Dešimtasis (522) posėdis
2000 m. spalio 10 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS. Sveikinu visus, kokia nors forma tapusius laisvesnius, nugalėjusius rinkimuose ir nugalėsiančius kituose. Sėkmės, kolegos! Skelbiu posėdį pradėtą.

2000 m. spalio 10 d. (antradienio) darbotvarkė

Registruojamės. Registruojamės ir šios dienos darbotvarkė. Ji aptarta ir sutarta Seniūnų sueigoje. Prašyčiau leisti padaryti vieną patikslinimą, kad šiandien būtų pateikiami dar pora nutarimų dėl dviejų aukštųjų mokyklų statutų – Vilniaus pedagoginio universiteto ir Klaipėdos universiteto, tada komitetas galėtų pasivyti ir mes galėtume iki kadencijos pabaigos apsvarstyti ir priimti šiuos nutarimus, kad universitetai galėtų laisvai tvarkyti savo reikalus.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Ar galime pritarti šios dienos darbotvarkei? Pritariame.

Gamtinių dujų įstatymo projektas Nr.P-2779(2) (priėmimas)

Taigi pirmasis klausimas – Gamtinių dujų įstatymo projektas Nr.P-2779. Kviečiu į tribūną S.Malkevičių. Priėmimas. O kolegų prašyčiau dėmesio. Mums reikės 71 balso priimant Seimo statuto pataisas ir atleidžiant savo noru išeinantį Seimo kontrolierių A.Valį. Tai prašyčiau dėmesio. Mes prie šių klausimų tuojau pereiname. O dabar S.Malkevičius ir pirmojo įstatymo – Gamtinių dujų įstatymo projekto – priėmimas. Aš prašyčiau tylos. A.Sysas reiškia džiaugsmą ir kol jis jį baigs reikšti, turėtume padaryti pauzę. Prašyčiau tylos, kolegos!

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo priėmimas. Turiu pasakyti, kad po svarstymo, mūsų visų pataisymų, mes neturim naujų siūlymų, galbūt išskyrus Teisės departamento išvadą dėl 21 ir 23 straipsnių.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, pradedame priėmimą. Gal galime šį įstatymą priimti skirsniais? 1 skirsnis, kolegos, 1 ir 2 straipsniai. Ar galime priimti?

S.MALKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. 1 skirsnį priimame.

2 skirsnis. 3, 4 straipsniai – iki 8 straipsnio. 2 skirsnį priimame.

3 skirsnis. Priimame.

4 skirsnis.

S.MALKEVIČIUS. Priimame.

PIRMININKAS. Priimame.

5 skirsnis. Priimame.

6 skirsnis.

S.MALKEVIČIUS. Dėl 6 skirsnio aš turiu pastabėlę.

PIRMININKAS. Dėl 5 skirsnio? Dėl 6 skirsnio, prašom.

S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau, kad būtų patikrinta stenograma. Aš dabar abejoju, ar čia teisingai yra parašyta 15 straipsnyje. Man rodos, buvo priimtas K.Trapiko siūlymas išbraukti 2 sakinį, kur sistemos gali būti įrengiamos dujų įmonių vartotojų iniciatyva.

PIRMININKAS. Tai šito aš dabar jums, kolega, negaliu pasakyti…

S.MALKEVIČIUS. Jeigu patikrinus stenogramą iš tikrųjų taip buvo padaryta, tai siūlyčiau pakoreguoti paprasčiausiai tekstą.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį K.Trapikui.

K.TRAPIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau 15 straipsnio 1 dalyje…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau tylos!

K.TRAPIKAS. … išbraukti sakinį “sistemos gali būti įrengiamos dujų įmonių vartotojų iniciatyva”, nes tai prieštarauja 14 straipsnio 7 daliai.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau! Aš nežinau, ar jūs girdite, ką kalba K.Trapikas, aš negirdžiu. (Triukšmas salėje) Prašyčiau tylos!

K.TRAPIKAS. Taigi aš siūlau išbraukti 15 straipsnio 1 dalyje vieną sakinį: “Sistemos gali būti įrengiamos dujų įmonių ir vartotojų iniciatyva”, nes tai prieštarauja 14 straipsnio 7 daliai dėl kainų reguliavimo ir naujų dujotiekių išlaidų neįtraukimo į dujų kainą. Jeigu mes paliksime šitą sakinį, tada išeis taip, kad tie, kurie pasistatė dujotiekį, galės reikalauti didinti dujų kainas visiems vartotojams, nors 14 straipsnio 7 dalyje nenumatoma tai daryti. Todėl prašau palaikyti mano pasiūlymą, kuris buvo užregistruotas, kai mes šį įstatymą svarstėme.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galiu pasakyti vieną dalyką. Aš tikrai neatsimenu, ar mes tą sakinį išbraukėme iš 15 straipsnio, bet jeigu jis buvo išbrauktas ir dabar vėl atsirado, tai Ekonomikos komiteto patarėjai daro klaidų, mes galime padaryti tokią išvadą. Aš dabar negaliu patikrinti greitai, ar šitas sakinys buvo išbrauktas. (Balsas iš salės: “Tai užfiksuokite dabar, kad mes pataisėme, ir viskas”) Kolegos, niekas neprieštarauja, ar ne? K.Trapiko per svarstymą buvęs siūlymas ir dabar jis priimamas. Ir tada, ko gero, buvo priimamas, bet tekste, skirtame priėmimui, kol kas yra. Sakinys “Sistemos gali būti įrengiamos dujų įmonių vartotojų iniciatyva” yra išbraukiamas, ar ne? Dėkoju. Ar galime priimti visą 6 skirsnį?

S.MALKEVIČIUS. Galime.

PIRMININKAS. Priimame. 7 skirsnis.

S.MALKEVIČIUS. Galime priimti.

PIRMININKAS. Priimame.

8 skirsnis. Priimame.

9 skirsnis. Priimame. Dėkui.

S.MALKEVIČIUS. 9 skirsnio – ne. Atsiprašau…

PIRMININKAS. Pastabų nėra.

S.MALKEVIČIUS. Atsiprašau, 8 skirsnio 21 straipsnis. Buvo Teisės departamento siūlymas išbraukti 4 dalį. Aš manau, kad galima sutikti.

PIRMININKAS. Kolegos, Teisės departamentas siūlo iš 21 straipsnio išbraukti 4 dalį, pranešėjas priima. Bendruoju sutarimu patvirtiname šią nuostatą ir dar kartojame, kad šis straipsnis ir 8 skirsnis priimamas.

Ir 9 skirsnis priimamas, ar ne?

S.MALKEVIČIUS. 9 skirsnio dėl įstatymo įsigaliojimo 23 straipsnyje taip pat yra Teisės departamento siūlymas įsigaliojimą susieti su Civilinio kodekso 77 straipsnio reikalavimais. Tai reikštų, kad sakinio dalį iš 1 dalies po kablelio reikia išbraukti, kitaip tariant, “parengus įstatymą įgyvendinančius teisės aktus”, o nurodyti tik datą. Tai čia galima…

PIRMININKAS. Šis įstatymas įsigalioja…

S.MALKEVIČIUS. Nuo 2001 m. sausio 1 d., ir taškas, ir toliau nereikia šalutinės sakinio dalies.

PIRMININKAS. Taip, tai Teisės departamento siūlymas. 23 straipsnio 1 dalis bus tokia: “Šis įstatymas įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 dienos”. Niekas neprieštarauja, straipsnis priimamas ir paskutinis skirsnis priimamas. Ačiū pranešėjui.

Ar turėtumėte jėgų, kolegos, kalbėti dėl motyvų? Niekas nekalba. Registruojamės.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Balsuojame, ar priimame Gamtinių dujų įstatymą. Balsuoti pradėjome.

Už – 54, prieš – 11, susilaikė 12. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo “Dėl Seimo kontrolieriaus atleidimo iš pareigų” projektas Nr.P-2954 (svarstymas ir priėmimas)

Kolegos, mūsų yra 88. Seimo Statuto pataisos, ar ne? Ar galime dabar mėginti kalbėtis dėl Seimo kontrolieriaus vilčių? Rezervinis 2, kolegos. Seimo nutarimo “Dėl Seimo kontrolieriaus atleidimo iš pareigų” projektas teikiamas atsižvelgiant į jo asmeninį prašymą. Rezervinis 2 klausimas, kolegos. (Triukšmas salėje) Gerbiamasis kolega, tiesiog dėl to, kad dabar yra pakankamas Seimo narių skaičius. Aš neabejoju, kad po pusvalandžio ir paties nebus posėdyje.

Seimo nutarimo “Dėl Seimo kontrolieriaus atleidimo iš pareigų” projektas Nr.P-2954. Gerbiamieji kolegos, ar dar kas norėtų kalbėti diskusijoje? Diskusijoje, kolegos, niekas nenori kalbėti, ar ne? Aplinkybės žinomos, pono A.Valio asmeninis prašymas yra ir dabar jį ilgai laikyti “pakabintą” nei šis nei tas. Gerbiamieji kolegos, kas kalbėtų dėl motyvų? Pradedame priėmimą. Ar dėl motyvų nėra kalbančių? Pirmininkas V.Landsbergis. Kolegos, dėmesio.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, turbūt visi skaitėte, kai buvo rašoma apie tą atsitikimą, dėl kurio iškelta baudžiamoji byla dėl neatsargaus elgesio su ginklu, kai buvo sunkiai sužeistas žmogus. Deja, yra ta aplinkybė, kad tas neatsargus elgesys įvyko esant išgėrusiam. Kaip mes prisimename, tai ne pirmas atvejis, kai tokie incidentai įvyksta Seimo kontrolieriui piktnaudžiaujant alkoholiu. Šiaip ar taip, tai negali likti be pasekmių. O kadangi pats ponas A.Valys labai gerai tai suprato ir iš karto parašė pareiškimą, tai mums reikia balsavimu šitą pareiškimą patenkinti. Prašau paremti, kad tai būtų užbaigta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Prašau registruotis atsakingai taip pat ir profesorių V.Vilimą. Kolegos, balsuosime dėl Seimo nutarimo dėl Seimo kontrolieriaus A.Valio atleidimo iš pareigų jam pačiam prašant. Pavadinimas kitoks, esmę dabar pasakiau. Registruojamės, gerbiamieji. Dėmesio! Pagal Seimo kontrolierių įstatymą reikia 71 balso, kad asmeninė valia būtų patenkinta. Posėdžiauja 89 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas? Prašom balsuoti atsakingai, gerbiamieji.

Už – 72, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.

Kolegos, Seimo statuto reikalai. F.Palubinskas prašo žodžio.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš negaliu suprasti tos procedūros, pagal kurią žmogus prašosi būti atleidžiamas iš posto, bet yra galimybė, kad mes neatleisime. Aš manau, kad tokiais atvejais turi būti automatiškai suteiktą teisė žmogui atsisakyti savo posto.

Seimo statuto "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 24, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 44, 48, 54, 55, 77, 79, 81, 83, 88, 89, 90, 93, 115, 119, 121, 126, 127, 130, 136, 138, 139, 155, 172, 187, 188, 206, 209, 214, 219, 225 straipsnių pakeitimo ir šeštojo bei trisdešimtojo skirsnių pavadinimo pakeitimo" projektas Nr.P-2548(4*) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. 1-2a – projektas Nr.P-2548(4). Gerbiamieji Seimo nariai, mums reikės 71 balso balsuojant dėl Statuto pataisų. Prašyčiau pabūti posėdžių salėje. Kviečiu į tribūną J.Razmą. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, priminčiau, kad Statutą pastraipsniui mes esame priėmę, tačiau vėliau atsirado Teisės departamento pastabų. Na, į jas būtų galima redaguojant atsižvelgti. Teisės departamentas mano, kad parašyti įgaliojimai Seimo posėdžių sekretoriatui yra per daug aukšto rango. Aš manau, kad šiuos įgaliojimus būtų galima performuluoti taip, kad tai liktų kaip Posėdžių sekretoriato pagalbos teikimas Seimo Pirmininkui arba jo įgaliotam pavaduotojui, o turinys liktų toks pat. Lygiai tokia pat ir trečioji pastaba dėl to, kad valstybės kontrolieriaus atskiroji nuomonė pateikiama Seimo kancleriui. Tai nelabai tiktų, kai kanclerio statusas keičiasi. Iš tikrųjų galima toje vietoje pakeisti, kad ne kancleriui, o Pirmininkui arba jo įgaliotam pavaduotojui.

Taigi būtų nedideli redakciniai pakeitimai, o dabar prašyčiau pritarti…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo statuto pataisoms jau buvo pritarta pastraipsniui. Ar galime padaryti pataisas, susijusias su Teisės departamento išvadomis? Galime bendru sutarimu tai padaryti. Dėkoju.

Dabar dėl motyvų. Primenu, kad yra trys Statuto pataisos, trys dokumentai: pirmasis, dėl kurio mes dabar kalbame, yra A.Čapliko ir R.Melnikienės, paskui yra D.Paukštės ir A.Bartkaus inicijuoti. Niekas nekalbėtų dėl motyvų? Registruojamės. Registruojamės, kolegos. Balsuojame, ar priimame Seimo statuto “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir šeštojo bei trisdešimtojo skirsnių pavadinimų pakeitimo” projektą. Registracijos Nr.P-2548(4). Registruojamės.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad būtų priimtos šio Seimo statuto pataisos, teiktos centristų, kurioms pritarta per visas stadijas. Pritariantys – už. Kolegos, reikia 71 balso. Prašom balsuoti atsakingai.

70 Seimo narių, gerbiamieji kolegos, balsavo už. (Balsai salėje) Ar aš galiu, naudodamasis posėdžio pirmininko teise, prašyti dar kartą balsuoti dėl šio dokumento? Kolegos, balsuojame dar kartą. Registruojamės dar kartą. Registruojamės.

Užsiregistravo 91 Seimo narys. Kas būtų už tai, kad būtų priimtos tik ką aptartos Seimo statuto pataisos, kviečiu balsuoti už. Vieno balso mažai.

Už – 74, kolegos, Seimo statuto pataisos priimtos.

Seimo statuto "Dėl Seimo statuto 29, 44, 48 straipsnių pakeitimo ir papildymo" projektas Nr.P-2526(4*) (priėmimo tęsinys)

1-2d – Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 29, 44, 48 straipsnių pakeitimo ir papildymo” projektas Nr.P-2526(4). Vėl J.Razma tribūnoje. Tuojau turime balsuoti dėl šių Statuto pataisų.

J.RAZMA. Taip pat nedidelė Teisės departamento pastaba, kuria jie pareiškė priekaištų dėl 2 straipsnyje vartojamos sąvokos “teikimas”. Jie siūlo vadinti, kad Pirmininkas teikia nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Kolega Martišauskai...

J.RAZMA. Tai tikrai redakcinė pataisa, aš siūlau ją priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Irgi priimta pastraipsniui jau yra. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? D.Paukštės iniciatyva čia yra. L.Sabutis – dėl motyvų.

L.SABUTIS. Be abejo, pritariu šiam projektui ir pataisoms, tačiau reikėtų gal truputėlį liautis redaguoti jau galiojančius įstatymus. Daugiau neturiu jokių pastabų. Dėl atlyginimų reikia…

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis dar kartą. Registruojamės. Kolegas, geriančius vandenį, prašau registruotis.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau jūsų paramos Seimo statuto pataisoms, teikiamoms D.Paukštės. Pritariantys – už, kolegos. Kolegos, prašyčiau balsuoti, kiek įmanoma, pozityviau. Gerbiamieji kolegos, pataisoms nėra pritarta.

Taigi projektas Nr.P-2526(3). (Balsai salėje) Kolegos, ar dar galėtume tartis ir dar kartą balsuoti? (Balsai salėje) Aš labai apgailestauju, kolegos, kad jūs ketvirtų metų pabaigoje esate tokie… (Balsai salėje) Tėvynės sąjungos frakcija siūlo dar kartą registruotis. Registruojamės! (Balsai salėje) Kolegos, šios pataisos labai naudingos, kad žmogus, patekęs į Seimą, kuo greičiau taptų komiteto nariu ir galėtų įsitraukti į darbą. (Balsas iš salės)

Užsiregistravo 82 Seimo nariai.

Kolegos, bendruoju sutarimu dar kartą balsuojame dėl Seimo statuto pataisų. Daktare Olekai, prašyčiau tylos. Kas būtų už tai, kad šios pataisos būtų priimtos? Pone Dainiau, jūs visiškai neskatinate teisingai pasirinkti.

71 – už. Gerbiamieji kolegos, Statuto pataisos priimtos.

Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 230 straipsnio papildymo” projektas Nr.P-2324* (priėmimo tęsinys)

Dar viena Statuto pataisa, projektas Nr.P-2324, kurį teikė A.Bartkus, – Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 230 straipsnio papildymo” projektas. Priėmimas, gerbiamieji. Ar kas dar kalbėtų dėl motyvų? Nėra kalbančių. Ar galime iš karto balsuoti? Kolegos, paskutinis balsavimas, kuriam reikia 71 balso. Prašyčiau kantrybės ir paramos.

59 – už. Gerbiamieji kolegos, šios pataisos yra nepriimtos. Pataisos nepriimtos.

Anuos du projektus Nr.P-2548(3) ir Nr.P-2526(3), mūsų priimtus, prašyčiau leisti sujungti ir pateikti pasirašyti vieną dokumentą.

Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 7, 13, 14, 16, 18, 19, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2549(4*) (priėmimo tęsinys)

Seimo narių darbo sąlygų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2549(4). J.Razma kviečiamas į tribūną. Seimo narių darbo sąlygų įstatymo pataisos.

J.RAZMA. Vėl tiktai norėčiau pasakyti keletą žodžių dėl Teisės departamento pastabų, kuriose jie atkreipia dėmesį, kad frakcijos referentas turėtų būti skiriamas galbūt frakcijos seniūnų įgaliojimo laikui. Aš vis dėlto šiek tiek patikslinčiau jų pastabą ir sakyčiau, kad frakcijos referentas galėtų būti skiriamas frakcijos įgaliojimų laikui, kad nereikėtų kiekvienam seniūnui teikti. Bet jeigu frakcijos nelieka, žinoma, to referento irgi nelieka, kas yra natūralu.

PIRMININKAS. Sutariame, kolegos, ar ne? Sutariame. 1 straipsnis. Priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnis. Priimame. 4 straipsnis. Priimame. 5 straipsnis. Priimame. 6 straipsnis. Priimame. 7 straipsnis. Priimame. 8 straipsnis. Priimame. 9 straipsnis. Priimame. Niekas nekalba dėl motyvų.

Balsuojame, ar priimame Seimo narių darbo sąlygų įstatymo pataisas Nr.P-2549(3). Kolegos, ar priimame šį įstatymą? Pritariantys – už.

61 – už, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.

Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2749(3*) (priėmimo tęsinys)

Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2749. Priėmimas. Ar galime priimti šį įstatymą? Niekas nekalba. Seimo kancleris yra išbraukiamas. Niekas nekalba. Balsuojame iš karto, ar priimame šį įstatymą. Balsuojame, ar priimame Piliečių įstatymo leidybos iniciatyvos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymą.

56 – už, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio emblemos ir pavadinimo įstatymo projektas Nr.P-2880(3*) (priėmimas)

1-3a projektas Nr.P-2880(3) – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio emblemos ir pavadinimo įstatymas. Priėmimas. A.Matulas kuo greičiau žengia į tribūną ir padeda mums priimti.

A.MATULAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Teikiamas priimti Raudonojo Kryžiaus draugijos, Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio emblemos ir pavadinimo įstatymas. Pasiūlymų, pataisų negauta. Yra teisinga Teisės departamento pastaba dėl to, kad įstatymui įsigaliojus Konstitucijoje numatyta tvarka, paskelbus jį “Valstybės žiniose”, vis dėlto kai kurios 29 straipsnio nuostatos numato, kad Vyriausybė iki tam tikros datos priima poįstatyminius aktus. Dar kartą gerai peržiūrėję mūsų patarėjai ir aš įstatymo projektą, matome, kad tiesiogiai jokių pavedimų Vyriausybei priimti vieną ar kitą įstatymą lydintį aktą neliko. Yra pavedimai Raudonojo Kryžiaus draugijai ir kai kurioms kitoms organizacijoms. Todėl aš manau, kad tikslinga atsižvelgti į Teisės departamento pasiūlymą ir tai reikėtų realizuoti visai išbraukiant 29 straipsnį. Jo iš esmės nereikia ir tada jokių prieštaravimų neliktų. Todėl aš labai prašau jūsų…

PIRMININKAS. Dėkoju.

A.MATULAS. …išbraukti 29 straipsnį ir priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Kolegos, gal galėtume šį įstatymą priimti skyriais? Priimame. 1 skyrius. Priimame. 2 skyrius. Priimame. 3 skyrius. Priimame. 4 skyrius priimamas be 29 straipsnio. Dėkui. Prašom kalbėti dėl motyvų.

A.MATULAS. Ačiū visiems.

PIRMININKAS. Nėra kalbančių. Registruojamės! Šiandien daug balsavimų, todėl ir daug registravimųsi.

Užsiregistravo 70 Seimo narių.

Balsuojame dėl Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio emblemos ir pavadinimo įstatymo priėmimo. Kas už, kolegos?

59 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 188¹⁵ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2881(2*) (priėmimas)

Projektas Nr.P-2881(2) – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 188¹⁵ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymas. A.Sakalas turėtų kuruoti šį projektą, bet kairė pusė tiesiog akyse tirpsta. Pabuvo dešimt minučių posėdyje ir tuoj salėj jos neliks.

Taigi G.Imbrasienė gelbsti savo kolegą.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, šiam įstatymo projektui jokių pastabų bei pasiūlymų negauta. Sveikatos reikalų komitetas atsižvelgė į mūsų pastabą, todėl siūlau priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. 1 straipsnis? Priimame. 2 straipsnis? Priimame. 3 straipsnis? Priimame. Iš karto balsuojame, ar priimame šias Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas. Pritariantys – už.

Už – 55, prieš nėra, susilaikė 2, įstatymas priimtas.

