Aštuntasis (8) neeilinis posėdis
2000 m. lapkričio 9 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS

Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio papildymo ir 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-48 (svarstymas)

PIRMININKAS. Vakarinį posėdį pradedame. Prašom užimti vietas.

2-2 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio papildymo ir 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IX-48. Pranešėjas – Seimo narys K.Rimšelis. Kviečiu į tribūną.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Seimui pavedus mūsų komitetas apsvarstė projektą, kuris buvo pateiktas praeitame plenariniame posėdyje. Komitetas pateikė naujų pasiūlymų dėl 22 straipsnio 7 punkto formuluotės išdėstymo. Nenorėčiau daug komentuoti, tačiau galiu pasakyti, kad skaitant kabutėse parašyto punkto dalį reikėtų turėti omeny, jog draudžiama eiti daugiau nei vienerias pareigas valstybės tarnyboje, išskyrus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas aukštosiose mokyklose, o Seimo nario sekretoriui leidžiama eiti kito Seimo nario, priklausančio tai pačiai frakcijai, padėjėjo-sekretoriaus, Seimo frakcijos seniūno referento arba paslaugų valstybės tarnautojo pareigas šio įstatymo 20 straipsnio 15 punkte nustatyta tvarka. Ši formuluotė buvo derinta su Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos atstovais, kurie rengė Valstybės tarnybos įstatymą, taip pat su Personalo skyriaus atstovais. Komitete už šią formuluotę buvo balsuota taip: už – 7, susilaikė 2.

Mano manymu, tokia komiteto formuluotė leidžia eliminuoti Teisės departamento pastabas, išsakytas ankstesniam projektui, kuris buvo pateiktas Seime. Mūsų komitetas siūlytų tokią pataisą priimti.

2 straipsnio 1 priedėlio 1 skirsnio pakeitimas liko toks pat, koks buvo pateiktas. Komitetas nesiūlė nieko keisti, nors pasiūlymų ir buvo, tačiau balsuojant jie nebuvo įrašyti. Kiek man teko kalbėtis su dabar jau patvirtintos Vyriausybės nariais ir Ministru Pirmininku, yra tokių nuomonių, kad bendrai reikėtų peržiūrėti Valstybės tarnybos įstatymą ir pateikti principinių pataisų. Manau, kad ši pataisa būtų laikina. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kviečiu papildomo komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, pirmininką R.Šukį.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, kuris buvo pateiktas gerbiamojo Seimo Pirmininko pono A.Paulausko. Buvo mano redakcinė pataisa, tačiau komitetas, apsvarstęs šį projektą ir atsižvelgęs į komiteto specialistų pasiūlymus, Seimo Teisės departamento išvadą bei išklausęs komiteto narių nuomonės, priėjo prie išvados, kad projektas, kuris buvo pateiktas anksčiau… pasiūlė pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti pagal komitete išsakytas pataisas, kurioms komitetas pritarė.

Komiteto pastabos jums išdalytos, jūs galite susipažinti su jomis. Tačiau pagrindinis motyvas buvo tas, kad leisti dirbti viešojo administravimo valstybės tarnautojams, nesvarbu, ar tai būtų karjeros valstybės tarnautojas, ar viešojo administravimo paslaugų valstybės tarnautojas, būtų ydinga, nes tai griautų visą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytą sistemą. Komitetas yra už tai, kad pats įstatymas yra taisytinas, turėtų būti peržiūrėti kategorijų bei atlyginimų koeficientai ir kiti dalykai, pavyzdžiui, priėmimo į valstybės tarnybą, atleidimo ir kiti klausimai. Tačiau visi buvo vieningi dėl to, kad viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautojas negali derinti savo darbo, t.y. valstybės tarnybos ir priimamų sprendimų, su sprendimais arba darbu, kurį jis atliktų kaip Seimo nario padėjėjas-sekretorius.

Ir dar buvo viena idėja, kuriai iš principo komitetas pritarė. Norint išspręsti problemą iš esmės ir nesugriauti įstatymo struktūros, reikėtų Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus statusą apibrėžti taip, kaip buvo anksčiau apibrėžta Seimo narių darbo sąlygų įstatyme, t.y. nustatyti jų teisinį statusą, garantijas, atlyginimą, jų skaičių, priėmimo ir atleidimo tvarką, ir įrašyti nuostatas į Valstybės tarnybos įstatymą, kad galiojantis Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas Seimo nario padėjėjams-sekretoriams. Tai yra ateities klausimas. Komiteto išvada yra ta, kad tam projektui, kuris yra pateiktas su mano pataisa, komitetas nepritaria.

Aš norėčiau pasakyti, kad komitetas nesvarstė kaip oficialaus projekto, nes tuo metu jis nebuvo įregistruotas ir komitete oficialiai gautas iš Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto, tačiau iš principo buvo pasikeista nuomonėmis. Tai redakcijai, kuri dabar yra, būtų galima pritarti kaip pataisytam įstatymo projektui, nes šiandien bent laikinai išspręsti tą problemą, kad būtų galima į darbą priimti Seimo narių padėjėjus-sekretorius, kurie neturi “B” lygio valstybės tarnautojams keliamų reikalavimų – išsilavinimo cenzo, tarkim, yra IV–V kurso studentai arba neturi ir tokio išsilavinimo, tam komitetas pritarė. Komitetas pasikeitė nuomonėmis, kad mažinti išsilavinimo cenzą ir kartu didinti valstybės tarnautojo kategoriją yra ydinga, tačiau situacija yra dviprasmiška ta prasme, kad vienu atveju, sumažinus lygį iki “C”, t.y. vidurinio išsilavinimo, kito Seimo nario padėjėjas-sekretorius gali turėti ir mokslo laipsnį. Kaip išspręsti tokią koliziją, kad kategorija liktų ta pati? Šiuo atveju komitetas dėl kategorijos konkrečiai neapsisprendė, ar ją mažinti, ar didinti, tačiau iš principo tam projektui, kuris yra pataisytas, komitetas pritaria.

Aš norėčiau savo vardu pridurti, kad reikia turėti omenyje, jog pagal kategorijas atlyginimų koeficientai Seimo narių padėjėjams-sekretoriams realiai įsigalios tik nuo 2001 m. sausio 1 d., todėl noriu atkreipti dėmesį, jog jeigu Vyriausybė pateiks Seimui tam tikras Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, tai įsigaliojimas gali būti nukeltas, iki bus pateiktas kardinaliai pataisytas visas įstatymas. Iš esmės mes turėsime tą patį atlyginimų lygį, koks yra šiandien patvirtintas Seimo narių padėjėjams-sekretoriams Seimo narių darbo sąlygų įstatyme. Todėl nereikėtų traktuoti taip, kad čia yra kategorijos pakeitimas, padidinimas, kad šiandien mes jau priimame sprendimą padidinti tą kategoriją. Šis klausimas bus sprendžiamas ateityje. Ačiū.

PIRMININKAS. Diskusijoje nori dalyvauti Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų pateikto Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto vienareikšmiai vertinti negalima. Iš tikrųjų taip ir yra. Viena nuomonė yra Valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto, kita nuomonė yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Mano nuomonė yra arčiau Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonės, nes iš tiesų darant tokius pakeitimus yra ardomas valstybės tarnybos principas, kad valstybės tarnautojas dirbtų vieną darbą valstybėje, ir, žinoma, lygis priklausytų nuo kompetencijos, nuo kvalifikacijos, nuo išsilavinimo. Tuo tarpu šios pataisos šiuos principus pakeičia, sakykim, Seimo nario padėjėjui-sekretoriui, seniūno referentui, taip pat Seimo Pirmininko pavaduotojo padėjėjui. Aš manyčiau, kad geriausia būtų apskritai išbraukti Seimo nario padėjėją-sekretorių iš politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų sąrašo, tuomet jis automatiškai taptų paslaugų tarnautojas, o paslaugų tarnautojams taikomas Darbo įstatymas. Pagal Darbo įstatymą jis galėtų dirbti pusantro etato, pusę etato ir t.t.

Tai būtų vienas toks kompromisinis variantas dėl Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus norint išspręsti tą problemą. Jeigu netinka toks kompromisinis variantas, tai, sakykim, dėl to 2 straipsnio priedėlio yra kuriozinis reikalas, kai nustatome “C” lygį, o jo kategorija yra aukštesnė nei “B” lygis, nei kai kuriais atvejais “A” lygis.

Sistema visiškai sujaukiama, nėra visai jokios sistemos ir išeina tarsi kokia protekcija šiuo požiūriu.

Dėl šio klausimo aš siūlyčiau, kad tas “C” lygis būtų padėjėjui-sekretoriui ir seniūno referentui ir kad būtų nustatyta kategorijos šakutė, tarkime, referentui nuo 18 iki 21, o Seimo nario padėjėjui-sekretoriui – nuo 17 iki 20. Dabar yra 20. Pareigybių aprašyme turėtų būti “C” kategorijai nustatyta, kad jo tarifas, jeigu jis su viduriniu išsilavinimu, yra 17 kategorija, o jeigu su aukštuoju išsilavinimu, yra 20, su specialiuoju viduriniu – 19.

Tai būtų kompromisinis variantas ir nebūtų ta sistema sudarkyta. Aš nemanau, kad keičiant Valstybės tarnybos įstatymą, jeigu Vyriausybė teiks, kad ji ką nors kita išgalvos. Tiesiog čia ko nors kito išgalvoti nereikia. Kompetencija, kvalifikacija, išsilavinimas yra tarnautojo pagrindas.

Todėl aš norėčiau pasiūlyti kompromisinį variantą (kadangi yra dviejų komitetų priešingos nuomonės, t.y. vienas pritaria, kitas nepritaria) – padaryti svarstymo pertrauką, tobulinti ir pateikti naują variantą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Veselka rodo, kad nenori kalbėti. Taigi daugiau norinčių kalbėti nėra. Mums dabar reikėtų pritarti pagrindinio komiteto pataisytam, patobulintam projektui ir išsiaiškinti, ar dauguma pritaria šiam projektui. Todėl aš prašau registruotis prieš balsavimą. Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Ar dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti? Yra. Seimo narys R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Aš vis dėlto siūlyčiau pritarti komiteto pataisytam projektui. Tai būtų laikinas variantas, kol visas įstatymas bus peržiūrėtas, nes iš tiesų nieko ten daugiau tobulinti neįmanoma. Galima tiktai apsispręsti dėl kategorijų, bet reikėjo tada pateikti atitinkamus pasiūlymus prieš 24 valandas, o jų mes šiandien neturime. Gal reikėtų laikytis Statute nustatytos tvarkos. Siūlau pritarti, nes šis projektas, kuris yra pataisytas, leidžia derinti pareigas Seimo nario padėjėjui-sekretoriui (aš atkreipiu į tai dėmesį) tiktai dirbant kito Seimo nario padėjėju-sekretoriumi, taip pat, jeigu dirba frakcijos seniūno referentu, ir tiktai tuo atveju, jeigu jis kartu yra paslaugų valstybės tarnautojas. Pavyzdžiui, mokytojas po darbo, kai yra padaryta išimtis, kad tik laisvu nuo tarnybos metu jis gali kartu dirbti Seimo nario padėjėju-sekretoriumi ir eiti tas pareigas. Tai yra normali formuluotė.

O dėl atlyginimo aš dar kartą kartoju, mes nieko neišsprendžiame, nes atlyginimai dar neįsigaliojo, jų dabar nėra, tų kategorijų apskritai nėra, jų įsigaliojimas yra nukeltas iki sausio 1 d. ir bus nukeltas, matyt, dar toliau. Yra tik klausimas dėl to, ar iš esmės pritariame paslaugų valstybės tarnautojų pareigybių sudvejinimui Seime ir ar pritariame išsilavinimo cenzo sumažinimui. Nieko daugiau šiame projekte teisine prasme nėra, todėl siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ar galima suprasti, kad jūs atsiimate savo pataisą?

R.ŠUKYS. Taip, savo pataisą aš atsiimu, nes šiai mano pataisai ir visam projektui mūsų komitetas kaip papildomas nepritarė.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas kalba prieš.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, kaip įdomiai teisininkai sugeba interpretuoti, kad priimant įstatymą yra nustatyta kategorija ir ta kategorija nieko nereiškia. Vienodai reiškia ir “C” lygis, ir kategorija. Tiktai, žinoma, kadangi atlyginimas bus mokamas nuo sausio 1 d., tai ir lygis nieko nereikš. Žodžiu, mes jau įteisiname įstatyme “C” lygiui aukštesnę kategoriją negu “B” lygiui, o kai kuriais atvejais ir negu “A” lygiui. Čia yra reikalo esmė. Konkrečius siūlymus aš pateikiau, man atrodo, Teisės komiteto pirmininkas klausėsi įdėmiai. Aš pateikiau, kad apskritai išbrauktume Seimo nario padėjėjams, jeigu norime, kad būtų “C” lygis, iš politinio asmeninio pasitikėjimo jie taptų paslaugų tarnautojais ir jiems galiotų Darbo įstatymas, jie galėtų dirbti pusantro etato ir t.t. Buvo ir konkrečių pasiūlymų dėl kategorijų sutvarkymo, kad jeigu “C” lygis, tai, sakykim, 18 kategorija, jeigu bus priimtas aukštesnio lygio, aukštesnio cenzo, “A” lygio, tai 21 kategorija. Todėl padarius pertrauką galima būtų sutvarkyti šį projektą, pritarti po svarstymo ir po to priimti. Bet jeigu kitaip manoma, jeigu manoma, kad galima tokį priimti, tai čia kitas dalykas. Aš susilaikysiu.

PIRMININKAS. Vienas kalbėjo už, vienas – prieš. Aš manau, kad mes jau apsisprendėm balsuoti, todėl siūlau balsuoti. Kas už tai, kad… Ne, ką tik registravomės, ar dar atėjo papildomai? Tai gal tada prašom prieš balsavimą dar kartą užsiregistruoti.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo patobulintam Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto projektui, prašom balsuoti.

Už – 56, prieš nėra, susilaikė 19. Pritarta po svarstymo pagrindinio komiteto patobulintam projektui.

Dabar mes turim dar gavę Seimo nario E.Masiulio pataisą šiam projektui. Ji buvo užregistruota likus ne mažiau kaip 24 valandoms, t.y. vakar 11.30 valandą. Kviečiam jį pateikti savo pataisą.

E.MASIULIS. Ačiū. Iš tikrųjų diskutuojant komitete buvo pateikta įvairių siūlymų, mano supratimu, jie nėra esminiai, todėl už visą ką tik priimtą pataisą aš irgi balsavau už. Tačiau vienas dalykas, mano supratimu, nevisiškai derinasi su bendra įstatymo logika. Turiu galvoje 2 straipsnio 1 priedėlio 1 skirsnio punktus, kur Seimo frakcijos seniūno referentui yra numatytos kategorijos nuo 13 iki 21. Kada mes paklausėme, kodėl taip yra, buvo atsakyta, kad tai yra susiję su frakcijų dydžiu. Jeigu frakcijos yra didesnės, tai tada lyg ir seniūno referento darbo krūvis yra didesnis ir jis turėtų turėti aukštesnę kategoriją. Iš tikrųjų, mano supratimu, pareigybės darbo apimties krūvis, visų pareigybių darbo krūvis turėtų būti vienodas, o didesnės frakcijos seniūnas turėtų turėti daugiau referentų. Būtent taip reikėtų reguliuoti darbo krūvį. Mano supratimu, visiškai nesvarbu, ar dešimties žmonių frakcijoje seniūno referentas dirbs, ar trisdešimties žmonių frakcijoje tris referentus turės seniūnas. Jų darbo krūvis bus vienodas, todėl mano siūlymas yra nepalikti šakučių tarp 13 ir 21, nes pakankamai problemiška tampa nustatyti ir tiksliai pasakyti, kuri tai kategorija, palikti maksimalią ribą ir vietoj 13–21 įrašyti 21.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo nario E.Masiulio pataisos nesvarstė komitetas, todėl turi čia paremti šią pataisą ne mažiau kaip 10 Seimo narių, kad ją pradėtume svarstyti. Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad paremtume E.Masiulio pasiūlytą pataisą šiam projektui? Kad svarstytume šią pataisą, paremtume ir svarstytume… Čia nesikeičia ta registracija. Reikia 10 Seimo narių. Prašom balsuoti, kas už tai, kad paremtume pataisą, o vėliau ją pradėtume svarstyti.

