Dvidešimt aštuntasis (28) neeilinis posėdis
2000 m. gruodžio 20 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai G.STEPONAVIČIUS ir A.SKARDŽIUS

 

 

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Kolegos Seimo nariai! Trečiadienis, 14 valanda. Valdybos sprendimu yra sušauktas neplanuotas Seimo posėdis. Jums turi būti išdalyta neeilinio plenarinio posėdžio darbotvarkė, kuriai pritarė Seimo valdyba. Būtų siūlymas šiandien dirbti pagal tokią darbotvarkę. Manau, kad pritarsime šiai darbotvarkei be diskusijos. Kaip įprasta, aš noriu pradėti posėdį ir pašyčiau Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.

 

Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-118(2*) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

 

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Pereiname prie darbotvarkės 1 klausimo – prie Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-118(2). Kviečiu pranešėją – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką R.Šukį.

R.ŠUKYS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Teikiamas priimti Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pastabų ir pasiūlymų nėra, todėl būtų galima priimti. Įstatymas iš vieno straipsnio. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš balsuojant dėl įstatymo priėmimo, matau, dėl balsavimo motyvų Seimo narys G.Jakavonis nepageidauja kalbėti. Dėl balsavimo motyvų pageidaujančių kalbėti nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip pranešėjas minėjo, yra tik vienas priimamo įstatymo straipsnis. Todėl galėtume iškart balsuoti dėl viso įstatymo ir prašyčiau Seimo narius prieš balsavimą registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Aš formuluoju balsavimo klausimą. Prašyčiau Seimo narius balsuoti dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo. Prašom Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 57, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr.IXP-118 priimtas.

 

Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-119* (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

 

Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo – Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-119. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką. Primenu, kad taip pat yra priėmimo stadija.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, teikiamas priimti Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pataisų ir pasiūlymų nėra gauta. Įstatymas taip pat iš vieno straipsnio, esmė yra datų nukėlimas.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Dėkoju. Prieš balsuojant dėl įstatymo prašyčiau Seimo narius registruotis.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Prašom Seimo narius balsuoti dėl viso įstatymo Nr.IXP-119 priėmimo. Prašom balsuoti.

Balsavimo rezultatai… Seimo narė O.Babonienė – už. Balsavimo rezultatai: už – 65, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr.IXP-119 priimtas.

 

Civilinio proceso kodekso papildymo 421 straipsniu ir 146, 164 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo projektas Nr.IXP-188(2*). Baudžiamojo proceso kodekso 56, 561, 121, 123, 250, 390 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 350 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-189(2*). Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 1, 2, 3, 6, 8, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 51 straipsniu  įstatymo projektas Nr.IXP-190(2*) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

 

Kitas darbotvarkės klausimas – Civilinio proceso kodekso papildymo 421 straipsniu ir 146, 164 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-188(2). Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio komiteto vardu išvadas pateikti Seimo narį A.Vidžiūną. Prašom, kolega.

Gerbiamieji kolegos, ar būtų prieštaravimas, kad šiuos tris susijusius įstatymus mes pateiktume ir aptartume kartu? Dėkoju. Prašom pranešėją dėl visų trijų pateikti išvadas.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo pagrindinis, svarstydamas tris projektus: Civilinio proceso kodekso pataisą, Baudžiamojo proceso kodekso pataisą ir Lietuvos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo pataisą. Šių visų pataisų tikslas yra geras dalykas. Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalioja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, garantuojantis teisę gauti nemokamą ir iš dalies apmokamą valstybės advokato pagalbą, jeigu žmogus, dalyvaujantis civilinėje byloje, tam, tokiai pagalbai apsimokėti neturi pakankamai lėšų.

Pirmuoju atveju mėginama šį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sutarties įstatymą derinti. Tiksliau, Civilinio proceso kodeksas derinamas, Baudžiamojo proceso kodeksas derinamas. Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme yra numatyta sąlyga, kad ta pagalba gali būti nemokamai teikiama tik tada, kai asmuo neturi pakankamai lėšų. Taigi pildomas ir Gyventojų pajamų turto deklaravimo įstatymas. Aš čia tik trumpai dar primenu, kad vis dėlto žmogaus teisėms ir apskritai mūsų teisinės sistemos skaidrumui šios pataisos yra labai svarbios. Čia kalbama apie teisinės pagalbos nagrinėjant civilines ir baudžiamąsias bylas skyrimo tvarką, ypatumus, pateikiama nuostata, kad tai gali būti padaryta bet kokioje stadijoje. Reglamentuojama teisė pateikti prašymą kartu su pareiškimu dėl ieškinio ar ieškininio pareiškimo, nežinau, kokius terminus vartosime, ir įvardijama teisėjo prievolė iš karto išspręsti klausimą dėl valstybinės pagalbos skyrimo ir panašiai.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, remdamasis Teisės departamento siūlymais ir savo patarėjų siūlymais, šiuos projektus šiek tiek redagavo, kūrybiškai diskutuodamas su Teisės departamento išvadomis. Sakysim, dėl Civilinio proceso kodekso 421 straipsnio 1 dalies buvo diskutuota, ar priimti Teisės departamento siūlymą vietoje termino “teismo” rašyti “teismo teisėjo”. Komitetas laikosi nuomonės, kad galbūt siaurinti, tikslinti čia nereikėtų, nes vis dėlto pagrindinis sprendimas yra teismo ir pan. Buvo diskutuota nuostata ir komitetas nepritarė tai abejonei, kurią buvo išdėstęs Teisės departamentas, kad galbūt asmeniui nevertėtų jau kitos institucijos teismui vėl pateikti reikiamus įrodymus, kad tas kitos institucijos teismas galėtų patikrinti, ar ta teisinė pagalba asmeniui yra reikalinga.

Taigi paredaguoti tekstai yra padėti prieš jūsų akis. Mes Baudžiamojo proceso kodeksą tikslinome Teisingumo ministerijos siūlymu dar vienu straipsniu. Būtent 562 straipsnis papildytas žodžiu, kuris reglamentuoja teismo ir teisėjų nutarties teikti valstybinę teisinę pagalbą arba atsisakyti teikti teisinę valstybinę pagalbą apskundimo tvarka. Teisingumo ministerijos ir mūsų komiteto nuomone, tokia tvarka taip pat turi būti Baudžiamojo proceso kodekse patikslinta.

Dar būta keletas diskusijų, bet, kolegos, prieš jus dabar yra trys projektai, dėl jų nėra jokių pataisų. Teisės departamentas pateikęs jau vėl diskutuoja dėl terminų, kad reikėtų vietoje žodžio “teismas” rašyti “teismo teisėjas”. Todėl buvo svarstyta. Ir Teisingumo ministerijos, ir mūsų komiteto nuomone, to daryti nereikėtų. O dėl Baudžiamojo proceso kodekso Teisės departamentas ir toliau diskutuoja su komitetu, na, galėtume sakyti, dėl palaikytos nuostatos, jog valstybė garantuoja advokato dalyvavimą savo lėšomis nagrinėjant tokias baudžiamąsias bylas ir tokiais atvejais, kai tai reikalinga teisingumo interesams. Teisės departamentas manė, jog tai lyg ir per platu, bet, Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone, kadangi gali iškilti visokių nenumatytų momentų, ši dar viena išlyga, kai tai reikalinga teisingumo interesams, yra reikalinga. Tai, kolegos, buvo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados dėl trijų projektų.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Norėčiau prašyti papildomo komiteto – Žmogaus teisių komiteto vardu dėl šių įstatymų projektų pateikti išvadas pirmininką G.Dalinkevičių.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Žmogaus teisių komitete buvo apsvarstyti visi įstatymai. Iš esmės teikiamiems projektams yra pritarta. Tik dėl vieno iš tų minimų Baudžiamojo proceso kodekso (…) straipsnių pakeitimo projekto yra vienas siūlymas, kad projekto 2 straipsnyje išdėstyto bazinio įstatymo 561 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei šio straipsnio 2 dalyje po žodžio “teisiamajam” būtų įrašytas žodis “nuteistajam”, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad ir nuteistiesiems taip pat garantuojama valstybinė teisinė pagalba. Be to, teikiamo projekto 561 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad teisinė pagalba gali būti paskirta bet kurioje bylos proceso stadijoje, vadinasi, ne tik teisiamieji, bet ir nuteistieji turi teisę į pagalbą. Pavyzdžiui, nagrinėjant bylą kasacinėje ir apeliacinėje instancijoje. Projekto 2 straipsnyje išdėstyto bazinio įstatymo 561 straipsnio 2 dalyje po žodžių “priemonės” įrašyti “o nukentėjusysis dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių”, nes nusikaltimo aukos padėtis neturi būti blogesnė nei kaltininko. Šiais pasiūlymais mes tiesiog giname aukos teises. O iš esmės visiems pateikiamiems projektams yra pritarta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dabar turėtume svarstyti dėl pritarimo kiekvienam iš pateiktų įstatymo projektų atskirai, išklausę pagrindinio ir papildomo komiteto išvadas.

Gerbiamieji kolegos, dėl įstatymo projekto Nr.IXP-188 diskusijoje dalyvauti norinčių nebuvo. Taip pat galima teigti, kad pataisų pateikta nėra. Ar bendru sutarimu… Tiesa, prieš tai klausiu, ar būtų norinčių prieš balsavimą kalbėti dėl pritarimo dėl balsavimo motyvų? Norinčių nėra. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti po svarstymo įstatymui Nr.IXP-188? Kitaip teigiančių nematau. Dėkoju. Bendru sutarimu šiam įstatymo projektui pritarta po svarstymo.

Kitas darbotvarkės klausimas Nr.IXP-189, susijęs su Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimu bei papildymu. Čia mes turime papildomo Žmogaus teisių komiteto teikiamą pasiūlymą. Jam pagrindinis komitetas iš dalies pritarė. Ar sutinka komitetas su tuo, ar vis dėlto… Iš dalies pritaria. Taigi dėl 2 straipsnio – 561 straipsnio siūlytos pataisos Žmogaus teisių komitetas sutinka su pritarimu iš dalies, taip pat 561 straipsnio 2 dalies žodžių pakeitimas, kaip siūlė pataisyti Žmogaus teisių komitetas. Turėtume apsispręsti dabar dėl šios pataisos. Ar galėtume pritarti šiai Žmogaus teisių komiteto siūlomai pataisai po svarstymo? Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti yra? Nematau. Ar būtų prieštaraujančių ir siūlančių elgtis kitaip? Taigi bendru sutarimu yra pritarta Žmogaus teisių komiteto siūlymui, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė. Tam taip pat yra siūlymai, priimta pataisa. Dabar turėtume apsispręsti dėl pritarimo visam įstatymo projektui po svarstymo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau ir negirdžiu. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galėtume pritarti Civilinio proceso kodekso įstatymo kodekso papildymo ir pakeitimo… Atsiprašau, Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.IXP-189? Negirdžiu prieštaraujančių. Bendru sutarimu šiam įstatymo projektui yra pritarta po svarstymo.

Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo – Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 1, 2, 3, 6, 8, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projekto Nr.IXP-190. Pataisų dėl šio įstatymo projekto nėra pateikta. Ar prieš apsisprendžiant dėl pritarimo šiam įstatymo projektui po svarstymo būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Taip. Seimo narys D.Velička. Prašom.

D.VELIČKA. Aš pritarčiau tam projektui, tačiau noriu atkreipti dėmesį į to įstatymo vykdymą, nes pajamų deklaravimas yra atiduotas labai biurokratinei sistemai. Žmogus, deklaruojantis pajamas, traktuojamas kaip nusikaltėlis. Jis atneša pinigus ir turi aiškintis, turi įrodinėti kažkokiam klerkui. Aš atkreipiu Finansų ministerijos dėmesį, kad ji kontroliuotų, jog vis dėlto deklaruojant pagal nustatytą tvarką turėtų būti griežtai laikomasi įstatymo, o ne išvedžiojama pagal savo sistemos reikalavimus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėkoju už nuomonę. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti po svarstymo? Taip. Įstatymo projektui Nr.IXP-190 po svarstymo yra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, numatoma, kad šis įstatymas įsigalios nuo sausio 1 d. Ar galėtume ypatingos skubos tvarka spręsti šį klausimą? Tam būtų reikalingas pritarimas. Ar nebūtų prieštaraujančių dėl ypatingos skubos tvarkos taikymo? Gerbiamieji kolegos, jaučiu jūsų palankų nusiteikimą. Būtų siūlymas apsispręsti dėl šių trijų įstatymų projektų jau dabar, neatidėliojant klausimo. Gerbiamieji kolegos, iš eilės.

 

Civilinio proceso kodekso papildymo 421 straipsniu ir 146, 164 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-188 (2*) (priėmimas). Baudžiamojo proceso kodekso 56, 561, 121, 123, 250, 390 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 562 straipsniu bei 350 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-189(2*) (priėmimas)

 

Grįžtame prie įstatymo Nr.IXP-188 – Civilinio proceso kodekso papildymo 421 straipsniu ir 146, 164 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo. Ar prieš balsuojant būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar reikėtų išklausyti pagrindinio komiteto pranešėją? Gerbiamasis kolega Vidžiūnai, gal galiu jus pakviesti į tribūną? Mes turėsim balsuoti dėl šių straipsnių iš eilės. Taigi pereinam prie balsavimo dėl… (tuoj pat, minutėlę!) Civilinio proceso kodekso papildymo 421 straipsniu ir 146, 164 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų?

A.VIDŽIŪNAS. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galime pritarti šiam straipsniui? Taip.

Šio įstatymo 2 straipsnis susijęs su 146 straipsnio papildymu 5 dalimi. Ar dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Kitaip teigiančių nėra. Priimta.

3 straipsnis susijęs su 164 straipsnio papildymu ir pakeitimu. Ar dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Ne. Ar bendru sutarimu galime pritarti? Nematau teigiančių kitaip. Pritarta bendru sutarimu.

4 straipsnis susijęs su įstatymo įsigaliojimu. Ar dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Nėra. Bendru sutarimu pritarta.

Dabar turėtume apsispręsti dėl viso įstatymo. Prieš balsavimą prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Norinčių kalbėti nėra. Prieš balsavimą prašau Seimo narius registruotis. Vyksta registracija. Sveikinu su galimybe įgyvendinti neatimamą teisę į registraciją posėdžio metu.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Prašau Seimo narius pasiruošti balsuoti ir apsispręsti dėl Civilinio proceso kodekso papildymo 421 straipsniu ir 146, 164 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr.IXP-188. Dėl viso įstatymo projekto. Prašau Seimo narius balsuoti. Ar galėtume įskaityti kolegos A.Vidžiūno balsą? Tuoj pat, po balsavimo rezultatų, mes juos papildysime.

Ar kolega Z.Mačernius už?

Balsavimo rezultatai: už – 69, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi Civilinio proceso kodekso papildymo 421 straipsniu ir 146, 164 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.IXP-188 priimtas.

