotvarkėje sukeisti vietomis? 2-2 pirmą, o 2-1 antrą, nes pranešėjui reikės po to išvykti?

G.STEPONAVIČIUS. Manau, kad logiška ir nebus dėl to problemos.

P.PAPOVAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Daugiau klausimų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkei? Bendru sutarimu, prieštaraujančių nėra, pritarta.

Seimo narių pareiškimai

Seimo narių pareiškimai. A.Butkevičius. Prašau į tribūną.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialdemokratinės koalicijos frakcijos pareiškimas.

“Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme yra įtvirtinta, jog Seimas įstatymu nustato, kurios įmonės ir įrenginiai, tarp jų ir steigtini, turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui. Įstatymas taip pat nustato, kurie iš jų privalo būti valstybės nuosavybė, o kuriuose iš jų ir kokiomis sąlygomis leidžiama dalyvauti privačiam nacionaliniam bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiam užsienio kapitalui, paliekant sprendžiamąją galią valstybei. Nors nuostatos tiesiogiai susijusios su valstybės turto privatizavimu, tačiau Nacionalinio saugumo įstatymo reikalaujami įstatymai dar nėra priimti. Todėl mes esame įsitikinę, jog siekiant užtikrinti nacionalinius Lietuvos interesus stambių bei strategiškai svarbių objektų privatizavimą galima vykdyti tik po to, kai bus realizuotos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatos. Reikia atkreipti dėmesį ir į problemą, kad pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą draudžiama dominuojanti užsienio ūkio subjektų padėtis natūralių monopolijų sektoriuje ir finansų sistemoje, tačiau dėl vykdomos bankų sektoriaus privatizacijos ši nuostata gali būti pažeista.

Socialdemokratinė koalicija reikalauja, kad būtų išsaugota valstybės kontrolė Taupomajame banke, dalyvaujant šiose socialinėse valstybės programose, tol, kol bus surasti būdai kitaip užtikrinti jo šiuo metu vykdomas socialines valstybės funkcijas. Mes esame įsitikinę, kad šio banko privatizavimas negali būti vykdomas, kol dar neparengta reikiama normatyvinė teisinė bazė bei neatsižvelgta į ekspertų išreikštą nuomonę”.

Pasirašė Socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūnas V.P.Andriukaitis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašome į tribūną K.Kriščiūną.

K.KRIŠČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, noriu pranešti, kad Seime įsikūrė iniciatyvinė grupė įkurti Tarpparlamentinių ryšių grupę su Bosnijos ir Hercegovinos Respublika. Antradienį per pietų pertrauką rengiame pirmą susirinkimą ir prašome dalyvauti.

PIRMININKAS. Pareiškimą skaitys V.Kvietkauskas. Prašau į tribūną.

V.KVIETKAUSKAS. “Spaudoje paskelbta, kad Lietuvos nacionalinė televizija ketina pasirašyti sutartį su verslininku S.Kalmanovičiumi, kuris nori Lietuvos televizijoje vesti autorinę valandos trukmės laidą, kurią pats ir finansuotų. Šis sandėris kelia abejonių pirmiausia dėl precedento, kad kiekvienas Lietuvos ar užsienio šalies pilietis, turintis pinigų, gali nusipirkti nacionalinės televizijos eterio laiko savo idėjoms reikšti. Pabrėžiu – nusipirkti. Šiuo sandėriu, kuris Radijo ir televizijos generalinio direktoriaus V.Žuko nuomone yra naudingas, parduodama viena valanda televizijos programos laiko. Ar tai reiškia, kad turėdamas pakankamai pinigų kas nors galėtų nusipirkti visą eterio laiką, tarkim, 12 valandų per dieną? Ar tai iš esmės nereikštų Nacionalinės televizijos privatizavimo? Tikiu, kad šis atsitikimas tėra V.Žuko asmeninio neapsižiūrėjimo pasekmė, neturėsianti jokio tęsinio”. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Informuoju, kad Seime susikūrė ir įregistruota Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių su Šveicarijos Konfederacija grupė. Pasirašo 48 Seimo nariai.

Turime dar vieną informaciją. Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste grupė išsirinko grupės pirmininką D.Barakauską ir dvi pavaduotojas: Seimo nares S.Burbienę ir J.Juozaitienę.

Seimo kreipimosi į Rusijos Dūmą projektas Nr.IXP-267 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – kreipimasis į Rusijos Dūmą. Pristatyti kreipimąsi prašau Seimo narę R.Juknevičienę. (Balsai salėje) Prašau kolegas rimties.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, pone posėdžio pirmininke, rezoliucijos autorius pakeliui. Jeigu aš pradėčiau pristatinėti ir jeigu jam atėjus Seimo nariai turėtų klausimų ir kreipimosi autoriui, tai galbūt būtų galima mane pakeisti šioje tribūnoje. (Balsai salėje) Gerai.

Gerbiamieji kolegos, mūsų frakcija labai dėkoja Seimo neeilinės sesijos iniciatoriams, kad buvo geranoriškai pasižiūrėta į pateiktą siūlymą ir jis buvo įtrauktas į šios sesijos darbotvarkės programą. Aš taip pat esu giliai įsitikinusi, kad Sausio 13-osios įvykių dešimtmetis yra ta gera proga pajudinti kai kuriuos labai giliai įstrigusius reikalus, susijusius su Sausio 13-osios bylos tyrimu ir jos eiga. Jums gerai žinoma, kad turbūt keletas dešimčių nusikaltimais įtariamų asmenų iki šiol tebesislapsto ir turbūt didžioji dalis jų tebesislapsto Rusijos Federacijoje. O, kaip žinome, dar 1995 m. įsigaliojo Rusijos ir Lietuvos sutartys, tarp jų ir dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose.

