Aštuntasis (520) posėdis
2000 m. spalio 3 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

2000 m. spalio 3 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Skelbiu posėdį pradėtą. Registruojamės. Registruojamės ir prašyčiau žvelgti į šios dienos darbotvarkę. Prašyčiau dėmesio! Dar sykį labas rytas, gerbiamieji kolegos. Šios dienos darbotvarkė prieš jūsų akis. Kol kas mūsų užsiregistravo 53. Linkėčiau sau ir kitiems, kad šiandien posėdyje dalyvautų pakankamas skaičius Seimo narių. Taigi dvi problemos. Pirmiausia 1.2 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo kontrolieriaus atleidimo iš pareigų” projektas. Šis projektas kyla iš asmeninės pono A.Valio iniciatyvos ir šiandien šis nutarimas bus balsuojamas, jeigu posėdžių salėje bus daugiau kaip 71 Seimo narys. Kolegos, prašyčiau dalyvauti svarstant šį klausimą. Toliau Seimo statutas. Visai tos pačios procedūros. Tikiuosi, kad Seimo narių bus pakankamai. 1.2 projektas Nr.P-2854 išbrauktas komiteto prašymu.

Gerbiamieji kolegos, po pokalbių su komiteto vadovu kol kas iki ateinančio antradienio nukeliamas 1.4 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Taip pat keletas kitų patikslinimų.

Prašyčiau, gerbiamieji kolegos, sutikti, kad pirmasis klausimas būtų Prekių ženklų įstatymo projekto svarstymas. Tiesiog toks būtų geranoriškas kolegos J.Valatkos prašymas ir kol mes dar neįsivažiavome, gal toks svarstymas mums būtų naudingas šiandien sukurti parlamentinio darbo atmosferą. Ar neprieštarautumėt, kolegos? Ačiū. Taigi pritariame šios dienos darbotvarkei. Iš anksto atsiprašau, kad mums gali tekti nesilaikyti jos svarstymo laiko, nes nesu garantuotas, kiek bus norinčių kalbėti ar apskritai bus norinčių kalbėti dėl atskirų projektų. Dėkoju.

Prekių ženklų įstatymo projektas Nr.P-2800(2*) (svarstymas)

Taigi kviečiu į tribūną J.Valatką. Ekonomikos komiteto pranešimas dėl Prekių ženklų įstatymo projekto Nr.P-2800(2). Kolegos, prašome rengtis kalbėti, jeigu būtų norinčių.

J.VALATKA. Ačiū pirmininke, ačiū kolegos. Norėčiau jums pateikti svarstyti pakankamai sudėtingą ir labai reikalingą projektą, turiu galvoje Prekių ženklų įstatymo naują redakciją. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo naujos redakcijos projekto tikslas garantuoti, kad Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas visiškai atitiktų Europos Sąjungos Tarybos pirmosios direktyvos dėl valstybių narių Prekių ženklų įstatymo derinimo nuostatas, taip pat, Lietuvai rengiantis tapti Pasaulinės prekybos organizacijos nare, sutarties dėl intelektualinės nuosavybės teisių prekyboje aspektų nuostatas. Galima pasidžiaugti, kad, regis, derybos dėl Pasaulio prekybos organizacijos narystės baigėsi mums sėkmingai. Šis punktas lyg ir atkristų, jis yra įvykdytas.

Atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus suderinti savo teisės aktus su Europos Sąjungos teisės aktais bei Pasaulinės prekybos organizacijos reikalavimais, į Valstybinio patentų biuro patirtį registruojant prekių ir paslaugų ženklus bei praktines dabar galiojančių įstatymų taikymo spragas, į teismuose kylančius klausimus taikant dabar galiojančius teisės paslaugų ženklų įstatymo normas, yra parengtas šio įstatymo projektas. Šiuo metu galiojančiame įstatyme nėra pateiktos apibrėžtos sąvokos. Siekiant sąvokų vienodos sampratos, projekte apibrėžiamos pagrindinės sąvokos. Projekte patikslintos nuostatos dėl ženklo savininko teisių. Įvertinus licencijų, sutarčių bei kolektyvinių ženklų registravimo praktiką Valstybiniame patentų biure, siūloma projektu numatyti būtinas licencinės sutarties bei kolektyvinio ženklo nuostatų sąlygas, patikslintos licencijaro teisės, apibrėžtos kolektyvinio ženklo savininko ir jo naudotojų teisės ir pareigos. Priėmus Lietuvos Respublikos kilnojamojo turto įkeitimo įstatymą ir ženklo savininkams pradėjus įkeitinėti ženklus, projekte numatyta, kad įkeitus teises į prekių ženklą, duomenys apie pakeitimą įrašomi Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre ir skelbiami oficialiame biuletenyje. Taip pat šiame projekte numatyta galimybė pratęsti kai kuriuos terminus vieną kartą sumokėjus papildomą mokestį už termino pratęsimą registruojant ženklus. Projekte numatytas naujas V skirsnis, kuris reglamentuoja tarptautinio ženklo registracijas. Skirsnyje įtvirtintos nuostatos atsižvelgiant į Madrido protokolo reikalavimus bei nustatant specialias nuostatas, kurios bus taikomos tarptautinių ženklų registracijoms.

Į svarstymo metu gautą Muitinės departamento pastabą atsižvelgta. Beveik į visas Seimo Teisės departamento išvadas atsižvelgta. Tačiau norėčiau pasakyti, kad neatsižvelgta į pasiūlymą atsisakyti tam tikru terminų, kurie vartojami kituose dokumentuose, t.y. “didelės vertės simbolius”, “dabartinė kalba”, “akivaizdžiai toleravo”, “rimtai nesirengė naudotis” ir t.t., nes tai yra nuostatos iš direktyvos. Svarstymo metu įstatymo rengėjai, atsižvelgdami į Teisės departamento pastabas dėl V skirsnio “Tarptautinio ženklo registracija”, Danijos ekspertų pasiūlymus, gautus jau pateikus įstatymo projektą, patikslino šio skirsnio nuostatas. Patikslintas ir projekto 6 straipsnio l dalies 11 punktas pagal tarptautinę sutartį dėl geografinių nuorodų, skirtų stipriems alkoholiniams gėrimams žymėti. Nes po derybų su antipasauline prekybos organizacija Jungtinės Amerikos Valstijos paprašė patikslinti šias nuostatas pagal tos sutarties reikalavimus.

Neigiamų pasekmių priėmus šiuos įstatymų projektus nenumatoma, įstatymų įgyvendinimas papildomų neplanuotų biudžeto lėšų neturėtų pareikalauti. Rengiant projektą buvo išnagrinėti Danijos, Vokietijos, Slovėnijos, Estijos, Latvijos prekių ir paslaugų ženklų įstatymai. Projektas derintas su valstybinio ir privataus sektoriaus atstovais, užsienio ekspertais. Priėmus šiuos įstatymų projektus būtina priimti intelektualinės nuosavybės apsaugos prekių importo ir eksporto srityje įstatymo projektą, kurį rengia Muitinės departamentas. Viskas būtų apie patį projektą. Ekonomikos komitetas detaliai svarstė ir vieningai parėmė, todėl siūlyčiau pritarti projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū, pone pranešėjau. Mes šiek tiek anksčiau svarstome. Ar nebuvo norėjusių prašyti žodžio kalbėti diskusijoje? Ne. Dėkoju. Taigi, kolegos, ar pritariame komiteto teikiamam Prekių ženklų įstatymo projektui? Pritariame po svarstymo. Dėkoju.

Civilinio proceso kodekso 136¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2801* (svarstymas)

Su šiuo projektu yra susijęs Civilinio proceso kodekso 136¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2801, kuruojamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir konkrečiai R.Smetonos. Prašom, kolega.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikiamas svarstyti Civilinio proceso kodekso 136¹ straipsnio pakeitimo įstatymas yra lydintis prieš tai aptartą, svarstytą įstatymą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė iniciatorių pateiktam variantui. Buvo kreiptasi į Civilinio proceso kodekso rengimo darbo grupę, ji pastabų šiam projektui neturi, bet jau po svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete Teisės departamentas savo išvadoje sako, kad redaguojant šį pateiktą straipsnį, jo 14 punktą reikėtų aiškiau nurodyti, kurie Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme įvardyti ginčai nagrinėtini tik Vilniaus apygardos teisme.

PIRMININKAS. Atsiprašau, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos Tėvynės sąjungos frakcijoje, aš prašyčiau tylos! Prašom.

R.SMETONA. Aš manyčiau, kad priimant į tai galėtų būti atsižvelgta, o šiaip siūlome pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Pritariame po svarstymo ar ne? Pritariame po svarstymo. J.Olekas norėtų kalbėti. Prašom. Kolegos, nežaiskite mygtukais, esate patyrę parlamentarai ir prašom laikytis. Civilinio proceso kodekso 136¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2801 pritariame po svarstymo. Dėkui.

Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2326(3*) (priėmimas)

Dabar kviečiu į tribūną Ž.Jackūną. Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2326(3). Priėmimas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Vakar susitikime su Vilniaus visuomene vokiečių rašytojas, Nobelio premijos laureatas G.Grasas sakė: “Prisimindami mes kalbamės su gyvaisiais ir mirusiais, kai mus prisimena, mes gyvename.” Istorinės atminties misija atgaivinti praeitį, pašaukti ją gyvenimui, aktualiai egzistencijai čia ir dabar. Neseniai mes priėmėme Seimo nutarimą dėl Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo. Jo įgyvendinimas prikels šiandieninei vilniečių kartai ir būsimoms mūsų sostinės kartoms reikšmingus istorinės, čia daug šimtmečių gyvenusios žydų bendruomenės kultūros paveldo elementus. Tragiški XX amžiaus istorinės lemties kirčiai nutrynė nuo Vilniaus veido nemaža daugiatautės, daugiakultūrės praeities suformuotų jo bruožų, palikdami keroti mūsų sąmonėje neretai vienamatę prasmės erdvę, kuri mažai tesisieja su margaspalve kultūrinę, tautinę, kalbinę bei religinę įvairovę įkūnijančių tradicijų kupina istorine Vilniaus praeitimi.

Priimdami šiandien Religinių rankraštinių tekstų, perrašinėtų išimtinai apeiginei paskirčiai (torų), perdavimo žydų religinėms bendruomenėms ar bendrijoms įstatymą mes vėl pašaukiame žydų kultūros paveldo vertybes į mūsų gyvenimo dabartį, į mūsų krašto politinio gyvenimo, ypač tarptautinių ryšių plėtotės, erdvę. Ainių pagarbą pelniusi praeitis ateina mums, nūdienos kartai į talką. Ji padeda kurti tauresnę ateitį, modernaus demokratinio pasaulio tautoms būdingą tautinio kultūrinio ir politinio bendradarbiavimo dvasią. Ji padeda gaivinti ir puoselėti šalyje etine dimensija paženklintą viešąją nuomonę, kurti istorines mūsų krašto, ypač jo sostinės Vilniaus, praeities gyvenimo tradicijas atitinkančią daugiamatę, daugiakultūrę, tolerantišką, pilietinio solidarumo ir partnerystės dvasia pagrįsta Lietuvos visuomenę ir valstybę. Neabejoju, kad tokia nuostata vyraus ir šiandien prasidedančiame tarptautiniame Vilniaus forume, skirtame holokausto aukų išgrobstytų kultūros vertybių problemoms aptarti.

Gerbiamieji kolegos, per laikotarpį, prabėgusį nuo aptariamo Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 24 straipsnio papildymo įstatymo bei Religinių rankraštinių tekstų, perrašinėtų išimtinai apeiginei paskirčiai (torų), perdavimo žydų religinėms bendruomenėms ar bendrijoms įstatymo projektų svarstymo Seimo plenariniame posėdyje, negauta jokių pasiūlymų ar pataisų. Seimo Teisės departamentas savo išvadose taip pat nėra pasiūlęs jokių pataisų. Todėl kviečiu, gerbiamieji kolegos, priimti abu aptariamus įstatymų projektus.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone komiteto pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Prašom kalbėti dėl motyvų. Nėra. Registruojamės. Didžiulė proga nutilti ir tapti solidesniais. Prašom, registruojamės. Registruojamės.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Balsuojame dėl Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Kas už, tas už. Niekas nekalbėjo. Gerbiamoji kolege S.Burbiene! Tuoj bus kitas projektas, galėsite išdėstyti analogišką savo nuomonę.

Už – 40, prieš – 4, susilaikė 14. Įstatymas priimtas.

Religinių rankraštinių tekstų, perrašinėtų išimtinai apeiginei paskirčiai (torų), perdavimo žydų religinėms bendruomenėms ar bendrijoms įstatymo projektas Nr.P-2755(2*) (priėmimas)

Kitas projektas, susijęs su šiuo įstatymu, – Religinių rankraštinių tekstų, perrašinėtų išimtinai apeiginei paskirčiai (torų), perdavimo žydų religinėms bendruomenėms ar bendrijoms įstatymo projektas Nr.P-2755(2). Ž.Jackūnas jau kalbėjo plačiai. Taigi 1 straipsnis, kolegos? Dėl 1 straipsnio galime susitarti. 1 straipsnis priimamas. 2 straipsnis. Priimamas. 3 straipsnis? Priimamas. 4 straipsnis? Priimamas. Prašom kalbėti dėl viso teksto. S.Šaltenis.

S.ŠALTENIS. Turiu esminę pataisą. 2 straipsnio 1 punkte turėtų būti įrašyta: “Lietuvos žydų religinėms bendruomenėms”, čia yra esminis dalykas. Nes įvyks tokia griūtis, tiek atsiras iš užsienio prašytojų ir iššluos mūsų visą paveldą. Tai yra Lietuvos nuosavybė, ir mes, kaip valstybė, neturėtume šitaip elgtis. Siūlyčiau įrašyti: “Lietuvos žydų religinėms bendruomenėms”. Tai yra esminis dalykas. Nuo 1990 metų mes kovojom ir atlaikėm tą spaudimą, kai iš Niujorko ar kitur važinėjo emisarai ir bandė už supuvusius kompiuterius ar dar kažką atimti. Siūlau įrašyti žodžius: “Lietuvos žydų religinėms bendruomenėms”.

PIRMININKAS. Neturiu jokių teisių, kolega, jūs to nesiūlėte nei komitete ir nesate įregistravęs pataisos.

S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jau kolegos S.Šaltenio pasakymas parodė, kad jis iki šiol nebuvo įsigilinęs į tą įstatymo projektą. Aišku, būtų galima svarstyti tai, ką jis sakė. Bet grįžkim atgal. Atkreipkim dėmesį į tai, kad toros buvo perrašinėtos išimtinai apeigų paskirčiai. Pristatant šį įstatymą buvo sakoma, kad jos bus naudojamos apeigų paskirčiai. Tie, kurie šiek tiek yra susipažinę su žydų religija, puikiai žino, kad tokios toros, kurios buvo kitatikių rankose, yra išniekintos ir jos paprasčiausiai bus palaidotos. O tai yra mūsų žydų bendruomenės kultūrinis paminklas. Ar mes galim taip paprastai ištrinti jį iš mūsų istorijos? Aš tvirtai esu prieš šio įstatymo priėmimą. Nors jis šiek tiek dabar yra patvarkytas perduodant kai kurias teises, kad sprendimas bus priimtas Kultūros ministerijos kartu su žydų bendruomene, tačiau labai bijau, kad tai neapsaugos dalies Lietuvos istorijos ištrynimo, todėl esu prieš.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo narai, aš labai norėčiau, kad mes atsakingai į šitą klausimą pažiūrėtume, nes mes esame padarę pakankamai neprotingų žingsnių pastaruoju laiku. Iš tiesų šitas klausimas jau seniai yra diskutuojamas, ir niekas čia nežada masiškai toras perdavinėti, nes tai iš esmės visą laiką bus sprendžiamas kaip atskiras klausimas. Bet toros žydų bendruomenei yra tam tikras simbolis. Deja, tas simbolis Lietuvoje, kuris anksčiau buvo švietimo, mokslo centras žydų bendruomenei, išnyko dėl Antrojo pasaulinio karo, ir tai yra labai svarbus dalykas visai žydų bendruomenei. Mes turime labai jautriai pasižiūrėti į tą klausimą. Tas kompromisinis sprendimas, kuris yra dabar pasiektas, man atrodo, yra pakankamai išmintingas. O čia mes neturėtume per daug laužyti iečių ir galvoti, kad Lietuvos turtas bus išgrobstytas. Mes kaip tik turime žiūrėti, kaip atkurti visą tikrą istorinę praeitį ir kad kuo daugiau turėtume geresnių kontraktų su visomis bendruomenėmis, kurios čia gyvena ir turi įtakos pasaulyje.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, man visiškai nesvarbu, ar tai yra vienos religinės ar kultūrinės bendruomenės palikimas, ar kitos, ar tai būtų stačiatikių, ar tai žydų. Tai yra Lietuvos valstybės kultūrinė nuosavybė. Jeigu mes padarysime šitą žingsnį, kokia bus garantija, kad nesikreips į mus kokia nors kita religinė bendruomenė, esanti už Lietuvos ribų, ir paprašys grąžinti jų kultūrines vertybes? Ir kaip mes tada išsisuksime nuo tokio tiesaus atsakymo? Man yra nepriimtina, kai kultūra painiojama su politika, kai mums sakoma, kad jeigu mes to nepadarysim, tai mūsų nepriims į Europos Sąjungą, mūsų nepriims į NATO ir visa kita. Aš nenorėčiau, kad Lietuva visą laiką taip keliaklupsčiautų prieš kokį nors spaudimą. Tai vis dėlto yra kultūros vertybė, o ne kokie tankai, kuriuos galėtume padovanoti su malonumu. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome registruotis. Balsuosime, ar priimame įstatymą, kurio Nr.P-2755. Jame reglamentuojami visiškai analogiški momentai, dėl kurių mes jau kartą balsavome, priimdami Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą. Registruojamės.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai.

Taigi, kas bus už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas?

Už – 38, prieš – 4, susilaikė 14.

Religinių ir rankraštinių tekstų, perrašinėtų išimtinai apeiginei paskirčiai (torų), perdavimo žydų religinėms bendruomenėms ar bendrijoms įstatymas yra priimtas.

Kolegos, 1-2 klausimas bus svarstomas po Seimo statuto reikalų. Dabar mus nuteikia viltingai užsiregistravę 72 Seimo nariai.

Seimo statuto "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 24, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 44, 48, 54, 55, 77, 79, 81, 83, 88, 89, 90, 93, 115, 126, 127, 129, 130, 136, 139, 140, 155, 187, 188, 205, 206, 209, 214, 219, 225 straipsnių ir šeštojo bei trisdešimtojo skirsnių pavadinimo pakeitimo" projektas Nr.P-2548(4*). Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 7, 13, 14, 16, 18, 19, 20 bei 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2549(4*). Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2749(3*). Seimo statuto "Dėl Seimo statuto 29, 48 straipsnių pakeitimo ir papildymo" projektas Nr.P-2526(4*). Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 230 straipsnio papildymo” projektas Nr.P-2324(2*) (priėmimo tęsinys)

1-3a klausimas – Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių, skirsnių ir pavadinimo pakeitimo projektas Nr.P-2548(4). Iniciatoriai – centristai, kuratorius – J.Razma. Iš pradžių priėmimas pastraipsniui. Kancleris J.Razma kviečiamas į tribūną.

J.RAZMA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš drįsčiau priminti, kad Statutą mes esame aprobavę ir yra likę tik balsuoti už visą tekstą. Atidėjome, nes buvo priimta daug pataisų, kad visi galėtų pažiūrėti į projektą kaip į vientisą projektą. Tačiau aš, žinodamas, kad dalis Seimo narių tikrai nebalsuos už Statuto tekstą, LDDP frakcija, kiek man žinoma, taip pat nebalsuos, nesiūlyčiau rizikuoti balsuoti, jeigu salėje nėra bent 85 Seimo narių. Siūlyčiau atidėti balsavimą, nes bus keista, kad balsuos didžiulė dauguma, bet dėl vieno ar dviejų balsų projektas nebus priimtas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos (ypač žiūriu į iniciatorius), ar galėtume sutarti, kad dėl Statuto reikalų balsuojame kitą antradienį? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, sutariame, ar ne? Sutariame. Kolegos, yra prašymas, jeigu reikėtų balsuoti… Iniciatorei R.Melnikienei suteikiu žodį, bet tik jai vienai. R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. O ar yra garantija, jog kitą antradienį situacija bus palankesnė?

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, taigi sutariame, kad kuratorių prašymu mes skelbiame iniciatorių projekto priėmimo pertrauką. (Balsai salėje) Dėl to dalyko ir dėl kitų Statuto reikalų tikrai balsuosime kitą antradienį. (Balsai salėje)

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2583 (svarstymas)

Rezervinis 2 klausimas. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis, o aš žiūriu į rezervinį projektą. Yra visokiausių ekstra priežasčių. Rezervinis antrasis projektas. Registruojamės ir svarstome rezervinį antrąjį projektą – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.P-2583. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas referuoja komiteto nuomonę, kuri yra labai griežta – atmesti šį projektą. Taigi J.Listavičiaus argumentai. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio. Tam, kad projektas būtų atmestas (paremti komiteto nuomonei), reikia 36 Seimo narių balsų. Taigi prašyčiau dėmesio. Tribūnoje – J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas skirtas pridėtinės vertės mokesčiui mažinti. Nepateiktas įstatymo projekto ekonominis pagrindimas. Esant bendram pridėtinės vertės mokesčio tarifo už būtiniausius maisto produktus mažinimui, tarifas būtų taikomas apmokestinant ir importuotus maisto produktus. Nelabai korektiška aiškinamajame rašte visus Lietuvos gyventojus priskirti prie turinčių nepakankamą perkamąją galią (…) arba teigti, kad tai leistų pakelti mažesnes pajamas gaunančių žmonių pragyvenimo lygį. Sumažinti valstybės biudžetą tik už duonos, pieno ir mėsos produktus per metus maždaug 355 mln. litų, kai ir taip prastai surenkamos pajamos, nėra galimybių.

Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs įstatymo projektą ir atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio protokolinį sprendimą, nutarė įstatymo projektą Nr.P-2583 atmesti. Siūlau Seimui pritarti Biudžeto ir finansų komiteto sprendimui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime atmesti šį projektą bendruoju sutarimu, kaip siūlo Biudžeto ir finansų komitetas? Atsiprašau, ne tą įjungiau. Vienas – už, vienas – prieš. Bendrasis sutarimas yra, kolegos? Seimo narys D.Paukštė.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamieji, kaip tik dabar ir tikriname, kas kalba, o kas daro. Vyriausybės ekonominis pagrindimas, apie kurį kalba ponas J.Listavičius, iš tikrųjų yra fantastiškas. Dėl to biudžetas negautų maždaug 380 mln. litų. Apie ką mes kalbame – apie duonos produktus? Ar jie yra importuojami iš užsienio? Apie ką mes kalbame, kai kalbame apie pieno produktus, varškę ir t.t.? Ką mes vėl kalbame, kad… Taip, visų galimybės lygios, bet šiuo atveju mes taikome lengvatą ne kam nors kitam, o savam gamintojui. Taigi mes dar kartą prašome pritarti šiam mūsų pasiūlymui ir pritarti Lietuvos gamintojui, kartu gerinant ir mažiausiai pasiturinčių žmonių padėtį. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Partijos “Socialdemokratija-200” narys J.Valatka yra įregistravęs Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Biudžeto ir finansų komitetas jį siūlo atmesti, taip pat remdamasis ir Vyriausybės nuomone. Gerbiamieji kolegos, prašome registruotis. Balsuosime, ar pritariame Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei atmesti šį projektą. Kolegos, prašyčiau dėmesio!

Užsiregistravo 62 Seimo nariai.

Kas už tai, kad būtų pritarta Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei atmesti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektą? Jeigu pritariate, kolegos, kad būtų atmestos, balsuojate už.

Už – 35, prieš – 15, susilaikė 6. Jeigu niekas neprotestuoja, negavęs teisės balsuoti, projektas neatmestas. Niekas neprotestuoja. Kolegos, ar galėtume perduoti šį projektą svarstyti Ekonomikos komitetui? Perduodame svarstyti Ekonomikos komitetui. Gerbiamieji kolegos, būtų gerai, kad socializmas baigtųsi prieš rinkimus. Būtų gerai.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2339 (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, toliau rezervinis ketvirtasis projektas. Kolegos, dėmesio, dar vienas Biudžeto ir finansų komiteto siūlomas atmetimas. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2339, teikiamas Seimo nario M.Pronckaus. Tribūnoje – J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, projektas, kaip matome iš jo…

PIRMININKAS. Pone pranešėjau. Gerbiamasis A.Raškini, gerbiamieji plenarinio posėdžio svečiai, komiteto patarėjai ir visi kiti, kurie vaikšto po plenarinių posėdžių salę ir kalbina Seimo narius, aš prašyčiau tylos, taip pat ir V.Aleknaitės padėjėjos ir visų kitų. Tribūnoje – J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Kai buvo įregistruotas šis projektas, jis buvo gal ir aktualus, tačiau dabar jo nuostata yra įgyvendinta Seimo priimto Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 7, 16 ir kituose straipsniuose, keičiant minėtą įstatymą ir papildant jo atskirus straipsnius. Todėl šiuo metu jį priimti nėra jokios prasmės. Siūlau šį įstatymo projektą atmesti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio, ar kas kalbėtų dėl motyvų, ar galime susitarti? M.Pronckus prieštarauja komiteto nuomonei atmesti projektą.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, pagal dabar veikiantį įstatymą išeitų taip, kad 20% dydžio mokesčio paveldėdami turtą nemoka vaikai, įvaikiai, tėvai, įtėviai, globėjai, globotiniai, senoliai, vaikaičiai, broliai, seserys. Moka 20% dydžio mokestį paveldėdami turtą tik sutuoktiniai. Taigi pragyvenę visą aktyvų gyvenimą, išauginę ir išleidę vaikus, žmonės, kai atsitinka kokia nors nelaimė, turi mokėti 20% turto pavedėjimo mokestį. Aš nežinau, bet kai susitinki su žmonėmis, kurie praktiškai tai patiria, jie laiko kvailiais visus, kurie tokius įstatymus išleidžia. Aš manau, kad tai neteisinga, kad reikia sulyginti ir vienus, ir kitus, kad nemokėtų ir sutuoktiniai šitų mokesčių. Tokia ir buvo mano pasiūlymo esmė. Gerbiamasis J.Listavičius aiškina kažką kitą, tačiau įstatymas juk nėra pakeistas, jis toks galioja. Todėl aš siūlau pritarti mano įstatymo pataisai, neatmesti jos.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Registruojamės. Balsuosime, ar pritariame Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei atmesti Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Teikia M.Pronckaus.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Ar atmetame šį projektą, kaip siūlo Biudžeto ir finansų komitetas? Pritariantys – už. Kolegos, būkite dėmesingi ir klausykite argumentų iš vienos ir iš kitos pusės.

Už – 36. Gerbiamieji kolegos, Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio papildymo įstatymo projektas yra atmestas.

Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2823(2*) (svarstymas)

Toliau, gerbiamieji kolegos, kiti mūsų projektai. Mes, žinoma, gerokai skubam. 1-6 – Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2823. Svarstymas. Ačiū, pone pirmininke. L.Sabutis žengia į tribūną, nes komiteto pranešėjas A.Čaplikas, matyt, geria kavą. Taigi L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų čia yra nedidelė pataisa. Dabar jums išdalintas Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo patikslintos redakcijos tekstas. Kadangi jis yra susijęs su Statybos naujuoju įstatymu ir Vietos savivaldos įstatymu, atitinkamai reikia koreguoti ir Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnį, kuriame sakoma, jog nustatyta tvarka atlieka savivaldybių teritorijų planavimą, statinių projektavimą, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti, naudojimo ir griovimo valstybinę priežiūrą, išduoda leidimus statyti, rekonstruoti, remontuoti, griauti ypatingos svarbos statinius pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtinta sąrašą. Tai tiek trumpai. Komitetas svarstė, pritarė tai redakcijai. Aš taip pat kviečiu pritarti ir papildyti tuo tekstu, kurį aš paskelbiau, tai atitiktų, kaip minėjau, kitus priimtus įstatymus ir būtų suderintos tiek apskrities viršininko administracijos, tiek valstybinių institucijų pareigos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti po svarstymo šiam dokumentui? Pritariame po svarstymo bendruoju sutarimu. Pritariame Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-2823(2).

Valstybės skolos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2889(2) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, 1-7 – Valstybės skolos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2889(2). Esame sutarę, jeigu bus teigiama Biudžeto ir finansų komiteto išvada, mes priimsime šiandien šį įstatymą ypatingos skubos tvarka, tokį žodinį Pirmininko teikimą aš turiu. Pone pranešėjau.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekte įvertinta paskolų, gautų valstybės vardu ar su valstybės garantija, teisinio reguliavimo būklė ir numatytos naujos teisinio reguliavimo nuostatos. Įstatymo projektas papildytas pagrindinėmis sąvokomis, pateiktos valstybės skolinimosi ir garantijų teikimo pagrindinės nuostatos, konkretizuota finansų ir teisingumo ministrų, Finansų ministerijos, Turto banko pareigos skolinantis ir valdant valstybės skolą. Aptarta skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, finansinės veiklos kontrolė. Įstatymo projekte svarbią vietą užima paskolų, skolų pripažinimas beviltiškomis ir jų apskaitos tvarka. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, atsižvelgė į Seimo Teisės departamento išvadą, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Biudžeto ir finansų komiteto išvadų rengėjų siūlymus ir pritarė parengtam Biudžeto ir finansų komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.P-2889(2). Biudžeto ir finansų komitetas kartu teikia siūlymą Valstybės kontrolės Parlamentinės priežiūros komisijai išnagrinėti ministrų personalinės atsakomybės klausimą už priimtus sprendimus priimti atitinkamą sprendimą. Prašau Seimą pritarti įstatymo projektui po svarstymo, ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, vis tiek aš jus kviečiu luktelti dėl E.Kunevičienės pataisų, jos įvertintos?

J.LISTAVIČIUS. Taip, jos įvertintos. Kaip tik aš ir siūlau, o kartu ir komitetas siūlė, kad Valstybės kontrolės Parlamentinės priežiūros komisija atsižvelgtų į mūsų tą siūlymą ir išnagrinėtų tą klausimą, nes dabar personalinės atsakomybės klausimas, kaip žinote, labai aštriai keliamas. Vis dėlto beviltiškų paskolų, galima sakyti, mes turim gana solidžias sumas ir ateityje leisti taip nereikėtų. Tai tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po svarstymo, juo labiau kad dėl pataisų problemų nėra? Pritariame po svarstymo bendruoju sutarimu Valstybės skolos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-2889. Aš tikiuosi, kad jūs neprieštarausite, jog formaliai pasirodžius Pirmininkui jis pasiūlys ypatingos skubos tvarka priimti šį projektą (aš nedrįstu žodžiu teikto pasiūlymo dabar jums perduoti), ir mes tada jį priimsime. Juo labiau kad niekas neprieštarauja. Ar jau galėtume imti Muitinės statuto reikalus? 1-8a, 1-8b. Tuoj pasirengs A.Katkus, mes jį truputį skubiname. Svarstysime Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo įstatymo projektą Nr.P-2813 ir bus pateikiamas Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2943. Taigi dabar pagrindinio komiteto – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešimas dėl Muitinės statuto įstatymo patvirtinimo.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P-2813(3*) (svarstymas)

J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, teikiu Lietuvos Respublikos tarnybos įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektą ir Muitinės statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą. Šis projektas susideda iš trijų straipsnių, ir jame kaip priedas numatytas Muitinės statutas. Statute išdėstytos pagrindinės nuostatos, kurios pagerintų ir reglamentuotų muitinės tarnybų darbą. Mes galėtume šiandien tai sutvarkyti. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė ir atsižvelgė į kai kuriuos pasiūlymus, todėl aš teikiu dabar…

PIRMININKAS. Dėkui. Dėl papildomo komiteto – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados dabar kalbės A.Stasiulevičius, o paskui, pone pirmininke Katkau, jus reikės pakviesti į tribūną dėl tų pataisų, kurios nebuvo priimtos. Dėl A.Syso pataisos, dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisos. Dabar A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstant šį projektą buvo paskirtas papildomu. Jis, kruopščiai išanalizavęs labai gausias Teisės departamento pastabas (jų iš viso buvo 23), taip pat savo specialistų, konsultantų ir patarėjų pastabas, siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti Statuto projektą atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento bei komiteto pateiktas pastabas. Toks siūlymas balsuojant buvo priimtas vienbalsiai.

Dar keletą sakinių norėčiau pasakyti, kodėl taip padaryta. Taip padaryta todėl, kad dauguma Teisės departamento pastabų yra esminės. Daugelyje straipsnių yra nesuderintos sąvokos. Kai kur vienas straipsnis arba vieno straipsnio nuostata prieštarauja kitai ir t.t. Taip pat reikia pasakyti, kad ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje buvo įvardytos bent keturios esminės pastabos, į kurias būtinai reikėtų atsižvelgti ir taisyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną kalbėti L.Sabutį. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto – papildomojo komiteto – pranešimas.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, reikėtų visai atvirai pasakyti, kad mes pradedame realizuoti, tiksliau, Seimas pradeda realizuoti Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimus. Žinote, kaip jis nelengvai buvo priimtas. Mes norime preciziškai įvertinti visus projektus, nes įstatymas reikalauja, kad statutai būtų priimti įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimais ar kitais teisės aktais, ir kad jie atitiktų pagrindinius Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimus. Kai kuriuose straipsniuose yra tiesiog įsakmiai pasakyta, jog šio įstatymo reikalavimai taikomi be išlygų. Dabar jūs turite trečiąją atmainą, trečiąjį Statuto variantą, jis yra kur kas geresnis. Pagrindinio komiteto išvadose išdėstyti mūsų siūlymai, ir aš pritariu Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonei, jog reikėjo ir reikia redaguoti, ir man atrodo, kad daugmaž tekstas yra suderintas. Tačiau dėl kai kurių mūsų komiteto siūlymų norėčiau, kad būtų padaryta arba pertrauka, arba paredaguota.

Sakykim, dėl 21 straipsnio 1 dalies mes siūlėme, kad muitinės pareigūnų tarnybinė veikla būtų vertinama nuolat, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Projekto vertintojai mano, kad Valstybės tarnybos įstatymas nustatė, kad turi būti vertinama vieną kartą per metus. Muitinės pareigūnams arba apskritai statutiniams tarnautojams gali būti griežtesni reikalavimai, ir tai yra nustatyta įstatymu. Pagrindinis komitetas šios mūsų siūlomos nuostatos nepriėmė. Žinoma, ją galima kitaip suredaguoti, tačiau vertinti vieną kartą per metus tokios valstybės institucijos veiklą būtų mažoka. Reikėtų rasti kitokią formuluotę.

Ir dar vienas dalykas, kuriam jie nepritaria. Žinoma, mes primygtinai nereikalaujame, bet jeigu jau reikalauja pagrindinis komitetas, kad Lietuvos muitinė būtų taip ir vadinama, kaip jie siūlo, ir Valstybės tarnybos įstatyme įrašyti “institucija”, tai niekaip negalima sutikti su tuo, jog nėra kito siūlymo… išbraukti ten, kur įrašyta, kad departamentai prie ministerijų įvardijami kaip valstybės įstaigos. Dabar liktų, kad tai yra Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Valstybės tarnybos įstatyme liktų, kad tai yra įstaiga, o kitame naujame siūlyme – kad tai yra apskritai savarankiška institucija. Jeigu tam Seimas pritartų, tai nebūtų, žinoma, jokios tragedijos, muitinė galėtų būti priskirta prie kontrolės priežiūros institucijų. Tada mes siūlytume ir įvardyti, jog aukščiausias, vyriausias arba didžiausias (kaip dabar madinga vadinti) pareigūnas turėtų vadintis Lietuvos vyriausiuoju muitininku, o ne šiaip kokios nors teritorinės įstaigos vyriausiuoju muitininku.

O dėl visų kitų siūlymų mūsų pastaboms yra pritarta, todėl aš galiu tik sutikti. Motyvai, argumentai išdėstyti, galėčiau tik paprašyti Seimo ir komiteto, kad dar kartą įvertintų bent man paskutinėje redakcijoje kliūvančią Statuto 56 straipsnio pataisą: “Pareigūnų darbo užmokestis ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos.” Mes Valstybės tarnybos įstatyme, kaip pamenat, suredagavome, kad yra darbo užmokestis kaip visuma. Jis susideda iš pareiginės algos, priedų ir priemokų. Čia dabar yra sąvoka “su tarnybos santykiais susijusios išmokos”. Šiaip išmokos galėtų būti kaip savarankiškos socialinės, bet ne tiesiogiai susijusios su tarnybos santykiais.

Tai viena. Antra, mes nustatėme, kad stažas valstybės tarnyboje skaičiuojamas nuo kovo 11 dienos. Dabar 56 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad pareigūnams nustatomi pareiginės algos priedai už tarnybos muitinėje stažą. Priedas iki 30% leidžiamas pagal Valstybės tarnybos įstatymą statutiniams valstybės tarnautojams. Tai jeigu toks tarnautojas patenka iš, sakysime, Kalėjimų departamento, iš STT, iš kitų statutinių institucijų, tai jam tas stažas tartum nebūtų įskaitomas ir tai neatitiktų Valstybės tarnybos įstatymo pagrindinių nuostatų. Ir toliau yra sakoma, kad kas treji metai po 3% pridedamas priedas už stažą. Bet šiuo atveju, man atrodo, 3 dalies redakcija yra taisytina, ji turi preciziškai atitikti priedą už valstybės tarnyboje įgytą stažą, o statutiniams tarnautojams už klasę, kvalifikaciją, rangus ir t.t. taip pat numatytas papildomas priedas iki 30%. Todėl aš prašyčiau šią redakciją patikslinti.

Šiaip iš tikrųjų džiaugiuosi, kad buvo labai kruopščiai dirbama ir kai kurios mano siūlytos pataisos priimtos. Mes jas dar svarstysime dėl Valstybės tarnybos įstatymo, taip pat ir tas, kurios susijusios ir su muitinės tarnyba. Man atrodo, kad šią tarnybą, šią instituciją iš tiesų reikia įvertinti, kaip mes galėtume pasakyti, pagal tuos pagrindinius įstatymus – Valstybės tarnybos įstatymą ir šį statutą. Todėl pritariu su tomis pastabomis ir kviečiu kalbėti už šį projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Kviečiu į tribūną A.Katkų. Mes tikriausiai pritariame komiteto siūlomam variantui po svarstymo ir dabar pereiname prie tų pataisų, kurioms nebuvo pritarta komitete. Taigi dėkoju už paramą. Buvęs A.Syso siūlymas dėl 54 straipsnio, o paskui Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto kai kurie siūlymai, kurie buvo neįvertinti. Ar dabar reikia apsispręsti dėl jų balsuojant, gerbiamieji kolegos? Taigi, pone pranešėjau?

J.A.KATKUS. Jeigu būtų galima, pasakysiu keletą žodžių. Mes iš esmės vakar ir anksčiau svarstėme šį įstatymą. Yra pritarta ir Vilniaus teritorinės muitinės darbuotojų profesinės sąjungos, kuriai atstovauja ponas A.Sysas, pastaboms. Mes turėjome daug pastabų ir iš esmės daugumai jų pritarta, kartu ir A.Syso pataisoms. Yra nepritarta tik keletui. Daug pastabų turėjo ir Seimo Teisės departamentas, joms beveik visoms pritarta, išskyrus dėl 51 straipsnio 1 dalies punkto. Taip pat yra pritarta Muitinės departamento pastaboms ir pasiūlymams, išskyrus vieną – dėl 31 straipsnio 3 dalies, jai pritarta tik iš dalies. Seimo nario A.Syso pastaboms yra pritarta…

PIRMININKAS. Mums, kolega pranešėjau, dabar rūpi tos pataisos, kurioms nepritarta.

J.A.KATKUS. Dėl Seimo nario L.Sabučio pataisos, rodos, 56 straipsniui, apie ką jis kalbėjo. Iš tiesų ten būtų galima paredaguoti ir suderinti su Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. Problemų čia nebūtų ir galų gale dėl paties pavadinimo taip pat yra priimtina. Galime pasakyti, jeigu reikia, ir pastraipsniui…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mums reikia apsispręsti dėl tų pataisų, kurioms komitetas nepritarė. Tų pataisų, kurias teikė iniciatyvos dėl įstatymo teisę turintys subjektai. Pirmasis subjektas buvo A.Sysas. Jis siūlė taisyti 54 straipsnį, įrašyti 5 ir 6 dalis ir iškelti aukščiau visko profesines sąjungas. Šiai pataisai nepritarta ir mums dabar dėl to reikėtų apsispręsti. Nėra pritarta formaliai (aš žiūriu į jūsų komiteto ataskaitą) ir trims L.Sabučio vadovaujamo komiteto pataisoms, t.y. dėl 2, 21 ir 25 straipsnių. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, turiu teikti Seimui balsuoti šias pataisas, kurioms nepritarė komitetas. Pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė dėl kiekvienos atskirai, o paskui apsisprendžiame.

J.A.KATKUS. Dėl A.Syso teikiamos pataisos 40 straipsnio 2 daliai yra pritarta iš dalies. Gaila, kad nėra pono A.Syso, nes jis galėtų ir pritarti.

PIRMININKAS. Dėl 54 straipsnio.

J.A.KATKUS. 54 straipsniui nėra pritarta, ir komitetas balsavo būtent dėl šios nuostatos. Nepritarta, nes manome, netikslinga nustatyti, kad muitinės vadovas, skirdamas nuobaudą, turėtų gauti profsąjungos sutikimą. Iš tiesų komiteto buvo tokia nuomonė, kad nuobauda yra vis dėlto administracinė ir yra skiriama administracijos. Profsąjungai atsisakius duoti sutikimą, tektų bylinėtis teisme, todėl atleidimo procedūra labai užsitęstų ir pareikalautų papildomų lėšų. Asmuo, nesutinkantis su atleidimu iš tarnybos, gali apskųsti atleidimą teismui. Šiai pataisai nebuvo pritarta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar A.Syso pataisą kas nors aktualizuos? Ar kas nors kalbės prieš pataisą? Esmė buvo išdėstyta, todėl kviečiu registruotis ir balsuosime. Pone pranešėjau, prašome palaukti, nes yra kitų pataisų. Balsuosime dėl A.Syso siūlymo 54 straipsnį papildyti 5 ir 6 dalimis. Registruojamės. Komitetas nepritarė šiai pataisai, todėl aš turiu teikti balsuoti Seimui.

Užsiregistravo 37 Seimo nariai.

Taigi A.Syso pataisa, kuri dabar buvo komentuota. Komitetas nepritaria, o jūs, kolegos, pritariate ar ne? Pritariantys A.Syso pataisai – už, pritariantys komiteto nuomonei – prieš arba susilaiko.