Kitas klausimas, kuriam taip pat taikoma ypatingos skubos tvarka, – Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.IXP-189. Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, ar…

A.VIDŽIŪNAS. Siūlau greitai priimti pastraipsniui, kolegos, juo labiau kad dėl 2 straipsnio, dėl Žmogaus teisių komiteto siūlymo, mūsų komitete buvo kalbėta. Teisingumo ministerija visiškai neprieštarauja, kad būtų išplėstos ir nukentėjusiojo dėl sveikatos būklės teisės turėti kitus terminus paduoti pareiškimus. Siūlau priimti visus straipsnius.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėl 1 straipsnio, susijusio su 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimu ir papildymu 7 punktu. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.

Taigi 2 straipsnis, susijęs su 561 straipsnio pakeitimu. Iš pranešėjo suprantu, kad pagrindinis komitetas pritaria Žmogaus teisių komiteto siūlymams.

A.VIDŽIŪNAS. Pirmiausia Seimas pritaria.

PIRMININKAS. Dabar prašau Seimo narius apsispręsti dėl šio straipsnio. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam straipsniui su pataisomis? Dėkoju. Bendru sutarimu. Aš manau, kad galėtume padėkoti kolegai A.Vidžiūnui, nes kitkas tikrai yra aišku. Dėkoju pranešėjui. Visi neblogai atrodom, bet galima ir sėdėti.

Kolegos, pereiname prie 3 straipsnio, susijusio su kodekso papildymu 562 straipsniu. Ar būtų kalbančių dėl balsavimo motyvų? Ar bendru sutarimu galime pritarti šiam straipsniui? Kitaip teigiančių nematau. Dėkoju.

4 straipsnis – 121 straipsnio 3 punkto pripažinimas netekusiu galios.

Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.

5 straipsnis – dėl 123 straipsnio 4 dalies pripažinimo netekusia galios. Ar mes, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galėtume priimti bendru sutarimu? Taip. Dėkoju.

6 straipsnis – 250 straipsnio 1 dalies papildymas 8 punktu. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime patvirtinti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimta bendru sutarimu.

7 straipsnis – 350 straipsnio pripažinimas netekusiu galios. Dėl balsavimo motyvų kalbėti norinčių nėra. Ar bendras sutarimas galiotų ir šiuo atveju? Dėkoju.

8 straipsnis – 390 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Kalbėti dėl balsavimo motyvų norinčių nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Teigiančių kitaip nėra.

9 straipsnis. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Nematau teigiančių kitaip. Dėkoju. 9 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

Dabar, gerbiamieji kolegos, prieš balsuojant dėl viso įstatymo norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nematau. Prieš balsuojant prašau Seimo narius įgyvendinti savo teisę į registraciją plenariniame posėdyje. Registracija vyksta.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai.

Prašau Seimo narius apsispręsti dėl Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 350 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr.IXP-189 priėmimo. Prašau Seimo narius balsuoti.

Už – 69, prieš nėra, susilaikė 1. Baudžiamojo proceso kodekso 56, 561, 121, 123, 250, 390 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 350 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr.IXP-189 priimtas.

Dėkoju už bendradarbiavimą priimant įstatymus ypatingos skubos tvarka.

 

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje pirmininko ir pirmininko pavaduotojo patvirtinimo" projektas Nr.IXP-200 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Norėčiau pasiūlyti apsvarstyti pirmąjį rezervinį klausimą– Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje pirmininko ir pirmininko pavaduotojo patvirtinimo” projektą Nr.IXP-200. Pranešėjas – URK pirmininkas A.Medalinskas. Kviečiu į tribūną. Prašom.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, tuos, kurie nežino, kas yra URK, prašau nepainioti su pavarde Urka, nes URK yra Užsienio reikalų komitetas. Kadangi Užsienio reikalų komitetui tenka kuruoti užsienio reikalų funkcijas, tai svarstome toliau klausimą, susijusį su dar dviem delegacijom. Vienas iš jų yra siūlymas dėl vadovybės – dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo asamblėjoje pirmininko ir pavaduotojo patvirtinimo. Asamblėjos pirmininku siūlomas Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Skardžius ir pavaduotoju A.Plokšto. Nežinau, ar galėčiau pateikti abu klausimus, ar vieną?

PIRMININKAS. Atskiri klausimai.

A.MEDALINSKAS. Gerai.

PIRMININKAS. Jūsų niekas nepageidavo paklausti. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų prieš pritariant šiam Seimo nutarimui po pateikimo? Nėra. Norėčiau paklausti Seimo narių, ar bendru sutarimu galime pritarti šiam Seimo nutarimui po pateikimo? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Klausimas buvo gana aiškus, svarstant šį Seimo nutarimą būtų galima taikyti ypatingos skubos tvarką ir priimti jį šiandien. Ar ypatingos skubos tvarka Seimo nariams būtų priimtina? Gerai. Gerbiamieji kolegos, prieš pritariant visam Seimo nutarimui, jį priimant šiame Seimo posėdyje, prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Norinčių kalbėti nėra. Prieš balsavimą dėl viso Seimo nutarimo priėmimo prašom registruotis.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai.

Prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo nutarimo Nr.IXP-200 priėmimo. Prašau balsuoti.

Už – 63, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje pirmininko ir pirmininko pavaduotojo patvirtinimo” (registracijos Nr.IXP-200) priimtas.

 

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Frankofonijos Parlamentinėje Asamblėjoje" projektas Nr.IXP-199 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Kitas rezervinis klausimas – nutarimas dėl Frankofonijos Parlamentinės Asamblėjos delegacijos suformavimo. Prašau Užsienio reikalų komiteto pirmininką A.Medalinską pateikti Seimo nutarimą Nr.IXP-199.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamieji kolegos, tikriausiai nutarimo projektą turite prieš akis, tačiau aš jį garsiai perskaitysiu. Seimo delegacijos Frankofonijos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininku siūlomas R.Pavilionis, o pavaduotoju siūlomas K.Krikščiūnas, taip pat delegacijoje bus ir A.Baura.

PIRMININKAS. Norinčių paklausti nėra. Dėkoju pranešėjui. Ar galėčiau siūlyti Seimo nariams pritarti šiam Seimo nutarimui po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Tuojau, už minutėlės, kolegos, įgyvendinsime šį pageidavimą. Kitaip teigiančių nematau, pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Manau, galėtume svarstyti šį klausimą dabar priimdami sprendimą dėl šio Seimo nutarimo. Siūlyčiau balsuoti dėl šio Seimo nutarimo pastraipsniui.

Taigi 1 straipsnis – dėl Seimo delegacijos Frankofonijos Parlamentinėje Asamblėjoje sudarymo. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Dėkoju.

2 straipsnis – dėl delegacijos vadovų patvirtinimo. Nesant kalbančių dėl balsavimo motyvų, ar bendru sutarimu galėtume priimti 2 straipsnį? 2 straipsniui bendruoju sutarimu pritarta. Dabar turėtume balsuoti dėl viso Seimo nutarimo. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Prieš balsavimą prašau Seimo narius registruotis.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Prašau Seimo narius balsuoti dėl viso Seimo nutarimo Nr.IXP-199. Prašau balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 58, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Frankofonijos Parlamentinėje Asamblėjoje” priimtas.

 

Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 1, 2, 3, 6, 8, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 51 straipsniu  įstatymo projektas Nr.IXP-190(2*) (priėmimas)

 

Aš noriu atsiprašyti, kolegos, išties mes nebalsavome dėl vieno iš lydinčiųjų įstatymų, t.y. Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo. Norėčiau jus grąžinti iš rezervinių klausimų prie darbotvarkės klausimo 2c. Mes nusprendėme, kad jį svarstome ypatingos skubos tvarka. Taigi turėtume dėl šio įstatymo priėmimo balsuoti pastraipsniui.

Gerbiamieji kolegos, Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo 1 straipsnis. Ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų galime priimti bendruoju sutarimu? Priimta. Dėl 2 straipsnio norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar bendras sutarimas priimtinas būdas? Priimta bendruoju sutarimu. 3 straipsnis susijęs su 3 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimu. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar bendras sutarimas priimtinas būdas? Kitaip teigiančių nematau. 3 straipsniui pritarta. 4 straipsnis susijęs su įstatymo papildymu 51 straipsniu. Ar nesant kalbančių dėl balsavimo motyvų pritariam bendruoju sutarimu? Priešingai teigiančių nematau. 4 straipsniui pritarta. 5 straipsnis susijęs su 6 straipsnio atitinkamų dalių pakeitimu bei papildymu nauja. Dėl balsavimo motyvų nėra. Ar bendruoju sutarimu galime priimti? Nematau teigiančių kitaip. Pritarta. 6 straipsnis susijęs su 8 straipsnio papildymu. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar bendruoju sutarimu galime pritarti šiam straipsniui? Pritarta. 7 straipsnis – dėl 11 straipsnio papildymo. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Bendru sutarimu ar galime priimti? Kitaip teigiančių nėra. 8 straipsnio svarstymas ir priėmimas. Ar galime pritarti, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kitaip teigiančių nematau.

Prašau Seimo narius pasiruošti balsuoti dėl viso Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo. Ar dėl balsavimo motyvų būtų norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nėra. Prieš balsavimą prašau Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl viso įstatymo Nr.IXP-190(2). Prašau balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 1. Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 1, 2, 3, 6, 8, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymas Nr.IXP-190 priimtas.

Kolega A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Dėl vedimo tvarkos norėčiau. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar galėčiau jums pasiūlyti šiek tiek supaprastinti procedūrą? Mes labai dažnai kartojame registracijas. Aš manau, kad jos yra tikrai reikalingos, kai yra galutinis balsavimas, bet kai yra pritariama po svarstymo arba pateikimo, ypač jeigu nėra oponuojančių, manau, kad registracijos būtų galima nedaryti. Mes sutaupytume pakankamai daug laiko. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Man regis, mes taip ir elgiamės. Bent jau stengiamės taip elgtis. Dėkoju.

 

Elektros energetikos įstatymo 2, 7, 8, 13, 16, 17, 18, 20, 21, 25, 28, 29, 30, 31, 32, 34, 38, 39, 45, 46, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-113(3*) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

 

Judame į priekį. Kitas darbotvarkės klausimas – Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-113. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto vardu pateikti išvadas Seimo narį J.Palionį. Prašom, kolega.

J.PALIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Ekonomikos komitetas patobulino įstatymo projektą ir pataisų bei pasiūlymų daugiau nėra. Vyriausybė jam pritarė. Siūlau Seimui priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Pastabų ir pataisų dėl šio įstatymo projekto nėra gauta. Todėl manau, kad galėtume pereiti prie šio įstatymo priėmimo pastraipsniui. Ar dėl šio įstatymo 1 straipsnio priėmimo… Dėl balsavimo motyvų – kolega K.Rimšelis. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Bendru sutarimu galime priimti? Dėkoju. 2 straipsnis dėl 7 straipsnio 1 dalies pakeitimo. Bendru sutarimu. Kitaip teigiančių nėra. 3 straipsnis dėl 8 straipsnio pakeitimo. Ar dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra? Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio priėmimo. Ar bendru sutarimu galime priimti? Dėkoju. Priimta bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio. Ar bendru sutarimu galime priimti? Dėkoju. Priimta. Dėl 6 straipsnio. Ar bendru sutarimu galime priimti? Teigiančių kitaip nėra. Priimta. Dėl 7 straipsnio. Ar bendru sutarimu galime priimti? Teigiančių kitaip nematau. Dėl 8 straipsnio. Ar bendras sutarimas tiktų? Pritarta bendru sutarimu. 9 straipsnis. Ar bendras sutarimas būtų priimtinas būdas? Dėkoju. Sutarta. 10 straipsnis. Ar bendru sutarimu galime priimti? Dėkoju. 11 straipsnis.

Ar būtų galima priimti bendru sutarimu? Sutarta. Ar galime 12 straipsnį priimti bendru sutarimu? Dėkoju.

13 straipsnį, matau, taip pat galime priimti bendru sutarimu.

14 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Netgi rankų gestais pritarimas yra.

15 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju.

16 straipsnis. Ar bendras sutarimas tinka? Tinka. Dėkoju.

17 straipsnis. Ar bendras sutarimas tinka? Priimtas.

18 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimtas.

19 straipsnis. Ar priimame bendru sutarimu? Gerai, dėkoju.

20 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju.

21 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Ir šiam straipsniui bendru sutarimu pritarta.

Visas sąrašas paskelbtas ir jam bendru sutarimu pritarta. Prieš balsuojant dėl viso įstatymo priėmimo norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Prieš balsuojant siūlau Seimo nariams registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai.

Prašau Seimo narius balsuoti dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.IXP-113(3). Prašom balsuoti.

Už – 57, prieš nėra, susilaikė 1.

Man sufleruoja, kad mėginant skaičiuoti rezultatus pakeliant rankas irsta bendra kompiuterinė sistema. Bandykime vis tiek užfiksuoti. Dar 4 balsai už. Ar pakartosime balsavimą? (Balsai salėje) Tai prie 57 balsų už priskaičiuojami Seimo narių G.Jakavonio, A.Skardžiaus, V.Tretjekovo ir V.Tomaševskio balsai už. Gerai, pritarta. Taigi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.IXP-113(3) priimtas. (Gongas) Malonus garsas, judame į priekį.

 

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir 26, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-95* (priėmimas)

 

Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir 26, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-95. Tribūnoje – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti, kad šis teikiamas įstatymas arba šie teikiami įstatymai yra lydimieji šių metų kovo 30 d. priimtą Transporto lengvatų įstatymą. Šie įstatymai yra lydimieji ir juos reikia priimti todėl, kad nuo Naujųjų metų yra numatoma, jog transporto lengvatos bus mokamos iš valstybinio biudžeto lėšų, o anksčiau buvo mokamos iš socialinio draudimo lėšų. Po svarstymo komitetas negavo naujų pasiūlymų. Siūlau pritarti įstatymų projektams. Jeigu posėdžio pirmininkas sutiktų, iš karto galėtume svarstyti abu. Ačiū.

PIRMININKAS. Kadangi tai yra priėmimo stadija, tai turėtume nagrinėti atskirai. Dėkoju pranešėjui. Kadangi nėra pastabų ir pataisų, galėtume pereiti prie šio įstatymo priėmimo pastraipsniui. Ar kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 1 straipsnio? Nėra. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Kitaip teigiančių nėra. Pritarta bendru sutarimu.

Dėl 2 straipsnio norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar pritariame bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.

3 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu? Pritarimas yra.

4 straipsnis. Ar bendras sutarimas būtų priimtinas būdas? Dėkoju, kolegos.

Dabar turime apsispręsti dėl viso įstatymo priėmimo. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Prieš balsuojant mielai kviečiu kolegas registruotis.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai.

Kviečiu Seimo narius balsuoti dėl viso Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir 26, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr.IXP-95. Prašom balsuoti.

Už – 58, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymui Nr.IXP-95 pritarta.

 

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-96* (priėmimas)

 

Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-96. Prašom kolegą A.Melianą pateikti išvadas.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas, kaip ir prieš tai buvęs, yra lydintis Transporto lengvatų įstatymą. Po svarstymo komitete jam taip pat nebuvo gauta naujų pasiūlymų ir pataisų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kadangi nėra pataisų ir pasiūlymų, galėtume pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.

Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo 1 straipsnis. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra, todėl klausiu, ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.

2 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galima priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimta bendru sutarimu.

