Devynioliktasis (19) posėdis
2000 m. gruodžio 7 d.

Pirmininkauja Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS

2000 m. gruodžio 7 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Labas rytas. Prašau Seimo narius užimti vietas. Skelbiu rytinį posėdį pradėtą. Iš pradžių mums reikėtų patvirtinti gruodžio 7 d., ketvirtadienio, plenarinių posėdžių darbotvarkę. Seniūnų sueigoje buvo pritarta, buvo įvairių nuomonių, bet galų gale bendru sutarimu posėdžių darbotvarkei Seniūnų sueiga pritarė. Todėl siūlau balsuoti dėl posėdžių darbotvarkės patvirtinimo. Prašau Seimo narius… Nori paklausti Seimo narys J.Razma. Prašau.

J.RAZMA. Aš kaip autorius vieno iš tokių nežymių projektų, kurie šiandien įrašyti į darbotvarkę, matydamas, kad tikrai čia yra svarbių projektų, siūlyčiau tą nereikšmingą mano projektą dėl Seimo kontrolierių įstatymo pataisos išbraukti nes, kiek žinau, yra rengiami didesni šio įstatymo projektai ir kartu būtų galima tada svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Stasiškis. Prašau.

A.N.STASIŠKIS. Pone Pirmininke, 1-4 klausimas dėl komisijos. Mano prašymas būtų, ar negalima jo kokią valandą anksčiau svarstyti arba nukelti po pietų? Aš turėsiu išvykti, o man lyg ir derėtų būti šio svarstymo metu.

PIRMININKAS. Jūs siūlote arba greičiau…

A.N.STASIŠKIS. Taip, arba valandą anksčiau, arba po pietų. Gal galima sukeisti vietomis?

PIRMININKAS. O jeigu vietoj Seimo nario J.Razmos projekto?

A.N.STASIŠKIS. Vakare?

PIRMININKAS. Jo siūlymas 19.30 val.

A.N.STASIŠKIS. O gal galima 1-3 klausimą sukeisti su 1-4 klausimu?

PIRMININKAS. Su 1-3?

A.N.STASIŠKIS. Nerimtas klausimas, nesugadins.

PIRMININKAS. Gerai. Seimo narė R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone Pirmininke, aš noriu kreiptis į jus ir į Seimą klausimu, kurio nėra darbotvarkėje, tačiau manau, kad jį būtina apsvarstyti ar kokia nors forma šiandien reaguoti, galbūt Seimo Pirmininko paaiškinimu. Spauda pranešė, jog Lietuvos parlamente yra įkurta Parlamentinių ryšių su Baltarusijos Respublika grupė. Jokie paaiškinimai apie tai, kad neva mūsų parlamentas draugauja su visa Baltarusija, netenka jokios prasmės, nes šita grupė yra įkurta tokiu pačiu principu, kaip kuriamos grupės su kitų šalių parlamentais. Lietuva yra Europos Tarybos narė. Visi žinome Europos Tarybos nuostatą Baltarusijos parlamento atžvilgiu, todėl aš labai prašau į šios dienos darbotvarkę įtraukti klausimą arba diskusiją, arba bent jau pradėti diskusiją šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Aš norėčiau paaiškinti, kad Seimo narių grupė, kuri įteikė pareiškimą ryšiams su Baltarusija, pranešė apie tokios grupės įkūrimo pradžią. Dar jinai nėra suformuota, nėra galutinai užbaigtas tokios grupės formavimas. Be abejo, gal informacijos ir reikėtų iš Užsienio reikalų komiteto, būtų naudingas jo pirmininko pranešimas, kokia yra mūsų valstybės užsienio politika konkrečiai Baltarusijos atžvilgiu. Galbūt padėtų Seimo nariams daugiau susivokti. Aš manau, gal galėtume kaip informaciją tiesiog išklausyti Užsienio reikalų komiteto pirmininką. Galima. Vėliau. Bet aš manau, kad tai pataisai mes rasim laiko, kad jis galėtų pasirengti. Jam reikėtų šiandien tą padaryti.

Jeigu mes išklausėm visus pageidavimus, ar galima balsuoti dėl darbotvarkės patvirtinimo su šiais pakeitimais? Tik dėl Seimo nario A.Stasiškio prašymo pakelti aukščiau jo klausimą, į 1-3 iš 1-4, yra toks siūlymas. Yra svarstoma. Jis turi išeiti ir negalės dalyvauti. Gerai, mes čia pastumdysim vietoje.

Prašau Seimo narius registruotis.

Užsiregistravo 117 Seimo narių. Prašau balsuoti, kas už tai, kad pritartume Seniūnų sueigoje pritartai gruodžio 7 d. darbotvarkei su čia girdėtais pasiūlymais dėl pakeitimo? Prašau balsuoti. Už – 71, prieš – 2, susilaikė 23. Darbotvarkė patvirtinta. Galima pradėti dirbti.

2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-13(2) (priėmimas)

Pirmas klausimas – 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-13. Pranešėjas – ministras J.Lionginas. Prašom.

J.LIONGINAS. Labas rytas gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Vyksta 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimas. Taip pagal procedūras. Dėl 1 straipsnio naujų pasiūlymų negauta. Todėl siūlau 1 straipsniui pritarti.

PIRMININKAS. Dėl 5 straipsnio? (Balsai salėje) Gal po vieną straipsnį šį įstatymą mes galėtume? Ar dėl 1 straipsnio yra kokių pastabų? Dėl balsavimo motyvų? Gerai. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti Seimo narys A.Butkevičius. Prašau. Jūs už visą? O dėl 1 straipsnio? Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Tada ar galim bendru sutarimu sutarti dėl 1 straipsnio? Galim. Ačiū.

2 straipsnis? Prašau, ministre.

J.LIONGINAS. Dėl 2 straipsnio taip pat naujų pasiūlymų negauta. Todėl taip pat siūlyčiau apsispręsti.

PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio nori kalbėti Seimo narys P.Papovas. Prašau.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis ministre! Žinoma, gerai, kad surasta apie 10 mln. socialinėms pašalpoms mokėti, tačiau vis dėlto neaišku, ar šito kiekio užteks visoms savivaldybėms, kurios pagal Vyriausybės nutarimą socialines pašalpas turėjo išmokėti bedarbiams. Tai vienas motyvas. O antras motyvas – akivaizdžiai matyti, kad paskirstymas tarp savivaldybių yra subjektyvus, neatitinka realios padėties, nes iš esmės surinkti duomenys yra labai skirtingo pobūdžio. Vienos savivaldybės pateikė tokius ir tokius skaičius, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasirinko tik tiek, kiek išmokėjo, kitų paėmė tiek, kiek yra apskaičiuota, bet neišmokėta, o trečių savivaldybių apskritai kiek pinigų reikia socialinėms pašalpoms iki metų pabaigos. Todėl skirtumai yra tarp 1 tūkst. ir 1,5 mln. Su tuo sutikti negalima. Aš manau, kad turėtų vis dėlto kas nors patikrinti. Turėjo patikrinti pati Finansų ministerija arba, jeigu bus priimta, tai, man atrodo, teks kreiptis ir turės tikrinti Valstybės kontrolė. Nors, atrodo, geras dalykas, tačiau ar dėl skubėjimo, ar dėl kitų priežasčių, aš nesuprantu, kodėl šitie dalykai nebuvo patvarkyti taip, kaip turėtų būti. Todėl aš negaliu pritarti septintam.

Ir dėl 30 mln. taip pat yra paskirstymo problemų, nes vis dėlto yra pasirinktas metodas negautas pajamas kompensuoti iki 96,2%, tačiau neįvertinta tai, kiek praėjusiais metais buvo neįvykdytos pajamos ir nebuvo kompensuota ir kokia yra iš tikrųjų finansinė situacija, kokie kreditoriniai įsiskolinimai. Ir dėl šios priežasties pritarti šiam straipsniui aš negaliu.

PIRMININKAS. Kalbėjo prieš. Seimo narys A.Butkevičius nori kalbėti dėl viso projekto. Ačiū. Ar pranešėjas susipažinęs su Teisės departamento išvada dėl redakcinių pakeitimų?

J.LIONGINAS. Dėl redakcinių taip, pritariu.

PIRMININKAS. Pritariate? Taigi dėl 2 straipsnio reikės balsuoti, nes yra prieštaraujančių. Prašom užsiregistruoti.

Salėje yra 110 Seimo narių. Kas už tai, kad pritartume šio įstatymo 2 straipsniui, prašom balsuoti.

Už – 61, prieš – 17, susilaikė 22. Pritarta straipsniui. Toliau 3 straipsnis.

J.LIONGINAS. Dėl 3 straipsnio taip pat naujų siūlymų negauta.

PIRMININKAS. Dėl 3 straipsnio – Seimo narys P.Papovas? Ne. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų? Ar galime bendru sutarimu pritarti 3 straipsniui? Galime. Ačiū.

Tada 4 straipsnis.

J.LIONGINAS. Dėl 4 straipsnio taip pat naujų siūlymų negauta.

PIRMININKAS. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Pritarta.

5 straipsnis.

J.LIONGINAS. Dėl 5 straipsnio gautas gerbiamojo Seimo nario K.Glavecko siūlymas. Jis siūlo padidinti asignavimus Valstybės saugumo departamentui 200 tūkst. Lt programai “Valstybės saugumas” ir Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos programai “Nusikaltimų ir teisėtvarkos pažeidimų išaiškinimas bei prevencija” 100 tūkst. Lt, atitinkamai sumažinant Krašto apsaugos ministerijos programai “Sausumos pajėgos” 300 tūkst. Lt. Mes pritariame.

PIRMININKAS. Vyriausybė remia šį siūlymą, bet Seimo narys K.Glaveckas dėl pataisos, kurią siūlo 5 straipsniui.

K.GLAVECKAS. Siūlau pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Siūlote pritarti?

K.GLAVECKAS. Taip. Ta pataisa atsirado iš susitarimo su krašto apsaugos ministru ponu L.Linkevičiumi, išanalizavus jų galimybes šiais metais papildomai skirti 100 tūkst. Lt policijai ir 200 tūkst. Saugumo komitetui.

PIRMININKAS. Siūlomai pataisai turėtų pritarti arba paremti 1/5 Seimo narių. Ar Seimo nariai pritaria siūlomai pataisai? Vyriausybė pritaria, siūlo komiteto pirmininkas. Seimo nariai taip pat pritaria. Bendru sutarimu 5 straipsnis priimtas.

J.LIONGINAS. Taip pat 5 straipsnyje Vyriausybė siūlo padidinti asignavimus Nacionaliniam radijui ir televizijai 1 mln. 900 tūkst. Lt, atitinkamai sumažinus šia suma valstybės skolos aptarnavimo išlaidas. Iš viso būtų dar šiais metais papildomai skiriama Nacionaliniam radijui ir televizijai 3 mln. 900 tūkst. Lt. Nacionalinio radijo ir televizijos kreditorinis įsiskolinimas gruodžio 1 d. yra daugiau kaip 15 mln. Lt.

PIRMININKAS. Atsiprašau, čia 5 straipsnyje, kur čia?

J.LIONGINAS. Ten toliau bus “Nacionalinis radijas ir televizija”. Viskas išdėstyta gale.

PIRMININKAS. O čia jau šita pataisa yra? Seimo nariai gavę? Dėl Radijo ir televizijos papildomo finansavimo. Nėra prieštaraujančių? Nėra. Sutinkame su Vyriausybės siūlymu.

6 straipsnis.

J.LIONGINAS. Bendru sutarimu?

PIRMININKAS. Taip, bendru sutarimu 5 straipsnis priimtas.

J.LIONGINAS. Dėl 6 straipsnio taip pat naujų siūlymų nėra gauta.

PIRMININKAS. Taip pat nėra norinčių ir kalbėti. Seimo narys L.Linkevičius turbūt dėl viso įstatymo? Ar galime 6 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galime. Nėra prieštaraujančių. 6 straipsniui pritarta.

J.LIONGINAS. 7 straipsnis, taip pat naujų siūlymų negauta.

PIRMININKAS. Ir nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti 7 straipsniui? Siūlau pritarti. Prieštaraujančių nėra. 7 straipsniui pritarta.

Dabar mums reikėtų balsuoti už visą įstatymą. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti Seimo narys A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, rengiant šio įstatymo pataisas savotiškai buvo neišvengta tam tikrų klaidų, bet reikia suprasti tai, kad baigiasi šie metai, o šis įstatymas galioja tik iki gruodžio 31 d. Tai yra viena priežastis, dėl ko mes turėtume skubėti priimti šį įstatymą. Taip pat daugelyje savivaldybių yra nemokamas žalos atlyginimas. Savivaldybės laukia finansavimo, kad galėtų žmonėms jį išmokėti. Taip pat žemdirbiai laukia, kad būtų pervestos subsidijos cukrinių runkelių augintojams dar už praeitus metus. Aš manau, nepaisant to, kad yra keletas trūkumų, reikėtų balsuoti už šį įstatymą teigiamai. Ačiū

PIRMININKAS. Prieš norėtų kalbėti Seimo narys P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat suprantu, kad šis įstatymas reikalingas. Jis, žinoma, iš dalies pagerina ir savivaldybių padėtį, tačiau buvo galima išspręsti tobuliau ir geriau. Galimybių tam buvo, tik nežinau, ar pritrūko laiko, ar buvo kokių kitų dalykų.

Pirmiausia dėl formalių dalykų. Aš manau, kad savivaldybėms turėjo būti patvirtinta ne speciali tikslinė dotacija, o bendrosios dotacijos kompensacija, nes pagal Metodikos įstatymą lėšos yra negautos, pajamos kompensuojamos per bendrosios dotacijos kompensaciją.

Dėl esminių dalykų. Vis dėlto negalima taip elgtis su savivaldybėmis. Jeigu valstybės biudžetą sutvarkom (pajamas su išlaidom), tai savivaldybių biudžete paliekam negaunamas pajamas, jų nekompensuojam, arba paliekam planuotas išlaidas, kurios nebus įgyvendintos. Tokia politika tęsiasi 10 metų. Ji vieną kartą turi baigtis. Jeigu jau tvarkom valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas, tai tvarkykim ir savivaldybių biudžetus. Tai viena.

Antra. Tie asignavimai, kurie skiriami savivaldybėms (aš jau kalbėjau dėl 2 straipsnio), paskirstyti tarp savivaldybių neatsižvelgus į savivaldybių finansinę padėtį, neatsižvelgus, kokius turi kreditorinius įsiskolinimus ne vien dėl šių metų pajamų nevykdymo, bet ir dėl praėjusių metų pajamų nevykdymo bei nekompensavimo.

Ir trečia – bedarbių socialinės pašalpos, paskirstytos tarp savivaldybių, neatlaiko kritikos ir tikrai vertos patikrinimo. Taigi, nors ir geras šio įstatymo pobūdis, bet dėl tokių labai svarbių priežasčių palaikyti šį įstatymą būtų tiesiog nesąžininga. Aš susilaikysiu.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasiūlyti pritarti šiam įstatymo projektui, t.y. šių metų Biudžeto pataisų įstatymo projektui, kuris buvo parengtas dar mūsų Vyriausybės. Jis buvo parengtas remiantis tais valstybės finansinės veiklos rezultatais, kurių buvo pasiekta per šiuos metus. Jų pagrindinis bruožas buvo tai, kad dėl pakankamai ryžtingų finansinių žingsnių pavyko sutaupyti didelę skolos aptarnavimo pinigų sumą – daugiau kaip 200 mln. litų. Naudodamasis proga aš tiesiog norėčiau palinkėti šiandieninei Vyriausybei tęsti tokią politiką ir kitais metais, t.y. rasti galimybę taip pat sutaupyti pakankamai skolos aptarnavimo lėšų.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis. Prašau.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, leiskite išsakyti nuomonę, kuri turbūt pateiktų paaiškinimus, kokia yra mūsų situacija.

Nėra abejonės, kad metai baigiasi, asignavimų valdytojai laukia pinigų, reikia spręsti klausimą. Pasiūlytas sprendimo būdas, ypač savivaldybių atžvilgiu, neatitinka galiojančių įstatymų, taip pat ir biudžeto koregavimas neatitinka galiojančių įstatymų, nes Konstitucija labai aiškiai pabrėžia, jog negalima mažinti įstatymais nustatytų lėšų (cituočiau Konstitucijos straipsnio reikalavimą). Aišku, nebuvo atsižvelgta į tai, kad svarstymo metu buvo siūlymas, jog reikėtų sustabdyti ir labai aiškiai pasakyti, dėl kokių aplinkybių mes tų įstatymais nustatytų lėšų šiandien negalime skirti. Tai viena labai rimtai problema.

Antras dalykas, visiškai aišku, kad mes nieko nekalbam apie situaciją, ką darysime tuoj pat, kai savivaldybės negaus planuojamų pajamų ir negalės padengti išlaidų, kadangi, kaip žinote, valstybės deleguotom funkcijom pakankamai pinigų neskiriam. Savivaldybių normatyvai ne išlyginti, o sulyginti – tai du skirtingi dalykai. Mūsų siūlymas būtų pirmiausia svarstyti skubos tvarka, kad būtų pripažinta valstybės skola tai, ko valstybė nesugeba išmokėti savivaldybėms, arba reikėtų įsipareigoti per 3 mėnesius, iki kovo 1 d., svarstyti, kad valstybė savo įsipareigojimus savivaldybėms padengtų iš Privatizavimo fondo ar kitų lėšų. O šiaip, pavyzdžiui, priimti įstatymą ir nepasakyti, ką mes darysime toliau, būtų labai neatsargu. Lygiai tą pat galima pasakyti ir dėl žemdirbių, todėl aš šio įstatymo priėmimo metu susilaikysiu. Manau, kad mūsų frakcijos narių nuomonės taip pat pasiskirstys įvairiai, nes mes priėmėme sprendimą balsuoti laisvai. Toliau mes siūlysime grįžti prie šito klausimo ir Seimui apsispręsti ar dėl valstybės skolos, ar dėl to, kad savivaldybėms trūkstamos lėšos būtų kompensuojamos iš Privatizavimo fondo lėšų arba perskirstant kitaip, bet siūlysime būtinai įsipareigoti iki kitų metų kovo mėnesio grįžti prie tų problemų. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Glaveckas. Prašau.

K.GLAVECKAS. Siūlau pritarti įstatymo projektui dėl paprastos aplinkybės – dėl to, kad esant šiems finansiniams ištekliams, esant dabartiniams įstatymams, esant šiai biudžeto planavimo tvarkai koregavimas, kuris yra atliktas, yra maksimaliai galimas ir iš esmės tikslingas. Kai kurių grupių interesų negalima patenkinti, nes su biudžetu susiję tiek interesų, tiek savivaldybių, švietimo, galų gale kitų institucijų, kad visiems tos paklodės užtempti negalima ir negalima patenkinti poreikių. Todėl, aš manau, diskusija dėl to ar kito skaičiaus, galų gale dėl savivaldybių biudžetų perskirstymo tvarkos iš tikrųjų turi pagrindą, bet tvirtinant šių metų biudžeto projektą iš esmės nėra realizuotina.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Prašau.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, tą principą, kai Vyriausybė prisiima vykdyti tam tikrą biudžetą, o paskui nieko nedaro, tik kalba, kad nėra pinigų kišenėje, ateina ir mažina, reikia išgyvendinti. Vyriausybė turi būti įpareigota ir Seimo kontroliuojama, kad vykdytų įstatymą. Bet aš suprantu ir naująją Vyriausybę – ji gavo tai, ką paveldėjo iš tokios labai išmintingos konservatorių Vyriausybės, ir, aišku, turi kažkaip gelbėti. Šis įstatymas leidžia savivaldybėms gauti šiek tiek papildomų pajamų ir subalansuoti tai, ko jos negavo. Bet, gerbiamasis ministre, 2 straipsnis aiškiai sako: kompensuoti tas išlaidas pagal Vyriausybės nutarimą Nr.441. Staiga jūs kai kurioms savivaldybėms, apie kurias aš jums sakiau, neduodate tos sumos, kurios reikalauja, nes ten parašyta “kompensuoti”. Suprasdamas, kad dabar lėšų nėra, norėčiau, kad į 2001 m. biudžetą tos kompensacijos, kurios dabar nebus išmokėtos, būtų įtrauktos. Nepaisydamas to įstatymo trūkumo, suprantu, kad naujoji Vyriausybė gauna ne kokį paveldą, todėl aš vis dėlto siūlau šiam projektui pritarti.

PIRMININKAS. Ir Seimo narė J.Narvilienė.

J.NARVILIENĖ. Kad ir kaip būtų keista, bet J.Veselka išsakė mano mintis, todėl aš nenoriu gaišinti laiko.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar ministras norėtų baigiamąjį žodį?

J.LIONGINAS. Ne. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Mes turėtume užsiregistruoti prieš viso įstatymo priėmimą. Prašau registruotis. Vyksta registracija, prašau visus registruotis.

Užsiregistravo 119 Seimo narių. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymą, prašau balsuoti.

Už – 67, plius 2 balsavo ranka. Atsiprašau, 4 balsavo ranka. Prieš – 10, susilaikė 26. Neveikia? Siūlau registruotis iš naujo, jeigu neveikia. Užtenka, bet neveikia aparatūra. Prašau registruotis.

Salėje – 121 Seimo narys. Kas už tai, kad priimtume 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 79, prieš – 12, susilaikė 25. Įstatymas priimtas.

Repliką norėtų pasakyti Seimo narys V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, žinoma, suprantu, kad mano ir tų, kurie balsavo prieš, balsavimas padėties neištaisys. Vis dėlto noriu protestuoti, nes niekada Vyriausybė po nepriklausomybės atgavimo nėra taip nuskriaudusi kaimo biudžeto. Šiemet ši skriauda siekia apie 300 mln. litų. Manau, kad neteisėtais veiksmais Vyriausybė atėmė iš žemdirbių ir padengė praeitų metų įsiskolinimą, specialiai nefinansuodama 1999 metais iš biudžeto numatytų lėšų. Žemdirbiai tai gerai žino ir ilgai ilgai prisimins.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-14(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Nagrinėsime 2 klausimą – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-14. Pranešėjas – Seimo narys, komiteto pirmininkas K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas buvo pateiktas ir svarstymo stadija yra praėjusi. Kaip žinote, komitetas yra priėmęs išvadą bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui. Jo turinys yra susijęs su labai svarbiu žmonėms klausimu, t.y. mokėjimu už šildymą, konkrečiai su PVM lengvata už gyventojams teikiamą šilumos energiją, skirtą gyvenamosioms patalpoms šildyti.