Todėl kaip tik dešimtmetis ir yra ta gera proga kreiptis į Rusijos Dūmą kaip parlamentui į parlamentą. Manau, kad turėtume sulaukti atsakymo, atgarsio arba bent jau, jeigu pesimistinis variantas, galėtume jaustis atlikę savo pareigą žuvusiesiems, prisimindami žuvusiųjų atminimą, tuo labiau po to, kai daugelis jūsų, tikiuosi, matėte per vieną iš Rusijos televizijų, nepriklausomą televiziją, NTV kanalą, labai įdomią ir, sakyčiau, reikšmingą laidą apie Sausio 13-osios įvykius Lietuvoje. Matėme, jog Rusijos visuomenė buvo gana objektyviai supažindinta su tuo, kas vyko Sausio 13-ąją čia, Lietuvoje. Galima tikėtis, kad ir Rusijos Dūmos parlamente atsiras jėgų, kurios, gavusios tokį kreipimąsi, galėtų padėti, pagelbėti ir Lietuvos teisėsaugai, ir mūsų abiejų valstybių tarpusavio santykių gerinimui, kad pradėtų praktiškai veikti mano minėta ratifikuota sutartis.

Mano giliu įsitikinimu, būtų labai prasminga ir labai reikalinga, kad mes sudarytume redakcinę komisiją, kuri jau šiandien galėtų padirbėti, pakviestume į ją tuos žmones, kurie turi pasiūlymų dėl šio kreipimosi teksto. Jie galėtų parengti galutinį tekstą. Būtų labai gerai, jeigu rytoj, būtent sausio 13-ąją, jį galėtume priimti Seime. Aš nemanau, kad kokios didelės diskusijos yra naudingos arba atsirastų kaip nors iš esmės kitaip galvojančių žmonių.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Jūsų norėtų paklausti 7 Seimo nariai. Seimo narys A.Gricius.

A.GRICIUS. Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Toks kreipimasis į Dūmą yra neeilinis įvykis. Kiek aš žinau, praėjusios kadencijos Seime per ketverius metus nė karto turbūt nėra kreiptasi į Rusijos Dūmą, tuo labiau šį kartą gana tokiu jautriu klausimu. Ar jūs nemanote, kad prieš rengiant tokį kreipimąsi į Rusijos Dūmą, kurios reakcija gali būti sunkiai prognozuojama (aš nesu linkęs manyti, kad jinai bus labai palanki dėl to kreipimosi, gali būti priešingai), būtų tikslinga, o gal taip ir įvyko, kad autorius suderintų šitą klausimą su mūsų bendra užsienio politika, turiu omeny mūsų Užsienio reikalų komitetą. Galbūt į tą komitetą reikėtų pakviesti ir Užsienio reikalų ministerijos ministrą, atstovus. Matote, iš esmės 100% pritardamas šiam turiniui ir galbūt net dar aštresnei formai… Man atrodo, reikėtų žiūrėti bendrame mūsų Respublikos užsienio politikos kontekste. Ar buvo derinta, ar čia yra grynai pono V.Landsbergio ir jūsų frakcijos iniciatyva? Ačiū.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ponas V.Landsbergis jau sugrįžo į Seimo salę iš renginių, kurie, kaip žinote, vyksta Sausio 13-osios proga. Galbūt jis galės atsakyti į jūsų klausimą dėl jo paties nuomonės. Mano giliu įsitikinimu, šis kreipimasis yra labai pagarbaus tono, labai santūriai įvardijantis tą problemą, kuri egzistuoja. Tai yra kiekvieno iš mūsų, čia sėdinčių, atsakomybė ir valia tokį kreipimąsi inicijuoti. Gal būtų buvę geriau, jeigu tokia idėja būtų kilusi anksčiau, jeigu tokia idėja būtų kilusi ir Seimo vadovybei. Bet geriau vėliau negu niekada. Aš nemanau, kad šis kreipimasis iš esmės keistų Lietuvos Respublikos užsienio politiką arba disonuotų. Būtų buvę gerai, kad ir Seimo teisininkai ta proga būtų galėję inicijuoti tokį kreipimąsi. Na, bet yra taip, kaip yra, įvyko taip. Aš dar kartą noriu padėkoti neeilinės Seimo sesijos iniciatoriams, kad jie geranoriškai įtraukė jį į darbotvarkę. Tikiuosi, taip pat geranoriškai šis kreipimasis bus svarstomas ir priimtas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal mes galėtume kreipimosi autorių Seimo narį V.Landsbergį paprašyti į centrinę tribūną, kad atsakytų į klausimus, gal ir į šį klausimą, pateiktą Seimo nario A.Griciaus.

R.JUKNEVIČIENĖ. Taip, pone pirmininke, aš būtent taip ir siūliau iš pradžių, pateikdama šį dokumentą. Labai ačiū visiems.

PIRMININKAS. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš dėkingas už geranorišką požiūrį, už šio projekto įtraukimą į darbotvarkę ir svarstymą šiandien. Be abejo, esu tik projekto autorius, o ne kreipimosi. Tikriausiai Seimas sudarys kokią nors redakcinę grupę. O jeigu pastabų nėra, gal jis svarstys taip, kaip pateikta. Jau esu kai ką truputėlį patikslinęs. Jau girdėjau greta sėdinčių kolegų šiek tiek pastabų, kurias visada priimu.

