LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS	TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA 2000 11 06 Nr. P- 2985 Vilnius
Lietuvos Respublikos pensijų fondų  įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal santykį su galiojančiais įstatymais galima pateikti kai kurių pastabų bei pasiūlymų:

1. Teikiamu įstatymo projektu norima pakeisti trisdešimt keturis straipsnius iš keturiasdešimt dviejų bei papildyti įstatymą 23 – 1 straipsniu. Atsižvelgiant į Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatus, reikėtų pateikti keičiamojo teisės akto naują redakciją arba parengti naują teisės aktą.

2. Projektu teikiamo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad leidimas pensijų fondo veiklai gali būti išduotas naujai įsteigtai ar jau veikiančiai bendrovei, kurios visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą verstis pensijų fondo veikla. Projektą reikėtų papildyti aiškia nuostata draudžiančia pensijų fondams užsiimti kita veikla.

3. Iš projektu teikiamo įstatymo 5 straipsnio 12 dalies 2 sakinio redakcijos lieka neaišku apie kokį “sprendimą”, kuriame turi būti nustatomi atitinkami terminai, yra kalbama. Reikėtų patikslinti šios straipsnio dalies redakciją.

4. Projekto nuostatas reikėtų suderinti su Audito įstatymu. Atkreiptinas dėmesys, kad reikėtų peržiūrėti ir pakeisti visas Pensijų fondų įstatymo nuostatas, neatitinkančias Audito įstatymo.

5.Projektu teikiamo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pensijų fondo reorganizavimo projektui turi pritarti kiekvieno reorganizuojamo pensijų fondo visuotinis  akcininkų susirinkimas ir Vertybinių popierių komisija. Žodis “kiekvieno” yra perteklinis, todėl jį reikėtų išbraukti. Svarstytina, ar reikalingas atskiras Vertybinių popierių komisijos pritarimas pensijų fondo reorganizavimo projektui, kadangi šis pritarimas išreiškiamas priimant sprendimą dėl sutikimo reorganizuoti pensijų fondą.

6. Projektu teikiamo 8 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį galima būtų pasiūlyti perkelti į to paties straipsnio 1 dalį, nes šios dalies ir minėto sakinio nuostatos aptaria Vertybinių popierių komisijos sutikimą reorganizuoti pensijų fondą.

            7. Diskutuotinos projektu teikiamo 8 straipsnio 7 dalies ir kitų straipsnių nuostatos, kurios numato, kad pensijų fondas gali perkelti pensijų sutartis į kitą fondą be pensijų programos dalyvio sutikimo. Šios  nuostatos prieštarauja Civilinio kodekso 242 straipsnio 1 daliai, įtvirtinančiai, kad perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali, tiktai sutinkant kreditoriui. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir 2001 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74 - 2262) 6.116 straipsnio 1 dalyje. 

            8. Projektu teikiamo 10 straipsnio 8 ir 9 dalies nuostatos neatitinka Hipotekos įstatymo 2 straipsnio ir Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo 6 straipsnio nuostatoms, pagal kurias įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiau už visų kitų kreditorių reikalavimus. Tai pagrindinė Hipotekos ir Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymų nuostata, todėl jos pakeitimas galėtų turėti esminės įtakos turto įkeitimo sistemos teisiniam reglamentavimui. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad Hipotekos ir Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymai nenumato galimybės įstatymuose numatyti išimtis, kurios pakeistų minėtą kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką, todėl reikėtų keisti ir minėtų įstatymų nuostatas.

            9. Reikėtų tobulinti projektu teikiamo 16 straipsnio 5 dalies pirmo sakinio redakciją, numatant, kad pensijos sutartyje turi būti numatyta pensijų programos dalyvio teisė vienašališkai bet kuriuo metu nutraukti pensijos sutartį.

            10. Projektu teikiamo 17 straipsnio nuostata, kad pensijos sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo ir pensijos įmokos įmokėjimo, prieštarauja projektu teikiamo 16 straipsnio 8 dalies nuostatai kuri numato, kad pensijos programos dalyvio asmeninė sąskaita atidaroma įsigaliojus pensijos sutarčiai, todėl reikėtų suderinti projekto nuostatas. Be to, projektu teikiamas 17 straipsnis aptaria ne tik pensijų programos dalyvį, bet ir pensijos sutarties įsigaliojimą, todėl galima būtų pasiūlyti atitinkamai papildyti ne tik straipsnio tekstą, bet ir patį straipsnio pavadinimą.

            11. Pagal projektu teikiamas 20 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas 10 procentų sankcija bus taikoma pensijų programos ir pensijų sutarties nutraukimo šalių susitarimu atvejais.  Tačiau straipsnio 3 dalies nuostata nenumato galimybės pensijų programos ir pensijos sutarties šalims susitarti dėl minėtos sankcijos netaikymo. Galima būtų atkreipti dėmesį, kad terminas “sankcija” paprastai nenaudojamas civilinių santykių teisiniame reglamentavime, be to, ji galėtų būti  taikoma tik už prievolių nevykdymą arba netinkama vykdymą. Galiojančio Civilinio kodekso 228 straipsnis ir 2001 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74 - 2262) 6.71 straipsnis už prievolių nevykdymą ir netinkamą įvykdymą numato netesybas (baudą, delspinigius). (pabr. mūsų)

12. Projektu teikiamo 20 straipsnio 5 dalyje bei 21 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad pensijų fondui, pensijų fondo akcininkams, pensijos įmokų mokėtojui draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai riboti pensijų programos dalyvio teisę išstoti iš pensijų programos, o pensijų fondui, kurio dalyvis pareiškia norą pereiti į kitą pensijų programą, pensijų fondo akcininkams ar įmokų mokėtojui taip pat draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai riboti šią pensijų programos dalyvio teisę. Svarstytina, ar šioms nuostatoms neprieštarauja 20 straipsnio 2 dalies nuostata, suteikianti pensijų fondui teisę nustatyti draudimą išstoti iš pensijų programos iki pensinio amžiaus ar minimalaus privalomo termino suėjimo.

