|
|
|
2000 11 22 Nr.IXP- 100 Vilnius |
||
|
Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 1, 2, 4 ir 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas |
|
|
|
|
|
2000 11 22 Nr.IXP- 100 Vilnius |
||
|
Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 1, 2, 4 ir 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas |
|
|
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.
Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir jo santykį su galiojančiais įstatymais, būtų galima pateikti kai kurių pastabų ir pasiūlymų:
1. Projekto 1 straipsnyje siūloma papildyti keičiamo įstatymo 1 straipsnį nauja 3 dalimi. Joje numatyta, kad jei vienas iš tėvų nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, šio įstatymo nustatytos pašalpos mokamos nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiai motinai (tėvui), jeigu kitam iš tėvų pašalpos už vaikus nepriklauso pagal valstybės, kurios pilietis jis yra, įstatymus (pabr. – mūsų). Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti ir tarpusavyje suderinti su straipsnio 1 dalimi, kurioje įvardinti subjektai, turintys teisę į šiame įstatyme numatytas pašalpas. Pagal šio straipsnio 1 dalį, pašalpos mokamos nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, Lietuvoje nuolat gyvenantiems užsienio piliečiams, asmenims be pilietybės ir asmenims, turintiems pabėgėlio statusą. Straipsnio 2 dalyje įvardinti tik nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai.
Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad pašalpos mokamos nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiai motinai (tėvui), jeigu kitam iš tėvų pašalpos už vaikus nepriklauso pagal valstybės, kurios pilietis jis yra, įstatymus. Galima būtų pasiūlyti pasvarstyti, kaip ši nuostata bus įgyvendinta, nes kiekviena užsienio valstybė skirtingai reglamentuoja pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarką. Sąvoka “pašalpa už vaikus” gali būti įvairiai suprantama. Taip gali būti apibrėžta konkreti išmoka ar bet kuri išmoka, skirta vaiką auginančiai šeimai.
2. Projekto 2 ir kituose straipsniuose siūloma nustatyti, kad pašalpa mokama abiejų tėvų prašymu, nurodant pašalpos gavėją. Ši nuostata nustatytų vienodas teises vaiko tėvams gauti pašalpą, tačiau reikėtų pasvarstyti, ar toks siūlymas nesukels sunkumų jį įgyvendinant. Visų pirma, neaišku kaip turi būti įformintas abiejų tėvų prašymas, ar jis turi būti nustatyta tvarka patvirtintas, ar abu tėvai turi atvykti, kad išreikštų savo valią ir nurodytų, kas bus pašalpos gavėju. Neaišku, kaip bus sprendžiamas ginčas, jeigu tėvai nesusitartų dėl to, kas bus pašalpos gavėju.
Teisės departamento vyresn.konsultantė J.Andriuškevičiūtė
Teisės departamento konsultantas I.Nekrošius