Mes šiandien turime priimti įstatymą, kuris susideda iš 3 straipsnių. 3 straipsnis, kaip minėjau, yra svarbus tuo, kad šis įstatymas galioja nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 dienos.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes turėtume pradėti priėmimo procedūrą. Ar dėl kiekvieno straipsnio? Už visą. Taigi dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galima priimti bendru sutarimu? Galima. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti? Negirdžiu. Galima priimti bendru sutarimu? Galima. 2 straipsnis priimtas.

3 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti dėl 3 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Nėra. Prieštaraujančių nėra? Galima bendru sutarimu pritarti 3 straipsniui? Galima. Ačiū.

Dabar reikėtų balsuoti dėl viso įstatymo. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti Seimo narys V.P.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, Socialdemokratinės koalicijos frakcija pritaria šio įstatymo priėmimui, juo labiau kad taip realizuojama Lietuvos piliečių valia. Kaip jūs žinote, šį įstatymą parėmė daugiau kaip 50 tūkst. Lietuvos piliečių savo parašais, tiksliau, per 70 tūkst. Mes, Socialdemokratinės koalicijos frakcijos nariai, dėkojame Seimui, kad taip vieningai pritariama šiai liaudies iniciatyvai. Kartu norime pasakyti, kad šis žingsnis, be abejo, gerokai palengvins mažas pajamas turinčių žmonių socialinę ir ekonominę situaciją. Taigi kviečiame paremti šį įstatymą ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Prieš norėtų kalbėti Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nenoriu kartoti tų pačių motyvų, kuriuos dėsčiau praeitą kartą. Noriu pasakyti, kad šis įstatymas yra visiškai nereikalingas tiems Lietuvos žmonėms, kurie uždirba nedaug. Šis įstatymas yra naudingas ir reikalingas Seimo nariams. Priėmus šį įstatymą, mes, Seimo nariai, pakankamai daug uždirbantys, mokėsime už šilumą mažiau. Tiems, kurie uždirba mažai, šis įstatymas visiškai nepakeis situacijos.

Antras dalykas. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad šis įstatymas reiškia vieną dalyką: į valstybės biudžetą gausime maždaug 80 mln. litų mažiau pajamų. Kaip bus subalansuotas šis pajamų sumažėjimas? Jis bus subalansuotas sumažinant “Sodros” išmokas vargstantiems pensininkams.

Todėl, gerbiamieji kolegos, siūlau šiandien pasielgti labai paprastai, t.y. nepriiminėti šio įstatymo, palaukti viso biudžeto ir “Sodros” biudžeto priėmimo ir apsispręsti dėl viso komplekso priemonių, nes atskirai šis vienas veiksmas yra sunkiai suprantamas, ir visiškai neaišku, kaip bus subalansuoti visi valstybės finansai. Dar kartą kartoju: šiandien mes matome tik vieną dalyką – šis įstatymas yra naudingas turtingesniems, tarp jų ir Seimo nariams, o tai, kokią naudą iš to gaus turtingesnieji, bus kompensuojama “Sodros” biudžete mažinant pensijas tiems, kurie mažai uždirba.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, nelabai norėčiau sutikti su tik ką kalbėjusiu kolega. Vis dėlto mažas arba vidutines pajamas gaunančių žmonių skaičius yra didžiausias. Turtingųjų dalis nėra didelė, todėl ši pataisa padės daugumai sunkiai gyvenančių Lietuvos žmonių. Pritariu šio įstatymo pakeitimui, tik apgailestauju, kad jis įsigalioja nuo sausio 1 d., o ne nuo šildymo sezono pradžios. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Taip, šis įstatymas galbūt bus naudingas visiems, bet iš principo tai yra pavėluotas žingsnis, nes ir taip jau daugelis žmonių yra įsiskolinę šilumos energijos įmonėms. Vien pirmasis mėnuo parodė, kad šių žmonių nemokumas padidėjo dar 10–12 procentų. Todėl man labai gėda, kad mūsų premjeras, būdamas vos ne metus premjeru, nesuvokė, kad pensijos – iš vieno biudžeto, o šitas eina iš kito. Manau, tie žmonės, kurie su siaubu laukdavo pranešimo apie tai, kiek reikės mokėti už šildymą, šiek tiek lengviau atsikvėps.

Jeigu jau taip rūpinamasi tais neturtingaisiais arba tais, kurie gauna mažas pajamas, tai kyla klausimas, kodėl nebuvo pritarta antrai iniciatyvai dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio pakeitimo, kai mes tikrai galėjome tiems žmonėms dar duoti 34 litus į kišenę? Bet jūs vėl turbūt pasakysite, kad tai yra turtingųjų reikalas. Džiaugiuosi, kad tai pirmoji piliečių iniciatyva, į kurią Seimas atsiliepė ir jai pritarė.

Aš manau, kad tai yra protingas žingsnis ir jis sukels teigiamą visuomenės reakciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš nebalsuosiu prieš, aš tiesiog visai nebalsuosiu dėl šio pateikto projekto dėl paprastos priežastis – kad čia iš tikrųjų prisidengiama vargingųjų gynimu. Bet juk vargingiems žmonėms šildymo išlaidos yra kompensuojamos pagal visiškai kitus įstatymus. Nuo to nepasikeis jų situacija, galbūt pasikeis situacija tų, kurie gauna kur kas didesnes pajamas.

Tačiau aš noriu šiek tiek pakalbėti apie vadinamąsias piliečių iniciatyvas. Taip, tai konstitucinė teisė. Tačiau visi puikiai žinome, bent jau šioje salėje, kad tai dažniausiai yra prieš rinkimus naudojamos akcijos tam, kad pasinaudotų galimybe būti labiau matomiems prieš rinkimus. Aš noriu paklausti jūsų: ir kairiųjų, ir naujosios politikos atstovų, kiek parašų šiandien būtų surinkta, jeigu, sakykim, šioje tribūnoje stovėtų žmogus, inicijavęs parašų rinkimą dėl Seimo narių atlyginimų sumažinimo, kiek šiandien parašų būtų surinkta, jeigu būtų renkami parašai dėl to, kad Seime liktų 41 Seimo narys? Aš manau, kad šimtai tūkstančių. Todėl spekuliuoti tokiais dalykais, kai patys politikai inicijuoja ir naudoja tokius dalykus klaidindami žmones, manau, yra grynų gryniausias populizmas. Todėl aš ir nebalsuosiu dėl šio įstatymo projekto.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas. Prašau.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų noriu atkreipti dėmesį tų mūsų kolegų, kurie kalba prieš ir sako, kad PVM sumažinimas iki 9% šilumai, tai yra palikimas tokio, koks buvo, yra turtingųjų parėmimas, nes vargšai gauna socialines pašalpas. Noriu priminti ponui A.Kubiliui ir poniai R.Juknevičienei, kad socialinė pašalpa yra tik 128 Lt vienam šeimos nariui. Tai ar tie, kurie gauna 129 Lt, jūsų nuomone, yra Lietuvos turtuoliai? Šiam žmonių sluoksniui, kuris vos vos suduria galą su galu, kurio yra daugiausia, ir reikia mūsų valstybinės paramos.

Aš manau, kad konservatorių laikais didžioji dalis Lietuvos žmonių iš tikrųjų buvo paversta pažymų prašytojais, išmokų prašytojais. Priėmę šią įstatymo pataisą, galime tikėtis, kad bent dalis žmonių atsikvėps jiems sunkiausiu metu, šildymo sezono metu, kai iš tikrųjų išlupami paskutiniai pinigai butams šildyti. Todėl aš siūlau, kad mes, Seimo nariai, pritartume šiai liaudies inicijuotai pataisai. Manau, kad tai iš tikrųjų yra demokratijos apraiška, pakankamai daug žmonių pasirašė, parėmė šią iniciatyvą ir mūsų priimtas sprendimas padės jiems sėkmingiau išgyventi šį šildymo sezoną.

PIRMININKAS. Keturi kalbėjo už, du – prieš. Man atrodo, kalbančių užtenka. Kitiems žodžio nenorėčiau suteikti. Prašau registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija. Prašau registruotis.

Užsiregistravo 127 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymą? Prašau balsuoti.

Už – 114, prieš – 2, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.

G.KIRKILAS. Repliką galima?

PIRMININKAS. Seimo narys G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone Pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į jus. Šiuo metu Seimo narys ponas A.Melianas Seimo nariams platina anoniminius laiškus. Aš norėčiau pasakyti, kad nei Seimo statutas, nei apskritai demokratijos tradicijos, nei mūsų Seimo tradicijos nenumato, kad mes platintume anoniminius laiškus. Paprastai Seime platinami arba žinomų visuomenės veikėjų, arba piliečių, visuomenės asociacijų laiškai ir panašiai. Tokius laiškus mes visi galime rašyti ir platinti. Juo labiau kad parašyta rezoliucija (išdalinti Seimo nariams) ir (…), kuriuo laiškas parašytas, labai panašūs. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Aš norėčiau kreiptis į jus dėl G.Kirkilo platinamo laiško Seimo nariams, kur dabartinės valdžios žingsniai rodo atgimstančią fašizmo ar neobolševizmo ideologiją. Aš kreipčiausi į G.Kirkilą prašydamas platinti korektiškesnius laiškus.

PIRMININKAS. Matyt, reikia uždrausti apskritai platinti laiškus. Be to, tas laiškas taip pat anoniminis, (…) arba pasirašyti.

Seimo nutarimo "Dėl Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos sudarymo" projektas Nr.IXP-56 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Nagrinėjame darbotvarkės 1-3 klausimą – Seimo nutarimo “Dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos sudarymo” projektą Nr.IXP-56. Pranešėjas – Seimo narys P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pristatau jums nutarimo “Dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos sudarymo” projektą Nr.IXP-56. Šį nutarimo projektą jūs visi turite. Kaip matote, čia nėra įvardyti siūlomi komisijos nariai, nes jie turi būti siūlomi frakcijų, susitarimo tarp frakcijų būdu.

Norėčiau pažymėti, kad Seimo statuto 71 straipsnis skelbia, kad jeigu komisijos sudarymo metu nebuvo aiškiai apibrėžtas komisijos įgaliojimų laikas, komisijos veikla gali būti nutraukiama Seimo nutarimu (tokio nutarimo nebuvo) ir tik tada, kai komisijai pavesti uždaviniai yra įvykdyti. Komisijos uždaviniai nėra įvykdyti, be to, atsirado ir naujų uždavinių. Tai būtent dėl tų žmonių, kuriems turėtų būti išmokėtos kompensacijos už priverstinius darbus Vokietijos, Austrijos įmonėse. Jų yra nemažas skaičius, keletas tūkstančių, Lietuvoje. Jų reikalus reikės nagrinėti.

Praeitos kadencijos komisija turėjo daug darbo. Tai buvo viena iš labiausiai apkrautų darbu komisijų ar komitetų. Komisija talkino ir (jeigu bus sudaryta) talkins visiems Seimo nariams rengiant atsakymus į jų gautus laiškus šia tematika. Yra komisijos patarėjai, kvalifikuoti žmonės, kurie komisijoje vėl galėtų dirbti ir teikti klausėjams bei Seimo nariams konsultacijas, aiškinti įstatymus, taip pat rengti naujų įstatymų arba įstatymų pataisų projektus.

Buvo minčių, kad galbūt tai gali būti kokia nors tarnyba kitose valstybinėse institucijose. Tačiau iki šiol nė vienoje valstybinėje institucijoje nei struktūrinio padalinio, nei atskirų darbuotojų, kurie specializuotųsi rengiant ir analizuojant teisės aktus šia tema, nėra. Taip pat nėra tokių žmonių arba padalinio ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, kuris specializuojasi iš esmės tyrinėdamas Lietuvos genocido istoriją ir taip pat suteikdamas atitinkamus statusus nukentėjusiesiems. O minėta komisija turėtų dirbti prie teisės aktų, reglamentuojančių nukentėjusiųjų asmenų teises ir reikalus, vykdyti analizę šių teisės aktų ir taip pat, kaip vykdo ir vykdė iki šiol, vykdyti tų įstatymų kontrolę.

Praeitos kadencijos komisijoje buvo 11 narių, iš jų šios kadencijos komisijoje yra 4 Seimo nariai, tai būtent A.Kašėta, J.Olekas, A.Salamakinas, A.N.Stasiškis. Mano nuomone, šie žmonės galėtų likti toliau dirbti šioje įkuriamoje komisijoje, nes jie turi tinkamą patirtį. Na, o kitus, žinoma turėtų paskirti frakcijos. Dėl skaičiaus taip pat būtų galima susitarti. Galbūt tas pats 9 ar 11 taip, kaip čia buvo.

Tai tiek aš norėčiau.

PIRMININKAS. Ačiū pateikėjui. 10 minučių yra skiriama Seimo narių klausimams. Jų yra 12, todėl reikia arba labai trumpai kalbėti, arba visi nespės. Seimo narys E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų tik pradėjus naujam Seimui naują kadenciją sklandė tokios nuostatos, kad tikrai turėtų veikti tik tos komisijos, kurios yra būtiniausios, ir iš principo reikėtų mažinti komisijų skaičių daugiau funkcijų perduodant komitetams. Aš norėčiau paklausti. Ar jūs nemanote, kad Genocido tyrimo centras, kuris užsiima panašia veikla, negalėtų atlikti šios funkcijos?

P.JAKUČIONIS. Aš jau minėjau dėl Genocido centro funkcijų. Vienas dalykas, tada reikėtų keisti Genocido centro įstatymą, o antras dalykas, gerbiamieji Seimo nariai, tikrai žmonės neapsiriboja, tai žinoma iš praktikos, tomis vykdomosios valdžios institucijomis. Jie visada kreipiasi arba tik į Seimą, arba į Seimo narius, arba, jeigu jų nepatenkina atsakymas iš tų vykdomosios valdžios institucijų, vis tiek jie kreipiasi į Seimą. Seimas ir Seimo nariai čia jokiu būdu šios problemos neišvengs, vis tiek ją reikės nagrinėti. O tada, žinoma, čia neturėsime ir kvalifikuotų patarėjų, ir komisijos, kuri galėtų apsvarstyti visapusiškiau visus tuos klausimus.

Norėčiau pasakyti, kad iš viso tas visuomenės sluoksnis yra gana platus. Mūsų skaičiavimais, jeigu visus nukentėjusiuosius ir jų šeimų narius suskaičiuotume nuo geto kalinių iki nukentėjusių nuo Černobylio ir panašiai, tai būtų apie 200 tūkst. žmonių.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis kolega, jūs teisingai pasakėte, kad nukentėjusiųjų daug, bet ir piktnaudžiavimų ten labai daug. Pavyzdžiui, dabar pasidomėjau vienu pažįstamu piliečiu, su kuriuo visą laiką ėjau į mokyklą, žiūriu, jis gauna politinio tremtinio priedą. Tai vis dėlto toje komisijoje reikėtų susidomėti tais dalykais.

Bet mano pagrindinis klausimas būtų toks. Ar yra kokie principai, pagal kuriuos ši komisija bus formuojama? Tai yra nukentėjusiųjų pusė, kiek bus, ir kiek bus nenukentėjusiųjų, ar kaip čia pasakyti? Ar yra kokie, ar nėra jokių principų? Ar bus taip pat, kaip komitetai formuojami ir taip toliau.

P.JAKUČIONIS. Principą aš minėjau – kaip ir visos komisijos arba komitetai. Frakcijos turėtų deleguoti savo atstovus. Ką jie deleguos, tai jau čia frakcijų reikalas. Aš tik paminėjau 4 Seimo narius, kurie jau dirbo, ir, mano nuomone, galėtų dirbti toliau, bet tai yra tik mano nuomonė. O kad būna ir nepagrįstų įvairių pretenzijų, o jų būna daug, tai tam komisija ir būtų, kad ji spręstų tokius klausimus, kieno norai yra pagrįsti, kieno nepagrįsti dėl tam tikrų klausimų.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone pranešėjau, man susidaro tokia negera nuojauta, kad vis dėlto šios komisijos sudarymas didele Seimo narių dauguma arba tam tikra Seimo narių dauguma gali būti atmestas. Aš nenorėčiau to linkėti, tikrai kviesčiau pritarti, tačiau jeigu taip atsitiktų, kokios pasekmės būtų? Ar jum neatrodo, kad tai būtų iš tikrųjų dar vienas supriešinimas su vyresnės kartos žmonėmis, nes vyresnę kartą daugiausia sudaro tie žmonės, kuriems rūpi šie klausimai, tai tie žmonės, kurie įeina į tą kompetenciją šios komisijos? Ar tai nebūtų dar vienas smūgis ir ar iš tikrųjų tai neparodytų naujo parlamento požiūrio į mūsų istoriją?

P.JAKUČIONIS. Aš manau, kad iš esmės taip. Dar norėčiau priminti, kad daugelis nukentėjusių žmonių ir jų organizacijų žino tą komisiją, jos veiklą, jos dislokaciją, telefonus. Beje, nors tos komisijos ir nėra, bet ir laiškais, ir telefonais vis teiraujamasi dėl įvairių klausimų. Dabar jau nežinia, kas į tuos klausimus turėtų atsakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs turbūt žinote, kad šis klausimas jau buvo svarstytas Socialinių reikalų ir darbo komitete, ar reikia pritarti šios komisijos darbui. Jūs turbūt žinote atsakymą, kad komitetas nepritarė, ko gero, girdėjote ir argumentus. Kodėl jūs vis tiek ryžtatės ir teikiate šį projektą Seimui, nors tam tikras nuostatas jūs jau žinote, kad nepritariama tokiems dalykams?

P.JAKUČIONIS. Taip, gerbiamasis Seimo nary. Aš noriu jums pasakyti, kad nutarimo projektas yra įregistruotas daug anksčiau ir komitetas svarstė jau patį nutarimo projektą, bet tikrai nebuvo vieningai pritarta tai nuomonei, kurią jūs išsakote. Turėčiau pasakyti, kad tuo atveju, jei komisija nebūtų įkurta, turėtų būti kokie nors alternatyvūs sprendimai. Mes paskaičiavome, kad maždaug 4 Seimo komitetai turėtų užsiimti atskirai nukentėjusiųjų klausimais. Na, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Sveikatos reikalų, Žmogaus teisių ir dar turbūt Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Žodžiu, kiekvienam komitetui tada reikėtų patarėjų arba referentų, kurie į šiuos klausimus yra gerai įsigilinę ir gali žmonėms kvalifikuotai atsakyti. Be to, žmonės nežinos, į kurį komitetą kreiptis, ir tie jų prašymai, pareiškimai, ilgą laiką klaidžios po Seimo komitetus, kol ras arba neras atsakymą.

PIRMININKAS. Seimo narys V.P.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, prašyčiau mane palikti ir kalbai. Dabar mano klausimas būtų pranešėjui. Gerbiamasis pranešėjau, mes, ne vienos kadencijos parlamentarai, puikiai suvokiame, kad esame atsakingi už visą Lietuvą, už visus žmones. Prašyčiau pasakyti, ar nebūtų tikslinga, kad ši komisija apimtų daug platesnį problemų ratą ir įtrauktų šiuo atveju klausimus, susijusius ir su Antrojo pasaulinio karo dalyvių problemomis. Jų yra labai daug ir sudėtingų. Įtrauktų ir kareivių motinų problemas, kurios taip pat yra labai aštrios. Įtrauktų Afganistano karo dalyvių problemas, jos irgi aštrios, turiu didelę patirtį. Taip pat ir Černobylio avarijos likvidavimo pasekmes. Ši komisija padarytų teisingą, nepolitišką, neužangažuotą ir sprendžiančią labai sudėtingus tų žmonių likimo, socialinių problemų, socialinės būklės, statuso ir visus kitus klausimus: teisinius, palikimo, žmonių suradimo ir t.t. Ar nemanote, kad laikas pereiti į platesnį susitarimą ir būtent įtraukti į šią komisiją visų nukentėjusių grupių problemas?

P.JAKUČIONIS. Ačiū už klausimą. Gerbiamasis Seimo nary, būtent taip yra ir taip turi būti. Aš galėčiau perskaityti tokį sąrašą, ką ta komisija nagrinėja. Tai reabilituoti politiniai kaliniai ir tremtiniai, rezistencijos dalyviai, nukentėję nuo sausio 11–13 d. įvykių, karo metu priverstinuose darbuose buvę, buvę getuose, nukentėję nuo Černobylio avarijos, karo dalyviai veikiančioje armijoje, čia būtent Antrojo pasaulinio karo veteranai, karo invalidai veikiančioje armijoje irgi tas pat. Būtinojoje tarnyboje sovietinėje armijoje nukentėję žmonės, čia ir kareivių motinos, kai buvo dar anoje kadencijoje sprendžiamas klausimas ir kiti. Dabar sakau, atsiranda dar naujų. Taigi klausimų labai daug ir ne taip lengva juos vienu mostu išspręsti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, pritardamas šios komisijos darbo tęstinumui, norėčiau jūsų paklausti, ar mes negalėtume matyti šios komisijos darbe, kuriuo yra visų pirma išreiškiama pagarba pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyviams, analogiją su analogiška Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso komisija, kuri rūpinasi karo veteranų reikalais?

P.JAKUČIONIS. Manau, taip. Ne tik Jungtinėse Valstijose yra. Tokios komisijos arba atitinkamos parlamentarų grupės yra daugumoje bent Europos valstybių.

PIRMININKAS. Jau per 10 min. vyksta klausinėjimas. (Balsai salėje) Man atrodo, kad pakankamai aišku. Ačiū pranešėjui.

P.JAKUČIONIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar mums reikėtų apsispręsti, ar pradedame šio projekto svarstymo procedūrą. Prieš balsavimą nori kalbėti dėl balsavimo motyvų Seimo narė R.Juknevičienė. Prašau.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš labai atsiprašau, norėčiau, kad ponas A.Stasiškis kalbėtų vietoj manęs.

