Dvyliktasis (524) posėdis
2000 m. spalio 12 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

 

 

2000 m. spalio 12 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, skelbiu rytinio posėdžio pradžią. Registruojamės. Prieš mūsų akis – šios dienos darbotvarkė. Iki antradienio iškrinta projektas dėl ministerijų jungimo. Mūsų viltys, kad turėsime apsvarstytą Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, atidedamos ateičiai. Įmonių bankroto įstatymo Ekonomikos komitetas taip pat neapsvarstys. 1-9 klausimas atsirado po vakarykščio komiteto sprendimo. Nutarimas dėl “Lietuvos energijos” reorganizavimo kol kas iškrinta. Kolegos, prašyčiau leisti papildyti darbotvarkę rezerviniais klausimais. Tai įstatymo dėl Lukiškių aikštės projektu Nr.P-2796. Ačiū. Ar galėtume pritarti darbotvarkei? Pritariame darbotvarkei su papildymu.

 

Viešojo administravimo įstatymo 3, 4, 19 ir 37 straipsnių papildymo, 6, 13, 17, 31 ir 38 straipsnių pakeitimo bei Įstatymo papildymo 151, 152 ir 311 straipsniais įstatymo projektas Nr.P-2955 (svarstymas)

 

Kolegos, pradedame dirbti. 1-1 klausimas. Tai Viešojo administravimo įstatymo 3, 4, 19 ir 37 straipsnių papildymo, 6, 13, 17, 31 ir 38 straipsnių pakeitimo bei šio įstatymo papildymo 151, 152 ir 311 straipsniais įstatymo projektas Nr.P-2955. Svarstymas. Procedūra turėtų būti neilga. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką L.Sabutį.

L.SABUTIS. Labas rytas, kolegos. Išties įstatymas buvo pateiktas Seimui, pritarta. Buvo pasiūlyta mūsų komitete svarstyti ir vertinti Viešojo administravimo įstatymo minėtų straipsnių pataisas. Turėjome galimybę įvertinti ir Teisės departamento siūlymus. Jums yra išdalinti atsiliepimai ir pastabos dėl šio projekto. Komitetas įvairiai vertino šias pataisas, pritarė, kad jos išties reikalingos, tačiau komitetas niekaip negalėjo pritarti nesuderintoms sąvokoms, kurios yra Viešojo administravimo įstatyme. Apskritai Viešojo administravimo įstatymas yra ir bus vis populiaresnis ir reikalingesnis. Mes manome, kad apskritai kai kuriuos dalykus, reguliuojamus šiuo įstatymu, dar reikia pataisyti. Šiomis pataisomis buvo bandoma apibrėžti kontrolės institucijas ir ką jos turi daryti: jų privalomos funkcijos ir jų kompetencija, taip trumpai pasakyčiau. Bet 4 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 punktų redakcija sukelia abejonių, nes visai nebeaiški pati sąvoka ir tos redakcijos tikslas. 7 punkte teigiama: “Administracinių galių apribojimas… reiškiančio, kad viešojo administravimo institucijoms privačių asmenų atžvilgiu yra draudžiama viskas, kas nėra leidžiama įstatymu, joms taip pat draudžiama plečiamai, tai yra peržengiant įstatymo paskirtį ir taikymo ribas, taikyti įstatymus.” Štai toks teiginys ir kiti panašūs teiginiai, atvirai pasakius, yra visai neaiškūs.

Be to, mūsų komiteto manymu, tai yra ne vien šio įstatymo reikalas, kai kurie teiginiai yra teorinio pobūdžio, ir pati sąvoka sukėlė daug abejonių. Panašiai yra ir 8 punkte, kuriame kalbama apie apribojimus: “Vienodų teisinių sąlygų, reiškiančių, kad teisių apribojimo išskirtinės teisės ar specialios taisyklės vienodo teisinio statuso verslo subjektams negali būti nustatomos priklausomai nuo jų veiklos apimties ar kitų individualių požymių, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai”. Žodžiu, tartum to negalima, bet galima kitaip, jeigu numato įstatymai. Šiuo atveju daromos įstatymo pataisos. Panašiai galima būtų komentuoti (aš jau nekomentuosiu), kad labai smulkmeniškai bandoma nurodyti įstatyme, kad po kiekvieno atlikto patikrinimo kontrolės institucijos pareigūnas surašo patikrinimo aktą ir t.t., ir t.t. Šiame įstatyme įrašoma vienokia patikrinimo akto forma, kitame, sakysime, Audito įstatyme, yra kitokia ir t.t., ir t.t. Todėl manyčiau, kad mes teisingai pasielgėme, nes niekaip negalėjome pritarti, priėmėme sprendimą grąžinti iniciatoriams, iš esmės vertinant visą Viešojo administravimo įstatymą, kad rastų sampratą ir dėl kontrolės institucijų, ir tuo labiau kad jos kuo mažiau darytų įtaką privačiam verslui ir kad tai būtų susiję su Vyriausybės veikla, apie kurią buvo kalbama dėl įvairiausių kontrolės institucijų supaprastinimo ir tokios programos pateikimo Seimui.

Man atrodo, kad ateities Seimui reikės grįžti prie Saulėlydžio komisijos darbo, Vyriausybės sprendimų tuo klausimu ir galbūt parengti atskirą skirsnį apskritai dėl kontrolės institucijų ir įstaigų. Todėl prašau pritarti mūsų siūlymui tobulinti ne tik šį įstatymą, bet apskritai ir kitus įstatymus, kurie yra susiję su kontrolės institucijų veikla.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pirmininke. Po tokio pagrindinio komiteto verdikto šis projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Ar galime bendruoju sutarimu tai padaryti? Bendruoju sutarimu projektas Nr.P-2955 grąžinamas tobulinti Vyriausybei. Dėkoju. Kolegos, dabar dar sykį registruojamės, gal kas pavėlavote. Registruojamės.

 

Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2097(5*) (priėmimas)

 

Antrasis darbotvarkės klausimas užsiregistravus – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2097(5). Kol registruojamės, į tribūną žengia L.Sabutis. Mūsų užsiregistravo 67. Prašom, pone pranešėjau.

L.SABUTIS. Jeigu pridėtumėt, aš 68 turėčiau būti.

PIRMININKAS. Taigi kas liko nepriimta?

L.SABUTIS. Liko nepriimti keli straipsniai. Mes priėmimo metu padarėme pertrauką ir aš apie tai noriu pranešti. Be to, dėl šių straipsnių aš įregistravau savo pataisas, kad būtų paprasčiau ir aiškiau. Į mano įregistruoto 3 straipsnio 3 dalies redakciją atsiliepė ir gerbiamasis P.Papovas. Mes suderinome šią redakciją ir jums išdalinome.

PIRMININKAS. Tai (…) 1 straipsnis, taip?

L.SABUTIS. Tai dabar aš labai trumpai norėsiu paminėti, kad yra Seimo nario J.Razmos pataisa, o daugiau…

PIRMININKAS. Liko keturi straipsniai.

L.SABUTIS. Taip, kitų pataisų nėra. Mes tik atsižvelgėme, kaip aną kartą buvome pateikę, ir į Teisės departamento siūlymus. Redakcija bus patikslinta. Mes norėtume, kad straipsniai, dėl kurių nebuvo balsuota, dabar būtų vertinami, dėl jų balsuojama ir jie priimami.

PIRMININKAS. 3 straipsnis, pone pranešėjau.

L.SABUTIS. Taip, 3 straipsnis. Išties galima pripažinti, kaip mūsų yra redaguojama, 1, 2, 3 (patikslintoji, kaip minėjau), 4 ir 6 dalys. Tai yra bendros sąvokos, kiek tai susiję su vartosena ateityje: “savivaldybė”, “vietos savivalda”, “savivaldybės institucijos”, “savivaldybės kontrolės institucija” ir “savivaldybės viešojo administravimo subjektai”. Kaip matote iš tų paminėtų apibrėžimų, iš esmės tai yra suderinta su kitais galiojančiais įstatymais ir tokia redakcija siūloma Vietos savivaldos įstatyme.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume priimti 3 straipsnį? 3 straipsnį priimame tokį, kokį teikia L.Sabutis. Dar dėl 3 dalies, kur suderinta P.Papovo ir L.Sabučio redakcija. Prašom. P.Papovas.

P.PAPOVAS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, neįsijungė jūsų mikrofonas. Dar sykį mėginkite prašyti žodžio.

Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ši redakcija yra kompromisinė, suderinta. Žinoma, dėl kai kurių dalykų čia liko tam tikrų abejonių, gal ne visai atitinka savivaldybės institucijos pavadinimas ir prasmė, nes Konstitucijoje yra parašyta “savivaldos institucijos”, tačiau iš esmės tai, manau, neprieštarauja konstitucinėms nuostatoms. Aš siūlau pritarti šiai daliai ir visam straipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl 3 straipsnio sutariame? 3 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu, ar ne?

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. Toliau likęs, pone pranešėjau, 14 straipsnis. Paskui grįšime prie kitų, jeigu Seimas sutiks.

L.SABUTIS. 14 straipsnio 10 dalis. Čia redakcinė pataisa ir mes priimame vietoje “ypatingų” situacijų “ekstremalių”. Tai yra vartojama daugelyje įstatymų, todėl ir į šį siūlome įrašyti.

PIRMININKAS. Taigi galime priimti 14 straipsnį tokį, koks buvo ir su L.Sabučio redakcine pataisa? Dėkui. Priimame ir 14 straipsnį.

Toliau 36, ar ne?

L.SABUTIS. 30… 17 straipsnis.

PIRMININKAS. Taip, bet prie jo reikės grįžti Seimo…

L.SABUTIS. Gerai.

PIRMININKAS. …pavedimu.

L.SABUTIS. Gerai. 36 straipsnis. Taip, supratau. Čia yra štai kas: priimtina redakcija, kuri dabar jums yra išdalyta, jog tarifų nenustato savivaldybių tarybos, o didina arba mažina, nors juos apskritai tam tikra prasme riboja Seimo priimti įstatymai. Todėl dėl savivaldybių tarybų mes radome tokį teiginį, kad didina arba mažina numatytų dydžių tarifus.

PIRMININKAS. Kolegos, 36 straipsnis priimamas tokios redakcijos, kokią siūlo L.Sabutis. 38 straipsnis.

L.SABUTIS. 38 straipsnis. Tai buvo susiję su Biudžetinės sandaros ir iš dalies su Biudžeto pajamų metodikos įstatymais, galų gale susiję su kitų savivaldybių ir valstybės subjektų veikla. Mes norėjome, kad tai būtų aiškiau pasakyta. Mes redaguojame iš naujo pagal Teisės departamento siūlymą 38 straipsnio 3, 4, 7 ir 8 dalis. 3 dalyje man visiškai turbūt, suprantama, nėra ką daug komentuoti, nes mes įrašėme, kad turi būti svarstomi tokie bendri klausimai ir apie tai turi būti pranešta tai institucijai, kuri kreipėsi, ar tai būtų atskira savivaldybė, ar tai būtų Savivaldybių asociacija.

Toliau mes manome, kad taip pat turi būti, kai rengiami bendri projektai… kyla abejonių dėl žodžio “derinami”. Mes radome kitą sinonimą ar tikslesnį žodį, kad tokie projektai yra aptariami su atskiromis savivaldybėmis ir nustatyta tvarka įvertinami.

Galiausiai paskutinis dalykas yra labai svarbus, kiek, mūsų požiūriu, jau praktika parodė, kad nustatyta tvarka kasmet Vyriausybė ir Lietuvos savivaldybių asociacija svarsto ir derina savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir jų išlyginimą lemiančius rodiklius. Ne vien tai, kad vyksta tokie posėdžiai, bet kad svarsto ir derina. Štai tokia mūsų patikslinta redakcija. Aš siūlau už ją balsuoti, priimti, nes ji yra kur kas konkretesnė ir aiškesnė.

PIRMININKAS. Bendruoju sutarimu, kolegos, 38 straipsnio redakcija priimama tokia, kokią teikia L.Sabutis.

Dabar, gerbiamieji kolegos, komiteto pirmininkas ir J.Razma siūlo grįžti prie jau trijų priimtų straipsnių. (Balsas salėje) Seimo sprendimu tai galime padaryti. 17, 20 ir 27 straipsniai. Kolegos, taip geranoriškai sutarėme dėl visko, prašyčiau negriauti tokio geranoriškumo įvaizdžio.

L.SABUTIS. Tegul kalba. Aš (…) pasakysiu.

PIRMININKAS. Pone pirmininke, jūs sutiktumėte grįžti prie…

L.SABUTIS. Aš tiktai prieš tai turėčiau, jeigu dar reikėtų, vis dėlto informuoti Seimo narius, kodėl atsirado siūlymai dėl 17 straipsnio. Kai mes kaip vykdomąją instituciją pripažįstame valdybą arba merą, tai jų priimti sprendimai gali sukelti žalos. Aš pasižiūrėjau, ką apie tai kalba specialus Civilinio kodekso 485 straipsnis. Ten kaip tiktai turi atlyginti būtent tos institucijos, kurios priėmė sprendimus. Mūsų pirmesnėje redakcijoje buvo, kad už tai atsako tiktai meras. Dabar mes siūlome, kad taip pat gali būti išieškota nustatyto dydžio, t.y. iki šešių mėnesinių vidutinių darbo užmokesčių, ir iš valdybos narių. Viena redakcija.

Antra redakcija. Mes komitete svarstėme, kad kontrolieriaus tarnyba steigiama, kai yra daugiau nei 30 tūkstančių gyventojų, bet ta redakcija nebuvo pateikta, kai mes atlikome priėmimą. Todėl, manau, reikėtų palikti, kad iš tikrųjų pakanka iki 30 tūkstančių gyventojų, kai bus savivaldybės kontrolierius ir jo koks nors padėjėjas. Taip mes nedidintume tartum privalomai tarnautojų skaičiaus. O kai jau yra per 30 tūkstančių, tada, be abejo, yra didesnis gyventojų skaičius, daugiau visokių reikalų. Mes norėtume pakeisti tik skaičių (vietoje 15 tūkstančių), kad privalomai būtų steigiama kontrolieriaus tarnyba, kai yra daugiau kaip 30 tūkstančių.

Dėl J.Razmos. Tai taip pat yra racionalus siūlymas, nes dėl visų kitų priežasčių mes nustatome, jog taryba sprendimus gali priimti, kai balsuoja daugiau nei pusė. Šiuo atveju dėl vienos sąlygos 20 straipsnyje (aš manau, apie tai praneš ir teikėjas) neturėtų būti išskirta vien tik tai, kad čia reikia 2/3. Žodžiu, čia yra pasirinkimo galimybė ir aš prašyčiau bent jau įvertinti tuos pasiūlymus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu grįžti prie trijų straipsnių? P.Papovo parama linktelėjimu yra didelė vertybė. Dėkoju. Bendruoju sutarimu grįžtame prie naujo trijų straipsnių priėmimo, t.y. prie 17, 20 ir 27 straipsnių. 17 straipsnis, pone pranešėjau. Ar jūs dar argumentuosite?

L.SABUTIS. Labai trumpai galėčiau argumentuoti. Mano yra išdalyta. Mes nieko nekeičiame, tik 17 straipsnio 39 punktą, o visame 17 straipsnyje kalbama apie savivaldybės tarybos įgaliojimus. Žiūriu į 39: “Priima sprendimą išieškoti iš valdybos narių mero žalą, atsiradusią dėl jų arba jo tyčinių neteisėtų sprendimų”, o toliau kaip yra tekste.

PIRMININKAS. Ar galime, kolegos, priimti šią pataisą? Priimame. Bendruoju sutarimu priimame 17 straipsnį.

Dabar 20 straipsnis, pone pranešėjau.

L.SABUTIS. 20 straipsnio…

PIRMININKAS. J.Razmos siūlymas.

L.SABUTIS. …3 dalis.

PIRMININKAS. Bendruoju sutarimu svarstome J.Razmos siūlymą.

L.SABUTIS. Labai trumpai. Aš tik norėčiau priminti, jog čia yra taip: “Meras, mero pavaduotojas taip pat netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą ir taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją, už kurį balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių”. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją… nepasitikėjimo nepriima, klausimą pakartotinai svarstome po pusės metų. Tokia ta norma ir buvo, bet mūsų dėl visų kitų sprendimų, kiek tai yra susiję su mero atleidimu iš pareigų, yra reikalaujama, kad būtų daugiau kaip 1/2 visų išrinktų tarybos narių. Šiuo atveju gerbiamasis J.Razma siūlo ir čia, ir šiame straipsnyje, kad kai merui pareiškiamas nepasitikėjimas, tokį sprendimą galėtų priimti taryba, kai balsuotų daugiau kaip pusė tarybos narių ir po to sprendimas įsiteisėtų. Štai tokia yra jo pataisos esmė. Mūsų projekte buvo 2/3, jis siūlo 1/2, t.y. pusę.

PIRMININKAS. Dėkoju. Matau bendrąjį sutarimą. Priimame J.Razmos siūlymą dėl 20 straipsnio 3 dalies. P.Papovas norėtų kalbėti prieš. Kažkas su kompiuteriu.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto siūlyčiau likti prie tos normos, kuri yra…

PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau tylos!

P.PAPOVAS. …kuri yra, ir…

PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau tylos!

P.PAPOVAS. …kad meras, mero pavaduotojai būtų…

PIRMININKAS. Kolega, dar kartą mėginkite įsijungti. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, dabar jau įsijungė ne raudona, o žalia, bet tai nesvarbu. Aš siūlyčiau vis dėlto likti prie tos nuostatos, kuri yra dabartiniame įstatyme ir kurią teikia komitetas, kad meras, mero pavaduotojai reiškiant jiems nepasitikėjimą būtų atleidžiami 2/3 balsų dauguma.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar suteikiu žodį J.Razmai. Kolega Jurgi, prašom argumentuoti savo pataisą.

J.RAZMA. Aš stebiuosi, kad atsiranda prieštaraujančių mano siūlymui. Jeigu nepriimsite mano siūlymų, liks tikrai absurdiška situacija. Tarkime, meras jau netenka tarybos daugumos pasitikėjimo, bet tas nepasitikėjimas nėra dviejų trečdalio dydžio. Neturintis pasitikėjimo meras turi dirbti ir vadovauti savivaldybės tarybai. Kokius sprendimus jis galės perleisti per tą tarybą ir kaip jis galės vadovauti? Čia būtų absurdas. Todėl manau, kad vis dėlto Seimo narių dauguma palaikys mano logišką pataisą.

PIRMININKAS. Bendrojo sutarimo nėra, kolegos.

L.SABUTIS. Nežinau, man atrodo, čia esmės nekeičia. Mes tik suteiktume galimybę pačioms savivaldybių taryboms spręsti tuos klausimus. Jeigu pasakome, kad tik du trečdaliai, tai tartum nustatome privalomą normą.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Kairioji pusė sutinka su J.Razmos pataisa, ir ji 3 daliai yra priimama ir priimamas 20 straipsnis.

27 straipsnis. Jūsų siūlymas.

L.SABUTIS. Jau mes apie tai kalbėjome. 27 straipsnyje vietoj 15 tūkst. gyventojų būtų 30, tik tada taryba. Mes apie tai kalbėjome komitete. Čia tik techninė klaida, kad neįrašyta.

PIRMININKAS. 27 straipsnį priimame iš naujo su L.Sabučio pataisomis. Daugiau pataisų nėra, ar ne?

L.SABUTIS. Ne. Viskas.

PIRMININKAS. Priimta pastraipsniui. Kolegos, Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Prašom kalbėti dėl motyvų. Seimo narys P.Papovas.

L.SABUTIS. Aš dėkoju tiems, kurie talkino. Sekėsi gana sklandžiai, nors ir paskutinėmis dienomis, įvertinti visas pataisas ir atsižvelgti į siūlymus. Manau, kad Seimas padarytų dar vieną naudingą žingsnį, suteikdamas dabar jau vietos savivaldai prasmingesnį įstatymą. Žinoma, nieko nėra amžina, ateityje bus galima galvoti apie kitokius variantus. Manau, savivaldybės stabiliai galėtų dirbti per šiuos trejus metus pagal šį Savivaldos įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Dabar suteikiu žodį P.Papovui.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, apgailestauju, kad Vyriausybė, vykdydama savo programą, laiku nepateikė Vietos savivaldos įstatymo, kuris nebuvo priimtas prieš savivaldybių tarybų rinkimus. Taip pat apgailestauju, kad pateikė labai nekokybišką projektą. Tačiau komitetas, manau, jį patobulino, tai pat suprantama, kad ne visai. Man atrodo, dar liko nuostatų, kurios ne visai derinasi su Lietuvos Respublikos Konstitucija, ypač dėl valdybos formavimo, valdybos įgaliojimų ir mero vadovavimo dviem institucijoms: ir tarybai, ir valdybai. Tačiau šis įstatymas suderintas su Valstybės tarnybos įstatymu ir jį vis dėlto reikėtų priimti. Nes programose pretenduojančių į valdančiąją daugumą kitų partijų atstovų, kurie bus naujajame Seime, yra tokių nedemokratinių nuostatų, kad jeigu bus priimamas Vietos savivaldos įstatymas kitos kadencijos, tai jis bus gerokai nedemokratiškesnis. Todėl siūlau priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ketvirtų metų pabaigoje – geri argumentai. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, džiaugiuosi, kad į pabaigą mes dėl vietos savivaldos reikalų sutarėme, dėl principinių nuostatų, ir priimame vietos savivaldai labai svarbų įstatymą.

