Dvidešimt pirmasis (21) posėdis
2000 m. gruodžio 12 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai G.STEPONAVIČIUS ir A.SKARDŽIUS

 

 

2000 m. gruodžio 12 d. (antradienio) darbotvarkė

 

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamieji kolegos, prašyčiau įsitaisyti patogiau. Skelbiu 2000 m. gruodžio 12 d. plenarinį posėdį pradėtą. Kolegos Seimo nariai, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkę, kuri yra aptarta Seniūnų sueigoje, taip pat pritarta siūlomiems darbotvarkės pasikeitimams. 1-5 klausimą, negavus Vyriausybės išvados, siūloma atidėti ir šiandien šio klausimo nesvarstyti. Klausimo 1-6 dėl tos pačios priežasties taip pat nesvarstyti. Ir šalia dar yra rezerviniai klausimai, kurie taip pat buvo aptarti, arba yra susiję su labai smulkiais dalykais. Nesiūlydamas pradėti diskusijos, klausčiau, ar bendru sutarimu galime patvirtinti šios dienos darbotvarkę? Nematau prieštaraujančių.

Pereinant prie darbotvarkės klausimo, kviečiu Seimo narius užsiregistruoti. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 103 Seimo nariai.

 

Seimo nutarimo “Dėl pritarimo A.Klimavičiaus skyrimui Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru” projektas Nr.IXP-142 (svarstymas ir priėmimas)

 

Pereiname prie pirmojo darbotvarkės klausimo – Seimo nutarimo dėl pritarimo A.Klimavičiaus skyrimo Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru projektas Nr.IXP-142. Svarstymo ir priėmimo stadija. Kaip numato Statuto 202 straipsnis, dabar turėtume išklausyti frakcijų ir komitetų išvadas. Pirmiausia kviesčiau frakcijų atstovus išdėstyti savo išvadas. Pirmasis į tribūną kviečiamas Seimo narys A.Vidžiūnas. Jūs užsiregistravote, ir aš tikrai kviečiu jus, kolega, taupant laiką ateiti į tribūną kalbėti Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcijos vardu. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Dėkoju, pone posėdžio pirmininke ir gerbiamieji kolegos, kad mūsų frakcija pagal Statutą ir pirmininko interpretacijas laikoma didžiausia.

Gerbiamieji kolegos, pone pretendente į generalinio prokuroro pareigas. Tėvynės sąjungos frakcija nesistengė formuluoti vienos nuomonės dėl kandidato į generalinius prokurorus A.Klimavičiaus kandidatūros. Mūsų frakcija balsuos laisvai. Mūsų duomenimis, kandidatas yra ramus profesionalas, įsigilinęs į prokuratūros darbo specifiką, matantis problemų, turintis aiškų matymą (tai paaiškėjo per susitikimą frakcijoje), kaip tas problemas reikėtų mėginti įveikti, kokių reikėtų imtis esminių struktūrinių reformų. Kartoju, kad šį savo matymą ir profesionalo reputaciją kandidatas pavirtino ir per vakarykštį pokalbį mūsų frakcijoje. Mūsų nuomone, yra labai gerai, kad būsimasis generalinis prokuroras turi didelį Generalinės prokuratūros prokurorų palaikymą. Bendro darbo dalykas prokuratūrai yra labai svarbus.

Žinoma, vienas iš svarbiausių argumentų kategoriškai neprieštarauti arba balsuoti laisvai yra Prezidento V.Adamkaus pasirinkimas. Turbūt skubiausiai per visą naująją Lietuvos istoriją atliktas Prokuratūros įstatymo pataisų pasirašymas ir greitas kandidato pateikimas. Mes neturime kokių nors faktų, neturime duomenų, mes matome, kad Prezidentui dėl kandidato abejonių nesukėlė nei premijų dalijimosi istorijos, kurios šiandien pakartotos spaudoje. Prezidentas dėl to neabejoja, matyt, dėl to neturi abejonių ir balsuosiantys už kandidatą. Prezidentui ir kitiems balsuosiantiems nesukėlė jokių abejonių ir įžeidžiantis, mūsų galva, ir neleistinas aukštiems teisėsaugos pareigūnams politinis oponavimas buvusiam teisingumo ministrui “ponui V.Pakalniškiui ir jam prijaučiantiems” (čia šių trijų žodžių citata). Nesukėlė ir spaudoje šiandien minimi kiti biografijos faktai, kuriuos kandidatas nutylėjo, jų nekomentuoja nei Prezidentas, jų nekomentuoja ir neprisimena pats kandidatas. Mums tai neatrodo gerai ir mūsų frakcija dėl to žada balsuoti laisvai.

Žinoma, mūsų nuomone, Prezidento teikimas, taip pat matomas kandidato profesionalumas ir faktas, kad kandidatas yra artimas dabartinio Seimo Pirmininko A.Paulausko bendramokslis, bendražygis lems tai, kad A.Klimavičius šiandien bus patvirtintas generaliniu prokuroru. Būsimajam generaliniam prokurorui, žinoma, reikėtų palinkėti sėkmės darbe ir palinkėti bent trejeto dalykų. Pirmasis palinkėjimas yra tas, kad jis savo iniciatyva prokuratūros darbą iš tikrųjų padarytų dar rezultatyvesnį, organizuotesnį daugiau darantį įtaką, lemiantį ir mažinantį visą nusikalstamumo lygį. Be abejo, palinkėti, kad prokuratūra būtų labiau matoma ir palaikoma visuomenės. Tai yra ypač svarbus dalykas. Antrasis palinkėjimas, kad savo darbais ir žodžiais jam pavyktų įtikinti politikus ir visuomenę, kad iš vieno generalinio prokuroro nebūtų reikalaujama to, ką turėtų padaryti bendru savo veikimu ir Seimas, ir vykdomoji valdžia, ir visos teisėsaugos struktūros ir, žinoma, pilietiškėjanti visuomenė. Kad generalinis prokuroras, čia jau tikrai nuoširdus linkėjimas, netaptų atpirkimo ožiu politikuojančioje aplinkoje. Ir trečiasis palinkėjimas, mano supratimu ypač svarbus, turėti jėgų ir nepriklausomybės tirti svarbias esamas ir būsimas bylas. Imantis kad ir Lietuvos geležinkelių iššvaistymo tyrimo, stiprėjančios finansinių ir politinių grupuočių įtakos valstybės kontroliuojamuose objektuose bylų tyrimo. Turėti jėgų aiškiai ištirti, kad ir spaudos keliamas publikacijas apie dabartinio Seimo Pirmininko A.Paulausko atstovo Lietuvos geležinkelių valdyboje galimas sąsajas su buvusia “Vilniaus brigada”. Generalinis prokuroras turėtų aiškiai pasakyti dėl to savo nuomonę.

Dar sykį kartoju, kad mes balsuojame laisvai, ir primename, kolegos, kad dėl Prokuratūros įstatymo pataisų mes nesame baigę bylos. Mūsų nuomone, įteisintas precedentas, kad Prokuratūros įstatymo keitimo faktas yra pamatas atleisti dirbantį generalinį prokurorą, mūsų įsitikinimu, ir šiandien yra antikonstitucinis ir žeidžiantis valdžių atskyrimo principą bei leidžiantis politinei valiai, valdžiai panorėjus destabilizuoti teisminę valdžią. Žinome, kad ir kitiems Seimo nariams nėra visiškai ramu dėl šios pataisos, todėl, tikimės, kad ne vienas jūsų palaikys mūsų būsimą kreipimąsi dėl šių problemų į Konstitucinį Teismą. Mūsų frakcija linki būsimajam generaliniam prokurorui A.Klimavičiui sėkmės darbuose.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Į tribūną kviečiu Seimo narį V.Popovą kalbėti Socialdemokratinės frakcijos koalicijos vardu. Prašom.

V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis kandidate į generalinius prokurorus. Mūsų frakcija vakar gana nuodugniai ir ilgokai kalbėjosi su kandidatu į generalinius prokurorus. Be to, mūsų frakcijos vadovybė dar anksčiau turėjo galimybės susitikti su Prezidento teikiamu kandidatu. Paskiri mūsų frakcijos nariai Teisės ir teisėtvarkos komitete vakar taip pat turėjo galimybę susitikti su kandidatu. Aš nenoriu kartoti to, ką sakė kolega A.Vidžiūnas, mūsų frakcija iš esmės nusprendė pritarti Prezidento teikiamai kandidatūrai. Telieka palinkėti jam sėkmės. Na, o jeigu nesiseks, tai rasime būdų, kaip pataisyti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar kitų frakcijų atstovai norėtų kalbėti? Matau, kad Naujosios sąjungos frakcijos vardu nori kalbėti G.Jakavonis. Prašom.

G.JAKAVONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija apsvarstė kandidato į generalinius prokurorus A.Klimavičiaus kandidatūrą ir mus ypač džiugina tai, kad po ilgos pertraukos Generalinė prokuratūra turės nuo politinių partijų ir nuo Seimo daugumos tiesiogiai nepriklausantį vadovą. Tai turėtų prisidėti prie visos institucijos vaisingo darbo. Frakcijos nuomone, kandidatas turi pakankamą kompetenciją šioms pareigoms užimti ir gerai išmano prokuratūros darbą bei reformų seką. A.Klimavičius pajėgus parengti prokuratūrą dirbti pagal 2003 metais įsigaliosiantį Baudžiamojo proceso kodeksą. Taip pat priimtinas jo siekis, kad vienas ir tas pats prokuroras kontroliuotų bylos tyrimą bei palaikytų kaltinamąją išvadą teisme, kad planingai būtų įvykdytos struktūrinės reformos bei funkcijų paskirstymas. Todėl frakcija vieningai nutarė paremti kandidatą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Matau Seimo narę K.Prunskienę – Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijos vardu.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcija taip pat buvo susitikusi su kandidatu eiti generalinio prokuroro pareigas ir su juo apsvarstė daug mums (turbūt ne tiktai mūsų frakcijai) rūpimų klausimų dėl generalinio prokuroro funkcijų adekvataus vykdymo, dėl problemų, kurios šiandien slegia, ypač nusikalstamumo, kontrabandos ir kitose srityse. Mus patenkino kandidato atsakymai į klausimus, jo požiūris į situaciją bei ketinimai, kaip toliau tvarkyti darbą. Ypač norėčiau pabrėžti, kad būsimas prokuroras šiuo atveju realiai vertina situacija, nepervertina galimybių greitai ir sėkmingai viską išspręsti. Tą dažnai girdėdavome iš kai kurių anksčiau skirtų asmenų. Manau, kad nepaprastai sudėtingas paveldas atiteks būsimajam generaliniam prokurorui, nes daug metų Generalinė prokuratūra darė ne tik tai, ką ji privalėjo daryti, bet savotiškai pildė tam tikras politines nuostatas ar gal net politinius užsakymus, dėl to galbūt truputį per aštriai aš tai formuluoju. Manom, kad generalinis prokuroras turi gerų nuostatų ir savybių vadovauti kolektyvui, vadovauti būtent šios srities darbui. Manom, kad jis ne autokratiniais metodais, o įtraukdamas visos jo vadovaujamos institucijos potencialą sugebės sėkmingai ar sėkmingiau tvarkytis šioje labai nelengvoje srityje. Mums toks įspūdis susidarė kalbant apie konkrečius dalykus, apie jo darbo metodus, apie darbo stilių, kurį jis gana akivaizdžiai išreiškė susitikime.

Taigi mes norėtume palinkėti, kad prokurorui sėkmingai sektųsi eiti šias nelengvas pareigas, o tos problemos, kurias mes šiandien matome Lietuvoje įvairiose srityse (pirmiausia nusikalstamumas, kriminogeninės situacijos blogėjimo sutramdymas ir daugelis kitų), iš tikrųjų būtų pakankamai gerai jo įvaldytos. Žinoma, mes, kaip Seimo nariai, mūsų frakcijos nariai, galbūt avansuodami tokį pasitikėjimą, esame nusiteikę jį palaikyti ir balsuoti už jo paskyrimą eiti šias pareigas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijos vadovei. Ar dar būtų norinčių frakcijų vardu kalbėti? Kviečiu į tribūną Seimo narį G.Šileikį kalbėti Jungtinės Centro sąjungos, Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos vardu.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pretendente! Jungtinė frakcija pritaria jūsų teikiamai kandidatūrai ir turi viltį, jog jūsų vadovaujama prokuratūra turėtų pradėti dirbti kaip ji turi dirbti panaudodama visas galias spręsti tuos klausimus, kurie ypač svarbūs šios dienos Lietuvai. Palinkėtume jums sėkmės ir tvirtumo atsispiriant politikų įtakoms ir pagundoms, skaidrumo visame darbe ir aiškių, konkrečių sprendimų bei veiklos.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Frakcijų vardu daugiau norinčių kalbėti nematau. Kviečiu pagrindinio komiteto… Ar Liberalų frakcijos vardu bus kalbama? Kviečiu Seimo narį K.Rimšelį kalbėti Liberalų frakcijos vardu.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Liberalų frakcija svarstė šią kandidatūrą kelis kartus ir dauguma Liberalų frakcijos narių įvertino kandidato kompetenciją, kurią galimą pastebėti bendraujant. Bet mes nekėlėme uždavinio, kad būtų išlaikyta vienalytė frakcijos pozicija, todėl balsuojant apsispręsime kiekvienas atskirai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pereikime prie komitetų išvadų. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką R.Šukį.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2000 m. gruodžio 11 d. apsvarstė teikiamą Prezidento dekretą, Seimo nutarimą bei siūlomą kandidatūrą eiti generalinio prokuroro pareigas. Protokolu Nr.8 priimtas sprendimas. Buvo svarstyta dėl pritarimo A.Klimavičiaus skyrimui Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru. Nuspręsta siūlyti Seimui pritarti A.Klimavičiaus kandidatūrai. Balsavo 11 komiteto narių. Už – 7, susilaikė 4.

Komitete buvo atsižvelgta ir įvertintos aplinkybės, kurios šiandien minimos ir kai kurių kolegų Seimo narių, ir spaudoje. Tai ir dėl premijų dalybų. Į tuos klausimus buvo atsakyta. Taip pat buvo klausiama dėl požiūrio ir į tą viešą laišką, ir dėl požiūrio, ar prokuratūros pareigūnai gali, ar etiška, ar teisėta tokia bendravimo forma su įstatymų leidybos arba vykdomosios valdžios atstovais. Nuomonė buvo išgirsta, į klausimus buvo atsakyta. Kaip atsakymus į klausimus vertino atskiri komiteto nariai, atsispindi balsavimo rezultate. Kitas faktas, kuris yra minimas, t.y. dėl biografinės pažymos netikslumo. To nebuvo komitete žinoma, tai tapo žinoma tiktai vakar dienos pabaigoje. Šis faktas, aišku, nekelia (tai mano asmeninė nuomonė) didelių abejonių, išskyrus pačią aplinkybę, kad biografinėje pažymoje šis faktas nepateiktas. Ši abejonė yra asmeninė, bet kiekvienas, matyt, ją turėtų vertinti savarankiškai. O komiteto išvada vis dėlto yra siūlyti Seimui pritarti A.Klimavičiaus kandidatūrai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti yra užsirašęs Seimo narys K.Bobelis. Kviečiu Seimo narį K.Bobelį į tribūną. Kviesčiau pasinaudoti tribūna. Norėčiau priminti, kad diskusija vyksta iš tribūnos. Kolega, kviesčiau į tribūną.

K.BOBELIS. Ačiū. Kalbėsiu Mišrios frakcijos vardu. Mums padarė gerą įspūdį ir mes pritariame kandidatūrai. Bet yra vienas klausimas, kurį mes norėtume pateikti kandidatui į prokurorus. Pereitos kadencijos metu Seimo narys S.Malkevičius padarė įtaką, kad jo sūnus buvo paskirtas susiekimo viceministru. Jam esant viceministru išėjo daug tokių neaiškumų dėl dvigubos algos (…), dvigubo komandiruočių mokesčių ėmimo ir taip toliau, ir taip toliau. Tik konservatorių dėka jis liko ir galėjo baigti savo viceministro darbą. Šiandieną sužinojome, kad jis yra paskirtas vidaus reikalų viceministru, todėl aš norėčiau žinoti, kokia būtų generalinio prokuroro pozicija dėl tokios kontraversiškos asmenybės, kurios nusikaltimai yra iškelti, bet neišaiškinti? Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, tik norėčiau pasakyti, kad Mišrios frakcijos nėra, o yra Mišri Seimo narių grupė. Dėkoju kolegai. Dabar turėtume išklausyti kandidatą ir teikiančiojo kandidatūrą įgaliotą atstovą. Visų pirma kviečiu patį kandidatą į generalinio prokuroro postą A.Klimavičių.

A.KLIMAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien į šią tribūną aš išeinu ne pačios geriausios nuotaikos. Visi, kurie skaitė laikraščius, tikriausiai supranta to priežastį. Be abejo, malonu, kai primena jaunystę, tik nemalonu, kad tai daro šiandien. Aš žinau, kad daug kam kyla klausimų dėl tos publikacijos, todėl aš labai trumpai, netrukdydamas jūsų laiko, kai ką paaiškinsiu. Ten yra tiesa, bet ne visa, o kai ne visa, tai yra melas. 1980 metais, prieš dvidešimt metų, toks konfliktas su vidaus reikalų… tada ne vidaus reikalų, bet milicijos valdybos budinčiuoju buvo. Ėjau Muziejaus gatve su Kauno transporto milicijos tardytoju po vienos bylos baigimo ir tas kapitonas, jo vardas Anatolijus, pavardės neatsimenu, pradėjo rikiuoti gatvėje milicininkus, kurie rūkė ir šiaip negražiai atrodė prie alaus baro toje gatvėje, kurios pavadinimo neatsimenu. Tie milicininkai jį kaip girtą įsisodino į automobilį, paskui pavažiavę grįžo atgal ir paprašė, kad aš įsėsčiau, paliudyčiau, kad jis kabinėjosi prie milicininkų. Kai nuvažiavome į milicijos valdybą, budintysis Rėgalas paskambino transporto milicijai ir jį išsivežė kaip savo darbuotoją, o aš pasilikau, iš manęs paėmė tarnybinį pažymėjimą. Aš pradėjau reikalauti savo pažymėjimo, kilo konfliktas ir mes su tuo Rėgalu apsistumdėm. Toks konfliktas buvo. Paskui, matyt, bijodami, kad ryte teks atsakyti už tai, kad ten buvo susistumdymas ir be reikalo kabinėtasi, jie per naktį surinko medžiagą pagal padiktavimą, kad aš ten “viražalsia necenzurnoi branju”, sulaužiau baldus ir dar kažką. Buvo atliktas tarnybinis tyrimas ir nustatyta, kad nieko nebuvo. Tačiau jau buvo pranešta į Sąjungos generalinę prokuratūrą apie tai, kad atšaukiamas įsakymas paskirti mane ypatingai svarbių bylų tardytoju. Juo buvau prieš tris dienas paskirtas, toks įsakymas buvo. Sąjungos generalinio prokuroro pavaduotojas, atrodo, Šaškovas, ar Šiškovas, davė nurodymą Kaireliui mane atleisti. Kairelis pasakė – aš tave atleidžiu, po mėnesio kito pasirodyk, grįši atgal, nes aš priverstas atleisti. Taip aš grįžau atgal. Neatsimenu du ar tris mėnesius aš dirbau DOSAF, kad neprarasčiau stažo. Tai tokia visa istorija.

To Rėgalo likimas susiklostė kitaip. Po trijų mėnesių jis sumušė taksistą, kuris naktį atėjo pranešti, kad vežė įtartinus asmenis su įtartinu kroviniu. Vidaus reikalų ministerijos budintysis atvažiavo ir rado visą tą jų “nariadą” absoliučiai girtą, koridoriuje buvo pritaškyta kraujo. Tas Rėgalas buvo atleistas iš karto iš vidaus reikalų sistemos. Taigi likimas apsivertė kitaip.

Aš savęs neteisinu ir nebuvau abstinentas. Tada iš tiesų mes šiek tiek atšventėme kažkokios bylos baigimą, bet visi mano oponentai, tiksliau, nė vienas, nėra matęs manęs girto. Aš laikausi principo nepasigerti. Tuo labiau aš nesu chuliganas.

O dėl tos baudžiamosios bylos, kad ten neteisėtai tos premijos… Aš visai nemanau, kad tie 27 asmenys pagal sąrašą neteisėtai gavo premijas. Visai nežinau, už kurią bylą aš gavau premiją. Ten viskas pritempta prie vienos bylos. Pagal tą Vyriausybės nutarimą, kai būdavo konfiskuojamas kontrabandinis krovinys, Mokesčių inspekcija pervesdavo kažkiek procentų pinigų į Generalinės prokuratūros kaupiamąją sąskaitą. Ten susikaupdavo pinigų iš dešimt, dvidešimt, trisdešimt bylų, aš nežinau, iš kiek. Tada generalinis prokuroras prašydavo apygardų prokurorus, kad pateiktų sąrašus pareigūnų, kurie dirbo prie kontrabandų bylų, ir skirdavo premijas. Vieną tokią premiją aš esu gavęs, bet ne 16 tūkst., o 10 tūkstančių. O paskui mes tų premijų atsisakėme, nes atsirado kitų skyrių, kurie netirdavo kontrabandos bylų. Atsirado pavydo, šnekų ir mes pasakėme, kad mums nereikia. Ta garsioji LEOTINOS byla dėl stambios kontrabandos, dėl dviejų ešelonų kontrabandinio benzino, jau dveji metai yra Vilniaus apygardos teisme. Ji neišnagrinėta, nes pagrindinis organizatorius Pikturna pasislėpė užsienyje ir yra paskelbta jo tarptautinė paieška. Aš visai nenoriu kalbėti apie bylą, kuri yra teismo žinioje. Mano įsitikinimu, viskas yra įrodyta ir trys stambios kontrabandos asmenys, užsiėmę šia kontrabanda, susilauks nuosprendžio.