3 straipsnis. Ar bendras sutarimas priimtinas būdas klausimui spręsti? Sutarta.

Prašau Seimo narius, prieš balsuojant dėl viso įstatymo projekto, kalbėti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys A.Sakalas atsisako. Dėkoju. Prieš balsuojant prašau Seimo narius atlikti registracijos procedūrą. Minutėlę. Dabar prašom registruotis. Registracija vyksta.

Užsiregistravo 71 Seimo narys.

Prašau Seimo narius balsuoti dėl viso įstatymo Nr.IXP-96 priėmimo. Prašom balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 1. Skelbiu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr.IXP-96 priimtą.

 

Seimo nutarimo “Dėl Radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo” projektas Nr.IXP-166 (pateikimas)

 

Siūlyčiau apsvarstyti vieną iš rezervinių klausimų. Tai yra rezervinis 3 klausimas. Prašyčiau Seimo nutarimo “Dėl Radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo” projektą Nr.IXP-166 Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu pateikti Seimo narį A.Sakalą.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kaip žinia, pagal įstatymą Seimas turėtų pasiūlyti į Radijo ir televizijos komisiją tris narius Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu. Komitetas apsvarstė, pasiūlė kandidatūras ir siūlo jas Seimui priimti. Tai yra ponia Audronė Kosciuškienė, Danguolė Skapaitė ir Bronislovas Šaukus. Jų CV jūs turite, jeigu kas nors pageidauja, galėčiau pasakyti. O šiaip kviesčiau priimti šitą nutarimą.

PIRMININKAS. Jūsų paklausti norėtų du Seimo nariai. Seimo narys P.Gražulis. Prašom, kolega.

P.GRAŽULIS. Aš noriu paklausti, kokiu tikslu ši komisija sudaroma?

A.SAKALAS. Jinai nustatyta pagal mūsų galiojantį įstatymą. Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnis reikalauja, kad Seimas pateiktų tris kandidatus. Mes tą turime padaryti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys D.Velička. Minutėlę! Prašom, kolega.

D.VELIČKA. Kažkaip neaiškiai išgirdome pavardes. Norėtume, kad pakartotumėte. Pavardes tų žmonių pakartokite.

A.SAKALAS. Ponia Audronė Kosciuškienė, ponia Danguolė Skapaitė ir ponas Bronislovas Šaukus.

PIRMININKAS. Daugiau jūsų paklausti norinčių nėra. Aš dėkoju pranešėjui. Dėl balsavimo motyvų, pritariant šiam Seimo nutarimui po pateikimo, ar būtų norinčių kalbėti? Kolega A.Vidžiūnas – už. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Už visą laiką turi tam tikrų abejonės momentų. Iš principo mes neprieštaraujame, kad tokius dalykus reikia svarstyti, bet matome, kad šiandien reikia priimti visiškai nesusipažinus su personalijomis ir atsisakius personalijų pasikalbėjimų su frakcijomis. Juo labiau kad, tegul man atleidžia, aš nematau tarp šitų trijų kandidatūrų tokių žinomų valstybės, kultūros ir kitų sričių asmenybių, kad galėtume iš karto pasakyti, jog pateikdami, pritardami šioms kandidatūroms mes iš karto patvarkom šitą komisiją racionalumo, protingų sprendimų ir kitokios materialinės gerovės sistemos link. Todėl siūlau, kolegos, šiandien pritarti po pateikimo, susitikti kandidatams su frakcijomis, tada, žinoma, tolesnis darbas bus racionalesnis.

PIRMININKAS. Taip, dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti… Tiksliau, Statutas… Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų už nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti šiam Seimo nutarimui po pateikimo bendru sutarimu? Kitaip teigiančių nematau. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu.

Manau, kad galime eiti pasiūlytu keliu – susitikti su siūlomais kandidatais frakcijų lygiu ir komitete. Nors jeigu komitetas teikia, tai čia klausimas yra aiškus. Manau, netrukus prie jo grįšime.

Kitas darbotvarkės klausimas… Prašom, Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Aš norėčiau tuomet paprašyti tų frakcijų, kurios pageidautų susitikti su tais kandidatais, tiesiog informuoti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, o mes tuomet galėtume organizuoti tuos susitikimus. Nes neaišku, gal ne visos frakcijos pageidauja, gal visos frakcijos pageidauja. Mes neturėtume mechaniškai vaikyti žmonių per visas frakcijas, jeigu, pavyzdžiui, kuriai nors frakcijai nekyla jokių abejonių.

 

Seimo rezoliucijos “Dėl 2001, 2002 ir 2003 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių” projektas Nr.IXP-8(3*) (priėmimas)

 

PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų pasiūlymą. Manau, panašiai galėtume elgtis. Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo rezoliucijos “Dėl 2001, 2002 ir 2003 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių” projektas Nr.IXP-8. Pranešėjas Seimo narys G.Šivickas – Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Priėmimo stadija.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Atsižvelgiame į tai, kad Seimas nepritarė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir kad pagal ką tik neseniai priimtą Biudžeto įstatymą didėja nacionalinio biudžeto pajamos – 70 mln., taip pat didėja valstybės biudžeto išlaidos – 200 mln. litų. Taigi pataisyta rezoliucija nustato tokias prognozuojamas 2001, 2002, 2003 metų nacionalinio biudžeto pajamas, be pajamų už teikiamas paslaugas ir asignavimų valdytojų administruojamų pajamų: 2001 metai – 8 mlrd. 947 mln. Lt, 2002 metai – 9 mlrd. 242 mln. Lt, 2003 metai – 9 mlrd. 628 mln. litų. Savivaldybių biudžetų išlaidos: 2001 metai – 3 mlrd. 63 mln. Lt, 2002 metai – 3 mlrd. 68 mln. Lt, 2003 metai – 3 mlrd. 80 mln. litų. Taip pat valstybės biudžeto išlaidos: 2001 metai – 6 mlrd. 882 mln. Lt, 2002 metai – 6 mlrd. 524 mln. Lt, 2003 – 6 mlrd. 548 mln. litų. Siūlau priimti patikslintą rezoliuciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš priimant visą rezoliuciją – Seimo narys P.Papovas. Prašom, kolega.

P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš negaliu pritarti šiai rezoliucijai dėl 2 dalies, nes dėl formalių motyvų dar nepriimtas trejų metų Savivaldybių biudžetų pagrindinių rodiklių įstatymas, kuris nustato konkrečią ir procentinę dalis, kitus rodiklius. Na, bet kadangi jau vakar priimtas įstatymas ir praktiškai kitiems metams ta procentinė dalis tokia, kokia čia yra parašyta, tai galbūt ta formali dalis ir atkristų. Tačiau dėl esmės ir vakar buvo kalbėta, ir šiandien galiu pasakyti, kad priimtame įstatyme kitiems metams ir visiems ateinantiems trejiems metams 31,99% dalis iš bendrų valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidų yra per maža. Jeigu dar, sakykim, galima būtų susitaikyti ir dėl šių metų… dėl kitų metų, tai galbūt, bet vėlgi dar dvejus metus yra ta pati procentinė dalis. Na, žinoma, tų išlaidų, kurios yra numatytos kiekvienais metais, jų sumos išraiška taip pat nedidėja. Jos nedidėja, tuo tarpu savivaldybių, kaip buvo sakyta, ir kompetencija bus plečiama, ir funkcijos bus perduodamos iš apskričių, naikinant apskritis. Tai kur yra ta realybė? Mes nustatom tokius rodiklius, o jokios realybės nėra.

Štai dėl šių aplinkybių šiai rezoliucijai pritarti negaliu.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš esmės man kyla abejonių dėl tos rezoliucijos tikslingumo. Čia duoti skaičiai, kurie yra labai maži. Sakysime, nacionalinio biudžeto pajamos 2002 m. auga 3,3%, 2003 m., palyginti su 2002 m., auga 3,1%. Mano galva, tai labai mažai. Taip gali augti be jokių papildomų pastangų, be įstatymų tobulinimo ir t.t. Mūsų užduotis yra paspartinti šį augimą. Todėl tokie maži skaičiai neįpareigoja Vyriausybės racionaliai suktis. Bet negalėčiau būti ir prieš šį įstatymą, nes tai yra rezoliucija, kuri apskritai yra beprasmė, tik informuoja, kad tokie skaičiai buvo planuoti praeitais metais, ir mums tuos skaičius parodo kaip informaciją. Ar mes negalėtume padaryti taip, kad tokios rezoliucijos būtų tik informacinio pobūdžio ir nereikėtų dėl jų balsuoti, nes jos neturi jokios prasmės?

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Dėl balsavimo motyvų kalbės Seimo narė K.Prunskienė. Prašom, kolege.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau iš esmės pratęsti tai, kas buvo pasakyta. Iš tikrųjų šiandien ta rezoliucija atrodo labai simboliška, nes mes tikrai nesame labai realiai prognozavę laikotarpio, ypač trejetą metų į priekį, iš biudžeto pajamų srities. Taip pat nelabai norisi pritarti savivaldybių biudžetų rodikliams vien todėl, jog iš esmės, analizuojant vakar priimtą įstatymo projektą, buvo aiškiai matyti, kad sudėtis tų skaičių, kurie įrašyti 2 straipsnyje, kaip jie susidaro, yra labai labai nepakankamai pagrįsta. Nenoriu konkretinti, tačiau nesinorėtų balsuoti už skaičius, kuriems stinga realumo ir pagrįstumo. Būtų nuostabu, jeigu mes iki gegužės mėnesio, kai biudžetas bus pakoreguotas, galėtume tą dokumentą atidėti ir nedarytume beprasmiškų dalykų balsuodami už šią rezoliuciją.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų – kolega K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, šios rezoliucijos būtinumas motyvuojamas labai paprastu argumentu. Atliekant biudžetinius skaičiavimus, grindžiant biudžetinius ir nebiudžetinius fondus, atliekant kitus skaičiavimus, reikia tam tikrų orientyrų. Galima be galo diskutuoti, kiek augs BVP, kaip keisis makroekonominė struktūra, kaip kis nedarbas. Šiuo atveju mes remiamės tais skaičiavimais, kurie yra atlikti Ūkio ir Finansų ministerijose, kurie yra palyginti su Tarptautinio valiutos fondo prognozėmis, patikslintomis šių ir kitų metų prognozėmis. Šiuos skaičius mes įrašėme. Jie gali būti koreguojami. Bet dabar mes turime tam tikrus orientyrus tam, kad atliktume biudžetinius ir balansavimo paskaičiavimus, piniginių srautų, finansinių srautų, pajamų ir išlaidų, kurie yra būtini biudžetiniams valdymo procesams.

PIRMININKAS. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų daugiau nėra. Gerbiamieji kolegos, prieš balsuojant dėl viso rezoliucijos projekto prašau Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Prašau Seimo narius balsuoti dėl visos rezoliucijos.

Už – 42, prieš – 14, susilaikė 6. Rezoliucija “Dėl 2001, 2002, ir 2003 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių” Nr.IXP-8(3) priimta.

Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome su biudžetu susijusį klausimą. Vakar plenariniame posėdyje buvo pasiūlytas priimti Lietuvos Respublikos Seimo protokolinis nutarimas. Yra siūloma priimti tokį protokolinį nutarimą: “Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2001 m. kovo 1 d. pateikti Seimui pasiūlymus, kokiu būdu bus kompensuojamos 1999, 2000 metais negautos prognozuotos savivaldybių biudžetams pajamos bei 2000 m. neskirta pagal Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą bendrosios dotacijos kompensacijos dalis nustatytiems savivaldybių ir jų įstaigų kreditoriniams įsiskolinimams padengti”. Teikia Socialdemokratinės koalicijos frakcija, frakcijos vardu pasirašo Seimo narys V.Andriukaitis.

Ar prieš pritariant šiam protokoliniam nutarimui būtų norinčių kalbėti dėl pritarimo motyvų? Seimo narys P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mes visi supratome ir žinome, kokia yra situacija su kreditoriniais įsiskolinimais savivaldybėse, ir suprantame, kad iš savų biudžetų, kurie yra numatyti, o savivaldybių biudžetai yra numatyti šių metų lygio, tų įsiskolinimų padengti negalės. Todėl reikia ieškoti būdų, kaip tai būtų galima išspręsti. Manyčiau, kad, kaip planuoja Vyriausybė, svarstant gegužės mėnesį būtų galima pateikti tuos būdus – ar tai Privatizavimo fondas, ar kiti būdai, ir vis dėlto numatyti padaryti savivaldybėse finansinius patikrinimus, kokie yra kreditoriniai įsiskolinimai, bei numatyti tam tikslui asignavimus. Todėl aš kviečiu pritarti šiai rezoliucijai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkoju, kolega. Dėl pritarimo motyvų kolega Z.Balčytis. Prašom.

Z.BALČYTIS. Mes ką tik neseniai nubalsavome dėl nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių, kur esminis dalykas, aš sutinku, yra tas, kad mes turime žinoti kokius nors prognozinius skaičius, jeigu norime daryti prognozes ateičiai. Manau, kad šis klausimas yra lygiai toks pat, kad šiandien mes turėtume įpareigoti Vyriausybę pasakyti ir savivaldybėms, ir kitoms valstybės institucijoms dėl kreditorinių įsiskolinimų likvidavimo principų. Todėl aš siūlyčiau pritarti šiai rezoliucijai ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Noriu pasakyti, kad protokoliniu nutarimu yra siūloma pasiūlyti, o ne įpareigoti Vyriausybę.

Z.BALČYTIS. Taip, pasiūlyti.

PIRMININKAS. Taip. Dėl balsavimo motyvų – kolega J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamieji kolegos, mintis, kuri yra teikiama šiame Seimo protokoliniame nutarime, pati savaime gal ir nėra bloga, tačiau šis darbas Vyriausybėje ir taip vyksta. Mes galime prisiminti, kad šių metų biudžetui buvo papildomai skirta 30 mln. litų šiems reikalams tvarkyti, taip pat padidinami pinigai bedarbių pašalpoms savivaldybėse mokėti. Svarbiausia, jog premjero potvarkiu Vyriausybėje yra sudaryta darbo grupė, kuri būtent ir sieks spręsti šiuos klausimus. Todėl papildomas Seimo kišimasis ir Seimo protokolinis nutarimas nėra būtinas, jokiu būdu neatmetant pačios idėjos ar keliamos problemos, tačiau konstatuojant tą faktą, kad Vyriausybė pati pakankamai efektyviai ir, svarbiausia, sąžiningai, ir energingai ėmėsi spręsti šį klausimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti daugiau nėra. Siūlyčiau apsispręsti dėl šio protokolinio nutarimo.

Ar kolega V.Popovas dėl balsavimo motyvų? Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš nenorėčiau pritarti kolegos J.Čekuolio ką tik išsakytai minčiai. Tai nėra Seimo kišimasis į Vyriausybės reikalus, tačiau papildomas priminimas Vyriausybei tikrai nepakenks, nepaisant to, kad kolega čia gražiai aiškino, kaip energingai ėmėsi dirbti. Tuo labiau kad po biudžeto svarstymo vakar buvo daug įvairių debatų, ypač susietų su tuo savivaldybių įsiskolinimu. Pats ministras J.Lionginas čia, tribūnoje, iš esmės irgi pritarė, kad toks protokolinis Seimo nutarimas galėtų būti, jis tikrai nepakenktų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Prieš apsisprendžiant dėl šio protokolinio nutarimo likimo prašau Seimo narius registruotis. Buvo kalbančių prieš. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Prašau, kolegos, apsispręsti dėl šio protokolinio nutarimo. Prašau Seimo narius balsuoti.