PIRMININKAS. Jis užsirašęs. Žodis suteikiamas Seimo nariui A.Stasiškiui.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū, pone Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip jau čia šiek tiek atsispindėjo iš klausimų tematikos ir aptartų problemų kiekio, tai iš tikrųjų yra labai plati sritis. Aš labai nenorėčiau, kai šiandien buvo pasigirdę gaidelių apie supriešinimą, apie tam tikrą politinį aspektą šios komisijos buvimo ar nebuvimo atveju, juk vis dėlto esmė yra ne čia. Esmė yra ta, kad tai apima kelių dešimtmečių Lietuvos istorijos laikotarpį, per kurį įvyko trys okupacijos, kai tų ar kitų sluoksnių žmones masiškai persekiojo, žudė, trėmė. Per visas tris okupacijas vyko pasipriešinimas okupantams, visos jos paliko daugybę teisinių, visokių kitokių problemų. Šiandien tiesiogiai nukentėjusių asmenų yra dešimtys tūkstančių, jų palikuonių ir t.t., yra keli šimtai tūkstančių suinteresuotų žmonių. Šios problemos egzistuoja visiškai nepriklausomai, ar Seimas įkurs tą komisiją, ar neįkurs. Tie žmonės yra, tos problemos yra ir mūsų valstybės institucijoms vis tiek reikia jas nuolatos spręsti. Parlamentinis darbas, parlamentinė komisija ar koks komitetas, tai yra ta vieta kur koncentruojasi šių problemų sprendimo būdai, kur kaupiasi problemos, kur galima jas palyginti, nes čia yra tūkstančiai įvairių aspektų, įvairių konkrečių atskirų atvejų ar atskirų įvykių, kur reikia rasti bendrą vardiklį, sugebėti pritaikyti galiojančius įstatymus arba juos tobulinti, ištaisyti jų spragas. Tai yra iš tikrųjų didelis darbas, kuris tęsis dar ne vienus metus. Todėl aš labai kviesčiau į šitą komisiją žiūrėti ne kaip į politinę demonstraciją. Nors, suprantama, tai yra tam tikras požiūris į mūsų istoriją ir į okupantą, ir okupacijos faktą. Tačiau svarbiausia yra ne čia. Čia yra, kartoju, dešimtys tūkstančių gyvų žmonių ir dešimtys tūkstančių įvairių problemų. Nė vienas komitetas to nesugebės turėti, tokios visapusiškos į vieną vietą sudėtos informacijos ir galimybių padėti, ne daryti įtaką, ne priversti, bet padėti vyriausybinėms ir kitoms valdžios institucijoms spręsti tuos ar kitus dalykus. Todėl aš kviesčiau vis dėlto Seimą pritarti tokios komisijos įsteigimui. Apibrėžti problemas, kaip ponas kolega V.Andriukaitis siūlė, nors iš esmės visa tai ir buvo svarstoma, bet turbūt galima ir išplėsti, galima patikslinti įstatus ir t.t. Taigi, kolegos, kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas. Prašau.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš jau trečia Seimo kadencija nuolatos šitokiom progom ar panašiom progom sakau tuos pačius žodžius. Aš nekalbu apie tas problemas, kurios (...) komisijos sudarymo turinį. Aš noriu kalbėti kitu aspektu, būtent, kada mes nustosim Seimą paversti vykdomos valdžios padaliniu. Nuo kada mes liausimės esamas vykdomosios valdžios institucijas perkelti į Seimą ir kartu painioti visą valstybės normalios veiklos struktūrą. Tai iš tiesų yra nebrandžios valstybės požymis, bet yra sumaišytos valstybės požymis. Todėl manau, kad mes šiandien valstybėje turim visas normaliai veikiančias institucijas, deleguokim tam tikras funkcijas, kurias turi spręsti, nori spręsti šita komisija ir jos tegu atlieka savo darbą, o Seimo komitetui paveskim kontroliuoti. Sakykim, Žmogaus teisių komitetui ar kuriam kitam, kaip tos funkcijos yra atliekamos. Tai bus Seimo struktūros, Seimo darbo dalykas. Dabar, jeigu vadovautumėmės tokiu principu, komisijų sudarymo principu, tada mes turėtume sudaryti pensininkų reikalų komisiją, komisiją mokytojams, švietimo darbuotojams. Kuri socialinė grupė Lietuvoje neturi problemų? Aš suprantu, kad tos problemos, apie kurias dabar kalbama, yra labai skaudžios, bet manau, kad kitos taip pat pakankamai skaudžios. Žodžiu, pats principas yra abejotinas. Todėl manau, kad mes tokio principo neturėtume laikytis. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Vienas kalbėjo prieš, vienas – už. Mums reikėtų balsuoti, ar pritariame po pateikimo šiam nutarimui ir pradedame svarstymo procedūrą, ar ne? Tada prašau registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 113 Seimo narių. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo Seimo nutarimui “Dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos sudarymo” ir pradėtume šio projekto svarstymo procedūrą, prašau balsuoti.

Už – 32, prieš – 38, susilaikė 36. Po pateikimo nepritarta. Dabar turėtume padaryti kitus sprendimus: atidėti projekto pateikimo procedūrą ir nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie dar privalo atlikti, arba atmesti. Taigi alternatyvus balsavimas: kas balsuoja už, – t.y. už tai, kad projektas būtų atidėtas ir nurodyta iniciatoriams, kokius veiksmus jie turi atlikti, o kas balsuoja prieš, tas už projekto atmetimą. Ar aiškiai suformulavau? Prašom balsuoti.

Už – 49, prieš – 40, susilaikiusių neskaičiuojame. (Balsai salėje) Susilaikiusių neskaičiuoja. Taigi yra atidėta projekto pateikimo procedūra ir nurodyta iniciatoriams tobulinti. Dar reikia derinti tarp frakcijų, aš taip suprantu. Baigėme šio nutarimo svarstymą.

Repliką nori pasakyti Seimo narys P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Apgailestaujame dėl tokių balsavimo rezultatų, kad dauguma Seimo narių nesuprato šios problemos svarbos. Kitas klausimas. Vis dėlto mes, iniciatoriai, dabar turėtume gauti pasiūlymų iš frakcijų ar atskirų Seimo narių, ką jie mano pataisyti. Gal komisijos sudėtį, gal narių skyrimo tvarką. Komisija turi savo įstatus, gal reikia keisti įstatus, gal funkcijas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau paklausti retorinį klausimą. Kuo šiam Seimui jaunimo ir sporto reikalai, kuriems yra įsteigta komisija, yra svarbesni už pasipriešinimo dalyvius? Man yra labai gėda dėl šio sprendimo.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, esu šalininkas patobulinti šį projektą. Balsavau jį palaikydamas. Ir esu šalininkas, kad ši komisija galėtų pasiekti labai svarbų nacionalinį tikslą. Lietuvoje tikrai būtina, kad visa praeitis būtų sutaikyta ir nebūtų daugiau politikoje naudojamasi praeitimi. Lietuvoje būtina, kad mes iš tikrųjų labai deramai, atidžiai ir jautriai svarstytume šiuos be galo sudėtingus klausimus. Su šiais klausimais daug kur susiduriame. Štai susitinki su žmogumi, kurio šeima žuvo, sakykime, nuo to pokario baisumo nedalyvavusi niekur, ir jis šiandien paliktas likimo valiai. Jis nepriklauso nė vienai grupei, nė vienai buvusiai stovyklai, taip, kaip pasakytų J.Marcinkevičius, “kai maišės protas ir degtinė, ir buvo velniava”. Noriu pasakyti, kad mes turime, pamirštą, neįtrauktą, bet nukentėjusią socialinę grupę.

Taip pat manau, kad mums dera žengti žingsnį, kad Lietuvoje būtų taika, taika tarp kartų ir tas susitaikymas, kurio reikia. Manau, kad ši komisija galėtų suvaidinti svarbų vaidmenį. Jeigu mes atskirtume socialinius klausimus, kuriuos galėtų nagrinėti Socialinių reikalų komisija, o šioje komisijoje nagrinėtume teisinius ir kitus dalykus, susijusius su labai sudėtingais klausimais, manau, kad mes, patobulinę ir komisijos pavadinimą, ir jos įstatus, turėtume sugrįžti prie šio klausimo ir patvirtinti tokią komisiją, nes tai Lietuvoje aktualu.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos, balsavimas dėl P.Jakučionio ir A.Stasiškio projekto, dėl to, kad toliau veiktų rezultatyviai praėjusios kadencijos Seime dirbusi Pasipriešinimo okupacijoms komisija, buvo vertybinis. Mes turime konstatuoti, kalbėdami pusiau diplomatine kalba, kad šiame Seime vyrauja kitos vertybės, tai yra kairiosios opozicijos “politrukų” vertybės, vyrauja “Be tabu” žurnalistų propaguotos vertybės (turiu galvoje norėjusią kalbėti prieš kolegę N.Steiblienę) ir vyrauja E.Masiulio, jauniausiojo liberalo, išpažintos prieš rinkimus vertybės, būtent viešųjų namų vertybės. Aš tai konstatuoju, kolegos, ir labai apgailestauju, kad šis Seimas remiasi tais dalykais.

PIRMININKAS. Seimo narė N.Steiblienė.

N.STEIBLIENĖ. Pone Vidžiūnai, aš irgi labai apgailestauju, kad jūs, būdamas toks kultūringas ir išprusęs žmogus, įžeidinėjate kitus. Noriu patikslinti: “Be tabu” laidoje aš nedirbau, ir čia nieko bendra nėra su svarstomu klausimu. Sakyčiau, kad mums reikia įkurti daug komisijų, pavyzdžiui, galbūt kovos su narkomanija komisiją arba dar kokią nors, rūpintis jaunimu, nes mes prarasime ne vieną kartą.

PIRMININKAS. Ar jums neatrodo, kad mes vėl pradėjome diskusiją ir svarstome iš esmės? Jau ne replikuojama, o tiesiog… (Balsai salėje) Aš siūlau nutraukti, nes mes pažeisime darbotvarkėje nustatytą laiką. Ačiū visiems, norėjusiems pasakyti.

Mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymo projektas Nr.IXP-5(2) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 4 klausimą – Mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymo projektą Nr.IXP-5. Priėmimo stadija. Pranešėjas – Seimo narys, komiteto pirmininkas R.Pavilionis.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis premjere! Šis įstatymas jau buvo teiktas, buvo svarstytas. Po svarstymo jam buvo pritarta. Dabar kalbame apie jo priėmimą, kuris turėtų įvykti po ilgų diskusijų tarp įvairių frakcijų, ieškant tokio šio įstatymo formulavimo, kuris visų pirma tenkintų akademinės bendruomenės, visos mūsų bendruomenės, visuomenės interesus ir nebūtų itin skaudus mūsų šalies biudžeto vykdymui.

Todėl Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas labai stengėsi, kad sutelktų visas frakcijas. Įvykę pokalbiai, sudaryta derybinė grupė tarp liberalų ir socialliberalų ir vėliau įvykę pasitarimai su Vyriausybe įtikino mus, kad reikia priimti šį įstatymą su tokiu pasiūlymu, kuris konkretizuoja šio įstatymo 1, 2 ir 3 straipsnius. Preambulėje atsiranda būtina nuoroda į reformas mokslo ir studijų, švietimo sistemoje. 1 straipsnyje, kuris teikiamas jums svarstyti, numatomi bendrojo vidaus produkto procentai yra išskleidžiami laiko perspektyvoje, pradedant 2001 m. ir baigiant 2004 metais. Tas pat yra padaryta dėl švietimo, taip pat yra išskleista 6,5% nuoroda į bendrąjį vidaus produktą, pradedant 2001 m. ir baigiant 2004 metais. 3 straipsnyje dar kartą teigiama tai, kas parašyta preambulėje, kad šį finansavimą, iš esmės keičiantį valstybės požiūrį į švietimą, mokslą ir studijas, būtina sieti su visos mokslo ir studijų institucijų sistemos reforma. Jūs visi turbūt turite šio pasiūlymo tekstą, todėl aš čia netikslinau procentų, apie kuriuos kalbėjau, tik dar kartą priminsiu, kad įstatyme, kurį originaliai siūlė Socialdemokratų frakcija, buvo nurodyta 1,3 bendrojo vidaus produkto. Socialliberalų ir liberalų pasitarime yra sutarta, kad galima šį procentą kilstelėti iki 1,35. Antraisiais metais išlieka taip pat, kaip ir buvo mūsų anksčiau svarstytame projekte, trečiaisiais – taip pat, ketvirtaisiais niekas nesikeičia. Yra toks siūlymas.

Turbūt reikėtų reaguoti ir į kitus siūlymus. Yra siūlymas, kurį teikia Seimo narys K.Glaveckas. Ten kalbama apie bendrojo vidaus produkto prieaugį ir procentus nuo to prieaugio. Aš noriu, kad jūs, gerbiamieji kolegos, būtumėte labai atidūs ir nesuklystumėte, nesumaišytumėte šių sąvokų – bendrasis vidaus produktas ir bendrojo vidaus produkto prieaugis. Prieaugis yra tai, kas gali būti ir ko gali ir nebūti (ypač skaičiuodami procentą nuo prieaugio mes galim labai smarkiai apsirikti), o bendrasis vidaus produktas, kol valstybė nesužlugo, visuomet išlieka. Todėl aš kviečiu jus balsuoti ir pritarti bendru sutarimu siūlymui, teiktam Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, kuriame kalbama apie procentus nuo bendrojo vidaus produkto ir kuriame įsipareigojama sieti tą finansavimą su bendrąja švietimo, mokslo ir studijų reforma.

PIRMININKAS. Dėl šio įstatymo yra du pasiūlymai: pirmasis, kurį teikia Seimo narys K.Glaveckas, ir antrasis, kurį teikia pats pranešėjas, Seimo narys R.Pavilionis. Ar Seimo narys K.Glaveckas palaiko savo siūlymą? Prašau. Tuoj, minutę, įjungsiu. Prašau.

K.GLAVECKAS. Labai ačiū. Aš norėčiau neatsiimti ir pasakyti motyvus, kad jie būtų žinomi, nes finansai yra ne mažiau svarbus dalykas. Taip pat mums yra svarbu, kaip bus įgyvendintas tas įstatymas. Jeigu įstatymas bus priimtas, o mes negalėsim jo įgyvendinti, mes dar kartą dauginsim tą teisinį nihilizmą, kuris Lietuvoje yra masiškai paplitęs, todėl aš norėčiau pasakyti bent motyvus, dėl kurių aš teikiu šias pataisas. Jos logiškai išplaukia iš visos dabartinės situacijos, mokslo prioriteto ir visų mūsų tikslų ateityje. Aš neatsisakau.

PIRMININKAS. Jūs neatsisakote savo pataisų?

K.GLAVECKAS. Ne.

PIRMININKAS. Dabar mums reikėtų išsiaiškinti, ar Seimas remia šias pataisas. Gal iš eilės. Pirmasis pasiūlymas yra įregistruotas Seimo nario komiteto pirmininko R.Pavilionio, kuris, manyčiau, iš esmės tvarko buvusį projektą. Šiam siūlymui paremti reikia 29 – 1/5 Seimo narių. Ar bendru sutarimu, ar balsuosim? Bendru sutarimu dėl R.Pavilionio siūlymo dėl šio įstatymo projekto. Kad svarstytume šį pasiūlymą, jį turi paremti 1/5 Seimo narių. Ar bendru sutarimu paremiam šį siūlymą? (Triukšmas salėje) Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, paprastai įstatymai yra priimami pastraipsniui. Aš klausiu, kuriam straipsniui yra pateikta pataisa.

PIRMININKAS. Pataisos yra pateiktos visiems straipsniams.

A.KUBILIUS. Tai kiekvieną pataisą ir reikia svarstyti.

PIRMININKAS. Bet 155 straipsnio 4 dalis sako, kad papildymai, pasiūlymai, išbraukimai, jeigu jie paremiami 1/5…

A.SAKALAS. Pirmininke, galima dėl vedimo tvarkos?

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Čia nėra personalios komiteto pirmininko pataisos, čia yra komiteto antrasis variantas. Tai kokia gali būti kalba apie tai, ar pritariam, ar nepritariam antrajam variantui, ar dar reikia prašyt, kad 1/5 Seimo narių pritartų tam variantui? Reikia balsuoti pastraipsniui ir kartu atsižvelgti į Seimo nario K.Glavecko pataisą, ar mes ją priimam, ar paprasčiausiai atmetam. Jeigu bus nuspręsta dėl Seimo nario K.Glavecko pataisos, toliau reikia priiminėti šitą įstatymą.

PIRMININKAS. Bet aš noriu priminti Statutą: prieš pradėdami svarstyti šiuos pasiūlymus, mes turime gauti parėmimą, kad mes galime svarstyti tas pataisas, o tik tada jau klausim, ar už, ar prieš. (Balsai salėje)

A.SAKALAS. Tai komiteto dokumentas. Tai nėra to dokumento pataisa. Paties komiteto dokumentas.

PIRMININKAS. Bet jūs remkitės Seimo statuto straipsniu.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, galėčiau dar sykį paaiškinti. Ponas A.Sakalas šiek tiek klaidina, nes galbūt nežino, kaip dabar veikia Statutas. Yra priimti pateiktas įstatymo projektas, kuriam Seimas pritarė po svarstymo. Po to buvo pateiktos pono R.Pavilionio ir pono K.Glavecko pataisos. Svarstant kiekvieną straipsnį reikia apsispręsti, ar tas pataisas svarstom, ar ne, nes pagrindinis projektas yra tas, kuriam Seimas pritarė po svarstymo, o toliau yra pataisos ir svarstykim iš eilės.

PIRMININKAS. Jūs siūlote suskaldyti šiuos pasiūlymus į atskirus straipsnius?

A.KUBILIUS. Taip reikia daryti.

PIRMININKAS. Gerai, tai technikos dalykas. Dabar pradedame pastraipsniui nuo preambulės. Šis įstatymas turi preambulę. Yra komiteto pirmininko R.Pavilionio siūlymas pakeisti preambulę. Kas už tai, kad pritartume šiam pasiūlymui? Bendru sutarimu pritariam? Ačiū. Pritariam. Seimo komiteto pirmininko K.Glavecko siūlymas neturi preambulės.

Dabar 1 straipsnis. 1 straipsniui yra kardinali Seimo nario komiteto pirmininko R.Pavilionio pataisa. Ar galima bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui, kad jį svarstytume? Pritariam. Seimo narys komiteto pirmininkas K.Glaveckas taip pat siūlo savo pataisą 1 straipsniui. Ar jūs pritariate, kad šį pasiūlymą svarstytume? Prašau registruotis. Dabar vyksta registracija.

Užsiregistravo 115 Seimo narių. Seimo narys K.Glaveckas nori žodžio. Minutę! Prašau.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, aš truputį sutrukdysiu jūsų dėmesį paaiškindamas, kas vis dėlto privertė mane teikti tuos siūlymus. Kaip minėjau, pirmasis motyvas yra įgyvendinimo realumas. Žinant visą dabartinę situaciją, kitų metų planus ir ekonomikos augimą iš tikrųjų papildomai numatyti… Pagal naują redakciją, paskutinę redakciją, aš jums galiu pasakyti, kitais metais mokslo ir studijų finansavimui papildomai reikėtų 770 tūkst. (tai nedaug), 2002 m. – 120 mln., paskui 188 mln. Toliau. Švietimui kitais metais pagal mūsų biudžeto skaičiavimus prie to, kas yra įtraukta dabartiniu metu, reikėtų skirti papildomai dar 111 mln., 2002 m. – 214 mln. ir 230 mln. Aš neprieštarauju ir palaikau būtinumą keisti finansavimą, bet aš siūlau, kad tas finansavimas būtų įgyvendinamas ir susietas su trimis svarbiausiomis aplinkybėmis, visų pirma ekonomikos pasikeitimais ir augimu. Mano siūlomas principas, kad finansavimui būtų papildomai skirta iš bendrojo vidaus produkto prieaugio…

Ką tai reikštų kitais metais? Jeigu būtų priimtas mano principas, finansavimas konkrečiai studijoms ir aukštajam mokslui būtų padidintas 23 mln., švietimui jis padidėtų maždaug 89 mln. Bet tai būtų sietina su ekonomikos augimu. Jeigu mes daugiau pagaminame, daugiau parduodame, daugiau turime pinigų, mes atitinkamai papildomai skiriame daugiau finansavimo. Be to, tai siejasi ir su reforma. Jeigu reformos nedaromos ir efektyvumas nekyla, tai ir finansavimas negali didėti. Mes turime galų gale gauti rezultatų. Svarbiausias motyvas yra finansinės galimybės. Staigus finansinių srautų perskirstymas gali sukelti labai daug negerų pasekmių. Negalima per naktį arba per savaitę pakeisti struktūros, tam reikia pasirengti, reikia parengti reformas, pakeisti įstatymus, galų gale peržiūrėti visas funkcijas, tik tada galima daryti tokius…

PIRMININKAS. Gerai, jūs jau kalbate, ar dėl balsavimo motyvų…

K.GLAVECKAS. Aš manau, kad vis dėlto reikėtų palaikyti mano principą.

PIRMININKAS. Aš dar noriu paaiškinti, kad tam, kad šį siūlymą apskritai svarstytume, turime gauti 29 Seimo narių pritarimą. Čia kalbama apie tai, ar apskritai tą siūlymą galime pradėti svarstyti, ar ne. O po to jūs galėsite kalbėti ir už, ir prieš, ir bus visiems suteiktas žodis.

Taigi dabar prašau… (Balsai salėje) Ne, mes pradedame diskusijas. Gerai. Seimo narys A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau palengvinti gerbiamojo pranešėjo dalią ir pacituoti Statuto 157 straipsnio 5 dalį. Skaitau: “Kai pranešėjas paskelbia, kad pagrindinis komitetas yra apsvarstęs ir šis priima pasiūlymą, dėl jo galima nebalsuoti, jeigu nėra prieštaraujančių Seimo narių”. Tad pirmiausia klauskime pranešėjo, ar jis priima, ir gal bendru sutarimu eisime labai greitai. Ponas A.Sakalas buvo teisus sakydamas, kad jeigu komitetas apsvarstė ir pranešėjas priima, tai diskusijų nereikia ir nereikia to vieno penktadalio Seimo narių.

