Šešioliktasis (528) posėdis
2000 m. spalio 18 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.LANDSBERGIS ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Malonūs Seimo nariai ir visi dalyvaujantys! Pirmiausia kreipiuosi į Seimo narius, kviečiu baigti susirinkti į salę. Prieš išsiskirstant pirmiausia reikia susirinkti. Šiandien yra labai ypatingas posėdis, kurį pradedame (gongas skamba) muzikos garsais. Šis posėdis skirtas šio Seimo kadencijai užbaigti, tam tikrai apžvalgai ir kalboms, kurios, manau, bus reikšmingos, reikalingos ir būsimam, ateinančiam, devintajam Seimui, nes daug kas iš mūsų turi sukauptos patirties ir vienokiu ar kitokiu būdu galėtų ją perduoti net ir per šio posėdžio kalbas.

2000 m. spalio 18 d. (trečiadienio) darbotvarkė

Kviečiu A.Vidžiūną į talką. Dabar į tribūną pagal mūsų darbotvarkę (Tikiuosi, bendru sutarimu mes ją tvirtiname. Ar yra prieštaraujančių? Nėra. Ačiū.) kviečiu Ministrą Pirmininką A.Kubilių.

Ministro Pirmininko A.Kubiliaus kalba

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji bendražygiai! Štai ir baigėsi dar ketveri metai. Per šiuos metus buvo visko: daugybė darbo ir pakankamai daug klaidų, linksmų akimirkų ir piktų barnių. Tačiau šiandien svarbiausia yra tai, kad mes buvome kartu: koalicijoje ir be koalicijos, daugumos atstovai ir opozicijos atstovai, atskilusieji ir nusprendę pasitraukti. Vyriausybėse ir Seime visi mes buvome kartu.

Po metų ar dešimtmečių užsimirš nesutarimai ir smulkmenos, liks tik vienas supratimas, kad mes buvome kartu.

Šiandien aš prieš jus stoviu kaip Ministras Pirmininkas, kuris rytoj pagal Konstituciją grąžins Vyriausybės įgaliojimus Respublikos Prezidentui. Šiandien būtų gera proga pasakyti viską atvirai, ką Vyriausybė galvoja apie Seimą. Bet Vyriausybė ir Seimas visais laikais pasižymėjo specifiniais santykiais: Seimas visuomet buvo teisus, o Vyriausybė visuomet buvo kalta. Todėl šios temos toliau neplėtosiu, kaip ir nebandysiu pateikti ataskaitos už visas Vyriausybes, kurios per šiuos ketverius metus dirbo. Visko buvo, bet mes negalime nematyti vieno: kad per šiuos ketverius metus Lietuva žengė didelius žingsnius į priekį ir, be abejo, žengdama šiuos žingsnius susidūrė su naujomis problemomis ir naujais iššūkiais. Istorija įvertins visų mūsų darbus. Mes turime vertinti savo klaidas, kad jų nekartotume.

Ta proga norėčiau keliais sakiniais peržvelgti tą laikotarpį, kai man teko vadovauti Vyriausybei, ir pasidalinti su jumis keliomis mintimis apie visų mūsų ateitį.

Mūsų Vyriausybė atėjo dirbti beveik prieš metus. Tuo metu, kai kaip Rusijos krizės pasekmė ryškiai atsiskleidė sunki šalies finansinė padėtis. Išoriškai atrodė, kad daugiausia aistrų kunkuliuoja dėl Būtingės terminalo bei “Mažeikių naftos” akcionavimo. Tačiau rimčiausia bėda buvo ta, kad į biudžetą patekdavo kur kas mažiau lėšų nei buvo išleidžiama. Biudžeto deficitas pasiekė grėsmingus dydžius, mums užsidarė užsienio finansų rinkos, o Vyriausybės vertybiniai popieriai vidaus rinkoje nebuvo paklausūs. Mažėjo pasitikėjimas litu, visiškai tikroviška ėmė atrodyti lito nuvertėjimo galimybė, kaip jau buvo atsitikę ir kaimyninėje Rusijoje.

Stabilizuoti makroekonominę padėtį ir grąžinti pasitikėjimą Vyriausybe finansų rinkose buvo pirmaeilis mūsų uždavinys. Jį sėkmingai sprendėme iš karto imdamiesi įgyvendinti griežto taupymo programą. Tai iš tikrųjų buvo sunkūs ir nepopuliarūs sprendimai. Ta proga norėčiau padėkoti visiems Vyriausybės nariams, Seimui, ypač bendražygiams iš Tėvynės sąjungos ir Krikščionių demokratų frakcijų už sąžiningą darbą, paramą tuo sunkiu Vyriausybės išmėginimo laikotarpiu.

Labai vertinu ir Lietuvos žmonių santūrumą, ir jų palaikymą, leidusį sėkmingai įveikti iki šiol turbūt didžiausią krizę, su kuria susidūrė mūsų jau ant privačios nuosavybės pagrindų stovintis ūkis. Be abejo, remdamasis savo patirtimi norėčiau palinkėti būsimajai Vyriausybei, Seimui dirbti nuosekliai ir kryptingai, kad antroje kadencijos pusėje neiškiltų būtinybės viską pradėti iš naujo.

Užgesinę šį finansų sistemos gaisrą, ėmėmės į ateitį nukreiptų programų įgyvendinimo. Tai, ką vėliau pavadinome nauju vėju, iš pradžių sudarė trys pagrindinės programos. Pirmoji – tai didžiųjų energetikos ir susisiekimo monopolinių įmonių pertvarkymas iš dalies jas privatizuojant ir įvedant rinkos santykius.

Antroji programa – tai vadinamoji biurokratijos saulėlydžio, arba valdymo reformos, programa.

Trečioji, pagrindinė, mūsų darbo kryptis buvo verslo sąlygų gerinimo, arba verslo saulėtekio, programa

Kiek vėliau į naujo vėjo programą įsiliejo ketvirtasis (…) vėjas – informacinės visuomenės kūrimo programa.

Norėčiau pasakyti, kad šių programų esmė iš tikrųjų yra labai paprasta ir aiški. 1991–1995 metais Lietuvoje su mažesniais ar didesniais pertrūkiais vykusių ūkio reformų dėka buvo sukurta privačios nuosavybės pagrindu veikianti laisvoji rinka. Panašios reformos daugelyje Vakarų valstybių buvo baigtos netrukus po Antrojo pasaulinio karo.

Pastaruosius kelis dešimtmečius Europoje vyksta naujo pobūdžio reformos, rinkos santykiai ir konkurencija įvedami į tas monopolines sritis, kurios anksčiau buvo išimtinai valstybės žinioje, neišskiriant ir paties valstybės valdymo. Tokios reformos suteikė galimybių tolesnei ūkio plėtrai ir spartesniam valstybių modernizavimui. Tai yra ir mūsų pradėtų pertvarkymų mano minėtose srityse esmė.

Aš tikrai turiu pasidžiaugti, kad visus šiuos darbus šalies Prezidentas savo nesenoje kalboje per televiziją įvardijo kaip darbus, kuriuos naujoji Vyriausybė privalo tęsti. Tikiu, kad tai yra patikimas garantas, kad mes ir toliau sparčiai žengsime pažangos keliu.

Remdamasis šiuo įsitikinimu, aš leisiu sau prognozuoti šios dienos proga, kaip atrodys Lietuva lygiai po ketverių metų, kai mes, bent jau kai kurie iš mūsų, vėl susirinksime į šią salę, į tokį patį posėdį. Taigi kas bus Lietuvoje 2004 m. spalio viduryje?

Pirmiausia turiu pasakyti, kad nepaisant Č.Juršėno pastangų konservatoriai bus ką tik laimėję daugiausia vietų Seimo rinkimuose, tačiau valdančiąją koaliciją dėl didelės Seimo partinės fragmentacijos bus labai sunku sudaryti.

Respublikos Prezidentas V.Adamkus, einantis Prezidento pareigas antrą kadenciją iš eilės, remdamasis Suomijos pavyzdžiu, pasiūlys sudaryti vaivorykštinės koalicijos Vyriausybę. Terminas “vaivorykštė” natūraliai papildys Lietuvos politinį žodyną šalia tokių terminų: “saulėtekis”, “saulėlydis” ar “naujas vėjas”.

Europos Sąjunga bus apsisprendusi įgyvendinti didžiojo sprogimo plėtros scenarijų, ir Lietuvoje vyks pasirengimas referendumui dėl narystės Europos Sąjungoje. Referendumo data bus 2005 m. spalio mėnuo.

2002 m. įvykusi NATO viršūnių konferencija bus priėmusi sprendimą pripažinti Lietuvą geriausiai pasirengusia kandidate kitam NATO plėtros etapui. Lietuvoje vyks intensyvus pasirengimas (kartu su Slovėnija ir Slovakija) tapti NATO nare, bet NATO vadovybė dar intensyviai diskutuos, kada ši plėtra turės įvykti: iki ar po JAV Prezidento rinkimų.

Lietuvos ekonomika augs ypač sparčiai, ir metinis bendrojo vidaus produkto didėjimas sieks 7–8%. Didžiausią prieaugį ekonomikai duos užsienio kapitalo modernios naujosios ekonomikos įmonės ir “Mažeikių nafta”, kuri pasirašiusi su “Lukoil” abiem pusėms pelningą sutartį perdirbinės iki 12 mln. tonų naftos per metus.

Valstybės biudžetas bus perteklinis. Apskritai pasakius, estai pavydės lietuviams jų ekonomikos plėtros sėkmės. Mokyklos bus visiškai kompiuterizuotos. Pirmą sykį Lietuvoje bus įvykę rinkimai, kuriuose buvo balsuojama ir internetu, Seimo nariams bus suteikta galimybė ir laisvė balsuoti nebūnant Seimo posėdžiuose naudojantis mobiliuoju telefonu. (Juokas)

Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, kodėl jūs taip linksminatės. (Juokas) Aš nuoširdžiai norėčiau palinkėti ir jums, ir sau, kad taip ir atsitiktų, kad ši mano vizija taptų realybe. Todėl norėčiau nuoširdžiai palinkėti sėkmės ir naujai Vyriausybei, kad jai sektųsi tęsti tai, ką mes pradėjome, nes kelias į pažangą yra vienintelis – reformos ir euroatlantinė integracija.

Baigdamas noriu nuoširdžiai dar sykį jums visiems padėkoti. Šiandien yra ypatinga diena ne tik todėl, kad mes įveikėme dar vieną etapą, bet šiandien yra gera proga pasveikinti ir V.Landsbergį ne tik su nuveiktais didžiuliais darbais, bet ir su eiliniu gimtadieniu, ką Vyriausybės vardu mes su ponia Irena ir norime padaryti. (Plojimai)

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkas tikrai Ministro Pirmininko A.Kubiliaus kalbos nėra rašęs ir režisavęs. Labai ačiū, pone Ministre Pirmininke. Aš įsivaizduoju, kad tai Vyriausybės atviras ir sąžiningas požiūris į Seimą. Tai, ką jūs galvojate, tą ir pasakėte.

Seimo komitetų pirmininkų kalbos

Kolegos, esame prašę komiteto pirmininkų pasakyti keletą žodžių apie ketverių metų kadencijos darbus. Man miela pirmąją pakviesti į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę G.Imbrasienę. Paskui ruošiasi A.Šimėnas. apibendrinti Ekonomikos komiteto darbus.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, kolegos! Baigiantis kadencijai norėčiau keletą žodžių pasakyti apie Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto darbą. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete dirbo keturiolika Seimo narių. Komitetą sudarė du pakomitečiai: Teisės sistemos ir Seimo aktų projektų vertinimo pakomitetis bei Teisėtvarkos institucijų parlamentinės kontrolės pakomitetis. Per šią kadenciją komitetas suorganizavo apie 217 komiteto posėdžių, kurių metu apsvarstyta 706 pavedimai, tai yra įstatymų bei kitų teisės aktų projektai. Be abejo, kiekvieno teisės akto projekto negalima lyginti, pavyzdžiui, Civilinio kodekso, Baudžiamojo, nes jie buvo labai plačios apimties.

Komitetas daug nuveikė iš esmės visose pagrindinėse teisės šakose. Glaudžiai bendradarbiavo su Teisingumo ministerija, su Generaline prokuratūra, teismais, tiksliau, teisėjais. Svarstant įstatymų projektus šių institucijų atstovai dažnai dalyvavo komiteto posėdžiuose. Jų patarimai, jų pastabos mums buvo labai vertingos, į jas mes dažniausiai atsižvelgdavome.

Bene svarbiausi komiteto nuveikti darbai, kaip žinote, tai buvo Civilinio ir Baudžiamojo kodeksų detalus svarstymas bei galutinis jų parengimas Seimui svarstyti. Šių metų liepos 18 d. Seimas priėmė Civilinį kodeksą, kuris įsigalios nuo kitų metų liepos 1 d., išskyrus tas kodekso normas, kurioms įstatymas numato kitus įsigaliojimo terminus. Reikia pasidžiaugti, kad parengtas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas yra pirmasis Lietuvos istorijoje nacionalinės teisės aktas, sistemiškai reguliuojantis civilinius santykius.

Taip pat neseniai, šių metų rugsėjo 26 d., priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas bene daugiausia dirbo prie šio projekto. Šis projektas Seime buvo įregistruotas praėjusių metų lapkričio 15 d. Komitetas iš esmės dirbo visus metus organizuodamas klausymus su baudžiamosios teisės specialistais, diskutavo, tobulino, manau, kad jis išėjo gana neblogas. Priėmę Baudžiamąjį kodeksą mes davėme tarsi pamatą būsimiems įstatymams. Turiu omeny Baudžiamojo proceso, Bausmių vykdymo bei Administracinių teisės pažeidimų kodeksų rengimą.

