Penkioliktasis (527) posėdis
2000 m. spalio 17 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Seimo nutarimo "Dėl specialios paskirties akcinės bendrovės "Lietuvos energija" reorganizavimo projekto įstatinio kapitalo ir prievolių (įsipareigojimų) paskirstymo dalių" projektas Nr.P-2912 (svarstymo tęsinys)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pradėti popietinį posėdį. Registruojamės. Pradedame registruotis, gerbiamieji kolegos. Tęsiame posėdį toliau. Kolegos, esame sutarę, kad po pietų tęsiame toliau Seimo nutarimo pataisų svarstymą. Tai, gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimo “Dėl specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo projekto įstatinio kapitalo ir prievolių (įsipareigojimų) paskirstymo dalių” projektas Nr.P-2912. Kolegos, aš, remdamasis ta aplinkybe, kad mes iš ryto nesame apsvarstę septynių darbotvarkės projektų, siūlau daryti bent pusvalandžio šio projekto svarstymo pertrauką. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, tada galėtume svarstyti 15.45 val. (Triukšmas salėje)

Kolegos, kviečiu dar sykį registruotis. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Aš siūlau pusvalandžiui atidėti šio projekto svarstymą. Dėl vedimo tvarkos – A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, mūsų frakcija prašo ne pusvalandžiui atidėti, o atidėti kitam posėdžiui. Prašom dėl to balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, pirma balsuosime mano statutinį siūlymą, t.y. 109 straipsnio 1 dalis: “Pirmininko iniciatyva yra pirmoji iniciatyva”. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, alternatyviai nebalsuosime.

Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Taigi ar skelbiame pusės valandos nutarimo svarstymo pertrauką? Pritariantys – už, kiti – kitaip. Už pertrauką, kolegos, už. Už – 22, t.y., kolegos, daugiau negu trečdalis iš 48. Dar viena pertrauka. Svarstymą tęsime 15.45 valandą.

Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-711A(2*) (priėmimas)

Kolegos, alternatyvusis projektas – Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-711(2). Priėmimas. Tribūnoje – J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektu numatyta mokestinė lengvata, kuri bus taikoma tada, kai nepriimti naudoti statiniai taps nekilnojamojo turto mokesčio objektu, t.y. tada, kai atsiras nuosavybės teisė. Kviečiu priimti įstatymo projektą ir balsuoti teigiamai. Jokių kitų pasiūlymų nėra. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas kalbėtų dėl šio įstatymo projekto dėl motyvų? Kolegos! Nėra norinčių kalbėti. Taigi kviečiu dar sykį registruotis. O mane girdinčius Seimo narius kviečiu į posėdį. Registruojamės. Reikia balsuoti dėl Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projekto.

Posėdyje dalyvauja 54 Seimo nariai. Dėmesio, kolegos, balsuojame, ar priimame Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymą. Kolegos, pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už – 28, prieš – 17, susilaikė 6, įstatymas priimtas.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2927(2*) (priėmimas)

Kolegos, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2927(2). Priėmimas. Tribūnoje J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekte išplečiamas pridėtinės vertės mokesčio nulinio tarifo taikymas prekėms ir paslaugoms. Nustatyti nuliniu tarifu bei anksčiau išvardytų prekių ir paslaugų… apmokestinamos tarptautinių keleivių ir (ar) krovinių vežimo, taip pat tarpininkavimo paslaugos, tarptautinio… tiesiog eksportuotos prekės už Lietuvos Respublikos ribų, kurios turėtų būti pripažintos eksportuotinomis. Įstatymo projekto nuostatos sudaro palankesnes sąlygas padidinti prekių ir paslaugų eksporto apyvartą. Kviečiu priimti įstatymo projektą ir balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolegos, priėmimas. 1 straipsnis. Priimame bendruoju sutarimu. 2 straipsnis? Dėl 2 straipsnio? 2 straipsnis priimamas. Ir 3 straipsnis taip pat priimamas.

Gerbiamieji kolegos, kas kalbėtų dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Kviečiu dar kartą registruotis. Registruojamės.

Posėdžiauja 68 Seimo nariai. Balsuojame dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už, kolegos? Už – 59, prieš nėra, susilaikė 1, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Kelių fondo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2809(2*) (priėmimas)

Kelių fondo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2809(2). Priėmimas. Tribūnoje – J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektu išplečiama Kelių fondo lėšų naudojimo paskirtis. Be anksčiau galiojusios naudojimo paskirti… lėšos dar bus naudojamos bevariklio transporto infrastruktūrai įrengti ir prižiūrėti, kitoms transporto infrastruktūros plėtros programoms finansuoti bei keltų tarp Neringos ir Klaipėdos miestų funkcionavimui užtikrinti. Kviečiu priimti įstatymo projektą ir balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Projektas turi vieną straipsnį. Kolegos, ar atsirastų kalbančių dėl motyvų? Seimo narė R.Hofertienė. Nėra norinčių kalbėti. Kviečiu dar kartą registruotis. (Balsai salėje) Kolegos, energija – sutartu laiku.

Posėdžiauja 72 Seimo nariai. Balsuojame, ar priimame Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymą. Pritariantys įstatymui – už.

Už – 54, prieš nėra, susilaikiusių 14. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos" projektas Nr.P-2446* (svarstymas)

Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 1999 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos” projektas Nr.P-2446. Svarstymas. Tribūnoje Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos 1999 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita parengta remiantis Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis. Atskirą jos dalį sudaro valstybės skolos apyvarta. Seimui pateikta tvirtinti 5 mlrd. 904 mln. Lt pajamų, 5 mlrd. 942 mln. išlaidų ir 38 mln. kasos apyvartos lėšų.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė pateikė atskiras išvadas dėl Lietuvos Respublikos 1999 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaitos apie valstybės skolą 1999 metais. 1999 m. valstybės biudžeto pajamos buvo patvirtintos įstatymo – 7 mlrd. 210 mln. Lt išlaidų. Dėl Rusijos krizės neigiamos įtakos valstybės biudžeto pajamos buvo patikslintos ir sumažintos 450 mln. Lt – iki 6 mlrd. 761 mln. Lt. Pagal bendrojo vidaus produkto mažėjimą reikėjo mažinti 548 mln. Lt. Faktiškai gauta 5 mlrd. 904 mln. Lt pajamų, arba 857 mln. Lt mažiau, lyginant su patikslintu pajamų planu. Planas įvykdytas tik 87,3%. Atsižvelgiant į Rusijos krizės pasekmes, negauta 758 mln. Lt pajamų. Pajamų suma 1999 m., lyginant su 1998 m. pajamų suma, sumažėjo 536 mln. Lt, arba 9,1%. 1999 m. valstybės biudžeto išlaidos po jų sumažinimo 450 mln. Lt taip pat sudarė 6 mlrd. 761 mln. Lt. Faktiškai padaryta išlaidų 5 mlrd. 942 mln. Lt, arba 819 mln. Lt mažiau, lyginant su patikslintu planu. Planas įvykdytas tik 87,9%.

Valstybės biudžeto pajamų gavimo užduočių nevykdymui didžiausią įtaką turėjo nesurinktos pajamos: pridėtinės vertės mokestis 458 mln. Lt, arba 11,7%, akcizai – 168 mln. Lt, arba 11,3%, ir juridinio asmens pelno mokestis – 105 mln., arba 22,5%. Mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui per metus padidėjo 244 mln. Lt – iki 1 mlrd. 385 mln. Lt. Išlaidų užduočių nevykdymą nulėmė nepanaudotos lėšos išlaidoms arba neatiduoti valstybės biudžeto asignavimai Krašto apsaugos ministerijai – 128 mln. Lt, arba 24,6 %, Žemės ūkio ministerijai 97 mln. Lt, arba 1,7%, Finansų ministerijai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – po 93 mln., arba 1,7%.

1999 m. įstatymu valstybės biudžetas buvo patvirtintas be deficito, tačiau įstatymas pažeistas. Valstybės biudžeto deficitas sudarė 38 mln. Lt. Finansų ministerija 1999 m. neperdavė asignavimų valdytojams 772 mln. Lt jiems skirtų asignavimų. Asignavimų valdytojams iš valstybės biudžeto buvo pervesta 5 mlrd. 988 mln. Lt, arba 88,6%. Asignavimų valdytojai nepanaudojo 465 mln. Lt, arba 7%, ir iš valstybės biudžeto jiems pervestų biudžetinių asignavimų.

Valstybės skolos apyskaitos dalyje nurodyta, kad visa valstybinė valstybės skola 1999 m. gruodžio 31 d. buvo 12 mlrd. 69 mln. Lt. Per metus ji padidėjo 2 mlrd. 456 mln. Lt, arba 20,35%. Pagrindinį valstybės skolos padidėjimą sudaro valstybės užsienio skolos padidėjimas. 1999 m. užsienio skola padidėjo nuo 6 mlrd. 738 mln. Lt iki 9 mlrd. 715 mln. Lt, t.y. 2 mlrd. 977 mln. Lt, arba 44,2%.

Vidaus skola sumažėjo 521 mln. Lt, arba 18,15%. Valstybės grynojo skolinimosi limitas 1999 m. buvo padidintas nuo 2 mlrd. 400 mln. iki 2 mlrd. 900 mln. Pažiūrėjus į kompleksinį finansinės veiklos rodiklį, t.y. į valstybės biudžeto pajamų santykį su bendruoju vidaus produktu, matyti, kad valstybės biudžeto dalis 1997 m. sudarė 15,99% bendrojo vidaus produkto, 1998 m. – 14,69%, 1999 m. – 13,86% ir šiais metais planas yra tik 13,59%.

Pateikti duomenys rodo, kad 1999 m. skaudžiausias pasekmes ir 857 mln. Lt valstybės biudžeto pajamų nesurinkimą nulėmė ne vien neigiama Rusijos krizės įtaka, nes jau buvo sumažintos 450 mln. valstybės biudžeto pajamos, o prastas šalies ūkio valdymas ir pradėta vykdyti neefektyvi ekonominė-socialinė finansų politika. Rusijos krizės priežastimis buvo bandoma pridengti tikras prasto ekonominio-socialinio ir finansinio darbo pasekmes. Iš prasto ekonominio ir socialinio finansinio darbo priežasčių galima būtų paminėti sužlugdytą 1999 m. valstybės investicijų programos vykdymą ir nedarbo didėjimą, nutrauktą eksporto, ypač žemės ūkio produkcijos, rėmimą, vidaus rinkos prastą apsaugą, sudarytas sąlygas šešėlinei ekonomikai ir kontrabandai, susilpnintą finansinę drausmę ir sutrikdytus atsiskaitymus, nesutvarkytą muitinės darbą, devalvuotą mokesčių administravimą ir dėl to išaugusią mokestinę nepriemoką bei padidėjusį pridėtinės vertės grobstymą. Buvo sudarytos sąlygos dideliems valstybės kreditoriniams ir debitoriniams įsiskolinimams didėti, buvo nepatenkinama biudžeto lėšų efektyvaus naudojimo kontrolė, prastas ir neefektyvus valstybės skolos panaudojimas ir išieškojimas, apleistas mokesčių teisinės bazės tvarkymo procesas.

Biudžeto ir finansų komitetas, nepaisant minėtų trūkumų apsvarstė Lietuvos Respublikos 1999 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą ir nutarė jai pritarti, t.y. pritarti Lietuvos Respublikos 1999 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitai po svarstymo. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo Vyriausybei kartu su Lietuvos Respublikos 2001 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių tvirtinimu spręsti Valstybės socialinio draudimo fondo biudžeto 44 mln. Lt panaudojimo klausimą.

Kviečiu pritarti nutarimo projektui Nr.P-1246 po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nori kalbėti Alg.Butkevičius ir jam suteikiame tokią galimybę.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, nenoriu kalbėti apie valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų vykdymą pagal atskirus asignavimų valdytojus. Apie tai plačiai kalbėjo ponas J.Listavičius. Aš vėl norėčiau grįžti prie klausimo, kuris nuolat kartojamas Valstybės kontrolės pateiktoje ataskaitoje. Pirmiausia prie to, kad vis dėlto valstybės finansų apskaita kuo greičiau turėtų būti tvarkoma pagal tarptautinius standartų reikalavimus.

Jeigu mes šiuo metu matome tik valstybės biudžeto pateiktą vykdymo apyskaitą, jeigu mes tą apyskaitą sulygintume su “Sodros”, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų apyskaitomis, pamatytume, kad visos tos apyskaitos gana stipriai skiriasi. Mes ne kartą esame apie tai diskutavę Biudžeto ir finansų komitete, taip pat vyko diskusija ir Valstybės kontrolės priežiūros parlamentinėje komisijoje, bet viskas pasiliko tik diskusijomis, o rimtų sprendimų ir nebuvo priimta. Aš manau, kad vis dėlto artimiausiu metu reikėtų ryžtis ir įvesti, tiesiog gal Vyriausybės atskiru nutarimu, kad visa valstybės finansų apskaita būtų vykdoma pagal tarptautinius standartus.

Taip pat noriu pritarti Valstybės kontrolės pastaboms dėl vidaus audito. Valstybės sektoriuje pradėtas vidaus kontrolės sistemos, atitinkančios šiuolaikinius reikalavimus, diegimas stringa. Vidaus kontrolė neturi sisteminio pobūdžio, nenustatyti vidaus audito standartai. Mano manymu, reikėtų panaikinti žinybinę kontrolę. Kontrolieriai turėtų atsiskaityti ir būti pavaldūs Iždo departamento Audito skyriui. Kodėl yra toks mano pasiūlymas? Vis dėlto žinybinio audito, kuris yra įsikūręs ministerijose arba departamentuose, darbo efektyvumo lygis yra gana žemas, nes mes puikiai suprantame, kad vadovas paskiria į Audito skyrių dirbti tam tikrą darbuotoją, o tas darbuotojas iškilusias tam tikras problemas nuolat derina su vadovu.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad negalima sutikti su Valstybės kontrolės siūlymu, kuris yra išdėstytas bendrosiose išvadose ir siūlymuose, kad remiantis 1999 metų valstybės biudžeto kontrolės rezultatais reikia patikslinti apyskaitos išlaidas, t.y. padidinti 44 mln. 177 tūkst. Lt. Aiškiau pasakius tai yra, kad iždas buvo pervedęs “Sodrai” tą pinigų sumą ir “Sodra” šias lėšas panaudojo ne pagal tikslinę programą. Šios lėšos buvo įtraukiamos tiek į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžeto pajamas, tiek į išlaidas. Jeigu ta suma, kaip reikalauja Valstybės kontrolė, būtų dar kartą įskaitoma į išlaidas, tai ji būtų padvigubinama. Bet vis dėlto reikia pripažinti, kad čia yra problema. Problema yra ta, kad tos lėšos nėra atspindėtos “Sodros” biudžeto išlaidose, kaip panaudotos valstybės ir šalpos pensijos bei valstybės ir socialinei paramai vykdyti... Vadinasi, artimiausiu metu vis dėlto tos lėšos turėtų būti į “Sodros” biudžetą įskaitomos kaip deficito mažinimo arba (tai antras būdas) jos būtų grąžinamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Taip pat norėčiau pasakyti tai, kad Valstybės kontrolė kiekvienais metais gana griežtai savo ataskaitoje pažymi dėl valstybės skolos valdymo. Tikrai reikia pripažinti, kad tai yra didelė spraga ir gana didelės sumos yra nurašytos į beviltiškas paskolas. Pritarčiau jų teikiamiems pasiūlymams kuo skubiau papildyti Baudžiamąjį kodeksą nauju 314¹ straipsniu. Jis nustatytų personalinę ir kolektyvinę, grupinę valstybės tarnautojų, pareigūnų atsakomybę už valstybės skolinimosi, valstybės garantijų suteikimo tvarkos pažeidimus ir paskolų lėšų naudojimą ne pagal tikslinę paskirtį bei padarytą žalą valstybei. Ačiū. Siūlau po svarstymo pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti bendruoju sutarimu šiam nutarimo projektui? Bendruoju sutarimu pritariame po svarstymo nutarimo projektui Nr.P-2446.

Kolegos, dirbame toliau. 1-18a – Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2921(2). Priėmimas. J.Beinortas turėtų būti kviečiamas į tribūną. Gerbiamieji kolegos, nėra J.Beinorto.