Už – 22, prieš – 41, 5 susilaikė. Rezultatai vis tiek yra aiškūs – protokoliniam nutarimui nepritarta.

Judame, gerbiamieji kolegos, toliau. Seimo narys V.Kvietkauskas.

V.KVIETKAUSKAS. Priimant prieš tai buvusį nutarimą buvo siūlymas papildyti Radijo ir televizijos komisiją trim nariais. Frakcijos pareiškė pageidavimą, bent jau Konservatorių frakcija pareiškė pageidavimą, susitikti su tais nariais. Rytoj įvyks toks susitikimas su šia frakcija. Jeigu būtų daugiau frakcijų, kurios norėtų, gal galėtų susitikti? Gal galėtų prieiti prie manęs, kaip prie Kultūros ir švietimo komiteto nario, kuriam pavesta organizuoti tą dalyką, kad per vieną dieną tie visi susitikimai įvyktų. Prašom frakcijų atstovus, jeigu kas norėtų.

 

Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-99* (svarstymas ir priėmimas)

 

PIRMININKAS. Dėkoju. Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo – Komercinių bankų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-61. Atsiprašau, iš eilės būtų Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-99. Biudžeto ir finansų komiteto vardu kviečiu į tribūną G.Šivicką. Svarstymo stadija.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas yra susijęs su tuo, kad mokesčių administratoriaus administruojamų mokesčių sąrašą papildo sąvoka “valstybės rinkliava”. Atsižvelgus į Žemės nuomos įstatymą, projekte sąvoka “valstybinės žemės ir valstybinio vandens fondo vandens telkinių nuomos mokestis” yra pakeičiama į sąvoką “nuompinigių, užmokesčio už valstybinės žemės ir valstybinio vandens fondo vandens telkinių nuoma”. Komitete svarstytas projektas yra priimtas bendru sutarimu. Siūlau šį projektą priimti ypatingos skubos tvarka, nes nuo 2001 m. sausio 1 d. įsigalioja Rinkliavų įstatymas.

Kartu su šiuo projektu siūlome Lietuvos Respublikos Seimui priimti tokį protokolinį nutarimą, susijusį su šiuo įstatymu: “Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti įstatymo projektus, kuriuose žyminio mokesčio sąvoka būtų keičiama į valstybės rinkliavos sąvoką, kiek tai susiję su Valstybės rinkliavos įstatymu”. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymų ir pataisų nėra gauta. Diskusijoje dalyvauti iš anksto užsiregistravusių Seimo narių taip pat nėra. Prieš pritariant šiam įstatymo projektui po svarstymo aš kviesčiau Seimo narius kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ketinančių taip elgtis nėra. Dėkoju. Klausčiau, ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Kitaip teigiančių nėra. Yra Seimo Pirmininko siūlymas šį įstatymo projektą priimti ypatingos skubos tvarka. Gerbiamieji kolegos, aš klausčiau, ar būtų prieštaravimų dėl ypatingos skubos taikymo priimant šį įstatymo projektą? Kitaip teigiančių nėra. Yra sutarta šį klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Manau, pranešėjas supažindino su klausimu. Jis yra pakankamai aiškus, todėl galėtume priimti šį įstatymą čia ir dabar. Prašyčiau pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.

Taigi 1 straipsnis – 5 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nematau. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti? Dėkui už spartų pritarimą.

Dėl 2 straipsnio. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti 2 straipsniui? Dėkui. Pritarta. Kolegos, ar prieš apsisprendžiant dėl viso įstatymo priėmimo būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Nėra. Prieš balsavimą prašau Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Aš prašau Seimo narius balsuoti dėl Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo. Prašom balsuoti.

Už – 64, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Taigi Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.IXP-99 priimtas.

Taip pat yra gautas Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas priimti tokį protokolinį nutarimą: “Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti įstatymo projektus, kuriuose žyminio mokesčio sąvoka būtų keičiama į valstybės rinkliavos sąvoką, kiek tai susiję su valstybės rinkliavos įstatymu”. Manau, pakankamai logiškas protokolinis nutarimas, kurį siūlo komitetas. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti tokiam protokoliniam nutarimui? Gerai. Kolegos, nematau prieštaravimų. Protokoliniam nutarimui pritarta.

 

Komercinių bankų įstatymo 2, 6, 7, 14, 18, 24, 27, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-61(2*) (svarstymas)

 

Kitas įstatymas – Komercinių bankų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-61. Svarstymo stadija. Biudžeto ir finansų komiteto vardu į tribūną kviečiu pranešėją kolegą R.Palaitį.

R.PALAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seime! Esu Biudžeto ir finansų komiteto paskirtas pranešėjas. Noriu perskaityti komiteto nuomonę dėl Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 2, 6, 7, 14, 18, 24, 27, 33, 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Komitetas mano, kad reikėtų atsižvelgti į Teisės departamento išvadas dėl kai kurių redakcinių pastabų, kartu mano, kad į kai kurias Teisės departamento išvadas turėtų būti reaguojama inicijuojant atskirą šio įstatymo pakeitimo projektą. Apskritai iniciatorių pateiktam įstatymo projektui galima pritarti. Tokia komiteto nuomonė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Diskusijoje kalbėti užsirašė trys Seimo nariai. Prašau į tribūną kolega J.Veselką.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, įstatymas yra tikrai labai geras ir nereikia laukti jo priėmimo, kol įstosime į Europos Sąjungą. Mes čia įteisinome vieną gerą dalyką, t.y. kad steigiant bankus (šiame procese būtinai dalyvauja ir vienas užsienio bankas) gali dalyvauti kartu ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Tai iš tikrųjų vienas iš tų ėjimų, kuris galbūt leis papildomai pritraukti daugiau kapitalo ir, kaip jūsų dauguma tvirtina, iš tikrųjų pagilins šitą rinką. Todėl siūlyčiau tame paskutiniame straipsnyje įrašyti, kad šitas įstatymas įsigalioja nuo jo paskelbimo “Valstybės žiniose”.

Bet vienas dalykas yra dėl tų 40% įmonių kapitalo. Kaip žinote, iki mūsų didžiųjų bankų griūties, o privačių bankų Lietuvoje berods bankrutavo apie 14… Turime nemažai patirties, kaip bankai buvo steigiami, paimami pinigai, investuojami į kelias įmones ir paskui įvykdavo bankrotai, ir paskui nieko nesugaudavome. Aš čia neskubinčiau, nes logiškai mąstant, kodėl bankas gali norėti investuoti į keturias įmones 40% savo kapitalo? Prielaida – labai geros keturios įmonės. Suprantama, grobis geras. Bet, kita vertus, tarp bankų turi vykti konkurencija dėl projektų, o ne dėl atskirų įmonių. Vadinasi, keturi pagriebė geras įmones, sakysim, “Achemą”, “Lietuvos geležinkelius”, dar porą įmonių, kiti netenka tos konkurencinės tokios pat teisės dalyvauti, nes apribojimas, kad vienoje negali būti daugiau kaip 10%, yra logiškas apribojimas, bet kodėl 44 įmonėse? Ar tai neleis sudaryti… mes turėjome labai liberalų, berods 1996 metų, įstatymą, kai steigė kas norėjo ir investavo įmonės kapitalą kur norėjo, ir keturiolika privačių bankų bankrutavo.

Todėl dėl šitų 40% aš patarčiau neskubėti. O apskritai tai geras įstatymas, leidžiantis tikėtis papildomo Lietuvos kapitalo pritraukimo. Tik prašau neriboti jo įstojimo į Europos Sąjungą termino, nes kas gali žinoti, gal ir neįstosim, tai yra nepriims. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kiti užsiregistravę atsisako kalbėti.

Gerbiamieji kolegos, pataisų ar pasiūlymų nėra gauta. Klausčiau, ar bendru sutarimu galėtume sutarti po pritarimo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kitaip teigiančių nematau. Pritarta po svarstymo.

 

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pateikimo įstatymo projektas Nr.IXP-225 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

 

Kitas darbotvarkės klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Kviečiu į tribūną finansų ministrą J.Lionginą.

J.LIONGINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo projekte, kurį mes svarstėme ir pritarėme po pateikimo, numatoma juridiškai įteisinti azartinių lošimų organizavimą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgdami į tai, siūlome pakeisti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą. Šio įstatymo pakeitimo tikslas – papildyti jį nuostata, kad pridėtinės vertės mokestis nebus imamas nuo azartinių lošimų apyvartos. Turiu pabrėžti, kad įstatymo projektas parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos Šeštąja direktyva, pagal kurią azartinių lošimų apyvarta pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinama. Mes prašėme, kaip jūs pastebėjote, skubos tvarkos, kadangi, kai buvo teikiamas Azartinių lošimų įstatymo projektas, manėme, kad jis bus svarstomas dar šioje kadencijoje, iki Naujųjų metų. Bet atsižvelgiant į tai, kad įstatymas bus priimtas po Naujųjų metų, o šis įstatymas yra lydintis Azartinių lošimų įstatymo projektą, aš manau, kad dabar mes tiktai galime apsispręsti ir pritarti jam po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų klausti užsirašė septyni Seimo nariai. Kolega J.Veselka. Nėra. Kolegė B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, pakomentuokite, kokiose šalyse pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinami azartiniai lošimai. Ir kodėl latviai vis dėlto priėmė tokį sprendimą apmokestinti?

J.LIONGINAS. Čia man naujiena, kad Latvija apmokestina azartinių lošimų apyvartą, nes visoje Europos Sąjungoje, tai yra tose valstybėse, kuriose taikomas PVM mokestis, kaip žinote, JAV tokio mokesčio nėra, visur šiuo mokesčiu apyvartos neapmokestinamos, nes faktiškai nėra objekto. Nes kas yra apyvarta? Aš pinigus moku, kad ir loterijoje, ir galiu išlošti. Kur objektas? Nėra. Todėl ir yra priimta Europos Sąjungos Šeštoji direktyva, aš galiu jums net numerį pasakyti, jeigu norite, 77388 ES, ir ten aiškiai yra pasakyta. Kaip žinote, mes mokesčių aktus deriname su Europos Sąjungos teise. Šiuo atveju, jeigu mes priimsime Azartinių lošimų įstatymą, vadinasi, turės eiti ir kitas įstatymas, PVM mokesčio pataisa, kad tą nuostatą suderintume su Europos Sąjungos teise.

PIRMININKAS. Dėkui. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pranešėjau, kiek aš supratau, ypatingos skubos jūs jau atsisakėte. Bet mano toks klausimas. Kai jūs pateikėte Azartinių lošimų įstatymą Seime, jūs aiškinamajame rašte motyvavote, kad vienas iš argumentų yra surinkti mokesčius. O ten numatyta, kad pajamos apmokestinamos nuo 15% iki 20%. O dabar, kaip sako, nors į Europos Sąjungą įstosime ne anksčiau kaip po penkerių metų, jau skubame kaip galima greičiau atleisti nuo PVM mokesčio lošimo namus. Tai vis dėlto kai apmokestiname tokiais mažais mokesčiais ir darome tokias lengvatas lošimo namams, pasakykite, kokie tikrieji lošimo namų steigimo tikslai?

J.LIONGINAS. Man tenka apgailestauti, kad jūs neįsigilinote į Azartinių lošimų įstatymą. Jeigu jūs paskaičiuosite, kiek mokesčių, tarkim, įsteigus lošimo namus bus paimama į biudžetą, be to, kaip žinote, įvedamas naujas mokestis, t.y. lošimo mokestis – 15% nuo įplaukų atėmus laimėjimus, tai yra dideli mokesčiai. Neargumentuotai, nepaskaičiavus teigti savo abejones, manau, nėra pagrįsta. Aš dar kartą sakiau, kad jeigu tai būtų apmokestinimo objektas, nemanykite, kad Europos Sąjungos valstybės taip labai lengvai atiduoda tuos pinigus, kuriuos galima paimti į biudžetą. Jeigu jau priimta tokia direktyva, vadinasi, apsispręsta ir galvota ne mėnesį, ne du ir ne metus.

PIRMININKAS. Kolega A.Vidžiūnas. Prašau.

A.VIDŽIŪNAS. Pone ministre! Be abejo, bet kokio įstatymo pataisos, susijusios su prieštaringai vertinamu Azartinių lošimų įstatymo projektu, bus diskutuojamos ne vien iš esmės. Taigi pirmasis mano klausimas apie finansinį švietimą. 100 litų. Kiek azartinių lošimų namai mokėtų nuo 100 litų (aš suprantu apyvartą, ar atėmus išlošimus ir t.t., tai kitas dalykas), taigi kiek nuo 100 litų reikėtų mokėti pagal PVM, kiek nuo 100 litų reikėtų mokėti pagal mūsų planuojamą priimti specialų mokestį? Tai vienas klausimas. Antrasis.

PIRMININKAS. Atsiprašau, tik vienas klausimas.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą, tačiau klausimas suformuluotas. Aš norėčiau, kad labai įdėmiai paskaitytumėte. Yra lošimų mokestis, kaip sakiau, tai yra įmokos atėmus laimėjimus 15%. Galime paskaičiuoti. Jeigu įdėjau 100 litų, 50 išlošiau, tai 50 litų bus 15%. Klausimas yra kitas: kur aš tuos 100 litų įdėjau? Jeigu yra kortų lošimo stalas, tai, žinote, už ketvirtį fiksuotas mokestis yra 25 tūkst. litų. Vadinasi, vėl reikia skaičiuoti. Azartinių lošimų įstatyme ir numatyta, kaip juos paimti. Yra fiksuoti mokesčiai, kurie nepriklauso nuo apyvartos, kurie mokami kas ketvirtį, ir lošimo mokestis, kuris priklauso grynai nuo apyvartos, t.y. pasirinkta 15%. Tada galime skaičiuoti. Jeigu žaidimų automatas, tai apskaičiuojame, kiek kainuoja įrengti žaidimų automatą ir t.t., ir bus aišku, kiek į biudžetą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Labai ačiū, bet į mano klausimą jau atsakė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, pirmasis klausimas būtų toks. Ar tikrai Šeštoji Tarybos direktyva neleidžia apmokestinti azartinių lošimų apyvartos? Iš to išplaukiantis klausimas būtų toks. Kai mes kalbame apie azartinių lošimų mokestį (ar kaip mes jį vadiname – lošimų mokestis), tai mes iš esmės kalbame apie juridinių asmenų pelno mokesčio pakaitą. Vadinasi, tos įmonės nemoka juridinių asmenų pelno mokesčio, o moka azartinių lošimų mokestį. Bet PVM. Kuo azartinių lošimų apyvarta savo esme skiriasi nuo parduotuvės apyvartos? Ir čia, ir ten yra parduodama. Čia parduodamos “fiškės”, gauni pinigus ir iš to yra apyvarta. Nuo to reikia mokėti ir PVM. Taip pat kaip parduotuvėje – parduodi duonos, gauni pinigų ir t.t. Tai kur yra skirtumas ir kodėl čia reikia neapmokestinti?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Jūs, kolega, turėjote omeny žetonus?