Noriu paminėti ir kitus svarbius įstatymus. Tai Teismo antstolių įstatymas, kuris pirmą kartą priimtas kaip atskiras teisės aktas. Anksčiau teismo antstolių darbą reglamentavo Teismų įstatymas, tačiau gyvenimas parodė, kad tai turi būti visiškai atskiras ir labiau reglamentuotas įstatymas.

Taip pat priimtas Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas, kuriuo nustatyta, kad statutiniais pagrindais veikianti valstybės teisėsaugos įstaiga rengia ir įgyvendina korupcijos prevencijos priemones, atskleidžia ir tiria nusikaltimus, kuriais pasireiškia korupcija.

Labai svarbus buvo Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymas. Priėmus minėtą įstatymą pasikeitė ne tik Kalėjimų departamento pavaldumas, bet Kalėjimų departamentas tapo civiline įstaiga, besirūpinančia bausmės vykdymu.

Vakar priimtas Policijos veiklos įstatymas. Tai tikrai reikalingas įstatymas, kuriuo koreguojama policijos veiklos paskirtis, naujai sureguliuojami policijos santykiai su visuomene, valstybės ir vietos savivaldos institucijomis.

Šiandien visų priimtų įstatymų, prie kurių dirbo komitetas, aš neminėsiu, matyt, ir nėra reikalo. Manau, kad komitetas… Ne manau, o tikrai pateiksime raštu ataskaitą Seimui.

Ko nepadarė komitetas? Labiausiai sau ir komitetui galėčiau papriekaištauti dėl per mažo dėmesio parlamentinės kontrolės funkcijai skyrimo. Naujajam Seimui, naujajam Teisės ir teisėtvarkos komitetui, jeigu jis taip vadinsis, galbūt pasikeis pavadinimas, linkėčiau, kad per naujojo Seimo kadenciją priimtų Baudžiamojo ir Civilinio proceso kodeksus, naują Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, Bausmių vykdymo kodeksą. Ir dar. Pradėta vidaus reikalų sistemos reforma. Linkiu, kad ji būtų tęsiama ir įgyvendinama, nes per dešimt metų šios reformos ėmėsi tik ši paskutinioji mūsų Vyriausybė ir Seimas.

O jums, mielieji kolegos, norėčiau padėkoti, kad buvome ir dirbome kartu. Tiems, kurie išrinkti į naują Seimą naujai kadencijai, linkiu gero ir produktyvaus darbo. Tiems, kurių naujajame Seime nebebus, linkiu sėkmės darbuose bei asmeniniame gyvenime. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti Ekonomikos komiteto pirmininką A.Šimėną. Ruošiasi Europos reikalų komiteto pirmininkas R.J.Dagys.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Šios kadencijos Seimas ypač daug nuveikė, kad būtų reglamentuotas šalies ūkinis gyvenimas. Strateginė šių darbų kryptis buvo tinkamos teisinės aplinkos rinkos ekonomikai sukūrimas įvertinant Europos Sąjungos šalims taikomus reikalavimus. Šioje itin svarbioje darbų srityje galima išskirti keturias pagrindines įstatymų bei teisės aktų grupes.

Pirmoji – tai įstatymai, reglamentuojantys įvairių tipų ūkio subjektų steigimą, veiklą, reorganizavimą bei likvidavimą ir čia išskirtinę reikšmę turi naujas Akcinių bendrovių įstatymas.

Antroji darbų kryptis – pagrindinių rinkos priežiūros institucijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Tokių institucijų kaip konkurencijos, bankroto, standartų, taip pat vartotojų teisių gynimo.

Trečioji kryptis – rinkos gynimo bei apsaugos įstatymų paketas: antidempingo, protekciniai, kompensacinių muitų įstatymai.

Pagaliau ketvirtoji sritis – svarbiausi ūkinio sektoriaus veiklą reglamentuojantys įstatymai. Tai įstatymų paketas, reglamentuojantis energetikos sektorių, telekomunikacijų sektorių, transporto, statybos, žuvininkystės įstatymai.

Apibendrinant galima pasakyti, kad su nedidelėmis išlygomis šios kadencijos Seimas iš esmės užbaigė rinkos ekonomikai reikalingos teisinės bazės sukūrimą ir ji atitinka Europos Sąjungos šalims keliamus reikalavimus. Todėl naujasis Seimas, matyt, pamažu turės pasukti tradicinių seimams darbų linkme – būtent teisės aktų taikymo priežiūros ir tokios svarbios srities kaip valstybės finansų bei turto valdymo bei naudojimo kontrolės. Šiems darbams iš tiesų dar nei vienas Seimas neskyrė tinkamo dėmesio.

Baigdamas norėčiau padėkoti visiems kolegoms už bendrą darbą ir mūsų tarpusavio supratimą. Kaip Ekonomikos komiteto pirmininkas norėčiau padėkoti visoms Seimo tarnyboms, kurių tikrai nuoširdus darbas sudarė geras sąlygas dirbti. Tad geros kloties jums, kolegos! (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys R.J.Dagys – Seimo Pirmininko pavaduotojas ir Europos reikalai Seime ir Lietuvos valstybėje. Ruošiasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Katkus.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, Europos komitetas buvo naujadaras šiame Seime, anksčiau tokio nėra buvę, tai mūsų buvęs eksperimentas, kuris, mano manymu, pasiteisino. Europos komiteto struktūra buvo dengianti visus komitetus, sudaryta iš Užsienio reikalų komiteto pusės narių, iš kitų komitetų atstovų. Jo pagrindinis tikslas buvo koordinuoti visą darbą, susijusį su įstatymų leidyba ir su reikalingų Europos Sąjungai priimti dokumentų procedūra, taip pat prižiūrėti, kaip mūsų Vyriausybės institucijos yra pasirengusios deryboms. Nebuvo sunku dirbti šiame komitete, nes buvo aiškus visų parlamentinių pagrindinių partijų sutarimas Europos integracijos tikslais, todėl tikrai darbas buvo palyginti lengvas, nebuvo didelių prieštaravimų, diskusijos daugiau vyko taktiniais klausimais, bet jokiu būdu ne strateginiais.

Norėčiau padėkoti mūsų komiteto patarėjams, kurie turėjo labai didelį šio viso darbo krūvį, mano pavaduotojams, kurie atstovavo įvairioms politinėms partijoms, mūsų Vyriausybės atstovams, vyriausiesiems derybininkams Europos komitete už gerus ryšius. Tai buvo bendras visų rūpestis. Aišku, ne viskas taip vyko, kaip turėtų būti. Aišku, įstatymų leidyboje mes buvome užsibrėžę daug didesnius tikslus, deja, įvykdėme ne visus. Per šiuos metus Seimas priėmė 30% visų įstatymų projektų, fundamentalių įstatymų projektų. Palikome labai didelį darbo krūvį ateinančiam Seimui.

Europos komitetas, manau, pradėjo labai gerą tradiciją ir į visus svarstymus, susijusius su integracijos klausimais, derybiniais klausimais, kviesdavosi interesų grupes. Tai tikrai pasiteisino. Manau, kad kitas Europos komitetas turėtų perimti šitą praktiką ir dar ją sustiprinti didesne propagandos doze, jeigu tai įmanoma. Nes tos interesų ir verslo grupės, kitų interesų grupės, jeigu jos gerai išsiaiškina savo tikslus, tampa palaikytojos tų idėjų. Taigi kitai kadencijai reikės labai smarkiai pagalvoti, kaip išplėsti šią veiklą. Aišku, toks propagandinis aiškinamasis darbas turėtų būti daromas dar stipresnis, Seimas, deja, šioje srityje nelabai pasižymėjo. Bet čia turbūt ne vien tik Europos komiteto, bet ir viso Seimo problema.

Kitas etapas, kuris laukia Seimo, labai konkretus. Aš tikiuosi, kad vis dėlto bus pakankamai skiriama entuziazmo priimant naujus įstatymus, nes jų susikaupė labai didelė šūsnis. Jeigu mes norime patekti į tuos grafikus, kuriuos esame užsibrėžę, teks labai suintensyvinti įstatymų procedūras. Manau, kad būsimasis Europos komitetas galėtų šiek tiek peržiūrėti ir paties Europos komiteto sudarymo procesą ir kad komitetai deleguotų atsakingus žmones į šį jungtinį komitetą, kad jie dalyvautų visuose posėdžiuose, nes iki šiol buvo problemų su kvorumu, kad jie būtų atskaitingi pačiam jį delegavusiam komitetui ir kad būtų nuolatinis ryšys tarp profilinių komitetų ir Europos komiteto. Tai tikrai pagerintų patį darbą ir, man atrodo, tikrai paspartėtų visi reikalai.

Manau, kad mes pasistūmėjome, ne tik mūsų Europos komitetas, bet ir mes visi, savo darbu, taip pat visos Vyriausybės savo darbu pastūmėjo mūsų integracinius procesus į priekį ir gana ženkliai. Galbūt net ir greičiau, daug sparčiau, negu galima buvo tikėtis pagal tam tikrus rezultatus.

Stovėdamas prieš jus aš prisisegiau prie Seimo nario ženkliuko dar vieną ženkliuką, kuris yra “Amerikos balso” ženkliukas, žymintis mums gerai žinomą “Amerikos balsą” iš Vašingtono, ilgai skambėjusį dar sovietmečio metais. Daugeliui mūsų teko jo klausytis, teko klausytis mums jo ir dabar. Įsisegiau jį ta proga, kad buvau paskutinis kalbėjęs gyvam eteryje šioje mano gerbiamoje radijo laidoje, paskutinis kalbėjęs parlamentaras. Viena vertus, tai yra liūdna, nes visada yra profesionalios informacijos stygius, niekada ne per daug profesionalios informacijos. Bet kita vertus, tai yra mūsų valstybės įvertinimas. Įvertinimas ta prasme, kad demokratijos procesai, visuomenės kūrimo procesai yra taip smarkiai pasistūmėję, kad didesnės pagalbos iš šalies mums nereikia.

Aš tikiuosi, kad šis mūsų pripažinimas bus išsaugotas ir kito Seimo, taip pat kito Europos komiteto. Norėčiau palinkėti sėkmės ateinantiems dirbti ir padėkoti visiems kartu, kuriems teko dirbti ir labai maloniai dirbti, bendradarbiauti, nesvarbu, kokiai frakcijai jie priklausė. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Katkus dabar kviečiamas į tribūną. Rengiasi L.Sabutis.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis Ministre Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, svečiai, ponios ir ponai! Rodos, visai neseniai vyko pirmasis šios kadencijos parlamento posėdis, šiandien jau iškilmingas paskutinysis. Ketveri metai prabėgo labai greitai. Tai buvo didžiulių pastangų, įtempto darbo, ieškojimų, atradimų ir praradimų metai. Reikėjo giliai suvokti būsimų darbų prasmę, rasti kriterijus ir bendrą vardiklį, kuris galėtų vienyti gana skirtingų įsitikinimų, požiūrių ir charakterių žmones. Reikėjo palikti kuo mažesnę erdvę politikavimui ir sutelkti 15 parlamentarų, atstovaujančių beveik visoms pagrindinėms frakcijoms, svarbių klausimų sprendimui, t.y. prioritetinių valstybės raidos krypčių įgyvendinimui. Seimo statutas mums apibrėžė aiškias veiklos kryptis ir atsakomybę už krašto gynybą, ginkluotųjų pajėgų plėtojimą, šalies saugumą ir valstybės sienų apsaugą. Pirmiausia komitetas inicijavo kruopščiai parengtą bendrų visų Seime atstovaujančių partijų aprobuotą Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priėmimą. Tai buvo tarsi antroji Konstitucija, įtvirtinusi šalies raidos kelią, orientuotą į demokratines Vakarų valstybes, visuotinės besąlygiškos gynybos principą, integraciją į NATO ir Europos Sąjungą. Vadovaudamiesi šiuo įstatymu kartu su Krašto apsaugos ministerija, kuri kvalifikuotai rengia įstatymus, komitetas kruopščiai svarstė ir teikė Seimui reikiamus projektus.

Šiandien galiu pranešti, kad visiškai sukurta įstatyminė teisinė bazė, kuri leido įvykdyti ir ateityje visiškai užbaigti krašto apsaugos sistemos reformą, atitinkančią šalies gynybos interesus ir NATO standartus. Jie pasiteisino praktiškai, labai gerai vertinami užsienio valstybių ir daugelis jų išversti į anglų kalbą panaudojami kaimyninėse šalyse kuriant įstatymus.

Naujas kūrybinis šuolis formuojant kariuomenės sudėtį buvo pasiektas įkūrus Ruklos mokymo centrą, išnyko nestatutiniai santykiai, sutrumpėjo šauktinių adaptacijos laikas, pagerėjo tarpusavio bendravimas, karių parengimas. Atsirado didžiulis srautas, pageidaujančių tarnauti lygtiniais ir mokytis karinių dalykų. Mes dėl lėšų stokos šiandien negalime patenkinti visų pageidaujančių aukštųjų mokyklų studentų įgyti karinių mokslų pagrindų, taip pat pretendentų norą mokytis puskarininkių mokykloje, Karo akademijoje bei Baltijos valstybių koledže.