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Pirmininko" projektas Nr.P-2986 (pateikimas)

Gal tada galėtume dar dabar pateikti 1-19 klausimą – įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko” projektą Nr.P-2986? Pateikia R.Survila.

R.R.SURVILA. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia turiu priminti, kad šių metų kovo 17 d. Seime buvo įregistruotas Vyriausybės pritarimą gavęs įstatymas “Dėl Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko”, tačiau Seimui svarstyti jis nebuvo pateiktas. Teikdami šį savo projektą rėmėmės ministrės I.Degutienės tuomet pateiktu aiškinamuoju raštu tam projektui. Teikiamo įstatymo projekto tikslas – nustatyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko socialines garantijas ir aprūpinimą. Toks įstatymo projektas remiasi politinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kurios nulemia Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko konstitucinį statusą pagal Laikinąjį pagrindinį įstatymą.

Pagal Laikinąjį pagrindinį įstatymą, kuris buvo pereinamojo laikotarpio Lietuvos Respublikos Konstitucija, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas vykdė ne tik Aukščiausiosios Tarybos organizavimo funkcijas, tačiau iš esmės įgyvendino ir valstybės vadovo įgaliojimus. Laikinojo pagrindinio įstatymo 86 straipsnyje buvo numatyta, kad “Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas yra aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas ir atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautiniuose santykiuose”. Tokį bendrą Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko statuso apibūdinimą atitiko konkretūs įgaliojimai. Pagal Laikinąjį pagrindinį įstatymą Lietuvos parlamento vadovas vykdė šias funkcijas: vedė derybas ir pasirašė tarptautines sutartis, teikė pranešimus Aukščiausiajai Tarybai dėl Respublikos padėties ir dėl svarbių Lietuvos vidaus ir užsienio politikos klausimų, teikė kandidatus į Ministro Pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir kitas svarbiausias valstybės pareigas. Be to, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas pasirašydavo ir skelbdavo visus Aukščiausiosios Tarybos teisės aktus, jam priklausė įstatymų leidimo iniciatyvos teisė. Taigi galime tvirtinti, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko konstitucinis statusas beveik tapatus Respublikos Prezidento statusui pagal 1992 m. Respublikos Konstituciją.

Teikiamame įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui būtų nustatytos socialinės garantijos ir aprūpinimas, iš dalies atitinkantis Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 20 straipsnį.

Kolegos, tai, kad V.Landsbergis 1991-1992 m. buvo Lietuvos valstybės vadovas nekėlė abejonių nei H.Koliui, nei F.Miteranui, nei Dž.Bušui ir net M.Gorbačiovui. Tuo neabejoja Lietuvos žmonės, neabejoja Lietuvos aukščiausi pareigūnai. Štai įsigijau pono kolegos E.Bičkausko knygą “Politiko autobiografija”, ir čia dažname puslapyje teigiama tas pat. Cituoju: “Birželio 12 d. Latvijos atstovybėje įvyko Baltijos šalių vadovų -V.Landsbergio, pono A.Gorbunovo ir A.Riuitelio – susitikimas.” Kitame puslapyje: “Mūsų ambasados darbą vainikavo aukščiausio lygio Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos vadovų – V.Landsbergio ir B.Jelcino susitikimas, kuris vyko iki vėlyvos 1992 m. rugsėjo 7 d. nakties”, o toliau: “Rusija įsipareigojo karinius dalinius išvesti iki 1993 m. rugpjūčio 31 d.”. Tokie yra faktai ir jie teisingai interpretuojami kolegos knygoje.

Nuo tų istorinių įvykių prabėgo aštuoneri metai. Politikų nuotaikos, nusiteikimas gali keistis, faktai – niekada. Lieka tik geranoriškumo, teisingumo, tolerancijos, galų gale padorumo buvimo ar nebuvimo problemos. Tikiuosi, kolegos, kad šių dalykų nestokojame ir mes. Jų, manau, nepritrūks ir ateinančio Seimo nariams.

Projektą teikiančių Seimo narių Kovo 11-osios akto signatarų vardu noriu palinkėti, kad nei dabartiniams, nei būsimiems Lietuvos Respublikos vadovams netektų dirbti tiek ir tokiomis grėsmingomis valstybei aplinkybėmis, kaip teko darbuotis V.Landsbergiui, kad jiems būtų teisingesnis likimas. Siūlau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, jūsų nori paklausti šeši rimti vyrai iš kairės. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis kolega, ar jūs tikrai turite savigarbą?

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Prašom pasakyti, jeigu mes teisingai cituojame Lietuvos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, aišku, nesigilinsiu į Lietuvos sąjūdžio rinkimų programą, kurioje buvo apibrėžta, kad Sąjūdis pasisako už kolegialų Prezidentą, ne už personalinį, bet tiek to, mano klausimas būtų toks. Ar jums neatrodo, kad reikėtų ne tik Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko statusą svarstyti, bet ir jo pavaduotojų? Tarkime, jeigu jis ėjo Prezidento pareigas, dar buvo trys viceprezidentai, trys jo pavaduotojai. Tai konstituciniu požiūriu tas, kuris pavaduoja, iš esmės turi tas pačias teises. Kaip jums atrodo, prašom pasakyti, ar nebūtų galima išplėsti jūsų siūlymą ne tik dėl Pirmininko, bet ir dėl trijų jo pavaduotojų kaip viceprezidentų?

R.R.SURVILA. Čia kitos diskusijos, kito dokumento tema.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia citavote žinomo politiko E.Bičkausko nuomonę apie tai, kad susitiko 3 valstybių vadovai: gerbiamasis V.Landsbergis, Gorbunovas ir A.Riuitelis. Klausimas toks: ar tie kiti paminėti jūsų vadovai, t.y. Gorbunovas ir A.Riuitelis taip pat tokias pačias garantijas jau turi?

R.R.SURVILA. Mes, projekto pateikėjai, rūpinamės savo valstybės vadovo reikalais.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis pranešėjau, turbūt jūs žinote, kad panašus klausimas yra apskųstas Konstituciniam Teismui ir dar neišnagrinėtas. Ar jūs nemanote, kad reikėtų palaukti, kol Konstitucinis Teismas išspręs klausimą dėl įstatymo, kuriame yra numatyta garantuoti atitinkamą pensiją, o po to jau teikti kitus projektus?

R.R.SURVILA. Gerbiamasis kolega, aš išklausiau nemažai nuomonių, kodėl pateikta tik dabar, kodėl tai nebuvo padaryta anksčiau. Vieną kartą ateina laikas vis dėlto tuos dalykus spręsti.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis Seimo nary, kaip žinote, mes, šis Seimas, ši dauguma politiškai nueina. Pirmas klausimas: ar dera paskutinę mūsų dieną tokius sprendimus priiminėti? Antras klausimas. Ar jūs žinote, ar klausėte Seimo Pirmininko, pono V.Landsbergio, nuomonės tuo klausimu?

R.R.SURVILA. Dėl pirmo klausimo. Visos problemos, visi klausimai anksčiau ar vėliau reikalauja sprendimo. Manau, kad kitas Seimas užbaigs šio dokumento svarstymą ir priėmimą. Tai viena.

Antra, tai yra Kovo 11-osios akto signataro pasiūlymas. (Balsas salėje) Antras klausimas. Tų, kurie pasirašė.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Mano klausimą pateikė J.Karosas. Jūs minėjote tas paraleles – ir Estiją, ir Latviją, bet kažkodėl neatsakėte į tą klausimą.

R.R.SURVILA. Paraleles dėl ko?

P.PAPOVAS. A.Riuitelis ir Gorbunovas.

R.R.SURVILA. Mano turimomis žiniomis, jie turi garantijas.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Kolegos, ar galime pritarti šiam projektui po pateikimo? R.Hofertienė.

R.HOFERTIENĖ. Pirmiausia, kolegos, aš drįsčiau vietoj R.Survilos atsakyti į savo kolegų iš anos pusės teiravimąsi dėl kitų Baltijos valstybių prezidentų. Su estais kalbėjau ir galiu labai atsakingai pareikšti, kad niekam net nekilo abejonių sprendžiant tą patį klausimą Estijos parlamente dėl A.Riuitelio, kaip valstybės vadovo statuso. Jie turbūt tolerantiškesni savo pirmiesiems valstybės vadovams.

Antra. Man atrodo, kad šio statuso ne tiek reikia Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, kiek kiekvienam iš mūsų, kad žinotume, kad valstybė 1990–1992 m. taip pat turėjo tikrą vadovą. Tai yra valstybės prestižo reikalas.

Aš negaliu suvokti. Estams (jie turbūt labiau save gerbia) niekada nekilo mintis juodinti savo pirmuosius vadovus. Man atrodo, sąžiningai ir garbingai pasielkime, nes to reikia ne Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, to reikia mums. Iš kur tokia neapykanta apskritai signatarams? (Balsai salėje) Kaip mano kolegė pasakė, kad Seimo narių buvo daug ir nuolat daugės, signatarų buvo mažai ir nuolat mažės, o Atkuriamojo Seimo vadovas buvo vienas. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, niekas neabejoja Aukščiausiosios Tarybos nuveiktais darbais ir darbo krūviu, sudėtingumu, neišpasakyta atsakomybe ir prieštaringumu. Niekas neabejoja ir Aukščiausiosios Tarybos lyderiu. Jų buvo ne vienas, ne tik V.Landsbergis. Jis ėjo labai aukštas pareigas, jis buvo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, buvo Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas. Aukščiausioji Taryba turėjo labai kolegialų organą. Šiuo atveju niekas neabejoja V.Landsbergio nuopelnais ir kitų lyderių nuopelnais.

Problema yra kita. Ar mes kartais nesuvokiame, jog patys sau darome meškos paslaugą taip svarstydami, taip siūlydami, taip pateikdami netgi jau tada, kai viešoji nuomonė yra taip toli pažengusi, kad ji jau nepriima tų visų problemų? Norėčiau paklausti tos dalies signatarų, juk jie galėjo padiskutuoti Signatarų klube. Ponas R.Survila neturi teisės kalbėti visų signatarų vardu. Jis turi teisę kalbėti kelių pasirašiusių signatarų vardu. Manau, kad būtų buvę daug protingiau aptarti Signatarų klube visą situaciją. Mano nuomone, dar ne vienas Seimas gali suspėti deramai įvertinti Aukščiausiosios Tarybos vadovybės, signatarų veiksmus. Prisiminkime V.Kudirkos labai gražiai pasakytus žodžius: “Ne tas yra didis…” Tai tam kontekste, manau, ko gero, galėtume sustoti, nebeeiti šiuo keliu, palikti tą klausimą kitiems seimams. Pasvers kiti seimai, pasvers signatarus ir pati istorija, ji deramai juos įvertins, nes per atstumą geriau matysis nuveikti darbai. Nereikia mums šiandien graudentis, kad kažkas kažko neįvertina. Gyvenimas ir sudėtingumai yra svarbiausi, todėl siūlyčiau nesvarstyti šio klausimo, jį atidėti. Jeigu kitas Seimas ras progą grįžti prie Aukščiausiosios Tarybos pareigūnų, jis tą darys be mūsų pateikimo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega! Registruojamės. Taigi V.Andriukaitis iš principo pritarė, tik siūlė, kad ir kiti seimai galėtų svarstyti. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Balsuosime, ar pritariame šiam projektui po pateikimo.

Posėdžiauja 83 Seimo nariai. Kolegos, ar pritariame pateiktam įstatymo projektui? Už – 53, prieš – 6, susilaikė 16, pritarta po pateikimo. Aš klausiu, kolegos, gal galėtume šiandien šį įstatymą ir priimti? Ar neatsirastų teikimo priimti ypatingos skubos tvarka? Ne? Gerbiamieji kolegos, A.Patackas nori kalbėti.

A.V.PATACKAS. Galima kalbėti?

PIRMININKAS. Seniai laukiu jūsų žodžio.

A.V.PATACKAS. Vieną sakinį. Dar kartą tą patį kartoju: gėda, kad mes tokį klausimą svarstome.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šio klausimo pateikimas yra baigiamas ir einame prie kitų reikalų. Beje, svarstys kitas Seimas lapkričio mėnesį, kaip siūlo pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gal kokių kitų siūlymų turėtumėte? Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstys kitas Seimas lapkričio mėnesį.

Seimo nutarimo "Dėl specialios paskirties akcinės bendrovės "Lietuvos energija" reorganizavimo projekto įstatinio kapitalo ir prievolių (įsipareigojimų) paskirstymo dalių" projektas Nr.P-2912 (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dabar grįžtame prie Seimo nutarimo “Dėl specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo projekto įstatinio kapitalo ir prievolių (įsipareigojimų) paskirstymo dalių” projekto Nr.P-2912. Buvo baigtos diskusijos svarstymo metu ir buvo du siūlymai daryti svarstymo pertrauką. Tie du siūlymai yra įvykdyti ir dabar mums reikia kalbėti dėl motyvų. Vienas – už, vienas – prieš, ar šiam nutarimo projektui pritariame po svarstymo. Seimo narė S.Burbienė įsijungė pirmoji.

S.BURBIENĖ. Kaip aš jau ir sakiau, šis projektas yra ne tik neparengtas, bet jis yra parengtas taip, kad visiškai sugriautų dar gyvą energetikos sistemą. Jeigu kolegos ryžtasi daryti taip, kad po jūsų – nors ir tvanas, labai prašom, bet aš vis dėlto siūlyčiau daryti pertrauką, dar kartą pažiūrėti, ar iš tikrųjų mes priimame tokį nutarimą, kokio iš mūsų reikalauja įstatymas, ir kas iš viso šito išeis, nes taip neatsakingai balsuoti iš tiesų negalima.

PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš beveik galiu lažintis, jog kad ir koks projektas būtų šiandien pateiktas, vis tiek būtų sakoma tas pat, per daug nesigilinant į skaičius.

Iš tikrųjų mes daug ir ilgai svarstėme, kruopščiai analizavome įvairius variantus. Dėl principinio sprendimo, kiek aš suprantu, niekas nesiginčija. Niekas nesiginčija dėl to, kad reorganizavimo projekte yra numatyta tai, kas buvo numatyta ir pačiame “Lietuvos energijos” reorganizavimo įstatyme: “Lietuvos energijos” dalijimas ir skirstymas į generavimo įmones, į perdavimo įmones ir į paskirstymo įmones. Šiandieninis sprendimas leistų toliau tęsti tuos procesus ir atskirti atskirų įmonių turtą. Kiek aš suprantu, pagrindinė diskusija ir pagrindinis klausimas yra dėl finansinių įsipareigojimų paskirstymo. Yra įvairių pasiūlymų: vieni siūlo Baltarusijos skolą “Lietuvos energijai” pripažinti valstybės skola, kiti siūlo įsipareigojimus perskirstyti kitaip ir daugiau finansinių įsipareigojimų užkrauti ant paskirstymo tinklų. Visos šios diskusijos gali būti tęsiamos ir toliau.

Aš manau, kad šiandien padarytas sprendimas visų pirma leistų toliau tęsti reorganizavimo veiksmus, o finansinių įsipareigojimų klausimą naujoji Vyriausybė ir naujasis Seimas galės svarstyti, kai turės pakankamai laiko ir galės daryti kitokius sprendimus. Aš siūlau šiandien pritarti šiam projektui ir jį priimti. Siūlau nestabdyti tų procesų, kurie buvo pradėti šiais metais, kurie buvo galbūt per vėlai pradėti. Reikėjo juos daryti anksčiau, galbūt buvo galima ir šiais metais juos greičiau padaryti, nes mes labai daug diskutavome. Mes turime žengti šiuos žingsnius tam, kad viena iš svarbiausių Lietuvos įmonių – “Lietuvos energija” pradėtų veikti moderniai, pagal visus tarptautinius standartus. Aš turiu pasakyti, kad tarptautiniai ekspertai ir tarptautinė bendruomenė atidžiai stebi šiuos mūsų žingsnius ir ligi šiol padarytus sprendimus vertina tikrai palankiai. Manyčiau, kad šių procesų stabdymas, kaip siūlo kai kurios partijos, šiandien būtų įvertintas labai nepalankiai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime, ar pritariame po svarstymo šiam nutarimo projektui.