Dabar galiu atsakyti tik į pono A.Griciaus klausimus, nes juos girdėjau. Planavau, kad turiu suspėti antrai valandai. Galbūt raštas yra ypatingas, ne kasdienis, nelabai dažnai rašome Rusijos Dūmai, nors turbūt rašėme praeitos kadencijos metu. Bent jau aš, kaip Pirmininkas, tikrai esu rašęs, nes reikėdavo atsakyti į kai kuriuos Dūmos Pirmininko politinio turinio raštus. Galbūt ir Seimas yra svarstęs. Tai nėra labai unikalu.

Kita vertus, įvykiai, į kuriuos mes atsiliepėme, tikrai unikalūs. Sukaktis – 10 metų. Mes, Seimas, kaip nors ką nors turime pasakyti ar ne. Manau, kad mes turime ką pasakyti ir veiksmu išreikšti savo pagarbą, savo pareigą tiems, kurie atidavė gyvybes, kad mes čia šiandien galėtume posėdžiauti ir spręsti valstybės reikalus. Taigi nereikėtų stebėtis, kad tokia proga ir tokiu klausimu atsirado toks raštas.

Dėl derinimo. Manau, kad turbūt ponas A.Gricius neturi omeny derinimo su Rusijos Dūma, o Lietuvoje derinti su kitomis struktūromis – taip mes atidėtume gana ilgam. Galbūt, jeigu Seimas taip nutars, kad šiandien vyksta pateikimas, po to prasideda derinimas, gali būti ir taip – viskas priklauso nuo Seimo valios. Nemanau, kad yra taip sudėtinga, kad reikėtų labai daug derinti patį turinį, kuriam, beje, ponas A.Gricius visiškai pritaria ir norėtų, kad būtų aštresnis. Tik gaila, kad ponas A.Gricius nesiėmė iniciatyvos. Buvo galima imtis anksčiau, ir mes jau būtume šiek tiek apsvarstę iki sausio 12 ir 13 dienų, bet laikas yra tinkamas svarstyti tokį klausimą…

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų dar norėtų paklausti daug Seimo narių.

V.LANDSBERGIS. Prašom.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis kolega, konkrečiai noriu paklausti dėl teksto. 3 dalies, jūsų suredaguotos, paskutiniame sakinyje yra parašyta: vienas teisiamasis neseniai pasislėpė Rusijoje. Iš to kyla du klausimai: ką reiškia neseniai, kaip jūs traktuojate; ir jeigu jis teisiamasis ir pasislėpė Rusijoje, tai ar jis pabėgo iš Lietuvos? Jeigu pabėgo, tai gal Lietuvos teisėsaugos institucijos kaltos? Ši dalis neaiški, daugiau neaiškumo negu aiškumo. Prašom pakomentuoti, jeigu galite. Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Gerai, galiu pakomentuoti. Manau, kad Lietuvoje visiems aišku, kad ponas S.Mickevičius pabėgo, pasinaudojęs mūsų teisėsaugos švelnumu ir atsižvelgimu į tikras ar netikras jo sveikatos problemas, nes jis nebuvo areštuotas, jam nebuvo taikoma kardomoji priemonė. Kai jis pamatė, kad teismas artėja prie pabaigos ir kad bus sprendimai, dingo. Kas jam padėjo dingti, nežinau. Jis pabėgo. Aš pirmajame variante rašiau apie tai, kad pabėgo. Bet kolegos man patarė, kad čia jau pasidaro linksmas siužetas, gal reikia suprastinti. Aš bandžiau suprastinti – jis tiesiog pasislėpė Rusijoje. Buvau parašęs, kad pabėgo, apgavo Seimą, apgavo teismą, pabėgo ir pasislėpė Rusijoje. Jeigu jūs siūlote, prašom, galima įrašyti.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje)

V.LANDSBERGIS. Jūs turbūt matėte Maskvoje vakar jį kalbantį. Gerai, galima, kad pasislėpė užsienyje. Gerai. Galima taip parašyti.

PIRMININKAS. Seimo narys D.Velička.

D.VELIČKA. Ačiū. Jau man atsakėte į klausimą. Aš norėjau užduoti klausimą dėl vieno neseniai pasislėpusio Rusijoje. Ar nesumenkina to kreipimosi? Atrodo, kad lyg tas vienas kaltas. Nes dėl tų, kurie pabėgo į Angliją, į Ameriką, mes problemos neturime, o dėl to vieno Rusijoje. Man atrodo, šis sakinys skamba ne visai rimtai.

V.LANDSBERGIS. Gerai. Mes jau susitarėme. Nors jeigu jis būtų pabėgęs į Angliją, mes parašytume, kad pabėgo į Angliją. Būtų mažiau problemų negu parašyti, kad į Rusiją. Bet gerai, sutarta.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad šį kreipimąsi, sudarius darbo grupę, reikėtų svarstyti kitą savaitę ir nekompromituoti viso buvusio Seimo proginėmis akcijomis. Klausimas labai rimtas ir geras, ir teisingas. Gaila, kad pavėluojame, gaila, kad tik dešimtmečiui prisimename, turime kasdien prisiminti ir kasdien daryti darbus. Aš šiuo požiūriu su jumis visiškai sutinku. Todėl būtų labai gerai parodyti solidarumą ir visiškai aiškų rimtą požiūrį, kad mes sudarome darbo grupę, svarstome kitą savaitę ir priiminėjame.