Komiteto inicijuotų pataisų ir sienos apsaugos tarnybos pastangų dėka nelegalų skaičius nuo 1200 sumažėjo iki 160 žmonių. Baigiama kompiuterizuoti pasienio tarnyba, gerinamos pasieniečių darbo sąlygos. Valstybės sienų apsaugos įstatymas, ką tik priimtas, šiai tarnybai suteiks daugiau savarankiškumo ir atsakomybės. Atgaivinta beveik visai sužlugusi Šaulių sąjunga, priimti atitinkami įstatymai, užkirstas kelias užsienio šaulių paaukotų lėšų švaistymui, numatytas šioks toks finansavimas iš valstybės biudžeto. Šiuo metu jaunųjų šaulių iki 14 metų siekia apie 2000, dar tiek pat yra norinčių dalyvauti šioje organizacijoje. Tai gera paraiška kovai su paauglių nusikalstamumu, kuris Lietuvoje vis dar auga.

Išanalizavus susidariusiam tam tikram progreso skirtumui tarp socialinio, švietimo sferų ir gynybos sistemų, tapo aišku, kad perskirstant lėšas, kai iš vienos žinybos atimama keliasdešimt ar net 100 mln. litų ir perduodama kitai žinybai, problemos negalima išspręsti. Galima tik nuskurdinti ir sužlugdyti geriau besilaikančią. Tai klaidingas populistinis socialistinis principas ir ėjimas lengviausiu keliu. Problema yra egzistuojanti šešėlinė ekonomika, korupcija, kadrų politika ir atsakomybės stoka.

Atsižvelgdamas į tai komitetas ėmėsi jam nebūdingų įstatymų svarstymų iniciatyvos. Seimui buvo pateikti ir priimti įstatymai, kurie galėtų padėti kovoti su piktnaudžiavimais – Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas, Valstybės sienų apsaugos tarnybos įstatymas, Muitinės statutas, Poligrafo naudojimo įstatymas ir daugelis kitų.

Šių įstatymų rengimui ir iš dalies priėmimui buvo įnirtingai priešinamasi. Labai gaila, kad kovai su korupcija, šešėlinei ekonomikai iki šiol neskiriama pakankamo dėmesio nei programose, nei praktinėje veikloje. Apie tai mažai akcentuojama naujų parlamentinių partijų programose ir net Prezidento kalbose.

Noriu atskirai padėkoti visiems komiteto nariams, patarėjams ir padėjėjams už atliktus darbus ir pabrėžti, kad visi komiteto projektai buvo demokratiškai svarstomi be didesnių ginčų ir beveik visi bendru sutarimu buvo priimami.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš dėkoju visiems už pritarimą balsuojant už komiteto teiktus įstatymus, tikiu, kad naujasis Seimas juos patobulins ir išlaikys pagrindinę kryptį įgyvendinant valstybės prioritetus. Mes visi kartu ir kiekvienas atskirai turime išlaikyti ir išspręsti susikaupusių socialinių problemų krūvį, baigti nuosavybės teisių restituciją, išsigydyti nuo ksenofobijos, rasti svertus, kurie lems Lietuvos pilietinės visuomenės kūrimąsi XXI amžiuje. Laiko dairytis atgal nėra ir nebus. Priešingu atveju Lietuva gali likti gūdžia, visų pamiršta provincija klestinčių šalių apsuptyje. Visiems linkiu sėkmės ir atsakomybės. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju, pone komiteto pirmininke. L.Sabutis – Seimo narys ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas. Rengiasi kolega E.Zingeris.

L.SABUTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, pavaduotojai, gerbiamieji kolegos, komitetų pirmininkai, frakcijų vadovai, gerbiamasis Seimo kancleri ir garbūs parlamentarai, šio parlamento bendradarbiai! Dėkoju paprasčiausiai be didelių įžangų už nuolatinį dėmesingumą ir reiklumą. Dėkoju už galimybę dirbti kartu, ne tik veikti ir perduoti nebaigtus darbus vėl ateinantiems į šį vilčių praradimo ir niekad nepailstantį bičių avilį.

Džiaugiuosi, kad mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, susidaręs iš 5 frakcijų atstovų, dirbo sutartinai, svarbiausias programines užduotis baigė laiku ir niekam neįsiskolino, ir per daug neįgriso. Džiaugiuosi, kad Plungės ir Rietavo apygardoje visada rasdavome bendrą kalbą tiek su vietos pareigūnais, tiek su nuoširdžiais šio krašto žmonėmis. Stengiausi ir kiek galėjau padėjau, ir atsiprašau, kad liko neužbaigtų darbų, liko neišpildytų lūkesčių ir prašymų.

Gražiai atstovavo ir mūsų komiteto, ir šio Seimo, su kuriais teko dirbti, nariai Baltijos Asamblėjoje. Patyriau daug malonių minučių ir sukaupiau gerą bendravimo patirtį. Suprantama, ne visada skaičiai yra darbų masto veidrodis. Bet pavedimais, svarstymais, projektų vertinimais mūsų komitetas nebuvo skriaudžiamas. Per tuos metus nedidelis komitetas tokių pavedimų įvykdė bent 269, parengė ir pateikė priimti daugiau kaip 40 svarbiausių valstybės valdymo reformos ir geresnio tarnybos darbo įstatymų. Reikėtų nepamiršti, kad Seimo kadencijos pradžioje turėjome 17 ministerijų, dabar liks 13. Turėjome 56 savivaldybes, dabar jų vietoje bus 60. Pasikeitė trys Vyriausybės, o mano apygardoje pasikeitė trys merai.

Yra darbų, kurių tokią dieną negalima nepaminėti. Apie tai kalba kolegos, kalba kritiškai. Sakyčiau, mažai reikšmingai rašo apie šiuos darbus spauda, nekomentuoja specialistai radijuje ir televizijoje. Apskritai per šiuos metus per daug girdėjome ir reikėjo atlaikyti apie Seimo darbą negatyvių minčių ir neužtarnautų priekaištų. Mes neatradome dar būdų ryškinti naudingą Seimo veiklos rezultatą, padėkoti žmonėms, dieną dirbusiems ir dar vakare praradusiems savo laiką prie projektų ieškojimo, derinimo. Reikia tik prasmingiau palinkėti ir pasidairyti. O tokių darbo bitelių rasime čia kiekviename narvelyje.

Norėčiau pasakyti, kad Seimas vien tiktai dėl vieno rinkimų turo ir laiko, ir finansų, kaip skelbia, sutaupė apie 6 tūkst. mln. Šioje kadencijoje nedirbo trys Seimo nariai – taip pat sutaupyta lėšų. Mes pradėjome darbą lapkričio 25 d., išeiname spalio 20 d. – taip pat sutaupėme, jeigu žiūrėtume iš tų pozicijų. Tegul ateityje būna geresni prisiminimai ir vertinimai, tegul gražiau kalba apie pasiliekančius ir ateinančius naujus. Visi mes norime gyventi ne tik ramiau, bet ir geriau.

Taip pat dėkoju žmonėms, kurie apibendrino teisės aktų leidybą per ketverius metus. Išties kai kuriems Seimo nariams nereikės nešti didelių maišų iš kabinetų. Linkiu kuo geriausios kloties mūsų Lietuvos valdžios institucijoms.

PIRMININKAS. Dėkoju. (Plojimai) Žmogaus teisių komiteto pirmininkas E.Zingeris dabar kalbės tribūnoje. Ruošiasi A.Matulas.

E.ZINGERIS. Mielieji kolegos, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Po dešimties metų iš tikrųjų jaudinuosi, kalbėdamas su jumis iš šios tribūnos. Rytoj galėsime atsipūsti. Aš manau, kad surasime arba grįšime į tuos darbus, kuriuos dirbdami mes būsime naudingesni. Tai tie, kurie per šį rinkimų turą ar po dešimties metų, ar po penkerių, ar po ketverių metų nepateko į būsimą Seimą.

Aš norėčiau pasakyti, kad pagrindinis dalykas, ko aš išmokau per dešimties metų kadenciją, tai tas, kad tu, būdamas šiame garbiame pastate, turi dvi galimybes: būti populiarus tarp rinkėjų arba būti mažiau populiarus ir padaryti valstybei naudingų darbų, kurie kartais nebūna populiarūs. Pavyzdžiui, toks dalykas buvo susijęs su mirties bausme, kuri iki šiol gana sudėtingai vertinama visuomenės. Tai buvo nepopuliarus, bet reikšmingas žingsnis. Mūsų komitetas kaip tik jums parengė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos leidinį, kuris po savaitės bus įteiktas kiekvienam iš jūsų, nes lapkričio 4 d. yra 50 metų, kai Romoje buvo pasirašytas vienas pagrindinių Europos dokumentų – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Šis vertimas, kuris iš esmės tampa mūsų žmogaus teisių konstitucija, aš manau, tiek mūsų policininkams, tiek mūsų vidaus reikalų darbuotojams, tiek kitiems mūsų garbiems kolegoms bus biblija, padedanti saugoti žmogaus teises ir žmogaus teisių prioritetus.

Ką aš konkrečiai manyčiau, ko mes nepasiekėme. Mes turėjome būrį kolegų, kurie vadinasi Seimo kontrolieriais. Mes stiprinome šį Seimo kontrolierių būrį ir jų galias, bet jų galios turėtų būti dar labiau sustiprintos. Teismuose, mano giliausiu įsitikinimu, jie turėtų teisę labiau ir stipriau atstovauti Lietuvos valstybės interesams, gindami piliečių teises prieš valdininkiją.

Kalbėjome ne sykį apie šauktinių, kalėjimų situaciją, pabėgėlių klausimą. Tautinių mažumų prasme mes per ketverius metus pasiekėme neformalių dalykų, kurie buvo puikiai įvertinti ne tik Jungtinių Amerikos Valstijų State departamento kas metai rengiamoje žmogaus teisių pasaulinėje knygoje, bet ir Jungtinių Tautų bei kitų pasaulinių dokumentų, kuriuose vertinama mūsų veikla, apžvalgose.

Per ketverius metus mūsų žmogaus teisės (o kalbame apie dešimtmetį) ne tik sutvirtėjo, bet žmonės, kaip jūs matote iš gana gausios kritikos, iš tikrųjų jaučiasi mažiau baikštūs, laisvesni, gali kalbėti tiesiau ir suranda institucijose oponuojančių biurokratijai institucijų, kurios gali juos ginti.

Žinoma, mes nepadarėme visko, nes ginčai tarp gyventojų ir valstybės yra sudėtingas dalykas. Mes, parlamentarai, ne visada turime būti mūsų mielos išrinktos Vyriausybės pusėje, bet gal dažniau gyventojų pusėje.

Kalbėdamas apie mūsų visą per dešimtį metų nueitą kelią, aš norėčiau pasakyti vieną dalyką: demokratija yra sudėtingas dalykas, bet jeigu mes, prieš eidami į šią tribūną, kiekvienąsyk paklausime savęs, ar šio įstatymo žmonėms reikia, aš manau, mes atsiskaitysime ne tik savo partijai arba frakcijai, bet ir savo sąžinei. Tai bus svarbiausias dalykas.

Kitai kadencijai linkėčiau, kad jie, būdami šiame name be langų, neprarastų ryšio su žmonėmis ir su aplinka.

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos projektas Nr.P-2997 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Aš turiu vieną rezoliuciją. Aš tikiuosi, nebuvo numatyta, kad ji bus siūloma jums šiandien. Buvo numatyta, taip, mane taiso gerbiamasis A.Vidžiūnas. Man labai nepatogu ją jums siūlyti, nes tai kažkaip susiję su tokiais kvietimais, kad pasaulis simboliškai prisidėtų prie mūsų krašto atkūrimo.

Mes minime neseniai buvusį forumą, džiaugiamės jo laimėjimais ir kviečiame pasaulį prisidėti prie mūsų krašto atkūrimo. Ši simboliška rezoliucija galėtų būti jūsų paremta, jeigu jūs manytumėte, kad jos reikia. Kaip tik procedūra būtų, pone… Ji yra ant stalų. Ar jums reikia ją perskaityti? “Seimas labai vertina sėkmingą šių metų spalio 3-6 d. (aš sakau ponui Vidmantui, kad tuo metu vyko mūsų rinkimai, todėl galbūt daugelio dėmesys buvo skirtas kitiems dalykams) vykusį tarptautinį Vilniaus forumą dėl pagrobtų kultūros vertybių (aš skaitau jums trumpindamas). Į šį forumą deleguoti oficialūs 37 šalių atstovai vienbalsiai priėmė istorinę reikšmę turinčią deklaraciją. Ši deklaracija yra tolygi analogiškų Londono, Vašingtono ir Stokholmo pasaulinių konferencijų dokumentams. Be to, tai buvo paskutinis pasaulio forumas, skirtas ir holokaustui XX a. Šį forumą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento sudaryta Tarptautinė komisija nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams tirti bei Europos Tarybos išskaidytų mažumų institutas Vilniuje. Lietuvos Respublikos Seimas kviečia Europos Tarybos vadovybę bei forume dalyvavusias šalis šios konferencijos nutarimų įgyvendinimą patikėti Europos tautinių mažumų institutui.

Vienas iš svarbių įvykių, lydėjusių forumą, buvo šių metų rugsėjo 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo” (buvo jūsų iš esmės priimtas vienbalsiai), todėl Lietuvos Respublikos Seimas kreipėsi į forume dalyvavusias šalis, į pasaulio žydų visuomenę, į tarptautinius fondus, kviesdamas įsitraukti į šį labai reikšmingą Europos paveldui ir humanitariniam švietimui projektą. Lietuvos Respublikos Seimas siūlo Lietuvos žydų kultūros palikimo fondui, atsižvelgiant į laukiamą tarptautinę paramą, skelbti pasaulinį konkursą šiam projektui įgyvendinti.

Kitas reikšmingas su forumu susijęs įvykis buvo spalio 3 d. priimtas įstatymas “Dėl torų perdavimo religinėms bendruomenėms ar bendrijoms”. Todėl Lietuvos Respublikos Seimas kreipiasi į Kultūros palikimo fondą ir kitas organizacijas, prašydamas padėti įgyvendinti šį įstatymą.”