Apie… Kažkas dar buvo? (Balsai salėje) Apie Malkevičių. Ką aš daktarui K.Bobeliui galiu pasakyti? Čia yra politiniai sprendimai, viceministras – politinė figūra, aš čia niekuo neprisidėjęs, net neturiu įtakos. Be to, aš nemanau, kad viceministras ką nors galėtų daryti kovojant su nusikalstamumu. Jo funkcijos, man atrodo, visai kitos. Todėl čia yra ne mano kompetencija, net jeigu būsiu generaliniu prokuroru. Mano santykiai daugiau bus su generaliniu policijos komisaru.

PIRMININKAS. Taip, dėkoju. Tai nėra atsakymai į klausimus ir ateityje, prašom, kolegos, paisyti Statuto. Juo labiau kad klausimai iš vietos nėra užduodami tokia tvarka. Dėkoju kandidatui.

A.KLIMAVIČIUS. Aš norėčiau truputį pratęsti. Atlikau maratoną eidamas per Seimo frakcijas, per komitetus ir noriu padėkoti Seimo nariams. Aktyviai užduodant klausimus, aktyviai samprotaujant šiek tiek prisiplėtė mano akiratis, kuris buvo tiesiog STT ar Prokuratūros lygio. Aš į kai kuriuos daiktus gal pažiūrėsiu ir kitaip, apgalvosiu dalykus, apie kuriuos anksčiau negalvojau. Labai dėkingas už tuos klausimus, už tuos samprotavimus. Ar ten man patiko, ar nepatiko, čia visai nesvarbu. Be to, esu įsitikinęs ir man susidarė toks įspūdis, kad didžioji dauguma Seimo narių ir frakcijų yra nuoširdžiai susirūpinę susidariusia kriminogenine situacija valstybėje. Matau, kad jie tai sprendžia vadovaudamiesi ne kokiais nors siaurais partiniais interesais, kaip rašo laikraščiai, o valstybiniais interesais. Todėl jeigu tapsiu generaliniu prokuroru, tikiuosi, ir jūsų paramos. Bent jau labai konkrečiai tikiuosi, kad nebus naujajame biudžete sumažinta 78% kitos paprastosios išlaidos, nes mes po dviejų mėnesių sustosime, visi prokurorai bus pėsti, automobiliai stovės ir rūdys aikštelėse. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju kandidatui už atvirą požiūrį. Kviesčiau į tribūną kandidatą teikiančio Prezidento įgaliotą atstovą Prezidentūros teisės departamento direktorių A.Abramavičių.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Visų pirma aš jums visiems – frakcijoms, komitetas, Seimo nariams noriu padėkoti už išsakytas mintis, už išvadas. Taip pat manau, kad kandidato į generalinis prokurorus kalba išsklaidė dar dvejojančių Seimo narių abejonės, todėl prašyčiau jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, pritarti pono A.Klimavičiaus kandidatūrai į generalinio prokuroro pareigas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš apsisprendžiant dėl pritarimo teikiamai kandidatūrai, Seimo narius kviečiu kalbėti dėl balsavimo motyvų.

Kviečiu Seimo narį J.Veselką. Prašau, kolega. Gal galiu paprašyti prie vieno iš šoninių arba vidurinio mikrofono? Atsiprašom, neveikia.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, mes, mišri grupė, buvom susitikę ir iš tikrųjų uždavėm klausimus, ar taip generalinis prokuroras stambias korupcines bylas… Iš pradžių prokuroras buvo šiek tiek bailus, kad čia dideli veikėjai, o paskui pamatėm, kad žmogus drąsus. Tuo labiau šiandien išgirdęs, kad jis buvo kovotojas prieš Tarybų valdžią ir mušėsi su milicija, tai iš tikrųjų tokį drąsų žmogų reikia palaikyti ir reikia manyti, kad jis ir toliau su įvairiais korumpuotaisiais taip pat aršiai kovos. Aš siūlau visiems vieningai palaikyti šitą kandidatą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega J.Bernatonis. Prašau.

J.BERNATONIS. Dėkoju ponas posėdžio pirmininke, aš manau, kad šis mūsų svarstymas yra labai svarbus, nes po ketverių metų pertraukos mes turime galimybę vėl skirti generalinį prokurorą pagal demokratinę tvarką, įtvirtinančią valdžių padalijimo principą. Žinoma, tenka apgailestauti, kad konservatoriai, nesugebėję sugrąžinti politizuotos generalinio prokuroro skyrimo tvarkos, dabar pabandė, tą naują skyrimo tvarką taikant, patį svarstymą politizuoti. Galima padaryti išvadą, kad nauja politika dar nepalietė konservatorių mąstymo, dar reikės šiek tiek palaukti.

Mano manymu, svarbiausia generalinio prokuroro dalykinės savybės. Aš esu įsitikinęs, kad Jo Ekscelencijos Respublikos Prezidento V.Adamkaus pateiktas kandidatas turi reikalingas savybes. Visų pirma išvardinčiau tris: kompetenciją, nešališkumą, savarankiškumą. Todėl pritardamas kandidatūrai, tikiuosi, kad ji bus palaikyta Seime, ir iš anksto linkiu generaliniam prokurorui sėkmingo, savarankiško darbo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys R.Pavilionis. Prašau.

R.PAVILIONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad kalbame apie žmogų, kuris mums visiems labai gerai žinomu laikotarpiu kartu su kitais prokurorais labai tvirtai išreiškė savo pilietinę nuostatą. Tai buvo labai palankiai sutikta visos visuomenės. Analogiška situacija buvo anuo metu Prancūzijoje, kai prokurorai padarė tą patį, kad netaptų pavaldūs politinei valdžiai. Prisimindamas visa tai, žinodamas tolesnę jo veiklą, labai nuoširdžiai palaikau šią kandidatūrą ir labai gerbiu Prezidento pasirinkimą. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis kalbantis dėl balsavimo motyvų Seimo narys B.Bradauskas. Prašau, kolega.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, aš manau, kad jūsų paskyrimas tikrai duos naudos Lietuvai, todėl aš balsuosiu už jus ir kviečiu tai daryti kitus. Be abejo, šis paskyrimas duos naudos ir jums, nes jūs sužinosite visą savo biografiją, net tokius dalykus, kurių anksčiau nežinojote. Todėl linkiu sėkmės ir gero darbo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš apsisprendžiant dėl nutarimo, kviečiu Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 116 Seimo narių. Kviečiu Seimo narius apsispręsti dėl viso Seimo nutarimo “Dėl pritarimo A.Klimavičiaus skyrimui Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru”. Prašau balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 96, dar pridedu pavėlavusio ir teigiančio, kad balsuoja už, Seimo nario V.Kvietkausko, už – 97, prieš – nėra, susilaikė 14. Taigi Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl pritarimo A.Klimavičiaus skyrimui Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru” yra priimtas. (Plojimai)

Sveikiname A.Klimavičių, kurio kandidatūrai paskirti Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru buvo pritarta.

 

Policijos įstatymo 12, 13, 25 straipsnių pakeitimo, 161, 162, 211 straipsnių, 27 straipsnio 5 dalies ir 391 straipsnio pripažinimo netekusiais galios  įstatymo 1 ir 2 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, 7 straipsnio pakeitimo bei papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-46(2*) (priėmimas)

 

Kitas darbotvarkės klausimas Nr.IXP-46 – Policijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimai. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną pranešėją R.Šukį – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, teikiamas priimti Policijos įstatymo 12, 13, 25 straipsnių pakeitimo, 161, 162, 211 straipsnių, 27 straipsnio 5 dalies ir 391 straipsnio pripažinimo netekusiais galios įstatymo 1 ir 2 straipsnių pripažinimo netekusiais galios bei 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Komitetas apsvarstė ir siūlo papildomai į šį projektą, kuriam buvo pritarta po svarstymo, įtraukti 81 straipsnį, todėl yra pateikti du siūlymai. Pirmas – siūloma keisti įstatymo pavadinimą ir viso įstatymo projekto pavadinimą. Ir pabaigoje pavadinimo, aš nesikartosiu, atsiranda “bei papildymas 81 straipsniu” ir pridedamas pats 81 straipsnis. Komitetas svarstė, pritarė, todėl iš esmės, kad priėmimo metu jam pritartume, bus reikalingas kolegų Seimo narių palaikymas, numatytas Statuto. Aš noriu tik paaiškinti iš karto galbūt dėl, jeigu galima, pasiūlymo esmės.

Esmė yra ta, kad pripažinus negaliojančiais minėto įstatymo kai kuriuos straipsnius, tai 1 ir 2 straipsnius, susidaro situacija… Šį straipsnį, aš noriu paminėti. Jis reglamentavo Policijos departamento tam tikros veiklos aspektus, jų funkcijas ir statusą. Nors tai buvo teisinė kolizija ir pats reglamentavimas buvo abejotinas, nes buvo keičiami tik jau kitu įstatymu – Policijos veiklos įstatymu – pripažinti tie straipsniai negaliojančiais, tačiau žiūrint teisinės prasmės, jie buvo paskelbti ir turėjo visus įstatymo požymius, jais vadovaujantis buvo atliekami procesiniai veiksmai ir visa policijos įstaiga – Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos – vykdė įgaliojimus. Todėl iškilus tam klausimui, sprendžiant koliziją, susidarė situacija, kad, panaikinus tuos straipsnius, lieka visiškai neaišku, kas toliau daroma su Mokesčių policijos departamentu. Iš pažiūros, formaliai, lyg ir pagal Policijos veiklos įstatymą jis, kaip specializuota policijos įstaiga, turėtų patekti į bendrą policijos sistemą – į Policijos departamentą. Tačiau tam nenumatytas joks pereinamasis laikotarpis ir nėra įstatyme pasakyta, kad taip atsitinka.

Todėl yra neapibrėžta situacija, kai yra atskira iš biudžeto finansuojama įstaiga, Biudžeto įstatymo projekte numatytas atskiras biudžetinių asignavimų valdytojas, yra darbuotojai, kurių teises taip pat gina įstatymas. Reikėjo tam tikro pereinamojo laikotarpio arba tam tikro sprendimo. Komitetas į tai atkreipė dėmesį ir atsižvelgė į vidaus reikalų ministro prašymą, informaciją raštu, kad tas klausimas turėtų būti išspręstas atskiru įstatymu. Šiuo atveju, matyt, nėra nuostatos, kokiu įstatymu. Ar bus įvardyta, kad Mokesčių policijos departamentas nuo kokios nors datos nustoja savo įgaliojimų apskritai ir tampa bendros policijos sistemos dalimi – specializuota policijos įstaiga ir veikia pagal Policijos veiklos įstatymą, ar tai bus atskiras įstatymas, nustatantis jų visiškai išskirtinį statusą, turėtų apsispręsti ministerija. Matyt, toks apsisprendimas rengiamas. Turėtų apsispręsti Vyriausybė ir pateikti tam tikrą įstatymo projektą. Todėl čia yra realiai suformuluotas tam tikras laikotarpis, kad Mokesčių policijos departamento pareigūnai nenustotų visų procesinių teisių ir kad jų veiksmai, tai, ką jie daro, būtų teisėti ir kad nebūtų neaiškios pertraukos, kai žmonės turės būti atleidžiami, galbūt mažinamas darbuotojų skaičius, o laiko tam nebus palikta. Tada gali atsirasti nesusipratimų. Todėl yra siūlomas 81 straipsnis, kuris viską sustato į vietas, – pusės metų laikotarpis. Vyriausybė, aš tikiuosi, per tą laikotarpį išspręs visus žinybinius interesus ir pateiks Seimui tam tikrą sprendimo variantą, o Seimas apsispręs, ar tai tinkamas sprendimas, ar ne atsižvelgdamas į komitetų nuostatas. Šiandien yra siūlomas toks sprendimas, koks yra. Siūlyčiau jį priimti. Toliau reikėtų, matyt, svarstyti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dabar pereitume prie siūlomo įstatymo pakeitimo priėmimo pastraipsniui.

Kviečiu kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 1 straipsnio. Seimo narys R.Sedlickas.

R.A.SEDLICKAS. Problema dėl šio įstatymo yra ta: kai suplakama mokesčių policijos ir policijos veikla, tada atsitinka tam tikrų dalykų.

PIRMININKAS. Atsiprašau, kolega, ar jūs dėl 1 straipsnio, ar dėl viso įstatymo?

R.A.SEDLICKAS. Dėl viso.

PIRMININKAS. Dėkoju, bet dėl viso įstatymo bus galimybė kalbėti pabaigoje, kai balsuosime dėl viso įstatymo. Dėl 1 straipsnio. Ar, kolega Sadeckai, taip pat dėl viso norėjote, ar dėl šio?

A.SADECKAS. Aš norėjau dėl 81 straipsnio.

PIRMININKAS. Ne. Dabar mes pastraipsniui tvirtiname kiekvieną siūlomą pakeisti straipsnį. Nėra dėl balsavimo motyvų. Ar bendru sutarimu galime pritarti 1 straipsniui? Dėkoju.

Pereiname prie 2 straipsnio. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Kolegos, ar galėčiau prašyti pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Nematau manančių kitaip. 2 straipsniui pritarta.

3 straipsnis – dėl 7 straipsnio pakeitimo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam straipsniui? Dėkoju. Pritarta.

Kviečiu Seimo narius pereiti prie 81 straipsnio papildymo. Noriu paklausti, ar būtų 29 Seimo nariai, kurie pritartų šio klausimo svarstymui šiame posėdyje? Reikėtų balsavimu spręsti dėl šio klausimo svarstymo šiame posėdyje. Prieš tai kviečiu Seimo narius registruotis.

Užsiregistravo 90 Seimo narių.

Ar būtų prašymas pakartoti registraciją? Gerai. Kolegos, prašome registruotis pakartotinai. Registracija vyksta.

Užsiregistravo 103 Seimo nariai.

Kviečiu išsakyti pritarimą arba nepritarimą tam, kad Seimo nario R.Šukio pasiūlymai būtų svarstomi šiame posėdyje. Man sufleruoja, kad pasiūlymai teikiami komiteto vardu. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Yra prašymas balsuoti. Kviečiu balsuoti. Kad būtų pritarta, reikia 29 Seimo narių balsų. Prašom balsuoti.

Pritarimas yra. Už – 79.

Pereiname prie 81 straipsnio papildymo svarstymo. Kviečiu Seimo narius kalbėti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys R.Sedlickas. Prašom.

R.A.SEDLICKAS. Papildymo reikia, nes kitaip mokesčių policija šiandieną niekur nepriskiriama. Kalbama apie prijungimą prie policijos, tačiau jos funkcijos yra kitokios, mokesčių policija atlieka kitokį darbą. Jeigu norima prijungti, tai tada ministerija galės prijungti vėliau, po 6 mėnesių, kai bus pasiruošta. Tačiau prijungimas suteikia tam tikrų ypatybių. Mokesčių policija prieina prie bet kokios korporacijos mokesčių duomenų. Jeigu tai atsiranda vien tik policijoje ir mokesčių policija nėra lygi Policijos departamentui, tai tada ta visa medžiaga pasidaro operatyvinė. Kur tada privatumo teisė? Viskas žlunga, jeigu jie atsiranda po viena kepure. Čia organizacijos klausimas, jis turi būtų išspręstas, reikia laiko tai padaryti. Raginčiau visus balsuoti už šią pataisą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys A.Sadeckas.

A.SADECKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Įsigaliojus Policijos veiklos įstatymui neteko galios Policijos įstatymo penki straipsniai, kurie reglamentavo Mokesčių policijos departamento uždavinius, funkcijas, pareigūnų statusą ir teises vykdant valstybės finansų apsaugą. Mokesčių policijos departamentas pagal dabar galiojantį Policijos veiklos įstatymą yra specializuota policijos įstaiga, turinti įstatymu numatytas specializuotos policijos įstaigos teises. Taigi Mokesčių policijos departamentą ir jo padalinių pareigūnų statusą, teises ir pareigas dabar nustato Policijos veiklos įstatymas. Teikiamo įstatymo projekto nuostatos iš esmės nereikalingos. Tuo tarpu nei vidaus reikalų ministras, nei Vyriausybė aiškios pozicijos dėl Mokesčių policijos vietos ir statuso neturi. Tai parodė ir ministro atsakymas per Vyriausybės valandą, man atrodo, praėjusį ketvirtadienį. Mokesčių policijos struktūrinis reorganizavimas turėtų būti nustatomas Vyriausybės nutarimu. Beje, ir laikotarpis iki liepos 1 d. yra per ilgas. Tai tokie būtų mano argumentai balsuojant prieš šį įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu Seimo narius prieš balsuojant registruotis. Matau naujų atėjusių. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 99 Seimo nariai. Kviečiu Seimo narius balsuoti dėl 4 straipsnio, t.y. 81 straipsnio papildymo. Prašau balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 77, prieš – 4, susilaikė 7. Šiam 4 straipsniui yra pritarta. Pritarus šio straipsnio pakeitimui mums reikia balsuoti dėl viso įstatymo pavadinimo pakeitimo ir jo išdėstymo, kaip nurodyta pasiūlyme, bei 81 straipsnio įtraukimo. Kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti šiam pakeitimui? Nematau siūlančių kitaip. Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.

Dabar turėtume apsispręsti dėl viso įstatymo pakeitimo. Prieš apsisprendžiant kviečiu Seimo narius kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašau. Nematau norinčių. Prieš balsuojant dėl viso įstatymo pakeitimo kviečiu Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 98 Seimo nariai. Kviečiu balsuoti dėl įstatymo pakeitimo su visomis pataisomis. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 10. Taigi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 12, 13, 25 straipsnių pakeitimo, 161, 162, 211 straipsnių, 27 straipsnio 5 dalies ir 391 straipsnio pripažinimo netekusiais galios įstatymo 1 ir 2 straipsnių pripažinimo netekusiais galios bei 7 straipsnio pakeitimo bei papildymo 81 straipsniu įstatymas priimtas.

 

Seimo nutarimo "Dėl 2001 metais pašauktų karių skyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą vidaus reikalų sistemoje" projektas Nr.IXP-187 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

 

Pereinam prie kito darbotvarkės klausimo – Seimo nutarimo “Dėl 2001 metais pašauktų karių skyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą vidaus reikalų sistemoje” projekto Nr.IXP-187. Kviečiu į tribūną pranešėją vidaus reikalų viceministrą R.Malkevičių.

R.MALKEVIČIUS. Labai diena, gerbiamieji Seimo narai! Aš turiu pateikti jūsų teismui Seimo nutarimo projektą, kuriam gruodžio 7 d. pritarė Vyriausybė. Antruoju punktu yra prašoma svarstyti ypatingos skubos tvarka, ką ir darau. Esmė jo yra ta, kad reikia pašaukti į vidaus pajėgas naujus karius, jaunuolius, kadangi paleidžiami prieš tai buvę. Jums yra pateikta tvarka. Aš sutikčiau atsakyti klausimus. Aš suprantu, kad tai yra status quo išlaikymas. Iš tikrųjų yra numatyta kitokia valstybės politika, kad iš principo būtų profesionali kariuomenė, tačiau šiuo metu, kadangi trūksta lėšų, Vyriausybė siūlo pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Užsirašė klausti šeši Seimo narai. R.Juknevičienė. Prašau.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone viceministre, mane labai nustebino šis nutarimo projektas, nes juo yra didinamas šauktinių skaičius vidaus pulkuose. Vadinasi, tai yra nutarimo projektas, prieštaraujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymui. Praeitais metais, mano žiniomis, vidaus pulkuose tarnavo 1220 karių, o šiemet pagal Vyriausybės nutarimą jis turėjo būti labai sumažintas, kad atsirastų 15% profesionalių karių. Jeigu suskaičiuotume teisingai, jūs tuos visus skaičius didinat net keletu šimtų – trim šimtais šauktinių karių skaičių, kurie saugos kalėjimus, konvojuojamus asmenis ir taip toliau, kas tik iš bėdos mūsų valstybėje iki šiol egzistavo. Aš nežinau, kaip tai derinasi su kokia nors liberalų programa, bet tai visiškai nesiderina su dabar galiojančiais įstatymais. Kodėl taip daroma?