Posėdžiauja 85 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame po svarstymo šiam nutarimo projektui? Pritariantys – už.

52 – už, prieš – 22, susilaikė 4. Pritarta po svarstymo. Mes Seniūnų sueigoje buvome informavę, kad galėtume šiandien ir priimti šį nutarimą. Dėl formaliųjų dalykų, pone Pirmininke. Ar jūs teiktumėte priimti ypatingos skubos tvarka, kad niekam nekiltų abejonių, nes mūsų kolegiškas kalbėjimasis Seniūnų sueigoje ne visiems kolegoms yra statutinė norma. V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, tai yra svarbus ūkinis įstatymas ir jį aš teikiu svarstyti ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu ypatingos skubos tvarka svarstyti? Kolegos, registruojamės ir klausiu, ar šį nutarimą svarstome ypatingos skubos tvarka. Nutarimai šiaip svarstomi paprasta skubos tvarka, bet skubos tvarka – tai dienos pertrauka tarp procedūrų.

Posėdžiauja 90 Seimo narių. Ar svarstome šį projektą ypatingos skubos tvarka? Pritariantys už. Valstiečiai – už, girdžiu. 54 – už. Tai, kolegos, daugiau negu 36.

Pradedame priėmimą. Tekstas yra iš vieno sakinio. Gerbiamieji kolegos, keturi – už , keturi – prieš. Prašom kalbėti dėl nutarimo teksto. V.Andriukaitis įsijungė pirmasis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, man jau teko kalbėti per svarstymą ir kartoti tuos pačius argumentus. Aš noriu dar kartą atkreipti Seimo narių dėmesį, kad, ko gero, šis nutarimas, jeigu jis bus šiandien priimtas, turėtų būti skubiai kito Seimo atšauktas. Aš manau, jog mes galėsime daryti įtaką, kad toks sprendimas turėtų būti kuo greičiau padarytas. O šiaip aš manau, kad savo esme jis tikrai neatitinka Seimo galių, Seimo kompetencijos – Seimas viršijo savo galias. Taip pat manau, drįstu teigti, kad, ko gero, yra prieštaraujama Konstitucijos 5 straipsniui, kur nustatoma, kad Konstitucija riboja valdžios galias, taip pat riboja Seimo. Taip pat žinote, kad Seimo galios yra įvardytos kitame Konstitucijos straipsnyje, kuriame irgi aiškiai pasakyta, ką Seimas veikia. Seimas nėra akcininkų susirinkimas. Jis negali priimti jokių sprendimų dėl to, ką gali daryti ūkiniai subjektai. Mes negalime paversti Seimo visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, todėl esu tikras, kad šis nutarimas prieštarautų Konstitucijai ir būtų galima jį skųsti, bet trumpesnis kelias, ko gero, siūlyti kitam Seimui jį atšaukti.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos centro sąjungos frakcija nepritaria šiam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui. Įteisinus 756 mln. Lt siekiančius akcinės bendrovės “Lietuvos energija” finansinius įsipareigojimus ši įmonė bus nemoki ir nesugebės užtikrinti stabilaus elektros energijos tiekimo. Elektros energijos gamintojams – akcinei bendrovei “Lietuvos elektrinė” bei akcinei bendrovei “Mažeikių elektrinė” – tenkanti finansinė našta ir blanki jų ūkinė perspektyva artina šių įmonių bankrotą. Siekdami piginti elektros energiją dėl būsimos energetikos subjektų konkurencijos, mes konstatuojame, kad šiuo nutarimu įteisiname būsimą elektros kainos padidėjimą trečdaliu. Tikimės, kad naujasis Lietuvos Respublikos Seimas įvertins destruktyvius, prieštaraujančius Lietuvos nacionaliniams interesams, buvusios valdančiosios partijos veiksmus ir peržiūrės Lietuvos energetinio ūkio reorganizavimo procesą reglamentuojančius teisės aktus. Ir norėčiau paklausti premjero A.Kubiliaus. Gal jūs sugalvosite genialų biznio planą, kada “Lietuvos energija”, kurios apyvarta prognozuojama vieneriems metams apie 250 mln. Lt, sugebės grąžinti 750 mln. Lt. Gal jūs tą galite pasakyti? Jeigu taip padarysite, tai bus labai gerai.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mane stebina kai kurių politikų pasitelkta gana rafinuota juridinė kazuistika, stengiantis sustabdyti arba net grąžinti jau sėkmingai pradėtą energetikos sistemos reformą į pradinę būklę. Gerbiamieji kolegos, mes šiandien nebalsuojame už nieką kitą, o tik už nutarimą, kuris patvirtintų, kad pradėta reforma yra sėkminga ir turi būti tęsiama. Daugiau nieko. Ir kalbėti apie įvairiausius dalykus, ar atitinka Konstituciją, ar neatitinka, čia tikrai šiandien ne vieta. Aš siūlau pritarti nutarimui.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Siūlyčiau pirmiausia įsigilinti, už ką balsuojate. Už nutarimą, kuriame parašyta, kad Seimas pritaria tokiam paskirstymui įsipareigojimų ir įstatinio kapitalo, tačiau visiškai neaišku, kokiam, nes jis nėra pateiktas. Ir neaišku, ar pritariam visam priedui, ar tik tai daliai, kokiai daliai ir kas iš to apskritai išeis. Jeigu tai vadinama sėkminga reforma, kai visi iki vieno pačios “Lietuvos energijos” specialistai sako, kad jeigu šitaip padarysime, jie nežinia kaip toliau gyvens, tai aš nežinau, ar tą galima pavadinti sėkme. Nesuprantu, kur yra taip skubama, gal jau žinomas Vakarų ir Rytų skirstomųjų tinklų pirkėjas? Iš tiesų tai yra labai rimta reforma ir ją daryti tokiu būdu, kaip dabar yra daroma, tiesiog yra neprotinga. Tai būtų per švelnus žodis, bet aš gal stipresnio nevartosiu. Todėl tikrai, kolegos, tokiam nutarimo projektui pritarti negalima. Ne reformai, ne dar kam nors nepritariame, o tokiam sprendimui, kuris yra siūlomas šiame nutarimo projekte. Mūsų frakcija prašo vardinio balsavimo, kad istorijai išliktų ne elektroninis įrašas, o kiekvieno parašas, paskutinis parašas šiame Seime.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai apgailestauju, kad taip vėlai priimamas šis projektas. Mes žinome visą epopėją, kaip buvo pažeidžiami įstatymai, kaip buvo piktnaudžiaujama, ir daug lėšų nutekėjo per būtent šios sistemos vartus. Tos lėšos galėjo būti panaudotos socialinei žmonių padėčiai gerinti. Bet, deja, jos nuėjo ir nusėdo kažkur kitur. Aš suprantu priešinimąsi reformoms, tai yra natūralu, kiekvienas … Bet mes negalime toliau priešintis, nes yra reikia reformos, tai vienintelis būdas sutvarkyti šią sistemą ir galų gale pasiekti, kad į biudžetą įplauktų daugiau lėšų ir būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui. Aš visiškai nebijau vardinio balsavimo ir galiu drąsiai dėti parašą. Siūlau visiems kitiems taip pat pasirašyti.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš taip pat nepalaikau, kaip ir kolegė S.Burbienė, šio nutarimo priėmimo. Platesnius argumentus išdėsčiau šiandien svarstymo metu, norėčiau dar kartą pakartoti, kad praktiškai tas nutarimas jau gali būti įgyvendintas tik būsimos Vyriausybės ir visiškai neracionalu ir netgi nekorektiška ant jos galvos dabar priimti nutarimą likus porai dienų iki naujo Seimo darbo pradžios.

Kita vertus, pačiame turinyje yra daugybė neaiškumų ir tikrai didelių problemų, turiu minty pirmiausia finansinių įsipareigojimų paskirstymą tarp energetikos sistemos reorganizuotos sistemos dalių, neaišku, kaip bus sprendžiama Baltarusijos skola ir kokia įtaką tai turės tolesnei sistemos objektų veiklai. Taigi šiandien tikrai ne laikas priimti, reikia turėti kantrybės, santūrumo ir leisti būsimai Vyriausybei šį klausimą aptarus spręsti savarankiškai. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos,baigėsi kalbos dėl motyvų. Du kalbėjo – už, keturi kalbėjo – prieš. Ar LDDP frakcija pakartos savo siūlymą prieš balsavimą dėl vardinio balsavimo?

BALSAS IŠ SALĖS. Taip.

PIRMININKAS. Mano geranoriškumas yra neapsakomas. J.Bernatonis. Ar jūs Statuto nustatyta tvarka siūlysite vardinį balsavimą?

J.BERNATONIS. Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes Statuto nustatyta tvarka jau pasiūlėme vardinį balsavimą ir pakartotinai siūlome Statuto nustatyta tvarka vardinį balsavimą. Kviečiam jus paskelbti.

PIRMININKAS. Dėkoju. S.Burbienės siūlymas buvo ne Statuto tvarka, nes jis nebuvo pateiktas prieš patį balsavimą, gerbiamieji kolegos. Taigi LDDP frakcija siūlo vardinį balsavimą. Kviečiu registruotis, kolegos. Registruojamės.

Kviečiu būti ypač pasirengusią balsų skaičiavimo komisiją. Jeigu trečdalis posėdžio narių parems siūlymą balsuoti vardiniu būdu, mes tai darysime. Bet aš, kolegos, siūlau būti racionaliems. Informacinės technologijos ir kompiuterinė technika leidžia mums matyti vardinį balsavimą.

Užsiregistravo 91 Seimo narys. 92. Taigi 31 Seimo nario reikia, kad balsuotume vardiniu būdu. Ar atsiras 31 Seimo narys, spaudžiantis mygtuką už.

27 – už, gerbiamieji kolegos, taigi nesirenkamas vardinis balsavimas. Replika bus, gerbiamieji kolegos? Dabar registruojamės iš naujo. Replika. J.Bernatonis. Registruojamės.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes girdėjome pareiškimus iš konservatorių atstovų, kad jie nebijo vardinio balsavimo. Deja, matome pagal balsavimo rezultatus, kad jie būtent bijo vardinio balsavimo. Nenori savo pavardžių palikti istorijai. Vadinasi, kažką negero daro.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Sekretoriate, asmeniškai prašau balsavimo rezultatus pateikti J.Bernatoniui, kur, kas, kaip balsuoja. Viskas yra matoma, kolegos.

83 Seimo nariai užsiregistravo. Kas priimtų Seimo nutarimą “Dėl specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo projekto įstatinio kapitalo ir prievolių (įsipareigojimų) paskirstymo dalių”. Pritariantys šiam nutarimo projektui – už. Balsuoti pradėjome, kolegos.

56 – už, prieš 21, susilaikė 3. Nutarimas priimtas. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, nutarimas priimtas. Iš 83 už balsavo 56, gerbiamieji kolegos. Dėl vedimo tvarkos J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kai balsavome dėl vardinio balsavimo salėje buvo 93 Seimo nariai. Nė vienas Seimo narys iš salės neišėjo. Kai balsavome dėl nutarimo, jau buvo tik 83 Seimo nariai. Mums kyla įtarimas, kad jūsų frakcijos nariai, balsuojant dėl vardinio balsavimo, nuspaudė ne tik savo, bet ir kitų kolegų, kurių nėra, mygtukus arba atvirkščiai. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Kolega, Juozai, tokius argumentus prašom pasilikti naujajam Seimui. Ten jų gali prireikti. Bet prašyčiau nedaryti tvarkos mūsų Seimo pabaigoje tokiais argumentais. V.Andriukaitis dėl vedimo tvarkos. V.Andriukaitis, ar kalba?

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, būkite malonus pakartoti dabar registraciją.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (buvęs pavadinimas - Žmonių saugos darbe įstatymas) projektas Nr.P-2921(2) (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 1-18a – Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2921(2) priėmimas. Kolegos, aš kviečiu neišeiti iš posėdžių salės. Labai mielas jūsų toks gausus dalyvavimas. Taigi J.Beinortas kviečiamas į tribūną. Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo projekto priėmimas.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, po pritarimo įstatymo projektui nebuvo gauta jokių Seimo narių pasiūlymų arba suinteresuotų institucijų pastabų. Yra tik du dalykai, apie kuriuos aš norėčiau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, prieš pradedant mums priiminėti šį įstatymo projektą…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau, pone Vytautai Einori, pone Justinai Karosai! Aš kreipiuosi į J.Karoso aplinką, ji labai triukšminga. Kolegos, aš prašyčiau tylos. Tribūnoje J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Kolegos, įstatymas yra didelis, jį sudaro 88 straipsniai. Iš esmės jau mes išsiaiškinome svarstymo metu kai kurias problemas, kurios ir šiandien nėra iki galo išspręstos. Pirmiausia priimti mes teikiame tą patį įstatymo projektą Nr.P-2921(2), tačiau jis nėra baigtas gramatiškai suredaguoti. Nors toji redakcija nėra labai sunki, tačiau vienas dalykas jau yra aiškus – mūsų kalbininkai mano, kad įstatymo pavadinimas turi būti ne Žmonių saugos darbe įstatymas ar Saugos darbe įstatymas, bet Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.

Todėl aš norėčiau pasakyti porą žodžių. Šio įstatymo 2 straipsnyje labai tiksliai apibrėžta, kas yra darbuotojas, kas yra darbovietė, kas yra darbdavys, kas yra darbo laikas ir visa kita. Mūsų kalbininkai mano, kad įstatymas turi būti skirtas pirmiausia žmogui, tai yra darbuotojui, ir patikslinti, ką mes norime jam garantuoti. O mes norime garantuoti jo saugų darbą ir apsaugoti sveikatą, kai jis atlieka darbo sutartimi sulygtas pareigas.

Todėl aš, gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau prašyti, kad jūs leistumėte man vadinti toliau šitą įstatymą Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, ir kviesti jus, kad jis šiandien būtų priiminėjamas. Galima būtų priiminėti skyriais, kurių yra dešimt. Bet yra keletas Teisės departamento pastabų antrajam įstatymo projekto variantui.

PIRMININKAS. Tai gal jūs ką priimate, ko nepriimate, o paskui…

J.BEINORTAS. Taip, gal aš pasakysiu, ką mes priimame, ko ne. Pirmiausia dėl šiek tiek skirtingų nelaimingų atsitikimų darbe apibrėžimo dalykų. Mes svarstymo metu sakėme, kad reikės pataisyti Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymą, ir šiandien yra, beje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktas įstatymo projektas, kurį, manau, mes paliksime kitam Seimui. Tai iš esmės nesudėtingas dviejų sąvokų suvienodinimas. Taigi šitas punktas, t.y. Teisės departamento išvadų 2 punktas, yra priimtinas. Taip pat priimtinas ir 3 punktas, kuris kalba apie tam tikrą pavadinimų, arba, jeigu taip galima pasakyti, sąvokų neatitikimą tarp Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo ir šio įstatymo. Mums irgi pavyksta pakeičiant Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymą tai išeliminuoti.

Penktoji pastaba. Čia yra redakcinis dalykas. Teisės departamentas mano, kad tai yra pertekliniai žodžiai… į tą pačią darbo vietą, kad atliktų savo kasdieninį darbą. Redaguojant, galimas dalykas, kad jie šiek tiek ir keisis. Tačiau čia yra įsakmiai kalbama apie tą pačią darbo vietą, kad išvengtume panašaus darbo kitoje vietoje, nes vėl reikia rengti papildomą instruktažą ir pan. Mūsų nuomone, mūsų apibrėžimas yra tikslesnis.

Mes taip pat manome, kad Teisės departamentas neturėjo to norminio akto, kuris yra, vadinkim, Tarptautinės darbo organizacijos aprobuotas, dėl maitinančios kūdikį moters apibrėžimo. Mes negalime nepaisyti tarptautinių apibrėžimų ir manome, kad keisti negalima.

Teisės departamento išvadų 7 punkte abejojama, ar gerai pasakyta, kad darbdavys, jeigu jo įmonėje nėra saugos ir sveikatos darbe specialistų, samdo saugos ir sveikatos darbe tarnybą. Taip, čia yra visiškai logiškas dalykas, nes kai kada įmonėms lengviau sudaryti sutartis su kita paslaugas teikiančia įmone, todėl nėra būtino reikalo, kad tarp jų būtų tik darbo santykiai, arba pavaldumo santykiai. Čia gali būti vienas darbdavys kaip juridinis asmuo, pasamdęs kitą juridinį asmenį, kad atliktų tas funkcijas.