Toks paprastas dalykas. Galbūt tai per daug šiandien susiję su holokaustu, bet tai yra dokumentas, kviečiantis pasaulį dalyvauti mūsų jau atliktuose darbuose. Tiktai tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau.

Gerbiamieji kolegos, dėl tokios procedūros, dėl tokio rezoliucijos pateikimo būdų mes šiandien tarėmės Seniūnų sueigoje. Aš klausiu, gal kas norėtų klausti E.Zingerio? Pora klausimų, gerbiamieji kolegos. Ar norėtumėte diskutuoti dėl rezoliucijos? Kolegos, suteikiu žodį Seimo nariui K.Bobeliui ir klausti, ir pasakyti keletą minčių, bet, kolegos, prašyčiau laikytis Seniūnų sueigos susitarimo.

K.BOBELIS. Gerbiamasis kolega, aš nežinau, kur jūs buvote praėjusį ketvirtadienį ir antradienį. Buvo laiko pateikti tą rezoliuciją ir mus visus su ja supažindinti. Šiandien mes ne vienas (bent aš) nesame matę tos rezoliucijos. Šiandien yra iškilmingas baigiamasis posėdis, jūs nueinate į asmeniškumus ir pateikiate rezoliucijas. Man tai yra visiškai nepriimtina. Aš manau, kad jūsų pasiūlymas šiame posėdyje yra visiškai nediskutuotinas. Jūs galite parengti savo projektą ir palikti naujajam Seimui jį priimti. Aš griežtai protestuoju prieš tokią rezoliucijos, kurią jūs norite staiga paslapčia kaip nors “prastumti”, pateikimo formą.

Nieko neturiu prieš esmę, bet jūsų pateikimas yra visiškai nepriimtinas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis daktare Kazy Bobeli, aš labai apgailestauju, kad jūsų frakcijos seniūnas nedalyvavo šiandien posėdyje, kai buvo labai geranoriškai susitarta dėl šitų procedūrų. Pone Emanueli Zingeri, porą žodžių suteiksiu…

E.ZINGERIS. Aš labai norėčiau atsakyti daktarui ponui K.Bobeliui, kurį aš irgi pažįstu daug metų. Aš norėjau pasakyti, kad iš tikrųjų esu nustebęs, nes ši rezoliucija buvo pateikta vakar. Ji buvo rengiama ne paslapčia, tai yra kreipimasis į pasaulį mus paremti, nieko joje daugiau nėra. Atleiskite, mielas daktare, joje nėra nieko slapto, tai nėra nei turtas, nei kas kitas. Būkite ramus. Taigi šis kreipimasis į pasaulį užbaigia forumą, kuriame aš dalyvavau, galbūt aš turėjau daugiau dalyvauti rinkimuose negu forume, bet forumas buvo labai sėkmingas ir davė Lietuvai labai daug naudos. Galbūt daug daugiau naudos negu kai kurių ir mūsų kalbos.

PIRMININKAS. J.Šimėnas. Gerbiamieji kolegos.

J.ŠIMĖNAS. Mielas kolega Emanueli, iš tikrųjų ta rezoliucija gal ir būtų labai reikšminga, bet yra du momentai. Visų pirma šis dokumentas neturi rezoliucijos formos. Tai matyti jau skaitant paskutinę pastraipą: “Kitas reikšmingas su forumu susijęs įvykis” ir t.t., tai yra pareiškimo forma parengtas dokumentas. Ar nebūtų jums priimtina, kad tai būtų jūsų pareiškimas, atsispindintis kaip šio posėdžio pareiškimas stenogramoje, t.y. kaip oficialus dokumentas? Nes jeigu tai rezoliucija, tuomet reikėtų taip ir suredaguoti, kad tai būtų rezoliucija.

E.ZINGERIS. Mielasis pone Šimėnai, aš visiškai su tuo sutinku, tik aš gailiuosi, kad pasaulyje tie rezultatai, kurie mūsų skelbiami, buvo pasiekti labai sunkiai. Pasaulyje mes pasiekėme tam tikrų rezultatų, ir tai yra jūsų pasiekimų ir jūsų balsavimo apibendrinimas. Aš išvardijau tai, ką jūs nubalsavote šioje salėje. Po to aš būčiau išvertęs į pasaulio kalbas ir padalijęs. Gerai, tai gali būti mano padaryti skaičiavimai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi galime sutarti, kad tai galėtų būti Seimo pareiškimas, ar ne? Bendrasis sutarimas yra visą laiką mielas. S.Pečeliūnas turi konstruktyvių siūlymų.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pirmiausia pono J.Šimėno siūlymas buvo truputį kitoks, negu jūs dabar pasakėte. Ne Seimo, o pono E.Zingerio pareiškimas. Taip ponas J.Šimėnas suformulavo.

Mano siūlymas būtų (nesvarbu, kaip jūs jį formuluosite) atsisakyti bent jau paskutinės pastraipos, paskutinio sakinio. Mes priėmėme įstatymą, pagal kurį bendruomenė turi kreiptis į Lietuvos Vyriausybę. Ir dabar paskutine pastraipa lyg ir prašom, kad mes patys ar kiti padėtų mums įgyvendinti mūsų įstatymą. Aš manau, visi tą įstatymą žino, jeigu kas norės, kreipsis, mes galime pasidžiaugti, kad tokį įstatymą priėmėme, bet ne kviesti kreiptis į mūsų Vyriausybę. Tai yra jau tų besikreipiančiųjų asmeninis dalykas. Žino apie tai, tegul kreipiasi.

E.ZINGERIS. Pone Sauliau…

S.PEČELIŪNAS. Jeigu jūs sutiktumėte atsisakyti paskutinės pastraipos, būtų labai sveikintina. Ačiū.

E.ZINGERIS. Gerai. Aš sutinku atsisakyti. Bet aš, išskaičiuodamas visus padarytus darbus pasaulyje, išskaičiavau ir tai, ką Seimas padarė gero. Aš visiškai sutinku su ponu S.Pečeliūnu, t.y. atsisakyti to, ką jis siūlo.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų jeigu tai bus pareiškimas, tada daug mano abejonių atkrinta, nes, man atrodo, kai kur reikėtų tikslinti stilių. Galbūt jūs sutiktumėte palikti paskutinį sakinį, bet jį šiek tiek suredaguoti tokia prasme: “…todėl Lietuvos Respublikos Seimas kviečia, kad Lietuvos žydų kultūros (…) paramos fondas ir kitos organizacijos padėtų įgyvendinti šį įstatymą”. Turbūt būtų tiksliau prasmės požiūriu, nes negalime…

E.ZINGERIS. Aš suprantu, aš sutikau su pono S.Pečeliūno siūlymu iš viso atsisakyti to sakinio. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Kolega Emanueli, aš tiesiog iš klausos nelabai gerai supratau, ar jūs negalėtumėte patikslinti, ar šiame pareiškime, rezoliucijoje, nėra jokių turtinių mūsų valstybės įsipareigojimų?

E.ZINGERIS. Jame nėra nė vieno įsipareigojimo. Iš viso nieko. Čia yra pranešimas, išskaičiavimas to, ką jūs priėmėte vieningai šioje salėje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, po mūsų mielų diskusijų su pranešėju – Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimas ir atsisakoma paskutinės pastraipos. Ar ne?

E.ZINGERIS. Taip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės, nes Seimo posėdis be registracijos nėra rimtas Seimo posėdis. O aš labai džiaugiuosi, kolegos, kad ir paskutinis posėdis turėjo tikro, konstruktyvaus parlamento posėdžio požymių. Labai ačiū, kolegos, registruojamės ir tada balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimą.

Posėdžiauja 109 Seimo nariai, kolegos, ir Seimo Pirmininkas, – 110 Seimo narių. Prieš mūsų akis Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimo tekstas, registracijos Nr.P-2997. Kas būtų už tai, kad šį pareiškimą dabar priimtume? Kviečiu balsuoti. Pritariantys už. Kiti, kaip dažnai teko sakyti, kitaip.

75 ir Seimo Pirmininkas, taigi 76 – už, prieš – 2, susilaikė 11. Pareiškimas yra priimtas.

Seimo komitetų pirmininkų kalbos (tęsinys)

Kviečiu į tribūną Sveikatos reikalų komiteto pirmininką A.Matulą, Rengiasi A.Ažubalis.

A.MATULAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, ministrai, mielieji bičiuliai, kolegos! Pradėdamas kalbą noriu pažymėti, kad Seimo Sveikatos reikalų komitetas buvo įkurtas 1996 m. lapkričio 27 d., t.y. šio Seimo kadencijos pradžioje. Komitetas vadovavosi Seimo statute numatytomis komiteto veiklos kryptimis: rengti ir svarstyti sveikatos politiką reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, teikti pasiūlymus dėl sveikatos politikos formavimo, atlikti sveikatos sistemos institucijų parlamentinę kontrolę, kontroliuoti sveikatos apsaugos reformos įgyvendinimą ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos kūrimo procesą.

Dirbdamas pagal pirmąją kryptį, komitetas beveik baigė formuoti sveikatos sistemos teisinius pagrindus. Šio Seimo kadencijos metu priimta ar patobulinta apie 20 sveikatos sistemą reglamentuojančių įstatymų. Vienas iš svarbiausių Seimo priimtų darbų – Lietuvos sveikatos programa, reglamentuojanti sveikatos politikos ir sveikatos apsaugos reformos strategiją iki 2010 metų. Programa nustato svarbiausius Lietuvos sveikatos politikos tikslus, gyventojų mirtingumo mažinimą ir vidutinio gyvenimo trukmės ilginimą, sveikatos santykių teisumą ir gyvenimo kokybės gerinimą.

Pagrindiniai įstatymai, tokie kaip Produktų saugos ir Maisto įstatymai, leido pradėti visuomenės sveikatos kontrolės ir rinkos priežiūros institucijų pertvarkymą, o tai labai svarbu integracijos į Europos Sąjungą požiūriu. Priimtas labai svarbus žmogaus teisių požiūriu Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas, kurį turi nedaugelis Europos Sąjungos šalių. Tabako kontrolės įstatymo pataisų dėka nuo 2000 m. gegužės 1 d. uždrausta tabako reklama, tai turėtų sumažinti žalingą tabako įtaką gyventojų sveikatai. Tikimės, kad naujasis Seimas vadovausis sveiku protu, sveikatos interesais ir neperžiūrės šios nuostatos.

Paskutinėje sesijoje priimtas svarbus Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimas, leidžiantis suvienodinti privačių ir valstybės bei savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų veiklos sąlygas mokesčių atžvilgiu.

Siekdamas visiškai užbaigti sveikatos sistemos teisinės bazės kūrimą, naujasis Seimas turėtų priimti svarbius Farmacinės veiklos įstatymo pakeitimo ir papildymo, Visuomenės sveikatos priežiūros, Nuodingųjų medžiagų ir kitus įstatymus.

Komiteto nariai pateikė daugiau kaip 90 įstatymų projektų ir 144 siūlymus įstatymų projektams, kurių nemažą dalį svarstė savo iniciatyva. Pagal šiuos rodiklius komitetas, nors jis yra vienas iš mažiausių pagal narių skaičių (7 nariai), užima 6-8 vietą iš 12 komitetų. Komitetas turėjo 14 neetatinių ekspertų, kurių pasiūlymai pagerino priimtų sprendimų kokybę.

Vykdydamas parlamentinę kontrolę, komitetas surengė apie 20 išvažiuojamųjų posėdžių, iš jų 12 – į apskritis, teminius – į Sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinę ligonių kasą, Lietuvos farmacijos pramonės įmones, Narkologijos centrą, visuomenės sveikatos centrus ir kitur, surengė nemažai dalykinių išplėstinių posėdžių dėl narkomanijos, AIDS ir kitomis temomis. Reguliariai išklausyta (vieną kartą per pusmetį, o kartais ir dažniau) Valstybinės ligonių kasos ir Sveikatos apsaugos ministerijos informacija apie sveikatos draudimą ir kitų įstatymų įgyvendinimą, svarstytos sveikatos apsaugos reformos problemos, pateikta daug rekomendacijų dėl jų sprendimo. Deja, į komitetų siūlymus buvo reaguojama nepakankamai, todėl ne visos problemos buvo sprendžiamos efektyviai ir laiku.

Komitetas lankėsi Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir susipažino su šių šalių reformų patirtimi. Džiaugiuosi, kad sveikatos politika, jos nuoseklumas ir mokslinis pagrįstumas yra gerai įvertintas Pasaulinės sveikatos organizacijos programos, kurioje dalyvauja 26 Vidurio ir Rytų Europos šalys. Pasaulinės sveikatos organizacijos ataskaitoje dėl šalių kandidačių į Europos Sąjungą pagal gyventojų sveikatos būklės ir sveikatos politikos vertinimą Lietuva rekomenduota kitoms šalims kaip pavyzdys, turintis ilgalaikę ir pažangią sveikatos politikos formavimo strategiją, dėl kurios yra pasiektas pakankamai geras susitarimas mūsų šalyje. Tai paskelbta viešai girdint Europos šalių 51 vyriausybės atstovams.

Atkreipiu dėmesį, kad kalbama apie sveikatos politikos teisinių pagrindų teigiamą vertinimą. Atskirai turėtų būti kalbama vertinant tos politikos įgyvendinimą. Todėl yra labai keista, kad kai kurie mūsų žymūs politikai neįsigilinę Lietuvoje parengtus šeimos gydytojus vadina šundaktariais ir kaltina “Sodrą”, kaltina Valstybinę ligonių kasą ir teritorines ligonių kasas, neva dėl jų išlaikymo bankrutuoja “Sodra”. Reikėtų žinoti, kad “Sodra” nefinansuoja Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų.

