Septintasis (519) posėdis
2000 m. rugsėjo 26 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas F.PALUBINSKAS

Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2921 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, labai prašau grįžti visus į savo vietas, prašome užimti jas, kol dar kiti nėra užėmę. Tęsime toliau šio popiečio darbotvarkę. Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2921. Prašau viceministrą R.Kairelį.

Registracija iš tikrųjų yra puiki mintis ir greitai mes tą padarysime. Dabar prašome.

R.KAIRELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien teikiamas įstatymo projektas dėl žmonių saugos darbe yra naujos redakcijos. Yra keičiamas ir pats įstatymo pavadinimas. Dabar siūloma, kad jis vadintųsi Žmonių saugos ir sveikatos darbe įstatymas, nes išties jame ir atsispindi šie klausimai.

Poreikis keisti šį įstatymą atsirado pirmiausia dėl to, jog buvo įvertinta įstatymo, kuris jau galioja keleri metai, galiojimo praktika, buvo įvertinti darbdavių, darbuotojų atstovų pasiūlymai dėl esamo mechanizmo tobulinimo, o svarbiausia, šis įstatymas buvo visiškai suderintas su Europos Sąjungos direktyvomis. Be šio įstatymo, žmonių saugą ir sveikatą darbe dar reglamentuoja apie 120 įstatymo lydimųjų aktų. Taigi čia yra labai didelė teisinė sistema, labai svarbi žmonių sveikatai ir saugai darbe. Šiais metais buvo pradėta derybinė pozicija socialinės politikos ir užimtumo srityje ir šioje derybinėje pozicijoje su Europos Sąjunga probleminis skyrius ir buvo žmonių sauga ir sveikata darbe, nes šiuo klausimu mums reikia suderinti daugiausia teisės aktų.

Taigi šiame įstatymo projekte yra visiškai suderintos nuostatos su Europos Sąjungos direktyvomis. Į šį įstatymo projektą yra įrašoma daug naujų nuostatų, kurios iš esmės pagerina žmonių saugą ir sveikatą darbe. Pirmiausia nuostatos, kurios gerina nėščiųjų, neseniai pagimdžiusių ir maitinančių motinų apsaugą darbe, pagerintos nuostatos dėl jaunimo apsaugos darbe. O esminė nuostata, jog mes padidiname amžiaus ribą, nuo kurios leidžiama dirbti jaunimui, t.y. nuo 14 iki 15 metų, kaip tai priimta Europos Sąjungos valstybėse, taip pat paliekant teisę dirbti ir iki to amžiaus, bet tik su tėvų sutikimu ir tam tikrus darbus, kurie nėra kenksmingi vaikų sveikatai.

Taip pat yra sustiprinamos nuostatos, kurios apsaugo žmones, dirbančius pavojingoje aplinkoje, kuri gali sukelti kancerogeninius susirgimus. Yra keičiama ir tobulinama valdymo sistema, daug lanksčiau yra taikomos nuostatos, reikalaujančios įmonėse kurti žmonių saugos darbe komitetus. Būtų kuriama nauja institucija, kuri vadinasi Darbuotojų įgaliotinių atstovų institucija, tais atvejais, jeigu įmonėje nėra profesinių sąjungų. Tada šiuos klausimus gali spręsti ir kolektyvo įgalioti atstovai. Taip pat yra kitaip formuluojama ir darbdavio atsakomybė už saugą ir sveikatą darbe, pareiga vertinti aplinkos poveikį saugai yra paliekama darbdaviui ir darbdavys pats turi įvertinti šiuos veiksnius, visa tai įforminti tam tikru dokumentu, kuris vadinasi “Įmonės saugos darbe pasas”.

Čia yra gana daug pataisymų, visų įvardinti dabar bus netgi neįmanoma. Šie visi pataisymai, papildymai ne kartą buvo svarstyti trišaliu principu su darbdavių atstovais ir profesinėmis sąjungomis, buvo pasiektas sutarimas, konsensas. Įstatymo projektui buvo pritarta ir Trišalėje taryboje, todėl prašau pritarti šio įstatymo projekto pateikimui, kad jis būtų svarstomas Seime.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Prašom Seimo narį J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, 11 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad saugos ir sveikatos darbe moksliniai tyrimai finansuojami iš valstybės biudžete numatomų asignavimų mokslui ir studijoms. Ar nereikėtų papildyti šios dalies – “pagal patvirtintas mokslinių tyrimų programas”? O 2 dalyje kaip tik apie tai ir kalbama. Ačiū.

R.KAIRELIS. Gerai, ačiū. Mes palikome galioti seną nuostatą, bet iš tikro, tarkime, mūsų ministerijos biudžete yra numatomos tam tikros lėšos, iš kurių būtų finansuojami tokie tyrimai. Aš priimu jūsų pastabą.

PIRMININKAS. Toliau klaus Seimo narys D.Paukštė.

D.P.PAUKŠTĖ. Gerbiamasis viceministre, kaip aš matau, spalio 10 d., atrodo, numatytas svarstymas. Ar jūs turite viltį, kad šis Seimas dar spės priimti šį įstatymą?

R.KAIRELIS. Aš tikiuosi, nes įstatymas be galo svarbus mums ir žmonėms svarbus. Būtų labai gerai, kad dar šis Seimas spėtų jį apsvarstyti ir priimti. Tikiuosi. Bet įstatymas gana sudėtingas, iš karto sakau. Aišku, svarstymas gali užtrukti.

D.P.PAUKŠTĖ. Apie tą aš ir kalbu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nežiūrėkime taip pesimistiškai į gyvenimą. Su šiuo Seimu nesibaigs mūsų valstybės gyvenimas ir darbai, kuriuos turi kas nors atlikti. Todėl, aš manau, dalykai, kurie prasideda dabar, tikėkimės, vis dėlto tęsis ir toliau.

Klausia Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis viceministre, pavyzdžiui, 6 straipsnyje jūs rašote: “Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendina valstybės politiką saugos ir sveikatos darbe srityje”. Ar tai reiškia, kad prasideda abiejų ministerijų – Socialinių reikalų ministerijos ir Sveikatos ministerijos integravimo procesas. Ar tas projektas yra suderintas su Sveikatos apsaugos ministerija? Aš asmeniškai irgi pritarčiau, kad toks procesas prasidėtų. Bet jeigu atsižvelgtume į padėtį, kurioje mes esame, kai sveikatos problemas kuruoja viena ministerija, jūsų funkcijos yra kitokios, šis įstatymas pakankamai supainioja tas funkcijas.

R.KAIRELIS. Aš tiesiog noriu pasakyti, kad ir senajame įstatyme buvo taip pat įrašyta, kad saugos darbe valdymo funkciją atlieka mūsų ministerija. Vis dėlto tie klausimai, kurie dabar yra pateikti šiame naujajame projekte, ta atsakomybė, aišku, dalis klausimų yra sprendžiama kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Visiškai teisingai. Dalį klausimų, dalį įstatymus papildančių teisės aktų tvirtina du ministrai. Bet vis dėlto viena ministerija, kuri koordinuoja, kaip ir daugumoje Europos Sąjungos valstybių, yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri turi savo rankose laikyti galutinius koordinavimo galus. Taigi mes tą ir nurodėme šiame straipsnyje.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre Kaireli. Atsakėte į visus klausimus. O dabar Seimas turi apsispręsti dėl pagrindinio komiteto. Yra siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar jūs pritartumėte tam siūlymui? Ačiū. Siūloma svarstyti spalio 12 dieną. Ar sutinkate?

R.KAIRELIS. Norėčiau, kad papildomas komitetas būtų Sveikatos reikalų komitetas.

PIRMININKAS. Sveikatos reikalų komitetas, taip. Ar sutinkate, kad jis būtų papildomas? Be abejo, iš tikrųjų kiekvienas komitetas turi teisę svarstyti kiekvieną svarstomą įstatymą. Taigi sutarta dėl komitetų ir svarstymo datos. Ačiū. Ar galima pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 59, 224, 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 172²⁶ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2879 (pateikimas)

Buvo registracija, truputį lukterkite, žinote, paskui labai susidėvės technika. Geriau pradėkime kito projekto pateikimą. Tai Administracinių teisės pažeidimų kodekso 59, 224, 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 172²⁶ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2879. Pranešėjas – viceministras V.Grušauskas. Prašom.

V.GRUŠAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, parengto įstatymo projekto tikslas yra sudaryti teisines sąlygas geriau kontroliuoti, kaip eksploatuojami valstybei priklausantys melioracijos įrenginiai, taip pat nustatyti žemės ūkio produkcijos pirkėjų atsakomybę už nustatytos informacijos apie atsiskaitymus už žemės ūkio produkcijos būklę nepatenkinimą. Šiuo metu Administracinių teisės pažeidimų kodekso 59 straipsnis numato atsakomybę ne už visus melioracijos įrenginių eksploatavimo pažeidimus. Todėl mūsų tikslas yra praplėsti šį sąrašą, kad atsakytų tie žmonės, tie fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie eksploatuoja melioracijos įrenginius jiems priklausančiame žemės plote. Visi statiniai kaimo vietovėse statomi iš esmės melioruotoje žemėje ir statant neretai pažeidžiami joje esantys melioracijos įrenginiai. Todėl ūkio subjektai privalo turėti administracinę atsakomybę už statinių melioruotoje žemėje statybą. Neturint tam tikrų melioracijos eksploatavimo instrukcijų, kurias išduoda specialistai, negalima vykdyti darbų.

Kodeksas taip pat papildomas nauju 172 straipsniu, kuris nustato atsakomybę žemės ūkio produkcijos pirkėjams už klaidingą nustatytą informaciją apie atsiskaitymų už žemės ūkio produkcijos būklę, kai ji yra pateikiama valstybės institucijoms. Teikti informaciją įpareigoja Seimo priimtas Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatymas. Kodekso 224 straipsnio papildymas nustato, kad administracinių teisės pažeidimų bylas, numatytas 172 straipsnyje, nagrinėja rajonų arba miestų apylinkių teismai, apylinkių teismų teisėjai. Keičiant 259 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakciją nustatoma, kad už 59 ir 172 straipsniuose numatytus pažeidimus administracinių teisės pažeidimų protokolus surašo apskričių viršininkų administracijos pareigūnai arba tam įgalioti valstybės tarnautojai. Priėmus šį įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis viceministre, pagal dabartinę būklę didžiausias pažeidėjas būtų valstybė, kadangi melioracijos įrenginiai yra valstybiniai įrenginiai, jų priežiūrai turi būti tam tikros lėšos, o valstybė tų lėšų neskiria ir melioracijos įrenginiai kas kartą vis labiau genda. Bandymas šią bėdą užkrauti ant niekuo nekaltų žmonių, t.y. ūkininkų, kuriems tie melioracijos įrenginiai neperduoti, ir nėra jūsų nuosavybė, man yra nesuprantamas dalykas. Valstybė nori nusimesti nuo savo pečių tam tikrą naštą, savo nuosavybę atiduoti kitiems ir dar bausti už tai, kad jos nuosavybė neprižiūrima.