Kartu norėčiau pasakyti, kad paskutinis sakinys – “Tikimės, kad Rusijos Dūma stovės teisingumo pusėje”, ko gero, visai nereikalingas. Jūs patys suprantate, kad galime įkąsti ir mandagia forma. Manau, kad suprantama, labai aišku, kad Rusijos Dūma stovi įvairiose pusėse, visaip atsitinka. Jeigu mes norime gilaus efekto ir gero atsiliepimo, ko gero, nereikėtų priminti, kurioje pusėje ji stovės. Taktikos prasme tai visiškai nereikalingas sakinys.

V.LANDSBERGIS. Ačiū už pastabas. Atidėti savaitei visiškai nėra sunku. Jeigu Seimas nutars, kad, pavyzdžiui, nereikia priiminėti šiandien, rytoj, galima rašyti: praėjo dienos, kai Lietuva vėl minėjo žuvusius Vilniuje. Čia viskas labai paprasta. Nors jeigu mes tomis dienomis priimtume šį dokumentą, gal jis būtų labiau pastebimas ir būtų mūsų toks atsiliepimas į tai, į ką mes norime atsiliepti kartu su pačiu reikalu, nes reikalas tikrai yra.

Jūs tai pripažįstat. Na, o dėl paskutinio sakinio, galbūt mes šiek tiek skirtingai žiūrim. Aš visada buvau linkęs išreikšti pasitikėjimą ir viltį, kad žmonės turi arba turės geros valios. Ir taip kreipdavausi net į oponentus, visada. Niekad nemaniau, kad tai yra įžeidimas, bet galima bus pasvarstyti.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis kolega, manau, kad mūsų visa frakcija pritaria idėjai ir lygiai taip pat mes priversti konstatuoti, kad iš tikrųjų ne tik šių metų sausio 13 dieną, o visa mūsų pozicija turi būti visą laiką tokia. Ir sausio 13 dienos, ir šio kreipimosi tapatinimas ne tik ne pakelia, o, mūsų supratimu, šiek tiek gal net ir daro tai ne tokiu svarbiu, kaip turėtų būti, kad tai Seimo kreipimasis į Rusijos Dūmą, ieškant atsakymų. Todėl, mano supratimu ir mūsų frakcijos supratimu, būtina redakcinė komisija. Būtina iš tikrųjų, kad tai būtų rimtas dokumentas, nekeliantis jokių redakcinių, kartu išplaukiančių tam tikrų tarptautinių santykių galbūt kokių nors interpretacijų. Esu šalininkas to, kad iš tikrųjų nereikia paskutinio sakinio, esu šalininkas to, kad nereikėtų komentuoti, kad “sovietų kariškiai tuomet žudė ir žalojo, netrukus buvo apdovanoti ir paaukštinti”. Gal kartais reikėtų iš tikrųjų pamatyti vieną svarbų dalyką, kad mes gerbiam demokratinę Rusiją, o tada ieškoti atsakymo, kad, pripažinus visus tarpvalstybinius santykius, mes primename, kad turime problemų dėl jų pačių sprendimo.

Aš dar siūlyčiau, irgi palaikydamas poną mūsų kolegą liberalą, kad reikėtų, ko gero, ir mūsų Užsienio reikalų komiteto paramos pabaigiant šitą redakciją. Dėl to turėtume rimtą dokumentą, kuris užtikrintų iš tikrųjų Seimo poziciją. O jūsų iniciatyva tikrai yra mūsų frakcijos gerbiama. Ačiū. Aš klausiu jūsų nuomonės mūsų…

V.LANDSBERGIS. Mielieji kolegos, ponas G.Dalinkevičius dar nėra tiek įgudęs, kiek jūs, kad pasakytų, ar jūs nemanote, kad ir po to visa tai pasakytų. Ir tai būtų klausimas.

G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū. Ši pastaba teisinga, reikia mokytis.

V.LANDSBERGIS. Aš sutinku su ponu G.Dalinkevičiumi dėl to, kad kokia nors redakcinė grupė visada padeda pasiekti konsensą dėl bendro tokio mažai jau diskutuojamo dokumento, ir tai būtų gerai. Galbūt tai galima pasiekti ir per dieną, o gal ne, galima per savaitę. Aš nieko prieš. Nors man patiktų priimti šiandien arba rytoj.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Kadangi į mano klausimą, kurį turėjau galvoje, jau atsakėte, tai, naudodamasis jūsų patarimu, tiesiog paklausiu. Ar jūs nemanote, kad sudaryta redakcinė komisija galėtų šį tekstą pateikti mums, Seimui, kada nors kitą savaitę?

V.LANDSBERGIS. Aš manau, kad redakcinė komisija gali pateikti šį tekstą, jau patobulintą, kitą savaitę taip pat, kaip galėtų pateikti ir rytoj.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis pranešėjau, šio kreipimosi tekste jūs įvardydami bylą vartojote du terminus – Sausio 13-osios byla, o kitur eina Vilniaus 1991 m. sausio 13 d. žudynių byla. Aš manyčiau, kad antrasis yra tikslesnis ir reikėtų jį vartoti abiem atvejais. Ar jums taip neatrodo?