PIRMININKAS. Palaukite, dabar mes kalbame apie K.Glavecko siūlymą. Šiam siūlymui, kurį teikia pranešėjas, visi bendru sutarimu ir pritarėme. Gerai, prašom balsuoti, kas už tai, kad palaikytume K.Glavecko pasiūlymą? Prašom balsuoti.

K.Glavecko pasiūlymas nesulaukė 29 Seimo narių palaikymo, todėl nesvarstomas. 1 straipsnis. Dabar 2 straipsnis.

A.KUBILIUS. Pirmininke, ką jūs darote, Statutas yra ar nėra?

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Buvo R.Pavilionio pataisa 1 straipsniui. Ji net nebuvo svarstyta. Mes tik sutarėme, kad ją svarstysime.

PIRMININKAS. Taip.

A.KUBILIUS. Tai 1 straipsnį dabar ir apsvarstykime.

PIRMININKAS. Mes ir svarstysime toliau 1 straipsnį, aš tik pasakiau, kad jis nesulaukė pritarimo. (Balsai salėje) Nesikarščiuokime, kodėl mes norime primesti savo valią, kad taip darytume, kaip jūs norite? Juk mes dabar kalbame, ar pritariame siūlymui, o po to svarstysime kiekvieną straipsnį ir priimsime. Kodėl mums dabar būtinai reikia įvesti kitokią tvarką? (Balsai salėje) Dėl 2 straipsnio, kurį siūlo Seimo narys R.Pavilionis, galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta.

Dabar dėl K.Glavecko siūlymo 2 straipsniui. Tada reikėtų balsuoti, kad jis sulauktų 29 Seimo narių pritarimo. Prašom balsuoti. Nepritarta K.Glavecko siūlymui dėl 2 straipsnio. Ar pritartumėte bendru sutarimu Seimo nario R.Pavilionio siūlymui dėl įstatymo 3 straipsnio? Ačiū. Tada dėl 3 straipsnio dėl K.Glavecko siūlymo. Prašom balsuoti.

K.Glavecko siūlymas negavo pritarimo. Dabar mes turėtume pereiti prie priėmimo procedūros.

A.KUBILIUS. Pirmininke, ar dar galima?

PIRMININKAS. Taip, prašom.

A.KUBILIUS. Aš tikrai norėčiau, kad jūs gal nelabai nervindamasis išklausytumėte mano pastebėjimą. Seimo statuto tvarka labai aiškiai yra nustatyta 156 straipsnyje, kuriame sakoma, kad priimant įstatymą visų pirma yra priimami atskiri straipsniai. Svarstant kiekvieno straipsnio priėmimą yra sprendžiamas klausimas, ar priimame pataisą. Kai pataisos pateiktos priimti, tai pirmiausia sprendžiama, ar jas svarstyti, ar ne. Jūs šiek tiek sukeitėte visą tvarką, todėl mano pasiūlymas jums kiek galima atidžiau laikytis tos tvarkos, kuri numatyta Statute, nes tai palengvina mūsų visų darbą. Ir svarstymas straipsnio, jo pataisų, einantis iš eilės, yra daug logiškesnis, negu iš pradžių apsispręsti, ar mes svarstysime pataisas, po to atskirą straipsnį ir t.t.

V.LANDSBERGIS. Ar galima repliką?

PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Ačiū. Aš niekaip negaliu suprasti, kaip čia yra formuojamas tariamas bendras sutarimas, kai bent vienas Seimo narys, pavyzdžiui, K.Glaveckas, nesutinka, nėra bendro sutarimo. O jūs forsuojate nieko neklausydami.

PIRMININKAS. Reikia 29 Seimo narių, kad pritartume šiam siūlymui. 29 Seimo nariai išreiškė savo valią. Vadinasi, siūlymas priimamas, jeigu nėra atmetamas. Viskas. Mes nepriimame straipsnio, o tik siūlymui pritariame arba ne. Štai ką aš norėčiau pasakyti.

Dabar mes pradėsime priėmimo procedūrą. Dėl preambulės norėčiau pasitarti. Ji skiriasi nuo pateikto projekto ir pasiūlymo. Reikėtų dėl jos atskirai balsuoti? Dėl preambulės. Taip. Dėl preambulės norėtų kalbėti Seimo narė O.Babonienė. Prašom. Ne, dėl viso? Ar galima priimti preambulę bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių? K.Glaveckas neprieštarauja dėl preambulės? Ačiū. Preambulė priimta.

1 straipsnis – “Valstybės biudžeto asignavimai mokslui ir studijoms”. Ar galime priimti bendru sutarimu? Negalima. Prašom registruotis.

Salėje yra 109 Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų dėl 1 straipsnio nori kalbėti Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Ačiū. Pagaliau sulaukiau žodžio ir galiu išsakyti kai kuriuos motyvus. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasisakyti prieš šį straipsnį, nes, aš manau, kad arba komiteto pirmininkas gerbiamasis rektorius R.Pavilionis yra apgaudinėjamas, arba mes norime paprasčiausiai apgauti visuomenę. Štai 1 straipsnyje yra pasakyta – 2001 m. skirti ne mažiau kaip 1,35% bendrojo vidaus produkto. Iš preambulės yra aišku, kad rengiamasi skirti daugiau lėšų, nes preambulėje sakoma, kad iki šiol buvo skiriama nepakankamai. Taigi visi suprantame, kad priėmus 1 straipsnį kitais metais bus skiriama daugiau lėšų negu buvo iki šiol numatyta. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad mums išdalintame kitų metų biudžeto projekte yra numatyta (pataisius jį šiandieninei Vyriausybei) mokslui ir studijoms skirti 50 tūkst. Lt mažiau, negu buvo pateikta mūsų Vyriausybės projekte. Tai aš turiu pasakyti, kad iš tikrųjų visų pirma mums reikia išsiaiškinti, ką mes norim pasiekti šiuo įstatymu. Jeigu mes norime tik apgaudinėti save ar Lietuvos žmones, aš šiandien siūlau balsuoti prieš šį įstatymo straipsnį.

PIRMININKAS. Šį straipsnį paremti nori Seimo narė O.Babonienė. Dėl viso? O Vytenis dėl šio straipsnio? Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Kolega A.Kubilius labai teisingai pasakė vertindamas biudžetą, todėl ir siūlau kolegai A.Kubiliui balsuoti už šį įstatymą, nes puikiai suprantame, kad biudžeto svarstymas bus tik gruodžio 19 dieną. Todėl A.Kubiliui siūlau neapsimesti ir dabar pritarti preambulei bei palaikyti visą šį įstatymą. Mes jį priimsime, ir aš manau, kad Prezidentas suspės jį paskelbti, pasirašyti, jis bus paskelbtas “Valstybės žiniose” ir turėsime kitą sprendimą, labai aiškų, kad palaipsniui įgyvendinsime tuos siekius, kuriems pritaria didžioji Seimo narių dauguma.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis. Prašau.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš irgi bandau suprasti, kokią prasmę turi ir tas buldozerinis mechanizmas, kuris naudojamas, ir pati idėja. Pati idėja priimti skaičius, kurie arba atitinka tą, kas jau yra skiriama, arba, kaip kiti aiškina, yra visiškai nerealūs ir negalės būti įgyvendinti. Tai galbūt daromas toks ginklas, kurį įteiksim opozicijai, ypač kairiajai, į rankas, kad daužytų dabartinę daugumą. Štai jūs nevykdote ir nevykdote įstatymo. Aš nelabai suprantu, kuriai grupei priklauso iniciatorius kuriant tokį ginklą? Ar valdančiajai daugumai, ar yra kairiosios opozicijos desantas į valdančiąją daugumą?

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Prašau.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsniui reikia pritarti. Kodėl? Juk K.Glavecko pasiūlymas iš esmės sudaro sąlygas net mažinti išlaidas, nes jis traktuoja, kad toks procentas nuo prieaugio, nuo pagrindinio BVP, kuris gali būti mažinamas. Man labai keista, kad ekonomistas, kuris turi žinoti, kad XXI amžiuje valdys tik protas ir tik protas ves šalį į konkurenciją, iš esmės sudaro galimybę politikams sumažinti švietimo išlaidas. Todėl siūlau neklausyti išvedžiojimų, kurie slapta numato išlaidų mažinimą, o pritarti 2 straipsniui, kuris aiškiai pasako, kad švietimui ir mokslui yra prioritetas. O tai yra Lietuvos ateitis ir siūlau vieningai balsuoti.

PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio pranešėjas dar turi ką nors pasakyti?

R.PAVILIONIS. Aš labai trumpai, jeigu galima.

PIRMININKAS. Labai trumpai.

R.PAVILIONIS. Aš tiesiog norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, gerbiamieji Seimo nariai, kad Biudžeto ir finansų komitetas, svarstydamas ankstesnės Vyriausybės projektą ir jį grąžinęs atgal, atsižvelgė į mūsų siūlymą ir pats komitetas, pats profesorius K.Glaveckas yra įrašęs, kad kitiems metams reikia skirti finansavimą, kuris būtų nuo 1,3 iki 1,5 bendrojo vidaus produkto. Taip yra įrašyta jūsų rezoliucijoje.

PIRMININKAS. Prašau registruotis prieš balsavimą už 1 straipsnį.

Užsiregistravo 119 Seimo narių. Dabar atidžiai formuluoju klausimą. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario R.Pavilionio pasiūlytai 1 straipsnio redakcijai, prašau balsuoti.

Už – 109, prieš – 2, susilaikė 4. 1 straipsnis priimtas.

A.KUBILIUS. Repliką galima?

PIRMININKAS. Taip. Repliką nori pasakyti Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš sveikinu jus priėmus labai ryžtingą sprendimą, kuris numato, kad 2001 m. valstybės biudžeto lėšos mokslui ir studijoms bus mažesnės negu šiais metais.

PIRMININKAS. Toliau 2 straipsnis. Komiteto pirmininko R.Pavilionio pasiūlytas 2 straipsnis. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Galime. Pritarta 2 straipsniui. (Balsai salėje) Tai prieštaraukite. Tylite, o kai sakau, kad pritarta, pradedate prieštarauti. Ar galima 2 straipsniui pritarti? Negalima. Prašau balsuoti. Prašau registruotis. Kol sutvarkys mūsų registracijos sistemą, prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Jūs dėl 2 straipsnio? Seimo narė O.Babonienė. Prašau. Jau įjungta.

O.BABONIENĖ. Ruošiausi kalbėti ilgiau, tačiau pajutau daugumos nuomonę ir tik primenu, kad nacionalinį saugumą sudaro trikampis, kurio vienoje viršūnėje – ekonomija, kitoje viršūnėje – gynyba, o trečioje – dvasinė kultūra, švietimas. Taigi siūlau pritarti komiteto nutarimui ir balsuoti už. Juk nutarimo projekte ir yra parašyta – ne mažiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius kalbės dėl motyvų dėl 2 straipsnio. Prašau.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad valdančiosios koalicijos finansų politikos vaizdelis yra nekoks. (Juokas salėje) Štai ką tik Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sako, kad kitais metais būtų įgyvendintas šio įstatymo 2 straipsnis, reikia surasti papildomai 111 mln. Lt. Finansų ministras tyli, premjeras taip pat tyli. Ar tai reiškia, kad yra pasirengta tuos pinigus surasti (būtų gerai mums tai išgirsti), ar vėlgi mes turime pavyzdį elementaraus akių dūmimo ir rektorius R.Pavilionis mano, kad tie pinigai bus surasti, o Vyriausybė mano, kad kitaip suskaičiavus bus galima parodyti su tais pačiais pinigais, kad yra 6,5%. Norėčiau, kad Seimo dauguma iš šio nelabai kokio vaizdelio bandytų pati susidaryti kiek galima aiškesnį vaizdą ir kad būtų aiškiai atsakyta prieš balsuojant dėl 2 straipsnio, kiek papildomai finansų yra numatoma, priėmus šį 2 straipsnį, skirti švietimui kitų metų biudžete. Jeigu to nėra padaryta, jeigu mes dabar negauname atsakymo, tai galiu dar sykį konstatuoti, kad valdančioji koalicija rengiasi balsuoti aklai ir tikisi tokiu būdu apgauti Lietuvos žmones.

PIRMININKAS. Vienas kalbėjo už, vienas – prieš. Prašom registruotis. Vyksta registracija. Prašom Seimo narius registruotis. Užsiregistravo 115 Seimo narių.

Kas už tai, kad pritartume 2 straipsniui, kurį siūlo komiteto pirmininkas R.Pavilionis, prašom balsuoti. Už – 107, prieš – 1, susilaikė 4. 2 straipsnis priimtas.

Ar yra norinčių kalbėti dėl 3 straipsnio? Seimo narys A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taip susiklostė mano gyvenimas, kad aš 30 metų dirbu toje pačioje aukštojoje mokykloje, todėl galiu tvirtinti, kad paskutiniaisiais metais susidarė ypač sunki situacija aukštojo mokslo sistemoje. Visiškai sutinku, kad šis dalinis lėšų papildymas, kuris skiriamas pirmaisiais metais, dar jokiu būdu neišgelbės aukštųjų mokyklų. Manau, yra teisinga, kad kiekvienais metais yra numatoma po truputį didinti finansavimą aukštojo mokslo sistemai. Taip mes nuo tos stagnacijos, sustingimo, kai pinigų užtenka tik minimaliems poreikiams, galėsime prieiti prie normalios situacijos, kai bus galima plėtoti ir mokslinius tyrimus, ir didinti studentų skaičių, ir spręsti tas problemas, kurios yra keliamos mūsų aukštosioms mokykloms. Aš pasisakau už šį straipsnį, už visą įstatymą ir kviečiu visus, įskaitant ir A.Kubilių, balsuoti už šį įstatymą, nes jis vakar televizijos laidoje labai aktyviai agitavo už informacinę visuomenę.

PIRMININKAS. Kalbėti prieš nėra užsirašiusių. Ar bendru sutarimu 3 straipsnį galėtume priimti? (Balai salėje: galim… galim…) Nėra prieštaraujančių, 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Dabar mums reikia balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo. Prašom dar kartą registruotis. (Balsai salėje: aš dar turiu ką pasakyti…)

PIRMININKAS. Užsiregistravo 115 Seimo narių. Dėl viso įstatymo dėl motyvų nori kalbėti Seimo narė O.Babonienė. Nenorite? Seimo narys V.P.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, manau, kad šiandien mes dar kartą pademonstravome vieningą požiūrį į pačią svarbiausią nacionalinę problemą – į studijų, aukštojo mokslo ilgalaikio finansavimo normatyvų stabilų įtvirtinimą, į požiūrį dėl informacinės visuomenės kūrimo, mūsų jaunimo, ateities, mūsų švietimo sistemos pagrindimą. Labai svarbu, kad tai leis suderinti pozicijas, susijusias su bendruoju vidaus produktu, pereiti prie tikslesnio programinio finansavimo, kuriame visada bus nustatytos minimalios ribos, kurių kiti seimai net negalės mažinti nepakeitę įstatymų. Primenu, kad tokią normą įtvirtina ir leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija. Joje parašyta, kad negalima mažinti įstatymais nustatytų lėšų, kol tie įstatymai nepakeisti. Taigi pirmą kartą mes pasiekėme rezultatą.

Socialdemokratinė koalicija inicijavo šį įstatymo projektą, pateikė jį ir dėkinga Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, kuris po svarstymo pritarė. Šiandien pasiektas gražus kompromisas. Taip pat norime priminti, kad socialdemokratinės partijos praeitame Seime nuolat kėlė klausimą, kad didinant asignavimus būtų susiejami su bendruoju vidaus produktu švietimo, mokslo ir kultūros finansavimas. Taigi mums nepavyko to pasiekti praeitame Seime dėl konservatorių užsispyrimo, o štai dabar šis žingsnis įtvirtintas. Dar kartą kviečiame visus balsuoti ir pademonstruoti naująją politiką ir naują požiūrį į informacinę visuomenę, švietimą, aukštąjį mokslą ir kultūrą. Raginame balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mes visi norime, kad Lietuva sparčiai žengtų žinių visuomenės plėtros keliu, kad Lietuvoje plėtotųsi informacinė visuomenė. Tik visa bėda, kad vieni mes tai darome konkrečiais darbais (pavyzdžiui, mūsų Vyriausybė numatė informacinės visuomenės plėtrai kitų metų biudžete 25 mln. litų, aš džiaugiuosi, kad šie pinigai yra palikti), o kiti labiau mėgstame gražius žodžius, skambias deklaracijas ir visiškai deklaratyvius įstatymus, kurie nieko nereiškia arba kurie yra tiesiog noras parodyti savo didelį susirūpinimą mokslo ir švietimo reikalais. Noriu pasakyti, kad aš tikrai negaliu balsuoti už tokį įstatymą, nes mes šiandien turime svarstyti ne tik šį įstatymą, bet taip pat ir kitą dokumentą, t.y. Vyriausybės programos įgyvendinimą atspindintį dokumentą – kitų metų valstybės biudžeto projektą, kurio antrasis svarstymas čia, šioje Seimo salėje, bus po kelių valandų.

Aš noriu dar kartą pakartoti, kad tas straipsnis, kuriuo yra numatoma mokslui ir studijoms kitais metais skirti 1,35% BVP, šitaip įsivaizduojant, kad bus padidintas finansavimas, yra visiškai apgaulingas, nes Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte yra numatyta, kad kitais metais mokslui ir studijoms bus skirta 442 mln. litų. Tai yra 12 mln. mažiau už šiais metais biudžete numatytus asignavimus mokslui ir studijoms. Noriu pakartoti, šiais metais yra skirta 454 mln. litų, kitais metais – 442 mln. litų. Mes turime du dokumentus, kuriems pritarė valdančioji koalicija, ir manom, kad mes kažką sprendėme. Mielieji ponai, siūlau jums atsipeikėti ir baikime patys save apgaudinėti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Stankevič.

V.STANKEVIČ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prie šio projekto dirbo derinimo grupė. Kaip jūs matote, ir derinimo grupė, ir kartu kelios frakcijos parodė savotišką lankstumą dėl finansavimo. Balsuojant už šį projektą mes pagaliau duosime viltį mokslui ir švietimui, kai mokslas ir švietimas galės nustatyti savo strategiją. Kviečiu pritarti pateiktam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš visą laiką stebiuosi mūsų gerbiamųjų kolegų ir oponentų konservatorių nenuoseklumu. Jie visą laiką žodžiais už naują vėją, už elektroninę Vyriausybę, už informacinę visuomenę. Bet kai ateina laikas skirti pinigus, tai kažkaip visą laiką… Čia nėra labai didelis laimėjimas, gerbiamasis Kubiliau, kad jūs paskyrėte 25 mln. A.Šleževičiaus Vyriausybė anksčiau buvo gerokai daugiau paskyrusi. Bet čia detalės. Mano nuomone, šiuo metu gerbiamasis A.Kubilius nevisiškai supranta arba jis tiesiog atprato būdamas premjeru, kas iš tiesų skirsto biudžetą. Seimas skirsto biudžetą ir įpareigoja Vyriausybę jį vykdyti. Būtent šis sprendimas šiandien yra priimamas. Aš kviečiu visus balsuoti. Iš tikrųjų yra labai gerai, kad Socialdemokratinės koalicijos iniciatyva yra palaikoma valdančiosios partijos. Manau, kad šis sutarimas kaip tik ir garantuoja, kad šitas projektas bus įvykdytas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar Seimo narys J.Korenka nori kalbėti prieš? Prašau.

J.KORENKA. Ačiū, Pirmininke. Aš iš tikrųjų ne visai pritarčiau šiam projektui, nes, mano nuomone, per maža suma yra šiandien žinant, kai gerbiamojo A.Kubiliaus Vyriausybės laikais ypač ne koks vaizdelis buvo skiriant pinigus švietimui. Todėl reikėtų ką nors padaryti. Geriau teliokas tvarte nei jautis laukuose. Todėl siūlyčiau pritarti šitam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas ir J.Veselka jau kalbėjo dėl atskirų straipsnių, gal pakaks. Reikėtų užsiregistruoti balsuojant dėl viso. Prašau registruotis. Seimo nariai, vyksta registracija.

Užsiregistravo 118 Seimo narių. Ar daugiau yra neužsiregistravusių? (Balsas salėje) Gerai, balsuosit ranka. Kas už tai, kad pritartume Mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymui? Prašau balsuoti.

Už – 115, 116, nes G.Dalinkevičius taip pat ranka balsavo už, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Plojimai)

R.JUKNEVIČIENĖ. Ar galima repliką po balsavimo?

PIRMININKAS. Dar norėčiau suteikti žodį Seimo nariui R.Pavilioniui po to jums.

R.PAVILIONIS. Atsiprašau, kad taip ilgai stovėjau, turėjau anksčiau atsisėsti, bet tai dariau tik dėl to, kad prašysiu jūsų atsižvelgti į siūlomą Seimo protokolinį nutarimą, kuris atsakytų į gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus nuogąstavimus. Aš labai trumpai paaiškinsiu, o po pietų jis bus jums įteiktas.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo kitų metų keisis aukštųjų mokyklų finansavimo tvarka ir bus priimtos atitinkamos Aukštojo mokslo įstatymo pataisos, apibrėžiančios kitokį nei iki šiol šių mokyklų statusą, prašau priimti tokį protokolinį nutarimą. ,,Nebiudžetinės lėšos, kurias įvairiais užsakymais, sutartimis ir paslaugomis užsidirba mokslo ir studijų įstaigos, turi būti neįskaitomos į Seimo skiriamus valstybės biudžetinius asignavimus mokslo ir studijų įstaigoms ir negali būti pagrindas mažinti valstybės biudžetinius asignavimus šioms įstaigoms.” Tokios, savo iniciatyva papildomai uždirbtos lėšos yra gebėjimo turtinti mokslą ir studijas stimulas, netapatintinas su valstybės skiriamais asignavimais. Griežtai laikytis šio principo mus įpareigojo Europos mokslo ir studijų savivaldos institucijos, kurių nariais esame, taip pat Europos Komisijos PHARE ekspertai.