Pabrėžčiau svarbiausią dalyką, nors ir minėta, bet vis dėlto ir sąvokos yra patikslintos, ir, kaip sakė kolega P.Papovas, įstatymas yra suderintas su Valstybės tarnybos įstatymu, su Viešojo administravimo įstatymu, aiškiai apibrėžtos funkcijos, kurios leidžia ateityje užtikrinti vietos savivaldai tikslesnį, aiškesnį finansavimą, taip pat yra įtvirtinti viešųjų paslaugų teikimo pagrindiniai dalykai. Mes, ko gero, išsprendėme pagrindinį dalyką, t.y. seniūno problemą. Jis šiandien yra viešojo administravimo sferos tarnautojas ir baigėsi visokie ginčai, kas bus toliau su seniūnais.

Sakyčiau, kad šiandien tai, kas yra sutarta, yra mūsų jau toli pažengęs susitarimas, kompromisas dėl įvairiausių savivaldos dalykų, todėl siūlau šį įstatymą priimti, kad naujos savivaldybės galėtų sėkmingiau dirbti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad mes dabar praktiškai neturime kitos išeities, kaip palaikyti šį įstatymą. Nėra abejonės, kad įstatymas turėjo būti priimtas pereitų metų lapkričio-gruodžio mėnesiais, tada būtų buvę galima dar pamatyti, kaip jis įgyvendinamas. Prieš savivaldybių rinkimus dar buvo galima sumodeliuoti kai kurias jo spragas. Tai yra didžiulė nesėkmė, kad mes priimame tik dabar. Didžiulė nesėkmė.

Antras dalykas, šis įstatymas, deja, neatsako į pagrindinius klausimus: tarybos kompetencijos, mero kompetencijos, administracijos kompetencijos ir valdybos. Šie klausimai, deja, paliekami kitai kadencijai. Pritardamas P.Papovo minčiai, kad savivaldybių dalyje kai kurių partijų programos iš tikrųjų labai jau kertasi su Lietuvos Konstitucijoje nustatyta savivaldos realizavimo teise apie savivaldybių tarybas, siūlau, aišku, šį kompromisinį variantą patvirtinti ir balsuoti už. Noriu pabrėžti, kad pagrindiniai dalykai lieka ne visai tiksliai reglamentuoti. Ko gero, ateityje neišvengsime rimtų problemų.

Noriu atkreipti dėmesį dar į vieną dalyką, kad šis įstatymas būtų vienas iš konstitucinių įstatymų, t.y. jis turėtų būti mažoji savivaldos konstitucija. Jeigu laikytume, kad Lietuvoje yra ratifikuota Europos savivaldos chartija, tai šis įstatymas turėtų labai aiškiai padėti ją įgyvendinti. Deja, ir tai nevisiškai tiksliai daroma. Tačiau kadangi esame tokioje keblioje padėtyje, kviesčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Prasideda registracija. Balsuosime, ar priimame Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymą.

Posėdžiauja 87 Seimo nariai. Taigi kas būtų už tai, kad būtų priimtas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas? Pradėjome balsuoti. Už – 72, prieš nėra, susilaikė 5, įstatymas priimtas.

 

Seimo nutarimo "Dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus skyrimo" projektas Nr.P-2974(2) (svarstymas ir priėmimas)

 

Rezervinis 1 klausimas, kolegos. Seimo nutarimo “Dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus skyrimo” projektas Nr.P-2974(2). Šiandien svarstymas ir priėmimas. Iš pradžių reikėtų išklausyti komiteto ir frakcijų išvadas dėl ponios G.Imbrasienės tinkamumo užimti šias pareigas. Iš anksto nėra prašiusių žodžio. Kas norėtų kalbėti? Iš anksto niekas neprašė. Kas norėtų kalbėti? Seimo narys E.Bičkauskas dalyvauja supaprastintoje diskusijoje.

E.BIČKAUSKAS. Netgi nesupaprastintoje, o galbūt dėl motyvų. Paprasčiausiai frakcija svarstė ir vieningai pritarė siūlomai kandidatūrai.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Labai gerai, kad kolega E.Bičkauskas pirmas kalbėjo, taip ir turėtų būti. Pritardamas, aš manau, taip pat galėčiau tik parekomenduoti dar kartą Seimui pritarti, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija išties taptų labai reikšminga Lietuvoje, sugebėtų sutelkti esamą patirtį ir galimybes, kad matytume ir dažniau būtų informuojamos valstybės institucijos apie situaciją ir galiausiai, kad galėtume priversti priimti veiksmingesnius sprendimus sprendžiant nepriežiūros reikalus, tėvų santykius su mokykla, galiausiai pačios šeimos ir valstybės santykius. Todėl pritariu ir manau, kad G.Imbrasienė tiks šioms pareigoms ir dirbs labai nuoširdžiai visus ketverius metus.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Kaip buvusi Šeimos ir vaiko komisijos narė labai džiaugsiuosi, kad pagaliau atsiranda pareigybė ir žmogus, kuris dirbs tą darbą. Tik truputį liūdna, kad ponia G.Imbrasienė į tas pareigas skiriama nuo lapkričio 1 d. Jau dabar aš turiu keletą pareiškimų, kuriuos labai norėčiau perduoti poniai G.Imbrasienei išeidama, nes iki šiol niekas nesprendė vaikų teisių problemų. Norėčiau, kad ponia G.Imbrasienė iš karto mums pasakytų, kur jos kabinetas, kokiu telefonu jos ieškoti, nes tikrai problemų yra daug ir pareiškimų yra daug.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Žmogaus teisių komitetas svarstė kandidatūrą, bendru sutarimu pritarė ir ragina balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Žmogaus teisių komiteto posėdyje vieningai balsavome už ponią Gražiną, visų partijų atstovų nuomonės buvo teigiamos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, gal galėtume balsuoti dėl šio nutarimo? Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus” skyrimo. Gal jau nereikia balsuoti?

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Balsuojame dėl Seimo nuarimo “Dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus skyrimo”. Kas už (esmė jums aiški), tas spaudžia mygtuką “už”.

Už -74, prieš nėra nė vieno, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

Kandidatūra fantastiškai tinkama, tiek galime komentuoti.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Estijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl abipusės įslaptintos informacijos apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2876*. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2877* (svarstymas ir priėmimas)

 

Gerbiamieji kolegos, keletas sutarčių. 1-3a – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Estijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl abipusės įslaptintos informacijos apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2876 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2877. Svarstymas. A.Katkus, pagrindinio komiteto pranešimas, paskui R.Čiupaila kalbės kaip papildomo komiteto pranešėjas.

J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Remdamasis Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktu ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento 2000 m. rugsėjo 12 d. dekretą “Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Estijos Respublikos Vyriausybės sutartį dėl apipusės įslaptintos informacijos”, pristatau šį projektą svarstyti. Taip pat norėčiau paprašyti, kad po svarstymo būtų galima ir priimti. Skaitau papildomo komiteto išvadas. Viena išvada yra Užsienio reikalų komiteto, pritarta. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taip pat pagrindinio komiteto išvada, lygiai taip pat pritarta be pakeitimų, taip pat už – 9, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Mūsų Teisės departamento išvada yra teigiama. Projektas atitinka visus teisės ir technikos reikalavimus, todėl siūlau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Abiem projektams?

J.A.KATKUS. Taip, abiem projektams, lygiai tokios pat Teisės departamento išvados.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar pritariame po svarstymo, kolegos? Pritariame po svarstymo abiem projektams Nr.P-2876 ir Nr.P-2877. Ar galėtume, matydami bendrą sutarimą komitetuose, priimti šiuos įstatymus? Galime. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis ir aš abejoju, ar bus kalbančių dėl motyvų, todėl įjungiau registraciją. Balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Estijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl abipusės įslaptintos informacijos apsaugos ratifikavimo įstatymą. Reikia 57 balsų, kolegos. Registruojamės.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Kas už šios sutarties ratifikavimą, tas spaudžia “už”.

Už – 62, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Iš karto balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo įstatymo priėmimo. Kas už, kolegos? Prašyčiau balsuoti dėmesingai.

Už – 67, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Priimta.

 

Civilinio proceso kodekso 374, 378, 381, 385, 390, 391, 393, 402, 428 straipsnių pakeitimo bei 425 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2711(2*) (priėmimas)

 

1-4a – Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo bei 425 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2711(2). Priėmimas. Tribūnoje – V.Pakalniškis.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Nei svarstymo metu, nei po svarstymo jokių naujų pasiūlymų dėl minėtų straipsnių priėmimo nėra, todėl aš siūlyčiau pradėti priėmimo procesą ir neturiu daugiau ką pasakyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnis. Priimame. 4 straipsnis. Priimame. 5 straipsnis. Priimame. 6 straipsnis. Priimame. 7 straipsnis. Priimame. 8 straipsnis. Priimame. 9 straipsnį taip pat priimame. Ir 10 straipsnį priimame, be jokių abejonių. Ar kas kalbėtų? Ne. Gal galime balsuoti nesiregistravę? Balsuojame dėl Civilinio proceso kodekso pataisų projekto Nr.P-2711(2). Kas už šį įstatymą?

Už – 61, prieš nėra, susilaikė 1. Priimta.

 

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1863, 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 1866 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2712(2*) (priėmimas)

 

Su šiuo projektu yra susijęs Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų projektas Nr.P-2712. Taip pat jokių problemų nėra, ar ne? Jokių problemų nėra. Galime pradėti priėmimą.

1 straipsnis. Priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnis. Priimame. 4 straipsnį priimame taip pat. Balsuojame dėl šio įstatymo priėmimo. Kas už?

53 – už, prieš nėra, susilaikė 2. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1863, 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 1866 straipsniu įstatymas yra priimtas.

 

Seimo nutarimo "Dėl Sausio 13-osios dešimtmečio paminėjimo komisijos" projektas Nr.P-2940(2) (svarstymas ir priėmimas)

 

Rezervinis 3 klausimas – projektas Nr.P-2940. Kviečiu į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pranešėją Ž.Jackūną. Seimo nutarimo “Dėl Sausio 13-osios dešimtmečio paminėjimo komisijos” projektas, svarstytas Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Jeigu išvada teigiama, aš prašyčiau, kolegos, kad šis nutarimas šiandien būtų priimtas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų artėja tragiškų sausio įvykių dešimtmečio sukaktis. Šią sukaktį, be abejo, Lietuvos valstybė ir Lietuvos visuomenė yra nusiteikusi ir privalo deramai paminėti. Kaip tik dėl to, kaip jūs žinote, ir buvo pasiūlytas Seimo nutarimo “Dėl Sausio 13-osios dešimtmečio paminėjimo komisijos” projektas.

Šis projektas vakar buvo apsvarstytas mūsų komitete. Mūsų komiteto nariai vieningai jam pritarė, tik padarė vieną papildomą pataisą – pasiūlė komisijos narių sąrašą papildyti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko L.Sabučio asmeniu, vienu nariu – L.Sabučiu. Mes šiek tiek paredagavome tekstą, kad jis būtų stilistiškai tvarkingas ir gražus. Aš kviečiu kolegas pritarti šiam mūsų nutarimui “Dėl Sausio 13-osios dešimtmečio paminėjimo komisijos”.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau kalbėtojų nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritariame po svarstymo. Ar galime pradėti priėmimą? Galime.

1 straipsnis. Galime priimti 1 straipsnį? Priimame. 2 straipsnis, įpareigojantis daug ką nudirbti iki lapkričio 1 d. Priimame. 3 straipsnį priimame. 4 formalusis straipsnis. Priimame. Kalbos dėl motyvų. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Nebereikėtų čia kažin ko daugiau sakyti. Komitete svarstėme dalyvaujant pateikėjams ir autoriui. Komiteto nariai pritarė patikslintam įstatymui. Man atrodo, tai, ką pranešė ir pagrindinis komitetas, kaip tik yra geriausia. Aš kviečiu balsuoti už nediduką, bet labai reikšmingą nutarimą.

PIRMININKAS. Dėkui. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Sausio 13-osios paminėjimo komisijos”. 62 Seimo nariai užsiregistravo. Ar priimame šį nutarimą, kolegos? Jeigu pritariate – už nutarimą “Dėl Sausio 13-osios dešimtmečio paminėjimo komisijos”.

42 – už, prieš – 1, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.

 

Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo projektas Nr.P-2891(3*) (priėmimas)

 

Vėl grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. 1-5a – Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo projektas Nr.P-2891(3). Priėmimas. Ir daugeliui kitų projektų dabar vadovaus J.Listavičiaus. Taigi pirmojo projekto priėmimas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Įgyvendinant Biudžetinės sandaros įstatymo nuostatas valstybės biudžeto lėšų ir jų susidarymo šaltinių aspektu, įstatymo projektas skirtas Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšoms bei jų naudojimo tvarkai reglamentuoti. Programos lėšos kaupiamos atskiroje iždo sąskaitoje. Programos finansavimo pajamos ir išlaidos, vadovaujantis specialiųjų programų finansavimo principais, planuojamos valstybės biudžete. Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, yra naudojamos kitais metais numatytoms priemonėms finansuoti. Kviečiu priimti įstatymo projektą Nr.P-2891, keturis lydinčiuosius įstatymų projektus ir du lydinčiuosius Seimo nutarimų projektus iki įstatymo projekto Nr.P-2898. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Taigi 1 straipsnis. Galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio. Ne, 2 straipsnį priimame. 3 straipsnis. Priimame. 4 straipsnis. Priimame. 5 straipsnis. Priimame.

Sofija kalbės dėl motyvų? Ne. Niekas nenori kalbėti. Ar galime iš karto balsuoti, kolegos? Balsuojame, ar priimame Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymą. Pritariantys – už.

45 – už, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

 

Aplinkos apsaugos įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2892(2*) (priėmimas)

 

Aplinkos apsaugos įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2892(2). Priėmimas.

1 straipsnis. Priimame. 2 straipsnis. Priimame.

Iš karto balsuojame dėl Aplinkos apsaugos įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo. Pritariantys – už. Tai nesudėtingos pataisos, bet dėl jų reikia balsuoti, kolegos.

32 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

 

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2893* (priėmimas)

 

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2893.

1 straipsnis. Priimame. 2 straipsnis. Priimame.

Iš karto balsuojame dėl šio lydinčiojo įstatymo priėmimo. Balsuojame, ar priimame Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymą. Pritariantys – už.

34 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

 

Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2894* (priėmimas)

 

Toliau Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas. Priėmimas.

1 straipsnis. Priimame. 2 straipsnis. Priimame.

Registruojamės. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame šį įstatymą. Registruojamės.

Užsiregistravo 61 Seimo narys.

Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kas už šį įstatymą?

47 – už, prieš – 1, susilaikė 1. Priimta.

 

Atliekų tvarkymo įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2895* (priėmimas)

 

Atliekų tvarkymo įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2895. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Iš karto balsuojame dėl šio įstatymo priėmimo. Balsuojame dėl Atliekų tvarkymo įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo. Kolegos!

37 – už, prieš nėra, susilaikė 2. Priimta.

 

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl savivaldybės gamtos apsaugos fondo nuostatų" pakeitimo" projektas Nr.P-2896* (priėmimas)

 

Du nutarimai. Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Savivaldybės gamtos apsaugos fondo nuostatų” pakeitimo” projektas Nr.P-2896. Priėmimas. Du straipsniai. Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimame. 2 straipsnį? Priimame. Balsuojame, ar priimame šį nutarimą? Balsuojame, kolegos. Projektas Nr.P-2896(2).

44 – už, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.

 

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. birželio 24 d. nutarimo Nr.I-192 "Dėl valstybinio gamtos apsaugos fondo nuostatų" ir 1994 m. birželio 23 d. nutarimo "Dėl valstybinio gamtos apsaugos fondo nuostatų 3 punkto pakeitimo" pripažinimo netekusiais galios" projektas Nr.P-2897* (priėmimas)

 

Dar vienas nutarimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Valstybinio gamtos apsaugos fondo nuostatų” ir Seimo nutarimo “Dėl Valstybinio gamtos apsaugos fondo nuostatų 3 punkto pakeitimo” pripažinimo netekusiais galios” projektas Nr.P-2897. Priėmimas, gerbiamieji. Nutarimas turi du straipsnius. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Balsuojame dėl viso nutarimo teksto. Prašyčiau, kolegos Tėvynės sąjungos frakcijos nariai, tylos, nes jūs jau gožiate ypač triukšmingą kairiąją pusę. Balsuojame dėl nutarimo.

40 – už, prieš nėra, susilaikė 3. Priimta.

 

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo projektas Nr.P-2898(2*) (priėmimas)

 

J.Listavičius vėl kviečiamas į tribūną. Dar pora projektų. Daugiau. Taigi kokius projektus jis dabar mums pasiūlys priimti, tokius ir priimsime.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Dabar Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas. Įstatymo projekto paskirtis yra nustatyti automobilių kelių priežiūros ir plėtros finansavimo tvarką bei šaltinius, užtikrinti subalansuotą kelių infrastruktūros plėtrą bei finansavimą. Kelių fondas pertvarkomas į kelių priežiūros ir plėtros specialiąją programą. Šios programos finansavimo šaltiniai lieka tie patys kaip ir Kelių fondo. Įstatymo projekto įsigaliojimas numatomas nuo 2002 m. sausio 1 d. Todėl, jeigu įvyks kokių nors pakeitimų, jie bus vėliau padaryti, o dabar išlaikomas bendras principas, kad visi fondai yra keičiami į specialias programas, jeigu to reikia. Todėl kviečiu Seimo narius priimti įstatymo projektą ir balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį. Kartu čia prie jų yra ir penki priedėliai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnį priimame. 4 straipsnį priimame. 5 straipsnį priimame. 6 straipsnį priimame. 7 straipsnį priimame. 8 straipsnį priimame. 9 straipsnį priimame. 10 straipsnį priimame. 11 straipsnį priimame. Ir 12 straipsnį priimame. Ar kas kalbėtų dėl viso įstatymo projekto? Niekas. Ar galime iš karto balsuoti? Galime balsuoti ir balsuojame dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo. Kas už, kad šis įstatymas būtų priimtas?

J.LISTAVIČIUS. Aš – už.

PIRMININKAS. 37 – už, prieš – 1, susilaikė 4. Priimta.

 

Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo papildymo 13 straipsniu, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Butų privatizavimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo” pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-2899(3*) (priėmimas)

 

Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo papildymo 13 straipsniu, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Butų privatizavimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo” pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-2899(3). Ar dar komentuosite, pone pranešėjau, ar galime iš karto priimti?

J.LISTAVIČIUS. Aš manau, kad čia principas yra tas pats. Fondas keičiamas į specialią programą ir kartu lieka savivaldybės fondo dalis, o valstybės fondo dalis yra perkeliama į valstybės biudžetą. Todėl kviečiu priimti.

PIRMININKAS. Tik man čia su straipsniais…

J.LISTAVIČIUS. Čia jau yra turbūt tiktai skirsniai.

PIRMININKAS. Taigi 1 straipsnis. Priimame.

J.LISTAVIČIUS. Ir 2 skirsnio…

PIRMININKAS. 1 skirsnį priimame. 2 skirsnį priimame. 3 skirsnį priimame. Įstatymas priimtas. Ar kas kalbėtų? Niekas. Iškart balsuojame, ar priimame šį įstatymą? Balsuojame, gerbiamieji. Kolegos, aš negaliu dėl kiekvienos techninės pataisos jūsų registruoti. Būkite žmonės!

34 – už, prieš – 1, susilaikė 3. Priimta.

 

Seimo nutarimo "Dėl Gyventojų indėlių kompensavimo fondo likvidavimo" projektas Nr.P-2900* (priėmimas)

 

Seimo nutarimo “Dėl Gyventojų indėlių kompensavimo fondo likvidavimo” projektas Nr.P-2900. Priėmimas. Priimame, problemų nėra. 1 straipsnis. Priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnis. Priimame. 4 straipsnis. Priimame.

Registruojamės! Dar jūsų toli, kolega. Registruojamės!

Užsiregistravo 62.

Balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl Gyventojų indėlių kompensavimo fondo likvidavimo” priėmimo. Kas už? Visi pritaria.

40 – už, prieš – 1, susilaikė 4. Priimta.