Už – 40, prieš – 12, susilaikė 10. Parėmė 40 Seimo narių, todėl mes galim svarstyti Seimo nario E.Masiulio siūlomą pataisą.

Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti, galime balsuoti. Balsuojam. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario E.Masiulio pataisai, kurios esmė – panaikinti šakutes apmokant Seimo frakcijos seniūno referento darbą? Prašom balsuoti.

Už pataisą – 44, prieš – 12, susilaikė 4. Pataisai pritarta. Šiam įstatymo projektui su Seimo nario E.Masiulio pataisa po svarstymo pritarta. Tuo mes svarstymą ir baigsim. Ačiū.

Valstybės tarnybos įstatymo 7, 17, 21, 33, 43, 50, 56, 62, 66, 69, 71, 76, 78 straipsnių ir 1 bei 2 priedėlių pakeitimo įstatymas Nr.P-2906Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)

Toliau. Svarstome 3 klausimą, kuris pažymėtas registracijos Nr.IXP-2906Gr – Valstybės tarnybos įstatymo 7, 17, 21, 33, 43, 50, 55, 56, 62, 66, 69, 71, 76, 78 straipsnių bei 1 ir 2 priedėlių pakeitimo įstatymas. Šis įstatymas Prezidento grąžintas svarstyti pakartotinai. Į tribūną kviečiamas pranešėjas – Prezidento patarėjas A.Abramavičius.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidento pavedimu norėčiau jums pateikti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 7, 17, 21, 33, 43, 50, 55, 56, 62, 66, 69, 71, 76, 78 straipsnių bei 1 ir 2 priedėlių pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Trumpai. Kadangi jums yra pateiktas dekretas, kuriame tam tikri argumentai išsakyti, norėčiau paminėti, kas siūloma Respublikos Prezidento dekrete, kodėl šis įstatymas grąžinamas Seimui pakartotinai svarstyti. Visų pirma noriu paminėti, kad Respublikos Prezidentas savo dekretu siūlo panaikinti aukščiau minėto įstatymo 62 straipsnio 13 dalį, kuri nustato tarnautojo statuso įgijimo tvarką, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, kurie neturi galimybės grįžti į iki išrinkimo Seimo nariais eitas pareigas. Respublikos Prezidento nuomone, Seimas, papildydamas Valstybės tarnybos įstatymo 62 straipsnį nauja 13 dalimi, pažeidė tame pačiame įstatyme įtvirtintus lygiateisiškumo ir karjeros principus. Minėtų principų pažeidimas pasireiškia tuo, kad sudaromos išskirtinės sąlygos tam tikrai asmenų grupei įgyti viešojo administravimo valstybės tarnautojo statusą. Išskirtinės sąlygos pasireiškia tuo, kad minėta pareigūnų grupė į pareigas gali būti paskirta be konkurso, taip pat ji gali būti paskirta į pareigas be reikalingo tarnybos darbo stažo, taip pat minėti asmenys gali būti paskirti į pareigas nepaisant lygio ir kategorijos. Todėl Respublikos Prezidentas siūlo panaikinti ką tik minėtą nuostatą.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, pritardamas Prezidento pataisoms, noriu paklausti, ar neprašėte, kad šis ir kiti įstatymai būtų svarstomi ir priimami ypatingos skubos tvarka.

A.ABRAMAVIČIUS. Ne.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis Prezidento patarėjau, aš matau labai daug grąžinamų įstatymų. Vadinasi, praeitos sudėties Seimas pridarė daug broko. Kaip įprasta rinkos sąlygomis, už broką ne tik nemokama, bet ir atskaitomi pinigai už sugadintas medžiagas. Kaip jūs manote, gal reikia tiems, kurie balsavo už tuos įstatymus, nesumokėti tam tikros dalies algos, o tiems, kurie jau išėjo, nesumokėti išeitinių pašalpų, nes buvo padarytas brokas.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš manau, kad šiuo atveju yra svarstomi Prezidento dekretai, o ne jūsų iškelti klausimai.

J.VESELKA. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui, jūsų paklausė du Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, siūlau iš tikrųjų kuo greičiau pritarti, nes kiekvienas turbūt iš mūsų supranta, kad patiems sau taikyti privilegijas yra nekorektiška. Būkime tokie patys kaip ir visi. Jeigu jau neišrinko tauta, visus konkursus eikime. O jeigu nesugebame dalyvauti, tai imkimės kitų darbų. Siūlau pritarti Prezidento pataisoms.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Šukys – prieš.

R.ŠUKYS. Aš ne tiek prieš pačią idėją, kiek nespėjau užsiregistruoti klausti. Tačiau dabar pasakysiu, kodėl vis dėlto reikėtų labai gerai atkreipti dėmesį balsuojant už šį dekretą. Čia buvo kalbėta, kad yra įteisinamos privilegijos. Tai aš noriu pasakyti įdomų dalyką. Sakykim, prieš šiuos Seimo rinkimus žmogus priklauso 25 kategorijai, kurios dar nėra ir jai dar nepriskirta, valstybės tarnautojas, išrinktas Seimo nariu, turi atitinkamą kvalifikaciją, bet jis nebuvo laiku priskirtas, užėmė tam tikras pareigas. Įstatymas dėl Seimo narių darbo sąlygų ir kiti įstatymai šiaip jau garantuoja galimybę grįžti į kitas pareigas, ir kai kurie Seimo nariai tuo naudojasi. Tai yra viena problema, kad iš esmės išrinktas Seimo narys ir jis turi grįžti. Norėčiau aš išgirsti atsakymus kada nors svarstant ir prašyčiau tada pasirengti jiems, kur jis grįžta, į kurią kategoriją apskritai, ar tai reiškia, kad Seimo narys, turintis visas kvalifikacijas, nors iki išrinkimo buvo tam tikros kategorijos valstybės tarnautojas, aukštos kategorijos, jis grįžta, pradeda valstybės tarnybą nuo žemiausios kategorijos. (Balsai salėje) Kaip ne?

PIRMININKAS. Taip, visi kalbėjo. Aš noriu paaiškinti, kad mums reikėtų apsispręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, tada būtų nustatomas komitetas ir Seimo posėdžio laikas, ar laikyti įstatymą nepriimtu? Du alternatyvūs teiginiai, todėl prašau registruotis prieš balsavimą.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Tada kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Prezidento dekretui ir grąžintume įstatymą svarstyti iš naujo? Prašau balsuoti.

Už – 64, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nuspręsta įstatymą svarstyti iš naujo. Pagrindinis siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar sutinkate? Dar siūlo papildomą Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Čia teisinė pusė, gal reikia. Tegu būna du papildomi. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o du papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkate? Bendru sutarimu nutariam. Dabar reikia nustatyti svarstymo Seimo posėdyje datą. Siūloma lapkričio 21 d. Ar pritartumėte šiai datai? Bendru sutarimu, taip? Negirdėti prieštaraujančių. Nutarta data – lapkričio 11 d. Atsiprašau, lapkričio 21 d. To klausimo nagrinėjimas baigtas.

Reorganizuoto Lietuvos elektros energetikos ūkio veiklos įstatymas Nr.P-2512Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)

Toliau mes nagrinėjame 4 klausimą – Reorganizuoto Lietuvos elektros energetikos ūkio veiklos įstatymas Nr.P-2512Gr. Prezidento grąžintas pakartotinai svarstyti. Pranešėjas – Prezidento patarėjas A.Abromavičius.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos Prezidento pavedimu norėčiau jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos reorganizuoto Lietuvos elektros energetikos ūkio veiklos įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti”.

Respublikos Prezidentas siūlo panaikinti jau anksčiau Seimo priimtą įstatymą. Pagrindinis Respublikos Prezidento motyvas, dėl ko jis siūlo panaikinti Seimo priimtą įstatymą, yra tas, kad Respublikos Prezidentui kelia abejonių, ar priimtas įstatymas nepažeis Lietuvos elektros energetikos ūkio stabilaus funkcionavimo pereinamuoju laikotarpiu. Reikia paminėti, kad nėra teisinių prielaidų kalbėti apie reorganizuotą elektros energetikos ūkį, nes kol kas nėra priimta visų reikalingų norminių aktų dėl reorganizavimo įgyvendinimo. Todėl visai neaiškus yra pačios reorganizacijos rezultatas. Todėl vargu ar šiuo metu yra tikslingas tokio įstatymo priėmimas. Kartu norėčiau priminti, kad visai neseniai Seimas 2000 metais priėmė nutarimą dėl specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo projekto įstatinio kapitalo ir prievolių paskirstymo dalių. Tačiau šis nutarimas, reikalingas šio įstatymo įgyvendinimui, buvo visai neseniai panaikintas, todėl dabar visai nėra aiškus šio jau Seimo priimto įstatymo įgyvendinimo mechanizmas. Todėl Respublikos Prezidentas siūlo panaikinti šį Seimo priimtą įstatymą. Siūlau pritarti Lietuvos Respublikos Prezidento pasiūlymui ir panaikinti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Jus norėtų paklausti Seimo narys G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš taip pat nepritariu daugeliui konservatorių Vyriausybės ir buvusio Seimo sprendimų, ypač energetikos srityje, ir pritarčiau tam, ką daro Prezidentas. Tačiau man neaišku, kas bus daroma toliau, nes, kaip žinote, šiandien priimtoje, patvirtintoje Vyriausybės programoje taip pat nieko nėra pasakyta apie energetiką. Tai kokia jos ateitis? Mes visus įstatymus – gerus ar blogus – panaikinsime ir apskritai niekas nebus reglamentuota. Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš norėčiau pasakyti, kad šiame įstatyme nekalbama apie patį energetikos ūkio reorganizavimą. Jame tik kalbama apie tam tikrą pereinamąjį laikotarpį. Jūs tikriausiai puikiai prisimenate, kad jau yra priimti du įstatymai, kurie paskelbti “Žiniose”, t.y. Elektros energetikos įstatymas, priimtas 2000 m. liepos 20 d., taip pat 2000 m. gegužės 18 d. yra priimtas Lietuvos Respublikos specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymas. Būtent tuose įstatymuose kalbama apie “Lietuvos energijos” reorganizavimą. O šiame įstatyme kalbama apie tam tikrą pereinamąjį laikotarpį po reorganizavimo. Bet kaip galima kalbėti apie pereinamąjį laikotarpį po reorganizavimo, kai dar nėra visiškai įvykdytas jo reorganizavimas? Ir net jeigu mes paimsime “Lietuvos energijos” reorganizavimo projektą, kuris buvo svarstomas Ekonomikos komitete, jau jame yra konstatuojama, kad tikėtina, jog kol kas nebus parengti, patvirtinti ir įgyvendinti visi norminiai aktai, kad nėra sukurtos teisinės prielaidos visiškam reorganizavimui. Tai kaip galima kalbėti apie pereinamąjį laikotarpį, kai neaišku, kas tas reorganizavimas bus, kas atsitiks, kai bus reorganizuota?

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas yra susijęs su Konstitucija. Aš prašyčiau, kad jūs išsklaidytumėt abejones dėl Prezidento dekreto 2 straipsnio 2 dalies, kuri baigiasi žodžiais: “panaikinti įstatymą”, t.y. Prezidentas siūlo naikinti visą įstatymą. O pagal Konstitucijos tekstą, konkrečiai 72 straipsnio 2 dalį, man atrodo, yra šiek tiek kitaip. Cituoju: “Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai”. Tai ar tai yra pataisa – panaikinti visą įstatymą? Jeigu būtumėt malonūs man įrodyti, aš labai džiaugčiausi. Panaikinti visą įstatymą.

A.ABRAMAVIČIUS. Taip. Gerbiamasis Seimo nary, aš norėčiau pasakyti, kad apskritai, mano nuomone, Prezidentas pagal Konstitucijos 71 straipsnį turi teisę grąžinti įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti motyvuotai, neteikdamas jokių pataisų šiam įstatymui. 71 straipsnis suteikia Prezidentui tokią teisę. Bet atsakydamas į jūsų klausimą, aš manau, kad tai yra pataisa visam įstatymui. Tai yra pataisa. O kas tai yra? Tai yra pataisa – panaikinti tiesiog. Aš manau, kad tai galima traktuoti kaip pataisą. Ankstesniais atvejais irgi būdavo tokių atvejų, kai buvo siūloma panaikinti įstatymą ir dar, man atrodo, jūsų vadovaujamas Seimas buvo priėmęs tokius veto.

Č.JURŠĖNAS. Ne visai taip buvo, bet tiek to.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis pone pateikėjau, vis dėlto jūs turėtumėt atsakyti į tą patį klausimą (truputį aš jį patikslinsiu), kuris prieš tai buvo. Yra teikiama įstatymo pataisa, vienas sakinys. Nenurodyta, kurioje vietoje įstatyme ta pataisa turi būti įrašyta, nes įstatymas yra tam tikras tekstas. Dabar jūs teikiate naują tekstą kurioje nors to įstatymo vietoje. Kai Seimas priims tą pataisą, įstatymas bus galutinai priimtas, kaip nustato Konstitucija. Man atrodo, kad jūs čia esate kažkokiam absurdo rate. Ar jūs turėsite tokį įstatymą, kurį sudarys tiktai pavadinimas: “Reorganizuoto ūkio veiklos įstatymas. 1 straipsnis” Panaikinti visą tekstą, palikti tik pavadinimą. Kaip jūs įsivaizduojate šitą nesąmonę? Labai atsiprašau.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš manau, kad tai nėra nesąmonė. Tokia teisė Prezidentui suteikta pagal Konstituciją.

PIRMININKAS. Nėra daugiau norinčių pateikėjo paklausti. Ačiū. Užsiregistravo kalbėti dėl balsavimo motyvų Seimo narys R.Šukys.

R.ŠUKYS. Deja, turiu pritarti kolegoms, kurie pastebėjo tokios pataisos formuluotę. Aš manau, kad Prezidentas turėjo teikti atskirą įstatymą, kuriuo būtų pripažįstamas negaliojančiu įstatymas, būtent apie kurį kalbama – Reorganizuoto Lietuvos elektros energetikos ūkio veiklos įstatymas. Aš visiškai pritariu pačiai idėjai, kad jį reikia pripažinti negaliojančiu, kadangi ir “Lietuvos energijos” reorganizavimo įstatyme buvo numatyta, kad ji pirmiausia turėtų veikti vadovaudamasi reorganizavimo projekte nustatytomis teisėmis ir pareigomis atitinkamiems subjektams, patikrinti, kaip funkcionuoja sistema, ir tik tada priiminėti įstatymą. Patį įstatymą rašė labai daug autorių, jis prieštaringas ir jam būdavo labai daug pastabų. Bet kaip reikėtų elgtis komitetui svarstant ir kaip suformuluoti tą pataisą, kad teisiškai teisingai “Žiniose” paskui ji atrodytų, aš irgi labai abejoju. Jeigu Prezidentas dekretu pateiktų atitinkamą įstatymą dėl konkretaus įstatymo pripažinimo negaliojančiu, būtų viskas gerai. Kai yra pataisa, aš taip pat nelabai technikos požiūriu suprantu, kaip čia reikėtų elgtis šiuo atveju. Todėl aš siūlyčiau vis dėlto nepritarti šiam dekretui arba turi būti koks nors įsipareigojimas pateikti atitinkamą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū, Pirmininke. Aš noriu reaguoti į tai, ką sakė kolega R.Šukys. Man atrodo, siūlymas, kurį pateiksiu, būtų korektiška išeitis iš šios situacijos. Mes turim vadovautis Statuto 165 straipsnio 2 dalimi. Skaitau: “Ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu”. Amen. Yra tas pat, ar jis panaikintas, ar jis negalioja, – įstatymo nėra. Aš siūlau dabar kalbėti dėl balsavimo motyvų ir arba grąžinti, arba laikyti nepriimtu. Man atrodo, kad ta formulė “laikyti nepriimtu” tenkintų ir gerbiamąjį R.Šukį, ir mane, ir galų gale Prezidentą. Tai tik kitas ėjimas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, Prezidento dekreto konstatuojamojoje dalyje yra aiškiai pasakyta: tikslinga parengti naują įstatymą, kuris geriau atitiktų “Lietuvos energijos” reorganizavimo projektą. Kadangi šiandien yra tik pateikimas, aš nematau jokios tragedijos, kad mes galėtume pritarti po pateikimo, o toliau svarstydami mes priimtume atitinkamus sprendimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Visi kalbėjo. Dabar norėčiau tik priminti tai, ką skaitė gerbiamasis Č.Juršėnas ir ką aš prieš tai citavau. Mes turime dvi išeitis: arba svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo (nuspręsti, jog taip reikia elgtis), arba iš karto laikyti įstatymą nepriimtu. Prezidentas prašo panaikinti visą įstatymą. Lyg ir būtų adekvačios abi sąvokos – “nepriimtas”, “panaikintas”. Teisinės pasekmės iš esmės yra tos pačios. Siūlau registruotis prieš balsavimą.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Formuluoju klausimą: kas už tai, kad laikytume įstatymą, kurį vetavo Prezidentas, nepriimtu? Prašau balsuoti.