Tačiau šiuo atveju aš noriu labai aiškiai pasakyti, kad už saugą darbe vis tiek atsako darbdavys, o ne jo pasamdytas asmuo. Šis asmuo atsako tik pagal savo sutartis. Todėl mes 7 punkto, kuris apeliuoja į 14 straipsnio pataisymą, nepriimame.

Yra dar pasiūlymas pataisyti ir 15 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kuriame kalbama apie komiteto nario atleidimą. Mielieji kolegos, tas komitetas yra patariamasis organas, jis sudaromas trišaliu principu, ir mes negalime iškelti to komiteto nario teisių aukščiau negu, sakysim, darbo sutartis arba kolektyvinė sutartis jas apibrėžia. Todėl čia nei keisti, nei taisyti nieko nereikia.

Taip pat manau, kad pasiūlymų 9 punktas bus pataisytas redaguojant. Noriu pasakyti dėl Teisės departamento išvadų 10 punkto apie darbo trukmės ir pietų pertraukos dalykus. Reikalas tas, kad mes labai aiškiai skiriame darbo dienos trukmę ir darbo laiko trukmę. Darbo diena tai yra sulygtas darbo laikas, Konvencijos apibrėžtas kaip 40 val. per savaitę. Tuo tarpu pertrauka gali būti tokia, kad paties darbo trukmė bus ilgesnė negu darbo trukmė plius pertrauka. Todėl mūsų teikiamame įstatymo projekte tos sąvokos yra atskirtos, jos detalizuotos ir priimti pataisos negalime.

Dėl 11 punkto, kur manoma, kad įvedus suminio darbo laiko apskaitą turi būti garantuota, kad toji trukmė neviršytų atitinkamo laiko per savaitę ir atitinkamų valandų per dieną, aš noriu pasakyti tokį dalyką. Kai mes turime slystantį grafiką, turime įmones, kuriose pamaina trunka ilgiau negu 8 valandas… Tačiau atsiranda tam tikras didesnis poilsio laikas, nes visus mus gina konvencija. 40 val. per savaitę, jeigu yra, vadinkim, toji suminė apskaita, ten yra kiti kriterijai ir bendra suma nei per mėnesį, nei per ketvirtį… nebus galima daugiau išdirbti. Čia, atvirai kalbant, tokie dalykai reglamentuojami, be kita ko, ir Darbo ginčų įstatyme, kur galima ginčyti dėl to suminio darbo laiko ir tam tikrų išeiginių laiko apskaičiavimo. Aš noriu pakomentuoti dar vieną dalyką. 58 straipsnio 2, 4 ir 5 dalys turėtų būti suderintos su Darbo sutarties įstatymo 4 straipsniu. Ten kalbama apie nepilnamečių darbą. Iš tiesų mes turime įregistruotą tą įstatymo projektą, mes jį paliksime būsimam Seimui. Esminių dalykų čia nėra, tik tarp jų turi būti atitikimas. Žodžiu, daugeliu atvejų arba redakcija, arba šiais teikiamais įstatymais neatitikimas bus pašalintas. O daugiau dėl šio projekto nėra jokių pastabų ir pretenzijų, kviečiu jį priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą. Komiteto primininkas ir pranešėjas siūlo šį įstatymą priimti dalimis ir skyriais. Kokia jūsų nuomonė?

J.BEINORTAS. Siūlyčiau skyriais.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nauja redakcija. Preambulę priimame. 1 dalis. I skyrių priimame. II skyrius? Priimame. III skyrius? Priimame. IV skyrius? Dėl IV skyriaus norėtų kalbėti R.Kupčinskas? A.Matulas norėtų kalbėti? A.Matulas. Dėl ko norėtų kalbėti A.Matulas?

A.MATULAS. Aš labai atsiprašau. Aš norėčiau kalbėti dėl siūlomo pavadinimo. Ar dabar galiu, ar vėliau?

PIRMININKAS. Tuomet geriau paskui sutarsime.

Kolegos, III skyrių priimame. IV skyrių? Priimame.

2 dalis prasideda. V skyrių priimame. 3 dalis. VI skyrių priimame. 4 dalis prasideda. VII skyrių? Priimame. VIII skyrių? Priimame. 5 dalis prasideda. IX skyrių? Priimame. X skyrių? Priimame.

J.BEINORTAS. Ten tik baigiamosios nuostatos.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Dabar A.Matulas nori kalbėti dėl pavadinimo, labai skaidraus ir stilingo pavadinimo. A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad kolegos J.Beinorto siūlomas pavadinimas tikrai stilingas, bet neteisingas. Aš siūlau palikti pavadinimą Žmogaus saugos darbe įstatymas arba Žmonių sveikatos saugos darbe įstatymas, bet jokiu būdu ne kaip jūs siūlote – Žmonių saugos ir sveikatos darbe…

PIRMININKAS. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.

A.MATULAS. Dabartinis pavadinimas labai tinkamas ir siūlyčiau nekeisti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pone pranešėjau, ar galėtume dabar dėl pavadinimo nesiginčyti, o komiteto pirmininkas su redaktorėmis, atsižvelgdamas į visus siūlymus, sutvarkys pavadinimą taip, kaip…

J.BEINORTAS. Ar aš galėčiau labai trumpai?

PIRMININKAS. Prašom.

J.BEINORTAS. Reikalas tas, kad kalbama ne apskritai apie žmogų, o kalbama apie darbuotoją. Darbuotojas (jau minėjau) 2 straipsnio sąvokose yra labai aiškiai apibrėžtas, koks tai asmuo, koks tai žmogus. Iš tikrųjų buvome patenkinti anuo įstatymo projektu, tačiau kalbininkai mums kalbėjo apie netikslumą. Tokiu atveju mes turime labai aiškiai orientuotą įstatymą į žmogų, į konkretų žmogų, kuris dirba, ir jo darbo sąlygos per saugą ir sveikatos apsaugą tame įstatyme ir yra reglamentuojamos. Aš prieš porą savaičių būčiau irgi taip pat manęs kaip jūs, bet vis dėlto specialistai kalbininkai įrodė, kad šitaip yra geriau. Angliškai pažodžiui galima versti, būtų (…).

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nebūkim šventesni už patį Popiežių, nebūkim didesni kalbininkai už specialistus. Argumentai už ir prieš. Tik siūlau nesusikoncentruoti į pavadinimą. Kas už, kas prieš? Niekas nenori kalbėti, kviečiu registruotis, gerbiamieji. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, senuoju pavadinimu – Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Ar priimame ką tik paskyriui priimtą visą įstatymą? Pritariantys įstatymui – už.

Už – 56, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2798 (priėmimas)

Ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2798. Priėmimas. Ar J.Beinortas sakys dėl lydimojo įstatymo kokią nors nuomonę? Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo.

J.BEINORTAS. Tai yra lydimasis įstatymas. Galima būtų ir apsieiti, bet aš manau, geriau šiandien padaryti tą pataisą. O pataisa yra labai aiški. Joje kalbama apie nelaimingo atsitikimo darbe apibrėžimą. Po to, kai įregistruosime naują Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo pataisą, jis apims kelis straipsnius. Jis bus šiek tiek platesnis. O šis yra trumputis ir jis iš esmės labai aiškiai nustato nelaimingo atsitikimo darbe apibrėžimą, kad atitiktų mūsų priimto Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo apibrėžimą. Aš kviesčiau jam pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Įstatymo projektas turi vieną straipsnį. Ar kas kalbėtų? Niekas nekalba. Ar galime iškart balsuodami priimti? Prieš mūsų akis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kas už šį įstatymą?

Už – 53, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33, 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1796(2*) (priėmimas)

Pagaliau persiritom į popietinę darbotvarkę. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33, 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1796(2). K.Trapikas turėtų žengti į tribūną. Grybų mokesčio įstatymas, taip šnekamąja kalba, kolegos, vadiname. Taigi K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, patikslinu – ne grybų mokesčio, o miško gėrybių neapmokestinimas 5%. Aš siūlau, gerbiamieji Seimo nariai, pritarti šiam iniciatorių siūlomam projektui. Ekonomikos komitetas pritarė. Aplinkos apsaugos komitetas irgi pritarė. Manau, kad iš tikrųjų šiuo verslu užsiima socialiai remtini asmenys, iš kurių gal ir nebūtina imti tuos 5% priduotų miško gėrybių vertės. Asmenys, pridavę gėrybes ir gavę atlygį už tai, sumoka už komunalinius patarnavimus, perka būtiniausius maisto produktus.

Žiūrėdamas į poną J.Listavičių, norėčiau pasakyti, kad Vyriausybės nuostata nepritarti šiam įstatymo projektui yra, manau, gerokai pavėlavusi. Ta nuostata buvo vasaros pradžioje, kai buvo pasiūlyta koreguoti šių metų biudžetą. Manau, kad visi mokesčiai jau sumokėti ir biudžeto nereikia koreguoti. Antra. Manau, kad tą sumą, kurios neteks biudžetas, pagal Vyriausybės pažymą – 175 tūkst. Lt, galima kompensuoti kitais būdais, pavyzdžiui, apmokestinus įmones, kurios eksportuoja miško gėrybes, tam tikru muito mokesčiu ar tam tikru žyminiu mokesčiu.

Tą vadinamąjį skirtumą, atsiradusį biudžete, galėtume kompensuoti kitais būdais, o ne gyventojų sąskaita. Primenu, kad Seimas pritarė po svarstymo šiam įstatymo projektui, atsižvelgta į Teisės departamento pasiūlymus juridinės technikos tvarka. Siūlau pritarti šiam, manau, socialiai teisingam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, 1 straipsnis. Ar priimame? Dėl 1 straipsnio ar dėl viso įstatymo? Dėl 1 straipsnio – V.Einoris.

V.EINORIS. Aš, gerbiamieji, iš esmės noriu kalbėti ne tik dėl 1 straipsnio, bet dėl viso šio įstatymo, kadangi jis liečia regioną, kur gyvena patys neturtingiausi žmonės. Ir iš tikrųjų čia nėra reikalo mums bereikalingai žmones nervinti. Aš siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto nebuvo atsižvelgta į Teisės departamento 3 punktą, juo labiau kad čia 1 straipsnyje turėtų būti ne 35 straipsnio 11 punkto nuostatos, o turėtų būti 35 straipsnio 10 punkto nuostatos, kadangi panaikinus 8 punktą pasislinko į viršų. Dėl 11 punkto Teisės departamentas aiškiai kalba, kad sporto ir kitų varžybų bei konkursų prizai ir dovanos pajamų mokesčiu neapmokestinamos, o dabar nori 5% apmokestinti. Tai per skubą pateikėjai šio atvejo nesugebėjo išsiaiškinti, kur ten yra šuo pakastas. Todėl jeigu mes visi tokie geri, tai bent ištaisykime 35 straipsnio 11 punktą į 10 punktą. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai bendrojo sutarimo nėra dėl 1 straipsnio? Ar galime priimti bendruoju sutarimu 1 straipsnį? Juozai Listavičiau, neprieštaraujate, kad bendruoju sutarimu būtų priimtas 1 straipsnis? Priimam. 2 straipsnis, kolegos. 2 straipsnį taip pat priimam? Kas kalba dėl viso įstatymo dėl motyvų? J.Karosas – V.Andriukaičio įvardyta tema.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų buvo pasakyta, kad tas įstatymas ir to įstatymo pataisa šiek tiek padės vargstantiems Dzūkijos ir kitiems grybingų kraštų žmonėms. Manau, jokių problemų, reikia priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis.

J.DRINGELIS. Malonūs kolegos, dar ankstesnės kadencijos Seimas šį mokestį jau buvo sumažinęs nuo 20% iki 5%, o ilgainiui ir visai panaikinęs šį mokestį. Bet, matyt, tie gamtos gėrybių rinkėjai tokie nedalingi, kad vėl šis mokestis iš naujo atsiranda. Tai, kad mes šiandien vėl svarstome ir ketiname jį panaikinti, rodo, kad iš tiesų jis yra reikalingas ir aktualus. Aš prašyčiau visus pritarti.

PIRMININKAS. Ar mokestis aktualus, ar?..

J.DRINGELIS. Ne, šis panaikinimas.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš tik noriu užstoti dzūkų mergas. Juk visi puikiai žinome, kad jei ne grybai ir ne uogos… Tai čia visi vieningai, tiek aukštaičiai, tiek žemaičiai, tik dėl suvalkiečių nežinau, bet dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai tikrai drąsiai turi palaikyti.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji. Balsuosime, ar priimame Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymą. Posėdžiauja 65 Seimo nariai. Ar priimame šį įstatymą? Balsuojame dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo.

52 – už, prieš nėra, susilaikė 6. Priimta.

Aviacijos įstatymo projektas Nr.P-2919(3*) (priėmimas)

Aviacijos įstatymo projektas Nr.P-2919(3). Priėmimas. A.Katkus kviečiamas į tribūną. Aviacijos įstatymo projektas. Pataisų ir papildymų nėra, problemų taip pat nėra.

J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Dar kartą noriu priminti visiems, kad prieš du mėnesius buvo priimtas Civilinis aviacijos įstatymas. Jis buvo reikalingas tam, kad tęstųsi derybos dėl stojimo į Europos Sąjungą, todėl mes jį ir turėjome pateikti. Tačiau nebuvo sureguliuota karinės ir civilinės aviacijos sąveika. Lietuva nėra tokia turtinga valstybė, kad galėtų turėti du valdymo centrus ir t.t. Po šio įstatymo įsigaliojimo anas bus panaikintas, jis nustos galiojęs. Čia yra visos nuostatos iš Civilinės aviacijos įstatymo. Tačiau, be to, dar kartu ir sąveika numatyta, ir visi kiti dalykai, kurie tokiu būdu reguliuoja valdymą. Dėl karinės aviacijos numato ir ekstremaliomis situacijomis įvairius variantus, todėl tokiu būdu yra galima sutaupyti nemažai pinigų, tas ir bus padaryta. Kaip minėjo posėdžio pirmininkas, kokių nors atskirų pasiūlymų negauta, Teisės departamento išvada yra teigiama. Buvo daug pasiūlymų, mes į juos atsižvelgėme ir jau praeitą kartą apsvarstėme, todėl aš siūlau priimti šį įstatymą arba pastraipsniui, arba skirsniais, kaip posėdžio pirmininkas pasiūlys ir kaip jūs, mielieji Seimo nariai, sutiksite.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, gal galima šį įstatymą priimti skyriais? I skyrius, kolegos. Ar galime priimti I skyrių? Priimame. II skyrius. Priimame. III skyrius. Priimame. IV skyrius. Priimame. Priimta. Ar kas kalbėtų? Niekas nekalba. Registruojamės. Baigiamasis žodis. A.Katkus.

J.A.KATKUS. Aš noriu padėkoti visiems Seimo nariams dėl tų projektų, kuriuos teikė mūsų komitetas. Jie buvo priimami sutartinai ir nesutrukdė daug laiko vien dėl to, kad jie buvo labai gerai parengiami tiek įstatymo rengėjų, tiek labai kruopščiai buvo svarstomi mūsų komitete. Nebuvo politikuojama, o buvo tikrai valstybiniais dalykais užsiimama, todėl aš noriu padėkoti visiems Seimo nariams už komiteto ir mūsų visų palaikymą. Ačiū jums ir linkiu sėkmės.

PIRMININKAS. Kolegos, užsiregistravo 46 Seimo nariai. Balsuojame dėl Aviacijos įstatymo priėmimo. Pritariantys – už.

42 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Priimta.

Švietimo įstatymo 6, 7, 10, 32, 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2923(2) (priėmimas)

Į tribūną kviečių Seimo narį Ž.Jackūną. Švietimo įstatymo 6, 7, 10, 32, 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2923(2). Priėmimas. Pone pranešėjau.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai spalio 9 dieną apsvarstė teikiamą Lietuvos švietimo įstatymo 6, 7, 10, 32, 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir jam iš esmės pritarė.