V.GRUŠAUSKAS. Gerai, aš jūsų klausimą supratau. Jūs tikrai esate dėl daug ko teisus. Aš tik norėjau pasakyti ir pabrėžti, kad 59 ir 172 straipsnių pakeitimai, kuriuose nustatyti pažeidimai, yra smulkūs, t.y. ką turi daryti ūkininkas, atgavęs savo žemę. Jis turi nušienauti griovio surinktuvo šlaitus, iškirsti krūmus, nuvalyti arba išvalyti griovio dugną, jeigu yra susidariusių sąnašų. Tai yra tokie nežymūs, nedideli pakeitimai, o kas priklauso valstybei, tai šiuose straipsniuose apie tai nekalbama.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, aš maždaug apie tą patį. Noriu pasakyti, kad šiuo atveju turėtų būti kokia nors startinė pozicija. Juk dabar yra ir šlaitai apaugę krūmais, ir latakai nevalyti, ir, sakykim, sniegas bus nenukasamas. Dėl sniego tiek to, bet, sakykim, dabar yra apaugę šlaitai, nevalyti latakai, tai kam šiandien atiduosite tuos įrenginius saugoti? Vadinasi, jeigu žmogus nuo šios dienos turi pradėti saugoti, tai jis turi priimti, sakykim, ir šlaitus kaip šlaitus, ir išvalytus latakus, ir pan. Kaip su ta startine pozicija prieš atiduodant ir nuo rytojaus, sakykim, pradedant bausti? Ačiū.

V.GRUŠAUSKAS. Į Melioracijos įstatymą yra įrašyti visi tie dalykai, kuriuos turi prižiūrėti žemę atgavęs savininkas arba nuomotojas, kuris nuomoja žemę iš realaus savininko.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų atsakymus. Dabar kalbos dėl motyvų. Prieš kalbės Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Aš esu prieš dėl to, kad tie melioracijos įrenginiai nėra ūkininko arba dar kokio nors subjekto, jie yra valstybės. Tas klausimas jau iškilęs senokai ir kaip tik vykdomoji valdžia labai nenoriai bando iš esmės jį spręsti. Galima prižiūrėti tuos įrenginius, kai jie kam nors perduodami. Turi būti perdavimo aktas, įrenginių įvertinimas, nustatoma tam tikra jų kokybė, galų gale ūkininkas gali priimti ir gali nepriimti, nes gal jam tie melioracijos įrenginiai visiškai nereikalingi. Iš esmės visa tai nepadaryta, todėl bandymas iš viršaus primesti jiems atsakomybę prieštarauja bet kokioms teisės normoms. Aš nežinau, jeigu ūkininkas skųsis, tai, ko gero, laimės dėl tų dalykų teisme. Todėl aš prieštarauju tokiam būdui, kai kam nors bandoma užkrauti svetimą naštą. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieštaraujate, tačiau, manau, nesate prieš pritarimą po pateikimo, tiesa? Prieštaraujate… Gerai. Tada mes turėsime išspręsti šį klausimą. Prašom registruotis. Prašome grįžti į savo vietas ir registruotis.

Užsiregistravo 33 Seimo nariai.

Turėsime apsispręsti, ar pritariame šiam projektui po pateikimo. Tie, kurie pritariate, prašom spausti mygtuką “už”, kiti renkasi kitus mygtukus. Balsavimas pradėtas.

Už – 18, prieš – 4, susilaikė 4. Yra pritarta po pateikimo. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar su tuo sutinkate? Ir kaip papildomas komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Sutinkate? Ačiū. Siūloma svarstyti spalio 12 d. Ar su tuo sutinkate? Žinoma, dar šiais metais. Ačiū, kad sutikote. Tad pritariame po pateikimo projektui Nr.P-2879.

Darbo sutarties įstatymo 29 ir 32 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2723 (svarstymas)

Kitas projektas yra Nr.P-2723 – Darbo sutarties įstatymo 29 ir 32 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji kolegos. Darbo sutarties įstatymo 29 ir 32 straipsnių pakeitimo iniciatorius buvo mūsų kolega R.Didžiokas. Jo, glaustai šnekant, iniciatyva buvo tokia, kad darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai sumažinamas darbuotojų skaičius dėl gamybos ir darbo organizavimo pakeitimų, nereikėtų taikyti, kai valstybinė įstaiga reorganizuojama į valstybinę įmonę arba atvirkščiai. Atvirai kalbant, tai būtų tam tikros išimties numatymas Darbo sutarties įstatyme. Mūsų komitetas jau šioje kadencijoje turi patirtį, kai mes iš pradžių papildėme sąlygas, dėl kurių darbdavys gali inicijuoti atleidimą, o po to, kai mes jas šalinome, atkreipė dėmesį ir labai preciziškai laikėsi Seimo Teisės departamento pateiktų išvadų. Taip pat Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadų šiuo siūlomu klausimu. Galėčiau tiktai pacituoti, ką pasakė Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Europos Tarybos direktyva 77-187 dėl valstybės narių teisės aktų, susijusių su darbuotojų teisių išsaugojimu, įmonių verslo dalių perdavimo atveju, derinimo nuostatos numato, kad reorganizuojant įmonę darbo sutartys su darbuotojais nenutraukiamos ir darbo santykiai tęsiasi. Minėtos direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad pats savaime įmonių verslo ar verslo dalių perdavimas, reorganizavimas negali būti darbuotojų atleidimo pagrindas. Projekto iniciatorius sakė, kad tai neturėtų būti taikoma, nes čia yra labai specifinė valstybinė įmonė, po kurios reorganizacijos jos darbuotojai tampa valstybinės įstaigos valstybės tarnybos subjektais. Tačiau bet kuriuo atveju darbo sutartis pati savaime nepereina į tarnybos sutartį. Ji turi pirma pasibaigti, o paskui turi prasidėti tarnybos sutartis. Todėl mes manome, kad šiuo atveju tie žmonės, kuriems būtų pritaikyta iniciatyva nutraukti darbo sutartį ir dėl to būtų šiek tiek apribotos jų socialinės garantijos… yra nepagrįsta. Komitetas taip pat mano, kad ir 32 straipsnis, kuris dabar labai trumpas, glaustas ir sako, kad įmonėms susijungus, įmonę padalijus, prisijungus prie jos ar pakeitus įmonės rūšį darbuotojų darbo santykiai tęsiasi, ta išlyga, kad tęsiasi, tačiau tai netaikoma tiems asmenims, kurie susiję su minėtu reorganizavimu, irgi yra nepagrįsta. Todėl komitetas, negaliu prisiminti, man atrodo, kad bendru sutarimu, taip, bendru sutarimu mano, kad toks Darbo sutarties įstatymo taisymas, kai jis prieštarauja tarptautinės teisės aktams ir direktyvoms, paprasčiausiai būtų nereikalingas, ir siūlo šio įstatymo projektą atmesti.

PIRMININKAS. Dabar prašom registruotis ir apsispręsime dėl komiteto siūlymo. Komitetas nutarė siūlyti šį projektą atmesti. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 29 Seimo nariai. Dabar balsuosime. Tie, kurie pritaria komiteto siūlymui, kad šį projektą atmestume, spaudžia “už”, kiti spaudžia kitus mygtukus. Balsavimas prasidėjo.

Reikėjo 36, kad būtų atmesta. Kadangi tiek net neužsiregistravo, tai, aišku, ir nėra. Už yra 21, prieš – 1 ir 5 susilaikė. Gal būtų pasiūlymas grąžinti šį projektą iniciatoriams patobulinti? (Balsai salėje) Klausykit, mes juk šiuo momentu neturim tos galimybės. Prašau Seimo narį J.Beinortą, komiteto pirmininką.

J.BEINORTAS. Taisyti reikėtų ne šitą įstatymo projektą, o taisyti reikėtų Europos teisę, jos konvencijas. Aš nesu toks optimistas, kad kas nors tai darys. Todėl manau, kad mes galime laikyti, jog šiandien nebalsuota po svarstymo, ir pasitaikius progai patvirtinti mūsų nuostatą.

PIRMININKAS. Prašau Seimo narį A.Sysą.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, yra ir kitas pasiūlymas, kad ponas R.Didžiokas galėtų atsiimti šitą įstatymo projektą, nes būtent mūsų komiteto svarstymo metu ir sutarta, kad reikia teikti įstatymo pataisas kitam įstatymui, o ne šiam. Bus dar paprasčiau.

PIRMININKAS. Pasiūlymas būtų puikus, jeigu ponas R.Didžiokas būtų Seimo posėdyje, tačiau jo nėra. Manau, kad šiuo momentu nėra kitos išeities, reikia padaryti balsavimo pertrauką ir galbūt kitame Seimo posėdyje pabaigti balsavimą. Manau, kad bendru sutarimu gal sutikim, kad tai yra priimtina išeitis. Ačiū jums.

Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2679 (svarstymas)

Kitas klausimas – Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2679. Pranešėjas Seimo narys J.Beinortas, taip pat ir komiteto pirmininkas. Prašau.

J.BEINORTAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke ir mieli negausūs kolegos. Šis įstatymas, kurio svarstymą pradedame, yra gerokai rimtesnis už mėginimus revizuoti darbo teisę. Šis įstatymas apima, atvirai kalbant, reorganizaciją, būtiną mūsų šalies ūkyje. Ta reorganizacija apima visas įmones ir šakas, kuriose naudojami potencialiai pavojingi įrengimai. Tai slėgimo indai, tai kėlimo transporto mechanizmai, tai yra įvairūs kiti įrengimai, susiję su rentgenologiniais darbais. Galiausiai ryžtasi įgyvendinti šalyje panašiai kaip yra Europos šalyse – atskirti potencialių įrenginių priežiūrą, tos priežiūros kontrolę nuo tų potencialių įrenginių priežiūros aptarnavimo ir darbo su jais.

Mūsų komitetas turėjo keletą posėdžių ta tema, turėjo ir svarstymus. Ir dabar yra svarstymui pateiktas jau mūsų komiteto pataisytas Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo variantas. Jis (aš norėčiau pakomentuoti) skiriasi nuo tos nuostatos, kuri buvo pirmajame projekte. Kaip pamenate, mūsų komiteto prašymu Ekonomikos komitetas taip pat šitą klausimą svarstė. Ekonomikos komiteto verdiktas buvo toks, kad šį įstatymą reikia grąžinti patobulinti. Tačiau mes per dvi vėlesnes savaites kartu su ministerijos ir suinteresuotų tarnybų žmonėmis pataisėme tą projektą taip, kad jis, mums atrodo, atitinka tuos reikalavimus, dėl kurių Ekonomikos komitete ir buvo suabejota, ar nereikia jį dar grąžinti tobulinti.