Už – 55, prieš – 5, susilaikė 4. Įstatymas laikomas nepriimtu.

Esant tokiai situacijai Seimas gali pavesti vienam komitetui parengti naują įstatymo projektą arba tam sudaryti darbo grupę. Ar yra kokių pasiūlymų? Reikia rengti, nereikia, sudaryti, nesudaryti grupę? Nėra pasiūlymų. Lauksim pasiūlymų. Kai jų bus, tada ir spręsim. Vadinasi, klausimas išspręstas.

Švietimo įstatymo 6, 7, 10, 32, 34 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.P-2923Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)

Toliau nagrinėjame 5 klausimą – Švietimo įstatymo 6, 7, 10, 32, 34 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr.P-2923Gr, taip pat grąžintą Prezidento svarstyti iš naujo. Pranešėjas – Prezidento patarėjas A.Abramavičius. Prašau.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentui pavedus norėčiau pateikti dekretą dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 6, 7, 10, 32, 34 straipsnių pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti iš naujo.

Respublikos Prezidentas savo dekrete siūlo panaikinti priimto įstatymo 3 straipsnio 2 dalį. 3 straipsnio 2 dalyje yra kalbama apie švietimo įstaigų reorganizavimą į nevalstybines tradicinių bendrijų švietimo įstaigas. Respublikos Prezidento nuomone, šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos prieštarauja kai kuriems šiuo metu galiojantiems įstatymams. Konkrečiai norėčiau paminėti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą. Taip pat šios įstatymo nuostatos gali sujaukti dabar egzistuojančią švietimo sistemą, be to, reikia pasakyti, kad nėra visiškai aiškus šio įstatymo nuostatų, t.y. valstybinių švietimo įstaigų reorganizavimo į tradicinių religinių bendruomenių mokyklas, įgyvendinimo mechanizmas, todėl Prezidentas siūlo panaikinti tokias šio įstatymo nuostatas.

Prašau pritarti Respublikos Prezidento pasiūlymui.

PIRMININKAS. Jeigu aš teisingai supratau, tai panašus atvejis, kai siūloma naikinti 3 straipsnio 2 dalį? Tiktai.

A.ABRAMAVIČIUS. Siūlo naikinti įstatymo tam tikro straipsnio 2 dalį.

PIRMININKAS. 3 straipsnio 2 dalį. Ar dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių paklausti. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti Seimo narys R.Šukys.

R.ŠUKYS. Čia buvo pasakyta, kad panašus atvejis. Tai nėra visai panašus atvejis ta prasme, jog tam, kad būtų panaikintas 1 straipsnis, reikia balsuoti taip, kad tai gali padaryti svarstydami komitetai. Šį dalyką reikia apsvarstyti. Aš tik tiek norėjau pasakyti dėl paties balsavimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, teisinga pastaba. Taigi mes turime dabar nuspręsti, ar grąžinti įstatymą svarstyti iš naujo, todėl prieš balsavimą prašau registruotis.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad svarstytume grąžintą įstatymą iš naujo?

Už – 66, prieš – 1, susilaikė 1. Pritarta. Nuspręsta grąžinti įstatymą svarstyti iš naujo.

Dabar mums reikia nustatyti pagrindinį ir papildomą komitetus, taip pat svarstymo Seimo posėdyje datą. Siūloma, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas – pagrindinis, papildomų nebuvo pasiūlyta. Pritariate. Bendru sutarimu pritarta, kad pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Taip pat yra siūloma, kad svarstymo data – lapkričio 21 d. Pritartumėte? Bendru sutarimu nutarta, kad svarstymo Seimo posėdyje data – lapkričio 21 d. Ačiū. Klausimas baigtas.

Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr.P-2924Gr. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr.P-2925Gr. (Respublikos Prezidento grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)

Toliau svarstom 6 klausimą, kurio registracijos Nr.P-2924Gr – Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas, grąžintas Prezidento pakartotinai svarstyti. Pranešėjas – Prezidento patarėjas A.Abramavičius. Prašau.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, Gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidento pavedimu, norėčiau jums pristatyti Respublikos Prezidento dekretą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti”. Respublikos Prezidentas siūlo panaikinti šio įstatymo 1 straipsnį, kuriame yra numatyta, kad nuo 2001 m. sausio 1 d. yra numatomas nevalstybinių tradicinių religinių bendrijų švietimo įstaigų finansavimas. Mes domėjomės Finansų ministerijoje. Pasirodo, biudžete kol kas tokio finansavimo nėra numatyta. Išeitų taip, kad įstatymas bus priimtas, bus numatytas finansavimas šiam įstatymui įgyvendinti, tačiau paties finansavimo nėra. Todėl, Respublikos Prezidento nuomone, šį straipsnį reikia panaikinti, o jeigu bus numatytas finansavimas, reikalingas šiam įstatymui įgyvendinti, tada atitinkamai bus galima pakoreguoti šį įstatymą. Todėl prašyčiau jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, pritarti Respublikos Prezidento pasiūlymui.

PIRMININKAS. Šis įstatymas iš 1 straipsnio. Nėra norinčių jūsų paklausti. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti? Tada aš kviečiu registruotis. Registruokimės, bus tvarkingiau.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Aš kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad laikytume šį įstatymą nepriimtu? (Balsai salėje) Taip. Nes Prezidentas prašo panaikinti šitą įstatymą, o įstatymas iš 1 straipsnio. Kas už tai, kad laikytume įstatymą nepriimtu? Prašau balsuoti.

Už – 57, prieš – 4, susilaikė 3. Klausimas išnagrinėtas, įstatymas laikomas nepriimtu.

Toliau nagrinėjamas 6 klausimas – Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr.P-2925Gr, Prezidento grąžintas pakartotinai svarstyti. Pranešėjas – Prezidento patarėjas A.Abramavičius.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš ilgai nekalbėsiu, kadangi šis įstatymas susijęs su prieš tai jūsų nagrinėtu įstatymu, todėl motyvai, argumentai ir pasiūlymai yra analogiški kaip ir dėl Švietimo įstatymo. Taigi siūlyčiau pritarti Prezidento pasiūlymui. Prezidentas siūlo irgi panaikinti šio įstatymo 1 straipsnį, o šį įstatymą sudaro 1 straipsnis. Čia irgi dėl finansavimo.

PIRMININKAS. Jūsų niekas nenori paklausti ir nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Yra. Nėra. Taip, lygiai toks pat balsavimas. Kas už tai, kad laikytume, jog šis įstatymas nepriimtas, prašau balsuoti.

Už – 58, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas laikomas nepriimtu.

Visuomenės informavimo pakeitimo įstatymo 2, 4, 18, 26, 28, 37, 38, 39, 49 straipsnių ir Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.P-2976Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)

Toliau nagrinėjamas 7 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2, 4, 18, 26, 28, 37, 38, 39, 49 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.P-2976Gr, Prezidento grąžintas pakartotinai svarstyti. Pranešėjas – Prezidento patarėjas A.Abramavičius.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidento pavedimu norėčiau jums pristatyti Prezidento dekretą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2, 4, 18, 26, 28, 37, 38, 39, 49 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti”.

Respublikos Prezidentui sukėlė abejonių šio įstatymo 39 straipsnio 10 dalies 10 punktas, kuriame yra kalbama apie tam tikras nuostatas, susijusias su reklama. Ir būtent šioje įstatymo dalyje buvo nurodyta, kam yra taikomos išimtys, kokiems transliuotojams ir kokioms televizijos laidoms yra taikomos išimtys iš reklamos apribojimų. Priimtame Seimo įstatyme buvo nustatyta, kad reklamos apribojimai netaikomi tiems transliuotojams, tai yra vietinių transliuotojų laidoms, kurių tiesiogiai ar netiesiogiai negali priimti kitų valstybių Europos Sąjungos narių gyventojai. Respublikos Prezidento nuomone, ši nuostata nacionaliniams Lietuvos transliuotojams sudarytų kur kas blogesnes veiklos sąlygas nei kitiems Europos šalių transliuotojams. Dabar aš noriu paaiškinti, kodėl būtent ši nuostata, Prezidento nuomone, sudarytų mūsų Lietuvos Respublikos transliuotojams blogesnes sąlygas. Jeigu mes pažiūrėtume į Europos konvenciją dėl televizijos be sienų, taip pat jeigu mes pažiūrėtume į Europos Sąjungos direktyvas, kurios reglamentuoja kaip tik reklamos klausimus, tai ten, kalbant apie išimtis transliuotojams ir laidoms, kurioms nėra taikomi tie reklamų apribojimai, yra minimos visiškai kitos sąvokos. Ten yra pasakyta, kad reklamos apribojimai gali būti netaikomi transliuotojams, kurių laidos skirtos transliuoti nacionalinei teritorijai, ir taip pat kurių laidų tiesiogiai ar netiesiogiai negali priimti Europos Sąjungos valstybių gyventojai. Taigi šiuo atveju Seimo priimta redakcija numato kur kas griežtesnius apribojimus transliuotojams negu pagal konvenciją ir pagal direktyvas. Todėl Respublikos Prezidentas siūlo pakoreguoti šią įstatymo nuostatą, išbraukiant žodžius “vietiniai transliuotojai” ir įrašant sąlygą, kad tie reklamos apribojimai nėra taikomi toms laidoms, kurios skirtos transliuoti nacionalinei teritorijai ir kurių negali tiesiogiai ar netiesiogiai priimti kitų Europos Sąjungos valstybių gyventojai. Aš dar kartą kartoju: ta sąlyga, kuri buvo įrašyta šiame įstatyme, t.y. kad tie apribojimai nėra taikomi tik vietinių transliuotojų laidoms, yra gerokai griežtesnė sąlyga nei tai numatyta konvencijoje bei Europos Sąjungos direktyvose. Todėl, gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad tikrai reikėtų pritarti Respublikos Prezidento siūlymui.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys R.Pavilionis.

R.PAVILIONIS. Dėl to, kad tos laidos nepasieks Europos Sąjungos šalių, yra aišku, nes nei Lenkija, nei kitos mūsų kaimyninės valstybės dar nėra Europos Sąjungos narės. Kita vertus, Lietuva yra pasirašiusi Konvenciją dėl televizijos be sienų. Ta konvencija įsigalioja nuo sausio 1 dienos. Pagal visas priimtas Europoje žaidimo taisykles Europos teisė yra viršesnė už mūsų teisę, ir mes negalime, pasirašę tokią konvenciją, iš anksto nusistatyti, kad ją pažeisime. Lygiai po kelių mėnesių ta konvencija įsigalios. Kaip jūs žiūrite į tai? Aš suprantu, kad direktyvos yra truputį lankstesnės, bet konvencija yra gana griežta.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš jau minėjau, kad direktyvose yra dvi sąlygos: skirtos nacionalinei teritorijai, taip pat tos laidos, kurių negali tiesiogiai ar netiesiogiai priimti Europos Sąjungos valstybių gyventojai. Aš jau iš dalies paminėjau, kad Seimo priimtas įstatymas įvedė dar griežtesnius reikalavimus negu tai numatyta Europos konvencijoje dėl televizijos be sienų. Aš tai išanalizavau. Iš tiesų, kiek aš nagrinėjau ir kiek teko kalbėti su ekspertais, nėra numatyta, kad tie reklamos apribojimai nėra taikomi vietiniams transliuotojams. Ten nėra tokios sąlygos, kad tik vietiniams transliuotojams nėra taikomi tie reklamos apribojimai. Jūs teisingai paminėjote. Ten yra minima pagrindinė sąlyga, kuri įrašyta ir Prezidento pasiūlyme, kad tų laidų tiesiogiai ar netiesiogiai negalėtų priimti Europos Sąjungos valstybių gyventojai. Ta redakcija, kuri yra dabar, gerokai griežtesnė negu konvencijos reikalavimai. Aišku, Europos Sąjungos reikalavimai, norint tapti Europos Sąjungos nare, mums yra privalomi, bet aš manau, kad vis dėlto tvarkant mūsų įstatymus pagal Europos Sąjungos reikalavimus turi būti atsižvelgiama taip pat ir į nacionalinius interesus.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis pranešėjau, nuostata dėl tų laidų, kurių negali priimti kitų valstybių gyventojai, lieka ta pati ir vienu, ir kitu atveju. Skirtumas tik tas, kad priimtame įstatyme kalbama apie vietinius transliuotojus ir jiems suteikiama privilegija. Privilegija, matyt, prieš nevietinius. Dekrete siūloma sąvoką “vietiniai transliuotojai” pakeisti sąvoka “laidų, kurios transliuojamos tik nacionalinei teritorijai”. Matyt, skirtumas tas, kad kokie nors nevietiniai transliuotojai galėtų transliuoti nacionalinei teritorijai, tada ir jiems bus taikoma lengvata, privilegija, neribojamas reklamos laikas. Tai atrodo visai priešingai negu jūs aiškinate, kad norima padėti būtent Lietuvos transliuotojams, kurie, matyt, yra vietiniai. Vietiniai yra negerai, reikia įrašyti platesnę sąvoką, kas nors kitas, bet kad transliuotų tik nacionalinei teritorijai. Jeigu yra koks nors skirtumas, tai jis yra nedidelis ir ne vietinio transliuotojo naudai. Be to, tai prieštarauja argumentui, kad čia kokios nors gerokai blogesnės veiklos sąlygos ir būtent blogesnės Lietuvos transliuotojams, kai privilegija buvo duodama Lietuvos transliuotojams. Aš nesuprantu. Man atrodo, kad čia yra kažkoks prieštaravimas.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, čia prieštaravimų nėra, nes pagal Visuomenės informavimo įstatymą yra skiriami nacionalinio masto transliuotojas ir vietinis transliuotojas. Aš galiu jums priminti Visuomenės informavimo įstatymą. Jis apibrėžia, pavyzdžiui, kad nacionalinio masto transliuotojas – tai transliuotojas, kurio transliuojamos programos yra priimamos teritorijoje, kurioje gyvena daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų. O vietinis transliuotojas yra kur kas siauresnė sąvoka. Pagal įstatymą tai transliuotojas, kurio vienu siųstuvu transliuojamos programos yra skirtos tik vietos žiūrovams ar klausytojams ir nėra nacionalinio tinklo dalis.

Kalbėdami apie vietos transliuotoją mes turime omeny Mažeikių televiziją, Šiaulių televiziją, Vilniaus televiziją, bet mes neturime omeny tų televizijų, kurios transliuoja visoje Lietuvos teritorijoje. Taip išeina, kad pagal tą priimtą įstatymą susidaro bloga mūsų nacionalinių transliuotojų padėtis. Negalima sakyti, kad lietuvis, nelietuvis transliuoja, bet jūs puikiai žinote, kad čia yra visai skirtingos sąvokos. Vietinis transliuotojas yra pagal transliavimo mastą, pagal transliavimo apimtį. Tai transliuotojas, kuris transliuoja tiktai tam tikrame regione. O Europos konvencijoje dėl televizijos be sienų yra pasakyta, kad konvencija yra taikoma toms laidoms, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai gali priimti viena ar kelios kitos šalys. Mes įrašome sąvoką “vietinis transliuotojas”, ir, pavyzdžiui, nors LNK, TV3 transliuoja tik Lietuvos teritorijoje, bet jiems tie reklamos apribojimai yra taikomi, nors to nereikalauja Europos Sąjunga.