Taip pat pritarė ir kito, su švietimu susijusio įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Primenu, kad kolegos A.Raškinio teikiamos Švietimo įstatymo pataisos parengtos atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą bei Seimo Teisės departamento pastabas, susijusias daugiausia su redakcinio pobūdžio patikslinimais. Seimo nariai, išskyrus patį kolegą A.Raškinį, nėra pateikę pataisų aptariamam Seimo projektui. Savo nuomonių dėl įstatymo projekto yra pareiškęs Europos Teisės departamentas, kurio tvirtinimu, Europos Žmogaus Teisių konvencija neįpareigoja valstybės teikti ar finansuoti švietimo įstaigas, skirtas mokyti vaikus pagal tėvų įsitikinimus. Tačiau tokia nuostata neprieštarauja Lietuvos Konstitucijos ir Švietimo įstatymo nuostatoms, kad tradicinių religinių bendrijų ar bendruomenių nariai turi lygiai tokias pat kaip ir kiti Lietuvos piliečiai teises mokyti vaikus pagal tėvų įsitikinimus. Ši nuostata numato ir lygiavertę valstybės paramą mokykloms, kuriose vaikai mokomi pagal tėvų religinius įsitikinimus. Gautoje iš Teisės departamento išvadoje reiškiama abejonė dėl galimo savivaldybių, kaip turto savininkių, teisių suvaržymo šio įstatymo nuostatomis. Pripažįstant šių pastabų tam tikrą pagrįstumą būtų galima pažymėti, kad kolegos A.Raškinio teikiamos pataisos iš dalies atsižvelgia į Teisės departamento pastabas. Į redakcinio pobūdžio šio departamento pastabas iš tiesų mes privalėtume atsižvelgti.

Kviečiu, gerbiamieji kolegos, priimti Švietimo įstatymo 6, 7, 10, 32 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymą bei Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą. Kartu noriu pažymėti, kad komitetas pritarė ir Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kurį irgi siūlau komiteto vardu priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pirmininke. Prašom luktelėti vis dėlto, jeigu nepavyks susitarti dėl pataisų…

1 straipsnis. Pataisų nėra. Ar galime priimti 1 straipsnį. Priimame. 2 straipsnį? Priimame. 3 straipsnį? Priimame. Dėl 4 straipsnio A.Raškinio pataisos, išplaukiančios iš Teisės departamento matymo. Ar galime bendruoju sutarimu tas pataisas priimti? Ne? Kolegos, kviečiu registruotis. Kairė pusė protestuoja dėl A.Raškinio pataisų. Ir aš klausiu, ar atsiranda 29 Seimo nariai, remiantys A.Raškinio viltį svarstyti pataisas dėl 4 straipsnio? Registruojamės. Kolegos, ar svarstome A.Raškinio pataisas?

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Ar pritariate, kad pradėtume svarstyti A.Raškinio pataisas 4 straipsniui? Pritariantys – už, abejojantys – kitaip.

Už – 36. A.Raškinio pataisas svarstom. Kolega A.Raškini, prašom su jomis supažindinti. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, Teisės departamento pastabose yra nurodyta nuomonė, jog imperatyvinė nuostata dėl savivaldybės turto pavedimo disponuoti nevalstybinėms mokykloms gali būti kvestionuojama. Todėl aš pateikiau pataisas, kuriose numatyta, kad išnyktų imperatyvinė nuostata ir dviejose vietose, kur tai gali būti, vienur įterpiami žodžiai “nustatyta tvarka”, vadinasi, kaip tai gali būti sutartyje daroma, yra nustatoma tvarka, o kitur vietoj “turi teisę” nustatoma, kad yra galimybė. Tai irgi galimybė panaikina imperatyvinę nuostatą. Manau, kad atsižvelgus į šitas pastabas tas priekaištas ir turėtų išnykti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl A.Raškinio pataisų – A.Patackas. Dėl A.Raškinio pataisų.

A.V.PATACKAS. Tėvai turi teisę mokyti vaiką taip, kaip jie mano, kad atitiktų jų pasaulėžiūrą, o valstybė neturi tam trukdyti. Tai šias nuostatas mes ir bandom įgyvendinti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis. Dėl A.Raškinio nedidelių pataisų.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis kolega, A.Raškinio nedidelės pataisos nepakeičia esmės. Iš tikrųjų sutartiniai santykiai tarp sutarties šalių yra susitarimo dalykas ir negali būti varžoma sutarties šalių valia, kuri yra užtikrinta Konstitucijoje. Savivaldybės taryba yra atskiras subjektas ir Seimas negali varžyti jos jokia teisių valia. Jokiomis A.Raškinio siūlomomis pastabomis mes negalime šios problemos išspręsti. Taip pat Civiliniame kodekse yra įtvirtintos savininko teisės. Tuomet teikite ir Civilinio kodekso pataisas, teikite Konstitucijos pataisas, tada mes galime kaip nors išeiti iš tos kolizijos. Teisinė kolizija yra akivaizdi, tai negi mes dabar turime vėl galvoti apie Konstitucinį Teismą? Niekaip negaliu suprasti. Šiuo atveju būtų galima eiti visai kitu keliu, būtų galima forminti susitarimą, tada susitarimu, kurį pasirašo religinės bendrijos ir savivaldybės tarybos, galima rasti įvairių būdų. Aš už tai, kad būtų, nes iš tikrųjų yra bendrijų mokyklų ir įvairių santykių gali būti, bet negalima šitaip laužti, pažeisti teisę ir daryti tai, kas prieštarauja Konstitucijai ir Civiliniam kodeksui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, registruojamės. Balsuosime dėl A.Raškinio pirmosios pataisos. O gal galime sutarti, kad balsuojame dėl abiejų techninių pataisų vienu kartu? Ačiū. Dėl A.Raškinio pataisų, dėl 4 straipsnio. Registruojamės.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Ar priimame A.Raškinio technines pataisas? (Balsai iš salės) Kalbu apie tas pataisas, kurias jis teikia savo baziniam projektui. Suteikia valstybė ir nustatyta tvarka suteikia valstybė. Kolegos, ką jūs norite, tą sakykite.

Už – 42, prieš – 12, susilaikė 3. Pataisos priimtos.

Ar galime priimti visą 4 straipsnį? Priimame 4 straipsnį. Dėkoju, kolegos. Dar liko 5 straipsnis. Priimame ir jį bendruoju sutarimu. Ir 6 straipsnis? Priimame. Ačiū.

V.Andriukaitis dėl viso įstatymo projekto.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Teisės departamento išvados yra labai pagrįstos, argumentuotos ir mes neturėtume neatsižvelgti į jas. Juo labiau kad ir komiteto pirmininkas ponas Ž.Jackūnas, pristatinėdamas šitą įstatymą, atkreipė dėmesį, kad Juridinio skyriaus išvados būtent principinio pobūdžio, kur nurodoma, kad šalių sutartiniai santykiai negali būti varžomi, antraip tai prieštarautų Konstitucijai ir Civiliniam kodeksui. Į šį klausimą komitetas atsakymo nerado. Pono A.Raškinio pasiūlytos formuluotės lieka taip pat juridiškai neapibrėžtos, neaiškios ir jose yra dar daugiau teisinių neaiškumų negu mes dabar galime tikėtis, kad, tarkim, mes kažką pataisėm. Todėl 4 straipsnis yra kertinis straipsnis, jo 7 ir 8 dalys negali būti priiminėjamos. Priešingu atveju, reikia kreiptis į Respublikos Prezidentą Jo Ekscelenciją V.Adamkų, kad pasakytų savo nuostatas. Arba, ką gi, vėl tada eiti į Konstitucinį Teismą? Kam to reikia, aš nesuprantu, kai galima padaryti visai kitaip. Daug protingiau galima padaryti, juo labiau kad mes Konstituciniame Teisme puikiai aiškinomės, kokiais būdais yra paprasčiau spręsti tas problemas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Naujasis ateizmas kažkodėl tapo juridiškai priekabus ir kartu pats sau prieštaraujantis. Jeigu, viena vertus, sakoma, kad reikalauja juridinės precizikos, kita vertus, sakoma, kad A.Raškinio pasiūlymai yra neaiškūs. Jie ir yra neaiškūs ta prasme, kad jie suteikia didelę interpretacijos laisvę ir leidžia geranoriškai spręsti klausimą. O kabinėtis prie smulkmenų… Pone Vyteni, puikiai žinote, iš kur atėjome, kaip tėvai buvo prievartaujami. Patikėkite, niekas neleis grįžti ten, kur jau vieną sykį buvome, ir kokie nors juridiniai kabliukai ir visa kita… yra visai kitokių nuomonių. Sakykime tiesiai – nenorime, ir viskas. Tada bus aišku, bet nekibkime prie smulkmenų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, Konstitucinio Teismo sprendimo esmė buvo ta, kad ji patvirtino žinomą faktą. Pas mus pagal Konstituciją valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigos atskirtos nuo religinių bendrijų švietimo įstaigų. Kaip tik todėl iš priimto įstatymo yra išbraukiama 32 straipsnio 2 dalis. Tačiau gerbiamojo A.Raškinio pataisos tą patį dalyką siūlo įleisti pro kitas duris. Šiek tiek susiaurinama forma. Valstybės institucijos įstatymo pataisomis įpareigojamos rūpintis iš esmės privačiomis švietimo įstaigomis, kurias įkuria religinės bendrijos. Todėl manau, kad ta pataisa, kurią A.Raškinis pasiūlė, kad turi turėti galimybę… tai nekeičia klausimo esmės. Labai teisingai nurodė teisininkai, kad turi būti sakoma “gali suteikti”, bet yra skirtumas tarp pasakymo “turėti galimybę” ir “gali suteikti”. Tai nėra formalūs teksto dalykai, o yra esminis skirtumas. Todėl manau, kad tam pritarti negalima, nes mes vėl įsileidžiam tą patį prieš ką, pasisakė Konstitucinis Teismas. Štai kokia yra problema. Dėkoju.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Tiesiog miela klausyti, jog jeigu siekiama kokio nors tikslo, tai skaitoma tik pusė Konstitucinio Teismo nutarimo ir apsimetama, pone Karosai, kad kita pusė nežinoma. Ten pasakyta labai aiškiai, kad visi tėvai, nepaisant jų pažiūrų, yra vienodi valstybei, nes valstybė pasaulėžiūros prasme yra neutrali ir vienodai remia ir tikinčius, ir netikinčius tėvus, nors tai jums gali patikti ar nepatikti. Todėl valstybė turi vienodai aprūpinti ir tikinčius, ir netikinčius tėvus galimybėmis naudotis tomis pačiomis materialinėmis sąlygomis ir materialiniais resursais. Įstatymo tikslas yra nustatyti priemones ir būdus, kaip tai būtų galima įgyvendinti.

Kadangi mes gerbiame savivaldybių teisę spręsti pačioms, todėl mano pataisoje įrašyta, kad joms turi būti sutekta galimybė. Nesakoma, kad privaloma suteikti, bet galimybė gali būti realizuota savivaldybės numatytu būdu taip, kaip jai patiks – sutartimi ar kaip nors kitaip. Man regis, kad elementari logika ir sugebėjimas skaityti tekstą viską išsprendžia. Kolegos, aš nematau pagrindo daugiau ginčytis, nes yra akivaizdūs dalykai. Jau Konstituciniame Teisme susidūrėme su pareiškėjų logikos trūkumais. Jiems atrodo… iki šiol neišmoko tų dalykų.

PIRMININKAS. Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kolega V.Andriukaitis sako, kad buvo galima šį klausimą išspręsti kitaip, bet grasina, kad eis į Konstitucinį Teismą. Šiek tiek keista, kad taip kalbama. Ar nebūtų buvę kur kas geriau ir konstruktyviau, kad jis būtų pateikęs pasiūlymus, kaip šį klausimą išspręsti, koks, jis mano, yra kitas, geresnis būdas, kad tikintys tėvai galėtų pasirinkti mokyklą, kurioje vaikai būtų mokomi pagal jų įsitikinimus. Tikrai gaila, kad šis konstruktyvus darbas nebuvo padarytas. O dabar aš turiu tik vieną pasirinkimą – balsuoti už kolegos A.Raškinio pateiktus siūlymus.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad kažkodėl svarstant šį klausimą yra painiojamos kai kurios sąvokos – yra kalbama apie tėvų teisę ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus, kurios niekas ir neginčija, tačiau kažkodėl teigiama, kad mokyklos gali būti dviejų rūšių: valstybinės ir religinių bendruomenių. Iš tiesų mokyklos yra valstybinės savivaldybių ir nevalstybinės, t.y. religinių bendruomenių, privačios ir įvairiausių organizacijų išlaikomos mokyklos, todėl būtent šiuo požiūriu tas mokyklas ir reikėtų skirstyti. Tuo tarpu iš visų nevalstybinių yra išskiriama viena dalis ir sakoma, kad štai dabar jau bus lygybė ir viskas bus labai gerai. Aš esu tvirtai įsitikinusi, kad teikiant šias pataisas, kolegos, galima sulaukti priešingo rezultato negu norima. Siūlyčiau prieš balsavimą gerai pagalvoti, ar tikrai tai yra teisinga. Mano įsitikinimu, siūlymas nėra toks, kokį norima pateikti, todėl aš esu prieš.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Hofertienė.

R.HOFERTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, galėčiau tik padėkoti kolegai A.Raškiniui už pavėluotą, tačiau labai reikalingą iniciatyvą. Man atrodo, kad būtų pažeidžiamos tam tikros visuomenės dalies teisės, jeigu mes nepritartume šiam projektui. Galėčiau nuogąstaujančius, kad gali būti stipriai ir nepalankiai sureaguota, nuraminti, kad prieš šį projektą gali būti tik stipri politikų reakcija. Visuomenė tikrai taip nereaguos, nes didžioji visuomenės dalis suvokia, kad pasaulyje dar nėra tokio atvejo, jog sudarytos sąlygos mokytis tikybos kaip nors pakenktų auklėjimui. Man atrodo, pritardami labai padėtume ir nusikalstamumo prevencijai, ir bendrai. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame Švietimo įstatymo 6, 7, 10, 32 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai.

Ar priimame šias Švietimo įstatymo pataisas? Kolegos, pasakykite savo nuomonę balsuodami.

Už – 43, prieš – 9, susilaikė 3. Priimta.

Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2924(2) (priėmimas)

Su šiuo projektu yra susijęs Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Vietoj 2001 m. rugsėjo 1 d. įrašome sausio 1 d. Prašome kalbėti dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame iš karto dėl šio įstatymo priėmimo. Kas už? Kolegos, pritariantys – už. Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2924(2). Ar priimame šį įstatymą? (Balsai salėje)

Už – 39, prieš – 6, susilaikė 1. Priimta.

Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2925 (priėmimas)

Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, taip pat datos pakeitimas. Ar kas nors kalbėtų dėl motyvų? Niekas nekalba. Iš karto balsuojame, ar priimame šį įstatymą. Pritariantys – už.

Už – 45, prieš – 4, susilaikė 3. Priimta.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2975(2) (priėmimas)

Kviečiu į tribūną Ž.Jackūną. Du projektai. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2975(2). Ir Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2976(2). Iš pradžių Nacionalinis radijas ir televizija. Trumpai, pone pranešėjau.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas parengtas, kaip jau esu ne kartą sakęs, siekiant, kad visiškai šio įstatymo tekstas atitiktų Europos Sąjungos direktyvą dėl televizijos be sienų, bei atsižvelgiant į Europos Komisijos ekspertų išsakytus siūlymus. Teikiamos įstatymo pataisos yra iš esmės techninio pobūdžio, nukreipiančios ar atkartojančios atitinkamas Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas. Per laikotarpį, prabėgusį nuo šio įstatymo svarstymo plenariniame posėdyje, kurio metu buvo pritarta projektui, nėra gauta pastabų iš kolegų Seimo narių. Komiteto nariai jam pritarė. Todėl kviečiu jus, gerbiamieji kolegos, priimti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. 1 straipsnis? Ar priimame. 2 straipsnis? Priimame. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Registruojamės dar kartą. Balsuosime, ar priimame Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymą. Registruojamės. Pertraukos nebus. Pertrauka tuomet, kai pabaigsime.

Užsiregistravo 51 Seimo narys. Ar priimame Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymą? Pritariantys – už.

Už – 45, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Priimta. Visuomenės informavimo įstatymo pataisos. Priėmimas. Pone pranešėjau.

Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2, 3, 4, 18, 26, 28, 37, 38, 39, 49 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2976(2) (priėmimas)

Ž.J.JACKŪNAS. Po priimti teikiamo Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2, 4, 18, 26, 28, 37, 38. 39, 49 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto svarstymo Seimo plenariniame posėdyje nėra gauta Seimo narių pasiūlymų ar pataisų aptariamam įstatymo projektui. Tačiau neseniai yra gauta Seimo Teisės departamento išvada, į kurią dėl laiko stokos tiesiog nespėjome atsižvelgti. Todėl privalau šiek tiek pakomentuoti išdėstytas pastabas. Jas būtų galima suskirstyti į dvi grupes.

Visų pirma tai redakcinio pobūdžio pastabos, į kurias reikia atsižvelgti ir kurias iš esmės aš priimu. Atsižvelgiant į departamento pastabą, tikslintinas šiek tiek ir įstatymo pavadinimas. Teisės departamentas siūlo jį pavadinti taip: Visuomenės informavimo įstatymo 2, 4, 18, 26, 28, 37, 38, 39, 49 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas. Šiek tiek papildytas pavadinimas, patikslintas.

Įstatymo projekte pateikti siūlymai iš esmės yra tokie, dėl kurių šiek tiek taip pat yra suabejojęs Teisės departamentas. Bet aš noriu pasakyti, kad tų abejonių nelabai galime priimti, nes formuluotės, kurios yra teikiamos, kitos formuluotės, dėl kurių abejoja Teisės departamentas, yra tiksliai orientuotos į konvencijos direktyvos tekstą ir mes negalime keisti. Pavyzdžiui, siūloma atsisakyti tokių sąvokų arba jas peržiūrėti kaip “vietos žiūrovai ir klausytojai”. Direktyvoje yra tokia sąvoka, kaip local (…) ir nėra kaip kitaip išversti. Ir kitų tokių panašių dalykų. Pavyzdžiui, abejotina, ar reikia teikti ataskaitą apie 38 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų Europos kūrinių ir vadinamųjų nepriklausomųjų kūrėjų kūrinių kvotos įgyvendinimą, pažangą įgyvendinant tas kvotas. To reikalauja konvencijos , to reikalauja ekspertai, su kuriais šios pataisos yra derintos. Todėl, gerbiamieji kolegos, kviečiu suprasti ir įstatymo rengėjų intencijas, kad įstatymo tekstas tikrai atitiktų šituos…

Tiesa, dar vienas dalykas. Teikiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, po žodžių “kitoje valstybėje” yra įterpti žodžius “Europos Sąjungos narėje” arba “Europos šalyje, kur yra įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų.” Tai toks patikslinimas, į kurį atkreipė dėmesį, kad nesusidarytų perdėm plati norma, kuri taikytų ir galimoms kitoms valstybių grupėms. Aš pritarčiau ir šioms pataisoms, kurios buvo paminėtos, ypač techninio redakcinio pobūdžio, Teisės departamento išvadoje. Dėl kitų aš savo nuomonę pasakiau ir kviečiu, gerbiamieji kolegos, priimti šį įstatymą, nes ateis naujas Seimas, kuris tikrai iš karto nesusivoks, ką reikia greitai padaryti, o šių įstatymo pataisų nuostatų tolesnis atidėliojimas reiškia ir mūsų derybų dėl Europos Sąjungos, ypač XX skyriaus, kuris vadinasi “Kultūra ir audiovizualinė politika”, tolesnį vilkinimą. To tikrai mums nederėtų daryti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Kolegos, iš pradžių priimame tas Teisės departamento pastabas, su kuriomis sutiko pranešėjas. Dabar 1 straipsnis. Ar galime priimti 1 straipsnį? Kolegos, straipsnius priimam, paskui žiūrėsim. 1 straipsnis priimamas, 2 straipsnis priimamas, 3 straipsnis priimamas, 4 straipsnis priimamas, 5 straipsnis priimamas, 6 straipsnis priimamas, 7 straipsnis priimamas.

Ž.J.JACKŪNAS. 7 straipsnyje reikia įterpti tai, ką aš minėjau.

PIRMININKAS. Taip, taip. 7 straipsnis priimamas. 8 straipsnis priimamas. 9 straipsnis priimamas ir 10 straipsnis priimamas. Ačiū, priimta pastraipsniui. A.Sakalas prašo žodžio dėl motyvų.

A.SAKALAS. Pirmininke, aš užsirašęs dėl Lukiškių. Čia klaida įvyko.

PIRMININKAS. Būkite tuomet atidesnis. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, apskritai čia daug kas pasakyta teisingai, išskyrus… iš karto nuo mažos replikos. Nedarykime Europos Sąjungos pajuokos objektu. Dar kartą kartoju – nevartokim to argumento kaip argumento savo dalykams pagrįsti.

Dabar dėl reikalo esmės. Viena pastaba esminė. Skaitau 3 straipsnio 3 dalį. “Draudžiamos programos ir laidos, kurios gali rimtai pakenkti.” Ką reiškia rimtai pakenkti įstatyme? Kas nustatys? Tai, be abejo, konstatuoja ir teisininkai, kad tai nėra teisinė sąvoka. Antras dalykas, šita dalis operuoja draudimo sąvoka, tuo tarpu visos konvencijos, pripažintos Europos Sąjungoje, kurias mini gerbiamasis Ž.Jackūnas, operuoja ribojimo sąvoka. Ar čia nėra nusižengiama mūsų Konstitucijai? Todėl aš manau, kad čia korekcijų reikia. Jos gali leisti laisvai manipuliuoti draudėjams elgtis kaip nori. Dėkoju.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Tiesiog tegul kolega A.Karosas paskaito konvencijos tekstą ir suras lygiai tokius pačius žodžius, ir viskas. Nei šis, nei tas, kai nepaskaitęs konvencijos ima postringauti.

PIRMININKAS. Nei šis, nei tas. Seimo narys G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Aš turiu pasakyti, kad kai kurios formuluotės gali tapti pretekstu spaudos suvaržymui. Man iš tikrųjų keistai atrodo, jog Seimas paskutiniame posėdyje tokiomis neaiškiomis formuluotėmis sudaro galimybę ateityje cenzūruoti spaudą. Ir aš kreipiuosi į tą dešinę pusę, kuri, atrodo, pasitraukia iš Seimo, kaip tai atrodys po pusės metų ar metų, ar neatsisuks prieš juos pačius. Aš tikrai raginu balsuoti prieš šias įstatymo pataisas.

PIRMININKAS. Seimo narys Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų noriu pasakyti, kad ankstesniame variante mes buvome parašę kur kas švelnesnę formuluotę dėl nepilnamečių apsaugos nuo jų dvasiniam, fiziniam ir intelektiniam vystymuisi kenkiančios viešosios informacijos. Mes sulaukėme Europos Komisijos ekspertų išvados ir tokios pastabos, kad konvencija formuluoja daug griežčiau. Ten yra tiesiai ir aiškiai pasakyta, kad negali būti tokių laidų, kurios gali taip kenkti. Štai kodėl atsirado ši nuostata.

PIRMININKAS. Tenka kviesti registruotis ir balsuoti dėl Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Projektas Nr.P-2976(2). Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Taigi, kolegos, kas už, tas už. Pritariantys pataisų priėmimui ir Europos teisės suderinimui su mūsų teise – už, kiti – kitaip.

Už – 39, prieš – 3, susilaikė 8. Kolegos, įstatymas priimtas.

Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektas Nr.P-2796(2*) (priėmimas)

Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektas Nr.P-2796(2). Tribūnoje Ž.Jackūnas. Priėmimas. Pataisų ir papildymų nėra.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, savo nuostatą dėl Lukiškių aikštės ateities ir paskirties esame pareiškę 1999 metais priimdami Seimo nutarimą dėl valstybės sostinėje Vilniuje esančios Lukiškių aikštės funkcijų. Šią savo valią turime galimybę šiandien dar kartą patvirtinti ir sustiprinti priimdami kolegos A.Stasiškio teikto įstatymo dėl Lukiškių aikštės Vilniuje projektą. Per laikotarpį, prabėgusį nuo įstatymo svarstymo plenariniame posėdyje, nesulaukta Seimo narių pastabų. Gautoje Teisės departamento išvadoje yra viena redakcinio pobūdžio pastaba, kurią reikia priimti. Kviečiu, gerbiamieji kolegos, priimti Lietuvos Respublikos Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji. Iš pradžių preambulė. Dėl preambulės norėtų kas kalbėti? Nėra. Preambulė priimama. 1 straipsnis priimamas. 2 straipsnis priimamas. 3 straipsnis priimamas. Kalbos dėl motyvų. Seniai žodžio prašo A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų ne prieš patį įstatymą (jame aš nematau nieko ydingo), bet aš matau ydingumą kitur, t.y. kad mes priimame įstatymus dėl atskiros aikštės. Argi čia yra Seimo darbas priiminėti įstatymus dėl Lukiškių aikštės? Gal dėl Savivaldybių aikštės dar priimsime įstatymą? Čia ne Seimo darbas, čia savivaldybės darbas. Todėl aš negaliu balsuoti už tą įstatymą ir paprasčiausiai susilaikysiu, nes manau, kad tokiems įstatymams Seimo darbas visai nereikalingas. Žmonės mus vertina ne pagal tai, kiek mes panašių įstatymų priimsime, o pagal tai, kokius mes įstatymus priimame gerindami žmonių gyvenimą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, kadangi dėl tos aikštės, kaip sako, dėl tokio menko gabalo nebe pirmą mėnesį vyksta grumtynės, matyt, tas gabalas nėra toks prastas. Antra, dėl savivaldybės. Čia kalbama apie valstybės sostinės reprezentacinę aikštę. Todėl tai ne savivaldybės reikalas ir ne savivaldybės jėgoms valstybę reprezentuoti. Tai turi būti bendras valstybės rūpestis. Tai yra ne savivaldybės kokių nors teisių suvaržymas, tai valstybė prisiima rūpestį už sostinės vizitinę kortelę.

Trečia. Įstatymas nieko kito nereglamentuoja, nieko nesuvaržo, tiktai pabrėžia, kad Vyriausybė privalo rūpintis, kad šios aikštės užstatymas, projektavimas ir jos perspektyva daugelį metų būtų vykdoma kryptingai, vadovaujantis atitinkamais sprendimais ir kad būtų užtikrintas visų tiek vilniečių, tiek Vilniaus miesto svečių poreikių patenkinimas. Kad tai būtų ne tik reprezentacinė memorialinė aikštė, bet kad ji atliktų ir kultūrinę, rekreacinę piliečių ir svečių susirinkimo ir bendravimo paskirtį. Todėl čia nieko nėra neigiamo, tai yra visai priimtinas ir sveikintinas dalykas, tik man labai gaila, kad, matyt, čia susikerta visai kitokie interesai. Kviečiu visus palaikyti ir balsuoti.

PIRMININKAS. Kviečiu registruotis, nes tik registracija yra kelias į teisingą balsavimą. Registruokimės, kolegos, ir balsuosime, ar priimame Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymą. Posėdyje dalyvauja 54 Seimo nariai. Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo priėmimas. Balsuojame dėl šio įstatymo priėmimo.

Už – 42, prieš – 2, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymo projektas Nr.P-2888(2) (priėmimas)

Toliau, kolegos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymo priėmimas. Tribūnoje Ž.Jackūnas. Kelios įvadinės pastabos ir priėmimas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, praeitą savaitę apsvarstėme Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymo projektą ir jam pritarėme. Nuo to laiko pataisų ar kitų siūlymų iš Seimo narių negauta. Kalbėdamas svarstymo metu plenariniame posėdyje nepaminėjau, kad tikslintinas projekto 5 straipsnyje nurodomo fondo pavadinimas. Tikslus šio fondo pavadinimas yra Valdovų rūmų paramos fondas. Taigi jį reikėtų patikslinti.

Seimo Teisės departamentas savo išvadoje yra pateikęs keletą redakcinio pobūdžio pastabų. Tarp jų yra ir siūlymas atsisakyti 6 straipsnio 2 dalies kaip perteklinės. Šiame teiginyje esama dalies tiesos, tačiau įstatymo projekto iniciatoriai ypač prašė, kad ši nuostata išliktų. Ji iš esmės įstatymo negadina, tik fiksuoja principinį valstybės įsipareigojimą pagal išgales remti mūsų Valdovų rūmų, iškilaus Lietuvos valstybingumo simbolio, reikšmingo mūsų kultūros paveldo objekto atkūrimą.

Siūlymas Vyriausybei priimti šio įstatymo konteksto sąlygojamą nutarimą dėl Valdovų rūmų atkūrimo būtų pirmasis svarbus vykdomosios valdžios sprendimas pradedant įgyvendinti Valdovų rūmų atkūrimo projektą. Toks Vyriausybės žingsnis, kaip ir šio įstatymo priėmimas, paliudytų ir įtvirtintų mūsų valstybės ir visuomenės aiškią ir nedviprasmišką nuostatą ryžtingai imtis įgyvendinti ilgai brandintą, bet dėl įvairių priežasčių vis atidėliojamą nacionalinį projektą – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimą.

Šia proga norėčiau itin pabrėžti vieną aplinkybę. Šio įstatymo priėmimas, taip pat tam tikro Vyriausybės nutarimo priėmimas būtų labai svarbus akstinas paskatinti ir sutelkti visuomenines iniciatyvas ir šiuo pagrindu iš dalies perkelti Valdovų rūmų atkūrimo finansavimo naštą ant pačios visuomenės pečių, ant mūsų piliečių pečių. Noriu patikinti, kad visuomeninė iniciatyva yra jau pateikusi nemažai patrauklių ir, tikėkimės, efektyvių būdų rūmų atkūrimui reikalingoms lėšoms kaupti. Kviečiu, gerbiamieji kolegos, priimti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, ir šis įstatymas prasideda nuo preambulės. Ar galime ją priimti? Priimame. 1 straipsnis. Priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnis. Priimame. 4 straipsnis. Priimame. 5 straipsnis. Priimame. Su fondo pavadinimo pataisa, t.y. Valdovų rūmų paramos fondas. (Balsas salėje) Dėl 5 straipsnio? 5 straipsnis. Priimame. 6 straipsnį taip pat priimame.

Kolegos, niekas nekalba dėl motyvų, ar galime iš karto balsuoti? Balsuojame dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymo priėmimo. (Balsai salėje) Kolegos, niekas neprašė registruotis. Prie visų Seimo narių, kurios ateina pakvipusios kava, mes turime derintis. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime. Dėl motyvų niekas nekalbėjo.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai.

Premjeras A.Kubilius prašo žodžio kalbėti dėl motyvų.

A.KUBILIUS. Kolegos, nepaisant viso šio gražaus sprendimo, turiu pasakyti, kad niekas nesuskaičiavo, kiek tai kainuos. Aš nemanau, kad tokį sprendimą galima priimti šitokiu būdu. Iš tikrųjų bijau, kad bus taip, kaip su daugeliu kitų statybų. Jos bus pradėtos, tačiau niekas nesuskaičiavo, kiek reikės pinigų. Visi galvoja, kad visuomenė puls ir paaukos šiai statybai dideles aukas. Mes turėsime ilgą ir varginančią statybą, nematydami jos pabaigos. Todėl aš tikrai sakyčiau, kad tokių sprendimų karšta galva nereikėtų priimti.

PIRMININKAS. Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, Lietuva turi seną gilią praeitį. Iš tikrųjų turime kuo didžiuotis, tačiau reikia ir simbolių. Tie, kurie nesididžiuoja savo praeitimi, vargu ar galės kurti ateitį, kuria būtų galima didžiuotis. Todėl dažniau suraskime progų ir būdų pasididžiuoti savo praeitimi. Man atrodo, kad šis projektas, nors jis, kaip premjeras sakė, gali užsitęsti ilgai, yra vienas iš tų projektų, kuris yra simbolis, kuris gali mums priminti praeitį, taip pat padrąsinti einant į ateitį. Pritarkime šiam projektui.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Kolegos, aš norėčiau priminti, kad Seimas vieną kartą jau yra kalbėjęs šiuo klausimu. Norėčiau priminti ankstesniojo Seimo kadenciją, dėl Valdovų rūmų atkūrimo problemų buvo priimtas nutarimas. Manau, kad šiuo atveju turbūt reikėtų priimti įstatymą, o po to galvoti. Iš tikrųjų tai bus ilgalaikė iniciatyva. A.Kubilius teisus dėl valstybės lėšų ir panašiai, bet, manau, tai nekliudytų ir kitam Seimui ieškoti būdų, mėginti realizuoti šią valstybės iš tikrųjų vertą idėją.

