Aštuonioliktasis (18) posėdis
2000 m. gruodžio 5 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS

Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr.VIII-1456 "Dėl valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, perduodamų už akcijas naujai steigiamoms arba veikiančioms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, sąrašo patvirtinimo" dalinio  pakeitimo ir papildymo" projektas Nr.IXP-2909 (pateikimas)

PIRMININKAS. Pradėsime vakarinį posėdį. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai.

Noriu paskelbti, kad nagrinėsime popietinės darbotvarkės pirmąjį klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr.VIII-1456 “Dėl valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, perduodamų už akcijas naujai steigiamoms arba veikiančioms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, sąrašo patvirtinimo” dalinio pakeitimo ir papildymo” projektą Nr.P-2909. Pateikėjas – ūkio viceministras…

G.RAINYS. (…) 2 dienos Seimo nutarimo trumputį pakeitimo projektą.Tiksliau, yra vienas pakeitimas ir vienas papildymas. Kaip žinote, problema yra ta, kad nuo šio dešimtmečio pradžios kai kurias negyvenamąsias patalpas verslininkai išsinuomojo ir investavo kapitaliniam remontui nemažas sumas. Ilgus metus buvo problema, kaip apskaičiuoti tą investuotą dalį ir kaip tose valstybinėse patalpose atskirti privataus kapitalo dalį. Čia buvo priimti, be Valstybės ir savivaldybės turo disponavimo įstatymo, bene du Vyriausybės nutarimai, reglamentuojantys tą atidavimą, taip pat buvo numatyta, kad būtent Seimo sprendimu yra tvirtinamas sąrašas. Šis sąrašas buvo patvirtintas 1999 m. gruodžio 2 dieną. Šiandien norime padaryti du pakeitimus. Vienas pakeitimas yra susijęs su patalpomis Tilto g. 13 – vietoj 147,04 kv.m. padidinti iki 157,21 ir atitinkamai padidinti tą dalį, kuri teks privačiam kapitalui. Šio pakeitimo reikia tam, kad kai visos savivaldybės – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, kitų miestų bei rajonų savivaldybės – teikė savo sąrašus, tai tuose sąrašuose buvo atspindėti tie skaičiai, kurie pateko į Seimo nutarimą. Tačiau valstybės įmonei Valstybės turto fondas perėmus šias patalpas ir pradėjus atlikti procedūrinius veiksmus, konkrečiai teisinę registraciją ir inventorizaciją, jau po inventorizacijos pasikeitė plotas. Būtent po inventorizacijos pasikeitė plotas ir dabar Nekilnojamojo turto registre užregistruotas būtent ši plotas. Dėl to reikia daryti pakeitimą.

Antrasis papildymas, kaip matote, yra dėl Kaune, Savanorių prospekto ir Vokietaičių gatvės kampe esančio visiškai naujo objekto. Reikia papildyti 1999 m. gruodžio 2 d. nutarimą. Papildymo esmę paaiškinsiu keliais sakiniais. Kadangi šie procesai yra skausmingi, tai šia tema buvo nemažai ginčų. Ūkio ministerijoje net buvo sukurta speciali komisija, kuri nustatinėjo ir stengėsi išspręsti bent dalį tų problemų. Tos komisijos veiklos rezultatas buvo priimtas sprendimas netgi kreiptis į savivaldybes ir per respublikinius laikraščius, kad galbūt atsirastų dar patalpų, tenkinančių minėtas sąlygas. Iš tikrųjų Kauno savivaldybė surado šias patalpas Vokietaičių gatvės ir Savanorių prospekto kampe, jos visiškai tenkino šias sąlygas. Dėl to šis Seimo nutarimas gali ir turėtų būti, mūsų manymu, papildytas šiomis naujomis patalpomis.

Baigdamas noriu pasakyti, kad, kaip minėjau, problema iš tikrųjų sukėlė nemažai ginčų bei tam tikrą trintį tarp valstybinių institucijų ir verslininkų, kurie investavo lėšas. Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetui valstybės įmonė Turto fondas šių metų lapkričio 22 d. yra pateikusi informaciją apie šį procesą. Jeigu jus domintų šie rezultatai, kai ką būtų galima pranešti ir visam Seimui, jeigu kas nors nesusipažinęs su šia ataskaita. Siūlau papildyti šį nutarimą teikiamais pataisymais.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Jūsų nori paklausti 2 Seimo nariai. Žodis suteikiamas Seimo nariui A.Kunčinui. Prašom.

A.KUNČINAS. Gerbiamasis pranešėjau, man teko Vilniaus senamiestyje susidurti su panašia problema, kai reikėtų padaryti panašaus pobūdžio pakeitimus. Ar jūs sutiktumėte priimti papildymą šiam nutarimo papildymo ir pakeitimo nutarimo projektui?

G.RAINYS. Ar jūs turite omeny papildyti Seimo sąrašą ar reglamentuojančius Vyriausybės nutarimus, ar įstatymą?

A.KUNČINAS. Šio nutarimo pakeitimą papildyti dar vienu punktu, kur būtų nurodyta panaši situacija į tą, kurią jūs teikiate savo pasiūlymuose.

G.RAINYS. Mes ne tik priimsime, bet neprivalome priimti ir apsvarstyti bet kokius pasiūlymus. Susipažinę tikrai galėtume priimti sprendimą.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau aš vis dėlto nesu susipažinusi su tuo, ką jūs pateikėte komitetui, bet žinau tą problemą ir žinau, kiek daug buvo ginčų ir kaip mes ilgai su ja tąsėmės. Gal pasakytumėte, koks maždaug procentas iš tų išvardytų įmonių jau visiškai susitvarkė ir kiek yra tokių, kurios nesusitvarkiusios iki šiol?

G.RAINYS. 1999 m. gruodžio 2 d. nutarime buvo 64 patalpos. Dabar, kad nesumeluočiau, atrodo, 55 patalpos visiškai atitinka reikalavimus, įmonės pristatė… ir 51 įmonė galutinai tai susitvarkė. Kai kurių pastatų, sakysim, Tilto g., reikia pataisyti plotą, 8 įmonės kol kas apskritai dar nesikreipė į Turto fondą, nepateikė dokumentų. Deja, dar yra konfliktų, bet tai sprendžiama, nors neapsieinama be teismo. Pavyzdžiui, dėl patalpų Gėlių g. 3, “Lietuvos melioracijos” , atrodo, ir viskas. Buvo, rodos, du teisminiai procesai. Tikimės, iš 64, jeigu dabar priimsite pataisas, bus 66, mažiausiai dėl 55 bus išspręsta teigiamai. Yra ir neigiamai sprendžiamų. Yra net tokių problemų, kad dėl firmos, kuri nevykdo Vyriausybės nutarimų, t.y. turi įsiskolinimų už patalpų nuomą, bankrutuoja arba likviduojama, negalime teigiamai spręsti.

PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys R.A.Sedlickas. Ne? Atsiprašau. Seimo narys E.Savickas. Irgi ne. Ačiū. Taigi dėl balsavimo motyvų niekas nenori kalbėti. Noriu paklausti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti projektui po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą? Reikia balsuoti? Vienas prieštarauja. Siūlyčiau registruotis.

Seimo salėje 80 Seimo narių. Prašom balsuoti, kas už tai, kad pradėtume svarstymo procedūrą (ne, negalim, nes prieštarauja), svarstymo procedūrą ir pritartume po pateikimo. Prašom balsuoti.

75 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Dabar mes turėtume paskirti pagrindinį svarstymo komitetą ir preliminarią svarstymo datą. Yra siūlomas pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o svarstymo data gruodžio 21 diena. Sutiktumėte? Prašom? Yra siūlymas papildomą komitetą skirti Ekonomikos. Sutartumėm? Bendru sutarimu. Kartoju. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Ekonomikos ir data gruodžio 21 d. Ačiū. Bendru sutarimu.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo Informacinės visuomenės plėtros komisijos" projektas Nr.IXP-132(2) (pateikimas)

Pradedame nagrinėti antrą klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Informacinės visuomenės plėtros komisijos” projektas Nr.IXP-132. Pateikėjas – Seimo narys G.Babravičius. Prašom.

G.BABRAVIČIUS. Pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos, man teko didelė garbė pateikti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektą “Dėl Informacinės visuomenės plėtros komisijos” steigimo. Daugelio partijų rinkimų programose informacinės visuomenės plėtros problemos pakankamai išsamiai yra išnagrinėtos, pasirašyti keli memorandumai. Vienas ne visai senas. Pasirašė daugelis partijų, neatsižvelgiant į jų orientacijas, ir centristinės pakraipos, ir kairiosios, ir dešiniosios. Šios komisijos arba informacinės visuomenės plėtros svarbą didžioji dalis politinių partijų suvokia lyg ir panašiai. Mano pasiūlymas būtų, turint omenyje, kad tos būsimos komisijos tikslai, uždaviniai ir motyvai, dėl ko ji steigiama, yra išdėstyti aiškinamajame rašte, jums pateiktame projekte yra įvardyti devyni, mano siūlymas dėl devynių Seimo narių buvimo šioje komisijoje. Siūlau pritarti ir jūsų sprendimu įkurti tokią komisiją.

PIRMININKAS. Siūlote po pateikimo pritarti, o svarstymą ir priėmimą atidėti kitam kartui. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Seimo narys G.Kirkilas. Prašom.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis kolega, ar jums neatrodo, kad vis dėlto Seimo komisija nėra Seimo komitetas. Mano nuomone, reikėtų žiūrėti į priekį ir įkurti Seimo informacinės visuomenės komitetą, kad nereikėtų perskirstyti visų Seimo narių ir visų tų proporcijų. Ar jums taip neatrodo? Tiesiog siūlau tokią idėją. Galbūt reikėtų panaikinti Užsienio reikalų komitetą, prijungti jį prie Europos reikalų komiteto, pavadinti, pavyzdžiui, Europos integracijos ir užsienio reikalų komitetu ir vietoj to Užsienio reikalų komiteto narių skaičiaus įkurti informacinį komitetą, nes, mano nuomone, vis tiek anksčiau ar vėliau tai reikės padaryti?

G.BABRAVIČIUS. Dėkui už jūsų klausimą. Jūsų mintys išreikštos visiškai teisinga kryptimi. Šis klausimas buvo svarstytas, tuo labiau aš atstovauju politinei jėgai – Lietuvos liberalų sąjungai, kuri į savo rinkimų programą yra įrašiusi nuostatą apie komitetą. Savo ruožtu komiteto steigimas yra susijęs su Statuto pakeitimu. Ar vienu, ar kitu atveju tai būtų, šiaip ar taip, susiję su, tarkime, vadinamųjų kvotų tarp pozicijos ir opozicijos perskirstymu. Atkreipsiu jūsų dėmesį, kad veiklos krypčių darbuose, kuriuos turi nuveikti Informacinės visuomenės plėtros komisija, 9 punkte yra parengti pagrindus, sudaryti sąlygas informacinės visuomenės plėtros komiteto steigimui. Kiek aš žinau, Seimo vadovybės – valdybos nutarimu yra sudaryta komisija ar darbo grupė Seimo statuto projektui parengti ir visai neabejoju, kad naujame Statute bus numatytas ir komitetas. Visai su jumis sutinku, tačiau manau, kad tai yra greitesnis būdas, nes yra labai daug neatidėliotinų uždavinių, kuriuos reikia spręsti. Komisija pajėgtų tai padaryti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baura.

A.BAURA. Pone pranešėjau, ar nebūtų galima nuo Valstiečių, Naujosios demokratijos frakcijos tiesiog vieną žmogų – J.Narvilienę. Toks siūlymas, kiek aš žinau, buvo pateiktas, bet tarp komisijos narių nematyti.

G.BABRAVIČIUS. Taip, ponia J.Narvilienė buvo pasirašiusi kelių Seimo narių kreipimąsi, kurie įvardijo tokią iniciatyvinę grupę dėl komiteto steigimo. Tik tiek, kad Seniūnų sueigoje pastaruoju metu dominuodavo skaičius 9 ir toks sprendimas dėl devynių narių buvo priimtas. Todėl tokia yra personalinė sudėtis. Savo ruožtu, jeigu Seimas apsispręstų papildyti šią sutartį, tai aš, kaip vienas iš iniciatorių šios komisijos steigimo, visai neprieštaraučiau. Bet, matyt, atitinkamos procedūros…

PIRMININKAS. Seimo narys Z.Balčytis.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs turbūt žinote, kad šiuo metu Vyriausybėje nėra labai aiškiai apibrėžtos institucijos, kuri koordinuotų arba vykdytų tam tikrą kontrolės funkciją Vyriausybės institucijų kompiuterizacijos, komunikacijos ir kitais klausimais. Jūsų manymu, kokia tai turėtų būti institucija. Kitaip sakant, kokio statuso, jeigu tokia institucija šiandieną Vyriausybei yra reikalinga?

G.BABRAVIČIUS. Kiek man žinomi Vyriausybės ketinimai, tai jie yra pažangūs ir atitinka didesnės dalies šios rinkos ekspertų ir specialistų nuomonę, kad informatika, informacinės technologijos, telekomunikacijos ir net žiniasklaida – tai yra pas mus pakankamai naujas žingsnis ir turėtų būti sujungtos po vienu stogu. Tokia institucija Vyriausybėje atsiras, yra Ministro Pirmininko užtikrinimas ir tai yra dominuojanti dabartinio kabineto nuomonė.

O tos priežiūros funkcijos, kurios ir šiaip Seimui priklauso, sakykim, Vyriausybės veiklos kontrolė, aš tikiu, kad būsimasis komitetas, kuris naujausią redakciją sukurs… Kiek užteks kompetencijos Informacinės visuomenės plėtros komisijai, taip pat vykdys ir ši komisija.

PIRMININKAS. Taip, jūs atsakėte į visus klausimus. Aš noriu paklausti. Ar jūs gavote kokių pasiūlymų, kurie trukdytų iš karto padaryti svarstymą ir priėmimą?

G.BABRAVIČIUS. Ne. Nebuvo jokių prieštaravimų ir būtų džiugu, jeigu būtų vienbalsiai patvirtintas kelias į Lietuvos ateitį. Taip, bet procedūros tvarka, jeigu aš teisingai suprantu, turės papildyti sudėtį, būti užregistruotas ir tada priimtas. Ar dabar ekspromtu? Nežinau, kaip leidžia procedūra. Aš nesu labai didelis jų specialistas.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi po pateikimo ir prieš balsavimą ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad pagreitinant šios komisijos sudarymą galbūt mes galime padaryti pateikimo pertrauką. Kaip čia sakė, kad nori į tą komisiją pasiūlyti nuo savo frakcijos, ir galbūt po poros valandų mes galėtume Seime ypatingos skubos tvarka šiandieną tą klausimą ir baigti, kad neatidėliotume jo vėlesniam laikui. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Prieš kalbėti nėra norinčių, tada reikėtų paklausti jūsų, ar bendru sutarimu mes galėtume po pateikimo pritarti ir pradėti svarstymo procedūrą? Po pateikimo bendru sutarimu pritarta. Buvo siūlymas svarstymo procedūrai taikyti ypatingos skubos tvarką, bet prieš tai apibendrinti siūlymus ir pabandyti juos subendravardiklinti. Ar pritartumėt ypatingos skubos tvarkai? Pritartumėt. Ačiū. Tada iniciatorių paprašysime per dvi valandas su jus klaususiais Seimo nariais susitarti, ką dar galite pasiūlyti. Tai tuo pateikimo procedūrą ir baigsime.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo NATO reikalų komisijos sudarymo" projektas Nr.IXP-57(3) (pateikimas)

Svarstomas trečias klausimas, kuris registruotas IXP-57, – Seimo nutarimo ,,Dėl Seimo NATO reikalų komisijos sudarymo” projektas. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius. Prašau.