Vyriausybės įstatymo 3, 9, 10, 13, 14, 18, 22, 24, 26, 29, 30, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 44 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2830(2) (priėmimas)

Gerbiamieji, toliau Vyriausybės įstatymo Nr.P-2830(2) pataisos. L.Sabutis – tribūnoje. Priėmimas.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, mūsų Seimui tenka ir garbė, ir pareiga pataisyti siūlomas priimti Vyriausybės darbo formavimo įstatymo pataisas. Įstatymas nenaujas, daug kam žinomas praktiškai, bet visuomet sklandžiau vyksta darbas, kai veikla yra preciziškai reglamentuota ir suderinta su jau galiojančiais įstatymais. Po svarstymo praėjusią savaitę mes jokių kitų pastabų negavome, išskyrus tas, į kurias atsižvelgė Seimo nariai ir komitetas. Aš dar pateikiau kai kuriuos patikslinimus, kuriuos pastebėjau po svarstymo ir išgirdęs kolegų kalbas. Turėčiau paminėti ir gerbiamojo P.Papovo, ir kitų kalbas dėl atitinkamų vertinimų arba funkcijų, sakykim, kiek tai susiję su visos Vyriausybės kabineto veikla, taip pat su ministro kaip politiko ir karjeros tarnautojų, dirbančių valstybės, konkrečiau, Vyriausybės institucijose, veikla. Šios pastabos yra įregistruotos ir jums išdalintos. Aš šiandien siūlyčiau vertinti atskirus Vyriausybės įstatymo straipsnius iš eilės. Jeigu būtų kokių nors abejonių ar klausimų, pasistengčiau į juos atsakyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galima bendruoju sutarimu priimti L.Sabučio pataisas dėl 9, 14, 16, 24, 25 straipsnių? Galime tai padaryti bendruoju sutarimu, kad paskui priimant nekiltų problemų. L.Sabučio pataisos visiems straipsniams yra priimamos. Dabar galime pradėti priėmimą. Pataisų nėra, ar ne?

L.SABUTIS. Daugiau jokių negauta.

PIRMININKAS. 1 straipsnis? Priimame. 2 straipsnis? Priimame. 3 straipsnis? Priimame. 4 straipsnis? Priimame. 5 straipsnis? Priimame. Dėl 5-ojo? Dėl 5 straipsnio – P.Papovas. Ne? Ne.

L.SABUTIS. 5 straipsniui turėsime tiktai vieną redakcinę pataisą, t.y. kad už darbą atlyginama pagal jau mums žinomo įstatymo pavadinimą.

PIRMININKAS. Taigi 5 straipsnis? Priimame. 6 straipsnis? Priimame. 7 straipsnis? Priimame. 8 straipsnis? Priimame. 9 straipsnis? Priimame su L.Sabučio pataisomis. (Balsas salėje) Dėl 9 straipsnio, kolega? Taigi 9 straipsnis priimamas. 10 straipsnis priimamas. 11 straipsnis priimamas. 12 straipsnis priimamas. 13 straipsnis priimamas.

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. 14 straipsniui priimame L.Sabučio pataisą. Dėl šio straipsnio kalba P.Papovas.

P.PAPOVAS. Aš labai atsiprašau, L.Sabučio pataisos dabar neturiu. Jeigu išbraukta “per viceministrus” 31 straipsnio 2 dalyje, tada gerai. Jeigu neišbraukta, tai ministras vis dėlto turėtų vadovauti tiesiogiai administraciniams padaliniams, bet ne per visą…

PIRMININKAS. Taigi čia kalbama ne dėl jūsų pataisos, o dėl straipsnio.

P.PAPOVAS. Taip, dėl straipsnio.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau?

L.SABUTIS. Dabar ta pataisa yra taip suredaguota, kad ministras koordinuoja ministerijų administracijos padalinių veiklą per viceministrus ir ministerijų sekretorius, o įstaigų prie ministerijų – per šių įstaigų vadovus, ir čia vietoj “vadovauja” įrašyta “koordinuoja”. Pasirinkta tokia terminija.

PIRMININKAS. Ar galime sutarti? Sutariame. 14 straipsnis priimamas. 15 straipsnis priimamas. 16 straipsnis priimamas. 17 straipsnis priimamas. 18 straipsnis priimamas. 19 straipsnis priimamas. 20 straipsnis priimamas. 21 straipsnis priimamas. 22 straipsnis priimamas. 23 straipsnis priimamas. 24 straipsnis priimamas su L.Sabučio pataisomis.

L.SABUTIS. Taip. Vietoj “pavaldūs” – “atskaitingi”.

PIRMININKAS. Tai čia jau 24 straipsnis, taip?

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. 25 straipsnį galime… (Balsas salėje) Dėl 24 straipsnio? Dėl 25 straipsnio priimamos L.Sabučio pataisos. Dėl šio straipsnio kalba P.Papovas.

P.PAPOVAS. Aš jau sakiau ir svarstymo metu, kad 45 straipsnio 2 dalyje Vyriausybės kanceliarijos kompetencija leisti pavedimus neatitinka Konstitucijos. Manyčiau, kad 2 dalies neturėtų būti. Arba turėtų būti kita redakcija.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, tuojau balsuosime dėl šio straipsnio. Kokia jūsų nuomonė?

L.SABUTIS. Kaip supratau, dabar jūs pasakėte “Vyriausybės kanceliarija”.

PIRMININKAS. Registruojamės.

L.SABUTIS. Galėčiau tiek pasakyti: čia yra labai korektiškai pateikta redakcija, t.y. Vyriausybės kancleris pagal savo kompetenciją gali leisti pavedimus. Vietoj tų pavedimų galėtų būti direktyvos arba įsakymai. Šiuo atveju Vyriausybė siūlo, kad jam būtų suteikta galimybė leisti pavedimus, rezoliucijas, išskyrus pavedimus Vyriausybės nariams ir Vyriausybės įstaigų vadovams. Iškyla abejonės, ar apibrėžta kur nors įstatyme kanclerio kompetencija. Prieš tai to paties straipsnio 1 dalyje daugmaž pasakyta jo kompetencija. Jeigu šiuo atveju patvirtinant kanclerio nuostatus būtų dar labiau reglamentuota jo kompetencija, tai būtų tik šio įstatymo pageidavimas. Kitos redakcijos neturime, todėl nesiūlome iš įstatymo išbraukti 2 dalies.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galime 25 straipsnį priimti? Ne. Kolegos, balsuojame dėl 25 straipsnio. P.Papovas prieštarauja, kiti galbūt parems. Dėl 25 straipsnio. Kas būtų už tai, kad jis būtų priimtas?

Už – 33, prieš – 4, susilaikė 4, 25 straipsnis priimtas. Įstatymas priimtas pastraipsniui. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Ne. F.Palubinskas kalbėtų už.

L.SABUTIS. Aš galiu tik padėkoti ir palinkėti kuo geriausios kloties naujajai Vyriausybei.

PIRMININKAS. F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, tie, kurie nežiūri į priekį ir į ateitį, niekur nenueina. Per 10 atkurtos nepriklausomybės metų per mažai kreipėme dėmesį į tai, kur yra priekis ir kokios ateities norime. Dėl to sumokėjome didelę kainą, nes nepriklausomybę atgavusi Lietuva pasiekė mažiau, negu būtų galėjusi pasiekti, pasiekė mažiau, negu žmonės norėjo pasiekti, ir mažiau, negu reikėjo mums pasiekti. Vadinasi, dinamiškame šių dienų pasaulyje atsilikome ir praradome mums atsivėrusias galimybes, ir tai, kas buvo prarasta, daugiau jau nebesugrįš. Todėl nors dabar žiūrėkime į ateitį ir stenkimės mažinti praradimus bei didinti savo pasiekimus.

Strateginio Lietuvos valstybės valdymo planavimo įdiegimas padės mums tai geriau pasiekti. Skatinu balsuoti už šį įstatymo pakeitimą ir sudaryti geresnes sąlygas būsimų vyriausybių našesniam darbui. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, apgailestauju, kad Vyriausybė nevisiškai įvertino Konstitucinio Teismo išvadas, o komitetas taip pat nesugebėjo to padaryti iki pabaigos. Aš turiu galvoje 25 straipsnį dėl Vyriausybės kanclerio įgaliojimų duoti, leisti pavedimus, rezoliucijas ministerijoms, įstaigoms prie ministerijų ir t.t. Konstituciniame Teisme aiškiai išdėstytas valdymo principas ir aiškiai pasakyta, kad valstybės valdymo srityje įstatymu ar kitu teisės aktu subjektui galima nustatyti teisę duoti pavedimus kitam subjektui tada, kai tarp jų yra pavaldumo santykiai, kitaip tariant, pavedimus galima duoti tik pavaldžiam subjektui. O Vyriausybės įstatyme kancleriui suteikiami įgaliojimai duoti pavedimus ir nepavaldžiam subjektui. Kadangi kitos Konstitucinio Teismo nuostatos yra įvertintos, prieš balsuoti labai sunku, todėl aš susilaikysiu.

PIRMININKAS. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad galima sakyti, jog kancleris (yra pavojus) viršys savo įgaliojimus. Tačiau dar kartą noriu pabrėžti, kad to paties straipsnio 1 dalyje apibrėžiama jo kompetencija. Jis yra atskaitingas (politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojas) premjerui ir padeda organizuoti įgyvendinant programą bei atlieka kitus premjero pavedimus. Manau, labai aišku, kokia galėtų būti jo kompetencija. Jeigu premjeras, patvirtindamas nuostatus, dar įrašytų ir tą tezę, dėl kurios kalba gerbiamasis P.Papovas, jog tai yra susiję su veikla premjero aparate, manau, kad visiškai būtų teisėta ir pagrįsta. O pačiame įstatyme kalbama, kad pagal jo kompetenciją jis gali duoti tokius pavedimus. Todėl aš kviečiu nesibaiminti ir vieningai balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Vyriausybės įstatymo pataisas. Projektas Nr.P-2830. Visiems straipsniams pritarta. Užsiregistravę balsuosime dėl viso teksto.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Dabar tie 60 Seimo narių balsuoja dėl Vyriausybės įstatymo pataisų. Pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už – 44, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. Po balsavimo kalba F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, ir tie, kurie nusprendėme į kitos kadencijos Seimą negrįžti, ir tie, kurie nebuvo išrinkti, galime didžiuotis, kad išeidami mes paliekame svarbią priemonę Lietuvos valstybės valdymui pagerinti. Nors ji rėmė ketverius metus, bet pagaliau įstatymu įpareigojom Lietuvos Vyriausybę visą savo veiklą remti strateginiu planu. Tai pagerins valstybės valdymą, nes ateityje Vyriausybė privalės savo veikloje žvelgti į priekį ir kreipti dėmesį į pagrindinius Lietuvos siekius. Atsiras sąryšis ir tvarkingumas, nuoseklumas jos darbe. Taip valdant bus lengviau kurti geresnę Lietuvą. Ačiū už jūsų paramą, kad strateginis planavimas taptų svarbia Lietuvos valdymo dalimi.

Seimo nutarimo "Dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus skyrimo" projektas Nr.P-2974 (pateikimas)

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką, kad jis pateiktų mums Seimo nutarimo “Dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus skyrimo” projektą Nr.P-2974, kolegos.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, tarp kitų svarbių darbų, kuriuos atliko šis Seimas, stiprindamas žmogaus teisių apsaugą, mes atlikome dar vieną darbą – įsteigėme ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybą. Kaip ir dėl kitų kontrolierių (dėl lygių teisių), Seimui yra įstatymo nustatyta prerogatyva paskirti vaiko teisių apsaugos kontrolierių. Todėl aš, kaip Seimo Pirmininkas, jau esu anksčiau parašęs teikimą, kurį dabar teikiu. Teikiu Seimui Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontroliere skirti G.Imbrasienę. Tai yra mūsų kolegė, Seimo narė, labai patyrusi teisininkė, iki šiol buvo komiteto pirmininkė ir iki Seimo kadencijos pabaigos, neabejoju, ja bus. Tai labai tinkamas žmogus ir aš kviečiu pritarti. Jeigu kam įdomi biografija, tai visų Seimo narių biografijos visiems yra prieinamos. Jeigu kas nori klausinėti, be abejo, ponia G.Imbrasienė yra tarp mūsų. O kadangi frakcijos gali pageidauti susitikti su ja, nepaisant to, kad visi labai gerai ją pažįsta, siūlyčiau, kad frakcijos šiandien tai ir padarytų. Pagalvokite, kaip kam išeina. Gal galima būtų padaryti per pietų pertrauką susitikimus. Aš nemanau, kad turėtų būti labai ilgos diskusijos frakcijose. Kviesčiau taip ir susitarti su ponia G.Imbrasiene. Jeigu ne, tai rytoj, be abejo.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Pirmininke. Ačiū. Kviečiu į tribūną G.Imbrasienę, kuriai pagal Statuto 200 straipsnio 7 dalį yra suteikiamas žodis iki 10 min. O jeigu Seimo nariai geis, 15 minučių skiriama klausimams. Prašom, ponia pranešėja.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, Lietuvai prisijungus prie Jungtinių Tautų vaiko konvencijos pradėta formuoti teisės aktų ir institucijų sistema, susijusi su vaiko teisių apsauga. Jau 1993 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo nutarimu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsteigė Vaiko teisių apsaugos tarnybą bei rajonų, miestų savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybas. Ta pati struktūra turėjo atlikti dvejopas funkcijas: įgyvendinti pagrindines Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas ir taip pat kontroliuoti, kaip šis procesas vyksta. Taigi vienas iš sprendimo būdų, kaip atskirti šias dvi viena kitai prieštaraujančias funkcijas, ir yra nepriklausomos, savarankiškos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucijos įkūrimas. Kaip žinote, mes neseniai priėmėme Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymą, kurio paskirtis yra reglamentuoti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklą, taip pat Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos statusą bei struktūrą.

Pagal šį įstatymą kontrolieriui suteikiama gana daug teisių. Tai yra turėdamas informaciją apie vienokius ar kitokius pažeidimus savo iniciatyva gali pradėti jų tyrimą, perduoti tirti kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms, taip pat turi teisę netrukdomai susipažinti su išnagrinėtomis teisme bylomis, kurios yra susijusios su vaiko teisių ar jo teisėtų interesų pažeidimu; reikalauti ir gauti iš valstybės institucijų, įstaigų, nevalstybinių bei fizinių ir juridinių asmenų, susijusių su vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsauga, informaciją, paaiškinimus, taip pat surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus reikalavimų nevykdymo.

Labai svarbu, kad kontrolierius turi teisę Prezidentui, Seimui, Vyriausybei bei kitoms institucijoms teikti pasiūlymus, susijusius su teisės aktų priėmimu vaiko teisių apsaugos klausimais.

Aišku, vaikai yra išskirtinė visuomenės dalis. Jie yra silpni ir negali patys apsiginti ir atstovauti savo interesams. Taip pat neturi jokios politinės įtakos priimant sprendimus, kurie gali būti jiems nepalankūs ir pažeisti jų teises. Todėl aš manau, jeigu būsiu paskirta Vaiko teisių apsaugos kontroliere, stengsiuosi pasinaudoti visomis įstatymo suteiktomis teisėmis garantuojant vaiko teises. Be abejo, dar norėčiau pasakyti, kad tai iš tikrųjų mano profesinėje veikloje yra nauja sritis, tačiau manau, kad galėsiu dirbti, net gal ir savotiškai įdomu pradėti nuo pradžios. Tai tiek. Į jūsų klausimus aš mielai atsakyčiau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Trys klausimai, bent jau trys Seimo nariai prašo žodžio. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamoji kolege, aš norėčiau jūsų nuomonės dėl dviprasmiškos situacijos su tokiomis vaiko globos institucijomis kaip šeimynos. Pastaruoju metu nuvilnijo per Lietuvą faktai, kai, pasirodo, tos šeimynos iš tikrųjų anaiptol nėra pati geriausia vaiko globos ir ugdymo forma. Tačiau labai sudėtingas tas povandeninis luitas, kurį pajudinti labai sunku, nes susikryžiuoja įvairios pozicijos, o vienas iš stipriausių stabdžių yra tą šeimyną įkūrusių asmenų noras bet kokia kaina išlaikyti labai dideles valstybės dotacijas. Pastaruoju metu matyti, kad nepakanka teisės aktų būtent prižiūrėti vaikų padėtį tose šeimynose ir laiku juos apginti, laiku suteikti jiems valstybės globą, nes tai tampa įvairių spekuliacijų objektu. Mano klausimas būtų toks. Ar jūs pasirengusi peržiūrėti šeimynos institutą, kaip globos institutą, tuo požiūriu, kad vaikų teisės būtų apgintos valstybiškai?

G.IMBRASIENĖ. Ačiū už klausimą. Aš net nežinodama, kad galiu būti pretendentė į kontrolieriaus postą, tikrai domėjausi tuo klausimu ir labai plačiai nuskambėjusios Laugalių šeimynos atveju. Mane patikslino, kad negalima imtis tokių ryžtingų veiksmų. Galbūt ir galima, bet gal priklauso nuo savivaldybių, sakyčiau, vaiko teisių apsaugos tarnybos, kurią mes likviduojame. Žinote, kad priėmėme Seimo protokolinį sprendimą ir jų neryžtingumas mane truputį tikrai nustebino. Juk aiškūs pažeidimai, net ir baudžiamosios bylos iškeltos, o mes dar kažko lūkuriuojame, dar paliekame. Šis neryžtingumas mane nustebino ir sukėlė tokių abejonių, ar nėra privačių vietos savivaldybės atstovų interesų. Tai tikrai yra rūpestis ir aš manau, kad pirmiausia peržiūrėsime visus šiuos teisės aktus. Mano nuomone, reikia iš esmės keisti. Kad reikalinga ar visiškai nereikalinga, galima pagalvoti, bet sustiprinti reikalavimus šioms šeimynos dėl steigimo ir labai patikrinti tuos žmones, kurie imasi, tikrai reikia.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamoji kolege, reikėtų turbūt ir pasveikinti, ir pasidžiaugti, kad jūs esate pirmoji kandidatė į vaikų teisių apsaugos inspektoriaus pareigybę. Kartu norėčiau paklausti, kaip jūs įsivaizduojate tos tarnybos pirmuosius žingsnius, t.y. su kuo tektų vis dėlto pradėti bendradarbiauti ir kokios, ar jūs jau susipažinote, žinote, yra tarnybinės veiklos sąlygos, bazė?

G.IMBRASIENĖ. Na, žinote, pirmieji žingsniai turbūt būtų sunkoki įsisteigimo prasme. Mes dar neturime jokių patalpų. Žinau, kad yra kreiptasi į Vyriausybę, tiksliau, Seimo Pirmininkas kreipėsi į premjerą, kad būtų skirtos patalpos, mes dar jų neturime. Gana sunkoki. Pirmiausia dėl bendradarbiavimo. Žinau, kad yra stiprus Šeimos ir vaikų skyrius Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, žinau, kad prie ministerijos įsteigta nauja įvaikinimo tarnyba, kuri perėmė visas funkcijas iš apsaugos tarnybos, kuri buvo įsteigta Vyriausybės nutarimu. Ten yra labai rimtų problemų dėl įvaikinimo, tarptautinio įvaikinimo. Man teko vakar kalbėtis su šio skyriaus viršininke, kuri pareiškė labai daug abejonių.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamoji ponia Gražina, aš norėčiau paklausti, kadangi anksčiau jūs parėmėte įstatymo pataisas, kurios labai stipriai diferencijavo socialines pašalpas, kurias už vaikus gauna šeimos, auginančios savo vaikus ir auginančios globotinius. Jūs žinote, kokia yra nelygybė ir dažnai susitikimuose ne vienas pilietis tuo piktinasi. Kaip dabar jūs bandysite išspręsti šią problemą, nes šeimos, kurios augina savo vaikus, tarsi nuskriaustos tų, panašiai kaip klausė ponas J.Beinortas, didelių šeimynų atžvilgiu, kurios padarė tokį tarsi biznį. Ačiū.

G.IMBRASIENĖ. Man taip pat kilo abejonių dėl šios problemos, bet manau, kad viena nespręsiu ir neturėsiu tam teisės. Spręsime turbūt kartu. Žinau, kad jūs esate išrinktas ir vienas iš kandidatų į ministrus. Taigi, gerbiamasis kolega, tikrai spręsime kartu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamoji pretendente, gerbiamoji kolege, frakcijų susitikimo laikas ši diena ir rytojus. Jeigu frakcijos, žinoma, turi kokių norų pasikalbėti. Balsuosime dėl ponios G.Imbrasienės skyrimo ketvirtadienį. Ačiū. (Balsas salėje)… Tai kad nereikia, Pirmininke. Susitiksime, tada balsuosime.

Prekių ženklų įstatymo projektas Nr.P-2800(2*) (priėmimas)

Toliau 1-5a – Prekių ženklų įstatymo projektas Nr.P-2800, kurį dabar priimsime. J.Valatka kviečiamas į tribūną.

J.VALATKA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiama priimti Prekių ženklų įstatymo projekto nauja redakcija. Perėjo visas priėmimo stadijas. Papildomų pasiūlymų negauta. Siūlau priimti skirsniais.

PIRMININKAS. Kolegos, priimame šį įstatymą skirsniais. 1 skirsnis. Ar galime priimti? Priimame. 2 skirsnis. Priimame. 3 skirsnis. Priimame. 4 skirsnis. Priimame. 5 skirsnis. Priimame. 6 skirsnis. Priimame. 7 skirsnis. Priimame. 8 skirsnis. Priimame. 9 skirsnis. Priimame. 10 skirsnis Priimame. Ir 11 skirsnis. Priimame. Prekių ženklų įstatymo projektas. Prašom kalbėti, kolegos. Neprikalbinsi jų. Registruojamės, tada balsuosime, ar priimame šį įstatymą. Registruojamės.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Balsuojame dėl Prekių ženklų įstatymo priėmimo. Balsuoti pradėjome.

45 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Civilinio proceso kodekso 136¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2801* (priėmimas)

Su šiuo projektu susijęs Civilinio proceso kodekso 136¹ pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2801.

R.Smetona tribūnoje dėl šio projekto.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitete pasiūlymų šiam įstatymo projektui negauta. Prašome pritarti Civilinio proceso kodekso 136¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. 1 straipsnis. Priimame. 2 straipsnis. Priimame.

Iš karto balsuojame dėl šių pataisų. Kas būtų už tai, kad šis Civilinio proceso kodekso 36¹ straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas? Dabar balsuojame.

42 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2824(2*) (priėmimas)

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2824. Priėmimas. J.Listavičius, komiteto pirmininkas, dabar tribūnoje.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Įstatymo projekto nuostatomis sudaromos palankios sąlygos plėsti kaimo turizmo paslaugas kaimo vietovėse. Ūkininkai ir individualūs savininkai, pirmą kartą gaunantys patentus apgyvendinimo paslaugoms teikti penkeriems metams, patento mokesčio nemoka. Kviečiu Seimo narius priimti įstatymo projektą ir balsuoti teigiamai.