Esmę aš pasakysiu labai paprastai, kolegos, jūs tuoj suprasit. Mes išskaidom į skirtingus lygmenis atsakomybę ir funkcijas, tai yra Vyriausybės lygmuo, ką padaro Vyriausybė. Vyriausybė faktiškai nustato registrą ir atiduoda registrą tvarkyti Darbo inspekcijai. Taip pat Vyriausybė paveda atskiroms žinyboms vykdyti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros vykdytojų akreditaciją, taip pat stebėti, kad būtų nustatytos visos potencialiai pavojingų įrenginių kategorijos, kad faktiškai nebūtų toje sferoje įrenginių, išvardytų įstatymo grupėse, nepatenkančių į priežiūros laiką. Toliau – žinybinis lygmuo, kuris ieško potencialiai pavojingų įrenginių pačios priežiūros vykdymo įstaigų, jas akredituoja, tikrina jų pasirengimą. Toliau – tos pačios įstaigos, veikiančios pagal Lietuvos viešųjų įstaigų įstatymą. Jų kilmė yra tiek iš valstybinių struktūrų, tiek iš privačių struktūrų. Svarbu, kad veiktų pagal viešosios įstaigos principą, turėtų akreditaciją ir galėtų atlikti pavestą tikrinimo darbą.

Toliau – atskiras lygmuo, specifinis lygmuo yra Valstybinės darbo inspekcijos, kurios funkcijos apibrėžtos: potencialiai pavojingų įrenginių rejestro laikytoja, tvarkytoja ir kartu potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstaigų darbo kontrolierė.

Tolesnis lygmuo yra jau savininkų, kurie eksploatuoja potencialiai pavojingus įrenginius savo įmonėse. Tokiu būdu visa šita grandinė, logiškai toji seka tarnauja normaliai darbų saugos priežiūrai. Beje, visas šis įstatymas skirtas tam, kad mūsų pramonėje, mūsų gamybos šakose būtų kuo didesnė nelaimingų atsitikimų prevencija, avarijų prevencija. Viskas, kas šiame įstatyme išdėstyta, iš esmės ir apima saugą darbe.

Ekonomikos komitete, taip pat mūsų komitete gauti siūlymai arba nesutikimai dėl to, kad, pavyzdžiui, elektros priežiūros kontrolės funkcijos yra susiaurintos arba neapibrėžtos. Aš iš karto galiu pasakyti. Iki šiol beveik visos žinybos turėjo savo vadinamąsias priežiūros įstaigas, kurios daugeliu atveju dubliuodavo viena kitą ir dauguma dalykų nebūdavo būtini. Pavyzdžiui, Ūkio ministerijoje veikusi Elektros įrenginių priežiūros inspekcija svarbiausiu savo dalyku laikė elektros energijos panaudojimo pagrįstumą, efektyvumą ir tik po to kalbėdavo apie potencialiai pavojingų įrenginių, šiuo atveju elektros įrenginių, priežiūrą. Todėl mes manome, kad čia nereikėtų išeiti už darbų saugos ribų, o elektros įrenginių naudojimo pagrįstumas arba jų efektyvumas, ar kiti reikalavimai jau kyla iš paties savininko tikslo: savikainos mažinimo ir pigumo.

Dar galėčiau pasakyti, kad buvo pateikti ir kolegos Alg.Butkevičiaus pasiūlymai. Dėl šių pasiūlymų (gaila, nematau kolegos Algirdo) turiu pasakyti, kad jie šiek tiek eina lygiagrečiai, tačiau nesusikerta su mūsų įstatymu. Kolega Alg.Butkevičius manė, kad tuo atveju reikėtų visas tas priežiūros įstaigas kildinti arba tapatinti kaip valstybines įstaigas. Mes manome, kad visiškai nebūtina. Jau šiuo metu Lietuvoje yra tokių įstaigų, kurios nėra kilusios iš valstybinės įmonės, o yra susikūrusios. Svarbu, kad tiktai tos įstaigos turėtų akreditaciją tam darbui atlikti, kad turėtų tam parengtus kadrus ir kad veiktų kaip viešoji įstaiga, tai yra nebūtų pelno siekianti.

Kartu turiu pasakyti, kad nuo pirmojo įstatymo projekto iki šio buvo nemažai pasiūlymų ir buvo diskutuojama, kaipgi bus su kainom. Buvo atkreiptas dėmesys ne tik į tai, kad, sakykim, monopolistė, įmonė monopolistė (jeigu galima dar vieną minutę), gali padiktuoti kainas, ir, pavyzdžiui, savininkai, kuriems ta priežiūra privaloma, privalo kviesti instituciją tą prievolę vykdyti, gali pasirodyti per brangu. Kita vertus, mus pasiekė informacija, kad mūsų kaimyninėje Latvijoje Vokietijos įmonės, būdamos įregistruotos ir atlikdamos tokią pat priežiūrą, dempinguoja vietinius priežiūros subjektus ir išstumia juos iš rinkos, nes faktiškai atlieka darbus daug pigiau. Mes šiuo atveju ilgai svarstėm, ką reikia įstatyme įrašyti. Įrašėme tokią nuostatą, kad vis dėlto valstybei paliekama teisė nustatyti maksimalius, t.y. didžiuosius įkainius ir tarifus tiems priežiūros darbams atlikti. Minimalaus lygmens, mes manome, šiuo atveju nereikia, nes iš tikrųjų kiekviena įmonė, dalyvaujanti šioje priežiūros rinkoje, stebės savo konkurentą, ir jeigu anas bandys dempinguoti, tai mes Lietuvoje turime Antidempingo įstatymą, kurio Latvijoje nėra. Todėl toks kainų įvedimas yra reikalingas.

Dar šiek tiek dėl pono Alg.Butkevičius pataisų. Aš manau, kad daugelis jo pataisų mūsų įstatyme jau yra vienaip ar kitaip atspindėta. Tačiau dėl vienos generalinės linijos jisai nori, kad visos tos įstaigos liktų valstybės, arba kildintos iš valstybinių, mūsų komitetas mano, kad to nereikia. Pavyzdžiui, yra gerai techniškai pasirengusi įmonė Panevėžio gamykla “Ekranas”, kuri tam tikriems potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros darbams atlikti tikrai dabar gali įsteigti laboratoriją. Toji laboratorija gali veikti kaip viešoji įstaiga ir tada to nereikės.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau Ekonomikos komiteto vardu turėtų kalbėti Seimo narė J.Matekonienė. Jos dabar nėra, todėl kalbės Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Seimo Ekonomikos komitete apsvarstytas Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Svarstant projektą komitete paaiškėjo, kad praeity nepakankamai tiksliai apibūdintos pavojingų įrenginių priežiūrą atliekančių įstaigų funkcijos ir nenustatyta jų atsakomybė. Be to, įstatymo projekte nereglamentuota teikiamų paslaugų kainų už įrenginių techninį patikrinimą nustatymo tvarka. Įvertinę visa tai, 11 komiteto narių (2 susilaikė) balsavo už tai, kad projektas būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti. Tačiau pagrindinis komitetas, atsižvelgdamas į Ekonomikos komiteto pasiūlymus, patobulino projektą ir iš dalies atsižvelgė į Ekonomikos komiteto siūlymus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas neužsirašė dalyvauti diskusijoje. Prašom registruotis. Kol registruojamės, girdėjau, kad yra siūloma pritarti bendru sutarimu. Ar yra bendras pritarimas po svarstymo? (Balsai salėje) Pasirodo, ne.

Užsiregistravo 28 Seimo nariai.

Klausimas yra dėl komiteto patobulinto projekto. Tie, kurie pritaria komiteto patobulintam projektui, spaudžia mygtuką “už”, kiti – kitus mygtukus. Balsavimas pradėtas, prašom balsuoti.

Už – 20, prieš nėra, susilaikė 3. Projektui Nr.P-2679 pritarta po svarstymo.

Yra Seimo nario Alg.Butkevičiaus pataisos. Prašyčiau komiteto pirmininką pakomentuoti tas pataisas.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, truputį gaila, kad nėra paties Algirdo, bet manau, kad… Pirmoji pastaba buvo tokia: “Įgaliota įrenginių techninio patikrinimo įstaiga – viešoji įstaiga – veikia pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą, jai valstybės institucija suteikia įgaliojimus vykdyti patikrinimus ir į kurios valdymo organus įeina įstaigos steigėjų, tarp jų institucijos, suteikusios įgaliojimus vykdyti įrenginių techninius patikrinimus, atstovai bei įgaliotos įrenginių techninio patikrinimo įstaigos paslaugų gavėjo ir šios įstaigos dalininko atstovai”. Reikalas tas, kad mūsų įstatymo pagrindas yra trišalis principas: dalininkai, t.y. tos pačios įstaigos steigėjai, kita vertus, įeina tų potencialiai pavojingų įrenginių savininkai, kuriuos reikia tikrinti, ir tos institucijos, apie kurias gerbiamasis Alg.Butkevičius sako, kad tai yra tos ministerijos, žinybos atstovai. Ta trišalė grupė iš esmės ir valdo tą viešąją įstaigą pagal Viešųjų įstaigų įstatymą.

Noriu pasakyti, kad daugeliu atvejų Alg.Butkevičiaus pataisos buvo dėl pirmojo varianto, o antrajame variante mes vienaip ar kitaip tai išsprendėme, išskyrus vienintelį dalyką. Jis manė, kad visos priežiūrą vykdančios įstaigos turi būti kilusios iš valstybės ir būti valstybės turto dalis. Aš manau, jog jeigu mes tik taip žiūrėsime, atsiras monopolistų. O mūsų įstatyme parašyta, kad nesvarbu, kiek yra pretendentų vykdyti priežiūrą, bet jie visi registruojasi ir gauna kreditą, veikia kaip viešosios įstaigos. Po to savininkams siūlo sudaryti su jomis sutartis, kad jie pasirengę vykdyti tų įrenginių priežiūrą. Taigi skirtumas toks, jog kolega Alg.Butkevičius siūlo, kad būtų tik valstybinės, o mūsų nuostata, kad jos gali būti kilusios iš apačios, privačios institucijos, užsiregistravusios kaip viešosios įstaigos, tačiau visos veikia pagal vienas viešųjų įstaigų taisykles.

PIRMININKAS. Kuris straipsnis, kad būtų galima…

J.BEINORTAS. Tai yra šio įstatymo 8 ir 9 straipsniai, daugiau 9 straipsnis. Tai išdėstyta mūsų įstatymo 8 ir 9 straipsniuose. Mūsų komiteto išvadoje tai yra 4 ir 5 straipsniai. Mes nepritariame, nes laikomės nuostatos, kad tai gali būti ne vien tik iš valstybinių įstaigų persiorganizavusi įstaiga. Gali būti ir iš…

PIRMININKAS. Dabar balsuodami apsispręsime, ar pritariame Alg.Butkevičiaus siūlomai pataisai. Prašom registruotis. Reikia registruotis, nes aš, pasirodo, niekada neužsiregistruoju ir nematyti, kad aš dalyvauju. Registruojamės dėl manęs. Ačiū. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 24 Seimo nariai.