 

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2901* (priėmimas)

 

J.Listavičius dabar dėl projektų Nr.P-2901 ir Nr.P-2902 – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Sveikatos sistemos įstatymo keturių straipsnių pakeitimo įstatymo. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Čia aš nieko naujo, galima sakyti, nepasakysiu. Principas yra išsaugotas tas pats, tiktai gal porą žodžių norėčiau pasakyti dėl Seimo nario A.Matulo pasiūlymo. Visų pirma reikėtų turbūt atkreipti dėmesį į tai, kad nukelti įstatymo įsigaliojimą iki 2002 m. sausio 1 d. nėra pagrindo, nes anksčiau pradėtas pertvarkymas būtų mažiau skausmingas.

Kita vertus, matyt, reikėtų žiūrėti iš valstybės biudžeto sudarymo pozicijų. Štai prasidedant 2001 metams mums reikės… jau mes dalį fondų panaikinome ir visiškai pagrįstai. Jeigu mes turime omeny Kelių fondą, tai ten yra visiškai kiti šaltiniai ir kitas jo formavimo principas. Dabar staiga visus fondus nukeliame į biudžetą, o kitus du fondus paliekame, ir jų sudarymas, finansavimas eina jau ne pagal atskiras programas, vėl kilnojame į fondus, paprasčiausiai neišlaikome principų. Nežinau, kodėl šiuo atveju komiteto pirmininkas A.Matulas spyriojasi. Viena vertus, tai reikės padaryti ir tai darome šiandien, kita vertus, mes, galima sakyti, sukeliame tam tikrą destrukciją sudarydami valstybės biudžetą ir finansuodami atskiras jo programas. Todėl kviesčiau atsiimti tą siūlymą, o Seimo narius kviesčiau nepritarti, nes turėtume išlaikyti bendrą principą.

PIRMININKAS. Kolegos, 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio nėra jokių problemų. 1 straipsnį priimame. Dabar, kolegos, registruojamės. Kadangi komitetas nepritaria, klausiu: ar atsiras 29 Seimo nariai, paremiantys A.Matulo viltis, kad šių dviejų įstatymų pataisos įsigaliotų nuo 2002 m. sausio 1 dienos? Registruojamės, kolegos. Komitetas nepritarė, Vyriausybė taip pat yra kitos nuomonės.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Kolegos, ar svarstome A.Matulo pataisas, kurių esmė viena – atidėti įstatymo įsigaliojimą porai metų? Kas manytų, jog reikia svarstyti A.Matulo pataisas, tas – už, kiti – kitaip. Už – 32, gerbiamieji kolegos, pataisas svarstome. A.Matului suteiksiu žodį, jeigu jis norės kalbėti. A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, noriu paaiškinti, kad naikinant Valstybinį sveikatos fondą kartu yra panaikinami ir kiti šaltiniai, t.y. ne valstybės biudžeto šaltiniai. Mes esame priėmę įstatymo pataisą, kuriai numatome, pavyzdžiui, 0,7% Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų… savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų įmokos. Kodėl mes atsisakome šios galimybės? Mes siūlome atidėti įstatymo įsigaliojimą iki 2002 m. sausio 1 d., ir po to per metus mes galėsime kompleksiškai išspręsti tą problemą.

Dabar jūs naikinate tą fondą ir išbraukiate šaltinius, kurie yra netiesioginiai biudžeto šaltiniai. Labai prašyčiau jūsų pritarti, kad valstybinis Sveikatos fondas galėtų dar kitais metais egzistuoti, ir mes per tą laiką galėsime finansuoti visuomeninių nevyriausybinių organizacijų programas. Taip mes aktyviau įtrauksime visuomenę į sveikatos apsaugos procesą.

PIRMININKAS. A.Švitra.

A.ŠVITRA. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu pritarti komiteto pasiūlymui. Manau, kad staigūs pasikeitimai nebus naudingi mūsų sveikatos priežiūrai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Suteikiu žodį Alg.Butkevičiui argumentuoti prieš.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto labai liūdna girdėti aiškinimus, kad bus sugriauta sveikatos apsaugos sistemos finansavimo tvarka. Kuo skirsis, jeigu tas finansavimas bus pervestas į tam tikrą programą, kuri bus patvirtinta ir bus finansuojama iš valstybės biudžetui skirtų asignavimų? Kas draudžia sukurti nebiudžetinius fondus? Manau, kad tie, kurie agituoja, kad tie fondai nebūtų panaikinti, jie agituoja už tai, kad fondams nebūtų taikoma kontrolė, ir niekada fondai neatsiskaitytų, kaip yra panaudojamos lėšos.

Norėčiau pasakyti dar vieną argumentą. Lietuvoje vyksta biudžeto reforma. Ta reforma reikalauja, kad visos valstybės lėšos būtų apskaičiuojamos ižde, kad būtų panaikinti visi fondai, išskyrus Socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą ir Kelių fondą. Ačiū. Aš pasisakau prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, viceministras E.Žilevičius prašo žodžio. Prašom. Vyriausybės atstovas.

E.ŽILEVIČIUS. Noriu pasakyti, kad čia nekalbama apie jokį sveikatos sistemos griovimą. Tos pačios lėšos, t.y. 3 mln., yra numatytos sveikatos gerinimo programai. Šiais metais fonde nieko nebuvo. Iš esmės tas fondas buvo negyvas, jis nebuvo formuojamas, nes nebuvo atskaitoma lėšų nuo akcizo ir nuo visų kitų atskaitymų. Atvirkščiai, kitais metais tai programai yra skiriama daugiau negu šiais metais. Išeina atvirkštinis efektas: jeigu mes paliksime fondą, tai tų lėšų tikrai nebus skirta, nes nuo akcizo niekas nė vienais metais neskyrė ir, ko gero, nebus skiriama ateinančiais metais. Manyčiau, atvirkščiai – jeigu mes paliekame fondą, tai pabloginame sveikatos situaciją.

Dar vienas klausimas. Tada mes turėsime keisti ir Biudžeto sandaros įstatymą. Neseniai priimtame Biudžeto sandaros įstatyme yra parašyta, per kuriuos fondus yra perskirstomos nacionalinio biudžeto lėšos. Tada reikėtų atitinkamai keisti ir šį įstatymą. Mes to negalime palikti. Prašyčiau balsuoti prieš, kitaip mes sugriausime visą finansinę sistemą, kuri neseniai buvo patvirtinta Biudžeto sandaros įstatymu.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Aš taip supratau: A.Matulas už fondą be pinigų, viceministras už fondą su 3 mln. Taigi už 3 mln. pagal programas. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl A.Matulo siūlymo, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, taip pat lydintysis įstatymas Nr.P-2902, įsigaliotų nuo 2002 metų.

Posėdžiauja 58 Seimo nariai. Kas pritartų A.Matulo pataisai, – už, kiti – kitaip. Už – 19, prieš – 6, susilaikė 20, pataisa nėra priimta. Ar galime, kolegos, priimti šį įstatymą dabar? Kas kalbės dėl motyvų? Nėra kalbančių. Taigi balsuojame iš karto, ar priimame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą. Pritariantys – už.

Už – 37, prieš – 2, susilaikė 6, įstatymas priimtas.

 

Sveikatos sistemos įstatymo 2, 11, 40 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2902* (priėmimas)

 

Sveikatos sistemos įstatymo 2, 11, 40 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. 1 straipsnis? Priimame. 2 straipsnis? Priimame. 3 straipsnis? Priimame. 4 straipsnis? Priimame. Dėl A.Matulo pataisos jau balsuota. Dėl motyvų – J.Beinortas dėl viso įstatymo projekto. Aš labai atsiprašau. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš manau, kad mes turime pritarti visam tam teikiamam paketui. Šiandien aš čia matau gausią Finansų ministerijos specialistų grupę. Jie turėtų pripažinti, kad turėjome padaryti iš anksto atskirų įstatymų pataisas ir leisti atsirasti tokiems fondams, kurie yra kuriami ne vien iš biudžeto lėšų, bet ir iš kitų asignavimų, kad būtų neskausmingas ir nepavojingas mūsų balsavimas. Kadangi mūsų situacija tokia, kad pasiūlymai kertasi su Biudžeto sandaros įstatymu, tai manau, kad neturime kitos išeities kaip pritarti, o visų kitų konkrečių fondų, kurių mes čia turėjome ir dar turėsime, projektus artimiausiu laiku reikia patobulinti ir pateikti svarstyti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą. Pirmiausia galiu pasakyti, kad mes atsiimame šią pataisą kitam įstatymo projektui, nes jūs nepritarėte Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisai. Pritardamas kolegai J.Beinortui, aš noriu pasakyti, kad reikėjo reorganizuoti į nebiudžetinius fondus, o ne panaikinti šį fondą su visais galimais biudžetiniais ir nebiudžetiniais šaltiniais. Tai tikrai yra klaida ir mes negalėsime paaiškinti nevyriausybinėms organizacijoms, kodėl mes nesilaikom tų principų, kuriais turime vadovautis. Aš tikrai negaliu pritarti šiam įstatymo projektui iš principo.

PIRMININKAS. A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Kolegos, aš tiesiog norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį. Biudžetinės sandaros įstatymas tvarko biudžetines lėšas, tai kam naikinti fondus, kurie yra nebiudžetiniai dalykai? Aš suprantu, Finansų ministerijai patogu, ji ten pasitvarkė ir viskas, jiems gerai. O kiti dalykai? Reikia viską sutvarkyti nuosekliai, gražiai, palikti, kas reikalinga, o ko nereikia, patvarkyti. O dabar skubiai darome. Taip daryti negalima. Rinkimų kampanija baigėsi, reikėtų jau baigti tuščius pažadus. Mes vis dar žadam: bus, duosim, gausite, o po to, kai reikia duoti, nieko negauni.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų buvo daug kartų kalbėta ir aiškinta, kad nekalbame mes apie nebiudžetinius fondus. Būkit malonūs, teikite, aiškinkite kitiems, kad šiuo atveju kalbama tik apie fondus, kurie yra formuojami iš valstybės biudžeto lėšų ir pajamų. Šaltinių niekas, dar kartą sakau, nenaikina. Paaiškinkite kitiems ir patys žinokite, kad mes šiuo atveju kalbame apie valstybės biudžeto pajamas, tai yra lėšas ir šaltinius. Visa kita pasilieka, todėl nereikia visų pirma nei savęs, nei kitų klaidinti, kad nebūtų kokių nors nesusipratimų. O jeigu iš tikrųjų yra koks nors tarpas ar trūkumas, man atrodo, reikėtų Vyriausybės tam tikro nutarimo. Bet šiuo atveju mes visiškai aiškiai pasakome įstatyme, tai yra įstatyme, ir nereikėtų išplėsti jo veiklos, arba jo veiklos srities. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, reikia prieiti prie minties, kad reikia atsiskaityti už visus pinigus: ir už valstybės pinigus, ir už privačius. Bus daug lengviau, jeigu tie pinigai nebus maišomi. Kalbama apie privačius pinigus, kad jie eina į tą patį fondą. Yra netvarka, kad pinigai maišomi. Dabar bus galimybė tuos pinigus atskirti ir atitinkamai atsiskaityti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar reikia registruotis, ar galime iš karto balsuoti dėl šio lydimojo įstatymo? Registruojamės. Taigi lydimasis įstatymas – Sveikatos sistemos įstatymo keturių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2902. Jame yra analogiškos nuostatos, dėl kurių mes esame balsavę. Viliuosi, Seimo nariai bus logiški. Registruojamės.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Taigi kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas?

Už – 23, prieš – 4, susilaikė 9. Įstatymas priimtas.

 

Profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2903* (priėmimas)

 

J.Listavičius dar dėl trijų projektų – Nr.P-2903, Nr.P-2904 ir Nr.P-2905. Ta pati esmė, gal susitarsime ir čia. Kaip mes vieni kitų negirdime, kolegos.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų apie tą patį mes kalbame jau seniai. Jeigu yra tam tikrų neaiškumų, jau kitas dalykas. Bet pačiame Biudžetinės sandaros įstatyme yra aiškiai pasakyta, kad kalbame tik apie valstybės biudžeto lėšas ir apie valstybės biudžeto pajamas, kurių dalis buvo skiriama tam tikriems fondams. Todėl aš dėl visų šių trijų įstatymų projektų, tai yra dėl Nr.P-2903, Nr.P-2904 ir Nr.P-2905, nieko naujo daugiau negaliu pasakyti. Kviečiu Seimo narius balsuoti. O jeigu yra kokių nors neaiškumų, iš tikrųjų reikėtų išsiaiškinti ir visam laikui turėti labai tvirtą mintį, kad mes nekalbame apie kitus fondus, kurie gali būti, buvo formuojami, yra formuojami ir bus formuojami iš kitų lėšų arba kitų šaltinių. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, taigi Profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Ar galime priimti pastraipsniui, o paskui kalbėti dėl motyvų?

1 straipsnis. A. Raškinis prieš 1 straipsnį.

A.J.RAŠKINIS. Prieš 1 straipsnį ir prieš visą įstatymą. Iš viso nekorektiška kalbėti, kad štai mes sunaikiname visus fondus: ir biudžetinius, ir nebiudžetinius, o jeigu jums reikia, jūs įsisteikite. Atsiprašau, kolegos, kam sau darant gerai kitam daryti kiaulystę? Jeigu jūs naikinate ir manote, kad kiti reikalingi, reikėjo ateiti į Švietimo komitetą, išsiaiškinti, kad blogai darote, ir iš karto pateikti tokį įstatymo projektą, kuriuo ne viską sunaikintumėte. O dabar viską vienu metu sunaikinate. Dabar jūs taisykite sau, ponai. Atsiprašau, bet neetiška taip daryti.

PIRMININKAS. Kolegos, aš siūlau savo argumentus, diskusinę ugnį palikti kalboms dėl viso įstatymo projekto. Alg.Butkevičius dėl 1 straipsnio. Alg.Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto norėčiau priminti ir grįžti į tą dieną, kada buvo priiminėjamas Biudžetinės sandaros įstatymas. Tuo metu buvo aiškiai pasakyta, kurie fondai bus panaikinti (biudžetiniai fondai, aš pabrėžiu), kurie fondai išliks. Dėl to buvo labai ilgai diskutuojama ir svarstoma daugelyje komitetų. Tai kodėl šiandien vėl grįžtame prie to paties klausimo? Jeigu kuris nors fondas išliks šiandien balsuojant, kartu reikės daryti ir Biudžetinės sandaros įstatymo pataisas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime balsuoti dėl 1 straipsnio? Kas būtų už tai, kad būtų priimtas 1 straipsnis? Pritariantys – už.

Už – 25, prieš – 5, susilaikė 6. 1 straipsnis priimtas.

Gal galime priimti 2 straipsnį, kolegos? Gerbiamieji kolegos, dėl 2 straipsnio reikalaujama balsuoti. (Triukšmas salėje) Balsuojame dėl 2 straipsnio, kolegos. Balsuojame dėl 2 straipsnio. Prašom sėdėti posėdyje. Registravomės prieš 3 min., kolega. (Balsai salėje)

Už – 29, prieš – 6, susilaikė 5. Kolegos, prašyčiau nejuokauti dėl balsavimo dėl kiekvienos nuostatos. Visas įstatymas. Prašom kalbėti. Ž.Jackūnas kalba prieš.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kategoriškai pasisakė prieš šio įstatymo rengėjų nuostatą apskritai naikinti švietimo fondus. Noriu dar kartą pabrėžti, kad nei Profesinio mokymo fondas, nei Švietimo fondas, nei Apskričių fondas, nei Mokyklų fondas, kuriuos dabar siūloma išbraukti ir sunaikinti, nėra vien tik iš valstybės lėšų formuojami fondai. Kam priimti tokius nesuprantamus sprendimus? Po to viską iš naujo reikės padaryti, kas buvo. Jeigu norime, kad į šiuos fondus nepatektų lėšos iš valstybės biudžeto, darykime tokią pataisą, kuri tai ir atspindėtų. Nedarykime visiškai nelogiškų ir neprasmingų žingsnių.

PIRMININKAS. F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, čia kalbama apie vieningą valstybės biudžetą. Lietuvai tikrai yra laikas turėti vieningą valstybės biudžetą. Vieningas valstybės biudžetas kur kas labiau išryškins ir suteiks skaidrumo, kaip yra išleidžiami valstybės pinigai. Anksčiau, kai tai buvo daroma ne tik per biudžetą, bet per įvairius fondus ir fondelius, kildavo įvairių problemų, todėl, man atrodo, tikrai jau buvo seniai laikas šią problemą išspręsti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad iš principo Vyriausybė ir Finansų ministerija elgiasi teisingai, bet kelias, kuriuo jie eina, tikrai yra klaidingas. Aš dar kartą noriu priminti ir gerbiamajam J.Listavičiui, kad naikinami ne biudžetiniai šaltiniai, bet fondą jūs naikinate ir išbraukiate visus šaltinius, tarp jų ir ne biudžeto šaltinius. Dabar reikės parlamentui grįžti, teikti įstatymo projektus, kurti nebiudžetinius fondus, nors tai buvo galima padaryti kompleksiškai. Todėl aš pritariu absoliučiai visiems prieš tai kalbėjusiems kolegoms, ypač kolegai Ž.Jackūnui, ir tikrai balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Hofertienė.

R.HOFERTIENĖ. Mes ne kartą komitete aptarėme šį klausimą. Buvo mąstyta ir apie už, ir apie prieš. Dauguma mūsų komiteto narių mano, kad, priėmus šį teikiamą sprendimą, būtų žala švietimui. Todėl aš manau, kad reikėtų balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Aš tiktai norėčiau vieną mintį pasakyti. Jeigu jau tiek ten jums nesibalansavo, kodėl nebuvo teikiami pasiūlymai svarstymo, pateikimo metu? Dabar staiga, paskutinę minutę, paaiškėjo, kad viskas labai neaišku. Negi iki to nebuvo galima nieko padaryti ir pateikti pasiūlymą, kad… O tai iš tikrųjų buvo daroma kituose įstatymuose – formavimas išbraukiamas valstybės lėšų sąskaita. Jeigu jūs to nematėte, kodėl staiga dabar pamatėte? Kur jūs buvote anksčiau, jeigu ten jums niekas nesibalansavo? Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis – ketvirtasis kalbėtojas prieš.

A.J.RAŠKINIS. Labai mielas pašnekesys, kas ir ko nepadarė. Jeigu Vyriausybė teikė, puikiai žinojot, kad buvo ministerijos neigiamas atsakymas, pone Listavičiau, tai kas teikė, tas turi padaryti korektiškai. Kodėl vienų atmestinai atliktą darbą kiti turi taisyti? Jeigu teikiate pataisas, tai pataisykite korektiškai, ir mes tada jas priimsime. Dabar jūs padarote kaip jums paprasčiau, padarote ne iki galo, viską griaunate ir dar norite, kad jūs būtumėte glostomi. Atsiprašau, tai ne valstybininkų darbas. Aš prieš.

PIRMININKAS. Kolegos, prašom kalbėti dėl įstatymo projekto. Paskutinis dėl motyvų kalba Alg.Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti dėl to atmestinai atlikto darbo. Vis dėlto rekomenduočiau pasiskaityti tarptautinių finansininkų, ekspertų išvadas, kuriose rašoma, kad Lietuva yra viena paskutinių valstybių, kuri dar neatliko valstybės finansų reformos. Tai ar mes ir toliau būsime paskutiniai? Siūlyčiau kai kuriems tikrai padiskutuoti su tarptautiniais ekspertais, siūlyčiau dalyvauti tam tikrose konferencijose, kurias organizuoja atvykę užsieniečiai, jeigu jūs netikite Lietuvos specialistų patarimais, nes tai, ką jūs siūlote, yra likęs sovietinės sistemos reliktas, nebent dar kokioje nors Pietų valstybėje yra taikoma tokia sistema. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės! Žodis viceministrui E.Žilevičiui. Registruojamės!

E.ŽILEVIČIUS. Vėl aš norėčiau pasakyti, kad Profesinio mokymo fonde iki šiol nebuvo nė vieno lito, t.y. jokios žalos dėl šio fondo buvimo nebus. Dabar dėl fondų formavimo. Iš tikrųjų niekur nėra numatyta, kad reikia įstatymo. Šis įstatymas panaikina fondą, bet kurti galima ir be jokio įstatymo, kai tai nesusiję su valstybės lėšomis. Visiškai nedraudžia kurti fondo iš kitų šaltinių, kurie nesusiję su valstybės lėšomis. Taigi problemų dėl šios vietos tikrai absoliučiai jokių nėra ir niekas negriauna dėl profesinio mokymo kokių nors lėšų.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl Profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo priėmimo. Kas už? Pritariantys – už, kiti – kitaip.

31 – už, prieš – 7, susilaikė 16. Įstatymas priimtas.

 

Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2904* (priėmimas)

 

Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Gerbiamieji kolegos, vienas straipsnis. Kas kalbėtų dėl motyvų? Gal jau ugnis baigėsi? A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Aš nesuprantu, kolegos, kam naikinti, kad po to vėl galima būtų priimti.