A.SKARDŽIUS. Pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Projektas IXP-57 – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas ,,Dėl Seimo NATO reikalų komisijos sudarymo”. Seniūnų sueigoje ir valdyboje buvo nuspręsta komisiją sudaryti iš 14 narių. Taip pat ankstesnės komisijos nuostatuose buvo nurodyta, kad komisija susideda iš 14 narių. Po to buvo išdalinta frakcijų proporciniam atstovavimui. Socialdemokratinei koalicijai buvo 5 vietos, Naujajai sąjungai – 3 vietos, Liberalų frakcijai – 3 vietos, Tėvynės sąjungai (konservatoriams) – 1 vieta, Jungtinei frakcijai – 1 vieta, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijai taip pat 1 vieta. Mišri frakcija nebuvo išreiškusi noro dalyvauti, nebuvo gauta raštiško pareiškimo. Sudaryta komisija iš 14 narių: V.P.Andriukaitis, V.Baravykas, A.Gricius, G.Jakavonis, R.Juknevičienė, J.Korenka, A.Kunčinas, V.Nekrašas, R.Palaitis, K.D.Prunskienė, A.Sadeckas, R.Sedlickas, V.Stankevič ir E.Vareikis. Siūlau šiam nutarimui pritarti.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Seimo narys A.Vidžiūnas. Prašau.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, kadangi nauja politika reiškia derėjimąsi, susitarimą ir apskritai visų nuomonių atspindėjimą, mano klausimas jau kelintą kartą klausiamas. Kodėl Rasai Juknevičienei, įregistravusiai pirmąjį projektą, kuriame taip pat yra 14 galimų Seimo narių, sudarančių komisiją, iki šiol neleidžiama pateikti savo projektą, savo matymą, kur būtų ne tiktai primityvios postų dalybų proporcijos, kurios matomos iš jūsų pranešimo, bet ir išplėstas, išskleistas strateginis Lietuvos plėtotės ir ateities įsivaizdavimas? O būtent tokį tikslą NATO komisijos sukūrimas tarpparlamentiniuose reikaluose ir turi. Taigi mano klausimas: kodėl R.Juknevičienės projektas nebuvo pateikiamas? Dabar kažkodėl pateikiamas jau trečiasis variantas. Ir kodėl nesuteikiamas jai žodis išdėstyti platesnius argumentus, o ne tokius, kokius lemia vien tik jūsų dabar užimamas postas?

A.SKARDŽIUS. Kolega, čia klausimas buvo man ar Seimo Pirmininkui?

A.VIDŽIŪNAS. Jums.

A.SKARDŽIUS. Jeigu man, tai aš galėčiau atsakyti, kad su ponia R.Juknevičiene buvo derintas ir pirmasis variantas, ir šis variantas buvo derinamas dėl žmonių skaičiaus. Taip pat Seniūnų sueigoje jūsų atstovas gerbiamasis A.Kubilius išreiškė savo pritarimą. Mes taip galėtume be galo diskutuoti. Gal tada reikėtų siūlyti visiems Seimo nariams įsirašyti, o kas nenori – išsibraukti.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Juknevičienė. Prašau.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau į šoną padėti tuos visus, sakyčiau, personalinius dalykus (kas pristato, kas nepristato), nors tai, be abejo, taip pat rodo požiūrį. Norėčiau jūsų paklausti, kad jūs trumpai išdėstytumėte pagrindinius motyvus ir reikalingumą, pagrindinius tikslus, kodėl yra kuriama šita komisija šitame Seime ir kokia pagrindinė jos užduotis, kokie pagrindiniai uždaviniai. Po to, aš manau, galima kalbėti apie tos komisijos sudėtį. Ir antras klausimas būtų, ar galima įsivaizduoti NATO reikalų komisijos darbą, jeigu joje nėra netgi Užsienio reikalų komiteto pirmininko? Ir kodėl jo nėra?

A.SKARDŽIUS. Pagrindinis tikslas, be abejo, tai būtų stojimas į NATO, pasiruošimas stoti į NATO, o galutinis tikslas būtų įstoti į NATO. Kiekviena frakcija, turėdama proporcinį atstovavimą, siūlė savo narius. Kodėl kiekviena frakcija pasiūlė būtent tuos, o ne kitus narius, reikėtų klausti frakcijų vadovų. Remiantis šiais argumentais ir buvo sudaryta ši komisija.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Visiškai suprasdami, kad šita komisija yra labai svarbi, esame šiek tiek nepatenkinti, kad mišri frakcija nebuvo visiškai užklausta. Kai mes kalbėjomės su ponu A.Medalinsku, buvom nutarę pasiūlyti mūsų frakcijos atstovą, bet, kaip žiūriu, čia nėra to padaryta. Ypač, man atrodo, svarbu, kaip jūs minėjote, kad visoms frakcijoms ar grupėms būtų atstovaujama. Todėl aš manyčiau, kad šį sąrašą reikėtų peržiūrėti. Galbūt ponia R.Juknevičienė teisingai paminėjo, kad normaliai pristatant komisiją yra pasiūloma taip pat, kad kas nors būtų komisijos pirmininku. Jūs gal manote, kad pati komisija išsirinktų, tokia būtų pozicija. Aš manyčiau, kad mišri frakcija turėtų būti irgi įtraukta.

A.SKARDŽIUS. Ačiū už klausimą. Komisijos pirmininką pagal Statutą renkasi pati komisija ir po to tvirtina, kaip numatyta pagal reglamentuojančius straipsnius. O į jūsų klausimą, kodėl būtent jūsų nėra, tai nebuvo gautas pasiūlymas raštu nuo mišrios frakcijos. Mišriai frakcijai priklausytų 0,7 dalyvavimo. Jeigu sudėtume tuos skaičius, kur yra ne visas vienetas, tai mes gautume daugiau negu keturiolika žmonių. Buvo apsispręsta pagal 71 straipsnio 3 punktą turėti 14 žmonių ir tuos 14 atstovaujančių žmonių paskirti pagal Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo normą. Jeigu tai prasilenkia su Statutu, prašom kolegas išreikšti savo nuomonę.

K.BOBELIS. Kadangi mišri frakcija ir grupė nėra kaip frakcija ir turi kitokį statusą, tai gal jai tos proporcijos sistemos nereikėtų taikyti.

A.SKARDŽIUS. Tokiu atveju aš siūlyčiau tartis su daugiausiai narių pateikusia frakcija – su Socialdemokratine koalicija arba su liberalais, ar su Naująja sąjunga, kad savo kvotos sąskaita jus įtrauktų.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Aš tik norėčiau gal papildyti poną K.Bobelį ir pasakyti, kad 0,7 – tai nėra 0,9. 0,7 suapvalinus yra 1%. Tai aš manau, kad mes norėtume pasiūlyti K.Bobelį kaip penkioliktą narį arba prašyt, kad kuri nors frakcija vieną narį užleistų. Aš manau, kad prieš balsuojant už komisiją būtų galima pabalsuoti ir dėl dar vieno nario, kad jis būtų įtrauktas.

A.SKARDŽIUS. Mielieji kolegos, aš dar kviečiu jus grįžti prie Statuto 71 straipsnio 3 dalies. Nustatyta komisijos sudėtis iš 14 narių ir dalijama proporciniu principu. Mes galėtume suapvalinti, bet ar mes parašysime 15, ar 16, vis tiek kuriai nors frakcijai teks 0 ir kažkiek. Jeigu visus suapvalinę sudėsime, be abejo, gausime didesnį skaičių negu buvo dalybų pradžioje.

PIRMININKAS. Jūsų paklausė visi Seimo nariai. Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Yra. Seimo narė R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Iš tiesų galbūt labai sunku nustatyti to kalbėjimo pobūdį už ar prieš. Iš esmės aš visada raginau įkurti tokią komisiją, tačiau šiandien aš kviesčiau kolegas taip, kaip sakoma visuomenei per radiją ir televiziją, kad bus įsiklausoma, ir nuoširdžiai tikėdama, kad iš tikrųjų yra klausoma ir įsiklausoma, prašau įsiklausyti ir į mūsų argumentus. Kviesčiau visus neskubėti ir galutinai nepatvirtinti šios komisijos. Galbūt padaryti pateikimą ir po pateikimo sustoti. Jeigu galima susitarti bendru sutarimu, kad po pateikimo bus sustota, tada būtų galima išdėstyti daugiau argumentų ir galbūt ištaisyti padėtį.

Iš esmės tokia komisija, kokia kuriama dabar, pagal 0,7, 0,8, 0,5 ar, kaip čia pasakius, žmogaus, iš esmės nereikalinga. Komisijos reikia tam, kad žmonės, dirbantys dėl NATO reikalų šiame parlamente, galėtų susėsti prie vieno stalo ir savo patirtį, savo žinias, savo sugebėjimus sudėtų į krūvą ir tada tikrai būtų nauda valstybei. Pagal šios komisijos sudėtį, kokia yra dabar, mes kuriame dar vieną papildomą instituciją prie Užsienio reikalų komiteto. Turime Užsienio reikalų komitetą, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, turėsime NATO Parlamentinės Asamblėjos delegaciją, ir visos tos institucijos, struktūros dirbs kaip vėžys, gulbė, lydeka, visiškai sau ir visiškai atskirai.

Kol nėra suformuotos NATO Parlamentinės Asamblėjos delegacijos, aš sunkiai įsivaizduoju, kaip galima be jos apskritai formuoti NATO reikalų komisiją, nes tokie žmonės kaip G.Kirkilas, kuris šioje Parlamentinėje Asamblėjoje dirba jau septynerius metus, J.Bernatonis, kuris buvo NATO reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas, kaip K.Bobelis, kuris vaisingai dirbo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje ir turi didžiulę patirtį ir taip pat buvo praėjusios kadencijos komisijos narys, A.Saudargas, kuris buvo užsienio reikalų ministras, ir niekas nepaneigs, kad jis turi didžiulę patirtį, kaip A.Medalinskas, kuris dabar yra Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, jų čia visiškai nėra.

Todėl mano pasiūlymas būtų toks: šiandien pateikime šį projektą, pritarkime po pateikimo, tačiau ateityje pažadėkime jį taisyti. Labai kviečiu pritarti mano pataisai dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo NATO reikalų komisijos nuostatų pakeitimo” projekto, kurį užregistravau vakar ir kuriame siūlau kompromisinį variantą: kadangi Europos reikalų komitetas turi 24 narius, tai padarykime tą patį čia. Priimkime 24 narius ir, manau, kad tie žmonės, kurie tikrai turi ką pasakyti ir turi ką dirbti šioje komisijoje, galės dirbti ir tikrai atliks tą koordinatoriaus vaidmenį.

Dabar tenka labai abejoti, ar komisija Seimui apskritai reikalinga, nors ten yra pasiūlyti geri žmonės, tačiau neišvengiamai įvyksta supriešinimas. Manau, kad NATO reikalai yra ta sritis, kurioje Seimas kaip tik turi parodyti savo vienybę. Jeigu jos nėra giliai širdyje, tai bent jau bandykime jos ieškoti, bandykime susitarti ir nepalikime susipriešinusio Seimo bei Seimo frakcijų.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, man patiko pono A.Skardžiaus atsakymas, kad komisijos reikia pasirengti į NATO. Tai yra konkretus darbas, tai yra galimybė palaikyti ryšius ir panaudoti įdirbį ir panašiai. Čia kaip tik reikia pragmatizmo, o ne kokio nors dogmatizmo. Jeigu reikalingas kastuvas žemei kasti, tai geriau, kad jis būtų iš metalo, o ne iš plastmasės ar kartono. Ponas A.Skardžius, sakydamas, kam reikia komisijos, siūlo ne patį darbingiausią jos variantą, tartum kastuvą iš kartono. Aš remiu ponios R.Juknevičienės pasiūlymą neskubėti ir sudaryti kuo geresnę komisiją.

PIRMININKAS. Vienas kalbėjo už, vienas – prieš. Mums reikėtų nuspręsti, ar pritariame po pateikimo šiam Seimo nutarimo projektui, ir pradėti svarstymo procedūrą. Ar galėtume nutarti bendru sutarimu? Taip. Ačiū. Čia buvo pasiūlymas netęsti procedūros svarstymo, bet dar kartą susirinkti ir išklausyti visus argumentus dėl narių, dėl personalijų sudėties ir panašiai. Ar galėtume sutarti, kad šiandien nesvarstome ir nepriimame, tegul pateikėjas dirba kartu? Prašom. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Pone Pirmininke, aš manau, kad visi tie nesusipratimai, apie kuriuos dabar kalbame dėl NATO komisijos, kilo dėl to, kad valdančioji dauguma visiškai ignoruoja kitą projektą. Aš žiūriu, kad yra ponios R.Juknevičienės projektas, kuris užregistruotas lapkričio 6 d., o pono A.Skardžiaus – tik lapkričio 27 d. Tačiau mes apie pirmąjį projektą visiškai nekalbame. Manau, kad negalima ignoruoti, nes yra Seimo nario pateiktas projektas. Nors mes, kaip sakoma, esame oponentai, bet vis dėlto tenka ginti. Jeigu būtų mėginama sujungti juos iš karto, tai ši problema būtų aptariama. Šiuo atveju, manau, kad valdančioji dauguma, švelniai tariant, ne tik pažeidžia Seimo statutą, bet elgiasi neparlamentiškai, juo labiau kad ši komisija neturi būti mūsų politinių aistrų kovos laukas, o šiuo atveju tampa. Ačiū.

PIRMININKAS. Bet jūs jau kartojatės. (Balsai salėje) Apie tą patį jau buvo kalbama. Gerai. Mano klausimas buvo, ar galime po pateikimo sustoti ir perkelti svarstymo procedūrą? Bendru sutarimu. Ačiū.

Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes dabar gražiai sutarėme svarstymą tęsti kitame posėdyje, kai bus geriau susitarta, kas kvalifikuočiau galėtų atstovauti Lietuvos parlamentui. Ar jūs, pone Pirmininke, nesiimtumėte asmeninės iniciatyvos, kad būtų išsaugotos R.Juknevičienės, kaip Seimo narės, teisės, kurios dabar yra pažeidžiamos, ir kad kitą kartą svarstymo pradžioje R.Juknevičienė galėtų pateikti savo projektą? Tai galėtų būti ketvirtadienį, o paskui jie būtų svarstomi ir ieškoma sutarimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes atsižvelgsime į jūsų pastabą.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Sausio 13-osios dešimtmečio paminėjimo komisijos" 1 straipsnio pakeitimo" projektas Nr.IXP-88 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Svarstysime antrąjį rezervinį klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Sausio 13-osios dešimtmečio paminėjimo komisijos” 1 straipsnio pakeitimo” projektą Nr.IXP-88. Kalbės Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Skardžius. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Sausio 13-osios dešimtmečio paminėjimo komisijos” 1 straipsnio pakeitimo”. Nutarta pakeisti 1 straipsnį ir sudaryti valstybinę Sausio 13-osios dešimtmečio paminėjimo komisiją: V.Landsbergis – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Seimo narys, N.Ambrazaitytė – Aukščiausiosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo deputatė, E.Bučelytė – Lietuvos televizijos diktorė, R.Dargis – Vyriausybės kancleris, J.Imbrasas – Vilniaus miesto vicemeras, J.Jurgelis – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, G.Kėvišas – kultūros ministras, A.Kregždė – laikinai einantis Seimo kanclerio pareigas, D.Kuodytė – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė, D.Kuolys – 1990–1992 m. švietimo ir kultūros ministras, Respublikos Prezidento patarėjas, L.Linkevičius – krašto apsaugos ministras, B.Lukošiūtė – Lietuvos radijo diktorė, V.Martišauskas – Seimo narys, K.Motieka – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas, advokatas, J.Narvilienė – Seimo narė, J.Olekas – 1990-1992 m. sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys, P.Popovas – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Seimo narys, L.Sabutis – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo sekretorius, Č.V.Stankevičius – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas, N.Steiblienė – Seimo narė, D.Teišerskytė – Seimo narė, E.Žilevičius – finansų viceministras. Šiam projektui buvo pritarta Seniūnų sueigoje, valdybos posėdyje. Siūlau šiam nutarimo projektui pritarti.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pateikėjau, man kilo vienas klausimas. Aš nekvestionuoju komisijos sudėties, ji tikrai labai garbinga. Man atrodo, visi reikalingi žmonės yra. Bet aš matau vieną sunkumą – kad komisijos pirmininkas yra profesorius V.Landsbergis, kuris šiuo metu iš esmės neturi jokio statuso, yra vienas iš opozicijoje esančios frakcijos narių. Ar kartais negali iškilti tam tikrų sunkumų? Vis dėlto, man atrodo, mes, sudarydami tokią reikšmingą ir atsakingą komisiją, galėtume pasirinkti aukštesnio rango pareigūną. O gerbiamasis profesorius V.Landsbergis, kaip žmogus, tikrai labai daug nusipelnęs Lietuvai ir buvęs tiesioginis Sausio 13-osios dalyvis, galėtų būti garbingas šios komisijos pirmininko pavaduotojas. Ačiū.

A.SKARDŽIUS. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad Seimo narys V.Landsbergis tikrai turi moralinį statusą vadovauti šiai komisijai. Manau, daugiau prieštaraujančių nebūtų.

PIRMININKAS. Taip, daugiau norinčių jus paklausti nėra. Ačiū. Ar galėtume pritarti šiam Seimo nutarimui po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Ar pritartumėte sprendimui skubos tvarka šį nutarimą svarstyti ir priimti? Ypatingos skubos tvarka? Bendru sutarimu, ačiū. Tada siūlau registruotis. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Prašom registruotis. Salėje 88 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Sausio 13-osios dešimtmečio paminėjimo komisijos” 1 straipsnio pakeitimo” 1 straipsnį, prašom balsuoti.

Už – 81, prieš nėra, susilaikė 5.