PIRMININKAS. Ministras ir Seimo narys V.Dudėnas.

V.DUDĖNAS. Šį ilgalaikį projektą, kurio iki šiol niekas net nebandė priimti, manau, koreguojant biudžetą (žinoma, jau kitam Seimui) būtų galima nors simboliškai pradėti. Nebūtinai su didelėmis lėšomis, nes tas projektas tęsis daugelį metų, tačiau jį reikia išjudinti.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys J.Dringelis.

J.DRINGELIS. Malonūs kolegos, Valdovų rūmų atstatymo reikalu dabar jau yra susirūpinusi ne tik Lietuvos visuomenė, bet ir išeivija. Mes, šiandien nepritardami šiam projektui, labai nuviltume savo tautiečius, kurie iš viso pasaulio stengiasi pagal savo išgales padėti atstatyti šiuos rūmus. Paskutiniajame Seime jie priėmė tam tikrą rezoliuciją ir, man atrodo, mes turėtume jausti pareigą ir palaikyti mūsų visuomenės ir išeivijos siekį atkurti Valdovų rūmus, apie kuriuos kolegos taip gražiai kalbėjo. Ačiū.

PIRMININKAS. Keturi buvo už. Dar pora kolegų norėjo pritarti projektui. Registruojamės. Būtų miela, kad Vyriausybė formuluotų vieningą nuomonę dėl Seime svarstomų klausimų. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymą.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai.

Dabar, kolegos, balsuojame dėl šio įstatymo. Tikriausiai priimame, ar ne? (Balsai salėje) Frakcijos sprendimas yra aukščiausioji forma.

Už – 49, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos žemės ūkio universiteto statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2952(2) (priėmimas)

Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos žemės ūkio universiteto statuto patvirtinimo” projektas Nr.P-2952(2). Priėmimas. Komiteto pirmininkas tars kelis žodžius dėl kitų trijų statutų, paskui priėmimas.

Ž.J.JACKŪNAS. Praeitame plenariniame posėdyje apsvarstėme ir pritarėme Lietuvos žemės ūkio universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto, Lietuvos teisės akademijos, kurios pavadinimą pasiūlyta pakeisti į Lietuvos teisės universiteto, ir statutas jau pateiktas nauju vardu, bei Vytauto Didžiojo universiteto statutų patvirtinimo projektams. Prie statutų projektų buvo pateikti šioms aukštosioms mokykloms perduodamų patalpų sąrašai, kuriems mes taip pat pritarėme. Išlygą padarėme tik dėl Teisės universitetui perduodamų patalpų Kaune, Ožeškienės gatvėje. Dėl jų, kaip žinote, vyksta teisminiai ginčai su evangelikų reformatų bendruomene. Šias patalpas buvo pasiūlyta išbraukti iš Lietuvos teisės universitetui perduodamų patalpų sąrašo.

Seimo nariai nepateikė pataisų minėtų keturių aukštųjų mokyklų statutų projektams. Statutų rengėjai atsižvelgė į Seimo Teisės departamento išvadas ir jose išdėstytas pastabas. Vytauto Didžiojo universitetas pritarė ne visiems Teisės departamento siūlymams, nes kai kurios nuostatos, kurias yra originaliai pasiūlęs pats universitetas, iš esmės neprieštarauja mūsų priimtam įstatymui, todėl komitetas pritarė, kad jos gali likti tokios, kokios buvo nepaisant to, kad mūsų Teisės departamentas lyg ir suabejojo. Statutų tekstams, ypač Žemės ūkio universiteto, reikėtų atidesnės stilistinės redakcijos, o kitų trijų statutų tekstai yra geri.

Kviečiu, gerbiamieji kolegos, priimti Seimo nutarimą, kuriuo patvirtintume Lietuvos keturių aukštųjų mokyklų statutus, ir jos galėtų pradėti savo veiklą, grindžiamą jau naujaisiais statutais.

PIRMININKAS. Pradedame Seimo nutarimo “Dėl Žemės ūkio universiteto statuto patvirtinimo” priėmimą. Ar galėtume priimti 1 straipsnį? Priimame. 2 straipsnį priimame, 3 straipsnį priimame. Niekas nekalba. Ar galime balsuoti? Balsuojame dėl nutarimo, kuriuo tvirtiname Lietuvos žemės ūkio universiteto statutą. Kas už? Pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už – 41, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Vilniaus pedagoginio universiteto statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2922(2) (priėmimas)

Seimo nutarimo “Dėl Vilniaus pedagoginio universiteto statuto patvirtinimo” priėmimas. 1 straipsnis. Priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnis. Priimame. Ar E.Zingeris nori kalbėti? Seimo narys E.Zingeris. Kolegos, nebūkite žiaurūs. Ar priimame nutarimą “Dėl Vilniaus pedagoginio universiteto statuto patvirtinimo”? Pritariantys – už.

Už – 43, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos teisės akademijos pavadinimo pakeitimo ir Lietuvos teisės universiteto statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2886(3) (priėmimas)

Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos teisės akademijos pavadinimo pakeitimo ir Lietuvos teisės universiteto statuto patvirtinimo” projektas Nr.P-2886(3). Priėmimas.

1 straipsnis. Priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnis. Priimame. 4 straipsnis. Priimame. Ar norėtų kas kalbėti? Seimo narys A.Sakalas – dėl viso nutarimo projekto.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš nesu prieš patį statutą ir manau, kad ši aukštoji mokykla turi vadintis universitetu, tačiau aš jau ir per svarstymą esu kalbėjęs dėl universiteto pavadinimo. Yra žinoma Europos Sąjungos mokslų klasifikacija, Lietuvoje ji patvirtinta. Yra penkios mokslų grupės: humanitariniai, fiziniai, socialiniai, na, ir dar du mokslai. Ir štai teisės mokslai eina su socialinių mokslų kategorija. Jeigu čia būtų pavadinimas “Lietuvos socialinių mokslų universitetas”, viskas būtų labai gražu, tačiau man niekaip nepavyko įtikinti pono Ž.Jackūno, kad nedera daryti universitetų, tarkime, fizikos universiteto, chemijos universiteto, tokių tipų universitetų daryti nereikėtų. Ponas Ž.Jackūnas užsispyrė ir man nepavyko jo įtikinti, todėl aš negaliu balsuoti už patį pavadinimą, nors statutas, mano supratimu, visai geras ir Teisės akademija taip pat verta universiteto vardo. Tai mano tokia dviprasmiška padėtis: norėtųsi balsuoti, bet dėl tokio Mokslo komiteto užsispyrimo aš negaliu balsuoti už visą statutą.

PIRMININKAS. Tai gal galim pridėti pusę balso. V.Zabukas.

V.A.ZABUKAS. Gerbiamieji kolegos, čia vis dėlto yra užsispyrimas, užsispyrimas dėl to, kad mes nenorime to pripažinti. Mes pripažinome daugelį akademijų, pavyzdžiui, Žemės ūkio akademiją pervardijom universitetu, neprieštaravom Medicinos akademijos pavardijimui universitetu. Tai dabar yra klausimas, kodėl mes vis dėlto darytume išimtį, nepatvirtintume Teisės akademijos pavadinimo pakeitimo į universitetą?

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tiesų mes jau visiškai nuvertinom universiteto vardą. Tačiau aš noriu pabrėžti dar ir kitą aplinkybę. Jeigu pamenate, šios kadencijos Seimas jau vieną kartą keitė šios aukštosios mokyklos pavadinimą, tai yra iš Policijos akademijos padarė Teisės akademija, dabar iš Teisės akademijos – universitetu. Aš manau, kad toks pavadinimo keitimas nieko gero neduoda, kadangi ne pavadinimus reikia keisti. Manau, jeigu tai buvo Policijos akademija, tapo Teisės akademija, tai per porą metų realiai negalėjo pasiekti universiteto lygio. Mes tiesiog diskredituojam universiteto pavadinimą, todėl aš balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Čirba. Kolegos, registruojamės. Balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos teisės akademijos pavadinimo pakeitimo ir Lietuvos teisės universiteto statuto patvirtinimo”. Registruojamės.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Ar priimame šį nutarimą? Pritariantys – už.

Už – 44, prieš – 2, susilaikė 6. Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos teisės akademijos pavadinimo pakeitimo ir Lietuvos teisės universiteto statuto patvirtinimo” yra priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2885(2) (priėmimas)

Seimo nutarimo “Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo” projektas Nr.P-2885(2). Priėmimas.

1 straipsnis. Priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnis. Priimame. Ar kas kalbėtų? Ne. Ar galime iš karto balsuoti? Balsuojame dėl šio nutarimo priėmimo. Pritariantys – už.

Už – 54, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

Sveikatos sistemos įstatymo 2 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2693. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2694 (pateikimas)

M.Končius, turintis du rezervinius klausimus, kviečiamas į tribūną. Sveikatos sistemos įstatymo 2 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-2693 ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-2694 pateikimas. Prašom.

M.KONČIUS. Ištvermingieji kolegos, praeitą savaitę padarėm gerą darbą medicinos visuomenei panaikindami pridėtinės vertės mokestį. Šiandien padarykime dar vieną, pritarkime šių dviejų įstatymų pakeitimui po pateikimo. Taip medicininio audito tarnybai būtų panaikinta viena funkcija, t.y. ekonominio efektyvumo tikrinimas. Ši funkcija tai institucijai buvo numatyta tada, kai buvo kuriamas viešosios įstaigos ir šiokia tokia ministerijos ekonominė kontrolė buvo reikalinga. Dabar viešosios įstaigos turi savo steigėjus, kurie atlieka ekonominį ir finansinį tikrinimą, tai atlieka valstybinės ir teritorinės ligonių kasos. Todėl Medicininio audito inspekcijai lieka atlikti tik sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės kontrolę. Šie du įstatymai tokį dalyką įtvirtintų. Dėkui.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis kolega, aš žinau, kad dauguma netgi mūsų komiteto narių pritaria šiai jūsų idėjai. Tikrai medicininis auditas paprastai užsiima ne ligonių kasų pinigų skaičiavimu ir steigėjai turi kontrolierius, kurie efektyviai gali atlikti šią funkciją. Ar jūs nemanote, kad galbūt galima būtų prašyti Seimo Pirmininko ypatingos skubos ir šiandien priimti šį įstatymo projektą?

M.KONČIUS. Aš pritarčiau tokiai galimybei, jeigu kolegos manytų, tuo labiau kad dar kartą sutvirtindamas argumentus pasakyčiau, kad medicininis auditas turėtų tikrinti gydymo įstaigų kokybės sistemas, o ne tai, ką darė iki šiol.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar pritariame šiems pateiktiems projektams? Pritariame po pateikimo Sveikatos sistemos įstatymo 2 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2693 ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2694. Sveikatos reikalų komitetas pagrindinis. Svarstys kitas Seimas lapkričio mėnesį, kolegos.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2571(2*) (svarstymo tęsinys)

Į tribūną kviečiamas A.Šimėnas. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2571(2). Svarstymo tęsinys. Tęsinys užsitęsė taip ilgai dėl to, kad Vyriausybė iki šiol neturi savo nuomonės. Teigiamos, turiu galvoje, dėl šio projekto. Taigi komiteto pirmininkas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo paskirtis – užbaigti ekonominių sąlygų formavimo paketą, kad galėtų tinkamai veikti biokuro programa. Būtų sudarytos teisinės ir ekonominės sąlygos. Iš tiesų nuomonių skirtumo būta ir Vyriausybė nepritarė, nes buvo argumentuojama, kad ta formuluotė neatitinka Europos Sąjungos direktyvų reikalavimų. Jums teikiamoje naujoje įstatymo redakcijoje, kuriai, beje, pritarė ir Ekonomikos komitetas, anksčiau ši nuostata jau… įstatymo straipsnis suformuotas taip, kad jis atitinka Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, tokia yra ir Europos Teisės departamento išvada tuo klausimu, todėl pagrindinio Vyriausybės argumento, kodėl tam nepritarta, jau nėra. Toliau lieka tik politinis apsisprendimas, ar mes iš tiesų keičiame pridėtinės vertės mokestį taip, kad ta biokuro programa galėtų būti realizuota. Toliau lieka tarifo klausimas. Vietoj 9% čia parašyti 5%, nes visuomeniniam transportui jau taikomas 5%, o jeigu mes pakeistume į 9%, tai tada visuomeniniam transportui išaugtų… kur šiuo metu jau galioja. Taigi, manau, tokiai įstatymo nuostatai, kuri jau neprieštarauja Europos Sąjungos direktyvų reikalavimams, Seimas galėtų pritarti. Kviečia pritarti ir tam pritaria Ekonomikos komitetas. Aš manau, kad mes tikrai užbaikime teisinės bazės formavimą naujos ūkinės veiklos sektoriuje, tai yra biokuro gamybos, ir tokiu būdu atverkime galimybę kurti darbo vietas kaime. Tas yra, manau, labai svarbu. Kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, daugiau nėra norinčių kalbėti. Todėl klausiu dėl motyvų. Ar vyriausybė turės nuomonę dėl motyvų? Ar turės kiti kolegos nuomonę dėl motyvų? N.Medvedevas. Ačiū, pone pranešėjau.

N.MEDVEDEVAS. Šito įstatymo kaimas laukia labai rimtai. Aš prašau palaikyti tą įstatymą. Perspektyvos tikrai labai neblogos.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pranešėjas minėjo, kad neva pašalinti tie prieštaravimai lengvatoms, neatitinkančioms Europos Sąjungos reikalavimų. Tačiau buvo kitas Vyriausybės siūlymas, tai kodėl į jį neįsiklausyta? O jis buvo labai aiškus, kad tikslinga svarstyti galimybes ir remti biokuro gamybą kitais būdais nei taikant pridėtinės vertės mokesčio lengvatas. To, deja, neišgirdo komitetas. Tokias lengvatas pateikus, ypač reaguojant į J.Šimėno siūlymą, kaip spręstųsi administravimo klausimas, ar kas pagalvojo? Vis dėlto neišspręstas tas klausimas, jeigu prieštaraujama Europos Sąjungos reikalavimams, visai neišspręstas kalbant apie kitą Vyriausybės siūlymą ir kalbant apie šio mokesčio administravimą. Todėl jeigu Seimas ir pritartų po svarstymo, tai besąlygiškai reikėtų ne 9%, o 5 %, ir palikti taip, kaip yra dabar projekte, ir jokiu būdu nepritarti tiems siūlymams, kur mes turėtume dar tvarkyti atskirą buhalteriją. Kas tada tą sutvarkytų? O kas kontroliuotų PVM mokesčio sumas ir jo administravimą? Aš šiuo atveju dar pritarti negaliu po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuodami nuspręsime, ar pritariame komiteto pateiktam variantui 2571(2). Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos – papildyti 13 straipsnį 4 punktu “9% biokurui, pagamintam iš Lietuvos Respublikos kilmės biomasės”. Biomasė, kilusi iš Lietuvos Respublikos. To bendro sutarimo kol kas nėra. Ar pritariame komiteto teikiamam variantui? Posėdžiauja 49 Seimo nariai. Ar pritariame komiteto variantui?

41 – už, prieš – 3, susilaikė 3. Pritarta po svarstymo.

Kolegos, J.Šimėnas yra įregistravęs šio įstatymo pataisą, tik kažkodėl ten rašoma 2 straipsnis, o ne 1 straipsnis. Ar galime bendruoju sutarimu svarstyti J.Šimėno pataisą? Galime. Bendruoju sutarimu svarstome. J.Šimėnui suteikiu žodį. Gal ten tikrai vienas straipsnis yra? Atsiprašau, Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Iš esmės iš tiesų beliko vienas straipsnis, kuris susijęs su pridėtinės vertės mokesčio lengvata biokurui. Todėl mano pataisa yra susijusi, kaip ir pranešėjas sakė, su Europos Teisės departamento pasiūlymu ir taip pat atsižvelgia į kolegos J.Listavičiaus pasakytus nuogąstavimus, kad neiškiltų problemų administruoti PVM mokesčio mokėjimą. Todėl 5% palengvina administravimo galimybes ir šiuo atveju paslaugoms 5% yra taikomi. Mano pasiūlymas iš esmės atitinka Europos teisę ir palengvina administravimą. Todėl siūlau pritarti mano pasiūlymui. Jis keičia komiteto pirminį pasiūlymą.