J.LIONGINAS. Pirma. Iš tikrųjų Šeštojoje direktyvoje numatyta, kad loterijų ir azartinių lošimų apyvartos PVM neapmokestinamos. Šeštoji direktyva. Antras klausimas. Iš esmės skiriasi. Matote, dar kartą pabrėžiu, kad jeigu būtų surastas metodas, kaip apmokestinti azartinių lošimų arba loterijų apyvartas, Europoje tai seniai būtų padaryta. Parduotuvė iš esmės skiriasi tuo, kad aš perku prekę ir moku ką nors įsigydamas. Jūs atėjote, pavyzdžiui, į kazino ir už 100 litų galite išlošti (sakau, pavyzdžiui) milijoną. Negi apmokestinsime tą milijoną 18%? Tai nėra taip pat kaip loterijoje. Jūs loterijoje nusiperkate bilietą už 2 litus ir galite laimėti 10 tūkst., galite 1000. Kas tai kontroliuos? Todėl sakau, kad nėra metodo objektą nukreipti… ką apmokestinti.

PIRMININKAS. Dėkoju. (Balsai salėje) Atsiprašau, paskutinis klausimas. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ministras, atsakinėdamas į kolegų klausimus, iš esmės išaiškino, kad gana sunku būtų atsakyti, kiek tiksliai Lietuvoje iš 100 litų paklius į biudžetą, nes neaiški azartinių lošimų ir įplaukų struktūra. Tačiau galbūt turite vieną kitą pavyzdį iš kitų pasaulio šalių, kiek valstybė laimi nuo kiekvieno 100 dolerių ar 100 litų, kokią dalį, kad mums būtų aiškiau? Ačiū.

J.LIONGINAS. Manau, čia platesnis klausimas. Valstybė laimi ne tik mokesčiais, tai susiję ir su investicijomis. Pavyzdžiui, kiek bus investuota, kad būtų įsteigti lošimų namai, kiek bus sukurta darbo vietų, nes yra aptarnaujantis personalas ir t.t. Už tas darbo vietas bus mokamas fizinių asmenų pajamų mokestis, infrastruktūra ir panašiai. Manau, kad visais atvejais valstybė nuo to laimi. Tą rinką ištirs. Užsieniečiai ir dabar jau domisi. Jeigu skaitėte spaudoje, Vilniaus meras išsiuntė kvietimus stambiausiems pramogų centrams (tai Las Vegas ir kt.), kad investuotų į Vilnių kol kas. Gal kiti merai irgi panašiai pasielgs. Manau, kuo daugiau ateis investicijų į Lietuvą, tuo bus geriau.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui už atsakymus. Daugiau klausimų nėra. Prieš balsuojant dėl pritarimo šiam įstatymo projektui po pateikimo, dėl balsavimo motyvų prašau kalbėti B.Vėsaitę.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, aš esu kategoriškai prieš šį įstatymo projektą. Man visai nesuprantama, kodėl turint tokį skurdų ir vargingą biudžetą nenorima paimti pridėtinės vertės mokesčio, kurį šiandieną moka visi Lietuvos verslininkai. Man neaišku, kodėl siūloma tokia skubos tvarka. Matyt, azartinių lošimų organizatoriai turi labai gerus lobistus ir labai daug pritarimo šiame Seime. Aš suprasčiau skubos tvarką, jeigu mes mažintume pridėtinės vertės mokestį maisto produktams prieš Šv.Kalėdas. Tai būtų dar suprantama, kad norime pamaitinti žmones. Bet kodėl mes siūlome tokią skubos tvarką, iš tiesų nesuprantama. Siūlau ministrui pasidomėti, kaip pridėtinės vertės mokestis mokamas, kaip apskaičiuojamas Latvijoje. Iš tiesų yra kur netoli pasižiūrėti. Siūlau kolegoms nepritarti šiam įstatymui po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų už kalbės Seimo narys J.Jučas. Prašom, kolega.

J.JUČAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš klausimo aš supratau, kad galbūt gerbiamieji kolegos ne visai suprato, kas yra apmokestinama ir kaip. Pavyzdžiui, lošimų automatais paprastai išlošiama apie 80% įdėto kapitalo nuo 100 litų, o laimėjimui yra apie 80 litų. Taip pat, kai lošimų namuose nusiperki žetonų (teisingai pataisė posėdžio pirmininkas), jie irgi yra apyvartoje. Jeigu tų žetonų nusipirkai 10, tai lošimo metu jų gali likti 1, paskui padaugėti iki 20 ir t.t. Nėra jokio mechanizmo, kuris galėtų šią vidinę apyvartą apskaičiuoti ir apmokestinti. Todėl ir yra atsisakyta šito mokesčio. O visi kiti mokesčiai, kurie yra už stalus, už automatų įrengimus ir kiti, visiškai dengia tą mokestį, nes iš esmės jo neįmanoma apskaičiuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Prašau Seimo narius prieš balsuojant registruotis. Registracija vyksta. Mikrofonas nepabėgs, mes galime jus patikinti, tikrai nepabėgs.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai.

Prašau Seimo narius balsuoti dėl pritarimo šiam įstatymui po pateikimo. Prašau Seimo narius balsuoti.

Už – 42, prieš – 26, susilaikė 10. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Dėkoju.

Repliką po balsavimo – kolega P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Be abejo, manęs pranešėjas ir kiti kalbėjusieji neįtikino, kad negalima apskaičiuoti, kad taip nenuperkama jokia prekė. Eidamas į kiną, pirkdamas autobuso bilietuką aš taip pat negaunu jokios prekės, bet gaunu bilietą ir ten yra įskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis. Be abejo, iš pranešėjo tik dar kartą galime suprasti, kad vis dėlto lošimo namai yra toks biznis, kur nebus galima lengvai kontroliuoti pajamų ir galbūt bus labai stipriai plaunami nešvarūs pinigai. Todėl man nesuprantama, kai dar nėra priimto įstatymo, o jau skubama padaryti mokestines lengvatas. Be abejo, peršasi tik viena išvada, kad lošimo namų stūmėjai be galo įtakingi šiame Seime.

PIRMININKAS. Dėkoju už repliką. Kolegos, tik pradėta svarstymo procedūra. Judėkime į priekį. Ar tikrai replikos yra būtinos? Seimo narė K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Kolegos, čia yra jautri tema ir mes vieni kitiems galime priekaištauti visai be pagrindo. Aš tikrai nesu tos srities lobistė, bet girdėdama argumentus ir manydama, kad ir Europoje, atleiskite, ne naivuoliai sėdi ir turbūt nebūtinai tam, kad būtų plaunami pinigai, vis dėlto ieško kitų mechanizmų. Mums turėtų būti svarbu, ar iš tikrųjų valstybė gaus iš to pakankamai pajamų, o mažiau svarbu, kokiomis formomis. Jeigu jos yra patikimos ir labiau patikimos kitos paėmimo formos, tai nedramatizuokime šito atvejo, kad ne per PVM tie pinigėliai ateis. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, man susidaro įspūdis, kad kažkas kažką mausto arba neišsiaiškina. Kai sakoma, kad pardavinėjami žetonai ar kas nors, juk čia yra labai paprastas dalykas – yra pardavinėjamas malonumas pralošti. Tai yra turtingų žmonių pramoga arba tokių, kurie jau pasidarę narkomanais ir iš kur nors sugraibę pinigų eina vis tiek dar truputį pralošti. Taigi reikia traktuoti kaip pramogų industriją. Jeigu kita pramogų industrija yra apmokestinama, tai čia daryti išimtį jau yra įtartinas reikalas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, judame prie kito darbotvarkės klausimo. Replika. Seimo narys J.Jučas. Prašom.

J.JUČAS. Aš dar kartą norėčiau pasakyti prieš tai replikuojantiems, kad iš tikrųjų šis verslas yra apmokestinamas daug daugiau negu bet kuris pramogų verslas. O tai, kad yra abejonių, turbūt abejonių yra iš nežinojimo, reikėtų daugiau pasidomėti. Na, ir tokia bendra frazė: ateina Kalėdos ir reikėtų pasitikėti ir tikėti, galbūt daugiau ar mažiau tada liks abejonių. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Reikėtų apsispręsti dėl pagrindinio komiteto. Biudžeto ir finansų komitetas. Gerbiamieji kolegos, mes atsiliekame nuo darbotvarkės, jeigu mes norime dar tęsti, tai galime tęsti. Aš žinau, kad kitų klausimų pranešėjas vėluoja į rimtą susitikimą. Gerbiamieji, judame į priekį. Kolega R.Ruzas.

R.RUZAS. Labai ačiū posėdžio pirmininkui. Pirmiausia vienas trumpas sakinukas gerbiamajam ministrui. Matyt, kad ministras nelabai susipažinęs su loterijų įstatymais ir kitais dalykais, nes ten yra konkrečios sumos, nustatytas konkretus laimėjimų procentas. Gerbiamajam J.Jučui taip pat norėčiau pasakyti, kad pas mus dar tokio verslo nebuvo, todėl negalima sakyti, kad pas mus šis verslas labai stipriai apmokestintas. Pas mus dar tokio verslo nebuvo, nes dar tik jį svarstome ir priimsime.

PIRMININKAS. Daugiau norinčių išsakyti replikas nėra. Aš klausčiau, ar bendru sutarimu pagrindiniu komitetu galėtume skirti Biudžeto ir finansų komitetą? Kitaip teigiančių nėra. Dėkoju. Ar siūloma svarstyti kartu su Azartinių lošimų įstatymu kitų metų pradžioje? Ar galime nustatyti tokią datą? Kitaip siūlančių nėra. Dėkoju. Pritarta.

 

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos banko 2001 metų ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatos patvirtinimo" projektas Nr.IXP-109(2*) (priėmimas)

 

Pereiname prie kito klausimo. Kviečiu į tribūną pranešėją K.Glavecką. Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos banko 2001 metų ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatos patvirtinimo” projektas. Ta pačia proga norėčiau pasveikinti Lietuvos banko valdybos pirmininką R.Šarkiną.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėl nutarimo “Dėl Lietuvos banko 2001 metų ūkinių ir bendrųjų valdymo išlaidų bei pajamų sąmatos patvirtinimo” projekto pataisų, siūlymų ir pastabų nėra gauta. Teisės departamento išvada yra teigiama. Mūsų, pagrindinio komiteto, išvada taip pat yra teigiama. Priminsiu, kad nutarimas susideda iš dviejų straipsnių. 1 straipsnio 1 dalis: patvirtinti Lietuvos banko 2001 metų ūkines ir bendrąsias valdymo išlaidas – 92 mln. Lt, ir 1 straipsnio 2 dalis: Lietuvos banko 2001 metų pajamas – 255,99 mln. Lt. 2 straipsnis: nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Diskusija nenumatyta. Taip pat nėra jokių svarstymo metu pateiktų siūlymų ar pataisų. Prieš priimdami visą Seimo nutarimą, kalbame dėl balsavimo motyvų. Klausčiau, ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. Gerbiamieji kolegos, prieš balsavimą dėl viso Seimo nutarimo prašom registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Jeigu jūs neprieštarautumėte, mes balsuotume dėl viso Seimo nutarimo, nes 2 straipsnis susijęs tik su įsigaliojimo momentu. Dėkoju. Prašom Seimo narius balsuoti dėl viso Seimo nutarimo Nr.IXP-109. Prašom balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 54, prieš – 6, susilaikė 4 Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos banko 2001 metų ūkinių ir bendrųjų valdymo išlaidų bei pajamų sąmatos patvirtinimo” Nr.IXP-109 priimtas.

Kolegos Seimo nariai, dirbame be poros minučių dvi valandas, norėčiau paskelbti 10 minučių pertrauką.

 

 

Pertrauka

 

 

Operatyvinės veiklos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2941* (priėmimas)

 

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Prašome užimti vietas ir registruotis.

Užsiregistravo 26 Seimo nariai. Svarstome Operatyvinės veiklos įstatymo 4 straipsnio pateikimo įstatymo projektą Nr.P-2941. Pranešėjas – Seimo narys A.Kašėta. Prašom į tribūną.

A.KAŠĖTA. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimo nuostatas, kad Lietuvos Respublikos Prezidento atžvilgiu negali būti taikomos jokios operatyvinės veiklos formos. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra.

Kadangi yra tik vienas straipsnis, prašome Seimo narius registruotis.

Užsiregistravo 28 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymas Nr.P-2941 būtų priimtas, balsuoja už.

Už – 28, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Skelbiu, kad Operatyvinės veiklos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr.P-2941 priimtas.

 

Seimo rezoliucija “Dėl Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1999 m. ataskaitos” projektas Nr.IXP-192 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Svarstome darbotvarkės 12 klausimą – Seimo rezoliucijos “Dėl Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1999 m. ataskaitos” projektą Nr.IXP-192. Pranešėjas – Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 6 straipsnį Vyriausybė kasmet, ne vėliau kaip iki gegužės 1 d., pateikia Seimui metinę ataskaitą apie nacionalinio saugumo būklę ir plėtrą. Saugumo sistemos būklę ir plėtrą. Seimas svarsto Vyriausybės ataskaitą ir priima rezoliuciją. Vyriausybė minėtą ataskaitą Seimui pateikė 2000 m. birželio 20 d., tai yra tada ši ataskaita buvo pateikta čia, Seime. Kadangi Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas buvo priimtas 1996 metais, Vyriausybė yra pateikusi Seimui, o Seimas yra priėmęs rezoliucijas dėl 1997 ir 1998 metų, tai taip pat teikiamas pastarasis projektas dėl 1999 metų. 2000 m. rugsėjo 13 d. buvusios kadencijos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Katkus buvo užregistravęs rezoliucijos projektą, tačiau jisai nebuvo pateiktas Seime. Mūsų komitetas, apsvarstęs Vyriausybės 1999 m. ataskaitą, parengė šios rezoliucijos projektą, kuris prieš jus – “Dėl Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1999 m. ataskaitos”. Siūlyčiau kolegoms priimti šią rezoliuciją. Iš pradžių pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Jūsų paklausti norėtų Seimo narys N.Medvedev, kurio posėdžių salėje nematau.

Ar galėtume bendru sutarimu pritarti rezoliucijos projektui po pateikimo? Prieštaraujančių negirdėti. Ačiū, pritarta. Diskusijoje norinčių dalyvauti taip pat nėra. Dėl balsavimo motyvų, priimant šią rezoliuciją, kalbėti norinčių taip pat nėra. Prašyčiau Seimo narius registruotis.

Užsiregistravo 40 Seimo narių. Kas už tai, kad rezoliucija Nr.IXP-192 būtų priimta, balsuoja už.

Už – 33, prieš nėra, susilaikė 3. Rezoliucija “Dėl Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1999 m. ataskaitos” Nr.P-192 priimta.

Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes priimame tokius labai svarbius klausimus kaip ši rezoliucija, todėl prašyčiau, kai mes norime balsuoti, neagituoti balsuoti už. Jūs turite išlikti neutralus ir pasakyti, kad mes galime balsuoti ir taip, ir taip.