Už – 3, prieš – 10, susilaikė 11. A.Syso pataisa dėl 54 straipsnio nėra priimama.

2 straipsnis ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas tikslinti apibrėžimą. Prašom, pone pranešėjau, išvadoje.

J.A.KATKUS. 2 straipsnio 1 punkto apibrėžimą jie siūlo pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio…

PIRMININKAS. Pone Algirdai, prašome kalbėti į mikrofoną, nes visiškai negirdėti.

J.A.KATKUS. Įregistruotas šį projektą lydintis Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Ten į tai atsakoma. Mes nepritarėm.

PIRMININKAS. L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Aš jau minėjau kalbėdamas ir vertindamas projektą būtent apie šios institucijos vietą valstybės tarnyboje. Beveik pritarčiau siūlomai redakcijai, jeigu komitetas dar sutiktų pasiūlyti išbraukti kaip įstaigą, nes kitas straipsnis sako, kad departamentai prie ministerijų yra įstaigos. Jūs dabar norite padaryti instituciją. Galbūt tai galima būtų sureikšminti kaip muitinę? Žodžiu, aš pritardamas dabar atsiimu savo siūlymą, nes vis tiek pagal jūsų komiteto teigimą ji bus valstybės institucija, bet galime pasakyti, kad tai yra kontrolės (priežiūros) institucija, kadangi taip yra įrašyta Valstybės tarnybos įstatyme. O dėl kito nesiūlau redaguoti ir balsuoti. Žodžiu, jeigu iki priėmimo komiteto pirmininkas tai pripažintų, kad preciziškai suderiname abi pozicijas ir nevadinam muitinės įstaiga, o vadinam valstybės institucija ir pridedame, kad tai yra kontrolės (priežiūros) institucija.

J.A.KATKUS. Mes taip ir nutarėme, ir visiškai pritarėme. Todėl mes projektui Nr.P-2943 teikėme pataisą.

L.SABUTIS. Aš tik noriu pridėti, kad kitas straipsnis arba kita to paties įstatymo dalis prieštarautų, todėl reikės pasiūlyti ten išbraukti.

J.A.KATKUS. Taip, taip.

PIRMININKAS. Kolegos, L.Sabutis atsiima savo pataisą dėl 2 straipsnio ateity pateiksimo projekto labui. Dabar 21 straipsnio 1 dalis ir L.Sabučio siūloma redakcija, pone pranešėjau.

L.SABUTIS. Dėl pareigūnų vertinimo.

J.A.KATKUS. Yra taip: tarnybos veiklos vertinimo periodiškumas, pareigūnų tarnybinė veikla vertinama kasmet. Čia komitetas tam nepritarė, nes projekto 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalį. Todėl kasmet ir turi būti atliekama atestacija, nors ir savaime nuolatos turi vertinti, arba tikrinti ir kontroliuoti.

Komitetas apsisprendė taip, kaip mes pateikėme.

PIRMININKAS. Esmę abu palaiko, o lingvistinė išraiška skiriasi. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš neteiksiu balsuoti šios normos, aš pasiūliau komitetui įvertinti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi ir šios pataisos neteikiame balsuoti. Paskutinė pataisa, kuriai nepritarta. Dėl termino “Lietuvos vyriausiasis muitininkas”, pone pranešėjau.

J.A.KATKUS. Taip, mes pritariame, iš esmės jau sakiau, kad turi atitikti Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas.

PIRMININKAS. Taigi jūs keičiate komiteto nuomonę. Jūs įrašote šį terminą “Lietuvos vyriausiasis muitininkas”, taip? Niekas neprieštarauja? Dėkui. Kolegos, taigi lingvistinės diskusijos baigiamos, priimamas L.Sabučio terminas “Lietuvos vyriausiasis muitininkas”. Dėkui. Daugiau formaliai nepritartų pataisų nėra. Ar pritariame po svarstymo, ar kas norėtų kalbėti? L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Taip. Aš išties pritariu. Atsižvelgiant į tai, kad labai svarbi yra ir pati tarnyba, ir pats procesas, statuto tvirtinimas įstatymu, kaip buvo pažadėta, į tuos pasiūlymus iki priėmimo yra galimybė ir teisinis pagrindas atsižvelgti, todėl pritariu, kviečiu Seimą taip pat pritarti jau paredaguotam statutui ir įstatymui dėl jo įsigaliojimo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi pritariame po svarstymo Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo įgyvendinimo įstatymo projektui. Priimsime kitą antradienį.

Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2943 (pateikimas)

Dabar su šiuo projektu susijęs Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2943. Jį trumpai pateikia A.Katkus. Esmė jau buvo išdėstyta.

J.A.KATKUS. Taip, noriu pasakyti keletą žodžių, kad dabartinė šios normos redakcija, kur Lietuvos Respublikos muitinė nepriskirta prie valstybės institucijų, prieštarauja Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 2 straipsnio 7 punktui. Vis dėlto, kad ir kaip mes kalbėtume, muitinė yra valstybės institucija, atsakinga už vieną iš svarbiausių valstybės funkcijų: importą ir eksportą, muito mokesčių surinkimą ir t.t., todėl siūlome priskirti prie kontrolės funkcijų, nes muitinės veikla pagal savo pobūdį artimiausia kontrolei, o ne teisėsaugos ar kitoms institucijoms. Todėl siūlau šią pataisą įrašyti į projektą. Padaryti Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalies pakeitimą ir ten įrašyti atitinkamai tris žodžius: “Lietuvos Respublikos muitinė”. Tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų nėra. Bendruoju sutarimu pritariame po pateikimo Nr.P-2943. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – pagrindinis. Ir užteks, jūs jau čia esate suderinę savo nuostatas. Svarstysime kitą antradienį, galbūt tada ir priimsime, jeigu nekils kokių problemų, kartu su Muitinės statuto patvirtinimo įstatymu. Dėkoju.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2824(2*) (svarstymas)

Dėkoju, gerbiamieji. 1-9 – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo… Labai atsiprašau viceministre, dar yra vienas svarstymas, aš suklydau. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2824. Dabar svarstome jį. Vyriausybės teiktas projektas, jį vertina Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas plėsti kaimo turizmo paslaugas kaimo vietovėse, ūkininkai ir individualūs savininkai, pirmą kartą gaunantys patentus apgyvendinimo paslaugoms teikti, penkerius metus nemoka patento mokesčio. Įstatymo projektą apsvarstė Biudžeto ir finansų komitetas, atsižvelgė į Seimo Teisės departamento išvadą ir pritarė Biudžeto ir finansų komiteto rengėjų patobulintam įstatymo projektui Nr.P-2824(2). Kviečiu Seimą pritarti įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ar pritariame šiam projektui po svarstymo, kaip siūlo komitetas? Pritariame po svarstymo Nr.P-2824(2).

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2927 (pateikimas)

Dabar jau tikrai kviečiu viceministrę D.Grybauskaitę, ji pateiks mums Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2927. Prašom.

D.GRYBAUSKAITĖ. Teikiamas projektas, kuriuo numatoma, kad kai kurioms paslaugoms, kurios laikomos suteiktomis už Lietuvos Respublikos ribų, gali būti taikomas nulinis PVM tarifas. Pirma, paslaugos, susijusios su užsienyje esančiu nekilnojamuoju turtu, laikomos suteiktomis užsienyje. Meno, švietimo, kultūros paslaugos, fiziškai atliktos užsienyje, specifinės paslaugos kaip teisinės, audito, reklamos, telekomunikacijų ir t.t. Taip pat išnuomojus ar perdavus lizingo pagrindu atsidūrusį subjektų turtą su sąlyga, kad tas turtas skirtas naudoti užsienyje. Nurodytoms užsienyje suteiktoms paslaugoms būtų taikomas nulinio procento PVM tarifas. Siekiant padidinti Lietuvos vežėjų teikiamų paslaugų konkurentiškumą, projekte taip pat numatoma, kad visoms tarptautinio gabenimo paslaugoms taip pat būtų taikomas nulinis procentas PVM tarifo. Taigi tai liečia paslaugas, kurios leistų Lietuvos institucijoms, teikiančioms šias paslaugas užsienyje, būti konkurentiškoms.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia viceministre. Du klausimai jums skiriami. J.Listavičius nori pasiteirauti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji viceministre, norėčiau paklausti. Dabar, galima sakyti, pasipylė įstatymų projektai dėl pridėtinės vertės mokesčio tikslinimo arba keitimo, tai ar nereikėtų rengti naujo pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir iš tikrųjų visus tuos siūlymus vienaip ar kitaip apibendrinti, nes pakeitimai ir nukrypimai sunkina administravimą ir blogina padėtį.

Ir konkrečiai dėl sąvokų “Sportininkų perleidimas”, kaip ją būtų galima patikslinti, kad ji būtų lietuviškesnė ir suprantamesnė. Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Tai yra pirmasis pateikimas, mes tikrai atviri diskusijoms, ypač dėl kategorijų vartojimo.

Dėl bendro PVM įstatymo. Iš tiesų tokios idėjos yra ir bus tai daroma, bet šiuo metu yra labai aktualu būtent paslaugos ir tarptautiniai pervežimai. Jūs žinote, kodėl mes, taip staigiai mėgindami pašalinti politinį presą, pateikėme šiuos pasiūlymus.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš drįsčiau paklausti, ar tokiu atveju, kai Lietuvos ūkio subjektas atlieka kokį nors pirkimo veiksmą už Lietuvos ribų, o mes atsisakome pritaikyti tam dalykui pridėtinės vertės mokestį, kad negalime administruoti, nes mus saisto dvigubo apmokestinimo išvengimo įstatymai… Kur čia iš tikrųjų yra esmė? Aš turiu…

D.GRYBAUSKAITĖ. Nei tas, nei tas, didinti konkurentiškumą. Praktiškai tai yra paslaugų eksporto skatinimas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra, kolegos, tikriausiai pritarsime pateiktam projektui? Pritariame bendruoju sutarimu Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisoms Nr.P-2927. Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis, turėtume spėti svarstyti ateinantį ketvirtadienį. Ar ne, pone Listavičiau? Taigi spalio 12 d.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2638A (pateikimas)

Viceministrė D.Grybauskaitė dar kviečiama į tribūną dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.P-2638(A). Taigi šią alternatyvą pateikia viceministrė D.Grybauskaitė.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Siekiant suvienodinti sveikatos priežiūros paslaugų apmokestinimą PVM, kai jas vienodomis sąlygomis teikia skirtingų juridinio statuso ar nuosavybės formos įstaigos, parengtos PVM įstatymo pataisos, pagal kurias PVM būtų neskaičiuojamas nuo visų sveikatos priežiūros paslaugų, kurios teikiamos laikantis Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintu bazinių įkainių, neatsižvelgiant į tai, kas jas teikia. Kitų subjektų teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas atleisti nuo PVM galima su sąlyga, kai subjektai arba nesiekia pelno, arba teikia paslaugas pagal valstybės institucijų nustatytus įkainius. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, parengtas įstatymo projektas, kurio nuostatos leis suvienodinti apmokestinimo sąlygas, kai sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos vienodomis sąlygomis.

PIRMININKAS. Dėkoju. A.Matulas. Pirmas klausimas.

A.MATULAS. Gerbiamoji viceministre, aš pirma noriu pasveikinti, kad pagaliau pavyko įtikinti Finansų ministeriją. Jūs atmetėte mūsų pateiktą projektą, bet pateikėte dar geresnį, dar liberalesnį projektą. Su tuo ir sveikinu. Aš tik noriu pasitikslinti, ar pagal jūsų redakciją nereikės privačiai dirbantiems medikams sudaryti sutarčių su Valstybine ligonių kasa dėl paslaugų apmokėjimo?

D.GRYBAUSKAITĖ. Mano žiniomis – ne.

A.MATULAS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji viceministre, dėl paties įstatymo projekto pavadinimo. Ar žodžiai “ir papildymo” nėra pertekliniai, nes čia yra tiktai keičiama dalis 1 punkto teksto.

D.GRYBAUSKAITĖ. Galime sutikti.

PIRMININKAS. Dėkoju. ir šiam projektui geranoriškai, matau, pritarsite. Pritariame bendruoju sutarimu Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P- 2638A. Biudžeto ir finansų komitetas gali būti pagrindinis? Sveikatos reikalų komitetas papildomas. Svarstysime spalio 12 dieną.

Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-711A (pateikimas)

Dar vienas pateikimas, 1-12 – Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-711A, teikiamas Vyriausybės. Viceministrė D.Grybauskaitė supažindina su šiuo projektu.

D.GRYBAUSKAITĖ. Labai trumpas, bet reikalingas pataisymas. Teikiamo įstatymo projekto tikslas – suvienodinti visų nepriimtų naudoti statinių apmokestinimą, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra teisiškai įregistruoti, ar ne. Siūlome Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnį papildyti nauju punktu ir nustatyti, kad nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinami nepriimti naudoti statiniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais. Įstatymo įsigaliojimą siūlome nuo sausio 1 dienos.

PIRMININKAS. Dėkui. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji viceministre, ar nereikėtų išbraukti žodžių “Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais”, nes jie nieko nekonkretizuoja, o tik kelia neaiškumų ir painiavą? Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Gerai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamoji viceministre, aš labai sunerimęs dėl tokio liberalizavimo. Puikiai suprantame, kad absoliuti dauguma individualių pastatų nebus atiduodama eksploatuoti, nes bus vengiama mokėti kokius nors turto mokesčius. Kita vertus, mes žinome biurokratinius institutus, kaip sunku perlipti tą barjerą, norint atiduoti eksploatuoti. Savivaldybėse arba apskrities sistemoje žmonės skundžiasi šiuo barjeru. Sakykit, ar čia pats geriausias kelias, kaip jums atrodo, padaryti tokį neapibrėžtumą, kai, kita vertus, mes turėtume laukti iš Vyriausybės statinių priežiūros įstatymo, kuris suponuoja prievolę. Sakykim, žmogus, subjektas įdėjo lėšas ir jis turi jas taupiai saugoti. Ar galėtumėt motyvuoti, kodėl būtent ši pataisa yra daroma ir ar ji nepaskatins ta kryptimi, kurią aš ką tik čia nupiešiau?

D.GRYBAUSKAITĖ. Taip, jūs teisus. Tokios pataisos nebuvimas gali skatinti ir vieną, ir kitą blogybę, todėl mes manome, kad galimybė neapmokestinti įstatymu suteikia tiktai maksimalią galimybę, bet Vyriausybė, taip pat ir savivaldybė turi nustatyti tvarką ir atvejus, kada ir kaip tai bus reguliuojama, kad nebūtų galima piktnaudžiauti. Tai yra poįstatyminių aktų funkcija. Įstatymais tokių detalių neįmanoma sureguliuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar pritariame? Pritariame pateiktam Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-711A. Biudžeto ir finansų komitetas toliau svarstys. Plenariniame posėdyje svarstysime spalio 12 dieną.

Valstybės skolos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2889(2) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, pirma aš buvau šiek tiek netikslus kalbėdamas apie Valstybės skolos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Vyriausybė yra teikusi jį svarstyti ypatingos skubos tvarka, bet praeitame posėdyje sakėme, jog būtų miela, kad jį pasvarstytų Biudžeto ir finansų komitetas ir, jeigu pritars, tada apsispręsime dėl ypatingos skubos. Biudžeto ir finansų komitetas pateikė mums naują suredaguotą variantą. Gerbiamieji kolegos, aš klausiu, ar mes galime šį projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka bendruoju sutarimu? Dėkoju už paramą, gerbiamieji kolegos. J.Listavičius dar galėtų eiti į tribūną, bet aš mėginu pradėti pagal straipsnius.

Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimame. 2 straipsnį? Priimame. 3 straipsnį? Priimame. 4 straipsnį? Priimame. 5 straipsnį? Priimame. 6 straipsnį? Priimame. 7 straipsnį? Priimame. 8 straipsnį? Priimame. 9 straipsnį? Priimame. 10 straipsnį? Priimame. Prašom kalbėti dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti. Registruojamės.

45 Seimo nariai posėdžiauja. Balsuojame dėl Valstybės skolos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Kas pritaria, tas – už.

37 – už, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo “Dėl Seimo kontrolieriaus atleidimo iš pareigų” projektas Nr.P-2954 (pateikimas)

Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininką. Seimo nutarimo “Dėl Seimo kontrolieriaus atleidimo iš pareigų” projektas.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Neabejoju, kad jūs visi daugiau ar mažiau girdėjote, skaitėte, esate informuoti apie labai nemalonų ir pavojingą incidentą, kuris įvyko rugsėjo 26 dieną ir kuriame dalyvavo Seimo kontrolierius A.Valys. Incidentas buvo toks sunkus ir pavojingas, kad galėjo baigtis žmogaus mirtimi čia pat, vietoje, nes kulka iš A.Valio pistoleto praėjo pro pat jo pažįstamojo širdį. Ten buvo grupė žmonių, kurie puotavo ar linksminosi. Kad ir kaip ten būtų pavadinta, patikrinus po incidento būklę, buvo nustatytas 0,96 promilių A.Valio girtumas. Ir, žinoma, teisėsaugininkai puikiai žino, ką turi žinoti ginklo savininkas, kad jis neturi teisės imti į rankas ginklo būdamas bent kiek išgėręs. Ten buvo šaudoma ir paskui, perduodant ginklą kitam žmogui, likęs vamzdyje šovinys išlėkė ir sunkiai sužeidė vieną iš to pobūvio dalyvių.

Informacija mus pasiekė gana vėlai. Aš turėjau apgailestauti, kad 27 dienos rytą, kai jau sužeistasis buvo pervežtas į Vilnių ir kai pareigūnas, kaltas dėl šio sužeidimo, buvo Vilniuje, kad jis neatėjo pas mane, Seimo Pirmininką, ir nepapasakojo pirmiausiai, o paskui, pasigirdus netiesioginei informacijai, gandams, aš pats turėjau kreiptis į vidaus reikalų ministrą ir prašyti, kad būtų suteikta informacija. Ir ją gavau. Netrukus gavau ir iš Generalinės prokuratūros taip pat paprašęs, kad įsijungtų, užsiimtų. Čia yra daug dalykų, kuriuos būtų galima pakomentuoti. Jeigu jūs norėsite, aš galėsiu atsakyti į klausimus. Bet man nekilo abejonių taip pat kaip ir pačiam A.Valiui, kad jis turi pasitraukti iš Seimo kontrolieriaus pareigų. Seimo kontrolierius, kaip jūs žinote, nėra Seimo pareigūnas, nėra Seimo darbuotojas. Seimo kontrolierių įstaiga susijusi su Seimui tik pavadinimu. Bet visuomenės akyse, matyt, ji atrodo labiau susijusi – štai Seime ar su Seimu susijusioje įstaigoje tokie negeri dalykai. Įstaiga yra mums atskaitinga, ir viskas, todėl mes ir atsakome už pareigūnų buvimą ar nebuvimą toje įstaigoje.

Ponas A.Valys parašė pareiškimą. Tas pareiškimas galbūt yra pridėtas prie labai paprasto nutarimo projekto: atleisti Seimo kontrolierių A.Valį iš Seimo kontrolieriaus pareigų. Tai yra įstatyminiai dalykai. Nepakanka paties asmens pareiškimo, kurį jis paliktų, pasiimtų darbo knygelę ir išeitų. Tai yra įstaiga, kai sprendimą turi padaryti Seimas. Seimas ir tvirtina šios įstaigos pareigūnus – Seimo kontrolierius, Seimas turi ir atleisti.

Štai beveik ir visas nutarimo pateikimas jums, Lietuvos Seimui.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Pirmininke, jums klausimų nėra. Galime, kolegos, pritarti pateiktam nutarimo projektui? Pritariame. Aš kviečiu registruotis, ar mes turėsime pakankamą Seimo narių skaičių. Jeigu ne, kitą antradienį, kai būsime labiau garantuoti dėl mūsų kolegų dalyvavimo posėdyje.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai.

Taigi pateikimas įvyko, balsavimas dėl šio nutarimo bus kitą antradienį, kolegos. Aš kreipiuosi į frakcijų seniūnus, jiems jau skambinau (Sekretoriatas ir aš dėl šių reikalų): prašyčiau dalyvauti kito antradienio posėdyje.

Seimo rezoliucijos ”Dėl žemės reformos vykdymo Lietuvoje” projektas Nr.P-2956 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kolegos, rezervinis pirmasis klausimas. Mes turime gerų žinių dėl žemės reformos reikalų. Pirmininkas dabar pateikia Seimo rezoliucijos “Dėl žemės reformos vykdymo Lietuvoje” projektą Nr.P-2956. Mes jį svarstysime pagal rezoliucijos svarstymo reglamentą. Pone Pirmininke, kviečiu į tribūną. Pranešimas, klausimai, diskusija ir balsavimas dėl rezoliucijos. Prašom, pone Pirmininke. Aš turiu projektą, pone Pirmininke.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, per pastaruosius pora mėnesių iki paskutiniųjų rugsėjo dienų Lietuvos rajonuose, apskrityse vyko gražūs baigiamieji renginiai, konstatuojantys žemės reformos proceso – itin svarbaus žemėtvarkos etapo – užbaigimą. Tai buvo galutinai apibendrinta Žemės ūkio ministerijos iškilmingame renginyje. Kadangi tai yra ir šio Seimo, ir visų atkurtos nepriklausomos Lietuvos seimų pavedimų ir darbų užbaigimas, aš įsitikinęs, kad reikia Lietuvos Respublikos Seimui atskiru rezoliuciniu dokumentu pažymėti tai, kas įvykdyta per dešimtį atkurtos nepriklausomybės metų. Tai yra teisingumo atkūrimas, žmogaus teisių apgynimas, žmogaus nuosavybės teisių apgynimas ir istorinių žaizdų bei netekčių išlyginimas, kiek pajėgė atkurta Lietuvos valstybė, spręsdama tuos klausimus, kai galima užgydyti žaizdas ir sugrąžinti teisingumą.