13. Reikėtų tobulinti projektu teikiamo 20 straipsnio 4 dalies redakciją, nes nėra loginio ryšio tarp dalies ir jos punktų.

            14. Reikėtų suvienodinti projektu teikiamo 21 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes vienur kalbama apie pensijų programos dalyvio perėjimą iš vieno pensijų fondo į kitą, o kitur – apie perėjimą iš vieno pensijų fondo pensijų programos į kito pensijų fondo pensijų programą.

15. Pensijų fondų įstatyme yra įtvirtinta “pensijų fondo” sąvoka – tai bendrovė, įsteigta ir veikianti Akcinių bendrovių įstatymo bei šio įstatymo nustatyta tvarka. Kyla klausimas, apie kokį atlyginimą pensijų fondui (t. y. bendrovei) už pensijų fondo veiklą yra kalbama projektu teikiamo įstatymo 30 straipsnyje, tuo labiau, kad minima, jog šis atlyginimas vyksta pensijų programos turto sąskaita. Šia nuostata tarsi paneigiami pensijų fondo veiklos tikslai -  siekti pelno, sukaupti senatvei papildomas gyventojų pajamas ir išmokėti jiems pensijų išmokas. Pensijų fondo veikla turėtų būti finansuojama iš pensijų fondo nuosavo kapitalo, tame tarpe iš pensijų fondo veiklos gauto pelno, priešingu atveju fondo veikla ir įsipareigojimų vykdymas pensijų programų dalyviams būtų neįmanomas. Be to, siekiant apsaugoti pensijų programų dalyvių interesus, įstatyme reikėtų apibrėžti pensijų programos turto administravimo išlaidas ir nustatyti kokios išlaidos dengiamos iš pensijų fondo ir kokios iš pensijų turto. (pabr. mūsų)     

16. Tikslintinas projektu teikiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies terminas “su sąskaitoje apskaitomomis sumomis gali būti sudaromi sandoriai”. (pabr. mūsų)

            17. Tobulintina projektu teikiamo 34 straipsnio 2 dalies redakcija. Projekto nuostatos neužtikrina vienodų teisių paveldėtojams, nes vienu atveju pensijų sąskaitoje pažymėti apskaitos vienetai į pinigus bus konvertuojami pateikus mirties faktą patvirtinantį dokumentą, o kitais atvejais – paveldėjimo teisės liudijimą, kuris pagal galiojančius įstatymus gali būti išduotas tik po šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos. Projekte turėtų būti nustatyta visiems vienoda apskaitos vienetų konvertavimo data, kadangi nuo jos gali priklausyti pensijų programos dalyviui (paveldėtojui) priklausančios išmokos dydis. Konvertavimo datą reikėtų sieti ne su dokumentų pateikimo laiku, o su pensijų programos dalyvio mirties momentu, nuo kurio pasibaigia dalyvavimas pensijų programoje (projektu teikiamo 20 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo 15 straipsnį žmogaus mirtis turi būti teisiškai įregistruota, todėl mirties faktą teisiškai gali patvirtinti tik minėto įstatymo 19 straipsnyje nurodytų mirties registravimo įstaigų išduoti dokumentai.

            18. Reikėtų keisti projektu teikiamo 34 straipsnio 5 dalies redakciją. Pensijų fondas ar valdymo įmonė negali atsakyti pensijų programos turtu, nes pagal projektu teikiamo 34 straipsnio 1 dalį pensijų programos turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pensijų programos dalyviams. Be to, Pensijų fondų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fondas už savo prievoles atsako tik nuosavu turtu. Kita vertus, projekte reikėtų nustatyti, kad į pensijų programos turtą negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal pensijų fondo ir jo kreditorių reikalavimus.    

19. Projektu teikiamo 36 straipsnio 2 dalies ir 37 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad valdymo įmonė ir depozitoriumas negali būti pakeista be Vertybinių popierių komisijos sutikimo, stokoja teisinio pagrįstumo. Vertybinių popierių komisijos funkcija yra prižiūrėti ir kontroliuoti valdymo įmonių bei depozitoriumų veiklą. Tokiu būdu ūkio subjektams, besinaudojantiems valdymo įmonių ir depozitoriumų paslaugomis, garantuojama teisė laisvoje rinkoje pasirinkti patikimus verslo partnerius. Minėtos projekto nuostatos suvaržytų ūkio subjektų pasirinkimo laisvę. Kita vertus, jeigu minėtais atvejais Vertybinių popierių komisijos sutikimas yra būtinas, įstatyme turėtų būti numatytos aplinkybės, kurioms esant Vertybinių popierių komisija galėtų neduoti sutikimo.

Teisės departamento vyresnysis konsultantas                                     P. Skaisgiris

Teisės departamento vyresnysis konsultantas                                     V. Stankevičius

Teisės departamento konsultantė                                                                    S. Kaplerienė

Sutinku:

Teisės departamento direktorius                                                                     K. Virketis