PIRMININKAS. Kolega, aš taip formuluoju klausimą, jį pateikdamas balsuoti. Būtent tie, kurie pritaria, balsuoja už, o kurie nepritaria, balsuoja prieš. O už pastabas, be abejo, labai dėkingas.

 

Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios kontrolės komisijos nusikalstamumo Panevėžyje priežastims nagrinėti išvados” projektas Nr.IXP-227 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Gerbiamieji kolegos, svarstome rezervinį 4 klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios kontrolės komisijos nusikalstamumo Panevėžyje priežastims nagrinėti išvados” projektą Nr.IXP-227. Pranešėjas – Seimo narys A.Sadeckas. Prašom į tribūną.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Praėjo pusantro mėnesio po paskutinio žiauraus prokurorės ir policijos pareigūno nužudymo Panevėžyje, kuris pastūmėjo Seimą sudaryti laikinąją komisiją nusikalstamumo šiame mieste priežastims nagrinėti ir teisėsaugos institucijų veiklai vertinti. Komisija teikia Seimui savo išvadą. Norėjome, kad per tą laiką būtų buvę išaiškinti nors kai kurie rezonansiniai nusikaltimai, o žudikai ir įvairaus rango banditai būtų patikimai izoliuoti, tai yra atsidurtų ten, kur jiems priklauso. Deja, teisėsauga nepradžiugino pergale ir kalėdinių dovanų šia prasme Lietuvos žmonėms neatnešė.

Jums pateiktoje komisijos išvadoje gana plačiai išanalizuotos nusikalstamumo Panevėžyje priežastys ir sąlygos, dėl kurių mieste susidarė pavojinga ir nevaldoma kriminogeninė situacija. Tai lėmė netramdomų organizuotų nusikalstamų grupuočių veikla, nepatenkinamas teisėsaugos institucijų darbas, blogas nusikaltimų, ypač sunkių, nukreiptų prieš pareigūnus, išaiškinimas. Turiu pabrėžti, kad tokia padėtis Panevėžyje brendo ilgai, turbūt dešimtmetį. Per tą laiką nebuvo suduota nors kiek skausmingesnių smūgių nusikalstamom grupuotėm, todėl jos šiandien su niekuo nesiskaito ir vykdo, galima sakyti, kriminalinį terorą.

Nusikaltėlių nebaudžiamumas mieste atvirai matomas. Jie išvengia baudžiamosios atsakomybės ir dar įžūliau tęsia savo nusikalstamą veiklą. Primityviai ir paviršutiniškai dirba policijos operatyvinės tarnybos, pati operatyvinė veikla itin žemo lygio, pilna aplaidumo, pažeidimų ir tiesiog nenoro atlikti išsamų ir objektyvų tyrimą kvotos ir tardymo padaliniuose. Dažnai pasireiškia, nežinia kodėl, geranoriškas požiūris į nusikalstamo pasaulio veikėjus. Štai policininkai, pavyzdžiui, teigia, kad norint suimti įtariamąjį reikia žinoti, kuriam teisėjui pateikti medžiagą. Pasyvi ir silpna, neturinti visuomenės autoriteto, draskoma vidaus nesutarimų ir veikiama išorės intrigų Panevėžio policija ilgus metus niekaip nepasipriešino nusikaltėlių siautėjimui. Tiesa, Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas įvairiomis organizacinėmis priemonėmis, kadrų kaita, finansavimo didinimu, periodiškomis operatyvinėmis ir kitokios jėgos akcijomis stengėsi suaktyvinti kovą su nusikalstamumu, išjudinti vietinę policiją. Norimų rezultatų tai nedavė, manau, dėl to, kad Policijos departamento operatyvinės tarnybos pačios tik pripuolamai dirbo pagal konkrečias nusikalstamas grupuotes ir rezonansinius nusikaltimus. Komisija pastebėjo prokuratūros sistemos sustingimą, inertiškumą, formalizmą, pasiteisinimo ieškojimą. Tai ypač pasakytina apie Panevėžio apygardos prokuratūrą. Tai, kad tiesiogine ir perkeltine prasme atsiliekama nuo laikmečio, rodo komisijai pateikta Generalinės prokuratūros informacija. Analizuodama nusikalstamumą Panevėžyje, ji rėmėsi, nepatikėsite, tik 1997, 1998 ir 1999 metų 8 mėnesių rodikliais. Specialiųjų tyrimų tarnyba ir mokesčių policija dirbdamos neatsižvelgė į miesto kriminogeninės situacijos aktualijas, nors pagal tiesioginę paskirtį ir funkcijas turėtų orientuotis ir į nusikalstamo pasaulio sritis.

Išvadoje laikinoji komisija nurodo, jog Panevėžyje nėra sutelkto, koordinuoto ir kryptingo visų teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų darbo, todėl prieš organizuoto nusikalstamumo sistemą nestovi darni ir efektyvi valstybės sistema. Be viso to, Panevėžyje, kaip niekur kitur, pasireiškė sena atskirų institucijų ir tarnybų konfrontacija, arši, tiesiog žūtbūtinė teisėsaugos pareigūnų nesantaika. Be abejo, nusikaltėliai, korumpuoti pareigūnai tokią nesantaiką stimuliuoja ir ja naudojasi, o padorių darbuotojų veikla ir iniciatyva paralyžiuojama dėl intrigų, apkalbų, įtarinėjimų. Aš įsitikinęs, jog tol, kol iš Panevėžio teisėsaugos nebus ryžtingai išrautas tas Tvyn Pykso sindromas, tol visuomenės saugumas mieste nepagerės.

Šalyje sukurta daug operatyvinių tarnybų, gal net per daug, kurios neretai viena kitą be reikalo dubliuoja arba, atvirkščiai, nusišalina ar netiesiogiai nušalinamos nuo kai kurių problemų sprendimo. Argi kovojant su korupcija (kovoti pavesta STT – Specialiųjų tyrimų tarnybai) arba su kontrabanda (kovoti su ja pavesta Muitinės departamentui) negalėtų ir neprivalėtų aktyviai reikštis policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyba?

Situacija Panevėžyje, beje, ir kitur (prisiminkime kunigo R.Mikutavičiaus nužudymo tyrimą), kai aplaidžiai ir neatsakingai dirba ir prokuratūros, ir policijos, ir saugumo pareigūnai, ir ekspertai, reikalauja sisteminio požiūrio į teisėsaugos institucijas, į operatyvinės veiklos subjektus. Nusikaltimų tyrimą pagal baudžiamąjį procesą koordinuoja prokuratūra. O kas konkrečiai koordinuoja kovą su nusikalstamumu, operatyvinių tarnybų veiklą, šiandien vienareikšmiai negalime pasakyti, nors turime įvairių koordinuojančių komisijų. Būtina suformuoti vientisą ir efektyvią valstybės vidaus ir visuomenės saugumo sistemą, kurios kiekviena sudėtinė dalis, turėdama aiškiai apibrėžtas funkcijas, kompetenciją, įgytų konkrečią atsakomybę ir veiktų kaip suderinta bei koordinuota bendro mechanizmo dalis. Toks tikslas buvo keliamas socialliberalų rinkimų programoje, jis keliamas ir dabartinės Vyriausybės programoje. Tai turėtų pagerinti, paspartinti ir, matyt, pakoreguoti teisinės sistemos reformą, suteikti jai daugiau dinamiškumo.

Komisija atkreipė dėmesį į itin aštrią teisėsaugos kadrų problemą Panevėžyje, į didelę jų kaitą, kvalifikacijos stoką, menką patyrimą ir kitus neigiamus veiksnius. Sunkiai randama kvalifikuotų darbuotojų į įvairias policijos ir prokuratūros pareigybes. Būna, kad siekiama tiesiog užpildyti vakuojančias vietas mažai atsižvelgiant į kandidatų tinkamumą. Kovojant su nusikalstamumu kadrai lemia jeigu ne viską, tai bent labai daug. Kodėl nusikalstamos grupuotės reguliariai gauna stiprius smūgius ir nedrįsta taip akiplėšiškai reikštis, pavyzdžiui, Vilniuje ir Alytuje? Todėl, kad ten per visus atkurtos nepriklausomybės metus, nepaisant politikų užmačių, buvo išsaugotas dorų ir profesionalių, patikimų pareigūnų branduolys, kuris gerai atlieka savo pareigas.

Šiandien privalu pasakyti, kad nė vienoje teisėsaugos institucijoje per šį dešimtmetį nebuvo taip nesiskaitoma su kadrais kaip policijoje. Jie buvo mėtomi dėl politinių, kieno nors asmeninių, karjeristinių ar kitų subjektyvių motyvų. Manau, kad dažniau ir greičiau atsisakoma atsidavusių, savarankiškų, gerų pareigūnų, o ne nelabai dorų ar nesąžiningai dirbančių. Tikiuosi, kad naujoji politika tokios praktikos netaikys.

Deja, teisėsaugininkų, ypač policininkų, profesija tampa vis mažiau prestižinė. Tik nedidelė dalis baigusiųjų Teisės universiteto Policijos fakultetą nori dirbti policijoje. Sumažėjo atlyginimai, bloginamos socialinės garantijos. Štai vakar svarstėme dėl pensijų apribojimo dirbantiems pareigūnams. Bijau, kad po kelerių metų pasieksime policijos kadrų krizę – tiesiog nebus kam dirbti. Kas užtikrins viešąją tvarką valstybėje? Nusikalstamo pasaulio autoritetai, kaip kartais pasigirta viešų užuominų? Ar nebus taip, kad liks daugiau advokatų ir teisėjų negu policininkų ir prokurorų? Todėl labai atsakingai turime spęsti visas teisėsaugos kadrų problemas. Tai mes akcentavome ir komisijos išvadoje.

Tikriausiai visi laukia atsakymo apie rezonansinių nužudymų tyrimą. Jau sudarant komisiją buvo griežtai nutarta, kad ji visai nesikiš į teisėsaugos institucijų atliekamą tyrimą. To mes netgi pabrėžtinai ir laikėmės. Kiek žinau, dirbama intensyviai, yra, atrodo, ir perspektyvių tyrimo krypčių. Tikėtina, kad ne vienas rezonansinis nusikaltimas gali būti tarpusavyje vienaip ar kitaip susiję. Po Seimo rinkimų pasikeitus šalyje politinei situacijai teisėsaugininkai gali drąsiai tikrinti visas realesnes versijas, nebijodami užsitraukti valdančiųjų nepalankumo. Šia proga galime prisiminti ir J.Abromavičiaus nužudymą, ir Bražuolės upelio tilto sprogdinimo bylas. Taigi, ar tokia kriminogeninė situacija Panevėžyje nulemta ir neišvengiama ateityje? Ne. Ją galima ir būtina nedelsiant ir ryžtingai pakeisti. Komisija mato tam galimybes bei būdus ir nurodo tai savo išvadoje.

Vyriausybė, šalies teisėsaugos institucijos jau pradėjo įgyvendinti kai kurias reikiamas priemones. Dabar svarbiausia, kad tai, kas numatyta, būtų greitai įgyvendinama, kad ryžtingai ir nuosekliai būtų tęsiamos esminės Panevėžio teisinės sistemos permainos, kad kriminalinė įtampa mieste pradėtų slūgti. Kai kurios prielaidos jau yra. Tikimės, kad su naujojo generalinio prokuroro atėjimu prokuratūra atsinaujins ir darys pažangą. Gerėja Panevėžio policijos santykiai su kitomis institucijomis. Pastebimos energingų policijos darbuotojų branduolio užuomazgos. Kad ir kaip atsargiai žiūrėtume į statistikos rodiklius per 11 mėnesių, jie rodo šiokį tokį pagerėjimą. Tačiau nuo optimizmo kol kas susilaikysiu. Manau, kad Seimas negali išleisti iš savo akiračio situacijos Panevėžyje, kovos su nusikalstamumu problemų. Juk mums nuolat primenama, kad tik korupcija ir organizuotas nusikalstamumas gali būti problema stojant į Europos Sąjungą.

Aš dėkoju komisijos nariams, komisijos sekretoriato darbuotojams ir specialistams už nuoširdų darbą. Prašau pritarti Seimo nutarimui dėl laikinosios komisijos išvados. Yra Teisės departamento išvada dėl nutarimo projekto, kurioje parašyta: “pripažinti, kad komisija baigė darbą” ir rekomenduojama, kad parašytume, jog komisijos veikla nutraukiama. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai. Seimo narys J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis kolega, norėčiau pasiteirauti tokio dalyko. Kai Seime buvo sudaryta ši laikinoji komisija, prisiminus ankstesnių komisijų pavyzdžius, buvo išsakomas tam tikras skeptiškumas dėl jos veiklos. Šiandien mes jau klausomės ataskaitos, matome rezultatus. Kaip jūs pats, kaip buvęs darbuotojas, vertintumėte? Ar vis dėlto pasiteisino tokios Seimo komisijos suformavimas ir ką daryti su tais pasiūlymais, kuriuos jūs suformulavote? Kur garantijos, kad jie neatsiguls į stalčių ir neapdulkės, kaip dažnai pasitaiko su kitomis iniciatyvomis?

A.SADECKAS. Manau, kad komisijos darbas tikrai pasiteisino, nes komisijos nariai dirbo tikrai nuoširdžiai. Galų gale vis tie susitikimai, kurie vyko Panevėžyje, su teisėsaugos institucijų pareigūnais, su buvusiais pareigūnais, su gyventojais, su verslininkais leido ir jiems apie daug ką pamąstyti, pamąstyti apie problemas, kurios yra.

Dėl išvados. Manau, kad komisija pateikė tikrai gana išsamias išvadas ir plačius siūlymus, kurie sprendžia ne tik Panevėžio problemą. Mes akcentavome tai. Bet tai padėtų spręsti ir šalies problemas. Manau, kad tai turėtų būti aktualus dokumentas.

Dėl jūsų minties, kad tai neatsigultų į stalčių. Gal ir būtų prasmė nustatyti tam tikrą terminą, gal reikėtų grįžti prie to klausimo. Jeigu tokių pasiūlymų būtų, tai gal ir būtų prasmė.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Sinkevičius. Prašom.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano supratimu, jūs, nagrinėdami situaciją Panevėžyje, neišvengiamai turėjote susidurti su teisėtvarkos organų veikla platesne prasme, ką jūs ir minėjote. Sakykite, ar tik Panevėžyje yra prasta situacija koordinuojant teisėsaugos organų veiklą? Ar kituose regionuose taip pat nepastebimas nusikalstamų grupuočių ir policijos tarpusavio suaugimas? Kaip jūs galėtumėte tai pakomentuoti?