Dabar balsuosime, ar pritariame Alg.Butkevičiaus siūlomai pataisai pakeisti 4 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip, kaip yra pasiūlyta. Tie, kurie pritaria Alg.Butkevičiaus pasiūlymui, spaudžia mygtuką “už”, kiti – kitus mygtukus. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Už – 6, prieš – 7, susilaikė 10. Taigi Seimo nario Alg.Butkevičiaus siūlymui nepritarta, o pritarta komiteto patobulintam variantui. Taigi projektui Nr.P-2679 pritarta po svarstymo. Ačiū.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos banko valdomo turto perdavimo" projektas Nr.P-2834 (pateikimas)

Kitas klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos banko valdomo turto perdavimo” projektas Nr.P-2834. Šį projektą pateikia Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, prieš tam tikrą laiką man teko pradėti susirašinėjimą su Vyriausybe, su Valstybės kontrole keliant klausimą, kiek yra tokių objektų, kurie nesusiję su valstybinių institucijų pagrindinėmis funkcijomis, ir ar tikslinga juos toliau išlaikyti tų institucijų balanse, nes neretai tokius objektus reikia daugiau ar mažiau dotuoti. Galiausiai 2000 m. vasario 23 d. Vyriausybė priėmė sprendimą dėl įvairių pastatų, poilsiaviečių, pirčių ir kitų panašių objektų perdavimo Turto fondui bei tolesnio privatizavimo ir iš esmės išsprendė tą problemą. Kartu po tam tikro laiko kreipėsi į Seimą dėl Lietuvos banko valdomo atitinkamo turto, nes Vyriausybė savo nutarimais negali liesti banko turto. Tą, atrodo, mes galėtume padaryti. Taigi aš ir parengiau Seimo nutarimo projektą dėl dalies turto, kurį šiuo metu patikėjimo teise valdo Lietuvos bankas, perdavimo Valstybės turto fondui.

Koks gi tai turtas? Tai poilsio namai, gyvenamieji namai, pirtys, katilinė Palangoje ir kiti objektai, kurie, atrodytų, nesusiję su pagrindinėmis banko funkcijomis. Po projekto įregistravimo buvo gautas Lietuvos banko raštas, kuriame jie nesutinka su tokiu mūsų sprendimo būdu tiek teisiškai, tiek dalykiškai. Teisiškai jie bandė įrodinėti, kad mes neturime teisės apskritai liesti jų turto, tačiau mūsų Teisės departamentas yra pareiškęs kitokią nuomonę. Šis ginčas vyksta ir dabar svarstant naują Lietuvos banko įstatymą. Aš manau, kad šis projektas gali būti tuo pačiu aspektu toliau nagrinėjamas Biudžeto ir finansų komitete kartu su tuo dideliu Lietuvos banko įstatymo projektu. Dėl čia įrašytų atskirų objektų, aišku, galima diskutuoti. Tikriausiai svarstant galima sąrašą tikslinti, gal kai kuriuos objektus ir palikti Lietuvos banko balanse. Nes jeigu yra tiesa, ką jie rašo, kad dalis butų statusą turinčių patalpų yra naudojamos kaip Kredito įstaigos departamento darbuotojų darbo vietos, reikėtų palinkėti, jog tas statusas būtų normaliai įteisintas Valstybinėje kadastro registro įmonėje, iš kurios gautais duomenimis remdamasis ir pateikiau šio nutarimo turinį sudarančių objektų sąrašą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū Seimo nariui J.Razmai. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nereikėtų šio nutarimo projekto derinti ir svarstyti kartu su Lietuvos banko įstatymo projektu, nes ir jūs žinote, ir mes žinome, kad jie daug nori, tai kaip jie išsikovos tą? Jeigu išeina, kad virš jų tik dangus, tai, matyt, ir čia nevisiškai būtų pagrįstas nutarimas. Ačiū.

J.RAZMA. Iš tiesų aš su jumis sutinku. Atrodo, kalbėdamas aš minėjau, kad tuo teisiniu aspektu, kiek mes galime paimti ar negalime paimti Lietuvos banko turto, į šį mano nutarimo projektą ir jūsų minėtą įstatymą reikia žiūrėti kartu. Aš netgi neatmesčiau galimybės, kad jeigu tas ginčas taip tęsis, kaip dabar jis vyksta, gal net reikėtų Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą ir išsiaiškinti, kaip ten iš tikrųjų yra su tuo Lietuvos banko turtu, ar tai yra trečioji nuosavybės rūšis. Nes aš bent žinojau dvi nuosavybės rūšis – tai valstybinę ir privačią, bet, atrodo, dar gali būti Lietuvoje ir trečia nuosavybės rūšis – tai Lietuvos banko turtas. Gal jį galima ir taip išaiškinti? Aš tikrai sutinku, kad šis projektas būtų nukreiptas Biudžeto ir finansų komitetui ir kartu svarstomas neskubant, ramiai.

PIRMININKAS. Toliau klausia Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų siūlomas projektas, be abejo, gali susilaukti labai didelio pritarimo, nes dabar yra tokia bendra nuostata. Tačiau ar nebus taip su šiuo siūlomu turtu, kaip su Seimo vila prie Ungurio ežero, kuri dabar yra atiduota Valstybės turto fondui, tačiau nuo to nei Turto fondui, nei Seimui, nei valstybei nė kiek ne geriau?

J.RAZMA. Iš tiesų mes dėl Seimo poilsio namų parodėme pavyzdį anksčiau priimdami sprendimus – atidavėme pagrindinius poilsio namus Turto fondui. Žinoma, labai gaila, jeigu Turto fondas per tokį ilgą laiką nesugeba efektyviai jų privatizuoti. Tai iš tiesų aš galiu tik palinkėti Turto fondui energingiau veikti, surasti rimtą investuotoją, kuris tuos ir jūsų minėtus poilsio namus pakeltų į aukštesnį lygį, ir jie galėtų tapti pelninga įmone.

PIRMININKAS. Atsakėte į visus klausimus, nes aš pats negaliu klausti, kaip katilinė pajūryje padeda Lietuvos bankui šildytis Vilniuje? Bet čia kitas klausimas. O dabar dėl motyvų. Niekas nenori kalbėti už ir prieš? Aš manyčiau, kad tai yra lyg ir pritarimas. Ar tuomet galima sakyti, kad bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nėra? Nepritariate. Prašom… Žinoma, pirmiausia registruokimės. Kol kas, kol nebalsuojame, galite diskutuoti.

Užsiregistravo 27 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Tie, kurie pritaria pateiktam projektui, spaudžia “už”, kiti spaudžia kitus mygtukus. Balsavimas prasidėjo.

Už – 13, prieš – 9, susilaikė 2, tad buvo pritarta po pateikimo. Dabar dėl komitetų. Ar pritartumėte, kad tai būtų Biudžeto ir finansų komitetas? Ačiū. Dėl svarstymo datos. Ar būtų priimtina, kad tai būtų spalio… Gerbiamasis Listavičiau, per kiek laiko galėtumėte apsvarstyti šį klausimą? Ar iki trečios galėtumėte? Gerai. Spalio 3 d., sutinkate su tuo? Dvi savaites, tai būtų 10. Ačiū.

Žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2874 (pateikimas)

Buvo pritarta po pateikimo projektui Nr.P-2834. Kitas klausimas yra Žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2874. Prašau Seimo narį A.Matulą.

A.MATULAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes prieš keletą mėnesių priėmėme Lietuvos Respublikos žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymą. 10 straipsnyje įtvirtinome nuostatą, kad draudžiami bet kokie civiliniai sandoriai. Tokia nuostata iš esmės nesudaro galimybės Lietuvai dalyvauti tam tikruose tarptautiniuose projektuose, tokiuose kaip “Eurotransplantas”, “Skandinavtransplantas”. Priimto Civilinio kodekso 2²⁵ straipsnyje rašoma, kad tais atvejais negalimi komerciniai sandoriai. Šio pateikimo esmė ir yra, kad 10 straipsnyje vietoj nuostatos, kad draudžiami bet kokie civiliniai sandoriai, reikia įrašyti “civiliniai komerciniai sandoriai”. Tai atvertų galimybę Lietuvai dalyvauti šiose tarptautinėse programose ir keistis organais. Šis projektas yra suderintas su Organų transplantacijos biuru, būtent jų prašymu ir teikiu šį įstatymo projektą. Nes, mano manymu, dabar Organų transplantacijos biuras dirba labai gerai, efektyviai ir pastebėjęs šią spragą prašo mūsų teikti šį įstatymo projektą. Projektas suderintas su Lietuvos žmogaus teisių centru. Sveikatos apsaugos ministerija irgi pritarė. Šiam projektui pritarė visas mūsų komitetas. Todėl labai prašyčiau jūsų pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori paklausti.

A.MATULAS. Gaila.

PIRMININKAS. Ne, ne, mes mėginam taupyti laiką. Kai yra puikus pristatymas, viskas aišku, nėra klausimų. Dėl motyvų. Atrodo, niekas nenori kalbėti dėl motyvų. Todėl bendru sutarimu pritariame po pateikimo. Ar tai tiesa? Ačiū. Ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Sveikatos reikalų komitetas? Ačiū. Ar siūlytumėte papildomų komitetų? Ne. Ar sutiktumėt, kad svarstymo data būtų spalio 3 diena? Ačiū. Buvo pritarta po pateikimo projektui Nr.P-2874.

Teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 9, 14 17, 20, 21, 22, 23, 24, 26 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2853 (pateikimas)

Toliau vyks Teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 9, 14, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 26 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.P-2853 pateikimas. Pranešėjas – viceministras V.Janonis. Prašau.

V.JANONIS. Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 17 d. protokolą Nr.25 “Dėl verslo sąlygų gerinimo, priemonių rengimo, laikinųjų darbo grupių pasiūlymų” ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sekretoriaus 2000 m. liepos 4 d. pavedimą Nr.66328, Aplinkos ministerija parengė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 9, 14, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 26 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai ir papildymai yra susiję su detaliojo planavimo procedūrų atlikimo terminų sutrumpinimu. Detaliesiems planams rengti planavimo sąlygų išdavimo terminas numatomas per 20 darbo dienų, detaliųjų planų tvirtinimo savivaldybėje terminas nuo vieno mėnesio sutrumpinamas iki 20 darbo dienų, derinimo procedūra vienoje institucijoje sutrumpinama nuo 20 darbo dienų iki 10 darbo dienų, derinant vietos savivaldos institucijoje kompleksiškai teritorijų planavimo dokumento tikrinimo procedūra sutrumpinama nuo vieno mėnesio iki 10 darbo dienų, susipažinti su parengtais detaliaisiais planais vietoje vietoj vieno mėnesio skiriamas 15 darbo dienų laikotarpis. Aplinkos ministerijai perėmus Statybos ir urbanistikos ministerijos funkcijas, yra siūlomi visi su šių funkcijų perdavimu susiję pakeitimai. Įstatymo projekto 2 straipsnis papildytas sąvoka “planavimo sąlygos”.