R.MALKEVIČIUS. Mano atsakymas į šį argumentą būtų štai koks. Prie to jūsų minėto skaičiaus – 160 karių, kurie yra šaukiami, reikėtų priskirti tuos, kurie yra skiriami saugoti valstybės sieną. Tai, ko gero, nesikirstų su pačiu principu. Taigi skaičius šiek tiek sumažėjo.

Kitas argumentas. Jūs pacitavote Vyriausybės nutarimą, pagal kurį 2000 metais faktiškai buvo 0% profesionalų, todėl programa buvo 15, 17, 27 ir 38. Aš galėčiau tik tiek pasakyti, kad ministerijoje, kai man buvo deleguota pateikti šį klausimą, buvo pasakyta, jog kitais metais bus perskaičiuoti tie procentai ir bus bandoma šią programą pasivyti.

Reikėtų įvertinti ir tai, kad šiemet yra 3,1% lėšų mažiau (aš turiu galvoje paprastąsias išlaidas), nes 1 mln. yra skirtas nepaprastosioms išlaidoms, t.y. Kalėjimų departamentui konvojavimo įrangai ir kitai įrangai įsigyti, atnaujinti. Jeigu šie argumentai jus patenkina… manyčiau, kad kitų neturiu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys N.Medvedev. Prašau.

N.MEDVEDEV. Vėliau norėčiau kalbėti tuo klausimu frakcijos vardu, o dabar noriu pasakyti, kad nėra nieko blogiau nei skubėti ir vytis, vytis ir skubėti, ypač Seimo sąlygomis. Aš buvau labai nustebęs, kad šis reikalas svarstomas ypatingos skubos tvarka. Gerbiamieji ponai, aš tikrai norėčiau, kad šitas klausimas… Iš karto taip atmesti, jeigu Vyriausybės prašo…

PIRMININKAS. Atsiprašau, ar tai yra klausimas, ar pasisakymas?

N.MEDVEDEV. Ne, klausimas. Ar negalima paprastai, o ne ypatingos skubos tvarka, nes reikėtų apsvarstyti komitetuose? Tai susiję su nacionaliniu saugumu. Kaip jūs manote, ar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete reikėtų apsvarstyti?

R.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš suprantu šią situaciją, ką jūs sakote, bet yra kitas klausimas, kad rudenį vyko rinkimai ir tas klausimas nebuvo kardinaliai spręstas. O iš esmės žinote, kad šauktiniai yra paleidžiami pasibaigus jų tarnybos laikui. Jeigu mes neturėsime tų, kurie turėjo tarnauti, ir nepašauksime naujų, tai bus nelabai kontroliuojama situacija. Aš suprantu visus gerus norus. Aš manau, kad čia, ko gero, buvo mėginama taip spręsti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys R.Ruzas. Prašom, kolega.

R.RUZAS. Labai ačiū. Jūs pasakėte, kad 3,1% sumažintos lėšos, tai negi tas lėšas jūs bandote užkamšyti imdami daugiau šauktinių? Nemanau, kad taip galima išspręsti problemą. Kas nulėmė tokią skubos tvarką, kadangi 8 dieną priimtas ir pasirašytas Vyriausybės…

R.MALKEVIČIUS. Septintą.

R.RUZAS. Aš turiu aštuntą… Tai dar geriau, jeigu septintą. Ar nebuvo galima dar pateikti komitetams svarstyti, nes vis dėlto komitetai dirbo ir pirmadienį? Kodėl tokia skuba? Aš nepritarčiau tokiai skubai.

R.MALKEVIČIUS. Kodėl nepateko komitetams svarstyti, aš negalėčiau atsakyti į šį klausimą. Ko gero, į jį galėtų atsakyti ministras ir jis tikrai turėtų argumentą. Dėl ko 3,1%? Tai nėra kamšymas skylių. Paprasčiausiai mes neturime lėšų pasamdyti profesionalų. Jūs žinote, kad pats kontingentas… šiek tiek apimtys yra didesnės, todėl šis klausimas taip sprendžiamas. Nes yra skaičiuojama, kiek yra kontingento, kuris yra saugomas, ir yra skaičiuojama, kiek jiems reikia saugoti žmonių, kad jie būtų pakankamai saugūs tai darydami.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys V.Popovas

V.POPOVAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Prašom pasakyti, o kas pasikeistų, jeigu šis įstatymas būtų priimtas Seime po savaitės? Kas pasikeistų iš esmės?

R.MALKEVIČIUS. Paprastai reikalingas tam tikras laikas įstatymui įgyvendinti, t.y. parengti visiems taktiniams veiksmams. Jeigu tas šaukimas… priede yra pateikti pono Madalovo raštai, kurie informuoja, kad tie žmonės jiems reikalingi iki tam tikros datos. Jūs žinote, kad šaukimo procedūros taip pat yra planuojamos, kada žmonės turi būti pašaukti. Matyt, terminai spaudžia.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio devynioliktame skyriuje, kuris vadinasi “Policijos pajėgos”, yra tokia nuostata, kad policijos daliniai formuojami tik profesionalios tarnybos pagrindais. Privalomoji karo tarnyba policijoje neatliekama. 2000 metais pagal planą pulkuose turėjo tarnauti 1281 karys, tarnavo 1220. Kitais metais Seimo nutarimo projektu siūloma, kad pulkuose tarnautų 1426 kariai. Sakykite, kaip tai susiję su Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatomis. Ir antras klausimas, kodėl siūlomu Seimo nutarimu nekeičiamas ir nenaikinamas Vyriausybės nutarimas Nr.888 ir šio nutarimo pakeitimai? Ačiū.

R.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, pačioje pradžioje pristatydamas tą problemą aš sakiau, kad tas nutarimas Vyriausybės ir priimta politika nėra keičiama. Jeigu mes ją keistume, mes atsisakytume visų integracijos procesų. Bet yra klausimas, kad šiuo atveju yra paprasčiausiai taktiškai sprendžiama problema. Aš sakiau, kad 2000 metais pagal tą programą, jeigu jūs atsiversite priedą, tai matysite, kad turėjo būti dalis karių, tačiau nebuvo tai padaryta. Nebuvo padaryta dėl finansinių priežasčių, ne dėl kitų kokių nors. Šiuo atveju yra siūloma būtent jums, Seimo nariams, apsispręsti, kaip šį dalyką spręsti. Jeigu mes nepadarome šio sprendimo, mes šiek tiek apsunkiname biudžetą. Ne tai, kad šiek tiek, bet apsunkiname patį problemos sprendimą. Lėšų pasamdyti tiems pareigūnams profesionalams šiuo metu nėra. Aš nesakau, kad tai yra sprendimas iš esmės.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narė R.Dovydėnienė. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs matote, kad dėl šio nutarimo projekto ne vienas Seimo narys tikrai turi nemažai abejonių. Gal jūs sutiktumėte, kad šis nutarimas būtų priimtas ne ypatingos skubos tvarka?

R.MALKEVIČIUS. Bet kuriuo atveju – ar aš sutiksiu, ar nesutiksiu, sprendžia Seimas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys A.Gricius. Minutėlę.

A.GRICIUS. Galima? Dėkui. Aš norėčiau paklausti viceministro. Mes turime bendrą šauktinių kvotą, kuri Lietuvoje šiais metais buvo 3500. Ji yra dalijama į tą šauktinių dalį, kuri eina tarnauti į kariuomenę, ir ta dalį, kuri tarnauja vidaus reikalų sistemos pulkuose. Tai man kyla klausimas, ar šis skaičius telpa į tą bendrą skaičių, kurį mes numatėme? Ar čia nebuvo atsižvelgta? Ar čia yra bendro skaičiaus šauktinių didinimo sąskaita?

R.MALKEVIČIUS. Ar čia nėra pažeidžiama Krašto apsaugos ministerijos kvota, aš negalėčiau tiksliai atsakyti, reikėtų paklausti Krašto apsaugos ministerijos. Aš manau, kad tie dalykai yra derinti su ministrais. Daugiau pašaukti, negu yra numatoma, paprastai, kiek aš žinau, yra neįmanoma, nes mes nekeičiame nei amžiaus, nei kitų rodiklių. Tai yra demografinis procesas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausiantysis Seimo narys J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, į mano klausimą iš dalies atsakė, bet aš vis dėlto noriu pasitikslinti. Tai kiek dabar, jūsų manymu, mes sutaupome naudodami krašto apsaugos tarnybos jaunuolius Vidaus reikalų ministerijos apsaugai, palyginti su profesionalia tarnyba? Kokia tai būtų pinigų suma?

R.MALKEVIČIUS. Aš manyčiau, kad čia netiktų žodis sutaupome. Yra klausimas, kaip skaičiuosime. Jeigu mes skaičiuosime visos kvotos, t.y. kurios reikėtų, t.y. tos 15% pagal 1998 m. liepos 15 d. Vyriausybės nutarimą, tai būtų daug. Faktiškai buvo kaip pakeisti… procentais. Tačiau aš noriu pasakyti, kad tai yra laikinas problemos sprendimas. Tie 3,1%, kurių nėra, jie kompensuojami. Taip skaičiuokime. Nes skaičiavimas būtų gana sudėtingas, jeigu mes sakytume, kiek mes turėtume įdarbinti, kiek mes neįdarbinome ir kiek mes dar galėtume ką nors įdarbinti. Čia būtų daug spekuliacijų, aš manau. Jeigu sutiktumėte, aš sakyčiau taip.

PIRMININKAS. Dėkoju. Turėtume apsispręsti dėl pritarimo šiam Seimo nutarimui, bet prieš tai kviesčiau pasisakyti dėl balsavimo motyvų Seimo narę R.Juknevičienę. Prašom. Dėkoju pranešėjau.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų mes negalime nepriimti jokio nutarimo šiuo klausimu, kadangi šiandien valstybė negali visiškai atsisakyti šauktinių, tarnaujančių vidaus reikalų tarnyboje. Tačiau klausimas yra iš esmės kitas – apie mūsų atsakomybę. Šiandien mums siūloma ypatingos skubos tvarka, net neapsvarsčius komitete, neįsigilinus į visas aplinkybes priimti nutarimą, kad mes dalį šauktinių, daugiau negu pernai, kas prieštarauja Vyriausybės nutarimui ir kas prieštarauja mūsų iki šiol galiojančiai tvarkai mažinti šauktinių skaičių vidaus pulkuose, padidinti šauktinių skaičių vidaus pulkuose, kurie nesimokys karybos, kurie nesimokys iš esmė dalykų, susijusių su kariuomene, o kurie saugos kalėjimus, kurie saugos konvojuojamus, kurie dirbs darbą, visai neatitinkantį kariškų dalykų. Todėl jokiu būdu negalima šiandien šio klausimo spręsti ypatingos skubos tvarka. Iš tikrųjų nieko neatsitiks, jeigu mes priimsime šį nutarimą po savaitės ir jeigu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei kiti komitetai galės apsvarstyti šį klausimą. Aš labai kviesčiau atsakingai pažiūrėti į šį sprendimą ir ne pritarti ypatingai skubai, o pritarti po pateikimo ir bandyti svarstyti, ar iš tikrųjų reikia didinti šauktinių skaičių vidaus pulkuose, kuriuose dažniausiai pasitaiko nestatutiniai santykiai, spaudoje mirgėdavo dalykai apie savižudybes juose. Aš pati su tuo susidūriau. Turime aiškintis, diskutuoti, ar ilgai Lietuvoje egzistuos dvi kariuomenės. Juk iš tikrųjų taip yra, o to būti negali. Kviečiu atsakingai tai vertinti ir nesvarstyti ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų kalbės Seimo narys A.Gricius. Prašau.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia nenorėčiau sutikti su ką tik pasakytu teiginiu, kad asmenys, tarnaujantys pasienio policijoje, nėra apmokyti ir pakankamai parengti gynybai. Juo labiau kad jie įeina į mūsų krašto apsaugos sistemą. Tai yra neatimama mūsų krašto apsaugos sistemos dalis. Mes svarstome klausimą, kiek ten turi tarnauti, bet man atrodo, Vyriausybei yra aiškiau jos finansinės galimybės, kodėl tiek reikia pašaukti, kur juos apgyvendins, ar jie bus tinkamai parengti pagal mūsų krašto apsaugos sistemos viziją ir reikalavimus. Kadangi Vyriausybė kreipiasi į Seimą ir prašo būtent tokį kiekį pašaukti į Vidaus reikalų ministerijos pulkus, siūlyčiau balsuoti u˛. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš apsisprendžiant dėl pritarimo šiam Seimo nutarimui po pateikimo kviečiu Seimo narius registruotis.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Klausiu Seimo narių, ar bendru sutarimu mes galėtume pritarti Seimo nutarimui po pateikimo? Nematau bendro sutarimo. Kviečiu Seimo narius balsuoti dėl pritarimo teikiamam Seimo nutarimui po pateikimo. Prašau balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 48, prieš – 17, susilaikė 21. Nutarimo projektui po pateikimo yra pritarta. Yra Vyriausybės teikimas klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka, todėl balsavimo dėl šio klausimo mes negalime išvengti. Kadangi Vyriausybės teikimas yra, balsavimas turi įvykti. Manau, registruotis nereikia prieš balsuojant dėl ypatingos skubos tvarkos. Dėl motyvų nėra numatyta kalbėti. Aš kviečiu Seimo narius apsispręsti dėl pritarimo ar nepritarimo taikyti ypatingos skubos tvarką svarstant ir priimant šį klausimą. Prašau balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 28, prieš – 44, susilaikė 8. Ypatingos skubos tvarkai nėra pritarta. Dabar turėtume apsispręsti dėl komitetų ir svarstymo datų, nes buvo pritarta po pateikimo. Kolegos, būtų siūlymas pagrindiniu komitetu skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, papildomais – Teisės ir teisėtvarkos ir Biudžeto ir finansų komitetus. Kita svarstymo data – gruodžio 19 diena. Ar tiktų tokia data?

Bandykime klausimą išspręsti dar šiemet. Tai galbūt tiktų gruodžio 21 diena. Gerai? Buvo siūlymas dėl gruodžio 19 dienos. Ar mums reikėtų balsuoti dėl to? Nematau prieštaraujančių. Bendru sutarimu sutariame, kad svarstymo data – gruodžio 19 diena.

Kitas darbotvarkės klausimas… Seimo narys N.Medvedevas.

N.MEDVEDEV. Mane ypač nustebino pranešėjo žodžiai, kai J.Olekas paklausė, kaip tai finansiškai atrodys. Buvo atsakymas – daug. Aš prašyčiau ministerijos atstovų, kai jie čia ateina ir kalba apie pinigus, ne sakyti daug ar mažai, o pateikti konkrečius skaičius. Tai rodo, kad analizė nebuvo atlikta. Dėkoju.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl išsimokslinimo pripažinimo Baltijos valstybių aukštojo mokslo erdvėje ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-62 (svarstymas ir priėmimas)

 

PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl išsimokslinimo pripažinimo Baltijos valstybių aukštojo mokslo erdvėje ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-62. Teikėjas – Respublikos Prezidentas. Kviečiu į tribūną pranešėją – švietimo ministrą A.Monkevičių. Prašau, kolega.

A.MONKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš trumpai priminsiu sutarties pasirašymo aplinkybes ir sutarties turinio esmę. Šių metų vasario 18 d. Taline Baltijos šalių premjerai pasirašė trišalę Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutartį dėl išsimokslinimo pripažinimo Baltijos valstybių aukštojo mokslo erdvėje. Sutartis pasirašyta siekiant įgyvendinti Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimą Europos regiono valstybėse. Ši sutartis buvo priimta 1997 m. Lisabonoje. O Lietuva šią konvenciją ratifikavo 1998 m. ir ji įsigaliojo praėjusių metų vasario 1 dieną. Įsigaliojus šiai sutarčiai, Baltijos valstybės be papildomų reikalavimų pripažins viena kitos aukštojo mokslo diplomus.

Sutarties esmę nusako 2 straipsnio pagrindiniai principai. Pirmasis. Baltijos valstybės: Lietuvos Respublika, Estijos Respublika ir Latvijos Respublika, pripažins viena kitos aukštojo mokslo kvalifikacijas ir kvalifikaciją suteikiančias teises siekti aukštojo mokslo, išskyrus tuos atvejus, kai nustatomi esminiai kvalifikacijų skirtumai. Tarkime, teisės srityje, nes iš esmės juridinė bazė šiose valstybėse yra skirtinga.

Antrasis principas. Ši sutartis yra susijusi su kvalifikacijomis, suteiktomis baigusiems savo šalyje pripažintą studijų programą.

Trečiasis principas. Asmuo, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją ar kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, turės tokias pačias teises kitose šalyse ir valstybėje, kurioje buvo suteikta kvalifikacija.

Šią sutartį Latvijos Respublikos Vyriausybė ratifikavo. Estijos Respublikos užsienio reikalų ministerija šių metų gegužės mėnesį mūsų Respublikos Užsienio reikalų ministerijai diplomatiniais kanalais atsiuntė laišką apie įvykdytas šalies vidaus teisės procedūras ir šiai sutarčiai įsigalioti Estijai sutarties ratifikuoti nereikia.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas gruodžio 4 d. posėdyje (protokolas Nr.10) svarstė ir bendru sutarimu nusprendė siūlyti Seimui svarstyti ir priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl išsimokslinimo pripažinimo Baltijos valstybių aukštojo mokslo erdvėje ratifikavimo įstatymo projektą Nr.IXP-62.

Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dabar turėtume apsispręsti dėl pritrimo šiam teikiamam įstatymo projektui po svarstymo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega R.Pavilionis. Prašom.

R.PAVILIONIS. Aš kviesčiau pritarti, nes tie dalykai yra veikiantys ir tarptautiniu mastu, ir Baltijos regione, ir tarp atskirų mokyklų. Realiai jie jau yra ir lieka tik įteisinti juos šiuo aktu, kuris dabar yra siūlomas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausiu Seimo narių, ar bendru sutarimu galime pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Nematau prieštaraujančių. Bendru sutarimu pritarta.

Yra gautas raštiškas Seimo Pirmininko siūlymas svarstyti šį įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka. Mums reikėtų apsispręsti, ar mes svarstome šį klausimą skubos tvarka. Ar galėtume bendru sutarimu? Nematau teigiančių kitaip. Raštas yra čia, nemanau, kad jis kiekvienam turėtų būti išdalytas. Bendrai sutarta, kad taikoma ypatingos skubos tvarka.

Dėl viso įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų kalbėti taip pat norinčių nematau. Prie apsisprendžiant dėl viso įstatymo priėmimo kviečiu registruotis. Registracija vyksta.

Užsiregistravo 80 Seimo narių.

Kviečiu Seimo narius balsuoti dėl šio įstatymo projekto. Balsavimas vyksta.

Už – 75, prieš – 1, susilaikė… Skelbiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl išsimokslinimo pripažinimo Baltijos valstybių aukštojo mokslo erdvėje ratifikavimo įstatymą priimtu.

 

1979 metų Tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-37 (svarstymas ir priėmimas)

 

Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo – 1979 metų Tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-37. Kviečiu į tribūną pranešėją – Seimo narį V.Greičiūną. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Pagrindinis 1979 metų Tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijos tikslas – skatinti vyriausybių ir institucijų, vykdančių paieškas ir gelbėjimą jūroje, operacijas, bendradarbiavimą. Toks gelbėjimo centras Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra įkurtas 1996 metais ir priklauso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Šiam centrui vadovauti ir visai veiklai koordinuoti yra paskirtas uosto kapitonas. Centro nuostatai patvirtinti 1997 metais taip pat Vyriausybės nutarimu. Šias funkcijas bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis Lietuva vykdo. Ekonomikos komitetas gruodžio 4 d. apsvarstęs įstatymo projektą savo posėdyje pritaria konvencijos ratifikavimui ir siūlo Seimui šią konvenciją ratifikuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu kalbėti papildomo komiteto pranešėją Seimo narį R.Sedlicką. Tas pats yra ir dėl Užsienio reikalų komiteto. Ar taupydami laiką ir prieš save turėdami medžiagą laikytume, kad nėra abejonių ir pritarimas yra vienbalsis. Dėkoju. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po svarstymo? Prieštaraujančių nematau. Bendru sutarimu pritarta.

Yra gautas Seimo Pirmininko siūlymas svarstyti šį įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka. Reikėtų apsispręsti, ar pritariame, kad šis klausimas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka. Ar būtų prieštaraujančių? Nematau, negirdžiu. Dėkoju. Bendru sutarimu. Kviečiu kalbėti dėl balsavimo motyvų priimant visą įstatymo projektą. Nematau. Kviečiu Seimo narius prieš apsisprendžiant registruotis. Registracija vyksta.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai.

Be balsavimo mes neapsieisime. Kviečiu Seimo narius balsuoti dėl šio įstatymo projekto. Balsavimas vyksta.

Už – 68, prieš ir susilaikiusių nėra. 1979 metų Tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo ratifikavimo įstatymą skelbiu priimtu.

 

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio pirmos dalies papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-107 (pateikimas)

 

Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimu juo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-107. Kviečiu į tribūną aplinkos ministrą H.Žukauską.