PIRMININKAS. Nėra daugiau norinčių paklausti. Ačiū. Už norėtų kalbėti Seimo narys V.Kvietkauskas.

V.KVIETKAUSKAS. Konvencija, apie kurią čia kalbėjome, jos objektas yra tarp valstybių transliuojamos programos. Mūsų įstatymų leidėjai, darydami Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, susiaurino reklamos davėjų ir transliuotojų galimybes iki vietinių transliuotojų, ir, kaip čia labai tiksliai išaiškino, tai transliuotojai, kurie transliuoja vienu siųstuvu. Tokiu būdu keturioms didžiausioms Lietuvos televizijoms yra sumažinamos galimybės plėtoti savo verslą, nes mažina reklamos pajamas. Tos pajamos yra ne tik iš vietos gamintojų arba pardavėjų, bet ir pajamos, ateinančios iš užsienio. Tai kodėl mes tai turėtume daryti?

Prezidentas savo įstatymo pataisa viešai pareiškia, kad neatsakinga nebandyti neužimti pozicijos, kuri būtų naudinga visai žiniasklaidai, ir tai patvirtino vakar iš Briuselio per Užsienio reikalų ministeriją atėjęs kompromisinis pasiūlymas, kad “to įstatymo norma įsigalios tik tada, kai kuri nors mūsų kaimynė (Latvija arba Lenkija) taps Europos Sąjungos nare.” Realiai tai reiškia, kad bus atidėtas tas apribojimas keleriems metams. Vadinasi, mes turime kautis už savo interesus ir, manau, Prezidentą reikėtų čia palaikyti. Todėl siūlau pritarti Prezidento pasiūlymui, balsuoti už pasiūlymą svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Babravičius.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Visiškai pritarčiau pono V.Kvietkausko išsakytoms mintims ir dar jas šiek tiek papildyčiau, taip pat kviesdamas balsuoti už šį Prezidento dekretą. Žodynėlio skirtumai, vertimų skirtumai ir ginčai dėl to, ar Konvencija dėl televizijos be sienų yra skirta ir vidaus rinkai, ar tiktai eksportuojamom programom, t.y. kai televizija vienoje šalyje veikia ir rengia programas kitai šaliai, vyko 3,5 metų. Jau keletą kartų buvo sutarta, kaip interpretuoti konvencijos tekstą. Direktyvos tekstas yra kiek griežtesnis ir jos nuostatos galioja didesne dalimi taip pat ir nacionalinėms teritorijoms. Derinant šį Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymą didesnė direktyvos nuostatų dalis taip pat buvo įvertinta. Šiuo vienu aspektu, kuris likęs, kai per griežtos ir visiškai nebūtinos šiandien yra normos ir apribojimai, kurie atsiranda nacionaliniam transliuotojui, taip pažeisdami jų interesus, taip pat buvo ne kartą diskutuota. Visais atvejais siūlau pritarti Prezidento dekretui ir toliau svarstant šį klausimą rasti visiems – ir Vilniui, ir Briuseliui, perkeltine prasme, jeigu taip būtų galima pasakyti, ir televizijoms, ir visuomenei priimtinus sprendimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra daugiau norinčių kalbėti. Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad grąžintume įstatymą iš naujo svarstyti? Prašom balsuoti.

Už – 59, prieš nėra, susilaikė 1. (Balsai salėje) Nuspręsta įstatymą grąžinti iš naujo svarstyti.

Mums reikėtų sutarti, kokiam komitetui mes perduodame šį įstatymą svarstyti. Yra siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Bendru sutarimu galime? Taip, nutarta perduoti svarstyti Švietimo ir mokslo komitetui. Papildomo komiteto niekas nesiūlo? Nėra. Svarstymo data – lapkričio 21 d. Pritarta? Nėra prieštaraujančių. Pritarta – lapkričio 21 d.

Įstatymas dėl Lukiškių aikštės Vilniuje Nr.P-2796Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)

Svarstomas 8 klausimas – Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymas Nr.P-2796Gr, grąžintas Prezidento pakartotinai svarstyti. Pranešėjas – Prezidento patarėjas A.Abramavičius.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidento pavedimu norėčiau jums pateikti dekretą “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lukiškių aikštės Vilniuje” grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti”.

Lietuvos Respublikos Prezidentas siūlo panaikinti šį įstatymą. Respublikos Prezidento argumentai yra du. Pirmas jo argumentas yra tas, kad, jo nuomone, įstatyme reglamentuoti klausimai neturėtų būti įstatymo reguliuojamas dalykas. Taip pat Prezidentas mano, kad klausimus dėl Lukiškių aikštės Vilniuje, atsižvelgdama į Seimo jau išreikštą nuomonę, galėtų spręsti Vilniaus miesto savivaldybė. Todėl prašom, gerbiamieji Seimo nariai, atsižvelgti į Respublikos Prezidento nuomonę.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, ką gi Prezidentas įžvelgė blogo šiame Lukiškių aikštės Vilniuje įstatyme? Jūs sakote, kad tai gali spręsti savivaldybė, bet štai jau 10 metų, o savivaldybė nieko neišsprendė. Todėl Seimas ir priėmė įstatymą. Jeigu įstatymą atšauksime, tai vėl 10 metų niekas Vilniaus Lukiškių aikštėje nebus tvarkoma?

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, jau paminėjau, kad, Prezidento nuomone, šiuos klausimus, kurie yra sprendžiami įstatyme, turėtume spręsti ne įstatymų lygmeniu, o turėtų spręsti savivaldybė. Prezidentas mano, kad Vilniaus miesto savivaldybė, jau žinodama Seimo nuomonę, galės šiuos klausimus išspręsti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Pone pateikėjau, suprantu mintį, kad įstatyme reglamentuoti klausimai yra pripažįstami, kad tuos klausimus reikia spręsti, bet juos turėtų spręsti Vilniaus miesto savivaldybė be įstatyminio įpareigojimo, kokiu kitu būdu tuos klausimus pagal šio įstatymo projekto reglamentavimą turėtų spręsti. Čia yra tokia, nežinau, kam daroma, slidi vieta. Matau tokį vieną esminį skirtumą tarp nuostatų, arba pozicijų skirtumą. Įstatyme buvo kalbama apie numatomą aikštės valstybinę ir visuomeninę paskirtį. Valstybinė paskirtis čia yra kas kita, kaip ir 1 straipsnyje, kur sakoma, kad tai yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė. Siūloma palikti ją miesto savivaldybės žinioje kaip vieną iš miesto aikščių. Štai kur aš matau gal tam tikrą nesusipratimą ar neišsiaiškinimą, apie ką kalbama. Jeigu yra valstybinės reikšmės dalykas, tai tinka spręsti valstybės įstatymu, o ne pavesti vieno miesto savivaldybei.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, manau, vargu ar teisiniu požiūriu būtų tikslinga priiminėti įstatymus atskiroms aikštėms, gatvėms, pastatams ir panašiai. Šiuo atveju, manau, savivaldybė, atsižvelgdama į Seimo rezoliuciją ir į išskirtinę bei ypatingą šios aikštės reikšmę, šiuos klausimus visiškai kompetentinga yra išspręsti pagal savo funkcijas. Vargu ar tas įstatymas padėtų išspręsti tas problemas, kurias jūs keliate.

V.LANDSBERGIS. Man atrodo, kaip tik jis padėtų išspręsti ir apskritai spręsti. Dabar norima palikti nežinomybėj, laisvoms rankoms, o aikštė nėra kokia nors, kaip jūs sakote, dėl aikščių, atskirų namų spręsti įstatymuose, čia būtų vienintelė Lietuvos aikštė – reprezentacinė valstybinė aikštė. To nenorima suprasti. Ji yra tikrai unikali savo dydžiu, grožiu ir galimybėmis, bet ten yra ir visokiausio biznio galimybių. Gali būti suinteresuotų spręsti kitaip.

PIRMININKAS. Atsiprašau, bet klausimas jau buvo užduotas. Čia jau ne klausimas. Ačiū, daugiau nėra norinčių jūsų paklausti.

Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad įstatymu priiminėti, duoti imperatyvius nurodymus savivaldybėms dėl jų teritorijų klausimų, kurie yra savivaldybės kompetencijos dalykas, tai yra brutalus kišimasis į savivaldos reikalus. Šiuo atveju palikime tai Vilniaus miesto savivaldybei spręsti, kad ir kokia mūsų valstybei būtų svarbi Lukiškių aikštė. Ne mažiau svarbi yra Katedros aikštė, taip pat ir kitos aikštės ar skverai, todėl manau, kad galima šiuo atveju pritaikyti Statuto 165 straipsnio 2 dalį ir laikyti įstatymą nepriimtu.

PIRMININKAS. Dar kalbėti už užsirašė Seimo narys E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū. Žiūriu į ekraną, kad žaidimas vyksta į vienus vartus, todėl gal daug tų argumentų ir nereikėtų. Kviesčiau palaikyti Prezidento poziciją vien dėl to, kad šio įstatymo priėmimas būtų tam tikras precedentas ir toliau centrinės valdžios institucijoms kištis į kitas žmonių bendruomenės gyvenimo sritis.

Todėl manau, kad reikėtų palaikyti Prezidento poziciją ir panaikinti šį įstatymą.

Kitas dalykas, nenuginčijama, kad ši aikštė yra graži, bet Lietuvoje yra ir daugiau gražių aikščių.

PIRMININKAS. Ačiū. Už kalbėjo 2, prieš nėra užsiregistravusių kalbėti. Reikėtų balsuoti. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Kas už tai, kad pritartume Prezidento dekretui ir laikytume įstatymą nepriimtu? Prašom balsuoti. Už – 77, prieš – 3, susilaikė 1, įstatymas laikomas nepriimtu. Mes išnagrinėjome visus Prezidento grąžintus įstatymus.

Pagal mūsų darbotvarkę reikėtų padaryti 10 minučių pertrauką. Darome pertrauką iki 18.15 valandos. Po to punktualiai grįžtame į salę. Ačiū.

Pertrauka

Generalinio prokuroro K.Pėdnyčios informacija

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Mūsų darbotvarkės 9 klausimas. Turime išklausyti generalinio prokuroro informaciją apie įvykius Panevėžyje. Kviečiu į tribūną generalinį prokurorą K.Pėdnyčią padaryti pranešimą.

K.PĖDNYČIA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai! Šių metų lapkričio 6 d. apie 7.30 val. Panevėžio rajono Plukių kaime esančioje sodų bendrijoje “Ekranas-1”, netoli S.Piskunovo sodo namo įvažiavimo kelyje rasti S.Piskunovo, Pasvalio rajono policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo grupės inspektoriaus, ir V.Kazlauskaitės, Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojos, lavonai su šautinėmis žaizdomis.

S.Piskunovas rastas už automobilio ant žemės, šalia jo rastas pistoletas PM (Makarovo tipo), kuris yra jo tarnybinis ginklas. V.Kazlauskaitė rasta priekinėje automobilio sėdynėje. Automobilio markė “Citroen”, kuris yra Pasvalio rajono policijos komisariato tarnybinis automobilis ir paskirtas tarnybiniam naudojimui inspektoriui S.Piskunovui.

Nužudytuosius rado Pasvalio rajono policijos komisariato darbuotojas, gyvenantis Panevėžyje, kuris ryte atvyko į S.Piskunovo sodą pagal jų išankstinį susitarimą. Iškelta baudžiamoji byla pagal Baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2 ir 10 punktus. Parengtinį tardymą daro Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus tardymo grupė. Byloje sudaryta tardymo operatyvinė grupė iš Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus, Panevėžio apygardos ir Panevėžio miesto apylinkės prokurorų, Policijos departamento ir Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatų pareigūnų. Grupės vadovu paskirtas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras R.Stankevičius. Grupei talkininkauja kiti pareigūnai, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas.

Byloje nustatyta, kad nusikaltimas įvykdytas šių metų lapkričio 5 d., apie 21 val., nes tuo laiku yra girdėjusių šūvius. Nukentėjusieji iki sodo namelio privažiuoti nesuspėjo, nes važiuojantieji automobiliu sodo keliu buvo užklupti iš pasalų. Automobilis, kuriuo jie važiavo, priekiu atsitrenkė į užrakintus įvažiavimo kelio vartus.

Baudžiamoji byla iškelta dėl tyčinio dviejų žmonių nužudymo ryšium su tarnybinių pareigų vykdymu. Sudarytas tardymo operatyvinių priemonių planas, kuris vykdomas. Kol kas tardymo būdu nėra nustatyti kaltininkai, bet vykdomas operatyvinis darbas. Yra gauti pirmieji šiokie tokie duomenys, bet tardymo taktikos sumetimais aš pirmųjų įtarimų, tai operatyvinio lygmens įtarimai, negalėčiau šiandien šioje garbingoje tribūnoje paskelbti.

Operatyviniais tyrimais nustatyta, kad S.Piskunovas mirtinai sužalotas 8 šūviais. Vienas iš šūvių yra dešiniajame smilkinyje esant artimo šūvio pėdsakams. Tai duoda pagrindą galvoti apie vadinamąjį kontrolinį šūvį.

V.Kazlauskaitės kūne fiksuoti vieno šūvio pėdsakai. Įėjimas kairės menties srityje, kulka migruojanti krūtinės srityje, sužalota poraktikaulinė arterija. Mirties priežastis – didelis nukraujavimas.

Įvykio vietoje fiksuoti nusikaltimo pėdsakai: paimtos šovinių tūtelės, kurių rasta gana nemažai, kulkos bei jų skeveldros. Iš jų preliminariai šiandien sprendžiame apie tai, kokie ginklai yra panaudoti. Dėl tų pačių priežasčių nenorėčiau, kad jūs reikalautumėte manęs įvardyti šiuos ginklus, bent šiuo metu.

Imtasi visų galimų priemonių nusikaltimo pėdsakams užfiksuoti, paimti daiktiniai įrodymai, paskirtos visos reikiamos ekspertizės. Nusikaltimas pradėtas tirti praėjus maždaug 11 valandų nuo įvykio, nes tik po tiek laiko tapo žinoma apie šį nusikaltimą. Dėl to prarasta galimybė nusikaltimą tirti vadinamaisiais karštais pėdsakais.

Gerbiamieji Seimo nariai, gal aš nelabai ką turiu detalizuotai jums apie šį nusikaltimą ir tyrimo aplinkybes pranešti, nes yra aplinkybių, kurių nenorėčiau iš šios tribūnos skelbti. Bet apie kai kuriuos dalykus įmanoma galbūt pakalbėti siauresniame rate. Įvykdytas sunkus nusikaltimas. Vėl pasikėsinta į teisėsaugos pareigūnus. Tai rodo nusikalstamo pasaulio visišką suįžūlėjimą, sudėtingą kriminogeninę situaciją. Būdinga, kad nusikalstamumas, įgavęs tendenciją mažėti šalyje nuo 1997 metų, vėl pradėjo didėti. Tai problema, kurią būtina spręsti skubiai bendromis pastangomis, analizuojant šią problemą ir numatant, kaip ryžtingai ir nedelsiant būtų galima ją išspręsti. Nemanau, kad ją galima išspręsti tuoj pat ir nedelsiant, bet tuoj pat ir nedelsiant būtina imtis bendrų priemonių.

Jūs puikiai suprantate, kad ir kaip vertintume situaciją, kad bet kurioje šalyje, Lietuvoje taip pat, kriminogeninė situacija nepriklauso vien nuo generalinio prokuroro kaip nepriklauso nuo bet kurio kito individualiai. Nuo mūsų visų, nuo bendrų kompleksinių priemonių, nuo ekonominės, politinės situacijos, nuo įvairių aplinkybių priklauso šalies kriminogeninė situacija. Todėl ir priemonės jai spręsti būtinos kompleksinės.