V.LANDSBERGIS. Aš manau, taip. Čia, žinoma, yra redakcinis dalykas, bet nei vienu, nei kitu atveju tai nėra titulinis pavadinimas iš bylos ten šimtų tomų viršelio. Yra turinys nusakomas. Vienu atveju – trumpiau, kitu atveju – truputį plačiau ir su tam tikru tikslumu. Sausio 13-osios byla, kai mes žinom, tai taip. Jeigu kas nežino, tai yra Vilniuje įvykusių žudynių byla. Galima kartoti vienodą formulę, galima… Kadangi čia nėra kabučių, nėra cituojamas pavadinimas, o turinys truputį trumpiau, lakoniškiau ir truputį plačiau nusakomas. Manau, kad redakcinė grupė susitars dėl to.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui.

V.LANDSBERGIS. Ačiū. Diskusijoje norėtų dalyvauti Seimo narys A.Gricius. Prašom. Prašome Seimo narį į tribūną.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai suprasdamas šio kreipimosi svarbą, kad tai yra vis tiek neeilinis dokumentas, tačiau kartu turėdamas omenyje Rusijos Dūmą ir jos jautrumą, kai į ją yra kreipiamasi, ir galimus jos atsakus, aš į šitą dokumentą siūlyčiau pažiūrėti labai rimtai. Ponas V.Landsbergis paminėjo, jog gaila, kad ne Seimo narys A.Gricius inicijavo tokį kreipimąsi į Dūmą. Aš tikrai nedrįsčiau pats imtis tokios iniciatyvos, tiktai galiu ponui V.Landsbergiui priminti, jog gaila, kad ponas V.Landsbergis tik šiandien iš ryto sugebėjo tokį kreipimąsi parašyti. Man atrodo, kad galima buvo apie jį prieš savaitę, anksčiau pagalvoti, įvertinant kontekstą tų visų tikrai skaudžių įvykių, kurie įvyko prieš 10 metų.

Aš norėčiau Seimo nariams priminti, kad mūsų santykiai su Rusija yra susieti gana sudėtingu kontekstu. Aš turiu omeny ir būsimą NATO plėtimąsi, ir mūsų santykius su Europos Sąjunga, o ypač norėčiau pabrėžti būsimą mūsų sienos sutarties ratifikavimą Rusijos Dūmoje. Jūs turbūt žinote, kad Rusijos Dūmos Užsienio reikalų komitetas, Rogozinas pritarė šios sutarties ratifikavimui ir jinai vasario ar kovo mėnesį bus svarstoma Rusijos Dūmoje. Aš taip pat noriu priminti Seimo nariams, kad mes turime gana sudėtingą ekonominę situaciją dėl tranzito tarifų. Mūsų Vyriausybė aktyviai veda derybas dėl tų tarifų. Jeigu mes manome, kad kiek nors nesubalansuotas ar koks nors, taip sakant, erzinantis mūsų kreipimosi į Rusijos Dūmą tonas neturės įtakos tiems priimamiems Rusijoje sprendimams, aš nenorėčiau būti tikras, kad taip būtent ir bus.

Todėl aš, pritardamas iš esmės tokiam kreipimuisi į Rusijos Dūmą, manau, kad jį reikia labai pasverti, apgalvoti. Reikia gana diplomatiškai bei subalansuotai parašyti šitą kreipimąsi. Tikrai turbūt galima priminti tuos skaudžius įvykius, kaip tai yra įvykę, tačiau aš nemanyčiau, kad jį reikėtų priimti skubotai. Todėl aš visiškai pritariu išsakytoms mintims, kad reikėtų sudaryti redakcinę komisiją. Kitą savaitę aš rekomenduočiau Seimo Užsienio reikalų komitete būtent apsvarstyti šį kreipimąsi, o kitos savaitės ketvirtadienį mes galėtume tokį kreipimąsi į Dūmą priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų. R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kažkaip sunku man kalbėti po A.Griciaus kalbos. Nustebino, prisipažinsiu, labai stipriai su sulyginimu žuvusiųjų su geležinkelio tarifais ir su šituo kreipimusi. Gal iš tikrųjų per daug ekspromtu viskas buvo pateikta ir gal dėl to tokie žodžiai išsprūdo? Aš nenorėčiau tikėti, kad tai yra pono A.Griciaus gili nuostata. Iš tikrųjų manau, kaip ir sakiau tribūnoje, labai norėčiau, man atrodo, būtų gaila prarasti visą savaitę, kai ir pati Rusija, kaip jau žinot, ir visuomenė svarsto, prisimena šituos įvykius. Kaip tik rytoj būtų tinkamas laikas priimti šį kreipimąsi. Kaip suprantu, iš principo prieštaraujančių nėra, o pataisyti jį per šios dienos pusdienį tikrai yra laiko.

Dėl tų ypatingų santykių su Rusija. Žinoma, mes visada gyvensime kaimynystėje. Tačiau suvereni valstybė, gindama savo žuvusiųjų atminimą ir tuos įvykius, kurie buvo prieš dešimt metų, bandydama išsiaiškinti, turi elgtis suvereniai. Man atrodo, niekas dėl to neabejoja. Todėl tie ilgi derinimai galbūt gali tik mums patiems pabloginti tą supratimą ir apie save, ir galų gale mūsų požiūrį į kaimyninę Rusiją. Todėl aš kviesčiau Seimą rytoj iškilmingame posėdyje, labai ilgai nesvarstant, tiesiog atlikti balsavimą, ir viskas. O svarstymai turėtų būti šiandien sudarytoje komisijoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.P.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Taupydamas laiką siūlyčiau pritarti po pateikimo, suformuoti darbo grupę ir į darbo grupę būtinai įtraukti Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Užsienio reikalų komiteto atstovus, frakcijų atstovus ir iš tikrųjų kitą savaitę normaliai parengti gerą dokumentą, nes R.Juknevičienės kalba mane būtent dar kartą įtikino, kad toks sprendimas būtų pats protingiausias.