H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimu juo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies papildymo ir pakeitimo įstatymą. Dirbę praeitoje kadencijoje turbūt atsimena šį įstatymą ir galbūt šio straipsnio pakeitimą, nes jis buvo pateiktas pono A.Medalinsko. Praeitų metų birželio ir liepos mėnesiais pakeitimai leido savivaldybėms ir biudžetinėms įstaigoms vykdyti mainus tarpusavyje, tačiau nebuvo leista vykdyti mainų su juridiniais arba fiziniais asmenimis.

Ką ši pataisa duoda? Jeigu kalbėtume apie gyvenamąjį fondą, tai jau beveik 98% yra privatizuota. Daugelis butų savivaldybėse yra privatizuoti asmenų ir, sakysime, atvirai pasakius, nėra prižiūrimi. Nėra kaip kitaip išspręsti dėl to butų fondo, užimto, privatizuoto butų fondo, kaip suteikti arba keičiant šį butą… Daugiausia tokių šeimų, kaip žinote, Vilniuje arba Kaune yra prestižiniuose, geruose rajonuose, o buto ar namų padėtis yra gana apgailėtina. Tai viena. Antras dalykas yra tas, kad daugelis įstaigų taip pat yra užėmusios patalpas ir pagal jų struktūrą, pagal dabartinį techninį išsilavinimą jau jie netelpa ir tų funkcijų atsiradimas neleidžia jiems daugiau plėtotis. Arba, sakysim, daug ministerijų, žinybų ir savivaldybių yra išdėstyta eilėse, na, atskirose patalpose, tai yra nepatogu lankytojams. Puikiausias pavyzdys – Vilniaus miesto savivaldybė, kuri buvo pasirengusi pastatyti naują administracinį pastatą, ir buvo investuotojai, kurie sutiko tai padaryti. Faktiškai yra įmanomas keitimo būdas. Tai yra dabartinių užimamų pastatų keitimas į naują pastatomą namą. Ši įstatymo pataisa leistų tokius dalykus daryti. Aišku, turtas būtų mainomas adekvačiai, įvertinant turto vertintojams. Aš ilgai nekalbėdamas tikrai norėčiau prašyti pritarti šiai pataisai, nes savivaldybėms atsirastų galimybė laisviau disponuoti savo turtu, juoba kad sprendimus dėl to priimtų tarybos. Aš manau, kad piktnaudžiavimų įvedus šią įstatymo pataisą nebūtų.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui H.Žukauskui. Klausti pageidauja Seimo narys J.Razma. Prašau, kolega.

J.RAZMA. Norėčiau paklausti, ar buvo atlikta šio projekto kriminogeninė ar, kaip ten sako, kriminologinė ekspertizė. Sakykim, SST gal galėtų pasižiūrėti į jį antikorupciniu aspektu. Jūs čia paminėjote vieną atvejį, tai dėl manevrinio fondo. Tas galbūt gerai. Tokiu keliu einant gal galima spręsti. Bet tikriausiai čia galimi įvairūs piktnaudžiavimai, kai savivaldybė veikiama kokių nors verslininkų suorganizuos tokius mainus, kurie savivaldybei bus visai nenaudingi. Yra daug būdų kainą pritempti į vieną ar į kitą pusę. Ar jūs nemanote, kad čia paleidžiat piktnaudžiavimų grandinę?

H.ŽUKAUSKAS. Aš manau, kad mes dabartiniu metu šią pataisą pateikiam tik svarstyti. Būtų galima išnagrinėti, kaip jūs pageidaujate, būtent šiuo teisiniu aspektu. Tam turime laiko ir galėtume gauti išvadas. Dabartiniu metu yra išvados, kad ten, aišku, reikia pataisų, bet į tai nebuvo atsižvelgta. Aš manau, kad šitai būtų galima padaryti. Korupcija yra visur.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Daugiau klausiančių nėra. Dėkui pranešėjui.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu Seimo narius registruotis kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ateityje stengsiuos dažnai nevartoti žodžio “registruotis”. Ar yra kalbančių dėl balsavimo motyvų? Seimo narys K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Per klaidą paspaudžiau.

PIRMININKAS. Ar ta pati klaida ir su H.Žukausku? Tuoj pat realizuosim tą visų galimybę. Kviečiu Seimo narius, prieš apsisprendžiant dėl pritarimo šiam įstatymo pakeitimui po pateikimo, registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Klausčiau, kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti šio įstatymo pateikimui? Dėkoju. Nematau prieštaraujančių. Siūlomas pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildomas – Ekonomikos komitetas. Svarstymo data: 2001 metų pradžia. Ar bendruoju sutarimu galime tam pritarti? Dėkoju. Skelbiu pertrauką iki 12 val.

Atsiprašau, kolegos! Du trumpi pareiškimai, kuriuos aš norėčiau perskaityti. “Lietuvos ir Taivano parlamentinės grupės nariai renkasi per šią pertrauką šioje salėje, prie šios tribūnos. Seimo narys A.Sakalas.”

Seimo narys R.Vaštakas taip pat prašo paskelbti, kad “Tarpparlamentinės ryšių su Austrija grupės susirinkimas įvyks šiandien, gruodžio 12, per pirmąją pertrauką Baltojoje salėje.”

Pertrauka iki 12.00 val.

 

 

Pertrauka

 

 

Azartinių lošimų įstatymo projektas Nr.IXP-154. Azartinių lošimų mokesčio įstatymo projektas Nr.IXP-155. Įmonių įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-156. Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-157. Baudžiamojo kodekso 2391 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-158. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 184, 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 17318 ir 2478 straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-159 (pateikimas)

 

 

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame rytinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai.

Nagrinėjame įstatymo Nr.IXP-154 – Azartinių lošimų įstatymo projektą. Pranešėjas – viceministras M.Jonikas. Prašom.

M.JONIKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Vyriausybė teikia Seimui svarstyti Azartinių lošimų įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo projekto tikslas yra įteisinti ir reglamentuoti azartinių lošimų organizavimą Lietuvos Respublikoje. Įstatymo projekte numatoma įteisinti lošimus automatais, bingo, ruletę, kortas ir kauliukus, taip pat totalizatorių. Įteisinus šią veiklą, valstybės biudžetas visų pirma gautų papildomų pajamų įvairių mokesčių iš lošimo veiklos pavidalu. Azartiniai lošimai yra neskatintina ir specifinė tiek savo pobūdžiu, tiek ir galimu poveikiu visuomenei veikla, todėl įstatyme numatytas labai griežtas tos veiklos reglamentavimas.

Siekiant garantuoti įsipareigojimų lošėjams vykdymą, projekte nustatyta, kad lošimus gali organizuoti tik akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės, kurių įstatinis kapitalas yra nuo 1 iki 4 mln. Lt. Įstatymo projekte yra numatyta, kad lošimus organizuojančių bendrovių vadovybė ir kiti atsakingi darbuotojai gali būti tik nepriekaištingos reputacijos veiksnūs asmenys, kurie nebuvo teisti už sunkius tyčinius nusikaltimus ar nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai ir finansams. Kadangi azartiniai lošimai nėra skatintina veikla, įstatymo projekte siūloma uždrausti lošimų reklamą, išskyrus lošimo namų pavadinimų, adresų ir organizuojamų lošimo rūšių reklamą. Taip pat numatomi apribojimai lošimų organizavimo vietoms.

Siekiant išvengti senų lošimo įrenginių naudojimo, projekte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje galima pradėti eksploatuoti tik naujus ir nenaudotus lošimo įrenginius. Įstatymo projekte numatyta, kad kiekviename lošimo automate turėtų būti įrengti specialūs apskaitos prietaisai. Įmonę, kuriai bus suteikta teisė gaminti ir įrengti apskaitos prietaisus, siūloma atrinkti konkurso būdu.

Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad azartinių lošimų priežiūra ir kontrolė bus pavedama Valstybinei lošimų priežiūros tarnybai prie Finansų ministerijos. Priežiūros tarnyba būtų išlaikoma iš lošimus organizuojančių bendrovių įmokų.

Taip pat kartu su Azartinių lošimų įstatymo projektu teikiamas Azartinių lošimų mokesčio įstatymo projektas. Įvedamas naujas specialus mokestis, kuriuo numatoma apmokestinti ūkio subjektus, organizuosiančius azartinius lošimus. Lošimų mokestis nustatomas vadovaujantis analogiškais mokesčiais Latvijos Respublikoje, Estijoje bei kitose šalyse, kuriose šia veikla leidžiama verstis pagal įstatymus. Siūlome lošimų mokestį įskaityti į valstybės ir savivaldybių biudžetus, tai yra azartinius lošimus organizuojančių įmonių 50% lošimo mokesčio būtų įskaitoma į valstybės biudžetą, o kitas 50% būtų įskaitoma į savivaldybių, kurios teritorijoje yra įregistruota įmonė, biudžetą. Inkorporuojant Azartinių lošimų įstatymo projektą į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą siūlome taip pat papildyti ir pakeisti šiuos teisės aktus: Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 12 straipsnį, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 184, 224, 259 straipsnius bei papildyti kodeksą 173 ir 247 straipsniais. Taip pat siūloma papildyti ir pakeisti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 239 straipsnį.

Vyriausybė siūlo Azartinių lošimų įstatymo įsigaliojimą atidėti šešiems mėnesiams, iki 2001 m. liepos 1 d., po jo priėmimo reikėtų parengti visus įstatymo lydimuosius teisės aktus, reikalingus įstatymui įgyvendinti.

Siūlome svarstyti pateiktą įstatymo projektą ir jam pritarti. Atsižvelgdami į tai, kad Seimui pateiktas alternatyvus Azartinių lošimų įstatymo projektas ir kad tas įstatymo projektas savo esme ir struktūra yra labai panašus į Vyriausybės teikiamą įstatymo projektą, siūlytume nesvarstyti atskirai pateikto alternatyvaus įstatymo projekto, bet darbo grupėje, kuri bus sukurta Seime ir kuri atsižvelgs į visus visuomenės, taip pat Seimo narių pasiūlymus, svarstyti atskirų straipsnių pakeitimus atsižvelgiant į tą alternatyvų įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų paklausti nori 21 Seimo narys. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia mums perskaitėte didelę dalį aiškinamojo rašto teksto, bet aš turiu pasakyti, kad aiškinamajame rašte nėra nė vieno žodžio apie galimas, numatomas ir prognozuojamas neigiamas šio įstatymo priėmimo pasekmes. Tai ar tikrai tokių pasekmių jūs visai nenumatote, ar jūs nesate susipažinę su Vakarų valstybių, kuriose lošimų namai yra seniai veikiantys, patirtimi, kur neigiamos pasekmės yra aiškiai įvardijamos? Vienas iš svarbiausių dalykų, su kuo teks susidurti Lietuvos teisėtvarkai pradėjus veikti lošimo namams, bus tai, kad lošimų namai bus naudojami nelegaliam kapitalui išplauti. Prašom pasakyti, ar jūs bandėte analizuoti būtent tokio pobūdžio lošimo namų įsteigimo pasekmes ir kokias jūs numatote priemones, kad su šiomis pasekmėmis būtų tinkamai kovojama?

M.JONIKAS. Ačiū už klausimą. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad šis įstatymo projektas yra suderintas ir su Teisingumo, ir su Vidaus reikalų ministerijomis, kitomis tarnybomis, kurios išnagrinėjo galimas neigiamas pasekmes visuomenei. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad Vyriausybė nebūtų teikusi šio įstatymo, jeigu būtų tikrai manoma, kad šio įstatymo priėmimas turės neigiamas pasekmes visuomenei.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai ir pone pranešėjau, man tenka apgailestauti, kad tokį labiausiai išreklamuotą liberalų programinį punktą, programinę nuostatą čia, Seime, pristatinėja ne ministras arba ne ministrai, o tenka stovėti jums. Ir iš tiesų mūsų nepatenkina jūsų atsakymas į pirmąjį klausimą ir aš noriu dar kartą paklausti. Nejaugi Lietuvoje, skirtingai nuo kitų pasaulio valstybių, kuriose jau veikia lošimų namai, iš tiesų nenumatoma jokių neigiamų pasekmių? Turbūt labai pavojinga nematyti tų neigiamų pasekmių. Aš sutinku, kad yra išdėstyti pozityvūs dalykai, pajamos į biudžetą ir t.t. Tačiau nejaugi jūs nesate susipažinęs, sakykim, kad ir su tokiais medicininiais terminais kaip žmonių priklausomybė azartiniams lošimams, kai žmonės pralošia visus savo namus, tiesiog ligoniais pasidaro? Ir kitas dalykas. Argi jūs nenumatote prevencinių priemonių apsaugoti nuo pinigų plovimo tokius namus, šitą instituciją?

M.JONIKAS. Dėl priklausomybės nuo lošimų. Ne paslaptis, kad iki šios dienos lošimų namai veikia nelegaliai ir tie asmenys, kurie turi stiprų potraukį lošimams, iki šiol lošdavo ir tuose nelegaliuose lošimų namuose. Ši veikla buvo visiškai nereglamentuojama. Mūsų nuomone, tokia situacija, kokia buvo iki šiol, tikrai neprisidėjo prie tų neigiamų pasekmių, kurias gali turėti lošimų namai, sumažinimo. Dėl nešvarių pinigų panaudojimo šioje veikloje. Įstatyme gana griežtai numatyti visi atvejai, kada reikia pranešti atitinkamoms valdžios institucijoms dėl išlošimų, didesnių kaip 5 tūkst. litų, ir t.t. Į tuos dalykus šiame įstatyme yra atsižvelgta.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Aš taip pat esu nustebęs, kad svarstant tokį liberalų programinį klausimą nelabai gausiai jų čia dalyvauja, nekalbant apie pranešėjo parinkimą. Norėčiau paklausti, kodėl jūs teikdamas projektą pasirinkote šį tam tikrą lošimų namų modelį? Norėčiau pasiteirauti, kokius kitokius modelius esate išanalizavę? Sakykime, yra valstybės monopolio modelis ir visokių kitokių variantų. Kodėl šis jūsų pasiūlytas modelis yra geriausias? Norėčiau paklausti, kokiam politiniame lygyje šis teikiamas projektas yra aprobuotas? Ar, sakykim, valdančiosios koalicijos partinių vadovybių pasitarime, ar tiktai ministrų? Kas čia yra tas politinis subjektas, kuris imasi atsakomybės už šį teikimą?

M.JONIKAS. Rengiant įstatymo projektą buvo gana išsamiai susipažinta su aplinkinių šalių patirtimi reglamentuojant lošimų namų, azartinių lošimų veiklą. Buvo susipažinta su Latvijos, Estijos, Graikijos, kitų šalių patirtimi. Taip pat buvo konsultuojamasi ir su Europos lošimų organizacija. Aš manau, kad įstatymo projekte pateikti pasiūlymai tikrai atspindi labiausiai paplitusią Europoje azartinių lošimų reglamentavimo praktiką. Dėl jūsų antrosios klausimo dalies. Aš manau, šis įstatymas teikiamas Vyriausybės, taigi Vyriausybėje įstatymas buvo nagrinėjamas.

PIRMININKAS. J.Olekas. Dėl vedimo tvarkos. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau pasakyti, kad klausimams laikas po truputį senka ir kol kas klausinėja vien Konservatorių frakcijos atstovai. Galbūt galima ir kitų frakcijų atstovams paklausti?

PIRMININKAS. 20 minučių klausimams bus skiriama. Seimo narė I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū. Aš irgi norėčiau paklausti gerbiamojo pranešėjo. Jūs sakėte, kad esate susipažinę su Latvijos, Estijos, Graikijos patirtimi. Aš leisiu sau pasakyti, kad esu tiesiogiai bendravusi su Latvijos ir Estijos socialinės apsaugos ministrais, ir buvo analizuotos socialinės pasekmės legalizavus lošimų namus. Deja, mūsų Vyriausybė nematė reikalo šį įstatymo projektą suderinti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir įvertinti kaip tik socialines pasekmes. Galbūt jūs bent žodžiu tai derinote ir ar buvo per Vyriausybės posėdį aptariama, kokios gi gali būti socialinės pasekmės? Ekonominis efektas šiame projekte yra labai aiškiai apibrėžtas, tačiau kitokių išvadų čia nėra. Aš norėčiau išgirsti atsakymą. Nenorėčiau, kad vėl sakytumėte, jog buvot suderinę su latviais ir estais.

M.JONIKAS. Kaip aš minėjau iš pradžių, Vyriausybė mano, kad azartinių lošimų reglamentavimas įstatymais tikrai sumažina tas socialines pasekmes, kokias mes turime šiandien, kai yra nelegalūs lošimo namai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Žinoma, tai yra svarbus programinis naujosios politikos dokumentas. Aš apgailestauju ir kartu kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkę: ar mes dabar nepažeidžiame Statuto, kai Vyriausybės įgaliojimus pateikti šį projektą turi finansų ministras ponas J.Lionginas ir socialinių reikalų ir darbo ministrė ponia I.Degutienė… ponia V.Blinkevičiūtė… (Triukšmas salėje) Yra vertybių, gerbiamieji kolegos, kurios yra amžinos. Gerbiamieji kolegos, taigi įgaliojimus turi tik finansų ministras ir socialinių reikalų ir darbo ministrė, o atstovauja, kad ir kaip kvalifikuotas, viceministras. Taigi, ar čia nėra nusižengta Statutui?

Dabar klausimas kvalifikuotam viceministrui. Vakar susitikęs su Vyskupų konferencijos pirmininku S.Tamkevičiumi dabartinis Seimo Pirmininkas išdėstė tokią lošimo namų viziją, kad tai geras būdas leisti laisvalaikį visai šeimai ir kad idealius lošimo namus jis įsivaizduoja (cituoju) “šviesius, erdvius, į kuriuos galima su šeimomis ateiti praleisti laisvalaikį ir pažaisti”. Kaip Finansų ministerija mano tobulinti šį įstatymo projektą Seimo Pirmininko nurodytomis kryptimis?

M.JONIKAS. Gal iš karto galiu pasakyti, jog šio įstatymo projekto tikslas ir yra, kad lošimo namai būtų erdvūs, šviesūs ir t.t. Galima manyti, jog tai, ką mes turėjome iki šios dienos – nelegalius lošimo namus, nors man ir neteko juose lankytis, bet vėlgi teoriškai galima manyti, kad tai yra tas antrasis variantas, t.y. jie nėra nei šviesūs, nei erdvūs.

Dėl vaikų dalyvavimo lošimo namuose. Aš manau, kad vėlgi rengiant įstatymą buvo žiūrima į kaimyninių valstybių, Vakarų Europos valstybių patirtį. Man sunku pasakyti, kokio amžiaus vaikus turi ponas Seimo Pirmininkas, bet aš manau, kad įstatyme pateiktas amžiaus cenzas yra teisingas.

PIRMININKAS. J.Razma – dėl vedimo tvarkos.

J.RAZMA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dar kartą į jus kreipiuosi: gal neišgirdote A.Vidžiūno pastabos? Teikime Seimui yra aiškiai parašyta, kad svarstant Lietuvos Respublikos Seime šiuos projektus Vyriausybei atstovaus finansų ministras J.Lionginas ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė V.Blinkevičiūtė. Mes matom pranešėją, kursi neturi įgaliojimų ir gali kalbėti ką nori, nebūtinai išreikšdamas Vyriausybės poziciją. Aš manau, gal dabar reikėtų padaryti pertrauką, palaukti, kol įgalioti asmenys atvyks į tribūną.

M.JONIKAS. Ačiū už pastabą. Aš, be abejo, girdėjau tą pastabą. Jūs paprasčiausiai man nedavėte laiko sureaguoti į ją ir atsakyti.

PIRMININKAS. Seimo nariai turėtų apsispręsti, ar, reaguodami į kolegos pastabą, nors buvo sumaišytos pavardės – buvo paminėta I.Degutienė, su kuo aš negaliu šiandien sutikti, galėtume palaukti ministrės V.Blinkevičiūtės ir toliau tęsti šio klausimo nagrinėjimą. (Balsai salėje) Ar galėčiau formuluoti taip, kad Seimo nariai pritaria pranešėjui viceministrui M.Jonikui? Ačiū.

Klausia Seimo narys P.Jakučionis. Prašom klausti.

P.JAKUČIONIS. Aš norėčiau, kad jūs, gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos duotumėte žodį A.Kubiliui. Taip reikia. Ar jūs duosite po mano klausimo?

PIRMININKAS. Po jūsų klausimo, gerbiamasis kolega.

P.JAKUČIONIS. Ačiū. Mano klausimas būtų toks, kad Seime ši problema nėra naujiena. 1995 m. LDDP buvo susigundžiusi legalizuoti azartinius lošimus, bet tada, kai velionis kardinolas V.Sladkevičius kreipėsi į tuometinį Pirmininką Č.Juršėną ir prašė pagalvoti apie sunkias pasekmes, įstatymo projektas buvo išbrauktas iš darbotvarkės ir buvo atsiimtas. Dabar vėlgi katalikų hierarchai kreipėsi į A.Paulauską su tokiu pat prašymu. Gerbiamasis prelegente, gal jūs turite kokių nors implikacijų ar pastabų, kad šio įstatymo pateikimas, svarstymas turėtų būti sulaikytas arba jis būtų paliktas tobulinti, nes vis dėlto dabartinis Seimo Pirmininkas yra teisininkas ir turėtų geriau suprasti sunkias pasekmes, kurios gresia dėl šio įstatymo priėmimo? (Triukšmas salėje)

M.JONIKAS. Ačiū už klausimą. Iš karto galiu pasakyti, kad, kaip ir jūs pats minėjote, nuo 1995 m. Lietuvoje yra svarstoma idėja legalizuoti, reglamentuoti azartinius lošimus. Aš manau, kad Lietuvos visuomenė tikrai turėjo pakankamai laiko susipažinti su šia idėja ir ją apsvarstyti. Mes manom, jog šiuo metu yra tas laikas, kai reikia reglamentuoti azartinius lošimus.