Šiuo atveju noriu kalbėti, kad priemonių, nesvarbu, kad individualizuotos priemonės taikomos Panevėžyje, vis dėlto tų priemonių būtina imtis visoje šalyje. Šūviai aidi ne tik Panevėžyje. Aš vertinu teisėsaugos pareigūnus, ir jie mane supras, kad policijos pareigūnų, prokurorų, kitų pareigūnų užpuldinėjimai, nužudymo aktai yra labai jaudinantis dalykas. Bet mane ne mažiau jaudina, kai nužudomas bet kuris žmogus. Ko gero, tai yra svarbiausia. Po to mes esam prokurorai, komisarai ir visi kiti.

Ką aš dar norėčiau pasakyti ir atkreipti jūsų dėmesį? Galbūt šiek tiek norėčiau individualizuoti dar vienu aspektu šią bylą jūsų dėmesiui. S.Piskunovo darbinė veikla buvo susijusi su operatyvine veikla. Ji ne visada dokumentuota arba dokumentuota savo ar žinybos vardu. Tai yra specializuota veikla. Ji susijusi su slaptais informacijos šaltiniais, dėl to ji gali būti sunkiau tiriama būtent tardymo būdu. Tam tikri duomenys apie jų veiklą gali būti nustatyti beveik tik operatyvinės veiklos veiksmais ir priemonėmis, dėl to šiuo požiūriu dominuojantį vaidmenį, atskleidžiant šį nusikaltimą, turi užimti operatyvinės veiklos subjektai, žinoma, koordinuojantys su tardymu ir prokuratūra.

Panevėžyje jau ne pirmi metai, kai atliekami sunkūs nusikaltimai, ir jie, deja, toli gražu ne visi išaiškinami. Šių nusikaltimų išaiškinimą apsunkina, šalia visų kitų aplinkybių ir sąlygų, ir nuolatinė konfliktinė situacija šiame mieste tarp žinybų. Ji pulsuoja: tai pasiekia tam tikrą apogėjų, tai šiek tiek nuslūgsta, tačiau iš principo ji yra. Pirmiausia aš dar norėčiau kalbėti ir apie policijos personalą.

Nuolatinė teisėsaugos pareigūnų kaita turi jaudinti pirmiausia policiją kaip skaitlingiausią ir pajėgiausią operatyvinę tarnybą. Pažiūrėkime, kas gi vyko keletą metų Panevėžyje. Nuo 1995 m. Panevėžyje dirba jau penktas kriminalinis policijos komisaras, trečias policijos komisariato vyriausiasis komisaras, trečias (bijau suklysti, ko gero, net ketvirtas) ONTT komisaras ir t.t. Tai yra nenormali padėtis, vadinasi, pareigūnai skiriami ne visada, ko gero, pamatuotai. Kaip galima laukti gerų darbo rezultatų, kai yra tokia operatyvinių darbuotojų ir jų vadovų kaita. Dėl tokio nestabilumo sunkiai sekasi sukurti operatyvinės veiklos bazę ir stiprias operatyvinės veiklos pozicijas. Aš nenoriu šiandien kalbėti apie finansinę padėtį, apie daug kitų reikalų, kurie jums, beje, žinomi taip pat ir taip pat daro įtaką visai šitai situacijai. Tuo džiaugiasi nusikalstamas pasaulis, ypač organizuotas nusikalstamumas.

Anksčiau mes buvom kartu su policija ir kitom operatyvinėm tarnybom ėmęsi, atrodo, pakankamai rimtų priemonių – skaidyti organizuotas nuskalstamas grupes. Ir, aš sakyčiau, buvo tam tikrų pirmųjų ir galbūt nemenkų rezultatų. Kaip tik tą laikotarpį lydėjo ir tam tikras nuskalstamumo mažėjimas. Tegu tai nebuvo labai didelis mažėjimas, bet vis dėlto tendencijos buvo pastebimos kasmet. Tačiau paskutiniu laiku dėl įvairiausių priežasčių, kurias reikėtų aptarti, kaip jos susiklostė šalyje, šis darbas vėl sumenkėjo ir turime tokią nusikalstamą situaciją kaip kad ji yra.

Aš daugiau netrukdysiu jūsų dėmesio. Kalbėti plačiąja prasme apie nusikalstamumą, pirmiausia apie korupciją, organizuotą nusikalstamumą, kontrabandą ir kitus dalykus reikėtų individualizuotai ir labai išsamiai. Ne tokia šiandieną šioje tribūnoje mano misija, todėl aš manau, kad geriau galbūt aš atsakysiu į jūsų klausimus. O tuos klausimus, aš įsitikinęs, jūs atrasite laiko svarstyti individualizuotai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 12 Seimo narių. Pirmasis – Seimo narys G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis generalini prokurore, po šios žmogžudystės Panevėžyje žmonių akyse visiškai palaidotas pasitikėjimas bet kuriomis teisėsaugos institucijomis, ir faktiškai tikėtis, kad visuomenę būtų galima įtraukti į nusikalstamumo išaiškinimą, nėra galimybės artimiausioje ateityje. Taip pat labai aišku, kad nėra koordinacijos tarp atskirų teisėsaugos institucijų. Žmonės tiesiog klausia, kiek ir ką dar gali banditai nušauti, kad pajudėtų tas visas mechanizmas, kuris tiria, išaiškina. Jūsų nuomone, ar nereikia pripažinti, kad išties visiškai bejėgė yra teisėsauga, ir pagalvoti, labai konkrečiai pagalvoti apie pačių aukščiausių vadovų pasikeitimą ir atsistatydinimą? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Žinote, pasaulinė praktika dešimtmečiais ir, ko gero, šimtmečiais įrodė, kad pareigūnų kaita turi būti vykdoma pamatuotai. Beje, ji turėtų būti vykdoma ne tada, kai kas nors įvyksta (maždaug vajaus principu – blogas precedentas), o tada, kai iš tikrųjų manoma, kad reikia kuriuos nors pareigūnus keisti. Aš negalėčiau pasakyti, kad šalies teisėsaugos institucijos apskritai nieko nereiškia, nes, priešingu atveju, aš turėčiau pasakyti, kad nėra išaiškintų nusikaltimų. Tačiau aš galiu išvardyti daug bankinių bylų, taip pat nužudymų, jeigu norite, bylų ir kitų sunkių nusikaltimų, kurie išaiškinti. Prisiminkite kad ir prieš 6 metus vykdytus samdytų žudikų gaujos nusikaltimus Vilniuje. Taip, praėjo 6 metai, aš dar nedirbau šiame poste, ir nusikaltimai buvo neišaiškinti. Šiandien mes šiaip ne taip vis dėlto išaiškinome tuos nusikaltimus, išaiškinome tą gaują. Galima laikyti, kad ta gauja kaip ir likviduota. Aš galėčiau vardyti kitus sunkius nusikaltimus, kur rezultatas yra pasiektas.

Aš manau, kad vertinant bet kurios žinybos, kaip ir bet kurio pareigūno veiklą, visada būtina vertinti ją kompleksiškai, tai yra neužsimerkti prieš tai, kas padaryta, neužsimerkti ir prieš nesėkmes. Viską reikia vertinti kompleksiškai. Jeigu mes norėsim vien tik girti, tai užsimerksim prieš tai, kas nepadaryta. Jeigu mes norėsime vien tik peikti, kaip kartais pas mus yra, tada mes galėsime kalbėti vien tik apie tai, kas galbūt iš tikrųjų nepadaryta. Aš nemanau, kad toks kelias, kaip jūs siūlote, iš tikrųjų yra sprendimo kelias. Sprendimo keliai turi būti visai kitokie. O štai dėl koordinacijos, tai aš, žinoma, su jumis visiškai sutinku. Deja, įstatyme nėra niekam deleguota koordinacijos funkcija, visų žinybų koordinacijos funkcija, ji nėra niekam deleguota, prokurorui, deja, taip pat.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Jurkus.

J.JURKUS. Pone prokurore, aš norėčiau jūsų paklausti iš kitos bylos. Ar negalėtumėte paaiškinti, kokia tyrimo eiga yra pagrobtojo buvusio “Mažeikių naftos” perdirbimo gamyklos direktoriaus G.Kiesaus, jo sūnaus ir vairuotojo bylos? To manęs reikalauja paklausti mano rinkėjai mažeikiečiai kalbėdami, jog jo, matyt, specialiai nėra ieškoma ar nebuvo ieškoma, žinant, kad jis geriausiai žinojo naftos komplekso privatizavimo nesąmones, o gal ir nusikalstamas šio privatizavimo puses? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Kai kalba pakrypsta apie G.Kiesaus bylą, aš primenu šiandien jau ir šį nusikaltimą, apie kurį kalbėjau, taip pat ir prokuroro G.Sereikos nužudymo bylą. Aš tai pasakiau neatsitiktinai ir niekaip negaliu detalizuoti savo minties. Galbūt galiu jums, kaip mažeikiečių pavedimą vykdančiam, pasakyti, kad, kaip aš esu dabar žinantis šias tris bylas, tai daugiausia, ko gero, yra pasiekta būtent Kiesų byloje. Aš tikiu, kad ateis laikas, jis gali dar kiek užtrukti, o gal kartais ir kitaip gali pakrypti reikalai, kai bus galbūt staigus sprogimas. Mes pakankamai toje byloje žinome. Mes žinome pavardes ir žmones. Mes pakankamai žinome, kur kai kurie žmonės yra. Deja, pasaulis yra platus, o mūsų rankos nėra tokios ilgos, kad mes labai greitai galėtume padaryti tai, ką norėtume iš tiesų padaryti. Tačiau šios bylos iš tiesų yra gana nepaprastos, gana sudėtingos, jos turi tam tikrą braižą. Mes apie jas ne tik mąstome, bet su jomis nuolat ir dirbame. Neatsitiktinai šią bylą, šį nusikaltimą tiria iš esmės labai daug tų pačių komisarų ir prokurorų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū. Gerbiamasis prokurore, jūs taip paslaptingai apie šią bylą kalbate. Tai, ką jūs pasakėte, ko gero, visi Seimo nariai tris dienas skaitė laikraščiuose. Jūs nepasakėte nė vieno naujo žodžio, palyginti su tuo, ką rašė laikraščiai. Aš manau, kad tas mūsų susitikimas skirtas ne tam, kad jūs kartotumėt tai, ką parašė žurnalistai. Gal jūs galėtumėt plačiau pasakyti… jūs vėl taip paslaptingai pasakėte, kad jūs ėmėtės veiklos ir skaldėte nusikalstamas grupes, deja, kažkodėl to netęsėt. Tai kas sutrukdė jums geriau dirbti šį darbą? Galbūt šis nusikaltimas nebūtų įvykęs. Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Aš galvočiau, kad jūs turėtumėt pasakyti, kas sutrukdė mums. Tai viena. Antra, iš tiesų laikraščiai reikalingi, žiniasklaida, be jokios abejonės, yra svarbi šaliai, tačiau tiek ir taip, kaip kalbama spaudoje, aš, kaip prokuroras, ne visada galiu sau leisti. Aš ne visada galiu spėlioti ir ne visada galiu skelbti menamas versijas šioje Seimo tribūnoje, kai įvykdomi tokie nusikaltimai. Kai kurie tarp jūsų esantys profesionalai teisininkai žino, kad prokuroras Seimo tribūnoje gali kalbėti tiek, kiek gali, t.y. tiek, kiek negali pakenkti bylos tyrimui.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Popovas.

V.POPOVAS. Gerbiamasis generalini prokurore, mano klausimas bus paprastesnis. Aš manau, kad jūs galėsite į jį atsakyti. Kaip jūs manote, ar teisės institucijoms – Generalinei prokuratūrai, policijai – reikalinga kokia nors laikina Seimo narių komisija, nes darbotvarkėje numatytas toks klausimas? Man įdomu sužinoti jūsų nuomonę. Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Aš nemanau, kad tokios komisijos buvimas pakenktų teisėsaugininkų veiklai.

PIRMININKAS. Seimo narė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis generalini prokurore, kaip jūs komentuotumėte žiniasklaidoje nuskambėjusius teiginius, kad teisėtvarkos sistema nėra sveika, kad tarp sistemos darbuotojų didelis nepasitikėjimas, įtarumas, kaltinimai korupcija, nesveikas protegavimas, kai tariamai niekuo nepasižymėję pareigūnai paaukštinami, o kiti pažeminami, nors būna ištyrę nemažai svarbių bylų? Sakykite, kodėl organizaciniai pasikeitimai, siekiant Panevėžio teisėtvarkos struktūrų darbo efektyvumo, nedavė norimo efekto?

K.PĖDNYČIA. Žinote, kalbėdamas apie teisėsaugos institucijų struktūrą ir personalą, taip pat jeigu kalbame apie personalo keitimo problemas, aš galiu kalbėti iš tikrųjų tiktai apie prokuratūrą. Aš nesu įgaliotas ir įstatymas man nesuteikė administracinių įgaliojimų bet kurio operatyvinės veiklos subjekto atžvilgiu vykdyti personalo administravimą. Jeigu aš ir turiu savo nuomonę, tai ji viso labo mano nuomonė. Jokių sprendimų kitų žinybų atžvilgiu aš neturiu teisės priimti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.P.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis prokurore, jums iš tikrųjų tenka nelengva dalia, juo labiau kad jau pakankamai ilgas tarpas, kai jūs esate šiame poste. Deja, sudėtingų bylų tyrimas, jūs puikiai suprantate, nėra efektyvus. Kita vertus, mes puikiai suprantame, kad jūs savo kalbą turite dalyti į dvi dalis. Viena dalis – tai, ką galima pasakyti parlamento tribūnoje, suprantama, nepakenkiant operatyviniam tyrimui, ypač kai, kaip sakoma populiariojoje literatūroje, einama pėdomis. Kita vertus, jūs galite savo kalboje išdėstyti savo poziciją, ką jūs skaidote į dvi dalis, ką jūs galite sakyti ne tribūnoje, o, tarkime, Nacionalinio saugumo komitete ar kitur. Bet man susidaro įspūdis, kad jūsų padėtis vis dėlto gana dviprasmiška tiek G.Sereikos atveju, tiek kitų paprastesnių bylų atveju, tarkime, V.K.Babiliaus atveju, nes praeitos kadencijos Seimas ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija išsakė savo poziciją, jog V.K.Babiliaus pateiktoje medžiagoje yra, kaip sakoma, pakankamai pagrindo tirti tą medžiagą ir ieškoti nusikaltimo sudėties. Sakykite, kodėl ir tokios paprastesnės bylos stringa?

K.PĖDNYČIA. Žinote, klausimas prasidėjo vienaip, pasibaigė kitaip, tad man dabar reikėtų pagalvoti, kaip jums racionaliai ir trumpai atsakyti.

Kai jūs sakote, kad stringa sudėtingų bylų tyrimas, aš norėčiau su jumis diskutuoti ir jums siūlyti kitokią formuluotę: “kai kurių sudėtingų bylų tyrimas”, nes aš galiu jums išvardyti aibę tiek finansinių, tiek bankinių, tiek prieš asmenį bylų, labai sudėtingų (vieną iš jų aš šiandien minėjau), kurios yra ištirtos. Ir yra bylų, kurios, deja, vadinamaisiais karštais pėdsakais neištirtos. Jos kol kas tiriamos, bet nepasiekta reikiamų rezultatų. Yra kaip yra. Lietuva ir Lietuvos teisėsauga nėra išimtis. Tai nėra gerai, bet, deja, jūs puikiai žinote, kad tai yra ne išimtis. Visai sutinku su jumis, kad, tarkim, Nacionalinio saugumo komitete ar kitoje Seimo struktūroje mes galėtume aptarti kai kuriuos klausimais kur kas subtiliau.