Priėmus šias įstatymo pataisas neigiamų pasekmių nenumatoma. Projekto nuostatos su Europos Sąjungos teisės aktais nėra susijusios. Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Šį pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo departamento direktorius G.Tiškus, Urbanistikos ir architektūros skyriaus vyresnioji specialistė L.Skaistgirienė. Tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Seimo narys K.Šavinis. Prašau.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis viceministre, aš norėčiau atkreipti dėmesį į 6 straipsnį. Pastaba turėtų būti tokia, kad valdyba savivaldybėse dabar visada sudaroma, todėl čia tos pastabos dėl detaliųjų planų tvirtinimo, kai valdyba nėra sudaroma, nereikia. Antras dalykas. Planas patvirtinamas per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo datos. Juk taryba per mėnesį tik vieną kartą renkasi. Vadinasi, to termino gali nepakakti. Gal pabandykim valdybai siūlyti.

9 straipsnis. Dėl derinimo procedūros. Sakykit, kaip jūs suprantat -“Derinimo procedūra atliekama savivaldybės administracijos struktūrai išdavus planavimo sąlygas kompleksiškai ir turi būti baigta per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai buvo pateiktas prašymas”. Juk projektų derinimai būna ne tik savivaldybės institucijų, būna ir nuo joms nepriklausančių institucijų: priešgaisrinės, visuomenės sveikatos. Ir apskritai daugelio kitų valstybės institucijų. Kaip jūs įsivaizduojate vien tik savivaldybės administracijai užkrauti tą naštą?

V.JANONIS. Šiuo metu savivaldybėse jau yra daroma taip, kad savivaldybės sušaukia minėtų jūsų organizacijų atstovus ir kompleksiškai peržiūri projektus. Vadinasi, įsigalioja vieno langelio principas, nes užsakovas neturi vaikščioti į priešgaisrinės, gamtosaugos departamentus ar kitus. Taip yra sutrumpinamas laikas.

K.ŠAVINIS. Bet atsako savivaldybės. O jeigu jie neateina, jeigu…

V.JANONIS. Bet kuriuo atveju tuos pagalbinius specialistus savivaldybės turi sušaukti ir prisiima atsakomybę. Į pirmą ir antrą jūsų pastabas tikrai bus atkreiptas dėmesys, svarstant bus pataisyta.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, kodėl tik šiuo metu pastebėta, kad detaliesiems planams rengti planavimo sąlygų išdavimo ir kitus terminus galima gerokai trumpinti lyginant su anksčiau buvusiais? Gal galima buvo tai padaryti kur kas anksčiau? Ačiū.

V.JANONIS. Visų pirma mes dar nesam įsitikinę, ar iš tikrųjų šis sutrumpinimas, kurį iš esmės iškėlė Saulėlydžio ir Saulėtekio komisijos, labai pasiteisins. Gali būti tokių faktų, kad iš tikrųjų pasireikš skubotumo faktoriai. Bet tendencija yra tokia ir ji atsirado šiuo metu.

PIRMININKAS. Seimo narė L.Andrikienė.

L.L.ANDRIKIENĖ. Ačiū. Aš noriu pateikti viceministrui tokį klausimą. Nereikia būti nei Saulėlydžio, nei Saulėtekio komisijos nariu, pakanka nuvažiuoti į vieną priėmimą su gyventojais. Žmonės laukia žemės sklypų pusę metų ir ilgiau, atsakymo iš savivaldybės pagrindinis motyvas yra, kad neparengtas detalusis planas. Tačiau kalbėdami su savivaldybių žmonėmis jie sako, kad viena iš priežasčių yra biudžetiniai asignavimai, kurių, deja, nepakanka. Aš sveikinu šio įstatymo straipsnių pakeitimus ir papildymus. Manau, kad jie labai reikalingi. Tačiau ar jums neatrodo, kad jeigu mes neparemsim šio įstatymo tam tikru finansavimu, iš mūsų įstatymo liks tiktai geri norai.

V.JANONIS. Aš turėčiau atkreipti dėmesį pritardamas jūsų minčiai, kad ne tik detaliųjų, bet savivaldybės neparengė ir bendrųjų planų. Kitaip sakant, negali būti kalbama apie žemės grąžinimą ir restitucijos aktus būtent dėl savivaldybių menko finansavimo. Pavyzdžiui, teritorijų projektai, ypač bendrasis planavimas, yra savivaldybės pareiga ir tą klausimą turi spręsti savivaldybė. Motyvas, kad trūksta lėšų, egzistuoja, bet tai jokiu būdu neatima atsakomybės iš savivaldybės, nes savivaldybė turi būti suinteresuota patenkinti savo piliečių poreikius.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar Seimas turės apsispręsti. Niekas nenori kalbėti dėl motyvų, todėl, manau, kad bendru sutarimu pritariame po pateikimo. Ar tai tiesa? Ačiū. Viceministre, ačiū, jūs jau baigėte. Pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar tam pritartumėte? Ačiū. Ar būtų siūlomas papildomas komitetas? Nėra. Svarstymo data yra siūloma spalio 10 d. Ar tam pritariame? Ačiū. Projektui Nr.P-2853 po pateikimo pritarta bendru sutarimu.

Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2326(3*). Religinių rankraštinių tekstų, perrašinėtų išimtinai apeiginei paskirčiai (torų), perdavimo žydų religinėms bendruomenėms ar bendrijoms įstatymo projektas Nr.P-2755(2*) (svarstymas)

Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2326 ir Religinių rankraštinių tekstų, perrašinėtų išimtinai apeiginei paskirčiai (torų), perdavimo žydų religinėms bendruomenėms ar bendrijoms įstatymo projektas Nr.P-2755. Pranešėjas – Seimo narys Ž.Jackūnas, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. Prašom.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, per laikotarpį, prabėgusį nuo svarstomo įstatymo pateikimo, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės protokolinį nutarimą “Dėl Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto”, išklausė Lietuvos žydų bendruomenės atstovų, kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų, pirmiausia Valstybinės paminklosaugos komisijos, Kultūros vertybių apsaugos departamento vadovų nuomonę bei Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos vadovybės nuostatas dėl šio projekto.

Primenu, kad Vyriausybė pritarė, jog minėto Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 24 straipsnio 6 dalis būtų papildyta 3 punktu, nustatančiu, kad išimtiniais atvejais apeiginės paskirties religiniai rankraštiniai tekstai (toros) kaip kilnojamosios kultūros vertybės gali būti negrąžinamai išvežamos iš Lietuvos Respublikos, priėmus atskirą įstatymą dėl jų išvežimo. Svarstant šį projektą komiteto nariai priėjo prie išvados, jog tikslingiausia būtų ne 6 dalį papildyti minėtu 3 punktu, o 24 straipsnį papildyti nauja 7 dalimi. Ji skambėtų, kaip matote, taip: “į registrą įrašyti arba valstybiniame muziejuje ar bibliotekoje saugomi ypatingi rankraštiniai religiniai tekstai (toros), perrašinėti išimtinai apeigų paskirčiai ir tapatinami su apeiga, Vyriausybei įstatymo nustatyta tvarka priėmus atitinkamą nutarimą gali būti negrąžinamai išvežti iš Lietuvos Respublikos apeigų tikslams”. Taip padaryti siūloma dėl to, kad galiojančio įstatymo 24 straipsnio 6 dalis reglamentuoja vertybių išvežimą pagal tarpvalstybinius susitarimus. Siūloma 24 straipsnio papildoma 7 dalis skirta atskiram kultūros vertybių tipui, ypatingiems rankraštiniams religiniams tekstams (toroms). Ji nustato, kad šie tekstai gali būti negrąžinamai perduodami ir išvežami religinėms žydų bendruomenėms remiantis Vyriausybės nutarimu, priimtu vadovaujantis atskiru įstatymu, reglamentuojančiu minėtų rankraštinių tekstų (torų) perdavimą ar išvežimą.

Komiteto nariai pritarė teikiamam 24 straipsnio papildymo projektui, 5 balsavo už šį projektą, 1 komiteto narys susilaikė. Teisės departamentas dėl šio įstatymo projekto pastabų neturi. Siūlau, gerbiamieji kolegos, pritarti Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 24 straipsnio papildymo įstatymo projektui po svarstymo.

Ir keletas pastabų dėl Religinių rankraštinių tekstų, perrašinėtų išimtinai apeiginei paskirčiai (torų), perdavimo žydų religinėms bendruomenėms ar bendrijoms įstatymo projekto. Šį įstatymo projektą parengėme atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymą, Kultūros ministerijos siūlymą, taip pat atsižvelgdami ir į Lietuvos žydų bendruomenės nuomonę. Po šio įstatymo pateikimo komitetas surengė jo išsamesnį svarstymą dalyvaujant Lietuvos žydų bendruomenėms ir Lietuvos kompetentingų valstybės institucijų atstovams. Svarstymo metu buvo pateikta kai kurių pasiūlymų, į kuriuos iš dalies atsižvelgta. Pavyzdžiui, pritarta siūlymui, kad nustatant perduotinų torų atrankos kriterijus, priimant Vyriausybės nutarimą dėl jų perdavimo turėtų būti atsižvelgiama ir į Lietuvos žydų bendruomenės nuomonę ir siūlymus. Atsižvelgiant į minėtas pastabas svarstyti parengtas patikslintas antrasis aptariamojo įstatymo projekto variantas. Šiam variantui pritarė 5 komiteto nariai, 1 susilaikė. Prašom, gerbiamieji kolegos, pritarti ir šiam įstatymo projektui po svarstymo. Būtent Religinių rankraštinių tekstų, perrašinėtų išimtinai apeigų paskirčiai (torų), perdavimo žydų religinėms bendruomenėms ar bendrijoms įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Čia vyksta svarstymas ir iš anksto nebuvo užsirašiusių kalbėti. Gerbiamasis Seimo nary Zingeri, labai labai trumpai.

E.ZINGERIS. Ačiū už mano kalbos apibrėžimus. Aš noriu padėkoti visiems Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariams, kurie, nepaisydami politinės krypties, pritarė šiam projektui. Manau, kad kultūros vertybės iš Lietuvos neturi būti išvežamos, bet religinės relikvijos yra kitas dalykas ir jos turi cirkuliuoti tiek Lietuvos, tiek pasaulio religinėje apyvartoje. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Dėl motyvų niekas nenorėjo kalbėti, todėl, manyčiau, bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo. Ar tai tiesa? Ačiū. Tada projektams Nr.P-2326 ir Nr.P-2755 pritarta bendru sutarimu po svarstymo. Ačiū.