Dėl 2 straipsnio galime bendru sutarimu sutarti (čia techninis, kad įsigalioja nuo priėmimo)? Galime. Tada prašom balsuoti už visą nutarimą. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Sausio 13-osios dešimtmečio paminėjimo komisijos” 1 straipsnio pakeitimo”, prašom balsuoti.

Už – 86, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

Seimo narys V.Landsbergis, prašom. Atsiprašau, įjungiau.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, noriu jums padėkoti už pasitikėjimą, kad palikote komisijos pirmininku šį žmogų be statuso ir net iš opozicijos. Aš manau, kad mes jau turime įdirbį toje komisijoje, kuri dabar yra vertingai papildyta, ir padarysime darbą iki galo. Aš galbūt dar patikslinsiu, bet jums norėčiau pasiūlyti pagalvoti, nes yra naujų komisijos narių, gal mums reikėtų susitikti artimiausiomis dienomis. Šiaip mes dirbome kas savaitę, bet galbūt būtų tikslinga arba rytoj, arba ketvirtadienį per pietų pertrauką susitikti bent susipažinti su tuo, kokia yra darbų padėtis, kad visi komisijos nariai būtų informuoti.

PIRMININKAS. Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Klausimas, pasiūlymas ir beveik paskelbimas. Jeigu neprieštaraujate, antrą valandą, ketvirtadienį, Baltojoje salėje. Ačiū.

Operatyvinės veiklos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-94 (pateikimas)

PIRMININKAS. Svarstome pirmą rezervinį klausimą – Operatyvinės veiklos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-94. Pranešėjas – Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, projektas labai trumpas, todėl ir kalbėsiu labai trumpai. Praėjusioje kadencijoje man šiek tiek prižiūrint komisijų darbą krito į akis, kad yra labai nevienodas nuolatinių komisijų darbo krūvis. Viena iš tokių nuolatinių komisijų turėtų būti steigiama pagal galiojantį Operatyvinės veiklos įstatymą ir ji turėtų užsiimti operatyviniams tikslams skiriamų lėšų kontrole, panaudojimo priežiūra. Kiek aš prisimenu, per metus būdavo du trys tos komisijos posėdžiai, tačiau, kaip ir kiekvienai nuolatinei komisijai, jos pirmininkui ir pavaduotojui reikia mokėti pastovų atlyginimą. Tokiais atvejais, aš manau, tai nėra labai prasminga, todėl siūlau nežymiai pakeisti Operatyvinės veiklos įstatymo tam tikrų straipsnių redakciją ir operatyviniams tikslams naudojamų lėšų kontrolę pavesti Nacionalinio saugumo ir Teisės ir teisėtvarkos komitetams. Tada nebus jokio reikalo dar kurti specialią komisiją. Mano vertinimais, būtų sutaupyta apie 27 tūkst., gal 30 tūkst. litų per mūsų kadenciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis pranešėjau, praeitoje Seimo kadencijoje tokia komisija vis dėlto buvo ir jūs balsavote už jos sukūrimą. Kodėl dabar jūs pradėjote taupyti pinigus, bet nedarėte to anksčiau? Aš manau, kad du komitetai, kontroliuojantys operatyvinę veiklą, tai faktiškai dvi auklės – vaikas be galvos, taip galima sakyti. Iš tikro turėtų dirbti, šioje srityje parlamentinę kontrolę vykdyti tie žmonės, kurie turi tam tikrą įdirbį ir turi specialų statusą, nes čia kalbama ir apie galimybę susipažinti su labai slaptais dokumentais ir panašiai.

J.RAZMA. Aš tikiuosi, kad tiek Nacionalinio saugumo komitete, tiek Teisės ir teisėtvarkos komitete yra tokių Seimo narių, kurie turės teisę susipažinti su slaptais dokumentais. Pagaliau mes turbūt kokių nors ypatingesnių Seimo narių vien tai komisijai sudaryti vargu ar rasime. O dėl to, kiek laiko ta komisija egzistavo praėjusioje kadencijoje, tai čia mano nuopelnų nedaug. Gal net jūsų komitetas buvo pagrindinis teikiant šį projektą. Pagaliau, jeigu mes po tam tikros praktikos pamatome tam tikrą trūkumą, manau, niekada ne vėlu jį ištaisyti. O dėl to, kad vaikas be galvos, aš taip nemanyčiau. Tereikia tų komitetų pirmininkams pasidalyti atitinkamus subjektus ir atitinkamai kontroliuoti jų operatyvines lėšas, nedubliuojant vienam kito ir kaip auklei prižiūrint savo vaiką.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū. Iš tikrųjų sveikinu dešiniosios opozicijos iniciatyvą, manau, kad problemas sprendžia ne komisijos buvimas ar nebuvimas. Iš tikrųjų Seime veikia komitetai, kurie kuruoja atskiras funkcijas, todėl tikiu, kad komitetai gali susitvarkyti su šiomis problemomis. Todėl pritariu pono J.Razmos siūlymui ir kviečiu balsuoti už pateikimą.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų kalbės Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, aš nesu kategoriškai prieš. Iš tikrųjų galbūt ir naudinga pasvarstyti šią problemą ir mūsų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, ir Teisės ir teisėtvarkos komitete, ar verta naikinti komisiją ir kontrolės funkcijas atiduoti dviem komitetams. Galbūt atsiras ir daugiau norinčių komitetų, tačiau aš tikrai skeptiškai žiūriu į šį projektą, todėl balsuodamas susilaikysiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas kalbėjo už, vienas – prieš. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo šiam projektui? Po to tai būtų svarstoma komitetuose? Galima. Ačiū. Projektui po pateikimo pritarta. Yra pasiūlymas, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų pagrindinis, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – papildomas. Ar jie abu pagrindiniai? (Balsai salėje) Negali būti du? (Balsai salėje) Sako, kad abu kartu negali būti pagrindiniais. Tai gal tada kas nors pasakykite tiksliai? A.Sadeckas nori kalbėti. Seimo narys A.Sadeckas. Prašom.

A.SADECKAS. (…) pirmas komitetas buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Operatyvinės veiklos subjektai iš esmės yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, todėl, manyčiau, pagrindinis komitetas turėtų būti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar sutiktumėte bendru sutarimu pakeisti ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą padaryti pagrindiniu? (Balsai salėje: o kam?) Toks pasiūlymas buvo. Taip, buvo toks siūlymas, bet dabar yra kitas siūlymas. (Balsai salėje) Gerai. Balsuojame. Registruojamės.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai.

Formuluoju klausimą. Alternatyvus balsavimas. Kas balsuoja už, tas balsuoja už Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kas balsuoja prieš, tas – už Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Susilaikiusieji neskaičiuojami. Balsavimas pradėtas. Prašom.

Už – 14, prieš – 54, susilaikė 4. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o papildomas gali būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kad būtų viskas aišku. Data – gruodžio 21 diena. Tinka? Bendru sutarimu pritarta. Ačiū. Klausimo svarstymas baigtas.

Svarstome rezervinį 3 klausimą – Seimo protokolinio nutarimo projektas dėl Peticijų komisijos sprendimo dėl J.Aleksandravičiaus peticijos. Pranešėjas – Seimo narys R.Ruzas. Nėra. Jis turėtų pateikti ir antrąją, bet nėra. Tada negalime svarstyti, nes nėra pranešėjo. Jo nebuvo šiandien visą dieną ar tik dabar? (Balsai salėje: visą laiką buvo… visą laiką… bus…) Aišku, supratau.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo Informacinės visuomenės plėtros komisijos" projektas Nr.IXP-132(2) (priėmimas)

Šiek tiek sutaupėme rezervinio laiko. Gautas suderintas nutarimo “Dėl Informacinės plėtros komisijos įsteigimo” projektas. Seimo narys G.Babravičius jį pateikė (jūs turbūt turite projektą), įrašydamas komisijos 10 narį.

Ar galėtume pradėti šio nutarimo priėmimo procedūrą ypatingos skubos tvarka? (Balsai salėje: galim…) Ir šio nėra. Visi pranešėjai nesitiki, kad bus svarstomi jų klausimai. Iš tiesų čia pranešėjo ir nereikia, nes jis suderino, viską padarė ir išdalijo. Ar galime bendru sutarimu priimti šį nutarimą? (Balsai salėje) Galime. Dėl komisijos… dėl 1 straipsnio, dėl 2 straipsnio ir dėl 3 straipsnio – bendru sutarimu. O dėl viso? Gal tada registruojamės ir balsuosime.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai.

Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą “Dėl informacinės visuomenės plėtros komisijos”, prašom balsuoti.

Už – 68, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas priimtas.

Žurnalistų etikos inspektoriaus D.Mušinsko atsakymai į Seimo narių klausimus

Kviečiu į tribūną Žurnalistų etikos inspektorių poną D.Mušinską atsakyti į Seimo narių klausimus ir pateikti savo pranešimą. Prašom.

D.MUŠINSKAS. Įžangoje, jeigu leisite, norėčiau tarti keletą žodžių. Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja fizinių asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo. Taip buvo parašyta iki šių metų spalio 1 d. galiojusio Visuomenės informavimo įstatymo 25 straipsnyje. Nuo spalio 1 d. galioja nauja Visuomenės informavimo įstatymo redakcija, kur pagrindinės inspektoriaus funkcijos apibrėžtos taip: 1) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, 2) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse.

Kaip žinote, nauja įstatymo redakcija buvo priimta po ilgų svarstymų ir ginčų, tačiau demokratiška įstatymo dvasia nepasikeitė. Žurnalistų darbą, taip pat žurnalistų ir visuomenės santykius reglamentuojantys įstatymai pagrįsti ne kontroliuojančių tarnybų įsteigimu, o savireguliacijos principais, kurių veiksmingumą turi garantuoti žurnalistų etikos inspektorius, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija bei, žinoma, patys žurnalistai, redaktoriai ir leidėjai. Kaip matome, įstatyme visur skamba žodis etika. Todėl nedidelė knygelė, kuri vadinasi ,,Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas”, įgauna didžiulę reikšmę. O etikos, kaip žinia, nebūna be konkretaus žmogaus vidinės kultūros, jo sugebėjimo atsakyti už ištartus ar parašytus žodžius. Toks įstatymo leidėjų dar sykį parodytas pasitikėjimas žurnalistikos pasauliu yra didžiulis Lietuvos demokratijos laimėjimas, tačiau tai ir milžiniškas įpareigojimas žurnalistams garbingai atlikti savo darbą. Ar visada taip ir būna? Deja, ne. Žurnalistinės etikos pažeidimų pasitaiko įvairiausio pobūdžio: nuo paprastų iki pačių sudėtingiausių, kuriuos išpainioti gali nebent teismai įsikišdami savo teismine jėga. Reikia tik apgailestauti, kad jau kuris laikas bendras žurnalistikos lygis, kurį iš esmės lemia mūsų pagrindiniai dienraščiai, neauga ir negerėja, o, atvirkščiai, pastebimos bulvarėjimo ir paviršutiniškumo tendencijos. Visa tai aiškinama bendru mūsų gyvenimo ekonominiu smuktelėjimu.

Žurnalistų etikos inspektoriaus darbo efektyvumą lemia taikiai sureguliuotų konfliktų tarp žiniasklaidos ir besikreipiančių piliečių skaičius. Turiu pasakyti, kad sausa skaičių kalba viso to darbo įvertinti nelabai įmanoma. Diena nelygi dienai, tačiau inspektoriaus veiklos pagrindą ir efektyvumą tai ir sudaro, jog piliečiai iš bet kurio Lietuvos kampelio, bet kurią dieną turi galimybę kreiptis žurnalistų etikos klausimais, konsultuotis, aiškintis ir apsispręsti dėl tolesnių savo veiksmų. Tokių gyvų pokalbių kasmet įvyksta apie tris keturis šimtus, skundų rašytinių pareiškimų forma gaunu ir išnagrinėju kasmet vidutiniškai po 60–70, kurių apie 50% pripažįstu pagrįstais, redakcijas įpareigoju paneigti informaciją, atsiprašyti pareiškėjų, išspausdinti kitą nuomonę ir pan. Skundų dėl inspektoriaus veiklos iš fizinių asmenų praktiškai nepasitaikė, nors įsigilinti į kiekvieną individualų atvejį nėra paprasta. Neigiamos pareiškėjų emocijų dozės kartais būna tokios didelės, jog tenka pačiam jas sugerti, kad pilietis nusiramintų ir imtų objektyviai reaguoti į žiniasklaidoje pasirodžiusį kritinį rašinį ar televizijos laidą.

Juridinių asmenų skundus, žurnalistų tarpusavio nesutarimus nagrinėjame kartu su Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. Šių metų pradžioje vien prenumeruojamų žurnalų ir laikraščių Lietuvoje buvo leidžiama 311, dar per šimtą nereguliariai pasirodo neprenumeruojamų įvairių leidinių. Paskutinė sociologinė apklausa rodo, jog Lietuvos žiniasklaida dar vis pasitiki 73% apklaustųjų. Visa tai yra geri demokratijos vaisiai, bet yra ir kita pusė. Prieš keletą metų griežtai svarstėme ir smurtiniu pripažinome ,,Europos” laikraštį, ,,Akistatą”, prieš metus ,,Vakaro žinių” laikraštį, šį mėnesį neatsakingumo pavyzdžius demonstruoja ,,Lietuvos aidas”. Kartais, ypač šeštadieniniai, savo bulvariškumu ar dirbtiniu sensacingumu išsišoka ir ,,Lietuvos rytas”, ir ,,Respublika”. Gaila, nes šie laikraščiai pretenduoja daryti rimtą įtaką Lietuvos visuomenei ir net politikai. Tačiau yra pagrindas teigti, jog Lietuvos visuomenė, patys žurnalistai ir leidėjai, taip pat ir savireguliacijos principus užtikrinančios institucijos ateity pajėgs efektyviau garantuoti, jog Lietuvoje turėtume visavertę ir etišką žiniasklaidą. Tačiau ramybės būsenos čia niekada nebus. Kritika yra pagrindas tikrosios žurnalistikos ir todėl dalis konflikto tiesiog užprogramuota. Šiek tiek juokaujant galima pritarti prancūzų rašytojui E.Zolia, kuris sakė, kad atsivertei rytinį laikraštį ir būk pasiruošęs praryti žalią varlę. Dabar galėčiau atsakyti galbūt į klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti 9 Seimo nariai. Seimo narė Rasa Juknevičienė. Prašau.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone inspektoriau, mano klausimas bus apie privatų žmogaus gyvenimą, tik ne apie vadinamųjų viešųjų asmenų, bet kitų Lietuvos piliečių, kuriems Konstitucija garantuoja privataus gyvenimo apsaugą. Žmogus nesaugus ne tik gatvėje. Spauda šiandien su pasimėgavimu prieš žmogaus valią pirmuosiuose puslapiuose rašo apie kūdikį, mirusį nuo apsigimimo, be jokio asmens sutikimo smulkmeniškai aprašinėjama, kaip išprotėjusi dukra, beje, jos diagnozė taip pat paskelbiama, nužudė tėvą, kaip ji tą padarė, koks tėvo nužudytų dukrų karstelių ilgis, 51 ar 52 cm. Kadangi tai įdomu ir, žinoma, pelninga, tikrai kam ta Konstitucija, kam tos Konstitucijos saugotis? Taigi mano klausimas būtų, ką jūsų inspekcija padarė, kad to nebebūtų? Arba bent jau ar galima įsivaizduoti, kad jūsų inspekcija galėtų žmones Lietuvoje informuoti, kad jie žinotų, jog žurnalistai neturi teisės be jų sutikimo aprašinėti jų asmeninį gyvenimą. Man pačiai teko su tuo susidurti Latukų šeimoje. Kai paskambinau moteriai po aprašinėjimo apie tai, kad ji neva dirbtinai buvo apvaisinta, aš radau ją verkiančią ir niekaip nesugebančią apsiginti.