PIRMININKAS. Dėl įstatymo projekto.

A.J.RAŠKINIS. Aš nepritariu šio įstatymo projektui taip, kaip nepritarė mūsų komitetas. Su komitetu niekas nederino, komiteto niekas neklausė. Ateina ir buldozeriniu būdu… Aš pritariu, kad finansų sistemą reikia tvarkyti, bet kam griauti tai, kas yra gerai padaryta? Jeigu jau griauni, sutvarkyk viską, kad iki galo būtų normalu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš apgailestauju, kad Finansų ministerija šių pataisų nepateikė kartu su Biudžeto sandaros įstatymo pataisomis. Būtų vienas balsavimas dėl principo ir būtų viskas baigęsi. Seimo nariai kas pusę metų keičia savo nuomonę.

Balsuojame dėl Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo. Kas už?

24 – už, prieš – 5, susilaikė 11. Įstatymas priimtas.

 

Švietimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2905* (priėmimas)

 

Švietimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimo ir 42 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. 1 straipsnis, kolegos. Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimame. 2 straipsnis. Priimame.

Prašom A.Raškinį kalbėti dėl motyvų. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. …dar kartą, mielieji kolegos, kad darbas padarytas prastai. Savo problemą išsprendėme, o visą problemą išspręsti užmiršome. Todėl mūsų komitetas šioms pataisoms nepritaria. Prašom palaikyti komiteto nuomonę.

PIRMININKAS. Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš galiu tiktai dar kartą pakartoti tai, ką padarė komitetas, pateikęs pataisas, pagal kurias buvo įkurti mokyklų, apskričių fondai. Šie fondai tikrai padėjo kaupti papildomas lėšas ir remti švietimą iš tų sukauptų papildomų lėšų, o staiga šis sumanymas yra naikinamas, mano galva, nekvalifikuotai parengtomis pataisomis. Komitetas buvo kategoriškai prieš. Jeigu ignoruojame komiteto nuomonę, be abejo, tada darykime taip, kaip kam atrodo.

PIRMININKAS. Kolegos, taigi paskutinis įstatymas iš didelės grupės – Švietimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimo ir 42 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Balsuojame dėl šio įstatymo priėmimo. Pritariantys – už.

28 – už, prieš – 5, susilaikė 14. Priimta.

Kolegos, rezervinis… A.Raškinis. Replika po balsavimo.

A.J.RAŠKINIS. Kolegos, neištversiu nereplikavęs. Visoje šioje kadencijoje kai kurios politinės jėgos be perstojo tai interpeliavo, tai verkšleno, tai rinko parašus, kaip jos myli švietimo sistemą, o kai reikia savo veiksmais parodyti, kad nebūtų griaunama švietimo sistema, tai padeda ją griauti, ponai kolegos. Štai jūsų politinė sąžinė. Ačiū.

 

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2638. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2638A* (svarstymas)

 

PIRMININKAS. Kolegos, 1-6a, 1-6b – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai Nr.P-2638 ir Nr.P-2638A. Kalba J.Listavičius. Viliuosi, išeitis rasta.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Iš tikrųjų šių dviejų įstatymų projektai buvo Biudžeto ir finansų komitete svarstyti. Man atrodo, kad prie projekto Nr.P-2638 nėra prasmės grįžti, nes pats komitetas svarstė ir sutinka jį atsiimti. Todėl dėl jo, matyt, neturėtų būti kalbama. O projektas Nr.P-2638A yra Vyriausybės tinkamai sutvarkytas, Biudžeto ir finansų komitetas jį svarstė ir siūlo jam pritarti po svarstymo. Aš tiktai norėčiau reaguoti į Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymą dėl “asmens” žodžio išbraukimo. Mano supratimu, šio žodžio išbraukti nereikėtų, nes kieno sveikatos priežiūros paslaugų. Kieno? Kam suteiktos šios sveikatos priežiūros paslaugos? Asmens sveikatos priežiūros, o ne nežinia kam. Jeigu ir buvo tas žodis “asmens” išleistas, tai kitas reikalas. Bet jūs paskaitykite tekstą ir išmetus žodį “asmens”, tai išeina Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta sveikatos priežiūros paslaugų bazinė kaina. Kam jos taikomos, kieno sveikatos priežiūros paslaugų? Šis žodis turėtų likti. O šiaip aš kviečiu pritarti įstatymo projektui Nr.P-2638A po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Matulas dėl šių projektų. Tada lauksiu iš jūsų tiesiai žodžio, kad projektas Nr.P-2638 yra atsiimamas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš ir mūsų komitetas teikėme šią Pridėtinės vertės įstatymo 4 straipsnio pataisą. Mes siūlėme, kad pridėtinės vertės mokestis nebūtų skaičiuojamas už paslaugas, kurios apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Vyriausybė nepritarė mūsų variantui ir pateikė tikrai geresnį, liberalesnį, palankesnį privačiai dirbantiems medikams variantą, todėl aš savo projektą atsiimu ir komiteto vardu siūlau pritarti Vyriausybės pateiktam variantui. Labai jūsų prašau atsižvelgti, pritarti mūsų komiteto pataisai, kuria mes siūlome iš “asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos” išbraukti žodį “asmens”. Tikriausiai kolega J.Listavičius neįsigilinęs ir nežino, kad sveikatos priežiūros paslaugos skirstomos į asmens ir visuomenės. Ir jeigu mes įrašome “asmens”, tai, vadinasi, lengvata bus taikoma tik toms paslaugoms. O tada visuomenės paslaugos, pavyzdžiui, sveikatos mokymo dalykai, sveikos gyvensenos ugdymo dalykai? Jeigu mes paliekame žodį “asmens”, faktiškai mes tos pačios srities daliai tų paslaugų vėl taikome nevienodas sąlygas. Todėl dar kartą primenu, kad paslaugos skirstomos į asmens ir visuomenės. O tai yra sveikatos paslaugos. Todėl siūlau pritarti Vyriausybės variantui ir mūsų pataisai. Noriu priminti, kad į savo rinkimų programas tai įsirašė absoliučiai visos partijos, kad sieks suvienodinti privačiai dirbančių medikų ir valstybinėse įstaigose dirbančių medikų sąlygas. Jeigu šiandien pritarsime šiam variantui, bus tiesiog padarytas nuostabus darbas. O kiek aš žinau, Seimo Pirmininkas pritarė, kad šis projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi projektas Nr.P-2638 atsiimamas. Aš klausiu, ar po svarstymo galime pritarti Nr.P-2638 alternatyviajam variantui? Pritariame bendruoju sutarimu po svarstymo. Dabar Sveikatos reikalų komitetas siūlo išbraukti iš 1 straipsnio žodį “asmens”. Gal J.Listavičius sutiktų su šiuo siūlymu? J.Listavičiui suteikiu žodį. Gal sutiktumėt su tuo siūlymu?

J.LISTAVIČIUS. Visų pirma pasiūlymas lyg ir paprastas. Bet jums reikėtų turėti galvoje, kad čia turėtų būti skiriamos nemažos papildomos lėšos, nes kai Vyriausybė teikė šį siūlymą, tai ji, matyt, turėjo tai minty. Sakyčiau, kad reikėtų palikti taip, kaip yra pateiktas, o tada priėmimo metu pasiaiškinus, kiek tai papildomai kainuos, ar iš tikrųjų Vyriausybė pamiršo tai, ar tai buvo padaryta sąmoningai, tada, matyt, reikėtų priėmimo metu tą klausimą spręsti. Todėl aš kviesčiau pritarti po svarstymo taip, kaip yra, o tą žodį… ar jis buvo sąmoningai paliktas, ar iš tikrųjų Vyriausybė turėjo mintyje, kad negali skirti tiek lėšų, kad būtų visos tos priežiūros paslaugos. Aš būčiau tokios nuomonės. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega, aš turiu po svarstymo apsvarstyti visas pataisas ir Seimas turi joms pritarti arba jas atmesti. Jeigu siūlote daryti svarstymo pertrauką, tai yra kitas dalykas. A.Švitra dar kalba, gerbiamieji kolegos.

A.ŠVITRA. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad išbraukus tą žodį ir “visuomenės sveikatos” pridėtinės vertės mokestis neturės didelės įtakos biudžetui ir nereikėtų nuogąstauti.

PIRMININKAS. Tai, kolega Juozai, jūs nesutinkate, kad būtų dabar?.. Sutinka. J.Listavičius sutinka, kad šis žodis būtų išbraukiamas. Ar galime bendruoju sutarimu tai padaryti ir iš 1 straipsnio išbraukti žodį “asmens”, kaip siūlo A.Matulas? Sutariame? Sutariame.

 

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2638A* (priėmimas)

 

Kolegos, Pirmininkas siūlo šį įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka. Ar galime dabar tai padaryti? Galime bendruoju sutarimu. 1 straipsnis. Priimame. 2 straipsnis. Priimame. Prašome kalbėti dėl motyvų. J.Olekas? J.Olekas dėl motyvų? Dėl viso įstatymo. Dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, jau čia daugelis motyvų buvo išsakyta ir aš manau, kad mes turėtume atsižvelgti, kad sveikatos sritis yra tokia, kuri reikalauja tam tikrų lengvatų. Tai nėra gryna komercija, o susijusi su socialinėm paslaugom ir su teikiama pagalba sveikatai.

Aš tik noriu pasakyti, kad mes dar ne iki galo sutvarkėme sveikatos srities pridėtinės vertės mokesčio lengvatas, nes lieka viena sritis, kuri yra šiandien nepataisoma, tai yra medicinos prietaisų gamyba, kuri yra neapmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu, tačiau pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamos tai gamybai naudojamos medžiagos ir įrankiai. Ir Lietuvos gamintojo padėtis yra blogesnė už įvežančiojo, importuotojo. Todėl kad tai yra pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinama prekė, o gamybai iš tiesų naudojamos pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamos medžiagos ir Lietuvos gamintojai dėl to stipriai pralaimi. Aš siūlau šį įstatymą priimti.

PIRMININKAS. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymą. Projektas Nr.P-2638A. Posėdžiauja 53 Seimo nariai. Balsuojame dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo. Už – tai už, prieš – tai prieš.

38 – už, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. Repliką – A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš ne tiek repliką, bet noriu priminti, kad komitetas trejus metus rašė raštus Vyriausybei, Finansų ministerijai, visada gaudavome neigiamus atsakymus. Kažkaip stebuklingai įvyko, kad staiga persigalvojo. Aš tikrai nuoširdžiai visiems dėkoju, kurie balsavote. Galiu pasakyti, kad šis priimtas įstatymas tikrai padarys esminį perversmą privačiai dirbantiems medikams ir papigins paslaugas šiose įstaigose. Aš nuoširdžiai visiems dėkoju.

 

Sveikatos priežiūros įstaigų atleidimo nuo nesumokėtų pridėtinės vertės mokesčių ir priskaičiuotų baudų bei delspinigių įstatymo projektas Nr.P-2639(2) (svarstymas)

 

PIRMININKAS. J.Listavičių kviečiu į tribūną. Sveikatos priežiūros įstaigų atleidimo nuo nesumokėtų pridėtinės vertės mokesčių, priskaičiuotų baudų bei delspinigių įstatymo projektas Nr.P-2639(2). Svarstymas. Biudžeto ir finansų komiteto išvada.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Biudžeto ir finansų komitetas šį įstatymo projektą svarstė du kartus ir buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Vyriausybė, kaip matote, savo sprendimu pateikė neigiamą įvertinimą. Iš tikrųjų atleidimas nuo nesumokėtų pridėtinės vertės mokesčių prieštarautų Europos Sąjungos teisės reikalavimams, taip pat sukeltų nemažai įvairių administravimo problemų ir sunkumų. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas, pritardamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės protokoliniam sprendimui, siūlo šio įstatymo projekto nesvarstyti ir jį atmesti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, 1 – už, 1 – prieš, ar atmetame šį projektą. A.Matulas – už atmetimą.

A.MATULAS. Gaila, aš spaudžiau kitą mygtuką. Mielieji kolegos, noriu jums priminti, kad kalbama apie tris įstaigas, t.y. sanatorijas “Baltija”, “Sūrutis” ir “Lietuva”. Valstybė turi 100% akcijų. Kadangi ligonių kasa laiku neatsiskaitė su tomis įstaigomis, visoms trims priskaičiuojama nesumokėtų mokesčių ir delspinigių apie 1,5 mln. litų. Noriu priminti, kad mes dar nesame Europos Sąjungoje ir tikriausiai neturime vadovautis vien tuo kriterijumi atmesdami įstatymų projektus. Jeigu balsuotume už mūsų pateiktą įstatymo projektą, mes tikrai padėtume išbristi iš skolų trims valstybinėms įmonėms.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu priminti, kad mes nesame Europos Sąjungos nariai, bet mes turbūt norime ten būti ir žinote, kad mes deramės. Todėl mūsų šis pritarimas iš karto sukeltų tam tikrą prieštaravimą ir reikėtų jei ne šiandien, tai rytoj padaryti tą darbą, reikėtų atmesti tokį įstatymo projektą. Todėl mes padarykime šiandien, nereikės to daryti rytoj. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės. Jeigu 36 teigiami balsai palaikys Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą, projektas bus atmestas.

Posėdžiauja 51 Seimo narys. Kolegos, Sveikatos priežiūros įstaigų atleidimo nuo nesumokėtų pridėtinės vertės mokesčių ir priskaičiuotų baudų bei delspinigių įstatymo projektą pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat Vyriausybė siūlo atmesti. Ar atsiras 36 balsai už? Už – 26, gerbiamieji kolegos, taigi projektas nėra atmetamas. Kokį komitetą siūlome toliau svarstyti? Ekonomikos komitetą? Ekonomikos komitetą. Ateinantis Seimas tikrai neturės ką veikti. Taigi, kolegos, Ekonomikos komitetas toliau svarstys šį projektą. Pertrauka iki 12 valandos.

 

 

Pertrauka

 

 

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2927(2*) (svarstymas)

 

PIRMININKAS. Posėdį tęsiame toliau. Registruojamės.

1-7 – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2927(2). Svarstymas. Tribūnoje – J.Listavičius, o mes baigiame registruotis.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas Nr.P-2927(2) buvo svarstytas Biudžeto ir finansų komitete. Įstatymo projekte, keičiant atskirus Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo straipsnius, yra išplečiamas prekių ir paslaugų apmokestinimo objektas, kuriam taikomas nulinis apmokestinimo tarifas. Iš tokių paslaugų galima paminėti tarptautinio keleivių arba krovinių vežimo papildomas paslaugas, tarpininkavimo paslaugas, su nekilnojamuoju turtu susijusias paslaugas, meno, kultūros, sporto, mokslo, mokymo, švietimo ir pramogų paslaugas, autorių teisių, gretutinių teisių, konsultavimo, audito, apskaitos, reklamos, telekomunikacijų ir kt. paslaugas, kilnojamojo turto nuomos lizingu, taip pat kitas paslaugas.

Įstatymo projekte paliktas nebaigtinis paslaugų sąrašas, vadinasi, bus galima dar tą sąrašą išplėsti, įrašyti naujas paslaugas. Kaip matėte iš aiškinamojo rašto, kad tai valstybės biudžetui kainuos apie 500 mln. litų. Orientuodamasi į tai, kad vis dėlto reikia sudaryti geresnes sąlygas vykdyti mano anksčiau minėtas ir kitas paslaugas, Vyriausybė teikia tokią lengvatą ir išplečia nulinio apmokestinimo tarifus.

Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir jam pritarė po svarstymo, todėl kviečiu pritarti įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ar galime, kolegos, pritarti po svarstymo ir paremti Biudžeto ir finansų komiteto sprendimą? Pritariame po svarstymo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui.

 

Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-711. Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-711A(2*) (svarstymas)

 

1-8a, 1-8b – Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčių įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Du projektai tokiu pat pavadinimu: 711, 711A(2). Taigi komiteto verdiktas pasirinkti alternatyvų projektą. Tikiuosi, sutarsime dėl to. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Taip, kaip čia jau minėjo posėdžio pirmininkas, kad buvo 711 ir jam alternatyvus, gal ne visai alternatyvus, 711A. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė abu projektus. 711A projektą teikė Vyriausybė, o 711 projektui yra Vyriausybės protokolinis sprendimas. Tiek Vyriausybė, tiek Finansų ministerija siūlo 711 projekto nesvarstyti. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo jį atmesti ir šiuo atveju pritarė Finansų ministerijos pozicijai.

Dėl projekto 711A komitetas pateikė siūlymą ir papildė 17 straipsnį, t.y. 5 straipsnio 1 dalį 17 punktu, tai yra nepriimti naudoti statiniai, kurių numatoma neapmokestinti. Todėl siūlau 711 įstatymo projektą atmesti, o 711A(2) projektui pritarti po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi kalbame dėl abiejų projektų. K.Kuzminskas. Būtų miela, kad pavyktų susitarti. Diskusijoje kalba K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas yra teiktas labai seniai, t.y. kadencijos pradžioje. Seimas labai ilgai delsė. Mes visi žinome, kad šiuo metu nekilnojamojo turto yra atiduota ir pervesta profesinėms sąjungoms. Tas nekilnojamasis turtas, kuris atiduotas profesinėms sąjungoms, tai yra darbo vietos. Ten, kur dirba profesinių sąjungų darbuotojai, išlaikoma iš mokesčių mokėtojų, t.y. iš profsąjungos mokesčių. Siūloma, kad nekilnojamasis turtas, kuris skirtas profesinėms sąjungoms, būtų atleistas nuo mokesčių. Todėl aš negaliu atsiimti ir siūlau Seimui spręsti tą klausimą. Jeigu mes atleidžiame nuo mokesčių kitas nekilnojamojo turto pagal teiktą Vyriausybės projektą… man nesuprantama, kodėl norima atmesti profesines sąjungas.

PIRMININKAS. Tai jūs siūlysite vis tiek balsuoti, ar ne?

K.KUZMINSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, daugiau kalbėtojų nėra. Prašyčiau dėmesio: projektas Nr.P-711, kurį Vyriausybė ir komitetas siūlo atmesti, ir projektas Nr.P-711(2), alternatyvusis, kitas projektas, kuriam siūloma pritarti. Gerbiamieji kolegos, balsuosime alternatyviai po kalbų dėl motyvų, kas remia vieną projektą, kas kitą. A.Sysas norėtų kalbėti.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, kaip tik mūsų Seimas priėmė įstatymą dėl buvusių profesinių sąjungų turto ir dabar vyksta perdavimas. Aišku, profesinės sąjungos šiandien nėra tokios turtingos, kad galėtų sumokėti visus mokesčius, nes Seimo ir Vyriausybės sprendimai bei elgesys neleido to padaryti.

Aš noriu priminti, kad nuo 1991 m., kai pradėta spręsti dėl profesinių sąjungų turto, Vyriausybė profesinėms sąjungos yra skolinga labai daug tiek pinigine išraiška, tiek materialia išraiška – pastatais. Todėl suprasdamas, kad Vyriausybei ir Seimui ne visada pakako lėšų vykdyti savo įsipareigojimus, aš kviečiu kolegas šiuo laikotarpiu paremti mano kolegos K.Kuzminsko siūlymą, kad profesinės sąjungos būtų atleisto nuo turto mokesčio.

PIRMININKAS. Taigi jūs parėmėte projektą Nr.P-711. Suteikiu žodį J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu Vyriausybės protokoliniame sprendime nevisiškai aiškiai suformuluota nuostata, tai ją nedviprasmiškai suformulavo Finansų ministerija. Aš galiu tiesiog pacituoti: “Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių tarybos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti nekilnojamo turto mokestį…” Man atrodo, toliau gal ir cituoti nereikia. Taigi kodėl kalta Vyriausybė ar kaltas Seimas? Reikėjo spręsti su savivaldybių tarybomis ir ieškoti to sprendimo, todėl viską sukrauti Vyriausybei ir valstybės biudžetui yra nevisiškai, sakyčiau, taip jau normalu. Šiuo atveju aš remiu Vyriausybės bei Biudžeto ir finansų komiteto sprendimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuodami alternatyviai pasirinksime projektą, kurį paliksime svarstyti Seimui. Balsuojantys už parems komiteto sprendimą ir Vyriausybės nuomonę, kad turėtume palaikyti alternatyvųjį projektą Nr.P-711. Tai balsuojantys už. Balsuojantys prieš, kolegos, palaikys K.Kuzminsko ir kairiųjų profsąjungų nuomonę, kad reikėtų palaikyti projektą Nr.P-711. Taip pat ir dešiniųjų profsąjungų. Registruojamės.

Kolegos, balsuojantys už parems tą projektą, dėl kurio teigiama išvada, balsuojantys prieš – tą projektą, dėl kurio neigiama išvada. Kokia jūsų nuomonė, kolegos? Susilaikiusių neskaičiuosiu. Viskas aišku, kolegos.