Rezoliucija konstatuoja… Gerbiamieji kolegos, kažkodėl yra per didelis triukšmas, kai vyksta tokio svarbaus dokumento pateikimas. Jūs turbūt turite rezoliucijos tekstą. Aš noriu priminti porą akcentų, kad žemės reformos žemėtvarkos etapas visoje Lietuvoje įveiktas parengus ir patvirtinus žemėtvarkos projektus. Galima pasakyti, kad žemėtvarkos projektai yra labai gerai, o žmonės jau turi nuosavybės dokumentus. Taigi esminė žemės nuosavybės restitucija Lietuvos kaimo vietovėse, t.y. žemdirbystės žemės ir kaimo vietovėse įvykdyta išmatavus, paženklinus ir įteikus nuosavybės dokumentus jau 75–80% gyventojų.

Gali kilti klausimas, kodėl ne 100%. Žinoma, visada yra vienokių ar kitokių priežasčių, dėl kurių kai kas dar nesutvarkė ar nepateikė dokumentų. Jeigu nėra dokumento, reikia teismo sprendimo pagal liudytojų parodymus. O gal nesikreipė į teismą, stokojo iniciatyvos, stokojo intereso. Yra tam tikra dalis žmonių, kurie patys nepasirūpino, ir yra tam tikra dalis žmonių, kurie negalėjo gauti dokumentų dėl to, kad tiesiog tarpusavyje nesusitarė šeimų nariai, nes yra arba susitariama ir išduodami atskiri žemės nuosavybės dokumentai, arba išduodama visai šeimai, kuri po to jau pati sprendžia. Jeigu yra tokių giminių, kurie nesutinka su pasiūlymais pasidalinti žeme ir nenori imti bendro nuosavybės dokumento, tai klausimas šiek tiek įstringa. Tai jau charakterio ir galbūt žmonių tarpusavio santykių klausimai. Bet reikia pasakyti, jog jeigu tokių problemų dar kažkoks procentas yra išlikę ir nuosavybės dokumentai išrašinėjami ir įteikiami (tai truputį laiko klausimas), tai vis dėlto iki 80% yra išspręsti klausimai ir žmonės turi savo rankose jau ne kokį nors laikiną nuomos dokumentą ar pažadą, bet turi tikrą nuosavybės aktą. Tai yra labai didelis dalykas.

Viena iš rezoliucijos prasmių yra taip pat padėka ir pažymėjimas didžiulio darbo, kurį atliko paprasti matininkai ir žemėtvarkininkai, kurie ne tik išmatavo, nubraižė ir patvirtino kadastrinių vietovių ir didesnio masto plotų aktus, bet atliko ir didelį humanišką darbą, dažnu atveju įtikindami žmones, pretenduojančius į tą patį plotą, įtikindami susitarti, paimti, sakysim, Vyriausybės siūlomą plotą kitur, bet didesnį, užleidžiant buvusiam savininkui, nors jau ir buvo išduoti nuosavybės dokumentai. Tai yra sutaikymas. Sutaikymas žmonių, sutaikymas šeimų yra nepaprastai svarbi moralinė pusė, kuri, man atrodo, ne mažiau svarbi negu pats turto klausimas ir disponavimas savo nuosavybe, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Rezoliucijoje pažymima, kad yra dar nepabaigtų dalykų, būtent sunkiau ėjo ir nepasitenkinimo lieka dėl žemės nuosavybės restitucijos miestuose. Čia patenkinta apie pusė paraiškų. Dviejuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose dar yra nemažų problemų, yra nepatenkintų žmonių. Ir, be abejo, tai, kas buvo numatyta restitucijos įstatymuose, galimybė žmonėms atsiimti žemę ne natūra, o kompensacijomis, pinigais. Arba tais atvejais, kai nuosavybė negalėjo būti atkurta, o numatyta kompensacija pinigais. Dėl pasunkėjusios finansų būklės praėjusiais metais tą kompensacijų išmokėjimą teko pristabdyti ir tą mes pastebime savo rezoliucijoje su garantija žmonėms, kad tai bus tęsiama, tai yra tik laikinas sustabdymas.

Ir viena pastaba, galbūt atsiliepianti į anksčiau buvusius pareiškimus ir skleidžiamus gandus, kad Lietuvoje nėra tiek žemės, kiek reikės atkurti nuosavybei. Kai kas sakydavo, kad reikia net antrą Lietuvą turėti, kad būtų galima visiems atiduoti jų žemę. Tokie gąsdinimai nepasitvirtino. Kaip ir prognozuotas badas, jeigu nebus kolūkių. Dabar mes matome, kad patvirtinus projektus visoje Lietuvos Respublikoje lieka per 600 tūkst. ha laisvos žemės, kuri gali būti naudojama kompensacijoms, jeigu kas vėl apsisprendžia, perkėlimams ir panašiai. Kaip man sakė, beveik 700 tūkst. ha, bet čia mes rašom truputį atsargiau, bet tai, kas tikrai yra tiesa. Štai tokia rezoliucija yra siūloma Seimui patvirtinti ir paskelbti apie atliktą didelį darbą su padėka to darbo darbininkams.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, jums teikiami Seimo narių klausimai. Pirmasis klausia M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jums nereikia aiškinti, kad atkurta nuosavybė laikoma tik tada, kai žmogus turi nuosavybės dokumentus arba kai jis už savo turėtą turtą yra gavęs tam tikrą turto dalį. Pagal žemėtvarkos žmonių duomenis, šiuo metu yra padavę pareiškimus atisiimti nuosavybę 750 tūkst. Iš jų vienaip ar kitaip iki galo išspręsta apie 350 tūkst. Kitaip tariant, tiktai apie pusės žmonių kol kas Lietuvoje yra iki galo išspręsti jų teisėti pareiškimai. Ar jūs nemanote, kad rezoliucijos priėmimas yra dangstymas tokios sudėtingos situacijos, kurioje dabar yra žemės reforma, yra bandymas dangstyti didžiulį lėšų trūkumą pačiai reformai, kompensacijoms, žemėtvarkininkų nesusitvarkymą ir taip toliau. Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Pronckau, žemėtvarkininkai susitvarkė su šiuo uždaviniu. Jie dirbo labai pasiaukojamai, jų nesutrikdė net tai, kad įstrigdavo atlyginimai, ir valstybė dar turės viską išmokėti ir to darbo darbininkams. Bet jie dirbo pasiaukojamai, iš įsitikinimo, su idealizmu. Ir aš jiems jaučiu didelį dėkingumą. Manau, kad mes visi tai turėtume jausti. Dabar jūsų kažkokie duomenys skiriasi nuo tų oficialių duomenų, kuriuos aš esu gavęs iš Žemės ūkio ministerijos ir iš Teisės ir žemėtvarkos departamento. Aš galėsiu jums duoti kopiją tos pažymos, ir jūs galėsite su kuo nors, kas jums duoda kitokius duomenis, ginčytis. Duomenys yra tokie, kokius aš pasakiau – 75%–80%, kaip kur. Todėl nežinau, kokių jūs turite minčių, ar jūs balsuosite prieš šią rezoliuciją, ar ne, čia jūsų reikalas. Čia nėra jokio dangstymo, čia yra konstatavimas atlikto darbo.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, ar jums neatrodo, kad rezoliucijos pavadinimas neatitinka turinio. Čia apie jokią žemės reformą nekalbama. Kalbama apie nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teisių atkūrimo situaciją, nes žemės reforma kur kas sudėtingesnis procesas, kad būtų galima sakyti, jog žemės reforma Lietuvoje įvykdyta. Tuomet iš viso apsijuoktume. Mano klausimas. Ar jums neatrodo, jog reikia keisti pavadinimą, kad jis atitiktų turinį? Ir antra, ar neprimena jums šis dokumentas kokio penkmečio ar septynmečio įgyvendinimo plano pagerbimo Seime, ypač pabrėžiant, kad tai buvo padaryta iki spalio 1 d.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Seimo nary, aš jums siūlyčiau atidžiau skaityti tekstą. Rezoliucijos pavadinimas yra dėl žemės reformos vykdymo. Žemės reformą sudaro kelios sritys ir komponentai, iš kurių ir bus įvykdyta visa žemės reforma. Tarkim, dabar ateina vadinamosios plotų konsolidacijos etapas, t.y. ūkio stambinimas, bet jis gali vykti tik tada, kai yra fiksuota, išspręsta ir rankose turimi nuosavybės dokumentai. Anksčiau įvairūs pasisakymai, įvairių partijų, vieni buvo už tai, kad rems tik stambius ūkius, man rodos, ir jūsų partija taip kalbėdavo, o kiti, kad visai turi teisę gyvuoti ir maži ūkiai, – tai yra ne šio etapo reikalas. Šiame etape tikrai yra ir labai smulkių ūkių, bet jie visi įteisinti galutiniu nuosavybės dokumentu. Be abejo, vyks ir toliau žemėtvarkos darbai ir žemės reforma. Žemės reformos vykdymas Lietuvoje tai nėra įvykdymas, yra pažymėti vykdymo etapai. Žemėtvarkos etapas. Žemėtvarkos etapas įveiktas. Visoje Lietuvoje patvirtinti žemėtvarkos projektai ir esminė restitucija įvykdyta, iki 80% gyventojų turi nuosavybės dokumentus. Aš jums tik patikslinau tai, kas parašyta.

PIRMININKAS. Dėkojam. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš būtent dėl tų žodžių, kurie pavartoti rezoliucijoje bent porą kartą – esminė restitucija, restitucija. Būtent žemės sklypų savininkai tiek atskirai, tiek organizacijos beveik visą laiką nuo 1992 metų ir kaltina Seimą, kad Seimas nevykdė restitucijos, o pasirinko, jeigu taip galima pasakyti, išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo įvairiomis formomis kelią. Mes puikiai suprantam, kad vieni supranta visą restituciją kaip buvusios nuosavybės atkūrimą tose ribose, kiti – kaip atsiskaitymą pagal valstybės išgales naujomis sąlygomis. Mano klausimas būtų toks, ar mums būtina rezoliucijoje rašyti tai, ko mes iš tikrųjų negalėjome įvykdyti, o vadinti išlikusio nekilnojamojo turto – žemės atkūrimu ir žemės reforma. Nes, jeigu parašysime taip, tai rezoliucija įžiebs naują audrą protestų, kad Lietuvoje kalbama viena, o daroma kita.

V.LANDSBERGIS. Aš suprantu jūsų susirūpinimą, kad gali būti galbūt įvairiai interpretuojamas žodis “restitucija”, nes tam tikra dalis žmonių supranta tai kaip absoliučią restituciją. Bet mes galim suprasti ir suprantam, kad ten, kur restitucija absoliuti, tiesioginė yra negalima, ten įvyksta kompensacija. Tai nereiškia, kad jeigu kas nors negavo tiksliai tos pačios ir tiek pat žemės toje pačioje vietoje, tai Lietuvoje neįvyko nuosavybės restitucija. Aš siūlyčiau žiūrėti į šitą žodį šiek tiek plačiau. Iš tikrųjų yra žemių, kurios paimtos kitiems tikslams, arba užlietos tvenkiniais, dirbtinėmis mariomis ir panašiai. Jūs visi suprantate, kad čia apie restituciją nėra kalbos, yra kompensavimai, taip pat kaip įteisinti įvairūs žalieji plotai aplink gyvenvietes. Visos tos istorijos žinomos, ir jeigu įstatymas nustatė (ne šios kadencijos Seime), kad ta žemė negrąžinama, tai ji iškrenta iš tiesioginės ar absoliučios restitucijos, yra kompensuojama. Aš tik galiu pažymėti, ką reiktų pažymėti ir ką reiktų suvokti žmonėms, kad ir šioje srityje pavyko pasistūmėti restitucijos kryptimi. Daug kur žemė, kuri jau buvo atiduota kitiems, vėl atiduodama tikram buvusiam savininkui, sutinkant tam asmeniui, kuris ją buvo gavęs savo nuosavybėn, kuris pasitraukia, užleidžia, pagal mūsų pasiūlymą gaudamas didesnį žemės plotą kitur, nes, kaip matome, laisvos žemės yra. Tokiu būdu mes išsprendžiame ir moralines problemas, ir žmonių santykius, šeimų santykius, kad neliktų priešiškumo, kokį buvo pasėjusi sovietinė santvarka.

PIRMININKAS. Seimo narys D.Paukštė.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamasis Pirmininke, iš tiesų aš pritarčiau tokiai rezoliucijai, jeigu vietoj 75% ar 80% gyventojų būtų įrašyta 100%. Tada iš tiesų mes galėtume konstatuoti tokį faktą, nes ši rezoliucija man primena, sakykim, tarsi namo atidavimą eksploatuoti. Man labai sunku būtų turėti tokį aktą, kuris sakytų, kad namo tinkamumas gyventi yra 80%, ir mes dabar siūlome jums apsigyventi tokiame name. Kodėl aš to kausiu? Ar jūs nemanote, kad po tokios rezoliucijos priėmimo turėtų eiti kitas aktas, t.y. Konstitucijos pakeitimas suteikiant galimybę žemę įsigyti užsieniečiams? Ar tai nesukels paskui priešpriešos?

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Seimo nary, atleiskite, man per daug sudėtingas toks jūsų minties vingis, kad žemės sugrąžinimas turi būti siejamas su kokiais nors kitais pasiūlymais dėl žemės pardavimo. Čia yra visai kiti dalykai. Mes darome ir padarėme tai, į ką ėjome nuo 1990 m., konstatuodami neteisėtą atėmimą ir kad turi įvykti teisingumas, turi būti neteisėtai atimto sugrąžinimas taip, kaip mes reikalavom ir pačios nepriklausomybės. Tai, kas neteisėtai atimta, turi būti sugrąžinta, turi būti atkurta teisė.

Dabar dėl jūsų 80% arba namo. Jeigu namas pastatytas, jis net apgyvendintas, žmonių gerovė nesutvarkyta, tai jūs siūlote skelbti, kad namas nepastatytas, kad jame žmonės negyvena dėl to, kad gerovės nėra? Tai gal nereikia matyti sudėtingų dalykų ten, kur jie nėra tokie sudėtingi. Kada nors bus, ir tai kažin ar kada nors bus, 100%, galbūt 95%. Gal kelios šeimos ginčysis dar šimtą metų, ką aš žinau, kaip ten bus.

PIRMININKAS. Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, per susitikimus su žmonėmis išgirdau nemažai nusiskundimų dėl žemėtvarkininkų darbo. Kartais tai buvo skundai dėl žemėtvarkos institucijų ar atskirų valdininkų vykdomų manipuliacijų. Mėginau kreiptis dėl to į Žemėtvarkos departamentą prie Žemės ūkio ministerijos. Patys žmonės kreipėsi į administracinių ginčų komisiją, kreipėsi į administracinį teismą ir laimėjo. Bet sprendimai vis tiek nėra vykdomi, net ir ministerijos lygiu. Kas bus daroma, kad šių institucijų sprendimai būtų vykdomi, ir kaip bus kontroliuojama, kad tos manipuliacijos pagaliau būtų sustabdytos? Nes tai labai teršia visą šį procesą.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Seimo nary, iš tikrųjų yra įvairių ir net keistų dalykų Lietuvoje. Sakysim, Kauno mieste išrinkus naują valdžią šių metų pavasarį ta valdžia nurodė nevykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų. Tiesiog nevykdyti. Buvo sustabdyta visa nuosavybės restitucija Kauno mieste labai paprastai ir arogantiškai sakant: bus rinkimai, mes ateisim į valdžią, mes pakeisim tą įstatymą, todėl jau dabar jo reikia nevykdyti.

Visokių keistenybių yra Lietuvoje. Jūs sakote, kad yra ir teismo sprendimų, kurie nepakeičia žemėtvarkininkų priimtų sprendimų. Tie sprendimai, kiek aš žinau, priimami paprastai su žmonių sutikimu, tai ir yra esmė, žemėtvarkos projektai tvirtinami suderinus, visiems savininkams sutinkant ir panašiai. Kartais žmonės skundžiasi šiek tiek savaip nušviesdami reikalą. Aš nežinau, ar jūs esate ištyrę tokius atvejus.

Aš galiu prisiminti vieną įvykį. Prieš porą dienų Alytuje buvo derliaus šventė, aš ten lankiausi, vaikščiojau tarp žmonių. Aišku, prieidavo prie manęs su visokiais reikalais. Viena moteris priėjo ir sako: man negrąžina žemės. Štai jūs pasakėte, kad žemė 80% grąžinta, o man negrąžino. Aš jos klausiu, ponia, gal jūs patenkate į tą procentą, kuriems negrąžino, bet pasakykite, kaip yra konkrečiai? Sako, man negrąžina trijų hektarų, ten dabar yra vandens rezervuaras. Sakau, o kiek jums grąžino? 13 grąžino. O kaip jai galima grąžinti tvenkinio dugną, aš nežinau. Bet aš galėjau tik tiek pasakyti – ponia, bet juk jūs galėjote nieko negauti, jūs 13 jau turite, o dėl 3 dar atviras klausimas. Tai gal čia nėra taip labai blogai? Tada ji sutiko, kad nėra taip labai blogai, kaip iš karto prie manęs su priekaištais buvo priėjusi.

Štai taip būna. Žmonės nori absoliučiai visko, bet kai kur reikia truputį pakoreguoti. Aš atsakiau į jūsų klausimą, jūs sakote, kad yra klaidingų… (Balsas iš salės)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos!

V.LANDSBERGIS. Taip, tai yra teismų sprendimai, kurie nevykdomi, ir, deja, Lietuvoje yra tokių dalykų. Yra net tokių dalykų, kai oficialiai nurodoma nevykdyti įstatymo. Yra tokių dalykų, aš to neginčiju. Ką aš jums galiu atsakyti į jūsų klausimą? Jūs teigiate, ir aš sutinku, kad jūs turbūt turite pagrindo teigti, kad yra tokių atvejų, kai nevykdoma. Bet reikia imti konkretų atvejį. Jūs man duokite tą atvejį, aš kreipsiuosi į Žemės ūkio ministeriją ar į kokią žemėtvarkos tarnybą ir gausiu atsakymą. Jūs tą patį atsakymą galite gauti. Jeigu žmogus skundžiasi, kad administracinio teismo sprendimas nevykdomas, tai reikia paklausti kitos pusės.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pone Pirmininke, iždo sąskaitoje yra likę pinigų, kurie neteisingai buvo numatyti skoloms aptarnauti, apie 200 mln. Dabar yra likutis 340 mln. Privatizavimo fondo sąskaitoje yra per 800 mln. Ar negalima būtų papildyti tamstos teikiamos rezoliucijos vienu pasiūlymu Vyriausybei, kad šiais metais pradėtų mokėti kompensacijas?

V.LANDSBERGIS. Gerbiamoji kolege, pirma, mano sąskaitoje nėra nei 300 mln., nei 19 mln., apie kuriuos kai kas mėgsta iš lubų pasakas pasakoti. Tai viena maža detalė. Iždo sąskaitoje, jūs taip teigiate, bet aš nesu tikras, kad iždo sąskaitoje guli tokie pinigai. Aš galiu tiktai pasidomėti…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, diskusijų laikas…

V.LANDSBERGIS. … ar kas nors kažkodėl laiko tuos pinigus ir nieko su jais nedaro. Aš truputį abejoju dėl jūsų teiginių.

Jūs visą laiką, ne visą laiką, bet pakartotinai siūlote toliau mokėti indėlių kompensavimus, siūlote toliau mokėti kompensacijas už žemę. Galbūt tai yra, be abejo, aktualu jūsų rinkėjams ir jūs tada gerai atrodote, bet, kiek aš žinau, valstybės finansai nėra tokie.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Pirmininke. Dabar bendroji diskusija. Kas norėtų toje diskusijoje kalbėti, prašom prašyti žodžio. V.Andriukaitis, R.Smetona. Įjungiu mikrofoną V.Andriukaičiui.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis pranešėjau, aš ne veltui uždaviau klausimą apie žemės reformos įvykdymą. Seimo Pirmininkas kažkaip išvengė man atsakyti. Tačiau jeigu aš perskaitau pavadinimą “Dėl žemės reformos vykdymo Lietuvoje”, o toliau skaitau preambulę “ir išlikusios nuosavybės restitucija” bei Seimo vėliausią – 1999 m. birželio 29 d. rezoliuciją, kurioje Vyriausybei pasiūlyta “žemės reformos įvykdymą iki 2000 m. spalio 1 d. laikyti nacionalinės svarbos uždaviniu”, tai dabar man kyla klausimas, ar aš skaityti nemoku, ar Seimo Pirmininkas. Tai žemės reformos įvykdymas iki spalio 1 d. jau yra atliktas ir kaip nacionalinis uždavinys, ar dar mes, kaip sakyti, kitaip galime skaityti? Todėl rezoliucijoje turėtų būti pavadinimas ne “Dėl žemės reformos vykdymo Lietuvoje”, bet “Dėl žemės reformos žemėtvarkos etapo vykdymo Lietuvoje”. Taip, gerai, galima sutikti, kad, tarkime, žemėtvarkos etapas įveiktas Lietuvoje parengus ir patvirtinus žemėtvarkos projektus, o visi su tuo susiję nuosavybės santykiai yra labai painūs ir komplikuoti. Čia duomenys iš tiesų yra labai įvairūs ir pamėginkite susitikti su ta didele dalimi žmonių, kurie iki šiol nėra atgavę nuosavybės.