Dėl Katalikų Bažnyčios atstovų pasiūlymų. Aš manau, kad vėlgi turime žiūrėti į kaimyninių valstybių, ypač Vakarų Europos valstybių, patirtį. Lenkijoje azartiniai lošimai yra reglamentuojamai, jie yra legalizuoti jau 10 metų, nors Lenkija yra labai katalikiška valstybė.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau dar sykį dėl vedimo tvarkos. Aš noriu tiesiog kreiptis į Seimo narius. Manau, jog yra nelabai gerai, kad Seimas pradeda diskutuoti apie azartinius lošimus, pats elgdamasis neteisėtai ir tam tikra prasme sukčiaudamas. Taigi aš turiu pakartoti dar sykį, kad kolega viceministras neturi Vyriausybės įgaliojimų, todėl mes neturėtume toliau tęsti šios diskusijos tokiu nevisiškai švariu būdu.

PIRMININKAS. Ačiū A.Kubiliui. Turbūt Seimo nariai, svarstydami šį projektą, pajuto azartą? Taip, aš pritarčiau, kad būtų padaryta pertrauka, kol atvyks ministras J.Lionginas. Dėkoju pranešėjui. Darome klausimo pateikimo pertrauką. Siūlyčiau… (Triukšmas salėje) Ačiū pranešėjui.

Siūlau svarstyti Azartinių lošimų įstatymo projektą Nr.IXP-154A.

Pranešėjas – V.Žalnerauskas. Prašome į tribūną. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi jūs neatsižvelgėte į mano pastabą ir visą klausimams skirtą laiką išnaudojote Konservatorių frakcijos klausimams, todėl siūlau užfiksuoti buvusius klausėjus ir suteikti žodį tiems žmonėms, kurie nepaklausė, kai atvyks ministras J.Lionginas.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes tai ir planavome padaryti. Dėl vedimo tvarkos…

A.KLIŠONIS. Kaip tik kolega J.Olekas labai tiksliai užfiksavo, kad konservatoriai labai puikiai pasiruošė šiam klausimui. Be abejo, kažkokias tendencijas tai rodo ir, manyčiau, kad šį klausimą reikėtų svarstyti toliau, nes iš Finansų ministerijos atvyko antras pagal lygį asmuo, kuris, manau, turi pakankamai didelius įgaliojimus atsakyti į šį klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, laikykitės Statuto. Prašom, pranešėjau.

 

Azartinių lošimų įstatymo projektas Nr.IXP-154A (pateikimas)

 

V.ŽALNERAUSKAS. Mano pateiktas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo projektas, iš karto pripažįstu, būtų daugiau kaip pataisos Vyriausybės teikiamam projektui. Kodėl jis įformintas kaip įstatymo projektas, o ne kaip pataisos, galiu paaiškinti. Fiziškai neužteko laiko ir, maniau, kad būtų lengviau parengti alternatyvų projektą. Nemanau, kad čia yra prasmė jį visą aiškinti. Gal geriau paaiškinsiu, kokie yra esminiai skirtumai tarp Vyriausybės teikiamo projekto ir mano. Pirmiausia lošimo automatų apibrėžimas. Įvedama nauja kategorija lošimo automatų, t.y. riboto išlošimo automatai. Gal aš dabar susilaikysiu nuo smulkių aiškinimų, kodėl, o jeigu bus klausimų, mielai į juos atsakysiu. Pagrindinis skirtumas riboto išlošimo automato nuo tiesiog lošimo automato yra tas, kad juo galima išlošti tik riboto dydžio (mano siūlymu, iki dviejų dešimtųjų vidutinio darbo užmokesčio) laimėjimus. Toliau truputį pakeistas žaidimo automatų apibrėžimas, o kiti pakeitimai yra rimtesni.

Iš tokių, į ką būtų verta atkreipti dėmesį, svarbiausias yra tas, kad šiame projekte numatyta, jog lošimus organizuoti turės teisę ne tik akcinio kapitalo įmonės, bet ir kitų rūšių įmonės.

Taip pat yra kiek liberalesni draudimai organizuoti lošimus ta prasme, kad miestų centruose, pavadinčiau miestų komerciniuose centruose, kur yra daug visokių restoranų, kavinių ir panašiai, pagal mano projektą nedraudžiama organizuoti lošimų tuose gyvenamuosiuose namuose, kurių pirmuosiuose ir cokoliniuose aukštuose yra komercinės ūkinės paskirties patalpos, turinčios atskirą įėjimą, nesutampantį su įėjimu į namo laiptinę. Tokiuose gyvenamuosiuose namuose yra įsteigta daug restoranų, kavinių, barų ir kitokių pasilinksminimo įstaigų, kuriose, manau, nebūtų problemų, jeigu ten pastatytume vieną kitą riboto išlošimo automatą.

Taip pat mano įstatymo projekte yra numatyta, kad atskirais atvejais būtų galima įrengti riboto laimėjimo automatus ir tokiose vietose kaip turgavietėse, geležinkelio, autobusų stotyse, oro ir jūrų uostuose. Žinoma, esant tam tikroms sąlygoms, t.y. atskirose patalpose, kuriose vykdomos funkcijos, nesusijusios su tų įstaigų vykdomomis funkcijomis.

Toliau skirtumas yra dar toks, kad patalpose, kuriose organizuojami…

PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau gerbti pranešėją.

V.ŽALNERAUSKAS. … lošimai, taip pat leisti ir koncertinę, šokio, poilsio, kitų pramogų veiklą, žaidimus kompiuteriais, žaidimus automatais, taip pat viešbučių veiklą.

Dėl lošimų reklamos draudimo. Toje reklamoje, kuri yra pačiuose lošimo namuose… Atsiprašau. Aš perskaitysiu, kaip siūlau. “Lošimų reklama draudžiama, išskyrus lošimų namų (kazino), bingo automatų salonų pavadinimus ir adresus bei organizuojamų lošimų rūšis”. Tiek yra Vyriausybės teikiamame projekte. Aš siūlyčiau dar įrašyti lošimo įrenginių skaičių.

Dar yra vienas, sakyčiau, rimtas pasiūlymas. Tiems asmenims, kuriems yra sukakę 18 metų, leisti žaisti tik riboto išlošimo automatais, kurie įrengti tokiose patalpose, kuriose nėra kitokių lošimo įrenginių.

Lošimo organizavimo vieta. Čia irgi pabrėžiu, kad laisvalaikiui skirtose vietose, baruose, klubuose, restoranuose ir panašiai leidžiama organizuoti lošimus pavieniais riboto išlošimo automatais.

Reikalavimai įmonių, organizuojančių lošimus, finansiniams ištekliams. Čia yra pasakyta ne tik apmokėtas įstatuose nurodytas įstatinis kapitalas, bet taip pat likvidus turtas. Tai susiję su juridinių asmenų teisių neturinčiomis įmonėmis. Taip pat sumažinti reikalavimai riboto išlošimo automatams iki 10 tūkst. litų vienam automatui ir 500 tūkst. litų visiems automatams. Žaidimams neriboto laimėjimo automatais finansiniai ištekliai turėtų būti ne mažesni 20 tūkst. litų vienam automatui ir nereikalaujama daugiau kaip 1 mln. visiems naudojamiems automatams. Čia panašūs pakeitimai yra ir kitur. Toliau yra siūloma įmonėms, organizuojančioms lošimus, nedrausti verstis kita ūkine komercine veikla.

Dėl reikalavimų lošimo įrenginiams. Mano projekte leidžiama pradėti eksploatuoti ne tik naujus ir nenaudotus, bet parašyta: “Naujus ir techniškai tvarkingus naudotus aparatus”. Manau, kad nereikalingas reikalavimas lošimo automatuose įrengti dar papildomus apskaitos prietaisus. Lošimo aparatai ir taip jau turi pakankamai griežtus apskaitos prietaisus, kurių manau, neįmanoma apgauti.

Skyriuje apie lošimų laimėjimo išmokėjimą vietoj 5000 parašyta 2000 litų. Tai yra todėl, kad Turto ir pajamų deklaravimo įstatyme 2000 litų minimi keletą kartų, todėl būtų lengviau tvarkyti turto ir pajamų deklaravimą.

Licencijų organizuoti lošimo rūšys… Šiame skyriuje parašyta apie licencijas pavieniams riboto išlošimo automatams, tame skyriuje dar įrašyti reikalavimai dėl leidimų išdavimo, kad reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius įmonės finansinius išteklius, ir taip pat priežiūros tarnybai įrašytas reikalavimas patikrinti tuos dokumentus. Nenumatytos įstatyme priežiūros tarnybos struktūros. Tiesiog siūloma, kad tiek nuostatus, tiek šios tarnybos struktūrą tvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tai tiek.

PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori Seimo narys A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis kolega…

A.VIDŽIŪNAS. Dėl vedimo tvarkos, pone pirmininke!

PIRMININKAS. Atsiprašau, dėl vedimo tvarkos A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Mes labai apgailestaujame, kad tokius svarbius klausimus svarstome ne visai pasirengę. Ir dabar mūsų procedūrinis oponavimas nėra susijęs su prieštaravimu iš esmės, bet tokius dalykus reikia svarstyti labai subtiliai ir labai korektiškai. Gerbiamieji kolegos, Seimo statuto 18 straipsnis. Aš dar kartą kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkę ponią D.Teišerskytę. Seimo interneto svetainėje rašoma, kad ponas V.Žalnerauskas yra poilsio ir pramogų firmos savininkas ir šia veikla užsiima Kaune ir Kauno rajone. Prašyčiau Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkę ir visą komisiją padaryti išvadas, ar tai, kad Seimo narys teikia projektą, neprieštarauja viešųjų ir privačių interesų deklaravimo reikalavimams. Tai visiškai rimtas, pone posėdžio pirmininke, frakcijos kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją ir siūlymas daryti pateikimo pertrauką.

V.ŽALNERAUSKAS. Ar aš trumpai galėčiau atsakyti į pono A.Vidžiūno priekaištus? Galiu atsakyti, kad tokia firma mano vardu yra registruota ir dabar yra jos likvidavimo stadija. Aš nematau jokių problemų. Kai mane išrinko į Seimą, aš iš karto pradėjau šios įmonės likvidavimo procesą. Iš jos neturiu jokių pajamų. Manau, todėl nėra jokio interesų konflikto.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Gerbiamoji Teišerskyte, norėčiau paprašyti jus, kaip Seimo narę ir Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkę, pertraukos metu išnagrinėti Seimo nario A.Vidžiūno pasakytas pastabas ir po pertraukos pateikti Etikos ir procedūrų komisijos išvadą.

Kolegos, prašyčiau visų rimties ir tęsiame posėdį. Kolegos, yra pasiūlymas padaryti Azartinių lošimų įstatymo projekto Nr.IXP-154A pateikimo pertrauką ir grįžti prie projekto Nr.IXP-154, nes atvyko mūsų ilgai lauktas ministras J.Lionginas.

Kviečiame į tribūną ministrą J.Lionginą. (Plojimai)

 

Azartinių lošimų  įstatymo projektas Nr.IXP-154. Azartinių lošimų mokesčio įstatymo projektas Nr.IXP-155. Įmonių įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-156. Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-157. Baudžiamojo kodekso 2391 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-158. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 184, 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 17318 ir 2478 straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-159 (pateikimo tęsinys)

 

J.LIONGINAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Išgirdau žinią ir greitai teko atskubėti čia. Nors gal įvyko techninė klaida, nes pagal reglamentą pateikia ministras arba jam negalint viceministras, kuris kuruoja tuos klausimus. Taip šiandien ir įvyko. Kiek mane informavo, čia gal buvo pasinaudota gerbiamojo Č.Juršėno patirtimi, kuris visą laiką reikalaudavo, kad pateiktų tik ministras. Kadangi prieš tai klausimus pateikė viceministrai, manau, jūs pasiilgote manęs, todėl aš kiek galėdamas greičiau čia atvykau ir atsakysiu į jūsų klausimus, į kuriuos nespėjo atsakyti viceministras M.Jonikas. Klausimams pagal Seimo statutą skiriama 20 minučių. Buvo klausinėjama 18,5 minučių, aš tuoj pasitikslinsiu. Buvo klausinėjama 18,5 minučių. Manyčiau, kad visi turėtume vadovautis Seimo statutu, kuris yra mums vienas iš pagrindinių dokumentų. Aš laukiu klausimų.

PIRMININKAS. Kolegos, pirmiausia leisime klausti tiems, kurie nespėjo paklausti. Jeigu liks laiko, leisime klausimus pateikti ir klausėjams iš dešinės. Prašome. Klausia B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis ministre, aš pasigendu šiame įstatymo projekte neskatinimo principo. Pavyzdžiui, aš manau, kad ekonominis efektas, kurį jūs pasieksite, vis dėlto bus nubrauktas neigiamų socialinių pasekmių. Dar viena blogybė, kurią aš matau, yra tokia: aš nematau saugiklių, kad nusikalstamas pasaulis neplaus čia savo pinigų. Tačiau mano klausimas ne apie tai. Jūs rašote, kad azartinių lošimų organizatoriai, darbuotojai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Tuo aš netikiu, nes padorus verslininkas į šį verslą neina. Kokie mechanizmai užtikrins, kad jie būtų tokie?

J.LIONGINAS. Ačiū. Klausimas iš tiesų aktualus ir, manau, geras. Manyčiau, kad mes visi turėtume pagalvoti apie šio įstatymo tikslo (…). Jeigu rinkos ekonomikoje yra paklausa, visą laiką turi atsirasti ir pasiūla. Manau, kad viceministras sakė, kad tas klausimas buvo iškilęs dar 1995 metais. Buvo parengti įstatymų projektai, tačiau jie nebuvo svarstomi. Aš noriu priminti, kad šiems įstatymų projektams parengti darbo grupė buvo sudaryta dar 1998 metais ir Vyriausybė pavasarį svarstė, tačiau mes gerai suprantame, kad artėjo rinkimai ir įstatymų projektai Seimo nepasiekė. Mes sakome – likome faktiškai viena valstybė, kurioje neįteisintas azartinių lošimų organizavimas. Apie neteisėtus ir nelegaliai dirbančius azartinių lošimų namus, manau, kiekvienas skaitome laikraščiuose. Aš irgi sau negaliu atsakytį į klausimą, kodėl teisėsaugos organai nesiima visų jiems įstatymais suteiktų įgaliojimų, kad tie lošimų namai būtų uždaryti. Aš manau, Seimas apsispręs, ar priimti šį įstatymą, ar nepriimti.

Toliau. Kas galėtų garantuoti, kad tai bus nepriekaištingos reputacijos žmonės ir taip toliau. Tai pasaulinė praktika. Mes taip pat turime specialiąsias tarnybas. Idėja ir yra, kad lošimų namų priežiūros tarnyba, prieš išduodama licenciją verstis šiuo verslu, iš specialiųjų tarnybų turės gauti visus dokumentus apie tuos asmenis, kurie versis tokia veikla. Tai yra pasaulinė praktika ir, manau, kartais išradinėdami dviratį sugaištame kur kas daugiau laiko, nei priimdami vienokį ar kitokį sprendimą. Toliau, įstatymas, čia, matau, yra projektas, kurį teikia Vyriausybė. Jis bus svarstomas komitetuose, kiekvienas galime teikti patobulinimus, jei matome spragas ir taip toliau. Pavyzdžiui, mums ilgai reikėjo apsispręsti dėl mokesčių, kurie gaunami iš lošimų namų organizavimo. Kai prieš penkerius metus buvo teikiami projektai, iš esmės visus 100% buvo siūloma skirti socialinėms reikmėms. Rengiant kitus projektus, kurie buvo nagrinėjami 1998 m., buvo manoma, kad dalis turėtų eiti į specialiuosius fondus, t.y. sveikatos apsaugai, socialinėms problemoms, kultūrai, sportui ir panašiai, o kita dalis – į biudžetą. Dabar pasirinktas variantas…

Vis dėlto kadangi mes einame prie to, kad būtų konsoliduotas biudžetas ir visi fondai po metų jau būtų įtraukti į konsoliduotą biudžetą, tokių biudžetinių fondų neliktų, vadinasi, pasirinktas variantas, kad 50% eina į savivaldybės biudžetą (jeigu toje savivaldybėje atsidaro kokie nors lošimo namai, tai irgi susidaro tam tikri savivaldybės įsipareigojimai) ir 50% eina į valstybės biudžetą. Žinoma, Seimas gali priimti nuostatą, kad dalis į valstybės biudžetą patenkančių mokesčių už lošimo namų egzistavimą gali būti skiriami pagal specialias programas. Sakykime, bus kokia nors programa, o tai programai finansuoti bus nukreipiami tie lėšų šaltiniai. Aš manau, mes tik pradedame tą dalyką svarstyti Seime ir po to priimsime geriausią sprendimą. Dabar niekam ne paslaptis, kad važiuoja mūsiškiai į Rygą, važiuoja į Lenkiją, o gal tas įstatymas suteiks… O argumentai, kad negalima bus kontroliuoti ir taip toliau, tai, patikėkit manim, kiek mūsų ekspertai važinėjo, man neteko važiuoti su tomis darbo grupėmis, visa tai yra labai griežtai reglamentuojama. Pavyzdžiui, licencijos netekimas faktiškai yra tokia priemonė, kai daugiau neleidžiama steigti. Toliau apribojimai, kaip buvo minėta, dėl įstatinio kapitalo. Pavyzdžiui, aš irgi linkęs manyti, kad ten būtų ne 4 mln., bet kad ir 40 mln., kad ne kiekvienas sugalvojęs atidarytų kur nors klojime lošimo namus. Tai spręskime kartu. Bet yra iškelta, sakau dar kartą – arba draudžiame, arba leidžiame. Jeigu draudžiame, tai toliau naudokimės tomis drausminėmis priemonėmis.

PIRMININKAS. Seimo narė G.Purvaneckienė.

G.PURVANECKIENĖ. Gerbiamasis ministre, nors pradėjote atsakinėti į tuos klausimus ne jūs, bet gerbiamasis viceministras… Čia jis atsakė į klausimą, kad jokių neigiamų pasekmių nenumatoma, kad tame projekte jų nėra nurodyta. Jis tai patvirtino ir argumentavo tokiu, sakykim, vaikišku, mano nuomone, argumentu, kad vis tiek veikia nelegalūs, užtai reikia legalizuoti. Bet juk mes turime tokią pat analogiją, sakykim, dėl narkotikų – vis tiek žmonės nelegaliai juos vartoja. Tai jeigu mes legalizuosime, ar dėl to išlošime? Todėl aš vis dėlto manau, ar nevertėtų prieš svarstant ir prieš priimant principinį sprendimą rimtai pažiūrėti į pasekmes? Negi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija negali išanalizuoti, nes čia yra principinis dalykas? Toliau yra techniniai, ar tokius, ar tokius. Pagrindinį sprendimą Seimas turi padaryti dėl principo, ar legalizuoti, ar ne, todėl negi prieš tai neturi būti įvertintos pasekmės?

J.LIONGINAS. Matote, kaip jūs kaip sakote, pasekmės čia yra faktiškai įstatymo rašymo technika. Visada rašant bet kokį įstatymą, kad ir kokį paimtumėte, visada yra ta frazė. Įstatymo rengėjai, kurie įstatymą jau penkeri metai tai į stalčius padeda, tai vėl grąžina, manau, per tuos penkerius metus susipažino su daugelio pasaulio valstybių patirtimi šiais klausimais. Žinoma, yra ir neigiamų dalykų, čia nieko nepasakysim, bet yra tų dalykų, kurie pritraukia ir užsienio investuotojus. Aš matau dideles perspektyvas pritraukti užsienio investuotojus, turizmą plėsti matau dideles perspektyvas, jeigu mes duodame žalią šviesą, kad šis įstatymas būtų priimtas ir t.t., ir panašiai.

O dėl neigiamų, tai nežinau. Vieną kartą mes diskutavome su ekonomistais gal prieš penkiolika metų. Irgi rašoma, kad neigiamų pasekmių neturės. Tai yra tas pats, kas leidimas važiuoti automobiliu. Tai lyg ir yra neigiamų pasekmių, kadangi būna avarijų, žūsta žmonės, bet negi mes dabar uždrausime visiems važiuoti automobiliais, o liepsime persėsti ant dviračių, nors ir tai abejoju, ar nebūtų avarijų?