Už – 25, prieš – 10. Gerbiamieji kolegos, pasirenkama projektas Nr.P-711A(2). Jis toliau bus priiminėjamas, o projektas Nr.P-711 šiuo balsavimu atmetamas.

 

Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektas Nr.P-2796* (svarstymas)

 

Rezervinis klausimas – Lukiškių aikštės įstatymo projektas. Kolegos, turėtų būti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pranešimas. Komiteto išvada teigiama. Gerbiamieji kolegos, ar kas norėtų kalbėti diskusijoje? Nėra norinčių kalbėti. Gal kas kalbėtų dėl pritarimo po svarstymo šiam projektui? Tai visiškai nesudėtingas projektas. Vienas – už, vienas – prieš. V.Andriukaitis – prieš šį projektą.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, gal iš tikrųjų mes susitarkim, kad tokius kultūrinius, nacionalinius, simbolinius dalykus dalykiškai svarstytų visuomenė, kad Seimas nepriiminėtų tokių sprendimų, kurie vargu ar yra Seimo kompetencija.

Antras dalykas, aš manau tikrai nėra logiška paskutinėm dienom dar kartą demonstruoti, jog Seimas tokiais sprendimais atsako į klausimą, kas gi šalyje svarbiausia. Aš pats esu vienas iš iniciatorių, siūliusių dar prieš penkerius metus svarstyti Lukiškių aikštės, Tauro kalno ir anapus Neries esančio memorialo problemas, taip pat įvairiausius Gedimino prospekto aspektus. Aš manau, ponas N.Stasiškis tai atsimena. Bet man keista šiandien kalbėti, kad mes kažkokiu įstatymu turim svarstyti šias problemas. Aš siūlau Seimui nežengti tokių žingsnių, kurie neprideda jam autoriteto, arba palikti naujam Seimui ramiai, detaliai peržiūrėti, ar tai yra jo kompetencija, kas, kokie specialistai galėtų tai svarstyti ir bendrai pažiūrėti, kaip ta problema turi būti sprendžiama. Todėl siūlau šiandien nesvarstyti to klausimo, nes teisine prasme esu prieš jį. Manau, kad psichologine prasme jis nėra šiandien Lietuvai aktualiausias.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Aš manau, kad tai, ką kolega Vytenis kalbėjo, yra nevisiškai taip, o tik išoriški, dekoratyvūs elementai. Iš tikrųjų įstatymas visiškai nekalba apie tai, ką jis bandė panaudoti kaip argumentus. Įstatymas kaip tik kalba apie tai, kad tokie svarbūs dalykai nebūtų palikti savieigai, kad jie būtų sprendžiami tam tikra nustatyta tvarka dalyvaujant visoms suinteresuotoms institucijoms, kad būtų pavesta specialistams priimti konkrečius sprendimus, ar jie būtų susiję su architektūra, ar su kitomis specialiomis sritimis. Todėl manau, kad šitas įstatymas yra absoliučiai teigiamas ir padės eliminuoti bet kokius atsitiktinius, konjunktūrinius ar lobistinius interesus tokioje, sakyčiau, svarbioje vietoje, kur yra svarbus ne partinis požiūris, bet valstybės požiūris, visuomenės požiūris, Lietuvos sostinės požiūris. Taigi aš kviečiu palaikyti šitą įstatymą ir nematyti jame tų dalykų, kurių nėra. Šitas įstatymas kaip tik apsaugos nuo tokių dalykų.

PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame po svarstymo Lietuvos Respublikos Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektui. Registruojamės. (Balsai salėje) Amžinoji opozicija, prašom surimtėti.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Ar pritariame po svarstymo ką tik aptartam projektui? Pritariantys – už, kolegos. Gerbiamasis kolega, jau balsuojam dėl pritarimo po svarstymo, aš negaliu dabar suteikti žodžio. Po balsavimo.

Už – 33, prieš – 4, susilaikė 7. Gerbiamieji kolegos, pritarta po svarstymo Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektui. Nori kalbėti Ž.Jackūnas, pavėlavęs į mūsų svarstymą.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš atsiprašau, kad pavėlavau. Iš tiesų aš dėkingas kolegoms, parėmusiems šį įstatymo projektą po svarstymo, bet kartu noriu atkreipti dėmesį, kad turi būti šiek tiek patikslintas nurodyto fondo pavadinimas. Fondas tiksliai vadinasi “Valdovų rūmų paramos fondas”. Tai mes pataisysime. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. A.Sysas.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, man labai keista girdėti, kad mes spekuliuojam visuomenės nuomone. Visuomenė, bent jau dauguma visuomenės, laikraščiuose ne kartą pasisakė prieš tokį skubotą ir tokia forma teikiamą įstatymo projektą. Todėl labai keista girdėti poną A.Stasiškį, kuris vis kartoja: “visuomenei tai labai reikalinga”. Nežinau, kokiai visuomenės daliai to reikia.

 

Reorganizuoto Lietuvos elektros energetikos ūkio veiklos įstatymo projektas Nr.P-2512(2) (svarstymas)

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji, 1-9 – Reorganizuoto Lietuvos elektros energetikos ūkio veiklos įstatymo projektas Nr.P-2512(2). Svarstymas. Tribūnoje – J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Mes puikiai žinome, kad vyksta “Lietuvos energijos” reorganizavimas. Mes priėmėme šios akcinės bendrovės reorganizavimo įstatymą, bet tai gana sudėtingas darbas, reikia parengti daug dokumentų ir atlikti skirstymo, jeigu taip galima pasakyti, darbą. Todėl buvo inicijuotas mano kolegos S.Malkevičiaus įstatymo projektas, skirtas pereinamajam laikotarpiui. Jis nėra sudėtingas, tačiau kadangi yra priimtas Elektros energetikos įstatymas, kai kur yra ir neatitikimų, ir prieštaravimų. Iš tiesų sudėlioti taip, kad procesas vyktų sklandžiai, reikia šio įstatymo. Dėl Reorganizavimo projekto, kurį turėtų mūsų Seimas savo nutarimu patvirtinti, svarstant komitete atsirado daug klausimų, ypač finansinių klausimų, kurie Reorganizavimo projekte ne visai išspręsti, ir atsiranda, galbūt taip galima pasakyti, baimė, jog gali sutrikti kai kurie sutartiniai procesai, galų gale gali sutrikti ir pačios “Energijos” darbas. Todėl Seimo Ekonomikos komitetas, svarstydamas mums pateiktą Reorganizavimo projekto medžiagą, padarė pertrauką ir mano, kad šio įstatymo, apie kurį aš dabar kalbu, priėmimas būtų laiku, nes tie klausimai, kurie neišspręsti Reorganizavimo įstatyme, taip pat šiek tiek paliesti šiame įstatyme. Tai būtų kryptys, kaip sutvarkyti Reorganizavimo projektą. Svarstant komitete, komitetas pritarė, čia dar yra tam tikrų pasiūlymų pakoreguoti šį projektą, tai…

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl pataisų pakviesiu jus paskui į tribūną, o dabar kviečiu kalbėti S.Malkevičių. Ruošiasi K.Prunskienė.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šių metų gegužės 18 dieną mes priėmėme Specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymą. Tai, galima sakyti, to didžiojo monstro reorganizavimo, arba, kitaip tariant, reformos pradžia. Mūsų energetinė sistema dirbo bendro katilo principu, apie tai mes jau esame kalbėję. Mūsų priimtasis įstatymas numato atskirti gamybą nuo energijos transporto ir nuo energijos paskirstymo į atskiras įmones taip, kad kiekviena dirba ūkiskaitiniais pagrindais, ir tada būtų skaidriai matyti, ko joje yra pasiekiama, ką jį uždirba ir kokios jos išlaidos. Tuoj po to, liepos 20 dieną, mes priėmėme Elektros energetikos įstatymą. Elektros energetikos įstatymas turėjo būti komplekse su Reorganizavimo įstatymu, kuris iš esmės buvo tik struktūrinis, numatė struktūrinius pakeitimus, o Elektros energetikos įstatymas numato veiklos nuostatas. Jau tada buvo aišku, bent jau buvo galima prognozuoti, kad susiedami Elektros energetikos įstatymą su Reorganizavimo įstatymu galime susidurti su sunkumais, nes mes Elektros energetikos įstatyme numatėme ne vien tik sistemos pertvarkymą, bet ir perėjimą prie visai naujų santykių, t.y. prie rinkos santykių, kurie sudaro gana didelius sunkumus juos įgyvendinti. Dabar, kaip J.Valatka ir paaiškino, kai mes svarstėme komitete projektą, kurį parengė konsultantai, paaiškėjo, kad iš tiesų įsigaliojus Elektros energetikos įstatymui (nuo sausio 1 dienos) dar nebus parengta didelė dalis norminių aktų, licencijų, sutarčių, nebus parengta sistemos balansavimas, rinkos taisyklės, tinklo, atsiskaitymo kodeksai, organizacinės priemonės, rinkos dalyvių mokymas, rinkos operatoriaus funkcijos įkūrimas, prekybos elektros energija tinklo sukūrimas. Vadinasi, jau dabar visiems aiškėja (ir komitete su tuo visi sutikome), kad yra reikalingas pereinamasis periodas, kuris buvo taip pat apibrėžtas įstatymo projekte, mano pateiktame gegužės 23 dieną. Šiandien mes vėl grįžtame prie to įstatymo svarstymo. Pritarus Ekonomikos komitetui, šis įstatymas galėtų išspręsti daugelį kolizijų, kurios susidaro tarp rengiamo Akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo projekto ir tarp Elektros energetikos įstatymo. Todėl aš irgi kartu su J.Valatka prašyčiau jūsų visų pritarti pateiktam įstatymui po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. K.Prunskienė dabar kalbės diskusijoje. 5 minutės. Ruošiasi S.Burbienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat pritariu šio įstatymo reikalingumui, nes, kol visiškai įsigalios Elektros energetikos įstatymo nuostatos ir mechanizmas veiks visa apimtimi, reikia teisinio reglamentavimo, kaip ta sistema dirbs pereinamuoju laikotarpiu. Tačiau aš labai rimtai abejoju, kitaip tariant, vis dėlto teigiu, kad šis įstatymas šios problemos neišsprendžia ir dar nėra suderintas su jau priimtas įstatymais, taip pat ir su Elektros energetikos įstatymu ir nevisiškai atitinka tą tikslą, kuris keliamas šiam konkrečiam įstatymui. Kodėl aš tai teigiu? Pirmiausia mes šiandien neturime jau priimto, patvirtinto paties Reorganizavimo projekto. Kitaip tariant, įstatymas, nustatantis sistemos darbą pereinamuoju laikotarpiu po reorganizavimo, yra priiminėjamas, yra svarstomas, gali būti priiminėjamas neva anksčiau nei pats projektas, kuriame yra dar daugybė aiškiai neapibrėžtų dalykų, taip pat ir paskirstymo sistemoje. Taigi šiandieną tai būtų tikrai per anksti. Kitas dalykas – pats turinys. Įstatymo 4 straipsnyje yra kalbama apie tai, kad Ūkio ministerija atliks rinkos subalansavimo valstybinę priežiūrą. Tiesą sakant, nėra taip jau labai paprasta šią rinkos subalansavimo funkciją, lygiai kaip ir valstybinę priežiūrą, atlikti ministerijos lygiu nenustatant konkrečių funkcijų ir nepavedant jų tam tikroms energetikos sektoriaus vidaus institucijoms.

5 straipsnis. 5 straipsnyje vakar svarstymo metu aš iškėliau porą klausimų, kurie ir šiandien, man atrodo, labai (nors į juos nebuvo gautas atsakymas) kliudo priimti įstatymą. 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte sakoma, kad elektros energijos ir galios pirkimo sutarčių tarp specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” ir elektros energijos gamintojų kontrolė pagal bendrą 2 dalies pavadinimą būtent tuo pereinamuoju laikotarpiu pavedama Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.

Pasidomėjus, ką reiškia ši kontrolė ir kaip ją įsivaizduoja vieni ar kiti, t.y. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir “Lietuvos energija”, paaiškėjo, kad nei vieni, nei kiti neįsivaizdavo, ką reiškia ši kontrolė ir kas tą sutarčių sudarymą kontroliuos. Tai yra tokia funkcija, kuri šiandien neegzistuoja. Kodėl ji turi atsirasti pereinamuoju laikotarpiu, niekas negalėjo paaiškinti, tuo labiau, kaip ji bus realizuota. Tai yra labai rimta spraga, galbūt to punkto ir visai nereikėtų.

Kalbama apie trečios šalies priėjimo prie elektros tinklų taisyklių sudarymą ir jų laikymosi kontrolę, tačiau trečios šalies priėjimo klausimas 4 straipsnyje, tiesą sakant, kaip ir nenumatytas. Vėlgi klausimas, ar vartotojai, kaip trečioji šalis, galės prieiti ir tiesiai sudaryti sutartis su gamintojais ir kaip tai vyks, pereinamuoju laikotarpiu tas dalykas netgi tame pačiame įstatyme yra ne visai aiškiai suformuluotas ir turi tam tikrą dviprasmiškumą. Atvirkščiai, čia matyti, kad tiesioginei prekybai tarp gamintojų ir vartotojų pagal vieną iš tų straipsnių priėmimo teisė nenumatyta.

Mano įsitikinimu, pereinamuoju laikotarpiu vis dėlto turi būti žengti konkretūs žingsniai rinkos principų panaudojimo link. Tai yra jau suformuota galimybė trečiai pusei arba vartotojai prieiti prie gamintojo apmokant už kitas funkcijas kitoms sistemos dalims. Neturi būti prieštaravimų tame pačiame įstatyme. Principiniai klausimai turi būti aiškūs, ir jeigu mes tokį įstatymą priimsime, tai sukelsime daugiau painiavos negu aiškumo užbėgdami už akių pačiam restruktūrizavimo projektui, jo priėmimui jau naujoje Vyriausybėje ar naujajame Seime. Todėl aš nepalaikau šio įstatymo tolesnės eigos ir priėmimo šiame Seime. Tebūnie tai jau kito Seimo reikalas. Ačiū.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu S.Burbienę. Ruošiasi K.Trapikas.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jau daug kas buvo pasakyta, todėl mano kalba, aišku, bus kur kas trumpesnė. Pirmiausia norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad komitete aštuoni buvo už, vienas prieš ir penki susilaikė. Taigi balsavimo rezultatas nėra toli gražu vienbalsis, ir tai nereiškia, kad visas Ekonomikos komitetas yra vienos nuomonės. Aš taip pat pritariu, kad pereinamojo laikotarpio reikia, tačiau ar reikia tokio įstatymo, kurio projektas šiandien yra pateiktas? Aš turiu galvoje patį tekstą. Kelia abejonių jau vien tai, kad Elektros įstatymas įsigalios nuo 2001 m. sausio 1 d., o šio įstatymo dabartiniame tekste to nėra. Be to, kolega S.Malkevičius siūlo pataisą, kad šio straipsnio nuostatos, t.y. 5 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios elektros energetikos ūkio subjektų santykius ir veiklą po reorganizavimo, turi viršenybę prieš analogiškas Elektros energetikos įstatymo nuostatas pereinamuoju laikotarpiu. Man kyla labai rimtų klausimų ta prasme, ar iš tiesų užtenka priešpriešinti tik šio įstatymo vieno straipsnio nuostatas ir apskritai ar tai yra deramas supriešinimas, kai vienas įstatymas galioja ir kitas galios, ir jie vienas su kitu nebus suderinti? Tai yra pagrindinis dalykas, dėl kurio aš siūlyčiau po svarstymo nepritarti, ir taip, kaip ir dėl “Lietuvos energijos” reorganizavimo įstatymo projekto, taip ir dėl šio projekto daryti pertrauką. Tie įstatymai iš tiesų turi eiti kartu, nes jie yra susiję, ir tik po reorganizavimo gali pradėti veikti mūsų dabar svarstomas įstatymas. Todėl aš siūlyčiau tikrai nepritarti ir daryti pertrauką.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Situacija Lietuvos energetikos fronte man primena situaciją, kai lengvaatletis šoka per kartį, bet neperšoka. Būtent per daug, per aukštai iškėlėme kartelę priimdami Lietuvos elektros energetikos įstatymą. Tas mūsų šuolininkas yra Lietuvos energetikos sistema, kuri po reorganizavimo nepasirengusi įveikti šios kartelės. Užjaučiu tuos, kurie iš tikrųjų parengė neblogą, progresyvų ir pažangų Elektros energijos įstatymą, tačiau realybė, kurią diktuoja tiek užsienio, tiek Lietuvos energetinio ūkio ir ekonomikos, tiek “Lietuvos energijos” finansinės situacijos realybė, kuri, deja, yra labai bloga… Aš primenu, kad pagal pateiktą reorganizavimo projektą “Lietuvos energija” turi apie 80% ilgalaikio turto skolinių įsipareigojimų. Tai yra riba, kai jau galima sakyti, kad ši įmonė tampa nemoki. Todėl aš turiu būti nuoseklus ir nepritarti šiam Lietuvos elektros energetikos ūkio veiklos įstatymui, nes aš nepritariu ir “Lietuvos energijos” reorganizavimui… Buvo galbūt rengiami privatizuoti tik du Lietuvos energetikos objektai po reorganizavimo, būtent rengiami privatizuoti du skirstomieji tinklai, ir tai yra tikrai neblogas kąsnelis būsimiems Lietuvos energetikos įmonių privatizuotojams, nes jų, jau padavusių paraiškas, yra penkiolika.

Todėl aš, matydamas viceministrą V.Junevičių, ministrą V.Milaknį, stebiuosi, kodėl šiuo sunkiu laikotarpiu, kai sprendžiami strateginiai Lietuvos energetikos tikslai, nei Ekonomikos komiteto posėdžiuose, nei Seime nedalyvauja mūsų ministras V.Milaknis. Klausimas, kuo jis užsiima? Jis du ar tris kartus pareiškė spaudoje: kažkokios jėgos bando stabdyti Lietuvos energetikos reorganizavimą. Šiandien tos jėgos, deja, esate jūs, mielieji konservatoriai, mielieji krikščionys demokratai, nes jūs stabdote Lietuvos energetikos plėtojimąsi, jūs siūlote Lietuvos energetikos ūkio reorganizavimo arba pereinamojo laikotarpio įstatymą.

Taigi aš manau, kad šiame įstatyme (nors ir kaip būdamas prieš, aš širdyje jį palaikau) turi būti užfiksuotas laisvųjų vartotojų atsiradimas, taip pat suteikta galimybė Ignalinos atominei elektrinei surasti pirkėjus ir ypač eksportuoti.

Be to, reikia reglamentuoti ekonominę arba finansinę situaciją, būtent “Lietuvos energijos” finansinį subalansavimą tuo pereinamuoju laikotarpiu vykdant reorganizavimą. Kaip aš minėjau, “Lietuvos energijos” perdavimo tinklų ekonominė situacija bus labai sunki. Reikia aiškiai nuspręsti, ką darome su privatizavimo politika: ar šiuo pereinamuoju laikotarpiu vyks skirstomųjų tinklų privatizavimas, ar ne. Jeigu vyks, manau, kad nėra gerai, o jeigu nevyks, galų gale tai reikia reglamentuoti įstatymu, o palikti šį privatizavimo procesą savieigai arba Vyriausybei, manau, yra negerai. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar yra S.Malkevičiaus pataisų. Dėl jų apsispręsime paskui, o dabar klausiu, ar galime pritarti komiteto teikiamam šio įstatymo projektui.

Po svarstymo galime pritarti? Kalba S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas visiškai nekeičia mūsų priimto Lietuvos elektros energetikos įstatymo. Jis tik suteikia teisinį pagrindą ir galimybę atidėti kai kuriuos veiksmus, kuriuos tas įstatymas numato jau nuo sausio 1 dienos, kad būtų galima gerai pasirengti. Tai yra įveda pereinamąjį laikotarpį. Aš nematau kito kelio, kaip dabar būtų galima išeiti iš padėties, nepriėmus šio įstatymo. Todėl prašau pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, turbūt mums teks prisiminti, kaip buvo svarstomi anie įstatymai ir kaip buvo argumentuota, tiek tai Vyriausybei, tiek ministrui, tiek valdančiajai daugumai buvo dėstyti motyvai, kad, kolegos, darote skubotai, nebus atlikti jokie veiksmai, nebus užtikrinti po įstatymų einantys aktai, nebus priimta daug sprendimų, nebespėsite. Nedarykite to, ko negalite padaryti. Dabar pasitvirtino ar ne mūsų prognozės? Dabar jau, pasirodo, reikia pereinamojo laikotarpio, kad būtų galima vėl kažką neaiškiai daryti ir palikti visus reikalus sujauktus. Dar kartą noriu paklausti, kodėl nesiklausoma argumentų? Dabar tai tiktai demonstruoja buvusių argumentų svorį.