Kita vertus, man labai nesuprantamas rezoliucijos uždavinys. Žinoma, smagu būtų save vainikuoti, kad štai įvykdėme penkmečio planą ir būtinai iki spalio 1 d. padarėme, na, padarėme 80%, 75%, bet padarėme. Arba kokiu kitokiu tikslu galima įžvelgti šioje rezoliucijoje savęs pagyrimą, kai šis nuosavybės teisių atkūrimas vyko komplikuotai, prieštaringai, sustabdant, atidedant keleriems metams tą procesą ir dabar bandant užglaistyti tokiom labai aptakiom frazėm. Aš manau, kad šis dokumentas tikrai neturi jokio turinio. Ar Seimas priims tą rezoliuciją, ar nepriims, žemės reformos žemėtvarkos etapas, ko gero, dar bus tęsiamas ir dar bus tobulinamas, nuosavybės teisių atkūrimo problemos dar bus sprendžiamos, dėl kompensacijų dar bus sprendžiama, ko gero, dar ne vienerius metus. Taigi aš manau, kad čia nebent tik sau galima padėti pliusą, kad štai šis Seimas prieš spalio 8 d. išsiskirstydamas padėjo vieną… tarė sau pagiriamąjį žodį. Kito turinio šioje rezoliucijoje tikrai nematau. Siūlyčiau ją redaguoti ir taisyti, kalbėti tik apie žemėtvarkos etapą, bet ne apie žemės reformos įvykdymą. Iš viso manau, kad rezoliucija yra grynai proginė, grynai pagiriamoji ir be jokio turinio.

PIRMININKAS. Dabar diskutuoja Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Gerbiamieji kolegos, rezoliucijos projekto teikėjas kalbėjo apie pažymas, gautas iš įstaigų, iš Žemės ūkio ministerijos, apie didelius ir gražius skaičius. Mes taip pat visi, be abejo, matėme ir televizijos reportažus iš tų tikrai svarbių ir džiaugsmingų įvykių ir matėme dėkingus žmonių veidus, kurie dėkojo gaudami tas pažymas filmuojant televizijai, bet vis dėlto tie 20% ar 15% žmonių, kurie neatgavę savo nuosavybės, tai yra daug tūkstančių žmonių. Jeigu neapsiribotume vien tomis iškilmių salėmis, bet susitiktume su žmonėmis, girdėtume jų skundus ir žinotume tikrąją padėtį, man atrodo, tokio teisės akto priėmimas būtų ir neteisingas, ir, atleiskite, amoralus. Jis tiesiog nereikalingas. Na, nueitas etapas – puiku, džiaukimės, eikime toliau, dirbkime, bet raportuoti kam nors čia tikrai jokio reikalo nėra. Todėl aš būčiau prieš tokio teisės akto priėmimą Seime.

PIRMININKAS. Dabar kalbės F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, ši rezoliucija teikia mums galimybę įvertinti pačią situaciją. Be abejo, buvo pasiekta daug, bet yra ir trūkumų, man atrodo, labai rimtų trūkumų, yra žmonių nusiskundimų, kad yra manipuliacijų. Aš jus galiu užtikrinti, kad tų atvejų yra, aš tai esu pats matęs, peržiūrėdamas atskirų žmonių dokumentus, todėl nevaizduokime, kad tai neegzistuoja. Taip pat yra teisinių sprendimų nevykdymo, net dabartinės Vyriausybės institucijų nevykdymo. Man atrodo, tai yra taip pat labai rimtas reikalas, todėl aš klausiau, kas bus daroma, kad šios situacijos būtų kontroliuojamos. Šios situacijos egzistuoja ne tik žemėtvarkos reikaluose, jos egzistuoja ir kitose mūsų gyvenimo srityse. Man atrodo, kad mums laikas dėl šito susigriebti vietoj, tiktai pašluoti šį reikalą po patiesalu.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju. Iš tikrųjų, manyčiau, Seimo Pirmininkas ir galbūt Vyriausybė turi daugiau informacijos apie tai, kur ši žemės reforma yra įvykdyta, ypač kur žemėtvarkos etapas įveiktas. Tačiau susitinkant su žmonėmis, tiek važinėjant po Lietuvą, tiek netgi man čia, Vilniaus miesto dalyje, Šeškinėje, Viršuliškėse, žmonės prieina ir sako, tenai matininkai nematuoja man, ten yra kažkas nepadaryta, tenai vėl kažkas nepadaryta. Galbūt jie visi pakliūna į tuos 25%? Galbūt, bet aš įsivaizduoju, kad kol tie 25% nepadaryti, tai bet kuriam kiekvienam tokiam žmogui, kuriam yra nepadaryti darbai, toks mums sprendimas atrodytų keistas, švelniai tariant, o greičiausiai būtų dar vienas įrodymas, kai jis sakytų, kad Seimas arba Seimo nariai visai atitrūkę nuo žmonių, nieko nežino, kas darosi, supranta dalyką, kaip tikrai įvykdytą, nors procesas dar tiktai vyksta. Matyt, mes patys tik dar labiau žemintume Seimo instituciją, jeigu priimtume sprendimą ir sakytume, kad padaryta, nors daliai yra nepadaryta. Nežinau, nebent mes tą procentą kaip nors labai labai aiškiai įvardytume, ne kur nors ten tekstelyje, bet vos ne preambulėje pasakytume, kad yra dar nemaža dalis žmonių, kurie negali šiais gerais žemėtvarkos etapo vaisiais džiaugtis. Kad tokių žmonių yra, aš manau, tą patvirtins kiekvienas Seimo narys, kuris susitinka su žmonėmis, su rinkėjais. Nepaisant kokių būtų politinių įsitikinimų arba priklausymo kuriai nors politinei frakcijai, tas yra akivaizdu visiems.

Tačiau, manau, yra kitas dalykas, ko mes šiandien nepastebėjome, bet žmonės tą vis labiau suvokia, t.y. ką žmonėms daryti su ta gauta žeme. Jeigu iš pradžių jie labai džiaugėsi, kad gavo tą žemę, tai šiandien jie būgštauja, sako, kas bus, jeigu bus įvestas žemės mokestis. Bet svarbiausias dalykas, pavyzdžiui, Šeškinėje, kad kai kurie žmonės jau ketverius metus gyvena prie žvakės šviesos, nes neturi iš ko mokėti už elektrą. Jie rodo pinigus, kad jiems indėliams kompensuoti turi būti skirti tokie pinigai, jie rodo, kad už žemės kompensavimą turi būti skirti tokie pinigai, bet kad jie negali viso šito niekaip padengti. Taigi kas iš to, kad mes grąžiname žemės nuosavybę, jeigu žmonės yra išmetami iš savo butų miestuose, nors jie yra savotiškai pinigus turintys žmonės? Iš tikrųjų, matyt, labai gerai dėl ateities reikėtų pagalvoti, o gal net ir šiame rezoliucijos punkte įrašyti, kokius žingsnius turėtume padaryti toliau, kad tas, kuris gavo žemę, justų ką nors gavęs. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia dėl duomenų. Aš vis dėlto naudojuosi oficialiais duomenimis. Būtent mano turimi Žemėtvarkos departamento duomenys yra oficialūs, jie kalba apie tuos skaičius, apie kuriuos aš kalbėjau. Aš juos dar kartą pakartosiu. 750 tūkst. pareiškėjų Lietuvoje yra padavę pareiškimus, kad vienaip ar kitaip jiems būtų atkurta žemės nuosavybė. Iš jų galutinai patenkinta, ar jiems gavus žemę, ar jiems gavus mišką, ar jiems kitoje vietoje gavus, ar pinigus gavus, apie 350 tūkstančių. Tai yra oficialūs Žemėtvarkos departamento duomenys. Čia yra ir miestai, ir kaimai, ir visa kita. Todėl šioje rezoliucijoje bandymus pavaizduoti lyg ir geresnę padėtį, lyg ir baiminimąsi užtušuoti kai kuriuos dalykus aš vertinu neigiamai. Iš tikrųjų žemės reforma ir žemės grąžinimas tęsis dar ilgai ir vargu ar kitas Seimas susitvarkys su šia problema. Vargu ar susitvarkys. Todėl tokios rezoliucijos priėmimo ir savęs lyg ir paaukštinimo arba pagyrimo, manau, visiškai nereikia. Aš prieštarauju tokios rezoliucijos priėmimui.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Pone Pirmininke, jeigu norėtumėte ką nors atsakyti, tai galima padaryti. Jeigu ne, tai iš karto sprendžiame, ar priimame tokią rezoliuciją be pataisų? Ar rezoliuciją redaguojame, ar atmetame? Taigi tribūnoje Pirmininkas, o paskui, kolegos, apsispręsime.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, buvo labai įdomu klausyti nepatenkintųjų dėl tos rezoliucijos. Galbūt nepatenkintųjų žemės reformos eiga, jos vykdymu. Vienam labai nepatenkintam norėčiau pasakyti, kad jis ir jo šeima įvykdė reformą kaip niekas kitas Lietuvoje. Pasiėmė didžiulius pinigus, jiems kompensacijos problema buvo išspręsta be eilės. Tai gal nereikėtų taip jau užsimiršti ir peikti, kaip viskas blogai.

Dabar dėl tų žodžių, kad rezoliucijos pavadinime sakoma apie reformos vykdymą. Taip, reforma vyksta ir tam tikri etapai yra įveikti arba įvykdyti iki 80%. Aš čia nematau jokio prieštaravimo. Ponas V.Andriukaitis mato citatą iš ankstesnės rezoliucijos, kur buvo kalbama apie žemės reformos įvykdymą. Bet tai yra citata ir nėra kaip redaguoti galbūt šiek tiek neapdairiai prieš kurį laiką priimto teksto. O iš konteksto aiškiai matyti, kad kalbama apie žemėtvarkos etapą, kuris turi būti įvykdytas iki spalio 1 d., ir būtent tai yra įvykdyta ir Seimo pavedimas šiuo atveju įvykdytas. Ne taip dažnai būna, kad Seimas paveda ką nors Vyriausybei, nurodo datą ir tai būna įvykdyta, o šiuo atveju įvykdyta. Manau, kad nereikėtų baidytis arba būtinai išbraukti tą konkrečią citatą todėl, kad joje yra raidė “į” su nosine.

Nežinau, kodėl ponas A.Smetona mano, kad tokio teisės akto priėmimas amoralus, jeigu čia yra faktai ir yra padėka žemėtvarkininkams ir matininkams už jų darbą. Kodėl padėka yra amoralus dalykas, man yra nelengva suprasti.

Ponas A.Medalinskas konstatuoja, kad dar ne visiems. Taip, tai čia ir pasakyta, kad ne visiems, bet priežasčių yra įvairių. Gal yra žmonių, kurie niekada nebus patenkinti arba niekada nenorės imti kompensacijos ir panašiai. Nes kai kurie žmonės nežino, ką su žeme daryti, jie bijo, kad dar bus žemės mokestis. Gal mes ir turime tokią pasilikusią problemą. Man atrodo, ji vieną kartą jau buvo iškilusi, kai žmogus, kuris turi žemės, jos nedirba, niekas jos neperka arba nenuomoja, jis lyg ir neturi ką su ja daryti. Jis norėtų jos tiesiog neturėti. Tai turbūt reti atvejai, bet tokių gali būti ir turi būti galimybė tą žemę tiesiog atiduoti valstybei, kad ji būtų pridėta prie tų laisvų plotų, jeigu savininkui jos nereikia ir jį tik vargina tokios žemės turėjimas. Tačiau aš nemanau, kad turime orientuotis į kokius nors labai ypatingus, individualius atvejus arba išplėsti klausimą į tai, kaip ten toliau bus, kas ten bus auginama ir panašiai. Čia juk ne šio dokumento turinys. Čia yra konstatuojama, viena vertus, šio pastarojo laikotarpio darbai, kita vertus, viso dešimtmečio užduotis. Nematau pagrindo nepasakyti to, kad darbas padarytas, arba kad pasakymas, jog darbas padarytas yra nepagrįstas, koks nors gyrimasis. Čia yra pagyrimas žemėtvarkininkams ir matininkams, o juos aš tikrai esu linkęs pagirti.

Turiu čia tuos duomenis, skaičius, kurie neatitinka pono M.Pronckaus… Štai galiu perskaityti: “Iki spalio 1 d. į 170 tūkst. ha piliečiai dar nepateikė reikiamų dokumentų nuosavybės teisėms atkurti”. Na, jie dar nepateikė. Tai kaip jiems atkurti, jeigu jie nepateikė dokumentų ir panašiai. Kiek buvo atkurta per kurį laikotarpį ir kokia yra bendra suma, čia viskas surašyta. Kompensacijų išmokėjimas yra toks, kaip fiksuojamas mūsų rezoliucijoje. Kol kas yra tik 14%, bet ir buvo numatyta išmokėti per ilgą laikotarpį. Tai, kad dabar yra laikinai sustabdyta, tai to ilgojo laikotarpio taip pat nekeičia. Tik tiek, kad yra žmonių, kurie dabar labai norėtų gauti kompensacijas. Jie vargsta ir nėra laimingi, bet kiti norėtų gauti didesnius atlyginimus, didesnes pensijas, jie taip pat yra nelaimingi. Tačiau yra pinigų stoka, yra tokia padėtis ir čia jau yra kitas klausimas negu žemėtvarkos darbai. Žemėtvarkos darbai padaryti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dabar balsuojame dėl rezoliucijos. Ar priimame ją be pataisų? Dar dėl motyvų kalbės L.Sabutis.

L.SABUTIS. Turbūt visiškai suprantama, kad iš tiesų kada nors reikia pasakyti ir Seimui bendru aktu apie atliktą darbą. Aš pritariu jau vien dėl tokios formos, bet iš esmės pritariu ir dėl turinio, nes daugiausia kaimo vietovėse, savivaldybėse iki šiol nebuvo tokių koncentruotų skaičių viešai paskelbta. Dokumentu yra parodyta, kaip vyksta šitas sudėtingas darbas: nuosavybės atkūrimas ir reforma. Todėl manau, kad paskelbus šią rezoliuciją viešai spaudoje bus aišku, kokie darbai ir kokiu mastu atlikti, ir kokius mes dar turime rezervus. Todėl pritariu be didelių pataisymų ir formai, ir turiniui šios rezoliucijos ir kviečiu už ją balsuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš kviečiu arba redaguoti rezoliuciją, arba ją atmesti. Motyvai iš tikrųjų labai aiškūs. Kalbama apie žemėtvarkos etapų problemas ir tai reikia įvardyti. Nekalbama apie kitus dalykus, nes su žemės reforma čia apskritai vargu ar turi ką bendra, čia yra nuosavybės restitucijos reforma.

Norėčiau paprašyti po to replikos teisės reaguoti į Seimo Pirmininko pasakymą dėl vienos šeimos.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Survila.

R.R.SURVILA. Aš manau, kad kolegos, išreiškę tiek abejonių dėl tos rezoliucijos, vis dėlto turi blogą atmintį. Ši salė, jos sienos galėtų pasakyti, kiek mūšių, kiek isteriškų kalbų buvo apskritai prieš žemės grąžinimą ir kaip buvo sugadintas Žemės grąžinimo įstatymas tų kalbėjusių prieš ir kaip paskui buvo sunku žemėtvarkininkams jį įgyvendinti vien dėl to, kad nebuvo vienybės. Tik trimis balsais buvo priimtas įstatymas dėl žemės grąžinimo. O po to, kai atliktas toks didžiulis darbas, Seimo dokumentas tokio pobūdžio, koks jis yra šiandien pasiūlytas, būtų tikrai būtinas norint įvertinti tą didžiulį žemėtvarkininkų darbą ir tą didžiulį ryžtą grąžinti žemę po 50 metų tokiomis sąlygomis, kaip tai buvo padaryta. Praktiškai tai atrodo neįmanoma ir daugeliui kalbėjusių šiandien taip pat atrodo neįmanomas dalykas. Ieškoma trūkumų, jų yra, tiesa, bet visas darbas ir visas užmojis yra tiesiog istorinis. Siūlau pritarti dokumentui.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš vis dėlto siūlyčiau redaguoti rezoliuciją, nes mano pateikti duomenys yra tikri, kad yra iždo sąskaitoje 340 mln. (vakar buvo) ir kad paskolų valdymui, arba kur buvo numatytos išlaidos per milijardą, jos buvo nerealiai suplanuotos, ten yra ekonomija apie 200 mln. Todėl jas būtų tikslinga nukreipti kompensacijoms. Siūlyčiau rezoliuciją papildyti, kad šiais metais būtų pratęstas kompensacijų mokėjimas.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime, ar priimame rezoliuciją “Dėl žemės reformos vykdymo Lietuvoje” be pataisų. Prieštaraujantys šiai pozityviajai daliai manys, kad rezoliuciją reikia redaguoti arba ją atmesti. Tokią nuomonę pareikš balsuojantys prieš ir susilaikantys. Registruojamės.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad būtų priimta Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija “Dėl žemės reformos vykdymo Lietuvoje”. Pritariantys – už.

Už – 36, prieš – 7, susilaikė 10. Rezoliucija priimta.

Repliką – V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo Pirmininke! Visų akivaizdoje norėčiau jums pasakyti, gerbiamasis Seimo Pirmininke, kad aš jums įteiksiu dokumentus ir medžiagą, susijusią su vienos šeimos nuosavybės teisių atkūrimu Kaune. Turiu galvoje savo šeimą. “Lietuvos ryto” publikacija yra paduota paneigimui ir jeigu “Lietuvos rytas” nepaneigs, bus teismas. Jums įteiksiu visus dokumentus, kad įsivaizduotumėte, kaip 93 metų tremtinei Kaune atstatinėjo nuosavybę 4 metus ir kaip 7 metus neišspręsta byla dėl kompensacijų. Gal tai jums bus tas pat, ką apie šiuos procesus klausė ponas F.Palubinskas, kad jūs turėtumėte žinių. Nepriklausau tiems signatarams, kurie paėmė sklypą Vilniaus mieste, priklausau tiems signatarams, kurie padovanojo 20 arų sklypą Kauno miestui. Siūlyčiau visiems pasielgti mano pavyzdžiu. O dėl kompensacijų byla tęsiasi 8 metai, manau, kad dar tęsis mažiausiai keletą metų. Taigi, Seimo Pirmininke, aš jums įteiksiu dokumentus.

PIRMININKAS. A.Sakalas. Replika.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš tik galiu patvirtinti, kad kolega V.Andriukaitis iš tos istorijos neturėjo jokių pajamų ir gyveno iš algos, kaip dabar gyvena ir visą laiką gyveno. O Seimo Pirmininkui aš taip pat norėčiau replikuoti. Po tos Žvėryno sklypo istorijos nederėtų puldinėti kitų, kad netektų vėl atsiprašinėti per televiziją. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kalbėję šiuo klausimu! Aš nebuvau girdėjęs jokios V.Andriukaičio šeimos pavadinimo. Kodėl čia dabar taip ginamasi, aš niekaip nesuprantu. Skelbiu dabar posėdžio pertrauką iki 12.30 val.

Pertrauka

Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2679(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Registruojamės. Projektas 1-13 – Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2679(2). Priėmimas. J.Beinortas kviečiamas į tribūną. Registruojamės.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes esame Seime pritarę Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo projekto 2 variantui, tačiau po to dar turėjome šiek tiek grįžti, nes dėl šio įstatymo buvo pateiktos pataisos, pasirašytos Seimo nario R.Kupčinsko, Seimo nario A.Vaišnoro, taip pat Elektros priežiūros inspekcijos vadovo.

Mes komitete ieškojome bendrų sąlyčio taškų ir išsiaiškinome, kiek galėtų būtų priimtini visų žinybų – ir dabar egzistuojančių, ir reformuojamų žinybų – interesai ir būsimi veiklos sąlyčio taškai. Todėl aš prašyčiau gerbiamąjį posėdžio pirmininką ir kolegas, kad vis dėlto būtų galima svarstyti kolegos R.Kupčinsko ir kolegos A.Vaišnoro pataisas, taip pat kad galėtų būti svarstomos ir mano pasirašytos pataisos, kurios atsirado mūsų komitete, vienaip ar kitaip atsižvelgus į kolegų pasiūlymus.

PIRMININKAS. Be abejo, pone pirmininke, bet reikia bendrojo sutarimo dėl tų pataisų, kurias jūs priimate. Galima ieškoti, bet jeigu nebus sutarimo dėl kokių nors pataisų, tada, žinoma, aš ieškosiu 29 Seimo narių balsų, jeigu Seimas bus toks geranoriškas. Arba darom priėmimo pertrauką. Kito kelio neturiu, Seimo narių dalyvavimas nėra pakankamai gausus.

J.BEINORTAS. Kai kurios pataisos yra priimtos ir priimtinos, kai kurios pataisos eina paraleliai ir jos prasilenkia su šiuo projektu, todėl aš prašyčiau, pirmininke, pradėti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Gerai. Taigi naujoji redakcija, 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio.