PIRMININKAS. Ačiū. Tuo mes ir baigsime svarstymo procedūrą. Remdamiesi Statuto 184 straipsniu, mes turėtume dėl šio kreipimosi priimti sprendimą. Kadangi buvo minėta, kad reikėtų redaguoti šį kreipimąsi, todėl siūlau Seimo nariams registruotis ir išreikšti savo nuomonę dėl šio nutarimo. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Kas už tai, kad… Prašom, Seimo narys A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, po svarstymo mes galime susitarti, ar priimame šiandien be pataisų rezoliuciją, ar redaguojame, ar atmetame. Dėl atmetimo siūlymų nebuvo, daugelis linko, kad rezoliucija būtų redaguojama. Gal galime bendru sutarimu susitarti, bet bendru susitarimu ir susitarti, kad ta geranoriška darbo grupė, kuri bus sudaryta ir parengs idealesnį tekstą, galėtų tekstą pateikti iki rytojaus posėdžio ir rytoj per posėdį priimtume be diskusijų, tik balsuotume. Kolegos, dėl redagavimo sutarėme visi be jokio balsavimo, tik dėl priėmimo laiko nesutarėme.

PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos. Aš pritarčiau kolegai A.Vidžiūnui, kad bendru sutarimu galime pritarti jos atsiradimui, tačiau niekaip negaliu suprasti šitos skubos. Mes aiškiai ir normaliai sakome, jeigu mes sugebame mąstyti valstybiškai, kodėl mes turime grįžti prie tam tikrų datų mūsų ištisinės sampratos dokumento. Aš palaikau idėją, kad mes, darbo grupė, redakcinė grupė, rastume konsensą. Tai būtų labai didelė pergalė.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Gerbiamieji kolegos, mes diskutuojame, neaplenkite laiko, mes tik diskutuojame ne dėl datos, o dėl redagavimo. Ar galėtume bendru sutarimu priimti sprendimą redaguoti šį kreipimąsi. Galime? Ačiū. Seimo narys A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš taip pat siūliau, nes dokumentas yra pakankamai atsakingas ir tikrai svarbus, kad jis būtų apsvarstytas Seimo Užsienio reikalų komitete. Kalbėdamas aš aiškiai suformulavau savo tokį siūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Siūlyčiau kolegoms apsispręsti dėl laiko. Kada mes šį kreipimąsi priimsime? Dėl balsavimo motyvų Seimo narys V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Labai ačiū. Aš taip pat ir dėl tam tikros tolesnio darbo tvarkos. Galbūt būtų galima sutarti dėl tam tikro kompromiso. Jeigu, manau, redakcinė grupė dabar yra sudaroma ir ji susėda pažiūrėti ir padirbėti su tuo tekstu šį vakarą, sakysime, ar dabar po pietų, na, kiek dar yra laiko, arba rytoj anksti rytą, jeigu yra gera valia ir sutinkama padirbėti, o atsižvelgiant į tai, kaip sekasi, priimamas sprendimas. Jei visi sutinka, galima vienu rankos pakėlimu ar mygtuko paspaudimu rytoj priimti, jei bus vyraujančių nuomonių, kad dar reikia dirbti, dar komitetuose svarstyti, tada rytoj nebalsuojame. Bet galima palikti atviras duris konsenso ir redagavimo pamėginimui iki rytdienos posėdžio.

PIRMININKAS. Kadangi buvo priimtas sprendimas redaguoti šį kreipimąsi, skelbiu alternatyvų balsavimą dėl dviejų jūsų pateiktų datų. Viena data buvo rytoj, kita data buvo po savaitės. Skelbiu alternatyvų balsavimą. Kolegos, prašome registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau taupyti laiką ir nesivelti į tas diskusijas. Manau, visi turėjote progos pasakyti nuomones, kalbėti šio kreipimosi tema. Ar jūs nesutinkate? Kolegos, skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas už tai, kad nutarimas būtų priimtas… kreipimasis būtų priimtas rytoj, balsuojate už, kas prieš – po savaitės. Vyksta balsavimas.

Už – 11 Seimo narių, prieš – 42 Seimo nariai. Priėmimas šio kreipimosi bus kitą savaitę.

Seimo narys A.Medalinskas. Prašom.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju. Iš tikrųjų matau, kad svarstysime kitą savaitę. Bet, gerbiamasis pirmininke, jūs formulavote klausimą po savaitės. Aš stovėjau čia ir galvojau, ar tai reiškia, kad kaip mes nubalsavome, vėl rinksimės Seimo posėdžių salėje penktadienį? Taigi aš tik… Formuluotė buvo pasakyta labai aiškiai, galite pažiūrėti stenogramą. Formuluotė buvo aiškiai pasakyta – po savaitės.