Jeigu mes, oponentai, teikiame konstruktyvius siūlymus, tai gal reikia į juos įsiklausyti? Dabar jau reikia gelbėti situaciją, priiminėti kažkokį dalinį sprendimą, įvesti pereinamąjį laikotarpį, blaškytis. Tai bent pripažinkime, kad padarėme neapgalvotus žingsnius, atsitiko bėda, nebežinome, kaip toliau reguliuoti, ir dabar priimame tokį sprendimą, nes nėra kitos išeities. Bet kas padarė tą išeitį? Aš abejoju, ar apskritai Seimas gali kištis į ūkinę veiklą, reorganizuoti įmones ir panašiai.

Aš norėčiau sulaukti Konstitucinio Teismo sprendimo dėl “Mažeikių naftos” reorganizavimo projekto. Manau, jeigu Konstitucinis Teismas pateiks savo išvadas, bus aišku, ar mūsų argumentai dėl įmonių reorganizavimo Seime yra konstituciškai teisingi, ar ne. Teks neilgai laukti. Todėl siūlau nepritarti ir dar kartą pasimokyti iš tokių skubos darbų.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos Seimo nariai, balsuosime, ar pritariame po svarstymo komitete pritartam Reorganizuoto Lietuvos elektros energetikos ūkio veiklos įstatymo projektui Nr.P-2512(2). Jeigu pritarsime, kviesiu J.Valatką į tribūną įvertinti S.Malkevičiaus pataisų. Registruojamės. Kolegos, dėmesio! Registruojamės ir balsuosime.

Posėdžiauja 55 Seimo nariai. Ar pritariame šiam įstatymo projektui po svarstymo, klausiu jūsų. Prašom balsuoti. Už – 41, prieš – 3, susilaikė 7. Pritarta po svarstymo. S.Malkevičiaus pataisos. Į tribūną kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją J.Valatką. Pirmasis siūlymas – pakeisti 2 straipsnio 3 punktą ir kitaip apibrėžti pereinamąjį laikotarpį. Kokia jūsų nuomonė, kokia komiteto nuomonė?

J.VALATKA. Šis pereinamasis laikotarpis, kuris numatytas, šiek tiek trumpinamas. Vadinasi, procesas turėtų vykti greičiau. Manyčiau, turėtų apsispręsti Seimas. Dveji metai, kurie buvo numatyti pagrindiniame tekste, buvo neblogai, nes pabaigą turėjo numatyti Vyriausybė nutarimu. Vyriausybė, žiūrėdama į procesą, galėjo numatyti. Bet Seimas turėtų apsispręsti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar svarstome S.Malkevičiaus pataisą? Ar atsiras paremiančių10 Seimo narių? Svarstome, ar ne? Kolegos, suteikiu žodį S.Malkevičiui dėl pirmosios pataisos. S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, principinio pakeitimo nesiūlau. Iš esmės vėl apibrėžiamas (gal kitais žodžiais) tas pereinamasis laikotarpis, tik sutrumpinama to laikotarpio trukmė. Buvo atsižvelgta į daugelio oponuojančių nuomonę dėl šios trukmės, kurią aš siūliau, dvejus metus, dabar – pusė metų. Vyriausybės nuomonė buvo tokia, kad reikia sutrumpinti. Todėl siūlyčiau pritarti 2 straipsnio 3 punkto pataisymui.

PIRMININKAS. Prieš – K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Apgailestauju, kad po vakarykščio Ekonomikos komiteto posėdžio nespėjau parengti savo pasiūlymo. Manau, kad pereinamojo laikotarpio pabaigą turėtų nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ji matys, ar Lietuvos energetikos subjektai pasirengę dirbti pagal Elektros energijos įstatymą. Todėl man netinka nei pirmasis variantas, nei antrasis variantas, kuriame buvo numatyta ne daugiau kaip 2 metai, arba šis variantas, kai laikotarpis ne ilgesnis kaip pusė metų. Todėl pasisakau prieš. Galbūt priėmimui įregistruosiu savo pasiūlymą, kad tą nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

PIRMININKAS. Registruojamės. Kolegos, balsuosime dėl S.Malkevičiaus pataisos, teikiamos 2 straipsniui, kitaip formuluoti 3 punktą, apibrėžiantį pereinamąjį laikotarpį. Registruojamės, kolegos, balsuosime dėl S.Malkevičiaus pataisos.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Pritariantys S.Malkevičiaus pataisai – už, prieštaraujantys – kitaip. Už – 36, prieš – 8, susilaikė 5. Pataisa priimta.

Antroji pataisa – papildyti 5 straipsnį nauja 3 dalimi. Pone pranešėjau!

J.VALATKA. Ši pataisa labai reikalinga, nes, kaip buvo kalbama, Lietuvos elektros energetikos įstatymas vis dėlto yra ateities įstatymas. Tokiu greičiu, kaip ten yra parašyta, ir tokia apimtimi, ir tokiais būdais negalės veikti. Tai yra aišku. Aš asmeniškai galiu pasakyti, kad pritariu šiam įstatymui dėl to, kad Elektros energetikos įstatymas neveiks ir po reorganizavimo. Rinkos nebus, jos nėra, kol kas yra monopolistas. Ta rinka atsiras geriausiu atveju po 5 metų. Todėl ši formuluotė, nors ji gali būti šiek tiek tikslesnė, kelia tam tikrų klausimų, bet tai yra kur kas geriau negu palikti taip, kaip yra dabar. Todėl siūlau šį kartą visiems priimti šią pataisą. Galų gale gyvenimas parodys, ką reikia daryti.

PIRMININKAS. Ar galime S.Malkevičiaus antrą pataisą priimti? Priimame. 5 straipsnis pildomas nauja 3 dalimi. Dėkoju.

Dabar man formaliai reikia paklausti, ar pritariame projektui su S.Malkevičiaus pataisomis? Dėkoju. Pritariame bendruoju sutarimu po svarstymo su S.Malkevičiaus pataisomis Reorganizuoto Lietuvos elektros energetikos ūkio veiklos įstatymo projektui Nr.P-2512. Ačiū.

 

Akcinės bendrovės "Lietuvos dujos" reorganizavimo įstatymo projektas Nr.P-2911 (svarstymas)

 

Dar vienas energetikos projektas – Akcinės bendrovės “Lietuvos dujos” reorganizavimo įstatymo projektas Nr.P-2911. S.Slavickas turėtų padaryti Ekonomikos komiteto pranešimą.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamame Akcinės bendrovės “Lietuvos dujos” reorganizavimo įstatymo projekte numatoma, kad akcinė bendrovė “Lietuvos dujos” reorganizuojama keičiant jos statusą iš specialios paskirties akcinės bendrovės į akcinę bendrovę. Be to, akcinės bendrovės “Lietuvos dujos”, kuri tęsia veiklą, yra atskiriami bendrovės filialai, firmos, tai būtent “Suskystintos dujos” bei “Dujiniai įrenginiai”. Priskiriamo turto teisių ir pareigų pagrindu bus steigiamos naujos akcinės bendrovės, būtent akcinė bendrovė “Suskystintos dujos” ir akcinė bendrovė “Dujiniai įrenginiai”. Po reorganizavimo veiklą tęsiančiai akcinei bendrovei “Lietuvos dujos” ir reorganizavimo metu naujai steigiamoms bendrovėms akcinės bendrovės “Lietuvos dujos” akcininkų akcijos skirstomos proporcingai pagal jų įstatinius kapitalus. Todėl teikiamame įstatymo projekte numatytas reorganizuojamos bendrovės turto vertinimas likutine verte nepažeidžia akcininkų turtinių interesų. Svarstant įstatymo projektą Ekonomikos komitete, valstybės institucijų, piliečių, visuomeninių organizacijų ir savivaldybių pasiūlymų bei pastabų negauta. Komitete priimant sprendimą, 8 komiteto nariai pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, 2 buvo prieš ir 2 susilaikė. Kviečiu Seimo narius pritarti pateiktam projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nori dalyvauti Seimo narys V.Andriukaitis. Kviečiu. Frakcijos vardu kalbėti 7 min. prašo V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad mes svarstome labai rimtą teisinį klausimą – Lietuvos teisinės valstybės praktikoje susidariusią kuriozinę situaciją, kai Seimas, viršydamas savo kompetenciją, užsiima ūkine veikla. Aš esu tikras, kad mums nedaug liks laukti Konstitucinio Teismo išvados dėl Mažeikių akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” reorganizavimo projekto, ar jis atitinka tam tikrus Konstitucijos straipsnius ir apskritai įstatymų leidybos praktiką.

Norėdamas jums pagrįsti savo abejones, aš pirmiausiai pacituosiu Konstitucinio Teismo ankstesnes išvadas. Taip pat pacituosiu Įmonių įstatymo ir Konkurencijos įstatymo kai kuriuos straipsnius, kurie labai aiškiai nustato, kas yra bendrieji įstatymai ir ką turi daryti ūkiniai subjektai. Kaip jūs žinote, ūkiniai subjektai Lietuvoje veikia laisvai ir savarankiškai. Cituoju Įmonių įstatymo 14 straipsnį: “Įmonės veikia savarankiškai. Valstybės organai neturi teisės tvarkyti įmonių reikalų ar administraciniais metodais reguliuoti jų ūkinę veiklą, išskyrus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų numatytus atvejus, kai šie organai yra valstybės įmonių steigėjai ar specialios paskirties akcinių ar uždarųjų akcinių bendrovių akcininkai. Taip pat kai įstatymų nustatyta tvarka įmonei už teisės pažeidimus taikomas specialus priežiūros režimas ar bankroto bei kitais įstatymų numatytais atvejais skiriamas įmonės likvidatorius. Visos įmonės turi vienodas teisines ekonomines ūkininkavimo sąlygas”.

Todėl, kolegos, mano pirmas klausimas toks: kodėl nesilaikoma Įmonių įstatymo 14 straipsnio? Antras mano klausimas, kolegos, būtų toks. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 46 straipsnio… tai yra Lietuvos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalis saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos įstatymo 6 straipsnyje nurodyta: “Valstybės valdymo organams ar savivaldybėms draudžiama priimti norminius aktus arba atlikti veiksmus, kurie riboja ūkinių subjektų savarankiškumą”. Akcinė bendrovė “Lietuvos energija” yra savarankiškas ūkinis subjektas, kur valstybei priklauso akcijų paketas, vadinasi, akcijų paketą tvarko akcijų tvarkytojas. Už akcijų paketą atsakinga Ūkio ministerija, kuri gali įgalioti savo atstovą balsuoti akcininkų susirinkime dėl įmonės reorganizavimo, ir tik akcininkų susirinkimas turi teisę priimti sprendimą dėl vienokio ar kitokio įmonės reorganizavimo.

Neminėsiu kitų argumentų, kurių yra 8. Paminėsiu tik, kad šis įstatymas yra lygiai toks pat savo prasme ir dvasia kaip “Mažeikių naftos” reorganizavimo įstatymas, kaip Akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymas. Jeigu Konstitucinis Teismas nuspręs, kad mūsų teikti motyvai dėl akcinės bendrovės “Mažeikių nafta”, “Biržų naftotiekis” reorganizavimo buvo teisingi, gerbiamieji kolegos, mes atsidursime toje pačioje padėtyje, kai Seimas pakartos tai, dėl ko Konstitucinis Teismas bus pasisakęs. Todėl siūlau šiandien nepriimti šio įstatymo, kaip jūs žinote, Konstitucinio Teismo sprendimas turėtų būti gal kitą savaitę skelbiamas, palaukti tą savaitę ir išsiaiškinti ginčą. Jeigu Seimo nariai, pateikę Konstituciniam Teismui argumentus, bus neteisūs, bus viskas gerai, bus galima svarstyti, priimti ramia sąžine šį įstatymą, bet jeigu Seimo narių argumentai bus įtikinami ir Konstitucinis Teismas ras kitokias išvadas, gerbiamieji kolegos, tada nedarykime taip, kad šį įstatymą reikėtų pateikti iš naujo Konstituciniam Teismui.

Taigi dalykine prasme noriu pabrėžti, kad šis įstatymas pažeidžia Konstitucijos 46 straipsnį, labai kertasi su 29 straipsniu, nustatančiu visų juridinių asmenų lygybės prieš įstatymus principą. Todėl, manau, reikėtų bent jau daryti svarstymo pertrauką, nors šiaip iš esmės reikia jam nepritarti, nes čia labai aiškus dalykas. Vyriausybė, bijodama atsakomybės, bijodama priimti sprendimus dėl ūkinės veiklos, bijodama įpareigoti akcininkus, kaip reorganizuoti šią akcinę bendrovę, elgiasi paprastai, t.y. perkelia atsakomybę Seimui. Seimas tuo tarpu negali bet kaip svarstyti įstatymų, Seimo kompetencijas ir galias riboja Konstitucija. Aiškiai yra įvardyta Seimo kompetencija, ir mes negalime bet kaip priiminėti įstatymų, mes negalime viršyti savo kompetencijos. Kaip jūs žinote, Lietuvoje visų valdžios šakų galias riboja Konstitucija. Todėl aš, gerbiamieji kolegos, iškeliu šią problemą dar kartą ir raginu bent jau padaryti svarstymo pertrauką, jeigu nenorima užsispyrusiai girdėti motyvų.

Dabar dalykiniai motyvai. Keistai skamba siūlymas atskirti nuo akcinės bendrovės “Lietuvos dujos” filialą “Suskystintos dujos”. Aš norėčiau paklausti autorių štai tokio klausimo. “Lietuvos dujų” įstatinis kapitalas (aš paėmiau duomenis) yra 392 mln. Lt., turtas – 839 mln. Lt. “Suskystintų dujų” kapitalas – 48 mln. Lt, turtas – 78,6 mln. Lt. Šią dalį paimame ir ką mes gauname? Mes sumažiname “Lietuvos dujų” įstatinį kapitalą bei turtą ir turime dvi dalis, kurios funkcionaliai tampa skirtingai veikiančiomis. Visiškai aišku, kad “Suskystintos dujos” ir “Lietuvos dujos” šiuo atveju teikia vartotojams paslaugas kaip vieningi, vienas su kitu sujungti padaliniai ir užtikrina gyventojų aprūpinimą dujų tiekimu. Dabar, jeigu galvojame privatizuoti, tai štai ką darome: mes sumažinam “Lietuvos dujų” įstatinį kapitalą ir sumažiname privatizavimo kainą. Atskiriam “Suskystintas dujas” ir sumažinam privatizavimo kainą. Retorinis klausimas: jeigu mes norim parduoti motociklą (aš matau, kad jau dega lemputė), tai kaip geriau jį parduoti, visą ar dalimis? Ar visą ir gerai veikiantį, ar dalimis? Tuomet kuriuo atveju kaina yra kitokia? Tai lygiai taip pat ir šiuo atveju – “Suskystintų dujų” atskyrimas neabejotinai sumažins privatizuojamų objektų kainą, neabejotinai palengvins privatizavimą, o tada neabejotinai bus lengviau dalimis privatizuoti. Todėl esu prieš šį įstatymą ir šia prasme. Tai yra frakcijos pozicija.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame komiteto teikiamam variantui? S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš, gerbdamas pono V.Andriukaičio kalbą, vis dėlto neišgirdau jo pasakius, kad įmonės šeimininkas neturi teisės kištis į įmonės reikalus. Kas gi yra “Lietuvos dujų” šeimininkas? Tai yra akcininkai, o pagrindinis akcininkas yra valstybė. Tai kaip gali valstybė nesikišti? Žinoma, valstybė – tai visi mes, visi Lietuvos piliečiai. Yra įgaliotos institucijos, Seimas įgalioja Vyriausybę, Vyriausybė įgalioja Ūkio ministeriją laikyti akcijas ir daryti sprendimus tokius, kokius jai paves pati Vyriausybė.

Todėl manau, kad reorganizuojant tokius stambius objektus visiškai yra natūralu, kad tie dalykai ateina iki pat Seimo. Todėl manyčiau, kad čia viskas gerai. Norėčiau, kad pritartumėte Ekonomikos komiteto padarytai išvadai.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas prieš.

K.TRAPIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nepritariu akcinės bendrovės “Lietuvos dujos” reorganizavimo įstatyme numatytam reorganizavimo būdui. Aš manau, kad akcinė bendrovė “Lietuvos dujos”, tie du filialai, būtent “Suskystintos dujos” ir “Dujiniai įrengimai”, turi būti reorganizuojami į dukterines įmones, turint omenyje, kad ne už kalnų bus “Lietuvos dujų” privatizavimas. Pritariu gerbiamojo V.Andriukaičio nuomonei, kad šiandien privatizavimui mes turime parengti stiprią, su normaliu įstatiniu kapitalu įmonę, nes primenu, kad pagal Vyriausybės priimtas “Lietuvos dujų” privatizavimo nuostatas strateginis investuotojas turės įsipareigojimą Lietuvos dujų tinklus sujungti su Europos Sąjungos dujų tinklais, dujų tiekimo sistema, kuri garantuotų alternatyvų dujų tiekimą. Mes nukabinam nuo to pyrago skaniausias uogeles ir pateikiam privatizuoti “Lietuvos dujas” kaip nerimtą įmonę.

Toliau. Stebėjau “Suskystintų dujų” filialo veiklą ir matau, kad “Suskystintos dujos” yra nustekentos, prarasta rinka. Rinkoje dalyvauja 160 įvairių dalyvių, mažmeninėje rinkoje, tačiau nesukurta didmeninė suskystintų dujų pardavimo rinka. Todėl iš tikrųjų nepritariu “Lietuvos dujų” reorganizavimo būdui, nes manau, kad turėtų būti dukterinė įmonė, kuri sustiprėtų, parengtume tą įmonę rimtiems darbams ir tada mes ją privatizuotume. O šiandien tai yra neteisinga.

PIRMININKAS. Kolegos, ką dabar darome toliau? Ogi registruojamės. Ir spręsime, ar pritariame tam projektui, kurį teikia Ekonomikos komitetas. Jeigu nepritarsime, svarstysim, ką toliau daryti. Atmesti, daryti svarstymo pertrauką ir panašiai.

Pirmasis pasiūlymas yra pagrindinio komiteto pasiūlymas ir dėl jo balsuosim. Komiteto siūlymas – pritarti komiteto teikiamam variantui. Balsuosime, ar pritariame po svarstymo Akcinės bendrovės “Lietuvos dujos” reorganizavimo įstatymo projektui, teikiamam Ekonomikos komiteto.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Ar pritariame po svarstymo šiam projektui? Pritariantys po svarstymo – už, kiti – kitaip.

Už – 34, prieš – 9, susilaikė 6. Pritarta po svarstymo. Dabar į tribūną kviečiu S.Slavicką, kad jis įvertintų K.Trapiko pataisą papildyti 3 straipsnio dalį žodžiais: “Vyriausybei pritarus reorganizavimo projektui”. Jeigu pritariat, tai pritariat, jeigu ne – balsuojam.

S.SLAVICKAS. Aš pateikiau Ekonomikos komiteto išvadą. O dėl K.Trapiko pataisos Ekonomikos komitete apsisprendimo nebuvo. Nepritarta.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį K.Trapikui vildamasis, kad atsiras 10 Seimo narių, remiančių K.Trapiko viltis. Kolega, prašom paspausti mygtuką. K.Trapikas ir jo pataisa.

K.TRAPIKAS. Pritariu šiandien labai puoselėtinai nuomonei, kad valstybės institucijos neturi kištis į įmonių veiklą, tačiau vis dėlto svarstant šį įstatymą, kur numatomas valstybės institucijų įsikišimas, siūlau, kad Vyriausybė vis dėlto patvirtintų šį “Lietuvos dujų” reorganizavimo projektą ir tuomet akcininkai tegu priima sprendimus dėl reorganizavimo būdo ir “Lietuvos dujų” reorganizavimo projekto. Todėl siūlau 3 straipsnio reorganizavimo tvarką, 2 dalį papildyti sakiniu: “Vyriausybei pritarus reorganizavimo projektui akcinės bendrovės “Lietuvos dujos” visuotinis akcininkų susirinkimas ne mažiau kaip 2/3 balsų dauguma turi priimti sprendimą reorganizuoti bendrovę”. Šis mano pasiūlymas remiasi Teisės departamento išvada, taip pat remiasi Vyriausybės pateiktu aiškinamuoju raštu, kur buvo parašyta, kad “Vyriausybei pritarus reorganizavimo projektui”. O kažkodėl įstatymo projekte šito nėra. Todėl man kyla minčių, gal blogų minčių, kad Vyriausybė galbūt nenori imtis atsakomybės dėl būsimo “Lietuvos dujų” reorganizavimo projekto, o to pasekmes labai gerai pasakė gerbiamasis V.Andriukaitis ir aš, ko gero, nelabai suklydau. Taigi prašau pritarti mano siūlymui.