Per paskutiniuosius metus lėšos sveikatos apsaugai padidėjo apie 40%: nuo 1,2 mlrd. 1996 m. iki 2 mlrd. įskaitant investicijas 2000 metais. Deja, mums visiems nepavyko pasiekti racionalesnio ir efektyvesnio lėšų panaudojimo. Buvo pernelyg lėtos struktūrinės permainos, nepakankama savivaldybių ir apskričių parama bei kompetencija, nepakankamas dėmesys pacientui. Didžiausia problema, kuri iš esmės nulėmė neigiamą politikų ir medikų vykdomos sveikatos reformos vertinimą, – tai Valstybinės ligonių kasos skolos vaistinėms ir gydymo įstaigoms, kurios susidarė ne dėl blogai vykdomos reformos, bet dėl valstybės ir “Sodros” neatiduotų lėšų Privalomajam sveikatos draudimo fondui per 1998 ir 2000 metus bei lėšų už valstybės draudžiamus asmenis, kurių yra apie 2 mln., mažinimą dėl šalį ištikusios ekonominės krizės. (Tuoj baigsiu)

Reforma vyksta teisingu keliu. Per paskutiniuosius dvejus metus stebimi teigiami poslinkiai. Mažėja arba stabilizavosi mirtingumas nuo daugelio ligų. Ilgėja Lietuvos žmonių gyvenimo trukmė. Racionaliau pradedamos naudoti lėšos. Padaryta pakankamai daug, bet ne mažiau darbų laukia ir naujojo Seimo, Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos bei savivaldybių. Būtina sudaryti sąlygas medikų atlyginimų didėjimui, pacientų teisių užtikrinimui, papildomo mokėjimo už sveikatos paslaugas išgyvendinimui, narkomanijos, AIDS, savižudybių prevencijai, papildomo sveikatos draudimo įvedimui, visuomenės sveikatos priežiūros reformai, sveikatos skirtumų tarp kaime ir mieste, turtingai ir vargingai gyvenančių žmonių bei kitų socialinių grupių mažinimui, aktyvesniam visuomenės įtraukimui.

Būsimajam Seimui linkiu nemažinti lėšų sveikatos apsaugai ir sveikatos programas finansuoti kaip prioritetines, objektyviai vertinti reformos laimėjimus ir trūkumus. Naujajam Sveikatos reikalų komitetui linkiu siekti ryžtingesnio reformos įgyvendinimo ir užtikrinti jos tęstinumą. Dėkoju už bendradarbiavimą kolegoms komiteto nariams, komiteto patarėjams ir kitiems darbuotojams, komiteto ekspertams, Seimo komitetams ir komisijoms, Seimo kanceliarijai ir jos visiems padaliniams, Vyriausybės kanceliarijai ir Prezidentūrai, Sveikatos apsaugos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms, Privalomojo sveikatos draudimo tarybai, Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms, Nacionalinei sveikatos tarybai už aktyvų indėlį stiprinant visuomenės sveikatą. Taip pat Kauno medicinos ir Vilniaus universitetų mokslininkams, Pasaulinės sveikatos organizacijos padaliniams Lietuvoje, apskričių ir savivaldybių institucijoms, Lietuvos gydytojų sąjungai bei kitoms medikų organizacijoms, žiniasklaidai už nuolatinį dėmesį komiteto darbui ir sveikos gyvensenos propagandą.

Prašau visų atleisti už komiteto nepadarytus darbus, blogai atliktus darbus, už padarytas klaidas. Man buvo didelė garbė dirbti šiame Seime, man buvo didelė garbė vadovauti šiam komitetui, man buvo didelė garbė atstovauti Pasvalio kraštui. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Kolegos, paskutinis iš komitetų pirmininkų prašė žodžio Seimo narys A.Ažubalis, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Paskui kviesiu frakcijų atstovus, norinčius pareikšti ypač svarių minčių. Taigi A.Ažubalis.

A.AŽUBALIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, premjere, Vyriausybės nariai, svečiai! Praėjo ketveri metai ir mūsų bendro darbo dėka Lietuva Europai ir pasauliui tapo valstybe, žinoma savo aiškiais tikslais ir tvirtomis nuostatomis, kurios, be išimčių, sutampa su Vakarų demokratijų vykdoma politika. Lietuva, kaip pilnateisė narė, įsilieja į globalinę pasaulio ekonomiką. Dar mėnuo, kitas ir tapsime pilnateisiai Pasaulio prekybos organizacijos nariai. Vadinasi, Lietuvos valstybė yra pasirengusi pasitikti pasaulinės ekonomikos iššūkius.

Viena svarbiausių Seimo Užsienio reikalų komiteto pareigų yra tarptautinių sutarčių svarstymas ir ratifikavimas. Turiu pagrindą teigti, jog mes tą funkciją atlikome gerai. Pirmiausia reikia paminėti ypač didelės svarbos sutartis, nustatančias sausumos ir jūros sienas su Rusija ir jūros sieną su Latvija. Šios sutartys užbaigė visą Lietuvos sienų su kaimynais sutvarkymą.

Paminėtinos ir sutartys su Lenkija, Latvija bei Baltarusija dėl sausumos sienos, kurias irgi ratifikavome mūsų kadencijos metu. Taigi Lietuva, ratifikuodama šias sutartis, baigė teisinės sienos su kaimynais nustatymo procedūras.

Lietuvos valstybė su jos vykdoma vidaus ir užsienio politika pelnė Europos valstybių pasitikėjimą. Lietuvos valstybės piliečio pasas nebekelia nuostabos, įtarumo ar šypsenos. Visi prisimename dar prieš keletą metų besidriekusias ilgas naktines eiles prie užsienio šalių ambasadų Vilniuje laukiant vizų. Dabar to nėra. Pasiekti bevizį režimą su Europos Sąjungos šalimis padėjo pasirašytos bei čia, Seime, apsvarstytos ir ratifikuotos readmisijos sutartys.

Lietuvos valstybės įsipareigojimai, pasirašant readmisijos sutartis ir jas ratifikuojant, rodo demokratinę Lietuvos valstybės brandą, realią sienų kontrolę bei pasitikėjimą savo piliečiais, neginčijamą norą atverti visos Europos duris jų laisvam judėjimui, judėjimui (…) klestinčios ir saugios Lietuvos.

Visi aukščiau išvardyti užsienio politikos darbai buvo nuveikti ar baigiami nuveikti ir dėl Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) valdymo laikotarpiu priimtų diplomatinę tarnybą reglamentuojančių įstatymų, kurie sustiprino šalies diplomatinį korpusą, suteikė jam pasitikėjimo, leido sėkmingai vykdyti diplomatinių atstovybių plėtros planus.

Nuoširdžiai didžiuojuosi Užsienio reikalų komiteto narių vykdyta efektyvia ir aktyvia parlamentine užsienio politika. To paliudijimus girdėdavau iš aukščiausių užsienio valstybių atstovų. Vienas iš tokios veiklos pavyzdžių – Lietuvos Seimo delegacijos Šiaurės Atlanto Parlamentinėje Asamblėjoje iškovota teisė 2001 m. gegužės mėnesį surengti Šiaurės Atlanto Asamblėjos pavasario sesiją Vilniuje. Tai bus didžiausias politinis forumas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje per 10 nepriklausomybės metų. Šis ir kiti pavyzdžiai, kurių visų dėl laiko stokos negalių išvardyti, liudija, kad šios kadencijos metu buvo baigta su vadinamuoju politiniu turizmu ir įsigalėjo valstybinis požiūris į parlamentinę užsienio politiką.

Komiteto nariai Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, Šiaurės Atlanto Parlamentinėje Asamblėjoje, Baltijos Asamblėjoje, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijoje bei kitose tarptautinėse organizacijose aktyviai dalyvavo įtvirtinant tarptautinės bendruomenės pastangas užtikrinti demokratiją, žmogaus teises, taip pat pristatant Lietuvą kaip aktyvią tarptautinės politikos ir tarptautinio saugumo kūrėją.

Asmeniškai didžiuojuosi, kad teko laimė būti Užsienio reikalų komiteto pirmininku. Tai buvo ne tik didelis jūsų pasitikėjimas, bet ir didelė mokykla man mokantis iš jūsų, gerbiamieji Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai.

Baigdamas norėčiau padėkoti už ketverius metus bendro darbo šiame Seime jums visiems, mielieji kolegos, o ypač Seimo kanceliarijos darbuotojams, be kurių nuolatinės organizacinės ar konsultacinės paramos nebūtume įvykdę to, ką planavome.

Ačiū jums. O naujojo Seimo nariams linkiu ne tik vaisingo darbo tęsiant parlamentinę užsienio politiką Europos Sąjungos ir NATO link, stiprinant regioninį bendradarbiavimą, bet linkiu ir nenusiminti, jei visus jūsų dirbamus darbus Seime lydės negatyvūs žiniasklaidos komentarai arba geriausiu atveju tyla. Tokiais atvejais nepykite, o prisiminkite, kad pagrindinė Seimo nario darbo užduotis – stengtis ne patikti ar įtikti, o dirbti Lietuvos valstybės žmonių labui. Sėkmės jums! Ačiū už dėmesį! (Plojimai)

PIRMININKAS. Ž.Jackūnas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas prašo trumpo žodžio.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Metas apžvelgti, tegul ir glaustai, kadenciją baigiančio Seimo darbą, susijusį su krašto švietimo, mokslo ir kultūros plėtra. Dauguma Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narių 1996 metų rudenį atėjo į Seimą jausdami vidinį įsipareigojimą tęsti švietimo, mokslo reformą, spartinti kaitos procesus kaip esminį krašto pažangos veiksnį ir siekė šį tikslą įgyvendinti. Šiandien turime pagrindo tvirtinti, kad mūsų pažanga švietimo, mokslo ir kultūros baruose – tai visų pirma įgyvendintų reformų vaisius, o mūsų spragos, trūkumai ir nesėkmės – kaina, kurią Lietuvos visuomenė ir valstybės moka dėl neatliktų ar itin lėtai įgyvendinamų reformų.

Aš, kaip Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, kaip, beje, ir visi mes, Seimo nariai, galime pasidžiaugti tuo, kad per praėjusius ketverius metus ir toliau stiprėjo visuomenėje išsilavinimo prestižas, mokymosi poreikis. Moksleivių ir studentų skaičius nuo 1994 metų išaugo daugiau kaip 140 tūkstančių. Šiais metais turime per 90 tūkstančių studentų, taigi 40 tūkstančių daugiau negu prieš šešerius metus. Išaugusį krašto jaunimo siekį mokytis, studijuoti rėmė Lietuvos Vyriausybė per 1997 ir 1998 metus padidinusi švietimui skiriamas nacionalinio biudžeto lėšas daugiau kaip 1 mlrd. Lt. 1999 m. švietimui skirtos lėšos viršijo 30% nacionalinio biudžeto. Deja, dėl Rusijos krizės, dažnos Vyriausybių kaitos praėjusiais metais ši švietimo lėšų didėjimo tendencija nutrūko, nulemdama aštrią sandūrą su tolesne kiekybinės švietimo sistemos plėtra ir šios sandūros lemiamus finansinius švietimo įstaigų, ypač aukštųjų mokyklų, sunkumus.

Šios kadencijos Seimas priėmė penkis švietimo srities įstatymus. Šių įstatymų blokas sukūrė gana išsamius švietimo teisinius pagrindus, paklojo pamatus tolesnei švietimo sistemos kaitai. Aukštojo mokslo įstatymas atvėrė duris neuniversitetinio aukštojo mokslo plėtotei krašte. Šių metų rugsėjo 1 d. studentai peržengė pirmųjų septynių kolegijų slenkstį. Taigi prabėgę ketveri metai buvo gana intensyvaus švietimo, kaip ugdymo proceso, reformos įgyvendinimo metai. Švietimo reformą kaip edukacinę iš esmės gana palankiai vertino Lietuvos pedagogų bendruomenė, tėvai. Užsienio ekspertai rengė išvadą apie Lietuvos pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje. Neatsitiktinai derybas su Europos Sąjunga dėl švietimo ir mokslo Lietuva baigė greitai ir sėkmingai.

Žinoma, švietimo kaitos procesas per pastaruosius ketverius metus yra paženklintas ne vien sėkmės ir laimėjimų. Reikia tiesiai ir atvirai pasakyti, kad kai ko padaryti nepavyko. Lėtai plėtotas mokyklų techninis modernizavimas, ugdymo proceso kompiuterizavimas. Ypač didelius sunkumus šiandien patiriame dėl iš esmės nepradėtos švietimo, kaip ūkinės, finansinės sistemos, reformos. Ūkinės švietimo sistemos neefektyvumas, darantis ekonominių reformų poreikį neatidėliotinu, ypatingos svarbos uždaviniu, gali tapti girnapuse ant švietimo kaklo bei gramzdinti ir ugdymo reformą. Turint galvoje tai, ateinančiam Seimui derėtų susitelkti ties keleto svarbių uždavinių įgyvendinimu. Reikėtų: racionalizuoti švietimo įstaigų tinklą; kelti ugdymo kokybę, ypač iš esmės išplečiant švietimo įstaigų aprūpinimą kompiuterine įranga; įgyvendinti mokyklų patalpų renovacijos programą dėl to tęsiant ir sėkmingai užbaigiant su Pasaulio banku vedamas derybas dėl ilgalaikės paskolos; pagaliau tęsti Pietryčių Lietuvos švietimo programos įgyvendinimą.