PIRMININKAS. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pranešėjau, (…) jūs ką tik paminėjote, kad yra neigiamos pasekmės važiuojant ir automobiliu, bet aš noriu pasakyti, kad automobiliu neleidžiama važiuoti išgėrus arba kad tam tikrą kiekį leidžiama važiuoti išgėrus. Jūs, manau, sutiksite su manimi, kad išgėrusiam arba vartojusiam narkotinių medžiagų asmeniui tikrai bus didelis potraukis lošti lošimo namuose. Tokiam žmogui, t.y. išgėrusiam, kaip sako, jūra iki kelių. Ar nemanote, kad įstatyme reikėtų numatyta, kad vartojusiems alkoholį arba narkotines medžiagas lošti neleidžiama?

J.LIONGINAS. Kodėl? Galima svarstyti. Jeigu bus tokia nuomonė, tai visiškai galima svarstyti.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis. Aš kolegoms paaiškinčiau, kad tai yra…

K.BOBELIS. Gerbiamasis ministre, aš čia turiu lentelę apie Amerikos lošimo namus. Pirmieji buvo įsteigti 1964 metais tiktai Niūhempšyro valstijoje, šiandieną yra 29 valstijose iš 50. Vidutiniškai kiekviena valstija gauna iš lošimo namų ir įvairių panašių žaidimų 38 ct iš kiekvieno investuoto dolerio. Tai yra labai didelė suma. Jūs čia savo statistikoje pateikiate ir numatote, kad mes uždirbsime apie 25–40 mln. biudžeto lėšų. Aš manau, kad šiandien, kai Lietuvos yra tokia sunki ekonominė situacija, tos lėšos galės būti panaudotos labai naudingiems tikslams. Tas pats ir dėl tos baimės, kurią čia daug kas kelia, kad Bažnyčia protestuoja ir panašiai, man tai neaišku, kadangi aš irgi esu praktikuojantis katalikas. Amerikoje, kai nueidavau į savo parapiją, tai nėra Amerikoje parapijos, kur nebūtų lošimo namų. Kiekvieną trečiadienį, šeštadienį ir kunigai, ir visi parapijiečiai lošia. Tai kokia čia yra baimė? (Juokas, plojimai) Tai todėl aš manau, kad šį jūsų pateiktą klausimą reikėtų priimti, bet tiktai apsvarstyti ir patobulinti. Iš principo jis yra labai geras.

J.LIONGINAS. Ačiū. Dėl lentelių. Matote, klausimas tas, kad kai buvo rengiamas įstatymo projektas, mes manėme, kad kol kas pirmas žingsnis turėtų būti leisti penkiuose miestuose steigti lošimo namus. Po to svarstant Vyriausybės posėdyje buvo nutarta, kad nereikia riboti, jeigu yra tokių miestų, pavyzdžiui, Druskininkai, Birštonas yra kurortai, kur iš tiesų galėtų būti paklausa ir yra didelis nedarbas, kur tai galėtų būti steigiama. Dėl to tie skaičiai yra preliminarūs. Aš noriu pasakyti, kad Latvijoje per penkerius metus įplaukos į biudžetą iš lošimo namų išaugo penkis kartus, tai yra 500%. Dėl to kol kas čia yra išvestiniai skaičiai, o paskui gyvenimas parodys, kiek bus tų lošimo namų įsteigta, kiek ten bus stalų, rulečių ir taip toliau. Nuo to priklausys ir biudžeto pajamos.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis ministre, jūs paminėjote, kad yra ir neigiamų pasekmių, nors aiškinamajame rašte parašyta aiškiai, kad neigiamų pasekmių nenumatoma. Tai kada iš tiesų sakot tiesą, ar žodžiu iš tribūnos, ar tada, kai pasirašote, nes tikrai tų abejonių dėl neigiamų pasekmių yra? Manau, kad čia mes turėtume jas apsvarstyti ir tik tuomet priimti teisingą sprendimą. Nes tol, kol mes neapsvarstysime informacijos apie galimas neigiamas socialines, psichologines, sakykim, jaunimo dalyvavimo, galbūt nusikalstamų pinigų legalizavimo pasekmes… Aš norėčiau, kad jūs vis dėlto apie tas neigiamas pasekmes pasakytumėte autoritetingai mums, Seimo nariams, iš šios tribūnos.

J.LIONGINAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Manau, kad jūs manęs nelabai atidžiai klausėte arba kažką tada skaitėte. Aš pasakiau, kad gali būti, nes aš šiandien negaliu garantuoti, kad priėmus tą įstatymą neatsiras kokia nors neigiama pasekmė. Jeigu jūs galite taip garantuoti, tai jūs esate šventasis. Kadangi aš nesu, aš ir negaliu garantuoti. Mes pasakėme, kad pagal mūsų galiojančius teisės aktus, įstatymus, po įstatymų leidžiamus aktus neigiamų pasekmių įstatymo projektas nenumato, ir taškas. O toliau čia visi išvestiniai dydžiai.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš klausdamas gal kai kuriuos kolegas nuraminsiu, kad kiekvienas įstatymas turi neigiamų pasekmių. Jaunimo, arba jaunų žmonių, tarnyba armijoje irgi turi neigiamų pasekmių. Taigi čia nėra visada tik teigiama. O klausimas būtų šiek tiek susietas su tarnyba.

Projekte siūloma, kad tik nuo 21 metų. Tuo tarpu ginklą žmogui duodam ir nuo 19 metų. Ar jūs nemanote, kad čia tam tikra prasme yra lyg ir žmogaus teisių pažeidimas. Kaip jūs pakomentuotumėte? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Aš manau, gera pastaba. Čia buvo atsižvelgta, sakau, į kitų Europos šalių patirtį. Kol kas įstatyme, kaip pastebėjote, nėra, kad kazino nebūtų leidžiama vartoti alkoholio. Tai yra barai ir t.t. Kadangi pagal mūsų įstatymus alkoholį leidžiama vartoti tik nuo 21 metų, ta nuostata, kad nuo 21 metų, atsirado ir įstatyme.

PIRMININKAS. G.Šileikis. Seimo narys G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis ministre, dabar yra abejojančių, kad bus neigiamų pasekmių. O jūsų manymu, ar dabar tie veikiantys nelegalūs lošimo namai ar kai jie bus legalūs, kas daugiau turėtų neigiamų pasekmių, ir socialinių, ir ekonominių, ir finansinių, jūsų manymu? Ačiū.

J.LIONGINAS. Aš manau, kad daugiau neigiamų pasekmių turi tie dabar veikiantys nelegalūs namai.

PIRMININKAS. J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis ministre, aš, tiesą sakant, nesuprantu to šurmulio, kuris kilo tarp konservatorių, svarstant šitą klausimą. Būtent jie yra vieni iš iniciatorių, kad kuo greičiau susilietume su civilizuota Europa. Aš noriu klausti, ar šio įstatymo priėmimas mus priartina prie civilizuotos Europos, ar nuo jos tolina? Ačiū.

J.LIONGINAS. Aš manau, kad priartina.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Šivickas. Seimo narys A.Kašėta. (Triukšmas salėje) Prašom, gerbiamasis Kašėta. Nėra. Seimo narys K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis ministre, aš norėjau užduoti jums du klausimus. Vienas mano klausimas būtų dėl įstatymo pavadinimo. Jis vadinasi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas. Aš manau, ar čia būtina Seimui nurodyti, kad tai yra azartiniai lošimai, lyg mes parodome, kad tai yra azartas. O juk lošiant, jeigu praloši, tai nėra azarto, jeigu išloši, tai tada yra azartas. Aš manau, ar nebūtų teisinga ištaisyti pavadinimą ir atitinkamai įstatymą, kad būtų Lošimų įstatymas. Tada aišku. Futbolo varžybose irgi pagauna azartas kitą kartą, bukmeikeriai pinigus renka, kas laimi, po to grąžina. Taigi aš manau, kad čia galbūt būtų… Klausimas yra dėl pavadinimo. Tai yra vienas dalykas.

Ir kitas dalykas. Klausimas dėl II skyriaus 6 straipsnio 2 punkto. Ten kalbama, kad draudžiama organizuoti lošimus gyvenamuosiuose namuose. Kokia jūsų nuomonė, ar tai yra ne per plati sąvoka, nes, pavyzdžiui, daugelyje miestų, jeigu pirmame aukšte yra restoranas, kur galima, yra atskiros patalpos, kur galima organizuoti lošimus, viršuje kitą kartą gyvena žmonės. Kaip jūs suprantate?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Azartinių lošimų terminas visą laiką buvo pas mus vartojamas. Tačiau gal man galėtų padėti lituanistas gerbiamasis A.Vidžiūnas? Jis pasakytų, užtenka ar neužtenka?

O dėl antrojo. Paprasčiausiai mes įvedėm tokį apribojimą, kad gyvenamuosiuose namuose neturėtų steigtis kazino, lošimo namai. Manau, pas mus Lietuvoje gal nebūtų šiandien priimtina, kad penkiaaukščių, devynaukščių namų pirmuosiuose aukštuose veiktų kazino ir po bendrą laiptinę vaikščiotų tiek maži vaikai… Kaip matėte, yra veiklos apribojimai ir t.t. Mūsų toks pasiūlymas, Seimas svarstys, kaip apsispręsti.

PIRMININKAS. Paskutinis klausimas būtų Seimo narės J.Narvilienės.

J.NARVILIENĖ. Be abejo, malonu buvo girdėti, kad skirtingos dviejų krikdemų nuostatos. Vienas sako, kad nereikia, kitas sako, kad labai gerai ir kad net kunigai lošia. Bet vis dėlto mane truputį ne kaip nuteikė, kad mes, svarstydami Seime tokį be galo rimtą įstatymą, dar tik pačią pradžią, jau dabar labai azartiškai elgiamės. Aš galvoju apie moralines pasekmes. Suprantu, kad tai verslas, vienas iš verslų. Kai ponas V.Žalnerauskas pateikė savo projektą, tai susidariau nuostatą, kad net ir bulvių lauke žemdirbiai galės organizuoti azartinius lošimus. Įsivaizduokim dabar, kaip iš viso, ar šiandien Lietuva moraliai pasirengusi priimti tokį verslą, kai mes neturim pinigų nei policijai, nei niekam. Juk čia viskas labai susiję. Ar mes moraliai ir materialiai pasirengę?

J.LIONGINAS. Aš manau, kad taip. Jūs pastebėjote, kad vien steigiant lošimo namus yra reikalavimai įstatinio kapitalo ir t.t., ir panašiai. Yra daugybė reikalavimų norint įsteigti lošimo namus. Aš nemanau, kad bet kas susigalvojęs, kaip jūs sakote, bulvių lauke pradės steigti. Todėl mūsų įstatymas, manau, yra kokybiškesnis.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Norėčiau paklausti kolegų, ar dėl balavimo motyvų norite? Seimo narė B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš neturiu iliuzijų, kad Azartinių lošimų įstatymas nebus priimtas. Jis, ko gero, bus priimtas. Nors, aišku, širdyje esu prieš. Tačiau noriu pasakyti šitaip – šiame įstatymo projekte visiškai nepastebiu neskatinimo principo. Mums reikia atsakyti į vieną klausimą, ar mes norime azartinius lošimus padaryti lietuvių tautos sportiniu žaidimu, ar mums reikia išspręsti problemą, kad patenkintume poreikį tų lošėjų, kurie kitaip bandytų lošti nelegaliai. Dabar pažiūrėkite. Man kyla klausimas, kodėl mes negalime lošimo namų steigti klubų principu, kur klube galėtų dalyvauti tik jo nariai ir svečiai, už kurių sąžiningumą atsako juos pasikvietę nariai. Man kyla klausimas, kodėl po kazino priedanga turėtų būti organizuojami kokie nors kabaretai ar kitos pramogos? Kodėl įstatymo projekte nėra draudimo atsiskaityti kreditinėmis kortelėmis? Jūs turbūt žinote, kas vyksta, kai žmonės įsiazartina? Kodėl įstatymo projekte nėra draudimo lošti skolon? Man taip pat kyla klausimas, kodėl įstatymo projekte nėra apsispręsta dėl licencijų išdavimo pačių savivaldybių? Jos juk turėtų spręsti, kur tie lošimo namai turėtų būti. Kodėl nėra nuspręstas įėjimo mokestis? Kyla labai daug klausimų. Aš įsivaizduoju, kad tuoj pat, kai mes priimsime šį įstatymą, bus pristeigta kokie 500 lošimo namų. Man visiškai negaila tų verslininkų, kurie investuos į šiuos lošimus. Tačiau galbūt mums reikia apsispręsti, kad mes tik konkrečioje savivaldybėje, konkrečioje vietoje steigsime tuos namus. Taigi aš labai pasigedau neskatinimo principo, nors širdyje aš, aišku, esu prieš šitą įstatymą.

PIRMININKAS. Kadangi gerbiamoji Seimo narė B.Vėsaitė kalbėjo prieš, o buvo užsirašiusi – už, tad už žodis suteikiamas Seimo nariui G.Jakavoniui. (Triukšmas salėje). Seimo narys A.Salamakinas – už ar prieš? Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tikrai už ir tikrai nesu daltonikas, manau, kad žalia nuo raudonos skiriasi. Be abejonės, taip jau mūsų gyvenimas sutvertas, kad daug negatyvių dalykų mes turime priimti. Daug kam nepatinka, kad žmonės vartoja alkoholį, daug kam nepatinka, kad rūko, bet yra taip, kaip yra. Jeigu žmonija sugalvojo lošimų namus, ir net tokioje, sakykim, diktatūrinėje valstybėje kaip Baltarusija veikia lošimų namai, tai Lietuva iš tiesų liks tokia oazė, kur nebus lošimų namų, visoje Europoje. Galima eiti ir tuo keliu, bet ar tai yra naudinga? Manyčiau, nereikėtų vieno termino vartoti, kad lošimų namai atidaromi tam, kad į biudžetą bus surenkama 10 ar 15 mln. litų. Tai nėra tvirtas argumentas. Jeigu žmonės turės pinigų, išleis gal kitur, ne tik lošimų namuose. Bet yra taip, kaip yra. Aš pasisakau už ir manau, kad mes turime pritarti bendrai valstybių nuomonei, nes yra taip, kaip yra.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas Seimo narys kalbėjo už, vienas – prieš. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, po pateikimo procedūros yra galimybė daryti tris sprendimus, t.y. pritarti pateiktam projektui, jį atmesti (tie motyvai buvo išsakyti), taip pat yra trečias variantas atidėti projekto pateikimo procedūrą ir nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie turi atlikti. Mano įsitikinimu, būtų pats geriausias sprendimas pasiūlyti vidaus reikalų ministrui ir finansų ministrui pateikti aiškų įvertinimą, kokias šio įstatymo priėmimas gali turėti neigiamas pasekmes. Tokios neigiamos pasekmės yra nesunkiai įvardijamos. Tai yra pinigų plovimas, įvairios socialinės problemos, kurios iš to gali kilti. Kaip Vyriausybė rengiasi įveikti šias pasekmes? Finansų ministras ir kalbėjo, kad gali būti neigiamų pasekmių, bet mes neturime jokios pateiktos informacijos. Reikia daryti sąmoningus sprendimus. Siūlau pasirinkti antrąjį variantą, pasiūlyti finansų ministrui per savaitę pateikti…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, mes vėl į diskusijas einame.

A.KUBILIUS. Aš ne į diskusijas, aš pateikiu trečiąjį variantą.

PIRMININKAS. Jūs teikiate pasiūlymą.

A.KUBILIUS. Aš ir pateikiau pasiūlymą atidėti pateikimą.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Dalinkevičius – dėl vedimo tvarkos.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, prašyčiau daugiau neleisti tokių pasiūlymų, diskusijų, pateikimų. Yra labai normalus dalykas Statute. Šiandien turime pateikimą, kviečiu suformuluoti klausimą, ir mes balsuojame. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą. Kas už tai, kad pritartume… Gerai. Ačiū. Prašom Seimo narius registruotis.

Užsiregistravo 100 Seimo narių. Kas pritaria Azartinių lošimų įstatymo projektui Nr.IXP-154 po pateikimo, balsuoja už. Vyksta balsavimas.

Už – 63 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė 23 Seimo nariai. Projektui pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Ar pritariate teikiamam siūlymui? Ačiū. Siūloma svarstyti data… Yra siūlymas svarstyti kitais metais, kitoje sesijoje.

Dėl vedimo tvarkos – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto siūlau dabar pat Seimui priimti protokolinį sprendimą ir paprašyti Vidaus reikalų ministerijos, Finansų ministerijos, taip pat ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti bendrą šio įstatymo priėmimo galimų neigiamų pasekmių įvertinimą ir kaip Vyriausybė rengiasi įveikti šias neigiamas pasekmes. Šio įstatymo svarstymą turime daryti rimtą, turėdami visą įvertinimą ir visą informaciją, nes kitaip mes elgiamės šiek tiek nerimtai. Suprantu, kad liko tik vienas punktas iš naujosios politikos programos – tai lošimų namai po to, kai vakar Biudžeto ir finansų komitetas atmetė PVM lengvatų statyboms pasiūlymą, bet vis tiek ir šį naujosios politikos programos punktą reikia rimtai svarstyti.

PIRMININKAS. G.Kirkilas. Prašom.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone pirmininke. Klausydamas labai aktyvaus gerbiamojo kolegos A.Kubiliaus pasiūlymų stebiuosi, kodėl jis, būdamas buvusios konservatorių Vyriausybės premjeru, niekada nepateikdavo Seimui, ką veikia pogrindiniai lošimų namai, į kieno kišenes eina tų pogrindinių lošimų namų kyšiai? Iki tol nebuvo pateikta jokių neigiamų pasekmių. Atrodo, kad dabar kas nors keičiasi. Mano nuomone, kaip tik iki šiol yra neigiamos pasekmės, nes iš pogrindinių lošimų namų, kurie egzistuoja, ir daugelis žino, net kur jie yra, šie pinigai eina ne į valstybės kišenę, ne į biudžetą, o eina į korumpuotų pareigūnų kišenes. Ir apie tai iki šiol nebuvo pateikta jokių duomenų.

PIRMININKAS. Seimo narys D.A.Barakauskas.

D.A.BARAKAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis Seime, noriu paprašyti, kad antrasis komitetas būtų Ekonomikos komitetas, nes mes viską darome skatinami emocijų. Viskas turi būti daroma žiūrint naudos valstybei, naudos valstybės piliečiui. Tą gali padaryti tiktai Ekonomikos komitetas, pažiūrėjęs ir išanalizavęs situaciją.

PIRMININKAS. Ar kolegos pritartų papildomą komitetą šalia Žmogaus teisių komiteto dar skirti Ekonomikos komitetą? (Triukšmas salėje) Siūlau balsuoti, nes nuomonės išsiskiria, kad papildomas komitetas būtų Ekonomikos komitetas. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad papildomas antrasis komitetas būtų Ekonomikos komitetas, nagrinėjant klausimą Nr.IXP-154?

Už – 47, prieš – 23, susilaikė 5 Seimo nariai. Papildomas komitetas šalia Žmogaus teisių komiteto skelbiamas Ekonomikos komitetas. Mes labai vėluojame. Siūlyčiau atkreipti dėmesį dar į gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus išreikštas pastabas. Vyriausybė, teikdama šį projektą, manau, pateiks ir savo išvadas. Tai yra Vyriausybės projektas. Jūs vėl kreipiatės į Vyriausybę dėl Vyriausybės išvadų. Siūlau nagrinėti kitą klausimą.

Lydimieji projektai Nr.IXP-155, Nr.IXP-156, Nr.IXP-157, Nr.IXP-158 ir Nr.IXP-159.

Ar galime pritarti pateiktiems projektams po pateikimo? Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje).

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš noriu paklausti ministro dėl Azartinių lošimų mokesčio įstatymo projekto. Kaip tai padaryti?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, buvo klausiama ministro ir prieš tai buvusio pranešėjo viceministro dėl visų…

A.KUBILIUS. Na, kaip dėl visų? Kur tokia procedūra, nurodykit…

PIRMININKAS. Buvo pateikti visi projektai – pagrindinis ir lydintieji mano ką tik išvardinti projektai.

A.KUBILIUS. Aš tiesiog apgailestauju, gerbiamasis pirmininke, kad apie azartinius lošimus mes kalbame sukčiaudami. Kiekvieną įstatymo projektą reikia pateikti atskirai ir leisti užduoti klausimus. Taigi aš norėčiau paklausti ministro apie Azartinių lošimų mokesčio įstatymo projektą. Kada aš tai galėsiu padaryti?

PIRMININKAS. Gal galėtų gerbiamasis ministras J.Lionginas atsakyti į pateiktą klausimą? Prašom į tribūną, gerbiamasis ministre.

J.LIONGINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip ir kalbėjo posėdžio pirmininkas, buvo pateiktas Azartinių lošimų įstatymo projektas ir kartu pateikti penki ar naujų įstatymų, ar atskirų kodeksų papildymo įstatymų projektai. Aš nežinau, manau, kiekvienas turite. Ar man reikia kiekvieną konkrečiai, ar jau buvo pateikti? A, klausimai bus. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Klausimą teikia Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš norėjau paklausti dėl Azartinių lošimų mokesčio įstatymo projekto. Aiškinamajame rašte jūs rašote, kad organizuojant stalo lošimus, t.y. ruletę, stalą, kortų bei kauliukų stalus, yra daug sudėtingiau tiksliai fiksuoti įplaukas. Yra vartojama tokia frazė: ,,yra daug sudėtingiau fiksuoti įplaukas”. Ar tai reiškia, kad nefiksuojant įplaukų yra sudaromos pakankamai geros galimybės plauti nelabai švarius pinigus? Ar tai neparodo tų pavojingų pasekmių galimybės?