Dėl V.Babiliaus. Gerbiamasis Seimo nary, jūs puikiai žinote, prisiminkite mūsų paskutinį susitikimą mano kabinete. Jūs tada skelbėte, kad generaliniam prokurorui įteikėte daugiau kaip šimtą lapų dėl V.Babiliaus. O ką gi jūs įteikėte? Tris puslapius deklaracijų, kuriose išvardyti bent aštuoni BK straipsniai, tarp kurių vienas straipsnis (aš jums tada sakiau) netgi skelbia: “motinos nužudymas naujagimio”, netgi tiek neapsižiūrėta. O apačioje kas padėta? Baudžiamojo kodekso kopijos, visokių Vyriausybės dokumentų kopijos, bet jokios faktinės medžiagos. Aš jums tada sakiau, kad reikia atlikti reviziją, reikia duoti užduotį Valstybės kontrolei. Apie tai mes kalbėjome. Mes kalbėjome ir dar apie kai ką. Aš noriu pasakyti, kad tiriant finansines bankines bylas visada turi būti atlikta revizija, prokurorui turi būti pateikta revizoriaus medžiaga. Jūs nepateikėte prokuratūrai jokios faktinės medžiagos dėl V.Babiliaus. Jūs puikiai žinote, kaip aš vertinu tuos pateikimus. Mes galėtume iš tiesų tam skirti reikiamą dėmesį. Aš šiandien pasiryžęs griežčiau kalbėti dėl tokio veikimo, todėl aš laukiu ir šiandien. Pateikite, jeigu jūs galite, bet kokią faktinę medžiagą dėl bet ko ir tada mes dalykiškai kalbėsime. O tais atvejais, kai yra kalba be juridinio pagrindo, aš vis tiek, kaip ir kitas generalinis prokuroras, negalėsiu priimti deklaratyvių sprendimų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Macaitis.

A.MACAITIS. Ačiū. Gerbiamasis prokurore, pas mus taip priimta, jog tada, kai įvyksta koks rezonansinis nusikaltimas, steigiame komisijas ir bandome aiškintis, kur veda tie visi galai ir kaip čia taip įvyko, lyg paprastas žmogus mums nieko ir nevertas. Aš norėčiau jūsų paklausti. Jūs labai teisingai pasakėte vieną dalyką, kad, ko gero, visose institucijose, kurios už tai atsako, už nusikalstamumo padėtį šalyje, turi būti koordinavimas, kažkas turi koordinuoti. Vis dėlto kaip tokio patyrusio ir tiek metų dirbančio žmogaus noriu paklausti. Ar jūs asmeniškai bandėte daryti, siūlyti tokį koordinavimą? Jeigu taip, tai kur užstrigo tie siūlymai, jeigu jų tokių buvo? Aš tai norėčiau žinoti. Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Ne vieną kartą įvairiais Seimo lygiais diskusija yra vykusi. Aš ne vieną kartą iš šios tribūnos esu sakęs, kad prokurorui pagal įstatymą nesuteikta galimybė koordinuoti visų teisinių institucijų veiklos. Apie tai diskusija, polemika yra įvykusi, bet galutiniai sprendimai nėra priimti, nes atsirado ir kitų nuomonių. Be to, galbūt vengiama grįžti prie prieš tai dar buvusio įstatymo. Ne viskas yra blogai buvusiuose įstatymuose, kaip ne viskas yra vien tik gerai esamuose įstatymuose. Reikėtų grįžti prie klausimo ir labai dalykiškai, racionaliai šį klausimą svarstyti. Aš, kaip prokuroras, neturiu įstatymų leidybos iniciatyvos teisės. Aš galiu tik klausimą kelti diskusijai, pasakyti savo nuomonę, ir tiek.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Matuzas.

V.MATUZAS. Šiandien buvo laidojami šie du nužudyti pareigūnai, todėl norėčiau pirmiausia pareikšti gilią užuojautą jų giminėms ir artimiesiems.

Generaliniam prokurorui. Šis nužudymas, be jokios abejonės, sukrėtė visą Lietuvos visuomenę. Yra kalbama, kad nusikaltėliai tyčiojasi iš teisėsaugos. Kaip sako specialistai, kitose pasaulio valstybėse nusikaltėliai paprastai nedrįsta kelti rankos prieš teisėsaugą, prieš pareigūnus, nes žino, kad valstybė po to jiems suduos labai stiprų smūgį.

Mano klausimas būtų toks. Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę, jeigu jūs galėtumėte ja pasidalyti su mumis. Koks gi lietuviško nusikaltėlio požiūris į mūsų teisėsaugą?

K.PĖDNYČIA. Tokių įvykdytų nusikaltimų akivaizdoje ką aš galėčiau atsakyti? Kad ir kokie būtų skaudūs tokie nusikaltimai, reikalas tas, kad mes visi turime ieškoti būdų ir priemonių, kaip išbristi iš tos balos, o ne vien tik vieniems kitus kaltinti. Jeigu norime pabrėžti ar akcentuoti šias blogybes vien tik Lietuvai, tai jūs nebūtumėte teisus. Tai nėra vien Lietuvos, tuo labiau tarp posovietinių valstybių… Tačiau tai neturi mūsų guosti. Mes kalbėkime šiandien apie Lietuvą, apie Lietuvą, kuri taip pat priklauso nuo situacijos viduje, plačiąja prasme politinės, ekonominės situacijos ir kitų sąlygų, kaip ir apie intervenciją iš šalies.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis generalini prokurore, labai konkretus klausimas. Žiniasklaidoje buvo aprašyta, kad žuvusi prokurorė ir policijos pareigūnas buvo laidojami už jų pačių lėšas, už neatsiimtą atlyginimą. Antras dalykas. Pagal įstatymą priklauso draudimo kompensacija žuvusiųjų artimiesiems. Jeigu aš neklystu, rodos, 120 mėnesių atlyginimo, jeigu žuvo tarnyboje. Noriu paklausti, ar tikrai nebuvo skirta laidotuvėms lėšų? Ar šiandien yra išmokėta? Jeigu ne, tai dėl kokių priežasčių, arba jeigu išmokėta, tai kada žuvusiojo prokuroro G.Sereikos šeimai draudimo kompensacija?

K.PĖDNYČIA. Ačiū už klausimą. Atsakysiu. G.Sereikos žmonai tam tikros lėšos yra išmokėtos, bet nėra išmokėta taip, kaip numatyta įstatyme, kompensacija 120 mėnesių atlyginimo vidurkio. Mūsų sprendimas išmokėti šią sumą yra priimtas, bet mes savo biudžete specialių lėšų neturime. Kreipiausi raštu į Vyriausybę ir tebelaukiu atsakymo. Jeigu Vyriausybė ir Finansų ministerija tas lėšas man perduos, tai jos bus išmokėtos. Aš labai norėčiau, kad tos lėšos būtų perduotos.

Dabar dėl šio nusikaltimo. Galvoju, kaip jums atsakyti taip, kad aš būčiau gana aiškiai paaiškinęs situaciją ir kartu nepasakyčiau daugiau negu galiu. Reikalas tas, kad baudžiamoji byla iškelta pagal nusikaltimo požymius. Aš labai noriu atkreipti dėmesį į šią sąvoką – pagal nusikaltimo požymius. Kiekviena byla yra iškeliama pagal nusikaltimo požymius. Tai nereiškia fakto. Tai nereiškia, kad yra konstatuojamas nusikaltimo, kai byla iškelta, faktas galutinai.

Jeigu pažiūrėtume į įstatymą, tai ten rastume tokią formuluotę. Jūs vertinkite ir spręskite, gerai ar blogai. Įstatyme parašyta: prokurorui žuvus ryšium su tarnyba. Yra konstatuojama sąlyga, neginčijama sąlyga, ne prielaidų santykio sąlyga, o faktas. Šį faktą dar reikia įrodyti. Išmokama 120 mėnesių darbo užmokesčių šeimai, vėl noriu pabrėžti, šeimai, bet ne artimiems giminaičiams. Taip pat jis laidojamas valstybės lėšomis. Byloje būtina nustatyti faktą. Nepakanka tokiam sprendimui priimti tų aplinkybių, kurių pakanka kartais bylai iškelti. Jeigu įstatyme būtų parašyta, kad prokuroras dėl to, kad jis prokuroras, laidojamas valstybės lėšomis, jeigu žuvo, tai būtų kitaip kalbama, bet to įstatyme nėra. Beje, jeigu jums būtų įdomi mano nuomonė, aš nemanau, kad tokia nuostata turėtų būti. Aš grįžčiau prie diskusijos, kad visi šalyje yra pirmiausia žmonės ir nėra mažiau ar daugiau svarbesnių žmonių, po to visi mes esame prokurorai, teisėjai, Seimo nariai ar dar kiti. Jeigu įstatymų leidyba numatė išimtį ryšium su tarnyba, taip, prokurorai, komisarai, teisėjai visada dirba esant padidintos rizikos faktoriui. Todėl netgi baigus tarnybą ir toliau lieka tas faktorius. Teisingumas reikalauja, kad aš padaryčiau neabejotiną išvadą. Aš negaliu remtis prielaidomis. Todėl ir buvo šiandien priimtas toks sprendimas.

Jeigu norite, galiu dar pasakyti. Mes žuvusiosios artimiesiems davėme tam tikras lėšas, kurias sudaro darbuotojai neišmokėti pinigai kaip darbo užmokestis, taip pat jos rastos santaupos, tos lėšos buvo perduotos broliui. Prokuratūros darbuotojai kai kuriuos sprendimus priėmė savarankiškai, bet iš valstybės iždo, dėl to neturėjau teisės priimti tokio sprendimo.

PIRMININKAS. Seimo narė N.Steiblienė.

N.STEIBLIENĖ. Tokią kriminogeninę situaciją Panevėžyje, kai žudomi pareigūnai, jūs tiesiogiai siejote su dažnais policijos pareigūnų pakeitimais įvairiais lygiais, bet apygardos prokuroras labai ilgai ir seniai nesikeitė. Jus tenkina jo darbas Panevėžyje?

K.PĖDNYČIA. Iš principo man lakoniškai atsakyti į klausimą, kiek kai kurie pareigūnai ir jų veikla mane tenkina ar netenkina, tiesiog yra neįmanoma. Manau, kad Seimas imsis tam tikrų priemonių ir įtrauks į tą veiklą taip pat ir prokuratūrą, ir mes galėsime tuos klausimus svarstyti subtiliau. Kita vertus, aš norėčiau pasakyti platesne prasme pradėdamas nuo savęs ir kalbėdamas apie kai kuriuos kitus pareigūnus. Prastas tas pareigūnas, kuris yra savimi tik patenkintas, prastas ir tas, kuris savimi tik nepatenkintas. Turi būti tam tikras šių sąvokų balansas. Priešingu atveju ir vienas, ir kitas variantas yra blogas. J.Pupka yra senas prokuroras, turi didelę patirtį ir aš negaliu jo vertinti per daug griežtai. Tuo labiau kad prokuratūroje personalo problema taip pat yra kaip ir kitose teisėsaugos institucijose. Reikalas tas, kad prokuratūra kurį laiką buvo pakankamai, švelniai tariant, pagyvenusi. Šiandien prokuratūra labai atjaunėjusi. Nepaisant tų teigiamų dalykų, kuriuos atsineša jaunimas, jis ateina su tam tikromis teorinėmis žiniomis, tačiau neturi reikiamo praktinio darbo patirties. Jie turi mokytis iš tokių kaip J.Pupka ir kai kurie kiti patyrę darbuotojai. Lengviausia priimti sprendimus ir senus išlaikyti, jaunų galbūt vėl atsikratyti, bet kas nors turi dirbti ir siekti to darbo. Todėl aš norėčiau visus klausimus dėl prokuratūros personalo… aš įsivaizduoju, kad aš juos sprendžiau per visą savo darbo laiką pakankamai griežtai, kartu ir pagrįstai.

PIRMININKAS. Seimo narys D.Velička.

D.VELIČKA. Gerbiamasis Seime, ar jūs matote šioje tribūnoje generalinį prokurorą? Šiandien mes tik išgirdome jo dejones, jo tiesioginį nesugebėjimą dirbti. Mes turime vieną kartą suprasti – generalinis prokuroras neturi mums dejuoti, kaip jam sunku dirbti, ir neturi prašyti, kad kas nors ant lėkščių padėtų jam nusikaltėlius. Aš nenoriu tokio prokuroro matyti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vazbys.

A.VAZBYS. Ačiū. Gerbiamasis prokurore, jūs ką tik pasakėte: “prastas tas pareigūnas, kuris yra savimi tik patenkintas”. Deja, nei šiandien, nei anksčiau man nepavyko išgirsti jūsų savikritiško požiūrio į Generalinę prokuratūrą ir į save kaip jos vadovą. Todėl aš noriu jūsų paklausti, ar jūs, kaip pareigūnas, esate patenkintas savimi?

K.PĖDNYČIA. Man rodos, aš į šį klausimą jau atsakiau.

PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus, kurie buvo užduoti. Daugiau norinčių jūsų paklausti nėra. Dėl vedimo tvarkos nori kalbėti Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Pirmiausia norėčiau atsiprašyti, kad vienas iš mano kolegų itin karštai sureagavo į prokuroro kalbą. Mes manome, kad šiose tribūnose apskritai reikėtų vengti emocijų. Taip pat norėčiau informuoti gerbiamąjį Seimą, kad generalinis prokuroras suklaidino Seimą dėl V.Babiliaus bylos. Noriu pasakyti ir galėčiau perduoti Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos tolesniam tyrimui, kai komisija bus įsteigta, penkias bylas, susijusias su Revizijų departamento prie Finansų ministerijos išsamia medžiaga, taip pat tris bylas, susijusias su “Lietuvos energijos” eksporto į Baltarusiją problemomis, su (…) problemomis, taip pat tris storas bylas, susijusias su “Mažeikių naftos” problemomis. Be to, norėčiau supažindinti Seimą su generalinio prokuroro pavaduotojo K.Betingio paskutiniuoju atsakymu man, kuriame yra parašyta, kad keturios bylos tęsiamos. Taigi aš suprantu, kad generalinis prokuroras yra pervargęs ir, ko gero, komentuodamas nėštumą ir moterų problemas smarkiai supainiojo situaciją. Aš manau, kad mes galėtume tirti V.Babiliaus medžiagą. Praėjusio Seimo kadencijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija birželio mėnesį padarė savo paskutines išvadas ir dar kartą įpareigojo prokuratūrą tą darbą tęsti. Galbūt generalinis prokuroras nesusipažinęs su šiuo raštu, jeigu reikės, aš jam įteiksiu tiek Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos, tiek jūsų pavaduotojo K.Betingio atsakymo man kopijas. Gal jūs tuomet būsite, gerbiamasis generalini prokurore, tikslesnis.

PIRMININKAS. Prašom, jeigu turite ką.

K.PĖDNYČIA. Gerbiamasis Seimo nary, aš supratau, kad mes kalbame apie tą laikotarpį, kai mes tarpusavyje diskutavome tais klausimais. Bet kokia yra šios dienos situacija, tai visai kitas klausimas. Beje, aš turiu informuoti jus, pavyzdžiui, jeigu kalbėtume apie “Lietuvos energijos” problematiką ir baudžiamąją bylą, ji ir šiandien nebaigta, nes iki šiol nėra baigta revizija. Lygiai taip pat ir dėl kitų dalykų. Aš kalbėjau apie buvusį laikotarpį. Šiandien yra kita situacija. O jeigu jūs, gerbiamasis Seimo nary, turite ką nors svaraus ar reikšmingo, aš mielai priimčiau ar iš jūsų, ar iš Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos (tai visai nesvarbu), jūs tik duokite.

PIRMININKAS. Ačiū generaliniam prokurorui. Išklausėme jo informaciją ir atsakymus į klausimus. Tuo šio klausimą nagrinėjimą ir baigiame.

Seimo nutarimo “Dėl Laikinosios kontrolės komisijos nusikalstamumo Panevėžyje priežastims nagrinėti sudarymo” projektas Nr.IXP-60(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Dabar nagrinėjamas 10 klausimas, kuris yra susijęs su šia informacija, – Seimo nutarimo “Dėl laikinosios kontrolės komisijos sudarymo” projektas Nr.IXP-60. Pranešėjas – Seimo narys A.Sadeckas.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tikrųjų drastiškas nusikaltimas, nusinešęs dviejų žmonių gyvybes, dar kartą sukrėtė visuomenę. Ir vėl Panevėžyje. Ar bus atskleistas nusikaltimas, šiandien dar nežinoma. Bent turint galvoje ankstesnių įvykių tyrimą ir generalinio prokuroro paaiškinimą, optimistiškai nusiteikti sunku.