PIRMININKAS. Šią pataisą remia V.Andriukaitis. Labai atsiprašau, kažkas kompiuteriams. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, remiu K.Trapiko pataisą, nes teisiškai jinai tikslesnė, nors iš esmės aš labai abejoju, ar Seimas turi teisę kištis į ūkinę veiklą. Iš tikrųjų manau, kad K.Trapiko pataisa būtų bent jau lengvesnė ir palengvintų Seimo narių dalią diskutuoti Konstituciniame Teisme, nes aš manau, kad inicijuosime parašų rinkimą, jeigu bus priimtas toks įstatymas, dėl jo atitikimo Konstitucijai.

PIRMININKAS. Prieš K.Trapiko pataisą S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Iš esmės aš nebūčiau prieš, jeigu nebūtų Akcinių bendrovių įstatyme parašyta tai, ką siūlo K.Trapikas. Nes bet koks įmonių reorganizavimas, restruktūrizavimas negali būti atliktas paprasta balsų dauguma, reikia 2/3. Taigi tas yra įrašyta. Kam rašyti antrą kartą?

PIRMININKAS. Čia siūloma įrašyti “Vyriausybei pritarus reorganizavimo projektui”. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime dėl K.Trapiko pataisos. V.Andriukaitis ją remia. S. Malkevičius žiūri skeptiškai. Registruojamės.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. K.Trapikas siūlo papildyti 3 straipsnio 2 dalį mūsų komentuotais žodžiais. Kas pritaria K.Trapiko siūlymui?

Už – 17, prieš – 15, susilaikė 22. Pataisai nėra pritarta.

Kolegos, tikiuosi, nekviesite daugiau balsuoti. Pritarta po svarstymo Akcinės bendrovės “Lietuvos dujos”… (Balsai salėje) Nėra jokio siūlymo. Senas vilkas V.Andriukaitis mėgina grįžti į Aukščiausiosios Tarybos pirmųjų posėdžių laikus, kai buvo balsuojamos žodinės pataisos. Kolegos, ačiū. Laikykite savo diskusijų ugnį priėmimui.

Dabar – Teritorijų planavimo įstatymo pataisos Nr.P-2853(2). Priėmimas. Tribūnoje L.Sabutis. Svarstymas baigėsi, kolegos, priėmimas antradienį.

Gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau, buvo pritarta komiteto teikiamam variantui. (Balsai salėje) Buvo balsuota dėl pataisos.

 

Teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 9, 14 17, 20, 21, 22, 23, 24, 26 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2853(2) (priėmimas)

 

Kolegos, Teritorijų planavimo įstatymo pataisos. L.Sabutis. Kolegos, pratęsime posėdį iki 14 val., kol baigsime rytinius darbus.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo Teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 9, 14, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 26 ir 32 straipsniams pataisų negauta.

Galioja tas pats jums įteiktas tekstas. Mes siūlome posėdžio pirmininkui priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. 1 straipsnis.

L.SABUTIS. Nėra pastabų, pataisų.

PIRMININKAS. 1 straipsnį priimame. 2 straipsnį?

L.SABUTIS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimame. 3 straipsnį priimame. 4 straipsnį priimame. 5 straipsnį priimame. 6 straipsnį priimame. 7 straipsnį priimame. 8 straipsnį priimame. 9 straipsnį priimame. 10 straipsnį priimame. 11 straipsnį priimame. 12 straipsnį priimame. Ir viskas.

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom kalbėti dėl motyvų.

L.SABUTIS. Dėkoju.

PIRMININKAS. Nėra kalbančių? Registruojamės. Balsuojame, ar priimame teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 9, 14, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 26 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Teritorijų planavimo įstatymo pataisos. Kas būtų už?

Gerbiamieji kolegos, 42 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Teritorijų planavimo įstatymo pataisos yra priimtos.

 

Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2775(2*) (priėmimo tęsinys)

 

Mes tiesiog gerokai atsiliekame nuo grafiko. 1-12 – Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2775(2). Priėmimas. Tribūnoje – A.Matulas. Taigi ar viskas suderinta? Jeigu viskas suderinta, priimame pataisą.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad dėl šio įstatymo projekto mes padarėme priėmimo pertrauką šį antradienį, nes gavome Vyriausybės išvadą, kurioje ji rašo, kad iš esmės pritaria pateiktam įstatymo projektui ir siūlo šį straipsnį išdėstyti taip. Galiu pasakyti, kad komitetas faktiškai pritarė Vyriausybės ilgesnei, bet tikslesnei redakcijai su kai kuriais mūsų redakciniais pataisymais, bet nepritaria vienam siūlymui, ir noriu pacituoti. Šiuo metu galioja tokia nuostata: “Ūkinės bendrijos už ūkinės bendrijos narius bei individualios personalinės įmonės už individualios personalinės įmonės savininkus moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sudaro 30% apskaičiuotos fizinių asmenų pajamų mokesčių sumos, bet ne mažiau kaip po 10% minimalios mėnesinės algos per mėnesį.” O mes siūlome, kad ta minimali alga būtų mokama ne mažiau negu 1/12 metinės valstybinės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais per mėnesį.

Noriu pasakyti, kad Seimas mūsų tai nuostatai pritarė po svarstymo. Dar kartą pasakau, kodėl mes siūlome šį dalyką. Todėl, kad šiandien yra labai didelė nelygybė mokant privalomojo sveikatos draudimo mokestį. Ūkininkai moka priklausomai nuo žemės arba pusantro procento, arba tris procentus minimalios algos per mėnesį, dirbantys įvairiose biudžetinėse įstaigose žmonės per fizinių asmenų ir “Sodros” mokestį sumoka į privalomąjį sveikatos draudimą per tūkstantį, netgi gerokai daugiau, priklausomai nuo atlyginimo. Privačiai dirbantys asmenys moka 10% nuo minimalios algos, t.y. apie 40 Lt per mėnesį, tuo tarpu valstybė už valstybės draudžiamus asmenis nustato mokestį tvirtinant Biudžeto sandaros įstatymą, kurio dydis šiuo metu yra 201 Lt. Vadinasi, į privalomąjį sveikatos draudimą beveik už 2 mln. žmonių valstybė moka maždaug po 19 Lt per mėnesį. Tai akivaizdžiai neteisinga privačiai dirbančių žmonių atžvilgiu, todėl komitetas ir prašo jūsų atlikti dar vieną labai reikalingą darbą, ne žodžiais, bet darbais palengvinti verslo sąlygas. Todėl aš dar kartą jūsų labai prašau pritarti komiteto įstatymo redakcijai. Iš esmės ligonių kasa ir Sveikatos ministerija pritaria. Šiuo metu iš šių įmonėse savarankiškai dirbančių asmenų surenkama tik 7% mokesčių. Ir ligonių kasa, ir komitetas mano, kad sumažinus šiuos mokesčius įmokų bus surenkama daugiau ir Vyriausybė galvos ateityje, ar toliau mažinti šiuos mokesčius. Primenu, kad vakar pritartam biudžeto projekte vėl šios lėšos už valstybės draudžiamus asmenis numatomos sumažinti nuo 201 Lt iki 186 Lt. Ir jeigu valstybė taip pasielgs, jeigu kitas Seimas balsuos už tokį biudžeto projektą, atitinkamai privačiai dirbantys asmenys irgi bus vienodose sąlygose. Todėl dar kartą labai prašau pritarti. Tai tikrai yra realus žingsnis lengvinant verslo sąlygas.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, mes turime šitos dalies 16 straipsnio variantą, kuris atėjo po svarstymo, ir turime Vyriausybės ir A.Matulo šio straipsnio suformuluotą redakciją. Ar galime ją priimti bendru sutarimu? J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, paskutinę dieną galima išardyti viską: ir biudžetą, ir įsipareigojimus. Aš noriu atkreipti dėmesį: už ką gi valstybė moka įmokas? Valstybė įmokas moka už tokius asmenis, kurie darbinėje veikloje nedalyvauja – ar tai būtų kariai, ar tai būtų asmenys, slaugantys visiškos negalios invalidus, – tai yra tokia kategorija žmonių, kurių niekaip negalima lyginti nei su individualių įmonių darbuotojais, nei su patentininkais, nei su ūkinių bendrijų nariais, kurie iš esmės užsiima gamybine veikla. Ir Vyriausybės siūlymas buvo 1/10 nuo minimalios algos, t.y. 43 Lt per mėnesį. Jeigu dabar norite mažinti per pusę, tai pirmiausia pastatote į nevienodas sąlygas apskritai visus dirbančiuosius. Ten, kur yra samdos pagrindais, mokamas kur kas didesnis procentas. Aš, pavyzdžiui, manau, kad Vyriausybė nepritarimą turėjo pateikti projektu, bet Vyriausybė pareiškė atskirąją nuomonę, o tą atskirąją nuomonę mano kolega A.Matulas interpretuoja savaip. Aš, pavyzdžiui, balsuočiau prieš tokią 16 straipsnio pataisą. Tai yra labai senas mūsų svarstomas klausimas, ir Biudžeto ir finansų komitetas, ir mes svarstėme, ir galiausiai buvo darbo grupė sudaryta. Tada buvo prieita prie bendros nuomonės. Po to pakeliame girnas vien dėl to, kad jau rytoj nuo mūsų niekas nepriklauso. Taip negalima!

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, dar spręsime, ar svarstome šią pataisą, o dabar suteikiu žodį A.Švitrai.

A.ŠVITRA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kviesčiau pritarti komiteto siūlymui, jis pakankamai subalansuotas tarp besidraudžiančių, dirbančių ir valstybės draudžiamų asmenų. Aš manau, kad atsižvelgta į visas sąlygas, ir kviesčiau pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, yra du siūlymai: yra Vyriausybės siūlymas ir A.Matulo siūlymas… komiteto siūlymas. Gal galime priimti Vyriausybės siūlomą variantą, o dėl A.Matulo balsuoti? Nes aš iš eilės teiksiu balsuoti abu ir klausiu, ar remia šias pataisas 29 Seimo nariai? Taigi Vyriausybės pataisą galėtume priimti bendru sutarimu? Bendru sutarimu priimame Vyriausybės… (Triukšmas salėje) Negalima, gerbiamieji kolegos. Mano klausimas. Du variantai. Pirmą variantą teikia A.Kubiliaus Vyriausybė, kitą – A.Matulas. Iš pradžių svarstome A.Kubiliaus Vyriausybės teikiamą variantą. Registruojamės ir aš klausiu, ar atsiras 29 Seimo nariai, manantys, jog šią pataisą… (Balsai salėje) Taip, taip, 3 dalies formuluotė. Gerbiamasis kolega, štai yra pagrindinis komitetas, antrasis variantas. Dabar yra dvi pataisos šiam projektui: Vyriausybės pataisa ir komiteto pataisa. (Balsai salėje) Ir mes balsuosime dėl tos naujos redakcijos.

Posėdžiauja 44 Seimo nariai. Kolegos, ar svarstome Vyriausybės teikiamą variantą, Vyriausybės pataisą? Jeigu atsiras 29 Seimo nariai, svarstysime. Taip pat klausiu ir dėl A.Matulo pataisos. Taigi Vyriausybės pataisa 16 straipsnio 3 daliai. Bet jeigu bus prieš ir A.Matulo pataisą, tada tai bus įdomu.

Dėl Vyriausybės teikiamo varianto.

Už – 18. Vyriausybės variantas nesvarstomas. Gerbiamieji kolegos, visiška laisvė. Taigi dabar A.Matulo pataisa, kuria jis interpretuoja Vyriausybės variantą. Ar svarstome A.Matulo pataisą? Gerbiamasis kolega, štai yra pataisa, pasiūlymas tam ar tam variantui. Pone Matulai, prašyčiau laikytis procedūrų. Ar svarstome A.Matulo vadovaujamo komiteto teikiamą variantą? (Balsai salėje)

Už – 22. Gerbiamieji kolegos, šios pataisos nesvarstome. Ar priimame dabar buvusį Vyriausybės variantą? Taigi kas kalbate dėl įstatymo projekto? Keturi – už, keturi – prieš. Seimo narys A.Sysas – argumentai už.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, tai yra jau sena problema. Aš norėčiau priminti, dėl ko atsirado ši problema. Dabar ginčai atsirado visai dėl ko kita, o ne dėl tos pirminės pataisos, kuri buvo siūloma.

Aš noriu priminti, kad į Seimą ir į jus kreipėsi ne vienas individualios įmonės savininkas, kuris nevykdė veiklos, ir jam reikėjo mokėti 1999 m. privalomąjį sveikatos draudimo mokestį. Seime buvo sudaryta grupė, kuriai vadovavo J.Dunauskaitė. Mes ilgai posėdžiavom, dalyvavo visos suinteresuotos pusės – ir sveikatos, ir smulkiųjų verslininkų – ir buvo surastas kompromisinis variantas, kuris yra pateiktas antrajame variante. Todėl aš kviečiu pritarti šiai pataisai, nes dalis individualių įmonių savininkų iki šiol turi skolą, už ką jie neturėtų mokėti. Jie mokėjo privalomojo sveikatos draudimo mokesčius kitokia forma, nes dirbo kitose įmonėse. Prašau visų pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų Sveikatos reikalų komitetas yra pagrindinis. Atsižvelgdamas į Vyriausybės išvadą, jis pateikė naują šio projekto redakciją. Aš siūlau pritarti komiteto pateiktai redakcijai. Man tiesiog keista, kad gerbiamasis A.Sysas, ketverius metus gynęs darbdavių ir darbuotojų interesus, dabar šneka visiškai priešingai – nori, kad vieni mokėtų vienokias, kiti kitokias įmokas. Tai yra bandymas suvienodinti mokesčius. Aš dar kartą skaitau ligonių kasų, Sveikatos ministerijos ir mūsų komiteto išvadą: atsiras daugiau mokančių ir įmokos į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą padidės, kolegos. Aš dar kartą prašau pritarti komiteto variantui ir neieškoti čia įvairių vingrybių.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu dar kartą akcentuoti, kad iš tikrųjų dėl 16 straipsnio pakeitimo buvo sudaryta speciali darbo grupė iš kelių komitetų frakcijų pagrindu. Toji grupė analizavo ir padarė tai, ką reikėjo padaryti – išspręsti dėl tų atvejų, kai buvo kolizija tarp prievolės mokėti sveikatos draudimo įmokas ir, sakykim, mūsų po įstatymų leidžiamų aktų neatitikimo. Dėl to dalyko mes išsprendėm, o paskui Sveikatos reikalų komitetas, viršydamas įgaliojimus, pradėjo interpretuoti bendrai dėl mokesčių mažinimo. Aš noriu iš karto pasakyti: mes nesvarstykime naujų mokesčio mažinimo klausimų, nes mes jau išsprendėm atskiru įstatymu – praeitą posėdį priėmėme atleidimo įstatymą. O tai, ką dabar gerbiamasis A.Matulas sako, yra gryniausia neteisybė. Žmogus moka įmokas ir draudimui, ir sveikatos draudimui nuo savo darbinės veiklos, bet ne mažiau, negu yra nustatyta riba. Tai yra darbingo žmogaus, apsisprendusio vykdyti individualią veiklą, prievolė, o ne kokia nors malonė. Jeigu, pone Matulai, sakote, kad atsiras daugiau mokančių, tai jūs nepasakote, jog juodoji ekonomika iš esmės baigia užimti visą mūsų socialinio draudimo plotą. Su tuo negalima taikstytis, nes mes paisome valstybės sąrangos, o ne atskirų individų interesų. Aš siūlau, kad mes dėl šio dalyko būtume principingi.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Švitra ir gal koks nors komitetas ar frakcija pasiūlys kokią nors procedūrinę išeitį – padaryti pertrauką. A.Švitra. (Balsai salėje) Gerai, A.Švitra kalba dėl motyvų.

A.ŠVITRA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai abejoju, ar pagal buvusią įstatyminę situaciją įmanoma išreikalauti iš tų nemokėjusių asmenų tuos įnašus. Dalis individualių įmonių savininkų, patentininkų yra pensininkai. Jie ir taip yra užsidirbę tą draudimą. Mūsų komitetas stengėsi pašalinti tuos prieštaravimus. Kviesčiau pritarti komiteto nuomonei.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Balsuosime, ar priimame Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo komiteto variantą Nr.P-2775(2). (Balsai salėje) Nepritarėm pataisai, gerbiamieji kolegos. Ir Vyriausybės pataisai nepritarėm, ir naujai komiteto pataisai nepritarėm. Liko Nr.P-2775(2) – ankstesnis komiteto variantas.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai.

Pritariantys – už. Kolegos, dabar yra balsuojama dėl to varianto, kuriam pritarta po svarstymo.

Už – 48, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

A.Matulas – didysis sumaišties kėlėjas, aš taip galėčiau pavadinti. Kolegiškai, žinoma, kolegiškai.

1-13 klausimas – Biudžetinės sandaros įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2137 šiandien nesvarstomas, ar ne? Dabar nesvarstomas. Dėkoju.

 

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektas Nr.P-2794(2) (priėmimas)

 

1-14 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektas Nr.P-2794(2). Priėmimas. Tribūnoje – A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po to, kai mes pritarėme šiam įstatymo projektui po svarstymo, yra gautos ir įregistruotos Seimo nario R.Didžioko pataisos, Seimo nario L.Sabučio pataisos, Seimo nario V.Martišausko pataisa, taip pat naujos išvados, kurias pateikė Teisės departamentas. Kadangi gerbiamojo V.Martišausko pataisa yra ta pati kaip ir praeitą kartą, mes svarstymo metu ją atmetėme, aš manau, kad nederėtų šios pataisos svarstyti antrą kartą. Na, o dėl kitų pataisų…

PIRMININKAS. Dėl V.Martišausko jūs, kolega, manote visiškai pagal Statutą, nes analogiška pataisa buvo atmesta.

A.H.STASIULEVIČIUS. Prašome apsispręsti.

PIRMININKAS. 1 straipsnis ir R.Didžioko pataisa dėl 1 straipsnio.

A.H.STASIULEVIČIUS. 1 straipsniui pataisų nėra.

PIRMININKAS. 1 straipsniui. Prašome…

A.H.STASIULEVIČIUS. 1 straipsniui pataisų nėra.

PIRMININKAS. Jūs visiškai teisus, mane klaidina Sekretoriatas. Taigi dėl 1 straipsnio pataisų nėra.

A.H.STASIULEVIČIUS. Galime priimti.

PIRMININKAS. Galime priimti 1 straipsnį. 1 straipsnį priimame. 2 straipsnis.

A.H.STASIULEVIČIUS. 2 straipsniui yra gerbiamojo R.Didžioko pataisa. Komitetas pusei jos pritaria, pusei nepritaria. Pritaria, kad būtų išbraukti žodžiai “prieš pradedant ją naudoti”, o štai įrašyti žodžius “už kurio neatlikimą taikoma administracinė atsakomybė” komitetas nerekomenduoja, nes tai yra ne šio įstatymo objektas. Ši norma yra įrašyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir dubliuoti ją čia nereikia.

PIRMININKAS. Ar galime susitarti dėl tokio kompromiso – išbraukiam žodžius “prieš pradedant ją naudoti”, bet nepildom žodžiais. Ar ministras sutinka su tokia išeitim? Jeigu ne, renku 29 balsus.

Gerbiamieji kolegos, R.Didžiokas nesutinka. Registruojamės. Taigi pusė jo pataisos yra priimta į 2 straipsnio 35 dalį. Jis mano, kad reikia dar įrašyti žodžius “už kurių neatlikimą taikoma administracinė atsakomybė”. Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiam pasiūlymui nepritaria.

A.H.STASIULEVIČIUS. Aš norėčiau akcentuoti ir tai, kad dar yra ir Teisės departamento išvada dėl šio straipsnio 35 dalies. Teisės departamentas taip pat pritaria išbraukimui, bet nesiūlo nieko papildyti.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Ar svarstome R.Didžioko antrąją pataisą dėl papildomų žodžių įrašymo? Ar atsiras 29 Seimo nariai?

Už – 13. Gerbiamieji kolegos, ši pataisa nėra svarstoma. Galime priimti 2 straipsnį, taip?

PIRMININKAS. Galime. Ar galima priimti 2 straipsnį su puse R.Didžioko pataisos? Priimam.

Toliau 3 straipsnis, pone pranešėjau.

A.H.STASIULEVIČIUS. 3 straipsniui pataisų nėra.

PIRMININKAS. Priimam. 4 straipsnis.

A.H.STASIULEVIČIUS. 4 straipsniui yra gerbiamojo R.Didžioko, L.Sabučio ir taip pat Teisės departamento siūlymai. Aš manau, kad galim pritarti R.Didžioko siūlymui. Jis siūlo kitokią 4 straipsnio 7 dalies redakciją. Komitetas priima šią pataisą. Taip pat komitetas visiškai pritaria Teisės departamento pataisai. Dėl gerbiamojo L.Sabučio siūlymo. Jis siūlo pataisas 4 straipsnio 2, 3, 5 ir 6 dalims. Aš siūlau apsispręsti. Mes pritariame pono R.Didžioko siūlymui.