J.BEINORTAS. 1 straipsnio 1 dalį kolega R.Kupčinskas siūlė papildyti tekstu: ”Užtikrinti saugų įrenginių naudojimą bei žmonių gyvybės, sveikatos ir aplinkos apsaugą nuo galimo įrenginio žalingo poveikio”. Čia tie žodžiai “bei žmonių gyvybės, sveikatos ir aplinkos apsaugą nuo galimo įrenginių žalingo poveikio” būtų kaip ir papildomi. Manytume, kad jie nekenkia, nors šiaip saugus darbas, saugus įrenginių naudojimas maždaug tą patį reikštų, bet mes nusprendėm, kad tai akcentuoja, sustiprina, dėl ko potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra turėtų būti tokia svarbi. Todėl mes priimtume šitą pono R.Kupčinsko pataisą ir tada papildytume 1 straipsnio 1 dalies redakciją.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu priimti R.Kupčinsko siūlomą 1 straipsnio 1 dalies redakciją? Priimame. Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimame. Dėl 1 straipsnio 2 dalies nieko nėra?

J.BEINORTAS. Dėl 1 straipsnio taip pat buvo kolegos R.Kupčinsko pastaba apie įrenginių vertinimą naudojimo metu. Todėl 2 straipsnyje…

PIRMININKAS. Taigi 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis, pone pranešėjau, 1 dalis.

J.BEINORTAS. 2 straipsnio 1 daliai pataisų nėra, tačiau 2 straipsnį norime papildyti 2 dalimi. Pats straipsnis “Pagrindinės sąvokos” dabar būtų papildomas 2 dalimi, kuri iš tiesų būtų ir kolegos R.Kupčinsko, taip pat ir mano siūlomas tekstas. Aš jį jums, kolegos, labai trumpai perskaitysiu, tai apibrėžia sąvoką, kas yra įrenginių naudojimas. Tai “veikla, susijusi su įrenginių paleidimu ar stabdymu, eksploatavimu, gabenimu, remontu, modifikavimu, priežiūra ir aptarnavimu, įskaitant ir valymą”. Žodžiu, naudojimo veiklos apibrėžimas. Kodėl jos reikėjo? Naudojimo veiklos apibrėžimo reikėjo todėl, kad nubrėžtume ribą tarp įrenginių projektavimo, montavimo, paleidimo, derinimo darbų, kurie iš esmės yra aptarti Atitikties įstatymo nuostatomis, o naudojimas prasideda po to, kai tas įrenginys pradėtas eksploatuoti, paleistas, išbandytas ir naudojamas pagal paskirtį, todėl ta 2 dalis būtų papildoma, tikslinanti pačią sąvoką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti bendruoju sutarimu šią 2 dalį, kurią teikia J.Beinortas? R.Kupčinskas nori kalbėti.

R.KUPČINSKAS. Ar galima?

PIRMININKAS. Prašom.

R.KUPČINSKAS. Labai atsiprašau, aš norėjau kalbėti dėl 2 straipsnio 5 punkto.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dar nepriėjom iki to.

R.KUPČINSKAS. Nepriėjom. Labai ačiū.

PIRMININKAS. J.Beinortas siūlo papildyti 2 straipsnį 2 dalimi. Niekas dėl to neprieštarauja, pritariame.

Dabar 4 dalis, pone pranešėjau.

J.BEINORTAS. Ne 4 dalis, o 5 dalis.

PIRMININKAS. Dabar jau 5 dalis.

J.BEINORTAS. Vėlgi tenka padaryti tokią 2 straipsnio 4 dalies pataisą, kurios naujoji redakcija būtų tokia: “Nuolatinė įrenginių priežiūra. Įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės norminiuose aktuose, gamintojų pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nurodyti įrenginių savininkams privalomi nuolatiniai įrenginių tikrinimai, apžiūros, remontas bei kiti veiksmai.” Čia yra išbraukta tai, ką aš jau minėjau: montavimo, rekonstravimo, naudojimo metu jie visi pakeičiami… naudojimo, naudojant įrenginius. Tai yra redakcinė pataisa, apibrėžianti tų veiksnių visumą. Ji yra redakcinė, bet vis tiek yra sunumeruota.

PIRMININKAS. Taigi priimame J.Beinorto siūlomą 4 dalies redakciją. Dabar 5 dalis.

J.BEINORTAS. 5 daliai yra…

PIRMININKAS. Ponia Kunevičiene ir kitos finansininkės, buvusios ir būsimos ministrės, prašyčiau tylos!

J.BEINORTAS. Dėl 5 dalies buvo kolegos R.Kupčinsko siūlymai. Tie siūlymai yra iš dviejų dalių. Pirma, kolega R.Kupčinskas siūlė išbraukti kolegialų valdymo organą – tarybą ar valdybą, kad į ją įeitų dalininkai, valstybės institucijos, suteikus įgaliojimus atlikti priežiūrą, taip pat ir įrenginių savininkų atstovai. Žodžiu, buvo 1 dalis. 2 dalis – dėl įstaigos nepriklausomumo. Aš manau, kad kolega R.Kupčinskas gaus žodį ir pats kalbės, tačiau mano būtų toks prašymas: mes kolegos R.Kupčinsko 2 dalį, tą nuostatą, kad įgaliota įstaiga turi būti nepriklausoma nuo įrenginių savininkų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų bei įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, kurie naudoja, gamina, montuoja, remontuoja, rekonstruoja įrenginius arba atlieka jų nuolatinę techninę priežiūrą, mes tą nepriklausomumą nutarėme įrašyti 9 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu dėl kolegialaus valdymo organo aš galiu pasakyti taip: Viešųjų įstaigų įstatyme numatyta galimybė steigti kolegialius valdymo organus – valdybą arba tarybą. Tas kolegialus valdymo organas apibrėžtas ne šiame įstatyme, o Viešųjų įstaigų įstatymo tam tikrame straipsnyje. Jis numato atstovavimo kvotas, taip pat jis numato to kolegialaus organo, vadinkim, funkcijas ir teises. Aš manau, kad kolega R.Kupčinskas bijojo to kolegialaus organo, kad jis nepakeistų pačios priežiūros įstaigos steigėjo kompetencijos, tačiau mes, svarstydami komitete, kaip tik išsiaiškinome, kad steigėjo kompetencijos jis niekaip negali pakeisti. Administravimui jis negali daryti tiesioginės įtakos, o gali būti tiktai kaip paieškos susitarti dėl apimčių, dėl įkainių, dėl darbų, dėl grafikų pagalbinis organas, kad nereikėtų gelbėtis skundais. Todėl mes manome, kad kolegos R.Kupčinsko 2 straipsnio 5 dalies pataisos 1 dalis nereikalinga, nes jeigu ją išbrauktume, tada būtų prieštaraujama Viešųjų įstaigų įstatymui.

PIRMININKAS. R.Kupčinskas. Kokia dabar jūsų nuomonė?

R.KUPČINSKAS. Ačiū. Aš norėjau pasakyti, kad dabartinio varianto, kuris pateiktas Seimo nariams… Jeigu galiu pacituoti 5 dalį, nuo tos vietos “ir į kurios kolegialų valdymo organą – tarybą, valdybą” ir t.t., čia yra ta frazė. Aš manau, kad tokia fraze, arba tokia sentencija, mes nurodome, kad tuos kolegialius valdymo organus būtina kurti, nors pagal Viešųjų įstaigų įstatymą kolegialaus valdymo organo sukūrimas yra nebūtinas, o čia susidaro įspūdis, kad tas kolegialus organas yra būtinas, todėl aš ir negalėčiau sutikti, kad mano pataisa būtų išbraukta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir aš klausiu, ar svarstome šią pataisą, nes nesutarimo atveju aš reikalausiu 29 Seimo narių teigiamo požiūrio į svarstymą. Registruojamės!

Užsiregistravo 37 Seimo nariai.

R.Kupčinskas siūlo savo matomu būdu pakeisti 2 straipsnio 5 dalį. Komiteto pirmininkas tam nepritaria. Ar svarstome R.Kupčinsko siūlymą?

Už – 18, gerbiamieji kolegos. Taigi siūlymas nėra svarstomas.

7 dalis, pone pranešėjau.

J.BEINORTAS. Vėlgi teko padaryti 2 straipsnio 7 dalies patikslinimą ir išdėstyti taip: “įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės norminiai aktai”. Juos teko iš naujo klasifikuoti. Ginčas buvo tas, kad čia buvo manoma, jog pakanka vien tiktai techninių reglamentų apibrėžimo, tačiau paaiškėjo, kad kai kurios patvirtintos ir dabar egzistuojančios darbų saugos taisyklės, taip pat kokių nors specifinių įrengimų tipinės instrukcijos nepriklauso techninių reglamentų kategorijai. Todėl 2 straipsnio 7 dalyje teko tiksliai apibrėžti, kas yra įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės norminiai aktai. Žodžiu, dabar 2 straipsnio 7 dalyje jau yra sudėtas baigtinis, jeigu taip galima pasakyti, tipų, tokių techninių reglamentų, taisyklių, taip pat instrukcijų, įstatymų ir po įstatymų leidžiamų aktų katalogas, kad kartais nebūtų prasilenkiama su dabar egzistuojančiomis normomis.

PIRMININKAS. Kolegos, 7 dalis redaguojama taip, kaip siūlo J.Beinortas. Turbūt daugiau šio straipsnio pataisų nėra, ar ne?

J.BEINORTAS. Dėl šio straipsnio daugiau nėra.

PIRMININKAS. Ar galime priimti šį straipsnį su mūsų priimtomis pataisomis? 2 straipsnis priimamas.

3 straipsnis. A.Vaišnoras ir R.Kupčinskas siūlo redaguoti vienodai šį straipsnį. Pone pranešėjau!

J.BEINORTAS. Iš esmės mes sutinkame, kad 3 straipsnio 1 dalis būtų papildyta pagal poną R.Kupčinską ir pagal poną A.Vaišnorą, kad būtų papildytos įrenginių grupės būtent 4-ąja – pavojingų medžiagų saugyklų ir jų įrangos grupe. Iš esmės buvo manoma, kad ši grupė patenka į pavojingų medžiagų – slėgiminių vamzdynų, garotiekių ir karšto vandens vamzdynų ir įrangos – grupę, tačiau tos grupės nėra kaip nors ribojančios. Ir kai čia kalba apie talpyklas, turima omeny, kad jau yra kaip atskira grupė stambių slėgiminių indų. Todėl mes priimam ketvirtąja dalimi ir priimam taip pat kolegos R.Kupčinsko ir A.Vaišnoro pasiūlymą papildyti dar vienuoliktąja dalimi, atskira grupe įtraukti atrakcionų, pasivažinėjimo atrakcionų įrenginius ir jų įrangą. Kaip žinot, į Lietuvą dažnai atvyksta įvairūs užsienio šou biznio atstovai, kurie surengia čia įvairių atrakcionų, vadinkim, stovyklas. Tos stovyklos būna ne stacionarios, o laikinos, problematika saugumo technikos požiūriu čia yra abipusė. Viena vertus, noras patirti kuo didesnį pojūtį, kita vertus, ribotos apsaugos galimybės. Mes manom, kad reikia įtraukti į atskirą grupę, kad būtų geriau reglamentuoti pasivažinėjimo atrakcionų ir jų įrangos grupę. Tačiau mes manome, kad netikslinga keisti kėlimo kranų ir jų įrenginių grupės pavadinimo ir pavadinti “Kėlimo įrenginių ir jų įrangos grupe”. Čia yra susiję ir su dabartine klasifikacija, ir su specifika kranų, kurių yra labai daug, įvairių rūšių. “Kitus kėlimo įrenginius” būtų kitose grupėse. Žodžiu, jeigu kolegos R.Kupčinskas ir A.Vaišnoras neprieštarautų, priimami jų esminiai pasiūlymai, o dėl to neesminio pasiūlymo turbūt nėra reikalo čia ginčytis.

PIRMININKAS. Taigi ketvirtąja dalim pildom, vienuoliktąja dalim paskui pildom. Liko terminų reikalai – kėlimo kranų ar kėlimo įrenginių. Kolegos, jeigu iniciatoriai sutinka nekelti šio terminų klausimo, tai problemų nelieka. Jeigu nesutinka, ieškosim 29 Seimo narių paramos. Prašom. A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau tiktai porą žodžių pasakyti dėl to 7, arba 8 dabartinio straipsnio. Sakykim, statybose, visur kitur naudojami ne tiktai kėlimo kranai, įvairūs statybiniai liftai. Tai taip pat yra kėlimo įranga, kurią taip pat reikia tikrinti ir atestuoti. Taigi yra ir kitokių kėlimo priemonių. Tai apimtų kėlimo įrenginius…

PIRMININKAS. Tai jūs reikalautumėte balsuoti…

A.VAIŠNORAS. Ir neeliminuotų kėlimo kranų.

PIRMININKAS. Ar neatsiimate savo siūlymo?

A.VAIŠNORAS. Aš manau, gal pranešėjas priims šitą mūsų logišką išdėstymą, ir tada jis…

PIRMININKAS. …jau labai plačiai argumentavo. Kviečiu registruotis, pone pranešėjau. Jeigu priimate, priimate, jeigu ne, tai ne.

J.BEINORTAS. Ne, aš negaliu priimti dėl tos paprastos priežasties, kad dabar labai aiškiai yra reglamentuota keliamųjų kranų ir jų įrangos grupė. Ir asmenys dėl jų atestacijos, dėl visa kita. Keliamieji įrenginiai čia gali įtilpti, sakykim, ir į penktąją dalį, ir į šeštąją dalį, ir į septintąją dalį. Todėl bent mane specialistai įtikino, kad šitos grupės papildyti ir keisti nereikia.

PIRMININKAS. Ar atsiranda 29 Seimo nariai… Atsiprašau, prašom registruotis dar kartą. Mano kaltė ir 20 sekundžių sutaupyti nepavyko. Registruojamės. Diskusijos dabar jau baigiamos, gerbiamieji kolegos. Pone Feliksai Palubinskai! Registruojamės.

32 Seimo nariai užsiregistravo. Ar svarstome R.Kupčinsko ir A.Vaišnoro siūlymą terminą “kėlimo kranų” keisti terminu “kėlimo įrenginių”?

20 – už. Gerbiamieji kolegos, nepakankama parama. Siūlymas nėra svarstomas. Ar galime priimti visą 3 straipsnį su dviem pataisom ir viena nepriimta? Priimam 3 straipsnį geranoriškai.

4 straipsnis, pone pranešėjau. Ir R.Kupčinsko du siūlymai, siūloma redakcija.

J.BEINORTAS. Taip, kolega R.Kupčinskas siūlė išbraukti įgaliotų kolegialių valdymo organų pačios tvarkos sudarymą. Tai kada mes jau apsisprendėm, kad tokie kolegialūs organai lieka kaip galimybė… tai jų sudarymo tvarkos reglamentavimo išbraukti nebereikia.

PIRMININKAS. Sutariam, ar ne? Taigi antrą kartą nebalsuosim dėl tų pačių dalykų. Pataisų nelieka nei dėl 5, nei dėl 6 punkto. Taip, 4 straipsnis priimamas toks, koks yra. 5 straipsnis.

J.BEINORTAS. Ir 4 straipsnio šeštoji dalis, ir 5 straipsnio ketvirtoji dalis kalba apie vieną labai svarbią nuostatą. Ar Vyriausybė tvirtina tiktai maksimalius įkainius ir kainas, ar Vyriausybei šiame įstatyme užrašome ir maksimalias, ir mažiausias kainas ir įkainius. Mes svarstant esame kalbėję ir tada esame sutarę, kad jeigu yra reikalas, jeigu atsiranda monopolistas, valstybei paliekama teisė patvirtinti, yra mechanizmas, kaip patvirtinti didžiausias kainas. Kolega R.Kupčinskas mano, kad ir mažiausias. Aš manau, jei kolega R.Kupčinskas gautų žodį dėl to, jis paaiškintų. Tačiau kodėl mes negalime priimti ir negalim įrašyti mažiausių? Mes negalime įrašyti todėl, kad yra specialus Kainų įstatymas. Tame Kainų įstatymo 3 straipsnyje pasakyta: “Vyriausybė vykdo valstybinį kainų reguliavimą šiomis priemonėmis: nustatydama kai kurių prekių ar paslaugų aukščiausią ar žemiausią kainų lygį ir dydį”. Jeigu būtų “ir”, “ar”, tada mums nesikirstų su anuo įstatymu. Kita vertus, mes turime mechanizmą, kaip, sakykim, apsisaugoti nuo dempinginių kainų per Konkurencijos įstatymo nuostatas, todėl tiesiog aš drįstu kolegai R.Kupčinskui siūlyti nekelti šito klausimo balsuoti. Maksimalias Vyriausybei leidžiame, minimalias ginsis patys priežiūros vykdytojai – subjektai.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, jūs nesutinkate, kad būtų svarstomos?

J.BEINORTAS. Ne.

PIRMININKAS. R.Kupčinskai, ar jūs atsiimate, ar ne savo siūlymą?

R.KUPČINSKAS. Įjunkit. Ne, neatsiimu. Jeigu galima, porą žodžių…

PIRMININKAS. Po to, gerbiamasis kolega. Taigi ar svarstome R.Kupčinsko siūlymą? Jeigu nuspręsim, kad svarstom, prašom balsuoti už, ir tada žodį suteiksiu R.Kupčinskui dėl 4 straipsnio šeštosios dalies ir dėl analogiškos pataisos dėl 5 straipsnio ketvirtosios dalies. Jeigu atsiras 29 Seimo nariai. Aš apeliuoju būtent į Seimo narių skaičių, kad pataisų teikėjai jų neteiktų. Bet jeigu dėl to negalima susitarti, aš esu formalistas, labai nuogas formalistas.

Už – 20, gerbiamieji kolegos. Taigi šios pataisos nėra svarstomos. Taigi 4 straipsnio šeštoji… Ar galime priimti 4 straipsnį? (Balsai salėje) Mano kaltė. Mūsų užsiregistravo 30, ar ne? Registruojamės dar kartą. Labai atsiprašau, gerbiamieji. Registruojamės.

40 Seimo narių posėdžiauja. Ar svarstome R.Kupčinsko siūlymus dėl 4 straipsnio šeštosios dalies ir 5 straipsnio ketvirtosios dalies? Jeigu atsiras 29 Seimo nariai paremiantys, svarstysim.

26 – už. Gerbiamieji kolegos, pataisos nėra svarstomos. Ar dabar galime priimti 4 straipsnį? 4 straipsnį priimam. 5 straipsnis. R.Kupčinsko pataisa dėl pirmosios dalies.

J.BEINORTAS. Čia pataisa yra daugiau redakcinė, kad Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia arba panaikina įgaliojimus viešosioms įstaigoms atlikti atskirų įrenginių techninės būklės tikrinimą ir tvirtina bendruosius įrenginių techninės būklės tikrinimo nuostatus. Mes manome, kad šito nebereikia, nes toms ministerijoms arba toms žinybinėms įgaliotoms institucijoms tokia, vadinkime, teisė yra palikta, jeigu jos nepaveda Valstybinei darbo inspekcijai. Aš maniau, kad mes svarstymo metu išsiaiškinome, kad kolega R.Kupčinskas neteikia šitos pataisos 5 straipsnio pirmajai daliai. Mes priimame jo pataisą 5 straipsnio 6 daliai.

PIRMININKAS. Tai sutariame, ar ne? R.Kupčinskas savo pataisą dėl 1 punkto atsiima ir priimamas R.Kupčinsko siūlymas pildyti šį straipsnį šeštąja dalimi, ar ne?

J.BEINORTAS. Taip, pone pirmininke, tačiau pagal mūsų redakciją būtent kolegos R.Kupčinsko pataisa, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras koordinuoja skirtingų valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, įrenginių priežiūros… mes norime ją įrašyti į 4 straipsnį kaip atskirą 2 dalį. Tai tiesiog iškiltų iš Vyriausybės funkcijų, kad Vyriausybė atlieka tą ir tą, be to, paveda, o Socialinės apsaugos ministerija arba ministras yra visų žinybinių institucijų darbo įrengimų priežiūros klausimais koordinatorius.

PIRMININKAS. Kolega Kupčinskai, ar jūs sutiktumėte su tokia redakcija? Sutinka R.Kupčinskas su tokia redakcija, siūlymas yra priimamas. Ar galime priimti visą 5 straipsnį? Gerbiamieji kolegos, kol kas neutralioji forma yra vyriškoji giminė. 5 straipsnį priimame. 6 straipsnis. Be pataisų, ar ne? 5 straipsnį galime priimti? Priimame. 6 straipsnis. Atsiprašau, čia buvo 6 straipsnis. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis.

J.BEINORTAS. 8 straipsnyje man yra tekę padaryti 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies 1 punkto pataisas. Iš esmės tai yra redakcinės pataisos, tačiau jos kyla iš 1, 2 straipsnių, kuriuose yra labai aiškiai apibrėžiama, kad įrenginių priežiūros teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis įrenginių techniniais dokumentais, vertinti įrenginių techninę būklę bei teikti išvadas įrenginių savininkams dėl tinkamumo pradėti juos naudoti... Čia yra starto variantas. Aš minėjau, kad kai pagal (…) įstatymą sumontuojamas įrenginys arba technologinė linija ir ji faktiškai yra atiduota eksploatuoti, tai čia kalbama apie prievolę pradėti šitą priežiūrą. Čia buvo šiek tiek platesnė… Aš manau, kad čia yra redakcinė pataisa, neturėtume dėl jos ginčytis.

PIRMININKAS. Ar galime priimti tas pataisas, ar ne? Priimame pataisas, teikiamas J.Beinorto, dėl 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies 1 punkto ir priimame bendru sutarimu visą 8 straipsnį. 9 straipsnis. Pataisų nėra. Ar ne? Priimame. 10 straipsnis. Priimame. 11 straipsnis. Priimame. Ir dabar 2 straipsnis, reglamentuojantis baigiamąsias nuostatas, atsiprašau, 11 straipsnio 2 dalis.