Baigdamas noriu padėkoti visiems Seimo nariams. Aš manau, kad visa Lietuvos visuomenė, ypač akademinė visuomenė, labai palankiai priims jūsų nutarimą, tai yra tikras posūkis po dešimties metų ir tikrai jūs už tai būsite įvertinti. Aš labai asmeniškai norėčiau padėkoti profesoriui A.Sakalui, kuris visą laiką talkino rengiant šį įstatymo projektą, Socialdemokratų frakcijai, kuri inicijavo, ir labai gerai valiai, kurią išreiškė liberalai ir socialliberalai priimdami kompromisinį variantą. Žinoma, labai noriu padėkoti Seimo Pirmininkui A.Paulauskui ir premjerui R.Paksui, kad jie padėjo mums pasiekti šį kompromisą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Juknevičienė. Prašom repliką.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį į balsavimo rezultatus. Iš tikrųjų žalia spalva verta plojimų, tačiau yra kai kurių labai įdomių pastebėjimų. Tiek Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas nebalsavo už šį projektą – susilaikė, tiek finansų ministras nebalsavo už šį projektą – susilaikė, Tėvynės sąjungos-Konservatorių frakcija apskritai nematė reikalo dalyvauti tokios narkomanijos, sakyčiau, pasireiškimui Lietuvos Seime siekiant pasirodyti visuomenei, siekiant ir visuomenę įtraukti į tą populizmo liūną. Labai atsiprašau, bet taip vyksta.

A.SAKALAS. Repliką!

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas. Repliką.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, po šio Seimo sprendimo tikrai bus galima patvirtinti, kad Seimas pagaliau atsigręžė į mokslo ir švietimo problemas ir tikrai prioritetu tapo mokslas ir švietimas. Niekam neturėtų kilti abejonių. Bet mano replika turi ir kitą pusę. Aš nelabai seniai girdėjau balsus, kurie abejojo, kaip galima susieti mokslą ir finansavimą, tarkime, su bendruoju vidaus produktu. Man labai keista, kad tas abejones išreiškė tie asmenys, kurie patys susiejo kitą biudžetą, krašto apsaugos biudžetą, su bendruoju vidaus produktu. Jiems tada abejonių nekilo, o dabar kažkodėl kyla. Man atrodo, kad politikai turėtų būti nuoseklūs. Jeigu tada jiems nekilo abejonių, turėtų ir dabar nekilti. Ačiū.

PIRMININKAS. Skelbiu pertrauką iki 12.30 val.

Pertrauka

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje sudarymo" projektas Nr.IXP-172 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Tęsiam posėdį. Mums reikėtų išnagrinėti vieną rezervinį klausimą ir tada būtų galima eiti pagal darbotvarkę, nagrinėti pagrindinius klausimus.

Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje sudarymo” projektas. Pranešėjas – Seimo narys A.Medalinskas. Prašau.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Iš tikrųjų atimsiu nedaug jūsų laiko, tačiau pakankamai svarbiam klausimui. Toliau tęsiame steigimą įvairių parlamentinių, bendradarbiavimo su įvairiomis tarptautinėmis institucijomis grupių. Viena tokia institucija yra Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėja. Šiandien jums yra siūloma grupė, sudaryta iš 20 narių, atsižvelgiant į frakcijų pasiūlymus, kad tokia grupė būtų sudaryta. Šiek tiek užtrukom su jos formavimu, bet užtrukom dėl paprastos priežasties. Yra labai daug norinčių palaikyti santykius su įvairiomis institucijomis, su įvairiais parlamentais. Štai dėl to. Tačiau vis dėlto pavyko suderinti visų interesus. Taigi siūloma tokios sudėties grupė.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, ar į šitą turistinę grupę gali įsirašyti kas nori, ar čia vėl pagal partinį principą pasiskirsto?

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų aš pats kažkada buvau vienas ir žinau, kaip yra nemalonu, o gal kai kam ir malonu, nežinau, bet klausimas yra tas, kad vienam žmogui pakliūti į parlamentines grupes, ypač kai kalbama apie mums labai svarbias tarptautines institucijas, yra tikrai nelengva. Tai yra pagal frakcijų tarpusavio pasiskirstymą, pasiūlymą. Kai kurios frakcijos, tiesa, padarė keitimus su kitomis parlamentinėmis grupėmis, bet tai atspindi tą realią situaciją kuriant ir kitas parlamentines grupes.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Šukys. Nėra? Kas nuspaudė jo mygtuką? Klausimų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu po pateikimo pritarti ir pradėti šio Seimo nutarimo svarstymo procedūrą? Bendru sutarimu pritarta. Ačiū.

Ar sutiktumėte šį nutarimą priimti ypatingos skubos tvarka? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Dėl šio nutarimo dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti? Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, turizmą visi mėgsta, ypač už valstybės pinigus, bet istoriškai žiūrint, kai mes prasidėjome su Žečpospolita, buvome sulenkinti, išdraskyta mūsų valstybė, todėl aš pasisakau prieš tokios grupės formavimą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš supratau, kad ponas J.Veselka gal visai ne apie tai kalba, kas čia buvo svarstoma. Čia mes ne tarpparlamentinių ryšių grupę steigiame, o steigiame mūsų delegaciją Lenkijos-Lietuvos seimų asamblėjoje. Tai yra tarpvalstybinė institucija, tokia pat kaip ministrų pirmininkų komisija ar tarpvyriausybinė komisija, labai svarbi ir naudinga, davusi daug naudos gerinant mūsų santykius su Lenkija. Aš nenorėčiau manyti, kad kolega J.Veselka norėtų tuos santykius kaip nors bloginti.

PIRMININKAS. Dar nori kalbėti Seimo narys J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamasis Andriau, gerbiamasis J.Veselka puikiai supranta, apie ką čia kalbama. Aš siūlau tokį kompromisą. Reikėtų galbūt tada įrašyti ir J.Veselką, ir jis iš karto pritars šiai grupei. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Prašom registruotis. Kažkas atsitiko. Sako, vėl įstrigo. Kadangi technika irgi lūžta, kviečiu balsų skaičiavimo komisiją: G.Babravičių… (Balsai salėje) Bet dėl viso balsuoti bendru sutarimu nelabai išeina. Z.Balčytis, S.Buškevičius, P.Jakučionis ir V.Tomaševski. Ar yra šie Seimo nariai, išrinkti į balsų skaičiavimo grupę? Vienas yra. Du. Kas dar? Daugiau nėra. Prašom. Seimo narys P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš buvau praeitoje balsų skaičiavimo komisijoje, kodėl dabar vėl esu, nežinau. Ar čia bausmė, ar čia pagarba?

PIRMININKAS. Čia kaip pripažinimas, kad gerai dirbate darbą. Veikia? Jeigu veikia, pabandome registruotis elektronika. Visai išsijungė. Tai gal tada, kiek yra Seimo narių iš balsavimo grupės, tegul ateina, užima vietą ir pradėsime, nes labai susitrukdys laikas. Prašom. Z.Balčytis, G.Babravičius, S.Buškevičius, P.Jakučionis ir V.Tomaševski. Kol kas vienas, du. Kas buvo trečias? Nelanko posėdžių. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 ir 2 straipsnius? Tada reikėtų balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje sudarymo, prašom balsuoti pakeliant rankas.

Už – 88. Kas prieš? Ačiū. Susilaikė? 1 – prieš. Nutarimas priimtas.

Užsienio reikalų komiteto pirmininko A.Medalinsko informacija dėl Seimo narių iniciatyvos kurti grupę ryšiams su Baltarusijos Respublika

Dabar aš noriu pakviesti į tribūną Užsienio reikalų komiteto pirmininką A.Medalinską, kad jis trumpai informuotų apie Lietuvos santykius su Baltarusija. Prašom.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tikrųjų man pačiam netikėtas mano atsiradimas šioje Seimo tribūnoje kalbėti tokiu neįprastu klausimu kaip santykiai konkrečiai su viena valstybe. Kiek aš supratau, kaip mane informavo, reikėtų pakalbėti apie Seimo narių iniciatyvą kurti grupę ryšiams su Baltarusija palaikyti.

Galėčiau pasakyti, kad tokie klausimai iki šiol Seime (aš suprantu, pagal Seimo statutą) daugiausia buvo diskutuojami Užsienio reikalų komitete. Aš ir siūlyčiau galbūt Seimo nariams pateikti klausimus, jeigu tokių klausimų turi. Šiaip manyčiau, kad Užsienio reikalų komitetas būtų pasirengęs šalia kitų klausimų apsvarstyti, kaip atrodo mūsų santykiai su Baltarusija, kaip atrodo mūsų bendradarbiavimas Vyriausybės lygmeniu, nes mes puikiai suvokiame, kad ši valstybė yra valstybė, su kuria mes turime didžiausią sieną kaip su kaimynine valstybe, tai yra mums svarbi kaimyninė valstybė ekonominių kontaktų prasme, pagaliau kultūrinių ir visų kitų visuomeninių kontaktų prasme ši valstybė yra tikrai mums svarbi. Gerai būtų, jeigu tie santykiai būtų palaikomi.

Lietuvos Vyriausybė iki šiol vykdė pakankamai pragmatišką politiką Baltarusijos atžvilgiu, stengdamasi neizoliuoti šios valstybės nuo vykstančių procesų, žinoma, jeigu pati valdžia ar kokie šios valstybės politikai nedarydavo pastangų priešinga linkme. Mūsų įsitikinimu, šios valstybės demokratijos tendencijos turi būti skatinamos visomis įmanomomis, galimomis formomis, kaip sakiau, stiprinant kontaktus su šia valstybe. Šia prasme bet kurią iniciatyvą pagyvinti santykius su šia valstybe vertinčiau kaip teigiamą.

Tačiau egzistuoja viena labai aiški problema. Paskutinieji parlamento rinkimai (antrasis šių rinkimų turas įvyko spalio 29 d.) pasaulyje traktuojamai nevienodai. Baltarusijos Prezidentas A.Lukašenka rikimus traktuoja kaip demokratinius, atitinkančius visus principus ir sako, kad šis parlamentas yra toks, kuris niekuo nesiskiria nuo kitų Europos valstybių ar apskritai pasaulio valstybių parlamentų. Tačiau Europos valstybių organizacijos, tokios tarptautinės organizacijos kaip Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija, Europos Taryba, Europos Sąjunga, pagaliau valstybės, kurios dalyvauja transatlantinėje bendruomenėje, yra išreiškusios daug kritikos dėl šių rinkimų rezultatų. Jos pažymėjo, jog jie vyko nedemokratiškai, jog opozicijai nebuvo suteikta galimybė naudotis visomis žiniasklaidos priemonėmis, jog pats Rinkimų įstatymas buvo gana netobulas. Taigi yra išreikštas noras, jog būtų imtasi daugybės priemonių, kad Baltarusijoje padėtis pakryptų demokratine linkme, o svarbiausias dalykas – kad Baltarusijos valdžia pradėtų dialogą su opozicija. Mano žiniomis, nė vienas iš žingsnių, remiantis šiuo pareiškimu, Europos Sąjungos pareiškimu, kuriam pritarė Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija ir Europos Taryba, nebuvo įgyvendintas.

Prie visų šių pareiškimų Lietuvos valdžia yra prisijungusi. Taigi žvelgiant iš oficialiosios valdžios pozicijos… Lietuvos Vyriausybės ir, aš manyčiau, Lietuvos Seimo, sakykime, didžiosios dalies Seimo, pozicija būtų tokia, jog parlamentiniai santykiai su Baltarusija, ypač jeigu kalbame apie Baltarusijos Aukščiausiąją Tarybą, išrinktą šių metų spalio 29 d., yra komplikuoti ir nerekomenduotini. Tačiau aš suprantu (aš kalbėjau su jais) iniciatorius, kurie išreiškė norą, kad su Baltarusija būtų palaikoma daugiau santykių. Man atrodo, kad mums dialogo forma lyg ir pradeda rasti tam tikrą sutarimą. Mano siūlymas būtų, kad mes vertintume šitą grupę kaip žmonių norą palaikyti santykius su Baltarusija. Aš neabejoju, jog yra daug kultūros, mokslo žmonių, verslo, visuomenės atstovų, kurie norėtų, kad tokie santykiai būtų palaikomi. Jeigu Lietuvoje būtų įsteigta draugija ryšiams su Baltarusija palaikyti, kuri vykdytų pakankamai aktyvią veiklą, o parlamento nariai būtų vieni iš iniciatorių, kad tokia draugija būtų įsteigta ir vėliau Lietuvos teisingumo ministerijoje būtų įregistruota, aš iš tikrųjų tokią iniciatyvą palaikyčiau, kaip palaikyčiau daugybę kitų iniciatyvų, skatinančių ryšius su visomis kaimyninėmis valstybėmis.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs norite paklausti? Bet galbūt čia tik kaip informaciją priimam.

A.MEDALINSKAS. Jeigu būtų galima, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Aš tikrai kviečiu… aš manau, kad numatytos ir Seimo statute pokalbių tarp frakcijų galimybės, todėl aš, kaip Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, galėčiau su žmonėmis, kolegomis, kurie inicijavo, pareiškė norą, jog santykiai su Baltarusija būtų aktyvinami… beje, yra ir kita grupė, kurioje yra penki žmonės, man sakė. Jie sakė, kad jie nori bendrauti su 13-ojo šaukimo Baltarusijos Aukščiausiąja Taryba. Taigi…

A.SYSAS. Dėl vedimo tvarkos!

A.MEDALINSKAS. Aš manau, kad šitos sujungtos pajėgos… aš galėčiau pateikti daug išsamesnę informaciją, negu mes čia Seime… kaip sakiau, Seimo Užsienio reikalų komitete galėtumėte atlikti tokį svarstymą ir tada galėtume atsakyti į daugelį su tuo susijusių klausimų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, aš prašyčiau laikytis darbotvarkės. Mes nebuvom įtraukę šio klausimo į savo darbotvarkę, todėl nereikia šitų diskusijų toliau tęsti.

PIRMININKAS. Tiesiog buvo sugedusi technika, mes pasinaudojom pertrauka ir pakvietėm dėl to, ką buvom nutarę pradžioje, tvirtindami darbotvarkę.

Seimo narė R.Juknevičienė. Prašau.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mes buvom įtraukę šiandien į darbotvarkę šį klausimą, tačiau man tenka apgailestauti, kad mes gaištame laiką kalbėdami ne apie tai, dėl ko buvom sutarę. Šiandien mes visiškai nenagrinėjam Lietuvos – Baltarusijos santykių ir niekas nekėlė tokio klausimo. Užtenka dviejų minučių pasakyti, ar Lietuvos parlamentas įkūrė arba įkurs grupę ryšiams su Baltarusijos parlamentu ir ar yra arba bus pareikšta labai aiški pozicija šiuo klausimu. Kadangi tai yra mūsų tarptautiniai reikalai, aš prašiau, kad į šį klausimą atsakytų Seimo Pirmininkas. Kadangi jis tai pavedė Užsienio reikalų komiteto pirmininkui, šis ir stovi tribūnoje. Bet aš taip ir nesupratau iš šio pokalbio, ar vis dėlto Lietuvoje, Lietuvos parlamente, bus įkurta tokia grupė santykiams su dabar išrinktu Baltarusijos parlamentu, ar ne? Tai esminis klausimas, o visa kita yra Užsienio reikalų komiteto reikalas.

PIRMININKAS. Seimo narys B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau priminti poniai R.Juknevičienei, kad reikėtų klausyti teksto, kai jis yra skaitomas. Pareiškime nėra pasakyta, kad sudaroma grupė bendradarbiauti su Baltarusijos parlamentu; yra pasakyta, kad sudaroma grupė bendradarbiauti su Baltarusija ūkiniais, kultūriniais ir kitais klausimais. Ir tada man dar kyla tokie klausimai: sakykite, nuo kada Čečėnija yra nepriklausoma valstybė, nes su ja yra sudaryta parlamentinė bendradarbiavimo grupė, nuo kada yra Tibetas, kad sudaryta parlamentinė bendradarbiavimo grupė? Taigi aš manau, kad tai yra problema, o ne dėl Baltarusijos. Ačiū.

A.GRICIUS. Galima?

PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamieji, mes tikrai gaištam laiką. Aš jaučiu, kad visa salė yra pasipiktinusi, jog mes virpinam orą ir nieko gero neveikiam. Aš tik noriu pasakyti, kad tokia gerbiamojo B.Bradausko sukurta grupė gali būti laisva. Ji gali ir ne tik Seimo narius pakviesti į savo grupę, bet ta grupė neturi būti registruojama Seime. Jeigu B.Bradauskas tikrai ją pristatys kaip tarpparlamentinių ryšių grupę (yra numatyta tokią grupę įkurti), tada galima svarstyti. Bet svarstyti negalima, nes tai yra parlamentarų iniciatyva. Ką tik gerbiamasis B.Bradauskas sakė, jog yra grupė ryšiams su Čečėnija. Aš prisimenu iš ankstesnių laikų, kad parlamentarai turi teisę įkurti bet kurią oficialią tarpparlamentinių ryšių grupę. Šiuo atveju B.Bradausko įkurta grupė yra ne tarpparlamentinių ryšių grupė, tai yra iniciatyvinė grupė, kuri turi teisę elgtis…

PIRMININKAS. Ačiū. Gal baigsime tą informaciją ir pradėsim darbotvarkės klausimus. Ačiū pranešėjui. (Balsai salėje) Mes be reikalo veliamės į diskusiją. Prašau.

A.MEDALINSKAS. Iš tikrųjų mes Užsienio reikalų komitete pasikeitėme nuomonėmis, gerbiamasis V.Andriukaitis dalyvavo tame posėdyje. Užsienio reikalų komitetas nerekomendavo tokios grupės steigti, tačiau, be abejonės, Seimo narių valia yra jų valia. Seimo nariai pagal Statutą gali steigti grupes su tomis parlamentinėmis institucijomis, su kuriom jie nori, bet oficialioji pozicija yra aiški ir mano, kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininko, pozicija būtų tokia: jeigu Seimo nariai daug aktyviau išreikštų iniciatyvą bendradarbiauti su Baltarusija, tokia draugija galėtų būtų įregistruota Lietuvos teisingumo ministerijoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Klausimą baigiam. Darbotvarkė. Laikykimės darbotvarkės, užtenka.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 18, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-153 (pateikimas)

Pradedam nagrinėti 5a klausimą – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 18, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-153. Pranešėja – ministrė V.Blinkevičiūtė.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien, aš manau, išties yra istorinė diena Seime, kadangi mes pirmą kartą rengiamės iš esmės pradėti nagrinėti Seime valstybinio socialinio draudimo sistemos ateitį, dabartį ir realiai vertinti šios sistemos esamą situaciją. To niekada nebuvo. Aš, dirbdama gana ilgai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, neprisimenu, kad būtų tokie svarstymai. Vakar suėjo lygiai metai, kai Seime buvo įregistruotas visas paketas įstatymų, kurie galėjo pagerinti socialinio draudimo padėtį, kartu pensininkų ir kitų asmenų, gaunančių įvairias paslaugas iš socialinio draudimo, bet to nebuvo padaryta, nes tam trūko politinės valios. Tikiuosi, šiandien priėmus po pateikimo tam tikrus įstatymus mes galėsime svarstyti ir ieškoti pačių geriausių ir tinkamiausių variantų visiems Lietuvos žmonėms. Svarbu, kad tas svarstymas būtų pradėtas.

Pirmiausia norėčiau jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, dėmesį atkreipti į esamą valstybinio socialinio draudimo biudžeto būklę ir panagrinėti ją nuo 1997 metų. Pradedant 1997 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas katastrofiškai blogėjo, t.y. buvo nuolat didinamas jo deficitas: 1997 m. – 86 mln., 1998 m. – 67 mln., 1999 m. – 284 mln. ir laukiama, jog 2000 m. bus 504 mln. Toks deficitas – pusė milijardo!

Ką tai reiškia? Tai reiškia, jeigu mes Seime nenagrinėsime šios problemos, neieškosime būdų, kaip spręsti šią problemą, ateis toks laikas (jis ateis labai greitai, po mėnesio kito), kai mes jau kitais metais turėsime mažinti valstybinio socialinio draudimo pensijas. Tai vienas iš būdų. Dar vienas iš būdų yra tas, kad mes vėluosime pensijas išmokėti mėnesį ar du, ir tuo labiausiai nuskriausime tuos žmones, tuos daugiau kaip 750 tūkst. Lietuvos žmonių, kurie gyvena vien tik iš pensijų. Kai kam atrodo, kad mes skubotai pradėjome svarstyti, bet, manau, svarbiausia, kad mes pradėsime svarstyti. Geriausia nieko nedaryti ir manyti, kad viskas yra gerai.

Kitas dalykas. Manau, kad šie skaičiai, galiu išvardyti ir priežastis, tai… buvo ekonominės priežastys, atsiradusios dėl tam tikrų įstatymų priėmimo, įstatymų, kurie padidino valstybinio socialinio draudimo išmokas ir neatsižvelgė, ar yra tam įmokų, ar yra tam pinigų. Manau, kad tai kartu parodė, jog Lietuvoje jau seniai šalia valstybinio socialinio draudimo sistemos, paremtos einamųjų įmokų ir išmokų principu, turėjo atsirasti ir antroji valstybinio socialinio draudimo pakopa, t.y. kaupiamieji fondai, kaupiamuoju principu paremta pensinė sistema. Taigi tai rodo, kad mes turime kartu su jumis ir šiame Seime, ir šioje Seimo kadencijoje pradėti pensijų reformą. Mūsų kaimyninės valstybės tą pensijų reformą jau pradėjo. Lietuvoje to dar nėra.

Taigi aš neatsitiktinai, dovanokite, padariau tokią įžangą – visas įstatymų paketas iš esmės yra pagrįstas ta situacija, kurią labai trumpai išdėsčiau.

Pirmasis iš teikiamo įstatymų paketo yra siūlomas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 18 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymas. Šiuo įstatymo projektu siūloma paspartinti senatvės pensijos amžiaus didinimą tiek vyrams, tiek moterims. Kaip jūs žinote, šiuo metu senatvės pensijos amžius yra nuolat didinamas nuo 1995 metų, atitinkamai moterims kasmet pridedant po 4 mėnesius, vyrams – po 2 mėnesius, ir taip iki 60 metų moterims (jos to amžiaus turėtų sulaukti 2009 m.) ir iki 62,5 metų vyrams (jie taip pat turėtų sulaukti 2009 m.).