Dėl Teisės departamento išvados ir keliamo klausimo, kas toliau, po penkerių metų. Man atrodo, kad po penkerių metų gal ir bus sprendžiama, jeigu iškils kokių neaiškumų, o dabar mes kalbame apie pirmą kartą ir penkeriems metams. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolegos, 1 straipsnis. Ar galime jį priimti? 1 straipsnį priimame. 2 straipsnis. Priimame.

Registruojamės! Balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 53.

Kas būtų už tai, kad priimtume Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio papildymo įstatymą? Kas pritaria, tas už.

42 – už, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos" projektas Nr.P-2446 (pateikimas)

Kolegos, dabar dėmesio. Projektas Nr.P-2446 – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos” projektas. Iš pradžių į tribūną kviečiu, kaip reglamentuoja Statuto 225 straipsnis, finansų viceministrą E.Žilevičių. Jis skaito pranešimą apie valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą. Paskui kalbės valstybės kontrolierius ponas J.Liaučius. Jam bus skiriama 10 minučių papildomam pranešimui.

Pone viceministre, prašom.

E.ŽILEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Yra pateikta Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo 1999 metų apyskaita, norėčiau trumpai apžvelgti.

Lietuvos nacionalinio biudžeto 1999 metų patikslintas pajamų planas sudarė 10 mlrd. 445,2 mln. Lt. Faktiškos nacionalinio biudžeto pajamos buvo 8 mlrd. 930,6 mln. Lt, arba metinis planas įvykdytas 89,4%. Į nacionalinį biudžetą nesurinkta 1 mlrd. 61,6 mln. Lt prognozuotų pajamų. Vadovaujantis Ūkio ministerijos prognozėmis bei priimtais mokesčių įstatymų pakeitimais buvo prognozuota, kad į valstybės biudžetą 1999 metais bus surinkta 6,7 mlrd. Lt. Per 1999 metus į valstybės biudžetą surinkta 5 mlrd. 904,1 mln. Lt pajamų. Su valstybės institucijų ir kontroliuojančių specialiųjų lėšų įmokomis valstybės biudžetas negavo 856,8 mln. Lt, arba 12,7% prognozuotų pajamų. 1999 metais mokesčių, kurie tarp valstybės biudžeto pajamų sudaro didžiausią lyginamąją dalį, surinkta mažiau negu buvo prognozuota. PVM planas surinktas mažiau 458,4 mln. Lt, arba 11,7%, akcizų planas surinktas mažiau 168 mln. Lt, arba 11,3%, juridinių asmenų pelno mokesčio planas – 465,6 mln. Lt, surinkta mažiau 104,8 mln. Lt, arba 22,5%. Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčių surinkta mažiau 58,6 mln. Lt, arba 23,3% prognozuotų pajamų. Valstybės biudžeto 1999 metų išlaidų planą sudarė 6 mlrd. 760,8 mln. Lt. Iš valstybės biudžeto pervesta asignavimų valdytojams ir valstybės biudžete numatytoms priemonėms finansuoti 5 mlrd. 944,6 mln. Lt, arba 87,9% numatytų lėšų. Panaudota 5 mlrd. 942 mln. Lt, arba 99,96% planuotų lėšų. Tai yra panaudotos beveik visos pervestos lėšos.

Dėl valstybės biudžeto plano nevykdymo bendram valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo procentui išlaidos buvo 818 mln. Lt mažesnės nei numatyta valstybės biudžete. Iš jų socialinės apsaugos, globos ir rūpybos išlaidos 101,7 mln. Lt, krašto apsaugos 145,4 mln. Lt, viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos 89,8 mln. Lt, sveikatos apsaugos 96,8 mln. Lt, miškininkystės, žuvininkystės, (…) 101,4 mln. Lt, bendrųjų valstybės paslaugų 56,7 mln. Lt, švietimo 55,3 mln. Lt mažesnės.

1999 metų savivaldybių biudžetų prognozuojamos pagal patvirtintą procentą 31,77 nacionalinio biudžeto išlaidos turėjo sudaryti 3 mlrd. 270 mln. Lt. Seimui 1999 m. spalio 14 d. priėmus 1999 metų rodiklių įstatymo pakeitimo įstatymą patikslintos išlaidos turėjo sudaryti 3 mlrd. 295 mln. Lt. Nustatant savivaldybių biudžetų pagrindinius finansinius rodiklius 1999 metams prognozuota, kad savivaldybių biudžetams priskirtos pajamos sudarys 3 mlrd. (…) mln. Lt. Visos savivaldybės, išskyrus Jonavos rajono tarybos, 1999 metais buvo patvirtinusios savo biudžetus. Savivaldybių tarybų patikslintas metinis mokestinių ir nemokestinių pajamų planas – 3 mlrd. 178 mln. Lt, iš jų mokestinių – 3 mlrd. 112 mln. Lt ir nemokestinių – 66 mln. Lt. Be to, metų pradžioje biudžeto lėšų likučiai išlaidoms padengti sudarė 106,4 mln. Lt. Faktiškai į savivaldybių biudžetus įplaukė 2 mlrd. 973 mln. Lt. Patikslintas metinis pajamų planas įvykdytas 93,5%. Negauta 205 mln. Lt savivaldybių planuotų gauti pajamų.

Per metus savivaldybių biudžetuose susidariusiam laikinam kasos lėšų trūkumui padengti iš valstybės biudžeto buvo teikiamos trumpalaikės nepalūkinės paskolos. Iš viso buvo suteikta 171,2 mln. Lt, iš jų 66 mln. Lt bendroms biudžeto reikmėms ir 105,2 mln. Lt švietimo įstaigų darbuotojų, pedagogų atostoginiams atlyginimams mokėti. Savivaldybių biudžetų lyginamasis svoris tenka 95,2 % visų paprastųjų išlaidų. Iš jų didžiausią išlaidų dalį sudaro darbo užmokesčio (…) socialiniam draudimui 59,8%, nepaprastosioms išlaidoms tenka 4,9%.

Iš savivaldybių biudžetų 1999 metais išmokėta 347,9 mln. Lt pašalpų, iš jų 74,2 mln. Lt socialinių pašalpų, 245,7 mln. Lt paramos šeimai valstybinių pašalpų, 28 mln. Lt paramos mirties atveju pašalpų. Šios išlaidos sudarė 78,1% socialinei apsaugai, globai ir rūpybai skirtų asignavimų. Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų kreditorinis įsiskolinimas sausio 1 d. sudarė 437,8 mln. Lt.

Pagal 1999 m. gruodžio 31 d. būklę valstybės skola vidaus ir užsienio kreditoriams sudarė 12 mlrd. 69 mln. Lt.

Per metus visa skola padidėjo 2 mlrd. 456 mln. litų ir sudarė 28,4% prognozuojamo bendrojo vidaus produkto. Valstybės užsienio skola kartu su paskolomis, dėl kurių suteiktos valstybės garantijos, per metus nuo 6 mlrd. 737 mln. litų išaugo iki 9 mlrd. 715 mln. litų ir 1999 m. pabaigoje sudarė 22,9% prognozuojamo bendrojo vidaus produkto.

Valstybės vidaus skola per metus sumažėjo 522 mln. litų ir metų pabaigoje buvo 2 mlrd. 354 mln. litų, arba 5,5% prognozuojamo bendrojo vidaus produkto.

1999 m. Lietuvoje pablogėjus finansinei ekonominei padėčiai Vyriausybė sugebėjo išvengti nemokumo ir sėkmingai vykdė savo skolinimosi įsipareigojimus vidaus ir užsienio kreditoriams. Tam įtakos taip pat turėjo ir Vyriausybės išsaugotas investicinis kredito reitingas (BBB minus) ir įgytas užsienio investuotojų pasitikėjimas.

Antrajame pusmetyje sumažėjus vidaus vertybinių popierių paklausai vidaus rinkoje, nepavyko išplatinti vertybinių popierių. Finansų ministerija sugebėjo pasiskolinti lėšų užsienio rinkose ir visi mokėjimai buvo atlikti laiku. Kreditoriams buvo grąžinta apie 4 mlrd. 179 mln. litų nacionaline valiuta ir 681 mln. litų užsienio valiuta. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Jums 4 klausimai. M.Pronckui suteikiu žodį.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis viceministre, iš lentelės matyti, kad iš esmės valstybės biudžetui įvykdyti iš 8 mlrd. 844 mln. litų mokestinės pajamos yra tiktai mažiau negu 6 mlrd. litų. Kitaip sakant, beveik 3 mlrd. litų yra skolintos lėšos arba lėšos, įplaukusios iš kitur, t.y. maždaug trečdalį valstybės biudžeto sudaro nemokestinės pajamos. Kaip jūs, kaip finansininkas, vertintumėte tokią valstybės finansinę būklę? Kiek ilgai taip galima gyventi, kai iš surinktų mokesčių negalima patenkinti net minimalių valstybės poreikių, kai reikia skolintis, skolintis, skolintis, parduoti ir t.t.? Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Ačiū. Čia, matyt, turimas minty valstybės biudžetas, kai surinkta 5,9 mln., o visas planas yra 6,7 mlrd., t.y. negauta 856 mln. pajamų. Kaip jūs minėjote, 3 milijardai ten galbūt yra iš nacionalinio biudžeto. Kaip mes žinome, praeitais metais dėl Rusijos krizės pasekmių (akivaizdžiai matėme) buvo nesurinkta gana didelė pajamų suma, dėl ko nukentėjo ir asignavimų valdytojai. Šiais metais išaugo jų kreditiniai įsiskolinimai. Bet šiais metais Vyriausybė yra priėmusi sprendimus kiekvieną mėnesį ir ketvirtį peržiūrėti asignavimų planus. Stengiamasi, kiek įmanoma, orientuotis į asignavimų valdytojus, kad jie dengtų kreditinius įsiskolinimus, kurie susidarė praeitais metais, atitinkamai finansuojant ir šių metų išlaidas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, norėčiau paklausti, ar buvo nagrinėtos valstybės biudžeto pajamų plano nevykdymo 857 mln. priežastys? Jeigu taip, tai kurias būtų galima išskirti kaip pagrindines? Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Iš tikrųjų, kaip jau minėjau, pagrindinė priežastis – Rusijos ekonominė padėtis ir dėl to susidariusi situacija. Šios įmonės dėl atsiskaitymo ne laiku bei užsakymų iš šios šalies sumažėjimo… 1999 m. prekių eksportas sumažėjo 19,3. Įmonės, negalėdamos parduoti savo produkcijos, mažiau importavo prekių į užsienį. Dėl to importo PVM netekome 17,3%, palyginti su praeitais metais. Turėjo įtakos ir akcizo tarifų pasikeitimas, galbūt ir dėl alkoholinių gėrimų, kurie buvo patikslinti tik rudenį, kai patikslinus akcizus smarkiai padidėjo realizavimas. Tik metų pabaigoje pradėjo plaukti pajamos. Turėjo įtakos ir galbūt tam tikra juridinių asmenų pelno mokesčio skaičiavimo tvarka, nes tam tikra pelno mokesčio dalis buvo perkelta į kitus metus. Nuliniu tarifu buvo apmokestinamos ne tik investicijos, bet ir skolintos lėšos. Tai yra tam tikros lengvatos, kurios duos kitokį efektą. Štai šios visos priežastys, visas kompleksas tų priežasčių turėjo įtakos, kad buvo nesurinktos biudžeto pajamos.

PIRMININKAS. Seimo narys Alg.Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, norėčiau jūsų paklausti, ar jūs turite kokią nors analitinę grupę, kuri pradės įvertinti lėšas, skirtas investicijoms, ypač tas lėšas, kurios yra suteiktos valstybės vardu arba su valstybės garantija? Vis dėlto kai kurios suteiktos paskolos jau yra beviltiškos arba jų panaudojimo efektyvumo lygis yra labai žemas. Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Kaip mes matome, tas klausimas yra labai aktualus. Galbūt iš jų tikrųjų reikia pripažinti, kad nėra tokio griežto mechanizmo, kaip turėtų būti suteiktos tos paskolos. Bet yra pradžia. Galbūt reikėtų žiūrėti prieš suteikiant paskolas. Turėtų būti tam tikras biznio ar verslo planas, pagrįstas tam tikrais skaičiavimais, turėtų būti ekonominiais pagrindimas, kad nesusidarytų tokios situacijos, kokias mes matome šiuo metu bankrutuojančiose įmonėse, kai yra suteikiamos paskolos, kai vyksta ar dėl Rusijos krizės, ar dėl kitų dalykų. Kai įmonė nepajėgi toliau gyvuoti, gal tokį atvejį galima ir pateisinti. Bet į tai, ką jūs minėjote, mums kartu, galbūt padedant ir Valstybės kontrolei dėl to panaudojimo, manyčiau, ir dėl tos prevencijos dėl suteikimo, reikėtų kreipti kur kas didesnį dėmesį negu iki šiol.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis viceministre, pirmiausia norėčiau bendrą pastabą. Kodėl pateiktame projekte atsisakyta nurodyti vieną grafą procentais? Ar kad mūsų negąsdintų planas ir įvykdymas? Yra pateikta tik absoliučiais skaičiais, o procentų nėra, nors visada tokie dalykai būdavo pateikiami, būdavo grafa, kurioje būdavo procentai. Be to, aš moku skaičiuoti ir matau. Gal galėtumėte paaiškinti, kodėl buvo tokie nelygūs asignavimai, pinigų skyrimas tam tikroms institucijoms, jeigu kalbėtume apie švietimą ir apie Vyriausybės institucijas? Vieniems beveik šimtaprocentinis finansavimas, kitiems labai sumažintas. Kuo buvo remiamasi?

E.ŽILEVIČIUS. Dėl procentų nematau tos problemos. Jeigu reikia, galbūt galima ir patikslinti. Aišku, procentai yra tokie, kokie yra, t.y. apyskaitas mes nepakeisime. Dėl įrašymo nematau jokios problemos.

Dėl to, ką jūs minėjote – dėl nelygaus finansavimo principo, yra labai daug objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Kiekvieno asignavimų valdytojo išlaidų struktūra yra labai skirtinga. Vienu atveju yra 90 ar 95% yra atlyginimai ir “Sodros” išmokos, o kitu atveju yra kitos išlaidos, kurios galbūt nėra būtiniausios išmokos. Yra nustatyti prioritetai, pagal kokius prioritetus yra finansuojama: pirmiausia darbo užmokestis, “Sodra”, priskaitymai, pašalpos, medikamentai, mityba, o tik po to yra kitos išlaidos. Asignavimų valdytojams, kuriems struktūriškai susidarė didelis procentas kitų išlaidų… dėl to yra netolygus finansavimas.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Kviečiu į tribūną valstybės kontrolierių J.Liaučių, kad jis padarytų papildomą pranešimą dėl praėjusių metų biudžeto vykdymo apyskaitos.

J.LIAUČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Vadovaudamasis Konstitucija, Seimo statutu, Valstybės kontrolės ir Valstybės skolos įstatymais, teikiu jums išvadą apie 1999 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą ir išvadą dėl 1999 metų valstybės skolos.

Valstybės kontrolė atliko Vyriausybės parengtą 1999 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos įvertinimą ir teikia išvadas Seimui.

Rengiant išvadą tikrinti bendrieji apyskaitos sudarymo klausimai Finansų ministerijoje, biudžetinės įstaigos ir įmonės, ir įstaigos, kuriose, apyskaitos duomenimis, buvo pažeisti Valstybės biudžeto 1999 m. įstatyme nustatyti valstybės biudžeto asignavimų limitai.

Bendra išvada. Išsami apyskaitos sudarymo tvarka įstatymais ar Vyriausybės nutarimais iki šiol nepatvirtinta, todėl išvada parengta remiantis Seimui ir Valstybės kontrolei pateikta dokumentų faktine apimtimi ir struktūra. Todėl ji vadintina rezervuota išvada.

Bendrosios išvados ir siūlymai dėl praėjusių metų biudžeto apyskaitos būtų tokios.

1. Valstybės biudžeto praėjusių metų įstatyme nustatyta biudžeto pajamų užduotis neįvykdyta ir negauta 856,8 mln. Lt. Užduotis įvykdyta 87,3%.

2. Išlaidos 818,8 mln. mažesnės, nei buvo nustatyta Biudžeto įstatyme.

3. Finansų ministerija visiems asignavimo valdytojams perdavė 772,4 mln. mažiau, nei jiems buvo skirta pagal įstatymą, arba skyrė tik 88,6 jiems priklausančios sumos.

4. Valstybės kontrolė mano, kad nepakeitus Biudžeto įstatymo Finansų ministerija negali, neturi įgaliojimų mažinti asignavimų perdavimą, išskyrus vienintelį atvejį – pagal Valstybės biudžeto įstatymo 7 straipsnį, kai leista mažinti asignavimų valdytojams faktiškai negautomis nebiudžetinių lėšų įmokomis į valstybės biudžetą. Tai konkrečiu atveju tik dėl 15 mln. Lt specialiųjų lėšų. Būtų tikslinga, kad Vyriausybė kreiptųsi į Seimą, prašydama tikslinti biudžetą, arba reikia leisti Vyriausybei skolintis, kad padengtų deficitą.

5. Valstybės biudžeto 1999 m. įstatyme biudžetas patvirtintas be deficito, tačiau faktiškai išlaidos buvo didesnės už pajamas 37,9 mln.

6. Stebima pažeidimų ir silpna valstybės biudžetinio sektoriaus vidaus kontrolė.

7. Remdamiesi biudžeto kontrolės rezultatais, siūlome patikslinti apyskaitos išlaidas ir padidinti jas 44,1 mln. Šį klausimą šįryt Biudžeto ir finansų komitetas svarstė, lauksime jų pasiūlymų, išvadų, todėl sudėjus… Patikslinimas dėl 44,1 mln. Būtų dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodytos sumos kasos išlaidų, padarytų programai “Valstybinės ir šalpos (socialinės) pensijos bei valstybinė socialinė parama”. Tokiu atveju deficitas padidėtų 82,1 mln.

Labai svarbus veiksnys yra pajamų nesurinkimas. Priežastys. Mūsų išvadoje dėl biudžeto įvykdomo apyskaitos pateikta, sakyčiau, išsami analizė pagal mokesčių rūšis, nurodytos priežastys. Man laikas leidžia padaryti tik tokius akcentus dėl pajamų nesurinkimo priežasčių.

1. Tai netikslios prognozės sudarant valstybės biudžetą. Tai ne pirmi metai ir sena liga. Tačiau Valstybės kontrolė vertino Seimo kanceliarijos pateiktą Biudžeto įstatymo pakeitimo projektą ir tų pačių metų, praėjusių metų spalio 8 d., įteikė savo išvadas dėl biudžeto pajamų plano.

Valstybės kontrolė atliko mokesčių surinkimo užduoties mažinimo ekspertizės skaičiavimus, atsižvelgdama į faktinį mokesčių surinkimą ir makroekonominių rodiklių pasikeitimus. Be Vyriausybės siūlymo sumažinti 449 mln. litų, Valstybės kontrolė papildomai siūlė sumažinti valstybės biudžeto mokestines pajamas 337,8 mln. O iš viso, sudėjus su Vyriausybės rekomenduota suma, būtų mažinti 787 mln. Taigi, palyginti su faktinėmis negautomis pajamomis, nesurinktomis pajamomis 856 mln., būtų jau apytiksliai nustatyta, kad skirtumas sudarytų tik 130 mln. Tačiau į Valstybės kontrolės siūlymus nebuvo atsižvelgta.

2. Mokesčių administravimo trūkumai. Kai kuriais galiojančiais teisės mokesčių aktų klausimais… Siekdama išanalizuoti sunkią situaciją surenkant mokesčius, Valstybės kontrolė pirmą kartą atliko Mokesčių inspekcijos veiklos tikrinimą 1999 m. tvarkant įplaukas ir mokesčių mokėtojų, turto be šeimininko, konfiskuoto turto apskaitą, surenkant ir išieškant mokesčius. Nustatyta, kad pernai iš 10 apskričių mokesčių inspekcijų 5 neįvykdė surinkimo užduočių. Tikrinimo išvadoje Valstybės kontrolė teikė pasiūlymų dėl daugiau kaip 30 teisės ir norminių aktų pakeitimų, papildymų, o kai kurių panaikinimo.

3. Pridėtinės vertės mokesčių pajamų užduoties neįvykdymui įtakos turėjo didelis prekių eksporto sumažėjimas. Įmonės, negalėdamos eksportuoti produkcijos, mažiau importuoja prekių iš užsienio, dėl to netenkama importo pridėtinės vertės mokesčio. Toliau. Akcizų, juridinių asmenų pelno mokesčių ir kai kurių kitų mokesčių nesurinkimui įtakos turėjo tarifų pasikeitimai, pasikeitusi mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka, muitais apmokestinamų prekių sumažėjimas, lengvatų taikymas ir kita.

Toliau. Neigiamą įtaką turėjo didėjančios įmonių, organizacijų mokesčių bei delspinigių nepriemokos ir atidėti mokesčiai.

PIRMININKAS. Pone valstybės kontrolieriau, gerbiamieji kolegos, prašyčiau tylos, kalba ne jūsų frakcijos septintosios eilės patarėjas! Kalba valstybės kontrolierius. Prašom tylos!

J.LIAUČIUS. Ši pajamų mokesčių nesurinkimo analizė yra išsamiai apibūdinta su skaičiais ir išvadomis 18 ir 20 puslapiuose, 6-10 puslapiuose pateiktos jums išvados.

Kontrolės rezultatai. Išvadoje apibendrintai pateikti biudžetinėse įstaigose nustatyti finansinės ir ūkinės veiklos teisės aktų pažeidimai. Į biudžetą ir valstybės piniginius fondus pareikalauta grąžinti apie 1 mln., o Finansų ministerijai pasiūlyta spręsti klausimą dėl 4,5 mln. skolos, susidariusios iš valstybės biudžeto išdavus paskolas ir laiku jų negrąžinus. Ši suma apima daugiausia (…), kurios klausimai ir civiliniai ieškiniai sprendžiami teismuose.

Septyniose savivaldybėse ne pagal paskirtį panaudota ir į valstybės biudžetą negražinta 2 mln. specialiųjų tikslinių dotacijų. Dėl 1 mln. klausimas jau išspręstas.