D.MUŠINSKAS. Na, galiu aš tiek atsakyti, kad visi tokie atvejai, kai yra kreipiamasi į žurnalistų etikos inspektorių, yra visų pirma atsižvelgiama į besikreipiančiojo argumentus ir jo pusę. Žinoma, tokiu atveju, jeigu tikrai taip yra, kad su tuo aprašytuoju, tuo subjektu niekas nesikalbėjo, jo leidimo neprašė, yra aprašyti tokie dalykai, tai čia yra šiurkštus etikos pažeidimas ir etikos įstatymų numatyta tvarka, kiek reglamentuoja etikos inspektoriaus veikla ir Etikos komisijos, yra įpareigojama redakcijai atsiprašyti arba paneigti tuos dalykus. Dar aš patariu tiems žmonėms, kad jie turi visą teisę kreiptis į teismą ir jie laimės. Jie laimės, jeigu tikrai yra toks atvejis, kaip jūs pasakojate. Žinoma, šitas konfliktas tarp žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ir iš kitos pusės žurnalistų siekis surinkti informaciją, šis konfliktas taip pat yra užprogramuotas ir gal iš anksto negali būti užkirstas kelias nei į vieną pusę, nei į kitą. Čia taikios ramybės irgi gal nebus, nes vieni interesai yra žurnalistų, o kiti yra žmonių interesai, kurie kartais nėra jau tiek visai privatūs, kaip kartais jie norėtų, kad būtų, kad apie juos nieko nebūtų rašoma ir niekas skelbiama. Įstatyme yra pasakyta, kad jeigu iškyla tam tikra įtartina veikla, jau žurnalistai turi teisę tai paskelbti, nors kartais galbūt ir rizikuoja, kad teisme jie ir pralaimės. O gal laimės bylą? Bet, žinoma, jeigu yra eiliniai piliečiai, tokie, kaip jūs minėjote, kaip aš vadinčiau, maži žmonės iš provincijos, jeigu žurnalistai tuo piktnaudžiauja, tai yra visiškas bulvariškumo demonstravimas, ir tai mūsų institucijos visą laiką kritikuoja tiek seminaruose, tiek susitikimuose su redakcijų vadovais.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ar galima patikslinti?

PIRMININKAS. Taip. Prašom patikslinti, tiktai trumpai.

R.JUKNEVIČIENĖ. Į mano klausimo antrą dalį, ar jūs kaip inspektorius negalėtumėte imtis iniciatyvos ir informuoti Lietuvos žmones, tuos, kaip jūs sakot, mažus žmones iš provincijos, per radiją, televiziją, laikraščius, kad jie žinotų savo teises. Šiandien to niekas nežino. Jie net nežino, kad jie gali kreiptis į kokį nors teismą. Galų gale pinigų tam neturi.

D.MUŠINSKAS. Geras pasiūlymas. Kadangi televizijų kameros filmuoja, gal jos suteiktų tribūną ar etikos inspektoriui, ar Žurnalistų etikos komisijos pirmininkui. Dabar, priėmus tą įstatymą, yra nauja Etikos komisija ir naujas pirmininkas. Tai būtų pravartu dažniau skelbti, ypač per Lietuvos televiziją.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas. Prašau.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis inspektoriau, ar jums neatrodo, kad kartais laikraščiai, tiksliau, žiniasklaida žaidžia tokį žaidimą. Jie specialiai parašo skandalingą straipsnį, po to teisėtvarkos, teisėsaugos struktūros, kaip buvo su ,,Lietuvos aidu”, puola daryti reviziją, sukelia triukšmą. Arba kaip buvo su ,,Vakaro žiniom”, kai jie pradėjo spausdinti atseit seksualinių mažumų atstovų nuotraukas, taip norėdami save išpopuliarinti, ir jie savo pasiekė, o neinama kitu keliu. Gal reikėtų truputį ramiau, ypač jūsų komisijai, į tai žiūrėti, o ne išsyk pulti saugumui ar prokuratūrai. Faktiškai tos žiniasklaidos priemonės pasiekia, ko siekia, jos baudų nebijo. Joms tas 10 tūkst. yra, atleiskite, “iki lemputės”, ir tuo būdu populiarina savo laikraštį.

D.MUŠINSKAS. Ką jūs paminėjote, yra šiek tiek skirtingi atvejai. Gal su ką tik atsiradusiu ir tiesiai save vadinusiu bulvariniu laikraščiu “Vakaro žinios” panašiai ir buvo, kad tik siekė tuščios sensacijos. Dėl šio mėnesio “Lietuvos aido” publikacijų, aš manau, yra sudėtingiau. Gaila, kad laikraštis, kuris pretenduoja į vieną iš rimtų laikraščių, ir toks buvo, taip neatsakingai skleidžia kai kurias nepagrįstas nuomones, lyg ir siekia populiarumo, nors aš nemanyčiau, kad tokiais dalykais galima žaisti ir siekti populiarumo.

A.SALAMAKINAS. Bet, jeigu galima, ar tikslinga išsyk saugumui pulti ten ir daryti tvarką?

D.MUŠINSKAS. Čia kitas dalykas, nes mes, Žurnalistų etikos komisija, apsvarstėme ir vadovaujamės Etikos kodeksu. Buvo pripažintas 21 straipsnio pažeidimas. Redakcija, gavusi tuos laiškus, privalėjo juos paskelbti, kas iki šiol neįvyko. O kad susidomėjo saugumas, tai čia jau yra kita linija, nes Visuomenės informavimo įstatymas (anksčiau buvo 8 straipsnis, dabar 20 straipsnis) numato ir baudžiamąją atsakomybę, jeigu yra įžiūrima kur kas sudėtingesnių dalykų negu tie, kuriuos reguliuoja Etikos kodeksas ir pati visuotinė etika. Tai čia, manau, ištyręs tiek saugumas, tiek prokuratūra nustatys, ar buvo pagrindas taip sureikšminti ir kelti bylą. Bet redakcija neatsakingai išspausdino tokią publikaciją. Užuot paskui protingai sudėjusi taškus, pasakiusi, kur suklydusi, paskui visą mėnesį kovoja, vos ne kasdien spausdindama savo redaktoriaus nuotraukas šalia Prezidento nuotraukų. Todėl galima pagalvoti, kad tas laikraštis yra neadekvatus ir nesupranta, ką daro.

PIRMININKAS. Seimo narė D.Kutraitė-Giedraitienė.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Gerbiamasis inspektoriau, aš norėjau pasiteirauti, ar jūs imatės kokių nors priemonių tuo atveju, kai niekas į jus nesikreipia, bet yra labai aiškiai pažeista etika? Čia tas pat, apie ką kalbėjo ir Seimo narė R.Juknevičienė. Ar jūs reaguojate, kai aiškiai matote etikos pažeidimą, bet niekas į jus nesikreipia ir neprašo pagalbos?

D.MUŠINSKAS. Jeigu tai yra bendri dalykai, tai mes reaguojame juos nagrinėdami Etikos komisijoje, nes į Etikos komisiją yra deleguoti nariai iš 12 žurnalistinių ir kitokių institucijų. Aš pats, kaip etikos inspektorius, kurio priedermė buvo nagrinėti fizinių asmenų skundus, manau, kad neturiu teisių už kurį nors subjektą įsižeisti ir pradėti už jį tokį nagrinėjimą. Manau, kad ir teisiškai taip turi būti, ir kad vis dėlto aš turiu sulaukti fizinio asmens pareiškimo. Nes kitaip tokiu atveju čia būtų jau kitokio pobūdžio veikla ar net saviveikla.

PIRMININKAS. Seimo narė J.Narvilienė.

J.NARVILIENĖ. Kaip ir kiekvienas žmogus, suprantu, kad etiką žurnalistas pažeidžia kaip ir kiekvienos profesijos žmogus. Jeigu jis pats supranta, ką tai reiškia, kad tai tinka ar netinka, dera ar nedera kažką daryti, tai, žinoma, sunku kiekvienu momentu jam įrodinėti. Bet vis dėlto yra įkurta tokia institucija. Aš labai pritariu ponios R.Juknevičienės klausimui ir mano buvo beveik toks pat. Aš antrąją dalį norėčiau papildyti ir paklausti jūsų. Jūs, kaip inspektorius, ar manote, kad įstatymų bazė, kuri reglamentuoja jūsų darbą, suteikia jums tas galias, kurios, jūs manote, turėtų būti? Ar jos pakankamos, ar jos turėtų būti didesnės? Jau trupučiuką padirbote ir tą jaučiate.

D.MUŠINSKAS. Aš manau, kad įstatyme šių galių yra pakankamai, nes jas peržengus prasideda kitokios teisminės arba baudžiamosios galios, kurios taip pat yra užfiksuotos tame įstatyme. Čia, aišku, be žurnalistų bendro kultūros lygio ir be bendrojo supratimo, kas tai yra etika, visada atrodys, kad trūksta kažkokių galių. Bet realiai viskas sueina į tai, kad tarpininkauji tarp redakcijos ir piliečio, ar redakcija pripažįsta, kad ji pažeidusi etiką, ar ji sutinka atsiprašyti, jeigu tai parodai, ar ne. Būna atvejų, kad tiek žurnalistai, tiek vyriausieji redaktoriai taip užsispiria, kad jie būtinai nori bylinėtis, nors akivaizdu, kad jie galėtų išspausdinti kitos pusės argumentus arba atsiprašymus, kurių mūsų visuomenėje, kaip pastebėjote, išspausti iš redakcijos praktiškai yra beveik neįmanoma, nes žmonės turbūt tiek troleibuse nebemėgsta atsiprašyti, tiek ir spaudoje. Bet tie redaktoriai, kurie turi sveiko proto supratimą, dažnokai skelbia kitos pusės argumentus kad ir išėjus publikacijai. Tokiu atveju ta etika šiek tiek susibalansuoja. Taip aš galėčiau atsakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Martišauskas.

V.MARTIŠAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, neseniai visi čia esantys salėje dalyvavo Seimo rinkimuose ir visi turbūt galėtų patvirtinti mano tam tikras abejones. Sakysime, visi mes susidūrėme su tokiu dalyku, kad gatvėje susitinki žurnalistą ir jis sako: “Kainuoja tiek, mes apie tave parašysime gražų rinkiminį straipsnį”. Ar jūs čia neįžiūrite kokių nors jeigu ne etikos, tai bent kitokių pažeidimų? Vis dėlto tai tam tikra skaitytojų ir žiūrovų dezinformacija tokiais atvejais. Kas turi pinigų, nusiperka savo gražų paveikslą, o kas turi jų mažiau, nusiperka ne tokį gražų. Ar jūs nematote čia problemos?

D.MUŠINSKAS. Galiu pasakyti, kad prieš rinkimus žiniasklaidai tas laikotarpis tampa išskirtinis, nes Lietuvoje nėra numatyta, kad prieš rinkimus būtų spausdinami žurnalistų arba kitų specialistų analitiniai straipsniai, kuriuose būtų analizuojamos kandidatų kalbos, programos ir t.t., bet galima išsipirkti plotą ir reklamuoti savo programas arba patį save. Todėl tokiu atveju, kaip jūs sakote, gali taip ir būti, čia niekas nesukontroliuos, tuo labiau kad ir patys kandidatai tiesiogiai pirkosi plotus net ir neslėpdami, ar jie patys rašė, ar už juos rašė žurnalistas. O jeigu įvyko dar kokių nors gatvinių susitikimų ar pusiau šantažų, tai turbūt kandidatas į parlamentarus yra pajėgus atsikirsti tam žurnalistui ir jį pastatyti į vietą. Problema iš esmės yra bendro pobūdžio. Jeigu būtų kitaip reglamentuota, gal prieš rinkimus žiniasklaidoje visas nušvietimas būtų kitoks. Būtų mažiau vien tik išpirktų plotų ir savigyros tekstų, o būtų daugiau analitinių tekstų. Dabar Lietuvoje yra visai kitaip.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone žurnalistų etikos inspektoriau, jūs turite daug jėgos, Visuomenės informavimo įstatymas suteikia jums daug teisių saugoti visuomenės informavimo principus. O tie principai, nurodomi įstatymo 3 straipsnyje, yra humanizmas, žmonių lygybė, pagarbos žmogui principas ir, svarbiausia, cituoju: “kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai”. 51 straipsnis, kur aprašomos jūsų funkcijos ir jūsų jėga, pabrėžia ne tik tai, ką jūs čia minėjote, o būtent, kad turėtų būti besikreipiantis asmuo, kad būtų besikreipiančio asmens konfliktas su žiniasklaida. Cituoju: “Žurnalistų etikos inspektorius vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų visuomenės informavimo principų, ir teikia valstybės institucijoms siūlymus jų įgyvendinimui tobulinti”. Ir jūs galite pats vertinti, įspėti viešosios informacijos rengėjus. Jūs šia funkcija nesinaudojate. Mano klausimas. Kiek kartų jūs esate pasinaudojęs šia įstatyme reglamentuojama jėga vertinti? Antrasis klausimas: ar nevertėtų jums imti vertinti, cituoju: “kelioliktą šmeižto porciją prieš V.Landsbergį, jo šeimą”? Pastaroji jo porcija – šeštadienio “Lietuvos ryte”.

D.MUŠINSKAS. Jūsų perskaitytas įstatymas, kur reglamentuotas Žurnalistų etikos inspektorius 50 ir 51 straipsniuose, kaip žinote, yra tik nuo spalio 1 d. Čia yra tikrai didelių reikalavimų, ir naujasis žurnalistų etikos inspektorius, kurį Seimas, manau, šį mėnesį turės tvirtinti, galbūt ir pajėgs visa tai įgyvendinti. Kita vertus, 51 straipsnyje surašyta jo kompetencija, antroje dalyje parašyta, ką gali inspektorius, yra trys punktai ir tos galios nėra labai stiprios. Vis dėlto viskas yra paremta etikos dalykais ir etikos principais. Todėl į pirmąją jūsų klausimo dalį galiu atsakyti taip, kad mano darbas iki šiol buvo aptarnauti klientus – fizinius asmenis ir tas preventyvinis darbas, kuris buvo atliekamas įvairiuose bendruose renginiuose su Žurnalistų institutu, su Žurnalistų sąjunga, kur žurnalistai visą laiką buvo, paprastai sakykim, auklėjami. Na ir tiesiogiai tirti visokius skundus, lankytis įvairiose redakcijose tuos dalykus viešinant. Naujoje priimtoje redakcijoje šios galios šiek tiek praplėstos ir žurnalistų etikos inspektoriaus atsakomybė… Jis turės daugiau pajėgų ir, įsteigęs inspekciją, galės ją geriau sutvarkyti.

Dėl antrojo jūsų klausimo. Noriu pasakyti, kad tikriausiai galima, kaip minėjau pradžioje, kai koks nors šeštadienio laikraštis nori išmesti dar vieną sensaciją, ką žurnalistai savo redakcijoje vadina vinimi, kad skaitytojai galėtų pasigardžiuoti tam tikra sensacija… Perskaičius pamatai, kad toje publikacijoje yra tiek audžiama, tiek ataudžiama, kad nagrinėjant etikos požiūriu nebūtų galima prikibti, jeigu kas nors kreiptųsi į teismą, tai turbūt irgi paaiškėtų, kad nelabai išeina bylinėtis ir laimėti. Tokiu atveju, mano nuomone, visa ta telpa į tai, kad pagrindiniai Lietuvos dienraščiai banalėja, slysta į gana prastą kelią, užuot užsiėmę rimta žurnalistika ir darę rimtą įtaką visuomenės gyvenimui bei politikai. Jeigu čia yra dar kokių nors užkulisių, tai aš jų nežinau ir negaliu komentuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Pone inspektoriau, jūs drąsus žmogus, jūs pasakėte teisingai, tam pritariu, kad žiniasklaida banalėja, padėtis ten negerėja ir, žinoma, tai vyksta didėjančiu pagreičiu. Kadangi Lietuvoje sėkmingai apginta nebaudžiamo šmeižto teisė, o šmeižti ir bulvariškai valkioti pelninga, tas procesas vyks toliau. Tačiau yra vienas svarbus atsakomybės aspektas, kuris paprastai lieka visai šešėlyje, o ypač būtų svarbus įžeidus dešimtis tūkstančių tikinčiųjų šmeižiant Popiežių, ką mes visi gal dar atsimename. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, Vyriausybės įgaliota institucija privalo kasmet iki kovo 30 d. paskelbti duomenis apie viešosios informacijos rengėjus ir savininkus, pabrėžiu. Besidairant, kur yra ta institucija, kyla minčių, kad gal jūsų institucija yra gavusi tokius papildomus įgaliojimus iš Vyriausybės. Jeigu ne, gal jūs žinote, kuri institucija kasmet iki kovo 30 d. skelbia duomenis apie masinės informacijos priemonių savininkus ir kur juos paskelbs iki kitų metų kovo 31 d.? Ačiū už atsakymą.

D.MUŠINSKAS. Man regis, kad šitas dalykas kol kas yra tik įrašytas į įstatymą, nes įstatymo 46 straipsnis ir formuluoja Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetenciją visuomenės informavimo srityje. Kiek suprantu, tokia institucija dar turi būti įkurta arba, kiek esu girdėjęs, jos galios gali būti suteiktos Kultūros ministerijai įsteigiant kokį nors padalinį. Iki šiol tokios institucijos nėra, todėl tas darbas turės būti atliktas ateityje. Įstatyme numatyta, bet jos dar nėra.

PIRMININKAS.Seimo narys V.Velikonis.

V.VELIKONIS. Ačiū. Vertinu ir gerbiu jus, kaip talentingą kūrėją, novelistą. Ar šis pilkas ir, kaip matau, nelabai įdomus darbas nekliudo jums, kaip kūrėjui? Jūsų taip reikia Lietuvai.