J.BEINORTAS. 11 straipsnio 2 dalyje irgi yra redakcinė pataisa, kad būtų nusakoma atsakomybė, ir jeigu priežiūros institucija reikalauja, kad nebūtų jai daroma kliūčių, o čia buvo šiek tiek plačiau… Žodžiu, 11 straipsnis suredaguotas atsižvelgiant į čia esančias nuostatas.

PIRMININKAS. 11 straipsnio 2 dalis suredaguota, kaip siūlo J.Beinortas, ir 11 straipsnis yra priimtas. 12. Atsiprašau, 2 straipsnis. R.Kupčinsko terminai.

J.BEINORTAS. Kolegos R.Kupčinsko nuomone, šio įstatymo įsigaliojimą reikėtų atidėti ne nuo sausio 1 d., bet nuo liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, ir pasiūlymus Vyriausybei apie potencialiai pavojingų kategorijų sąrašo patvirtinimą, ir apie potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo suteikimą… mes tą analizavome ir kadangi dirbome, atvirai kalbant, labai glaustai su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistais, aš tiesiog esu patikintas, kad yra pasirengta nuo sausio 1 d. įsteigti potencialiai pavojingų įrenginių registrą, atlikti tuos darbus kaip priklauso pagal atskiras žinybas… atskiroms žinyboms, taip pat Darbų saugos inspekcijai.

Vienintelis yra toks dalykas – šio įstatymo įsigaliojimas neišvengiamai privers reorganizuoti kai kurias institucijas ir tai turės atsispindėti ir valstybės biudžete, kai kurių ministerijų biudžetuose. Todėl aš galvoju, kad atidėlioti tos reformos nereikia, iš esmės jai yra pasirengta. Valstybinė darbų saugos inspekcija ir ministerija iš esmės taip pat yra pasirengusios, ir kadangi kai kurios žinybinės priežiūros institucijos dabar dubliuoja viena kitą, todėl aš kolegos R.Kupčinsko pasiūlymo atidėti nepriimu ir manau, kad jeigu mano žodžiai gali kai kam būti nepakankamai įtikinami, mes turime kolegą R.Kairelį – socialinės apsaugos ir darbo viceministrą, kuris galėtų pasakyti Vyriausybės poziciją tuo klausimu.

PIRMININKAS. Taigi R.Kupčinsko datos. Ar jūs nepriimate jų?

J.BEINORTAS. Ne.

PIRMININKAS. Ar R.Kupčinskas yra tvirtas kaip akmuo šiuo požiūriu?

R.KUPČINSKAS. Ar galima? Ačiū už komplimentus. Aš nesu nei akmuo, nei uola, nei kas nors kitas, bet mano pasiūlyti terminai turi pagrindo ta prasme, kad vis dėlto tektų pripažinti, kad šio įstatymo, kuris buvo kuriamas ketverius metus, priėmimu yra suinteresuotos tam tikros jėgos ir, matyt, kai kas iš esmės pasikeistų šioje srityje. Aš maniau, kad visą šią situaciją būtų galima išsiaiškinti iš esmės, jeigu tie terminai būtų truputį vėlesni. Ačiū. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ar reikalausite balsuoti?

R.KUPČINSKAS. Aš manau, kad čia reikėtų apsispręsti.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės ir apsispręsime, ar svarstome R.Kupčinsko siūlomą 2 straipsnio baigiamųjų nuostatų redakciją. Registruojamės.

Posėdžiauja 41 Seimo narys. Ar svarstome R.Kupčinsko siūlomą 2 straipsnio redakciją, kolegos? Komitetas nepritaria.

27 – už, gerbiamieji. 2 straipsnio naujoji redakcija nėra svarstoma. Ar galime priimti dabar visą 2 straipsnį? 2 straipsnį priimame, gerbiamieji kolegos. Na, taip, baigiamosios nuostatos dažna įrašomos kaip 2 straipsnis, nes 1 straipsnis yra naujoji redakcija. Galime laikyti 12, tai būtų žmogiškiau, logiškiau, bet juridinės technikos požiūriu tai antrasis klausimas.

Kolegos, ar kas kalbėtų dėl viso įstatymo projekto? Jis buvo svarstomas geranoriškai. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, įdomu, kodėl pirmininkas tokiu nustebusiu balsu pavardę paskelbė? Stebimės ir stebimės nežinia kuo.

PIRMININKAS. Kolega, prašom arčiau prie teksto.

S.PEČELIŪNAS. Aš per ketverius metus iš jūsų išmokau labai gerai. Ponas pirmininke, dėl šito įstatymo. Nenoriu dabar kritikuoti, buvo daug pataisų, kurios visos nebuvo net svarstomos, nes pritrūko poros balselių, kad mes svarstytume. Nesakau, priimtume ar atmestume, bet tiesiog svarstytume. Seime reikia visas nuomones svarstyti ir rasti geriausią, deja, taip nebuvo pasielgta. Tai, kas dabar yra padaryta (nenorėčiau būti blogu pranašu), labai kvepia tam tikrais lobistiniais interesais. Pasiskaitykite, kaip dabar jis atrodo, ir prisiminkite tai, ką šiandien sakiau, po metų ar dvejų. Linkiu sėkmės!

PIRMININKAS. Jūs, rodos, esate frakcijos seniūnas, labai gausios frakcijos seniūno pavaduotojas, jūs negarantavote savo frakcijos narių dalyvavimo svarstant šį projektą. P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Potencialiai pavojingų įrengimų priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas yra svarstytas komitetuose ne vieną kartą – ir svarstymo tęsiniai buvo, ir su specialistais buvo derinta, daug darbo atliko mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Seimo posėdžių salėje mes irgi svarstėme kiekvieną pataisą. Siūlyčiau prieiti prie vieningos nuomonės ir priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narė J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Šis įstatymas buvo svarstytas ir mūsų Ekonomikos komitete. 11 narių pasisakė prieš, nes šiame įstatyme yra įteisinamos tik techninės priežiūros institucijos, kurios turi tiktai teises ir pareigas, deja, jos už nieką neatsako. Visa atsakomybė gula tiktai ant savininkų. Vadinasi, toms priežiūros institucijoms yra paliekama teisė susirinkti pinigus, uždėti antspaudą, o jeigu po to įvyks kokia nors avarija, atsakys savininkas. Įstatymas yra labai labai neparengtas. Jį reikėtų ne tvirtinti, o grąžinti tobulinti. Tai buvo Ekonomikos komitete nuspręsta beveik vienbalsiai.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Kolegos, Ekonomikos komiteto atstovas svarstymo metu išsakė pretenzijas ir pasakė pasitenkinimą, kad įstatymo projekto antrajame variante atskirtos atskirų institucijų funkcijos, atskyri Vyriausybės lygiai, Vyriausybės įgaliotos institucijos, Darbo inspekcija, priežiūros tarnybos ir savininkai.

Norėčiau kolegei J.Matekonienei pasakyti, kad tikrintojas niekada neatsako už garo katilo arba kėlimo krano, vadinkime, sukeltą avariją, jis tik atsako už savo patikros rezultatus. Šis įstatymas labiau negu bet kada nurodo patikros, vadinkime, priežiūros institucijos ir pareigas, ir teises, ir atsakomybę. Jeigu būtumėte paskaičiusi ir įsiskaičiusi, suprastumėte, ką reiškia kolegialus atstovavimas viešosios įstaigos valdyme, kad jis yra dėl klausimų, kilusių tarp priežiūros institucijų ir savininkų, sprendimo.

Kita vertus, kaip dabar padaryti? Suprantu tam tikras jėgas, kurios bijo prarasti dubliavimo būdu gaunamus pinigus. Valstybė nėra tokia turtinga, kad duotų tiek pinigų kiekvienai ministerijai, kiekvienai žinybai, kurios tikrina vos ne kiekvieno šakutės lizdo instaliaciją arba eksploataciją. Šis įstatymas yra reformos įstatymas, jam labai priešinamasi, bet jis yra parengtas, jis turi mums leisti eiti taip, kaip nuėjo latviai, kaip nuėjo estai, kaip yra visoje Europos Sąjungoje reglamentuojama. Aš nesikarščiavau šio įstatymo svarstymo metu, bet negaliu pakęsti užgaulių dalykų, apie kuriuos kalbėjo ponas S.Pečeliūnas, kad jūs prisiminsite po metų, ką padarėte. Jūs, pone Pečeliūnai, perskaitykite ir pasakykite šiandien, ko jūs bijote. Reikia balsuoti už ir priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, ponia Elvyra ir visos finansininkės, prašyčiau tylesnio kalbėjimo.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamieji kolegos, apie šio įstatymo svarbą galima spręsti iš jo pavadinimo žodžių – Potencialiai pavojingų įrenginių. Manau, šis įstatymas turi būti labai tobulai parengtas, kad būtų sprendžiami ne kieno nors organizaciniai reikalai, bet kad visuomenė, žmonių gyvybė ir sveikata būtų apsaugota nuo tų potencialiai pavojingų įrenginių galimų gedimų arba avarijų. Man atrodo, reikėtų padaryti šio įstatymo svarstymo pertrauką, dar jį papildomai patobulinti. Manau, kad už šį įstatymą negaliu balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto tai yra labai svarbus įstatymas, svarbus verslui. Kaip tikrintojų armija, kurią mes jau turime, “gerai” veikia, mes gerai žinome. Kai komitete nagrinėjome visas šias peripetijas, susidūrė kelių žinybų ir ministerijų interesai, net nebuvo galima suprasti, ką reiškia vienos argumentai ar kitos argumentai. Nemanau, kad šis įstatymas yra gerai parengtas. Galbūt norai ir geri, bet įstatymas nėra gerai parengtas. Šie visų institucijų interesai ir prievolės nėra gerai suderintos, todėl nesiūlau tokiai redakcijai pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės. Kolegos, registruojamės ir balsuosime, ar priimame Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymą.

Posėdžiauja 44 Seimo nariai. Ar priimame šį ką tik plačiai aptartą įstatymą, kolegos? Pritariantys – už. Už – 24, prieš – 6, susilaikė 11. Įstatymas priimtas.

Informacija dėl Valstybės skolos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo (projektas Nr.P-2889(2) priėmimo procedūrų

Kolegos, tuoj 1-14. Prašyčiau dėmesio visus kolegas, o ypač Biudžeto ir finansų komiteto narius. Šiandien mes esame ypatingos skubos tvarka priėmę Valstybės skolos įstatymo pataisas. Priėmėme komiteto teikiamą variantą. Labai apgailestauju, kad Vyriausybė ir komitetas galutinai neišsiaiškino tam tikrų straipsnių derinimo vienas prie kito ir derinimo su Civilinio kodekso nuostatomis. Gerbiamieji kolegos, kadangi Vyriausybės atstovė, viceministrė D.Grybauskaitė, teigė, jog kai kurie straipsniai prieštarauja vienas kitam, kad Civilinio kodekso pataisos įsigalios tik nuo 2001 m. liepos mėnesio, kad nebuvo atsižvelgta į E.Kunevičienės pastabas, aš, kolegos, remdamasis Statuto 261 straipsniu, prašyčiau leisti jums anuliuoti įstatymo priėmimą ir pavesti Biudžeto ir finansų komitetui per savaitę, iki antradienio, su Vyriausybe iš naujo iki galo aptarti galutinio varianto tekstą ir, jeigu nebus susitarta, pateikti balsuoti pataisas. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu sutarti? Tada kviečiu registruotis, gerbiamieji kolegos. (Balsai salėje) Kviečiu registruotis, kolegos. Remdamasis Statuto 261 straipsniu, kviečiu jus pritarti nuostatai, kad Valstybės skolos įstatymo pataisų priėmimas nėra baigtas. Priėmimą baigsime ateinantį antradienį, Vyriausybė ir Seimo nariai galės teikti pataisas, o geriausia yra suderinti komiteto ir Vyriausybės nuomonę.

37 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kurie būtų už tai, kad Valstybės skolos įstatymo pataisų pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo procedūra nėra baigta, balsuoja už, t.y. suteikia galimybę teikti pataisas ir tartis dėl teksto. Pritariantys – už, nepritariantys – kitaip. Manau, kad perkėlimas į dalykinį lygmenį ir dar į savaitės svarstymo lygmenį nėra koks nekorektiškas veiksmas.

Už – 29, prieš – 1, susilaikė 3. Valstybės skolos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimas nėra baigtas. Jį priimsime ateinantį antradienį, spalio 10 d. Iki tol teikiamos pataisos ir derinamas tekstas tarp komiteto ir Vyriausybės. Labai ačiū, kolegos, už geranorišką požiūrį.

Replika – E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Prašyčiau atšaukti tokį pasakymą, kad buvo suderinta su mano pastabom. Kaip tik priimtas variantas ir yra atsižvelgiant į mano pastabas, kad valstybės paskolos ir garantijos nebūtų teikiamos privačioms įmonėms ir fiziniams asmenims. Taip įstatymas ir priimtas, o šiandieniniai pretendentai nori konkrečiai sustabdyti to įstatymo priėmimą, jie nori įteisinti panašiai, kaip buvo G.Konopliovo variantas. Nori įteisinti tokį pat variantą, kad Vyriausybė galėtų dalyti paskolas bet kam.

PIRMININKAS. Čia būtų negerai, jeigu taip būtų.

Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos” projektas Nr.P-2774 (svarstymas)

1-14 – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos” projektas Nr.P-2774. Svarstymas. Pagrindinis pranešėjas J.Beinortas. Ruošiasi J.Listavičius.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Iš esmės mes svarstome 1999 metų valstybės socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitą, kuriai formaliai pretenzijų neturėtume turėti. Viskas suskaičiuota lito tikslumu ir net auditoriai, kad ir kokie jie būtų samdomi, irgi iš esmės neranda nieko bloga. Tačiau aš norėčiau kolegoms, kurie, tiesa, gal ne itin susiduria su socialinio draudimo fondo problemomis ir jo situacija, iliustruoti situaciją keletu skaičių. Tie keletas skaičių šį kartą tebūna ne mūsų, bet tebūna nepriklausomos institucijos – Pasaulio banko vertinimai ir jo požiūris.

1999 metais tikėjomės gauti apie 4 mlrd. 597 mln. 100 tūkst. Lt įplaukų, kurie įvertinant beveik iki nulio sumažėjusias “Sodros” galimybes turėti pajamų iš savo veiklos, iš esmės buvo socialinių draudėjų ir apdraustųjų įnašai. Buvo numatyta, kad išleisime 4 mlrd. 492,5 mln. Lt ir turėsime, kaip matote, beveik 100 mln. Lt rezervą. To rezervo labai reikėjo, nes į 1999 metus įlipome vis dėlto jau su ganėtinom skolom ir jas reikėjo padengti. Tačiau 1999 metų realybė buvo kita ir mūsų socialinio draudimo fondo pajamos siekė 4 mlrd. 203,8 mln. Lt. O mūsų priimti įstatymai, mūsų įsipareigojimai vyresniajai kartai, taip pat invalidams ir kitos mūsų išlaidos reikalavo padaryti išmokas netgi didesnes negu buvo planuota, t.y. 4 mlrd. 535 mln. Lt dydžio. To išdava – neigiamas balansas. Neigiamas jis išėjo 331,2 mln. Lt pagal tarptautinius auditorius. Mes prisimename, kaip 1999 metų pabaigoje 200 mln. Lt įskaitėme kaip valstybės skolą, kad galėtume šiek tiek amortizuoti “Sodros” disbalansą, tačiau ir po to 1999 m. gruodžio 31 d. “Sodros” įsiskolinimai tiek privalomoms išmokoms, tiek ir su planu, liko 284 mln. Lt su minusu. Tai kol kas nuo 1991 metų pats didžiausias socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas ir tas deficitas ganėtinai šiurpiai nuteikia visus, kurie yra šiek tiek arčiau jo, su juo susiduria. Formaliai tai sudaro 7,5% pajamų. Realiai mes matėme, kad buvo gerokai peržengta 10% riba ir jeigu ne tie 200 mln. Lt, kuriuos užskaitėme kaip valstybės skolą ir padengėme, rezultatai būtų buvę blogesni.

Mūsų komitetas svarstydamas daugiau dėmesio kreipė ne į tai, kokie tie skaičiai išėjo, o į priežastis, kodėl mes esame tokioje situacijoje. Beje, taip pat svarstęs tą dalyką Biudžeto ir finansų komitetas mums irgi įsakmiai pasakė, kad reikėtų susirūpinti ir spręsti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficito įteisinimo klausimą. Iki šiol, kaip žinote, nė vienais metais socialinio draudimo fondo deficitas nebūdavo planuojamas ir tvirtinamas kaip nesubalansuotas arba kaip deficitinis. Reikalas buvo sprendžiamas labai paprastai: kadangi faktiškai fondo pajamas galima paskaičiuoti iš apdraustųjų skaičiaus ir apdraustųjų vidutinio atlyginimo kaip sandaugą, vieną kurį nors dėmenį padidinus arba ir abu padidinus, galima gauti tokį skaičių, kokio reikia išlaidoms. Kaip žinote, 1999 metais nebuvo nė vieno karto kiek nors pakeistas arba bazinės pensijos dydis arba kiek nors ženkliau padidėjęs pensijos dydis. Nebuvo iš ko. Todėl ir mūsų komitetas drįsta atkreipti dėmesį į mums atrodytų tris labai svarbias šalies gyvenimo problemas, kurios labai tiksliai atsispindi Valstybinio socialinio draudimo fondo rezultatuose. Pirmiausia draudėjų pasiskirstymas pagal įmonių rūšis. Taip, mes iš tikrųjų vieni kitus rūgojame, kad neremiame individualaus verslo, tačiau kažkaip atsitiko, kad štai jau 1999 metais individualios įmonės, kaip draudėjai, lyderiavo. Jos sudarė 39% visų Lietuvoje užregistruotų įmonių. Tiesa, tai nedidelės įmonės. Tai pakankamai sunkiai apskaitomos įmonės, tačiau jų Lietuvoje jau 39%. Ūkininkų ūkiai sudaro 34% irgi visų Lietuvoje užsiregistravusių įmonių. Tai irgi labai nedaug. Ten patys darbdaviai beveik visada yra ir patys darbuotojai, tačiau tų darbdavių skaičius jau yra labai didelis. O štai tradiciškai akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės, į kurias pavirto mūsų tradicinės pramonės įmonės, pramonės, transporto, ryšių įmonės, sudaro tik 17%. Todėl šis struktūrinis draudėjų pasikeitimas, deja, yra ne socialinio draudimo fondo naudai, nes struktūriškai ir pirmieji, ir antrieji tipai, apie kuriuos aš kalbėjau, yra beviltiškai menki “Sodros” įmokų mokėtojai.

Priedo, mes čia pat dar šioje salėje esame keletą kartų padarę meškos paslaugą. Po tariamo sąlygų lengvinimo mes esame apiplėšę kitus. Todėl šiandien sunku patikėti, kad jeigu mes kaip nors radikaliai nepažiūrėsime į visų veiklos rūšių įmonių vienodos atsakomybės prievolę socialinio draudimo požiūriu, biudžetas gali būti ne tiktai deficitinis. Jis paprasčiausiai gali būti nepajėgus įvykdyti savo užduotį.

Antra problema arba antra sritis – tai apdraustųjų pasiskirstymas pagal įmonių rūšis. Visą laiką mes stebėjome, kiek gi mes turime darbo rinkoje žmonių. 1999 metais mes turėjome darbo rinkoje dar 1 milijoną 200… bijau pasakyti, man atrodo, 240 tūkst. 2000 metais mes jau to neturime. Ir tai yra, kai mūsų darbingo amžiaus žmonių skaičius yra gerokai didesnis, net 2 mln. 142 tūkst. žmonių Lietuvoje yra darbingi, sveiki ir gali dirbti. Tačiau apdraustųjų skaičius sumažėjo, netgi nebesiekia 1 mln. 200 tūkst. Vadinasi, atimkime bedarbius, atimkime tuos, kuriuos mes įstūmėme pasivadinti ūkininkų ūkiais, vis dėlto mes negauname Lietuvoje per 300–350, o gal ir visus 500 tūkst. Žmonių. Kalbame apie būsimą socialinę pensijų reformą, bet nežinome, kaip su šita užduotim susitvarkyti.

Dar vienas dalykas, kas mums atrodo labai liūdna, tai yra nuolat daugėjantis invalidumo atvejų skaičius. Ir 1999 metais (nėra paslaptis) dėl pensijų amžiaus tolinimo pensininkų skaičius nedidėjo, tačiau vidutinis metinis invalidų skaičius padidėjo smarkiai. Bijau pasakyti, bet, man atrodo, 6 su trupučiu procento. Tai tūkstančiais reikštų ir daugiau. Kas iš tikrųjų yra? Iš tikrųjų yra tai, kad mūsų deklaruojama žmonių sveikata dažnai yra tokia paviršutiniška. Visą laiką sveikas, sveikas, sveikata gerėja, kol ateina galimybė gauti invalidumą dėl bendrojo susirgimo ar kokia nors kita forma, ir viskas.