Ta situacija, kurią mes įvertinome ir kurią išnagrinėjome ir kuri atsirado palaipsniui nuo 1995 metų, mums neleidžia stovėti vietoje ir neperžiūrėti esamos demografinės situacijos atsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmonių gausėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir aplink mus. Mes turime imtis priemonių sparčiau didinti senatvės pensijos amžių, todėl ir subrendo šis siūlymas pridėti moterims kasmet po du mėnesius, o vyrams kasmet po keturis mėnesius. Taigi 2001 m., jeigu Seimo valia bus priimtas toks sprendimas, vyrai į senatvės pensiją išeis 61,5 metų, o moterys į senatvės pensiją išeis 57,5 metų.

Jeigu jums įdomu, galiu pasakyti, kad kaimynai latviai ir estai jau tai padarė. Nuo 2000 m. Estijoje ir vyrams, ir moterims senatvės pensijos amžius yra 63 metai. Latvijoje irgi yra priimtas sprendimas ir vyrams, ir moterims senatvės pensijos amžių skaičiuoti nuo 63 metų. Jo yra siekiama palaipsniui ir palaipsniui tai bus pasiekta po kelerių metų.

Manau, kad tai mūsų pirmasis žingsnis link to, kad mes palaipsniui sulygintume ir senatvės pensijos amžiaus dydį tiek vyrams, tiek moterims. Čia jau ateities klausimas. Tikiuosi, kad jūs pritarsite šiam įstatymo pateikimui, ir mes galėsime su jumis komitetuose jį svarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Noriu priminti, kad klausimams ir atsakymams yra skiriama 10 minučių. Užsirašė 22 Seimo nariai, norintys paklausti jus dėl šio įstatymo projekto. Seimo narė R.Dovydėnienė. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamoji ministre, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos yra daromos tam, kad sumažintume “Sodros” deficitą ir išlaisvintume verslo sąlygas… sudaryti galimybę didesniam procentui žmonių ateiti į darbo rinką. Vakar frakcijoje uždavėme jums klausimą, į kurį jūs negalėjote atsakyti, bet, manau, šiandien atsakysite. Būkite maloni, pasakykite, kokį procentą “Sodros” įmokų sumoka smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus darbdaviai ir darbuotojai, ūkininkai, biudžetinis sektorius, na, ir, žinoma, akcinės bendrovės? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū gerbiamajai R.Dovydėnienei. Noriu pasakyti, kad bendroje “Sodros” biudžeto sistemoje gana didelę dalį užima iš biudžetinių institucijų gaunamos įmokos, nemažą jų dalį sudaro privatus sektorius. Iš to susideda Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas. (Balsai salėje: mes žinome, iš ko susideda, bet kiek?)

PIRMININKAS. Kodėl taip karščiuojatės? (Balsas salėje) Ramiai. Tai atsakys, kad nežinau. O dabar taip puolate. (Balsas salėje: vakar žadėjo pateikti Seimui)

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Galiu patikslinti? Buvo į “Sodrą” nuvažiavę iš pat ryto, gal iš tikrųjų man neperdavė.

PIRMININKAS. Ar galite papildyti? Prašom.

A.NAZAROVAS. Maždaug 30% biudžetinių, čia turima omeny bendra įmokų suma, ir 67% privataus kapitalo.

PIRMININKAS. Atsakė, taip? Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Ponia ministre, labai konkretus dalykas. Jūs norite pensinį amžių pailginti apskritai, bet aš noriu paklausti apie pokario metu vaikus. Sakysim, konkrečiai, mano pavyzdys. Kadangi tėvas žuvo rezistencijoje, ir valgyti neturėjome ką, maži vaikai buvome, atvažiuodavo nomenklatūrininkai, gerdavo naminę, išmesdavo duoną, plutas ir lašinių odeles, ir mes jas suvalgydavome. Po to, kaip žinote, prasidėjo kolūkiuose sunkūs darbai, po to stalininė epocha, po to prasidėjo vadinamosios suš… reformos epocha, ir vėl atėmė iš mūsų rublinius pinigus, nuvarė į skurdą. Ir štai dabar tuos iškentėjusius žmones, sukūrusius visą valstybinį turtą, kurį dabar draugeliai dalijasi, jūs paliekate be pensijos, be darbo. Kaip mums gyventi? Gal jūs gimusi nomenklatūrininko šeimoje ir nežinote tų sunkumų? Todėl prašyčiau vieno: ilginkite kiek norite, bet tiems žmonėms, kuriems 1995 m. sukako 50 ir daugiau metų, palikite tai nejudinamą, neverskite jų. Atsiminkite, aš rezistento sūnus, ir jeigu jūs mane paliksite be darbo, be pajamų skurde, aš jus paskelbsiu nusikaltėle.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, pone Veselka. Pirmiausia norėčiau atsakyti, kad aš tikrai negimiau nomenklatūrininko šeimoje, aš gimiau paprastų darbininkų šeimoje. Kita vertus, aš suprantu, kad tas gyvenimas, kurį išgyveno įvairios mūsų kartos, buvo iš tikrųjų labai sunkus ir labai sudėtingas. Tačiau nepaisant to, vis dėlto bendras mūsų amžius, mūsų gyvenimo trukmė ilgėja, ir šiandien mūsų moterys jau gyvena 77 metus, vyrai – 67 metus. Iš tikrųjų, kai mes žiūrime…

J.VESELKA. Kaip Europos Sąjungoje gyvena, jūs palyginkite, o ne aiškinkite mums.

PIRMININKAS. Aš, atrodo, turėčiau padaryti pastabą ponui J.Veselkai, nes ir jūsų klausimas buvo formuluotas labai nekorektiškai, ir dabar jūs nekorektiškai elgiatės. Atsakymas yra toks, koks yra. Jūs išklausykite, galite jį priimti, galite nepriimti, bet išklausyti privalote ramiai.

J.VESELKA. Sutinku.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš iš tikrųjų dar norėčiau papildomai pasakyti, kad vis dėlto tos pasekmės, su kuriomis dabar susidūrė visa socialinės apsaugos sistema, yra išvestinės pasekmės iš visos mūsų ekonominės ir finansų politikos, kurią Lietuva vykdė per pastarąjį dešimtmetį. Jeigu mūsų Vyriausybė įgyvendins visas tas nuostatas ir jeigu jai bus leista įgyvendinti tas nuostatas, aš labai tikiuosi, kad atsigavus verslui, atsigavus ekonomikai atsiras daugiau žmonių, kurie turės darbo, kurie gaus didesnį atlyginimą ir jiems bus galima padidinti ir socialines garantijas, taip pat ir pensijas. Tačiau šiuo metu yra tokia situacija, iš kurios kitokios išeities mes nematome. Tą patį padarė latviai, estai, lenkai. Tą patį daro visos Vidurio Europoje esančios šalys. Mes, lietuviai, neturime išsiskirti iš šalia esančių valstybių, kuriose žmonės irgi gyvena sunkų ir sudėtingą gyvenimą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas. Prašau.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Aš labai norėčiau atsiprašyti už kolegos nedžentelmenišką elgesį. Ministre, aš labai konkrečiai norėčiau paklausti dėl šio įstatymo. Mane jaudina dvi nuostatos, kurios neaptartos šiame įstatyme. Pirmoji nuostata. Yra įsipareigojimas žmonėms, kurie dirbo kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, 5 metus iki išėjimo į pensiją mokėti priemokas. Toks žingsnis šią galimybę jiems sutrumpina dviem metais, trimis metais, atsižvelgiant į tai, kada jie turi išeiti. Kaip bus sprendžiama ši problema?

Ir antra, svarbiausia problema, kurią aš matau priėmus šį įstatymą. Šiandien dažniausiai neranda darbo žmogus, kuriam per 50 metų. Jeigu šiandien kažkam lieka mėnuo, dveji metai iki pensijos ir jis neranda darbo, mes jam dovanėlę duodame, nes dar dvejus trejus metus jo bus tokia nenusakoma padėtis. Aš noriu sužinote, kokias priemones siūlysite šiems žmonėms, iš ko jie realiai galės pragyventi? Juk jokių pensinių programų nėra. Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Iš tikrųjų, kaip jūs matote, kitais metais prisidės tik atitinkamai 2 arba 4 mėnesiai. Mūsų Vyriausybės visa programa orientuota į tai, kad Lietuvoje užimtumas nuo 12% palaipsniui mažėtų. Aš tikiuosi, kad taip ir bus. Tai bus garantas ir tiems žmonėms, ir priešpensinio amžiaus žmonėms, kurių yra labai didelis nedarbas, ir jauniems žmonėms iki 25 metų, kurių labai didelis nedarbas. Taip palaipsniui bus išspręsta problema.

Kitas dalykas, aš sutinku su jumis, kad šalia to turėtų būti svarstoma ir priešlaikinio pensijų įvedimo galimybė. Tam mes esame pasirengę ir tai esame įrašę į dabartinį rengiamą projektą, į Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą. Ten taip pat numatoma daugiau galimybių svarstyti, kaip sušvelninti pasekmes, kai dėl didelio nedarbo mūsų valstybėje yra tokia priešpensinio amžiaus žmonių padėtis. Be abejo, kartu kaip kompleksą svarstysime ir galimybę dėl tų asmenų, kurie gauna kompensacijas už kenksmingas darbo s¹lygas.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis. Prašau.

P.JAKUČIONIS. Gerbiamoji ministre, atrodo, kad Vyriausybė savo naują socialinę politiką pradeda nuo skriaudos mažiausias pajamas gaunantiems pensininkams. Toks įspūdis susidaro išnagrinėjus visą paketą įstatymų, kuriuos jūs dabar teikiate. Bet tame pakete nėra radikalių priemonių, kurios pagerintų “Sodros” biudžetą. Visa tai, kas yra teikiama, yra menki trupiniai. Jeigu pavyks sutaupyti 30–40 mln., tai tiek. Pagrindinis dalykas yra tai, kad reikia ieškoti naujų pajamų. O naujos pajamos – tai naujos darbo vietos, ne iš pensininkų atimtos ir kitiems atiduotos, o naujos, nes mokesčiai bus tie patys.

Ir antra, šešėlinės ekonomikos dydžio sumažinimas. Jūs žinote, kad daug žmonių dirba ir nemoka, neturi darbo sutarčių, nemoka įmokų, daug žmonių didelę dalį atlyginimo gauna vokeliuose pagal kitus sąrašus. Kaip jūs manote šią problemą spręsti? Tokių pasiūlymų reikia.

Ir dar aš noriu sužinoti, ar toliau bus mokamos nukentėjusių asmenų pensijos, nes čia, kiek aš supratu, nėra šio klausimo?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Atsakau į jūsų antrąjį klausimą. Kadangi nėra šiame pakete, vadinasi, toliau bus mokamos nukentėjusių asmenų pensijos. Antras dalykas, aš visiškai sutinku su jūsų pasakytais motyvais, kad visa socialinio draudimo sistema ir socialinės apsaugos sistema apskritai yra mūsų ekonominio šalies gyvenimo pasekmės. Jeigu tai, ką išvardijote, mes įstengsime padaryti (o aš įsitikinusi, kad mes įstengsime padaryti), vadinasi, bus geriau. Bet tai nepasiekiama per 1 ar 2 dienas, ar vienerius metus, tai yra ilgesnis procesas, nes dabartinė situacija iš tiesų yra labai kritiška. Manau, kad tokiu atveju reikia atitinkamai vertinti galimybes. Jeigu nesurenki pakankamai įmokų, einamųjų metų deficitas yra 250 mln. (nė vienais metais taip nebuvo), vadinasi, reikia ieškoti vidinių rezervų “Sodros” biudžete.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas. Prašau.

P.PAPOVAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji ministre, turbūt visi sutinkame, kad yra labai sudėtinga “Sodros” ekonominė situacija. Tačiau aš negaliu sutikti, kad tą lėmė ekonominė situacija šalyje. Suprantama, kad ekonominė situacija viskam turi įtakos, tačiau Lietuvos teisinė sistema yra tokia, kad “Sodros” biudžeto deficitą turėjo padengti valstybės biudžetas. Neturėjo būti tokios ekonominės situacijos, pati “Sodra” neturėjo skolintis ir grimzti į skolas, visa tai turėjo padaryti valstybės biudžetas. Aš noriu konkrečiai paklausti, ką gi daro dabartinė Vyriausybė? Jūs pasakėte, kad kitais metais bus 500 mln. Lt deficitas. Tuo tarpu deficitui padengti numatoma tik 117 mln. Kaip vykdomi įstatymai? Aš ta prasme noriu paklausti. Kitos priemonės suprantamos, bet “Sodra” neturėjo atsidurti tokioje situacijoje. Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš sutinku su ponu P.Papovu, nes iš tikrųjų manau, kad kiekvienais metais per mažai buvo svarstoma Seimo lygmeniu ir Vyriausybės lygmeniu dėl esamos padėties ir dėl susidariusio deficito dengimo iš valstybės iždo lėšų. Ekonominė situacija, apie kurią jūs kalbėjote, paveikė ne tik Socialinio draudimo fondo biudžetą. Ji lygiai taip pat paveikė ir savivaldybių bei valstybės biudžetus. Ir šiuo metu, kai mes turėjome pakankamai trumpą laiką peržiūrėti vieną ir kitą biudžetus ir surasti galimybių dengti dabar 500 mln., iš tikrųjų jūs realiai suprantate, kad nėra dabar tokios galimybės. Vadinasi, mes turime neskirti lėšų švietimui, mes turime visiškai neskirti lėšų sveikatos apsaugai, mes turime neskirti kitai socialinės apsaugos daliai, kultūrai ir t.t., ir t.t. Bet mes Vyriausybėje taip pat svarstėme ir tokią galimybę, kad gegužės mėnesį peržiūrėsime valstybės ir savivaldybių biudžetus, bus peržiūrimas ir Valstybinio socialinio draudimo biudžetas, jeigu jis bus priimtas Seime. Nes Vyriausybė iš tikrųjų labai rimtai įsipareigojo įvertinti, ar įvairios institucijos, kurios įkurtos prie įvairių kitų valstybės institucijų, ministerijų ir t.t., ar jos yra reikalingos, ar jos efektyviai dirba, ar ne per daug joms skiriama lėšų. Bus peržiūrėta ir investicinė programa. Be to, ir Vyriausybės programoje įrašyta, kad pensijų reformai turėtų būti naudojamos ir bus naudojamos Privatizavimo fondo lėšos. Aš jus noriu patikinti, kad visi ateinantys metai bus skiriami būtent tam dalykui, tai yra siekti sušvelninti “Sodros” biudžeto deficitą ir pasirengti pensijų reformai. Su tokia skyle reformos tikrai nepradėsime.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamoji ministre, kaip žinome, dalis pensininkų dirba dėl to, kad galėtų sumokėti už butą, už komunalines paslaugas ir išlaikyti savo anūkus, kurių tėvai dažnai yra arba bedarbiai, arba tiesiog tuos vaikus pametė, arba atsitiko kokia nors nelaimė. Ar jūs apskaičiavote efektą, kas bus, jeigu priimsime jūsų siūlomą įstatymą?

Ar neprasidės iškeldinimo iš butų banga, ar neatsiras naujų problemų su vaikais, kai ir vėlgi tų visų žmonių problemos guls ant jūsų ministerijos pečių? Ir mano klausimas pabaigoje būtų toks: kiek kas mėnesį sumoka ,,Sodros” biudžetas už gautas paskolas, kitaip sakant, koks yra paskolų aptarnavimo mokestis? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Už paskolas per metus ,,Sodros” biudžetas sumoka 27 mln., vadinasi, 2,5 mln. litų kas mėnesį Manau, kad tai nėra normali situacija, kai pensininkai iš savo pensijų turi išlaikyti savo darbingus vaikus arba anūkus, kurie neretai jau irgi būna darbingi. Mes iš tikrųjų turime plėtoti tokią politiką, kad būtų atvirkščiai, kad ne pensininkas iš pensijos išlaikytų, bet kad darbą turėtų ir galėtų iš darbo gyventi darbingi žmonės, gautų atitinkamas išmokas. Taigi tokiu keliu reikėtų eiti, o ne tokiu, sakykime, kad dar labiau palaikytume tą idėją, kad iš pensijų pensininkai turėtų išlaikyti darbingus žmones.

Kitas dalykas dėl to, kaip sugebės pensininkai susimokėti už tas pakankamai nepigias komunalines paslaugas, ypač už šildymą. Tai čia šiuo atveju noriu pasakyti, kad daugelis tų pensininkų, kurie gauna pensijas, beje, iš tikrųjų tvarkingai moka už visas komunalines įmokas. Aš manau, kad jie ir ateityje tvarkingai mokės, nes jie taip išauklėti. Kitas dalykas, kad daugiausia nemoka darbingi žmonės, kurie turi vaikus ir kurie tikrai nesugeba sudurti galo su galu. Deja, taip yra dažnu atveju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes jau 15 minučių klausinėjame ministrę. Viršijom limitą, todėl reikėtų pasitarti. Norinčių paklausti iš tikrųjų labai daug, bet čia tiktai pateikimas. Aš matau ir užduosiu klausimą. Čia yra pateikimas, dar bus svarstoma komitetų, visuomenės ir visų kitų. Dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau pasakyti, kad Seimo nariai atkreiptų dėmesį grynai į posėdžio vedimo tvarką. Iš tikrųjų dabar yra pateikiamas projektas NR.IXP-153, kuris vadinasi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo tokio ir tokio straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymas. Tai yra apie metus kalbama dėl pailginimo. Kadangi apie visą paketą klausinėja, tai klausimas yra toks: ar kai kitas bus įstatymo projektas pateikiamas, tai vėl klausinės apie visą paketą? Aš labai norėčiau, kad būtų konkretizuojama, ką mes svarstom. Jeigu tas projektas, tai visą projektą svarstome, nes po to, aš bijau, vėl klausinėsim ir vėl klausysim tų pačių klausimų, kurie buvo užduoti dėl projekto, kuris nieko bendro neturi.

PIRMININKAS. Gera pastaba. Tada mums reikėtų susitarti. Gal ministrė tegul pateikia visą paketą ir tada… (Balsai salėje) Nesutinkat? Nesutinkat, tada baigiam šio įstatymo pateikimo procedūrą. Mums dabar reikėtų apsispręsti.

G.STEPONAVIČIUS. Pirmininke!

PIRMININKAS. Minutę. Yra keletas variantų. Pirmas – po pateikimo pritarti ir pradėti projekto svarstymo procedūrą. Dėl balsavimo motyvų.

G.STEPONAVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos nori kalbėti Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Aš norėčiau, gerbiamasis Seimo Pirmininke, kreiptis į jus prašydamas netoleruoti chamizmo apraiškų Seime. Dabar norėčiau per jus kreiptis į Seimo narį J.Veselką, kad jis viešai atsiprašytų ministrės. Priešingu atveju bus užtikrintas kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Su malonumu dalyvausiu Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje. Neskriauskite nekaltų žmonių, pateikite paketus, kurie gyvintų ir spartintų ekonominį augimą, o ne mažintų socialines garantijas. O iš esmės kaip moters atsiprašau.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Atleidžiu.

PIRMININKAS. Kaip gražiai baigiam. Aš tada prašyčiau registruotis… Atsiprašau, dėl balsavimo motyvų nori kalbėti Seimo narys A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS.Gerbiamieji kolegos, aš išties labai noriu paprašyti visų jūsų balsuoti už pateikimą ir už procedūros svarstymo pradžią, nes jūs puikiai žinote ir jums buvo pasakyta, kalbant būtent apie šio įstatymo pataisą, kad mes beviltiškai atsiliekame nuo savo kaimynų, t.y. estų, latvių, lenkų, vengrų ir daugiau gal nevardysiu. Jeigu mes rimtai norime vykdyti tą pensijų reformą, mums būtina ta pataisa, o vėliau dėl įvairių detalių mes galėtume svarstyti komitete ir svarstant, ir priimant šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys. A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Aš manau, kad mes beviltiškai atsiliekam nuo estų, latvių todėl, kad mes nedarom ekonominių, mokestinių reformų, biurokratų reikalavimų neapkarpom, o einam visai kitu keliu. Mes, manau, ir toliau atsiliksim. Pasisakau prieš šį įstatymą ne todėl, kad aš neremiu pačios idėjos. Aš manau, paremčiau tą idėją, jeigu pirmiausia Vyriausybė būtų tikrai parengusi kelią, kad galėtų didėti įmokos. Tai yra konkrečių įstatymų projektų aš pasigendu jų programoje. Aš pasigendu rūpinimosi tais žmonėmis, dėl kurių aš klausiau. Kas bus su tais žmonėmis, kuriems dabar reikės gyventi be darbo, be bedarbių pašalpų dar dvejus ar trejus metus? Kitas klausimas iki šiol neišspręstas, nors norėtų, kad jau nuo sausio 1 d. šis įstatymas būtų įgyvendintas. Mes vėl apvogsim dalį Lietuvos žmonių, kuriems pažadėjom 1995 metais, pradėdami pensijų reformą, kad jiems pailginus pensinį amžių jie negalės anksčiau išeiti į pensiją, nors dirba kenksmingomis sąlygomis, ir jiems mokėsim padidintas išeitines pašalpas. Tai neišspręsta, o einama paprasčiausiu keliu – trumpinam. Ir šį sprendimą darom ne dėl to, kad taip nori netgi Vyriausybė. To reikalauja iš mūsų Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas. Todėl aš ir nepritariu.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Dalinkevičius. (Balsai salėje) Atsiprašau, po vieną išsakė savo nuomones. Dabar reikėtų registruotis. Prašyčiau Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 118 Seimo narių.

Kas už tai, kad pritartume Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 18 ir 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui po pateikimo procedūros ir pradėtume projekto svarstymo procedūrą? Prašom balsuoti.

Už – 64, prieš – 43, susilaikė 10. Projektui po pateikimo pritarta.

Repliką nori pasakyti Seimo narys A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Galbūt, Gerbiamasis Pirmininke, ne repliką, tačiau, mielieji kolegos, būkime sąžiningi. Aš dabar galiu įvardyti, kas balsavo ne tik už save, bet ir už savo kaimyną, kurio nėra salėje. Šito nedarysiu, bet prašyčiau pakartoti balsavimą iš naujo. (Balsai salėje) Jeigu norite pasakysiu. Kas sėdi prie pono J.Palionio? Kodėl žmogaus nėra, o, pažiūrėkite į monitorių, yra balsuojama už. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Bet dėl vieno vis tiek nesikeičia rezultatas.