Išvada dėl valstybės skolos. Statistika. Vyriausybės pateiktoje 1999 m. ataskaitoje nurodyta, kad visa valstybės skola praėjusių metų sausio 1 d. sudarė 12,1 mlrd. o jos pokytis per 1999 m. buvo toks – padidėjo 2,5 mlrd. Tai yra visa valstybės skola 1999 m. padidėjo 20,35%. Pagrindinis valstybės skolos padidėjimo veiksnys buvo padidėjusi valstybės, būtent užsienio skola. Valstybės užsienio skola 1999 m. padidėjo nuo 6,7 mlrd. Lt iki 9,7 mlrd. Lt., arba 44,2%. O valstybės vidaus skola 1999 m. sumažėjo pusę milijardo litų, tai yra sudarė nuo 2,9 mlrd. iki 2,4 mlrd., t.y. 18,15% mažiau. Valstybės kontrolė mano, kad į tiesioginę vidaus skolą turėjo būti įtraukta 104 mln. Lt, kuriuos Finansų ministerija praėjusiais metais pasiskolino iš valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo ir bendrosios paramos gyvenamiesiems namams statyti fondo. Finansų ministerija yra kitos nuomonės. Motyvus mes žinome. Jie remiasi 1998 m. Vyriausybės nutarimu Nr.834, kuriuo leidžiama Finansų ministerijai “grąžintinai naudoti laikinai laisvus piniginius fondus ir kitus išteklius”. Tačiau ši formuluotė nėra tiksli. Mes darome išvadą, jog reiktų įtraukti į Vyriausybės ataskaitą apie valstybės vidaus skolą… arba tikslinti šitą nurodyto nutarimo 2 dalies formuluotę.

Ataskaitoje pateikta netiesioginė vidaus skola 203 mln. Lt, Valstybės kontrolės nuomone, turėtų būti sumažinta 66,7 mln. Ši suma susidarė Finansų ministerijoje klaidingai apskaičiuojant registruose paskolas su valstybės garantija.

Trečia. Ataskaitoje pateikta praėjusių metų sausio 1 d. netiesioginė užsienio skola 2,3 mln., mūsų nuomone, turėjo būti padidinta dar 64 mln., o iš viso turėjo būti nurodyti ataskaitoje 66,3 mln. Ir pagrindinė išvada – Valstybės kontrolė, atlikusi valstybės skolos ataskaitos analizę, įvertinusi surinktus duomenis, teikia tokią 1999 m. gruodžio 31 d. valstybės skolos sumą – 12,17 mlrd., t.y. 101,3 mln. didesnę negu nurodyta Vyriausybės pateiktoje ataskaitoje.

Limitai buvo patvirtinti 2,4 mlrd., bendras valstybės gryno skolinimosi limitas padidintas iki 2,9 mlrd. Valstybės kontrolė pateikia štai tokią skolos augimo analizę: 1997 m. užsienio skola sudarė 69,49% visos skolos, 1998 m. – 70,08 %, o 1999 m. – 80,49%.

Ataskaitoje nurodyti kiti skolą reglamentuojantys rodikliai – grynasis skolinimasis, išlaidos, palūkanos už paskolas, trumpalaikė skola. Šie rodikliai nebuvo viršyti. Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį į tai, jog praėjusiais metais skolą ribojantys rodikliai Vyriausybės nutarimais buvo keičiami, jie viršijo prieš tai Vyriausybės nustatytus skolą ribojančius rodiklius, todėl mes manome, kai pats vykdytojas turi teisę nustatyti sau ribojančius rodiklius ir juos keisti, tai nėra tikslinga. Tai turėtų daryti Seimas.

Valstybės skolos aptarnavimo išlaidos praėjusiais metais sudarė 684 mln. Šios išlaidos, palyginti su 1998 m., padidėjo 40%, arba 198 mln. Daugiausia – net 2,4 karto, t.y. iš viso 55,7 mln., padidėjo skolos aptarnavimo išlaidos, skirtos atsiskaitymams su užsienio kreditoriais ryšium su bankrutuojančiomis įmonėmis arba įmonėmis, turinčiomis finansinių sunkumų. Tai yra fakto konstatavimas.

Pastabos dėl skolos valdymo ir siūlymai baigiant. Ne visais atvejais ūkio subjektų… gautų valstybės vardu ar su valstybės garantija paskolų grąžinimas užtikrinamas įkeičiant turtą. Pavyzdys. Vilniaus savivaldybės paskola dėl autobusų, troleibusų pirkimo. Pasirodo, įstatymas neleidžia įkeisti šitokio turto. Paradoksas, bet taip yra.

Antra. Nėra iki šiol parengtos valstybės biudžeto lėšų naudojimo atsiskaitymams už bankrutuojančius ir finansinių problemų turinčius subjektus bei tų lėšų nurašymo į valstybės biudžeto išlaidas tvarkos. Ją reikėtų parengti ir, kiek teko dirbti prie Skolos įstatymo pakeitimo, į tai jau atsižvelgiama ir siūloma lėšų nurašymo tvarka.

Trečia. Valstybės kontrolė mano, kad tikslinga visus biudžetinių įstaigų ir organizacijų investicinius projektus finansuoti iš valstybės biudžeto lėšų vadovaujantis dviem motyvais: biudžetinių įstaigų skolinimosi kaštai gerokai viršija valstybės skolinimosi kaštus, ir antra, būtų išvengta paslėpto paskolos biudžetinio finansavimo.

Siūlymai: atsižvelgiant į tai, kad Baudžiamasis kodeksas įsigalios tik po dvejų metų, mes siūlome skubos tvarka papildyti dabartinį Baudžiamąjį kodeksą nauju 314¹ straipsniu, kuris nustatytų personalinę grupinę valstybės tarnautojų ir pareigūnų atsakomybę už valstybės skolinimosi…valstybės garantijų suteikimo tvarkos pažeidimą ir paskolų lėšų naudojimo ne pagal tikslinę paskirtį, kai padaroma stambi žala, baudžiamąją atsakomybę.

Prieš Konstituciją turėtų būti lygūs visi. Šiuo metu baudžiamoji atsakomybė nustatyta tik ūkio subjektams. Valstybinio sektoriaus subjektams tokia atsakomybė nenustatyta, ir tai yra nelygybė prieš įstatymą.

Antra. Papildyti Skolos įstatymo nuostatą, kad nepriklausomi ekspertai vieną kartą per metus atliktų investicinių projektų verslo planų priežiūrą – monitoringą. Tai sudarytų galimybę išvengti, tarkime, tokių atvejų, kaip atsitiko su Zokniais arba Širdies chirurgijos centru, kai valstybė turėjo nuostolių vienu atveju 62 mln., kitu atveju 120 mln. Lt. Taip atsitiko pakartotinai teikiant nerimtus, nepagrįstus verslo planus, pratęsiant paskolas, sudarant, švelniai tariant, nerimtus investicinius verslo planus. Skubos tvarka pakeisti Skolos įstatymą, kad būtų numatyta Vyriausybės ataskaitos apie valstybės skolą forma ir skolos rodiklių nustatymo tvarka, taip pat beviltiškų paskolų nurašymo tvarka ir kiti svarbūs klausimai.

Trečia. Nustatyti paskolų, suteikiamų valstybės vardu, grąžinimo mechanizmą, maksimaliai panaudojant turto įkeitimą kaip svarbiausią paskolos grąžinimą užtikrinančią priemonę.

Taip pat Valstybės skolos įstatyme numatyti, kad Finansų ministerijai būtų suteikti papildomi įgaliojimai apriboti paskolą su valstybės garantija gavusių paskolų subjektų teises atlikti atskiras ūkines funkcijas, tokias kaip reorganizuoti įmonę, teikti, laiduoti, garantuoti kitiems subjektams paskolas, neleisti įkeisti turto be Finansų ministerijos atitinkamo departamento, sakykim, Skolos valdymo departamento sutikimo. Taigi pateikiama apyskaita atspindi valstybės skolos padėtį ir jos kitimą praėjusiais metai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Du klausimai, gerbiamasis. Pirmajam suteikiu žodį A.Sysui. Nepriima kompiuteriai. A.Sysas. Kolega, prašom įjungti dar kartą. Mėginsiu suteikti žodį. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo ataskaitoje, kurią pateikėte anksčiau, pastebėjote daug pažeidimų ir siūlymų. Šį kartą vėl siūlote, ką reikia daryti skubos tvarka, bet ar neatrodo, kad tas darbas lyg ir bergždžias? Jūs kiekvieną kartą pastebite tam tikrus nesklandumus, trūkumus ar nusižengimus, tačiau svarstant, ko gero, 2000 metų biudžeto ataskaitą ir apskaitą, mes vėl kartosim tuos pačius dalykus. Ką reikėtų keisti ir daryti greičiau, kad tai nesikartotų?

J.LIAUČIUS. Ačiū. Tai dvipusis dalykas. Liestų ir mane asmeniškai, ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetą, ir sukurtą Valstybės Kontrolės parlamentinės priežiūros komisiją. Praėjusių metų rugsėjo mėn., kai tvirtinant mano kandidatūrą stovėjau tribūnoje, aš pažymėjau vieną principinį dalyką – dėl dalykiško bendradarbiavimo su Seimo įgaliotomis institucijomis. Šiais metais mes turėjome tik vieną konstruktyvų posėdį (ponas Alg.Butkevičius atsimena), kuris baigėsi trimis siūlymais dėl apskaitos sutvarkymo. Daugiau dalykiškų posėdžių nebuvo. Tačiau, aš manyčiau, mūsų siūlymai turėtų būti įgyvendinami, įdėmiai, atsakingai analizuojami tose dviejose institucijose pateikus mūsų išvadas, pasiūlymus tiek dėl turto valdymo, tiek dėl skolos, tiek dėl valstybės biudžeto įvykdymo ir priimamas sprendimas, į ką atsižvelgiama, kad ir mums būtų aišku, nes tų pasiūlymų (ir bendrųjų, ir konkrečių) šioje dviejų dalių išvadoje skaitydami daug rasite. Todėl man taip pat nesmagu stovėti tribūnoje, kai rašome, kad dar nepatvirtinta dėl skolos, nepatvirtinta tvarka ar forma, turinys, nepatvirtinta tam tikra metodika, ir kai tai kartojama treji ketveri metai, iš tiesų yra nesmagu. Todėl mes turėtume surasti, kaip minėjau, konstruktyvaus bendradarbiavimo principą. Tai, be abejo, būtų ir Seimo vadovybės dėmesys. Be abejo, mus privers šiais metais tai padaryti vienintelė institucija. Sutartyje yra numatytas derybinis skyrius “Finansų kontrolė eurointegracijos procese” ir jis yra prioritetinis. Finansų ministerija ir mūsų institucija šiose derybinėse ketvirtinėse pažangos ataskaitose turės konkrečiai pateikti, kas atlikta, ko neatlikta. Tai bus savotiškas akstinas mums dirbti.

PIRMININKAS. Seimo narys Alg.Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Kontrolierius iš dalies atsakė į mano klausimą. Aš irgi norėjau klausti dėl apyskaitų sutvarkymo vieningumo.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone kontrolieriau.

Gerbiamieji kolegos, pagal Statuto 226 straipsnį ir biudžeto vykdymo apyskaita, ir valstybės kontrolieriaus išvada turės būti svarstoma kartu su Vyriausybės pateiksiamu ateinančių metų valstybės biudžeto projektu. Ačiū, kolegos. Klausiu jūsų, ar skelbsime pertrauką iki 12.00 val., ar ne?

Pertrauka iki 12.00 val. Viliuosi, kad po pietų, po pertraukėlės, bus pakankamai darbinga mūsų auditorija.

Pertrauka

Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo projektas Nr.P-2891(2*). Aplinkos apsaugos įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2892*. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2893*. Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2894*. Atliekų tvarkymo įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2895*. Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl savivaldybės gamtos apsaugos fondo nuostatų" pakeitimo" projektas Nr.P-2896*. Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. birželio 24 d. nutarimo Nr.I-192 "Dėl valstybinio gamtos apsaugos fondo nuostatų" ir 1994 m. birželio 23 d. nutarimo "Dėl valstybinio gamtos apsaugos fondo nuostatų 3 punkto pakeitimo" pripažinimo netekusiais galios" projektas Nr.P-2897*. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo projektas Nr.P-2898(2*). Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo papildymo 13 straipsniu, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Butų privatizavimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo” pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-2899(2*). Seimo nutarimo "Dėl Gyventojų indėlių kompensavimo fondo likvidavimo" projektas Nr.P-2900*. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2901*. Sveikatos sistemos įstatymo 2, 11, 40 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2902*. Profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2903*. Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2904*. Švietimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2905* (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji, 12.00 val. Posėdžiaujame toliau. Mygu mygtuką vildamasis, kad daugiau Seimo narių dalyvaus posėdyje, ir kviečiu registruotis. Registruojamės. Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo projektas Nr.P-2891 ir daug su juo susijusių projektų. Kviečiu į tribūną J.Listavičių. Paskui, tikiuosi, kas nors iš Aplinkos apsaugos komiteto perskaitys pranešimą. Dėl Sveikatos įstatymo projekto A.Matulas, matyt, kalbės, dėl švietimo įstatymų – Ž.Jackūnas. Prašom. Tribūnoje J.Listavičius.

Užsiregistravo 16 Seimo narių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Kadangi įstatymų projektų labai daug, matyt, juos reikės svarstyti dalimis. Iš pradžių aš norėčiau pasakyti, kad nuo 2001 metų valstybės biudžetas sudaromas pagal Biudžetinės sandaros įstatymą. Šiandien būtų vėlu vienaip ar kitaip ginčyti jo nuostatas. (…) yra parodomos valstybės biudžete visos valstybės lėšos ir visi anksčiau buvę fondai vienaip ar kitaip naikinami, lėšų šaltiniai tampa kaip biudžeto pajamos, o lėšos savo ruožtu, ir visa tai forminama kaip tam tikros programos.

Įstatymo projektas Nr.P-2891 skirtas reglamentuoti Aplinkos apsaugos rėmimo programos (anksčiau buvusio Valstybinio gamtos apsaugos fondo) lėšų šaltinius bei jų panaudojimą. Bendrosiose nuostatose nurodytas programos tikslas, programos lėšų kaupimas ir programos priemonių tvirtinimo bei lėšų naudojimo tvarka. Įstatymo projekto straipsniuose pateikta programos lėšų sudėtis ir programos lėšų panaudojimas.

Kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo projektu pateikti jį lydintys įstatymų projektai. Tai yra Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Mokesčių už valstybės gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl savivaldybės gamtos apsaugos fondo nuostatų” pakeitimo” projektai. Visi lydimieji projektai susiję su įstatymo projektu Nr.P-2891. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektu Nr.P-2897 Gamtos apsaugos fondo nuostatų 3 punkto nuostatai pripažįstami netekusiais galios.

Biudžeto ir finansų komitetas svarstė įstatymų ir nutarimų projektus, atsižvelgė į Seimo Teisės departamento išvadą, parengė patikslintą įstatymo projektą Nr.P-2891(2) ir jiems pritarė po svarstymo. Kviečiu Seimo narius pritarti įstatymų projektams Nr.P-2891, Nr.P-2892, Nr.P-2893, Nr.P-2894, Nr.P-2895 ir nutarimų projektams Nr.P-2896 ir Nr.P-2897 po svarstymo, o apie kitus, matyt, kalbėsime vėliau. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerai. Dėl kitų nekalbama ir norinčių kalbėti nėra. J.Beinortas turbūt dėl kito projekto? J.Listavičius siūlo baigti šiuos projektus. A.Vaišnoras, kaip papildomo komiteto pranešėjas, nori kalbėti dėl šių projektų. Prašom, kolega.

J.LISTAVIČIUS. Jeigu jis nori, tegul eina…

PIRMININKAS. Rodo visokius ženklus. Taip, taip, mes prieisime. A.Vaišnoras – papildomo komiteto kalbėtojas.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man gaila, kad šiandien mūsų yra nedaug. Politika nulėmė, kad kai kas kažkur pabėgo. Galbūt. Bet iš tiesų norėjau kalbėti apie vieną paprastą dalyką – apie Gamtos apsaugos fondą. Mūsų komitetas nebuvo paskirtas nei pagrindiniu, nei papildomu. Čia yra daugiau, be abejo, biudžeto reikalai, čia yra daugiau Vyriausybės apsisprendimo reikalai. Man labai gaila, kad A.Kubilius, būdamas valstybės vadovu, t.y. vykdomosios valdžios vadovu, sugalvojo, kad Gamtos apsaugos fondas turi būti pervestas į biudžetą. Nėra daug fondų, bet yra fondų, kurie iš tiesų negali būti pervesti į biudžetą, nes jie turi tikslinę paskirtį. Tai yra Kelių fondas, Gamtos apsaugos fondas. Čia lėšos skirtos tam, kad būtų atkurta suniokota gamta, kad būtų atkurti įvairūs iškasti durpynai, kad būtų atkurtos tos vietos, iš kurių buvo išvežtas smėlis, žvyras ir t.t. Iš tiesų man labai gaila, kad mūsų komitetas nebuvo paskirtas nei papildomu, nei pagrindiniu…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jis buvo paskirtas papildomu komitetu.

A.VAIŠNORAS. Nebuvo.

PIRMININKAS. Komiteto reikalas svarstyti ar nesvarstyti.

A.VAIŠNORAS. Nebuvo paskirtas papildomu komitetu. Aš manau, kad Vyriausybė iš tiesų šiuos fondus gali panaudoti visiškai kitiems tikslams, t.y. užkišti biudžeto skyles. Mes komitete ir aš asmeniškai, nepaisydamas to, ką sakė kolega J.Listavičius, nepalaikome šio sprendimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau diskutuotojų nėra. Kviečiu į tribūną J.Listavičių. Pirmiausia – Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo projektas. J.Listavičiaus pataisa dėl 3 straipsnio. Pone Listavičiau, trumpai supažindinkite su ja, ir galutinai sutarsime.

J.LISTAVIČIUS. Taip, šiuo atveju, taip sakant, bendrajai akiai, tai gal nieko bendra neturi. Bet jeigu mes šiek tiek žiūrėsime iš apskaitos teorijos, tai matome, kad vienas dalykas yra lėšos, o kitas dalykas yra lėšų šaltiniai. Tai du visiškai skirtingi dalykai. Jeigu mes pažiūrėtume toliau, tai matome tekste teisingai, kad programos lėšas (įplaukas) sudaro. Vadinasi, mes kalbame ne apie lėšų šaltinius. Todėl siūlau 3 straipsnyje vietoj “programos lėšų (įplaukų) šaltiniai” pavadinti taip, kaip yra iš tikrųjų, ir visas tekstas būtų “programos lėšos (įplaukos)”. Man atrodo, kad čia negalėtų būti jokių skirtingų minčių ir kokios nors traktuotės. Mes 4 straipsnyje matome, kad programos lėšų naudojimas, o ne lėšų šaltinių naudojimas. Čia gal blogai, kad mūsų komitetas iš karto nepastebėjo, bet šiuo atveju 3 straipsnio pavadinimas negali būti toks, koks jis dabar yra, o turi būti pakeistas.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime redaguoti 3 straipsnio pavadinimą taip, kaip siūlo J.Listavičius? Redaguojame. Dėkoju. Ar galime pritarti po svarstymo Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo projektui? Pritariame po svarstymo.

Aplinkos apsaugos įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. J.Listavičiaus labai analogiškas siūlymas. Prašom, kolega.

J.LISTAVIČIUS. Taip, tas pats. Ten yra kalbama apie lėšų šaltinius, todėl reikėtų ne “lėšų šaltinius”, o “programos lėšos”.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi ir šis J.Listavičiaus siūlymas yra priimamas ir po svarstymo pritariame Aplinkos apsaugos įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.

Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pataisų nėra. Pritariame po svarstymo.

Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pataisų nėra. Pritariame po svarstymo.

Atliekų tvarkymo įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pritariame po svarstymo.

Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl savivaldybės gamtos apsaugos fondo nuostatų” pakeitimo” projektui pritariame po svarstymo.

Ir pritariame po svarstymo dar vienam Seimo nutarimo projektui Nr.P-2897. Pritariame po svarstymo.

J.LISTAVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo projektas Nr.P-2898. Šitą imame, ar ne?

J.LISTAVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom, kolega.

J.LISTAVIČIUS. Imsim tada iki sveikatos, iki Nr.P-2900 imtinai.

PIRMININKAS. Gerai. Du projektai?

J.LISTAVIČIUS. Trys.

PIRMININKAS. Trys projektai.

J.LISTAVIČIUS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas Nr.P-2898 parengtas taip pat įgyvendinant Biudžetinės sandaros įstatymo nuostatą dėl Kelių fondo ir lėšų pakeitimo ir perkėlimo į valstybės biudžetą. Įstatymo projekto paskirtis nustatyti automobilių kelių priežiūros ir plėtros finansavimo tvarką bei šaltinius, užtikrinti subalansuotą kelių infrastruktūros plėtrą ir funkcionavimą. Kelių fondas pertvarkomas į kelių priežiūros ir plėtros specialiąją programą. Grįždamas šiek tiek noriu pasakyti, koks skirtumas. Vakar mes tai vadinome fondu, o šiandien mes tai vadiname programa. Ižde yra atitinkamai skiriamos sąskaitos, jose kaupiamos lėšos, kurios bus naudojamos tiktai griežtai pagal tikslinę paskirtį. Jeigu yra pereinamosios lėšos, pavyzdžiui, šiuo atveju, kai mes kalbame apie Kelių fondą, jos taip pat išsaugomos. Todėl šiuo atveju jokio skirtumo nėra. Skirtumas yra tas, kad pas mus po atskirus fondus išmėtytos lėšos, kurios gali būti naudojamos be apyvartos, o kitur, kai mums reikia lėšų, mes jų negalime panaudoti. Todėl orientuojantis į tarptautinį Valiutos fondą ir orientuojantis į kitose valstybėse esamą patirtį, tai yra daroma. Juo labiau kad mums ne šiandien apie tai reikėtų kalbėti. Mes galėjome ginčytis ir aiškintis, kai priėmėme Biudžetinės sandaros įstatymą.

Šiuo atveju kalbant apie Kelių fondą arba apie atskirą, kaip sakiau, dabar programą, kelių priežiūros ir plėtros specialiąją programą, turime tam tikrų ypatumų, nes, kaip matome, šis fondas, arba ši speciali programa, bus pradėta įgyvendinti tiktai nuo 2002 m. sausio 1 dienos. Bet mes šiandien sprendžiame bendrą fondų klausimą. Todėl, kai praktikoje kyla tokių minčių, kad, girdi, dar per visus metus gali būti pasikeitimų šioje programoje ir šiame įstatyme, tai taip pat bus padaryta, ypač kalbant, kaip jau dabar numatoma, apie suskystintas dujas, apie akcizą arba bus kitos kokios nors operacijos, pakeitimai. Jie atsispindės.