Keletas pastabų apie komiteto darbą sprendžiant kultūrinio gyvenimo problemas. Per prabėgusią Seimo kadenciją buvo priimta keletas kultūros raidai svarbių įstatymų: Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas, Visuomenės informavimo įstatymas, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas ir kiti. Minėti įstatymai priartino Lietuvos teisinius pagrindus prie Europos Sąjungos teisinės sistemos. Vis dėlto dėl užsitęsusio su visuomenės informavimu susijusių įstatymų priėmimo derybų dėl 20 derybinio skyriaus – “Kultūra ir audiovizualinė politika” nepavyko baigti. Linkėčiau būsimam Seimui sėkmės siekiant, kad neatidėliojant būtų baigtos derybos ir dėl minėto skyriaus.

Negaliu, suprantama, čia išsamiau apžvelgti viso to, kas reikšminga buvo padaryta ir Seimo, ir Vyriausybės švietimo, mokslo ir kultūros srityse, žinoma, ir to, kas nebuvo padaryta. Esama ir vieno, ir kito. Už viską, kas nuveikta įtvirtinant Lietuvos švietimo, mokslo ir kultūros pažangą, demokratinius kaitos procesus noriu nuoširdžiai padėkoti visiems Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariams ir darbuotojams, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijų vadovams ir kolektyvams, taip pat Seimo vadovybei, visiems kolegoms Seimo nariams, rėmusiems komiteto teikiamų teisės aktų priėmimą. Labai ačiū, mielieji kolegos. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkui. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas V.Lapė.

V.LAPĖ. Gerbiamasis Pirmininke, pavaduotojai, mielasis premjere, mielasis ministre ir visi ministrai, kolegos! Drįstu pasakyti ir galbūt manyti, kad kaimas iš kryžkelės baigia išeiti į tiesų, platų, europietišką kelią. Šis kelio gabalas, arba atkarpa, pasiutusiai skausmingas: pilnas duobių, pripiltas aštrios skaldos, stiklų ir viso kito. Klumpame, griūvame, žeidžiamės, bet mes per tuos ketverius metus bandėme labai nevesti už rankos visų, bandėme padėti, kai buvo labai sunku. Gal nesugebėjome, gal mūsų komitetas nesutarė su ministrais (ir vienu, ir kitu), tačiau, man atrodo, istorija parodys, kad šiame etape vis dėlto kaimas surado tą tiesųjį kelią.

Turiu galimybę šiandien pasakyti, kad mūsų komitetas dirbo ypač kruopščiai, tvarkingai ir labai sutartinai. Jeigu kas nors paims analizuoti mūsų priimtus sprendimus, tai daugelis jų buvo priimti bendru sutarimu. Daugiausiai, žinoma, teko ginčytis su jaunimu – su R.Karbauskiu, bet ir šiandien mes padavėme vienas kitam ranką, palinkėjau jam geros kloties. Manau, to, ko nepadarė mūsų komitetas per tuos ketverius metus, padarys naujieji Seimo nariai.

Aš tik noriu palinkėti Kaimo reikalų komitetui kaip ir geram tėvui, kad nereikia vesti už rankos savo vaiko, o reikia jam duoti darbo, kad jis išmoktų gyventi savarankiškai ir galėtų užsidirbti sau duoną. Mylėti reikia, bet niekada nereikia daug lepinti. Aš manau, kad tie 10%, kuriuos žada nuo biudžeto visos partijos, kurios atėjo čia į Seimą, išskyrus mūsų partiją, žemdirbiams padarys daug gero, bet nebus tuo gadinančiu tėvu, kuris labai išlepintų.

Ačiū jums visiems, kolegos, kurie man padėjote, kurie mums padėjote. Noriu pasakyti, kad pusė Kaimo komiteto narių vėl grįžo į Seimą dirbti. Nėra nė vieno tokio komiteto. Geros jums kloties, visiems, kurie išeinate ir kurie ateisite. Ačiū. (Plojimai)

Frakcijų atstovų kalbos

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai buvo dalykinių komitetų pirmininkų kalbos. Dabar kviečiu kalbėti laisvųjų frakcijų atstovus ir pirmajam suteikiu žodį Seimo nariui Č.Juršėnui – LDDP frakcijos seniūnui. Ruošiasi A.Sakalas.

Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, gerbiamieji pirmininkai, malonūs svečiai, šį sykį, t.y. per paskutinį šios Seimo posėdį, aš būsiu neištikimas sau ir kalbėsiu trumpai.

Mielieji kolegos, mes buvome nuosekli opozicija nuo pačios pradžios iki pabaigos. Mes, man atrodo, kai ką padarėme kartu. Kartais, žinoma, ir atskirai dirbome, bet vis dėlto kai ką padarėme kartu ir aš tuo džiaugiuosi. Noriu visiems padėkoti. Visų pirma mūsų komiteto nariams, mūsų komiteto pirmininkei mielai G.Imbrasienei, visiems Seimo nariams. Man, patikėkite, tikrai gaila, kad kai kurių jūsų nematysiu kitame Seime ir jūs jau nebegalėsite klausyti mano kalbų. Man tikrai gaila. Aš nuoširdžiai sakau, nes su kai kuriais dirbome greta, nesvarbu, kad skirtingose pusėse, bet vis dėlto buvome greta ir dirbome bendrą valstybinį darbą, o ypač su kai kuriais nuo pačios pradžios, t.y. nuo 1990 m. kovo 10 d., kai susirinkome kovo 10 d. į pirmąjį posėdį, o istoriniai sprendimai buvo priimti kovo 11 d. Taigi tikrai gaila. Bet ką padarysi. Tokia rinkėjų valia. Taigi ačiū visiems, ačiū mūsų Seimo aparatui, arba Seimo kanceliarijai. Neišskiriu nė vieno skyriaus, galėčiau pradėti nuo Dokumentų skyriaus iki garažo, galima visus paminėti, nes tikrai, patikėkite, sunkiam Seimo nario darbe, kartais labai sunkiam, reikėjo talkininkų, reikėjo pagalbininkų, ir visi šitie keli šimtai žmonių tikrai, man atrodo, nuoširdžiai dirbo, pagelbėjo mums visiems ir už tai jiems ačiū. Jie turės darbuotis jau kitam Seimui.

Atskirai norėčiau padėkoti kolegoms žurnalistams, spaudos, radijo ir televizijos darbuotojams. Žinoma, jūsų darbas buvo visoks ir aš pats kentėjau nuo jūsų, jeigu taip jau sąžiningai kalbant, bet, antra vertus, laisva žurnalistika, laisva spauda arba yra, arba jos nėra. Tai yra laisva spauda su visais nemalonumais arba laisvos spaudos nėra. Taigi prašome, mielieji kolegos žurnalistai, stenkitės, kitas Seimas jau jums prieš akis ir nuo rytdienos pradėkite.

Taigi dar kartą ačiū. O jeigu kai kam mano opozicinės kalbos buvo kartais gal per kietos, arba gal aš persistengiau kai kur, tai prašom ir man atleisti. Kitame Seime aš bandysiu pasitaisyti. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas – Socialdemokratų frakcijos vardu. Rengiasi E.Bičkauskas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke, malonūs svečiai, aš norėčiau įvardyti ne atskirus įstatymus, bet suskirstyti juos į tris įstatymų grupes. Pirma įstatymų grupe ir kitų dokumentų grupe laikyčiau tuos, dėl kurių Seime nekildavo jokių abejonių, jie būdavo priimami absoliučia dauguma balsų. Tai įvairūs teisės aktai, įskaitant kodeksus, Civilinį ir Baudžiamąjį, kiti teisės dokumentai, tai tarpvalstybinės sutartys, tai dokumentai dėl nacionalinio saugumo, krašto apsaugos, taip pat gamtos apsaugos dokumentai.

Antrai grupei dokumentų aš priskirčiau tuos, dėl kurių iš principo skiriasi parlamentinių partijų pozicijos. Tai įvairūs ekonomikos dokumentai, socialiniai, biudžeto dokumentai. Natūralu, kad tie dokumentai buvo priimti valdančios partijos valia. Mes dažnai kreipdavomės į Konstitucinį Teismą ir labai dažnai jame laimėdavome. Štai šiandien Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą dėl “Mažeikių naftos” ir jis nusprendė, kad net penkios Seimo priimto įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Taigi mums pavyko apginti valstybę nuo neteisėtų Lietuvai žalingų turtinių įsipareigojimų. Aš manau, kad nebūtų reikėję kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu dauguma būtų atidžiau išanalizavusi mūsų priekaištus, mūsų siūlymus, manau, kad Konstitucinio Teismo sprendimas gal būtų kiek kitoks.

Trečiai grupei dokumentų, kuriuos aš laikyčiau buvus propagandiniais dokumentais, pavadinčiau informaciniu triukšmu. Manau, kad tokių dokumentų visai nederėjo svarstyti Seime. Tai ne Seimo darbas.

Norėčiau šiek tiek pakalbėti iš opozicijos varpinės, apie opozicijos-pozicijos santykių dinamiką. Pirmaisiais 1996 m. dalį mūsų Seimo buvo apėmusi euforija. Jie į opozicijos siūlymus visai nereaguodavo ir manydavo, kad jie vieni geriausiai ką nors gali pasiūlyti. Įpusėjus kadencijai nuostata pasikeitė ir aš galiu tik pasidžiaugti, kad antroje kadencijos pusėje buvo nesvarbu, kas siūlo kokį nors įstatymą ar nutarimą, o buvo svarbu, kas pasiūlyta, ir tie dokumentai buvo svarstomi.

Pagaliau mano palinkėjimai naujam Seimui. Norėčiau palinkėti nekartoti mūsų klaidų, neatmesti nė vieno siūlymo prieš tai jo visapusiškai neapsvarsčius ir neišanalizavus ir nesivaikyti kiekybės. Kolegoms, kurie dirbs nuo šios dienos už Seimo ribų, norėčiau palinkėti asmeniškai pajusti mūsų priimtų įstatymų poveikį kasdieniniame gyvenime, kad grįžę po ketverių metų į Seimą ir praturtėję savo asmeniniu patyrimu, priimtų dar tobulesnius įstatymus. Pagaliau noriu padėkoti visiems kolegoms už tikrai malonų bendradarbiavimą. Ačiū.

PIRMININKAS. E.Bičkauskas. Ruošiasi J.Valatka.

E.BIČKAUSKAS. Mielieji kolegos, kadangi tai baigiamasis posėdis ir Etikos procedūrų komisija jau turbūt nebesusirinks, vis tiek turbūt nesuspės, aš norėčiau pareikšti papeikimą ponui A.Vidžiūnui, kuris dar kartą mus apgavo suteikdamas žodį ponui Č.Juršėnui, nes jis pasakė tai, ką iš esmės aš norėjau sakyti.

O šiaip jau kalbėsiu tikrai labai trumpai. Kad ir kokios klostėsi situacijos mūsų dabartinės kadencijos Seime, iš tikrųjų noriu padėkoti visiems, kurie su mumis dirbo. Kartu buvome, pykomės, barėmės, bet ieškojome tiesos. Vieniems atrodė tiesa viena, kitiems atrodė kita. Tiesa nėra vienareikšmė. Aš džiaugiuosi tuo ir esu įsitikinęs, kad vis dėlto, kad ir per visus mūsų barnius ir pykčius, tolerancijos dvasios padaugėjo, pasistūmėjo į priekį demokratizavimo procesai. Norėjosi ir iš tikrųjų norisi, kad būtų daug greičiau, bet gyvenimas yra gyvenimas ir, deja, kai kurių procesų paspartinti tikrai neįmanoma. Jie turi plėtotis visiškai natūraliai, galbūt net per pykčius.

Centro sąjungos frakcijos vardu linkiu ir tiems, kurie pasiliks Seimo naujoje kadencijoje ir kurie ateis, toliau plėtoti šiuos demokratijos ir tolerancijos procesus, supratimą, kad galbūt ne visą laiką tiesa yra absoliuti, kaip tu ją pats supranti, o galbūt tiesa iš visų tiesų susideda. Sėkmės.

PIRMININKAS. J.Valatka – Socialdemokratija-2000 frakcijos seniūnas. Ruošiasi V.Bogušis.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji visi susirinkusieji, gerbiamasis posėdžio pirmininke, tikrai šiandien nenorėčiau kalbėti apie jokias ataskaitas, nors jos tikrai buvo būtinos, bet pakankamai mums buvo nuobodžios. Mes apie tai kalbėjome ketverius metus.

Aš norėčiau pasakyti tik tiek, kad mūsų frakcija Socialdemokratija-2000 išnyksta. Nebus jos kitame Seime. Būtų galima paanalizuoti tas priežastis, kodėl taip yra. Būtų galima prisiminti apie mūsų apskritai labai šaunios Socialdemokratų frakcijos pradžios istoriją, būtų galima pakalbėti apie tai, kaip pasidarė, kad iš tos tikrai šaunios frakcijos žmonės išsibėgiojo į tris partijas. Tačiau yra, kaip yra. Aš kaip optimistas tikiu socialdemokratiniu keliu, o tą, ką pasakė mūsų premjeras, manyčiau, kad galima pasiekti tik taip, kaip sakė konstruktyvi opozicija. Mes laikomės tokios nuomonės ir manome, kad priklausėme tokiai opozicijai, negarsiai rėkiančiai, nemitinguojančiai, bet bandančiai susitarti ir rasti kompromisus.