PIRMININKAS. J.Listavičius – prieš J.Šimėno pataisą.

J.LISTAVIČIUS. Kadangi ji susideda iš dviejų dalių, tai aš pritariu 5%, nes jau Seimas pritarė projektui iš principo, ir jokiu būdu negaliu pritarti tam papildymui, kuris sukelia gerokai didesnes mokesčių administravimo problemas negu kad minėta iki šiol. Todėl visi tie papildymai turėtų būti išbraukti ir palikta “5% biokurui, pagamintam iš Lietuvos Respublikos kilmės biomasės”. Tokiai nuostatai būtų galima pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris. Deja, pataisa yra platesnė.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, šiandien svarstome labai svarbų klausimą. Mes labai palengvinsime išaugintos produkcijos realizavimą Respublikoje. Aš visiškai remiu ir kviečiu balsuoti už šią pataisą.

PIRMININKAS. Ministras V.Dudėnas norėjo dar prieštarauti, bet aš negaliu suteikti jam žodžio. Bendruoju sutarimu J.Šimėno pataisos priimti negalime? Negalime. Kolegos, kas už tai, kad būtų priimta J.Šimėno pataisa? Balsuojame. Tik aš nesuprantu, ar traktorius bus visuomeninis transportas, ar ne? Taigi balsuojame, ar pritariame pataisai? Tai reiškia, kad balsuojame, ar pritariame po svarstymo. Tikiuosi, kad nereikalausite balsuoti iš naujo.

37 – už, prieš – 3, susilaikė 1. Ar galima sakyti, kad pritariame po svarstymo variantui su J.Šimėno pataisom? Pritariame, ar ne? Dėl vedimo tvarkos. Baigiame procedūrą. Dėl vedimo tvarkos – J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Replika po balsavimo. Aš iš tikrųjų labai apgailestauju, kad mes per vėlai pradėjome nagrinėti šią problemą ir negalėjome jos užbaigti. Šiandien mes tiktai priėmėme po svarstymo. Lieka tik paskutinė stadija – šio įstatymo priėmimas. Deja, mums laiko nebeduota šiam įstatymui priimti. Jeigu mes šiandien jo nepriimame, vadinasi, lieka problema neišspręsta.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs turėjote puikų visos dienos laiką prašyti Seimo Pirmininką, kad jis pateiktų ypatingą skubą šiam projektui. Aš, gerbiamasis kolega, neturiu daugiau ką sakyti. Baigiame šio projekto svarstymą. Aš ypatingos skubos teikimo negirdžiu, gerbiamieji kolegos.

J.ŠIMĖNAS. Mielieji Seimo nariai, problema yra ta, kad Vyriausybė nuo liepos 17 dienos negalėjo apsvarstyti naujai iškilusios problemos, į Vyriausybės posėdį nebuvo įrašytas šis klausimas. Aš kalbėjau beveik su visais Vyriausybės nariais. Jie remia šią idėją, bet, deja, šis klausimas per tris mėnesius nebuvo svarstytas Vyriausybės posėdyje. Štai kur yra problema.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkas neteikia ypatingos skubos ir baigiame šį projektą. Repliką – A.Kubilius, kolegos, ir baigiame šio projekto svarstymą.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog dėl to, kad nebūtų pabaigoje čia pasakyta neteisybė. Mes svarstėme tą projektą, kuris prieštaravo Europos Sąjungos teisei, ir sakėme iniciatoriams, kad reikia keisti. Jis pakeistas. Finansų ministerija skaičiuoja, kokios pasekmės biudžetui. Kaip numatyta Seimo statute, Vyriausybė pateiks savo išvadą, kiek tai kainuoja biudžetui ir kaip jis bus administruojamas. Aš matau labai didelių problemų, kaip jis bus administruojamas. Todėl Vyriausybė nepateikė išvadų ir pagal Seimo statutą šiandien šio projekto negalima priiminėti.

PIRMININKAS. Dar dėl vedimo tvarkos – V.Einoris.

V.EINORIS. Aš maloniai prašyčiau Seimo Pirmininko šiandien priimti šį įstatymą ypatingos skubos tvarka. Nepalikime ateičiai, nes klausimas yra tikrai pribrendęs ir labai labai svarbus žemės ūkiui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi svarstymas eina į pabaigą. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis dėl vedimo tvarkos.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš dabar girdžiu tokius graudžius raginimus, kad aš padaryčiau tam tikrą veiksmą, kuris, kaip ką tik pasakė premjeras, būtų neteisinis ir neteisėtas. Tai gal nereikia imtis tokių priemonių. Jeigu Vyriausybė pritars, nes tai susiję su biudžetu, o visi biudžetinių įstatymų pataisymai turi turėti Vyriausybės pritarimą arba Vyriausybės sutikimą, jeigu kas nors mano, kad aš čia dabar šoksiu ir paskutinę dieną pasielgsiu neteisėtai, tai nereikia taip stumdyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, Seimo narių pareiškimai. Į tribūną kviečiama M.Šerienė.

Seimo narių pareiškimai

M.ŠERIENĖ. Pareiškimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto pažeidimų”.

“Gerbiamieji Seimo nariai, didžiuojuosi tuo, kad mūsų kadencijos Seimas priėmė naują Seimo statuto redakciją, kurioje numatoma, kad teikiamas įstatymo projektas turi būti pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje ne vėliau kaip per savaitę po jo įregistravimo. Ir dar vienas malonus straipsnis numato, kad Seimo seniūnų sueigos nutarimai dėl savaitės ar dienos Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės yra privalomi Seimui, jeigu jiems neprieštarauja daugiau kaip 1/3 Seimo seniūnų sueigos narių.

Vakar Seniūnų sueiga jau antrą kartą nusprendė įtraukti į Lietuvos Respublikos Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę mano liepos 13 d. įregistruotą įstatymo projektą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių patalpų ar pastatų, perduodamų už akcijas steigiamoms naujoms arba veikiančioms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, sąrašo patvirtinimo” pakeitimo.

Seniūnų sueiga dar liepos 19 d. vienbalsiai pritarė mano prašymui įtraukti į liepos 20 d. Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę minimą Seimo nutarimo pateikimą. Deja, liepos 20 d. Seimo vicepirmininkas ponas A.Vidžiūnas, pažeisdamas Seimo statutą, išprovokavo Seimo pritarimą neleisti man pateikti šį nutarimą.

Lygiai tą patį ponas A.Vidžiūnas pakartojo šiandien. Vakar Seimo seniūnų sueiga vienbalsiai pritarė, kad į šios dienos Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę būtų įtraukti tas pats liepos 13 d. mano vardu įregistruotas projektas. Tiesa, turiu pripažinti, kad vakar Seimo seniūnų sueigos metu ponas A.Vidžiūnas suabejojo, ar verta teikti šį projektą, tačiau nepaprieštaravus nė vienam Seniūnų sueigos nariui, nedrįso prieštarauti ir pats. Taigi vakar Seniūnų sueiga vėl vienbalsiai pritarė, kad būtų įtrauktas į šios dienos Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę mano įregistruoto Seimo nutarimo pateikimas, kuriuo norėjau tik atitaisyti klaidą – “atimti” iš “Ida Bassar” firmos vieną pastatą prie Aušros Vartų, kuris 1996 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu pagal Restitucijos aktą buvo grąžintas stačiatikių Šv.Dvasios vienuolynui.

Kodėl A.Vidžiūnas, pasiversdamas mistine 1/3 Seniūnų sueigos dalimi, pažeisdamas Seimo statutą, šiandien antrą kartą įtikino Seimą išbraukti iš darbotvarkės mano įregistruoto projekto pateikimą? Kodėl A.Vidžiūnas taip bijo leisti Seimui pateikimo ir svarstymo metu nagrinėti šią Seimo nutarimu įveltą klaidą?

Gerbiamasis Arvydai, jūsų žodinis manipuliavimas teismo procesu yra vertas kandžios šypsenos, o jūsų, kaip pirmojo Seimo vicepirmininko, inicijuojami Lietuvos Respublikos Seimo statuto pažeidimai, mano supratimu, žemina jūsų garbę ir orumą. Įdomu, kodėl jūs taip aukojatės, gindamas “Ida Bassar” savininkų interesus?

Pagarbiai – Seimo narė M.Šerienė.”

PIRMININKAS. Kolegos, visi projektai, dėl kurių yra kilę teisinių abejonių, yra Seimo kanclerio rankose – Seimo statuto 139 straipsnis. Ponia Šeriene, aš šiandien pasiūliau Seimui nesvarstyti šio projekto, remdamasis jūsų frakcijos seniūno V.Bogušio prašymu.

Seimo narys A.Petrusevičius. (Balsai salėje)

A.PETRUSEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos!

Parlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija, grupės pareiškimas.

Pareiškimas adresuotas Europos Parlamento pirmininkei N.Fontaine, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos pirmininkei poniai B.Ferrero-Waldner, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos prezidentui lordui R.Johnston.

“Tylus čečėnų tautos išvarymas iš namų ir naikinimas.

Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Vakarų Ukrainoje 1944–1953 m. Maskvos valdžia tautinį pasipriešinimą vadino banditizmu. Pasaulis tyliai leido sovietinei Rusijai nužudyti per 60 tūkst. “banditų”. Kartu, atimant turtą, gyventojai buvo tremiami į Sibirą.

Analogiška padėtis šiandien yra Čečėnijoje. Antri metai bombarduojamos gyvenvietės, vykdomi vadinamieji valymai, žmonių suiminėjimai, persekiojimai, prievartavimai ir kasdieniai čečėnų “banditų” ir “teroristų” naikinimai. Tiesiogiai tremti žmones yra neparanku, todėl Rusijos kolonijiniame kare Čečėnijoje sudaromos tokios sąlygos, kad čečėnai patys bėgtų iš savo krašto arba vegetuotų prie išmirimo ribos.

Manoma, kad per 200 tūkst. čečėnų skursta pabėgėlių stovyklose Ingušijoje. Rusijos valdžios sumažintais duomenimis, šiandien Čečėnijoje yra 211000 benamių, iš kurių tik 20% gyvena palapinėse. Likusieji gyvena rūsiuose, žeminėse iš esmės be maisto ir medicinos pagalbos. Maskvoje čečėnų vaikai nuo septynerių metų fotografuojami iš priekio ir profilio, imami jų pirštų antspaudai, juos registruoja kriminalinė policija. Tai valstybinis apartheidas.

Manome, kad Rusijos ir Čečėnijos taikių ir gerų santykių galimybę istoriškai sąlygoja tik tarptautinės teisės normų dėl kiekvienos tautos teisės į apsisprendimą pripažinimas. To jūs, kaip tarptautinių organizacijų vadovai nė karto nedeklaravote.

Šių metų rugsėjo mėn. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja iš esmės pateisino Rusijos nusikalstamus veiksmus prieš šią tautą. Kreipiamės į jus, ragindami moraliai, politiškai ir teisiškai pareikalauti iš Rusijos nutraukti karo veiksmus Čečėnijoje, pradėti derybas su teisėta Čečėnijos valdžia, prezidentu ponu A.Maschadovu, skubiai padėti Čečėnijos gyventojams atstatyti būstus, aprūpinti maistu, leisti veikti ESBO ir Europos Tarybos misijoms Čečėnijoje.”

Pasirašo penkiolika Seimo narių.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, lyg ir baigiasi mūsų šios dienos darbotvarkė.

2000 m. spalio 18 d. (trečiadienis) darbotvarkė

Dėl rytojaus plenarinio posėdžio. Rytoj, valdybai pasiūlius, sutarėme rengti paskutinį posėdį popietę, prieš naujojo Seimo pirmąjį posėdį ketvirtadienį 12 val. 16 val. rezoliucijos, kurią teikia E.Zingeris, dėl Tarptautinio kongreso darbo rezultatų projektas, kongreso, vykusio Vilniuje. Seimo Pirmininko kalba, Ministro Pirmininko kalba, kelių komitetų pirmininkų kalbos dėl nuveiktų darbų, opozicijos atstovų kalbos. Norėčiau tikėti, kad socialdemokratinė opozicija, beje, dabar mes turime opozicinę dviejų frakcijų koaliciją, susitars tarp savęs, kas kalbės. Jeigu ne, savi žmonės, susitarsim. Ir Seimo narių pareiškimai. Kolegos, prašyčiau pritarti šiai darbotvarkei.

Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Iš esmės pritardamas šiai darbotvarkei, dėl kai kurių klausimų norėčiau platesnės diskusijos. Jeigu mes rytoj nepriiminėjame jokių sprendimų, tai reikėtų jokių ir nepriiminėti, o tik palikti oficialų baigiamąjį Seimo posėdį. Aš vis dėlto abejoju, ar E.Zingerio teikiamas projektas yra politiškai pakankamai pasvertas, kad mes galėtume jį priiminėti. Aš nemačiau projekto. Aš tikrai nieko blogo neturiu prieš jį, bet vis dėlto tai yra politinis sprendimas. Visi kiti klausimai yra baigiamieji. Tiesiog aš siūlyčiau vienu klausimu sumažinti darbotvarkę.

PIRMININKAS. Kolegos, kadangi jūs nesate frakcijos atstovas, seniūnas P.Katilius rytoj dalyvaus Seniūnų sueigoje ir mes pasikalbėsime dėl jūsų teikimo.

V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad opozicijos atstovų kalbos turėtų būti taip, kaip šiame Seime susiklostė… šiuo atveju, kaip jūs žinote, būtų geriau, nes yra ir neopozicinių frakcijų. Juk tai yra paskutinis posėdis, ir jeigu frakcijų seniūnai norės pasakyti savo nors kelių minučių palinkėjimus, pasveikinimus, šiltus, gražius žodžius, tai kodėl neužbaigti šio Seimo tokia gražia tradicija? Juo labiau kad mes iš tikrųjų niekur neskubame, ir ar tai bus 17.10 val., ar 17.20 val., tai nieko nenuskriaus. Aš siūlau skirti daugiau laiko ir neignoruoti ne tik opozicinių, bet ir tų frakcijų, kurios sudarė Seimo mažumą, ir bent jau tokią parlamentinę dvasią rytoj pademonstruoti.

O dėl Seimo rezoliucijos, manau, kad jeigu ji bus iš ryto aptarta ir konsensu rastas sprendimas Seniūnų sueigoje, nebus nieko blogo, jei Seimas priims ir tokią rezoliuciją, kuri akcentuos buvusios konferencijos iškeltas problemas. Taigi mano pasiūlymas, kad čia būtų išklausytos ne tik opozicijos, bet ir frakcijų atstovų kalbos.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, už parlamentiškai geranoriškus, racionalius siūlymus. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš matau, kad posėdis rytoj bus įdomus, bet, tiesą pasakius, darbotvarkė truputį keistoka. Mes diskutuojame, ar suteikti žodį frakcijų seniūnams, keliems opozicijos atstovams ir kartu sudarome galimybę visiems Seimo nariams perskaityti pareiškimus. Manyčiau, kad jeigu visi Seimo nariai, kurie nori ką nors pasakyti paskutiniame posėdyje, rytoj kalbės, tai mes to posėdžio nebaigsime. Todėl siūlyčiau vietoj 6 darbotvarkės klausimo išplėsti 5 darbotvarkės klausimą formuluojant jį kaip frakcijų atstovų kalbas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Priimu ir šį siūlymą, tik tiek, kad mes jau turime vieną, norintį rytoj skaityti pareiškimą. Kolegos, susitarsime ir gal rytoj dar Seniūnų sueigoje pasišnekėsime. Ar galime iš principo pritarti rytojaus darbotvarkei su tokia įžanga į būsimuosius vakarinius pasikalbėjimus? Pritariame.

Kolegos, šios dienos vakarinis posėdis baigtas.