Keičiant bendrą paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondą specialiąja programa, Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo projektas taip pat papildomas 13 straipsniu, yra keičiami 14 ir 18 straipsniai.

Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė įstatymų projektus Nr.P-2898 ir esančius priedėlius prie šio projekto. Taip pat Nr.P-2899 ir nutarimo projektą Nr.P-2900. Jiems pritarė po svarstymo. Todėl kviečiu Seimą pritarti įstatymų projektams Nr.P-2898, Nr.P-2899 ir nutarimo projektui Nr.P-2900 po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti ir nėra pataisų. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritariame po svarstymo. Dėkui.

Dėl Seimo nutarimo “Dėl gyventojų indėlių kompensavimo fondo likvidavimo” projekto Nr.P-2900 taip nėra jokių sunkumų. Pritariame po svarstymo.

Dabar kviečiu kalbėti J.Beinortą dėl projekto Nr.P-2899. Kol jis žengia į tribūną, kolegiškai vykdome A.Patacko kvietimą. Registruojamės. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu geras intencijas ir tolimas nuo minties, kad nereikia viską sujungti į vieną biudžetą. Bet noriu su jumis pasidalinti abejonėmis, ar iš tikrųjų mes viską labai gerai darome. Štai čia yra kolegos iš Finansų ministerijos. Visi atsimename, kaip atsirado bendrasis valstybės paramos apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis fondas. Žinome, kad jis atsirado iš mūsų intencijos per valstybės biudžetą finansuoti iš pat pradžių. Kaip pamename, visiškai nebuvo kreditavimo palūkanų normų skirtumo, o buvo tiesioginis finansavimas padedant pasistatyti pradėtus namus, po to pagal eilę duoti tam tikras tiesiogines kreditavimo lėšas. Bendras valstybinis paramos fondas iš esmės tuomet susidarė iš 56 savivaldybių mažų fondelių. Būtent per tuos mažuosius savivaldybių fondelius buvo atliekamos tos operacijos. Būdavo kredituojami asmenys, pagal eilę turintys teisę gauti valstybės paramą. Ta parama jiems atėjo, ji turėjo pradėti grįžti ir per 15 metų sugrįžti. Nėra praėję nei 15 metų, nei 10 metų. Vadinasi, kiekviena savivaldybė per šią bendrosios paramos fondo dalį, per savo fondo dalį asmenims yra išdalinusi po keletą šimtų tūkstančių litų, kiekvienais metais tam tikra dalis tų pinigų grįžta atgal į savivaldybės mažąjį fondą. Tuo tarpu dabar mūsų sujungimas ir tai, kas dabar rašoma šiame naujame įstatyme, rašoma jau tik apie tai, kad yra viena valstybinė programa. Jeigu ši viena valstybinė programa lieka niekaip neišdiferencijuota, o mes įstatyme nieko nepasakome, kokia yra sąsaja, pavyzdžiui, Radviliškio rajono arba Panevėžio miesto, kokia Panevėžio miesto savivaldybės sąsaja su grįžtinais pinigais, kuriuos išmokėjo gyventojams, kad jie pasistatytų, išsipirktų arba modernizuotų savo butus, yra tam tikras neaiškumas. Išeitų, kad visi pinigai grįžta tik į biudžetą, į vieną didžiąją sąskaitą, ir tas miestas, kuris tikėjosi tam tikrų palaikymų ir tam tikrų lėšų sugrįžimo į šitą fondą, faktiškai tuos pinigus praranda. Man tolima mintis, kad taip iš tikrųjų ir atsitiks. Galimas dalykas, kad toje programoje bus pasakyta, kad tie pinigai, kurie atėjo iš Mažeikių arba kurie atėjo iš Panevėžio, programoje fiksuojami kaip pajamos, atėjusios iš tokių rajonų, ir gali būti pirmumo tvarka duodami vėl atgal remti tų rajonų gyventojus. Taip gali atsitikti. Bet mes šiandien svarstydami šitą visų fondų naikinimo ir sujungimo į vieną biudžetą įstatymą viso šito nematom. Man labai gaila, kad šito didelio paketo svarstymo metu mūsų komitetui nebuvo imperatyvo, kad mes pasvarstytume tai, kas susiję su valstybės paramos įstatymo pakeitimu, 13, 14 ir 18 straipsnių pakeitimu, kad galėtume suformuluoti tas pataisas.

Aš manau, kad bent jau vieną dalyką būtų galima šiandien sutarti. Mes manom, kad pirmiausia turėtų būti pasakyta tiesiai, kad šitas įstatymas, būtent lydintysis Apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo papildymas 13 straipsniu, taip pat 14, 18 straipsnių pakeitimas, įsigaliotų nuo 2001 metų. Tai yra kad dar šiais metais tie grįžtantys pinigai kažkur neklaidžiotų, o būtų labai aišku, kad mes inventorizuosim situaciją pagal 2000 m. gruodžio 31 d. būklę kiekvienos savivaldybės fonduose. Ir jeigu bus tam tikrų pinigų, tada žinosim, ką daryti. Tai būtų vienas pasiūlymas. Mes dėl tokio pasiūlymo esame pasitarę šiek tiek komitete, mano vardu pateiktas kaip pasiūlymas dėl šio svarstomo įstatymo projekto.

O antra, man kilo tokia mintis. Peržiūrėjus dabartinę mūsų didžiulę, didžiulę išpirkimų įvairovę, kai faktiškai įvardijam, kad privatizuojam, tačiau jokios privatizacijos nėra, nes atiduodama už dyką, aš manau, kad atėjo laikas peržiūrėti visą Valstybės paramos įstatymą gyvenamosioms patalpoms įsigyti, nes spekuliacijų dėl situacijos pasikeitimo iš tikrųjų yra. 1990–1991 m. buvo viena šeima, vienas šeimos narių skaičius, dabar tas šeimos narių skaičius yra pasikeitęs, jie iš karto tą lengvatinį šeimos plotą daugina iš naujo šeimos narių skaičiaus, ir valstybė iš kitų mokesčių mokėtojų vis remia ir remia, ir remia, kai iš tikrųjų turėtų būti labai aiškiai pritaikytos sąlygos. 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo tvarkos sąlygomis buvo tokia situacija, visa kita situacija reikalauja iš esmės rinkos metodo taikymo ir tų išsipirkimų už tikrąsias kainas. Tai būtų, žinoma, toks palinkėjimas.

Aš bijau, kad mūsų Seimui jau neužteks laiko detaliau prie šios problemos prieiti, bet manau, kad apeiti šitos problemos mes iš tikrųjų negalime, nes šiuo metu veikia bent du įstatymai, reglamentuojantys ką, kas, už kiek ir kaip perka. Mes sveikintume tą faktą, kad pagaliau išsprendžiame, kad jokių investicinių čekių iliuzijų nėra. Tačiau investicinių čekių galiojimo ekvivalentas turi būti fiksuotas tą datą, ir kiekvienais metais, jeigu realiai pabrangsta tie butai, kiekvienais metais turėtų būti aiškiai indeksuojama to gyvenamojo ploto kaina į vieną ar kitą pusę.

Noriu jums priminti, kolegos: po to, kai mes pardavėm 94% komunalinių arba, vadinkim, valstybinio butų fondo, valstybė surinko tiek pinigų, kad neužteko apmokėti administravimui, tiems darbuotojams, kurie tą privatizavimą vykdė. Pabaikime vieną kartą su lengvatomis, kiekvienas daiktas kainuoja ir ypač kainuoja, jeigu tai yra mūsų mokesčių mokėtojų pinigais padaryta. Aš siūlyčiau dar kartą pasvarstyti Apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pataisas, labai tiksliai reglamentuoti grįžtančių pinigų santykį su savivaldybėmis, kurių teritorijoje jie yra ir grįžta, ir, antra, su tomis visomis lengvatomis, kurios, mano nuomone, yra nepagrįstai didelės. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Listavičius kviečiamas į tribūną kaip pagrindinio komiteto pirmininkas. J.Beinorto pataisa dėl įstatymo įsigaliojimo. Ir jeigu sutariame, tai sutariame. Dėl ko nesutariame, tariamės iki priėmimo. J.Listavičius. Įsigaliojimą siūlo J.Beinortas kitų metų sausio 1 dieną.

J.LISTAVIČIUS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, gal čia pati Finansų ministerija galėtų pasakyti, bet mūsų komitete buvo tokia nuostata, ir iš tikrųjų, jeigu pažiūrėsite įstatymų projektus, išlieka, kad mes į savivaldybių fondus nesikišam. Vadinasi, ten kas buvo, tai ir lieka. Ateis gal eilė, tada bus lygiai tas pats kaip ir su šiais visais fondais. Todėl dabar, kai jūs keliate tokią mintį, kad, girdi, tos lėšos ten nepaklius, tai aš esu lyg tokios nuomonės iš to bendro mūsų svarstymo, kad ten viskas turėtų būti savo keliu. O čia papildom, kur bus naujos kokios nors biudžeto ar kitos lėšos kaupiamos, tai čia jos nepaklius į fondą, nes jo nėra, o paklius į atitinkamas programas ar atitinkamas specialias sąskaitas.

PIRMININKAS. J.Beinorto pataisymas dėl datos.

J.LISTAVIČIUS. Tada ir dėl datos išsispręs. Jeigu nereikia, jeigu viskas išlieka kaip lieka, tai mums nereikia ir tos datos. Tai aš būčiau…

PIRMININKAS. Ar priimam pataisą (formaliai šneku), ar ne, pone viceministre?

E.ŽILEVIČIUS. Aš manau, kad reikėtų palikti taip, kaip yra nustatyta projekte, o tai, ką minėjo ponas J.Listavičius, na, iš tikrųjų šiuo atveju mes neliečiam visų savivaldybių fondų. Šiuo metu reforma yra daryta visų valstybės fondų. Aišku, kitam etape, matyt, reikės ir savivaldybių visus fondus tvarkyti, nors ten tų lėšų paramos fondui nėra tokių didelių. Faktiškai tie fondai galbūt neveikiantys, gal tik atskirose savivaldybėse yra. Aš manau, kad bus peržiūrimi ir savivaldybių fondai.

PIRMININKAS. Ar J.Beinortas neatsiima savo siūlymo? Ne? Registruojamės. Registruojamės ir klausiu, ar yra 10 Seimo narių, remiančių J.Beinorto siūlymą. (Balsas iš salės) Nepriėjom dar iki to projekto.

Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Ar atsiranda 10 Seimo narių, manančių, kad reikia svarstyti J.Beinorto pataisas?

25 – už, gerbiamieji kolegos. Įjungiu mikrofoną J.Beinortui, jis dar gali supažindinti su teikiamomis nuostatomis. Prašom.

J.BEINORTAS. Aš nelabai supratau gerbiamojo E.Žilevičiaus nuostatos, kodėl būtent šito fondo įsigaliojimas negali būti nuo metų sandūros. Kita vertus, ir kolega J.Listavičius negalėjo pasakyti, kaip bus su savivaldybių fondais, kad jie lyg ir lieka. Tačiau man atrodo, kad čia visur savivaldybių yra išbraukta ir lieka vien valstybės bendrasis paramos fondas. Tai tada man buvo neaišku. Ir aš manau, kad jeigu ministerija dėl mano pataisos negali sujungti visų fondų, aš ją pasiruošęs atsiimti. Bet jeigu tai yra kaip signalas, kad iš tikrųjų reikia išspręsti savivaldybių paramos apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis fondų ir juose esančių ir grįžtančių į juos pinigų srautų klausimą, tada, mano nuomone, ta mano pataisa tinka.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mano supratimu, ši pataisa absoliučiai nieko nesprendžia. Jeigu mes sakome, kad ji įsigalioja tik nuo 2001 m. sausio 1 d., tai kiek liko? Jeigu mes, orientuodamiesi pagal autoriaus mintį, kad kažką per 2-3 mėnesius išspręsime arba neišspręsime… o toliau lyg jau išspręsim. Vienu žodžiu, tai yra pusinis sprendimas. Jeigu jau taip, tai iš tikrųjų tą klausimą reikėtų panagrinėti, kad priimant jis būtų išsamiai išnagrinėtas. Bet aš esu tos nuomonės (taip ir komitete buvo kalbama), kad mes šiuo atveju savivaldybių fondų (gamtos fondas ir kiti fondai) visiškai neliečiame, todėl ir apyvarta bus tokia, kokia buvo. Paskui, jeigu kaip, reikėtų užfiksuoti pačiame įstatymo projekte, o paskui ir įstatyme mintį, jog jeigu kas darė tokius įnašus, tie įnašai, jeigu grįš, tai grįš į savivaldybės fondą. Kadangi jų klausimas neišspręstas, reikėtų palikti. Todėl aš sakyčiau, kad pataisai nereikėtų pritarti, o išnagrinėjus, kaip iš tikrųjų bus, gal tada kažkur kokią nors nuostatą, kokį sakinį ar kokią mintį įrašyti į tą įstatymo projektą Nr.P-2899. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Į projektą Nr.P-2899 J.Beinortas siūlo įrašyti tokį trečiąjį skirsnį: šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d. Biudžetininkai mūsų komiteto ir ministerijos šiam siūlymui nepritaria. Registruojamės ir balsuosime.

Posėdyje dalyvauja 53 Seimo nariai. Dabar balsuojama dėl J.Beinorto pataisos. Kokia jūsų nuomonė dėl jos? Balsuojame.

Už – 25, prieš – 1, susilaikė 10. Pataisa yra priimta. Ar galime šiam projektui pritarti po svarstymo? Pritariame po svarstymo. Dėkui.

Dabar sveikatos reikalai – projektai Nr.P-2901, Nr.P-2902. Tribūnoje J.Listavičius – pagrindinio komiteto pranešėjas, paskui A.Matulas. Kolegos, prašyčiau kalbėti trumpiau, mes labai atsiliekame nuo visų šios dienos darbotvarkės planų. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, lieka tik dar kartą pakartoti tai, kas jau buvo anksčiau kalbėta, kad mes šiandien realizuojame Biudžetinės sandaros įstatymo nuostatas. Mes tuos visus fondus vienaip ar kitaip naikinome arba pakeitėme. Lygiai taip pat darome ir su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsniu bei su Sveikatos sistemos įstatymo tam tikrais straipsniais. Asignavimai, atskaitymai, kurie jau turėjo anksčiau iš pajamų būti daromi į fondus, šie asignavimai programoms bus nustatomi bendra asignavimų skyrimo tvarka ir pagal bendrus principus, todėl privalomos valstybės programos, finansuojamos iš visuomeninių organizacijų, taip pat programos, susijusios su sveikatos stiprinimu, bus remiamos iš valstybės biudžeto lėšų. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė įstatymų projektus Nr.P-2901 ir Nr.P-2902 ir jiems pritarė po svarstymo. Tai kviečiu daryti ir Seimo narius. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė šiuos du įstatymų projektus: Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą ir Sveikatos sistemos įstatymo 2, 11, 40 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymą, ir vieningai nepritarė šioms pataisoms arba siūlo trejiems metams atidėti fondų naikinimą. Aš manau ir mūsų komitetas mano, kad tai yra pakankamai skubotas sprendimas, nes yra sukurta pakankamai gerai pradedanti veikti sistema, valstybės ir savivaldybių lygio sistema, kuri visuomenę efektyviai įtraukia į sveikos gyvensenos ugdymą, į sveikatos prevencijos darbus.

Noriu priminti, kad Teisingumo ministerijoje yra įregistruota 171 nevyriausybinė organizacija. Praeitais metais tam fondui jos pateikė per 90 projektų, dalyvavo konkursuose. Gaila, kad pritrūko lėšų ir ne visos tos organizacijos gavo lėšų. Bet ištraukti iš konteksto, iš sukurtos sistemos vieną fondą, visiškai neatsižvelgiant į mūsų įdėtą daugelio metų darbą,- sugriauti tą sistemą. Iš esmės Nacionalinė sveikatos taryba ir Valstybinis sveikatos fondas yra valstybės lygio, o savivaldybių sveikatos fondai bei bendruomenių sveikatos tarybos fondai – savivaldybių lygio. Sunaikinus šį fondą, sunaikinus visus kitus prieš tai įvardytus fondus iš esmės sunaikinami ir savivaldybių fondai, nes, pavyzdžiui, vienas savivaldybės sveikatos fondo šaltinis yra aplinkosaugos fondas. Dar kartą prašau jūsų labai atsižvelgti į tai.

Mes teikėme Biudžeto sandaros įstatymo pataisą nenaikinti Sveikatos fondo, bet į tai nebuvo atsižvelgta. Aš manau, bent iš korektiškumo (šis Seimas dirba paskutiniąsias dienas) nepriimsime to sprendimo. Reikia atsisėsti, pagalvoti ir priimti sprendimą. Aš siūlyčiau atidėti šio fondo naikinimą trejiems metams, tuo labiau kad mes praeitais metais priėmėme pataisą ir patys, nesulaukdami valstybės paramos, numatėme į šį fondą skirti 1% valstybės Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų ir skatinti tas nevyriausybines organizacijas. Dabar mūsų šį gerą norą apie 20 mln. Lt skirti remti visuomeninėms organizacijoms… tokiu keliu nuėjo visas pasaulis. Dabar ištraukti iš konteksto ir panaikinti vieną fondą – o kaip mūsų sistema, kaip ji galės egzistuoti? Reikia kompleksiškai spręsti. Komitetas nepritarė, todėl aš prašau jūsų nepritarti arba įrašyti, kaip ir dėl Kelių fondo, kad įsigaliojimas atidedamas trejiems metams arba metams, kad atėjęs kitas Seimas galėtų ramiai atsisėsti ir išanalizuoti.

PIRMININKAS. Pone komiteto pirmininke, bet jokios pataisos nėra. Gal galima tartis per priėmimą dėl pataisos? Tai nėra pataisa – arba nepritarti, arba treji metai. Iš jūsų lūpų iki vienerių metų… Kokios pataisos, kolegos? Gerbiamieji kolegos, ar galime šiam dokumentui pritarti po svarstymo? A.Raškinis dėl sveikatos reikalų. Prašom.

A.J.RAŠKINIS. Aš noriu kalbėti dėl sveikatos reikalų ir iš viso dėl visų šių reikalų, kurie yra daromi turint šią užmačią.

Aš tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį štai į kokį dalyką. Tie fondai veikia esant tam tikroms specifinėms sistemoms. Aš puikiai suprantu, kad Finansų ministerijai būtų labai patogu tvarkyti pagal vieną jų priimtą tvarką. Tačiau Seime mes esame labai įsitikinę štai kokiu dalyku: kai būna biudžeto svarstymas, specifiniai komitetai gauna jau pateiktus Finansų ministerijos siūlymus ir mes esame tiesiog paversti kvaila balsavimo mašina – arba pritark, arba pasakyk, iš kur priimti. Mes neturime iš kur paimti. Iš tikrųjų Seimo Sveikatos ir Švietimo komitetai yra visiškai nušalinti nuo finansavimo dalykų, kurie mums rūpi. Dabar, kai… bet įstatymas per fondus gina tų specifinių dalykų finansavimą. Jeigu mes dabar tą įstatymą panaikiname, tai finansavimo klausimų netgi įstatymas negins. Pati Finansų ministerija kaip norės, taip ir skirstys. Tai yra visiškai nepriimtina.

Aš manau, kad šis siūlymas yra prastai parengtas. Jeigu mes norime viską daryti vieningai, tai pirmiausia reikia parengti tokius projektus, kurie garantuotų, kad Seimas galėtų daryti įtaką toms specifinėms sistemoms. Kadangi tokio dalyko negarantuoja, aš siūlau iš viso nepritarti nei šiam, nei kitiems projektams. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs žinote, kad šie projektai yra tik išvestiniai iš mūsų priimto Biudžetinės sandaros įstatymo. Mes kalbėjome apie biudžeto reformą, kuri dabar yra vykdoma. F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad ta mintis turėti vieningą valstybės biudžetą yra labai sveika, nes egzistuojantys atskiri fondai gali būti visiškai leidžiami, nepaisant valstybės interesų. Kadangi šie pinigai priklauso Lietuvos valstybei viena ar kita forma, todėl ir turi būti apskaita vieningame biudžete. O jeigu Lietuvos Respublikos Seimas iki šiol apsileido ir leido visus šiuos sprendimus daryti Vyriausybei, ir, kaip kolega A.Raškinis sakė, mes buvome naudojami tiktai kaip spaudelis patvirtinti tam, ką Vyriausybė nutarė, laikas Seimui atsiimti savo teises ir pradėti normaliai dirbti. Juk Seimas yra ta institucija, kuri patvirtina Vyriausybę, ir Seimui ta Vyriausybė turi būti atsakinga.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pone komiteto pirmininke Matulai, formalių pataisų nėra. Gal galime pritarti po svarstymo ir laukti pataisų dėl metų ar dvejų? Ne. Negaliu suteikti jums žodžio. Sutariame? Kolegos, yra įvairių klausimo formų. Sutariame, daktare Matulai? Kolegos, galėtume po svarstymo pritarti. Suteikiu žodį A.Matulai. Bet dėl formalių pataisų. Jų iki šiol nėra, kolega.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš įžvelgiu tą pataisą. Mes nepritariame pateiktam įstatymo projektui ir siūlome pereinamąjį laikotarpį – trejus metus. Pataisa yra. Aš siūlau už ją balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pataisos nėra. Kol kas registruojamės. Aš prašyčiau atsakingai balsuoti. Dėl Biudžetinės sandaros įstatymo pataisos balsuodami sutariame? Sutariame. Viceministras šioj Seimo pabaigoj jau nėra pranašas. Visi Seimo nariai yra laisvi iškeikti Vyriausybę. Registruojamės, kolegos. Jeigu pritartume po svarstymo, lauktume A.Matulo pataisų dėl įsigaliojimo laiko.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai.

Kolegos, projektai Nr.P-2901 ir Nr.P-2902. Kas būtų už tai, kad jiems būtų pritarta po svarstymo? Gerbiamieji kolegos, 30 – už, prieš – 3, susilaikė 19. Pritarta po svarstymo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir Sveikatos sistemos įstatymo pataisoms Nr.P-2902.