A.SALAMAKINAS. Atsiprašau, Gerbiamas Pirmininke, mes turime balsuoti tik už save.

PIRMININKAS. Gerai. Registruojamės dar kartą. Prašyčiau visų registruotis.

Vyksta registracija. Prašom registruotis. Dar kartą, taip? Dar kartą pakartojame registraciją. Vyksta registracija. 115 Seimo narių. Kartoju, kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 15, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą po pateikimo ir pradėtume šio projekto svarstymo procedūrą? Prašom balsuoti.

65 – už, 41 – prieš, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta. Baigiame šio įstatymo pateikimo procedūrą. Dabar mums reikia nustatyti komitetus ir preliminarią svarstymo datą. (Balsai salėje) Netriukšmaukit! Aš prašau netriukšmauti! Yra siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas ir Ekonomikos komitetas. Yra pastabų, kad Ekonomikos komitetas čia nereikalingas. Ar pritariame, kad pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Bendru sutarimu. O papildomi yra siūlomi ir Biudžeto ir finansų komitetas, ir Žmogaus teisių, ir kiti. Yra dar kiti. Ne, čia buvo Ekonomikos pasiūlytas. Negirdžiu, ar viskas. Baigiasi energija. Yra pasiūlymai: Biudžeto ir finansų, Ekonomikos ir Žmogaus teisių komitetai. Galime bendru sutarimu? Ne. Kurio nereikia? Ekonomikos. Ar sutinkate bendru sutarimu išbraukti Ekonomikos komitetą? Gerai. Taigi lieka Biudžeto ir finansų komitetas ir Žmogaus teisių ir preliminari… (Balsai salėje) Ne, na kiek mes čia dėl vieno komiteto? Gruodžio 14 d. preliminari data. Pritarta. Seniūnų sueiga čia spręs. Gerai, baigiame.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23, 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-152 (pateikimas)

Dabar svarstome 5 b klausimą – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-152. Pranešėja – ministrė V.Blinkevičiūtė. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū. Iš tiesų labai daug diskusijų sukėlė siūloma pirmoji įstatymo pataisa. Šiuo atveju labai daug buvo diskutuota visuomenėje. Šio įstatymo projekto tikslas yra pakeisti dabar esamą mokėjimo tvarką dirbantiems pensininkams. Iš tiesų priežastys yra tos, kurias aš savo pradinėje kalboje vardijau. Neįmanoma daryti didesnių išmokų tada, kai nesurenki įmokų ir kai metai iš metų ta situacija blogėja. Taigi yra siūloma visiems dirbantiems senatvės pensininkams, neatsižvelgiant į amžių ir gaunamą uždarbį, ir sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus invalidams, neatsižvelgiat į gaunamą uždarbį, mokėti tik pagrindinę pensijos dalį, t.y. bazinę pensiją 138 litus. Antrai grupei tas pats dydis, pirmai grupei 207 litai, trečiai grupei 69 litai. Nesukakusiems senatvės pensijos amžiaus invalidams galiojančios invalidumo pensijų mokėjimo tvarkos siūloma nekeisti. Taigi aš iš tiesų galėčiau daug aiškinti tas priežastis, dėl kurių mes priėmėme tokį sprendimą, bet vakar dalyvaudama frakcijose supratau, kad labai būtų svarbu, kad Seimo nariai pritartų po pateikimo ir kad mes galėtume ieškoti galbūt kokio nors geresnio, racionalesnio, tinkamesnio sprendimo, bet svarbu kad šis svarstymas būtų pradėtas. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų nori klausti dvidešimt Seimo narių, bet aš noriu priminti, kad tam 10 min. Dabar griežtai tą laiką kontroliuosiu. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamoji ministre, jūs turite skaičius, nuo kada bus tik bazinė pensija mokama, tai 600 su trupučiu litų. Ar taip? Šis skaičius, mano nuomone, labai mažas, o kaip būtų, jeigu šį dydį prilygintume iki 1100 Lt, t.y. šiuo metu pasiekto vidutinio atlyginimo šalyje. Taip sakant, tą padidintume.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Na, aš nežinau, gal galima tokią galimybę ir svarstyti, jeigu būtų tokios valstybinio socialinio draudimo biudžeto galimybės. Aš nežinau. Čia iš tiesų reikia dar atitinkamų paskaičiavimų, nes mes tokios idėjos nesvarstėme. Bet aš manau, kad svarstymo metu mes galime ją panagrinėti.

J.VESELKA. Čia su pensija ir su uždarbiu, turiu omeny.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Galime panagrinėti, čia…

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji ministre, savo aiškinamajame rašte apie teigiamas šio įstatymo priėmimo pasekmes jūs parašėte labai daug. Iš neigiamų parašėte tiktai vieną, kad gali būti tam tikras šios kategorijos žmonių nepasitenkinimas. Savo skaičiavimais jūs parodėte grynai mechaninį skaičiavimą, kiek mes laimėsime nemokėdami dirbantiems pensininkams pensijų. Bet aš nerandu skaičiavimų, kiek mes prarasime dėl to, kad nemokėsime, nes dalis, jūs pati tvirtinate, išeis iš darbo rinkos, niekas negarantuoja, kad ateis. Kokios šio įstatymo priėmimo neigiamos pasekmės pinigine išraiška? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Iš tiesų pinigine išraiška, nemanyčiau, kad būtų neigiamų pasekmių biudžetui, šiuo atveju socialinio draudimo turbūt. Tie skaičiavimai, kaip jūs sakote, mechaniniai, bet jie vis tiek yra atlikti. Sutinku, gal ten gali būti viena kita paklaida, tačiau mes galėsime tai vertinti, jeigu bus priimtas toks sprendimas. Aš supratau, kad jūs turite omenyje, ar tie pensinio amžiaus žmonės, kurie gaudavo dabar, jeigu jie uždirbdavo, pavyzdžiui, iki 645 litų, gaudavo dar plius visą pensiją, ar jie netaps socialiai remtinais žmonėmis? Iš tiesų noriu pasakyti, kad Lietuvoje ta riba, nuo kurios yra skaičiuojama teisė gauti socialinę pašalpą, yra pakankamai žema. Turėtų vienam šeimos nariui tekti ne mažiau kaip 125 litai. Tarp pensininkų praktiškai tokių socialiai remtinų kaip ir nėra, nes vidutinė pensija dabar yra 312 litų. Todėl manau, kad dėl to išlaidų socialinei pašalpai, beje, ją gauna apie 3% Lietuvos gyventojų, turbūt neatsirastų. Čia, žinoma, galėtų būti dar tokios prielaidos, kad galbūt pensininkai nuspręs nebedirbti ir vien iš pensijų gyventi. Aš įsivaizduoju, kad kiekvienu atveju jie pasirinks, kaip jiems naudingiau. Netgi jeigu jis gaus ir minimumą, sakykime, 430 litų, plius, jeigu bus toks priimtas sprendimas ir bus mokama bazinė pensija 138 litai, tai susidarytų maždaug apie 490 litų. Taigi jis į tų remiamų sąrašą tikrai nepatektų. O daugiau tikrai negalėčiau kitokių dalykų šiuo metu pasakyti, bet aš manau, kad komitete dar svarstydami galėsime aptarti galbūt ir kitas aplinkybes, kurios jums iškiltų.

PIRMININKAS. Seimo narys D.Velička. Prašom.

D.VELIČKA. Gerbiamoji ministre, visų pirma noriu jus pasveikinti su didele ištverme. Su susižavėjimu stebiu, kaip jūs ginatės nuo vyrų, negalinčių pakelti šios problemos. Aš manau, kad tie, kurie nelabai gali spręsti gerų klausimų, rengia interpeliaciją. Aš prie to neprisidėsiu, bet noriu paklausti tokio klausimo. Kaip bus apskaičiuojamos pensininkų draudžiamosios pajamos?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Pensininkų draudžiamųjų pajamų skaičiavimo tvarka dėl šio įstatymo nesikeis, Valstybinio socialinio draudimo fondo yra nustatyta jų skaičiavimo tvarka. Tik jaudina mane ir dabar, ir, kaip žinote, vakar Vyriausybė patvirtino III ketvirčio draudžiamąsias pajamas, ir iš tiesų išėjo, kad jos net 10 litų mažesnės negu II ketvirčio (876 litai), nors mes priėmėm sprendimą, kad nemažinam draudžiamųjų pajamų, nes nuo to priklauso pensininkų pensijos. Aš išgirdau tokias žiniasklaidos replikas, kai kam pasirodė juokinga, kad pensininkui, kuris gyvena vien tik iš pensijos, sakykim, būtų sumažinta pensija 2 ar 5 litais. Aš puikiai suprantu, kai tie mano paminėti 750 tūkst. žmonių gyvena vien tik iš pensijos, tai jiems ir 2, 3 ar 5 litai yra labai svarbus dalykas. Šiuo atveju nesikeis tas dalykas.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Kirkilas. Prašom.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone Pirmininke. Gerbiamoji ministre, net dešinioji Konservatorių partija nesiryžo daryti tokios reformos, kurią siūlote jūs, ir apie tai kalba buvusi ministrė ponia I.Degutienė, nors, tiesą sakant, jie kažkodėl balsuoja už jūsų pateiktus projektus, kaip dabar matau. Jie viena sako spaudai, o kita daro, bet tai yra tik detalė.

Aš norėčiau jūsų paklausti. Be jūsų šių mechaninių biurokratinių skaičiavimų, kad jūs sutaupysite tiek pinigų, kiek reikės (jūs frakcijoj vakar neatsakėte) kitokių papildomų kompensacijų pensininkams, kurie atsidurs įvairiose kompensuojamųjų kategorijose, kiek reikės valstybei kompensuoti už tuos, kurie nemokės už šilumą ir t.t.? Ar galite pateikti kokius nors preliminarius skaičiavimus? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū gerbiamajam G.Kirkilui. Aš jau bandžiau paaiškinti, kad šita asmenų kategorija nepateks į socialiai remtinų sąrašą, nebent mes kada nors pradėsime gyventi geriau, ko aš labai linkėčiau mums visiems, ir mes galėsime pakelti aukščiau pragyvenimo minimumo kartelę, kuri keletą metų nesikeičia ir yra tikrai nedidelė. Kitas dalykas yra tas, apie ką aš buvau užsiminusi, kompensacija už šildymą. Šiuo atveju pasakyti, kaip bus konkrečiai, būtų sudėtinga. Mes tai svarstėme, svarstėme ir vakar vakare. Daugelis pensininkų gyvena ne vieni, ypač miestuose. Jie gyvena kartu su darbingais vaikais, todėl yra sumuojamos visos pajamos: ir vieno pensininko, ir kito, ir tų, kurie dirba ir kartu gyvena. Jeigu jos neviršija 25% bendrų pajamų, tai tokiu atveju jis gali pretenduoti į kompensaciją. Kaip konkrečiai tai įvyks, mes pamatysime per metus, bet pakartosiu, kad jeigu matysime, jog tai reikalauja papildomų lėšų, jeigu tikrai matysime… Šildymo kompensacijoms kas metai planuojama apie 200 mln. litų, bet, mano žiniomis, tie 200 mln. litų savivaldybėse kompensacijoms nėra išnaudojami. Jeigu reikėtų, tam lėšų užtektų. Manau, kad gegužės mėnesį mes galėsime grįžti prie šio klausimo ir svarstyti, jeigu reikės lėšų savivaldybių biudžetams ar kitai socialinei paramai.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone Pirmininke, ar nebūtų galima jūsų paprašyti, kad suteiktumėte žodį paklausti įvairių frakcijų atstovams, kaip numato Seimo statutas?

PIRMININKAS. Ne visai taip numato Statutas. Seimo narys P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamoji ministre, visu įstatymų paketu, kartu ir šio įstatymo pataisomis siekiama subalansuoti “Sodros” biudžetą. Tačiau visos priemonės iš esmės susijusius su mažiausias pajamas turinčiais asmenimis. Kodėl vis dėlto priemonėse nenumatyta, pavyzdžiui, progresyvinių mokesčių sistemos? Tiems, kurie gauna didesnes pajamas, būtų didesni atskaitymai tiek į “Sodros”, tiek ir į valstybės biudžetą. Kodėl einama tuo keliu, kai skriaudžiamas ir taip gyvenimo nuskriaustas žmogus?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū už klausimą. Dėl to, kad mes nesprendėme tos problemos anksčiau, mums tenka imtis tokio skausmingo žingsnio. Aš tai ne kartą aiškinausi pati ir aiškinau daugeliui Lietuvos žmonių. Kiekvienas uždelstas mūsų sprendimas sukėlė tokią situaciją. Kaip jūs sakote, mes žadame subalansuoti “Sodros” biudžetą, už to stovi žmonės. Iš tikrųjų, jeigu mums pavyktų priimti tuos sprendimus, tai mes bent jau sustabdytume ir neturėtume minus 250 mln. litų kaip šiais metais. Vadinasi, mes turime daryti sprendimus.

Aš noriu atkreipti dėmesį, kad Vyriausybės sprendime nėra siūlymo sumažinti pensijas. Tokio siūlymo jūs niekur nerasite, nes daugiau kaip 800 tūkst. žmonių pensijos nėra perskaičiuojamos ir nėra mažinamos. Kiekviena valstybė sprendžia galimybę mokėti tokio dydžio pensiją žmogui, kuris dirba, kokį jis turi dabar pinigų kiekį, kuris priklauso nuo daugelio įvairių veiksnių. Toks dabar yra pinigų kiekis. Aš noriu pasakyti jums, kad, mano manymu, tie žmonės (aš paminėjau siaubingai didelį skaičių) gyvena tikrai kur kas sunkiau, vien tik iš pensijų, negu tie, kurie dirba ir kuriems siūloma mokėti dalį pensijos. Jie tikrai nelygioje padėtyje ir nereikėtų šitaip vertinti.

PIRMININKAS. Praėjo 10 minučių. Nėra griežtos tvarkos, kaip turėtų būtų užduodami klausimai. Dėl diskusijų yra labai aiškiai pasakyta, o šiaip galima pamaišyti ir visiems vienodai išnaudoti laiką. Gal suteiksiu žodį Seimo nariui A.Kubiliui. (Balsai salėje) A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke, už galimybę ir dešiniajai opozicijai paklausti. Pirmiausia prieš pradėdamas klausti aš norėčiau kolegai G.Kirkilui pasakyti, kad, deja, apie socialinius reikalus ir pensijų sistemos reikalus jis išmano kur kas mažiau negu apie tabaką. Aš siūlyčiau kartais pasidomėti ir socialiniais reikalais, tada jis suprastų, kodėl mes balsavome už pirmąjį įstatymo pateikimą.

Gerbiamoji ministre, vis dėlto dėl šio įstatymo aš norėčiau jūsų paklausti labai paprasto ir aiškaus klausimo. Kartais yra sakoma, kad jūs pateikėte labai panašų įstatymo projektą į tą, kurį pateikė ir mūsų Vyriausybė. Prašome pasakyti, ar jūs tikrai nematote esminio skirtumo tarp to projekto, kurį pateikėme mes, ir jūsų pateikiamo? Mūsų projekte nebuvo liečiami tie dirbantys pensininkai, kurie uždirbdavo mažiau negu minimalus mėnesinis atlyginimas, t.y. mažiau negu 430 litų. Tuo tarpu jūs nutarėte apriboti mokamas pensijas ir tiems, kurie gali uždirbti mažiau negu 430 litų, tai yra žadate paliesti tuos žmones, kurie uždirba visiškai nedaug. Ar tikrai jūs čia nematote esminio skirtumo ir ar kartais nepritrūko šioje vietoje paprasčiausio jautrumo?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš iš tikrųjų labai gerbiu gerbiamąjį A.Kubilių, bet pabandysiu atsakyti taip, kaip aš matau. Aš pirmiausia matau tuos panašumus, kurie sutampa su tuo įstatymo projektu, kuriam pritarė jūsų vadovaujama Vyriausybė, ir tam, kuriam pritarė pono R.Pakso vadovaujama Vyriausybė. Aš juos galiu išvardyti. Pirmiausia tiek viename, tiek kitame projekte buvo siūloma mokėti tik bazinę pensiją tiems asmenims, kuriems sukako 65 metai, tai yra vyresnio amžiaus žmonėms, nes jiems iki šiol neribojama. Vadinasi, kuo tu vyresnis, tuo geresnės sąlygos sudarytos gauti daugiau pajamų. Tai tuo sutampa. Kitu atveju lygiai taip pat sutampa ir dėl darbingo amžiaus neįgaliųjų žmonių. Yra vienas ir tas pats pasiūlymas. Žinoma, aš būčiau buvusi labai laiminga, jei šis sprendimas būtų priimtas ir pradėjęs galioti nuo 2000 m. sausio 1 d., nes tada, tikiu, nebūtų buvę deficito minus 250 mln. litų. Manau, dėl to, kad tada nebuvo priimtas sprendimas (tada gal buvo galima siūlyti ir švelnesnį variantą), dabar situacija tokia, kad, matyt, pavėluota visus metus ir tas švelnesnis variantas yra sudėtingiau pritaikomas. Žinoma, galima svarstyti ir ieškoti būdų, kaip priimti tą švelnesnį variantą.

PIRMININKAS. Baigiame atsakymus į klausimus. Dabar reikėtų registruotis. Prašom. Vyksta registracija. Dabar užsiregistruokime, nes paskui vėl sakys, kad kažką pamiršo. 117 Seimo narių. Nori kalbėti dėl balsavimo motyvų Seimo narys A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, manau, akivaizdu tai, kas buvo galbūt ne taip tiesmukai pasakyta, jog už vieno ar kito mėnesio gali atsitikti taip, kad visi pensininkai negaus, arba laiku negaus, pensijos, ir tai reikia labai aiškiai pasakyti. Aš visiškai įsitikinęs, kad kaltė už tai tenka ir LDDP vyriausybei, ir konservatorių vyriausybei, ir, be jokios abejonės, dabartinei Vyriausybei, todėl aš kviečiu visus labai atsakingai į tai pažiūrėti. Suprantu, kad tai yra skausmingas dalykas, bet bent jau po pateikimo mes tikrai turėtume pritarti. Konservatoriai teikė sprendimą, kuriuo buvo apribota tik 1 MMA (apie tai ponas A.Kubilius ką tik kalbėjo), todėl aš tikrai nesuprasčiau Konservatorių frakcijos, jeigu ji balsuotų prieš pateikimą. Mes svarstysime komitete, mes svarstysime Seimo posėdyje ir, atsižvelgdami į tikrai fantastiškus pasiūlymus, kaip galima išspręsti tą problemą, galėsime padaryti tam tikrų pataisų, todėl tikrai visus kviečiu balsuoti už. Manau, kad mes visi būsime atsakingi, jeigu bus tos problemos, apie kurias aš kalbėjau. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mes visi žinome ir suprantame “Sodros” problemas, visi turbūt sutariame, kad jas reikia spręsti, ir ieškome būdų, kaip tas problemas spręsti. Klausimas iš tiesų yra dėl to, kokiais būdais galima spręsti šiandienines problemas. Aš turiu apgailestauti, kad ministrė, Vyriausybė, matyt, ir visa valdančioji dauguma nemato to esminio skirtumo (skirtumas yra tikrai esminis). Aš siūlyčiau valdančiajai koalicijai dar sykį pagalvoti ir galbūt neskubėti šiandieną baigti pateikimo procedūros, o pateikti tokį variantą, kuris būtų jautresnis ir atsižvelgtų į tų mažiausiai uždirbančių žmonių problemas. Tada būtų galima ir svarstyti. Šiandieną tam projektui, kuris pateiktas, mes negalime pritarti.

PIRMININKAS. Išsakytos dvi nuomonės: viena – prieš, viena – už. Dabar reikėtų registruotis prieš balsavimą. Prašom registruotis. 122 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir pradėtume projekto svarstymo procedūrą, prašom balsuoti.

63 – už, 56 – prieš, susilaikė 3. Pritarta.

Čia reikalinga tiktai paprasta balsavusių dauguma.

A.GRICIUS. Repliką galima po balsavimo?

PIRMININKAS. Užbaikime komitetus, datą ir tada suteiksiu žodį replikoms. Yra siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip pagrindinis, Biudžeto ir finansų komitetas – kaip papildomas. Vėl sakysite, kad nereikia Ekonomikos? Nereikia Ekonomikos. Ar sutiktumėte su tokiais pasiūlymais, išskyrus tai, kad nereikia Ekonomikos komiteto? Pritariate. Ačiū. Preliminari svarstymo data – gruodžio 14 d. Ne, iki gruodžio 14 darome.

A.SYSAS. Dėl datos, minutėlę!

PIRMININKAS. Dėl datos – Seimo narys A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke! Kadangi šis klausimas sulaukė labai didelio visuomenės atgarsio, reikėtų daryti klausymus. Kadangi iki to laiko mes tikrai nespėsime, reikėtų nukelti šiek tiek toliau.

PIRMININKAS. Toks buvo Seniūnų sueigos pasiūlymas.

A.SYSAS. O kada suspėti?

PIRMININKAS. Reikia skubėti.

A.SYSAS. O kaip jūs paskelbsite spaudoje, kad žmonės atvyktų į klausymus?

PIRMININKAS. Buvo pažadėta skelbti rytoj. Gerai. Ar galime bendru sutarimu pritarti gruodžio 14 d.? Ačiū. (Balsai salėje:”Negalime”) Tada balsuojame. Registruojamės. 117 Seimo narių. Ranką pakelkite, kas neužsiregistravote, mes priskaičiuosime jūsų balsą. Kas už tai, kad būtų paskirta preliminari šio įstatymo projekto svarstymo data – gruodžio 14 d., prašom balsuoti. Kas neužsiregistravote, pakelkite ranką.

59 – už, 50 – prieš, susilaikė 4. Paprasta balsų dauguma nutarta gruodžio 14 d.