Ir antras dalykas. Jūs nustatote kitiems lošimams mokesčio bazę 15% ir 20%. Aš suprantu, kad bendrai visiems lošimams jūs planuojate 15%–20% mokesčio bazę, nors lošimo stalams skaičiuojate kitaip. Jeigu jūs planuojate 25 ar 30 mln. Lt pajamų į biudžetą, o mokesčio bazė yra apie 15%, ar tai reiškia, kad lošimo namų pajamos, atskaičius visas išmokas, per metus yra planuojamos apie 200 mln. Lt, jeigu į biudžetą mokama 15%?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Į pirmą klausimą atsakysiu paprastai: taip, yra fiksuojamos, kadangi, kaip žinote, lošimo namuose yra naudojami specialūs žetonai. Tačiau klausimas yra vienas – kad čia ilgai svarstoma. Europos Sąjungoje buvo susidurta prieš 13–15 metų, t.y. tada, kai buvo apmokestinama pelno mokesčiu. Kaip žinote, tie žetonai nėra sunumeruoti ir nustatyti tikslią apmokestinamojo pelno dalį, t.y. įplaukas, išmokas, labai sudėtinga. Ir Europoje, ir Jungtinėse Valstijose pasirinktas tas variantas, kai yra apmokestinami konkretūs žaidimo stalai, ruletės ir t.t. ir tos įmonės moka fiksuotus mokesčius. Aš manau, kad taip yra teisingiau.

Toliau. Aš dar kartą noriu pasakyti, mes planuojame 25 mln. todėl, kad mes galvojame, jog šis mokestis įsigaliotų gal nuo kovo ar balandžio 1 d. Šiandien tiksliai pasakyti, kiek iš tikrųjų bus įsteigta kazino… Gali būti, kad kitais metais bus tiktai parengiamieji darbai ir mes negausim nieko į biudžetą, išskyrus gal tas fiksuotas įmokas. Kai bus atidaryti tokie azartinių lošimų namai, kurie nereikalauja didelių investicijų ir kuriuose yra tiktai objektai, į kuriuos reikia nedaug investuoti, gali pradėti veikti, todėl skaičiuojami 25, o toliau gyvenimas parodys. Aš jau minėjau pavyzdį, kad Latvijoje įmokos į biudžetą padidėjo 5 kartus, t.y. 500%. Tai pas mus irgi panašiai gali būti.

A.KUBILIUS. Kiek lietuviai turės pralošti?

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.

J.LIONGINAS. Ir turistai.

J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, būtų įdomu palyginti. Iš moters, kuri augina du mažus vaikus ir uždirba 230 litų, jūs nuo kiekvieno lito, kur neapmokestinamas minimumas, pasiimate 33%, o tuos lošėjus automatais arba totalizatoriais, kuriems nei proto reikia, nei nieko, išskyrus nusipirkti, apmokestinate tik 15–20%. Ar nesutiktumėte, kad tie mokesčiai nebūtų mažesni negu fizinių asmenų pajamų mokestis?

J.LIONGINAS. Aš manau, kad čia apmokestinimo bazė visai skirtinga. Tai yra įmokos, išmokos. Yra tikimybių teorija, kiek maždaug lieka, ir tai apmokestinama. Aš sakau dar kartą: tai yra mūsų siūlomas variantas, visiškai atitinkantis tarptautinę praktiką. Jeigu jūs siūlysite, kad daugiau būtų, na, tada bus siekiama kažką padaryti nelegaliai, kad būtų galima ką nors apgauti. Mūsų toks pasiūlymas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, mes visi matome, ko yra siekiama tų papildomų įstatymų pateikimu iš naujo, klausimais, atsakymais… Visi tie klausimai buvo, viceministras, ministras buvo tribūnoje. Jie iš esmės atsakė į visokiausius klausimus, kokių tik buvo. Kai kurie žmonės visada gali, nenoriu tiktai tiesiai aiškiai sakyti, užduoti tiek klausimų, kad net didžiausias išminčius neatsakys, todėl aš siūlyčiau tikrai tą klausimų-atsakymų vakarą baigti. Mes gi pritarėm pagrindiniam įstatymo projektui po pateikimo. Aš manau, visi tie klausimai gali būti nagrinėjami svarstymo komitetuose metu, todėl ir siūlau negaišti veltui laiko. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Mes turime vieną Seimo narį, kuris dar norėtų paklausti (tai V.Landsbergis), ir baigiame klausimų-atsakymų…

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis ministre, jūs tikriausiai įsigilinęs į visą platų spektrą su tuo susijusių dalykų. Gal galite pasakyti, ar dabartiniai pinigų plovimo prevencijos įstatymai numato pakankamus barjerus, kad neatsitiktų taip, kaip LDDP laikais atsitiko su komercinių bankų nepriežiūra, kad nebūtų skylių piktnaudžiauti, kol kada nors susigriebsim. Ar turite garantijas dėl pinigų plovimo prevencijos? Ar reikia kartu rengti papildomus ir tos srities aktus?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Taip, jūs visiškai teisus, kad dar reikės papildomų aktų. Jeigu pastebėjote, ypač dėl žaidimo automatų, užsienyje dabar pradėtos naudoti vadinamosios juodosios dėžės, kurias turės mūsų metrologijos tarnybos licencijuoti, kad elektronikos prietaisais nebūtų galima manipuliuoti automatų parodymais, t.y. gautomis piniginėmis lėšomis ir išduotais laimėjimais. Be to, yra kuriama institucija, kuri turėtų atlikti labai svarbų vaidmenį, – tai Lošimų priežiūros tarnyba. Aš manau, kad ji turėtų labai glaudžiai bendradarbiauti su dabar funkcionuojančiomis mūsų valstybės specialiosiomis tarnybomis, o toliau, manau, viskas bus. Reikia pradėti tą procesą. Gali išaiškėti, kad bus kažkokių trukdymų, nes jeigu aš šiandien pasakyčiau, kad nebus… Mes turim daug įstatymų – ir Pinigų prevencijos, ir turim pasirašę sutarčių, ir t.t., ir mokesčių policiją turime, ir STT, tačiau niekas negali pasakyti, ar nėra pinigų plovimo. Visi sako: taip, kažkur yra, kažkas vyksta ir t.t. Šiuo atveju irgi gali būti, kad kažkokie… Bet tam ir bus kuriama ta Lošimo organizavimo priežiūros tarnyba, kad taip nebūtų. Kaip matėte, numatytos gana griežtos sankcijos – ir Baudžiamąjį kodeksą pildyti, ir Administracinių pažeidimų kodeksą papildyti. (Balsai salėje) Na, aš nenorėčiau, kad būtų iškreipiami mano žodžiai. Aš sakiau, kad iki tol, kol įsigalios, turėsime atlikti dar daug veiksmų.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui. Jūsų paklausė visi norintys paklausti.

Kreipiuosi į kolegas Seimo narius, ar galėtume apsispręsti kartu dėl visų papildomų lydinčiųjų projektų? (Šurmulys salėje)

Yra kolegų pasiūlymų, kad visiems projektams būtų teikiami klausimai iš eilės. Bet mes labai atsiliekame nuo rytinio posėdžio reglamento. (Šurmulys salėje)

Kadangi yra nuomonių išsiskyrimas, todėl Seimo narius prašau apsispręsti dėl Azartinių lošimų mokesčio įstatymo projekto Nr.IXP-155. Dėl balsavimo motyvų, Seimo narys K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Aš siūlau balsuoti už visą paketą, ir viskas.

PIRMININKAS. Aš taip pat siūliau, bet tarp kolegų yra prieštaraujančių. Gerbiamieji kolegos, turime laikytis Statuto. Prieš Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, ką tik ministras paaiškino, kad apskritai pasaulio valstybėse yra praktika apmokestinti pajamas lošimo namuose 15%. Mano rankose yra Jungtinių Amerikos Valstijų kiekvienos valstijos apmokestino mokesčiais… Imkime, Pensilvanijos valstiją – 52%, (…) valstija – 54%. Išvedus visų valstijų vidurkį, išeina 38%. Tai aš nežinau, kodėl tokios lengvatos daromos ir toks didelis procentas paliekamas lošimo namams. O juk pagrindinis tikslas lošimo namų įteisinimo – papildyti valstybės biudžetą. Aiškėja, kad yra visiškai kitas tikslas, o ne papildyti valstybės biudžetą. Todėl aš nepritariu šio įstatymo pateikimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas pasisakė – už, vienas – prieš. Kviečiu Seimo narius registruotis.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta Azartinių lošimų mokesčio įstatymo projektui Nr.IXP-155 po pateikimo, balsuoja – už.

Už – 36, prieš – 8, susilaikė 14. Projektui Nr.IXP-155 pritarta po pateikimo. Pradedame svarstymo procedūrą. Siūlomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas komitetas nenurodytas. Ar užtektų vieno komiteto? Pritariate? Negirdžiu prieštaraujančių. Pritarta. Siūloma svarstymo data 2001 m. kitoje sesijoje. Dėl vedimo tvarkos.

P.GRAŽULIS. Darbotvarkėje numatyta šiam klausimui svarstyti 30 min., tačiau nėra baigta daug klausimų, todėl siūlyčiau svarstymo pertrauką.

PIRMININKAS. Aš siūlau baigti visus... Svarstome projektą Nr.IXP-156. (Šurmulys salėje) Yra pasiūlymas likusius klausimus sujungti į vieną paketą ir kartu… Tada prašome netrukdyti ir kuo greičiau išnagrinėsime projektus, tuo greičiau baigsime.

Įmonių įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-156. Prašome ministrą J.Lionginą į centrinę tribūną. Jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. Seimo narys A.Kubilius. Seimo narys R.Vaštakas.

R.VAŠTAKAS. Aš atsisakau. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Saudargas.

A.SAUDARGAS. Gerbiamasis ministre, Seimas po pateikimo pritarė Azartinių lošimų įstatymo projektui, dėl ko aš labai apgailestauju, nes netikiu, kad tai ateityje duotų naudą, o dėl žalos jūs atsakymo nedavėte, bent jau mane patenkinančio. Manau, kad, ko gero, gali būti priimtas šitas įstatymas, nes yra daug remiančių, tai reikia mažinti žalą, kurią jis duos. Jau Seimo patvirtintame po pateikimo įstatymo 7 straipsnyje yra sakoma, kad tie darbuotojai, kurie bus atsakingi už lošimus, turi būti nepriekaištingos reputacijos, skliausteliuose yra pasakyta…

PIRMININKAS. Aš atsiprašau gerbiamojo Seimo nario, jūs klausiate jau ne iš to įstatymo projekto.

A.SAUDARGAS. Aš klausiu iš to.

PIRMININKAS. Prašome užduoti klausimą iš projekto Nr.IXP-156 arba aš būsiu priverstas nutraukti jūsų klausimą.

A.SAUDARGAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašau man pastabas duoti, kai aš baigsiu klausimą. Mano klausimas būtent iš to įstatymo, aš tik primenu, kad ten yra pasakyta apie nepriekaištingą reputaciją, kad nėra padaryta pažeidimų. Kaip tik atsižvelgdamas į kolegų skubėjimą, noriu jungti savo klausimą prie šito įstatymo, nes bus išbraukiama nuostata, kad draudžiama steigti lošimo namus, ir taip pat prie Baudžiamojo kodekso 158 straipsnio, aš jau nepateiksiu šio klausimo, kur azartiniai lošimai… irgi dėl baudų ir visų kitų dalykų. Tai aš noriu pasakyti, kad buvo daug diskusijų, šiandien sakyta, kad veikia nelegalūs lošimo namai. Kaip jūs užgarantuosite, kad būtent šitie nelegalūs lošimo namai nebus legalizuoti? Todėl, kad iš karto automatiškai pažeis 7 straipsnį. Visi čia tik sakė, gerbiamieji kolegos G.Šileikis, G.Kirkilas, kad veikia, kad tai yra blogai. Aš sutinku, kad tai blogai, bet ar bus gerai, jeigu bus legalizuoti. Ar Vidaus reikalų ministerija, ar saugumo tarnybos turi sąrašus, kokiems buvo baudos duotos, ar tie sąrašai platūs? Jeigu jūs tokių sąrašų neturite, kodėl kolegos teigia, kad veikia nelegalūs namai, tai gal jei neveikia? Kaip yra šitoje situacijoje, kaip jūs užtikrinsite, kad nebus pažeistas 7 straipsnis?

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, jūs viršijate paklausimo limitą.

J.LIONGINAS. Svarstomas įstatymo projektas tai, ko jūs klausiate, nereglamentuoja. Jis reglamentuoja, kokios draudžiamos veiklos rūšys yra pas mus, Lietuvos valstybėje. Ir įstatymo projektas teikiamas dėl to, kadangi tai yra lydintis dokumentas, kad draudimas yra panaikinamas. O ką jūs dabar norite paklausti, tai jūs žinote, Seimo statutas nepakeistas, jūs pats neseniai buvote ministras. Ketvirtadienį 16.00 val. bus vidaus reikalų ministras, ir, manau, į tą klausimą jis su mielu noru jums atsakys.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume Įmonių įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.IXP-156 po pateikimo, prašom balsuoti už. Už balsavo 41, prieš – 5, susilaikė 8 Seimo nariai. Projektui Nr.IXP-156 po pateikimo pritarta.

Pradedame svarstymo procedūrą. Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas. Dėl papildomo komiteto nebuvo pasiūlymų. Ar pritariame šiam pasiūlymui? Ačiū. Siūloma svarstyti 2001 metais. Dėl datos nebūtų kitų pasiūlymų? Ačiū, kolegos.

Nagrinėjame Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-157. Gerbiamasis ministre, prašom į tribūną. Jūsų nori paklausti Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis ministre, šiame įstatyme yra numatytos nuobaudos už tam tikrus pažeidimus. Yra numatyta nuo 10 tūkst. iki 15 tūkst. litų, o už pakartotinį – iki 20 tūkst. litų.

J.LIONGINAS. Ne tame įstatyme, atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary. Mes dabar nagrinėjame Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnį. Kadangi yra įvedamas naujas mokestis, kartu reikia papildyti Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnį, kad šį mokestį taip pat administruoja Mokesčių inspekcija.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui. Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, kreipiuosi pirmiausia į Romos katalikus. Manau, kad kaip Amerikoje kas lošia ir kaip lošia, mes irgi kada nors priaugsime iki to lygio, bet Lietuvoje nesutikau bent vieno žmogaus (žinoma, už Seimo rūmų), kuris pritartų tam, ką mes šiandien svarstome. Aš jums pasakysiu vieną dalyką…

PIRMININKAS. Atsiprašau, jūs dėl balsavimo motyvų, gerbiamasis kolega?

V.EINORIS. Aš repliką po balsavimo.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Seimo narys G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji kolegos, jau buvo vienas siūlymas, kad ministras pateiktų atsakymus į visus klausimus dėl lydimųjų įstatymų ir kiekvieną kartą jam nereikėtų eiti pateikinėti. Todėl siūlyčiau balsuoti, kad mes visus likusius lydimuosius įstatymus priimtume kartu. Dabar, jeigu atsakytų dar dėl trijų likusių įstatymų, vienu kartu apsispręstume už ar prieš. Ačiū. Statutui tai neprieštarauja. (Balsas salėje) …jis, kokiu būdu ir kokia tvarka dirba.

PIRMININKAS. Ačiū už labai vertingą pasiūlymą. Ar būtų prieštaraujančių Seimo nario pasiūlymui? Ačiū. Sutarta. Kas dar norėtų paklausti? Kas turėtų klausimų? Seimo narys P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Aš noriu pakartoti tą patį klausimą. Mano klausimas trumpas. Ar vis dėlto nereikėtų padvigubinti baudų? Kokiais motyvais remdamiesi nustatėte tokio dydžio baudas?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Aš pakartosiu. Šį įstatymą nagrinės Seimo komitetai ir, manau, galės pateikti pasiūlymus. Noriu priminti, kad neseniai buvo priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas dėl to, kad už Mokesčių įstatymo pažeidimus buvo taikoma 50 tūkst. litų bauda, ir pripažinta, kad tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Todėl mes taisome tuos įstatymų straipsnius, kuriuose numatytos labai didelės baudos, lyginant su vidutinėmis gyventojų pajamomis.

Dėl konkrečių dydžių. Toks pasiūlymas buvo darbo grupės, kuri nagrinėjo lygindama su Administracinių pažeidimų kodekse numatytų baudų už kitų įstatymų, kurie susiję su mokesčiais… vidutiniais dydžiais. Toks buvo pasiūlymas. Galima diskutuoti. Dar kartą primenu, kad neseniai buvo priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys A.Gricius.

A.GRICIUS. Dėkui. Norėčiau padėkoti ministrui už ištvermę ir aiškius atsakymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Tai buvo paskutinis Seimo narys, norėjęs jūsų paklausti. Kolegos, norėčiau jūsų paklausti, ar bendru sutarimu galėtume pritarti projektams Nr.IXP-157, Nr.IXP-158 ir Nr.IXP-159 po pateikimo? Yra prieštaraujančių. Todėl siūlau… Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Siūlau kolegoms registruotis.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad pritartume projektams Nr.IXP-157, Nr.IXP-158 ir Nr.IXP-159 po pateikimo, balsuojate už. Už – 43, prieš – 4, susilaikė 6 Seimo nariai. Projektams Nr.IXP-157, Nr.IXP-158 ir Nr.IXP-159 pritarta po pateikimo.

Pradedame svarstymo procedūrą. Siūlomi komitetai. Projektui Nr.IXP-157 svarstyti pagrindiniu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar bus kitų pasiūlymų? Ačiū. Svarstymo data – 2001 metai. Ar pritariate? Negirdėti prieštaraujančių balsų. Ačiū. Projektas Nr.IXP-158. Siūlomas pagrindinis komitetas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar bus kitų pasiūlymų? Ačiū. Pritarta. Siūloma data – 2001 metai. Kitų pasiūlymų nėra. Ačiū. Pritarta. Projektas Nr.IXP-159. Siūlomas pagrindiniu Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Ar bus kitų siūlymų? Negirdėti. Pagrindinis komitetas išlieka Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti 2001 metais. Ačiū. Pritarta.

 

Akcizų įstatymo 2, 3, 5, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-162. Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1714 straipsniu ir 224, 2591 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-163. Kelių fondo įstatymo 1 straipsnio papildymo ir 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-165 (pateikimas)

 

Svarstome – Akcizų įstatymo 2, 3, 5, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-162. Pranešėjas – ministras J.Lionginas.

J.LIONGINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekto tikslas – įtraukti į akcizo objektų sąrašą suskystintas dujas, skirtas autotransportui. Pagal šiuo metu galiojančias Akcizų įstatymo nuostatas suskystintos dujos, skirtos autotransportui, nėra akcizo objektas. Tai prieštarauja Europos Sąjungos Tarybos direktyvoms Nr.92/81 “Dėl akcizo už naftos produktus struktūrų derinimo” ir Nr.92/82 “Dėl naftos produktams taikomų akcizų normų suvienodinimo”. Atsižvelgdami į tai įstatymo projekte siūlome apmokestinti suskystintas dujas, skirtas autotransportui, taikant 300 litų už 1000 litrų akcizo tarifą.

Pagal siūlomą projektą į biudžetą nustatyta tvarka turėtų mokėti įmonės, turinčios licenciją verstis mažmenine prekyba suskystintomis dujomis, skirtomis autotransportui, taip pat kitos įmonės už savo reikmėms panaudotas suskystintas dujas, už kurias akcizas nesumokėtas.

Kartu su šiuo įstatymu, t.y. Akcizų įstatymo 2, 3, 5, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu, taip pat teikiami Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų, numatančių atsakomybę už buitinėms reikmėms skirtų suskystintų dujų panaudojimą autotransporto priemonėse, įstatymo bei siekiant užtikrinti, kad įmokos būtų mokamos į Kelių fondą, Kelių fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektai. Čia visi įstatymai, kurie eina kartu su šiuo įstatymu, yra kaip įstatymo lydimieji. Jeigu būtų klausimų, aš mielai į juos atsakyčiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti penki Seimo nariai. Klausia Seimo narys V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš iš principo sutinku, kad Kelių fondui didinamas atskaitymo procentas, arba akcizo procentas, bet čia man trupučiuką nesuprantami motyvai, kodėl suskystintų dujų akcizas turi būti sulygintas su benzino akcizu. Kiek žinau, specialistai teigia, kad dujos yra ekologiškai švaresnis kuras negu benzinas, todėl šio kuro vartotojams turėtų būti vis dėlto tam tikros lengvatos. Kaip jūs galėtumėte tai pakomentuoti? Ačiū.