Labai norėčiau padėkoti visiems opozicijos ir pozicijos bičiuliams. Išeidama mūsų frakcija tikrai galės žiūrėti bet kuriam iš jūsų į akis, nė vieno neapgavo, su visais elgėsi garbingai. Manyčiau, kad baigiant šią kadenciją, kalbant paskutinį kartą iš šios tribūnos, reikėtų prisiminti mūsų labai konstruktyvų darbą Ekonomikos komitete. Aš laurus atiduodu mūsų komiteto pirmininkui A.Šimėnui. Man teko daug iš jūsų visų mokytis, galėčiau išvardyti daug pavardžių, bet didžiausias darbas buvo ten.

Palinkint tiems, kurie pasilieka, galėčiau pasakyti taip: norint turėti rezultatą, reikia sąžiningai dirbti valstybės labui. Manau, kad taip bus. Tie, kurie išeina, turėsim progą susitikti, žiūrėti vieni į kitus, galų gale pasidžiaugti ir kitu gyvenimu už Seimo ribų. Mūsų frakcija jauna. Aš turbūt vyriausias, nors savęs senu nelaikau, nes gyvenimas, manau, bus pakankamai įdomus ir sudėtingas. Ačiū jums, kolegos. (Plojimai)

PIRMININKAS. Seniūnas V.Bogušis. Ruošiasi K.Prunskienė.

V.BOGUŠIS. Mielieji prisiekusieji tautos atstovai! Štai šiandien bus paskutinis gongas ir posėdis baigsis. Ryt prisieks nauji tautos atstovai, vėl posėdis tęsis, vėl plėtosis demokratija, gyvenimas eis į priekį.

Naujajam Seimui norėčiau palinkėti, kad jie atsakingai, ryžtingai tarnautų Lietuvos valstybei, Lietuvos tautai.

Gerbiamieji kolegos, mielieji mano bičiuliai, tie, kurie nepatekote, siūlau steigti ekspolitikų biurus arba politinių dinozaurų klubus. Sėkmės! Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė – Nepriklausomos frakcijos seniūnė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji posėdžio pirmininkai, gerbiamieji kolegos, prieš ketverius metus atėjus į šį Seimą turbūt daugelis iš mūsų jautė labai įvairius jausmus, pirmiausia labai aiškią takoskyra tarp dviejų Seimo pusių: ir politinę, ir net asmeninės priešpriešos prasme.

Džiaugiuosi, kad per tuos ketverius metus tie ledai, pirmiausia asmeniniuose santykiuose, iš esmės ištirpo. Bet, kaip ir turėtų būti, kaip paprastai būna, politinių prieštaravimų liko ir jų visada bus.

Ginčuose gimsta tiesa, bet, deja, ne visada tie ginčai čia, Seime, pagimdydavo tikrą ir ilgalaikę arba visam laikui neginčytiną tiesą. Tai, ką pasakė kolega A.Sakalas apie Konstitucinio Teismo sprendimą, rodo, kad mūsų ginčai, mūsų ilgi debatai jau dabar akivaizdžiai suformavo sudėtingą situaciją, dėl kurios Lietuva turbūt dar ilgokai aiškinsis ir bandys ją išspręsti. Kad ir kaip būtų, man norėtųsi pažiūrėti truputį į priekį. Man asmeniškai labai patiko kolegos A.Kubiliaus vizija. Tik galvodama apie Seimo ir apie Vyriausybės darbą, ir apie Lietuvos ateitį, norėčiau vieną dalyką pridurti, kad mes išmoktume ne tik gyventi pagal išgales, ir Vyriausybė, ir Lietuva, bet kad mes sugebėtume bendromis pastangomis tas išgales esmingai didinti. Tai turbūt yra svarbiausia. Manau, kad tai svarbiausia arba bent viena iš svarbiausių misijų, kurią teks atlikti kitam Seimui ir kitai Vyriausybei.

Tiems, kurie išeinate į laisvę, labai norėčiau palinkėti rasti ne mažiau prasmingų ir jums malonių veiklos sričių. Aš netikiu, kad žmogus, buvęs politikoje, tampa ekspolitiku. Neužmirškite mūsų, patarkite, jeigu ką darysime ne taip. Iš tikrųjų Seime dominuos nauji politikai. Drįstu ir čia, ir prie jų pasakyti, kad ne viskas, kas nauja, būtinai reiškia gera, bet tobulėjimui ribų nėra. Žmogus turbūt visą gyvenimą linkęs tobulėti, mokytis. Labai norėčiau, kad geriausios šio Seimo tradicijos persikeltų į būsimąjį, o būsimasis Seimas išsiugdytų naujas gražaus, darnaus bendradarbiavimo, ieškant geriausių sprendimų Lietuvos naudai tradiciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Tai visi frakcijų atstovai, prašę žodžio. S.Pečeliūnas – frakcijos seniūno pavaduotojas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, mielieji kolegos, už šią suteiktą galimybę. Pasistengsiu jūsų ilgai nesutrukdyti, nes mūsų posėdžiui skirtas laikas seniai baigėsi, visi laukia to atsisveikinimo vakaro, apie kurį čia sklando mitas.

Noriu pasidžiaugti, kad tai, dėl ko ėjau į rinkimus prieš dešimt metų, šiandien Lietuvoje mes turime. Ką turiu omeny? Turime nepriklausomą valstybę, už tai turime būti dėkingi visiems piliečiams. Turime daugpartinę sistemą. Tuomet, kai ją pradėjome dar 1988 metais, tiek Sąjūdis, tiek tuometinė Komunistų partija į mus žiūrėjo skersai. Šiandien mes ją turime. A.Raškiniui dėl to kažkodėl juokinga. (Juokas salėje)

Turime pilietinę visuomenę. Tą aiškiai įrodo vis aktyvesnis dalyvavimas rinkimuose. Nesvarbu, kaip žmonės balsuoja, svarbu, kad jie balsuoja, kad jie sprendžia, jaučiasi savo valstybės piliečiais. Kaip mes, taip ir jie turi teisę apsirikti, turi teisę savo klaidas taisyti, nes blogiausias dalykas yra ne pripažinti padarius klaidą ar ją padaryti, bet palikti tą klaidą.

Pagaliau turime ne vienpartinę, o koalicinę daugumą Seime. Aš tikiuosi, kad ji ras būdų susitarti, kad ir kokia ji būtų. Visą laiką sakiau ir sakysiu: Lietuvos ateitis yra susitarimas, ir kiek įmanoma platesnis. Duok Dieve, kad taip atsitiktų.

Turime koalicinę daugumą, deja, daugumą be jokios parlamentinės patirties ir su didelėmis ambicijomis. Duok Dieve, palinkėkime jiems sėkmės, ištvermės ir atsakomybės. Sakau tikrąja to žodžio prasme, linkiu atsakomybės, kuo vadovavosi, noriu pasakyti, visi Kovo 11-osios Akto signatarai. Čia buvo linkėta kurti dinozaurų klubą. Aš nelinkiu tokių klubų kurti. Aš noriu palinkėti, kad mūsų valstybei, mūsų visuomenei tų jos piliečių, narių, kurie per dešimtį metų (tiek pat, kiek ir mūsų valstybei) sukaupė politinę, pilietinę ir atsakomybės patirtį, kad ta patirtis būtų reikalinga, kad jie ja naudotųsi, o ne nurašytų į atminties šiukšlyną. Ačiū už kantrybę ir dėmesį. (Plojimai)

Seimo narių kalbos

PIRMININKAS. Dabar kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pavaduotoją F.Palubinską. Ruošiasi J.Bernatonis, prašęs pareiškimui žodžio.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai! Gaila, kad taip dažnai Seimas – žmonių atstovas valdant valstybę – pačių žmonių yra nuvertinamas. Man nutarus nekandidatuoti į kitą Seimą kai kurie žmonės sakė: turbūt ir jūs nusivylėte Seimo darbu ir dėl to nekandidatuojate, tai dabar gal išvažiuosite ir iš Lietuvos? Ne, iš Lietuvos nežadu išvažiuoti. Lietuva yra mūsų gimtasis kraštas, Lietuva yra mūsų Tėvynė. Ir ne tik nepaliksime Lietuvos, bet, būkite tikri, Palubinskai liks aktyvūs Lietuvos visuomeninio ir politinio gyvenimo dalyviai. Taip, liksime Lietuvoje ir toliau dirbsime jos labui. Tai yra mūsų pareiga ir mūsų noras.

Taip pat nenusivyliau nei Seimu, nei darbu Seime. Kai 1996 metais kandidatavau į Seimo vicepirmininkus, sakiau, kad sieksiu, jog Seimo darbas ir įstatymų priėmimas būtų atviresnis, kad dažniau būtų klausiama žmonių nuomonės. To jau pasiekėme šiame Seime. Dabar apie svarstomus įstatymus yra pranešama visuomenei ir svarstant savo indėlį gali įnešti ne tik suinteresuotos grupės, bet ir pavieniai asmenys. Taip pat sakiau, kad sieksiu, jog Seimas kontroliuotų Vyriausybės darbą ir įstatymų vykdymą. Kad šis siekis būtų įvykdytas, siūlau, kad būtų reikalaujama, jog visa Vyriausybės veikla būtų grindžiama strateginiu planu. Nors ir praėjo beveik ketveri metai, kol įstatymu buvo įteisintas reikalavimas, kad Vyriausybė, ministerijos ir Vyriausybės įstaigos dirbdamos vadovautųsi ilgalaikiais strateginiais planais bei tai atsispindėtų biudžeto sandaroje, tačiau pagaliau Seimas jau turi instrumentą, padedantį skaidrinti ir kontroliuoti Vyriausybės darbą. Džiaugiuosi, kad dabartinė Vyriausybė jau padarė pradžią ir pradėjo strateginio planavimo mintį. Jos patirtis, nors ir trumpa, padės ateities vyriausybėms perprasti šią priemonę. Esu įsitikinęs, kad ilgalaikis strateginis planavimas bus pripažintas kaip ypač vertinga priemonė, padedanti geriau valdyti valstybę. Jeigu mes visiškai įgyvendinsime ilgalaikio strateginio planavimo principą valdant valstybę, tai Lietuva taps viena iš pirmaujančių valstybių ir to teigiami rezultatai atsispindės ne tik Lietuvos vidaus gyvenime, bet ir gerėjančiomis mūsų krašto galimybėmis vykstant pasaulinei konkurencijai.

Per ketverius šio Seimo kadencijos metus įvyko labai teigiamų Seimo vidaus santykių ir paties Seimo darbo proceso poslinkių. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę su jumis bendrauti tų teigiamų poslinkių laikotarpiu bei kartu dirbti Lietuvos gerovei, kad kartu atlikome darbų, kuriais galime didžiuotis.

Nors narių sudėtis keičiasi, bet Seimo darbas nenutrūksta. Išeidamas į gyvenimą už Seimo, noriu jums palinkėti geros kloties, o naujajam Seimui, kad savo atsakomybe, pasiaukojimu ir nuoširdžiu darbu neštų Lietuvai naudą bei gėrį ir pateisintų žmonių lūkesčius. Palinkėkime jiems to visi. Taip pat palinkėkime, kad spręsdami visuomenės grupių problemas atsižvelgtų į visos Lietuvos gerovę, priimdami apgalvotus įstatymus, radę bendrą sutarimą bei dėmesingai kontroliuodami Vyriausybės darbą ir įstatymų vykdymą keltų Lietuvos Respublikos Seimo prestižą. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, J.Bernatonis savo pranešimą ir diskusinę ugnį perkelia į rytojaus posėdį, o dabar kviečiu kalbėti A.Patacką.

A.V.PATACKAS. Dešimt metų – kaip istorinio laiko sekundė. Esame laimingi, kad patyrėme ją visiškai, pilnatviškai, visu savimi, išgėrėme iki dugno, net iki lašo nuodo. Dabar stovime tarsi tuščiomis rankomis ir galime jau sustoti, jau pažvelgti per petį. Jau stovime, jau pasitraukiame, jau atsitokėjome. Na, ir ką? Ką gi pasakysime sau? Ką gi sau pačiam pasakysi, vaikine? Dūsauji. Padūsauk, bet nenusmurk. Svarbiausia – padaryta, atsilaikyta. Dabar tegu laiko kiti ir tegu jų girnapusė būna lengvesnė. Atsilaikyta! Tu neturi ko gėdytis. Lietuva atvesta prie slenksčio, už kurio saugu. Jei norės, jį peržengs, jei nenorės, užsispirs ar praskys. Tegul. Tai bus jos pasirinkimas, jos dalia. Savo dalią tu žinai – nepasiduoti.

Kas nepavyko? Sukurti gerovę. Pristigo jėgų, išmanymo, koją kišo bičiuliai prašalaičiai. Bet nieko. Anksčiau ar vėliau bus ta gerovė su visomis iš jos išplaukiančiomis bėdomis, ne mažesnėmis kaip skurdo. Dar nežinosime, ką su ja daryti. Bet nepavyko dideliam viso bobyno džiaugsmui.

Kas dar nepavyko? Sutrinti slibinui galvą ir bent uždaryti į narvą. Jų buvo daug, jie dauginosi kaip amebos, jie užkimšo visas kraujagysles, jie transmutavo, atsilaikė ir įsiveisė, jie apnuodijo paskutinį istorijos šampano gurkšnį. Bet taurė išgerta. Tad į grindis ją, kad šukės viltį neštų! Pralaimėję, bet nepasidavę, aplamdyti, bet geležiniai, geležiniai, bet neaprūdiję, pražilę, bet švytintys, už Lietuvą, už ateitį, už viltį! (Plojimai)

PIRMININKAS. Kviečiu dabar kalbėti F.Palubinską. Prieš Seimo Pirmininko žodį du žodžiai – Seimo Pirmininko pavaduotojui F.Palubinskui ir D.Sadeikienei. Prašom.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Gyvybė ir gyvenimas – tai brangi Dievo dovana kiekvienam. Už kiekvieną pragyventą momentą, kiekvieną pragyventą dieną ir kiekvienus pragyventus metus žmogus turi būti dėkingas. Šiandien mes sveikiname Seimo Pirmininką profesorių V.Landsbergį su dar viena Dievo dovana – 68-aisiais metais, 68-uoju gimtadieniu. Linkime profesoriui V.Landsbergiui dar daug darbingų ir našių metų. (Plojimai)

PIRMININKAS. Seimo narė D.Sadeikienė – Tėvynės sąjungos frakcijos seniūno pavaduotoja.