Dabar, kolegos, švietimo reikalai. Projektas Nr.P-2903, Nr.P-2904, Nr.P-2905. J.Listavičius skaito papildomą pranešimą. Rengiasi mums paskaityti Ž.Jackūnas. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes iš tikrųjų, kai jau šaukštai nereikalingi... Mes svarstėme Biudžetinės sandaros įstatymą, jį priėmėme ir laikykimės tvarkos. Dabar kiekvienas su savo argumentais, kiekvienas apie savivaldybes… Čia absoliučiai nieko bendro neturi ir buvo aiškiai pasakyta, kad savivaldybių fondai dar nėra kliudomi. Kam juos čia minėti? Kalbant apie Profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą, apie Švietimo įstatymo tam tikrus straipsnius, reikia pasakyti, kad čia vėl tas pats. Jeigu jau mums fondas, tai kaip kirviu nukirsta – ir viskas aišku, ir viskas disciplinuota, o jeigu mes kalbame apie specialią programą, jau viskas iširo. Vėl negalima taip galvoti. Galų gale mes priėmėme sprendimą, priėmėme įstatymą, tai būkime malonūs jo laikykimės ir toliau vykdykime. Dabar mes kalbame apie kitus, kad kiti nevykdo įstatymų, kai mes čia patys, remdamiesi įvairia filosofija, save neigiame po dienos, po kitos. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė visus šiuos įstatymų projektus Nr.P-2903, Nr.P-2904, Nr.P-2905, įvertino tam tikrus papildymus ir siūlo jiems pritarti po svarstymo. Ačiū už dėmesį. (Balsas iš salės)

PIRMININKAS. Dėkoju. Ž.Jackūnas, kolegos – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės inicijuotos Profesinio mokymo įstatymo bei Švietimo įstatymo pataisos išreiškė Vyriausybės ir ypač Finansų ministerijos nuostatą naikinti įvairaus pobūdžio fondus. Tokios nuostatos įtvirtinimu siekiama, projekto autorių žodžiais, sudaryti sąlygas (cituoju): “valstybės lėšų naudojimo efektyvumui bei aiškumui vykdyti.” Pritariant tokiai projekto autorių intencijai, vis dėlto negalima pritarti pačiai siūlymo esmei – naikinti Profesinio mokymo fondą, Lietuvos švietimo fondą, apskričių švietimo fondus, miestų ir rajonų švietimo fondus ir kitus. Švietimo mokyklas tada, matyt, irgi reikėtų naikinti. Šiuose fonduose gali būti kaupiamos ne tik valstybės… Čia daroma klaidinga prielaida, kad tuose fonduose kaupiamos tik valstybės lėšos. Aš noriu pasakyti, ydinga prielaida. Fonduose gali būti kaupiamos ne tik valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšos, bet ir įvairių institucijų, fizinių asmenų aukojamos lėšos, pačių fondų veiklos dėka teisėtai įgytos lėšos ir įvairios kitos lėšos. Tai, kad šiandien minėti fondai yra tušti ar apytuščiai, nėra pagrindas juos naikinti. Keičiantis ūkinei krašto būklei, priėmus palankias paramos arba labdaros taisykles, šie fondai gali atgyti ir tapti reikšmingu papildomu švietimo iniciatyvų, projektų ar programų finansavimo šaltiniu.

Pagaliau verta turėti galvoje ir tą aplinkybę, kad rėmėjai neretai mieliau remia švietimą ir kultūrą per įvairius tam tikslui sukurtus fondus, o ne tiesiogiai remdami valstybę ar jos institucijas, atsakingas už švietimo, kultūros įstaigų išlaikymą. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai nepritarė siūlymui naikinti Profesinio mokymo fondo, švietimo fondus apskritai. Todėl, gerbiamieji kolegos, kviečiu ir jus palaikyti komiteto nuomonę, kuri, mano galva, iš tiesų gina nuostatas, sudarančias prielaidas modernesnei, palankesnei švietimo finansavimo tvarkai kurti šalyje, užkirsti kelią entropinei švietimo finansavimo sistemos raidos krypčiai, kurią siūlo Finansų ministerija.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, prašom kalbėti dėl motyvų. Ar pritariame po svarstymo Profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui, Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir projektui Nr.P-2905 – Švietimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimo ir 42 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui.

Dėl motyvų, kolegos. A.Raškinis – ugningai prieš.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, komiteto pirmininkas gana aiškiai paaiškino, jog fondai nėra vien tiktai biudžetiniai. Ten ateina ir kitokios lėšos. Dabar, jeigu Finansų ministerijai reikia tvarkyti valstybės lėšas, kodėl ji naikina fondus, į kuriuos ateina ir kitokios lėšos? Atsiprašau, iš tikrųjų kažkoks nesuprantamas savivaliavimas. Jeigu mes pritartume šiam projektui, iš esmės bus nuskurdinta, nuubaginta visa sistema. Aš, kolegos, siūlau tikrai nepritarti ir labai atsakingai žiūrėti. Sakykim, mes turime labai nemažai politikų, kurie prieš rinkimus šokte šoko, kaip jie gins ir skatins visokią švietimo sistemą. Dabar, gerbiamieji kolegos, turite progos mygtuko paspaudimu įrodyti, ar jums švietimo sistema iš tikrųjų rūpi, ar jūs tik propagandą darėte. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes kalbėdami išvis turėtume orientuotis, ką mes ir apie ką kalbame. Šiuo atveju mes kalbame apie fondų formavimą iš valstybės biudžeto lėšų. Kur jūs radote užrašyta, kad mes išvis naikiname visokius fondus? Steikite jūs tūkstančius tų fondų ir kaupkite milijardines ar milijonines lėšas. Reikia turėti supratimą, ką kalbate!

Toliau. Vėl dešimtą kartą mes minime savivaldybių fondus. Vėl apie juos nebuvo visai kalbama. Todėl atskirkime, ką mums reikia pasakyti, neklaidinkime kitų, patys nesinervinkime per daug, o kalbėkime tai, kas reikia. O kad reikia sutvarkyti biudžetinių lėšų ir biudžeto fondų apskaitą, tai seniai taip pat yra žinoma, ir mes priėmėme Biudžetinės sandaros įstatymą. Todėl būkime malonūs – tai, ką priėmėme, vykdykime ir nepainiokime su tuo, kas nieko bendro neturi su svarstomu klausimu. Raskite mintį, kad uždrausti bet kokie fondai. Atidarinėkite dešimtis fondų, yra labdaros, paramos ir kiti fondai, ir į sveikatą. Kam klaidinti save ir kitus? Aš siūlau pritarti po svarstymo ir baigti ginčą, nes čia nėra objektų. Save reikia įtikinti arba išsiaiškinti, apie ką mes kalbame. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės. Dar norėjo pritarti F.Palubinskas, prieštarauti – A.Matulas. Kviečiu registruotis, kolegos, ir pareikšti savo nuomonę. Jau mes esame pritarę, rodos, 12 panašios esmės įstatymų projektų pataisoms. Dabar liko Profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas ir dar du projektai. Jeigu balsuosime už, pritarsime Vyriausybės bei Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei ir savo jau vieną kartą pareikštai nuomonei dėl biudžetinių lėšų fondų.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Kolegos, ar pritariame po svarstymo šiems projektams, ar ne? Už – 28, prieš – 6, susilaikė 16, pritarta po svarstymo projektams Nr.P-2903, Nr.P-2904 ir Nr.P-2905. F.Palubinskas – repliką.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, yra bloga praktika painioti privačius ir valdžios pinigus. Jeigu iki šiol taip buvo daroma, tai reikia padaryti pakeitimus, kad tokio pinigų painiojimo nebūtų.

PIRMININKAS. Pinigų painiojimo klausimu A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Kolega J.Listavičius, nors ir gynė finansų klausimus, bet jeigu būtų atidžiai perskaitęs įstatymą, tai būtų pastebėjęs, kad įstatyme parašyta, kad fondai yra naikinami. Viena ranka naikinkime, kita ranka steikime. Iš tikrųjų naikinami fondai, naikinama visa sistema. Apskritai paskutinėmis Seimo dienomis mes įvedame klerko (…) mūsų valstybėje.

PIRMININKAS. A.Matulas, paskui – J.Listavičius, ir baigsime, kolegos, špagavimąsi.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat noriu pasakyti, kad mūsų Sveikatos fondas yra naikinamas. Iš Sveikatos sistemos įstatymo 40 straipsnio apskritai išbraukiamas valstybinio Sveikatos fondo pavadinimas. Aš sutikčiau su tuo, kad jūs išbrauktumėte galimus šaltinius, pavyzdžiui, įmokas už parduotą alkoholį ir tabaką, bet jūs naikinate visus šaltinius, jūs naikinate mūsų vieną procentą, kurį mes priėmėme ir skyrėme iš valstybinio Sveikatos fondo, jūs naikinate ir savanoriškus fizinių ir juridinių asmenų įmokų šaltinius. Kodėl dabar tas savanoris… pavyzdžiui, kai kurie užsieniečiai aukoja į tą fondą, gali aukoti į savivaldybių fondus, o jūs sakote, kad eisite toliau tuo keliu, tai tikrai yra ne tas kelias. Jūs savivaldybės biudžeto šaltinius išbraukite, bet palikite fondą ir palikite galimybę egzistuoti kitiems šaltiniams. Dabar jūs kalbate vieną, ponas J.Listavičius kalba vieną, o daro kitą. Mes irgi suvokiame, ką jūs kalbate ir ką darote.

PIRMININKAS. J.Listavičius – paskutinę repliką.

J.LISTAVIČIUS. Čia mes ginčijamės, bet neaišku apie ką. Gerbiamasis A.Raškinis pasakė – biudžetinius, to ir užtenka. Ar dar reikia apie kažką kalbėti? Iš tikrųjų mes kalbame apie biudžetinius fondus, apie fondus, formuojamus iš biudžeto pajamų, biudžeto lėšų. Ir viskas, ir klausimas aiškus. Todėl nepainiokime. Jeigu pasakėme žodį apie biudžetinius, tai ir kalbėkime apie biudžetinius, bet ne apie visus iš eilės. Ačiū.

Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2775(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2775(2). Priėmimas. Turbūt darome priėmimo pertrauką, ar ne, pone pirmininke? Taip, dėl Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto darome priėmimo pertrauką, ar ne? Tai būtų miela. Pone pranešėjau, būtų miela, kad sutartume dėl pertraukos. Galbūt jūs dar paglūdintumėte tą redakciją, kurią siūlo Vyriausybė. Ar galime rasti sutarimą?

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi mes prieš valandą gavome Vyriausybės išvadą ir kai kurios jos nuostatos yra priimtinesnės, tikslesnės, aš taip pat prašyčiau (gal komitetas neįsižeis), kad būtų padaryta priėmimo pertrauka. Mes bandysime perimti racionalias mintis ir pataisyti įstatymo projektą. Gaila, kad Vyriausybės išvadas gavome pavėluotai. Komitete nespėjome jų apsvarstyti. Aš vienas nesiryžtu prašyti balsuoti už jas ir čia stovint tribūnoje redaguoti, todėl prašau priėmimo pertraukos.

PIRMININKAS. Viliuosi, su Vyriausybės atstovais bus kalbamasi. Dėkui. Priėmimo pertrauka. Priėmimą tęsime ketvirtadienį, jeigu bus suspėta išsiaiškinti.

Individualių įmonių atleidimo nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir priskaičiuotų baudų bei delspinigių įstatymo projektas Nr.P-2822(3*) (priėmimas)

1-9b – Nr.P-2822(3). Ar reikės ir šio projekto pertraukos? Ne. Individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų atleidimo nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, baudų bei delspinigių įstatymo projektas. Priėmimas. J.Beinortas – tribūnoje.

J.BEINORTAS. Aš šiek tiek paaiškinsiu, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš esmės Vyriausybės atsiliepimas į 16 straipsnį yra svarstytinas, nes atsiranda 4 dalis, ir Vyriausybė kvestionuoja tą įmokų dydį, dėl kurio buvo apsitarta po svarstymo. Tas dydis yra šiek tiek didesnis ir, manyčiau, pagrįstai didesnis. Tuo tarpu įstatymo projektas, dėl kurio dabar turėsime balsuodami galutinai apsispręsti, yra Individualių įmonių ir ūkinių bendrijų atleidimo nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, baudų bei delspinigių už konkrečius 1999 metus įstatymo projektas. Vyriausybės pataisos jo niekaip neįtakoja. Todėl galėčiau tiktai referuoti, kad pataisų po svarstymo negavome, bet svarstymo metu buvo priimta pono A.Matulo pataisa, dėl kurios Seimas apsisprendė, kad nebūtina turėti likviduojamos įmonės statusą. Užtenka, kad 1999 m. buvo tam tikros sąlygos, t.y. nebuvo vykdyta veikla, dėl to nebuvo gautos pajamos, ir apie tai nustatyta tvarka deklaruota Mokesčių inspekcijoje.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto bei Biudžeto ir finansų komiteto nuostata, kaip pamenate, buvo griežtesnė. Joje sakoma, kad tokiais atvejais tos įmonės dar turėtų būti ir likviduotos, bet mes dabar siūlome, kadangi tai yra labai konkretus laikotarpis, t.y. tik 1999 metai, balsuoti pastraipsniui už šį specialųjį įstatymą.

PIRMININKAS. 1 straipsnis, kolegos. Kokia jūsų nuomonė dėl jo? Priimame. 2 straipsnis? Pritariame. Viskas, pone pranešėjau. Niekas nenori kalbėti. A.Sysas norėjo kalbėti. A.Sysas nelabai ryžtingai, bet prašo žodžio.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke, jūs kiekvieną kartą bandote išjungti. Aš labai trumpai. Šio įstatymo laukia ne vienas individualus savininkas, kuriam iškilo problemų, todėl kviečiu kolegas skubiai priimti šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės. Balsuosime dėl Individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų atleidimo nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, baudų bei delspinigių įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Prašom balsuoti dėl įstatymo projekto.

54 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Priimta.

Žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2874(2*) (priėmimas)

Labai vėluojame. Kviečiu į tribūną A.Matulą. Žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2874(2). Priėmimas. Trumpai, pone pirmininke.

A.MATULAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, dar kartą primenu, kad šią įstatymo pataisą mes teikėme siekdami suderinti kai kurias nuostatas su priimtu Civiliniu kodeksu. Civiliniame kodekse yra įrašyta, kad draudžiami komerciniai civiliniai sandoriai. Mūsų įstatyme buvo parašyta, kad draudžiami bet kokie civiliniai sandoriai. Mes pataisėme. Pataisų ir pasiūlymų nėra. Teisės departamentas rašė: “Projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus”. Todėl aš labai prašau jūsų priimti šią įstatymo pataisą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Ne. Iš karto balsuojame dėl Žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už, kas prieš, kas susilaiko?

Už – 46, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P-2813(4*) (priėmimas)

1-11a – Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P-2813(4). Dar mes vis vargstam su pagrindine darbotvarke ir vėluojam valandą, gerbiamieji kolegos, turintys rezervinių klausimų. Tribūnoje A.Katkus ir laukiu iš jo viltingų žodžių apie susitarimą dėl pataisų. Prašom.

J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Aš tikiuosi, kad mes šiandien priimsime šį įstatymą. Teikiu šį įstatymą priimti. Pirmiausia supažindinsiu su išvadomis. Pagrindinio komiteto išvada yra teigiama. Svarstymo metu kai kurioms pataisoms pritarėme, apsvarstėme, tačiau yra naujų pataisų. Bet iš esmės šiam projektui pritarta. Balsavimo rezultatai tokie: už – 8, prieš nėra, susilaikiusių nėra.

Yra papildomo komiteto išvada, tai yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Taip pat bendru sutarimu pritarta. Į išvadas yra atsižvelgta. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat bendru sutarimu pritarė. Tačiau noriu pasakyti, kad mes pateikėme keletą klausimų. Dalyvavo profesinių sąjungų atstovai, jie pateikė daug vertingų pastabų. Mes į jas atsižvelgėme maksimaliai, beveik į visas, išskyrus vieną kitą, dėl kurių diskutavome. Man atrodo, kad projektas yra visiems priimtinas, mes viską padarėme, kad tai būtų padaryta.

Dabar dėl dabartinių pastabų. Yra pono L.Sabučio pastabų. Galbūt, kai priiminėsime statutą pastraipsniui, aš pasakysiu. Dabar galėtume priimti Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą Nr.P-2813, o po to galėtume tvirtinti statutą.

PIRMININKAS. Taip. Bet, gerbiamasis kolega, įstatyme yra 1 straipsnis – tvirtinti statutą.

J.A.KATKUS. Taip, tada pradėkime nuo statuto.

PIRMININKAS. Dabar reikia susitarti dėl pataisų. Ar galime skirsniais priimti statutą, jeigu jokių problemų nėra? 1 skirsnis? Priimame.

2 skirsnis.

J.A.KATKUS. Aš atsiprašau. Jeigu skirsniais priimam, tai yra pastaba dėl 31 straipsnio.

PIRMININKAS. Dar toli, nepriėjome.

J.A.KATKUS. Bet šiuo atveju…

PIRMININKAS. Kolega, gal kai prieisime.

J.A.KATKUS. Yra dar Teisės departamento išvadų. Yra 3 išvados, iš kurių mes nė vienai nepritariame, nes iš esmės tas įvertinta pačiame įstatyme. Jeigu leisite, galiu pakomentuoti Teisės departamento išvadas.

PIRMININKAS. Prašom.

J.A.KATKUS. Štai pirma išvada. Statuto 1 straipsnio 2 dalies reikia atsisakyti kaip perteklinės. 2 dalyje iš tiesų yra įvardinti kai kurie straipsniai ir visa kita. Ponas L.Sabutis ir jų komitetas taip pat mano, kad tikslinga įvardinti, nes ir Teismo antstolių įstatyme taip įvardinta, ir galų gale taip išdėstyta Valstybės tarnybos įstatyme. Tai esmės nekeičia. Aiškiai suprantama, kad tokios nuostatos turi būti, kad nebūtų interpretacijų jas taikant.

Dabar dėl antros pastabos. Statuto projekto 6 skirsnio pavadinime, taip pat 42 straipsnio 1 dalies 23 punkte vartojamos skirtingos sąvokos: “tarnybinės veiklos” ir “tarnybos įvertinimas”. Siūloma nepritarti ir štai dėl ko. Dėl to, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnyje yra tarnybos veiklos vertinimas, o ją vertina tarnybos vertinimo komisija. Tai visiškai atitinka šiuos pavadinimus. Todėl apskritai nereikia painioti šių dalykų.

Toliau dėl trečios pastabos. Jie rašo: “Turėtų būti patikslintos 10 skirsnio nuostatos, nes neaišku, ar pareigūnas, kuris yra nušalintas nuo tarnybos, tai yra nevykdo savo tarnybinių funkcijų, laikytinas esančiu tarnyboje, ar ne”. Aš nežinau kodėl, nes 47 straipsnyje yra nurodyta, kad atleidžiant nušalintą pareigūną atleidimo diena laikoma paskutinė jo darbo diena, ir viską išsprendžia. Manyčiau, nieko nereikia pildyti, nes viskas labai aišku. Yra ponios R.Dovydėnienės pastabų, taip pat pono L.Sabučio yra suderinta. Visos yra priimtos. Dar aš norėsiu kalbėti dėl 31 straipsnio. Ten yra…

PIRMININKAS. Mes dabar svarstome įstatymą ir 1 straipsnį svarstome, kurio esmė – patvirtinti tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutą. Visos kalbos dėl statuto teksto.

J.A.KATKUS. Tai čia dėl 1 straipsnio “Statuto paskirtis”.

PIRMININKAS. Čia nėra problemų, gerbiamieji kolegos. Mes svarstome 1 straipsnį – “Patvirtinti Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnį”. Statutas yra tekstas, kuris tvirtinamas 1 straipsniu. Visos pastabos yra priimtos. Taigi pirmiausia aš turiu padaryti pastabą ponui pranešėjui, kad komitetas neturi teisės be Seimo valios į priėmimui skirtą variantą įrašyti tas pataisas, kurias teikė įstatymo leidybos iniciatyvos teisę turintys Seimo nariai. Gerai, jeigu Seimas pritaria. Jos yra išdalintos. Tai yra R.Dovydėnienės, L.Sabučio. Bet dėl to mums reikia apsispręsti posėdžių salėje. Taigi dėl 1 straipsnio suteikiu žodį R.Dovydėnienei. Dėl 1 straipsnio. Ar priimame 1 straipsnį, ar ne? R.Dovydėnienė. 1 straipsnis slepia statutą.

R.DOVYDĖNIENĖ. Labai ačiū. Kadangi pastabos yra pateiktos būtent statuto projektui, aš siūlyčiau pirmiausia svarstyti ir priimti statutą, o tada pereitume prie įgyvendinimo įstatymo, nes jokios logikos nėra priiminėti 1 straipsnį, jeigu yra pastabų dėl statuto.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pone pirmininke, visos pataisos priimtos, kurios yra.

J.A.KATKUS. Aš jums sakau, mes pirmiausia priimkime statutą. Aš turiu pastabų 31 straipsniui.

PIRMININKAS. Tai prašom jas dėstyti, kolega. Prašom dėstyti tas pastabas.

J.A.KATKUS. Jeigu jūs nekliudysite, aš tą ir padarysiu. Prašom neploti. 31 straipsnio 1 punkte “Esant tarnybiniam būtinumui” ir t.t. po paskutinių žodžių “pareigūnui be jo sutikimo atlikti kitas, atitinkančias jo kvalifikaciją lygiareikšmes arba aukštesnes, arba žemesnes pareigas kitoje muitinės įstaigoje” reikėtų įrašyti žodžius “arba kitoje gyvenamoje vietovėje”.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, ar yra tokia pataisa registruota?

J.A.KATKUS. Nėra, bet aš prašyčiau Seimą palaikyti, nes tai neatitinka 62 straipsnio.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 31 straipsnio priėmimas atidedamas. Pataisų nėra.

J.A.KATKUS. Nereikia atidėti.

PIRMININKAS. Dėl šio priėmimo. Jeigu galim sutarti.

J.A.KATKUS. Aš siūlau Seimui apsispręsti.

PIRMININKAS. Aš neteiksiu balsuoti, nes nėra įregistruota pataisa. Suteikiu žodį R.Dovydėnienei.

R.DOVYDĖNIENĖ. Aš siūlyčiau, jeigu Seimo nariai pritartų, komiteto pirmininko siūlomo 31 straipsnio papildymo neatidėti, nes tai yra techninė pataisa, kuria papildžius išvengiama kolizijos tarp 62 ir 31 straipsnio.

PIRMININKAS. K.Kryževičius šypsosi. Aš sutiksiu pažeisti Statutą, jeigu tam pritars… L.Sabučiui suteikiu žodį.