A.SADECKAS. Ačiū. Klausimas tikrai geras, bet savo pranešime aš kaip tik akcentavau problemą, kad teisėsaugos institucijų koordinavimo problema, ypač operatyvinės veiklos problema, šiandien yra viena iš aktualiausių šalyje. Kai minėjau, jeigu mes sakome, jog žinome, kas atsako už nusikaltimų tyrimą, t.y. prokuratūra, o kas šiandien atsako už kovą su nusikalstamumu, turbūt nė vienas iš mūsų taip iš karto ir neatsakytume vienareikšmiai. Teisus jis ir tuo, kad ta problema, kokia yra Panevėžyje, gali atsirasti ir kituose miestuose. Toks pavojus tikrai, matyt, yra. Kuria prasme? Gal jūs sakote ir (…) problema su nusikalstamu pasauliu, ir tos pačios bėdos, apie kurias buvo kalbėta Panevėžyje, vienu ar kitu mastu turbūt yra ir kituose miestuose. Manyčiau, kad ši išvada duos pagrindo pamąstyti ir Respublikos institucijoms, galų gale ir kitų miestų teisėsaugos institucijoms. Tai tikrai reikėtų padaryti.

PIRMININKAS. Seimo narys D.Velička. Prašom.

D.VELIČKA. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūsų darbo metu Panevėžyje sumažėjo nusikalstamumo statistika? Tai yra vienas klausimas. Ir antras. Jūs teigiate, kad jau yra prielaidos, jau yra gerų kadrų, gerų žmonių ir t.t., kurie leidžia manyti, kad viskas bus geriau. Tačiau kiekvieną dieną viskas blogėja. Ar reikia kiekviename mieste steigti komisijas?

A.SADECKAS. Dėl pirmo klausimo, ar pagerėjo Panevėžyje padėtis per šiuos metus. Man teko dirbti Panevėžyje 1990 metais su tomis pačiomis nusikalstamomis grupuotėmis. Deja, galbūt per tą laiką nebuvo padaryta tiek, kiek reikia. Aš kalbu ne dėl to, kad man neteko dirbti, bet dėl to, kad šiek tiek buvo apleista. Nusikalstamumo rodikliai pagerėjo, 11 mėnesių duomenimis, jie pagerėjo. Sumažėjo nusikalstamumas, sumažėjo sunkių nusikaltimų skaičius, pagerėjo išaiškinamumas. Todėl savo pranešime aš labai atsargiai, kaip jūs minėjote, ir optimistiškai nevertinau, tačiau tam tikrų požymių yra.

Dėl kadrų. Mes jaučiame, kad policijos vadovas pagal visų šaltinių komentarus yra tinkamas, pagerėjo tarpusavio bendravimas tarp teisėsaugos institucijų. Be to, bendraudami su darbuotojais mes matėme, kad tikrai atsiranda kovingai nusiteikusių, energingų darbuotojų branduolys. Kiek jį pavyks suformuoti, kiek pavyks išlaikyti, čia jau kitas klausimas.

PIRMININKAS. Seimo narys N.Medvedev.

N.MEDVEDEV. Mes jau kalbėjome komitete tuo klausimu. Bet aš norėčiau jus paklausti, ar tos komisijos darbo metu jums nesusidarė tokia nuomonė, kad vis dėlto už viską, kas dedasi Lietuvoje, daugiausia atsakingas Seimas, bet pačiame Seime operatyvinės veiklos koordinavimas yra decentralizuotas. Yra keletas komitetų, kurie pavieniui, kiekvienas atsako už savo sritį. Ar tikrai tai neprisideda prie tokio nepakankamai efektyvaus darbo? Ar nereikėtų kelti klausimą dėl priskyrimo vienam komitetui ir policijos, ir nacionalinio saugumo, ir taip toliau? Čia labai rimtas klausimas. Ar jums dirbant šioje komisijoje nesusidarė tokia nuomonė?

A.SADECKAS. Ačiū. Aš asmeniškai galvočiau ir pritarčiau jūsų klausimui. Manyčiau, jog operatyvinės veiklos subjektai turėtų būti kuruojami vieno komiteto, tada būtų galima daug geriau reguliuoti veiklą, galų gale spręsti biudžeto ir kitus klausimus. Aš vienareikšmiai manyčiau, kad taip. Dar galiu priminti, kad mes įrašėme ir į išvadas. Tiesiog nenoriu gaišti laiko skaitydamas. Mes įrašėme: “rekomenduoti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui kartu su Teisės ir teisėtvarkos komitetu ir su Vyriausybe peržiūrėti teisėsaugos institucijų ir tarnybų operatyvinės veiklos subjektų sistemą”. Patikslinti, suderinti jų statusą ir taip toliau. Toks siūlymas yra įtrauktas, apie tai jūs ir kalbėjote.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas taip pat susijęs su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kuruojama sritimi. Išties praeitoje Seimo kadencijoje komitetui nepavyko prisiimti Policijos departamento parlamentinės kontrolės ir tai, mano manymu, atsiliepė kriminogeninei padėčiai šalyje. Mano klausimas būtų toks: ar jūs nemanote, kad iš tikro sprendimus reikėtų priimti kuo aukštesniu, t.y. politiniu, lygiu Seime dėl įvairių organizacijų, užsiimančių operatyvine veikla, teisėsaugos, teisėtvarkos organizacijų statuso, funkcijų, kompetencijos ir atsakomybės? Tai ir minima rezoliucijoje. Vyriausybė šios problemos, deja, daug metų nesprendžia, nes pasireiškia lobistiniai šitų institucijų interesai ir, deja, jos paima viršų.

A.SADECKAS. Ačiū už klausimą. Taip, aš manyčiau, kad būtų tikslinga surasti tą koordinavimo mechanizmą, nors, atvirai sakant, sunku pasakyti, koks jis iš tikro turėtų būti. Jau pavasario sesijoje mūsų komitetas, matyt, turėtų galbūt peržiūrėti Operatyvinės veiklos įstatymą, kitus įstatymus, susijusius su kitomis tarnybomis, kad pasiektume tą rezultatą.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Lapėnas. Prašom.

V.LAPĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, drįstu manyti, kad neblogai žinau situaciją Panevėžyje ir vaizdas dabar vakare ten toks: tie jaunuoliai, matyt, daugiausia nekalti, vaikšto grupelėmis gatvėmis ir prasilenkia su policijos ir kariuomenės patruliais. Tai daro tokį liūdną įspūdį, nes, drįsčiau sakyti, kad gal ypač blogos situacijos ten ir nėra. Savotiškai supriešino su visuomene šių policijos pajėgų metimas, nes ypač aktyviai veikia kelių policijos ekipažai, jie dešimtimis kiekvieną dieną važiuoja į Panevėžį ir grįžta (nežinau, ar dabar jie tą patį daro), gaudo kiekvieną žmogelį ir bet kurį iš mūsų gali nubausti. Taip pat, sakyčiau, labai silpnai jau daug metų dirba tokia koordinuojanti institucija kaip prokuratūra. Manau, kad jūs pritarsite, kad ten reikalingi pakeitimai.

Dabar jau turiu porą klausimų. Manau, kad jūs, kaip patyręs komisaras, turėtumėte pritarti tokiai minčiai, kad nusikaltėliai nei iš šio, nei iš to policijos pareigūnų nešaudo. Jie paprasčiausiai bijo tai daryti ir bando spręsti kitokiais būdais. Drįsčiau manyti (turiu tokių prielaidų), kad jie turi stiprią uždangą ar kokių nors jėgų pritarimą. Tai pirmasis mano klausimas, į kurį prašyčiau jūsų, kaip komisaro, atsakyti. Kitas – ką siūlys ar inicijuos Nacionalinio saugumo komitetas, kad būtų galima stiprinti policijos kadrų rengimą artimiausioje ateityje? Daugiausia aš čia turiu omenyje Policijos akademiją, kuri, sąlyginai pakeitus jos statusą, neberengia aukštesnės grandies komisarų? Ačiū.

A.SADECKAS. Ačiū. Džiugu, kad kolegos iš tikrųjų gilinasi į esminius, globalius klausimus, kurie labai aktualūs teisėsaugai. Kolega, jūs pateikėte visus tuos klausimus, dėl kurių mes mąstėme, kuriuos nagrinėjome ir kuriuos pateikėme savo išvadoje.

Dėl prokuratūros.

Taip, mes savo išvadoje vertinome ir siūlome generaliniam prokurorui įvertinti Panevėžio apygardos prokuratūros darbą, spręsti klausimą, ar vyriausiasis prokuroras atitinka pareigas. Dėl to, kad policijos akcijos kartais sukelia žmonių susierzinimą, visiškai sutinku su jumis. Kai lankėmės Panevėžyje, mes šiek tiek apie tai užsiminėme ir bandėme koreguoti, kad nekeltų normalių žmonių gerąja prasme, kurie laikosi įstatymų, kad nekeltų jų nereikalingos reakcijos. Kiekvienas suprantame, kada stabdo visas mašinas ir stabdo galbūt vieną reikalingą iš jų, važiuoja devyni žmonės, kuriems tai trukdo, yra negerai. Netgi galėčiau pasakyti, kad šią mintį mes siūlome savo išvadose, siūlydami teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijoms atsisakyti nereikalingo, nepagrįsto griežtumo administracinėje praktikoje. Šią jūsų mintį mes įrašėme į savo išvadas.

Dėl policijos kadrų rengimo išvadose irgi labai teisingai pasakyta. Iš tikro yra problema dėl policijos kadrų rengimo. Aš manau, kad kartais mes, norėdami suteikti labai didelę, labai gražią formą tam rengiamam policininkui, besimokančiam Teisės universitete, galbūt ne visuomet įdedame tą turinį, kuris turėtų būti. Tai labai aktualus klausimas. Jis irgi, beje, atsispindi išvadose.

Na, o dėl to, kad jūs užsiminėte, kad nusikaltėliai gali turėti uždangą ir kad tokius dalykus, tokias akcijas nusikaltėliai nelabai naudoja, aš galėčiau iš šios tribūnos pasakyti dar taip: jūs nurodykite man valstybę, kurioje kiekvienais metais buvo nušauta po prokurorą. Italijoje ne kiekvienais metais. Savo kalboje aš minėjau, kad reikia tikrinti įvairias versijas, kurios gali turėti tam tikrą pagrindą. Aš manyčiau, kad tokią versiją irgi reikėtų tikrinti.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Yra dar vienas klausimas komisijos pirmininkui. Ar jūs pritariate Teisės departamento išvadai, kad komisijos veikla nutraukiama? Kad komisija įvykdė savo užduotį ir jos veikla nutraukiama?

A.SADECKAS. Galima formuluoti ir taip. Jeigu mes… pripažinti, kad komisija baigė darbą. Mes tą patį parašėme projekte.

PIRMININKAS. Matote, čia yra esminis skirtumas pagal Seimo statutą. Jeigu komisijos veikla nutraukiama, tai ji likviduojama. Jeigu baigė darbą, tai ji dar neišformuojama.

A.SADECKAS. Visiškai sutinku.

PIRMININKAS. Tai jūs pritartumėte Teisės departamento išvadai? Ačiū pranešėjui.

A.SADECKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pritarti komisijos darbo išvadoms. Manau, kad tą užduotį, kurią komisijos pirmininkas, steigiant šią komisiją, norėjo įvykdyti, taip pat komisijos nariai tikrai įvykdė, pasiekė tą tikslą. Ne tik priežastis ir sąlygas apibrėžė, nurodė, tačiau taip pat yra išvados, siūlymai, kokiu keliu reikėtų eiti ir kokių priemonių reikėtų imtis konkrečioms institucijoms, kad padėtis būtų normalizuota. Man ypač patiko tai, kad kai kuriuose punktuose kalbama, ką valstybės mastu reikėtų daryti ir kuriuo keliu eiti. Aš siūlyčiau pritarti komisijos darbui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbėti prieš nėra norinčių. Diskutuoti užsirašiusių Seimo narių taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti projektui po pateikimo? Prieštaraujančių nėra. Ačiū. Pritarta. Ar galėtume iš karto priimti šį įstatymo projektą? Dėl viso nutarimo dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume projektą Nr.IXP-227, prašome balsuoti.

Balsavimo rezultatai: Už – 53, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas “Dėl Seimo laikinosios kontrolės komisijos nusikalstamumo Panevėžyje priežastims išnagrinėti išvados” priimtas.

 

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-207. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5, 12, 16, 22, 29, 31, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-208. Žemės įstatymo 2, 14, 20, 30, 31, 49, 50, 51 straipsnių pakeitimo ir XII skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-209. Teritorijų planavimo įstatymo 19, 20, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-210. Žemės nuomos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-211. Energetikos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-212. Saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir 14 straipsnio papildymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-213 (pateikimas)

 

Gerbiamieji Seimo nariai, nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-207 – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – ministras K.Kristinaitis. Prašom. Taip pat ministras pateiks visus lydimuosius įstatymo projektus. Tai projektai Nr.IXP-208, Nr.IXP-209, Nr.IXP-210, Nr.IXP-211, Nr.IXP-212 ir Nr.IXP-213. Prašom, ministre.

K.KRISTINAITIS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiame Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir su šiuo įstatymu susijusių įstatymų pakeitimo projektus. Šio teikimo priežastys yra labai paprastos. Šis įstatymas turėjo įsigalioti nuo 2001 m. sausio 1 d., tačiau atsižvelgiant į Vyriausybės programą, į Vyriausybės 100 dienų veiklos programą, yra numatyta iš esmės pertvarkyti ir keisti žemės administravimo sistemos kai kurias principines nuostatas, taip pat daryti ir tam tikrus struktūrinius pakeitimus, susijusius su Žemės tvarkymo departamentu prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės nekilnojamojo turto registro (kadastro) įmone, taip pat Respublikiniu žemėtvarkos projektavimo institutu, ir daug kitų pokyčių.

Kitas dalykas, kad tie pokyčiai, apie kuriuos aš kalbu, – dėl žemės tvarkymo ir administravimo sistemos taip pat yra susiję su Europos Sąjungos ir integracijos į Europos Sąjungą būtinais pertvarkymais. Iš Europos Sąjungos mums yra keliami reikalavimai. Todėl, savaime suprantama, reikės šiek tiek keisti kai kuriuos įstatymus. Tų įstatymų ir pataisų skaičius yra pakankamai didelis. Mūsų skaičiavimais tai būtų susiję su beveik dvidešimčia įstatymų ir analogiškai su ne mažiau įstatymo lydimųjų aktų, t.y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų. Tam turi būti pakankamai laiko, dėl tų dalykų turi būti pakankamai diskutuota.

Trečia priežastis, dėl ko mes tai darome, – vėlgi kai kurios įstatymo, kuris turėtų įsigalioti nuo sausio 1 d., nuostatos. Jos yra sukėlusios audringas, didžiules diskusijas tarp kadastro srities darbuotojų. Yra nepasitenkinimo. Yra nemažai privačių matininkų prieštaravimų, yra nemažai ir valstybės įmonėse dirbančių darbuotojų, profesinių organizacijų prieštaravimų, kitaip tariant, dar daug dėl ko reikėtų padiskutuoti. Dėl to yra prašymas, kad šio įstatymo data būtų nukelta iki 2002 m. sausio 1 d., o mums sudarytos galimybės visus tuos dėl nesutarimų reikiamus pakeitimus atlikti bei darbo tvarka pateikti jums juos peržiūrėti ir tvirtinti. Visi šie pokyčiai ir visi kiti įstatymų pakeitimai, kurie yra teikiami bendrame projekte, irgi yra susiję būtent su vieninteliu dalyku, t.y. datos keitimu. Taigi kokių nors neigiamų pasekmių dėl įstatymo įsigaliojimo datos perkėlimo tikrai nenumatoma ir jų negali būti. Aš tiek trumpai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis ministre, jūs šiek tiek jau atsakėte, bet aš vis dėlto dar norėčiau kai ką pasitikslinti. Iki 1996 metų žemės reikalų tvarkymas buvo maždaug vienose rankose. Po 1996 metų viskas išsiskaidė, beje, prieštaraujant tai pačiai Europai, beveik į keturias dalis. Po to beveik prievartos tvarka buvo priimtas tas įstatymas, kurį mes dabar lyg ir žadame taisyti. Kitaip tariant, kaip buldozeriu pervažiavo tuo įstatymu, nors buvo didelis žemėtvarkos institucijų nepasitenkinimas ir panašiai. Mano klausimas būtų toks. Kaip čia pertvarkant bus? Tiesa, jūs sakote, dar diskutuosite ir galvosite. Ar vėl maždaug į vieną sistemą grįš visi žemės reikalai, ar vėl jūs bandote dar ką nors barstyti? Ačiū.