J.D.SADEIKIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, sveikiname jus su jūsų gimtadieniu, linkime jums stiprios sveikatos, linkime išlikti tokiam žvaliam, tokiam jaunatviškam ir tokiam stipriam, ir ateinančiai pozicijai neduoti ramiai gyventi, ir toliau būti tokiam darbingam. Mes ketverius metus kartu dirbome, kartu sprendėme uždavinius, problemas, kartu džiaugėmės, mes ir toliau išliksime su jumis, jeigu reikės, kartu ir dirbsime, ir veiksime. Jums nuoširdžiausi mūsų linkėjimai. (Plojimai)

Seimo Pirmininko V.Landsbergio kalba

PIRMININKAS. Gerbiamieji, taigi mūsų posėdis eina į pabaigą ir dabar Seimo Pirmininko V.Landsbergio mintys mūsų kadencijos pabaigoje.

V.LANDSBERGIS. Mielieji kolegos Seimo nariai, mielieji Vyriausybės nariai, brangūs žurnalistai ir visi svečiai! Aš labai atsiprašau dėl savo gimimo dienos. Aš pasirenku įvairius savo gyvenimo žingsnius – ir teisingus, ir klaidingus, bet šito žingsnio aš tikrai nepasirinkau. Taip atsitiko. Aš taip pat neparinkau ir naujojo Seimo pirmojo posėdžio rytoj, todėl mes susirenkame čia šiandien.

Ačiū, žinoma, už sveikinimus, bet noriu kalbėti apie kitką. Rytoj čia rinksis, prisieks Lietuvai ir pradės darbą devintasis Lietuvos Seimas. Jis bus labai naujas, kaip jau čia buvo minėta, savo sudėtimi naujas, daugybė naujų politikų, todėl nemaža dalis visuomenės turi didelių vilčių, kad bus daug naujovių į gerą pusę. To visi mes iš tiesų linkime.

Kita vertus, rinkimuose buvo gana daug ir pasitikinčių tradicinėmis partijomis. Prabėgęs ketverių metų laikas, kurį mes čia kartu praleidome dirbdami valstybei, buvo labai turtingas darbų ir problemų. Tai reformos, kurių keliu ėjome drąsiai, suvokdami, jog toks yra laikotarpio šauksmas ir įsipareigojimas. Tos reformos nebuvo populiarios, nebuvo labai sveikintinos, dažnai sukeldavo diskomfortą, ir kaip dėsningai visose šalyse būna, reformatoriai dėl to nukentėdavo, bet jie turėjo tą darbą padaryti. Reformos tolina mus nuo tarybų valdžios ir skausmingai artina prie demokratinės Europos civilizacijos, užtikrinančios žmonių gerovę.

Mes padarėme pagrindinius dalykus ir galime konstatuoti, jog tie, kurie stebi mūsų pastangas, mūsų valstybės kūrimą nuo pačių pamatų, vertina, jog pamatai dedami gerai, pažangiai, naujoviškai ir drąsiai.

Mes per tą laikotarpį turėjome ir tokių smarkių įvykių, turėjome Prezidento rinkimus, padidinusius įtampą tarp partijų, taip pat ir Seime, turėjome ir tris Vyriausybių reorganizavimus, patyrėme, ką reiškia staigus valstybės pajamų kritimas ir nemokumo grėsmė. Duok Dieve, kad kitam Seimui netektų to patirti, nes dėl bet kurios tarptautinės krizės liks kaltas Seimas.

Noriu dar truputį tarti, ką gero padarė aštuntasis Seimas. Valstybės pažanga yra ir Seimo kaltė. Valstybės raidos gairės nustatytos aiškiai, įtvirtintos europine ir atlantine kryptimi, su įsitvirtinančia Lietuvoje rinkos ekonomika ir atkakliu siekiu ugdyti pagarbą žmogaus teisėms. Tarptautinės mūsų valstybės pozicijos šiandien daug tvirtesnės, to negalėtų paneigti net DVN (Didysis Visko Neigėjas).

Aš norėčiau akcentuoti žmogaus teises. Mes turime suformavę, išugdę Seimo kontrolierių instituciją ir ją papildėme dar dviem įstaigomis – Lygių teisių ir galimybių kontrolieriaus ir Vaikų teisių kontrolieriaus institucijomis. Toli gražu ne visose net ir ilgesnės tradicijos demokratinėse Europos šalyse tokios struktūros yra jau įkurtos ir veikia pakankamai gerai, o iš Vaikų teisių kontrolieriaus institucijos mes išties tikimės darbo ir pažangos apleistoje ir labai opioje srityje.

Norėčiau pasakyti, kad naujasis Seimas bus sudarytas iš partijų atstovų, partijų, kurios rinkimų kampanijoje skelbė valstybės politikos tęstinumą, jį deklaravo. Aš tikiuosi, kad būsimasis Seimas apsvarstys, ir, žinoma, jeigu norės, ir priims dar vieną mano įregistruotą rezoliuciją, dėl kurios aš jūsų negąsdinu, nesiūlysiu čia priimti, būtent jeigu naujasis Seimas norėtų kai ką pasakyti, tai duotų teigiamą stabilumo signalą tautai ir pasauliui.

Seimas priima įstatymus. Tai pagrindinis darbas greta finansų, Vyriausybės kontrolės ir tarptautinių reikalų. Per šią kadenciją Seimas priėmė 1568 įstatymus. Tai daugiau kaip pusė per visas tris Lietuvos Respublikos Seimo kadencijas po Nepriklausomybės atkūrimo. Suprantama, ne visi jie yra nauji įstatymai, ir iki paskutinio mūsų laikotarpio darbo mes dirbome tą dvilypį darbą, t.y. kūrėme ir tai, kas nauja, ko dar nėra, ir taisėme tai, kas yra ir mūsų netenkina.

Aš manau, kad taip ir toliau bus, nors mes matėme, kad gana dažnai yra kritikuojamas Seimas. Atseit taiso įstatymus, vadinasi, prieš tai priėmė blogą įstatymą, todėl paskui taiso. Mes, kurie čia esame ir kurie stebime gyvenimą, žinome, kodėl iškyla tos reikmės, žinome, kad yra truputį kitaip.

Mes toliau kūrėme valstybės teisinę bazę – ir visai naują, ir tai, kas jau sukurta, toliau tobulinome ją pagal gyvenimo poreikius, pagal ekonominius santykių kitimus ir susikaupusią patirtį, nes būti nelankstiems, neatsiliepti į reikmes ir į savo pačių geresnį supratimą būtų tikrai neteisinga. Galų gale yra tam tikra logika, kad kuriant teisinę bazę visai naujų įstatymų vis mažiau stokojame, nes jų yra vis daugiau. Kiekybiškai mes mažiau stokojame, bet norime geresnės kokybės, patobulinimų ir papildymų, todėl ta proporcija didėja. Įdomu pažvelgti, bet ji mūsų neturi gąsdinti, kad iš to, ką mes priėmėme, tobulinamų įstatymų skaičius yra gerokai didesnis už visai naujų, bet tai yra natūralu ir logiška. Tai objektyvūs dalykai. Aš neabejoju, kad ir naujasis Seimas nevengs gerinti esamų įstatymų.

Mes padėjome daug akmenų į valstybės pamatus, kūrėme pamatinius įstatymus, suformavome naują europinę demokratinę teismų sistemą, priėmėme naujus nacionalinius kodeksus. Tą darbą reikės tęsti. Neabejoju, kad naujasis Seimas neatidėliodamas rengs ir priiminės Civilinio proceso kodeksą ir Baudžiamojo proceso kodeksą, nes jų dabar trūksta. Priėmėme statutus, valstybės tarnybos, aukštojo mokslo ir visus kitus, švietimo, savivaldybių įstatymus. Aš norėčiau paminėti mūsų pradėtą administracinę pertvarką Lietuvoje kuriant mažesnes savivaldybes, kad būtų padaryta pradžia, duota kryptis. Tai buvo vienas iš įsipareigojimų ir programinių dalykų ir norėčiau, kad tęsdama tą darbą būsimoji Seimo dauguma (aš manau, Seimas bus vieningas tęsdamas šį darbą) vartotų (to aš nepajėgiau įsiūlyti dabartiniam Seimui) “valsčiaus” terminą. Tai yra senas, gražus, tradicinis lietuviškas žodis.

Galbūt apsiribosiu keliomis pastabomis. Mes daug įsikalbėjome, dar pratęsim kalbas ir šiandien, ir vėliau. Noriu išties labai nuoširdžiai padėkoti visam Seimui: ir nariams ir pagalbininkams. Visai visumai šios svarbiausios valstybės institucijos, gyvybingai ir kūrybingai visumai. Be abejo, šioje salėje kryžiavosi minčių ir žodžių špagos ir ietys ir iš to, o ypač iš bendradarbiavimo dvasios komitetuose, kuri susiformavo per šią kadenciją, dėl mūsų patobulinto Statuto ir naujos Seimo darbo tvarkos, kuri pasirodė kur kas vaisingesnė (mes ir čia žengėme gerą žingsnį į priekį), gimė daug naudingų ir svarbių dalykų, nepaisant špagų ir iečių, kurių netrūko ir netrūksta nė viename pasaulio parlamente. Noriu paraginti, kad visi kolegos, kurie užleidžia vietas išrinktiesiems, rytoj atvyktumėte į naujo Seimo pirmąjį posėdį (Seimo administracija tikisi kur nors priglausti, vietų nėra daug, čia jau sėdės naujos sudėties Seimas, bet būtų labai gražu mums būti kartu, kiek mūsų galės būti kartu).

O dabar kviečiu į Seimo restoraną ir džiaugiuosi draugyste, kuri po darbų ir kovų kristalizuojasi ir sustiprėja kaip prisiminimas to laiko, kai buvome kartu. Atrodo, ponas Č.Juršėnas paminėjo kažką panašaus į tai, kad mes vieni kitų pasiilgsime, tie, kurie čia toliau dirbs, ir tie, kurie bus kitur. Aš tikrai tuo neabejoju. Prisiminsime, kaip čia buvo šiuos ketverius metus. O vis dėlto buvo neblogai ir mes galime šį laiką prisiminti kaip darbo, darbo ir to darbo vaisių metą.

Ačiū jums ir nepamirškite, kad laukia vakarėlis. (Plojimai)

Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo A.Vidžiūno baigiamasis žodis

PIRMININKAS. Pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos ir svečiai, sesiją ir kadenciją mes baigsime himnu. O kol kas, nes mes dažniausiai bendravome šioje salėje, prašyčiau man leisti visiems jums padėkoti už bendrą sutartinį darbą, už kolegiškus santykius per plenarinius posėdžius, komitetuose ir kitose Seimo struktūrose. Aš linkiu visiems jums sėkmės politikos darbuose, dinozaurų klubuose, kitoje veikloje. Aš linkiu jums šeimos palaikymo ir artimųjų paramos. Ypač ačiū visiems Seimo padalinių vadovams, kurie dalyvauja posėdyje. Be jų darbų mes nebūtume priėmę daug kvalifikuotų sprendimų. Buvo miela dalykiškai bendradarbiauti ir dirbti sykiu. Ačiū visoms trims Vyriausybėms ir visiems ministrams, su kuriais mes priėmėme svarbius Lietuvos valstybei ir kiekvienam žmogui sprendimus, ypač A.Kubiliaus vadovautai Vyriausybei, taip pat visiems svarbių valstybės institucijų vadovams, šiandien dalyvaujantiems posėdyje ir kol kas nedalyvaujantiems.

Mano asmeninė padėka S.Pečeliūnui, J.Bernatoniui, Č.Juršėnui ir kitiems, neleidusiems užmigti Seimo posėdžio pirmininko kėdėje. Aš tikiuosi, kad jūsų kvalifikacija turės galimybę patobulėti nuo rytojaus 12.00 val.

Dėkoti laisvai nepriklausomai žiniasklaidai būtų, žinoma, nuobodu, todėl dėkoju V.Čepui, J.Karosui, A.Sysui ir kitiems linksmiems ir nepiktiems Seimo nariams, kurie kartais leido su jais pajuokauti ir dėl to praskaidrindavo mūsų posėdžius bei šiek tiek sumažindavo įtampą.

Keletas palinkėjimų būsimiesiems parlamentarams, vienas kitas iš jų dalyvauja posėdyje. Pirmiausia linkiu kiek įmanoma rezultatyvesnio savo programų įgyvendinimo, ne politinių pažadų, o programų. Antrasis dalykas. Jeigu Seimo darbe pavyktų atskirti politinio teatro dalykus ir žmogiškuosius santykius, kito Seimo dalyvių sprendimai galėtų būti dar geresni, nes dalykinės varžybos ir kovos leksika, mano viltimi, neturėtų dominuoti bendraujant asmeniškai.

Gerbiamieji kolegos, romėnai sakydavo (ir mes ne vienas galime pasakyti): “Padariau, ką galėjau. Galintys tepadaro daugiau.” Pone Pirmininke, baikim sesiją ir baikim kadenciją.

(Giedamas himnas)