D.MUŠINSKAS. Ačiū už šiltus žodžius, bet aš, kaip kūrėjas, ketverius metus kūriau nelabai daug. Pagal naująjį įstatymą baigiasi mano ketverių metų kadencija ir etikos inspektoriaus pareigos, manau, atiteks kitam žmogui, tai galbūt man, kadangi jums patinka, dar pavyks sukurti kokią nors novelę, kuri jums vėl patiks. Ačiū už gerus žodžius.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Skarbalius.

E.SKARBALIUS. Dėkoju. Aš norėjau pasiteirauti tokio dalyko. Yra Radijo ir televizijos komisija, kuri svarsto įvairias paraiškas, į kurią suplaukia visa informacija. Ir kai ponas V.Landsbergis klausė dėl paskelbimo… tai negi reikia kurti atskirą instituciją, kad vieną kartą per metus būtų išspausdintos pavardės? Atsiprašau, aš galbūt diletantiškai atrodysiu, bet aš tada neįsivaizduoju, kokia yra inspekcijos funkcija? Jeigu jums niekas neduoda pavedimo bausti, įstatymai nereglamentuoja, tai iš esmės jums reikia kelti aliarmą, kad neturite galių ir negalite nieko padaryti. Tada reikia susinaikinti. Ačiū.

D.MUŠINSKAS. Jūs vėl viską pradedate iš pradžių. Aš pradžioje pabrėžiau, kad tos diskusijos jau tęsiasi ketverius metus iki naujojo įstatymo redakcijos. Yra etika, yra Erikos komisija ir Etikos (…), kurie viską reguliuoja ir jų galėtų nebūti, jeigu visuomenė būtų tokia etiška. Tai įtelpa į etikos rėmus. Tai, ką jūsų kalbate, yra kiti dalykai, ir ta komisija yra labai reali. Kiek žinau, Radijo ir televizijos komisija surenka nemažai lėšų, turi savo etatus, skirsto įvairius televizijos dažnius ir sprendžia kitus dalykus. O dėl 46 straipsnio numatytos Vyriausybės įgaliotos institucijos, žino tik įstatymo leidėjai, koks buvo sumanymas. Aš šiame darbe nedalyvavau, bet kaip Žurnalistų etikos inspektorius atlikau funkcijas, kad kiekvieną dieną (netgi šiandien, kai sugrįšiu) žmogus turėtų kur kreiptis. Aš taip supratau savo pareigas, taip buvo prieš ketverius metus išaiškinta ir aname įstatyme buvo reglamentuota, ką gali Žurnalistų etikos inspektorius. Manau, kad šis darbas nebuvo visiškai beprasmiškas, nes kartais per dieną sulauki kelių skambučių ir klientų, nes kitaip žmogus neturėtų kur kreiptis. Jūs, Seimo nariai, čia, Vilniuje, neturite problemų atsikirsti, parašyti, surengti spaudos konferenciją ir duoti atkirtį, jeigu yra koks nors neteisingas incidentas. Tačiau paprasti piliečiai tokių sąlygų neturi, todėl manau, toks tarpininkas tarp žiniasklaidos ir visuomenės reikalingas ir galbūt jis pasiteisina.

E.SKARBALIUS. Atsiprašau, bet man susidarė toks įspūdis, kad jūs atliekate kempinės funkciją, jūs nieko negalite padaryti, nes jums trūksta galių.

D.MUŠINSKAS. Taip, visiškai teisingai, į kalėjimą nieko negaliu pasodinti. (Balsai salėje)

E.SKARBALIUS. Verslininkas mokesčių inspektoriaus bijo kaip velnias kryžiaus. Pagal idėją žurnalistai turėtų bijoti jūsų. Ačiū.

D.MUŠINSKAS. Aš galėdavau, jeigu matydavau, kad laikraštis yra užsispyręs ir neteisus, o pareiškėjas yra skriaudžiamas ir jo argumentai teisingi, tai visada rekomenduodavau, kad pagal aną įstatymą jis gali laimėti 10 tūkst. ir ragindavau kreiptis į teismą. Dabar tame įstatyme palikti tie patys 10 tūkst., bet ten yra išlygų ir galima laimėti iki 50 tūkst. Todėl raginčiau visuomenę, kai yra neapsimestinai, bet iš tikrųjų pažeistos teisės, kai yra nuskriausti žiniasklaidos, kad žmonės drąsiau ryžtųsi kreiptis į teismą. Manau, kad artimiausiu metu Lietuvoje atsiras vis daugiau galingesnių naujųjų lietuvių, kurie turės teisinį išprusimą, turės netgi savo advokatus, su kuriais galima pasitarti, jie dažniau kreipsis į tesimą ir tai privers žiniasklaidą skaitytis su tos pusės argumentais, nes žinaisklaida pradės pralaimėti dar daugiau bylų ir pajus, kad reikia kuo mažiau pažeisti… Dabar galiu pasakyti, kad netgi Vilniuje, kur daugiausiai sutelkta žiniasklaidos ir daugiausiai vyksta bylų dėl garbės ir orumo, kiek aš žinau, teismuose tas procentas sudaro tiktai 2,5% visų bylų. Taigi tokių bylų vis dėlto dar yra nedaug. Aš manau, kad ateityje visuomenės nariai gali tokį procentą pakelti, nes bus priimta dar labiau ginti savo teises, dar labiau įsižeisti, o žurnalistai, kita vertus, turės būti dar labiau kompetentingi rašydami, o ne dirbtinai pūsdami sensacijas.

PIRMININKAS. Ačiū, nediskutuokite. Dar nori paklausti Seimo narys P.Papovas. Ne? Tada visi paklausė, kurie norėjo. Ačiū.

D.MUŠINSKAS. Ačiū Seimo nariams.

Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-118 (pateikimas). Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-119 (pateikimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Kaip tik praėjo pusvalandis, mes grįžtame prie savo darbotvarkės. 5a klausimas – Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-118. Pranešėjas – teisingumo viceministras G.Švedas. Tada paprašysime kartu pateikti ir jį lydintį įstatymą Nr.IXP-119.

G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, dėkui pirmininkui, kad leido iš karto vienu metu pateikti abu projektus, nes jie yra labai glaudžiai susiję. Jų esmė yra ta, kad kitų metų sausio 1 dieną turėtų netekti galios dešimt įstatymų. Tie projektai yra dar tik rengiami, todėl mes prašome pratęsti jų galiojimą. Galutinis terminas, iki kada, mūsų manymu, jie bus baigti rengti ir turėtų būti priimti Seime, būtų 2003 m. sausio 1 d. Aš kalbu ne apie visus dešimt teisės aktų, kurie yra jums pateikti, bet tik apie kelis iš jų, nes nuo kitų metų liepos 1 d. įsigalios naujasis Civilinis kodeksas, kuris yra Seimo priimtas. Mes taip pat orientuojamės į tai, kad kartu su naujuoju Civiliniu kodeksu galėtų įsigalioti ir Civilinio proceso kodeksas, kuris jau iš esmės yra parengtas ir artimiausiu metu bus pateiktas Seimui, ir Tautinių mažumų įstatymas, kuris šiuo metu jau yra svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje. Kai kuriuos įstatymus yra numatoma pratęsti tik kitiems metams, nes jie yra baigiami rengti ir bus pateikti Seimui. Mes tikimės, kad jie iš tiesų galės įsigalioti nuo 2002 m. sausio 1 d. Su Baudžiamuoju kodeksu susijęs blokas tik kitais metais pasieks Seimą. Jį sudaro trys dideli atskiri kodeksai, tai yra Bausmių vykdymo, Baudžiamojo proceso ir Administracinių teisės pažeidimų. Mes manome, kad Seimas turbūt spės juos kitais metais priimti, bet kadangi jų įsigaliojimas yra pakankamai sudėtingas, mes tikrai nemanome, kad jis galėtų pradėti galioti anksčiau.

Tiek trumpai būtų apie šiuos du įstatymų projektus. Jeigu būtų klausimų, pabandyčiau į juos atsakyti.

PIRMININKAS. Jus nori paklausti Seimo narys V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Pone viceministre, aš buvau tas, kuris inicijavo aname Seime tokį uždavinį išvalyti, galima sakyti, mūsų teisyną ir nuo įstatymų, ir nuo kitų norminių aktų, kurių daugelis pasirodė galiojantys iš priešbrežnevinės epochos, vis dar galiojantys įvairiose instancijose, įvairiose ministerijoms priklausančiose institucijose. Čia dabar kalbama tik apie įstatymus, nors man būtų įdomu, ar tie kiti aktai yra taip pat tvarkomi, ar jie dar šimtą metų galios, kol sueis šimtas metų L.Brežnevui po jo mirties? O dėl šių įstatymų kiekvienais metais vis atidedama, nes nesuspėjo, nesuspėjo, nesuspėjo. Dabar yra tas pat. Nesuspėjo. Būdavo sakoma – nėra žmonių, nėra pinigų. Kokia dabar padėtis? Atidedama pusmečiui ar yra kas nors daroma? Ar suskaičiuoti pinigai? Ar tie žmonės baigia darbą, ar tik atidedama tam, kad vėl galima būtų ramiai gyventi?

G.ŠVEDAS. Atsakydamas į jūsų klausimą aš pradėčiau nuo įstatymų, nes iš esmės daugelį iš jų kuruoja Teisingumo ministerija, ir aš iš tikrųjų geriausiai žinau situaciją. Tikrai mes tikimės, kad iki kitų metų pusmečio visi kodeksai atsidurs Seime, ir tuomet priklausys nuo Seimo vertinimo, ar atitiks tuos Seimo lūkesčius tie visi kodeksai. Dėl kitų dviejų įstatymų aš pasikartosiu. Tautinių mažumų įstatymas jau yra svarstomas Vyriausybėje, gali būti, kad netgi šiemet jis pasieks jus, o dėl Referendumo įstatymo yra sudaryta grupė. Kadangi tai tikrai nėra didelės apimties įstatymas, aš neabejoju, kad taip pat kitais metais jis galės būti priimtas.

Dėl antrosios jūsų klausimo dalies, kiek tai susiję su visais kitais teisės aktais, aš tikrai galiu pasidžiaugti, kad per tą laiką, kol galioja įstatymas, kuris nustatė ribą, iki kiek jie turi galioti, buvo padarytas tikrai labai didelis darbas. Jeigu pamenate, pagal tą įstatymą kas pusmetį Vyriausybė turi pateikti ataskaitą, kas yra padaryta, ir tai yra iš tikrųjų daroma. Jeigu pamenate, praeitais metais buvo priimtas principinis sprendimas, kad Vyriausybės lygmeniu esančius aktus tvarko Vyriausybė arba tam tikri ministrai, ir jeigu pažiūrėtume į šių metų pradžios “Valstybės žinias”, kuriose buvo paskelbti tų teisės aktų, kurių galiojimas dar pratęsiamas, sąrašas, tai pamatytume, kad su pirmuoju kelių tūkstančių sąrašu ten jau figūravo tiktai dešimtys teisės aktų.

Dabar aš specialiai paprašiau, tikėdamasis tokio klausimo, informuoti, kokia yra situacija, tai situacija iš tiesų yra nebloga, nes žiūrint pagal tas ministerijas, kurių sferoje buvo daugiausia aktų, didžiausia dalis buvo skaičiuojama keliomis dešimtimis. Natūralu, kad šis kai kurių aktų pertvarkymas gali užtrukti ir ilgiau, nes iš tiesų mes susipažinome su tų aktų turiniu, buvo sudaryta speciali komisija, kuri vertino, kiek pagrįsti tie pratęsimai. Iš tiesų kai kurie aktai yra labai sudėtingi, aš sakyčiau, techninio pobūdžio, ir, kaip visada, pinigų šiam darbui tikrai trūksta. Manau, kad dar kai kurie aktai bus pratęsti ir ilgiau galioti. Tačiau palyginti su tuo, kas buvo darbo pradžioje, dabar situacija yra labai stipriai pasikeitusi ir pasikeitusi būtent į teigiamą pusę.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Ačiū. Mano klausimas būtų panašus arba pratęsiantis anksčiau skambėjusį. Jeigu darbas vyksta sparčiai, tačiau nebuvo spėta iki anksčiau numatytos datos, t.y. iki artėjančių Naujųjų metų, norėčiau paklausti ir paprašyti jūsų komentaro. Kas trukdė, kad nebuvo laiku pasirengta, be tų priežasčių, kurias jūs jau minėjote? Gal anksčiau numatytoji data buvo pernelyg ambicinga, per mažas laiko terminas buvo duotas? O gal buvo kokios kitos priežastys? Ir antra dalis, jeigu taip sparčiai vyksta, tai gal 2003 m. yra šiek tiek per toli, gal dabar galima būtų spėti per trumpesnį terminą užbaigti šiuos darbus?

G.ŠVEDAS. Dėl jūsų klausimo pirmosios dalies, kai buvo priimamas tas įstatymas ir nustatoma ta data, natūralu, kad mes galėjome prognozuoti, kad kai kuriais aspektais mes tikrai nesugebėsime įvykdyti to įstatymo reikalavimo. Kita vertus, tai, aš sakyčiau, buvo labai geras (galbūt negražiai pasakysiu) kirvis virš mūsų galvų, kad mes turime stengtis kiek galima daugiau padaryti, ir šia prasme ta data turėjo savo tokį bauginamąjį poveikį, kuris leido pertvarkyti tikrai labai daug teisės aktų. Dėl kitos priežasties, nes pačiam tenka rengti nemažai įstatymų, aš galiu pasakyti, kad tai tikrai yra kūrybinis darbas. Mes negalime pasakyti, kad šiandien atsisėsiu ir parašysiu tiek ir tiek. Antras dalykas yra tai, kad, sakykim, daugiausia pretenzijų galėtų sulaukti baudžiamųjų įstatymų blokas, nes tiktai šių metų rugsėjo pabaigoje buvo priimtas Baudžiamasis kodeksas. Bet vis dėlto tas priimtas kodeksas pakankamai stipriai skiriasi nuo to varianto, kurį Seimui pateikė Vyriausybė. Natūralu, kad Baudžiamojo proceso ir Bausmių vykdymo kodeksai, kurie jau buvo parengti, dabar turi būti gerokai pertvarkyti siekiant juos suderinti su naujuoju Baudžiamuoju kodeksu. Todėl priežastys daugiausia turbūt yra tokios, nes kiek tai susiję su kodeksų grupėmis, tikrai negalima pasiteisinti tuo, kad nebuvo skirta pinigų arba kad nebuvo skirti tie žmonės, kurie tą darbą gali padaryti.

PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū. Mums reikėtų apsispręsti dėl vieno iš galimų sprendimų, ar pradėti projekto svarstymo procedūrą. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Siūloma bendru sutarimu. Tada man reikia tik perskaityti. Ar bendru sutarimu pritartume Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui? Pritarsime? Ačiū. Ir Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritartumėte? Ačiū. Dabar reikėtų nustatyti komitetus, kuriems reikėtų perduoti šių įstatymų svarstymą. Seniūnų sueigoje buvo siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pritariate. Preliminari svarstymo data – gruodžio 19 d. dėl abiejų įstatymų projektų. Pritariate. Ačiū.

Prezidento rinkimų įstatymo 32 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2928(2). Prezidento įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2929(3*). Seimo rinkimų įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2930(2). Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 5, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2931(2*). Konstitucinio Teismo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2932(2*). Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2933(2) (svarstymas)

Svarstome 6a klausimą Nr.P-2928. Pranešėjas – Seimo narys K.Rimšelis. Prašau. Jeigu galite, tada pristatykit visus: Nr.P-2929, Nr.P-2930, Nr.P-2931, Nr.P-2932 ir Nr.P-2933. Jie susiję.

K.RIMŠELIS. Laba diena, gerbiamasis Pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tikrųjų aš iš karto galiu pristatyti tuos projektus, nes čia kalba yra viena ir ta pati. Bet šiek tiek skiriasi projektas Nr.IXP-119. Atsiprašau, projektas Nr.P-2928 – Prezidento rinkimų įstatymo 32 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2000 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą pritarti patobulintam Prezidento įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2929 (2). Šiame projekte nustatyta, kad Prezidentui darbo užmokestis bus mokamas Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Tuo tarpu Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo nustatytas Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydis ir apmokėjimo sąlygos pradedamos taikyti naujai išrinktam ir perrinktam Respublikos Prezidentui. Priėmus įstatymo projektą, neliktų nuostatos, reglamentuojančios šios kadencijos Prezidento atlyginimą.