Seimo protokolinis nutarimas dėl Peticijų komisijos sprendimo dėl J.Deveikos peticijos

Dabar eisime prie rezervinių klausimų. Seimo protokolinio nutarimo projektas dėl Peticijų komisijos sprendimo dėl J.Deveikos peticijos. Pranešėjas – Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai labai trumpai. Jūs visi turite protokolinį sprendimą. Taigi ponas J.Deveika kreipėsi į Peticijų komisiją. O vienas pagrindinių jo reikalavimų – pakeisti Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą. Esmė tokia, kad pilietis J.Deveika trejus metus dirbo Sirijos Arabų Respublikoje melioracijos darbus ir gaudavo atlyginimą invaliutiniais rubliais, tai per mėnesį sudarydavo 551 rublį ir 160 rublių, kurie būdavo papildomai pervedami čia, į Vilnių. Esmė ta, kad jis pensiją gauna iš 160 rublių, iš kurių mokėdavo socialinį draudimą. Iš 551 invaliutinio rublio jis nemokėdavo socialinio draudimo, bet jis dabar norėtų, kad ta suma būtų įskaičiuota į jo pensiją. Tačiau 1995 m., dar truputį ir anksčiau, bet iš tiesų pagrindinis įstatymas 1995 m. nustatė pensijų skyrimą ir gavimą tik tiems asmenims, kurie mokėjo socialinį draudimą. Turim išvadas iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto, iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jie visi siūlo, kad šitą projektą reikėtų atmesti, nes koreguoti vieningos pensijų mokėjimo sistemos jau nebegalima. Tada atsirastų ir daugiau žmonių, yra jūreivių, kitų specialistų, kurie yra dirbę Mozambike, Kuboje ir taip toliau. Tai būtų didelė našta “Sodrai”. Ko gero, tiek. Tiesa, Peticijų komisijos sprendimas buvo vieningas – siūlyti Seimui, kad protokoliškai pono J.Deveikos peticiją atmestų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Prašau Seimo narę B.Visokavičienę.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau kalbėti, nes tai yra svarstymas, o ne paklausti.

PIRMININKAS. Svarstymo nėra, nenumatytas dėl protokolinio nutarimo svarstymas.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Jeigu taip, tuomet aš noriu paklausti ir kartu kalbėti. Pirmiausia jūs minėjote Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas. Socialinių reikalų ir darbo komitetas nesvarstė šio klausimo ir jokios išvados pateikti negalėjo. Antra vertus, jūs visiškai neteisus manydamas, kad tas pilietis 1986 m. kažkodėl galėjo mokėti “Sodrai”. Tuomet nebuvo “Sodros”. Toliau. Jeigu žmogus buvo siunčiamas, komandiruojamas į Siriją melioruoti ar įvesti vandentiekį, tai iš tikrųjų jo pensijai dabar ir stažą, ir pajamas turėtų skaičiuoti pagal tą atlyginimą, kurį jis tuomet gavo. Todėl aš manau, kad visiškai neteisinga “Sodros” ir ministerijos nuomonė, jeigu tai ji jums pateikė, kad “Sodra” bankrutuos, jeigu ji vienam žmogui, kurį nuskriaudė eliminuodama jo laikotarpį, kai jis dirbo Sirijoje, šiek tiek padidins pensiją. Jis yra nuskriaustas vien dėl to, kad jis buvo išsiųstas ir jo atlyginimas neskaičiuojamas. Jeigu norite žinoti, tai komandiruotpinigiai, kurie buvo mokami jo šeimai, į senatvės pensijos skaičiavimą niekaip neįsiskaičiuoja, todėl neklaidinkite Seimo. Aš kviečiu Seimą šiuo atveju nepritarti peticijos atmetimui.

V.BOGUŠIS. Galėčiau atsakyti.

PIRMININKAS. Prašom.

V.BOGUŠIS. Ponia Visokavičiene, dėl tos netiesos, jog nesvarstė Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jums leidus paskaitysiu: “2000 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijos pirmininkui ponui V.Bogušiui dėl J.Deveikos kreipimosi. Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete išanalizuotas pono J.Deveikos kreipimasis dėl invaliutiniais rubliais gauto darbo užmokesčio prilyginimo draudžiamosioms pajamoms. Siunčiame jums Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą šiuo klausimu. Mūsų nuomonė su šiomis išvadomis visiškai sutampa”.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš dėl motyvų paspaudžiau mygtuką. Ne paklausti, man viskas aišku, procedūriškai jie išnagrinėjo, ir aš neturiu klausimų.

PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Jūs atsakėte į klausimus. Dabar dėl motyvų. Seimo narys A.Stasiulevičius. Jo nėra. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Kolegos, kaip žinote, dabar yra pretenzijų dėl laikotarpių įskaitymo į socialinio draudimo stažą. Yra pretenzijų dėl nesumokėtų arba neįvertintų išmokų įskaitymo nustatant asmens indėlio koeficientą. Pono J.Deveikos atvejis nėra išimtinis, tačiau įstatymą rengiant jis buvo daugmaž žinomas. Buvo priimta nuostata 1995 metais priėmus Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, kad stažas naujosioms pensijoms įskaitomas tiek mėnesių ir tiek metų, kiek buvo mokėta įmokų. O asmens indėlio koeficientas nustatomas kaip santykis tų įmokų, kurias darydavo darbdavys už apdraustąjį. Valiutiniais rubliais ar kokiais kitais pinigais gauti atlyginimai, kurie nebuvo apskaičiuoti ir nuo kurių nebuvo mokamos įmokos, niekaip negali dalyvauti nustatant asmens indėlio koeficientą. Todėl socialinio draudimo prasme yra padaryta taip, kaip buvo, nuo 160 Lt. Tų 160 Lt buvo sulyginta su tuometiniu vidutiniu Lietuvos darbo užmokesčiu ir davė tam asmeniui koeficientą, o stažas, kiek laiko tas buvo mokėta, buvo jo draudiminis stažas. Tie pinigai, kurie niekaip nebuvo susiję su atskaitymais į socialinio draudimo fondus, ankstesnius, iki “Sodros”, jie niekaip ir neįvertinami. Taip yra pasielgta su visais baigusiais aukštąjį mokslą absolventais. Anksčiau studijos įsiskaitydavo į stažą, dabar studijos į stažą neįskaitomos, nes niekas nuo stipendijos neatskaitydavo ir niekas nemokėdavo. Todėl čia išimties daryti negalima. Aš suprantu, kad pretenzijos gali būtų reiškiamos, bet jos turi būti reiškiamos ne mums, o kitoms instancijoms, jeigu ponas J.Deveika negalėtų arba negalėjo atsiimti dalies pinigų, kurie galėjo būti likę tame “Vnešekonom” banke.

PIRMININKAS. Tai buvo kalba už nutarimo projektą. Prieš Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš pono J.Deveikos atvejį labai ilgai nagrinėjau ir, žinoma, nepavyko įveikti “Sodros” biurokratų, kurie labai dažnai pažeidžia įstatymus. Įstatymas sako, nepaisant to, kaip kas atskaitinėjo socialiniam draudimui, jūs puikiai žinote, kaip veikė tuometinė sistema ir kaip veikė pats draudimas. Nebuvo socialinio draudimo, tik įmonės iš savo savikainos, iš kaštų išlaidų nurašydavo socialiniam draudimui 7%. Už invaliutinius rublius, pervestus Maskvai, mes negalime atsakyti ir ko nors tikėtis. Buvo toks laikotarpis. Be to, jūs nevisiškai teisingai interpretuojate. Pagal įstatymą tas pajamas, kurios vadinasi atlyginimas už darbą, darbo užmokestis, tas pajamas ir turi įskaičiuoti “Sodra”. Jeigu ji to nedaro, ji pažeidžia įstatymą. Todėl aš siūlau nepritarti peticijos atmetimui. Jeigu jums dar kas nors neaišku, tai, Peticijų komisija, dar atidžiau panagrinėkite, pasikvieskite “Sodros” darbuotojus, aš jiems pateiksiu krūvą savo raštų, į kuriuos jie niekaip nesugebėdavo atsakyti. Vienas iš atsakymų į tą raštą buvo žinote koks, pone Boguši, kad jie nemoka invaliutinių rublių perskaičiuoti į litus. Tai absurdas, gėda ir klausytis tokių pasiaiškinimų. Todėl aš labai prašau Seimo nepritarti šios peticijos atmetimui, nes priešingu atveju dar reikės kreiptis į Žmogaus teisių komitetą.

PIRMININKAS. Buvo kalbėta už ir prieš nutarimo projektą. Prašau registruotis. Po to apsispręsime balsuodami.

Užsiregistravo 25 Seimo nariai. Dabar turėsime apsispręsti, ar pritariame komisijos pateiktam nutarimo projektui. Tie, kurie pritaria, spaudžia mygtuką “už”, tie, kurie yra kitokios nuomonės, spaudžia kitus mygtukus. Balsavimas prasidėjo. Prašom nepamiršti paspausti mygtukus.

Už – 12, prieš – 4, susilaikė 4, taigi buvo pritarta Seimo protokolinio nutarimo “Dėl Peticijų komisijos sprendimo dėl J.Deveikos peticijos” projektui.

Žmonių saugos darbe įstatymo 1, 75, 78 straipsnių pakeitimo ir 76, 79 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-2797. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2798 (pateikimas)

Kitas klausimas yra Žmonių saugos darbe įstatymo 1, 75, 78 straipsnių pakeitimo ir 76, 79 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-2797. Pranešėjas – Seimo narys A.Sysas. Pateikimas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke.

Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu svarstyti Lietuvos Respublikos saugos darbe įstatymo 1, 75, 78 straipsnių pakeitimo ir 76, 79 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusiais galios įstatymą. Šio siūlymo tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo ir Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymų nuostatas. Jūs visai neseniai svarstėte (teikė Vyriausybė) Žmonių saugos darbe įstatymo pataisas. Kai kurios nuostatos jau yra ir pateiktame naujajame įstatymo projekte, bet aš manau, kad mano siūlymas buvo pateiktas šiek tiek anksčiau.

Šio siūlymo pagrindinė esmė yra ta, kad iškilo problema, kad darbuotojui žuvus darbe vienkartinės išmokos buvo pradėta reikalauti pagal du įstatymus. Viename reglamentuota vienokio dydžio išmoka, kitame – kitokio. Aš manau, kad būtina suderinti šiuos įstatymus. Dėl to ir teikiama ši įstatymo pataisa.