Repliką nori pasakyti Seimo narys A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai tikrai buvo be galo svarbus balsavimas. Man atrodo, jis sprendžia labai svarbius mūsų valstybės klausimus, ypač dėl naujosios Vyriausybės tolesnės politikos. Pritardamas, kad būtų pradėta svarstyti įstatymo pataisa, aš norėčiau paprašyti visų Seimo narių, jog mes jos svarstymo metu rastume bendrą sutarimą ir tam tikra prasme pritartume A.Kubiliaus išsakytai pastabai, ir, jeigu įmanoma, sušvelnintume šio įstatymo taikymą, kad ieškotume kažkokio kompromiso, nebūtinai viskas būtų atimta, galbūt tas minimalus, mažesnis negu 430 litų atlyginimas… Aš tikiuosi, kad tai bus padaryta. Mes į tuos dalykus tikrai turime atsižvelgti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Aš labai noriu kreiptis į ministrę ir į Vyriausybę. Kadangi po svarstymo ir priėmimo metu bus pritarta tokioms nuostatoms, jeigu nebus daromi tikrai rimti žingsniai, kad padidėtų įmokos, tai šias išmokas vėjas nupūs per du mėnesius. Jeigu ir toliau bus teikiami ir priimami tam tikri įstatymai, o mes nesirūpinsime įmokų dalimi, tai neišgelbės “Sodros”.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai, čia mane apkaltino “chamizmu”, taigi aš dabar norėčiau paklausti: nuo kada socialinių garantijų, kurias žmonės užsitarnavo sunkiu darbu, mažinimas yra vadinamas verslo skatinimu? Atleiskite, kaip verslas bus skatinamas, jeigu jūs verčiate… ne pats verslininkas atleidžia žmones, kurių jam nereikia, o jūs įstatymais verčiate mažinti darbuotojus ir galvoti, kad tie jauni, kurie neturi darbo… tai pats principas – rinka, konkurencija. Jaunas žmogus savo žiniomis, savo kvalifikacija visa kita turi padaryti. Todėl čia yra… aš nežinau, kaip pavadinti. Socialiniu genocidu? Paskaičiau, kas yra fašizmas. Vienas iš elementų, kad politika buvo nukreipta prieš žydus. Jeigu prieš didelę visuomenės dalį nukreipiami tie patys įstatymai ir jie vadinami verslo skatinimu, aš tai vadinu socialiniu fašizmu. Tai neturi nieko bendra su liberalizmu, kuris turi skatinti ekonomiką ir ekonomikos augimą. Nė vieno įstatymo, kuris skatintų ekonomikos augimą, jūs nepateikėte, o pateikėte tik socialines garantijas. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Norėčiau, kad tie kolegos ir pirmiausia ministrė užsirašytų: pranašauju, kad numatytus sutaupyti šituos 100 mln. reikia padalinti mažiausiai iš trijų. Daugiau mes neišlošime. Taip kalba labai rimti ekonomistai, kurie valdo ne tik pieštuką, o truputį daugiau.

Tai viena. Šiandien galutinai įsitikinau, kad svarbiausia mūsų ūkinės veiklos nelaimė ir didžiausi šios situacijos kaltininkai yra pensininkai. Jie ir darbo vietas pasiglemžia iš jaunų, ir sudaro tą didžiulį deficitą. Norėčiau jums pasakyti, kad nepamirštume, kad tam, jog mes čia sėdime ir kišenėse turime diplomus, pirmiausia tie žmonės, kuriuos mes dabar kėsinamės galutinai nuskriausti, sudarė mums sąlygas. To reikia niekada nepamiršti. Jeigu ne jie, tai kažin ar mes kišenėse turėtume diplomus ir būtume priėję prie jų valdymo. O dabar mes juos valdydami suvaidiname gegužiuko vaidmenį – pirma padeda kiaušinį svetimame lizde, jį išaugina, išpuoselėja, o jis išstumia iš lizdo ir kartais padaro dar žiauriau. Matote, kokį atpildą jiems parengėme ir dovaną Šv.Kalėdų ir Naujųjų metų proga.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, po gerbiamojo J.Veselkos kalbos apie “izmus”, manau, kad mums iš tikrųjų reikėtų padaryti vieną dalyką. Reikėtų išeiti, susitikti su žmonėmis, su rinkėjais, pakalbėti ir paaiškinti vieną aiškų dalyką. “Sodros” sistema buvo uždelsta, pensijų reforma buvo uždelsta, nepadaryti kai kurie aiškūs žingsniai. To nebuvo padaryta LDDP Vyriausybės laikais, to nebuvo padaryta konservatorių Vyriausybės metu. Šitą mes turime labai aiškiai pripažinti. Pasakykime dar daugiau – “Sodrai” gresia finansinis krachas. Tai pirmiausia pasakykime, per keletą mėnesių gresia finansinis krachas, o tada pasakykime, kaip mes galvojame atmesti šį įstatymą, nes jeigu mes jį atmestume, mes keltume grėsmę tolesniam biudžeto priėmimui. Jeigu mes atmetame šį įstatymą, mes dar besvarstydami įstatymus galime sulaukti šio kracho. Nedelsiant reikalingos priemonės.

Aš balsavau už šį įstatymą todėl, kad, manau, turi prasidėti diskusijos. Jeigu kairioji ar dešinioji opozicija turi labai rimtų racionalių priemonių, kaip šitą įstatymą galima subalansuoti ir išvengti finansinio “Sodros” kracho, kartu patenkinti pensininkų lūkesčius, tai bus labai šaunu. Teikite savo siūlymus ir mes patys teiksime. Noriu priminti, kad Liberalų sąjungos ir Naujosios sąjungos frakcijų posėdyje buvo kalbėta apie tai, kad tiems žmonėms, kuriems 100 litų yra gyvybiškai būtini, nes jie yra prie egzistavimo ribos, tie pinigai vykdant pensijų reformą nebūtų nubraukti. Reikia, kad į tai būtų atsižvelgta. Žiūrėkime žmoniškai į šį įstatymą ir nepolitikuokime bent jau šio įstatymo atžvilgiu.

O gerbiamąją kairiąją opoziciją kviečiu prisiminti svarbiausią politinės etikos dėsnį – šimtą dienų Vyriausybė yra neliečiama, ir bet koks ministras taip pat neliečiamas. Po to mielai prašome teikti interpeliacijas. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš nutraukiu replikas, nes mes beviltiškai vėluojame, ir jeigu mes replikuosime po 5 minutes… (Balsas salėje: labai trumpai, Pirmininke)… mes visiškai neišnagrinėsime jokių darbotvarkės klausimų.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektas Nr.IXP-146. Atostogų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-147. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-148. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4 straipsnių pakeitimo bei 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 22 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-149 (pateikimas)

Nagrinėjame 6a klausimą – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektą Nr.IXP-46. Pranešėja – ministrė V.Blinkevičiūtė. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Parengto įstatymo projekto tikslas yra atskiru įstatymu reglamentuoti vieną iš svarbiausių socialinio draudimo rūšių – ligos ir motinystės (tėvystės) socialinį draudimą, nes dabar tai yra inkorporuota bendrame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Šiame naujajame įstatyme mes ypatingą dėmesį atkreipėme į tai, kad šiuo metu egzistuojantis reglamentavimas yra neteisingas. Tai yra norint gauti ligos arba motinystės (tėvystės) pašalpą iš socialinio draudimo lėšų nereikia mokėti socialinio draudimo įmokų, nereikia turėti socialinio draudimo stažo, užtenka tik fakto, kad įsidarbinai ir jau turi teisę gauti nemažo dydžio išmokas. Mes manome, kad šiuo metu nėra galimybių to daryti, kad to neturėtų daryti socialinis draudimas, nes socialinis draudimas motinystės (tėvystės) atveju pirmiausia turėtų užtikrinti tas išmokas tiems žmonėms, kurie dirbo ir mokėjo įmokas.

Taigi ligos pašalpai gauti yra siūloma nustatyti tam tikrą stažą, t.y. 3 mėnesių draudimo stažą, įgytą per pastaruosius 12 mėnesių, arba 6 mėnesių per pastaruosius 2 metus. Motinystės pašalpai siūloma nustatyti 6 mėnesių draudimo stažą, įgytą per pastaruosius 12 mėnesių, arba 9 mėnesius per pastaruosius 2 metus.

Taip pat siūloma keisti pašalpų skaičiavimo tvarką nustatant ilgesnį laikotarpį, pagal kurį yra skaičiuojamas vidurkis. Siūloma pakeisti ir ligos pašalpos dydį ir skaičiuoti 85% kompensuojamojo uždarbio.

Taip pat šiame įstatyme yra nustatomas minimalus ir maksimalus pašalpų dydis. Iš tikrųjų jums iš karto gali kilti klausimų ir aš noriu pasakyti, kad toms motinoms, kurios susiruošė gimdyti vaikus, galioja pakankamai nebloga socialinės paramos sistema, ir jeigu jūs pageidausite, aš galėsiu išvardinti, kokias teises gauti pašalpas ar kompensacijas turi motinos, auginančios vaikus. Šiuo atveju būtų neteisinga, kad mes dalį pinigų, kurie galėtų būti skirti pensijoms ir pašalpoms žmonėms, kurie mokėjo draudimo įmokas, iš jų atimtume. Šiuo metu manome, kad tikslinga pateikti šį variantą svarstyti Seimui. Ačiū.

PIRMININKAS. 10 minučių skiriama klausimams. Seimo narys A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji ministre, pateikdama vieną įstatymą jūs argumentuojate, kad reikia labai rūpintis jaunais žmonėmis, todėl reikia atimti iš pensininkų, o dabar reikia atimti iš jaunų, ir argumentuojate, kad reikia pinigų pensininkams. Jūs labai daug kalbėjote apie stažą, aš tam pritariu ir neprieštarauju. Ir buvęs Seimas svarstė šį įstatymą, ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė nuostatai, kad turi atsirasti draudiminis stažas. Tačiau ir anas Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė, ir, manau, kad ir šį kartą kolegos komitete nepritars jūsų idėjai mažinti minimalias išmokas. Aš nesuprantu, nuo kada vaiko priežiūros pašalpa 430 litų pasidarė labai dideli pinigai, kad juos reikia sumažinti iki 221 lito? Taupydami “Sodros” pinigus jūs sakote, kad reikės mokėti iš kito, iš valstybės biudžeto. Sakykite, koks čia yra biznis?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš atsakau gerbiamajam A.Sysui. Aš manau, kad ir šį įstatymo projektą mes labai aktyviai svarstysime mūsų komitete ir kituose komitetuose, ir gal rasime geresnį sprendimą. Įstatymų rengėjų nuomone, ir pasitarus su įvairiais ekspertais vis dėlto buvo nuspręsta siūlyti tokį variantą todėl, kad būtų neteisinga kitų motinų, kurios dirba visą laiką, gauna 430 litų… tokią algą prilyginti tiems asmenims, kurie uždirba mažiau ir juos reikia pritempti iki bazinės algos. Aš nežinau, ar tai būtų teisinga. Mes galime diskutuoti, galėsime komitete labiau aptarti šį dalyką ir gal rasime kitą sprendimą.

PIRMININKAS. Seimo narė D.Kutraitė-Giedraitienė. Prašom.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Norėčiau paklausti gerbiamosios ministrės, kokia yra užsienio šalių draudimo praktika motinystės ir atostogų pašalpai gauti?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Įvairiose valstybėse yra labai įvairiai. Man atrodo, mes padalijome Seimo nariams ir frakcijoms … lenteles (aš tarp popierių pasiklydau), tačiau neturiu jų šiuo metu pasiėmusi. Noriu pasakyti, kad yra labai įvairūs reikalavimai, ir iš esmės daugelyje šalių reikalaujama mokėti draudimo įmokas norint gauti tam tikras draudimines išmokas. Šiuo atveju Lietuva tikrai nenusižengs bendrai praktikai, nes mes iš tiesų iki šiol šiek tiek painiojame porą sistemų: socialinės paramos ir socialinio draudimo. Bet aš (tiesiog taupydama laiką) galėčiau surasti visą lentelę, kurią tikrai turiu. Mes tikrai niekuo nesiskiriame nuo kitų valstybių ir nuo kaimyninių valstybių, siūlydami šį variantą.

PIRMININKAS. Seimo narė J.Narvilienė.

J.NARVILIENĖ. Gerbiamoji ministre, aš norėčiau jūsų paklausti, kaip įstatyme numatoma (čia nelabai aišku) dėl tų motinų, kurios iš viso nedirba, o tokių šiandien Lietuvoje yra iš tiesų be galo daug? Ko gero, daugelis jų, planuodamos savo šeimas, labai nepalankiai žiūri į tai vien dėl to, kad išlaikymas, pragyvenimo lygis ir vaikų auginimas reikalauja tam tikrų lėšų. O darbo klausimus, kaip matome, kol kas sprendžiame ganėtinai sunkiai.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Iš tiesų aš esu labai dėkinga už šį klausimą, nes jūs prisiminėte, kad šalia yra ir tos motinos, ir tos šeimos, kurios neturi darbo, bet jos turi išlaikyti savo vaikus. Čia galioja valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, sistema, tai yra vadinamoji socialinės paramos sistema. Tos pašalpos mokamos iš savivaldybių biudžetų, kai kuriais atvejais parama yra teikiama iš valstybės biudžeto. Jos dabar gauna vienkartinę gimdymo pašalpą – 750 litų, lygiai tokią pat kaip ir tos, kurios gauna kartu ir socialinio draudimo išmokas. Gauna išmokas už vaikų auginimą iki trejų metų, taip pat jos yra draudžiamos, valstybė draudžia šias motinas, auginančias vaikus iki trejų metų. Yra ir kita paramos – kompensacijų ir pašalpų sistema. Tačiau iš tiesų mes savo programoje ir savo priemonių plane esame dar kartą numatę peržiūrėti, ar visos tos pašalpos, kurios yra efektyvios, reikalingos tokios, kokios yra dabar. Gal iš tiesų geriau būtų vienoms kategorijoms padidinti pašalpas, tiems, kurių pajamos mažesnės. Nes yra tokių pašalpų, kurios yra (…), kaip mes vadiname, jos yra kategorinės. Taigi mes esame numatę tai įvertinti. Be abejo, jeigu reikės įstatymo keitimo, mes ateisime į Seimą su savo siūlymais.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau paklausti gerbiamosios ministrės, ar naujosios politikos Vyriausybė pateiks kokį nors priemonių planą, kuris iš tiesų darys teigiamą įtaką gimstamumo skatinimui Lietuvoje? Nes visas šis išmokų mažinimas – tai priemonė, kaip to neskatinti. Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū. Iš tiesų mes esame atlikę tyrimus, įvairūs ekspertai mums padėjo, revizavo šeimų rėmimo visas galimybes ir mes įsirašėme parengti naują šeimų rėmimo programą. Iš tiesų tas skatinimas negali vykti vien tik per pašalpų sistemą. Kaip jūs suprantate, labai svarbu, kad šeimoje vyras ar žmona turėtų darbą ir atitinkamai turėtų būti mokesčių lengvatos, jeigu jie augina vaikus iki 18 metų, turi išlaikytinių. Ten yra visas kompleksas priemonių iš įvairių sričių, ne vien tik pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetenciją. Todėl aš manau, kad 2001 metais mes tą programą teiksime ir Vyriausybei, ir svarstyti, nes ji yra parengta, bet dar truputį reikia padirbėti.

PIRMININKAS. Seimo narė I.Degutienė. Nėra. Seimo narys A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamoji ministre, aš labai trumpą klausimą. Norėčiau sužinoti, kurios partijos (liberalų, socialliberalų ar centristų) rinkimų programoje buvo įrašytos nuostatos, kurios dabar teikiamos Seime?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš manau, kad visų, nes visų programose buvo pasakyta, kad reikia rūpintis tais asmenimis, kurie patys savimi negali pasirūpinti, kad reikia subalansuoti “Sodros” biudžetą ir deficitą, o tai yra vienos iš priemonių. Aš iš tiesų manau, kad labai gerai, kad visos partijos būtų įsirašiusios ir yra įsirašiusios, kad mes turime spręsti tas problemas, į kurias yra įklimpusi socialinio draudimo sistema.

PIRMININKAS. Seimo narė G.Purvaneckienė. Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš dar kartą noriu jūsų paklausti, nors jau klausė R.Dovydėnienė. Ar jūs nenumatote neigiamų pasekmių dėl gimstamumo? Tai čia vienas klausimas. Antras klausimas. Čia toks klausimas, ko aš nesuprantu dėl neatitikimo. Yra motinystės atostogos ir yra vaiko priežiūros atostogos, į kurias turi teisę ir motina, ir tėvas, ir seneliai ar bet kuris asmuo, kuris yra atsakingas už tą vaiką. Dabar, kai šiame įstatyme yra vartojamos kitos sąvokos negu Atostogų įstatyme, tai yra ta motinystės tvarka, bet ta motinystės (tėvystės)… ar tai daroma dėl to, kad tai tiesiog nesuderinta ir netyčia taip yra, ar dėl to, kad ateityje numatoma, jog seneliams ir kitiems asmenims tokios pašalpos nebus mokamos, o mokamos tik motinai ir tėvui?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ne, iš tiesų tuo nenorima nieko įžeisti ar padaryti blogiau. Tokia sistema galioja dabar. Iš principo ta pati sistema perrašyta iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo. Bet palaukite, dar pirmas klausimas dėl neigiamų pasekmių. Kaip ten?

G.PURVANECKIENĖ. Ar tikrai jūs manote, kad nesumažės?..

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dėl demografinės situacijos. Kiek aš pasiskaičiau apie atliktus tyrimus ir kiek aš dabar atsimenu, iš tiesų Lietuvoje demografinė situacija yra nekokia, kaip ir daugelyje kitų valstybių aplinkui. Iš tiesų šios pašalpos neskatina gimstamumo. Anaiptol. Pas mus gimdomas šeštas, septintas ir net vienuoliktas vaikas ir, deja, šios šeimos iš tiesų gimdo vaikus tam, kad gautų visas pašalpas iš savivaldybių biudžetų. Aš manau, tai yra labai blogai. Nes jau yra taip, kad Lietuvoje vaikai iš pašalpų išlaiko savo tėvus.

PIRMININKAS. 10 min. atsakinėjote į klausimus. Mums reikėtų dar kalbėti po vieną dėl balsavimo motyvų. Norėtų kalbėti Seimo narys A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Dar kartą, mielieji kolegos, aš noriu prašyti jus visus pritarti pateikimui. Suprantu, kad bus skirtingų nuomonių, kaip reikėtų spręsti šį dalyką, tačiau vieną dalyką labai aiškiai norėčiau įvardyti. Šiuo metu, kai egzistuoja ligos ir motinystės pašalpų dabartinė sistema, yra labai daug atvejų, kai įsidarbinama prieš pat draudiminį įvykį, tai yra gimstant vaikui ar esant ligai. Tai yra padirbę keletą dienų, kartais fiktyviai, žmonės gauna visas pašalpas. Aš manau, kad tai yra bloga praktika, todėl labai svarbu mums priimti tas pataisas. Be jokios abejonės, kaip ir gerbiamoji ministrė sakė, kas nedirbs, tas galės gauti šiek tiek mažesnę, bet valstybinę pašalpą, jeigu įvyks toks draudiminis įvykis. Todėl kviečiu visus pateikimui pritarti ir rimtai svarstyti visose mūsų institucijose. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš kalbės Seimo narys A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Aš tikrai pritarčiau šiam įstatymui ir aš pasakiau kodėl. Aš visiškai sutinku, kad turi būti draudiminis stažas, bet manau, kad Vyriausybė pasielgė neetiškai. Vieną kartą su aiškiomis komiteto išvadomis įstatymas buvo grąžintas tobulinti ir vienintelis žingsnis, ką pasiūlė Vyriausybė, – tai minimalią vaiko priežiūros pašalpą padidino nuo 138 litų iki 221 lito, bet šiandien šeimos gauna 430 litų. Aš nemanau, kad 430 litų šiandien yra labai dideli pinigai, kad galima išgyventi jaunai šeimai, ar motinai, ar tėvui, auginančiam vaiką. Aš lygiai taip pat negaliu pritarti, nors viršutinę ribą sumažina kur kas mažiau negu apatinę ribą. Norėčiau, mielieji Seimo nariai, kad atkreiptumėte į tai dėmesį. Aš lygiai taip pat negaliu pritarti, kad mes mažiname ligos pašalpos minimumą dar vienu litu už valandą. Negaliu pritarti motinystės, ligos pašalpos mažinimui, minimalios pašalpos mažinimui. Aš manau, kad mūsų gyvenimas, kai nėra jokios indeksavimo sistemos, o kainos nuolat auga, tie skaičiai, kurie šiandien buvo, ne visi leido (normaliai – ne tas žodis) sunkiai verstis toms šeimoms. Tolesnis mažinimas yra nepriimtinas. Todėl aš kviečiu nepritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Visi po vieną pasakė savo nuomones. Prašom prieš balsavimą registruotis. (Balsai salėje) Darysim, darysim pertrauką. Tuoj.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Geriau per vieną kartą nukankinkit, taip bus geriau.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 103 Seimo nariai.

Kas už tai, kad pritartumėm po pateikimo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektui ir pradėtumėm šio projekto svarstymo procedūrą? Prašom balsuoti.

Už – 59, prieš – 35, susilaikė 6. Projektui po pateikimo pritarta.

Ar prieš pat pertrauką?.. Čia yra trys įstatymai, kurie lydi šitą pagrindinį, jie nieko nelemia. Jeigu jau mes pagrindiniam pritarėm, tai jie, lydimieji, turėtų būti svarstomi. Ar galime bendru sutarimu šiems trims projektams pritarti? (Balsai salėje: galima.)

Aš turiu perskaityti jų pavadinimus. Atostogų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritariam. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritariam? (Balsai salėje: ne… ne…) Kaip ne? Pritariam, gi sutarėm. Pritariam, čia apsiriko. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4 straipsnių pakeitimo bei 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 22 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui pritariam. Viskas, reikia nustatyti, kad pagrindinis komitetas kaip ir dėl Ligos ir motinystės įstatymo projekto yra Socialinių reikalų ir darbo. Sutariam. Ir svarstoma gruodžio 14 dieną. Ačiū. Repliką nori pasakyti Seimo narė D. Kutraitė-Giedraitienė.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Aš labai atsiprašau, bet prašyčiau mano balsą skaičiuoti kaip balsavusios už. Aš iš tikrųjų tiesiog ne tą mygtuką paspaudžiau.

PIRMININKAS. Gerai. Pertrauka iki 15 valandos.