Ir paskutinis dalykas, ką aš norėčiau pasakyti. 1999 metai kaip ir 2000-ieji Socialinio draudimo fondui buvo labai įtempti. Buvo imtasi įvairių reorganizacijų, įvairių akcijų. Šiandien žiūrint į biudžetą galima pasakyti: visos tos akcijos ir tie pataisymai būtų turėję prasmės, jeigu būtų pasižiūrėta į Lietuvos ūkio depresiją, jeigu būtų pasižiūrėta į realią mūsų užimtumo situaciją, bet tai jau išplaukia iš Valstybinio socialinio draudimo fondo kompetencijos. Vienintelis dalykas, ką aš galėčiau pasakyti Valstybinio socialinio draudimo fondui jau nebe kaip komiteto pirmininkas, bet asmeniškai – Valstybinio socialinio draudimo fondo tendencingas požiūris į mokėtojus, tokius kaip Darbo birža ir kaip Ligonių kasa. Kadangi “Sodrai” irgi trūksta, ji savo ruožtu likutiniu principu atsiskaito su anais dviem subjektais. Bet kas kas, o jau Darbo birža gali būti tam tikros, netgi didesnės įmokų grąžos įrankis. O palikę jį likutiniu būdu ir pasilikę su skola, tą skolą vėliau pavadindami… pataisydami įstatymo projektą, mes neturime reikiamo efekto.

Socialinių reikalų komitetas, apsvarstęs šitą projektą ir šiek tiek labiau pasigilinęs į situacijas ir tendencijas, mano, kad šiandien nėra kitos išeities kaip tiktai patvirtinti 1999 metų Valstybės socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitą ir atkreipti dėmesį į situaciją, kuri laukia 2000-ųjų pabaigoje. Tiesa, ji šiek tiek lengvesnė dėl mūsų padaryto įmokų padidinimo per tarifus ir galbūt šiek tiek atsigaunančio mūsų ūkio, ypač pramonės, tačiau vis tiek lieka ganėtinai pavojinga.

Siūlyčiau pritarti pateiktam nutarimui. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju už plačią analizę. Kviečiu J.Listavičių, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, kalbėti dėl šio fondo biudžeto vykdymo apyskaitos.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas išnagrinėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo balansą ir valstybinio socialinio draudimo fondo pajamų ir išlaidų ataskaitą. Fondo balansas yra daugiau negu 660 mln., pajamų, kaip jau čia ir buvo minėta, daugiau kaip 4,2 mlrd., išlaidų daugiau kaip 4,6 mlrd. Biudžeto ir finansų komitetas balansui ir ataskaitai po svarstymo pritarė ir pasiūlė pagrindiniam komitetui išnagrinėti, kaip įteisinti biudžeto deficitą, arba kokių priemonių reikėtų imtis, kad 1999 metų biudžeto lėšų (284 mln. Lt) deficitas būtų sumažintas arba likviduotas.

Siūlau pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 1999 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos” projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar pritariame šiam projektui po svarstymo? Bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 1999 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos” projektui Nr.P-2774. Dėkoju, kolegos. Dirbame toliau.

Šalpos (socialinių) pensijų įstatymo 1, 6, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2825 (svarstymas)

Kolegos, ar sutiktumėte pratęsti šiek tiek posėdį, nes po pietų gali būti labai vėlyva vakarienė. Tai, kolegos, dar turime šiek tiek laiko. Nr.P-2825 – Šalpos socialinių pensijų įstatymo 1, 6, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projektas. Svarstymas. J.Beinortas padaro pranešimą.

J.BEINORTAS. Aš pasistengsiu įvertinti jūsų pageidavimus, kolegos, ir pasakysiu paprastai. Iš tikrųjų šalpos pensijų gavėjai pasipildo viena kategorija asmenų. Ta kategorija asmenų – tai asmenys, kurie mokosi, taip pat vidurinių, profesinių, aukštesniųjų mokyklų absolventai, jeigu jie ketina tęsti mokslą ir neįstoja į aukštesniąją mokyklą, o tuo laikotarpiu susižeidžia ir tampa invalidais. Anksčiau jie iškrisdavo, baigęs mokyklą buvo traktuojamas kaip asmuo, kuris privalo iš karto, vos ne nuo pirmos dienos turėti darbo stažą, būti draustas. Dabar Šalpos pensijų įstatymas šiek tiek sužmogina šitą kategoriją. Ir dabar vidurinių, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių absolventai, kurie tapo invalidais iki naujų mokslo metų pradžios, iki einamųjų metų rugsėjo 1 d., arba, jeigu jie stoja toliau mokytis, iki tos datos, nuo kurios toje mokykloje prasideda nauji mokslo metai. Turim omeny kai kurias aukštąsias mokyklas, kur mokslo metai prasideda ne nuo rugsėjo 1 d., o nuo spalio 1 d. Jeigu jie susižaloja, tampa invalidais, įgyja teisę į šalpos pensijos gavimą; taip pat tie vidurinių, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių absolventai, kurie tapo invalidais prasidėjus naujiems mokslo metams po einamųjų metų rugsėjo 1 d. arba kitos dienos, tačiau jie neįstojo į mokyklas, buvo užsiregistravę Darbo biržoje, kad ieško darbo, tačiau darbo sutarties nebuvo sudarę ir draustis nebuvo iki šiol pradėję. Tai štai tos dvi kategorijos papildo šalpos gavėjų sąrašą iš esmės logiškai, nes kitais atvejais mes būtume diskriminavę žmones, kurie iš tikrųjų kaip nors piktybiškai nesiekė šalpos pensijos gavimo, o kiti dalykai, kurie yra padaryti, yra redakciniai. Manau, apie juos neverta daug kalbėti, tiesiog šio įstatymo redakcinės pataisos, nors manau, kad kartu su pensijų reformos projektais gali tekti iš naujo perrašyti visą Šalpos pensijų įstatymą. Kviesčiau pritarti Šalpos pensijų įstatymo 1, 6, 9 ir 10 straipsnių pakeitimui ir papildymui po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar pritariame po svarstymo? Pritariame po svarstymo projektui Nr.P-2825.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2810 (svarstymas)

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2810. Ir dėl jo, kiek žinau, bus bendrasis sutarimas. Jis svarstytas komitete, o dabar grąžintas iniciatoriams tobulinti. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Šio įstatymo iniciatyva gali būti interpretuojama labai įvairiai, ypač po to, kai kyla daugiau klausimų negu į juos gaunama atsakymų. Matyt, tam tikra iniciatyvą rodo su šiuo įstatymu susijusi mūsų kolegos kanclerio J.Razmos pataisa, arba pasiūlymas, dėl to paties punkto, kuris kvepia pensijų reformos idėjomis. Todėl nekomentuosiu viso to, o tiesiog perskaitysiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimą: ”Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti dėl šių priežasčių:

1. Įstatymo projekte siūloma modifikuoti sistemą, iš esmės keičiant tik bazinės pensijos – pagrindinės valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies – indeksavimo tvarką, jos nesiejant su papildomos valstybinio socialinio draudimo pensijos dalies dydžio pokyčiais;

2. Įstatymo projekte siūloma nustatyti kitokią bazinės pensijos indeksavimo tvarką nei socialinės paramos išmokų, tuo tarpu Pajamų garantijų įstatyme nustatyta, kad pastovios išmokos: stipendijos, algos, pensijos, socialinės pašalpos bei minimalus darbo apmokėjimas, indeksuojamos kaip minimalus gyvenimo lygis. Atsižvelgiant į tai, kartu turėtų būti teikiamas Gyventojų pajamų garantijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas;

3. Valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydis turėtų būti tvirtinamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu tik tada, kai bazinės pensijos dydžio nustatymo principai bus įtvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatyme.

4. Esant dabartiniam pensijų sistemos reformos kontekstui, bazinės pensijos indeksavimo tvarkos pakeitimai turėtų būti daromi išnagrinėjus galimybę keisti bazinės pensijos finansavimo principus. Tokia galimybė buvo numatyta 2000 m. balandžio 26 d. Vyriausybės nutarimu Nr.465 patvirtintoje pensijų sistemos reformos koncepcijoje.

5. Įvertinus tai, kad minėtas 2000 m. balandžio 26 d. Vyriausybės nutarimas pensijų sistemos reformos koncepcijoje įtvirtina nuostatą, kad pirmosios pakopos pensija kiekvienam Lietuvos gyventojui garantuotų minimalią apsaugą nuo skurdo, netikslinga atsieti bazinės pensijos dydį nuo minimalaus gyvenimo lygio;

6. Nepagrįstai Vyriausybei siūloma nustatyti teisę laikinai, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, neindeksuoti valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.”

Komitete šioms išvadoms buvo pritarta bendru sutarimu. Gaila, kaip jau minėjau, kad klausimų buvo daugiau, negu buvo pasirengta į juos atsakyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, po komiteto verdikto aš klausiu, ar pritariame šiam sprendimui? Pritariame bendruoju sutarimu. Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą grąžiname iniciatoriams tobulinti. Dėkoju.

Prezidento rinkimų įstatymo 32 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2928. Prezidento įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2929. Seimo rinkimų įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2930. Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 5, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2931. Konstitucinio Teismo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2932. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2933. Komercinių bankų įstatymo 40 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2934. Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2935. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2936. Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2937 (pateikimas)

1-17a, b, c, d, e, f, g, h, i, j projektai nuo Nr.P-2928 iki Nr.P-2937. Pateikia viceministras R.Kairelis. Prašom, viceministre.

R.KAIRELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiami 10 įstatymų pakeitimai yra susiję su tuo, jog Vyriausybė yra apsisprendusi atsisakyti kas mėnesį skaičiuoti vidutinį šalies darbo užmokestį ir pereiti prie ketvirtinio skaičiavimo. Tokia tvarka yra iš esmės visose Europos valstybėse. Skaičiuoti kas mėnesį gana brangiai kainuoja (kiekvienas toks tyrimas kainuoja 24 tūkst. litų), yra labai stipriai apkraunami darbdaviai, ypač smulkiosios įmonės. Kai nėra aukšto infliacijos lygio, ketvirčio vidurkis yra pakankamas dydis nustatyti galimoms su tuo susijusioms išmokoms.

Yra 10 įstatymų, kuriuose tam tikros išmokos arba įmokos siejamos su vidurkiu. Jeigu Seimas pritartų šių 10 įstatymų pakeitimui, tada galėtume pereiti prie ketvirtinio vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo. Šis įstatymo pakeitimas neturėtų sukelti jokių neigiamų pasekmių. Manome, kad tai yra daugiau techninio pobūdžio pakeitimas. Prašau pritarti šiam paketui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašyčiau tylesnio kalbėjimo, nuoširdžiai prašyčiau tylesnio kalbėjimo. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, dėl projekto Nr.P-2936. Socialinio draudimo įmokos šiuo metu skaičiuojamos nuo visos darbo užmokesčio sumos, o pašalpos nuo trijų dydžių sumos. Ar tai teisinga? Ačiū.

R.KAIRELIS. Dėkui. Čia mes iš esmės nesiejame nei pensijos dydžio, nei pašalpos, t.y. nekeičiame jų dydžio. Tuos apribojimus dėl gaunamų pensijų sumos, kurie buvo suformuluoti anksčiau, siejome su užpraeito mėnesio vidurkiu, dabar siejame su užpraeito ketvirčio vidurkiu. Iš esmės dydžiai niekuo nesikeičia.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar pradedame svarstyti šiuos 10 įstatymo projektų? Pradedame. Dėkoju.

Taigi projektus Nr.P-2928, Nr.P-2929, Nr.P-2930, Nr.P-2931, Nr.P-2932, Nr.P-2933 kaip pagrindinis svarstys Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Nr.P-2934 – Biudžeto ir finansų komitetas, Nr.P-2935 ir Nr.P-2936 – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Nr.P-2937 – Sveikatos reikalų komitetas. Svarstysime spalio 17 dieną. Dėkoju.

Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2728(3*) (svarstymas)

1-18 – Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.2728(3). Pranešėjas – P.Šakalinis. Prašom. Svarstymas.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-2728. Komiteto nuomonė – bendru sutarimu pritarta patobulintam įstatymo projektui. Šio įstatymo pakeitimą galima apibrėžti taip, kad 56 straipsnio 9 dalies pakeitimas (čia dėl kreipimosi dėl kompensacijos skyrimo ir mokėjimo)… galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, nustatytos šio įstatymo 8 dalyje, arba bet kuriuo metu po teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos.

Jeigu turintys teisę gauti kompensaciją asmenys dėl kompensacijos skyrimo kreipėsi po šio straipsnio 8 dalyje nustatytų kompensacijų mokėjimo pradžios terminų, kompensacija jiems mokama nuo teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų skirti ir mokėti kompensaciją gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos.

Šis pakeitimas atsirado dėl to, kad yra konkrečiau apibrėžta, kada jie gali pateikti dėl kompensacijos, o 56 straipsnio papildymas nauja 10 dalimi yra diskusijų objektas. Mes ilgai kalbėjome, kaip būtų galima, pavyzdžiui, dirbusiems Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje ar kitose vadinamosiose Sovietų Sąjungos respublikose… Dabar mes papildėme, kad nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos kompensacijos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, o kompensacijų asmenims, dirbusiems ypatingomis darbo sąlygomis ne Lietuvoje, mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato tarptautiniai susitarimai ir sutartys. Dabar tokia sutartis yra tik su Ukraina, o su Rusijos Federacija, su Baltarusija, su Kazachstanu, su kitomis valstybėmis reikia tarptautinių sutarčių ir tada bus mokamos tos kompensacijos. Siūlyčiau pritarti po svarstymo šiam įstatymo pakeitimui ir papildymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar pritariame, kolegos? Pritariame po svarstymo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-2728(3).

1-19 projektas Nr.P-2822(3). Dėl vedimo tvarkos R.Hofertienė.

R.HOFERTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau pasitikslinti, ar šiuo metu galime priimti sprendimus, ar posėdis teisėtas. Salėje nėra nė vienos opozicinės frakcijos, nė vieno Seimo nario. Ar galioja šis posėdis?

PIRMININKAS. Jūs kalbėjote apie opozicinės frakcijos Seimo narius, ne apskritai apie Seimo narius?

R.HOFERTIENĖ. Taip, nėra nė vieno opozicijos nario, visoje salėje šiuo metu nėra.

PIRMININKAS. Posėdis teisėtas. Opozicinių frakcijų veiklą gali įvertinti Etikos ir procedūrų komisija. Iš tikro nė vienas kairės pusės Seimo narys nedalyvauja posėdyje.

Gerbiamieji, dar keli projektai. 14.00 val. Baigiame posėdį.

Individualių įmonių atleidimo nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir priskaičiuotų baudų bei delspinigių įstatymo projektas Nr.P-2822(3*) (svarstymas)

Individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų atleidimo nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, baudų bei delspinigių įstatymo projektas Nr.P-2822. Svarstymas. Kas kalba Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu? Gerbiamieji kolegos, labai apgailestauju. J.Beinortas, matyt, jau paliko posėdį. Mes negalime svarstyti šio projekto dabar. (Balsai salėje) J.Listavičius kviečiamas kalbėti dėl šio projekto. Gal atsiras pirmininkas J.Beinortas. Kolegos, aš prašyčiau kalbėti labai trumpai. (Balsai salėje)

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo narai. Įstatymo projektas nustato sąlygas, kurioms esant individualios (personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos atleidžiamos nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir priskaičiuotų baudų bei delspinigių. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė įstatymo projektą ir pasiūlė be jau minėtų projekte sąlygų nurodyti sąlygą, jei šios įmonės yra įgijusios likviduojamos įmonės statusą. Tik minėtoms įmonėms būtų galima taikyti įstatymo projekte nurodytas nuostatas. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė įstatymo projektui su pasiūlymu. Kaip matote, yra pasiūlymas atsisakyti šios nuostatos. Taigi negalima pritarti tokiam pasiūlymui, kad minėto papildymo atsisakytume. Kitu atveju individualios (personalinės) įmonės ar ūkinės bendrijos, nusirašiusios savo įsiskolinimus “Sodros” biudžeto sąskaita, vėl pradėtų iš naujo “uždirbinėti” valstybei. Todėl čia turi būti kategoriškai priimta ir numatyta riba, kam galima, o ne taip, kad mes visus šiandien pamaloniname. Tokios malonės, matyt, ne vienas lauktų ir ne vieną milijoną nuostolių “Sodros” biudžetui padarytų.

Todėl aš siūlau pritarti patobulintam įstatymo projektui Nr.P-2822(3) po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. A.Matulas – Sveikatos reikalų komiteto pranešėjas. Kolegos, kviečiu kalbėti trumpiau.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas teikė šį įstatymo projektą ir jam pritarė, tiktai aš teikiu pataisą, kad išbrauktume tą siūlymą, kurį minėjo kolega J.Listavičius, t.y. žodžius “jei šios įmonės yra įgijusios likviduojamos įmonės statusą”. Visiškai nebūtina reikalauti iš įmonių, kad jos prievarta būtų likviduotos. Noriu priminti, kad Finansų ministerija, Mokesčių inspekcija ir Ligonių kasa po metų ir aštuonių mėnesių nustatė šių įmokų mokėjimo tvarką. Todėl reikalauti dabar iš tų įmonių atgaline data sumokėti tuos mokesčius yra absurdiška, tuo labiau prievarta reikalauti jas likviduoti. Galbūt po to, kai bus priimtas šis įstatymas, jos pradės plėsti savo veiklą ir turės pajamų.

Todėl aš komiteto vardu prašau pritarti įstatymo projektui. Dėl mano pataisos, manyčiau, šiuo metu balsuoti nereikia dar ir dėl to, kad, atrodo, nebus tiek Seimo narių. Galbūt mes ją perregistruosime priimti tikėdamiesi, kad tuo metu salėje bus daugiau žmonių.

PIRMININKAS. Ar jūs atsiimate savo pataisą ir dabar neteikiate jos balsuoti?

A.MATULAS. Aš neatsiimu savo pataisos, tiktai svarstau, kaip geriau padaryti. Kadangi nėra dešimties žmonių, mes ją perregistruosime priimti.

PIRMININKAS. Daktare, jūs kalbate apie tokius mokesčių dalykus ir iki dešimties nesuskaičiuojate.

Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Registruojamės! Aš labai atsiprašau, komiteto pirmininke. Tiesiog pietų laikas. Atleiskite už liežuvio pakrypimą. Registruojamės, kolegos. Jeigu dešimt Seimo narių pritars A.Matulo siūlymui iš 2 straipsnio 1 dalies išbraukti žodžius “jei šios įmonės yra įgijusios likviduojamos įmonės statusą”, svarstysime šią pataisą.

Užsiregistravo 23 Seimo nariai.

Ar svarstome A.Matulo siūlymą? Pritariantys kolegos svarstymui – už, kiti – kitaip.

16 – už. Kolegos, taigi svarstome. Gal galime A.Matulo siūlymą priimti bendruoju sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Kas kalbėtų dėl siūlymo? K.Bobelis norėtų kalbėti įgavęs A.Katkaus pavidalą. A.Matulas pateikia savo pataisą.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą sakau. Jeigu mes atleidžiame įmones, kurios nevykdė veiklos ir neturėjo pajamų ir apie tai deklaravo, kam dar įrašyti sąlygą, kad būtinai turėjo turėti likviduojamos įmonės statusą? Pagrindiniai skundai buvo dėl to, kad tos įmonės, kurios neturėjo pajamų ir nevykdė veiklos, nemokėtų atgaline data nustatyta tvarka tų mokesčių. Nebūtina versti, nes visi skundai, kuriuos mūsų komitetui rašė žmonės, buvo dėl to, kad jie negali sumokėti tų mokesčių, bet jie dar neturi likviduojamos įmonės statuso. Todėl aš prašau jūsų pritarti mano pataisai.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius – prieš.

J.LISTAVIČIUS. Taip. Iš tikrųjų mes turėtume prisiminti, dėl ko kilo visos kalbos ir reikalavimai, kad įmonės neegzistuoja, o kabo įvairūs mokesčiai. Buvo priimtas, kaip žinote, įstatymas, sudarantis sąlygas likviduoti tas įmones, kurios iš tikrųjų nedirba, o kabo mokesčiai. Jeigu mes tai išplatintume visoms, įsivaizduokite, kas čia galėtų darytis. Staiga tos, kurios nedirbo arba dirbo ir sąmoningai nemokėjo mokesčių, tos, kurios ir nedirbo, ir nemokėjo mokesčių… Jeigu jos ir nedirbo, ir nemokėjo, kam mes jas tada laikysime? Vis dėlto apsispręskime ir būkime geri tiek, kiek to reikia, o ne persistenkime du kartus. Vieną kartą, kad sudarome sąlygas likviduojamoms, o paskui po ta skraiste ir nelikviduojamoms. Kaip tada žiūrės tie, kurie dirbo ir mokėjo? Aš nežinau, tiktai šiomis sąlygomis mes tai galėtume… logiškai nepagalvoję ir padarę “Sodros” biudžetui milžiniškus nuostolius…

Antra vertus, apie kokias sumas čia dar reikėtų, jeigu taip… Kur čia mes būsime geri, už kokią sumą? Šiuo atveju mes pažeidžiame lygybės prieš įstatymą principą. Todėl aš tikrai prieš.

PIRMININKAS. Registruojamės. Balsuosime dėl A.Matulo siūlymo. Kolegos, tokie mokestiniai dalykai yra pakankamai linksmai čia mūsų svarstomi.

Užsiregistravo 25 Seimo nariai. Ar priimame A.Matulo pataisą, kolegos? Kolegos, dėmesio, balsuojame dėl A.Matulo pataisos. Jis plačiai argumentavo. Buvo kalbama prieš taip pat plačiais argumentais. Kokia jūsų nuomonė?

13 – už, prieš – 1, susilaikė 7. Kolegos, pataisai pritarta. Galime turbūt dabar pritarti jau visam projektui su A.Matulo pataisa, ar ne? Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kviečiu baigti posėdį, o trys projektai liktų po pietų.

Ačiū už kantrybę, gerbiamieji. Toliau posėdžiausime 15 valandą.