Aš nenoriu plačiai kalbėti, nes apie tai, ko gero, jūs jau klausinėjote ir viceministrą. Galėčiau atsakyti į jūsų klausimus. Dėl mano įstatymo pataisų yra pono K.Šavinio siūlymas, kuris yra visiškai priimtinas. Aš manau, kad… Prašau jūsų pritarti projektui po pateikimo. Svarstydami Žmonių saugos darbe ir Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymus, mes suderinsime tuos siūlymus.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Prašom Seimo narį J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 1 straipsnio 13 punkto. Jūs rašote: “apie įvykius darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku”. Taigi dėl šio eismo įvykio darbo laiku. Jeigu mes būtume priėmę Transporto civilinio draudimo įstatymą, o pagal jį būtų draudžiamas taip pat ir eismo dalyvis, arba įvykio dalyvis, kaip tada tas klausimas būtų sprendžiamas? Juk čia vis dėlto įvykis darbe – taip, bet eismo įvykis – jau visai kitas dalykas. Ačiū.

A.SYSAS. Aš manau, kad jie neprieštarauja vienas kitam, nes darbuotojas gali būti ir vairuotojas. Didelėse įmonėse, didelėse teritorijose yra labai daug transporto. Vykdydamas vieną ar kitą užduotį, darbuotojas gali patekti ir į eismo įvykį įmonės teritorijoje, jau nekalbu apie tai, kad jis gali patekti, atlikdamas užduotį, susijusią su gamybos reikalais, ir už teritorijos ribų. Todėl aš manau, kad tai neprieštarauja esamai tvarkai. Suderinsime svarstydami.

PIRMININKAS. Jeigu aš galėčiau įsikišti. Galbūt klausimas yra ne tiek dėl įvykio darbo metu, kiek susijusio su darbu.

A.SYSAS. Taip, pareigų vykdymas.

PIRMININKAS. Bet tai galima išsiaiškinti vėliau.

Toliau klausia Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Pone pranešėjau, aš pritariu jūsų įstatymui, tik norėjau truputį pasitikslinti. Jūs pateikdamas įstatymą pasakėte: “šio įstatymo pagrindinė esmė”. Prašom išdėstyti esmę. Ar dar yra kokia nors šalutinė esmė?

A.SYSAS. Per skubėjimą… Yra daug visokių šalutinių. Ne, aš… Mielieji kolegos, aš noriu rimtai pareikšti, kad šią įstatymo pataisą Darbo inspekcija jau siūlė teikti mūsų buvusiai pirmininkei poniai B.Visokavičienei. Aš nežinau, kodėl buvo ilgai laukiama. Šį įstatymą parengiau ne aš, o Darbo inspekcija, kuri labai konkrečiai susidūrė su šia problema, todėl ją reikia spręsti. Aš manau, kad mes tam ir esame, kad galėtume tai padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar dėl motyvų. Niekas nenori kalbėti dėl motyvų? Ar galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo?

Kitas projektas Nr.P-2798… Tiesa, atsiprašau, dar dėl komiteto. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar tam pritartumėte? Na, “nelabai” nėra visiškas nepritarimas. Siūlome svarstyti spalio 12 d. Ar pritartumėte? Ačiū.

Taigi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2798. Iš tikrųjų tai yra lydimasis. Ar galime ir tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Siūlomas komitetas taip pat yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar pritartumėte? Ačiū. Siūloma data taip pat yra spalio 12 d. Ačiū. Po pateikimo buvo pritarta abiem projektams – Nr.P-2797 ir Nr.P-2798.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 ir 14 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2847 (pateikimas)

Toliau Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 ir 14 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2847. Pranešėjas – Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Seimui Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 ir 14 straipsnių papildymo įstatymo projektą, kuriuo siūlau sumažinti apgyvendinimo viešbutyje paslaugoms taikomą pridėtinės vertės mokesčio tarifą nuo 18 iki 5%. Įstatymo projekto tikslas – sukurti vienodas konkurencijos sąlygas viešbučių verslui Latvijos, Lietuvos ir Estijos respublikose, padidinti užsienio turistų, besinaudojančių Lietuvos viešbučių paslaugomis, skaičių.

Gerbiamieji Seimo nariai, galiu pateikti jums kai kuriuos duomenis, kaip Lietuvoje sumažėjo viešbučių paslaugos. Lietuvoje 1999 m. viešbučiai suteikė paslaugų už 168 mln. Lt, per šių metų pirmąjį ketvirtį šių paslaugų teikimas sumažėjo beveik ketvirtadaliu – iki 21%. Paprastai užsienio turistai, kurie naudojasi kelionių ir turizmo agentūrų paslaugomis, keliauja po visas tris Baltijos šalis. Kadangi Latvijoje ir Estijoje mažesnis apgyvendinimo viešbučiuose paslaugų PVM tarifas, Lietuvos viešbučių teikiamos paslaugos yra brangesnės, tad visi užsienio turistai apsistoja Latvijoje ar Estijoje. Primenu Seimo nariams, kad Europos šalyse viešbučių teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms taikomas 3-12 pridėtinės vertės tarifas. Estijoje yra 6%, Latvijoje – 9%, o Lietuvoje, kaip aš minėjau, yra taikomas, deja, 18% PVM tarifas. Sumažinus PVM tarifą, Lietuvos viešbučių teikiamos apgyvendinimo paslaugos taptų pigesnės, svečiai, atvykstantys į Baltijos valstybes, noriau naudotųsi Lietuvos viešbučių teikiamomis paslaugomis, dėl to padidėtų pajamos ir atitinkamai valstybei mokami mokesčiai. Tokio dydžio, būtent 5%, PVM tarifą taikyti viešbučių teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms numato ir Europos Sąjungos Tarybos šeštoji direktyva, kuri yra pagrindinis Europos Sąjungos teisinis dokumentas pridėtinės vertės mokesčių srityje ir kurios nuostatos turės būti įgyvendintos Europos Sąjungos siekiančių valstybių nacionalinėje teisėje.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs kalbate apie vienodas konkurencines sąlygas Baltijos valstybėse, bet PVM siūlote mažinti daugiau nei jis yra Latvijoje ir Estijoje. O kita klausimo pusė – kuo kompensuosite nesurinktą PVM? Ačiū.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs taikliai pastebėjote, kad mano pasiūlymas yra šiek tiek sumažinti labiau negu Estijoje, kurioje yra 6%, Latvijoje – 9%. Tačiau aš manau, kad jūsų vadovaujamame komitete mes galėsime padiskutuoti, iki kokios ribos mažinti pridėtinės vertės mokestį.

Kompensacija. Iš tikrųjų sumažinus pridėtinės vertės mokestį galbūt šiandien galima teigti, kad sumažės įplaukos į valstybės biudžetą. Tačiau jūs puikiai žinote, ir mes visi įsitikinę, kad pinigai biudžete nedaromi, taikliau pasakius, biudžete pinigai nesisuka. Aš manau, kad padidėjus turistų skaičiui atsirastų daugiau pajamų ir tos pajamos sugrįžtų per kitas mokesčių sritis – fizinių pajamų mokestį ar pelno mokestį, ar kitus mokesčius. Aš tikiuosi, kad padidės ir teikiamų paslaugų apimtys, atitinkamai tas procentas nuo padidėjusios paslaugų apimties šiek tiek kompensuos vadinamąjį skirtumą, kuris susidarys šiais metais arba pirmajame pusmetyje. Tačiau įstatymas taikomas metams į priekį, kada tikrai tas PVM tarifo sumažėjimas kompensuos jūsų aiškiai išdėstytą nuogąstavimą.

PIRMININKAS. Jeigu nebūčiau posėdžio pirmininkas, iš tikrųjų pritarčiau tai minčiai, kad kai mes galvojame apie mokesčius ir mokesčių mažinimą, turim visada galvoti apie tai, kad sumažinus mokesčius pajamos kartais gali padidėti. Bet čia ne laikas ir man neleidžiama tokiais klausimais kalbėti, kai aš pirmininkauju.

Labai ačiū, jūs atsakėte į Seimo narių klausimus, o mums dabar reikia apsispręsti. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti, bendru sutarimu pritarėme po pateikimo. Ar tai tiesa? Ačiū.

Siūlomas pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar sutinkate su tuo? Ačiū. Siūloma svarstymo data spalio 3 d. Ar sutinkate su tuo? Atrodo, komiteto pirmininkas nesutinka. Šiek tiek norės nukelti.

J.LISTAVIČIUS. Taip. Visų pirma jūs žinote, kad visi mokesčių įstatymai svarstomi tada, kai yra Vyriausybės sprendimas. Tai kada čia Vyriausybė suspės priimti tokį sprendimą.

PIRMININKAS. Ši Vyriausybė yra kur kas greitesnė negu ankstesnės.

J.LISTAVIČIUS. Tai mažiausiai reikia nukelti savaitei.

PIRMININKAS. Gerai. Nukelsime pirmininko prašymu iki spalio 10 d. Ar pritartumėte tam? Bendru sutarimu pritariame po pateikimo projektui Nr.P-2847.

Dar dabar būtų pastaba dėl projektų Nr.P-2786 ir Nr.P-2777. Jeigu galėtume sutarti, kad protokoliškai jie būtų sujungti į vieną, ar pritartumėte tam? Labai ačiū už pritarimą.

Savaitės (nuo 2000 10 02) darbotvarkės projektas

O dabar jums buvo išdalinta kitos savaitės darbotvarkė. Žinoma, tai yra preliminari darbotvarkė, į kurią reikia atidžiai pažiūrėti ir patvirtinti. Ir aš tikiuosi, kad jūs pritariate jai. Bet taip pat yra pasiūlyta į darbotvarkę įrašyti projektą Nr.P-2638 – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Teikia Vyriausybė ir ministras V.Dudėnas. Taip pat Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2882. Teikėja – V.Aleknaitė-Abramikienė. Ar patvirtinate?

Nori paklausti Seimo narys Ž.Jackūnas. Prašau.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš norėčiau pasiūlyti, kad į kitos savaitės darbotvarkę būtų įtrauktas jau registruotas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimo įstatymo projektas. Rūmų atkūrimas yra numatytas Lietuvos tūkstantmečio komisijos patvirtintoje programoje. Jam pritarė Pasaulio lietuvių bendruomenės X seimas rezoliucija. Ir pagaliau aš turiu pasakyti, kad šią idėją, mano akimis žiūrint, remia besiklostanti palanki viešoji nuomonė. Aš manyčiau, kad neverta atidėlioti, aš siūlyčiau įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę ir šį projektą.

PIRMININKAS. Ar Seimas sutiktų, kad šis klausimas būtų įtrauktas? Seimo narys A.Sysas prieštarauja. Tik laiko klausimas, kol įjungsiu. Prašau.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, jūs matote, kad darbotvarkė ir taip gana plati. Ir, aš manau, ne laikas svarstyti tokius įstatymus kaip Kunigaikščių rūmų atkūrimo įstatymo projektas, nes labai juokingai atrodome, kai salėje sėdi 12 ar 16 žmonių ir priiminėja tokius įstatymus. Palikime šio įstatymo priėmimą naujajam Seimui ir nuo to niekas nepasikeis. Po 2, 3 ar 4 savaičių mes galėsime šitą įstatymą svarstyti, kai salėje bus šiek tiek daugiau nei 12 Seimo narių.