Atsižvelgdamas į tai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2000 m. lapkričio 28 d. apsvarstė ir priėmė sprendimą papildyti minėtą įstatymo projektą ir teikia svarstyti projektą Nr.P-2929 (3), kuris nustato darbo užmokesčio dydį dirbančiam Respublikos Prezidentui bei naujai išrinktam ar perrinktam. Įstatymo projektas skambėtų taip, yra siūloma tokia formuluotė. 1 straipsnis – 18 straipsnio 1 punkto pakeitimas. 18 straipsnio 1 punkte po žodžių “darbo užmokestis” įrašyti žodžius “paskutinio paskelbto šalies ūkio.” Išbraukti santrumpą VMDU bei papildyti sakiniu: “Ši norma galioja iki Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies taikymo pradžios.” Šį punktą išdėstyti kaip tekste: “Darbo užmokestis – paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 12 dydžių. Ši norma galioja iki Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies taikymo pradžios.”

Iš tikrųjų Vyriausybė išplėtė sąvoką ,,vidutinis mėnesinis darbo užmokestis” ir papildė šią sąvoką žodžiais ,,paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio”. Į šį teikiamą įstatymo projektą ši pataisa yra įtraukta ir į visus kitus projektus toliau, prie kurių yra įrašytas pranešėjas K.Rimšelis, į visus iki K.Glavecko. Visuose įstatymuose ta pati sąvoka yra pataisoma. Čia yra paprastas formalumas. Reikėtų atkreipti dėmesį į Prezidento įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymą, o visur kitur pasikartoja sąvoka, vietoj VMDU prisideda žodžiai ,,paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio” ir t.t.

Galėčiau pasakyti, kad visur čia taip yra: Seimo rinkimų įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte, ten kalbama apie užstatus, įmokas, kaip apskaičiuojama, Seimo narių darbo sąlygų įstatymo projekte, Konstitucinio Teismo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte. Visur yra keičiama sąvoka.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių klausti. Čia yra diskusija ir reikėjo iš anksto užsirašyti. Tiek tada. Nėra norinčių dalyvauti diskusijoje. Ar galėtume dabar?.. Komiteto nuostata?.. Dėl bankų vėliau. Tai vėlesnis klausimas. Šio klausimo dar nebaigėme. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti pateiktiems įstatymų projektams? Taip, pagrindinio komiteto sprendimui po svarstymo? (Balsai salėje) Visiems. Projektams Nr.P-2928, Nr.P-2929, Nr.P-2930, Nr.P-2931, Nr.P-2932 ir Nr.P-2933. Tada svarstymo procedūrą tuo ir baigsime.

Komercinių bankų įstatymo 40 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2934* (svarstymas)

Kviečiu pranešėją – Seimo narį, komiteto pirmininką K.Glavecką nagrinėti Komercinių bankų įstatymo 40 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2934. Prašau.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite jus supažindinti su komiteto išvada ir trumpu paaiškinimu dėl šio klausimo. Šio pateikto įstatymo – Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 40 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto tikslas yra įteisinti numatomą perėjimą prie darbo užmokesčio statistinės informacijos rengimo ir skelbimo kas ketvirtį terminus. Seniau buvo kas mėnesį, o dabar pereinama prie skelbimo kas ketvirtį. Pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Šis klausimas yra svarstytas, pakeitimo įstatymui pritarta bendru sutarimu. Jis yra labai praprastas ir aiškus. Esmė yra atskaitomybės periodiškumo keitimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Alternatyvių projektų nėra, kitų komitetų papildomų pranešimų nėra, norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Reikia nuspręsti, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui bendru sutarimu. Ačiū. Svarstymo procedūra baigta.

Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2935*. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2936* (svarstymas)

Nagrinėjame kitą klausimą – Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2935. Pranešėjas – Seimo narys komiteto pirmininkas A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jums teikiamos pataisos yra analogiškos prieš tai buvusiomis, priklauso nuo naujo skaičiavimo. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas analogiškas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymui, vietoje žodžio “mėnesiai” įrašome “ketvirčiai”. Čia irgi pasikeičia sistemos skaičiavimas Statistikos departamento nustatyta tvarka. Tai analogiški prieš tai buvusiems, iš esmės formalūs klausimai. Komiteto išvados yra. Bendru sutarimu yra pritarta ir vienam, ir kitam, jau būtų galima iš karto juos pateikti.

PIRMININKAS. Ačiū. Alternatyvių projektų taip pat nėra, kitų komitetų papildomų pranešimų nėra, norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Ar galėtume po pranešimo pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui bendru sutarimu? Projektai Nr.P-2935 ir Nr.P-2936. Prieštaraujančių nėra. Šiems projektams pritarta.

Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2937* (svarstymas)

Nagrinėjame klausimą 2-6j – Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2937. Seimo narys V.Nekrašas. Prašom.

V.NEKRAŠAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš nenoriu kartoti prieš tai kalbėjusių savo kolegų Seimo narių. Čia taip pat mes norime pakeisti, tik aš pasakysiu, kad būtų rišliai ir aiškiai, – Vyriausybės paskelbto užpraeito ketvirčio šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė šį klausimą ir bendru sutarimu buvo pritarė. Kitų komitetų nuomonės nebuvo pareikštos. Prašom šiam projektui pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti diskusijoje. Ar galėtume pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta.

Mes dar turime keletą minučių. Ar Seimo narys R.Ruzas pasirengęs pateikti? Taip.

Seimo protokolinis nutarimas dėl Peticijų komisijos sprendimo dėl J.Aleksandravičiaus peticijos

Rezerviniai 3 ir 4 klausimai – Seimo protokolinio nutarimo projekto dėl Peticijų komisijos sprendimo dėl J.Aleksandravičiaus peticijos ir analogiškas projektas dėl V.Legato peticijos. Prašom. Seimo narys R.Ruzas.

R.RUZAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau trumpai pakalbėti dėl sprendimo projekto Nr.P-3. Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija lapkričio 27 d. išnagrinėjo J.Aleksandravičiaus peticiją dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo. Komisija remdamasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, 1998 m. gruodžio 10 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu, 1998 m. balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Seimo Teisės departamento išvadomis nutarė siūlyti Seimui atmesti peticijos autoriaus J.Aleksandravičiaus siūlymą išbraukti iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio žodžius “kuriuose nebuvo paduoti prašymai pateikti teikimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatui”.

Minėtame įstatyme nustatyta, kokia tvarka bus baigiamos bylos pagal kasacinius skundus, prašymus pateikti kasacinį teikimą, taip pat neišnagrinėtus teikimus iki Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 1999 m. sausio 1 dienos. Išbraukus iš minėto įstatymo 3 straipsnio žodžius “kuriuose nebuvo paduoti prašymai pateikti teikiamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatui”, būtų sudaryta galimybė asmenims, kurie buvo pateikę prašymus, pateikti teikimą iki 1999 m. sausio 1 d. dar kartą. Taip būtų jau trečią ar ketvirtą kartą sudaryta galimybė kreiptis dėl bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka. Kai Aukščiausiojo Teismo pirmininkas spręsdavo teikimo Aukščiausiojo Teismo senatui pateikimo klausimą, iš esmės būdavo patikrinamas Lietuvos apeliacinio teismo nutarties teisėtumas bei pagrįstumas ir pagal tokį prašymą būdavo priimama nutartis, kuri buvo galutinė ir neskundžiama. O tai reiškia, kad pakartotinės kasacijos teisė buvo išnaudota.

Priimant sprendimą atmesti pareiškėjo siūlymus ir pareiškimus taip pat buvo atsižvelgta į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas šiuo klausimu. Jos taip pat nenumato teisės kelis kartus nagrinėti kasacinius skundus. Seimo narių aš prašyčiau taip pat pritarti Seimo protokolinio nutarimo projektui atmesti peticijos autoriaus J.Aleksandravičiaus siūlymą išbraukti iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio žodžius “kuriuose nebuvo paduoti prašymai pateikti teikimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatui”. Viskas.

PIRMININKAS. Jūs išklausėte pranešimus. Dabar po vieną. Dėl J.Aleksandravičiaus peticijos nėra norinčių paklausti pranešėjo? Nėra. Dėl šio siūlymo. Ar galime protokoliniu nutarimu pritarti komisijos išvadai ir siūlymui? Prieštaraujančių nėra. Jūsų siūlomam sprendimui pritarta. Dabar klausomės antro pranešimo dėl V.Legato. Prašom.

Seimo protokolinis nutarimas dėl Peticijų komisijos sprendimo dėl V.Legato peticijos

R.RUZAS. Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija šių metų lapkričio 27 d. išnagrinėjo V.Legato peticiją dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo. Komisija remdamasi 1997 m. birželio 27 d. ir 1998 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymais, 1999 m. kovo 6 d. finansų ministro įsakymu Nr.61, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išvadomis bei 2000 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo nuostata, kad teisės aktai turi nustatyti elgesio taisykles, pagal kurias teisinių santykių subjektai privalo veikti tik ateityje, nutarė siūlyti Seimui atmesti peticijos autoriaus V.Legato siūlymą papildyti Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą nuostatomis, leidžiančiomis įmonėms į 2000 m. ir vėlesnius mokestinius metus perkelti ūkinės veiklos nuostolius, patirtus 1994–1996 metais.

Šio įstatymo baigiamosiose nuostatuose sakoma, kad šis įstatymas taikomas apmokestinamam pelnui, gautam nuo 1997 m. liepos 1 dienos. Po metų įstatymas buvo pakeistas taip, kad vietoj trejų mokestinių metų būtų įrašyta penkeri mokestiniai metai. Finansų ministras 1999 m. kovo 6 d. įsakymu Nr.61 nustatė detalią tvarką, kaip patirti ūkinės veiklos nuostoliai yra perkeliami į kitus mokestinius metus. Ir įstatymo, ir finansų ministro įsakymu nustatytoje tvarkoje ūkinės veiklos nuostolius perkelti į kitus finansinius metus leidžiama vadovaujantis vienu iš svarbiausių įstatymų ir kitų teisės aktų leidybos principų, kad teisės aktai turi nustatyti elgesio taisykles, pagal kurias teisinių santykių subjektai privalo veikti tik ateityje ir kad įstatymai gali būti taikomi tik nuo jų įsigaliojimo dienos ir atgaline data jie negalioja. Vadovaudamiesi šia nuostata, komisijos nariai ir nusprendė atmesti pareiškėjo siūlymą papildyti Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą nuostatomis, leidžiančiomis įmonėms į 2000 ir vėlesnius mokestinius metus perkelti ūkinės veiklos nuostolius, patirtus 1994–1996 metais. Seimo narius taip pat prašyčiau pritarti Seimo protokolinio nutarimo projektui atmesti peticijos autorės V.Legato siūlymą papildyti Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą nuostatomis, leidžiančiomis įmonėms į 2000 ir vėlesnius mokestinius metus perkelti ūkinės veiklos nuostolius patirtus, 1994–1996 metais.

PIRMININKAS. Ar Seimo nariui R.Ruzui klausimų dėl pateiktos peticijos nagrinėjimo išvados yra? Nėra. Ar galime pritarti komisijos siūlymui atmesti peticijos autorės V.Legato siūlymą? Galima. Ačiū. Bendru sutarimu protokolinis nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo “Dėl pritarimo A.Klimavičiaus skyrimui Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru” projektas Nr.IXP-142 (pateikimas)

Nagrinėjame 7 darbotvarkės klausimą (Prašau? Netriukšmaukim.) – Seimo nutarimo “Dėl pritarimo A.Klimavičiaus skyrimui Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru” projektą Nr.IXP-142. Pranešėjas – Prezidento patarėjas A.Abramavičius. Prašom.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidento pavedimu aš norėčiau jums pristatyti Antaną Klimavičių – kandidatą į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš, matyt, jums neskaitysiu pono A.Klimavičiaus biografijos, ji yra jums išdalinta. Tik labai trumpai norėčiau paminėti kai kuriuos biografijos faktus. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad ponas A.Klimavičius yra baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, apie 22 metus ponas A.Klimavičius dirbo prokuratūros sistemoje. Dirbo Vilniaus miesto prokuratūroje ypatingai svarbių bylų tardytoju. 1993-1995 metais dirbo Vilniaus miesto prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje vyriausiuoju prokuroru. 1995-1998 metais dirbo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus vyriausiuoju prokuroru. Jūs visi puikiai, gerbiamieji Seimo nariai, prisimenat, kad būtent Vilniaus apygardos prokuratūra ir būtent šis skyrius suvaidino nemažą vaidmenį kovojant prieš Vilniaus brigados nusikalstamą susivienijimą. Dabartiniu metu ponas A.Klimavičius dirba Specialiųjų tyrimų tarnyboje Tardymo skyriaus viršininku. Kaip matote, ponas A.Klimavičius tikrai yra patyręs prokuroras, ilgą laiką pradirbęs šioje sistemoje. Taip pat norėčiau dar pasakyti, kad ponas A.Klimavičius stažavosi JAV, Prancūzijoje, Belgijoje. Atsižvelgdamas į jo asmenines ir dalykines savybes, Prezidentas siūlo, kad Seimas pritartų pono A.Klimavičiaus paskyrimui į generalinius prokurorus. Aš prašau, gerbiamieji Seimo nariai, pritarti būtent Prezidento pasirinkimui. Ponas A.Klimavičius yra čia, Seimo salėje.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš kviečiu kandidatą prisistatyti. Pagal Statutą dabar prisistato kandidatas ir jam skiriama iki 10 min., o po to atsakys į klausimus. Prašom.

A.KLIMAVIČIUS. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai. Mane jau pristatė, kaip pačiam prisistatyti, nežinau, nebent galiu trumpai pasakyti, kad nevarginčiau jūsų šį vakarą, kaip vertinu dabartinę prokuratūros situaciją ir bendrą kriminogeninę situaciją valstybėje.

Manau, kad prokuratūroje dabar situacija nėra normali, nors ji yra pajėgi normaliai dirbti, atlikti savo funkcijas. Nenormali situacija dėl susidėjusių aplinkybių su jos vadyba. Mano įsitikinimu, jūs jau išsprendėte pirmąjį klausimą, kad keičiate generalinį prokurorą. Man visai nesvarbu, ar pritarsite mano kandidatūrai. Labai noriu, kad pritartumėt tinkamai kandidatūrai. Kriminogeninė situacija Lietuvoje sudėtinga, bet, kalbant policininkų kalba, valdoma. Sakyti, kad yra kažkokia katastrofa, aš negaliu, nes ne taip vertinu šią situaciją.

Kokia mano vizija tolesnio prokuratūros funkcionavimo, tolesnės raidos? Viskas yra paremta priimtais teisinės reformos metmenimis. Teismai bemaž įvykdė savo reformą. Sukurti visų pakopų teismai, jie funkcionuoja. Prokuratūra, policija ir kitos teisėsaugos institucijos atsilieka. Tai lemiama ir objektyvių, ir subjektyvių faktorių, tačiau ši reforma turi vykti. Turi vykti bendrame metmenų kontekste ir atsižvelgiant į tai, kad 2003 metais yra numatytas priimti naujas Baudžiamojo proceso kodeksas. Aš savo paskirtį matau tokią – daryti įtaką prokuratūros reformai ir kitoms institucijoms, kiek tai įmanoma pagal prokuroro įgaliojimus, kad tretiesiems metams, kai bus priimtas naujas Baudžiamojo proceso kodeksas, be jokių sutrikimų funkcionuotų teisėsaugos institucijos, kad tam būtų pasirengta. Dar iš tokių strateginių uždavinių matau, kad būtina prokuratūrai atverti duris į pasaulį, bent jau į Europą. Prokuratūra turėtų įstoti į Tarptautinę prokurorų asociaciją. Kainuos šiek tiek pinigų, nes yra narystės mokestis, tačiau atsivertų didesnės galimybės prokurorams bendrauti su kitų šalių prokurorais, kelti kvalifikaciją, pramokti užsienio kalbų ir visa kita.

Artimiausi mano planai, jeigu mane skirtų generaliniu prokuroru, yra gerai susipažinti su situacija, spręsti kai kuriuos kadrinius klausimus, bet tik po to, kai susipažinsiu su situacija. Nesakau, kad esu visiškai atitrūkęs nuo prokuratūros reikalų, nes prieš dvejus su puse metų ten dirbau, bendrauju su prokurorais iki šiol, tačiau kruopštus susipažinimas, bendravimas su dirbančiais žmonėmis man yra būtinas. Todėl visiškai neprižadu kadrinių pakeitimų dabar, šiandien.