J.LIONGINAS. Aš manau, tai nėra sulyginama, nes yra visai kita apmokestinimo bazė. Čia, kaip aš sakiau, yra 300 litų už 1000 kubinių metrų. Mes planuojame, kad suskystintos dujos pabrangs apie 35 centus, jos bus pigesnės už benziną. Benzino kaina, kaip žinote, yra 550, jeigu dabar gerai prisimenu, už 1000 litrų.

Dar kartą sakau, kad jeigu šiuo metu žiūrėtume į rinką, kaip pasiskirstė naudojimas, tai automobilių kurui naudojamos dujos sudaro maždaug 20% rinkos. Rinka yra išbalansuota, todėl jeigu paimtume naftos produktų įsigijimą, šiuo atveju kalbu apie benziną, tai pagal akcizų įplaukas matytume, kad jos labai mažėja. Yra atlikti specialūs tyrimai ir išanalizuoti grafikai. Ir kitas, manau, nelogiškas dalykas būtų, nors aš suprantu, yra rinka, yra pigesnės dujos, dujų įrangos įsirengimas, tačiau jeigu naudojame automobilius važinėjame keliais, tai išeina irgi tokia diskriminacija: jeigu mano automobilis varomas benzinu, tai yra akcizas, pagal kurį moku už benziną, už kelius, o jeigu yra dujos, tai aš nieko neprisidedu prie kelių remonto. Kaip minėjau, tai prieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms. Todėl norint subalansuoti rinką, manau, tai yra žingsnis į priekį. Jis iš tikrųjų turi sureguliuoti tą rinką, kuri yra šiuo metu nusistovėjusi.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kriščiūnas.

K.KRIŠČIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau jūsų paklausti tokį dalyką. Kadangi mūsų Vyriausybės atsisako reguliuoti benzino kainas, dėl to buvo triukšmo ir Europos Sąjungos valstybėse, ir iš principo žmonės papuolė į “Williams“, galima sakyti, gniaužtus, tai dujos yra tikrai vienintelė alternatyva. Jeigu sugebėjote Europos Sąjungos direktyvoms paprieštarauti dėl rūkymo ir tabako reklamos, tai ar nebūtų verta šioje vietoje irgi atsižvelgti į paprastų žmonių interesus ir paprašyti, kad tas reikalavimas nebūtų taikomas? Ačiū.

J.LIONGINAS. Aš manyčiau, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ką aš minėjau, kad rinkoje 20% automobilių šiuo metu naudoja suskystintas dujas. Tie rinkos dalyviai, taip pavadinčiau, kurie naudojasi tokiomis autotransporto priemonėmis, nė litu neprisideda prie mūsų kelių remonto. Manau, ir jūs, jeigu jūsų paklaustų, ar tai teisinga, atsakytumėte, kad gal ne. Čia, manau, visiems suprantamas dalykas.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V.Saulis.

V.SAULIS. Gerbiamasis ministre, aš visiškai suprantu jūsų sakinį, bet man tokių minčių kyla skaitant šį sakinį, kad “verstis mažmenine prekyba suskystintomis dujomis, skirtomis autotransportui, taip pat kitos įmonės už savo reikmėms panaudotas suskystintas dujas, jeigu už jas akcizas nebuvo sumokėtas”. Tai ar čia kaip nors gabūs verslininkai neišsisuks, kad bus akcizas mokamas ir už dujų balionus, kai jos vartojamos iš balionų, o ypač aktualu, kad ir už šildymo dujas, nes paslauga dabar plinta?

J.LIONGINAS. Čia turimos omeny transporto įmonės, kurios įsigyja tas dujas, sakysim, gali įsivežti didelė transporto įmonė iš užsienio suskystintas dujas ir vartoti savo automobilių parkui išlaikyti, t.y. vartoti jas. Šiuo atveju ji ne užsiima mažmenine prekyba, ne prekiauja, bet naudoja tik savo autotransportui. Tai ji irgi turės mokėti akcizą už tas dujas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Jurkus.

J.JURKUS. Gerbiamasis ministre, nedarbas didėja. Ar įvedus mokesčius neišeis taip, kad sumažės ir dujų pirkimas? Visoje Europoje skatinama vartoti dujas. Aš manyčiau, jeigu dujoms numatytume, tai reikia numatyti gal mažesnį procentą, nes žmonės… arba sumažinti mokesčius už benziną, nes žmonės ir taip neturi iš ko užsimokėti. Todėl, manyčiau, visada reikėtų proporcingai į tą dalyką atsižvelgti. Aš sutikčiau, jeigu nedarbas mažėtų, tačiau viskas išeina kitaip. Mūsų žmonės tikrai nesupras, jeigu mes sulyginsime. Tuo labiau jūs sakėte, kad nenaudoja benzino. Nėra taip. Visada apie 30% benzino naudoja tas, kuris naudojasi dujomis, o ypač žiemą. Turbūt daugelis iš mūsų tą dalyką suprantame. Į tai irgi reikėtų atsižvelgti svarstant šį klausimą.

J.LIONGINAS. Aš minėjau, gal jūs pastebėjote, kad tai pabrangs maždaug 35 centais. Šiuo atveju ši kuro rūšis, aš taip pavadinčiau, vis tiek pigesnė už benziną gal apie 70 centų. Kitas klausimas, kad dujų kaina, jeigu pažiūrėtume, kai dar nebuvo akcizo, sparčiai augo. Žinoma, gal buvo gaunami tie viršpelniai, nes iš tikrųjų kokia buvo suskystintų dujų kaina prieš metus ir kokia dabar, tai ji pakito, nors jokie mokesčiai nebuvo įvesti. Čia jau kitas dalykas, bet atsiranda rinkoje konkurencijos sąlygos, t.y. jeigu viena įmonė galės gauti pigesnių, norės konkuruoti rinkoje, tai turės prisitaikyti prie to. Čia aš nematau problemų.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų aiškinamajame rašte yra prašyta, kad vienas iš motyvų, dėl ko priimamas šis sprendimas, yra tas, kad mažėja pajamos už benziną, o didėja skystų dujų vartojimo procentas. Tai iš tikrųjų natūralu, nes žmonės ieško pigesnių būtų, kaip išsiversti, todėl dujų vartojimas ir didėja.

Kita vertus, ar jūs nemanote, kad būtų galima eiti ir kitu keliu, t.y. mažinant importo mokesčius kurui didėtų benzino suvartojimas. Ar bus Vyriausybės tam tikrų iniciatyvų ateityje šia linkme?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Vyriausybėje, manau, bus svarstomas Vyriausybės nutarimas dėl rinkliavų dydžių. Iš esmės yra sumažinama licencijos kaina įvežti naftos produktus iš užsienio. Tai turėtų šiek tiek subalansuoti tą dalyką. Kaip žinote, pasirašius tą garsią sutartį, sutartyje yra įrašytas 15% privalomas muitas įvežamiems naftos produktams. Mes skaičiuojame, kad, sumažėjus licencijos kainai, apsimokėtų įvežti ir vidaus rinkoje galėtų sudaryti konkurenciją įvežamo benzino kainos “Mažeikių naftos” parduodamo benzino kiekiui. Kaip minėjau, čia vienas iš tų elementų, nes mes reguliuojame savo įstatymus. Mūsų prioritetas stojant į Europos Sąjungą yra subalansuoti akcizų politiką. Manau, tai pirmasis žingsnis einant to link.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Norėčiau kolegų paklausti, ar galėtume pratęsti posėdį 15 minučių, kol baigtume nagrinėti du lydimuosius projektus, ir dar vieną projektą, kurio pranešėjas taip pat būtų gerbiamasis ministras? Prieštaraujančių nematau. Rytinis posėdis pratęsiamas, kol bus išnagrinėtas projektas Nr.IXP-162. Ačiū, ministre.

Dėl balsavimo motyvų. Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, turbūt bus sunku užginčyti mano teiginį, kad šiuo kuru naudojasi ne tie, kurie šiandien turi kišenėje bent jau daugiau negu minimalus poreikis pinigų. Naudojasi tie, kurie iš paskutiniųjų nori suvesti finansinius galus, kad galėtų nuvažiuoti į turgų, į bažnyčią, grybauti. Daugiausia šie žmonės naudoja tą kurą. Mes, norėdami ką nors padaryti, visuomet būtinai norime suduoti ekonominį smūgį patiems neturtingiausiems žmonėms. Manau, reikėtų rimtai pagalvoti apie šį dalyką, ar teisingai mes darome. Tai viena. Antra, tai vis dėlto yra tarša. Jeigu žmonės, gyvendami mieste, kai kur prie centrinių gatvių negali net kvėpuoti, tai turbūt pripažinsime, kad šio kuro rūšis vis dėlto sudaro tam tikrų lengvatų jiems kvėpuoti. Todėl norėčiau, kad tie, kurie teikia, labai rimtai susimąstytų.

PIRMININKAS. Jūs prie ar už?

V.EINORIS. Prieš.

PIRMININKAS. Siūlyčiau kolegoms registruotis už ir prieš, jeigu norite pasakyti savo nuomonę. Už kalbančių nėra. Atsiprašau, yra Seimo narys E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū. Šiandien yra pateikimo stadija. Iš gerbiamojo ministro atsakymų supratome, kad Vyriausybė visai artimu laiku rengiasi pateikti dar keletą įstatymų pataisų arba įstatymų projektų, kurie būtų susiję su akcizų politika Lietuvoje, taip pat kuro politika Lietuvoje. Vykdant Vyriausybės programą, mano supratimu, artimiausiu laiku Seimui turėtų būti pateiktas įvežamo importuojamo kuro licencijų dydžio sumažinimo projektas. Tada mes galėtume didinti suvartojimą ir dėl didesnės apyvartos gauti didesnes pajamas į valstybės biudžetą. Todėl šiandien kviečiu pritarti po pateikimo ir toliau svarstant pamėginti pateikti savo pastabas. Šiandien kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas Seimo narys kalbėjo už, vienas – prieš. Kviečiu kolegas registruotis. Užsiregistravo 40 Seimo narių. Kas už tai, kad pritartume Akcizų įstatymo 2, 3, 5, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.IXP-162, balsuojame už. Už balsavo 27 Seimo nariai, prieš – 4 Seimo nariai, susilaikė 6 Seimo nariai. Projektui Nr.IXP-162 pritarta po pateikimo. Tai nekeičia apsisprendimo dėl pradėjimo procedūros minėto projekto. Siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Ar būtų prieštaraujančių? Nėra. Ar būtų prieštaraujančių, jeigu papildomu komitetu šalia Ekonomikos komiteto būtų pritarta ir Aplinkos apsaugos komitetui? Pritarta. Siūloma svarstyti data būtų 2000 m. gruodžio 19 d. – tai vėliausia data, nes turime Teisės departamento išvadas, kad ne vėliau, kai bus pritarta kitų metų biudžetui. Ar būtų prieštaraujančių? Ačiū. Pritarta.

Replika po balsavimo – Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Iš dalies norėčiau pritarti ponui V.Einoriui, kad dujas naudoja tikrai daugiausia mažiausias pajamas turintys tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Kita vertus, dabar dujos yra labai brangios ir jų yra sunaudojama daugiau kaip 15% nei benzino nuvažiuojant tą patį atstumą. Manau, reikėjo pradėti nuo kito galo. Pirmiausia, kaip minėjo pranešėjai, reikia sumažinti importo muitus tiek naftai, tiek benzinui, tiek dyzeliniam kurui, sumažėtų jų kainos, po to reikėtų įvesti akcizą ir dujoms. Be abejo, nepritarčiau tokiai didelei 300 litų sumai. Užtektų 100 litų už 1000 tonų.

PIRMININKAS. Ačiū. Norėčiau kreiptis į kolegas Seimo narius. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti lydimiesiems projektams Nr.IXP-163 ir Nr.IXP-165? Prieštaraujančių nėra. Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1714 ir 224, 2591 straipsnių papildymo įstatymo projektui Nr.IXP-163 ir Kelių fondo įstatymo 1 straipsnio papildymo ir 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.IXP-165. pritarta po pateikimo kaip pagrindinio projekto Nr.IXP-162 lydimiesiems projektams. Ačiū. Siūlomi komitetai. Projektui Nr.IXP-162 pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar būtų kitokių nuomonių? Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti data, atsižvelgiant į biudžeto tvirtinimą, ne vėliau kaip gruodžio 19 d. Ar pritarta? Ačiū. Projektui Nr.IXP-165 pagrindinis komitetas siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar yra kitų nuomonių? Nėra kitų nuomonių. Ačiū. Ir siūloma data taip pat ne vėliau kaip gruodžio 19 d. Ar pritarta? Ačiū.

 

Miškų įstatymo 8, 10, 14, 16, 17, 18, 22, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-164 (pateikimas)

 

Nagrinėjame projektą Nr.IXP-164 – Miškų įstatymo 8, 10, 14, 16, 17, 18, 22 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – ministras J.Lionginas. Prašome pranešėją į tribūną.

J.LIONGINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia būtų daugiau techninis klausimas. Kaip žinote, praėjusiais metais yra priimtos Biudžetinės sandaros įstatymo pataisos, kuriose numatyta, kad visi fondai turės būti jungiami į biudžetą. Ir šiuo atveju nuo sausio 1 d. tokio Miškų fondas nelieka, yra speciali programa biudžete, todėl mums reikia pakeisti Miškų įstatymą. Čia toks techninis klausimas. Vietoje fondo padarome programą.

PIRMININKAS. Jūsų paklausti norėtų 4 Seimo nariai. Seimo narys P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, aiškinamajame rašte rašote, kad tai būtina daryti dėl centralizuotų lėšų sukaupimo, bet fondas taip pat centralizuotai kaupė lėšas, ir neaišku, kodėl jas reikia varyti, jei taip galima pasakyti, per valstybės biudžetą. Gal tam, kad biudžetas būtų didesnis? Visi darbai, kurie čia išvardyti, yra, žinoma, reikalingi: čia ir sėkloms, ir ekonomikos centrą išlaikyti, ir apsaugos priemonės, tačiau tikrai jie visi galėtų būti finansuojami ir per Miškų fondą. Gal juo nepasitikima, gal buvo neūkiškumo atvejų? Jei buvo, tai kokie tie atvejai?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Noriu priminti, kad yra priimtas Biudžetinės sandaros įstatymas ir nuo kitų metų Miškų fondo nelieka. Laikinai kitais metais veiks 4 fondai: ,,Sodra”, socialinio draudimo tas fondas, Kelių fondas, ligonių kasos ir dar vienas. Dėl to, pasitiki ar nepasitiki, nėra net klausimo, bet yra vienas dalykas – valstybė turi apskaityti visus pinigus. Seimas turi tvirtinti visas valstybės pajamas, tiek pajamų dalį, tiek ir išlaidų dalį. Dėl to, manau, tas Seimo sprendimas yra logiškas ir teisingas, čia tiktai atliekama techninė procedūra.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamasis ministre, žinoma, aš prieštarauju dėl to, kad naikinamas Miškų fondas. Šiandien miškų sistema viena iš nedaugelio nepatyrė žlugimo, nes gelbėjo Miškų fondas. Bet, matyt, traukinys išėjęs ir aš be reikalo kalbu. Neseniai buvo pateiktas Miškų pakeitimo įstatymo projektas, jam po pateikimo jau pritarta. Čia Vyriausybės teikimas, o dabar Vyriausybė vėl teikia šitą. Labai viskas kartojasi, žinoma, daug kur susiję su fondo panaikinimu. Aš čia vis tiek turiu klausimų. Sakysime, 1 straipsnis, to straipsnio pakeitimas, penkta pastraipa. Yra išbraukta ,,žemės mokestis už miško žemės… neimamas”.

PIRMININKAS. Drįstu priminti, kad klausimui skirta minutė.

V.EINORIS. Žinau, bet klausimas yra rimtas. Ar už žemę tada imsime mokestį? Miškas auga 80 metų toje žemėje, kol gaunamas rezultatas, 80 metų. Iki šiol mokestis nebuvo imamas. Po to 9 pastraipoje yra pasakyta: ,,įvertinant miškų urėdijų turimą kapitalą, žemė ir miškas vertine išraiška neapskaitomi”. Tai leiskit paklausti, jeigu aš būsiu girininkas, turėsiu plotą ir galvosiu, kad aš dirbu ribotai, 5 arba 10 metų, tai aš, žinoma auginsiu karklynus, alksnynus, tūrine reikšme aš išpildysiu, ką priėmiau ir perduodu, bet eglynus, pušynus, vienu žodžiu, patvarkysiu ir gražiai gyvensiu. Ar čia racionalu šitaip kalbėti?

Dabar dar vienas, paskutinis klausimas.

PIRMININKAS. Atsiprašau, kolega, jūs viršijote limitą, mes labai vėluojame. (Balsas salėje)

J.LIONGINAS. Aš dar norėčiau atkreipti dėmesį: yra priimtas Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimas, Miškų fondo nelieka. Numatyta valstybės biudžete speciali programa, pagal kurią numatyta finansuoti visus klausimus, susijusius su miškais. Toliau klausimai, kuriuos jūs minite, ne mano kompetencijos. Žemės ūkio ministras, aplinkos ministras, manau, ketvirtadienį juos galės pakomentuoti. O čia klausimas toks: jeigu mes to nepriimam, tai galim nefinansuoti tos programos.

PIRMININKAS. Seimo narys P. Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis ministre, aš noriu paklausti, koks jūsų požiūris į naują Biudžeto sandaros įstatymą, kuriuo remiantis ir naikinami fondai? Pavyzdžiui, kad ir Miškų fondas atliko daug įvairių funkcijų, planavo savo pajamas ir išlaidas. Ir dabar, kai valstybės biudžetas nesurenkamas, trūks lėšų, jie negalės vykdyti tų funkcijų, nes valstybė neskirs lėšų. Ar apskritai nebuvo geresnė tvarka, kai buvo numatyti tie fondai, buvo jų nuostatai, ir tik galbūt reikliau reikėjo kontroliuoti, kaip naudojamos lėšos?

J.LIONGINAS. Aš manau, pagrindinis dalykas, kuris jau padarytas, kad visi fondai įeis į biudžetą. Mes turime pereiti prie programinio biudžeto ir prie konkrečių programų finansavimo. Ne taip, kad žinybai skiriam tam tikrą dalį lėšų ir ji naudoja tam tikroms savo reikmėms, bet kiekviena valstybinė institucija, šiuo atveju irgi iš valstybės biudžeto išlaikoma miškų urėdija turės tam tikrą tikslą, pavyzdžiui, sodinti mišką, ir tam tikslui yra skiriama tam tikra pinigų suma. O po metų pažiūrėsim, kaip efektyviai panaudota, ar tie pinigai panaudoti pagal tą programą, pavyzdžiui, miškui sodinti, ar ta pinigų suma panaudota naujiems automobiliams įsigyti. Štai kokia idėja. Ir aš manau, kad ta idėja bus teisinga ir mes pereisim prie konkretaus programinio biudžeto.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kriščiūnas.

K.KRIŠČIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš irgi esu prieš šitą jūsų siūlymą, nes dabar tikrai, kaip gerbiamas Vytautas sakė, miškininkai turėjo lėšų vykdyti jiems priskirtas funkcijas. Dabar iš principo jūs viską skirstysite iš biudžeto, ir gali būti taip, tikriausiai, kad miškininkams, kaip ir visiems kitiems, pasakysite, jog jiems neturite lėšų miškui atželdinti ir kitiems darbams. Ar negresia tam tikram, galima sakyti, Lietuvos ūkiui sunaikinimas? Pažiūrėkim į kaimynines valstybes. Pavyzdžiui, Estija, Latvija, iš miško daro tikrai labai didelį biznį, o pas mus, matau, silpna šita vieta. Ačiū.

J.LIONGINAS. Aš sutikčiau su jūsų paskutiniai sakiniais, kad daro didelį biznį, o pas mus pažiūrėkite bent kelių metų statistiką. Biznis daromas, bet ar yra valstybei iš to naudos? O tada galėsim diskutuoti.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų paklausė visi norintys Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ačiū ministrui.

Ar galėtume bendru sutarimu?.. Tada, kolegos, prašom registruotis.

Užsiregistravo 37 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume Miškų įstatymo 8, 10, 14, 16, 17, 18, 22, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.IXP-164 po pateikimo, balsuoja už.

Už – 25. K.Kuzmicko ir mano, posėdžio pirmininko, balsą prašyčiau pridėti. Prieš – 5 su gerbiamojo Seimo nario V.Einorio balsu, susilaikė 10 Seimo narių. Projektui pritarta po pateikimo.

Pagrindinis komitetas siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Ar pritariate? Kitų pasiūlymų nebus? Negirdėti. Ačiū. Siūloma svarstyti data – iki biudžeto tvirtinimo, tai būtų iki gruodžio 19 dienos. Kitų pasiūlymų nebus? Ačiū. Pritarta.

Rytinio posėdžio klausimai išnagrinėti. Vienas klausimas perkeltas į vakarinį posėdį. Skelbiu pertrauką. Ar būtų kitokių pasiūlymų, kada pradėti vakarinį posėdį? Vakarinį posėdį pradedame 15.30 val. Skelbiu pertrauką ir rytinio posėdžio pabaigą.