Mano siūlymas – iš tikrųjų bendru sutarimu sutarkime vieną dalyką. Noriu priminti, kaip šiandien atrodė visa eiga. Labai netikėtai pasirodo rezoliucijos projektas, pateikiamas prieš posėdžio pradžią ir neįtraukiamas į neeilinės sesijos darbotvarkę. Tada skubiai rengiamas, vien dėl šio klausimo daromas ekstra pasitarimas ir sutariama vienu klausimu, kad padarome pateikimą, o paskui darome labai rimtą svarstymą. Mes kalbame apie pakankamai rimtą dokumentą. Po to, kai mes, atrodo, padarėme tokį sutarimą ir nuolaidas, ir kompromisą, staiga vėl išeina siūlymas, kad mes šiandien siūlome. Mano siūlymas, aš labai norėčiau prašyti – sutarkime bendru sutarimu. Aš siūlyčiau vis dėlto perbalsuoti, nes stenogramoje yra aiškiai pasakyta: ,,po savaitės”, ir mane labai nustebino tas siūlymas. O paskui aš nenoriu, kad kas nors kabintųsi ir klausinėtų kodėl, nenoriu, kad mes vėl penktadienį čia rinktumėmės. Taigi perbalsuokime ir nutarkime labai aiškiai. Kai rezoliucijos projektas bus apsvarstytas ir redakcinėje komisijoje, ir komitete, aš manau, Užsienio reikalų komitetui tokį projektą reikėtų svarstyti. Tada mes grįšime prie šito klausimo priėmimo, bet nefiksuokime tiksliai datos. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar mes galėtume bendru sutarimu sutarti, kad kitą ketvirtadienį? (Balsai salėje) Ar būtų kitaip manančių? Bendru sutarimu – kitą ketvirtadienį. Dabar mums reikėtų sudaryti redakcinę grupę. Kokie būtų siūlymai? Ar tai pavesime Užsienio reikalų komitetui, ar čia apsispręsime dėl redakcinės grupės? Seimo narys A.Gricius.

A.GRICIUS. Kiek aš supratau, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas gerbiamasis ponas A.Medalinskas pritarė tai idėjai, kurią aš siūliau, kad galų gale Užsienio reikalų komiteto prerogatyva yra savo posėdyje rimtai apsvarstyti šį dokumentą. Tai galbūt galima, kadangi ir autorius – ponas V.Landsbergis yra šitame komitete, pavesti šį klausimą Užsienio reikalų komitetui. Ir tiesiog tegu suredaguoja, tegu apsvarsto ir pateikia Seimui ketvirtadienį.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vidžiūnas. Prašau.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pirmininke, gerbiamieji kolegos! Neapsakomai vertindamas Užsienio reikalų komiteto dalykines kvalifikacijas, vis dėlto primenu Seimo statuto 185 straipsnio reikalavimus, juo labiau kad turiu asmeninę ne ypač malonią patirtį praėjusiame Seime, kai mūsų Seimo Etikos ir procedūrų komisija yra aiškiai pasakiusi, jog Seimo statuto 185 straipsnis neleidžia redakcinės komisijos funkcijų perduoti kokiam nors komitetui. Aš esu dėl to gavęs barti. Manau, kad dabartinė Etikos ir procedūrų komisija galbūt gali padaryti kitą išvadą, bet pagal Seimo statuto 185 straipsnį mums reikia dabar sudaryti redakcinę komisiją. O ar svarstys Užsienio reikalų komitetas, tai jo reikalas.

PIRMININKAS. Ačiū už labai vertingą pastabą. Būtent 185 straipsnio antroje dalyje yra minima, kad redakcinė grupė negali būti daugiau kaip iš 9 Seimo narių. Kolegos, siūlau apsispręsti, iš kelių žmonių būtų grupė ir kas rekomenduotų kuriuos Seimo narius į šią redakcinę grupę.

A.VIDŽIŪNAS. Dėl pasiūlymo!

PIRMININKAS. Taip.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pirmininke, pagal 185 straipsnį į redakcinę komisiją būtinai turi įeiti iniciatorius, taigi V.Landsbergis bus, ir mes dar siūlome R.Juknevičienę į tą redakcinę komisiją.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau A.Vidžiūno. Klausimas buvo, iš kelių narių būtų sudaryta redakcinė grupė. Vienas pasiūlymas buvo iš 7 narių. Ar būtų kitų pasiūlymų, ar redakcinę grupę sudarome iš 7 Seimo narių? Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Nuskambėjo A.Vidžiūno pasiūlymas. Jį galime laikyti jūsų frakcijos? Ką siūlo kitos frakcijos?

A.VIDŽIŪNAS. Aš norėčiau patikslinti, pone pirmininke.

PIRMININKAS. Taip.

A.VIDŽIŪNAS. Šio kreipimosi iniciatoriai yra V.Landsbergis ir R.Juknevičienė. Kadangi V.Landsbergio kitos savaitės pirmomis dienomis nebus, gali jam sunku būtų dalyvauti redaguojant. Taigi kaip iniciatorių atstovę siūlome R.Juknevičienę, o kaip frakcijos atstovą siūlome A.Stasiškį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitos frakcijos? Prašom pasakyti savo nuomonę.

E.Masiulis. Pirmiausia Liberalų frakcijos vardu į redakcinę komisiją siūlytume ponią D.Teišerskytę. Ir kitas dalykas (replikos teise), visgi man nesuprantama, į septynių žmonių redakcinę komisiją Tėvynės sąjunga siūlo du atstovus. Tai lygiai ta pati diskusija, kuri buvo iškilusi Seimo darbo pradžioje, kai balsų skaičiavimo komisijoje aš, kaip jauniausias Seimo narys, pagal Statutą dalyvavau ir buvau užskaitytas kaip ir frakcijos atstovas. Tai laikykimės ir toliau to paties precedento ir nesimėtykim.