Dar kokius pakeitimus darysiu artimiausioje ateity? Aš numatau, kad reikia priimti kai kuriuos struktūrinius ir funkcijų perskirstymo sprendimus. Šiuo metu didžiuosiuose šalies miestuose ir apygardų prokuratūrose yra įkurti tokie skyriai, kurie dirba neracionaliai. Yra toje pačioje prokuratūroje skyrius, kuris tiria nusikaltimus, yra greta skyrius, kuris kontroliuoja tų nusikaltimų tyrimą, ir dar skyrius, kuris palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose teismuose. Manau, kad tai yra visiškai neracionalu, nutolta nuo teisinės reformos metmenų. Turėtų būti laikomasi principo, kad prokuroras, kuris kontroliuoja parengtinį tardymą, pats palaiko kaltinimą teismuose. Taip būtų ir pigiau, mažesnės laiko sąnaudos ir, be to, būtų išvengta visiškai nereikalingų konfliktų tarp prokurorų. Dabar vienas prokuroras sako teisme, palaikydamas kaltinimą, kad tie, kurie tyrė, blogai tyrė, blogai įformino, pažeidė įstatymą; tas, kuris tyrė, sako, kad anas nemoka palaikyti valstybinio kaltinimo. Tas pats vienas žmogus, kuris kontroliuoja, turi šitai daryti.

Artimiausi planai būtų humanizuoti pačią aplinką prokuratūroje. Kiekvienas prokuroras turi savo įgaliojimus ir savo įgaliojimus vykdyti jis turi būti laisvas. Nuolatinė kontrolė, nepasitikėjimas žemesniais prokurorais daro žalą, atima iš prokurorų iniciatyvą. Jie yra suvaržyti, nes bijo už iniciatyvą, už ryžtingą darbą netgi pagal įstatymą arba neinformavimą laiku būti nubausti.

Gal nesiplėsiu, jūs vis tiek man pateiksite klausimus, aš atsibosiu daug šnekėdamas. Tuo labiau, kad aš šiandien daug kalbėjau su žurnalistais, žmogaus kalbėjimo metų normą įvykdžiau per šią dieną.

PIRMININKAS. Iki 10 minučių. Dabar jus nori paklausti 15 Seimo narių, bet noriu priminti, kad klausimams pagal Statutą yra skiriama 15 minučių. Todėl klausimą formuluokim labai trumpai ir atsakymą taip pat kiek įmanoma trumpiau. Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Matyt tiktų klausti bendresnius klausimus, bet aš noriu paklausti vieną labai konkretų klausimą. Atkreipiau dėmesį, kad iš anksto jus labai teigiamai įvertino kairiųjų frakcija. Prisiminiau vieną bylą, kurią, atrodo, jūs asmeniškai tyrėte ir kuri lietė aukštą LDDP pareigūną. Šiuo atveju aš kalbu apie Gvidoną Masalskį, kuris buvo sulaikytas įtarus egzistuojant nusikalstamą grandinę ,,Pajūrio” viešbutyje. Labai ilgai šitos bylos tyrimas užtruko, nežinau, ar nesibaigė senatis, ir, atrodo, pirmos instancijos nesėkmė teisme, nežinau, ar toliau apskųsta. Galiu tik priminti, kad ponas G.Masalskis buvo LDDP tarybos narys, taip pat jų kandidatas į Seimą 1996 metais. Sakykit, ar tokiais atvejais jūs nesusidūrėt su kokiais nors nestandartiniais poveikiais ir tai lėmė ilgesnį bylos nagrinėjimą?

A.KLIMAVIČIUS. Aš nesu niekaip prisidėjęs prie tos bylos tyrimo. Aš ją žinau iš laikraščių ir kalbų su kitais Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojais.

J.RAZMA. Tyrė STT.

A.KLIMAVIČIUS. Tyrė STT, bet aš tada dar dirbau prokuratūroje, kai šitą bylą kėlė ir baigė tyrimą. Ten ilgai, atrodo, užtruko teisme ir todėl išsisprendė (išteisinamasis nuosprendis) neseniai. Aš niekaip neprisidėjęs prie šitos bylos tyrimo. O dėl to, kad žmogus priklauso LDDP ar kam, aš tikiuosi, išlaikysiu politinį neutralumą pagal įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš norėčiau kreiptis į posėdžio pirmininką. Galbūt man leistų užduoti klausimą ne kandidatui, apie kurį aš galiu pasakyti tik tai, kad turiu atsiliepimus tik kaip apie labai geros reputacijos teisininką. Tačiau gal man leistų paklausti pristačiusį kandidatą Prezidentūros atstovą? Jeigu neleisit, tada jau teks į šitą klausimą atsakyti kandidatui.

PIRMININKAS. Reikia adresuoti tam, kas gali atsakyti.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš manau, kad geriau gali atsakyti kaip tik pristatęs žmogus.

PIRMININKAS. Armanas Abromavičius pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimą.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone patarėjau, atsiprašau, departamento direktoriau, aš norėjau jūsų paklausti, ar vis dėlto nebūtų sąžiningiau ir tiksliau, tvirčiau skirti naują prokurorą, kurio kompetencija, kaip minėjau, mes neabejojam, jeigu Prezidentas, inicijavęs šitą įstatymą, kurio pagrindu dabar keičiamas prokuroras… Nuostata apie iki šiol dirbusio prokuroro atleidimą sukėlė labai didelį rezonansą teisinėje visuomenėje. Yra daug įtarimų, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Jeigu Seimas būtų ryžęsis kreiptis į Konstitucinį Teismą ir būtų gavęs atsakymą, ar prieštarauja, ar neprieštarauja, tai nebūtų užėmę labai ilgai, nes Seimo kreipimaisi iš esmės yra nagrinėjami be eilės. O dabar mes poną A.Klimavičių pastatome į labai keblią padėtį kaip teisininką.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamoji Seimo nare, aš norėčiau pasakyti savo nuomonę. Aš manau, kad šitas įstatymas, bent mano nuomone, aišku, tai gali pasakyti tik Konstitucinis Teismas, bet, mano nuomone, šitas įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.

PIRMININKAS. Aš noriu dar kartą paprašyti (jau ir kolegos piktinasi, kai viršijamas minutės limitas) užduoti klausimą labai trumpai. Seimo narys G.Šileikis. Prašau.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis pretendente, be abejonės, jūs, kaip profesionalus prokuratūros darbuotojas, daugelio ir su jumis dirbusių, ir kitų specialistų akimis, esate labai teigiamai vertinamas. Gal jūs galėtumėt pasakyti, ko gi trūko dabartinės prokuratūros darbe, kad žmonės būtų patikėję ta institucija, kuri išties yra pagrindinė, aukščiausia, sakykim, teisingumą vykdanti institucija, atliekanti saugantį tokį vaidmenį? Ačiū.

A.KLIMAVIČIUS. Aš nesu įsitikinęs, kad žmonės netiki prokuratūra kaip institucija. O ko trūko paskutinių metų darbui prokuratūroje, tai aš jau minėjau, kad ruošiuosi išlaisvinti prokurorų iniciatyvą, kad kiekvienas atliktų savo įgaliojimus, apibrėžtas pareigas drąsiai, nuolat priekabiai nekontroliuojant, neatsiskaitant. Mano visai kitas vadybinis požiūris į prokurorų darbą. O susiklostė tokia situacija (gal man nekorektiška kalbėti apie dabar dirbantį prokurorą), kad žmonės yra nesavarankiški, prokuroras priima kiekvieną kitokį pavaldinio samprotavimą kaip pasikėsinimą į jo orumą. Tai yra nesveika aplinka.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Prieš paklausdamas noriu nuraminti poną J.Razmą. Pagal mūsų partijos statutą viešbučio administratorius nėra aukštas partijos pareigūnas, o jeigu Konservatorių partijoje yra skirstomos pareigos pagal tai, kas turi didesnį kioską, tai čia jų problemos, o ne mūsų. O klausimas mano būtų toks. Gerbiamasis pretendente, kaip jūs žiūrite į kardomosios priemonės suėmimo taikymą mūsų valstybėje? Šiuo metu už išties nedidelius ekonominius nusikaltimus arba įtarimus nusikaltus iš karto taikoma kardomoji priemonė suėmimas. Kaip jūs dirbdamas tą darysite?

A.KLIMAVIČIUS. Aš nesu šalininkas dažno šios kardomosios, išimtinės priemonės taikymo. STT, kur aš dirbu, šiuo metu suimti yra tiktai du žmonės. Labai retai taikome, vengiame jos. Tačiau jūs klausiate apie ekonominius nusikaltimus. Čia aš esu šalininkas suėmimo dešimčiai dienų, nes per tas 10 dienų galima padaryti poėmius, padaryti kratas, paimti dokumentus, kurie gali būti sunaikinti, ir t.t. Tai yra suėmimo pagrindas, bet suėmimas turi trukti 10 parų. Mano tokia nuostata.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis pretendente, nemažai buvo atsitikimų, kurie sukeldavo visuomenės rezonansą, bet nėra išaiškinti iki šiol. Tai Bražuolės tiltas, Abromavičiaus žūtis, prokuroro Sereikos nužudymas ir t.t. Kiekvienu atveju buvo garsiai skelbiama, kad tai yra suįžūlėjimas, nusikaltėlių atviras karas su visuomene.

Kokį atsakymo variantą, kalbant apie tokias praeities bylas, jūs pasirinktumėte, ar jums reikia skirti daugiau dėmesio, skirti tokį patį dėmesį ar skirti mažiau dėmesio užsiimant galbūt kitais aktualesniais nūdienos klausimais? Ačiū.

A.KLIMAVIČIUS. Tikriausiai visame pasaulyje yra neišaiškintų sunkių nusikaltimų. Tokiems nusikaltimams, aišku, reikia skirti daugiau dėmesio, tačiau nepulti dešimtims pareigūnų į tą vietą ir nereguliuoti vienas kito. Turi dirbti mobilios, bendros su operatyvinėmis tarnybomis prokuratūros grupės, ir kiekvienam tokiam rezonansiniam sunkiam nusikaltimui ištirti turi būti sukurta 8–10 žmonių bendraminčių grupė. Kai metamos didelės pajėgos, atsiranda nepasitikėjimas tarp pareigūnų, o jo ir negali būti, nes per daug žmonių. Be to, atsiranda vadybinės organizavimo tyrimo problemos. Galbūt buvo dar ir kokios nors politinės priežastys (apie tai rašė laikraščiai), aš šito nežinau, aš netyriau šitų nusikaltimų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pretendente, jūs esate dirbęs ir prokuratūroje, taip pat šiuo metu dirbate Specialiųjų tyrimų tarnyboje, kurios viena iš svarbiausių paskirčių yra kovoti su korupcija valstybės tarnyboje, taip pat ir teisėtvarkos institucijose. Sakykite, iš jūsų darbo patirties, kiek šiuo metu Lietuvos teisėsauga yra pažeista korupcijos bacilos ir kiek pažeista pati prokuratūra, ir ką jūs manote daryti, kaip šitas ligas teisėsaugos sistemoje įveikti?

A.KLIMAVIČIUS. Labai sunkus klausimas, gerbiamasis Seimo nary, nes šie korupciniai nusikaltimai iki tol, kol yra išaiškinami, yra latentiniai. Mes išaiškiname tik kelis procentus korupcijos atvejų, kurie yra tarp mūsų. Aš negaliu dabar pasakyti, kad prokuratūra yra korumpuota, aš neturiu jokių faktų. Tai, kas buvo, kas įrodyta, taip yra. Buvęs prokuroras Vitkus yra nuteistas už kyšio ėmimą, tai padarė STT. Yra išaiškintų korupcinių nusikaltimų policijoje, ypač ekonominės policijos padaliniuose, tai, kas yra paplitę. Mums labai reikia, kad žmonės pasitikėtų teisėsauga, ypač verslininkai, ir nekalbėtų tarpusavyje, kaip sunku, kaip korumpuoti, kaip reketuoja, paima dokumentus, negrąžina ir reikalauja kyšio, ir kreiptųsi į mus. Yra tokių atvejų, bet labai mažai, o kada kreipiasi, teisėsauga imasi priemonių, kurių reikia, ir byla atsiduria teisme. Kova su korupcija yra bendras visuomenės reikalas. Teisėsauga viena pati, izoliuota nuo žmonių, yra bejėgė. Teisėsaugos svarbiausias dalykas yra užkariauti pasitikėjimą kiekvienam pareigūnui atskirai ir institucijoms taip pat.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Kvietkauskas.

V.KVIETKAUSKAS. Prieš kurį laiką girdėjau vienos teisininkės, man regis, interviu. Ji dėstė, kad prokuratūra negali nieko imtis, jeigu blogai dirba policija, kitaip tariant, kol nusikaltėlio nepadėjo ant stalo lėkštutėje, tai prokuratūra negali nieko daryti. Aš noriu jūsų komentaro ir noriu paklausti, ar galima tikėtis kokio nors prokurorų darbo suaktyvėjimo? Žinoma, įstatymo numatytuose rėmuose.

A.KLIMAVIČIUS. Prokuratūra turi savo įstatymu apibrėžtas funkcijas ir jas privalo atlikti. Tiriant nusikaltimus, be abejo, idealus atvejis, kai kartu dirba prokuroras ir operatyvinės tarnybos kaip bendraminčiai, kiekvienas atlikdamas savo funkciją. Yra nusikaltimų, kurie išaiškinami ir visiškai be operatyvinės veiklos subjekto, vien prokuroro. Yra daug tokių, aš galiu minėti, bet kas iš to? Išaiškinus vieną nusikaltimą, yra svarbus tyrėjo kontaktas su įtariamuoju. Tai kai kam Dievo duota, prakalbini, sužinai apie nusikaltimus, kurių niekas nežinojo. Ir tada operatyvininkai ima iš to tyrėjo, iš prokuroro operatyvinius duomenis kitiems tyrimams. Čia yra bendra sąveika, aš įsivaizduoju, kad turi būti geri dalykiniai santykiai tarp prokurorų ir operatyvinės veiklos subjektų. Kai bus geri santykiai, bus pasikeista gera informacija ir bendrai dirbama, tada bus ir rezultatas, šiaip mes klimpsim. Be prokuratūros operatyvinės veiklos subjektai vieni nieko negali daryti. Tai bus darbas į seifą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pretendente, jūs turbūt sutiksite su teiginiu, kad viena iš didžiausių nelaimių ir bėdų mūsų valstybėje yra būtent korupcija. Aš apie ją girdžiu ne tik iš žiniasklaidos, bet tai mums nuolat primena Europos Sąjungos Komisijos raportai. Todėl dar kartą noriu grįžti prie Seimo nario A.Kubiliaus pateikto klausimo dėl korupcijos tarp valdininkų. Prašom pasakyti (jūs jau iš dalies atsakėte), ką, jūsų nuomone, reikia daryti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, kad jūsų darbas būtų efektyvesnis? Ar ten trūksta žmonių, ar pinigų, ar techninių priemonių ir kaip galima būtų šitą darbą daryti geriau? Ačiū.

A.KLIMAVIČIUS. Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnybai pinigų operatyviniam darbui netrūksta, tačiau mažinant biudžetą gali ir pritrūkti. Ką turėtų daryti? Specialiųjų tyrimų tarnyba pati viena šios negandos, t.y. korupcijos, neįveiks, turi būti bendros pastangos. Nėra visuomenės, kaip korupcijos reiškinio, smerkimo, gal ir yra, bet jis nėra masinis. Kitas dalykas, yra nepakankamas operatyvinės veiklos subjektų koordinavimas.

Šiuo metu problema yra tokia. Prokuratūros įstatyme yra nuostata, kad prokuroras koordinuoja parengtinio tardymo ir kvotos organų darbą. O koordinuojama taip: yra baudžiamoji byla, su ja dirba prokuroras ar kas, ir dar operatyviniai darbuotojai dirba operatyvinį darbą. Prokuroras koordinuoja, o bendro įvairių operatyvinės veiklos subjektų koordinavimo nėra. Todėl operatyvinės veiklos subjektas, atlikdamas bet kokią operatyvinę veiklą, kartais netyčia ar tyčia suranda korupcijos požymių. Jis gali perduoti Specialiųjų tyrimų tarnybai, bet gali ir neperduoti. Niekas šito neįpareigoja. Nėra nei pareigūno, kuris tai darytų, nei teisinės nuostatos.

Šioje koordinavimo pagerinimo, pasikeitimo informacija srityje aš matau tokią išeitį: Vyriausybėje yra pataisyto Operatyvinės veiklos įstatymo projektas. Jame turėtų būti nuostata, kad operatyvinės veiklos subjektas, turėdamas operatyvinę informaciją ar kitokią medžiagą apie nusikalstamas veiklas, daromas arba padarytas arba rengiamas, privalo per 3 ar 4 dienas ar dar per kiek laiko perduoti ją tam operatyvinės veiklos subjektui, kuriam tai priklauso tirti. Tai būtų teisinė nuoroda bendradarbiauti. Dar aš įrašyčiau į tą įstatymą, kad operatyvinės veiklos subjektas, nepadaręs šito, neperdavęs, paslėpęs, atsako drausmine tvarka, o tam tikrais atvejais baudžiamąja tvarka už piktnaudžiavimą tarnyba arba aplaidumą dėl to, kad nuslėpė žinomai daromą arba padarytą nusikaltimą.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone Pirmininke. Pradžioje norėčiau nuraminti poną J.Razmą. Matote, reikalas tas, kad kai buvo tiriama pono Masalskio byla, valdžioje buvo konservatoriai, ne LDDP, ir LDDP jokio spaudimo daryti negalėjo, tačiau neabejotinai A.Šleževičiaus byla buvo koordinuojama iš aukštų šių rūmų kabinetų, iš konservatorių kabinetų. Aš neabejoju, kad anksčiau ar vėliau šitie faktai išaiškės.