K.KRISTINAITIS. Ačiū už klausimą. Iš tikro buvo nemažai… nežinau, kokiu principu vadovaudamasi, bet nemažai padirbėjo ir Saulėtekio komisija, bandydama formuoti tam tikras principines nuostatas. Bet esmė yra ta, jeigu neišsiplėsčiau, iš tikro, matyt, turėtų daugelis išskaidytų dalykų būti sujungti į vieną sistemą ir sutarimas turi būti rastas. Jeigu kalbėtume apie tas išskaidytas dalis, jūs čia turbūt turėjote galvoje ir Hipotekos įstaigą, ir Valstybinę geodezijos ir kartografijos tarnybą, ir visas kitas, jau prieš tai paminėtas. Taigi iš tikro yra planuojama viena koordinuojanti ir vykdanti darbus organizacija, kuri tai ateityje ir turėtų daryti. Manau, dėl to Lietuvai būtų tik geriau, būtų mažesni šitos valstybinės institucijos, kuri pirmiausia bus suformuota, išlaikymo kaštai, nes būtent pavyktų sujungti daug dabar veikiančių…

PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Daugiau norinčių paklausti nėra. Dėl balsavimo motyvų? Taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti įstatymų projektams po pateikimo? Visiems, čia būtų įstatymų projektai nuo Nr. 207 iki Nr. 213 imtinai. Prieštaraujančių negirdėti. Įstatymų projektai po pateikimo priimti. Ačiū ministrui.

Pradedame svarstymo procedūrą. Siūlomi komitetai. Įstatymų projektams Nr.IXP-207, Nr.IXP-208, Nr.IXP-209, Nr.IXP-210, Nr.IXP-211 pagrindiniu komitetu yra siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Papildomu komitetu – Aplinkos apsaugos komitetas. Įstatymų projektams Nr.IXP-212 ir Nr.IXP-213 pagrindiniu komitetu siūlomas Kaimo reikalų komitetas, o papildomais siūlomi du komitetai – Aplinkos apsaugos komitetas ir Ekonomikos komitetas. Ar būtų kitokių pasiūlymų? Nėra. Ačiū. Svarstymo data būtų 2001 m. sausio mėnuo. Ar būtų kitų pasiūlymų? Nėra. Ačiū.

 

Sveikatos draudimo įstatymo 25, 26, 27, 28 ir 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-98(3*) (priėmimas)

 

Nagrinėjame Sveikatos draudimo įstatymo 25, 26, 27, 28 ir 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-98(3). Pranešėjas – Sveikatos reikalų komiteto narys ir Seimo narys A.Klišonis. Prašom į tribūną.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pateikiu jums du kartus jau teiktą ir svarstytą Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 25, 26, 27, 28 ir 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Šis projektas buvo aptartas. Gautos Teisės departamento išvados ir jos yra įvertintos. Tie redakciniai siūlymai, kurie buvo išsakyti, yra įtraukti. 27 straipsnyje pataisytos sąvokos dėl “išduoda kompensuojamų medikamentų”. Komitetas vis dėlto nenorėtų sutikti dėl projekto 5 straipsnio 2 dalies keitimų, siūlymų dėl “ir TLK”, nes, mūsų nuomone, sudarant sutartį TLK stebėtojų taryba tik vizuoja tą sutartį, pateiktą pasirašyti su gydymo įstaigomis ir su vaistinėmis. Taigi mūsų sutarimu, ir komiteto pritarimas yra toks, galbūt šis siūlymas galėtų įstatymo projekte likti. Komitetas svarstė šiuos pakeitimus ir bendru sutarimu jiems pritarė. Kviečiu gerbiamuosius kolegas priimti šį teisės aktą.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Nagrinėsime kiekvieną straipsnį papunkčiui. Dėl balsavimo motyvų dėl 1 straipsnio – Seimo narys K.Kuzmickas.

K.KUZMICKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pritarti ir priimti šio įstatymo pataisas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar galime priimti bendru sutarimu 1 straipsnį? Prieštaraujančių nėra. Ačiū. 1 straipsnis bendru sutarimu priimtas. 2 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių kalbėti? Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Prieštaraujančių nėra. Priimta. 3 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Galime. Ačiū. 4 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? Prieštaraujančių nėra. Priimta. Ar galėtume apsispręsti dėl 5 straipsnio? Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 5 straipsnį? Ačiū. Dėl viso įstatymo ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. Prašom Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymą Nr.IXP-98(3) priimtume, prašome balsuoti už, o kas prieš, tai – prieš.

Balsavimo rezultatai: už – 45 ir dar trys Seimo nariai prašo jų balsus pridėti už. Taigi 48 Seimo nariai už, prieš – nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas Nr.IXP-93 – Sveikatos draudimo įstatymo 25, 26, 27, 28 ir 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.

 

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo panaikinimo ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-196(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Pradedame nagrinėti paskutinį įstatymo projektą Nr.IXP-196(2) – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo panaikinimo ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – Seimo narys A.Klišonis. Prašau į tribūną,

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu jums kitą įstatymo projektą, t.y. Nr.IXP-196. Norėčiau trumpai pateikti jo esmę. Šiuo metu galiojantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnis, kuris buvo priimtas šių metų spalio 12 d. praėjusio Seimo, sukėlė tam tikrų problemų sveikatos priežiūros įstaigoms, savivaldybių ir valstybės sveikatos priežiūros įstaigoms, nes jame yra įteisintas punktas, kad pridėtinės vertės mokestis yra nemokamas tiktai tais atvejais, kai yra nustatyta pagal bazinius įkainius. Todėl iškyla problemų būtent toms sveikatos priežiūros paslaugoms, kurios neturi nustatytos bazinės kainos. Šis įstatymo pakeitimas, kurį siūlo Sveikatos reikalų komitetas, išlaisvina sveikatos priežiūros įstaigas nuo mokesčio, kuris (PVM mokestis) atsirastų nuo kitų metų sausio 1 d. Svarstant ir teikiant šį įstatymo projektą Sveikatos reikalų komitete buvo sudaryta grupė, į kurią įėjo Sveikatos apsaugos ministerijos, Finansų ministerijos, Europos komiteto, Valstybinės ligonių kasos, Vyriausybės, medikų ir visuomeninių organizacijų atstovai, taip pat Laisvosios rinkos instituto atstovai, ir mums pavyko tikrai pavyko ganėtinai greitai rasti konsensą, kuris tenkintų visas teigiamas puses.

Todėl, suderinus visų suinteresuotų pusių siūlymus, mums palyginti per trumpą laiką pavyko pasiekti bendrą konsensą, kurį ir noriu šiandien pristatyti. I skirsnis – “Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo panaikinimas”. Kaip minėjau, panaikinti tą įstatymo straipsnį, kuris įveda mokesčio įsigaliojimą tiems įkainiams, kurie neturi bazinės kainos. Ir 4 straipsnio 1 punktą išdėstyti taip, kaip yra nurodyta: “Sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas sveikatos priežiūros įstaigų, taip pat veterinarinio aptarnavimo paslaugas, teikiamas valstybinių veterinarijos įstaigų, vaistus, įskaitant veterinarinius, medicinos techniką, įrengimus ir žaliavas, naudojamas vaistams gaminti, ir vaistines prekes, medicinos technikos įrengimų, naudojamų vaistams gaminti, žaliavų ir vaistinių prekių, už kurias PVM nemokamas, sąrašą sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybė”. Taip mes įteisintume ir padėtume taip pat ir savo kolegoms, užsiimantiems žemės ūkiu, išvengti to PVM mokesčio, kuris būtų įsiteisėjęs naudojant tą metodiką, kurią buvo padaręs praėjusios kadencijos Seimas ir kurią teikė praėjusios kadencijos Vyriausybė. Taip pat siūlyčiau, kadangi šio įstatymo pataisa įsigaliotų nuo sausio 1 d., siūlyti ypatingos skubos tvarką.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti 2 Seimo nariai. Seimo narys V.Velikonis.

V.VELIKONIS. Gerbiamasis pranešėjau, ačiū už gerus žodžius kaimo adresu, bet laikmetis padarė daug esminių veterinarinio aptarnavimo pakeitimų. Dabar privačiai dirba per 1200 veterinarijos gydytojų ir per 240 veterinarijos felčerių, kurie atlieka ko ne visą veterinarinį darbą. Valstybinės veterinarijos tarnybos irgi yra, bet jų darbas labiau susijęs su kitokia darbo specifika. Man tenka dirbti greta ir šitai puikiai žinau. Ar jūs nesutiktumėte 4 straipsnio 1 punkto antroje eilutėje ilgą žodį pakeisti trumpu: ,,teikiamas valstybinių veterinarijos įstaigų”, rašyti: ,,teikiamas visų veterinarijos įstaigų”. Čia visiškai…

A.KLIŠONIS. Pritardamas jūsų pataisai, aš siūlyčiau ,,teikiamas veterinarijos įstaigų”, galbūt taip.

V.VELIKONIS. Taip, visų.

A.KLIŠONIS. Tiesiog veterinarijos įstaigų, neįtraukiant žodžio ,,valstybinių”.

V.VELIKONIS. Vietoj valstybinių rašyti visų veterinarijos, nes privačiai dabar beveik visi ir dirba.

A.KLIŠONIS. Taip pritariam tam.

V.VELIKONIS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Čiulevičius. Prašau.

J.ČIULEVIČIUS. Vakar jūs kategoriškai prieštaravote dėl bet kokios paramos žemės ūkiui, o štai už paslaugas ir vaistus (o jūs turite savo vaistines) pagal sudarytą Vyriausybės sąrašą vaistams nebus taikomas PVM. Ar iš tikrųjų tam tikri vaistai yra svarbiau už visą sritį, kurioje dirba 30% Lietuvos gyventojų?

A.KLIŠONIS. Dėkoju už klausimą. Aš norėčiau jus patikslinti. PVM medikamentams iš viso nėra taikomas. Šio įstatymo pataisa, kuri, kaip minėjau, yra susijusi su paslaugomis, kurios yra teikiamos, tai ne medikamentai, tai sveikatos paslaugos, teikiamos sveikatos priežiūros įstaigose. Tai yra visiškai ne ta pati sritis.

J.ČIULEVIČIUS. Aš skaitau: ,,naudojamas vaistams gaminti ir vaistines prekes”.

A.KLIŠONIS. Tačiau jūs atsiverskite ten, kur yra padarytas pakeitimas. Padarytas pakeitimas nesusijęs… tai, kas buvo apie vaistus, tai yra paliekama, kaip buvo anksčiau. Pataisa apima sveikatos priežiūros paslaugas, išbraukiant pastraipą dėl bazinių įkainių.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų paklausė visi užsirašę Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys K.Kuzmickas.

K.KUZMICKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlyčiau pritarti šiai pataisai dėl to, kad buvo nesuvienodintos teikiamos sveikatos apsaugos paslaugos ir vieni mokėjo PVM, kiti nemokėjo. PVM nebuvo mokamas už vaistus ir nebuvo kaip jį susigrąžinti. Kadangi pataisa buvo priimta spalio 16 d. praėjusio Seimo ir nuo Naujųjų metų įsigalioja dalinis PVM nemokėjimas, mes prašome pritarti šitam sprendimui ir priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam projektui po pateikimo? Prieštaraujančių negirdėti. Ačiū. Seimo Pirmininkas šį įstatymą teikia nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti? Ačiū.

Pradedame įstatymo Nr.IXP-196(2) nagrinėjimo pastraipsniui procedūrą.

1 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui po pateikimo? Pranešėjau, prašom į tribūną. Pone Klišoni, prašom į tribūną.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos, atsižvelgiant į tą pataisą, kurią siūlė ponas V.Velikonis, buvo tik vienas taisymas – vietoj “valstybinių” įrašyti “visų veterinarijos įstaigų”. Būtų vienas siūlymas.

PIRMININKAS. Jūs pritariate pataisai?

A.KLIŠONIS. Taip, pritariu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar pritariate 1 straipsniui su Seimo nario V.Velikonio pataisa? Ačiū. 1 straipsniui su pataisa pritarta.

2 straipsnis. Ar bus norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime 2 straipsniui pritarti? Prieštaraujančių nėra. Ačiū. Pritarta.

3 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galime pritarti 3 straipsniui po pateikimo bendru sutarimu? Ar galime priimti 3 straipsnį? Ačiū. 3 straipsnis priimtas.

Mums reikėtų apsispręsti dėl viso įstatymo. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Prašom Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP-196(2) būtų priimtas, prašom balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 50, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo panaikinimo ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr.IXP-196(2) priimtas.

Kitas šios dienos klausimas yra Seimo narių pareiškimai. Seimo narys M.Pronckus. Prašom į tribūną.

 

Seimo nario pareiškimas

 

M.PRONCKUS. “Seimo Pirmininkui gerbiamajam A.Paulauskui.

Dėl informacijos ribojimo.

Jau antra savaitė, kai nebegaunu Lietuvos Respublikos Seimo informacinę ir išliekamąją vertę turinčio leidinio “Seimo kronika”. Šis leidinys buvo ir yra reikalingas tiesioginiam Seimo nario darbui, todėl jo ribojimas reikštų informacijos ribojimą. Tai taip pat reikštų ne ėjimą į informacinę visuomenę, bet ėjimą nuo jos.

Prašom atsakyti, kas bus daroma, kad leidinį “Seimo kronika”, kaip ir anksčiau, gautų kiekvienas Seimo narys.

Prašau Seimo Posėdžio Sekretoriatą šį klausimą užregistruoti kaip oficialų klausimą.” Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Norėčiau paskelbti dar dvi susikūrusias Seimo parlamentinių ryšių grupes: viena grupė būtų Lietuvos Respublikos Seimo parlamentinių ryšių su Beniliukso valstybėmis grupė, į kurią kviečiama užsirašyti (dabar yra 5 Seimo nariai, norintys dalyvauti šioje veikloje), kita grupė – Lietuvos Respublikos Seimo parlamentinių ryšių su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste grupė. Tai kur kas gausesnė grupė – yra užsirašę 53 nariai. Norinčius dalyvauti prašom užsirašyti iki ketvirtadienio.

Posėdis baigtas. Visiems ačiū.