V.LANDSBERGIS. Jeigu galima man įsiterpti? Manau, kad čia yra trupučiuką gal ir nesusipratimo, be to, aš kolegoms aiškinau, jog pirmadienį manęs nebus, mes su gerbiamu J.Čekuoliu esam iškomandiruojami Europos Tarybos reikalais. Trečiadienį aš galbūt galėčiau prisidėti, jeigu mane pakvies redakcinė grupė kaip iniciatorių, tai aš mielai dalyvausiu, o šiaip tai tegul būna nuo mūsų frakcijos ponia R.Juknevičienė, ir čia nėra dėl ko ginčytis. Nuo frakcijos, jeigu leidžiama turėti frakcijai atstovą toje grupėje, tai frakcijos atstovas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ačiū už jūsų pasiūlymą, tik pono E.Masiulio klausimas buvo dėl kvotos dydžio.

Seimo narė S.Burbienė. Prašau.

S.BURBIENĖ. Socialdemokratinės koalicijos frakcija siūlytų du atstovus: V.Andriukaitį ir S.Dmitrijevą.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Jakavonis.

G.JAKAVONIS. Socialliberalų frakcija siūlo G.Dalinkevičių.

Neprisistatęs Seimo narys. Nuo Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijos – Seimo narę K.Prunskienę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau supažindinti su ką tiktai mūsų pasiūlyta reakcine komisija. Jos sudėtis būtų tokia: Seimo narys A.Stasiškis, Seimo narė R.Juknevičienė, Seimo narė D.Teišerskytė, Seimo narys V.Andriukaitis, Seimo narys S.Dmitrijevas, Seimo narys G.Dalinkevičius ir Seimo narė K.Prunskienė. Ar būtų kitų pasiūlymų, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiai redakcinei kreipimosi komisijai? Ačiū. Pritarta šiai redakcinei komisijai.

Dar Seimo narys G.Dalinkevičius turėjo vieną pareiškimą, bet nespėjome, tai maloniai prašyčiau jį į tribūną. Gerbiamieji kolegos, išklausykime dar šio pareiškimo. (Balsai salėje) Prašau.

V.LANDSBERGIS. Jeigu būtų sutarta, kas pirmininkauja tos grupės darbui, tai tas asmuo galėtų sukviesti ir posėdį, o dabar bus gal šiek tiek ir neaišku. (Balsai salėje) Ne, autoriaus nėra. Tai čia tiesiog reikia susitarti, kas sukvies posėdį.

PIRMININKAS. Ačiū už patarimą. Prašau, G.Dalinkevičius.

Seimo narių pareiškimai

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Gerbiamieji Seimo nariai, norėjau perskaityti tokį kreipimąsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Jį pasirašė G.Šivickas, J.Jučas, J.Juozaitienė, K.Rimšelis, G. Dalinkevičius, K. Kuzmickas, kaip matote, Kauno gyventojų pavardės. Noriu, kad jis būtų perskaitytas iš Seimo tribūnos ir noriu jūsų pritarimo.

,,Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad kai kurie Lietuvos laisvės sąjungos nariai yra susiję su Kauno nusikalstamomis grupuotėmis. Esame nustebę, kad Lietuvos laisvės sąjungos pirmininkas Seimo narys V.Šustauskas iki šiol nepaneigė ir neatsiribojo nuo žiniasklaidoje pasirodžiusiųjų teiginių. Manome, kad tokia informacija meta šešėlį Seimui, kaip aukščiausiajai valstybės valdžios institucijai, ir kartu visiems jos nariams. Atsižvelgdami į aukščiau pateiktus motyvus, prašome Seimo Etikos ir procedūrų komisiją išnagrinėti ir įvertinti susidariusią situaciją”. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau.

V.ŠUSTAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ypač kauniečiai, kai jūs mirsite arba mirs jūsų vaikai, tikrai neskambinsiu į policiją ir neklausiu, kas kurioj yra įskaitoje arba su kuo jūs esate susidėję. G.Dalinkevičius paskelbė pareiškimą, bet neperskaitė, kad tose laidotuvėse dalyvavo visi Naujosios sąjungos Kauno tarybos nariai, pradedant Tamašausku ir baigiant Raudoniu. Vis dėlto Bruderis buvo miesto tarybos narys, ir kai miršta sūnus, man atrodo, tai yra pagarba tarybos nariui nueiti ir padėti vainiką. Kai mirusius mes pradedame čia cituoti ir kai žmogus miršta ne kalėjime, bet laisvėje, aš jo niekuomet nepriskaitysiu prie nusikaltėlių. O kai jūs, Dalinkevičiau, mirsite, tikrai neskambinsiu į prokuratūras, ar jūs buvote kokioj finansinėj grupuotėje, ar Medašvilis jums davė pinigų, ar nedavė, tikrai vainiką atnešiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Čekuolis. Prašau.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos! Manau, kad ir pats dabar būtumėte pasakęs, kad pagal Seimo statutą pareiškimai yra nekomentuojami.

PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Asmeniniu klausimu, kolegos. Buvo paminėtas Seimo narys V.Šustauskas. Tikrai nepradėkime diskusijos šiuo klausimu.

Norėčiau paprašyti šitą mūsų išrinktą grupę susirinkti, nuspręsti susirinkimo laiką ir kas tą grupę koordinuos, kas šauks tą susirinkimą. (Balsai salėje) Dabar prašyčiau, po posėdžio.

Visi šios dienos darbotvarkės klausimai išnagrinėti, skelbiu posėdį baigtą.