Tačiau aš noriu paklausti gerbiamojo pretendento, jūs šiek tiek jau minėjote šitą dalyką. Šiuo metu mūsų valstybėje yra 5 ar 6 žinybos, kurios turi operatyvinės veiklos teisę. Kiek aš žinau, europinė praktika yra tokia, kad tokių institucijų būna ne daugiau kaip dvi. Ar vis dėlto pas mus ne per daug šitų žinybų, ar apskritai bus įmanoma jas koordinuoti, jeigu jų tiek daug liks, jeigu kiekviena institucija bus savotiška feodalinė tėvonija, kuri turės savo praktiką, informacija nesidalins ir panašiai? Ačiū.

A.KLIMAVIČIUS. Aš galiu pasakyti tik savo nuomonę. Galima operatyvinės veiklos subjektų skaičių ir sumažinti. Galima sujungti gretimas struktūras, kurios panašiu darbu užsiima, tačiau tai jau ne prokuroro reikalas, o greičiau Seimo. Nes kiekviena institucija turi savo įstatymą. Ir dar yra bendras – Baudžiamojo proceso įstatymas, kuriame paminėti operatyvinės veiklos subjektai. Tai yra įstatymų keitimo reikalas.

PIRMININKAS. Mes išnaudojom visas 15 minučių, net daugiau. Dar yra norinčių paklausti pretendento, bet pagal procedūrą komitetuose, frakcijose bus susitikimai, jau rengiamas grafikas. Man atrodo, jūs turėsite puikią progą pasikalbėti, ir ilgiau nei čia. Mano pasiūlymas būtų baigti klausinėti ir perduoti visą reikalą į komitetus ir frakcijas. Pritariate? Ačiū pretendentui.

A.KLIMAVIČIUS. Ačiū, kad išklausėte.

PIRMININKAS. Susitikimų frakcijose ir komitetuose grafikas jau rengiamas.

Operatyvinės veiklos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2941* (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 8 klausimą – Operatyvinės veiklos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2941. Pranešėjas – Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas buvo parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimą dėl to, ar kai kurios Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatos atitinka Konstituciją. Konstitucinis Teismas nustatė, kad Respublikos Prezidento atžvilgiu negali būti taikomos jokios operatyvinės veiklos formos. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje komiteto nariai vienbalsiai pritarė šiam įstatymo projektui. Už – 9, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. Seimo Teisės departamentas pastabų ir pasiūlymų šiam projektui nepateikė. Projektas atitinka juridinės technikos reikalavimus. Prašytume pritarti įstatymo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Diskusijoje kalbėti nėra norinčių. Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui? Galime. Ačiū. Svarstymo procedūrą tuo ir baigiame.

Akcinių bendrovių įstatymo 78 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-138 (pateikimas)

Nagrinėjame 9 klausimą – Akcinių bendrovių įstatymo 78 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-138. Pateikimas. Pranešėjas – Seimo narys R.Šukys. Prašau.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Yra teikiamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 78 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Šio projekto esmė yra tokia, kad 78 straipsnyje siūloma pakeisti Akcinių bendrovių įstatymo įsigaliojimo datą nustatant, kad Akcinių bendrovių įstatymas įsigaliotų ne nuo 2001 m. sausio 1 d., o susiejant jo įsigaliojimą su Civilinio kodekso įsigaliojimu.

Buvo Teisės departamento pastaba (su ja galima sutikti), kad reikėtų nurodyti konkrečią kalendorinę datą, nes Civilinio kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatyme atskiri straipsniai, atskiros kodekso normos įsigalioja skirtingu laiku, todėl jie teigia, kad vieningo įsigaliojimo Civiliniame kodekse lyg ir nėra. Bet pagal tą patį įstatymą, aš drįsčiau teigti, yra savaime suprantama, kad jis įsigalioja taip, kaip ten yra nurodyta, – nuo 2001 m. liepos 1 dienos. Buvo siūloma susieti nenurodant konkrečios kalendorinės datos todėl, kad dar yra tikrai neaišku, ar Civilinis kodeksas įsigalios liepos 1 dieną. Jeigu nebus pasirengta, nebus priimti kitų įstatymų reikiami pakeitimai ar nauji įstatymai, nebus įsteigtos tam tikros institucijos, susijusios su Civilinio kodekso įsigaliojimu ir tiesiogiai ten numatytos, gali atsitikti taip, kad Civilinis kodeksas neįsigalios tuos metu ir keičiant aną įstatymą vėl reikės grįžti prie Akcinių bendrovių įstatymo.

Ir siūlome keisti Akcinių bendrovių įstatymo 80 straipsnį. Tai pasiūlymai Vyriausybei nukelti datas, iki kada Vyriausybė turi atlikti tam tikrus veiksmus, t.y. priimti tam tikrus teisės aktus dėl Akcinių bendrovių įstatymo įgyvendinimo. Esmė projekto, priešistorė buvo tokia, kad Akcinių bendrovių įstatymas buvo parengtas metais anksčiau negu Civilinis kodeksas ir Vyriausybės pateiktas Seimui. Buvo tikimasi, kad Akcinių bendrovių įstatymas, koks yra parengtas ir suderintas su Europos Sąjungos direktyviniais reikalavimais, įsigalios ir galios bent jau ne trumpiau kaip metus. Tikrai nebuvo tikimasi, kad bus numatytas toks spartus Civilinio kodekso įsigaliojimas, todėl buvo lyg ir tokia logika, kad Akcinių bendrovių įstatymas gali įsigalioti ir galioti tol, kol Civilinis kodeksas įsigalios, veikti taip, kaip numatyta nepaisant visų prieštaravimų Civilinio kodekso projektui tuo metu, kai buvo pateiktas. Dabar tie prieštaravimai yra labai akivaizdūs. Jeigu mes turime situaciją, kad 2001 m. liepos 1 d. įsigalios Civilinis kodeksas, o Akcinių bendrovių įstatymas įsigalios sausio 1 d., įmonės turės pakeisti savo įstatus, performuoti įmonių valdymo organus ir tai realiai galios tik pusę metų, jeigu viskas vyks pagal tas datas. Kai kurios nuostatos po pusės metų (dėl valdymo organų formavimo, dėl įgaliojimo valstybės akcijų atstovavimo procedūros ) bus prieštaraujančios Civiliniam kodeksui, arba, sakykim taip, nesuderintos, todėl siūlomas ir teikiamas šis Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimas siekiant, kad Akcinių bendrovių įstatymo projektas įsigaliotų kartu su Civiliniu kodeksu. Tai jau techninis dalykas, kaip komitetas, kuris bus paskirtas pagrindiniu, suredaguos tą įsigaliojimo datą. Todėl prašyčiau pritarti šio įstatymo projekto pateikimui.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narė S.Burbienė. Prašau.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, būtų toks dvipusis klausimas. Pirmas, ar tikrai tik Akcinių bendrovių įstatymas nevisiškai atitinka įsigaliosiantį Civilinį kodeksą? Tikriausiai ne jis vienintelis, yra daugiau tokių įstatymų. Todėl, matyt, čia nevertėtų spręsti vienos problemos. Ir kita vertus, jūs sakėte, kad jeigu Akcinių bendrovių įstatymas įsigalios nuo sausio 1 d., vadinasi, pagal jį bus sutvarkyti valdymo organai ir visa kita. Tačiau kai įsigalios Civilinis kodeksas, jau tas įstatymas nebegalės veikti. Reikės keisti Akcinių bendrovių įstatymą. Tuomet tuo labiau jie kartu negali pradėti galioti. Nėra logikos.

R.ŠUKYS. Atsakysiu į pirmą jūsų klausimą dėl kitų įstatymų pakeitimo. Aš noriu pasakyti, kad Akcinių bendrovių įstatymo yra visiškai nauja redakcija. Jūs tą puikiai žinote. Yra Vyriausybės patvirtintas planas ir visi kiti įstatymai dėl Civilinio kodekso įsigaliojimo bus keičiami, bet jie nėra susieti su kažkokiu labai trumpu įsigaliojimu ir įmonių veiklos pertvarkymu tam tikram labai trumpam laikotarpiui iš karto žinant, kad įsigaliojus Civiliniam kodeksui reikės dar pertvarkyti. Ūkio ministerija yra numačiusi, kaip pakeisti Akcinių bendrovių įstatymą ir pašalinti tuos visus neatitikimus. Iki jo galutinio įsigaliojimo jie pateiks pakeitimus kai kurių jo normų suderinimo su Civiliniu kodeksu. Logikos būtų labai nedaug, jeigu įstatymo projektas visai nauja redakcija įsigaliotų realiai ir paskui, galiojęs pusę metų, vėl neatitiks Civilinio kodekso. Jeigu per tą laiką jis praktiškai neveiktų, būtų vadovaujamasi dabar galiojančiu Akcinių bendrovių įstatymu (o tai nėra tragedija), įmonės nebūtų verčiamos perregistruoti įstatų ir nebūtų keliama tam tikra sumaištis. Tokia yra logika.

Jeigu Ūkio ministerija nepateiks jokių pasiūlymų ar panašiai, tai jis įsigalios kartu su Civiliniu kodeksu, kaip jūs sakote, ir prieštaraujančios kitų įstatymų normos, kaip yra numatyta Civiliniame kodekse, nustos galios, bus netaikomos. Čia gal bus ir daugiau tokių įstatymų, kur prieštaraujančios normos kodekse negalios. Bet šiandien mes turime duoti galimybę, aš įsivaizduoju, Ūkio ministerijai, Vyriausybei pateikti tuos pasiūlymus iš karto suderinti, o ne paleisti įstatymą veikti tokiam trumpam laikui, o paskui vėl jį tvarkyti, nes įmonės turės persitvarkyti per pusę metų, paskui vėl bus atvirkščiai. Sakyčiau, galiojanti Akcinių bendrovių įstatymo redakcija buvo gana nepagrįstai ir dažnai kaitaliojama.

PIRMININKAS. Atsakėte. Daugiau nėra klausimų. Ačiū. Mums reikėtų nutarti, ar pritariame projektui po pateikimo. Galime bendru sutarimu pritarti ir padėti svarstymo procedūrą. Mums reikėtų nuspręsti, kuris komitetas bus pagrindinis. Ekonomikos komitetas, taip ir siūlo Seniūnų sueiga, o papildomo nėra nurodyta. Preliminari data – gruodžio 21 diena. Sutinkate? Pritariate? Ačiū. Pateikimas baigtas.

Mes beveik visą darbotvarkę išnagrinėjome. Dar jums turiu keletą informacijų. Šiandien, gruodžio 5 dieną, įvyko Seimo narių, norinčių įsteigti (jau įsteigusių) Parlamentinę ryšių su Šiaurės Europos šalimis grupę, posėdis. Pranešimas yra toks, kad posėdis, kuris vyko šiandien, grupės pirmininke išrinko R.Juknevičienę, o pavaduotoju – E.Skarbalių.

Taip pat buvo susirinkusi Tarpparlamentinių ryšių su Prancūzijos Respublika grupė ir nusprendė grupės pirmininku išrinkti Seimo narį R.Pavilionį, o pavaduotoja – Seimo narę D.Mikutienę. Tai dvi tokios informacijos.

Seimo narių pareiškimai

Dabar galime pradėti skelbti Seimo narių pareiškimus. Prašom. Seimo narys A.Melianas. Atsiprašau. Čia J.Jurkus. Ne ten pažiūrėjau.

J.JURKUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu padaryti pareiškimą, susijusį su paskutinėmis dienomis, kai dalyvavau susitikime su savo rinkėjais.

“Investicijų, ypač užsienio, atėjimas padės mažinti nedarbą, pagerės rajono gyvenimas, vos ne aukso upeliai liesis Mažeikiuose – žadėjo ir kukavo Vilniaus konservatoriai. Atsiprašau, žadėjo su krikdemais, kad rajone nedarbas tuo metu sudarys vos 7%.

Tačiau rajono taryba, nors, deja, daugumoje buvo konservatoriai, tarsi nujausdama nelaimę, net du kartus, palaikydama socialdemokratų siūlymą, balsavo prieš tokią “prichvatizaciją”, aiškiai išreikšdama savo gyventojų nuomonę. Deja, į ją nebuvo atsižvelgta. Po privatizavimo rajone nedarbas išaugo ir dabar siekia beveik 18%. Šiuo metu yra visos tendencijos jam didėti, nes akcinė bendrovė “Mažeikių nafta” stambių remontų ir rekonstrukcijos darbų nevykdo. Rajono statybininkai, pastatę ir remontavę šią gamyklą, iš esmės liko nereikalingi.

Dabartiniu metu įvairių amerikietiškos kilmės direktorių, dubliuojančių vietinius vadovus ir padalinių vadovus, atsirado tiek, kad net patys naftininkai jau nesupranta, kam jų tiek reikia. Aišku, jų algos didelės ir tai yra visos Lietuvos pinigai. Gamyklos žmonės kiekvieną dieną bijo,- ką šiandien atleis? Mieste ir rajone auga antisemitizmo ir antiamerikietiškumo banga.

Tik pasirodžius rajone, žmonės ima skambinti ir keikia šią tvarką reikalaudami kuo greičiau akcinei bendrovei “Mažeikių nafta” paskirti asocijuotą direktorių, t.y. tokį, kuris atstovautų valstybės akcijoms, norėdami, jog amerikonai liautųsi savivaliavę. Darbuotojus ir profsąjungų narius papiktino ypatingas pasiūlymas, kur užmaskuotai siūloma patiems išeiti iš darbo. (Jį gavote praėjusį ketvirtadienį.)

Kai gruodžio 1 dieną dalyvavau ūkininkų susirinkime, ten dalyvavo apie 150 žmonių, man vos pavyko žemdirbius atkalbėti nuo naftos gamyklos blokadų traktoriais dėl didelių kuro, benzino, mazuto kainų bei kitų nesprendžiamų ūkininkų problemų.

Nuo išmetamų į orą įvairių teršalų didėja rajono dirvų rūgštingumas, mažėja žemių derlingumas.

Kreipiuosi į Jus, Gerbiamasis Pirmininke, kolegos, prašydamas skubiai spręsti asocijuoto direktoriaus į “Mažeikių naftą” paskyrimo klausimą bei problemas, susijusias su bendrovės darbuotojais ir rajono ūkininkais. Laiku priimti sprendimai visada padeda operatyviai spręsti problemas, neleidžia joms peraugti į darbuotojų bei ūkininkų neramumus.

Aš pateikiu čia ūkininkų bei paukštininkų reikalavimus ir prašymus su 110 parašų. Pažadėjau jiems, jog jeigu naujoji vadovybė nespręs šių klausimų, aš pats kartu su jais piketuosiu prie naftos gamyklos”. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimo narį A.Melianą.

A.MELIANAS. “Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš paprasčiausiai norėjau atkreipti jūsų dėmesį. Tikriausiai daugelis iš jūsų yra gavę kvietimą į vienos organizacijos, kuri yra labai gražiai pasivadinusi – Tarpreliginė ir tarptautinė federacija už taiką pasaulyje, renginį. Manau, kad jūs patys puikiai žinote tuos dalykus, bet išdrįsau atkreipti jūsų dėmesį, kad tai yra visame pasaulyje pakankamai neigiamai vertinama Muno (munistų) sekta, kuri yra daug kur uždrausta. Taigi nemanyčiau, kad būtų gerai, jeigu Seimo nariai susigundytų ir ateitų į tą renginį. Manau, kad pasaulyje ta organizacija paskui tai galėtų gerai panaudoti savo tikslams” Tik tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu pranešti jums, kad sudaryta gero kaimyninio bendradarbiavimo su Baltarusija grupė. Noriu perskaityti tekstą. Labai prašyčiau įsidėmėti.

“Mes, grupė Seimo narių, siekdami plėtoti geros kaimynystės santykius su Baltarusija, padėti išspręsti realias ekonominio, prekybinio, kultūrinio, mokslo ir kitokio bendradarbiavimo problemas tarp Lietuvos ir Baltarusijos, steigiame Lietuvos Respublikos Seimo parlamentinę ryšių su Baltarusijos Respublika grupę. 19 Seimo narių.”

Ačiū.

PIRMININKAS. Visi pareiškimai. Mes išnagrinėjome visus darbotvarkės klausimus, kartu ir rezervinius. Skelbiu Seimo posėdžio pabaigą.