L.SABUTIS. Aš norėčiau, kad gerbiamasis pranešėjas ir gerbiamoji kolegė R.Dovydėnienė paklausytų. Iš tikrųjų posėdžio pirmininkas teisingai siekia, kad priimtume pastraipsniui, nesiblaškykime, bet jeigu pradėjome nuo 31 straipsnio, aš pritariu R.Dovydėnienės pataisai, tačiau paskutinis žodis turėtų būti taisomas ne “vienkartinė pašalpa”, o “vienkartinė išmoka”. Nes yra darbo užmokestis ir kitos išmokos. O visa kita galėtume priimti, kaip teikia pranešėjas, pastraipsniui.

J.A.KATKUS. Aš dar kartą jums kartoju, kad reikia suderinti 31 straipsnio nuostatas su 62 straipsnio. Tai yra paprasčiausiai praleista. Mes šiandien tą darom, nes šiuo atveju būtų skriauda tiems pareigūnams, kurie bus perkelti ir tada negalės jiems apmokėti už kelionės išlaidas ir už butą, ir taip toliau. Jeigu Seimas pritaria, kodėl mes negalim pritarti?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš sutinku dabar su jumis, viskas. Bet tai pirmas atvejis, kada mes statutą svarstome paskirsniui. Mes svarstydavom pastabas, pataisas priimdavom ir tvirtindavome pagrindinio įstatymo 1 straipsnį. Jeigu jūs reikalaujate ir turite laiko, prašom. Dabar 1 straipsnis. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas. 1 straipsnis. Prašom, pone pranešėjau. Turim daug laiko. 1 straipsnį galim priimti?

J.A.KATKUS. Taip.

PIRMININKAS. Pritariam. 2 straipsnis. Galim priimti?

J.A.KATKUS. Priimam.

PIRMININKAS. 3 straipsnis. Galim priimti?

J.A.KATKUS. Priimam.

PIRMININKAS. 4 straipsnis. Galim priimti?

J.A.KATKUS. Priimam.

PIRMININKAS. Kolegos, ar verta žaisti? Aš siūliau imti tuos straipsnius, dėl kurių yra problemų. Ar eiti toliau?

6 straipsnis. Priimam?

J.A.KATKUS. Priimam. Galim priimti skirsniais.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos suteikiu žodį R.Dovydėnienei. Aš apgailestauju, kad nėra pasirengta priimti šį įstatymą.

R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Aš norėčiau dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom. Suteikiu jums žodį.

R.DOVYDĖNIENĖ. Pateikti raštiškai pasiūlymai tik dėl kelių straipsnių, kuriuos teikia L.Sabutis ir aš pati, mano siūlymas yra 62 straipsniui. Mes jo nepriėjom. Tačiau 31 straipsnyje komiteto pirmininkas ponas A.Katkus pats siūlo įrašyti keletą žodžių, kurių dėka bus išvengta kolizijos tarp 31 ir 62 straipsnio. Todėl ir siūlau apsistoti prie 31 straipsnio dabar.

PIRMININKAS. O aš siūlau eiti per tuos straipsnius, kuriems yra pataisų ir pirmasis straipsnis yra 16 straipsnis.

16 straipsnis. L.Sabučio pataisa yra priimta, pone pranešėjau?

J.A.KATKUS. Priimta.

PIRMININKAS. Nėra problemų?

J.A.KATKUS. Nėra.

PIRMININKAS. Toliau. 31 straipsnis. L.Sabučio siūlymas pakeisti 5 dalį.

J.A.KATKUS. Yra priimta. Ten aš noriu dar įrašyti, kad būtų suderintas 62 straipsnis su 31 straipsniu, kelis žodžius, būtent 31 straipsnio 1 punkte įrašyti “arba kitoje gyvenamoje vietovėje”. Jeigu tam pritariam, problemų nėra.

PIRMININKAS. Į kurią dalį?

J.A.KATKUS. 1 dalį.

PIRMININKAS. Sutariam?

J.A.KATKUS. Sutariam.

PIRMININKAS. Sutariam. Sutarimas yra aukščiau visų statutų.

J.A.KATKUS. Be abejo.

PIRMININKAS. Taigi su 31 straipsniu viskas gerai. Toliau 56 straipsnis. L.Sabučio siūlymas priimtas?

J.A.KATKUS. Priimtas.

PIRMININKAS. Ir paskutinis 62 straipsnis. Taisom, kaip siūlo R.Dovydėnienė, ir sulyginam.

J.A.KATKUS. Priimam.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dabar galime priimti įstatymo 1 straipsnį ar ne?

J.A.KATKUS. Dabar galime.

PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio, priimam?

J.A.KATKUS. Priimam.

PIRMININKAS. 2 straipsnis – “Įstatymo įsigaliojimas”. Priimame.

3 straipsnis – “Tarnybos santykių tęstinumas”.

J.A.KATKUS. Priimam.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom kalbėti dėl motyvų. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Žinoma, tokioje situacijoje nėra labai didelio ūpo kalbėti, bet iš esmės noriu pakviesti visus Seimo narius atsiliepti į tai, jog buvo nemažai padirbėta rengiant Muitinės statutą, o tai yra labai rimta institucija, kaip vėliau mes ją įvardijom atskirame įstatyme. Tos pataisos, kurios padarytos bendradarbiaujant ir Seimo nariams, ir atskiriems komitetams, išties, man atrodo, yra maksimaliai suderintos. Manau, kad redakcinės pataisėlės, kurios šiandien buvo pasiūlytos, irgi labai tinka, todėl reikia pritarti ir padėkoti A.Katkui už rūpestį, kad Lietuvos Respublikos muitinė turėtų visą teisinę bazę sėkmingai dirbti. Kviečiu visus balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymą.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai.

Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas?

Už – 50, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2943 (svarstymas)

Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2943. Pagrindinis komitetas, atrodo, buvo ne Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o L.Sabučio valdomas komitetas.

L.SABUTIS. Dar kartą komitete vertinome ir ginčijomės. Šiaip departamentai Valstybės tarnybos įstatyme yra įrašyti kaip valstybės įstaigos. Tačiau šiuo atveju mes norime išskirtinę reikšmę suteikti Lietuvos muitinei. Suteikti ta prasme, kad ir jie patys ieškodami atsakymo pripažįsta, kad tai yra kontrolės priežiūros valstybės institucija ir kad Muitinės kodekse taip yra įrašyta ši valstybės institucija. Mūsų komitetas pritaria, kad 2 straipsnyje Lietuvos Respublikos muitinė būtų išskirta ne kaip įstaiga, o kaip valstybės institucija. Pritariame ir kviečiame Seimo narius palankiai vertinti.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti po svarstymo? A.Katkus nori kalbėti dėl motyvų. Ar pritariame po svarstymo.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai prašyčiau, kadangi šiandien yra svarstymas, tai sutinkant abiem komitetams galbūt šiandien ir priimti, nes yra tik du žodžiai. Po svarstymo, jeigu mes pritarsime, aš tuo neabejoju, tai šiandien ir priimtume, nereikėtų grįžti atgal.

PIRMININKAS. Kolega, prašom išsirūpinti Seimo Pirmininko teikimą priimti šį įstatymą ypatingos skubos tvarka, galbūt dabar iškart ir priimtume. Taigi pritariam po svarstymo bendruoju sutarimu Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2943. Svarstymo procedūros nebaigiame ir laukiame, galbūt Seimo Pirmininkas teiks šį įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka.

Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos” projektas Nr.P-2774 (priėmimas)

1-12, Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 1999 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos” projektas Nr.P- 2774. J.Beinortas vadovauja mums šį nutarimą priimant.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jau esame detaliau svarstę tą nutarimą. Jo tekstas, suprantama, yra liūdnas, nes konstatuojame 1999 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo deficitą 284 mln. ir 122 tūkst. litų. Tai yra, žinoma, jau praeitis. Prieš priimant aš jus galiu tik šiek tiek nuraminti, kad po to, kai mes padarėme atitinkamas įmokų tarifo pataisas, taip pat, galima sakyti, kad šiek tiek ir stabilizavosi išmokos, kaip sakom, užšaldėme pensijų didėjimą de facto, tai 2000 metų pirmojo pusmečio panašus vaizdas būtų gerokai švelnesnis. Mes 2000 metų biudžeto deficitą padidinome tiktai 86 mln. litų. Taigi sudėjus jūs matote, koks jis dabar didelis ir galingas.

Prieš priimant aš tik galėčiau pasakyti, kad tiek Biudžeto ir finansų komitetas, tiek mes į tą dalyką žiūrime kaip į neišvengiamą konstatavimą. Atsiliepdamas į Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą pagrindiniam komitetui, tai yra mūsų komitetui, spręsti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficito įteisinimo klausimą galėčiau tik pacituoti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio vieną sakinį: “Asignavimai iš valstybės biudžeto skiriami, kai dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimtų įstatymų arba kitokių nenumatytų priežasčių padidėja socialinio draudimo išlaidos arba sumažėja pajamos, o įmokos socialiniam draudimui tarifai nekeičiami”. Taigi rezervas kol kas yra išnaudotas tarifais tam tikru mastu. Jeigu 2000 metų biudžete reikės kažką daryti, tai turėsime turbūt galvoti apie pripažinimą valstybės skola. O tuo tarpu 1999 metų Valstybės socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitą siūlyčiau patvirtinti nutarimu, nes tai jau yra istorija.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kas kalbėtų dėl šio nutarimo dėl motyvų? Ar galime tvirtinti? Nėra kalbančių. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos 1999 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos”.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas?

40 – už, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas priimtas.

Suteikiu žodį Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, prieš mano ir jūsų akis – mažas įstatymas, kuriuo papildomas Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnis, įrašant muitinę į įstaigų tam tikrą sąrašą. Kadangi kaip valstybės institucija jau jūsų yra apsvarstyta ir pritarta po svarstymo, aš siūlau, kad to įstatymo priėmimas būtų dabar ir užbaigtas, balsuojant už jį skubos tvarka.

Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2943 (priėmimas)

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, Pirmininkas siūlo balsuoti dėl šio projekto ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti? Bendruoju sutarimu pritariame. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Pradedame priėmimą. Vienas straipsnis. Niekas nekalba. Iš karto balsuojame. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas? Pritariantys – už.

Už – 42 ir L.Sabučio balsas, tai yra už – 43, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Šalpos (socialinių) pensijų įstatymo 1, 2, 6, 9, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2825(2*) (priėmimas)

1-13, Šalpos (socialinių) pensijų įstatymo 1, 2, 6, 9, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P- 2825(2). Priėmimas. Tribūnoje -J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, Šalpos pensijų įstatymo pataisos buvo mūsų detaliai aptartos svarstant ir aš nebenorėčiau prie to grįžti. Norėčiau tiktai pasakyti, kad mes šiek tiek paskubėjome su įstatymo redakcijos pateikimu Seimo sekretoriatui, o po to dar vis dėlto bandėme, jeigu taip galime pasakyti, sulietuvinti nemažai terminų, sudėlioti juos, kad būtų galima juos ne tiktai perskaityti, bet ir suprasti, kas ten parašyta. Todėl aš drįsčiau ir posėdžio pirmininko, ir jūsų prašyti, kad priiminėjant pastraipsniui aš galėčiau įsiterpti su tomis redakcinėmis pataisomis, nekeičiančiomis nei esmės, nei pinigų, nei asmenų, nieko, ir kad joms būtų galima pritarti taip, kaip sakiau, kad tas įstatymas įgautų suprantamą pavidalą.

PIRMININKAS. Kurios datos projektą mes imame?

J.BEINORTAS. Tai yra projektas, užregistruotas spalio mėnesio 3 dieną…

PIRMININKAS. Gerai. Viskas.

J.BEINORTAS. Todėl aš 3 dienos redakciją pasakysiu, kokioje dalyje mes norėtume, kad būtų pritarta redakcinėms pataisoms.

PIRMININKAS. Taigi 1 straipsnis.

J.BEINORTAS. 1 straipsnio 1 dalyje norime tiksliai išdėstyti iš eilės, kas gi yra tie subjektai, turintys teisę gauti šalpos pensiją. Tai yra vaikai invalidai, I, II, III grupės invalidai nuo vaikystės arba tapę invalidais nesukakus 18 metų.

PIRMININKAS. Tai 1 straipsnis.

J.BEINORTAS. Tai yra 1 dalis.

PIRMININKAS. Tai prašom komentuoti, nes pataisų aš neturiu. Vienintelis dalykas – galime jumis pasitikėti, kaip darėme kadencijos pabaigoje ne vieną kartą. Nors toks priėmimas, žinoma, šiek tiek ne visai rimtas. Taigi 1 straipsnis.

J.BEINORTAS. Aš galiu išvardyti visas redakcines pataisas 1 straipsniui, gerai?

PIRMININKAS. Prašome išvardyti.

J.BEINORTAS. 2 dalyje prie žodžių “vidurinių, profesinių, aukštesniųjų ir aukštesniųjų dieninių mokyklų skyrius” reikėtų įdėti žodžius, kurie buvo praleisti: “nustatyta tvarka įregistruotų tų mokymo įstaigų”, kad nebūtų kokių nors aliuzijų, kad žmogus lanko pogrindinį universitetą ar kokią nepripažintą Lietuvoje mokslo įstaigą. Tai 2 dalyje, 3 dalyje taip pat. 4 dalyje irgi tas pats įstaigų patikslinimas, tai yra praleista keturių žodžių eilutė.

4 dalyje – “užsiregistravę bedarbiais”. Reikia įrašyti žodį “bedarbiais”, nes gali būti užsiregistravęs darbo biržoje ir neturėti dar bedarbio statuso.

5 dalyje įrašomas žodis “invalido”, čia buvo suklysta, įrašyta “vaikas”. Iš tikrųjų čia kalbama apie bet kurį invalidą, kuriam reikalinga slauga. Tai yra 5 dalyje. 6 dalyje norime išvardinti labai tiksliai: po žodžių “slaugė namuose” išvardiname visus, kuriuos slaugant namuose atsiranda teisė per tam tikrą laiką gauti šalpos pensiją. 7 dalyje irgi yra pasakoma “už kiekvieno invalido slaugą”, kad būtų visiškai suprantama, jog vienam asmeniui už vieno asmens saugą yra tam tikra šalpos pensija.

PIRMININKAS. Aš dabar, pone pranešėjau, jums visiškai pritariu, bet gal galėtume imti lyginamąjį variantą, įregistruotą spalio 9 ar 10 d.? Lyginamajame variante visos pataisos labai gražiai išdėliotos.

J.BEINORTAS. Daugiau pataisų, išskyrus tas, kurios yra 1 straipsnio 5 daliai – išbrauktas vienas perteklinis žodis “invalidai”, ir nėra. Tai ar verta man dar kartą grįžti prie lyginamojo varianto?

PIRMININKAS. Ne, jūs jau kalbėjote apie tai, kas yra 1 straipsnyje. Pritariame 1 straipsniui su tomis pataisomis, kurios yra išdėstytos spalio 10 d. redakcijoje.

2 straipsnis.

J.BEINORTAS. 2 straipsnio 1 dalyje yra tiksliai pasakoma, koks yra šalpos pensijos dydis vaikams invalidams. Čia buvo tokių užuominų, kad vaikai invalidai lyg ir suponuojami su turinčiais II grupės invalidumo pensiją, bet nebuvo aiškiai pasakyta, todėl mes labai tiksliai pasakome, kas gauna tokio dydžio pensiją.

PIRMININKAS. Tai 2 straipsnį taip pat galime priimti, ar ne? Priimame spalio 10 d. redakcijos 2 straipsnį.

3 straipsnis.

J.BEINORTAS. 3 straipsnio 4 dalyje yra pakeisti žodžiai “personalinės pensijos gavėjui išmokėtinos…” Kadangi kartojama antrą kartą, jie yra pakeistos žodžiu “šios”. Dėl 3 straipsnio pataisų daugiau nėra.

PIRMININKAS. 3 straipsnį priimame. 4 straipsnis.

J.BEINORTAS. 4, 5 ir 6 straipsniams nėra nei redakcinių, nei kitokių pataisų.

PIRMININKAS. 4 straipsnį priimame, 5 straipsnį priimame, 6 straipsnį priimame.

Ačiū, pone pranešėjau. Tikiuosi, kad jūsų komiteto patarėjos padės redaktorėms susitvarkyti.

K.Skrebys prašo žodžio. Nėra. Ar kas nors kalbėtų dėl motyvų? Nėra kalbančių. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Šalpos (socialinių) pensijų įstatymo 1, 2, 6, 9, 10 straipsnių pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 45 Seimo nariai.

Kas už šį įstatymą? Kas balsuoja už šį įstatymą, tas spaudžia mygtuką “už”.

Už – 39, prieš – 1, susilaikė 2. Priimta.

Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2728(3*) (priėmimas)

Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2728(2). Priėmimas. J.Beinortas.

L.SABUTIS. Ar galiu patikslinti? Balsuodamas aš paspaudžiau ne tą mygtuką…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsavimo dėl projekto Nr.P-2825 rezultatai tokie: už – 40, prieš nėra, susilaikė 2. (Balsai salėje) Pone pranešėjau.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas yra trumputukas. Primenu, kad jis nustato teisę asmenims, dirbusiems kenksmingomis sąlygomis arba dirbusiems kenksmingą darbą, teisę kreiptis dėl kompensacijos gavimo iki to termino, kol ateina kompensacijos laikas. Kaip žinote, taip mes pataisome tą nesusipratimą, kai per trumpą laiką kai kurie asmenys, kuriems iki pensijos liko 15 metų, jau turėjo dėl to kreiptis.

Pataisų dėl šio įstatymo projekto po svarstymo nebuvo gauta, tik mums patarė, kad 56 straipsnio 10 dalies pirmasis sakinys vis dėlto galėtų būti nukeltas į baigiamąsias nuostatas, kad labai apibrėžtai reikštų tiktai šio įstatymo, t.y. to trumpučio papildymo įstatymo, kompetenciją: nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos kompensacijos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai. Tai leis apsisaugoti nuo galimų pretenzijų, kai atvykstama iš kitos šalies, kur dirbta tokiomis sąlygomis. Tai yra grynai redakcinis patvarkymas – iš 10 dalies perkelti į baigiamąsias nuostatas, todėl aš prašau balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Prašom kalbėti dėl motyvų, kolegos. Nekalbam. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai.

Kolegos, kas už šį įstatymą?

Už – 41, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Priimta.

Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2823(2*) (priėmimas)

Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2823. Priėmimas. Turėtų kalbėti A.Čepas. Kai nedirba paprasti komiteto nariai, dirba pirmininkai. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Centro sąjunga kažkodėl nebesilanko nei posėdžiuose, nei pateikinėja projektus, bet komiteto pirmininkas tam ir yra, kad visada padėtų.

Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pataisa yra tokia, kokia buvo ir po svarstymo. Tokią mes siūlome ją ir priimti. Ji yra susijusi su dviejų įstatymų korekcija. Iš esmės yra priimtas naujas Statybos įstatymas. Ten, kaip pamenate, tarp apskrities ir savivaldybių yra paskirstytos priežiūros funkcijos. Kad savivaldybių ir apskrities administracija ir viršininkas žinotų, kiek ir kaip turi vykdyti tą priežiūrą, yra koreguojamas 9 straipsnio 5 punktas, kuriame pasakyta, jog atlieka savivaldybių teritorijų planavimą, statinių projektavimą, statybos pripažinimą tinkamoms naudoti, naudojimo, griovimo valstybinę priežiūrą, išduoda leidimus statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti ypatingos svarbos statinius pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą. Kitų korekcijų nėra. Kviečiu pritarti šiai pataisai ir už ją balsuoti.

PIRMININKAS. 1 straipsnis?

L.SABUTIS. Nėra.

PIRMININKAS. Pritariam. 2 straipsnis?

L.SABUTIS. Nėra.

PIRMININKAS. Pritariam. Prašom kalbėti. Ne. Tylėdami registruojamės.

Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Balsuojame, ar priimame Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymą. Pritariantys už.

Už – 35, prieš nėra, susilaikė 1. Priimta.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės atstovų komisijos tęstinumo" projektas Nr.P-2938(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

Kolegos, dar turėtume 20 minučių iki savo pratęsto posėdžio pabaigos. Kolegos, jeigu Ž.Jackūnas atsirastų, ar A.Raškinis, kuris prašė žodžio 13.30 val., ar V.Aleknaitė, kuri prašė žodžio iki pietų, tai mes labai džiaugtumės. Gal F.Palubinskas mums galėtų iš naujo pateikti 13 rezervinį klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės atstovų komisijos tęstinumo” projektą? Iš pradžių buvo pateikta rezoliucija, mes sutarėme, kad reikia nutarimo, ir tas nutarimas dabar pateikiamas.

F.PALUBINSKAS. Tikrai nenoriu trukdyti Seimo darbo. Kaip prisimenate, praeitame Seimo posėdyje buvo pateikta rezoliucija. Diskusijos metu buvo pasiūlyta, jog tai turėtų būti nutarimas. Tas nutarimas yra parengtas ir jums išdalintas. Jeigu jo neturite, jums leidus aš jį perskaitysiu. O gal nereikia…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, viskas išdėstyta, šio nutarimo tikrai skaityti nereikia. Ar kas norėtų klausti?

F.PALUBINSKAS. Mintis yra ta pati kaip ir rezoliucijoje. Tik čia išdėstyta nutarimo forma.

PIRMININKAS. Tuoj, gerbiamieji kolegos, galbūt Sekretoriatas įjungs man kompiuterį, tuomet aš jums suteiksiu… Gal kas dar klaustų F.Palubinską? Ne. Pritariame po pateikimo. Svarstymo čia nėra. Gal galime priimti, kolegos, dabar? Priimame bendruoju sutarimu. Preambulę priimam. 1 straipsnį priimam. 2 straipsnį priimam. Ir komisijos darbas mūsų valia pratęsiamas kitos sudėties Seime. Dėl motyvų L.Sabutis. Už visą nutarimą.

L.SABUTIS. 1992 m. yra tekę talkinti kuriant Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovybę ir rengiant nuostatus. Manau, kad tas pradėtas mūsų bendros veiklos tęstinumas turėtų būti įprasmintas šiame nutarime. Kartu noriu palinkėti, kad ateities Seimas ir komisija savo veiklą propaguotų taip aiškiai ir taip giliai, jog apie tai žinotų Lietuvoje visos apskritys ir savivaldybės. Pastaruoju metu tai yra daugiau koncentruota Vilniuje, tačiau žmonės labai domisi lietuvių bendruomenių, kurios yra 20 pasaulio valstybių, gyvenimu. Manau, kad koordinuoti šią veiklą išties turi Seimo sudaryta komisija, ir iš esmės pritariu nutarimui kaip teisės aktui, kad būtų platesnė veikla.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dar daktaras K.Bobelis nori kalbėti dėl motyvų. Klausti jau negalima. Pone pranešėjau, labai ačiū.