PIRMININKAS. Aš tik norėčiau vis dėlto atkreipti Seimo nario A.Syso dėmesį į tai, kad šiame Seimo posėdyje dalyvauja daugiau negu 10 ar 12, ar net ir 16 Seimo narių. Tačiau mes turėsime apsispręsti balsuodami, kadangi yra prieštaravimų. Prašau registruotis ir sužinosime, kiek tiksliai yra Seimo narių šiuo metu Seimo posėdžių salėje. Prašau registruotis.

Užsiregistravo 23 Seimo nariai. Nesu tikras, ar visi užsiregistravo. Prašau pasiruošti balsuoti. Tie, kurie pritaria siūlymui įtraukti Seimo nario Ž.Jackūno pasiūlymą, balsuoja už, tie, kurie yra kitos nuomonės, spaudžia kitus mygtukus.

Už įtraukimą balsavo 13, prieš – 1, susilaikė 2. Seimo nario siūlomas projektas yra įtraukiamas į ateinančios savaitės darbotvarkę. Daugiau pasiūlymų nėra. Ar bendruoju sutarimu galime pritarti pasiūlytai darbotvarkei? Ačiū.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo įstatymo projektas Nr.P-1895 (svarstymas)

Dar yra vienas klausimas – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo įstatymo projektas Nr.P-1895. Pranešėjas Seimo narys E.Zingeris, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas. Prašom.

E.ZINGERIS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos. Nepaisant to, kad aš valdybos nutarimu šiandien oficialiai esu Europos Tarybos posėdyje Strasbūre, vis dėlto manau, sugebėsiu jums perskaityti mūsų teisininkų išvadą dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo įstatymo projekto. Lapkričio pradžioje bus penkiasdešimtmetis. Jūs atsimenate, kad tarp ano penkiasdešimtmečio – Europos Žmogaus Teisių Deklaracijos ir Žmogaus teisių konvencijos mes turime vienerius metus. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, pačiai dvasiai pritariame, bet vis dėlto turime tam tikrų abejonių dėl paties įstatymo taikymo reikalingumo. Mūsų teisininkai, kurie svarstė kartu su gerbiamojo Seimo Pirmininko teisininkais, ilgai diskutavo. Jie priėjo prie tokios išvados, kad projekte reikėtų nustatyti garantuojamas teises ir laisves nurodant į konvenciją ir jos protokolus, nustatyti aiškinimo taisykles, detaliai išspręsti kolizijos pasekmes, išspręsti žalos, priteisiamos pagal konvenciją, klausimą, nustatyti teismo teisėjų, renkamų iš Lietuvos Respublikos kandidatų, parinkimo ir pateikimo Europos Tarybai tvarką, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo teisme skyrimo tvarką ir kompetenciją, pataisyti redakciją pagal Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabas bei projekte įtvirtinti ratifikuotų tarptautinių sutarčių viršenybės principą, jų kolizijos su įstatymais ir kitais teisės aktais atvejus.

Komitetas priėmė sprendimą projektą grąžinti tobulinti gerbiamiesiems rengėjams atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo patarimus.

Be pagrindinių pastabų, mes turėjome dar kitų pastabų, kurias aš galėčiau labai trumpai perskaityti. Teisės departamento išvadoje teigiama, kad Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 24 d. išvadoje konstatavo, jog ši konstitucinė nuostata Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos atžvilgiu reiškia, kad ratifikuota ir įsigaliojusi ji taps sudedamąja Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimi ir turės būti taikoma kaip ir Lietuvos Respublikos įstatymai. Tad konvencijos nuostatos Lietuvos Respublikos teisės šaltinių sistemoje atitinka įstatymų lygį. Lietuvos Respublikos teisinei sistemai iš esmės nėra būdingas tarptautinės teisės aktų primatas Lietuvos teisės atžvilgiu. Lietuvoje yra taikoma paralelinė tarptautinės ir vidaus teisės derinimo sistema. Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencija neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir tai leido šią konvenciją įtraukti į šalies teisinę sistemą. Suprantama, jog tokiu atveju Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos neturi prieštarauti konvencijos normoms. Jeigu tokių neatitikimų būtų, juos turėtų pašalinti valstybės institucija, išleidusi tokį aktą. Įstatymo projekto 4 straipsnyje numatyta, kad teismas turi teisę konvencijai prieštaraujantį įstatymą pripažinti negaliojančiu.

Pažymėtina, jog pagal Konstitucijos 109 straipsnį teismai Lietuvoje vykdo teisingumą. Tik Konstituciniam Teismui yra suteikta teisė spręsti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.

Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1d punktą Konstitucinio Teismo sprendimas dėl teisės aktų prieštaravimo Konstitucijai sustabdo šio akto taikymą. Tokiu atveju institucijai, priėmusiai tokį aktą, tenka pripažinti jį netekusiu galios ir pataisyti.

Tad aš jums išdėsčiau mūsų komiteto pagrindinę nuostatą, kad iš esmės pačiai dvasiai pritardami vis dėlto siūlytume šį projektą grąžinti tobulinti.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų pranešimą, pateikimą svarstyti. Kadangi yra siūlymas grąžinti iniciatoriams tobulinti, mes turėsime iškart apsispręsti balsuodami. Tie, kurie yra už šį siūlymą, t.y. grąžinti iniciatoriams tobulinti, spaudžia mygtuką “už”, kiti… (Balsai salėje) Atsiprašau. Yra pageidavimas registruotis. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 23 Seimo nariai. Vis dėlto Seimo narių pajėgumas yra didelis.

Dabar balsuosime. Tie, kurie yra už šio projekto grąžinimą iniciatoriams tobulinti, spaudžia “už”, kiti – kitus mygtukus.

Už – 18, prieš nėra nė vieno, susilaikė 3. Šis projektas yra grąžinamas iniciatoriams tobulinti.

Seimo narių pareiškimai

Dabar Seimo narių pareiškimai. Intriga didėja – kas bus tie, kurie skaitys savo pareiškimus. Prašom Seimo narį A.Sysą.

A.SYSAS. Leiskite perskaityti pareiškimą “Dėl Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo nuostatų”.

“Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 19 d. nutarimą Nr.693 "Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo, vertinimo metodikos patvirtinimo ir valstybės tarnybos valdymo funkcijų” bei valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro 2000 m. birželio 28 d. įsakymu Nr.75 patvirtintą Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo įgyvendinimo planą Seime organizuojamas valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir įvertinimo procesas. Šiam procesui vykstant kilo didelis Seimo kanceliarijos darbuotojų nepasitenkinimas dėl galimo jų darbo užmokesčio sumažinimo. Organizuojant valstybės tarnautojų pareigybių aprašymą ir vertinimą turiu pareikšti.

Pirma. Šiam procesui nebuvo tinkamai pasirengta, nenustatyti aiškūs tarnautojų priskyrimo konkrečioms kategorijoms kriterijai, nenubrėžta aiški riba tarp viešojo administravimo ir paslaugų valstybės tarnautojų.

Antra. Parengta valstybės tarnautojų apklausos anketa nevisiškai tinka paslaugų valstybės tarnautojams.

Trečia. Darbuotojams nebuvo deramai išaiškinta, kad nauji pareiginių algų koeficientai paslaugų valstybės tarnautojams gali būti taikomi tik nuo 2000 m. liepos 1 d.

Pabrėžiu, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą rengė ir teikė Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Svarstant šio įstatymo projektą Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete bei Seimo plenariniame posėdyje buvo pritarta tik keletui mano pasiūlymų. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, kreipiuosi:

į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kuri turi aiškiai nustatyti kriterijus, kurie tarnautojai priskirtini karjeros valstybės tarnautojų pareigybių sąrašui, o kurie – viešųjų paslaugų valstybės tarnautojų;

į Seimo Kanceliarijos vadovybę ir Seimo Personalo skyrių, kurių pareiga išsamiai išaiškinti darbuotojams Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo principus ir nuostatas.

Taip pat noriu padėkoti Seimo Kanceliarijos darbuotojams už išreikštas pastabas ir siūlymus. Stengsiuosi, kad darbuotojams jų atlyginimai nebūtų sumažinti nepagrįstai. A.Sysas”.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, vakar Seimo Sveikatos reikalų komitetas savo posėdyje priėmė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Noriu šio kreipimosi tekstą perskaityti.

“Atsižvelgdamas į paskutiniu metu žiniasklaidoje kilusias diskusijas dėl tabako reklamos draudimo pagrįstumo, Seimo Sveikatos reikalų komitetas pažymi, kad teikdamas (tai Seimas priėmė) Tabako kontrolės įstatymo ir Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymus ir nustatydamas tabako reklamos draudimą nuo 2000 m. gegužės 1 d. pirmiausia vadovavosi ne Europos Sąjungos direktyvose numatytais tabako reklamos draudimo įsigaliojimo terminais, o Lietuvos žmonių sveikatos interesais.

Pastaraisiais metais sparčiai gausėja rūkančių vaikų bei paauglių ir jaunų moterų, kurių apsisprendimui rūkyti neabejotiną įtaką daro tabako reklama, kiekis, vis dar didelis vyrų sergamumo plaučių vėžiu rodiklis. Todėl tabako reklamos draudimas yra pagrįstas ir paskelbtas laiku. Nors atitinkamos Europos Sąjungos direktyvos nustato tabako reklamos draudimo įgyvendinimą Europos Sąjungos šalyse ne vėliau kaip 2001 m. liepos 30 d. ir tik tarptautinio masto sporto renginiams, pavyzdžiui, “Formulė-1” lenktynėms gali būti taikoma išimtis iki 2006 m., dalis Europos Sąjungos šalių jau dabar uždraudė tabako reklamą, atsižvelgdamos savo šalyse į sveikatos, sveikatingumo, žmonių sveikatos interesus. Kad tabako reklamos draudimas pagrįstas ir šios įstatymo nuostatos atitinka Konstituciją, pripažino ir Lietuvos Konstitucinis Teismas, todėl ji neturi būti keičiama.

Kartu komitetas pažymi, kad už įstatymų nustatyto tabako reklamos draudimo normų nesilaikymą turi būti baudžiami konkretūs pažeidėjai, o ne žiniasklaida, informuojanti apie vieną ar kitą renginį. Būtina kuo greičiau įgyvendinti Tabako kontrolės įstatymo ir Lietuvos sveikatos programos numatytas kompleksines priemones, mažinti tabako ir jo gaminių daromą žalą žmonių sveikatai.

Komitetas griežtai prieštarauja bet kokiems bandymams legalizuoti tabako reklamą.”

Noriu informuoti, kad už šį kreipimąsi balsavo visi komiteto nariai, ir priminti, kad šitas tabako reklamos draudimas įsigaliojo nuo gegužės 1 d. ir Statutas neleidžia to klausimo svarstyti anksčiau kaip po pusės metų. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien darbo programą įvykdėme, todėl skelbiu šios dienos Seimo posėdį baigtą.