Per pastaruosius penkerius metus Panevėžyje užregistruotų nusikaltimų skaičius kasmet augo. Jų mažėjimas fiksuotas tik praėjusiais ir šiais metais. Tačiau vien užregistruotų nusikaltimų skaičius iki galo neapibūdina kriminogeninės situacijos, jos aštrumo, jos grėsmingumo. Matome, kad Panevėžyje tiesiog susikoncentravo sunkūs ir didelį visuomenės rezonansą sukeliantys nusikaltimai, ten daugiausia nusikalstamų akcijų prieš teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnus. Nusikaltimų skaičius 10 tūkst. gyventojų Panevėžyje kasmet didesnis už Lietuvos vidurkį, o nusikaltimų išaiškinamumo rodiklis ženkliai blogesnis už respublikos. Dar blogiau nei tas vidurkis išaiškinami tyčiniai nužudymai, sunkūs kūno sužalojimai, turto sunaikinimai, vagystės.

Pastarasis policijos pareigūno ir prokurorės nužudymas žiniasklaidoje ir visuomenėje vertinamas kaip teisėsaugos bejėgiškumo įrodymas, iššūkis valstybei. Iš tikrųjų susiklosčiusi kriminogeninė situacija – tai ne tik teisėsauga, tai šalies vidaus saugumo, tai jau nacionalinio saugumo problema. Tai valstybinės svarbos dalykas. Todėl konkrečiais ir ryžtingais savo veiksmais privalėtume reaguoti į nusikaltėlių siautėjimą.

Galvoju, kad vieną kartą reikia išsiaiškinti, kas iš tikrųjų darosi Panevėžyje. Negi kiekvieną kartą mes ką nors kviesime į Seimo tribūną, gal galų gale pabandysime išsiaiškinti situaciją patys? Dėl to Naujosios sąjungos frakcija jums teikia Seimo nutarimo projektą “Dėl Laikinosios kontrolės komisijos nusikalstamumo Panevėžyje priežastims nagrinėti sudarymo”. Aš pabrėžiu, jog komisiją siūloma sudaryti ne dėl konkrečių nužudymų Panevėžyje tyrimo, kaip tai buvo, sakykim, J.Abromavičiaus nužudymo atveju, o dėl kriminogeninės situacijos mieste analizės, dėl teisėsaugos institucijų veiklos parlamentinės kontrolės tikslų. Išvados ir pasiūlymai, kurie bus pateikti Seimui, manau, turės reikšmės ne tik miesto, bet ir šalies mastu. Čia buvo minimos ir koordinavimo, ir kitos problemos, kurios, matyt, turės reikšmės visos šalies mastu. Tikiu, kad Seimo nariai yra vieningi dėl nusikalstamumo problemų suvokimo, ir manau, kad būsite vieningi bei palaikysite teikiamą projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti Seimo narys V.Stankevič.

V.STANKEVIČ. Nė kiek neabejoju, kad tokia komisija reikalinga. Tikrai balsuosiu už ir esu dėkingas ponui A.Sadeckui už parodytą iniciatyvą. Dabar norėčiau paklausti. Prašom pasakyti, jeigu mes nustatytume ar apibrėžtume kokius terminus, jeigu, pavyzdžiui, kas antrą savaitę komisija informuotų Seimą apie nuveiktus darbus, gal tada komisijos darbo efektyvumas padidėtų?

A.SADECKAS. Aš norėčiau patikslinti. Jūs turite omenyje tarpinį informavimą?

V.STANKEVIČ. Taip, visiškai teisingai.

A.SADECKAS. Na, ir pagal Statutą, ir pagal Laikinąjį tyrimo komisijų įstatymą tokio tarpinio tyrimo lyg ir nenumatyta. Manau, kaip spręs Seimo nariai. Su tuo terminu galima būtų ir sutikti, bet tas terminas, kuris yra numatytas ir kuris yra siūlomas 4 straipsnyje, tai yra mėnesio terminas, man atrodo, kad tikrai nėra ilgas, o galų gale situacija neleidžia ilgai nagrinėti. Tačiau galima būtų ir su tuo sutikti, kaip bus nutarta.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Popovas.

V.POPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar negalėtų tos funkcijos atlikti komitetas, ar būtina tam papildoma komisija? Juk komitetas turi įgaliojimus ir papildomų komisijų turbūt nereikėtų kurti. Kokia jūsų nuomonė? Ačiū.

A.SADECKAS. Ar ne per ilgai iš tikro šioje tribūnoje po kiekvieno įvykio tekdavo atsiskaityti generaliniam prokurorui, vidaus reikalų ministrui, kitiems pareigūnams? Aš iš tikro manau ir mūsų frakcija taip mano, kad pabandytume mes pasiaiškinti, pabandytume įvertinti tą situaciją, kadangi kai sudėtinga situacija, ją vertina pačios žinybos, vertina pačios savo žinybų darbą. (Balsas salėje) Aš supratau, kad Seimo komitetas, tačiau kai mūsų komisijoje dalyvaus visų frakcijų nariai, tai bus turbūt svarbus dalykas…

V.POPOVAS. Komitete yra irgi visų frakcijų atstovai. Kaip tai keičia esmę?

A.SADECKAS. Sutinku, tačiau turbūt tai būtų solidžiau ir rimčiau.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis kolega, jūs jau minėjote, kad praeitoje kadencijoje buvo sudaryta keletas komisijų, kurios dirbo ketverius metus, bet taip nieko ir neišsiaiškino. Mano klausimas būtų labai konkretus. Jūs čia minite tik vieną datą, tai yra gruodžio 19 dieną, kai būtų pateiktos išvados. Kodėl jūsų nutarime nėra apibrėžto komisijos veiklos laiko, būtent kad ji veikia pusę metų, metus ar kiek? Mes pakartosime ne pačią geriausią tradiciją iš ano Seimo, kai buvo sudarytos J.Abromavičiaus, tilto sprogdinimo komisijos ir nebuvo nieko išsiaiškinta. Ačiū.

A.SADECKAS. Mes formuluojame aiškiai ir aiškiai pasakome, kad komisija pateikia ir dirba mėnesį. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau jūsų pasiteirauti. Kadangi jūs teikiat šį projektą, tai, matyt, įsivaizduojate ir konkretų komisijos darbą, kaip jis per tą mėnesį turėtų vykti. Kaip jūs įsivaizduojate, ką ta komisija turėtų atlikti, su kuo susitikti, kokio pobūdžio išvadas turėtų padaryti ir kaip tas realus darbas turėtų atrodyti? Ačiū.

A.SADECKAS. Manytume, kad pirmiausia komisija turėtų išvykti į Panevėžį, kalbėti ir bendrauti su teisėsaugos institucijų vadovais bei pareigūnais, su savivaldos, savivaldybių darbuotojais. Manau, kad reikėtų kalbėti ir su žmonėmis, ir su visuomene. Antra klausimo pusė tai yra respublikinių institucijų darbas su respublikinėmis institucijomis, tai yra jų įtaka, jų kontrolė, jų reagavimas į įvykius. Manyčiau, kad komisija turėtų vis dėlto pasitelkti specialistus, kurie galėtų panagrinėti situaciją ir pateikti savo išvadas.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kriščiūnas.

K.KRIŠČIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau jums pateikti tokį klausimą, į kurį nesitikėjau prokuroro atsakymo. Manau, kad komisija domėsis ne tik nelegaliomis struktūromis, bet, matyt, domėsis, kodėl žudomi pareigūnai. Jūs esate minėję, kad dar ir trečia grandis yra šioje vietoje, tai nusikaltėlis, pareigūnas ir galų gale politikas. Įdomu būtų pažiūrėti, kokie šioje vietoje ryšiai, nes tikriausiai netrukus ateis tas laikas, kai, matyt, gali būti pradėti šaudomi ir politikai. Ar ta komisija galėtų ir į tai pažiūrėti?

A.SADECKAS. Na, jūs sudėtingai, kolega, formuluojate klausimą. Neduok Dieve, kad taip būtų, ir neduok Dieve, kad taip manytų nusikalstamas pasaulis. Man atrodo, kad šio klausimo turbūt nereikėtų nagrinėti konkrečiai šiuo aspektu, jis dar nepribrendo. Prevenciškai bendrai nagrinėjami nusikalstamumo…

PIRMININKAS. Seimo narys K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Aš jau nebenoriu klausti. Jau paklausė kitas Seimo narys ir atsakymą gavau. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Šukys.

R.ŠUKYS. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį komiteto pirmininką. Čia 1 straipsnyje yra suformuluota, kad Komisija nusikalstamumo Panevėžyje priežastims nagrinėti ir teisėsaugos institucijų veiklai šiame mieste įvertinti. Ar jūs manote, kad Generalinė prokuratūra ir Vidaus reikalų ministerija, konkrečiai Policijos departamentas, negali pateikti išvadų dėl nusikalstamumo priežasčių Panevėžyje? Kitas dalykas. Ar negalima pagal tas išvadas ir atitinkamai įvertinus jų darbo ataskaitas, be jokių komisijų Teisės ir teisėtvarkos komitete bei jūsų komitete įvertinti teisėsaugos institucijų veiklos? Taip apsieitume be konkrečios komisijos.

A.SADECKAS. Visa komisijos idėja yra ta, kad mes vėl atiduodame vertinti tai pačiai žinybai, kuri vertina savo padalinio, savo teritorinio komisariato arba prokuratūros darbą. Tai visa idėja ir yra ta, kad Seimo nariai, Seimo komisija pabandytų įvertinti kaip miesto institucijų darbą, taip atitinkamai, kaip aš ir minėjau, ir Policijos departamento ar Generalinės prokuratūros darbą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis kolega, ar jūs iš tikrųjų manote, kad tokia komisija padės išaiškinti visas šio ir kitų nusikaltimų aplinkybes bei priežastis? Kiek panašių komisijų buvo įsteigta Seime, o jos, kaip žinote, tyliai numirė taip ir neįvykdžiusios joms iškeltų uždavinių? O gal norite, kad Seimo nariai turėtų dirbti kvotėjų, tardytojų, prokurorų darbą? Bendrąją priežiūrą galėtų vykdyti tam tikras komitetas, ypač teisėtvarkos institucijų kontrolės. Juo labiau kad Teisės ir teisėtvarkos komitete yra tam tikras pakomitetis, kuris galėtų tuo reikalu užsiimti, vykti į išvažiuojamuosius posėdžius. Be to, kaip papildomas komitetas prie šio klausimo galėtų dirbti ir jūsų vadovaujamas Nacionalinio saugumo komitetas. Siūlau, kad šias funkcijas atliktų tas, kam ir dera. Ačiū.

A.SADECKAS. Visų pirma komisijos turbūt iš dalies yra tam tikra judrumo, mobilumo problema. O judrumo, mobilumo problema… (Aš, beje, lygiai taip pat negirdžiu.) Judrumo, mobilumo problema tai yra išvyka į vietą, tai yra, aš vėl kartoju, vertinimas to. Dėl komitetų čia yra kitas klausimas, ar tai Teisės ir teisėtvarkos, ar tai Nacionalinio saugumo komiteto, tačiau jeigu nemanytume apie tai, kad ta komisija tikrai galėtų pateikti padėties analizę su savo išvadomis ir pasiūlymu, tikrai nebūtų minties ją kurti. Kita vertus, toks nusiteikimas prieš komisiją. Apskritai aš irgi esu prieš komisijų kūrimą, bet gal tie bandymai, kai komisijos buvo sukurtos J.Abromavičiaus nužudymo atveju, kitais, tai gal tai buvo ne taip daroma, ne to buvo siekiama, ko siekiame mes dabar. Galų gale mes neužmirškime parlamentinės kontrolės pusės, to mes neužmirškime. Todėl šia prasme ir naudinga komisija.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi Seimo nariai. Dabar norėčiau paklausti, ar mes galėtume pritarti po pateikimo? Dar nori kalbėti už A.Gricius. Jam suteikiu žodį.

A.GRICIUS. Dėkui, Pirmininke. Iš klausimų supratau, kad kolegos klaidingai supranta tos komisijos sudarymą, lyg kišimąsi į kito komiteto veiklą ir t.t. Mes šiandien Nacionalinio saugumo komitete kalbėjome, gal neoficialiai, tuo klausimu. Manau, kad tokios komisijos sudarymas kriminogeninei situacijai Panevėžyje nagrinėti, kuri tikrai yra kritiška ir pavojinga, iš dalies yra susijęs su nacionalinio saugumo reikalais, nes žmogaus fizinis saugumas, dažnos žmogžudystės, mafijos siautėjimas ir visa kita yra mūsų rūpestis. Siūlyčiau Seimo nariams pritarti dėl tokios komisijos sudarymo. Jeigu per mėnesį Seimo narių grupė, nuvykusi į Panevėžį, išsiaiškins, ar bendradarbiauja (nekalbu apie blogus įstatymus, tai yra Teisėtvarkos komiteto reikalas), ar tinkamai bendradarbiauja, kodėl tokia padėtis susidarė Panevėžyje, man atrodo, mums leistų susidaryti aiškų vaizdą, ką Seimas turėtų daryti, kad tokia padėtis nebūtų ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš – Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, suprantu tą susirūpinimą, kuris dabar apėmęs mus visus. Bet yra kita reikalo pusė, kurią mes turime turėti galvoje. Mes iš tiesų turime jau beveik 10 metų praktiką, kai tokie dalykai buvo mėginami spręsti komisijų pagalba. Žinome, kas išėjo. Tai viena.

Antra. Tai labai svarbu ir bene svarbiausia. Yra įvairios valstybės institucijos, yra Seimo institucijos. Naujų institucijų kūrimas, o ne tam tikrų funkcijų pavedimas toms institucijoms reiškia, kad mes nuvertiname esamų valstybės institucijų prestižą ir kartu valstybės prestižą. Tai nėra teisinės valstybės veiklos požymis. Man ši situacija – kurti komisijas, atsiradus tam tikrai specialiai situacijai, primena gaisro gesinimą su suplyšusia paklode. Labai atsiprašau. Ačiū.

PIRMININKAS. Vienas kalbėjo prieš, vienas – už. Noriu pakviesti jus registruotis. Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta nutarimo projektui po pateikimo? Prašom balsuoti. Už – 47, prieš – 18, susilaikė 10. Pritarta po pateikimo.

Reikėtų pradėti svarstymo procedūrą. Iš karto klausiu pateikėjo. Ar komisijos sudėtis yra aptarta? Ar yra siūlyti žmonės? Gal ateikite į tribūną ir pasakykite komisijos sudėtį, jeigu yra suderinti kandidatai.

A.SADECKAS. Taip, dėl projekto yra gauta Teisės departamento išvada. Ji daugiau dėl 3 straipsnio, kurį bus galima toliau komentuoti. Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Pagal nutarimo 2 straipsnį, pagal susitarimą tarp frakcijų ir proporcinį pasiskirstymą yra sutarta taip: patvirtinti komisijos sudėtį, kurią sudarytų A.Matulevičius, V.Matuzas, V.Popovas, A.Sadeckas, V.Saulis, G.Šileikis, R.Šukys.

3 straipsnis skambėtų taip: “Komisijos pirmininku skirti A.Sadecką, pirmininko pavaduotoju – poną V.Saulį”.

4 straipsnyje numatomas terminas iki gruodžio 19 dienos.

PIRMININKAS. Ar yra kokių nors kitų pasiūlymų dėl kandidatūrų, kurias perskaitė pateikėjas? Nėra. Ačiū. Galime pradėti balsuoti. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį, kad patvirtintume 7 narių komisiją? Nėra prieštaraujančių, vadinasi, bendru sutarimu pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui, t.y. kandidatūroms, kurios buvo išvardytos? Bendru sutarimu pritarta.

Dėl 3 straipsnio. Galima bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Taip. Ačiū. Pritarta.