PIRMININKAS. Tai jūs nepritariat nei dėl 2, nei dėl 3, nei dėl 5, nei dėl 6 dalies?

A.H.STASIULEVIČIUS. Ne, pritariame pono R.Didžioko, o dabar pereinam prie pono L.Sabučio, jeigu taip galima.

PIRMININKAS. …varyti mums…

A.H.STASIULEVIČIUS. Komitetas pritaria faktiškai visoms pono L.Sabučio pataisoms, išskyrus vieną. Antrame lape, 2 dalis: “Kiti valstybinio administravimo subjektai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka”. Komiteto patarėjų ir teisininkų nuomone, čia ši pataisa nėra priimtina, nes nesuprantama pagal tokią redakciją, kokie gali būti kiti valstybinio administravimo subjektai.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, dėl kurios dalies pataisos nepriimat?

A.H.STASIULEVIČIUS. Kiek aš suprantu, čia bus 2 dalis.

PIRMININKAS. O dėl 3, 5, 6 priimat, taip?

A.H.STASIULEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. L.Sabutis reikalaus balsuoti? Pirma apsisprendimas, ar svarstom jūsų pataisą. Kolegos, ar svarstome L.Sabučio pataisą dėl 2 dalies?

A.H.STASIULEVIČIUS. Ne, ne.

PIRMININKAS. Dėl 2 dalies pranešėjas nepriėmė, kitas pataisas priima. Taigi dėl 2 dalies redakcijos. Ar svarstome L.Sabučio pataisas?

Tik 13 Seimo narių remia siūlymą svarstyti 2 dalies pataisą. Nėra svarstoma. Ar galime priimti 4 straipsnį su priimtomis pataisomis? 4 straipsnis yra priimamas su R.Didžioko pataisa ir su trimis L.Sabučio pataisomis. Dėl šio straipsnio dar nori kalbėti L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš tik norėjau pasitikslinti, dėkoju, kad yra tokia galimybė. Aš supratau, ką pranešėjas paaiškino, tai visos tos pataisos yra priimtinos, išskyrus vieną.

PIRMININKAS. Taip, mes sprendėm tik dėl 2 dalies. Toliau 5 straipsnis, gerbiamasis pranešėjau.

A.H.STASIULEVIČIUS. 5 straipsniui pataisų nėra. Bet yra Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas visiškai pritaria.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ar tikrai nėra 5 straipsniui siūlymų? O L.Sabučio?

A.H.STASIULEVIČIUS. Ne, nėra.

PIRMININKAS. Kolega, prašom. Kolega Alfredai Stasiulevičiau?

A.H.STASIULEVIČIUS. Kiek aš supratau, mes kolegos L.Sabučio pataisas apsvarstėme ir…

PIRMININKAS. Dėl 4 straipsnio.

A.H.STASIULEVIČIUS. …ir priėmėme viską, išskyrus vieną frazę. Dėl to ir buvo kalbėta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes kalbėjome dėl 4 straipsnio. L.Sabutis siūlė taisyti 4 straipsnio 2, 3, 5 ir 6 dalis. 2 dalies nepriėmėm. Pataisas dėl 3, 5, 6 dalių priėmėm.

A.H.STASIULEVIČIUS. Atsiprašau, aš vis dėlto tuomet siūlau grįžti prie to.

PIRMININKAS. Prie ko?

A.H.STASIULEVIČIUS. Prie 4 straipsnio. 4 straipsniui visiems L.Sabučio siūlymams yra pritarta.

L.SABUTIS. Ar patikslinau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėl 4 straipsnio. 4 straipsnis priimamas su visomis L.Sabučio ir R.Didžioko pataisomis, taip?

A.H.STASIULEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. 5 straipsnis.

A.H.STASIULEVIČIUS. 5 straipsnyje, kur yra pono L.Sabučio pataisų, viskam yra pritarta, išskyrus 2 dalį. Ką aš ir komentavau. Kiti valstybinio administravimo subjektai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

PIRMININKAS. Sutarta. Dėkoju. 5 straipsnis priimamas su L.Sabučio pataisomis, išskyrus 2 dalies pataisą.

A.H.STASIULEVIČIUS. Taip. Taip pat, kaip minėjau, ir Teisės departamento siūlymui pritarta.

PIRMININKAS. 6 straipsnis.

A.H.STASIULEVIČIUS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. 6 straipsnį priimam. 7 straipsnis?

A.H.STASIULEVIČIUS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Priimam. 8 straipsnis?

A.H.STASIULEVIČIUS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Priimam. 9 straipsnis?

A.H.STASIULEVIČIUS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Priimam. 10 straipsnis?

A.H.STASIULEVIČIUS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Priimam. 11 straipsnis?

A.H.STASIULEVIČIUS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Priimam. 12 straipsnis?

A.H.STASIULEVIČIUS. 12 straipsniui yra Seimo nario pono R.Didžioko siūlymas ir komitetas jam pritaria.

PIRMININKAS. 12 straipsnis priimamas su R.Didžioko pataisa. 13 straipsnis priimamas. 14 straipsnis?

A.H.STASIULEVIČIUS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. 15 straipsnis?

A.H.STASIULEVIČIUS. Taip pat yra gerbiamojo R.Didžioko pataisa, kuriai komitetas nepritaria. Argumentai labai paprasti ir aiškūs. Ponas R.Didžiokas siūlo po žodžio “suteikta” įrašyti “sąmoningai”, tačiau, juristų siūlymu, tai yra nepriimtina, nes vargu ar galima bus įrodyti, sąmoningai tai atlikta ar nesąmoningai. Todėl šiai pataisai komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Ministras R.Didžiokas nereikalauja balsuoti dėl šios pataisos. Galime priimti šį straipsnį? Priimam.

16 straipsnis?

A.H.STASIULEVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimame. 17 straipsnį priimame. 18 straipsnį priimame. 19 straipsnį priimame. 20 straipsnį priimame. 21 straipsnis?

A.H.STASIULEVIČIUS. 21 straipsniui, kaip jau minėjau, buvo pono V.Martišausko pataisa, kurią mes svarstėme ir jai nepritarėme. Taip pat yra pono R.Didžioko pataisa, kuriai komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Galim priimti 21 straipsnį? Priimta. 22 straipsnį priimame. 23 straipsnį priimame. 24 straipsnį priimame. 25 straipsnį priimame. 26 straipsnį priimame. 27 straipsnį priimame.

Pone pranešėjau, ačiū.

Niekas nekalba dėl motyvų? Niekas. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektą?

Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Ar priimame Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą?

46 ir Seimo Pirmininko balsas, 47 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

 

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos veterinarijos akademijos statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2887 (priėmimas)

 

Dar, kolegos, yra aštuoni universitetų statutų projektai, ir kviečiu Ž.Jackūną į tribūną. (Balsai salėje) Kolegos, iki antros valandos susitvarkom. Nr.P-2887 – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos veterinarijos akademijos statuto patvirtinimo” projektas. Priėmimas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiandien turime galimybę patvirtinti Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Lietuvos veterinarijos akademijos ir Lietuvos kūno kultūros akademijos statutus. Šie teisės dokumentai sukuria išvardintų aukštųjų mokyklų naujus Aukštojo mokslo įstatymo nustatytus veiklos pagrindus. Svarstomi statutai parengti aukštųjų mokyklų atstovams glaudžiai bendradarbiaujant su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu. Diskutuotinos nuostatos, taip pat Teisės departamento pastabos buvo aptartos komiteto posėdyje.

Atsižvelgiant į minėtas pastabas, komiteto narių išsakytus siūlymus, statutų tekstai yra šiek tiek patikslinti ir paredaguoti. Komiteto nariai pritaria, kad jie būtų patvirtinti Seimo nutarimu.

Kartu noriu pažymėti, kad svarstomi trijų aukštųjų mokyklų statutai nėra patyrę esmingesnio redaktorių plunksnos poveikio. Būtina kruopštesnė statutų, ypač Lietuvos veterinarijos akademijos statuto, tekstų redakcija. Ji bus atlikta prieš teikiant priimtus nutarimus dėl Gedimino technikos universiteto, Lietuvos veterinarijos akademijos, Lietuvos kūno kultūros akademijos statutų patvirtinimo pasirašyti Seimo Pirmininkui. Tiesiog mūsų redaktorė nespėjo. Turime redaguoti labai daug tekstų.

Kviečiu, gerbiamieji Seimo nariai, pritarti mūsų nutarimui, kuriuo patvirtintume minėtų trijų aukštųjų mokyklų statutus.

PIRMININKAS. Problemų juose nėra. Kolegos, nutarimas “Dėl Lietuvos veterinarijos akademijos statuto patvirtinimo”. Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimame. 2 straipsnį? Priimame. 3 straipsnį. Priimame. Prašome registruotis. Balsuosime, ar priimame šį nutarimą. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos veterinarijos akademijos statuto patvirtinimo”. Registruojamės.

Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Kas būtų už šį nutarimą, tas balsuoja už. Visi yra, tik Emanuelio nuolat nėra.

40 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra, nutarimas priimtas.

 

Seimo nutarimo "Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2916(2) (priėmimas)

 

Seimo nutarimo “Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto patvirtinimo” projektas. 1 straipsnis. Priėmimas. 1 straipsnį priimame. 2 straipsnį priimame. 3 straipsnį priimame. Prašome balsuoti dėl viso nutarimo teksto. Pritariantys – už.

38 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.

 

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos kūno kultūros akademijos statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2917 (priėmimas)

 

Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos kūno kultūros akademijos statuto patvirtinimo” projektas. Priėmimas. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Dėl 1 straipsnio A.Andriuškevičius. 1 straipsnį priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnis. Priimame. Prašome balsuoti dėl viso nutarimo projekto, dėl viso nutarimo teksto. Pritariantys – už.

Už – 37, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.

 

Seimo nutarimo "Dėl Vilniaus pedagoginio universiteto statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2922(2). Seimo nutarimo "Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2885(2). Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos žemės ūkio universiteto statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2952(2). Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos teisės akademijos pavadinimo pakeitimo ir Lietuvos teisės universiteto statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2886(3) (svarstymas)

 

Kolegos, dar keturi nutarimai, kuriais reglamentuojamas Vilniaus pedagoginio universiteto statutas, Vytauto Didžiojo universiteto statutas, Lietuvos žemės ūkio universiteto statutas ir Lietuvos teisės akademijos pavadinimo pakeitimo ir Lietuvos teisės universiteto statuto patvirtinimo nutarimo projektas. Prašom. Ž.Jackūnas tribūnoje.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas vakar dienos posėdyje apsvarstė ką tik paminėtų keturių aukštųjų mokyklų statutus ir jiems pritarė. Svarstymo metu buvo pažymėta, kad statutų rengėjai atsižvelgė į Teisės departamento išvadose pateiktas pastabas. Kartu atkreiptas dėmesys, kad kai kurie statutų tekstai reikalauja kruopštesnio kalbinio redagavimo.

Yra tam tikrų rūpesčių dėl Teisės akademijos. Dalykas tas, kad Kauno miesto vicemeras Jankus savo rašte, adresuotame Seimui, nurodo, kad dėl Teisės universitetui, tiksliau, akademijai perduodamų Reformatų bažnyčios Kaune patalpų, kurios yra įtrauktos į sąrašą, esama tam tikrų ginčų su Kauno evangelikų reformatų bažnyčios bendruomene. Teisės akademijos vadovybė lyg ir neprieštarauja, kad šios patalpos galėtų būti išbrauktos iš minėto sąrašo, bet kartu reikia pasakyti, kad mūsų nutarimo projektu, kuriuo mes 1998 m. sausio 8 d. patvirtinome akademijos statutą, minėtos patalpos yra įtrauktos. Dabar jos oficialiai priklauso akademijai. Tiesa, yra teismo sprendimas, kaip man minėjo, kuriuo pripažįstamos tos patalpos, tai aš nežinau, kaip dabar čia pasielgti, ar išbraukti, ar neišbraukti? Aš manau, kad tai nėra toks esminis dalykas. Kol kas galbūt pasiūlykime iš tiesų išbraukti, o paskui dar iki priėmimo, iki antradienio, pasiaiškinsime situaciją. Šiaip aš negalėčiau ką nors daugiau pasakyti apie visus minėtus keturis statutus. Jie parengti vadovaujantis įstatymu. Mūsų teisės specialistai žiūrėjo, atrodo, lyg ir nieko tokio nėra, ką būtų galima prikišti, reikėtų tik gerai suredaguoti ir, aš manau, būtų galima priimti ateinantį antradienį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo Seimo nutarimo “Dėl Vilniaus pedagoginio universiteto statuto patvirtinimo” projektui? Pritariame.

Seimo nutarimo “Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo” projektui pritariame po svarstymo. Seimo nutarimo ”Dėl Lietuvos žemės ūkio universiteto statuto patvirtinimo” projektui taip pat pritariame po svarstymo.

Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos teisės akademijos pavadinimo pakeitimo ir Lietuvos teisės universiteto statuto patvirtinimo” projektui taip pat pritariame. (Balsai salėje) Nėra nieko užsirašiusių, kolegos. Kolegos, nieko neradau užsirašiusių. (Balsai salėje) Seimo narys A.Sakalas nori kalbėti dėl Teisės akademijos pavadinimo keitimo ir statuto? Prašom, kolega. A.Sakalas kalba diskusijoje.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš pasakysiu, kad logiška padaryti iš akademijos universitetą, ir dėl to man nekyla jokių abejonių. Man daugiau kyla abejonių dėl paties pavadinimo. Kaip žinome, 1991 m. Europos Sąjunga patvirtino penkias mokslų klasifikacijos grupes, kurias vėliau (1998 m.) patvirtino Lietuvos Respublika. Tai buvo humanitariniai mokslai – viena grupė, socialiniai mokslai – antra grupė, fiziniai – trečia, biomedicininiai – ketvirta ir technologiniai mokslai – penkta grupė.

Universiteto sąvoka apima ne vieną kokį nors specialų mokslą, o visą bent jau vieną mokslų grupę. Kaip pavyzdį aš galėčiau pasakyti, kad Vilniaus universitetas pagal tą Europos Sąjungos pateiktą ir Lietuvoje patvirtintą klasifikaciją apima humanitarinių, socialinių, fizinių ir biomedicininių mokslų grupes. Kauno technologijos universitetas – fiziniai, technologiniai mokslai, Vytauto Didžiojo universitetas – socialiniai, humanitariniai ir kiti mokslai. Analogiškai yra ir kituose universitetuose. Tuo tarpu niekas neįvardija vieno kokio nors mokslo šakos universiteto pavadinimo, pavyzdžiui, teisės mokslų. Todėl aš neprieštaraudamas tam, kad Teisės akademija taptų universitetu, siūlyčiau tiek ir (…), tiek ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui pagalvoti dėl pavadinimo. Geriausiai, man atrodo, tiktų pavadinimas Vilniaus socialinių mokslų universitetas, nes teisės mokslai priklauso būtent socialiniams mokslams. Tai tikrai atitiktų universiteto sąvoką, ten būtų keli fakultetai, vėliau galėtų būti ir daugiau, bet iš tiesų tai būtų pagal dabartinę klasifikaciją, kad vėliau mums nereikėtų keisti. Todėl manyčiau, kad komitetas šį klausimą dar galėtų apsvarstyti, pataisos aš nepateikiau, nes tai reikėtų derinti su pačia akademija. Bet tai būtų racionalus sprendimas, kuriam neturėčiau jokių priekaištų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai galime dabar pritarti po svarstymo? Pritariame po svarstymo. Dabar dėl perduodamų naudoti pastatų sąrašo. Mes iš to sąrašo išbraukiame Putvinskio g. 70. Atsiprašau, Ožeškienės g. 41. (Balsai salėje) Sporto salė ir valgykla Ožeškienės g. 41. Mat aš neturiu tikslaus teikimo dėl šio pasiūlymo. Ar galime bendruoju sutarimu tai padaryti? Bendruoju sutarimu tai padarom. Dar norėtų kalbėti V.Pakalniškis.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, Seimas nėra teismas, kuris sprendžia ginčus dėl patalpų. Jeigu dabar akademijos balansui priklauso šios patalpos, jas reikia ir palikti. Išsispręs ginčas, taip ir bus. Tegul taip bus ir esant naujam pavadinimui. Nereikėtų mums to klausimo apskritai svarstyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, o gal dėl šios pataisos iš tikrųjų reikėtų susilaikyti. Iki priėmimo gal būtų galima pasišnekėti, nes V.Pakalniškio pastaba yra visiškai rimta. Jeigu iš tikro… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, aš tada formaliai žiūrėsiu. Aš neturiu pataisos, kad mes galėtume pataisyti. Suteikiu žodį F.Palubinskui.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kartą mes pritarėme, tai yra dokumente. Aš manau, kad šiuo momentu iš tikrųjų bent tai daliai nereikėtų pritarti. Bus nepritarta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi pritariam projekto Nr.P-2886 trečiajam variantui, pone komiteto pirmininke. O dėl pataisų, kai bus įregistruota pataisa, tada ir spręsime dėl Ožeškienės gatvės.

 

Kelių fondo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2809* (svarstymas)

 

Kolegos, dar vienas projektas, rezervinis klausimas – Kelių fondo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2809. Svarstymas. Tribūnoje – A.Žvaliauskas.

A.ŽVALIAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, tai yra įstatymo projektas, galbūt iš dalies papildantis ir paaiškinantis Kelių fondo įstatymo 8 straipsnį. Aš išskirčiau du momentus. Viena pataisa, kurioje yra sakoma, kad Kelių fondo lėšos naudojamos transporto infrastruktūrai įrengti. Tai yra pataisymas papildant, kad jos taip pat naudojamos ir bevariklio transporto infrastruktūrai įrengti ir prižiūrėti. O kita pataisa susijusi su Vyriausybės 5% rezervu, sakanti, kad Vyriausybė reikalui esant iš to rezervo šiek tiek lėšų gali skirti perkėlai į Neringą finansuoti. Jūs visi žinote tą situaciją ir tą konfliktą, kuris buvo praeitą pavasarį, vasaros pradžioje. Atsižvelgiant į tai Susisiekimo ministerijos duota tokia pataisa. Aš tiek. Noriu pasakyti, kad Biudžeto ir finansų komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ar svarstome, ar jūs priimate R.Didžioko pasiūlymą papildyti 1 straipsnio 1 dalį?

A.ŽVALIAUSKAS. Priimu.

PIRMININKAS. Ar galime bendruoju sutarimu priimti? Bendruoju sutarimu priimame R.Didžioko siūlymą. Ir dabar visas įstatymas. Kalbama dėl motyvų. Dėkoju pranešėjui. Žodį suteikiu J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad ten įrašyta du kartus: programoms finansuoti ir programoms finansuoti. Pirmą kartą reikėtų išbraukti. “Užtikrinimo programoms, taip pat kitoms transporto infrastruktūros plėtros programoms finansuoti”. Vieną kartą, ir viskas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi pritariame po svarstymo Kelių fondo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2809 su R.Didžioko pataisa.

 

Seimo nutarimo "Dėl 2001 metų skelbimo Europos kalbų metais Lietuvoje" projektas Nr.P-2915 (svarstymas ir priėmimas)

 

Ir paskutinis projektas iki pietų – Seimo nutarimo “Dėl 2001 metų skelbimo Europos kalbų metais Lietuvoje” projektas Nr.P-2915. Šiandien turime svarstyti, komiteto išvada teigiama. Tribūnoje – Ž.Jackūnas. Ar jis dar kelis žodžius norėtų tarti?

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, priimdami nutarimą “Dėl 2001 metų paskelbimo Europos kalbų metais Lietuvoje” išreikšime savo valią visokeriopai remti daugiakalbės Europos, kurios nare taps ir Lietuva, kūrimo darbą. Taip pat išreikšime savo nuostatą remti pastangas kurti modernią, europinės kultūros tradicijas puoselėjančią Lietuvos visuomenę ir valstybę. Mūsų komiteto nariai apsvarstė šį nutarimo projektą, pataisė atsižvelgdami į Teisės departamento pastabas ir jam pritarė. Todėl, gerbiamieji kolegos, ir jus kviečiu priimti, pritarti Seimo nutarimui “Dėl 2001 metų skelbimo Europos kalbų metais Lietuvoje”.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritariame po svarstymo. Gal galėtume šį nutarimą dabar priimti? Kolegos? Niekas neprieštarauja, kad šį nutarimą dabar priimtume. Preambulę pradedame priimti. Priimame. 1 straipsnį priimame, 2 straipsnį priimame, 3 straipsnį priimame, 4 straipsnį priimame, 5 straipsnį priimame. Kviečiu registruotis. Balsuosime dėl viso Seimo nutarimo “Dėl 2001 metų skelbimo Europos kalbų metais Lietuvoje” projekto teksto.

Užsiregistravo 42 Seimo nariai.

Balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl 2001 metų skelbimo Europos kalbų metais Lietuvoje”. Kas už?

Už – 37, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.

Rytinis posėdis baigiamas.