K.BOBELIS. Aš visiškai pritariu tai idėjai, bet man įdomu, kodėl vien tiktai JAV bendruomenė, kodėl apie kitas pasaulio valstybes nekalbama? Tik su viena valstybe. Yra ir Australijoje, ir Kanadoje, ir Kazachstane, ir kitur. Kas jiems atstovautų tokiame pasitarime?

PIRMININKAS. Nuo vidurinio mikrofono suteikiu žodį F.Palubinskui, o pats kviečiu registruotis. Čia ilgos ir senos diskusijos.

F.PALUBINSKAS. Aš, kaip tos komisijos pirmininkas, siūliau šią mintį, tačiau nebuvo ja pasinaudota, ir štai kodėl. Seime yra Pasaulio lietuvių bendruomenės įstaiga, kuri labai artimai bendradarbiauja su Seimu, o į šią komisiją, kurią mes turėjome, taip pat buvo kviečiami dirbti žmonės ir iš kitų pasaulio kraštų. Atrodo, kad iki šiol tai visiškai patenkino tą poreikį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame, kolegos. Užsiregistravo 34 Seimo nariai.

Pritariantys už. Už – 29, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos veterinarijos akademijos statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2887. Seimo nutarimo " Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2916(2). Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos kūno kultūros akademijos statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2917 (svarstymas)

Kviečiamas į tribūną Ž.Jackūnas. Trijų Seimo nutarimų dėl aukštųjų mokyklų statutų projektų svarstymai. Ir trijų pateikimai, taip? Taigi svarstome Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos veterinarijos akademijos statuto patvirtinimo” projektą, Seimo nutarimo “Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto patvirtinimo” projektą ir Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos kūno kultūros akademijos statuto patvirtinimo” projektą. Ir kartu Ž.Jackūnas pateiks dar tris nutarimus, t.y. dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo, dėl Vilniaus pedagoginio universiteto statuto patvirtinimo ir dėl Lietuvos žemės ūkio universiteto statuto patvirtinimo. Prašom.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, praėjusią savaitę buvo pateikti šešių Lietuvos aukštųjų mokyklų statutų projektai. Tarp jų Lietuvos veterinarijos akademijos, Vilnius Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos kūno kultūros akademijos statutų projektai. Teisės departamentas yra pateikęs išvadą dėl minėtų statutų. Juose palyginti nedaug pastabų, į jas statutų projektų rengėjai atsižvelgė. Todėl šiandien jūsų, gerbiamieji kolegos, dėmesiui teikiami išvardytų trijų aukštųjų mokyklų statutų tekstai yra pataisyti atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė statutų projektus ir pasiūlė priimti Lietuvos veterinarijos akademijos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos kūno kultūros akademijos statutų projektus. Todėl kviečiu gerbiamuosius kolegas pritarti minėtų aukštųjų mokyklų statutų projektams po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gal iš karto apsisprendžiame, nes nėra kalbančių. Ar galime šiems nutarimų projektams pritarti? Po svarstymo pritariame projektams Nr.P-2887, Nr.P-2916(2) ir Nr.P-2917. Dabar dar trijų projektų pateikimas.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos žemės ūkio universiteto statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2952. Seimo nutarimo "Dėl Vilniaus pedagoginio universiteto statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2922. Seimo nutarimo "Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2953 (pateikimas)

Ž.J.JACKŪNAS. Dabar dar trijų Lietuvos aukštųjų mokyklų, t.y. Lietuvos žemės ūkio universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto ir Klaipėdos universiteto statutų projektai. Kaip ir ligi šiol mūsų svarstytuose aukštųjų mokyklų statutuose, minėtų universitetų statutuose nuosekliai laikomasi Aukštojo mokslo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių įvairias aukštųjų mokyklų akademinio gyvenimo, administracinės, ūkinės, finansinės veiklos aspektus. Statutų rengėjai nuoširdžiai ir dalykiškai bendradarbiavo su mūsų komiteto patarėjais rengdami ir tobulindami statutų projektus ir yra pasirengę geranoriškai atsižvelgti į Teisės departamento teikiamas pastabas ir siūlymus.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Lietuvos žemės ūkio universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto ir Klaipėdos universiteto statutų projektus ir nusprendė juos teikti svarstyti Seimui. Kviečiu, gerbiamieji kolegos, pritarti minėtų institutų projektams po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Listavičius turi klausimą.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projektas Nr.P-2952. 74.6 punktas – “Institucijų dotacijos, asmenų aukos, banko kreditai”. Bet viršuje jūs rašote, kad tai yra universiteto lėšos. Todėl gal čia ir reikėtų kalbėti apie lėšas. Tai, ką jūs išvardijate, yra lėšų šaltiniai. Todėl čia, matyt, ir turėtų būti institucijų dotacijų, asmenų aukų ir banko kreditų lėšos. Tai, ką jūs ir viršuje rodote. Šiuo atveju nereikėtų painioti.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš manau, kolega, kad tikrai galima pritarti jūsų siūlymui, ir atsižvelgdami į stenogramą mes pabandysime pataisyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pritariame trijų nutarimų projektų Nr.P-2952, Nr.P-2922 ir Nr.P-2953 pateikimui. Svarstysime ateinantį ketvirtadienį. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2882 (pateikimas)

Rezervinis 5 klausimas. V.Aleknaitė pateiks mums Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 straipsnio papildymo įstatymo projektą.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tai jau bus turbūt paskutinis mano teikiamas projektas šios kadencijos Seime. Vis dėlto ryžausi jį teikti nelaukdama, kol kokiomis kitomis priemonėmis pavyktų įtikinti naująjį Seimą. Pastaruoju metu, kai ypač dažnai skiriasi šeimos, dažnai sprendžiami ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Per ketverius metus, praleistus šiame Seime, o ypač vadovaujant Šeimos ir vaiko reikalų komisijai, pastebėjau, kad dažnai sutuoktiniai, veikiami ambicijų ir kitokių motyvų, emocinių motyvų, tiesiog kenkia savo vaikams, labai neracionaliai spręsdami šiuos klausimus. Dažnai pasitaiko, kad vyrai, ypač turtingi verslininkai, tiesiog pagrobia vaiką, mažametį vaiką, atskiria jį nuo motinos, o paskui įvairiais legaliais ir nelegaliais būdais veikia teismą per advokatus, kad motyvuojant jų turtingumu ar jų buto gerumu, jeigu, tarkime, jų turtinė padėtis geresnė negu buvusios žmonos, tie vaikai būtų priteisti tėvui. Dažnai pasitaiko, kad jokio kito motyvo, išskyrus tai, kad tėvas turtingesnis, nebūna. O tai vis dėlto labai žaloja natūralią vaiko raidą. Sutikime, kad ypač mažamečiui vaikui yra svarbus emocinis ir biologinis ryšys su motina. Todėl remdamasi Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1959 metų lapkričio 20 dienos Vaiko teisių deklaracijos 6 principu, kuris sako, kad mažamečio vaiko, išskyrus išimtines aplinkybes, negalima išskirti su jo motina, aš ir teikiu papildymą jau galiojančiam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 straipsniui. Tiesiog papildau jo 2 punktą tuo sakiniu, nurašytu iš Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracijos.

Jau yra gauta Teisės departamento išvada, kurioje prašoma patikslinti, kas yra išimtinės aplinkybės. Tačiau taip pat formuluojama ir galiojančiame įstatyme. Taip pat prašoma patikslinti, kokio amžiaus vaikas laikytinas mažamečiu. Ar pagal baudžiamosios teisės praktiką, ar pagal civilinės? Čia, matyt, labiau tiktų vadovautis civilinės teisės praktika. Tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas dar rengs posėdį, ir mes pasikvietę ekspertus apsvarstysime šias pastabas. Manau, kad galima bus į jas atsižvelgti. Prašau jūsų pritarti teikiamo įstatymo projektui, kad nebūtų žalojama vaikų psichinė sveikata ir kad nebūtų pažeistos jų emocijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Du klausimai. F.Palubinskas norėtų klausti.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamoji pranešėja, ar penkių vaikų tėvas galėtų pritarti jūsų minčiai, kad motinos vaidmuo auginant vaikus yra iš esmės nepakeičiamas?

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš esu įsitikinusi, kad motinos vaidmuo, ypač kai kalbame apie mažametį vaiką, ikimokyklinio amžiaus vaiką, yra nepakeičiamas. Nežinau, kaip užsienio šalyse, ten irgi tenka matyti įvairių bylų, tačiau Lietuvoje labai dažnai teisėjai turtą ir turtingumą laiko pagrindiniu argumentu spręsdami civilines bylas. Tėvas vaiko raidoje (tą pažymi ir psichologai) atlieka daugiau socialinę funkciją, tai yra vaiko socializacijos garantas. O jo biologinis ir psichologinis saugumas labai priklauso nuo to, kokia yra motina ir koks yra ryšys su ja. Mes čia nekalbame apie negeras motinas, apie alkoholiu piktnaudžiaujančias motinas ar kokias kitas, tačiau kalbame apie normalias motinas. Aš galiu jums pasakyti atvirai. Visai neseniai iš mano apygardos kreipėsi gydytoja stomatologė, uždirbanti, ko gero, daugiau negu bet kuris iš Seimo narių, tačiau jos vyras yra verslininkas ir jis uždirba dar daugiau. Remdamasis vien šiuo motyvu jis grobia 3 metų vaiką, kuris apskritai nieko nesuvokia ir gali tiktai verkti. Aš nemanau, kad tai yra teisinga.

PIRMININKAS. Grobia? Stipru.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Taip. Grobia, uždaro, slepia. Tai yra dalykai, kurių aš neturėjau galimybės papasakoti per visą kadenciją, nes mes juos svarstydavome komisijoje. Būtų negerai, jeigu būsimasis Seimas ir jo nariai spręstų tokius klausimus. Tegul geriau tada teismai sprendžia.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas.

V.VILIMAS. Aš visiškai pritariu šiai jūsų nuostatai dėl įstatymo, tačiau yra problemų. Pavyzdžiui, kartais motinai, kuriai priskirtas vaikas, susidaro galimybė arba būtinybė (tėvas nemoka alimentų) išvykti į užsienį. Be tėvo sutikimo ji negali išsivežti vaiko. Ar nereikėtų peržiūrėti mūsų įstatymą? Ne įstatymą. Įstatymas faktiškai tą leidžia daryti, bet yra Vyriausybės nutarimas. Yra laikinas išvykimas. Tas labai varžo.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Yra laikinojo vaikų išvykimo į užsienį tvarka. Gerbiamasis Seimo nary, čia jau visai kito lygio klausimas, ne šio įstatymo klausimas. Buvo įvairių atsitikimų, taip pat ir neteisėto vaikų išvežimo į užsienį atvejų. Todėl Vyriausybės nutarimu ši išvykimo tvarka buvo sugriežtinta. Bet mes kol kas svarstome šeimos vidaus klausimą. Mes norime užkirsti kelią rietenoms tarp sutuoktinių, kurios žaloja vaiką.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, turbūt pritariame pateiktam projektui? Pritariame bendruoju sutarimu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Žiūriu į pirmininkę ir į kolegas, o gal galėtume sutarti skubos tvarka priimti šį įstatymą, tada ketvirtadienį galėtume svarstyti. Komitetas rytoj nespės, taip? Gerai. 17 dieną plenariniame posėdyje svarstysime šį dokumentą.

Švietimo įstatymo 6, 7, 10, 32, 34 straipsnio pakeitimo ir 23 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2923. Švietimo įstatymo 11 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2924(2). Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2925 (svarstymas)

Dar keletas kultūrinių projektų. A.Raškinis tribūnoje. Rezerviniai 6a, 6b ir 6c klausimai. Projektai Nr.P-2923, Nr.P-2924, Nr.P-2925. Trumpai, pone pranešėjau.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, antradienį pristačiau šiuos įstatymus, kurie, kaip žinote, yra susiję su konfesinių savivaldybių mokyklų apibrėžtumu. Buvo gauta Teisės departamento pastabų. Mes kai kuriuos dalykus pataisėme, atsižvelgėme į Teisės departamento pastabas. Dabar jums yra pateiktas antrasis šių trijų įstatymų pataisų projektas, kuris yra pagerintas ir kuris turėtų būti visiems priimtinas. Kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau kalbančių nėra. Ar galėtume pritarti po svarstymo? Pritariame po svarstymo Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2923, Švietimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2924(2), Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2925.

Seimo nutarimo "Dėl 2001 metų skelbimo Europos kalbų metais Lietuvoje" projektas Nr.P-2915 (pateikimas)

Du Ž.Jackūno kultūros aplinkos projektai. Rezervinis 8 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl 2001 metų skelbimo Europos kalbų metais Lietuvoje” projektas Nr.P-2915. Kolegos, žiūrėdamas į jus tikiuosi, kad dabar ir priimsime šį nutarimą. Prašom.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimo “Dėl 2001 metų skelbimo Europos kalbų metais Lietuvoje” projektą paskatino parengti viena aplinkybė. Dalykas tas, kad Europos Tarybos ir Europos Sąjungos iniciatyva 1999 m. sausio 19 d. Europos Tarybos ministrų komitetas priėmė nutarimą, kuriuo nutarta kitus metus skelbti Europos kalbų metais. Abi šios institucijos laikosi principinių nuostatų, kad ateities Europa bus daugiakalbė ir kad jos kultūrų įvairovė yra Europos pagrindas. Siekiama, kad kiekvienas Europos gyventojas turėtų galimybę per savo gyvenimą mokytis kalbų, nes kalbų mokėjimas leidžia iš arti ir be tarpininkų pažinti kitų tautų kultūrą ir netgi gali suteikti ekonominės naudos. Idėja paskelbti Lietuvoje 2001-uosius kalbų metais ateina pirmiausia iš Švietimo ir mokslo ministerijos, kuri jau seniai bendradarbiaudama su Europos Taryba derina šį projektą. Jam iš esmės yra pritarusios Teisingumo, Užsienio reikalų, Finansų, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir kitos institucijos. Aš manau, kad mūsų Seimas, vadovaudamasis europine dvasia, mūsų integracijos dvasia į Europos Sąjungą, padarytų taip pat gražų gestą paskelbdamas kitus metus kalbos metais. Kviečiu, gerbiamieji kolegos, pritarti šiam mūsų Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotam sprendimui, Seimo nutarimo projektui ir jį priimti. Kitos šalys tai daro taip pat.

PIRMININKAS. L.Sabutis nori paklausti.

L.SABUTIS. Iš tikrųjų po 10 metų pradedame Seimo lygiu priimti teisės aktus, kurie paragintų mokytis Europos kalbų. Gal galėtumėte pasakyti, kokios kalbos yra populiariausios ir reikalingiausios Lietuvai šiuo metu. Kaip jūs vertinate, kad vis dėlto yra pastabų iš Teisės departamento dėl sąvokų, jog komitetas kartu su Vyriausybe tvirtins programą ir kad organizacijos turi tik aktyviai dalyvauti, o projekte visiškai nekalbama apie žmonių, ypač jaunų piliečių, savarankišką dalyvavimą arba skatinimą juos mokytis užsienio kalbų?

Ž.J.JACKŪNAS. Dėl kalbų galiu pasakyti, jeigu kalbėtume apie Europos Tarybą, tai Europos Taryboje yra dvi pagrindinės darbinės kalbos – prancūzų ir anglų. Bet apskritai Europos kalbinė politika grindžiama kiek įmanoma platesniu įvairių tautų įvairių kalbų vartojimu. Kalbų mokėjimas yra laikomas būsimos Europos integracijos vienu iš labai esminių elementų ir tą integraciją skatinančių veiksnių. Taigi siūloma mokytis net bet kurią mažos tautos kalbą. Tam reikia pritarti, nes kartu ne tik klojamas pagrindas bendradarbiavimui, bet ir tarptautiniam išlikimui, tautiniam savitumui, kiekvienos Europos tautos įnašui į bendrą europinę kultūrą ir jos plėtrą. Tai viena.

Kitas dalykas dėl tų pastabų, kurias mūsų Teisės departamentas yra parašęs. Manau, kad į jas iš tiesų reikia atsižvelgti, todėl aš nesiūlyčiau iš karto šiandien priimti. Gal leiskime komitetui patvarkyti truputėlį ir galėtume priimti ketvirtadienį. Aš visiškai pritarčiau jūsų siūlymui ir nesiūlyčiau taip staiga priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Ar galėtume pritarti pateiktam projektui? Galim. A.Raškiniui suteikiu žodį. Dalinkitės, vyrai, žodis tik vienam. Ačiū, pone pranešėjau.

A.V.PATACKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar buvo atsižvelgta…

PIRMININKAS. Negalima klausti, gerbiamasis, galima kalbėti tik dėl motyvų.

A.V.PATACKAS. Aš kalbu dėl motyvų. Jeigu taip, tai tada aš balsuoju, o jeigu ne, tai balsuoju prieš. Ar buvo atsižvelgta į siūlymą apibrėžti preambulėje lietuvių kalbos statusą kaip vienos iš archajiškiausių indoeuropiečių kalbų, nes mes turim teisę į tokius pageidavimus ir t.t. Ar buvo į tai atsižvelgta? Jeigu nebuvo, tai reikėtų įrašyti ir akcentuoti, nes mūsų kalba nėra viena iš daugelio kalbų, ji yra viena iš penkių archajiškiausių Europos kalbų?

PIRMININKAS. Kolega, aš tikiuosi, jūs rytoj dalyvausite komiteto posėdyje ir pasiūlysite tai į šį nutarimą. Pritariam bendruoju sutarimu pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr.P-2915. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarsto rytoj, plenariniame posėdyje – ketvirtadienį.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymo projektas Nr.P-2888(2) (pateikimas)

Ir paskutinis Ž.Jackūno projektas – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymo projektas Nr.P-2888(2). Pateikimas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, Lietuvos visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjai, istorijos, archeologijos, paveldosaugos specialistai seniai diskutuoja dėl Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus žemutinėje pilyje atkūrimo tikslingumo ir galimos jų paskirties. Man regis, kad krašte klostosi labai palanki viešoji nuomonė Valdovų rūmų atkūrimo idėjai. Valdovų rūmų atkūrimas kaip vienas iš reikšmingiausių architektūros ir paveldo projektų yra įtrauktas į Lietuvos tūkstantmečio programą. Rūmų atkūrimui pritarė Pasaulio lietuvių bendruomenės X seimas šių metų rugpjūčio 19 d. priimtoje rezoliucijoje dėl Valdovų rūmų atkūrimo. Šią idėją remia ir daugelis Lietuvos žmonių, paveldosaugos, archeologijos specialistai, valstybės institucijos, visuomeninės organizacijos. Be to, mes žinome labai sėkmingai įgyvendintus analogiškus projektus kitose šalyse. Pirmiausia turiu omeny, Varšuvoje karo metais sunaikintų Karalių rūmų atkūrimą. Neteko girdėti, kad šiandien kas nors kaimyninėje šalyje abejotų šių rūmų atkūrimo prasmingumu. Valdovų rūmų atkūrimas padėtų įtvirtinti pilietines ir tautines visuomenės vertybes, burtų krašto žmones Lietuvos valstybingumo istorijai reikšmingo kultūros paveldo atkūrimo reikalui, atkurtų rūmų ansamblį, tarnautų Lietuvos valstybės reprezentacijai, tenkintų visuomenės kultūrines, švietimo ir turizmo reikmes.

Jums teikiamas įstatymo projekto antrasis variantas yra parengtas ir kiek pataisytas atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Įstatymo projektą yra pasiūlę pilių tyrimo centro “Lietuvos pilys” vadovai, jam pritarė Kultūros ministerija ir tam, kaip minėjau, taip pat yra pritarta Pasaulio lietuvių bendruomenės X seimo rezoliucijoje. Atsižvelgiant į tai kaip tik ir yra parengtas teikiamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymo projektas. Kviečiu, gerbiamieji kolegos, pritarti jam po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Listavičius turi klausimą.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėjau paklausti, kaip iš viso bus sprendžiamas finansavimo klausimas pradedant nuo 2001 metų? Ačiū.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš manau, kad pradžioje vis tiek reikia mūsų valstybės paramos ir tai yra numatyta ir tūkstantmečio programoje. Reikia mūsų valstybės paramos, valstybės biudžeto lėšų, ypač projektiniams darbams parengti. Pirmasis etapas, kuris yra numatytas ir kuriam taip pat reikia lėšų, yra iki 2003 m., iki Lietuvos karūnavimo 750 metų sukakties padaryti dabar išlikusių rūmų liekanų konservavimo projektą ir jo tam tikrus eksponavimo darbus. Aš įsivaizduoju, kad tai bus analogiškas sprendimas, koks yra padarytas Arsenale. Iki 2003 m. projekto autoriai, kurie teikia šį įstatymo projektą, įsivaizduoja, kad būtų galima padaryti pasiremiant valstybės parama. Be to, mes tikimės, kad bus galima gauti ir tam tikras lėšas iš Valdovų rūmų paramos rėmimo ir labdaros fondo, kuris yra įkurtas, kuriame yra kaupiamos lėšos. Manau, kad tas fondas ir Kultūros ministerija, matyt, ir Lietuvos tūkstantmečio komisija organizuos įvairias pilietines akcijas, kurių metu bus galima sukaupti lėšų įvairiais būdais, pavyzdžiui, iš loterijų, iš rengiamų labdaringų koncertų. Bent jau tie žmonės, kurie dabar labai rūpinasi, turi nepaprastai gražių idėjų, kaip būtų galima sukaupti ne biudžetinių lėšų šiam labai gražiam, mano galva, kultūros projektui ir mūsų valstybingumo reikšmę iškeliančiam projektui paremti ir įgyvendinti.

PIRMININKAS. Pritariame pateikimui, taip? Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymo projektui Nr.P-2888(2) pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Mes kalbėjome su pirmininku ir Seniūnų sueigoje, kad svarstome šiame Seime, o priima kitas Seimas. Na, bent jau svarstoma ateinantį ketvirtadienį. Taip? Dėkui. Svarstymas 12 dieną. Kolegos, rytinis mano kviečiamas posėdis baigtas.