Dėl 4 straipsnio, kad gruodžio 19 d. būtų pateiktos išvados ir pasiūlymai. Bendru sutarimu. Ačiū.

Dabar reikėtų balsuoti už visą Seimo nutarimo projektą. Prašom registruotis. Užsiregistravo 80 Seimo narių. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Klausiu, kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nutarimo projektui “Dėl laikinosios kontrolės komisijos nusikalstamumo Panevėžyje priežastims nagrinėti sudarymo”. Prašom balsuoti. Už – 63, prieš – 1, susilaikė 14, nutarimas priimtas.

N.MEDVEDEV. Replika po balsavimo.

PIRMININKAS. Dėl replikos – Seimo narys N.Medvedev.

N.MEDVEDEV. Aš labai įdėmiai sekiau visų tokių komisijų darbą ir dažniausiai tas darbas nueidavo niekais, bet pagrindinės priežastys buvo tokios, kad dažniausiai buvo politizuojamas klausimas, ir ypač nesisekdavo tada, kai tam tikros politinės jėgos buvo suinteresuotos, kad tas klausimas būtų palaidotas. Deja, taip buvo, aš atsimenu dar Sovietų Sąjungos laikus, kai buvo analizuojami Tbilisio įvykiai, taip buvo ir Lietuvoje per įvairių tokių nelaimingų staigių atsitikimų, nusikaltimų protrūkius. Jeigu tik buvo truputėlį suinteresuotos politinės jėgos, tai tas dalykas būdavo palaidojamas. Žinau, kad gerais norais pragaras grįstas, bet tegul mūsų šios kadencijos Seimas pabando. Duok Dieve, kad pasisektų, kad nebūtų politizuojamas tas klausimas. Klausimas labai rimtas. Aš balsavau už šios komisijos sukūrimą dėl tos priežasties. Tikiuosi, kad čia nebus politinių interesų. Dėkoju.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo" papildymo" projektas Nr.IXP-44 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Pereiname prie 11 klausimo – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo” papildymo” projektas Nr.IXP-44.

Pranešėjas – Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Skardžius. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Baigtas Seimo komitetų vadovų formavimas pagal Seniūnų sueigos patvirtintas kvotas. Komitetai išsirinko pirmininkų pavaduotojus ir mes turime tai šiandieną patvirtinti.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoju išrinktas G.Šivickas. (Balsai salėje) Yra išrinkti septyni pavaduotojai. Siūlome balsavimu pritarti šiam nutarimui.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, čia tiesiog mūsų prašymas, kad vieno komiteto pirmininko pavaduotojo tvirtinimą šiek tiek atidėtume, tai yra Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau Č.Juršėnai, mes turime protokolą… (Balsai salėje) Tuomet būtų galima tą klausimą atidėti, jeigu tam būtų pritarimas. Gal Seimo narys J.Kraujelis galėtų?

PIRMININKAS. Jus dar nori paklausti Seimo narys J.Kraujelis.

J.KRAUJELIS. Ir gerbiamojo Č.Juršėno prašymas, ir pono V.Andriukaičio frakcijos viduje yra tam tikrų naujų niuansų. Man atrodo, kad būtų galima sutikti ir dėl šio pavaduotojo padaryti pertrauką, dėl M.Pronckaus. Ačiū.

PIRMININKAS. Siūlau balsavimu pritarti šiam nutarimui be 4 punkto, be M.Pronckaus patvirtinimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju.

Jus nori paklausti Seimo narys K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Nebenoriu.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių nėra. Prašau registruotis! Prašau papildomai registruotis, nebuvo įjungtas kompiuteris.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Tuomet kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo nutarimui, kurį pateikė Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Skardžius, ir pradėtume svarstymo procedūrą? Prašau balsuoti.

Už – 65, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.

Ar yra norinčių dalyvauti svarstyme, kalbėti? Nėra. Ačiū. Tada reikėtų balsuoti. Balsuosim be 4 punkte nurodyto Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Seimo nario M.Pronckaus, be šio užrašo. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo” papildymo” be mano minėto 4 punkto? Prašau balsuoti.

Už – 63, prieš – 1, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo komitetų  sudėties patvirtinimo" 5 straipsnio pakeitimo" projektas Nr.IXP-71 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Svarstome 12 klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo” 5 straipsnio pakeitimo” projektas Nr.IXP-71. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Skardžius. Prašau.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Kadangi Seimo narys A.Kubilius negalėjo būti komitete, tai jam jau nesant šiandien premjeru siūlome jį patvirtinti Biudžeto ir finansų komiteto nariu. Taip pat Seimo narė R.Juknevičienė buvo išvykusi ir prisiekė vėliau, nebuvo įtraukta į komiteto sudėtį. Todėl ją siūloma patvirtinti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nare. Siūlome pritarti šiam Seimo nutarimui.

PIRMININKAS. Nėra norinčių nei kalbėti, nei paklausti. Ačiū pateikėjui. Ar galėtume bendruoju sutarimu po pateikimo pritarti šiam nutarimui? Ačiū. Bendruoju sutarimu po pateikimo pritarta.

Kas norėtų kalbėti svarstymo metu? Nėra. Nematau. Tuomet yra pasiūlymas taip pat bendruoju sutarimu pritarti. (Balsai salėje) Čia man komentuoja, kad negalime taip, turime balsuoti. Balsuojame. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą “Dėl Seimo komitetų sudėties pakeitimo”, prašau balsuoti.

Už – 62, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų” projektas Nr.IXP-74 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Nagrinėjame 13 klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų” projektą Nr.IXP-74. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Skardžius.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamieji kolegos, remdamiesi Statuto 44 straipsniu ir frakcijų rekomendacijomis siūlome patvirtinti Seimo narių pavaduotojus. Visi sąrašus turite. Dėl Seimo nario A.Kubiliaus gali iškilti klausimas. Todėl siūlau Tėvynės sąjungos frakcijai pateikti siūlymų dėl Seimo nario A.Kubiliaus pavaduotojo ar pavaduotojų.

R.Juknevičienė yra įtraukta į sąrašą.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys V.Matuzas. Prašom.

V.MATUZAS. Aš dėl pavadavimo. Šiuo metu iš visos frakcijos esu vienas, bet galėčiau pasiūlyti J.Razmos kandidatūrą.

A.SKARDŽIUS. Gerai, ačiū. Siūlau pritarti šiam Seimo nutarimui su pataisa.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu po pateikimo pritarti su pataisa? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta.

Nėra norinčių kalbėti nei dėl motyvų, nei diskusijose, tad reikėtų prieš priėmimą registruotis. Gyviau registruojamės. Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume nutarimą “Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo”, prašom balsuoti.

Už – 58, prieš – nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo “Dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko ir pavaduotojo” projektas Nr.IXP-73 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Nagrinėjame 14 klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo” projektą Nr.IXP-73. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Skardžius. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, praeitame Seimo posėdyje buvo patvirtintos komisijų sudėtys. Dabar Statutas numato, kad būtų patvirtinti šių komisijų pirmininkai ir pirmininkų pavaduotojai. Remdamiesi Statuto 77 straipsniu, siūlome patvirtinti šiuos Seimo narius: Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke – D.Teišerskytę, pirmininko pavaduotoju – N.Medvedevą. Komisija buvo susirinkusi ir bendru sutarimu išsirinko minėtus pirmininką ir pavaduotoją. Siūlau pritarti šiam Seimo nutarimui.

PIRMININKAS. Galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Ačiū. Tada reikėtų… Nėra norinčių kalbėti ar dalyvauti diskusijose, tad reikėtų balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo nutarimui “Dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo”, prašom balsuoti.

Už – 59, prieš – nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo “Dėl Seimo Peticijų komisijos pirmininko ir pavaduotojo” projektas Nr.IXP-74 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Svarstomas 15 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo Peticijų komisijos pirmininko ir pavaduotojo patvirtinimo” projektas Nr.IXP-72. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Skardžius.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, remdamiesi Statuto 74 straipsniu, siūlome patvirtinti šiuos Seimo narius: Peticijų komisijos pirmininku – R.Ruzą, pirmininko pavaduotoju – D.A.Barakauską. Komisija buvo susirinkusi. Balsavimo rezultatai: už R.Ruzą – 7, prieš – nėra, susilaikė 1, už pirmininko pavaduotoją D.A.Barakauską – 7, prieš – nėra, susilaikė 1. Siūloma pritarti šiam Seimo nutarimui.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū, Pirmininke. Aš siūlau pritarti, kadangi tai pirmas komisijos pirmininkas mūsų gatvėje.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu po pateikimo galima pritarti ir pradėti svarstymą? Pritarta. Ačiū.

Nėra norinčių kalbėti, dalyvauti diskusijose ar kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom registruotis. Užsiregistravo 71 Seimo narys. Kas už tai, kad pritartume Seimo nutarimui “Dėl Seimo Peticijų komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo”? Prašom balsuoti.

Už – 68, prieš – nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Plojimai)

Mes dar turime neišnagrinėtų rezervinių klausimų, o mūsų laikas baigėsi. Ir Seimo narių pareiškimai nėra perskaityti, todėl reikėtų posėdį pratęsti. Taip, bet aš demokratiškai prašau. Ačiū. Seimo posėdis pratęsiamas. Kiek užtektų? Pusvalandį?

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininko ir pavaduotojo" projektas Nr.IXP-77 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Svarstomas 1 rezervinis klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininko ir pavaduotojo” projektas. Pranešėjas – Seimo narys A.Medalinskas. Prašom.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tiesų būtų nuodėmė piktnaudžiauti jūsų demokratiškumu ir gera valia, kad dar rezervinius klausimus įrašome į programą pasibaigus laikui, tačiau ryžausi išeiti į šią tribūną ir prašyti jūsų dėmesio dėl to, kad tai yra ta delegacija, kurią reikia neatidėliojant patvirtinti, arba vadovybę reikia neatidėliojant patvirtinti. Kiek aš suprantu, pradedame nuo Baltijos Asamblėjos, taip?

Jeigu pradedame nuo Baltijos Asamblėjos, tai jūs turite teikimą. Yra siūlymas Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovu patvirtinti A.Klišonį, o vadovo pavaduotoju V.P.Andriukaitį.

PIRMININKAS. Nėra norinčių paklausti. Ar pritartume po pateikimo? Bendru sutarimu pritarta po pateikimo.

A.MEDALINSKAS. Jeigu galima, gerbiamasis Seimo Pirmininke, būtų siūlymas ne tik pritarti po pateikimo, bet ir svarstyti. Pageidaujama mažiau klausimų, kad taupytume laiką.

PIRMININKAS. Mes žinome tą procedūrą ir ją atliksime. Norinčių kalbėti nėra, diskutuoti nėra. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume Seimo nutarimui “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininko ir pavaduotojo”? Prašom balsuoti.

Už – 64, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2000–2001 metų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininko ir pavaduotojo" projektas Nr.IXP-76 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Svarstomas antrasis rezervinis klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2000–2001 metų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininko ir pavaduotojo” projektas. Pranešėjas – Seimo narys A.Medalinskas. Prašau.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Siūloma patvirtinti šios delegacijos vadovybę į delegaciją išrenkant J.Čekuolį, vadovo pavaduotoja – S.Burbienę.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendruoju sutarimu pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą? Pritarta. Nėra norinčių diskutuoti, kalbėti. Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2000–2001 metų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje vadovo ir pavaduotojo”? Prašau balsuoti. Prašyčiau balsuoti pakartotinai, nes kompiuteris nespėja. (Balsai salėje) Balsuojame dar kartą dėl nutarimo priėmimo. Prašau.

Už – 63, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo Europos reikalų komiteto sudėties” projektas Nr.IXP-75 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Svarstomas trečiasis rezervinis klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo Europos reikalų komiteto sudėties” projektas. Pranešėjas – Seimo narys A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Visi prieš save turite tekstą, nevardysiu visų 24 pavardžių, asmenų, siūlomų į Seimo Europos reikalų komitetą. Aš tikiuosi, kad po tokių ilgų derinimų, kurie truko visą savaitę, jis bus patvirtintas pakankamai greitai ir tikiuosi jūsų pritarimo. Pozicijos buvo derintos ne kartą, labai ilgai ir, tikiuosi, matysime rezultatą. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Nėra norinčių paklausti. Ar galima bendruoju sutarimu pritarti po pateikimo? Jūs turite sąrašą. Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Tuomet reikėtų balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Seimo Europos reikalų komiteto sudėties”? Prašau balsuoti.

Už – 60, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos į Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos jungtinį parlamentinį komitetą sudarymo" projektas Nr.IXP-78 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Svarstomas ketvirtasis rezervinis klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos į Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos jungtinį parlamentinį komitetą sudarymo” projektas. Pranešėjas – Seimo narys A.Medalinskas. Prašau.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš žiūriu į laikrodį, jeigu mes per penkias minutes patvirtinsime ketvirtąjį projektą, mes iš tikrųjų pateksime į Guinnesso rekordų knygą. Aš siūlau žengti panašų žingsnį ir pritarti paskutiniam rezerviniam projektui. Pavardžių nevardysiu. Tai yra žmonės, kurie siūlomi į delegaciją Jungtiniame parlamentiniame komitete. Iš karto galite atkreipti dėmesį į vieną dalyką: čia išvardinta visa delegacija, o delegacija pati išsirinks pavaduotojus. Jeigu prireiks, šį klausimą mes galėsime patvirtinti čia, Seime, bendruoju sutarimu. Dabar mums reikia priimti visą delegacijos sudėtį. Ačiū jums. Tikiuosi taip pat greito pritarimo.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendruoju sutarimu po pateikimo pritarti? Nėra prieštaraujančių. Po pateikimo pritarta. Ir pradėtume svarstymo procedūrą. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Tuomet reikėtų balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos į Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos jungtinį parlamentinį komitetą sudarymo”? Prašau balsuoti.

Už – 62, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.

Seimo narių pareiškimai

Liko paskutinis klausimas – Seimo narių pareiškimai. Mes turime du pareiškimus. Norėčiau juos perskaityti.

Yra keturiolika Seimo narių, kurie skelbia: “Mes, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, prašome įregistruoti Lietuvos Respublikos Seimo parlamentinę ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupę.” Šitas sąrašas nėra baigtas, kviečia prisidėti ir informuoja, kad iki kito penktadienio Dokumentų skyriuje būtų galima papildyti šį sąrašą.

Taip pat šešiolika Seimo narių skelbia: “Mes, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, prašom įregistruoti Lietuvos Respublikos Seimo parlamentinę ryšių su JAV grupę”.

Dar gauti du pareiškimai. Dvidešimt Seimo narių skelbia: “Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, siūlome įkurti parlamentinę grupę ryšiams su Graikijos ir Kipro parlamentais šių valstybių ekonominių bei kultūrinių ryšių plėtojimui”. Taip pat Dokumentų skyriuje galima įsirašyti. Čia baigtinis, jau pavėluota. Daugiau nepriima. Atsiprašau, čia dvidešimt aštuoni, ne dvidešimt, kaip aš sakiau.

Yra Seimo nario J.Veselkos, bet jo nėra. Jis siūlo rinktis Seimo nariams, bet jeigu jo nėra, tai nėra pas ką ir ateiti. Neskaitysiu.

Seimo narys A.Gricius. Prašau.

A.GRICIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, atsiprašau, aš nespėjau, tiksliau, pamiršau jums įteikti, kad 34 Seimo nariai yra užsirašę į Lietuvos parlamentinę delegaciją ryšiams su Airijos parlamentu. Taip pat informuoju Seimo narius, kad užsirašymas dar nebaigtas ir iki kito posėdžio norinčius užsirašyti į šią grupę prašau kreiptis į mane. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar yra užsirašęs kalbėti A.Medalinskas. Technikos klaida. Viskas. Visi norintys kalbėjo, perskaitė savo pareiškimus. Darbotvarkę baigėme. Posėdis baigtas.

Kitą savaitę posėdžių nebus, nes Seniūnų sueiga yra nutarusi visą savaitę svarstyti biudžetą komitetuose. Dėl kitos savaitės posėdžių būsite informuoti. Kitas posėdis – 21 dieną.